ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 167

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. birželio 24d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1025, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas Pruneaux d'Agen/Pruneaux d'Agen mi-cuits (SGN)

1

 

*

2019 m. birželio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1026 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių

3

 

*

2019 m. birželio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1027, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas Tiroler Speck (SGN)

18

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1028 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės alyvuogių tarybos narių taryboje dėl alyvuogių aliejui ir alyvuogių išspaudų aliejui taikomų prekybos standartų

24

 

*

2019 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1029 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi atitinkamuose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos komitetuose, dėl JT taisyklių Nr. 14, 17, 24, 30, 44, 51, 64, 75, 78, 79, 83, 85, 90, 115, 117, 129, 138, 139, 140 ir 145 pakeitimų pasiūlymų, dėl bendrųjų techninių reglamentų Nr. 15 ir 19 pakeitimų pasiūlymų, dėl Bendrojo nutarimo M.R.2 pakeitimo pasiūlymo, dėl vienos naujos JT taisyklės pasiūlymo ir dėl leidimų parengti bendruosius techninius reglamentus pakeitimų pasiūlymų

27

 

*

2019 m. birželio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1030, kuriuo nukeliama patvirtinimo, kad indoksakarbą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, galiojimo pabaigos data ( 1 )

32

 

*

2019 m. birželio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1031, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4883)  ( 1 )

34

 

 

GAIRĖS

 

*

2019 m. gegužės 10 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2019/1032, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2019/11)

64

 

*

2019 m. gegužės 10 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2019/1033, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2016/65 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemą įgyvendinant taikomų įvertinimų mažesne nei rinkos verte (ECB/2019/12)

75

 

*

2019 m. gegužės 10 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2019/1034, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2014/31 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu (ECB/2019/13)

79

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

2019 m. balandžio 10 d. ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo jungtinio komiteto, sprendimas Nr. 1/2019 [2019/1035]

81

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1025

2019 m. birželio 18 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas „Pruneaux d'Agen“/„Pruneaux d'Agen mi-cuits“ (SGN)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Pruneaux d'Agen“/„Pruneaux d'Agen mi-cuits“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2066/2002 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką. Šiuo pakeitimu pavadinimas „Pruneaux d'Agen“/„Pruneaux d'Agen mi-cuits“ keičiamas į „Pruneaux d'Agen“;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Pruneaux d'Agen“/„Pruneaux d'Agen mi-cuits“ (SGN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  2002 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2066/2002, papildantis Reglamento (EB) Nr. 2400/96 dėl tam tikrų pavadinimų įtraukimo į Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos numatytą Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą priedą (Carne de Bovino Cruzado dos Lameiros do Barroso, Pruneaux d'Agen – Pruneaux d'Agen mi-cuits, Carciofo romanesco del Lazio, Aktinidio Pierias, Milo Kastorias, Welsh Beef) (OL L 318, 2002 11 22, p. 4).

(3)  OL C 36, 2019 1 29, p. 5.


24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/3


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1026

2019 m. birželio 21 d.

dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (1), ypač į jo 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir 17 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad visi informacijos, pavyzdžiui, deklaracijų, prašymų ar sprendimų mainai tarp muitinių tarpusavyje ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat tokios informacijos saugojimas, kaip reikalaujama pagal muitų teisės aktus, būtų vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis;

(2)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/578 (2) nustatyta darbo programa, kurią įgyvendinant diegiamos Kodeksui taikyti reikalingos elektroninės sistemos, kurias reikia sukurti vykdant to sprendimo priedo II skirsnyje išvardytus projektus;

(3)

reikėtų nurodyti elektroninių sistemų veikimui svarbias technines priemones, pavyzdžiui, šių sistemų kūrimo, testavimo ir diegimo priemones, taip pat jų priežiūros ir keitimo priemones. Dar reikėtų nurodyti priemones, susijusias su duomenų apsauga, duomenų atnaujinimu, duomenų tvarkymo apribojimais ir sistemų nuosavybe bei saugumu;

(4)

siekiant apsaugoti Sąjungos, valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų teises bei interesus, svarbu nustatyti procedūrines taisykles ir numatyti alternatyvius sprendimus, taikytinus laikinai sutrikus elektroninių sistemų veikimui;

(5)

Muitinės sprendimų sistema, sukurta įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/578 nurodytą SMK muitinės sprendimų projektą, diegiama siekiant suderinti procesus, susijusius su prašymo priimti muitinės sprendimą pateikimu, sprendimo priėmimu ir sprendimo valdymu visoje Sąjungoje naudojantis tik elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Todėl reikia nustatyti tos elektroninės sistemos taikymo tvarką reglamentuojančias taisykles. Sistemos taikymo sritį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į muitinės sprendimus, dėl kurių reikia teikti prašymus, juos priimti ir valdyti naudojantis ta sistema. Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, taikomas sistemos bendriesiems komponentams (ES verslininkų portalui, centrinei muitinės sprendimų valdymo sistemai ir klientų duomenų tvarkymo paslaugoms) ir nacionaliniams komponentams (nacionaliniam verslininkų portalui ir nacionalinei muitinės sprendimų valdymo sistemai), nurodant jų funkcijas ir tarpusavio sąsajas;

(6)

dar reikia nustatyti taisykles, taikytinas duomenims, susijusiems su leidimais, kurie jau yra saugomi veikiančiose elektroninėse sistemose, pavyzdžiui, reguliariųjų laivybos linijų (RSS) sistemoje, ir nacionalinėse sistemose ir kurie turi būti perkelti į Muitinės sprendimų sistemą;

(7)

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos, sukurtos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/578 nurodytą Tiesioginės verslininkų prieigos prie Europos informacinių sistemų (Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo) projektą, paskirtis – valdyti ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų naudotojų tapatybės nustatymo ir prieigos kontrolės procesą. Reikia nustatyti išsamias taisykles, susijusias su sistemos taikymo sritimi ir savybėmis, apibrėžiant skirtingus sistemos komponentus (bendruosius ir nacionalinius komponentus), jų funkcijas ir tarpusavio sąsajas. Tačiau kol kas skaitmeninio parašo funkcija dar nėra vykdoma kaip Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos funkcijų dalis. Todėl šiame reglamente nebuvo galima nustatyti išsamių su šia funkcija susijusių taisyklių;

(8)

Europos privalomosios tarifinės informacijos (EBTI) sistemos, patobulintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/578 nurodytą SMK privalomosios tarifinės informacijos (PTI) projektą, paskirtis – su prašymo priimti PTI sprendimą pateikimu, sprendimo priėmimu ir sprendimo valdymu susijusius procesus suderinti su Kodekso reikalavimais ir juos vykdyti naudojantis tik elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Todėl reikia nustatyti tos sistemos taikymo tvarką reglamentuojančias taisykles. Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, taikomas sistemos bendriesiems komponentams (ES verslininkų portalui, centrinei EBTI sistemai ir PTI naudojimo stebėsenai) ir nacionaliniams komponentams (nacionaliniam verslininkų portalui ir nacionalinei PTI sistemai), nurodant jų funkcijas ir tarpusavio sąsajas. Be to, šiuo projektu siekiama palengvinti privalomo PTI naudojimo stebėseną ir PTI naudojimo pratęsimo stebėseną bei valdymą;

(9)

Ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI) sistemos, patobulintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/578 nurodytą SMK ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo sistemos (EORI 2) projektą, paskirtis – patobulinti veikiančią visos Europos EORI sistemą, kurią įdiegus sudaryta galimybė registruoti ir identifikuoti Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojus, trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis Sąjungos muitų teisės aktų taikymo tikslais. Todėl reikia nustatyti taisykles, taikomas EORI sistemai, nurodant jos komponentus (centrinę EORI sistemą ir nacionalines EORI sistemas) ir nustatant jos naudojimo tvarką;

(10)

Įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) sistemos, patobulintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/578 nurodytą SMK įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) projektą, paskirtis – patobulinti veiklos procesus, susijusius su AEO prašymais bei leidimais ir jų valdymu. Ši sistema taip pat diegiama siekiant nustatyti elektronines AEO prašymų ir sprendimų formas ir suteikti galimybę ekonominės veiklos vykdytojams naudojantis ES darniąja verslininko sąsaja (e. AEO tiesiogine verslininkų prieiga) elektroninėmis priemonėmis teikti AEO prašymus ir gauti AEO sprendimus. Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, taikomas sistemos bendriesiems komponentams;

(11)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2089 (3) nustatytos elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninės priemonės. Tas reglamentas taikomas Muitinės sprendimų sistemai ir Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemai, veikiančioms nuo 2017 m. spalio mėn. Netrukus pradės veikti kitos trys sistemos (EBTI, EORI ir AEO), todėl reikėtų nustatyti ir joms skirtas technines priemones. Atsižvelgiant į būtinų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2089 pakeitimų skaičių ir siekiant aiškumo, tas reglamentas turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju;

(12)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Jei, taikant Sąjungos muitų teisės aktus, elektroninėse sistemose reikia apdoroti asmens duomenis, jie turi būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2016/679 (4) ir (ES) 2018/1725 (5). Elektroninėse sistemose gali būti apdorojami tik Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (6) A priedo I antraštinės dalies 1 skyriaus punkte „3 grupė. Šalys“, A priedo I antraštinės dalies 2 skyriaus punkte „3 grupė. Šalys“ ir 12–01 priede nurodyti ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų asmens duomenys;

(13)

šiame įgyvendinimo reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šioms elektroninėms sistemoms, sukurtoms ar patobulintoms įgyvendinant Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/578 priede nurodytus projektus:

a)

Muitinės sprendimų sistemai, sukurtai įgyvendinus SMK muitinės sprendimų projektą;

b)

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemai, sukurtai įgyvendinus Tiesioginės verslininkų prieigos prie Europos informacinių sistemų (Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo) projektą;

c)

Europos privalomosios tarifinės informacijos (EBTI) sistemai, patobulintai įgyvendinus SMK privalomosios tarifinės informacijos (PTI) projektą;

d)

Ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI) sistemai, patobulintai pagal Kodekso reikalavimus įgyvendinus EORI 2 projektą;

e)

Įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) sistemai, patobulintai pagal Kodekso reikalavimus įgyvendinus Įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) projektą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   bendrasis komponentas– Sąjungos lygmeniu sukurtas elektroninių sistemų komponentas, kuriuo gali naudotis visos valstybės narės;

2)   nacionalinis komponentas– nacionaliniu lygmeniu sukurtas elektroninių sistemų komponentas, kuriuo gali naudotis jį sukūrusi valstybė narė.

3 straipsnis

Už informaciją apie elektronines sistemas atsakingi asmenys ryšiams

Kad būtų galima keistis informacija, siekiant užtikrinti elektroninių sistemų koordinuotą kūrimą, eksploatavimą ir priežiūrą, Komisija ir valstybės narės paskiria asmenis ryšiams, atsakingus už informaciją apie kiekvieną elektroninę sistemą.

Jos viena kitai perduoda tų asmenų ryšiams duomenis ir nedelsdamos viena kitą informuoja apie bet kokius tų duomenų pasikeitimus.

II SKYRIUS

MUITINĖS SPRENDIMŲ SISTEMA

4 straipsnis

Muitinės sprendimų sistemos objektas ir struktūra

1.   Muitinės sprendimų sistema (MSS) sudaro sąlygas komunikacijai tarp Komisijos, valstybių narių, ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų, teikiant ir apdorojant 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ir leidimus, taip pat valdant su leidimais susijusius sprendimus, visų pirma dėl jų dalinio pakeitimo, atšaukimo, pripažinimo negaliojančiais ir galiojimo sustabdymo.

2.   MSS sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

ES verslininkų portalas;

b)

centrinė muitinės sprendimų valdymo sistema (toliau – centrinė MSVS);

c)

klientų duomenų tvarkymo paslaugos.

3.   Valstybės narės gali sukurti šiuos nacionalinius komponentus:

a)

nacionalinį verslininkų portalą;

b)

nacionalinę muitinės sprendimų valdymo sistemą (toliau – nacionalinė MSVS).

5 straipsnis

MSS naudojimas

1.   MSS naudojama šiais tikslais: pateikti ir apdoroti prašymus suteikti toliau išvardytus leidimus, taip pat valdyti sprendimus, susijusius su prašymais ar leidimais:

a)

leidimą supaprastintu būdu nustatyti sumas, kurios yra prekių muitinės vertės dalis, nurodytą Kodekso 73 straipsnyje;

b)

leidimą pateikti bendrąją garantiją, įskaitant galimą jos dydžio sumažinimą arba atleidimą nuo pareigos ją pateikti, nurodytą Kodekso 95 straipsnyje;

c)

leidimą atidėti mokėtino muito mokėjimą, jei leidimas nesuteikiamas dėl vienintelės operacijos, nurodytą Kodekso 110 straipsnyje;

d)

leidimą turėti laikinojo saugojimo sandėlį, nurodytą Kodekso 148 straipsnyje;

e)

leidimą steigti reguliariąsias laivybos linijas, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 120 straipsnyje;

f)

leidimą naudotis įgaliotojo išdavėjo statusu, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128 straipsnyje;

g)

leidimą reguliariai naudotis supaprastinta deklaracija, nurodytą Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje;

h)

leidimą atlikti centralizuotą muitinį įforminimą, nurodytą Kodekso 179 straipsnyje;

i)

leidimą pateikti muitinės deklaraciją (taip pat ir eksporto procedūros atveju) įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, nurodytą Kodekso 182 straipsnyje;

j)

leidimą naudotis savikontrole, nurodytą Kodekso 185 straipsnyje;

k)

leidimą naudotis įgaliotojo bananų svėrėjo statusu, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 155 straipsnyje;

l)

leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

m)

leidimą taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

n)

leidimą taikyti galutinio vartojimo procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

o)

leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

p)

leidimą naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies b punkte;

q)

leidimą naudotis įgaliotojo gavėjo TIR operacijoms statusu, nurodytą Kodekso 230 straipsnyje;

r)

leidimą naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu įforminant Sąjungos tranzito procedūrą, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a punkte;

s)

leidimą naudotis įgaliotojo gavėjo statusu atliekant Sąjungos tranzito procedūrą, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte;

t)

leidimą naudoti specialias plombas, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies c punkte;

u)

leidimą naudoti tranzito deklaraciją, kurioje pateikiama mažiau duomenų, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies d punkte;

v)

leidimą naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip muitinės deklaraciją, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punkte.

2.   MSS bendrieji komponentai naudojami 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

3.   Valstybė narė gali nuspręsti, kad MSS bendrieji komponentai gali būti naudojami 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai daro poveikį tik toje valstybėje narėje.

4.   MSS nenaudojama dirbant su kitais, nei išvardyti 1 dalyje, prašymais, leidimais arba sprendimais.

6 straipsnis

Tapatybės nustatymas ir prieiga prie MSS

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie MSS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis 14 straipsnyje nurodyta Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie MSS bendrųjų komponentų, jų įgaliojimai naudotis šiuo statusu turi būti registruojami Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemoje arba valstybės narės pagal 18 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių pareigūnų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie MSS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie MSS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

7 straipsnis

ES verslininkų portalas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie MSS prisijungia per ES verslininkų portalą.

2.   ES verslininkų portalas sąveikauja su centrine MSVS ir nacionalinėmis MSVS, jei valstybės narės jas yra sukūrusios.

3.   ES verslininkų portalas naudojamas 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

4.   Valstybė narė gali nuspręsti, kad ES verslininkų portalas gali būti naudojamas 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai daro poveikį tik toje valstybėje narėje.

Jei valstybė narė nusprendžia ES verslininkų portalą naudoti leidimams arba sprendimams, kurie daro poveikį tik toje valstybėje narėje, ji apie tai informuoja Komisiją.

8 straipsnis

Centrinė MSVS

1.   Muitinės centrinę MSVS naudoja 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams arba leidimams apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, tikrindamos, ar tenkinamos prašymo ir sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Centrinė MSVS sąveikauja su ES verslininkų portalu, klientų duomenų tvarkymo paslaugomis ir nacionalinėmis MSVS, jei valstybės narės jas yra sukūrusios.

9 straipsnis

Muitinių tarpusavio konsultacijos naudojantis MSS

Valstybės narės muitinė naudojasi centrine MSVS, kai jai reikia pasikonsultuoti su kitos valstybės narės muitine prieš priimant sprendimą, susijusį su 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais prašymais arba leidimais.

10 straipsnis

Klientų duomenų tvarkymo paslaugos

Klientų duomenų tvarkymo paslaugomis naudojamasi centralizuotai saugoti duomenims, kurie susiję su 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais leidimais, taip pat su tais leidimais susijusiais sprendimais, be to, jas teikiant sudaromos sąlygos kitų elektroninių sistemų, sukurtų vadovaujantis Kodekso 16 straipsniu, priemonėmis ieškoti informacijos apie tuos leidimus, kopijuoti jų duomenis ir gauti jų galiojimo patvirtinimą.

11 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie MSS taip pat gali prisijungti per nacionalinį verslininkų portalą, jei jis sukurtas.

2.   Apdorojant prašymus ir leidimus, nurodytus 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat valdant su tais prašymais ir leidimais susijusius sprendimus, kai tie leidimai arba sprendimai gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys gali pasirinkti, ar naudotis nacionaliniu verslininkų portalu, jei jis sukurtas, ar ES verslininkų portalu.

3.   Nacionalinis verslininkų portalas sąveikauja su nacionaline MSVS, jei ji sukurta.

4.   Jei valstybė narė sukuria nacionalinį verslininkų portalą, ji apie tai informuoja Komisiją.

12 straipsnis

Nacionalinė MSVS

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę MSVS naudoja 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, tikrindama, ar tenkinamos prašymo ir sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Nacionalinė MSVS sąveikauja su centrine MSVS, kai vykdomos muitinių tarpusavio konsultacijos, nurodytos 9 straipsnyje.

13 straipsnis

Duomenų, susijusių su leidimais, perkėlimas į MSS

1.   Duomenys, susiję su 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais leidimais, perkeliami į MSS ir saugomi joje, jei tie leidimai buvo suteikti nuo 2016 m. gegužės 1 d. arba pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (7) 346 straipsnį, gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir galioja duomenų perkėlimo dieną. Duomenys turi būti perkelti ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 1 d.

Valstybė narė gali nuspręsti pirmą pastraipą taikyti ir tiems 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems leidimams, kurie daro poveikį tik toje valstybėje narėje.

2.   Muitinės užtikrina, kad duomenys, kurie turi būti perkelti pagal 1 dalį, atitiktų Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 A priede ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 A priede nustatytus duomenų reikalavimus. Šiuo tikslu jos gali prašyti leidimo turėtoją pateikti reikiamą informaciją.

III SKYRIUS

VIENODO VARTOTOJŲ VALDYMO IR SKAITMENINIO PARAŠO SISTEMA

14 straipsnis

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos objektas ir struktūra

1.   Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema sudaro sąlygas komunikacijai tarp Komisijos ir valstybių narių tapatybės ir prieigos valdymo sistemų, nurodytų 18 straipsnyje, teikiant Komisijos darbuotojams, ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims saugią sankcionuotą prieigą prie elektroninių sistemų.

2.   Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

prieigos valdymo sistema;

b)

administravimo valdymo sistema.

3.   Valstybė narė tapatybės ir prieigos valdymo sistemą sukuria kaip nacionalinį Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos komponentą.

15 straipsnis

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos naudojimas

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema naudojama šių subjektų tapatybei nustatyti ir prieigos kontrolei užtikrinti:

a)

ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų, kad jie gautų prieigą prie MSS, EBTI sistemos ir AEO sistemos bendrųjų komponentų;

b)

Komisijos darbuotojų, kad jie gautų prieigą prie MSS, EBTI sistemos, EORI sistemos ir AEO sistemos bendrųjų komponentų ir galėtų atlikti Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos priežiūrą ir ją valdyti.

16 straipsnis

Prieigos valdymo sistema

Komisija sukuria prieigos valdymo sistemą, kurios priemonėmis būtų galima gauti patvirtinimą, kad tenkintini ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų prašymai gauti prieigą, pateikti per Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemą, sąveikaujančią su valstybių narių tapatybės ir prieigos valdymo sistemomis, nurodytomis 18 straipsnyje.

17 straipsnis

Administravimo valdymo sistema

Komisija sukuria administravimo valdymo sistemą, kurios priemonėmis tvarkomos tapatybės nustatymo ir autorizavimo taisyklės, pagal kurias patvirtinama, kad pagal ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų identifikavimo duomenis jiems suteiktina prieiga prie elektroninių sistemų.

18 straipsnis

Valstybių narių tapatybės ir prieigos valdymo sistemos

Valstybės narės sukuria tapatybės ir prieigos valdymo sistemą siekdamos užtikrinti:

a)

saugų ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų identifikavimo duomenų registravimą ir saugojimą;

b)

saugius ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų pasirašytų ir koduotų identifikavimo duomenų mainus.

IV SKYRIUS

EUROPOS PRIVALOMOSIOS TARIFINĖS INFORMACIJOS SISTEMA

19 straipsnis

EBTI sistemos objektas ir struktūra

1.   Vadovaujantis Kodekso 33 ir 34 straipsniais, EBTI sistema sudaro sąlygas:

a)

vykdyti komunikaciją tarp Komisijos, valstybių narių, ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų teikiant ir apdorojant PTI prašymus ir PTI sprendimus;

b)

valdyti visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui;

c)

vykdyti privalomo PTI sprendimų naudojimo stebėseną;

d)

vykdyti PTI sprendimų naudojimo pratęsimo stebėseną ir valdymą.

2.   EBTI sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

ES verslininkų portalas;

b)

centrinė EBTI sistema;

c)

galimybė vykdyti PTI sprendimų naudojimo stebėseną.

3.   Valstybės narės kaip nacionalinį komponentą gali sukurti nacionalinę privalomosios tarifinės informacijos sistemą (toliau – nacionalinė PTI sistema) ir nacionalinį verslininkų portalą.

20 straipsnis

EBTI sistemos naudojimas

1.   EBTI sistema naudojama informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, teikti, apdoroti, jos mainams vykdyti ir jai saugoti, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 21 straipsnio 1 dalyje.

2.   Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 21 straipsnio 3 dalimi, EBTI sistema naudojama padėti muitinėms tikrinti, kaip laikomasi su PTI susijusių pareigų.

3.   Komisija EBTI sistemą naudoja valstybėms narėms pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 22 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą informuoti, kai tik pasiekiamas prekių, kurių muitinis įforminimas gali būti atliekamas pratęstu naudojimosi sprendimu laikotarpiu, kiekis.

21 straipsnis

Tapatybės nustatymas ir prieiga prie EBTI sistemos

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis 14 straipsnyje nurodyta Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, jų įgaliojimai naudotis šiuo statusu turi būti registruojami Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemoje arba valstybės narės pagal 18 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių pareigūnų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

22 straipsnis

ES verslininkų portalas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie EBTI sistemos prisijungia per ES verslininkų portalą.

2.   ES verslininkų portalas sąveikauja su centrine EBTI sistema ir užtikrina nukreipimo į nacionalinius verslininkų portalus galimybę, jei valstybės narės yra sukūrusios nacionalines PTI sistemas.

3.   ES verslininkų portalas naudojamas informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, teikti ir jos mainams vykdyti.

23 straipsnis

Centrinė EBTI sistema

1.   Muitinės centrinę EBTI sistemą naudoja informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, apdoroti, jos mainams vykdyti ir jai saugoti, tikrindamos, ar tenkinamos prašymo ir sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Muitinės centrinę EBTI sistemą naudoja taikydamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 16 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalies b punktą ir 5 dalį.

3.   Centrinė EBTI sistema sąveikauja su ES verslininkų portalu ir nacionalinėmis PTI sistemomis, jei jos sukurtos.

24 straipsnis

Muitinių tarpusavio konsultacijos naudojantis centrine EBTI sistema

Valstybės narės muitinė centrinę EBTI sistemą naudoja, kai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 16 straipsnio 1 dalies laikymuisi užtikrinti jai reikia pasikonsultuoti su kitos valstybės narės muitine.

25 straipsnis

PTI sprendimų naudojimo stebėsena

Galimybe vykdyti PTI sprendimų naudojimo stebėseną naudojamasi taikant Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 21 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

26 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Jei valstybė narė pagal 19 straipsnio 3 dalį yra sukūrusi nacionalinę PTI sistemą, pagrindinis ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų prisijungimo prie nacionalinės PTI sistemos būdas yra prisijungimas per nacionalinį verslininkų portalą.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys nacionalinį verslininkų portalą, jei jis sukurtas, naudoja informacijos apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, mainams vykdyti.

3.   Nacionalinis verslininkų portalas sąveikauja su nacionaline PTI sistema, jei ji sukurta.

4.   Nacionalinis verslininkų portalas padeda vykdyti procesus, lygiaverčius procesams, kuriuos padeda vykdyti ES verslininkų portalas.

5.   Jei valstybė narė sukuria nacionalinį verslininkų portalą, ji apie tai informuoja Komisiją. Komisija užtikrina, kad nacionalinis verslininkų portalas būtų tiesiogiai prieinamas per ES verslininkų portalą.

27 straipsnis

Nacionalinė PTI sistema

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę PTI sistemą naudoja informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, apdoroti, jos mainams vykdyti ir jai saugoti, tikrindama, ar tenkinamos prašymo ar sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Valstybės narės muitinė savo nacionalinę PTI sistemą naudoja taikydama Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 16 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalies b punktą ir 5 dalį, išskyrus atvejus, kai ji tuo tikslu naudojasi centrine EBTI sistema.

3.   Nacionalinė PTI sistema sąveikauja su nacionaliniu verslininkų portalu ir centrine EBTI sistema.

V SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ REGISTRAVIMO IR IDENTIFIKAVIMO SISTEMA

28 straipsnis

EORI sistemos objektas ir struktūra

EORI sistema sudaro sąlygas Sąjungos lygmeniu registruoti, priskiriant unikalų registracijos numerį, ir identifikuoti ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis.

EORI sistemą sudaro šie komponentai:

a)

centrinė EORI sistema;

b)

nacionalinės EORI sistemos, jei valstybės narės yra jas sukūrusios.

29 straipsnis

EORI sistemos naudojimas

1.   EORI sistema naudojama šiais tikslais:

a)

valstybių narių teikiamiems ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų registracijos duomenims, nurodytiems Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 12–01 priede (toliau – EORI duomenys), gauti;

b)

EORI duomenims, susijusiems su ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų registravimu ir identifikavimu, centralizuotai saugoti;

c)

užtikrinti, kad EORI duomenys būtų prieinami valstybėms narėms.

2.   EORI sistema užtikrina muitinėms interneto prieigą prie centrinėje sistemoje saugomų EORI duomenų.

3.   EORI sistema sąveikauja su visomis kitomis elektroninėmis sistemomis, kuriose naudojami EORI kodai.

30 straipsnis

Tapatybės nustatymas ir prieiga prie centrinės EORI sistemos

1.   Valstybių narių pareigūnų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EORI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

2.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EORI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

31 straipsnis

Centrinė EORI sistema

1.   Muitinės centrinę EORI sistemą naudoja taikydamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 7 straipsnį.

2.   Centrinė EORI sistema sąveikauja su nacionalinėmis EORI sistemomis, jei jos sukurtos.

32 straipsnis

Nacionalinė EORI sistema

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę EORI sistemą naudoja EORI duomenų mainams vykdyti ir tiems duomenims saugoti.

2.   Nacionalinė EORI sistema sąveikauja su centrine EORI sistema.

VI SKYRIUS

ĮGALIOTŲJŲ EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ SISTEMA

33 straipsnis

AEO sistemos objektas ir struktūra

1.   AEO sistema sudaro sąlygas komunikacijai tarp Komisijos, valstybių narių, ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų, teikiant ir apdorojant AEO prašymus, suteikiant AEO leidimus ir valdant visus kitus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 30 straipsnio 1 dalyje.

2.   AEO sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

ES verslininkų portalas;

b)

centrinė AEO sistema.

3.   Valstybės narės gali sukurti šiuos nacionalinius komponentus:

a)

nacionalinį verslininkų portalą;

b)

nacionalinę įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų sistemą (toliau – nacionalinė AEO sistema).

34 straipsnis

AEO sistemos naudojimas

1.   AEO sistema naudojama informacijai apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, teikti, tos informacijos mainams vykdyti ir jai saugoti, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 30 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 1 bei 4 dalyse.

2.   Muitinės AEO sistemą naudoja savo pareigoms pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 31 straipsnio 1 ir 4 dalis vykdyti ir atitinkamoms konsultacijoms registruoti.

35 straipsnis

Tapatybės nustatymas ir prieiga prie centrinės AEO sistemos

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis 14 straipsnyje nurodyta Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, jų įgaliojimai naudotis šiuo statusu turi būti registruojami Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemoje arba valstybės narės pagal 18 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių pareigūnų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

36 straipsnis

ES verslininkų portalas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie AEO sistemos prisijungia per ES verslininkų portalą.

2.   ES verslininkų portalas sąveikauja su centrine AEO sistema ir užtikrina nukreipimo į nacionalinius verslininkų portalus, jei jie sukurti, galimybę.

3.   ES verslininkų portalas naudojamas informacijai apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, teikti ir jos mainams vykdyti.

37 straipsnis

Centrinė AEO sistema

1.   Muitinės centrinę AEO sistemą naudoja informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti.

2.   Muitinės centrinę AEO sistemą naudoja taikydamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 30 ir 31 straipsnius.

3.   Centrinė AEO sistema sąveikauja su ES verslininkų portalu ir nacionalinėmis AEO sistemomis, jei jos sukurtos.

38 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Nacionalinis verslininkų portalas, jei jis sukurtas, sudaro sąlygas informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus mainams vykdyti.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai nacionalinį verslininkų portalą, jei jis sukurtas, naudoja informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus mainams su muitine vykdyti.

3.   Nacionalinis verslininkų portalas sąveikauja su nacionaline AEO sistema.

39 straipsnis

Nacionalinė AEO sistema

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę AEO sistemą naudoja informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti.

2.   Nacionalinė AEO sistema sąveikauja su nacionaliniu verslininkų portalu, jei jis sukurtas, ir centrine AEO sistema.

VII SKYRIUS

ELEKTRONINIŲ SISTEMŲ VEIKIMAS IR MOKYMAS JOMIS NAUDOTIS

40 straipsnis

Elektroninių sistemų kūrimas, testavimas, diegimas ir valdymas

1.   Bendruosius komponentus kuria, testuoja, diegia ir valdo Komisija. Nacionalinius komponentus kuria, testuoja, diegia ir valdo valstybės narės.

2.   Valstybės narės užtikrina nacionalinių komponentų sąveikumą su bendraisiais komponentais.

41 straipsnis

Elektroninių sistemų priežiūra ir pakeitimai

1.   Komisija atlieka bendrųjų komponentų priežiūrą, o valstybės narės – savo nacionalinių komponentų priežiūrą.

2.   Komisija ir valstybės narės užtikrina nepertraukiamą elektroninių sistemų veikimą.

3.   Komisija gali keisti elektroninių sistemų bendruosius komponentus, siekdama pašalinti triktis, pridėti naujų funkcijų arba pakeisti esamas.

4.   Komisija informuoja valstybes nares apie bendrųjų komponentų pakeitimus ir atnaujinimus.

5.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie nacionalinių komponentų pakeitimus ir atnaujinimus, galinčius turėti įtakos bendrųjų komponentų veikimui.

6.   Komisija ir valstybės narės viešai skelbia informaciją apie elektroninių sistemų pakeitimus ir atnaujinimus, atliekamus pagal 4 ir 5 dalis.

42 straipsnis

Laikinas elektroninių sistemų veikimo sutrikimas

1.   Jei laikinai sutrinka elektroninių sistemų veikimas, kaip nurodyta Kodekso 6 straipsnio 3 dalies b punkte, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys informaciją, reikalingą atitinkamiems formalumams atlikti, pateikia naudodamiesi valstybių narių nustatytomis priemonėmis, įskaitant ne elektronines duomenų apdorojimo priemones.

2.   Muitinės užtikrina, kad pagal 1 dalį pateikta informacija į atitinkamas elektronines sistemas būtų įvesta per 7 dienas nuo tada, kai atitinkamomis elektroninėmis sistemomis vėl galima naudotis.

3.   Komisija ir valstybės narės informuoja viena kitą apie negalėjimą naudotis elektroninėmis sistemomis dėl laikino jų veikimo sutrikimo.

43 straipsnis

Parama mokymui, kaip naudotis bendraisiais komponentais ir suprasti, kaip jie veikia

Komisija teikia paramą valstybėms narėms suteikdama tinkamą mokymo medžiagą, kaip naudotis elektroninių sistemų bendraisiais komponentais ir suprasti, kaip jie veikia.

VIII SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA, DUOMENŲ TVARKYMAS IR ELEKTRONINIŲ SISTEMŲ NUOSAVYBĖ IR SAUGUMAS

44 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Elektroninėse sistemose užregistruoti asmens duomenys tvarkomi siekiant įgyvendinti muitų teisės aktus ir atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos elektroninės sistemos tikslus, nustatytus atitinkamai 4 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnyje ir 33 straipsnio 1 dalyje.

2.   Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsniu, nacionalinės priežiūros institucijos, atsakingos už asmens duomenų apsaugą, ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas bendradarbiauja, kad užtikrintų koordinuotą elektroninėse sistemose užregistruotų asmens duomenų tvarkymo priežiūrą.

45 straipsnis

Elektroninėse sistemose užregistruotų duomenų atnaujinimas

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu užregistruoti duomenys atitiktų bendruosiuose komponentuose užregistruotus duomenis ir kad jie būtų nuolat atnaujinami.

46 straipsnis

Prieigos prie duomenų ir jų tvarkymo apribojimai

1.   Naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos elektroninių sistemų bendruosiuose komponentuose užregistravo valstybė narė, arba juos tvarkyti gali tik ta valstybė narė. Naudotis prieiga prie duomenų ir juos tvarkyti gali ir kita valstybė narė, jei ji dalyvauja apdorojant prašymą arba valdant sprendimą, su kuriuo duomenys susiję.

2.   Naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos elektroninių sistemų bendruosiuose komponentuose užregistravo ekonominės veiklos vykdytojas arba kitas asmuo, arba juos tvarkyti gali tik tas ekonominės veiklos vykdytojas arba tas asmuo. Naudotis prieiga prie duomenų ir juos tvarkyti gali ir valstybė narė, jei ji dalyvauja apdorojant prašymą arba valdant sprendimą, su kuriuo duomenys susiję.

3.   Duomenis, kuriuos centrinėje EBTI sistemoje užregistravo valstybė narė, gali tvarkyti tik ta valstybė narė. Duomenis tvarkyti gali ir kita valstybė narė, jei ji dalyvauja apdorojant prašymą, su kuriuo duomenys susiję, taip pat jeigu su ja konsultuojamasi pagal 24 straipsnį. Vadovaujantis 23 straipsnio 2 dalimi, naudotis prieiga prie tų duomenų gali visos valstybės narės.

4.   Naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos centrinėje EBTI sistemoje užregistravo ekonominės veiklos vykdytojas arba kitas asmuo, arba juos tvarkyti gali tik tas ekonominės veiklos vykdytojas arba tas asmuo. Vadovaujantis 23 straipsnio 2 dalimi, naudotis prieiga prie tų duomenų gali visos valstybės narės.

47 straipsnis

Sistemos nuosavybė

1.   Bendrųjų komponentų sistemos savininkė yra Komisija.

2.   Nacionalinių komponentų sistemos savininkės yra valstybės narės.

48 straipsnis

Sistemos saugumas

1.   Komisija užtikrina bendrųjų komponentų saugumą. Valstybės narės užtikrina nacionalinių komponentų saugumą.

Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės imasi bent tokių priemonių, kurios būtinos siekiant:

a)

užkirsti kelią neįgaliotiems asmenims turėti prieigą prie duomenims apdoroti naudojamos įrangos;

b)

užkirsti kelią neįgaliotiems asmenims įvesti duomenis, su jais susipažinti, juos keisti arba pašalinti;

c)

išaiškinti bet kurią a ir b punktuose nurodytą veiklą.

2.   Komisija ir valstybės narės informuoja vienos kitas apie bet kokią veiklą, kuri gali būti faktinio arba įtariamo elektroninių sistemų saugumo pažeidimo priežastis.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49 straipsnis

Elektroninių sistemų vertinimas

Komisija ir valstybės narės atlieka komponentų, už kuriuos jos atsako, vertinimą ir visų pirma analizuoja komponentų saugumą ir vientisumą ir tų komponentų priemonėmis apdorotų duomenų konfidencialumą.

Komisija ir valstybės narės informuoja vienos kitas apie vertinimo rezultatus.

50 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2089 panaikinamas.

51 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)  2016 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/578, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 99, 2016 4 15, p. 6).

(3)  2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2089 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių (OL L 297, 2017 11 15, p. 13).

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(6)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(7)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).


24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/18


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1027

2019 m. birželio 21 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas „Tiroler Speck“ (SGN)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Austrijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos (toliau – SGN) „Tiroler Speck“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1065/97 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

kadangi pakeitimai reikšmingi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalyje, Komisija pakeitimo paraišką paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalyje. Tada „Tiroler Speck“ bendrasis dokumentas buvo paskelbtas pirmą kartą;

(3)

į produkto specifikaciją, kuri galiojo tuomet, kai pakeitimo paraiška buvo pateikta Komisijai, įtrauktose ženklinimo taisyklėse buvo numatyta, kad saugoma geografinė nuoroda „Tiroler Speck“ negali būti verčiama į jokią kitą kalbą. Siūlomu pakeitimu siekta, be kita ko, leisti, kad saugomas pavadinimas tam tikromis aplinkybėmis būtų verčiamas;

(4)

2018 m. gegužės 7 d. Komisija gavo Italijos pranešimą apie prieštaravimą. Susijusį pagrįstą prieštaravimo pareiškimą Komisija gavo 2018 m. liepos 5 d. Italija pateikė prieštaravimą dėl ženklinimo apribojimų pakeitimo, susijusio su saugomo pavadinimo vertimu. Remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies c punktu, Italija teigė, kad, leidus naudoti išverstą saugomą pavadinimą (nepaisant to, kad jis būtų naudojamas kartu su saugomu pavadinimu vokiečių kalba), kiltų grėsmė visiškai arba iš dalies tapačiam pavadinimui („Südtiroler Speck/Speck Alto Adige“ (SGN));

(5)

Komisija tą prieštaravimą pripažino priimtinu ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu paragino Austriją ir Italiją pradėti atitinkamas trijų mėnesių konsultacijas, kad jos, laikydamosi vidaus procedūrų, pasiektų susitarimą;

(6)

šalys susitarimą pasiekė. 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Austrija susitarimo rezultatus pranešė Komisijai. Austrija ir Italija susitarė, kad į produkto „Tiroler Speck g.g.A.“ (SGN) specifikaciją įtrauktomis ženklinimo taisyklėmis turėtų ir toliau būti draudžiama etiketėse naudoti išverstą saugomą pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, pasiekus susitarimą dėl ženklinimo taisyklių, pakeitimo paraiška nebeteko galios;

(7)

remiantis paskelbtos pakeitimo paraiškos 5.5 punktu, į produkto specifikaciją įtrauktos ženklinimo nuostatos turėjo būti pakeistos taip:

„Ant kiekvieno parduoti paruošto supakuoto vieneto gerai matomoje vietoje turi būti pateiktas aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas ūkio numeris, partijos identifikavimo ženklas (t. y. partijos numeris arba data) ir žodžiai „Tiroler Speck g.g.A.“.

Be to, gali būti nurodyta ir panaudota mėsos dalis ir (arba) nustatytoje geografinėje vietovėje esantis gamintojo regionas. Ženklinimo pavyzdžiai: „Tiroler Speck g.g.A. Schinkenspeck“, „Tiroler Speck g.g.A. vom Schinken“, „Tiroler Speck g.g.A. Karreespeck aus dem Zillertal“, „Tiroler Speck g.g.A. vom Bauch; Region Ötztal“.

Galima pateikti užrašus atitinkamos prekybos vietovės kalba, jei kartu pateikiamas ir užrašas vokiečių kalba „Tiroler Speck g.g.A.“.

Leidžiama teikti vardus ir pavardes, firmų pavadinimus ar platintojo prekių ženklus, jei galutinis pateikimas nėra klaidinantis.“;

(8)

pakeitimo paraiškoje šie pakeitimai pagrįsti taip:

„Išsamiu ir plačiu ženklinimo reguliavimu pagerinamas skaidrumas ir vartotojų informavimas. Be to, reguliuojamas papildomų duomenų etiketėse naudojimas, kad būtų tiksliau nurodytos naudojamos mėsos dalys ir (arba) nustatytoje geografinėje vietovėje esantis gamintojo regionas: taip dar labiau pabrėžiamas gaminio regioninis pobūdis, o pateikiant papildomus naudojamų mėsos dalių užrašus gaminys aprašomas dar aiškiau. Taip tiksliau apibūdinamas gaminys, o vartotojams pateikiama tikslingesnė informacija.“;

(9)

remiantis pirmiau nurodytu susitarimu, į produkto specifikaciją įtrauktos ženklinimo nuostatos bus pakeistos taip:

„Ant kiekvieno parduoti paruošto supakuoto vieneto gerai matomoje vietoje turi būti pateiktas aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas ūkio numeris, partijos identifikavimo ženklas (t. y. partijos numeris arba data) ir saugomos geografinės nuorodos pavadinimas „Tiroler Speck“. Saugomos geografinės nuorodos pavadinimas „Tiroler Speck“ negali būti verčiamas į jokią kitą kalbą.

Iškart po saugomos geografinės nuorodos pavadinimo „Tiroler Speck“ turi būti pateiktas užrašas „saugoma geografinė nuoroda“ ir (arba) jo santrumpa SGN. Vietoj užrašo ir jo santrumpos vokiečių kalba arba kartu su jais gali būti pateiktas užrašas ir jo santrumpa kita bendrine kalba.

Siekiant geriau informuoti vartotojus, šalies, kurioje produktas parduodamas, bendrine kalba gali būti pateikiami produktą, taip pat panaudotą mėsos dalį apibūdinantys žodžiai („Schinkenspeck“, „Karreespeck“, „Bauchspeck“ arba „vom Schinken“, „vom Karree“, „vom Bauch“). Tačiau šie aprašomieji žodžiai turi būti aiškiai atskirti nuo saugomos geografinės nuorodos pavadinimo „Tiroler Speck“. Tuo tikslu aprašomieji žodžiai gali būti įrašomi atskiroje eilutėje, o tarp eilučių turi būti paliekamas pakankamas tarpas. Tačiau techninėje etiketėje pavadinimo nuo aprašomųjų žodžių gali būti neįmanoma atskirti dėl vietos stokos.

Nepažeidžiant įpareigojimo saugomos geografinės nuorodos pavadinimą aiškiai atskirti nuo papildomų aprašomųjų žodžių, techninėse etiketėse, t. y. etiketėse, kurios paprastai klijuojamos ant paruoštų parduoti ir supakuotų produktų pakuotės nugarinės pusės, dėl vietos stokos gali būti neįmanoma pavadinimą ir aprašomuosius žodžius įrašyti skirtingose eilutėse.

Išverstos nuorodos į kilmės vietą – Tirolio regioną – neturi būti naudojamos kaip produkto aprašomieji žodžiai.

Be to, gali būti nurodytas ir nustatytoje geografinėje vietovėje esantis gamintojo regionas, tačiau jis turi būti nurodomas atskirai nuo saugomos geografinės nuorodos pavadinimo „Tiroler Speck“ ir užrašo „saugoma geografinė nuoroda“ ir (arba) jo santrumpos SGN.

Leidžiama teikti vardus ir pavardes, firmų pavadinimus ar platintojo prekių ženklus, jei galutinis pateikimas nėra klaidinantis.“;

(10)

šie pakeitimai, kuriuos reikėtų laikyti pakeitimo paraiškos su pakeitimais, padarytais susitarimu, dalimi, susitarime pagrįsti taip:

Viena vertus, toliau bus užtikrinama, kad būtų naudojamas tik registruotas saugomas pavadinimas „Tiroler Speck“. Kita vertus, prašomame pakeitime numatyta galimybė pateikti papildomos produktą apibūdinančios informacijos, susijusios su panaudota mėsos dalimi ir nustatytoje geografinėje vietovėje esančiu gamintojo regionu. Tai leistų teikti pirkėjams išsamią ir skaidrią informaciją, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1169/2011, ir išsamesnę informaciją apie saugomą geografinę nuorodą „Tiroler Speck“. Kaip pavyzdžius galima paminėti šiuos junginius: „Tiroler Speck g.g.A. Schinkenspeck aus dem Zillertal“, „Tiroler Speck g.g.A. vom Schinken“, „Tiroler Speck g.g.A. Schinkenspeck“;

(11)

kadangi tai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 ir kitų ES teisės aktų nuostatas, į Austrijos ir Italijos sudaryto susitarimo turinį turėtų būti atsižvelgta;

(12)

atitinkamai pakeistas bendrasis dokumentas. Bendrajame dokumente po susitarimo padaryti pakeitimai nėra esminiai ir bet kuriuo atveju jais grąžinama prieštaravimo pareiškime užginčyta pirminė ženklinimo nuostata. Todėl dar kartą išnagrinėti paraiškos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 4 dalyje, nereikia. Tačiau informavimo tikslais turėtų būti paskelbta suvestinė bendrojo dokumento redakcija;

(13)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad pakeitimas, iš dalies pakeistas susitarimu, turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti pavadinimo „Tiroler Speck“ (SGN) specifikacijos, iš dalies pakeistos šiuo reglamentu, pakeitimai patvirtinami. Suvestinė bendrojo dokumento redakcija pateikiama šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  1997 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1065/97, papildantis Reglamento (EB) Nr. 1107/96 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų įregistravimo vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2081/92 17 straipsnyje nustatyta tvarka priedą (OL L 156, 1997 6 13, p. 5).

(3)  OL C 46, 2018 2 8, p. 8.


PRIEDAS

TIROLER SPECK

ES Nr. PGI-AT-02162 – 2016 8 8

SKVN ()

SGN (X)

1.   Pavadinimas (-ai)

„Tiroler Speck“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Austrija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Tiroler Speck g.g.A.“ (vok. g.g.A – SGN) yra tradicinis rankomis gaminamas nevirtos rūkytos sūdytos kiaulienos gaminys iš kumpinės, nugarinės, šoninės, mentės ir sprandinės be kaulų, sausai įtrinamas druska ir specialiu prieskonių mišiniu, kuriame turi būti bent kadagių, juodųjų pipirų ir česnakų, sūdomas, šaltai rūkomas ypatingu regione nusistovėjusiu būdu naudojant medieną, kurios bent 50 % sudaro bukas arba uosis, ir vytinamas oru. Išorės spalva yra tamsiai ruda, griežinėlis rausvas su balta lašinių dalimi. Kvapas yra stipriai aromatingas ir pikantiškas su aiškiu subrandintos mėsos pokvapiu ir dūmų kvapu. Skoniui būdingas švelnus prieskonių akcentas, sodriame mėsos aromate vyrauja aiškiai atpažįstami dūmų pokvapiai, kuriuos papildo juntamas druskos pokvapis.

Fizinės ir cheminės bei mikrobiologinės savybės:

 

Vandens ir baltymų santykis: ne didesnis kaip 1,7 (nuokrypis: +0,2);

 

valgomosios druskos kiekis (NaCl): ne daugiau kaip 5,0 % (nuokrypis: 1,5 % [viduryje], 2,0 % [krašte])“.

Šis Tirolio produktas ruošiamas tik nustatytoje geografinėje vietovėje. Gatavas produktas visas, dalimis arba supjaustytas supakuojamas vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Mėsa, iš kurios gaminamas „Tiroler Speck g.g.A.“, turi būti gauta Europos Sąjungoje ir ją sudaro šios iškaulinėtos ir remiantis gerąja gamybos praktika supjaustytos dalys: kumpinė su oda ir su išoriniu kumpiu arba be jo, nugarinė su oda, šoninė su oda (su kremzliniu audiniu arba be jo), storoji mentė su oda, sprandinė be odos.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos etapai (nuo sūdymo iki galutinio produkto) vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Tiroler Speck g.g.A.“ turi būti pjaustomas prižiūrint kvalifikuotam šio Tirolio produkto gamybą išmanančiam specialistui (vok. Tiroler Speckmeister) arba jį gali pjaustyti pats specialistas. Pjaustant produktą, kiekviena pagaminta partija turi būti tikrinama, ar nėra kokių nors nepageidaujamų spalvos ir skonio pokyčių. Nustačius trūkumų (pvz., puvimą, spalvos pasikeitimą arba nepriimtinai apdžiūvusius kraštus), būtina nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pakoreguoti kontroliniai dar nebaigtų gaminti partijų parametrai (pvz., temperatūra, oro drėgmė arba proceso etapų trukmė). Kad kokybės užtikrinimo priemonių būtų galima imtis kuo greičiau, pakuojamų „Tiroler Speck g.g.A.“ vienetų gamyba vykdoma tik gamybos ūkyje arba ūkių grupėje (t. y. įmonės ūkyje, turinčiame kelias gamybos vietas, kuriose vykdomi atskiri „Tiroler Speck g.g.A.“ gamybos etapai, ar kelis pašto adresus toje pačioje apskrityje).

Siekiant išvengti neigiamo oksidacijos ir desikacijos arba pelėsių sukeliamo mikrobiologinio gedimo poveikio ir su tuo susijusio kokybės pablogėjimo, supjaustytas „Tiroler Speck g.g.A.“ turi būti greitai supakuotas, todėl nepjaustyto, gabaliukais ar griežinėliais supjaustyto „Tiroler Speck g.g.A.“ pakavimas vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje turi būti atliekamas nustatytoje geografinėje vietovėje. Tačiau, jei prieš pradedant pjaustyti disponavimo sumetimais būtinas sandėliavimas, produktas sandėliuojamas tik supakuotas į pirminę pakuotę – vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje, siekiant išvengti kokybės pablogėjimo dėl tolesnio džiūvimo arba pelėsių sukeliamo mikrobiologinio gedimo. Vėliau „Tiroler Speck g.g.A.“ supjaustomas gabalais buitiniam vartojimui arba nuo jo nudiriama oda, jis paruošiamas ir supjaustomas griežinėliais arba paruošiamas naudoti patiekalams gaminti ir visuomet supakuojamas į galutinę pakuotę – vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje.

Supakuotas nesupjaustytas „Tiroler Speck g.g.A.“ gali būti tiekiamas mažmeninės maisto prekių prekybos arba viešojo maitinimo įmonėms, jei jose produktas pjaustomas matant vartotojui ir jo dalis neviršija 10 % pagrindinės dienos partijos, o likusio mėsos kiekio pjaustymo (gabaliukais, griežinėliais, kubeliais ir pan.) metu atliekant kontrolę nematyti jokių ženklų, kad partijoje yra defektų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tas produktas, kuris tiekiamas nesupjaustytas, irgi turi defektų.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Ant kiekvieno parduoti paruošto supakuoto vieneto gerai matomoje vietoje turi būti pateiktas aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas ūkio numeris, partijos identifikavimo ženklas (t. y. partijos numeris arba data) ir saugomos geografinės nuorodos pavadinimas „Tiroler Speck“. Saugomos geografinės nuorodos pavadinimas „Tiroler Speck“ negali būti verčiamas į jokią kitą kalbą.

Iškart po saugomos geografinės nuorodos pavadinimo „Tiroler Speck“ turi būti pateikiamas užrašas „saugoma geografinė nuoroda“ ir (arba) jo santrumpa SGN. Vietoj užrašo ir jo santrumpos vokiečių kalba arba kartu su jais gali būti pateiktas užrašas ir jo santrumpa kita bendrine kalba.

Šalies, kurioje produktas parduodamas, bendrine kalba gali būti pateikiami produktą, taip pat panaudotą mėsos dalį apibūdinantys žodžiai („Schinkenspeck“, „Karreespeck“, „Bauchspeck“ arba „vom Schinken“, „vom Karree“, „vom Bauch“). Tačiau šie aprašomieji žodžiai turi būti aiškiai atskirti nuo saugomos geografinės nuorodos pavadinimo „Tiroler Speck“. Tuo tikslu aprašomieji žodžiai gali būti įrašomi atskiroje eilutėje, o tarp eilučių turi būti paliekamas pakankamas tarpas. Tačiau techninėje etiketėje pavadinimo nuo aprašomųjų žodžių gali būti neįmanoma atskirti dėl vietos stokos.

Išverstos nuorodos į kilmės vietą – Tirolio regioną – neturi būti naudojamos kaip produkto aprašomieji žodžiai.

Be to, gali būti nurodytas ir nustatytoje geografinėje vietovėje esantis gamintojo regionas, tačiau jis turi būti nurodomas atskirai nuo saugomos geografinės nuorodos pavadinimo „Tiroler Speck“ ir užrašo „saugoma geografinė nuoroda“ ir (arba) jo santrumpos SGN.

Leidžiama teikti vardus ir pavardes, firmų pavadinimus ar platintojo prekių ženklus, jei galutinis pateikimas nėra klaidinantis.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Tirolio federacinė žemė.

5.   Ryšys su geografine vietove

Tirolio kalnuotos vietovės kaimuose per daugelį kartųū susiformavo ir buvo ištobulintas šviežios mėsos konservavimas sūdant ir rūkant. Žinias apie ypatingą prieskonių receptūrą ir tradicinį šio Tirolio produkto gamybos būdą kaimo žmonės perduodavo savo vaikams. Iš šios individualiai perduodamos tradicijos susiformavo dabartinis visuotinai pripažintas komercinės šio Tirolio produkto gamybos standartas. Mėsos vytinimas grynu Tirolio kalnų oru ir švelnus rūkymas naudojant tam tikrus prieskonių mišinius ir buko arba uosio medieną yra ypatingas ir regionui būdingas metodas, dėl kurio produktas įgyja jam būdingą tamsiai rudą išorės spalvą. Griežinėlio paviršiuje, išskyrus iš sprandinės Schopfspeck pagamintus gaminius, matyti baltas riebalų sluoksnis. Mėsa yra ryškiai raudonos spalvos, o kraštuose tamsesnė. Aromatingai pikantiškas kvapas su atpažįstamu subrandintos mėsos pokvapiu, taip pat aromatas, kuriam būdingas švelnus prieskonių akcentas, su ryškiu dūmų ir druskos pokvapiu bei fone juntamu kiaulienos kvapu yra unikalios gaminio savybės. Šį bendrą įspūdį papildo būdingi regioniniai juslinių savybių skirtumai ir niuansai, rodantys dominuojančiuose nustatytos geografinės vietovės regionuose ir slėniuose įsišaknijusius kultūrinius ypatumus. Įvairiuose regionuose tam tikri produktui būdingi aspektai, tokie taip aromato profilis ar mėsai rūkyti naudojamos medienos pokvapis, pasireiškia skirtingai, tačiau tai nekeičia „Tiroler Speck g.g.A.“ savybių visumos ir neturi jai įtakos.

Geografinėje vietovėje susiformavęs tradicinis gamybos būdas grindžiamas per šimtmečius sukaupta gamintojų praktine patirtimi.

Gamybą išmanančių specialistų žinios ir amato tradicija užtikrina aukštą gaminio kokybę ir jos išlaikymą. Per ilgus šimtmečius sukaupta šio Tirolio produkto gamybą išmanančių specialistų praktinė patirtis, taip pat žaliavų ir klimato sąlygų įtaka gaminio kokybei (be kita ko, žinios apie neigiamą įtaką darančius veiksnius, priežastis, dėl kurių nukrypstama nuo normų, ir nuolat kintančias žaliavų savybes bei aplinkos veiksnius ir gamybos parametrų tarpusavio poveikį) yra esminis veiksnys, dėl kurio pasiekiamas aukštas galutinio produkto kokybės standartas. Todėl atitinkamą vytinimo trukmę nustato šio Tirolio produkto gamybą išmanantis specialistas, atsižvelgdamas į tuometines klimato sąlygas regione ir mėsos gabalo dydį. Taip siekiama užtikrinti, kad mėsa būtų vytinama rūpestingai ir būtų pagamintas nepriekaištingos kokybės gaminys su jam būdingais ypatumais (tamsiai ruda išorės spalva, nuo vidutiniškai kietos iki kietos tekstūros, kadagių aromatu su juntamu druskos pokvapiu ir dūmų kvapu).

Kadangi gamybos procesą prižiūri šio Tirolio produkto gamybą išmanantys specialistai, kurie nuolat tobulina savo kvalifikaciją, užtikrinama, kad būtų išvengta neigiamo poveikio gaminiui ir nepablogėtų jo kokybė.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://www.patentamt.at/herkunftsangaben/tirolerspeck/


SPRENDIMAI

24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/24


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1028

2019 m. birželio 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės alyvuogių tarybos narių taryboje dėl alyvuogių aliejui ir alyvuogių išspaudų aliejui taikomų prekybos standartų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. lapkričio 18 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke Sąjungos vardu, laikantis Tarybos sprendimo (ES) 2016/1892 (1), pasirašytas 2015 m. Tarptautinis susitarimas dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių (toliau – Susitarimas) su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau. Susitarimas pagal jo 31 straipsnio 2 dalį laikinai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.;

(2)

2019 m. gegužės 17 d. Susitarimas buvo sudarytas Tarybos sprendimu (ES) 2019/848 (2);

(3)

pagal Susitarimo 7 straipsnio 1 dalį Tarptautinės alyvuogių tarybos narių taryba (toliau – narių taryba) priima sprendimus, kuriais keičiami alyvuogių aliejui ir alyvuogių išspaudų aliejui taikomi prekybos standartai;

(4)

per 2019 m. birželio 17–21 d. vyksiančią 109-ąją sesiją narių taryba ketina priimti sprendimų, kuriais keičiami alyvuogių aliejui ir alyvuogių išspaudų aliejui taikomi prekybos standartai;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi narių taryboje Sąjungos vardu, nes sprendimai, kuriuos ketinama priimti, Sąjungai turės teisinę galią vykdant tarptautinę prekybą su kitomis Tarptautinės alyvuogių tarybos (TAT) narėmis ir galės stipriai paveikti Sąjungos teisės aktų turinį, konkrečiai – su alyvuogių aliejumi susijusius prekybos standartus, kuriuos Komisija priėmė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (3), 75 straipsnį;

(6)

sprendimai, kuriuos narių taryba ketina priimti, yra susiję su pavadinimo, tikslumo ir skaičių ribų, chromatogramų, tikslumo verčių ir nuorodų į kitus dokumentus peržiūra. Juos išsamiai apsvarstė Komisijos ir valstybių narių alyvuogių aliejaus sektoriaus mokslo ir technikos ekspertai. Jie padės tarptautiniu mastu suderinti alyvuogių aliejaus standartus, ir jais bus nustatyta sistema, kurią taikant bus užtikrinta sąžininga konkurencija alyvuogių aliejaus produktų prekybos sektoriuje. Todėl tiems sprendimams turėtų būti pritarta. Dėl šių sprendimų reikės iš dalies pakeisti Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2568/91 (4);

(7)

jeigu tų narių tarybos sprendimų priėmimas per jos 109-ąją sesiją bus atidėtas dėl to, kad kai kurios narės negalės jų patvirtinti, taikant galimą narių tarybos sprendimų priėmimo pasikeičiant korespondencija procedūrą pagal Susitarimo 10 straipsnio 6 dalį turėtų būti laikomasi šio sprendimo priede nustatyos pozicijos Sąjungos vardu. Narių tarybos sprendimų priėmimo pasikeičiant korespondencija procedūra turėtų būti pradėta prieš kitą eilinę narių tarybos sesiją, vyksiančią 2019 m. lapkričio mėn.;

(8)

siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, Sąjungos atstovams narių taryboje turėtų būti leista 109-ojoje narių tarybos sesijoje paprašyti atidėti sprendimų, kuriais keičiami alyvuogių aliejui ir alyvuogių išspaudų aliejui taikomi prekybos standartai, priėmimą, jei dėl naujos mokslinės arba techninės informacijos, pateiktos prieš arba per tą sesiją, kiltų abejonių dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi narių taryboje per jos 2019 m. birželio 17–21 d. vyksiančią 109-ąją sesiją arba taikant narių tarybos sprendimų priėmimo pasikeičiant korespondencija procedūrą, kuri turi būti pradėta prieš kitą eilinę jos sesiją, vyksiančią 2019 m. lapkričio mėn., dėl alyvuogių aliejui ir alyvuogių išspaudų aliejui taikomų prekybos standartų,išdėstyta priede.

2 straipsnis

Jei 1 straipsnyje nurodytai pozicijai gali turėti įtakos nauja mokslinė arba techninė informacija, pateikta prieš arba per 109-ąją narių tarybos sesiją, Sąjunga prašo atidėti tarybos narių sprendimų, kuriais keičiami alyvuogių aliejui ir alyvuogių išspaudų aliejui taikomi prekybos standartai, priėmimą iki tol, kol remiantis naująja informacija bus nustatyta Sąjungos pozicija.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E.O. TEODOROVICI


(1)  2016 m. spalio 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1892 dėl 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo (OL L 293, 2016 10 28, p. 2).

(2)  2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/848 dėl 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 139, 2019 5 27, p. 1).

(3)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(4)  1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų (OL L 248, 1991 9 5, p. 1).


PRIEDAS

Per 2019 m. birželio 17–21 d. vyksiančią 109-ąją narių tarybos sesiją arba taikant narių tarybos sprendimų priėmimo pasikeičiant korespondencija procedūrą, kuri turi būti pradėta prieš kitą eilinę jos sesiją, vyksiančią 2019 m. lapkričio mėn., Sąjunga pritaria šiems TAT metodų pakeitimams:

metodo COI/T.20/Doc. Nr. 19/Rev. 5 („Spektrofotometrinis tyrimas ultravioletinėje srityje“) peržiūrai – absoliučiosios vertės išbraukimui ir tikslumo verčių peržiūrėjimui,

metodo COI/T.20/Doc. Nr. 42–2/Rev. 3 („Tarptautinės alyvuogių tarybos priimtų analizės metodų tikslumo vertės“) peržiūrai – tikslumo verčių, susijusių su metodais COI/T.20/Doc. Nr. 19 ir COI/T.20/Doc. Nr. 26, peržiūrėjimui,

metodo COI/T.20/Doc. Nr. 26/Rev.4 („Sterolių sudėties bei kiekio ir alkoholio junginių nustatymas kapiliarinės dujų chromatografijos metodu“) peržiūrai – pavadinimo, tikslumo ir skaičių ribų ir chromatogramų peržiūrėjimui.

Sąjungos atstovai narių taryboje gali be papildomo Tarybos sprendimo pritarti kitų TAT metodų arba dokumentų techniniams pakeitimams, jei tie techniniai pakeitimai yra pirmoje pastraipoje nurodytų pakeitimų pasekmė.


24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/27


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1029

2019 m. birželio 18 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi atitinkamuose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos komitetuose, dėl JT taisyklių Nr. 14, 17, 24, 30, 44, 51, 64, 75, 78, 79, 83, 85, 90, 115, 117, 129, 138, 139, 140 ir 145 pakeitimų pasiūlymų, dėl bendrųjų techninių reglamentų Nr. 15 ir 19 pakeitimų pasiūlymų, dėl Bendrojo nutarimo M.R.2 pakeitimo pasiūlymo, dėl vienos naujos JT taisyklės pasiūlymo ir dėl leidimų parengti bendruosius techninius reglamentus pakeitimų pasiūlymų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (1) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EKK) susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (toliau – Pataisytas 1958 m. susitarimas). Pataisytas 1958 m. susitarimas įsigaliojo 1998 m. kovo 24 d.;

(2)

Tarybos sprendimu 2000/125/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (toliau – Paralelus susitarimas). Paralelus susitarimas įsigaliojo 2000 m. vasario 15 d.;

(3)

pagal Pataisyto 1958 m. susitarimo 1 straipsnį ir Paralelaus susitarimo 6 straipsnį Pataisyto 1958 m. susitarimo administracinis komitetas ir Paralelaus susitarimo vykdomasis komitetas (toliau – atitinkami JT EEK komitetai) gali priimti, jeigu taikoma, JT taisyklių Nr. 14, 17, 24, 30, 44, 51, 64, 75, 78, 79, 83, 85, 90, 115, 117, 129, 138, 139, 140 ir 145 pakeitimų pasiūlymus, bendrųjų techninių reglamentų Nr. 15 ir 19 pakeitimų pasiūlymus, Bendrojo nutarimo M.R.2 pakeitimo pasiūlymą, vienos naujos JT taisyklės pasiūlymą ir leidimų parengti bendruosius techninius reglamentus pakeitimų pasiūlymus (toliau – megasprendimas);

(4)

atitinkami JT EEK komitetai per Pasaulio forumo 178-ąją sesiją, kuri vyks 2019 m. birželio 24–28 d., turi priimti megasprendimą, susijusį su administracinėmis nuostatomis ir suvienodintomis techninėmis normomis dėl ratinių transporto priemonių, įrangos ir dalių, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, patvirtinimo ir su šioms transporto priemonėms, įrangai ir dalims skirtais bendraisiais techniniais reglamentais;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją dėl JT taisyklių priėmimo, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi atitinkamuose JT EEK komitetuose, kadangi JT taisyklės Sąjungai bus privalomos ir gali labai paveikti transporto priemonių tipo patvirtinimo srities Sąjungos teisės turinį;

(6)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB (3) valstybių narių patvirtinimo sistemos buvo pakeistos Sąjungos patvirtinimo procedūra ir buvo nustatyta suderinta sistema, kurią sudaro visoms naujoms transporto priemonėms, sistemoms, sudedamosioms dalims ir atskiriems techniniams agregatams taikomos administracinės nuostatos ir bendrieji techniniai reikalavimai. Ta direktyva pagal Pataisytą 1958 m. susitarimą priimtos taisyklės (toliau – JT taisyklės) buvo įtrauktos į ES tipo patvirtinimo sistemą kaip tipo patvirtinimo reikalavimai arba kaip Sąjungos teisės aktų alternatyvos. Priėmus Direktyvą 2007/46/EB JT taisyklės vis dažniau įtraukiamos į Sąjungos teisės aktus;

(7)

atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technikos raidą, reikia papildyti reikalavimus, susijusius su tam tikrais elementais ar savybėmis, kuriems taikomos JT taisyklės Nr. 17, 24, 30, 44, 64, 75, 78, 79, 83, 85, 90, 115, 117, 129, 138, 139 ir 140, o reikalavimus, kuriems taikomi JT bendrieji techniniai reglamentai Nr. 15 ir 19, reikia iš dalies pakeisti. Taip pat reikia ištaisyti tam tikras JT taisyklių Nr. 14, 51, 83, 129 ir 145 bei JT bendrojo techninio reglamento Nr. 15 nuostatas. Galiausiai reikia priimti naujus reikalavimus dėl pažangiosios avarinio stabdymo sistemos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pataisyto 1958 m. susitarimo Administraciniame komitete ir Paralelaus susitarimo Vykdomajame komitete per 2019 m. birželio 24–28 d. rengiamą Pasaulio forumo 178-tą sesiją, yra balsuoti už pasiūlymus, išvardytus šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 97/836/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (Pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

(2)  2000 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimas 2000/125/EB dėl Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (Paralelus susitarimas), patvirtinimo (OL L 35, 2000 2 10, p. 12).

(3)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).


PRIEDAS

Taisyklės Nr.

Pavadinimas darbotvarkėje

Dokumento nuoroda (1)

14

JT taisyklės Nr. 14 (saugos diržo tvirtinimo įtaisai) 07 serijos pakeitimų 6 papildymo 1 klaidų ištaisymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/56

17

JT taisyklės Nr. 17 (sėdynių tvirtumas) 09 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/35

24

JT taisyklės Nr. 24 (regimi teršalai, slėginio uždegimo variklio galios matavimas (dyzelino dūmai)) 03 serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/41

30

JT taisyklės Nr. 30 (keleivinių automobilių ir jų priekabų padangos) 02 serijos pakeitimų 21 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/50

44

JT taisyklės Nr. 44 (vaikų apsaugos sistemos) 04 serijos pakeitimų 16 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/36

51

JT taisyklės Nr. 51 (M ir N kategorijų transporto priemonių triukšmas) 03 serijos pakeitimų 4 papildymo klaidų ištaisymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/51

64

JT taisyklės Nr. 64 (laikino naudojimo atsarginis rinkinys, nebliūkštančiosios padangos) 03 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/52

75

JT taisyklės Nr. 75 (mopedų / motociklų padangos) pradinės redakcijos pakeitimų 18 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/53

78

JT taisyklės Nr. 78 (motociklų stabdžiai) 04 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/46

79

JT taisyklės Nr. 79 (vairo mechanizmas) 03 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/73

83

JT taisyklės Nr. 83 (M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių teršalų išmetimas) 06 serijos pakeitimų 13 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/42

83

JT taisyklės Nr. 83 (M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių teršalų išmetimas) 07 serijos pakeitimų 9 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/43

83

JT taisyklės Nr. 83 (M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių teršalų išmetimas) 07 serijos pakeitimų 8 papildymo 1 klaidų ištaisymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/60

85

JT taisyklės Nr. 85 (naudingosios galios ir 30 minučių galios matavimas) 9 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/44

90

JT taisyklės Nr. 90 02 serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas (atsarginės stabdžių dalys)

ECE/TRANS/WP.29/2019/47

115

JT taisyklės Nr. 115 (SND ir SGD pritaikymo sistemos) 8 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/45

117

JT taisyklės Nr. 117 (padangų riedėjimo varža, riedėjimo triukšmas ir sukibimas su šlapia danga) 02 serijos pakeitimų 10 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/54

129

JT taisyklės Nr. 129 (patobulintos vaikų apsaugos sistemos) pradinės redakcijos pakeitimų 9 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/37

129

JT taisyklės Nr. 129 (patobulintos vaikų apsaugos sistemos) 01 serijos pakeitimų 6 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/38

129

JT taisyklės Nr. 129 (patobulintos vaikų apsaugos sistemos) 02 serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/39

129

JT taisyklės Nr. 129 (patobulintos vaikų apsaugos sistemos) 03 serijos pakeitimų 2 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/40

129

JT taisyklės Nr. 129 (patobulintos vaikų apsaugos sistemos) pradinės redakcijos 3 klaidų ištaisymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/58

129

JT taisyklės Nr. 129 (patobulintos vaikų apsaugos sistemos) 03 serijos pakeitimų 1 klaidų ištaisymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/59

138

JT taisyklės Nr. 138 (tyliosios kelių transporto priemonės) 01 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/55

139

JT taisyklės Nr. 139 (stabdžių sistemos su stiprintuvu (BAS)) 2 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/48

140

JT taisyklės Nr. 140 (elektroninė stabilumo kontrolė (ESC)) 3 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/49

145

JT taisyklės Nr. 145 (ISOFIX tvirtinimo sistemos, ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisai ir i dydžio sėdimosios vietos) pradinės redakcijos 1 klaidų ištaisymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/57

Nauja JT taisyklė

Pasiūlymas dėl naujos JT taisyklės dėl motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių pažangiąją avarinio stabdymo sistemą (AEBS), vienodų nuostatų

ECE/TRANS/WP.29/2019/61


BTR Nr.

Pavadinimas darbotvarkėje

Dokumento nuoroda

15

JT BTR Nr. 15 (pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP)) 5 pakeitimo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/62

15

JT BTR Nr. 15 (pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP)) klaidų ištaisymo pasiūlymas; tik tekstas prancūzų kalba

ECE/TRANS/WP.29/2019/66

 

JT BTR Nr. 15 (pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP)) 1 pakeitimo klaidų ištaisymo pasiūlymas; tik tekstas prancūzų kalba

ECE/TRANS/WP.29/2019/67

 

JT BTR Nr. 15 (pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP)) 2 pakeitimo klaidų ištaisymo pasiūlymas; tik tekstas prancūzų kalba

ECE/TRANS/WP.29/2019/68

 

JT BTR Nr. 15 (pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP)) 3 pakeitimo klaidų ištaisymo pasiūlymas; tik tekstas prancūzų kalba

ECE/TRANS/WP.29/2019/69

 

JT BTR Nr. 15 (pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP)) 4 pakeitimo klaidų ištaisymo pasiūlymas; tik tekstas prancūzų kalba

ECE/TRANS/WP.29/2019/70

19

JT BTR Nr. 19 (garavimo išlakų bandymo procedūros remiantis pasaulinėmis suderintomis lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūromis (EVAP WLTP)) 2 pakeitimo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/64


Bendrojo nutarimo Nr.

Pavadinimas darbotvarkėje

Dokumento nuoroda

M.R.2

Bendrojo nutarimo Nr. 2, kuriame pateikiamos transporto priemonių varomųjų sistemų apibrėžtys, 1 pakeitimo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/71


Kita

Pavadinimas darbotvarkėje

Dokumento nuoroda

 

Patikslintas leidimas parengti JT bendrojo techninio reglamento Nr. 16 (padangos) 2 pakeitimą

ECE/TRANS/WP.29/AC.3/48/Rev.1

 

Leidimo parengti JT bendrąjį techninį reglamentą dėl bendro realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio pakeitimų pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2019/72

 

Leidimas parengti naują JT bendrąjį techninį reglamentą dėl elektrifikuotų transporto priemonių galios nustatymo (DEVP)

ECE/TRANS/WP.29/AC.3/53


(1)  Visus šioje lentelėje nurodytus dokumentus galima rasti adresu http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/gen2018.html


24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/32


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1030

2019 m. birželio 21 d.

kuriuo nukeliama patvirtinimo, kad indoksakarbą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, galiojimo pabaigos data

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (1), ypač į jo 14 straipsnio 5 dalį,

pasikonsultavusi su Biocidinių produktų nuolatiniu komitetu,

kadangi:

(1)

veiklioji medžiaga indoksakarbas buvo įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (2) I priedą kaip skirta naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį yra laikoma patvirtinta pagal tą reglamentą, jei laikomasi minėtos direktyvos I priede išdėstytų specifikacijų ir sąlygų;

(2)

patvirtinimo, kad indoksakarbą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, galiojimas baigsis 2019 m. gruodžio 31 d.2018 m. birželio 28 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 13 straipsnio 1 dalį buvo pateikta paraiška dėl indoksakarbo patvirtinimo atnaujinimo;

(3)

2018 m. lapkričio 12 d. Prancūzijos vertinančioji kompetentinga institucija pranešė Komisijai apie savo sprendimą, priimtą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 14 straipsnio 1 dalį, kad turės būti atliktas išsamus paraiškos vertinimas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 8 straipsnio 1 dalį vertinančioji kompetentinga institucija išsamų paraiškos vertinimą turi atlikti per 365 dienas nuo jos patvirtinimo;

(4)

vertinančioji kompetentinga institucija prireikus gali pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų tiek duomenų, kad jų pakaktų atlikti vertinimą pagal to reglamento 8 straipsnio 2 dalį. Tokiu atveju 365 dienų laikotarpis sustabdomas, tačiau ne ilgiau nei iš viso 180 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai ilgesnis sustabdymas pateisinamas dėl prašomų duomenų pobūdžio arba išimtinėmis aplinkybėmis;

(5)

per 270 dienų nuo tos dienos, kai gauna vertinančiosios kompetentingos institucijos rekomendaciją, Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) turi parengti ir pateikti Komisijai nuomonę dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 14 straipsnio 3 dalį;

(6)

taigi patvirtinimo, kad indoksakarbą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, galiojimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių gali baigtis anksčiau negu bus priimtas sprendimas dėl jo patvirtinimo atnaujinimo. Todėl patvirtinimo, kad indoksakarbą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, galiojimo pabaigos datą tikslinga nukelti tiek, kad pakaktų laiko paraiškai išnagrinėti. Atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį vertinančioji kompetentinga institucija turi atlikti vertinimą, o Agentūra – parengti ir pateikti nuomonę, tikslinga patvirtinimo galiojimo pabaigos datą nukelti iki 2022 m. birželio 30 d.;

(7)

indoksakarbas tebelieka patvirtintas kaip skirtas naudoti 18-o tipo biodiciniams produktams gaminti laikantis Direktyvos 98/8/EB I priede nustatytų specifikacijų ir sąlygų, išskyrus patvirtinimo galiojimo pabaigos datą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinimo, kad indoksakarbą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, galiojimo pabaigos data nukeliama iki 2022 m. birželio 30 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(2)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 123, 1998 4 24, p. 1).


24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/34


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1031

2019 m. birželio 21 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4883)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/975 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Lietuvoje ir Lenkijoje;

(2)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/975 priėmimo dienos buvo nustatyta kitų afrikinio kiaulių maro atvejų naminių ir laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(3)

2019 m. birželio mėn. nustatyti du afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje Lietuvos Marijampolės ir Prienų rajonuose – srityse, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lietuvos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į II dalį;

(4)

2019 m. birželio mėn. nustatytas vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje Lenkijos Barštyno (bartoszycki) rajone – srityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į II dalį;

(5)

2019 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje nustatytas Lenkijos Vengruvo (węgrowski) rajone, esančiame toje srityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(6)

2019 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje nustatytas Rumunijos Vilčos (Vâlcea) apskrityje, esančioje toje srityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Rumunijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į I dalį;

(7)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos sritys Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I, II ir III dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 21 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)  2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5)  2019 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/975, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 157, 2019 6 14, p. 31).


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

the area is delimited clockwise by:

Frontière avec la France,

Rue Mersinhat,

La N818jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N884,

La N884 jusque son intersection avec la N824,

La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

Le Routeux,

Rue d'Orgéo,

Rue de la Vierre,

Rue du Bout-d'en-Bas,

Rue Sous l'Eglise,

Rue Notre-Dame,

Rue du Centre,

La N845 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la N802,

La N802 jusque son intersection avec la N825,

La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411jusque son intersection avec la N40,

N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l'Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l'Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

Frontière avec la France,

La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

La N871 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avecla N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d'Aubange,

La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la rue du Fet,

Rue du Fet,

Rue de l'Accord jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

Rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue des Bruyères,

Rue des Bruyères,

Rue de Neufchâteau,

Rue de la Motte,

La N894 jusque son intersection avec laN85,

La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Varna the whole region excluding the villages covered in Part II;

in Silistra region:

whole municipality of Glavinitza,

whole municipality of Tutrakan,

whithinmunicipality of Dulovo:

Boil,

Vokil,

Grancharovo,

Doletz,

Oven,

Okorsh,

Oreshene,

Paisievo,

Pravda,

Prohlada,

Ruyno,

Sekulovo,

Skala,

Yarebitsa,

within municipality of Sitovo:

Bosna,

Garvan,

Irnik,

Iskra,

Nova Popina,

Polyana,

Popina,

Sitovo,

Yastrebna,

within municipality of Silistra:

Vetren,

in Dobrich region:

whole municipality of Baltchik,

wholemunicipality of General Toshevo,

whole municipality of Dobrich,

whole municipality of Dobrich-selska (Dobrichka),

within municipality of Krushari:

Severnyak,

Abrit,

Dobrin,

Alexandria,

Polkovnik Dyakovo,

Poruchik Kardzhievo,

Zagortzi,

Zementsi,

Koriten,

Krushari,

Bistretz,

Efreytor Bakalovo,

Telerig,

Lozenetz,

Krushari,

Severnyak,

Severtsi,

within municipality of Kavarna:

Krupen,

Belgun,

Bilo,

Septemvriytsi,

Travnik,

whole municipality of Tervel, except Brestnitsa and Kolartzi,

in Ruse region:

within municipality of Slivo pole:

Babovo,

Brashlen,

Golyamo vranovo,

Malko vranovo,

Ryahovo,

Slivo pole,

Borisovo,

within municipality of Ruse:

Sandrovo,

Prosena,

Nikolovo,

Marten,

Dolno Ablanovo,

Ruse,

Chervena voda,

Basarbovo,

within municipality of Ivanovo:

Krasen,

Bozhichen,

Pirgovo,

Mechka,

Trastenik,

within municipality of Borovo:

Batin,

Gorno Ablanovo,

Ekzarh Yosif,

Obretenik,

Batin,

within municipality of Tsenovo:

Krivina,

Belyanovo,

Novgrad,

Dzhulyunitza,

Beltzov,

Tsenovo,

Piperkovo,

Karamanovo,

in Veliko Tarnovo region:

within municipality of Svishtov:

Sovata,

Vardim,

Svishtov,

Tzarevets,

Bulgarsko Slivovo,

Oresh,

in Pleven region:

within municipality of Belene:

Dekov,

Belene,

Kulina voda,

Byala voda,

within municipality of Nikopol:

Lozitza,

Dragash voyvoda,

Lyubenovo,

Nikopol,

Debovo,

Evlogievo,

Muselievo,

Zhernov,

Cherkovitza,

within municipality of Gulyantzi:

Somovit,

Dolni vit,

Milkovitsa,

Shiyakovo,

Lenkovo,

Kreta,

Gulyantzi,

Brest,

Dabovan,

Zagrazhdan,

Gigen,

Iskar,

within municipality of Dolna Mitropoliya:

Komarevo,

Baykal,

Slavovitsa,

Bregare,

Orehovitsa,

Krushovene,

Stavertzi,

Gostilya,

in Vratza region:

within municipality of Oryahovo:

Dolni vadin,

Gorni vadin,

Ostrov,

Galovo,

Leskovets,

Selanovtsi,

Oryahovo,

within municipality of Miziya:

Saraevo,

Miziya,

Voyvodovo,

Sofronievo,

within municipality of Kozloduy:

Harlets,

Glozhene,

Butan,

Kozloduy,

in Montana region:

within municipality of Valtchedram:

Dolni Tzibar,

Gorni Tzibar,

Ignatovo,

Zlatiya,

Razgrad,

Botevo,

Valtchedram,

Mokresh,

within municipality Lom:

Kovatchitza,

Stanevo,

Lom,

Zemphyr,

Dolno Linevo,

Traykovo,

Staliyska mahala,

Orsoya,

Slivata,

Dobri dol,

within municipality of Brusartsi:

Vasilyiovtzi,

Dondukovo,

in Vidin region:

within municipality of Ruzhintsi:

Dinkovo,

Topolovets,

Drenovets,

within municipality of Dimovo:

Artchar,

Septemvriytzi,

Yarlovitza,

Vodnyantzi,

Shipot,

Izvor,

Mali Drenovetz,

Lagoshevtzi,

Darzhanitza,

within municipality of Vidin:

Vartop,

Botevo,

Gaytantsi,

Tzar Simeonovo,

Ivanovtsi,

Zheglitza,

Sinagovtsi,

Dunavtsi,

Bukovets,

Bela Rada,

Slana bara,

Novoseltsi,

Ruptzi,

Akatsievo,

Vidin,

Inovo,

Kapitanovtsi,

Pokrayna,

Antimovo,

Kutovo,

Slanotran,

Koshava,

Gomotartsi.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Hiiu maakond.

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 651100, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658201, 658202 és 658403 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900750, 901250, 901260, 901270, 901350, 901551, 901560, 901570, 901580, 901590, 901650, 901660, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902450, 902550, 902650, 902660, 902670, 902750, 903250, 903650, 903750, 903850, 904350, 904750, 904760, 904850, 904860, 905360, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Heves megye 702550, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, és 705350 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950, 751150, 752150 és755550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 552010, 552150, 552250, 552350, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855350, 855450, 855550, 855650, 855660 és 855850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Aizputes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Kazdangas pagasts un Aizputes pilsēta,

Alsungas novads,

Durbes novada Dunalkas un Tadaiķu pagasts,

Kuldīgas novada Gudenieku pagasts,

Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

Grobiņas novada Bārtas un Gaviezes pagasts,

Rucavas novada Dunikas pagasts.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 2128 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2106, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytuvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

Pagėgių savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė,

Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnujų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

Rietavo savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Ruciane – Nida w powiecie piskim,

część gminy Miłki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63, część gminy Ryn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn, część gminy Giżycko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na południe od granicy miasta Giżycko w powiecie giżyckim,

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy Sorkwity położona na południe od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

gminy Dźwierzuty, Rozogi i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

gminy Gronowo Elbląskie, Markusy, Rychliki, część gminy Elbląg położona na zachód od zachodniej granicy powiatu miejskiego Elbląg i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 22 i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

gminy Barczewo, Biskupiec, Dobre Miasto, Dywity, Jonkowo, Świątki i część gminy Jeziorany położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 593 w powiecie olsztyńskim,

gminy Łukta, Miłakowo, Małdyty, Miłomłyn i Morąg w powiecie ostródzkim,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Rudka, Wyszki, część gminy Brańsk położona na północ od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk i miasto Brańsk w powiecie bielskim,

gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

powiat zambrowski;

w województwie mazowieckim:

gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin, Łyse i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

powiat miejski Ostrołęka,

powiat ostrowski,

gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Mała Wieś, Staroźreby i Wyszogród w powiecie płockim,

gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

gminy Baboszewo, Dzierzążnia, Płońsk z miastem Płońsk i Sochocin w powiecie płońskim,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Dobre, Stanisławów, część gminy Jakubów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A2, część gminy Kałuszyn położona na północ od linii wyznaczonej przez drogi nr 2 i 92 i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A2 w powiecie mińskim,

gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

powiat żyrardowski,

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i część gminy Stromiec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

gminy Iłów, Nowa Sucha, Rybno, część gminy Teresin położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i część miasta Sochaczew położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim;

w województwie lubelskim:

gminy Bełżyce, Borzechów, Bychawa, Niedrzwica Duża, Jastków, Konopnica, Strzyżewice, Wysokie, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gminy Miączyn, Nielisz, Sitno, Komarów-Osada, Sułów, część gminy Szczebrzeszyn położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Szczebrzesyzn i część gminy wiejskiej Zamość położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

gmina Jeziorzany i część gminy Kock położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Czarną w powiecie lubartowskim,

gminy Adamów i Serokomla w powiecie łukowskim,

gminy Nowodwór, Ryki, Ułęż i miasto Dęblin w powiecie ryckim,

gminy Janowiec, i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

gminy Chodel, Karczmiska, Łaziska, Opole Lubelskie, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

gminy Rudnik i Żółkiewkaw powiecie krasnostawskim,

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Rachanie, Susiec, Ulhówek i część gminy Łaszczów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

gminy Łukowa i Obsza w powiecie biłgorajskim,

gminy Kraśnik z miastem Kraśnik, Szastarka, Trzydnik Duży, Urzędów, Wilkołaz i Zakrzówek w powiecie kraśnickim,

gminy Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim;

w województwie podkarpackim:

powiat lubaczowski,

gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim,

gminy Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

gmina Gorzyce w powiecie tarnobrzeskim;

w województwie świętokrzyskim:

gminy Tarłów i Ożarów w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy, Zawichost i miasto Sandomierz w powiecie sandomierskim.

8.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Județul Alba,

Județul Cluj,

Județul Harghita,

Județul Hunedoara,

Județul Iași,

Județul Neamț,

Restul județului Mehedinți care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Garla Mare,

Hinova,

Burila Mare,

Gruia,

Pristol,

Dubova,

Municipiul Drobeta Turnu Severin,

Eselnița,

Salcia,

Devesel,

Svinița,

Gogoșu,

Simian,

Orșova,

Obârșia Closani,

Baia de Aramă,

Bala,

Florești,

Broșteni,

Corcova,

Isverna,

Balta,

Podeni,

Cireșu,

Ilovița,

Ponoarele,

Ilovăț,

Patulele,

Jiana,

Iyvoru Bârzii,

Malovat,

Bălvănești,

Breznița Ocol,

Godeanu,

Padina Mare,

Corlățel,

Vânju Mare,

Vânjuleț,

Obârșia de Câmp,

Vânători,

Vladaia,

Punghina,

Cujmir,

Oprișor,

Dârvari,

Căzănești,

Husnicioara,

Poroina Mare,

Prunișor,

Tămna,

Livezile,

Rogova,

Voloiac,

Sisești,

Sovarna,

Bălăcița,

Județul Gorj,

Județul Suceava,

Județul Mureș,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin.

II DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

the area is delimited clockwise by:

La frontière avec la France au niveau de Florenville,

La N85 jusque son intersection avec la N894au niveau de Florenville,

La N894 jusque son intersection avec larue de la Motte,

La rue de la Motte jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

La rue de Neufchâteau,

La rue des Bruyères jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

La rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue de l'Accord,

La rue de l'Accord,

La rue du Fet,

La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d'Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la N871,

La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Varna region:

within municipality of Beloslav:

Razdelna,

within municipalty of Devnya:

Devnya,

Povelyanovo,

Padina,

within municipality of Vetrino:

Gabarnitsa,

within municipality of Provadiya:

Staroselets,

Petrov dol,

Provadiya,

Dobrina,

Manastir,

Zhitnitsa,

Tutrakantsi,

Bozveliysko,

Barzitsa,

Tchayka,

within municipality of Avren:

Trastikovo,

Sindel,

Avren,

Kazashka reka,

Yunak,

Tsarevtsi,

Dabravino,

within municipality of Dalgopol:

Tsonevo,

Velichkovo,

within municipality of Dolni chiflik:

Nova shipka,

Goren chiflik,

Pchelnik,

Venelin,

in Silistra region:

within municipality of Kaynardzha:

Voynovo,

Kaynardzha,

Kranovo,

Zarnik,

Dobrudzhanka,

Golesh,

Svetoslav,

Polkovnik Cholakovo,

Kamentzi,

Gospodinovo,

Davidovo,

Sredishte,

Strelkovo,

Poprusanovo,

Posev,

within municipality of Alfatar:

Alfatar,

Alekovo,

Bistra,

Kutlovitza,

Tzar Asen,

Chukovetz,

Vasil Levski,

within municipality of Silistra:

Glavan,

Silistra,

Aydemir,

Babuk,

Popkralevo,

Bogorovo,

Bradvari,

Sratzimir,

Bulgarka,

Tsenovich,

Sarpovo,

Srebarna,

Smiletz,

Profesor Ishirkovo,

Polkovnik Lambrinovo,

Kalipetrovo,

Kazimir,

Yordanovo,

within municipality of Sitovo:

Dobrotitza,

Lyuben,

Slatina,

within municipality of Dulovo:

Varbino,

Polkovnik Taslakovo,

Kolobar,

Kozyak,

Mezhden,

Tcherkovna,

Dulovo,

Razdel,

Tchernik,

Poroyno,

Vodno,

Zlatoklas,

Tchernolik,

in Dobrich region:

within municipality of Krushari:

Kapitan Dimitrovo,

Ognyanovo,

Zimnitza,

Gaber,

within municipality of Dobrich-selska:

Altsek,

Vodnyantsi,

Feldfebel Denkovo,

Hitovo,

within municipality of Tervel:

Brestnitza,

Kolartzi,

Angelariy,

Balik,

Bezmer,

Bozhan,

Bonevo,

Voynikovo,

Glavantsi,

Gradnitsa,

Guslar,

Kableshkovo,

Kladentsi,

Kochmar,

Mali izvor,

Nova Kamena,

Onogur,

Polkovnik Savovo,

Popgruevo,

Profesor Zlatarski,

Sartents,

Tervel,

Chestimenstko,

within municipality Shabla:

Shabla,

Tyulenovo,

Bozhanovo,

Gorun,

Gorichane,

Prolez,

Ezeretz,

Zahari Stoyanovo,

Vaklino,

Granichar,

Durankulak,

Krapetz,

Smin,

Staevtsi,

Tvarditsa,

Chernomortzi,

within municipality of Kavarna:

Balgarevo,

Bozhurets,

Vranino,

Vidno,

Irechek,

Kavarna,

Kamen briag,

Mogilishte,

Neykovo,

Poruchik Chunchevo,

Rakovski,

Sveti Nikola,

Seltse,

Topola,

Travnik,

Hadzhi Dimitar,

Chelopechene.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150,705250, 705450,705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 855250, 855460, 855750, 855950, 855960, 856051, 856150, 856250, 856260, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857050, 857150, 857350, 857450, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550, továbbá 850650, 850850, 851851 és 851852 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821, 552360 és 552960 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651200, 652100, 655400, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658100, 658310, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670, 901850, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901450, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 904450, 904460, 904550, 904650 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Ādažu novads,

Aizputes novada Kalvenes pagasts,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads,

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novada Durbes un Vecpils pagasts,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas, Kabiles, Rumbas, Kurmāles, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Laidu un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Pampāļu, Šķēdes, Nīgrandes, Zaņas, Ezeres, Rubas, Jaunauces un Vadakstes pagasts,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novads,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novads,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė: Ventos ir Papilės seniūnijos,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė: Kepalių, Kriukų, Saugėlaukio ir Satkūnų seniūnijos,

Jurbarko rajono savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė: Akmenynų, Liubavo, Kalvarijos seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 131 ir į pietus nuo kelio Nr. 200 ir Sangrūdos seniūnijos,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė,

Kazlų Rūdos savivaldybė: Jankų, Plutiškių seniūnijos ir Kazlų Rudos seniūnijos dalis nuo kelio Nr. 2613 į šiaurę, kelio Nr. 183 į rytus ir kelio Nr. 230 į šiaurę,

Kelmės rajono savivaldybė: Tytuvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105, Užvenčio, Kukečių dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 2128 ir į rytus nuo kelio Nr. 2106, ir Šaukėnų seniūnijos,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė: Būdviečio, Kapčiamieščio, Krosnos, Kučiūnų ir Noragėlių seniūnijos,

Marijampolės savivaldybė: Degučių, Gudelių, Mokolų ir Narto seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybė: Šerkšnėnų, Sedos ir Židikų seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė: Stakliškių ir Veiverių seniūnijos

Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų, Šiluvos,Kalnujų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Šakių rajono savivaldybė: Barzdų, Griškabūdžio, Kidulių, Kudirkos Naumiesčio, Lekėčių, Sintautų, Slavikų. Sudargo, Žvirgždaičių seniūnijos ir Kriūkų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 3804, Lukšių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 3804, Šakių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 140 ir į pietvakarius nuo kelio Nr. 137

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė: Šiaulių kaimiškoji seniūnija,

Šilutės rajono savivaldybė: Rusnės seniūnija,

Širvintų rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė: Batakių ir Gaurės seniūnijos,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė: Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Prostki, Stare Juchy i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Godkowo, Milejewo, Młynary, Pasłęk, część gminy Elbląg położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 22 oraz na południe i na południowy wschód od granicy powiatu miejskiego Elbląg, i część obszaru lądowego gminy Tolkmicko położona na południe od linii brzegowej Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej do granicy z gminą wiejską Elbląg w powiecie elbląskim,

powiat miejski Elbląg,

gmina Wydminy, część gminy Miłki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63, część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn, część gminy wiejskiej Giżycko położona na zachód od zachodniej linii brzegowej jeziora Kisajno i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnacą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżyckow powiecie giżyckim,

powiat gołdapski,

część gminy Węgorzewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

powiat olecki,

gminy Orzysz, Biała Piska i Pisz w powiecie piskim,

gminy Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie i Bisztynekw powiecie bartoszyckim,

gmina Kolno i część gminy Jeziorany położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 593 w powiecie olsztyńskim,

powiat braniewski,

gminy Kętrzyn z miastem Kętrzyn, Reszel i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński, Lubomino, Orneta i część gminy Kiwity położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

część gminy Sorkwity położona na północ od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim;

w województwie podlaskim:

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Mielnik, Nurzec – Stacja, Grodzisk, Drohiczyn, Dziadkowice, i Siemiatycze z miastem Siemiatyczew powiecie siemiatyckim,

gminy Białowieża, Czyże, Narew, Narewka, Hajnówka z miastem Hajnówka i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

gminy Kobylin-Borzymyi Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

miasto Bielsk Podlaski, część gminy Bielsk Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo-zachodniej granicy gminy do granicy miasta Bielsk Podlaski, na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 689 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Bielsk Podlaski oraz na północ i północny zachód od granicy miasta Bielsk Podlaski, część gminy Boćki położona na zachód od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 i część gminy Brańsk położona na południe od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk w powiecie bielskim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok;

w województwie mazowieckim:

gminy Korczew, Kotuń, Paprotnia, Przesmyki, Wodynie, Skórzec, Mokobody, Mordy, Siedlce, Suchożebry i Zbuczyn w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Bielany, Ceranów, Jabłonna Lacka, Kosów Lacki, Repki, Sabnie, Sterdyń i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

powiat węgrowski,

powiat łosicki,

gminy Brochów, Młodzieszyn, część gminy Teresin położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i część miasta Sochaczew położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

powiat nowodworski,

gminy Czerwińsk nad Wisłą, Joniec, Naruszewo Nowe Miasto i Załuski w powiecie płońskim,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Cegłów, Dębe Wielkie, Halinów, Latowicz, Mrozy, Siennica, Sulejówek, część gminy Jakubów położona na południe od linii wyznaczoenj przez drogę nr A2, część gminy Kałuszyn położona na południe od linii wyznaczonej przez drogi nr 2 i 92 i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr A2 i miasto Mińsk Mazowiecki w powiecie mińskim,

powiat garwoliński,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

gminy Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

część gminy Stromiec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

powiat miejski Warszawa;

w województwie lubelskim:

gminy Borki, Czemierniki, Kąkolewnica, Komarówka Podlaska, Wohyń i Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski w powiecie radzyńskim,

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Krzywda, Stanin, część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Janów Podlaski, Kodeń, Tuczna, Leśna Podlaska, Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

powiat miejski Biała Podlaska,

gmina Łęczna i część gminy Spiczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

część gminy Siemień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na zachód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Niedźwiada, Ostrówek, Abramów, Firlej, Kamionka, Michów, Lubartów z miastem Lubartów i część gminy Kock położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę Czarną, w powiecie lubartowskim,

gminy Jabłonna, Krzczonów, Niemce, Garbów, Głusk i Wólka w powiecie lubelskim,

powiat miejski Lublin,

gminy Mełgiew, Rybczewice, Piaski i miasto Świdnik w powiecie świdnickim,

gminy Fajsławice, Gorzków, i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gminy Dołhobyczów, Mircze, Trzeszczany, Werbkowice i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

gmina Telatyn, Tyszowce i część gminy Łaszczów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

gmina Grabowiec i część gminy Skierbieszów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

gminy Markuszów, Nałęczów, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Żyrzyn, Baranów, część gminy wiejskiej Puławy położona na wschód od rzeki Wisły i miasto Puławy w powiecie puławskim,

gminy Annopol, Dzierzkowice i Gościeradów w powiecie kraśnickim,

gmina Józefów nad Wisłą w powiecie opolskim,

gminy Kłoczew i Stężyca w powiecie ryckim;

w województwie podkarpackim:

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim.

8.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Restul județului Maramureș care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Vișeu de Sus,

Comuna Moisei,

Comuna Borșa,

Comuna Oarța de Jos,

Comuna Suciu de Sus,

Comuna Coroieni,

Comuna Târgu Lăpuș,

Comuna Vima Mică,

Comuna Boiu Mare,

Comuna Valea Chioarului,

Comuna Ulmeni,

Comuna Băsești,

Comuna Baia Mare,

Comuna Tăuții Magherăuș,

Comuna Cicărlău,

Comuna Seini,

Comuna Ardusat,

Comuna Farcasa,

Comuna Salsig,

Comuna Asuaju de Sus,

Comuna Băița de sub Codru,

Comuna Bicaz,

Comuna Grosi,

Comuna Recea,

Comuna Baia Sprie,

Comuna Sisesti,

Comuna Cernesti,

Copalnic Mănăstur,

Comuna Dumbrăvița,

Comuna Cupseni,

Comuna Șomcuța Mare,

Comuna Sacaleșeni,

Comuna Remetea Chioarului,

Comuna Mireșu Mare,

Comuna Ariniș,

Județul Bistrița-Năsăud.

III DALIS

1.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Brocēnu novada Cieceres un Gaiķu pagasts, Remtes pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1154 un P109, Brocēnu pilsēta,

Saldus novada Saldus, Zirņu, Lutriņu un Jaunlutriņu pagasts, Saldus pilsēta.

2.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Akmenės rajono savivaldybė: Akmenės, Kruopių, Naujosios Akmenės kaimiškoji ir Naujosios Akmenės miesto seniūnijos,

Birštono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė: Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Rudiškių, Skaistgirio, Žagarės seniūnijos,

Kalvarijos savivaldybė: Kalvarijos seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 131 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 200,

Kazlų Rudos savivaldybė: Antanavo seniūnija ir Kazlų Rudos seniūnijos dalis nuo kelio Nr. 2613 į pietus, kelio Nr. 183 į vakarus ir kelio Nr. 230 į pietus,

Lazdijų rajono savivaldybė: Lazdijų miesto, Lazdijų, Seirijų, Šeštokų, Šventežerio ir Veisiejų seniūnijos,

Marijampolės savivaldybė: Igliaukos, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų ir Šilavotos seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė: Gelgaudiškio ir Plokščių seniūnijos ir Kriūkų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Lukšių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Šakių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 140 ir į šiaurės rytus nuo kelio Nr. 137,

Šiaulių rajono savivaldybės: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškoji, Kuršėnų miesto, Kužių, Meškuičių, Raudėnų ir Šakynos seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė: Gelgaudiškio ir Plokščių seniūnijos ir Kriūkų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Lukšių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 3804, Šakių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 140 ir į šiaurės rytus nuo kelio Nr. 137,

Vilkaviškio rajono savivaldybės: Gižų ir Pilviškių seniūnijos.

3.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Sępopol i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

część gminy Kiwity położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

gminy Srokowo, Barciany i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Budry, Pozezdrze i część gminy Węgorzewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

gmina Kruklanki, część gminy Giżycko położona na wschód od zachodniej linii brzegowej jeziora Kisajno do granic miasta Giżycko oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr nr 63 biegnącą od południowo-wchodniej granicy miasta Giżycko do południowej granicy gminy Giżycko i, miasto Giżycko w powiecie giżyckim,

w województwie podlaskim:

gmina Orla, część gminy Bielsk Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo-zachodniej granicy gminy do granicy miasta Bielsk Podlaski i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 689 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Bielsk Podlaski i część gminy Boćki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie bielskim,

gminy Kleszczele, Czeremcha i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

gmina Milejczyce w powiecie siemiatyckim;

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice i Wiśniew w powiecie siedleckim,

w województwie lubelskim:

gminy Białopole, Dubienka, Chełm, Leśniowice, Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź i część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gminy Izbica, Kraśniczyn, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Siennica Różana i część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gmina Stary Zamość i część gminy Skierbieszów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Urszulin, Stary Brus, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

gminy Cyców, Ludwin, Puchaczów, Milejów i część gminy Spiczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Jabłoń, Podedwórze, Dębowa Kłoda, Parczew, Sosnowica, część gminy Siemień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na wschód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Sławatycze, Sosnówka, i Wisznice w powiecie bialskim,

gmina Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

gminy Ostrów Lubelski, Serniki i Uścimów w powiecie lubartowskim,

gmina Wojcieszków i część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków, a następnie na północ, zachód, południe i wschód od linii stanowiącej północną, zachodnią, południową i wschodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Horodło, Uchanie i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 biegnącą od zachodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów do granicy miasta Hrubieszów oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy miasta Hrubieszów do wschodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

4.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Partea din județul Maramureș cu următoarele delimitări:

Comuna Petrova,

Comuna Bistra,

Comuna Repedea,

Comuna Poienile de sub Munte,

Comuna Vișeu e Jos,

Comuna Ruscova,

Comuna Leordina,

Comuna Rozavlea,

Comuna Strâmtura,

Comuna Bârsana,

Comuna Rona de Sus,

Comuna Rona de Jos,

Comuna Bocoiu Mare,

Comuna Sighetu Marmației,

Comuna Sarasau,

Comuna Câmpulung la Tisa,

Comuna Săpânța,

Comuna Remeti,

Comuna Giulești,

Comuna Ocna Șugatag,

Comuna Desești,

Comuna Budești,

Comuna Băiuț,

Comuna Cavnic,

Comuna Lăpuș,

Comuna Dragomirești,

Comuna Ieud,

Comuna Saliștea de Sus,

Comuna Săcel,

Comuna Călinești,

Comuna Vadu Izei,

Comuna Botiza,

Comuna Bogdan Vodă,

Localitatea Groșii Țibileșului, comuna Suciu de Sus,

Localitatea Vișeu de Mijloc, comuna Vișeu de Sus,

Localitatea Vișeu de Sus, comuna Vișeu de Sus.

Partea din județul Mehedinți cu următoarele comune:

Comuna Strehaia,

Comuna Greci,

Comuna Brejnita Motru,

Comuna Butoiești,

Comuna Stângăceaua,

Comuna Grozesti,

Comuna Dumbrava de Jos,

Comuna Băcles,

Comuna Bălăcița,

Județul Argeș,

Județul Olt,

Județul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,

Județul Vâlcea.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

tutto il territorio della Sardegna.


GAIRĖS

24.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/64


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2019/1032

2019 m. gegužės 10 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2019/11)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, 9 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio pirmą dalį,

kadangi:

(1)

siekiant bendros pinigų politikos, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema naudoja siekdama vienodai įgyvendinti šią politiką valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(2)

Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (1) turėtų būti iš dalies pakeistos, įtraukiant būtinus techninius ir redakcinius pakeitimus, susijusius su tam tikrais pinigų politikos operacijų aspektais;

(3)

siekiant padidinti Eurosistemos įkaito sistemos skaidrumą, „agentūrų kaip skolos priemonių emitentų arba garantų“ apibrėžtis turėtų būti patikslinta;

(4)

2017 m. gruodžio 12 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2402 (2) nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema. Eurosistemos įkaito sistema turėtų būti peržiūrėta, siekiant atsižvelgti į: a) tame reglamente nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų, susijusių su duomenimis apie pagrindinių pozicijų kredito kokybę ir veiksnumą, ypatumus, ir b) to reglamento nuostatas dėl pakeitimo vertybiniais popieriais saugyklų registracijos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje;

(5)

siekdama įvertinti turto, pateikto kaip įkaitas kredito operacijoms, kredito kokybę, Eurosistema atsižvelgia į informaciją, gautą iš kredito vertinimo sistemų. Šiame kontekste trečiosios šalies priemonių reitingui nustatyti (PRN) teikėjų, kaip pripažinto kredito vertinimo šaltinio, naudojimas turi būti nutrauktas, siekiant sumažinti Eurosistemos įkaito sistemos sudėtingumą ir prisidėti mažinant Eurosistemos kliovimąsi išoriniais kredito vertinimais;

(6)

Eurosistema kaip įkaitą priima tam tikras daugiašalių plėtros bankų ir tarptautinių organizacijų išleistas arba visapusiškai garantuotas antrinę rinką turinčias skolos priemones. Siekiant sumažinti Eurosistemos įkaito sistemos sudėtingumą, reikėtų supaprastinti kriterijus, kuriais remiantis subjektai pripažįstami daugiašaliais plėtros bankais ar tarptautinėmis organizacijomis;

(7)

Eurosistema kaip įkaitą priima tam tikrus kredito reikalavimus. Siekiant sumažinti Eurosistemos įkaito sistemos sudėtingumą ir užtikrinti jos nuoseklumą, reikia iš dalies pakeisti tokių kredito reikalavimų tinkamumo kriterijus. Konkrečiai Eurosistema nebedarys skirtumo tarp kintamos palūkanų normos kredito reikalavimų, turinčių aukščiausias ar žemiausias ribas, kurios buvo nustatytos išleidimo metu arba po išleidimo. Taip pat Eurosistema nebedarys skirtumo tarp kintamos palūkanų normos kredito reikalavimų, kurių orientacinė norma yra susieta su Vyriausybės obligacijų grąža, priklausomai nuo Vyriausybės obligacijų termino. Taip pat reikia patikslinti, kad kredito reikalavimai nėra tinkami, jeigu jų paskutinis pinigų srautas buvo neigiamas. Be to, savo šalies kredito reikalavimams turėtų būti nustatyta minimalaus dydžio riba, tam, kad toliau būtų derinamas kredito reikalavimų kaip įkaito Eurosistemos kredito operacijoms naudojimas;

(8)

visam Eurosistemos kredito operacijoms tinkamam turtui taikomos vertinimo taisyklės ir konkrečios rizikos kontrolės priemonės, siekiant apsaugoti Eurosistemą nuo finansinių nuostolių, kai jos įkaitą reikia realizuoti, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų. Šiame kontekste reikia patikslinti, kad Eurosistema antrinės rinkos neturinčiam turtui priskiria vertę remiantis tokio turto likutine suma;

(9)

Eurosistema kaip įkaitą priima padengtas obligacijas, kurias išleido, yra skolinga ar garantavo kita sandorio šalis arba glaudžiai su ja susijęs subjektas, jei šios padengtos obligacijos atitinka tam tikrus kriterijus. Šiame kontekste Eurosistema turi patikslinti kriterijus, kuriais remiantis tokios padengtos obligacijos būtų priimamos kaip įkaitas;

(10)

siekiant aiškumo, reikia atlikti kitus nedidelius dalinius pakeitimus, įskaitant dėl sumos, kuri turi būti užtikrinta likvidumo didinimo operacijose, termino prašyti prieigos pasinaudoti Eurosistemos siūlomomis nuolatinėmis galimybėmis ir geografinių apribojimų, susijusių su turtu užtikrintais vertybiniais popieriais ir pinigų srautą sukuriančiu turtu;

(11)

todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Gaires (ES) ECB/2015/510 (ECB/2014/60),

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Gairės (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) iš dalies keičiamos taip:

1.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

agentūra – subjektas, kuris įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, ir kuris dalyvauja vykdant tam tikrą veiklą bendros gerovės labui nacionaliniu arba regioniniu lygiu arba tenkina tokios veiklos finansavimo poreikius, ir kurį Eurosistema priskyrė agentūrai. Agentūroms priskirtų subjektų sąrašas pateikiamas ECB interneto svetainėje ir jame nurodoma, ar kiekvienas subjektas atitinka XIIa priede nurodytus įvertinimo mažesne nei rinkos verte kiekybinius kriterijus;“;

b)

įterpiami šie 26a ir 26b punktai:

„26a)

ESMA atskaitomybės aktyvavimo data – pirma diena, kurią tenkinamos abi sąlygos: a) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) įregistravo pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą ir dėl to ji tapo ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla ir b) Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 (*1) 7 straipsnio 4 dalį priėmė atitinkamus techninius įgyvendinimo standartus (standartizuotus šablonus) ir jie tapo taikytinais;

26b)

ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla – pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 23 punkte, kuri registruojama ESMA remiantis to reglamento 10 straipsniu;

(*1)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).“;"

c)

įterpiamas šis 31a punktas:

„31a)

Eurosistemos pripažinta duomenų saugykla – pagal VIII priedą Eurosistemos pripažintas subjektas, kuris ir toliau atitinka tame priede nustatytus pripažinimo reikalavimus;“;

d)

įterpiamas šis 50a punktas:

„50a)

paskolų lygio duomenų saugykla – ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla arba Eurosistemos pripažinta duomenų saugykla;“;

2.

15 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

užtikrina tinkamą operacijos užtikrinimą įkaitu iki jos termino; turto, naudojamo kaip įkaitas, vertė visada padengia visą likvidumo didinimo operacijų likusią sumą, įskaitant per operacijos terminą sukauptas palūkanas. Jeigu palūkanos sukaupiamos teigiama norma, taikytina suma turėtų būti pridedama kiekvieną dieną prie bendros likusios sumos atliekant likvidumo didinimo operaciją, o jei palūkanos sukaupiamos neigiama norma, taikytina suma turėtų būti atimama kiekvieną dieną iš bendros likusios sumos atliekant likvidumo didinimo operaciją;“;

3.

19 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Kita sandorio šalis gali siųsti prašymą naudotis ribine skolinimosi galimybe savo buveinės NCB. Jei buveinės NCB gavo prašymą vėliausiai 15 minučių nuo TARGET2 uždarymo, NCB prašymą TARGET2 apdoroja tą pačią dieną. Galutinis prašymo pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe terminas atidedamas dar 15 minučių paskutinę Eurosistemos atsargų laikymo laikotarpio darbo dieną. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali nuspręsti taikyti vėlesnius galutinius terminus. Prašyme pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe nurodoma prašomo kredito suma. Kita sandorio šalis pateikia pakankamą sandoriui įkaitu tinkamą turtą, nebent kita sandorio šalis tokį turtą jau iš anksto padėjo laikyti buveinės NCB pagal 18 straipsnio 4 dalį.“;

4.

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kad kitai sandorio šaliai būtų leista pasinaudoti indėlių galimybe, ji turi išsiųsti prašymą buveinės NCB. Jei buveinės NCB gavo prašymą vėliausiai 15 minučių nuo TARGET2 uždarymo, buveinės NCB prašymą TARGET2 apdoroja tą pačią dieną. Galutinis prašymo pasinaudoti indėlių galimybe terminas atidedamas dar 15 minučių paskutinę atsargų laikymo laikotarpio Eurosistemos darbo dieną. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali nuspręsti taikyti vėlesnius galutinius terminus. Prašyme nurodoma suma, kuri bus padėta kaip indėlis naudojantis šia galimybe.“;

5.

59 straipsnio 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.   Eurosistema skelbia informaciją apie kredito kokybės lygius ECB interneto svetainėje pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę, įskaitant kredito kokybės vertinimo lygių priskyrimą kredito vertinimams, kuriuos teikia pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI).

5.   Vertindama kredito kokybės reikalavimus, Eurosistema atsižvelgia į kredito vertinimo informaciją, gautą iš kredito vertinimo sistemų, priklausančių vienam iš trijų šaltinių pagal ketvirtos dalies V antraštinę dalį.“;

6.

69 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

7.

70 straipsnyje įterpiama ši 3a dalis:

„3a.   Agentūrų išleistų arba garantuotų skolos priemonių, emitentas arba garantas turi būti įsteigti valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.“;

8.

73 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tam, kad TUVP būtų tinkami, visas TUVP užtikrinantis pinigų srautą sukuriantis turtas yra vienarūšis, t. y. jį galima apskaityti pagal vieną iš paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonų, nurodytų VIII priede, rūšių, kurie susiję su:

a)

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

b)

paskolomis mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

c)

paskolomis automobiliams;

d)

vartojimo finansinėmis paskolomis;

e)

iš finansinės nuomos gautinomis sumomis;

f)

iš kredito kortelių gautinomis sumomis.“;

9.

74 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   2 dalies tikslais hipotekos patikėtinis arba gautinų sumų patikėtinis laikomas tarpininku.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Pinigų srautą sukuriančio turto skolininkai ir kreditoriai yra įsteigti EEE arba, jei jie yra fiziniai asmenys, jie yra EEE rezidentai. Skolininkai, kurie yra fiziniai asmenys, privalėjo būti EEE rezidentai, kai buvo sukurtas pinigų srautą sukuriantis turtas. Bet koks susijęs užtikrinamasis turtas yra EEE, o pinigų srautą sukuriantį turtą reglamentuojanti teisė yra EEE šalies teisė.“;

10.

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Išsamūs ir standartizuoti paskolų lygio duomenys apie visą pinigų srautą sukuriantį turtą, kuriuo užtikrinti TUVP, padaromi prieinamais vadovaujantis VIII priedo procedūromis, kurios apima informaciją apie reikalaujamų duomenų kokybės įvertį ir paskolų lygio duomenų saugykloms taikomus reikalavimus. Vertindama tinkamumą, Eurosistema atsižvelgia į: a) visus atvejus, kai nepateikiami duomenys, ir b) tai, kaip dažnai atskiruose paskolos lygio duomenų laukeliuose aptinkami neteisingi duomenys.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nepažeisdama pagal VIII priedą reikalaujamų paskolų lygio duomenų įverčių, Eurosistema gali priimti kaip įkaitą turtu užtikrintus vertybinius popierius, kurių įvertis žemesnis nei reikalaujamas (A1), kiekvienu atskiru atveju įvertinus ir pateikus tinkamus paaiškinimus, kodėl nebuvo pasiektas reikalaujamas įvertis. Kiekvieno tinkamo paaiškinimo atveju Eurosistema nustato maksimalų leistino nukrypimo lygį ir leistino nukrypimo laikotarpį, kaip išsamiau išdėstyta ECB interneto svetainėje. Leistino nukrypimo laikotarpis nurodo, per kokį laikotarpį duomenų apie TUVP kokybė privalo pagerėti.“;

11.

81a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

agentūrų išleistos skolos priemonės,“;

b)

5 dalis išbraukiama;

12.

90 straipsnis pakeičiamas taip:

„90 straipsnis

Kredito reikalavimų pagrindinė suma ir atkarpos

Tam, kad būtų tinkami, kredito reikalavimai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

iki galutinio išpirkimo yra su fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir

b)

iki galutinio išpirkimo palūkanų norma yra viena iš šių:

i)

nulinės atkarpos;

ii)

fiksuotoji;

iii)

kintamoji, t. y. susieta su bazine palūkanų norma ir kurios struktūra yra tokia: atkarpos dydis = orientacinė norma ± x, kai f ≤ atkarpos dydis ≤ c, kai: