16.7.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1205

2019 m. liepos 12 d.

kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 5180)

(Tekstas autentiškas tik nyderlandų ir prancūzų kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 punkto trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1499 (2) Belgijai leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią ji gali Flandrijos regionui suteikti teisę tam tikromis sąlygomis tręšti žemę ne daugiau kaip 250 kg azoto iš gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus sklypuose, kurie užsėti pieva ir kuriuose auginami kukurūzai, į kuriuos įsėti žoliniai įsėliai ir posėliai, taip pat nušienautose pievose ir nupjautų rugių laukuose, kuriuose vėliau auginami kukurūzai, ir ne daugiau kaip 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus sklypuose, kuriuose auginami žieminiai kviečiai arba kvietrugiai, o vėliau auginami tarpiniai pasėliai, ir kuriuose auginami cukriniai arba pašariniai runkeliai;

(2)	nukrypti leidžianti nuostata, kurią leista taikyti Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1499, taikyta maždaug 2 870 ūkininkų ir 94 280 ha žemės ir baigė galioti 2018 m. gruodžio 31 d.;

(3)	2018 m. gruodžio 21 d. Belgija pateikė Komisijai prašymą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą dėl naujos Flandrijos regionui taikytinos nukrypti leidžiančios nuostatos;

(4)

prašoma nukrypti leidžianti nuostata susijusi su Belgijos ketinimu leisti konkrečiuose Flandrijos ūkiuose tręšti žemę ne daugiau kaip 250 kg azoto iš ganomų gyvulių mėšlo ir apdoroto mėšlo vienam hektarui per metus sklypuose, kurie užsėti pieva, su dobilais maišyta žole ar kuriuose auginami kukurūzai, į kuriuos įsėti žoliniai įsėliai ir posėliai, taip pat nušienautose pievose arba nupjautų rugių laukuose, kuriuose vėliau auginami kukurūzai, ir ne daugiau kaip 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo ir apdoroto mėšlo vienam hektarui per metus sklypuose, kuriuose auginami žieminiai kviečiai arba kvietrugiai, po kurių auginami tarpiniai pasėliai, ir kuriuose auginami burokai;

(5)

iš Belgijos pateiktos informacijos apie tai, kaip taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kurią leista taikyti Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1499, matyti, kad dėl šios nukrypti leidžiančios nuostatos vandens kokybė nepablogėjo. Remiantis 2012–2015 m. Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo (3), Flandrijos regione maždaug 81 % požeminio vandens stebėsenos stočių nustatyta vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė nei 50 mg/l, o 63 % požeminio vandens stebėsenos stočių – mažesnė nei 25 mg/l. Iš stebėsenos duomenų matyti, kad, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2008–2011 m.), nitratų koncentracija požeminiame vandenyje mažėjo. Kalbant apie paviršinį vandenį, pažymėtina, kad 95 % stebėsenos stočių nustatyta vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė nei 50 mg/l, o 75 % stebėsenos stočių – mažesnė nei 25 mg/l. Daugumoje paviršinio vandens stebėsenos vietų nustatyta nitratų koncentracijos mažėjimo tendencija. 2012–2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu maždaug 76 % upių, t. y. maždaug tiek pat upių, kaip praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2008–2011 m.), nustatyta eutrofikacija arba hipertrofikacija;

(6)	iš Belgijos pateiktų naujesnių duomenų apie Flandrijos regioną matyti, kad nuo 2015 m. požeminio ir paviršinio vandens kokybė taršos nitratais požiūriu Flandrijoje nepagerėjo;

(7)

įgyvendinant 2019–2022 m. veiksmų programą, visose Flandrijos nuotekų surinkimo vietose numatoma pasiekti šiuos su vandens kokybe susijusius tikslus: paviršiniame vandenyje, kai vidutinė nitratų koncentracija didesnė už tikslinę 20 mg/l ribą, nitratų kiekį bus siekiama sumažinti vidutiniškai 4 mg/l; kalbant apie arti paviršiaus esantį požeminį vandenį, kurio apykaita lėtesnė, visose nuotekų surinkimo vietose, kuriose vidutinė nitratų koncentracija didesnė nei 50 mg/l arba 40–50 mg/l, bet ta koncentracija didėja, reikia pasiekti visuotinę mažėjimo tendenciją, kad nitratų koncentracija mažėtų bent po 3 mg/l;

(8)

siekdama šių tikslų Flandrija 2019–2022 m. laikotarpiui parengė sugriežtintą veiksmų programą. 2020 m. pabaigoje numatoma peržiūrėti, kaip nustatomas teritorijų, kuriose taikomos griežtesnės priemonės, tipas, remiantis paviršinio vandens kokybės stebėsenos 2018–2019 m. ir 2019–2020 m. žiemomis ir požeminio vandens kokybės stebėsenos 2018 ir 2019 m. rezultatais. Teisės aktas, kuriuo Direktyva 91/676/EEB perkelta į nacionalinę teisę Flandrijos regione, – „Dekretas dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“ (4) (toliau – Dekretas dėl mėšlo) – 2019 m. gegužės 24 d. iš dalies pakeistas pagal 2019–2022 m. veiksmų programą ir taikomas kartu su šiuo sprendimu;

(9)	Dekretas dėl mėšlo taikomas visoje Flandrijos regiono teritorijoje;

(10)	į Dekretą dėl mėšlo įtrauktos žemės tręšimo azotu ir fosforu ribos;

(11)	apdorojus mėšlą gaunama kietoji frakcija turėtų būti pristatoma perdirbti į įgaliotas įmones, siekiant sumažinti jos skleidžiamą kvapą ir kitų teršalų kiekį, taip pat pagerinti agronomines ir higienines savybes, palengvinti tvarkymą ir padidinti azoto ir fosfatų regeneravimą;

(12)

iš Belgijos pateiktų patvirtinamųjų dokumentų dėl Flandrijos regiono matyti, kad siūlomas atitinkamai 250 ir 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus apskaičiuotas atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, kaip antai į ilgą pasėlių vegetacijos laikotarpį ir į tai, kad jiems reikia daug azoto;

(13)

remiantis Belgijos pateiktais naujausiais 2015–2017 m. laikotarpio duomenimis apie Flandriją, kiaulių skaičius sumažėjo 4,7 % 2014–2017 m. naminių paukščių skaičius padidėjo 14,3 % Galvijų skaičius išliko nepakitęs. Siekdamos užtikrinti, kad taikant prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą nebūtų skatinama intensyviau auginti gyvulius, kompetentingos institucijos, remdamosi Dekreto dėl mėšlo nuostatomis, apribos gyvulių, kuriuos galima laikyti kiekviename Flandrijos regiono ūkyje, skaičių (su maisto medžiagų išleidimu į aplinką susijusios teisės);

(14)

iš Belgijos pateiktų 2012–2015 m. laikotarpio Flandrijos regiono duomenų matyti, kad 2012–2014 m. azoto iš gyvulių mėšlo sunaudota 4,9 % mažiau nei 2004–2007 m. Remiantis naujausiais turimais 2015, 2016 ir 2017 m. duomenimis, 2014–2017 m. azoto iš gyvulių mėšlo sunaudota dar 4 % mažiau – 2017 m. jo sunaudota iki 90,6 tūkst. tonų. 2012–2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu mineralinio azoto sunaudota panašiai tiek pat, kaip 2008–2011 m. Iš naujausių turimų 2015, 2016 ir 2017 m. duomenų matyti, kad sunaudojamo mineralinio azoto kiekis padidėjo iki 48,6 tūkst. tonų 2017 m., t. y. jo sunaudota 21 % daugiau nei 2014 m.;

(15)

tuose sklypuose, kurių dirvožemiuose fosforo (P) prieinamumas nedidelis (I klasė), ir į tikslinės zonos dirvožemius (II klasė) gali reikėti įterpti daugiau fosfatų, juos tręšiant cheminėmis trąšomis. Tokiomis trąšomis neturėtų būti tręšiami sklypai, kurių dirvožemiuose fosforo prieinamumas vidutinis (III klasė) ir didelis (IV klasė);

(16)

Flandrijoje veikia tankus vandens kokybės stebėsenos stočių tinklas. Tuo tinklu galima naudotis kaip alternatyva stebėsenos tinklui, skirtam stebėti šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą; jis turėtų sudaryti sąlygas stebėti ūkių, kurie naudojasi leidimu (išduotu remiantis Belgijos prašyta nukrypti leidžiančia nuostata), veiklos rezultatus, juos lyginant su ūkiais, kurie tokiu leidimu nesinaudoja, taip pat suteikti galimybę stebėti, ar įgyvendinami Direktyvos 91/676/EEB tikslai. Reikėtų atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant geriau ištirti ryšį tarp iš sklypų į aplinką patenkančių nitratų kiekių ir nitratų koncentracijos paviršiniame ir požeminiame vandenyje atitinkamoje nuotekų surinkimo vietoje ar jos dalyje, kad būtų galima kalibruoti ir patvirtinti maisto medžiagų išleidimo į aplinką modelį;

(17)

išnagrinėjus prašymą galima laikyti, kad siūlomi atitinkamai 250 ir 200 kg azoto iš ganomų gyvulių mėšlo ir apdoroto mėšlo vienam hektarui per metus kiekiai netrukdys pasiekti Direktyvoje 91/676/EEB numatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų, kurios turėtų būti taikomos kartu su sugriežtintomis priemonėmis, kurių imamasi pagal 2019–2022 m. laikotarpio veiksmų programą;

(18)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB (5) nustatytos bendrosios taisyklės, kuriomis siekiama sukurti Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrą, skirtą įgyvendinti Sąjungos aplinkos politiką ir kitų sričių politiką arba veiklą, galinčią turėti įtakos aplinkai. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta taikant šį sprendimą, turėtų atitikti toje direktyvoje išdėstytas nuostatas. Siekdama sumažinti administracinę naštą ir padidinti duomenų nuoseklumą, Belgija, rinkdama pagal šį sprendimą būtinus duomenis, turėtų prireikus naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) V antraštinės dalies II skyrių;

(19)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsnį įsteigto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Šiuo sprendimu, to paties sprendimo 4–12 straipsniuose nustatytomis sąlygomis, Belgijai leidžiama taikyti Flandrijos regiono vardu prašytą nukrypti leidžiančią nuostatą dėl žemės tręšimo didesniu azoto iš gyvulių mėšlo kiekiu, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Nukrypti leidžianti nuostata, kurią leista taikyti vadovaujantis 1 straipsniu, taikoma konkrečiuose ūkio sklypuose, kuriuose auginami ilgos vegetacijos pasėliai, kuriems reikia daug azoto, ir su kuriais susijęs leidimas suteiktas vadovaujantis 4–7 straipsniais.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a)	ūkiai – žemės ūkio valdos, kuriose auginami arba neauginami gyvuliai;

b)	sklypas – atskiras laukas (arba laukų grupė), vienarūšis pagal pasėlius, dirvožemio tipą ir tręšimo praktiką;

c)	pieva – daugiametė ar laikina pieva (paprastai laikina pieva paliekama augti mažiau nei ketverius metus);

ilgos vegetacijos pasėliai, kuriems reikia daug azoto, tai:

pieva;

ii)	pieva, kurioje dobilai užima mažiau nei 50 %;

iii)	kukurūzai, į kuriuos kaip tarpiniai pasėliai įsėti žoliniai įsėliai ir posėliai, kurie nušienaujami ir išvežami iš lauko;

iv)	nušienauta pieva arba nupjautų rugių laukas, kuriame vėliau auginami kukurūzai;

v)	žieminiai kviečiai arba kvietrugiai, po kurių auginami tarpiniai pasėliai;

vi)	cukriniai arba pašariniai runkeliai;

e)	ganomi gyvuliai – galvijai (išskyrus veršelius), avys, ožkos ir arkliai;

f)	mėšlo apdorojimas – mėšlo atskyrimas į dvi – kietąją ir skystąją – frakcijas, atliekamas siekiant palengvinti žemės tręšimą šia medžiaga ir padidinti azoto ir fosforo regeneravimą;

g)	apdorotas mėšlas – skystoji frakcija, gaunama apdorojus mėšlą;

h)	ištakis, kuriame mažai azoto ir fosfatų, – apdorotas mėšlas, kuriame ne daugiau kaip 1 kg azoto vienai ištakio tonai ir ne daugiau kaip 1 kg fosfatų vienai ištakio tonai;

i)	dirvožemio profilis – dirvožemio sluoksnis iki 0,90 m gylio nuo žemės paviršiaus, išskyrus tuos atvejus, kai vidutinis aukščiausias požeminio vandens lygis yra žemesnis; pastaruoju atveju tai yra sluoksnis iki vidutinio aukščiausio požeminio vandens lygio;

j)	tręšimo planas – iš anksto apskaičiuotas į dirvožemį numatomas įterpti maisto medžiagų kiekis, ir jų prieinamumas dirvožemyje;

k)	tręšimo ataskaita – pagal faktiškai sunaudotą ir įsisavinamą maisto medžiagų kiekį apskaičiuojamas maisto medžiagų balansas.

4 straipsnis

Kasmetinė paraiška ir įsipareigojimas

1. Ūkininkai, norintys pasinaudoti šiame sprendime numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kasmet iki vasario 15 d. pateikia paraišką kompetentingoms institucijoms. Dėl 2019 metų kasmetinė paraiška pateikiama iki liepos 31 d.

2. Pateikdami 1 dalyje nurodytą kasmetinę paraišką ūkininkai raštu įsipareigoja vykdyti 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytas sąlygas.

5 straipsnis

Leidimų išdavimas

Leidimai tręšti žemę didesniu kiekiu azoto iš gyvulių mėšlo išduodami 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

6 straipsnis

Su mėšlo apdorojimu susijusios sąlygos

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apdorojus mėšlą gauta kietoji frakcija būtų pristatyta perdirbti į įgaliotas įmones.

Įgaliotos įmonės kompetentingoms institucijoms kasmet pateikia informaciją apie joms apdoroti atvežto mėšlo kiekį, taip pat apie kietosios frakcijos ir apdoroto mėšlo paskirties vietą bei azoto ir fosforo kiekį juose.

2. Mėšlą apdorojantys ūkininkai, kurie naudojasi nukrypti leidžiančia nuostata, kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia duomenis, susijusius su apdoroti nuvežto mėšlo kiekiu, gautu apdoroto mėšlo kiekiu ir paskirties vieta bei azoto ir fosforo kiekiu juose.

3. Kompetentingos institucijos nustato ir nuolat atnaujina kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikas.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad tose įmonėse, iš kurių į aplinką išmetama daugiau teršalų, palyginti su atskaitos padėtimi (t. y. kai saugomas neapdorotas gyvulių mėšlas ir juo tręšiama žemė), amoniakas ir kiti apdorojant mėšlą susidarantys teršalai, būtų surenkami ir apdorojami taip, kad sumažėtų jų poveikis aplinkai ir keliami nepatogumai.

5. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų parengtas ir nuolat atnaujinamas įrenginių, kurių išmetamus teršalus būtina apdoroti, sąrašas.

7 straipsnis

Su tręšimu mėšlu ir kitomis trąšomis susijusios sąlygos

1. Laikantis 2–11 dalyse nustatytų sąlygų, kasmet ant dirvos patenkančio ganomų gyvulių mėšlo, apdoroto mėšlo ir ištakio, kuriame mažai azoto ir fosfatų, įskaitant pačių gyvūnų paliekamą mėšlą, kiekis neviršija nė vienos iš šių verčių:

250 kg azoto vienam hektarui per metus, jeigu sklypas:

i)	užsėtas pieva ir jame auginami kukurūzai, į kuriuos įsėti žoliniai įsėliai ir posėliai;

ii)	yra nupjauta pieva, kurioje vėliau auginami kukurūzai;

iii)	yra nupjautų rugių laukas, kuriame vėliau auginami kukurūzai;

iv)	yra pieva, kurioje dobilai užima mažiau nei 50 %;

200 kg azoto vienam hektarui per metus, jeigu sklype auginami:

i)	žieminiai kviečiai, po kurių auginami tarpiniai pasėliai;

ii)	kvietrugiai, po kurių auginami tarpiniai pasėliai;

iii)	cukriniai arba pašariniai runkeliai.

2. Apdorotu mėšlu galima tręšti tik jeigu azoto ir fosfatų (N/P2O5) kiekių santykis yra ne mažesnis kaip 3,3 su 1, nebent jis atitinka ištakio, kuriame mažai azoto ir fosfatų, kriterijus.

3. Bendras azoto ir fosfatų kiekis, kuriuo numatoma tręšti žemę, atitinka konkretaus pasėlio maisto medžiagų poreikį ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į iš dirvožemio gaunamą šių medžiagų kiekį bei dėl apdorojimo padidėjusį azoto iš mėšlo prieinamumą. Jis negali viršyti Dekrete dėl mėšlo nustatyto didžiausio fosfatų ir azoto kiekio, kuriuo galima patręšti žemę.

4. Cheminėmis trąšomis su fosfatais negalima tręšti žemės, išskyrus dirvožemius, kuriuose nedidelis fosforo prieinamumas (I klasė), ir tikslinės zonos dirvožemius (II klasė).

5. Kiekvienam ūkiui, visam jo plotui, parengiamas ir saugomas tręšimo planas.

Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

a)	gyvulių skaičius;

b)	gyvulių laikymo sąlygų ir mėšlo sandėliavimo sistemos, įskaitant esamą mėšlo saugyklos talpą, aprašymas;

c)	azoto ir fosforo iš ūkyje gauto mėšlo kiekio apskaičiavimas (atėmus azoto ir fosforo nuostolius gyvulių laikymo ir mėšlo saugojimo vietoje);

d)	mėšlo apdorojimo proceso aprašymas ir numatomos apdoroto mėšlo savybės;

e)	už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

f)	sėjomaina sklypuose, kuriuose auginami ilgos vegetacijos pasėliai, kuriems reikia daug azoto, taip pat sklypuose, kuriuose auginami kiti pasėliai, bei jų plotas;

g)	numatomas pasėliams reikalingas azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

h)	azoto ir fosforo būsenos dirvožemyje analizės rezultatai, jei yra;

i)	apskaičiuotas su mėšlu patenkančio azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

j)	apskaičiuotas su cheminėmis ir kitokiomis trąšomis patenkančio azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

k)	skaičiavimai, siekiant įvertinti atitiktį tręšimo azotu ir fosforu standartams.

Kiekvienų kalendorinių metų ūkio tręšimo planai parengiami iki tų metų vasario 15 d. Atlikus kokių nors žemės ūkio praktikos pakeitimų, tręšimo planas peržiūrimas per septynias dienas.

6. Tręšimo ataskaitas rengia kiekvienas ūkis. Ataskaitos už kiekvienus kalendorinius metus pateikiamos kompetentingai institucijai iki kitų kalendorinių metų kovo 15 d.

7. Tręšimo ataskaitoje nurodoma:

a)	pasėlių plotai;

b)	gyvulių skaičius ir rūšis;

c)	iš vieno gyvulio gaunamas mėšlo kiekis;

d)	ūkio importuojamų trąšų kiekis;

e)	iš ūkio išvežamo mėšlo kiekis ir jo gavėjas.

8. Su azoto ir fosforo kiekio analizės rezultatais turi būti įmanoma susipažinti kiekviename ūkyje, kuriam taikoma nukrypti leidžianti nuostata.

Kiekvieno ūkyje esančio sėjomainos ir dirvožemio savybių požiūriu vienarūšio ploto mėginiai dėl azoto ir fosforo tyrimų imami ir jų analizė atliekama bent kartą per ketverius metus, ne vėliau kaip gegužės 31 d.

Kiekviename ūkio penkių hektarų žemės ūkio paskirties žemės plote atliekama bent po vieną analizę.

9. Kiekvienų metų spalio 1 d. – lapkričio 15 d. akredituotosios laboratorijos matuoja nitratų koncentraciją dirvožemio profilyje bent 6 % visų sklypų, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, ir 1 % kitų sklypų, kuriuos naudoja ūkiai, kuriems išduotas tas leidimas, taip, kad tokie matavimai būtų atliekami bent 85 % šių ūkių. Iš kiekvienų 2 hektarų žemės ūkio paskirties žemės imami bent trys trijų skirtingų dirvožemio profilyje esančių dirvožemio sluoksnių mėginiai.

10. Sklypai, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, mėšlu, apdorotu mėšlu arba ištakiu, kuriame mažai azoto ir fosfatų ir kuriame bendras azoto kiekis didesnis nei 0,60 kg azoto vienai tonai, taip pat cheminėmis ir kitomis trąšomis netręšiami nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų vasario 15 d.

11. Bent du trečdaliai azoto iš mėšlo, išskyrus azotą iš ganomų gyvulių mėšlo, kiekio panaudojami kasmet iki birželio 1 d.

8 straipsnis

Su žemės tvarkymu susijusios sąlygos

1. Ūkininkai, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, aria pievas vasario 15 d. – balandžio 30 d. Suarti pievas siekiant jas atnaujinti ir arti ant molingo dirvožemio esančias pievas taip pat galima rugsėjo 15 d. – spalio 30 d.

2. Ūkininkai, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, pasėja pasėlius, kuriems reikia daug azoto, per 2 savaites po pievos suarimo, išskyrus tuos atvejus, kai rugsėjo 15 d. – spalio 30 d. ariama molinga dirva.

3. Suarus daugiametę pievą, dirva netręšiama, išskyrus tuos atvejus, kai atlikus dirvožemio analizę, atsižvelgiant į mineralinio azoto kiekį ir kitus parametrus, pagal kuriuos galima įvertinti azoto, išsiskiriančio dėl dirvožemio organinės medžiagos mineralizacijos proceso, kiekį, sėjami javai, rapsai, burokai, žolė ir briuseliniai kopūstai.

4. Sėjomainai nenaudojami atmosferos azotą kaupiantys ankštiniai ar kiti augalai. Tačiau pievose, kuriose dobilai užima mažiau nei 50 %, į sėjomainą galima įtraukti dobilus.

5. Tarpiniai pasėliai pasėjami per 2 savaites po žieminių kviečių ir kvietrugių derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d.

6. Tarpiniai pasėliai suariami ne anksčiau kaip vasario 15 d.

9 straipsnis

Mėšlo gaminimui ir vežimui taikomos priemonės

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad pagal Dekreto dėl mėšlo nuostatas būtų laikomasi gyvulių, kuriuos galima laikyti kiekviename Flandrijos regiono ūkyje, skaičiaus apribojimo (su maisto medžiagų išleidimu į aplinką susijusios teisės).

2. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visas akredituotųjų vežėjų vykdomas mėšlo vežimas būtų registruojamas geografinės padėties nustatymo sistemomis.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad prieš kiekvieną vežimą būtų įvertinta mėšlo sudėtyje esančio azoto ir fosforo koncentracija. Mėšlo mėginiai analizuojami akredituotosiose laboratorijose, o analizės rezultatai perduodami kompetentingoms institucijoms ir ūkininkui, kuriam mėšlas pristatomas.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad veždamas mėšlą vežėjas turėtų dokumentą, kuriame būtų nurodytas vežamo mėšlo kiekis ir azoto bei fosforo kiekis jame.

10 straipsnis

Stebėsena

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekvienoje savivaldybėje kasmet būtų rengiami ir atnaujinami žemėlapiai, kuriuose būtų nurodyta procentinė dalis ūkių, skaičius sklypų, procentinė dalis gyvulių, naudojamos žemės ūkio paskirties žemės ir vietinės žemės, kurių atveju pagal 5 straipsnį išduotas leidimas.

2. Kompetentinga institucija kasmet renka ir atnaujina duomenis apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką, kuriai taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata.

3. Siekiant įvertinti nukrypti leidžiančios nuostatos poveikį vandens kokybei, naudojamas Komisijos sprendimo 2008/64/EB (7) 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas stebėsenos tinklas paviršinio vandens ir arti paviršiaus esančio požeminio vandens mėginiams imti. Stebėsenos tinklas apima nitratų ir fosfatų kiekio į Šiaurės jūrą įtekančiose upėse stebėseną. Pradinių stebėsenos vietų skaičius nemažinamas ir jų vietovė nekeičiama visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

4. Smėlingame dirvožemyje esančiose žemės ūkio nuotekų surinkimo vietose vykdoma griežtesnė stebėsena.

5. Pagal Sprendimą 2008/64/EB įrengtos stebėsenos vietos, kurios apima ne mažiau kaip 150 ūkių, išlaikomos, kol nuo 2020 m. jos bus pakeistos tikslinės stebėsenos vietomis, kad būtų galima rinkti duomenis apie vietinės žemės naudojimą, sėjomainą, tręšimo praktiką, dirvožemio vandenį ir mineralinį azotą dirvožemio profilyje rudenį ir fosforo būseną dirvožemyje bei susijusius azoto nuostolius dėl vandens nutekėjimo per šaknų zoną, kai taikoma ir kai netaikoma nukrypti leidžianti nuostata. Ši nauja tvarka, kartu su 8 dalyje minima konkrečių teritorijų stebėsena, suteikia galimybę įvertinti ūkių, kuriems pagal šio sprendimo 5 straipsnį išduotas leidimas, aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su ūkiais, kuriems toks leidimas neišduotas, taip pat stebėti, kad būtų įgyvendinami Direktyvos 91/676/EEB tikslai.

Stebėsenos vietose turi būti pagrindinių rūšių dirvožemių (molingo, priemolinio, smėlingo ir lioso dirvožemio), taikoma pagrindinių tipų tręšimo praktika ir auginami pagrindiniai pasėliai.

6. Kasmet renkami duomenys apie vietinės žemės naudojimą, sėjomainą, žemės ūkio praktiką, maisto medžiagų naudojimą ir susidarančio mėšlo kiekį ūkiuose, kuriems taikomos individualios nukrypti leidžiančios nuostatos.

7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 7 straipsnyje nurodyti duomenys naudojami atliekant modeliu grindžiamus skaičiavimus, kiek nitratų išplaunama ir kiek fosforo nuteka iš laukų, kuriuose per metus į dirvožemį patenka atitinkamai ne daugiau kaip 250 kg arba 200 kg azoto iš ganomų gyvulių mėšlo ir apdoroto mėšlo vienam hektarui.

8. Nitratų ir fosforo koncentracija vandenyje, ištekančiame iš šaknų zonos ir patenkančiame į požeminio vandens ir paviršinio vandens sistemą, nustatoma remiantis stebėsenos tinklo, kuris apima stebėsenos tinklui priklausančių ūkių teritorijoje arti paviršiaus esantį požeminį vandenį, dirvožemio vandenį, drenažinį vandenį ir upelius, duomenimis.

9. Nuo 2020 m. kompetentinga institucija vykdo konkrečių teritorijų stebėseną kaip bandomuosius mokslinius tyrimus bent dviejose nuotekų surinkimo vietose arba jų dalyse, kad galėtų geriau ištirti ryšį tarp iš sklypų į aplinką patenkančių nitratų kiekių ir nitratų koncentracijos paviršiniame ir požeminiame vandenyje atitinkamoje nuotekų surinkimo vietoje arba jos dalyje, kad būtų galima kalibruoti ir patvirtinti maisto medžiagų išleidimo į aplinką modelį. Šie bandomieji moksliniai tyrimai vykdomi kartu su bandomuoju nuolatinės azoto ir fosforo stebėsenos vandens telkiniuose projektu.

11 straipsnis

Kontrolė ir patikrinimai

1. Visos paraiškos leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą teikiamos kompetentingoms institucijoms administracinei kontrolei atlikti. Kai atliekant kontrolę nustatoma, kad neįvykdytos 6, 7 ir 8 straipsniuose numatytos sąlygos, apie tai informuojamas pareiškėjas. Tokiu atveju paraiška laikoma atmesta.

2. Remdamosi rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir teisės aktų, kuriais Direktyva 91/676/EEB perkelta į nacionalinę teisę, taikymo bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais, kompetentingos institucijos sudaro patikrinimų vietoje programą.

3. Patikrinimai vietoje atliekami bent 7 % ūkių, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, siekiant įvertinti, kaip laikomasi 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4. Jei kuriais nors metais nustatoma, kad ūkis, kuriam pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, nesilaiko 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidimo turėtojui skiriama sankcija pagal nacionalines taisykles ir jis praranda teisę gauti leidimą kitais metais.

5. 7 straipsnio 8 dalyje nurodytų matavimų rezultatai tikrinami. Kai atliekant patikrinimą nustatoma, kad nesilaikoma reikalavimų, pvz., viršijama Dekrete dėl mėšlo apibrėžta bazinė slenkstinė riba, ūkininkas apie tai informuojamas, o paraiška gauti leidimą kitais metais taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tam sklypui arba sklypams atmetama.

6. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad remiantis rizikos vertinimu ir 1 dalyje nurodytos administracinės kontrolės rezultatais būtų atliekami bent 2 % mėšlo vežimo operacijų patikrų vietoje.

7. Atliekant patikras tikrinama, ar įvykdytos akreditavimo prievolės, vertinami lydimieji dokumentai, tikrinama mėšlo kilmė ir paskirties vieta ir imami vežamo mėšlo mėginiai.

8. Kai tinkama, mėšlo mėginiai gali būti imami kraunant mėšlą, naudojant transporto priemonėse įrengtus automatinius mėginių ėmiklius.

9. Mėšlo mėginiai analizuojami kompetentingų institucijų akredituotosiose laboratorijose, o analizės rezultatai perduodami mėšlą tiekiančiam ir jį gaunančiam ūkininkui.

10. Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir priemonės, būtini siekiant patikrinti, ar laikomasi pagal šį sprendimą išduoto leidimo sąlygų.

12 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Kompetentingos institucijos kasmet ne vėliau kaip iki birželio 30 d. Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama tokia informacija:

žemėlapiai, kuriuose nurodoma procentinė dalis ūkių, gyvulių, naudojamos žemės ūkio paskirties žemės ir vietinės žemės, kurių atveju pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, taip pat duomenys apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems išduotas toks leidimas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje;

b)	vandens stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie požeminio, paviršinio vandens ir į Šiaurės jūrą įtekančių vandenų kokybės tendencijas bei informaciją apie leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, kaip nurodyta 10 straipsnio 3 dalyje;

nitratų liekanų dirvožemio profilyje rudenį vertinimas sklypuose, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, ir palyginimas su nitratų liekanų duomenimis ir tendencijomis sklypuose, kuriuose taikant panašią sėjomainą toks leidimas neišduotas. Sklypai, kuriems leidimas pagal 5 straipsnį neišduotas, turėtų apimti ūkių, kuriems toks leidimas išduotas, sklypus ir kitų ūkių sklypus;

d)	fosforo būsenos dirvožemyje vertinimas sklypuose, kuriems taikomas pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, ir sklypuose, kuriuose toks leidimas netaikomas;

e)	informacija apie nitratų ir fosforo koncentraciją iš šaknų zonos ištekančiame vandenyje, kaip nurodyta 10 straipsnio 5 dalyje;

surinkti duomenys apie vietinės žemės naudojimą, sėjomainą, žemės ūkio praktiką, maisto medžiagų naudojimą ir susidarantį mėšlo kiekį, taip pat modeliu grindžiamų nitratų ir fosforo nuostolių ūkiuose, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, skaičiavimų rezultatai, kaip nurodyta 10 straipsnio 6 dalyje;

g)	leidimo sąlygų įvykdymo vertinimas, atliekamas remiantis konkrečių ūkių ir sklypų patikrų ir mėšlo vežimo patikrų rezultatais, ir informacija apie sąlygų nesilaikančius ūkius, parengta remiantis administracinių ir patikrinimų vietoje rezultatais;

h)	informacija apie mėšlo apdorojimą, įskaitant tolesnį kietųjų frakcijų perdirbimą ir panaudojimą, ir išsamūs duomenys apie apdorojimo sistemų savybes, jų veiksmingumą ir apdoroto mėšlo sudėtį;

i)	informacija apie ūkių, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, skaičių ir apie sklypų, kurie tręšiami apdorotu mėšlu ir ištakiu, kuriame mažai azoto ir fosfatų, skaičių bei mėšlo ir ištakio kiekį;

j)	metodikos, pagal kurias galima įvertinti kiekviename ūkyje, kuriam pagal 5 straipsnį išduotas leidimas, apdoroto mėšlo sudėtį, sudėties pokyčius ir apdorojimo veiksmingumą, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje;

k)	mėšlo apdorojimo įrenginių sąrašas, kaip nurodyta 6 straipsnio 5 dalyje;

l)	atliekant konkrečių teritorijų stebėseną surinktų duomenų suvestinė ir vertinimas, kaip nurodyta 10 straipsnio 5 dalyje;

m)	kiekvienos kategorijos gyvulių skaičiaus tendencijos Flandrijos regione ir ūkiuose, kuriems pagal 5 straipsnį išduotas leidimas.

Ataskaitoje pateikiami erdviniai duomenys, jei taikytina, atitinka Direktyvos 2007/2/EB nuostatas. Rinkdama reikiamus duomenis, Belgija naudojasi, jei taikytina, informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 67 straipsnio 1 dalį.

13 straipsnis

Taikymo laikotarpis

Šis sprendimas taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 12 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys

(1) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(2) 2015 m. rugsėjo 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1499, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą (OL L 234, 2015 9 8, p. 10).

(3) 2018 m. gegužės 4 d. Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimo, grindžiama 2012–2015 m. valstybių narių ataskaitomis (COM(2018) 257 final).

(4) Decreet van 22 December 2006 houdende de bescherming van water tegen de verontreiniging door nitraten uit agrarische bronnen. (2006 m. gruodžio 29 d.Belgisch Staatsblad, p. 76368).

(5) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(7) 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas 2008/64/EB, suteikiantis Belgijai Flandrijos regiono atžvilgiu jos prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 16, 2008 1 19, p. 28).

16.7.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1206

2019 m. liepos 12 d.

kuriuo dėl veterinarijos sertifikato, skirto prekybai šunimis, katėmis ir šeškais, iš dalies keičiama Tarybos direktyvos 92/65/EEB E priedo 1 dalis

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 5210)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 92/65/EEB, nustatančią gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (1), ypač į jos 22 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyva 92/65/EEB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriais reglamentuojama prekyba Sąjungoje tam tikrais gyvūnais ir jų importas į Sąjungą. Šios direktyvos 10 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos reikalavimai, taikomi prekybai šunimis, katėmis ir šeškais, yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (2) 6 straipsnyje ir, kai taikoma, 7 straipsnyje;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 576/2013 nurodyta, kad vienu kartu nekomerciniais tikslais vežant daugiau nei penkis šunis, kates ar šeškus, šie gyvūnai augintiniai turi atitikti tos rūšies gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 92/65/EEB, išskyrus tam tikrų kategorijų gyvūnus, kuriems to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje numatytos tam tikromis sąlygomis taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos;

(3)

po privalomos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1152/2011 (3) peržiūros Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/772 (4), kuriame, inter alia, nustatytos valstybių narių ar jų dalių skirstymo į kategorijas taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar jos turi teisę taikyti prevencines sveikatos priemones tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocularis sukeliamai infekcijai kontroliuoti. Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/772 Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1152/2011 panaikintas nuo 2018 m. liepos 1 d.;

(4)	valstybių narių, kurių visa teritorija arba jos dalys tenkina skirstymo į kategorijas taisykles, nustatytas Deleguotajame reglamente (ES) 2018/772, sąrašas pateikiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/878 (5) priede;

(5)	todėl tikslinga pakeisti veterinarijos sertifikato pavyzdyje pateiktas nuorodas į Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2011 nuorodomis į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/772 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/878;

(6)	todėl Direktyvos 92/65/EEB E priedo 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

siekiant išvengti prekybos šunimis, katėmis ar šeškais trikdžių, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad tam tikromis sąlygomis būtų galima naudoti veterinarijos sertifikatus, išduotus pagal Direktyvą 92/65/EEB su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/518/ES (6);

(8)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 92/65/EEB E priedo 1 dalis pakeičiama šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m. gruodžio 31 d. valstybės narės leidžia prekybai šunimis, katėmis ir šeškais naudoti veterinarijos sertifikatą, išduotą ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 30 d. pagal pavyzdį, nustatytą Direktyvos 92/65/EEB su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo sprendimu 2013/518/ES, E priedo 1 dalyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 12 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(2) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(3) 2011 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1152/2011 dėl prevencinių sveikatos priemonių siekiant kontroliuoti tarp šunų plintančią Echinococcus multilocularis sukeltą infekciją, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 296, 2011 11 15, p. 6).

(4) 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/772, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 nuostatos dėl prevencinių sveikatos priemonių tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocularis sukeliamai infekcijai kontroliuoti ir kuriuo panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1152/2011 (OL L 130, 2018 5 28, p. 1).

(5) 2018 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/878, kuriuo patvirtinamas sąrašas valstybių narių arba valstybių narių teritorijų dalių, kurios atitinka skirstymo į kategorijas taisykles, nustatytas Deleguotojo reglamento (ES) 2018/772 dėl prevencinių sveikatos priemonių taikymo tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocular sukeliamai infekcijai kontroliuoti 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse (OL L 155, 2018 6 19, p. 1).

(6) 2013 m. spalio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/518/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 92/65/EEB E priedo 1 dalies nuostatos dėl gyvūnų iš ūkių sveikatos sertifikato pavyzdžio (OL L 281, 2013 10 23, p. 14).

PRIEDAS

„1 dalis. Sveikatos sertifikatas, skirtas naudoti prekiaujant gyvūnais iš ūkių (kanopiniais, nuo paukščių gripo paskiepytais paukščiais, kiškiažvėriais, šunimis, katėmis ir šeškais) (92/65 EI)

Tekstas paveikslėlio

EUROPOS SĄJUNGA

92/65 EI Gyvūnai iš ūkių (kanopiniai, paukščiai (2), kiškiažvėriai, šunys, katės ir šeškai)

II. Informacija apie sveikatą

II.a. Sertifikato Nr.

II.b.

II dalis. Patvirtinimas

Aš, toliau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas (1)/veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį ir patvirtintas kompetentingos institucijos (1), patvirtinu, kad:

II.1. I.31 langelyje aprašyti gyvūnai atitinka Tarybos direktyvos 92/65/EEB 4 straipsnio sąlygas ir patikrinimo metu buvo tinkami numatytai kelionei, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005.

(1) arba [II.2. atrajotojas (-i) (1)/Suidae (1), išskyrus gyvūną (-us), kuriam (-iems) taikoma Tarybos direktyva 64/432/EEB (1) arba Tarybos direktyva 91/68/EEB (1)

a) priskiriamas (-i) rūšiai ;

b) apžiūros metu neturėjo jokių klinikinių kokios nors ligos, kuriai jis (jie) imlus (-ūs), požymių;

c) yra iš oficialiai tuberkulioze neužkrėstos (1)/oficialiai brucelioze neužkrėstos (1) arba brucelioze neužkrėstos (1) bandos (1)/ūkio (1), kuriai (-iam) netaikomi apribojimai dėl kiaulių maro, arba iš ūkio, kuriame buvo atlikti Tarybos direktyvos 92/65/EEB 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti gyvūno (-ų) tyrimai (1)/6 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyti gyvūno (-ų) tyrimai (1), o jų rezultatai buvo neigiami.]

(1) (2) arba [II.2. paukščiai, išskyrus nurodytus Tarybos direktyvoje 2009/158/EB

a) apžiūros metu neturėjo jokių klinikinių kokios nors ligos, kuriai jie imlūs, požymių;

b) tenkina Tarybos direktyvos 92/65/EEB 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

c) atitinka Komisijos sprendimą 2007/598/EB ir buvo paskiepyti nuo paukščių gripo (data) vakcina (pavadinimas) ir yra iš ūkio, kuriame per paskutinius 12 mėn. buvo skiepijama nuo paukščių gripo.]

(1) arba [II.2. kiškiažvėriai

a) apžiūros metu neturėjo jokių klinikinių kokios nors ligos, kuriai yra imlūs, požymių;

b) tenkina Tarybos direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.]

(1) arba [II.2. šunys

a) apžiūros, atliktos kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo per 48 val. iki išvežimo, metu neturėjo jokių ligų požymių;

b) paženklinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 17 straipsnio 1 dalį;

(1) arba [c) paskiepyti nuo pasiutligės bent 12 sav. amžiaus ir po pirminio skiepijimo nuo pasiutligės praėjo bent 21 d., o skiepyta laikantis galiojimo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 III priede, be to, bet koks pakartotinis skiepijimas atliktas galiojant ankstesniajam];

(1) arba [c) yra jaunesni nei 12 sav. ir neskiepyti nuo pasiutligės arba 12–16 sav. ir skiepyti nuo pasiutligės, bet nuo pirminio skiepijimo nuo pasiutligės pabaigos nėra praėję bent 21 d., o skiepyta laikantis skiepijimo galiojimo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 III priede ir

i) paskirties valstybė narė, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 37 straipsnio 2 dalies b punkte, viešai paskelbė, kad ji leidžia įvežti tokius gyvūnus į savo teritoriją; ir kartu vežama

Tekstas paveikslėlio

EUROPOS SĄJUNGA

92/65 EI Gyvūnai iš ūkių (kanopiniai, paukščiai (2), kiškiažvėriai, šunys, katės ir šeškai)

II. Informacija apie sveikatą

II.a. Sertifikato Nr.

II.b.

(1) arba [ii) prie šio sertifikato pridedama savininko deklaracija (3), kurioje nurodoma, kad nuo gyvūno gimimo iki išvežimo jis neturėjo sąlyčio su pasiutligei imlių rūšių laukiniais gyvūnais];

(1) arba [ii) juos atsivedusi patelė, nuo kurios gyvūnai tebepriklauso, ir iš jos paso galima nustatyti, kad prieš atsivesdama tuos gyvūnus ji buvo paskiepyta nuo pasiutligės laikantis skiepijimo galiojimo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 III priede];

d) jie vežami su pasu, surašytu pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 577/2013;

(1) ir [e) dėl numatytos gyvūnų paskirties vietos (4), nurodytos I.10 langelyje arba (jei taikomas suskirstymas į regionus) I.11 langelyje, jie gydyti nuo Echinococcus multilocularis pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/772]];

(1) arba [II.2. katės (1) /šeška i (1)

a) apžiūros, atliktos kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo per 48 val. iki išvežimo, metu neturėjo jokių ligų požymių;

b) paženklinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 17 straipsnio 1 dalį;

d) jie vežami su pasu, surašytu pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 577/2013.]

(1) arba [II.2. šunys (1)/katės (1)/šeškai (1) skirti I.13 langelyje aprašytai institucijai, institutui ar centrui, patvirtintiems pagal Tarybos direktyvos 92/65/EEB C priedą ir

a) apžiūros, atliktos kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo per 48 val. iki išvežimo, metu neturėjo jokių ligų požymių;

b) paženklinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 17 straipsnio 1 dalį;

Tekstas paveikslėlio

EUROPOS SĄJUNGA

92/65 EI Gyvūnai iš ūkių (kanopiniai, paukščiai (2), kiškiažvėriai, šunys, katės ir šeškai)

II. Informacija apie sveikatą

II.a. Sertifikato Nr.

II.b.

c) jie vežami su pasu, surašytu pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 577/2013.]

II.3. Papildomos garantijos dėl ligų, išvardytų Tarybos direktyvos 92/65/EEB B priede (5), yra: (1)

Liga Sprendimas

Pastabos

I dalis

I.6 langelis. Pridedamų dokumentų numeris (-iai): CITES, jei taikoma.

I.19 langelis. Nurodyti tinkamą KN kodą: 01.06.19, 01.06.31, 01.06.32, 01.06.39.

I.31 langelis. Identifikavimo sistema: jei įmanoma, privaloma identifikuoti atskirus gyvūnus, tačiau vežant smulkius gyvūnus galima identifikuoti partiją. Jei vežami šunys, katės ir šeškai, pasirinkti pasą.

Identifikavimo numeris: jei vežami šunys, katės ir šeškai, nurodyti raidinį skaitmeninį tatuiruotės ar atsakiklio kodą.

Paso Nr.: jei vežami šunys, katės ir šeškai, nurodyti vienetinį raidinį skaitmeninį paso kodą.

II dalis

(1) Nereikalingą įrašą išbraukti.

(2) Sertifikavimo reikalavimai taikomi tik paukščiams, paskiepytiems nuo paukščių gripo pagal Komisijos sprendimu 2007/598/EB patvirtintą profilaktinio skiepijimo nuo šios ligos planą.

(3) II.2 langelyje nurodyta ir prie šio sertifikato pridedama deklaracija surašoma pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 577/2013 I priede pateiktą pavyzdį.

(4) Valstybės narės arba jų dalys, išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/878 priede.

(5) Kaip reikalauja valstybė narė, besinaudojanti papildomomis garantijomis pagal Sąjungos teisės aktus.

Antspaudo ir parašo spalva turi skirtis nuo kitų sertifikato įrašų spalvos.

Sertifikatas galioja 10 dienų nuo tos dienos, kai jį pasirašo valstybinis veterinarijos gydytojas arba už kilmės ūkį atsakingas veterinarijos gydytojas ir patvirtina kompetentinga institucija.

Valstybinis veterinarijos gydytojas

Vardas, pavardė (didžiosiomis raidėmis) Kvalifikacija ir pareigos

Vietos veterinarijos padalinys VVP Nr.

Data Parašas

Antspaudas

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 190

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. liepos 16d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1205, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių leidžiama Flandrijos regionui taikyti Belgijos prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 5180)	1
	*	2019 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1206, kuriuo dėl veterinarijos sertifikato, skirto prekybai šunimis, katėmis ir šeškais, iš dalies keičiama Tarybos direktyvos 92/65/EEB E priedo 1 dalis (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 5210) ( 1 )	11