(1)

po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės Sąjunga įvykdė esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą, kuria siekta padidinti jos finansų įstaigų atsparumą. Ta reforma iš esmės buvo grindžiama 2010 m. Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) sutartais tarptautiniais standartais, vadinamąja sistema „Bazelis III“. Tarp daugelio priemonių, sudariusių reformų rinkinį, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5), kuriais sugriežtinti kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (įstaigoms) taikomi prudenciniai reikalavimai;

(2)

nors įvykdžius reformą finansų sistema tapo stabilesnė ir atsparesnė daugelio rūšių galimiems būsimiems sukrėtimams ir krizėms, ja nebuvo išspręstos visos nustatytos problemos. Svarbi to priežastis buvo tai, kad tokios tarptautinės standartų nustatymo institucijos kaip BBPK ir Finansinio stabilumo taryba (FST) tuo metu dar nebuvo baigusios savo darbo, kuriuo siekė tarptautiniu mastu susitarti dėl tų problemų sprendimo būdų. Dabar, kai su svarbiomis papildomomis reformomis susijęs darbas jau baigtas, reikėtų spręsti likusias problemas;

(3)

Komisija 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate „Bankų sąjungos sukūrimas“ pripažino, kad reikia labiau mažinti riziką, ir įsipareigojo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris būtų pagrįstas tarptautiniu mastu sutartais standartais. Poreikis imtis tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje taip pat pripažintas 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose ir 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga: 2015 m. metinė ataskaita“ (6);

(4)

rizikos mažinimo priemonėmis turėtų būti ne tik dar labiau sustiprintas Europos bankų sistemos atsparumas ir rinkų pasitikėjimas ja, bet ir sudarytas pagrindas daryti tolesnę pažangą siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą. Tas priemones taip pat reikėtų svarstyti platesnio masto iššūkių, su kuriais susiduria Sąjungos ekonomika, kontekste, ypač atsižvelgiant į poreikį skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tokiu metu, kai ekonominės perspektyvos yra neaiškios. Tame kontekste, siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką, pradėtos įgyvendinti įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai ir kapitalo rinkų sąjunga. Todėl svarbu, kad visos rizikos mažinimo priemonės sklandžiai derėtų su tomis politikos iniciatyvomis ir su platesnio masto pastarojo meto reformomis finansų sektoriuje;

(5)

šio reglamento nuostatos turėtų būti lygiavertės tarptautiniu mastu sutartiems standartams ir jomis turėtų būti užtikrintas tolesnis Direktyvos 2013/36/ES bei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir sistemos „Bazelis III“ lygiavertiškumas. Tikslinių koregavimų, daromų siekiant atspindėti Sąjungos ypatumus ir bendresnius politikos argumentus, aprėptis ar trukmė turėtų būti ribotos, kad nebūtų pakenkta bendram prudencinės sistemos patikimumui;

(6)

esamas rizikos mažinimo priemones ir visų pirma ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus taip pat reikėtų tobulinti siekiant užtikrinti, kad juos būtų galima taikyti proporcingiau ir kad jais nebūtų sukurta pernelyg didelė reikalavimų laikymosi našta, ypač mažesnėms ir mažiau sudėtingoms įstaigoms;

(7)

siekiant tikslingai supaprastinti reikalavimus vadovaujantis proporcingumo principu, būtina pateikti tikslią mažų ir nesudėtingų įstaigų apibrėžtį. Vien tik vienoda absoliučiąja riba nėra atsižvelgiama į šalių bankų rinkų ypatumus. Todėl reikia užtikrinti valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra pritaikyti ribą prie vidaus aplinkybių ir atitinkamai ją sumažinti. Kadangi įstaigos dydis pats savaime nėra lemiamas jos rizikos pobūdžio nustatymo veiksnys, taip pat būtina taikyti papildomus kokybinius kriterijus siekiant užtikrinti, kad įstaiga būtų laikoma maža ir nesudėtinga, galinčia pasinaudoti labiau proporcingų taisyklių teikiama nauda tik tuo atveju, jei ji tenkina visus atitinkamus kriterijus;

(8)

sverto koeficientai padeda išlaikyti finansinį stabilumą taikant juos kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonę rizika grindžiamiems kapitalo reikalavimams ir jais ribojant pernelyg didelį sverto augimą ekonominio pakilimo laikotarpiais. BBPK peržiūrėjo tarptautinį sverto koeficiento standartą siekdamas labiau patikslinti tam tikrus to koeficiento sandaros aspektus. Siekiant užtikrinti įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą už Sąjungos ribų, vienodas sąlygas tarptautiniu mastu ir užtikrinti, kad sverto koeficientas tebebūtų veiksminga papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tuo peržiūrėtu standartu. Todėl reikėtų nustatyti sverto koeficiento reikalavimą, kuriuo būtų papildyta dabartinė sverto koeficiento pranešimo ir atskleidimo sistema;

(9)

siekiant be reikalo nevaržyti įstaigų skolinimo įmonėms bei privatiems namų ūkiams ir išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio rinkos likvidumui, sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti nustatytas tokio dydžio, kad jis būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė nuo pernelyg didelio sverto rizikos nekliudant ekonomikos augimui;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija (EBI)) savo 2016 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje dėl sverto koeficiento reikalavimo padarė išvadą, kad bet kurios rūšies kredito įstaigoms nustatytas 3 % 1 lygio kapitalo sverto koeficientas būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė. Dėl 3 % sverto koeficiento reikalavimo taip pat tarptautiniu lygmeniu susitarė BBPK. Todėl turėtų būti nustatytas 3 % dydžio sverto koeficiento reikalavimas;

(11)

vis dėlto 3 % sverto koeficiento reikalavimu kai kurie verslo modeliai ir verslo linijos būtų suvaržyti labiau negu kiti. Visų pirma tai darytų neproporcingą poveikį viešųjų plėtros bankų vykdomam viešajam skolinimui ir oficialiai remiamo eksporto kreditams. Todėl tų rūšių pozicijoms taikomą sverto koeficientą reikėtų patikslinti. Todėl turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kurie padėtų nuspręsti dėl tokių kredito įstaigų viešąjį įgaliojimą; tie kriterijai turėtų apimti tokius aspektus kaip tų kredito įstaigų įsteigimas, vykdomos veiklos rūšis, jų tikslas, viešųjų įstaigų garantijos priemonės ir indėlių priėmimo veiklos apribojimai. Tačiau spręsti dėl tokių kredito įstaigų steigimo formos ir būdo turėtų būti paliekama valstybės narės centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijoms; tai gali būti tokių valdžios institucijų vykdomas naujos kredito įstaigos sukūrimas, jau esamo subjekto įsigijimas arba perėmimas, be kita ko, pagal koncesijos sutartis ir pertvarkymo procedūrų kontekste;

(12)

sverto koeficientas taip pat neturėtų kliudyti įstaigoms teikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugas klientams. Todėl į bendrą pozicijų matą neturėtų būti įskaitomos pradinės garantinės įmokos, kurias įstaigos gauna iš savo klientų už išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir kurios pervedamos pagrindinėms sandorio šalims;

(13)

išimtinėmis aplinkybėmis, kurios pateisina sprendimą neįtraukti centrinių bankų tam tikrų pozicijų į bendrą pozicijų matą, ir siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai neįskaityti tokių pozicijų į sverto koeficiento pozicijų matą. Tuo tikslu, pasikonsultavusios su atitinkamu centriniu banku, jos turėtų viešai paskelbti apie tokių išimtinių aplinkybių susidarymą. Sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti iš naujo nustatytas proporcingai tokio neįtraukimo poveikiui kompensuoti. Toks nustatymas iš naujo turėtų užtikrinti rizikos finansiniam stabilumui, su kuria susiduria atitinkami bankų sektoriai, pašalinimą ir atsparumo, kurį garantuoja sverto koeficientas, išlaikymą;

(14)

tikslinga taikyti sverto koeficiento rezervo reikalavimą įstaigoms, kurios nustatytos kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) pagal Direktyvą 2013/36/ES ir 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtą BBPK sverto koeficiento rezervo standartą, taikomą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (G-SIB). BBPK nustatė sverto koeficiento rezervą siekdamas konkretaus tikslo – sumažinti G-SIB keliamą palyginti didesnę riziką finansiniam stabilumui ir, atsižvelgiant į tai, šis rezervas šiame etape turėtų būti taikomas tik G-SII. Vis dėlto reikėtų atlikti tolesnę analizę siekiant nustatyti, ar būtų tikslinga sverto koeficiento rezervo reikalavimą taikyti kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII), kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/36/ES, ir, jei taip – kaip reikėtų pritaikyti kalibravimą pagal tų įstaigų konkrečius požymius;

(15)

2015 m. lapkričio 9 d. FST paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Turkijoje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad G-SIB turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. TLAC standartas turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje;

(16)

Sąjungos teisėje įgyvendinant TLAC standartą reikia atsižvelgti į galiojantį minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (8). Kadangi TLAC standartas ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis turėtų būti įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jame nustatant naują nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, o konkrečioms įmonėms, kurios yra G-SII, taikytinas papildomas mokestis ir konkrečioms įmonėms, kurios nėra G-SII, skirtas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (9) pakeitimus. Nuostatas, kuriomis į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukiamas TLAC standartas, reikėtų skaityti kartu su Direktyvos 2014/59/ES bei Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatomis ir Direktyva 2013/36/ES;

(17)

pagal TLAC standartą, kuris taikomas tik G-SIB, šiame reglamente nustatytas minimalus reikalavimas turėti pakankamą nuosavų lėšų ir labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų sumą turėtų būti taikomas tik G-SII. Tačiau šiame reglamente nustatytos tinkamų įsipareigojimų taisyklės turėtų būti taikomos visoms įstaigoms atsižvelgiant į papildomus koregavimus ir reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje 2014/59/ES;

(18)

laikantis TLAC standarto, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas pertvarkytiniems subjektams, kurie arba patys yra G-SII, arba priklauso G-SII laikomai grupei. Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas individualiai arba konsoliduotai, priklausomai nuo to, ar tokie pertvarkytini subjektai yra pavienės patronuojamųjų įmonių neturinčios įstaigos, ar patronuojančiosios įmonės;

(19)

pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo priemones leidžiama naudoti ne tik įstaigoms, bet ir finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Todėl patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turėtų taip pat, kaip ir patronuojančiosios įstaigos, turėti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą;

(20)

siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo veiksmingumą ypač svarbu, kad priemonių, turimų tam reikalavimui įvykdyti, nuostolių padengimo pajėgumas būtų didelis. Tokio pajėgumo neturi nei įsipareigojimai, kuriems Direktyvoje 2014/59/ES nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma, nei kiti įsipareigojimai, kuriems, nors gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė iš esmės ir gali būti taikoma, ją taikant praktiškai galėtų kilti sunkumų. Todėl tų įsipareigojimų nereikėtų laikyti tinkamais nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti. Kita vertus, kapitalo priemonių, kaip ir subordinuotųjų įsipareigojimų, nuostolių padengimo pajėgumas yra didelis. Be to, įsipareigojimų, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip kai kurie neįtraukti įsipareigojimai, nuostolių padengimo pajėgumą reikėtų pripažinti iki tam tikro lygio, laikantis TLAC standarto;

(21)

siekiant išvengti dvigubo įsipareigojimų įskaitymo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo tikslais, turėtų būti nustatytos turimų tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo taisyklės, analogiškos atitinkamam atskaitymo metodui, kuris Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau nustatytas kapitalo priemonėms. Pagal tą metodą turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės pirmiausia turėtų būti atskaitomos iš tinkamų įsipareigojimų, o jeigu įsipareigojimų nėra pakankamai, tos tinkamų įsipareigojimų priemonės turėtų būti atskaitomos iš 2 lygio priemonių;

(22)

TLAC standarte nustatyti tam tikri įsipareigojimų tinkamumo kriterijai, kurie yra griežtesni negu dabartiniai kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai turėtų būti suderinti atsižvelgiant į priemonių, išleidžiamų per specialiosios paskirties subjektus, netinkamumą nuo 2022 m. sausio 1 d.;

(23)

būtina numatyti aiškų ir skaidrų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių patvirtinimo procesą, kuris gali padėti išlaikyti aukštą tų priemonių kokybę. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už tų priemonių patvirtinimą anksčiau nei įstaigos galėtų priskirti jas prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tačiau kompetentingoms institucijoms nebūtina reikalauti išankstinio leidimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms, kurios išleidžiamos remiantis kompetentingos institucijos jau patvirtintais teisiniais dokumentais ir reglamentuojamos iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamos kapitalo priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą jas priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tokiu atveju, užuot prašiusios išankstinio patvirtinimo, įstaigos turėtų turėti galimybę pranešti savo kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą išleisti šias priemones. Jos tai turėtų padaryti pakankamai iš anksto iki priemonių priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kad kompetentingos institucijos turėtų laiko prireikus priemones peržiūrėti. Atsižvelgdamos į EBI vaidmenį didinti priežiūros praktikos konvergenciją ir gerinti nuosavų lėšų priemonių kokybę, prieš patvirtindamos bet kokią naują bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių formą kompetentingos institucijos turėtų pasikonsultuoti su EBI;

(24)

kapitalo priemonės atitinka reikalavimus kaip papildomos 1 arba 2 lygio priemonės tik tiek, kiek jos tenkina atitinkamus tinkamumo kriterijus. Tokias kapitalo priemones gali sudaryti nuosavas kapitalas arba įsipareigojimai, įskaitant subordinuotąsias paskolas, kurios tenkina tuos kriterijus;

(25)

kapitalo priemonės ar kapitalo priemonių dalys turėtų būti laikomos tinkamomis priskirti prie nuosavų lėšų priemonių tik tiek, kiek jos yra apmokėtos. Kol kapitalo priemonių dalys nėra apmokėtos, tos dalys turėtų būti netinkamos priskirti prie nuosavų lėšų priemonių;

(26)

nuosavų lėšų priemonėms ir tinkamiems įsipareigojimams neturėtų būti taikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie sumažintų jų nuostolių padengimo pajėgumą pertvarkymo atveju. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad įsipareigojimus reglamentuojančiose sutarčių nuostatose turėtų būti nustatyta sąlyga, kurioje aiškiai teigiama, kad priemonei netaikomos įskaitymo ar užskaitos teisės;

(27)

dėl bankų sektoriaus raidos vis labiau skaitmenėjančioje aplinkoje programinė įranga tampa vis svarbesne turto rūšimi. Apdairiai vertinamai programinei įrangai kaip turtui, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas reikšmingo poveikio neturi, nematerialiojo turto atskaitymas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių turėtų būti netaikomas. Tai svarbu pabrėžti, nes programinė įranga yra plati sąvoka, apimanti daug skirtingų turto rūšių, kurios ne visos išsaugo savo vertę įstaigos veiklos nutraukimo atveju. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į programinės įrangos kaip turto vertinimo bei amortizacijos skirtumus ir į įvykdytus tokio turto pardavimus. Be to, turėtų būti atsižvelgta į tarptautinius pokyčius ir skirtumus investicijų į programinę įrangą reguliuojamojo vertinimo srityje, į skirtingas prudencines taisykles, kurios taikomos įstaigoms ir draudimo įmonėms, ir į finansų sektoriaus įvairovę Sąjungoje, įskaitant nereguliuojamus subjektus, pavyzdžiui, finansinių technologijų bendroves;

(28)

siekiant išvengti skardžio efekto, būtina užtikrinti esamų priemonių tęstinumą tam tikrų tinkamumo kriterijų atžvilgiu. Anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d. išleistų įsipareigojimų atveju tam tikri nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų tinkamumo kriterijai turėtų būti netaikomi. Toks tęstinumas turėtų būti taikomas įsipareigojimams, įtrauktiems į TLAC subordinuotąją dalį, kai taikytina, ir į MREL subordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES, taip pat įsipareigojimams, įtrauktiniems į TLAC nesubordinuotąją dalį, kai taikytina, ir MREL nesubordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES. Nuosavų lėšų priemonių atveju tęstinumas turėtų nustoti galioti 2025 m. birželio 28 d.;

(29)

tinkamų įsipareigojimų priemonės, įskaitant tas, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei vieni metai, gali būti išpirktos tik po to, kai pertvarkymo institucija bus davusi išankstinį leidimą. Toks išankstinis leidimas taip pat galėtų būti bendras išankstinis leidimas – tokiu atveju išpirkimas turėtų būti įvykdytas per tam tikrą nustatytą laikotarpį ir tam tikrai iš anksto nustatytai sumai, kuriai taikomas bendrasis išankstinis leidimas;

(30)

nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, tarptautinis įstaigų turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų prudencinės tvarkos standartas buvo iš dalies pakeistas siekiant pagerinti įstaigų turimoms reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikomą tvarką. Reikšmingi to standarto pakeitimai apėmė vieno bendro metodo taikymą nustatant nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms dėl įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus, tikslią viršutinę ribą, iki kurios bendri nuosavų lėšų reikalavimai taikomi reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, ir rizikai jautresnį metodą, pagal kurį nustatoma išvestinių finansinių priemonių vertė skaičiuojant reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies numatomus išteklius. Tačiau reikalavimų neatitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikoma tvarka liko nepakeista. Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatyta tvarka yra tinkamesnė centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(31)

siekiant užtikrinti, kad įstaigos tinkamai tvarkytų savo pozicijas, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos, tų pozicijų vertinimo taisyklės turėtų būti jautrios rizikai ir jomis turėtų būti skatinamas skaidrumas pagrindinių KIS pozicijų atžvilgiu. Todėl BBPK priėmė peržiūrėtą standartą, kuriame nustatyta aiški pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumų apskaičiavimo metodų hierarchija. Ta hierarchija atspindi pagrindinių pozicijų skaidrumo lygį. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tomis tarptautiniu mastu sutartomis taisyklėmis;

(32)

kalbant apie įstaigas, kurios teikia minimalios vertės įsipareigojimus neprofesionalių klientų labui investuojant į KIS investicinius vienetus arba akcijas, be kita ko, vyriausybės remiamos privačios pensijų sistemos kontekste, į tą pačią prudencinio konsolidavimo aprėptį įtraukta įstaiga ar įmonė neprivalo atlikti jokių mokėjimų, nebent kliento KIS akcijų ar investicinių vienetų vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais nukristų žemiau garantuotos sumos. Todėl įsipareigojimo vykdymo tikimybė praktiškai yra nedidelė. Jeigu įstaigos minimalios vertės įsipareigojimas apsiriboja sumos, kurią klientas iš pradžių investavo į KIS investicinius vienetus ar akcijas, procentine dalimi (fiksuotos sumos minimalios vertės įsipareigojimas) arba suma, kuri priklauso nuo finansinių rodiklių ar rinkos rodiklių rezultatų iki tam tikro momento, bet koks tuo metu egzistuojantis teigiamas kliento akcijų ar investicinių vienetų vertės ir esamos garantuotos sumos skirtumas tam tikrą datą yra laikomas rezervu ir sumažina riziką, kad įstaiga turės išmokėti garantuotą sumą. Visos tos priežastys pateisina perskaičiavimo koeficiento sumažinimą;

(33)

apskaičiuojant išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertę pagal sandorio šalies kredito rizikos sistemą, Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 įstaigoms šiuo metu suteikta galimybė rinktis iš trijų skirtingų standartizuotų metodų: standartizuoto metodo (SM), rinkos vertės metodo (RVM) ir pradinės pozicijos metodo (PPM);

(34)

tačiau pagal tuos standartizuotus metodus nėra deramai pripažįstamas riziką mažinantis tų pozicijų užtikrinimo priemonių pobūdis. Jų kalibravimai yra pasenę ir neatspindi didelio per finansų krizę pastebėto kintamumo. Be to, jais nėra deramai pripažįstama užskaitos nauda. Siekdamas ištaisyti tuos trūkumus BBPK nusprendė pakeisti SM ir RVM nauju standartizuotu išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodu – vadinamuoju standartizuotu sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodu (Standardised Approach for Counterparty Credit Risk, SA-CCR). Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatytas naujas standartizuotas metodas yra tinkamesnis centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(35)

SA-CCR metodas yra jautresnis rizikai negu SM ir RVM, todėl pagal jį nuosavų lėšų reikalavimai turėtų geriau atspindėti su įstaigų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką. Vis dėlto kai kurioms įstaigoms, šiuo metu taikančioms RVM, įgyvendinti SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga ir per didelė našta. Įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, reikėtų nustatyti supaprastintą SA-CCR versiją. Kadangi tokia supaprastinta versija bus mažiau jautri rizikai negu SA-CCR, ji turėtų būti tinkamai kalibruota siekiant užtikrinti, kad pagal ją nebūtų nustatoma per maža išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertė;

(36)

įstaigoms, kurių turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra ribotos ir kurios šiuo metu taiko RVM ar PPM, įgyvendinti tiek SA-CCR, tiek supaprastintą SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga. Todėl toms įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, kaip alternatyvą reikėtų palikti galimybę taikyti PPM, tačiau jį reikėtų peržiūrėti siekiant ištaisyti jo didžiausius trūkumus;

(37)

siekiant padėti įstaigai pasirinkti, kurį iš leidžiamų metodų taikyti, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti grindžiami įstaigos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos mastu, iš kurio aišku, kokio sudėtingumo skaičiavimus įstaiga turėtų gebėti atlikti apskaičiuodama pozicijų vertę;

