1.   Europos integruotą sienų valdymą sudaro šios sudedamosios dalys:

2.   Pagrindinės teisės, švietimas ir mokymai, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindinės sudedamosios dalys įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą.

1.   Agentūros veiklą reglamentuoja šis reglamentas.

2.   Agentūra apima 54 straipsnyje nurodytą Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinį korpusą (toliau – nuolatinis korpusas), kurį, vadovaujantis I priedu, sudaro iki 10 000 operacinių darbuotojų.

3.   Siekdama užtikrinti darnų Europos integruotą sienų valdymą, Agentūra sudaro palankesnes sąlygas su išorės sienų valdymu susijusių Sąjungos priemonių, visų pirma Reglamento (ES) 2016/399 priemonių, taikymui bei didina jo veiksmingumą ir sudaro palankesnes sąlygas su grąžinimu susijusių Sąjungos priemonių taikymui bei didina jo veiksmingumą.

4.   Agentūra prisideda prie nuolatinio ir vienodo Sąjungos teisės, įskaitant Sąjungos acquis pagrindinių teisių srityje, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), taikymo prie išorės sienų. Jos įnašas taip pat apima keitimąsi gerąja praktika.

1.   Europos sienų ir pakrančių apsauga Europos integruotą sienų valdymą įgyvendina kaip Agentūros ir už sienų valdymą atsakingų nacionalinių institucijų, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas tiek, kiek jos vykdo jūrų sienų stebėjimo operacijas ir bet kurias kitas sienų kontrolės užduotis, pasidalijamąją atsakomybę. Valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už savo išorės sienų ruožų valdymą.

2.   Agentūra teikia techninę ir operacinę pagalbą įgyvendinant priemones, susijusias su grąžinimu, kaip nurodyta šio reglamento 48 straipsnyje, atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą arba savo iniciatyva ir susitarus su atitinkama valstybe nare. Valstybėms narėms tenka išimtinė atsakomybė už sprendimų grąžinti priėmimą ir priemonių, susijusių su grąžinamų asmenų sulaikymu, patvirtinimą pagal Direktyvą 2008/115/EB.

3.   Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Agentūra, užtikrina savo išorės sienų valdymą ir sprendimų grąžinti vykdymą vadovaudamosi savo pačių ir visų valstybių narių bendrais interesais, visapusiškai laikydamosi Sąjungos teisės, be kita ko gerbdamos pagrindines teises, ir laikydamosi 8 straipsnyje nurodyto Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklo.

4.   Agentūra remia su išorės sienų valdymu susijusių Sąjungos priemonių taikymą ir sprendimų grąžinti vykdymą, pastiprindama, vertindama ir koordinuodama valstybių narių veiksmus bei teikdama techninę ir operacinę pagalbą tų priemonių įgyvendinimo srityje ir grąžinimo klausimais. Agentūra neremia jokių su kontrole prie vidaus sienų susijusių priemonių ir nedalyvauja jokioje su ja susijusioje veikloje. Agentūra visapusiškai atsako ir yra atskaitinga už visus savo priimtus sprendimus ir bet kokią veiklą, už kurią pagal šį reglamentą jai tenka išimtinė atsakomybė.

5.   Valstybės narės gali bendradarbiauti operaciniu lygmeniu su kitomis valstybėmis narėmis arba trečiosiomis valstybėmis, kai toks bendradarbiavimas suderinamas su Agentūros užduotimis. Valstybės narės susilaiko nuo veiklos, dėl kurios galėtų sutrikti Agentūros veikimas arba jos tikslų įgyvendinimas. Valstybės narės Agentūrai teikia ataskaitas apie tą operacinį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis arba trečiosiomis valstybėmis prie išorės sienų ir grąžinimo srityje. Vykdomasis direktorius reguliariai ir bent kartą per metus informuoja Valdančiąją tarybą tokiais klausimais.

1.   Komisija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos užtikrina Europos integruoto sienų valdymo veiksmingumą Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklo, kuris patvirtinamas pagal 4 dalyje nustatytą procedūrą, pagalba.

2.   Europos integruoto sienų valdymo daugiametėje strateginėje politikoje nustatoma, kaip turi būti darniai, integruotai ir sistemingai sprendžiami sunkumai sienų valdymo ir grąžinimo srityje. Joje nustatomi politikos prioritetai ir pateikiamos ateinančių penkerių metų strateginės gairės, susijusios su 3 straipsnyje išdėstytomis sudedamosiomis dalimis.

3.   Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą sudaro keturi etapai, kaip nustatyta 4–7 dalyse.

4.   Remiantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta Europos integruoto sienų valdymo strategine rizikos analize, Komisija parengia politikos dokumentą, kuriuo formuojama Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika. Komisija tą politikos dokumentą pateikia svarstyti Europos Parlamentui ir Tarybai. Po to svarstymo, Komisija priima komunikatą, kuriuo nustatoma Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika.

5.   Siekdama įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką, Agentūra, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, kuris parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, Valdančiosios tarybos sprendimu nustato Europos integruoto sienų valdymo techninę ir veiksmų strategiją. Kai pateisinama, Agentūra atsižvelgia į konkrečias valstybių narių situacijas, ypač į jų geografinę padėtį. Techninė ir veiksmų strategija turi atitikti 3 straipsnį ir Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką. Ja skatinamas ir remiamas Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimas visose valstybėse narėse.

6.   Siekdamos įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką, valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su visomis nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už išorės sienų valdymą ir grąžinimą, parengia nacionalines Europos integruoto sienų valdymo strategijas. Tos nacionalinės strategijos turi atitikti 3 straipsnį, Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką bei techninę ir veiksmų strategiją.

7.   Praėjus ketveriems metams po to, kai buvo patvirtinta Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika, Komisija atlieka išsamų jos įgyvendinimo vertinimą. Į to vertinimo rezultatus atsižvelgiama rengiant kitą daugiametės strateginės politikos ciklą. Valstybės narės ir Agentūra pateikia Komisijai būtiną informaciją laiku, kad būtų atliktas tas vertinimas. To vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

8.   Kai dėl padėties prie išorės sienų arba grąžinimo srityje reikia keisti politikos prioritetus, Komisija 4 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičia Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką arba atitinkamas jos dalis.

Kai Komisija iš dalies keičia daugiametę strateginę politiką, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, kai būtina, pritaikoma techninė ir veiksmų strategija bei valstybių narių nacionalinės strategijos.

1.   Remiantis Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklu, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos nustato integruotą sienų valdymo ir grąžinimo planavimo procesą, įskaitant veiksmų, nenumatytų atvejų ir pajėgumo plėtojimo planavimo procesus. Tas integruoto planavimo procesas nustatomas pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

2.   Valstybės narės ir Agentūra priima sienų valdymo ir grąžinimo veiklos planus. Siekiant įgyvendinti būtinas tarpvalstybines priemones ir siekiant Agentūrai teikti paramą, valstybių narių veiklos planai, susiję su sienos ruožais, kuriems nustatytas didelio ir kritinio poveikio lygis, turi būti derinami su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir Agentūra. Kiek tai susiję su Agentūros veikla, kitų metų veiklos planavimo procesai nustatomi 102 straipsnyje nurodyto bendro programavimo dokumento priede. Atliekant veiklos planavimo procesus dėl kiekvienos konkrečios operacinės veiklos parengiami 38 straipsnyje ir 74 straipsnio 3 dalyje nurodyti veiklos planai. Kai tinkama, veiklos planai ar jų dalys gali būti įslaptinami pagal 92 straipsnį.

3.   Kiekviena valstybė narė priima nenumatytų atvejų planą, skirtą savo sienų valdymui ir grąžinimui. Laikantis nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų, nenumatytų atvejų planuose aprašomos visos būtinos priemonės ir ištekliai, kad būtų galima sustiprinti pajėgumus, įskaitant logistiką bei nacionaliniu lygmeniu ir Agentūros teikiamą paramą.

Atitinkama valstybė narė ir Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudamos su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, kartu rengia nenumatytų atvejų planų, kuriems reikalinga papildoma Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų parama, dalį.

4.   Valstybės narės pagal savo nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas priima nacionalinius sienų valdymo ir grąžinimo pajėgumo plėtojimo planus. Tuose nacionaliniuose pajėgumo plėtojimo planuose aprašomi vidutinės trukmės ir ilgalaikiai nacionalinių sienų valdymo ir grąžinimo pajėgumo pokyčiai.

Nacionaliniuose pajėgumo plėtojimo planuose turi būti atsižvelgta į kiekvienos Europos integruoto sienų valdymo sudedamosios dalies raidą, visų pirma sienos apsaugos pareigūnų ir grąžinimo specialistų įdarbinimo ir mokymo politiką, įrangos įsigijimą ir techninę priežiūrą, būtiną mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą bei atitinkamus finansavimo reikalavimus ir šaltinius.

5.   3 ir 4 dalyse nurodyti nenumatytų atvejų planai ir nacionaliniai pajėgumo plėtojimo planai grindžiami iš rizikos analizės išplaukiančiais scenarijais. Tie scenarijai atspindi galimą padėties prie išorės sienų ir neteisėtos imigracijos raidą bei sunkumus, nustatytus per Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą. Tie scenarijai nustatomi nenumatytų atvejų planuose ir nacionaliniuose pajėgumo plėtojimo planuose su kuriais jie yra susiję.

6.   Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, Valdančioji taryba nustato 3 ir 4 dalyse nurodytų planų rengimo metodiką ir procedūrą.

7.   Agentūra parengia nacionalinių pajėgumo plėtojimo planų ir Agentūros įrangos, nurodytos 63 straipsnyje, daugiametės įsigijimo strategijos bei nuolatinio korpuso darbuotojų profilių daugiamečio planavimo apžvalgą.

Agentūra pateikia tą apžvalgą valstybėms narėms ir Komisijai, kad būtų galima nustatyti galimą sinergiją ir bendradarbiavimo galimybes įvairiose srityse, kurioms taikomi nacionaliniai pajėgumo plėtojimo planai, įskaitant centralizuotą viešąjį pirkimą. Remdamasi nustatyta sinergija, Agentūra gali paraginti valstybes nares dalyvauti vykdant tolesnius bendradarbiavimo veiksmus.

8.   Valdančioji taryba susitinka bent kartą per metus, kad aptartų ir patvirtintų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumo planą. Pajėgumo planą pasiūlo vykdomasis direktorius, remdamasis nacionalinių pajėgumo plėtojimo planų apžvalga ir atsižvelgdamas į, inter alia, rizikos analizės ir pažeidžiamumo vertinimų, atliktų pagal 29 ir 32 straipsnius, rezultatus ir pačios Agentūros daugiamečius planus. Valdančiajai tarybai patvirtinus pajėgumo planą, jis pridedamas prie techninės ir veiksmų strategijos, nurodytos 8 straipsnio 5 dalyje.

1.   Agentūra vykdo šias užduotis:

2.   Agentūra perduoda informaciją jos įgaliojimams priskiriamais klausimais. Ji laiku teikia visuomenei tikslią, išsamią ir visapusišką informaciją apie savo veiklą.

Tokia informacijos perdavimo veikla neturi trukdyti vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užduočių, visų pirma perduodant informaciją negalima atskleisti operacinės informacijos, kuri, ją paskelbus viešai, neleistų pasiekti operacijų tikslo. Agentūra perduoda informaciją nedarydama poveikio 92 straipsniui ir laikydamasi atitinkamų Valdančiosios tarybos patvirtintų komunikacijos ir informacijos sklaidos planų bei atitinkamais atvejais glaudžiai bendradarbiaudama su kitais organais, tarnybomis ir agentūromis.

1.   Agentūra, už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas tiek, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis, ir už grąžinimą atsakingos nacionalinės institucijos laiku ir tiksliai, laikydamosi šio reglamento ir kitos atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės, susijusios su keitimusi informacija, keičiasi visa būtina informacija, kad galėtų vykdyti joms šiuo reglamentu pavestas užduotis.

2.   Agentūra imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų palankesnes sąlygas keitimuisi jos užduotims vykdyti svarbia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis.

Kai informacija yra svarbi Agentūros užduotims vykdyti, ji keičiasi informacija su kitais atitinkamais Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis rizikos analizės, statistinių duomenų rinkimo, padėties trečiosiose valstybėse vertinimo, mokymo ir paramos valstybėms narėms nenumatytų atvejų planavimo klausimais tikslais. Tuo tikslu Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros sukuria būtinas priemones ir struktūras.

3.   Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad sudarytų palankesnes sąlygas keitimuisi jos užduotims atlikti svarbia informacija su Airija ir Jungtine Karalyste, kai ta informacija susijusi su veikla, kurioje jos dalyvauja pagal 70 straipsnį ir 100 straipsnio 5 dalį.

1.   Nedarydama poveikio nacionalinių koordinavimo centrų vaidmeniui, kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį informacijos centrą, kuris Agentūrai teikia informaciją visais su Agentūros veikla susijusiais klausimais. Nacionaliniai informacijos centrai turi būti pasiekiami bet kuriuo metu ir turi užtikrinti, kad visa informacija iš Agentūros būtų laiku skleidžiama visoms susijusioms atitinkamos valstybės narės institucijoms, ypač Valdančiosios tarybos nariams ir nacionaliniam koordinavimo centrui.

2.   Valstybės narės gali paskirti ne daugiau kaip du nacionaliniam informacijos centrui atstovaujančius darbuotojus, kurie skiriami į Agentūrą ryšių palaikymo pareigūnais. Ryšių palaikymo pareigūnai sudaro palankesnes sąlygas nacionalinio informacijos centro ir Agentūros bendravimui ir, kai būtina, gali dalyvauti atitinkamuose posėdžiuose.

3.   Kad ryšių palaikymo pareigūnai galėtų eiti savo pareigas, Agentūra savo būstinėje jiems suteikia būtinas patalpas ir užtikrina tinkamą paramą. Visas kitas išlaidas, kurios atsiranda dėl ryšių palaikymo pareigūnų siuntimo, padengia valstybė narė. Valdančioji taryba nustato siuntimo taisykles ir sąlygas, taip pat nustato taisykles dėl teiktinos tinkamos paramos.

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri ryšių tinklą, kad užtikrintų ryšių ir analizės priemones bei sudarytų sąlygas beveik realiuoju laiku saugiai keistis neskelbtina neįslaptinta ir įslaptinta informacija su nacionaliniais koordinavimo centrais ir sudarytų sąlygas jiems tai daryti tarpusavyje.

Naudojant bet kokią sistemą ar taikomąją programą, veikiančią per ryšių tinklą, visą jų gyvavimo ciklą turi būti laikomasi Sąjungos teisės aktų duomenų apsaugos srityje.

Ryšių tinklas veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir sudaro sąlygas:

2.   Agentūra teikia techninę paramą ir užtikrina, kad ryšių tinklas nuolat veiktų ir galėtų teikti pagalbą Agentūros valdomai ryšių ir informacijos sistemai.

1.   Agentūra gali imtis visų būtinų priemonių, kad sudarytų palankesnes sąlygas keitimuisi jos užduotims vykdyti svarbia informacija su Europos Parlamentu, Taryba, Komisija, valstybėmis narėmis ir, kai tinkama, su kitomis 68 straipsnio 1 dalyje išvardytomis Sąjungos institucijomis ir Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis bei tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis, kaip nurodyta 71 straipsnyje.

2.   Agentūra sukuria, įdiegia ir naudoja informacinę sistemą, kuria, remiantis 92 straipsniu, su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais galima keistis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija ir 86–91 straipsniuose nurodytais asmens duomenimis.

3.   Agentūra, kiek reikia, į 14 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą įdiegia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas informacines sistemas.

1.   EUROSUR naudojama patikrinimams kertant sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir išorės sausumos, jūrų ir oro sienų stebėsenai, įskaitant neteisėto sienos kirtimo atvejų stebėjimą, aptikimą, nustatymą, sekimą, prevenciją ir sulaikymą siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos atvejus ir tarpvalstybinius nusikaltimus, užkirsti jiems kelią bei kovoti su jais ir prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo užtikrinimo.

2.   EUROSUR nenaudojama jokioms teisinėms ar administracinėms priemonėms, kurių imtasi po to, kai kompetentingos valstybių narių institucijos nustato tarpvalstybinę nusikalstamą veiklą arba asmenis, neteisėtai kertančius išorės sienas.

1.   Valstybės narės ir Agentūra, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos sienų kontrolės srityje bei atsižvelgdamos į esamus keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmus, naudoja EUROSUR. EUROSUR sudaro šios sudedamosios dalys:

2.   Nacionaliniai koordinavimo centrai per 14 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą ir susijusias sistemas Agentūrai teikia informaciją iš savo nacionalinės padėties vaizdo sistemų ir atitinkamai iš konkrečios padėties vaizdo sistemų, kurios reikia Europos padėties vaizdo sistemai sukurti ir prižiūrėti.

3.   24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę Agentūra per ryšių tinklą nacionaliniams koordinavimo centrams suteikia neribotą prieigą prie konkrečios padėties vaizdo sistemų ir Europos padėties vaizdo sistemos.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria, valdo ir prižiūri nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja veiklą su visomis už išorės sienų kontrolę nacionaliniu lygiu atsakingomis institucijomis, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra ir keičiasi su jais informacija. Kiekviena valstybė narė apie savo nacionalinio koordinavimo centro sukūrimą informuoja Komisiją, kuri nedelsdama apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Agentūrą.

2.   Nedarant poveikio 13 straipsniui, EUROSUR sistemoje nacionalinis koordinavimo centras yra vienintelis keitimosi informacija ir bendradarbiavimo su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra kontaktinis centras.

3.   Nacionaliniai koordinavimo centrai:

4.   Valstybės narės regioninėms, vietos, tam tikras funkcijas vykdančioms ar kitoms institucijoms, kurios gali priimti operacinius sprendimus, gali patikėti užtikrinti informuotumą apie padėtį ir reagavimo pajėgumą atitinkamose jų kompetencijos srityse, įskaitant 3 dalies c, e ir f punktuose išvardytas užduotis ir kompetencijas.

5.   Valstybės narės sprendimas paskirti užduotis pagal 4 dalį nedaro poveikio nacionalinio koordinavimo centro galimybėms bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra.

6.   Iš anksto nustatytais atvejais, kaip nustatyta nacionaliniu lygmeniu, nacionalinis koordinavimo centras 4 dalyje nurodytą instituciją gali įgalioti perduoti ir keistis informacija su kitos valstybės narės regioninėmis institucijomis ar nacionaliniu koordinavimo centru arba su trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis su sąlyga, kad tokia įgaliota institucija apie tokį perdavimą ir keitimąsi informacija reguliariai informuoja savo nacionalinį koordinavimo centrą.

7.   Nacionalinis koordinavimo centras dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

1.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Agentūra ir bet kuriuo kitu atitinkamu Sąjungos organu, tarnyba ar agentūra, priima ir paskelbia praktinį EUROSUR įgyvendinimo ir valdymo vadovą (toliau – EUROSUR vadovas). EUROSUR vadove pateikiamos techninės ir veiklos gairės, rekomendacijos ir geriausia praktika, be kita ko, susijusios su bendradarbiavimu su trečiosiomis valstybėmis. Komisija priima EUROSUR vadovą rekomendacijos forma.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Agentūra, gali nuspręsti EUROSUR vadovo dalis pažymėti slaptumo žyma „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“, laikydamasi Komisijos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų taisyklių.

1.   Agentūra ir valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos procedūros, skirtos EUROSUR techninio ir operacinio veikimo stebėsenai užtikrinti atsižvelgiant į tikslų, susijusių su tinkamu informuotumu apie padėtį, pasiekimu ir pajėgumu reaguoti į įvykius prie išorės sienų.

2.   Agentūra nuolat stebi 14 straipsnyje nurodyto ryšių tinklo teikiamų paslaugų kokybę ir duomenų, kuriais keičiamasi pagal Europos padėties vaizdo sistemą, kokybę.

3.   Agentūra nacionaliniams koordinavimo centrams ir atitinkamoms Agentūros operacijų vadovavimo ir valdymo struktūroms, kaip EUROSUR gretinimo paslaugų daliai, perduoda informaciją, surinktą vykdant stebėseną pagal 2 dalį. Tokia informacija įslaptinama pažymint slaptumo žyma „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“.

1.   Nacionalinės padėties vaizdo sistemos, Europos padėties vaizdo sistema ir konkrečios padėties vaizdo sistemos sukuriamos renkant, vertinant, lyginant, analizuojant, aiškinant, kuriant, vizualizuojant ir skleidžiant informaciją.

Pirmoje pastraipoje nurodytas padėties vaizdo sistemas sudaro šie informacijos lygmenys:

2.   1 dalyje nurodytos padėties vaizdo sistemos leidžia nustatyti ir atsekti įvykius, atlikti operacijas ir atitinkamą analizę, susijusią su tokiais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma išsami padėties vaizdo sistemų informacijos lygmenų informacija ir konkrečios padėties vaizdo sistemų nustatymo taisyklės. Įgyvendinimo akte nurodoma teiktinos informacijos rūšis, subjektai, atsakingi už konkrečios informacijos rinkimą, tvarkymą, archyvavimą ir perdavimą, ilgiausi terminai ataskaitų teikimui, duomenų saugumo ir duomenų apsaugos taisyklės bei susiję kokybės kontrolės mechanizmai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras sukuria ir prižiūri nacionalinės padėties vaizdo sistemą, kad visoms už išorės sienų kontrolę nacionaliniu lygmeniu atsakingoms institucijoms veiksmingai, tiksliai ir laiku suteiktų informaciją.

2.   Nacionalinės padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

3.   Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras nustato kiekvieno nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens incidento bendrą orientacinį poveikio lygį: nuo mažo ir vidutinio iki didelio ir labai didelio. Apie visus incidentus pranešama Agentūrai.

4.   Kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras, laikydamasis principo „būtina žinoti“, gali nuspręsti apriboti galimybes susipažinti su informacija, susijusia su nacionaliniu saugumu, įskaitant karinius išteklius.

5.   Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik realiuoju laiku tarpusavyje gali dalytis padėties vaizdo sistemos kaimyninių išorės sienos ruožų duomenimis, be kita ko, apie nuosavų išteklių, veikiančių kaimyniniuose išorės sienos ruožuose, vietas, statusą bei rūšį.

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą, kad nacionaliniams koordinavimo centrams ir Komisijai veiksmingai, tiksliai ir laiku būtų pateikta informacija ir analizė, apimanti išorės sienas, pasienio teritoriją ir neleistiną antrinį judėjimą.

2.   Europos padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

3.   Europos padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija, susijusi su:

4.   Europos padėties vaizdo sistemos operacinį lygmenį sudaro informacija apie Agentūros koordinuojamas bendras operacijas ir skubią pagalbą bei informacija apie migrantų antplūdžio vietas ir juo apimami misijos tikslai, vieta, statusas, trukmė, informacija apie valstybes nares ir kitus dalyvaujančius subjektus, kasdienės ir savaitinės padėties vaizdo sistemos ataskaitos, statistiniai duomenys ir informaciniai paketai žiniasklaidai.

5.   Europos padėties vaizdo sistemos operacijų lygmens informacija apie nuosavus išteklius, kai tinkama, gali būti žymima slaptumo žyma „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“.

6.   Europos padėties vaizdo sistemoje Agentūra atsižvelgia į poveikio lygius, kuriuos nacionaliniai koordinavimo centrai nustatė konkretiems incidentams nacionalinės padėties vaizdo sistemose. Bet kuriam pasienio teritorijoje įvykusiam incidentui Agentūra nustato bendrą orientacinį poveikio lygį ir apie tai praneša nacionaliniams koordinavimo centrams.

1.   Agentūra ir valstybės narės gali sukurti ir prižiūrėti konkrečios padėties vaizdo sistemas, kad galėtų remti konkrečią operacinę veiklą prie išorės sienų arba dalytis informacija su 68 straipsnio 1 dalyje išvardytomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis bei tarptautinėmis organizacijomis arba su trečiosiomis valstybėmis, kaip numatyta 75 straipsnyje.

2.   Konkrečios padėties vaizdo sistemas sudaro nacionalinės ir Europos padėties vaizdo sistemų informacijos poaibis.

3.   Išsamios taisyklės dėl konkrečios padėties vaizdo sistemų sukūrimo ir dalijimosi jomis nustatomos atitinkamų operacinių veiksmų veiklos plane ir dvišaliame arba daugiašaliame susitarime, kai konkrečios padėties vaizdo sistema sukuriama vykdant dvišalį arba daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis. Dalijantis informacija pagal šią dalį laikomasi principo, kad su tuo turi sutikti įslaptintos informacijos rengėjas.

1.   Agentūra koordinuoja EUROSUR gretinimo paslaugas, kad nacionalinius koordinavimo centrus, Komisiją ir save reguliariai, patikimai ir ekonomiškai efektyviu būdu aprūpintų patikima informacija apie išorės sienas ir pasienio teritoriją.

2.   Nacionalinio koordinavimo centro prašymu Agentūra jam suteikia informaciją apie valstybės narės, kuriai jis priklauso, išorės sienas ir apie pasienio teritoriją; tokia informacija gali būti gaunama:

3.   Agentūra gali atsisakyti tenkinti nacionalinio koordinavimo centro prašymą dėl techninių, finansinių ar operacinių priežasčių. Agentūra nacionalinį koordinavimo centrą tinkamu laiku informuoja apie tokio atsisakymo priežastis.

4.   Agentūra, rinkdama Europos padėties vaizdo sistemai svarbią informaciją apie pasienio teritoriją, savo iniciatyva gali naudoti 2 dalyje nurodytas stebėjimo priemones.

1.   Agentūra stebi migracijos srautus į Sąjungą ir Sąjungoje migracijos tendencijų, masto ir maršrutų atžvilgiu bei kitas tendencijas ar galimus sunkumus prie išorės sienų, taip pat migracijos srautus, susijusius su grąžinimu. Tuo tikslu Agentūra Valdančiosios tarybos sprendimu, grindžiamu vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, nustato bendrą integruotos rizikos analizės modelį, kurį taiko Agentūra ir valstybės narės. Bendras integruotos rizikos analizės modelis nustatomas ir prireikus atnaujinamas remiantis Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklo, nurodyto 8 straipsnio 7 dalyje, įgyvendinimo vertinimo rezultatais.

2.   Agentūra rengia bendrąsias metines rizikos analizes, kurios pateikiamos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taikydama saugos taisykles, priimtas pagal 92 straipsnį, ir operaciniams veiksmams skirtas pritaikytąsias rizikos analizes. Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kas dvejus metus parengia ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia Europos integruoto sienų valdymo strateginę rizikos analizę. Į tokias strategines metines rizikos analizes atsižvelgiama rengiant Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą. Agentūra tokias bendrąsias metines rizikos analizes ir strategines rizikos analizes rengia remdamasi informacija, įskaitant iš valstybių narių gautą informaciją. Tokių rizikos analizių rezultatuose asmens duomenys nuasmeninami.

3.   2 dalyje nurodytos rizikos analizės apima visus aspektus, kurie yra svarbūs Europos integruotam sienų valdymui, siekiant sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmą.

4.   Agentūra paskelbia išsamią informaciją apie bendrą integruotos rizikos analizės modelį.

5.   Valstybės narės teikia Agentūrai visą būtiną informaciją apie padėtį, tendencijas ir galimas grėsmes prie išorės sienų ir grąžinimo srityje. Valstybės narės reguliariai arba Agentūros prašymu pateikia jai visą atitinkamą informaciją, pavyzdžiui, statistinius ir operacinius duomenis, surinktus dėl Europos integruoto sienų valdymo, kuri įtraukta į privalomos informacijos ir duomenų, kuriais, kaip nurodyta 100 straipsnio 2 dalies e punkte, turi būti keičiamasi su Agentūra, sąrašą, taip pat nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmenų informaciją, kaip numatyta 25 straipsnyje.

6.   Rizikos analizės rezultatai pateikiami Valdančiajai tarybai ir jais laiku ir tinkamai dalijamasi su kompetentingomis valstybių narių institucijomis.

7.   Valstybės narės, planuodamos savo operacijas ir veiklą prie išorės sienų, taip pat savo su grąžinimu susijusią veiklą, atsižvelgia į rizikos analizės rezultatus.

8.   Agentūra, rengdama bendrąją pagrindinę mokymo, kaip nurodyta 62 straipsnyje, programą, įtraukia bendro integruotos rizikos analizės modelio rezultatus.

1.   Agentūra per Agentūros ryšių palaikymo pareigūnus užtikrina reguliarią visų valstybių narių atliekamą išorės sienų valdymo ir grąžinimo stebėseną.

Agentūra gali nuspręsti, kad ryšių palaikymo pareigūnas aprėpia ne daugiau kaip keturias valstybes nares, kurios geografiškai yra netoli viena kitos.

2.   Vykdomasis direktorius iš statutinių darbuotojų paskiria ekspertus, kurie siunčiami kaip ryšių palaikymo pareigūnai. Vykdomasis direktorius, remdamasis rizikos analize ir pasikonsultavęs su atitinkamomis valstybėmis narėmis, pateikia pasiūlymą dėl siuntimo pobūdžio ir sąlygų, valstybės narės ar regiono, į kuriuos gali būti siunčiamas ryšių palaikymo pareigūnas, ir galimų užduočių, kurios nenurodytos 3 dalyje. Vykdomojo direktoriaus pasiūlymą turi patvirtinti Valdančioji taryba. Vykdomasis direktorius atitinkamai valstybei narei praneša apie paskyrimą ir kartu su ta valstybe nare nustato siuntimo vietą.

3.   Ryšių palaikymo pareigūnai veikia Agentūros vardu, o jų užduotis – stiprinti Agentūros ir už sienų valdymą atsakingų nacionalinių institucijų, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas tiek, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis, bei už grąžinimą atsakingų nacionalinių institucijų, tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą. Ryšių palaikymo pareigūnai visų pirma:

4.   Jeigu 3 dalies i punkte nurodytose ryšių palaikymo pareigūno teikiamose ataskaitose pareiškiamas susirūpinimas dėl vieno ar daugiau aspektų, kurie svarbūs atitinkamai valstybei narei, vykdomasis direktorius nedelsdamas apie tai informuoja tą valstybę narę.

5.   3 dalies tikslais, ryšių palaikymo pareigūnas, laikydamasis nacionalinių ir Sąjungos saugumo ir duomenų apsaugos taisyklių:

6.   Šio straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta ryšių palaikymo pareigūno ataskaita įtraukiama į 32 straipsnyje nurodytą pažeidžiamumo vertinimą. Ataskaita perduodama atitinkamai valstybei narei.

7.   Vykdydami savo užduotis ryšių palaikymo pareigūnai paiso tik Agentūros nurodymų.

1.   Agentūra Valdančiosios tarybos sprendimu, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, kuris parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, patvirtina bendrą pažeidžiamumo vertinimo metodiką. Ta metodika apima objektyvius kriterijus, pagal kuriuos Agentūra atlieka pažeidžiamumo vertinimą, tokių vertinimų dažnumą ir tai, kaip turi būti vykdomi vienas po kito einantys pažeidžiamumo vertinimai, bei veiksmingos 7 dalyje nurodytų vykdomojo direktoriaus rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos sistemos sąlygas.

2.   Agentūra stebi ir vertina, ar valstybės narės turi techninės įrangos, sistemų, pajėgumų, išteklių, infrastruktūros ir tinkamų įgūdžių turinčių bei parengtų darbuotojų, būtinų sienų kontrolei, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies a punkte, vykdyti. Tame kontekste Agentūra vertina 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus nacionalinius pajėgumo plėtojimo planus, kiek tai susiję su gebėjimu vykdyti sienų kontrolę, atsižvelgdama į tai, kad kai kurie nacionaliniai pajėgumai gali būti iš dalies naudojami kitiems tikslams nei sienų kontrolė. Planuodama ateityje, Agentūra atlieka tokią stebėseną ir tokį vertinimą kaip prevencinę priemonę remdamasi pagal 29 straipsnio 2 dalį parengtomis rizikos analizėmis. Agentūra atlieka tokią stebėseną ir tokį vertinimą bent kartą per metus, nebent vykdomasis direktorius, remdamasis rizikos analize ar ankstesniu pažeidžiamumo vertinimu, nuspręstų kitaip. Bet kuriuo atveju kiekvienos valstybės narės stebėsena ir vertinimas atliekamas bent kartą per trejus metus.

3.   Nedarant poveikio 9 straipsniui, valstybės narės Agentūros prašymu teikia informaciją apie techninę įrangą, darbuotojus ir, kiek įmanoma, finansinius išteklius, nacionaliniu lygmeniu turimus sienų kontrolei vykdyti. Valstybės narės Agentūros prašymu taip pat teikia informaciją apie savo nenumatytų atvejų planus sienų valdymo srityje.

4.   Atlikdama pažeidžiamumo vertinimą Agentūra siekia įvertinti valstybių narių pajėgumą ir pasirengimą kovoti su esamais ir būsimais iššūkiais prie išorės sienų; nustatyti, visų pirma konkrečius ir neproporcingus sunkumus patiriančių valstybių narių atveju, galimus tiesioginius padarinius prie išorės sienų ir tolesnius padarinius Šengeno erdvės veikimui, įvertinti jų gebėjimą prisidėti prie nuolatinio korpuso ir techninės įrangos rezervo, įskaitant greitojo reagavimo įrangos rezervą; ir įvertinti valstybių narių gebėjimą priimti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų paramą laikantis 9 straipsnio 3 dalies. Tuo vertinimu nedaromas poveikis Šengeno vertinimo mechanizmui.

5.   Pažeidžiamumo vertinime Agentūra kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu įvertina valstybių narių gebėjimą vykdyti visas sienų valdymo užduotis, įskaitant jų pajėgumą tvarkyti galimą didelį į jų teritoriją atvykstančių asmenų srautą.

6.   Preliminarūs pažeidžiamumo vertinimo rezultatai pateikiami atitinkamoms valstybėms narėms. Atitinkamos valstybės narės gali pateikti pastabų dėl to vertinimo.

7.   Prireikus vykdomasis direktorius, konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, pateikia rekomendaciją, kurioje išdėstomos būtinos priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė, ir nustatomas laikotarpis, per kurį tokios priemonės turi būti įgyvendintos. Vykdomasis direktorius ragina atitinkamas valstybes nares imtis būtinų priemonių remiantis valstybės narės, konsultuojantis su vykdomuoju direktoriumi, parengtu veiklos planu.

8.   Vykdomasis direktorius grindžia atitinkamoms valstybėms narėms rekomenduotinas priemones pažeidžiamumo vertinimo rezultatais, atsižvelgdamas į Agentūros atliktą rizikos analizę, atitinkamos valstybės narės pastabas ir Šengeno vertinimo mechanizmo rezultatus.

Rekomenduojamomis priemonėmis siekiama pašalinti vertinimo metu nustatytą pažeidžiamumą, kad valstybės narės galėtų geriau pasirengti kovoti su esamais ir būsimais sunkumais prie išorės sienų, sustiprindamos arba patobulindamos savo pajėgumus, techninę įrangą, sistemas, išteklius ir nenumatytų atvejų planus. Kad padėtų įgyvendinti rekomenduojamas priemones, vykdomasis direktorius valstybėms narėms gali pasiūlyti techninę Agentūros ekspertų pagalbą.

9.   Vykdomasis direktorius stebi, kaip įgyvendinamos rekomenduojamos priemonės, valstybių narių teikiamų reguliarių ataskaitų, grindžiamų 7 dalyje nurodytais veiklos planais, pagrindu.

Jei kyla rizika, kad valstybė narė gali vėluoti įgyvendinti rekomenduotą priemonę per laikotarpį, nustatytą remiantis 7 dalimi, vykdomasis direktorius nedelsdamas praneša apie tai Valdančiosios tarybos nariui iš atitinkamos valstybės narės ir Komisijai. Pasikonsultavęs su Valdančiosios tarybos nariu iš atitinkamos valstybės narės, vykdomasis direktorius tos valstybės narės atitinkamų institucijų teiraujasi apie vėlavimo priežastis ir pasiūlo Agentūros pagalbą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas rekomenduojamos priemonės įgyvendinimui.

10.   Kai valstybė narė per laikotarpį, nustatytą remiantis šio straipsnio 7 dalimi, neįgyvendina rekomendacijoje nurodytų būtinų priemonių, vykdomasis direktorius klausimą perduoda Valdančiajai tarybai ir praneša apie tai Komisijai. Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame nustatomos būtinos priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė, ir laikotarpis, per kurį tokios priemonės turi būti įgyvendintos. Valdančiosios tarybos sprendimas valstybei narei yra privalomas. Jeigu valstybė narė per tame sprendime numatytą laikotarpį priemonių neįgyvendina, Valdančioji taryba apie tai praneša Tarybai ir Komisijai ir gali būti imtasi tolesnių veiksmų pagal 42 straipsnį.

11.   Pažeidžiamumo vertinimas, įskaitant išsamų pažeidžiamumo vertinimo rezultatų aprašymą, priemones, kurių valstybės narės ėmėsi atsakydamos į pažeidžiamumo vertinimą, ir bet kokių anksčiau rekomenduotų priemonių įgyvendinimo būseną, pagal 92 straipsnį reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus perduodamas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

1.   Pažeidžiamumo vertinimo ir Šengeno vertinimo mechanizmo sinergija turi būti kuo labiau padidinta siekiant sukurti geresnę Šengeno erdvės veikimo padėties vaizdo sistemą, kiek įmanoma labiau vengiant valstybių narių pastangų dubliavimosi ir užtikrinant geriau koordinuotą atitinkamų Sąjungos finansinių priemonių, kuriomis remiamas išorės sienų valdymas, naudojimą.

2.   Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo, Komisija ir Agentūra nustato būtiną tvarką, pagal kurią reguliariai, saugiai ir laiku tarpusavyje galėtų keistis visa informacija, susijusia su pažeidžiamumo vertinimų rezultatais ir vertinimų, atliktų remiantis Šengeno vertinimo mechanizmu sienų valdymo srityje, rezultatais. Ta keitimosi tvarka taikoma pažeidžiamumo vertinimų ir Šengeno vertinimo vizitų ataskaitoms, vėlesnėms rekomendacijoms, veiklos planams ir bet kokiems valstybių narių pateiktų veiklos planų įgyvendinimo atnaujinimams.

3.   Šengeno vertinimo mechanizmo tikslais dėl to, kad jis susijęs su sienų valdymu, Komisija pažeidžiamumo vertinimo rezultatais dalijasi su visais Šengeno vertinimo grupių nariais, dalyvaujančiais vertinant susijusią valstybę narę. Tokia informacija yra laikoma neskelbtina Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 prasme, ir ji turi būti atitinkamai tvarkoma.

4.   2 dalyje nurodyta tvarka taikoma vertinimų, atliktų remiantis Šengeno vertinimo mechanizmu grąžinimo srityje, rezultatams siekiant užtikrinti, kad Agentūra būtų visapusiškai informuota apie nustatytus trūkumus, kad ji tuo klausimu galėtų pasiūlyti tinkamas priemones susijusioms valstybėms narėms remti.

1.   Remdamasi Agentūros rizikos analize ir pažeidžiamumo vertinimu bei susitarusi su atitinkama valstybe nare, Agentūra nustato šiuos kiekvieno išorės sienos ruožo poveikio lygius arba tokius lygius pakeičia:

2.   Siekiant krizės prie konkretaus išorės sienos ruožo atveju greitai reaguoti, kai Agentūros rizikos analize rodo, kad prie atitinkamo išorės sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniais nusikaltimais, daro lemiamą poveikį sienų apsaugai tiek, kad jie kelia grėsmę Šengeno erdvės veikimui, Agentūra tam išorės sienos ruožui, atitinkamai valstybei narei pritarus, laikinai nustato kritinio poveikio lygį.

3.   Susijusiai valstybei narei ir Agentūrai nesusitarus dėl to, kokį poveikio lygį reikia nustatyti išorės sienos ruožui, tam sienos ruožui anksčiau nustatytas poveikio lygis išlieka nepakitęs.

4.   Nacionalinis koordinavimo centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, nuolat vertina poreikį pakeisti bet kurio išorės sienos ruožų poveikio lygį, atsižvelgdamas į nacionalinės padėties vaizdo sistemos informaciją, ir atitinkamai apie tai informuoja Agentūrą.

5.   Agentūra Europos padėties vaizdo sistemoje nurodo išorės sienos ruožų poveikio lygius.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prie išorės sienos ruožų vykdoma sienų kontrolės veikla atitiktų nustatytus poveikio lygius toliau nurodytu būdu:

2.   Nacionaliniai koordinavimo centrai reguliariai informuoja Agentūrą apie priemones, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu pagal 1 dalies c ir d punktus.

3.   Kai greta kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės, su kuria sudarytos sutartys, susitarimai arba sukurti regioniniai tinklai, kaip nurodyta 72 ir 73 straipsniuose, sienos ruožo esančiam išorės sienos ruožui nustatomas vidutinio, didelio arba kritinio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras susisiekia su kaimyninės valstybės narės nacionaliniu koordinavimo centru arba su kaimyninės trečiosios valstybės kompetentinga institucija ir stengiasi kartu su Agentūra koordinuoti būtinas tarpvalstybines priemones.

4.   Agentūra kartu su susijusia valstybe nare įvertina poveikio lygio nustatymą ir atitinkamas priemones, kurių imtasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Tas vertinimas įtraukiamas į pažeidžiamumo vertinimą, kurį pagal 32 straipsnį turi vykdyti Agentūra.

1.   Vykdydama su išorės sienų kontrole susijusias pareigas, valstybė narė gali prašyti Agentūros pagalbos. Agentūra taip pat įgyvendina priemones pagal 41 ir 42 straipsnius.

2.   Agentūra organizuoja tinkamą techninę ir operacinę pagalbą priimančiajai valstybei narei ir, veikdama pagal atitinkamą Sąjungos ir tarptautinę teisę, įskaitant negrąžinimo principą, gali imtis vienos arba daugiau iš šių priemonių:

3.   Agentūra, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, iš savo biudžeto finansuoja ar bendrai finansuoja 2 dalyje nurodytą veiklą.

4.   Jeigu dėl padėties prie išorės sienų labai padidėja Agentūros finansiniai poreikiai, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

1.   Valstybė narė gali prašyti Agentūros pradėti bendras operacijas, kad būtų galima kovoti su kylančiais sunkumais, įskaitant neteisėtą imigraciją, esamas arba būsimas grėsmes prie jos išorės sienų ar tarpvalstybinius nusikaltimus, arba teikti didesnę techninę ir operacinę pagalbą, kai ji vykdo savo su išorės sienų kontrole susijusias pareigas. Pateikdama tokį prašymą valstybė narė taip pat gali nurodyti aptariamai bendrai operacijai reikalingų operacinių darbuotojų, įskaitant, priklausomai nuo to, kas taikytina, tų darbuotojų, kurie turi vykdomuosius įgaliojimus, profilius.

2.   Su konkrečiais ir neproporcingais sunkumais susiduriančios valstybės narės prašymu, ypač jei prie išorės sienų perėjimo punktų atvyksta daug į tos valstybės narės teritoriją be leidimo patekti bandančių trečiųjų valstybių piliečių, Agentūra tos priimančiosios valstybės narės teritorijoje ribotą laikotarpį gali teikti skubią pasienio pagalbą.

3.   Vykdomasis direktorius įvertina, patvirtina ir koordinuoja valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl bendrų operacijų ar skubios pasienio pagalbos teikimo. Prieš vykdant bendras operacijas ir teikiant skubią pasienio pagalbą atliekama išsami, patikima ir naujausiais duomenimis pagrįsta rizikos analizė, kuria remdamasi Agentūra, atsižvelgdama į išorės sienos ruožams suteiktą poveikio lygį pagal 34 straipsnį ir turimus išteklius, gali nustatyti pasiūlytų bendrų operacijų ir skubios pasienio pagalbos pirmumo tvarką.

4.   Bendros operacijos arba skubios pasienio pagalbos tikslai gali būti pasiekiami vykdant daugiatikslę operaciją. Tokios operacijos gali būti susijusios su pakrančių apsaugos pajėgų funkcijomis ir tarpvalstybinių nusikaltimų prevencija, dėmesį sutelkiant į kovą su neteisėtu migrantų gabenimu arba prekyba žmonėmis, ir su migracijos valdymu, dėmesį sutelkiant į asmenų tapatybės nustatymą, registraciją, apklausas ir grąžinimą.

1.   Rengiant bendrą operaciją, vykdomasis direktorius, bendradarbiaudamas su priimančiąja valstybe nare, parengia techninės įrangos, darbuotojų ir reikalingų darbuotojų, įskaitant, priklausomai nuo to, kas taikytina, tų darbuotojų, kurie turi vykdomuosius įgaliojimus, kuriems taikomas reikalavimas turėti leidimą pagal 82 straipsnio 2 dalį, profilių sąrašą. Tas sąrašas parengiamas atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės turimus išteklius ir į priimančiosios valstybės narės prašymą, pateiktą pagal 37 straipsnį. Remdamasi tais elementais, Agentūra nustato į veiklos planą įtrauktiną techninio ir operacinio pastiprinimo priemonių rinkinį, taip pat pajėgumo stiprinimo veiklą.

2.   Vykdomasis direktorius parengia prie išorės sienų vykdytinų bendrų operacijų veiklos planą. Vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė, glaudžiai ir laiku konsultuodamiesi su dalyvaujančiosiomis valstybėmis narėmis, susitaria dėl veiklos plano, kuriame išsamiai išdėstomi organizaciniai ir procedūriniai bendros operacijos aspektai.

3.   Veiklos planas Agentūrai, priimančiajai valstybei narei ir dalyvaujančiosioms valstybėms narėms yra privalomas. Į jį įtraukiami visi aspektai, laikomi būtinais, kad būtų galima vykdyti bendrą operaciją, įskaitant:

4.   Bet kokiems veiklos plano daliniams pakeitimams arba pritaikymams, pasikonsultavus su dalyvaujančiosiomis valstybėmis narėmis, turi pritarti vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė. Agentūra iš dalies pakeisto ar pritaikyto veiklos plano kopiją nedelsdama išsiunčia dalyvaujančiosioms valstybėms narėms.

5.   Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas visoms Agentūros operacijoms.

1.   Į valstybės narės prašymą pradėti teikti skubią pasienio pagalbą įtraukiamas padėties aprašymas, galimi tikslai ir numatomi poreikiai bei reikiamų darbuotojų, įskaitant, priklausomai nuo to, kas taikytina, tų darbuotojų, kurie turi vykdomuosius įgaliojimus, profiliai. Prireikus, vykdomasis direktorius gali nedelsdamas išsiųsti Agentūros ekspertus įvertinti prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų susidariusią padėtį.

2.   Apie valstybės narės prašymą pradėti teikti skubią pasienio pagalbą vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja Valdančiąją tarybą.

3.   Priimdamas sprendimą dėl valstybės narės prašymo, vykdomasis direktorius atsižvelgia į Agentūros rizikos analizių rezultatus ir Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį, taip pat į 32 straipsnyje nurodyto pažeidžiamumo vertinimo rezultatus ir į bet kurią kitą susijusią atitinkamos valstybės narės arba kitos valstybės narės pateiktą informaciją.

4.   Vykdomasis direktorius nedelsdamas įvertina galimybes persiųsti nuolatinio korpuso turimus būrių (grupių) narius, visų pirma statutinius darbuotojus ir valstybių narių į Agentūrą deleguotus operacinius darbuotojus, esančius kitose operacijų vykdymo teritorijose. Vykdomasis direktorius taip pat įvertina papildomą poreikį siųsti operacinius darbuotojus pagal 57 straipsnį ir, jei reikiamo profilio darbuotojų ištekliai buvo išnaudoti, – naudoti greitojo reagavimo rezervą pagal 58 straipsnį.

5.   Sprendimą dėl prašymo pradėti teikti skubią pasienio pagalbą vykdomasis direktorius priima per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Vykdomasis direktorius apie sprendimą vienu metu raštu praneša susijusiai valstybei narei ir Valdančiajai tarybai. Sprendime išdėstomos pagrindinės priežastys, kuriomis jis yra grindžiamas.

6.   Priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, vykdomasis direktorius informuoja valstybes nares apie galimybę prašyti papildomų operacinių darbuotojų pagal 57 straipsnį ir, jei taikytina, pagal 58 straipsnį, nurodydamas kiekvienos valstybės narės galimą skirti darbuotojų skaičių ir profilį.

7.   Jeigu vykdomasis direktorius nusprendžia pradėti skubios pasienio pagalbos teikimą, jis iš nuolatinio korpuso siunčia sienų valdymo būrius ir iš techninės įrangos rezervo siunčia įrangą pagal 64 straipsnį bei prireikus nusprendžia dėl skubaus pastiprinimo vienu ar daugiau sienų valdymo būrių pagal 57 straipsnį.

8.   Vykdomasis direktorius kartu su priimančiąja valstybe nare nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos parengia 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklos planą ir dėl jo susitaria.

9.   Kai tik susitariama dėl veiklos plano ir jis pateikiamas valstybėms narėms, vykdomasis direktorius nedelsiant išsiunčia turimus operacinius darbuotojus juos persiunčiant iš kitų operacijos vykdymo teritorijų ar atleidžiant nuo kitų pareigų.

10.   Tuo pačiu metu, kai vyksta 9 dalyje nurodytas siuntimas ir kai būtina užtikrinti skubų sienų valdymo būrių, persiųstų iš kitų operacijų vykdymo teritorijų ar pareigų, pastiprinimą, vykdomasis direktorius kiekvienos valstybės narės paprašo nurodyti papildomų darbuotojų, papildomai siųstinų iš darbuotojų siuntimo trumpam laikotarpiui nacionalinių sąrašų, kaip nurodyta 57 straipsnyje, skaičių ir profilį.

11.   Kai šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sienų valdymo būrių ir 10 dalyje nurodytų darbuotojų nepakanka, vykdomasis direktorius gali naudoti greitojo reagavimo rezervą, kiekvienos valstybės narės prašydamas išsiųsti tam tikrą skaičių atitinkamo profilio papildomų darbuotojų, kaip numatyta 58 straipsnyje.

12.   Informacija, nurodyta 10 ir 11 dalyse, nacionaliniams informacijos centrams pateikiama raštu ir joje nurodoma data, kurią turi įvykti kiekvienos kategorijos darbuotojų išsiuntimas. Nacionaliniams informacijos centrams taip pat pateikiama veiklos plano kopija.

13.   Valstybės narės užtikrina, kad reikiamo skaičiaus ir profilio darbuotojai nedelsiant būtų paskirti Agentūrai, kad būtų užtikrintas visiškas išsiuntimas pagal 57 straipsnį ir, jei taikytina, 58 straipsnį.

14.   Pirmieji sienų valdymo būriai, persiųsti iš kitų teritorijų ir kitų pareigų, siunčiami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po vykdomojo direktoriaus ir priimančiosios valstybės narės susitarimo dėl veiklos plano priėmimo dienos. Papildomi sienų valdymo būriai prireikus nusiunčiami ne vėliau kaip per 12 darbo dienų nuo susitarimo dėl veiklos plano priėmimo dienos.

15.   Kai turi būti teikiama skubi pasienio pagalba, vykdomasis direktorius, konsultuodamasis su Valdančiąja taryba, nedelsdamas apsvarsto Agentūros prie kitų išorės sienų vykdomų ir planuojamų vykdyti bendrų operacijų prioritetus, kad būtų numatytas galimas išteklių perskirstymas į tas vietas prie išorės sienų, kuriose labiausiai reikalingas sustiprintas siuntimas.

1.   Kai valstybė narė tam tikrose migrantų antplūdžio vietose prie savo išorės sienų susiduria su neproporcingais su migracija susijusiais sunkumais, kuriems būdingas didelis mišrių migracijos srautų antplūdis, ta valstybė narė gali prašyti techninio ir operacinio pastiprinimo, kurį užtikrintų migracijos valdymo rėmimo grupės, sudarytos iš atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų ekspertų, veikiančių pagal savo įgaliojimus.

Ta valstybė narė Komisijai pateikia prašymą dėl pastiprinimo ir savo poreikių vertinimą. Komisija, remdamasi tuo įvertinimu, atitinkamai perduoda prašymą Agentūrai, EASO, Europolui ir kitiems atitinkamiems Sąjungos organams, tarnyboms ir agentūroms.

2.   Atitinkami Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros, veikdami pagal savo įgaliojimus, išnagrinėja valstybės narės prašymą dėl pastiprinimo ir jos poreikių įvertinimą, kad nustatytų išsamų iš įvairios atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų koordinuojamos veiklos sudarytą pastiprinimo priemonių paketą, dėl kurio turi būti susitarta su susijusia valstybe nare. Komisija koordinuoja tą procesą.

3.   Komisija, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare ir atitinkamais Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis, jiems veikiant pagal savo įgaliojimus, nustato bendradarbiavimo migrantų antplūdžio vietoje sąlygas ir atsako už migracijos valdymo rėmimo grupių veiklos koordinavimą.

4.   Nuolatinio korpuso, vykdančio migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą, teikiamas techninis ir operacinis pastiprinimas, visapusiškai gerbiant pagrindines teises, gali apimti:

5.   Į migracijos valdymo rėmimo grupes, kai būtina, įtraukiami darbuotojai, turintys ekspertinių žinių vaikų apsaugos, prekybos žmonėmis, apsaugos nuo persekiojimo dėl lyties arba pagrindinių teisių srityse.

1.   Vykdomasis direktorius, remdamasis pažeidžiamumo vertinimo rezultatais arba kai vienam ar daugiau išorės sienos ruožų nustatytas kritinio poveikio lygis ir atsižvelgdamas į atitinkamus valstybės narės nenumatytų atvejų plano elementus, Agentūros rizikos analizę ir Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį, rekomenduoja susijusiai valstybei narei prašyti Agentūros inicijuoti, vykdyti ar koreguoti bendras operacijas, skubią pasienio pagalbą ar kitus atitinkamus Agentūros veiksmus, kaip nustatyta 36 straipsnyje.

2.   Susijusi valstybė narė per šešias darbo dienas pateikia atsakymą dėl 1 dalyje nurodytos vykdomojo direktoriaus rekomendacijos. Jei dėl rekomendacijos pateikiamas neigiamas atsakymas, valstybė narė taip pat pateikia tą atsakymą pagrindžiančius argumentus. Vykdomasis direktorius nedelsdamas praneša Valdančiajai tarybai ir Komisijai apie rekomenduojamus veiksmus ir neigiamo atsakymo pagrindimą, kad būtų įvertinta, ar gali būti reikalaujama imtis skubių veiksmų pagal 42 straipsnį.

1.   Kai išorės sienų kontrolė tampa neveiksminga tiek, kad gali sutrikti Šengeno erdvės veikimas, nes:

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nedelsdama priimti sprendimą įgyvendinimo aktu, kuriuo nustatomos tos rizikos mažinimo priemonės, kurias turi įgyvendinti Agentūra, ir kuriuo reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė bendradarbiautų su Agentūra įgyvendinant tas priemones. Prieš pateikdama savo pasiūlymą Komisija konsultuojasi su Agentūra.

2.   Jeigu susiklosto padėtis, dėl kurios reikia imtis skubių veiksmų, Europos Parlamentas nedelsiant informuojamas apie tą padėtį, taip pat apie bet kurias vėlesnes priemones ir sprendimus, priimtus reaguojant į tą padėtį.

3.   Siekiant sumažinti riziką, kad sutriks Šengeno erdvės veikimas, 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime numatoma viena ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių, kurių turi imtis Agentūra:

4.   Vykdomasis direktorius per dvi darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo priėmimo dienos:

5.   Vykdomasis direktorius ir atitinkama valstybė narė susitaria dėl 4 dalies d punkte nurodyto veiklos plano per tris darbo dienas po jo pateikimo.

6.   Agentūra nedelsdama ir bet kuriuo atveju per penkias darbo dienas nuo veiklos plano parengimo dienos iš nuolatinio korpuso siunčia būtinus operacinius darbuotojus 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime įvardytoms priemonėms praktiškai vykdyti. Antrajame etape reikiamu mastu ir bet kuriuo atveju per 12 darbo dienų nuo veiklos plano parengimo dienos siunčiami papildomi būriai (grupės).

7.   Agentūra ir valstybės narės nedelsdamos ir bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo veiklos plano parengimo dienos į siuntimo paskirties vietą siunčia būtiną techninę įrangą ir kompetentingus darbuotojus 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime nustatytoms priemonėms praktiškai vykdyti.

Papildoma techninė įranga reikiamu mastu siunčiama antrajame etape laikantis 64 straipsnio.

8.   Susijusi valstybė narė vykdo 1 dalyje nurodytą Tarybos sprendimą. Tuo tikslu ji nedelsdama bendradarbiauja su Agentūra ir imasi būtinų veiksmų, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas to sprendimo įgyvendinimui, taip pat praktiniam tame sprendime ir veiklos plane, dėl kurio susitarta su vykdomuoju direktoriumi, nustatytų priemonių vykdymui, visų pirma įgyvendindama 43, 82 ir 83 straipsniuose numatytas pareigas.

9.   Vadovaudamosi 57 straipsniu ir atitinkamais atvejais 39 straipsniu, valstybės narės skiria operacinius darbuotojus, kuriuos vykdomasis direktorius nustato pagal šio straipsnio 4 dalį.

10.   Komisija stebi priemonių, nustatytų 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime, įgyvendinimą ir veiksmus, kurių tuo tikslu ėmėsi Agentūra. Jeigu susijusi valstybė narė per 30 dienų nevykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo ir nebendradarbiauja su Agentūra pagal šio straipsnio 8 dalį, Komisija gali inicijuoti procedūrą, numatytą Reglamento (ES) 2016/399 29 straipsnyje.

1.   Siunčiant sienų valdymo būrius, grąžinimo grupes ir migracijos valdymo rėmimo grupes priimančioji valstybė narė arba bendradarbiavimo su trečiąja valstybe pagal susitarimą dėl statuso atveju atitinkama trečioji valstybė duoda nurodymus būriams (grupėms) pagal veiklos planą.

2.   Agentūra per savo koordinavimo pareigūną gali pranešti priimančiajai valstybei narei savo nuomonę dėl būriams (grupėms) duotų nurodymų. Tuo atveju priimančioji valstybė narė apsvarsto tą nuomonę ir į ją atsižvelgia tiek, kiek įmanoma.

3.   Kai būriams (grupėms) duodami nurodymai neatitinka veiklos plano, koordinavimo pareigūnas nedelsdamas praneša apie tai vykdomajam direktoriui, o šis, jei tinkama, gali imtis veiksmų pagal 46 straipsnio 3 dalį.

4.   Būrių (grupių) nariai, vykdydami jiems pavestas užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais, visapusiškai gerbia pagrindines teises, įskaitant teisę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis, ir teisę į žmogaus orumą, ir ypatingą dėmesį skiria pažeidžiamiems asmenims. Visos priemonės, kurių jie imasi vykdydami jiems pavestas užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais, turi būti proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Vykdydami jiems pavestas užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais, jie, vadovaujantis Chartijos 21 straipsniu, nediskriminuoja asmenų jokiais pagrindais, pavyzdžiui dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

5.   Būrių (grupių) nariams, kurie nėra statutiniai darbuotojai, ir toliau taikomos jų buveinės valstybės narės drausminės priemonės. Buveinės valstybė narė pagal savo nacionalinės teisės aktus numato tinkamas drausminio poveikio arba kitas priemones, susijusias su pagrindinių teisių pažeidimu arba įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje nevykdymu įgyvendinant bet kokią Agentūros operacinę veiklą.

6.   Statutiniams darbuotojams, kurie siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, taikomos Tarnybos nuostatuose ir Įdarbinimo sąlygose numatytos drausminės priemonės ir 55 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytame priežiūros mechanizme numatytos drausminio pobūdžio priemonės.

1.   Agentūra užtikrina operacinį visų organizacinių aspektų, susijusių su bendromis operacijomis, bandomaisiais projektais arba skubia pasienio pagalba, įskaitant statutinių darbuotojų dalyvavimą, įgyvendinimą.

2.   Nedarant poveikio 60 straipsniui, vykdomasis direktorius iš statutinių darbuotojų paskiria vieną ar daugiau ekspertų, kurie turi būti siunčiami kaip kiekvienos bendros operacijos arba skubios pasienio pagalbos koordinavimo pareigūnai. Vykdomasis direktorius apie paskyrimą praneša priimančiajai valstybei narei.

3.   Koordinavimo pareigūnas veikia Agentūros vardu sprendžiant visus su būrių (grupių) siuntimu susijusius klausimus. Koordinavimo pareigūno užduotis – skatinti priimančiųjų ir dalyvaujančiųjų valstybių narių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Koordinavimo pareigūnui padeda ir pataria bent vienas pagrindinių teisių stebėtojas. Visų pirma, koordinavimo pareigūnas:

4.   Dėl bendrų operacijų ar skubios pasienio pagalbos vykdomasis direktorius gali leisti koordinavimo pareigūnui padėti spręsti bet kokius nesutarimus dėl veiklos plano vykdymo ir būrių (grupių) siuntimo.

1.   Agentūra padengia visas toliau nurodytas išlaidas, kurias valstybės narės patiria skirdamos savo darbuotojus, kad jie, kaip būrių (grupių) nariai, iš nuolatinio korpuso trumpam laikotarpiui būtų siunčiami į valstybes nares ir į trečiąsias valstybes laikantis 57 straipsnio, arba į valstybes nares pasitelkiant greitojo reagavimo rezervą, kaip nurodyta 58 straipsnyje:

2.   Valdančioji taryba, remdamasi Vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, priima išsamias taisykles, susijusias su darbuotojų, kurie siunčiami trumpam laikotarpiui pagal 57 ir 58 straipsnius, patirtų išlaidų apmokėjimu, ir prireikus jas atnaujina. Siekiant užtikrinti taikomos teisinės sistemos laikymąsi, vykdomasis direktorius tokį pasiūlymą pateikia gavęs teigiamą Komisijos nuomonę. Remiantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 125 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktais, išsamios taisyklės kiek įmanoma grindžiamos supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Kai tinkama, Valdančioji taryba užtikrina, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su statutinių darbuotojų komandiruočių išlaidoms taikomomis taisyklėmis.

1.   Vykdomasis direktorius nutraukia bet kokią Agentūros veiklą, jei nebetenkinamos tos veiklos vykdymo sąlygos. Vykdomasis direktorius informuoja atitinkamą valstybę narę prieš tokį nutraukimą.

2.   Valstybės narės, dalyvaujančios Agentūros operacinėje veikloje, vykdomojo direktoriaus gali paprašyti nutraukti tą operacinę veiklą. Vykdomasis direktorius apie tokį prašymą informuoja Valdančiąją tarybą.

3.   Vykdomasis direktorius, informavęs atitinkamą valstybę narę, gali panaikinti veiklos finansavimą arba sustabdyti ar nutraukti veiklą, jei priimančioji valstybė narė nesilaiko veiklos plano.

4.   Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su pagrindinių teisių pareigūnu ir informavęs atitinkamą valstybę narę, panaikina bet kokios Agentūros veiklos finansavimą arba visiškai ar iš dalies sustabdo arba nutraukia bet kokią Agentūros veiklą, jei jis mano, kad vykdant atitinkamą veiklą daromi arba gali būti toliau daromi sunkūs pagrindinių teisių arba įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje pažeidimai.

5.   Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su pagrindinių teisių pareigūnu, nusprendžia nepradėti jokios Agentūros veiklos, kai jis mano, kad pradėjus vykdyti tą veiklą iš pat pradžių būtų rimtų priežasčių ją sustabdyti arba nutraukti, nes galėtų būti daromi sunkūs pagrindinių teisių arba įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje pažeidimai. Vykdomasis direktorius atitinkamą valstybę narę informuoja apie tą sprendimą.

6.   4 ir 5 dalyse nurodyti sprendimai grindžiami tinkamai pagrįstomis priežastimis. Vykdomasis direktorius priimdamas tokius sprendimus, atsižvelgia į atitinkamą informaciją, pavyzdžiui, užregistruotų skundų, kurių nacionalinė kompetentinga institucija nėra išnagrinėjusi, skaičių ir turinį, pranešimus apie rimtus incidentus, koordinavimo pareigūnų, atitinkamų tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų pranešimus srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Vykdomasis direktorius informuoja Valdančiąją tarybą apie tokius sprendimus ir pateikia jų pagrindimą.

7.   Jei vykdomasis direktorius nusprendžia sustabdyti arba nutraukti Agentūros vykdomą migracijos valdymo rėmimo grupės siuntimą, jis apie tą sprendimą informuoja kitus susijusius organus, tarnybas ir agentūras, vykdančius veiklą migrantų antplūdžio vietoje, kuriai taikomas tas sprendimas.

1.   Nesvarstydama sprendimų grąžinti esmės – tai ir toliau lieka išimtinė valstybių narių atsakomybė – ir gerbdama pagrindines teises, laikydamasi Sąjungos teisės bendrųjų principų ir tarptautinės teisės bendrųjų principų, įskaitant tarptautinę apsaugą, pagarbą negrąžinimo principui ir vaikų teisėms, Agentūra vykdydama grąžinimo veiklą:

2.   Techninė ir operacinė pagalba, nurodyta 1 dalies b punkte, apima veiklą, kuria valstybėms narėms padedama įgyvendinti kompetentingų nacionalinių institucijų taikomas grąžinimo procedūras, visų pirma teikiant:

3.   Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir remiant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant Europos migracijos tinklą, siekia tarpusavyje susieti ir sujungti Sąjungos lėšomis finansuojamus tinklus ir programas grąžinimo srityje.

1.   Laikydamasi 48 straipsnio 1 dalies d punkto Agentūra valdo ir tobulina integruotą grąžinimo valdymo platformą, skirtą tvarkyti informaciją, įskaitant asmens duomenis, kurią perduoda valstybių narių grąžinimo valdymo sistemos, ir kuri būtina, kad Agentūra galėtų teikti techninę ir operacinę pagalbą. Asmens duomenys apima tik biografinius duomenis arba keleivių sąrašus. Asmens duomenys perduodami tik jei jie būtini, kad Agentūra galėtų padėti koordinuoti arba organizuoti grąžinimo į trečiąsias valstybes operacijas, nepriklausomai nuo transporto priemonės rūšies. Tokie asmens duomenys platformai perduodami tik priėmus sprendimą pradėti grąžinimo operaciją; duomenys ištrinami iš karto, kai tik baigiama operacija.

Biografiniai duomenys platformai perduodami tik tada, kai būrių (grupių) nariai negali gauti prie jų prieigos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1860 (39) 17 straipsnio 3 dalį.

Agentūra taip pat gali naudotis platforma siekdama saugaus biografinių ar biometrinių duomenų, be kita ko, visų rūšių dokumentų, kuriuos galima laikyti trečiosios valstybės piliečių, dėl kurių priimtas sprendimas grąžinti, pilietybės įrodymu ar prima facie įrodymu, kai tokius asmens duomenis būtina perduoti, kad Agentūra valstybės narės prašymu galėtų atskirais atvejais suteikti pagalbą patvirtinant trečiosios valstybės piliečių tapatybę ar pilietybę, perdavimo. Tokie duomenys platformoje nesaugomi ir turi būti ištrinami iš karto, kai tik gaunamas gavimo patvirtinimas.

2.   Agentūra sukuria, įdiegia ir naudoja informacines sistemas ir taikomąją programinę įrangą, kurios sudaro galimybę vykdant grąžinimą keistis informacija Europos sienų ir pakrančių apsaugos viduje ir keistis asmens duomenimis.

3.   Asmens duomenys tvarkomi laikantis 86, 87, 88 ir 91 straipsnių, priklausomai nuo to, kas taikytina.

1.   Nesvarstydama sprendimų grąžinti esmės – tai ir toliau lieka išimtinė valstybių narių atsakomybė – Agentūra valstybėms narėms teikia techninę ir operacinę pagalbą ir užtikrina grąžinimo operacijų koordinavimą arba jų organizavimą, be kita ko, užsakydama orlaivius tokioms operacijoms ir organizuodama grąžinimą reguliariais skrydžiais ar kitomis transporto priemonėmis. Agentūra savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare gali koordinuoti arba organizuoti grąžinimo operacijas.

2.   Valstybės narės, naudodamos 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą platformą, teikia su grąžinimais susijusius operacinius duomenis, kad Agentūra galėtų įvertinti grąžinimo poreikius, ir informuoja Agentūrą apie preliminarų planuojamų grąžinti asmenų skaičių ir trečiąsias valstybes, į kurias grąžinama, vykdant jų atitinkamas nacionalines grąžinimo operacijas, taip pat apie jų poreikius, susijusius su Agentūros teikiama pagalba arba koordinavimu. Agentūra parengia ir prižiūri tęstinį veiklos planą, kad prašančiosioms valstybėms narėms galėtų teikti būtiną operacinę pagalbą ir pastiprinimą, įskaitant techninės įrangos teikimą. Agentūra, remdamasi poreikių vertinimu, arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, arba valstybės narės prašymu į tęstinį veiklos planą gali įtraukti grąžinimo operacijų, kurias ji laiko būtinomis, datas ir grąžinimo operacijų vietas. Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, sprendžia dėl tęstinio veiklos plano modus operandi. Atitinkama valstybė narė Agentūrai patvirtina, kad visiems grąžinamiems asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma Agentūros organizuojama arba koordinuojama grąžinimo operacija, taikomas vykdytinas sprendimas grąžinti.

Atsiuntus būrių (grupių) narius, jie, prieš pradėdami bet kurio grąžinamo asmens grąžinimą, patikrina Šengeno informacinę sistemą, ar dėl to grąžinamo asmens priimto sprendimo grąžinti vykdymas nėra sustabdytas arba ar sprendimo vykdymas nėra atidėtas.

Tęstiniame veiklos plane pateikiami elementai, kurie būtini grąžinimo operacijai vykdyti, įskaitant elementus, susijusius su pagarba pagrindinėms teisėms, ir pateikiamos nuorodos į, inter alia, atitinkamus elgesio kodeksus bei stebėsenos, ataskaitų teikimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmo procedūras.

3.   Agentūra valstybėms narėms gali teikti techninę ir operacinę pagalbą, taip pat gali arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, arba dalyvaujančiųjų valstybių narių prašymu, užtikrinti, kad būtų koordinuojamos arba organizuojamos grąžinimo operacijos, kurioms trečioji valstybė, į kurią grąžinama, teikia transporto priemones ir siunčia grąžinimo lydinčiuosius asmenis (toliau – Surenkamosios grąžinimo operacijos). Dalyvaujančiosios valstybės narės ir Agentūra užtikrina, kad per visą grąžinimo operaciją būtų garantuojama pagarba pagrindinėms teisėms, negrąžinimo principui, užtikrinamas proporcingas suvaržymo priemonių taikymas ir garantuojamas grąžinamų asmenų orumas. Visos grąžinimo operacijos iki atvykimo į trečiąją valstybę, į kurią grąžinama, metu joje dalyvauja bent vienas valstybės narės atstovas ir vienas priverstinio grąžinimo stebėtojas iš pagal 51 straipsnį sudaryto rezervo arba dalyvaujančiosios valstybės narės stebėsenos sistemos.

4.   Vykdomasis direktorius nedelsdamas parengia grąžinimo planą, skirtą Surenkamosioms grąžinimo operacijoms. Vykdomasis direktorius ir bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė susitaria dėl plano, kuriame išsamiai išdėstomi Surenkamosios grąžinimo operacijos organizaciniai ir procedūriniai aspektai, atsižvelgiant į poveikį pagrindinėms teisėms ir tokių operacijų riziką. Bet kokiems to plano daliniams pakeitimams ar pritaikymams turi pritarti 3 dalyje ir šioje dalyje nurodytos šalys.

Surenkamųjų grąžinimo operacijų planas privalomas Agentūrai ir dalyvaujančiajai valstybei narei. Jis apima visus būtinus Surenkamųjų grąžinimo operacijų vykdymo veiksmus.

5.   Kiekviena grąžinimo operacija, kurią organizuoja arba koordinuoja Agentūra, stebima pagal Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalį. Priverstinio grąžinimo operacijų stebėseną vykdo priverstinio grąžinimo stebėtojas, vadovaudamasis objektyviais ir skaidriais kriterijais, ir ji apima visą grąžinimo operaciją – nuo etapo prieš išvykimą iki grąžinamų asmenų perdavimo trečiojoje valstybėje, į kurią grąžinama. Priverstinio grąžinimo stebėtojas vykdomajam direktoriui, pagrindinių teisių pareigūnui ir visų konkrečioje operacijoje dalyvavusių valstybių narių kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pateikia ataskaitą dėl kiekvienos priverstinio grąžinimo operacijos. Jei būtina, atitinkamus tolesnius veiksmus užtikrina atitinkamai vykdomasis direktorius ir kompetentingos nacionalinės institucijos.

6.   Jei Agentūrai kyla susirūpinimas dėl pagarbos pagrindinėms teisėms bet kuriuo grąžinimo operacijos etapu, ji apie tą susirūpinimą praneša dalyvaujančiosioms valstybėms narėms ir Komisijai.

7.   Vykdomasis direktorius vertina grąžinimo operacijų rezultatus ir kas šešis mėnesius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Valdančiajai tarybai perduoda išsamią vertinimo ataskaitą, apimančią visas praėjusį semestrą vykdytas grąžinimo operacijas, kartu su pagrindinių teisių pareigūno pastabomis. Vykdomasis direktorius atlieka išsamią lyginamąją tų rezultatų analizę, siekdamas pagerinti būsimų grąžinimo operacijų kokybę, suderinamumą ir veiksmingumą. Vykdomasis direktorius tą analizę įtraukia į Agentūros metinę veiklos ataskaitą.

8.   Agentūra, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, iš savo biudžeto finansuoja ar bendrai finansuoja grąžinimo operacijas, teikdama pirmenybę daugiau nei vienos valstybės narės arba iš migrantų antplūdžio vietų vykdomoms operacijoms.

1.   Agentūra, tinkamai atsižvelgusi į pagrindinių teisių pareigūno nuomonę, iš valstybių narių kompetentingų įstaigų sudaro priverstinio grąžinimo stebėtojų, kurie vykdo priverstinio grąžinimo stebėsenos veiklą pagal Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalį ir kurie buvo apmokyti pagal šio reglamento 62 straipsnį, rezervą.

2.   Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymo pagrindu nustato į tą rezervą paskirtinų priverstinio grąžinimo stebėtojų profilį ir skaičių. Ta pati tvarka taikoma visiems tolesniems profilių ir bendro skaičiaus pakeitimams.

Valstybės narės atsako už šio rezervo papildymą, paskirdamos į jį apibrėžtą profilį atitinkančius priverstinio grąžinimo stebėtojus, nedarant poveikio tų stebėtojų nepriklausomumui pagal nacionalinę teisę, jeigu tai yra numatyta nacionalinėje teisėje. Agentūra į rezervą taip pat skiria pagrindinių teisių stebėtojus, kaip nurodyta 110 straipsnyje. Į rezervą įtraukiami priverstinio grąžinimo stebėtojai, kurie turi specialių ekspertinių žinių vaikų apsaugos srityje.

3.   Valstybių narių skiriamų priverstinio grąžinimo stebėtojų, dalyvausiančių grąžinimo operacijose ir teikiant pagalbą kitais metais, skaičius planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių metinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal tuos susitarimus valstybės narės Agentūros prašymu skiria priverstinio grąžinimo stebėtojus, kurie gali būti siunčiami, nebent jose susidarytų išskirtinė padėtis, dėl kurios taptų labai sunku vykdyti nacionalines užduotis. Toks prašymas pateikiamas likus bent 21 darbo dienai iki planuojamo siuntimo arba penkioms darbo dienoms skubios grąžinimo pagalbos atveju.

4.   Agentūra, gavusi prašymą, siunčia paskirtus priverstinio grąžinimo stebėtojus į dalyvaujančiąsias valstybes nares, kad jie jų vardu stebėtų, ar teisingai įgyvendinamos grąžinimo operacijos per visą jų trukmę ir ar teikiama visa grąžinimo pagalba. Ji užtikrina, kad bet kurią grąžinimo operaciją, kurioje dalyvauja vaikai, stebėtų priverstinio grąžinimo stebėtojai, kurie turi specialių ekspertinių žinių vaikų apsaugos srityje.

5.   Vykdant grąžinimo operaciją arba teikiant grąžinimo pagalbą priverstinio grąžinimo stebėtojams ir toliau taikomos jų buveinės valstybės narės drausminio poveikio priemonės. Statutiniams darbuotojams, išsiųstiems kaip priverstinio grąžinimo stebėtojai, taikomos Tarnybos nuostatuose ir Įdarbinimo sąlygose numatytos drausminio poveikio priemonės.

1.   Agentūra arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, arba tos valstybės narės prašymu, gali siųsti grąžinimo grupes. Agentūra tokias grąžinimo grupes gali siųsti vykdyti migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą vykdant grąžinimo pagalbą arba siekiant reikiamu mastu teikti papildomą techninę ir operacinę pagalbą grąžinimo srityje. Prireikus, grąžinimo grupėse turi būti pareigūnų, kurie turi specialių ekspertinių žinių vaikų apsaugos srityje.

2.   40 straipsnio 2–5 dalys ir 43, 44 bei 45 straipsniai mutatis mutandis taikomi grąžinimo grupėms.

1.   Kai valstybei narei vykdant įpareigojimą grąžinti grąžinamus asmenis tenka našta, Agentūra arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, arba tos valstybės narės prašymu teikia tinkamą techninę ir operacinę pagalbą grąžinimo pagalbos forma. Tokia pagalba gali būti grąžinimo grupių siuntimas į priimančiąją valstybę narę, teikiant pagalbą įgyvendinant grąžinimo procedūras, ir grąžinimo operacijų iš priimančiosios valstybės narės organizavimas.

50 straipsnis taip pat taikomas grąžinimo operacijoms, kurias organizuoja ar koordinuoja Agentūra, teikdama grąžinimo pagalbą.

2.   Kai valstybei narei vykdant įpareigojimą grąžinti grąžinamus asmenis ji susiduria su konkrečiais ir neproporcingais sunkumais, Agentūra arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, arba tos valstybės narės prašymu teikia tinkamą techninę ir operacinę pagalbą skubios grąžinimo pagalbos forma. Skubi grąžinimo pagalba gali būti skubus grąžinimo grupių siuntimas į priimančiąją valstybę narę, teikiant pagalbą, kad būtų įgyvendintos grąžinimo procedūros, ir grąžinimo operacijų iš priimančiosios valstybės narės organizavimas.

3.   Teikiant grąžinimo pagalbą, vykdomasis direktorius, susitaręs su priimančiąja valstybe nare ir dalyvaujančiosiomis valstybėmis narėmis, nedelsdamas parengia veiklos planą. 38 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4.   Vykdomasis direktorius sprendimą dėl veiklos plano priima kuo greičiau, o 2 dalyje nurodytu atveju – per penkias darbo dienas. Apie sprendimą nedelsiant raštu pranešama atitinkamoms valstybėms narėms ir Valdančiajai tarybai.

5.   Agentūra, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, iš savo biudžeto finansuoja arba bendrai finansuoja grąžinimo pagalbą.

1.   Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinis korpusas, turintis I priede išdėstytą pajėgumą, yra Agentūros dalis. Nuolatinį korpusą sudaro šios keturios operacinių darbuotojų kategorijos pagal I priede nustatytą metinę paskirstymo schemą:

2.   Agentūra nuolatinio korpuso narius siunčia kaip sienų valdymo būrių, migracijos valdymo rėmimo grupių ir grąžinimo grupių narius, dalyvaujančius valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse vykdant bendras operacijas, teikiant skubią pasienio pagalbą ar grąžinimo pagalbą arba kitą susijusią operacinę veiklą. Tokią veiklą galima vykdyti tik turint atitinkamos valstybės narės ar trečiosios valstybės leidimą. Faktinis iš nuolatinio korpuso siunčiamų darbuotojų skaičius priklauso nuo operacinių poreikių.

Nuolatinio korpuso siuntimas papildo valstybių narių dedamas pastangas.

3.   Teikiant paramą valstybėms narėms nuolatinio korpuso nariai, išsiųsti kaip būrių (grupių) nariai, geba vykdyti sienų kontrolės ar grąžinimo užduotis, įskaitant užduotis, kurioms atlikti reikalingi atitinkamoje nacionalinėje teisėje numatyti vykdomieji įgaliojimai, arba statutinių darbuotojų atveju – 55 straipsnio 7 dalyje nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikalingi vykdomieji įgaliojimai.

Nuolatinio korpuso nariai turi atitikti specializuoto mokymo ir profesionalumo reikalavimus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/399 16 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ar kituose atitinkamuose aktuose.

4.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, atsižvelgiant į Agentūros rizikos analizę, pažeidžiamumo vertinimo rezultatus ir Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą bei remiantis Agentūrai skirtu jos statutinių darbuotojų ir deleguotų darbuotojų skaičiumi ir profiliais, Valdančioji taryba ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. priima sprendimą:

5.   Pagal 64 straipsnį techninę įrangą aptarnaujantys darbuotojai laikomi trumpam laikotarpiui siųstinais darbuotojais, kuriuos valstybės narės numatė siųsti pagal 57 straipsnį kitais metais. Kad Valdančioji taryba galėtų pasiruošti priimti atitinkamą šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą, atitinkama valstybė narė nė vėliau kaip kiekvienų metų sausio mėnesio pabaigoje Agentūrai praneša apie savo ketinimus siųsti techninę įrangą kartu su atitinkamais darbuotojais.

6.   73 straipsnio tikslais, Agentūra sukuria ir užtikrina veiksmingo nuolatinio korpuso siuntimo į trečiųjų valstybių teritoriją vadovavimo ir kontrolės struktūras.

7.   Agentūra gali įdarbinti pakankamą statutinių darbuotojų, kurie vykdo pagalbines ar stebėjimo funkcijas, susijusias su nuolatinio korpuso formavimu, jo operacijų planavimu ir valdymu bei Agentūros nuosavos įrangos įsigijimu, skaičių, kurį gali sudaryti ne daugiau kaip 4 % bendro I priede nustatyto nuolatinio korpuso narių skaičiaus.

8.   7 dalyje nurodyti darbuotojai ir už ETIAS centrinio padalinio veikimą atsakingi darbuotojai nesiunčiami kaip būrių (grupių) nariai, tačiau I priedo tikslais jie skaičiuojami kaip 1 kategorijos darbuotojai.

1.   Agentūra prisideda prie nuolatinio korpuso skirdama savo statutinius darbuotojus (1 kategorija), kurie turi būti siunčiami į operacijų vykdymo teritorijas kaip būrių (grupių) nariai, kad vykdytų užduotis ir įgaliojimus, numatytus 82 straipsnyje, įskaitant užduotį valdyti nuosavą Agentūros įrangą.

2.   Įdarbindama darbuotojus Agentūra užtikrina, kad būtų atrinkti tik tie kandidatai, kurie demonstruoja aukštą profesionalumo lygį, laikosi aukštų etikos standartų ir turi deramus kalbos įgūdžius.

3.   Pagal 62 straipsnio 2 dalį po įdarbinimo statutiniai darbuotojai, kurie turi būti siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, dalyvauja būtinuose atitinkamuose su sienų apsauga arba grąžinimu susijusiose mokymuose, taip pat pagrindinių teisių klausimais, atsižvelgiant į darbuotojų profilius, dėl kurių Valdančioji taryba yra priėmusi sprendimą pagal 54 straipsnio 4 dalį, pirmiau įgytą kvalifikaciją ir profesinę patirtį atitinkamose srityse.

Pirmoje pastraipoje nurodyti mokymai vykdomi pagal Agentūros parengtas specialias mokymo programas ir, remiantis susitarimais su atrinktomis valstybėmis narėmis, vykdomi jų specializuotose mokymo ir švietimo įstaigose, įskaitant Agentūros partnerystės akademijas valstybėse narėse. Kiekvienam darbuotojui jį įdarbinus parengiami tinkami mokymo planai, kuriais užtikrinama, kad jis visuomet turėtų profesinę kvalifikaciją, reikalingą sienų apsaugos ir su grąžinimu susijusioms užduotims atlikti. Mokymo planai reguliariai atnaujinami. Agentūra padengia visas mokymo išlaidas.

Statutiniai darbuotojai, kurie atlieka Agentūros nuosavos įrangos techninio aptarnavimo užduotis, neprivalo dalyvauti visapusiškuose sienų apsaugos ar su grąžinimu susijusiuose mokymuose.

4.   Viso jų įdarbinimo metu Agentūra užtikrina, kad jos statutiniai darbuotojai savo pareigas vykdytų kaip būrių (grupių) nariai, vadovaudamiesi aukščiausiais standartais ir visapusiškai laikydamiesi pagrindinių teisių.

5.   Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu:

Kalbant apie taisykles, nurodytas šios dalies pirmos pastraipos a punkte, Komisija, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalies, pateikia nuomonę dėl to, ar jomis laikomasi Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų. Dėl vykdomojo direktoriaus pasiūlymo dėl tų taisyklių konsultuojamasi su pagrindinių teisių pareigūnu.

6.   Agentūros darbuotojai, kurie nėra kvalifikuoti vykdyti su sienų apsauga ar grąžinimu susijusių užduočių, per bendras operacijas bus siunčiami tik koordinavimo, pagrindinių teisių laikymosi stebėsenos ir kitoms susijusioms užduotims vykdyti. Jie nėra būrių (grupių) nariai.

7.   Statutiniai darbuotojai, kurie turi būti siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, laikantis 82 straipsnio, pagal nustatytus darbuotojų profilius ir atitinkamus mokymus turi gebėti atlikti toliau nurodytas užduotis, kurioms reikia vykdomųjų įgaliojimų:

1.   Valstybės narės prisideda prie nuolatinio korpuso į Agentūrą deleguodamos operacinius darbuotojus, kaip būrių (grupių) narius (2 kategorija). Kiekvieno atskiro delegavimo trukmė yra 24 mėnesiai. Susitarus su buveinės valstybe nare ir Agentūra, atskiro delegavimo trukmė gali būti pratęsta dar 12 ar 24 mėnesiams. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas 61 straipsnyje nurodytos finansinės paramos sistemos įgyvendinimui, delegavimo laikotarpis paprastai prasideda kalendorinių metų pradžioje.

2.   Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už nuolatinį operacinių darbuotojų, kaip deleguojamų būrių (grupių) narių, siuntimą pagal II priedą. Pagal šį straipsnį siunčiamų darbuotojų patirtos išlaidos padengiamos laikantis pagal 95 straipsnio 6 dalį priimtų taisyklių.

3.   Į Agentūrą deleguojami operaciniai darbuotojai vykdo būrių (grupių) narių užduotis ir įgaliojimus laikantis 82 straipsnio. Valstybė narė, kuri delegavo tuos operacinius darbuotojus, laikoma jų buveinės valstybe nare. Vykdant delegavimą, deleguotų būrių (grupių) narių siuntimo vietą (-as) ir trukmę pagal operacinius poreikius nustato vykdomasis direktorius. Agentūra užtikrina nuolatinį operacinių darbuotojų mokymą jų delegavimo metu.

4.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. kiekviena valstybė narė iš savo operacinių darbuotojų nurodo delegavimui tinkamus kandidatus, atsižvelgdama į konkretų darbuotojų skaičių ir profilius, kuriuos kitiems metams nustato Valdančioji taryba, kaip nurodyta 54 straipsnio 4 dalyje. Agentūra patikrina, ar valstybių narių siūlomi operaciniai darbuotojai atitinka apibrėžtus darbuotojų profilius ir turi reikalaujamus kalbos įgūdžius. Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 15 d. Agentūra priima siūlomus kandidatus arba, jei jie neatitinka reikiamų profilių, neturi pakankamų kalbos įgūdžių, yra padarę nusižengimų ar pažeidę taikomas taisykles ankstesnio siuntimo metu, atsisako atitinkamų kandidatų ir prašo, kad valstybė narė pasiūlytų deleguoti kitus kandidatus.

5.   Jei dėl force majeure tam tikras operacinis darbuotojas negali būti deleguojamas arba negali tęsti delegavimo, susijusi valstybė narė užtikrina, kad tas darbuotojas būtų pakeistas kitu reikiamo profilio operaciniu darbuotoju.

1.   Be delegavimo pagal 56 straipsnį, ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės prisideda prie nuolatinio korpuso į preliminarų operacinių darbuotojų, kuriuos galima siųsti trumpam laikotarpiui, nacionalinį sąrašą paskirdamos sienų apsaugos pareigūnus ir kitus atitinkamus darbuotojus (3 kategorija), atsižvelgdamos į III priede nustatytus įnašus ir konkretų darbuotojų skaičių ir profilius, kurį kitiems metams nustato Valdančioji taryba, kaip nurodyta 54 straipsnio 4 dalyje. Preliminarūs paskirtų operacinių darbuotojų nacionaliniai sąrašai perduodami Agentūrai. Po metinių dvišalių derybų Agentūra ne vėliau kaip tų metų gruodžio 1 d. patvirtina galutinę metinio sąrašo sudėtį.

2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Agentūrai paprašius paskirti operaciniai darbuotojai galėtų būti siunčiami pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Kiekvienas darbuotojas per kalendorinius metus gali būti siunčiamas ne ilgesniam nei keturių mėnesių trukmės laikotarpiui. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti siųsti atskirus darbuotojus ilgesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui. Toks pratęstas laikotarpis laikomas atskiru tos valstybės narės įnašu tam pačiam profiliui ar kitam reikalingam profiliui, jei darbuotojas turi būtinus įgūdžius. Pagal šį straipsnį siunčiamų darbuotojų patirtos išlaidos padengiamos laikantis pagal 45 straipsnio 2 dalį priimtų taisyklių.

3.   Pagal šį straipsnį siunčiami operaciniai darbuotojai, laikydamiesi 82 straipsnio, vykdo būrių (grupių) narių užduotis ir įgaliojimus.

4.   Agentūra gali patikrinti, ar valstybių narių siųsti trumpam laikotarpiui paskirti operaciniai darbuotojai atitinka apibrėžtus darbuotojų profilius ir turi būtinus kalbos įgūdžius. Agentūra atsisako paskirto operacinio darbuotojo, jei jis neturi pakankamų kalbos įgūdžių, yra padaręs nusižengimų ar pažeidęs taikomas taisykles ankstesnio siuntimo metu. Agentūra taip pat atsisako paskirto operacinio darbuotojo, jei jis neatitinka reikalingo profilio, nebent atitinkamas operacinis darbuotojas atitiktų kitą profilį, priskirtą tai valstybei narei. Tuo atveju, kai Agentūra atsisako darbuotojo, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad tas darbuotojas būtų pakeistas kitu operaciniu darbuotoju, turinčiu reikalingą profilį.

5.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 31 d. Agentūra prašo, kad valstybės narės skirtų konkrečius atskirus operacinius darbuotojus, kurie skirti siųsti vykdant bendras operacijas kitais metais, atsižvelgiant į reikalingą skaičių ir reikalingus profilius. Agentūra ir valstybės narės dėl atskiro siuntimo laikotarpių susitaria metinėse dvišalėse derybose ir susitarimuose.

6.   Pasibaigus metinėms dvišalėms deryboms, valstybės narės iš 1 dalyje nurodytų nacionalinių sąrašų, atsižvelgdamos į Agentūros prašyme nustatytą skaičių ir profilius, skiria operacinius darbuotojus konkrečiam siuntimui.

7.   Jei dėl force majeure tam tikras operacinis darbuotojas negali būti siunčiamas pagal susitarimus, susijusi valstybė narė užtikrina, kad toks darbuotojas būtų pakeistas kitu darbuotoju iš sąrašo, turinčiu reikalingą profilį.

8.   Jeigu padidėja poreikis sustiprinti vykdomą bendrą operaciją, reikia pradėti teikti skubią pasienio pagalbą arba naują bendrą operaciją, nenurodytą atitinkamoje metinėje darbo programoje ar dėl kurios nesusitarta per atitinkamas metines dvišales derybas, siuntimas vykdomas atsižvelgiant į ribas, nustatytas III priede. Vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja valstybes nares apie papildomą poreikį nurodydamas galimą operacinių darbuotojų, kuriuos turi skirti kiekviena valstybė narė, skaičių ir profilius. Kai vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė susitaria dėl iš dalies pakeisto veiklos plano arba atitinkamais atvejais dėl naujo veiklos plano, vykdomasis direktorius pateikia oficialų prašymą dėl operacinių darbuotojų skaičiaus ir profilių. Nedarant poveikio 39 straipsniui, atitinkami būrių (grupių) nariai, išsiunčiami iš kiekvienos valstybės narės per 20 darbo dienų po to oficialaus prašymo pateikimo dienos.

9.   Jei rizikos analizė ar bet kuris turimas pažeidžiamumo vertinimas rodo, kad valstybė narė susiduria su padėtimi, dėl kurios taptų labai sunku vykdyti jos nacionalines užduotis, ta valstybė narė operacinius darbuotojus skiria pagal prašymus, nurodytus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje. Tačiau bendras tų įnašų skaičius kartu neturi viršyti pusės tos valstybės narės atitinkamiems metams nustatyto įnašo, kaip nustatyta III priede. Jeigu valstybė narė pareiškia, kad joje susiklostė tokia išskirtinė padėtis, ji Agentūrai raštu išsamiai nurodo priežastis ir pateikia informaciją apie padėtį; šis turinys įtraukiamas į 65 straipsnyje nurodytą ataskaitą.

10.   Siuntimo į konkrečią operaciją trukmę nustato buveinės valstybė narė, tačiau bet kuriuo atveju ji neturi būti trumpesnė nei 30 dienų, išskyrus atvejus, jei operacijos, kurios dalį sudaro siuntimas, trukmė yra trumpesnė nei 30 dienų.

11.   Techniniai darbuotojai, kurie įskaičiuoti nustatant valstybių narių įnašus, kaip nustatyta 54 straipsnio 5 dalyje, siunčiami vadovaujantis susitarimais, sudarytais po metinių dvišalių derybų dėl atitinkamų techninės įrangos vienetų, nurodytų 64 straipsnio 9 dalyje.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės į savo metinius sąrašus įtraukia techninius darbuotojus, nurodytus šios dalies pirmoje pastraipoje, tik tuomet, kai baigiamos metinės dvišalės derybos. Valstybės narės gali pakoreguoti atitinkamus metinius sąrašus, jei per atitinkamus metus yra su techniniais darbuotojais susijusių pasikeitimų. Valstybės narės apie tuos pasikeitimus praneša Agentūrai.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patikrinimas neatliekamas siekiant patikrinti gebėjimą valdyti techninę įrangą.

Išskirtinai techninio pobūdžio užduotis atliekantys darbuotojai nacionaliniuose metiniuose sąrašuose nurodomi tik pagal jų funkcijas.

Techninių darbuotojų siuntimo trukmė nustatoma pagal 64 straipsnį.

1.   Valstybės narės papildo nuolatinį korpusą siųsdamos operacinius darbuotojus į greitojo reagavimo rezervą (4 kategorija), kuris pradedamas naudoti norint teikti skubią pasienio pagalbą pagal 37 straipsnio 2 dalį ir 39 straipsnį, jei, teikiant atitinkamą skubią pasienio pagalbą, jau buvo išsiųsti visi 1, 2 ir 3 kategorijos operaciniai darbuotojai.

2.   Kiekviena valstybė narė atsako už tai, kad, Agentūrai pateikus prašymą, atsižvelgiant į IV priede nustatytas ribas ir taikant šiame straipsnyje nustatytą tvarką, ji galėtų siųsti operacinių darbuotojų, kurie atitiktų Valdančiosios tarybos kitiems metams nustatytą darbuotojų skaičių ir atitinkamus profilius, kaip nurodyta 54 straipsnio 4 dalyje. Kiekvienas operacinis darbuotojas per kalendorinius metus gali būti siunčiamas ne ilgesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui.

3.   Teikiant skubią pasienio pagalbą iš greitojo reagavimo rezervo konkrečiai siunčiami darbuotojai laikantis 39 straipsnio 11 ir 13 dalių.

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., remdamasi visų pirma 62 straipsnio 10 dalyje ir 65 straipsnyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia nuolatinio korpuso peržiūrą, kurioje įvertina jo bendrą skaičių ir sudėtį, įskaitant atskirų valstybių narių įnašų į nuolatinį korpusą dydį, taip pat nuolatinio korpuso ekspertines žinias ir profesionalumą bei jam rengtą mokymą. Peržiūroje taip pat vertinama, ar būtina greitojo reagavimo rezervą išlaikyti kaip nuolatinio korpuso dalį.

Peržiūroje aprašoma ir atsižvelgiama į turimus ir galimus operacinius nuolatinio korpuso poreikius, susijusius su greitojo reagavimo pajėgumais, į svarbias aplinkybes, darančias poveikį valstybių narių pajėgumams prisidėti prie nuolatinio korpuso ir statutinių darbuotojų tobulėjimo, kiek tai susiję su Agentūros įnašu į nuolatinį korpusą.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. vasario 29 d. Komisija, prireikus, pateikia atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti I, II, III ir IV priedus. Jei Komisija nepateikia pasiūlymo, ji paaiškina to nepateikimo priežastis.

1.   Jei priimančioji valstybė narė pritaria ar jei tokia galimybė yra aiškiai įtraukta į su priimančiąja trečiąja valstybe sudarytą susitarimą dėl statuso, Agentūra tos valstybės narės ar trečiosios valstybės teritorijoje gali įsteigti atstovybių biurus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas operacinės veiklos koordinavimui ir jį pagerinti, be kita ko, grąžinimo, kurį organizuoja Agentūra toje valstybėje narėje, kaimyniniame regione arba toje trečiojoje valstybėje, srityje, ir siekiant užtikrinti veiksmingą Agentūros žmogiškųjų ir techninių išteklių valdymą. Atstovybių biurai atsižvelgiant į operacinius poreikius įsteigiami laikotarpiui, kuris būtinas, kad Agentūra galėtų vykdyti svarbią operacinę veiklą toje konkrečioje valstybėje narėje, kaimyniniame regione ar atitinkamoje trečiojoje valstybėje. Prireikus tas laikotarpis gali būti pratęstas.

Prieš įsteigiant atstovybės biurą atidžiai įvertinamas ir apskaičiuojamas visas poveikis biudžetui ir biudžete iš anksto numatomos atitinkamos sumos.

2.   Agentūra ir priimančioji valstybė narė arba priimančioji trečioji valstybė, kurioje įsteigtas atstovybės biuras, imasi būtinų priemonių, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos, būtinos atstovybės biurui paskirtoms užduotims vykdyti. Atstovybių biuruose dirbančių darbuotojų darbo vieta nustatoma pagal 95 straipsnio 2 dalį.

3.   Atstovybių biurai atitinkamais atvejais:

4.   Kiekvienam atstovybės biurui vadovauja Agentūros atstovas, kurį vykdomasis direktorius paskiria atstovybės biuro vadovu. Atstovybės biuro vadovas prižiūri bendrą biuro darbą ir veikia kaip jo vienintelis kontaktinis centras, kuris palaiko ryšius su Agentūros būstine.

5.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu Valdančioji taryba, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir pritarus priimančiajai valstybei narei ar priimančiajai trečiajai valstybei, priima sprendimą dėl atstovybės biuro steigimo, sudėties, veiklos trukmės ir prireikus galimo veiklos trukmės pratęsimo.

6.   Priimančioji valstybė narė Agentūrai teikia pagalbą užtikrinant operacinį pajėgumą.

7.   Vykdomasis direktorius Valdančiajai tarybai ataskaitas apie atstovybių biurų veiklą teikia kas ketvirtį. Atstovybių biurų veikla aprašoma atskirame metinės veiklos ataskaitos skirsnyje.

1.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 125 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės kasmet turi teisę gauti finansavimą, kaip su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kuriuo būtų remiamas žmogiškųjų išteklių vystymas siekiant užtikrinti jų įnašus į nuolatinį korpusą, kaip nustatyta II, III ir IV prieduose. Tas finansavimas mokamas pasibaigus atitinkamiems metams ir įvykdžius šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas. Tas finansavimas grindžiamas orientacine suma, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, ir, kai tinkama, jį sudaro:

2.   Orientacinė suma lygi III pareigų grupės 8 lygio 1 pakopos sutartininko metiniam baziniam darbo užmokesčiui, kaip nustatyta Įdarbinimo sąlygų 93 straipsnyje, ir jai turi būti taikomas susijusioje valstybėje narėje taikytinas koregavimo koeficientas.

3.   Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta suma mokama kasmet su sąlyga, kad valstybės narės atitinkamu laikotarpiu atitinkamai padidina savo bendrą nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų skaičių įdarbindamos naujus darbuotojus. Susijusi informacija ataskaitų teikimo tikslais teikiama Agentūrai vykdant metines dvišales derybas ir patikrinama kitais metais atliekant pažeidžiamumo vertinimą. Visa šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta suma išmokama kasmet priklausomai nuo darbuotojų, veiksmingai išsiųstų keturių iš eilės arba ne iš eilės einančių mėnesių laikotarpiui pagal 57 straipsnį, skaičiaus neviršijant III priede nustatytos ribos ir pagal 58 straipsnį, skaičiaus neviršijant IV priede nustatytos ribos. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto veiksmingo siuntimo išmokos apskaičiuojamos proporcingai, remiantis keturių mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu.

Prisidedančiai valstybei narei pateikus konkretų ir pagrįstą prašymą, Agentūra, remdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytu įgyvendinimo aktu, skiria išankstinę išmoką, susijusią su 1 dalies a ir b punktuose nurodytomis metinėmis išmokomis.

4.   Komisija, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl metinių išmokų sąlygų ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų taikytinų sąlygų stebėsenos. Tos taisyklės apima išankstinių išmokų tvarką, susietą su šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų įvykdymu, taip pat proporcingo apskaičiavimo tvarką, be kita ko, tais atvejais, kai techninių darbuotojų siuntimas išimtinai viršija III priede nustatytą didžiausią nacionalinio įnašo dydį. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Agentūra ir valstybės narės, teikdamos finansinę paramą pagal šį straipsnį, užtikrina bendro finansavimo ir dvigubo finansavimo nebuvimo principų laikymąsi.

1.   Agentūra, atsižvelgdama į 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą pajėgumų planą, jei jis yra, ir bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybių narių mokymo įstaigomis bei, kai tinkama, EASO, FRA, Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (toliau – eu-LISA) ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (toliau – CEPOL) parengia specialias mokymo priemones, įskaitant specialų mokymą vaikų ir kitų pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų apsaugos srityje. Rengiant mokymų turinį atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų rezultatus ir geriausią praktiką. Agentūra sienos apsaugos pareigūnams, grąžinimo specialistams, grąžinimo lydintiesiems asmenims ir kitiems atitinkamiems darbuotojams, kurie yra nuolatinio korpuso nariai, taip pat priverstinio grąžinimo stebėtojams ir pagrindinių teisių stebėtojams rengia specializuotus mokymo kursus, susijusius su jų užduotimis ir įgaliojimais. Agentūra kartu su tais sienos apsaugos pareigūnais ir kitais būrių (grupių) nariais reguliariai rengia pratybas pagal Agentūros metinėje darbo programoje nurodytą specializuotų mokymo kursų tvarkaraštį.

2.   Agentūra užtikrina, kad, be 55 straipsnio 3 dalyje nurodyto mokymo, visi statutiniai darbuotojai, siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, prieš juos pirma kartą išsiunčiant dalyvauti Agentūros organizuojamoje operacinėje veikloje, būtų baigę tinkamus mokymus atitinkamos Sąjungos ir tarptautinės teisės, be kita ko, pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą, gairių siekiant nustatyti apsaugos siekiančių asmenų tapatybę ir jų nukreipimo tinkamų procedūrų link, gairių dėl vaikų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, dėl prekybos žmonėmis aukų, dėl asmenų, kuriems būtina skubi medicininė pagalba, ir dėl kitų pažeidžiamų asmenų specialių poreikių tenkinimo klausimais ir, kai numatoma, kad darbuotojai dalyvaus jūrų operacijose, paieškos ir gelbėjimo klausimais.

Tokie mokymai taip pat apima mokymus jėgos naudojimo pagal V priedą srityje.

3.   2 dalies tikslu Agentūra, remdamasi susitarimais su pasirinktomis valstybėmis narėmis, įgyvendina būtinas mokymo programas tų valstybių narių specializuotose mokymo ir švietimo įstaigose, be kita ko, Agentūros partnerystės akademijose valstybėse narėse. Agentūra užtikrina, kad mokymai būtų vykdomi pagal bendrąją pagrindinę mokymo programą, būtų suderinti ir puoselėtų tarpusavio supratimą ir bendrą kultūrą, grindžiamą Sutartyse įtvirtintomis vertybėmis. Agentūra padengia visas mokymo išlaidas.

Agentūra, gavusi Valdančiosios tarybos pritarimą, gali įsteigti Agentūros mokymo centrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos į rengiamus mokymus įtraukti bendrą Europos kultūrą.

4.   Agentūra imasi būtinų iniciatyvų siekdama užtikrinti, kad visi valstybių narių darbuotojai, kurie dalyvauja nuolatinio korpuso būrių (grupių) veikloje, būtų baigę 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus mokymus.

5.   Agentūra imasi būtinų iniciatyvų siekdama užtikrinti su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų, įtrauktų į nuolatinį korpusą arba į 51 straipsnyje nurodytą rezervą, mokymą. Agentūra užtikrina, kad statutiniai darbuotojai ir darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant grąžinimo operacijas ar teikiant grąžinimo pagalbą, prieš pradėdami dalyvauti Agentūros organizuojamoje operacinėje veikloje, būtų baigę mokymus atitinkamos Sąjungos ir tarptautinės teisės, be kita ko, pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą ir pažeidžiamų asmenų nukreipimo, klausimais.

6.   Agentūra nustato ir toliau tobulina sienos apsaugos pareigūnų bendrąją pagrindinę mokymo programą ir Europos lygmeniu rengia valstybių narių sienos apsaugos pareigūnų instruktorių mokymus, be kita ko, pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą ir atitinkamos jūrų teisės srityse, taip pat nustato ir toliau tobulina darbuotojų, dalyvaujančių vykdant su grąžinimu susijusias užduotis, bendrąją mokymo programą. Pagrindinėmis bendrosiomis mokymo programomis siekiama propaguoti aukščiausius standartus ir geriausią praktiką įgyvendinant Sąjungos sienų valdymo ir grąžinimo srities teisę. Agentūra, pasikonsultavusi su 108 straipsnyje nurodytu konsultaciniu forumu (toliau – Konsultacinis forumas) ir pagrindinių teisių pareigūnu, parengia bendrąją pagrindinę mokymo programą. Valstybės narės įtraukia bendrąją pagrindinę mokymo programą į savo nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų ir vykdant su grąžinimu susijusias užduotis dalyvaujančių darbuotojų mokymą.

7.   Agentūra taip pat rengia valstybių narių ir, kai tinkama, trečiųjų valstybių kompetentingų tarnybų pareigūnams skirtus papildomus mokymo kursus ir seminarus klausimais, susijusiais su išorės sienų kontrole ir trečiųjų valstybių piliečių grąžinimu.

8.   Agentūra gali organizuoti mokymo veiklą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis jų teritorijoje.

9.   Agentūra parengia mainų programą, pagal kurią būrių (grupių) veikloje dalyvaujantys sienos apsaugos pareigūnai ir grąžinimo pagalbos būrių veikloje dalyvaujantys darbuotojai galėtų įgyti žinių arba specialių įgūdžių iš patirties ir gerosios praktikos užsienyje, dirbdami kartu su kitos nei jų valstybės narės sienos apsaugos pareigūnais ir darbuotojais, vykdančiais su grąžinimu susijusias užduotis.

10.   Agentūra sukuria ir toliau plėtoja vidaus kokybės kontrolės mechanizmą, kad užtikrintų aukštą statutinių darbuotojų, visų pirma, statutinių darbuotojų, dalyvaujančių Agentūros operacinėje veikloje, mokymo, ekspertinių žinių ir profesionalumo lygį. Remiantis kokybės kontrolės mechanizmo įgyvendinimu, Agentūra parengia metinę vertinimo ataskaitą, kuri pridedama prie metinės veiklos ataskaitos.

1.   Agentūra, vadovaudamasi jai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, gali pati ar bendrosios nuosavybės teise su valstybe nare įsigyti arba išperkamosios nuomos pagrindu nuomoti techninę įrangą, kuri būtų siunčiama vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant veiklą grąžinimo srityje, įskaitant grąžinimo operacijas ir grąžinimo pagalbos teikimą, siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes arba vykdant techninės pagalbos projektus.

2.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, Valdančioji taryba priima išsamią daugiametę pačios Agentūros techninių pajėgumų plėtojimo strategiją, kurioje atsižvelgiama į Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą, įskaitant 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą pajėgumų planą, jei jis yra, ir tuo tikslu daugiametėje finansinėje programoje numatytus biudžeto išteklius. Siekiant užtikrinti taikomų teisės, finansų ir politikos sistemų laikymąsi, vykdomasis direktorius pasiūlymą pateikia tik gavęs teigiamą Komisijos nuomonę.

Prie daugiametės strategijos pridedamas išsamus įgyvendinimo planas, kuriame nurodomas įsigijimo arba išperkamosios nuomos, viešųjų pirkimų planavimo ir rizikos mažinimo tvarkaraštis. Jeigu priimdama strategiją ir planą Valdančioji taryba nusprendžia nukrypti nuo Komisijos nuomonės, ji Komisijai pateikia tokio nukrypimo pagrindimą. Priėmus daugiametę strategiją, įgyvendinimo planas tampa bendrojo programavimo dokumento, nurodyto 100 straipsnio 2 dalies k punkte, daugiametės programos komponento dalimi.

3.   Agentūra vykdomojo direktoriaus sprendimu, pasikonsultavusi su Valdančiąja taryba ir vadovaudamasi taikomomis viešųjų pirkimų taisyklėmis gali įsigyti techninę įrangą. Prieš įsigyjant arba išperkamosios nuomos pagrindu nuomojant bet kokią Agentūrai daug kainuojančią įrangą atliekama išsami poreikių bei sąnaudų ir naudos analizė. Visos su tokiu įsigijimu arba tokia išperkamosios nuomos pagrindu vykdoma nuoma susijusios išlaidos turi būti numatytos Valdančiosios tarybos patvirtintame Agentūros biudžete.

4.   Jei Agentūra įsigyja arba išperkamosios nuomos pagrindu išsinuomoja svarbią techninę įrangą, pavyzdžiui, orlaivius, aptarnavimo transporto priemones ar laivus, taikomos šios sąlygos:

5.   Remiantis Agentūros parengtu ir Valdančiosios tarybos patvirtintu tipiniu susitarimu, registracijos valstybė narė ir Agentūra susitaria dėl sąlygų, kuriomis užtikrinamas įrangos techninis veikimas. Bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto atveju sąlygos taip pat reglamentuoja laikotarpį, kuriuo Agentūra gali nevaržomai naudotis turtu, ir jomis nustatomas to turto naudojimas, įskaitant konkrečias nuostatas dėl skubaus siuntimo teikiant skubią pasienio pagalbą ir to turto finansavimą.

6.   Jei Agentūroje nėra reikiamos kvalifikacijos statutinių darbuotojų, registracijos valstybė narė arba techninės įrangos tiekėjas skiria būtinus ekspertus ir techninius darbuotojus, kad techninė įranga, laikantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyto tipinio susitarimo, būtų naudojama teisiškai pagrįstu ir saugiu būdu ir planuojama remiantis 64 straipsnio 9 dalyje nurodytomis metinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Tokiu atveju nuosavybės teise tik Agentūrai priklausanti techninė įranga Agentūrai perduodama jos prašymu, o registracijos valstybė narė negali pareikšti, kad joje susiklostė 64 straipsnio 9 dalyje nurodyta išskirtinė padėtis.

Agentūra, valstybės narės prašydama suteikti techninę įrangą ir darbuotojus, atsižvelgia į konkrečius operacinius sunkumus, su kuriais prašymo pateikimo metu susiduria ta valstybė narė.

1.   Agentūra sukuria ir tvarko centralizuotą techninės įrangos, esančios techninės įrangos rezerve, kurį sudaro valstybėms narėms arba Agentūrai priklausanti bei valstybėms narėms ir Agentūrai bendrosios nuosavybės teise priklausanti jos operacinei veiklai skirta įranga, registrą.

2.   Nuosavybės teise tik Agentūrai priklausančią įrangą turi būti galima siųsti nevaržomai bet kuriuo metu.

3.   Bendrosios nuosavybės teise Agentūrai priklausančią įrangą, kai Agentūrai priklauso daugiau kaip 50 % įrangos, taip pat turi būti galima siųsti pagal valstybės narės ir Agentūros susitarimą, sudarytą pagal 63 straipsnio 5 dalį.

4.   Agentūra užtikrina techninės įrangos rezerve išvardytos įrangos suderinamumą ir sąveikumą.

5.   4 dalies tikslu Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Komisija, prireikus nustato techninius įrangos, kuri turi būti siunčiama Agentūrai vykdant veiklą, standartus. Į techninės įrangos rezervą įtraukta Agentūros įsigyta įranga, nesvarbu, ar ji nuosavybės teise priklauso tik jai ar kuri jai priklauso bendrosios nuosavybės teise, ir valstybėms narėms nuosavybės teise priklausanti įranga turi atitikti tuos standartus.

6.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu ir atsižvelgiant į Agentūros rizikos analizę ir pažeidžiamumo vertinimų rezultatus, Valdančioji taryba ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. priima sprendimą dėl minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus, kurio reikia, kad būtų patenkinti Agentūros poreikiai kitais metais, visų pirma, kad būtų galima vykdyti bendras operacijas, siųsti migracijos valdymo rėmimo grupes, teikti skubią pasienio pagalbą, vykdyti veiklą grąžinimo srityje, įskaitant grąžinimo operacijas ir grąžinimo pagalbą. Agentūros nuosava įranga turi būti įtraukiama į minimalų techninės įrangos vienetų skaičių. Tuo sprendimu nustatomos taisyklės, susijusios su techninės įrangos, skirtos naudoti operacinėje veikloje, siuntimu.

Jei paaiškėja, kad minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus nepakanka norint įvykdyti veiklos planą, dėl kurio susitarta siekiant vykdyti tokią veiklą, Agentūra, remdamasi pagrįstais poreikiais ir valstybių narių pritarimu, tą minimalų skaičių peržiūri.

7.   Techninės įrangos rezerve turi būti minimalus įrangos, kurios, kaip nustatyta, reikia Agentūrai pagal jos rūšį, vienetų skaičius. Techninės įrangos rezervo sąraše nurodyta įranga siunčiama vykdant bendras operacijas, siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes, vykdant bandomuosius projektus, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant grąžinimo operacijas arba teikiant grąžinimo pagalbą.

8.   Techninės įrangos rezervas apima greitojo reagavimo įrangos rezervą, į kurį įtraukiamas ribotas įrangos vienetų, būtinų galimai skubiai pasienio pagalbai teikti, skaičius. Valstybių narių įnašai į greitojo reagavimo įrangos rezervą planuojami remiantis metinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais, nurodytais šio straipsnio 9 dalyje. Kiek tai susiję su įranga, įtraukta į to rezervo vienetų sąrašą, valstybės narės negali pareikšti, kad jose susiklostė šio straipsnio 9 dalyje nurodyta išskirtinė padėtis.

Į tą sąrašą įtrauktą įrangą kartu su būtinais ekspertais ir techniniais darbuotojais atitinkama valstybė narė į siuntimo vietą išsiunčia kuo greičiau, ir bet kuriuo atveju ne vėliau nei per 10 dienų po tos dienos, kurią buvo susitarta dėl veiklos plano.

Agentūra šį rezervą papildo įranga, kurią ji valdo, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalyje.

9.   Valstybės narės prisideda prie techninės įrangos rezervo. Valstybių narių įnašas, susijęs su techninės įrangos rezervu ir siuntimu konkrečioms operacijoms, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių metinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal tuos susitarimus ir tiek, kiek techninė įranga atitinkamais metais yra minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus dalis, valstybės narės Agentūros prašymu skiria savo techninę įrangą siųsti, nebent jose susidarytų išskirtinė padėtis, dėl kurios taptų labai sunku vykdyti nacionalines užduotis. Jeigu valstybė narė pareiškia, kad joje susiklostė tokia išskirtinė padėtis, ji Agentūrai raštu išsamiai nurodo priežastis ir pateikia informaciją apie šią padėtį; šio pareiškimo turinys įtraukiamas į 65 straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą. Agentūros prašymas pateikiamas likus bent 45 dienoms iki planuojamo svarbios techninės įrangos siuntimo ir bent 30 dienų iki planuojamo kitos įrangos siuntimo. Įnašas į techninės įrangos rezervą peržiūrimas kasmet.

10.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu Valdančioji taryba kasmet nusprendžia dėl taisyklių, susijusių su technine įranga, įskaitant bendrą reikalingą minimalų techninės įrangos vienetų skaičių pagal techninės įrangos rūšį ir siuntimo sąlygas bei išlaidų atlyginimą, taip pat su ribotu techninės įrangos, skirtos greitojo reagavimo įrangos rezervui, vienetų skaičiumi. Biudžeto sudarymo tikslais Valdančioji taryba tą sprendimą turi priimti ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.

11.   Jei vykdoma skubios pasienio pagalbos teikimo operacija, atitinkamai taikoma 39 straipsnio 15 dalis.

12.   Jei nustačius minimalų techninės įrangos vienetų skaičių netikėtai paaiškėja, kad atsirado techninės įrangos poreikis norint vykdyti bendrą operaciją ar teikti skubią pasienio pagalbą ir to poreikio negalima patenkinti iš techninės įrangos rezervo ir greitojo reagavimo įrangos rezervo, valstybės narės, kai įmanoma, ad hoc pagrindais Agentūros prašymu suteikia jai būtiną techninę įrangą, kad ją būtų galima siųsti.

13.   Vykdomasis direktorius Valdančiajai tarybai reguliariai praneša apie techninės įrangos rezervą sudarančios įrangos sudėtį ir siuntimą. Jei rezervui reikalingas minimalus techninės įrangos vienetų skaičius neužtikrintas, vykdomasis direktorius nedelsdamas apie tai praneša Valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba nedelsdama priima sprendimą dėl techninės įrangos siuntimo prioritetų ir imasi tinkamų veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti. Valdančioji taryba Komisijai praneša, kokie trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų ji ėmėsi. Po to Komisija apie tai ir apie savo vertinimą informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

14.   Valstybės narės techninės įrangos rezerve registruoja visas transporto priemones ir operacinę įrangą, įsigytas Vidaus saugumo fondo konkrečių veiksmų lėšomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 515/2014 (42) 7 straipsnio 1 dalį arba, atitinkamais atvejais, naudojantis bet kuriuo kitu būsimu Sąjungos finansavimu, teikiamu valstybėms narėms turint aiškų tikslą didinti Agentūros operacinius pajėgumus. Ta techninė įranga yra atitinkamų metų minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus dalis.

Agentūros prašymu, pateiktu metinių dvišalių derybų metu, valstybės narės užtikrina, kad techninė įranga, bendrai finansuojama pagal Vidaus saugumo fondo konkrečius veiksmus ar bet kuriuo kitu būsimu Sąjungos finansavimu, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, būtų teikiama Agentūrai, kad ją būtų galima siųsti. Kiekvienas įrangos vienetas turi būti tiekiamas ne ilgesnį nei keturi mėnesiai laikotarpį, kaip suplanuota per metines dvišales derybas. Valstybės narės gali nuspręsti siųsti įrangos vienetą ilgesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui. Šio reglamento 39 ir 42 straipsniuose nurodytos operacinės veiklos atveju valstybės narės negali pareikšti, kad jose susiklostė šio straipsnio 9 dalyje nurodyta išskirtinė padėtis.

15.   Agentūra tvarko techninės įrangos rezervo registrą, kaip nurodyta toliau:

16.   Agentūra finansuoja 100 % techninės įrangos, sudarančios minimalų techninės įrangos, kurią atitinkama valstybė narė tiekia atitinkamais metais, vienetų skaičiaus dalį, siuntimo išlaidų. Techninės įrangos, kuri nesudaro minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus dalies, siuntimą bendrai finansuoja Agentūra – daugiausia iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, atsižvelgdama į konkrečias tokią techninę įrangą siunčiančių valstybių narių aplinkybes.

1.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu Valdančioji taryba priima ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia 51, 55, 56, 57, 58, 63 ir 64 straipsnių metinę įgyvendinimo ataskaitą (toliau – Metinė įgyvendinimo ataskaita).

2.   Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje visų pirma pateikiama:

3.   Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje išvardijamos valstybės narės, kurios ankstesniais metais pareiškė, kad jose susiklostė 57 straipsnio 9 dalyje ir 64 straipsnio 9 dalyje nurodyta išskirtinė padėtis, ir pateikiamos susijusios valstybės narės nurodytos priežastys ir informacija.

4.   Siekiant užtikrinti skaidrumą vykdomasis direktorius Valdančiąją tarybą kas ketvirtį informuoja apie 2 dalyje nurodytus su einamaisiais metais susijusius aspektus.

1.   Agentūra aktyviai stebi ir padeda vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, susijusią su Europos integruotu sienų valdymu, įskaitant pažangiųjų sienų kontrolės technologijų naudojimą, atsižvelgdama į 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą pajėgumų planą. Agentūra Europos Parlamentą, valstybes nares ir Komisiją informuoja apie tų mokslinių tyrimų rezultatus pagal 92 straipsnį. Ji atitinkamai gali naudotis tais rezultatais vykdydama bendras operacijas, teikdama skubią pasienio pagalbą, vykdydama grąžinimo operacijas ir teikdama grąžinimo pagalbą.

2.   Agentūra, atsižvelgdama į 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą pajėgumų planą, padeda valstybėms narėms ir Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas. Agentūra valstybėms narėms ir Komisijai padeda sudaryti bei įgyvendinti susijusias Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programas.

3.   Agentūra įgyvendina su sienų saugumu susijusias bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos dalis. Tuo tikslu, kai Komisija yra delegavusi atitinkamus įgaliojimus Agentūrai, Agentūra vykdo šias užduotis:

4.   Agentūra gali planuoti ir įgyvendinti bandomuosius projektus šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

5.   Agentūra viešai paskelbia informaciją apie savo mokslinių tyrimų projektus, įskaitant parodomuosius projektus, apie savo dalyvaujančius bendradarbiavimo partnerius ir projekto biudžetą.

1.   Agentūra bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis bei gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis laikydamasi atitinkamų teisinių sistemų, ir naudojasi EUROSUR sistemoje esančia informacija, ištekliais ir sistemomis.

Pagal pirmą pastraipą Agentūra bendradarbiauja visų pirma su:

Agentūra, kiek tai susiję su jos užduotimis, taip pat gali bendradarbiauti su šiomis tarptautinėmis organizacijomis pagal jų atitinkamus teisinius pagrindus:

2.   1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vyksta pagal su 1 dalyje nurodytais subjektais sudarytus darbo tvarkos susitarimus. Sudarant tokius susitarimus būtinas išankstinis Komisijos pritarimas. Agentūra Europos Parlamentą ir Tarybą informuoja apie tokius susitarimus.

3.   Kalbant apie įslaptintos informacijos tvarkymą, 2 dalyje nurodytuose darbo tvarkos susitarimuose nustatoma, kad atitinkamas Sąjungos organas, tarnyba ar agentūra arba tarptautinė organizacija laikosi saugumo taisyklių ir standartų, lygiaverčių Agentūros taikomoms saugumo taisyklėms ir standartams. Prieš sudarant susitarimą surengiamas vertinimo vizitas ir Komisijai pranešama apie vertinimo vizito rezultatus.

4.   Nors to ir nereglamentuoja šis reglamentas, Agentūra, vykdydama veiklą, susijusią su muitinės sritimi, įskaitant rizikos valdymą, kai tos veiklos papildo viena kitą, taip pat bendradarbiauja su Komisija ir, kai tinkama, su valstybėmis narėmis bei EIVT. Tas bendradarbiavimas nedaro poveikio esamai Komisijos, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybių narių kompetencijai.

5.   1 dalyje nurodyti Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros bei tarptautinės organizacijos naudoja iš Agentūros gautą informaciją tik laikydamiesi savo kompetencijos apribojimų ir tiek, kiek yra gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus.

Bet koks Agentūroje tvarkomų asmens duomenų perdavimas kitoms Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms pagal 87 straipsnio 1 dalies c ar d punktą, reglamentuojamas specialiais darbo tvarkos susitarimais dėl keitimosi asmens duomenimis.

Antroje pastraipoje nurodytuose darbo tvarkos susitarimuose pateikiama nuostata, kuria užtikrinama, kad Agentūros Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms perduotus asmens duomenis būtų galima tvarkyti kitais tikslais tik tuomet, jei Agentūra davė leidimą ir jei tai yra suderinama su pradiniu tikslu, dėl kurio Agentūra surinko ir perdavė duomenis. Tos Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros saugo rašytinius įrašus apie atskirus suderinamumo vertinimus.

Bet koks Agentūros vykdomas asmens duomenų perdavimas pagal 87 straipsnio 1 dalies c punktą tarptautinėms organizacijoms turi atitikti duomenų apsaugos nuostatas, įtvirtintas IV skyriaus 2 skirsnyje.

Visų pirma, Agentūra užtikrina, kad bet kokie su tarptautinėmis organizacijomis sudaryti darbo tvarkos susitarimai dėl keitimosi asmens duomenimis pagal 87 straipsnio 1 dalį, atitiktų Reglamento (ES) 2018/1725 V skyrių ir dėl jų būtų gaunamas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno leidimas, kai tai numatyta tuo reglamentu.

Agentūra užtikrina, kad tarptautinėms organizacijoms perduoti asmens duomenys būtų tvarkomi tik tais tikslais, dėl kurių jie buvo perduoti.

6.   Agentūra ir 1 dalyje nurodytos Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros bei tarptautinės organizacijos keičiasi informacija per 14 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą arba per kitas akredituotas keitimosi informacija sistemas, atitinkančias prieinamumo, konfidencialumo ir vientisumo kriterijus.

1.   Nedarant poveikio EUROSUR, Agentūra, bendradarbiaudama su EŽKA ir EMSA, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis bei, kai tinkama, tarptautiniu lygmeniu, remia nacionalines institucijas, vykdančias pakrančių apsaugos funkcijas:

2.   Agentūros, EŽKA ir EMSA konkrečios bendradarbiavimo pakrančių apsaugos funkcijų srityje formos nustatomos darbo tvarkos susitarime pagal atitinkamus tų agentūrų įgaliojimus ir toms agentūroms taikomas finansines taisykles. Tokį susitarimą turi patvirtinti Agentūros Valdančioji taryba bei EŽKA ir EMSA administracinės valdybos. Agentūra, EŽKA ir EMSA naudojasi joms bendradarbiaujant gauta informacija tik su sąlyga, kad jos neviršija jų teisinėse sistemose nustatytų ribų ir laikosi pagrindinių teisių, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus.

3.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Agentūra, EŽKA ir EMSA, paskelbia Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas praktinį vadovą. Tame vadove pateikiamos keitimosi informacija gairės, rekomendacijos ir geriausia praktika. Komisija priima vadovą rekomendacijos forma.

1.   Agentūra sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių operaciniam bendradarbiavimui su Airija ir Jungtine Karalyste vykdant tam tikrą veiklą.

2.   EUROSUR tikslais keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste gali būti vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais atitinkamai Airijos ar Jungtinės Karalystės ir vienos ar daugiau kaimyninių valstybių narių susitarimais arba per tais susitarimais grindžiamus regioninius tinklus. Nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo centrai keičiantis informacija su atitinkamomis Airijos ir Jungtinės Karalystės institucijomis EUROSUR.

3.   Pagal 2 dalyje nurodytus susitarimus nacionalinis koordinavimo centras ir Airijos ar Jungtinės Karalystės atitinkama institucija keičiasi tik šia informacija:

4.   Prieš dalijantis Agentūros ar valstybės narės, kuri nėra kurio nors iš 2 dalyje nurodytų susitarimų susitariančioji šalis, EUROSUR kontekste suteikta informacija su Airija ar Jungtine Karalyste, būtina gauti išankstinį Agentūros ar tos valstybės narės pritarimą. Valstybės narės ir Agentūra privalo vykdyti atsisakymą dalytis ta informacija su Airija ar Jungtine Karalyste.

5.   Draudžiama toliau perduoti ar kitaip suteikti informaciją, kuria buvo pasikeista pagal šį straipsnį, trečiosioms valstybėms ar trečiosioms šalims.

6.   Į 2 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl finansinių išlaidų, susijusių su Airijos ar Jungtinės Karalystės dalyvavimu įgyvendinant tuos susitarimus.

7.   Pagal 10 straipsnio 1 dalies n, o ir p punktus Agentūros teikiama parama apima valstybių narių grąžinimo operacijų, kuriose taip pat dalyvauja Airija ar Jungtinė Karalystė, organizavimą.

8.   Šio reglamento taikymas Gibraltaro sienoms sustabdomas iki tos dienos, kurią bus pasiektas susitarimas dėl priemonių, susijusių su asmenų vykdomu išorės sienų kirtimu, taikymo srities.

1.   Valstybės narės ir Agentūra bendradarbiauja su trečiosiomis valstybėmis Europos integruoto sienų valdymo ir migracijos politikos tikslais pagal 3 straipsnio 1 dalies g punktą.

2.   Remdamasi pagal 8 straipsnio 4 dalį nustatytais politikos prioritetais, Agentūra teikia techninę ir operacinę pagalbą trečiosioms valstybėms vykdydama Sąjungos išorės veiksmų politiką, be kita ko pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos ir negrąžinimo principo srityse.

3.   Agentūra ir valstybės narės laikosi Sąjungos teisės, įskaitant normas ir standartus, kurie sudaro Sąjungos acquis dalį, ir tais atvejais, kai bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis vykdomas tų trečiųjų valstybių teritorijoje.

4.   Nustatant bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis siekiama propaguoti Europos integruoto sienų valdymo standartus.

1.   Valstybės narės operaciniu lygmeniu gali bendradarbiauti su viena ar daugiau trečiųjų valstybių tose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Toks bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi informacija ir gali būti vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, kitos formos susitarimais arba naudojantis tų susitarimų pagrindų sukurtais regioniniais tinklais.

2.   Sudarydamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dvišalius ir daugiašalius susitarimus, valstybės narės į juos gali įtraukti nuostatas, susijusias su keitimusi informacija ir bendradarbiavimu EUROSUR tikslais pagal 75 ir 89 straipsnius.

3.   1 dalyje nurodyti dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai ir kitos formos susitarimai turi atitikti atitinkamą Sąjungos ir tarptautinę teisę pagrindinių teisių ir tarptautinės apsaugos srityje, įskaitant Chartiją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. protokolą, ir ypač negrąžinimo principą. Įgyvendindamos tokius susitarimus valstybės narės reguliariai vertina ir atsižvelgia į bendrą padėtį trečiojoje valstybėje bei atsižvelgia į 8 straipsnį.

1.   Agentūra gali bendradarbiauti tiek, kiek to reikia jos užduotims atlikti, su trečiųjų valstybių institucijomis, kompetentingomis klausimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu. Agentūra laikosi Sąjungos teisės, įskaitant normas ir standartus, kurie sudaro Sąjungos acquis dalį, be kita ko, kai bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis vykdomas tų trečiųjų valstybių teritorijoje.

2.   Bendradarbiaudama su trečiųjų valstybių institucijomis kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Agentūra laikosi Sąjungos išorės veiksmų politikos, įskaitant pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugą, negrąžinimo principą, savavališko laisvės atėmimo draudimą bei kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimą, gaudama Sąjungos delegacijų ir atitinkamais atvejais BSGP misijų ir operacijų paramą ir derindama bendradarbiavimą su jomis pagal 68 straipsnio 1 dalies antros pastraipos j punktą.

3.   Aplinkybėmis, kuriomis reikia siųsti nuolatinio korpuso sienų valdymo būrius į trečiąją valstybę, kurioje būrių (grupių) nariai naudosis vykdomaisiais įgaliojimais, Sąjunga ir susijusi trečioji valstybė, vadovaudamosi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsniu, sudaro susitarimą dėl statuso, parengtą remiantis tipiniu susitarimu dėl statuso, nurodytu 76 straipsnio 1 dalyje. Susitarimas dėl statuso apima visus aspektus, būtinus veiksmams vykdyti. Visų pirma jame nustatoma operacijos apimtis, nuostatos dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės, būrių (grupių) narių užduotys ir įgaliojimai, priemonės, susijusios su atstovybės biurų steigimu, ir praktinės priemonės, susijusios su pagarba pagrindinėms teisėms. Susitarimu dėl statuso užtikrinama, kad vykdant tas operacijas būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir numatomas skundų nagrinėjimo mechanizmas. Jei su duomenų perdavimu susijusios susitarimo dėl statuso nuostatos iš esmės skiriasi nuo tipinio susitarimo dėl statuso, dėl jų konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

4.   Agentūra taip pat veikia vadovaudamasi darbo tvarkos susitarimais, jei jie yra, sudarytais su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis trečiųjų valstybių institucijomis vadovaujantis Sąjungos teisės aktais ir politika pagal 76 straipsnio 4 dalį.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose darbo tvarkos susitarimuose nurodoma bendradarbiavimo apimtis, pobūdis ir tikslas ir jie yra susiję su operacinio bendradarbiavimo valdymu. Tokie darbo tvarkos susitarimai gali apimti nuostatas dėl keitimosi neskelbtina neįslaptinta informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR sistemoje pagal 74 straipsnio 3 dalį.

Agentūra užtikrina, kad trečiosios valstybės, kurioms perduota informacija, tą informaciją tvarkytų tik tais tikslais, dėl kurių ji buvo perduota. Visi darbo tvarkos susitarimai dėl keitimosi įslaptinta informacija sudaromi pagal šio reglamento 76 straipsnio 4 dalį. Jei tuose darbo tvarkos susitarimuose yra numatytas keitimasis asmens duomenimis ir jei tai numatyta Reglamente (ES) 2018/1725, Agentūra Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno paprašo išankstinio leidimo.

5.   Agentūra dalyvauja įgyvendinant Sąjungos išorės politiką grąžinimo ir readmisijos srityje pagal Sąjungos išorės veiksmų politiką ir šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

6.   Agentūra gali gauti Sąjungos finansavimą pagal atitinkamų priemonių, kuriomis remiamoms trečiosios valstybės ir su jomis susijusi veikla, nuostatas. Ji gali pradėti ir finansuoti techninės pagalbos projektus trečiosiose valstybėse, susijusius su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis. Tokie projektai įtraukiami į 102 straipsnyje nurodytą bendrąjį programavimo dokumentą.

7.   Agentūra Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją informuoja apie pagal šį straipsnį vykdomą veiklą ir, visų pirma, apie veiklą, susijusią su technine ir operacine pagalba sienų valdymo ir grąžinimo trečiosiose valstybėse klausimais, ir apie ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą, bei Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai teikia išsamią informaciją apie pagrindinių teisių laikymąsi. Laikydamasi 114 straipsnio 2 dalies Agentūra viešai skelbia susitarimus, darbo tvarkos susitarimus, bandomuosius projektus ir techninės pagalbos projektus su trečiosiomis valstybėmis.

8.   Agentūra į savo metines ataskaitas įtraukia bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis vertinimą.

1.   Agentūra gali koordinuoti valstybių narių ir trečiųjų valstybių operacinį bendradarbiavimą ir teikti techninę ir operacinę pagalbą trečiosioms valstybėms, vykdant Europos integruotą sienų valdymą.

2.   Agentūra gali vykdyti su Europos integruotu sienų valdymu susijusius veiksmus trečiosios valstybės teritorijoje, jei su tuo sutinka ta trečioji valstybė.

3.   Operacijos trečiosios valstybės teritorijoje įtraukiamos į metinę darbo programą, kurią pagal 102 straipsnį priima Valdančioji taryba, ir jos vykdomos remiantis veiklos planu, dėl kurio susitarė Agentūra ir susijusi trečioji valstybė, pasikonsultavus su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Jei viena ar daugiau valstybių narių ribojasi su trečiąja valstybe arba trečiosios valstybės teritorija, kurioje vykdoma veikla, veiklos planui ir visiems jo daliniams pakeitimams turi pritarti ta valstybė narė ar tos valstybės narės. Siuntimui į trečiąsias valstybes mutatis mutandis taikomi 38, 43, 46, 47 ir 54–57 straipsniai.

4.   Vykdomasis direktorius užtikrina į trečiąsias valstybes siunčiamų darbuotojų saugumą.

Pirmos pastraipos tikslu valstybės narės informuoja vykdomąjį direktorių apie bet kokį susirūpinimą keliantį aspektą, susijusį su jų piliečių saugumu, jei jie turėtų būti siunčiami į tam tikrų trečiųjų valstybių teritoriją.

Kai negalima garantuoti visų į trečiąsias valstybes siunčiamų darbuotojų saugumo, vykdomasis direktorius imasi tinkamų priemonių sustabdydamas arba nutraukdamas atitinkamus techninės ir operacinės pagalbos, kurią Agentūra teikia tai trečiajai valstybei, elementus.

5.   Nedarant poveikio nuolatinio korpuso narių siuntimui pagal 54–58 straipsnius, valstybės narės dalyvauja operacijose trečiųjų valstybių teritorijoje savanoriškai.

Be 57 straipsnio 9 dalyje ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyto atitinkamo mechanizmo, kai valstybės narės dalyvaujančių darbuotojų saugumas negali būti užtikrintas pagal jos reikalavimus, ta valstybė narė gali nuspręsti neteikti atitinkamo įnašo atitinkamoje trečiojoje valstybėje vykdomai operacijai. Kai valstybė narė pareiškia, kad susiklostė tokia išskirtinė padėtis, ji Agentūrai raštu išsamiai nurodo priežastis ir pateikia informaciją apie šią padėtį, tas turinys įtraukiamas į 65 straipsnyje nurodytą ataskaitą. Tokios priežastys ir informacija pateikiamos metinių dvišalių derybų metu arba likus bent 21 dienai iki siuntimo. Pagal 56 straipsnį deleguoti darbuotojai siunčiami gavus buveinės valstybės narės sutikimą ir apie tai pranešus Agentūrai ne vėliau kaip likus 21 dienai iki siuntimo.

6.   Į veiklos planus, kaip nurodyta 3 dalyje, gali būti įtrauktos nuostatos dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR tikslais pagal 75 ir 89 straipsnius.

1.   Nacionaliniai koordinavimo centrai ir, kai tinkama, Agentūra yra kontaktiniai centrai keitimosi informacija ir bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis EUROSUR tikslais.

2.   Į 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus dvišalius ar daugiašalius susitarimus įtrauktomis nuostatomis dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR tikslais reglamentuojama:

3.   Prieš dalijantis Agentūros ar valstybės narės, kuri nėra susitarimo, kaip nurodyta 72 straipsnio 1 dalyje, susitariančioji šalis, EUROSUR kontekste suteikta informacija su trečiąja valstybe pagal tą susitarimą, būtina gauti Agentūros arba tos valstybės narės išankstinį pritarimą. Valstybės narės ir Agentūra privalo vykdyti atsisakymą dalytis ta informacija su atitinkama trečiąja valstybe.

1.   Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Agentūra, FRA ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, parengia tipinį susitarimą dėl statuso, taikomą veiksmams, vykdomiems trečiųjų valstybių teritorijoje.

2.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Agentūra, parengia tipines nuostatas dėl keitimosi informacija EUROSUR sistemoje pagal 70 straipsnio 2 dalį ir 72 straipsnio 2 dalį.

Komisija, pasikonsultavusi su Agentūra ir kitais atitinkamais Sąjungos organais, tarnybomis ar agentūromis, įskaitant FRA ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną, parengia 73 straipsnio 4 dalyje nurodytus tipinius darbo tvarkos susitarimus. Į tą tipinį susitarimą įtraukiamos su pagrindinėmis teisėmis susijusios nuostatos ir praktinėms priemonėms taikomos duomenų apsaugos užtikrinimo priemonės.

3.   Prieš sudarydama naują dvišalį arba daugiašalį susitarimą, kaip nurodyta 72 straipsnio 1 dalyje, atitinkamos valstybės narės Komisijai pateikia nuostatų, susijusių su sienų valdymu ir grąžinimu, projektą.

Atitinkamos valstybės narės pateikia tokių galiojančių ir naujų dvišalių ir daugiašalių susitarimų nuostatas, susijusias su sienų valdymu ir grąžinimu, Komisijai, kuri apie jas informuoja Tarybą ir Agentūrą.

4.   Prieš Valdančiajai tarybai patvirtinant Agentūros ir trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų darbo tvarkos susitarimus, Agentūra pateikia juos Komisijai, kuri turi pateikti savo išankstinį pritarimą. Prieš sudarant bet kokį tokį darbo tvarkos susitarimą, Agentūra Europos Parlamentui pateikia išsamią informaciją apie darbo tvarkos susitarimo šalis ir numatomą jo turinį.

5.   Agentūra Komisijai pateikia 74 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiklos planus. Dėl sprendimo pagal 77 straipsnį siųsti į trečiąsias valstybes ryšių palaikymo pareigūnus turi būti gauta Komisijos išankstinė nuomonė. Europos Parlamentas nedelsiant visapusiškai informuojamas apie tą veiklą.

1.   Agentūra gali siųsti ekspertus, kurie yra jos statutiniai darbuotojai, ir kitus ekspertus, kaip ryšių palaikymo pareigūnus, kuriems atliekant savo pareigas trečiosiose valstybėse turėtų būti užtikrinama kuo didesnė apsauga. Jie priskiriami prie Sąjungos ir valstybių narių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir saugumo ekspertų vietos ar regioninių bendradarbiavimo tinklų, įskaitant pagal Reglamentą (ES) 2019/1240 įsteigtą tinklą. Valdančiosios tarybos sprendimu Agentūra gali nustatyti konkrečius ryšių palaikymo pareigūnų profilius, priklausomai nuo operacinių poreikių atitinkamoje trečiojoje valstybėje.

2.   Įgyvendinant Sąjungos išorės veiksmų politiką, ryšių palaikymo pareigūnai siunčiami visų pirma į tas trečiąsias valstybes, kurios, remiantis rizikos analize, yra neteisėtos imigracijos kilmės arba tranzito valstybės. Abipusiškumo pagrindu Agentūra gali priimti tų trečiųjų valstybių paskirtus ryšių palaikymo pareigūnus. Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu Valdančioji taryba kasmet patvirtina prioritetų sąrašą. Ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą, gavusi Komisijos nuomonę, patvirtina Valdančioji taryba.

3.   Agentūros ryšių palaikymo pareigūnų užduotys yra užmegzti ir palaikyti ryšius su trečiosios valstybės, į kurią jie paskirti, kompetentingomis institucijomis, siekiant padėti užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir kovoti su ja bei grąžinti grąžinamus asmenis, be kita ko, teikti techninę pagalbą nustatant trečiųjų valstybių piliečių tapatybę ir gaunant kelionės dokumentus. Tokios užduotys atliekamos laikantis Sąjungos teisės ir gerbiant pagrindines teises. Agentūros ryšių palaikymo pareigūnai glaudžiai koordinuoja veiksmus su Sąjungos delegacijomis, su valstybėmis narėmis pagal Reglamentą (ES) 2019/1240 ir, kai aktualu, su BSGP misijomis ir operacijomis, kaip nustatyta 68 straipsnio 1 dalies antros pastraipos j punkte. Kai įmanoma, jie turi turėti biurus tame pačiame pastate, kuriame yra Sąjungos delegacijų patalpos.

4.   Trečiosiose valstybėse, į kurias Agentūra grąžinimo ryšių palaikymo pareigūnų nesiunčia, Agentūra pagal 48 straipsnį gali remti valstybės narės grąžinimo ryšių palaikymo pareigūno siuntimą siekiant teikti pagalbą valstybėms narėms, taip pat remti Agentūros veiklą.

1.   Agentūra, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, Sąjungos institucijų, organų, tarnybų, agentūrų ar tarptautinių organizacijų bei BSGP misijų ir operacijų stebėtojus pagal 68 straipsnio 1 dalies antros pastraipos j punktą gali pakviesti dalyvauti jos veikloje, visų pirma vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus, atliekant rizikos analizę ir rengiant mokymus, tiek, kiek jų dalyvavimas atitinka tos veiklos tikslus, juo gali būti prisidedama gerinant bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika ir juo nedaromas poveikis tos veiklos bendrai saugai ir saugumui. Tokie stebėtojai gali dalyvauti atliekant rizikos analizę ir rengiant mokymus tik gavus atitinkamų valstybių narių sutikimą. Stebėtojų dalyvavimui vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus turi pritarti priimančioji valstybė narė. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra turi tinkamai apmokyti.

2.   Agentūra, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, gali pakviesti trečiųjų valstybių stebėtojus dalyvauti vykdant jos veiklą prie išorės sienų, grąžinimo operacijas, teikiant grąžinimo pagalbą ir rengiant mokymus, kaip nurodyta 62 straipsnyje, tiek, kiek jų buvimas atitinka tos veiklos tikslus, juo gali būti padėta gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika ir juo nedaromas poveikis bendrai tos veiklos saugai ar trečiųjų valstybių piliečių saugumui. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra turi tinkamai apmokyti. Reikalaujama, kad dalyvaudami Agentūros veikloje jie laikytųsi jos elgesio kodekso.

3.   Agentūra užtikrina, kad stebėtojų dalyvavimas nekeltų jokios rizikos, susijusios su pagarba pagrindinėms teisėms.

1.   Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, vykdydamos savo užduotis pagal šį reglamentą, užtikrina pagrindinių teisių apsaugą, laikydamosi susijusios Sąjungos teisės, visų pirma Chartijos, ir susijusios tarptautinės teisės, įskaitant 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. protokolą, Vaiko teisių konvenciją ir įsipareigojimų, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, ypač su negrąžinimo principu.

Tuo tikslu Agentūra, padedant ir pritariant pagrindinių teisių pareigūnui, parengia, įgyvendina ir toliau plėtoja pagrindinių teisių strategiją ir veiklos planą, įskaitant veiksmingą pagarbos pagrindinėms teisėms, vykdant bet kokią Agentūros veiklą, stebėsenos mechanizmą.

2.   Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, vykdydamos savo užduotis, užtikrina, kad joks asmuo, pažeidžiant negrąžinimo principą, nebūtų išlaipinamas, nebūtų verčiamas atvykti, nebūtų palydimas arba kitu būdu perduodamas arba grąžinamas tos valstybės institucijoms, kurioje, inter alia, esama didelės rizikos, kad tam asmeniui būtų taikoma mirties bausmė, jis būtų kankinamas, persekiojamas arba su juo būtų kitaip nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar jis būtų baudžiamas, arba kurioje kiltų grėsmė to asmens gyvybei ar laisvei dėl jo rasės, religijos, pilietybės, seksualinės orientacijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių pažiūrų, arba esama didelės rizikos, kad asmuo iš tos valstybės gali būti išsiųstas, išvežtas, išduotas arba grąžintas į kitą valstybę pažeidžiant negrąžinimo principą.

3.   Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, vykdydamos savo užduotis atsižvelgia į vaikų, nelydimų nepilnamečių, neįgaliųjų, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems būtina medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, nelaimės jūroje ištiktų asmenų ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, ypatingus poreikius ir tenkina tuos poreikius pagal savo įgaliojimus. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, vykdydamos bet kokią savo veiklą, ypatingą dėmesį skiria vaikų teisėms ir užtikrina vaiko interesų paisymą.

4.   Palaikydama santykius su valstybėmis narėmis ir bendradarbiaudama su trečiosiomis valstybėmis Agentūra, vykdydama savo užduotis, atsižvelgia į 108 straipsnyje nurodyto Konsultacinio forumo ataskaitas ir pagrindinių teisių pareigūno ataskaitas.

1.   Agentūra, bendradarbiaudama su Konsultaciniu forumu, parengia ir toliau tobulina visoms Agentūros koordinuojamoms sienų kontrolės operacijoms ir Agentūros veikloje dalyvaujantiems asmenims taikomą elgesio kodeksą. Elgesio kodekse nustatytos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms principus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems asmenims, įskaitant vaikus, nelydimus nepilnamečius ir kitus asmenis, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, taip pat tarptautinės apsaugos siekiančius asmenis.

2.   Agentūra, bendradarbiaudama su Konsultaciniu forumu, parengia ir toliau tobulina grąžinimo operacijų ir grąžinimo pagalbos elgesio kodeksą, kuris taikomas vykdant visas Agentūros koordinuojamas ar organizuojamas grąžinimo operacijas ir teikiant visą Agentūros koordinuojamą ar organizuojamą grąžinimo pagalbą. Tame elgesio kodekse aprašomos bendrosios standartizuotos procedūros, kuriomis paprastinamas grąžinimo operacijų ir grąžinimo pagalbos organizavimas ir užtikrinamas humaniškas grąžinimas, visapusiškai gerbiant pagrindines teises, visų pirma gerbiant žmogaus orumą, laikantis kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimo principų, gerbiant teisę į laisvę ir saugumą bei teisę į asmens duomenų apsaugą ir nediskriminavimą.

3.   Grąžinimo elgesio kodekse dėmesys visų pirma skiriamas valstybių narių pareigoms užtikrinti veiksmingą priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemą, kaip nustatyta Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalyje, ir pagrindinių teisių strategijai.

1.   Būrių (grupių) nariai turi galėti vykdyti užduotis ir naudotis įgaliojimais, kurie susiję su sienų kontrole ir grąžinimu, taip pat tais, kurie būtini siekiant įgyvendinti reglamentų (ES) Nr. 656/2014 ir (ES) 2016/399 bei Direktyvos 2008/115/EB tikslus.

2.   Būrių (grupių) narių užduočių vykdymui ir naudojimuisi įgaliojimais, ypač kai tam reikia vykdomųjų įgaliojimų, būtinas priimančiosios valstybės narės leidimas jos teritorijoje, jiems taip pat taikoma taikytina Sąjungos, nacionalinė ar tarptautinė teisė, visų pirma Reglamentas (ES) Nr. 656/2014, kaip aprašyta 38 straipsnyje nurodytuose veiklos planuose.

3.   Vykdydami jiems pavestas užduotis ir naudodamiesi jiems suteiktais įgaliojimais, būrių (grupių) nariai visapusiškai užtikrina pagarbą pagrindinėms teisėms ir laikosi Sąjungos ir tarptautinės teisės bei priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės.

4.   Nedarant poveikio 95 straipsnio 1 daliai, kiek tai susiję su statutiniais darbuotojais, būrių (grupių) nariai vykdo užduotis ir įgaliojimus tik pagal priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų nurodymus ir, paprastai, jiems dalyvaujant. Priimančioji valstybė narė gali įgalioti būrių (grupių) narius veikti jos vardu.

5.   Priimančioji valstybė narė per koordinavimo pareigūną Agentūrai gali pranešti apie incidentus, kai būrių (grupių) nariai nesilaiko veiklos plano, įskaitant atvejus, kai nesilaikoma pagrindinių teisių, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, kurie gali apimti drausmines priemones.

6.   Statutiniai darbuotojai, kurie yra būrių (grupių) nariai, vykdydami jiems pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus dėvi nuolatinio korpuso uniformą. Valstybių narių ilgam laikotarpiui deleguoti arba trumpam laikotarpiui siunčiami būrių (grupių) nariai, vykdydami jiems pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus, dėvi savo uniformas.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, 54 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytame Valdančiosios tarybos sprendime nustatomi profiliai, kuriems dėl specifinio operacinės veiklos pobūdžio gali būti netaikoma pareiga dėvėti uniformą.

Visi būrių (grupių) nariai ant savo uniformų turi matomą asmens identifikatorių ir ryši mėlyną raištį su Sąjungos ir Agentūros emblemomis, kuriuo rodoma, kad jie dalyvauja vykdant bendrą operaciją, siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes, vykdant bandomąjį projektą, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant grąžinimo operaciją arba teikiant grąžinimo pagalbą. Kad būrių (grupių) narius galėtų identifikuoti priimančiosios valstybės narės nacionalinės institucijos, jie su savimi visada turi turėti akreditavimo dokumentą, kurį paprašius jie privalo pateikti.

Statutinių darbuotojų uniformų dizainas ir specifikacijos nustatomi Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, kuris pateiktas gavus Komisijos nuomonę.

7.   Į Agentūrą deleguotų arba valstybės narės trumpam laikotarpiui siunčiamų darbuotojų leidimui nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą taikoma buveinės valstybės narės nacionalinė teisė.

Statutinių darbuotojų, kurie siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, leidimui nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą taikoma šiame straipsnyje ir V priede nustatyta tvarka ir išsamios taisyklės.

Siekiant įgyvendinti šią dalį, vykdomasis direktorius statutiniams darbuotojams gali suteikti leidimą nešiotis ir naudoti ginklus laikantis Valdančiosios tarybos pagal 55 straipsnio 5 dalies b punktą priimtų taisyklių.

8.   Atitinkamo profilio būrių (grupių) nariams, įskaitant statutinius darbuotojus, priimančioji valstybė narė gali suteikti leidimą siuntimo laikotarpiu vykdyti užduotis, kurioms reikia panaudoti jėgą, be kita ko, nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, ir tam turi būti gautas arba buveinės valstybės narės, arba – statutinių darbuotojų atveju – Agentūros pritarimas. Naudoti jėgą, be kita ko, nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, galima tik vadovaujantis priimančiosios valstybės narės nacionaline teise ir dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams. Kai tinkama, priimančioji valstybė narė, gavusi buveinės valstybės narės arba Agentūros sutikimą, savo teritorijoje gali leisti būrių (grupių) nariams panaudoti jėgą nedalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams.

Priimančioji valstybė narė gali uždrausti nešiotis tam tikrus tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, jei pagal jos teisę toks pats draudimas taikomas jos pačios sienos apsaugos pareigūnams arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdantiems darbuotojams. Priimančioji valstybė narė prieš siunčiant būrių (grupių) narius informuoja Agentūrą apie leidžiamus nešiotis tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą bei jų naudojimo sąlygas. Agentūra šią informaciją pateikia valstybėms narėms.

9.   Tarnybiniai ginklai, šaudmenys ir įranga gali būti naudojami teisėtai savigynai ir teisėtai būrių (grupių) narių arba kitų asmenų gynybai laikantis priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės bei atitinkamų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir Chartijos principų.

10.   Šio reglamento tikslais priimančioji valstybė narė leidžia būrių (grupių) nariams ieškoti informacijos Sąjungos duomenų bazėse, kuriomis būtina naudotis siekiant įgyvendinti veiklos plane nurodytus veiklos tikslus, susijusius su patikrinimais kertant sieną, sienų stebėjimu ir grąžinimu, per nacionalines sąsajas arba kitu būdu, nustatytu Sąjungos teisės aktais, kuriais sukuriamos tokios duomenų bazės, priklausomai nuo to, kas taikytina. Priimančioji valstybė narė taip pat gali leisti būrių (grupių) nariams ieškoti informacijos jos nacionalinėse duomenų bazėse, kai tai būtina, siekiant to paties tikslo. Valstybės narės užtikrina galimybę veiksmingai ir efektyviai naudotis tokiomis duomenų bazėmis. Būrių (grupių) nariai ieško tik tų duomenų, kurie jiems griežtai būtini jiems pavestoms užduotims ir suteiktiems įgaliojimams vykdyti. Priimančioji valstybė narė prieš siunčiant būrių (grupių) narius praneša Agentūrai, kuriomis nacionalinėmis ir Sąjungos duomenų bazėmis galima naudotis. Agentūra šią informaciją pateikia visoms siuntime dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Šiomis duomenų bazėmis naudojamasi laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir priimančiosios valstybės narės nacionalinės duomenų apsaugos teisės.

11.   Sprendimus neleisti atvykti pagal Reglamento (ES) 2016/399 14 straipsnį ir sprendimus atsisakyti išduoti vizas pasienyje pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 35 straipsnį priima tik priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnai arba būrių (grupių) nariai, jei priimančioji valstybė narė jiems leido veikti jos vardu.

1.   Agentūra, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare, būrių (grupių) nariams išduoda dokumentą priimančiosios valstybės narės valstybine kalba ir kita oficialiąja Sąjungos institucijų kalba, kuriuo nustatoma jų tapatybė ir įrodomos turėtojo teisės vykdyti jam pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus, kaip nurodyta 82 straipsnyje. Tame dokumente pateikiama ši informacija apie kiekvieną būrių (grupių) narį:

2.   Dokumentas grąžinamas Agentūrai pasibaigus bendrai operacijai, migracijos valdymo rėmimo grupių siuntimui, bandomajam projektui, skubios pasienio pagalbos teikimui, grąžinimo operacijai arba grąžinimo pagalbos teikimui.

1.   Nedarant poveikio 95 straipsniui, kai būrių (grupių) nariai vykdo operacijas priimančiojoje valstybėje narėje, ta valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią vykdant operacijas jų padarytą žalą.

2.   Kai valstybių narių deleguoti arba siunčiami būrių (grupių) nariai tokią žalą padaro dėl didelio neatsargumo arba tyčia, priimančioji valstybė narė gali prašyti, kad buveinės valstybė narė kompensuotų jai sumas, kurias priimančioji valstybė narė sumokėjo nukentėjusiosioms šalims arba asmenims, turintiems teisę gauti tokias sumas nukentėjusiųjų šalių vardu.

Jeigu tokią žalą dėl didelio neatsargumo arba tyčia padaro statutiniai darbuotojai, priimančioji valstybė gali prašyti, kad Agentūra kompensuotų jai sumas, kurias priimančioji valstybė narė sumokėjo nukentėjusiosioms šalims arba asmenims, turintiems teisę gauti tokias sumas nukentėjusiųjų šalių vardu. Tai nedaro poveikio jokiems pagal 98 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) Agentūros atžvilgiu pareikštiems ieškiniams.

3.   Nedarant poveikio galimybei pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu, kiekviena valstybė narė atsisako visų pretenzijų priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei dėl patirtos žalos, išskyrus atvejus, kai ji padaryta dėl didelio neatsargumo arba tyčia.

4.   Visus valstybių narių tarpusavio ginčus arba valstybių narių ginčus su Agentūra dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo, kurių joms nepavyksta išspręsti tarpusavio derybomis, jos perduoda Teisingumo Teismui.

5.   Nedarant poveikio galimybei pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu, Agentūra padengia išlaidas, susijusias su siuntimo metu jos įrangai padaryta žala, išskyrus atvejus, kai ji padaryta dėl didelio neatsargumo arba tyčia.

1.   Tvarkydama asmens duomenis Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725.

2.   Valdančioji taryba nustato vidaus taisykles dėl to, kaip Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, be kita ko, taisykles dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsniu Agentūra gali priimti vidaus taisykles, kuriomis ribojamas to reglamento 14–22, 35 ir 36 straipsnių taikymas. Visų pirma Agentūra, vykdydama savo užduotis grąžinimo srityje, gali nustatyti vidaus taisykles, kuriomis ribojamas tų nuostatų taikymas kiekvienu atveju atskirai, jei dėl tų nuostatų taikymo kiltų pavojus grąžinimo procedūroms. Taikant tokius apribojimus turi būti laikomasi pagrindinių teisių ir laisvių esmės, jie turi būti būtini bei proporcingi siekiamiems tikslams, o atitinkamais atvejais į juos turi būti įtrauktos konkrečios nuostatos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 2 dalyje.

3.   Agentūra gali perduoti 49, 88 ir 89 straipsniuose nurodytus asmens duomenis trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai pagal Reglamento (ES) 2018/1725 V skyrių, jeigu toks perdavimas reikalingas Agentūros užduotims atlikti. Agentūra užtikrina, kad trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai perduoti asmens duomenys būtų tvarkomi tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti. Perduodama asmens duomenis trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai Agentūra nurodo bendruosius arba konkrečius galimybės susipažinti su tais duomenimis arba jais naudotis apribojimus, įskaitant taikomus jų perdavimui, ištrynimui arba sunaikinimui. Kai tokių apribojimų poreikis išaiškėja po asmens duomenų perdavimo, Agentūra apie tai atitinkamai informuoja trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją. Agentūra užtikrina, kad atitinkama trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija laikytųsi tokių apribojimų.

4.   Asmens duomenų perdavimu trečiosioms valstybėms neturi būti daromas poveikis tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teisėms, visų pirma susijusioms su negrąžinimo principu ir draudimu atskleisti ar gauti informaciją, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (43) 30 straipsnyje.

5.   Atitinkamai valstybės narės arba Agentūra užtikrina, kad pagal šį reglamentą trečiosioms valstybėms perduota ar atskleista informacija nebūtų toliau perduodama kitoms trečiosioms valstybėms ar trečiosioms šalims. Tam tikslui skirtos nuostatos įtraukiamos į visas su trečiąja valstybe sudaromas keitimąsi informacija reglamentuojančias sutartis ar susitarimus.

1.   Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis tik šiais tikslais:

2.   Asmens duomenis Agentūrai teikiančios valstybės narės ir jų teisėsaugos institucijos, Komisija, EIVT ir tie kiti Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros bei tarptautinės organizacijos, nurodyti 1 dalies c ir d punktuose, apibrėžia tikslą ar tikslus, kuriuo (-iais) tie duomenys turi būti tvarkomi, kaip nurodyta 1 dalyje. Agentūra gali nuspręsti tvarkyti tokius asmens duomenis kitais tikslais, kurie taip pat atitinka 1 dalyje nurodytus tikslus, tik konkrečiu atveju, nustačius, kad toks tvarkymas suderinamas su pradiniu duomenų rinkimo tikslu, ir jeigu jį leidžia atlikti asmens duomenų tiekėjas. Agentūra saugo rašytinius įrašus apie atskirus suderinamumo vertinimus.

