ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 200

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. liepos 29d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1266, kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

1

 

*

2019 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1267, kuriuo, pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo elektrodams nustatomas galutinis antidempingo muitas

4

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas (ES) 2019/1268 dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos Užbaikime plastiko erą Europoje (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4974)

33

 

*

2019 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1269, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai ( 1 )

35

 

*

2019 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1270, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 5737)  ( 1 )

44

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

29.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1266

2019 m. liepos 24 d.

kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 183 straipsnio b punktą,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (2), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau pateikus atnaujintus duomenis, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 150, 2014 5 20, p. 1.

(3)  1995 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1484/95, nustatantis išsamias papildomų importo muitų sistemos taikymo taisykles ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir panaikinantis Reglamentą Nr. 163/67/EEB (OL L 145, 1995 6 29, p. 47).


PRIEDAS

„I PRIEDAS

KN kodas

Prekių aprašymas

Tipinė kaina

(EUR / 100 kg)

3 straipsnyje nurodytas užstatas

(EUR / 100 kg)

Kilmės šalis (1)

0207 12 90

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlės, vadinamos „65 % viščiukas“

142,5

0

AR

0207 14 10

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlių dalys be kaulų

235,4

19

AR

206,5

28

BR

222,7

23

TH

1602 32 11

Nevirti ir nekepti gaminiai iš Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių)

276,1

3

BR


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7).


29.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/4


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1267

2019 m. liepos 26 d.

kuriuo, pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo elektrodams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) 2007 m. kovo mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 260/2007 (2) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo elektrodams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 80 (TARIC kodai 8101991010 ir 8515908010) nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Galutiniu reglamentu iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamam produktui nustatyta 17,0–41,0 % antidempingo muito norma, o iš visų kitų KLR eksportuojančių gamintojų – 63,5 % antidempingo muito norma.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 508/2013 (3) nusprendė toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą.

1.2.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(4)

2017 m. rugsėjo 2 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė pranešimą apie artėjančią importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą.

(5)

2018 m. vasario 27 d. du Sąjungos gamintojai („Gesellschaft für Wolfram Industrie mbH“ ir „Plansee SE“) (toliau – pareiškėjai), pagaminantys 100 % visų volframo elektrodų Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (5) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį pateikė prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas).

(6)

Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2018 m. gegužės 31 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.3.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(9)

Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.4.   Suinteresuotosios šalys

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, žinomiems volframo elektrodų importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems KLR gamintojams ir paragino juos bendradarbiauti.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nebuvo gauta jokių pastabų dėl inicijavimo ar prašymų išklausyti.

1.5.   Atranka

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.1.   Nesusijusių importuotojų atranka

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija pranešime apie inicijavimą paprašė importuotojų pranešti apie save ir pateikti konkrečią reikalingą informaciją.

(14)

Susisiekta su 46 nesusijusiais importuotojais, apie save pranešė penkios bendrovės. Tačiau dvi iš jų neimportavo KLR kilmės volframo elektrodų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o kitos trys tvirtino esančios naudotojos, o ne importuotojos, ir tik viena iš jų pageidavo būti suinteresuotąja šalimi. Vėlesniu tyrimo etapu apie save pranešė dar vienas importuotojas ir jam buvo suteiktas suinteresuotosios šalies statusas. Taigi, importuotojai nebuvo atrenkami.

1.5.2.   KLR gamintojų atranka

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus KLR gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Trys KLR gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiaujančių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė visų atrankos formos atsakymus pateikusių Kinijos gamintojų užpildyti klausimyną.

1.6.   Naudotojai

(17)

Komisija pranešime apie inicijavimą paragino naudotojus pranešti apie save ir bendradarbiauti. Kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, apie save pranešė trys naudotojai, tačiau tik vienas norėjo būti registruotas kaip suinteresuotoji šalis.

1.7.   Klausimyno atsakymai

(18)

Komisija dviem Sąjungos gamintojams, trims KLR gamintojams, kurie per atranką pranešė apie save, ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė tik du Sąjungos gamintojai ir viena Kinijos bendrovė „Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co., Ltd“. Ši bendrovė buvo peržiūrimojo produkto, kaip apibrėžta 32 konstatuojamojoje dalyje, gamintoja, tačiau šiuo metu yra sustabdžiusi gamybą ir vykdo tik prekybą.

(19)

Taigi, KLR peržiūrimojo produkto gamintojai (7), nepaisant to, ar jie eksportavo ar ne, ir Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo. Komisija pranešė gamintojams apie nebendradarbiavimo pasekmes, tačiau tyrime vis tiek nebendradarbiavo nė vienas gamintojas.

1.8.   Tikrinamieji vizitai

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės bei Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

 

Sąjungos gamintojai:

„Gesellschaft für Wolfram Industrie mbH“, Traunšteinas, Vokietija,

„Plansee SE“, Roitė, Austrija;

 

KLR eksportuotojas:

„Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co., Ltd“, Baodzi, Šaansi, KLR.

1.9.   Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(21)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(22)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus žinomus KLR gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Šią informaciją pateikė du Kinijos gamintojai.

(23)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei, kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta.

(24)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Šiuo atžvilgiu jokių pastabų ar papildomų įrodymų iš Kinijos Vyriausybės ar KLR gamintojų negauta.

(25)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(26)

2018 m. lapkričio 8 d. Komisija pateikė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – 2018 m. lapkričio 8 d. pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti. 2018 m. lapkričio 8 d. pranešime pateiktas sąrašas visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, atsižvelgdamos į neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomus kriterijus, Komisijos tarnybos tuo etapu nustatė, kad galimos tipiškos šalys yra Brazilija, Meksika, Rusija ir Turkija. 2018 m. lapkričio 8 d. pranešime taip pat nurodyta, kad siekiant nustatyti pagrindinės žaliavos sąnaudas ketinama naudotis tarptautiniais lyginamaisiais dydžiais.

(27)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per 10 dienų pateikti pastabų. Pastabų pateikė du Sąjungos gamintojai. Visų pirma Sąjungos pramonė nurodė, kad sąnaudos Turkijoje yra geresnis pagrindas nei sąnaudos Meksikoje, Brazilijoje ar Rusijoje.

(28)

Komisija dviejų Sąjungos gamintojų pateiktas pastabas aptarė antrame 2019 m. kovo 6 d. pranešime (toliau – 2019 m. kovo 6 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. 2019 m. kovo 6 d. pranešime, remiantis tuo etapu turėta informacija, Turkija nustatyta kaip tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką. 2019 m. kovo 6 d. pranešime taip pat nurodyta, kad darbo ir elektros energijos sąnaudoms nustatyti Komisija ketina naudoti Turkijos statistikos instituto paskelbtus duomenis. Taip pat nurodyta, kad, remiantis turima informacija, atrodo, kad be KLR ir Sąjungos peržiūrimasis produktas kitur nebuvo gaminamas. Todėl Komisija nurodė, kad ketina naudoti viešai prieinamus dviejų Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pridėtinių gamybos išlaidų, PBA ir pelno duomenis. Žaliavų (volframo oksido, esančio amonio paravolframate (toliau – APT)) grynajai kainai nustatyti būtų naudojamasi „National Minerals Information Centre of the U.S. Geological Survey“ paskelbtu „Platts Metal Week“ tarptautiniu lyginamuoju dydžiu.

(29)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per 10 dienų pateikti pastabų, tačiau pastabų negauta.

1.9.1.   Tolesnė procedūra

(30)

2019 m. gegužės 6 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galioti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl informacijos atskleidimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(31)

Viena šalis pateikė pastabų ir iškėlė klausimų, kurie jau tinkamai paaiškinti šiame reglamente. Nebuvo gauta jokių prašymų išklausyti.

2.   PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Peržiūrimasis produktas

(32)

Peržiūrimasis produktas – tas pats kaip per pradinį tyrimą, t. y. volframo suvirinimo elektrodai, įskaitant suvirinimo elektrodams skirtus volframo strypus ir juostas, kurių sudėtyje esantis volframas sudaro ne mažiau kaip 94 % masės, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 80 (TARIC kodai 8101991010 ir 8515908010) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Peržiūrimasis produktas naudojamas suvirinimo ir panašiems procesams, įskaitant lankinį suvirinimą volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG), suvirinimą plazmos lanku ir pjaustymą. Šie procesai naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, laivų statybos, automobilių gamybos, jūrų, chemijos ir branduolinės inžinerijos, aviacijos ir kosmoso, naftotiekių ir dujotiekių sektoriuose. Remiantis įvairių rūšių produkto fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir pakeičiamumu naudotojo požiūriu, šiame tyrime laikoma, kad visi volframo elektrodai yra vienas produktas.

2.2.   Panašus produktas

(34)

Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl panašaus produkto. Todėl, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, šiuo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu patvirtinama, kad KLR gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto ir Sąjungos gamintojų gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

3.   DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

3.1.   Pirminės pastabos dėl KLR

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(36)

Kaip minėta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos gamintojas. Kinijos gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, be kita ko, jokių eksporto kainų ir sąnaudų, vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, pajėgumų, gamybos, investicijų ir kt. duomenų. Be to, Kinijos Vyriausybė ir Kinijos gamintojai nepateikė pastabų dėl byloje surinktų įrodymų, įskaitant dėl ataskaitos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija rėmėsi turimais faktais.

(37)

Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms ir dviem Kinijos gamintojams, kurie per atranką pranešė apie save, kad bus taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, ir suteikė jiems galimybę pateikti pastabų. Pastabų, dėl kurių pasikeistų pagrindinio reglamento 18 straipsnio naudojimas, nepateikta.

(38)

Tuo remiantis, toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme ir su suinteresuotųjų šalių pastabomis pateikta informacija, pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje pateiktais statistiniais duomenimis ir kitais viešais šaltiniais, kurie, kai taikoma, nurodyti toliau.

3.2.   Dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

(39)

Iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės statistinių duomenų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą iš KLR buvo importuota 45 000–50 000 kg volframo elektrodų, o tai sudarė 40–50 % viso Sąjungos suvartojimo. Taigi Komisija padarė išvadą, kad faktinis importas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tipiškas, ir dėl to nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

3.3.   Normalioji vertė

(40)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(41)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.3.1.   Didelių iškraipymų buvimas

3.3.1.1.   Įvadas

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis,

valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms,

viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka,

bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas,

darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas,

viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą“.

(43)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į neišsamų pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos vertinant įvairius sąrašo elementus. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Bendrai vertinant, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrąsias aplinkybes ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į rinkos jėgų veikimą, nes tai rodo, kad kainos ir sąnaudos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų.

(44)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(45)

Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Dėl to Komisija rėmėsi ataskaita (8), kurioje nurodyta, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su pagrindiniais gamybos veiksniais (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(46)

Pareiškėjas prašyme nurodo ataskaitoje išvardytus volframo pramonės iškraipymus, tiksliau:

Kinijos Vyriausybės priemones pajėgumams riboti ir tolesnės gamybos grandies produktams remti: gavybos ir eksporto licencijų apribojimus, gamybos kvotas ir papildomus gavybos ir perdirbimo suvaržymus;

po Kinijos volframo pramonės asociacijos pateikto prašymo 2016 m. aštuonių didelių KLR gamintojų paskelbtus planus mažinti volframo koncentratų produkciją;

faktą, kad volframas yra 13-ojo mineralinių išteklių penkmečio plano dalis ir yra plačiai reguliuojamas;

faktą, kad volframui taikomi eksporto licencijavimo reikalavimai, pagal kuriuos tik tam tikroms valstybinėms prekybos įmonėms leidžiama prekiauti volframu;

eksporto kvotas ir

atsargų kaupimą.

(47)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais, visų pirma Kinijos teisės aktais, oficialiai skelbiamais Kinijos politikos dokumentais, tarptautinių organizacijų skelbiamomis ataskaitomis, taip pat ataskaitoje konkrečiai nurodytais mokslininkų tyrimais / straipsniais. Atliekant šią analizę nagrinėtas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(48)

Kaip nurodyta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, nei Kinijos Vyriausybė, nei Kinijos gamintojai nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

3.3.1.2.   Dideli iškraipymai, darantys poveikį KLR vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms: bendros ekonominės aplinkybės

(49)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (9). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (10).

(50)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“. (11) Tai rodo KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Ši kontrolė būdinga Kinijos sistemai ir yra didesnė nei kitose šalyse, kuriose vyriausybės vykdo didelę makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(51)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (12). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(52)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus įtraukiami aiškūs numatomi tikslai. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Privalomasis planų pobūdis ir tai, kad susijusios Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais, verčia ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.1.5 skirsnį) (13).

(53)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį) (14). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Nors ir mažesnės svarbos nei bankų sektorius, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (15).

(54)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (16). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam turi didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (17).

(55)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (18).

3.3.1.3.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmąją įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(56)

Didžiausią KLR ekonomikos dalį sudaro įmonės, kurių nuosavybės teisės priklauso valstybei, kuri jas kontroliuoja arba strategiškai prižiūri, arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(57)

Dėl valstybės nuosavybės, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį volframo sektoriuje. Daug pagrindinių volframo gavybos bendrovių yra valstybės bendrovės, nes volframo gavybos licencijos daugiausia suteikiamos valstybės įmonėms (19).

(58)

Dėl valstybės kontrolės – vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros įmonės ją įgyvendina, tačiau ji taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti įmonių veiklos sprendimų procese. Įrodymai, kad vyriausybė kontroliuoja volframo pramonės įmones – gavybos licencijos, investicijų apribojimai, eksporto apribojimai (20). Be to, 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane nustatyta daug išsamių tikslų ir kvotų (21).

(59)

Kalbant apie valstybės taikomą strateginę priežiūrą ir gaires sektoriuje, ši situacija išanalizuota 3.3.1.4 ir 3.3.1.5 skirsniuose. Kadangi volframo sektoriuje stebima didelė valstybės kontrolė ir kišimasis, kaip aprašyta toliau, net privatūs volframo gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis.

(60)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad volframo elektrodų rinką KLR daugiausia aprūpina įmonės, kurias Kinijos Vyriausybė kontroliuoja ir strategiškai prižiūri arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

3.3.1.4.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms.

