ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 271

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. spalio 24d.


Turinys

 

I   Teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1753 dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

1

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2019 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1754 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

12

 

*

Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktas

15

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

24.10.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1753

2019 m. spalio 23 d.

dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

tam, kad Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti bendros prekybos politikos srityje jai suteikta išimtine kompetencija ir visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ji pagal Tarybos sprendimą (ES) 2019/1754 (3) taps Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (Ženevos aktas) Susitariančiąja Šalimi; šiuo sprendimu valstybėms narėms taip pat leidžiama Ženevos aktą ratifikuoti arba prie jo prisijungti vadovaujantis Sąjungos interesais. Ženevos akto Susitariančiosios Šalys yra Lisabonos susitarimu dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos sukurtos specialiosios sąjungos (specialioji sąjunga) narės. Pagal Tarybos sprendimą (ES) 2019/1754 specialiojoje sąjungoje, kiek tai susiję su Ženevos aktu, Sąjungai ir Ženevos aktą ratifikavusioms arba prie jo prisijungusioms valstybėms narėms, atstovauja Komisija;

(2)

tikslinga nustatyti taisykles, kuriomis Sąjungai leidžiama naudotis teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus pagal Ženevos aktą jos ir valstybių narių, kurios ratifikuoja tą aktą arba prie jo prisijungia, vardu;

(3)

Ženevos aktu saugomos kilmės vietos nuorodos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 1151/2012 (4) ir (ES) Nr. 1308/2013 (5), taip pat geografinės nuorodos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 251/2014 (6) ir (ES) 2019/787 (7), kurios šiame reglamente kartu vadinamos geografinėmis nuorodomis;

(4)

Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto ir vėliau reguliariai, Komisija turėtų Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (Tarptautinis biuras) teikti Sąjungos teritorijos kilmės ir joje saugomų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos Tarptautinio biuro registre (Tarptautinis registras) paraiškas. Tokios paraiškos turėtų būti pagrįstos valstybių narių pranešimais, teikiamais jų pačių iniciatyva arba fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta jo 1 straipsnio xvii punkte, prašymu. Rengdamos pranešimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamų geografinių nuorodų tarptautinės apsaugos ekonominį interesą ir visų pirma į gamybos vertę ir eksporto vertę, kitais susitarimais suteikiamą apsaugą, taip pat esamą ar galimą piktnaudžiavimą trečiosiose valstybėse;

(5)

geografines nuorodas registruojant Tarptautiniame registre turėtų būti užtikrinamas kokybiškų produktų tiekimas, sąžininga konkurencija ir vartotojų apsauga. Atsižvelgiant į didelę kultūrinę ir ekonominę geografinių nuorodų vertę, jų registracija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į vietos bendruomenėms sukuriamą vertę, siekiant remti kaimo plėtrą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimo galimybes gamybos, perdirbimo ir kitų susijusių paslaugų srityse;

(6)

kad galėtų užmegzti nuolatinį dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, Komisija turėtų taikyti esamus reguliarių konsultacijų su valstybėmis narėmis, prekybos asociacijomis ir Sąjungos gamintojais mechanizmus;

(7)

reikėtų nustatyti atitinkamas procedūras, pagal kurias Komisija, siekdama spręsti dėl apsaugos Sąjungoje suteikimo ir, kai aktualu, tokios apsaugos pripažinimo negaliojančia, galėtų įvertinti Ženevos akto Susitariančiųjų Šalių, kurios nėra valstybės narės (trečiosios Susitariančiosios Šalys), kilmės geografines nuorodas, registruotas Tarptautiniame registre;

(8)

trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės geografinių nuorodų, kurios yra įregistruotos Tarptautiniame registre, apsaugą Sąjunga turėtų užtikrinti pagal Ženevos akto III skyrių, visų pirma jo 14 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad kiekviena Susitariančioji Šalis numatytų veiksmingas registruotų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti skirtas teisių gynimo priemones ir užtikrintų, kad pagal tos Susitariančiosios Šalies teisinę sistemą ir praktiką valdžios institucijos arba bet kuri suinteresuotoji šalis (viešasis arba privatus fizinis arba juridinis asmuo) galėtų imtis tokių nuorodų apsaugai užtikrinti reikalingų teisinių veiksmų;

(9)

siekiant užtikrinti kartu su geografinėmis nuorodomis naudojamų Sąjungos, regioninių ir nacionalinių prekių ženklų apsaugą, atsižvelgiant į ankstesnių prekių ženklų teisių apsaugą, kaip išdėstyta Ženevos akto 13 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti apsaugotas ankstesnių prekių ženklų ir Tarptautiniame registre registruotų geografinių nuorodų, kurioms Sąjungoje suteikta apsauga arba kurios yra joje naudojamos, sambūvis;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga turi išimtinę su bendrąja prekybos politika susijusią kompetenciją, valstybės narės, kurios dar nėra 1958 m. Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos, peržiūrėto 1967 m. liepos 14 d. Stokholme ir iš dalies pakeisto 1979 m. rugsėjo 28 d. (Lisabonos susitarimas), šalys, neturėtų ratifikuoti to susitarimo ar prie jo prisijungti;

(11)

valstybėms narėms, kurios jau yra Lisabonos susitarimo šalys, turėtų būti leidžiama jomis likti, visų pirma siekiant užtikrinti pagal tą susitarimą suteiktų teisių tęstinumą ir jame nustatytų įsipareigojimų vykdymą. Tačiau jos turėtų veikti vadovaudamosi vien tik Sąjungos interesais ir visapusiškai atsižvelgdamos į išimtinę Sąjungos kompetenciją. Todėl tos valstybės narės turėtų naudotis savo teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus pagal Lisabonos susitarimą, visapusiškai laikydamosi Sąjungos pagal šį reglamentą suteikto leidimo. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodos Sąjungoje sukurtos geografinių nuorodų apsaugos sistemos, kiek tai susiję su žemės ūkio produktais, ir siekiant toliau didinti derinimą vidaus rinkoje, produktų, patenkančių į reglamentų (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 251/2014 ar (ES) 2019/787 taikymo sritį, atveju tos valstybės narės turėtų neregistruoti naujų kilmės vietos nuorodų pagal Lisabonos susitarimą;

(12)

valstybės narės, kurios jau yra Lisabonos susitarimo šalys, yra įregistravusios kilmės vietos nuorodas pagal Lisabonos susitarimą. Turėtų būti numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, kad būtų galima toliau apsaugoti tas kilmės vietos nuorodas, laikantis to susitarimo reikalavimų, Ženevos akto ir Sąjungos teisės;

(13)

valstybės narės, kurios jau yra Lisabonos susitarimo šalys, saugo trečiųjų to susitarimo šalių kilmės vietos nuorodas. Siekiant suteikti joms priemones vykdyti iki Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, turėtų būti numatyta tik nacionaliniu lygmeniu galiojanti ir jokio poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai neturinti pereinamojo laikotarpio tvarka;

(14)

tikslinga, kad mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos aktą ir Bendrąsias taisykles, parengtas remiantis Lisabonos susitarimu ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktu (toliau – Bendrosios taisyklės), dėl Tarptautiniam biurui pateikiamos geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraiškos, ir mokesčius, mokėtinus dėl kitų įrašų Tarptautiniame registre ir dėl išrašų, pažymų ar kitos informacijos, susijusios su tos tarptautinės registracijos turiniu, pateikimo mokėtų geografinės nuorodos kilmės valstybė narė, fizinis ar juridinis asmuo, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjas, kaip apibrėžta jo 1 straipsnio xvii punkte. Valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad tas fizinis asmuo, juridinis asmuo ar naudos gavėjas sumokėtų kai kuriuos arba visus mokesčius;

(15)

siekiant padengti specialiosios sąjungos veiklos biudžeto trūkumą, Sąjungai turėtų būti suteikta galimybė, neviršijant Sąjungos metiniame biudžete šiam tikslui numatytų priemonių, mokėti specialų įnašą, kaip pagal Ženevos akto 24 straipsnio 4 dalį nuspręsta specialiosios sąjungos asamblėjos, atsižvelgiant į geografinių nuorodų apsaugos ekonominę ir kultūrinę vertę;

(16)

siekiant užtikrinti vienodas Sąjungos narystės įgyvendinimo specialiojoje sąjungoje sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti geografinių nuorodų sąrašą, naudotiną pateikiant jų tarptautinės registracijos Tarptautiniame biure prisijungiant prie Ženevos akto paraišką ir vėlesnes paraiškas, atmesti prieštaravimo pareiškimą, priimti sprendimą dėl apsaugos suteikimo Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai, panaikinti atsisakymą pripažinti tarptautinę registraciją, prašyti panaikinti tarptautinę registraciją, pranešti apie Tarptautiniame biure registruotos geografinės nuorodos apsaugos Sąjungoje pripažinimą negaliojančia ir leisti valstybėms narėms pateikti būtinus pakeitimus bei informaciją, susijusius su produkto kilmės vietos nuoroda, kuri yra saugoma pagal reglamentus (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 251/2014 arba (ES) 2019/787, ir apie tai pranešti Tarptautiniam biurui. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(17)

pagal proporcingumo principą, siekiant pagrindinio tikslo sudaryti Sąjungai galimybę dalyvauti specialiojoje sąjungoje taip, kad būtų užtikrinta veiksminga ES geografinių nuorodų apsauga tarptautiniu lygmeniu, būtina ir tinkama nustatyti taisykles ir procedūras, susijusias su Sąjungos veiksmais jai prisijungus prie Ženevos akto. Šiuo reglamentu, remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(18)

svarbu užtikrinti, kad Komisija stebėtų ir vertintų Sąjungos dalyvavimą įgyvendinant Ženevos aktą laikui einant. Atlikdama tokį vertinimą, Komisija turėtų, inter alia, atsižvelgti į: pagal Sąjungos teisę saugomų ir registruotų geografinių nuorodų, dėl kurių pateiktos tarptautinės registracijos paraiškos, skaičių, atvejus, kai trečiosios Susitariančiosios Šalys atsisakė suteikti apsaugą, įgyvendinant Ženevos aktą dalyvaujančių trečiųjų valstybių skaičiaus kitimą, veiksmus, kurių Komisija ėmėsi, kad tas skaičius būtų padidintas, taip pat Sąjungos teisės, susijusios su geografinėmis nuorodomis, dabartinės padėties poveikį Ženevos akto patrauklumui trečiosioms valstybėms ir trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės geografinių nuorodų, kurias Sąjunga atmetė, skaičių ir rūšį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos su Sąjungos veiksmais jai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (Ženevos aktas) susijusios taisyklės ir procedūros.

2.   Šio reglamento tikslais terminas „geografinės nuorodos“ apima kilmės vietos nuorodas, kaip apibrėžta Ženevos akte, įskaitant kilmės vietos nuorodas, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. 1151/2012 ir (ES) Nr. 1308/2013, taip pat geografines nuorodas, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 251/2014 ir (ES) 2019/787.

2 straipsnis

Geografinių nuorodų tarptautinė registracija

1.   Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto ir vėliau reguliariai, remdamasi Ženevos akto 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija kaip kompetentinga institucija, apibrėžta Ženevos akto 3 straipsnyje, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (toliau – Tarptautinis biuras) teikia pagal Sąjungos teisę saugomų ir registruotų Sąjungos kilmės produktų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos paraiškas.

2.   1 dalies tikslais valstybės narės gali prašyti Komisijos Tarptautiniame registre įregistruoti jų teritorijos kilmės geografines nuorodas, kurios yra saugomos ir registruotos pagal Sąjungos teis. Tokie prašymai grindžiami:

a)

fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

b)

jų pačių iniciatyva.

3.   Remdamasi tokiais prašymais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išvardijamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos geografinės nuorodos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 straipsnis

Valstybės narės kilmės geografinės nuorodos, registruotos Tarptautiniame registre, panaikinimas

1.   Bet kuriomis iš toliau išvardytų aplinkybių Komisija priima įgyvendinimo aktą, kad Tarptautinio biuro paprašytų panaikinti valstybės narės kilmės geografinės nuorodos registraciją Tarptautiniame registre:

a)

jeigu ta geografinė nuoroda Sąjungoje nebėra saugoma;

b)

valstybės narės, kurios kilmės yra ta geografinė nuoroda, prašymu, grindžiamu:

i)

fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

ii)

savo pačios iniciatyva.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija nedelsdama informuoja Tarptautinį biurą apie prašymą dėl panaikinimo.

4 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų paskelbimas

1.   Komisija paskelbia bet kokią tarptautinę registraciją, apie kurią pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį pranešė Tarptautinis biuras:

a)

kuri susijusi su Tarptautiniame registre įregistruotomis geografinėmis nuorodomis, kurių kilmės Susitariančioji Šalis, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, nėra valstybė narė, ir

b)

kuri yra susijusi su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu yra suteikiama geografinių nuorodų apsauga.

2.   1 dalyje nurodyta tarptautinė registracija skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Skelbiant nurodoma produkto rūšis ir kilmės šalis.

5 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų įvertinimas

1.   Komisija įvertina bet kokią tarptautinę registraciją, apie kurią pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį pranešė Tarptautinis biuras, susijusią su Tarptautiniame registre įregistruotomis geografinėmis nuorodomis, kurių kilmės Susitariančioji Šalis, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, nėra valstybė narė, kad nustatytų, ar joje pateiktas Bendrųjų taisyklių, priimtų pagal Lisabonos susitarimą ir Ženevos aktą (toliau – Bendrosios taisyklės) 5 taisyklės 2 dalyje nustatytas privalomas turinys ir duomenys apie kokybę, gerą vardą ir savybes, kaip nustatyta Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje, ir patikrintų, ar 4 straipsnyje nurodytas paskelbimas yra susijęs su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu suteikiama geografinių nuorodų apsauga.

2.   1 dalyje nurodytas įvertinimas turi būti atliktas per keturis mėnesius nuo geografinės nuorodos įregistravimo Tarptautiniame registre dienos ir neturi apimti kitų specialiųjų Sąjungos nuostatų dėl produktų pateikimo į rinką, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos standartų, prekybos standartų ar maisto ženklinimo standartų laikymosi įvertinimo.

6 straipsnis

Prieštaravimo procedūra dėl Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų

1.   Per keturis mėnesius nuo tarptautinės registracijos paskelbimo pagal 4 straipsnį valstybės narės arba trečiosios valstybės, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, valdžios institucijos arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs Sąjungoje ar trečiojoje valstybėje, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, gali pateikti Komisijai prieštaravimą.

Prieštaravimas teikiamas viena iš oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieštaravimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei jis yra pateiktas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jei jis grindžiamas vienu ar daugiau iš šių pagrindų:

a)

Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra panaši į augalo ar gyvūno veislės pavadinimą ir gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės;

b)

Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda visiškai arba iš dalies sutampa su Sąjungoje jau saugoma geografine nuoroda ir faktiškai negalima aiškiai atskirti geografinės nuorodos, kurią siūloma saugoti, ir geografinės nuorodos, kuri jau yra saugoma Sąjungoje, vietinio ir tradicinio naudojimo ir pateikimo sąlygų, atsižvelgiant į poreikį atitinkamiems gamintojams užtikrinti lygias teises ir neklaidinti vartotojų;

c)

Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsauga Sąjungoje pažeistų ankstesnio prekių ženklo teisę Sąjungos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu;

d)

trečiosios valstybės geografinės nuorodos apsauga Sąjungoje keltų pavojų visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekės ženklo teisės Sąjungos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu išimtiniam pobūdžiui arba produktų, kurie buvo teisėtai tiekiami rinkai ne mažiau kaip penkerius metus iki tarptautinės registracijos paskelbimo pagal 4 straipsnį, egzistavimui;

e)

Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra susijusi su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu geografinių nuorodų apsauga neteikiama;

f)

pavadinimas, kurį prašoma registruoti, Sąjungos teritorijoje yra bendrinis pavadinimas;

g)

nesilaikoma Ženevos akto 2 straipsnio 1 dalies i ir ii punktuose nurodytų sąlygų;

h)

Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka tikrąjį teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie produktai, pavadinimą.

3.   Komisija įvertina 2 dalyje nurodytas prieštaravimo priežastis, atsižvelgdama į jų poveikį Sąjungos teritorijai ar jos daliai.

7 straipsnis

Sprendimas dėl Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų apsaugos Sąjungoje

1.   Tais atvejais, kai, remiantis pagal 5 straipsnį atliktu įvertinimu, tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos ir nėra gauta prieštaravimo ar priimtino prieštaravimo, Komisija, kai tinkama, priimdama įgyvendinimo aktą, atmeta nepriimtiną prieštaravimą ir nusprendžia suteikti geografinei nuorodai apsaugą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Jeigu, remiantis pagal 5 straipsnį atliktu įvertinimu, nėra tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos arba buvo gautas priimtinas prieštaravimas, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, Komisija sprendžia dėl to, ar suteikti apsaugą Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai, priimdama įgyvendinimo aktą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei produktai nepatenka į 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų kompetencijos sritį, sprendimą, ar suteikti apsaugą, dėl jų geografinių nuorodų priima Komisija.

3.   Sprendime suteikti apsaugą geografinei nuorodai pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, nurodoma suteiktos apsaugos taikymo sritis ir gali būti nurodytos su Ženevos aktu suderinamos sąlygos, visų pirma suteikiamas konkretus pereinamasis laikotarpis, kaip nurodyta Ženevos akto 17 straipsnyje ir Bendrųjų taisyklių 14 taisyklėje.

4.   Pagal Ženevos akto 15 straipsnio 1 dalį Komisija Tarptautiniam biurui praneša apie atsisakymą pripažinti atitinkamą registraciją Sąjungos teritorijoje per vienus metus nuo pranešimo apie tarptautinę registraciją pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį gavimo arba, Sprendimo (ES) 2019/1754 5 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais – per dvejus metus nuo to pranešimo gavimo.

5.   Komisija gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios valstybės ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu, visiškai arba iš dalies atšaukti atsisakymą, apie kurį anksčiau pranešta Tarptautiniam biurui, priimdama įgyvendinimo aktą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija nedelsdama praneša Tarptautiniam biurui apie tokį atšaukimą.

8 straipsnis

Geografinių nuorodų naudojimas

1.   Pagal 7 straipsnį Komisijos priimti įgyvendinimo aktai taikomi nedarant poveikio kitoms konkrečioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, visų pirma bendram žemės ūkio rinkų organizavimui, sanitarijos ir fitosanitarijos standartams ir maisto produktų ženklinimui.

2.   Atsižvelgiant į 1 dalį, pagal šį reglamentą saugomas geografines nuorodas gali naudoti bet kuris ūkio subjektas, kuris parduoda produktą laikydamasis tų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos reikalavimų.

9 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotos trečiosios valstybės geografinės nuorodos pripažinimas negaliojančia Sąjungoje

1.   Komisija gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios valstybės ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu priimdama įgyvendinimo aktą geografinės nuorodos apsaugą pripažinti visiškai arba iš dalies negaliojančia Sąjungoje, esant vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

a)

geografinei nuorodai nebesuteikiama apsauga kilmės Susitariančiojoje Šalyje;

b)

geografinė nuoroda nebėra registruota Tarptautiniame registre;

c)

nebeužtikrinama atitiktis Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 2 dalyje nustatytam privalomam turiniui arba Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje nustatytiems duomenims dėl kokybės, gero vardo arba savybių.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ir tik po to, kai Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims arba Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte apibrėžtiems naudos gavėjams buvo suteikta galimybė apginti savo teises.

3.   Kai pripažinimas negaliojančia jau nebegali būti skundžiamas, Komisija nedelsdama praneša Tarptautiniam biurui apie geografinės nuorodos tarptautinės registracijos pripažinimą negaliojančia Sąjungos teritorijoje pagal 1 dalies a arba c punktą.

10 straipsnis

Santykis su prekių ženklais

1.   Geografinės nuorodos apsauga nedaro poveikio ankstesnio prekių ženklo, kurį prašoma registruoti arba kuris yra sąžiningai registruotas arba įsigaliojo sąžiningai jį naudojant valstybės narės, valstybių narių regioninės sąjungos arba Sąjungos teritorijoje, galiojimui Sąjungos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.

2.   Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda nesaugoma Sąjungos teritorijoje, jei atsižvelgiant į prekių ženklo gerą vardą ir žinomumą bei jo naudojimo trukmę tos geografinės nuorodos apsauga Sąjungos teritorijoje galėtų klaidinti vartotoją dėl to, koks produktas tai iš tiesų yra.

3.   Nedarant poveikio 2 daliai, prekių ženklas, kurį prašoma registruoti arba kuris yra sąžiningai registruotas arba įsigaliojo jį sąžiningai naudojant, jeigu ta galimybė yra numatyta taikytinoje teisėje, valstybės narės, valstybių narių regioninės sąjungos arba Sąjungos teritorijoje iki tos dienos, kurią Tarptautinis biuras pranešė Komisijai apie geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paskelbimą, ir kurio naudojimas pažeistų geografinės nuorodos apsaugą, gali būti toliau naudojamas atitinkamam produktui ir jo naudojimas gali būti pratęstas nepaisant geografinės nuorodos apsaugos, jeigu nėra jokių negaliojimo arba panaikinimo pagrindų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1001 (9) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2436 (10). Tokiais atvejais leidžiama naudoti ir geografinę nuorodą, ir atitinkamą prekių ženklą.

11 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl valstybių narių nustatytų kilmės vietos nuorodų, jau įregistruotų pagal Lisabonos susitarimą

1.   Kiekvienos valstybės narės, kuri yra Lisabonos susitarimo šalis, kilmės produkto kilmės vietos nuorodos, s, saugomos pagal vieną iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų, atveju atitinkama valstybė narė fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba savo pačios iniciatyva pasirenka, ar prašyti:

a)

tos kilmės vietos nuorodos tarptautinės registracijos pagal Ženevos aktą, jeigu atitinkama valstybė narė yra ratifikavusi Ženevos aktą arba prie jo prisijungusi vadovaudamasi Sprendimo (ES) 2019/1754 3 straipsnyje nurodytu leidimu, ar

b)

panaikinti tos kilmės vietos nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą pasirinkimą ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 14 d.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė, koordinuodama veiksmus su Komisija, kreipdamasi į Tarptautinį biurą patikrina, ar registracijos pagal Ženevos aktą tikslais turi būti atlikta pakeitimų pagal Bendrųjų taisyklių 7 taisyklės 4 dalį.

Komisija įgyvendinimo aktu atitinkamai valstybei narei suteikia leidimą numatyti būtinus pakeitimus ir pranešti Tarptautiniam biurui. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Kiekvienos valstybės narės, kuri yra Lisabonos susitarimo šalis, kilmės produkto kilmės vietos nuorodos, patenkančios į vieno iš šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų reglamentų taikymo sritį, tačiau nesaugomos pagal jokį iš tų reglamentų, atveju atitinkama valstybė narė fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba savo pačios iniciatyva pasirenka prašyti:

a)

registracijos pagal atitinkamą reglamentą arba

b)

panaikinti tos kilmės vietos nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą pasirinkimą ir pateikia atitinkamą prašymą ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 14 d.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atitinkamos valstybės narės paprašo tos kilmės vietos nuorodos tarptautinės registracijos pagal Ženevos aktą, jeigu ta valstybė narė yra ratifikavusi Ženevos aktą arba prie jo prisijungusi vadovaudamasi Sprendimo (ES) 2019/1754 3 straipsnyje nurodytu leidimu, per vienus metus nuo geografinės nuorodos registracijos pagal taikytiną reglamentą dienos. Taikomos 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

Jei prašymas įregistruoti pagal taikytiną reglamentą atmestas ir yra išnaudotos visos apskundimo administracine ir teismine tvarka galimybės arba nebuvo pateiktas prašymas įregistruoti pagal Ženevos aktą pagal šios dalies trečią pastraipą, atitinkama valstybė narė nedelsdama paprašo panaikinti tos kilmės vietos nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

3.   Produktų, kurie nepatenka į vieno iš šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų reglamentų taikymo sritį ir kuriems Sąjungos lygmeniu neteikiama geografinių nuorodų apsauga, kilmės vietos nuorodų atveju valstybė narė, kuri jau yra Lisabonos susitarimo Šalis, gali išlaikyti esamą registraciją Tarptautiniame registre.

Tokia valstybė narė taip pat gali teikti kitus prašymus pagal Lisabonos susitarimą įregistruoti tokias jos teritorijoje nustatytas kilmės vietos nuorodas Tarptautiniame registre, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai apie prašymo įregistruoti tokias kilmės vietos nuorodas projektą; tokiame pranešime pateikiami įrodymai, kad prašymas atitinka registracijos pagal Lisabonos susitarimą reikalavimus, ir

b)

Komisija per du mėnesius nuo tokio pranešimo nepateikė neigiamos nuomonės; neigiama nuomonė gali būti pateikiama tik po konsultacijų su atitinkama valstybe nare ir išimtiniais bei tinkamai pagrįstais atvejais, kai įrodymais, kurių reikalaujama pagal a punktą, deramai neįrodoma, kad tenkinami registracijos pagal Lisabonos susitarimą reikalavimai, arba jeigu registracija darytų neigiamą poveikį Sąjungos prekybos politikai.

Tuo atveju, jei Komisija prašo papildomos informacijos apie pagal antros pastraipos a punktą pateiktą pranešimą, Komisija turi imtis veiksmų per vieną mėnesį nuo prašomos informacijos gavimo.

Komisija nedelsdama informuoja kitas valstybes nares apie visus pagal antros pastraipos a punktą pateiktus pranešimus.

12 straipsnis

Trečiosios valstybės nustatytų kilmės vietos nuorodų, jau įregistruotų pagal Lisabonos susitarimą, pereinamojo laikotarpio apsauga

1.   Valstybės narės, kurios prieš Sąjungai prisijungiant prie Ženevos akto jau buvo Lisabonos susitarimo šalys, gali toliau teikti apsaugą trečiosios valstybės, kuri yra Lisabonos susitarimo šalis, nustatytoms kilmės vietos nuorodoms taikydamos nacionalinę apsaugos sistemą, nuo tos dienos, kai Sąjunga tampa Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, kiek tai susiję su kilmės vietos nuorodomis, kurios ne vėliau kaip tą dieną jau yra įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą.

2.   1 dalyje nurodyta apsauga:

a)

tam tikros kilmės vietos nuorodos atveju pakeičiama apsauga pagal Sąjungos apsaugos sistemą, jei ji suteikiama sprendimu, priimtu pagal šio reglamento 7 straipsnį, atitinkamai trečiajai valstybei prisijungus prie Ženevos akto, su sąlyga, kad apsauga, suteikiama sprendimu, priimtu pagal šio reglamento 7 straipsnį, užtikrinamas atitinkamos kilmės vietos nuorodos apsaugos atitinkamoje valstybėje narėje tęstinumas;

b)

tam tikros kilmės vietos nuorodos atveju netenka galios, kai baigiasi tarptautinės registracijos galiojimas.

3.   Jeigu trečiosios valstybės nustatyta kilmės vietos nuoroda nėra įregistruota pagal šį reglamentą arba nacionalinė apsauga nepakeičiama pagal 2 dalies a punktą, už tokios nacionalinės apsaugos pasekmes atsako tik atitinkama valstybė narė.

4.   Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal 1 dalį, daro poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir nedaro poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai.

5.   1 dalyje nurodytos valstybės narės perduoda Komisijai visus Tarptautinio biuro pagal Lisabonos susitarimą pateiktus pranešimus. Komisija po to perduoda tą pranešimą visoms kitoms valstybėms narėms.

6.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės pateikia Tarptautiniam biurui pareiškimą, kad nuo tos dienos, kurią Sąjunga tampa Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, jos negali užtikrinti produkto, patenkančio į vieno iš šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų reglamentų taikymo sritį, kilmės vietos nuorodos, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą ir apie kurią joms pranešta pagal tą susitarimą, nacionalinės apsaugos.

13 straipsnis

Mokesčiai

Mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos akto 7 straipsnį, kaip nurodyta Bendrosiose taisyklėse, moka geografinės nuorodos kilmės valstybė narė arba fizinis ar juridinis asmuo, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjas, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte. Valstybės narės gali reikalauti, kad fizinis ar juridinis asmuo arba naudos gavėjas sumokėtų kai kuriuos arba visus mokesčius.

14 straipsnis

Specialus finansinis įnašas

Jei specialiosios sąjungos pajamos gaunamos iš Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punkte nurodytų šaltinių, Sąjunga gali mokėti specialų įnašą neviršydama šiam tikslui metiniame Sąjungos biudžete numatytų lėšų.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011, Komisijai toliau nurodytų produktų atveju padeda atitinkami komitetai:

a)

vyno sektoriaus produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 92 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, – to reglamento 229 straipsniu įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas;

b)

aromatizuotų vyno produktų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 251/2014 3 straipsnyje, – to reglamento 34 straipsniu įsteigtas Aromatizuotų vyno produktų komitetas;

c)

spiritinių gėrimų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (11) 2 straipsnyje, – Reglamento (ES) 2019/787 47 straipsnyje nurodytas Spiritinių gėrimų komitetas;

d)

žemės ūkio ir maisto produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos taikymo sritį, – to reglamento 57 straipsniu įsteigtas Žemės ūkio produktų kokybės politikos komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis

Stebėsena ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 14 d. Komisija įvertina Sąjungos dalyvavimą Ženevos akte ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai svarbiausių išvadų ataskaitą. Vertinimas atliekamas remiantis, inter alia, šiais aspektais:

a)

pagal Sąjungos teisę įregistruotų ir saugomų geografinių nuorodų ir dėl kurių pateiktos tarptautinės registracijos paraiškos, skaičiumi ir atvejų, kai trečiosios Susitariančiosios Šalys atsisakė suteikti apsaugą, skaičiumi;

b)

Ženevos akte dalyvaujančių trečiųjų valstybių skaičiaus pokyčiais ir veiksmais, kurių Komisija ėmėsi, kad padidintų tą skaičių, taip pat Sąjungos teisės, susijusios su geografinėmis nuorodomis, dabartinės padėties poveikį Ženevos akto patrauklumui trečiosioms valstybėms; ir

c)

trečiųjų valstybių geografinių nuorodų, kurias Sąjunga atmetė, rūšimi ir skaičiumi.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2019 m. spalio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN


(1)  OL C 110, 2019 3 22, p. 55.

(2)  2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2019 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1754 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 12).

(4)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(6)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).

(7)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus, spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (OL L 130, 2019 5 17, p. 1).

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 6 16, p. 1).

(10)  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015 12 23, p. 1).

(11)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16), iš dalies galiojantis iki 2021 m. gegužės 24 d.


Komisijos pareiškimas dėl galimybės ES geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams

Komisija atsižvelgia į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams.

Siekdama surinkti daugiau ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos bendrojoje rinkoje ekonominių ir teisinių įrodymų, Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo tyrimą, kuris papildė 2013 m. atliktą tyrimą; atlikdama šį tyrimą ji taip pat siekia gauti papildomos informacijos apie konkurencingumą, nesąžiningą konkurenciją, klastojimą, vartotojų požiūrį, išlaidų ir naudos santykį, taip pat ne žemės ūkio GN apsaugos modelių veiksmingumą, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į Geresnio reglamentavimo principus ir įsipareigojimus, nustatytus 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, Komisija išnagrinės tyrimą ir ataskaitą dėl Sąjungos dalyvavimo Ženevos akte, kaip nurodyta Reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto straipsnyje dėl peržiūros ir stebėsenos, ir įvertins visus galimus tolesnius veiksmus.


Komisijos pareiškimas dėl Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros

Komisija pažymi, kad nors Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra yra teisinė būtinybė, kylanti iš Sąjungos išimtinės kompetencijos, ji vis dėlto gali pareikšti, kad, atsižvelgiant į dabartinį ES acquis, bet koks tokio pobūdžio Komisijos įsikišimas turėtų būti išimtinis ir tinkamai pagrįstas. Konsultacijose su valstybe nare Komisija dės visas pastangas, kad kartu su valstybe nare pašalintų visas problemas ir išvengtų neigiamos nuomonės paskelbimo. Komisija pažymi, kad apie kiekvieną neigiamą nuomonę bus raštu pranešta atitinkamai valstybei narei ir, remiantis SESV 296 straipsniu, bus nurodytos tokią nuomonę pagrindžiančios priežastys. Komisija taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neigiama nuomonė neužkerta kelio pateikti kitą paraišką dėl tos pačios kilmės vietos nuorodos, jei neigiamoje nuomonėje nurodytos priežastys vėliau buvo tinkamai išspręstos arba tapo negaliojančiomis.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

24.10.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/12


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1754

2019 m. spalio 7 d.

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

1958 m. spalio 31 d. Lisabonos susitarimu dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos (toliau – Lisabonos susitarimas) sukurta specialioji sąjunga (toliau – specialioji sąjunga) Sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos sistemoje, kuri buvo įsteigta 1883 m. kovo 20 d. Paryžiuje pasirašyta Konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija). Pagal Lisabonos susitarimą susitariančiosios šalys įsipareigoja savo teritorijoje saugoti kitų specialiosios sąjungos šalių produktų kilmės vietos nuorodas, kurios yra pripažintos ir saugomos kilmės šalyje ir registruotos Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautiniame biure, nebent per vienus metus nuo tokio pranešimo apie registraciją gavimo tos šalys pareikštų negalinčios užtikrinti tokios apsaugos;

(2)

septynios valstybės narės yra Lisabonos susitarimo šalys: Bulgarija (nuo 1975 m.), Čekija (nuo 1993 m.), Italija (nuo 1968 m.), Portugalija (nuo 1966 m.), Prancūzija (nuo 1966 m.), Slovakija (nuo 1993 m.) ir Vengrija (nuo 1967 m.). Trys kitos valstybės narės (Graikija, Ispanija ir Rumunija) Lisabonos susitarimą pasirašė, tačiau jo neratifikavo. Pati Sąjunga nėra Lisabonos susitarimo susitariančioji šalis, nes jame nustatyta, kad prie jo prisijungti gali tik valstybės;

(3)

2015 m. gegužės 20 d. priimtas Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktas (toliau – Ženevos aktas), kuriuo peržiūrėtas Lisabonos susitarimas. Visų pirma Ženevos aktu išplečiama specialiosios sąjungos taikymo sritis siekiant produktų kilmės vietos nuorodų apsaugą išplėsti visoms geografinėms nuorodoms, kaip apibrėžta Pasaulio prekybos organizacijos sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. Ženevos aktas yra suderinamas su ta sutartimi ir su atitinkama Sąjungos teise dėl žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos ir suteikia galimybę tarpvyriausybinėms organizacijoms tapti jo susitariančiosiomis šalimis;

(4)

Sąjunga turi išimtinę kompetenciją Ženevos akto taikymo srityse. Tai patvirtinta Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu byloje C-389/15 (1), kuriame išaiškinta, kad peržiūrėtas Lisabonos susitarimo projektas, kuris vėliau priimtas kaip Ženevos aktas, yra iš esmės skirtas Sąjungos ir Lisabonos susitarimo šalimomis esančių trečiųjų valstybių tarpusavio prekybai palengvinti ir reglamentuoti ir turi tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šiai prekybai. Todėl derybos dėl Ženevos akto priklausė išimtinei Sąjungos kompetencijai pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą, nes derybos priskiriamos tos SESV 207 straipsnio 1 dalyje nurodytai bendrai prekybos politikai, visų pirma, kai kalbama apie intelektinės nuosavybės komercinius aspektus;

(5)

ES nustatė vienodas ir išsamias kai kurių žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas: 1970 m. – vynų, 1989 m. – spiritinių gėrimų, 1991 m. – aromatizuotų vynų, 1992 m. – kitų žemės ūkio produktų ir maisto produktų. Remiantis Sąjungos išimtine kompetencija pagal SESV 3 straipsnį, valstybės narės neturėtų turėti nacionalinių apsaugos sistemų, skirtų apsaugoti trečiųjų šalių, kurios yra specialiosios sąjungos narės, žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas. Tačiau, kadangi Sąjunga nėra Ženevos akto Susitariančioji Šalis, ji negali nei prašyti Sąjungos lygiu registruotų žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos specialiojoje sąjungoje, nei pagal Ženevos aktą suteikti apsaugą trečiųjų šalių kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, taikydama joms Sąjungoje įsteigtas apsaugos sistemas;

(6)

kad Sąjunga galėtų tinkamai pasinaudoti jai suteikta išimtine kompetencija Ženevos aktu reglamentuojamose srityse ir vykdyti funkcijas, susijusias su jos išsamiomis žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos sistemomis, ji turėtų tapti Ženevos akto susitariančiąja šalimi;

(7)

Sąjungos prisijungimas prie Ženevos akto vykdomas remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad intelektinė nuosavybė turi būti saugoma;

(8)

Sąjunga turėtų stengtis išspręsti jos balsavimo Ženevos akto specialiosios sąjungos asamblėjoje teisių klausimą, kad būtų užtikrintas jos veiksmingas dalyvavimas sprendimų priėmimo procedūrose, kaip nurodyta Ženevos akto 22 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktyje. Todėl tikslinga, kad to pageidaujančioms valstybėms narėms taip pat būtų leidžiama kartu su Sąjunga ratifikuoti Ženevos aktą arba atitinkamai prie jo prisijungti, atsižvelgiant į Sąjungos interesus;

(9)

tuo pat metu tokiu būdu bus suteikta galimybė užtikrinti iš dabartinės septynių valstybių narių narystės specialiojoje sąjungoje atsirandančių teisių tęstinumą;

(10)

tačiau valstybėms narėms ratifikuojant Aktą arba prie jo prisijungiant turėtų būti visapusiškai gerbiama išimtinė Sąjungos kompetencija; Sąjunga turėtų likti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas Sąjungos ir valstybių narių naudojimasis teisėmis ir įsipareigojimų vykdymas pagal Ženevos aktą;

(11)

remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 17 straipsnio 1 dalimi, specialiojoje sąjungoje Sąjungai ir Ženevos aktą ratifikavusioms arba prie jo prisijungusioms valstybėms narėms atstovauja Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos prisijungimas prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (toliau – Ženevos aktas).

Ženevos akto tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Sąjungos vardu deponuoti Ženevos akto 28 straipsnio 2 dalies ii punkte numatytą prisijungimo dokumentą, kad būtų išreikštas Sąjungos sutikimas laikytis Ženevos akto, ir pateikti prie prisijungimo dokumento pridedamus pareiškimą ir pranešimą, kaip numatyta šio sprendimo 5 straipsnyje.

3 straipsnis

To pageidaujančioms valstybėms narėms leidžiama kartu su Sąjunga ratifikuoti Ženevos aktą arba atitinkamai prie jo prisijungti, atsižvelgiant į Sąjungos interesus ir visapusiškai gerbiant išimtinę jos kompetenciją.

4 straipsnis

1.   Remiantis ES sutarties 17 straipsnio 1 dalimi, specialiojoje sąjungoje Sąjungai ir visoms valstybėms narėms, kurios ratifikuoja Ženevos aktą arba prie jo prisijungia pagal šio sprendimo 3 straipsnį, atstovauja Komisija. Sąjunga yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas Sąjungos ir valstybių narių, kurios ratifikuoja Ženevos aktą arba prie jo prisijungia pagal šio sprendimo 3 straipsnį, naudojimasis teisėmis ir įsipareigojimų vykdymas.

Komisija Sąjungos ir tų valstybių narių vardu pateikia visus būtinus pranešimus pagal Ženevos aktą.

Visų pirma Komisija skiriama Ženevos akto 3 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už Ženevos akto administravimą Sąjungos teritorijoje ir už bendravimą su PINO Tarptautiniu biuru pagal Ženevos aktą ir pagal Bendrąsias taisykles, priimtas pagal Lisabonos susitarimą, ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą (toliau – Bendrosios taisyklės).

2.   Specialiosios sąjungos asamblėjoje Sąjunga balsuoja, o valstybės narės, kurios yra ratifikavusios Ženevos aktą arba prie jo prisijungusios, balsavimo teise nesinaudoja.

5 straipsnis

Pagal Ženevos akto 29 straipsnio 4 dalį prie prisijungimo dokumento pridedamame pareiškime nurodoma, kad Ženevos akto 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas ir Ženevos akto 17 straipsnyje nurodyti laikotarpiai pratęsiami vieniems metams, laikantis Bendrosiose taisyklėse nurodytų procedūrų.

Remiantis Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalies a punktu, prie prisijungimo dokumento pridedamame PINO generaliniam direktoriui skirtame pranešime nurodomas reikalavimas, kad, siekiant užtikrinti registruotos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugą Sąjungos teritorijoje, paraiškoje, be Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 2 punkte nurodytos privalomos informacijos, taip pat nurodomi duomenys apie prekės kokybę arba savybes ir jos ryšį su geografinės gamybos vietovės geografine aplinka (kilmės vietos nuorodos atveju) ir duomenys apie prekės kokybę, reputaciją arba kitas savybes ir jos ryšį su geografine kilmės vietove (geografinės nuorodos atveju).

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2019 m. spalio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

A.-M. HENRIKSSON


(1)  2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-389/15 Komisija prieš Tarybą, ECLI:EU:C:2017:798.


24.10.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/15


LISABONOS SUSITARIMO DĖL KILMĖS VIETOS NUORODŲ IR GEOGRAFINIŲ NUORODŲ ŽENEVOS AKTAS

Straipsnių sąrašas

I skyrius.

Įvadinės ir bendrosios nuostatos

1 straipsnis.

Trumpiniai ir terminai

2 straipsnis.

Dalykas

3 straipsnis.

Kompetentinga institucija

4 straipsnis.

Tarptautinis registras

II skyrius.

Taikymas ir tarptautinė registracija

5 straipsnis.

Paraiška

6 straipsnis.

Tarptautinė registracija

7 straipsnis.

Mokesčiai

8 straipsnis.

Tarptautinės registracijos galiojimo trukmė

III skyrius.

Apsauga

9 straipsnis.

Įsipareigojimas užtikrinti apsaugą

10 straipsnis.

Apsauga pagal Susitariančiųjų Šalių įstatymus ir kitus dokumentus

11 straipsnis.

Registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga

12 straipsnis.

Nuorodų apsauga nuo tapimo bendrinėmis

13 straipsnis.

Kitų teisių apsaugos priemonės

14 straipsnis.

Vykdymo užtikrinimo procedūros ir teisių gynimo priemonės

IV skyrius.

Atsisakymas ir kiti su tarptautine registracija susiję veiksmai

15 straipsnis.

Atsisakymas

16 straipsnis.

Atsisakymo atšaukimas

17 straipsnis.

Pereinamasis laikotarpis

18 straipsnis.

Pranešimas apie suteiktą apsaugą

19 straipsnis.

Registracijos pripažinimas negaliojančia

20 straipsnis.

Tarptautinio registro įrašų pakeitimai ir kiti įrašai

V skyrius.

Administracinės nuostatos

21 straipsnis.

Narystė Lisabonos sąjungoje

22 straipsnis.

Specialiosios sąjungos asamblėja

23 straipsnis.

Tarptautinis biuras

24 straipsnis.

Finansai

25 straipsnis.

Taisyklės

VI skyrius

Peržiūra ir keitimas

26 straipsnis.

Peržiūra

27 straipsnis.

Asamblėjos atliekamas tam tikrų straipsnių pakeitimas

VII skyrius

Baigiamosios nuostatos

28 straipsnis.

Galimybė tapti šio Akto šalimi

29 straipsnis.

Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimo diena

30 straipsnis.

Išlygų draudimas

31 straipsnis.

Lisabonos susitarimo ir 1967 m. akto taikymas

32 straipsnis.

Denonsavimas

33 straipsnis.

Šio Akto kalbos, pasirašymas

34 straipsnis.

Depozitaras

I SKYRIUS

Įvadinės ir bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Trumpiniai ir terminai

Jeigu aiškiai nenurodyta kitaip, šiame Akte:

i)

Lisabonos susitarimas – 1958 m. spalio 31 d. Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos;

ii)

1967 m. aktas – 1967 m. liepos 14 d. Stokholme peržiūrėtas ir 1979 m. rugsėjo 28 d. iš dalies pakeistas Lisabonos susitarimas;

iii)

šis Aktas – šiuo Aktu nustatytas Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos ir geografinių nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos;

iv)

taisyklės – 25 straipsnyje nurodytos taisyklės;

v)

Paryžiaus konvencija – peržiūrėta ir iš dalies pakeista 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo;

vi)

kilmės vietos nuoroda – 2 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytas pavadinimas;

vii)

geografinė nuoroda – 2 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodyta nuoroda;

viii)

Tarptautinis registras – Tarptautinio biuro pagal 4 straipsnį tvarkomas oficialių duomenų apie tarptautinę kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registraciją Tarptautinis registras, nepriklausomai nuo to, kokioje laikmenoje tie duomenys kaupiami;

ix)

tarptautinė registracija – tarptautinė registracija, apie kurią padarytas įrašas Tarptautiniame registre;

x)

paraiška – tarptautinės registracijos paraiška;

xi)

registruotas – pagal šį Aktą įtrauktas į Tarptautinį registrą;

xii)

geografinė kilmės vietovė – 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta geografinė vietovė;

xiii)

tarpvalstybinė geografinė vietovė – geografinė vietovė, esanti gretimose Susitariančiosiose Šalyse arba apimanti gretimas Susitariančiąsias Šalis;

xiv)

Susitariančioji Šalis – bet kuri valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija, kuri yra šio Akto šalis;

xv)

kilmės Susitariančioji Šalis – Susitariančioji Šalis, kurioje yra geografinė kilmės vietovė, arba Susitariančiosios Šalys, kuriose yra tarpvalstybinė geografinė kilmės vietovė;

xvi)

kompetentinga institucija – pagal 3 straipsnį paskirtas subjektas;

xvii)

naudos gavėjai – fiziniai arba juridiniai asmenys, pagal kilmės Susitariančiosios Šalies įstatymus turintys teisę naudoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą;

xviii)

tarpvyriausybinė organizacija – tarpvyriausybinė organizacija, kuri pagal 28 straipsnio 1 dalies iii punktą turi teisę tapti šio Akto šalimi;

xix)

Organizacija – Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija;

xx)

generalinis direktorius – Organizacijos generalinis direktorius;

xxi)

Tarptautinis biuras – Organizacijos tarptautinis biuras.

2 straipsnis

Dalykas

1)   [Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos] Šis Aktas taikomas:

i)

bet kuriam kilmės Susitariančiojoje Šalyje saugomam pavadinimui, kurį sudaro arba į kurį įeina geografinės vietovės pavadinimas, arba bet kuriam kitam pavadinimui, kuris žinomas kaip nurodantis tokią vietovę, skirtam iš tos geografinės vietovės kilusiai prekei nurodyti, kai prekės kokybę arba savybes išimtinai arba iš esmės lemia geografinė aplinka, įskaitant gamtos ir žmogaus veiklos veiksnius, ir kuris suteikia prekei gerą vardą, ir

ii)

bet kuriai kilmės Susitariančiojoje Šalyje saugomai nuorodai, kurią sudaro arba į kurią įeina geografinės vietovės pavadinimas, arba bet kuriai kitai nuorodai, kuri žinoma kaip nurodanti tokią vietovę, skirtai iš tos geografinės vietovės kilusiai prekei nurodyti, kai tam tikra prekės kokybė, geras vardas ar kita savybė iš esmės priskiriama jos geografinei kilmei.

2)   [Galimos geografinės kilmės vietovės] 1 dalyje apibūdinta geografinė kilmės vietovė gali būti visa kilmės Susitariančiosios Šalies teritorija arba kuris nors kilmės Susitariančiosios Šalies regionas, vietovė arba vieta. Tai neužkerta kelio šį Aktą taikyti 1 dalyje apibūdintai geografinei kilmės vietovei, kuri yra tarpvalstybinė geografinė vietovė, arba jos daliai.

3 straipsnis

Kompetentinga institucija

Kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria subjektą, atsakingą už šio Akto įgyvendinimą savo teritorijoje ir už ryšių su Tarptautiniu biuru palaikymą pagal šį Aktą ir taisykles. Susitariančioji šalis Tarptautiniam biurui praneša tos kompetentingos institucijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis, kaip nurodyta taisyklėse.

4 straipsnis

Tarptautinis registras

Tarptautinis biuras tvarko Tarptautinį registrą, kuriame daromi įrašai apie tarptautinę registraciją pagal šį Aktą, pagal Lisabonos susitarimą ir 1967 m. aktą arba pagal juos abu ir su ta tarptautine registracija susiję duomenys.

II SKYRIUS

Paraiška ir tarptautinė registracija

5 straipsnis

Paraiška

1)   [Teikimo vieta] Paraiškos teikiamos Tarptautiniam biurui.

2)   [Kompetentingos institucijos teikiama paraiška] Laikydamasi 3 dalies, kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraišką Kompetentinga institucija teikia:

i)

naudos gavėjų vardu arba

ii)

fizinio arba juridinio asmens, pagal kilmės Susitariančiosios Šalies įstatymus turinčiam teisę ginti naudos gavėjų teises arba kitas su kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda susijusias teises, vardu.

3)   [Tiesiogiai teikiama paraiška]

a)

Nepažeidžiant 4 dalies, jei tai leidžiama pagal kilmės Susitariančiosios Šalies teisės aktus, paraišką gali teikti naudos gavėjai arba 2 dalies ii punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo.

b)

A punktas taikomas Susitariančiajai Šaliai pareiškus, kad tai leidžiama pagal jos teisės aktus. Tokį pareiškimą Susitariančioji Šalis gali pateikti deponuodama savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą arba bet kada vėliau. Jei pareiškimas pateikiamas deponuojant ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą, jis įsigalioja nuo šio Akto įsigaliojimo tai Susitariančiajai Šaliai momento. Jei pareiškimas pateikiamas po šio Akto įsigaliojimo Susitariančiajai Šaliai, jis įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kurią generalinis direktorius gavo pareiškimą.

4)   [Galima bendra paraiška tarpvalstybinės geografinės vietovės atveju] Kai kilmės geografinė vietovė yra tarpvalstybinė geografinė vietovė, gretimos Susitariančiosios Šalys gali savo susitarimu teikti bendrą paraišką per bendrai paskirtą kompetentingą instituciją.

5)   [Privalomas turinys] Taisyklėse nurodomi duomenys, kuriuos, be nurodytųjų 6 straipsnio 3 dalyje, privaloma pateikti paraiškoje.

6)   [Neprivalomas turinys] Taisyklėse gali būti nurodyti neprivalomi duomenys, kuriuos galima įtraukti į paraišką.

6 straipsnis

Tarptautinė registracija

1)   [Formalus nagrinėjimas Tarptautiniame biure] Gavęs tinkamai pagal taisyklių reikalavimus įformintą kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraišką, Tarptautinis biuras kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą įregistruoja Tarptautiniame registre.

2)   [Tarptautinės registracijos diena] Atsižvelgiant į 3 dalį, tarptautinės registracijos diena laikoma ta diena, kurią Tarptautinis biuras gavo paraišką.

3)   [Tarptautinės registracijos diena, kai pateikta neišsami informacija] Kai paraiškoje nurodyta ne visa ši informacija:

i)

kompetentingos institucijos duomenys arba, 5 straipsnio 3 dalies atveju, pareiškėjas arba pareiškėjai;

ii)

naudos gavėjų ir, jei taikoma, 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodyto fizinio arba juridinio asmens identifikavimo duomenys;

iii)

kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, dėl kurios teikiama tarptautinės registracijos paraiška;

iv)

prekė arba prekės, kurioms taikoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda,

tarptautinės registracijos diena laikoma ta diena, kurią Tarptautinis biuras gavo paskutinę trūkstamą informaciją.

4)   [Tarptautinės registracijos duomenų paskelbimas ir pranešimas apie ją] Tarptautinis biuras nedelsdamas paskelbia kiekvienos tarptautinės registracijos duomenis ir apie tarptautinę registraciją praneša kiekvienos Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai.

5)   [Tarptautinės registracijos įsigaliojimo diena]

a)

Atsižvelgiant į b punktą, registruota kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje, kuri nėra pagal 15 straipsnį atsisakiusi taikyti apsaugos arba kuri yra nusiuntusi Tarptautiniam biurui pranešimą apie apsaugos suteikimą pagal 18 straipsnį, saugoma nuo tarptautinės registracijos dienos.

b)

Susitariančioji Šalis gali pateikti pareiškimą ir generaliniam direktoriui pranešti, kad, remiantis jos nacionalinės arba regioninės teisės aktais, registruota kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda saugoma nuo pareiškime nurodytos dienos, kuri yra ne vėlesnė nei taisyklėse pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta atsisakymo termino pasibaigimo diena.

7 straipsnis

Mokesčiai

1)   [Tarptautinės registracijos mokestis] Už kiekvienos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos tarptautinę registraciją mokamas taisyklėse nustatytas mokestis.

2)   [Mokesčiai už kitus įrašus Tarptautiniame registre] Mokestis už kitus įrašus Tarptautiniame registre ir už išrašų ar pažymų išdavimą arba kitos informacijos apie tarptautinės registracijos turinį pateikimą nustatomas taisyklėse.

3)   [Mokesčio nuolaida] Asamblėja nustato mažesnius mokesčius už tam tikrą kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų tarptautinę registraciją, visų pirma tais atvejais, kai kilmės Susitariančioji Šalis yra besivystanti arba mažiausiai išsivysčiusi šalis.

4)   [Individualus mokestis]

a)

Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pateikti pareiškimą ir generaliniam direktoriui pranešti, kad iš tarptautinės registracijos atsirandanti apsauga jos teritorijoje taikoma tik tuomet, jei jai sumokamas mokestis išsamaus tarptautinės registracijos nagrinėjimo išlaidoms padengti. Tokio individualaus mokesčio dydis nurodomas pareiškime ir gali būti keičiamas vėlesniais pareiškimais. Šis dydis negali viršyti sumos, kuri reikalaujama pagal Susitariančiosios Šalies nacionalinės arba regioninės teisės aktus, iš jos atėmus sumą, sutaupytą dėl to, kad taikyta tarptautinė procedūra. Be to, Susitariančioji Šalis gali pateikti pareiškimą ir generaliniam direktoriui pranešti reikalaujanti, kad naudos gavėjai sumokėtų administracinį mokestį, susijusį su kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos naudojimu toje Susitariančiojoje Šalyje.

b)

Remiantis taisyklėmis, individualaus mokesčio nesumokėjimas prilygsta savanoriškam mokesčio reikalaujančioje Susitariančiojoje Šalyje taikomos apsaugos atsisakymui.

8 straipsnis

Tarptautinės registracijos galiojimo trukmė

1)   [Priklausomybė] Tarptautinė registracija galioja neribotą laiką, laikantis nuostatos, kad registruotos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos nebereikalaujama, jei kilmės vietos nuorodą sudarantis pavadinimas arba geografinę nuorodą sudaranti nuoroda nebesaugoma kilmės Susitariančiojoje Šalyje.

2)   [Panaikinimas]

a)

Kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija arba, 5 straipsnio 3 dalies atveju, naudos gavėjai arba 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytas fizinis arba juridinis asmuo, arba kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gali bet kada Tarptautinio biuro paprašyti panaikinti atitinkamą tarptautinę registraciją.

b)

Jei registruotą kilmės vietos nuorodą sudarantis pavadinimas arba registruotą geografinę nuorodą sudaranti nuoroda nebesaugoma kilmės Susitariančiojoje Šalyje, kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija paprašo panaikinti tarptautinę registraciją.

III SKYRIUS

Apsauga

9 straipsnis

Įsipareigojimas užtikrinti apsaugą

Kiekviena Susitariančioji Šalis pagal savo teisinę sistemą ir praktiką, tačiau laikydamasi šio Akto nuostatų savo teritorijoje užtikrina registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, atsižvelgdama į bet kokį jos teritorijoje galintį įsigalioti atsisakymą užtikrinti apsaugą, savanorišką apsaugos atsisakymą, jos pripažinimą negaliojančia arba panaikinimą ir laikydamasi nuostatos, kad Susitariančiosios Šalys, kurių nacionalinės arba regioninės teisės aktuose nedaroma skirtumo tarp kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, neprivalo tokį skirtumą numatyti savo nacionalinės arba regioninės teisės aktuose.

10 straipsnis

Apsauga pagal Susitariančiųjų Šalių įstatymus arba kitus dokumentus

1)   [Teisinės apsaugos forma] Kiekviena Susitariančioji Šalis laisvai pasirenka, kokiais teisės aktais užtikrins šiame Akte nustatytą apsaugą, su sąlyga, kad tie teisės aktai atitinka esminius šio Akto reikalavimus.

2)   [Apsauga pagal kitus dokumentus] Šio Akto nuostatos nedaro jokio poveikio jokioms kitoms registruotų kilmės vietos nuorodų arba registruotų geografinių nuorodų apsaugos priemonėms, kurias Susitariančioji Šalis gali nustatyti pagal savo nacionalinės arba regioninės teisės aktus arba pagal kitus tarptautinius dokumentus.

3)   [Santykis su kitais dokumentais] Jokiomis šio Akto nuostatomis nenukrypstama nuo kituose tarptautiniuose dokumentuose nustatytų Susitariančiųjų Šalių tarpusavio įsipareigojimų ir nedaroma poveikio kituose tarptautiniuose dokumentuose nustatytoms Susitariančiųjų Šalių teisėms.

11 straipsnis

Registruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga

1)   [Apsaugos mastas] Atsižvelgdama į šio Akto nuostatas, kiekviena Susitariančioji šalis nustato su registruotomis kilmės vietos nuorodomis arba registruotomis geografinėmis nuorodomis susijusias teisines priemones, kuriomis užkertamas kelias:

a)

naudoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą

i)

prekėms, kurios yra vienarūšės kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda pažymėtoms prekėms, nėra kilusios iš geografinės kilmės vietos arba neatitinka jokių kitų taikytinų kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos naudojimo reikalavimų;

ii)

prekėms, kurios nėra vienarūšės kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda pažymėtoms prekėms, arba paslaugoms, jeigu toks naudojimas rodytų arba leistų numanyti esant ryšį tarp tų prekių arba paslaugų ir kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą taikančių naudos gavėjų ir galėtų pakenkti jų interesams, arba, kai taikoma, jei dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos gero vardo atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje toks naudojimas galėtų nesąžiningai pakenkti tam geram vardui, jį susilpninti arba leistų juo nesąžiningai pasinaudoti;

b)

bet kokiai kitai praktikai, kuri galėtų klaidinti vartotojus dėl tikrosios prekių kilmės vietos, kilmės arba pobūdžio.

2)   [Apsaugos turinys tam tikrais naudojimo atvejais] 1 dalies a punktas taip pat taikomas kilmės vietos nuorodos arba geografinė nuorodos naudojimui, kuris prilygsta jo imitavimui, net jei nurodoma tikroji prekių kilmės vieta, arba jei kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra išversta į kitą kalbą arba prie jos prirašyti žodžiai „stilius“, „rūšis“, „tipas“, „būdas“, „imitacija“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „kaip“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai (1).

3)   [Naudojimas prekių ženkluose] Nedarant poveikio 13 straipsnio 1 daliai, Susitariančioji Šalis ex officio, jei tai leidžiama pagal teisės aktus, arba suinteresuotos šalies prašymu atsisako įregistruoti vėlesnį prekių ženklą arba jo registraciją pripažįsta negaliojančia, jei naudojant tą prekių ženklą susidarytų viena iš 1 dalyje nurodytų situacijų.

12 straipsnis

Nuorodų apsauga nuo tapimo bendrinėmis

Remiantis šio Akto nuostatomis, negali būti laikoma, kad registruotos kilmės vietos nuorodos arba registruotos geografinės nuorodos Susitariančiojoje Šalyje tapo bendrinėmis (2).

13 straipsnis

Kitų teisių apsaugos priemonės

1)   [Ankstesnio prekių ženklo teisės] Šio Akto nuostatos nedaro poveikio ankstesniam prekių ženklui, kurio registracijos paraiška buvo pateikta arba kuris buvo įregistruotas sąžiningai, arba kuris buvo įgytas sąžiningai jį naudojant Susitariančiojoje Šalyje. Jei Susitariančiosios Šalies įstatymuose numatyta ribota prekių ženklu suteikiamų teisių išimtis, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis šis ankstesnis prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės užkirsti kelią tam, kad registruotai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai toje Susitariančiojoje Šalyje būtų suteikta apsauga arba ji būtų ten naudojama, registruotos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga jokiu kitu būdu neapriboja to prekių ženklo suteikiamų teisių.

2)   [Asmenvardžio naudojimas komercinėje veikloje] Šio Akto nuostatos nedaro poveikio bet kurio asmens teisei prekiaujant naudoti savo arba savo verslo pirmtako asmenvardį, išskyrus atvejus, kai toks asmenvardis būtų naudojamas tokiu būdu, kad būtų klaidinama visuomenė.

3)   [Teisės, grindžiamos augalo arba gyvūno veislės pavadinimu] Šio Akto nuostatos nedaro poveikio bet kurio asmens teisei prekiaujant naudoti augalo arba gyvūno veislės pavadinimą, išskyrus atvejus, kai toks augalo arba gyvūno veislės pavadinimas būtų naudojamas tokiu būdu, kad būtų klaidinama visuomenė.

4)   [Apsaugos priemonės pranešimo apie atsisakymo atšaukimą arba suteiktą apsaugą atvejais] Kai Susitariančioji Šalis, kuri pagal 15 straipsnį atsisakė pripažinti tarptautinę registraciją remdamasi ankstesnio prekių ženklo naudojimo teise arba kita šiame straipsnyje nurodyta teise, praneša apie tokio atsisakymo atšaukimą pagal 16 straipsnį arba suteiktą apsaugą pagal 18 straipsnį, dėl to taikoma kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga nedaro poveikio tai teisei arba naudojimuisi ja, išskyrus atvejus, kai apsauga suteikta po to, kai teisė buvo panaikinta, neatnaujinta, atšaukta arba pripažinta negaliojančia.

14 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo procedūros ir teisių gynimo priemonės

Kiekviena Susitariančioji Šalis numato veiksmingas registruotų kilmės vietos nuorodų ir registruotų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti skirtas teisių gynimo priemones ir užtikrina, kad, atsižvelgiant į teisinę sistemą ir praktiką, valdžios institucijos arba bet kuri suinteresuotoji šalis (viešasis arba privatus fizinis arba juridinis asmuo) galėtų imtis nuorodų apsaugai užtikrinti reikalingų teisinių veiksmų.

IV SKYRIUS

Atsisakymas ir kiti su tarptautine registracija susiję veiksmai

15 straipsnis

Atsisakymas

1)   [Atsisakymas pripažinti tarptautinę registraciją]

a)

Per taisyklėse nustatytą terminą Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija Tarptautiniam biurui gali pranešti apie atsisakymą savo teritorijoje pripažinti tarptautinę registraciją. Pranešimą apie atsisakymą kompetentinga institucija teikia ex officio, jei tai leidžiama pagal jos teisės aktus, arba suinteresuotos šalies prašymu.

b)

Pranešime apie atsisakymą išdėstomos atsisakymo priežastys.

2)   [Apsauga pagal kitus dokumentus] Pranešimas apie atsisakymą nedaro neigiamo poveikio jokioms kitoms apsaugos priemonėms, kurios pagal 10 straipsnio 2 dalį gali būti taikomos Susitariančiojoje Šalyje atitinkamam pavadinimui arba nuorodai, su kuria susijęs atsisakymas.

3)   [Pareiga suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims] Kiekviena Susitariančioji šalis visiems subjektams, kurių interesams tarptautinė registracija galėtų daryti poveikį, suteikia pagrįstą galimybę prašyti, kad kompetentinga institucija praneštų apie atsisakymą, susijusį su tarptautine registracija.

4)   [Atsisakymo įregistravimas, paskelbimas ir pranešimas apie jį] Tarptautinis biuras atsisakymą ir atsisakymo priežastis įregistruoja Tarptautiniame registre. Jis paskelbia atsisakymą ir jo priežastis ir perduoda pranešimą apie atsisakymą kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai arba, jei pagal 5 straipsnio 3 dalį paraiška teikiama tiesiogiai, – naudos gavėjams arba 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kilmės Susitariančiosios Šalies kompetentingai institucijai.

5)   [Nacionalinis režimas] Kiekviena Susitariančioji Šalis suinteresuotosioms šalims, kurioms atsisakymas daro poveikį, suteikia tokias pat su atsisakymu pripažinti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugą susijusias teismines ir administracines teisių gynimo priemones, kaip ir tas, kuriomis gali naudotis jos piliečiai.

16 straipsnis

Atsisakymo atšaukimas

Atsisakymas gali būti atšauktas laikantis taisyklėse nustatytų procedūrų. Atšaukimas įregistruojamas Tarptautiniame registre.

17 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

1)   [Galimybė nustatyti pereinamąjį laikotarpį] Nedarant poveikio 13 straipsniui, Susitariančioji Šalis, kuri neatsisakė pripažinti tarptautinės registracijos dėl to, kad trečiasis asmuo jau anksčiau naudojo nuorodą, arba kuri atšaukė atsisakymą arba pranešė apie suteiktą apsaugą, gali, jei tai leidžiama pagal jos teisės aktus, nustatyti taisyklėse nustatytą laikotarpį, per kurį toks naudojimas būtų nutrauktas.

2)   [Pranešimas apie pereinamąjį laikotarpį] Laikydamasi taisyklėse nustatytų procedūrų, Susitariančioji Šalis praneša Tarptautiniam biurui apie tokį laikotarpį.

18 straipsnis

Pranešimas apie suteiktą apsaugą

Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gali pranešti Tarptautiniam biurui apie registruotai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai suteiktą apsaugą. Tarptautinis biuras tokį pranešimą įregistruoja Tarptautiniame registre ir jį paskelbia.

19 straipsnis

Registracijos pripažinimas negaliojančia

1)   [Galimybė ginti teises] Tarptautinė registracija Susitariančiosios Šalies teritorijoje gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia tik tuomet, jei naudos gavėjams buvo suteikta galimybė apginti savo teises. Tokia galimybė taip pat suteikiama 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims.

2)   [Pranešimas, įrašymas ir paskelbimas] Susitariančioji Šalis apie tarptautinės registracijos pripažinimą negaliojančia praneša Tarptautiniam biurui, o šis registracijos pripažinimą negaliojančia įregistruoja Tarptautiniame registre ir paskelbia.

3)   [Apsauga pagal kitus dokumentus] Registracijos pripažinimas negaliojančia nedaro neigiamo poveikio jokioms kitoms atitinkamo pavadinimo arba nuorodos apsaugos priemonėms, kurios pagal 10 straipsnio 2 dalį gali būti taikomos Susitariančiojoje Šalyje, kuri tarptautinę registraciją pripažino negaliojančia.

20 straipsnis

Tarptautinio registro įrašų pakeitimai ir kiti įrašai

Tarptautinės registracijos pakeitimo ir kitų įrašų įtraukimo į Tarptautinį registrą procedūros nustatomos taisyklėmis.

V SKYRIUS

Administracinės nuostatos

21 straipsnis

Narystė Lisabonos sąjungoje

Susitariančiosios Šalys yra tos pačiõs specialiosios sąjungos narės kaip ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalimis esančios valstybės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys.

22 straipsnis

Specialiosios sąjungos asamblėja

1)   [Sudėtis]

a)

Susitariančiosios Šalys yra tos pačiõs Asamblėjos narės kaip ir 1967 m. akto šalimis esančios valstybės.

b)

Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai atstovauja vienas delegatas, kuriam gali talkinti pavaduotojai, patarėjai ir ekspertai.

c)

Kiekviena delegacija padengia savo išlaidas.

2)   [Funkcijos]

a)

Asamblėja:

i)

nagrinėja visus klausimus, susijusius su specialiosios sąjungos veikimu bei plėtra ir šio Akto įgyvendinimu;

ii)

generaliniam direktoriui teikia nurodymus dėl pasirengimo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoms peržiūros konferencijoms, tinkamai atsižvelgdama į šio Akto neratifikavusių arba prie jo neprisijungusių specialiosios sąjungos narių pastabas;

iii)

iš dalies keičia taisykles;

iv)

nagrinėja ir tvirtina su specialiąja sąjunga susijusias generalinio direktoriaus ataskaitas bei veiklą ir jam teikia visus būtinus nurodymus specialiosios sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais;

v)

nustato specialiosios sąjungos programą ir tvirtina jos dvejų metų biudžetą ir galutines finansines ataskaitas;

vi)

priima specialiosios sąjungos finansinius reglamentus;

vii)

steigia tokius komitetus ir darbo grupes, kurių, jos manymu, reikia specialiosios sąjungos tikslams pasiekti;

viii)

nustato, kurios valstybės ir tarpvyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijoms gali stebėtojų teisėmis dalyvauti jos posėdžiuose;

ix)

priima 22–24 ir 27 straipsnių pakeitimus;

x)

imasi visų kitų tinkamų veiksmų, kuriais siekiama specialiosios sąjungos tikslų, ir vykdo visas kitas šiame Akte numatytas funkcijas.

b)

Sprendimus klausimais, kurie yra svarbūs ir kitoms Organizacijos administruojamoms sąjungoms, Asamblėja priima išklausiusi Organizacijos Koordinavimo komiteto rekomendacijų.

3)   [Kvorumas]

a)

Balsuojant tam tikru klausimu kvorumą sudaro pusė balsavimo konkrečiu klausimu teisę turinčių Asamblėjos narių.

b)

Nepaisant a punkto nuostatų, jei kurioje nors sesijoje atstovaujamų Asamblėjos narių, kurios yra valstybės ir turi teisę balsuoti tam tikru klausimu, skaičius yra mažesnis nei pusė, bet ne mažesnis kaip vienas trečdalis Asamblėjos narių, kurios yra valstybės ir turi teisę balsuoti tuo klausimu, Asamblėja gali priimti sprendimus, tačiau visi tokie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl jos darbo tvarkos, įsigalioja tik tuomet, jei įvykdyti visi toliau išdėstyti reikalavimai. Tarptautinis biuras perduoda minėtus sprendimus Asamblėjos narėms, kurios yra valstybės, turi teisę balsuoti minėtu klausimu ir nebuvo atstovaujamos, ir paprašo per tris mėnesius nuo perdavimo dienos raštu pranešti, kaip jos balsuoja: už, prieš ar susilaiko. Jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui tokiu būdu balsavusių arba pranešusių, kad susilaiko, narių skaičius yra toks, kokio trūko kvorumui pačioje sesijoje, tokie sprendimai įsigalioja su sąlyga, kad kartu susidaro ir reikalaujama dauguma.

4)   [Sprendimų priėmimas Asamblėjoje]

a)

Asamblėja siekia priimti sprendimus bendru sutarimu.

b)

Jei sprendimo dėl svarstomo klausimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, jis priimamas balsuojant. Tokiu atveju

i)

kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra valstybė, turi po vieną balsą ir balsuoja tik savo vardu ir

ii)

bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, gali balsuoti vietoj savo valstybių narių ir turi tiek balsų, kiek yra šio Akto šalimis esančių jos valstybių narių. Tokia tarpvyriausybinė organizacija negali balsuoti, jeigu kuri nors iš jos valstybių narių pasinaudoja savo balsavimo teise, ir atvirkščiai.

c)

Priimant sprendimus klausimais, susijusiais tik su valstybėmis, kurios privalo laikytis 1967 m. akto, Susitariančiosios Šalys, kurios 1967 m. akto laikytis neprivalo, neturi teisės balsuoti, o priimant sprendimus klausimais, susijusiais tik su Susitariančiosiomis Šalimis, teisę balsuoti turi tik jos.

5)   [Balsų daugumos]

a)

Atsižvelgiant į 25 straipsnio 2 dalį ir 27 straipsnio 2 dalį, Asamblėjos sprendimams priimti reikia dviejų trečdalių balsų.

b)

Susilaikiusiųjų balsai neįskaitomi.

6)   [Sesijos]

a)

Asamblėjos posėdžius šaukia generalinis direktorius, ir, išskyrus išskirtines aplinkybes, posėdžiai vyksta tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip Organizacijos Generalinės Asamblėjos sesijos.

b)

Neeilinę Asamblėjos sesiją generalinis direktorius šaukia vieno ketvirtadalio Asamblėjos narių prašymu arba savo iniciatyva.

c)

Generalinis direktorius parengia kiekvienos sesijos darbotvarkę.

7)   [Darbo tvarkos taisyklės] Asamblėja priima savo darbo tvarkos taisykles.

23 straipsnis

Tarptautinis biuras

1)   [Administracinės funkcijos]

a)

Tarptautinis biuras atlieka tarptautinę registraciją ir vykdo su ja susijusias pareigas, taip pat kitas su specialiąja sąjunga susijusias administracines funkcijas.

b)

Tarptautinis biuras visų pirma rengia Asamblėjos, komitetų ir darbo grupių, kuriuos gali įsteigti Asamblėja, posėdžius ir atlieka šių organų sekretoriato funkcijas.

c)

Generalinis direktorius yra vyriausiasis specialiosios sąjungos pareigūnas ir atstovauja specialiajai sąjungai.

2)   [Tarptautinio biuro vaidmuo Asamblėjoje ir kituose posėdžiuose] Generalinis direktorius ir jo paskirti darbuotojai be teisės balsuoti dalyvauja visuose Asamblėjos ir jos įsteigtų komitetų bei darbo grupių posėdžiuose. Generalinis direktorius arba jo paskirtas darbuotojas ex officio yra to organo posėdžių sekretorius.

3)   [Konferencijos]

a)

Tarptautinis biuras, vadovaudamasis Asamblėjos nurodymais, rengia peržiūros konferencijas.

b)

Tarptautinis biuras gali konsultuotis su tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis bei nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis dėl peržiūros konferencijų rengimo.

c)

Generalinis direktorius ir jo paskirti asmenys dalyvauja peržiūros konferencijų diskusijose be teisės balsuoti.

4)   [Kitos funkcijos] Tarptautinis biuras vykdo visas kitas jam pavestas su šiuo Aktu susijusias funkcijas.

24 straipsnis

Finansai

1)   [Biudžetas] Specialiosios sąjungos pajamos ir išlaidos teisingai ir skaidriai nurodomos Organizacijos biudžete.

2)   [Biudžeto finansavimo šaltiniai] Specialioji sąjunga pajamas gauna iš šių šaltinių:

i)

pagal 7 straipsnio 1 ir 2 dalis renkamų mokesčių;

ii)

pajamų už Tarptautinio biuro publikacijų pardavimą arba autorinių atlyginimų už tas publikacijas;

iii)

dovanų, palikimų ir subsidijų;

iv)

nuomos, investavimo ir kitų pajamų (įskaitant įvairias pajamas);

v)

Susitariančiųjų Šalių specialiųjų įmokų arba bet kokių kitų iš Susitariančiųjų Šalių ar naudos gavėjų gauto finansavimo šaltinių, arba abiejų, jei ir tiek, kiek iš i–iv punktuose nurodytų šaltinių gaunamų pajamų nepakanka išlaidoms padengti, Asamblėjai priėmus atitinkamą sprendimą.

3)   [Mokesčių nustatymas; biudžeto dydis]

a)

2 dalyje nurodytų mokesčių dydį generalinio direktoriaus siūlymu nustato Asamblėja. Mokesčiai yra tokio dydžio, kad kartu su pajamomis, gautomis iš 2 dalyje nurodytų kitų šaltinių, specialiosios sąjungos pajamų įprastomis sąlygomis užtektų Tarptautinio biuro išlaidoms, susijusioms su tarptautinės registracijos paslaugos teikimu, padengti.

b)

Jei Organizacijos programa ir biudžetas nepatvirtinami iki naujo finansinio laikotarpio pradžios, generaliniam direktoriui leidžiama prisiimti įsipareigojimus ir atlikti mokėjimus, kurių dydis neviršija ankstesnių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų.

4)   [2 dalies v punkte nurodytų specialiųjų įmokų nustatymas] Nustatant kiekvienos Susitariančiosios Šalies įmoką, ta Susitariančioji Šalis priskiriama tai pačiai klasei, kuriai yra priskirta pagal Paryžiaus konvenciją, arba, jei Susitariančioji Šalis nėra Paryžiaus konvencijos šalis, klasei, kuriai ji priklausytų, jei būtų Paryžiaus konvencijos šalis. Tarpvyriausybinės organizacijos priskiriamos I (pirmai) įmokų klasei, išskyrus atvejus, kai Asamblėja vieningai nusprendžia kitaip. Įmokos dydis iš dalies priklauso nuo Susitariančiosios Šalies pateiktų registracijų skaičiaus, laikantis Asamblėjos sprendimo.

5)   [Apyvartinių lėšų fondas] Specialioji sąjunga turi apyvartinių lėšų fondą, kurį sudaro visų specialiosios sąjungos narių avansiniai mokėjimai, jei specialioji sąjunga priima tokį sprendimą. Jei apyvartinių lėšų fondo nebepakanka, Asamblėja gali nuspręsti jį padidinti. Mokėjimo dalį ir sąlygas generalinio direktoriaus siūlymu nustato Asamblėja. Jei specialiosios sąjungos pajamos finansiniu laikotarpiu viršija išlaidas, generalinio direktoriaus siūlymu ir Asamblėjai priėmus spendimą, į apyvartinių lėšų fondą įmokėti avansiniai mokėjimai gali būti grąžinti kiekvienai narei proporcingai jos pradiniam mokėjimui.

6)   [Priimančiosios valstybės avansiniai mokėjimai]

a)

Sutartyje dėl būstinės, sudaromos su valstybe, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė, numatoma, kad tais atvejais, kai apyvartinių lėšų fondo išteklių nepakanka, ši valstybė teikia avansinius mokėjimus. Dėl šių avansinių mokėjimų dydžio ir teikimo sąlygų kiekvienu atveju sudaromi atskiri tos valstybės ir Organizacijos susitarimai.

b)

Ir a punkte nurodyta valstybė, ir Organizacija turi teisę rašytiniu pranešimu denonsuoti įsipareigojimą skirti avansinius mokėjimus. Denonsavimas įsigalioja praėjus trejiems metams nuo tų metų, kuriais apie jį buvo pranešta, pabaigos.

7)   [Finansinių ataskaitų auditas] Finansinių ataskaitų auditą atlieka viena arba kelios specialiosios sąjungos valstybės narės arba išorės auditoriai, kaip nustatyta Organizacijos finansiniuose reglamentuose. Gavusi auditorių sutikimą, juos paskiria Asamblėja.

25 straipsnis

Taisyklės

1)   [Dalykas] Šio Akto taikymo tvarka nustatoma taisyklėmis.

2)   [Tam tikrų taisyklių nuostatų keitimas]

a)

Asamblėja gali nuspręsti, kad tam tikros taisyklių nuostatos gali būti iš dalies keičiamos tik sprendžiant vieningai arba trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

b)

Norint, kad taisyklių nuostatos keitimui vieningo balsavimo arba trijų ketvirtadalių balsų daugumos reikalavimas ateityje nebebūtų taikomas, turi būti sprendžiama vieningai.

c)

Norint, kad taisyklių nuostatos keitimui vieningo balsavimo arba trijų ketvirtadalių daugumos reikalavimas ateityje būtų taikomas, turi būti sprendžiama trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

3)   [Šio Akto ir taisyklių kolizija] Tais atvejais, kai šio Akto ir taisyklių nuostatos prieštarauja vienos kitoms, taikomos šio Akto nuostatos.

VI SKYRIUS

Peržiūra ir pakeitimai

26 straipsnis

Peržiūra

1)   [Peržiūros konferencijos] Šio Akto peržiūrą gali atlikti Susitariančiųjų Šalių diplomatinės konferencijos. Sprendimą dėl diplomatinės konferencijos sušaukimo priima Asamblėja.

2)   [Tam tikrų straipsnių peržiūra arba pakeitimas] Remiantis 27 straipsnio nuostatomis, 22–24 ir 27 straipsnius gali pakeisti peržiūros konferencija arba Asamblėja.

27 straipsnis

Asamblėjos atliekamas tam tikrų straipsnių pakeitimas

1)   [Pakeitimų pasiūlymai]

a)

22–24 ir šio straipsnio pakeitimų pasiūlymus gali teikti bet kuri Susitariančioji Šalis arba generalinis direktorius.

b)

Tokius pasiūlymus generalinis direktorius Susitariančiosioms Šalims perduoda ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki jų svarstymo Asamblėjoje.

2)   [Balsų dauguma] Bet kuris 1 dalyje nurodytų straipsnių pakeitimas priimamas trijų ketvirtadalių balsų dauguma, išskyrus 22 straipsnio ir šios dalies pakeitimus, kurie priimami keturių penktadalių balsų dauguma.

3)   [Įsigaliojimas]

a)

Išskyrus atvejus, kai taikomas b punktas, bet kuris 1 dalyje nurodytų straipsnių pakeitimas įsigalioja praėjus vienam mėnesiui nuo dienos, kurią generalinis direktorius gavo trijų ketvirtadalių Susitariančiųjų Šalių, kurios pakeitimo priėmimo momentu buvo Asamblėjos narės ir turėjo teisę balsuoti dėl to pakeitimo, rašytinius pranešimus apie to pakeitimo priėmimą pagal jų atitinkamas konstitucines procedūras.

b)

22 straipsnio 3 ar 4 dalies arba šios dalies pakeitimas neįsigalioja, jei kuri nors Susitariančioji Šalis per šešis mėnesius nuo jo priėmimo Asamblėjoje praneša generaliniam direktoriui, kad ji tokio pakeitimo nepriima.

c)

Bet kuris pakeitimas, kuris įsigalioja pagal šios dalies nuostatas, yra privalomas visoms valstybėms ir tarpvyriausybinėms organizacijoms, kurios pakeitimo įsigaliojimo momentu yra Susitariančiosios Šalys arba Susitariančiosiomis Šalimis tampa vėliau.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

28 straipsnis

Galimybė tapti šio Akto šalimi

1)   [Galimybės tapti šalimi sąlygos] Atsižvelgiant į 29 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis,

i)

pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi gali bet kuri valstybė, kuri yra Paryžiaus konvencijos šalis;

ii)

pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi gali bet kuri kita valstybė, kuri yra Organizacijos narė, pareiškusi, kad jos teisės aktai atitinka Paryžiaus konvencijos nuostatas dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir prekių ženklų;

iii)

pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi gali bet kuri tarpvyriausybinė organizacija, kurios bent viena valstybė narė yra Paryžiaus konvencijos šalis ir kuri pareiškia, kad yra tinkamai pagal savo vidaus procedūras įgaliota tapti šio Akto šalimi ir kad pagal tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartį taikomi teisės aktai, pagal kuriuos gali būti įgyta teisė į geografinių nuorodų regioninę apsaugą.

2)   [Ratifikavimas arba prisijungimas] Bet kuri 1 dalyje nurodyta valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija gali deponuoti

i)

ratifikavimo dokumentą, jei ji yra pasirašiusi šį Aktą, arba

ii)

prisijungimo dokumentą, jei ji nėra pasirašiusi šio Akto.

3)   [Deponavimo įsigaliojimo diena]

a)

Atsižvelgiant į b punktą, ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo įsigaliojimo diena yra ta diena, kurią šis dokumentas deponuojamas.

b)

Bet kurios valstybės, kuri yra tarpvyriausybinės organizacijos valstybė narė ir kurios atžvilgiu kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga gali būti suteikta tik remiantis teisės aktais, taikomais tos tarpvyriausybinės organizacijos valstybėms narėms, ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo įsigaliojimo diena yra ta diena, kurią ta tarpvyriausybinė organizacija deponavo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą, jei ši diena yra vėlesnė už dieną, kurią ta valstybė deponavo savo dokumentą. Tačiau ši pastraipa netaikoma valstybėms, kurios yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, ir nedaro poveikio 31 straipsnio taikymui toms valstybėms.

29 straipsnis

Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimo diena

1)   [Dokumentai, į kuriuos reikia atsižvelgti] Taikant šį straipsnį atsižvelgiama tik į tuos ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus, kuriuos deponavo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės arba tarpvyriausybinės organizacijos ir kurie įsigalioja 28 straipsnio 3 dalyje numatytą dieną.

2)   [Šio Akto įsigaliojimas] Šis Aktas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus deponuoja penkios reikalavimus atitinkančios šalys, nurodytos 28 straipsnyje.

3)   [Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimas]

a)

Kiekvienai prieš tris mėnesius iki šio Akto įsigaliojimo dienos arba anksčiau savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą deponavusiai valstybei arba tarpvyriausybinei organizacijai šis Aktas tampa privalomas jo įsigaliojimo dieną.

b)

Bet kuriai kitai valstybei arba tarpvyriausybinei organizacijai šis Aktas tampa privalomas praėjus trims mėnesiams nuo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos arba bet kurią vėlesnę tame dokumente nurodytą dieną.

4)   [Prieš prisijungimą atlikta tarptautinė registracija] Prisijungiančiosios valstybės teritorijoje, o jei Susitariančioji Šalis yra tarpvyriausybinė organizacija – teritorijoje, kurioje taikoma tos tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartis, šio Akto nuostatos taikomos pagal šį Aktą iki prisijungimo įsigaliojimo dienos jau įregistruotoms kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, atsižvelgiant į 7 straipsnio 4 dalį ir į IV skyriaus nuostatas, kurios taikomos mutatis mutandis. Prisijungiančioji valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija prie savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento pridėtoje deklaracijoje taip pat gali nurodyti, kad 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas ir 17 straipsnyje nurodyti laikotarpiai pratęsiami laikantis atitinkamose taisyklėse nustatytos tvarkos.

30 straipsnis

Išlygų draudimas

Dėl šio Akto negali būti daroma jokių išlygų.

31 straipsnis

Lisabonos susitarimo ir 1967 m. akto taikymas

1)   [Valstybių, kurios yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, santykiai] Valstybių, kurios yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, tarpusavio santykiams taikomas tik šis Aktas. Tačiau pagal Lisabonos susitarimą arba 1967 m. aktą galiojančios tarptautinės kilmės vietos nuorodų registracijos atveju valstybės taiko ne mažesnio masto apsaugą, negu reikalaujama pagal Lisabonos susitarimą arba 1967 m. aktą.

2)   [Valstybių, kurios yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, ir valstybių, kurios yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, tačiau nėra šio Akto šalys, santykiai] Bet kuri valstybė, kuri yra ir šio Akto, ir Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalis, savo santykiams su valstybėmis, kurios yra Lisabonos susitarimo arba 1967 m. akto šalys, tačiau nėra šio Akto šalys, toliau taiko Lisabonos susitarimą arba 1967 m. aktą.

32 straipsnis

Denonsavimas

1)   [Pranešimas] Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Aktą generaliniam direktoriui adresuotu pranešimu.

2)   [Įsigaliojimo diena] Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią generalinis direktorius gavo pranešimą, arba bet kurią vėlesnę pranešime nurodytą dieną. Pranešimas neturi įtakos šio Akto taikymui bet kuriai nagrinėjamai paraiškai ir bet kuriai tarptautinei registracijai, kuri denonsuojančioje Susitariančiojoje Šalyje galioja denonsavimo įsigaliojimo metu.

33 straipsnis

Šio Akto kalbos, pasirašymas

1)   [Originalo tekstai; oficialūs tekstai]

a)

Šis Aktas pasirašomas vienu originaliu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.

b)

Generalinis direktorius, pasikonsultavęs su suinteresuotomis vyriausybėmis, parengia oficialius tekstus kitomis kalbomis, kurias gali nurodyti Asamblėja.

2)   [Pasirašymo terminas] Šis Aktas gali būti pasirašytas Organizacijos centrinėje būstinėje per vienus metus nuo jo priėmimo.

34 straipsnis

Depozitaras

Šio Akto depozitaras yra generalinis direktorius.


(1)  Suderintas pareiškimas dėl 11 straipsnio 2 dalies. Šiame Akte laikoma, kad tais atvejais, kai tam tikri kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą sudarančio pavadinimo ar nuorodos elementai kilmės Susitariančiojoje Šalyje yra vartojami kaip bendriniai, kitose Susitariančiosiose Šalyse nereikalaujama užtikrinti jų apsaugą pagal šią dalį. Siekiant didesnio tikrumo, atsisakymas įregistruoti prekių ženklą, jo registracijos pripažinimas negaliojančia arba pažeidimo konstatavimas Susitariančiosiose Šalyse pagal 11 straipsnio nuostatas negali būti grindžiamas elementu, kuris vartojamas kaip bendrinis.

(2)  Suderintas pareiškimas dėl 12 straipsnio. Šiame Akte laikoma, kad 12 straipsnis nedaro poveikio šio Akto nuostatų dėl ankstesnio naudojimo taikymui, nes iki tarptautinės registracijos kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą sudarančio pavadinimo ar nuorodos elementai arba jų dalis Susitariančiojoje Šalyje, kuri nėra kilmės Susitariančioji Šalis, jau gali būti vartojami kaip bendriniai, pavyzdžiui, dėl to, kad pavadinimas arba nuoroda (arba jų dalis) yra tapatūs bendrinės kalbos terminui, įprastai vartojamam kaip tos prekės arba paslaugos bendrinis pavadinimas toje Susitariančiojoje Šalyje, arba tapatūs įprastiniam vynuogių rūšies, augančios toje Susitariančiojoje Šalyje, pavadinimui.