3.   Perduodami asmens duomenis Agentūra, valstybės narės ir jų teisėsaugos institucijos, Komisija, EIVT, ir tie Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros bei tarptautinės organizacijos, nurodyti 1 dalies c ir d punktuose, gali nurodyti bet kokius bendruosius arba konkrečius galimybės susipažinti su tais duomenimis arba tokių duomenų naudojimo apribojimus, įskaitant taikomus tokių duomenų perdavimui, ištrynimui arba sunaikinimui. Kai tokių apribojimų poreikis paaiškėja po asmens duomenų perdavimo, jie apie tai atitinkamai informuoja duomenų gavėjus. Duomenų gavėjai privalo laikytis tokių apribojimų.

1.   Prieš vykdant kiekvieną bendrą operaciją, grąžinimo operaciją, teikiant grąžinimo pagalbą, vykdant bandomąjį projektą, teikiant skubią pasienio pagalbą arba migracijos valdymo rėmimo grupių siuntimą, Agentūra ir priimančioji valstybė narė skaidriai nustato atsakomybę už duomenų apsaugos pareigų vykdymą. Tuo atveju, kai duomenų tvarkymo tikslą ir priemones Agentūra ir priimančioji valstybė narė nustato drauge, jos bendrai valdo duomenis tarpusavyje sudarydamos susitarimą.

87 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir f punktuose nurodytais tikslais Agentūra tvarko tik toliau nurodytų kategorijų asmens duomenis, kuriuos surenka valstybės narės, būrių (grupių) nariai, jos darbuotojai arba EASO ir kurie jai buvo perduoti vykdant bendras operacijas, grąžinimo operacijas, teikiant grąžinimo pagalbą, vykdant bandomuosius projektus, teikiant skubią pasienio pagalbą ir siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes:

2.   1 dalyje nurodytus asmens duomenis Agentūra gali tvarkyti šiais atvejais:

1.   Kai nacionalinės padėties vaizdo sistemai nustatyti reikia tvarkyti asmens duomenis, tie duomenys tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir, kai taikytina, Direktyvą (ES) 2016/680. Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punkto arba Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 8 punkto prasme, priklausomai nuo to, kas taikytina, laikoma duomenų valdytoju ir kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už tos valstybės narės vykdomą asmens duomenų tvarkymą. Kiekviena valstybė narė tos institucijos duomenis perduoda Komisijai.

2.   Laivų ir orlaivių registracijos numeriai yra vieninteliai asmens duomenys, su kuriais leidžiama susipažinti naudojant Europos padėties vaizdo ir konkrečios padėties vaizdo sistemas bei EUROSUR gretinimo paslaugas.

3.   Kai tvarkant informaciją EUROSUR išimties tvarka reikia tvarkyti asmens duomenis, kurie nėra laivų ir orlaivių registracijos numeriai, bet koks toks tvarkymas griežtai vykdomas tiek, kiek tai būtina EUROSUR tikslams pagal 18 straipsnį.

4.   Bet koks keitimasis asmens duomenimis su trečiosiomis valstybėmis EUROSUR sistemoje griežtai vykdomas tais atvejais, kai tai tikrai būtina šio reglamento tikslais. Agentūra jį atlieka laikydamasi Reglamento (ES) 2018/1725 V skyriaus, o valstybės narės – laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus ir Direktyvos (ES) 2016/680 V skyriaus, priklausomai nuo to, kas taikytina, bei atitinkamų tą direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių nuostatų dėl duomenų apsaugos.

5.   Bet koks keitimasis informacija pagal 72 straipsnio 2 dalį, 73 straipsnio 3 dalį ir 74 straipsnio 3 dalį draudžiamas, jei trečiosios valstybės gauti duomenys galėtų būti panaudoti siekiant nustatyti asmenis ar asmenų grupes, kurių prašymas dėl teisės į tarptautinę apsaugą yra nagrinėjamas arba kuriems gresia didelis pavojus patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį arba baudimą, arba kurių pagrindinės teisės gali būti kitaip pažeidžiamos.

6.   Valstybės narės ir Agentūra saugo įrašus apie duomenų tvarkymo veiklą pagal Reglamento (ES) 2016/679 30 straipsnį, Direktyvos (ES) 2016/680 24 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/1725 31 straipsnį, priklausomai nuo to, kas taikytina.

1.   Jei Agentūra, vykdydama savo užduotis pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punktą, tvarko asmens duomenis, kuriuos ji surinko stebėdama migracijos srautus, atlikdama rizikos analizes arba vykdydama operacijas, skirtas nustatyti tarpvalstybiniais nusikaltimais įtariamų asmenų tapatybę, ji tvarko tokius asmens duomenis pagal Reglamento (ES) 2018/1725 IX skyrių. Tuo tikslu tvarkomi asmens duomenys, įskaitant automobilių registracijos numerius, transporto priemonių identifikavimo numerius, telefono numerius arba laivų ir orlaivių registracijos numerius, turi būti susiję su fiziniais asmenimis, dėl kurių valstybių narių kompetentingos institucijos, Europolas, Eurojustas arba Agentūra turi pagrįstų įtarimų, kad jie dalyvauja vykdant tarpvalstybinius nusikaltimus. Tokie asmens duomenys gali apimti aukų arba liudininkų asmens duomenis, kai tais asmens duomenimis papildomi įtariamųjų asmenų asmens duomenys, Agentūros tvarkomi pagal šį straipsnį.

2.   Asmens duomenimis, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Agentūra keičiasi tik su:

1.   Agentūra ištrina asmens duomenis iš karto, kai tik jie buvo perduoti valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kitiems Sąjungos organams, tarnyboms ir agentūroms, visų pirma EASO, arba perduoti trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms arba panaudoti rizikos analizėms rengti. Bet kuriuo atveju saugojimo trukmė negali viršyti 90 dienų po tų duomenų surinkimo. Duomenys turi būti nuasmeninami rizikos analizių rezultatuose.

2.   Asmens duomenys, kurie tvarkomi vykdant su grąžinimu susijusias užduotis, ištrinami iškart, kai tik pasiekiamas tikslas, kuriam jie buvo surinkti, ir jie turi būti ištrinami ne vėliau kaip per 30 dienų po tų užduočių pabaigos.

3.   90 straipsnio tikslais tvarkomi operaciniai asmens duomenys ištrinami iš karto, kai tik Agentūra pasiekia tikslą, dėl kurio jie buvo surinkti. Agentūra nuolat atlieka peržiūrą, ar būtina saugoti tokius duomenis, ypač aukų ir liudytojų asmens duomenis. Agentūra bet kuriuo atveju peržiūri poreikį saugoti tokius duomenis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pradinio tokių duomenų tvarkymo pradžios, o vėliau – kas šešis mėnesius. Agentūra priima sprendimą toliau saugoti asmens duomenis, ypač aukų ir liudytojų asmens duomenis, iki kitos peržiūros tik tuo atveju, jei toks saugojimas tebėra būtinas Agentūros užduotims pagal 90 straipsnį atlikti.

4.   Šis straipsnis netaikomas FADO sistemoje renkamiems asmens duomenims.

1.   Agentūra priima savo pačios saugumo taisykles, kurios yra pagrįstos principais ir taisyklėmis, nustatytomis Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (toliau – ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, įskaitant, inter alia, keitimosi tokia informacija su trečiosiomis valstybėmis, ir tokios informacijos tvarkymo bei saugojimo nuostatas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (44) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (45). Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios valstybės institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas Komisijos išankstinis pritarimas.

2.   Gavusi Komisijos pritarimą, Valdančioji taryba priima Agentūros saugumo taisykles. Vertindama siūlomas saugumo taisykles Komisija užtikrina, kad jos būtų suderinamos su Sprendimais (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444.

3.   Įslaptinimas nedraudžia informacijos perduoti Europos Parlamentui. Pagal šį reglamentą Europos Parlamentui perduodamos informacijos ir dokumentų perdavimas bei tvarkymas atliekamas laikantis įslaptintos informacijos perdavimo ir tvarkymo taisyklių, kurios taikytinos Europos Parlamentui ir Komisijai keičiantis tokio pobūdžio informacija.

1.   Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje iš valstybių narių Agentūra turi didžiausios apimties teisnumą ir veiksnumą, suteikiamą juridiniams asmenims pagal jų teisės aktus. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir gali būti teismo proceso šalis.

3.   Naudodamasi jai pavestais techniniais ir veiklos įgaliojimais Agentūra yra nepriklausoma.

4.   Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

5.   Agentūros būstinė yra Varšuvoje (Lenkija).

1.   Agentūra ir valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, sudaro susitarimą dėl būstinės, kuriame nustatomos būtinos nuostatos dėl patalpų, skirtinų Agentūrai valstybėje narėje, kurioje yra Agentūros būstinė, ir dėl toje valstybėje narėje parengiamos infrastruktūros, taip pat dėl toje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, vykdomojo direktoriaus pavaduotojams, Valdančiosios tarybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinų specialiųjų taisyklių.

2.   Susitarimas dėl būstinės sudaromas gavus Valdančiosios tarybos pritarimą.

3.   Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, užtikrina geriausias galimas sąlygas Agentūrai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas darbuotojų vaikams ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

1.   Statutiniams darbuotojams taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų susitarimu patvirtintos tų Pareigūnų tarnybos nuostatų ir tų Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Iš principo įdarbinimo vieta yra valstybėje narėje, kurioje yra Agentūros būstinė.

3.   Statutiniai darbuotojai, kuriems taikomos Įdarbinimo sąlygos, iš principo pirmiausia įdarbinami terminuotam penkerių metų laikotarpiui. Jų sutartys iš principo gali būti pratęstos tik vieną kartą terminuotam, ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Visi kiti pratęsimai yra neapibrėžtos trukmės laikotarpiui.

4.   31 ir 44 straipsnių įgyvendinimo tikslais ryšių palaikymo pareigūnais arba koordinavimo pareigūnais gali būti skiriami tik statutiniai darbuotojai, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai arba Įdarbinimo sąlygų II antraštinė dalis. 55 straipsnio įgyvendinimo tikslais kaip būrių (grupių) nariai gali būti siunčiami tik statutiniai darbuotojai, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai arba Įdarbinimo sąlygos.

5.   Valdančioji taryba, susitarusi su Komisija, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį priima įgyvendinimo taisykles, kuriomis įgyvendinami Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

6.   Gavus Komisijos išankstinį pritarimą, Valdančioji taryba priima taisykles, susijusias su iš valstybių narių į Agentūrą pagal 56 straipsnį deleguojamais darbuotojais, ir reikiamu mastu jas atnaujina. Tos taisyklės visų pirma apima su tuo delegavimu susijusias finansines priemones, įskaitant draudimą, ir mokymą. Tose taisyklėse atsižvelgiama į tai, kad darbuotojai deleguojami kaip siųstini būrių (grupių) nariai ir jiems turi būti pavedamos užduotys ir suteikiami įgaliojimai, numatyti 82 straipsnyje. Tokios taisyklės apima nuostatas dėl siuntimo sąlygų. Prireikus, Valdančioji taryba siekia užtikrinti nuoseklumą su statutinių darbuotojų komandiruočių išlaidų atlyginimui taikomomis taisyklėmis.

1.   Nedarant poveikio 84 ir 85 straipsniams, Agentūra atsako už visą veiklą, kurią ji vykdo pagal šį reglamentą.

2.   Agentūros sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

3.   Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

4.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra, laikydamasi bendrųjų principų, kurie yra bendri valstybių narių teisės aktams, atlygina bet kokią žalą, kilusią dėl jos padalinių arba jos darbuotojų jiems vykdant savo pareigas, įskaitant susijusias su naudojimusi vykdomaisiais įgaliojimais.

5.   Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskiriami ginčai, susiję su 4 dalyje nurodytu žalos atlyginimu.

6.   Asmeninė statutinių darbuotojų atsakomybė Agentūros atžvilgiu reglamentuojama nuostatomis, nustatytomis Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Įdarbinimo sąlygose, kurios jiems yra taikytinos.

1.   Teisingumo Teisme gali būti pareikšti ieškiniai dėl Agentūros aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį ir dėl veiksmų nesiėmimo pagal SESV 265 straipsnį, dėl nesutartinės atsakomybės už Agentūros padarytą žalą ir, vadovaujantis arbitražine išlyga, dėl sutartinės atsakomybės už Agentūros veiksmais padarytą žalą pagal SESV 340 straipsnį.

2.   Agentūra imasi būtinų priemonių siekiant vykdyti Teisingumo Teismo sprendimus.

1.   Valdančioji taryba atsako už Agentūros strateginių sprendimų priėmimą laikantis šio reglamento.

2.   Valdančioji taryba:

Metinės veiklos ataskaita, nurodyta j punkte, skelbiama viešai.

3.   Priimant pasiūlymus dėl Valdančiosios tarybos sprendimų, kaip nurodyta 2 dalyje, dėl konkrečios Agentūros veiklos, kuri turi būti vykdoma prie konkrečios valstybės narės išorės sienų arba labai netoli jų, arba dėl 73 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbo tvarkos susitarimų su trečiosiomis valstybėmis, reikia, kad už juos teigiamai balsuotų tai konkrečiai valstybei narei arba, atitinkamai, su ta trečiąja valstybe besiribojančiai valstybei narei atstovaujantis Valdančiosios tarybos narys.

4.   Valdančioji taryba gali patarti vykdomajam direktoriui bet kuriuo klausimu, susijusiu su išorės sienų operacijų valdymo tobulinimu ir mokymais, įskaitant su moksliniais tyrimais susijusią veiklą.

5.   Jei Airija arba Jungtinė Karalystė pageidautų dalyvauti konkrečioje veikloje, dėl to turėtų spręsti Valdančioji taryba.

Valdančioji taryba savo sprendimus priima kiekvienu konkrečiu atveju. Savo sprendimuose Valdančioji taryba atsižvelgia į tai, ar Airijos arba Jungtinės Karalystės dalyvavimas prisidėtų prie atitinkamos veiklos tikslų. Sprendimuose nustatomas Airijos arba Jungtinės Karalystės finansinis įnašas į veiklą, dėl kurios buvo pateiktas prašymas dalyvauti.

6.   Valdančioji taryba Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – Biudžeto valdymo institucija) kasmet siunčia visą informaciją, susijusią su Agentūros atliekamų vertinimo procedūrų rezultatais.

7.   Valdančioji taryba gali įsteigti vykdomąją tarybą, kurią sudaro ne daugiau kaip keturi Valdančiosios tarybos atstovai, įskaitant jos pirmininką, ir Komisijos atstovas ir kuri jai ir vykdomajam direktoriui padeda parengti sprendimus, programas ir veiklą, kuriuos turi patvirtinti Valdančioji taryba, o kai būtina – Valdančiosios tarybos vardu priima tam tikrus laikinus skubius sprendimus. Vykdomoji taryba nepriima sprendimų, kuriems priimti privaloma dviejų trečdalių Valdančiosios tarybos balsų dauguma. Valdančioji taryba gali deleguoti tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis vykdomajai tarybai, visų pirma, kai tuo didinamas Agentūros efektyvumas. Ji vykdomajai valdybai negali deleguoti užduočių, susijusių su sprendimais, kuriems priimti privaloma dviejų trečdalių Valdančiosios tarybos balsų dauguma.

8.   Vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsniu Valdančioji taryba priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir kuriuo nustatomos tų įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygos. Tuos įgaliojimus vykdomajam direktoriui leidžiama perdeleguoti.

Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių Valdančioji taryba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir jo perdeleguotus įgaliojimus. Tuomet ji gali jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš savo narių ar statutiniam darbuotojui, išskyrus vykdomąjį direktorių.

1.   Nedarant poveikio 3 daliai, Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai; kiekvienas iš jų turi balsavimo teisę. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė į Valdančiąją tarybą skiria po narį ir po pakaitinį narį, kuris atstovauja nariui, kai šis negali dalyvauti. Komisija skiria du narius ir du pakaitinius narius. Kadencijos trukmė – ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsiama.

2.   Valdančiosios tarybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų turimą atitinkamą aukšto lygio patirtį, specialias žinias operacinio bendradarbiavimo sienų valdymo ir grąžinimo srityse ir į jų atitinkamus vadovavimo, administracinius ir su biudžetu susijusius gebėjimus. Valstybės narės ir Komisija siekia užtikrinti lyčių lygybės pusiausvyra pagrįstą atstovavimą Valdančiojoje taryboje.

3.   Su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios valstybės dalyvauja Agentūros veikloje. Kiekviena iš jų turi po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį atstovą Valdančiojoje taryboje. Taikoma pagal atitinkamas jų asociacijos susitarimų nuostatas parengta tvarka, kuria nustatomas tų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir išsamios taisyklės, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir darbuotojų.

1.   Valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. patvirtina bendrą programavimo dokumentą, kurį sudaro, inter alia, Agentūros daugiametė programa ir metinė kitų metų programa, pagrįsta vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, kuriam pritarė Valdančioji taryba. Bendras programavimo dokumentas priimamas atsižvelgiant į teigiamą Komisijos nuomonę, o daugiametė programa – pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Taryba. Jeigu Valdančioji taryba nusprendžia neatsižvelgti į Komisijos nuomonėje pateiktus argumentus, ji pateikia išsamų pagrindimą. Pareiga pateikti išsamų pagrindimą taip pat taikoma aspektams, kuriuos konsultacijų metu nurodė Europos Parlamentas ir Taryba. Valdančioji taryba nedelsdama perduoda dokumentą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.   Galutinai patvirtinus bendrąjį biudžetą, 1 dalyje nurodytas dokumentas tampa galutinis. Kai būtina, jis yra atitinkamai koreguojamas.

3.   Atsižvelgiant į Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą, daugiametėje programoje nustatoma bendra strateginė vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio programa, kurioje nurodomi tikslai, numatomi rezultatai, veiksmingumo rodikliai ir išteklių planavimas, įskaitant daugiametį biudžetą, darbuotojus ir pačios Agentūros pajėgumų vystymą, įskaitant orientacinį daugiametį nuolatinio korpuso darbuotojų profilių planavimą. Daugiametėje programoje nustatomos strateginės pagalbos sritys ir tai, ką reikia padaryti siekiant įgyvendinti tikslus. Į ją įtraukiami 80 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimo strateginiai veiksmai bei santykių su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis strategija ir su ta strategija susiję veiksmai.

4.   Daugiametė programa vykdoma įgyvendinant metines darbo programas ir, kai tinkama, atnaujinama atsižvelgiant į vertinimo, atlikto pagal 121 straipsnį, rezultatus. Kai tinkama, į tų vertinimų išvadas atsižvelgiama kitų metų metinėje darbo programoje.

5.   Metinę darbo programą sudaro finansuotinos veiklos aprašas, į kurį įtraukiami išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiksmingumo rodiklius. Joje taip pat nurodomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skiriami kiekvienai veiklai, laikantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principų. Metinė darbo programa turi atitikti daugiametę programą. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo papildomai nustatytos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

6.   Metinė darbo programa tvirtinama laikantis Sąjungos teisėkūros programos atitinkamose išorės sienų valdymo ir grąžinimo srityse.

7.   Kai, patvirtinus metinę darbo programą, Agentūrai pavedama nauja užduotis, Valdančioji taryba iš dalies pakeičia metinę darbo programą.

8.   Bet kokie esminiai metinės darbo programos daliniai pakeitimai, visų pirma pakeitimai, dėl kurių turi būti perskirstyta daugiau kaip 2 % metinio biudžeto išteklių, tvirtinami ta pačia tvarka, kuri taikoma pirminės metinės darbo programos patvirtinimui. Valdančioji taryba vykdomajam direktoriui gali deleguoti įgaliojimus daryti neesminius metinės darbo programos dalinius pakeitimus.

1.   Valdančioji taryba iš savo balsavimo teisę turinčių narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma. Jei pirmininkas negali atlikti savo pareigų, jį ex officio pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.   Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi pasibaigus atitinkamai jų narystei Valdančiojoje taryboje. Taikant šią nuostatą, pirmininko arba pirmininko pavaduotojo kadencija trunka ketverius metus. Tos kadencijos gali būti pratęstos vieną kartą.

1.   Valdančiosios tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas.

2.   Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, bet neturi teisės balsuoti.

3.   Valdančioji taryba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, ji posėdžiauja pirmininko iniciatyva Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio Valdančiosios tarybos narių prašymu. Prireikus Valdančioji taryba gali rengti bendrus posėdžius su EASO ir Europolo Valdančiosiomis tarybomis.

4.   Airija kviečiama dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose.

5.   Jungtinė Karalystė kviečiama dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, vyksiančiuose iki dienos, kurią Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį.

6.   EASO ir Europolo atstovai kviečiami dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose. FRA atstovas kviečiamas į Valdančiosios tarybos posėdžius dalyvauti svarstant darbotvarkės klausimus, susijusius su pagrindinių teisių apsauga.

7.   Valdančiosios tarybos pirmininkas taip pat gali pakviesti Europos Parlamento ekspertą dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose. Valdančioji taryba taip pat gali pakviesti kitų atitinkamų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų atstovus. Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, Valdančioji taryba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį kitą asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.

8.   Valdančiosios tarybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas, gali padėti patarėjai arba ekspertai.

9.   Valdančiosios tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Agentūra.

1.   Nedarant poveikio 100 straipsnio 2 dalies c, d, k ir m punktams, 103 straipsnio 1 daliai bei 107 straipsnio 2 ir 4 dalims, Valdančioji taryba sprendimus priima absoliučia jos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.   Kiekvienas narys turi vieną balsą. Nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teisė perduodama pakaitiniam nariui. Vykdomasis direktorius nebalsuoja.

3.   Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka. Į tas taisykles įtraukiamos sąlygos, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat visi kvorumo reikalavimai.

4.   Su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusių valstybių atstovai turi ribotas balsavimo teises, nustatytas atitinkamuose jų susitarimuose. Kad asocijuotosios šalys galėtų naudotis savo balsavimo teise, Agentūra turi parengti darbotvarkę, kurioje nurodoma, kokiais klausimais suteikiama ribota balsavimo teisė.

1.   Agentūrai vadovauja jos vykdomasis direktorius, kuris eidamas jam pavestas pareigas veikia visiškai nepriklausomai. Nedarant poveikio atitinkamoms Sąjungos institucijų ir Valdančiosios tarybos kompetencijoms, vykdomasis direktorius neprašo duoti ir nepriima nurodymų iš jokios Vyriausybės arba kitos įstaigos.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba gali paprašyti vykdomąjį direktorių pateikti jam pavestų užduočių vykdymo ataskaitą. Tai apima ataskaitų apie Agentūros veiklą, pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimą ir stebėseną, ankstesnių metų Agentūros metinės veiklos ataskaitos, kitų metų darbo programos ir Agentūros daugiametės programos bei bet kokį kitų su Agentūros veikla susijusių klausimų teikimą. Vykdomasis direktorius, jeigu Europos Parlamentas pateikia prašymą, Europos Parlamente perskaito pranešimą ir atsako raštu į visus Europos Parlamento nario pateiktus klausimus per 15 kalendorinių dienų nuo tokių klausimų gavimo. Vykdomasis direktorius reguliariai teikia ataskaitas atitinkamiems subjektams ir Europos Parlamento komitetams.

3.   Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyti konkretūs terminai, vykdomasis direktorius užtikrina, kad ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai būtų perduotos kuo greičiau, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, nebent vykdomasis direktorius tinkamai pagrįstų vėlavimą raštu.

4.   Vykdomasis direktorius atsako už Valdančiosios tarybos priimamų strateginių sprendimų parengimą ir įgyvendinimą bei už sprendimų dėl Agentūros vykdomos operacinės veiklos priėmimą pagal šį reglamentą. Vykdomasis direktorius atlieka šias funkcijas ir jam suteikti šie įgaliojimai:

5.   Vykdomasis direktorius už savo veiklą yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

6.   Vykdomasis direktorius yra Agentūros teisinis atstovas.

1.   Komisija pasiūlo bent tris kandidatus vykdomojo direktoriaus ir kiekvieno vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, vadovaudamasi sąrašu, sudarytu paskelbus apie šią pareigybę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei, atitinkamais atvejais, kituose spaudos leidiniuose ar interneto svetainėse.

2.   Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kaip numatyta 1 dalyje, Valdančioji taryba skiria vykdomąjį direktorių atsižvelgdama į jo nuopelnus, dokumentais patvirtintus aukšto lygio administracinius ir vadovavimo įgūdžius, įskaitant jo, kaip vyresniojo specialisto, atitinkamą patirtį išorės sienų valdymo ir grąžinimo srityje. Prieš paskyrimą Komisijos pasiūlyti kandidatai kviečiami perskaityti pranešimą Europos Parlamento kompetentingame (-uose) komitete (-uose) ir atsakyti į jo (-ų) narių klausimus.

Po tokių pranešimų Europos Parlamentas priima nuomonę, kurioje išdėstomas jo požiūris, ir gali būti nurodomas pageidaujamas kandidatas.

Valdančioji taryba skiria vykdomąjį direktorių atsižvelgdama į tas nuomones. Valdančioji taryba savo sprendimą priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Jei Valdančioji taryba priima sprendimą paskirti ne tą kandidatą, kurį Europos Parlamentas nurodė kaip jo pageidaujamą kandidatą, Valdančioji taryba raštu informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tai, kaip buvo atsižvelgta į Europos Parlamento nuomonę.

Valdančioji taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi teisę atleisti vykdomąjį direktorių.

3.   Vykdomajam direktoriui padeda trys vykdomojo direktoriaus pavaduotojai. Kiekvienam vykdomojo direktoriaus pavaduotojui paskiriama konkreti atsakomybės sritis. Jei vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti savo pareigų, jo pareigas vykdo vienas iš vykdomojo direktoriaus pavaduotojų.

4.   Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kaip numatyta 1 dalyje, Valdančioji taryba skiria vykdomojo direktoriaus pavaduotojus, atsižvelgdama į jų nuopelnus bei tinkamus administracinius ir vadovavimo įgūdžius, įskaitant aktualią profesinę patirtį išorės sienų valdymo ir grąžinimo srityje. Vykdomasis direktorius dalyvauja atrankos procese. Valdančioji taryba savo sprendimą priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Valdančioji taryba turi teisę atleisti vykdomojo direktoriaus pavaduotojus pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.

5.   Vykdomojo direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į būsimas Agentūros užduotis bei sunkumus.

6.   Valdančioji taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į 5 dalyje nurodytą vertinimą, gali pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją vieną kartą dar vienam ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

7.   Vykdomojo direktoriaus pavaduotojų kadencijos trukmė – penkeri metai. Valdančioji taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali pratęsti tą kadenciją vieną kartą dar vienam ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

8.   Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojai įdarbinami pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą kaip Agentūros laikinieji darbuotojai.

1.   Agentūra įsteigia Konsultacinį forumą, kuris jai padeda teikdamas nepriklausomus patarimus pagrindinių teisių klausimais. Vykdomasis direktorius ir Valdančioji taryba, koordinuodami veiklą su pagrindinių teisių pareigūnu, gali konsultuotis su Konsultaciniu forumu bet kokiu su pagrindinėmis teisėmis susijusiu klausimu.

2.   Agentūra kviečia EASO, FRA, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir kitų susijusių organizacijų atstovus dalyvauti Konsultacinio forumo veikloje. Remdamasi pagrindinių teisių pareigūno pasiūlymu, kuris pateikiamas pasikonsultavus su vykdomuoju direktoriumi, Valdančioji taryba priima sprendimą dėl Konsultacinio forumo sudėties ir informacijos perdavimo Konsultaciniam forumui sąlygų. Konsultacinis forumas, pasikonsultavęs su Valdančiąja taryba ir vykdomuoju direktoriumi, nustato savo darbo metodus ir parengia savo darbo programą.

3.   Su Konsultaciniu forumu konsultuojamasi dėl tolesnio pagrindinių teisių strategijos parengimo ir įgyvendinimo, skundų nagrinėjimo mechanizmo veikimo, elgesio kodeksų bei dėl bendrosios pagrindinės mokymo programos. Agentūra informuoja Konsultacinį forumą apie tolimesnius veiksmus, kurių imtasi reaguojant į jo rekomendacijas.

4.   Konsultacinis forumas parengia metinę savo veiklos ataskaitą. Ta ataskaita skelbiama viešai.

5.   Nedarant poveikio pagrindinių teisių pareigūno užduotims, Konsultaciniam forumui suteikiama reali galimybė laiku ir veiksmingai susipažinti su visa informacija pagarbos pagrindinėms teisėms srityje, be kita ko, lankantis bendrų operacijų vykdymo arba skubios pasienio pagalbos teikimo vietose, jei su tuo sutinka priimančioji valstybė narė arba trečioji valstybė, priklausomai nuo to, kas taikytina, migrantų antplūdžio valdymo centruose bei grąžinimo operacijų ir grąžinimo pagalbos teikimo vietose, be kita ko, trečiosiose valstybėse. Tais atvejais, kai priimančioji valstybė narė nesutinka leisti Konsultaciniam forumui lankytis jos teritorijoje vykdomos bendros operacijos vykdymo ar skubios pasienio pagalbos teikimo vietose, ji Agentūrai nurodo tinkamai pagrįstas priežastis raštu.

1.   Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Konsultaciniu forumu, trijų kandidatų sąrašo pagrindu skiria pagrindinių teisių pareigūną. Pagrindinių teisių pareigūnas turi turėti būtiną kvalifikaciją, ekspertinių žinių ir profesinės patirties pagrindinių teisių srityje.

2.   Pagrindinių teisių pareigūnas vykdo šias užduotis:

Pirmos pastraipos h punkte nurodytas sekretoriatas nurodymus gauna tiesiogiai iš Konsultacinio forumo.

3.   2 dalies pirmos pastraipos j punkto tikslais pagrindinių teisių pareigūnas visų pirma:

Vykdomasis direktorius atsako į pagrindinių teisių pareigūno klausimus apie tai, kaip buvo išspręstos susirūpinimą keliančios problemos dėl galimų pagrindinių teisių pažeidimų, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

Pagrindinių teisių pareigūnas vienam iš pagrindinių teisių stebėtojų gali pavesti atlikti bet kurią iš 2 dalies pirmos pastraipos a–i ir k punktuose nurodytų užduočių.

4.   Valdančioji taryba nustato pagrindinių teisių pareigūnui taikomas specialias taisykles, siekdama užtikrinti, kad pagrindinių teisių pareigūnas ir jo darbuotojai, eidami jiems pavestas pareigas, būtų nepriklausomi. Pagrindinių teisių pareigūnas atsiskaito tiesiogiai Valdančiajai tarybai ir bendradarbiauja su Konsultaciniu forumu. Valdančioji taryba užtikrina, kad būtų imtasi veiksmų reaguojant į pagrindinių teisių pareigūno rekomendacijas. Be to, pagrindinių teisių pareigūnas skelbia metines ataskaitas apie savo veiklą ir apie tai, kokia apimtimi vykdydama savo veiklą Agentūra laikosi pagrindinių teisių. Tose ataskaitose pateikiama informacija apie skundų nagrinėjimo mechanizmą ir pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimą.

5.   Agentūra užtikrina, kad pagrindinių teisių pareigūnas vykdydamas savo pareigas galėtų veikti savarankiškai ir būtų nepriklausomas. Pagrindinių teisių pareigūnas privalo turėti pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus jo užduotims atlikti.

Pagrindinių teisių pareigūnas atsirenka savo darbuotojus ir tie darbuotojai yra atskaitingi tik jam.

6.   Pagrindinių teisių pareigūnui padeda pagrindinių teisių pareigūno pavaduotojas. Valdančioji taryba iš pagrindinių teisių pareigūno pateikto bent trijų kandidatų sąrašo skiria pagrindinių teisių pareigūno pavaduotoją. Pagrindinių teisių pareigūno pavaduotojas turi turėti būtiną kvalifikaciją ir patirties pagrindinių teisių srityje bei galėti nepriklausomai vykdyti savo pareigas. Kol pagrindinių teisių pareigūno nėra arba jis negali eiti savo pareigų, jo pareigas ir atsakomybę perima pagrindinių teisių pareigūno pavaduotojas.

7.   Pagrindinių teisių pareigūnas turi turėti prieigą prie visos informacijos bet kokiais Agentūros veiklos klausimais, susijusiais su pagarba pagrindinėms teisėms.

1.   Pagrindinių teisių stebėtojų, įdarbintų kaip statutiniai darbuotojai, vaidmuo – nuolat vertinti, kaip vykdant operacinę veiklą laikomasi pagrindinių teisių, teikti patarimus ir pagalbą tuo klausimu bei prisidėti prie pagrindinių teisių, kaip Europos integruoto sienų valdymo dalies, propagavimo.

2.   Pagrindinių teisių stebėtojai vykdo šias užduotis:

Pirmos pastraipos a punkto tikslais, pagrindinių teisių stebėtojas visų pirma:

3.   Nedarant poveikio 4 daliai, pagrindinių teisių pareigūnas kiekvienai operacijai paskiria bent vieną pagrindinių teisių stebėtoją. Pagrindinių teisių pareigūnas pagrindinių teisių stebėtojui taip pat gali nuspręsti pavesti stebėti bet kokią kitą operacinę veiklą, kurią šis pareigūnas laiko svarbia.

Pagrindinių teisių stebėtojams suteikiama prieiga prie visų atitinkamos Agentūros operacinės veiklos sričių ir prie visų tos veiklos įgyvendinimui svarbių dokumentų.

4.   Pagrindinių teisių pareigūnas pagrindinių teisių stebėtojus gali paskirti priverstinio grąžinimo stebėtojais į 51 straipsnyje nurodytą rezervą. Jei pagrindinių teisių stebėtojai veikia kaip priverstinio grąžinimo stebėtojai, jiems mutatis mutandis taikomi 50 straipsnio 5 dalis ir 51 straipsnis.

5.   Pagrindinių teisių pareigūnas skiria pagrindinių teisių stebėtojus ir jie jam yra hierarchiškai pavaldūs. Pagrindinių teisių stebėtojai savo pareigas vykdo nepriklausomai. Būdami operacijos vykdymo teritorijoje, pagrindinių teisių stebėtojai turi vilkėti rūbus, pažymėtus emblema, kuria remiantis juos galima aiškiai identifikuoti, kaip pagrindinių teisių stebėtojus.

6.   Agentūra užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 5 d. Agentūra įdarbintų ne mažiau kaip 40 pagrindinių teisių stebėtojų. Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su pagrindinių teisių pareigūnu, kasmet atlieka vertinimą, ar reikia padidinti pagrindinių teisių stebėtojų skaičių. Atlikus tą vertinimą, vykdomasis direktorius esant reikalui, priklausomai nuo operacinių poreikių, Valdančiajai tarybai pasiūlo padidinti stebėtojų skaičių kitais metais.

7.   Po pagrindinių teisių stebėtojų įdarbinimo jie dalyvauja išplėstuose mokymuose pagrindinių teisių klausimais, atsižvelgiant į jų anksčiau įgytą kvalifikaciją ir profesinę patirtį atitinkamose srityse. Agentūra užtikrina, kad visu pagrindinių teisių stebėtojų darbo laikotarpiu jie savo pareigas vykdytų laikydamiesi aukščiausių standartų. Kiekvienam pagrindinių teisių stebėtojui parengiamas tinkamas mokymo planas, kuriuo užtikrinamas jo tęstinis profesinis tobulėjimas, kad jis galėtų atlikti savo, kaip pagrindinių teisių stebėtojo, vaidmenį.

1.   Agentūra, bendradarbiaudama su pagrindinių teisių pareigūnu, imasi būtinų priemonių, kad pagal šį straipsnį būtų sukurtas bei toliau plėtojamas nepriklausomas ir veiksmingas skundų nagrinėjimo mechanizmas, skirtas stebėti, ar vykdant bet kokią Agentūros veiklą gerbiamos pagrindinės teisės ir užtikrinama pagarba joms.

2.   Bet kuris asmuo, tiesiogiai patyręs darbuotojų, dalyvaujančių bendros operacijos, bandomojo projekto, skubios pasienio pagalbos teikimo, migracijos valdymo rėmimo grupių siuntimo, grąžinimo operacijos, grąžinimo pagalbos veikloje arba trečiojoje valstybėje vykdomoje Agentūros operacinėje veikloje, veiksmų ar neveikimo poveikį ir manantis, kad dėl tų veiksmų ar to neveikimo buvo pažeistos jo pagrindinės teisės, arba bet kuri tokiam asmeniui atstovaujanti šalis gali raštu pateikti skundą Agentūrai.

3.   Priimtini tik tie skundai, kurie yra pagrįsti ir susiję su konkrečiais pagrindinių teisių pažeidimais.

4.   Pagrindinių teisių pareigūnas atsako už Agentūros gautų skundų nagrinėjimą vadovaudamasis teise į gerą administravimą. Tuo tikslu pagrindinių teisių pareigūnas patikrina skundo priimtinumą, registruoja priimtinus skundus, perduoda visus užregistruotus skundus vykdomajam direktoriui, o skundus dėl būrių (grupių) narių – buveinės valstybei narei, įskaitant atitinkamą instituciją arba kompetentingą pagrindinių teisių įstaigą valstybėje narėje, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų vadovaujantis jų įgaliojimais. Pagrindinių teisių pareigūnas taip pat registruoja ir užtikrina tolesnius Agentūros arba tos valstybės narės veiksmus.

5.   Jei skundas priimtinas, remiantis teise į gerą administravimą skundų pareiškėjai informuojami apie tai, kad skundas užregistruotas, kad pradėtas vertinimas ir kad atsakymo galima tikėtis, kai tik jis bus parengtas. Jei skundas perduodamas nacionalinėms institucijoms ar įstaigoms, skundo pareiškėjui suteikiama jų kontaktinė informacija. Jei skundas paskelbiamas nepriimtinu, skundo pareiškėjas informuojamas apie priežastis ir, jei įmanoma, jam suteikiamos tolesnės galimybės susirūpinimą jiems keliantiems klausimams spręsti.

Agentūra numato tinkamą procedūrą tam atvejui, jei skundas būtų paskelbtas nepriimtinu ar nepagrįstu.

Visi sprendimai turi būti pateikiami raštu ir jie turi būti pagrįsti. Tais atvejais, kai, skundą pripažinus nepriimtinu ar nepagrįstu, skundo pareiškėjas pateikia naujų įrodymų, pagrindinių teisių pareigūnas turi iš naujo įvertinti skundą.

6.   Kai užregistruojamas su Agentūros darbuotoju susijęs skundas, pagrindinių teisių pareigūnas vykdomajam direktoriui rekomenduoja imtis tinkamų tolesnių veiksmų, įskaitant drausminio poveikio priemones, o, kai tinkama, skundą perduoti, kad būtų inicijuoti civilinės arba baudžiamosios teisenos procesai, kaip numatyta pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę. Vykdomasis direktorius užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus ir po to per nustatytą laikotarpį, o, jei būtina, reguliariai atsiskaito pagrindinių teisių pareigūnui dėl išvadų, drausminio poveikio priemonių įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų, kurių Agentūra ėmėsi reaguodama į skundą.

Jei skundas susijęs su duomenų apsaugos klausimais, vykdomasis direktorius, prieš priimdamas sprendimą dėl skundo, konsultuojasi su Agentūros duomenų apsaugos pareigūnu. Pagrindinių teisių pareigūnas ir duomenų apsaugos pareigūnas raštu sudaro susitarimo memorandumą, kuriame išdėstomas jų su gaunamais skundais susijusių užduočių pasidalijimas ir bendradarbiavimas jas vykdant.

7.   Jei užregistruojamas skundas, susijęs su priimančiosios valstybės narės arba kitų dalyvaujančių valstybių narių būrių (grupių) nariu, įskaitant deleguotuosius būrių (grupių) narius arba deleguotuosius nacionalinius ekspertus, buveinės valstybė narė užtikrina, kad pagal nacionalinę teisę būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų, įskaitant drausminio poveikio priemones, perdavimą siekiant reikiamu mastu inicijuoti civilinės arba baudžiamosios teisenos procesus, ir kitas priemones. Atitinkama valstybė narė po to per nustatytą laikotarpį, o, jei būtina, reguliariai informuoja pagrindinių teisių pareigūną apie rezultatus ir tolesnius veiksmus, susijusius su skundu. Negavusi jokios ataskaitos iš atitinkamos valstybės narės, tolesnių veiksmų dėl šio klausimo imasi Agentūra.

Atitinkamai valstybei narei nepateikus ataskaitos per nustatytą laikotarpį arba pateikus tik negalutinį atsakymą, pagrindinių teisių pareigūnas informuoja vykdomąjį direktorių ir Valdančiąją tarybą.

8.   Kai nustatoma, kad būrio (grupių) narys pažeidė pagrindines teises arba neįvykdė pareigų tarptautinės apsaugos srityje, Agentūra paprašo, kad valstybė narė nedelsiant pašalintų tą narį iš Agentūros veiklos arba iš nuolatinio korpuso.

9.   Pagrindinių teisių pareigūnas į savo metinę ataskaitą, kaip nurodyta 109 straipsnio 4 dalyje, įtraukia informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą, įskaitant konkrečias nuorodas į Agentūros ir valstybių narių padarytas išvadas ir tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant į skundus.

10.   Pagrindinių teisių pareigūnas, vadovaudamasis 1–9 dalimis ir pasikonsultavęs su Konsultaciniu forumu, parengia standartizuotą skundo formą, kurioje prašoma pateikti išsamią ir konkrečią informaciją apie tariamą pagrindinių teisių pažeidimą. Pagrindinių teisių pareigūnas reikiamu mastu taip pat parengia visas tolesnes išsamias taisykles. Tą formą ir tokias tolesnes išsamias taisykles pagrindinių teisių pareigūnas pateikia vykdomajam direktoriui ir Valdančiajai tarybai.

Agentūra užtikrina, kad informacija apie galimybę pateikti skundą ir skundų pateikimo procedūrą būtų lengvai prieinama – taip pat ir pažeidžiamiems asmenims. Visu Agentūros veiklos vykdymo laikotarpiu standartizuota skundo forma turi būti prieinama Agentūros interneto svetainėje ir popierine forma kalbomis, kurias supranta arba, kaip pagrįstai manoma, supranta trečiųjų valstybių piliečiai. Standartizuota skundo forma turi būti lengvai prieinama, įskaitant naudojant nešiojamuosius prietaisus. Agentūra užtikrina, kad skundų pareiškėjams būtų teikiamos tolesnės gairės ir pagalba skundų nagrinėjimo procedūros klausimais. Pagrindinių teisių pareigūnas skundus nagrinėja net kai jie pateikiami ne standartizuota skundo forma.

11.   Agentūra, įskaitant pagrindinių teisių pareigūną, visus skunde pateiktus asmens duomenis naudoja ir tvarko pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, o valstybės narės – pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680.

Kai pareiškėjas pateikia skundą, tas skundas suprantamas kaip skundo pareiškėjo sutikimas su tuo, kad Agentūra arba pagrindinių teisių pareigūnas tvarkytų jo asmens duomenis Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 dalies d punkto prasme.

Siekiant apsaugoti skundų pareiškėjų interesus, pagrindinių teisių pareigūnas skundus nagrinėja konfidencialiai, laikydamasis nacionalinės ir Sąjungos teisės, nebent skundo pareiškėjas aiškiai atsisakytų savo teisės į konfidencialumą. Skundo pareiškėjams atsisakius teisės į konfidencialumą, laikoma, jog jie sutinka su tuo, kad pagrindinių teisių pareigūnas arba Agentūra, kai būtina, atskleistų jų tapatybę kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms skunde nurodytu klausimu.

1.   Siekiant atsižvelgti į ypatingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pobūdį, nes ją sudaro nacionalinės institucijos ir Agentūra, ir užtikrinti, kad Europos Parlamentas atliktų veiksmingas Agentūros, o nacionaliniai parlamentai – atitinkamų nacionalinių institucijų kontrolės funkcijas, atitinkamai numatytas Sutartyse ir valstybių narių nacionaline teise, Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai gali bendradarbiauti vadovaudamiesi prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 9 straipsniu.

2.   Vykdomasis direktorius ir Valdančiosios tarybos pirmininkas, pakviesti 1 dalies tikslu posėdžiaujančių Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų, dalyvauja tokiuose posėdžiuose.

3.   Agentūra savo metinę veiklos ataskaitą perduoda nacionaliniams parlamentams.

1.   Agentūrai taikomas Reglamentas Nr. 1 (46).

2.   Nedarant poveikio SESV 342 straipsnio pagrindu priimtiems sprendimams, metinė veiklos ataskaita ir darbo programa rengiamos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

3.   Agentūros veiklai reikiamas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

1.   Agentūra, nagrinėdama prašymus dėl galimybės naudotis jos turimais dokumentais, vadovaujasi Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Agentūra savo iniciatyva teikia informaciją jai pavestų užduočių srities klausimais. Ji atitinkamą informaciją, įskaitant metinę veiklos ataskaitą, metinę darbo programą, elgesio kodeksus, strategines rizikos analizes ir išsamią informaciją apie vykdytas ir esamas bendras operacijas, skubią pasienio pagalbą, bandomuosius projektus, techninės pagalbos projektus su trečiosiomis valstybėmis, migracijos valdymo rėmimo grupės siuntimus, grąžinimo operacijas ar grąžinimo pagalbą, be kita ko, trečiosiose valstybėse, ir darbo tvarkos susitarimus skelbia viešai, ir užtikrina, nedarant poveikio 92 straipsniui, kad, visų pirma, visuomenei ir bet kuriai suinteresuotajai šaliai būtų skubiai pateikiama objektyvi, išsami, visapusiška, patikima ir lengvai suprantama informacija apie jos darbą. Ji tą daro neatskleisdama operacinės informacijos, kuri, ją paskelbus viešai, neleistų pasiekti operacijų tikslų.

3.   Valdančioji taryba nustato praktinę 1 ir 2 dalių taikymo tvarką.

4.   Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę raštu kreiptis į Agentūrą bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba. Jis turi teisę gauti atsakymą ta pačia kalba.

5.   Sprendimai, kuriuos Agentūra priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti skundžiami Europos ombudsmenui arba dėl jų gali būti pareiškiamas ieškinys Teisingumo Teisme laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

1.   Nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms, Agentūros pajamas sudaro:

2.   Agentūros išlaidas sudaro administracinės, infrastruktūros, operacinės ir su darbuotojais susijusios išlaidos.

3.   Vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant etatų planą, ir persiunčia jį Valdančiajai tarybai.

4.   Įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus parengtu sąmatos projektu, patvirtina preliminarų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su preliminariu etatų planu. Valdančioji taryba ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. perduoda juos kartu su bendrojo programavimo dokumento projektu Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

6.   Valdančioji taryba ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. išsiunčia Komisijai galutinį Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant etatų plano projektą, prie kurio pridedama preliminari darbo programa.

7.   Komisija perduoda sąmatą Biudžeto valdymo institucijai kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

8.   Remdamasi sąmata, Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia, jos manymu, būtinas sąmatas etatų planui ir iš bendrojo biudžeto mokamai įnašo sumai, kurias ji pateikia Biudžeto valdymo institucijai pagal SESV 313 ir 314 straipsnius.

9.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus.

10.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

11.   Valdančioji taryba tvirtina Agentūros biudžetą. Jis tampa galutinis galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Kai tinkama, jis yra atitinkamai koreguojamas.

12.   Visi biudžeto, įskaitant etatų planą, pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka.

13.   Jei tam tikras statybos projektas gali reikšmingai paveikti Agentūros biudžetą, taikomos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2019/715 (47) nuostatos.

14.   Dėl skubios pasienio pagalbos siuntimo ir grąžinimo pagalbos teikimo finansavimo į Valdančiosios tarybos tvirtinamą Agentūros biudžetą įtraukiamas finansinis operacijų rezervas, siekiantis bent 2 % bendroms operacijoms prie išorės sienų ir grąžinimo srityje vykdomai operacinei veiklai numatytų asignavimų. Pasibaigus kiekvienam mėnesiui vykdomasis direktorius gali nuspręsti perskirstyti sumą, lygiavertę vienai dvyliktajai rezervo asignavimų daliai, kitai Agentūros vykdomai operacinei veiklai. Tokiu atveju vykdomasis direktorius informuoja Valdančiąją tarybą.

15.   Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių ilgiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

1.   Agentūros biudžetą įgyvendina vykdomasis direktorius.

2.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas N finansinių metų preliminarias finansines ataskaitas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 245 straipsnį.

3.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 31 d. Agentūra Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams išsiunčia N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams išsiunčia Agentūros N metų preliminarias finansines ataskaitas kartu su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

5.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros N metų preliminarių finansinių ataskaitų, vykdomasis direktorius, vadovaudamasis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 246 straipsniu, savo atsakomybe rengia Agentūros galutines finansines ataskaitas ir jas teikia Valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

6.   Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl Agentūros N metų galutinių finansinių ataskaitų.

7.   Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams siunčia galutines finansines ataskaitas kartu su Valdančiosios tarybos nuomone.

8.   Galutinės N metų finansinės ataskaitos ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į jų pastabas. Jis taip pat išsiunčia šį atsakymą Valdančiajai tarybai.

10.   Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiam N metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui užtikrinti pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

11.   Atsižvelgdamas į Tarybos kvalifikuota balsų dauguma patvirtintą rekomendaciją, Europos Parlamentas ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, be apribojimų taikomos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatos. Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodamasi to susitarimo priede pateiktu šablonu, nedelsdama patvirtina tinkamas nuostatas, taikytinas visiems Agentūros darbuotojams.

2.   Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Agentūros, dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

3.   OLAF, laikydamasi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (48) nustatytų nuostatų ir procedūrų, gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant Agentūros finansuojamą dotacijos susitarimą ar dotacijos sprendimą arba sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.   Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

5.   Nedarant poveikio 1–4 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, Agentūros dotacijų susitarimus, dotacijų sprendimus ir sutartis įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmams, OLAF ir Europos prokuratūrai aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

1.   Nedarant poveikio 59 straipsniui ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 5 d., o vėliau – kas ketverius metus, Komisija atlieka šio reglamento vertinimą. Atliekant vertinimą visų pirma įvertinami:

Vertinant konkrečiai analizuojama, kaip taikant šį reglamentą laikomasi Chartijos ir kitos atitinkamos Sąjungos teisės.

2.   Vertinant taip pat įvertinamas Agentūros, kaip darbdavio, patrauklumas įdarbinant statutinius darbuotojus, siekiant užtikrinti kandidatų kvalifikaciją ir geografinę pusiausvyrą.

3.   Atlikdama vertinimą Komisija stengiasi gauti svarbių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Konsultacinį forumą ir FRA, nuomonę.

4.   Vertinimo ataskaitas kartu su savo išvadomis Komisija išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba gali pateikti Komisijai rekomendacijų dėl šio reglamento pakeitimų. Vertinimo ataskaitos ir išvados dėl ataskaitų skelbiamos viešai. Valstybės narės ir Agentūra Komisijai teikia informaciją, būtiną vertinimo ataskaitoms parengti. Kai būtina, kartu su vertinimo ataskaitomis pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

5.   Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 1 d., o vėliau – kas dvejus metus Agentūra Europos Parlamentui ir Tarybai teikia EUROSUR veikimo ataskaitą.

Valstybės narės Agentūrai teikia informaciją, būtiną toms ataskaitoms parengti.

6.   Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą Komisija pateikia EUROSUR bendrą vertinimą, prie kurio, kai būtina, pridedami tinkami pasiūlymai dėl jos veiklos gerinimo.

Valstybės narės ir Agentūra Komisijai teikia informaciją, būtiną pirmoje pastraipoje nurodytam bendram vertinimui parengti.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą bendrą vertinimą Komisija stengiasi gauti svarbių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Konsultacinį forumą ir FRA, nuomonę.

1.   Komisijai padeda komitetas (Europos sienų ir pakrančių apsaugos komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 panaikinamas, išskyrus jo 9 straipsnio 3, 5 ir 7–10 dalis bei 10 straipsnio 5 ir 7 dalis, kurios panaikinamos nuo šio reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos.

2.   Reglamentas (ES) 2016/1624 panaikinamas, išskyrus jo 20, 30 ir 31 straipsnius, kurie panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

3.   Siuntimas pagal 54–58 straipsnius vykdomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

4.   Kalbant apie siuntimą 2021 m., 54 straipsnio 4 dalyje ir 64 straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus Valdančioji taryba priima ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d.

5.   Siekiant paremti žmogiškųjų išteklių plėtrą, kad valstybės narės galėtų prisidėti prie nuolatinio korpuso veiklos, valstybės narės, laikantis 61 straipsnio 1 dalies a punkto, turi teisę gauti finansavimą 2020 m. II priede pateikti 2022 m. skaičiai naudojami kaip atskaitos taškas atitinkamam finansavimui 2020 m.

6.   Siekiant reikiamais statutinių darbuotojų skaičiais veiksmingai prisidėti prie pirmojo nuolatinio korpuso siuntimo ir ETIAS centrinio padalinio sukūrimo, Agentūra, vadovaudamasi biudžeto taisyklėmis, nuo 2019 m. gruodžio 4 d. imasi būtinų parengiamųjų veiksmų, įskaitant įdarbinimą ir mokymus.

7.   Iki 2021 m. gruodžio 5 d. valstybės narės EUROSUR gali savanoriškai pateikti informaciją apie patikrinimus kertant sieną ir oro sienų stebėjimą.

8.   Nuorodos į panaikintus aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos vadovaujantis šio reglamento VI priede pateikta atitikties lentele.

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   79 straipsnis taikomas nuo tame straipsnyje nurodytos sistemos faktinio perkėlimo dienos.

3.   12 straipsnio 3 dalis, 70 straipsnis ir 100 straipsnio 5 dalis tiek, kiek tai susiję su bendradarbiavimu su Jungtine Karalyste, taikomi iki dienos, kurią Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį arba, jeigu iki tos dienos įsigaliotų pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtinė Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo, iki tame susitarime dėl išstojimo nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.