ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 188

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. liepos 12d.


Turinys

 

I   Teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1154 dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107

1

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1155, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)

25

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1156 dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014 ( 1 )

55

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo ( 1 )

67

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES

79

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1159, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo ir panaikinama Direktyva 2005/45/EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo ( 1 )

94

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1160, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu ( 1 )

106

 

*

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones ( 1 )

116

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI

 

*

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

131

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

12.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1154

2019 m. birželio 20 d.

dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3), yra užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų sudaromos tvarios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos;

(2)

Sąjunga yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – ICCAT konvencija) šalis;

(3)

2016 m. Vilamoroje (Portugalija) vykusiame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) metiniame susirinkime ICCAT susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai pripažino, kad būtina taisyti nerimą keliančią paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) Viduržemio jūroje (toliau – Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės) padėtį, nes jos daugiau kaip 30 pastarųjų metų yra peržvejojamos. Tuo tikslu, siekiant išvengti išteklių sunykimo, išanalizavusi Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto (NMTSK) pateiktas mokslines rekomendacijas, ICCAT priėmė Rekomendaciją 16-05 dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano (toliau – ICCAT išteklių atkūrimo planas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl dabartinės Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių biologinių charakteristikų, struktūros ir dinamikos, net jei būtų priimtos radikalios ir skubios valdymo priemonės, tokios kaip visiškas žvejybos draudimas, jų biomasė trumpuoju laikotarpiu nepasiektų dydžio, galinčio užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY), ICCAT išteklių atkūrimo planas turi apimti 2017–2031 m. laikotarpį. ICCAT rekomendacija 16-05 įsigaliojo 2017 m. birželio 12 d. ir yra privaloma Sąjungai;

(4)

Sąjunga 2016 m. gruodžio mėn. raštu pranešė ICCAT sekretoriatui, kad tam tikros ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės, visų pirma susijusios su žvejybos draudimo laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybos kvotų paskirstymu, Sąjungoje įsigalios 2017 m. sausio mėn. Visos kitos ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės kartu su kai kuriomis jau įgyvendintomis priemonėmis turėtų būti įtrauktos į šiame reglamente nustatytą išteklių atkūrimo planą;

(5)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 straipsnio 2 dalimi, Sąjungos pozicijos regioninėse žvejybos valdymo organizacijose turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma tikslo palaipsniui atkurti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių populiacijų dydį, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti MSY (net jei šiuo konkrečiu atveju tas tikslas turi būti pasiektas 2031 m.), ir tikslo sykiu sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai. Tuo pat metu atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriame numatyta, kad turi būti skatinama Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu;

(6)

rengiant ICCAT išteklių atkūrimo planą atsižvelgiama į įvairių žvejybos įrankių tipų ir žvejybos būdų ypatumus. Įgyvendindamos ICCAT išteklių atkūrimo planą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti skatinti priekrantės žvejybos veiklą ir mažesnį poveikį aplinkai darančių selektyviosios žvejybos įrankių ir būdų, įskaitant tradicinės ir smulkiosios žvejybos įrankius ir būdus, mokslinius tyrimus ir naudojimą, tokiu būdu siekdamos mažinti pažeidžiamų rūšių priegaudą ir prisidėdamos prie deramo vietos ekonomikos dalyvių gyvenimo lygio užtikrinimo;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 įtvirtinta mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sąvoka. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, ICCAT vartojama mažiausio dydžio sąvoka turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje kaip mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sąvoka;

(8)

pagal ICCAT rekomendaciją 16-05 sužvejotos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, turi būti išmetamos į jūrą. Tas pats taikoma Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikiui, viršijančiam valstybių narių metiniuose žvejybos planuose nustatytą priegaudos limitą. Kad Sąjunga galėtų laikytis ICCAT nustatytų tarptautinių įsipareigojimų, į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/98 (4) 5a straipsnį įtrauktos nuostatos, kuriomis leidžiama, sužvejojus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių, nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį. Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/98 įgyvendinamos tam tikros ICCAT rekomendacijos 16-05 nuostatos, kuriomis nustatoma pareiga išmesti į jūrą Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kai laivas viršija jam skirtą kvotą arba didžiausią leidžiamos priegaudos kiekį. Į to deleguotojo reglamento taikymo sritį patenka ir mėgėjų žvejybą vykdantys laivai;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente nustatytu išteklių atkūrimo planu bus įgyvendinta ICCAT rekomendacija 16-05, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2107 (5) nuostatos dėl Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių turėtų būti išbrauktos;

(10)

žvejybos dreifuojančiaisiais tinklais veikla praeityje sparčiai plėtėsi – didėjo žvejybos pastangos, nebuvo užtikrinamas pakankamas selektyvumas. Nekontroliuojama tos veiklos plėtra kėlė rimtą pavojų tikslinėms rūšims, todėl Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1239/98 (6) uždrausta tokiu būdu žvejoti toli migruojančių rūšių žuvis, įskaitant paprastąsias durklažuves;

(11)

siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi, priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Visų pirma Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (7), laikantis bendro ir integruoto požiūrio, nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BŽP taisyklių. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011 (8) nustatytos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (9) nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Į tuos reglamentus jau įtrauktos nuostatos, apimančios tam tikras ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytas priemones. Todėl tų nuostatų į šį reglamentą įtraukti nebūtina;

(12)

žvejybos laivų frachtavimo susitarimuose savininko, frachtuotojo ir vėliavos valstybės santykiai dažnai nėra aiškiai nustatyti. Kai kurie NNN veiklą vykdantys operatoriai piktnaudžiaudami tais susitarimais išvengia kontrolės. Frachtavimas draudžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1627 (10) žvejojant paprastuosius tunus. Siekiant nustatyti prevencinę atkuriamų išteklių apsaugos priemonę ir užtikrinti nuoseklumą su Sąjungos teise, tikslinga nustatyti panašų draudimą šiame reglamente nustatytame išteklių atkūrimo plane;

(13)

siekiant sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos ir trečiųjų valstybių žvejams ir užtikrinti, kad taisyklės būtų visiems priimtinos, ICCAT rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos Sąjungos teisės aktais;

(14)

siekiant Sąjungos teisės aktais sparčiai įgyvendinti būsimas ICCAT rekomendacijas, kuriomis bus iš dalies keičiamas ar papildomas ICCAT išteklių atkūrimo planas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiami šio reglamento priedai ir tam tikros šio reglamento nuostatos dėl informacijos teikimo terminų, žvejybos draudimo laikotarpių, mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, atsitiktinio laimikio ir prieglaudos nuokrypių dydžių, žvejybos įrankių techninių charakteristikų, pagal kvotas sužvejojamų žuvų kiekio procentinės dalies siekiant informuoti Komisiją bei dėl pateiktinos informacijos apie žvejybos laivus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(15)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su valstybių narių teikiamos metinės šio reglamento įgyvendinimo ataskaitos formatu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(16)

šiame reglamente numatyti deleguotieji aktai ir įgyvendinimo aktai neturėtų daryti poveikio būsimų ICCAT rekomendacijų įgyvendinimui Sąjungos teise, taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

(17)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (13) II priede leidžiama iš paprastąsias durklažuves žvejojančių laivų užmesti arba juose laikyti ne daugiau kaip 3 500 kabliukų, o ICCAT rekomendacijoje 16-05 – ne daugiau kaip 2 500 kabliukų. Kad ta rekomendacija būtų tinkamai įgyvendinta Sąjungos teisės aktais, būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006;

(18)

Reglamento (ES) 2017/2107 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytos tam tikros su Viduržemio jūros paprastosiomis durklažuvėmis susijusios techninės ir kontrolės priemonės. ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės, kurios yra Sąjungos teisės aktais įgyvendinamos šiuo reglamentu, yra griežtesnės arba konkretesnės, siekiant užtikrinti, kad ištekliai galėtų atsikurti. Todėl Reglamento (ES) 2017/2107 III skyriaus 2 skirsnis turėtų būti išbrauktas ir pakeistas šiame reglamente nustatytomis atitinkamomis priemonėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga nuo 2017 m. iki 2031 m. įgyvendina ICCAT priimtą daugiametį paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) Viduržemio jūroje (toliau – Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės) išteklių atkūrimo planą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)

Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems Sąjungos laivams, kurie:

i)

žvejoja Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves arba

ii)

perkrauna ar laiko (įskaitant už ICCAT konvencijos rajono ribų) Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves;

b)

trečiųjų valstybių žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems trečiųjų valstybių laivams, kurie vykdo veiklą Sąjungos vandenyse ir žvejoja Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves;

c)

trečiųjų valstybių laivams, kurie yra inspektuojami valstybių narių uostuose ir kuriuose laikomos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės ar iš Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių pagaminti žvejybos produktai, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose.

3 straipsnis

Tikslas

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies, šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių biomasė ne vėliau kaip 2031 m. pasiektų MSY atitinkantį dydį ir tikimybė pasiekti tą tikslą būtų ne mažesnė nei 60 %.

4 straipsnis

Ryšys su kita Sąjungos teise

Šis reglamentas taikomas šalia toliau nurodytų reglamentų arba, jei taip numatyta tuose reglamentuose, šiuo reglamentu nuo jų nukrypstama:

a)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009;

b)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (14);

c)

Reglamento (ES) 2017/2107.

5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   žvejybos laivas: laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą;

2)   Sąjungos žvejybos laivas: žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

3)   ICCAT konvencijos rajonas: visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenys;

4)   Viduržemio jūra: Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5o36′ vakarų ilgumos linijos;

5)   KSŠ: ICCAT konvencijos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai;

6)   žvejybos leidimas: Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytu laikotarpiu atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

7)   žvejybos galimybė: kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė žvejoti, išreikšta laimikiu arba žvejybos pastangomis;

8)   ištekliai: jūrų biologiniai ištekliai konkrečiame valdymo rajone;

9)   žvejybos produktai: vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, arba iš jų gauti produktai;

10)   į jūrą išmetamas laimikis: sužvejotas laimikis, kuris išmetamas atgal į jūrą;

11)   mėgėjų žvejyba: neverslinė jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

12)   laivų stebėjimo sistemos duomenys: žvejybos laivo identifikavimo, jo geografinės padėties, datos, laiko, kurso ir greičio duomenys, kuriuos jame įmontuoti palydovinio sekimo įtaisai perduoda vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui;

13)   iškrovimas: bet kokio žvejybos produktų kiekio pirminis iškrovimas iš žvejybos laivo į krantą;

14)   perkrovimas: visų ar dalies laive laikomų žvejybos produktų iškrovimas į kitą laivą;

15)   frachtavimas: susitarimas, pagal kurį su valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu apibrėžtą laiką, nekeičiant vėliavos, gali naudotis veiklos vykdytojas kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

16)   ūda: žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis lynas su ant šoninių (ilginamųjų) lynų, kurių ilgis ir išdėstymo intervalas priklauso nuo tikslinės rūšies, pritvirtintais kabliukais;

17)   kabliukas: lenktas aštrus plieninės vielos elementas;

18)   meškerė: žvejų naudojamas meškerykotis su valu, suvyniotu ant tam skirto sukamojo įtaiso (ritės).

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMO PRIEMONĖS, TECHNINĖS IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Valdymo priemonės

6 straipsnis

Žvejybos pastangos

1.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos pastangos atitiktų jos turimas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybos galimybes.

2.   Nepanaudotas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotas perkelti draudžiama.

7 straipsnis

Žvejybos galimybių paskirstymas

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, paskirstydamos turimas žvejybos galimybes, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir stengiasi teikti paskatas Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai.

2.   Kiekviena valstybė narė nustato, kokia jos Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo metinį žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės.

3.   Valstybės narės stengiasi paskirstyti žvejybos galimybes, padidėjusias dėl sėkmingo šio reglamento įgyvendinimo, žvejybos laivams, kuriems anksčiau Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota nebuvo paskirta ir kurie atitinka žvejybos galimybių paskirstymo kriterijus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje.

8 straipsnis

Pajėgumo apribojimai

1.   Per visą šiame reglamente nustatyto išteklių atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį žvejybos laivams taikomi pajėgumo apribojimai pagal žvejybos įrankių tipą. Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių pagal žvejybos įrankių tipą, kad tas skaičius neviršytų vidutinio metinio 2013–2016 m. laikotarpiu su jų vėliava plaukiojusių laivų, kurie žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškraudavo Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičiaus.

2.   Nepaisant 1 dalies, apskaičiuodamos pajėgumo apribojimą, valstybės narės gali nuspręsti naudoti 2016 m. su jų vėliava plaukiojusių laivų, kurie žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškraudavo Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių, jei tas skaičius yra mažesnis už vidutinį metinį 2013–2016 m. laikotarpiu laivų skaičių. Tas pajėgumo apribojimas žvejybos laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą.

3.   Valstybės narės 2018 ir 2019 m. gali taikyti 5 % nuokrypį nuo 1 dalyje nurodyto pajėgumo apribojimo.

4.   Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos apriboti su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių. Ta informacija įtraukiama į perduodamus metinius žvejybos planus pagal 9 straipsnį.

9 straipsnis

Metiniai žvejybos planai

1.   Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo metinius žvejybos planus. Tokie metiniai žvejybos planai pateikiami ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu ir juose pateikiama išsami informacija apie Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, paskirtą pagal žvejybos įrankių tipą, įskaitant, kai taikoma, paskirtas mėgėjų žvejybos ir priegaudos kvotas.

2.   Komisija apibendrina 1 dalyje nurodytus metinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. Komisija tą Sąjungos žvejybos planą perduoda ICCAT sekretoriatui.

2 SKYRIUS

Techninės išsaugojimo priemonės

1 skirsnis

Žvejybos sezonai

10 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.   Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės nei kaip tikslinė rūšis, nei kaip priegauda negali būti žvejojamos, laikomos laive, perkraunamos ar iškraunamos žvejybos draudimo laikotarpiu. Žvejybos draudimo laikotarpis apima laikotarpį nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki kovo 31 d.

2.   Siekiant apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kasmet nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. žvejybos draudimo laikotarpis taikomas Viduržemio jūros ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) ūdomis žvejojantiems laivams.

3.   Valstybės narės stebi 1 ir 2 dalyse nurodytų žvejybos draudimo laikotarpių veiksmingumą ir kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo pateikia Komisijai visą susijusią informaciją apie tinkamas kontrolės priemones, kurių buvo imtasi praėjusiais metais, ir tinkamus inspektavimus, kurie praėjusiais metais buvo atlikti, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio nuostatų. Kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2 skirsnis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, atsitiktinis laimikis ir priegauda

11 straipsnis

Mažiausias Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama (įskaitant mėgėjų žvejybą) žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti ar demonstruoti arba siūlyti parduoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių:

a)

ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 100 cm arba

b)

gyvasis svoris mažesnis nei 11,4 kg arba be žiaunų ir išdarinėtų durklažuvių svoris mažesnis nei 10,2 kg.

2.   Leidžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti arba pirmoje transporto priemonėje po iškrovimo vežti tik neapdorotus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių egzempliorius (nepašalinus jokios išorinės dalies) arba be žiaunų ir išdarinėtus egzempliorius.

12 straipsnis

Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, atsitiktinis laimikis

Nepaisant 11 straipsnio 1 dalies, Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantiems žvejybos laivams galima laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti ar demonstruoti arba siūlyti parduoti atsitiktinai sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, jei toks laimikis (pagal svorį arba egzempliorių vienetais) sudaro ne daugiau kaip 5 % bendro atitinkamų žvejybos laivų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikio.

13 straipsnis

Priegauda

1.   Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių priegauda bet kuriuo metu po žvejybos operacijos negali viršyti valstybių narių metiniuose žvejybos planuose nustatyto priegaudos limito atsižvelgiant į bendrą laive laikomą laimikį pagal svorį arba egzempliorių vienetais.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių nežvejojančiuose žvejybos laivuose laikomas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekis negali viršyti to priegaudos limito.

3.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, jei vėliavos valstybei narei skirta Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota yra išnaudota, visos sužvejotos gyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės paleidžiamos.

4.   Jei vėliavos valstybei narei skirta Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota yra išnaudota, draudžiama apdoroti ir parduoti negyvas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, o visas laimikis turi būti užregistruotas. Pagal 21 straipsnį valstybės narės Komisijai kasmet teikia informaciją apie tokių negyvų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį, kurią Komisija persiunčia ICCAT sekretoriatui.

3 skirsnis

Techninės žvejybos įrankių charakteristikos

14 straipsnis

Techninės žvejybos įrankių charakteristikos

1.   Didžiausias kabliukų, kuriuos gali užmesti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantys žvejybos laivai arba kuriuos galima laikyti tokiuose laivuose, skaičius yra 2 500.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivuose, kurių reisai trunka daugiau kaip dvi dienas, leidžiama laikyti atsarginį 2 500 paruoštų naudoti kabliukų komplektą, jeigu jis yra deramai surištas ir padėtas žemesniuose deniuose, kad jo nebūtų galima iškart panaudoti.

3.   Kabliukas turi būti tokio dydžio, kad būtų bent 7 cm aukščio.

4.   Pelaginės ūdos negali būti ilgesnės nei 30 jūrmylių (55,56 km).

3 SKYRIUS

Kontrolės priemonės

1 skirsnis

Laivų registras

15 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus su jų vėliava plaukiojantiems Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantiems žvejybos laivams laikydamosi atitinkamų Reglamento (ES) 2017/2403 nuostatų, ypač jo 20 ir 21 straipsnių.

2.   Tik laikantis 16 ir 17 straipsniuose nustatytos procedūros į laivų ICCAT registrą įtrauktiems Sąjungos laivams leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti arba perdirbti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, nedarant poveikio nuostatoms dėl priegaudos, nustatytoms 13 straipsnyje.

3.   Valstybių narių leidimą turintys dideli žvejybos laivai privalo būti įregistruoti laivų, kurių bendrasis ilgis yra 20 metrų ar daugiau ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą ICCAT konvencijos rajone, ICCAT registre.

16 straipsnis

Informacija apie laivus, turinčius leidimą einamaisiais metais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves ir ilgapelekius tunus

1.   Valstybės narės kasmet elektroniniu būdu pateikia Komisijai ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu šią informaciją:

a)

ne vėliau kaip sausio 1 d. – informaciją apie žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliava ir turinčius leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, taip pat apie laivus, turinčius leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą;

b)

ne vėliau kaip kovo 1 d. – informaciją apie žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliava ir turinčius leidimą žvejoti Viduržemio jūros ilgapelekius tunus.

Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. ICCAT sekretoriatui išsiunčia a punkte nurodytą informaciją, o kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. – b punkte nurodytą informaciją.

Šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta informacija apie žvejybos laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 (15) I priede.

2.   Be 1 dalyje nurodytos informacijos, valstybės narės Komisijai praneša apie visus 1 dalyje nurodytos informacijos apie žvejybos laivus pasikeitimo atvejus per 30 dienų nuo to pasikeitimo. Komisija per 45 dienas nuo pasikeitimo datos perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.   Be ICCAT sekretoriatui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perduodamos informacijos, Komisija nedelsdama, kai būtina, pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį išsiunčia ICCAT sekretoriatui atnaujintą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie laivus.

17 straipsnis

Informacija apie laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais harpūnais arba pelaginėmis ūdomis žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves

1.   Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės elektroniniu būdu pateikia Komisijai šią informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

a)

laivo pavadinimą (jei pavadinimo nėra, registracijos numeris be valstybės inicialų);

b)

Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 I priede;

c)

numerį ICCAT registre.

2.   1 dalyje nurodyta informacija pateikiama ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

3.   Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija išsiunčia 1 dalyje nurodytą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2 skirsnis

Stebėjimas ir priežiūra

18 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.   Kontrolės tikslais žvejybos laivų, turinčių leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) duomenų perdavimas nenutraukiamas ir tiems laivams esant uoste.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai tikruoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų LSS pranešimus, gaunamus iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų. Komisija tuos pranešimus elektroniniu būdu išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

LSS pranešimai, gaunami iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, Komisijai būtų persiunčiami bent kas dvi valandas;

b)

techninio LSS sutrikimo atveju alternatyvūs pranešimai, gaunami pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 25 straipsnio 1 dalį iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, Komisijai būtų persiunčiami per 24 valandas nuo tada, kai tuos pranešimus gauna jų žvejybos stebėjimo centrai;

c)

Komisijai persiunčiami LSS pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalųjį identifikatorių), siekiant išvengti dubliavimo;

d)

Komisijai persiunčiami LSS pranešimai atitiktų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

4.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti LSS pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.

19 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms žvejoti yra draudžiamas.

20 straipsnis

Pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams skirtos nacionalinės mokslinių stebėtojų programos

1.   Kiekviena valstybė narė, turinti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, įgyvendina Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, skirtą nacionalinę mokslinių stebėtojų programą pagal šį straipsnį. Nacionalinė stebėtojų programa turi atitikti I priede nustatytus minimaliuosius standartus.

2.   Kiekviena atitinkama valstybė narė užtikrina, kad nacionaliniai moksliniai stebėtojai būtų įlaipinti į ne mažiau kaip 10 % Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis viršija 15 metrų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava. Procentinė aprėptis matuojama žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų, laivų ar reisų skaičiumi.

3.   Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia ir įgyvendina mokslinio stebėjimo metodą, kurį taiko renkant informaciją apie pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis neviršija 15 metrų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava, veiklą. Kiekviena vėliavos valstybė narė savo metiniame žvejybos plane, nurodytame 9 straipsnyje, ne vėliau kaip 2020 m. Komisijai pateikia išsamią informaciją apie tą mokslinio stebėjimo metodą.

4.   Komisija išsamią informaciją apie 3 dalyje nurodytą mokslinio stebėjimo metodą nedelsdama pateikia ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui (toliau – NMTSK), kad šis jį įvertintų. Prieš įgyvendinant mokslinio stebėjimo metodus, ICCAT metiniame susirinkime juos turi patvirtinti ICCAT komisija.

5.   Valstybės narės savo nacionaliniams moksliniams stebėtojams išduoda oficialų tapatybės nustatymo dokumentą.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad moksliniai stebėtojai ne tik atliktų I priede nustatytas mokslinio stebėjimo užduotis, bet ir įvertintų bei pateiktų šiuos duomenis apie Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

a)

į jūrą išmetamų mažesnių nei mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis egzempliorių kiekį;

b)

regionui būdingą subrendusių žuvų dydį ir amžių;

c)

buveinių naudojimą siekiant palyginti galimybes sužvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant įvairių tipų žvejybą, įskaitant žvejybos tradicinėmis ir mezopelaginėmis ūdomis palyginimą;

d)

žvejybos mezopelaginėmis ūdomis poveikį pagal laimikio sudėtį, žvejybos pastangų vienetui eilutes ir laimikio pasiskirstymą pagal dydį ir

e)

kas mėnesį įvertintą neršiančių durklažuvių ir durklažuvių, kuriomis pasipildo ištekliai, proporcinę dalį laimikyje.

7.   Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai pagal jų nacionalines mokslinių stebėtojų programas praėjusiais metais surinktą informaciją. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3 skirsnis

Laimikio kontrolė

21 straipsnis

Laimikio registravimas ir ataskaitų teikimas

1.   Kiekvieno leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčio žvejybos laivo kapitonas tvarko žvejybos žurnalą pagal II priede nustatytus reikalavimus ir laivo žurnalo informaciją pateikia vėliavos valstybei narei.

2.   Nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytoms valstybių narių ataskaitų teikimo pareigoms, valstybės narės kas ketvirtį išsiunčia Komisijai viso su jų vėliava plaukiojančių leidimą turinčių laivų sužvejoto Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikio ataskaitas, išskyrus atvejus, kai tokia informacija siunčiama kas mėnesį. Tos ketvirčio ataskaitos, naudojant suvestinės laimikio duomenų ataskaitos formatą, siunčiamos ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus kiekvienam ketvirčiui (t. y. kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d., liepos 15 d. ir spalio 15 d. bei kitų metų sausio 15 d.). Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d., liepos 30 d. ir spalio 30 d. bei kitų metų sausio 30 d. Komisija išsiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.   Be 1 dalyje nurodytos informacijos, kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės papildomai pateikia Komisijai šią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

a)

su žvejybos veikla susijusią informaciją, ją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus, remiantis imties ar viso laivyno duomenimis, įskaitant:

i)

žvejybos laikotarpį (-ius) ir bendrą laivo žvejybos dienų skaičių per metus;

ii)

geografinius rajonus pagal ICCAT statistinius stačiakampius, kuriuose laivas vykdė žvejybos veiklą;

iii)

laivo tipą;

iv)

laivo panaudotų kabliukų skaičių;

v)

laivo panaudotų ūdų vienetų skaičių;

vi)

bendrą visų laivo ūdų vienetų ilgį;

b)

duomenis apie laimikį, informaciją pateikiant pagal mažiausius galimus laiko ir ploto lygmenis, įskaitant:

i)

laimikio pasiskirstymą pagal žuvų dydį ir, jei įmanoma, amžių;

ii)

kiekvieno laivo laimikį ir laimikio sudėtį;

iii)

žvejybos pastangas (vidutinį laivo žvejybos dienų skaičių, vidutinį kabliukų laive skaičių, vidutinį ūdų vienetų laive skaičių, vidutinį bendrą laivo ūdų ilgį).

Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.   1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija pateikiama ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

22 straipsnis

Duomenys apie pagal kvotas sužvejojamų žuvų kiekį

1.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kai laikoma, kad pasiekta 80 % pagal žvejybos įrankių tipą paskirstytos Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotos.

2.   Kai suminis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikis pasiekia 80 % nacionalinės kvotos, vėliavos valstybės narės laimikio duomenis Komisijai siunčia kas savaitę.

4 skirsnis

Iškrovimas ir perkrovimas

23 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.   Sužvejotos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės (įskaitant durklažuvių priegaudą ir vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves) be 30 straipsnyje nurodyto įsago, kuriuo ženklinamas kiekvienas egzempliorius, iškraunamos ar perkraunamos tik paskirtuosiuose uostuose.

2.   Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) 1224/2009 43 straipsnio 5 dalį paskiria uostus, kuriuose vykdomas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių 1 dalyje nurodytas iškrovimas ar perkrovimas.

3.   Kasmet ne vėliau kaip vasario 15 d. valstybės narės Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. Komisija tą sąrašą perduoda ICCAT sekretoriatui.

24 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.   Į šio reglamento 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 12 metrų, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas siunčiamas valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais arba žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketinama pasinaudoti, taip pat vėliavos valstybės narės, jei ji nėra uosto valstybė narė, kompetentingai institucijai.

2.   Į 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, kapitonai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, taip pat vėliavos valstybei narei, jei ji nėra uosto valstybė narė, kompetentingai institucijai šią informaciją:

a)

numatytą atvykimo laiką;

b)

apytikrį laive laikomų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį ir

c)

informaciją apie geografinį rajoną, kuriame buvo sužvejotas laimikis.

3.   Jeigu žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie apytikriai įvertintus laive laikomus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekius gali būti keičiama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.

4.   Uosto valstybių narių institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.

25 straipsnis

Perkrovimas

1.   Sąjungos laivams, kuriuose laikomos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės, ar Sąjungos vandenyse esantiems trečiųjų valstybių laivams bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 51 straipsnio, 52 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 54 ir 57 straipsnių taikymui, laivai Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose.

5 skirsnis

Inspektavimas

26 straipsnis

Metiniai inspektavimo planai

1.   Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės Komisijai perduoda savo metinius inspektavimo planus. Tie metiniai inspektavimo planai rengiami remiantis:

a)

inspektavimo veiklos tikslais, prioritetais, procedūromis ir standartais, nustatytais Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/1986 (16), ir

b)

Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms taikoma nacionaline kontrolės veiksmų programa, nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį.

2.   Komisija apibendrina nacionalinius inspektavimo planus ir įtraukia juos į Sąjungos inspektavimo planą. Sąjungos inspektavimo planą kartu su 9 straipsnyje nurodytais metiniais žvejybos planais Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui, kad ICCAT juos patvirtintų.

27 straipsnis

ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema

1.   Jungtinio tarptautinio inspektavimo veikla vykdoma pagal III priede nustatytą ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistemą (toliau – ICCAT sistema).

2.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivai turi leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje. Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.

3.   Jei kuriuo nors metu ICCAT konvencijos rajone Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą vykdo daugiau kaip 50 su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, ta valstybė narė paskiria inspektavimo laivą, kuris vykdo inspektavimą ir kontrolę Viduržemio jūroje visą tų laivų buvimo tame rajone laikotarpį. Ta pareiga laikoma įvykdyta ir tuo atveju, jei inspektavimo laivą Viduržemio jūroje valstybės narės paskiria bendrai arba jei paskiriamas Sąjungos inspektavimo laivas.

4.   Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkama valstybe nare, gali rengti jungtinio inspektavimo programas, padedančias Sąjungai vykdyti jos pareigą pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą, priima priemones, būtinas sudaryti palankesnes sąlygas tų jungtinio inspektavimo programų įgyvendinimui, visų pirma susijusias su reikiamais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, laikotarpiais, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, ir geografiniais tų išteklių naudojimo rajonais.

5.   Kasmet ne vėliau kaip gruodžio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša ICCAT sistemai įgyvendinti ateinančiais metais ketinamų skirti inspektorių vardus ir pavardes bei inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia metinį planą, pagal kurį Sąjunga įgyvendina ICCAT sistemą, ir kasmet ne vėliau kaip sausio 1 d. jį išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

28 straipsnis

Inspektavimas pažeidimų atveju

Jei su valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas pažeidė šio reglamento nuostatas, ta valstybė narė užtikrina, kad jos uostuose jai prižiūrint būtų vykdomas to laivo fizinis inspektavimas arba, jei laivas nėra viename iš jos uostų, inspektavimą vykdytų tos valstybės narės paskirtas asmuo.

4 SKYRIUS

Mėgėjų žvejyba

29 straipsnis

Valdymo priemonės

1.   Kiekviena valstybė narė, leidžianti žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą, numato, kokią jos nacionalinės kvotos dalį sudarys mėgėjų žvejybos kvota, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo metinį žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuves.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės, su kurių vėliava plaukiojantys laivai vykdo Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių mėgėjų žvejybą, užtikrina, kad tie laivai būtų įtraukti į 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie leidimą turinčius laivus. Laivams, kurie į tą informaciją neįtraukiami, neleidžiama žvejoti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių.

3.   Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves parduoti ir jomis prekiauti bet kokiu kitu būdu draudžiama.

4.   Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną Viduržemio jūros paprastąją durklažuvę. Atitinkamos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kiek įmanoma, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos gyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės būtų paleidžiamos ir kad tam būtų sudarytos palankesnės sąlygos, ir gali imtis dar griežtesnių priemonių, kurios padėtų geriau apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves.

30 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.   Leidimas žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą suteikiamas tik laivams, iš kurių žvejojama meškerėmis.

2.   Pagal 16 straipsnio 1 dalies a punktą ICCAT sekretoriatui siunčiama informacija apie leidimą turinčius mėgėjų laivus apima:

a)

laivo pavadinimą (jei pavadinimo nėra, registracijos numerį be valstybės inicialų);

b)

ankstesnį laivo pavadinimą, jei taikoma;

c)

bendrąjį laivo ilgį;

d)

laivo savininko (-ų) ir operatoriaus (-ių) pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą.

3.   Laimikio duomenys, įskaitant kiekvienos vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos, laive laikomos ir iškrautos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės ilgio (nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo) ir gyvojo svorio duomenis, registruojami ir pranešami pagal 21 straipsnį.

4.   Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės gali būti iškraunamos tik neapdorotos arba be žiaunų ir išdarinėtos, o jas iškrauti galima pagal 23 straipsnį paskirtame uoste arba kiekvieną egzempliorių paženklinus įsagu. Kiekviename įsage turi būti unikalus valstybės kodas ir tas įsagas turi būti apsaugotas nuo klastojimo.

5.   Valstybės narės šio reglamento taikymo tikslais nustato ženklinimo įsagais programą ir tos programos specifikacijas įtraukia į 9 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus.

6.   Kiekviena valstybės narė leidžia naudoti įsagus tik iki tol, kol suminis laimikis neviršija jai skirtos kvotos.

7.   Valstybės narės kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos siunčia Komisijai ženklinimo įsagais programos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija apibendrina informaciją iš valstybių narių ir likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo dienos ją išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Metinė ataskaita

1.   Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus ir, jei tinkama, visą papildomą informaciją.

2.   Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą mažesnių nei mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį, taip pat apie visus aktualius tos srities mokslinius tyrimus.

3.   Komisija surenka informaciją, gautą pagal 1 ir 2 dalis, ir kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. ją persiunčia ICCAT sekretoriatui.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šiame straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos formato reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

32 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šiame reglamente nustatyto išteklių atkūrimo plano veikimo ataskaitą.

33 straipsnis

Finansavimas

Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 (17), šiame reglamente nustatytas išteklių atkūrimo planas laikomas daugiamečiu planu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje.

34 straipsnis

Dalinių pakeitimų tvarka

1.   Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti ICCAT rekomendacijas, kuriomis iš dalies keičiamas arba papildomas ICCAT išteklių atkūrimo planas ir kurios yra privalomos Sąjungai, ir tiek, kiek Sąjungos teisė iš dalies keičiama neviršijant tų ICCAT rekomendacijų, Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais gali būti iš dalies keičiami:

a)

9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 10 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti informacijos teikimo terminai;

b)

10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti žvejybos draudimo laikotarpiai;

c)

11 straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis;

d)

12 ir 13 straipsniuose nurodyti nuokrypių dydžiai;

e)

14 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos žvejybos įrankių techninės charakteristikos;

f)

22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pagal kvotas sužvejojamų žuvų kiekio procentinė dalis;

g)

informacija apie laivus, nurodyta 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 17 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse bei 30 straipsnio 2 dalyje, ir

h)

I, II ir III priedai.

2.   Visi pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai turi būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų dalinių pakeitimų arba papildomų nuostatų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

35 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   34 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 34 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 34 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

36 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

37 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2107 daliniai pakeitimai

Reglamento (ES) 2017/2107 20–26 straipsniai išbraukiami.

38 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 daliniai pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 II priedo 6 punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2.

2 500 kabliukų vienam laivui, kai laivai skirti gaudyti durklažuves (Xiphias gladius), šiai rūšiai sudarant mažiausiai 70 % gyvojo sugautų žuvų svorio po rūšiavimo;“.

39 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 174.

(2)  2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos ir Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (OL L 16, 2015 1 23, p. 23).

(5)  2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).

(6)  1998 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1239/98, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 894/97, nustatantį tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 171, 1998 6 17, p. 1).

(7)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8)  2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(9)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(10)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(11)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13)  2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(14)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(15)  2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).

(16)  2018 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1986, kuriuo nustatomos tam tikros žvejybos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos ir panaikinami įgyvendinimo sprendimai 2012/807/ES, 2013/328/ES, 2013/305/ES ir 2014/156/ES (OL L 317, 2018 12 14, p. 29).

(17)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).


I PRIEDAS

ICCAT MINIMALIEJI ŽVEJYBOS LAIVŲ MOKSLINIŲ STEBĖTOJŲ PROGRAMŲ STANDARTAI

Bendrosios nuostatos

1.

Šie standartai yra ICCAT rekomendacijoje 16-14 nustatyti minimalieji žvejybos laivų mokslinių stebėtojų programų standartai.

Stebėtojų kvalifikacija

2.

Nedarant poveikio NMTSK rekomenduojamoms mokymo ar techninėms kvalifikacijoms, KSŠ užtikrina, kad jų stebėtojai turėtų bent šias jų užduotims atlikti reikalingas kvalifikacijas:

a)

turėtų pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų nustatyti ICCAT rūšis ir žvejybos įrankių konfigūracijas;

b)

gebėtų stebėti ir tiksliai registruoti pagal programą renkamą informaciją;

c)

gebėtų vykdyti tolesniame 7 punkte išdėstytas užduotis;

d)

gebėtų rinkti biologinius ėminius ir

e)

būtų baigę minimalų tinkamą saugos ir išgyvenimo jūroje mokymo kursą.

3.

Be to, siekdamos užtikrinti savo nacionalinių stebėtojų programų vientisumą, KSŠ užtikrina, kad stebėtojai:

a)

nebūtų stebimo žvejybos laivo įgulos nariai;

b)

nebūtų stebimo žvejybos laivo savininko arba tikrojo savininko darbuotojai ir

c)

tuo metu neturėtų su stebima žvejyba susijusių finansinių ar nepiniginės naudos interesų.

Stebėjimo aprėptis

4.

Kiekviena KSŠ užtikrina, kad įgyvendinant jos nacionalines stebėtojų programas būtų laikomasi šių reikalavimų:

a)

stebėjimo aprėptis apimtų bent 5 % kiekvienos žvejybos pelaginėmis ūdomis, kaip apibrėžta ICCAT terminų žodyne, kartinėmis ūdomis su jauku, gaudyklėmis, žiauniniais tinklais ir tralais pastangų. Procentinė stebėjimo aprėpties dalis išreiškiama:

i)

žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, ūdų pastatymo kartų ar reisų skaičiumi;

ii)

žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku ir žvejybos gaudyklėmis atveju – žvejybos dienų skaičiumi;

iii)

žvejybos žiauniniais tinklais atveju – žvejybos valandų ar dienų skaičiumi, ir

iv)

žvejybos tralais atveju – žvejybos valksmų ar dienų skaičiumi;

b)

nepaisant a punkto, laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu kyla ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, KSŠ gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą, pagal kurį būtų renkami duomenys, lygiaverčiai nurodytiesiems ICCAT rekomendacijoje 16-14, ir užtikrinama panaši aprėptis. Tokiais atvejais KSŠ, ketinanti pasinaudoti alternatyviu metodu, turi pateikti išsamią informaciją apie tą metodą NMTSK, kad šis jį įvertintų. NMTSK pateiks rekomendacijas ICCAT dėl alternatyvaus metodo tinkamumo ICCAT rekomendacijoje 16-14 nustatytiems duomenų rinkimo įpareigojimams įgyvendinti. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus pagal šią nuostatą, juos metiniame susirinkime turi patvirtinti ICCAT;

c)

būtų kaupiami reprezentatyvūs laivyno veiklos laikotarpių ir rajonų duomenys, siekiant užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai tinkamų duomenų, kaip reikalaujama ICCAT rekomendacijoje 16-14 ir visose papildomose nacionalinėse KSŠ stebėtojų programose, atsižvelgiant į laivyno ir žvejybos charakteristikas;

d)

būtų renkami duomenys apie susijusius žvejybos operacijos aspektus, įskaitant laimikį, kaip nurodyta 7 punkte.

5.

KSŠ gali sudaryti dvišalius susitarimus, pagal kuriuos viena KSŠ skiria savo nacionalinius stebėtojus į laivus, plaukiojančius su kitos KSŠ vėliava, jeigu laikomasi visų ICCAT rekomendacijos 16-14 nuostatų.

6.

KSŠ stengiasi užtikrinti, kad stebėtojai kiekvieną kartą būtų skiriami į kitą laivą.

Stebėtojo užduotys

7.

KSŠ reikalauja, inter alia, kad stebėtojai:

a)

registruotų stebimo laivo žvejybos veiklos duomenis ir teiktų tos veiklos ataskaitas, ir tuo tikslu atliktų bent šiuos veiksmus:

i)

rinktų duomenis, t. y. nustatytų bendro tikslinio laimikio, į jūrą išmetamo laimikio ir priegaudos (įskaitant ryklius, jūrų vėžlius, jūrų žinduolius ir jūrų paukščius) kiekį, įvertintų arba nustatytų sudėtį pagal dydį (jei praktiškai įmanoma), tvarkomo laimikio statusą (t. y. laikomas laive, į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis) ir rinktų biologinius ėminius gyvenimo etapų tyrimams (pvz., lytines liaukas, kaulines vidinės ausies dalis, stuburą, žvynus);

ii)

rinktų visus rastus įsagus ir apie juos praneštų;

iii)

registruotų informaciją apie žvejybos operaciją, įskaitant:

vietos, kurioje sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą;

informaciją apie žvejybos pastangas (pvz., žvejybos įrankių užmetimo kartų skaičių, kabliukų skaičių ir kt.);

kiekvienos žvejybos operacijos datą, prireikus įskaitant žvejybos veiklos pradžios ir pabaigos laiką;

naudojamus žuvų suburiamuosius objektus, įskaitant žuvų suburiamuosius įrenginius (toliau – ŽSĮ), ir

bendrą paleistų gyvūnų būklę, nuo kurios priklauso jų išgyvenamumas (t. y. negyvi / gyvi, sužeisti ir kt.);

b)

stebėtų priegaudos mažinimo priemonių naudojimą ir registruotų šią ir kitą susijusią informaciją;

c)

kiek įmanoma, stebėtų aplinkos sąlygas (pvz., jūros sąlygas, klimato bei hidrologinius parametrus ir kt.) ir apie jas praneštų;

d)

stebėtų ŽSĮ ir apie juos praneštų laikydamiesi ICCAT stebėtojų programos, priimtos pagal daugiametę tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programą, ir

e)

atliktų visas kitas NMTSK rekomenduojamas ir ICCAT patvirtintas mokslines užduotis.

Stebėtojo pareigos

8.

KSŠ užtikrina, kad stebėtojas:

a)

netrikdytų laivo elektroninės įrangos veikimo;

b)

būtų susipažinęs su laive taikomomis avarinėmis procedūromis, įskaitant gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietas;

c)

prireikus pasikalbėtų su kapitonu apie aktualius su stebėjimu susijusius klausimus ir užduotis;

d)

netrukdytų žvejybos veiklos ir įprastų laivo operacijų ir į jas nesikištų;

e)

dalyvautų ataskaitiniame posėdyje ar posėdžiuose su atitinkamo mokslo instituto arba nacionalinės institucijos, atsakingos už stebėtojų programos įgyvendinimą, atstovais.

Kapitono pareigos

9.

KSŠ užtikrina, kad laivo, į kurį paskirtas stebėtojas, kapitonas:

a)

sudarytų tinkamas sąlygas patekti į laivą ir stebėti jo operacijas;

b)

leistų stebėtojui veiksmingai atlikti savo pareigas ir tuo tikslu, be kita ko:

i)

suteiktų tinkamą prieigą prie laivo žvejybos įrankių, dokumentų (įskaitant elektroninius ir popierinius laivo žurnalus) ir laimikio;

ii)

bet kuriuo metu palaikytų ryšį su atitinkamais mokslo instituto arba nacionalinės institucijos atstovais;

iii)

užtikrintų tinkamą prieigą prie elektroninės ir kitos su žvejyba susijusios įrangos, įskaitant (bet neapsiribojant):

palydovinės navigacijos įrangą;

elektronines ryšio priemones;

iv)

užtikrintų, kad joks asmuo stebimame laive negadintų ir nenaikintų stebėjimo įrangos arba dokumentų, netrukdytų stebėtojui, nesikištų į jo darbą ar kitaip nekliudytų vykdyti stebėtojo pareigų, stebėtojui negrasintų, prie jo nepriekabiautų ir nedarytų jam jokios žalos, neduotų ar nebandytų stebėtojui duoti kyšių;

c)

apgyvendintų stebėtojus – be kita ko teiktų gyvenamąsias patalpas, maistą ir sudarytų tinkamas sanitarines bei medicinos sąlygas, atitinkančias sąlygas, kurios sudaromos aukštesnio rango laivo įgulos nariams;

d)

suteiktų stebėtojui pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo užduotims vykdyti.

KSŠ pareigos

10.

Kiekviena KSŠ:

a)

reikalauja, kad jos laivuose, kai jie žvejoja ICCAT rūšių žuvis, pagal ICCAT rekomendacijos 16-14 nuostatas būtų mokslinis stebėtojas;

b)

prižiūri savo stebėtojų saugumą;

c)

skatina, kai įmanoma ir tinkama, savo mokslo institutą ar nacionalinę instituciją sudaryti susitarimus su kitų KSŠ mokslo institutais arba nacionalinėmis institucijomis dėl tarpusavio keitimosi stebėtojų ataskaitomis ir stebėjimo duomenimis;

d)

savo metinėje ataskaitoje ICCAT ir NMTSK teikia konkrečią informaciją apie ICCAT rekomendacijos 16-14 įgyvendinimą, apimančią:

i)

išsamius duomenis apie jų mokslinių stebėtojų programų struktūrą ir koncepciją, įskaitant, inter alia:

tikslinį stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą, taip pat jo nustatymo metodą;

reikalaujamus rinkti duomenis;

taikomus duomenų rinkimo ir tvarkymo protokolus;

informaciją apie tai, kaip pasirenkami stebimi laivai, kad būtų pasiektas KSŠ tikslinis stebėjimo aprėpties lygis;

stebėtojų mokymo reikalavimus ir

stebėtojų kvalifikacijos reikalavimus;

ii)

stebimų laivų skaičių, pasiektą stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą ir

iii)

išsamius duomenis apie tai, kaip tie stebėjimo aprėpties lygiai buvo apskaičiuoti;

e)

pirmą kartą pateikusi informaciją, kurios reikalaujama pagal 10 punkto d papunkčio i papunktį, teikdama savo metinę ataskaitą praneša apie savo stebėtojų programų struktūros arba koncepcijos pakeitimus tais atvejais, kai padaroma tokių pakeitimų. Informaciją, kurios reikalaujama pagal 10 punkto d papunkčio ii papunktį, KSŠ kasmet toliau teikia ICCAT;

f)

kasmet, naudodamasi tam skirta NMTSK sukurta elektronine forma ir laikydamasi taikomų su kitais duomenų teikimo reikalavimais susijusių procedūrų ir nacionalinių konfidencialumo reikalavimų, teikia NMTSK informaciją, surinktą įgyvendinant nacionalines stebėtojų programas, kad ja galėtų naudotis ICCAT, visų pirma siekdama įvertinti išteklius ir kitais moksliniais tikslais;

g)

užtikrina, kad jos stebėtojai, vykdydami 7 punkte nurodytas užduotis, įskaitant fotografavimą (kai būtina ir tikslinga), taikytų patikimus duomenų rinkimo protokolus.

Vykdomojo sekretoriaus pareigos

11.

Vykdomasis sekretorius palengvina NMTSK ir ICCAT prieigą prie atitinkamų duomenų ir informacijos, pateiktų pagal ICCAT rekomendaciją 16-14.

NMTSK pareigos

12.

NMTSK pareigos yra:

a)

parengti, jei būtina ir tikslinga, stebėtojų darbo vadovą, kurį KSŠ gali savanoriškai naudoti savo nacionalinėse stebėtojų programose ir kuriame pateikiami duomenų rinkimo formų pavyzdžiai ir nustatoma standartizuota duomenų rinkimo tvarka, atsižvelgiant į jau egzistuojančius stebėtojų vadovus ir susijusią medžiagą iš kitų šaltinių, įskaitant KSŠ, regionines bei subregionines institucijas ir kitas organizacijas;

b)

parengti konkrečiam žvejybos tipui skirtas gaires dėl elektroninių stebėjimo sistemų;

c)

pateikti ICCAT mokslinių duomenų ir informacijos, surinktų ir pateiktų pagal ICCAT rekomendaciją 16-14, santrauką ir visas svarbias susijusias išvadas;

d)

jei būtina ir tikslinga, teikti rekomendacijas, kaip pagerinti mokslinių stebėtojų programų veiksmingumą, siekiant ICCAT pateikti visus reikiamus duomenis, įskaitant galimas ICCAT rekomendacijos 16-14 peržiūras, arba rekomendacijas, kaip KSŠ turėtų įgyvendinti šiuos minimaliuosius standartus ir protokolus.

Elektroninės stebėjimo sistemos

13.

Jei NMTSK nustato, kad elektroninės stebėjimo sistemos leidžia veiksmingai stebėti tam tikrą žvejybą, tos sistemos gali būti įrengiamos žvejybos laivuose ir papildyti stebėtojo funkcijas arba, kol NMTSK pateiks rekomendaciją ir ICCAT priims sprendimą, atlikti tas funkcijas vietoj stebėtojo.

14.

KSŠ turėtų atsižvelgti į visas taikytinas NMTSK patvirtintas gaires dėl elektroninių stebėjimo sistemų naudojimo.

15.

KSŠ raginamos pranešti NMTSK apie savo patirtį, susijusią su elektroninių stebėjimo sistemų naudojimu ICCAT rūšių žuvų žvejybai stebėti, siekiant papildyti stebėtojų programas. Tokių sistemų dar neįdiegusios KSŠ raginamos išnagrinėti galimybes naudoti tas sistemas ir pranešti savo išvadas NMTSK.

II PRIEDAS

REIKALAVIMAI ŽVEJYBOS ŽURNALAMS

 

Būtiniausios žvejybos žurnalams taikomos specifikacijos

1.

Žvejybos žurnalo lapai sunumeruojami.

2.

Žvejybos žurnalas pildomas kasdien (vidurnaktį) arba prieš atplaukiant į uostą.

3.

Žvejybos žurnalas pildomas, jei atliekamas inspektavimas jūroje.

4.

Viena žvejybos žurnalo lapų kopija lieka prisegta prie žurnalo.

5.

Laive laikomi visi žvejybos žurnalai, kuriuose aprašyta vienų metų laikotarpio veikla.

 

Būtiniausia standartinė žvejybos žurnaluose pateiktina informacija

1.

Kapitono vardas, pavardė ir adresas.

2.

Išplaukimo datos ir išvykimo uostai, įplaukimo datos ir atvykimo uostai.

3.

Laivo pavadinimas, registro numeris, ICCAT numeris, tarptautinis radijo šaukinys ir IMO numeris (jeigu yra).

4.

Žvejybos įrankiai:

a)

tipas pagal FAO kodą;

b)

matmenys (pvz., ilgis, tinklo akių dydis, kabliukų skaičius).

5.

Operacijų jūroje duomenys, pateikiami ne mažiau kaip vienoje eilutėje per vieną reiso dieną, nurodant:

a)

veiklą (pvz., žvejyba, navigacija);

b)

geografines koordinates: kasdien tiksliai nurodomos laivo geografinės koordinatės (laipsniais ir minutėmis), užregistruotos vykdant kiekvieną žvejybos operaciją, arba vidurdienį, jeigu tą dieną žvejojama nebuvo;

c)

duomenis apie laimikį, įskaitant:

i)

FAO kodą;

ii)

per dieną sužvejotų žuvų gyvąjį svorį (kg);

iii)

egzempliorių skaičių per dieną.

6.

Laivo kapitono parašas.

7.

Svorio nustatymo priemonės: apytikris įvertinimas, svėrimas laive.

8.

Į laivo žurnalą įrašomas ekvivalentinis gyvasis žuvų svoris ir nurodomi atliekant skaičiavimą taikyti perskaičiavimo koeficientai.

 

Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateiktina informacija apie iškrovimą arba perkrovimą

1.

Iškrovimo ar perkrovimo datos ir uostas.

2.

Produktai:

a)

rūšys ir pateikimas pagal FAO kodą;

b)

žuvų arba dėžių skaičius ir kiekis (kg).

3.

Kapitono arba laivo agento parašas.

4.

Perkrovimo atveju – laivo, į kurį perkraunama, pavadinimas, vėliavos valstybė ir ICCAT numeris.


III PRIEDAS

ICCAT JUNGTINIO TARPTAUTINIO INSPEKTAVIMO SISTEMA

Vadovaudamasi ICCAT konvencijos IX straipsnio 3 dalimi, ICCAT rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti ICCAT konvencijos ir joje nustatytų priemonių taikymą, būtų nustatytos toliau nurodytos nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse taikomos tarptautinės kontrolės priemonės.

I.   Sunkūs pažeidimai

1.

Įgyvendinant šias procedūras, sunkiais pažeidimais laikomi šie ICCAT priimtų ICCAT išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatų pažeidimai:

a)

žvejyba neturint vėliavos KSŠ išduotos licencijos ar leidimo;

b)

nepakankamos informacijos apie laimikį ir su laimikiu susijusių duomenų registravimas pagal ICCAT nustatytus duomenų teikimo reikalavimus arba iš esmės neteisingos informacijos apie laimikį ar su juo susijusių duomenų pateikimas;

c)

žvejyba draudžiamame rajone;

d)

žvejyba draudžiamu sezonu;

e)

tyčinis tam tikrų rūšių žuvų žvejojimas arba laikymas laive pažeidžiant taikytinas ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

f)

sunkus pagal ICCAT taisykles taikomo laimikio limito arba kvotų pažeidimas;

g)

draudžiamų žvejybos įrankių naudojimas;

h)

žvejybos laivo žymenų, identifikavimo ar registracijos duomenų falsifikavimas ar tyčinis slėpimas;

i)

su pažeidimo tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas ar naikinimas;

j)

daugiau nei vienas pažeidimas, kurie drauge paėmus rodo, kad iš esmės nepaisoma galiojančių ICCAT priemonių;

k)

įgaliotojo inspektoriaus ar stebėtojo užpuolimas, priešinimasis jam, jo bauginimas, seksualinis priekabiavimas prie jo, kišimasis į jo veiklą, kliudymas jo veiklai ar jo gaišinimas;

l)

tyčinis LSS duomenų klastojimas arba jos gadinimas;

m)

kitokie pažeidimai, kuriuos gali nustatyti ICCAT, kai jie įtraukiami į atnaujintą tų procedūrų redakciją ir išplatinami;

n)

palydovinio ryšio stebėjimo sistemos veikimo trikdymas arba laivo eksploatavimas nenaudojant LSS;

o)

perkrovimas jūroje.

2.

Jei įlipę į žvejybos laivą ir jame atlikę inspektavimą įgaliotieji inspektoriai nustato, kad vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės galėtų būti laikomos 1 punkte nurodytu sunkiu pažeidimu, inspektavimo laivo vėliavos valstybės institucijos nedelsdamos tiesiogiai ir per ICCAT sekretoriatą apie tai praneša žvejybos laivo vėliavos valstybei. Tokiais atvejais inspektorius taip pat turėtų informuoti bet kurį to žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, turimais duomenimis, yra netoliese.

3.

ICCAT inspektoriai atliktus inspektavimus ir visus nustatytus pažeidimus (jei jų būta) registruoja žvejybos laivo žurnale.

4.

Vėliavos KSŠ užtikrina, kad po 2 punkte nurodyto inspektavimo atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą. Vėliavos KSŠ pareikalauja, kad žvejybos laivas per 72 valandas atplauktų į jos paskirtą uostą, ir tame uoste pradedamas tyrimas.

5.

Jei atliekant inspektavimą nustatoma, kad vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės galėtų būti laikomos sunkiu pažeidimu, laivas tikrinamas pagal ICCAT rekomendacijoje 11-18, kuria papildomai iš dalies keičiama Rekomendacija 09-10 dėl laivų, kurie, kaip manoma, vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone, sąrašo sudarymo, nustatytas procedūras ir atsižvelgiant į visus atsakomuosius veiksmus ir kitas tolesnes priemones.

II.   Inspektavimo tvarka

6.

Inspektavimą atlieka susitariančiųjų vyriausybių paskirti inspektoriai. Įgaliotųjų vyriausybinių agentūrų pavadinimai ir atitinkamų vyriausybių tuo tikslu paskirtų inspektorių vardai ir pavardės pranešami ICCAT komisijai.

7.

Inspektavimo laivai, vykdantys tarptautinio įlaipinimo ir inspektavimo pareigas pagal šį priedą, plaukioja su specialia ICCAT komisijos patvirtinta ir ICCAT sekretoriato išduota vėliava arba gairele. Tokios paskirties laivų pavadinimai pranešami ICCAT sekretoriatui iškart, kai tai praktiškai įmanoma, prieš pradedant inspektavimo veiklą. Informaciją apie paskirtus inspektavimo laivus ICCAT sekretoriatas pateikia visoms KSŠ, be kita ko, paskelbia ją slaptažodžiu apsaugotoje savo interneto svetainėje.

8.

Inspektoriai turi su savimi turėti vėliavos valstybės institucijų išduotą 21 punkte nurodytos formos tapatybės dokumentą.

9.

Atsižvelgiant į nuostatas, dėl kurių susitarta pagal 16 punktą, su susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, kuriuo ICCAT konvencijos rajone, nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, žvejojami tunai arba tunams giminingų rūšių žuvys, turi sustoti, kai su 7 punkte nurodyta ICCAT gairele plaukiojantis inspektavimo laivas, kuriame yra inspektorius, atitinkamu Tarptautinio signalų sąvado signalu žvejybos laivui perduoda signalą, išskyrus atvejus, kai žvejybos laivas tuo metu vykdo žvejybos operacijas, – tokiu atveju jis turi nedelsdamas sustoti užbaigęs tokias operacijas. Žvejybos laivo kapitonas leidžia 10 punkte nurodytai inspektavimo grupei patekti į laivą ir turi parūpinti trapą. Kapitonas sudaro sąlygas inspektavimo grupei patikrinti įrangą, laimikį arba žvejybos įrankius ir bet kuriuos susijusius dokumentus taip, kaip inspektorius mano esant reikalinga siekiant patikrinti, ar laikomasi inspektuojamo žvejybos laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT rekomendacijų. Inspektoriai taip pat gali prašyti pateikti visus paaiškinimus, kuriuos jie laiko būtinais.

10.

Inspektavimo grupės dydį, atsižvelgdamas į atitinkamas aplinkybes, nustato inspektavimo laivo vadovaujantis pareigūnas. Inspektavimo grupė turėtų būti kuo mažesnė, kad galėtų saugiai ir patikimai įvykdyti šiame priede nustatytas pareigas.

11.

Įlipę į žvejybos laivą, inspektoriai pateikia 8 punkte apibūdintą tapatybės dokumentą. Inspektoriai laikosi visuotinai pripažintų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su inspektuojamo žvejybos laivo ir jo įgulos sauga, ir kuo mažiau trukdo vykdyti žvejybos veiklą ar sandėliuoti produktus ir, kiek praktiškai įmanoma, vengia veiksmų, dėl kurių gali pablogėti laive laikomo laimikio kokybė. Inspektoriai pateikia tik tokius klausimus, kurie padeda įsitikinti, ar laikomasi atitinkamo žvejybos laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT rekomendacijų. Atlikdami inspektavimą, inspektoriai žvejybos laivo kapitono gali prašyti bet kokios pagalbos, kurios gali prireikti. Naudodamiesi ICCAT komisijos patvirtinta forma, inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą. Inspektoriai ataskaitą pasirašo dalyvaujant žvejybos laivo kapitonui, o šis turi teisę į ataskaitą įrašyti visas, jo manymu, tinkamas pastabas arba pasirūpinti, kad jos būtų įrašytos, ir tokias pastabas jis turi patvirtinti parašu.

12.

Ataskaitos kopijos pateikiamos žvejybos laivo kapitonui ir inspektavimo grupės vadovybei, o ši kopijas perduoda atitinkamoms inspektuoto žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms ir ICCAT komisijai. Nustatęs ICCAT rekomendacijų pažeidimą, inspektorius, jei įmanoma, taip pat turėtų informuoti žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, turimais duomenimis, yra netoliese.

13.

Pasipriešinimą inspektoriams arba atsisakymą paklusti jų nurodymams inspektuojamo žvejybos laivo vėliavos valstybė vertina taip pat, kaip ji vertintų tokį elgesį su nacionaliniais inspektoriais.

14.

Inspektoriai savo pareigas eina pagal šias nuostatas, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų taisyklių, tačiau inspektorių veiklą kontroliuoja jų nacionalinės institucijos ir jie toms institucijoms yra atskaitingi.

15.

Pagal šias nuostatas susitariančiosios vyriausybės užsienio šalių inspektorių inspektavimo ataskaitas, stebėjimo duomenų lapus pagal ICCAT rekomendaciją 94-09 ir dokumentų patikrinimo ataskaitas vertina ir imasi su jais susijusių veiksmų laikydamosi tų pačių nacionalinės teisės aktų kaip nacionalinių inspektorių pateiktų ataskaitų atžvilgiu. Šio punkto nuostatomis susitariančioji vyriausybė neįpareigojama užsienio šalies inspektoriaus ataskaitai suteikti svaresnę įrodomąją galią nei ji turėtų inspektoriaus šalyje. Susitariančiosios vyriausybės bendradarbiauja, kad palengvintų teismines ar kitas procedūras, kurios vykdomos remiantis inspektoriaus parengta ataskaita pagal šias nuostatas.

16.

a)

Kasmet ne vėliau kaip sausio 1 d. susitariančiosios vyriausybės ICCAT komisiją informuoja apie savo preliminarius planus, kuriuose numatoma tais kalendoriniais metais pagal ICCAT rekomendaciją 16-05 vykdytina inspektavimo veikla, o ICCAT komisija susitariančiosioms vyriausybėms gali pateikti pasiūlymų dėl nacionalinių šios srities operacijų koordinavimo, įskaitant inspektorių ir inspektavimo laivų, kuriuose yra inspektorių, skaičių;

b)

ICCAT rekomendacijos 16-05 nuostatų laikosi ir dalyvavimo planus įgyvendina visos susitariančiosios vyriausybės, nebent jos susitaria kitaip; apie tokį susitarimą pranešama ICCAT komisijai. Tačiau bet kurios dvi susitariančiosios vyriausybės sustabdo sistemos įgyvendinimą, jeigu kuri nors iš jų apie tai pranešė ICCAT komisijai, dar nesudarius tokio susitarimo.

17.

a)

Žvejybos įrankiai tikrinami laikantis taisyklių, galiojančių parajonyje, kuriame atliekamas inspektavimas. Inspektavimo ataskaitoje inspektoriai nurodo parajonį, kuriame atliktas inspektavimas, ir apibūdina visus nustatytus pažeidimus;

b)

Inspektoriams suteikiami įgaliojimai tikrinti visus naudojamus arba laive esančius žvejybos įrankius.

18.

Inspektoriai visus patikrintus žvejybos įrankius, kurie atrodo neatitinkantys atitinkamai žvejybos laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT rekomendacijų, paženklina ICCAT komisijos patvirtintu identifikavimo ženklu ir tą faktą užregistruoja savo ataskaitoje.

19.

Inspektoriams žvejybos įrankius, įrangą, dokumentus ir visus kitus elementus, kurie, jo manymu, būtini, leidžiama fotografuoti taip, kad būtų matomi tie požymiai, kurie, inspektoriaus nuomone, neatitinka galiojančių taisyklių; tokiu atveju nufotografuoti objektai turėtų būti išvardyti ataskaitoje, o nuotraukų kopijos turėtų būti pridedamos prie ataskaitos kopijos, siunčiamos vėliavos valstybei.

20.

Siekdami nustatyti, ar laikomasi ICCAT rekomendacijų, inspektoriai prireikus tikrina visą laive esantį laimikį.

21.

Inspektorių tapatybės kortelės pavyzdys:

matmenys: plotis – 10,4 cm; aukštis – 7 cm.

Image 1


12.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/25


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1155

2019 m. birželio 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sąjungos bendra vizų politika yra neatsiejama erdvės be vidaus sienų kūrimo dalis. Vizų politika ir toliau turėtų būti itin svarbi priemonė siekiant sudaryti palankesnes sąlygas turizmui ir verslui, kartu padedant šalinti su saugumu susijusią riziką ir neteisėtos migracijos į Sąjungą riziką. Bendra vizų politika turėtų būti prisidedama prie ekonomikos augimo ir ji turėtų derėti su Sąjungos politika kitose, pavyzdžiui, išorės santykių, prekybos, švietimo, kultūros ir turizmo, srityse;

(2)

Sąjunga turėtų naudotis savo vizų politika bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis ir siekdama užtikrinti tinkamesnę migracijos ir saugumo problemų, ekonominių aspektų ir apskritai išorės santykių pusiausvyrą;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (3) nustatomos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

(4)

nagrinėti vizų prašymus ir priimti sprendimus dėl jų turėtų konsulatai arba, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, centrinės valdžios institucijos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konsulatai ir centrinės valdžios institucijos turėtų pakankamai žinių apie vietos aplinkybes, kad galėtų užtikrinti vizų procedūros vientisumą;

(5)

prašymų nagrinėjimo procedūra prašymus išduoti vizą teikiantiems asmenims turėtų būti kuo paprastesnė. Turėtų būti aišku, kuri valstybė narė yra kompetentinga nagrinėti prašymą, ypač kai prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo ketina lankytis keliose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų, kai įmanoma, leisti prašymų išduoti vizą formas užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu. Jeigu kompetentinga valstybė narė pripažįsta elektroninį parašą, prašymą išduoti vizą teikiantys asmenys taip pat turėtų turėti galimybę prašymo formą pasirašyti elektroniniu būdu. Turėtų būti nustatyti skirtingų procedūros etapų terminai, visų pirma tam, kad keliautojai galėtų planuoti kelionę iš anksto ir išvengti didžiausio aktyvumo konsulatuose laikotarpių;

(6)

neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės ir toliau sudarytų galimybę prašymus pateikti tiesiogiai konsulate tose vietovėse, kuriose išorės paslaugų teikėjui suteikti įgaliojimai priimti prašymus konsulato vardu, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (4), visų pirma jos 5 straipsnio 2 dalimi;

(7)

vizos mokesčiu turėtų būti užtikrinti pakankami finansiniai ištekliai prašymų tvarkymo išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas dėl deramų struktūrų ir pakankamo darbuotojų skaičiaus, kad būtų užtikrinta prašymų nagrinėjimo kokybė bei vientisumas ir terminų laikymasis. Vizos mokesčio dydis turėtų būti peržiūrimas kas trejus metus remiantis objektyviais vertinimo kriterijais;

(8)

trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomas reikalavimas turėti vizą, turėtų turėti galimybę pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos šalyje net tuo atveju, kai kompetentinga valstybė narė toje trečiojoje šalyje neturi konsulato, kuris rinktų prašymus, ir jai neatstovauja kita valstybė narė. Tuo tikslu valstybės narės turėtų stengtis bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais, kurie turėtų galėti imti aptarnavimo mokestį. To aptarnavimo mokesčio dydis iš principo neturėtų viršyti vizos mokesčio dydžio. Jeigu tas dydis nėra pakankamas visapusiškai paslaugai suteikti, išorės paslaugų teikėjas turėtų galėti nustatyti didesnį aptarnavimo mokestį, neviršijantį šiame reglamente numatytos ribos;

(9)

susitarimai dėl atstovavimo turėtų būti supaprastinti bei palengvinti ir turėtų būti vengiama kliūčių valstybėms narėms tarpusavyje sudaryti tokius susitarimus. Atstovaujančioji valstybė narė turėtų atsakyti už visą vizų procedūrą nedalyvaujant atstovaujamajai valstybei narei;

(10)

jeigu atstovaujančiosios valstybės narės konsulato jurisdikcija apima daugiau šalių, o ne tik priimančiąją šalį, susitarimas dėl atstovavimo turėtų galėti apimti tas trečiąsias šalis;

(11)

siekiant sumažinti konsulatams tenkančią administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas dažnai ar reguliariai keliaujančių asmenų kelionėms, prašymą išduoti vizą teikiantiems asmenims, atitinkantiems atvykimo sąlygas visu išduotos vizos galiojimo laikotarpiu, turėtų būti išduodamos daugkartinės ilgą laikotarpį galiojančios vizos, vadovaujantis objektyviai nustatytais bendrais kriterijais ir neapsiribojant tik konkrečiais kelionės tikslais ar konkrečiomis prašymą išduoti vizą pateikusių asmenų kategorijomis. Tomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų ypatingą dėmesį skirti asmenims, keliaujantiems profesinės veiklos vykdymo tikslais, pavyzdžiui, verslininkams, jūrininkams, menininkams ir sportininkams. Turėtų būti galima išduoti trumpesnio galiojimo laikotarpio daugkartines vizas, jeigu tam yra pagrįstų priežasčių;

(12)

atsižvelgiant į skirtingas vietos aplinkybes, visų pirma su migracija ir saugumu susijusios rizikos atžvilgiu, taip pat į santykius, kuriuos Sąjunga palaiko su konkrečiomis šalimis, konsulatai atskirose vietovėse turėtų įvertinti poreikį pritaikyti daugkartinių vizų išdavimo taisykles, kad galėtų būti taikomos palankesnės arba griežtesnės nuostatos. Laikantis palankesnio požiūrio į daugkartinių ilgą laikotarpį galiojančių vizų išdavimą reikėtų atsižvelgti visų pirma į tai, ar sudaryti prekybos susitarimai, į kuriuos įtraukta nuostatų dėl verslininkų judumo. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos taisyklės, pagal kurias sąlygos išduoti tokias vizas turi būti taikomos kiekvienoje jurisdikcijoje;

(13)

jeigu tam tikros trečiosios šalys nebendradarbiauja sulaikytų neteisėtoje padėtyje esančių savo piliečių readmisijos srityje ir jos veiksmingai nebendradarbiauja grąžinimo procese, tam tikros Reglamento (EB) Nr. 810/2009 nuostatos, remiantis objektyviais kriterijais grindžiamu skaidriu mechanizmu, turėtų būti taikomos griežtai ir laikinai, kad būtų pagerintas atitinkamos trečiosios šalies bendradarbiavimas neteisėtų migrantų grąžinimo srityje. Komisija turėtų reguliariai, bent vieną kartą per metus, įvertinti trečiųjų šalių bendradarbiavimą readmisijos srityje ir išnagrinėti valstybių narių pranešimus apie bendradarbiavimą su trečiąja šalimi neteisėtų migrantų readmisijos srityje. Savo vertinime, ar tam tikra trečioji šalis bendradarbiauja pakankamai ir ar reikia imtis veiksmų, Komisija turėtų atsižvelgti į tos trečiosios šalies bendradarbiavimą apskritai migracijos srityje, visų pirma sienų valdymo, neteisėto imigrantų gabenimo prevencijos bei kovos su juo ir neteisėto migrantų vykimo tranzitu per jos teritoriją prevencijos srityse. Jeigu Komisija mano, kad ta trečioji šalis nepakankamai bendradarbiauja, arba jei paprasta valstybių narių dauguma jai praneša, kad trečioji šalis bendradarbiauja nepakankamai, ji turėtų pateikti Tarybai pasiūlymą priimti įgyvendinimo sprendimą, kartu toliau dėdama pastangas pagerinti bendradarbiavimą su atitinkama trečiąja šalimi. Be to, jei kalbant apie trečiosios šalies bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis neteisėtų migrantų readmisijos srityje, kuris vertinamas remiantis tinkamais ir objektyviais duomenimis, Komisija mano, kad trečioji šalis bendradarbiauja pakankamai, ji turėtų galėti pateikti Tarybai pasiūlymą priimti įgyvendinimo sprendimą dėl prašymą išduoti vizą pateikusių asmenų arba prašymą išduoti vizą pateikusių asmenų, kurie yra tos trečiosios šalies piliečiai ir kurie pateikia prašymą išduoti vizą tos trečiosios šalies teritorijoje, kuriame būtų numatyta viena ar daugiau vizų režimo supaprastinimo priemonių, kategorijų;

(14)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į visus atitinkamus veiksnius ir priemonių, kuriomis siekiama pagerinti trečiosios šalies bendradarbiavimą readmisijos srityje, taikymo galimą poveikį, atsižvelgiant į itin opų politinį tokių priemonių pobūdį ir jų horizontalųjį poveikį valstybėms narėms ir pačiai Sąjungai, visų pirma jų išorės santykiams ir bendram Šengeno erdvės veikimui, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, remiantis Komisijos pasiūlymu. Suteikiant tokius įgyvendinimo įgaliojimus Tarybai tinkamai atsižvelgiama į priemonių, kuriomis siekiama pagerinti trečiosios šalies bendradarbiavimą readmisijos srityje, įgyvendinimo galimą politiškai opų pobūdį, atsižvelgiant taip pat į vizų režimo supaprastinimo susitarimus, kuriuos valstybės narės yra sudariusios su trečiosiomis šalimis;

(15)

prašymą išduoti vizą pateikę asmenys, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą, turėtų turėti teisę pateikti apeliacinį skundą. Pranešime apie atsisakymą išduoti vizą turėtų būti pateikta išsami informacija apie atsisakymo priežastis ir procedūrą, pagal kurią neigiamo sprendimo atveju teikiamas apeliacinis skundas. Taikant apeliacinių skundų nagrinėjimo procedūrą, prašymą išduoti vizą pateikusiems asmenims turėtų būti suteikta prieiga prie visos su jų byla susijusios aktualios informacijos, vadovaujantis nacionaline teise;

(16)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma, juo siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, vaiko teisių, taip pat užtikrinti pažeidžiamų asmenų apsaugą;

(17)

bendradarbiavimas Šengeno klausimais vietos lygiu turi lemiamos svarbos suderintam bendros vizų politikos taikymui ir tinkamam su migracija ir saugumu susijusios rizikos vertinimui. Vykdydamos tą bendradarbiavimą valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos aplinkybes ir su migracija susijusią riziką, turėtų vertinti, kaip konkrečios nuostatos taikomos praktiškai. Sąjungos delegacijos turėtų koordinuoti konsulatų, esančių atskirose vietovėse, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

(18)

valstybės narės turėtų atidžiai ir reguliariai stebėti išorės paslaugų teikėjų vykdomas operacijas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinio dokumento, kuriuo reglamentuojamos jiems pavestos pareigos. Valstybės narės turėtų kasmet teikti Komisijai ataskaitas dėl bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais ir išorės paslaugų teikėjų veiklos stebėsenos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visą prašymų tvarkymo procedūrą ir bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais stebėtų iš valstybės narės atvykę darbuotojai;

(19)

turėtų būti parengtos lanksčios taisyklės, kad valstybės narės galėtų optimaliai dalytis ištekliais ir plėsti konsulinį atstovavimą. Valstybės narės galėtų vykdyti bet kokios formos bendradarbiavimą (Šengeno vizų centrai), pritaikytą prie vietos aplinkybių, kad būtų plečiamas geografinis konsulinis atstovavimas, mažinamos valstybių narių sąnaudos, didinamas Sąjungos matomumas ir gerinamos prašymus išduoti vizą pateikiantiems asmenims teikiamos paslaugos;

(20)

elektroninės prašymų sistemos yra svarbi priemonė siekiant palengvinti prašymų nagrinėjimo procedūras. Visapusiškai pasinaudojant pastarojo meto teisiniais ir technologiniais pokyčiais, ateityje turėtų būti rastas bendras sprendimas, kurio tikslas – skaitmeninimas, kad būtų sudarytos sąlygos prašymus teikti internetu, siekiant atsižvelgti į prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų poreikius ir pritraukti daugiau lankytojų į Šengeno erdvę. Turėtų būti stiprinamos ir vienodai taikomos nesudėtingos ir supaprastintos procedūrinės garantijos. Be to, kai įmanoma, pokalbiai galėtų būti rengiami naudojant šiuolaikines skaitmenines priemones ir nuotolines ryšio priemones, pavyzdžiui, balso arba vaizdo skambučius internetu. Šio proceso metu turėtų būti užtikrinamos prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų pagrindinės teisės;

(21)

siekiant numatyti galimybę peržiūrėti šiame reglamente nustatytus vizos mokesčių dydžius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos šio reglamento nuostatos dėl vizos mokesčių dydžio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(22)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 810/2009 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(23)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(24)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (7), todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(25)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (8), todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(26)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (10) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(27)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (12) 3 straipsniu;

(28)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (13), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (14) 3 straipsniu;

(29)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje;

(30)

Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(31)

Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(32)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šiuo reglamentu nustatomos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.“;

b)

papildomas šia dalimi:

„4.   Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės veikia visapusiškai laikydamosi Sąjungos teisės, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, sprendimai dėl prašymų pagal šį reglamentą turi būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.“;

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, arba“;

b)

7 punktas pakeičiamas taip:

„7)   pripažįstamas kelionės dokumentas– kelionės dokumentas, kurį viena ar kelios valstybės narės pripažįsta išorės sienų kirtimo ir vizų įklijavimo tikslu pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1105/2011/ES (*1);

(*1)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1105/2011/ES dėl kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašo ir dėl šio sąrašo sudarymo mechanizmo sukūrimo (OL L 287, 2011 11 4, p. 9).“;"

c)

papildomas šiais punktais:

„12)   jūrininkas– asmuo, įdarbintas, pasamdytas atlikti ar einantis bet kokias pareigas jūrų laive arba tarptautiniuose vidaus vandenyse plaukiojančiame laive;

13)   elektroninis parašas– elektroninis parašas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (*2) 3 straipsnio 10 punkte;

(*2)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).“;"

3)

3 straipsnio 5 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)

trečiųjų šalių piliečiams, turintiems valstybės narės, nedalyvaujančios priimant šį reglamentą, ar valstybės narės, kol kas taikančios ne visas Šengeno acquis nuostatas, išduotą galiojantį leidimą gyventi, arba trečiųjų šalių piliečiams, turintiems vieną iš V priede nurodytų Andoros, Kanados, Japonijos, San Marino arba Jungtinių Amerikos Valstijų išduotų galiojančių leidimų gyventi, kuriuo jo turėtojui užtikrinama besąlyginė readmisija, arba turintiems galiojantį leidimą gyventi Nyderlandų Karalystei priklausančioje (-se) vienoje ar keliose užjūrio šalyse ir teritorijose (Aruboje, Kiurasao, Sint Martene, Bonere, Sint Eustatijuse ir Saboje);

c)

trečiųjų šalių piliečiams, turintiems valstybės narės, nedalyvaujančios priimant šį reglamentą, arba valstybės narės, kol kas taikančios ne visas Šengeno acquis nuostatas, arba Europos ekonominės erdvės susitarimo šalies, arba Kanados, Japonijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų išduotą galiojančią vizą, arba galiojančią Nyderlandų Karalystei priklausančios (-ių) vienos ar kelių užjūrio šalių ir teritorijų (Arubos, Kiurasao, Sint Marteno, Bonero, Sint Eustatijaus ir Sabos) vizą, kai jie vyksta į vizą išdavusią šalį ar į bet kurią kitą trečiąją šalį arba pasinaudoję viza grįžta iš ją išdavusios šalies;“;

4)

4 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti, kad prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima centrinės valdžios institucijos. Valstybės narės užtikrina, kad tos institucijos turėtų pakankamai žinių apie šalies, kurioje pateikiamas prašymas, vietos aplinkybes, kad galėtų įvertinti su migracija ir saugumu susijusią riziką, taip pat kad jų darbuotojai pakankamai mokėtų kalbą, kad galėtų analizuoti dokumentus, ir kad konsulatai prireikus dalyvautų vykdant papildomą nagrinėjimą ir pokalbius.“;

5)

5 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jei apsilankymas apima daugiau nei vieną kelionės tikslą arba per dviejų mėnesių laikotarpį numatomi keli atskiri apsilankymai, valstybė narė, kurios teritorija yra pagrindinis apsilankymo (-ų) tikslas pagal buvimo trukmę, apskaičiuotą dienomis, arba buvimo tikslą, arba“;

6)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybė narė gali sutikti atstovauti kitai valstybei narei, kuri yra kompetentinga pagal 5 straipsnį prašymų nagrinėjimo ir sprendimų dėl jų priėmimo tos valstybės narės vardu tikslais. Valstybė narė taip pat gali ribotai atstovauti kitai valstybei narei tik prašymų priėmimo ir biometrinių identifikatorių registravimo tikslais.“;

b)

2 dalis išbraukiama;

c)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Kai atstovaujama tik pagal 1 dalies antrą sakinį, duomenys renkami ir atstovaujamajai valstybei narei perduodami laikantis atitinkamų duomenų apsaugos ir saugumo taisyklių.

4.   Atstovaujančioji valstybė narė ir atstovaujamoji valstybė narė sudaro dvišalį susitarimą. Tame susitarime:

a)

nurodoma atstovavimo trukmė, jei jis tik laikinas, ir jo nutraukimo procedūros;

b)

gali būti nustatyta, visų pirma tuo atveju, jei atstovaujamoji valstybė narė turi konsulatą atitinkamoje trečiojoje šalyje, kad atstovaujamoji valstybė suteiks patalpas, personalą ir atliks mokėjimus.“;

d)

7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7.   Atstovaujamoji valstybė narė praneša Komisijai apie susitarimus dėl atstovavimo arba tokių susitarimų nutraukimą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo arba nutraukimo, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus.

8.   Atstovaujančiosios valstybės narės konsulatas tuo pat metu, kai teikiamas 7 dalyje nurodytas pranešimas, praneša kitų valstybių narių konsulatams ir Sąjungos delegacijai atitinkamoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje apie susitarimus dėl atstovavimo arba tokių susitarimų nutraukimą.“;

e)

papildomas šiomis dalimis:

„10.   Jeigu valstybė narė neturi atstovo ir nėra atstovaujama trečiojoje šalyje, kurioje prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti prašymą, ta valstybė narė stengiasi pagal 43 straipsnį bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėju toje trečiojoje šalyje.

11.   Jei valstybės narės konsulatas tam tikroje vietoje susiduria su ilgalaikėmis techninėmis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, ta valstybė narė turi siekti, kad ją toje vietoje dėl visų arba kai kurių prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų kategorijų laikinai atstovautų kita valstybė narė.“;

7)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   „Prašymai pateikiami ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki numatomo apsilankymo pradžios (jūrininkų prašymai, susiję su jų pareigų atlikimu, – ne anksčiau kaip prieš devynis mėnesius) ir paprastai ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių dienų iki numatomo apsilankymo pradžios. Atskirais pagrįstais skubos atvejais konsulatas arba centrinės valdžios institucijos gali leisti pateikti prašymus vėliau nei likus 15 kalendorinių dienų iki numatomo apsilankymo pradžios.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nedarant poveikio 13 straipsniui, prašymus gali pateikti:

a)

prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo;

b)

akredituotas komercinis tarpininkas;

c)

profesinė, kultūros, sporto arba švietimo asociacija ar institucija savo narių vardu.“;

c)

papildomas šia dalimi:

„5.   Neturi būti reikalaujama, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo asmeniškai atvyktų daugiau nei į vieną vietą, kad pateiktų prašymą.“;

8)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys prašymo pateikimo tikslais asmeniškai atvyksta, kad būtų paimti jų pirštų atspaudai, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 13 straipsnio 7 dalies b punkte. Nedarant poveikio šios dalies pirmam sakiniui ir 45 straipsniui, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys, esant galimybei, gali savo prašymus pateikti elektroniniu būdu.“;

b)

2 dalis išbraukiama;

9)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„1.   Kiekvienas prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia ranka arba elektroniniu būdu užpildytą prašymo formą, pateiktą I priede. Prašymo forma turi būti pasirašyta. Ji gali būti pasirašyta ranka arba, jeigu valstybė narė, kompetentinga nagrinėti prašymą ir priimti sprendimą dėl jo, pripažįsta elektroninį parašą, elektroniniu būdu.“;

b)

įterpiamos šios dalys:

„1a.   Jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo prašymo formą pasirašo elektroniniu būdu, elektroninis parašas turi būti kvalifikuotas elektroninis parašas Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 12 punkto prasme.

1b.   Prašymo formos elektroninės versijos turinys, jei taikytina, turi būti toks, kaip išdėstyta I priede.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Forma pateikiama bent šiomis kalbomis:

a)

valstybės narės, kurios vizos prašoma, arba atstovaujančiosios valstybės narės, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir

b)

priimančiosios šalies oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis).

Be a punkte nurodytos (-ų) kalbos (-ų), gali būti pateikta bet kuria (-iomis) kita (-omis) Sąjungos institucijų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) parengta forma.“;

d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Jei į formą nėra įtraukta priimančiosios šalies oficialioji (-iosios) kalba (-os), prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims atskirai pateikiamas vertimas į tą (tas) kalbą (-as).“;

10)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3–5 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų, kurių galima paprašyti iš prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens siekiant patikrinti, ar tenkinamos 1 ir 2 dalyse išvardytos sąlygos, sąrašas pateikiamas II priede.

4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys pateiktų rėmimo arba asmens apgyvendinimo, arba rėmimo ir privataus apgyvendinimo įrodymą, užpildydami formą, kurią nustato kiekviena valstybė narė. Toje formoje visų pirma nurodoma:

a)

ar jos paskirtis yra rėmimo arba privataus apgyvendinimo, arba rėmimo ir privataus apgyvendinimo įrodymas;

b)

ar rėmėjas arba kviečiantis asmuo yra fizinis asmuo, įmonė ar organizacija;

c)

rėmėjo arba kviečiančio asmens tapatybė ir kontaktiniai duomenys;

d)

prašymą išduoti vizą pateikiančio (-ių) asmens (-ų) tapatybės duomenys (vardas ir pavardė, gimimo data, gimimo vieta ir pilietybė);

e)

apgyvendinimo vietos adresas;

f)

buvimo trukmė ir tikslas;

g)

galimas giminystės ryšys su rėmėju arba kviečiančiu asmeniu;

h)

informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal VIS reglamento 37 straipsnio 1 dalį.

Forma parengiama ne tik valstybės narės oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis), bet ir mažiausiai viena kita oficialiąja Sąjungos institucijų kalba. Formos pavyzdys perduodamas Komisijai.

5.   Vykdydami bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu, konsulatai vertina, kaip laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų, kad būtų atsižvelgiama į vietos aplinkybes ir į su migracija bei saugumu susijusią riziką.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„5a.   Kai tai būtina siekiant atsižvelgti į vietos aplinkybes, kaip nurodyta 48 straipsnyje, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas suderintas patvirtinamųjų dokumentų sąrašas, naudotinas kiekvienoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų galima netaikyti tuo atveju, kai konsulatui arba centrinėms valdžios institucijoms žinomas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens sąžiningumas ir patikimumas, visų pirma dėl teisėto naudojimosi ankstesnėmis vizomis, jeigu neabejojama dėl to, kad kirsdamas valstybių narių išorės sienas jis atitiks Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (*3) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

(*3)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).“;"

11)

15 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   Prašymą išduoti daugkartinę vizą pateikiantys asmenys turi įrodyti, kad turi tinkamą ir galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, apimantį jų pirmo numatomo apsilankymo laikotarpį.“;

12)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys moka 80 EUR vizos mokestį.

2.   Vaikams nuo šešerių iki 12 metų amžiaus vizos mokestis yra 40 EUR.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Kai Taryba pagal 25a straipsnio 5 dalies b punktą priima įgyvendinimo sprendimą, taikomas 120 EUR arba 160 EUR vizos mokestis. Ši nuostata netaikoma vaikams iki 12 metų amžiaus.“;

c)

3 dalis išbraukiama;

d)

4 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

tyrėjams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 (*4) 3 straipsnio 2 punkte, keliaujantiems mokslinių tyrimų vykdymo arba dalyvavimo moksliniame seminare ar konferencijoje tikslais;

(*4)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).“;"

e)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Reikalavimas mokėti vizos mokestį gali būti netaikomas:

a)

vaikams nuo šešerių iki 18 metų amžiaus;

b)

diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams;

c)

seminarų, konferencijų, sporto, kultūros ar švietimo renginių, kuriuos organizuoja ne pelno organizacijos, 25 metų amžiaus arba jaunesniems dalyviams.“;

f)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Atskirais atvejais mokėtinas vizos mokesčio dydis gali būti neimamas arba sumažinamas, kai taip skatinami kultūriniai ar sportiniai interesai, interesai užsienio politikos bei vystymosi politikos srityse ir kitose esminių visuomeninės svarbos interesų srityse arba dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.“;

g)

7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kai vizos mokestis imamas ne eurais, o kita valiuta, ta valiuta imamo mokesčio dydis nustatomas ir reguliariai peržiūrimas taikant Europos Centrinio Banko nustatytą pagrindinį euro keitimo į užsienio valiutas kursą. Imamo mokesčio dydis gali būti apvalinamas, o vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu turi būti užtikrinama, kad imami mokesčiai būtų panašūs.“;

h)

papildomas šia dalimi:

„9.   Komisija, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, į Eurostato paskelbtą bendrą infliacijos visoje Sąjungoje lygį ir į valstybių narių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio svertinį vidurkį, kas trejus metus įvertina poreikį peržiūrėti šio straipsnio 1, 2 ir 2a dalyse nustatytą vizos mokesčio dydį. Remdamasi tų įvertinimų rezultatais, Komisija, kai tikslinga, pagal 51a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio reglamento nuostatos dėl vizos mokesčių dydžių.“;

13)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„1.   43 straipsnyje nurodytas išorės paslaugų teikėjas gali imti aptarnavimo mokestį.“;

b)

3 dalis išbraukiama;

c)

įterpiamos šios dalys:

„4a.   Nukrypstant nuo 4 dalies, trečiosiose šalyse, kuriose nėra kompetentingos valstybės narės konsulato, kuriame būtų galima pateikti prašymus, ir kuriose jai neatstovauja kita valstybė narė, aptarnavimo mokestis turi iš esmės neviršyti 80 EUR.

4b.   Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai 4a dalyje nurodyto dydžio nepakanka visapusiškai paslaugai suteikti, gali būti imamas didesnis aptarnavimo mokestis, neviršijantis 120 EUR. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie ketinimą leisti imti didesnį aptarnavimo mokestį ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki tokio mokesčio įgyvendinimo pradžios. Pranešime nurodomos aptarnavimo mokesčio dydžio nustatymo priežastys, visų pirma išsamiai išdėstomos sąnaudos, dėl kurių nustatomas didesnis dydis.“;

d)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Atitinkama valstybė narė gali ir toliau sudaryti galimybę visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims savo prašymus pateikti tiesiogiai jos konsulatuose arba valstybės narės, su kuria ji yra sudariusi susitarimą dėl atstovavimo, konsulate, laikantis 8 straipsnio.“;

14)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.   Kompetentingos valstybės narės kompetentingas konsulatas arba centrinės valdžios institucijos patikrina, ar:“;

b)

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   Kai kompetentingos valstybės narės kompetentingas konsulatas arba centrinės valdžios institucijos nustato, kad įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos, prašymas yra priimtinas ir konsulatas arba centrinės valdžios institucijos:

laikosi VIS reglamento 8 straipsnyje aprašytų procedūrų ir

toliau nagrinėja prašymą.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kai kompetentingos valstybės narės kompetentingas konsulatas arba centrinės valdžios institucijos nustato, kad nėra įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos, prašymas yra nepriimtinas ir konsulatas arba centrinės valdžios institucijos nedelsdami:

grąžina prašymo formą ir visus prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktus dokumentus,

sunaikina surinktus biometrinius duomenis,

grąžina vizos mokestį ir

prašymo nenagrinėja.“;

d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, 1 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis prašymas gali būti laikomas priimtinu dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų.“;

15)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3.   Tikrindami, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas arba centrinės valdžios institucijos patikrina:“;

ii)

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą ir galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, apimantį numatomo buvimo laikotarpį arba, jeigu prašoma išduoti daugkartinę vizą, pirmo numatomo apsilankymo laikotarpį.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Konsulatas arba centrinės valdžios institucijos, kai taikoma, patikrina ankstesnio ir numatomo buvimo trukmę siekdami nustatyti, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo neviršijo didžiausios leidžiamo buvimo valstybių narių teritorijoje trukmės, neatsižvelgiant į galimus buvimo atvejus, kurie leidžiami pagal nacionalinę ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi.“;

c)

6 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„6.   Nagrinėdami prašymą išduoti oro uosto tranzitinę vizą konsulatas arba centrinės valdžios institucijos visų pirma patikrina:“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.“;

16)

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1–3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Dėl grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, tarptautiniams santykiams arba visuomenės sveikatai valstybė narė gali reikalauti, kad kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijos konsultuotųsi su jos centrinės valdžios institucijomis nagrinėdamos prašymus, kuriuos pateikė konkrečių trečiųjų šalių piliečiai arba tokių piliečių konkrečioms kategorijoms priskirti asmenys. Tokios konsultacijos netaikomos prašymams išduoti oro uosto tranzitines vizas.

2.   Centrinės valdžios institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, pateikia galutinį atsakymą kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo prašymo surengti konsultacijas dienos. Jei per šį terminą atsakymas nepateikiamas, tai reiškia, kad jos neturi pagrindo prieštarauti vizos išdavimui.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai apie tokių išankstinių konsultacijų reikalavimo nustatymą arba panaikinimą paprastai ne vėliau kaip likus 25 kalendorinėms dienoms iki tokio sprendimo įsigaliojimo. Ta informacija taip pat teikiama vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu atitinkamoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje.“;

b)

5 dalis išbraukiama;

17)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atskirais atvejais, visų pirma kai prašymą reikia išnagrinėti išsamiau, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 45 kalendorinių dienų.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Atskirais pagrįstais skubos atvejais sprendimas dėl prašymų priimamas nedelsiant.“;

c)

3 dalis išbraukiama;

d)

4 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

įterpiamas šis punktas:

„ba)

išduoti oro uosto tranzitinę vizą pagal 26 straipsnį arba“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

atsisakyti išduoti vizą pagal 32 straipsnį.“;

iii)

d punktas išbraukiamas;

18)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

trečia pastraipa išbraukiama;

ii)

ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio 12 straipsnio a punktui, vienkartinės vizos galiojimo laikotarpis apima 15 kalendorinių dienų „pratęsiamą galiojimo laikotarpį.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies a ir c–e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, išskyrus atvejus, kai vizos galiojimo laikotarpis būtų ilgesnis už kelionės dokumento galiojimo laikotarpį, daugkartinės ilgą laikotarpį galiojančios vizos išduodamos toliau nurodytiems galiojimo laikotarpiams:

a)

vienų metų galiojimo laikotarpiui su sąlyga, kad prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo per pastaruosius dvejus metus gavo tris vizas ir jomis teisėtai naudojosi;

b)

dvejų metų galiojimo laikotarpiui su sąlyga, kad prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo per pastaruosius dvejus metus gavo vienus metus galiojančią daugkartinę vizą ir ja teisėtai naudojosi;

c)

penkerių metų galiojimo laikotarpiui su sąlyga, kad prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo per pastaruosius trejus metus gavo dvejus metus galiojančią daugkartinę vizą ir ja teisėtai naudojosi.

Išduodant daugkartines vizas, neatsižvelgiama į pagal 25 straipsnio 1 dalį išduotas oro uosto tranzitines vizas ir riboto teritorinio galiojimo vizas.“;

c)

įterpiamos šios dalys:

„2a.   Nukrypstant nuo 2 dalies, atskirais atvejais išduotos vizos galiojimo laikotarpis gali būti sutrumpintas, jeigu kyla pagrįstų abejonių, ar atvykimo sąlygos bus tenkinamos visu galiojimo laikotarpiu.

2b.   Nukrypstant nuo 2 dalies, vykdydami bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu, konsulatai vertina, ar 2 dalyje nustatytos daugkartinių vizų išdavimo taisyklės turi būti pritaikytos, kad būtų atsižvelgiama į vietos aplinkybes ir į su migracija bei saugumu susijusią riziką, siekiant priimti palankesnes arba griežtesnes taisykles pagal 2d dalį.

2c.   Nedarant poveikio 2 daliai, prašymą išduoti vizą pateikusiems asmenims, kurie įrodo būtinybę arba pagrindžia ketinimą keliauti dažnai arba reguliariai, su sąlyga, kad jie įrodo savo sąžiningumą ir patikimumą, visų pirma teisėtą naudojimąsi ankstesnėmis vizomis, savo ekonominę padėtį kilmės šalyje ir nuoširdų ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki jų prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, gali būti išduota daugkartinė viza, galiojanti iki penkerių metų.

2d.   Prireikus remdamasi šio straipsnio 2b dalyje nurodytu vertinimu, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos taisyklės, pagal kurias sąlygos išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas daugkartines vizas turi būti taikomos kiekvienoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, kad būtų atsižvelgiama į vietos aplinkybes, į su migracija bei saugumu susijusią riziką ir į bendrus Sąjungos santykius su atitinkama trečiąja šalimi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

19)

įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Bendradarbiavimas readmisijos srityje

1.   Priklausomai nuo trečiosios šalies bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis neteisėtų migrantų readmisijos srityje lygio, kuris vertinamas remiantis tinkamais ir objektyviais duomenimis, 14 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 5 dalies b punktas, 23 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 2 bei 2c dalys netaikomos prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims arba tam tikroms tokių asmenų kategorijoms priskirtiems asmenims, kurie yra trečiosios šalies, kurios bendradarbiavimas pagal šį straipsnį yra laikomas nepakankamu remiantis tinkamais ir objektyviais duomenimis, piliečiai.

2.   Komisija reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, vertina bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis readmisijos srityje, visų pirma atsižvelgdama į šiuos rodiklius:

a)

priimtų sprendimų grąžinti neteisėtai valstybių narių teritorijoje esančius atitinkamos trečiosios šalies piliečius skaičių;

b)

faktinį priverstinai grąžintų asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas grąžinti, skaičių, išreikštą kaip atitinkamos trečiosios šalies piliečių atžvilgiu priimtų sprendimų grąžinti skaičiaus procentinė dalis, įskaitant, kai tinkama, trečiųjų šalių piliečių, vykusių tranzitu per atitinkamos trečiosios šalies teritoriją pagal Sąjungos ar dvišalius readmisijos susitarimus, skaičių;

c)

trečiosios šalies patenkintų readmisijos prašymų iš kiekvienos valstybės narės skaičių, išreikštą kaip tokių trečiajai šaliai pateiktų prašymų procentinė dalis;

d)

praktinio bendradarbiavimo grąžinimo srityje lygį įvairiais grąžinimo procedūros etapais, pavyzdžiui:

i)

pagalbą, teikiamą nustatant valstybių narių teritorijoje neteisėtai esančių asmenų tapatybę ir laiku išduodant kelionės dokumentus;

ii)

sutikimą priimti Europos kelionės dokumentą neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti arba „laissez passer“;

iii)

sutikimą dėl asmenų, kurie turi būti teisėtai grąžinti į jų šalį, readmisijos;

iv)

sutikimą dėl grąžinimo skrydžių ir operacijų.

Toks vertinimas atliekamas remiantis patikimais valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų pateiktais duomenimis. Komisija reguliariai, bent kartą per metus, apie savo atliktą vertinimą praneša Tarybai.

3.   Valstybė narė, remdamasi tais pačiais rodikliais kaip išvardytieji 2 dalyje, taip pat gali pranešti Komisijai apie dideles ir nuolatines praktines problemas, su kuriomis ji susiduria bendradarbiaudama su trečiąja šalimi neteisėtų migrantų readmisijos srityje. Komisija apie tokį pranešimą nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4.   Komisija pagal 3 dalį pateiktus pranešimus išnagrinėja per vieną mėnesį. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo nagrinėjimo rezultatus.

5.   Jeigu, remdamasi 2 ir 4 dalyje nurodyta analize ir atsižvelgdama į Komisijos veiksmus siekiant užtikrinti aukštesnio lygio bendradarbiavimą su atitinkama trečiąja šalimi readmisijos srityje ir Sąjungos bendrus santykius su ta trečiąja šalimi, be kita ko, migracijos srityje, Komisija mano, kad tam tikra šalis nepakankamai bendradarbiauja ir kad dėl to reikia imtis veiksmų, arba jeigu per 12 mėnesių paprasta valstybių narių dauguma pateikė Komisijai pranešimus pagal 3 dalį, Komisija, toliau dėdama pastangas pagerinti bendradarbiavimą su atitinkama trečiąja šalimi, pateikia Tarybai pasiūlymą priimti:

a)

įgyvendinimo sprendimą, kuriuo visiems tos trečiosios šalies piliečiams arba tam tikroms jų kategorijoms laikinai sustabdomas 14 straipsnio 6 dalies, 16 straipsnio 5 dalies b punkto, 23 straipsnio 1 dalies arba 24 straipsnio 2 ir 2c dalių, arba kelių iš šių nuostatų, taikymas;

b)

jeigu Komisijai atlikus vertinimą priemonės, taikytos pagal šios dalies a punkte nurodytą įgyvendinimo sprendimą, laikomos neveiksmingomis – įgyvendinimo sprendimą, kuriuo visiems tos trečiosios šalies piliečiams arba tam tikroms jų kategorijoms palaipsniui pradedamas taikyti vienas iš 16 straipsnio 2a dalyje nustatytų vizos mokesčių.

6.   Komisija, remdamasi 2 dalyje nustatytais rodikliais, nuolat vertina ir praneša, ar galima teigti, kad bendradarbiavimas su atitinkama trečiąja šalimi neteisėtų migrantų readmisijos srityje realiai ir ilgam laikui pagerėjo, ir, taip pat atsižvelgdama į bendrus Sąjungos santykius su ta trečiąja šalimi, gali nuspręsti pateikti pasiūlymą Tarybai panaikinti arba iš dalies pakeisti 5 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą.

7.   Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo sprendimų įsigaliojimo Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie padarytą pažangą, susijusią su tos trečiosios šalies bendradarbiavimu readmisijos srityje.

8.   Jeigu Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyta analize ir atsižvelgusi į Sąjungos bendrus santykius su atitinkama trečiąja šalimi, ypač bendradarbiaujant readmisijos srityje, mano, kad atitinkama trečioji šalis bendradarbiauja pakankamai, ji gali pateikti Tarybai pasiūlymą priimti įgyvendinimo sprendimą dėl prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų arba tam tikroms tokių asmenų kategorijoms priskirtų asmenų, kurie yra tos trečiosios šalies piliečiai ir pateikia prašymą išduoti vizą tos trečiosios šalies teritorijoje, kuriame būtų numatyta viena ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių:

a)

16 straipsnio 1 dalyje nurodyto vizos mokesčio sumažinimas iki 60 EUR;

b)

23 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį priimami sprendimai dėl prašymų, sutrumpinamas iki 10 dienų;

c)

prailginamas daugkartinių vizų galiojimo laikotarpis pagal 24 straipsnio 2 dalį.

Tas įgyvendinimo sprendimas taikomas ne ilgiau kaip vienus metus. Jis gali būti atnaujintas.“;

20)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos vizos įklijos pildymo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Valstybės narės gali daryti papildomus nacionalinius įrašus vizos įklijos skiltyje „Pastabos“. Tais įrašais nekartojami privalomi įrašai, nustatyti laikantis 1 dalyje nurodytos procedūros.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Vienkartinės vizos įklija ranka gali būti pildoma tik techninės nenugalimos jėgos (force majeure) atveju. Ranka užpildytoje vizos įklijoje negali būti daroma jokių pakeitimų.“;

21)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Vizos įklija įklijuojama kelionės dokumente.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios vizos įklijos įklijavimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

22)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Valstybė narė gali reikalauti, kad jos centrinės valdžios institucijos būtų informuojamos apie vizas, kurias kitos valstybės narės išdavė konkrečių trečiųjų šalių piliečiams arba tokių piliečių konkrečioms kategorijoms, išskyrus oro uosto tranzitinių vizų atveju.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie tokios informacijos reikalavimo nustatymą arba panaikinimą ne vėliau kaip likus 25 kalendorinėms dienoms iki jo įsigaliojimo. Ta informacija taip pat teikiama vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu atitinkamoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje.“;

b)

4 dalis išbraukiama;

23)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies a punkte įterpiamas šis papunktis:

„iia)

nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų;“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba.“;

c)

4 dalis išbraukiama;

24)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis išbraukiama;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos vizų išdavimo pasienyje jūrininkams veiklos instrukcijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

25)

37 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Vizų įklijų saugojimui ir tvarkymui turi būti taikomos tinkamos saugumo priemonės, siekiant išvengti sukčiavimo arba jų praradimo. Kiekvienas konsulatas veda turimų vizų įklijų atsargų apskaitą ir registruoja kiekvienos vizos įklijos panaudojimo atvejį. Apie visus reikšmingus neužpildytų vizų įklijų praradimo atvejus pranešama Komisijai.

3.   Konsulatai ar centrinės valdžios institucijos archyvuoja prašymus popierine arba elektronine forma. Kiekvienoje asmens byloje saugoma atitinkama informacija, pagal kurią prireikus galima atkurti dėl prašymo priimto sprendimo aplinkybes.

Asmenų prašymų bylos saugomos mažiausiai vienus metus nuo sprendimo dėl prašymo priėmimo dienos, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje, arba, apeliacinio skundo atveju, iki apeliacinio skundo nagrinėjimo procedūros pabaigos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra ilgesnis. Jei taikytina, asmenų elektroninės prašymų bylos saugomos išduotos vizos galiojimo laikotarpį.“;

26)

38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Prašymų nagrinėjimui ir vizos išdavimo procedūrų priežiūrai skirti ištekliai“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės konsulatams skiria pakankamą tinkamo personalo skaičių užduotims, susijusioms su prašymų nagrinėjimu, atlikti, kad būtų užtikrinta derama ir vienoda visuomenei teikiamų paslaugų kokybė.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Valstybės narės užtikrina, kad konsulatuose visą vizų procedūrą, įskaitant prašymų pateikimą ir jų tvarkymą, vizų įklijų spausdinimą ir praktinį bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais, prižiūrėtų iš valstybės narės atvykę darbuotojai siekiant garantuoti visų procedūros etapų vientisumą.“;

d)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybių narių centrinės valdžios institucijos suteikia tinkamus mokymus iš valstybės narės atvykusiam bei vietoje įdarbintam personalui ir yra atsakingos už tai, kad jiems būtų teikiama išsami, tiksli ir atnaujinta informacija apie atitinkamą Sąjungos ir nacionalinę teisę.“;

e)

įterpiamos šios dalys:

„3a.   Jei prašymus nagrinėja ir dėl jų sprendžia centrinės valdžios institucijos, kaip nurodyta 4 straipsnio 1a dalyje, valstybės narės atlieka specializuotus mokymus siekdamos užtikrinti, kad tų centrinių valdžios institucijų personalas pakankamai išmanytų šaliai būdingas vietos socialines ir ekonomines aplinkybes ir būtų susipažinęs su naujausia su jomis susijusia informacija, taip pat kad jų žinios apie atitinkamą Sąjungos ir nacionalinę teisę būtų visapusiškos, tikslios ir pačios naujausios.

3b.   Valstybės narės taip pat užtikrina, kad konsulatuose dirbtų pakankamai ir tinkamai apmokytų darbuotojų, kurie padėtų centrinės valdžios institucijoms nagrinėjant prašymus ir priimant sprendimus dėl jų, visų pirma dalyvaudami bendradarbiavimo Šengeno klausimais vietos lygiu posėdžiuose, keisdamiesi informacija su kitais konsulatais ir vietos valdžios institucijomis, rinkdami aktualią informaciją vietoje apie su migracija susijusią riziką ir nesąžiningą praktiką, taip pat vykdydami pokalbius ir papildomą nagrinėjimą.“;

f)

papildoma šia dalimi:

„5.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta procedūra, pagal kurią prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys galėtų pateikti skundus dėl:

a)

konsulatų darbuotojų ir, kai taikytina, išorės paslaugų teikėjų elgesio arba

b)

prašymo pateikimo proceso.

Konsulatai arba centrinės valdžios institucijos registruoja skundus ir su jų nagrinėjimu susijusius veiksmus.

Valstybės narės informaciją apie šioje dalyje numatytą procedūrą skelbia viešai.“;

27)

39 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Vykdydami savo pareigas konsulatų ir centrinės valdžios institucijų darbuotojai visapusiškai gerbia žmogaus orumą. Priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos tikslams, kurių tokiomis priemonėmis siekiama.

3.   Atlikdami savo užduotis, konsulatų ir centrinės valdžios institucijų darbuotojai nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.“;

28)

40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Konsulatų darbo organizavimas ir bendradarbiavimas

1.   Kiekviena valstybė narė atsako už procedūrų, susijusių su prašymais, organizavimą.

2.   Valstybės narės:

a)

aprūpina savo konsulatus ir už vizų išdavimą prie sienų atsakingas valdžios institucijas reikiama įranga biometriniams identifikatoriams rinkti, taip pat tokia įranga jos aprūpina savo garbės konsulų biurus, jeigu jos naudojasi jų paslaugomis biometriniams identifikatoriams rinkti pagal 42 straipsnį;

b)

bendradarbiauja su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis pagal susitarimus dėl atstovavimo arba vykdydamos bet kokių kitokių formų konsulinį bendradarbiavimą.

3.   Valstybė narė taip pat gali bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėju pagal 43 straipsnį.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie jų konsulatų darbo organizavimą ir vykdomą bendradarbiavimą kiekvienoje konsulinėje vietovėje.

5.   Tuo atveju, jei nutraukiamas bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis, valstybės narės siekia užtikrinti visų paslaugų tęstinumą.“;

29)

41 straipsnis išbraukiamas;

30)

43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis išbraukiama;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Išorės paslaugų teikėjams jokiomis aplinkybėmis nesuteikiama galimybė naudotis VIS. VIS gali naudotis tik tinkamai įgaliotas konsulatų arba centrinės valdžios institucijų personalas.“;

c)

6 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

teikti bendrą informaciją apie vizos reikalavimus pagal 47 straipsnio 1 dalies a–c punktus ir prašymo formas;“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

rinkti duomenis ir priimti prašymus (įskaitant biometrinių identifikatorių rinkimą) ir perduoti prašymą konsulatui arba centrinės valdžios institucijoms;“;

iii)

e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)

kai taikoma, tvarkyti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens atvykimo į konsulatą arba išorės paslaugų teikėjo patalpas tvarkaraštį;

f)

paimti iš konsulato arba centrinės valdžios institucijų kelionės dokumentus, įskaitant pranešimą apie atsisakymą išduoti vizą, jei taikytina, ir grąžinti juos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui.“;

d)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Atrinkdama išorės paslaugų teikėją, atitinkama valstybė narė įvertina organizacijos arba įmonės patikimumą bei mokumą ir užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto. Vertinimas apima atitinkamai būtinų licencijų, registracijos įmonių registre, bendrovės įstatų ir sutarčių su bankais tikrinimą.“;

e)

9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Valstybės narės atsako už tai, kad būtų laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, ir užtikrina, kad išorės paslaugų teikėjo veiklos stebėseną vykdytų duomenų apsaugos priežiūros institucijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalį. (*5)

(*5)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

f)

11 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirmos pastraipos a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

bendro pobūdžio informaciją apie prašymo išduoti vizą pateikimo kriterijus, sąlygas ir tvarką, kaip nustatyta 47 straipsnio 1 dalies a–c punktuose, taip pat informaciją apie prašymo formų turinį, kurią išorės paslaugų teikėjas teikia prašymą išduoti vizą teikiantiems asmenims;

b)

visas technines ir organizacines saugumo priemones, būtinas apsaugoti asmens duomenis nuo netyčinio ar neteisėto sunaikinimo ar netyčinio praradimo, pakeitimo, neteisėto atskleidimo ar neteisėtos prieigos prie jų, ypač kai bendradarbiaujant dokumentai ir duomenys perduodami atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) konsulatui arba centrinės valdžios institucijoms, taip pat siekiant juos apsaugoti nuo visų kitų neteisėtų asmens duomenų tvarkymo būdų;“;

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šiuo tikslu atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) konsulatas (-ai) arba centrinės valdžios institucijos reguliariai, bet ne rečiau kaip kas devynis mėnesius, vykdo patikrinimus vietoje išorės paslaugų teikėjo patalpose. Valstybės narės gali sutikti pasidalyti tokios reguliarios stebėsenos našta.“;

g)

įterpiama ši dalis:

„11a.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą dėl jų bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais visame pasaulyje ir jų veiklos stebėsenos, kaip nurodyta X priedo C punkte.“;

31)

44 straipsnis pakeičiamas taip:

„44 straipsnis

Duomenų šifravimas ir saugus perdavimas

1.   Jei valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su išorės paslaugų teikėju ir naudojasi garbės konsulų paslaugomis, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) užtikrina, kad elektroniniu būdu ar fiziškai elektroninėje laikmenoje perduodami duomenys būtų visiškai užšifruoti.

2.   Trečiosiose šalyse, kuriose draudžiama užšifruotus duomenis perduoti elektroniniu būdu, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) neleidžia duomenų perduoti elektroniniu būdu.

Tokiais atvejais atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) užtikrina, kad valstybės narės konsulinis pareigūnas fiziškai perduotų elektroninėje laikmenoje užšifruotus elektroninius duomenis, arba, jei dėl tokio perdavimo reikėtų imtis neproporcingų ar nepagrįstų priemonių, kad jie būtų perduodami kitu saugiu ir patikimu būdu, pavyzdžiui, pasitelkiant įsisteigusius veiklos vykdytojus, turinčius patirties atitinkamoje trečiojoje šalyje gabenant neskelbtinus dokumentus ir duomenis.

3.   Visais atvejais perdavimo saugumo lygis nustatomas atsižvelgiant į duomenų neskelbtinumą.“;

32)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Akredituoti komerciniai tarpininkai reguliariai stebimi atliekant patikrinimus vietoje, per kuriuos, be kita ko, vykdomi asmeniniai pokalbiai arba pokalbiai telefonu su prašymą išduoti vizą pateikusiais asmenimis, tikrinama informacija apie keliones ir apgyvendinimą ir, jeigu laikoma būtina, – tikrinami dokumentai, susiję su grupės grįžimu.“;

b)

5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kiekvienas konsulatas ir centrinės valdžios institucijos užtikrina, kad apie akredituotų komercinių tarpininkų, su kuriais jie bendradarbiauja, sąrašą būtų pranešta visuomenei, kai tai aktualu.“;

33)

47 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įterpiami šie punktai:

„aa)

kriterijus, kad prašymas būtų laikomas priimtinu, kaip numatyta 19 straipsnio 1 dalyje;

ab)

kad biometriniai duomenys paprastai turi būti renkami kas 59 mėnesius skaičiuojant nuo pirmo surinkimo dienos;“;

b)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

kam prašymas gali būti pateiktas (kompetentingam konsulatui ar išorės paslaugų teikėjui);“;

c)

papildoma šiuo punktu:

„j)

informaciją apie skundų pateikimo procedūrą, kaip numatyta 38 straipsnio 5 dalyje.“;

34)

48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Konsulatai ir Sąjungos delegacijos bendradarbiauja kiekvienoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, kad būtų užtikrintas suderintas bendros vizų politikos taikymas atsižvelgiant į vietos aplinkybes.

Tuo tikslu pagal Tarybos sprendimo 2010/427/ES (*6) 5 straipsnio 3 dalį Komisija Sąjungos delegacijomis teikia nurodymus vykdyti atitinkamas šiame straipsnyje nurodytas koordinavimo užduotis.

Kai atitinkamoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje pateiktus prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima centrinės valdžios institucijos, kaip nurodyta 4 straipsnio 1a dalyje, valstybės narės užtikrina aktyvų tų centrinės valdžios institucijų dalyvavimą vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu. Darbuotojai, prisidedantys vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu, turi būti tinkamai apmokyti ir turi dalyvauti nagrinėjant prašymus atitinkamoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje.

(*6)  2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).“;"

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja visų pirma siekdamos:

a)

parengti suderintą patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys, sąrašą, atsižvelgiant į 14 straipsnį;

b)

parengti 24 straipsnio 2 dalies, susijusios su daugkartinių vizų išdavimu, įgyvendinimą vietos lygmeniu;

c)

užtikrinti bendrą prašymo formos vertimą raštu, kai aktualu;

d)

nustatyti priimančiosios šalies išduotų kelionės dokumentų sąrašą ir jį reguliariai atnaujinti;

e)

parengti bendrą informacijos lapą, kuriame pateikiama 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija;

f)

kai aktualu, stebėti 25a straipsnio 5 ir 6 dalių įgyvendinimą.“;

c)

2 dalis išbraukiama;

d)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Bendradarbiaudamos Šengeno klausimais vietos lygiu, valstybės narės keičiasi šia informacija:

a)

ketvirčio statistiniais duomenimis apie vienodas vizas, riboto teritorinio galiojimo vizas ir oro uosto tranzitines vizas, dėl kurių pateikti prašymai, kurios išduotos ir kurias atsisakyta išduoti;

b)

atsižvelgiant į su migracija ir saugumu susijusios rizikos įvertinimą, visų pirma informacija apie:

i)

priimančiosios šalies socioekonominę struktūrą;

ii)

informacijos šaltinius vietos lygmeniu, įskaitant socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo sistemas, fiskalinius registrus ir atvykimo ir išvykimo registraciją;

iii)

netikrų, padirbtų ar suklastotų dokumentų naudojimą;

iv)

neteisėtos imigracijos maršrutus;

v)

nesąžiningos veiklos tendencijas;

vi)

tendencijas, susijusias su atsisakymais išduoti vizas;

c)

informacija apie bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais ir su transporto bendrovėmis;

d)

informacija apie draudimo bendroves, draudžiančias tinkamu sveikatos draudimu kelionės metu, įskaitant draudimo rūšies ir galimos perteklinės sumos tikrinimą.“;

e)

5 dalies antra pastraipa išbraukiama;

f)

papildomas šia dalimi:

„7.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. kiekvienoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje parengiama metinė ataskaita. Remdamasi tomis ataskaitomis, Komisija parengia metinę ataskaitą dėl bendradarbiavimo Šengeno klausimais vietos lygiu padėties ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

35)

50 straipsnis išbraukiamas;

36)

51 straipsnis pakeičiamas taip:

„51 straipsnis

Šio reglamento praktinio taikymo instrukcijos

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos šio reglamento nuostatų praktinio taikymo veiklos instrukcijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

37)

įterpiamas šis straipsnis:

„51a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   16 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (*7) nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 16 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*7)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

38)

52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – Vizų komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (*8).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(*8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

39)

I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

40)

V priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu;

41)

VI priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu;

42)

VII, VIII ir IX priedai išbraukiami;

43)

X priedas pakeičiamas šio reglamento IV priedo tekstu.

2 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 2 d. Komisija parengia Reglamento (EB) Nr. 810/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, taikymo įvertinimą. Atliekant šį bendrą vertinimą nagrinėjami tikslų įgyvendinimo rezultatai ir Reglamento (EB) Nr. 810/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, nuostatų įgyvendinimo rezultatai.

2.   Komisija perduoda 1 dalyje nurodytą įvertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Remdamasi šiuo įvertinimu, Komisija, kai būtina, pateikia tinkamų pasiūlymų.

3.   Ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 2 d. valstybės narės pateikia Komisijai aktualius turimus duomenis apie tai, kaip vizų turėtojai naudojosi Reglamento (EB) Nr. 810/2009 15 straipsnyje nurodytu sveikatos draudimu kelionės metu jiems esant valstybių narių teritorijoje, taip pat apie išlaidas, kurias patyrė nacionalinės valdžios institucijos arba medicinos paslaugų vizos turėtojams teikėjai. Remdamasi tais duomenimis, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 2 d. parengia ataskaitą, kuri turi būti perduota Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2020 m. vasario 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir pagal Sutartis tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 142.

(2)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(4)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(5)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(8)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(9)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(10)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(11)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(12)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(13)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(14)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).


I PRIEDAS

„I PRIEDAS

Suderinta prašymo forma

PRAŠYMAS IŠDUOTI ŠENGENO VIZĄ

Ši forma yra nemokama

Image 2  (1)

ES, EEE arba CH piliečių šeimos nariai nepildo 21, 22, 30, 31 ir 32 laukelių (pažymėtų *).

1–3 laukeliai pildomi pagal duomenis kelionės dokumente.

1.

Pavardė:

TIK OFICIALIEMS ĮRAŠAMS

Prašymo data:

Prašymo numeris:

2.

Pavardė gimimo metu (ankstesnė pavardė (-ės)):

3.

Vardas (-ai):

4.

Gimimo data (diena-mėnuo-metai):

5.

Gimimo vieta:

6.

Gimimo šalis:

7.

Dabartinė pilietybė:

Pilietybė gimimo metu, jei skiriasi:

Kitos pilietybės:

Prašymas pateiktas:

Ambasadoje / konsulate

Per paslaugų teikėją

Per komercinį tarpininką

8.

Lytis:

☐ Vyras ☐ Moteris

9.

Civilinė būklė:

☐ Nesusituokęs (-usi) ☐ Susituokęs (-usi) ☐ Registruota partnerystė ☐ Gyvena skyriumi ☐ Išsituokęs (-usi) ☐ Našlys (-ė) ☐ Kita (nurodykite)

Pasienyje (pavadinimas):

Kita

10.

Tėvų teises turintis asmuo (nepilnamečių atveju) / teisėtas globėjas (pavardė, vardas, adresas (jei skiriasi nuo prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens adreso), telefono nr., el. pašto adresas ir pilietybė):

Dokumentus tvarko:

11.

Nacionalinis tapatybės numeris, kai taikytina:

Patvirtinamieji dokumentai:

Kelionės dokumentas

Pragyvenimo lėšos

Kvietimas

12.

Kelionės dokumento rūšis:

☐ Paprastas pasas ☐ Diplomatinis pasas ☐ Tarnybinis pasas ☐ Oficialus pasas ☐ Specialus pasas

☐ Kitas kelionės dokumentas (nurodykite):

13.

Kelionės dokumento numeris:

14.

Išdavimo data:

15.

Galioja iki:

16.

Dokumentą išdavė (šalis):

SDKM

Transporto priemonė

Kita:

Sprendimas dėl vizos:

Atsisakyta išduoti

Išduota:

A

C

RTG

Galioja:

Nuo:

Iki:

17.

ES, EEE ar CH pilietybę turinčio šeimos nario asmens duomenys, jei taikytina

Pavardė:

Vardas (-ai):

Gimimo data (diena-mėnuo-metai):

Pilietybė:

Kelionės dokumento arba tapatybės kortelės numeris:

18.

Giminystės ryšiai su ES, EEE ar CH piliečiu, jei taikytina:

☐ sutuoktinis (-inė) ☐ vaikas ☐ vaikaitis ☐ išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją

☐ registruota partnerystė ☐ kita:

19.

Prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens namų adresas ir el. pašto adresas:

Telefono Nr.:

20.

Gyvena šalyje, kuri nėra dabartinės pilietybės šalis:

☐ Ne

☐ Taip. Leidimas gyventi ar lygiavertis dokumentas … Nr.: … Galioja iki ……………

*21.

Dabartinė profesinė veikla:

Atvykimų skaičius:

☐ 1 ☐ 2 ☐ Daug kartų

Dienų skaičius:

*22.

Darbdavys, darbdavio adresas ir telefono numeris. Studentams – švietimo įstaigos pavadinimas ir adresas:

23.

Kelionės tikslas (-ai):

☐ Turizmas ☐ Verslas ☐ Šeimos arba draugų lankymas ☐ Kultūra ☐ Sportas ☐ Oficialus vizitas ☐ Gydymasis ☐ Studijos ☐ Tranzitas per oro uostą ☐ Kita (patikslinkite):

24.

Papildoma informacija apie buvimo tikslą:

25.

Pagrindinio kelionės tikslo valstybė narė (ir kitos kelionės tikslo valstybės narės (jei taikytina):

26.

Valstybė narė, į kurią atvykstama pirmiausia:

27.

Prašoma leisti atvykti:

☐ Vieną kartą ☐ Du kartus ☐ Daug kartų

Numatoma pirmo numatomo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data:

Numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data po pirmo numatomo buvimo:

28.

Anksčiau prašant išduoti Šengeno vizą paimti pirštų atspaudai: ☐ Ne ☐ Taip.

Data, jei žinoma … Vizos įklijos numeris, jei žinomas …

29.

Leidimas atvykti į pagrindinio kelionės tikslo šalį, kai taikytina:

Išdavė … Galioja nuo … iki …

*30.

Kviečiančio (-ių) asmens (-ų) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) pavardė (-ės) ir vardas (-ai). Jei netaikytina, viešbučio (-ių) arba laikino apgyvendinimo valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) vietos (-ų) pavadinimas (-ai):

Kviečiančio asmens (-ų) / viešbučio (-ių) / laikino apgyvendinimo vietos (-ų) adresas ir el. pašto adresas:

Telefono Nr.:

*31.

Kviečiančios įmonės / organizacijos pavadinimas ir adresas:

Kontaktinio asmens įmonėje / organizacijoje pavardė, vardas, adresas, telefono Nr. ir el. pašto adresas:

Įmonės / organizacijos telefono Nr.:

*32.

Kelionės ir pragyvenimo išlaidas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens buvimo metu padengia:

pats prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo

Pragyvenimo lėšos:

Grynieji pinigai

Kelionės čekiai

Kredito kortelė

Iš anksto apmokėtas apgyvendinimas

Iš anksto apmokėtas transportas

Kita (nurodykite):

rėmėjas (priimantis asmuo, įmonė, organizacija), nurodykite:

… ☐ nurodytas 30 ar 31

laukelyje … ☐ kita (nurodykite):

Pragyvenimo lėšos:

Grynieji pinigai

Suteikiamas apgyvendinimas

Padengiamos visos išlaidos buvimo metu

Iš anksto apmokėtas transportas

Kita (nurodykite):

 

Esu informuotas, kad atsisakius išduoti vizą vizos mokestis negrąžinamas.

 

Taikytina tais atvejais, kai prašoma išduoti daugkartinę vizą:

Esu informuotas, kad atvykęs pirmą kartą ir vėlesnių kelionių į valstybių narių teritoriją metu turiu būti apsidraudęs tinkamu sveikatos draudimu kelionės metu.

 

Esu susipažinęs ir sutinku su tuo, kas nurodyta toliau: tam, kad būtų nagrinėjamas mano prašymas, yra privaloma surinkti šioje prašymo formoje reikalaujamus duomenis bei mane nufotografuoti ir, jei taikytina, paimti mano pirštų atspaudus; be to, visi mano asmens duomenys, esantys prašymo formoje, mano pirštų atspaudai ir mano nuotrauka bus pateikti atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms ir bus šių valdžios institucijų tvarkomi siekiant priimti sprendimą dėl mano prašymo.

Šie duomenys ir duomenys, susiję su dėl mano prašymo priimtu sprendimu arba sprendimu dėl to, ar panaikinti, atšaukti išduotą vizą arba pratęsti jos galiojimą, bus įvesti į Vizų informacinę sistemą (VIS) ir saugomi joje ne ilgiau kaip penkerius metus ir per tą laiką jais galės naudotis vizas išduodančios institucijos ir vizų patikrinimus prie išorės sienų ir valstybėse narėse atliekančios kompetentingos valdžios institucijos, valstybių narių imigracijos ir prieglobsčio institucijos, siekdamos patikrinti, ar tenkinamos teisėto atvykimo į valstybių narių teritoriją, buvimo ir gyvenimo joje sąlygos, be to, nustatyti asmenis, kurie neatitinka arba nebeatitinka šių sąlygų, nagrinėti prieglobsčio prašymus ir nustatyti, kuri šalis atsakinga už jų nagrinėjimą. Tam tikromis sąlygomis duomenimis taip pat galės naudotis valstybių narių paskirtos institucijos ir Europolas, vykdydami terorizmo nusikaltimų ir kitų sunkių nusikaltimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. Už duomenų tvarkymą atsakinga valstybės narės valdžios institucija: [(…)].

Esu informuotas, kad bet kurioje iš valstybių narių turiu teisę gauti pranešimą apie su manimi susijusius VIS užregistruotus duomenis bei apie duomenis į VIS perdavusią valstybę narę ir paprašyti, kad netikslūs su manimi susiję duomenys būtų ištaisyti, o neteisėtai tvarkomi su manimi susiję duomenys būtų ištrinti. Mano aiškiai pareikštu prašymu įstaiga, kuri nagrinėja mano prašymą išduoti vizą, praneš man, kokiu būdu galiu naudotis teise tikrinti savo asmens duomenis ir juos ištaisyti arba ištrinti, įskaitant su tuo susijusius teisės gynimo būdus pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus. Tos valstybės narės nacionalinė priežiūros institucija [kontaktiniai duomenys: …] nagrinės su asmens duomenų apsauga susijusius skundus.

Pareiškiu, kad, kiek man žinoma, visi mano pateikti duomenys yra teisingi ir išsamūs. Žinau, kad dėl melagingų pareiškimų mano prašymas gali būti atmestas arba jau išduota viza panaikinta, o aš pats galiu būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal valstybės narės, kuri nagrinėja šį prašymą, teisės aktus.

Pasižadu, kad, jei gausiu vizą, išvyksiu iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant jos galiojimo laikui. Esu informuotas, kad vizos turėjimas yra tik viena iš išankstinių atvykimo į valstybių narių europinę teritoriją sąlygų. Tai, kad man išduota viza, nereiškia, kad turėsiu teisę gauti kompensaciją, jei nesilaikysiu atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ir dėl to man nebus leista atvykti. Išankstinės atvykimo sąlygos vėl bus tikrinamos atvykstant į valstybių narių europinę teritoriją.

 

Vieta ir data:

Parašas:

(tėvų teises turinčio asmens / teisėto globėjo parašas, jei taikytina):

“.

(1)  Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, ir Šveicarijos atveju logotipo nereikia.


II PRIEDAS

„V PRIEDAS

LEIDIMŲ GYVENTI, SUTEIKIANČIŲ TEISĘ JŲ TURĖTOJAMS VYKTI TRANZITU PER VALSTYBIŲ NARIŲ ORO UOSTUS BE ORO UOSTO TRANZITINĖS VIZOS, SĄRAŠAS

ANDORA:

autorització temporal (laikinas leidimas imigruoti – žalios spalvos),

autorització temporal per a treballadors d'empreses estrangeres (laikinas leidimas imigruoti, skirtas užsienio bendrovių darbuotojams – žalios spalvos),

autorització residència i treball (leidimas gyventi ir dirbti – žalios spalvos),

autorització residència i treball del personal d'ensenyament (leidimas gyventi ir dirbti, skirtas pedagoginiam personalui – žalios spalvos),

autorització temporal per estudis o per recerca (laikinas leidimas imigruoti, skirtas studijoms arba moksliniams tyrimams – žalios spalvos),

autorització temporal en pràctiques formatives (laikinas leidimas imigruoti, skirtas stažuotėms arba mokymui – žalios spalvos),

autorització residència (leidimas gyventi – žalios spalvos).

KANADA:

permanent resident (PR) card (nuolatinio gyventojo kortelė),

permanent Resident Travel Document (PRTD) (nuolatinio gyventojo kelionės dokumentas).

JAPONIJA:

leidimo gyventi kortelė.

SAN MARINAS:

permesso di soggiorno ordinario (galioja vienus metus, atnaujinamas pasibaigus galiojimo laikui),

specialieji leidimai gyventi, išduodami dėl šių priežasčių (galioja vienus metus, atnaujinami pasibaigus galiojimo laikui): universitetinės studijos, sportas, sveikatos priežiūra, religinės priežastys, išduodami asmenims, dirbantiems slaugytojais valstybinėse ligoninėse, diplomatinė veikla, bendro gyvenimo faktiniai santykiai, leidimas nepilnamečiams, humanitarinės priežastys, tėvų teises turinčio asmens leidimas,

sezoninio ir laikino darbo leidimai (galioja 11 mėnesių, atnaujinami pasibaigus galiojimo laikui),

asmens tapatybės kortelė, išduodama asmenims, kurių oficialioji gyvenamoji vieta („residenza“) yra San Marine (galioja 5 metus).

JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS:

galiojanti imigracijos viza, kurios galiojimo laikas nepasibaigęs; gali būti patvirtinama atvykimo uoste vieniems metams kaip laikinas leidimo gyventi patvirtinimas, kol gaminama I-551 kortelė,

galiojanti I-551 forma, kurios galiojimo laikas nepasibaigęs (nuolatinio gyventojo kortelė); gali galioti iki 2 arba 10 metų (priklausomai nuo priėmimo klasifikacinės kategorijos); jeigu galiojimo laiko pabaiga kortelėje nenurodyta, kortelė galioja kelionėms,

galiojanti I-327 forma, kurios galiojimo laikas nepasibaigęs (pakartotinio atvykimo leidimas),

galiojanti I-571 forma, kurios galiojimo laikas nepasibaigęs (pabėgėlio kelionės dokumentas, patvirtinamas kaip „Užsieniečio leidimas nuolat gyventi“).

“.

III PRIEDAS

„VI PRIEDAS

Image 3  (1)

STANDARTINĖ PRANEŠIMO APIE ATSISAKYMO IŠDUOTI VIZĄ, VIZOS PANAIKINIMO AR ATŠAUKIMO PRIEŽASTIS FORMA

ATSISAKYMAS IŠDUOTI VIZĄ / VIZOS PANAIKINIMAS / ATŠAUKIMAS

Gerb. …,

… ambasada / generalinis konsulatas / konsulatas / [kita kompetentinga institucija], esanti … [(atstovaujamos valstybės narės pavadinimas) vardu];

… [kita kompetentinga institucija];

Institucijos, atsakingos už asmenų tikrinimą …

išnagrinėjo

jūsų prašymą;

išnagrinėjo jūsų vizą Nr.: …, išduotą …, [diena / mėnuo / metai].

Vizą išduoti atsisakyta

Viza panaikinta

Viza atšaukta

Šis sprendimas grindžiamas šia (šiomis) priežastimi (-imis):

1.

buvo pateiktas netikras / suklastotas / padirbtas kelionės dokumentas

2.

nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas

3.

nepateikėte įrodymų, kad turite pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiui, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jūs tikrai būtumėte įleistas

4.

nepateikėte įrodymų, kad galite teisėtai įgyti pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiui, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jūs tikrai būtumėte įleistas

5.

per dabartinį 180 dienų laikotarpį jau esate 90 dienų išbuvęs valstybių narių teritorijoje turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą

6.

Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) yra … (nurodyti valstybę narę) paskelbtas perspėjimas neleisti jums atvykti

7.

viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui

8.

viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę visuomenės sveikatai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 2 straipsnio 21 punkte

9.

viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę jų tarptautiniams santykiams

10.

informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima

11.

kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškimų dėl … (nurodykite) patikimumo

12.

kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo

13.

kyla pagrįstų abejonių dėl jūsų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui

14.

nepateikta pakankamai įrodymų, kad negalėjote kreiptis dėl vizos anksčiau, kurie pateisintų prašymo išduoti vizą pateikimą pasienyje

15.

nebuvo pateiktas numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų pagrindimas

16.

nepateikėte įrodymų, kad turite tinkamą ir galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu

17.

vizos turėtojas pateikė prašymą atšaukti vizą (2).

Papildomos pastabos:

Sprendimą atsisakyti išduoti / panaikinti / atšaukti vizą galite apskųsti.

Skundų dėl sprendimų atsisakyti išduoti / panaikinti / atšaukti vizą taisyklės išdėstytos: (nuoroda į nacionalinės teisės aktus):

Kompetentinga institucija, kuriai galite pateikti skundą: (kontaktiniai duomenys):

Informacija apie procedūrą, kurios turi būti laikomasi, pateikiama: (kontaktiniai duomenys):

Skundas turi būti pateiktas per: (nurodyti terminą):

Data ir ambasados / generalinio konsulato / konsulato / už asmenų tikrinimą atsakingos institucijos / kitos kompetentingos institucijos antspaudas:

Atitinkamo asmens parašas (3): …

“.

(1)  Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos atveju logotipo nereikia.

(2)  Atšaukus vizą dėl šios priežasties nebetaikoma teisė apskųsti sprendimą.

(3)  Jeigu reikalaujama pagal nacionalinę teisę.


IV PRIEDAS

„X PRIEDAS

BŪTINIAUSIŲ REIKALAVIMŲ, ĮTRAUKTINŲ Į TEISINĮ DOKUMENTĄ BENDRADARBIAVIMO SU IŠORĖS PASLAUGŲ TEIKĖJAIS ATVEJAIS, SĄRAŠAS

A.

Teisiniame dokumente:

a)

išvardijamos užduotys, kurias turi atlikti išorės paslaugų teikėjas pagal šio reglamento 43 straipsnio 6 dalį;

b)

nurodomos vietos, kuriose išorės paslaugų teikėjas turėtų vykdyti veiklą, ir į kurį konsulatą konkretus prašymų priėmimo centras turėtų kreiptis;

c)

išvardijamos paslaugos, kurias apima privalomas aptarnavimo mokestis;

d)

nurodoma išorės paslaugų teikėjui aiškiai informuoti visuomenę, kad kiti mokesčiai taikomi pasirenkamoms paslaugoms.

B.

Vykdydamas veiklą išorės paslaugų teikėjas duomenų apsaugos tikslu:

a)

visais atvejais užkerta kelią duomenų neleistinam skaitymui, kopijavimui, pakeitimui arba ištrynimui, visų pirma duomenis perduodant valstybės (-ių) narės (-ių), kompetentingos (-ų) tvarkyti prašymą išduoti vizą, konsulatui;

b)

laikydamasis atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) nurodymų perduoda duomenis:

elektroniniu būdu, užšifruotus, arba

fiziškai, užtikrindamas saugumą;

c)

kuo greičiau perduoda duomenis:

fiziškai perduodamus duomenis – ne rečiau kaip kartą per savaitę,

elektroniniu būdu perduodamus šifruotus duomenis – ne vėliau kaip dienos, kai jie buvo surinkti, pabaigoje;

d)

užtikrina tinkamas atskirų prašymų bylų, gabenamų į konsulatą ir iš jo, stebėjimo priemones;

e)

ištrina duomenis ne vėliau kaip praėjus septynioms dienoms po jų perdavimo ir užtikrina, kad būtų išsaugoti tik prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens vardas bei pavardė ir kontaktiniai duomenys, kurie būtų naudojami susitikimo organizavimo tikslais, taip pat paso numeris iki paso grąžinimo prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui, ir kad jie būtų ištrinti po penkių dienų;

f)

užtikrina, kad būtų įgyvendinamos visos techninės ir organizacinės saugumo priemonės, būtinos apsaugoti asmens duomenis nuo netyčinio ar neteisėto sunaikinimo ar netyčinio praradimo, pakeitimo, neteisėto atskleidimo ar neteisėtos prieigos prie jų, ypač kai bendradarbiaujant dokumentai ir duomenys perduodami atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) konsulatui, taip pat siekiant juos apsaugoti nuo visų kitų neteisėtų asmens duomenų tvarkymo būdų;

g)

tvarko duomenis tik prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų asmens duomenų tvarkymo atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) vardu tikslais;

h)

taiko bent Reglamente (ES) 2016/679 nustatytiems reikalavimams lygiaverčius duomenų apsaugos standartus;

i)

prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims teikia informaciją, privalomą pagal VIS reglamento 37 straipsnį.

C.

Vykdydamas veiklą išorės paslaugų teikėjas darbuotojų elgesio atžvilgiu:

a)

užtikrina, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti;

b)

užtikrina, kad darbuotojai vykdydami pareigas:

mandagiai bendrautų su prašymą išduoti vizą pateikiančiais asmenimis,

gerbtų prašymus išduoti vizą pateikiančių asmenų orumą ir neliečiamybę, nediskriminuotų asmenų dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos ir

laikytųsi konfidencialumo taisyklių; tos taisyklės taip pat taikomos personalo nariams ir išėjus iš darbo arba laikinai ar visam laikui nutraukus teisinio dokumento galiojimą;

c)

užtikrina, kad visuomet būtų žinoma išoriniam paslaugų teikėjui dirbančių darbuotojų tapatybė;

d)

įrodo, kad darbuotojai yra neteisti ir turi reikiamos patirties.

D.

Vykdomos veiklos tikrinimo reikmėms išorės paslaugų teikėjas:

a)

sudaro sąlygas atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) įgaliotiems darbuotojams bet kuriuo metu ir iš anksto nepranešus patekti į išorės paslaugų teikėjo patalpas, visų pirma patikrinimo tikslais;

b)

užtikrina nuotolinės prieigos prie susitikimų organizavimo sistemos galimybę patikrinimo tikslais;

c)

užtikrina atitinkamų stebėsenos metodų taikymą (pvz., bandomųjų prašymų išduoti vizą pateikimas, internetinė vaizdo kamera);

d)

užtikrina galimybę valstybės narės nacionalinei duomenų apsaugos institucijai susipažinti su dokumentais, įrodančiais duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi, įskaitant įsipareigojimus teikti informaciją, atlikti išorės auditą ir reguliarius patikrinimus vietoje;

e)

nedelsdamas raštu praneša atitinkamai valstybei narei (-ėms) apie saugumo pažeidimus arba prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų skundus dėl netinkamo duomenų panaudojimo arba neteisėtos prieigos prie duomenų ir derina veiksmus su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), kad klausimas būtų išspręstas ir besiskundžiantiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims būtų nedelsiant pateiktas paaiškinimas.

E.

Atsižvelgdamas į bendro pobūdžio reikalavimus išorės paslaugų teikėjas:

a)

veikia laikydamasis atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių), kompetentingos (-ų) tvarkyti prašymą išduoti vizą, nurodymų;

b)

patvirtina atitinkamas kovos su korupcija priemones (pvz., tinkamą personalo atlyginimą; bendradarbiavimą atrenkant personalo narius užduočiai vykdyti; „keturių akių“ principą; rotacijos principą);

c)

visapusiškai vykdo teisinio dokumento nuostatas, kuriose numatyta sutarties laikino ar galutinio nutraukimo sąlyga, visų pirma pažeidus nustatytas taisykles, ir sąlyga dėl peržiūros, siekiant užtikrinti, kad teisiniame dokumente būtų atsižvelgiama į geriausios praktikos pavyzdžius.


12.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/55


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1156

2019 m. birželio 20 d.

dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

dėl skirtingų reguliavimo ir priežiūros metodų, taikomų alternatyvaus investavimo fondų (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES (3), įskaitant Europos rizikos kapitalo fondus (toliau – EuVECA), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 345/2013 (4), Europos socialinio verslumo fondus (toliau – EuSEF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 346/2013 (5), ir Europos ilgalaikių investicijų fondus (toliau – ELTIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/760 (6), taip pat kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB (7), investicinių vienetų ar akcijų platinimui tarpvalstybiniu mastu, rinka yra susiskaidžiusi ir kyla kliūčių tarpvalstybiniu mastu platinti AIF ir KIPVPS investicinius vienetus ar akcijas ir jų įsigyti, o tai savo ruožtu gali trukdyti juos platinti kitose valstybėse narėse. Priklausomai nuo subjekto teisinės formos, KIPVPS gali būti išorinio arba vidinio valdymo. Visos šio reglamento nuostatos dėl KIPVPS valdymo įmonių turėtų būti taikomos tiek įmonėms, kurių įprasta veikla yra KIPVPS valdymas, tiek ir KIPVPS, kurie nepaskyrė KIPVPS valdymo įmonės;

(2)

siekiant sustiprinti kolektyvinio investavimo subjektams taikomą reglamentavimo sistemą ir geriau apsaugoti investuotojus, į AIF ir KIPVPS investuojantiems investuotojams skirti rinkodaros pranešimai turėtų būti atpažįstami kaip tokie, juose turėtų būti vienodai aiškiai aprašyta su AIF arba KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų įsigijimu susijusi rizika ir nauda. Be to, visa į rinkodaros pranešimus įtraukiama investuotojams skirta informacija turėtų būti pateikta teisingai, aiškiai ir neklaidinančiai. Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir vienodas AIF ir KIPVPS veiklos sąlygas, rinkodaros pranešimų standartai turėtų būti taikomi AIF ir KIPVPS rinkodaros pranešimams;

(3)

į AIF ir KIPVPS investuojantiems investuotojams skirtuose rinkodaros pranešimuose turėtų būti nurodyta, kur, kaip ir kokia kalba investuotojai gali gauti apibendrintą informaciją apie investuotojų teises, ir juose taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad AIFV, EuSEF valdytojas, EuSEF valdytojas arba KIPVPS valdymo įmonė (toliau – kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai) turi teisę panaikinti platinimo priemones;

(4)

siekiant didinti skaidrumą ir investuotojų apsaugą, taip pat palengvinti prieigą prie informacijos apie nacionalinius įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, taikomas rinkodaros pranešimams, kompetentingos institucijos turėtų paskelbti tokią informaciją savo svetainėse bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, įskaitant neoficialią tokios informacijos santrauką, kuri sudarytų sąlygas kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams susidaryti bendrą vaizdą apie tuos įstatymus ir kitus teisės aktus. Tokią informaciją reikėtų skelbti tik susipažinimo tikslais ir dėl jos neturėtų atsirasti teisinių įpareigojimų. Dėl tų pačių priežasčių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (8) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI) turėtų sukurti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų laikomos rinkodaros pranešimams taikomų nacionalinių reikalavimų santraukos ir pateikiamos nuorodos į kompetentingų institucijų svetainėse paskelbtą informaciją;

(5)

siekiant skatinti laikytis geros praktikos, susijusios su investuotojų apsauga, įtvirtintos nacionaliniuose sąžiningų ir aiškių rinkodaros pranešimų reikalavimuose, įskaitant internete skelbiamų tokių rinkodaros pranešimų aspektus, EVPRI turėtų pateikti gaires dėl tų reikalavimų taikymo rinkodaros pranešimams;

(6)

kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti iš anksto sistemingai informuoti apie rinkodaros pranešimus, kad galėtų ex ante patikrinti, ar tie pranešimai atitinka šį reglamentą ir kitus taikomus reikalavimus, pvz., ar rinkodaros pranešimai yra atpažįstami kaip tokie, ar juose vienodai aiškiai aprašyta išsami su KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų ir, kai valstybė narė leidžia platinti AIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams, su AIF investicinių vienetų ar akcijų įsigijimu susijusi rizika ir nauda, ir ar visa rinkodaros pranešimuose esanti informacija pateikta teisingai, aiškiai ir neklaidinančiai. Tas patikrinimas turėtų būti atliktas per konkretų terminą. Kai kompetentingos institucijos reikalauja informuoti iš anksto, tai neturėtų joms užkirsti kelio atlikti rinkodaros pranešimų ex post patikrinimą;

(7)

kompetentingos institucijos turėtų pateikti EVPRI tokių patikrinimų rezultatus, prašymus dėl pakeitimų ir informaciją apie visas sankcijas, paskirtas kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams. Siekiant, viena vertus, didinti informuotumą ir skaidrumą dėl rinkodaros pranešimams taikomų taisyklių ir, kita vertus, užtikrinti investuotojų apsaugą, EVPRI turėtų kas dvejus metus parengti ir pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tų taisyklių ir jų praktinio taikymo ataskaitą remdamasi kompetentingų institucijų atliekamais rinkodaros pranešimų ex ante ir ex post patikrinimais;

(8)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams ir padėti jiems nuspręsti, ar užsiimti investicinių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimu tarpvalstybiniu mastu, svarbu, kad kompetentingų institucijų taikomi mokesčiai ir rinkliavos už tarpvalstybinę veiklą būtų proporcingi atliktoms priežiūros užduotims ir būtų viešai atskleisti ir kad siekiant padidinti skaidrumą tie mokesčiai ir rinkliavos būtų skelbiami kompetentingų institucijų svetainėse. Dėl tos pačios priežasties nuorodos į kompetentingų institucijų svetainėse paskelbtą informaciją, susijusią su mokesčiais ir rinkliavomis, turėtų būti skelbiamos EVPRI svetainėje, siekiant sukurti bendrą informacijos punktą. EVPRI svetainėje taip pat turėtų būti pateikta interaktyvi priemonė, kuria naudojantis būtų galima apskaičiuoti tų kompetentingų institucijų taikomų mokesčių ir rinkliavų orientacinius dydžius;

(9)

kad būtų geriau renkami mokesčiai ir rinkliavos ir padidintas su mokesčių ir rinkliavų struktūra susijęs skaidrumas ir aiškumas, kai tokius mokesčius ar rinkliavas taiko kompetentingos institucijos, kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai turėtų gauti sąskaitą faktūrą, individualų mokėjimo lapelį arba mokėjimo nurodymą, kuriuose būtų aiškiai nurodoma mokėtina mokesčių ar rinkliavų suma ir mokėjimo būdas;

(10)

kadangi pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 EVPRI turėtų stebėti ir vertinti rinkos pokyčius savo kompetencijos srityje, dera ir būtina gausinti EVPRI žinias išplečiant šiuo metu egzistuojančias EVPRI duomenų bazes, kad jose būtų sukurta centrinė duomenų bazė, kurioje būtų įtraukti visi AIF ir KIPVPS, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tarpvalstybiniu mastu, tų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai ir valstybės narės, kuriose vyksta platinimas. Tuo tikslu ir siekiant, kad EVPRI galėtų nuolat atnaujinti centrinę duomenų bazę, kompetentingos institucijos turėtų perduoti EVPRI informaciją apie pranešimus, laišku pateiktus pranešimus ir informaciją, kurią jos gavo pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES, susijusią su tarpvalstybine platinimo veikla, taip pat informaciją apie bet kokius tos informacijos pakeitimus, kurie turėtų būti įtraukti į tą duomenų bazę. Tuo tikslu EVPRI turėtų sukurti pranešimų portalą, į kurį kompetentingos institucijos nusiųstų visus dokumentus, susijusius su KIPVPS ir AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimu tarpvalstybiniu mastu;

(11)

siekiant užtikrinti vienodas reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 345/2013, arba reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 346/2013, ir kitų AIF veiklos sąlygas, būtina į tuos reglamentus įtraukti išankstinio platinimo taisykles, kurios būtų tokios pat kaip Direktyvoje 2011/61/ES nustatytos išankstinio platinimo taisyklės. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti sudarytos sąlygos pagal tuos reglamentus registruotiems valdytojams kryptingai pritraukti investuotojus patikrinant jų susidomėjimą numatomomis investicijų į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus ir reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus galimybėmis ar strategijomis;

(12)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 (9) jame nustatyti įpareigojimai iki 2019 m. gruodžio 31 d. netaikomi tam tikroms įmonėms ir asmenims, nurodytiems to reglamento 32 straipsnyje. Tame reglamente taip pat numatyta, kad Komisija turi atlikti jo peržiūrą iki 2018 m. gruodžio 31 d., kad, be kita ko, galėtų įvertinti, ar neturėtų būti pratęstas pereinamojo laikotarpio išimties taikymas, o galbūt, nustačius būtinus koregavimus, Direktyvos 2009/65/EB pagrindinės informacijos investuotojams nuostatas būtų galima pakeisti tame reglamente nustatytomis pagrindinės informacijos dokumento nuostatomis arba tas direktyvos nuostatas prilyginti tame reglamente nustatytoms tokio dokumento nuostatoms;

(13)

siekiant sudaryti sąlygas Komisijai atlikti peržiūrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014, kaip iš pradžių buvo numatyta, tos peržiūros terminas turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Europos Parlamento kompetentingas komitetas turėtų paremti Komisijos atliekamą peržiūros procesą surengdamas klausymą šia tema su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atstovaujančiais sektoriaus ir vartotojų interesams;

(14)

siekiant, kad investuotojai negautų su tuo pačiu kolektyvinio investavimo subjektu susijusių dviejų skirtingų išankstinio informacijos atskleidimo dokumentų, būtent pagrindinės informacijos investuotojams dokumento, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2009/65/EB, ir pagrindinės informacijos dokumento, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014, kol priimami ir įgyvendinami teisės aktai, kurie bus priimti po Komisijos peržiūros pagal tą reglamentą, valdymo įmonėms pereinamojo laikotarpio išimties, pagal kurią netaikomi įpareigojimai pagal tą reglamentą, taikymas turėtų būti pratęstas 24 mėnesiais. Nedarant poveikio tam pratęsimui, visos susijusios institucijos ir priežiūros institucijos turėtų stengtis veikti kuo greičiau, kad būtų sudarytos sąlygos nustoti taikyti tą pereinamojo laikotarpio išimtį;

(15)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomos kompetentingų institucijų skelbiamos informacijos ir pranešimų apie nacionalinius įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, susijusias su jų teritorijoje taikomais platinimo reikalavimais, ir tos informacijos santraukos standartinės formos, šablonai ir procedūros, jų taikomų mokesčių ar rinkliavų už tarpvalstybinę veiklą lygiai ir, kai taikoma, jų apskaičiavimo metodika. Be to, siekiant pagerinti informacijos perdavimą EVPRI, techniniai įgyvendinimo standartai taip pat turėtų būti priimti dėl pranešimų, laiškais pateikiamų pranešimų ir informacijos apie tarpvalstybinę platinimo veiklą, kurios reikalaujama pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES, ir dėl techninių priemonių, būtinų EVPRI įsteigto pranešimų portalo veikimui. Komisija turėtų priimti tuos įgyvendinimo techninius standartus pasitelkdama įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 291 straipsnį, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu;

(16)

būtina nurodyti, kokia konkreti informacija kiekvieną ketvirtį turi būti perduodama EVPRI, siekiant užtikrinti, kad visų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų duomenų bazėse būtų pateikiama naujausia informacija;

(17)

bet koks asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą, kaip antai kompetentingų institucijų vykdomas keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, turėtų būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (10), o bet kokie EVPRI informacijos mainai ir jos perdavimas turėtų būti vykdomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (11);

(18)

siekdamos sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti joms pagal šį reglamentą priskirtas funkcijas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toms institucijoms būtų suteikti visi būtini priežiūros ir tyrimo įgaliojimai;

(19)

ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 2 d. Komisija turėtų įvertinti šio reglamento taikymą. Atliekant įvertinimą turėtų būti atsižvelgta į rinkos pokyčius ir įvertinta, ar nustatytomis priemonėmis pavyko pagerinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu;

(20)

ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 2 d. Komisija turėtų paskelbti ataskaitą dėl investuotojų prašymų parduoti nesiūlytus investicinius vienetus ir investuotojo iniciatyva atsirandančios paklausos, kurioje nurodytų tos formos fondų vienetų ar akcijų pasirašymo mastą, geografinę aprėptį (įskaitant trečiąsias valstybes) ir poveikį leidimo platinti visoje ES tvarkai;

(21)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina sinchronizuoti nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, kuriais įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1160 (12), ir šio reglamento nuostatų, susijusių su rinkodaros pranešimais ir išankstiniu platinimu, taikymo datas;

(22)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kuriant kapitalo rinkų sąjungą padidinti rinkos efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos nacionalinių nuostatų skelbimo, susijusio su kolektyvinio investavimo subjektams taikomais platinimo reikalavimais ir investuotojams skirtais rinkodaros pranešimais, taisyklės, taip pat nustatomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams taikomų mokesčių ir rinkliavų, susijusių su jų tarpvalstybine veikla, bendrieji principai. Jame taip pat numatytas centrinės kolektyvinio investavimo subjektų tarpvalstybinės prekybos duomenų bazės sukūrimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)

alternatyvaus investavimo fondų valdytojams,

b)

KIPVPS valdymo įmonėms, įskaitant bet kokiems KIPVPS, kurie nepaskyrė KIPVPS valdymo įmonės,

c)

EuVECA valdytojams, ir

d)

EuSEF valdytojams.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   alternatyvaus investavimo fondai (AIF)– AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, įskaitant EuVECA, EuSEF ir ELTIF;

b)   alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV)– AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriems suteiktas leidimas pagal tos direktyvos 6 straipsnį;

c)   EuVECA valdytojas– reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 345/2013 3 straipsnio pirmos pastraipos c punkte ir užregistruotas pagal to reglamento 14 straipsnį;

d)   EuSEF valdytojas– reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 346/2013 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir užregistruotas pagal to reglamento 15 straipsnį;

e)   kompetentingos institucijos– kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies h punkte arba Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies f punkte arba ES AIF kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies h punkte;

f)   buveinės valstybė narė– valstybė narė, kurioje yra AIFV, EuVECA valdytojo, EuSEF valdytojo arba KIPVPS valdymo įmonės registruotoji buveinė;

g)   KIPVPS– KIPVPS, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį;

h)   KIPVPS valdymo įmonė– valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte.

4 straipsnis

Rinkodaros pranešimams taikomi reikalavimai

1.   AIFV, EuVECA valdytojai, EuSEF valdytojai ir KIPVPS valdymo įmonės užtikrina, kad visi investuotojams skirti rinkodaros pranešimai būtų atpažįstami kaip tokie, ir juose būtų vienodai aiškiu būdu aprašyta su AIF arba KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų įsigijimu susijusi rizika ir nauda ir kad visa rinkodaros pranešimuose pateikta informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti.

2.   KIPVPS valdymo įmonės užtikrina, kad rinkodaros pranešimai, kuriuose pateikta konkreti informacija apie KIPVPS, neprieštarautų Direktyvos 2009/65/EB 68 straipsnyje nurodytame prospekte pateiktai informacijai ir tos direktyvos 78 straipsnyje nurodytai pagrindinei informacijai investuotojams ar nesumenkintų jos svarbos. KIPVPS valdymo įmonės užtikrina, kad visuose rinkodaros pranešimuose būtų nurodyta, jog egzistuoja prospektas ir galima gauti pagrindinę informaciją investuotojams. Tokiuose rinkodaros pranešimuose nurodoma, kur, kaip ir kokia kalba investuotojai arba potencialūs investuotojai gali gauti prospektą ir pagrindinę informaciją investuotojams, ir pateikiamos nuorodos į tų dokumentų interneto svetaines arba tų svetainių adresai.

3.   2 dalyje nurodytuose rinkodaros pranešimuose nurodoma, kur, kaip ir kokiomis kalbomis investuotojai arba potencialūs investuotojai gali gauti investuotojų teisių santrauką, kurioje atitinkamai nurodoma, kokiu Sąjungos lygmens ir nacionaliniu kolektyvinio teisių gynimo mechanizmu galima pasinaudoti ginčo atveju, ir pateikiama nuoroda į tokią santrauką.

Tokiuose rinkodaros pranešimuose taip pat turi būti pateikta aiški informacija apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valdytojas arba valdymo įmonė gali nuspręsti panaikinti savo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo priemones pagal Direktyvos 2009/65/EB 93a straipsnį ir Direktyvos 2011/61/ES 32a straipsnį.

4.   AIFV, EuVECA valdytojai ir EuSEF valdytojai užtikrina, kad rinkodaros pranešimai, kuriuose kviečiama pirkti AIF investicinius vienetus ar akcijas ir kuriuose pateikta konkreti informacija apie AIF, neprieštarautų informacijai, kuri turi būti atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 13 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 346/2013 14 straipsnį, ir nemenkintų jos svarbos.

5.   Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma AIF, kurie skelbia prospektą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1129 (13) arba pagal nacionalinę teisę arba taiko taisykles, susijusias su Direktyvos 2009/65/EB 78 straipsnyje nurodytos pagrindinės informacijos investuotojams formatu ir turiniu.

6.   Ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 2 d. EVPRI paskelbia 1 dalyje nurodytiems rinkodaros pranešimams taikomų reikalavimų gaires, atsižvelgdama į tai, kad tokie rinkodaros pranešimai gali būti teikiami internetu, ir po to tas gaires periodiškai atnaujina.

5 straipsnis

Nacionalinių nuostatų dėl platinimo reikalavimų skelbimas

1.   Kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse skelbia ir tvarko aktualią ir išsamią informaciją apie taikomus AIF ir KIPVPS platinimo reikalavimus reglamentuojančius nacionalinius įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, taip pat jų santraukas bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

2.   Kompetentingos institucijos pateikia EVPRI kompetentingų institucijų interneto svetainių, kuriose skelbiama 1 dalyje nurodyta informacija, nuorodas.

Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos praneša EVPRI apie bet kokius šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos pasikeitimus.

3.   EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos pagal šį straipsnį skelbiamos informacijos ir teikiamų pranešimų standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tuos įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. vasario 2 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

6 straipsnis

EVPRI centrinė nacionalinių nuostatų dėl platinimo reikalavimų duomenų bazė

Ne vėliau kaip 2022 m. vasario 2 d. EVPRI savo interneto svetainėje viešai paskelbia ir toliau tvarko centrinę duomenų bazę, kurioje pateikiamos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos santraukos ir nuorodos į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų interneto svetaines.

7 straipsnis

Rinkodaros pranešimų ex ante patikrinimas

1.   Turint vienintelį tikslą patikrinti atitiktį šiam reglamentui ir nacionalinėms nuostatoms dėl platinimo reikalavimų, kompetentingos institucijos gali reikalauti iš anksto informuoti apie rinkodaros pranešimus, kuriuos KIPVPS valdymo įmonės ketina tiesiogiai arba netiesiogiai panaudoti bendraudamos su investuotojais.

Pirmoje pastraipoje nurodytas reikalavimas informuoti iš anksto nėra išankstinė prekybos KIPVPS investiciniais vienetais sąlyga ir neįeina į Direktyvos 2009/65/EB 93 straipsnyje nurodytą pranešimo procedūrą.

Kai kompetentingos institucijos reikalauja iš anksto informuoti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, jos per 10 darbo dienų nuo rinkodaros pranešimų gavimo dienos informuoja KIPVPS valdymo įmonę apie kiekvieną prašymą iš dalies pakeisti jos rinkodaros pranešimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas išankstinio informavimo reikalavimas gali būti taikomas sistemingai arba remiantis bet kuria kita patikrinimo praktika ir jis nedaro poveikio bet kuriems priežiūros įgaliojimams, susijusiems su rinkodaros pranešimų patikrinimu ex post.

2.   Kompetentingos institucijos, kurios reikalauja iš anksto informuoti apie rinkodaros pranešimus, nustato, taiko ir skelbia savo interneto svetainėse tokio išankstinio informavimo procedūras. Vidaus taisyklėmis ir procedūromis užtikrinama, kad visiems KIPVPS būtų taikomos skaidrios ir nediskriminacinės sąlygos nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje KIPVPS išduotas leidimas.

3.   Kai AIFV, EuVECA valdytojai arba EuSEF valdytojai platina savo AIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams, tiems AIFV, EuVECA valdytojams arba EuSEF valdytojams mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys.

8 straipsnis

EVPRI ataskaita dėl rinkodaros pranešimų

1.   Kompetentingos institucijos ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d., o po to kas dvejus metus EVPRI pateikia tokią informaciją:

a)

kai taikytina, prašymų pakeisti rinkodaros pranešimus, pateiktų remiantis ex ante patikrinimu, skaičių;

b)

prašymų atlikti pakeitimus ir sprendimų, priimtų remiantis ex post patikrinimais, skaičių, aiškiai išskiriant dažniausiai pasitaikančius pažeidimus, įskaitant tų pažeidimų aprašymą ir pobūdį;

c)

dažniausiai pasitaikančių 4 straipsnyje nurodytų reikalavimų pažeidimų aprašymą ir

d)

vieną kiekvieno iš b ir c punktuose nurodytų pažeidimų pavyzdį.

2.   Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d., o po to kas dvejus metus EVPRI pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kurioje pateikiama platinimo reikalavimų visose valstybėse narėse apžvalga, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, ir nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių rinkodaros pranešimus, poveikio analizė, pagrįsta, be kita ko, pagal šio straipsnio 1 dalį gauta informacija.

9 straipsnis

Bendrieji principai, susiję su mokesčiais ar rinkliavomis

1.   Kai kompetentingos institucijos už savo pareigų, susijusių su AIFV, EuVECA valdytojų, EuSEF valdytojų ir KIPVPS valdymo įmonių tarpvalstybine veikla, vykdymą taiko mokesčius ar rinkliavas, tokie mokesčiai ar rinkliavos turi nuosekliai atitikti bendras kompetentingos institucijos patiriamas išlaidas jai vykdant savo funkcijas.

2.   Kompetentingos institucijos Direktyvos 2009/65/EB 93 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje arba Direktyvos 2011/61/ES IV priedo i punkte nurodytu adresu siunčia sąskaitą faktūrą, individualų mokėjimo lapelį arba mokėjimo nurodymą, aiškiai nurodydamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių ar rinkliavų mokėjimo būdus ir datą, iki kurios turi būti atliktas mokėjimas.

10 straipsnis

Nacionalinių nuostatų dėl mokesčių ir rinkliavų skelbimas

1.   Ne vėliau kaip 2020 m. vasario 2 d. kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse viešai paskelbia ir toliau tvarko atnaujintą informaciją, kurioje pateikiami 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai ar rinkliavos arba, kai taikoma, tų mokesčių ar rinkliavų apskaičiavimo metodika bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

2.   Kompetentingos institucijos pateikia EVPRI kompetentingų institucijų interneto svetainių, kuriose skelbiama 1 dalyje nurodyta informacija, nuorodas.

3.   EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos skelbiamos informacijos ir pranešimų pagal šį straipsnį standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tuos įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. vasario 2 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

11 straipsnis

EVPRI skelbiama informacija apie mokesčius ir rinkliavas

1.   Ne vėliau kaip 2022 m. vasario 2 d. EVPRI savo interneto svetainėje viešai skelbia 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuorodas į kompetentingų institucijų interneto svetaines. Tos nuorodos nuolat atnaujinamos.

2.   Ne vėliau kaip 2022 m. vasario 2 d. EVPRI parengia ir savo svetainėje viešai paskelbia interaktyvią priemonę, viešai prieinamą bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, kuria naudojantis apskaičiuojami orientaciniai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių arba rinkliavų dydžiai. Ta priemonė nuolat atnaujinama.

12 straipsnis

EVPRI centrinė AIF ir KIPVPS tarpvalstybinės prekybos duomenų bazė

1.   Ne vėliau kaip 2022 m. vasario 2 d. EVPRI savo interneto svetainėje viešai paskelbia centrinę AIF ir KIPVPS tarpvalstybinės prekybos duomenų bazę, viešai prieinamą tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, kurioje išvardyti:

a)

visi AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, jų AIFV, EuSEF valdytojai arba EuSEF valdytojai ir valstybės narės, kuriose platinama; taip pat

b)

visi KIPVPS, kurių investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama valstybėje narėje, kuri nėra KIPVPS buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies e punkte, jų KIPVPS valdymo įmonė ir valstybės narės, kuriose prekiaujama.

Ta centrinė duomenų bazė nuolat atnaujinama.

2.   Šiame straipsnyje ir 13 straipsnyje nurodytos su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta duomenų baze susijusios pareigos nedaro poveikio pareigoms, susijusioms su Direktyvos 2009/65/EB 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytu sąrašu, Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodytu viešu centriniu registru, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 17 straipsnyje nurodyta centrine duomenų baze ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 18 straipsnyje nurodyta centrine duomenų baze.

13 straipsnis

EVPRI skirtų pranešimų standartizavimas

1.   Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kas ketvirtį pateikia EVPRI informaciją, kuri yra būtina siekiant sukurti ir tvarkyti šio reglamento 12 straipsnyje nurodytą centrinę duomenų bazę, susijusią su bet kokiu pranešimu, laišku pateikiamu pranešimu arba informacija, nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 93 straipsnio 1 dalyje ir 93a straipsnio 2 dalyje, taip pat Direktyvos 2011/61/ES 31 straipsnio 2 dalyje ir 32a straipsnio 2 dalyje, ir bet kokius tos informacijos pakeitimus, jeigu dėl tokių pakeitimų būtų pakeista centrinėje duomenų bazėje pateikta informacija.

2.   EVPRI sukuria pranešimų portalą, į kurį kiekviena kompetentinga institucija nusiunčia visus 1 dalyje nurodytus dokumentus.

3.   EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kokią informaciją reikia pateikti, taip pat 1 dalyje nurodytos informacijos perdavimo formas, šablonus ir procedūras, kai informaciją perduoda kompetentingos institucijos 1 dalies tikslais, ir kokios techninės priemonės yra būtinos, kad veiktų 2 dalyje nurodytas pranešimų portalas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. vasario 2 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.   Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti.

2.   Kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimai, įskaitant susiję su sankcijomis ar kitomis priemonėmis, pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES bei reglamentus (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) 2015/760 taip pat vykdomi ir šio reglamento 4 straipsnyje nurodytų valdytojų atžvilgiu.

15 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 345/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„o)   išankstinis platinimas– reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo ar jo vardu vykdomas tiesioginis arba netiesioginis informacijos arba pranešimų apie investavimo strategijas ar investavimo idėjas teikimas potencialiems investuotojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė yra Sąjungoje, siekiant patikrinti jų susidomėjimą dar neįsteigtu reikalavimus atitinkančiu rizikos kapitalo fondu arba reikalavimus atitinkančiu rizikos kapitalo fondu, kuris yra įsteigtas, bet apie jį pagal 15 straipsnį dar nepranešta platinimo tikslais toje valstybėje narėje, kurioje yra potencialių investuotojų nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė; tas informacijos ar pranešimų teikimas nė vienu atveju neprilygsta pasiūlymui potencialiam investuotojui investuoti į to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus arba akcijas arba jų platinimui;“;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas gali užsiimti išankstiniu platinimu Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai potencialiems investuotojams pateikiama informacija:

a)

yra pakankamai išsami, kad suteiktų galimybę investuotojams įsipareigoti įsigyti tam tikro reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus ar akcijas;

b)

prilygsta pasirašymo formoms ar panašiems dokumentams projektų arba galutiniu pavidalu arba

c)

prilygsta dar neįsteigto reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo steigiamiesiems dokumentams, prospektui arba siūlymo dokumentams galutiniu pavidalu.

Tais atvejais, kai teikiami prospekto arba siūlymo dokumentų projektai, juose neturi būti pakankamai išsamios informacijos, kuri leistų investuotojams priimti investavimo sprendimą, ir turi būti aiškiai nurodyta, kad:

a)

tai nėra pasiūlymas ar kvietimas pasirašyti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetų ar akcijų ir

b)

juose pateikta informacija neturėtų būti remiamasi, nes ji nėra išsami ir gali būti keičiama.

2.   Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas joms praneštų apie savo ketinimą užsiimti išankstiniu platinimu arba, prieš užsiimdamas išankstiniu platinimu, įvykdytų kokias nors sąlygas ar reikalavimus, kurie nėra nurodyti šiame straipsnyje.

3.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai užtikrina, kad investuotojai neįsigytų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetų ar akcijų išankstinio platinimo metu ir kad investuotojai, į kuriuos kreipiamasi vykdant išankstinį platinimą, galėtų įsigyti to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetus ar akcijas tik platinimo, leidžiamo pagal 15 straipsnį, metu.

Jeigu profesionalieji investuotojai per 18 mėnesių nuo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo pradėto išankstinio platinimo pradžios pasirašo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetus ar akcijas, apie kuriuos informacija pateikta vykdant išankstinį platinimą, arba reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondų, įsteigtų remiantis išankstiniu platinimu, investicinius vienetus ar akcijas, tas pasirašymas laikomas platinimo padariniu ir turi būti laikomasi taikytinų 15 straipsnyje nurodytų pranešimo procedūrų.

4.   Per dvi savaites nuo išankstinio platinimo pradžios reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia neoficialų laišką popierine arba elektronine forma. Tame laiške nurodoma, kuriose valstybėse narėse ir kuriais laikotarpiais yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, taip pat pateikiamas trumpas išankstinio platinimo aprašymas, be kita ko, informacija apie pristatytas investavimo strategijas ir, kai taikytina, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, įtraukiamų ar įtrauktų į išankstinį platinimą, sąrašas. Reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, kompetentingas institucijas. Valstybės narės, kurioje yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, kompetentingos institucijos gali paprašyti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti išsamesnės informacijos apie jos teritorijoje vykdomą ar vykdytą išankstinį platinimą.

5.   Trečioji šalis tik tada vykdo išankstinį platinimą leidimą turinčio reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo vardu, kai ji turi investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (*1), kredito įstaigos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (*2), KIPVPS valdymo įmonės leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, alternatyvaus investavimo fondo valdytojo leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES arba veikia kaip priklausomas agentas pagal Direktyvą 2014/65/ES. Tokiai trečiajai šaliai taikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

6.   Reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas užtikrina, kad išankstinio platinimo veikla būtų tinkamai dokumentuojama.

(*1)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349)."

(*2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“"

16 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 346/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„o)   išankstinis platinimas– reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo ar jo vardu vykdomas tiesioginis arba netiesioginis informacijos arba pranešimų apie investavimo strategijas ar investavimo idėjas teikimas potencialiems investuotojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė yra Sąjungoje, siekiant patikrinti jų susidomėjimą dar neįsteigtu reikalavimus atitinkančiu socialinio verslumo fondu arba reikalavimus atitinkančiu socialinio verslumo fondu, kuris yra įsteigtas, bet apie jį pagal 16 straipsnį dar nepranešta platinimo tikslais toje valstybėje narėje, kurioje yra potencialių investuotojų nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė; tas informacijos ar pranešimų teikimas nė vienu atveju neprilygsta pasiūlymui potencialiam investuotojui investuoti į to reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus arba akcijas arba jų platinimui;“;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas gali užsiimti išankstiniu platinimu Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai potencialiems investuotojams pateikiama informacija:

a)

yra pakankamai išsami, kad suteiktų galimybę investuotojams įsipareigoti įsigyti tam tikro reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus ar akcijas;

b)

prilygsta pasirašymo formoms ar panašiems dokumentams projektų arba galutiniu pavidalu arba

c)

prilygsta dar neįsteigto reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo steigiamiesiems dokumentams, prospektui arba siūlymo dokumentams galutiniu pavidalu.

Tais atvejais, kai teikiami prospekto arba siūlymo dokumentų projektai, juose neturi būti pakankamai išsamios informacijos, kuri leistų investuotojams priimti investavimo sprendimą, ir turi būti aiškiai nurodyta, kad:

a)

tai nėra pasiūlymas ar kvietimas pasirašyti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetų ar akcijų ir

b)

juose pateikta informacija neturėtų būti remiamasi, nes ji nėra išsami ir gali būti keičiama.

2.   Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas joms praneštų apie savo ketinimą užsiimti išankstiniu platinimu arba, prieš užsiimdamas išankstiniu platinimu, įvykdytų kokias nors sąlygas ar reikalavimus, kurie nėra nustatyti šiame straipsnyje.

3.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai užtikrina, kad investuotojai neįsigytų reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetų ar akcijų išankstinio platinimo metu ir kad investuotojai, į kuriuos kreipiamasi vykdant išankstinį platinimą, galėtų įsigyti to reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetus ar akcijas tik platinimo, leidžiamo pagal 16 straipsnį, metu.

Jeigu profesionalieji investuotojai per 18 mėnesių nuo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo pradėto išankstinio platinimo pradžios pasirašo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetus ar akcijas, apie kuriuos informacija pateikta vykdant išankstinį platinimą, arba reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo, įsteigto remiantis išankstiniu platinimu, investicinius vienetus ar akcijas, tas pasirašymas laikomas platinimo padariniu ir turi būti laikomasi taikytinų 16 straipsnyje nurodytų pranešimo procedūrų.

4.   Per dvi savaites nuo išankstinio platinimo pradžios reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia neoficialų laišką popierine arba elektronine forma. Tame laiške nurodoma, kuriose valstybėse narėse ir kuriais laikotarpiais yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, taip pat pateikiamas trumpas tos veiklos aprašymas, be kita ko, informacija apie pristatytas investavimo strategijas ir, kai taikytina, į išankstinį platinimą įtraukiamų ar įtrauktų reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų sąrašas. Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, kompetentingas institucijas. Valstybės narės, kurioje yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, kompetentingos institucijos gali paprašyti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti išsamesnės informacijos apie jos teritorijoje vykdomą ar vykdytą išankstinį platinimą.

5.   Trečioji šalis tik tada vykdo išankstinį platinimą leidimą turinčio reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo vardu, kai ji turi investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (*3), kredito įstaigos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (*4), KIPVPS valdymo įmonės leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, alternatyvaus investavimo fondo valdytojo leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES arba veikia kaip priklausomas agentas pagal Direktyvą 2014/65/ES. Tokiai trečiajai šaliai taikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

6.   Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas užtikrina, kad išankstinio platinimo veikla būtų tinkamai dokumentuojama.“

(*3)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349)."

(*4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“"

17 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 iš dalies keičiamas taip:

1)

32 straipsnio 1 dalyje data „2019 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2021 m. gruodžio 31 d.“;

2)

33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmoje pastraipoje data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2019 m. gruodžio 31 d.“;

b)

2 dalies pirmoje pastraipoje data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2019 m. gruodžio 31 d.“;

c)

4 dalies pirmoje pastraipoje data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2019 m. gruodžio 31 d.“

18 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 2 d. Komisija, remdamasi viešomis konsultacijomis ir atsižvelgdama į diskusijas su EVPRI ir kompetentingomis institucijomis, atlieka šio reglamento taikymo vertinimą.

Ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 2 d. Komisija, remdamasi konsultacijomis su kompetentingomis institucijomis, EVPRI ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl investuotojų prašymų parduoti nesiūlytus investicinius vienetus ir investuotojo iniciatyva atsirandančios paklausos, kurioje nurodo tos formos fondų pasirašymo mastą, geografinę aprėptį (įskaitant trečiąsias valstybes) ir poveikį leidimo platinti visoje ES tvarkai. Toje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar pagal 13 straipsnio 2 dalį sukurtas pranešimų portalas turėtų būti išplėstas taip, kad visas kompetentingų institucijų keitimasis dokumentais vyktų per jį.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Tačiau 4 straipsnio 1–5 dalys, 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, 15 ir 16 straipsniai taikomi nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 367, 2018 10 10, p. 50.

(2)  2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(4)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1).

(5)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

(6)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98).

(7)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(8)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(9)  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(10)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(11)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(12)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1160, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 106).

(13)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).


12.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/67


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1157

2019 m. birželio 20 d.

dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis) nuspręsta sudaryti palankesnes laisvo asmenų judėjimo sąlygas ir kartu užtikrinti Europos tautų saugą bei saugumą pagal ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

(2)

kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikta laisvo judėjimo teisė, tačiau ja naudojantis taikomi tam tikri apribojimai ir sąlygos. Ši teisė įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (3). Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė taip pat nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 45 straipsnyje. Judėjimo laisvė apima teisę turint galiojančią tapatybės kortelę arba pasą išvykti iš valstybių narių ir į jas atvykti;

(3)

pagal Direktyvą 2004/38/EB valstybės narės privalo pagal nacionalinius įstatymus savo piliečiams išduoti tapatybės kortelę arba pasą ir juos atnaujinti. Be to, toje direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės gali reikalauti, kad Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai užsiregistruotų atitinkamose institucijose. Laikydamosi joje nustatytų sąlygų, valstybės narės privalo išduoti Sąjungos piliečiams registracijos pažymėjimus Be to, pagal tą direktyvą valstybės narės privalo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, ir, gavus prašymą, išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama nuolatinė gyvenamoji vieta, ir leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę;

(4)

Direktyvoje 2004/38/EB nustatyta, kad valstybės narės gali patvirtinti reikiamas priemones, kuriomis galėtų atsisakyti suteikti, nutraukti ar panaikinti bet kokią ta direktyva suteiktą teisę, jei ta teise piktnaudžiaujama ar sukčiaujama. Nustatyta, kad pagal tą direktyvą įprasti sukčiavimo atvejai yra dokumentų klastojimas arba klaidingas esminių faktinių aplinkybių, susijusių su teisės gyventi šalyje sąlygomis, pateikimas;

(5)

labai skiriasi valstybių narių išduodamų nacionalinių tapatybės kortelių ir kitoje valstybėje narėje gyvenantiems Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams išduodamų leidimų gyventi saugumo lygis. Dėl tų skirtumų didėja sukčiavimo ir dokumentų klastojimo rizika, taip pat kyla praktinių keblumų, kai piliečiai nori pasinaudoti laisvo judėjimo teise. Remiantis Europos dokumentų klastojimo rizikos analizės tinklo statistiniais duomenimis matyti, kad, laikui bėgant, padaugėjo tapatybės kortelių klastojimo atvejų;

(6)

savo 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Didesnis saugumas judžiame pasaulyje. Geresnis keitimasis informacija kovojant su terorizmu ir patikimesnės išorės sienos“ Komisija pabrėžė, kad visais atvejais, kai būtina neabejotinai nustatyti asmens tapatybę, asmenys privalo turėti saugius kelionės ir tapatybės dokumentus, ir paskelbė, kad pateiks veiksmų planą, padėsiantį kovoti su kelionės dokumentų klastojimu. Tame komunikate teigiama, kad patobulintas metodas turi būti grindžiamas patikimomis sistemomis, padėsiančiomis užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir grėsmėms vidaus saugumui, kylančioms dėl dokumentų saugumo problemų, visų pirma susijusioms su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

(7)

remiantis 2016 m. gruodžio 8 d. Komisijos priimtu Europos kovos su kelionės dokumentų klastojimu stiprinimo veiksmų planu (toliau – 2016 m. veiksmų planas), mažiausiai trys ketvirtadaliai suklastotų dokumentų, aptiktų prie išorės sienų, taip pat ir teritorijoje be vidaus sienų kontrolės, buvo neva išduoti valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių. Mažiau saugios valstybių narių išduodamos nacionalinės tapatybės kortelės – dažniausiai nustatomi netikri dokumentai, naudojami keliaujant Šengeno erdvėje;

(8)

siekiant atgrasyti nuo tapatybės dokumentų klastojimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už tapatybės dokumentų klastojimą ir padirbinėjimą ir tokių suklastotų ar padirbtų dokumentų naudojimą būtų tinkamai baudžiama pagal nacionalinės teisės aktus;

(9)

2016 m. veiksmų plane aptariama rizika, kylanti dėl suklastotų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų. Komisija 2016 m. veiksmų plane ir savo 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje įsipareigojo išnagrinėti politikos galimybes padidinti tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumą;

(10)

remiantis 2016 m. veiksmų planu, tam, kad būtų išduodamos autentiškos ir saugios asmens tapatybės kortelės, reikia patikimo tapatybės registravimo proceso ir saugių pirminių prašymo procedūrą pagrindžiančių dokumentų. Komisija, valstybės narės ir atitinkamos Sąjungos agentūros turėtų toliau bendradarbiauti, kad pirminiai dokumentai taptų labiau apsaugoti nuo sukčiavimo, atsižvelgiant į tai, kad padažnėjo netikrų pirminių dokumentų naudojimo atvejų;

(11)

šiuo reglamentu nereikalaujama, kad valstybės narės pradėtų naudoti tapatybės korteles ar teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, kurie nenumatyti pagal nacionalinę teisę, taip pat šiuo reglamentu nedaroma poveikio valstybių narių kompetencijai pagal nacionalinę teisę išduoti kitus teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, kuriems Sąjungos teisė netaikoma, pavyzdžiui, visiems šalies teritorijoje gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, išduodamą leidimo gyventi šalyje kortelę;

(12)

šiuo reglamentu neužkertamas kelias valstybėms narėms nediskriminuojant priimti kitus nei kelionės dokumentus, skirtus tapatybės nustatymui, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimus;

(13)

tapatybės nustatymo dokumentai, išduoti piliečiams, kurių laisvo judėjimo teisės apribotos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, ir kuriuose aiškiai nurodoma, kad jie negali būti naudojami kaip kelionės dokumentai, neturėtų būti laikomi patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį;

(14)

kelionės dokumentai, atitinkantys Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumento Nr. 9303 dėl mašininio nuskaitymo kelionės dokumentų (septintasis leidimas, 2015 m.) (toliau – ICAO dokumentas Nr. 9303) 5 dalį, kurie nėra naudojami tapatybės nustatymo tikslais išduodančiojoje valstybėje narėje, pvz., Airijos išduota paso kortelė, neturėtų būti laikomi patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį;

(15)

šiuo reglamentu nedaroma poveikio tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų, kuriuose yra įdiegta elektroninės atpažinties funkcija, naudojimui valstybėse narėse kitais tikslais, taip pat juo nedaroma poveikio taisyklėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (4), kuriuo nustatyta, kad visoje Sąjungoje asmenims naudojantis viešosiomis paslaugomis valstybės narės turi tarpusavyje pripažinti elektroninės atpažinties priemones, ir sudaromos lengvesnės sąlygos piliečiams, persikeliantiems (keliaujantiems) į kitą valstybę narę, – reikalaujama abipusio elektroninės atpažinties priemonių pripažinimo, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Patobulinus tapatybės korteles turėtų būti lengviau nustatyti tapatybę ir užtikrinti geresnę galimybę gauti paslaugas;

(16)

kad būtų galima tinkamai patikrinti tapatybės korteles ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, valstybės narės privalo naudoti teisingą kiekvienos rūšies dokumento, kuriam taikomas šis reglamentas, pavadinimą. Siekiant palengvinti dokumentų, kuriems taikomas šis reglamentas, tikrinimą kitose valstybėse narėse, dokumento pavadinimas turėtų būti nurodytas bent viena papildoma Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Jei valstybės narės jau naudoja kitus nei „tapatybės kortelė“ nusistovėjusius tapatybės kortelės pavadinimus, jos turėtų turėti galimybę toliau tai daryti savo oficialiąja kalba arba kalbomis. Tačiau ateityje nereikėtų pradėti naudoti naujų pavadinimų;

(17)

apsaugos priemonės reikalingos tam, kad būtų galima patikrinti, ar dokumentas yra autentiškas, ir nustatyti asmens tapatybę. Nustatyti minimaliuosius saugumo standartus ir integruoti biometrinius duomenis į tapatybės korteles bei šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje korteles – svarbūs žingsniai link saugesnio šių dokumentų naudojimo Sąjungoje. Įtraukus šiuos biometrinius identifikatorius Sąjungos piliečiai turėtų galėti visiškai naudotis turimomis laisvo judėjimo teisėmis;

(18)

veido atvaizdo ir dviejų pirštų atspaudų (toliau – biometriniai duomenys) saugojimas tapatybės ir leidimo gyventi kortelėse, kaip jau numatyta biometrinių pasų ir trečiųjų šalių piliečiams išduodamų leidimų gyventi atžvilgiu, yra tinkamas patikimo tapatybės ir autentiškumo nustatymo derinys, sumažinantis sukčiavimo riziką, siekiant tikslo stiprinti tapatybės ir leidimo gyventi kortelių saugumą;

(19)

pagal įprastą praktiką valstybės narės, tikrindamos dokumento autentiškumą ir turėtojo tapatybę, visų pirma turėtų patikrinti veido atvaizdą ir, kai reikia neabejotinai patvirtinti dokumento autentiškumą ir turėtojo tapatybę, valstybės narės taip pat turėtų patikrinti pirštų atspaudus;

(20)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai sutikrinus biometrinius duomenis nepatvirtinamas dokumento autentiškumas ar jo turėtojo tapatybė, kvalifikuoti darbuotojai atliktų privalomą rankinį patikrinimą;

(21)

šis reglamentas nėra teisinis pagrindas nacionaliniu lygmeniu sukurti arba prižiūrėti duomenų bazes, skirtas biometrinių duomenų saugojimui valstybėse narėse, nes tai reglamentuojama nacionalinės teisės aktais, kurie turi atitikti su duomenų apsauga susijusius Sąjungos teisės aktus. Be to, šis reglamentas nėra teisinis pagrindas Sąjungos lygmeniu sukurti arba prižiūrėti Sąjungos lygmens centralizuotą duomenų bazę;

(22)

biometriniai identifikatoriai turėtų būti renkami ir saugomi tapatybės kortelių bei teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų laikmenoje dokumento autentiškumo ir turėtojo tapatybės tikrinimo tikslu. Tokį patikrinimą turėtų atlikti tik tinkamai įgalioti darbuotojai ir tik kai dokumentą reikia pateikti pagal teisės aktus. Be to, tapatybės kortelių arba teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų personalizavimo tikslais saugomi biometriniai identifikatoriai turėtų būti laikomi labai saugiai ir tik iki dokumento atsiėmimo dienos ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 90 dienų nuo dokumento išdavimo datos. Pasibaigus šiam laikotarpiui tie biometriniai duomenys turėtų būti nedelsiant ištrinami arba sunaikinami. Tai neturėtų turėti poveikio kitokiam šių duomenų tvarkymui pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus dėl duomenų apsaugos;

(23)

šio reglamento tikslu turėtų būti atsižvelgiama į ICAO dokumente Nr. 9303 pateiktas specifikacijas, kuriomis užtikrinamas pasaulinio lygmens sąveikumas, be kita ko, kai dokumentai tikrinami naudojant mašininio nuskaitymo priemones ir vizualiai;

(24)

valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, ar į dokumentą, kuriam taikomas šis reglamentas, įtraukti asmens lytį. Jei valstybė narė į tokį dokumentą įtraukia asmens lytį, atitinkamai turėtų būti naudojamos ICAO dokumento Nr. 9303 specifikacijos „F“, „M“ arba „X“ arba atitinkama pirmoji raidė, vartojama tos valstybės narės kalboje ar kalbose;

(25)

siekiant užtikrinti, kad išduodant tapatybės korteles ir leidimo gyventi šalyje korteles, kai tinkama, būtų deramai atsižvelgiama į būsimus saugumo standartus ir technines specifikacijas, priimtus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1030/2002 (5), Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6). Šiuo tikslu Komisijai turėtų padėti komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1683/95 6 straipsnį (7). Prireikus, turėtų būti galimybė priimtus įgyvendinimo aktus palikti slaptus, kad būtų užkirstas kelias padirbinėjimui ir klastojimui;

(26)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos ir veiksmingos biometrinių identifikatorių rinkimo procedūros ir kad jos atitiktų Chartijoje, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytas teises ir principus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad per visą rinkimo procedūrą pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus. Šiuo tikslu kvalifikuoti darbuotojai turėtų būti tinkamai mokomi vaiko interesus atitinkančios biometrinių identifikatorių rinkimo praktikos;

(27)

jei renkant biometrinius identifikatorius iškyla sunkumų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siekiant gerbti atitinkamo asmens orumą būtų taikomos tinkamos procedūros. Todėl reikėtų atsižvelgti į konkrečius su lytimi susijusius aspektus ir į konkrečius vaikų ir pažeidžiamų asmenų poreikius;

(28)

pradėjus taikyti tapatybės kortelių minimaliuosius saugumo ir formos standartus, valstybės narės turėtų galėti kliautis šių dokumentų autentiškumu Sąjungos piliečiams naudojantis laisvo judėjimo teise. Griežtesnių saugumo standartų nustatymas turėtų suteikti pakankamas garantijas valdžios institucijoms ir privatiems subjektams, kad jie galėtų pasitikėti tapatybės kortelių autentiškumu, kai Sąjungos piliečiai juos naudoja tapatybės nustatymo tikslais;

(29)

bendras skiriamasis ženklas – valstybės narės, išduodančios dokumentą, dviejų raidžių šalies kodas, išspausdintas negatyvo atvaizdu mėlyname stačiakampyje ir apsuptas dvylikos geltonų žvaigždučių – palengvina vizualinį dokumento patikrinimą, ypač kai jo turėtojas naudojasi laisvo judėjimo teise;

(30)

nors išlaikoma galimybė numatyti papildomas nacionalines priemones, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tomis priemonėmis nebūtų mažinamas bendrųjų apsaugos priemonių efektyvumas ir nebūtų daromas neigiamas poveikis tarpvalstybiniam tapatybės kortelių suderinamumui, kaip antai galimybei tapatybės korteles nuskaityti valstybių narių, kurios nėra tapatybės korteles išduodančios valstybės narės, naudojamais kompiuteriais;

(31)

dėl tapatybės kortelių ir šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelių saugumo standartų taikymo neturėtų neproporcingai išaugti rinkliavų iš Sąjungos ar trečiųjų valstybių piliečių dydis. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į šį principą skelbdamos kvietimus pateikti pasiūlymus;

(32)

valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad biometriniai duomenys teisingai nurodytų asmens, kuriam išduota tapatybės kortelė, tapatybę. Šiuo tikslu valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę, kad biometriniai identifikatoriai, ypač veido atvaizdas, būtų renkami juos tiesiogiai registruojant nacionalinėms valdžios institucijoms, išduodančioms tapatybės korteles;

(33)

valstybės narės turėtų tarpusavyje keistis informacija, kurios reikia norint susipažinti su saugioje laikmenoje esančia informacija, patvirtinti jos autentiškumą ir ją patikrinti. Naudojamos saugios laikmenos formos turi būti sąveikios, be kita ko, automatizuotai nuskaitomos sienos perėjimo punktuose;

(34)

Direktyvoje 2004/38/EB aptariama padėtis, kai Sąjungos piliečiams ar Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, neturintiems reikalingų kelionės dokumentų, turi būti suteikiamos visos pagrįstos galimybės kitomis priemonėmis įrodyti, kad jiems taikoma laisvo judėjimo teisė. Tokios priemonės gali būti laikinai naudojami tapatybės nustatymo dokumentai ir tokiems šeimos nariams išduodamos leidimo gyventi šalyje kortelės;

(35)

šiuo reglamentu paisoma įpareigojimų, nustatytų Chartijoje ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje. Todėl valstybės narės skatinamos bendradarbiauti su Komisija, kad įtrauktų papildomų priemonių, dėl kurių tapatybės kortelės tampa lengviau prieinamos ir patogesnės naudoti neįgaliesiems, pavyzdžiui, silpnaregiams. Valstybės narės turi išnagrinėti galimybes naudotis sprendimais, pavyzdžiui, mobiliosiomis registracijos priemonėmis, kad išduotų tapatybės korteles asmenims, kurie negali apsilankyti už tapatybės kortelių išdavimą atsakingose valdžios institucijose;

(36)

Sąjungos piliečiams išduodamuose teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose turėtų būti pateikta konkreti informacija siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse jie būtų atpažįstami kaip būtent šie dokumentai. Taip turėtų būti lengviau atpažinti atvejus, kai Sąjungos piliečiai naudojasi laisvo judėjimo teise ir su tuo susijusiomis teisėmis, tačiau suderinimo lygis neturėtų viršyti to, kas tinkama šalinant esamų dokumentų trūkumus. Valstybės narės gali pasirinkti formą, kuria išduodami šie dokumentai, ir išduoti tokia forma, kuri atitiktų ICAO dokumento Nr. 9303 specifikacijas;

(37)

kalbant apie teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, išduodamus šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, tikslinga naudoti tą pačią formą ir apsaugos priemones, kurios nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeistame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1954 (8). Šie dokumentai – ne tik teisės gyventi šalyje įrodymas, jų turėtojams taip pat netaikomas reikalavimas turėti vizą, jei Sąjungos teritorijoje jie lydi Sąjungos pilietį arba prie jo prisijungia, nors kitais atvejais šis reikalavimas jiems būtų taikomas;

(38)

Direktyvoje 2004/38/EB nustatyta, kad dokumentai, išduodami šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, turi būti vadinami Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortele. Kad būtų lengviau juos identifikuoti, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės turėtų turėti standartinį pavadinimą ir kodą;

(39)

atsižvelgiant į su saugumu susijusią riziką ir valstybių narių patiriamas išlaidas, tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečių šeimos narių leidimo gyventi šalyje kortelių, kurių saugumo standartai nepakankami, naudojimas turėtų būti laipsniškai nutrauktas. Apskritai, turėtų pakakti dešimties metų laipsniško nutraukimo laikotarpio tapatybės kortelėms ir penkerių – leidimo gyventi šalyje kortelėms, kad būtų užtikrinta įprastinio dokumentų pakeitimo dažnumo ir būtinybės pašalinti esamą saugumo spragą Sąjungoje pusiausvyra. Tačiau dėl su saugumu susijusių priežasčių kortelėms, kuriose neįdiegtos svarbios saugumo priemonės arba kurios neturi mašininio nuskaitymo funkcijos, laipsniško nutraukimo laikotarpis turi būti trumpesnis;

(40)

tvarkant asmens duomenis taikant šį reglamentą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (9). Reikia labiau patikslinti tvarkomų asmens duomenų, visų pirma tokių neskelbtinų duomenų kaip biometriniai identifikatoriai, apsaugos priemones. Duomenų subjektai turėtų būti informuojami apie tai, kad jų dokumentuose yra laikmena, kurioje įrašyti jų biometriniai duomenys ir kuri gali būti nuskaitoma bekontakčiu būdu, taip pat apie visus jų tapatybės kortelėse ir teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose įrašytų duomenų naudojimo atvejus. Visais atvejais duomenų subjektams turėtų būti užtikrinta prieiga prie tvarkomų jų tapatybės kortelėse ir teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose įrašytų asmens duomenų ir galimybė juos ištaisyti išduodant naują dokumentą, kai tokie duomenys yra klaidingi arba neišsamūs. Laikmena turėtų būti labai saugi ir turėtų veiksmingai apsaugoti joje saugomus asmens duomenis nuo neteisėtos prieigos;

(41)

pagal Reglamentą (ES) 2016/679 valstybės narės turėtų būti atsakingos už tinkamą biometrinių duomenų tvarkymą nuo duomenų surinkimo iki įkėlimo į labai saugią laikmeną;

(42)

valstybės narės, bendradarbiaudamos su išorės paslaugų teikėju, turėtų elgtis ypač atsargiai. Toks bendradarbiavimas neturėtų panaikinti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę kylančios valstybių narių atsakomybės už įsipareigojimų, susijusių su asmens duomenimis, pažeidimus;

(43)

būtina šiame reglamente konkrečiai nurodyti tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų laikmenose įrašomų duomenų rinkimo ir laikymo pagrindą. Remdamosi Sąjungos arba nacionalinės teisės aktais ir laikydamosi būtinumo ir proporcingumo principų, valstybės narės turėtų turėti galimybę laikmenoje laikyti kitus duomenis elektroninių paslaugų ar kitais tikslais, susijusiais su tapatybės kortele ar teisę gyventi šalyje patvirtinančiu dokumentu. Leidimas tvarkyti tokius kitus duomenis, įskaitant jų rinkimą ir tikslus, kuriais jie gali būti naudojami, turėtų būti nustatytas Sąjungos arba nacionalinėje teisėje. Visi nacionaliniai duomenys turėtų būti fiziškai arba logiškai atskirti nuo šiame reglamente nurodytų biometrinių duomenų ir turėtų būti tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2016/679;

(44)

šį reglamentą valstybės narės turėtų pradėti taikyti ne vėliau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos. Nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos valstybės narės turėtų išduoti tik dokumentus, kurie atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(45)

praėjus atitinkamai dvejiems metams ir 11 metų nuo taikymo pradžios dienos, Komisija turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, be kita ko, dėl saugumo lygio tinkamumo, atsižvelgdama į jo poveikį pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugos principams. Pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (10), praėjus šešeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos ir vėliau kas šešerius metus, Komisija, remdamasi informacija, surinkta laikantis specialios stebėjimo tvarkos, bei siekdama įvertinti tikrąjį reglamento poveikį ir būtinybę imtis papildomų veiksmų, turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Stebėsenos tikslais valstybės narės turėtų rinkti statistiką apie savo išduotų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų skaičių;

(46)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis laisvo judėjimo teisėmis, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(47)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje, įskaitant teisę į žmogaus orumą, teisę į asmens neliečiamybę, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą, teisę į lygybę prieš įstatymą ir nediskriminavimą, vaiko teises, pagyvenusių žmonių teises, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, laisvo judėjimo teisę ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės turėtų laikytis Chartijos;

(48)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Pagrindinių teisių agentūra pateikė nuomones atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 10 d. (11) ir 2018 m. rugsėjo 5 d. (12),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu griežtinami saugumo standartai, taikomi tapatybės kortelėms, kurias valstybės narės išduoda savo piliečiams, ir teisę gyventi šalyje patvirtinantiems dokumentams, kuriuos valstybės narės išduoda Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)

tapatybės kortelėms, kurias valstybės narės išduoda savo piliečiams, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 4 straipsnio 3 dalyje.

Šis reglamentas netaikomas tapatybės dokumentams, laikinai išduodamiems trumpesniam nei šešių mėnesių galiojimo laikotarpiui;

b)

registracijos pažymėjimams, kurie išduodami, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 8 straipsnyje, Sąjungos piliečiams, priimančiojoje valstybėje narėje gyvenantiems ilgiau nei tris mėnesius, taip pat dokumentams, kuriais patvirtinama nuolatinė gyvenamoji vieta ir kurie išduodami, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 19 straipsnyje, Sąjungos piliečiams pagal prašymą;

c)

leidimo gyventi šalyje kortelėms, kurios išduodamos, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 10 straipsnyje, Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, taip pat leidimo nuolat gyventi šalyje kortelėms, kurios išduodamos, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 20 straipsnyje, Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai.

II SKYRIUS

NACIONALINĖS TAPATYBĖS KORTELĖS

3 straipsnis

Saugumo standartai, forma, specifikacijos

1.   Valstybės narės išduoda tapatybės korteles kaip ID-1 formos dokumentus, kuriuose yra mašininio nuskaitymo zona. Tokios tapatybės kortelės grindžiamos ICAO dokumente Nr. 9303 nustatytomis specifikacijomis ir minimaliaisiais saugumo standartais ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) 2017/1954, priedo c, d, f ir g punktuose nustatytus reikalavimus.

2.   Tapatybės kortelėse nurodyti duomenų elementai atitinka ICAO dokumento Nr. 9303 5 dalyje nustatytas specifikacijas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dokumento numerį galima įrašyti I zonoje, o asmens lytį nurodyti neprivaloma.

3.   Dokumento pavadinimas „Tapatybės kortelė“ ar kitas šalyje nusistovėjęs pavadinimas nurodomas jį išduodančios valstybės narės viena ar keliomis oficialiosiomis kalbomis, ir žodžiai „Tapatybės kortelė“ – bent viena papildoma oficialiąja Sąjungos institucijų kalba.

4.   Tapatybės kortelės priekinėje pusėje nurodomas kortelę išdavusios valstybės narės dviejų raidžių šalies kodas, išspausdintas negatyvo atvaizdu mėlyname stačiakampyje ir apsuptas 12 geltonų žvaigždučių.

5.   Tapatybės kortelėse yra labai saugi laikmena, kurioje laikomi sąveikia skaitmenine forma pateikiami kortelės turėtojo veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai. Biometrinių identifikatorių užfiksavimo tikslu valstybės narės taiko technines specifikacijas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2018)7767 (13).

6.   Laikmena yra pakankamos talpos ir galios, kad būtų garantuotas duomenų vientisumas, autentiškumas ir konfidencialumas. Laikmenoje esantys duomenys gali būti nuskaitomi bekontakčiu būdu ir yra apsaugoti, kaip nustatyta Įgyvendinimo sprendime C(2018)7767. Valstybės narės keičiasi reikiama informacija, kad būtų galima patvirtinti laikmenos autentiškumą ir susipažinti su 5 dalyje nurodytais biometriniais duomenimis bei juos patikrinti.

7.   Vaikams iki 12 metų amžiaus reikalavimas duoti pirštų atspaudus gali būti netaikomas.

Vaikams iki 6 metų amžiaus reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas.

Asmenims, kurių pirštų atspaudų neįmanoma paimti fiziškai, reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas.

8.   Kai tai būtina ir proporcinga siektinam tikslui, valstybės narės gali įrašyti tokios nacionaliniu lygmeniu naudotinos papildomos informacijos ir pastabų, kaip gali būti reikalaujama atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Dėl to nesumažinamas tapatybės kortelių minimaliųjų saugumo standartų efektyvumas ir tarpvalstybinis suderinamumas.

9.   Jei valstybės narės į tapatybės kortelę įtraukia dvigubą sąsają arba atskirą laikmeną, papildoma laikmena atitinka susijusius ISO standartus ir netrukdo naudoti 5 dalyje nurodytos laikmenos.

10.   Jei valstybės narės tapatybės kortelėse laiko duomenis elektroninių paslaugų, kaip antai e. valdžios ir e. verslo, tikslais, tokie nacionaliniai duomenys fiziškai arba logiškai atskiriami nuo 5 dalyje nurodytų biometrinių duomenų.

11.   Jei valstybės narės į tapatybės korteles įdiegia papildomų apsaugos priemonių, jomis dėl to nesumažinamas tokių tapatybės kortelių tarpvalstybinis suderinamumas ir minimaliųjų saugumo standartų efektyvumas.

4 straipsnis

Galiojimo trukmė

1.   Tapatybės kortelės galioja ne trumpiau kaip penkerius metus ir ne ilgiau kaip dešimt metų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad galiojimo trukmė:

a)

yra trumpesnė nei penkeri metai, kai tapatybės kortelės išduodamos nepilnamečiams;

b)

išimtiniais atvejais yra trumpesnė nei penkeri metai, kai tapatybės kortelės asmenims išduodamoms ypatingomis ir ribotomis aplinkybėmis ir kai jų galiojimo trukmė ribojama pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

c)

yra ilgesnė nei 10 metų, kai tapatybės kortelės išduodamos 70 metų amžiaus ir vyresniems asmenims.

3.   Kai laikinai fiziškai neįmanoma paimti jokių prašymą pateikiančio asmens pirštų atspaudų, valstybės narės išduoda dvylika mėnesių ar mažiau galiojančią tapatybės kortelę.

5 straipsnis

Laipsniškas naudojimo nutraukimas

1.   3 straipsnio reikalavimų neatitinkančios tapatybės kortelės nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2031 m. rugpjūčio 3 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

a)

tapatybės kortelės, kurios neatitinka ICAO dokumento Nr. 9303 2 dalyje nustatytų minimaliųjų saugumo standartų arba kuriose nėra šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtos veikiančios mašininio nuskaitymo zonos, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 3 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė;

b)

asmenų, kurie 2021 m. rugpjūčio 2 d. yra 70 metų amžiaus ir vyresni, tapatybės kortelės, atitinkančios ICAO dokumento Nr. 9303 2 dalyje išdėstytus minimaliuosius saugumo standartus ir kuriose yra šio straipsnio 3 dalyje apibrėžta veikianti mašininio nuskaitymo zona, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui.

3.   2 dalyje funkcinė mašininio nuskaitymo zona – tai:

a)

veikianti mašininio nuskaitymo zona, atitinkanti ICAO dokumento Nr. 9303 3 dalį, arba

b)

bet kuri kita mašininio nuskaitymo zona, apie kurioje esančios informacijos nuskaitymui ir rodymui reikalingas taisykles praneša išduodančioji valstybė narė, nebent valstybė narė ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 2 d. praneštų Komisijai, kad ji neturi pajėgumų šiai informacijai perskaityti ir parodyti.

Gavusi pranešimą, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, Komisija atitinkamai informuoja atitinkamą valstybę narę ir Tarybą.

III SKYRIUS

SĄJUNGOS PILIEČIAMS IŠDUODAMI TEISĘ GYVENTI ŠALYJE PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI

6 straipsnis

Pateiktina būtinoji informacija

Kai teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus išduoda valstybės narės Sąjungos piliečiams, juose pateikiama bent jau ši informacija:

a)

dokumento pavadinimas jį išduodančios valstybės narės viena ar keliomis oficialiosiomis kalbomis ir bent viena papildoma oficialiąja Sąjungos institucijų kalba;

b)

aiški nuoroda į tai, kad dokumentas Sąjungos piliečiui išduotas pagal Direktyvą 2004/38/EB;

c)

dokumento numeris;

d)

dokumento turėtojo vardas (-ai) ir pavardė;

e)

dokumento turėtojo gimimo data;

f)

informacija, kuri turi būti pateikta registracijos pažymėjimuose ir dokumentuose, kuriais patvirtinama nuolatinė gyvenamoji vieta, išduotuose laikantis atitinkamai Direktyvos 2004/38/EB 8 ir 19 straipsnių;

g)

išduodančioji institucija;

h)

priekinėje pusėje – dokumentą išdavusios valstybės narės dviejų raidžių kodas, išspausdintas negatyvo atvaizdu mėlyname stačiakampyje ir apsuptas dvylikos geltonų žvaigždučių.

Jei valstybė narė nusprendžia imti pirštų atspaudus, atitinkamai taikoma 3 straipsnio 7 dalis.

Asmenims, kurių pirštų atspaudų neįmanoma paimti fiziškai, reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas.

IV SKYRIUS

LEIDIMO GYVENTI ŠALYJE KORTELĖS ŠEIMOS NARIAMS, KURIE NĖRA VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIAI

7 straipsnis

Vienoda forma

1.   Valstybės narės, išduodamos Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelę, naudoja tą pačią formą, kuri nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeistu Reglamentu (ES) 2017/1954 ir įgyvendintu Įgyvendinimo sprendimu C(2018)7767.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kortelėje pateikiamas jos pavadinimas – „Leidimo gyventi šalyje kortelė“ arba „Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“. Valstybės narės nurodo, kad šie dokumentai išduoti Sąjungos piliečio šeimos nariui pagal Direktyvą 2004/38/EB. Šiuo tikslu valstybės narės naudoja standartizuotą kodą „Šeimos narys ES DIR 2004/38/EB 10 str.“ arba „Šeimos narys ES DIR 2004/38/EB 20 str.“ [10] duomenų laukelyje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) 2017/1954, priede.

3.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, gali įrašyti duomenų, skirtų naudoti nacionaliniu lygmeniu. Įrašydamos ir saugodamos šiuos duomenis valstybės narės laikosi reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) 2017/1954, 4 straipsnio antroje pastraipoje.

8 straipsnis

Esamų leidimo gyventi šalyje kortelių naudojimo laipsniškas nutraukimas

1.   Sąjungos piliečių šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelės, neatitinkančios 7 straipsnio reikalavimų, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 3 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Sąjungos piliečių šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelės, kurios neatitinka ICAO dokumento Nr. 9303 2 dalyje nustatytų minimaliųjų saugumo standartų arba kuriose nėra veikiančios mašininio nuskaitymo zonos, atitinkančios ICAO dokumento Nr. 9303 3 dalį, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 3 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Kontaktinis punktas

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria bent vieną centrinę instituciją šio reglamento įgyvendinimo kontaktiniu punktu. Jei valstybė narė paskyrė daugiau nei vieną centrinę instituciją, ji vieną iš tų institucijų paskiria kontaktiniu punktu šio reglamento įgyvendinimo tikslais. Šios institucijos pavadinimą ji praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Jei valstybė narė pakeičia savo paskirtąją instituciją, ji atitinkamai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kontaktiniai punktai būtų informuojami apie susijusias Sąjungos lygmens informacijos ir pagalbos tarnybas, įtrauktas į bendruosius skaitmeninius vartus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724 (14), ir kad jie būtų pajėgūs bendradarbiauti su šiomis tarnybomis.

10 straipsnis

Biometrinių identifikatorių rinkimas

1.   Biometrinius identifikatorius renka tik kvalifikuoti ir tinkamai įgalioti darbuotojai, paskirti institucijų, atsakingų už tapatybės kortelių ar leidimo gyventi šalyje kortelių išdavimą, siekiant tikslo juos integruoti į labai saugią laikmeną, numatytą 3 straipsnio 5 dalyje tapatybės kortelių atveju ir 7 straipsnio 1 dalyje – leidimo gyventi šalyje kortelių atveju. Nukrypstant nuo pirmo sakinio, pirštų atspaudus renka tik kvalifikuoti ir tinkamai įgalioti tokių institucijų darbuotojai, išskyrus atvejus, kai prašymai teikiami valstybės narės diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms.

Siekiant užtikrinti biometrinių identifikatorių atitiktį prašymą pateikiančio asmens tapatybei, prašymą pateikiantis asmuo bent vieną kartą per kiekvieno dokumento, dėl kurio pateiktas prašymas, išdavimo procesą atvyksta asmeniškai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos ir veiksmingos biometrinių identifikatorių rinkimo procedūros ir kad jos atitiktų Chartijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytas teises ir principus.

Jei renkant biometrinius identifikatorius kyla sunkumų, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos procedūros siekiant gerbti atitinkamo asmens orumą.

3.   Tapatybės kortelių arba teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų personalizavimo tikslais saugomi biometriniai identifikatoriai laikomi labai saugiai ir tik iki dokumento atsiėmimo dienos ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 90 dienų nuo dokumento išdavimo datos, išskyrus atvejus, kai jų reikia duomenų tvarkymo tikslais pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. Pasibaigus šiam laikotarpiui šie biometriniai identifikatoriai nedelsiant ištrinami arba sunaikinami.

11 straipsnis

Asmens duomenų apsauga ir atsakomybė

1.   Nepažeidžiant Reglamento (ES) 2016/679, valstybės narės užtikrina šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą.

2.   Šiame reglamente valdžios institucijos, atsakingos už tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų išdavimą, yra laikomos Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punkte nurodytu duomenų valdytoju ir yra atsakingos už asmens duomenų tvarkymą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos galėtų visapusiškai vykdyti savo užduotis, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/679, įskaitant galimybę susipažinti su visais asmens duomenimis bei visa būtina informacija ir galimybę patekti į visas kompetentingų institucijų patalpas ar prieigą prie duomenų tvarkymo įrangos.

4.   Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais nepanaikina pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę galinčios kilti valstybės narės atsakomybės už įsipareigojimų, susijusių su asmens duomenimis, pažeidimus.

5.   Mašininio nuskaitymo forma pateikiama informacija įrašoma į tapatybės kortelę arba teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą tik pagal šį reglamentą ir šiuos dokumentus išduodančios valstybės narės nacionalinę teisę.

6.   Biometriniai duomenys, saugomi tapatybės kortelių bei teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų laikmenoje, yra naudojami tik pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, tinkamai įgaliotų kompetentingų nacionalinių institucijų ir Sąjungos agentūrų darbuotojų, siekiant patikrinti:

a)

tapatybės kortelės arba teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento autentiškumą;

b)

turėtojo tapatybę pagal tiesiogiai prieinamas palyginamas savybes, kai pagal teisės aktus reikalaujama pateikti tapatybės kortelę arba teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą.

7.   Valstybės narės tvarko ir Komisijai kasmet pateikia kompetentingų institucijų, kurios turi prieigą prie šio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodytoje laikmenoje saugomų biometrinių duomenų, sąrašą. Komisija internete skelbia tokių nacionalinių sąrašų rinkinį.

12 straipsnis

Stebėsena

Ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 2 d. Komisija parengia išsamią šio reglamento rezultatų ir poveikio, įskaitant poveikį pagrindinėms teisėms, stebėsenos programą.

Stebėsenos programoje nustatomos duomenų ir kitų būtinų įrodymų rinkimo priemonės ir periodiškumas. Joje nurodomi veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės duomenims ir kitiems įrodymams rinkti bei analizuoti.

Valstybės narės pateikia Komisijai tokiai stebėsenai vykdyti reikalingus duomenis ir kitus įrodymus.

13 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir vertinimas

1.   Praėjus atitinkamai dvejiems ir 11 metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui jo įgyvendinimo ataskaitą, visų pirma dėl pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos.

2.   Praėjus šešeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau kas šešerius metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių nustatytų faktų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama:

a)

šio reglamento poveikiui pagrindinėms teisėms;

b)

Sąjungos piliečių judumui;

c)

biometrinio sutikrinimo veiksmingumui užtikrinant kelionės dokumentų saugumą;

d)

galimybei leidimo gyventi šalyje korteles naudoti kaip kelionės dokumentus;

e)

galimybei toliau vykdyti vizualinį tapatybės kortelių derinimą;

f)

būtinybei nustatyti bendras laikinai naudojamų tapatybės dokumentų apsaugos priemones, kad jie būtų geriau pripažįstami.

3.   Valstybės narės ir atitinkamos Sąjungos agentūros teikia Komisijai informaciją, kuri būtina šioms ataskaitoms parengti.

14 straipsnis

Papildomos techninės specifikacijos

1.   Siekiant, kai tikslinga, užtikrinti, kad 2 straipsnio a ir c punktuose nurodytos tapatybės kortelės ir teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai atitiktų būsimus minimaliuosius saugumo standartus, Komisija įgyvendinimo aktais nustato papildomas technines specifikacijas, susijusias su:

a)

papildomomis apsaugos priemonėmis ir reikalavimais, įskaitant griežtesnius apsaugos nuo apgaulės, padirbinėjimo ir klastojimo standartus;

b)

3 straipsnio 5 dalyje nurodytų biometrinių identifikatorių laikmenų techninėmis specifikacijomis ir šių identifikatorių apsauga, įskaitant neteisėtos prieigos prevenciją ir lengvesnį patvirtinimą;

c)

veido atvaizdo ir pirštų atspaudų kokybės reikalavimais ir bendrais techniniais standartais.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, gali būti nuspręsta, kad šiame straipsnyje nurodytos specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Tokiu atveju su jomis leidžiama susipažinti tik įstaigoms, valstybių narių paskirtoms atsakingomis už spausdinimą, ir valstybės narės arba Komisijos tinkamai įgaliotiems asmenims.

3.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną įstaigą, atsakingą už Sąjungos piliečių šeimos narių tapatybės kortelių spausdinimą, ir vieną įstaigą, atsakingą už leidimo gyventi šalyje kortelių spausdinimą, ir praneša tokių įstaigų pavadinimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms leidžiama pakeisti tokias paskirtąsias įstaigas, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti paskirti vieną įstaigą, atsakingą ir už Sąjungos piliečių šeimos narių tapatybės kortelių, ir už jų leidimo gyventi šalyje kortelių spausdinimą, ir praneša šios įstaigos pavadinimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Dvi ar daugiau valstybių narių taip pat gali nuspręsti šiems tikslams paskirti vieną įstaigą ir jos apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1683/95 6 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 367, 2018 10 10, p. 78.

(2)  2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(4)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(5)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7)  1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1).

(8)  2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1954, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 286, 2017 11 1, p. 9).

(9)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(10)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(11)  OL C 338, 2018 9 21, p. 22.

(12)  Dar nepaskelbta.

(13)  2018 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2018)7767, kuriuo nustatomos vienodos leidimų gyventi trečiųjų šalių piliečiams formos techninės specifikacijos ir panaikinamas Sprendimas C(2002)3069.

(14)  2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).


DIREKTYVOS

12.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/79


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/1158

2019 m. birželio 20 d.

dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su 153 straipsnio 1 dalies i punktu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 153 straipsnio 1 dalies i punkte numatyta, kad Sąjunga turi remti ir papildyti valstybių narių veiklą moterų ir vyrų lygybės, susijusios su galimybėmis darbo rinkoje ir požiūriu darbe, srityje;

(2)

vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš Sąjungos pagrindinių principų. Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad Sąjunga turi skatinti moterų ir vyrų lygybę. Panašiai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsniu reikalaujama, kad moterų ir vyrų lygybė būtų užtikrinta visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą;

(3)

Chartijos 33 straipsnyje, siekiant užtikrinti galimybę suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, nustatyta teisė į apsaugą nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių, susijusių su motinyste, taip pat teisė į mokamas motinystės atostogas ir į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus;

(4)

2006 m. Sąjunga ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Taigi ta konvencija yra neatsiejama Sąjungos teisinės sistemos dalis ir Sąjungos teisės aktai turi būti kiek įmanoma aiškinami laikantis tos konvencijos nuostatų. Konvencijoje, visų pirma 7 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad jos šalys turi imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad neįgalūs vaikai kaip ir kiti vaikai galėtų lygiomis galimybėmis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

(5)

valstybės narės ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abu tėvai yra bendrai atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi ir kad vaiko interesai turėtų būti pagrindinis tėvų rūpestis;

(6)

profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika turėtų prisidėti prie lyčių lygybės užtikrinimo skatinant moteris dalyvauti darbo rinkoje, vyrus ir moteris lygiai dalytis priežiūros pareigomis bei mažinant vyrų ir moterų pajamų ir darbo užmokesčio skirtumus. Tokia politika turėtų būti atsižvelgiama į demografinius pokyčius, įskaitant visuomenės senėjimo poveikį;

(7)

atsižvelgiant į problemas, kylančias dėl demografinių pokyčių, ir kartu į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse daromas spaudimas viešosioms išlaidoms, numatoma, kad neformalios priežiūros poreikis augs;

(8)

Sąjungos lygmeniu keliose lyčių lygybės ir darbo sąlygų sričių direktyvose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/54/EB (4) ir 2010/41/ES (5) bei Tarybos direktyvose 92/85/EEB (6), 97/81/EB (7) ir 2010/18/ES (8), jau nagrinėjami tam tikri profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai svarbūs klausimai;

(9)

lyčių lygybės ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros principai pakartotinai patvirtinti Europos socialinių teisių ramsčio 2 ir 9 principuose, kuriuos 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija;

(10)

tačiau profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra daugeliui tėvų ir darbuotojų, kurie turi priežiūros pareigų, tebėra didelis iššūkis, visų pirma dėl to, kad vis dažniau reikia dirbti viršvalandžius ir dirbti pagal besikeičiančius darbo grafikus, o tai daro neigiamą poveikį moterų užimtumui. Svarbus veiksnys, prisidedantis prie nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje, yra tai, kad sunku suderinti profesines ir šeimos pareigas. Vaikų turinčios moterys linkusios mažiau laiko dirbti apmokamą darbą ir daugiau laiko praleisti vykdydamos neapmokamas priežiūros pareigas. Nustatyta, kad sergančio ar priklausomo giminaičio turėjimas taip pat daro neigiamą poveikį moterų užimtumui, ir dėl to kai kurios moterys visiškai pasitraukia iš darbo rinkos;

(11)

esama Sąjungos teisine sistema sukuriama nedaug paskatų vyrams prisiimti lygią su moterimis priežiūros pareigų dalį. Daugelyje valstybių narių nėra mokamų tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų ir tai lemia, kad mažai tėvų vyrų naudojasi atostogomis. Dėl moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos disbalanso stiprėja lyčių stereotipai ir skirtumai darbo ir priežiūros srityse. Vienodo požiūrio politikos turėtų spręsti stereotipų, susijusių su vyriškomis ir moteriškomis profesijomis bei vaidmenimis, problemą, o socialiniai partneriai skatinami vykdyti savo pagrindinį vaidmenį – informuoti darbuotojus ir darbdavius bei didinti jų informuotumą kovos su diskriminacija klausimu. Be to, nustatyta, kad dėl tėvo naudojimosi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros derinimo priemonėmis, tokiomis kaip atostogos ar susitarimai dėl lanksčių darbo sąlygų, mažėja santykinis moterų atliekamo nemokamo darbo šeimoje kiekis ir joms lieka daugiau laiko dirbti apmokamą darbą;

(12)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad vienodas vyrų ir moterų naudojimasis atostogomis dėl šeiminių priežasčių taip pat priklauso nuo kitų tinkamų priemonių, pavyzdžiui, prieinamų ir įperkamų vaiko priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų, kurios yra itin svarbios, kad tėvams ir kitiems asmenims, kurie turi priežiūros pareigų, būtų sudarytos galimybės patekti į darbo rinką, joje pasilikti arba į ją sugrįžti, teikimo. Pašalinus ekonomines paskatas nedirbti, antrieji šeimoje uždirbantys asmenys, kurių daugumą sudaro moterys, taip pat gali būti paskatinti visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje;

(13)

siekiant įvertinti šios direktyvos poveikį, Komisija ir valstybės narės turėtų toliau bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų parengta palyginama statistika, kuri būtų suskirstyta pagal lytį;

(14)

pagal SESV 154 straipsnį Komisija pradėjo dviejų etapų konsultacijas su administracija ir darbuotojais dėl problemų, susijusių su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Socialiniai partneriai nesusitarė pradėti derybų tais klausimais, įskaitant vaiko priežiūros atostogų klausimą. Vis dėlto svarbu imtis veiksmų toje srityje modernizuojant ir pritaikant esamą teisinę sistemą, atsižvelgiant į tų konsultacijų, taip pat viešos konsultacijos, surengtos siekiant nustatyti suinteresuotųjų subjektų ir piliečių nuomones, rezultatus;

(15)

Direktyva 2010/18/ES reglamentuojamos vaiko priežiūros atostogos, įgyvendinant socialinių partnerių sudarytą bendrąjį susitarimą. Ši direktyva grindžiama Direktyvoje 2010/18/ES nustatytomis taisyklėmis ir jas papildo sustiprindama esamas teises ir nustatydama naujas teises. Direktyva 2010/18/ES turėtų būti panaikinta ir pakeista šia direktyva;

(16)

šia direktyva nustatomi būtiniausi reikalavimai, susiję su tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir prižiūrinčiojo asmens atostogomis bei su susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų taikymu darbuotojams, kurie yra tėvai, arba prižiūrintiesiems asmenims. Sudarant palankesnes sąlygas tokiems tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, šia direktyva turėtų būti prisidedama prie Sutartyse įtvirtintų vyrų ir moterų lygybės, susijusios su galimybėmis darbo rinkoje ir požiūriu darbe, tikslų įgyvendinimo ir aukšto užimtumo lygio Sąjungoje skatinimo;

(17)

ši direktyva taikoma visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ar palaikantiems kitokius darbo santykius, įskaitant ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų ir asmenų, pasirašiusių darbo sutartį ar turinčių darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmone, darbo sutartis ar darbo santykius, kaip anksčiau numatyta Direktyva 2010/18/ES. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, susijusią su kriterijais, pagal kuriuos nustatomas darbuotojo statusas, valstybės narės turi pačios apibrėžti darbo sutartis ir darbo santykius;

(18)

valstybės narės turi kompetenciją apibrėžti santuokinę ir šeiminę padėtį, taip pat nustatyti, kurie asmenys turi būti laikomi tėvais, motina ir tėvu;

(19)

siekiant skatinti moteris ir vyrus lygiau dalytis priežiūros pareigomis ir sudaryti galimybę anksti formuotis tėvo ir vaiko ryšiui, turėtų būti nustatyta tėvo arba jeigu ir ta apimtimi, kuria tai pripažįstama pagal nacionalinę teisę, tėvui prilyginamo antrojo iš tėvų teisė į tėvystės atostogas. Tokios tėvystės atostogos turėtų būti imamos apytikriai vaiko gimimo metu ir turėtų būti aiškiai susietos su gimimu priežiūros tikslais. Valstybės narės taip pat turi galėti suteikti tėvystės atostogas gimus negyvam kūdikiui. Valstybės narės turi nustatyti: ar leisti dalį tėvystės atostogų pasiimti iki vaiko gimimo, ar reikalauti, kad jos visos būtų paimtos po to; laikotarpį, kuriuo turi būti imamos tėvystės atostogos; ir ar bei kokiomis sąlygomis leisti tėvystės atostogas imti ne visą darbo dieną pakaitomis, pavyzdžiui tam tikrą skaičių viena po kitos einančių atostogų dienų, kurias skirtų darbo laikotarpiai, ar kitais lanksčiais būdais. Valstybės narės turi galėti nurodyti, ar tėvystės atostogos išreiškiamos darbo dienomis, savaitėmis ar kitais laiko vienetais, atsižvelgiant į tai, kad dešimt darbo dienų atitinka dvi kalendorines savaites. Siekiant atsižvelgti į valstybių narių skirtumus, teisė į tėvystės atostogas turėtų būti suteikta nepriklausomai nuo santuokinės ar šeiminės padėties, kaip ji apibrėžiama nacionaline teise;

(20)

kadangi dauguma tėvų vyrų nesinaudoja teise į vaiko priežiūros atostogas arba didelę jiems priklausančių atostogų dalį perduoda motinoms, šia direktyva nuo vieno iki dviejų mėnesių pailginamas minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kurio tėvai negali perduoti vienas kitam, siekiant paskatinti tėvus vyrus imti vaiko priežiūros atostogas, kartu išsaugant kiekvieno iš tėvų teisę į ne trumpesnes kaip keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kaip numatyta Direktyvoje 2010/18/ES. Užtikrinant, kad kiekvienas iš tėvų atskirai galėtų gauti bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogas ir kad jų nebūtų galima perduoti kitam iš tėvų, siekiama paskatinti tėvus vyrus naudotis savo teise į tokias atostogas. Tokiu būdu taip pat skatinama motinų reintegracija į darbo rinką joms pasinaudojus motinystės ir vaiko priežiūros atostogomis ir tam sudaromos palankesnės sąlygos;

(21)

pagal šią direktyvą darbuotojams, kurie yra tėvai, užtikrinamas minimalus keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpis. Valstybės narės raginamos pagal nacionalines teisines sistemas suteikti teisę į vaiko priežiūros atostogas visiems darbuotojams, vykdantiems tėvų pareigas;

(22)

valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti įspėjimo laikotarpį, iki kurio darbuotojas privalo darbdaviui pateikti prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir jos turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar teisė į vaiko priežiūros atostogas suteikiama tik turint tam tikrą tarnybos stažą. Atsižvelgiant į didėjančią sutarčių įvairovę, apskaičiuojant tokį tarnybos stažą turėtų būti atsižvelgiama į visų su tuo pačiu darbdaviu paeiliui sudarytų terminuotų sutarčių trukmę. Siekdamos suderinti darbuotojų ir darbdavių poreikius, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar, darbdaviui tam tikromis aplinkybėmis leidžiant atidėti vaiko priežiūros atostogų suteikimą, reikia taikyti reikalavimą, kad darbdavys tokį atidėjimą motyvuotų raštu;

(23)

atsižvelgiant į tai, kad sudarius lanksčias galimybes kiekvienas iš tėvų, visų pirma tėvas, bus labiau linkęs pasinaudoti savo teise į vaiko priežiūros atostogas, darbuotojai turėtų turėti galimybę prašyti suteikti vaiko priežiūros atostogas visą arba ne visą darbo dieną, pakaitomis, pavyzdžiui, tam tikrą skaičių viena po kitos einančių atostogų savaičių, kurias skirtų darbo laikotarpiai, ar kitais lanksčiais būdais. Darbdavys turėtų galėti priimti arba atmesti tokį prašymą suteikti vaiko priežiūros atostogas ne visą darbo dieną. Valstybės narės turėtų įvertinti, ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygos ir išsami tvarka turėtų būti pritaikytos prie konkrečių itin nepalankioje padėtyje esančių tėvų poreikių;

(24)

laikotarpis, kuriuo darbuotojai turėtų turėti teisę imti vaiko priežiūros atostogas, turėtų būti susietas su vaiko amžiumi. Tas amžius turėtų būti nustatomas tokiu būdu, kad abu tėvai galėtų veiksmingai pasinaudoti visomis savo teisėmis į vaiko priežiūros atostogas pagal šią direktyvą;

(25)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojai ir darbdaviai skatinami savanoriškai palaikyti ryšį atostogų laikotarpiu ir gali susitarti dėl bet kokių tinkamų priemonių, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos reintegracijai į darbo vietą. Atitinkamos šalys dėl tokio ryšio ir susitarimų turi nuspręsti atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką. Darbuotojai turėtų būti informuojami apie paaukštinimo procedūras ir laisvas vidaus darbo vietas bei turėtų galėti tokiose procedūrose dalyvauti ir pateikti paraišką dėl tokios laisvos darbo vietos;

(26)

tyrimai rodo, kad valstybės narės, kuriose didelė vaiko priežiūros atostogų dalis suteikiama tėvams vyrams ir kurios tų atostogų metu apmoka darbuotojui ar skiria pašalpą, kuria kompensuojama santykinai didelė pajamų netekimo dalis, konstatuoja, kad vyrai dažniau naudojasi tomis atostogomis, ir pastebi teigiamą motinų užimtumo lygio tendenciją. Todėl tikslinga leisti toliau taikyti tokias sistemas, jei jos atitinka tam tikrus minimalius kriterijus, užuot apmokėjus ar skyrus pašalpą už tėvystės atostogas, kaip numatyta šioje direktyvoje;

(27)

siekiant vyrams ir moterims, turintiems priežiūros pareigų, suteikti daugiau galimybių likti darbo rinkoje, kiekvienas darbuotojas turėtų turėti teisę į penkių darbo dienų prižiūrinčiojo asmens atostogas per metus. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokias atostogas galima pasiimti ne visas iš karto, o vienos ar daugiau darbo dienų laikotarpiais atskiru atveju. Siekiant atsižvelgti į skirtingas nacionalines sistemas, valstybės narės turėtų galėti paskirstyti prižiūrinčiojo asmens atostogas kito ataskaitinio laikotarpio nei metai pagrindu, atsižvelgiant į asmenį, kuriam reikalinga priežiūra ar pagalba, arba į konkretų atvejį. Numatoma, kad dėl visuomenės senėjimo ir su juo susijusio didėjančio su amžiumi susijusių sutrikimų paplitimo priežiūros poreikiai nuolat augs. Valstybės narės, formuodamos savo priežiūros politiką, taip pat ir prižiūrinčiojo asmens atostogų klausimu, turėtų atsižvelgti į augančius priežiūros poreikius. Valstybės narės raginamos suteikti teisę į prižiūrinčiojo asmens atostogas ir kitiems giminaičiams, pavyzdžiui, seneliams ir broliams bei seserims. Valstybės narės gali reikalauti pateikti išankstinę medicininę pažymą, patvirtinančią, kad dėl rimtos medicininės priežasties reikalinga didelė priežiūra ar pagalba;

(28)

be teisės į šioje direktyvoje numatytas prižiūrinčiojo asmens atostogas visi darbuotojai turėtų išlaikyti teisę nebūti darbe pagal valstybių narių nustatytas sąlygas, neprarasdami įgytų arba įgyjamų darbo teisių dėl force majeure aplinkybių dėl skubių ir netikėtų šeiminių priežasčių, kaip tai numatyta Direktyvoje 2010/18/ES;

(29)

siekiant didinti paskatas darbuotojams, kurie yra tėvai, ypač vyrams, imti šioje direktyvoje numatytas atostogas, darbuotojams turėtų būti suteikta teisė esant atostogose gauti tinkamo dydžio išmokas;

(30)

todėl valstybės narės turėtų nustatyti apmokėjimo ar pašalpos už minimalios trukmės tėvystės atostogas dydį, kuris būtų bent jau lygiavertis nacionalinių nedarbingumo dėl ligos išmokų dydžiui. Kadangi suteikiant tėvystės ir motinystės atostogų teises siekiama panašių tikslų, t. y. suteikti galimybę tėvui (motinai) sustiprinti ryšį su vaiku – valstybės narės raginamos nacionaliniu lygmeniu numatyti tėvystės atostogų apmokėjimą ar pašalpą, kuri būtų lygi motinystės atostogoms numatytam apmokėjimui ar pašalpai;

(31)

valstybės narės turėtų nustatyti tinkamo dydžio apmokėjimą ar pašalpą už šia direktyva garantuojamą minimalų neperduodamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Nustatydamos apmokėjimo ar pašalpos, skiriamos už minimalų neperduodamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, dydį, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad dažnai dėl pasiimtų vaiko priežiūros atostogų šeima netenka pajamų ir kad pagrindines pajamas šeimoje gaunantys asmenys gali pasinaudoti savo teise į vaiko priežiūros atostogas tik tuo atveju, jei už jas pakankamai atlyginama, kad būtų galima užtikrinti deramą gyvenimo lygį;

(32)

nors valstybės narės gali pačios nuspręsti, ar apmokėti ar skirti pašalpą už prižiūrinčiojo asmens atostogas, jos yra skatinamos nustatyti tokį apmokėjimą ar pašalpą, kad būtų užtikrintas veiksmingas prižiūrinčiųjų asmenų, visų pirma vyrų, naudojimasis teise;

(33)

ši direktyva nedaro poveikio socialinės apsaugos sistemų koordinavimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 883/2004 (9) ir (ES) Nr. 1231/2010 (10) bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 859/2003 (11). Tais reglamentais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už darbuotojo socialinę apsaugą;

(34)

siekiant paskatinti darbuotojus, kurie yra tėvai, ir prižiūrinčiuosius asmenis likti darbo rinkoje, tokiems darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė savo darbo grafikus suderinti su asmeniniais poreikiais ir prioritetais. Tuo tikslu ir daugiausia dėmesio skiriant darbuotojų poreikiams jie turi teisę prašyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų, kad priežiūros teikimo tikslais jie galėtų koreguoti savo darbo režimą, įskaitant, kai įmanoma, naudojantis susitarimais dėl nuotolinio darbo, lanksčiu darbo grafiku ar sutrumpintu darbo laiku;

(35)

kad būtų atsižvelgiama tiek į darbuotojų, tiek į darbdavių poreikius, valstybės narės turėtų turėti galimybę riboti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų trukmę, įskaitant susitarimus dėl darbo laiko sutrumpinimo ar dėl nuotolinio darbo. Nors nustatyta, kad galimybė dirbti ne visą darbo dieną kai kurioms moterims padėjo susilaukus vaikų likti darbo rinkoje arba rūpintis giminaičiais, kuriems būtina priežiūra ar pagalba, ilgą laiką dirbant trumpesnę darbo dieną gali sumažėti socialinio draudimo įmokos, o dėl to gali sumažėti jų pensija arba jos gali apskritai netekti teisės į pensijų išmokas;

(36)

svarstydami prašymus dėl susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų darbdaviai turi turėti galimybę atsižvelgti, inter alia, į prašomų susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų trukmę bei į darbdavių išteklius ir veiklos pajėgumus siūlyti tokius susitarimus. Darbdavys turi turėti galimybę nuspręsti patenkinti ar atmesti atitinkamą darbuotojo prašymą suteikti lanksčias darbo sąlygas. Konkrečios aplinkybės, kuriomis reikalingi susitarimai dėl lanksčių darbo sąlygų, gali keistis. Todėl darbuotojai turėtų turėti teisę ne tik grįžti prie pradinio darbo režimo pasibaigus bendru sutarimu nustatytam laikotarpiui, bet taip pat turėtų turėti galimybę prašyti tai padaryti anksčiau, kai to reikia atsižvelgiant į pasikeitusias atitinkamas aplinkybes;

(37)

nepaisant reikalavimo įvertinti, ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygos ir išsami tvarka turėtų būti pritaikytos prie konkrečių itin nepalankioje padėtyje esančių tėvų poreikių, valstybės narės raginamos įvertinti, ar, siekiant naudotis tėvystės atostogomis, prižiūrinčiojo asmens atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų, suteikimo sąlygos ir išsami tvarka turėtų būti pritaikytos prie konkrečių poreikių, pavyzdžiui, vienišų tėvų, įtėvių, neįgalių tėvų, tėvų, turinčių neįgalių arba lėtine liga sergančių vaikų, arba tėvų, susidūrusių su ypatingomis aplinkybėmis, pvz., susijusiomis su keleto vaikų gimimu vienu metu ir priešlaikiniu gimdymu;

(38)

atostogų naudojimo tvarka skirta darbuotojams, kurie yra tėvai, ir prižiūrintiesiems asmenims remti konkrečiu laikotarpiu, ir jomis siekiama išlaikyti ir skatinti nuolatinį darbuotojų ryšį su darbo rinka. Todėl tikslinga numatyti aiškią nuostatą dėl darbuotojų, kurie naudojasi tokių rūšių atostogomis, kurioms taikoma ši direktyva, darbo teisių apsaugos. Visų pirma šia direktyva apsaugoma darbuotojų teisė po tokių atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą ir teisė į tai, kad dėl tokių atostogų nebūtų pablogintos darbo sutarties sąlygos ar darbo santykiai. Darbuotojai turėtų išlaikyti atitinkamas jau įgytas arba įgyjamas teises iki tokių atostogų pabaigos;

(39)

kaip numatyta Direktyvoje 2010/18/ES, valstybės narės turi nustatyti darbo sutarties ar darbo santykių statusą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai išlaikomi atostogų laikotarpiu, todėl asmuo, esantis tokiose atostogose, tuo laikotarpiu Sąjungos teisės taikymo tikslais išlieka darbuotoju. Todėl apibrėždamos darbo sutarties ar darbo santykių statusą atostogų rūšių, kurioms taikoma ši direktyva, laikotarpiu, be kita ko, tam, kad būtų galima nustatyti teisę į socialinės apsaugos išmokas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbo santykiai būtų išlaikyti;

(40)

darbuotojai, besinaudojantys šioje direktyvoje numatyta teise į atostogas arba teise prašyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų, turėtų būti apsaugoti nuo diskriminacijos ar nuo mažiau palankaus požiūrio į juos dėl tos priežasties;

(41)

darbuotojai, besinaudojantys šioje direktyvoje numatyta teise į atostogas arba teise prašyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų, turėtų būti apsaugoti nuo atleidimo iš darbo arba bet kokių parengiamųjų veiksmų galimam atleidimui iš darbo dėl to, kad pateikė prašymą suteikti atostogas ar išėjo tokių atostogų arba kad jie pasinaudojo savo teise prašyti tokių susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų remiantis Teisingumo Teismo praktika, įskaitant jo sprendimą byloje C-460/06 (12). Darbuotojai, kurie mano, kad buvo atleisti iš darbo dėl to, kad naudojosi tokiomis teisėmis, turėtų turėti galimybę paprašyti darbdavio tinkamai pagrįsti atleidimą. Jei darbuotojas pateikė prašymą suteikti arba išėjo tėvystės atostogų, vaiko priežiūros ar prižiūrinčiojo asmens atostogų, kaip nurodyta šioje direktyvoje, darbdavys atleidimo priežastis turėtų nurodyti raštu;

(42)

pareiga įrodyti, jog darbuotojas buvo atleistas ne dėl to, kad pateikė prašymą suteikti arba išėjo tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų ar prižiūrinčiojo asmens atostogų, kaip nurodyta šioje direktyvoje, turėtų tekti darbdaviui, jeigu darbuotojas teisme arba kitoje kompetentingoje institucijoje nustato faktus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl tokių priežasčių;

(43)

už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, arba šios direktyvos įsigaliojimo dieną jau galiojančių nacionalinių nuostatų, susijusių su teisėmis, kurioms taikoma ši direktyva, pažeidimus valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Tokios sankcijos gali apimti administracines ir finansines sankcijas, pavyzdžiui, baudas arba kompensacijos išmokėjimą, taip pat kitas sankcijų rūšis;

(44)

vienodo požiūrio ir lygių galimybių principams veiksmingai įgyvendinti reikalinga tinkama darbuotojų teisminė apsauga nuo priešiško požiūrio ar neigiamų pasekmių, kurias galima patirti pateikus skundą ar iškėlus bylą dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių užtikrinimo. Gali būti, kad nukentėjusieji yra atgrasomi nuo naudojimosi savo teisėmis dėl atsakomųjų veiksmų pavojaus, todėl tais atvejais, kai jie pasinaudoja savo teisėmis, numatytomis šioje direktyvoje, būtina juos apsaugoti nuo priešiško požiūrio. Tokia apsauga ypač svarbi savo funkcijas vykdantiems darbuotojų atstovams;

(45)

kad būtų užtikrinama dar aukštesnio lygio šioje direktyvoje numatytų teisių apsauga, nacionalinės lygybę užtikrinančios institucijos turėtų būti kompetentingos su diskriminacija susijusiais klausimais, patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį, įskaitant užduotį teikti nepriklausomą pagalbą nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos, kai nagrinėjami jų skundai;

(46)

šia direktyva nustatomi būtiniausi reikalavimai, taip suteikiant valstybėms narėms galimybę palikti galioti arba toliau taikyti darbuotojams palankesnes nuostatas. Leidimas vienam iš tėvų kitam tėvui perduoti daugiau nei du mėnesius iš šioje direktyvoje numatytų keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogų nėra nuostata, kuri yra palankesnė darbuotojui nei šioje direktyvoje nustatytos būtiniausios nuostatos. Šios direktyvos įsigaliojimo dieną įgytos teisės turėtų būti taikomos toliau, nebent šia direktyva būtų nustatytos palankesnės nuostatos. Įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį;

(47)

visų pirma jokiu būdu negali būti aiškinama, kad šia direktyva mažinamos direktyvomis 2010/18/ES, 92/85/EEB ir 2006/54/EB, įskaitant Direktyvos 2006/54/EB 19 straipsnį, numatytos teisės;

(48)

Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (13) priede apibrėžtos labai mažos įmonės, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios sudaro didžiąją įmonių dalį Sąjungoje, gali turėti ribotus finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius. Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų vengti nustatyti administracinius, finansinius ar teisinius apribojimus, kuriais nebūtų skatinamas MVĮ kūrimas ir plėtojimas arba darbdaviams užkraunama pernelyg didelė našta. Todėl valstybės narės raginamos nuodugniai įvertinti savo įgyvendinimo priemonių poveikį MVĮ, kad užtikrintų vienodą požiūrį į visus darbuotojus, kad priemonės nedarytų MVĮ neproporcingo poveikio, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms, ir kad būtų išvengta bet kokios nereikalingos administracinės naštos. Valstybės narės raginamos teikti paskatas, patarimus ir konsultacijas MVĮ, kad joms būtų lengviau laikytis joms šioje direktyvoje nustatytų pareigų;

(49)

vertinant, ar vykdomi šioje direktyvoje ir Direktyvoje 92/85/EEB numatyti vienos rūšies ar daugiau rūšių atostogų reikalavimai, turėtų būti atsižvelgiama į bet kokį pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis suteikiamą atleidimą nuo darbo dėl šeiminių priežasčių, visų pirma motinystės atostogas, tėvystės atostogas, vaiko priežiūros atostogas ir prižiūrinčiojo asmens atostogas, jeigu tenkinami tose direktyvose nustatyti būtiniausi reikalavimai ir nesumažintas bendras darbuotojams suteikiamos apsaugos lygis srityse, kurioms taikomos tos direktyvos. Įgyvendinant šią direktyvą, nereikalaujama, kad valstybės narės pervadintų ar kitaip pakeistų įvairių rūšių atostogas dėl šeiminių priežasčių, kurios yra numatytos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis ir į kurias gali būti atsižvelgta laikantis šios direktyvos;

(50)

valstybės narės raginamos, vadovaujantis nacionaline praktika, skatinti socialinį dialogą su socialiniais partneriais, kad būtų skatinamas profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas, be kita ko, skatinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones darbo vietoje, sukuriant savanoriško sertifikavimo sistemas, teikiant profesinį mokymą, didinant informuotumą ir vykdant informavimo kampanijas. Be to, valstybės narės raginamos tęsti dialogą su atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos ir regionų institucijomis ir paslaugų teikėjais, kad pagal nacionalinę teisę ir praktiką būtų skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika;

(51)

socialiniai partneriai turėtų būti skatinami skatinti savanoriško sertifikavimo sistemas, kuriomis būtų vertinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra darbo vietoje;

(52)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų įgyvendintas vyrų ir moterų lygybės galimybių darbo rinkoje ir vienodo požiūrio darbe atžvilgiu principas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomi būtiniausi reikalavimai, kad būtų užtikrinta vyrų ir moterų lygybė galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe atžvilgiu, darbuotojams, kurie yra tėvai, arba prižiūrintiesiems asmenims sudarant palankesnes sąlygas derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą.

Tuo tikslu šioje direktyvoje nustatomos individualios teisės, susijusios su:

a)

tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir prižiūrinčiojo asmens atostogomis;

b)

susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų, skirtais darbuotojams, kurie yra tėvai, arba prižiūrintiesiems asmenims.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma visiems darbuotojams, vyrams ir moterims, dirbantiems pagal darbo sutartis ar palaikantiems darbo santykius, kaip apibrėžta pagal teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, galiojančias kiekvienoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   tėvystės atostogos– galimybė gimus vaikui priežiūros teikimo tikslais atleisti nuo darbo tėvą arba jeigu ir ta apimtimi, kuria tai pripažįstama pagal nacionalinę teisę, tėvui prilyginamą antrąjį partnerį;

b)   vaiko priežiūros atostogos– galimybė atleisti tėvus nuo darbo gimus vaikui arba jį įsivaikinus, kad tėvai prižiūrėtų tą vaiką;

c)   prižiūrinčiojo asmens atostogos– galimybė atleisti nuo darbo darbuotoją, kad jis asmeniškai prižiūrėtų giminaitį arba asmenį, kuris gyvena tame pačiame namų ūkyje, kaip ir darbuotojas, ir kuriam dėl rimtos medicininės priežasties reikia didelės priežiūros ar pagalbos, kaip apibrėžta kiekvienos valstybės narės;

d)   prižiūrintysis asmuo– darbuotojas, asmeniškai prižiūrintis arba padedantis giminaičiui arba asmeniui, kuris gyvena tame pačiame namų ūkyje kaip ir darbuotojas ir kuriam dėl rimtos medicininės priežasties reikia didelės priežiūros ar pagalbos, kaip apibrėžta kiekvienos valstybės narės;

e)   giminaitis– darbuotojo sūnus, dukra, motina, tėvas, sutuoktinis(-ė) arba civilinis(-ė) partneris(-ė), kai tokia partnerystė pripažįstama pagal nacionalinę teisę;

f)   susitarimas dėl lanksčių darbo sąlygų– darbuotojams suteikiama galimybė koreguoti savo darbo režimą, įskaitant naudojantis susitarimais dėl nuotolinio darbo, lanksčiu darbo grafiku ar sutrumpintu darbo laiku.

2.   4 ir 6 straipsniuose minimos darbo dienos turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į darbo visą darbo dieną režimą, kaip apibrėžta atitinkamoje valstybėje narėje.

Darbuotojo teisė į atostogas gali būti apskaičiuojama proporcingai darbuotojo darbo laikui, laikantis darbuotojo darbo sutartyje ar darbo santykių sąlygose nurodyto darbo režimo.

4 straipsnis

Tėvystės atostogos

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tėvai vyrai, arba, jeigu ir ta apimtimi, kuria tai pripažįstama pagal nacionalinę teisę, tėvui prilyginami antrieji partneriai turėtų teisę į 10 darbo dienų tėvystės atostogas, kurios turi būti paimtos, kai darbuotojui gimsta vaikas. Valstybės narės gali nustatyti, ar tėvystės atostogų dalį galima paimti prieš vaiko gimimą, ar tik po vaiko gimimo ir ar galima tokias atostogas imti lanksčiu būdu.

2.   Teisė į tėvystės atostogas suteikiama netaikant reikalavimo turėti ankstesnio darbo ar tarnybos stažo.

3.   Teisė į tėvystės atostogas suteikiama neatsižvelgiant į darbuotojo santuokinę ar šeiminę padėtį, kaip ji apibrėžta nacionaline teise.

5 straipsnis

Vaiko priežiūros atostogos

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų individualią teisę į keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kurios turi būti paimtos iki vaikas sulauks nustatyto amžiaus (iki aštuonerių metų amžiaus), kuris turi būti apibrėžtas kiekvienos valstybės narės arba kolektyvinėmis sutartimis. Tas amžius nustatomas tam, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas iš tėvų galėtų veiksmingai ir lygiomis teisėmis pasinaudoti savo teise į vaiko priežiūros atostogas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų galima perduoti dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų.

3.   Valstybės narės nustato pagrįstą perspėjimo laikotarpį, iki kurio darbuotojai darbdaviui privalo pranešti apie savo ketinimą pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas. Tai darydamos valstybės narės atsižvelgia tiek į darbdavių, tiek į darbuotojų poreikius.

Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojo prašyme suteikti vaiko priežiūros atostogas būtų nurodyta numatoma atostogų laikotarpio pradžia ir pabaiga.

4.   Valstybės narės gali nustatyti reikalavimą, kad teisė į vaiko priežiūros atostogas būtų suteikiama tik turint tam tikrą ankstesnio darbo arba tarnybos stažą, kuris neturi būti ilgesnis nei vieni metai. Jeigu su tuo pačiu darbdaviu paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys Tarybos direktyvos 1999/70/EB (14) prasme, apskaičiuojant darbo stažą atsižvelgiama į bendrą tų sutarčių trukmę.

5.   Valstybės narės gali nustatyti aplinkybes, kuriomis darbdavys po konsultacijos pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką gali pagrįstam laikotarpiui atidėti vaiko priežiūros atostogų suteikimą remdamasis tuo, kad vaiko priežiūros atostogų suteikimas prašomu laikotarpiu labai sutrikdytų sklandžią darbdavio veiklą. Darbdaviai tokį vaiko priežiūros atostogų atidėjimą turi motyvuoti raštu.

6.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai turėtų teisę prašyti suteikti vaiko priežiūros atostogas lanksčiais būdais. Valstybės narės gali nustatyti šių priemonių prašymo pateikimo būdus. Darbdavys svarsto tokius prašymus ir į juos atsako, atsižvelgdamas tiek į savo, tiek ir į darbuotojo poreikius. Darbdavys bet kokį atsisakymą patenkinti tokį prašymą motyvuoja raštu per pagrįstą laiką po prašymo pateikimo.

7.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, svarstydami prašymus suteikti vaiko priežiūros atostogas visą darbo dieną, darbdaviai, prieš bet kokį atidėjimą laikantis 5 dalies, kiek įmanoma, siūlytų lanksčius būdus imti vaiko priežiūros atostogas pagal 6 dalį.

8.   Valstybės narės įvertina būtinybę galimybių naudotis vaiko priežiūros atostogomis sąlygas ir išsamią tokių atostogų prašymo pateikimo tvarką pritaikyti prie įtėvių, neįgalių tėvų ir tėvų, turinčių neįgalių ar lėtine liga sergančių vaikų, poreikių.

6 straipsnis

Prižiūrinčiojo asmens atostogos

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į penkių darbo dienų per metus prižiūrinčiojo asmens atostogas. Valstybės narės gali nustatyti papildomus prižiūrinčiojo asmens atostogų taikymo srities elementus ir sąlygas pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Norint pasinaudoti ta teise, pagal nacionalinę teisę ar praktiką gali būti reikalaujama pateikti tinkamus įrodymus.

2.   Valstybės narės gali paskirstyti prižiūrinčiųjų asmenų atostogas kito nei ataskaitiniai metai laikotarpio pagrindu – asmens, kuriam reikalinga priežiūra ar pagalba, arba atvejo pagrindu.

7 straipsnis

Atleidimas nuo darbo dėl force majeure priežasčių

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę būti atleistas nuo darbo dėl force majeure aplinkybių, susijusių su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojui būtina betarpiškai dalyvauti. Valstybės narės gali apriboti kiekvieno darbuotojo teisę būti atleistam nuo darbo dėl force majeure priežasčių, nustatydamos galimybę ja pasinaudoti tam tikrą laiką kartą per metus arba tam tikrą laiką kiekvienu konkrečiu atveju arba abi šias galimybes.

8 straipsnis

Apmokėjimas arba pašalpa

1.   Remdamosi nacionalinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba praktika, ir atsižvelgdamos į socialiniams partneriams deleguotus įgaliojimus, valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, besinaudojantys teisėmis į 4 straipsnio 1 dalyje ar 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atostogas, gautų apmokėjimą arba pašalpą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.   Tėvystės atostogų, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, apmokėjimas arba pašalpa turi užtikrinti pajamas, kurios būtų bent lygiavertės pajamoms, kurias darbuotojas gautų padaręs veiklos pertrauką dėl priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle, priklausomai nuo nacionalinėje teisėje nustatytos viršutinės ribos. Valstybės narės gali nustatyti, kad teisė į apmokėjimą ar pašalpą būtų suteikiama tik turint tam tikrą ankstesnio darbo stažą, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai prieš pat numatomą vaiko gimimo datą.

3.   Vaiko priežiūros atostogų, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje, atveju tokį apmokėjimą arba pašalpą apibrėžia valstybė narė arba socialiniai partneriai ir jie nustatomi tokiu būdu, kad abiem tėvams būtų sudarytos palankesnės sąlygos panaudoti vaiko priežiūros atostogas.

9 straipsnis

Susitarimai dėl lanksčių darbo sąlygų

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai, kurie turi vaikų iki tam tikro amžiaus, ne mažesnio nei aštuoneri metai, ir prižiūrintieji asmenys turėtų teisę prašyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų priežiūros tikslais. Tokių susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų trukmė gali būti pagrįstai ribojama.

2.   Darbdaviai per priimtiną laikotarpį apsvarsto prašymus dėl susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų, kaip nurodyta 1 dalyje, ir į juos atsako, atsižvelgdami tiek į savo, tiek ir į darbuotojo poreikius. Darbdaviai turi motyvuoti bet kokį atsisakymą patenkinti tokį prašymą arba atidėti tokių susitarimų sudarymą.

3.   Jeigu susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų, kaip nurodyta 1 dalyje, trukmė yra ribota, pasibaigus sutartam laikotarpiui darbuotojas turi teisę grįžti į pradinį darbo režimą. Darbuotojas taip pat turi teisę bet kuriuo metu prašyti, kad jam būtų leista grįžti į pradinį darbo režimą dar nepasibaigus sutartam laikotarpiui, jeigu tai pagrįsta pasikeitusių aplinkybių pagrindu. Darbdavys svarsto prašymus leisti anksčiau grįžti į pradinį darbo režimą ir į juos atsako, atsižvelgdamas tiek į savo, tiek ir į darbuotojo poreikius.

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad teisė prašyti lanksčių darbo sąlygų būtų suteikiama tik taikant reikalavimą turėti tam tikrą ankstesnio darbo arba tarnybos stažą, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Jeigu su tuo pačiu darbdaviu paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys Direktyvos 1999/70/EB prasme, apskaičiuojant darbo stažą atsižvelgiama į bendrą tų sutarčių trukmę.

10 straipsnis

Darbo teisės

1.   4, 5 ar 6 straipsnyje nurodytų atostogų arba 7 straipsnyje nurodyto atleidimo nuo darbo pradžios dieną darbuotojų įgytos arba įgyjamos teisės išlaikomos iki tokių atostogų arba atleidimo nuo darbo pabaigos. Tos teisės, įskaitant visus pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką padarytus pakeitimus, yra taikomos pasibaigus tokioms atostogoms arba atleidimui nuo darbo.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pasibaigus 4, 5 ar 6 straipsnyje nurodytoms atostogoms darbuotojai turėtų teisę grįžti į savo darbą arba lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios jiems nėra mažiau palankios, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jie būtų turėję teisę, jeigu nebūtų išėję atostogų.

3.   Valstybės narės apibrėžia darbo sutarties ar darbo santykių statusą 4, 5 ar 6 straipsnyje nurodytų atostogų arba 7 straipsnyje nurodyto atleidimo nuo darbo laikotarpiu, be kita ko, tam, kad būtų galima nustatyti teises į socialinės apsaugos išmokas, įskaitant pensijos įmokas, ir kartu užtikrina, kad darbo santykiai tuo laikotarpiu būtų išlaikyti.

11 straipsnis

Diskriminacija

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždraustas mažiau palankus požiūris į darbuotojus dėl to, kad jie pateikė prašymą suteikti 4, 5 ar 6 straipsnyje nurodytas atostogas ar atleisti nuo darbo, kaip nurodyta 7 straipsnyje, arba pasinaudojo 9 straipsnyje numatytomis teisėmis.

12 straipsnis

Apsauga nuo atleidimo ir pareiga įrodyti

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta darbuotojus atleisti arba rengtis juos atleisti dėl to, kad jie pateikė prašymą suteikti 4, 5 ar 6 straipsnyje numatytas atostogas ar išėjo tokių atostogų, arba pasinaudojo 9 straipsnyje nurodyta teise prašyti lanksčių darbo sąlygų.

2.   Darbuotojai, manantys, kad buvo atleisti dėl to, kad pateikė prašymą suteikti 4, 5 ar 6 straipsnyje numatytas atostogas ar išėjo tokių atostogų, arba pasinaudojo 9 straipsnyje nurodyta teise prašyti lanksčių darbo sąlygų, gali prašyti darbdavio tinkamai pagrįsti jų atleidimą. Darbuotojo, pateikusio prašymą suteikti 4, 5 ar 6 straipsnyje numatytas atostogas arba išėjusio tokių atostogų, atleidimo atveju darbdavys atleidimą turi pagrįsti raštu.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, kai darbuotojai, kurie mano buvę atleisti dėl to, kad pateikė prašymą suteikti 4, 5 ar 6 straipsnyje numatytas atostogas arba išėjo tokių atostogų, teisme arba kitoje kompetentingoje institucijoje nustato faktus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad jie iš tiesų buvo atleisti dėl tokių priežasčių, įrodyti, jog darbuotojas buvo atleistas dėl kitų priežasčių, privalo darbdavys.

4.   3 dalis netrukdo valstybėms narėms nustatyti darbuotojams palankesnes įrodymų pateikimo taisykles.

5.   Nereikalaujama, kad valstybės narės 3 dalį taikytų procedūroms, kai bylos faktines aplinkybes turi ištirti teismas ar kompetentinga institucija.

6.   3 dalis netaikoma baudžiamajame procese, nebent valstybės narės nustatytų kitaip.

13 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, arba kitų jau galiojančių nuostatų, susijusių su teisėmis, kurioms taikoma ši direktyva, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

14 straipsnis

Apsauga nuo priešiško požiūrio ar neigiamų pasekmių

Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad apsaugotų darbuotojus, įskaitant darbuotojus, kurie yra darbuotojų atstovai, nuo bet kokio darbdavio priešiško požiūrio ar neigiamų pasekmių pateikus skundą pačioje įmonėje arba pradėjus teismo procesą siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai.

15 straipsnis

Lygybės įstaigos

Nedarant poveikio darbo inspekcijų ar kitų įstaigų, užtikrinančių darbuotojų teisių taikymą, įskaitant socialinius partnerius, kompetencijai, valstybės narės užtikrina, kad vienodam požiūriui į visus asmenis, nediskriminuojant dėl lyties, skatinti, analizuoti, stebėti ir remti pagal Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnį paskirta įstaiga ar įstaigos būtų kompetentinga (-os) sprendžiant klausimus, susijusius su diskriminacija, kuriems taikoma ši direktyva.

16 straipsnis

Apsaugos lygis

1.   Valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nuostatas, kurios darbuotojams yra palankesnės nei nustatytosios šioje direktyvoje.

2.   Šios direktyvos įgyvendinimas neturi būti pagrindas pateisinti bendro darbuotojų apsaugos lygio srityse, kurioms taikoma ši direktyva, sumažinimą. Draudimu sumažinti apsaugos lygį nedaromas poveikis valstybių narių ir socialinių partnerių teisei nustatyti – atsižvelgiant į kintančias aplinkybes – kitą teisinę, reglamentavimo ar sutartinę tvarką negu ta, kuri galioja 2019 m. rugpjūčio 1 d., su sąlyga, kad laikomasi būtiniausių šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

17 straipsnis

Informacijos sklaida

Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje darbuotojams ir darbdaviams, įskaitant tokius darbdavius, kaip MVĮ, visomis tinkamomis priemonėmis būtų pranešta apie nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir jau galiojančias nuostatas, susijusias su šios direktyvos 1 straipsnyje nustatytu dalyku.

18 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2027 m. rugpjūčio 2 d. valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą, būtiną, kad Komisija galėtų parengti ataskaitą. Ta informacija apima prieinamus bendrus duomenis apie tai, kaip vyrai ir moterys naudojasi įvairių rūšių atostogomis ir lanksčiomis darbo sąlygomis pagal šią direktyvą, kad būtų galima deramai stebėti ir įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą, visų pirma lyčių lygybės atžvilgiu.

2.   1 dalyje nurodytą ataskaitą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Kartu su ataskaita pateikiama:

a)

šioje direktyvoje numatytų įvairių rūšių atostogų, taip pat kitų rūšių atostogų dėl šeiminių priežasčių, pvz., įvaikinimo atostogos, sąveikos tyrimas ir

b)

teisių į atostogas dėl šeiminių priežasčių, kurios suteikiamos savarankiškai dirbantiems asmenims, tyrimas.

19 straipsnis

Panaikinimas

1.   Direktyva 2010/18/ES panaikinama 2022 m. rugpjūčio 2 d. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal priede nustatytą atitikties lentelę.

2.   Nepaisant Direktyvos 2010/18/ES panaikinimo pagal šio straipsnio 1 dalį, bet kuris vaiko priežiūros atostogų laikotarpis ar atskiri susumuoti vaiko priežiūros atostogų laikotarpiai, kuriuos darbuotojas pagal tą direktyvą pasiėmė arba perdavė anksčiau nei 2022 m. rugpjūčio 2 d., gali būti išskaičiuoti iš to darbuotojo vaiko priežiūros atostogų pagal šios direktyvos 5 straipsnį.

20 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2022 m, rugpjūčio 2 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, kai tai susiję su apmokėjimu arba pašalpa už dvi paskutiniąsias vaiko priežiūros atostogų savaites, kaip numatyta 8 straipsnio 3 dalyje, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 2 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

3.   Valstybės narės, priimdamos nuostatas, nurodytas 1 ir 2 dalyse, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

5.   Išsamūs šios direktyvos taikymo taisyklės ir būdai nustatomi pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką tol, kol laikomasi būtiniausių šios direktyvos reikalavimų ir tikslų.

6.   Šios direktyvos 4, 5, 6 ir 8 straipsnių ir Direktyvos 92/85/EEB laikymosi tikslais valstybės narės gali atsižvelgti į bet kurį nacionaliniu lygmeniu nustatytą atleidimo nuo darbo dėl šeiminių priežasčių – visų pirma motinystės atostogų, tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų ir prižiūrinčiojo asmens atostogų – laikotarpį bei su tuo susijusį apmokėjimą ar pašalpą, kurie viršija šioje direktyvoje arba Direktyvoje 92/85/EEB numatytus minimalius standartus, su sąlyga, kad būtų laikomasi būtiniausių tokioms atostogoms taikomų reikalavimų ir kad nebūtų sumažinamas bendras darbuotojams suteikiamos apsaugos lygis srityse, kurias apima tos direktyvos.

7.   Kai valstybės narės bent šešis mėnesius trunkančių vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu kiekvienam iš tėvų užtikrina apmokėjimą ar pašalpą, sudarančią ne mažiau nei 65 proc. darbuotojo grynojo (neto) darbo užmokesčio, kuriam gali būti nustatyta viršutinė riba, jos gali pasirinkti išsaugoti tokią sistemą, o ne skirti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą apmokėjimą ar išmoką.

8.   Valstybės narės gali patikėti įgyvendinti šią direktyvą socialiniams partneriams, jeigu socialiniai partneriai to bendrai paprašo ir jeigu valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad bet kuriuo metu būtų garantuota, jog bus pasiekti pagal šią direktyvą siektini rezultatai.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 129, 2018 4 11, p. 44.

(2)  OL C 164, 2018 5 8, p. 62.

(3)  2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(5)  2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).

(6)  1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 1).

(7)  1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (OL L 14, 1998 1 20, p. 9).

(8)  2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB (OL L 68, 2010 3 18, p. 13).

(9)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).

(10)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2010, kuriuo išplečiamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės (OL L 344, 2010 12 29, p. 1).

(11)  2003 m. gegužės 14 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 859/2003, išplečiantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (OL L 124, 2003 5 20, p. 1).

(12)  2007 m. spalio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas, Nadine Paquay v Société d'architectes Hoet + Minne SPRL, C-460/06, ECLI:EU:C:2007:601.

(13)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(14)  1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999 7 10, p. 43).


PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2010/18/ES

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

3 straipsnio 1 dalies a punktas

5 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 1 dalies b punktas

5 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 1 dalies c punktas

5 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 1 dalies d punktas

3 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 8 dalis

4 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 8 dalis

5 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 4 dalis

11 straipsnis

5 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

8 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 1 dalis

9 straipsnis

6 straipsnio 2 dalis

25 konstatuojamoji dalis

7 straipsnio 1 dalis

7 straipsnis

7 straipsnio 2 dalis

7 straipsnis

8 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 6 dalis

8 straipsnio 7 dalis


12.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/94


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/1159

2019 m. birželio 20 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo ir panaikinama Direktyva 2005/45/EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl