(1)

Sąjungos namų ūkiai yra vieni daugiausiai taupančių visame pasaulyje, tačiau didžioji tų santaupų dalis laikoma bankų trumpalaikių indėlių sąskaitose. Didesnės investicijos į kapitalo rinkas gali padėti spręsti problemas, kurios kyla dėl gyventojų senėjimo ir mažų palūkanų normų;

(2)

senatvės pensijos yra pagrindinė pensininkų pajamų dalis, ir daugeliui žmonių apsirūpinimas pakankama pensija lemia skirtumą tarp patogios senatvės ir skurdo. Senatvės pensijos yra būtina sąlyga siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant 25 straipsnį dėl pagyvenusių žmonių teisių, kuriame teigiama: „Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime“;

(3)

Sąjungoje susiduriama su keliomis problemomis, įskaitant demografines problemas dėl to, kad Europa yra senėjantis žemynas. Be to, vyksta radikalūs karjeros modelių, darbo rinkos ir turto paskirstymo pokyčiai, kuriems reikšmingą poveikį daro ne tik skaitmeninė revoliucija;

(4)

dauguma senatvės pensijų skiriama pagal valstybines sistemas. Nepaisant išimtinės nacionalinės kompetencijos pensijų sistemų organizavimo srityje, kaip nustatyta Sutartyse, nacionalinių pensijų sistemų pajamų pakankamumas ir finansinis tvarumas yra labai svarbūs visos Sąjungos stabilumui. Todėl nukreipus daugiau europiečių santaupų grynaisiais pinigais ir bankų indėliuose į ilgalaikio pobūdžio investicinius produktus, pvz., savanoriško ilgalaikio pobūdžio pensijų kaupimo sistemas, poveikis būtų naudingas tiek asmenims (kuriems būtų naudingos didesnės pajamos ir didesnis pensijų pakankamumas), tiek visai ekonomikai;

(5)

2015 m. 11,3 mln. darbingo amžiaus (20–64 metų) Sąjungos piliečių gyveno ne savo pilietybės valstybėje narėje, o 1,3 mln. Sąjungos piliečių dirbo ne savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje;

(6)

ilgalaikio pobūdžio perkeliamas visos Europos asmeninės pensijos produktas (toliau – PEPP) padidins jo, kaip produkto, patrauklumą, visų pirma jaunimui ir mobiliesiems darbuotojams, ir padės sudaryti dar palankesnes sąlygas įgyvendinti Sąjungos piliečių teisę gyventi ir dirbti visoje Sąjungoje;

(7)

asmeninės pensijos atlieka svarbų vaidmenį susiejant ilgalaikių santaupų turėtojus ir ilgalaikio investavimo galimybes. Didesnė Europos asmeninių pensijų rinka padės užtikrinti lėšų tiekimą instituciniams investuotojams ir investicijas į realiąją ekonomiką;

(8)

šiuo reglamentu sudaromos sąlygos sukurti asmeninės pensijos produktą, kuris bus ilgalaikio pobūdžio ir kuriuo bus atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų remiamuose atsakingo investavimo principuose, ir kuris, kiek tai įmanoma, bus paprastas, saugus, nebrangus, skaidrus, patrauklus vartotojams ir perkeliamas Sąjungos mastu ir papildys valstybėse narėse veikiančias sistemas;

(9)

šiuo metu asmeninės pensijos produktų vidaus rinka neveikia sklandžiai. Kai kuriose valstybėse narėse asmeninės pensijos produktų rinkos dar visai nėra. Kitose valstybėse narėse asmeninės pensijos produktų yra, tačiau nacionalinės rinkos labai susiskaidžiusios. Dėl šios priežasties asmeninės pensijos produktų perkeliamumas ribotas. Todėl asmenims gali būti sunku pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis. Pavyzdžiui, jiems galėtų būti užkirstas kelias įsidarbinti ar išeiti į pensiją kitoje valstybėje narėje. Be to, teikėjams pasinaudoti įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas kliudo tai, kad esami asmeninės pensijos produktai nėra standartizuoti;

(10)

kadangi asmeninės pensijos produktų rinka yra susiskaidžiusi ir įvairi, PEPP poveikis valstybėms narėms galėtų būti labai skirtingas, o tikslinė auditorija labai įvairi. Kai kuriose valstybėse narėse PEPP galėtų siūlyti sprendimus žmonėms, kurie šiuo metu negali pasinaudoti pakankamu aprūpinimu. Kitose valstybėse narėse PEPP galėtų išplėsti vartotojų pasirinkimą arba pasiūlyti sprendimų mobiliesiems piliečiams. Tačiau PEPP neturėtų būti siekiama pakeisti esamų nacionalinių pensijų sistemų, nes tai – tik papildomas ir papildantis asmeninės pensijos produktas;

(11)

kapitalo rinkų sąjunga (KRS) padės sutelkti kapitalą Europoje ir jį nukreipti visoms įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, infrastruktūros ir ilgalaikiams tvariems projektams, kuriems jo reikia, kad galėtų plėstis ir kurti darbo vietas. Vienas iš pagrindinių KRS tikslų – didinti investicijas ir pasirinkimą neprofesionaliesiems investuotojams geriau panaudojant Europoje taupomas lėšas. Todėl PEPP yra žingsnis į priekį stiprinant kapitalo rinkų integraciją, nes jis remia ilgalaikį realiosios ekonomikos finansavimą, turint mintyje ilgalaikį produkto pobūdį ir investicijų tvarumą;

(12)

kaip paskelbta 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane, „Komisija įvertins galimybes parengti sėkmingai veikiančios Europos rinkos, skirtos paprastoms, veiksmingoms ir konkurencingoms asmeninėms pensijoms, sukūrimo strategiją ir nustatys, ar šiai rinkai reikalingi ES teisės aktai“;

(13)

2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“ (3) Europos Parlamentas pabrėžė, kad „būtina puoselėti aplinką, kuri skatina finansinių produktų inovacijas, suteikia daugiau įvairovės ir naudos realiajai ekonomikai bei stiprina paskatas investicijoms, o taip pat gali padėti sukurti adekvačias, saugias ir tvarias paprastos ir skaidrios struktūros pensijas, pavyzdžiui, sukuriant europinį pensijų produktą (angl. PEPP)“;

(14)

savo 2016 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino „sparčiai ir ryžtingai daryti pažangą siekiant įmonėms užtikrinti paprastesnes galimybes gauti finansavimą ir remti investicijas į realiąją ekonomiką toliau įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkę“;

(15)

2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga. Spartesnė reforma“ Komisija paskelbė, kad ji „apsvarstys pasiūlymus sukurti paprastą, veiksmingą ir konkurencingą ES asmeninių pensijų produktą […]. Svarstomos galimybės apima galimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris galėtų būti pateiktas 2017 m.“;

(16)

2017 m. birželio 8 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ Komisija paskelbė pateiksianti „pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto iki 2017 m. birželio pabaigos. Jis taps pagrindu saugesnei, ekonomiškai efektyvesnei ir skaidresnei įperkamų savanoriškų asmeninės pensijos taupymo produktų rinkai, kuri gali būti valdoma tik Europos mastu. Pasiūlymas suteiks gerų galimybių ilgam investuoti pensijų santaupas ir taip padės patenkinti žmonių, kurie nori padidinti pensijai susitaupytų lėšų adekvatumą, poreikius, spręsti demografijos keliamus uždavinius, papildyti esamus pensijų kaupimo produktus ir sistemas, taip pat padidinti su asmeninėmis pensijomis susijusių išlaidų veiksmingumą“;

(17)

PEPP kūrimas padės didinti taupymo pensijai pasirinkimą, visų pirma mobiliesiems darbuotojams, ir kurti PEPP teikėjų Sąjungos rinką. Vis dėlto jis turėtų būti tik nacionalines pensijų sistemas papildantis produktas;

(18)

finansinis švietimas gali padėti namų ūkiams suprasti taupymo pasirinkimus savanoriškų asmeninės pensijos produktų srityje. Santaupų turėtojai taip pat turėtų turėti sąžiningą galimybę visapusiškai suvokti su PEPP susijusią riziką ir jo savybes;

(19)

PEPP skirta teisės aktų sistema padės pagrindą sėkmingai veikiančiai įperkamų, su savanoriška pensija susijusių investicijų rinkai, kuri gali būti valdoma visos Europos mastu. Papildydama esamas valstybines pensijų sistemas ir profesinių pensijų sistemas ir esamus pensijos kaupimo produktus, ji padės patenkinti žmonių, kurie nori padidinti pensijai susitaupytų lėšų pakankamumą, poreikius, spręsti demografinę problemą ir suteiks naują galingą privataus kapitalo šaltinį ilgalaikiam investavimui. Ši sistema nepakeis ir nesuderins esamų nacionalinių asmeninės pensijos produktų ar sistemų, taip pat ji neturės poveikio esamoms nacionalinėms valstybinėms pensijų sistemoms, profesinių pensijų sistemoms ir pensijų kaupimo produktams;

(20)

PEPP yra asmeninės neprofesinės pensijos produktas, kurį pensijai savanoriškai pasirenka PEPP santaupų turėtojas. Kadangi PEPP turėtų būti sudaromos sąlygos ilgalaikiam kapitalo kaupimui, ankstyvo kapitalo atsiėmimo galimybės turėtų būti ribotos ir už tai galėtų būti taikomos nuobaudos;

(21)

šiuo reglamentu suderinami PEPP pagrindiniai veiksniai, susiję su tokiais svarbiausiais elementais, kaip platinimas, minimalus sutarties turinys, investavimo politika, teikėjo pakeitimas ar tarpvalstybinis teikimas ir perkeliamumas. Derinant tuos pagrindinius veiksnius apskritai bus geriau užtikrinamos vienodos sąlygos asmeninės pensijos teikėjams ir bus padedama užbaigti kurti KRS ir integruoti asmeninių pensijų vidaus rinką. Be to, bus sukurtas iš esmės standartizuotas visos Europos produktas, kurį bus galima įsigyti visose valstybėse narėse ir kuris sudarys sąlygas vartotojams visapusiškai naudotis vidaus rinka į užsienį perkeliant savo teises į pensiją ir užtikrins jiems daugiau galimybių pasirinkti įvairius teikėjus, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu. Likus mažiau kliūčių teikti tarpvalstybines pensijų paslaugas, PEPP teikimas padidins konkurenciją tarp teikėjų visoje Europoje ir sukurs masto ekonomiją, kuri turėtų būti naudinga santaupų turėtojams;

(22)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu leidžiama priimti teisės aktus tiek reglamentų, tiek direktyvų forma. Pasirinkta priimti reglamentą, nes jis būtų tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Taigi, reglamentas sudarytų sąlygas greičiau pradėti naudoti PEPP ir padėtų greičiau patenkinti didesnių pensijų santaupų ir investicijų į KRS poreikį. Šiuo reglamentu derinami pagrindiniai PEPP veiksniai, kuriems neturi būti taikomos konkrečios nacionalinės taisyklės, ir todėl šiuo atveju reglamentas yra tinkamesnė priemonė nei direktyva. Priešingai, veiksniams, kurie nepatenka į šio reglamento taikymo sritį (pvz., kaupiamojo etapo sąlygos), taikomos nacionalinės taisyklės;

(23)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos PEPP registravimo, teikimo, platinimo ir priežiūros taisyklės. PEPP turėtų būti taikomos šio reglamento, susijusios sektorinės Sąjungos teisės ir atitinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų nuostatos. Be to, turėtų būti taikomi valstybių narių įgyvendinant sektorinę Sąjungos teisę priimti teisės aktai. Jei produktui netaikomas šis reglamentas arba sektorinė Sąjungos teisė, jam turėtų būti taikomi atitinkami valstybių narių teisės aktai. PEPP atveju taip pat turėtų būti sudaromos sutartys tarp PEPP santaupų turėtojo ir PEPP teikėjo (toliau – PEPP sutartis). Yra nustatytos tam tikros pagrindinės produkto savybės, kurios turėtų būti įtrauktos į PEPP sutartį. Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, ypač susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise. Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daroma poveikio nacionalinei sutarčių, socialinei, darbo ir mokesčių teisei;

(24)

šiame reglamente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad PEPP sutartis turi atitikti visas taikytinas taisykles. Be to, PEPP sutartyje turėtų būti nustatytos šalių teisės ir pareigos bei nurodytos pagrindinės produkto savybės. PEPP sutartį PEPP santaupų turėtojų grupės vardu taip pat galėtų sudaryti tos grupės, pavyzdžiui, nepriklausomos santaupų turėtojų asociacijos, atstovas, jei tai atliekama laikantis šio reglamento ir taikomos nacionalinės teisės, o PEPP santaupų turėtojai, sudarydami tokią PEPP sutartį, gauna tokią pačią informaciją ir konsultacijas, kaip ir PEPP santaupų turėtojai, sudarydami PEPP sutartį tiesiogiai su PEPP teikėju arba per PEPP platintoją;

(25)

PEPP teikėjai turėtų turėti prieigą prie visos Sąjungos rinkos pasinaudodami viena produkto registracija, kuri turi būti atlikta remiantis bendru taisyklių rinkiniu. Norėdami prekiauti produktu su nuoroda „PEPP“, to prašantys PEPP teikėjai turėtų pateikti registracijos paraišką savo kompetentingoms institucijoms. Šiuo reglamentu nedraudžiama įregistruoti esamo asmeninės pensijos produkto, kuris atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Kompetentingos institucijos turėtų priimti sprendimą dėl registracijos, jei paraišką pateikęs PEPP teikėjas pateikė visą būtiną informaciją ir jei įdiegta tinkama tvarka, siekiant laikytis šio reglamento reikalavimų. Kompetentingoms institucijoms priėmus sprendimą dėl registracijos, jos turėtų apie jį pranešti Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (toliau – EIOPA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (4), kad PEPP teikėjas ir PEPP būtų įregistruoti viešajame centriniame registre. Tokia registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų laikymosi priežiūrą, apie visus per registracijos procedūrą pateiktos informacijos ir dokumentų pasikeitimus turėtų būti nedelsiant pranešta kompetentingoms institucijoms ir, kai taikytina, EIOPA;

(26)

EIOPA turėtų sukurti viešąjį centrinį registrą, kuriame būtų pateikiama informacija apie PEPP, kurie buvo įregistruoti ir kuriuos galima teikti ir platinti Sąjungoje, ir apie PEPP teikėjus, ir valstybių narių, kuriose siūlomas PEPP, sąrašas. Kai PEPP teikėjai neplatina PEPP valstybės narės teritorijoje, bet gali atidaryti tos valstybės narės subsąskaitą, kad užtikrintų perkeliamumą savo PEPP klientams, tame registre taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie tai, kurių valstybių narių subsąskaitas PEPP teikėjas siūlo;

(27)

valstybėse narėse labai skiriasi profesinių pensijų įstaigų (toliau – PPĮ), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2341 (5), organizavimas ir reguliavimas. Kai kuriose valstybėse narėse toms įstaigoms leidžiama vykdyti tik su profesinėmis pensijomis susijusią veiklą, o kitose valstybėse narėse toms įstaigoms, įskaitant įgaliotus subjektus, kurie atsakingi už jų valdymą ir kurie veikia jų vardu, kai PPĮ neturi juridinio asmens statuso, leidžiama vykdyti su profesinėmis ir asmeninėmis pensijomis susijusią veiklą. Tai ne tik lemia skirtingas PPĮ organizacines struktūras, bet taip pat skirtingą joms taikomą nacionalinio lygmens priežiūrą. Visų pirma, leidimą vykdyti su profesinėmis ir asmeninėmis pensijomis susijusią veiklą turinčių PPĮ prudencinė priežiūra yra platesnė nei PPĮ, kurios vykdo tik su profesinėmis pensijomis susijusią veiklą, priežiūra.

Siekiant nepakenkti finansiniam stabilumui ir atsižvelgti į skirtingą organizacinę struktūrą ir priežiūrą, tik toms PPĮ, kurios pagal nacionalinę teisę gali teikti ir asmeninės pensijos produktus ir yra prižiūrimos, turėtų būti leidžiama teikti PEPP. Be to, siekiant dar geriau užtikrinti finansinį stabilumą, visas su PEPP teikimo verslu susijęs turtas ir įsipareigojimai turėtų būti skirti tik PEPP ir jų neturėtų būti galima perkelti į kitą įstaigos profesinių pensijų teikimo veiklos skyrių. PPĮ, kurios teikia PEPP, taip pat visada turėtų atitikti atitinkamus Direktyvoje (ES) 2016/2341 nustatytus standartus, įskaitant išsamesnes valstybių narių, kuriose jos yra registruotos arba kuriose joms suteiktas leidimas pagal Direktyvą (ES) 2016/2341, investavimo taisykles, valstybių narių nustatytas perkeliant tą direktyvą į nacionalinę teisę, ir jų valdymo sistemos nuostatas. Kaip ir kitų PEPP teikėjų atveju, kai šiuo reglamentu nustatomos griežtesnės nuostatos, turėtų būti taikomos tokios nuostatos;

(28)

vienas PEPP pasas užtikrins PEPP vidaus rinkos sukūrimą;

(29)

PEPP teikėjai turėtų galėti platinti savo sukurtus ir ne savo sukurtus PEPP, jei tai daroma laikantis susijusių sektorinės teisės aktų. PEPP platintojai turėtų galėti platinti ne savo sukurtus PEPP. PEPP platintojai turėtų platinti tik tuos produktus, apie kuriuos jie turi tinkamų žinių ir kompetencijos, vadovaujantis susijusia sektorine teise;

(30)

prieš sudarant PEPP sutartį PEPP teikėjai arba PEPP platintojai potencialiems PEPP santaupų turėtojams turėtų teikti konsultacijas, atsižvelgdami į ilgalaikį produkto pobūdį, individualius PEPP santaupų turėtojo poreikius ir ribotas išpirkimo galimybes. Per konsultacijas visų pirma turėtų būti siekiama informuoti PEPP santaupų turėtoją apie investavimo galimybių ypatybes, kapitalo apsaugos lygį ir išmokų formas;

(31)

naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, PEPP teikėjai gali teikti PEPP, o PEPP platintojai gali platinti PEPP priimančiosios valstybės narės teritorijoje atidarę tos priimančiosios valstybės narės subsąskaitą. Siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir veiksmingą vartotojų apsaugą, buveinės ir priimančiosios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti užtikrindamos šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą. Jeigu naudodamiesi laisve teikti paslaugas PEPP teikėjai ir PEPP platintojai vykdo veiklą įvairiose valstybėse narėse, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos dėl savo glaudesnių ryšių su PEPP teikėju turėtų būti atsakingos už tai, kad būtų vykdomos šiame reglamente nurodytos pareigos. Siekiant užtikrinti teisingą atsakomybės pasidalijimą tarp buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų, jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sužino apie bet kokį pareigų nevykdymą jų valstybės narės teritorijoje, jos turėtų informuoti buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas ir šios tuomet privalėtų imtis tinkamų priemonių. Be to, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę įsikišti, jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nesiima tinkamų priemonių arba jei priemonės, kurių imtasi, yra nepakankamos;

(32)

valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę naudoti visas reikiamas priemones, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad PEPP teikėjai ir PEPP platintojai Sąjungoje tinkamai vykdytų įsisteigimo laisve ar laisve teikti paslaugas grindžiamą veiklą. Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, visi kompetentingų institucijų veiksmai turėtų būti proporcingi konkretaus teikėjo arba platintojo veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, apimčiai ir sudėtingumui;

(33)

europinį PEPP mastą galima plėtoti ne tik teikėjo lygmeniu, pasinaudojant jo tarpvalstybinės veiklos galimybėmis, bet ir PEPP santaupų turėtojo lygmeniu, pasinaudojant PEPP perkeliamumo galimybe ir teikėjo keitimo paslauga, taip prisidedant prie asmenų, kurie naudojasi savo teise laisvai judėti pagal SESV 21 ir 45 straipsnius, asmeninės pensijos teisių apsaugos. Perkeliamumas yra susijęs su PEPP santaupų turėtojo išvykimu gyventi į kitą valstybę narę nepakeičiant PEPP teikėjų, o PEPP teikėjų pakeitimas nebūtinai yra susijęs su gyvenamosios vietos pakeitimu;

(34)

PEPP turėtų apimti nacionalines subsąskaitas, kurių kiekvienai turėtų būti būdingi tokie asmeninės pensijos produkto veiksniai, pagal kuriuos PEPP įmokoms arba išmokoms būtų galima taikyti paskatas, jei jos taikomos valstybėse narėse, kurių subsąskaitą PEPP teikėjas atidarė. Subsąskaita turėtų būti naudojama per kaupiamąjį etapą įmokėtoms įmokoms ir per išmokėjimo etapą išmokėtoms išmokoms registruoti pagal valstybės narės, kurios subsąskaita buvo atidaryta, teisę. Pirma subsąskaita PEPP santaupų turėtojui turėtų būti atidaryta pasirašius PEPP sutartį;

(35)

siekiant PEPP teikėjams sudaryti sklandaus perėjimo sąlygas, pareiga teikti PEPP su bent dviejų valstybių narių subsąskaitomis turėtų būti taikoma per trejus metus po šio reglamento taikymo pradžios dienos. Pradėjus naudoti PEPP, siekiant neklaidinti PEPP santaupų turėtojų, PEPP teikėjas turėtų pateikti informaciją apie tai, kurias nacionalines subsąskaitas galima naudoti iš karto. Jei PEPP santaupų turėtojas persikelia į kitą valstybę narę ir jei neatidaryta tos valstybės narės subsąskaita, PEPP teikėjas turėtų suteikti galimybę PEPP santaupų turėtojui nedelsiant ir nemokamai pakeisti PEPP teikėją į kitą teikėją, kuris teikia tos valstybės narės subsąskaitas. PEPP santaupų turėtojui taip pat turėtų būti suteikiama galimybė toliau mokėti įmokas į subsąskaitą, į kurią jis mokėjo prieš pakeisdamas gyvenamąją vietą;

(36)

atsižvelgiant į ilgalaikį PEPP pobūdį ir susijusią administracinę naštą, potencialiems PEPP santaupų turėtojams ir PEPP išmokų gavėjams PEPP teikėjai ir PEPP platintojai turėtų pateikti aiškią, lengvai suprantamą ir aktualią informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl pensijos. Dėl tos pačios priežasties PEPP teikėjai ir PEPP platintojai taip pat turėtų užtikrinti aukštą skaidrumo lygį įvairiais PEPP etapais, įskaitant etapą iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo etapą, kaupiamąjį etapą (įskaitant priešpensinį etapą) ir išmokėjimo etapą. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją, prognozuojamus PEPP pensijos išmokų dydžius, riziką ir garantijas, ASV veiksnių integravimą, taip pat išlaidas. Jei prognozuojami PEPP pensijų išmokų dydžiai pagrįsti ekonominiais scenarijais, ta informacija turėtų apimti geriausią numatomą scenarijų ir nepalankų scenarijų – jis turėtų būti tikrai blogas, bet realistinis;

(37)

prieš sudarant PEPP sutartį, potencialiems PEPP santaupų turėtojams turėtų būti pateikta visa būtina informacija, kad jie pasirinktų turėdami pakankamai informacijos. Prieš sudarant PEPP sutartį turėtų būti nurodyti su pensija susiję reikalavimai bei poreikiai ir turėtų būti teikiamos konsultacijos;

(38)

siekdami užtikrinti optimalų produkto skaidrumą, PEPP teikėjai, prieš galėdami savo sukurtus PEPP platinti PEPP santaupų turėtojams, turėtų parengti tiems PEPP skirtą PEPP pagrindinės informacijos dokumentą. Jie taip pat turėtų būti atsakingi už PEPP pagrindinės informacijos dokumento tikslumą. PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turėtų pakeisti ir pritaikyti mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 (6), kuris dėl to neturėtų būti teikiamas PEPP atveju. Pagrindinio PEPP atveju turėtų būti rengiamas atskiras PEPP pagrindinės informacijos dokumentas. Kai PEPP teikėjas siūlo alternatyvių investavimo galimybių, taip pat turėtų būti pateiktas bendras tų alternatyvių investavimo galimybių pagrindinės informacijos dokumentas, kuriame taip pat galėtų būti nuorodų į kitus dokumentus. Jei reikalaujama informacija apie alternatyvias investavimo galimybes negali būti pateikta viename pagrindinės informacijos dokumente, turėtų būti pateikiamas atskiras kiekvienos investavimo galimybės pagrindinės informacijos dokumentas. Tačiau tai turėtų būti daroma tik tuo atveju, jei bendro alternatyvių investavimo galimybių pagrindinės informacijos dokumento pateikimas neatitiktų PEPP klientų interesų. Todėl, kai kompetentingos institucijos vertina PEPP pagrindinės informacijos dokumento atitiktį šiam reglamentui, jos turėtų užtikrinti optimalų skirtingų investavimo galimybių palyginamumą, jei taikoma, visų pirma atsižvelgdamos į aktualias žinias apie elgsenos analizę, kad būtų išvengta informacijos pateikimo būdo sukeliamų kognityvinių polinkių;

(39)

siekiant užtikrinti, kad PEPP pagrindinės informacijos dokumentai būtų plačiai išplatinti ir prieinami, šiuo reglamentu turėtų būti numatyta, kad PEPP teikėjas privalo paskelbti PEPP pagrindinės informacijos dokumentus savo interneto svetainėje. PEPP teikėjas turėtų paskelbti PEPP pagrindinės informacijos dokumentą kiekvienai valstybei narei, kurioje PEPP platinamas naudojantis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve. Tame dokumente pateikiama konkreti informacija apie su kaupiamuoju etapu ir išmokėjimo etapu susijusias sąlygas toje valstybėje narėje;

(40)

nacionaliniu lygmeniu jau rengiamos asmeninės pensijos produktų skaičiuoklės. Vis dėlto, kad šios skaičiuoklės būtų kuo naudingesnės vartotojams, į jas turėtų būti įtrauktos išlaidos ir mokesčiai, kuriuos ima įvairūs PEPP teikėjai, ir visos papildomos išlaidos ar mokesčiai, kuriuos ima tarpininkai arba kurie imami kitose investavimo grandinės dalyse, kurių PEPP teikėjai dar nėra įskaičiavę;

(41)

į PEPP pagrindinės informacijos dokumentą įtrauktina išsami informacija ir šios informacijos pateikimas turėtų būti papildomai suderinti techniniais reguliavimo standartais, kuriuose atsižvelgiama į atliktus ir atliekamus vartotojų elgesio mokslinius tyrimus, įskaitant įvairių informacijos pateikimo vartotojams būdų veiksmingumo tyrimų rezultatus. Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus. Techninių reguliavimo standartų projektus turėtų rengti EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis Europos priežiūros institucijomis (EPI) – EIOPA, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (8), kai taikytina, taip pat ir su Europos Centriniu Banku, kompetentingomis institucijomis ir atlikus vartotojų bei sektoriaus tyrimus, kaip numatyta šiame reglamente, išsamiai nurodant informacijos, kuri turi būti pateikta PEPP pagrindinės informacijos dokumente, detales ir pateikimą; sąlygos, kuriomis PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turėtų būti peržiūrimas ir patikslinamas; pensijų išmokų prognozių prielaidų nustatymo taisyklės; informacijos, kuri turi būti nurodyta PEPP išmokų ataskaitoje, pateikimo detalės; ir būtiniausi kriterijai, kuriuos turi atitikti rizikos mažinimo metodai. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EIOPA turėtų atsižvelgti į visus galimus PEPP tipus, PEPP ilgalaikį pobūdį, PEPP santaupų turėtojų pajėgumus ir PEPP veiksnius. Prieš siunčiant techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai, kai taikoma, turėtų būti atliekami vartotojų tyrimai ir sektoriaus tyrimai naudojant realius duomenis. Tuos techninius reguliavimo standartus Komisija turėtų priimti deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EIOPA parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija detalių kartu su reikalavimais teikti tą informaciją standartiniu formatu, padedančiu palyginti duomenis, ir, pasikonsultavusi su kitomis EPI ir kompetentingomis institucijomis bei atlikusi sektoriaus tyrimus, dėl priežiūros institucijoms teikiamų ataskaitų formato pasitelkiant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnio;

(42)

PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turėtų aiškiai skirtis nuo reklaminės medžiagos ir būti nuo jos atskirtas;

(43)

PEPP teikėjai turėtų parengti PEPP santaupų turėtojams skirtą PEPP išmokų ataskaitą, kad pateiktų jiems pagrindinius asmeninius ir bendruosius duomenis, susijusius su PEPP, ir teiktų naujausią informaciją apie juos. PEPP išmokų ataskaita turėtų būti aiški ir išsami, joje turėtų būti pateikiama aktuali ir tinkama informacija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos suprasti, kaip teisės į pensiją keičiasi laikui bėgant ir naudojantis skirtingais pensijų produktais, ir kad būtų skatinamas darbo jėgos judumas. Į PEPP išmokų ataskaitą taip pat turėtų būti įtraukta pagrindinė informacija apie investavimo politiką, susijusią su ASV veiksniais, ir turėtų būti nurodyta, kur ir kaip PEPP santaupų turėtojai galėtų gauti papildomos informacijos apie ASV veiksnių integravimą. PEPP išmokų ataskaita turėtų būti kasmet pateikiama PEPP santaupų turėtojams;

(44)

likus dviem mėnesiams iki datų, kurias PEPP santaupų turėtojai turi galimybę pakeisti savo išmokų mokėjimo galimybes, PEPP teikėjai turėtų informuoti PEPP santaupų turėtojus apie artėjančią išmokėjimo etapo pradžią, galimas išmokų formas ir galimybę pakeisti išmokų mokėjimo formą. Jeigu atidaryta daugiau kaip viena subsąskaita, PEPP santaupų turėtojai turėtų būti informuoti apie galimą išmokėjimo etapo pradžią kiekvienai subsąskaitai;

(45)

išmokėjimo etapu PEPP išmokų gavėjai toliau turėtų gauti informaciją apie savo PEPP išmokas ir atitinkamas jų išmokėjimo galimybes. Tai yra ypač svarbu, kai išmokėjimo etapu reikšmingą investavimo riziką prisiima PEPP išmokų gavėjai;

(46)

siekiant tinkamai apsaugoti PEPP santaupų turėtojų ir PEPP išmokų gavėjų teises, PEPP teikėjams turėtų būti suteikta galimybė turtą paskirstyti tokiu būdu, kuris tiksliai atitinka jų įsipareigojimų, įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus, pobūdį ir trukmę. Todėl reikalinga veiksminga priežiūra ir tokios investicijų taisyklės, kurios suteiktų PEPP teikėjams pakankamai lankstumo galimybių priimti sprendimus dėl saugiausios ir veiksmingiausios investavimo politikos, kartu įpareigodamos juos veikti ribojant riziką ir atsižvelgiant į bendrus PEPP santaupų turėtojų ilgalaikius interesus. Todėl rizikos ribojimo principo laikymasis reikalauja, kad investavimo politika būtų pritaikyta prie PEPP teikėjo klientų struktūros;

(47)

nustačius rizikos ribojimo principą kaip pagrindinį kapitalo investicijų principą ir suteikus galimybę PEPP teikėjams veikti už savo šalies ribų, skatinamas santaupų nukreipimas į asmeninių pensijų teikimo sektorių, o tai prisideda prie ekonominės ir socialinės pažangos. Taikant rizikos ribojimo principą taip pat turėtų būti tiesiogiai atsižvelgiama į ASV veiksnių vaidmenį investavimo procese;

(48)

šiuo reglamentu PEPP teikėjams turėtų būti tinkamu lygmeniu užtikrinama investavimo laisvė. Būdami ypač ilgo laikotarpio investuotojai su maža likvidumo rizika, PEPP teikėjai gali prisidėti prie KRS kūrimo apdairiai investuodami į nelikvidų turtą, pavyzdžiui, akcijas ir kitas priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS) ar organizuotos prekybos sistemose (OPS). Jie taip pat gali naudotis tarptautinės įvairovės teikiamais privalumais. Todėl neturėtų būti ribojamos apdairios investicijos į akcijas valiutomis, išskyrus tas, kuriomis išreikšti įsipareigojimai, ir į kitas priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS, nebent tai pagrįsta rizikos ribojimu, siekiant apsaugoti PEPP santaupų turėtojų ir PEPP išmokų gavėjų interesus;

(49)

kiek tai susiję su KRS stiprinimu, tai, kas sudaro priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio, suprantama plačiai. Tokios priemonės yra neperleidžiamieji vertybiniai popieriai, todėl jos neturi prieigos prie antrinių rinkų likvidumo. Joms dažnai reikia ribotos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių ribojama galimybė jais prekiauti, ir turėtų būti suprantama, kad šios priemonės apima dalyvavimą valdant nebiržinių įmonių kapitalą ir tų įmonių skolos priemones bei toms įmonėms suteiktas paskolas. Nebiržinės įmonės apima infrastruktūros projektus, augti siekiančias nebiržines bendroves, nekilnojamąjį turtą arba kitą turtą, kuris galėtų tikti ilgalaikėms investicijoms. Mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros projektai dažnai yra nebiržinis turtas ir priklauso nuo ilgalaikių kreditų projekto finansavimui. Atsižvelgiant į ilgalaikį PEPP teikėjų įsipareigojimų pobūdį, jie skatinami skirti pakankamą savo turto portfelio dalį tvarioms investicijoms į realiąją ekonomiką su ilgalaike ekonomine nauda, ypač į infrastruktūros projektus ir įmones;

(50)

ASV veiksniai yra svarbūs PEPP teikėjų investavimo politikos ir rizikos valdymo sistemoms. PEPP teikėjai turėtų būti skatinami apsvarstyti tokius veiksnius priimant investicinius sprendimus ir atsižvelgti į tai, kaip jie įtraukiami į rizikos valdymo sistemą, kad nebūtų investuojama į vėliau nebepanaudojamą turtą. Informacija apie ASV veiksnius turėtų būti prieinama EIOPA, kompetentingoms institucijoms ir PEPP santaupų turėtojams;

(51)

vienas iš PEPP reglamentavimo tikslų – sukurti saugų, nebrangų ilgos trukmės pensijų taupymo produktą. Kadangi investicijos, susijusios su asmeninių pensijų produktais, yra ilgalaikės, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ilgalaikėms turto paskirstymo pasekmėms. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į ASV veiksnius. PEPP santaupos turėtų būti investuojamos atsižvelgiant į ASV veiksnius, pavyzdžiui, į Sąjungos klimato ir tvarumo tikslus, nustatytus Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos (toliau – Paryžiaus susitarimas), Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

(52)

siekiant užtikrinti, kad PEPP teikėjai vykdytų savo pareigą plėtoti investavimo politiką pagal rizikos ribojimo principą, jiems turėtų būti užkirstas kelias investuoti į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančias jurisdikcijas, kurios įtrauktos į sąrašą, pateikiamą taikytinose Tarybos išvadose dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo, taip pat į taikytinu Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimtu remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (9) 9 straipsniu, nurodytas didelės rizikos trečiąsias šalis, turinčias strateginių trūkumų;

(53)

atsižvelgiant į PEPP ilgalaikį tikslą taupyti pensijai, reikėtų nustatyti PEPP santaupų turėtojams suteikiamas investavimo galimybes, apimančias elementus, kurie sudaro sąlygas investuotojams priimti investicinį sprendimą, taip pat investavimo galimybių, iš kurių jie gali pasirinkti, skaičių. Po pradinio pasirinkimo, padaryto pasirašius PEPP, PEPP santaupų turėtojas turėtų turėti galimybę pakeisti tą pasirinkimą ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo PEPP pasirašymo, o atlikus pakeitimą – nuo naujausio investavimo galimybės pakeitimo, kad teikėjams būtų užtikrintas pakankamas stabilumas, reikalingas vykdant ilgalaikio investavimo strategiją, ir kartu užtikrinta investuotojų apsauga. Vis dėlto PEPP teikėjai turėtų galėti leisti PEPP santaupų turėtojams dažniau pakeisti pasirinktą investavimo galimybę;

(54)

pagrindinis PEPP turėtų būti saugus produktas ir turėtų būti numatytoji investavimo galimybė. Jis turėtų būti arba rizikos mažinimo metodo formos, atitinkančios tikslą suteikti PEPP santaupų turėtojui galimybę atgauti investuotą kapitalą, arba investuoto kapitalo garantijos formos. Rizikos mažinimo metodas, atitinkantis tikslą suteikti PEPP santaupų turėtojui galimybę atgauti investuotą kapitalą, galėtų būti konservatyvi investavimo strategija arba gyvenimo ciklo strategija, palaipsniui mažinanti bendrą rizikos poziciją bėgant laikui. Pagal numatytąją investavimo galimybę suteiktos garantijos turėtų apimti bent jau per kaupiamąjį etapą įmokėtas įmokas, atskaičius visus mokesčius ir rinkliavas. Garantijos taip pat galėtų apimti mokesčius ir rinkliavas ir visiškai arba iš dalies apimti infliaciją. Investuoto kapitalo garantija turėtų būti garantuojama išmokėjimo etapo pradžioje ir išmokėjimo etapo metu, jei taikoma;

(55)

siekiant užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir pakankamą rezultatą PEPP santaupų turėtojams, pagrindinio PEPP išlaidos ir mokesčiai turėtų neviršyti nustatytos sukaupto kapitalo procentinės dalies. Nors ta riba turėtų būti lygi 1 % sukaupto kapitalo, būtų tinkama papildomai nurodyti išlaidų ir mokesčių rūšis, kurias turi apimti techniniai reguliavimo standartai, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos įvairiems PEPP teikėjams ir įvairiems PEPP tipams su konkrečiomis jų išlaidų ir mokesčių struktūromis. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tokius techninius reguliavimo standartus, kuriuos turėtų parengti EIOPA. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EIOPA visų pirma turėtų atsižvelgti į ilgalaikį PEPP pobūdį, įvairius PEPP tipus ir su jų specifiniais požymiais susijusius išlaidų veiksnius, kad būtų užtikrintas teisingas ir vienodas požiūris į įvairius PEPP teikėjus ir jų produktus, sykiu atsižvelgiant į pagrindinio PEPP, kaip paprasto, ekonomiškai efektyvaus ir skaidraus produkto, kuris teikia pakankamą realią ilgalaikių investicijų grąžą, esmę. Be to, siekiant išsaugoti ilgalaikį pensijos produkto pobūdį, reikėtų atidžiai įvertinti išmokų formą, ypač kai kalbama apie anuitetą iki gyvos galvos. Pagal tą sistemą, siekdama užtikrinti, kad kapitalo garantiją siūlantiems PEPP teikėjams būtų užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitiems teikėjams, EIOPA turėtų tinkamai atsižvelgti į išlaidų ir mokesčių struktūrą. Be to, išlaidų ir mokesčių procentinės vertės turėtų būti reguliariai persvarstomos, kad ir toliau būtų adekvačios atsižvelgiant į išlaidų lygio pokyčius. Tuos techninius reguliavimo standartus Komisija turėtų priimti pasitelkdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Siekiant užtikrinti nuolatinį išlaidų veiksmingumą ir apsaugoti PEPP klientus nuo pernelyg didelę naštą užkraunančių išlaidų struktūrų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama procentinė vertė, atsižvelgiant į jos peržiūras, visų pirma į faktinį išlaidų ir mokesčių lygio ir viršutinės išlaidų ribos poveikį PEPP prieinamumui bei tinkamas įvairių PEPP tipų siūlančių teikėjų galimybes veikti rinkoje;

(56)

kompetentingos institucijos turėtų vykdyti savo įgaliojimus, siekdamos pagrindinių tikslų – apsaugoti PEPP santaupų turėtojų ir PEPP išmokų gavėjų teises ir užtikrinti PEPP teikėjų stabilumą ir patikimumą;

(57)

kai PEPP teikėjas yra PPĮ arba ES alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (ES AIFV), jis turėtų paskirti depozitoriumą savo su PEPP teikimo verslu susijusiam turtui saugoti. Reikalingos papildomos apsaugos priemonės, susijusios su subjektu, kuris veikia kaip depozitoriumas, ir jo funkcijomis, kadangi šiuo metu depozitoriumams nustatytos taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES (10) yra skirtos tik tiems fondams, kurių akcijos ar vienetai platinami tik profesionaliems investuotojams, išskyrus Europos ilgalaikių investicijų fondus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/760 (11), kurių akcijos ar vienetai platinami neprofesionaliesiems investuotojams, o PPĮ taikoma sektorine teise depozitoriumo paskyrimas jokiais atvejais nenumatomas. Siekiant užtikrinti aukščiausią investuotojų apsaugos lygį, užtikrinant su PEPP teikimo verslu susijusio turto saugojimą, šiuo reglamentu reikalaujama, kad PEPP teikiantys PPĮ ir ES AIFV laikytųsi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (12) taisyklių dėl depozitoriumo paskyrimo, užduočių vykdymo ir priežiūros pareigų;

(58)

siekiant didinti PEPP santaupų turėtojų pasitikėjimą ir sudaryti jiems galimybę pasirinkti turint pakankamai informacijos, labai svarbu, kad išlaidos ir mokesčiai būtų skaidrūs ir teisingi. Atitinkamai turėtų būti uždrausta taikyti neskaidrius kainodaros metodus;

(59)

siekiant įgyvendinti šiame reglamente nustatytus tikslus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos EIOPA ir kompetentingų institucijų naudojimosi intervencijų įgaliojimais sąlygos bei kriterijai ir veiksniai, kuriuos EIOPA taiko spręsdama, ar egzistuoja didelė PEPP santaupų turėtojo apsaugos problema. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(60)

nedarant poveikio PEPP klientų teisei kreiptis į teismus, turėtų būti nustatyta lengvai prieinama, adekvati, nepriklausoma, nešališka, skaidri ir veiksminga alternatyvaus PEPP teikėjų arba PEPP platintojų ir PEPP klientų ginčų sprendimo (AGS) tvarka ginčams dėl šiame reglamente nustatytų teisių ir pareigų spręsti;

(61)

siekiant nustatyti veiksmingą ir efektyvią ginčų sprendimo tvarką, PEPP teikėjai ir PEPP platintojai turėtų įdiegti veiksmingą skundų nagrinėjimo procedūrą, kuria jų klientai gali naudotis iki tol, kol ginčas perduodamas spręsti pagal AGS tvarką arba teismui. Skundų nagrinėjimo procedūroje turėtų būti nustatyti trumpi ir aiškiai apibrėžti laikotarpiai, per kuriuos PEPP teikėjas arba PEPP platintojas turėtų atsakyti į skundą. AGS įstaigos turėtų turėti pakankamai pajėgumų tinkamai ir veiksmingai dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime sprendžiant ginčus dėl teisių ir pareigų pagal šį reglamentą;

(62)

kad rastų geresnes sąlygas investicijoms ir kartu skatintų PEPP teikėjų konkurenciją, PEPP santaupų turėtojai turėtų turėti teisę pakeisti PEPP teikėją kitu PEPP teikėju, įsikūrusiu toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje, kaupiamuoju etapu, laikydamiesi aiškios, greitos ir saugios procedūros. Tačiau PEPP teikėjai neturėtų privalėti teikti teikėjo keitimo paslaugos, susijusios su PEPP, kai santaupų turėtojai gauna išmokas anuiteto iki gyvos galvos forma. Teikėjo keitimo metu pervedantieji PEPP teikėjai iš PEPP sąskaitos turėtų pervesti atitinkamas sumas arba, kai taikoma, nepiniginį turtą, ir uždaryti sąskaitą. PEPP santaupų turėtojai turėtų sudaryti sutartis su priimančiaisiais PEPP teikėjais dėl naujos PEPP sąskaitos atidarymo. Nauja PEPP sąskaita turėtų turėti tokią pačią subsąskaitų struktūrą, kaip ir ankstesnioji PEPP sąskaita;

(63)

naudodamiesi teikėjo keitimo paslauga PEPP santaupų turėtojai gali pasirinkti pervesti nepiniginį turtą tik tuo atveju, jei keičiama į PEPP teikėją, pavyzdžiui, investicinę įmonę ar kitą reikalavimus atitinkantį paslaugų teikėją, turintį papildomą licenciją, teikiantį portfelio valdymo paslaugas PEPP santaupų turėtojams. Tuo atveju reikalingas priimančiojo teikėjo raštiškas sutikimas. Kolektyvinio investavimo valdymo atveju nepiniginio turto pervedimas negalimas, kadangi kiekvieno PEPP santaupų turėtojo turtas neatskiriamas nuo bendro turto;

(64)

teikėjo keitimo procesas PEPP santaupų turėtojui turėtų būti nesudėtingas. Priimantysis PEPP teikėjas atitinkamai turėtų būti atsakingas už proceso inicijavimą ir valdymą PEPP santaupų turėtojo vardu ir jo prašymu. PEPP teikėjai, nustatydami teikėjo keitimo paslaugą, turėtų galėti savanoriškai naudoti papildomas priemones, pavyzdžiui, techninį sprendimą. Turint mintyje produkto europinį pobūdį PEPP santaupų turėtojams turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant ir nemokamai pakeisti teikėją, jei nėra galimybių atsidaryti tos valstybės narės, į kurią persikelia PEPP santaupų turėtojas, subsąskaitos;

(65)

prieš suteikdamas leidimą pakeisti teikėją, PEPP santaupų turėtojas turėtų būti informuotas apie visus procedūros etapus, kurie būtini norint užbaigti teikėjo keitimą, ir susijusias išlaidas, kad PEPP santaupų turėtojas galėtų priimti sprendimą, turėdamas pakankamai informacijos apie teikėjo keitimo paslaugą;

(66)

kad teikėjas būtų sėkmingai pakeistas, būtinas pervedančiojo PEPP teikėjo bendradarbiavimas. Todėl pervedantysis PEPP teikėjas turėtų pateikti priimančiajam PEPP teikėjui visą informaciją, būtiną mokėjimams perkelti į kitą PEPP sąskaitą. Vis dėlto tokia informacija neturėtų viršyti to, kas būtina teikėjui pakeisti;

(67)

PEPP santaupų turėtojai neturėtų patirti finansinių nuostolių, be kita ko, mokėti mokesčių ir palūkanų, dėl kurio nors iš teikėjo keitimo procese dalyvaujančių PEPP teikėjų padarytų klaidų. Visų pirma PEPP santaupų turėtojai neturėtų padengti finansinių nuostolių, patirtų dėl papildomų mokesčių, palūkanų ar kitų rinkliavų, taip pat baudų, nuobaudų ar kitos rūšies finansinės žalos, atsiradusios dėl teikėjo keitimo vėlavimo. Kadangi kapitalo apsauga turėtų būti užtikrinta išmokėjimo etapo pradžioje ir išmokėjimo etapo metu, kai taikoma, pervedantysis PEPP teikėjas neturėtų būti įpareigotas užtikrinti kapitalo apsaugos arba garantijos teikėjo keitimo metu. PEPP teikėjas taip pat gali nuspręsti užtikrinti kapitalo apsaugą arba garantiją teikėjo keitimo metu;

(68)

PEPP santaupų turėtojams turėtų būti suteikta galimybė priimti informacija pagrįstą sprendimą prieš keičiant teikėją. Priimantysis PEPP teikėjas turėtų laikytis visų platinimo ir informavimo reikalavimų, įskaitant PEPP pagrindinės informacijos dokumento teikimą, konsultacijas ir tinkamą informaciją apie išlaidas, susijusias su teikėjo keitimu, ir galimas neigiamas pasekmes kapitalo apsaugai, kai PEPP su garantija teikėjas pakeičiamas. Teikėjo keitimo išlaidos, kurias taiko pervedantysis PEPP teikėjas, turėtų būti tokio dydžio, kad jos nebūtų kliūtis judumui, ir bet kuriuo atveju negali viršyti 0,5 % atitinkamos pervedamos sumos arba nepiniginio turto piniginės vertės;

(69)

PEPP santaupų turėtojams pasirašant PEPP ir atidarant naują subsąskaitą turėtų būti leidžiama laisva valia pasirinkti išmokų rūšį (anuitetus, vienkartinę išmoką ar kt.) išmokėjimo etapu, tačiau su galimybe vėliau savo sprendimą pakeisti likus vieniems metams iki išmokėjimo etapo pradžios, išmokėjimo etapo pradžioje ir teikėjo keitimo metu, kad artėjant pensiniam amžiui jie galėtų savo išmokų pasirinkimą kuo geriau pritaikyti pagal poreikius. Jei PEPP teikėjas suteikia galimybę pasirinkti daugiau nei vieną išmokėjimo formą, PEPP santaupų turėtojas turėtų galėti pasirinkti skirtingą mokėjimo formą kiekvienai subsąskaitai, kuri atidaryta jo PEPP sąskaitoje;

(70)

PEPP teikėjams turėtų būti sudaryta galimybė PEPP santaupų turėtojams siūlyti įvairias išmokėjimo formas. Taikant tą metodą, užtikrinus PEPP santaupų turėtojams didesnio lankstumo ir pasirinkimo galimybę, būtų pasiektas tikslas padidinti PEPP naudojimą. Teikėjams būtų sudarytos sąlygos parengti PEPP ekonomiškiausiu būdu. Šis metodas dera su kitų sričių Sąjungos politika ir yra politiškai pagrįstas, kadangi valstybėms narėms paliekama galimybė pakankamai lanksčiai nuspręsti, kokias išmokėjimo formas jos nori skatinti. Atsižvelgiant į ilgalaikį produkto pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė priimti priemones, pagal kurias pirmenybė būtų teikiama tam tikroms išmokėjimo formoms, pvz., nustatyti kiekybines vienkartinės išmokos ribas, siekiant toliau skatinti anuitetus ir periodines išmokas;

(71)

atsižvelgiant į visos Europos PEPP pobūdį, reikia užtikrinti nuoseklią aukšto lygio PEPP santaupų turėtojo apsaugą visoje vidaus rinkoje. Tam reikia tinkamų priemonių, kad būtų galima veiksmingai kovoti su pažeidimais ir išvengti žalos vartotojams. Todėl EIOPA ir kompetentingų institucijų įgaliojimai turėtų būti papildyti aiškiu mechanizmu, skirtu bet kokiam PEPP rinkodaros, platinimo arba pardavimo sandoriui uždrausti arba apriboti, jei dėl jo kyla didelių PEPP santaupų turėtojo apsaugos problemų, be kita ko, atsižvelgiant į ilgalaikį produkto pobūdį, sklandų finansų rinkų veikimą ir vientisumą arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumą, kartu su tinkamais koordinavimo ir nenumatytų atvejų įgaliojimais, kurie suteikiami EIOPA.

EIOPA įgaliojimai turėtų būti grindžiami Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 9 straipsnio 5 dalimi, siekiant užtikrinti, kad tokie intervencijos mechanizmai galėtų būti taikomi tuo atveju, kai esama didelių PEPP santaupų turėtojo apsaugos problemų, be kita ko, dėl ypač ilgalaikio PEPP pobūdžio. Kai įvykdomos nustatytos sąlygos, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus vadovaudamasi atsargumo principu taikyti draudimą arba apribojimą prieš PEPP pateikiant rinkai, platinant arba parduodant klientams. Tie įgaliojimai neatleidžia PEPP teikėjo nuo atsakomybės laikytis visų atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų;

(72)

turėtų būti garantuojamas visiškas išlaidų ir mokesčių, susijusių su investavimu į PEPP, skaidrumas. Teikėjams būtų nustatytos vienodos sąlygos, o vartotojams būtų užtikrinta apsauga. Būtų galima palyginti įvairių produktų informaciją, taip skatinant konkurencingą kainodarą;

(73)

nors nuolatinę PEPP teikėjų priežiūrą vykdys atitinkamos kompetentingos institucijos, EIOPA turėtų koordinuoti su PEPP susijusią priežiūrą, kad užtikrintų nuoseklų bendros priežiūros metodikos taikymą ir taip prisidėtų prie visos Europos ir ilgalaikio PEPP pensijos pobūdžio;

(74)

siekiant sustiprinti vartotojų teises ir sudaryti palankesnes sąlygas galimybei naudotis skundų nagrinėjimo procedūra, PEPP santaupų turėtojai turėtų turėti galimybę individualiai arba kolektyviai teikti skundus savo gyvenamosios vietos valstybės nacionalinėms kompetentingoms institucijoms neatsižvelgiant į tai, kur padarytas pažeidimas;

(75)

EIOPA turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir sudaryti palankesnes sąlygas jų nuosekliam bendradarbiavimui. Šiuo atžvilgiu, teikdama įrodymus dėl su PEPP susijusių pažeidimų, EIOPA turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, susijusį su kompetentingų institucijų įgaliojimu taikyti priežiūros priemones. EIOPA taip pat turėtų atlikti privalomo pobūdžio tarpininkavimo funkciją, jei tarpvalstybiniais atvejais tarp kompetentingų institucijų iškyla nesutarimų;

(76)

siekiant užtikrinti, kad PEPP teikėjai ir PEPP platintojai laikytųsi šio reglamento ir kad jiems būtų taikomas panašus požiūris visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas bei kitas priemones;

(77)

remiantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ ir siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų vykdomi, svarbu, kad valstybės narės imtųsi reikiamų veiksmų ir užtikrintų, kad už šio reglamento pažeidimus būtų skiriamos tinkamos administracinės sankcijos ir kitos priemonės;

(78)

nors valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Tačiau tai, kad už šio reglamento pažeidimus paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos, neturėtų sumažinti arba kitaip paveikti kompetentingų institucijų galimybės bendradarbiauti pagal šį reglamentą, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, taip pat ir po to, kai dėl atitinkamų pažeidimų kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo;

(79)

kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad atsvertų faktinę ar potencialią naudą ir turėtų atgrasomąjį poveikį net didesnėms finansų įmonėms ir jų vadovams;

(80)

siekiant užtikrinti nuoseklų sankcijų taikymą visoje Sąjungoje, kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų ar kitų priemonių rūšį ir piniginių sankcijų dydį, turėtų atsižvelgti į visas susijusias aplinkybes;

(81)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų sprendimai dėl pažeidimų ir sankcijų turėtų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, ir stiprinti vartotojų apsaugą juos įspėjant apie PEPP, platinamus pažeidžiant šį reglamentą, tie sprendimai turėtų būti paskelbti, nebent toks paskelbimas keltų pavojų finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui;

(82)

kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms turėtų būti suteikti būtini tyrimo įgaliojimai ir jos turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kad būtų galima pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus;

(83)

šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio jokioms valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su nusikalstama veika;

(84)

bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą, pvz., kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, arba PEPP teikėjų arba PEPP platintojų atliekamas asmens duomenų tvarkymas turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (14) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (15). Bet koks EPI keitimasis informacija arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (16);

(85)

atsižvelgiant į tai, kad asmeniniai finansiniai duomenys yra neskelbtini, labai svarbu užtikrinti tvirtą duomenų apsaugą. Todėl rekomenduojama, kad duomenų apsaugos institucijos aktyviai dalyvautų įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint jo vykdymą;

(86)

šiame reglamente nustatyta registravimo ir pranešimo tvarka neturėtų pakeisti jokios galiojančios papildomos nacionalinės procedūros, pagal kurią galima pasinaudoti nacionaliniu lygmeniu nustatytomis lengvatomis ir paskatomis;

(87)

reikės atlikti šio reglamento vertinimą, inter alia, įvertinant rinkos pokyčius, pavyzdžiui, naujų PPEP tipų atsiradimą, taip pat pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir valstybių narių patirtį. Atliekant tokį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus gerai veikiančios PEPP rinkos sukūrimo uždavinius ir tikslus, ir visų pirma turėtų būti įvertinta, ar priėmus šį reglamentą daugiau Europos piliečių taupo tvarioms ir pakankamoms pensijoms. Kad būtų užtikrinti minimalūs Europos PEPP teikėjų priežiūros standartai, reikia vertinti ir PEPP teikėjų atitiktį šiam reglamentui ir taikomai sektorinei teisei;

(88)

atsižvelgiant į galimą ilgalaikį šio reglamento poveikį, labai svarbu atidžiai stebėti pokyčius pradiniu jo taikymo etapu. Komisija, atlikdama vertinimą, taip pat turėtų atsižvelgti į EIOPA, suinteresuotųjų subjektų ir ekspertų patirtį bei Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti visas galimas savo pastabas;

(89)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač pagyvenusių žmonių teisės gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į nuosavybę, laisvės užsiimti verslu, vyrų ir moterų lygybės principo ir aukšto lygio vartotojų apsaugos principo;

(90)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. gerinti PEPP santaupų turėtojų apsaugą ir didinti PEPP santaupų turėtojų pasitikėjimą PEPP, įskaitant atvejus, kai tie produktai platinami tarpvalstybiniu mastu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/65/ES (3) reikalaujama, kad valstybės narės pripažintų į Sąjungos uostus atplaukiančių ir iš jų išplaukiančių laivų pareigų teikti pranešimus vykdymą naudojant elektroninę formą ir užtikrintų jų perdavimą naudojantis vieno langelio sistema, kad sudarytų palankesnes sąlygas jūrų transportui ir jį pagreitintų;

(2)

jūrų transportas yra prekybos ir ryšių bendrojoje rinkoje ir už jos ribų pagrindas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui ir dar labiau sumažinti laivybos įmonėms tenkančią administracinę naštą, reikia labiau supaprastinti ir suderinti informavimo procedūras, pagal kurias vykdomos Sąjungos teisės aktuose, tarptautiniuose teisės aktuose ir valstybių narių nacionalinėje teisėje laivybos įmonėms nustatytos pranešimų teikimo pareigos, tos procedūros turėtų būti technologiškai neutralios ir jomis turėtų būti skatinami perspektyvūs pranešimų teikimo sprendimai;

(3)

tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba dažnai ragina nustatyti daugiau sąveikumo ir išsamesnius, patogesnius naudoti komunikacijos ir informacijos srautus, siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą ir patenkinti piliečių ir įmonių poreikius;

(4)

pagrindinis šio reglamento tikslas – nustatyti suderintas informacijos, reikalingos laivui lankantis uoste, teikimo taisykles, visų pirma užtikrinant, kad tuos pačius duomenų rinkinius būtų galima tuo pačiu būdu pateikti kiekvienai jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai. Šiuo reglamentu taip pat siekiama palengvinti informacijos perdavimą tarp pranešimų teikėjų, atitinkamų institucijų ir uosto paslaugų teikėjų, aptarnaujančių įplaukimo uostą, ir kitų valstybių narių. Dėl šio reglamento taikymo neturėtų pasikeisti pranešimų teikimo pareigų terminai ar esmė, taip pat neturėtų būti daroma įtaka paskesniam informacijos saugojimui ir tvarkymui Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu;

(5)

kiekvienoje valstybėje narėje esama jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema turėtų būti tvarkoma kaip technologiškai neutralios ir sąveikios Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos (toliau – EMSWe) pagrindas. Jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema turėtų veikti kaip visapusiška jūrų transporto vežėjų pranešimų teikimo prieiga, atliekanti pranešimų teikėjų duomenų rinkimo ir duomenų perdavimo visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir uosto paslaugų teikėjams funkcijas;

(6)

siekiant padidinti jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų veiksmingumą ir pasirengti būsimiems pokyčiams, turėtų būti galima valstybėse narėse išlaikyti esamą arba nustatyti naują tvarką dėl jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos naudojimo siekiant pranešti panašią informaciją apie kitų rūšių transportą;

(7)

tų jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų naudotojo sąsajos turėtų būti suderintos Sąjungos lygmeniu, kad pranešimų teikėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti pranešimus ir dar labiau sumažinta administracinė našta. Šis derinimas turėtų būti įgyvendintas kiekvienoje jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje naudojant Sąjungos lygmeniu sukurtą bendrosios sąsajos programinę įrangą, skirtą informacijos mainams tarp sistemų. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už sąsajos modulio integravimą, valdymą ir reguliarų laiku atliekamą programinės įrangos naujinimą, kai Komisija pateikia naujas versijas. Komisija turėtų plėtoti šį modulį ir prireikus teikti atnaujinimus, nes skaitmeninės technologijos plėtojamos sparčiai ir bet kokie technologiniai sprendimai galėtų greitai tapti pasenę, palyginti su naujais pokyčiais;

(8)

kiti valstybių narių ir paslaugų teikėjų užtikrinami pranešimų teikimo kanalai, pavyzdžiui, uostų bendruomenių sistemos, galėtų būti ir toliau naudojami kaip pasirenkama pranešimų teikimo prieiga ir turėtų būti galima jais naudotis kaip paslaugų teikėjais;

(9)

siekiant, kad nebūtų nustatyta neproporcinga administracinė našta žemyninėms valstybėms narėms, kurios neturi jūrų uostų, tokioms valstybėms narėms turėtų būti netaikoma pareiga kurti, nustatyti, valdyti ir padaryti prieinamą jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą. Tai reiškia, kad kol tokios valstybės narės naudojasi šia išimtimi, jos neturėtų būti įpareigotos vykdyti pareigų, kurios yra susijusios su jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos kūrimu, nustatymu, valdymu ir padarymu prieinamą;

(10)

patogi naudoti grafinė naudotojo sąsaja su bendromis funkcijomis turėtų būti jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos dalis, skirta tam, kad pranešimų teikėjai pranešimus galėtų teikti rankiniu būdu. Valstybės narės turėtų pasiūlyti pranešimų teikėjams grafinę naudotojo sąsają kaip priemonę duomenims įvesti rankiniu būdu, be kita ko, nusiunčiant suderintas skaitmenines lentelines skaičiuokles. Be to, kad būtų užtikrintos bendros funkcijos, Komisija ir valstybės narės turėtų koordinuoti pastangas siekiant užtikrinti, kad grafinių naudotojo sąsajų naudotojų patirtis būtų kuo panašesnė;

(11)

naujos skaitmeninės technologijos suteikia vis daugiau galimybių didinti jūrų transporto sektoriaus efektyvumą ir mažinti administracinę naštą. Kad tokių naujų technologijų teikiama nauda būtų pasinaudota kuo anksčiau, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais iš dalies keičiamos darniosios pranešimų teikimo aplinkos techninės specifikacijos, standartai ir procedūros. Juos priimant turėtų būti palikta lanksčių galimybių rinkos dalyviams kurti naujas skaitmenines technologijas, taip pat į naujas technologijas turėtų būti atsižvelgta peržiūrint šį reglamentą;

(12)

pranešimų teikėjams tinkama parama ir informacija apie procesus ir techninius reikalavimus, susijusius su jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos naudojimu, turėtų būti teikiama lengvai prieinamose ir patogiose naudoti nacionalinėse svetainėse, kurioms taikomi bendrieji išvaizdos ir patogumo standartai;

(13)

Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (toliau – FAL konvencija) (4) nustatyta, kad valdžios institucijos visais atvejais turi reikalauti pranešti tik svarbiausią informaciją ir kuo labiau sumažinti informacijos elementų skaičių. Tačiau atsižvelgiant į vietos sąlygas laivybos saugai užtikrinti gali būti reikalinga specifinė informacija;

(14)

siekiant sudaryti sąlygas EMSWe veikti, būtina sudaryti išsamų EMSWe duomenų rinkinį, kuris turėtų apimti visus informacijos elementus, kurie galėtų būti reikalingi nacionalinėms institucijoms ar uostų veiklos vykdytojams administraciniais ar veiklos tikslais, kai laivas lankosi uoste. Sudarydama EMSWe duomenų rinkinį, Komisija turėtų atsižvelgti į susijusį darbą, atliktą tarptautiniu lygmeniu. Kadangi pareigų teikti pranešimus aprėptis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, atitinkamoje valstybėje narėje turėtų būti sukurta tokia jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema, kad EMSWe duomenų rinkinys būtų priimamas be pakeitimų ir būtų atmetama informacija, kuri tai valstybei narei nėra aktuali;

(15)

išimtinėmis aplinkybėmis valstybė narė turėtų galėti pranešimų teikėjų prašyti papildomų duomenų elementų. Tokios išimtinės aplinkybės gali susidaryti, pavyzdžiui, kai reikia skubiai apsaugoti vidaus tvarką ir saugumą arba pašalinti rimtą grėsmę žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Išimtinių aplinkybių sąvoka turėtų būti aiškinama griežtai;

(16)

atitinkamos pranešimų teikimo pareigos, nustatytos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose, turėtų būti išvardytos šio reglamento priede. Išsamus EMSWe duomenų rinkinys turėtų būti sudarytas remiantis tomis pranešimų teikimo pareigomis. Priede taip pat turėtų būti nurodytos atitinkamos nacionaliniu lygmeniu taikomų pranešimų teikimo pareigų kategorijos, o valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos iš dalies keisti EMSWe duomenų rinkinį remiantis jų nacionalinės teisės aktuose ir reikalavimuose nustatytomis pranešimų teikimo pareigomis. Sąjungos teisės aktuose, kuriais EMSWe duomenų rinkinys iš dalies keičiamas remiantis nacionalinės teisės aktuose ir reikalavimuose nustatyta pranešimų teikimo pareiga, turėtų būti daroma aiški nuoroda į tuos nacionalinės teisės aktus ir reikalavimus;

(17)

kai informacija iš jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos yra perduodama kompetentingoms institucijoms, perdavimas turėtų būti atliekamas laikantis bendrųjų duomenų reikalavimų, formatų ir kodų, skirtų pranešimų teikimo pareigoms ir pranešimų teikimo formalumams, numatytų priede išvardytuose Sąjungos teisės aktuose, ir naudojantis tuose teisės aktuose nustatytomis IT sistemomis, pavyzdžiui, elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, nurodytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (5) 6 straipsnio 1 dalyje;

(18)

įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti atsižvelgiama į nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis įdiegtas sistemas SAFESeaNet, kuriomis ir toliau turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos valstybėms narėms keistis per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą gauta informacija ir ją perduoti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB (6);

(19)

uostai nėra galutinė krovinių paskirties vieta. Laivo lankymosi uoste efektyvumas daro poveikį visai logistikos grandinei, susijusiai su krovinių ir keleivių vežimu į uostus ir iš jų. Siekiant užtikrinti sąveikumą, daugiarūšiškumą ir sklandžią jūrų transporto integraciją visoje logistikos grandinėje ir sudaryti palankesnes sąlygas kitų rūšių transportui, turėtų būti numatyta galimybė jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms keistis atitinkama informacija, pavyzdžiui, informacija apie atplaukimo ir išplaukimo laiką, su panašiomis kitų rūšių transportui sukurtomis sistemomis;

(20)

siekiant didinti jūrų transporto efektyvumą ir riboti informacijos, kuri privalo būti pateikta veiklos tikslais, kai laivas lankosi uoste, dubliavimą, jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje pranešimų teikėjų pateikta informacija taip pat turėtų būti dalijamasi su tam tikrais kitais subjektais, pavyzdžiui, uosto ar terminalo veiklos vykdytojais, kai pranešimų teikėjas tam suteikia leidimą ir atsižvelgiant į būtinybę laikytis konfidencialumo, neskelbtinos komercinės informacijos ir teisinių apribojimų. Šio reglamento tikslas – pagerinti duomenų tvarkymą taikant vienkartinio duomenų pateikimo principą, kai vykdomos ataskaitų teikimo pareigos;

(21)

Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežti kroviniai turi būti nurodyti įvežimo bendrojoje deklaracijoje, kuri turi būti pateikta muitinėms elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateiktos informacijos svarbą saugumo ir finansinės rizikos valdymui, šiuo metu kuriama speciali įvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo ir administravimo Sąjungos muitų teritorijoje elektroninė sistema. Todėl nebus galimybės įvežimo bendrųjų deklaracijų pateikti per suderintos pranešimų teikimo sąsajos modulį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurie duomenų elementai, pateikiami įvežimo bendrojoje deklaracijoje, taip pat yra būtini kitiems muitinės ir jūrų sektoriaus pranešimų teikimo įpareigojimams įvykdyti, kai laivas lankosi Sąjungos uoste, įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų elementus turėtų būti galima apdoroti EMSWe. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai gauti atitinkamą informaciją, kuri jau buvo pateikta įvežimo bendrojoje deklaracijoje;

(22)

siekiant, kad būtų visapusiškai suderinti pranešimų teikimo reikalavimai, muitinės, jūrų sektoriaus ir kitos atitinkamos institucijos turėtų bendradarbiauti tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis. Nacionaliniai koordinatoriai, kuriems pavestos konkrečios pareigos, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas, kad tas bendradarbiavimas būtų veiksmingas, o jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos sklandžiai veiktų;

(23)

siekiant sudaryti sąlygas pakartotinai panaudoti informaciją, pateiktą jūrų sektoriaus nacionalinėse vieno langelio sistemose, o pranešimų teikėjams sudaryti palankesnes sąlygas teikti informaciją, būtina numatyti bendras duomenų bazes. Turėtų būti sukurta EMSWe laivų duomenų bazė, kurioje būtų pateikiamas orientacinis laivų duomenų sąrašas ir jiems taikomos pranešimų teikimo išimtys, apie kurias pranešta atitinkamai jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai. Siekiant pranešimų teikėjams sudaryti palankesnes sąlygas teikti informaciją, turėtų būti sukurta bendroji buvimo vietos duomenų bazė, kurioje) būtų pateikiamas orientacinis buvimo vietos kodų sąrašas, kuriame būtų nurodyti Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodai (toliau – UN/LOCODE), SAFESeaNet kodai ir uosto įrenginių kodai, įregistruoti Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) pasaulinėje integruotoje laivybos informacinėje sistemoje (toliau – GISIS). Be to, turėtų būti sukurta bendroji pavojingų medžiagų duomenų bazė, kurioje būtų pateikiamas sąrašas pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių, apie kuriuos, remiantis Direktyva 2002/59/EB ir IMO FAL konvencijos 7 forma, turi būti pranešama jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai, atsižvelgiant į atitinkamus duomenų elementus, nurodytus IMO konvencijose ir kodeksuose;

(24)

tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (7). Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, Komisija turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (8);

(25)

EMSWe ir jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos neturėtų būti naudojamos tvarkant asmens duomenis jokiais kitais nei jų veikimui reikalingais tikslais ir jos neturėtų būti naudojamos naujoms prieigos prie asmens duomenų teisėms suteikti;

(26)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas šis reglamentas sudarant ir iš dalies keičiant EMSWe duomenų rinkinį bei nustatant duomenų elementų apibrėžtis, kategorijas ir duomenų specifikacijas, ir iš dalies pakeičiamas priedas į jį įtraukiant pranešimų teikimo pareigas, taikomas nacionaliniu lygmeniu, bei atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktuose nustatytas naujas pranešimų teikimo pareigas. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų duomenų reikalavimų, formatų ir kodų, nustatytų priede išvardytuose Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)

rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad su valstybių narių ekspertais ir verslo bendruomene būtų konsultuojamasi skaidriai ir pakankamai iš anksto;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(29)

visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti funkcines ir technines specifikacijas, kokybės kontrolės mechanizmus, suderintos sąsajos modulio diegimo, techninės priežiūros bei naudojimo procedūras ir susijusius suderintus jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų elementus. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti EMSWe technines specifikacijas, standartus ir bendrųjų paslaugų procedūras;

(30)

šis reglamentas turėtų būti grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 (11), kuriame nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės pripažįsta tam tikras elektronines fizinių ir juridinių asmenų atpažinties priemones, kurioms taikoma kitos valstybės narės elektroninės atpažinties schema, apie kurią pranešta. Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytos sąlygos, kuriomis naudotojai gali naudoti elektronines atpažinties ir tapatumo nustatymo priemones, kad tarpvalstybiniais atvejais turėtų prieigą prie internetinių viešų paslaugų;

(31)

Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Siekiant atlikti faktais pagrįstą vertinimą ir sudaryti sąlygas atlikti šio reglamento taikymo rezultatų vertinimą atsižvelgiant į jo tikslus, turėtų būti renkama informacija. Komisija taip pat turėtų įvertinti, be kitų galimybių, centrinės ir suderintos Europos pranešimų teikimo sistemos, pavyzdžiui, centrinės pranešimų teikimo sąsajos, nustatymo pridėtinę vertę;

(32)

todėl Direktyva 2010/65/ES turėtų būti panaikinta nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos;

(33)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) 28 straipsnio 2 dalį buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

(1)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 377/2004 (2) buvo iš esmės keičiamas. Kadangi reikia padaryti naujų pakeitimų, siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

dėl staigaus mišrių migracijos srautų padidėjimo 2015 ir 2016 m. migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo sistemos patyrė spaudimą. Dėl to Sąjungai ir valstybėms narėms iškilo sunkumų, rodančių poreikį sutvirtinti Sąjungos politiką migracijos srityje siekiant koordinuotų ir veiksmingų Europos masto veiksmų;

(3)

Sąjungos politikos migracijos srityje tikslas – pakeisti neteisėtus ir nekontroliuojamus migracijos srautus saugiais ir gerai valdomais atvykimo būdais taikant visapusišką požiūrį, kuriuo visais etapais būtų siekiama užtikrinti veiksmingą migracijos srautų valdymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) V antraštinės dalies 2 skyrių;

(4)

žmogaus teisių laikymasis yra pagrindinis Sąjungos principas. Sąjunga yra įsipareigojusi ginti visų migrantų, kad ir koks būtų jų migracijos statusas, žmogaus teises ir pagrindines laisves, visiškai laikydamasi tarptautinės teisės. Taigi imigracijos ryšių palaikymo pareigūnams įgyvendinant šį reglamentą ir taikant priemones, ypač atvejais, susijusiais su pažeidžiamais asmenimis, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, nustatytos atitinkamoje tarptautinėje ir Sąjungos teisėje, įskaitant Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutarties) 2 ir 6 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

(5)

siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos imigracijos politikos aspektai būtų veiksmingai įgyvendinami, turėtų būti palaikomas nuolatinis dialogas ir bendradarbiavimas su pagrindinėmis migrantų ir tarptautinės apsaugos prašytojų kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis. Taip bendradarbiaujant ir laikantis Europos migracijos darbotvarkėje nustatyto išsamaus požiūrio turėtų būtų sudarytos sąlygos geriau valdyti imigraciją, įskaitant išvykimą ir grąžinimą, remti pajėgumus rinkti informaciją, įskaitant informaciją apie prašytojų galimybes gauti tarptautinę apsaugą ir, esant galimybei bei kai taikoma, apie reintegraciją, ir šia informacija dalytis, ir užkirsti kelią neteisėtai imigracijai, neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis ir su jais kovoti;

(6)

apsaugos priemonės apima ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) priemones. Teisėtos imigracijos strategijos ir būdai tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių taip pat turėtų apimti darbo jėgos migraciją, studentų vizas ir šeimos susijungimą, nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei kompetencijai;

(7)

atsižvelgiant į vis didėjantį analizės ir informacijos poreikį siekiant remti įrodymais pagrįstą politikos formavimą ir operatyvinius veiksmus, imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turi užtikrinti, kad jų įžvalgos ir žinios kiek įmanoma padėtų susidaryti išsamų padėties trečiosiose šalyse vaizdą;

(8)

informacija apie migracijos srautų sandarą, kai įmanoma ir taikytina, turėtų apimti informaciją apie migrantų nurodytą amžių, lytį ir šeimą bei apie nelydimus nepilnamečius;

(9)

dabartinių Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas į pagrindines trečiąsias kilmės ir tranzito šalis, kaip raginta 2015 m. balandžio 23 d. valstybių ir vyriausybių vadovų specialiojo posėdžio išvadose, buvo pirmasis žingsnis siekiant stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos klausimais ir gerinti bendradarbiavimą su valstybių narių išsiųstais imigracijos ryšių palaikymo pareigūnais. Remiantis šia patirtimi turėtų būti numatyta, kad Komisija imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus į trečiąsias šalis turėtų išsiųsti ilgesniam laikotarpiui siekiant paremti vystymąsi, įgyvendinimą ir užtikrinti kuo didesnį Sąjungos veiksmų migracijos srityje poveikį;

(10)

šio reglamento tikslas – užtikrinti geresnį valstybių narių kompetentingų institucijų, įskaitant, kai taikoma, teisėsaugos institucijas, taip pat Komisijos ir Sąjungos agentūras, į trečiąsias šalis išsiųstų ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veiklos koordinavimą ir optimizuoti jų panaudojimą siekiant veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos prioritetinius uždavinius – užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir susijusiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, kaip antai neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis, ir su tuo kovoti, palengvinti oraus ir veiksmingo grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos veiklą, kuria prisidedama prie integruoto Sąjungos išorės sienų valdymo, taip pat remti teisėtos imigracijos valdymą, be kita ko, tarptautinės apsaugos, perkėlimo ir prieš išvykimą taikomų integracijos priemonių, kurių imasi valstybės narės ir Sąjunga, srityje. Toks koordinavimas turėtų būti vykdomas visapusiškai laikantis imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir atitinkamų juos išsiunčiančių institucijų, taip pat tarp pačių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų esamos vadovavimo grandinės ir atskaitomybės ryšių;

(11)

remiantis Reglamentu (EB) Nr. 377/2004, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai geriau prisidėtų prie Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veikimo, visų pirma sukuriant mechanizmą, kurį taikydamos valstybės narės, Komisija ir Sąjungos agentūros galėtų sistemingiau koordinuoti savo į trečiąsias šalis išsiųstų ryšių palaikymo pareigūnų uždavinius ir funkcijas;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad ryšių palaikymo pareigūnus, nagrinėjančius su migracija susijusius klausimus, išsiunčia skirtingos kompetentingos institucijos ir jų įgaliojimai ir uždaviniai gali sutapti, reikėtų dėti pastangas siekiant pagerinti toje pačioje trečiojoje šalyje arba regione dirbančių pareigūnų bendradarbiavimą. Kai Komisija ar Sąjungos agentūros siunčia imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus į Sąjungos diplomatines atstovybes trečiojoje šalyje, jie toje trečiojoje šalyje turėtų palengvinti ir remti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo kūrimą. Kai taikoma, tokiuose tinkluose gali dalyvauti šalių, kurios nėra valstybės narės, išsiųsti ryšių palaikymo pareigūnai;

(13)

būtina sukurti patikimą mechanizmą, kad būtų užtikrintas geresnis visų imigracijos klausimus sprendžiančių ryšių palaikymo pareigūnų tarpusavio koordinavimas ir bendradarbiavimas jiems einant savo pareigas, siekiant sumažinti informacijos spragas ir darbo dubliavimą ir kuo labiau padidinti veiklos pajėgumus bei veiksmingumą. Atsižvelgdama į Sąjungos išorės santykius, Valdančioji taryba turėtų pateikti gaires, atitinkančias Sąjungos politikos prioritetus, ir jai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, visų pirma įgaliojimai priimti dvimetes imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų veiklos darbo programas, susitarti dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų specialių ad hoc veiksmų, kuriais įgyvendinami prioritetai ir tenkinami nauji į dvimetę darbo programą dar neįtraukti poreikiai, skirti išteklių veiklai, dėl kurios sutarta, ir atsiskaityti už jos vykdymą. Nei Valdančiosios tarybos, nei imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų tarpininkų užduotys neturėtų daryti poveikio išsiunčiančių institucijų kompetencijai, susijusiai su užduočių atitinkamiems savo imigracijos ryšių palaikymo pareigūnams skyrimu. Valdančioji taryba, vykdydama savo užduotis, turėtų atsižvelgti į imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų įvairovę, taip pat į labiausiai su atitinkamomis trečiosiomis šalimis susijusių valstybių narių nuomonę;

(14)

Valdančioji taryba turėtų sudaryti ir reguliariai atnaujinti į trečiąsias šalis išsiųstų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų sąrašą. Į sąrašą turėtų būti įtraukta informacija, susijusi su įvairių tinklų vieta, sudėtimi ir veikla, įskaitant išsiųstų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų kontaktinę informaciją ir pareigų santrauką;

(15)

turėtų būti skatinama bendrai siųsti ryšių palaikymo pareigūnus siekiant stiprinti valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, taip pat tenkinti poreikius Sąjungos lygmeniu, kaip nustato Valdančioji taryba. Sąjungos lėšomis turėtų būti remiamas bent dviejų valstybių narių vykdomas bendras siuntimas, skatinant bendradarbiavimą ir teikiant papildomą naudą visoms valstybėms narėms;

(16)

turėtų būti įtvirtinta speciali nuostata dėl platesnio masto imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veiksmų stiprinant Sąjungos pajėgumus. Toks pajėgumų stiprinimas turėtų apimti bendrų pagrindinių mokymo programų rengimą ir kursus prieš siuntimą, be kita ko, dėl pagrindinių teisių, bendradarbiaujant su susijusiomis Sąjungos agentūromis, ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų veiklos pajėgumų stiprinimą. Tokios mokymo programos turėtų būti neprivalomos ir papildyti išsiunčiančių institucijų nustatytas nacionalines mokymo programas;

(17)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklai turėtų vengti dubliuoti Sąjungos agentūrų ir kitų Sąjungos priemonių ar struktūrų darbą, įskaitant bendradarbiavimo Šengeno erdvėje vietos grupių darbą, taip pat turėtų teikti papildomos naudos be to, ką jos jau yra pasiekę su imigracija susijusios informacijos rinkimo ir keitimosi ja srityje, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant veiklos aspektams. Tie tinklai turėtų būti kaip tarpininkai ir informacijos iš trečiųjų šalių teikėjai, padedantys Sąjungos agentūroms vykdyti savo funkcijas ir uždavinius, visų pirma, kai Sąjungos agentūros dar nėra užmezgusios bendradarbiavimo ryšių su trečiosiomis šalimis. Todėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklai ir atitinkamos Sąjungos agentūros turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų visada žinoti, kad jų veiksmai gali turėti pasekmių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vietos ir regioninių tinklų veiklai arba reputacijai. Vykdydami savo užduotis, jie turėtų elgtis atitinkamai;

(18)

valstybių narių valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad atitinkamais atvejais ir pagal Sąjungos teisę bei nacionalinę teisę, į kitas valstybes nares išsiųstų ryšių palaikymo pareigūnų gauta informacija, taip pat Sąjungos agentūrų strateginiai ir operatyviniai analitiniai produktai, susiję su neteisėta imigracija, oriu ir veiksmingu grąžinimu ir reintegracija, tarpvalstybiniu nusikalstamumu arba tarptautine apsauga ir perkėlimu į ES, veiksmingai pasiektų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus trečiosiose šalyse ir kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų surinkta informacija būtų dalijamasi su atitinkamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) ir Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO), atsižvelgiant į jų atitinkamų teisinių pagrindų taikymo sritį;

(19)

siekiant užtikrinti, kad imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų surinkta informacija būtų kuo veiksmingiau naudojamasi, tokia informacija, laikantis taikomų duomenų apsaugos teisės aktų, turėtų būti prieinama saugioje žiniatinkliu pagrįstoje keitimosi informacija platformoje;

(20)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų surinkta informacija turėtų padėti vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1624 (3) nurodytą techninį ir operatyvinį Europos integruotą sienų valdymą ir padėti kurti bei prižiūrėti nacionalines sienų stebėjimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013 (4);

(21)

siekiant remti Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veiklą ir padėti valstybėms narėms bendrai siųsti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus, turėtų būti įmanoma naudoti turimus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 515/2014 (5) numatytus išteklius;

(22)

valstybėms narėms tvarkant, taip pat perduodant, asmens duomenis pagal šį reglamentą, turi būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (6). Komisija ir Sąjungos agentūros, tvarkydamos asmens duomenis, turėtų taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2018/1725 (7);

(23)

asmens duomenys pagal šį reglamentą turėtų būti tvarkomi siekiant palengvinti trečiųjų šalių piliečių gražinimą, palengvinti asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimą į Sąjungą ir įgyvendinti Sąjungos ir nacionalines priemones, susijusias su leidimu atvykti teisėtos migracijos tikslais ir siekiu užkirsti kelią neteisėtai imigracijai, neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis ir su tuo kovoti. Todėl šiomis aplinkybėmis būtina nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo pripažįstamas imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vaidmuo;

(24)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turi tvarkyti asmens duomenis, kad palengvintų tinkamą grąžinimo procedūrų įgyvendinimą, sėkmingą sprendimų grąžinti vykdymą ir, kai taikoma bei įmanoma, reintegraciją. Trečiosioms šalims, į kurias grąžinama, dažnai nėra taikomi tinkamumo sprendimai, kuriuos Komisija priima pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį, ir jos dažnai nėra sudariusios arba neketina sudaryti readmisijos susitarimo su Sąjunga ar kitaip numatyti atitinkamų apsaugos priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnyje. Nors Sąjunga itin stengiasi bendradarbiauti su pagrindinėmis neteisėtai esančių šalyje trečiųjų šalių piliečių, kuriems nustatyta prievolė grįžti, kilmės šalimis, ne visada įmanoma užtikrinti, kad tokios trečiosios šalys sistemingai vykdytų tarptautinėje teisėje nustatytą pareigą priimti atgal savo piliečius. Todėl readmisijos susitarimai, kuriuos Sąjunga arba valstybės narės yra sudariusios arba dėl kurių derasi ir kuriuose numatytos tinkamos duomenų perdavimo į trečiąsias šalis apsaugos priemonės pagal Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnį, apima nedaug trečiųjų šalių. Tais atvejais, kai tokių susitarimų nėra, imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų perduoti asmens duomenis Sąjungos vykdomų grąžinimo operacijų reikmėms, laikydamiesi Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(25)

numatant reikalavimo dėl tinkamumo sprendimo arba atitinkamų apsaugos priemonių išimtį, turėtų būti leidžiama pagal šį reglamentą perduoti asmens duomenis trečiųjų šalių institucijoms, kad būtų galima įgyvendinti Sąjungos grąžinimo politiką. Todėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų turėti galimybę pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, numatyta Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio 1 dalies d punkte, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų šio reglamento tikslais, būtent dėl oraus ir veiksmingo trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybėje narėje sąlygų, grąžinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (8);

(26)

atitinkamų asmenų labui imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai turėtų turėti galimybę tvarkyti asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga ir kurie perkeliami į ES, taip pat asmenų, norinčių teisėtai migruoti į Sąjungą, asmens duomenis, siekiant patvirtinti jų tapatybę ir pilietybę. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai veikia tokiomis aplinkybėmis, kai tikėtina, kad jie gauna svarbios informacijos apie nusikalstamų organizacijų, susijusių su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, veiklą. Todėl jie taip pat turėtų turėti galimybę su teisėsaugos institucijomis ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinkluose dalytis vykdant jų pareigas tvarkomais asmens duomenimis, su sąlyga, kad šie asmens duomenys yra būtini siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti arba neteisėto migrantų gabenimo ar prekybos žmonėmis prevencijai, tyrimui, nustatymui ir baudžiamajam persekiojimui už juos;

(27)

šio reglamento tikslai yra optimaliai panaudoti valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos agentūrų į trečiąsias šalis išsiųstų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą, siekiant veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos prioritetus, kartu paisant valstybių narių nacionalinių kompetencijų. Tarp tokių Sąjungos prioritetų yra užtikrinti geresnį migracijos valdymą, kad neteisėti srautai būtų pakeisti saugiais ir tinkamai valdomais būdais taikant nuoseklų visus imigracijos aspektus apimantį požiūrį, taip pat užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui, prekybai žmonėmis ir neteisėtai imigracijai ir su jais kovoti. Kiti Sąjungos prioritetai yra palengvinti orų ir veiksmingą grąžinimą, readmisiją ir reintegraciją, prisidėti prie integruoto Sąjungos išorės sienų valdymo ir remti teisėtos imigracijos ar tarptautinės apsaugos sistemų valdymą. Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl didelio jo masto ir jo poveikio visai Sąjungai to tikslo būtų geriau siekti koordinuojant veiksmus Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(28)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (10) 1 straipsnio A ir E punktuose nurodytą sritį;

(29)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir E punktuose, siejamuose su Tarybos sprendimo 2008/149/TVR (12) 3 straipsniu, nurodytą sritį;

(30)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (13), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir E punktuose, siejamuose su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (14) 3 straipsniu, nurodytą sritį;

(31)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(32)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 2 dalį 2018 m. spalio 1 d. Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai apie savo pageidavimą nedalyvauti priimant šį reglamentą. Pagal minėtojo protokolo 5 straipsnio 3 dalį 2019 m. sausio 31 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinės Karalystės pranešimo apie savo pageidavimą nebedalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, išdėstytas Reglamente (EB) Nr. 377/2004. Tuo remdamasi 2019 m. vasario 18 d. Taryba nusprendė (15), kad nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Tarybos sprendimo 2000/365/EB (16) ir Tarybos sprendimo 2004/926/EB (17) I priedo 6 punkto nuostatos nebetaikomos Jungtinei Karalystei dėl Reglamento (EB) Nr. 377/2004 ir bet kurių kitų jo pakeitimų.

(33)

Airija taiko šį reglamentą pagal Protokolo Nr. 19 5 straipsnio 1 dalį ir Tarybos sprendimo 2002/192/EB (18) 6 straipsnio 2 dalį;

(34)

Airijos dalyvavimas taikant šį reglamentą pagal Sprendimo 2002/192/EB 6 straipsnio 2 dalį yra susijęs su Sąjungos įsipareigojimais imtis priemonių, kurias taikant būtų plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, skirtos kovai su neteisėtos imigracijos organizavimu, kurias Airija taiko;

(35)

šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (4) nustatoma bendra žuvininkystės politika (BŽP), kuria siekiama išsaugoti žuvininkystės išteklius ir užtikrinti tausų jų naudojimą;

(2)

BŽP padeda įgyvendinti techninės priemonės. Tačiau iš dabartinės techninių priemonių reglamentavimo struktūros vertinimo matyti, jog mažai tikėtina, kad, bus įgyvendinti BŽP tikslai, todėl techninių priemonių veiksmingumui padidinti reikėtų taikyti naują požiūrį, pagal kurį visų pirma turėtų būti pritaikyta valdymo struktūra;

(3)

reikia sukurti techninių priemonių reglamentavimo sistemą. Ta sistema turėtų apimti bendrąsias visuose Sąjungos vandenyse taikomas taisykles ir pagal ją turėtų būti numatyta galimybė rengti technines priemones, kuriomis, vykdant Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytą regionalizavimo procesą, būtų atsižvelgiama į regioninius žuvininkystės ypatumus;

(4)

šia sistema turėtų būti reglamentuojama žuvininkystės išteklių žvejyba ir iškrovimas, taip pat žvejybos įrankių naudojimas ir žvejybos veiklos sąveika su jūrų ekosistemomis;

(5)

šis reglamentas turėtų būti taikomas Sąjungos ir trečiųjų valstybių žvejybos laivų ir valstybių narių piliečių Sąjungos vandenyse vykdomoms žvejybos operacijoms (nedarant poveikio pagrindinei atsakomybei, kuri tenka vėliavos valstybei), taip pat Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems Sąjungos vandenyse atokiausiuose regionuose, nurodytuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnio pirmoje pastraipoje. Ji taip pat turėtų būti taikoma Sąjungos žvejybos laivams ir valstybių narių piliečiams ne Sąjungos vandenyse Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojamam rajonui ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajonui nustatytoms techninėms priemonėms;

(6)

techninės priemonės, jeigu tinkama, turėtų būti taikomos mėgėjų žvejybai, kuri gali turėti didelį poveikį žuvų ir jūrinių bestuburių ištekliams;

(7)

techninėmis priemonėmis turėtų būti padedama siekti BŽP tikslų žvejoti neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygių, sumažinti nepageidaujamą laimikį, panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką ir prisidėti prie geros aplinkos būklės užtikrinimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (5);

(8)

techninėmis priemonėmis visų pirma turėtų būti padedama užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių ir neršiančių santalkų apsaugą, naudojant selektyviuosius žvejybos įrankius ir nepageidaujamo laimikio vengimo priemones. Techninėmis priemonėmis taip pat turėtų būti kuo labiau mažinamas žvejybos įrankių poveikis jūrų ekosistemoms, visų pirma, pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms, be kita ko, kai tikslinga, naudojant paskatas. Siekiant laikytis Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (6), Direktyvoje 2008/56/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (7) nustatytų įpareigojimų, tomis priemonėmis taip pat turėtų būti prisidedama prie valdymo priemonių taikymo;

(9)

techninių priemonių veiksmingumui įvertinti turėtų būti nustatyti su nepageidaujamo laimikio dydžiu, ypač mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių jūrų gyvūnų laimikiu, pažeidžiamų rūšių gyvūnų atsitiktinio laimikio dydžiu ir neigiamo žvejybos poveikio jūros dugno buveinėms mastu susiję uždaviniai. Tie uždaviniai turėtų atitikti BŽP, Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (8), ir tarptautinės geriausios praktikos tikslus;

(10)

kad techninės taisyklės būtų suvokiamos ir taikomos vienodai, turėtų būti atnaujintos ir konsoliduotos esamuose techninių priemonių reglamentuose nustatytos žvejybos įrankių ir žvejybos operacijų apibrėžtys;

(11)

tam tikri niokojamąjį poveikį turintys žvejybos įrankiai arba metodai, kuriuos taikant naudojami sprogmenys, nuodai, svaiginamosios medžiagos, elektros srovė, pneumatiniai kūjai ar kiti mušamieji įrankiai, velkamieji įtaisai bei griebtuvai raudoniesiems ar kitų rūšių koralams bei koralams giminingų rūšių gyvūnams rinkti ir tam tikri žeberklai turėtų būti uždrausti. Turėtų būti neleidžiama parduoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti jokių jūrų gyvūnų, sužvejotų naudojant tokius žvejybos įrankius ar metodus, kai jie draudžiami pagal šį reglamentą;

(12)

naudoti elektroimpulsinį tralą turėtų būti galima toliau pereinamuoju laikotarpiu iki 2021 m. birželio 30 d., taikant tam tikras griežtas sąlygas;

(13)

kad būtų užkirstas kelias blogai praktikai, dėl kurios vykdoma selektyvi žvejyba, atsižvelgiant į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijas, turėtų būti nustatytos tam tikros bendrosios taisyklės, kuriomis nustatomi velkamųjų žvejybos įrankių naudojimo ir tralo maišų konstrukcijos apribojimai;

(14)

siekiant apriboti dreifuojančiųjų tinklų, kuriais galima žvejoti didelėse teritorijose ir kuriais sugaunama daug pažeidžiamų rūšių gyvūnų, naudojimą, reikėtų konsoliduoti esamus tokių žvejybos įrankių naudojimo apribojimus;

(15)

atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendacijas, pažeidžiamų giliavandenių žuvų rūšių apsaugai užtikrinti ICES 3a, 6a, 6b, 7b, 7c, 7j ir 7k kvadratuose ir ICES 8, 9, 10 ir 12 parajoniuose į rytus nuo 27° vakarų ilgumos toliau turėtų būti draudžiama žvejoti statomaisiais tinklais vandenyse, kurių gylis, nurodytas jūrlapyje, yra didesnis kaip 200 m, taikant tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas;

(16)

netgi ribota tam tikrų retų rūšių žuvų, pvz., kai kurių rūšių ryklių ir rombinių rajų, žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Tokioms rūšims apsaugoti reikėtų nustatyti bendrą jų žvejybos draudimą;

(17)

kad užtikrintų griežtą pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių, pvz., jūrų žinduolių, jūrų paukščių ir jūrų roplių apsaugą, numatytą direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB, valstybės narės turėtų nustatyti poveikio švelninimo priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažintas žvejybos įrankiais sugaunamų tų rūšių gyvūnų laimikis ir, jeigu įmanoma, užtikrinta, kad tokių rūšių gyvūnų iš viso nebūtų sugauta;

(18)

kad būtų galima užtikrinti tolesnę pažeidžiamų jūrų buveinių, esančių prie Airijos bei Jungtinės Karalystės krantų ir aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas, taip pat NEAFC reguliuojamame rajone, apsaugą, turėtų būti toliau taikomi esami demersinės žvejybos įrankių naudojimo apribojimai;

(19)

tais atvejais, kai, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatomos kitos tokios buveinės, šioms buveinėms apsaugoti turėtų būti galima nustatyti panašius apribojimus;

(20)

remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, jūrų gyvūnų jauniklių apsaugai užtikrinti, ir siekiant nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus, taip pat siekiant nustatyti mažiausius prekybinius dydžius, reikėtų nustatyti mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius;

(21)

turėtų būti apibrėžti jūrų gyvūnų dydžio matavimo būdai;

(22)

valstybėms narėms turėtų būti galima vykdyti bandomuosius projektus, kuriais būtų siekiama ištirti, kaip išvengti nepageidaujamo laimikio, kuo labiau jį sumažinti ir užtikrinti, kad jo iš viso nebūtų sugauta. Kai, remiantis tų projektų rezultatais ar mokslinėmis rekomendacijomis, nustatoma, kad nepageidaujamas laimikis yra didelis valstybės narės stengiasi nustatyti technines priemones tokiam nepageidaujamam laimikiui sumažinti;

(23)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti kiekvienam jūrų baseinui skirti pagrindiniai standartai. Šie pagrindiniai standartai nustatomi pagal esamas technines priemones, atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendacijas ir suinteresuotųjų subjektų nuomones. Siekiant sumažinti sužvejojamų pažeidžiamų rūšių gyvūnų kiekį tam tikruose rajonuose, tie standartai turėtų apimti pagrindinius velkamųjų žvejybos įrankių ir statomųjų tinklų tinklinio audeklo akių dydžius, mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius, žvejybos draudimo ar ribojimo rajonus, taip pat gamtos išsaugojimo priemones ir visas kitas konkretiems regionams šiuo metu taikomas technines priemones;

(24)

valstybės narės turėtų turėti galimybę rengti bendras rekomendacijas dėl atitinkamų techninių priemonių, kurios, vykdant pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 nustatytą regionalizavimo procesą, skiriasi nuo šių pagrindinių standartų, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis;

(25)

tokios regioninės techninės priemonės jūrų biologinių išteklių išsaugojimui turėtų bent jau duoti tokios naudos, kuri būtų bent lygiavertė pagrindinių standartų teikiamai naudai (visų pirma kalbant apie naudojimo modelius ir pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms numatytą apsaugos lygį);

(26)

rengdamos bendras rekomendacijas nustatyti pagrindiniams tinklo akių dydžiams alternatyvias žvejybos įrankių selektyvumo pagal dydį ir rūšį charakteristikas, valstybių narių regioninės grupės turėtų užtikrinti, kad tokių žvejybos įrankių selektyvumo modeliai būtų bent panašūs į pagrindinių žvejybos įrankių selektyvumo modelius arba tobulesni už juos;

(27)

rengdamos bendras rekomendacijas, susijusias su žvejybos ribojimo rajonais, jauniklių ir neršiančioms santalkoms apsaugoti, valstybių narių regioninės grupės savo bendrose rekomendacijose turėtų apibrėžti draudimo tikslus, geografinę sritį ir trukmę, taip pat žvejybos įrankių naudojimo apribojimus ir kontrolės bei stebėsenos priemones;

(28)

rengdamos bendras rekomendacijas, susijusias su mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais, valstybių narių regioninės grupės turėtų užtikrinti, kad būtų paisoma BŽP tikslo užtikrinti, jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, o rinka nebūtų iškraipoma ir nebūtų sukurta mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų rinka;

(29)

turėtų būti suteikta galimybė regionalizavimo būdu nustatyti draudimus žvejoti realiuoju laiku ir reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatas kaip papildomą priemonę pažeidžiamų rūšių gyvūnų, jauniklių ar neršiančioms santalkoms apsaugoti. Tokių rajonų nustatymo sąlygos, įskaitant draudimo geografinę sritį ir trukmę, taip pat kontrolės ir stebėsenos priemonės turėtų būti apibrėžtos atitinkamose bendrose rekomendacijose;

(30)

remiantis naujoviškų žvejybos įrankių poveikio vertinimu, naujoviškų įrankių naudojimo arba tokių naujoviškų įrankių naudojimo srities išplėtimo galimybė galėtų būti įtraukta į valstybių narių regioninių grupių bendras rekomendacijas. Naujoviškų žvejybos įrankių turėtų būti neleidžiama naudoti, jeigu iš mokslinio vertinimo matyti, kad juos naudojant būtų daromas didelis neigiamas poveikis pažeidžiamoms buveinėms ir netikslinėms rūšims;

(31)

rengiant bendras rekomendacijas, susijusias su pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsauga, valstybių narių regioninėms grupėms turėtų būti leidžiama parengti papildomas poveikio švelninimo priemones, kuriomis būtų mažinamas žvejybos poveikis tokioms rūšims ir buveinėms. Tais atvejais, kai, remiantis moksliniais duomenimis, nustatoma didelė grėsmė pažeidžiamų rūšių ir buveinių išsaugojimo būklei, valstybės narės turėtų nustatyti papildomus tam tikrų žvejybos įrankių konstrukcijos ir naudojimo apribojimus ar netgi įvesti visišką draudimą naudoti juos konkrečiame rajone. Tokie apribojimai visų pirma galėtų būti taikomi dreifuojančiųjų tinklų naudojimui, dėl kurio tam tikruose rajonuose sugaunama daug pažeidžiamų rūšių gyvūnų;

(32)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 tais atvejais, kai nėra daugiamečio aptariamos žvejybos plano, įpareigojimui iškrauti laimikį įvykdyti leidžiama nustatyti laikinus išmetimo į jūrą mažinimo planus. Įgyvendinant tokius planus, turėtų būti leidžiama nustatyti technines priemones, kurios yra susijusios tik su įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimu ir kuriomis siekiama padidinti selektyvumą bei kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį;

(33)

turėtų būti galima vykdyti išsamios laimikio ir į jūrą išmetamų kiekių dokumentacijos bandomuosius projektus. Tokie projektai galėtų apimti nuo pagal šiame reglamente nustatytų tinklo akių dydžiui taikomų taisyklių nukrypstančias nuostatas, jeigu jomis prisidedama prie šio reglamento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

(34)

į šį reglamentą turėtų būti įtraukos tam tikros nuostatos dėl NEAFC priimtų techninių priemonių;

(35)

kad nebūtų trukdoma moksliniams tyrimams ar tiesioginiam išteklių atkūrimui ir perkėlimui, šiuo reglamentu nustatytos techninės priemonės neturėtų būti taikomos operacijoms, kurios gali būti būtinos šiai veiklai atlikti. Visų pirma, kai mokslinių tyrimų tikslais vykdomoms žvejybos operacijoms reikalinga tokia nuo techninių priemonių pagal šį reglamentą leidžianti nukrypti nuostata, joms turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos;

(36)

Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priimamos tam tikros priemonės, susijusios su mėgėjų žvejyba, velkamiesiems žvejybos įrankiams, pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms taikomi apribojimai, žuvų ir jūrinių bestuburių, kurių specializuotoji žvejyba draudžiama, sąrašas, specializuotosios žvejybos apibrėžtis, išsamios laimikio ir į jūrą išmetamų kiekių dokumentacijos bandomieji projektai ir techninės priemonės pagal laikinuosius išmetimo į jūrą mažinimo planus, taip pat, kiek tai susiję su mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais, tinklo akių dydžiais, žvejybos draudimo rajonais ir kitomis techninėmis priemonėmis tam tikruose jūrų baseinuose, pažeidžiamoms rūšims taikomos poveikio švelninimo priemonės ir pagrindinių indikatorinių išteklių rūšių sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, o tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šio reglamento nuostatas dėl velkamųjų žvejybos įrankių nusidėvėjimui mažinti ir šiems įrankiams stiprinti ar sugautų gyvūnų išsprūdimui iš velkamųjų žvejybos įrankių priekinės dalies didinti arba riboti skirtų įtaisų specifikacijų nustatymo; prie apibrėžtų pagrindinių žvejybos įrankių tvirtinamų įtaisų, kuriais užtikrinamas selektyvumas, specifikacijų nustatymo; elektroimpulsinio tralo specifikacijų nustatymo; konstrukcijos apribojimų ir kontrolės bei stebėsenos priemones, kuriuos turi priimti vėliavos valstybė narė, nustatymo; taisyklių dėl statybos apribojimų ir kontrolės ir stebėsenos priemonių, kurias vėliavos valstybė narė turi nustatyti, kai statomieji žvejybos įrankiai naudojami 200–600 m gylyje, dėl kontrolės bei stebėsenos priemonių, taikytinų tam tikruose žvejybos draudimo ar ribojimo rajonuose, dėl prietaisų, naudojamų banginių būrio gyvūnams nuo statomųjų tinklų atgrasyti, signalo bei pritaikymo charakteristikų ir dėl metodų, taikomų jūrų paukščių, jūrų roplių ir vėžlių atsitiktiniam laimikiui kuo labiau sumažinti apibrėžimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(38)

ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus Komisija, remdamasi valstybių narių bei atitinkamų patariamųjų tarybų pateikta informacija ir vėliau ŽMTEK atliktu vertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti įvertinta, kiek techninėmis priemonėmis prisidėta prie šio reglamento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo regioniniu ir Sąjungos lygmenimis;

(39)

tos ataskaitos tikslu kaip orientacine priemone, skirta stebėti laikui bėgant daromą pažangą siekiant įgyvendinti esamus BŽP tikslus kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį, galėtų būti naudojami selektyvumo rodikliai, pavyzdžiui, optimalų selektyvumą užtikrinančio ilgio (Lopt) mokslinė sąvoka. Ta prasme tie rodikliai nėra privalomi tikslai, bet stebėsenos priemonės, kuriomis gali būti grindžiami svarstymai ar sprendimai regioniniu lygmeniu. Atitinkamų mokslo įstaigų turėtų būti paprašyta kelių pagrindinių indikatorinių išteklių atžvilgiu nustatyti rodiklius ir pateikti jų taikymui naudojamas vertes, taip pat atsižvelgiant į mišriąją žvejybą ir išteklių pasipildymo pikus. Komisija šiuos rodiklius galėtų įtraukti į šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Pagrindinių indikatorinių išteklių sąrašas turėtų apimti demersines rūšis, kurios valdomos nustatant laimikio limitus, atsižvelgiant į iškrovimo, išmetimo santykinę svarbą ir konkrečios žvejybos aktualumą kiekvieno jūros baseino atveju;

(40)

šioje Komisijos ataskaitoje taip pat turėtų būti daroma nuoroda į ICES rekomendacijas dėl padarytos pažangos ar naujoviškų žvejybos įrankių daromo poveikio. Ataskaitoje turėtų būti daromos išvados dėl tokių įrankių naudos ar neigiamo poveikio jūrų ekosistemoms ir pažeidžiamoms buveinėms, taip pat selektyvumui;

(41)

tais atvejais, kai, remiantis Komisijos ataskaita, yra įrodymų, kad tikslai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinti regioniniu lygmeniu, to regiono valstybės narės turėtų pateikti planą ir jame nustatyti taisomuosius veiksmus, kurių reikia imtis tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui užtikrinti. Komisija, remdamasi šia ataskaita, taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai siūlyti būtinus šio reglamento pakeitimus;

(42)

atsižvelgiant į pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, kiekį ir svarbą Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97 (11), (EB) Nr. 850/98 (12), (EB) Nr. 2549/2000 (13), (EB) Nr. 254/2002 (14), (EB) Nr. 812/2004 (15) ir (EB) Nr. 2187/2005 (16) turėtų būti panaikinti;

(43)

Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 (17) ir (EB) Nr. 1224/2009 (18) ir Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(44)

Komisija šiuo metu turi įgaliojimus priimti ir iš dalies pakeisti technines priemones regioniniu lygmeniu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2016/1139 (19), (ES) 2018/973 (20), (ES) 2019/472 (21) ir (ES) 2019/1022 (22), kuriais nustatomi Baltijos jūros, Šiaurės jūros, vakarų vandenų ir vakarų Viduržemio jūros daugiamečiai planai. Siekiant patikslinti atitinkamų įgaliojimų aprėptį ir nurodyti, kad pagal tuose reglamentuose nustatytus įgaliojimus priimti deleguotieji aktai turi atitikti šiame reglamente išdėstytus tam tikrus reikalavimus, siekiant teisinio tikrumo tie reglamentai turėtų būti iš dalies pakeisti,