ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 175

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. birželio 28d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2019 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1096 dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. birželio 26 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1097, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2019/124 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos galimybėmis

3

 

*

2019 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1098, kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

11

 

*

2019 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1099, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

14

 

*

2019 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1100, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nepratęsiamas veikliosios medžiagos desmedifamo patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )

17

 

*

2019 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1101, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos metiltolklofoso patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )

20

 

*

2019 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/1102, kuriuo dėl I ir IV priedų pritaikymo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų ( 1 )

25

 

*

2019 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1103, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo

31

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1104, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.

33

 

*

2019 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1105, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas pakaitinis narys

35

 

*

2019 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1106, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas narys

36

 

*

2019 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1107, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Ispanijos Karalystės pasiūlytas pakaitinis narys

37

 

*

2019 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/1108, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje

38

 

*

2019 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1109, kuriuo baigiamas tyrimas dėl importuojamų Šiaurės Makedonijos Respublikos, Rusijos ir Turkijos kilmės suvirintų vamzdžių, vamzdelių ir tuščiavidurių profilių, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną

39

 

*

2019 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1110, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4976)  ( 1 )

52

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/1


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1096

2019 m. birželio 25 d.

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis dėl laisvosios prekybos susitarimo (toliau – LPS). Tame įgaliojime buvo numatyta dvišalių derybų galimybė;

(2)

2009 m. gruodžio 22 d. Taryba įgaliojo Komisiją vesti dvišales derybas dėl LPS su atskiromis ASEAN valstybėmis narėmis. 2012 m. birželio mėn. Komisija pagal galiojančius derybinius nurodymus pradėjo dvišales derybas dėl LPS su Vietnamu;

(3)

2013 m. spalio 15 d. Taryba įgaliojo Komisiją išplėsti vykdomas derybas su ASEAN šalimis, kad jos apimtų ir investicijų apsaugą;

(4)

derybos dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo (toliau – Susitarimas) yra baigtos;

(5)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu, su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimą (toliau – Susitarimas), su sąlyga, kad minėtas Susitarimas bus sudarytas (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. ANTON


(1)  Susitarimo tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jo sudarymo.


REGLAMENTAI

28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/3


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1097

2019 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2019/124 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos galimybėmis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2019/124 (1) 2019 metams nustatytos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams;

(2)

2019 m. kovo 26 d. įsigaliojusiu Vakarų vandenų daugiamečiu planu (2) panaikintas Australinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių atkūrimo planas (3). Žvejybos pastangų apribojimai Tarybos reglamento (ES) 2019/124 IIA priede buvo nustatyti remiantis tuo išteklių atkūrimo planu. Kadangi atitinkami ištekliai bus valdomi pagal Vakarų vandenų daugiamečio plano nuostatas nustatant laimikio limitus, kuriais būtų užtikrinamas tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (FMSY) intervalus, nebėra reikalo toliau nustatinėti žvejybos pastangų apribojimų laivynams, kurie žvejoja tuos išteklius. Todėl Tarybos reglamento (ES) 2019/124 II priedas turėtų būti panaikintas;

(3)

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė mokslinę rekomendaciją dėl nulinio paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) laimikio ICES 7a kvadrate (Airijos jūroje). Šių išteklių priegaudos bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) 2019 metams nustatytas toks, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir poreikio užtikrinti gerą biologinę šių išteklių būklę, atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis FMSY principo. ICES atnaujintoje mokslinėje analizėje dėl paprastųjų merlangų ICES 7a kvadrate būklės ir neišvengiamos jų priegaudos vykdant kitų išteklių žvejybą, numatytas status quo scenarijus, pagal kurį apskaičiuotas atitinkamas laimikis sudarytų 1 385 tonas. Remiantis šia moksline analize, BLSK turėtų būti iš dalies pakeistas nustatant tokį kiekį, kuris sumažintų ankstyvo žvejybos uždraudimo riziką ir tuo pat metu sudarytų sąlygas toliau atsikurti neršiančių žuvų biomasei. Be to, BLSK turėtų būti tokio dydžio, kad nepadidėtų šių išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos ir atsirastų paskatų didinti selektyvumą bei vengti nepageidaujamo laimikio;

(4)

2018 m. gruodžio mėn. atitinkamos valstybės narės susitarė bendradarbiauti Šiaurės vakarų vandenų valstybių narių grupėje ir glaudžiai bendradarbiauti su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba rengiant daugiametį priegaudos mažinimo planą. Šiuo planu turėtų būti užtikrinta, kad penkių atitinkamų išteklių, įskaitant paprastųjų merlangų išteklius Airijos jūroje, dėl kurių ICES 2019 metams rekomendavo nulinį laimikį, priegauda būtų sumažinta taikant selektyvumo didinimo arba priegaudos vengimo priemones. Komisija nurodė, kad ji ketina pateikti šį planą 2019 m. liepos mėn. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) plenarinei sesijai, kad būtų įvertintas jo veiksmingumas. Jei ŽMTEK vertinimas parodys, kad priegaudos mažinimo planu nebus pasiektas pageidaujamas žuvų mirtingumo dėl priegaudos mažinimo poveikis, Komisija nurodė, kad ji svarstys alternatyvias priemones atitinkamų išteklių mirtingumui dėl žvejybos mažinti;

(5)

remiantis 2019 m. kovo 28 d. ICES rekomendacija, ICES 8c kvadrato 31 funkciniame vienete žvejojamų norveginių omarų (Nephrops norvegicus) laimikis 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. turėtų sudaryti ne daugiau kaip 0,7 tonos. Turėtų būti atitinkamai nustatytos norveginių omarų žvejybos ICES 8c kvadrato 31 funkciniame vienete galimybės;

(6)

2019 m. kovo 28 d. ICES paskelbė rekomendaciją dėl ICES 3a ir 4a kvadratų rytinėje dalyje (Skagerako ir Kategato sąsiauriuose ir šiaurinėje Šiaurės jūros dalyje Norvegijos įduboje) žvejojamų šiaurinių dryžakojų krevečių (Pandalus borealis) laimikio. Remiantis šia rekomendacija ir pasikonsultavus su Norvegija, tikslinga nustatyti 2 304 tonų šiaurinių dryžakojų krevečių žvejybos ICES 3a kvadrate Sąjungos kvotą, atitinkančią FMSY;

(7)

2019 m. vasario 22 d. ICES paskelbė atnaujintą rekomendaciją dėl Šiaurės jūroje žvejojamų ledjūrio menkių (Pollachius virens) laimikio. Remiantis šia rekomendacija ir pasikonsultavus su Norvegija, ledjūrio menkių BLSK turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas atsižvelgiant į FMSY;

(8)

pagal 2019 m. balandžio 12 d. ICES rekomendaciją 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. 3a kvadrate (Skagerako ir Kategato sąsiauriai) ir 4 parajonyje (Šiaurės jūra) sužvejojamų atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) laimikis neturėtų viršyti 138 726 tonų. Nustatytas atlantinių šprotų žvejybos 3a kvadrate BLSK sudarė 26 624 tonas. Atlantinių šprotų žvejybos ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse galimybės turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į jau nustatytą žvejybos 3a kvadrate BLSK ir užtikrinant FMSY. Kad būtų garantuojamas visapusiškas naudojimasis žvejybos galimybėmis, tikslinga nustatyti atlantinių šprotų ištekliams ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrate bei 4 parajonyje taikomas tarprajoninio lankstumo nuostatas;

(9)

2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiui buvo nustatytas nulinis europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) BLSK ICES 9 bei 10 parajoniuose ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) 34.1.1 kvadrato Sąjungos vandenyse, kol bus pateiktos tam laikotarpiui taikomos mokslinės rekomendacijos. Rekomendacijas dėl šių išteklių ICES pateiks tik 2019 m. birželio mėn. pabaigoje, nors žvejyba vyksta ir vasaros laikotarpiu. Siekiant užtikrinti, kad žvejybos veikla galėtų būti tęsiama iki kol bus nustatytas naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamas BLSK, turėtų būti nustatytas 2018 m. trečiojo ketvirčio laimikiu pagrįstas laikinas BLSK – 4 902 tonų. Ateityje BLSK būtų iš dalies pakeistas atsižvelgiant į ICES mokslines rekomendacijas;

(10)

2019 m. kovo 13 d. remdamasi Šiaurės jūros valstybių narių grupės bendra rekomendacija, Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/906 (4). Tuo reglamentu nustatomi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (5) 15 straipsnio 5 dalies c punkte numatytų įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimčių, taikomų paprastiesiems merlangams (merlangius merlangus) ir atlantinėms menkėms (Gadus morhua), pakeitimai, kadangi bus privaloma iškrauti didesnį tų rūšių nepageidaujamo laimikio kiekį ir jų atžvilgiu to įpareigojimo išimtis nebebus taikoma. Todėl atitinkami BLSK turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tuos pakeitimus, ir tie BLSK turėtų toliau būti nustatomi užtikrinant FMSY. Laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (6) 5 straipsnio, valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolę, tokiu būdu užkirsdamos kelią atitinkamų išteklių žvejybos intensyvumo didėjimui;

(11)

2018 m. vykusiame 21-ajame specialiajame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) priėmė Rekomendaciją 18–02, kuria nustatomas rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo daugiametis planas. Tas valdymo planas grindžiamas Nuolatinio tyrimų ir statistikos komiteto rekomendacija 2018 m. nustatyti daugiametį tų išteklių valdymo planą, nes, atsižvelgiant į dabartinę išteklių būklę, nebereikia imtis neatidėliotinų priemonių, kurios buvo nustatytos pagal paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą (Rekomendacija 17–17, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 14–04). Išteklių valdymo plane atsižvelgiama į įvairių žvejybos įrankių tipų ir žvejybos būdų ypatumus. Todėl tikslinga patikslinti nuostatas, susijusias su žvejybos pastangų apribojimais ir didžiausiais į tunų ūkius perkeliamais tunų kiekiais;

(12)

Reglamente (ES) 2019/124 numatyti laimikio limitai taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d. Todėl šio reglamento nuostatos dėl laimikio limitų taip pat turėtų būti taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes atitinkamos žvejybos galimybės dar neišnaudotos;

(13)

todėl Reglamentas (ES) 2019/124 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2019/124 iš dalies keičiamas taip:

a)

išbraukiamas 9 straipsnio a punktas;

b)

Reglamento (ES) 2019/124 IA priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą;

c)

IIA priedas išbraukiamas;

d)

IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

G.L. GAVRILESCU


(1)  2019 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/124, kuriuo 2019 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 29, 2019 1 31, p. 1).

(2)  2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 83, 2019 3 25, p. 1).

(3)  2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(4)  2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/906, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035, kuriuo nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo 2019–2021 m. nuostatos (OL L 145, 2019 6 4, p. 4).

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).


PRIEDAS

1.   

Reglamento (ES) 2019/124 IA priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

europinių ančiuvių žvejybos ICES 9 ir 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

Zona:

9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 Sąjungos vandenys

(ANE/9/3411)

Ispanija

2 344  (1)

 

 

Portugalija

2 558  (1)

 

 

Sąjunga

4 902  (1)

 

 

BLSK

4 902  (1)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

2.

atlantinių menkių žvejybos ICES 4 kvadrate ir 2a kvadrato Sąjungos vandenyse ir 3a kvadrato dalyje, nepriklausančioje Skagerako ir Kategato sąsiauriams, galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys; 3a kvadrato dalis, nepriklausanti Skagerako ir Kategato sąsiauriams

(COD/2A3AX4)

Belgija

870 (2)

 

 

Danija

4 998  (2)

 

 

Vokietija

3 169  (2)

 

 

Prancūzija

1 075  (2)

 

 

Nyderlandai

2 824  (2)

 

 

Švedija

33 (2)

 

 

Jungtinė Karalystė

11 464  (2)

 

 

Sąjunga

24 433  (2)

 

 

Norvegija

5 004  (3)

 

 

BLSK

29 437

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

4 parajonio Norvegijos vandenys (COD/*04N-)

Sąjunga

21 236 “;

3.

paprastųjų merlangų žvejybos ICES 4 parajonyje ir 2a kvadrato Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys

(WHG/2AC4.)

Belgija

320

 

 

Danija

1 385

 

 

Vokietija

360

 

 

Prancūzija

2 082

 

 

Nyderlandai

801

 

 

Švedija

3

 

 

Jungtinė Karalystė

10 012

 

 

Sąjunga

14 963

 

 

Norvegija

1 219  (4)

 

 

BLSK

17 191

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

4 parajonio Norvegijos vandenyse (WHG/*04N-)

Sąjunga

10 881 “;

4.

paprastųjų merlangų žvejybos ICES 7a kvadrate galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

7a kvadratas

(WHG/07A.)

Belgija

3 (5)

 

 

Prancūzija

43 (5)

 

 

Airija

717 (5)

 

 

Nyderlandai

1 (5)

 

 

Jungtinė Karalystė

482 (5)

 

 

Sąjunga

1 246  (5)

 

 

BLSK

1 246  (5)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 8 straipsnis.

5.

norveginių omarų žvejybos ICES 8c kvadrate galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona:

8c kvadratas

(NEP/08C.)

Ispanija

2,7 (6)

 

 

Prancūzija

0,0 (6)

 

 

Sąjunga

2,7 (6)

 

 

BLSK

2,7 (6)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

6.

šiaurinių dryžakojų krevečių žvejybos ICES 3a kvadrate galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Šiaurinės dryžakojės krevetės

Pandalus borealis

Zona:

3a kvadratas

(PRA/03A.)

Danija

1 497

 

 

Švedija

807

 

 

Sąjunga

2 304

 

 

BLSK

4 314

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK“;

7.

ledjūrio menkių žvejybos ICES 3a kvadrate, 4 parajonyje ir 2a kvadrato Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

Zona:

3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys

(POK/2C3A4)

Belgija

33

 

 

Danija

3 865

 

 

Vokietija

9 759

 

 

Prancūzija

22 967

 

 

Nyderlandai

98

 

 

Švedija

531

 

 

Jungtinė Karalystė

7 482

 

 

Sąjunga

44 735

 

 

Norvegija

48 879  (7)

 

 

BLSK

93 614

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

8.

ledjūrio menkių žvejybos ICES 6 parajonyje ir 5b kvadrato, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

Zona:

6 parajonis; 5b kvadrato, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(POK/56–14)

Vokietija

468

 

 

Prancūzija

4 650

 

 

Airija

418

 

 

Jungtinė Karalystė

3 237

 

 

Sąjunga

8 773

 

 

Norvegija

940 (8)

 

 

BLSK

9 713

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

9.

atlantinių šprotų ir susijusios priegaudos žvejybos 3a kvadrato Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Atlantiniai šprotai ir susijusi priegauda

Sprattus sprattus

Zona:

3a kvadratas

(SPR/03A)

Danija

17 840  (9)  (10)

 

 

Vokietija

37 (9)  (10)

 

 

Švedija

6 750  (9)  (10)

 

 

Sąjunga

24 627  (9)

 

 

BLSK

26 624

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

10.

atlantinių šprotų ir susijusios priegaudos žvejybos 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Atlantiniai šprotai ir susijusi priegauda

Sprattus sprattus

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(SPR/2AC4-C)

Belgija

1 154  (11)  (12)

 

 

Danija

91 347  (11)  (12)

 

 

Vokietija

1 154  (11)  (12)

 

 

Prancūzija

1 154  (11)  (12)

 

 

Nyderlandai

1 154  (11)  (12)

 

 

Švedija

1 330  (11)  (12)  (13)

 

 

Jungtinė Karalystė

3 809  (11)  (12)

 

 

Sąjunga

101 102  (11)  (12)

 

 

Norvegija

10 000  (11)

 

 

Farerų Salos

1 000  (11)  (14)

 

 

BLSK

112 102  (11)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

2.   

Reglamento (ES) 2019/124 IV priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

4 punktas pakeičiamas taip:

„Didžiausias kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje gali būti leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius“;

2.

išbraukiama 4 punkto B lentelė;

3.

6 punkto B lentelė pakeičiama taip:

B lentelė  (15)

Didžiausias laisvėje sugautų paprastųjų tunų kiekis (tonomis)

Ispanija

6 300

Italija

3 764

Graikija

785

Kipras

2 195

Kroatija

2 947

Мalta

8 786

Portugalija

350


(1)  Žvejoti pagal šią kvotą galima tik nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.“;

(2)  Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota: 7d kvadrate (COD/*07D.).

(3)  Gali būti sužvejota Sąjungos vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotas laimikis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

(4)  Gali būti sužvejota Sąjungos vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotas laimikis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

(5)  Tik paprastųjų merlangų, sužvejotų kaip priegauda vykdant kitų rūšių žuvų žvejybą, laimikis. Pagal šią kvotą specializuotoji paprastųjų merlangų žvejyba neleidžiama.“;

(6)  Tik laimikis, sužvejotas laivais, kuriuose yra stebėtojų, vykdant kontrolinę žvejybą, kurios metu renkami duomenys apie laimikį pastangų vienetui:

 

2 tonos 25 funkciniame vienete per penkis reisus per vieną mėnesį rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais;

 

0,7 tonos 31 funkciniame vienete per 7 dienas liepos mėnesį.“;

(7)  Galima sužvejoti tik 4 parajonio Sąjungos vandenyse ir 3a kvadrate (POK/*3A4-C). Pagal šią kvotą sužvejotas laimikis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.“;

(8)  Turi būti sužvejota į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos (POK/*5614N).“;

(9)  Iki 5 % kvotos gali sudaryti paprastųjų merlangų ir juodadėmių menkių priegauda (OTH/*03A.). Paprastųjų merlangų ir juodadėmių menkių priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal šią nuostatą, ir rūšių, kurių žuvys įskaičiuojamos į kvotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalį, priegauda drauge turi neviršyti 9 % kvotos.

(10)  Šią kvotą galima perkelti į 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.“.

(11)  Žvejoti pagal šią kvotą galima tik nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

(12)  Iki 2 % kvotos gali sudaryti paprastųjų merlangų priegauda (OTH/*2AC4C). Paprastųjų merlangų priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal šią nuostatą, ir rūšių, kurių žuvys įskaičiuojamos į kvotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalį, priegauda drauge neturi viršyti 9 % kvotos.

(13)  Įskaitant paprastuosius tobius.

(14)  Gali būti iki 4 % atlantinių silkių priegaudos.“;

(15)  Visas Portugalijos 500 tonų auginimo pajėgumas (atitinkantis 350 tonų į varžas perkeliamų tunų auginimo pajėgumą) padengiamas iš nepanaudoto Sąjungos pajėgumo, nurodyto A lentelėje.“


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/11


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1098

2019 m. birželio 26 d.

kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 183 straipsnio b punktą,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (2), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau pateikus atnaujintus duomenis, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 150, 2014 5 20, p. 1.

(3)  1995 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1484/95, nustatantis išsamias papildomų importo muitų sistemos taikymo taisykles ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir panaikinantis Reglamentą Nr. 163/67/EEB (OL L 145, 1995 6 29, p. 47).


PRIEDAS

„I PRIEDAS

KN kodas

Prekių aprašymas

Tipinė kaina

(EUR/100 kg)

3 straipsnyje nurodytas užstatas

(EUR/100 kg)

Kilmės šalis (1)

0207 12 90

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlės, vadinamos „65 % viščiukas“

126,8

0

AR

0207 14 10

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlių dalys be kaulų

240,5

18

AR

206,5

28

BR

215,5

25

TH

1602 32 11

Nevirti ir nekepti gaminiai iš Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių)

296,6

0

BR


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/14


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1099

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1),

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (2), ypač į jo 3 straipsnį,

kadangi:

A.   ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

(1)

2013 m. gegužės 13 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 412/2013 Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims (toliau – stalo reikmenys).

(2)

Atsižvelgdama į didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų skaičių Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/1036 17 straipsnį atrinko bendroves, kurios bus tiriamos.

(3)

Taryba atrinktų bendrovių importuojamiems stalo reikmenims nustatė 13,1–23,4 % individualias muito normas, o kitoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms – 17,9 % svertinį vidutinį muitą. Be to, 36,1 % muito norma nustatyta visų kitų Kinijos bendrovių importuojamiems stalo reikmenims.

(4)

Reglamento (ES) Nr. 412/2013 I priede pateiktas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašas buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 803/2014 (3) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2207 (4).

(5)

Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnį to reglamento 1 straipsnio 2 dalis gali būti iš dalies keičiama naujam eksportuojančiam gamintojui taikant neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomą muito normą, t. y. 17,9 % vidutinę svertinę muito normą, jeigu bet kuris naujas eksportuojantis KLR stalo reikmenų gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų.

B.   PRAŠYMAS SUTEIKTI NAUJOJO EKSPORTUOJANČIO GAMINTOJO STATUSĄ

(6)

2018 m. gegužės mėn. bendrovė „Fujian Dehua Sanfeng Ceramics Co. Ltd“ (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą, kuriame teigiama, kad ji atitinka visus tris Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnyje nustatytus kriterijus.

(7)

Siekdamas pagrįsti savo teiginį pareiškėjas pateikė Komisijai klausimyno atsakymus. Išnagrinėjusi klausimyno atsakymus, Komisija paprašė papildomos informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė.

C.   PRAŠYMO ANALIZĖ

(8)

Dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, t. y. kad per tiriamąjį laikotarpį pareiškėjas nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo, pareiškėjas pateikė 2011–2017 m. mėnesinių pardavimo sąskaitų registrą. Iš sąskaitų registro matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamojo produkto prekybą pradėjo tik po tiriamojo laikotarpio (2012 m. kovo mėn.). Šiuos įrodymus patvirtino tarptautinio pardavimo sąskaitų registras, kuriame nurodyta, kad 2012 m. kovo mėn. pareiškėjas nagrinėjamąjį produktą pradėjo eksportuoti į JAV, o 2012 m. liepos mėn. – į Sąjungą (Prancūziją).

(9)

Patikrinus sąskaitas faktūras ir kitus pardavimo dokumentus, nerasta įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas į Sąjungą iki tų datų ir (arba) tiriamuoju laikotarpiu. Todėl, atsižvelgdama į turimą informaciją ir dokumentus, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnio a kriterijų.

(10)

Dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnio b punkte nustatytos sąlygos Komisija nustatė, kad iki 2013 m. pareiškėjo savininkas turėjo kitų dviejų bendrovių akcijų. Buvo paprašyta pateikti šių dviejų susijusių bendrovių steigimo ir verslo veiklos dokumentus, įskaitant jų sąskaitas, pardavimo ir pirkimo sąskaitų registrus, ir šie dokumentai buvo išnagrinėti. Buvo paprašyta pateikti šių dviejų susijusių bendrovių steigimo ir verslo veiklos dokumentus, įskaitant nagrinėjamojo produkto pardavimo ir pirkimo registrus, ir šie dokumentai buvo išnagrinėti. Remiantis pateiktais dokumentais nebuvo nustatyta tolesnių komercinių ar veiklos ryšių su KLR eksportuotojais arba gamintojais, kuriems taikomos antidempingo priemonės. Be to, vienai iš susijusių bendrovių 2017 m. buvo suteiktas naujojo eksportuojančio gamintojo statusas (5). Todėl Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas tenkina Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnio b punkte nustatytą sąlygą.

(11)

Dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos Komisija, remdamasi pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais, nustatė, kad pareiškėjas faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio. Pareiškėjas pateikė pirkimo–pardavimo sutartis, pasirašytas su pirkėju Vokietijoje, kartu su kitais pardavimo dokumentais, susijusiais su 2017 m. spalio mėn. sandoriu. Todėl Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas tenkina Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 3 straipsnio c punkte nustatytą sąlygą.

(12)

Sąjungos pramonė nepateikė jokių įrodymų ir (arba) informacijos, kad pareiškėjas neatitinka bent vieno iš trijų kriterijų.

D.   IŠVADA

(13)

Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas atitinka visus tris kriterijus, kad būtų laikomas nauju eksportuojančiu gamintoju. Taigi ji nusprendė, kad pareiškėjui turėtų būti suteiktas naujojo eksportuojančio gamintojo statusas, todėl jo pavadinimas turėtų būti įtrauktas į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą, pateiktą Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 I priede.

E.   FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(14)

Pareiškėjui ir Sąjungos pramonei buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo manoma esant tikslinga bendrovei „Fujian Dehua Sanfeng Ceramics Co. Ltd.“ nustatyti antidempingo muito normą, taikomą Kinijos neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams.

(15)

Šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų. Pastabų negauta.

(16)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013 I priedo Kinijos neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašą įtraukiama ši bendrovė:

Bendrovė

Papildomas TARIC kodas

Fujian Dehua Sanfeng Ceramics Co. Ltd

C485

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  OL L 131, 2013 5 15, p. 1.

(3)  2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 803/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 219, 2014 7 25, p. 33).

(4)  2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2207, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 314, 2017 11 30, p. 31).

(5)  OL L 314, 2017 11 30, p. 31.


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/17


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1100

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nepratęsiamas veikliosios medžiagos desmedifamo patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Komisijos direktyvą 2004/58/EB (2) desmedifamas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga;

(2)

į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos desmedifamo patvirtinimas nustoja galioti 2020 m. liepos 31 d.;

(4)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 (5) 1 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį buvo pateikta paraiška dėl desmedifamo patvirtinimo galiojimo pratęsimo;

(5)

pareiškėjas pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška išsami;

(6)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą ir 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė ją Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(7)

Tarnyba galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą perdavė valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Tarnyba taip pat viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką;

(8)

2018 m. sausio 10 d. Tarnyba pateikė Komisijai išvadas (6), ar galima manyti, kad desmedifamas atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje;

(9)

Tarnybai susirūpinimą kėlė konkretūs klausimai. Visų pirma, nebuvo įmanoma atmesti liekanų, kurių sudėtyje yra laisvojo ir (arba) konjuguotojo anilino (klasifikuojamo kaip 2 kategorijos mutageninė medžiaga ir 2 kategorijos kancerogeninė medžiaga), poveikio vartotojams ir (arba) naminiams gyvuliams, ir liekanų, kurių sudėtyje yra 4-aminofenolio (klasifikuojamo kaip 2 kategorijos mutageninė medžiaga) poveikio vartotojams per gyvūninius produktus galimybės. Be to, Tarnyba padarė išvadą, kad visų tipiškų naudojimo paskirčių atvejais nustatyta didelė ilgalaikė rizika žinduoliams, išskyrus vabzdžiaėdžius žinduolius, jei pagal naudojimo modelį numatoma panaudoti tik vieną kartą. Nustatyta didelė ilgalaikė rizika paukščiams tipiško naudojimo cukriniams ir (arba) pašariniams runkeliams atveju, jei pagal naudojimo modelį numatoma panaudoti du ar tris kartus;

(10)

Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad remiantis turima informacija nebuvo galima atlikti endokrininę sistemą ardančių savybių vertinimo;

(11)

Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabų dėl Tarnybos išvadų ir, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos projekto. Pareiškėjas pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(12)

vis dėlto, nepaisant pareiškėjo argumentų, su veikliąja medžiaga susijusių problemų pašalinti nepavyko;

(13)

dėl šių priežasčių nebuvo nustatyta, kad yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, kai bent vienas augalų apsaugos produktas yra naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis. Todėl, remiantis to reglamento 20 straipsnio 1 dalies b punktu, tikslinga nepratęsti veikliosios medžiagos desmedifamo patvirtinimo galiojimo;

(14)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

valstybėms narėms turėtų būti skirta pakankamai laiko augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra desmedifamo, registracijai panaikinti;

(16)

tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra desmedifamo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis turėtų baigtis ne vėliau kaip 2020 m. liepos 1 d.;

(17)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/707 (7) desmedifamo patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2020 m. liepos 31 d., kad šios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūra būtų užbaigta iki pasibaigiant medžiagos patvirtinimo galiojimui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl patvirtinimo galiojimo nepratęsimo priimtas iki pratęsto galiojimo pabaigos datos, šis reglamentas turėtų būti taikomas kuo greičiau;

(18)

šiuo reglamentu nepanaikinama galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnį pateikti dar vieną paraišką dėl desmedifamo patvirtinimo;

(19)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo nepratęsimas

Veikliosios medžiagos desmedifamo patvirtinimo galiojimas nėra pratęsiamas.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimas

Iš Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalies išbraukiama 86 eilutė (desmedifamas).

3 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Valstybės narės panaikina augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos desmedifamo, registraciją ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

Lengvatinis laikotarpis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį valstybių narių nustatomas lengvatinis laikotarpis baigiasi kaip 2020 m. liepos 1 d.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  2004 m. balandžio 23 d. Komisijos direktyva 2004/58/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, į veikliųjų medžiagų sąrašą įtraukiant α-cipermetriną, benalaksilą, bromksinilą, desmedifamą, joksinilą ir fenmedifamą (OL L 120, 2004 4 24, p. 26).

(3)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(4)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(5)  2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).

(6)  EFSA (Europos maisto ir saugos tarnyba), 2018 m. Conclusion on the peer review of the pesticide risk assessment of the active substance desmedipham, EFSA Journal 2018;16(1):5150 https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5150.

(7)  2019 m. gegužės 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/707, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų alfa cipermetrino, beflubutamido, benalaksilo, bentiavalikarbo, bifenazato, boskalido, bromoksinilo, kaptano, ciazofamido, desmedifamo, dimetoato, dimetomorfo, diurono, etefono, etoksazolio, famoksadono, fenamifoso, flumioksazino, fluoksastrobino, folpeto, foramsulfurono, formetanato, metalaksilo-M, metiokarbo, metribuzino, milbemektino, Paecilomyces lilacinus (padermė 251), fenmedifamo, fosmeto, metilpirimifoso, propamokarbo, protiokonazolo, s-metolachloro ir tebukonazolio patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 120, 2019 5 8, p. 16).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/20


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1101

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos metiltolklofoso patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos direktyva 2006/39/EB (2) metiltolklofosas įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga;

(2)

į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos metiltolklofoso patvirtinimas nustoja galioti 2020 m. balandžio 30 d.;

(4)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 (5) 1 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį buvo pateikta paraiška dėl metiltolklofoso patvirtinimo galiojimo pratęsimo. Pareiškėjas pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška išsami;

(5)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą ir 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė ją Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(6)

Tarnyba patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą perdavė pareiškėjui ir valstybėms narėms, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Tarnyba taip pat viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką;

(7)

2017 m. gruodžio 8 d. Tarnyba pateikė Komisijai savo išvadą (6), ar galima manyti, kad metiltolklofosas atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje. 2018 m. spalio 5 d. Tarnyba priėmė ir 2018 m. lapkričio 15 d. pakartotinai paskelbė šią peržiūrėtą išvadą su paaiškinimu dėl iš dalies priimtinos rizikos vandens organizmams (vienas FOCUS scenarijus iš 3 yra laikomas priimtinu) pagal visas tipiškas paskirtis dekoratyviniams augalams saugomuose objektuose. Pradinė išvadų versija iš EFSA leidinio buvo pašalinta. 2018 m. spalio 24 d. Komisija pateikė metiltolklofoso patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(8)

kalbant apie Komisijos reglamente (ES) 2018/605 (7) nustatytus endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijus, Tarnybos išvada, grindžiama tuo, kad nebuvo jokių endokrininę sistemą ardančių poveikio in vivo įrodymų, rodo, jog labai mažai tikėtina, kad metiltolklofosas yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga. Taigi Komisija mano, kad metiltolklofosas neturi būti laikomas turinčiu endokrininės sistemos ardomųjų savybių;

(9)

Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabų dėl iš dalies pakeistos Tarnybos išvados ir, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, dėl pratęsimo ataskaitos projekto. Pareiškėjas pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(10)

nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų yra laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra metiltolklofoso, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis;

(11)

todėl tikslinga pratęsti metiltolklofoso patvirtinimo galiojimą;

(12)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 14 straipsnio 1 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Pirmiausia yra tikslinga apriboti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metiltolklofoso, naudojimą, siekiant sumažinti tam tikrų metabolitų poveikį vartotojams ir sumažinti šios medžiagos poveikį vandens organizmams ir laukiniams žinduoliams, ir patvirtinti jos naudojimą tik dekoratyviniams augalams ir bulvėms;

(13)

metiltolklofoso patvirtinimo galiojimo pratęsimo rizikos vertinimas grindžiamas nedideliu tipiško naudojimo paskirčių skaičiumi, tačiau dėl to neapribojamos augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metiltolklofoso, leidžiamos naudojimo paskirtys. Todėl tikslinga neberiboti jo tik kaip fungicido naudojimo;

(14)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/168 (8) metiltolklofoso patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2020 m. balandžio 30 d., kad šios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūra būtų užbaigta iki pasibaigiant patvirtinimo galiojimo terminui. Vis dėlto, kadangi sprendimas dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo buvo priimtas prieš pasibaigiant pratęstam patvirtinimo galiojimo terminui, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimas

Veikliosios medžiagos metiltolklofoso patvirtinimo galiojimas pratęsiamas kaip nustatyta I priede.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  2006 m. balandžio 12 d. Komisijos direktyva 2006/39/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąsias medžiagas klodinafopą, pirimikarbą, rimsulfuroną, tolklofos-metilą ir tritikonazolą (OL L 104, 2006 4 13, p. 30).

(3)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(4)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(5)  2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).

(6)  EFSA (Europos maisto ir saugos tarnyba), 2018 m. Conclusion on the peer review of the pesticide risk assessment of the active substance tolclofos-methyl. EFSA Journal 2018;16(1):5130 [25 pp.]. doi: 10.2903/j.efsa.2018.5130.

(7)  2018 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/605, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas (OL L 101, 2018 4 20, p. 33).

(8)  2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/168, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų Bacillus subtilis (Cohn 1872) padermės QST 713, Bacillus thuringiensis porūšio Aizawai, Bacillus thuringiensis porūšio israeliensis, Bacillus thuringiensis porūšio kurstaki, Beauveria bassiana, benfluralino, klodinafopo, klopiralido, Cydia pomonella Granulovirus (CpGV), ciprodinilo, dichlorpropo-P, epoksikonazolo, fenpiroksimato, fluazinamo, flutolanilo, fosetilo, Lecanicillium muscarium, mepanipirimo, mepikvato, Metarhizium anisopliae var. Anisopliae, metkonazolo, metrafenono, Phlebiopsis gigantea, pirimikarbo, Pseudomonas chlororaphis padermės MA 342, pirimetanilo, Pythium oligandrum, rimsulfurono, spinozado, Streptomyces K61, tiakloprido, metiltolkofoso, Trichoderma asperellum, Trichoderma atroviride, Trichoderma gamsii, Trichoderma harzianum, triklopiro, trineksapako, tritikonazolo, Verticillium albo-atrum ir ziramo patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 33, 2019 2 5, p. 1).


I PRIEDAS

Bendrinis pavadinimas, identifikacijos numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

Metiltolklofosas

CAS Nr. 57018–04–9

CIPAC Nr. 479

O-2,6-dichlor-p-tolilO, O-dimetil fosforotioatas

O-2,6-dichlor-4-metilfenil O, O-dimetil fosforotioatas

≥ 960 g/kg

Ši priemaiša kelia susirūpinimą dėl toksiškumo; jos kiekis techninėje medžiagoje neturi viršyti:

metanolio: ne daugiau kaip 1 g/kg

2019 m. rugsėjo 1 d.

2034 m. rugpjūčio 31 d.

Naudoti tik dekoratyviniams augalams ir bulvėms.

Kad būtų įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti vienodi principai, atsižvelgiama į metiltolklofoso patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos išvadas, visų pirma į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą valstybės narės ypatingą dėmesį skiria:

rizikai vandens organizmams ir žinduoliams;

rizikai vartotojams, pirmiausia dėl galimos rizikos dėl metabolito DM-TM-CH2OH bulvėse;

rizikai operatoriams, darbuotojams ir pašaliniams asmenims.

Naudojimo sąlygose prireikus nurodomos rizikos mažinimo priemonės.


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta pratęsimo ataskaitoje.


II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

A dalyje metiltolklofosui skirtas 126 įrašas išbraukiamas;

2)

B dalis papildoma šiuo įrašu:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikacijos numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo termino pabaiga

Konkrečios nuostatos

„138

Metiltolklofosas

CAS Nr. 57018–04–9

CIPAC Nr. 479

O-2,6-dichlor-p-tolilO, O-dimetil fosforotioatas

O-2,6-dichlor-4-metilfenil O, O-dimetil fosforotioatas

≥ 960 g/kg

Ši priemaiša kelia susirūpinimą dėl toksiškumo; jos kiekis techninėje medžiagoje neturi viršyti:

metanolio: ne daugiau kaip 1 g/kg

2019 m. rugsėjo 1 d.

2034 m. rugpjūčio 31 d.

Naudoti tik dekoratyviniams augalams ir bulvėms.

Kad būtų įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti vienodi principai, atsižvelgiama į metiltolklofoso patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos išvadas, visų pirma į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą valstybės narės ypatingą dėmesį skiria:

rizikai vandens organizmams ir žinduoliams;

rizikai vartotojams, pirmiausia dėl galimos rizikos dėl metabolito DM-TM-CH2OH bulvėse;

rizikai operatoriams, darbuotojams ir pašaliniams asmenims;

Naudojimo sąlygose prireikus nurodomos rizikos mažinimo priemonės.“


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta pratęsimo ataskaitoje.


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/25


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1102

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo dėl I ir IV priedų pritaikymo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1), ypač į jo 29 straipsnio 4 dalį ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

2-(3,4-dimetilpirazol-1-il) gintaro rūgšties ir 2(4,5-dimetilpirazol-1-il) gintaro rūgšties izomerinio mišinio (toliau – DMPSA) gamintojas per Čekijos valdžios institucijas Komisijai pateikė prašymą įtraukti DMPSA į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą kaip naują įrašą. DMPSA yra nitrifikacijos inhibitorius, kuris, naudojamas kartu su mineralinėmis azoto trąšomis, sumažina prarandamą azotą N2O forma ir dėl to trąšų, kurių sudėtyje yra DMPSA, azoto veiksmingumas yra didesnis;

(2)

DMPSA atitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl jis turėtų būti įtrauktas į to reglamento I priedo trąšų tipų sąrašą;

(3)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 reikalaujama, kad EB trąšų kontrolė būtų atliekama pagal to reglamento IV priede aprašytus atrankos ir analizės metodus. Tam, kad DMPSA būtų įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą, atliekant to reglamento IV priede nurodytą šio trąšų tipo oficialiąją kontrolę reikia taikyti papildomą analizės metodą;

(4)

be to, 1 metodas (ėminio ruošimas analizei) turėtų būti išplėstas į jį įtraukiant papildomus Europos standartus dėl ėminių ėmimo apskritai, taip pat dėl ėminių iš nejudamų krūvų ėmimo. Galiausiai IV priede pateikti dabartiniai 9 serijos metodai (mikroelementai, kurių koncentracija mažesnė arba lygi 10 %) ir 10 serijos metodai (mikroelementai, kurių koncentracija didesnė nei 10 %) nėra pripažinti tarptautiniu mastu ir turėtų būti pakeisti neseniai Europos standartizacijos komiteto parengtais Europos standartais;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 32 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 iš dalies keičiamas taip:

(1)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

(2)

IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 304, 2003 11 21, p. 1.


I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo F.1 lentelė papildoma 5 eilute:

„5

2-(3,4-dimetilpirazol-1-il) gintaro rūgšties ir 2-(4,5-dimetilpirazol-1-il) gintaro rūgšties izomerinis mišinys (DMPSA)

EB Nr. 940-877-5

Mažiausiai: 0,8

Didžiausiai: 1,6“

 

 


II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo B skirsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

1 metodas pakeičiamas taip:

„1 serijos metodai

Ėminio ruošimas ir ėminių ėmimas

1.1 metodas

Ėminių ėmimas analizei

EN 1482–1, Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 1 dalis. Ėminių ėmimas

1.2 metodas

Ėminių ruošimas analizei

EN 1482–2, Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 2 dalis. Ėminių ruošimas

1.3 metodas

Ėminių ėmimas iš nejudamų krūvų analizei

EN 1482–3, Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 3 dalis. Ėminių ėmimas iš nejudamų krūvų

2)

9 serijos metodai pakeičiami taip:

„9 serijos metodai

Mikroelementai, kurių koncentracija mažesnė arba lygi 10 %

9.1 metodas

Visų mikroelementų ekstrahavimas trąšose karališkuoju vandeniu

EN 16964: Trąšos. Viso trąšų mikroelementų kiekio ekstrahavimas trąšose karališkuoju vandeniu

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.2 metodas

Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

EN 16962: Trąšos. Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.3 metodas

Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektroskopiją (LAAS)

EN 16965: Trąšos. Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektrometriją (LAAS)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.4 metodas

Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

EN 16963: Trąšos. Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.5 metodas

Boro nustatymas naudojant spektrometriją su azometinu-H

EN 17041: Trąšos. Boro, kurio koncentracija ≤ 10 %, nustatymas naudojant spektrometriją su azometinu-H

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.6 metodas

Molibdeno nustatymas taikant komplekso su amonio tiocinatu spektrometriją

EN 17043: Trąšos. Molibdeno, kurio koncentracija ≤ 10 %, nustatymas taikant komplekso su amonio tiocinatu spektrometriją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

3)

10 serijos metodai pakeičiami taip:

10 serijos metodai

Mikroelementai, kurių koncentracija yra didesnė kaip 10 %

10.1 metodas

Viso trąšų mikroelementų kiekio ekstrahavimas karališkuoju vandeniu

EN 16964: Trąšos. Viso trąšų mikroelementų kiekio ekstrahavimas karališkuoju vandeniu

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.2 metodas

Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

EN 16962: Trąšos. Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.3 metodas

Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektrometriją (LAAS)

EN 16965: Trąšos. Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektrometriją (LAAS)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.4 metodas

Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

EN 16963: Trąšos. Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.5 metodas

Boro nustatymas naudojant acidimetrinį titravimą

EN 17042: Trąšos. Boro, kurio koncentracija > 10 %, nustatymas naudojant acidimetrinį titravimą

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.6 metodas

Molibdeno nustatymas naudojant gravimetrinį metodą su 8-hidroksichinolinu

CEN/TS 17060: Trąšos. Molibdeno, kai koncentracija > 10 %, nustatymas naudojant gravimetrinį metodą su 8-hidroksichinolinu

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

4)

Prie 12 serijos metodų pridedamas 12.8 metodas:

„12.8 metodas

DMPSA nustatymas

EN 17090: Trąšos. Nitrifikacijos inhibitoriaus DMPSA nustatymas trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/31


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1103

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1210//2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2465/96 (1), ypač į jo 11 straipsnio b punktą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priede išvardytos viešosios įstaigos, korporacijos ir agentūros, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, buvusios Irako Vyriausybės įstaigos ir organizacijos, kuriems pagal tą reglamentą taikomas lėšų ir ekonominių išteklių, kurie 2003 m. gegužės 22 d. buvo laikomi už Irako ribų, įšaldymas;

(2)

2019 m. birželio 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė pašalinti septyniolika įrašų iš asmenų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Užsienio politikos priemonių Tarnybos vadovė


(1)  OL L 169, 2003 7 8, p. 6.


PRIEDAS

Iš Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priedo išbraukiami šie įrašai:

„18.

AUTOMOBILE STATE ENTERPRISE. Adresas: Near Andulus Square, off Nidal Street, P.O. Box 3270, Baghdad, Iraq.“

„30.

DIRECTORATE-GENERAL OF MEDICAL SUPPLIES (alias DIRECTORATE-GENERAL OF MEDICAL APPLIANCES). Adresai: a) P.O. Box 17041, Baghdad, Iraq; b) Box 17014, Al-Hurriya, Baghdad, Iraq.“

„33.

DIRECTORATE OF TRANSFORMERS PROJECT. Adresas: P.O. Box 21, Baquba, Diala, Iraq.“

„60.

IRAQI COMPANY FOR CARTON MANUFACTURIES. Adresas: Box 29029, Za'Faraniya, Baghdad, Iraq.“

„66.

IRAQI REFRESHMENT COMPANY. Adresas: Box 2339, Alwiyah, Za'Faraniya, Industrial Area, Baghdad, Iraq.“

„82.

MISHRAQ SULPHUR STATE ENTERPRISE. Adresas: P.O. Box 54, Al Ishraq-Ninawa, Mosul, Iraq.“

„103.

NORTHERN CEMENT STATE ENTERPRISE. Adresas: P.O. Box 1, Sulaimaniyah, Iraq.“

„114.

STATE BATTERY MANUFACTURING ESTABLISHMENT (alias STATE BATTERY MANUFACTURING ENTERPRISE). Adresas: P.O. Box 190, Al-Waziriyah, Safi El-Din, Al-Hilli St., Baghdad, Iraq.“

„120.

STATE COMPANY FOR PLASTIC BAGS INDUSTRIES IN TIKRIT. Adresas: P.O. Box 12, Muhafadha Salah Aldin, Tikrit, Iraq.“

„136.

STATE ENTERPRISE FOR GLASS AND CERAMIC INDUSTRIES. Adresas: Ramadi, Al Anbar, Iraq.“

„148.

STATE ENTERPRISE FOR RAW BUILDING MATERIALS. Adresas: P.O. Box 5890, Alwiya, near Unknown Soldier, Saadoun Street, Baghdad, Iraq.“

„154.

STATE ENTERPRISE FOR WOOD INDUSTRIES. Adresai: a) Abu Sukhay, PO Box 20, Najaf, Iraq; b) Manadhira, Al-Najaf, Iraq.“

„182.

STATE ORGANISATION FOR INDUSTRIAL DEVELOPMENT. Adresas: Khullani Square, Khulafa St., Baghdad, Iraq.“

„187.

STATE ORGANISATION FOR ROADS AND BRIDGES (alias a) STATE ESTABLISHMENT OF BRIDGES CONSTRUCTION, b) STATE ESTABLISHMENT FOR MIDDLE AREA (ROADS), c) STATE ESTABLISHMENT OF CONSTRUCTION OF ROADS (SOUTHERN AREA), d) STATE ESTABLISHMENT OF CONSTRUCTION OF ROADS (NORTHERN AREA), e) STATE ESTABLISHMENT OF CONSTRUCTION OF ROADS (MIDDLE AREA AROUND ELPHURATE), f) STATE ESTABLISHMENT OF EXPRESSWAY ROADS). Adresai: a) Karradat Mariam, Karkh, P.O. Box 917, Baghdad, Iraq; b) Nassiryah, Iraq; c) Kirkuk, Iraq; d) Hilla, Iraq; e) Yousufia, Iraq.“

„185.

STATE ORGANISATION FOR MINERALS. Adresas: Box 2330, Sa'doon Street, Baghdad, Iraq.“

„27.

DIRECTORATE-GENERAL OF GENERATION AND TRANSMISSION OF ELECTRICITY. Adresas: P.O. Box 1058, Al-Masbah, Building 4/356, Baghdad, Iraq.“

„89.

NASSIRITYAH THERMAL POWER STATION. Adresas: P.O. Box 31, Nassiriyah, Iraq.“

SPRENDIMAI

28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/33


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1104

2019 m. birželio 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Estijos Vyriausybės prašymą,

kadangi:

(1)

2015 m. sausio 26 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2015/116 (1), kuriuo konkrečiai skiriami Estijai atstovaujantys Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.

(2)

Mihkel JUHKAMI (Rakvere miesto meras) ir Kurmet MÜÜRSEPP (Antsla kaimiškosios savivaldybės tarybos narys) eina Regionų komiteto narių pareigas nuo 2015 m. sausio 26 d.

(3)

Rait PIHELGAS (Ambla kaimiškosios savivaldybės meras) ir Jan TREI (Viimsi kaimiškosios savivaldybės meras) eina Regionų komiteto pakaitinių narių pareigas nuo 2015 m. sausio 26 d.

(4)

2019 m. birželio 4 d. laišku Estijos Vyriausybė pranešė Tarybai apie pasikeitusias Mihkel JUHKAMI, Kurmet MÜÜRSEPP, Rait PIHELGAS ir Jan TREI tarnybines pareigas, susijusias su šių asmenų turimais rinkiminiais mandatais.

(5)

Sprendimas (ES) 2015/116 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo (ES) 2015/116 I priede įrašai dėl Mihkel JUHKAMI ir Kurmet MÜÜRSEPP pakeičiami taip:

„Mihkel JUHKAMI

Rakvere miesto tarybos pirmininkas

Kurmet MÜÜRSEPP

Antsla kaimiškosios savivaldybės mero pavaduotojas“.

2 straipsnis

Sprendimo (ES) 2015/116 II priede įrašai dėl Rait PIHELGAS ir Jan TREI pakeičiami taip:

„Rait PIHELGAS

Järva kaimiškosios savivaldybės meras

Jan TREI

Viimsi kaimiškosios savivaldybės tarybos narys“.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. ANTON


(1)  2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/35


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1105

2019 m. birželio 25 d.

kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas pakaitinis narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Italijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Giuseppe DI PANGRAZIO kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto pakaitiniu nariu skiriamas:

Roberto SANTANGELO,Vice Presidente del Consiglio e Consigliere della Regione Abruzzo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. ANTON


(1)  2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).

(2)  2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).

(3)  2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/36


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1106

2019 m. birželio 25 d.

kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Italijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Francesco PIGLIARU kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto nariu skiriamas:

Christian SOLINAS, Presidente della Regione Sardegna.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. ANTON


(1)  2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).

(2)  2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).

(3)  2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/37


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1107

2019 m. birželio 25 d.

kuriuo skiriamas Regionų komiteto Ispanijos Karalystės pasiūlytas pakaitinis narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Ispanijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2015 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/2397 (4) vietoj Javier GONZALEZ ORTIZ pakaitine nare buvo paskirta Maria Luisa de MIGUEL ANASAGASTI;

(2)

pasibaigus Maria Luisa de MIGUEL ANASAGASTI kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto pakaitiniu nariu skiriamas:

Julián ZAFRA DÍAZ, Director General de Asuntos Económicos con la Unión Europea del Gobierno de Canarias.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. ANTON


(1)  2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).

(2)  2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).

(3)  2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).

(4)  2015 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/2397, kuriuo skiriami Regionų komiteto Ispanijai atstovaujantis narys ir Ispanijai atstovaujantis pakaitinis narys (OL L 332, 2015 12 18, p. 144).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/38


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2019/1108

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2014 m. liepos 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/512/BUSP (1);

(2)

2015 m. kovo 19 d. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad bus imtasi reikiamų priemonių siekiant aiškiai susieti ribojamųjų priemonių galiojimą su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu, atsižvelgiant į tai, kad visiškas įgyvendinimas buvo numatytas 2015 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2018 m. gruodžio 21 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/2078 (2), kuriuo pratęsė Sprendimo 2014/512/BUSP galiojimą iki 2019 m. liepos 31 d., kad ji galėtų toliau vertinti Minsko susitarimų įgyvendinimą;

(4)

įvertinusi Minsko susitarimų įgyvendinimą, Taryba mano, kad Sprendimo 2014/512/BUSP galiojimas turėtų būti pratęstas papildomam šešių mėnesių laikotarpiui, kad Taryba galėtų toliau vertinti jų įgyvendinimą;

(5)

todėl Sprendimas 2014/512/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2014/512/BUSP 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Šis sprendimas taikomas iki 2020 m. sausio 31 d.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  2014 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 229, 2014 7 31, p. 13).

(2)  2018 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2018/2078, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 331, 2018 12 28, p. 224).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/39


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1109

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo baigiamas tyrimas dėl importuojamų Šiaurės Makedonijos Respublikos, Rusijos ir Turkijos kilmės suvirintų vamzdžių, vamzdelių ir tuščiavidurių profilių, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2018 m. rugsėjo 28 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Šiaurės Makedonijos Respublikos, Rusijos ir Turkijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės suvirintų vamzdžių, vamzdelių ir tuščiavidurių profilių, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, išskyrus vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftotiekiams arba dujotiekiams tiesti, ir apsauginius vamzdžius, vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose (toliau – tuščiaviduriai profiliai). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi Europos Sąjungos suvirintų plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) 2018 m. rugpjūčio 14 d. Sąjungos gamintojų vardu pateiktą skundą. Skundo pateikėjo atstovaujamos bendrovės pagamina daugiau nei 40 % visų tuščiavidurių profilių Sąjungoje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

1.2.   Prašymas registruoti

(3)

2018 m. gruodžio 20 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importuojamus nagrinėjamųjų šalių kilmės produktus pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. Skundo pateikėjas tvirtino, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių smarkiai išaugo, palygindamas:

a)

kiekį, importuotą laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio (toliau – TL) pabaigos (2018 m. liepos–spalio mėn.), su kiekiu, importuotu 2017 m. liepos–spalio mėn., ir

b)

vidutiniškai per mėnesį laikotarpiu po tyrimo inicijavimo (2018 m. spalio ir lapkričio mėn.) iš nagrinėjamųjų šalių importuotą kiekį su kiekiu, importuotu per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį.

1.3.   Suinteresuotosios šalys

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.4.   Atranka

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.4.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos apimtimi Sąjungoje 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. birželio mėn. ir geografiniu pasiskirstymu. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Vienas iš preliminariai atrinktų gamintojų pranešė Komisijai negalintis atsakyti į visus klausimyno klausimus ir todėl nenori dalyvauti Sąjungos gamintojų atrankoje. Taigi, Komisija nusprendė peržiūrėti atrinktus Sąjungos gamintojus ir minėtą gamintoją pakeisti kitu didžiausiu pagal gamybos apimtį Sąjungos gamintoju. Galutinai atrinktų gamintojų gamybos apimtis sudarė daugiau kaip 30 % apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto produkcijos, todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

1.4.2.   Importuotojų atranka

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų Sąjungoje pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Komisijai apie save pranešė dvylika nesusijusių importuotojų: keturi iš jų nurodė tiriamuoju laikotarpiu importavę iš nagrinėjamųjų šalių, pateikė prašomą informaciją, taip pat sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį ir geografinę padėtį Sąjungoje atrinko tris importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Pastabų negauta.

1.4.3.   Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos eksportuojančių gamintojų atranka

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos atstovybių Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus savo atitinkamose šalyse, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(11)

Dešimt Turkijos eksportuojančių gamintojų, trys Šiaurės Makedonijos ir du Rusijos eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami.

(12)

Atsižvelgdama į nedidelį eksportuojančių gamintojų skaičių Šiaurės Makedonijoje ir Rusijoje Komisija nusprendė, kad atranka šiose dviejose šalyse nebūtina.

(13)

Kalbant apie Turkijos eksportuojančius gamintojus, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris eksportuojančius gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

1.5.   Individualus nagrinėjimas

(14)

Vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas pateikė individualaus nagrinėjimo prašymą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į 97 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, šio prašymo toliau nagrinėti nereikėjo.

1.5.1.   Klausimyno atsakymai

(15)

Komisija klausimynus inicijavimo dieną paskelbė internete ir paragino tris Šiaurės Makedonijos bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, du Rusijos bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, tris Turkijos atrinktus eksportuojančius gamintojus, keturis atrinktus Sąjungos gamintojus ir tris atrinktus nesusijusius importuotojus pateikti atsakymus.

(16)

Klausimynų atsakymus pateikė trys Šiaurės Makedonijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, vienas Rusijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, trys Turkijos atrinkti eksportuojantys gamintojai ir vienas individualaus nagrinėjimo prašantis eksportuojantis gamintojas, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys atrinkti nesusiję importuotojai. Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas klausimynų atsakymų nepateikė ir pranešė nenorintis bendradarbiauti.

1.6.   Tikrinamieji vizitai

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

 

„European Steel Tube Association“, Paryžius, Prancūzija

 

Atrinkti Sąjungos gamintojai

„Tata Steel UK Limited“, Korbis, Jungtinė Karalystė

„Tata Steel Tubes BV“, Osterhautas ir Zveindrechtas, Nyderlandai

„Marcegaglia Carbon Steel S.P.A“, Gacoldo delji Ipolitis, Italija

 

Šiaurės Makedonijos eksportuojantys gamintojai

„FZC 11 Oktomvri AD“, Kumanovas

„IGM-Trade Ilija I dr. d.o.o.“, Kavadarcis

„Metalopromet Dooel“, Strumica

 

„PAO Severstal“ grupė

„PAO Severstal“, Čerepovecas, Rusija

„JSC Severstal Distribution“, Čerepovecas, Rusija

„SIA Severstal Distribution“, Ryga, Latvija

„Severstal Export GmbH“, Manas, Šveicarija

 

Turkijos eksportuojantys gamintojai

„Noksel Celik Boru Sanayi“, Ankara

„Özdemir Boru Profil San. ve Tic. Ltd. Ști.“, Zonguldakas

„Tosçelik Profil ve Sac Endüstrisi“, Iskenderūnas

„Yücel Boru ve Profil Endüstrisi“, Stambulas

 

Sąjungos atrinkti nesusiję importuotojai

„Kromat Trading Ltd“, Londonas, Jungtinė Karalystė

„Carl Spaeter GmbH“, Duisburgas, Vokietija

1.7.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(18)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(19)

Nagrinėjamasis produktas – Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos kilmės suvirinti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, išskyrus vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftotiekiams arba dujotiekiams tiesti, ir apsauginius vamzdžius, vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, kurių KN kodai šiuo metu yra 7306 61 92 ir 7306 61 99 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(20)

Tuščiavidurių profilių naudojimo paskirtis labai įvairi: pavyzdžiui, jie naudojami kaip struktūrinės ir laikančiosios konstrukcijos statybų pramonėje, taip pat krovinių tvarkymo įrangoje, staklėse, mašinų pramonėje, ūkio technikoje ir kitoms panašioms reikmėms.

2.2.   Panašus produktas

(21)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

nagrinėjamasis produktas;

nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas;

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(22)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Šiaurės Makedonija

(23)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo trys Šiaurės Makedonijos eksportuojantys gamintojai: „FZC 11 Oktomvri AD“ (FZC), „IGM-Trade Ilija I dr. d.o.o.“ (IGM) ir „Metalopromet Dooel“ („Metalopromet“).

3.1.1.   Normalioji vertė

(24)

Kad apskaičiuotų normaliąją vertę, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(25)

Vieno eksportuojančio gamintojo, t. y. FZC, bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis nebuvo tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje.

(26)

Vidaus rinkoje panašus produktas nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, todėl Komisija FZC normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(27)

Tuo atveju, kai tam tikros rūšies produkto pardavimas nebuvo pelningas, tos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

a)

vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė per TL įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodamas panašų produktą, ir

b)

vidutinį svertinį pelną, kurį bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas uždirbo per TL įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodamas panašų produktą.

Tuo atveju, kai tam tikros rūšies produkto pardavimas buvo pelningas, tos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis su tos rūšies produktu susijusiomis PBA išlaidomis ir pelno dydžiu, o ne svertiniais PBA išlaidų ir pelno vidurkiais.

(28)

Remdamasi 24 konstatuojamojoje dalyje aprašytu tipiškumo kriterijumi Komisija nustatė, kad panašaus produkto kiekis, kurį IGM ir „Metalopromet“ pardavė vidaus rinkoje, apskritai buvo tipiškas.

(29)

Vėliau Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(30)

Normalioji vertė grindžiama faktine vienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)

tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)

tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(31)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(32)

Kai pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau kaip 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(33)

Kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba kai tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip aprašyta 27 konstatuojamojoje dalyje.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, kalbant apie IGM ir „Metalopromet“ kai kurių rūšių produkto pardavimą, tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais. Šių rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis. Likusių rūšių produktų normalioji vertė buvo grindžiama vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis.

(35)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad pirmiau aprašytas normaliosios vertės apskaičiavimo metodas yra nenuoseklus. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija visiems Šiaurės Makedonijos eksportuotojams turėjo naudoti apskaičiuotą normaliąją vertę (o ne pardavimą vidaus rinkoje), visų pirma dėl to, kad Šiaurės Makedonijos vidaus rinka dėl jos dydžio, finansinių pajėgumų ir konkurencijos sąlygų nėra reprezentatyvus rodiklis, kuriuo galima remtis atliekant palyginimą su pardavimu Sąjungos rinkoje.

(36)

Komisija pažymi, kad apskaičiuodama normaliąją vertę ji nuosekliai vadovavosi pagrindinio reglamento 2 straipsnyje nustatyta metodika. Jei, kaip siūlo skundo pateikėjas, būtų neatsižvelgta į kainas tais atvejais, kai įprastomis prekybos sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis, toks požiūris prieštarautų minėtai nuostatai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.1.2.   Eksporto kaina

(37)

Visi trys Šiaurės Makedonijos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

3.1.3.   Palyginimas

(38)

Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(39)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į nuolaidas, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, vežimo, kredito sąnaudas, bankų mokesčius, pakavimo išlaidas ir komisinius.

3.1.4.   Dempingo skirtumas

(40)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(41)

Šiaurės Makedonijos bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė beveik 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis CIF importo vertės procentine dalimi išreikšti dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Dempingo skirtumas (%)

FZC 11 Oktomvri AD

8,5

IGM-Trade Ilija I dr. d.o.o.

1,5

Metalopromet Dooel

1,9

Skirtumas visos šalies mastu

2,9

(42)

Atsižvelgdama į tai, kad dviejų iš trijų atrinktų Šiaurės Makedonijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo mažesni už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, Komisija tikrino, ar vidutinis svertinis dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo didesnis už tą ribą.

(43)

Dempingo skirtumas visos šalies mastu apskaičiuotas kaip dempingo skirtumų, nustatytų visiems Šiaurės Makedonijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, svertinis vidurkis. Dempingo suma, išreikšta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto CIF vertės procentine dalimi, buvo 2,9 %, t. y. didesnė už pirmiau nustatytą 2 % de minimis ribą.

3.2.   Rusija

(44)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas – „PAO Severstal“ („Severstal“).

3.2.1.   Normalioji vertė

(45)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visas „Severstal“ pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas „Severstal“ panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(46)

Vėliau Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(47)

Normalioji vertė grindžiama faktine vienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)

tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)

tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(48)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(49)

Kai pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau kaip 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(50)

Kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba kai tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip aprašyta 27 konstatuojamojoje dalyje.

(51)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė tam tikrų rūšių produktų atveju buvo grindžiama atitinkamos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertiniu vidurkiu, kai kurių kitų rūšių produktų atveju ji buvo grindžiama vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, o dar kitų rūšių produktų atveju normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

3.2.2.   Eksporto kaina

(52)

„Severstal“ tiriamuoju laikotarpiu pardavimui į Sąjungą naudojo tris pardavimo kanalus. Taigi, nagrinėjamąjį produktą jis pardavė tiesiogiai pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, per susijusius importuotojus Sąjungoje ir per susijusį prekiautoją Šveicarijoje.

(53)

Kai eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje ir tais atvejais, kai pardavimas vykdytas per susijusį prekiautoją Šveicarijoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(54)

Pardavimo per susijusius importuotojus eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pelną.

(55)

Kad nustatytų tinkamą pelno lygį, Komisija įvertino iš trijų atrinktų importuotojų surinktą informaciją. Per tyrimą atskleista, kad du iš atrinktų importuotojų vis dėlto veikė kaip įvairių, pirmiausia, Sąjungoje gautų prekių platintojai, o nagrinėjamojo produkto importas sudarė tik labai nedidelę jų verslo dalį. Nė viena bendrovė negalėjo atskirti pelno dydžio, susijusio su jos importo veikla, nuo pelno dydžio, susijusio su jos veikla apskritai. Todėl šių bendrovių pelno dydžiai neatspindėjo jų veiklos, susijusios su nagrinėjamojo produkto importu ir perpardavimu. Trečiojo nesusijusio importuotojo pagrindinė veikla buvo nagrinėjamojo produkto importas ir perpardavimas, todėl jo praneštas pelno dydis tinkamai atspindėjo šią veiklą. Taigi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apskaičiuojant eksporto kainą naudotas šio importuotojo pelno dydis. Pelno dydis buvo [2–6 %].

3.2.3.   Palyginimas

(56)

Komisija vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(57)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, draudimo, pakavimo, kredito sąnaudas, importo rinkliavas, bankų mokesčius, nuolaidas ir komisinius.

(58)

Be to, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas paprašė, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punktu koreguojant būtų atsižvelgta į neigiamas pardavimo eksportui eurais kredito sąnaudas. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad visas pardavimas į Sąjungą vykdytas eurais ir kad vidutinė euro LIBOR norma per TL buvo neigiama. Komisija pažymi, kad kredito sąnaudų koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies g punktą tikslas yra atspindėti kredito sąlygas, dėl kurių pardavėjas ir pirkėjas susitarė sutarties sudarymo ar pardavimo metu. Iš tikrųjų tai yra veiksnys, į kurį atsižvelgta nustatant mokėti prašomą kainą, neatsižvelgiant į faktines išlaidas ar vėliau dėl to pardavimo gautą pelną, nes į šias išlaidas ar pelną nebuvo galima atsižvelgti tuo metu, kai buvo susitarta dėl kainos. Bet kuriuo atveju ir nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, bendrovė nepateikė įrodymų, kad tai turėjo įtakos kainai ir kainų palyginamumui, todėl šis prašymas buvo atmestas.

(59)

Dėl per Šveicarijoje įsikūrusį susijusį prekiautoją vykdyto pardavimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad Šveicarijos prekiautojas veikė kaip jo vidaus pardavimo padalinys, su kuriuo jis sudaro vieną ūkio subjektą. Eksportuojantis gamintojas nurodė, kad Šveicarijos prekiautojas yra jo 100 % patronuojamoji įmonė, atsakinga už nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungoje. Dėl šios priežasties, pasak bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, Komisija neturėjo koreguoti jo eksporto kainos, kad būtų atsižvelgta į komisinius.

(60)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad, kiek tai susiję su pardavimu į Sąjungą, patronuojančiosios bendrovės ir prekiautojo Šveicarijoje nesieja jokie išskirtiniai ryšiai ir kad esama kitų grupei priklausančių ir eksporto į Sąjungą veikloje dalyvaujančių subjektų, įskaitant eksportuojantį gamintoją, kuris taip pat vykdė tiesioginį pardavimą. Kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos patronuojančioji bendrovė turėjo tris skirtingus nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kanalus. Dėl šių priežasčių Komisija padarė išvadą, kad eksportuojančio gamintojo ir jo susijusios bendrovės Šveicarijoje nesiejo toks ryšys, koks sieja bendrovę ir integruotą vidaus pardavimo skyrių ir dėl kurio būtų galima laikyti, kad du juridiniai asmenys sudaro vieną ūkio subjektą. Vietoje to Komisija tą ryšį prilygino ryšiui su komisinių pagrindu dirbančiu tarpininku, apibrėžtu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte. Taigi teiginys, kad eksportuojantis gamintojas ir jo susijęs prekiautojas Šveicarijoje sudaro vieną ūkio subjektą, buvo atmestas. Todėl eksporto kaina buvo pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atėmus komisinius. Skaičiuojant komisinius remtasi prekiautojo PBA išlaidomis ir 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytu pagrįstu pelno dydžiu, nustatytu remiantis nesusijusių importuotojų Sąjungoje pateikta informacija.

3.2.4.   Dempingo skirtumas

(61)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(62)

Rusijos bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė maždaug 85 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis CIF importo vertės procente dalimi išreikštas dempingo skirtumas yra toks:

Bendrovė

Dempingo skirtumas (%)

PAO Severstal

– 1,4

Skirtumas visos šalies mastu

– 1,4

(63)

Atsižvelgiant į aukštą bendradarbiavimo Rusijoje lygį, dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas tokio pat dydžio kaip bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas.

(64)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos nustatytas dempingo skirtumas visos šalies mastu neturėtų būti tokio paties lygio kaip dempingo skirtumas, nustatytas vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui; vietoje to skirtumas visos šalies mastu turėjo būti apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(65)

Skundo pateikėjas išsamiau nepaaiškino savo argumento, kad būtų neteisinga skirtumą visos šalies mastu grįsti faktais, nustatytais dėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, be to, skundo pateikėjas nepateikė jokios papildomos informacijos ar įrodymų savo argumentui pagrįsti. Kaip pažymėta 62 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo lygis Rusijoje buvo aukštas, o pateikti duomenys laikyti tipiškais, neatsižvelgiant į tai, ar tą eksportą vykdė vienas, ar keli Rusijos eksportuojantys gamintojai. Be to, net jei Komisija muitui kitiems tiriamosios šalies eksportuotojams apskaičiuoti būtų naudojusi tų rūšių produktus, kurių bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo daugiausiai, skirtumas visos šalies mastu būtų išlikęs mažesnis už de minimis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(66)

Atsižvelgiant į tai, kad dempingo skirtumas visos šalies mastu yra neigiamas, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį tyrimas dėl iš Rusijos importuojamų tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas nenustatant priemonių.

3.3.   Turkija

(67)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo dešimt Turkijos eksportuojančių gamintojų. Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tris: „Noksel Celik Boru Sanayi“, „Tosçelik Profil ve Sac Endüstrisi“ ir „Yücel Boru ve Profil Endüstrisi“.

3.3.1.   Normalioji vertė

(68)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visas kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(69)

Vėliau Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(70)

Normalioji vertė grindžiama faktine vienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)

tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)

tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(71)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(72)

Kai pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau kaip 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(73)

Kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba kai tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip aprašyta 27 konstatuojamojoje dalyje.

(74)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normalioji vertė tam tikrų rūšių produktų atveju buvo grindžiama atitinkamos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertiniu vidurkiu, kai kurių kitų rūšių produktų atveju ji buvo grindžiama vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, o dar kitų rūšių produktų atveju normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

3.3.2.   Eksporto kaina

(75)

Visi trys Turkijos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

3.3.3.   Palyginimas

(76)

Komisija trijų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(77)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo ir tvarkymo sąnaudų, kredito sąnaudų, komisinių, pakavimo, bankų mokesčių ir metų pabaigos lengvatų atskaitymų skirtumus.

(78)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl laikinojo įvežimo perdirbti sistemos, pagal kurią importuojamoms žaliavoms taikomas muitas nemokamas, jeigu eksportuojamas lygiavertis galutinio produkto kiekis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą turėtų būti pakoreguota normalioji vertė. Tačiau, nors eksportuojantis gamintojas įrodė nemokėjęs už tam tikras žaliavas, kurios galėjo būti įtrauktos į eksportuojamą produktą, mokėtino muito, jis neįrodė lygiavertį muitą sumokėjęs už žaliavas, įtrauktas į vidaus rinkai skirtą galutinį produktą. Taigi eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad laikinojo įvežimo perdirbti sistema daro poveikį kainų palyginamumui, todėl šis teiginys buvo atmestas.

(79)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepateikė pakankamo paaiškinimo, kaip eksportuotojas naudojasi laikinojo įvežimo perdirbti sistemomis ir kokį poveikį tai daro dempingo skirtumams. Skundo pateikėjas nurodė, kad yra ir kitų atvirų klausimų, tačiau jų neįvardijo.

(80)

Komisija pažymi, kad 78 konstatuojamojoje dalyje ji siekė paaiškinti, kodėl buvo prašoma atlikti koregavimą ir kodėl tas prašymas buvo atmestas, o ne paaiškinti, kaip eksportuojantys gamintojai naudojasi laikinojo įvežimo perdirbti sistema. Laikinojo įvežimo perdirbti sistemos naudojimas pats savaime nedaro poveikio dempingo skaičiavimams. Jis svarbus tik tais atvejais, kai daro poveikį kainų palyginamumui lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą. Tačiau, kaip paaiškinta 78 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju taip nėra. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(81)

2019 m. kovo 26 d. rašte skundo pateikėjas teigė, kad esama fizinių skirtumų tarp Sąjungoje ir vidaus rinkoje parduodamų, kaip teigiama, tų pačių rūšių produktų, nes Turkijos eksportuojantys gamintojai naudoja skirtingus standartus, kai parduoda į Sąjungą (EN 10219) ir kai parduoda savo vidaus rinkoje (TS 5314). Skundo pateikėjo teigimu, Turkijos standarte, palyginti su Sąjungos standartu, nustatytas iš esmės kitoks kiekio nuokrypis. Tai reiškia, kad Turkijos eksportuojančių gamintojų pranešti nominalieji kiekiai greičiausiai iš esmės iškraipo išsiųstus faktinius kiekius ir atitinkamai praneštas vieneto kainas. Taigi galima manyti, kad dempingo skirtumai yra dirbtinai maži. Taigi, siekiant pašalinti iškraipymą, normalioji vertė turėtų būti padidinta.

(82)

Skundo pateikėjas šį argumentą grindžia dviem prielaidomis: i) pardavimui vidaus rinkoje eksportuojantys gamintojai naudoja TS 5314 ir ii) skaičiuojant dempingą remtasi nominaliuoju, o ne faktiniu svoriu. 2019 m. kovo 26 d. ir balandžio 1 ir 2 d. raštuose eksportuojantys gamintojai užginčijo abi prielaidas teigdami, kad i) tiriamuoju laikotarpiu jie nenaudojo TS 5314 ir ii) jų klausimynų atsakymuose pateikti duomenys buvo grindžiami ne nominaliuoju, o faktiniu svoriu. Komisija patikrino ir patvirtino abu aspektus.

(83)

2019 m. balandžio 5 d. rašte skundo pateikėjas pakartojo šį teiginį nurodydamas, kad eksportuojantys gamintojai TS 5314 galėjo naudoti kitu laikotarpiu nei tiriamasis laikotarpis. Skundo pateikėjas suabejojo nustatytu faktu, kad Turkijos bendrovės, vykdydamos pardavimą savo vidaus rinkoje, nesilaiko Turkijos standartų. Skundo pateikėjas taip pat suabejojo tuo, kaip buvo nustatomas ar skaičiuojamas faktinis svoris.

(84)

Komisija patvirtino, kad ir standartų naudojimo, ir produkto svorio klausimas buvo aptartas su eksportuojančiais gamintojais ir patikrintas per patikrinimus vietoje. Dėmesys į šiuos klausimus atkreiptas dar per ankstesnius šio produkto tyrimus, o per šį tyrimą jiems skirtas ypatingas dėmesys. Todėl skundo pateikėjo teiginys buvo atmestas.

(85)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo ankstesnį teiginį, kad Turkijos eksportuojantys gamintojai naudoja standartinį svorio perskaičiavimo metodą, dėl kurio, priklausomai nuo standarto, gaunama skirtinga galutinė kaina už toną. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepakankamai paaiškino, kaip buvo tikrinama, ar eksportuojantys gamintojai savo sąskaitose faktūrose naudojo faktinį, o ne teorinį svorį.

(86)

Kaip paaiškinta 84 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikrino, ar atrinkti eksportuojantys gamintojai savo antidempingo klausimyno atsakymuose nurodė faktinį nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto, parduodamo į Sąjungą ir vidaus rinkoje, svorį. Komisija atrinko pirkėjams vidaus rinkoje ir pirkėjams Sąjungoje išrašytų sąskaitų faktūrų imtį ir tose sąskaitose faktūrose nurodytą svorį įvertino remdamasi važtos dokumentais bei važtos sąskaitomis faktūromis, taip pat pardavimo pirkėjams Sąjungoje muitinės deklaracijomis. Atlikus patikrinimą patvirtinta, kad eksportuojantys gamintojai nurodė faktinį, o ne standartu pagrįstą teorinį parduodamo produkto svorį.

(87)

2019 m. balandžio 15 d. rašte skundo pateikėjas taip pat teigė, kad, remiantis rinkos tyrimais, nors Turkijos eksportuotojai eksportuodami į JK sąskaitose faktūrose nurodo EN 10219, tačiau iš tikrųjų gamina ir išsiunčia pagal BS 4848 pagamintus tuščiavidurius profilius. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad jei taip yra iš tikrųjų, sąskaitose faktūrose nurodytas teorinis svoris buvo iškreiptas. Skundo pateikėjas teigė, kad iškraipymas atsiranda dėl to, kad i) nominalusis svoris yra grindžiamas ilgio vieneto ilgio ir nominaliojo svorio sandauga ir kad ii) sąskaitoms faktūroms naudojant EN standartą buvo galima nurodyti mažesnį vienam produkto metrui tenkantį svorį (3,30) nei faktinis pagal BS standartą pagamintų produktų metro svoris (3,45 kg/m). Skundo pateikėjas teigė, kad, siekiant atsižvelgti į šį iškraipymą, pardavimo į JK kaina turi būti sumažinta vidutiniškai 3,5 %.

(88)

Komisija pažymi, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių tokios praktikos įrodymų. Atlikdama tyrimą Komisija nerado jokių šią praktiką pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaip minima 82 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai savo antidempingo klausimyno atsakymuose nurodė faktinį nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto, parduodamo Sąjungoje ir vidaus rinkoje, svorį. Skaičiuojant dempingą naudotas ne teorinis, o faktinis svoris. Todėl ir šis skundo pateikėjo teiginys buvo atmestas.

(89)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo savo teiginį, apibendrintą 87 konstatuojamojoje dalyje, dėl sąskaitų faktūrų išrašymo pagal EN 10219, bet pardavimo pagal BS 4848, dėl kurio, kaip įtariama, atsirado nominaliojo svorio skirtumas. Skundo pateikėjas taip pat teigė pateikęs šią praktiką patvirtinančių įrodymų.

(90)

Iš skundo pateikėjo pateiktų įrodymų matyti, kad importuotojai teikia BS 4848, o ne tai, kad sąskaitas faktūras jie išrašo pagal EN 10219. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, net jeigu būtų buvę taip, kaip teigiama, dempingas buvo skaičiuojamas remiantis faktiniu, o ne nominaliu svoriu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(91)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis teigė, kad Turkijos gamintojų sąnaudų struktūra būtų kitokia nei Sąjungos gamintojų ir kad į šį skirtumą turėtų būti atsižvelgta apskaičiuojant dempingo skirtumą.

(92)

Primenama, kad nustatant dempingo skirtumus nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į atitinkamų eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės sąnaudų struktūrų skirtumus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(93)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad poveikį Turkijos normaliajai vertei daro tai, kad skiriasi Turkijos vidaus rinkai gaminamo panašaus produkto ir eksporto rinkai gaminamo nagrinėjamojo produkto žaliavų kainos. Visų pirma ši šalis teigė, kad vidaus rinkoje Turkijos eksportuotojai naudoja brangesnes žaliavas nei eksporto rinkose.

(94)

Atsakydama į šias pastabas Komisija atkreipė dėmesį į tai, kas išdėstyta toliau. Ji priminė, kad koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį galima atlikti tik siekiant atsižvelgti į skirtumus, kurie daro poveikį ne sąnaudų, o kainų palyginamumui. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad minėtą argumentą pateikusi suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad vidaus rinkoje parduodamo ir eksportuojamo produkto sąnaudos skirtųsi. Bet kuriuo atveju Komisija pastebėjo, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl suinteresuotosios šalies pastabos liko nepagrįstos. Suinteresuotoji šalis taip pat nepateikė įrodymų, kad toks sąnaudų skirtumas, quod non, būtų turėjęs įtakos už produktą prašomai mokėti kainai ir kad dėl to būtų daromas poveikis kainų palyginamumui lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.3.4.   Dempingo skirtumas

(95)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(96)

Turkijos bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė beveik 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis CIF importo vertės procentine dalimi išreikšti dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Dempingo skirtumas (%)

Noksel Celik Boru Sanayi

0,5

Tosçelik Profil ve Sac Endüstrisi

– 3,6

Yücel Boru ve Profil Endüstrisi

2,5

Skirtumas visos šalies mastu

– 0,03

(97)

Atsižvelgdama į tai, kad vieno eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas buvo neigiamas, o kito – mažesnis už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, Komisija tikrino, ar vidutinis svertinis dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo didesnis už tą ribą.

(98)

Skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas kaip dempingo skirtumų, nustatytų atrinktoms bendrovėms, svertinis vidurkis. Taip apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas atrinktų bendrovių eksporto CIF vertės procentine dalimi, buvo – 0,03 %.

(99)

Atsižvelgiant į tai, kad dempingo skirtumas visos šalies mastu yra neigiamas, tyrimas dėl iš Turkijos importuojamų tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas nenustatant priemonių.

(100)

Atsižvelgiant į šią išvadą, 14 konstatuojamojoje dalyje minėtas prašymas atlikti individualų nagrinėjimą yra nebeaktualus.

(101)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis teigė, kad Rumunija, būdama palyginti netoli Turkijos, yra ypač pažeidžiama dėl importo iš tos šalies. Suinteresuotoji šalis teigė, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą reikėtų atsižvelgti į šią specifinę Rumunijos rinkos padėtį.

(102)

Tačiau suinteresuotoji šalis nepaaiškino, kaip toks konkrečiai šaliai skirtas vertinimas dempingo skirtumui apskaičiuoti galėtų būti atliktas pagal pagrindinio reglamento nuostatas. Iš tiesų argumentai, kuriuos suinteresuotoji šalis pateikė, yra susiję su jos tvirtinimu dėl žalos ir Sąjungos interesų aspektų, o ne su dempingu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(103)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo faktinis dempingo skirtumas būtų buvęs de minimis, jeigu Komisija, lygindama produkto rūšis, būtų naudojusi išsamesnę struktūrą, visų pirma, jeigu profilius ji būtų išskyrusi pagal jų faktinius matmenis ir storį, o ne grupavusi. Šis argumentas jau buvo pateiktas atliekant tyrimą. Pateikdamas šį argumentą pirmą kartą eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad tuščiavidurių profilių kaina priklauso nuo jų matmenų ir storio.

(104)

Komisija pažymėjo, kad tuščiavidurių profilių kaina iš tiesų labai priklauso nuo jų matmenų ir storio, jeigu ta kaina grindžiama ilgiu (pvz., už vieną metrą) Šis skirtumas nėra toks didelis, kai tuščiaviduriai profiliai parduodami pagal svorį (t. y. už kilogramą). Skaičiuojant dempingą remtasi kainomis už kilogramą, todėl grupavimas pagal matmenis ir storį buvo pagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(105)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino daugiau kaip 40 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(106)

Bendra Sąjungos gamybos apimtis tiriamuoju laikotarpiu nustatyta remiantis turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skunde pateikta informacija ir iš Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacijos gautais ir patikrintais duomenimis. Taigi, tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis siekė 3,4 mln. tonų.

(107)

Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip 30 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(108)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi Sąjungos gamintojų visa pardavimo Sąjungoje apimtimi ir visa importo iš trečiųjų šalių apimtimi, nustatyta pagal Eurostato duomenis. Apskaičiuotas Sąjungos suvartojimas – 4 251 597 tonų per tiriamąjį laikotarpį.

4.3.   Importas iš nagrinėjamųjų šalių

4.3.1.   Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(109)

Kaip paaiškinta 63 ir 96 konstatuojamosiose dalyse, Rusijai ir Turkijai nustatytas de minimis dempingo skirtumas visos šalies mastu, todėl tyrimas dėl šių šalių turėtų būti baigtas.

(110)

Nustatyta, kad Šiaurės Makedonijos dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 2,9 %. Tačiau tik importas iš bendrovės FZC gali būti laikomas importu dempingo kaina, nes, kaip nurodyta 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, kitų dviejų bendrovių dempingo skirtumai buvo mažesni už 2 % de minimis ribą, apibrėžtą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(111)

Importo dempingo kaina iš Šiaurės Makedonijos apimtis tiriamuoju laikotarpiu siekė [15 000–25 000] tonų. Tai sudarė [0,35–0,59 %] Sąjungos suvartojimo ir [1,60–2,66 %] viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį žala paprastai laikoma nereikšminga, kai nagrinėjamasis importas yra mažesnis už pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą apimtį. Atitinkamai remiantis 5 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad nėra kumuliacijos, pažymima, kad tokia apimtis turi būti lygi rinkos daliai, kuri būtų ne mažesnė kaip 1 % nagrinėjamojo produkto suvartojimo Sąjungoje.

(113)

Šiame tyrime, kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje, atitinkamo importo rinkos dalis sudarė [0,35–0,59 %] Sąjungos suvartojimo, t. y. mažiau nei 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas rinkos dalies reikalavimas.

(114)

Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir į tai, kad nėra jiems prieštaraujančių įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad žala turėtų būti laikoma nereikšminga, nes importo dempingo kaina apimtis iš Šiaurės Makedonijos sudaro mažiau nei pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta apimtis.

(115)

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala (jei ji buvo) yra nereikšminga, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį tyrimas dėl iš Šiaurės Makedonijos importuojamų tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas nenustatant priemonių.

5.   IŠVADOS IR FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(116)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antidempingo tyrimas dėl importuojamų Šiaurės Makedonijos Respublikos, Rusijos ir Turkijos kilmės tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas.

(117)

Atsižvelgiant į pirma išdėstytus nustatytus faktus, skundo pateikėjo pateiktas prašymas registruoti tapo nebeaktualus.

(118)

Visoms šalims buvo pranešta apie Komisijos nustatytus faktus ir nustatytas terminas pastaboms pateikti.

(119)

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Baigiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamų Šiaurės Makedonijos Respublikos, Rusijos ir Turkijos kilmės suvirintų vamzdžių, vamzdelių ir tuščiavidurių profilių, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, išskyrus vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftotiekiams arba dujotiekiams tiesti, ir apsauginius vamzdžius, vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, kurių KN kodai šiuo metu yra 7306 61 92 ir 7306 61 99.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Rusijos ir Turkijos kilmės suvirintų vamzdžių, vamzdelių ir tuščiavidurių profilių, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, inicijavimą (OL C 347, 2018 9 28, p. 6).


28.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/52


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1110

2019 m. birželio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4976)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/1031 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje;

(2)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1031 priėmimo dienos buvo nustatytas kitas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(3)

2019 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje nustatytas Lenkijos Tomašuvo (tomaszowski) apskrityje, esančioje toje srityje, kuri šiuo metu neįtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedą. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalis;

(4)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos sritys Lenkijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)  2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5)  2019 m. birželio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1031, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 167, 2019 6 24, p. 34).


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

the area is delimited clockwise by:

Frontière avec la France,

Rue Mersinhat,

La N818jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N884,

La N884 jusque son intersection avec la N824,

La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

Le Routeux,

Rue d'Orgéo,

Rue de la Vierre,

Rue du Bout-d'en-Bas,

Rue Sous l'Eglise,

Rue Notre-Dame,

Rue du Centre,

La N845 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la N802,

La N802 jusque son intersection avec la N825,

La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411jusque son intersection avec la N40,

N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l'Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l'Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

Frontière avec la France,

La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

La N871 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avecla N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d'Aubange,

La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la rue du Fet,

Rue du Fet,

Rue de l'Accord jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

Rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue des Bruyères,

Rue des Bruyères,

Rue de Neufchâteau,

Rue de la Motte,

La N894 jusque son intersection avec laN85,

La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Varna the whole region excluding the villages covered in Part II;

in Silistra region:

whole municipality of Glavinitza,

whole municipality of Tutrakan,

whithinmunicipality of Dulovo:

Boil,

Vokil,

Grancharovo,

Doletz,

Oven,

Okorsh,

Oreshene,

Paisievo,

Pravda,

Prohlada,

Ruyno,

Sekulovo,

Skala,

Yarebitsa,

within municipality of Sitovo:

Bosna,

Garvan,

Irnik,

Iskra,

Nova Popina,

Polyana,

Popina,

Sitovo,

Yastrebna,

within municipality of Silistra:

Vetren,

in Dobrich region:

whole municipality of Baltchik,

wholemunicipality of General Toshevo,

whole municipality of Dobrich,

whole municipality of Dobrich-selska (Dobrichka),

within municipality of Krushari:

Severnyak,

Abrit,

Dobrin,

Alexandria,

Polkovnik Dyakovo,

Poruchik Kardzhievo,

Zagortzi,

Zementsi,

Koriten,

Krushari,

Bistretz,

Efreytor Bakalovo,

Telerig,

Lozenetz,

Krushari,

Severnyak,

Severtsi,

within municipality of Kavarna:

Krupen,

Belgun,

Bilo,

Septemvriytsi,

Travnik,

whole municipality of Tervel, except Brestnitsa and Kolartzi,

in Ruse region:

within municipality of Slivo pole:

Babovo,

Brashlen,

Golyamo vranovo,

Malko vranovo,

Ryahovo,

Slivo pole,

Borisovo,

within municipality of Ruse:

Sandrovo,

Prosena,

Nikolovo,

Marten,

Dolno Ablanovo,

Ruse,

Chervena voda,

Basarbovo,

within municipality of Ivanovo:

Krasen,

Bozhichen,

Pirgovo,

Mechka,

Trastenik,

within municipality of Borovo:

Batin,

Gorno Ablanovo,

Ekzarh Yosif,

Obretenik,

Batin,

within municipality of Tsenovo:

Krivina,

Belyanovo,

Novgrad,

Dzhulyunitza,

Beltzov,

Tsenovo,

Piperkovo,

Karamanovo,

in Veliko Tarnovo region:

within municipality of Svishtov:

Sovata,

Vardim,

Svishtov,

Tzarevets,

Bulgarsko Slivovo,

Oresh,

in Pleven region:

within municipality of Belene:

Dekov,

Belene,

Kulina voda,

Byala voda,

within municipality of Nikopol:

Lozitza,

Dragash voyvoda,

Lyubenovo,

Nikopol,

Debovo,

Evlogievo,

Muselievo,

Zhernov,

Cherkovitza,

within municipality of Gulyantzi:

Somovit,

Dolni vit,

Milkovitsa,

Shiyakovo,

Lenkovo,

Kreta,

Gulyantzi,

Brest,

Dabovan,

Zagrazhdan,

Gigen,

Iskar,

within municipality of Dolna Mitropoliya:

Komarevo,

Baykal,

Slavovitsa,

Bregare,

Orehovitsa,

Krushovene,

Stavertzi,

Gostilya,

in Vratza region:

within municipality of Oryahovo:

Dolni vadin,

Gorni vadin,

Ostrov,

Galovo,

Leskovets,

Selanovtsi,

Oryahovo,

within municipality of Miziya:

Saraevo,

Miziya,

Voyvodovo,

Sofronievo,

within municipality of Kozloduy:

Harlets,

Glozhene,

Butan,

Kozloduy,

in Montana region:

within municipality of Valtchedram:

Dolni Tzibar,

Gorni Tzibar,

Ignatovo,

Zlatiya,

Razgrad,

Botevo,

Valtchedram,

Mokresh,

within municipality Lom:

Kovatchitza,

Stanevo,

Lom,

Zemphyr,

Dolno Linevo,

Traykovo,

Staliyska mahala,

Orsoya,

Slivata,

Dobri dol,

within municipality of Brusartsi:

Vasilyiovtzi,

Dondukovo,

in Vidin region:

within municipality of Ruzhintsi:

Dinkovo,

Topolovets,

Drenovets,

within municipality of Dimovo:

Artchar,

Septemvriytzi,

Yarlovitza,

Vodnyantzi,

Shipot,

Izvor,

Mali Drenovetz,

Lagoshevtzi,

Darzhanitza,

within municipality of Vidin:

Vartop,

Botevo,

Gaytantsi,

Tzar Simeonovo,

Ivanovtsi,

Zheglitza,

Sinagovtsi,

Dunavtsi,

Bukovets,

Bela Rada,

Slana bara,

Novoseltsi,

Ruptzi,

Akatsievo,

Vidin,

Inovo,

Kapitanovtsi,

Pokrayna,

Antimovo,

Kutovo,

Slanotran,

Koshava,

Gomotartsi.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Hiiu maakond.

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 651100, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658201, 658202 és 658403 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900750, 901250, 901260, 901270, 901350, 901551, 901560, 901570, 901580, 901590, 901650, 901660, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902450, 902550, 902650, 902660, 902670, 902750, 903250, 903650, 903750, 903850, 904350, 904750, 904760, 904850, 904860, 905360, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Heves megye 702550, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, és 705350 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950, 751150, 752150 és755550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 552010, 552150, 552250, 552350, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855350, 855450, 855550, 855650, 855660 és 855850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Aizputes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Kazdangas pagasts un Aizputes pilsēta,

Alsungas novads,

Durbes novada Dunalkas un Tadaiķu pagasts,

Kuldīgas novada Gudenieku pagasts,

Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

Grobiņas novada Bārtas un Gaviezes pagasts,

Rucavas novada Dunikas pagasts.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 2128 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2106, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytuvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

Pagėgių savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė,

Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnujų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

Rietavo savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Ruciane – Nida w powiecie piskim,

część gminy Miłki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63, część gminy Ryn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn, część gminy Giżycko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na południe od granicy miasta Giżycko w powiecie giżyckim,

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy Sorkwity położona na południe od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

gminy Dźwierzuty, Rozogi i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

gminy Gronowo Elbląskie, Markusy, Rychliki, część gminy Elbląg położona na zachód od zachodniej granicy powiatu miejskiego Elbląg i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 22 i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

gminy Barczewo, Biskupiec, Dobre Miasto, Dywity, Jonkowo, Świątki i część gminy Jeziorany położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 593 w powiecie olsztyńskim,

gminy Łukta, Miłakowo, Małdyty, Miłomłyn i Morąg w powiecie ostródzkim,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Rudka, Wyszki, część gminy Brańsk położona na północ od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk i miasto Brańsk w powiecie bielskim,

gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

powiat zambrowski;

w województwie mazowieckim:

gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin, Łyse i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

powiat miejski Ostrołęka,

powiat ostrowski,

gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Mała Wieś, Staroźreby i Wyszogród w powiecie płockim,

gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

gminy Baboszewo, Dzierzążnia, Płońsk z miastem Płońsk i Sochocin w powiecie płońskim,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Dobre, Stanisławów, część gminy Jakubów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A2, część gminy Kałuszyn położona na północ od linii wyznaczonej przez drogi nr 2 i 92 i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A2 w powiecie mińskim,

gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

powiat żyrardowski,

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i część gminy Stromiec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

gminy Iłów, Nowa Sucha, Rybno, część gminy Teresin położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i część miasta Sochaczew położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim;

w województwie lubelskim:

gminy Bełżyce, Borzechów, Bychawa, Niedrzwica Duża, Jastków, Konopnica, Strzyżewice, Wysokie, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gminy Adamów, Miączyn, Nielisz, Sitno, Komarów-Osada, Krasnobród, Łabunie, Sułów, Szczebrzeszyn, Zamość i Zwierzyniec w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

gmina Jeziorzany i część gminy Kock położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Czarną w powiecie lubartowskim,

gminy Adamów i Serokomla w powiecie łukowskim,

gminy Nowodwór, Ryki, Ułęż i miasto Dęblin w powiecie ryckim,

gminy Janowiec, i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

gminy Chodel, Karczmiska, Łaziska, Opole Lubelskie, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

gminy Rudnik i Żółkiewkaw powiecie krasnostawskim,

gminy Krynice, Rachanie i Tarnawatka w powiecie tomaszowskim,

gminy Aleksandrów, Józefów, Łukowa, Obsza i Tereszpol w powiecie biłgorajskim,

gminy Kraśnik z miastem Kraśnik, Szastarka, Trzydnik Duży, Urzędów, Wilkołaz i Zakrzówek w powiecie kraśnickim,

gminy Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Cieszanów, Oleszyce, Stary Dzików, Wielki Oczy i Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim,

gminy Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

gmina Gorzyce w powiecie tarnobrzeskim;

w województwie świętokrzyskim:

gminy Tarłów i Ożarów w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy, Zawichost i miasto Sandomierz w powiecie sandomierskim.

8.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Județul Alba,

Județul Cluj,

Județul Harghita,

Județul Hunedoara,

Județul Iași,

Județul Neamț,

Restul județului Mehedinți care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Garla Mare,

Hinova,

Burila Mare,

Gruia,

Pristol,

Dubova,

Municipiul Drobeta Turnu Severin,

Eselnița,

Salcia,

Devesel,

Svinița,

Gogoșu,

Simian,

Orșova,

Obârșia Closani,

Baia de Aramă,

Bala,

Florești,

Broșteni,

Corcova,

Isverna,

Balta,

Podeni,

Cireșu,

Ilovița,

Ponoarele,

Ilovăț,

Patulele,

Jiana,

Iyvoru Bârzii,

Malovat,

Bălvănești,

Breznița Ocol,

Godeanu,

Padina Mare,

Corlățel,

Vânju Mare,

Vânjuleț,

Obârșia de Câmp,

Vânători,

Vladaia,

Punghina,

Cujmir,

Oprișor,

Dârvari,

Căzănești,

Husnicioara,

Poroina Mare,

Prunișor,

Tămna,

Livezile,

Rogova,

Voloiac,

Sisești,

Sovarna,

Bălăcița,

Județul Gorj,

Județul Suceava,

Județul Mureș,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin.

II DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

the area is delimited clockwise by:

La frontière avec la France au niveau de Florenville,

La N85 jusque son intersection avec la N894au niveau de Florenville,

La N894 jusque son intersection avec larue de la Motte,

La rue de la Motte jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

La rue de Neufchâteau,

La rue des Bruyères jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

La rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue de l'Accord,

La rue de l'Accord,

La rue du Fet,

La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d'Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la N871,

La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Varna region:

within municipality of Beloslav:

Razdelna,

within municipalty of Devnya:

Devnya,

Povelyanovo,

Padina,

within municipality of Vetrino:

Gabarnitsa,

within municipality of Provadiya:

Staroselets,

Petrov dol,

Provadiya,

Dobrina,

Manastir,

Zhitnitsa,

Tutrakantsi,

Bozveliysko,

Barzitsa,

Tchayka,

within municipality of Avren:

Trastikovo,

Sindel,

Avren,

Kazashka reka,

Yunak,

Tsarevtsi,

Dabravino,

within municipality of Dalgopol:

Tsonevo,

Velichkovo,

within municipality of Dolni chiflik:

Nova shipka,

Goren chiflik,

Pchelnik,

Venelin,

in Silistra region:

within municipality of Kaynardzha:

Voynovo,

Kaynardzha,

Kranovo,

Zarnik,

Dobrudzhanka,

Golesh,

Svetoslav,

Polkovnik Cholakovo,

Kamentzi,

Gospodinovo,

Davidovo,

Sredishte,

Strelkovo,

Poprusanovo,

Posev,

within municipality of Alfatar:

Alfatar,

Alekovo,

Bistra,

Kutlovitza,

Tzar Asen,

Chukovetz,

Vasil Levski,

within municipality of Silistra:

Glavan,

Silistra,

Aydemir,

Babuk,

Popkralevo,

Bogorovo,

Bradvari,

Sratzimir,

Bulgarka,

Tsenovich,

Sarpovo,

Srebarna,

Smiletz,

Profesor Ishirkovo,

Polkovnik Lambrinovo,

Kalipetrovo,

Kazimir,

Yordanovo,

within municipality of Sitovo:

Dobrotitza,

Lyuben,

Slatina,

within municipality of Dulovo:

Varbino,

Polkovnik Taslakovo,

Kolobar,

Kozyak,

Mezhden,

Tcherkovna,

Dulovo,

Razdel,

Tchernik,

Poroyno,

Vodno,

Zlatoklas,

Tchernolik,

in Dobrich region:

within municipality of Krushari:

Kapitan Dimitrovo,

Ognyanovo,

Zimnitza,

Gaber,

within municipality of Dobrich-selska:

Altsek,

Vodnyantsi,

Feldfebel Denkovo,

Hitovo,

within municipality of Tervel:

Brestnitza,

Kolartzi,

Angelariy,

Balik,

Bezmer,

Bozhan,

Bonevo,

Voynikovo,

Glavantsi,

Gradnitsa,

Guslar,

Kableshkovo,

Kladentsi,

Kochmar,

Mali izvor,

Nova Kamena,

Onogur,

Polkovnik Savovo,

Popgruevo,

Profesor Zlatarski,

Sartents,

Tervel,

Chestimenstko,

within municipality Shabla:

Shabla,

Tyulenovo,

Bozhanovo,

Gorun,

Gorichane,

Prolez,

Ezeretz,

Zahari Stoyanovo,

Vaklino,

Granichar,

Durankulak,

Krapetz,

Smin,

Staevtsi,

Tvarditsa,

Chernomortzi,

within municipality of Kavarna:

Balgarevo,

Bozhurets,

Vranino,

Vidno,

Irechek,

Kavarna,

Kamen briag,

Mogilishte,

Neykovo,

Poruchik Chunchevo,

Rakovski,

Sveti Nikola,

Seltse,

Topola,

Travnik,

Hadzhi Dimitar,

Chelopechene.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150,705250, 705450,705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 855250, 855460, 855750, 855950, 855960, 856051, 856150, 856250, 856260, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857050, 857150, 857350, 857450, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550, továbbá 850650, 850850, 851851 és 851852 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821, 552360 és 552960 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651200, 652100, 655400, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658100, 658310, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670, 901850, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901450, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 904450, 904460, 904550, 904650 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Ādažu novads,

Aizputes novada Kalvenes pagasts,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads,

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novada Durbes un Vecpils pagasts,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas, Kabiles, Rumbas, Kurmāles, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Laidu un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Pampāļu, Šķēdes, Nīgrandes, Zaņas, Ezeres, Rubas, Jaunauces un Vadakstes pagasts,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novads,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novads,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė: Ventos ir Papilės seniūnijos,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų sa