1.   Kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 5 d. kiekviena valstybė narė savo kompetentinga institucija paskiria nacionalinę vyriausybės instituciją arba reguliavimo instituciją. Kompetentingos institucijos yra atsakingos už šiame reglamente numatytų užduočių vykdymą ir tuo tikslu bendradarbiauja tarpusavyje. Atitinkamu atveju, kol bus paskirta kompetentinga institucija, pagal šį reglamentą numatytas kompetentingos institucijos užduotis vykdo nacionaliniai subjektai, atsakingi už elektros energijos tiekimo saugumą.

2.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir ECG ir viešai paskelbia savo kompetentingų institucijų, paskirtų pagal 1 dalį, pavadinimą ir kontaktinius duomenis ir visus su jų pavadinimu ar kontaktiniais duomenimis susijusius pasikeitimus.

3.   Valstybės narės gali leisti kompetentingai institucijai pavesti šiame reglamente nustatytas veiklos užduotis, susijusias su pasirengimo valdyti riziką planavimu ir rizikos valdymu, kitoms įstaigoms. Pavestos užduotys atliekamos prižiūrint kompetentingai institucijai ir nurodomos pasirengimo valdyti riziką plane, laikantis 11 straipsnio 1 dalies b punkto.

1.   ENTSO-E ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. pateikia ACER aktualiausių regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymo metodikos pasiūlymą.

2.   Pagal siūlomą metodiką nustatomi elektros energijos sektoriaus krizės scenarijai, atsižvelgiant į sistemos adekvatumą, sistemos saugumą ir kuro tiekimo saugumą, remiantis bent šia rizika:

3.   Į siūlomą metodiką įtraukiami bent šie elementai:

4.   Kai pagal šio straipsnio 2 dalies c punktą nustatydamas riziką ENTSO-E nagrinėja dujų tiekimo sutrikimo riziką, jis turi pasinaudoti gamtinių dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijais, kuriuos ENTSO-G parengė pagal Reglamento (ES) 2017/1938 7 straipsnį.

5.   Prieš pateikdamas siūlomą metodiką ACER, ENTSO-E konsultuojasi bent su regioniniais koordinavimo centrais, pramonės ir vartotojų organizacijomis, gamintojais arba jų prekybos organizacijomis, perdavimo sistemos operatoriais ir atitinkamais skirstymo sistemos operatoriais, kompetentingomis institucijomis, reguliavimo institucijomis ir kitomis susijusiomis nacionalinėmis institucijomis. ENTSO-E deramai atsižvelgia į konsultacijų rezultatus ir kartu su siūloma metodika pristato juos ECG posėdyje.

6.   Per du mėnesius nuo siūlomos metodikos gavimo dienos ACER, pasikonsultavusi su ECG, sudaryta tik iš valstybių narių atstovų, pasiūlymą patvirtina arba iš dalies pakeičia. Galutinę metodikos redakciją ENTSO-E ir ACER skelbia savo interneto svetainėse.

7.   Metodiką ENTSO-E atnaujina ir tobulina pagal 1–6 dalis, kai atsiranda naujos svarbios informacijos. ECG, sudaryta tik iš valstybių narių atstovų, gali rekomenduoti, o ACER arba Komisija gali prašyti atlikti tokius atnaujinimus ir patobulinimus, nurodydamos tinkamą pagrindimą. Per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos ENTSO-E pateikia ACER siūlomų pakeitimų projektą. Per du mėnesius nuo tokio projekto gavimo dienos ACER, pasikonsultavusi su ECG, sudaryta tik iš valstybių narių atstovų, patvirtina arba iš dalies pakeičia pasiūlytus pakeitimus. Galutinę atnaujintos metodikos redakciją ENTSO-E ir ACER skelbia savo interneto svetainėse.

1.   Per šešis mėnesius po metodikos patvirtinimo pagal 5 straipsnio 6 dalį ENTSO-E, remdamasis ta metodika ir glaudžiai bendradarbiaudamas su ECG, regioniniais koordinavimo centrais, kompetentingomis institucijomis ir reguliavimo institucijomis, nustato kiekvieno regiono aktualiausius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus. Jis gali su regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymu susijusias užduotis perduoti regioniniams koordinavimo centrams.

2.   ENTSO-E regioninius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus pateikia susijusiems perdavimo sistemos operatoriams, regioniniams koordinavimo centrams, kompetentingoms institucijoms, reguliavimo institucijoms bei ECG. Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupė gali rekomenduoti pakeitimus.

3.   ENTSO-E atnaujina regioninius elektros sektoriaus krizės scenarijus kas ketverius metus, nebent dėl tam tikrų aplinkybių juos reikėtų atnaujinti dažniau.

1.   Per keturis mėnesius po regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymo pagal 6 straipsnio 1 dalį kompetentinga institucija nustato aktualiausius nacionalinius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus.

2.   Nustatydama nacionalinius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus, kompetentinga institucija konsultuojasi su perdavimo sistemos operatoriais, skirstymo sistemos operatoriais, kuriuos kompetentinga institucija laiko svarbiais, atitinkamais gamintojais arba jų prekybos organizacijomis ir reguliavimo institucija, jeigu ji nėra kompetentinga institucija.

3.   Nacionaliniai elektros energijos sektoriaus krizės scenarijai nustatomi remiantis bent 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta rizika ir turi būti suderinti su regioniniais elektros energijos sektoriaus krizės scenarijais, nustatytais pagal 6 straipsnio 1 dalį. Valstybės narės nacionalinius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus atnaujina kas ketverius metus, nebent dėl tam tikrų aplinkybių juos reikėtų atnaujinti dažniau.

4.   Per keturis mėnesius po regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymo pagal 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės informuoja ECG ir Komisiją apie jų atliktą rizikos, susijusios su elektros energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, vertinimą ir visas priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią tokiai rizikai arba ją sumažinti, kartu nurodydamos, kodėl tokios priemonės laikomos būtinomis ir proporcingomis.

1.   ENTSO-E ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. pateikia ACER sezoninio ir trumpalaikio adekvatumo, būtent mėnesio, nuo kitos savaitės ir iki bent kitos dienos adekvatumo, vertinimo metodikos pasiūlymą, kuris apima bent šiuos aspektus:

2.   1 dalyje nurodyta metodika remiasi tikimybių metodu, įskaitant įvairius scenarijus, ir joje atsižvelgiama į nacionalines, regionines ir Sąjungos aplinkybes, įskaitant valstybių narių tinklų sujungimo lygį, ir pagal galimybes į trečiųjų šalių, kurios priklauso Sąjungos sinchroninėms zonoms, aplinkybes. Metodikoje atsižvelgiama į specifines kiekvienos valstybės narės energetikos sektoriaus ypatybes, įskaitant specifines oro sąlygas ir išorines aplinkybes.

3.   Prieš pateikdamas siūlomą metodiką, ENTSO-E konsultuojasi bent su regioniniais koordinavimo centrais, pramonės ir vartotojų organizacijomis, gamintojais arba jų prekybos organizacijomis, perdavimo sistemos operatoriais, atitinkamais skirstymo sistemos operatoriais, kompetentingomis institucijomis, reguliavimo institucijomis ir kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis. ENTSO-E deramai atsižvelgia į konsultacijų rezultatus ir kartu su siūloma metodika pateikia juos ECG posėdyje.

4.   Per du mėnesius nuo siūlomos metodikos gavimo dienos ACER, pasikonsultavusi su ECG, sudaryta tik iš valstybių narių atstovų, pasiūlymą patvirtina arba iš dalies pakeičia. Galutinę metodikos redakciją ENTSO-E ir ACER skelbia savo interneto svetainėse.

5.   ENTSO-E atnaujina ir tobulina metodiką pagal 1–4 dalis, kai atsiranda naujos svarbios informacijos. ECG, sudaryta tik iš valstybių narių atstovų, gali rekomenduoti, o ACER arba Komisija gali prašyti atlikti tokius atnaujinimus ir patobulinimus, nurodydamos tinkamą pagrindimą. Per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos ENTSO-E pateikia ACER siūlomų pakeitimų projektą. Per du mėnesius nuo tokio projekto gavimo dienos ACER, pasikonsultavusi su ECG, sudaryta tik iš valstybių narių atstovų, patvirtina arba iš dalies pakeičia pasiūlytus pakeitimus. Galutinę atnaujintos metodikos redakciją ENTSO-E ir ACER skelbia savo interneto svetainėse.

1.   Bet koks trumpalaikio adekvatumo vertinimas, atliekamas nacionaliniu, regioniniu arba Sąjungos lygmeniu, atliekamas vadovaujantis metodika, parengta pagal 8 straipsnį.

2.   ENTSO-E sezoninio adekvatumo vertinimus rengia vadovaudamasis metodika, parengta pagal 8 straipsnį. Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 1 d. ENTSO-E paskelbia žiemos adekvatumo vertinimo, o ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 1 d. – vasaros adekvatumo vertinimo rezultatus. ENTSO-E gali užduotis, susijusias su adekvatumo vertinimu, perduoti regioniniams koordinavimo centrams. Adekvatumo vertinimą ENTSO-E pristato ECG, kuri prireikus gali pateikti rekomendacijų, posėdyje.

3.   Regioniniai koordinavimo centrai atlieka nuo kitos savaitės iki bent kitos dienos adekvatumo vertinimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1485, remdamiesi pagal šio reglamento 8 straipsnį priimta metodika.

1.   Remdamasi pagal 6 ir 7 straipsnius nustatytais regioniniais ir nacionaliniais elektros energijos sektoriaus krizės scenarijais, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su skirstymo sistemos operatoriais, kuriuos kompetentinga institucija laiko svarbiais, perdavimo sistemos operatoriais, atitinkamais gamintojais arba jų prekybos organizacijomis, elektros energijos ir gamtinių dujų įmonėmis, atitinkamomis pramoninių ir nepramoninių elektros energijos vartotojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis ir reguliavimo institucija, jeigu ji nėra kompetentinga institucija, parengia pasirengimo valdyti riziką planą.

2.   Pasirengimo valdyti riziką planą sudaro nacionalinės, regioninės ir, jei taikytina, dvišalės priemonės, kaip nustatyta 11 ir 12 straipsniuose. Remiantis 16 straipsniu, visos priemonės, kurių planuojama imtis arba jau imtasi siekiant užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms, joms pasirengti ir sušvelninti, turi visiškai atitikti elektros energijos vidaus rinką reglamentuojančias taisykles ir sistemos eksploatavimo taisykles. Tos priemonės turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės.

3.   Pasirengimo valdyti riziką planas rengiamas remiantis 11 ir 12 straipsniais ir priede pateiktu šablonu. Prireikus valstybės narės į pasirengimo valdyti riziką planą gali įtraukti papildomos informacijos.

4.   Siekdamos užtikrinti pasirengimo valdyti riziką planų nuoseklumą, kompetentingos institucijos, prieš priimdamos savo pasirengimo valdyti riziką planus, pateikia planų projektus konsultacijų tikslu atitinkamų regiono valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir, jei jos nėra tame pačiame regione, tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ECG.

5.   Per šešis mėnesius nuo pasirengimo valdyti riziką planų projektų gavimo 4 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos ir ECG gali pateikti rekomendacijų dėl planų projektų, pateiktų pagal 4 dalį.

6.   Per devynis mėnesius nuo savo planų projektų pateikimo susijusios kompetentingos institucijos patvirtina pasirengimo valdyti riziką planus, atsižvelgdamos į konsultacijų pagal 4 dalį rezultatus ir į visas pagal 5 dalį pateiktas rekomendacijas. Apie savo patvirtintus pasirengimo valdyti riziką planus jos nedelsdamos praneša Komisijai.

7.   Kompetentingos institucijos ir Komisija pasirengimo valdyti riziką planus paskelbia savo interneto svetainėse, užtikrindamos, kad būtų išlaikytas neskelbtinos informacijos konfidencialumas, ypač informacijos apie priemones, susijusias su piktavališkų išpuolių prevencija ir jų padarinių švelninimu. Neskelbtinos informacijos konfidencialumo apsauga yra grindžiama principais, nustatytais pagal 19 straipsnį.

8.   Pirmuosius pasirengimo valdyti riziką planus kompetentingos institucijos patvirtina ir paskelbia ne vėliau kaip 2022 m. sausio 5 d. Jos planus vėliau atnaujina kas ketverius metus, nebent dėl tam tikrų aplinkybių juos reikėtų atnaujinti dažniau.

1.   Kiekvienos valstybės narės pasirengimo valdyti riziką plane nurodomos visos nacionalinės priemonės, kurių planuojama imtis arba jau imtasi siekiant užkirsti kelią pagal 6 ir 7 straipsnius nustatytoms elektros energijos sektoriaus krizėms, joms pasirengti ir jas sušvelninti. Jame turi būti bent šie dalykai:

2.   Nacionalinėse priemonėse visapusiškai atsižvelgiama į regionines ir, jei taikytina, dvišales priemones, dėl kurių susitarta pagal 12 straipsnį, ir dėl jų neturi kilti pavojaus nei perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui ar saugai, nei elektros energijos tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse.

1.   Be 11 straipsnyje nurodytų nacionalinių priemonių, į kiekvienos valstybės narės pasirengimo valdyti riziką planą turi būti įtrauktos regioninės ir, jei taikytina, dvišalės priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai užkirstas kelias tarpvalstybinį poveikį turinčioms elektros energijos sektoriaus krizėms arba kad jos būtų tinkamai valdomos. Dėl regioninių priemonių susitaria atitinkamo regiono valstybės narės, turinčios techninių pajėgumų teikti viena kitai pagalbą pagal 15 straipsnį. Tuo tikslu valstybės narės regione taip pat gali suformuoti pogrupius. Dėl dvišalių priemonių susitaria valstybės narės, kurios yra tiesiogiai tarpusavyje sujungtos, bet nepriklauso tam pačiam regionui. Valstybės narės užtikrina regioninių ir dvišalių priemonių nuoseklumą. Regioninės ir dvišalės priemonės turi apimti bent:

2.   Susijusios valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamais regioniniais koordinavimo centrais, susitaria dėl regioninių ir dvišalių priemonių, kurios turi būti įtrauktos į pasirengimo valdyti riziką planą. Rengiant susitarimą dėl regioninių ir dvišalių priemonių Komisija gali atlikti pagalbininko vaidmenį. Komisija gali paprašyti ACER ir ENTSO-E suteikti techninę pagalbą valstybėms narėms, kad būtų lengviau pasiektas toks susitarimas. Likus ne mažiau kaip aštuoniems mėnesiams iki pasirengimo valdyti riziką plano patvirtinimo arba atnaujinimo termino, kompetentingos institucijos praneša ECG apie pasiektus susitarimus. Jei valstybėms narėms susitarti nepavyksta, susijusios kompetentingos institucijos informuoja Komisiją apie tokio nesusitarimo priežastis. Tokiu atveju Komisija pasiūlo priemones, įskaitant bendradarbiavimo mechanizmą, skirtą susitarimui dėl regioninių ir dvišalių priemonių sudaryti.

3.   Dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, kiekvieno regiono valstybių narių kompetentingos institucijos periodiškai bando pasirengimo valdyti riziką planuose sukurtų procedūrų, skirtų užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei, įskaitant 1 dalies b punkte nurodytus mechanizmus, veiksmingumą ir kas dvejus metus atlieka elektros energijos sektoriaus krizių modeliavimą, visų pirma, kad išbandytų tuos mechanizmus.

1.   Per keturis mėnesius nuo tada, kai kompetentinga institucija pranešė apie patvirtintą pasirengimo valdyti riziką planą, Komisija tą planą įvertina, tinkamai atsižvelgdama į ECG pareikštas nuomones.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su ECG, parengia neprivalomą nuomonę, kurioje nurodomos išsamios priežastys, ir pateikia ją kompetentingai institucijai kartu su rekomendacija persvarstyti savo pasirengimo valdyti riziką planą, jei tas planas:

3.   Per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodytos Komisijos nuomonės gavimo dienos atitinkama kompetentinga institucija visapusiškai atsižvelgia į Komisijos rekomendaciją ir pateikia Komisijai iš dalies pakeistą pasirengimo valdyti riziką planą arba praneša Komisijai apie priežastis, kodėl ji rekomendacijai prieštarauja.

4.   Jei kompetentinga institucija Komisijos rekomendacijai prieštarauja, Komisija per keturis mėnesius nuo kompetentingos institucijos pranešimo apie jos prieštaravimo priežastis gavimo gali atsiimti savo rekomendaciją arba sušaukti posėdį su kompetentinga institucija ir, jei Komisija mano, kad tai būtina, su ECG, kad įvertintų tą klausimą. Komisija pateikia išsamias priežastis, dėl kurių ji prašo pakeisti pasirengimo valdyti riziką planą. Kai galutinė atitinkamos kompetentingos institucijos pozicija skiriasi nuo Komisijos nurodytų išsamių priežasčių, ta kompetentinga institucija per du mėnesius nuo Komisijos nurodytų išsamių priežasčių gavimo dienos pateikia Komisijai savo poziciją pagrindžiančias priežastis.

1.   Jei sezoninio adekvatumo vertinimas arba kiti kompetentingi šaltiniai suteikia konkrečios, rimtos ir patikimos informacijos, kad valstybėje narėje gali įvykti elektros energijos sektoriaus krizė, tos valstybės narės kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama iš anksto perspėja Komisiją, to paties regiono valstybių narių kompetentingas institucijas ir, jei valstybės narės nėra tame pačiame regione, tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingas institucijas. Atitinkama kompetentinga institucija taip pat pateikia informaciją apie galimos elektros energijos sektoriaus krizės priežastis, planuojamas arba vykdomas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei, ir ar gali reikėti pagalbos iš kitų valstybių narių. Informacijoje nurodomas galimas priemonių poveikis elektros energijos vidaus rinkai. Komisija tą informaciją pateikia ECG.

2.   Susidarius elektros energijos sektoriaus krizei, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu perdavimo sistemos operatoriumi, paskelbia, kad susidarė elektros energijos sektoriaus krizė, ir nepagrįstai nedelsdama informuoja apie tai to paties regiono valstybių narių kompetentingas institucijas ir, jei valstybės narės nėra tame pačiame regione, tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją. Ta informacija apima priežastis, kodėl pablogėjo elektros energijos tiekimo padėtis, priežastis, dėl kurių paskelbta elektros energijos sektoriaus krizė, planuojamas arba vykdomas priemones, kuriomis siekiama ją sušvelninti, ir bet kokios pagalbos iš kitų valstybių narių poreikį.

3.   Kai mano, jog pagal 1 arba 2 dalį suteiktos informacijos nepakanka, Komisija, ECG arba to paties regiono valstybių narių kompetentingos institucijos ir, jei valstybės narės nėra tame pačiame regione, tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingos institucijos gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti papildomos informacijos.

4.   Kai kompetentinga institucija iš anksto perspėja arba paskelbia apie elektros energijos sektoriaus krizę, kiek įmanoma taikomos pasirengimo valdyti krizę plane nustatytos priemonės.

1.   Siekdamos užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms ar jas valdyti, valstybės narės veikia ir bendradarbiauja vadovaudamosi solidarumo principu.

2.   Kai valstybės narės turi reikiamų techninių pajėgumų, jos pasiūlo viena kitai pagalbą taikydamos regionines ar dvišales priemones, dėl kurių susitarta pagal šį ir 12 straipsnius, prieš suteikiant pagalbą. Tuo tikslu ir norėdamos užtikrinti viešąjį saugumą ir asmenų saugumą valstybės narės susitaria dėl regioninių ar dvišalių priemonių, kurias jos pasirenka, kad elektros energija būtų tiekiama suderintai.

3.   Valstybės narės susitaria dėl būtinų techninių, teisinių ir finansinių sąlygų, susijusių su regioninių ar dvišalių priemonių įgyvendinimu, prieš pasiūlant pagalbą. Tokiose sąlygose nurodomas, be kita ko, maksimalus elektros energijos, kuri turi būti tiekiama regioniniu arba dvišaliu lygmeniu, kiekis, bet kokią pagalbą ir pagalbos teikimo sustabdymą lemiantis veiksnys, taip pat kaip elektros energija bus tiekiama ir nuostatos dėl teisingos kompensacijos tarp valstybių narių pagal 4, 5 ir 6 dalis.

4.   Pagalbai taikomas išankstinis susijusių valstybių narių susitarimas dėl teisingos kompensacijos, kuris apima bent:

5.   Teisinga kompensacija pagal 4 dalį apima, inter alia, visas pagrįstas išlaidas, kurias pagalbą teikianti valstybė narė patiria dėl pareigos sumokėti kompensaciją remiantis Sąjungos teisės garantuojamomis pagrindinėmis teisėmis ir laikantis taikytinų tarptautinių įsipareigojimų, įgyvendindama šio reglamento nuostatas dėl pagalbos, ir kitas pagrįstas išlaidas, kurias ji patiria dėl kompensacijos sumokėjimo pagal nacionalines kompensavimo taisykles.

6.   Pagalbos prašanti valstybė narė nedelsdama sumoka teisingą kompensaciją pagalbą teikiančiai valstybei narei arba užtikrina, kad ji būtų nedelsiant sumokėta.

7.   Komisija ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d., pasikonsultavusi su ECG ir ACER, pateikia neprivalomas gaires dėl pagrindinių 3–6 dalyse nurodytos teisingos kompensacijos elementų ir kitų pagrindinių 3 dalyje nurodytų techninių, teisinių ir finansinių sąlygų elementų, taip pat 2 dalyje nurodytų bendrųjų savitarpio pagalbos principų.

8.   Elektros energijos sektoriaus krizės atveju, kai valstybės narės dar nėra susitarusios dėl regioninių ar dvišalių priemonių ir techninių, teisinių ir finansinių sąlygų pagal šį straipsnį, jos susitaria dėl ad hoc priemonių ir sąlygų, kad būtų galima taikyti šį straipsnį, be kita ko, dėl teisingos kompensacijos pagal 4, 5 ir 6 dalis. Tais atvejais, kai valstybė narė prašo pagalbos anksčiau nei susitariama dėl tokių ad hoc priemonių ir sąlygų, prieš gaudama pagalbą ji įsipareigoja sumokėti teisingą kompensaciją pagal 4, 5 ir 6 dalis.

9.   Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento nuostatos dėl pagalbos būtų įgyvendinamos laikantis Sutarčių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir kitų taikytinų tarptautinių įsipareigojimų. Tuo tikslu jos imasi reikiamų priemonių.

1.   Priemonės, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms arba joms sušvelninti, turi atitikti elektros energijos vidaus rinką reglamentuojančias taisykles ir sistemos eksploatavimo taisykles.

2.   Esant elektros energijos sektoriaus krizei ne rinkos priemonės aktyvuojamos tik kraštutiniu atveju, jei išnaudotos visos rinkos teikiamos galimybės arba jei akivaizdu, kad vien rinkos priemonių nepakanka, kad būtų užkirstas kelias tolesniam elektros energijos tiekimo padėties blogėjimui. Ne rinkos priemonės neturi nederamai iškraipyti konkurencijos ir trikdyti veiksmingo elektros energijos vidaus rinkos veikimo. Jos yra būtinos, proporcingos, nediskriminacinės ir laikinos. Kompetentinga institucija apie bet kokių ne rinkos priemonių taikymą informuoja atitinkamus savo valstybės narės suinteresuotuosius subjektus.

3.   Sandorių apribojimas, įskaitant jau paskirstyto tarpzoninio pralaidumo apribojimą, tarpzoninio pralaidumo teikimo pralaidumų galioms paskirstyti ribojimą arba grafikų teikimo ribojimą, taikomas tik laikantis Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 2 dalies ir taisyklių, priimtų tai nuostatai įgyvendinti.

1.   Valstybės narės, kuri paskelbė elektros energijos sektoriaus krizę, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su reguliavimo institucija, jei reguliavimo institucija nėra kompetentinga institucija, kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo elektros energijos sektoriaus krizės pabaigos pateikia ECG ir Komisijai ex post vertinimo ataskaitą.

2.   Ex post vertinimo ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

3.   Jei mano, kad ex post vertinimo ataskaitoje pateiktos informacijos nepakanka, ECG ir Komisija gali paprašyti atitinkamos kompetentingos institucijos pateikti papildomos informacijos.

4.   Atitinkama kompetentinga institucija ex post vertinimo rezultatus pristato ECG posėdyje. Rezultatai turi atsispindėti atnaujintame pasirengimo valdyti riziką plane.

1.   Be kitų šiame reglamente nustatytų užduočių vykdymo, ECG aptaria:

2.   ECG valstybėms narėms ir ENTSO-E gali teikti su 1 dalyje nurodytais klausimais susijusias rekomendacijas.

3.   ACER nuolat vykdo elektros energijos tiekimo saugumo priemonių stebėseną ir reguliariai teikia ataskaitas ECG.

4.   Ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 1 d. Komisija, remdamasi taikant šį reglamentą įgyta patirtimi, įvertina galimas priemones elektros energijos tiekimo saugumui Sąjungos lygmeniu padidinti ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento taikymo, įskaitant, prireikus, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą.

1.   Valstybės narės ir kompetentingos institucijos įgyvendina šiame reglamente nurodytas procedūras, laikydamosi taikytinų taisyklių, įskaitant nacionalines taisykles, susijusias su konfidencialios informacijos tvarkymu ir procesais. Jei įgyvendinant tas taisykles informacija neatskleidžiama, be kita ko, laikantis pasirengimo valdyti riziką planų, valstybė narė arba institucija gali pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, ir taip padaro gavusi prašymą.

2.   Komisija, ACER, ECG, ENTSO-E, valstybės narės, kompetentingos institucijos, reguliavimo institucijos ir kitos atitinkamos įstaigos, subjektai ar asmenys, gaunantys konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, užtikrina neskelbtinos informacijos konfidencialumą.

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER).

2.   ACER tikslas yra padėti Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnyje ir Direktyvos (ES) 2019/944 57 straipsnyje nurodytoms reguliavimo institucijoms Sąjungos lygmeniu vykdyti valstybėse narėse vykdomas reguliavimo užduotis ir, prireikus, koordinuoti jų veiklą, tarpininkauti ir spręsti tarpusavio nesutarimus pagal šio reglamento 6 straipsnio 10 dalį. ACER taip pat padeda įtvirtinti aukštos kokybės bendrą reguliavimo ir priežiūros praktiką, taip prisidėdama prie nuoseklaus, veiksmingo ir efektyvaus Sąjungos teisės taikymo, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslai.

3.   Vykdydama savo užduotis, ACER veikia nepriklausomai, objektyviai ir paisydama Sąjungos interesų. ACER priima savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokių privačių ir įmonių interesų.

1.   Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijai prašymu arba savo iniciatyva ACER gali teikti nuomonę arba rekomendaciją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bet kuriais klausimais, susijusiais su tikslu, kuriuo ji buvo įsteigta.

2.   ACER prašymu reguliavimo institucijos, ENTSO-E, ENTSO-G, regioniniai koordinavimo centrai, ES SSO subjektas, perdavimo sistemų operatoriai ir paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai suteikia ACER informaciją, kurios reikia ACER užduotims pagal šį reglamentą atlikti, išskyrus atvejus, kai ACER jos jau paprašė ir ją gavo.

Informacijos prašymų tikslu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, ACER turi įgaliojimus priimti sprendimus. Savo sprendimuose ACER nurodo prašymo tikslą, teisinį pagrindą, kuriuo remiantis prašoma informacijos, ir prašymui proporcingą terminą, per kurį turi būti pateikta informacija.

ACER naudoja pagal šį reglamentą gautą konfidencialią informaciją tik pagal šį reglamentą jai pavestoms užduotims vykdyti. ACER užtikrina atitinkamą jai pateiktos informacijos apsaugą pagal 41 straipsnį.

1.   ACER teikia Komisijai nuomonę apie įstatų projektus, narių sąrašą ir darbo tvarkos taisyklių projektus: dėl ENTSO-E pagal Reglamento (ES) 2019/943 29 straipsnio 2 dalį; dėl ENTSO-G pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 5 straipsnio 2 dalį ir dėl ES SSO subjekto pagal Reglamento (ES) 2019/943 53 straipsnio 3 dalį.

2.   ACER stebi ENTSO-E užduočių vykdymą pagal Reglamento (ES) 2019/943 32 straipsnį, ENTSO-G užduočių vykdymą pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnį ir ES SSO subjekto užduočių vykdymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/943 55 straipsnyje.

3.   ACER gali teikti nuomonę:

4.   Kai tinkama, ACER, paprašiusi atnaujinti perdavimo sistemos operatorių pateiktų projektų duomenis, tvirtina perkrovos pajamų naudojimo metodiką pagal Reglamento (ES) 2019/943 19 straipsnio 4 dalį.

5.   Jei ACER, remdamasi faktais mano, kad metinės darbo programos projektas ar visos Sąjungos tinklo plėtros plano projektas, jai pateiktas pagal Reglamento (ES) 2019/943 32 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, neprisideda prie nediskriminavimo, veiksmingos konkurencijos ir veiksmingo rinkos veikimo arba pakankamo lygio tarpvalstybinio tinklų sujungimo, prie kurio gali turėti prieigą trečiosios šalys, arba neatitinka atitinkamų Reglamento (ES) 2019/943 ir Direktyvos (ES) 2019/944 arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatų, ji pateikia ENTSO-E, ENTSO-G, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tinkamai pagrįstą nuomonę bei rekomendacijas.

6.   Atitinkamos reguliavimo institucijos koordinuoja ir bendrai nustato, ar ES SSO subjektas, ENTSO-E arba regioniniai koordinavimo centrai nevykdo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, ir imasi atitinkamų veiksmų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnio 1 dalies c punkte ir 62 straipsnio 1 dalies f punkte.

ACER vienos ar daugiau reguliavimo institucijų prašymu arba savo iniciatyva pateikia pagrįstą nuomonę ir rekomendaciją ENTSO-E, ES SSO subjektui arba regioniniams koordinavimo centrams dėl jų įsipareigojimų vykdymo.

7.   Jeigu ACER pagrįstoje nuomonėje nustatoma, kad ES SSO subjektas, ENTSO-E ir regioninis koordinavimo centras galimai nevykdo atitinkamų įsipareigojimų, atitinkamos reguliavimo institucijos vieningai priima suderintus sprendimus, kuriuose nustatoma, ar nevykdomi įsipareigojimai ir, kai taikytina, nustato priemones, kurių turi imtis ENTSO-E, ES SSO subjektas arba regioninis koordinavimo centras įsipareigojimų nevykdymui pašalinti. Jeigu reguliavimo institucijos vieningai nepriima tokių suderintų sprendimų per keturis mėnesius nuo ACER pagrįstos nuomonės gavimo, klausimas pagal 6 straipsnio 10 dalį perduodamas ACER, kad ši priimtų sprendimą.

8.   Jei ENTSO-E, ES SSO subjektas arba regioninis koordinavimo centras per tris mėnesius neištaiso pažeidimų, nustatytų pagal šio straipsnio 6 arba 7 dalį, ir nepradeda vykdyti įsipareigojimų, arba jei valstybės narės, kurioje yra subjekto būstinė, reguliavimo institucija nesiima veiksmų, kad užtikrintų įsipareigojimų vykdymą, ACER pateikia rekomendaciją reguliavimo institucijai imtis veiksmų pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnio 1 dalies c punktą ir 62 straipsnio 1 dalies f punktą, siekdama užtikrinti, kad ENTSO-E, ES SSO subjektas arba regioniniai koordinavimo centrai vykdytų savo įsipareigojimų, ir apie tai informuoja Komisiją.

1.   ACER dalyvauja rengiant tinklo kodeksus pagal Reglamento (ES) 2019/943 59 straipsnį bei Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnį ir gaires pagal Reglamento (ES) 2019/943 61 straipsnio 6 dalį. Visų pirma ji:

2.   Kai viename iš toliau nurodytų teisės aktų numatyta, kad turi būti parengti pasiūlymai dėl tinklo kodeksų ir gairių bendrų įgyvendinimo sąlygų arba metodikų, kuriuos turi patvirtinti visos reguliavimo institucijos, tie pasiūlymai dėl bendrų sąlygų arba metodikų teikiami ACER, kad ji juos peržiūrėtų ir patvirtintų:

3.   Kai viename iš toliau nurodytų teisės aktų numatyta, kad turi būti parengti pasiūlymai dėl tinklo kodeksų ir gairių bendrų įgyvendinimo sąlygų arba metodikų, kuriuos turi patvirtinti visos atitinkamo regiono reguliavimo institucijos, tos reguliavimo institucijos turi pasiekti vieningą susitarimą dėl bendrų sąlygų arba metodikų, kurias turi patvirtinti kiekviena iš tų reguliavimo institucijų:

Apie pirmoje pastraipoje nurodytus pasiūlymus pranešama ACER per vieną savaitę nuo jų pateikimo toms reguliavimo institucijoms. Reguliavimo institucijos gali pateikti pasiūlymus ACER tvirtinti pagal 6 straipsnio 10 dalies b punkto antrą pastraipą, o jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, jos jį pateikia pagal 6 straipsnio 10 dalies a punkto antrą pastraipą.

Direktorius arba Reguliuotojų valdyba, veikdami savo iniciatyva arba remdamiesi vieno ar daugiau jos narių pasiūlymu, gali reikalauti, kad atitinkamo regiono reguliavimo institucijos perduotų pasiūlymą tvirtinti ACER. Toks reikalavimas pateikiamas tik tais atvejais, kai pasiūlymas, dėl kurio susitarta regioniniu lygmeniu, turėtų apčiuopiamą poveikį elektros energijos vidaus rinkai arba tiekimo saugumui už regiono ribų.

4.   Nedarant poveikio 2 ir 3 dalims, ACER yra kompetentinga priimti sprendimą pagal 6 straipsnio 10 dalį, kai kompetentingoms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti dėl naujų tinklo kodeksų ir gairių, priimtų kaip deleguotieji aktai po 2019 m. liepos 4 d., įgyvendinimo sąlygų arba metodikų, kai tas sąlygas ar metodikas turi patvirtinti visos reguliavimo institucijos arba visos atitinkamo regiono reguliavimo institucijos.

5.   Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 31 d., o po to – kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl poreikio dar labiau sustiprinti ACER dalyvavimą rengiant ir tvirtinant tinklo kodeksų ir gairių, priimtų kaip deleguotieji aktai po 2019 m. liepos 4 d., įgyvendinimo sąlygas arba metodikas. Jei tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl būtinų įgaliojimų perdavimo ACER arba tokių įgaliojimų pakeitimo.

6.   Prieš patvirtindamos sąlygas arba metodikas, nurodytas 2 ir 3 dalyse, reguliavimo institucijos, arba, pagal savo kompetenciją, ACER juos peržiūri, prireikus, pasikonsultavusi su ENTSO-E, ENTSO-G arba ES SSO subjektu, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų tinklo kodekso ar gairės tikslą ir prisidėtų prie rinkos integracijos, nediskriminavimo, veiksmingos konkurencijos ir tinkamo rinkos veikimo. ACER priima sprendimą dėl patvirtinimo per atitinkamuose tinklo kodeksuose ir gairėse nustatytą laikotarpį. Tas laikotarpis prasideda kitą dieną po pasiūlymo pateikimo ACER dienos.

7.   ACER vykdo savo užduotis, susijusias su prekybos zonų peržiūra, pagal Reglamento (ES) 2019/943 14 straipsnio 5 dalį.

8.   ACER stebi regioninį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą, nurodytą Reglamento (ES) 2019/943 34 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnyje, ir rengdama savo nuomones, rekomendacijas bei sprendimus atsižvelgia į to bendradarbiavimo rezultatus.

1.   ACER priima individualius sprendimus techniniais klausimais, jeigu tie sprendimai numatyti Reglamente (EB) Nr. 715/2009, Reglamente (ES) 2019/943, Direktyvoje 2009/73/EB arba Direktyvoje (ES) 2019/944.

2.   ACER, remdamasi savo darbo programa, Komisijos prašymu arba savo iniciatyva gali teikti rekomendacijas, kad padėtų reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams keistis gera praktika.

3.   Komisija ne vėliau kaip 2022 m. liepos 5 d., o po to – kas ketverius metus, pagal Direktyvos (ES) 2019/944 57 straipsnio 7 dalį pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl reguliavimo institucijų nepriklausomumo.

4.   ACER nustato sistemą, pagal kurią reguliavimo institucijos gali bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad sprendimai tarpvalstybinės svarbos klausimais būtų priimami veiksmingai. Ji skatina reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimą regioniniu bei Sąjungos lygmenimis ir, rengdama savo nuomones, rekomendacijas bei sprendimus atsižvelgia į tokio bendradarbiavimo rezultatus. Kai ACER mano, kad reikalingos privalomos tokį bendradarbiavimą reglamentuojančios taisyklės, ji Komisijai pateikia atitinkamas rekomendacijas.

5.   Vienos ar daugiau reguliavimo institucijų ar Komisijos prašymu ACER pateikia faktais grindžiamą nuomonę dėl to, ar reguliavimo institucijos priimtas sprendimas atitinka tinklo kodeksus ir gaires, nurodytus Reglamente (EB) Nr. 715/2009, Reglamente (ES) 2019/943, Direktyvoje 2009/73/EB arba Direktyvoje (ES) 2019/944, arba kitas atitinkamas tų direktyvų arba reglamentų nuostatas.

6.   Jei reguliavimo institucija per keturis mėnesius nuo 5 dalyje nurodytos ACER nuomonės gavimo dienos į ją neatsižvelgia, ACER atitinkamai apie tai informuoja Komisiją ir atitinkamą valstybę narę.

7.   Kai konkrečiu atveju reguliavimo institucija turi sunkumų taikyti tinklo kodeksus ir gaires, nurodytus Reglamente (EB) Nr. 715/2009, Reglamente (ES) 2019/943, Direktyvoje 2009/73/EB arba Direktyvoje (ES) 2019/944, ji gali prašyti ACER pateikti nuomonę. ACER, pasikonsultavusi su Komisija, pateikia nuomonę per tris mėnesius po tokio prašymo gavimo dienos.

8.   Reguliavimo institucijos prašymu, ACER tai reguliavimo institucijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 gali teikti operatyvinę pagalbą, susijusią su tyrimais.

9.   ACER atitinkamai reguliavimo institucijai ir Komisijai pateikia nuomones pagal Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 3 dalį.

10.   ACER turi kompetenciją priimti individualius sprendimus dėl reguliavimo klausimų, darančių poveikį tarpvalstybinei prekybai arba tarpvalstybiniam sistemų saugumui, kuriems reikalingas bent dviejų reguliavimo institucijų bendras sprendimas, kai tokia kompetencija reguliavimo institucijoms suteikiama pagal vieną iš šių teisės aktų:

ACER turi kompetenciją priimti individualius sprendimus, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, šiais atvejais:

Kompetentingos reguliavimo institucijos gali bendrai prašyti, kad šios dalies antros pastraipos a punkte nurodytas laikotarpis būtų pratęstas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, išskyrus atvejus, nurodytus šio reglamento 4 straipsnio 7 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnio 1 dalies c punkte ar 62 straipsnio 1 dalies f punkte.

Kai pagal naujus tinklo kodeksus ar gaires, priimtus kaip deleguotieji aktai po 2019 m. liepos 4 d., kompetencija priimti sprendimus dėl pirmoje pastraipoje nurodytų tarpvalstybinių klausimų suteikiama reguliavimo institucijoms, ACER turi kompetenciją savo nuožiūra priimti sprendimą pagal šios dalies antros pastraipos b punktą tik jei to prašo 60 proc. kompetentingų reguliavimo institucijų. Jei dalyvauja tik dvi reguliavimo institucijos, bet kuri iš jų gali perduoti klausimą nagrinėti ACER.

Komisija ne vėliau kaip 2023 m. spalio 31 d., o po to – kas trejus metus, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl galimos būtinybės dar labiau sustiprinti ACER dalyvavimą sprendžiant reguliavimo institucijų nesutarimus dėl bendrų sprendimų tais klausimais, kuriais toms reguliavimo institucijoms buvo suteikta kompetencija deleguotuoju aktu po 2019 m. liepos 4 d. Jei tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tokių įgaliojimų pakeitimo arba jų perdavimo ACER.

11.   Rengdama sprendimą pagal 10 dalį, ACER konsultuojasi su reguliavimo institucijomis ir atitinkamais perdavimo sistemos operatoriais ir ji yra informuojama apie visų atitinkamų perdavimo sistemos operatorių pasiūlymus ir pastabas.

12.   Jei pagal 10 dalį ACER pateikiamas nagrinėti klausimas, ACER:

13.   Jei 10 dalyje nurodyti reguliavimo klausimai apima išimtis, Reglamento (ES) 2019/943 63 straipsnio arba Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnio prasme, šiame reglamente nustatyti terminai ir tose nuostatose nustatyti terminai neturi būti sudedami.

1.   Glaudžiai bendradarbiaudama su reguliavimo institucijomis ir ENTSO-E ACER stebi ir analizuoja regioninių koordinavimo centrų veiklos rezultatus, atsižvelgdama į Reglamento (ES) 2019/943 46 straipsnio 3 dalyje numatytas ataskaitas.

2.   Kad veiksmingai ir sparčiai atliktų 1 dalyje nurodytas užduotis, ACER visų pirma:

1.   ACER tvirtina ir prireikus iš dalies keičia:

2.   ACER pagal Reglamento (ES) 2019/941 24 straipsnio 3 dalį teikia nuomonę dėl to, ar skirtumai tarp nacionalinio adekvatumo vertinimo ir Europos adekvatumo vertinimo yra pagrįsti.

3.   ACER tvirtina ir prireikus iš dalies keičia:

4.   Kalbant apie dujų tiekimo saugumą, ACER atstovaujama Dujų koordinavimo grupėje pagal Reglamento (ES) 2017/1938 4 straipsnį ir ji vykdo savo pareigas, susijusias su nuolatiniais dvikrypčio transportavimo pajėgumais jungiamajame vamzdyne, pagal Reglamento (ES) 2017/1938 III priedą.

1.   Vykdydama savo užduotis, visų pirma rengdama bendras gaires pagal Reglamento (ES) 2019/943 59 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnį, taip pat siūlydama tinklo kodeksų dalinius pakeitimus pagal Reglamento (ES) 2019/943 60 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 7 straipsnį ACER visapusiškai ankstyvame etape atvirai ir skaidriai konsultuojasi su rinkos dalyviais, perdavimo sistemos operatoriais, vartotojais, galutiniais vartotojais ir, atitinkamais atvejais, su konkurencijos institucijomis, nedarant poveikio jų atitinkamai kompetencijai, visų pirma, kai jos užduotys susijusios su perdavimo sistemos operatoriais.

2.   ACER užtikrina, kad, kai tinkama, visuomenė ir suinteresuotosios šalys gautų objektyvią, patikimą ir lengvai prieinamą informaciją, visų pirma kai ji susijusi su jos darbo rezultatais.

Visi rengiant bendras gaires pagal Reglamento (ES) 2019/943 59 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnį arba iš dalies keičiant 1 dalyje nurodytus tinklo kodeksus surengtų konsultavimosi posėdžių dokumentai ir protokolai skelbiami viešai.

3.   Prieš priimdama bendras gaires arba siūlydama 1 dalyje nurodytus tinklo kodeksų dalinius pakeitimus, ACER turi nurodyti, kaip buvo atsižvelgta į konsultacijų metu gautas pastabas ir turi pateikti priežastis, kai į tas pastabas nebuvo atsižvelgta.

4.   ACER savo interneto svetainėje skelbia bent savo darbotvarkę, pagrindinius dokumentus ir, prireikus, Administracinės valdybos, Reguliuotojų valdybos ir Apeliacinės tarybos posėdžių protokolus.

5.   ACER priima ir paskelbia tinkamas ir proporcingas darbo tvarkos taisykles, laikydamasi 19 straipsnio 1 dalies t punkte nustatytos procedūros. Tos taisyklės apima bent nuostatas, kuriomis užtikrinamas skaidrus ir pagrįstas sprendimų priėmimo procesas, kuriuo garantuojamos teisinės valstybės principais grindžiamos pagrindinės procesinės teisės, visų pirma teisė būti išklausytam, teisė susipažinti su byla ir 6, 7 ir 8 dalyse nurodyti standartai.

6.   Prieš priimdama bet kokį šiame reglamente numatytą individualų sprendimą, ACER praneša visoms suinteresuotosioms šalims apie ketinimą priimti tą sprendimą ir nustato terminą, per kurį suinteresuotoji šalis gali pareikšti nuomonę šiuo klausimu, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes.

7.   ACER individualiuose sprendimuose turi būti nurodytos priežastys, kuriomis remiantis jie yra priimti, siekiant suteikti galimybę pateikti skundą dėl esmės.

8.   Individualiais sprendimais suinteresuotosios šalys informuojamos apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

1.   Glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, valstybėmis narėmis ir atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant reguliavimo institucijas, ir nedarant poveikio konkurencijos institucijų kompetencijai, ACER stebi elektros energijos ir gamtinių dujų didmenines ir mažmenines rinkas, visų pirma elektros energijos ir gamtinių dujų mažmenines kainas, atitikimą Direktyvoje (ES) 2019/944 ir Direktyvoje 2009/73/EB nustatytoms vartotojų teisėms, rinkos pokyčių poveikį namų ūkio vartotojams, prieigą prie tinklų, įskaitant prieigą prie iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių pagamintos elektros energijos, pažangą jungčių diegimo srityje, potencialias kliūtis tarpvalstybinei prekybai, reguliavimo kliūtis naujiems rinkos dalyviams ir mažesnėms įmonėms, įskaitant piliečių energijos bendruomenes, valstybės įsikišimo priemones, neleidžiančias kainoms atspindėti faktinio trūkumo, kaip antai nustatytąsias Reglamento (ES) 2019/943 10 straipsnio 4 dalyje, valstybių narių veiksmus elektros energijos tiekimo saugumo srityje, grindžiamus to reglamento 23 straipsnyje nurodyto Europos išteklių adekvatumo vertinimo, visų pirma atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2019/941 17 straipsnyje nurodytą ex post vertinimą, rezultatais.

2.   ACER kasmet skelbia 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Toje ataskaitoje ji nurodo visas kliūtis, trukdančias baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas.

3.   Skelbdama savo metinę ataskaitą, ACER gali pateikti Europos Parlamentui ir Komisijai nuomonę apie galimas priemones siekiant pašalinti 2 dalyje nurodytas kliūtis.

4.   ACER pagal Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio 9 dalį parengia geriausios praktikos perdavimo ir skirstymo tarifų metodikos srityje ataskaitą.

1.   ACER yra juridinio asmens statusą turintis Sąjungos organas.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje ACER naudojasi plačiausiu teisnumu, kuris juridiniams asmenims suteikiamas pagal nacionalinę teisę. Visų pirma ji turi galėti įsigyti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalimi.

3.   ACER atstovauja jos direktorius.

4.   ACER būstinė yra Liublianoje (Slovėnija).

1.   Administracinę valdybą sudaro devyni nariai. Kiekvienas narys turi pakaitinį narį. Komisija skiria du narius ir jų pakaitinius narius, Europos Parlamentas skiria du narius ir jų pakaitinius narius, o Taryba – penkis narius ir jų pakaitinius narius. Europos Parlamento narys negali būti Administracinės valdybos nariu. Administracinės valdybos narys negali būti Reguliuotojų valdybos nariu.

2.   Administracinės valdybos narių ir jų pakaitinių narių kadencija yra ketveri metai; ji gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmajai kadencijai pusė Administracinės valdybos narių ir jų pakaitinių narių skiriami šešeriems metams.

3.   Administracinė valdyba dviejų trečdalių narių balsų dauguma iš savo narių išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra dveji metai; ji gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jie nebėra Administracinės valdybos nariai.

4.   Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Reguliuotojų valdybos pirmininkas arba Reguliuotojų valdybos paskirtas narys ir direktorius dalyvauja svarstymuose neturėdamas balsavimo teisės, nebent Administracinė valdyba nuspręstų kitaip dėl direktoriaus dalyvavimo. Administracinė valdyba į eilinius posėdžius susirenka ne rečiau kaip du kartus per metus. Ji taip pat susitinka pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu. Administracinė valdyba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Administracinės valdybos nariams pagal jos darbo tvarkos taisykles gali padėti patarėjai arba ekspertai. ACER teikia Administracinei valdybai sekretoriato paslaugas.

5.   Administracinė valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, nebent šiame reglamente būtų nustatyta kitaip. Kiekvienas administracinės valdybos narys ar pakaitinis narys turi vieną balsą.

6.   Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai nustatoma:

7.   Nedarant poveikio Komisijos paskirtų narių vaidmeniui, Administracinės valdybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, ir nesiekia gauti Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nurodymų ir jų nevykdo. Tuo tikslu jie pateikia rašytinę įsipareigojimų deklaraciją ir rašytinę interesų deklaraciją, kuriose nurodo, jog jie neturi jokių interesų, kurie galėtų būti laikomi darančiais poveikį jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių arba netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi darančiais poveikį jų nepriklausomumui. ACER tas deklaracijas kasmet skelbia viešai.

1.   Administracinė valdyba:

2.   Administracinė valdyba pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį priima sprendimą, grindžiamą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis toks įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

3.   Jei tai būtina dėl susiklosčiusių išimtinių aplinkybių, Administracinė valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą direktoriui ir direktoriaus perdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš jos narių arba kitam darbuotojui nei direktorius. Išimtinės aplinkybės turi būti griežtai susijusios tik su administraciniais, biudžeto ar valdymo klausimais ir jomis negali būti daromas poveikis visiškam direktoriaus nepriklausomumui vykdant savo užduotis pagal 24 straipsnio 1 dalies c punktą.

1.   Direktorius kasmet parengia programavimo dokumento, kuris apima metinį ir daugiametį programavimą, projektą ir pateikia programavimo dokumento projektą Administracinei valdybai ir Reguliuotojų valdybai.

Administracinė valdyba, gavusi Reguliuotojų valdybos pritariamąją nuomonę, patvirtina programavimo dokumento projektą ir ne vėliau kaip sausio 31 d. pateikia programavimo dokumento projektą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Programavimo dokumento projektas turi atitikti preliminarų sąmatos projektą, sudarytą pagal 33 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

Administracinė valdyba patvirtina programavimo dokumentą, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, gavusi Reguliuotojų valdybos pritariamąją nuomonę ir po to, kai direktorius jį pristato Europos Parlamentui. Administracinė valdyba ne vėliau kaip gruodžio 31 d. pateikia programavimo dokumentą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Programavimo dokumentas patvirtinimas nedarant poveikio metinei biudžeto sudarymo procedūrai ir skelbiamas viešai.

Programavimo dokumentas tampa galutiniu po bendrojo biudžeto galutinio patvirtinimo ir prireikus atitinkamai koreguojamas.

2.   Programavimo dokumente pateiktuose metinio programavimo nuostatuose nurodomi išsamūs tikslai ir tikėtini rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Laikantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principų, juose taip pat apibūdinami finansuotini veiksmai ir nurodomi kiekvienam veiksmui skirti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, įskaitant nuorodą į ACER darbo grupes, kurioms pavesta prisidėti rengiant atitinkamus dokumentus. Metinis programavimas turi derėti su 4 dalyje nurodytu daugiamečiu programavimu. Jame aiškiai nurodomos užduotys, kurios papildomai įrašytos, pakeistos arba panaikintos, palyginti su ankstesniais finansiniais metais.

3.   Kai ACER pavedama nauja užduotis, Administracinė valdyba iš dalies pakeičia patvirtintą programavimo dokumentą.

Bet toks esminis programavimo dokumento dalinis pakeitimas tvirtinamas laikantis tokios pat tvarkos, kokia nustatyta pirminiam programavimo dokumentui. Administracinė valdyba įgaliojimus atlikti neesminius programavimo dokumento dalinius pakeitimus gali deleguoti direktoriui.

4.   Programavimo dokumente pateiktuose daugiamečio programavimo nuostatuose išdėstomi bendrieji strateginio programavimo nuostatai, įskaitant tikslus, tikėtinus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Juose taip pat išdėstomi išteklių programavimo, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus, nuostatai.

Išteklių programavimo nuostatai atnaujinami kasmet. Strateginio programavimo nuostatai prireikus atnaujinami, visų pirma, jei reikia imtis veiksmų dėl 45 straipsnyje nurodyto vertinimo išvadų.

1.   Reguliuotojų valdybą sudaro:

Reguliuotojų valdybos nariu gali būti tik vienas reguliavimo institucijos atstovas iš kiekvienos valstybės narės.

2.   Reguliuotojų valdyba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra dveji su puse metų ir ji gali būti pratęsta. Tačiau bet kuriuo atveju pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jie nebėra Reguliuotojų valdybos nariai.

1.   Reguliuotojų valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma; kiekvienas narys turi vieną balsą.

2.   Reguliuotojų valdyba priima ir paskelbia savo darbo tvarkos taisykles, kuriose išsamiai nustatoma balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, pagal kurias vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat, atitinkamais atvejais, kvorumą reglamentuojančios taisyklės. Darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatyti specialūs darbo metodai su regioninio bendradarbiavimo iniciatyvomis susijusiems klausimams svarstyti.

3.   Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis ir nedarant poveikio savo narių teisei veikti jų atitinkamos reguliavimo institucijos vardu, Reguliuotojų valdyba veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti arba vykdyti valstybių narių vyriausybių, Komisijos arba kito viešojo ar privačiojo subjekto nurodymų.

4.   ACER teikia Reguliuotojų valdybai sekretoriato paslaugas.

5.   Reguliuotojų valdyba:

6.   Europos Parlamentas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki posėdžio pradžios informuojamas apie būsimų Reguliuotojų valdybos posėdžių darbotvarkės projektą. Per dvi savaites po to posėdžio dienos protokolo projektas išsiunčiamas Europos Parlamentui. Europos Parlamentas, visiškai gerbdamas jo nepriklausomybę, gali pasikviesti Reguliuotojų valdybos pirmininką arba pirmininko pavaduotoją padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

1.   ACER vadovauja direktorius, kuris veikia vadovaudamasis 22 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytomis gairėmis ir, šiame reglamente numatytais atvejais, atsižvelgdamas į Reguliuotojų valdybos nuomones. Nedarant poveikio Administracinės valdybos ir Reguliuotojų valdybos atitinkamiems vaidmenims, susijusiems su direktoriaus vykdomomis užduotimis, direktorius nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, Sąjungos institucijų ar jokio kito viešojo ar privataus subjekto ar asmens nurodymų. Direktorius atsiskaito Administracinei valdybai administraciniais, biudžeto ir valdymo klausimais, bet išlieka visiškai nepriklausomas vykdydamas savo užduotis pagal 24 straipsnio 1 dalies c punktą. Direktorius gali dalyvauti Administracinės valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

2.   Direktorių skiria Administracinė valdyba, gavusi Reguliuotojų valdybos pritariamąją nuomonę, atsižvelgdama į nuopelnus, gebėjimus ir energetikos sektoriui svarbią patirtį, bent iš trijų Komisijos pasiūlytų kandidatų, atrinktų pagal atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Prieš paskyrimą Administracinės valdybos atrinktas kandidatas pakviečiamas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių pateiktus klausimus. Sudarant sutartį su direktoriumi, ACER atstovauja Administracinės valdybos pirmininkas.

3.   Direktoriaus kadencija yra penkeri metai. Iki to laikotarpio pabaigos likus devyniems mėnesiams, Komisija pradeda vertinimą. Atlikdama vertinimą Komisija visų pirma nagrinėja:

4.   Administracinė valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pasikonsultavusi su Reguliuotojų valdyba ir kuo labiau atsižvelgdama į Reguliuotojų valdybos vertinimą ir nuomonę, ir tik tais atvejais, kai tai gali būti pateisinama remiantis ACER pareigomis ir reikalavimais, gali vieną kartą pratęsti direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pratęsto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

5.   Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti direktoriaus kadenciją. Likus vienam mėnesiui iki direktoriaus kadencijos pratęsimo, jis gali būti pakviestas padaryti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į to komiteto narių pateiktus klausimus.

6.   Jei direktoriaus kadencija nepratęsiama, jis toliau eina pareigas tol, kol paskiriamas jį pakeisiantis direktorius.

7.   Direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik Administracinės valdybos sprendimu, gavus Reguliuotojų valdybos pritariamąją nuomonę. Administracinė valdyba tą sprendimą priima dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma.

8.   Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti direktoriaus pateikti ataskaitą apie pareigų vykdymą. Europos Parlamentas taip pat gali pakviesti direktorių padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

1.   Direktorius:

Pirmos pastraipos k punkto tikslais, prieš priimdamas sprendimą įsteigti vietos skyrių, direktorius paprašo atitinkamų valstybių narių, įskaitant valstybę narę, kurioje yra ACER būstinė, nuomonės, ir turi gauti išankstinį Komisijos ir Administracinės valdybos sutikimą. Sprendimas grindžiamas tinkama sąnaudų ir naudos analize ir jame nurodoma veiklos, kuri turi būti vykdoma tame vietos skyriuje, sritis taip, kad būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir ACER administracinių funkcijų dubliavimosi.

2.   Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais 3 straipsnio 1 dalyje, 4–8 straipsniuose, 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 10 straipsnyje, 11 straipsnio c punkte, 13 straipsnyje, 15 straipsnio 4 dalyje, 30 ir 43 straipsniuose nurodytos nuomonės, rekomendacijos ir sprendimai priimami tik gavus pritariamąją Reguliuotojų valdybos nuomonę.

Prieš pateikiant nuomonių, rekomendacijų ar sprendimų projektus balsavimui Reguliuotojų valdyboje, direktorius pateikia atitinkamai darbo grupei pasiūlymus dėl nuomonių, rekomendacijų ar sprendimų projektų konsultavimosi tikslais pakankamai iš anksto.

Direktorius:

Atsiėmęs nuomonės, rekomendacijos ar sprendimo projektą, direktorius gali pateikti naują nuomonės, rekomendacijos arba sprendimo projektą, laikydamasis 22 straipsnio 5 dalies a punkte ir šios dalies antroje pastraipoje nustatytos procedūros. Šios dalies trečios pastraipos a punkto tikslais, jei direktorius nukrypsta nuo gautų Reguliuotojų valdybos pateiktų pastabų ir dalinių pakeitimų arba juos atmeta, jis taip pat raštu pateikia tinkamai pagrįstą paaiškinimą.

Jeigu Reguliuotojų valdyba nepateikia pritariamosios nuomonės dėl iš naujo pateikto nuomonės, rekomendacijos ar sprendimo projekto teksto dėl to, kad naujai pateiktame tekste nebuvo tinkamai atsižvelgta į jos pastabas ir dalinius pakeitimus, direktorius gali dar kartą koreguoti nuomonės, rekomendacijos ar sprendimo projekto tekstą atsižvelgdamas į Reguliuotojų valdybos pasiūlytus dalinius pakeitimus ir pastabas, kad gautų jos pritariamąją nuomonę, neprivalėdamas dar kartą konsultuotis su atitinkama darbo grupe arba raštu nurodyti papildomas priežastis.

1.   ACER įsteigia Apeliacinę tarybą.

2.   Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, atrinkti iš reguliavimo institucijų, konkurencijos institucijų arba kitų Sąjungos ar nacionalinių institucijų dabartinių arba buvusių vyresniųjų pareigūnų, turinčių reikalingos patirties energetikos sektoriuje. Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.

Komisijai pasiūlius ir pasibaigus viešam kvietimui dalyvauti konkurse, Apeliacinės tarybos narius oficialiai skiria Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliuotojų valdyba.

3.   Apeliacinė taryba priima ir skelbia savo darbo tvarkos taisykles. Tose taisyklėse išsamiai nustatoma Apeliacinės tarybos organizavimą ir veikimą reglamentuojanti tvarka ir taisyklės, taikomos Tarybai teikiamoms apeliacijoms pagal 28 straipsnį. Apeliacinė taryba praneša Komisijai apie savo darbo tvarkos taisyklių projektą ir apie visus esminius tų taisyklių pakeitimus. Komisija gali pateikti nuomonę apie tas taisykles per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos.

ACER biudžete skiriama atskira biudžeto eilutė Apeliacinės tarybos registrui finansuoti.

4.   Apeliacinės tarybos sprendimai priimami ne mažiau kaip keturių iš šešių narių balsų dauguma. Apeliacinė taryba sušaukiama, kai to reikia.

1.   Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ta kadencija gali būti vieną kartą pratęsta.

2.   Apeliacinės tarybos nariai sprendimus priima nepriklausomai. Jie neprivalo vykdyti jokių nurodymų. Jie negali užimti kitų pareigų ACER, jos Administracinėje valdyboje, jos Reguliuotojų valdyboje ar bet kurioje iš jos darbo grupių. Apeliacinės tarybos narys negali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, nebent jis būtų pripažintas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, o Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliuotojų valdyba tuo tikslu būtų priėmusi sprendimą.

1.   Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti nagrinėjant skundą, jei jie turi asmeninių interesų, anksčiau atstovavo vienai iš proceso šalių arba dalyvavo priimant sprendimą, dėl kurio pateiktas skundas.

2.   Jei dėl vienos iš 1 dalyje nurodytų priežasčių ar kurios nors kitos priežasties Apeliacinės tarybos narys mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti nagrinėjant skundą, jis apie tai informuoja Apeliacinę tarybą. Bet kuri iš apeliacinio proceso šalių gali pareikšti prieštaravimą dėl Apeliacinės tarybos nario dalyvavimo procese, remdamasi bet kuria iš 1 dalyje nurodytų priežasčių arba įtarusi Apeliacinės tarybos narį šališkumu. Toks prieštaravimas yra nepriimtinas, jei jis grindžiamas nario pilietybe, arba jei žinodama apie prieštaravimo priežastį, prieštaravimą pareiškusi apeliacinio proceso šalis vis tiek ėmėsi procesinio veiksmo apeliaciniame procese, išskyrus prieštaravimą dėl Apeliacinės tarybos sudėties.

3.   Apeliacinė taryba, nedalyvaujant atitinkamam jos nariui, priima sprendimą dėl veiksmų 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais. Siekiant priimti tą sprendimą, atitinkamas narys Apeliacinėje taryboje pakeičiamas jo pakaitiniu nariu. Jei pakaitinis narys patenka į panašią padėtį kaip ir narys, pirmininkas skiria pavaduojantį narį, atrinktą iš kitų pakaitinių narių.

4.   Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir atsižvelgiant į visuomenės interesą. Tuo tikslu jie pateikia rašytinę įsipareigojimų deklaraciją ir rašytinę interesų deklaraciją, kuriose nurodo, jog jie neturi jokių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba nurodo bet kokius tiesioginius ar netiesioginius interesus, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui. Tos deklaracijos kasmet skelbiamos viešai.

1.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant reguliavimo institucijas, gali pateikti skundą dėl 2 straipsnio d punkte nurodyto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su tuo asmeniu.

2.   Skundas apima ir jo pagrindimą ir jis ACER pateikiamas raštu per du mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos arba, jei tai nebuvo padaryta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai ACER paskelbė savo sprendimą. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl skundo per keturis mėnesius nuo skundo pateikimo.

3.   Sprendimo vykdymas negali būti sustabdytas dėl pagal 1 dalį pateikto skundo. Tačiau jei Apeliacinė taryba mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių, ji gali laikinai sustabdyti ginčytino sprendimo taikymą.

4.   Jei skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba tiria, ar jis yra tinkamai pagrįstas. Nagrinėdama skundą, kiekvieną kartą, kai to reikia, ji kviečia apeliacinio proceso šalis per nustatytus terminus pateikti pastabas dėl jos pačios arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.

5.   Apeliacinė taryba gali patvirtinti sprendimą arba perduoti bylą kompetentingam ACER padaliniui. Pastarajam Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas.

6.   ACER skelbia Apeliacinės tarybos priimtus sprendimus.

1.   Kai tikslinga ir visų pirma tais atvejais, kai reikia padėti direktoriui ir Reguliuotojų valdybai atlikti su reguliavimo klausimais susijusį darbą ir siekiant parengti 3 straipsnio 1 dalyje, 4–8 straipsniuose, 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 10 straipsnyje, 11 straipsnio c punkte, 13 straipsnyje, 15 straipsnio 4 dalyje, 30 ir 43 straipsniuose nurodytas nuomones, rekomendacijas ir sprendimus, Administracinė valdyba steigia arba panaikina darbo grupes, remdamasi bendru direktoriaus ir Reguliuotojų valdybos pasiūlymu.

Darbo grupei įsteigti arba panaikinti turi būti gauta pritariamoji Reguliuotojų valdybos nuomonė.

2.   Darbo grupes sudaro ekspertai iš ACER ir reguliavimo institucijų darbuotojų. Darbo grupių veikloje gali dalyvauti Komisijos ekspertai. ACER neatsako už dalyvavimo ACER darbo grupėse išlaidas, kurias patiria iš reguliavimo institucijų darbuotojų atrinkti ekspertai. Darbo grupės atsižvelgia į kitų atitinkamų nacionalinių institucijų ekspertų nuomonę klausimais, kuriais tos institucijos turi kompetenciją.

3.   Administracinė valdyba, remdamasi direktoriaus pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Reguliuotojų valdyba bei gavusi jos pritariamąją nuomonę, tvirtina ir skelbia darbo grupių veiklą reglamentuojančias vidaus darbo tvarkos taisykles.

4.   ACER darbo grupės vykdo pagal 20 straipsnį priimtame programavimo dokumente joms priskirtą veiklą ir bet kokią Reguliuotojų valdybos ir direktoriaus joms pagal šį reglamentą priskirtą veiklą.

1.   Nedarant poveikio kitų išteklių galimybei, ACER pajamas sudaro:

2.   ACER išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

3.   ACER pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4.   Visos ACER pajamos ir išlaidos turi būti numatomos kiekvieniems finansiniams metams, atitinkantiems kalendorinius metus, ir yra įtraukiamos į jos biudžetą.

5.   ACER gaunamos pajamos neturi kelti pavojaus jos neutralumui, nepriklausomumui ar objektyvumui.

1.   ACER mokami mokesčiai už:

2.   1 dalyje nurodytus mokesčius ir jų mokėjimo būdą nustato Komisija, atlikusi viešas konsultacijas ir pasikonsultavusi su Administracine valdyba bei Reguliuotojų valdyba. Mokesčiai turi būti proporcingi atitinkamų paslaugų, teikiamų ekonomiškai efektyviu būdu, išlaidoms ir pakankami šioms išlaidoms padengti. Tie mokesčiai nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, kad jie nebūtų diskriminaciniai ir kad jais būtų išvengta nereikalingos finansinės ar administracinės naštos rinkos dalyviams ar jų vardu veikiantiems subjektams.

Komisija reguliariai peržiūri tų mokesčių dydį remdamasi atliktu vertinimu ir, jei reikia, pakoreguoja tų mokesčių dydį bei jų mokėjimo būdą.

1.   Kiekvienas metais direktorius sudaro preliminarų sąmatos projektą, apimantį veiklos išlaidas ir ateinančiais finansiniais metais numatomą darbo programą, ir tą preliminarų sąmatos projektą kartu su numatomų etatų sąrašu pateikia Administracinei valdybai.

2.   Preliminarus sąmatos projektas grindžiamas tikslais ir tikėtinais rezultatais, numatytais 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame programavimo dokumente, ir jame atsižvelgiama į finansinius išteklius, kurie yra būtini tiems tikslams ir tikėtiniems rezultatams pasiekti.

3.   Kiekvienais metais Administracinė valdyba pagal direktoriaus parengtą preliminarų sąmatos projektą priima preliminarios ateinančių finansinių metų ACER pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

4.   Tą preliminarų sąmatos projektą, apimantį ir personalo plano projektą, Administracinė valdyba pateikia Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Prieš patvirtinant sąmatą, direktoriaus parengtas projektas pateikiamas Reguliuotojų valdybai, kuri gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl projekto.

5.   Komisija pateikia 3 dalyje nurodytą sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

6.   Remdamasi sąmatos projektu Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal personalo planą, sąmatą ir dotacijos, kuri bus mokama iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 313–316 straipsnius, sumą.

7.   Taryba, veikdama kaip biudžeto valdymo institucija, tvirtina ACER personalo planą.

8.   ACER biudžetą priima Administracinė valdyba. Jis tampa galutiniu, kai priimamas galutinis Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

9.   Bet kokie biudžeto, įskaitant etatų planą, pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka.

10.   Komisija ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d. įvertina, ar ACER turimi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai leidžia jai vykdyti savo funkcijas pagal šį reglamentą, t. y. siekti sukurti visiems Sąjungos vartotojams naudingą elektros energijos vidaus rinką ir prisidėti prie energetinio saugumo užtikrinimo.

11.   Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuris gali turėti didelės reikšmės ACER biudžeto finansavimui, ypač apie visus su nuosavybe susijusius projektus. Administracinė valdyba apie savo ketinimus taip pat praneša Komisijai. Jeigu bet kuri iš biudžeto valdymo institucijų ketina pateikti nuomonę, ji apie tai per dvi savaites nuo informacijos apie projektą gavimo dienos praneša ACER. Jeigu atsakymo nėra, ACER gali pradėti vykdyti numatytą projektą.

1.   Direktorius veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas ir įgyvendina ACER biudžetą.

2.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip kovo 1 d. ACER apskaitos pareigūnas preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Ne vėliau kaip ateinančių metų kovo 31 d. ACER apskaitos pareigūnas biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą taip pat pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (22) 245 straipsnį.

1.   ACER apskaitos pareigūnas atitinkamų finansinių metų (N metų) preliminarias finansines ataskaitas pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams ne vėliau kaip ateinančių finansinių metų (N+1 metų) kovo 1 d.

2.   ACER N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams N+1 metų kovo 31 d.

Ne vėliau kaip N+1 metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas preliminarias ACER finansines ataskaitas pateikia Audito Rūmams. Komisija finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą taip pat pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie ACER N metų preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 246 straipsnio nuostatas, apskaitos pareigūnas savo atsakomybe parengia galutines tų metų ACER finansines ataskaitas. Direktorius jas pateikia Administracinei valdybai, kad ji pateiktų nuomonę.

4.   Administracinė valdyba pateikia nuomonę dėl N metų ACER galutinių finansinių ataskaitų.

5.   Ne vėliau kaip N+1 metų liepos 1 d., ACER apskaitos pareigūnas galutines finansines ataskaitas kartu su Administracinės valdybos nuomone pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.   Galutinės finansinės ataskaitos iki N+1 lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.   Ne vėliau kaip N+1 metų rugsėjo 30 d. direktorius pateikia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. To atsakymo kopiją direktorius taip pat pateikia Administracinei valdybai ir Komisijai.

8.   Europos Parlamentui paprašius, direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl N metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 109 straipsnio 3 dalį.

9.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N+2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad direktorius N finansinių metų biudžetą įvykdė.

1.   Kad palengvintų kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (23), ACER prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų (24) ir priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems ACER darbuotojams, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.   Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš ACER dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   OLAF, laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (25) nustatytų nuostatų ir procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, darančios poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su ACER lėšomis finansuojama dotacija ar sutartimi.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalių taikymui, į ACER bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus ir dotacijų sprendimus įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

1.   ACER ir jos darbuotojams taikomas prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

2.   Susitarime dėl būstinės, kurį ACER sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl ACER įsikūrimo priimančiojoje valstybėje narėje ir patalpų, kurias turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiojoje valstybėje narėje taikytinos ACER direktoriui, Administracinės valdybos nariams, darbuotojams ir jų šeimų nariams. Tas susitarimas sudaromas gavus Administracinės valdybos sutikimą.

1.   Visiems ACER darbuotojams, įskaitant jos direktorių, taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos bei bendrai Sąjungos institucijų priimtos tų Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina atitinkamas įgyvendinimo taisykles.

3.   Personalo atžvilgiu ACER naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikiami paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Įdarbinimo sąlygas suteikiami institucijai, turinčiai teisę sudaryti sutartis.

4.   Administracinė valdyba gali priimti nuostatas, leidžiančias ACER įdarbinti valstybių narių deleguotus nacionalinius ekspertus.

1.   ACER sutartinę atsakomybę reglamentuoja konkrečiai sutarčiai taikytina teisė.

Bet kokia Agentūros sudarytoje sutartyje nustatyta arbitražo išlyga priskiriama Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2.   Nesutartinės atsakomybės atveju ACER pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė vykdydami savo pareigas.

3.   Ginčai, kylantys dėl 2 dalyje nurodytos žalos atlyginimo, priskiriami Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

4.   ACER darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę reglamentuoja ACER darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

1.   ACER turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (26).

2.   Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.

3.   Dėl ACER pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Teisingumo Teisme laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4.   ACER vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 (27). Administracinė taryba nustato priemones, kuriomis ACER taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant priemones dėl ACER duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

5.   ACER gali savo iniciatyva ir pagal savo kompetenciją vykdyti komunikacijos veiklą. Išteklių skyrimas komunikacijos veiklai neturi trukdyti veiksmingai vykdyti 3–13 straipsniuose nurodytų užduočių. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų Administracinės valdybos patvirtintų komunikacijos ir sklaidos planų.

1.   ACER patvirtina saugumo taisykles, kurios prilygsta Komisijos saugumo taisyklėms, kuriomis užtikrinamas Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos saugumas, įskaitant keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas, išdėstytas Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (28) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (29).

2.   ACER taip pat gali nuspręsti mutatis mutandis taikyti 1 dalyje nurodytus Komisijos sprendimus. ACER saugumo taisyklės, inter alia, turi apimti nuostatas dėl keitimosi Europos Sąjungos įslaptinta informacija ir neskelbtina neįslaptinta informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

1.   ACER veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios su Sąjunga yra sudariusios susitarimus ir kurios priėmė ir taiko atitinkamas Sąjungos teisės energetikos srities taisykles, įskaitant visų pirma taisykles dėl nepriklausomų reguliavimo institucijų, trečiųjų šalių prieigos prie infrastruktūros ir atsiejimo, prekybos energija ir sistemos eksploatavimo, vartotojų dalyvavimo ir apsaugos, taip pat atitinkamas taisykles, taikomas aplinkos ir konkurencijos srityse.

2.   Su sąlyga, kad tuo tikslu yra sudarytas Sąjungos ir trečiųjų valstybių susitarimas, kaip nurodyta 1 dalyje, ACER taip pat gali vykdyti savo užduotis pagal 3–13 straipsnius trečiųjų valstybių atžvilgiu, jei tos trečiosios valstybės priėmė ir taiko atitinkamas taisykles pagal 1 dalį ir įgaliojo ACER koordinuoti jų reguliavimo institucijų veiklą su valstybių narių reguliavimo institucijų veikla. Tik tokiais atvejais nuorodos į tarpvalstybinio pobūdžio klausimus siejamos su sienomis tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, o ne su sienomis tarp dviejų valstybių narių.

3.   1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatose nustatoma, visų pirma, tų valstybių dalyvavimo ACER veikloje tvarka, visų pirma tos veiklos pobūdis, apimtis ir procedūriniai aspektai, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas.

4.   Administracinė valdyba, gavusi Reguliuotojų valdybos pritariamąją nuomonę, priima santykių su 1 dalyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis darbo tvarkos taisykles. Komisija užtikrina, kad ACER veiktų laikydamasi savo įgaliojimų ir esamos institucinės struktūros, sudarydama atitinkamus darbinius susitarimus su ACER direktoriumi.

1.   ACER taikomos Tarybos reglamento Nr. 1 (30) nuostatos.

2.   Administracinė valdyba sprendžia dėl ACER kalbų vartojimo vidaus nuostatų.

3.   ACER veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

1.   Komisija, padedama nepriklausomo išorės eksperto, ne vėliau kaip 2024 m. liepos 5 d., o vėliau – kas penkerius metus, atlieka ACER veiklos rezultatų vertinimą atsižvelgdama į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis. Vertinimu visų pirma turi būti siekiama įvertinti poreikį pakeisti ACER įgaliojimus ir bet kokio tokio keitimo finansinius padarinius.

2.   Jei Komisija mano, kad ACER veikla yra nebepateisinama jos tikslų, įgaliojimų ir užduočių atžvilgiu, ji, deramai pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais ir Reguliuotojų valdyba, gali siūlyti šį reglamentą iš dalies pakeisti arba panaikinti.

3.   1 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus, kartu su išvadomis, Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir ACER Reguliuotojų valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2025 m. spalio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje vertinamas šis reglamentas, visų pirma ACER užduotys, susijusios su individualiais sprendimais. Tame vertinime, kai tinkama, atsižvelgiama į vertinimo pagal Reglamento (ES) 2019/943 69 straipsnio 1 dalį rezultatus.

Prireikus, Komisija kartu su savo ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

1.   Visi rinkos dalyviai yra atsakingi už savo pačių sukeltą sistemos disbalansą (toliau – atsakomybė už balansavimą). Tuo tikslu rinkos dalyviai arba patys yra už balansą atsakingos šalys, arba pagal sutartį deleguoja savo atsakomybę pačių pasirinktai už balansą atsakingai šaliai. Kiekviena už balansavimą atsakinga šalis finansiškai atsako už savo sukeltą disbalansą ir stengiasi užtikrinti savo balansą arba padėti užtikrinti elektros energijos sistemos balansą.

2.   Atvejai, kai valstybės narės gali numatyti nukrypti nuo atsakomybės už balansavimą leidžiančias nuostatas, yra tik šie:

Valstybės narės, nedarydamos poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, gali skatinti rinkos dalyvius, kuriems visiškai arba iš dalies netaikoma atsakomybė už balansavimą, prisiimti visą atsakomybę už balansavimą.

3.   Jei valstybė narė numato nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 2 dalį, ji užtikrina, kad finansinę atsakomybę už disbalansą prisiimtų kitas rinkos dalyvis.

4.   Elektros energijos gamybos objektų, perduotų eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atveju 2 dalies b punktas taikomas tik elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 200 kW.

1.   Balansavimo rinkos, įskaitant parengties tvirtinimo procesus, organizuojamos taip, kad būtų:

2.   Balansavimo energijos kaina balansavimo pajėgumo sutartyse iš anksto nenustatoma. Pirkimo procesai turi būti skaidrūs laikantis Direktyvos (ES) 2019/944 40 straipsnio 4 dalies, kartu užtikrinant neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

3.   Balansavimo rinkos užtikrina eksploatavimo saugumą, kartu užtikrindamos galimybę kuo labiau išnaudoti ir efektyviai paskirstyti tarpzoninį pralaidumą įvairiais laikotarpiais pagal 17 straipsnį.

4.   Kalbant apie standartinius balansavimo produktus ir specifinius balansavimo produktus, atsiskaitymas už balansavimo energiją yra grindžiamas ribinių kainų nustatymu (mokama galutine kaina), nebent visos reguliavimo institucijos būtų patvirtinusios alternatyvų kainų nustatymo metodą, remdamosi bendru visų perdavimo sistemos operatorių pasiūlymu, atlikus analizę, patvirtinusią, kad tas alternatyvus kainų nustatymo metodas yra efektyvesnis.

Rinkos dalyviams leidžiama teikti pasiūlymus pirkti kuo arčiau tikrojo laiko, o balansavimo energijos pasiūlymų teikimo pabaigos laikas negali būti ankstesnis už tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos laiką.

Centrinio skirstymo modelį taikantys perdavimo sistemos operatoriai gali nustatyti papildomas taisykles laikydamiesi pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalį priimtų gairių dėl elektros energijos balansavimo.

5.   Už disbalansą atsiskaitoma tikralaikę energijos vertę atspindinčia kaina.

6.   Kiekvienas disbalanso kainos rajonas yra lygus prekybos zonai, išskyrus centrinio skirstymo modelio atvejį, kai disbalanso kainos rajonas gali sudaryti prekybos zonos dalį.

7.   Rezervo pajėgumų apimtį nustato perdavimo sistemos operatoriai ir jiems galima padėti regioniniu lygmeniu.

8.   Balansavimo pajėgumo pirkimus vykdo perdavimo sistemos operatoriai ir pirkimas gali būti palengvinamas regioniniu lygmeniu. Tarpvalstybinių pajėgumų rezervavimas tuo tikslu gali būti ribojamas. Balansavimo pajėgumo pirkimas grindžiamas rinka ir organizuojamas taip, kad parengties tvirtinimo procese, vykdomame pagal Direktyvos (ES) 2019/944 40 straipsnio 4 dalį, rinkos dalyviai nebūtų diskriminuojami nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja individualiai, ar telkimo būdu.

Balansavimo pajėgumo pirkimas grindžiamas pirmine rinka, nebent ir ta apimtimi, kuria reguliavimo institucija numato nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią galima naudoti kitų formų rinka grindžiamą pirkimą dėl to, kad balansavimo paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos, ir kai neviršijamas leistas mastas. Nukrypti nuo pirminių rinkų naudojimo leidžiančios nuostatos peržiūrimos kas trejus metus.

9.   Didinamojo balansavimo pajėgumo ir mažinamojo balansavimo pajėgumo pirkimas vykdomas atskirai, nebent nacionalinė reguliavimo institucija patvirtintų nukrypti nuo šio principo leidžiančią nuostatą, remdamasi tuo, kad perdavimo sistemos operatoriaus atliktas vertinimas rodo, kad dėl to padidėtų ekonominis efektyvumas. Sutartys dėl balansavimo pajėgumų sudaromos ne anksčiau kaip likus vienai dienai iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios ir sutarčių galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip viena diena, išskyrus atvejus kai, ir ta apimtimi, kuria reguliavimo institucija patvirtino ankstesnes sutartis arba ilgesnius sutarčių galiojimo laikotarpius, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą arba pagerinti ekonominį efektyvumą.

Jei taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl bent 40 % standartinių balansavimo produktų ir dėl bent 30 % visų produktų, naudojamų balansavimo pajėgumams, sutartys dėl balansavimo pajėgumų sudaromos ne anksčiau kaip likus vienai dienai iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios, o sutarčių galiojimo terminas neturi būti ilgesnis nei viena diena. Sutartys dėl likusios balansavimo pajėgumų dalies sudaromos ne anksčiau kaip likus vienam mėnesiui iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios ir jų galiojimo terminas neturi būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.

10.   Perdavimo sistemos operatoriaus prašymu reguliavimo institucija gali nuspręsti pratęsti 9 dalyje nurodytą sutarties dėl likusios balansavimo pajėgumų dalies laikotarpį ne daugiau kaip dvylikos mėnesių laikotarpiu su sąlyga, kad toks sprendimas galios ribotą laiką, o teigiamas poveikis mažinant galutiniams vartotojams tenkančias išlaidas atsvers neigiamą poveikį rinkai. Prašyme pateikiama ši informacija:

11.   Nepaisant 10 dalies, nuo 2026 m. sausio 1 d. sutarčių laikotarpiai negali būti ilgesni kaip šeši mėnesiai.

12.   Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. reguliavimo institucijos praneša Komisijai ir ACER, kokią bendrą procentinę dalį sudaro ilgesnių nei vienos dienos laikotarpių sutartys ir pirkimai.

13.   Perdavimo sistemos operatoriai arba jų deleguotieji operatoriai kuo arčiau tikrojo laiko, bet ne vėliau kaip per 30 minučių nuo tiekimo įvykdymo, paskelbia informaciją apie esamą savo planavimo rajonų sistemos balansą, apskaičiuotą disbalanso kainą ir apskaičiuotą balansavimo energijos kainą.

14.   Kai standartinių balansavimo produktų nepakanka eksploatavimo saugumui užtikrinti arba jei kai kurie balansavimo ištekliai negali būti įtraukti į balansavimo rinką naudojant standartinius balansavimo produktus, perdavimo sistemos operatoriai gali pasiūlyti, o reguliavimo institucijos gali patvirtinti nukrypti nuo 2 ir 4 dalių leidžiančias nuostatas specifinių balansavimo produktų, kurie aktyvuojami vietos lygmeniu, jais nesikeičiant su kitais perdavimo sistemos operatoriais, atveju.

Pasiūlymuose dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turi būti pateikiamas priemonių, kuriomis siūloma kuo labiau sumažinti specifinių produktų naudojimą, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą, aprašymas, įrodymas, kad dėl specifinių produktų nesukuriama didelio balansavimo rinkos neveiksmingumo ir iškraipymo planavimo rajone ar už jo ribų, ir, kai taikoma, taisyklės dėl tvarkos, pagal kurią specifinių balansavimo produktų balansavimo energijos pasiūlymai pirkti konvertuojami į standartinių balansavimo produktų balansavimo energijos pasiūlymus, ir informacija apie ją.

1.   Perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO bendrai organizuoja integruotų kitos paros ir einamosios paros rinkų valdymą laikantis Reglamento (ES) 2015/1222. Perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO bendradarbiauja Sąjungos lygmeniu arba, kai tikslingiau, regioniniu lygmeniu, kad užtikrintų kuo didesnį Sąjungos kitos paros ir einamosios paros prekybos efektyvumą ir veiksmingumą. Pareiga bendradarbiauti taikoma nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos teisės taikymui. Priežiūrą, kaip perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO vykdo su prekyba elektros energija susijusias savo funkcijas, pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnį atlieka reguliavimo institucijos, o pagal Reglamento (ES) 2019/942 4 ir 8 straipsnius – ACER.

2.   Kitos paros ir einamosios paros rinkos:

1.   PEERO leidžia rinkos dalyviams prekiauti elektros energija kuo arčiau tikrojo laiko ir bent jau iki tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos laiko.

2.   PEERO užtikrina rinkos dalyviams galimybę kitos paros ir einamosios paros rinkose prekiauti elektros energija bent tokiais trumpais kaip atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis laiko intervalais.

3.   PEERO teikia pakankamai mažus prekybos kitos paros ir einamosios paros rinkose produktus ir minimalius jų pasiūlymus, apimančius 500 ar mažiau kW, kad užtikrintų galimybę veiksmingai dalyvauti reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugų teikėjams ir smulkiems elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojams, įskaitant tiesioginį vartotojų dalyvavimą.

4.   Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. visuose planavimo rajonuose nustatomas 15 minučių atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis, nebent reguliavimo institucijos būtų leidusios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ar išimtį. Nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos tik iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 30 minučių, jei visos sinchroninės zonos reguliavimo institucijos taiko tą išimtį.

1.   Pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 perdavimo sistemos operatoriai suteikia ilgalaikes perdavimo teises arba taiko lygiavertes priemones, kad užtikrintų galimybę rinkos dalyviams, įskaitant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių objektų savininkus, apsidrausti nuo kainų abiejose prekybos zonų ribos pusėse pokyčių rizikos, nebent kompetentingų reguliavimo institucijų atlikto išankstinių sandorių rinkos vertinimo ties prekybos zonų ribomis rezultatai rodo, kad yra pakankamų rizikos draudimo galimybių atitinkamose prekybos zonose.

2.   Ilgalaikės perdavimo teisės skaidriai, remiantis rinkos ir nediskriminavimo principais, paskirstomos bendrojoje paskirstymo platformoje.

3.   Laikydamiesi Sąjungos konkurencijos teisės, rinkos operatoriai gali savo nuožiūra parengti išankstinių sandorių rinkose siūlomus rizikos draudimo produktus, įskaitant ilgalaikius išankstinių sandorių rinkose siūlomus rizikos draudimo produktus, kad užtikrintų rinkos dalyviams, įskaitant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių objektų savininkus, tinkamas galimybes apsidrausti nuo finansinės rizikos dėl kainų kaitos. Valstybės narės neturi reikalauti, kad tokia draudimo veikla apsiribotų vien valstybėje narėje ar prekybos zonoje vykdomais sandoriais.

1.   Didmeninės elektros energijos kainoms neturi būti nustatoma nei didžiausia, nei mažiausia riba. Ši nuostata taikoma, inter alia, visiems pasiūlymams ir galutinėms kainoms visais laikotarpiais, ir turi apimti balansavimo energijos kainas ir disbalanso kainas, nedarant poveikio kainos techninėms riboms, kurios gali būti taikomos balansavimo laikotarpiais ir kitos paros bei einamosios paros laikotarpiais laikantis 2 dalies.

2.   PEERO gali taikyti suderintas didžiausios ir mažiausios galutinės kainos ribas kitos paros ir einamosios paros laikotarpiais. Tos ribos turi būti pakankamai aukštos, kad be reikalo nebūtų apribota prekyba, jos turi būti suderintos vidaus rinkos požiūriu ir jomis turi būti atsižvelgta į didžiausią prarastos apkrovos vertę. PEERO įgyvendina skaidrų mechanizmą, pagal kurį techninės kainos siūlymo ribos būtų laiku automatiškai pakoreguotos, jei tikimasi, kad bus pasiektos nustatytos ribos. Pakoreguotos aukštesnės ribos taikomos toliau tol, kol pagal minėtą mechanizmą jas reikės dar labiau padidinti.

3.   Perdavimo sistemos operatoriai nesiima jokių priemonių, kuriomis siektų pakeisti didmenines kainas.

4.   Reguliavimo institucijos arba kai valstybė narė tuo tikslu yra paskyrusi kitą kompetentingą instituciją – tokios paskirtos kompetentingos institucijos nustato jų teritorijoje taikomas politikos kryptis ir priemones, kurios galėtų prisidėti prie didmeninių kainų formavimo netiesioginio suvaržymo, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų mechanizmus, perdavimo sistemos operatorių taikomas priemones, priemones, kuriomis ketinama užginčyti rinkos išvadas ar užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi arba neefektyviam prekybos zonų nustatymui.

5.   Jei reguliavimo institucija arba paskirta kompetentinga institucija nustato, kad politikos kryptimi arba priemone galėtų būti naudojamasi siekiant varžyti didmeninę kainodarą, ji imasi visų tinkamų veiksmų, kad pašalintų tą politikos kryptį arba priemonę arba, jei tai neįmanoma, kuo labiau sumažintų jos poveikį pasiūlymų teikimo pobūdžiui. Valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d., išsamiai nurodydamos priemones ir veiksmus, kurių ėmėsi arba ketina imtis.

1.   Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d., kai tai būtina siekiant nustatyti patikimumo standartą pagal 25 straipsnį, reguliavimo institucijos arba, kai valstybė narė tuo tikslu yra paskyrusi kitą kompetentingą instituciją – tokios paskirtos kompetentingos institucijos nustato vieną bendrą savo teritorijoje taikomą prarastos apkrovos vertės įvertį. Tas įvertis turi būti viešai paskelbiamas. Jei valstybės narės teritorijoje yra daugiau nei viena prekybos zona, reguliavimo institucijos arba kitos paskirtos kompetentingos institucijos gali nustatyti skirtingus įverčius kiekvienai prekybos zonai. Jei prekybos zona apima daugiau nei vienos valstybės narės teritoriją, atitinkamos reguliavimo institucijos arba kitos paskirtos kompetentingos institucijos nustato vieną bendrą prarastos apkrovos vertės įvertį tai prekybos zonai. Nustatydamos vieną bendrą prarastos apkrovos vertės įvertį, reguliavimo institucijos arba kitos paskirtos kompetentingos institucijos taiko 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą metodiką.

2.   Reguliavimo institucijos arba paskirtos kompetentingos institucijos savo prarastos apkrovos vertės įverčius atnaujina bent kas penkerius metus arba anksčiau, kai jos nustato reikšmingą pokytį.

1.   Elektros energijos gamybos objektuose gaminama elektros energija ir reguliavimas apkrova skirstomi remiantis nediskriminavimo, skaidrumo ir, nebent pagal 2–6 dalis būtų numatyta kitaip, rinkos principais.

2.   Nedarydamos poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės užtikrina, kad sistemos operatoriai, skirstydami elektros energijos gamybos įrenginių gaminamą elektros energiją, pirmenybę teiktų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams, ta apimtimi, kuria tai yra leidžiama saugiu nacionalinės elektros energijos sistemos veikimu, remdamiesi skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais ir jei tokie elektros energijos gamybos objektai yra arba:

3.   Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti prioritetinio skirstymo, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, papildomiems elektros energijos gamybos objektams, kurių eksploatavimas prasidės praėjus bent šešiems mėnesiams po to sprendimo priėmimo, arba taikyti mažesnę pajėgumų ribą nei nustatyta 2 dalies a punkte, jei:

Taikant bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą turi būti vengiama pokyčių atgaline data elektros energijos gamybos įrenginiams, kuriems jau yra suteikta pirmenybė skirstant elektros energiją, nedarant poveikio bet kokiems valstybės narės ir įrenginio savanoriškai sudarytiems susitarimams.

Nedarant poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės gali numatyti paskatas įrenginiams, kuriems taikomas prioritetinis skirstymas, kad jie savanoriškai atsisakytų prioritetinio skirstymo.

4.   Nedarant poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės gali numatyti prioritetinį skirstymą elektros energijai, pagamintai didelio naudingumo kogeneracijos objektuose, kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 400 kW.

5.   Elektros energijos gamybos objektų, perduotų eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atveju 2 dalies a punktas taikomas tik elektros energijos gamybos objektams, kurie naudoja atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 200 kW.

6.   Nedarant poveikio sutartims, sudarytoms anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., elektros energijos gamybos objektams, naudojantiems atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba didelio naudingumo kogeneraciją, kurie buvo perduoti eksploatuoti anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d. ir kuriems po perdavimo eksploatuoti taikytas prioritetinis skirstymas pagal Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 5 dalį arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB (20) 16 straipsnio 2 dalį, ir toliau taikomas prioritetinis skirstymas. Prioritetinis skirstymas nebetaikomas tokiems elektros energijos gamybos objektams nuo tos dienos, kurią elektros energijos gamybos objekte padaroma didelių pakeitimų, kai būtina sudaryti naują prijungimo sutartį arba padidinamas elektros energijos gamybos pajėgumas.

7.   Prioritetinis skirstymas neturi kelti pavojaus saugiam elektros energijos sistemos eksploatavimui, juo nesinaudojama siekiant pagrįsti tarpzoninių pralaidumų ribojimą daugiau nei numatyta 16 straipsnyje ir jis grindžiamas skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

1.   Elektros energijos perskirstymas ir reguliavimo apkrova perskirstymas grindžiamas objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Jis gali būti vykdomas naudojant bet kokias elektros energijos gamybos technologijas, elektros energijos kaupimą ar reguliavimą apkrova, įskaitant esančius kitose valstybėse narėse, nebent tai būtų techniškai neįmanoma.

2.   Perskirstomi ištekliai rinkos mechanizmais atrenkami iš elektros energijos gamybos objektų, elektros energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova reguliavimo objektų ir toks perskirstymas kompensuojamas finansiškai. Perskirstymui naudojamais balansavimo energijos pasiūlymais balansavimo energijos kaina nenustatoma.

3.   Ne rinka grindžiamas elektros energijos gamybos perskirstymas, elektros energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova perskirstymas gali būti naudojamas tik jeigu:

4.   Perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai bent kartą per metus kompetentingai reguliavimo institucijai teikia ataskaitas dėl:

Reguliavimo institucija pateikia ataskaitą ACER ir paskelbia pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų duomenų santrauką ir, prireikus, rekomendacijas dėl patobulinimų.

5.   Taikant tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimus, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos nustato reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai:

6.   Jei taikomas ne rinka grindžiamas mažinamasis perskirstymas, laikomasi šių principų:

7.   Kai taikomas ne rinka grindžiamas perskirstymas, perskirstymo reikalaujantis sistemos operatorius elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objekto, kuriam taikomas perskirstymas, operatoriui moka finansinę kompensaciją, išskyrus gamintojų, sutikusių su prijungimo sutartimi, pagal kurią patikimas elektros energijos tiekimas negarantuojamas, atveju. Tokia finansinė kompensacija turi būti bent lygi didžiausiam iš šių elementų arba jų deriniui, jei, taikant tik didesnį iš elementų, kompensacija būtų nepagrįstai maža arba nepagrįstai didelė:

1.   Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių perkrovai pašalinti. Prekybos zonų ribos nustatomos atsižvelgiant į ilgalaikę struktūrinę perkrovą perdavimo tinkle. Prekybos zonose tokių struktūrinių perkrovų neturi būti, nebent jomis nedaromas poveikis kaimyninėms prekybos zonoms arba, laikinai taikant išimtį, jų poveikis kaimyninėms prekybos zonoms yra mažinamas taisomaisiais veiksmais ir dėl tų struktūrinių perkrovų nesumažėja tarpzoninės prekybos pajėgumas laikantis 16 straipsnio reikalavimų. Prekybos zonų konfigūracija Sąjungoje formuojama taip, kad būtų kuo didesnis ekonominis efektyvumas ir siekiant maksimaliai padidinti tarpzoninės prekybos galimybes laikantis 16 straipsnio, kartu užtikrinant tiekimo saugumą.

2.   Kas trejus metus ENTSO-E pateikia ataskaitą dėl struktūrinių perkrovų ir kitų didelių fizinių perkrovų tarp prekybos zonų ir jų viduje, įskaitant tokių perkrovų vietą ir dažnį pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi. Toje ataskaitoje pateikiamas vertinimas, ar tarpzoninės prekybos pajėgumas pasiekė linijinę trajektoriją pagal 15 straipsnį arba minimalų pajėgumą pagal šio reglamento 16 straipsnį.

3.   Siekiant užtikrinti optimalią prekybos zonų konfigūraciją, atliekama prekybos zonų peržiūra. Vykdant tokią peržiūrą nustatomos visos struktūrinės perkrovos ir koordinuotai atliekama prekybos zonų skirtingų konfigūracijų analizė, kurioje dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, kuriems daromas poveikis, iš visų atitinkamų valstybių narių, pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi. Dabartinės prekybos zonos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų galimybes sukurti patikimą rinkos aplinką, įskaitant lanksčią gamybą ir krūvio pralaidumą, kurie yra būtini siekiant išvengti tinklo kliūčių, balansuoti elektros energijos paklausą ir pasiūlą bei užtikrinti ilgalaikį investicijų į tinklo infrastruktūrą saugumą.

4.   Šio reglamento šio straipsnio ir 15 straipsnio tikslais atitinkamos valstybės narės, perdavimo sistemos operatoriai ar reguliavimo institucijos yra tos valstybės narės, perdavimo sistemos operatoriai ar reguliavimo institucijos, kurios dalyvauja prekybos zonų konfigūracijos peržiūroje ir taip pat tos, kurios yra tame pačiame pralaidumo skaičiavimo regione pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

5.   Ne vėliau kaip 2019 m. spalio 5 d. visi atitinkami perdavimo sistemos operatoriai pateikia pasiūlymą dėl metodikos ir prielaidų, kurie turi būti naudojami atliekant prekybos zonų peržiūrą ir svarstant alternatyvių prekybos zonų konfigūracijas, atitinkamoms reguliavimo institucijoms patvirtinti. Atitinkamos reguliavimo institucijos priima vieningą sprendimą dėl pasiūlymo per tris mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo. Jei per tą laikotarpį reguliavimo institucijoms nepavyksta priimti vieningo sprendimo, ACER per papildomą trijų mėnesių laikotarpį priima sprendimą dėl metodikos ir prielaidų, taip pat dėl alternatyvių svarstomų prekybos zonų konfigūracijų. Metodika turi būti grindžiama struktūrinėmis perkrovomis, kurių nesitikima pašalinti per ateinančius trejus metus, deramai atsižvelgiant į konkrečią pažangą, susijusią su infrastruktūros plėtros projektais, kuriuos numatoma įgyvendinti per ateinančius trejus metus.

6.   Remiantis pagal 5 dalį patvirtinta metodika ir prielaidomis, prekybos zonų peržiūros procese dalyvaujantys perdavimo sistemos operatoriai pateikia bendrą pasiūlymą atitinkamoms valstybėms narėms arba jų paskirtoms kompetentingoms institucijoms iš dalies pakeisti arba palikti galioti prekybos zonų konfigūraciją ne vėliau kaip 12 mėnesių po metodikos ir prielaidų patvirtinimo 5 dalyje nustatyta tvarka. Kitos valstybės narės, Energijos bendrijos susitariančiosios šalys ir kitos trečiosios valstybės, esančios toje pačioje sinchroninėje zonoje kaip ir bet kuri iš susijusių valstybių narių, gali pateikti pastabų.

7.   Jei struktūrinė perkrova buvo nustatyta ataskaitoje pagal šio straipsnio 2 dalį arba prekybos zonos peržiūroje pagal šį straipsnį, arba tokią perkrovą nustatė kompetentinga reguliavimo institucija patvirtintoje ataskaitoje, vienas ar daugiau perdavimo sistemos operatorių savo kontroliuojamose zonose, valstybė narė, kurioje nustatyta struktūrinė perkrova, bendradarbiaudama su savo perdavimo sistemos operatoriais, per šešis mėnesius nusprendžia parengti nacionalinius arba daugiašalius veiksmų planus pagal 15 straipsnį, arba peržiūrėti ir pakeisti savo prekybos zonų konfigūraciją. Apie tuos sprendimus nedelsiant pranešama Komisijai ir ACER.

8.   Tų valstybių narių, kurios pasirinko pakeisti prekybos zonų konfigūraciją pagal 7 dalį, atveju, atitinkamos valstybės narės priima vieningą sprendimą per šešis mėnesius nuo 7 dalyje nurodyto pranešimo dienos. Kitos valstybės narės gali pateikti pastabas atitinkamoms valstybėms narėms, kurios į tas pastabas turėtų atsižvelgti priimdamos sprendimą. Sprendimas turi būti pagrįstas ir apie jį pranešama Komisijai ir ACER. Jei atitinkamoms valstybėms narėms nepavyksta priimti vieningo sprendimo per tą šešių mėnesių laikotarpį, jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Kaip kraštutinę priemonę Komisija, pasikonsultavusi su ACER, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo dienos priima sprendimą iš dalies pakeisti arba palikti galioti prekybos zonų konfigūraciją tose valstybėse narėse ir tarp jų.

9.   Valstybės narės ir Komisija, prieš priimdamos sprendimą pagal šį straipsnį, konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

10.   Pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose nurodoma kiekvieno pakeitimo įgyvendinimo data. Ta įgyvendinimo data nustatoma siekiant suderinti poreikius veikti skubiai ir vadovautis praktiniais sumetimais, įskaitant išankstinę prekybą elektros energija. Sprendime gali būti nustatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės.

11.   Jei pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi, pradedamos papildomos prekybos zonų peržiūros, taikomas šis straipsnis.

1.   Priėmus sprendimą pagal 14 straipsnio 7 dalį, valstybė narė, kurioje nustatyta struktūrinė perkrova, bendradarbiaudama su savo reguliavimo institucija, parengia veiksmų planą. Tame veiksmų plane pateikiamas konkretus tvarkaraštis, per kurį turi būti priimtos priemonės, skirtos nustatytai struktūrinei perkrovai sumažinti, ne vėliau kaip per ketverius metus nuo sprendimo pagal 14 straipsnio 7 dalį priėmimo dienos.

2.   Nepriklausomai nuo pasiektos konkrečios pažangos įgyvendinant veiksmų planą, ir nedarant poveikio nukrypti leidžiančioms nuostatoms, kurias leista taikyti pagal 16 straipsnio 9 dalį arba nukrypimus pagal 16 straipsnio 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad tarpzoninės prekybos pajėgumai būtų didinami kasmet iki bus pasiektos 16 straipsnio 8 dalyje numatytas minimalus pralaidumas. Tas minimalus pralaidumas turi būti pasiektas ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

Tas kasmetinis pajėgumų didinimas turi būti pasiekiamas linijine trajektorija. Tos trajektorijos pradžios taškas yra arba ties prekybos zonos ribomis ar kritiniame tinklo elemente paskirstytas pralaidumas prieš veiksmų plano priėmimą einančiais metais, arba trejų metų prieš veiksmų plano priėmimą pralaidumo vidurkis, pasirenkant didesnę vertę. Valstybės narės jų veiksmų planų įgyvendinimo metu užtikrina, kad pralaidumas, skirtas tarpzoninei prekybai pagal 16 straipsnio 8 dalį, būtų bent jau lygus linijinės trajektorijos vertėms, įskaitant taisomųjų veiksmų taikymą pralaidumo skaičiavimo regione.

3.   Taisomųjų veiksmų, kurie būtini 2 dalyje nurodytai linijinei trajektorijai pasiekti arba suteikti tarpzoninį pralaidumą ties atitinkamomis ribomis ar kritiniame tinklo elemente, išlaidas padengia valstybė narė arba valstybės narės, įgyvendinančios veiksmų planą.

4.   Kasmet veiksmų plano įgyvendinimo metu ir per šešis mėnesius po veiksmų plano galiojimo pabaigos atitinkami perdavimo sistemos operatoriai įvertina, ar per praėjusius 12 mėnesių turimi tarpvalstybiniai pajėgumai pasiekė linijinę trajektoriją, arba – nuo 2026 m. sausio 1 d. – ar buvo pasiektas 16 straipsnio 8 dalyje numatytas minimalus pralaidumas. Jie savo vertinimus pateikia ACER ir atitinkamoms reguliavimo institucijoms. Prieš rengiant ataskaitą, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pateikia savo indėlį, skirtą ataskaitai, įskaitant visus susijusius duomenis, savo reguliavimo institucijai tvirtinti.

5.   Kalbant apie tas valstybes nares, kurių atveju 4 dalyje nurodytų vertinimų rezultatai rodo, kad perdavimo sistemos operatorius nesilaikė linijinės trajektorijos, atitinkamos valstybės narės per 6 mėnesius nuo 4 dalyje nurodyto vertinimo gavimo priima vieningą sprendimą dėl prekybos zonos konfigūracijos pakeitimo ar išlaikymo tose valstybėse narėse ir tarp jų. Priimdamos tokį sprendimą atitinkamos valstybės narės atsižvelgia į kitų valstybių narių pateiktas pastabas. Atitinkamų valstybių narių sprendimas pagrindžiamas ir apie jį pranešama Komisijai ir ACER.

Jei atitinkamoms valstybėms narėms nepavyksta priimti vieningo sprendimo per nustatytą terminą, jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Komisija, kaip kraštutinę priemonę ir pasikonsultavusi su ACER bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo priima sprendimą pakeisti arba išlaikyti prekybos zonų konfigūraciją tose valstybėse narėse ir tarp jų.

6.   Likus šešiems mėnesiams iki veiksmų plano galiojimo pabaigos, valstybė narė, kurioje nustatyta struktūrinė perkrova, nusprendžia, ar pašalinti likusią perkrovą keičiant savo prekybos zoną, ar pašalinti likusią vidinę perkrovą taikant taisomuosius veiksmus, su kuriais susijusias išlaidas ji turi padengti.

7.   Kai per šešis mėnesius nuo struktūrinės perkrovos nustatymo pagal 14 straipsnio 7 dalį neparengiamas veiksmų planas, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai per 12 mėnesių nuo struktūrinės perkrovos nustatymo įvertina, ar turimas tarpzoninis pralaidumas pasiekė 16 straipsnio 8 dalyje numatytą minimalų pralaidumą per ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, ir pateikia vertinimo ataskaitą atitinkamoms reguliavimo institucijoms ir ACER.

Prieš rengiant ataskaitą, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pateikia savo indėlį, skirtą ataskaitai, įskaitant visus susijusius duomenis, savo reguliavimo institucijai tvirtinti. Kai vertinimas parodo, kad perdavimo sistemos operatorius nepasiekė minimalaus pralaidumo, taikomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas sprendimų priėmimo procesas.

1.   Tinklo perkrovos problemos turi būti sprendžiamos nediskriminaciniais rinka paremtais sprendimais, teikiančiais efektyvius ekonominius signalus susijusiems rinkos dalyviams ir perdavimo sistemos operatoriams. Tinklo perkrovos problemos sprendžiamos nuo sandorių nepriklausančiais metodais, t. y. tokiais metodais, kuriuos taikant nereikia rinktis tarp atskirų rinkos dalyvių sutarčių. Imdamasis operatyvinių priemonių, kuriomis siekia užtikrinti, kad jo perdavimo sistema išliktų normaliosios būsenos, perdavimo sistemos operatorius atsižvelgia į tų priemonių poveikį kaimyniniams valdymo rajonams ir koordinuoja tokias priemones su kitais susijusiais perdavimo sistemos operatoriais, kaip numatyta Reglamente (ES) 2015/1222.

2.   Sandorių apribojimo tvarka yra taikoma avariniais atvejais, t. y. kai perdavimo sistemos operatorius turi veikti skubiai ir kai neįmanomas pakartotinis siuntimas arba prekių mainai. Bet kokia tokia tvarka taikoma nediskriminuojant. Išskyrus force majeure atvejus, rinkos dalyviams, kuriems buvo skirti pajėgumai, už bet kokį tokį apribojimą turi būti kompensuojama.

3.   Regioniniai koordinavimo centrai vykdo koordinuoto pralaidumo skaičiavimo veiklą, laikantis šio straipsnio 4 ir 8 dalių, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalies a punkte ir 42 straipsnio 1 dalyje.

Regioniniai koordinavimo centrai apskaičiuoja tarpzoninį pralaidumą naudodami perdavimo sistemos operatorių duomenis, kuriais laikomasi jų atitinkamų kontrolės sričių eksploatavimo saugumo ribų, įskaitant technines galimybes imtis taisomųjų veiksmų, kurios neapima apkrovos sumažinimo. Jei regioniniai koordinavimo centrai nusprendžia, kad tie turimi taisomieji veiksmai pralaidumo skaičiavimo regione arba tarp pralaidumo skaičiavimo regionų yra nepakankami linijinei trajektorijai pagal 15 straipsnio 2 dalį arba šio straipsnio 8 dalyje numatytam minimaliam pralaidumui pasiekti, kartu laikantis tinklo eksploatavimo saugumo ribų, jie gali kraštutiniu atveju nustatyti koordinuotus veiksmus, kuriais atitinkamai mažinamas tarpzoninis pralaidumas. Perdavimo sistemos operatoriai gali nukrypti nuo suderintų veiksmų koordinuoto pralaidumo skaičiavimo ir koordinuotos saugumo analizės srityje tik pagal 42 straipsnio 2 dalį.

Per tris mėnesius nuo regioninių koordinavimo centrų veiklos pradžios pagal šio reglamento 35 straipsnio 2 dalį, o po to – kas tris mėnesius, regioniniai koordinavimo centrai praneša atitinkamoms reguliavimo institucijoms ir ACER apie pajėgumo sumažinimus ar nukrypimus nuo koordinuotų veiksmų pagal antrą pastraipą, ir įvertina incidentus bei, prireikus, teikia rekomendacijas, kaip išvengti tokių nukrypimų ateityje. Jei ACER padaro išvadą, kad neįvykdytos išankstinės sąlygos nukrypimui pagal šią dalį arba jos yra struktūrinio pobūdžio, ACER pateikia nuomonę atitinkamai reguliavimo institucijai ir Komisijai. Jei netenkinamos nukrypimui nuo koordinuotų veiksmų pagal šią dalį nustatytos išankstinės sąlygos, kompetentingos reguliavimo institucijos imasi tinkamų veiksmų perdavimo sistemos operatorių arba regioninių koordinavimo centrų atžvilgiu pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 arba 62 straipsnį.

Struktūrinio pobūdžio nukrypimai nagrinėjami 14 straipsnio 7 dalyje nurodytame veiksmų plane arba atnaujinant esamą veiksmų planą.

4.   Rinkos dalyviams, atitinkantiems saugaus tinklų eksploatavimo saugos standartus, suteikiami didžiausio lygio tinklų sujungimo ir perdavimo tinklų pajėgumai, kuriems turi įtakos tarpvalstybiniai pajėgumai. Įgyvendinus perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodiką ir siekiant kuo labiau padidinti turimus pajėgumus, kad būtų pasiektas 8 dalyje numatytas minimalus pajėgumas, naudojama kompensacinė prekyba ir perskirstymas, įskaitant tarpsisteminį perskirstymą, taikant koordinuojamą ir nediskriminuojantį procesą tarpvalstybiniams taisomiesiems veiksmams, kad būtų sudarytos sąlygos tam tikslui pasiekti.

5.   Pralaidumas paskirstomas tik per atsietuosius pralaidumo aukcionus arba susietuosius aukcionus, kuriuose prekiaujama ir pralaidumu, ir elektros energija. Toje pačioje jungiamojoje linijoje gali būti taikomi abu metodai. Einamosios paros prekyba vykdoma nuolat ir gali būti papildoma aukcionais.

6.   Perkrovos atveju, nustatyto laikotarpio susietuosiuose ir atsietuosiuose aukcionuose dėl tinklo pralaidumo laimi galiojantys didžiausios vertės tinklo pralaidumo pasiūlymai, kuriais siūloma didžiausia vertė už (nepakankamą) perdavimo pralaidumą. Išskyrus naujų jungiamųjų linijų, kurioms taikoma išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį arba šio reglamento 63 straipsnį, atveju, pralaidumo paskirstymo metoduose draudžiama nustatyti rezervinių kainų.

7.   Pralaidumą galima laisvai parduoti antriniu pagrindu, su sąlyga, kad apie tai perdavimo sistemos operatoriui pranešama pakankamai iš anksto. Jei perdavimo sistemos operatorius neleidžia antrinės prekybos (sandorio), apie tai jis aiškiai ir skaidriai praneša ir paaiškina visiems rinkos dalyviams ir informuoja reguliavimo instituciją.

8.   Perdavimo sistemos operatoriai, siekdami išspręsti perkrovos problemą savo prekybos zonoje arba valdyti srautus, atsirandančius dėl sandorių vidaus prekybos zonose, neriboja rinkos dalyviams teikiamo jungiamosios linijos pralaidumo. Nedarant poveikio nukrypti leidžiančioms nuostatoms pagal šio straipsnio 3 ir 9 dalis ir nedarant poveikio 15 straipsnio 2 dalies taikymui, laikoma, kad šios dalies laikomasi, jei pasiekiami šie minimalūs turimo pralaidumo, skirto tarpzoninei prekybai, lygiai:

Bendras 30 % atitinkantis kiekis gali būti naudojamas patikimumo riboms, žiediniams srautams ir vidaus srautams kiekviename kritiniame tinklo elemente.

9.   Pralaidumo skaičiavimo regione esančių perdavimo sistemos operatorių prašymu atitinkamos reguliavimo institucijos gali leisti taikyti nuo 8 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą dėl numatomų priežasčių, jei tai būtina siekiant išlaikyti eksploatavimo saugumą. Tokia nukrypti leidžianti nuostata negali būti susijusi su pralaidumo, jau paskirstyto pagal 2 dalį, ribojimu, ji turi būti suteikiama ne ilgiau nei vieneriems metams, arba ne ilgiau kaip dvejiems metams su sąlyga, kad po pirmųjų metų nukrypti leidžiančios nuostatos apimtis reikšmingai sumažės. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos apimtis turi būti griežtai ribojama tuo, kas būtina, ir ji turi būti taikoma nediskriminuojant vidinių ir tarpzoninių mainų.

Prieš leisdama taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama reguliavimo institucija konsultuojasi su kitų valstybių narių, sudarančių dalį atitinkamo pralaidumo skaičiavimo regiono, reguliavimo institucijomis. Jei reguliavimo institucija nesutinka su siūloma nukrypti leidžiančia nuostata, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 10 dalies a punktą sprendžia ACER. Nukrypti leidžiančios nuostatos pagrindimas ir priežastys skelbiami viešai.

Jeigu leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai parengia ir paskelbia problemos, kurią siekiama spręsti taikant tą nuostatą, sprendimo ilguoju laikotarpiu metodiką ir projektus. Nukrypti leidžianti nuostata nustoja galioti pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo terminui arba įgyvendinus sprendimą, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.

10.   Likus pakankamai laiko iki atitinkamo eksploatavimo laikotarpio, rinkos dalyviai praneša atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams, ar jie ketina naudotis paskirstytais pajėgumais. Visi paskirstyti pajėgumai, kuriais nebus naudojamasi, viešu, skaidriu ir nediskriminaciniu būdu vėl paskiriami rinkai.

11.   Kiek tai techniškai įmanoma, perdavimo sistemos operatoriai, nukreipia bet kurio energijos srauto pajėgumų galią priešinga kryptimi per perkrautą jungiamąją liniją, kad ta linija būtų išnaudota didžiausiu jos pajėgumu. Visiškai atsižvelgiant į tinklo saugumą, negali būti atsisakoma perkrovą sumažinančių sandorių.

12.   Su pralaidumo paskirstymu susijusių įpareigojimų nevykdymo finansinės pasekmės priskiriamos už tokį nevykdymą atsakingiems perdavimo sistemos operatoriams arba PEERO. Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja pralaidumu, kurį įsipareigojo panaudoti, arba, kai pralaidumas parduodamas atsietajame aukcione, neprekiauja antriniu pagrindu arba negrąžina pralaidumo per numatytą laikotarpį, tie rinkos dalyviai netenka teisių į tokį pralaidumą ir sumoka išlaidas atspindintį mokestį. Bet kokie išlaidas atspindintys mokesčiai dėl pralaidumo nepanaudojimo turi būti pagrįsti ir proporcingi. Jeigu perdavimo sistemos operatorius nevykdo įsipareigojimo suteikti tikslius perdavimo pajėgumus, jis privalo rinkos dalyviui išmokėti kompensaciją už pralaidumo teisių praradimą. Tuo tikslu į jokius dėl tokių aplinkybių patirtus nuostolius neatsižvelgiama. Dėl įsipareigojimų nevykdymo atsirandančios finansinės atsakomybės nustatymo pagrindinės koncepcijos ir metodai nustatomi iš anksto ir juos peržiūri atitinkama reguliavimo institucija.

13.   Paskirstydamos su taisomaisiais veiksmais susijusias išlaidas perdavimo sistemos operatoriams, reguliavimo institucijos analizuoja, kokiu mastu srautai, atsirandantys dėl sandorių prekybos zonos viduje, prisideda prie nustatytos perkrovos tarp dviejų prekybos zonų, ir paskirsto išlaidas perdavimo sistemos operatoriams, sukėlusiems tokius srautus prekybos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek jie prisidėjo prie perkrovos, išskyrus sąnaudas, kurias lemia srautai, atsirandantys dėl sandorių prekybos zonos viduje, kurios nesiekia lygio, kurio būtų galima tikėtis be struktūrinės perkrovos prekybos zonoje.

Tą lygį kiekvienos atskiros prekybos zonos sienai bendrai analizuoja ir apibrėžia visi pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai, o jį patvirtina visos pralaidumo skaičiavimo regione esančios reguliavimo institucijos.

1.   Perdavimo sistemos operatoriai perskaičiuoja turimą tarpzoninį pralaidumą bent po kitos paros prekybos pabaigos ir po tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos. Perdavimo sistemos operatoriai per kitą tarpzoninio pralaidumo paskirstymo procesą paskirsto turimą tarpzoninį pralaidumą, visą likusį tarpzoninį pralaidumą, kuris nebuvo paskirstytas anksčiau, ir visą anksčiau paskirstytą, bet fizinių perdavimo teisių turėtojų atsisakytą tarpzoninį pralaidumą.

2.   Perdavimo sistemos operatoriai pasiūlo tinkamą tarpzoninio pralaidumo paskirstymo įvairias laikotarpiais, įskaitant kitos paros ir einamosios paros laikotarpius ir balansavimą, struktūrą. Tokią paskirstymo struktūrą tikrina atitinkamos reguliavimo institucijos. Rengdami pasiūlymus, perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į:

3.   Jei po tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos turima tarpzoninio pralaidumo, perdavimo sistemos operatoriai tarpzoninį pralaidumą naudoja balansavimo energijos mainams arba disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesui valdyti.

4.   Jeigu tarpzoninis pralaidumas paskirstomas balansavimo pajėgumų mainams arba dalijimuisi rezervais pagal šio reglamento 6 straipsnio 8 dalį, perdavimo sistemos operatoriai taiko metodikas, parengtas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalį priimtas gaires dėl elektros energijos balansavimo.

5.   Perdavimo sistemos operatoriai nedidina pagal Reglamentą (ES) 2015/1222 apskaičiuotos patikimumo ribos balansavimo pajėgumų mainų ar dalijimosi rezervais pagrindu.

1.   Tinklo operatorių taikomi prieigos prie tinklų mokesčiai, įskaitant prijungimo prie tinklų mokesčius, mokesčius už naudojimąsi tinklais ir, kai taikoma, mokesčius už susijusį tinklo stiprinimą, turi būti atspindintys sąnaudas, skaidrūs, jais turi būti atsižvelgiama į tinklo saugumo ir lankstumo poreikį ir jie turi atitikti faktines patirtas išlaidas, kiek jos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas, ir taikomi nediskriminuojant. Tie mokesčiai neapima nesusijusių sąnaudų, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai.

Nedarant poveikio Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 1 ir 6 dalims ir jos XI priede išdėstytiems kriterijams, metodas, naudojamas tinklo mokesčiams nustatyti, nešališkai remia visos sistemos efektyvumą ilguoju laikotarpiu, taikant kainų signalus vartotojams ir gamintojams, ir visų pirma taikomas taip, kad nebūtų teigiamai ar neigiamai diskriminuojama elektros energijos gamyba prie skirstymo lygmens ir prie perdavimo lygmens prijungtais įrenginiais. Tinklo mokesčiais neturi būti teigiamai arba neigiamai diskriminuojamas energijos kaupimas ar telkimas ir neturėtų būti stabdoma pačių vykdoma energijos gamyba, pačių vykdomas energijos vartojimas ar dalyvavimas reguliavimo apkrova rinkoje. Nedarant poveikio šio straipsnio 3 dalies taikymui, tie mokesčiai neturi būti siejami su atstumu.

2.   Tarifų nustatymo metodikomis atspindimos perdavimo sistemos ir skirstymo tinklų operatorių fiksuotos išlaidos ir suteikiamos tinkamos paskatos perdavimo sistemos ir skirstymo tinklų operatoriams trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, siekiant didinti efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir energijos tiekimo saugumą, remti veiksmingas investicijas, susijusią mokslinių tyrimų veiklą ir palengvinti naudingas inovacijas vadovaujantis vartotojų interesais skaitmeninimo, lankstumo paslaugų ir tinklų sujungimo srityse.

3.   Atitinkamais atvejais gamintojams ir (arba) galutiniams vartotojams taikomų tarifų lygis teikia kainų skirtingose vietovėse signalus Sąjungos lygmeniu, o jį nustatant yra atsižvelgiama į dėl to kylančių tinklo nuostolių bei perkrovos dydį ir investicijų į infrastruktūrą dydį.

4.   Nustatant prieigos prie tinklo mokesčius atsižvelgiama į:

5.   Prieigos prie tinklo mokesčių nustatymas pagal šį straipsnį nedaro poveikio mokesčiams, taikomiems dėl 16 straipsnyje nurodyto perkrovos valdymo.

6.   Atskiriems tarpzoninės prekybos elektros energija sandoriams nėra taikomas joks specialus tinklo mokestis.

7.   Skirstymo tarifai turi atspindėti išlaidas, atsižvelgiant į sistemos naudotojų, įskaitant aktyviuosius vartotojus, skirstymo tinklo naudojimą. Skirstymo tarifai gali apimti tinklo sujungimo pajėgumų elementus ir gali būti diferencijuojami remiantis sistemos naudotojų energijos vartojimo ir gamybos profiliais. Jei valstybėse narėse įdiegtos pažangiosios matavimo sistemos, reguliavimo institucijos, nustatydamos arba tvirtindamos perdavimo tarifus ir skirstymo tarifus arba savo metodikas pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnį, apsvarsto į pagal laiką diferencijuotus tinklo tarifus, ir, atitinkamais atvejais skirtingi tinklo tarifai gali būti nustatyti, kad skaidriai, ekonomiškai efektyviai ir galutiniam vartotojui nuspėjamu būdu būtų atspindėtas naudojimasis tinklu.

8.   Skirstymo tarifų nustatymo metodikomis skirstymo tinklų operatoriai skatinami užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimą ir plėtrą, be kita ko, perkant paslaugas. Tuo tikslu reguliavimo institucijos pripažįsta atitinkamas sąnaudas tinkamomis ir įtraukia tas sąnaudas į skirstymo tarifus bei gali nustatyti siektinus rezultatus, kad skatintų skirstymo tinklų operatorius didinti efektyvumą savo tinkluose, be kita ko, didinant energijos vartojimo efektyvumą, lankstumą ir diegiant pažangiuosius tinklus ir pažangiąsias matavimo sistemas.

9.   Tam, kad ne vėliau kaip 2019 m. spalio 5 d. būtų sumažinta rinkos susiskaidymo rizika, ACER pateikia geriausios praktikos ataskaitą dėl perdavimo ir skirstymo tarifų nustatymo metodikų, kartu atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus. Toje geriausios praktikos ataskaitoje aptariami bent šie dalykai:

ACER atnaujina savo geriausios praktikos ataskaitą bent kartą kas dvejus metus.

10.   Reguliavimo institucijos, pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnį nustatydamos arba tvirtindamos perdavimo tarifus ir skirstymo tarifus arba jų metodikas, tinkamai atsižvelgia į geriausios praktikos ataskaitą.

1.   Pajamos taikant perkrovos valdymo procedūras tam tikru iš anksto nustatytu laikotarpiu gali būti gaunamos tik tokiu atveju, jei tuo laikotarpiu susidaro perkrova, išskyrus naujų jungiamųjų linijų, kurioms taikoma išimtis pagal šio reglamento 63 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį, atveju. Tų pajamų paskirstymo procedūrą peržiūri reguliavimo institucijos ir ji neturi nei iškraipyti paskirstymo proceso kurios nors pralaidumo arba energijos prašančios šalies naudai, nei trukdyti mažinti perkrovą.

2.   Skirstant visas pajamas iš tarpzoninio pralaidumo, paskirstymo pirmenybė teikiama šiems tikslams:

3.   Jeigu tinkamai įvykdomi 2 dalyje nustatyti prioritetiniai tikslai, pajamos gali būti naudojamos kaip įplaukos, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką. Likusi pajamų dalis pervedama į atskirą vidaus sąskaitos eilutę ir ten laikoma tol, kol ją galima išleisti 2 dalyje nustatytiems tikslams.

4.   Pajamos pagal 2 dalies a arba b punktą naudojamos taikant metodiką, kurią pasiūlė perdavimo sistemos operatoriai, pasikonsultavę su reguliavimo institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir kurią patvirtino ACER. Perdavimo sistemos operatoriai pateikia siūlomą metodiką ACER ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d., o ACER priima sprendimą dėl siūlomos metodikos per šešis mėnesius po jos gavimo.

ACER gali prašyti perdavimo sistemos operatorių iš dalies pakeisti arba atnaujinti pirmoje pastraipoje nurodytą metodiką. ACER iš dalies pakeistą ar atnaujintą metodiką patvirtina ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo jos pateikimo.

Metodikoje nustatomos bent sąlygos, kuriomis pajamos gali būti naudojamos 2 dalyje nurodytais tikslais, sąlygos, kuriomis tos pajamos gali būti laikomos atskiroje vidaus sąskaitos eilutėje, kad būtų galima panaudoti tiems tikslams ateityje ir kiek ilgai tos pajamos gali būti laikomos tokioje atskiroje sąskaitos eilutėje.

5.   Perdavimo sistemos operatoriai iš anksto aiškiai nustato, kaip bus naudojamos visos perkrovos pajamos, ir teikia faktinio tų pajamų naudojimo ataskaitas. Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. reguliavimo institucijos praneša ACER ir skelbia ataskaitą, kurioje nurodo:

Kai kurios su perkrova susijusios įplaukos naudojamos apskaičiuojant tinklo tarifus, prireikus ataskaitoje išdėstoma, kaip perdavimo sistemos operatoriai įvykdė 2 dalyje nustatytus prioritetinius tikslus.

1.   Valstybės narės stebi išteklių savo teritorijoje adekvatumą remdamosi Europos išteklių adekvatumo vertinimu, nurodytu 23 straipsnyje. Siekdamos papildyti Europos išteklių adekvatumo vertinimą, valstybės narės taip pat gali papildomai atlikti nacionalinius išteklių adekvatumo vertinimus pagal 24 straipsnį.

2.   Jei Europos išteklių adekvatumo vertinime, nurodytame 23 straipsnyje, arba nacionaliniame išteklių adekvatumo vertinime, nurodytame 24 straipsnyje, nurodyta išteklių adekvatumo problema, valstybė narė nustato, kokie reglamentavimo iškraipymai arba koks rinkos nepakankamumas sukėlė problemą arba prisidėjo prie jos atsiradimo.

3.   Valstybės narės, turinčios išteklių adekvatumo problemų, parengia ir paskelbia įgyvendinimo planą ir jame pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus arba rinkos nepakankamumą, kaip valstybės pagalbos proceso dalį, priėmimo tvarkaraštį. Spręsdamos išteklių adekvatumo problemas, valstybės narės visų pirma vadovaujasi 3 straipsnyje nustatytais principais ir apsvarsto šiuos dalykus:

4.   Atitinkamos valstybės narės įgyvendinimo planus pateikia Komisijai peržiūrėti.

5.   Per keturis mėnesius nuo įgyvendinimo plano gavimo Komisija pateikia nuomonę dėl to, ar priemonės yra pakankamos, kad būtų pašalinti reglamentavimo iškraipymai arba rinkos nepakankamumas, kurie buvo nustatyti pagal 2 dalį, ir gali reikalauti, kad valstybės narės atitinkamai iš dalies pakeistų savo įgyvendinimo planus.

6.   Atitinkamos valstybės narės stebi savo įgyvendinimo planų taikymą ir stebėsenos rezultatus skelbia metinėje ataskaitoje bei teikia tą ataskaitą Komisijai.

7.   Komisija pateikia nuomonę dėl to, ar įgyvendinimo planai buvo pakankamai įgyvendinti ir ar išspręsta išteklių adekvatumo problema.

8.   Valstybės narės toliau laikosi įgyvendinimo plano po to, kai buvo išspręsta išteklių adekvatumo problema.

1.   Siekdamos išspręsti likusius susirūpinimą dėl adekvatumo keliančius klausimus, valstybės narės kraštutiniu atveju gali taikyti pajėgumų mechanizmus, kartu įgyvendindamos šio reglamento 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones laikydamosi SESV 107, 108 ir 109 straipsnių.

2.   Prieš pradėdamos taikyti pajėgumų mechanizmus, valstybės narės atlieka išsamų tokių mechanizmų galimo poveikio kaimyninėms valstybėms narėms tyrimą, pasikonsultavusios bent su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, su kuriomis jos turi tiesioginių tinklo jungčių, ir su tų valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais.

3.   Valstybės narės vertina, ar pajėgumų mechanizmas strateginio rezervo forma gali išspręsti išteklių adekvatumo problemas. Jeigu taip nėra, valstybės narės gali taikyti kitokios rūšies pajėgumų mechanizmą.

4.   Jei tiek Europos išteklių adekvatumo vertinime, tiek ir nacionaliniame išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, arba jei nesant nacionalinio adekvatumo vertinimo Europos išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, valstybės narės pajėgumų mechanizmų netaiko.

5.   Valstybės narės pajėgumų mechanizmų netaiko tol, kol Komisija nepateikė nuomonės dėl 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto įgyvendinimo plano, kaip nurodyta 20 straipsnio 5 dalyje.

6.   Jei valstybė narė taiko pajėgumų mechanizmą, ji peržiūri tą pajėgumų mechanizmą ir užtikrina, kad pagal tą mechanizmą nebūtų sudaromos jokios naujos sutartys, jei tiek Europos išteklių adekvatumo vertinime, tiek nacionaliniame išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, arba jei, nesant nacionalinio išteklių adekvatumo vertinimo, Europos išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, arba jei Komisija nepateikė nuomonės dėl 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto įgyvendinimo plano, kaip nurodyta 20 straipsnio 5 dalyje.

7.   Rengdamos pajėgumų mechanizmus, valstybės narės įtraukia nuostatą, pagal kurią numatomas veiksmingas laipsniškas pajėgumų mechanizmo panaikinimas tuo atveju, jei per trejus iš eilės einančius metus nesudaromos jokios naujos sutartys pagal 6 dalį.

8.   Pajėgumų mechanizmai yra laikino pobūdžio. Juos tvirtina Komisija ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Jų laipsniškai atsisakoma arba pajėgumo kiekis, dėl kurio įsipareigojama mechanizme, mažinamas remiantis įgyvendinimo planais, nurodytais 20 straipsnyje. Valstybės narės toliau taiko įgyvendinimo planą po to, kai įdiegiamas pajėgumų mechanizmas.

1.   Visų pajėgumų mechanizmų atveju:

2.   Strateginių rezervų rengimo principai turi atitikti šiuos reikalavimus:

Pirmos pastraipos a punkte nurodytu reikalavimu nedaromas poveikis išteklių aktyvavimui prieš faktinį paskirstymą, kad būtų atsižvelgta į taikomus kitimo suvaržymus ir išteklių eksploatavimo reikalavimus. Strateginio rezervo našumas per aktyvinimo laikotarpį neturi būti paskirstomas balansavimo grupėms didmeninėse rinkose ir neturi pakeisti jų disbalanso.

3.   Be 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, kiti pajėgumų mechanizmai, išskyrus strateginius rezervus:

4.   Pajėgumų mechanizmai turi apimti šiuos reikalavimus dėl išmetamo CO2 kiekio ribų:

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos išmetamo iškastinio kuro kilmės CO2 550 g vienai kWh elektros energijos ribinė vertė ir 350 kg iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWe vidutiniškai per metus ribinė vertė apskaičiuojama remiantis gamybos įrenginio projektiniu efektyvumu, t. y. grynuoju naudingumu esant nominaliajai galiai ir laikantis atitinkamų Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartų.

Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. ACER paskelbia nuomonę, kurioje pateikia technines gaires, susijusias su pirmoje pastraipoje nurodytų verčių apskaičiavimu.

5.   Valstybės narės, kurios 2019 m. liepos 4 d. taiko pajėgumų mechanizmus, juos pritaiko taip, kad būtų laikomasi 4 skyriaus, nedarant poveikio iki 2019 m. gruodžio 31 d. prisiimtiems įsipareigojimams arba iki tos datos sudarytoms sutartims.

1.   Europos išteklių adekvatumo vertinime nustatomos išteklių adekvatumo problemos, įvertinant bendrą elektros energijos sistemos adekvatumą ir prognozuojamus energijos poreikius Sąjungos lygmeniu, kiekvienoje valstybėje narėje ir, kai tinkama, kiekvienoje prekybos zonoje. Europos išteklių adekvatumo vertinimas apima kiekvienus metus dešimties metų laikotarpiu nuo to vertinimo datos.

2.   Europos išteklių adekvatumo vertinimą atlieka ENTSO-E.

3.   Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. ENTSO-E pateikia pagal 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo (21) 1 straipsnį įsteigtai Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei ir ACER Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodikos projektą, pagrįstą šio straipsnio 5 dalyje nurodytais principais.

4.   Perdavimo sistemos operatoriai ENTSO-E pateikia duomenis, būtinus Europos išteklių adekvatumo vertinimui atlikti.

ENTSO-E Europos išteklių adekvatumo vertinimą atlieka kiekvienais metais. Gamintojai ir kiti rinkos dalyviai pateikia perdavimo sistemos operatoriams duomenis, susijusius su numatomu gamybos išteklių naudojimu, atsižvelgdami į pirminių išteklių prieinamumą ir tinkamus prognozuojamos paklausos ir pasiūlos scenarijus.

5.   Europos išteklių adekvatumas vertinamas pagal skaidrią metodiką, kuria užtikrinama, kad vertinimas:

6.   Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. ENTSO-E pateikia ACER metodikos projektą, pagal kurią skaičiuojama:

Metodika turi būti grindžiama skaidriais, objektyviais ir patikrinamais kriterijais.

7.   Dėl pasiūlymų pagal 3 ir 6 dalis dėl metodikos projekto, scenarijų, jautrumo analizių ir prielaidų, kuriomis jie grindžiami, bei Europos išteklių adekvatumo vertinimo pagal 4 dalį rezultatų iš anksto konsultuojamasi su valstybėmis narėmis, Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupe ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, o pagal 27 straipsnyje nustatytą procedūrą juos tvirtina ACER.

1.   Nacionaliniai išteklių adekvatumo vertinimai atliekami regioniniu mastu ir grindžiami 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, visų pirma 23 straipsnio 5 dalies b–m punktais.

Nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose pateikiami orientaciniai centriniai scenarijai, kaip nurodyta 23 straipsnio 5 dalies b punkte.

Be nurodytųjų 23 straipsnio 5 dalies b punkte, nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose gali būti atsižvelgta į papildomą jautrumą. Tokiais atvejais nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose gali būti:

Be to, nacionalinių išteklių adekvatumo vertinimų metu vertinant kitoje valstybėje narėje esančių pajėgumų teikėjų indėlį į energijos tiekimo saugumą prekybos zonose, kurias jie apima, naudojama 26 straipsnio 11 dalies a punkte numatyta metodika.

2.   Nacionaliniai išteklių adekvatumo vertinimai ir, kai tinkama, Europos išteklių adekvatumo vertinimas ir ACER nuomonė pagal 3 dalį skelbiami viešai.

3.   Jei atlikus nacionalinį išteklių adekvatumo vertinimą nustatoma adekvatumo problema, susijusi su prekybos zona, kuri nebuvo nustatyta Europos išteklių adekvatumo vertinime, į ataskaitą dėl nacionalinio išteklių adekvatumo vertinimo įtraukiamas pagrindimas, kodėl atsirado dviejų išteklių adekvatumo vertinimų neatitikimas, ir, be kita ko, pateikiama išsami informacija apie taikytas jautrumo analizes ir naudotas prielaidas. Valstybės narės tą vertinimą paskelbia ir jį pateikia ACER.

Per du mėnesius nuo ataskaitos pateikimo dienos ACER pateikia nuomonę dėl to, ar nacionalinio vertinimo ir Europos vertinimo skirtumai yra pagrįsti.

Įstaiga, atsakinga už nacionalinį išteklių adekvatumo vertinimą, turi deramai atsižvelgti į ACER nuomonę ir prireikus iš dalies pakeičia savo vertinimą. Jeigu ji nusprendžia neatsižvelgti visapusiškai į ACER nuomonę, ta įstaiga paskelbia ataskaitą kartu su išsamiu pagrindimu.

1.   Taikydamos pajėgumų mechanizmus, valstybės narės turi būti nustačiusios patikimumo standartą. Patikimumo standartas skaidriai nurodo reikiamą valstybės narės energijos tiekimo saugumo lygį. Tarpvalstybinės prekybos zonų atveju tokius patikimumo standartus bendrai nustato atitinkamos institucijos.

2.   Reguliavimo institucijos pasiūlymu, patikimumo standartą nustato valstybė narė arba valstybės narės paskirta kompetentinga institucija. Patikimumo standartas grindžiamas 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta metodika.

3.   Patikimumo standartas apskaičiuojamas naudojant bent prarastos apkrovos vertę ir naujo dalyvio kainą tam tikru laikotarpiu ir turi būti išreiškiamas parametrais „numatyta energija, kuri nebuvo tiekiama“ ir „numatomas apkrovos sumažėjimas“.

4.   Kai taikomi pajėgumų mechanizmai, parametrus, lemiančius pagal pajėgumų mechanizmą perkamo pajėgumo kiekį, tvirtina valstybė narė arba kita valstybės narės paskirta kompetentinga institucija, remdamasi reguliavimo institucijos pasiūlymu.

1.   Kituose nei strateginiai rezervai pajėgumų mechanizmuose ir, kai techniškai įmanoma, strateginiuose rezervuose šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis leidžiama tiesiogiai tarpvalstybiniu lygiu dalyvauti pajėgumų teikėjams, esantiems kitoje valstybėje narėje.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad užsienio pajėgumų, kurie gali užtikrinti lygiavertes vidaus pajėgumams technines veikimo charakteristikas, teikėjai galėtų dalyvauti tame pačiame konkurso procese, kuriame dalyvauja vidaus pajėgumų teikėjai. 2019 m. liepos 4 d. jau taikomų pajėgumų mechanizmų atveju valstybės narės gali leisti tiesiogiai įtraukti į tą patį konkurso procesą jungiamąsias linijas kaip užsienio pajėgumus ne ilgiau kaip ketverius metus po 2019 m. liepos 4 d. arba dvejus metus po 11 dalyje nurodytos metodikos patvirtinimo dienos priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė.

Valstybės narės gali reikalauti, kad užsienio pajėgumai būtų valstybėje narėje, turinčioje tiesioginę tinklo jungtį, jungiančią tą valstybę narę ir mechanizmą taikančią valstybę narę.

3.   Valstybės narės nedraudžia savo teritorijoje esančių pajėgumų teikėjams dalyvauti kitų valstybių narių pajėgumų mechanizmuose.

4.   Tarpvalstybinis dalyvavimas pajėgumų mechanizmuose nekeičia ir nedaro kito poveikio tarpzoniniams grafikams ir fiziniams srautams tarp valstybių narių. Tie tarpzoniniai grafikai ir fiziniai srautai nustatomi remiantis vien tik pajėgumo paskirstymo pagal 16 straipsnį rezultatais.

5.   Pajėgumų teikėjai gali dalyvauti daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme.

Jei pajėgumų teikėjai dalyvauja daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme tą patį tiekimo laikotarpį, jie dalyvauja tokiu mastu, kuris neviršija numatomos jungiamųjų linijų parengties, taip pat atsižvelgiant į tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu ir sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas, taikant 11 dalies a punkte nurodytą metodiką.

6.   Pajėgumų neparengties atveju pajėgumų teikėjai turi mokėti neparengties mokėjimus.

Jei pajėgumų teikėjai dalyvauja daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme tą patį tiekimo laikotarpį ir negali įvykdyti kelių įsipareigojimų, reikalaujama, kad jie mokėtų kelis neparengties mokėjimus.

7.   Siekiant pateikti rekomendaciją perdavimo sistemos operatoriams, pagal 35 straipsnį įsteigti regioniniai koordinavimo centrai kasmet apskaičiuoja didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų. Atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į numatomą jungiamųjų linijų parengtį ir tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu ir sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas. Tokį skaičiavimą reikia atlikti kiekvienos prekybos zonų ribos atžvilgiu.

Perdavimo sistemos operatoriai, remdamiesi regioninio koordinavimo centro rekomendacija, kasmet nustato didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad 7 dalyje nurodytas naujų dalyvių pajėgumas skaidriai, nediskriminuojant ir laikantis rinkos principų būtų paskirstytas reikalavimus atitinkantiems pajėgumų teikėjams.

9.   Jei pajėgumų mechanizmuose leidžiamas tarpvalstybinis dalyvavimas dviejose kaimyninėse valstybėse narėse, pajamos, atsirandančios dėl 8 dalyje nurodyto paskirstymo, atitenka atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams, o jie tarpusavyje jas pasidalija pagal šio straipsnio 11 dalies b punkte nurodytą metodiką arba bendrą metodiką, patvirtintą abiejų atitinkamų reguliavimo institucijų. Jei kaimyninė valstybė narė pajėgumų mechanizmo netaiko arba taiko pajėgumų mechanizmą, kuriame nėra galimas tarpvalstybinis dalyvavimas, pajamų pasidalijimą patvirtina valstybės narės, kurioje yra įgyvendinamas pajėgumų mechanizmas, kompetentinga nacionalinė institucija, prieš tai paprašiusi kaimyninių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomonės. Perdavimo sistemos operatoriai tokias pajamas naudoja 19 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais.

10.   Perdavimo sistemos, kurioje yra užsienio pajėgumas, operatorius:

Atitinkamas pajėgumų teikėjas nedelsiant informuoja perdavimo sistemos operatorių apie jo dalyvavimą užsienio pajėgumų mechanizme.

11.   Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d. ENTSO-E pateikia ACER:

Dėl pasiūlymo iš anksto konsultuojamasi ir jį pagal 27 straipsnį tvirtina ACER.

12.   Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos patikrina, ar pajėgumai buvo apskaičiuoti pagal 11 dalies a punkte nurodytą metodiką.

13.   Reguliavimo institucijos užtikrina, kad tarpvalstybinis dalyvavimas pajėgumų mechanizmuose būtų organizuojamas veiksmingai ir nediskriminuojant. Jos visų pirma sudaro tinkamus administracinius neparengties mokėjimų tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo susitarimus.

14.   Reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai pagal 8 dalį paskirstytus pajėgumus gali perleisti vieni kitiems. Reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai apie kiekvieną tokį perleidimą praneša 10 dalies a punkte nurodyto registro tvarkytojui.

15.   Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 5 d. ENTSO-E sukuria ir tvarko 10 dalies a punkte nurodytą registrą. Registre gali būti registruojami visi reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai, sistemos, kuriose įgyvendinami pajėgumų mechanizmai, ir jų perdavimo sistemos operatoriai.

1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, ENTSO-E pateikti pasiūlymai tvirtinami 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

2.   Prieš pateikdamas pasiūlymą, ENTSO-E konsultuojasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant reguliavimo institucijas ir kitas nacionalines institucijas. Ji savo pasiūlyme tinkamai atsižvelgia į tų konsultacijų rezultatus.

3.   Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos, ACER jį patvirtina arba iš dalies pakeičia. Pastaruoju atveju, prieš patvirtindama iš dalies pakeistą pasiūlymą, ACER konsultuojasi su ENTSO-E. ACER patvirtintą pasiūlymą per tris mėnesius po pasiūlytų dokumentų gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.

4.   ACER bet kada gali prašyti patvirtintą pasiūlymą pakeisti. Per šešis mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos ENTSO-E pateikia ACER siūlomų pakeitimų projektą. Per tris mėnesius nuo projekto gavimo dienos ACER iš dalies pakeičia arba patvirtina pakeitimus ir paskelbia tuos pakeitimus savo interneto svetainėje.

1.   Perdavimo sistemos operatoriai Sąjungos lygmeniu bendradarbiauja per ENTSO-E, kad paskatintų elektros energijos vidaus rinkos sukūrimą bei veikimą ir tarpzoninę prekybą bei užtikrintų optimalų Europos elektros energijos perdavimo tinklo valdymą, koordinuotą eksploatavimą ir tinkamą techninę raidą.

2.   Vykdydamas savo funkcijas pagal Sąjungos teisę, ENTSO-E veikia, siekdamas nustatyti gerai veikiančią ir integruotą elektros energijos vidaus rinką, ir prisidėdamas prie efektyvaus ir tvaraus 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatytų tikslų siekimo, visų pirma prisidėdamas prie efektyvaus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos elektros energijos integravimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo, kartu išlaikydamas sistemos saugumą. ENTSO-E turi turėti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo pareigoms vykdyti.

1.   Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai pateikia Komisijai ir ACER ENTSO-E įstatų, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo projektą.

2.   Per du mėnesius nuo įstatų, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo projekto gavimo dienos ACER, pasikonsultavusi su visiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač sistemos naudotojams, įskaitant vartotojus, atstovaujančiomis organizacijomis, pateikia Komisijai nuomonę dėl to įstatų, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo projekto.

3.   Komisija nuomonę dėl įstatų, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo projekto pateikia, atsižvelgdama į ACER nuomonę, kaip numatyta 2 dalyje, per tris mėnesius nuo ACER nuomonės gavimo dienos.

4.   Per tris mėnesius nuo palankios Komisijos nuomonės gavimo dienos perdavimo sistemos operatoriai priima iš dalies pakeistus įstatus ar darbo tvarkos taisykles ir juos paskelbia.

5.   Pagrįstu Komisijos arba ACER prašymu arba jei padaroma 1 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimų, dokumentai pateikiami Komisijai ir ACER. ACER ir Komisija pateikia nuomonę pagal 2, 3 ir 4 dalis.

1.   ENTSO-E:

2.   ENTSO-E pateikia nustatytų su regioninių koordinavimo centrų steigimu ir veikla susijusių trūkumų ataskaitą ACER.

3.   ENTSO-E skelbia savo susirinkimo, valdybos ir komitetų posėdžių protokolus ir reguliariai informuoja visuomenę apie savo sprendimų priėmimą ir veiklą.

4.   Į 1 dalies j punkte nurodytą metinę veiklos programą įtraukiamas tinklo kodeksų, kuriuos reikia parengti, sąrašas bei aprašymas, tinklo eksploatavimo koordinavimo planas, mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, kurią reikia įgyvendinti tais metais, ir planinis grafikas.

5.   ENTSO-E pateikia visą informaciją, kurios ACER reikia savo užduotims pagal 32 straipsnio 1 dalį įvykdyti. Kad ENTSO-E galėtų laikytis to reikalavimo, perdavimo sistemos operatoriai ENTSO-E turi pateikti visą reikalaujamą informaciją.

6.   Komisijos prašymu ENTSO-E pateikia nuomonę Komisijai dėl gairių priėmimo, kaip nustatyta 61 straipsnyje.

1.   Rengdamas pasiūlymus, susijusius su 30 straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis, ENTSO-E vykdo išsamias konsultacijas. Konsultacijų procesas turi būti struktūrizuotas, kad būtų galima atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų pastabas prieš galutinį pasiūlymo priėmimą, ir jis turi būti viešas ir skaidrus, konsultuojantis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su tokiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis, laikantis 29 straipsnyje nurodytų darbo tvarkos taisyklių. Taip pat konsultuojamasi su reguliavimo institucijomis ir kitomis nacionalinėmis institucijomis, elektros energijos tiekimo ir gamybos įmonėmis, sistemos naudotojais, įskaitant vartotojus, skirstymo sistemos operatoriais, įskaitant atitinkamas pramonės asociacijas, technines įstaigas ir suinteresuotųjų subjektų platformas. Konsultuojantis siekiama sužinoti visų atitinkamų šalių nuomonę ir pasiūlymus sprendimų priėmimo procese.

2.   Visi su 1 dalyje nurodytomis konsultacijomis susiję dokumentai ir posėdžių protokolai skelbiami viešai.

3.   Prieš priimdamas 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus pasiūlymus, ENTSO-E nurodo, kaip buvo atsižvelgta į konsultacijų metu gautas pastabas. Tais atvejais, kai į pastabas nebuvo atsižvelgta, jis nurodo priežastis, dėl kurių nebuvo atsižvelgta.

1.   ACER stebi, kaip vykdomos 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos ENTSO-E užduotys, ir teikia savo išvadų ataskaitą Komisijai.

ACER stebi, kaip ENTSO-E įgyvendina pagal 59 straipsnį parengtus tinklo kodeksus. Jei ENTSO-E neįgyvendina tokių tinklo kodeksų, ACER prašo ENTSO-E pateikti tinkamai pagrįstą paaiškinimą, kodėl jis jų neįgyvendino. ACER informuoja Komisiją apie tą paaiškinimą ir pateikia savo nuomonę tuo klausimu.

ACER stebi ir analizuoja, kaip įgyvendinami tinklo kodeksai ir Komisijos priimtos gairės, kaip nustatyta 58 straipsnio 1 dalyje, ir kokį poveikį jie turi taikytinų taisyklių, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas rinkos integracijai ir užtikrinti nediskriminacines sąlygas, veiksmingą konkurenciją ir efektyvų rinkos veikimą, suderinimui, ir teikia ataskaitą Komisijai.

2.   ENTSO-E pateikia visos Sąjungos tinklo plėtros plano projektą, metinės veiklos programos projektą, įskaitant informaciją apie konsultacijų procesą, ir kitus 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ACER, kad ji pateiktų nuomonę.

Jei, ACER nuomone, metinės veiklos programos projektu ar visos Sąjungos tinklo plėtros plano projektu, kuriuos pateikė ENTSO-E, neprisidedama užtikrinant nediskriminacines sąlygas, veiksmingą konkurenciją, efektyvų rinkos veikimą ar pakankamą trečiųjų šalių prieigai atvirų tarpvalstybinių jungiamųjų linijų lygį, ACER per du mėnesius nuo pateikimo dienos pateikia ENTSO-E ir Komisijai tinkamai pagrįstą nuomonę ir rekomendacijas.

1.   Siekdami prisidėti prie 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos veiklos, perdavimo sistemos operatoriai užtikrina, kad ENTSO-E būtų bendradarbiaujama regionų lygmeniu. Visų pirma jie kas dvejus metus paskelbia regioninį investicijų planą ir remdamiesi tuo regioniniu investicijų planu gali priimti sprendimus dėl investavimo. ENTSO-E skatina perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu, užtikrindamas sąveikumą, ryšius ir regionų veiklos rezultatų stebėjimą srityse, kurios dar nesuderintos Sąjungos lygmeniu.

2.   Perdavimo sistemos operatoriai skatina eksploatavimo priemones tinkamiausiam tinklo valdymui užtikrinti, taip pat skatina energijos mainų plėtrą, tarpvalstybinių pajėgumų koordinuotą paskirstymą taikant rinkos priemonėmis grindžiamus nediskriminacinius sprendimo būdus, atkreipiant tinkamą dėmesį į konkrečius trumpalaikio paskirstymo netiesioginių aukcionų privalumus, ir balansavimo bei rezervinės galios mechanizmų integravimą.

3.   Siekiant įgyvendinti 1 ir 2 dalyse nustatytus tikslus, Komisija, atsižvelgdama į esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras, gali nustatyti kiekvienos regioninio bendradarbiavimo struktūros geografinį veiklos rajoną. Kiekviena valstybė narė gali skatinti bendradarbiavimą daugiau nei viename geografiniame veiklos rajone.

Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kuriais nustatomas geografinis rajonas, su kuriuo siejama kiekviena regioninio bendradarbiavimo struktūra. Tuo tikslu Komisija konsultuojasi su reguliavimo institucijomis, ACER ir ENTSO-E.

Šioje dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nedaromas poveikis 36 straipsniui.

1.   Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d. visi sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai pateikia atitinkamoms reguliavimo institucijoms pasiūlymą įsteigti regioninius koordinavimo centrus pagal šiame skyriuje nustatytus kriterijus.

Sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijos peržiūri ir patvirtina pasiūlymą.

Pasiūlyme pateikiami bent šie elementai:

2.   Reguliavimo institucijoms patvirtinus 1 dalyje nurodytą pasiūlymą, regioniniai koordinavimo centrai pakeičia regioninius saugumo koordinatorius, įsteigtus pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi, ir pradeda veikti ne vėliau kaip 2022 m. liepos 1 d.

3.   Regioninių koordinavimo centrų teisinė forma yra tokia, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 (23) II priede.

4.   Vykdydami savo užduotis pagal Sąjungos teisę, regioniniai koordinavimo centrai veikia nepriklausomai nuo atskirų nacionalinių interesų ir nepriklausomai nuo perdavimo sistemos operatorių interesų.

5.   Regioniniai koordinavimo centrai papildo perdavimo sistemos operatorių vaidmenį, vykdydami regioninės svarbos užduotis, jiems pavestas pagal 37 straipsnį. Perdavimo sistemos operatoriai yra atsakingi už elektros energijos srautų valdymą ir elektros energijos sistemos saugumo, patikimumo ir efektyvumo užtikrinimą pagal Direktyvos (ES) 2019/944 40 straipsnio 1 dalies d punktą.

1.   Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. ENTSO-E pateikia ACER pasiūlymą, kuriame nurodoma, kuriuos perdavimo sistemos operatorius, prekybos zonas, prekybos zonų ribas, pralaidumo skaičiavimo regionus ir atjungimo koordinavimo regionus apima kiekvienas sistemos eksploatavimo regionas. Pasiūlyme atsižvelgiama į tinklo topologiją, įskaitant elektros energijos sistemų sujungimo ir tarpusavio priklausomybės laipsnį srautų ir regiono, kuris apima bent vieną pralaidumo skaičiavimo regioną, dydžio požiūriu.

2.   Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai dalyvauja tame regione įsteigto regioninio koordinavimo centro darbe. Išimtinėmis aplinkybėmis, jei perdavimo sistemos operatoriaus kontroliuojama zona yra kelių skirtingų sinchroninių zonų dalis, perdavimo sistemos operatorius gali dalyvauti dviejų regioninių koordinavimo centrų darbe. Kalbant apie prekybos zonas, kurios yra greta sistemos eksploatavimo regionų, 1 dalyje nurodytame pasiūlyme nurodoma, kaip regioniniai koordinavimo centrai turi koordinuoti veiksmus tų ribų atžvilgiu. Kai žemyninės Europos sinchroninėje zonoje dviejų regioninio koordinavimo centrų veikla sistemos eksploatavimo regione gali dubliuotis, tos sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai turi nuspręsti paskirti tame regione vieną regioninį koordinavimo centrą arba nuspręsti, kad abu regioniniai koordinavimo centrai kai kurias arba visas regioninio koordinavimo visame sistemos eksploatavimo regione užduotis vykdo rotacijos principu, o kitas užduotis vykdo vienas paskirtas regioninis koordinavimo centras.

3.   Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos, ACER patvirtina pasiūlymą dėl sistemos eksploatavimo regionų nustatymo arba pasiūlo padaryti pakeitimų. Pastaruoju atveju, prieš priimdama pakeitimus, ACER konsultuojasi su ENTSO-E. Priimtas pasiūlymas paskelbiamas ACER interneto svetainėje.

4.   Atitinkami perdavimo sistemos operatoriai gali pateikti ACER pasiūlymą dėl sistemos eksploatavimo regionų, apibrėžtų pagal 1 dalį, dalinio pakeitimo. Taikomas 3 dalyje nustatytas procesas.

1.   Kiekvienas regioninis koordinavimo centras atlieka bent visas toliau išvardytas regioninės svarbos užduotis visame sistemos eksploatavimo regione, kuriame jis yra įsteigtas:

Pirmoje pastraipoje nurodytos užduotys išsamiau išdėstytos I priede.

2.   Remiantis Komisijos ar valstybės narės pasiūlymu, pagal Direktyvos (ES) 2019/944 68 straipsnį įsteigtas komitetas pateikia nuomonę dėl naujų patariamųjų užduočių priskyrimo regioniniams koordinavimo centrams. Kai tas komitetas pateikia palankią nuomonę dėl naujų patariamųjų užduočių paskyrimo, regioniniai koordinavimo centrai tas užduotis vykdo, remdamiesi ENTSO-E parengtu ir 27 straipsnyje nustatyta tvarka ACER patvirtintu pasiūlymu.

3.   Perdavimo sistemos operatoriai savo regioniniams koordinavimo centrams pateikia jų užduotims vykdyti būtiną informaciją.

4.   Regioniniai koordinavimo centrai sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams pateikia visą informaciją, būtiną regioninių koordinavimo centrų nustatytiems koordinuotiems veiksmams ir rekomendacijoms įgyvendinti.

5.   Dėl šiame straipsnyje nustatytų užduočių, kurių dar neapima atitinkami tinklo kodeksai ar gairės, ENTSO-E parengia pasiūlymą 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Regioniniai koordinavimo centrai tas užduotis vykdo remdamiesi pasiūlymu, kurį patvirtino ACER.

1.   Regioniniai koordinavimo centrai parengia veiksmingą, įtraukią, skaidrią ir sutarimą skatinančią darbo tvarką, kad būtų išspręsti su vykdomomis užduotimis susiję planavimo ir veiklos aspektai, atsižvelgiant visų pirma į tų užduočių specifiką ir reikalavimus, kaip nustatyta I priede. Regioniniai koordinavimo centrai taip pat parengia tos darbo tvarkos persvarstymo procedūrą.

2.   Regioniniai koordinavimo centrai užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoje darbo tvarkoje būtų nustatytos susijusių šalių informavimo taisyklės.

1.   Regioniniai koordinavimo centrai parengia procedūrą, pagal kurią, vykdant jų kasdienės veiklos pareigas ir užduotis, organizuojamas tinkamas ir reguliarus konsultavimasis su sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriais, kitais regioniniais koordinavimo centrais ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima spręsti reguliavimo klausimus, prireikus konsultacijose dalyvauja reguliavimo institucijos.

2.   Regioniniai koordinavimo centrai konsultuojasi su sistemos eksploatavimo regiono valstybėmis narėmis ir, kai yra regioninis forumas, su savo regioniniais forumais politinės svarbos klausimais, nesusijusiais su regioninių koordinavimo centrų kasdiene veikla ir jų užduočių įgyvendinimu. Regioniniai koordinavimo centrai deramai atsižvelgia į valstybių narių ir, kai taikytina, jų regioninių forumų rekomendacijas.

1.   Regioniniai koordinavimo centrai rengia suinteresuotųjų subjektų įtraukimo procesą ir organizuoja reguliarius susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais siekdami aptarti klausimus, susijusius su efektyviu, saugiu ir patikimu jungtinės sistemos eksploatavimu, nustatyti trūkumus ir pasiūlyti patobulinimus.

2.   ENTSO-E ir regioniniai koordinavimo centrai veikia visiškai skaidriai suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu. Jie skelbia visus susijusius dokumentus atitinkamose savo interneto svetainėse.

1.   Perdavimo sistemos operatoriai sistemos eksploatavimo regione parengia regioninių koordinavimo centrų nustatytų koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų priėmimo ir peržiūros procedūrą vadovaujantis 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytais kriterijais.

2.   Regioniniai koordinavimo centrai nustato perdavimo sistemos operatoriams skirtus koordinuotus veiksmus, susijusius su 37 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytomis užduotimis. Perdavimo sistemos operatoriai įgyvendina koordinuotus veiksmus, išskyrus atvejus, kai įgyvendinant koordinuotus veiksmus būtų pažeistos tinklo eksploatavimo saugumo ribos, kurias apibrėžia kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

Jei perdavimo sistemos operatorius nusprendžia neįgyvendinti koordinuoto veiksmo dėl šioje dalyje išdėstytų priežasčių, jis nepagrįstai nedelsdamas skaidriai nurodo išsamias priežastis regioniniam koordinavimo centrui ir sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams. Tokiais atvejais regioninis koordinavimo centras įvertina to sprendimo poveikį kitiems sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams ir gali pasiūlyti kitokį koordinuotų veiksmų rinkinį laikantis 1 dalyje nustatytos tvarkos.

3.   Regioniniai koordinavimo centrai priima perdavimo sistemos operatoriams skirtas rekomendacijas, susijusias su 37 straipsnio 1 dalies c–p punktuose išvardytomis užduotimis arba užduotimis, kurios priskirtos pagal 37 straipsnio 2 dalį.

Jeigu perdavimo sistemos operatorius nusprendžia nukrypti nuo rekomendacijos, kaip nurodyta 1 dalyje, jis nepagrįstai nedelsdamas pateikia savo sprendimo pagrindimą regioniniams koordinavimo centrams ir kitiems sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams.

4.   Koordinuotų veiksmų peržiūra pradedama vieno arba daugiau sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatorių prašymu. Atlikus koordinuoto veiksmo ar rekomendacijos peržiūrą, regioniniai koordinavimo centrai priemonę patvirtina arba pakeičia.

5.   Jei koordinuotam veiksmui taikoma peržiūra pagal šio straipsnio 4 dalį, dėl prašymo atlikti peržiūrą koordinuotas veiksmas nestabdomas, išskyrus atvejus, kai įgyvendinant koordinuotą veiksmą būtų pažeistos tinklo eksploatavimo saugumo ribos, kurias atskirai apibrėžia kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

6.   Valstybėms narėms arba Komisijai pasiūlius ir po konsultacijų su pagal Direktyvos (ES) 2019/944 68 straipsnį įsteigtu komitetu, sistemos eksploatavimo regione esančios valstybės narės gali bendrai nuspręsti savo regioniniam koordinavimo centrui suteikti kompetenciją nustatyti koordinuotus veiksmus, susijusius su viena ar daugiau šio reglamento 37 straipsnio 1 dalies c–p punktuose nurodytų užduočių.

1.   Kad galėtų priimti su savo valdymu susijusias priemones ir stebėti savo veiklos rezultatus, regioniniai koordinavimo centrai įsteigia valdybą.

2.   Valdybą sudaro nariai, atstovaujantys visiems perdavimo sistemos operatoriams, kurie dalyvauja atitinkamo regioninio koordinavimo centro veikloje.

3.   Valdyba atsako už:

4.   Su regioninių koordinavimo centrų kasdiene veikla ir jų užduočių vykdymu susijusi kompetencija nepriskiriama valdybos kompetencijai.

1.   Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai sukuria regioninių koordinavimo centrų organizacinę struktūrą, padedančią užtikrinti jų užduočių atlikimo saugumą.

Jų organizacinėje struktūroje nustatoma:

2.   Regioniniai koordinavimo centrai gali įsteigti regioninius skyrius, kad šie spręstų specifinius subregioninius klausimus, arba įsteigti padedančius regioninius koordinavimo centrus efektyviam ir patikimam jų užduočių vykdymui, įrodžius, kad tai yra būtinai reikalinga.

1.   Regioniniai koordinavimo centrai nustato bent šių dalykų nuolatinio stebėjimo procesą:

2.   Regioniniai koordinavimo centrai skaidriai atsiskaito už savo sąnaudas ir pateikia ataskaitą ACER ir sistemos eksploatavimo regione esančioms reguliavimo institucijoms.

3.   Regioniniai koordinavimo centrai pateikia metinę 1 dalyje nurodytos stebėsenos ataskaitą ir informaciją apie savo veiklą ENTSO-E, ACER, sistemos eksploatavimo regione esančioms reguliavimo institucijoms ir Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei.

4.   Regioniniai koordinavimo centrai apie trūkumus, kuriuos jie nustatė vykdydami stebėjimo procesą pagal 1 dalį, praneša ENTSO-E, sistemos eksploatavimo regione esančioms reguliavimo institucijoms, ACER ir valstybių narių kitoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už krizių prevenciją ir valdymą. Remdamosi ta ataskaita atitinkamos sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijos gali regioniniams koordinavimo centrams pasiūlyti priemonių trūkumams pašalinti.

5.   Nedarant poveikio būtinybei užtikrinti neskelbtinos komercinės informacijos saugumą ir konfidencialumą, regioniniai koordinavimo centrai 3 ir 4 dalyse nurodytas ataskaitas skelbia viešai.

1.   Visos Sąjungos tinklo plėtros plane, nurodytame 30 straipsnio 1 dalies b punkte, aprašomas integruoto tinklo modeliavimas, veiksmų plano vystymas ir sistemos atsparumo įvertinimas.

Visos Sąjungos tinklo plėtros planas, visų pirma:

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punktą, prie visos Sąjungos tinklo plėtros plano gali būti pridedama kliūčių, kurios trukdo didinti tarpvalstybinius tinklo pajėgumus ir kurių atsiranda dėl skirtingų patvirtinimo procedūrų arba praktikos, apžvalga.

2.   ACER teikia nuomonę apie nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus, kad įvertintų jų suderinamumą su visos Sąjungos tinklo plėtros planu. Jei ACER nustato, kad nacionalinis dešimties metų tinklo plėtros planas nesuderinamas su visos Sąjungos tinklo plėtros planu, ji rekomenduoja iš dalies pakeisti atitinkamai nacionalinį dešimties metų tinklo plėtros planą arba visos Sąjungos tinklo plėtros planą. Jei toks nacionalinis dešimties metų tinklo plėtros planas parengtas vadovaujantis Direktyvos (ES) 2019/944 51 straipsniu, ACER atitinkamai reguliavimo institucijai rekomenduoja iš dalies pakeisti nacionalinį dešimties metų tinklo plėtros planą vadovaujantis tos direktyvos 51 straipsnio 7 dalimi ir apie tai informuoja Komisiją.

1.   Perdavimo sistemos operatoriai gauna kompensaciją už išlaidas, patirtas priimant tarpvalstybinius elektros energijos srautus savo tinkluose.

2.   1 dalyje nurodytą kompensaciją moka nacionalinių perdavimo sistemų, kuriose tarpvalstybiniai srautai prasidėjo, ir sistemų, kuriose tie srautai baigėsi, operatoriai.

3.   Kompensacijos mokamos reguliariai už tam tikrą praėjusį laikotarpį. Siekiant nurodyti faktines išlaidas, prireikus atliekami sumokėtos kompensacijos ex post patikslinimai.

Pirmasis laikotarpis, už kurį turi būti mokamos kompensacijos, nustatomas 61 straipsnyje nurodytose gairėse.

4.   Komisija pagal 68 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant mokėtinų kompensacijų dydį.

5.   Priimamų tarpvalstybinių srautų dydis ir tarpvalstybinių srautų, kurie, kaip nustatyta, prasidėjo arba pasibaigė nacionalinėse perdavimo sistemose, dydis nustatomas pagal elektros energijos fizinius srautus, faktiškai išmatuotus per tam tikrą laikotarpį.

6.   Išlaidos, patirtos dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo, nustatomos remiantis numatomomis ilgalaikėmis vidutinėmis augančiomis išlaidomis, atsižvelgiant į nuostolius, investicijas į naują infrastruktūrą ir atitinkamą esamos infrastruktūros išlaidų dalį, kiek tokia infrastruktūra naudojama tarpvalstybiniams srautams perduoti, ypač atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tiekimo saugumą. Nustatant patirtas išlaidas taikoma pripažinta standartinė išlaidų apskaičiavimo metodika. Gaunama kompensacija sumažinama atsižvelgiant į naudą, kurią tinklas gauna priimdamas tarpvalstybinius srautus.

7.   Jei dviejų ar daugiau valstybių narių perdavimo tinklai visa apimtimi ar iš dalies sudaro vieno valdymo bloko dalį, tik perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo tikslu visas valdymo blokas laikomas sudarančiu vienos iš atitinkamų valstybių narių perdavimo tinklo dalį, siekiant išvengti, kad srautai valdymo blokuose pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą būtų laikomi tarpvalstybiniais srautais, už kuriuos turėtų būti mokamos kompensacijos pagal šio straipsnio 1 dalį. Atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos gali nuspręsti, kurioje iš atitinkamų valstybių narių visas valdymo blokas laikomas sudarančiu perdavimo tinklo dalį.

1.   Perdavimo sistemos operatoriai įdiegia koordinavimo ir keitimosi informacija mechanizmus, kurie užtikrintų tinklų saugumą perkrovos valdymo metu.

2.   Perdavimo sistemos operatorių naudojami saugos, eksploatavimo ir planavimo standartai yra vieši. Skelbiamoje informacijoje nurodoma bendra visų perdavimo pajėgumų ir perdavimo patikimumo ribos apskaičiavimo schema, pagrįsta elektriniais ir fiziniais tinklo ypatumais. Tokias schemas tvirtina reguliavimo institucijos.

3.   Perdavimo sistemos operatoriai paskelbia apytikslius kiekvienos dienos turimų perdavimo pajėgumų apskaičiavimus, nurodydami visus turimus jau rezervuotus perdavimo pajėgumus. Toks skelbimas atliekamas nustatytais intervalais prieš perdavimo dieną ir bet kuriuo atveju apima kitos savaitės ir kito mėnesio apskaičiavimus, taip pat numatomo turimų pajėgumų patikimumo kiekybinį įvertinimą.

4.   Perdavimo sistemos operatoriai skelbia atitinkamus duomenis apie apibendrintą prognozę ir faktinę paklausą, gamybos ir apkrovos įrenginių parengtį ir faktinį jų naudojimą, apie tinklų ir jungiamųjų linijų parengtį ir jų naudojimą, balansavimo energiją ir rezervo pajėgumą ir apie turimą lankstumą. Galima naudoti apibendrintus apskaičiuotus duomenis apie mažų gamybos ir apkrovos įrenginių parengtį ir jų faktinį naudojimą.

5.   Atitinkami rinkos dalyviai perdavimo sistemos operatoriams teikia reikiamus duomenis.

6.   Gamybos įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso gamybos įrenginiai arba kurios juos eksploatuoja, kai bent vieno gamybos įrenginio instaliuotoji galia yra bent 250 MW arba kai bendras įmonės valdomų gamybos įrenginių pajėgumas yra bent 400 MW, penkerius metus kaupia ir reguliavimo institucijai, nacionalinei konkurencijos institucijai ir Komisijai teikia visus kiekvieno įrenginio valandinius duomenis, reikalingus tikrinant visus eksploatavimo dispečerių sprendimus ir energijos biržos, aukcionų dėl tinklų sujungimo, rezervo pajėgumų rinkos ir nebiržinės rinkos dalyvių pasiūlymų teikimo veiksmus. Informacija apie kiekvieną įrenginį ir kiekvienos valandos informacija, kurią reikia saugoti, apima, be kita ko, duomenis apie prieinamus gamybos pajėgumus ir numatytus rezervus, įskaitant tų numatytų rezervų paskirstymą atskirų įrenginių lygmeniu, tuo metu, kai teikiami pasiūlymai pirkti ir kai vyksta gamyba.

7.   Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas perdavimo sistemos operatorius galėtų apskaičiuoti apkrovos srautus savo atitinkamame rajone, perdavimo sistemos operatoriai reguliariai keičiasi pakankamai tiksliais duomenimis apie tinklą ir apkrovos srautus. Tie patys duomenys pateikiami reguliavimo institucijoms, Komisijai ir valstybėms narėms, jei jos pateikia prašymą. Reguliavimo institucijos, valstybės narės ir Komisija tuos duomenis laiko konfidencialiais ir užtikrina, kad juos konfidencialiais laikytų jų užsakymu analitinį darbą su tais duomenimis atliekantys konsultantai.

1.   Komisija nedelsdama išnagrinėja bet kokį gautą pranešimą apie sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2019/944 52 straipsnio 6 dalyje. Per du mėnesius po tokio pranešimo gavimo dienos Komisija atitinkamai reguliavimo institucijai pateikia nuomonę dėl jo atitikties Direktyvos (ES) 2019/944 43 straipsnio ir arba 52 straipsnio 2 dalies, arba 53 straipsnio reikalavimams.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą nuomonę Komisija gali prašyti ACER pateikti nuomonę dėl reguliavimo institucijos sprendimo. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodytas dviejų mėnesių laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiais.

Jei per pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus laikotarpius Komisija nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji nepareiškė prieštaravimų dėl reguliavimo institucijos sprendimo.

2.   Per du mėnesius nuo Komisijos nuomonės gavimo dienos, reguliavimo institucija priima galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo kuo labiau atsižvelgdama į tą nuomonę. Reguliavimo institucijos sprendimas ir Komisijos nuomonė skelbiami kartu.

3.   Bet kuriuo procedūros metu reguliavimo institucijos arba Komisija gali pareikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius arba įmonė, atliekanti bet kurias gamybos ar tiekimo funkcijas, pateiktų visą informaciją, būtiną šiame straipsnyje nustatytoms jų užduotims atlikti.

4.   Reguliavimo institucijos ir Komisija saugo neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

5.   Gavusi pranešimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo pagal Direktyvos (ES) 2019/944 43 straipsnio 9 dalį, Komisija priima sprendimą dėl sertifikavimo. Reguliavimo institucija turi vykdyti Komisijos sprendimą.

1.   Skirstymo sistemos operatoriai bendradarbiauja Sąjungos lygmeniu per ES SSO subjektą, siekdami skatinti užbaigti kurti elektros energijos vidaus rinką ir skatinti jos veikimą bei optimalų skirstymo ir perdavimo sistemų valdymą ir koordinuotą eksploatavimą. Skirstymo sistemos operatoriai, norintys dalyvauti ES SSO subjekto veikloje, turi teisę tapti registruotaisiais subjekto nariais.

Registruotieji nariai gali dalyvauti ES SSO subjekto veikloje tiesiogiai arba būti atstovaujami valstybės narės paskirtos nacionalinės asociacijos arba Sąjungos lygmens asociacijos.

2.   Skirstymo sistemos operatoriai turi teisę susivienyti įsteigdami ES SSO subjektą. ES SSO subjektas vykdo savo užduotis ir procedūras pagal 55 straipsnį. Kaip ekspertų subjektas, veikiantis bendrų Sąjungos interesų labui, ES SSO subjektas neatstovauja konkretiems interesams ir nesiekia daryti poveikio sprendimų priėmimo procesui, kad skatintų specifinius interesus.

3.   ES SSO subjekto nariai turi būti registruoti ir mokėti teisingą ir proporcingą narystės mokestį, kuris atspindi prie atitinkamo skirstymo sistemos operatoriaus prisijungusių vartotojų skaičių.

1.   ES SSO subjektą sudaro bent Generalinė asamblėja, Direktorių valdyba, Strateginė patariamoji grupė, ekspertų grupės ir generalinis sekretorius.

2.   Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d. skirstymo sistemos operatoriai Komisijai ir ACER pateikia įsteigtino ES SSO subjekto įstatų projektą pagal 54 straipsnį, įskaitant elgesio kodeksą, registruotų narių sąrašą ir darbo tvarkos taisyklių, įskaitant konsultavimosi su ENTSO-E ir kitais suinteresuotaisiais subjektais procedūrų taisykles ir finansavimo taisykles, projektą.

ES SSO subjekto darbo tvarkos taisyklių projekte užtikrinamas subalansuotas visų dalyvaujančių skirstymo sistemos operatorių atstovavimas.

3.   Per du mėnesius nuo įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių projekto gavimo dienos ACER, oficialiai pasikonsultavusi su visiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač skirstymo sistemos naudotojams, atstovaujančiomis organizacijomis, pateikia Komisijai savo nuomonę.

4.   Per tris mėnesius nuo ACER nuomonės gavimo dienos Komisija, atsižvelgdama į ACER nuomonę, kaip numatyta 3 dalyje, pateikia savo nuomonę dėl įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių projekto.

5.   Per tris mėnesius nuo Komisijos teigiamos nuomonės gavimo dienos skirstymo sistemos operatoriai įsteigia ES SSO subjektą ir priima jo įstatus bei darbo tvarkos taisykles ir juos paskelbia.

6.   Pagrįstu Komisijos arba ACER prašymu arba jei padaroma 1 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimų, tie dokumentai pateikiami Komisijai ir ACER. Komisija ir ACER pateikia nuomonę 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

7.   Su ES SSO subjekto veikla susijusias išlaidas padengia skirstymo sistemos operatoriai, kurie yra registruoti nariai, ir į jas atsižvelgiama skaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina išlaidas tik jei jos yra pagrįstos ir proporcingos.

1.   ES SSO subjekto įstatais, priimtais pagal 53 straipsnį, užtikrinami šie principai: