(1)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnyje nustatyta, kad, jei yra tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme jūrų biologinių išteklių išsaugojimui, Komisija gali imtis neatidėliotinų priemonių. Siekdama sumažinti tą grėsmę, Komisija pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali tokias neatidėliotinas priemones priimti nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais, galiojančiais ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį;

(2)

be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 (2) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei mokslinėse rekomendacijose nurodoma, jog ištekliaus, kuriam taikomas tas reglamentas, neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė negu atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas, būtina imtis taisomųjų priemonių. Tos taisomosios priemonės turi užtikrinti, kad atitinkamo ištekliaus dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(3)

remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėmis rekomendacijomis, rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) ištekliaus biomasė yra netvariai maža dėl kelių priežasčių, t. y. dėl mažėjančio ištekliaus pasipildymo, aplinkos veiksnių ir ekosistemos pokyčių, kurie lemia didelį natūralų mirtingumą ir pernelyg didelį mirtingumą dėl žvejybos, atsižvelgiant į ištekliaus būklę. Šio ištekliaus būklė prasta, taip pat manoma, kad jo reprodukcinis potencialas sumažėjęs. Remiantis ICES laiko eilutėmis, 2017 m. ištekliaus pasipildymas buvo prasčiausias, o 2018 m. jis galėjo būti dar prastesnis. Šio ištekliaus neršiančių žuvų biomasė yra viena iš mažiausių kada nors buvusių, o verslinio dydžio menkių biomasė šiuo metu yra mažiausia nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Be to, ICES vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu biomasė išliks mažesnė nei tvarumo atskaitos taškas, net jei bus visiškai nežvejojama. Todėl ICES savo 2020 metams skirtose rekomendacijose dėl išteklių rekomenduoja nulinį laimikį;

(4)

rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliaus išsaugojimui kyla rimta grėsmė, nes dėl staigaus šio ištekliaus neršiančių žuvų biomasės sumažėjimo yra rizika, kad bus padaryta didelė žala to ištekliaus reprodukciniam pajėgumui. Be to, ICES nuomone, vykdant žvejybą bet kokiu lygmeniu bus tikslingai žvejojama likusi nedidelė verslinio dydžio menkių dalis, todėl ištekliaus struktūra toliau blogės, o jo reprodukcinis potencialas (kuris ir taip kaip niekada mažas) mažės. Maža to, rytinės Baltijos jūros dalies menkių neršto sezono pikas trunka nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. Taigi yra tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių imtis neatidėliotinų priemonių, nes, pirma, rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra tokio pavojingai mažo dydžio, kad išteklius nebegali pasipildyti, todėl jam gresia išnykimas, antra, bet kokia tolesnė šio ištekliaus žuvų žvejyba didina jo išnykimo riziką ir, trečia, šiuo metu yra neršto sezono pikas;

(5)

valstybių narių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsnį taikomų neatidėliotinų priemonių nepakaktų padėčiai ištaisyti, nes jomis nepavyktų užtikrinti vienodo požiūrio visuose rajonuose, kuriuose būna šio ištekliaus žuvų. Be to, šiuo metu ne visos valstybės narės yra priėmusios arba ketina priimti tokias priemones. Galiausiai Baltijos jūros valstybių narių grupės („BaltFish“) 2019 m. birželio 4 d. susitikime valstybės narės negalėjo susitarti dėl bendro požiūrio;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamų valstybių narių priemonių ir kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant išvengti tolesnio ištekliaus struktūros blogėjimo ir jo reprodukcinio potencialo mažėjimo, tikslinga pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį nustatyti taisomąsias priemones Sąjungos lygmeniu;

(7)

rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo rajonas apima ICES 25–32 pakvadračius. ICES 24 pakvadratyje yra tiek rytinės, tiek vakarinės Baltijos jūros dalies menkių, tačiau didžiąją sužvejojamo laimikio dalį sudaro rytinės Baltijos jūros dalies menkės. Siekiant užtikrinti tinkamą rytinės Baltijos jūros dalies ištekliaus apsaugą ir išvengti rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos veiklos sutelkimo ICES 24 pakvadratyje, labai svarbu, kad neatidėliotinos priemonės apimtų ICES 24 pakvadratį;

(8)

atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tikslinga uždrausti rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą iki metų pabaigos. Vis dėlto priemonė taip pat turi būti proporcinga tikslui;

(9)

ICES teigimu, ICES 27–32 pakvadračiuose menkių yra labai nedaug, o sužvejojami jų kiekiai labai menki. Įgyvendinant šio reglamento priemones, administracijai ir žvejams teks nemaža našta, todėl būtų neproporcinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti rajonus, kuriuose rytinės Baltijos jūros dalies menkių beveik nepasitaiko;

(10)

be to, 24 pakvadratyje tikslinga netaikyti draudimo žvejoti menkes rajonuose, esančiuose iki šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, laivais, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja pasyviosios žvejybos įrankius, nes sekliuose 24 pakvadračio pakrantės rajonuose daugiausia pasitaiko vakarinės Baltijos jūros dalies menkių;

(11)

be to, atsižvelgiant į galimą didelį visiško žvejybos uždraudimo socialinį ir ekonominį poveikį, priemones tikslinga taikyti specializuotajai menkių žvejybai, pvz., specializuotajai žvejybai demersiniais tralais, kurios metu 24, 25 ir 26 pakvadračiuose sužvejojama didžioji dalis rytinės Baltijos jūros dalies menkių. Ir priešingai, tikslinga netaikyti draudimo neišvengiamai priegaudai, sužvejojamai vykdant ne menkių žvejybą aktyviosios žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis neviršija 45 mm, 24, 25 ir 26 pakvadračiuose arba ne menkių žvejybą laivais, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie žvejoja pasyviosios žvejybos įrankiais 25 ir 26 pakvadračiuose arba 24 pakvadračio rajonuose, esančiuose iki 6 jūrmylių atstumu nuo kranto, kuriuose vandens gylis didesnis nei 20 metrų, ir, nepriklausomai nuo vandens gylio, rajonuose, esančiuose daugiau kaip šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, kadangi, atsižvelgiant į bendrus sužvejojamų menkių kiekius, minėtos žvejybos veiklos vaidmuo ribotas ir vykdant mišriąją žvejybą sunku tuo pačiu metu visus išteklius žvejoti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo. ICES skaičiavimais, pirmuoju atveju iškraunamos priegaudos kiekis sudaro maždaug 1,5 % viso per metus iškraunamo rytinės Baltijos jūros dalies menkių kiekio. Antruoju atveju iškraunamos priegaudos kiekis nedidelis; vis dėlto, kadangi tikslus kiekis nežinomas, priegauda neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 % laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso;

(12)

laivų, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja pasyviosios žvejybos įrankius ir kaip priegaudą sužvejoja menkių, skaičius neturėtų padidėti, palyginti su 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu. Kadangi Sąjungos laivai, žvejojantys tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis ne didesnis kaip 45 mm, negali tikslingai žvejoti menkių, šių laivų skaičiaus riboti nebūtina;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės bus pateiktos Žuvininkystės ir akvakultūros komitetui, kad jis pareikštų savo nuomonę;

(14)

dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (2) nustatytos taisyklės dėl sustiprintos oficialiosios to reglamento I priede išvardytų importuojamų negyvūninių pašarų ir maisto produktų (toliau – sąrašas) kontrolės, kuri turi būti atliekama įvežimo į Reglamento (EB) Nr. 882/2004 I priede nurodytas teritorijas nustatytame įvežimo punkte (toliau –NĮP);

(2)

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 2 straipsnyje nustatyta, kad tas sąrašas turi būti persvarstomas reguliariai ir ne rečiau kaip du kartus per metus, atsižvelgiant į tame straipsnyje nurodytus informacijos šaltinius;

(3)

atsižvelgiant į su maisto produktais susijusių pastarojo meto incidentų, apie kuriuos pranešta naudojantis Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (3), skaičių ir svarbą, informaciją apie valstybių narių atliktą negyvūninių pašarų ir maisto produktų oficialiąją kontrolę ir valstybių narių Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 15 straipsnį pateiktas pusmečio ataskaitas apie negyvūninių pašarų ir maisto produktų siuntas, matyti, kad sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti;

(4)

visų pirma, dėl duonvaisių (Artocarpus heterophyllus) iš Malaizijos siuntų, duomenys, surinkti gavus pranešimus per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą, ir informacija apie valstybių narių atliktą oficialiąją kontrolę, rodo, kad dėl galimo užteršimo pesticidų liekanomis žmonių sveikatai kilo naujų pavojų, todėl reikia sustiprinti oficialiąją kontrolę. Be to, dėl žemės riešutų iš Jungtinių Amerikos Valstijų siuntų, duomenys, surinkti gavus pranešimus per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą, rodo, kad dėl galimo užteršimo aflatoksinais žmonių sveikatai kilo naujų pavojų, todėl reikia sustiprinti oficialiąją kontrolę. Todėl į sąrašą turėtų būti įtraukti šioms siuntoms skirti įrašai;

(5)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 (4) nustatyta didžiausia leidžiamoji cianido rūgšties (cianido) koncentracija rinkai pateiktuose galutiniam vartotojui skirtuose neperdirbtuose, sveikuose, smulkintuose, maltuose, skaldytuose, kapotuose abrikosų branduoliuose. Be to, Komisijos reglamente (ES) 2017/1237 (5) nustatyta, kad veiklos vykdytojas, rinkai pateikiantis galutiniam vartotojui skirtus neperdirbtus sveikus, smulkintus, maltus, skaldytus, kapotus abrikosų branduolius, kompetentingos institucijos prašymu turi pateikti įrodymų, kad parduodamas produktas atitinka didžiausią leidžiamą koncentraciją. Dėl neperdirbtų abrikosų branduolių iš Turkijos siuntų, skirtų pateikti rinkai galutiniam vartotojui, duomenys, surinkti gavus pranešimus per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą, rodo, kad dėl aptiktos cianido rūgšties (cianido) žmonių sveikatai kilo naujų pavojų, todėl reikia sustiprinti oficialiąją kontrolę. Todėl į sąrašą turėtų būti įtrauktas šioms siuntoms skirtas įrašas;

(6)

be to, dėl dažno Sąjungos teisės aktuose nustatytų atitinkamų reikalavimų nesilaikymo, kurį valstybės narės nustatė vykdydamos oficialiąją kontrolę pagal Reglamentą (EB) Nr. 669/2009, yra tikslinga nustatyti dažnesnius arbatos ir dygliuotojo ožerškio uogų iš Kinijos bei paprikų ir smidrinio porūšio kininių pupuolių iš Dominikos Respublikos atitikties ir fizinius tikrinimus. Todėl šioms siuntoms skirti įrašai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

be to, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas nustatant mažesnį abrikosų iš Turkijos atitikties ir fizinių tikrinimų dažnumą dėl to, kad valstybėms narėms vykdant oficialiąją kontrolę pagal Reglamentą (EB) Nr. 669/2009 retai nustatoma, kad abrikosai iš Turkijos neatitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytų atitinkamų reikalavimų. Todėl šioms siuntoms skirti įrašai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

sąraše esantį dygliuotojo ožerškio uogoms iš Kinijos skirtą įrašą turi patikrinti kompetentingos institucijos, kad ištirtų šią prekę dėl konkrečių pesticidų, kurių sudėtyje nėra nikotino. Pranešta, kad dygliuotojo ožerškio uogose iš Kinijos dažnai aptinkama nikotino. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priede esantį dygliuotojo ožerškio uogoms iš Kinijos skirtą įrašą ir prašyti kompetentingų institucijų ištirti šią prekę dėl nikotino;

(9)

ropės (Brassica rapa spp. Rapa) iš Libano ir Sirijos, paruoštos arba konservuotos sūryme arba su citrinų rūgštimi, kelia tokį patį pavojų kaip šiuo metu į sąrašą įtrauktos kitokio pavidalo šios prekės iš Libano ir Sirijos. Todėl sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtrauktos ropės iš Libano ir Sirijos, paruoštos arba konservuotos sūryme arba su citrinų rūgštimi;

(10)

siekiant užtikrinti nuoseklumą ir aiškumą, tikslinga pakeisti visą Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedą;

(11)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2015 m. rugsėjo 18 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1559 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) į Sąjungą importuojamiems Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

2016 m. kovo 17 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/388, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (4) (toliau – nagrinėjamasis produktas), su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1369 (5) (toliau – aptariamas antidempingo reglamentas).

(3)

Tą pačią dieną Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/387, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (6) (toliau – aptariamas antisubsidijų reglamentas).

(4)

„Jindal Saw Limited“ (eksportuojantis gamintojas) ir „Jindal Saw Italia SpA“ (jo susijęs importuotojas) (toliau kartu – pareiškėjai) Bendrajame Teisme (toliau – Bendrasis Teismas) užginčijo aptariamus antidempingo ir antisubsidijų reglamentus. 2019 m. balandžio 10 d. Bendrasis Teismas paskelbė sprendimus bylose T-300/16 (7) ir T-301/16 (8) atitinkamai dėl antisubsidijų ir antidempingo reglamentų.

(5)

Byloje T-300/16 Bendrasis Teismas nustatė, kad aptariamame antisubsidijų reglamente, dėl tikslinių eksporto apribojimų, kurie, kaip nustatyta, taikomi geležies rūdai, gautos naudos suma, kiek ji susijusi su „Jindal Saw Limited“ (toliau – „Jindal Saw“), apskaičiuota pažeidžiant Reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 6 straipsnio d punktą. Tiksliau Bendrasis Teismas nusprendė, kad „Jindal Saw“ faktiškai patirtos vežimo iš kasyklos į gamyklą Indijoje išlaidos buvo didesnės nei išlaidos, į kurias Komisija atsižvelgė kaip į vidutines išlaidas ir kurios naudotos skaičiuojant vidutinę geležies rūdos pirkimo Indijoje kainą. Bendrojo Teismo nuomone, toks vežimo išlaidų skirtumas reiškia, kad kaina, už kurią „Jindal Saw“ įsigijo geležies rūdą Indijos rinkoje, iš tiesų buvo didesnė nei vidutinė pirkimo kaina, kurią Komisija sutiko naudoti atlygiui nustatyti, o tai neišvengiamai turėjo įtakos naudai, kurią galėjo gauti tas eksportuojantis gamintojas. Taigi, Teismas nustatė, kad Komisija pažeidė pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio d punktą, nes Komisija klaidingai atsitiktine tvarka atrinko tam tikrus pristatymo bendrovei „Jindal Saw“ išlaidų duomenis, kad apskaičiuotų standartines vidutines vežimo išlaidas, ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, nes Komisija nustatė kompensacinį muitą, kuris yra didesnis už kompensuotinas subsidijas.

(6)

Tiek byloje T-300/16, tiek byloje T-301/16 Bendrasis Teismas taip pat padarė išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo, kurį Komisija atliko aptariamuose antisubsidijų ir antidempingo reglamentuose. Tiksliau Bendrasis Teismas nustatė, kad dėl to, jog nustatydama Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą Komisija naudojo su pagrindiniu Sąjungos gamintoju susijusių pardavimo subjektų pardavimo kainas ir neatsižvelgė į „Jindal Saw“ pardavimo subjektų pardavimo kainas, kad nustatytų „Jindal Saw“ pagaminto nagrinėjamojo produkto kainą, negalima laikyti, kad priverstinis kainų mažinimas apskaičiuotas lyginant kainas tuo pačiu prekybos lygiu. Bendrojo Teismo teigimu, dėl Komisijos padarytos klaidos skaičiuojant nagrinėjamojo produkto priverstinį kainų mažinimą, kiek tai susiję su „Jindal Saw“ produktais, buvo atsižvelgta į priverstinį tos kainos mažinimą, kurio svarba ar net pats buvimas nebuvo tinkamai nustatytas.

(7)

Dėl to Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija pažeidė atitinkamai pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 3 straipsnio 1 dalį. Kadangi priverstiniu kainų mažinimu, kuris buvo apskaičiuotas aptariamuose antisubsidijų ir antidempingo reglamentuose, buvo remiamasi darant išvadą, kad dėl nagrinėjamojo produkto importo buvo daroma žala Sąjungos pramonei, Bendrasis Teismas nustatė, kad galima suabejoti ir priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo bei importo dempingo kaina ir žalos Sąjungos pramonei buvimu, kuris yra būtina sąlyga, norint nustatyti kompensacinį muitą pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 1 straipsnio 1 dalį bei 8 straipsnio 5 dalį ir antidempingo muitą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 6 dalį.

(8)

Be to, Bendrasis Teismas nustatė, kad negalima atmesti to, kad, jei priverstinis kainų mažinimas būtų apskaičiuotas teisingai, žalos Sąjungos pramonei skirtumas būtų mažesnis už atitinkamai subsidijų normą ir dempingo skirtumą. Tokiu atveju, pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą kompensacinio muito suma turėtų būti sumažinta iki tokios normos, kurios pakaktų tai žalai pašalinti. Panašai, pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalį antidempingo muito suma turėtų būti sumažinta iki tokios normos, kurios pakaktų tai žalai pašalinti.

(9)

Priėmus šiuos sprendimus, aptariamais antidempingo ir antisubsidijų reglamentais nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai, kiek jie susiję su „Jindal Saw Limited“, nerenkami, kol nebus gauti atnaujinto nagrinėjimo rezultatai (šiuo etapu jų dar nėra).

(10)

Po Bendrojo Teismo sprendimų Komisija nusprendė pranešimu (9) (toliau – pranešimas dėl atnaujinimo) iš dalies atnaujinti antisubsidijų ir antidempingo tyrimus dėl importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių, po kurių buvo priimti aptariami antisubsidijų ir antidempingo reglamentai, ir tęsti tyrimus nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Tyrimai atnaujinami tiek, kiek jie susiję su Bendrojo Teismo sprendimų dėl „Jindal Saw Limited“ įgyvendinimu.

(11)

Komisija analizavo, ar tikslinga nustatyti reikalavimą registruoti nagrinėjamojo produkto importą. Todėl Komisija atsižvelgė į toliau nurodytas aplinkybes.

(12)

SESV 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, pvz., antidempingo ar antisubsidijų tyrimus, Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas (10).

(13)

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, panaikinto akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas (11). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., tyrimo inicijavimui. Tokiu atveju, kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės prekybos apsaugos priemonės, tai reiškia, kad po panaikinimo tyrimas yra vis dar vykdomas, nes Sąjungos teisės sistemoje nebėra akto, kuriuo buvo baigtas tyrimas (12), nebent pažeidimas padarytas inicijavimo etapu.

(14)

Kaip paaiškinta pranešime dėl atnaujinimo ir kadangi pažeidimas padarytas ne inicijavimo etapu, o vykdant tyrimą, Komisija nusprendė atnaujinti antisubsidijų ir antidempingo tyrimus tiek, kiek jie susiję su „Jindal Saw Limited“, nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas, t. y. per tyrimus nustatant žalą, susijusią su laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

(15)

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, administracinės procedūros atnaujinimo ir vėlesnio pakartotinio muito nustatymo negalima laikyti prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (13). Pranešime dėl atnaujinimo suinteresuotosioms šalims, įskaitant importuotojus, pranešama, kad būsimi muitai prireikus bus nustatyti remiantis atnaujinto nagrinėjimo rezultatais.

(16)

Remdamasi atnaujintų tyrimų rezultatais, kurie šiuo etapu dar nėra žinomi, Komisija priims reglamentus, kuriais bus ištaisytos Teismo nustatytos klaidos ir prireikus iš naujo nustatytos taikytinos muitų normos. Šios naujai nustatytinos normos, jei bus nustatytos, įsigalios nuo tos dienos, kurią įsigaliojo aptariami antisubsidijų ir antidempingo reglamentai.

(17)

Dėl buvusių ar būsimų mokėtinų antidempingo ar antisubsidijų muitų sumų, reikėtų pažymėti toliau nurodytus aspektus.

(18)

Pranešime dėl atnaujinimo ir kadangi mokėtinų muitų suma, susidarysianti po atnaujinto nagrinėjimo, nėra aiški, Komisija paprašė nacionalinių muitinių palaukti atnaujinto nagrinėjimo rezultatų ir tik tada priimti sprendimus dėl prašymų grąžinti sumokėtus antidempingo ir (arba) kompensacinius muitus, kurių mokėjimas panaikintas Bendrojo Teismo sprendimu, kiek jis susijęs su „Jindal Saw Limited“. Todėl muitinėms nurodoma kol kas netenkinti prašymų grąžinti panaikintus muitus, kol Oficialiajame leidinyje nebus paskelbti atnaujinto nagrinėjimo rezultatai.

(19)

Be to, jei atlikus atnaujintus tyrimus bus iš naujo nustatyti kompensaciniai ir antidempingo muitai, tie muitai turės būti surinkti ir už laikotarpį, kuriuo buvo vykdomi atnaujinti tyrimai. Tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti veiksmingą teisiškai pagrįstų priemonių taikymą visu tokių priemonių taikymo laikotarpiu, neatsižvelgiant į jokius skirtumus, pagrįstus laikotarpiu, kuriuo vykdomas importas, t. y. prieš tyrimų atnaujinimą ar po.

(20)

Dėl to Komisija pažymi, kad registracija yra pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta priemonė, kad prekybos apsaugos priemonės importui galėtų būti vėliau taikomos nuo registracijos dienos. Tokiu būdu, pvz., užtikrinamas mokėjimas tuo atveju, jei muitai taikomi atgaline tvarka, arba priemonių vengimo atveju. Šiuo atveju Komisija mano, kad būtų tikslinga registruoti importą iš bendrovės „Jindal Saw Limited“, kad po tyrimų atnaujinimo, jei bus pagrįsta, būtų lengviau surinkti antidempingo ir kompensacinius muitus.

(21)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika (14) pažymima, kad priešingai nei registracijos iki laikinųjų priemonių priėmimo atveju, pagrindinio antidempingo reglamento 10 straipsnio 4 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 16 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos šiuo atveju netaikomos. Iš tiesų per tyrimus, vykdomus įgyvendinant Teismo sprendimus, atliekamos registracijos tikslas nėra leisti galbūt surinkti muitus pagal prekybos apsaugos priemones atgaline tvarka, kaip numatyta tose nuostatose. Registracijos motyvas veikiau yra tai, kad, kaip primenama pirmiau, norint užtikrinti priemonių veiksmingumą yra tikslinga kiek įmanoma užtikrinti, kad importui būtų taikomi teisingi mokėtini antidempingo ir antisubsidijų muitai be pertrūkio nuo aptariamų antidempingo ir antisubsidijų reglamentų įsigaliojimo dienos iki pataisytų muitų nustatymo iš naujo, jei muitai būtų nustatyti.

(22)

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes Komisija nusprendė, kad yra pagrindo nustatyti reikalavimą registruoti importą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(23)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį „Jindal Saw“ pagaminto nagrinėjamojo produkto importas pagal papildomą TARIC kodą C054 registruojamas siekiant užtikrinti, kad, jei atlikus tyrimus būtų nuspręsta iš naujo nustatyti priemones, už šį importą būtų galima surinkti tinkamas antidempingo ir kompensacinių muitų sumas.

(24)

Kaip nurodyta pranešime dėl atnaujinimo, galutinė, nuo aptariamų antidempingo ir antisubsidijų reglamentų įsigaliojimo dienos mokėtina antidempingo ir kompensacinių muitų, jei tokie būtų nustatyti, suma bus pagrįsta atnaujinto nagrinėjimo išvadomis. Tačiau jokie muitai, didesni už muitus, nustatytus aptariamais antisubsidijų ir antidempingo reglamentais, nebus renkami už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki atnaujintų tyrimų rezultatų įsigaliojimo dienos. Šiuo metu „Jindal Saw Limited“ taikomas 8,7 % kompensacinis muitas ir 14,1 % antidempingo muitas.

(1)

1992 m. Tarptautinis cukraus susitarimas (1) (toliau – Susitarimas) buvo sudarytas Tarybos sprendimu 92/580/EEB (2) ir įsigaliojo 1993 m. sausio 1 d. Susitarimas buvo sudarytas trejų metų laikotarpiui iki 1995 m. gruodžio 31 d. ir nuo tada reguliariai pratęsiamas tolesniems dvejų metų laikotarpiams. Paskutinį kartą Susitarimas buvo pratęstas 2017 m. gruodžio mėn. Tarptautinės cukraus tarybos sprendimu ir išliks galiojančiu iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(2)

pagal Susitarimo 45 straipsnio 2 dalį Tarptautinė cukraus taryba kiekvieną kartą gali pratęsti Susitarimo galiojimą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui;

(3)

55-oje Tarptautinės cukraus tarybos sesijoje, vyksiančioje 2019 m. liepos 19 d., turi būti priimamas sprendimas dėl Susitarimo galiojimo pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(4)

prieš priimdama savo sprendimą pratęsti Susitarimo galiojimą, Tarptautinė cukraus taryba 55-oje sesijoje taip pat balsuos dėl Sąjungos pateikto pasiūlymo iš dalies pakeisti Susitarimo nuostatas, susijusias su finansiniu įnašu, skirtu Tarptautinei cukraus organizacijai. Tas pasiūlymas yra Komisijos derybų, vestų remiantis Tarybos, būtent Tarybos sprendimu (ES) 2017/2242 (3), suteiktais įgaliojimais, rezultatas;

(5)

galimas pasiūlymo iš dalies pakeisti Susitarimą atmetimas prieštarautų Sąjungos tikslams modernizuoti Susitarimą ir todėl sukeltų abejonių dėl Susitarimo galiojimo pratęsimo naudos;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje cukraus taryboje dėl Susitarimo galiojimo pratęsimo. Sąjunga suinteresuota Susitarimo pratęsimu, jei taip pat būtų susitarta dėl Susitarimo dalinių pakeitimų,

(1)

2013 m. birželio 19 d. Komisija Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei išsiuntė raštą, kuriuo paprašė pateikti išsamią informaciją apie pradinių valstybės sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktiką (2).

(2)

2014 m. birželio 24 d. Komisija Liuksemburgo valdžios institucijoms išsiuntė papildomą prašymą pateikti informacijos apie grupę „McDonald's“. Komisija, be kita ko, Liuksemburgo paprašė pateikti visus grupės „McDonald's“ naudai valstybės mokesčių administratoriaus priimtus pradinius sprendimus dėl mokesčių.

(3)

2014 m. rugpjūčio 4 d. Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė atsakymą į 2014 m. birželio 24 d. Komisijos prašymą pateikti informacijos. Liuksemburgo valdžios institucijos visų pirma pateikė du įmonei „McD Europe Franchising, S.à.r.l.“ (toliau – „McD Europe“) skirtus pradinius sprendimus dėl mokesčių, priimtus atitinkamai 2009 m. kovo 30 d. (toliau – pradinis sprendimas dėl mokesčių) ir 2009 m. rugsėjo 17 d. (toliau – patikslintas pradinis sprendimas dėl mokesčių) (toliau bendrai vadinami ginčijamais pradiniais sprendimais dėl mokesčių). Be to, Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė keletą kitų pradinių sprendimų dėl mokesčių, kuriuos valstybės mokesčių administratorius priėmė grupės „McDonald's“ bendrovių naudai (3).

(4)

2014 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme Liuksemburgo valdžios institucijos, be kita ko, aprašė Liuksemburgo pradinių sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktiką ir paaiškino, kodėl mano, kad grupės „McDonald's“ naudai priimti pradiniai sprendimai dėl mokesčių nėra valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalį.

(5)

2015 m. kovo 23 d. raštu Komisija Liuksemburgo valdžios institucijų paprašė pateikti pastabų dėl iš Profesinių sąjungų aljanso (4) (toliau – aljansas) gautos informacijos apie valstybės pagalbą, kurią Liuksemburgo valdžios institucijos galimai suteikė „McDonald's“.

(6)

2015 m. balandžio 23 d. Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė atsakymą į 2015 m. kovo 23 d. Komisijos prašymą pateikti informacijos.

(7)

2015 m. gegužės 18 d. raštu Komisija Liuksemburgo valdžios institucijų paprašė pateikti, be kita ko, visus dokumentus, kuriuos nuo pradinio sprendimo dėl mokesčių priėmimo dienos pateikė „McD Europe“ ir kuriais vykdoma šiame pradiniame sprendime dėl mokesčių „McD Europe“ nustatyta prievolė įrodyti, kad „McD Europe“ filialų JAV ir Šveicarijos pelnas deklaruotas ir apmokestintas atitinkamai JAV ir Šveicarijoje.

(8)

2015 m. birželio 9 d. raštu Liuksemburgo valdžios institucijos atsakė į šį prašymą ir nurodė (pateikdamos prašomus dokumentus), kad 2014 m. Jungtinėse Valstijose „McD Europe“ JAV filiale JAV mokesčių administratorius (angl. Internal Revenue Service, toliau – IRS) atliko 2009 ir 2010 finansinių metų mokesčių auditą ir jo rezultatai patvirtino, jog Jungtinėse Valstijose esantis „McD Europe“ filialas pateiktose savo mokesčių deklaracijose neturi atlikti jokių pakeitimų.

(9)

2015 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį pradėti oficialią ginčijamų pradinių sprendimų dėl mokesčių tyrimo procedūrą, nes šie pradiniai sprendimai gali būti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, galimai nesuderinama su vidaus rinka (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(10)

2016 m. vasario 4 d. raštu Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(11)

2016 m. liepos 15 d. sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl šios priemonės. 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu aljansas pateikė savo pastabas. 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Komisija gavo „McDonald's“ pastabas.

(12)

2016 m. rugsėjo 30 d. raštu Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų, kurias Komisija gavo paskelbusi sprendimą pradėti procedūrą.

(13)

2016 m. lapkričio 23 d. raštu Komisija Liuksemburgo valdžios institucijų paprašė pateikti papildomos informacijos.

(14)

Į šį prašymą Liuksemburgo valdžios institucijos atsakė 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. sausio 12 d.

(15)

„McDonald's Corporation“ yra Delavere registruota akcinė bendrovė, kurios pagrindinė verslo vieta yra Ouk Bruko savivaldybėje (JAV Ilinojaus valstija). Bendrovė įtraukta į Niujorko biržos sąrašus. 1964 m. gruodžio 21 d. įsteigta bendrovė eksploatuoja „McDonald's“ restoranus, kuriuose siūlomas vietiniams gyventojams pritaikytas maisto produktų ir gėrimų asortimentas, ir pasirašo šių restoranų franšizės sutartis (6).

(16)

Bendrovė veiklą vykdo šiuose sektoriuose: Jungtinėse Valstijose, pirmaujančiose tarptautinėse rinkose (Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje), sparčiai augančiose rinkose (Ispanijoje, Italijoje, Kinijoje, Korėjoje, Lenkijoje Nyderlanduose, Rusijoje ir Šveicarijoje) ir besikuriančiose bei su jomis susijusiose rinkose (angl. Foundational Markets and Corporate) (7). Iš daugiau nei 100 valstybių veikiančio 37 241 restorano maždaug 34 108 restoranai eksploatuojami pagal franšizę, o 3 133 restoranus tiesiogiai eksploatuoja bendrovė (8). Tuo metu, kai buvo priimti ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių, iš 31 677 pasaulyje veikiančių „McDonald's“ restoranų 21 183 restoranus eksploatavo franšizės gavėjai, 3 855 – susijusios bendrovės, 6 639 – „McDonald's Corporation“ ir jos patronuojamosios įmonės (9). Taigi „McDonald's Corporation“ iš esmės yra franšizės davėja, nes 80 % „McDonald's“ restoranų valdo ir eksploatuoja nepriklausomi franšizės gavėjai (10). 2017 m. „McDonald's Corporation“ turėjo maždaug 400 patronuojamųjų bendrovių, kuriose dirbo 235 000 darbuotojų.

(17)

2017 m. bendra „McDonald's“ apyvarta siekė 22,8 mlrd. USD: 12,7 mlrd. USD gauta iš restoranų, tiesiogiai eksploatuojamų įmonės, pardavimų, o 10,1 mlrd. – iš franšizės. Tuo metu, kai buvo priimti ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių, bendra „McDonald's“ apyvarta siekė 26,216 mlrd. USD ir bendrovė eksploatavo 32 478 restoranus (11).

(18)

Iš visų įmonės tiesiogiai eksploatuojamų restoranų pardavimų 3,260 mlrd. USD gauta iš pardavimų Jungtinėse Valstijose, 4,080 mlrd. USD – iš pardavimų tarptautinėse pirmaujančiose rinkose (12), 4,592 mlrd. USD – iš pardavimų sparčiai augančiose rinkose (13), 0,787 mlrd. USD – iš besikuriančių ir su jomis susijusių rinkų (angl. Foundational Markets & Corporate) (14).

(19)

Kitose valstybėse, ne Jungtinėse Valstijose, „McDonald's Corporation“ ir jos JAV patronuojamoji įmonė „McDonald's International Property Company“ (toliau – MIPCO) kiekvienoje rinkoje teisę plėtoti ir eksploatuoti „McDonald's“ restoranus pagal licenciją suteikia įmonėms, kurios daugelyje didžiųjų rinkų yra tiesioginės arba netiesioginės „McDonald's Corporation“ patronuojamosios įmonės.

(20)

Remiantis Liuksemburgo valdžios institucijų pateikta informacija, 2013 m. gruodžio mėn. „McDonald's“ grupė Liuksemburge kontroliavo penkias bendroves: i) „McD Europe“; ii) „McD Europe Holdings S.à.r.l.“; iii) „Luxembourg McD Investments S.à.r.l.“; iv) „Lux MC Holdings S.à.r.l.“; v) „McD Luxembourg Holdings S.à.r.l.“

(21)

„McD Europe Holding S.à.r.l.“, „Luxembourg McD Investments S.à.r.l.“ ir „Lux MC Holdings S.à.r.l.“ turėjo kapitalo dalių kitose „McDonald's“ patronuojamosiose įmonėse Europoje ir Jungtinėse Valstijose, o „McD Luxembourg Holdings S.à.r.l.“ pagal su išoriniu banku sudarytą sutartį tarnavo kaip teisėtas pagrindas lėšų centralizavimo veiklai. „Luxembourg McD Investments S.à.r.l.“ taip pat turėjo kapitalo dalių JAV ribotos atsakomybės bendrovėje „Golden Arches UK LLC“, registruotoje Delavere.

(22)

Komisijos tyrime ir šiame sprendime dėmesys sutelkiamas į „McD Europe“, kuri tuo metu, kai buvo priimti ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių, buvo rezidentė mokesčių tikslais Liuksemburge ir turėjo po filialą JAV ir Šveicarijoje. Kaip buvo paaiškinta prašymuose priimti pradinius sprendimus dėl mokesčių, „McD Europe“ sumokėjo prisijungimo mokestį, kad galėtų pasinaudoti tam tikromis (jau esančiomis ir būsimomis) franšizės teisėmis, kurias įgijo ir turi „McDonald's Corporation“ ir MIPCO. Todėl, įgydama franšizės teises (toliau – franšizės teisės), „McD Europe“ įgijo realią tam tikro nematerialiojo turto nuosavybę (15). Vėliau „McD Europe“ franšizės teises ir su jomis susijusias sutartines prievoles suteikė savo JAV filialui. Dėl to visus įnašus, kuriuos anksčiau gavo „McDonald's Corporation“, nuo šiol gauna „McD Europe“ per savo JAV filialą, esantį Ouk Bruko savivaldybėje (Ilinojaus valstija). Ženevoje įsikūręs Šveicarijos filialas pagal licenciją franšizės teises perleidžia franšizės davėjams įvairiose Europos valstybėse ir teikia įvairias su franšizės teisėmis susijusias paslaugas. Kaip kompensaciją, JAV filialas Šveicarijos filialui perveda komisinius, kurie lygūs Šveicarijos filialo išlaidoms, pridėjus maržą. Tuo metu, kai buvo priimti ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių, Šveicarijos filiale dirbo [0–10] darbuotojų, iš jų [0–10] dirbo visą darbo dieną. Įmonėje „McD Europe“ ir JAV filiale pagal darbo sutartį nedirbo nė vienas darbuotojas. 2014 m. [0–10] „McD Europe“ darbuotojų dirbo visą darbo dieną, Šveicarijos filiale [10–20] darbuotojų dirbo visą darbo dieną, o JAV filiale pagal darbo sutartį nedirbo nė vienas darbuotojas.

(23)

2015 m. „McDonald's“ pranešė apie svarbų savo veiklos reorganizavimą: viso pasaulio valstybės imtos grupuoti pagal bendras jų rinkos savybes, o ne pagal jų geografinį artumą. 2016 m. gruodžio mėn. „McDonald's“ paskelbė apie savo sprendimą kurti naują integruotos įmonės struktūrą, kurios forma – tarptautinė kontroliuojančioji įmonė ir kuri leis prisitaikyti prie naujos veiklos organizavimo formos ir ją palaikyti.

(24)

Šio reorganizavimo pasekmė – Jungtinėje Karalystėje įsteigta jungtinė struktūra, atsakinga už didžiosios dalies intelektinės nuosavybės teisių perleidimą pagal licenciją visame pasaulyje, išskyrus Jungtines Valstijas. Šią struktūrą sudaro įvairios Jungtinėje Karalystėje registruotos Didžiosios Britanijos bendrovės ir JAV bendrovės, kurios ir toliau yra registruotos Jungtinėse Valstijose. Šios JAV bendrovės taip pat yra rezidentės mokesčių tikslais Jungtinėje Karalystėje. Dėl šio pakeitimo teko perleisti Ženevoje esančios bendrovės veiklą. Kitas įmonės biuras Šveicarijoje ir toliau veikia, o Liuksemburge esantis biuras ir toliau atsako už Liuksemburgo restoranus (16).

(25)

Šiame sprendime nagrinėjami du pradiniai sprendimai dėl mokesčių, kuriuos 2009 m. Liuksemburgo mokesčių administratorius priėmė „McD Europe“ naudai, t. y. pradinis sprendimas dėl mokesčių ir patikslintas pradinis sprendimas dėl mokesčių. Abu sprendimai susiję su „McD Europe“ mokestiniu statusu Liuksemburge.

(26)

Atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 11 d.„McD Europe“ prašymą priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių (jis buvo papildytas 2009 m. kovo 10 d. pateiktais kitais dokumentais), Liuksemburgo mokesčių administratorius 2009 m. kovo 30 d. priėmė pradinį sprendimą dėl mokesčių. Priėmus pradinį sprendimą dėl mokesčių, „McD Europe“ mokesčių konsultantas (toliau – mokesčių konsultantas) 2009 m. liepos 27 d. Liuksemburgo mokesčių administratoriui pateikė prašymą priimti patikslintą pradinį sprendimą dėl mokesčių. Po šio prašymo 2009 m. rugsėjo 17 d. Liuksemburgo mokesčių administratorius priėmė patikslintą pradinį sprendimą dėl mokesčių.

(27)

2009 m. vasario 11 d.„McDonald's“ prašyme priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių aprašyta „McDonald's“ grupės struktūra ir jos veikla Liuksemburge. Prašyme taip pat aprašytas „McDonald's Corporation“ franšizės teisių reorganizavimas ir du „McD Europe“ filialai (atitinkamai Jungtinėse Valstijose ir Šveicarijoje). Be to, jame nurodomos mokestinės šio reorganizavimo pasekmės Liuksemburgui, atsižvelgiant į jo mokesčių teisės aktų ir sutarties su Jungtinėmis Valstijomis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (toliau – Liuksemburgo ir JAV sutartis dėl dvigubo apmokestinimo) taikymą (17).

(28)

Prašyme priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių visų pirma nurodoma, kad, siekdama centralizuoti Europos franšizės teisių kontrolę ir valdymą, „McD Europe“ su „McDonald's Corporation“ ir MIPCO sudarė sutartį, kurioje nustatomas prisijungimo mokesčio mokėjimas (angl. Buy-in Agreement), ir sutartį dėl iš anksto nustatytus kriterijus atitinkančių sąnaudų pasidalijimo (angl. Qualified COST Sharing Arrangement, toliau – QCS). Pagal Buy-in Agreement, „McD Europe“ sumoka prisijungimo mokestį, kad galėtų naudotis tam tikromis (jau esančiomis ir būsimomis) franšizės teisėmis, kurias įgijo ir turi „McDonald's Corporation“ ir MIPCO (18). Taigi „McD Europe“ įgijo realią šių teisių nuosavybę. Vėliau „McD Europe“, atsižvelgdama į savo ir JAV filialo deklaraciją, franšizės teises ir su jomis susijusias sutartines prievoles perleido savo JAV filialui. Visus įnašus, kuriuos anksčiau gavo „McDonald's Corporation“, nuo šiol per savo JAV filialą gauna „McD Europe“. Be to, remiantis prašymu priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių, visi su „McDonald's“ franšizės teisių reorganizavimu Europos regione susiję etapai turėjo būti įgyvendinti vėliausiai 2009 m. kovo 1 d.

(29)

Remiantis prašymu priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių, „McD Europe“ JAV filialo registruotoji buveinė yra Ouk Bruko savivaldybėje (Jungtinių Valstijų Ilinojaus valstija). Šis filialas prisiima įvairią ekonominę riziką, susijusią su franšizės teisių plėtra, ir padengia su tuo susijusias išlaidas. Remiantis prašymu priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių, padengdamas šias išlaidas JAV filialas realiai dalyvauja sutartyje QCS su „McDonald's Corporation“ ir MIPCO. „McDonald's Corporation“ (arba jos patronuojamųjų įmonių) susijusią veiklą, kurią kompensuoja JAV filialas, vykdo ir prižiūri „McDonald's Corporation“ darbuotojai.

(30)

JAV filialas veiklą vykdo Jungtinėse Valstijose. Šį filialą kontroliuoja JAV dirbantis filialo vadovas (19), kuris prižiūri tam tikrą su franšizės teisėmis susijusią veiklą (20) ir kurį pagal paslaugų teikimo sutartį ne visai darbo dienai komandiruoja „McDonald's Corporation“. Kaip kompensacija, jam mokamas paslaugų teikimo sutartyje nustatytas ir išlaidomis grindžiamas atlygis. JAV filialo valdymo paslaugos – tai su kasdieniu filialo valdymu susijusios paslaugos, (21), už kurias JAV filialas kiekvienais metais įmonei „McDonald's Corporation“ moka po [10 000–20 000] USD.

(31)

Remiantis prašymu priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių, „McD Europe“ Šveicarijos filialo buveinė registruota Ženevoje (Šveicarija). Šis filialas pagal licenciją perleidžia franšizės teises įvairių Europos valstybių franšizės davėjams (22) (toliau – pagrindiniai franšizės davėjai), gauna pajamas iš pagrindinių franšizės davėjų mokamų įnašų ir teikia su franšizės teisėmis susijusias valdymo, pagalbos, plėtros ir kitas panašias ar susijusias paslaugas (23). Kaip kompensaciją JAV filialas Šveicarijos filialui perveda komisinius, kurie lygūs Šveicarijos filialo išlaidoms, pridėjus [0–10] proc. maržą (24).

(32)

Pagrindiniai Šveicarijos filialo įdarbinti, komandiruoti arba pagal sutartį pasamdyti darbuotojai priklauso „Key European Management“. Nors Šveicarijos filialas padengia su šiais darbuotojais susijusias išlaidas, visų pirma išlaidas, susijusias su darbo atlyginimais ir premijomis, remiantis prašymu priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių, šias išlaidas galiausiai padengia JAV filialas – Šveicarijos filialas moka JAV filialui mažesnius įnašus.

(33)

Be to, remiantis prašymu priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių, „McD Europe“, kurios pagrindinė verslo vieta yra Liuksemburge, per vadovybės posėdžius teiks bendrąsias ir administracines paslaugas, taip pat kitas pagalbos paslaugas ir kurs prekybos strategijas. JAV filialas už šias paslaugas „McD Europe“ kiekvienais metais turės mokėti [400 000–500 000] EUR dydžio komisinius (25).

(34)

Mokesčių konsultanto manymu, „McD Europe“ pagal Liuksemburgo įstatymo dėl pajamų mokesčio (26) (toliau – LIR) 159 straipsnio1 dalį turi būti laikoma Liuksemburge reziduojančia mokesčių mokėtoja. Taigi „McD Europe“ yra visiškai apmokestinama Liuksemburgo įmonių pelno mokesčiu. Vis dėlto, nors „McD Europe“ ir yra Liuksemburge reziduojanti mokesčių mokėtoja, jai taip pat taikomos visos Liuksemburgo sudarytų sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatos.

(35)

Be to, mokesčių konsultanto teigimu, remiantis Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 5 straipsniu, laikoma, kad JAV filialas veiklą vykdo Jungtinėse Valstijose. Todėl JAV filialo gautas pelnas potencialiai apmokestintinas tik Jungtinėse Valstijose ir jam pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 ir 25 straipsnius Liuksemburgo įmonių pelno mokestis netaikytinas.

(36)

Mokesčių konsultantas teigia, kad Šveicarijos filialo vykdoma veikla, t. y. franšizės teisių sublicencijų pardavimas pagrindiniams franšizės davėjams, atitinkamai laikoma vykdoma Šveicarijoje pagal Liuksemburgo ir Šveicarijos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (27) (toliau – Liuksemburgo ir Šveicarijos sutartis dėl dvigubo apmokestinimo) 5 straipsnį. Todėl Šveicarijos filialo gautas pelnas potencialiai apmokestintinas tik Šveicarijoje ir jam pagal Liuksemburgo ir Šveicarijos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 ir 25 straipsnius Liuksemburgo įmonių pelno mokestis netaikytinas.

(37)

Prašymas priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių baigiamas Liuksemburgo mokesčių administratoriui skirtu prašymu patvirtinti, kad jis pritaria mokesčių konsultanto aiškinimui dėl prašyme aprašytų operacijų mokestinių pasekmių Liuksemburgui.

(38)

2009 m. kovo 30 d. rašte (pradiniame sprendime dėl mokesčių) Liuksemburgo mokesčių administratorius patvirtino, kad „McD Europe“ yra laikoma Liuksemburge reziduojančia mokesčių mokėtoja, todėl jai gali būti taikomos Liuksemburge galiojančios sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Be to, Liuksemburgo mokesčių administratorius patvirtino, kad, atsižvelgiant į prašyme priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių pateiktus paaiškinimus, atrodo, jog Šveicarijos ir JAV filialai yra nuolatinės buveinės. Todėl Liuksemburgo mokesčių administratorius pritaria, kad „McD Europe“ pelnas, kuris priskiriamas abiem filialams, turi būti apmokestinamas atitinkamoje valstybėje ir neturi būti apmokestinamas Liuksemburgo įmonių pelno mokesčiu. Pradiniame sprendime dėl mokesčių daroma tokia išvada: „Norėdama pasinaudoti šiuo atleidimu nuo mokesčių Liuksemburge, įmonė [„McD Europe“] kiekvienais metais turi pateikti įrodymą, kad šios pajamos ir turtas buvo deklaruoti ir apmokestinti atitinkamai Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose.“ (28).

(39)

Priėmus pradinį sprendimą dėl mokesčių, mokesčių konsultantas Liuksemburgo mokesčių administratoriui pateikė išsamią analizę, skirtą nustatyti, ar JAV filialas apmokestintinas Jungtinėse Valstijose ir ar jis, JAV požiūriu, laikytinas nuolatine buveine.

(40)

Klausimu, ar JAV filialo pajamos apmokestintinos Jungtinėse Valstijose, mokesčių konsultantas paaiškino, jog tam, kad užsienio subjektas (t. y. „McD Europe“) būtų apmokestintinas Jungtinėse Valstijose, jis turi Jungtinėse Valstijose vykdyti pramoninę arba komercinę veiklą. Taip būna tuomet, kai laikoma, kad užsienio subjekto pajamos yra realiai susijusios su komercine ar pramonine veikla ir yra apmokestintinos Jungtinėse Valstijose. Mokesčių konsultantas nurodė: „<...> tam, kad pajamos būtų realiai susijusios ir apmokestintinos Jungtinėse Amerikos Valstijose, užsienio subjektas Jungtinėse Amerikos Valstijose turi vykdyti pramoninę arba komercinę veiklą ir gauti realiai su šia veikla susijusias pajamas.“ Mokesčių konsultantas taip pat tvirtino, kad Jungtinėse Valstijose filialo vykdoma veikla nėra Jungtinėse Valstijose vykdoma pramoninė arba komercinė veikla, nes: „nors filialas a) turi su grupės Europos regionu susijusias franšizės teises, b) padengia įvairią su įgytų franšizės teisių plėtra ir priežiūra susijusią ekonominę riziką ir c) vykdo tam tikrą su franšizės teisėmis susijusią veiklą, visa „McDonald's“ organizacija mano, kad pagrindinę komercinę veiklą vykdo kiti grupės nariai, todėl filialo veikla nelaikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdoma pramonine arba komercine veikla“ (29).

(41)

Dėl klausimo, ar JAV filialas, Jungtinių Valstijų požiūriu, yra nuolatinė buveinė pagal Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo, mokesčių konsultantas paaiškino, kad „siekiant nustatyti, ar subjektas realiai turi nuolatinę buveinę pagal [Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo], reikia nagrinėti JAV nacionalinę teisę“. Nors JAV filialas turi nuolatinę veiklos vietą, iš kurios filialo vadovas vykdo tam tikrą veiklą, mokesčių konsultantas aiškina, kad tam, jog buveinė būtų laikoma nuolatine, „komercinė veikla apmokestinimo valstybėje [turėtų būti] pakankamai didelio masto, kad buveinę ar verslo vietą būtų galima laikyti nuolatine“. Pagal JAV nacionalinę teisę reikalaujama, kad JAV filialo veikla „viršytų tam tikrą ribą“, kuri, remiantis finansų konsultanto išvada, šiuo atveju nėra pasiekta.

(42)

Dėl analizės, kuria siekiama nustatyti, ar JAV filialas yra nuolatinė buveinė Liuksemburgo mokesčių tikslais, mokesčių konsultantas paaiškino, kad „analizė, kuria siekiama nustatyti, ar „McD Europe“ JAV filialas yra nuolatinė buveinė Liuksemburgo mokesčių tikslais, galiausiai priklauso nuo to, ar filialo veikla laikoma „veikla“ pagal Liuksemburgo nacionalinę teisę, ar ne“ (30). Kadangi Liuksemburgo ir JAV sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo terminas „veikla“ neapibrėžiamas, Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad reikia atsižvelgti į reikšmę, kuri šiam terminui suteikiama susitariančiosios valstybės, taikančios sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, nacionalinėje teisėje, t. y. Liuksemburgo nacionalinėje teisėje. Be to, „McD Europe“ mokesčių konsultantas aiškina, kad jei JAV filialo veikla pagal Liuksemburgo nacionalinę teisę patenka į „veiklos“ arba „nuolatinės buveinės“ apibrėžtį, „Liuksemburgas gali tikėtis, kad pajamos apmokestintinos Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes Liuksemburgo mokesčių tikslais filialas gali būti vertinamas kaip nuolatinė buveinė. Tačiau kita susitariančioji valstybė (Jungtinės Amerikos Valstijos) neprivalo realiai apmokestinti šių pajamų. Sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo 25 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad Liuksemburgas neapmokestins pajamų, kurios „apmokestintinos Jungtinėse Valstijose“.“ Mokesčių konsultanto teigimu, „niekur nenurodyta, kad reikia realiai apmokestinti“ (31).

(43)

Be to, norėdamas pagrįsti savo požiūrį, mokesčių konsultantas nurodė Liuksemburgo administracinio teismo sprendimą byloje La Coasta (toliau – Sprendimas La Coasta) (32), kuriame nagrinėjami įvairūs Liuksemburgo ir Prancūzijos pateikti sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo aiškinimai (33) ir galiausiai daroma išvada dėl dvigubo neapmokestinimo. Mokesčių konsultanto teigimu, Administracinis teismas patvirtino, jog „Prancūzijos požiūriu, nuolatinės buveinės nebuvimas nėra svarbus, todėl Liuksemburgas negali atgauti teisės apmokestinti pajamas vien tik dėl to, kad Prancūzija tų pajamų nelaiko apmokestinamosiomis“.

(44)

Paskui „McD Europe“ mokesčių konsultantas analizuoja, ar pagal Liuksemburgo mokesčių teisę JAV filialo veikla turi būti vertinama kaip „veikla“. Remdamasis konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, mokesčių konsultantas daro išvadą, kad JAV filialas ilgą laiką komercinę veiklą vykdo iš nuolatinės veiklos vietos, todėl pagal Liuksemburgo teisę yra nuolatinė buveinė. Mokesčių konsultantas visų pirma mano, kad, remiantis Mokesčių taikymo įstatymo (vok. Steueranpassungsgesetz, toliau – StAnpG) 16 straipsniu, JAV filialo veikla yra ilgalaikė komercinė veikla, vykdoma iš nuolatinės veiklos vietos (34). JAV filialo veikla, laikoma „su intelektine nuosavybe susijusia veikla“, visų pirma yra tokia: i) turto valdymas; ii) atsakomybė už tam tikrą riziką, t. y. už ekonominę riziką, susijusią su franšizės teisių plėtra ir priežiūra, dėl kurių padengiamos atitinkamos išlaidos, taigi realus dalyvavimas sutartyje QCS su „McDonald's Corporation“; iii) franšizės teisių priežiūra, t. y. sutarties QCS koordinavimas, „Key European Management“ padengtų išlaidų kompensavimo priežiūra; iv) apskaitos funkcijos. Mokesčių konsultantas mano, jog remiantis Liuksemburgo požiūriu ir Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo aiškinimu „darytina išvada, kad [JAV filialas] su intelektine nuosavybe susijusią veiklą pagal JAV ir Liuksemburgo sutarties 5 straipsnį vykdo iš nuolatinės buveinės Jungtinėse Valstijose“ (35).

(45)

Mokesčių konsultantas savo analizę užbaigia prašymu, kad Liuksemburgo mokesčių administratorius patvirtintų savo pritarimą šiai išvadai. Analizė užbaigiama tokiais žodžiais: „Šis raštas pakeistų jūsų 2009 m. kovo 30 d. patvirtinimo raštą. Todėl būtume labai dėkingi, jeigu šiame rašte taip pat galėtumėte patvirtinti mokestinių pasekmių Liuksemburgui aiškinimą, aprašytą mūsų 2009 m. vasario 11 d. rašte“ (36).

(46)

2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Liuksemburgo mokesčių administratorius patvirtino, kad pritaria mokesčių konsultanto prašyme priimti patikslintą pradinį sprendimą dėl mokesčių pateiktam Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo aiškinimui dėl „McD Europe“ JAV filialo Jungtinėse Valstijose gaunamo pelno apmokestinimo pagal Liuksemburgo teisę tvarkos.

(47)

Įprastos įmonių apmokestinimo Liuksemburge taisyklės nurodytos LIR. LIR 159 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „[į]monių pajamų mokestis taikomas visoms mokesčių mokėtojo pajamoms“. LIR 160 straipsnyje nustatyta, kad „[į]monių pajamų mokesčiu apmokestinamos 159 straipsnyje išvardytų kolektyvinių organizacijų, kurios Didžiosios Hercogystės teritorijoje neturi nei buveinės, nei centrinės administracijos, valstybėje gautos pajamos, kaip jos suprantamos pagal 156 straipsnį“.

(48)

LIR 163 straipsnyje nustatyta, kad įmonių pajamų mokesčiu apmokestinamos per atitinkamus metus gautos apmokestinamosios mokesčių mokėtojo pajamos (37). Iki 2013 m. visų Liuksemburge apmokestinamų įmonių apmokestinamoms pajamoms buvo taikomas standartinis 28,80 % dydžio mokesčio tarifas (38). Nuo 2013 m. standartinis tarifas yra 29,22 %.

(49)

Sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo perkėlimas į Liuksemburgo teisę grindžiamas LIR 134 ir 162 straipsniais, taikomais kartu su 1969 m. gruodžio 3 d. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės reglamentu.

(50)

LIR 134 straipsnyje dėl fizinių asmenų nustatyta: „Jeigu mokesčių mokėtojas rezidentas gauna neapmokestinamų pajamų, kurioms pagal tarptautines sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba kitas tarpvalstybines sutartis taikoma progresinė išlyga, šios pajamos vis tiek įtraukiamos į fiktyvią apmokestinimo bazę, siekiant nustatyti bendrą mokesčio tarifą, taikytiną koreguotoms apmokestinamosioms pajamoms, kaip jos suprantamos pagal 126 straipsnį.“

(51)

Atsižvelgiant į LIR 162 straipsnio (39) ir 1969 m. gruodžio 3 d. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės reglamento (40) nuostatas, LIR 134 straipsnis taip pat taikomas įmonėms, kurios apmokestinamos Liuksemburgo pajamų mokesčiu (IRC).

(52)

StAnpG 16 straipsnyje apibrėžiama „nuolatinės buveinės“ sąvoka pagal Liuksemburgo mokesčių teisę: tai bet kokia nuolatinė įranga ar vieta, naudojama ilgalaikei pramoninei arba komercinei veiklai vykdyti (41).

(53)

1996 m. balandžio 3 d. Liuksemburgas ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo: Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis, kuria siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo ir užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui pajamų ir turto mokesčių srityje (42). Ši sutartis Liuksemburgo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 1999 m. kovo 5 d. įstatymu (43) ir abiejose susitariančiosiose valstybėse įsigaliojo 2000 m. gruodžio 20 d., o pradėta taikyti nuo 2001 m. sausio 1 d.

(54)

Sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo – tai dviejų nepriklausomų valstybių pasirašomos tarptautinės sutartys (44). Dauguma sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo yra dvišalės, tačiau pasitaiko ir daugiašalių sutarčių dėl mokesčių, pvz., Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje (45).

(55)

Sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tikslas – pagerinti tarpvalstybinius mainus ir tarptautinį investavimą panaikinant arba sumažinant mokestinius apribojimus įmonėms arba fiziniams asmenims, kurie prekiauja arba investuoja dviejose susitariančiosiose valstybėse. Jeigu tos pačios iš tarpvalstybinių operacijų gaunamos pajamos būtų apmokestinamos abiejose valstybėse, tai galėtų sumažinti prekybos plėtrą arba atgrasyti nuo investicijų tarp dviejų nepriklausomų valstybių. Svarbiausias sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tikslas – išvengti dvigubo apmokestinimo arba, jei toks apmokestinimas taikomas, jį panaikinti (46).

(56)

Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 1 straipsnio 1 dalyje bendroji taikymo sritis apibrėžta taip: „Jei sutartyje neapibrėžta kitaip, ši sutartis taikoma tik asmenims, kurie yra rezidentai vienoje arba abiejose susitariančiosiose valstybėse.“

(57)

Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 3 straipsnio 2 dalyje „Bendrosios apibrėžtys“ nustatyta: „Susitariančiajai valstybei taikant šią sutartį, bet kuri sutartyje neapibrėžta sąvoka turi tokią reikšmę, kokia jai suteikiama tos valstybės mokesčių, kuriems taikoma ši sutartis, teisėje, išskyrus tuos atvejus, kai dėl konteksto reikalingas kitoks aiškinimas arba kai kompetentingos institucijos nesusitaria dėl bendros reikšmės pagal 27 straipsnio („Bendro susitarimo procedūra“) nuostatas.“

(58)

Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta „nuolatinės buveinės“ sąvoka: „Šioje sutartyje sąvoka „nuolatinė buveinė“ reiškia nuolatinę veiklos vietą, iš kurios įmonė vykdo visą savo veiklą arba jos dalį.“

(59)

Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 straipsnio 1 dalyje kalbama apie įmonių pelno apmokestinimą: „Vienos susitariančiosios valstybės įmonės pelnas apmokestintinas tik toje valstybėje, išskyrus atvejus, kai įmonė savo veiklą kitoje susitariančiojoje valstybėje vykdo per toje valstybėje įsteigtą nuolatinę buveinę. Jeigu įmonė savo veiklą vykdo tokiu būdu, įmonės pelnas apmokestintinas kitoje valstybėje, bet tik tuo atveju, jei jis priskiriamas tai nuolatinei buveinei.“

(60)

Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnio „Dvigubo apmokestinimo išvengimas“ 2 dalyje nustatyta: „Liuksemburge dvigubo apmokestinamo išvengiama tokiu būdu: a) jei Liuksemburgo rezidentas gauna pajamų arba turi turto, kurie pagal šios sutarties nuostatas apmokestintini Jungtinėse Amerikos Valstijose, Liuksemburgas, atsižvelgdamas į b ir c punktus, šias pajamas arba turtą atleidžia nuo mokesčio, tačiau, norėdamas apskaičiuoti mokesčio sumą likusioms rezidento pajamoms arba turtui, gali taikyti tokį patį mokesčio tarifą, koks būtų taikomas, jeigu pajamos ar dalis turto nebūtų atleistos nuo mokesčio.“

(61)

Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nes laikėsi preliminarios nuomonės, kad ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių yra valstybės pagalba bendrovei „McD Europe“ pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir abejojo, ar ginčijamos mokestinės priemonės suderinamos su vidaus rinka.

(62)

Komisija visų pirma abejojo, ar pradiniame sprendime dėl mokesčių teisingai pritaikyta Liuksemburgo ir JAV sutartis dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnio 2 dalis ir ar todėl įmonei „McD Europe“ suteiktas atrankusis pranašumas.

(63)

Norėdama nustatyti, ar patikslintas sprendimas dėl mokesčių prima facie yra atrankusis, Komisija atliko trijų pakopų vertinimą. Pirma, Komisija laikėsi nuomonės, kad atskaitos sistema yra Liuksemburgo bendroji įmonių apmokestinimo sistema, kurios tikslas – apmokestinti visų Liuksemburge apmokestinamų įmonių pelną. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad Liuksemburgo bendroji įmonių apmokestinimo sistema apima jo pasirašytas sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

(64)

Antra, Komisija nagrinėjo, ar patikslintas pradinis sprendimas dėl mokesčių leido nukrypti nuo atskaitos sistemos ir taip sudarė palankias sąlygas „McD Europe“, palyginti su panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje esančiais ekonominės veiklos vykdytojais. Komisijos manymu, „McD Europe“ pasaulinis pelnas iš principo apmokestinamas Liuksemburgo įmonių pelno mokesčiu, išskyrus atvejus, kai taikoma Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, o užsienio filialų pelnui Liuksemburgo įmonių pelno mokestis netaikomas. Komisija suabejojo, ar patikslintame pradiniame sprendime dėl mokesčių laikomasi Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 ir 25 straipsnių nuostatų, taip pat Liuksemburgo teisės nuostatų, kuriomis ši sutartis perkeliama į nacionalinę teisę ir pagal kurias, remiantis jos pagrindiniu principu, pelnas turi būti apmokestinamas pasauliniu mastu.

(65)

Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Liuksemburgo rezidentas gauna pajamų iš užsienio, kurios „pagal šios sutarties nuostatas apmokestintinos Jungtinėse Amerikos Valstijose“, Liuksemburgas šioms pajamoms netaiko jokių mokesčių. Norint nustatyti, ar pajamos „pagal šios sutarties nuostatas“„apmokestintinos Jungtinėse Amerikos Valstijose“, reikia remtis Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 straipsniu.

(66)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 straipsnį Jungtinės Valstijos (šaltinio valstybė) „gali“ apmokestinti atitinkamas pajamas (t. y. „McD Europe“ JAV filialo pelną, gautą eksploatuojant franšizės teises) tik tuo atveju, jei yra nuolatinė buveinė, kuriai šios pajamos gali būti priskirtos. Priešingu atveju šis pelnas apmokestintinas tik Liuksemburge. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad JAV filialui priskiriamas pelnas negali būti apmokestinamas Jungtinėse Valstijose, nes šis filialas neturi nuolatinės buveinės, kaip ji apibrėžiama pagal JAV mokesčių teisę. Kitaip tariant, neįmanoma, kad šis pelnas pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnio 2 dalį būtų apmokestintinas Jungtinėse Valstijose. Atsižvelgdama į tai, kad Liuksemburgo mokesčių administratorius visiškai suprato, jog toks apmokestinimas neįmanomas, Komisija tvirtina, kad administratorius turėjo nepritarti, kad JAV filialui priskiriamos pajamos būtų atleistos nuo Liuksemburgo įmonių pelno mokesčio.

(67)

Todėl, Komisijos manymu, Liuksemburgo mokesčių administratorius, siekdamas išvengti suteikti atrankųjį pranašumą, turėjo nepritarti, kad šios pajamos būtų atleistos nuo įmonių pelno mokesčio, nebent tos pajamos galėtų būti apmokestinamos Jungtinėse Valstijose remiantis Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo nuostatomis. Sprendime pradėti procedūrą Komisijos išreikštu požiūriu, tai, kad Liuksemburgo mokesčių administratorius priimdamas patikslintą pradinį sprendimą dėl mokesčių puikiai žinojo, jog JAV filialas neturi nuolatinės buveinės pagal JAV mokesčių teisę, reiškia, kad administratorius taip pat gerai žinojo, jog pajamos iš šio filialo veiklos pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo nuostatas negali būti apmokestinamos Jungtinėse Valstijose, todėl Liuksemburgo mokesčių administratorius aptariamų pajamų atleidimą nuo Liuksemburgo įmonių pelno mokesčio pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnio 2 dalies a punktą patvirtino neteisingai pritaikęs šią nuostatą.

(68)

Atsižvelgdama į tai, kad priėmus patikslintą pradinį sprendimą dėl mokesčių „McD Europe“ naudai susidariusi atrankioji padėtis neturi pagrindimo, ir į tai, kad egzistuoja visos kitos valstybės pagalbos buvimo pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį sąlygos, Komisija daro preliminarią išvadą, jog „McD Europe“ naudai Liuksemburgo mokesčių administratoriaus priimtas patikslintas pradinis sprendimas dėl mokesčių yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgdama į tai, kad šis sprendimas atitiko valstybės veiklos pagalbos sąlygas, Komisija išreiškė abejonę, ar ginčijamos priemonės suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(69)

2016 m. vasario 4 d. Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Liuksemburgo valdžios institucijos visų pirma tvirtina, kad Komisija neteisingai nustatė teisinį pagrindą, kad sprendime pradėti procedūrą Komisijos pateikti argumentai grindžiami klaidingais teiginiais ir kad Komisija neįrodė, jog suteiktas atrankusis pranašumas.

(70)

Liuksemburgo valdžios institucijos visų pirma aprašo sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo turinį ir tikslą, t. y. paskirstyti apmokestinimo teisę siekiant užkirsti kelią (realioms arba potencialioms) dvigubo apmokestinimo situacijoms, o ne užtikrinti realų mokesčių mokėtojo apmokestinimą vienoje ar kitoje susitariančiojoje valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nesuteikia apmokestinimo galimybės, jei tokia galimybė nenumatyta nacionalinėje teisėje. Apmokestinimo įgaliojimų vykdymas priklauso tik susitariančiosios valstybės, kuriai apmokestinimo įgaliojimai priklauso pagal sutartyje nustatytą įgaliojimų paskirstymą, kompetencijai. Jei nėra pakeitimo sąlygos (angl. switch-over-clause (47)) arba mokesčių nustatymo metodo (48), kita susitariančioji valstybė negali vienašališkai išspręsti neapmokestinimo problemos, jeigu kita valstybė nevykdo savo apmokestinimo įgaliojimų. Liuksemburgo valdžios institucijos mano, kad vienintelė įmanoma galimybė išspręsti neapmokestinimo situaciją yra sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo pakeitimas.

(71)

Liuksemburgo valdžios institucijos taip pat nurodo, kad kiekviena susitariančioji valstybė savarankiškai aiškina sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Todėl negalima Liuksemburgo prašyti aiškinti Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo remiantis Jungtinių Valstijų teise.

(72)

Dėl Liuksemburgo nacionalinės teisės ir teismų praktikos šalies valdžios institucijos paaiškino, kad nei Liuksemburgo ir JAV sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo, nei teisiniuose dokumentuose, kuriais ši sutartis perkeliama į Liuksemburgo teisę, nei kuriame nors kitame teisėkūros procedūra Liuksemburgo nacionalinėje teisėje priimtame akte nėra nustatyta realaus apmokestinimo principo. Liuksemburgo valdžios institucijos nurodo Sprendimą La Coasta (49), kuriame pripažįstama, kad dvigubo neapmokestinimo situacija galėjo susidaryti nepaisant teisingo sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo taikymo, nes kiekviena susitariančioji valstybė sutartį dėl dvigubo apmokestinimo aiškina nepriklausomai nuo kitos valstybės.

(73)

Nagrinėjamu atveju Liuksemburgo valdžios institucijos aiškina, jog JAV filialas neapmokestinamas Jungtinėse Valstijose dėl to, kad taikoma Jungtinių Valstijų nacionalinė teisė ir sąvoka „realiai susijusios pajamos“. Neapmokestinimas Jungtinėse Valstijose susijęs su tuo, kad Jungtinės Valstijos nesinaudoja apmokestinimo teise, kurią joms suteikia Liuksemburgo ir JAV sutartis dėl dvigubo apmokestinimo, o to Liuksemburgas negali užginčyti. Be to, Liuksemburgas mano, kad Komisija nekompetentinga (iš naujo) aiškinti tarptautinę sutartį ir pažeidžia Europos Sąjungos sutarties 4 ir 5 straipsnius, jei priima sprendimą dėl „teisingo“ tarptautinės dvišalės sutarties tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės aiškinimo.

(74)

Liuksemburgo valdžios institucijos mano, kad Komisijos argumentai grindžiami dviem klaidingais teiginiais. Pirma, Komisija tvirtina, jog, priimdamos pradinį sprendimą dėl mokesčių, Liuksemburgo valdžios institucijos žinojo arba turėjo žinoti, kad pagal Jungtinių Valstijų teisę JAV filialas neapmokestintinas. Antra, Komisija teigia, kad jei Liuksemburgo mokesčių administratorius būtų žinojęs, jog pagal Jungtinių Valstijų mokesčių teisę JAV filialas Jungtinėse Valstijose neapmokestintinas, jis būtų privalėjęs apmokestinti „McD Europe“.

(75)

Dėl pirmojo Komisijos teiginio Liuksemburgo valdžios institucijos tvirtina neturinčios kompetencijos vertinti ir aiškinti užsienio valstybės mokesčių teisę. Be to, Liuksemburgo valdžios institucijos negalėjo žinoti, ar Jungtinių Valstijų mokesčių administratorius realiai apmokestins JAV filialą, ar jo neapmokestins – pirma, dėl to, kad Liuksemburgo valdžios institucijos iš Jungtinių Valstijų mokesčių administratoriaus negavo jokio dokumento ar informacijos su prašymu priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių, ir, antra, dėl to, kad subjektyvi privataus mokesčių konsultanto nuomonė negali būti tapatinama su Jungtinių Valstijų mokesčių administratoriaus pozicija.

(76)

Dėl antrojo Komisijos teiginio Liuksemburgo valdžios institucijos tvirtina, kad jei pagal Liuksemburgo teisę „McD Europe“ yra neapmokestintina, nėra labai svarbu žinoti, ar šis mokesčių mokėtojas apmokestintinas, ar neapmokestintinas pagal Jungtinių Valstijų teisę, nes Liuksemburgas nesusigrąžina savo apmokestinimo teisės. Apmokestinimo teisių paskirstymas yra besąlyginis ir galutinis.

(77)

Liuksemburgo valdžios institucijos nesutinka su Komisijos teisine išvada, kad atrankiojo pranašumo suteikimo faktas įrodytas. Kalbant apie atskaitos sistemos nustatymą, ją sudarė tik sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir bendros Liuksemburgo taisyklės bei praktika, susijusios su sutartimis dvigubo apmokestinimo išvengimo srityje, kaip jas aiškina Liuksemburgo teismai.

(78)

Be to, Liuksemburgo valdžios institucijos atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodo tik LIR 159 straipsnį, nors teisinga nuoroda į bendrovių, apmokestinamų įmonių pelno mokesčiu, apmokestinimą pasaulio mastu taip pat turėtų būti LIR 160 straipsnis. Be to, sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo perkėlimas į Liuksemburgo teisę grindžiamas LIR 134 straipsniu, kuris turi būti taikomas kartu su LIR 162 straipsniu ir 1969 m. gruodžio 3 d. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės reglamentu. Tačiau sprendime pradėti procedūrą Komisija jų nenurodė. Liuksemburgo valdžios institucijos mano, kad toks aiškumo trūkumas prieštarauja Sutarties 107 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

(79)

Pasak Liuksemburgo valdžios institucijų, Komisija taip pat neįrodė, kad buvo kaip nors nukrypta nuo sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir (arba) nuo teisės nuostatų, kaip jos aiškinamos Liuksemburgo teismų ir pagal Liuksemburgo praktiką.

(80)

Galiausiai Liuksemburgo valdžios institucijos nesutinka su Komisijos teiginiu dėl pranašumo buvimo. Pirma, pranašumo klausimas turi būti atskirtas nuo JAV valdžios institucijų sprendimo apmokestinti įmonę arba ne. Antra, net darant prielaidą, kad siekdamas užkirsti kelią dvigubo neapmokestinimo situacijai Liuksemburgas turi apmokestinimo prievolę, pranašumas atsirastų tik tuo atveju, jei priimdamas patikslintą pradinį sprendimą dėl mokesčių Liuksemburgo mokesčių administratorius būtų tiksliai žinojęs, kad JAV valdžios institucijos realiai neapmokestins JAV filialo. Tačiau JAV mokesčių administratorius sprendimą dėl JAV filialo apmokestinimo Jungtinėse Valstijose priėmė tik po 2014 m. IRS atlikto audito, t. y. praėjus beveik 5 metams nuo pradinio sprendimo dėl mokesčių priėmimo. Priimdamas ginčijamus pradinius sprendimus dėl mokesčių, Liuksemburgo mokesčių administratorius negalėjo apie tai žinoti. Trečia, Liuksemburgo valdžios institucijos mano, jog Komisija niekada nebūtų ginčijusi pradinių sprendimų dėl mokesčių pagrįstumo, jei atlikęs auditą IRS būtų padaręs išvadą, kad JAV filialas turi būti apmokestintas Jungtinėse Valstijose. Jeigu Jungtinės Valstijos taikytų pasaulinio apmokestinimo sistemą, „McD Europe“ pajamos būtų apmokestinamos iškart, kai grįžtų į Jungtines Valstijas. Taigi kalbama apie atidėtąjį apmokestinimą. Komisijos manymu, būtent dėl to, kad JAV mokesčių administratorius JAV filialo pajamų neapmokestino po to, kai buvo priimti ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių, „McD Europe“ buvo suteiktas pranašumas.

(81)

„McD Europe“ savo pastabas pateikė 2016 m. rugpjūčio 9 d. Pirma, „McD Europe“ abejoja dėl Komisijos kompetencijos aiškinti tarptautines ir nacionalines mokesčių taisykles; antra, „McD Europe“ atkreipia dėmesį į tam tikras Komisijos pateikto Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo aiškinimo spragas; trečia, „McD Europe“ tvirtina, kad Komisija neįrodė valstybės pagalbos „McD Europe“ buvimo.

(82)

„McD Europe“ teigia, kad pagal Sutarties 113, 114 ir 115 straipsnius tik valstybės narės yra kompetentingos nustatyti savo įmonių apmokestinimo sistemą ir gali sudaryti tarptautines sutartis. Todėl Komisijos bandymas primesti tokios sutarties, kaip Liuksemburgo ir JAV sutartis dėl dvigubo apmokestinimo, aiškinimą yra Liuksemburgo mokesčių suverenumo pažeidimas. Visų pirma „McD Europe“ mano, jog Komisija nepasitiki Liuksemburgo mokesčių administratoriaus pateiktu (teisingu) sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo aiškinimu teigdama, i) kad sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo nustatytos nuolatinės buveinės buvimo sąlygos turėjo būti išanalizuotos pagal Jungtinių Valstijų teisę ir ii) kad Liuksemburgo mokesčių administratorius turėjo išanalizuoti JAV filialo pajamų apmokestinimo Jungtinėse Valstijose klausimą prieš nuspręsdamas, ar tos pajamos turi būti apmokestinamos Liuksemburge.

(83)

„McD Europe“ teigia, jog Komisijos pateiktas Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo aiškinimas klaidingas, nes i) nuolatinės buveinės sąvoką Komisija aiškina neatsižvelgiama į tai, kaip paprastai aiškinamos ir (arba) taikomos sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, todėl aiškinimas prieštarauja Sutarčiai; ii) Komisija į sutartį dėl dvigubo apmokestinimo įtraukia būtinybę JAV filialo pajamas apmokestinti Jungtinėse Valstijose; iii) Komisija nurodo EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo (50) nuostatas, kurios netaikomos Liuksemburgo ir JAV sutarčiai dėl dvigubo apmokestinimo ir (arba) šiuo atveju nėra svarbios.

(84)

Dėl pirmo punkto „McD Europe“ teigia, kad pati sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nesuteikia teisės apmokestinti, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta jokia apmokestinimo teisė. Be to, kiekviena susitariančioji valstybė sutartį dėl dvigubo apmokestinimo aiškina nepriklausomai nuo kitos valstybės. Taigi tam tikro teiginio Jungtinių Valstijų teisėje aiškinimas nėra svarbus Liuksemburgui, net jei dėl skirtingų aiškinimų susitariančiosiose valstybėse gali susidaryti dvigubo neapmokestinimo situacija. „McD Europe“ mano, kad vienintelis būdas ištaisyti tokią dvigubo neapmokestinimo padėtį – susitarti dėl sutarties dėl dvigubo apmokestinimo pakeitimo.

(85)

Dėl sąvokos „nuolatinė buveinė“ aiškinimo „McD Europe“ teigia, jog Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo, ypač jos 3 straipsnio, formuluotė patvirtina, kad sutartį dėl dvigubo apmokestinimo taikanti susitariančioji valstybė ją turi aiškinti atsižvelgdama į savo teisinę sistemą. Todėl šiuo atveju Liuksemburgo mokesčių administratorius Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo privalo aiškinti atsižvelgdamas į Liuksemburgo teisinę sistemą ir turi nuspręsti, ar JAV filialas yra nuolatinė buveinė sutarties dėl dvigubo apmokestinimo taikymo tikslais. 2014 m. IRS atlikto audito išvada nėra svarbi, nes 2009 m., kai buvo priimami pradiniai sprendimai dėl mokesčių, Liuksemburgo mokesčių administratorius negalėjo žinoti IRS pozicijos, be to, ši pozicija nebūtų galėjusi atgaline data paveikti pradinių sprendimų dėl mokesčių.

(86)

Antra, Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalies a punkte nereikalaujama, kad nuolatinės buveinės pajamos būtų apmokestinamos Jungtinėse Valstijose. „McD Europe“ manymu, jei sutarties dėl dvigubo apmokestinimo nuostatos suvokiamos tinkamai, tai, jog susitariančioji valstybė, kuri pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo gali apmokestinti pajamas (šiuo atveju Jungtinės Valstijos), vėliau, atsižvelgdama į nacionalinę teisę, nusprendžia, kad pajamos neturi būti apmokestinamos, nėra reikšminga kitai susitariančiajai valstybei (Liuksemburgui), kuri pagal sutarties dėl dvigubo apmokestinimo nuostatas praranda savo apmokestinimo teisę.

(87)

Trečia, Komisijos pateikta nuoroda į 2000 m. EBPO komentarą siekiant pagrįsti išvadą, kad, atsižvelgdamas į tai, kad JAV filialo pajamos nebuvo apmokestintinos Jungtinėse Valstijose, Liuksemburgo mokesčių administratorius turėjo apmokestinti tas pajamas, nėra svarbi, nes aptariamo komentaro dar nebuvo, kai 1996 m. buvo pasirašyta sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Patikslinti EBPO komentarai, keičiantys EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo išvengimo 23A straipsnio reikšmę, gali būti taikomi tik toms sutartims, kurios buvo ratifikuotos po minėto 2000 m. EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo komentarų patikslinimo. Be to, „McD Europe“ atkreipia dėmesį į tai, kad EBPO pavyzdinė sutartis dėl apmokestinimo nėra teisiškai privaloma, ji veikiau laikoma rekomendacija.

(88)

„McD Europe“ mano, jog Komisijos argumentai grindžiami klaidingu teiginiu, kad pradinis sprendimas dėl mokesčių yra susijęs su valstybės ištekliais. Antra, „McD Europe“ negavo jokio pranašumo, nes Liuksemburgo mokesčių administratorius nebūtų galėjęs apmokestinti JAV filialui priskiriamų pajamų. Trečia, Komisija neįrodė, kad „McD Europe“ buvo vienintelė sutarties dėl dvigubo apmokestinimo taikymu pasinaudojusi įmonė, ir juo labiau neįrodė, kad „McD Europe“ priklausė atrinktai įmonių grupei.

(89)

Dėl pirmo punkto „McD Europe“ teigia, kad pradiniai sprendimai dėl mokesčių nebuvo valstybės pagalba, jei kalbama apie paprastus bendrųjų mokesčių taisyklių aiškinimus ir praktinį taikymą konkrečiais atvejais. Sprendimai valstybės pagalba gali būti laikomi tik tuo atveju, jei jų nuostatos dėl administracinių įgaliojimų diskrecijos nukrypsta nuo bendrųjų taisyklių. Šiuo atveju pradinių sprendimų dėl mokesčių tikslas buvo patvirtinti, kad Liuksemburge JAV filialui priskiriamos pajamos neapmokestintinos pagal Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo. Pradiniu sprendimu dėl mokesčių nesumažinta „McD Europe“ mokestinė našta, nes jeigu šis sprendimas nebūtų buvęs priimtas, „McD Europe“ Liuksemburge būtų patyrusi tokią pačią mokestinę naštą. Pradiniu sprendimu dėl mokesčių nekeičiama ir nepagerinama mokestinė „McD Europe“ padėtis.

(90)

Antra, „McD Europe“ mano, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog Liuksemburgo mokesčių administratorius neteisingai taikė Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo, ir remdamasi šiuo pagrindu klaidingai nustatė, kad įmonei „McD Europe“ suteiktas pranašumas. Be to, tai, kad Jungtinės Valstijos galiausiai nusprendė neapmokestinti su rinkliavomis susijusių pajamų pagal JAV mokesčių teisės aktus, negali būti tapatinama su valstybės pagalba pagal Sąjungos teisę. Liuksemburgas savo teisės apmokestinti JAV filialą nesusigrąžino paprasčiausiai todėl, kad tokios pačios pajamos pagal Jungtinių Valstijų teisę nebuvo apmokestintinos. Kaip ir Liuksemburgo valdžios institucijos, siekdama pagrįsti principą, pagal kurį Liuksemburgo mokesčių administratorius negali atsižvelgti į kitos susitariančiosios valstybės pateiktus aiškinimus, „McD Europe“ cituoja Sprendimą La Coasta. Tačiau atsižvelgiant į Komisijos argumentus pranašumas, kurį Liuksemburgo mokesčių administratorius galimai suteikė „McD Europe“, iš tikrųjų atsirado dėl 2014 m. IRS priimto sprendimo neapmokestinti JAV filialo pajamų. Vis dėlto galimas pranašumas negali priklausyti nuo trečiosios valstybės požiūrio.

(91)

Dėl atrankumo, visų pirma dėl nukrypti leidžiančių nuostatų klausimo, „McD Europe“ teigia, kad iš informacijos, kuri dėl „LuxLeaks“ (51) tapo vieša, matyti, jog tokia pačia tvarka kaip „McD Europe“ pasinaudojo ne viena įmonė. Tokia situacija neturėtų stebinti atsižvelgiant į tai, kad pradiniame sprendime dėl mokesčių pateiktas Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo aiškinimas visiškai atitinka Liuksemburgo teisės taikymą. Kiti „LuxLeaks“ atskleisti pradiniai sprendimai dėl mokesčių įrodo, kad Liuksemburgo valdžios institucijos sutartį dėl dvigubo apmokestinimo, taikytiną visiems panašioje padėtyje esantiems mokesčių mokėtojams, aiškino vienodai pagal tą pačią atskaitos sistemą. Nė viename iš šių pradinių sprendimų dėl mokesčių nenustatyta sąlygos apmokestinti nuolatinės buveinės pelną.

(92)

Galiausiai „McD Europe“ teigia, kad atrankusis pranašumas gali būti laikomas pateisinamu siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, todėl ši priemonė nėra valstybės pagalba.

(93)

2016 m. rugpjūčio 5 d. aljansas pateikė savo pastabas, kuriose pritarė tyrimui.

(94)

Aljansas teigia, kad, atsižvelgiant į dominuojančią „McDonald's“ padėtį Europoje, bet kokia pagalba „McDonald's“ gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį prekybai Sąjungoje. Anot aljanso, 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje atlikti struktūriniai įmonės „McDonald's“ pakeitimai (po jų pateikti prašymai priimti pradinius sprendimus dėl mokesčių) buvo pagrįsti mokestinėmis priežastimis ir jais buvo siekiama dvigubo neapmokestinimo Liuksemburge ir Jungtinėse Valstijose, o tai suteikia konkurencinį pranašumą, palyginti su konkurentais.

(95)

Aljansas mano, kad sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo aiškinimai, dėl kurių susidaro dvigubo neapmokestinimo situacija, neturėtų būti vertinami kaip atitinkantys šių sutarčių raidę ir dvasią.

(96)

Galiausiai aljansas ragina valstybes nares, kuriose taikomos kovos su piktnaudžiavimu taisyklės, atlikti tyrimus dėl „McDonald's“ mokestinės struktūros optimizavimo, kuriuo siekiama išvengti mokesčių mokėjimo. Aljanso manymu, „McDonald's“ byla rodo, jog mokesčių administratoriai privalo keistis informacija apie tarptautinių įmonių apmokestinimą ir kiekvienoje valstybėje įgyvendinti viešą deklaravimą.

(97)

2016 m. rugsėjo 30 d. raštu Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė pastabas dėl „McD Europe“ ir aljanso pastabų, susijusių su sprendimu pradėti procedūrą.

(98)

Liuksemburgo valdžios institucijos teigė, kad „McD Europe“ analizė visiškai sutapo su jų pačių analize.

(99)

Liuksemburgo valdžios institucijos mano, kad aljanso pastabose nagrinėjama ne tai, ar „McD Europe“ buvo suteikta pagalba, o kokia apskritai yra „McD Europe“ praktika pasaulio mastu, be to, pastabose kritikuojama šios įmonės mokesčių, socialinė ir atlyginimų politika.

(100)

Liuksemburgo valdžios institucijos atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai, nei tvirtina aljansas, sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tikslas – išvengti dvigubo apmokestinimo, o ne užtikrinti realų apmokestinimą. Sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nustatytas apmokestinimo teisių paskirstymas tarp dviejų susitariančiųjų valstybių yra galutinis ir besąlyginis. Todėl jei Liuksemburgo mokesčių administratorius pagal sutartį atsisako savo apmokestinimo teisės, jis nesusigrąžina šios teisės vien tik todėl, kad kita susitariančioji valstybė realiai neapmokestina atitinkamų pajamų.

(101)

Dėl aljanso raginimo sustiprinti kovos su mokesčių vengimu priemones Liuksemburgo valdžios institucijos teigia, kad jos visiškai palaiko šį tikslą ir kad bet kuri priemonė, susijusi su skaidrumu ir keitimusi informacija tarp valstybių narių, turėtų būti tinkamai nagrinėjama ir priimama pagal taikytinas procedūras.

(102)

Atlikusi išsamesnį tyrimą ir išnagrinėjusi pateiktas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą, Komisija mano, kad sprendime pradėti procedūrą išreikštos abejonės neleidžia daryti išvados, jog priėmus ginčijamus pradinius sprendimus dėl mokesčių buvo suteikta valstybės pagalba.

(103)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi, neginčijamai nustatyta, jog tam, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, pirma, ji turi būti susijusi su valstybės įsikišimu arba suteikta iš valstybinių išteklių; antra, įsikišimas turi būti toks, kad galėtų padaryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai; trečia, dėl įsikišimo įmonė, kuriai skirta priemonė, turi įgyti atrankųjį pranašumą; ketvirta, tokia priemone turi arba gali būti iškraipoma konkurencija (52).

(104)

Kad priemonę būtų galima pripažinti pagalba, kaip ji suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, priemonė turi atitikti visas toje nuostatoje nustatytas sąlygas (53). Toliau Komisija vertins, ar dėl ginčijamų pradinių sprendimų dėl mokesčių įmonei „McD Europe“ buvo suteiktas atrankusis pranašumas. Jei atrankusis pranašumas nesuteiktas, Komisija neturi vertinti, ar įvykdytos kitos sąlygos, nes pagal Sutarties 107 straipsnio nuostatas valstybės pagalbos nebus.

(105)

Kai valstybės patvirtinta priemone pagerinama įmonės grynoji finansinė padėtis, suteikiamas pranašumas, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (54). Siekiant nustatyti, ar esama pranašumo, reikia atsižvelgti į pačios priemonės poveikį (55). Kalbant apie mokesčių priemones, pranašumas gali būti suteikiamas įvairiais būdais sumažinant įmonės mokesčių naštą, visų pirma sumažinant mokesčio bazę arba mokėtino mokesčio sumą (56).

(106)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad siekiant atlikti atrankumo analizę turi būti vykdomas trijų pakopų vertinimas, kurio tikslas – nustatyti, ar atitinkama mokestinė priemonė yra atrankinė (57). Šio vertinimo pirmoje pakopoje siekiama nustatyti valstybėje narėje taikomą bendrąją arba įprastinę apmokestinimo sistemą – „atskaitos sistemą“. Antra, reikia nustatyti, ar, taikant nagrinėjamąją mokesčių priemonę, nuo šios sistemos nukrypstama, nes laikomasi skirtingo požiūrio į ekonominės veiklos vykdytojus, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į sistemai būdingus tikslus, yra panaši. Jei, taikant priemonę, nuo atskaitos sistemos nukrypstama, tuomet, trečiuoju etapu, nustatoma, ar ta priemonė gali būti grindžiama tos sistemos pobūdžiu ir bendrąja struktūra. Mokesčių priemonė, dėl kurios nukrypstama nuo taikomos atskaitos sistemos, gali būti pateisinama tuo atveju, jeigu atitinkama valstybė narė gali įrodyti, kad ta priemonė tiesiogiai kyla iš tos mokesčių sistemos pagrindinių ar svarbiausių principų (58). Jeigu taip yra, mokesčių priemonė nėra atrankioji. Trečioje pakopoje įrodinėjimo pareiga tenka valstybei narei.

(107)

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sprendime pradėti procedūrą išreikštos abejonės buvo grindžiamos pirmine atskaitos sistemos apibrėžtimi, kuri atitinka bendrąją Liuksemburgo įmonių pelno mokesčio sistemą, įskaitant sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kurias pasirašė Liuksemburgas. Komisijos nuomone, „McD Europe“ atrankusis pranašumas galėjo atsirasti dėl neteisingo Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo taikymo. Kalbant konkrečiau, Komisija laikėsi nuomonės, kad Liuksemburgo mokesčių administratoriaus patvirtinimas atleisti „McD Europe“ nuo pajamų, susijusių su JAV filialo veikla, apmokestinimo Liuksemburgo įmonių pelno mokesčiu pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 5 straipsnį, 7 straipsnį ir 25 straipsnio 2 dalies a punktą galėjo būti nulemtas neteisingo šių nuostatų taikymo. Sprendime pradėti procedūrą nebuvo nagrinėjamas joks kitas diskriminavimo ar neteisingo taikymo tipas.

(108)

Toliau pateiktoje analizėje iš esmės kalbama apie sprendime pradėti procedūrą pareikštas abejones, atsižvelgiant į tai, kad Liuksemburgo bei kitų suinteresuotųjų šalių pastabos ir tyrimo metu surinkta informacija šiuo atveju nesuteikė Komisijai galimybės išplėsti oficialią procedūrą, kuri apsiriboja „McD Europe“ naudai priimtais pradiniais sprendimais dėl mokesčių ir galimai neteisingu Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 5 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies taikymu. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atrankiojo pranašumo buvimo įrodymo prievolė tenka Komisijai (išskyrus pagrindimą, kad priemonė tiesiogiai kyla iš tos mokesčių sistemos svarbiausių principų).

(109)

Kad ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių nukryptų nuo Liuksemburgo ir JAV sutartis dėl dvigubo apmokestinimo nustatytų taisyklių, neįrodyta. Nukrypimą būtų galima konstatuoti tuomet, jei ginčijamuose pradiniuose sprendimuose dėl mokesčių būtų klaidingai pritaikyta sutartis dėl dvigubo apmokestinimo nuostata (t. y. būtų nukrypstama nuo tos nuostatos) ir dėl to sumažėtų „McD Europe“ mokėtinas mokestis ir atsirastų diskriminacinis „McD Europe“ ir kitų įmonių, kurių faktinė ir teisinė padėtis panaši, vertinimas.

(110)

„McD Europe“ yra Liuksemburgo rezidentė mokesčių tikslais. Pagal LIR 159 ir 160 straipsnius „McD Europe“ pasaulinis pelnas iš principo apmokestinamas Liuksemburgo įmonių pelno mokesčiu. Tačiau, kalbant apie jos JAV filialui priskiriamas pajamas, taikoma Liuksemburgo ir JAV sutartis dėl dvigubo apmokestinimo, perkelta į Liuksemburgo teisę pagal LIR 134 ir 162 straipsnius, taikomus kartu su 1969 m. gruodžio 3 d. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės reglamentu. Liuksemburgo ir JAV sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo Liuksemburgo apmokestinimo teisės apribojamos taip, kad tam tikros Jungtinėse Valstijose esančiai nuolatinei buveinei priskiriamos pajamos pagal šią sutartį apmokestintinos Jungtinėse Valstijose, o ne Liuksemburge.

(111)

Pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnio 2 dalies a punktą nuo mokesčio atleidžiamos „pajamos <...>, kurios pagal šios sutarties nuostatas apmokestintinos Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Norint nustatyti pajamas, kurios „apmokestintinos Jungtinėse Amerikos Valstijose“, Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje iš susitariančiųjų valstybių įmonės gautas pelnas apmokestintinas toje valstybėje, išskyrus tuos atvejus, kai pelną gauna kitoje susitariančiojoje valstybėse esanti nuolatinė buveinė arba jis priskiriamas tai buveinei. Tokiu atveju pirmoji susitariančioji valstybė gali daryti prielaidą, kad tai nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas yra apmokestintinas kitoje susitariančiojoje valstybėje, ir todėl tą pelną atleisti nuo mokesčių siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo.

(112)

Todėl labai svarbu nustatyti, ar „McD Europe“ JAV filialas yra nuolatinė buveinė Jungtinėse Valstijose, kurios gaunamas pelnas neapmokestinamas Liuksemburgo mokesčiu pagal Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo. Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 5 straipsnio 1 dalyje nuolatinė buveinė apibrėžiama kaip „nuolatinė veiklos vieta, iš kurios įmonė vykdo visą savo veiklą arba jos dalį“. Nors Liuksemburgo ir JAV sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo pateikiama „nuolatinės buveinės“ apibrėžtis, „veiklos“ apibrėžties šioje sutartyje nėra. Be to, Liuksemburgo ir JAV sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „įmonių pelnas“, kuri taip pat neapibrėžiama.

(113)

Esant tokioms aplinkybėms, Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kuri sutartyje neapibrėžta sąvoka turi tokią reikšmę, kokia jai suteikiama sutartį taikančios valstybės teisėje, t. y. šiuo atveju Liuksemburgo teisėje. Kaip išsamiau paaiškinta (119)–(121) konstatuojamosiose dalyse ir, priešingai, nei sprendime pradėti procedūrą teigė Komisija, tuo atveju, jei susitariančiosios valstybės sutartį aiškina arba faktus vertina skirtingai, nepakanka nei kad, Liuksemburgui taikant sutartį dėl dvigubo apmokestinimo, JAV filialas būtų laikomas nuolatine buveine pagal JAV nacionalinę teisę (59), nei kad Liuksemburgo mokesčių administratorius žinotų apie filialo neapmokestinimą Jungtinėse Valstijose (60). Jei JAV filialas pagal Liuksemburgo nacionalinę mokesčių teisę yra Jungtinėse Valstijose veiklą vykdanti nuolatinė buveinė ir dėl to šis filialas turi jam priskiriamą pelną, tas pelnas pagal Liuksemburgo mokesčių teisę atleidžiamas nuo apmokestinimo pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnio 2 dalies a punktą.

(114)

Kalbant apie Liuksemburgo mokesčių teisę, StAnpG 16 straipsnyje apibrėžiama nuolatinės buveinės sąvoka ir šiuo klausimu daroma nuoroda į bet kokią nuolatinę įrangą ar vietą, naudojamą ilgalaikei pramoninei arba komercinei veiklai vykdyti. Mokesčių konsultantas prašyme priimti pradinį sprendimą dėl mokesčių StAnpG 16 straipsnio kriterijus taiko JAV filialo vykdomos veiklos požymiams (61) ir daro išvadą, kad šie kriterijai įvykdyti. Todėl pagal Liuksemburgo mokesčių teisę „darytina išvada, kad [JAV filialas] iš Jungtinių Valstijų nuolatinės veiklos vietos vykdo su intelektine nuosavybe susijusią veiklą pagal JAV ir Liuksemburgo sutarties 5 straipsnį“ (62).

(115)

Atsižvelgdama į Liuksemburgo valdžios institucijų ir „McD Europe“ pateiktas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą (63), Komisija neturi jokių priežasčių nesutikti su mokesčių konsultanto vertinimu, pagal kurį JAV filialas pagal StAnpG 16 straipsnį yra nuolatinė buveinė. Pagal Liuksemburgo teisę nuolatinė buveinė yra įkurta Jungtinėse Valstijose ir nenustatyta, jog Liuksemburgo mokesčių administratorius, manydamas, kad JAV filialo pajamos „apmokestintinos“ Jungtinėse Valstijose pagal Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 7 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 2 dalies a punktą, neteisingai taikė sutartį dėl dvigubo apmokestinimo.

(116)

Dėl Liuksemburgo nacionalinės teismų praktikos mokesčių konsultantas, taip pat Liuksemburgas ir „McDonald's“ savo pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą (64) nurodo Sprendimą La Coasta, kuriame nagrinėjamas skirtingas Liuksemburgo ir Prancūzijos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo aiškinimas. Šiame sprendime Liuksemburgo administracinis teismas pripažino, kad dvigubo neapmokestinimo situacija galėjo susidaryti nepaisant tinkamo sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo taikymo, nes kiekviena susitariančioji valstybė sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo aiškina nepriklausomai nuo kitos valstybės. Pagrindinis sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tikslas – išvengti realaus arba galimo dvigubo apmokestinimo. Sutartyje ne visuomet užtikrinamas realus apmokestinimas (65).

(117)

Šiuo atveju neapmokestinimas iš esmės nulemtas to, kad sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo suteikta apmokestinimo teise Jungtinės Valstijos nesinaudoja dėl sąvokos „veikla“ aiškinimo JAV teisėje. Sprendime pradėti tyrimą Komisija išreiškė abejonių, ar dvigubas „McD Europe“ franšizės pajamų neapmokestinimas buvo nulemtas skirtingo Liuksemburgo ir Jungtinių Valstijų aiškinimo arba skirtingo vertinimo taikant Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo. Visų pirma iš Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 25 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės („Liuksemburge dvigubas apmokestinimas panaikinamas tokiu būdu:“) galima spręsti, jog Liuksemburgas privalo atleisti nuo mokesčių tik siekdamas išvengti dvigubo apmokestinimo (66).

(118)

Be to, atliekant preliminarų tyrimą kilo klausimas, ar esant virtualiai dvigubo neapmokestinimo situacijai (67) dvigubas neapmokestinimas tokiu atveju buvo nulemtas skirtingo vertinimo ir ar Liuksemburgas dėl tokio vertinimo galėjo susigrąžinti apmokestinimo teisę. Šiuo atveju reikėtų įtraukti sprendime pradėti procedūrą pateiktą nuorodą į EBPO pavyzdinės sutarties komentarus dėl skirtingo vertinimo, ypač į 32.6 punktą (68).

(119)

Skirtingas vertinimas reiškia tokią situaciją, kai susitariančiosios valstybės, nagrinėdamos savo nacionalinę teisę ir sutartis, taiko skirtingus sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo straipsnius (69). Remiantis EBPO komentarais, esant skirtingam vertinimui, rezidavimo valstybė (Liuksemburgas) turi atsižvelgti į šaltinio valstybės (Jungtinių Valstijų) vertinimą (70). Kitaip tariant, jeigu šaltinio valstybė mano, kad pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ji neturi teisės apmokestinti pajamų dalies, rezidavimo valstybė neprivalo tų pajamų neapmokestinti (71).

(120)

Kita vertus, skirtingas sutarties aiškinimas ar faktų vertinimas rodo, kad susitariančiosios valstybės sutartį aiškina arba ją taiko visiems faktams, neatsižvelgdamos į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į skirtingo aiškinimo situacijas, į EBPO pavyzdinę sutartį dėl apmokestinimo įtraukta 23 A straipsnio 4 dalis, kuria siekiama ištaisyti tokio dvigubo neapmokestinimo situacijas (72).

(121)

Kaip nurodyta (112)–(117) konstatuojamosiose dalyse, atlikdama oficialų tyrimą Komisija nerado duomenų, galinčių patvirtinti abejones, kad šiuo atveju galimai susiduriama su skirtingu vertinimu. Skirtingas sąvokos „veikla“ vertinimas Liuksemburgo ir Jungtinių Valstijų mokesčių teisėje nereiškia, kad Liuksemburgas ir Jungtinės Valstijos taikė skirtingas sutarties dėl dvigubo apmokestinimo nuostatas, tiesiog tą pačią nuostatą, t. y. Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo 5 straipsnį, aiškino skirtingai. 1999 m. ataskaitoje patikslinama, kad esant skirtingam aiškinimui rezidavimo valstybė (Liuksemburgas) neprivalo pritarti šaltinio valstybės (Jungtinių Valstijų) siūlomam aiškinimui (73). Todėl skirtingo aiškinimo atveju, kai sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo nėra nuostatos, atitinkančios EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 23 A straipsnio 4 dalį (kaip Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo atveju), dvigubas neapmokestinimas yra įmanomas. Tokia dėl skirtingo sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo vertinimo susidariusi dvigubo neapmokestinimo situacija gali būti išspręsta susitarus dėl šios sutarties pataisos (74) arba taikant tos sutarties 27 straipsnyje nustatytą bendro susitarimo procedūrą.

(122)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad JAV filialo pajamų neapmokestinimo klausimas taip pat galėtų būti sprendžiamas iš dalies pakeitus StAnpG 16 straipsnį, kuriame šiuo metu nėra numatyta situacijos, kai įmonių veikla pagal Liuksemburgo teisę laikoma nuolatinių buveinių veikla, tačiau tokios veiklos nepakanka, kad įmonė būtų laikoma nuolatine buveine pagal Jungtinių Valstijų teisę (žr. (41) konstatuojamąją dalį).

(123)

Galiausiai, kaip nurodo „McDonald's“ savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą (75), kitų Liuksemburgo priimtų pradinių sprendimų dėl mokesčių, kurie tapo vieši dėl bylos „LuxLeaks“ (76), analizė rodo, kad, atsižvelgiant į tokį Liuksemburgo sutarties dėl dvigubo apmokestinimo aiškinimą ir taikymą, ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių nesiskiria nuo sprendimų, priimtų dėl kitų mokesčių mokėtojų. Kitų 25 pradinių sprendimų dėl mokesčių analizė (77) įrodo, kad Liuksemburgo mokesčių administratorius vienodai aiškino sutartį dėl dvigubo apmokestinimo, taikomą kitiems panašioje padėtyje esantiems mokesčių mokėtojams. Nei sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo, nei pradiniuose sprendimuose dėl mokesčių nenumatyta jokios realaus apmokestinimo sąlygos, nebent ji konkrečiai būtų įtraukta į taikomą sutartį.

(124)

Remdamasi šia analize Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju neįrodyta, jog Liuksemburgo mokesčių administratorius neteisingai taikė Liuksemburgo ir JAV sutartį dėl dvigubo apmokestinimo. Todėl atsižvelgdama į sprendime pradėti procedūrą pareikštas savo abejones ir į savo nustatytą atskaitos sistemą Komisija negali įrodyti, kad ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių dėl neteisingo Liuksemburgo ir JAV sutarties dėl dvigubo apmokestinimo taikymo suteikė „McD Europe“ atrankųjį pranašumą.

(125)

Kadangi kriterijai, leidžiantys daryti išvadą dėl valstybės pagalbos buvimo pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, yra kumuliaciniai, kitų kriterijų nagrinėti nebūtina.

(126)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad „McD Europe Franchising, S.à.r.l.“ naudai Liuksemburgo mokesčių administratoriaus priimti ginčijami pradiniai sprendimai dėl mokesčių nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį,

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 sukurta Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI) yra bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis Komisijos sukurta ir internetu prieinama taikomoji programa, skirta padėti valstybėms narėms praktiškai įgyvendinti Sąjungos aktuose nustatytus keitimosi informacija reikalavimus suteikiant galimybę naudotis centralizuotu ryšių palaikymo mechanizmu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam keitimuisi informacija ir tarpusavio pagalbai;

(2)

Tarybos sprendime 2001/470/EB (2) nustatyti valstybių narių paskirtų įstaigų pasiteirauti bendradarbiavimo įpareigojimai. Nustatyta, kad įstaigos pasiteirauti turi palaikyti ryšius naudodamosi turimomis tinkamiausiomis technologinėmis priemonėmis, kad galėtų kuo greičiau ir veiksmingiau atsakyti į bendradarbiavimo prašymus;

(3)

pagal Sprendimo 2001/470/EB 8 straipsnio 3 dalį Komisija turi tvarkyti apsaugotą elektroninį ribotos prieigos registrą, grindžiamą įstaigų pasiteirauti suteikta informacija. IMI suteikia galimybę vykdyti tą įpareigojimą – joje kompetentingos institucijos gali tvarkyti bendradarbiavimo prašymus ir atsakymus. Tokie prašymai turėtų būti susiję su prieiga prie užsienio teisės ir Sąjungos priemonių, susijusių su bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose siekiant rinkti įrodymus ir įteikti dokumentus;

(4)

IMI galėtų būti veiksminga priemonė įgyvendinant Sprendime 2001/470/EB nustatytas bendradarbiavimo nuostatas. Todėl reikia įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 4 straipsnyje nurodytą bandomąjį projektą;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvavo priimant Sprendimą 2001/470/EB ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Dėl šios priežasties sąvoka „valstybė narės“ turėtų būti suprantama kaip visos valstybės narės, išskyrus Daniją;

(6)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 4 straipsnio 2 dalimi Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti bandomojo projekto rezultatų vertinimą. Tikslinga nustatyti datą, iki kurios toks vertinimas turėtų būti pateiktas;

(7)

informacija apie statistinius duomenis, susijusius su bendradarbiavimo prašymais ir atsakymais, kuriuos Komisija teikia pagal Sprendimo 2001/470/EB 8 straipsnio 4 dalį, turėtų apimti IMI naudojimą bandomajame projekte;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 24 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB (2) 13 straipsniu, daroma prielaida, kad žaislai, atitinkantys darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka reikalavimus, kuriuos apima minėti standartai arba jų dalys, kaip nustatyta tos Direktyvos 10 straipsnyje ir II priede;

(2)

2009 m. liepos 9 d. raštu Nr. M/445 Komisija pateikė prašymą Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (Cenelec) dėl naujų darniųjų standartų parengimo ir galiojančių darniųjų standartų peržiūros siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/48/EB įgyvendinimą. Direktyvos 2009/48/EB II priedo I dalies 11 punkte nustatyti specialūs saugos reikalavimai judumo žaislams;

(3)

batutai – namuose skirti naudoti žaislai, kurių atraminė struktūra judant lieka stacionari ir kurie, visų pirma, yra skirti vaikams šokinėti. Taigi, vadovaujantis Direktyvos 2009/48/EB 3 straipsnio 21 punktu, jie yra judumo žaislai;

(4)

CEN, remdamasis 2009 m. liepos 9 d. prašymu Nr. M/445, peržiūrėjo darnųjį standartą EN 71–14:2014+A1:2017 dėl namuose skirtų naudoti batutų, kurio nuoroda buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), siekdamas taip pat užtikrinti į žemę įkasamų batutų, kurių rinkai pateikiama vis daugiau, saugą. Tokiu būdu buvo priimtas darnusis standartas EN 71–14:2018 dėl namuose skirtų naudoti batutų;

(5)

Komisija kartu su CEN įvertino, ar CEN parengtas darnusis standartas EN 71–14:2018 dėl namuose skirtų naudoti batutų atitinka 2009 m. liepos 9 d. prašymą Nr. M/445;

(6)

darnusis standartas EN 71–14:2018 atitinka jame reglamentuojamus ir Direktyvoje 2009/48/EB nustatytus reikalavimus. Todėl šio standarto nuorodą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)

darniuoju standartu EN 71–14:2018 pakeičiamas darnusis standartas EN 71–14:2014+A1:2017. Todėl reikėtų panaikinti to standarto nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Siekiant suteikti žaislų gamintojams pakankamai laiko savo gaminius pritaikyti prie peržiūrėtų darniojo standarto EN 71–14:2018 specifikacijų, būtina atidėti darniojo standarto EN 71–14:2014+A1:2017 nuorodos panaikinimą;

(8)

nuo darniojo standarto nuorodos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos to standarto laikymasis leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,