(61)

Kinijos valstybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (22), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (23)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (24). 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (25). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, įskaitant volframo sektorių. Taigi, nustatyta, kad šios taisyklės taip pat taikomos volframo elektrodų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(62)

Būtent volframo sektoriuje (įskaitant peržiūrimąjį produktą) esama glaudžių sąsajų tarp sektoriuje aktyviai veikiančių įmonių sprendimo priėmimo procesų ir valstybės, visų pirma KKP. Volframo gamintojai yra susibūrę į Kinijos volframo pramonės asociaciją (toliau – CTIA), kuri priklauso Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijai. Pastaroji akivaizdžiai vykdo vyriausybės politiką ir skatina darbuotojus bei narius, be kita ko, laikytis Lianghui (dviejų susirinkimų (26)) dvasios ir ją įgyvendinti. CTIA įgyvendina vyriausybės politiką, dėl kurios Kinijos rinkoje iškraipomos sąnaudos ir kainos. 2016 m. aštuoni dideli KLR gamintojai pranešė apie planus mažinti volframo koncentratų produkciją, Kinijos volframo pramonės asociacija paprašė savo narių sumažinti gamybą, o Kinijos valstybės rezervo biuras surengė konkursus volframo koncentratams įsigyti. Kadangi KLR gaminama daugiau nei 80 % volframo pasaulyje, tokie veiksmai turi poveikio tiek Kinijos, tiek pasaulinėms volframo kainoms. Antra, didžioji dalis volframo gavybos kvotų paskirstyta šešioms pagrindinėms valstybės įmonėms: „China Minmetals“, „Aluminium Corporation of China“, „China Northern Rare Earth Group High-Tech“, „Xiamen Tungsten“, „China Southern Rare Earth Group“, „Guangdong Rare Earth Industry Group“ (27). Taigi valstybės dalyvavimas Kinijos volframo pramonėje tiesiogiai pasireiškia ne tik valstybės įmonėse, bet ir per CTIA.

(63)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (28).

(64)

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad valstybės dalyvavimas volframo sektoriaus įmonėse ir finansų sektoriuje bei kituose gamybos išteklių sektoriuose, kartu su 3.3.1.3 skirsnyje ir toliau aprašyta sistema, leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

3.3.1.5.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečiąją įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiamos laisvosios rinkos jėgos.

(65)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (29).

(66)

Kinijos Vyriausybė atidžiai kontroliuoja ir reglamentuoja volframo pramonę. Tai patvirtinta ne tik 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane ir 13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane, bet ir įstatymuose, kuriais reglamentuojama gavyba ir perdirbimas, eksportas ir investicijos į volframo pramonę.

(67)

13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane volframas nurodytas kaip vienas iš 24 strateginių mineralų, kurie yra „pagrindiniai mineralinių išteklių makrokontrolės, priežiūros ir valdymo elementai“ (30). Be to, plane bendra volframo rūdos gavyba apribota iki 120 000 tonų per metus (31), taip pat numatyta stabilizuoti gavybos operacijų mastą bei konsoliduoti volframo išteklių bazes pietų Dziangsyje, Hunane (Čendžou). Jame nustatyti tikslai, kad vidutinio dydžio ir didelės kasyklos sudarytų daugiau kaip 12 % visų kasyklų, ir numatyta užtikrinti įmonių koncentraciją ir rinkoje konkurencingų didelių ir vidutinio dydžio kasyklų plėtrą (32).

(68)

13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane nustatytas tikslas „didinti gamybos apribojimus ir stiprinti vertės apsaugos priemones, taikomas volframui ir pan.; <ir> pagrįstai koreguoti ir kontroliuoti volframo gavybos apimties kontrolės rodiklius“ (33).

(69)

Be to, volframas yra įtrauktas į produktų, kuriems taikomi eksporto muitai (34), eksporto licencijavimo reikalavimai (35) ir valstybinės prekybos reikalavimai (36), sąrašą. Tai, kartu su griežta gamybos kvotų kontrole ir dideliais Valstybės rezervo biuro turimais rezervais (37), sudaro sąlygas Kinijos Vyriausybei kontroliuoti volframo pasiūlą Kinijoje.

(70)

Todėl nustatyta, kad Kinijos Vyriausybė vykdo viešąją politiką ir daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms volframo ir volframo suvirinimo elektrodų gamybos atžvilgiu. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

(71)

Be to, Komisija pastebėjo, kad nors nereikėjo atlikti analizės dėl peržiūrimojo produkto gamybai naudojamų žaliavų siekiant nustatyti, kad viešoji politika veikia laisvosios rinkos jėgas volframo elektrodų sektoriuje, ji nustatė, kad pagrindinei žaliavai – APT – Kinijoje taikomi eksporto licencijavimo reikalavimai (38).

(72)

EBPO „Pramoninių žaliavų eksporto apribojimų sąvade“ eksporto licencijos pripažintos tam tikrais eksporto apribojimais (39). Suteikdama eksporto licencijas vyriausybė gali kontroliuoti eksportuotojus ir eksportuojamų prekių kiekį (40), taip sudarydama sąlygas gerokai riboti eksportą ir išlaikyti produktus vidaus rinkoje. Dėl to gali padidėti pasiūla, kuri yra nebūtinai susijusi su padidėjusi paklausa, ir vidaus rinkos kainos gali sumažėti. Tai gali reikšti iškraipymą netiesioginio vidaus pramonės, kuri naudoja ribojamą prekę kaip gamybos išteklių, subsidijavimo forma (41). APT taikomomis eksporto licencijomis sukuriama papildoma paskata Kinijos pramonei gaminti ir eksportuoti mažesnėmis kainomis, nes tolesnės gamybos grandies pramonė gali naudotis pigesnėmis žaliavomis nagrinėjamajam produktui gaminti. Tai veikia konkurencinį nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto santykį, nes Kinijos pramonė peržiūrimąjį produktą gali gaminti ir eksportuoti mokėdama kainą, kuri dėl eksporto licencijavimo nėra nustatoma remiantis laisvu rinkos jėgų veikimu.

(73)

Taigi, Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė vykdo viešąją politiką, kuri turi įtakos laisvosios rinkos jėgoms ir su volframo elektrodų gamyba susijusios žaliavos APT atžvilgiu.

3.3.1.6.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas.

(74)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (42).

(75)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių Kinijoje atžvilgiu (43). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (44). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (45).

(76)

Todėl atrodo, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai ir dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemės skyrimu bei įsigijimu KLR. Šie įstatymai taikomi ir volframo sektoriui, įskaitant eksportuojančius peržiūrimojo produkto gamintojus.

(77)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad volframo sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu.

3.3.1.7.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas.

(78)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (46). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (47). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (48). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(79)

Volframo sektoriui, įskaitant volframo elektrodus, taip pat taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi volframo sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(80)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad darbo užmokesčio sąnaudos volframo sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą, buvo iškraipytos.

3.3.1.8.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.

(81)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(82)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (49), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (50), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (51). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (52).

(83)

Nors pripažįstama, kad gali būti įvairių teisinių priemonių, kuriomis nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš susijusių įrodymų matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo (53). Iš per ankstesnius prekybos apsaugos tyrimus nustatytų faktų padarytos tos pačios išvados (54).

(84)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (55).

(85)

Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(86)

Antra, skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(87)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(88)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(89)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(90)

Kalbant konkrečiai apie volframo sektorių, 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane ir 13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane numatytos įvairios paramos priemonės ir subsidijos, skirtos susijusiems pramonės sektoriams, įskaitant volframo pramonę, remti (56). Kadangi volframo pramonė yra įtraukta į valstybės remiamų pramonės sektorių sąrašą, pateiktą 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane ir 13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane, ir kadangi bankai savo paskolų politiką formuoja pagal šiuos planus (žr. 53 konstatuojamąją dalį), eksportuojantys gamintojai ir jų tiekėjai gali naudotis šiame skirsnyje aprašytu lengvatiniu finansavimu (57).

(91)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad volframo elektrodų gamintojai turėjo galimybių gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba nepriklausomai nuo valstybės neveikiančios institucijos.

3.3.1.9.   Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(92)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra susiję ne tik su volframo sektoriumi apskritai ar volframo suvirinimo elektrodų sektoriumi konkrečiai. Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.1.1–3.3.1.5 skirsniuose ir ataskaitos I dalyje, taikomi visoje šalyje ir ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.1.6–3.3.1.8 skirsniuose ir ataskaitos II dalyje.

(93)

Gaminant volframo suvirinimo elektrodus pagrindinis gamybos išteklius yra amonio paravolframatas (toliau – APT). Kai volframo suvirinimo elektrodų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(94)

Todėl negalima naudoti ne tik volframo suvirinimo elektrodų pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

3.3.1.10.   Išvada

(95)

3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir volframo sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei bei KLR gamintojams nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(96)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje. Komisija priminė, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos gamintojas ir kad nebuvo pateikta jokių tvirtinimų, kad kai kurios vidaus sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką yra neiškraipytos.

3.3.2.   Tipiška šalis

3.3.2.1.   Bendrosios pastabos

(97)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze (58), naudojo šalis, kurių bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR;

peržiūrimojo produkto gamyba toje šalyje (59);

susijusių viešų duomenų prieinamumas toje šalyje;

jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė buvo teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(98)

Kaip minėta 26 konstatuojamojoje dalyje, 2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji nustatė keturias galimas tipiškas šalis: Braziliją, Meksiką, Rusiją ir Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų ir siūlyti kitas šalis.

(99)

Po 2018 m. lapkričio 8 d. pranešimo Komisija gavo Sąjungos pramonės pateiktų pastabų dėl tipiškos šalies.

(100)

Sąjungos pramonė nurodė, kad sąnaudos Turkijoje yra geresnis pagrindas nei sąnaudos Meksikoje, Brazilijoje ar Rusijoje. Taip yra dėl to, kad sąnaudos šiose trijose šalyse yra iškraipytos dėl įvairių priežasčių, įskaitant didelę infliaciją ir vyriausybės teikiamą apsaugą.

(101)

Sąjungos pramonė visų pirma užginčijo Rusijos tinkamumą ir teigė, kad šioje šalyje labai iškraipytos energijos kainos. Šis faktas pagrįstas nurodant naujausius Komisijos nustatytus faktus atliekant tyrimą dėl amonio nitrato (Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1703). Kadangi, kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tinkama tipiška šalimi šiame tyrime pasirinko Turkiją, nes nustatė, kad iš galimų svarstytų tipiškų šalių išsamiausių statistinių duomenų, susijusių su darbo sąnaudomis, esama Turkijoje, šio tvirtinimo ir energijos kainų iškraipymų buvimo Rusijoje per šį tyrimą nagrinėti nereikėjo.

3.3.2.2.   Ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR

(102)

Dėl ekonominio išsivystymo lygio Komisija pažymi, kad Pasaulio banko duomenimis (60) visos 98 konstatuojamojoje dalyje išvardytos šalys priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, todėl šiuo atžvilgiu jos vienodai tinka būti tipiškomis šalimis.

3.3.2.3.   Peržiūrimojo produkto gamyba tipiškoje šalyje ir susijusių viešų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje

(103)

2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad remiantis turima informacija peržiūrimasis produktas buvo gaminamas tik KLR ir Sąjungoje. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(104)

Kadangi yra daugiau nei viena galima tipiška šalis, laikydamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos Komisija atsižvelgė į susijusių viešų duomenų prieinamumą tipiškoje šalyje.

(105)

Komisija atsižvelgė į volframo elektrodų gamybos veiksnių svarbą. Be pačios svarbiausios žaliavos (APT), kuri sudaro didžiąją dalį galutinio produkto sąnaudų, antras ir trečias pagal svarbą veiksniai buvo darbas ir elektros energija. Tada Komisija palygino keturias galimas tipiškas šalis pagal informacijos apie darbo ir elektros energijos sąnaudas kokybę.

(106)

Remdamasi turima informacija Komisija nustatė, kad iš galimų svarstytų tipiškų šalių išsamiausią statistinę informaciją apie darbo sąnaudas galima gauti Turkijoje. Turkijos statistikos institutas skelbia išsamius kiekvienos ekonominės veiklos darbo sąnaudų duomenis. Taigi, viešai galima gauti pagrindinių metalų gamybos pramonės konkrečių darbo sąnaudų duomenų. Taip pat galima gauti išsamių pramoniniams naudotojams tiekiamos elektros energijos kainos duomenų.

(107)

Atsižvelgdama į Sąjungos pramonės pateiktą informaciją ir į tai, kad tipiškoje šalyje galima gauti susijusių viešų duomenų, Komisija 2019 m. kovo 6 d. pranešime pasiūlė naudoti Turkiją kaip tipišką šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Pastabų negauta.

3.3.2.4.   Išvada dėl tipiškos šalies

(108)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę ir turimus byloje surinktus duomenis, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą atitinkamoms darbo ir elektros energijos sąnaudoms tinkamoje tipiškoje šalyje nustatyti naudojo Turkijos duomenis.

3.3.3.   Normaliajai vertei apskaičiuoti naudoti duomenys

(109)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus“, ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(110)

2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji negali remtis tinkamų tipiškų šalių importo duomenimis, kad nustatytų pagrindinio gamybos veiksnio vertę. Taip yra dėl to, kad labai neatitinka importo kainos pagal SS kodą, kuris taikomas ne tik pagrindinei žaliavai (APT), bet ir kitiems produktams iš keturių galimų tipiškų šalių. Vietoje to buvo naudojamas „National Minerals Information Center of the U.S. Geological Survey“ paskelbtas lyginamasis dydis neiškraipytoms pagrindinės žaliavos sąnaudoms nustatyti.

(111)

Komisija Turkijos statistikos instituto pateiktą informaciją naudojo kaip darbo sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų šaltinį.

3.3.4.   Gamybos veiksniai

(112)

2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija siekė sudaryti pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su bet kurio bendradarbiaujančio gamintojo peržiūrimojo produkto gamyba, nustatyti.

(113)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjais ir dviem pranešimo apie inicijavimą III priedo respondentais, kad nustatytų gamyboje naudojamus gamybos veiksnius.

(114)

Komisija negavo jokių pastabų dėl konkrečių gamybos veiksnių.

(115)

Atsižvelgiant į visą pareiškėjo pateiktą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir, kai taikoma, susijusios tarifinės pozicijos:

1 lentelė

Gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys

SS kodas

Naudotas šaltinis

Vertė

Žaliavos

Amonio paravolframatas (APT)

ex 2841 80

Volframo oksido, esančio amonio paravolframate (APT) grynoji kaina pagal „National Minerals Information Centre of the U.S. Geological Survey“ skelbiamą „Platts Metal Week“ tarptautinį lyginamąjį dydį

34,81 EUR/kg

Darbas

Tiesioginis darbas

Darbo užmokestis gamybos pramonėje

[nėra duomenų]

Turkijos statistikos institutas

8,15 EUR/darbo val.

Energija

Elektros energija

[nėra duomenų]

Turkijos statistikos institutas

0,06 EUR/kWh

3.3.4.1.   Žaliavos

(116)

Pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava yra APT. 2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija nurodė, kad ji ketina naudoti „National Minerals Information Centre of the U.S. Geological Survey“ (61) kasmėnesinėje mineralinių išteklių suvestinėje skelbiamą „Platts Metal Week“ tarptautinį lyginamąjį dydį.

(117)

Prieš naudojant kaip žaliavą volframo elektrodams gaminti APT turi būti paverstas volframo metalo milteliais.

(118)

Kadangi pagal tarptautinį lyginamąjį dydį kotiruojama APT kaina nurodoma pagal volframo oksido kiekį APT, be to, reikia pridėti pavertimo į miltelius sąnaudas, lyginamasis dydis buvo pakoreguotas pritaikius 1,26 veiksnį ir pridėjus 0,767 EUR už kilogramą į miltelius paverstos medžiagos. Suinteresuotosioms šalims pranešta apie šias pavertimo į miltelius sąnaudas, kurias nurodė Sąjungos pramonė, ir Komisija šiuo klausimu negavo jokių pastabų.

3.3.4.2.   Darbas

(119)

2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija nurodė, kad darbo sąnaudoms nustatyti ketina naudotis Turkijos statistikos instituto paskelbtais duomenimis. Visų pirma Komisija nurodė, kad ji ketina naudoti 2016 m. valandines darbo sąnaudas gamybos pramonėje pagal NACE 2 red. (62) ekonominės veiklos rūšį C.24 (pagrindinių metalų gamyba) – tai naujausi turimi statistiniai duomenys (63). Ji taip pat nurodė, kad vertės būtų tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (64). Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino tą metodą.

3.3.4.3.   Elektros energija

(120)

Dėl elektros energijos sąnaudų, 2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija nurodė ketinanti taikyti vidutinę elektros energijos vieneto kainą pramoniniams naudotojams, pateiktą Turkijos statistikos instituto pranešime spaudai. Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino tą metodą.

3.3.4.4.   Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA ir pelnas

(121)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (PBA) ir pelną“. Be to, reikėjo nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius.

(122)

2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija nustatė tik du volframo elektrodų gamintojus ne KLR – tai buvo Sąjungos bendradarbiaujantys gamintojai. Kadangi jokių pastabų šiuo klausimu negauta, Komisija naudojo tų dviejų gamintojų gamybos pridėtinių išlaidų, PBA ir pelno duomenis. Kadangi tik vienas iš dviejų Sąjungos gamintojų paskelbė finansines ataskaitas, kurias buvo galima rasti „Orbis“ duomenų bazėje (65), naudoti tik vieno iš gamintojų duomenys.

(123)

Kad galėtų nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų ir PBA vertę, Komisija naudojo gamybos sąnaudų dalį, kurią pridėtinės gamybos išlaidos ir PBA sudaro Sąjungos bendradarbiaujančio gamintojo sąnaudų struktūroje.

(124)

Tiksliau Komisija Sąjungos bendradarbiaujančio gamintojo faktines gamybos pridėtinių išlaidų sąnaudas ir PBA išreiškė kaip visų faktinių gamybos sąnaudų procentinę dalį. Tada tą pačią procentinę dalį Komisija pritaikė neiškraipytai gamybos sąnaudų vertei, kad gautų neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų ir PBA vertę.

(125)

Pelnui nustatyti Komisija naudojosi to paties Sąjungos gamintojo finansiniais duomenimis. Tiksliau Komisija naudojo pelno duomenis, kurie buvo nurodyti auditorių patikrintose laikotarpio nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. bendrovės sąskaitose.

(126)

Dėl to prie neiškraipytų gamybos sąnaudų buvo pridėta:

32,06 % gamybos pridėtinių išlaidų ir PBA (66), pritaikytų gamybos sąnaudoms (apimančioms žaliavų suvartojimą, darbą ir energiją);

5,58 % pelno (67), pritaikyto gamybos sąnaudų sumai.

3.3.4.5.   Normaliosios vertės apskaičiavimas

(127)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi šių veiksmų.

(128)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo tą patį medžiagų, darbo ir energijos suvartojimo santykį, kaip Sąjungos gamintojui, kuriam tenka didžiausia gamybos Sąjungoje apimtis. Naudoti duomenys buvo susiję su dažniausiai naudojamo 2,4 mm skersmens ir 175 mm ilgumo WL15 elektrodo gamyba.

(129)

Tada Komisija naudojimo veiksnius padaugino iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip nustatyta 1 lentelėje, ir pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA ir pelną, kaip aprašyta 126 konstatuojamojoje dalyje.

(130)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(131)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta visos šalies mastu, o ne kiekvienam gamintojui atskirai.

3.4.   Eksporto kaina

(132)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis CIF importo kaina, gauta iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės.

3.5.   Palyginimas

(133)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(134)

Normalioji vertė pakoreguota ir padidinta 17 % dėl eksporto PVM, nes už peržiūrimojo produkto eksportą nėra sumažinamas PVM, o eksporto kaina sumažinta siekiant atsižvelgti į tarptautinio ir vidaus frachto ir draudimo išlaidas.

3.6.   Dempingo skirtumas

(135)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija panašaus produkto normaliąją vertę palygino su eksporto kaina EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(136)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 55 %.

(137)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

3.7.   Dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos

(138)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir su žaliavomis susiję iškraipymai.

(139)

Kadangi KLR gamintojai nebendradarbiavo, šis nagrinėjimas buvo pagrįstas Komisijos turima informacija, t. y. prašyme pateikta informacija ir iš kitų turimų šaltinių gauta informacija, pvz., pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze ir iš suinteresuotųjų šalių atliekant tyrimą gauta informacija.

3.7.1.   KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(140)

Kadangi KLR gamintojai nebendradarbiavo, toliau išdėstyta išvada paremta prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, Sąjungos pramonės atliekant tyrimą pateikta informacija ir „Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co., Ltd,“ pateikta informacija.

(141)

Prašyme atlikti peržiūrą įvertinta, kad Kinijos volframo elektrodų gamybos pajėgumai per metus sudaro 2 000 000–4 000 000 kg. Per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nustatyta, kad pajėgumai sudarė 1 600 000 kg, o pajėgumų naudojimas – 63 %, dėl ko susidarė apie 600 000 kg nepanaudotų pajėgumų, kurie beveik penkis kartus viršijo visą Sąjungos suvartojimą.

(142)

Per dabartinį tyrimą atrankos formą užpildę du gamintojai nurodė, kad turi 17 % nepanaudotų pajėgumų. Šį santykį pritaikius kukliausiam KLR gamybos pajėgumų įverčiui, KLR nepanaudoti pajėgumai sudaro daug daugiau nei visas panašaus produkto suvartojimas Sąjungoje.

(143)

Todėl galima daryti išvadą, kad KLR yra dideli nepanaudoti pajėgumai, kurie gali būti nukreipti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkos ar vidaus rinka galėtų absorbuoti šiuos didelius nepanaudotus pajėgumus.

3.7.2.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(144)

Kinijos gamintojai nuolat rodė susidomėjimą Sąjungos rinka ir sugebėjo iki 40–50 % padidinti rinkos dalį. Sąjunga turi stiprią pramoninę bazę ir taip pat yra didelė rinka, kurioje nuolat suvartojama daugiau nei 10 % visos apskaičiuotos Kinijos gamybos apimties.

(145)

Kaip parodyta 4 ir 9 lentelėse, Sąjungos gamintojų kainos yra gerokai didesnės už importo kainas. Tai, kad nepaisant taikomo antidempingo muito, į Sąjungą iš KLR importuojamas didelis produkto kiekis, patvirtina, kad Sąjungos rinka yra labai patraukli.

3.7.3.   Su žaliavomis susiję iškraipymai

(146)

Kaip nurodyta 71–73 konstatuojamosiose dalyse ir paaiškinta ataskaitos 12.4.1 skirsnyje, bendrovių ekonominė padėtis priklauso ir nuo žaliavų tiekimo sąlygų (68). Jei yra taikomos vyriausybės priemonės, kuriomis skatinamas žaliavų vidaus suvartojimas, o ne žaliavų skyrimas remiantis tarptautine pasiūla ir paklausa, vienodos konkurencijos sąlygos yra labiau palankios vidaus tolesnės gamybos grandies pramonei.

3.7.4.   Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(147)

Volframo elektrodai gaminami tik KLR ir Sąjungoje. KLR taiko eksporto apribojimus pagrindinei žaliavai, kuri daugiausia randama tik KLR. Atsižvelgdama į Sąjungos rinkos patrauklumą, didelius įrengtus nepanaudotus pajėgumus KLR ir besitęsiantį dempingą, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos.

4.   ŽALOS TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(148)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino du žinomi gamintojai. Abu gamintojai visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

4.2.   Pirminės pastabos

(149)

Komisija žalą įvertino remdamasi gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies, užimtumo, našumo ir augimo tendencijomis, taip pat kainų, pelningumo, pinigų srauto, pajėgumo padidinti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir darbo užmokesčio tendencijomis.

(150)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik dvi bendrovės, siekiant pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį užtikrinti konfidencialumą duomenys apie Sąjungos pramonę bus nurodyti intervalais.

(151)

Siekiant apsaugoti Sąjungos pramonės konfidencialumą, importo iš KLR duomenys, gauti iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės, taip pat bus nurodyti intervalais, nes jie yra labai išsamūs ir juos atskleidus būtų galima nustatyti tikslią Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtį.

4.3.   Sąjungos gamyba ir suvartojimas

(152)

Bendra Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 35–40 tonų, o tai yra mažiau nei per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(153)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė sudėdama TARIC lygmens importo statistinius duomenis, naudodamasi informacija, surinkta remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtį.

(154)

Peržiūrimojo produkto suvartojimo Sąjungoje raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Bendras Sąjungos suvartojimas (kg)

130 000 –140 000

120 000 –130 000

120 000 –130 000

100 000 –110 000

105 000 –115 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

95

96

83

86

Šaltinis: klausimyno atsakymai, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 14 %. Iš kiekvienų metų duomenų analizės matyti, kad suvartojimas beveik palaipsniui mažėjo per laikotarpį iki 2017 m., o nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio šiek tiek padidėjo – 3 %.

4.4.   Importas iš KLR

4.4.1.   Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(156)

Komisija importo iš KLR į Sąjungą apimtį nustatė remdamasi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, o importo rinkos dalis – lygindama šią importo apimtį su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(157)

Importo iš KLR rinkos dalies ir apimties raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Importo iš KLR apimtis (kg)

45 000 –50 000

50 000 –55 000

50 000 –55 000

40 000 –45 000

45 000 –50 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

103

109

87

97

Importo iš KLR rinkos dalis (%)

30–40 %

40–50 %

40–50 %

40–50 %

40–50 %

Indeksas (2014 m. = 100)

100

108

113

105

112

Šaltinis: klausimyno atsakymai, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(158)

Mažėjant Sąjungos suvartojimui KLR kilmės peržiūrimojo produkto importo apimtis per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 3 % ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį siekė 45 000–50 000 kg (žr. 3 lentelę). Nepaisant šio sumažėjimo Kinijos eksportuotojams tenkanti rinkos dalis padidėjo 12 % – jiems teko beveik pusė visos Sąjungos rinkos.

(159)

Analizuojant žalą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį iš KLR į Sąjungą buvo toliau importuojama mokant muitus.

4.4.2.   Importo iš KLR kainos

(160)

Komisija naudojo importo iš KLR kainas, nurodytas pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

(161)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo iš KLR kainos (EUR/t)

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Vidutinė importo iš KLR kaina (EUR/kg)

45–50

50–55

45–50

45–50

45–50

Indeksas (2014 m. = 100)

100

108

93

93

99

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(162)

Vidutinės importo iš KLR kainos 2015 m. padidėjo 8 %, 2016 ir 2017 m. sumažėjo ir buvo stabilios, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį padidėjo iki beveik 2014 m. lygio.

(163)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš KLR kaina buvo gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės vidutinę pardavimo kainą ir vidutines gamybos sąnaudas, kaip nurodyta 9 lentelėje.

4.4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

(164)

Komisija priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė lygindama dviejų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir peržiūrimojo produkto importo iš KLR CIF kainos, pakoreguotos atsižvelgiant į iškrauto produkto kainą, duomenis iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės.

(165)

Palyginus gauti rezultatai išreikšti dviejų Sąjungos gamintojų vidutinės kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(166)

Palyginus nustatyta, kad nepaisant taikomo antidempingo muito, nustatyto siekiant pašalinti konkurencinius dviejų produktų skirtumus, dėl importo iš KLR kainos Sąjungos rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai daugiau kaip 50 %.

4.5.   Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(167)

Importo į Sąjungą apimtis, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis ir kainų tendencijos pateiktos 5 lentelėje. Apimties ir kainos tendencijos pagrįstos pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis.

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR (kg)

60 000 –65 000

55 000 –60 000

50 000 –55 000

45 000 –50 000

45 000 –50 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

88

85

76

75

Importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis

45–50 %

45–50 %

40–45 %

40–45 %

40–45 %

Indeksas (2014 m. = 100)

100

92

88

91

87

Vidutinė importo iš trečiųjų šalių kaina (EUR/kg)

50–55

65–70

65–70

55–60

55–60

Indeksas (2014 m. = 100)

100

129

124

113

111

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(168)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 25 %.

(169)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 13 %.

(170)

Vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %, tačiau buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, kaip nurodyta 10 lentelėje.

(171)

Kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, peržiūrimasis produktas gaminamas tik KLR ir Sąjungoje. Todėl importo iš kitų trečiųjų šalių kilmė veikiausiai yra KLR.

4.6.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.6.1.   Bendrosios pastabos

(172)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(173)

Žalai nustatyti Komisija naudojo vienintelių dviejų Sąjungos gamintojų duomenis, pagal kuriuos nustatė žalos rodiklius.

(174)

Žalos rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo, vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.6.2.   Žalos rodikliai

4.6.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(175)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Gamybos apimtis (kg)

40 000 –45 000

40 000 –45 000

35 000 –40 000

35 000 –40 000

35 000 –40 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

88

94

94

Gamybos pajėgumai (kg)

100 000 –110 000

100 000 –110 000

100 000 –110 000

100 000 –110 000

100 000 –110 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

100

100

100

Pajėgumų naudojimas

35–40 %

35–40 %

35–40 %

35–40 %

35–40 %

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

88

94

94

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(176)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, kaip ir Sąjungos suvartojimas. Ji sumažėjo net 12 % 2016 m., tačiau kitais metais gamyba padidėjo 6 % ir tokio dydžio išliko per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(177)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko tokie pastovūs.

(178)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. Pirmiausia 2014–2015 m. pajėgumų naudojimas padidėjo 1 %, 2016 m. sumažėjo 13 %, o 2017 m. padidėjo 6 % ir išliko tokio dydžio. Apskritai pajėgumų naudojimo koeficientas buvo mažas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %.

(179)

Sąjungos pramonės gamyba ir pajėgumų naudojimas sumažėjo 6 %, panašiai į Sąjungos suvartojimo sumažėjimo 14 % tendenciją, tačiau importas iš KLR ir trečiųjų šalių sumažėjo atitinkamai 3 % ir 25 %.

4.6.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(180)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (kg)

15 000 –20 000

15 000 –20 000

15 000 –20 000

15 000 –20 000

15 000 –20 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

100

98

96

Rinkos dalis

10–15 %

10–15 %

10–15 %

15–20 %

15–20 %

Indeksas (2014 m. = 100)

100

106

105

118

111

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(181)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 4 %. Sumažėjimas atitiko Sąjungos suvartojimo sumažėjimą.

(182)

2014–2017 m. Sąjungos pramonei pavyko padidinti rinkos dalį 18 %, tačiau per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ji prarado 7 %. Apskritai jos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %.

4.6.2.3.   Augimas

(183)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 6 %, Sąjungos suvartojimas – 14 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis – 4 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu reikėtų vertinti atsižvelgiant į tuo pačiu laikotarpiu sumažėjusį suvartojimą. Sąjungos rinkos dalis padidėjo 11 %.

4.6.2.4.   Užimtumas ir našumas

(184)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Darbuotojų skaičius (etato ekvivalentais)

40–50

40–50

40–50

40–50

40–50

Indeksas (2014 m. = 100)

100

98

100

106

106

Našumas (kg etato ekvivalentui)

900–1 000

900–1 000

800–900

800–900

800–900

Indeksas (2014 m. = 100)

100

103

88

88

89

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(185)

Nepaisant sumažėjusios gamybos Sąjungos pramonės užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 %. Tai turėjo įtakos Sąjungos gamintojų našumui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

4.6.2.5.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(186)

Sąjungos gamintojų vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Vidutinė kg pardavimo kaina (EUR)

140–180

140–180

140–180

140–180

140–180

Indeksas (2014 m. = 100)

100

102

101

99

97

Vidutinės kg gamybos sąnaudos (EUR)

130–150

130–150

130–150

130–150

130–150

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

91

98

100

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(187)

Sąjungos pramonės vidutinė pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina svyravo, tačiau apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %, o gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį buvo palyginti pastovios, tik 2015 m. vos padidėjo 1 %, o 2016 m. sumažėjo 10 %.

4.6.2.6.   Darbo sąnaudos

(188)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (etato ekvivalentas) (EUR)

52 007

55 772

52 157

54 719

52 362

Indeksas (2014 m. = 100)

100

107

100

105

101

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(189)

Vidutinės Sąjungos pramonės darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, tačiau apskritai padidėjo vos 1 %.

4.6.2.7.   Atsargos

(190)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Laikotarpio pabaigos atsargos (kg)

3 500 –4 000

3 500 –4 000

2 500 –3 000

2 300 –2 800

2 500 –3 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

106

71

67

81

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(191)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. Apskritai per šį laikotarpį atsargos sumažėjo 19 %.

4.6.2.8.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(192)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(193)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

PTL

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

(–10)–(–5)

0–5

0–5

0–5

(–5)–(0)

Indeksas (2014 m. = 100)

–100

11

50

34

–11

Pinigų srautas (EUR)

30 000 –35 000

300 000 –350 000

400 000 –450 000

500 000 –550 000

(–150 000 )–(–75 000 )

Indeksas (2014 m. = 100)

100

1,065

1,329

1,681

–411

Investicijos (EUR)

220 000 –270 000

200 000 –230 000

230 000 –250 000

250 000 –275 000

410 000 –440 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

80

92

103

163

Investicijų grąža

(–15)–(–10)

(–5)–(0)

5–10

5–10

0–5

Indeksas (2014 m. = 100)

–100

–23

74

64

4

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(194)

Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį svyravo. Nors 2015, 2016 ir 2017 m. jis didėjo, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pelningumas vėl virto nuostoliais.

(195)

Grynasis pinigų srautas, t. y. Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 411 %. Jis buvo pastovus 2015, 2016 ir 2017 m., tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo.

(196)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės metinės investicijos į panašų produktą svyravo, tačiau apskritai padidėjo 63 %.

(197)

Sąjungos pramonės investicijų grąža – turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis – nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 104 %, tačiau per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo labai maža.

4.6.3.   Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(198)

Per tyrimą nustatyta, kad daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(199)

Kol buvo taikomos priemonės ir mažėjant rinkai Sąjungos pramonei pavyko padidinti rinkos dalį 11 %, nors jos kainos ir mažėjo.

(200)

Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties tendencijos buvo tokios pat neigiamos kaip Sąjungos suvartojimo tendencija. Pelningumas padidėjo, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas. Pinigų srautas sumažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas. Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Investicijų grąža kiek padidėjo, tačiau vos viršijo nulį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(201)

Pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje didėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėl pradėjo veikti nuostolingai.

(202)

Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo absoliuti importo iš trečiųjų šalių apimtis ir rinkos dalis. Nepaisant sumažėjusio Sąjungos suvartojimo importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 4 %, o jo kaina sumažėjo. Nors vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos buvo šiek tiek didesnės už labai mažas Kinijos kainas, Komisija negalėjo padaryti išvados, ar šis importas iš tiesų buvo KLR kilmės, kaip paaiškinta 171 konstatuojamojoje dalyje. Vidutinė trečiųjų šalių vieneto kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tik vos didesnė už importo iš KLR į Sąjungos rinką kainą. Taigi, neatsižvelgiant į tai, ar importas iš trečiųjų šalių iš tiesų yra KLR kilmės ar ne, blogėjanti Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis sutampa su tuo, kad į Sąjungos rinką ir toliau patenka tipiškas kiekis importo dempingo kaina iš KLR, dėl kurio toliau priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir daromas nesąžiningas konkurencinis spaudimas Sąjungos pramonei.

(203)

Komisija padarė išvadą, kad apskritai įvertinus žalos veiksnius Sąjungos pramonei vis dar buvo daroma materialinė žala, nes ji nepagerino savo ekonominės ir finansinės padėties ir neatsigavo po patirtos materialinės žalos, kurią Komisija nustatė atlikdama pradinį tyrimą.

4.7.   Žalos tęsimosi tikimybė

(204)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar tęstųsi dėl importo dempingo kaina iš KLR daroma materialinė žala, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(205)

Siekdama nustatyti žalos tęsimosi tikimybę, jei KLR taikomos priemonės būtų panaikintos, Komisija analizavo i) esamus KLR nepanaudotus pajėgumus, ii) Sąjungos rinkos patrauklumą ir iii) importo iš Kinijos poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(a)    KLR nepanaudoti pajėgumai

(206)

Kaip paaiškinta 140–143 konstatuojamosiose dalyse, KLR yra daug nepanaudotų peržiūrimojo produkto pajėgumų, kurie gerokai viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(207)

Be to, Komisija nenustatė elementų, kurie galėtų rodyti, kad artimiausioje ateityje peržiūrimojo produkto paklausa KLR vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidėtų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl paklausos KLR vidaus rinkoje ar kitų trečiųjų šalių rinkose nebūtų absorbuoti KLR turimi nepanaudoti pajėgumai.

(b)    Sąjungos rinkos patrauklumas

(208)

Kaip paaiškinta 144–145 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra patraukli KLR eksportuojantiems gamintojams. Pradiniu tiriamuoju laikotarpiu (2001–2005 m.) importo iš KLR rinkos dalis siekė 76,2 % – tai rodo galimą importo iš KLR lygį, jeigu priemonės nustotų galioti.

(209)

Dėl importo iš KLR (jei nebūtų taikomas antidempingo muitas) Sąjungos pramonės pardavimo kainos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį būtų buvę priverstinai sumažintos daugiau nei 60 %. Tai yra tikėtinas importo iš KLR kainų lygis, jei priemonės būtų panaikintos. Tuo remiantis tikėtina, kad, jei priemonės būtų panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje padidėtų, todėl Sąjungos pramonei būtų toliau daroma materialinė žala.

(210)

Tuo remiantis, jei nebus taikomos priemonės, KLR eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins eksporto į Sąjungos rinką dempingo kaina apimtį ir rinkos dalį, dėl ko bus gerokai priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

(c)    Poveikis Sąjungos pramonei

(211)

Dėl nuolatinio importo dempingo kaina iš KLR į Sąjungos rinką ir dėl šio importo mažų kainų politikos Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti esamomis antidempingo priemonėmis ir atsigauti nuo praeityje žalingo dempingo praktikos. Dėl šio importo dempingo kaina Sąjungos pramonė negalėjo įtraukti visų sąnaudų į savo pardavimo kainas, todėl jos pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo ir virto nuostoliais.

(212)

Jeigu priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonė nepajėgtų išlaikyti savo pardavimo apimties ir rinkos dalies dėl importo mažomis kainomis iš KLR. Labai tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, KLR rinkos dalis greitai padidėtų. Toliau mažėjant pardavimo apimčiai dar labiau sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientas ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Kartu su padidėjusiu spaudimu kainoms dėl to, kad netaikant priemonių kainos būtų priverstinai sumažintos daugiau nei 60 %, dar labiau pablogėtų ir taip pavojinga Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir galiausiai būtų uždaromos gamybos vietos, o pramonė už KLR ribų išnyktų.

(213)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog baigus galioti esamoms priemonėms žala dėl importo dempingo kaina iš KLR tęstųsi, o ir taip pavojinga Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogėtų.

4.8.   Išvada

(214)

Panaikinus priemones veikiausiai labai padidėtų importas iš KLR dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei priemonės būtų panaikintos, yra didelė tikimybė, kad žala tęstųsi.

5.   SĄJUNGOS INTERESAI

(215)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams.

(216)

Sąjungos interesus Komisija nustatė įvertinusi visus susijusius interesus, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(217)

Tuo remdamasi Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos tęsimosi tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

5.1.   Sąjungos pramonės interesai

(218)

Per tyrimą nustatyta, kad, jei priemonės būtų panaikintos, nestabili Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogėtų. Dėl to pramonė gali išnykti, o rinką monopolizuoti Kinija.

(219)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei KLR būtų toliau taikomos priemonės.

5.2.   Nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesai

(220)

Kaip nurodyta 14 ir 17 konstatuojamosiose dalyse, tik vienas importuotojas ir vienas naudotojas norėjo būti registruoti kaip suinteresuotosios šalys ir nė vienas jų nepateikė pastabų per šį tyrimą. Žemą importuotojų ir naudotojų bendradarbiavimo lygį ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytus faktus galima paaiškinti tuo, kad peržiūrimasis produktas daro labai nedidelį poveikį jų gamybos sąnaudoms. Paaiškėjo, kad produktas yra vertinamas kaip prekė, o pirkėjams pagrindiniai kriterijai yra produkto kaina bei gebėjimas gauti visų rūšių reikiamą produktą iš vieno tiekėjo. Atsižvelgiant į akivaizdų nedidelį peržiūrimojo produkto poveikį tolesnės gamybos grandies produktų sąnaudoms padaryta išvada, kad priemonės nedarytų neigiamo poveikio importuotojams ir naudotojams.

5.3.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(221)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių daryti išvadą, kad galiojančių antidempingo priemonių importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui tolesnis taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

6.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(222)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo bei žalos tęsimosi tikimybės ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams turėtų būti taikomos toliau.

(223)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje nurodant pavadinimą ir adresą, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – joms turi būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(224)

Bet koks prašymas taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant teikiamas Komisijai (69), pateikiant visą susijusią informaciją. Prašyme visų pirma turi būti teikiama informacija apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(225)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (70) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(226)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo suvirinimo elektrodams, įskaitant suvirinimo elektrodams skirtas volframo juostas ir strypus, kurių sudėtyje esantis volframas sudaro ne mažiau kaip 94 % masės, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 80 (TARIC kodai 8101991010 ir 8515908010), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muitas

Papildomas TARIC kodas

Shandong Weldstone Tungsten Industry Co., Ltd

17,0 %

A754

Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co., Ltd

41,0 %

A755

Beijing Advanced Metal Materials Co., Ltd

38,8 %

A756

Visos kitos bendrovės

63,5 %

A999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų volframo elektrodų, parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 260/2007 (OL L 72, 2007 3 13, p. 1).

(3)  Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 508/2013 (OL L 150, 2013 6 4, p. 1).

(4)  OL C 292, 2017 9 2, p. 6.

(5)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/825 (OL L 143, 2018 6 7, p. 1).

(6)  OL C 186, 2018 5 31, p. 13.

(7)  Gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, taip pat visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant peržiūrimąjį produktą.

(8)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais.

(9)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.

(10)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.

(11)  http://en.pkulaw.cn/display.aspx?cgid=311950&lib=law.

(12)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.

(13)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.

(14)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.

(15)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.

(16)  Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.

(17)  Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.

(18)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, 4 skyrius, p. 50, 84, 5 skyrius, p. 108–109.

(19)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 322.

(20)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 298–312.

(21)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 267–282.

(22)  Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–101.

(23)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.

(24)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.

(25)  Žr. https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU.

(26)  Žr. Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos svetainę: http://www.chinania.org.cn/html/dangjiangongzuo/dangjianhuodong/2019/0326/34906.html (žiūrėta 2019 m. kovo 29 d.).

(27)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 322.

(28)  Ataskaitos 14.1–14.3 skyriai.

(29)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.

(30)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 268.

(31)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 271.

(32)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 273.

(33)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 279.

(34)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 306.

(35)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 310.

(36)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 311.

(37)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 316.

(38)  Žr. „Mofcom notice No. 208[2018]“ adresu: http://www.mofcom.gov.cn/article/b/e/201812/20181202821970.shtml (žiūrėta 2019 m. balandžio 26 d.).

(39)  Žr. ataskaitos p. 298.

(40)  EBPO. (2014). „Export Restrictions in Raw Materials Trade: Facts, Fallacies and Better Practices“ („OECD Publishing“, 2014 m.), p. 26.

(41)  EBPO. (2016). „Methodological note to the Inventory of Export Restrictions on Industrial Raw Materials“, EBPO, 2016 m. kovo 9 d.

(42)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.

(43)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.

(44)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.

(45)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.

(46)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.

(47)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.

(48)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.

(49)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.

(50)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.

(51)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(52)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(53)  Ataskaita, ten pat.

(54)  Ataskaitos 14 skyrius, p. 362–363, kuriame išvardijami ES prekybos apsaugos tyrimai (susiję su tam tikrais Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokščiais karštojo valcavimo produktais iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno ir tam tikrais Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtais plieno produktais), taip pat Australijos, Kanados, Indijos ar JAV valdžios institucijų atlikti prekybos apsaugos tyrimai.

(55)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 127, visų pirma dėl TVF įverčio.

(56)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 274 ir 281–282.

(57)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(58)  „World Bank Open Data“ – didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(59)  Jeigu peržiūrimasis produktas negaminamas jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, gali būti atsižvelgiama į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) peržiūrimojo produkto sektoriaus gamybą.

(60)  „World Bank Open Data“ – didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(61)  https://minerals.usgs.gov/minerals/pubs/commodity/tungsten/.

(62)  NACE kodus galima rasti adresu http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/index/nace_all.html.

(63)  Darbo sąnaudos nurodytos adresu http://www.turkstat.gov.tr/PreIstatistikTablo.do?istab_id=2088.

(64)  Pranešimas spaudai apie metinį vidaus gamintojų kainų indekso pasikeitimą gamybos pramonei pateikiamas adresu http://www.turkstat.gov.tr/PreTabloArama.do?metod=search&araType=hb_x.

(65)  „Orbis“ yra bendrovių informacijos pasaulinių duomenų teikėjas, www.bvdinfo.com.

(66)  2019 m. kovo 6 d. pranešimas, 2 priedas.

(67)  2019 m. kovo 6 d. pranešimas, 2 priedas.

(68)  Eksporto apribojimų ir kainų sąsaja išsamiau aprašyta ataskaitos 12.4.1 skirsnyje, p. 298–299.

(69)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, B-1049 Brussels, Belgium.

(70)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


SPRENDIMAI

29.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/33


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1268

2019 m. liepos 3 d.

dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Užbaikime plastiko erą Europoje“

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4974)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Užbaikime plastiko erą Europoje“ dalykas yra toks: Raginame Europos Komisiją atlikti Direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai peržiūrą, kurios tikslas būtų uždrausti visus vienkartinius plastikinius gaminius Europoje;

(2)

pasiūlytos piliečių iniciatyvos tikslai yra tokie: Gegužės 10 d. Europos Sąjunga jau pereikvojo išteklius, kuriuos jai gali suteikti planeta. Tačiau, nepaisant to ir mokslinių ataskaitų, kuriose pabrėžiama būtinybė skubiai imtis veiksmų, Europa iš esmės nekeičia savo modelio. Plastikas yra viena iš tų sričių, kuriose aklai nepripažįstami faktai ir taip nepaisoma aplinkos poreikių. Todėl raginame iki 2027 m. uždrausti visas plastikines pakuotes ir butelius, kad būtų galima pradėti taikyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad nepereikvotume savo išteklių;

(3)

Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis) sustiprinama Sąjungos pilietybė ir dar labiau sutvirtinamas demokratinis Sąjungos veikimas, be kita ko, nustatant, kad kiekvienas pilietis turi turėti teisę, teikdamas Europos piliečių iniciatyvą, dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

(4)

todėl piliečių iniciatyvos teikimo procedūros ir sąlygos turėtų būti aiškios, paprastos, patogios ir atitikti piliečių iniciatyvos pobūdį, kad būtų skatinamas piliečių dalyvavimas, o Sąjunga taptų prieinamesnė;

(5)

Komisija turi įgaliojimus teikti Sutartims įgyvendinti reikalingus Sąjungos teisės aktų pasiūlymus, kuriais, remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi kartu su SESV 191 straipsnio 1 dalimi, nustatomi veiksmai, kurių reikia imtis siekiant išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, sveikatinti visuomenę, apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius ir remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita;

(6)

dėl šių priežasčių pagal reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą nėra taip, kad pasiūlyta piliečių iniciatyva akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

(7)

be to, pagal reglamento 3 straipsnio 2 dalį buvo sudarytas piliečių komitetas ir paskirti kontaktiniai asmenys, o pasiūlyta piliečių iniciatyva nėra aiškiai siekiama piktnaudžiauti, ji nėra lengvabūdiška, nepagrįsta ar akivaizdžiai prieštaraujanti ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms Sąjungos vertybėms;

(8)

todėl pasiūlyta piliečių iniciatyva „Užbaikime plastiko erą Europoje“ turėtų būti užregistruota,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pasiūlyta piliečių iniciatyva „Užbaikime plastiko erą Europoje“ užregistruojama.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2019 m. liepos 26 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Užbaikime plastiko erą Europoje“ organizatoriams (piliečių komiteto nariams), kuriems kaip kontaktiniai asmenys atstovauja Daniela PLATSCH ir Alice BUSTIN.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 3 d.

Komisijos vardu

Frans TIMMERMANS

Pirmininko pirmasis pavaduotojas


(1)  OL L 65, 2011 3 11, p. 1.


29.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/35


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1269

2019 m. liepos 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (1), ypač į jos 12 straipsnio 4 dalies b ir c punktus,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/287/ES (2) nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai. Šio sprendimo 6 straipsniu valstybės narės pakviestos sukurti valstybių narių tarybą, kuri spręstų, ar patvirtinti pasiūlymus dėl tinklų, narystės juose ir jų veiklos nutraukimo. Valstybės narės įsteigė valstybių narių tarybą, kuri 2016 m. gruodžio mėn. patvirtino 23 Europos referencijos centrų tinklus (ERCT), o 2017 m. vasario mėn. – vieną ERCT. Visi tinklai pradėjo veiklą 2017 m.;

(2)

siekiant padidinti Europos referencijos centrų tinklų veiksmingumą, valstybių narių taryba turėtų tapti informacijos ir praktinės patirties mainų forumu, kad būtų galima valdyti ERCT raidą, teikti tinklams ir valstybėms narėms gaires ir patarti Komisijai tinklų steigimo klausimais. Siekiant skatinti patirties mainus ir palengvinti procesą, kuris derėtų su kitais tarpvalstybiniais sveikatos srities duomenų mainais, taryba turėtų numatyti glaudų bendradarbiavimą su e. sveikatos tinklu, kad, kai įmanoma, būtų parengti bendri metodai, duomenų struktūros ir gairės, kurios palengvintų skaidrią prieigą prie skirtingų paslaugų ir supaprastintų taisykles sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Taryba taip pat turėtų skatinti diskusijas su kitais atitinkamais ES forumais (pvz., Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvine grupe) bendro intereso srityse;

(3)

dabartinė esamų 24 ERCT patirtis parodė, kad siekdami užtikrinti veiksmingą kiekvieno tinklo veikimą, jo nariai turėtų glaudžiai bendradarbiauti vykdydami savo užduotis, pavyzdžiui, veiksmingai ir saugiai keistis sveikatos duomenimis apie pacientų diagnozes ir gydymą, prisidėti prie mokslinių tyrimų veiklos ir parengti medicinines gaires. Glaudžiam bendradarbiavimui būtinas kiekvieno tinklo narių tarpusavio pasitikėjimas ir abipusis pripažinimas, visų pirma patirties ir kompetencijos, klinikinės priežiūros kokybės ir konkrečių žmogiškųjų, struktūrinių ir įrangos išteklių, kaip numatyta Komisijos deleguotojo sprendimo 2014/286/ES (3) II priedo 2 punkte;

(4)

tarpusavio pasitikėjimas ir abipusis pripažinimas yra vienodai svarbūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams norint tapti esamo tinklo nariais, nes taip užtikrinamos tinkamos būsimo bendradarbiavimo tinkle prielaidos. Todėl Komisijos paskirtai nepriklausomai vertinimo įstaigai vertinant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo paraišką tapti tinklo nariu, kartu su šia paraiška turėtų būti pateikta to tinklo tarybos teigiama nuomonė, prieš tai tinklui atlikus tarpusavio vertinimą pagal Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES II priedo 2 punkte nustatytus kriterijus ir sąlygas. Kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas galėtų pareikšti savo nuomonę apie tinklo tarybos nuomonę, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui turėtų būti leista per vieną mėnesį nuo nuomonės projekto gavimo dienos pateikti pastabas dėl jo;

(5)

turėtų būti nustatyti pagrįsti terminai, per kiek laiko tinklo taryba turėtų pateikti nuomonės projektą ir galutinę nuomonę. Dėl to galutinės nuomonės pateikimo terminas iš esmės turėtų būti keturi mėnesiai. Vis dėlto, jeigu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pareikštų pastabų dėl tinklo tarybos nuomonės projekto, keturių mėnesių terminas galutinei nuomonei pateikti turėtų būti pratęstas vienu mėnesiu, kad tinklo taryba galėtų atsižvelgti į gautas pastabas. Teisinio tikrumo sumetimais, jeigu tinklo taryba per nustatytus terminus nepateiktų nuomonės projekto arba galutinės nuomonės, galutinė nuomonė turėtų būti laikoma palankia;

(6)

jeigu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo narystės tinkle paraiškos to tinklo taryba pateikia nepalankią nuomonę, nors ir yra gavusi valstybės narės, kurioje įsisteigęs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, rašytinį pritarimo pareiškimą, įsisteigimo valstybė narė turėtų turėti galimybę prašyti, kad valstybių narių taryba, remdamasi Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES II priedo 2 punkte nustatytais kriterijais ir sąlygomis, nuspręstų, ar paraiška vis dėlto gali būti teikiama Komisijai;

(7)

siekdama padėti sveikatos priežiūros specialistams bendradarbiauti nuotoliniu būdu Europos referencijos centrų tinkluose, diagnozuojant ir gydant retomis arba mažai paplitusiomis sudėtingomis ligomis ar sutrikimais sergančius pacientus įvairiose šalyse, ir palengvinti tokių ligų ir sutrikimų mokslinius tyrimus, Komisija sukūrė ERCT klinikinę pacientų priežiūros sistemą (CPMS), kad būtų lengviau steigti ERCT ir jiems veikti, kaip numatyta Direktyvos 2011/24/ES 12 straipsnio 4 dalies c punkte;

(8)

klinikinės pacientų priežiūros sistema turėtų užtikrinti bendrą infrastruktūrą sveikatos priežiūros specialistams, kad jie galėtų bendradarbiauti Europos referencijos centrų tinkluose, diagnozuodami ir gydydami retomis ar mažai paplitusiomis sudėtingomis ligomis ar sutrikimais sergančius pacientus. Ji turėtų suteikti priemones Europos referencijos centrų tinkluose pačiu veiksmingiausiu būdu keistis su tokiomis ligomis susijusia informacija ir praktine patirtimi;

(9)

todėl klinikinės pacientų priežiūros sistemą turėtų sudaryti saugi IT infrastruktūra, turinti bendrą sąsają, kuria naudodamiesi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kurie yra ERCT nariai, susiję partneriai (4) arba kviestiniai naudotojai (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, turintys leidimą naudotis klinikinės pacientų priežiūros sistema), galėtų tinkluose keistis informacija apie atitinkamus pacientus, kad šiems pacientams būtų lengviau gauti saugias ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ir būtų skatinamas veiksmingas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas sveikatos priežiūros klausimais, palengvinant keitimąsi svarbia informacija;

(10)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir naudojamasi veiksminga ir saugia aplinka elektroniniams pacientų asmens duomenų mainams tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų Europos referencijos centrų tinkluose Direktyvos 2011/24/ES 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, tokie mainai turėtų vykti tik gavus vienareikšmišką pacientų sutikimą ir tik naudojantis klinikinės pacientų priežiūros sistema. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai yra atsakingi už duomenų, kuriuos jie tvarko nesinaudodami klinikinės pacientų priežiūros sistema tam, kad juos į ją perkeltų, taip pat už duomenų, kurie neįrašomi į klinikinės pacientų priežiūros sistemą, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atliekamas jų tvarkymas yra susijęs su klinikinės pacientų priežiūros sistema (pvz., sutikimo formos atveju), arba duomenų, kuriuos jie parsisiųsdina iš klinikinės pacientų priežiūros sistemos ir tvarko ja nesinaudodami, saugumo užtikrinimą;

(11)

klinikinės pacientų priežiūros sistemoje tvarkomi pacientų, sergančių retomis arba mažai paplitusiomis sudėtingomis ligomis, duomenys. Šie duomenys tvarkomi tik tam, kad būtų lengviau nustatyti diagnozę ir gydyti pacientus, įtraukti juos į atitinkamus registrus ar kitas retųjų ir mažai paplitusių sudėtingų ligų duomenų bazes, skirtas mokslinių tyrimų, klinikinės arba sveikatos politikos tikslams, ir būtų galima susisiekti su galimais mokslinių tyrimų iniciatyvų dalyviais. ERCT priklausantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę tvarkyti pacientų duomenis klinikinės pacientų priežiūros sistemoje, gavę konkretų ir laisva valia duotą informuoto paciento sutikimą naudoti jų duomenis trimis galimais būdais (medicininis atvejo vertinimas siekiant gauti konsultacijų dėl diagnozės ir gydymo, duomenų įrašymas į retųjų ligų registrus ar kitas retųjų ir mažai paplitusių sudėtingų ligų duomenų bazes, galimybė susisiekti su pacientais ir pasiūlyti dalyvauti mokslinių tyrimų iniciatyvoje). Sutikimas turėtų būti gaunamas atskirai kiekvienam iš šių trijų tikslų. Šiame sprendime turėtų būti nustatyti tokių duomenų tvarkymo klinikinės pacientų priežiūros sistemoje tikslai ir apsaugos priemonės. Visų pirma, Komisija turėtų numatyti bendrus kiekvienam tinklui skirtus klinikinės pacientų priežiūros sistemos bruožus, teikti ir prižiūrėti tam tikslui reikalingą saugią IT infrastruktūrą ir užtikrinti jos techninį veikimą ir saugumą. Laikydamasi duomenų kiekio mažinimo principo, Komisija turėtų tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurie yra būtini siekiant užtikrinti klinikinės pacientų priežiūros sistemos administravimą kiekviename tinkle, todėl ji turėtų gauti prieigą prie pacientų sveikatos duomenų, kuriais keičiamasi Europos referencijos centrų tinkluose, tik tais atvejais, kai tai absoliučiai būtina jos, kaip jungtinio duomenų valdytojo, prievolėms įvykdyti;

(12)

šis įgyvendinimo sprendimas turėtų būti taikomas tik asmens duomenims, visų pirma kontaktiniams duomenims ir sveikatos duomenims, tvarkyti naudojantis klinikinės pacientų priežiūros sistema Europos referencijos centrų tinkluose;

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (5) 26 straipsniu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (6) 28 straipsniu asmens duomenų tvarkymo operacijų bendri duomenų valdytojai įpareigojami skaidriai nustatyti atitinkamą savo atsakomybę už įsipareigojimų pagal tuos reglamentus laikymąsi. Juose taip pat numatyta galimybė, kad minėta atsakomybė būtų nustatyta Sąjungos arba valstybės narės teise, taikoma šiems duomenų valdytojams;

(14)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2014/287/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2018 m. rugsėjo 13 d.;

(16)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2011/24/ES 16 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas 2014/287/ES iš dalies keičiamas taip:

1)

Įterpiamas 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame įgyvendinimo sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   Europos referencijos centrų tinklų koordinatorius– tai asmuo, kurį tinklo koordinatoriumi paskyrė nariu koordinatoriumi pasirinktas Europos referencijos centrų tinklo narys, kaip nurodyta Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES 3 konstatuojamojoje dalyje ir 4 straipsnyje;

b)   tinklo taryba– tai už tinklo valdymą atsakingas organas, kurį sudaro kiekvieno tinklo nario atstovai, kaip nurodyta Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES 3 konstatuojamojoje dalyje ir I priedo 1 punkto b papunkčio ii skirsnyje;

c)   susijęs partneris– tai asocijuotas nacionalinis centras, bendradarbiavimo nacionalinis centras ir nacionalinis koordinavimo centras, kaip nurodyta Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES 14 konstatuojamojoje dalyje ir I priedo 7 punkto c papunktyje bei 2017 m. spalio 10 d. valstybių narių tarybos pareiškime;

d)   kviestinis naudotojas– tai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, kuris nėra narys arba susijęs partneris ir kuris, kompetentingam Europos referencijos centrų tinklo koordinatoriui pritarus, turi teisę ribotą laikotarpį registruoti pacientus klinikinės pacientų priežiūros sistemoje ir dalyvauti su tais pacientais susijusioje grupėje arba specialioje grupėje kaip ekspertas.“

2)

8 straipsnis papildomas šiomis 4, 5 ir 6 dalimis:

„4.   Jeigu Komisija padaro išvadą, kad 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, tinklo, kurio nariu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nori tapti, taryba pateikia nuomonę dėl narystės paraiškos, prieš tai tinklui atlikus tarpusavio vertinimą pagal Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES II priedo 2 punkte nustatytus kriterijus ir sąlygas.

5.   Prieš pateikdama 4 dalyje nurodytą nuomonę ir per tris mėnesius nuo tada, kai Komisija patvirtino, kad įvykdyti 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, tinklo taryba pateikia nuomonės projektą narystės paraišką pateikusiam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, ir šis per vieną mėnesį nuo nuomonės projekto gavimo gali pateikti tinklui pastabų. Jeigu tinklo taryba dėl projekto pastabų negauna, ji pateikia galutinę nuomonę dėl narystės paraiškos per keturis mėnesius nuo to momento, kai Komisija patvirtino, kad įvykdyti 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

Jeigu tinklo taryba gauna pastabų dėl projekto, galutinės nuomonės pateikimo terminas pratęsiamas iki penkių mėnesių nuo to momento, kai Komisija patvirtino, kad įvykdyti 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai. Gavusi pastabų, tinklo taryba padaro savo nuomonės pataisų, paaiškindama, ar dėl šių pastabų keičiasi jos vertinimas. Jeigu tinklo taryba per minėtus terminus nepateikia nuomonės projekto arba galutinės nuomonės, galutinė nuomonė laikoma palankia.

6.   Tuo atveju, jeigu tinklo tarybos nuomonė nepalanki, įsisteigimo valstybės narės prašymu valstybių narių taryba, pakartotinai įvertinusi paraišką pagal Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES II priedo 2 punkte nustatytus kriterijus ir sąlygas, gali paskelbti palankią nuomonę. Ši palanki nuomonė pateikiama kartu su paraiška.“

3)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jeigu palanki nuomonė pateikiama pagal 8 straipsnio 5 arba 6 dalį, Komisija paskiria įstaigą, kad ši įvertintų narystės paraišką, su kuria tokia nuomonė pateikta.“

4)

IV skyriuje įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Informacijos ir praktinės patirties mainai tarp valstybių narių

Valstybės narės raginamos valstybių narių taryboje keistis informacija ir praktine patirtimi, kad būtų galima valdyti ERCT raidą, teikti tinklams ir valstybėms narėms gaires ir patarti Komisijai tinklų steigimo klausimais.“

5)

Įterpiamas 16a straipsnis:

„16a straipsnis

Klinikinės pacientų priežiūros sistema

1.   Įsteigiama klinikinės pacientų priežiūros sistema (CPMS), skirta sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, turintiems leidimą naudotis CPMS, elektroniniu būdu keistis pacientų asmens duomenimis Europos referencijos centrų tinkluose.

2.   CPMS sudaro saugi IT priemonė, kurią Komisija teikia dalytis pacientų duomenimis ir juos laikyti, taip pat aktualiam bendravimui tikruoju laiku pacientų atvejų klausimais Europos referencijos centrų tinkluose.

3.   Joje, be kita ko, turi būti medicininių nuotraukų žiūryklė, duomenų teikimo galimybių, individualizuoti duomenų rinkiniai, taip pat joje turi būti įdiegtos tinkamos duomenų apsaugos priemonės, kaip numatyta I priede.“

6)

Įterpiamas 16b straipsnis:

„16b straipsnis

Klinikinės pacientų priežiūros sistemoje tvarkomi asmens duomenys

1.   Pacientų asmens duomenimis, kuriuos sudaro vardas ir pavardė, lytis, gimimo data ir vieta ir kiti asmens duomenys, reikalingais diagnozei nustatyti ir gydyti, keičiamasi ir jie tvarkomi Europos referencijos centrų tinkluose tik naudojantis CPMS. Šie duomenys tvarkomi tik tam, kad būtų lengviau bendradarbiauti siekiant įvertinti paciento atvejį ir nustatyti diagnozę bei jį gydant, įrašyti duomenis į registrus ir kitas retųjų ir mažai paplitusių sudėtingų ligų duomenų bazes, skirtas mokslinių tyrimų, klinikinės arba sveikatos politikos tikslams, ir būtų galima susisiekti su galimais mokslinių tyrimų iniciatyvų dalyviais. Šie duomenys tvarkomi gavus sutikimą, kaip nustatyta IV priede.

2.   Komisija laikoma asmens duomenų, susijusių su prieigos teisių valdymu, tvarkymo duomenų valdytoju ir tvarko šiuos duomenis, gavusi vienareikšmišką asmenų, kuriuos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nurodė naudotojais ir kuriems atitinkamas ERCT suteikė leidimą, sutikimą, tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti, kad:

a)

šiems asmenims būtų suteiktos prieigos teisės,

b)

šie asmenys galėtų naudotis savo teisėmis ir vykdyti savo įsipareigojimus,

c)

ji galėtų vykdyti savo, kaip duomenų valdytojo, įsipareigojimus.

3.   Komisija nesinaudoja pacientų asmens duomenimis, išskyrus atvejus, kai to būtinai reikia jos, kaip bendro duomenų valdytojo, įsipareigojimams įvykdyti.

4.   Naudotis pacientų asmens duomenimis CPMS gali tik asmenys, kuriems ERCT suteikė leidimą ir kurie priklauso darbuotojų ir kitų asmenų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, įgaliotais naudotis CPMS, kategorijoms.

5.   Paciento vardas ir pavardė, taip pat gimimo vieta ir tiksli gimimo data klinikinės pacientų priežiūros sistemoje užšifruojami ir pseudoniminami. Kiti asmens duomenys, reikalingi diagnostikos ir gydymo tikslams, pseudoniminami. CPMS naudotojai iš kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, diskutuodami grupėse ir vertindami pacientų atvejus, naudojasi tik pseudonimintais duomenimis.

6.   Komisija užtikrina asmens duomenų perdavimo ir laikymo saugumą.

7.   Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, įgalioti naudotis CPMS, nebereikalingus duomenis ištrina. Pacientų asmens duomenys saugomi tik tiek laiko, kiek reikia pacientų priežiūros, ligų diagnostikos reikmėms arba siekiant Europos referencijos centrų tinkle užtikrinti priežiūrą pacientų šeimos nariams. Ne rečiau kaip kas penkiolika metų kiekvienas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, įgaliotas naudotis CPMS, iš naujo įvertina poreikį saugoti pacientų duomenis, kurių valdytojas jis yra.

8.   Komisija ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, įgalioti naudotis CPMS, reguliariai išbando, tikrina ir vertina techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis užtikrinamas asmens duomenų tvarkymo saugumas CPMS, veiksmingumą.“

7)

Įterpiamas 16c straipsnis:

„16c straipsnis

Bendras pacientų asmens duomenų, tvarkomų naudojantis CPMS, valdymas

1.   Visi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, tvarkantys pacientų duomenis CPMS, ir Komisija yra bendri šių duomenų tvarkymo CPMS valdytojai.

2.   1 dalyje nurodytų bendrų duomenų valdytojų atsakomybė paskirstoma taip, kaip nustatyta III priede.

3.   Visi bendri duomenų valdytojai laikosi atitinkamų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų, taikomų atitinkamiems duomenų valdytojams.“

8)

Įterpiamas III priedas, kurio tekstas išdėstytas šio sprendimo I priede.

9)

Įterpiamas IV priedas, kurio tekstas išdėstytas šio sprendimo II priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 88, 2011 4 4, p. 45.

(2)  2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai (OL L 147, 2014 5 17, p. 79).

(3)  2014 m. kovo 10 d. Komisijos deleguotasis sprendimas 2014/286/ES, kuriuo nustatomi kriterijai ir sąlygos, kuriuos Europos referencijos centrų tinklai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi atitikti, kad galėtų prisijungti prie Europos referencijos centrų tinklo (OL L 147, 2014 5 17, p. 71).

(4)  Kaip nurodyta Deleguotojo sprendimo 2014/286/ES 14 konstatuojamojoje dalyje ir I priedo 7 punkto c papunktyje bei 2017 m. spalio 10 d. valstybių narių tarybos pareiškime, kuris pateikiamas adresu https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/ern/docs/boms_affiliated_partners_en.pdf.

(5)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).


I PRIEDAS

„III PRIEDAS

ATSAKOMYBĖS PASKIRSTYMAS BENDRIEMS DUOMENŲ VALDYTOJAMS

1.

Komisijos atsakomybė:

i)

įsteigti, eksploatuoti ir administruoti CPMS;

ii)

prireikus suteikti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams technines priemones, kad pacientai galėtų naudotis savo teisėmis naudodamiesi CPMS, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1725, ir reaguoti į duomenų subjektų prašymus bei juos vykdyti, jei tai būtina pagal taikomus teisės aktus;

iii)

užtikrinti, kad CPMS atitiktų reikalavimus, taikomus Komisijos ryšių ir informacinėms sistemoms (1);

iv)

apibrėžti ir įgyvendinti technines priemones, kad pacientai galėtų naudotis savo teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2018/1725;

v)

pranešti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams apie visus asmens duomenų saugumo pažeidimus CPMS;

vi)

eksportuoti asmens duomenų rinkinius iš CPMS, jeigu pasikeičia asmens duomenų tvarkytojas;

vii)

nustatyti darbuotojų ir kitų asmenų, kuriems gali būti suteikta prieiga prie CPMS, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, įgaliotais naudotis CPMS, kategorijas;

viii)

užtikrinti, kad pacientų vardas ir pavardė bei gimimo vieta (išskyrus atvejus, kai tai būtina diagnozei nustatyti ir gydymo reikmėms), taip pat tiksli gimimo data būtų užšifruoti ir pseudoniminti, o kiti asmens duomenys, būtini diagnozei nustatyti ir gydymo reikmėms, CPMS būtų pseudoniminti;

ix)

nustatyti tinkamas apsaugos priemones pacientų asmens duomenų, tvarkomų naudojantis CPMS, saugumui ir konfidencialumui užtikrinti.

2.

Kiekvieno sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, įgalioto naudotis CPMS, atsakomybė:

i)

atrinkti pacientus, kurių asmens duomenys tvarkomi per CPMS;

ii)

rinkti ir tvarkyti pacientų, kurių duomenys tvarkomi naudojantis CPMS, vienareikšmiškus, remiantis informacija ir laisva valia duotus sutikimus, laikydamiesi sutikimo formoms taikomų privalomų būtinųjų reikalavimų, nustatytų IV priede;

iii)

būti kontaktinis pacientų centras, įskaitant atvejus, kai jie naudojasi savo teisėmis, reaguoti į pacientų arba jų atstovų prašymus ir užtikrinti, kad pacientai, kurių duomenys tvarkomi naudojantis CPMS, turėtų galimybę naudotis savo teisėmis, kaip nustatyta duomenų apsaugos teisės aktuose, prireikus naudodamiesi techninėmis priemonėmis, kurias Komisija suteikė pagal 1 punkto ii papunktį;

iv)

ne rečiau kaip kas penkiolika metų įvertinti poreikį tvarkyti konkrečių pacientų asmens duomenis naudojantis CPMS;

v)

užtikrinti bet kokių pacientų asmens duomenų, kuriuos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas tvarko nesinaudodamas CPMS, saugumą ir konfidencialumą, kai tokie duomenys tvarkomi pacientų asmens duomenų tvarkymo naudojantis CPMS ar su tuo susijusiais tikslais;

vi)

pranešti Komisijai, kompetentingoms priežiūros institucijoms ir, jei reikia, pacientams apie visus asmens duomenų saugumo pažeidimus, susijusius su pacientų duomenimis, tvarkomais naudojantis CPMS, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/679 33 ir 34 straipsniuose, arba Komisijos prašymu;

vii)

laikydamasis šio priedo 1 punkto vii papunktyje nurodytų prieigos kriterijų, nurodyti darbuotojus ir kitus su juo susijusius asmenis, kuriems turi būti suteikta prieiga prie pacientų asmens duomenų CPMS, ir pranešti apie juos Komisijai;

viii)

užtikrinti, kad jo darbuotojai ir kiti su juo susiję asmenys, turintys prieigą prie pacientų asmens duomenų CPMS, būtų tinkamai parengti atlikti savo užduotis laikydamiesi taikomų asmens duomenų apsaugos taisyklių ir būtų įpareigoti saugoti profesines paslaptis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 3 dalyje.


(1)  2017 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2017/46 dėl Europos Komisijos ryšių ir informacinių sistemų saugumo (OL L 6, 2017 1 11, p. 40) ir 2017 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas dėl Sprendimo (ES, Euratomas) 2017/46 dėl Komisijos ryšių ir informacinių sistemų saugumo 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15 straipsnių įgyvendinimo taisyklių nustatymo (C(2017) 8841 final).


II PRIEDAS

„IV PRIEDAS

Privalomi būtinieji reikalavimai, taikomi sutikimo formoms, kurias turi pateikti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, įgalioti naudotis CPMS

1.

Sutikimo formoje aprašomas duomenų tvarkymo teisinis pagrindas ir teisėtumas, Europos referencijos centrų tinklų (ERCT), įsteigtų Direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, koncepcija ir paskirtis. Joje informuojama apie konkrečias duomenų tvarkymo operacijas ir atitinkamas duomenų subjektų teises pagal taikytinus duomenų apsaugos teisės aktus. Joje paaiškinama, kad tinklai sudaryti iš narių – itin specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, siekiant sveikatos priežiūros specialistams suteikti galimybę bendromis jėgomis padėti retosiomis arba mažai paplitusiomis sudėtingomis ligomis arba sutrikimais sergantiems pacientams, kuriems būtina itin specializuota sveikatos priežiūra.

2.

Sutikimo formoje paciento prašoma vienareikšmiško sutikimo dalytis jo asmens duomenimis su vienu ar keliais ERCT siekiant vienintelio tikslo – pagerinti jo ligų diagnostikos ir gydymo galimybes bei teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo tikslu joje paaiškinama, kad:

a)

davus sutikimą, paciento asmens duomenis tvarkys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, įgalioti naudotis CPMS, laikydamiesi šių sąlygų:

i)

paciento vardas ir pavardė, gimimo vieta ir tiksli gimimo data nebus tarp tų duomenų, kuriais dalijamasi; paciento tapatybės duomenys bus pakeisti unikaliu identifikatoriumi, pagal kurį paciento tapatybės negalės nustatyti niekas kitas, tik sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas (pseudoniminimas);

ii)

bus dalijamasi tik tais duomenimis, kurie svarbūs diagnozės ir gydymo reikmėms; tai gali būti gimimo rajonas ir gyvenamoji vietovė, lytis, gimimo metai ir mėnuo, medicininės nuotraukos, laboratorinės ataskaitos, taip pat biologinių mėginių duomenys. Taip pat tai gali būti kitų sveikatos priežiūros specialistų, gydžiusių pacientus anksčiau, laiškai ir pranešimai;

iii)

paciento duomenimis bus dalijamasi naudojantis klinikinės pacientų priežiūros sistema (CPMS). Tai saugi elektroninė informacinė sistema;

iv)

pacientų duomenimis galės naudotis tik sveikatos priežiūros specialistai ir kiti su tokiais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais susiję asmenys, įpareigoti saugoti profesinę paslaptį ir turintys teisę susipažinti su pacientų duomenimis tinkluose;

v)

sveikatos priežiūros specialistai ir kiti asmenys, susiję su tokiais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, turinčiais teisę susipažinti su pacientų duomenimis, gali teikti užklausas sistemoje CPMS ir rengti ataskaitas, kad būtų galima nustatyti panašius pacientų atvejus;

b)

sutikimo nedavimas jokiu būdu neturės įtakos atitinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teikiamai pacientų priežiūrai.

3.

Sutikimo formoje taip pat gali būti prašoma papildomo paciento sutikimo, kad jo duomenis būtų galima įrašyti į registrus ar kitas retųjų ir mažai paplitusių sudėtingų ligų duomenų bazes, skirtas mokslinių tyrimų, klinikiniams ar politikos priemonių tikslams. Jeigu tam prašoma sutikimo, sutikimo formoje aprašoma retųjų ligų registrų ar duomenų bazių koncepcija ir paskirtis ir paaiškinama, kad:

a)

davus sutikimą, paciento asmens duomenis tvarkys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, įgalioti naudotis CPMS, laikydamiesi šių sąlygų:

i)

bus dalijamasi tik svarbiais duomenimis, susijusiais su paciento sveikatos būkle;

ii)

sveikatos priežiūros specialistai ir kiti asmenys, susiję su tokiais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, turinčiais teisę susipažinti su pacientų duomenimis, gali teikti užklausas sistemoje CPMS ir rengti ataskaitas, kad būtų galima nustatyti panašius pacientų atvejus;

b)

sutikimo nedavimas jokiu būdu neturės įtakos nei atitinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teikiamai pacientų priežiūrai, nei faktui, kad tinklas, paciento prašymu, teiks patarimus dėl diagnozės ir gydymo.

4.

Sutikimo formoje taip pat gali būti prašoma paciento papildomo sutikimo, kad į jį galėtų kreiptis tinklo narys, kurio nuomone, pacientas galėtų būti tinkamas dalyvauti mokslinių tyrimų iniciatyvoje, konkrečiame mokslinių tyrimų projekte arba tam tikrose mokslinio tyrimo projekto dalyse. Jeigu sutikimo prašoma šiuo tikslu, sutikimo formoje paaiškinama, kad tai, jog šiuo etapu duodamas sutikimas kreiptis į pacientą mokslinių tyrimų tikslais, nereiškia, kad duodamas ir sutikimas naudoti paciento duomenis konkrečios mokslinių tyrimų iniciatyvos tikslais, be to, tai nereiškia, kad į pacientą bus bet kuriuo atveju kreiptasi dėl konkretaus mokslinių tyrimų projekto ar pacientas dalyvaus tam tikrose jo dalyse, taip pat formoje paaiškinama, kad:

a)

davus sutikimą, paciento asmens duomenis tvarkys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, įgalioti naudotis CPMS, laikydamiesi šių sąlygų:

i)

sveikatos priežiūros specialistai ir kiti asmenys, susiję su tokiais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, turinčiais teisę susipažinti su pacientų duomenimis, gali teikti užklausas CPMS ir rengti ataskaitas, kad būtų galima rasti mokslinių tyrimų tikslams tinkamus pacientus;

ii)

jeigu nustatoma, kad paciento liga ar sutrikimas aktualūs konkrečiam mokslinių tyrimų projektui, į pacientą gali būti kreipiamasi dėl šio konkretaus mokslinių tyrimų projekto, siekiant gauti paciento sutikimą naudoti jo duomenis tam mokslinių tyrimų projektui;

b)

sutikimo nedavimas jokiu būdu neturės įtakos nei atitinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teikiamai pacientų priežiūrai, nei faktui, kad tinklas, paciento prašymu, teiks patarimus dėl diagnozės ir gydymo.

5.

Sutikimo formoje paaiškinamos paciento teisės, susijusios su jo atitinkamu sutikimu (-ais) dalytis asmens duomenimis ir visų pirma informuojama, kad pacientas:

a)

turi teisę duoti arba bet kurį iš minėtų sutikimų arba jų neduoti ir tai neturės įtakos jo priežiūrai;

b)

gali bet kuriuo metu atšaukti jau duotą sutikimą;

c)

turi teisę žinoti, kokiais duomenimis dalijamasi tinkle ir susipažinti su apie jį saugomais duomenimis bei paprašyti ištaisyti bet kokias klaidas;

d)

gali paprašyti blokuoti arba ištrinti jo asmens duomenis ir turi teisę į duomenų perkeliamumą.

6.

Sutikimo formoje pacientas informuojamas, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas saugos asmens duomenis tik tiek laiko, kiek būtina siekiant tikslų, dėl kurių pacientas davė sutikimą, ir iš naujo įvertina būtinybę saugoti konkretaus paciento asmens duomenis CPMS ne rečiau kaip kas penkiolika metų.

7.

Sutikimo formoje pacientui nurodomi duomenų valdytojų tapatybė ir kontaktiniai duomenys, aiškiai nurodant, kad norint pasinaudoti paciento teisėmis pirmiausiai reikia kreiptis į konkretų sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, įgaliotą naudotis CPMS, duomenų apsaugos pareigūnų kontaktiniai duomenys ir, jei reikia, kokiomis su duomenų apsauga susijusiomis teisių gynimo priemonėmis galima naudotis, taip pat nurodomi nacionalinės duomenų apsaugos institucijos kontaktiniai duomenys.

8.

Sutikimo formoje visų trijų skirtingų rūšių sutikimai dalytis duomenimis pateikiami atskirai, aiškiai ir nedviprasmiškai::

a)

sutikimas turi būti parodomas atliekant aiškų patvirtinamąjį veiksmą, pavyzdžiui, naudojant žymimąjį langelį ir pasirašant formą;

b)

turi būti pateiktos abi pasirinkimo galimybės (sutikti arba nesutikti).


29.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/44


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1270

2019 m. liepos 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 5737)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas paskutinį kartą iš dalies buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/1247 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Lenkijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje;

(2)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1247 priėmimo dienos buvo nustatyta kitų afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių ir naminių kiaulių populiacijoje Bulgarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(3)

2019 m. liepos mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje nustatytas Bulgarijos Rusės regiono srityje, kuri šiuo metu yra įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Bulgarijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į I dalį;

(4)

2019 m. liepos mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje nustatytas Bulgarijos Silistros regiono srityje, kuri šiuo metu yra įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Bulgarijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(5)

2019 m. liepos mėn. trys afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje nustatyti Lenkijos Lubartuvo (lubartowski), Cechanuvo (ciechanowski) ir Sokoluvo (sokołowski) rajonų srityse, kurios šiuo metu yra įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į II dalį;

(6)

2019 m. liepos mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje nustatytas Lietuvos Alytaus apskrities srityje, kuri šiuo metu yra įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lietuvos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į II dalį;

(7)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos sritys Bulgarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I, II ir III dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)  2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5)  2019 m. liepos 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1247, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 194, 2019 7 22, p. 27).


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

Liuksemburgo provincijoje:

šios srities ribos pagal laikrodžio rodyklę:

Frontière avec la France,

Rue Mersinhat,

La N818 jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N884,

La N884 jusque son intersection avec la N824,

La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

Le Routeux,

Rue d'Orgéo,

Rue de la Vierre,

Rue du Bout-d'en-Bas,

Rue Sous l'Eglise,

Rue Notre-Dame,

Rue du Centre,

La N845 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la N802,

La N802 jusque son intersection avec la N825,

La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l'Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l'Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

Frontière avec la France,

La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

La N871 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avecla N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d'Aubange,

La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la rue du Fet,

Rue du Fet,

Rue de l'Accord jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

Rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue des Bruyères,

Rue des Bruyères,

Rue de Neufchâteau,

Rue de la Motte,

La N894 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

the whole region of Yambol,

the whole region of Sliven,

the whole region of Vidin,

in the region of Sofia District:

the whole municipality of Dragoman,

the whole municipality of Svoge,

the whole municipality of Botevgrad,

the whole municipality of Etropole,

the whole region of Lovech excluding the areas in Part III,

the whole region of Burgas excluding the areas in Part III.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Hiiu maakond.

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 651100, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658201, 658202 és 658403 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900750, 901250, 901260, 901270, 901350, 901551, 901560, 901570, 901580, 901590, 901650, 901660, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902450, 902550, 902650, 902660, 902670, 902750, 903250, 903650, 903750, 903850, 904350, 904750, 904760, 904850, 904860, 905360, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Heves megye 702550, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, és 705350kódszámúvadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950, 751150, 752150 és755550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 552010, 552150, 552250, 552350, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855350, 855450, 855550, 855650, 855660 és 855850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Aizputes novada Cīravas pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa 1192, Lažas pagasta daļa uz ziemeļrietumiem no autoceļa 1199 un uz ziemeļiem no Padures autoceļa,

Alsungas novads,

Durbes novada Dunalkas pagasta daļa uz rietumiem no autoceļiem P112, 1193 un 1192, un Tadaiķu pagasts,

Kuldīgas novada Gudenieku pagasts,

Pāvilostas novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

Grobiņas novads,

Rucavas novada Dunikas pagasts.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 2128 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2106, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytuvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

Pagėgių savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė,

Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnujų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

Rietavo savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Ruciane – Nida w powiecie piskim,

część gminy Ryn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

gminy Dźwierzuty, Pasym, Rozogi i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

gminy Gronowo Elbląskie, Markusy, Rychliki, część gminy Elbląg położona na zachódod zachodniej granicy powiatu miejskiego Elbląg i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 22 i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

gminy Gietrzwałd, Purda, Stawiguda, Jonkowo, Świątki i miasto Olsztyn w powiecie olsztyńskim,

gminy Łukta, Miłakowo, Małdyty, Miłomłyn i Morąg w powiecie ostródzkim,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Rudka, Wyszki, część gminy Brańsk położona na północ od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk i miasto Brańsk w powiecie bielskim,

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

powiat zambrowski,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

powiat płocki,

powiat sierpecki,

powiat żuromiński,

gminy Andrzejewo, Boguty – Pianki, Brok, Małkinia Górna, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Zaręby Kościelne i Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka w powiecie ostrowskim,

gminy Dzierzgowo, Lipowiec Kościelny, Radzanów, Stupsk, Szreńsk, Szydłowo, Wieczfnia Kościelna, Wiśniewo i część gminy Strzegowo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówkai Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

powiat żyrardowski,

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i Radzanów w powiecie białobrzeskim,

gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

gminy Iłów, Nowa Sucha, Rybno, część gminy Teresin położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i część miasta Sochaczew położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim,

w województwie lubelskim:

gminy Nowodwór, Ryki, Ułęż i miasto Dęblin w powiecie ryckim,

gmina Janowiec i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

gminy Bełżyce, Borzechów, Bychawa, Niedrzwica Duża, Konopnica, Strzyżewice, Wysokie, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gminy Adamów, Miączyn, Radecznica, Sitno, Komarów-Osada, Krasnobród, Łabunie, Sułów, Szczebrzeszyn, Zamość, Zwierzyniec i Radecznica w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

gminy Chodel, Karczmiska, Łaziska, Opole Lubelskie, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

gmina Żółkiewka w powiecie krasnostawskim,

gminy Krynice, Rachanie i Tarnawatka w powiecie tomaszowskim,

gminy Aleksandrów, Józefów, Łukowa, Obsza, Tereszpol, Turobin, Frampol, Goraj w powiecie biłgorajskim,

gminy Kraśnik z miastem Kraśnik, Szastarka, Trzydnik Duży, Urzędów, Wilkołaz i Zakrzówek w powiecie kraśnickim,

gminy Modliborzyce, Potok Wielki, Chrzanów i Batorz w powiecie janowskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Cieszanów, Oleszyce, Stary Dzików, Wielki Oczy i Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim,

gminy Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

gmina Gorzyce w powiecie tarnobrzeskim;

w województwie świętokrzyskim:

gminy Tarłów i Ożarów w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy, Zawichost i miasto Sandomierz w powiecie sandomierskim.

8.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Județul Alba,

Județul Cluj,

Județul Harghita,

Județul Hunedoara,

Județul Iași cu restul comunelor care nu sunt incluse in partea II,

Județul Neamț,

Restul județului Mehedinți care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Garla Mare,

Hinova,

Burila Mare,

Gruia,

Pristol,

Dubova,

Municipiul Drobeta Turnu Severin,

Eselnița,

Salcia,

Devesel,

Svinița,

Gogoșu,

Simian,

Orșova,

Obârșia Closani,

Baia de Aramă,

Bala,

Florești,

Broșteni,

Corcova,

Isverna,

Balta,

Podeni,

Cireșu,

Ilovița,

Ponoarele,

Ilovăț,

Patulele,

Jiana,

Iyvoru Bârzii,

Malovat,

Bălvănești,

Breznița Ocol,

Godeanu,

Padina Mare,

Corlățel,

Vânju Mare,

Vânjuleț,

Obârșia de Câmp,

Vânători,

Vladaia,

Punghina,

Cujmir,

Oprișor,

Dârvari,

Căzănești,

Husnicioara,

Poroina Mare,

Prunișor,

Tămna,

Livezile,

Rogova,

Voloiac,

Sisești,

Sovarna,

Bălăcița,

Județul Gorj,

Județul Suceava,

Județul Mureș,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin.

II DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

Liuksemburgo provincijoje:

šios srities ribos pagal laikrodžio rodyklę:

La frontière avec la France au niveau de Florenville,

La N85 jusque son intersection avec la N894 au niveau de Florenville,

La N894 jusque son intersection avec larue de la Motte,

La rue de la Motte jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

La rue de Neufchâteau,

La rue des Bruyères jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

La rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue de l'Accord,

La rue de l'Accord,

La rue du Fet,

La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d'Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la N871,

La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

the whole region of Varna,

the whole region of Dobrich,

the whole region of Shumen.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150,705250, 705450,705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 855250, 855460, 855750, 855950, 855960, 856051, 856150, 856250, 856260, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857050, 857150, 857350, 857450, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550, továbbá 850650, 850850, 851851 és 851852 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821,552360 és 552960 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651200, 652100, 655400, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658100, 658310, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670, 901850,900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901450, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 904450, 904460, 904550, 904650 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Ādažu novads,

Aizputes novada Kalvenes pagasts pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa A9,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads,

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novada Durbes pagasta daļa uz dienvidiem no dzelzceļa līnijas Jelgava-Liepāja,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas, Kabiles, Rumbas, Kurmāles, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Laidu un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Pampāļu, Šķēdes, Nīgrandes, Zaņas, Ezeres, Rubas, Jaunauces un Vadakstes pagasts,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novads,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novads,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų seniūnijos,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė: Ventos ir Papilės seniūnijos,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė: Kepalių, Kriukų, Saugėlaukio ir Satkūnų seniūnijos,

Jurbarko rajono savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė: Akmenynų, Liubavo, Kalvarijos seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 131 ir į pietus nuo kelio Nr. 200 ir Sangrūdos seniūnijos,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė: Babtų, Batniavos, Čekiškės, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vandžiogalos, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių seniūnijos,

Kelmės rajono savivaldybė: Tytuvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105, Užvenčio, Kukečių dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 2128 ir į rytus nuo kelio Nr. 2106, ir Šaukėnų seniūnijos,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė: Būdviečio, Kapčiamieščio, Kučiūnų ir Noragėlių seniūnijos,

Marijampolės savivaldybė: Degučių, Mokolų ir Narto seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybė: Šerkšnėnų, Sedos ir Židikų seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė: Stakliškių ir Veiverių seniūnijos

Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų, Šiluvos,Kalnujų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Šakių rajono savivaldybė: Barzdų, Griškabūdžio, Kidulių, Kudirkos Naumiesčio, Lekėčių, Sintautų, Slavikų. Sudargo, Žvirgždaičių seniūnijos ir Kriūkų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 3804, Lukšių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 3804, Šakių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 140 ir į pietvakarius nuo kelio Nr. 137

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė: Šiaulių kaimiškoji seniūnija,

Šilutės rajono savivaldybė: Rusnės seniūnija,

Širvintų rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė: Batakių ir Gaurės seniūnijos,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė:Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Prostki i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Godkowo, Milejewo, Młynary, Pasłęk, część gminy Elbląg położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 22 oraz na południe i na południowy wschód od granicy powiatu miejskiego Elbląg, i część obszaru lądowego gminy Tolkmicko położona na południe od linii brzegowej Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej do granicy z gminą wiejską Elbląg w powiecie elbląskim,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

gmina Wieliczki w powiecie oleckim,

gminy Orzysz, Biała Piska i Pisz w powiecie piskim,

gminy Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie i Bisztynek w powiecie bartoszyckim,

gminy Kolno, Jeziorany, Barczewo, Biskupiec, Dywity i Dobre Miasto w powiecie olsztyńskim,

powiat braniewski,

gmina Reszel, część gminy Kętrzyn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn, na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy oraz na zachód i na południe od zachodniej i południowej granicy miasta Kętrzyn, miasto Kętrzyn i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński, Lubomino, Orneta i część gminy Kiwity położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

gmina Sorkwity i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim;

w województwie podlaskim:

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wiznaw powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Dziadkowice, Grodzisk, Mielnik, Nurzec-Stacja i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

gminy Białowieża, Czyże, Narew, Narewka, Hajnówka z miastem Hajnówka i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

gminy Kobylin-Borzymy i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

miasto Bielsk Podlaski, część gminy Bielsk Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo-zachodniej granicy gminy do granicy miasta Bielsk Podlaski, na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 689 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Bielsk Podlaski oraz na północ i północny zachód od granicy miasta Bielsk Podlaski, część gminy Boćki położona na zachód od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 i część gminy Brańsk położona na południe od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk w powiecie bielskim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok;

w województwie mazowieckim:

gminy Korczew, Kotuń, Paprotnia, Przesmyki, Wodynie, Skórzec, Mokobody, Mordy, Siedlce, Suchożebry i Zbuczyn w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Bielany, Ceranów, Kosów Lacki, Repki i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

powiat węgrowski,

powiat łosicki,

gminy Grudusk, Opinogóra Górna, Gołymin-Ośrodek i część gminy Glinojeck położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie ciechanowskim,

gminy Brochów, Młodzieszyn, część gminy Teresin położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i część miasta Sochaczew położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

powiat nowodworski,

powiat płoński,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

gminy Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warkaw powiecie grójeckim,

gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

gmina Stromiec w powiecie białobrzeskim,

powiat miejski Warszawa;

w województwie lubelskim:

gminy Janów Podlaski, Kodeń, Tuczna, Leśna Podlaska, Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Markuszów, Nałęczów, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Żyrzyn, Baranów, część gminy wiejskiej Puławy położona na wschód od rzeki Wisły i miasto Puławy w powiecie puławskim,

gminy Kłoczew i Stężyca w powiecie ryckim;

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Jabłonna, Krzczonów i Garbów w powiecie lubelskim,

gminy Rybczewice i Piaski w powiecie świdnickim,

gminy Fajsławice i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gminy Dołhobyczów, Mircze, Trzeszczany, Werbkowice i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

Łaszczów, Telatyn, Tyszowce i Ulhówek w powiecie tomaszowskim,

część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

gmina Grabowiec i część gminy Skierbieszów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

gminy Annopol, Dzierzkowice i Gościeradów w powiecie kraśnickim,

gmina Józefów nad Wisłą w powiecie opolskim,

w województwie podkarpackim:

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim,

gmina Horyniec-Zdrój w powiecie lubaczowskim.

8.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Restul județului Maramureș care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Vișeu de Sus,

Comuna Moisei,

Comuna Borșa,

Comuna Oarța de Jos,

Comuna Suciu de Sus,

Comuna Coroieni,

Comuna Târgu Lăpuș,

Comuna Vima Mică,

Comuna Boiu Mare,

Comuna Valea Chioarului,

Comuna Ulmeni,

Comuna Băsești,

Comuna Baia Mare,

Comuna Tăuții Magherăuș,

Comuna Cicărlău,

Comuna Seini,

Comuna Ardusat,

Comuna Farcasa,

Comuna Salsig,

Comuna Asuaju de Sus,

Comuna Băița de sub Codru,

Comuna Bicaz,

Comuna Grosi,

Comuna Recea,

Comuna Baia Sprie,

Comuna Sisesti,

Comuna Cernesti,

Copalnic Mănăstur,

Comuna Dumbrăvița,

Comuna Cupseni,

Comuna Șomcuța Mare,

Comuna Sacaleșeni,

Comuna Remetea Chioarului,

Comuna Mireșu Mare,

Comuna Ariniș,

Județul Bistrița-Năsăud,

Județul Iași cu următoarele comune:

Bivolari,

Trifești,

Probota,

Movileni,

Țigănași,

Popricani,

Victoria,

Golăești,

Aroneanu,

Iași,

Rediu,

Miroslava,

Bârnova,

Ciurea,

Mogosești,

Grajduri,

Scânteia,

Scheia,

Dobrovăț,

Schitu Duca,

Tuțora,

Tomești,

Bosia,

Prisăcani,

Osoi,

Costuleni,

Răducăneni,

Dolhești,

Gorban,

Ciortești,

Moșna,

Cozmești,

Grozești,

Holboca.

III DALIS

1.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

the whole region of Montana,

the whole region of Ruse,

the whole region of Razgrad,

the whole region of Silistra,

the whole region of Pleven,

the whole region of Vratza,

the whole region of Targovishte,

in the region of Lovech:

within municipality of Lovech:

Bahovitsa,

Vladinya,

Goran,

Devetaki,

Doyrentsi,

Drenov,

Yoglav,

Lisets,

Slavyani,

Slatina,

Smochan,

within municipality of Lukovit:

Bezhanovo,

Dermantsi,

Karlukovo,

Lukovit,

Petrevene,

Todorichene,

Aglen,

within municipality of Ugarchin:

Dragana,

Katunets,

in the region of Veliko Tarnovo:

the whole municipality of Svishtov,

the whole municipality of Pavlikeni

the whole municipality of Polski Trambesh

the whole municipality of Strajitsa,

in Burgas region:

the whole municipality of Burgas,

the whole municipality of Kameno,

the whole municipality of Malko Tarnovo,

the whole municipality of Primorsko,

the whole municipality of Sozopol,

the whole municipality of Sredets,

the whole municipality of Tsarevo.

2.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Aizputes novada Aizputes pagasts, Cīravas pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa 1192, Kazdangas pagasts, Kalvenes pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa A9, Lažas pagasta dienvidaustrumu daļa un pagasta daļa uz dienvidaustrumiem no autoceļa 1199 un uz dienvidiem no Padures autoceļa, Aizputes pilsēta,

Durbes novada Vecpils pagasts, Durbes pagasta daļa uz ziemeļiem no dzelzceļa līnijas Jelgava-Liepāja, Dunalkas pagasta daļa uz austrumiem no autoceļiem P112, 1193 un 1192, Durbes pilsēta,

Brocēnu novada Cieceres un Gaiķu pagasts, Remtes pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1154 un P109, Brocēnu pilsēta,

Saldus novada Saldus, Zirņu, Lutriņu un Jaunlutriņu pagasts, Saldus pilsēta.

3.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Akmenės rajono savivaldybė: Akmenės, Kruopių, Naujosios Akmenės kaimiškoji ir Naujosios Akmenės miesto seniūnijos,

Alytaus rajono savivaldybė: Simno sen, Krokialaukio ir Miroslavo seniūnijos,

Birštono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė: Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Rudiškių, Skaistgirio, Žagarės seniūnijos,

Kalvarijos savivaldybė: Kalvarijos seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 131 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 200,

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Ežerėlio, Kačerginės, Ringaudų ir Zapyškio seniūnijos,

Kazlų Rūdos savivaldybė: Antanavo, Kazlų Rūdos, Jankų ir Plutiškių seniūnijos,

Lazdijų rajono savivaldybė: Krosnos, Lazdijų miesto, Lazdijų, Seirijų, Šeštokų, Šventežerio ir Veisiejų seniūnijos,

Marijampolės savivaldybė: Gudelių, Igliaukos, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų ir Šilavotos seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė: Gelgaudiškio ir Plokščių seniūnijos ir Kriūkų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Lukšių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Šakių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 140 ir į šiaurės rytus nuo kelio Nr. 137,

Šiaulių rajono savivaldybės: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškoji, Kuršėnų miesto, Kužių, Meškuičių, Raudėnų ir Šakynos seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė: Gelgaudiškio ir Plokščių seniūnijos ir Kriūkų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Lukšių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Šakių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 140 ir į šiaurės rytus nuo kelio Nr. 137,

Vilkaviškio rajono savivaldybės: Gižų ir Pilviškių seniūnijos.

4.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Sępopol i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

część gminy Kiwity położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

gminy Srokowo, Barciany, część gminy Kętrzyn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gmina Stare Juchy w powiecie ełckim,

gminy Kowale Oleckie, Olecko i Świętajno w powiecie oleckim,

powiat węgorzewski,

gminy Kruklanki, Wydminy, Miłki, Giżycko z miastem Giżycko i część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

w województwie podlaskim:

gmina Orla, część gminy Bielsk Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo-zachodniej granicy gminy do granicy miasta Bielsk Podlaski i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 689 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Bielsk Podlaski i część gminy Boćki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie bielskim,

gminy Kleszczele, Czeremcha i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

gminy Perlejewo, Drohiczyn i Milejczyce w powiecie siemiatyckim,

gmina Ciechanowiec w powiecie wysokomazowieckim,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice i Wiśniew w powiecie siedleckim,

gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew i część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia dorzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

powiat miński,

gminy Jabłonna Lacka, Sabnie i Sterdyń w powiecie sokołowskim,

gminy Ojrzeń, Sońsk, Regimin, Ciechanów z miastem Ciechanów i część gminy Glinojeck położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie ciechanowskim,

część gminy Strzegowo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie mławskim,

gmina Nur w powiecie ostrowskim,

w województwie lubelskim:

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Susiec, Tomaszów Lubelski i miasto Tomaszów Lubelski w powiecie tomaszowskim,

gminy Białopole, Dubienka, Chełm, Leśniowice, Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź i część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gminy Izbica, Gorzków, Rudnik, Kraśniczyn, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Siennica Różana i część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gmina Stary Zamość, Nielisz i część gminy Skierbieszów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Urszulin, Stary Brus, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

powiat łęczyński,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Sławatycze, Sosnówka i Wisznice w powiecie bialskim,

gminy Adamów, Krzywda, Serokomla, Wojcieszków i część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków, a następnie na północ, zachód, południe i wschód od linii stanowiącej północną, zachodnią, południową i wschodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków w powiecie łukowskim,

powiat parczewski,

powiat radzyński,

powiat lubartowski,

gminy Horodło, Uchanie, Niedźwiada i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 biegnącą od zachodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów do granicy miasta Hrubieszów oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy miasta Hrubieszów do wschodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

gminy Głusk, Jastków, Niemce i Wólka w powiecie lubelskim,

gminy Mełgiew i miasto Świdnik w powiecie świdnickim,

powiat miejski Lublin,

w województwie podkarpackim:

gmina Narol w powiecie lubaczowskim.

5.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Partea din județul Maramureș cu următoarele delimitări:

Comuna Petrova,

Comuna Bistra,

Comuna Repedea,

Comuna Poienile de sub Munte,

Comuna Vișeu e Jos,

Comuna Ruscova,

Comuna Leordina,

Comuna Rozavlea,

Comuna Strâmtura,

Comuna Bârsana,

Comuna Rona de Sus,

Comuna Rona de Jos,

Comuna Bocoiu Mare,

Comuna Sighetu Marmației,

Comuna Sarasau,

Comuna Câmpulung la Tisa,

Comuna Săpânța,

Comuna Remeti,

Comuna Giulești,

Comuna Ocna Șugatag,

Comuna Desești,

Comuna Budești,

Comuna Băiuț,

Comuna Cavnic,

Comuna Lăpuș,

Comuna Dragomirești,

Comuna Ieud,

Comuna Saliștea de Sus,

Comuna Săcel,

Comuna Călinești,

Comuna Vadu Izei,

Comuna Botiza,

Comuna Bogdan Vodă,

Localitatea Groșii Țibileșului, comuna Suciu de Sus,

Localitatea Vișeu de Mijloc, comuna Vișeu de Sus,

Localitatea Vișeu de Sus, comuna Vișeu de Sus.

Partea din județul Mehedinți cu următoarele comune:

Comuna Strehaia,

Comuna Greci,

Comuna Brejnita Motru,

Comuna Butoiești,

Comuna Stângăceaua,

Comuna Grozesti,

Comuna Dumbrava de Jos,

Comuna Băcles,

Comuna Bălăcița,

Județul Argeș,

Județul Olt,

Județul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,