(38)

per finansų krizę kai kurios iš Sąjungoje įsteigtų įstaigų patyrė didelių prekybos knygos nuostolių. Kai kurių iš jų atveju reikalaujamo dydžio kapitalas tiems nuostoliams padengti pasirodė nepakankamas, taigi joms teko prašyti nepaprastosios viešosios finansinės paramos. Tos pastebėtos problemos paskatino BBPK ištaisyti keletą prekybos knygos pozicijoms taikomos prudencinės tvarkos, t. y. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, trūkumų;

(39)

2009 m. pirmosios reformos buvo užbaigtos tarptautiniu lygmeniu ir perkeltos į Sąjungos teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES (10). Vis dėlto 2009 m. reforma nebuvo ištaisyti nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniai trūkumai. Dėl nepakankamai aiškiai nustatytos ribos tarp prekybos ir bankinių knygų atsirado reguliacinio arbitražo galimybių, o dėl nepakankamo nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti jautrumo rizikai nebuvo įmanoma aprėpti visų rūšių rizikos, su kuria įstaigos susiduria;

(40)

BBPK pradėjo esminę prekybos knygos peržiūrą (toliau – EPKP) nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniams trūkumams ištaisyti. To darbo rezultatas – 2016 m. sausio mėn. paskelbta peržiūrėta rinkos rizikos sistema. 2017 m. gruodžio mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė susitarė atidėti peržiūrėtos rinkos rizikos sistemos įgyvendinimo datą, kad įstaigoms suteiktų papildomo laiko parengti reikalingų sistemų infrastruktūrą ir kad BBPK galėtų išspręsti tam tikras konkrečias su rinkos rizikos sistema susijusias problemas. Tai apima standartizuoto ir vidaus modelių metodų kalibravimo peržiūrą siekiant užtikrinti suderinamumą su pradiniais BBPK lūkesčiais. Užbaigus tą peržiūrą ir prieš atliekant poveikio vertinimą siekiant įvertinti su tuo susijusių EPKP sistemos peržiūrų poveikį Sąjungos įstaigoms, visos įstaigos, kurioms būtų taikoma EPKP sistema Sąjungoje, turėtų pradėti teikti informaciją apie skaičiavimus, atliktus pagal peržiūrėtą standartizuotą metodą. Tuo tikslu, siekiant užtikrinti, kad skaičiavimai, susiję su reikalavimais teikti informaciją, visiškai atitiktų pokyčius tarptautiniu lygiu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktą. Tą deleguotąjį aktą Komisija turėtų priimti ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Įstaigos turėtų pradėti teikti informaciją apie tuos skaičiavimus ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo to deleguotojo akto priėmimo. Be to, įstaigos, informacijos teikimo tikslais gavusios pritarimą naudoti EPKP sistemos peržiūrėtą vidaus modelių metodą, turėtų pateikti informaciją ir apie skaičiavimus pagal vidaus modelių metodą po jo visiško įdiegimo praėjus trejiems metams;

(41)

reikalavimų teikti informaciją apie EPKP metodus nustatymas turėtų būti laikomas pirmu žingsniu link visiško EPKP sistemos įgyvendinimo Sąjungoje. Atsižvelgdama į BBPK atliktas PPKP sistemos galutines peržiūras, tų peržiūrų poveikio Sąjungos įstaigoms ir PPKP metodams, kurie jau išdėstyti šiame reglamente dėl informacijos teikimo reikalavimų, rezultatus, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti, kai tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatytų, kaip Sąjungoje turėtų būti įgyvendinta PPKP sistema, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti;

(42)

proporcinga rinkos rizikos vertinimo tvarka turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma riboto masto veikla, leidžiant daugiau smulkią prekybos knygoje apskaitomą veiklą vykdančių įstaigų taikyti kredito rizikos sistemą bankinės knygos pozicijoms, kaip nustatyta pagal peržiūrėtą smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai skirtą nukrypti leidžiančią nuostatą. Komisijai pakartotinai vertinant, kaip įstaigos, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, turėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, turėtų būti atsižvelgta ir į proporcingumo principą. Visų pirma turėtų būti peržiūrėtas įstaigų, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti kalibravimas, atsižvelgiant į pokyčius tarptautiniu lygiu. Kol kas įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, taip pat įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra smulki, informacijos teikimo reikalavimai pagal EPKP turėtų būti netaikomi;

(43)

siekiant pagerinti įstaigų gebėjimą padengti nuostolius ir geriau laikytis tarptautinių standartų, reikėtų sustiprinti didelių pozicijų sistemą. Tuo tikslu kaip kapitalo bazė apskaičiuojant didelių pozicijų ribą turėtų būti naudojamas aukštesnės kokybės kapitalas, o kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal SA-CCR. Be to, pozicijų, kurias G-SII gali turėti kitų G-SII atžvilgiu, riba turėtų būti sumažinta siekiant mažinti sisteminę riziką, susijusią su didelių įstaigų tarpusavio ryšiais ir poveikiu, kurį G-SII sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti finansiniam stabilumui;

(44)

nors padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu (toliau – LCR) užtikrinama, kad įstaigos pajėgs trumpą laiką atlaikyti nepalankias sąlygas, juo neužtikrinama, kad tos įstaigos turės pastovų finansavimą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl tapo aišku, kad Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytas išsamus privalomas pastovaus finansavimo reikalavimas, kurio visada reikėtų laikytis siekiant išvengti pernelyg didelių turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimų ir nebūtų pernelyg pasikliaunama trumpalaikiu didmeniniu finansavimu;

(45)

todėl, laikantis BBPK nustatyto pastovaus finansavimo standarto, reikėtų priimti taisykles, kuriomis pastovaus finansavimo reikalavimas būtų apibrėžtas kaip įstaigos turimo pastovaus finansavimo sumos santykis su jos būtino pastovaus finansavimo suma per vienų metų laikotarpį. Šis privalomas reikalavimas turėtų būti vadinamas grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimu. Turimo pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos įsipareigojimus ir nuosavas lėšas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų patikimumo lygį per NSFR vienų metų laikotarpį. Būtino pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos turtą ir nebalansines pozicijas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų likvidumo ypatybes ir likusius terminus per NSFR vienų metų laikotarpį;

(46)

NSFR turėtų būti išreikštas procentiniu dydžiu ir turėtų būti nustatytas minimalus jo lygis – 100 %, reiškiantis, kad įstaigos turimo pastovaus finansavimo pakanka jos finansavimo poreikiams patenkinti vienų metų laikotarpį tiek įprastomis, tiek nepalankiomis sąlygomis. Jeigu įstaigos NSFR sumažėtų ir nebesiektų 100 %, ji turėtų laikytis konkrečių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų, kad jos NSFR laiku vėl pasiektų minimalų lygį. NSFR reikalavimo nesilaikymo atvejais priežiūros priemonės neturėtų būti taikomos automatiškai. Vietoj to kompetentingos institucijos turėtų įvertinti NSFR reikalavimo nesilaikymo priežastis ir tik tada nustatyti galimas priežiūros priemones;

(47)

Laikantis 2015 m. gruodžio 15 d. EBI ataskaitoje dėl grynojo pastovaus finansavimo reikalavimų, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 510 straipsnį, pateiktų rekomendacijų, NSFR apskaičiavimo taisyklės turėtų būti glaudžiai suderintos su BBPK standartais, įskaitant tų standartų pakeitimus, susijusius su išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimu. Tačiau dėl būtinybės atsižvelgti į kai kuriuos Europai būdingus ypatumus siekiant užtikrinti, kad NSFR reikalavimas netrukdytų realiosios Europos ekonomikos finansavimui, būtų pagrįsta BBPK parengtą NSFR šiek tiek patikslinti atsižvelgiant į Europos NSFR reikalavimo apibrėžtį. Atlikti tuos patikslinimus atsižvelgiant į Europos kontekstą rekomenduoja EBI, ir patikslinimai daugiausia susiję su specialia tvarka, taikytina: perleidžiamojo finansavimo modeliams apskritai ir visų pirma padengtų obligacijų išleidimui, prekybos finansavimo veiklai, centralizuotiems reguliuojamiesiems taupomiesiems indėliams, garantuotoms būsto paskoloms, kredito unijoms, pagrindinėms sandorio šalims ir centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD), nesiimantiems jokių reikšmingų įsipareigojimų terminų keitimo. Ta siūloma speciali tvarka bendrais bruožais atspindi lengvatinę tvarką, taikomą tų rūšių veiklai pagal Europos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (LCR), palyginti su BBPK nustatytu LCR. Kadangi grynuoju pastovaus finansavimo rodikliu papildomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, abiejų rodiklių apibrėžtys ir kalibravimas turėtų būti suderinti. Tai ypač svarbu, kai būtino pastovaus finansavimo koeficientai taikomi LCR aukštos kokybės likvidžiajam turtui atliekant NSFR apskaičiavimą, kuris turėtų atspindėti Europos LCR apibrėžtis ir sumažinimus, nepaisant to, ar laikomasi nustatytų LCR skaičiavimo bendrųjų ir operacinių reikalavimų, kuriuos netinka taikyti apskaičiuojant vienų metų laikotarpio NSFR;

(48)

be to, kad reikia atsižvelgti į Europai būdingus ypatumus, išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimas pagal BBPK nustatytą NSFR galėtų daryti reikšmingą poveikį su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiai įstaigų veiklai, taigi ir Europos finansų rinkoms bei galutinių naudotojų galimybėms atlikti kai kurias operacijas. Jeigu BBPK NSFR būtų nustatytas prieš tai neatlikus išsamių kiekybinių poveikio tyrimų ir viešų konsultacijų, toks sprendimas galėtų netinkamai ir neproporcingai paveikti išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kai kuriuos tarpusavyje susijusius sandorius, įskaitant tarpuskaitos veiklą. Papildomas reikalavimas turėti nuo 5 % iki 20 % pastovaus finansavimo lėšų bendriesiems išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams padengti yra labai plačiai laikomas apytikriu matu, naudojamu įvertinti papildomą finansavimo riziką, susijusią su galimu išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų didinimu per vienų metų laikotarpį, ir yra peržiūrimas BBPK lygmeniu. Tas reikalavimas, išreikštas 5 % atsižvelgiant į BBPK suteiktą teisę jurisdikcijoms savo nuožiūra sumažinti būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą bendrųjų išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams, vėliau galėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant atsižvelgti į pokyčius BBPK lygmeniu ir išvengti galimų nenumatytų pasekmių, kaip antai trukdymo geram Europos finansų rinkų veikimui ir rizikos draudimo priemonių teikimui įstaigoms bei galutiniams naudotojams, įskaitant įmones, siekiant užtikrinti jų finansavimą kaip kapitalo rinkų sąjungos tikslą.

(49)

BBPK nustatyta nesimetriška tvarka, taikoma trumpalaikiam finansavimui, pvz., atpirkimo sandoriams (nepripažįstamas pastovus finansavimas), ir trumpalaikiam skolinimui, pvz., atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais (būtinas tam tikras pastovus finansavimas – 10 %, jeigu užtikrinimui naudojamas 1 lygio aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta pagal LCR, ir 15 % kitiems sandoriams), siekiama neskatinti užmegzti pernelyg daug trumpalaikių finansavimo ryšių tarp finansinių klientų, nes tokie ryšiai yra tarpusavio sąsajų priežastis ir dėl jų tampa sunkiau pertvarkyti konkrečią įstaigą taip, kad rizika neišplistų į likusią finansų sistemos dalį žlugimo atveju. Vis dėlto ši nesimetriška tvarka yra kalibruojama konservatyviai ir gali paveikti vertybinių popierių, kurie paprastai naudojami kaip užtikrinimo priemonės sudarant trumpalaikius sandorius, ypač vyriausybės obligacijų, likvidumą, nes įstaigos tikriausiai sumažins atpirkimo rinkose savo vykdomos veiklos mastą. Tai taip pat gali pakenkti rinkos formavimo veiklai, nes atpirkimo rinkos palengvina būtinų atsargų valdymą, taigi tai prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos tikslams. Siekiant suteikti įstaigoms pakankamai laiko palaipsniui prisitaikyti prieš šio konservatyvaus kalibravimo, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtino pastovaus finansavimo koeficientai būtų laikinai sumažinti. Būtino pastovaus finansavimo koeficientų laikino sumažinimo dydis turėtų priklausyti nuo sandorių rūšių ir nuo tuose sandoriuose naudojamos užtikrinimo priemonės rūšies;

(50)

įrodyta, kad kartu su BBPK būtino pastovaus finansavimo koeficiento, taikomo trumpalaikiams atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais, užtikrinamiems vyriausybės obligacijomis, laikinu rekalibravimu būtina atlikti kai kuriuos kitus koregavimus siekiant užtikrinti, kad nustatytas NSFR reikalavimas nekenktų vyriausybės obligacijų rinkų likvidumui. BBPK 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, įskaitant vyriausybės obligacijas, reiškia, kad įstaigoms reikėtų turėti lengvai prieinamą ilgalaikį neužtikrintą tokio procentinio dydžio finansavimą, nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį jos tikisi turėti tokias vyriausybės obligacijas. Tai galėtų dar labiau paskatinti įstaigas laikyti pinigų indėlius centriniuose bankuose, užuot vykdžius pirminių prekiautojų veiklą ir užtikrinus likvidumą vyriausybės obligacijų rinkose. Be to, tai nedera su LCR, pagal kurį pripažįstamas visiškas to turto likvidumas net ir esant likvidumo požiūriu itin nepalankioms sąlygoms (0 % vertės sumažinimas). Todėl būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, reikėtų sumažinti nuo 5 % iki 0 %;

(51)

be to, visu 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, gautu kaip kintamosios garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, turėtų būti užskaitytas išvestinių finansinių priemonių turtas, nors, remiantis BBPK parengtu NSFR, išvestinių finansinių priemonių turtui užskaityti yra priimtini tik pinigai, laikantis finansinio sverto sistemos sąlygų. Dėl tokio platesnio turto, kuris gautas kaip kintamosios garantinės įmokos, pripažinimo padidės vyriausybės obligacijų rinkų likvidumas, nenukentės galutiniai naudotojai, turintys dideles vyriausybės obligacijų sumas, bet nedaug pinigų (pavyzdžiui, pensijų fonduose), ir bus išvengta papildomo įtampos didinimo dėl poveikio pinigų paklausai atpirkimo rinkose;

(52)

NSFR reikalavimas turėtų būti taikomas įstaigoms tiek individualiai, tiek konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos leistų NSFR reikalavimo netaikyti individualiai. Kai netaikyti NSFR reikalavimo individualiai neleidžiama, sandoriams tarp dviejų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įstaigų turėtų būti iš esmės taikomi simetriški turimo ir būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kad nebūtų prarastas finansavimas vidaus rinkoje ir nebūtų kliudoma veiksmingai valdyti likvidumą Europos grupėse, kuriose likvidumas valdomas centralizuotai. Tokią simetrišką lengvatinę tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik grupių vidaus sandoriams, kai imamasi visų būtinų apsaugos priemonių, remiantis papildomais tarpvalstybiniams sandoriams skirtais kriterijais ir tik gavus išankstinį susijusių kompetentingų institucijų sutikimą, nes negalima daryti prielaidos, kad įstaigos, kurios vykdydamos savo mokėjimo prievoles susiduria su sunkumais, visada gaus finansavimo paramą iš kitų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įmonių;

(53)

mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė taikyti supaprastintą NSFR reikalavimo versiją. Pagal supaprastintą, mažiau išsamią NSFR versiją reikėtų rinkti nedaug duomenų vienetų ir dėl to, atsižvelgiant į proporcingumo principą, toms įstaigoms sumažėtų apskaičiavimo sudėtingumas, tačiau kartu būtų užtikrinta, kad tos įstaigos vis dar išlaikytų pakankamą pastovaus finansavimo koeficientą taikant kalibravimą, kuris būtų ne mažiau konservatyvus nei pagal visavertį NSFR reikalavimą. Tačiau kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad mažos ir nesudėtingos įstaigos taikytų ne supaprastintą versiją, o visavertį NSFR reikalavimą;

(54)

konsoliduojant patronuojamąsias įmones trečiosiose valstybėse reikėtų deramai atsižvelgti į tose valstybėse taikomus pastovaus finansavimo reikalavimus. Taigi, Sąjungoje konsolidavimo taisyklėmis neturėtų būti nustatomas palankesnis trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimo ir būtino pastovaus finansavimo vertinimas negu vertinimas, nustatytas tų trečiųjų valstybių nacionalinėje teisėje;

(55)

siekiant užtikrinti tinkamą galimų valiutų neatitikimų stebėseną, įstaigoms turėtų būti privaloma savo kompetentingoms institucijoms pranešti savo ataskaitose nurodoma valiuta išreikštą privalomą detaliai nustatytą visų straipsnių ir atskirai kiekviena svarbia valiuta išreikštų straipsnių NSFR. NSFR reikalavimas neturėtų reikšti, kad įstaigos turės teikti informaciją du kartus ar turės teikti informaciją ne pagal galiojančias taisykles, be to, įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti naujų informacijos teikimo reikalavimų įsigaliojimui;

(56)

kadangi prasmingos ir palyginamos informacijos apie bendrus pagrindinius įstaigų rizikos parametrus teikimas rinkai yra pagrindinis patikimos bankų sistemos principas, ypač svarbu kuo labiau sumažinti informacijos nesimetriškumą ir palengvinti kredito įstaigų rizikos pobūdžių palyginimą tiek vienos jurisdikcijos lygmeniu, tiek tarp jurisdikcijų. 2015 m. sausio mėn. BBPK paskelbė peržiūrėtus 3 ramsčio informacijos atskleidimo standartus, kuriais siekiama gerinti įstaigų reguliavimo tikslais rinkai atskleidžiamos informacijos palyginamumą, kokybę ir nuoseklumą. Todėl, siekiant įgyvendinti tuos naujus tarptautinius standartus, dabartinius informacijos atskleidimo reikalavimus tikslinga iš dalies pakeisti;

(57)

į Komisijos kvietimą teikti įrodymus dėl ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos atsakę respondentai manė, kad dabartiniai informacijos atskleidimo reikalavimai yra neproporcingi ir sukelia naštą mažesnėms įstaigoms. Nedarant poveikio siekiui labiau suderinti informacijos atskleidimo tvarką su tarptautiniais standartais, iš mažų ir nesudėtingų įstaigų turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją rečiau ir ne taip išsamiai nei reikalaujama iš didesnių įstaigų, taip sumažinant joms tenkančią administracinę naštą;

(58)

reikėtų šiek tiek paaiškinti informacijos apie atlygį atskleidimo tvarką. Šiame reglamente išdėstyti reikalavimai, susiję su informacijos apie atlygį atskleidimu, turėtų būti suderinti su atlygio taisyklių tikslais, t. y. sukurti ir taikyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, atlygio politiką ir praktiką, kuri atitiktų veiksmingo rizikos valdymo reikalavimus. Be to, iš įstaigų, kurios naudojasi nuo tam tikrų atlygio taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata, turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją apie tokią nuostatą;

(59)

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių, nes atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ kelia mažesnę sisteminę riziką nei didesnės įmonės, kapitalo reikalavimai MVĮ pozicijoms turėtų būti mažesni nei tie, kurie taikomi didelėms įmonėms, kad būtų užtikrintas optimalus bankų teikiamas MVĮ finansavimas. Šiuo metu MVĮ pozicijoms iki 1,5 mln. EUR ribos taikomas pagal riziką įvertintos pozicijos sumos sumažinimas 23,81 %. Kadangi nustatyta 1,5 mln. EUR riba MVĮ pozicijoms nereiškia MVĮ rizikingumo pokyčio, kapitalo reikalavimų sumažinimas turėtų būti taikomas ir MVĮ pozicijoms, siekiančioms iki 2,5 mln. EUR, o MVĮ pozicijos daliai, viršijančiai 2,5 mln. EUR, kapitalo reikalavimai turėtų būti sumažinti 15 %;

(60)

investicijos į infrastruktūrą yra ypač svarbios siekiant stiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti kurti darbo vietas. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir būsimas augimas iš esmės priklauso nuo kapitalo prieinamumo strateginėms visai Europai svarbioms investicijoms į infrastruktūrą, ypač plačiajuosčio ryšio ir energijos tinklus, taip pat į transporto infrastruktūrą, įskaitant elektromobilumo infrastruktūrą, ypač pramoninės veiklos centruose, į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas ir į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Investicijų planu Europai siekiama skatinti papildomą perspektyvių infrastruktūros projektų finansavimą, inter alia, tam sutelkiant papildomus privataus finansavimo šaltinius. Kai kuriems galimiems investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia numanoma perspektyvių projektų stoka ir ribotas gebėjimas tinkamai įvertinti riziką dėl jiems būdingo sudėtingumo;

(61)

todėl, siekiant skatinti privačias ir viešąsias investicijas į infrastruktūros projektus, ypač svarbu sukurti tokią reguliavimo aplinką, kurioje būtų galima skatinti aukštos kokybės infrastruktūros projektus ir mažinti investuotojų riziką. Visų pirma turėtų būti sumažinti infrastruktūros projektų pozicijoms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, jeigu jie atitinka nustatytus kriterijus, kad būtų galima sumažinti jų rizikos pobūdį ir padidinti pinigų srautų nuspėjamumą. Komisija turėtų peržiūrėti nuostatą dėl aukštos kokybės infrastruktūros projektų siekdama įvertinti jos poveikį įstaigų investicijų į infrastruktūrą apimčiai ir tų investicijų kokybei, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui ir žiedinės ekonomikos, ir jos tinkamumą prudenciniu atžvilgiu. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti šios nuostatos taikymo sritį taip, kad ji apimtų ir įmonių investicijas į infrastruktūrą;

(62)

kaip rekomenduoja EBI, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (11) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA) ir Europos Centrinis Bankas, atsižvelgiant į ypatingą pagrindinių sandorio šalių verslo modelį, sverto koeficiento reikalavimas šioms šalims turėtų būti netaikomas, nes jos privalo gauti banko licenciją vien dėl to, kad joms būtų suteikta galimybė naudotis centrinių bankų teikiamomis vienos nakties priemonėmis, ir tam, kad jos atliktų savo kaip pagrindinių subjektų vaidmenį siekiant svarbių politinių ir reguliavimo tikslų finansų sektoriuje;

(63)

be to, CVPD, turinčių leidimą veikti kaip kredito įstaigos, pozicijoms ir kredito įstaigų, paskirtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (12) 54 straipsnio 2 dalį, pozicijoms, pvz., pinigų likučiams, atsiradusiems dėl piniginių lėšų sąskaitų atidarymo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams bei vertybinių popierių sąskaitų turėtojams ir jų indėlių priėmimo, bendras pozicijų matas turėtų būti netaikomas, nes pernelyg didelio sverto rizikos jos nesukelia dėl to, kad tie pinigų likučiai naudojami tik vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos sandoriams apmokėti;

(64)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2013/36/ES nurodytos gairės dėl papildomų nuosavų lėšų yra kapitalo tikslas, kuris atspindi priežiūros lūkesčius, jam neturėtų būti taikomas nei privalomas informacijos atskleidimas, nei draudimas atskleisti informaciją kompetentingų institucijų reikalavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba tą direktyvą;

(65)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai apibrėžtos kai kurios specialios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 techninės nuostatos, ir atsižvelgti į galimus standartų pokyčius tarptautiniu lygmeniu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktų arba paslaugų, su kuriais susijęs turtas ir įsipareigojimai gali būti laikomi tarpusavyje susijusiais, sąrašo dalinio pakeitimo, dėl daugiašalių plėtros bankų sąrašo dalinio keitimo, dėl informacijos apie rinkos riziką atskleidimo reikalavimų dalinio pakeitimo ir dėl papildomų likvidumo reikalavimų nustatymo. Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos aktus, atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(66)

techniniais standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų suderinimas. EBI, kaip itin specializuotos praktinės patirties turinti įstaiga, turėtų būti įgaliota parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus. Techniniai reguliavimo standartai turėtų būti parengti prudencinio konsolidavimo, nuosavų lėšų, TLAC, nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų vertinimo, nuosavybės vertybinių popierių investicijų į fondus, nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo apskaičiavimo pagal vidaus reitingais pagrįstas metodą, taikomą kredito rizikai, rinkos rizikos, didelių pozicijų ir likvidumo srityse. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tie techniniai reguliavimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas tų įstaigų ir jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(67)

kad atskleidžiamą informaciją būtų lengviau palyginti, EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyti standartizuoti informacijos atskleidimo šablonai, apimantys visus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus esminius informacijos atskleidimo reikalavimus, projektus. Rengdama šiuos standartus EBI turėtų atsižvelgti į įstaigų dydį ir sudėtingumą, taip pat į jų veiklos pobūdį ir rizikos dydį. EBI turėtų pateikti ataskaitą apie tai, kaip būtų galima padidinti Sąjungos priežiūros ataskaitų rinkinio aprėpties, išsamumo arba teikimo dažnumo proporcingumą, ir bent pateikti konkrečių rekomendacijų dėl to, kaip, tinkamai supaprastinus reikalavimus, mažoms įstaigoms tenkančias vidutines reikalavimų laikymosi išlaidas būtų galima idealiu atveju sumažinti 20 % arba daugiau ar bent jau 10 %. EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie turi būti pateikti su ta ataskaita. Pagal SESV 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tie techniniai įgyvendinimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka;

(68)

kad įstaigoms būtų lengviau laikytis šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų taisyklių, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir šablonų, patvirtintų siekiant įgyvendinti tas taisykles, EBI turėtų sukurti IT priemonę, skirtą padėti įstaigoms atitinkamomis nuostatomis, standartais, gairėmis ir šablonais atitinkamai pagal jų dydį ir verslo modelį;

(69)

be ataskaitos dėl galimo išlaidų sumažinimo, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. EBI, bendradarbiaudama su visomis atitinkamomis institucijomis, t. y. su tomis institucijomis, kurios yra atsakingos už prudencinę priežiūrą, pertvarkymą ir indėlių garantijų sistemas, visų pirma su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), turėtų parengti galimybių ataskaitą dėl nuoseklios ir integruotos statistinių duomenų, pertvarkymo srities duomenų ir prudencinių duomenų rinkimo sistemos plėtojimo. Atsižvelgiant į ankstesnį ECBS darbą integruotų duomenų rinkimo srityje, toje ataskaitoje turėtų būti pateikta sąnaudų ir naudos analizė, susijusi su centrinio duomenų rinkimo centro, skirto integruotai duomenų – statistinių ir reguliavimo srities duomenų apie visas Sąjungoje esančias įstaigas – teikimo sistemai, sukūrimu. Pagal tokią sistemą, be kita ko, turėtų būti naudojamos nuoseklios rinktinų duomenų apibrėžtys bei standartai ir garantuojamas patikimas ir nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, taip užtikrinant griežtą surinktų duomenų konfidencialumą, griežtą prieigos prie sistemos teisės autentiškumo patvirtinimą ir administravimą, taip pat kibernetinį saugumą. Taip centralizuojant ir suderinant Europos ataskaitų teikimo aplinką siekiama išvengti situacijų, kai įvairios institucijos prašo pateikti panašius ar identiškus duomenis, ir taip gerokai sumažinti tiek kompetentingoms institucijoms, tiek įstaigoms tenkančią administracinę ir finansinę naštą. Atsižvelgdama į EBI parengtą galimybių ataskaitą, Komisija, jei tikslinga, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(70)

atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų stengtis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytais makroprudenciniais įgaliojimais naudotis nuosekliai ir jų nedubliuodamos. Visų pirma atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų deramai apsvarstyti, ar priemonės, kurių jos imasi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124, 164 ar 458 straipsnius, nedubliuoja kitų galiojančių ar būsimų priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį ir yra tarpusavyje nuoseklios;

(71)

atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimo, o konkrečiai į įstaigų įnašų į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus vertinimo pakeitimus, nustatytus šiame reglamente, atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistos ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 (14) nuostatos, kurios į tą reglamentą įtrauktos Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir kuriomis išdėstyta, kaip turi būti apskaičiuojamas pagrindinių sandorio šalių hipotetinis kapitalas, kurį po to įstaigos naudoja apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus;

(72)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinami vienodi įstaigoms taikomi prudenciniai reikalavimai visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(73)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsisakoma investicijų į draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms netaikoma papildoma priežiūra, turėtų būti atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d. taikoma iš dalies pakeista pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su turimų kapitalo dalių draudimo bendrovėse atskaitymo išimtimis, versija;

(74)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

(*1)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190)."

(*2)   2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)."

(*3)   2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).“;"

2)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip:

6)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

12 straipsnis išbraukiamas;

8)

įterpiamas šis straipsnis:

9)

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

10)

15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip:

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

12)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

13)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

14)

antros dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

„ NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI “;

15)

26 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

16)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

33 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

18)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

37 straipsnis papildomas šiuo punktu:

20)

39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris buvo sukurtas anksčiau nei 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“;

21)

45 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

22)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

52 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

24)

54 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

25)

59 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

26)

62 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

27)

63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

64 straipsnis pakeičiamas taip:

29)

66 straipsnis papildomas šiuo punktu:

30)

69 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

31)

po 72 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„ 5a SKYRIUS

Tinkami įsipareigojimai

1 skirsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai ir priemonės

72a straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai

1.   Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, 72c straipsnyje nurodytu mastu sudaro:

a)	tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu tenkinamos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos tiek, kiek jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio straipsnių;

b)	2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, tiek, kiek jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.

2.   Prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:

a)	apdraustieji indėliai;

b)	indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;

c)	fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija kompensacijos sumą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES (*11) 6 straipsnyje;

d)	fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;

e)

užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;

f)	bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu laikomą kliento turtą arba kliento pinigus, laikymo su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;

g)	bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;

h)	įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

i)

įsipareigojimai, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, prisiimti: i) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (*12) paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų atžvilgiu; ii) sistemos, nustatytos pagal Direktyvą 98/26/EB, dalyvių atžvilgiu ir kylantys dėl dalyvavimo tokioje sistemoje arba iii) trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;

j)

įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių: i) darbuotojui, kiek tai susiję su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje; ii) komerciniam ar prekybos kreditoriui, kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą; iii) mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę; iv) indėlių garantijų sistemoms, kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;

k)	įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;

l)	įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Pirmos pastraipos l punkto tikslais skolos priemonės, apimančios išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, vykdomus emitento arba turėtojo nuožiūra, ir skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, tokią kaip EURIBOR arba LIBOR, tik dėl tų požymių nelaikomos skolos priemonėmis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

72b straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonės

1.   Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje.

2.   Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	įsipareigojimai yra įstaigos atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti ir yra visiškai apmokėti;

b)

įsipareigojimai nepriklauso nė vienam iš šių subjektų: i) tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančiai įstaigai arba subjektui; ii) įmonei, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai, tiesiogiai turėdama arba kontroliuodama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

c)	įsipareigojimų nuosavybės įsigijimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)

reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Tas subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių: i) įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje; ii) taikytinais teisės aktais nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje; iii) priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;

e)

įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar jokio kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas: i) įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių; ii) įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių; iii) bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;

f)	įsipareigojimams netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;

g)	įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų ar atpirktų iki termino arba prieš laiką grąžintų, išskyrus 72c straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;

h)	priemonių turėtojai įsipareigojimų negali išpirkti prieš terminą, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

i)	taikant 72c straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu įsipareigojimai apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

j)	įsipareigojimų gali būti prieš laiką pareikalauta, jie gali būti prieš laiką išpirkti, grąžinti arba atpirkti tik jeigu tenkinamos 77 ir 78a straipsniuose nustatytos sąlygos;

k)

įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pertvarkytinas subjektas atitinkamai prieš laiką pareikalautų įsipareigojimų, juos prieš laiką išpirktų, grąžintų ar atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

l)	įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;

m)	pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nekeičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n)	priemonių, išleistų po 2021 m. birželio 28 d., atveju atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikytina, prospekte, susijusiuose su išleidimu, aiškiai nurodomas galimas naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį;

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik tos įsipareigojimų dalys, kurios yra visiškai apmokėtos, yra tinkamos priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja glaudus ryšys dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba yra susijęs su bet kuriuo iš tų asmenų, subordinacija negali būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų.

3.   Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:

a)	tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

b)

įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, ir

c)

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

4.   Pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:

a)	įstaigai neleidžiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti 3 dalyje nurodytų įsipareigojimų;

b)	tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

c)

įsipareigojimai yra tokio pat (pari passu) arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje;

d)	72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;

e)

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

5.   Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigai į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti tik arba 3, arba 4 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

6.   Tikrindama, ar tenkinamos šio straipsnio sąlygos, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija.

7.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	taikomas tinkamų įsipareigojimų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b)	paskatų išpirkti, siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkte ir 72c straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą, formą ir pobūdį.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai turi būti visiškai suderinti su 28 straipsnio 5 dalies a punkte ir 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

72c straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas

1.   Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

2.   1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.

3.   1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima paskatą emitentui pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią emitentas gali įvykdyti tą pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.

4.   1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, kurie yra vykdytini visiška emitento nuožiūra iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, bet priemonę reglamentuojančios nuostatos neapima paskatų pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki jos termino ir neapima išpirkimo pasirinkimo ar grąžinimo pasirinkimo sandorio, vykdomo turėtojų nuožiūra, tos priemonės terminas nustatomas kaip pradinis nurodytas terminas.

72d straipsnis

Tinkamumo sąlygų nebetenkinimo pasekmės

Jeigu tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.

2 skirsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

72e straipsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1.   Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:

a)	įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos ta įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;

c)	atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;

d)	įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus penkias darbo dienas ar trumpiau turimas platinamas pozicijas.

2.   Šio skirsnio tikslais visos priemonės, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis.

3.   Šio skirsnio tikslais turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:

čia:

h	=	turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;
i	=	įstaigos emitentės indeksas;
Hi	=	bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;
li	=	įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją ir
Li	=	bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją.

4.   Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:

mi = max{0;OPi + LPi – max{0;β · [Oi + Li – ri · aRWAi ]}} čia: i = patronuojamosios įmonės indeksas; OPi = i patronuojamosios įmonės išleistų nuosavų išteklių priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma; LPi = i patronuojamosios įmonės išleistų tinkamų įsipareigojimų straipsnių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma; β = i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų straipsnių procentinė dalis; Oi = i patronuojamosios įmonės nuosavų išteklių suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį; Li = i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį; ri = koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnį ir aRWAi = bendra i G-SII subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, atsižvelgiant į 12a straipsnyje nustatytus koregavimus.

Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą.

72f straipsnis

Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas

72e straipsnio 1 dalies a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, taikant šias išimtis:

a)

įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos: i) ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika; ii) arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b)	įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;

c)

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos: i) ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms; ii) arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą.

72g straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas

72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų tikslais įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas, taikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytas išimtis.

72h straipsnis

Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas

Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei tenkinamos abi šios sąlygos: i) trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai; ii) arba ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b)	jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, nagrinėdamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.

72i straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų G-SII subjektuose

1.   72e straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikytiną atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a)

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas: i) 32–35 straipsnius; ii) 36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą; iii) 44 ir 45 straipsnius;

b)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.

2.   Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos koeficientą pagal 1 dalies b punktą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

3.   Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a)	turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)	bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.

4.   72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius šio straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi atitinkamai taikytini rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

5.   Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš 3 dalies b punkte nurodytos apskaičiuotos proporcijos.

72j straipsnis

Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis

1.   Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;

b)	tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.

2.   Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams.

3.   Kai pagal 1 dalį neatskaitomų turimų priemonių atveju toje dalyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.

3 skirsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

72k straipsnis

Tinkami įsipareigojimai

Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.

72l straipsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.

(*11)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)."

(*12)   1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).“;"

32)

antros dalies I antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„ Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai “;

33)

73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

34)

75 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra tenkinami, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“;

35)

76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

36)

77 straipsnis pakeičiamas taip:

37)

78 straipsnis pakeičiamas taip:

38)

įterpiamas šis straipsnis:

39)

79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

40)

įterpiamas šis straipsnis:

41)

80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

42)

81 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

43)

82 straipsnis pakeičiamas taip:

44)

83 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiama taip:

45)

įterpiamas šis straipsnis:

46)

92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

47)

įterpiami šie straipsniai:

48)

94 straipsnis pakeičiamas taip:

49)

trečios dalies I antraštinės dalies 2 skyrius išbraukiamas;

50)

102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

51)

103 straipsnis pakeičiamas taip:

52)

104 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

53)

įterpiami šie straipsniai:

54)

105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

55)

106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

56)

107 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

57)

117 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

58)

118 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

59)

123 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Pozicijoms, susijusioms su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

60)

124 straipsnis pakeičiamas taip:

61)

128 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

62)

132 straipsnis pakeičiamas taip:

„132 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos

1.   Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.

2.   Jei tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimais grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį.

Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo arba įgaliojimais grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250 % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).

Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos šių metodų taikymo sąlygos.

3.   Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

KIS yra vienas iš šių subjektų: i) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB; ii) AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV; iii) AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV; iv) AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV; v) ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kurio investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį; vi) ne ES AIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Sąjungoje, kurį valdo trečiojoje valstybėje įsisteigęs ne ES AIFV ir kuriam taikomas deleguotasis aktas, nurodytas Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 6 dalyje;

b)	KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija: i) turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos; ii) jeigu taikomi investavimo apribojimai – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

c)

KIS arba KIS valdymo įmonės informaciją įstaigai teikia laikydamiesi šių reikalavimų: i) apie KIS pozicijas informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos pozicijas; ii) finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą; iii) jei įstaiga taiko peržiūros metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a punkto, daugiašaliai ir dvišaliai plėtros bankai ir kitos įstaigos, kurios su daugiašaliais ir dvišaliais plėtros bankais bendrai investuoja į KIS, gali nustatyti pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų sumą taikydami 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei yra įvykdytos šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos sąlygos ir jei KIS investavimo įgaliojimai riboja turto, į kurį KIS gali investuoti, rūšis ir jis gali investuoti tik į turtą, kuriuo skatinamas besivystančių šalių darnus vystymasis.

Įstaigos informuoja savo kompetentingą instituciją apie KIS, kuriems jos taiko antroje pastraipoje nurodytą tvarką.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto i papunkčio, jeigu įstaiga nustato KIS pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydama įgaliojimais grindžiamą metodą, KIS arba KIS valdymo įmonės informacijos teikimas įstaigai gali būti ribotas, informuojant tik apie KIS investavimo įgaliojimus ir su tais įgaliojimais susijusius pokyčius, o informacija gali būti teikiama tik kai įstaiga pirmą kartą susiduria su KIS pozicija ir kai pakinta KIS investavimo įgaliojimai.

4.   Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų: i) KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje; ii) KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;

b)	trečioji šalis atlieka skaičiavimus atitinkamai pagal 132a straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytus metodus;

c)	išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant tuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliekamais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

5.   Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertintų 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų šio straipsnio 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti peržiūros metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą.

6.   Taikant 132a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą peržiūros metodą ir įgaliojimais grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma.

7.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos, taikančios peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį, gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš rizikos koeficiento (

), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	įstaigos įvertina savo turimų KIS investicinių vienetų arba akcijų vertę pagal įsigijimo savikainą, tačiau KIS pagrindinio turto vertę jos įvertina tikrąja verte, jeigu taiko peržiūros metodą;

b)	investicinių vienetų ar akcijų, kurių vertę įstaigos įvertina pagal įsigijimo savikainą, rinkos vertės pokytis nekeičia nei tų įstaigų nuosavų lėšų sumos, nei su tais turimais investiciniais vienetais arba akcijomis siejamos pozicijų vertės.“;

63)

įterpiami šie straipsniai:

132c straipsnis

KIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka

1.   Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotos į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą, padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų:

a)

visos pozicijos, kurioms įstaigos taiko vieną iš 132a straipsnyje nustatytų metodų: čia: = rizikos koeficientas i = KIS indeksas; RWAEi = suma, apskaičiuota pagal 132a straipsnį dėl KISi; = KISi pozicijų pozicijos vertė; Ai = KISi turto balansinė vertė ir EQi = KISi nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė;

b)	visos kitos pozicijos .

2.   Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja kaip diskontuotą esamą garantuotos sumos vertę taikant nulinės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos diskonto koeficientą. Įstaigos gali sumažinti minimalios vertės įsipareigojimo pozicijos vertę, atskaitydamos nuostolius, kurie pagal taikytiną apskaitos standartą pripažįstami susijusiais su minimalios vertės įsipareigojimu.

Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos apskaičiuoja sudaugindamos tų pozicijų pozicijos vertę, 20 % perskaičiavimo koeficientą ir rizikos koeficientą, nustatytą pagal 132 arba 152 straipsnius.

3.   Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimais pagal 2 dalį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos nustato, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

įstaigos nebalansinė pozicija yra minimalios vertės įsipareigojimas, taikomas investicijoms į vieno ar daugiau KIS investicinius vienetus arba akcijas, pagal kurį įstaiga privalo atlikti mokėjimus tik tuo atveju, jei vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais yra mažesnė už iš anksto nustatytą ribą;

b)

KIS yra bet kuris iš šių subjektų: i) KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba ii) AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris investuoja tik į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba į kitą likvidųjį finansinį turtą, nurodytą Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje, kai AIF įgaliojimuose neleidžiamas didesnis svertas nei leistinas pagal Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnio 3 dalį;

c)	KIS pagrindinių pozicijų, kuriomis grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, esama rinkos vertė, neatsižvelgiant į nebalansinių straipsnių minimalios vertės įsipareigojimų poveikį, atitinka arba viršija esamą ribinę vertę, nurodytą minimalios vertės įsipareigojime;

d)

kai vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertės perviršis, palyginti su minimalios vertės įsipareigojimo dabartine verte, mažėja, įstaiga arba kita įmonė tiek, kiek vadovaujantis šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES arba Direktyva 2002/87/EB vykdoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šią įmonę, gali daryti poveikį vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų sudėčiai arba kitais būdais apriboti tolesnio perviršio mažinimo galimybes;

e)	galutinis tiesioginis arba netiesioginis minimalios vertės įsipareigojimo naudos gavėjas paprastai yra mažmeninis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.“;

64)

144 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

65)

152 straipsnis pakeičiamas taip:

66)

158 straipsnyje įterpiama ši dalis:

67)

164 straipsnis pakeičiamas taip:

68)

201 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

69)

įterpiamas šis straipsnis:

70)

223 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

71)

272 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

72)

273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

73)

įterpiami šie straipsniai:

74)

Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniai pakeičiami taip:

„ 3 skirsnis

Standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

274 straipsnis

Pozicijos vertė

1.   Įstaiga gali skaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	užskaitos susitarimas priklauso vienai iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos sutarčių rūšių;

b)	užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;

c)	įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles.

Jeigu kuri nors iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų netenkinama, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

2.   Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:

Užskaitos vertė=α · (RC+PFE) čia: RC = pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos ir PFE = pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija; α = 1,4.

3.   Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte.

4.   Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos, įstaigos kiekvieną susitarimą dėl garantinės įmokos priskiria prie užskaitos grupės, kuriai pagal sutartį taikomas tas susitarimas dėl garantinės įmokos, sandorių grupės ir kiekvieno iš šių į grupę įtrauktų sandorių pozicijų vertę apskaičiuoja atskirai.

5.   Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;

b)	užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;

c)	visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga yra gavusi iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;

d)	užskaitos grupei netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.

6.   Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių baigtinis linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu. Kiekvienas toks pasirinkimo sandorių derinys laikomas atskiru užskaitos grupės sandoriu, kai derinys yra įtrauktas pozicijos vertės apskaičiavimo tikslu.

7.   Gali būti nustatyta, kad kredito išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuris yra ilgoji pozicija pagrindinėje finansinėje priemonėje, pozicijos vertė būtų ne didesnė nei mokėtinų nesumokėtų priedų suma, jeigu jis laikomas atskira užskaitos grupe, kuriai netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

275 straipsnis

Pakeitimo išlaidos

1.   Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas RC pagal šią formulę:

RC = max{CMV – NICA,0}

2.   Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

RC = max{CMV – VM - NICA,TH + MTA – NICA,0} čia: RC = pakeitimo išlaidos; VM = pagal kintamumą pakoreguota gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė; TH = užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės ir MTA = užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma.

3.   Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas tas pats susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

čia:

RC	=	pakeitimo išlaidos;
i	=	indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos;
CMVi	=	užskaitos grupės „i“ CMV;
VMMA	=	gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma ir
NICAMA	=	gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA.

Pirmos pastraipos tikslais NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

276 straipsnis

Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas

1.   Šio skirsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA, NICA ir NICAMA sumas, laikydamosi visų šių reikalavimų:

a)	jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 ir 299 straipsnius atitinkanti užtikrinimo priemonė;

b)	jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

c)	iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;

d)	pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį; to skaičiavimo tikslais įstaigos netaiko 225 straipsnyje nustatyto metodo;

e)	tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;

f)	tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;

g)	apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.

2.   Apskaičiuodamos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:

CVA = C · (1 + HC + Hfx) čia:   CVA = pagal kintamumą pakoreguota suteiktos užtikrinimo priemonės vertė, ir   C = užtikrinimo priemonė;   Hc ir Hfx yra apibrėžiami pagal 223 straipsnio 2 dalį.

3.   1 dalies d punkto tikslais įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:

a)	vieni metai 275 straipsnio 1 dalyje nurodytų užskaitos grupių atveju;

b)	garantinės įmokos rizikos laikotarpis, nustatytas pagal 279c straipsnio 1 dalies b punktą, 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų užskaitos grupių atveju.

277 straipsnis

Sandorių priskyrimas rizikos kategorijoms

1.   Nustatydamos 278 straipsnyje nurodytą galimą būsimą užskaitos grupės poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria vienai iš šių rizikos kategorijų:

a)	palūkanų normos rizikos;

b)	užsienio valiutos kurso rizikos;

c)	kredito rizikos;

d)	nuosavybės vertybinių popierių rizikos;

e)	biržos prekių kainos rizikos;

f)	kitos rizikos.

2.   1 dalyje nurodytą priskyrimą įstaigos atlieka remdamosi svarbiausiu išvestinės finansinės priemonės sandorio rizikos veiksniu. Svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės sandorio reikšmingas rizikos veiksnys.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria daugiau kaip vienai rizikos kategorijai. Jeigu visi reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos tą sandorį tai rizikos kategorijai priskirtų tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš tų rizikos veiksnių. Jeigu reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, įstaigos tą sandorį vieną kartą priskiria kiekvienai rizikos kategorijai, jei sandoris turi bent vieną reikšmingą jos rizikos veiksnį, remdamosi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių.

4.   Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalis, įstaigos, priskirdamos sandorius 1 dalyje išvardytoms rizikos kategorijoms, taiko šiuos reikalavimus:

a)	jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria palūkanų normos rizikos kategorijai;

b)	jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria biržos prekių kainos rizikos kategorijai.

5.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	sandorių, turinčių vienintelį reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo metodą;

b)	sandorių, turinčių daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo ir reikšmingiausio iš tų rizikos veiksnių nustatymo 3 dalies tikslais metodą;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

277a straipsnis

Apsidraudimo grupės

1.   Įstaigos nustato atitinkamas apsidraudimo grupes kiekvienos užskaitos grupės rizikos kategorijos atveju ir priskiria kiekvieną sandorį toms apsidraudimo grupėms laikydamosi šių reikalavimų:

a)	palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta;

b)

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra grindžiamas ta pačia valiutų pora;

c)	visi kredito rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

d)	visi nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

e)

biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami vienai iš šių apsidraudimo grupių: i) energetikos; ii) metalų; iii) žemės ūkio prekių; iv) kitų biržos prekių; v) klimato sąlygų;

f)	kitos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami atskiroms apsidraudimo grupėms, išskyrus apsidraudimo grupes, nustatytas palūkanų normos rizikos kategorijai priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys nėra infliacijos kintamasis. Tie sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas pats reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:

a)	sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;

b)

sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra tai pačiai rizikos kategorijai priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos b punkte nurodyta tų sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius vienai iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių remdamosi tik vienu iš dviejų pirmos pastraipos b punkte nurodytų rizikos veiksnių.

3.   Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikšmingiausią atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių.

278 straipsnis

Galima būsima pozicija

1.   Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taip:

čia:

PFE	=	galima būsima pozicija;
a	=	indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas apskaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją;
AddOn(a)	=	pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis ir
daugiklis	=	pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas šiai rizikos kategorijai.

2.   Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių galimos būsimos pozicijos suma laikant, kad joms netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.

3.   1 dalies tikslais daugiklis apskaičiuojamas taip:

daugiklis=		1 if z ≥ 0
		if

čia:

Floorm = 5 %;

y = 2 · (1 – Floorm) · ΣaAddOn(a)

z =		CMV – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 1 dalyje
		CMV – VM – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 2 dalyje
		CMVi – NICAi užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 3 dalyje

NICAi

=

grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos.

279 straipsnis

Rizikos pozicijų apskaičiavimas

280a–280f straipsniuose nurodytų rizikos kategorijos papildomų mokesčių apskaičiavimo tikslais įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:

Rizikos pozicija = δ · AdjNot · MF čia: δ = pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta; AdjNot = pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma ir MF = pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys.

279a straipsnis

Priežiūrinė delta

1.   Įstaigos priežiūrinę deltą apskaičiuoja taip:

a)

pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą arba kelias datas ateityje, išskyrus atvejus, kai šie pasirinkimo sandoriai priskirti palūkanų normos rizikos kategorijai, įstaigos taiko šią formulę: čia: δ = įstaigos priežiūrinė delta sign = -1, jeigu sandoris yra parduotas pasirinkimo pirkti arba nupirktas pasirinkimo parduoti sandoris; sign = +1, jei sandoris yra nupirktas pasirinkimo pirkti arba parduotas pasirinkimo parduoti sandoris; type = -1, jei sandoris yra pasirinkimo parduoti sandoris; type = +1, jei sandoris yra pasirinkimo pirkti sandoris; N(x) = standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus; P = pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina; pasirinkimo sandorių, kurių pinigų srautai priklauso nuo pagrindinės finansinės priemonės kainos vidutinės vertės, atveju P yra lygu vidutinei vertei apskaičiavimo dieną; K = pasirinkimo sandorio vykdymo kaina; T = pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos data; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti vienintelę dieną ateityje, atveju galiojimo pabaigos data yra ta diena; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti kelias dienas ateityje, atveju galiojimo pabaigos data yra vėliausia iš tų dienų; galiojimo pabaigos data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną, ir Σ = pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu. 1 lentelė Rizikos kategorija Pagrindinė finansinė priemonė Priežiūrinis kintamumas Užsienio valiutos kursas Visos 15 % Kreditas Vieno pavadinimo finansinė priemonė 100 % Kelių pavadinimų finansinė priemonė 80 % Nuosavybės vertybiniai popieriai Vieno pavadinimo finansinė priemonė 120 % Kelių pavadinimų finansinė priemonė 75 % Biržos prekės Elektros energija 150 % Kitos biržos prekės (išskyrus elektros energiją) 70 % Kitos Visos 150 % Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad: i) išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis; ii) išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą; iii) į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;

b)

sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms įstaigos taiko šią formulę: čia: sign=   +1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas kartu su sandoriu -1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas sandoriu A = segmento priskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – A = (n-1)/k ir D = segmento atskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – D = n/k;

c)

a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą: δ =   + 1 „kai sandoris yra ilgoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“ – 1 „kai sandoris yra trumpoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“

2.   Šio skirsnio tikslais svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė didėja didėjant to rizikos veiksnio vertei, o svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė mažėja didėjant to rizikos veiksnio vertei.

3.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

atsižvelgiant į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – formulę, kurią įstaigos taiko apskaičiuodamos pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių, priskirtų su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos gali būti neigiamos, suderintai palūkanų normos rizikos kategorijai, priežiūrinę deltą, ir šiai formulei tinkamą priežiūrinį kintamumą;

b)	metodą, pagal kurį nustatoma, ar sandoris yra ilgoji ar trumpoji svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pozicija.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

279b straipsnis

Pakoreguota tariamoji suma

1.   Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:

a)

palūkanų normos rizikos kategorijai arba kredito rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamosios sumos ir priežiūrinio trukmės veiksnio rezultatą pagal tokią formulę: čia: R = priežiūrinė diskonto norma; R = 5 %; S = laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; ir E = laikotarpis tarp sandorio pabaigos datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną. Sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš datų, kurią bent jau nustatomas sutartinis mokėjimas pagal sandorį arba kurią juo pasikeičiama (įstaigai arba iš įstaigos), išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jeigu pagal sandorį jau buvo nustatomi arba atliekami mokėjimai ataskaitinę datą, sandorio pradžios data yra lygi 0. Jeigu sandoryje nustatyta viena arba kelios būsimos sutartinės datos, kuriomis įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį prieš jo sutartinį terminą, sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš šių datų: i) data arba anksčiausioji iš kelių būsimų datų, kurią įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau nei suėjus jo sutartiniam terminui; ii) data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pradžios data nustatoma remiantis anksčiausia data, kurią pagal pagrindinę finansinę priemonę pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus. Sandorio pabaigos data yra vėliausia data, kurią pasikeičiama arba galima pasikeisti sutartiniu mokėjimu pagal sandorį (įstaigai arba iš įstaigos). Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pabaigos data nustatoma remiantis sandorio pagrindinės finansinės priemonės paskutiniu sutartiniu mokėjimu. Jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, neapmokėtos pozicijos apmokėjimas tomis nustatytomis datomis laikomas sutartiniu mokėjimu pagal tą patį sandorį;

b)

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja taip: i) jei sandorį sudaro viena mokėjimo sudėtinė dalis, pakoreguota tariamoji suma yra išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma; ii) jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir vienos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma yra išreikšta įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra kitos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma; iii) jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir kiekvienos sudėtinės mokėjimo dalies tariamoji suma yra išreikšta kita nei įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra didžiausioji iš šių dviejų mokėjimo sudėtinių dalių tariamųjų sumų po to, kai šios sumos konvertuojamos į įstaigos ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą;

c)

nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip sandorio pagrindinės finansinės priemonės vieno vieneto rinkos kainos ir sandoryje nurodytos pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus rezultatą; jeigu nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtas sandoris sutartyje išreikštas tariamąja suma, įstaigos kaip pakoreguotą tariamąją sumą naudoja ne pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičių, bet sandorio tariamąją sumą;

d)	kitos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja remdamosi tinkamiausiu iš a, b ir c punktuose nurodytų metodų, priklausomai nuo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžio ir ypatybių.

2.   Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:

a)

jeigu sandorio pagrindinės finansinės priemonės tariamoji suma arba vienetų skaičius iki sutartyje nustatyto jo termino nenustatytas: i) pagrindinės finansinės priemonės deterministinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra atitinkamai visų deterministinių pagrindinės finansinės priemonės tariamųjų sumų verčių arba vienetų skaičiaus svertinis vidurkis iki sutartyje nustatyto sandorio termino, kai koeficientai yra laikotarpio, kuriuo taikoma kiekviena tariamosios sumos vertė, proporcinė dalis; ii) pagrindinės finansinės priemonės tikimybinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra suma, nustatyta nustatant dabartines rinkos vertes formulėje, pagal kurią apskaičiuojamos būsimos rinkos vertės;

b)	sutarčių su daugkartiniais pasikeitimais tariamąja suma atveju tariamoji suma dauginama iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sutartis, skaičiaus;

c)	sutarčių, kuriose numatoma padidinti mokėjimo grynaisiais pinigais srautą arba išvestinių finansinių priemonių sutarties pagrindinę finansinę priemonę, tariamąją sumą įstaiga pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo poveikį tų sutarčių rizikos struktūrai.

3.   Jeigu pakoreguota tariamoji suma pagal šį straipsnį apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą kita valiuta išreikštą pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus tariamąją sumą arba rinkos kainą, įstaigos konvertuoja sandorio pakoreguotą tariamąją sumą į savo ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą.

279c straipsnis

Termino veiksnys

1.   Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį taip:

a)

į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktiems sandoriams įstaigos taiko šią formulę: čia: MF = termino veiksnys; M = likęs sandorio terminas, lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems sandorio sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti; tuo tikslu visos išvestinės finansinės priemonės sutarties šalutinės aplinkybės laikomos sutartiniu įsipareigojimu; likęs sandorio terminas išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; jeigu sandorio pagrindinė finansinė priemonė yra kita išvestinės finansinės priemonės sutartis, dėl kurios, be sandorio sutartinių įsipareigojimų, gali susidaryti papildomų sutartinių įsipareigojimų, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems pagrindinės finansinės priemonės sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti; jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos, ir OneBusinessYear = vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

b)

į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių termino veiksnys nustatomas kaip: čia: MF = termino veiksnys; MPOR = pagal 285 straipsnio 2–5 dalis nustatytas užskaitos grupės garantinės įmokos rizikos laikotarpis ir OneBusinessYear = vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; Nustatydama kliento ir tarpuskaitos nario sandorių garantinės įmokos rizikos laikotarpį įstaiga, atliekanti kliento arba tarpuskaitos nario vaidmenį, 285 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą minimalų laikotarpį pakeičia į penkias darbo dienas.

2.   1 dalies tikslais likęs sandorių, kurie yra skirti neapmokėtai pozicijai apmokėti nustatytomis atsiskaitymo datomis, kai sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sutarties rinkos vertė būtų lygi nuliui, terminas lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos.

280 straipsnis

Apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas

Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „є“ yra toks:

є =		1 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 1 dalį
		5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies a punktą
		0,5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies b punktą

280a straipsnis

Palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.   278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnIR	=	palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis;
j	=	indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies a punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės palūkanų normos rizikos apsidraudimo grupes ir
	=	pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.   Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

єj	=	pagal 280 straipsnyje nurodytą taikomą vertę nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;
SFIR	=	vertės palūkanų normos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys ir
	=	pagal 3 dalį apskaičiuota apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma.

3.   Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria atitinkamai 2 lentelėje nurodytai grupei. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data:

2 lentelė

Grupė	Pabaigos data (metais)
1.	>0 ir <=1
2	>1 ir <= 5
3	> 5

Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:

čia:

	=	apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma ir
Dj,k	=	apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280b straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.   278 straipsnio tikslais užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnFX	=	užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis;
j	=	indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies b punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo grupes ir
	=	pagal 2 dalį apskaičiuotas užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.   Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

єj	=	pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;
SFFX	=	4 % vertės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;
	=	apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280c straipsnis

Kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.   2 dalies tikslais atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a)

kiekvienam orientacinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam kredito pagrindiniam subjektui tik jei tų sandorių pagrindinę orientacinę skolos finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b)

kiekvienai orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinių orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.   278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnCredit	=	kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis
j	=	indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies c punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes ir
	=	pagal 3 dalį apskaičiuotas kredito rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.   Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

	=	apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis;
єj	=	pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;
k	=	indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus;
	=	kredito pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys, jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, . Jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, .
AddOn(Entityk)	=	pagal 4 dalį nustatytas kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis ir

4.   Kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

=

kredito pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip: čia: l = indeksas, žymintis rizikos poziciją ir = pagal 5 dalį apskaičiuotas kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytinas priežiūrinis veiksnys.

5.   Kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:

a)

pagal 1 dalies a punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju – priskiriamas vienam iš šešių šios dalies 3 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis paskirtosios ECAI atliktu atitinkamo atskiro emitento išoriniu kredito rizikos vertinimu; tuo atveju, kai paskirtoji ECAI nėra atlikusi atskiro emitento kredito rizikos vertinimo: i) įstaiga, taikanti 3 skyriuje nurodytą metodą, atskiro emitento vidaus reitingą priskiria vienam iš išorinių kredito rizikos vertinimų; ii) įstaiga, taikanti 2 skyriuje nurodytą metodą, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiria ; vis dėlto, jei įstaiga to atskiro emitento sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiriamas ;

b)

pagal 1 dalies b punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju: i) jeigu kredito pagrindiniam subjektui „k“ priskirta rizikos pozicija „l“ yra į pripažintos biržos sąrašus įtrauktas kredito indeksas, priskiriamas vienam iš dviejų šios dalies 4 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis daugumos jo pavienių sudedamųjų dalių kredito kokybe; ii) jeigu kredito pagrindiniam subjektui „k“ priskirta rizikos pozicija „l“ šio punkto i papunktyje nenurodyta, yra pagal a punkte nustatytą metodą kiekvienai sudedamajai daliai priskirtų priežiūrinių veiksnių svertinis vidurkis, kai koeficientai nustatomi pagal proporcinę tos pozicijos sudedamųjų dalių tariamosios sumos dalį. 3 lentelė Kredito kokybės žingsnis Vieno pavadinimo sandorių priežiūrinis veiksnys 1 0,38 % 2 0,42 % 3 0,54 % 4 1,06 % 5 1,6 % 6 6,0 % 4 lentelė Dominuojanti kredito kokybė Kotiruojamų indeksų priežiūrinis veiksnys Investicinis reitingas 0,38 % Neinvesticinis reitingas 1,06 %

280d straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.   2 dalies tikslais užskaitos grupės atitinkamus nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a)

kiekvienam orientacinės nuosavybės finansinės priemonės, kuria grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę nuosavybės finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b)

kiekvienai orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik tuo atveju jei, priklausomai nuo to, kas taikoma, tų sandorių pagrindinių orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.   278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnEquity	=	nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis;
j	=	indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies d punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos apsidraudimo grupes ir
	=	pagal 3 dalį apskaičiuotas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.   Apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

	=	apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis;
єj	=	pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;
k	=	indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus;
	=	nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ir
AddOn(Entityk)	=	pagal 4 dalį nustatytas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis.

4.   Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOn(Entityk)	=	nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis;
	=	nuosavybės vertybinių popierių subjektui „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ir
	=	nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip: čia: l = indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280e straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.   278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnCom	=	biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis;
j	=	indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies e punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupes ir
	=	pagal 4 dalį apskaičiuotas biržos prekių kainos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.   Apskaičiuodamos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės papildomą mokestį pagal 4 dalį, įstaigos nustato atitinkamas kiekvienos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei šių sandorių pagrindinė biržos prekių finansinė priemonė yra to paties pobūdžio, neatsižvelgiant į biržos prekių finansinės priemonės pristatymo vietą ir kokybę.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad to paties pobūdžio, kaip nurodyta 2 dalyje, skirtingų pozicijų reikšmingą bazinę riziką prisiimanti įstaiga tų pozicijų orientacines biržos prekių rūšis nustatytų atsižvelgdama ne tik į pagrindinės biržos prekių finansinės priemonės pobūdį, bet ir į kitas charakteristikas. Tokiu atveju biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei jie pasižymi tomis pačiomis charakteristikomis.

4.   Apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

	=	apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis;
єj	=	pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;
ρCom	=	40 % vertės biržos prekių kainos rizikos kategorijos koreliacijos veiksnys;
k	=	indeksas, žymintis pagal 2 dalį nustatytas užskaitos grupės orientacines biržos prekių rūšis ir
	=	pagal 5 dalį apskaičiuotas orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis.

5.   Orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

	=	orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis;
	=	orientacinei biržos prekių rūšiai „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys. Jeigu orientacinė biržos prekių rūšis „k“ atitinka sandorius, priskirtus 277a straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje nurodytai apsidraudimo grupei, išskyrus su elektros energija susijusius sandorius, ; su elektros energija susijusių sandorių atveju ir
	=	orientacinės biržos prekių rūšies „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip: čia: l = indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280f straipsnis

Kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.   278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

AddOnOther	=	kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis;
j	=	indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies f punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kitos rizikos apsidraudimo grupes ir
	=	pagal 2 dalį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ biržos kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis.

2.   Apsidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

	=	a psidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis;
єj	=	pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas ir
SFOther	=	8 % vertės kitos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;
	=	apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip: čia: l = indeksas, žymintis rizikos poziciją.