ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 145

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. birželio 4d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

Pranešimas dėl Susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, trečiojo papildomo protokolo įsigaliojimo

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/905, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034, kuriuo nustatomas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas

2

 

*

2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/906, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035, kuriuo nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo 2019–2021 m. nuostatos

4

 

*

2019 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/907, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį nustatomas bendrasis slidinėjimo instruktorių rengimo testas ( 1 )

7

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. gegužės 29 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2019/908, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) vadovo įgaliojimų terminas (EULEX KOSOVO/1/2019)

19

 

*

2019 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti

21

 

*

2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/910, kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa

27

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas, klaidų ištaisymas ( OL L 143, 2019 5 29 )

85

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

4.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/1


Pranešimas dėl Susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, trečiojo papildomo protokolo įsigaliojimo

2017 m. birželio 29 d. Briuselyje pasirašytas Susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, trečiasis papildomas protokolas (1) pagal jo 14 straipsnio 1 dalį įsigalioja nuo 2019 m. liepos 1 d.


(1)  OL L 196, 2017 7 27, p. 3.


REGLAMENTAI

4.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/2


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/905

2019 m. kovo 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034, kuriuo nustatomas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (1), ypač į jo 15 straipsnio 6 dalį ir 18 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti visos ES žvejybos laimikio išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, dėl kurių taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;

(2)

siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalimi Komisija įgaliojama deleguotaisiais aktais ne ilgesniam kaip trejų metų pradiniam laikotarpiui (kuris gali būti pratęstas iš viso dar trejiems metams) priimti išmetimo į jūrą mažinimo planus, remdamasi bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Prancūzija turi tiesioginių žvejybos šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, tos valstybės narės 2018 m. gegužės 31 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją dėl 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomo išmetimo į jūrą mažinimo plano. 2018 m. rugpjūčio 30 d. bendra rekomendacija buvo iš dalies pakeista;

(4)

remiantis ta bendra rekomendacija, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2034 (2) nustatytas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas;

(5)

2018 m. lapkričio 14 d. Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Prancūzija pateikė naują bendrą rekomendaciją, kurioje siūlomi trys Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2034 nustatyto išmetimo į jūrą mažinimo plano pataisymai;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 2 dalį Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui, be kita ko, prireikus užtikrindama, kad iš atitinkamų mokslo įstaigų būtų galima gauti mokslinės informacijos. Prieš priimant Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2034, iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos, ją peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomi techninio pobūdžio pataisymai, dėl kurių mokslinės informacijos jau gauta;

(7)

2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 28 punkte nustatyta, kad Komisija, prieš priimdama deleguotąjį aktą, turi konsultuotis su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais. Naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Žuvininkystės ekspertų grupės, kurią sudaro 28 valstybių narių ir Komisijos atstovai ir kurioje stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos Parlamento atstovas, nuomonę;

(8)

pirma, naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma pataisyti Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 pateiktą sekcijos Seltra apibrėžtį, nes ši apibrėžtis neatitinka 2018 m. gegužės 31 d. bendros rekomendacijos;

(9)

antra, naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išbraukti reikalavimą naudoti labai selektyvius žvejybos įrankius vykdant norveginių omarų žvejybą tralais su kėtoklėmis, nes šis reikalavimas į 2018 m. gegužės 31 d. bendrą rekomendaciją, taigi ir į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2034, buvo įtrauktas per klaidą;

(10)

galiausiai, naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma tam tikrų techninių priemonių, skirtų selektyvumui Airijos jūroje gerinti, netaikyti demersinei jūrinių šukučių žvejybai, nes 2018 m. gegužės 31 d. bendros rekomendacijos, taigi ir Deleguotojo reglamento (ES) 2018/2034, autoriai neturėjo ketinimų šią žvejybą įtraukti į tų techninių priemonių taikymo sritį;

(11)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Kadangi Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2034 nustatytas išmetimo į jūrą mažinimo planas taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.   sekcija Seltra – selektyvumo didinimo įtaisas, kuris yra:

a)

ne mažesnių kaip 270 mm rombinių akių arba ne mažesnių kaip 300 mm kvadratinių akių tinklo sekcija, įtaisyta į ketursienio tralo maišo tiesiosios dalies viršutinę sieną,

b)

bent 3 m ilgio,

c)

įmontuotas ne toliau kaip keturi metrai nuo tralo maišo raiščio ir

d)

tokio paties pločio kaip viršutinė tralo stačiakampio segmento siena (nuo siūlės iki siūlės).“

2)

3 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

norveginiams omarams (Nephrops norvegicus), ICES 6a kvadrate dvylikos jūrmylių atstumu nuo kranto sužvejojamiems tralais su kėtoklėmis, kurių tinklo akių dydis 80–110 mm.“

3)

10 straipsnio 4 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Ši nuostata netaikoma laivams, kurių laimikio didesnę nei 30 % dalį sudaro norveginiai omarai arba didesnę nei 85 % dalį – jūrinės šukutės.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2)  2018 m. spalio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034, kuriuo nustatomas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 327, 2018 12 21, p. 8).


4.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/4


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/906

2019 m. kovo 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035, kuriuo nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo 2019–2021 m. nuostatos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (1), ypač į jo 11 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (2) siekiama palaipsniui sustabdyti laimikio, sužvejoto vykdant bet kokią ES žvejybą, išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje numatyta priimti daugiamečius planus, į kuriuos įtraukiamos tam tikrų atitinkamame geografiniame rajone žvejojamų išteklių išsaugojimo priemonės;

(3)

tokiuose daugiamečiuose planuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir Komisijai pagal juos gali būti suteikti įgaliojimai remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis priimti dar išsamesnes tokio įgyvendinimo nuostatas;

(4)

2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas. To reglamento 11 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis, nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos;

(5)

Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija turi tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija 2018 m. gegužės 30 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją dėl išsamių įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo nuostatų. 2018 m. rugpjūčio 30 d. bendra rekomendacija buvo iš dalies pakeista;

(6)

remiantis ta bendra rekomendacija, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2035 (3) nustatytas tai žvejybai taikomas 2019–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planas;

(7)

Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija 2018 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė papildomas bendras rekomendacijas dėl ankstesnės 2018 m. gegužės 30 d. pateiktos bendros rekomendacijos, iš dalies pakeistos 2018 m. rugpjūčio 30 d., ištaisymo;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 2 dalį Komisija sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui, be kita ko, prireikus užtikrindama, kad iš atitinkamų mokslo įstaigų būtų galima gauti mokslinę informaciją. Prieš priimant Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035, iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauti moksliniai duomenys, kuriuos peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Naujose bendrose rekomendacijose padaryta techninio pobūdžio taisymų, o mokslinė informacija, kuriais jie grindžiami, nesikeičia. Į bendrą rekomendaciją įtrauktas papildomas žvejybos įrankis priskiriamas prie tų pačių tralų kategorijos. Kadangi į naują bendrą rekomendaciją įtrauktas tralas OTT yra demersinis tralas, jis daro tokį patį poveikį kaip ir kiti demersiniai tralai. Todėl mokslinės rekomendacijos lieka tos pačios. Dėl de minimis formuluotės ištaisymo – dabartine formuluote nustatyta, kad procentinė de minimis dalis turėtų būti apskaičiuojama pagal bendrą metinį rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, laimikį – taip susidaro labai didelis de minimis išskaitymas. Tačiau procentinė de minimis dalis turėtų būti apskaičiuojama remiantis bendru metiniu paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių laimikiu;

(9)

pagal Reglamento (ES) 2018/973 16 straipsnio 4 dalį, prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Naujosiose bendrose rekomendacijose numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ekspertų grupės, kurią sudaro 28 valstybių narių ir Komisijos atstovai ir kurioje stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos Parlamento atstovas, nuomonę;

(10)

bendroje 2018 m. lapkričio 6 d. rekomendacijoje siūloma žvejybos įrankį OTT įtraukti į tam tikrų rūšių žvejybos įrankių (tralų) kodų sąrašus. Technine pataisa paaiškinama, kad tam tikros išimtys, taikomos tralus naudojantiems laivams, taip pat taikomos demersiniams poriniams tralams (dviem vieno laivo traukiamiems tralams). 2018 m. gegužės 30 d. gautos bendros rekomendacijos tekste jau vartojamas terminas „tralai“, o tai reiškia, kad ji taikoma visiems tralams, įskaitant porinius tralus, ir todėl būtina įtraukti atitinkamą žvejybos įrankio kodą;

(11)

bendroje 2018 m. gruodžio 19 d. rekomendacijoje siūloma ištaisyti klaidą, susijusią su tam tikrais apskaičiavimo veiksniais, taikomais de minimis išimtims, skirtomis:

a)

mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiantiems paprastiesiems merlangams ir atlantinėms menkėms, demersiniais tralais sužvejotiems ICES 4c kvadrate;

b)

mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiantiems paprastiesiems merlangams ir atlantinėms menkėms, demersiniais tralais sužvejotiems ICES 4a ir 4b kvadratuose;

(12)

Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Atsižvelgiant į tai, kad Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2035 nustatytas išmetimo į jūrą mažinimo planas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnio 1 dalies b punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„demersiniais tralais (OTB, OTT, TBN), kurių:“;

2)

6 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam demersiniais tralais (OTB, OTT, PTB), kurių akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm, žvejojant plekšniažuves arba apvaliąsias žuvis žiemos mėnesiais (lapkričio 1 d.–balandžio 30 d.).“;

3)

9 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)

c punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„norveginių omarų žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 70 mm arba didesnių akių demersinius tralus (OTB, OTT, TBN) su selektyvumą pagal rūšis užtikrinančiomis grotelėmis, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu, ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse atveju:“;

b)

d punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 35 mm arba didesnių akių demersinius tralus (OTB, OTT) su selektyvumą pagal rūšis užtikrinančiomis grotelėmis, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 19 mm atstumu, ir su neužstojama anga žuvims išplaukti, ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse atveju:“;

c)

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

mišriosios demersinių išteklių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 70–99 mm akių (TR2) demersinius tralus arba traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, SDN, SSC), ICES 4c kvadrato Sąjungos vandenyse atveju:

tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių suminį kiekį, kuris 2019 m. neviršija 6 %, o 2020 ir 2021 m. – 5 % bendro metinio paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių laimikio; didžiausias į jūrą išmesti leidžiamas atlantinių menkių kiekis neturi viršyti 2 % to bendro metinio laimikio;“;

d)

f punktas pakeičiamas taip:

„f)

mišriosios demersinių išteklių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 70–99 mm akių (TR2) demersinius tralus arba traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, SDN, SSC), ICES 4a ir 4b kvadratų Sąjungos vandenyse atveju:

tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių suminį kiekį, kuris 2019 m. neviršija 6 % bendro metinio paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių laimikio; didžiausias į jūrą išmesti leidžiamas atlantinių menkių kiekis neturi viršyti 2 % to bendro metinio laimikio;“;

e)

g punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 90–119 mm dydžio akių demersinius tralus (OTB, OTT, TBN, PTB) su įtaisyta sekcija Seltra arba ne mažesnio kaip 120 mm dydžio akių demersinius tralus (OTB, OTT, TBN, PTB), ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse atveju:“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 179, 2018 7 16, p. 1.

(2)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3)  2018 m. spalio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035, kuriuo nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo 2019–2021 m. nuostatos (OL L 327, 2018 12 21, p. 17).


4.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/7


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/907

2019 m. kovo 14 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį nustatomas bendrasis slidinėjimo instruktorių rengimo testas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (1), ypač į jos 49b straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

šiuo metu pagal Direktyvą 2005/36/EB slidinėjimo instruktoriams taikomas abipusio jų kvalifikacijos pripažinimo principas. Nustačius bendrąjį slidinėjimo instruktorių rengimo testą (toliau – BRT) būtų automatiškai pripažįstama tam tikra slidinėjimo instruktorių kvalifikacija, kad tą kvalifikaciją turintys asmenys galėtų lengviau judėti tarp valstybių narių. BRT būtų vienas iš būdų palengvinti slidinėjimo instruktorių judumą Sąjungoje. Slidinėjimo instruktoriams, kurie neatitinka reikalavimų dalyvauti BRT arba neišlaiko BRT, būtų toliau taikoma bendroji jų kvalifikacijos pripažinimo pagal Direktyvą 2005/36/EB sistema;

(2)

slidinėjimo instruktoriaus profesija arba mokymas ir rengimas slidinėjimo instruktoriaus kvalifikacijai įgyti reglamentuojami daugiau nei trečdalyje valstybių narių, todėl Direktyvos 2005/36/EB 49b straipsnio 2 dalies reikalavimai yra įvykdyti;

(3)

2012 m. devynios valstybės narės (Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija) pasirašė Susitarimo memorandumą (toliau – memorandumas), kuriuo pradėtas bandomasis projektas dėl profesinės kortelės, išduotinos slidinėjimo instruktoriams Sąjungoje. 2014 m. prie memorandumo prisijungė Slovėnija ir Čekijos Respublika. Pagal memorandumą slidinėjimo instruktorių, kurie buvo memorandumą pasirašiusių valstybių narių piliečiai, įgytos teisės buvo pripažintos nuo memorandumo įsigaliojimo dienos. Memorandume taip pat nustatyta, jog norint, kad slidinėjimo instruktorių kvalifikacija nuo memorandumo pasirašymo dienos būtų automatiškai pripažinta tose valstybėse narėse, turi būti sėkmingai baigti „Eurotest“ ir „Eurosecurity“ testai. Norint užtikrinti teisinį tikrumą, būtų tikslinga ir pagrįsta rengiant BRT turinį remtis šiais dviem testais, o šio reglamento pagrindu laikyti memorandume sutartas nuostatas;

(4)

bet kuris slidinėjimo instruktorius, kuriam taikomas šis reglamentas, turėtų gebėti užtikrinti, kad jo slidinėjimo pamokos būtų saugiai ir visiškai savarankiškai vedamos sniegingoje kalnų aplinkoje, išskyrus vietas, kuriose reikia išmanyti alpinizmo techniką. Todėl norint užtikrinti aukštą slidinėjimo mokymo kokybę tikslinga be kvalifikacijos, kuria užtikrinama teisė kandidatams dalyvauti BRT, taip pat reikalauti tam tikrų pedagoginių gebėjimų;

(5)

nagrinėjant prašymą atleisti nuo BRT I dalies, susijusios su techninių gebėjimų patvirtinimu, kai tinkama, turėtų būti atsižvelgta į dalyvavimą Tarptautinės slidinėjimo federacijos (Fédération Internationale du Ski (FIS)) rengiamose varžybose ir į šios federacijos už dalyvavimą tokiose varžybose skirtus taškus;

(6)

siekiant teisinio tikrumo būtina pripažinti slidinėjimo instruktorių, kurie turi pagal memorandumą išduotą profesinę kortelę, ir slidinėjimo instruktorių, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją memorandumo nepasirašiusioje valstybėje narėje, įgytas teises, jei jie, laikydamiesi tam tikrų sąlygų, gali įrodyti turintys reikiamą slidinėjimo instruktoriaus patirtį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas visiems Sąjungos piliečiams, kurie nori užsiimti slidinėjimo instruktoriaus profesija kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje jie įgijo I priede nurodytą kvalifikaciją.

2 straipsnis

Dalykas

1.   Šiame reglamente nustatomas Bendrojo rengimo testo (toliau – BRT) turinys ir sąlygos, kurios turi būti tenkinamos norint dalyvauti BRT ir jį išlaikyti.

2.   BRT sudaro testas, kuriuo patvirtinami slidinėjimo instruktorių techniniai gebėjimai, ir testas, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi slidinėjimo instruktorių kompetencija, atitinkamai laikantis II priedo I ir II dalyse nustatytų taisyklių.

3 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Šiame reglamente kompetentinga institucija – I priedo sąraše nurodyta institucija, kuri suteikia kvalifikaciją, užtikrinančią teisę pagal 5 straipsnį dalyvauti BRT.

4 straipsnis

Automatinio pripažinimo principas

1.   Valstybės narės pripažįsta pagal 8 straipsnį išduotus pažymėjimus, patvirtinančius sėkmingą BRT baigimą. Bet kuris Sąjungos pilietis, kuris turi tokį valstybėje narėje išduotą pažymėjimą, turi teisę užsiimti profesine slidinėjimo instruktoriaus veikla kitose valstybėse narėse tokiomis pačiomis sąlygomis kaip slidinėjimo instruktoriai, kurie savo kvalifikaciją įgijo tose valstybėse narėse.

2.   Valstybės narės pripažįsta pagal 8 straipsnį išduotus pažymėjimus slidinėjimo instruktoriams, kurie naudojasi įgytomis teisėmis pagal 7 straipsnį. Bet kuris Sąjungos pilietis, kuris turi tokį valstybėje narėje išduotą pažymėjimą, turi teisę užsiimti profesine slidinėjimo instruktoriaus veikla kitose valstybėse narėse tokiomis pačiomis sąlygomis kaip slidinėjimo instruktoriai, kurie savo kvalifikaciją įgijo tose valstybėse narėse.

5 straipsnis

Dalyvavimas BRT

Teisę dalyvauti BRT turi visi Sąjungos piliečiai, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją (2) arba kurie dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti.

6 straipsnis

Išimtys

1.   Nedarant poveikio 5 straipsniui, slidinėjimo instruktorius atleidžiamas nuo reikalavimo išlaikyti II priedo I dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinami techniniai gebėjimai, jei jis turi I priede nurodytą kvalifikaciją arba dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti ir arba:

a)

gali pateikti įrodymą, kad jam per penkerių metų laikotarpį buvo suteikta bent 100 Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškų vyrų kalnų slidinėjimo šakoje ir bent 85 Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškai moterų kalnų slidinėjimo šakoje slalomo arba didžiojo slalomo techninėje disciplinoje, arba

b)

yra išlaikęs „Eurotest“ testą.

2.   Nedarant poveikio 5 straipsniui, „Eurosecurity“ testą išlaikęs slidinėjimo instruktorius atleidžiamas nuo reikalavimo išlaikyti II priedo II dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi kompetencija, jei jis turi I priede nurodytą kvalifikaciją arba dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti.

3.   Slidinėjimo instruktoriai, kurie laikydami BRT išlaikė arba II priedo I dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinami techniniai gebėjimai, arba II priedo II dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi kompetencija, neturi kartoti tos BRT dalies, kurią jie sėkmingai baigė.

7 straipsnis

Įgytos teisės

1.   Slidinėjimo instruktoriams, kurie iki šio reglamento įsigaliojimo dienos turi pagal memorandumą išduotą profesinę kortelę, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

2.   Slidinėjimo instruktoriams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie išlaikė ir „Eurotest“, ir „Eurosecurity“ testus, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, jei jie taip pat turi I priede nurodytą kvalifikaciją.

3.   Slidinėjimo instruktoriams, kurie I priede nurodytą kvalifikaciją įgijo šio reglamento įsigaliojimo dieną memorandumo nepasirašiusioje valstybėje narėje ir gali įrodyti, kad per penkerių metų laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo turi bent 200 dienų profesinės patirties, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

4.   Slidinėjimo instruktoriai, kurie naudojasi įgytomis teisėmis, kaip nustatyta 1, 2 ir 3 dalyse, turi teisę pagal 8 straipsnį kreiptis dėl kompetencijos pažymėjimo.

8 straipsnis

Kompetencijos pažymėjimas

1.   Slidinėjimo instruktoriams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie sėkmingai išlaikė BRT arba pagal 7 straipsnį naudojasi įgytomis teisėmis, išduodamas kompetencijos pažymėjimas. Pažymėjimą išduoda valstybė narė arba valstybės narės kompetentinga institucija, kuri specialistui suteikė profesinę kvalifikaciją, pagal 5 straipsnį užtikrinančią teisę dalyvauti BRT.

2.   Kompetencijos pažymėjime nurodoma bent ši informacija:

a)

slidinėjimo instruktoriaus vardas ir pavardė;

b)

BRT rezultatai ir BRT išlaikymo data, jei taikoma;

c)

konkreti įgyta teisė, kuria slidinėjimo instruktorius naudojasi pagal 7 straipsnį, jei taikoma;

d)

išduodančioji valstybė narė arba kompetentinga institucija;

e)

I priede nurodyta kvalifikacija, kurią turi slidinėjimo instruktorius.

3.   Prie kompetencijos pažymėjimo pridedama įklija, kuri turi būti įklijuota į slidinėjimo instruktoriaus nacionalinę kortelę. Įklija patvirtina, kad slidinėjimo instruktoriui buvo išduotas kompetencijos pažymėjimas, ir joje nurodoma bent ši informacija:

a)

slidinėjimo instruktoriaus vardas ir pavardė;

b)

kompetencijos pažymėjimo išdavimo metai;

c)

išduodančioji valstybė narė arba kompetentinga institucija.

4.   Slidinėjimo instruktoriaus prašymu bet kuriuo metu išduodamas kompetencijos pažymėjimo dublikatas.

9 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus I priede išvardytų kvalifikacijų pasikeitimus ir apie visas naujas kvalifikacijas, kurios pagal įgūdžius ir žinias yra panašios į išvardytas I priede. Tokie pranešimai perduodami per Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/1024 (3) nustatytą Vidaus rinkos informacinę sistemą.

10 straipsnis

Ilgalaikis rengimas ir patirtis

Slidinėjimo instruktoriai, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją ir gali įrodyti dalyvavę bent 95 dienų trukmės teoriniame ir praktiniame slidinėjimo instruktorių rengime ir turintys 95 dienas slidinėjimo instruktoriaus darbo patirties, Austrijoje bus pripažinti „Diplomschilehrer“ lygmeniu.

11 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(2)  Austrijoje tai „Diplomschilehrer“ kvalifikacija, seniau vadinta „staatlich geprüfter Schilehrer“.

(3)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).


I PRIEDAS

Kvalifikacijos

Šiame priede išvardytos kvalifikacijos parengtos siekiant užtikrinti tinkamą teorinio mokymosi ir mokomosios praktikos (įskaitant slidinėjimą trasomis ir užtrasėmis) pusiausvyrą ir visų pirma apima šiuos įgūdžius ir žinias:

a)

mokymo, instruktažo ir treniravimo metodų supratimas ir gebėjimas juos pritaikyti mokant slidinėti tiek kalnų trasomis, tiek užtrasėmis;

b)

gebėjimas koreguoti slidinėjimo pamoką atsižvelgiant į nepastovias oro sąlygas;

c)

gebėjimas savarankiškai parengti, įgyvendinti ir įvertinti visų lygių kalnų slidinėjimo mokymo reikalavimus visoms besimokančiųjų grupėms – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų;

d)

gebėjimas parengti kalnų slidinėjimo mokymo programą naudojant tinkamus mokymo metodus;

e)

gebėjimas sukurti mokomąją situaciją;

f)

gebėjimas parengti mokymo, instruktažo ir treniravimo medžiagą, kuri būtų naudojama bet kurio tipo kalnų slidinėjimo mokymams;

g)

gebėjimas per visų lygių kalnų slidinėjimo mokymus visoms grupėms techniškai pademonstruoti ir paaiškinti skirtingus elementus;

h)

gebėjimas įvertinti kalnų slidinėjimo mokymo kursą ar ciklą;

i)

žinios ir gebėjimas pritaikyti pirmosios pagalbos taisykles įvykus žiemos sporto nelaimingam atsitikimui ir pradėti gelbėjimo operaciją.

Valstybė narė

Kvalifikacija

Kvalifikaciją teikiančios institucijos

Austrija

Diplomschilehrer arba Foralbergo Landesschilehrer/Schilehrer

Bundessportakademie Innsbruck

Landesschilehrerverbände

Belgija

BE–FR: Moniteur sportif entraineur

BE–NL: Trainer A Alpijns Skiën/Skileraar

Administration de l'Éducation physique, du Sport et de la Vie en Plein Air (ADEPS)

Sport Vlaanderen

Bulgarija

Ски учител клас C

Българско ски училище

Kroatija

Učitelj skijanja

Skijaško Učilište

Hrvatski zbor učitelja i trenera sportova snijegu (HZUTS)

Čekija

Instruktor lyžování APUL A

Asociace profesionálních učitelů lyžování a lyžařských škol, o.s. (APUL)

Danija

euro Ski Pro

Den Danske Skiskole

Suomija

3 kategorija – hiihdonopettaja

Suomen hiihdonopettajat ry (FNASI/SHOry)

Vuokatti Sports Institute

Prancūzija

Diplôme d'Etat de ski

moniteur national de ski alpin

Ecole Nationale des Sports de Montagne (ENSM)

Vokietija

Staatlich geprüfter Skilehrer

Technische Universität München in Zusammenarbeit mit DSLV – Deutscher Skilehrerverband, soweit diesem Aufgaben übertragen wurden

Graikija

A kategorijos greitojo nusileidimo slidinėjimo instruktorius)

Γενική Γραμματεία Αθλητισμού - Υπουργείο Πολιτισμού και Αθλητισμού

Vengrija

Síoktató ****

Síktatók Magyarországi Szövetsége

Airija

Kalnų slidinėjimo mokytojas – 4 kategorija

Airijos sniego sporto instruktorių asociacija (IASI)

Italija

Maestro di Sci

Collegio Nazionale dei Maestri di Sci

Federazione Italiana Sport Invernali

Collegi Regionali e Provinciali

Latvija

Profesionāls slēpošanas instruktors

Latvijas Slēpošanas un snovborda instruktoru asociācija (LSSIA)

Lietuva

A kategorijos instruktorių pažymėjimai

National Russian League of Instructors (NRLI)/DruSkiSchool

Nyderlandai

Ski-instructeur niveau 4

Nederlandse Ski Vereniging

Lenkija

Instruktor Zawodowy – PZN

Stowarzyszenie Instruktorów i Trenerów Narciarstwa Polskiego Związku Narciarskiego (SITN PZN)

Portugalija

Treinadores de esqui alpino de grau 2

Federação de Desportos de Inverno de Portugal (FDI-Portugal)

Instituto Português do Desporto e Juventude

Rumunija

Monitor de schi I

Federația română de schi biatlon

Slovakija

Inštruktor lyžovnia III. kvalifikačného stupňa

Nuo 2016 m. sausio 1 d. kvalifikaciją teikia: Bratislavos Comenius universitetas (Fizinio lavinimo ir sporto fakultetas); Prešovo universitetas (Sporto fakultetas); Banska Bistricos Matej Bel universitetas (Filosofijos fakultetas) ir Nitros Constantine The Philosopher universitetas (Švietimo fakultetas) ir Slovenská lyžiarska asociácia (SLA)

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. kvalifikaciją teikė: Slovenská lyžiarska asociácia (SLA), kaip dalis Tatranská, akciová spoločnosť arba Slovenská asociácia učiteľov lyžovania a snowboardingu (SAPUL)

Slovėnija

Strokovni delavec 2športno treniranjesmučanjealpsko

Smučarska zveza Slovenije

Ispanija

Técnico deportivo de esquí alpino

Ministerio de Educación, Cultura y Deporte

Švedija

Svenska skidlärarexamen

Det svenska skidrådet

Jungtinė Karalystė

Kalnų 4 kategorija – Tarptautinis slidinėjimo mokytojo diplomas

BASI – Anglijos sniego sporto instruktorių asociacija


II PRIEDAS

Bendrojo rengimo testo (BRT) organizavimas

1.   I DALIS. TESTAS, KURIUO PATVIRTINAMI TECHNINIAI GEBĖJIMAI (TECHNINIŲ GEBĖJIMŲ TESTAS)

1.1.   Bendrieji principai

1.1.1.   Taikytinos taisyklės

Techninių gebėjimų testą sudaro kalnų slidinėjimo didysis slalomas. Jis rengiamas laikantis Tarptautinės slidinėjimo federacijos (Fédération Internationale du Ski (FIS)) nustatytų techninių taisyklių, pakoreguotų siekiant atsižvelgti į techninių gebėjimų testo tikslus.

1.1.2.   Reikalavimus atitinkantys kandidatai

Techninių gebėjimų teste gali dalyvauti Sąjungos piliečiai, kuriems taikomas šis reglamentas. Reikalavimus atitinkantys kandidatai gali neribotai kartoti testą, jei jiems pirmiau nepasisekė. Kad galėtų dalyvauti techninių gebėjimų teste, reikalavimus atitinkantys kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į organizuojančią valstybę narę arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri organizuoja testą.

1.1.3.   Čiuožimai

Techninių gebėjimų testą sudaro du čiuožimai. Pirmojo čiuožimo starto tvarka nustatoma burtų keliu, o antrojo čiuožimo starto tvarka yra atvirkštinė pirmojo čiuožimo starto tvarkai. Techninių gebėjimų testą per pirmąjį čiuožimą išlaikę kandidatai antrajame čiuožime nedalyvauja. Techninių gebėjimų testo per pirmąjį čiuožimą neišlaikę kandidatai gali dalyvauti antrajame čiuožime.

1.1.4.   Testo žiuri

Testo žiuri prižiūri ir užtikrina teisingą techninių gebėjimų testo įgyvendinimą. Techninių gebėjimų testo žiuri nariais gali būti bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai. Tik „Eurotest“ testą iki šio reglamento įsigaliojimo išlaikę piliečiai arba BRT išlaikę piliečiai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus būti paskirtais į testo žiuri, kad galėtų įvertinti techninių gebėjimų testo modulius.

Šiuos testo žiuri narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija turi teisę deleguoti šiuos skyrimo įgaliojimus trečiosioms šalims, tačiau testo žiuri nariai visada turi atstovauti bent trims valstybėms narėms. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl testo žiuri sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

1.1.5.   Apeliacija

Jei mano, kad buvo padarytos esminės klaidos, kandidatai gali prašyti, kad testo žiuri iš naujo įvertintų jų techninių gebėjimų testo rezultatus. Tokiu atveju testo žiuri įvertina prašymą, nedelsdama į jį atsako ir nurodo priežastis, dėl kurių to konkretaus kandidato techninių gebėjimų testo rezultatai nekeičiami arba keičiami. Testo žiuri sprendimą priima paprasta narių balsų dauguma.

1.1.6.   Rezultatų dokumentavimas

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija per 7 dienas po renginio, per kurį atliktas BRT, informuoja valstybes nares arba kompetentingas institucijas, kurios suteikia I priede nurodytą kvalifikaciją, apie techninių gebėjimų testo rezultatus. Valstybės narės arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos saugo ir kasmet skelbia atnaujintą sąrašą slidinėjimo instruktorių, kurie arba sėkmingai baigė techninių gebėjimų testą, arba naudojasi įgytomis teisėmis arba išimtimis, pagal kurias tam slidinėjimo instruktoriui suteikta kvalifikacija, atitinkanti I priede nurodytą kvalifikaciją.

1.2.   Trasa

1.2.1.   Bendrieji trasos kriterijai

Techninių gebėjimų testas vykdomas didžiojo slalomo trasoje, kuri atitinka FIS nustatytus kriterijus, pakoreguotus siekiant atsižvelgti į techninių gebėjimų testo tikslus, visų pirma susijusius su ilgiu, vertikaliu nuolydžiu ir vartų skaičiumi. Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija apie techninių gebėjimų testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba jų kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius.

Trasos vertikalus nuolydis yra nuo 250 iki 300 metrų. Vartų skaičius turi būti nuo 11 % iki 15 % vertikalaus nuolydžio ilgio metrais, tačiau idealiu atveju – nuo 12 % iki 13 %, kad būtų patogiau vertinti slidinėjimo instruktorių atliekamų posūkių, o ne slydimo gebėjimus.

Dėl šio skirsnio ir 1.2.2 skirsnio kriterijų trasų bandytojams techninių gebėjimų testo pradžioje gali reguliariai susidaryti nekompensuojami 45–60 sekundžių laikai.

Techninių gebėjimų testo trasa gali būti paruošta be išorinės vartų lazdos, išskyrus starto, finišo ir lėtinimo vartus (angl. delay gates).

1.2.2.   Nuokalnės kontūrai

Didžiojo slalomo trasos nuokalnės kontūrai turi kiek įmanoma labiau atitikti šias kombinacijas:

a)

trečdalį trasos turėtų sudaryti vidutinė nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 26 % iki 43 %;

b)

trečdalį trasos turėtų sudaryti stati nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 45 % iki 52 %;

c)

trečdalį trasos turėtų sudaryti nedidelė nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 25 % iki 26 %.

1.2.3.   Trasos patvirtinimas

Trasą tvirtina techninė komisija, kurios narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį skiria valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl techninės komisijos sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis. Patvirtinus trasą valstybė narė arba kompetentinga institucija apie praktinius bet kurio renginio, kuris bus organizuojamas siekiant tokioje trasoje atlikti BRT, aspektus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

1.3.   Trasų bandytojai

1.3.1.   Techninių gebėjimų teste dalyvaujantiems trasų bandytojams taikomi reikalavimai

Techninių gebėjimų teste dalyvauja ne mažiau kaip trys trasų bandytojai. Trasų bandytojus privalo išrinkti organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija.

Trasų bandytojai gali būti bet kurios valstybės narės piliečiai. Jie turi būti išlaikę „Eurotest“ ir „Eurosecurity“ testus iki įsigaliojant šiam reglamentui arba išlaikę BRT ir gavę 0,8700 ar didesnį korekcinį koeficientą einamojo sezono etalonavimo teste.

1.3.2.   Trasų bandytojų etalonavimo testas

Techninių gebėjimų testo trasų bandytojai turi laikyti etalonavimo testą. Etalonavimo testo tikslas – kiekvienam trasų bandytojui priskirti korekcinį koeficientą, kad būtų galima nustatyti bazinį laiką techninių gebėjimų testo kandidatams. Kiekvienas trasų bandytojas per etalonavimo testą gali čiuožti du kartus ir jam bus priskirtas geresnis rezultatas. Kiekvienam trasų bandytojui priskirtas korekcinis koeficientas kasmet peržiūrimas.

Etalonavimo testą organizuoja etalonavimo testo komisija. Etalonavimo testo komisijos narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Kitos nei etalonavimo testą organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl etalonavimo testo komisijos sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija apie etalonavimo testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Etalonavimo testo rezultatus organizuojanti valstybė narė skelbia prieš nustatydama BRT toje valstybėje narėje datą.

1.3.3.   Trasų bandytojų korekcinis koeficientas

Kompensuojami laikai trasų bandytojams apskaičiuojami atitinkamo trasų bandytojo etalonavimo testo išlaikymo laiką padauginus iš priskirto korekcinio koeficiento.

Bazinis laikas etalonavimo testui apskaičiuojamas kaip ataskaitinių trasų bandytojų geriausių dviejų kompensuojamų laikų vidurkis. Keturis ataskaitinius trasų bandytojus etalonavimo testo komisija paskiria remdamasi ankstesnių metų trasų bandytojų rezultatų sąrašu.

Trasų bandytojų korekcinis koeficientas apskaičiuojamas taip:

korekcinis koeficientas = etalonavimo testo bazinis laikas/trasų bandytojų išlaikymo laikas.

1.4.   Techninių gebėjimų testo išlaikymas

1.4.1.   Bazinio laiko techninių gebėjimų testui apskaičiavimas

Techninių gebėjimų testo bazinis laikas apskaičiuojamas ne mažiau kaip trims trasų bandytojams pradėjus čiuožimą ir bent dviem baigus čiuožimą pagal šias taisykles:

a)

panaudojamas trasų bandytojų, kurie čiuožimą baigia prieš pradedant čiuožti pirmajam kandidatui, dviejų geriausių kompensuojamų laikų vidurkis;

b)

panaudojamas trasų bandytojų, kurie čiuožimą baigia po to, kai čiuožimą pradeda paskutinis kandidatas, dviejų geriausių kompensuojamų laikų vidurkis;

c)

techninių gebėjimų testo bazinis laikas yra dviejų vidurkių, nurodytų a ir b punktuose, vidurkis.

Jei trasų bandytojas negalėjo įprastai baigti čiuožimo, jis gali pradėti iš naujo.

Kandidatams apie trasų bandytojų koeficientus pranešama iki techninių gebėjimų testo pradžios.

1.4.2.   Didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas

Techninių gebėjimų testą išlaikiusiais kandidatais laikomi:

a)

vyrai kandidatai, kurie čiuožimą baigia per laiką, kuris yra lygus arba trumpesnis už techninių gebėjimų testo bazinį laiką prie jo pridėjus 19 %;

b)

moterys kandidatės, kurios čiuožimą baigia per laiką, kuris yra lygus arba trumpesnis už techninių gebėjimų testo bazinį laiką prie jo pridėjus 25 %.

Didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas skaičiuojamas taip:

a)

didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas vyrams = techninių gebėjimų testo bazinis laikas x 1,19;

b)

didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas moterims = techninių gebėjimų testo bazinis laikas x 1,25.

2.   II DALIS. TESTAS, KURIUO PATVIRTINAMA SU SAUGA SUSIJUSI KOMPETENCIJA (SAUGOS TESTAS)

2.1.   Bendrieji principai

2.1.1.   Saugos testo tikslas

Saugos testo tikslas – įvertinti, ar kandidatai atitinka su sauga susijusius būtinuosius reikalavimus, kurie yra labai svarbūs slidinėjimo instruktoriams, dirbantiems specifinėje aplinkoje.

2.1.2.   Reikalavimus atitinkantys kandidatai

Saugos teste gali dalyvauti Sąjungos piliečiai, jei jie yra sėkmingai išlaikę techninių gebėjimų testą. Reikalavimus atitinkantys kandidatai gali neribotai kartoti testą, jei jiems pirmiau nepasisekė. Kad galėtų dalyvauti saugos teste, reikalavimus atitinkantys kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į organizuojančią valstybę narę arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri organizuoja testą.

2.1.3.   Atsakinga institucija

Už saugos testo organizavimą yra atsakinga institucija, kompetentinga rengti slidinėjimo instruktorius valstybės narės, kurioje vykdomas saugos testas, teritorijoje, susitarus su tuo tikslu sukurta technine komisija. Techninę komisiją sudaro bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai, kurie komisijoje atstovauja bent trims valstybėms narėms. Komisijos narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija apie saugos testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

2.1.4.   Testo žiuri

Testo žiuri prižiūri ir užtikrina teisingą saugos testo įgyvendinimą. Saugos testo žiuri nariais gali būti bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai. Tik „Eurosecurity“ testą iki šio reglamento įsigaliojimo išlaikę piliečiai arba BRT išlaikę piliečiai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus būti paskirtais į testo žiuri, kad galėtų įvertinti saugos testo modulius.

Šiuos testo žiuri narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija turi teisę deleguoti šiuos skyrimo įgaliojimus trečiosioms šalims, tačiau testo žiuri nariai visada turi atstovauti bent trims valstybėms narėms. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl testo žiuri sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

2.1.5.   Apeliacija

Jei mano, kad buvo padarytos esminės klaidos, kandidatai gali prašyti, kad testo žiuri iš naujo įvertintų jų saugos testo rezultatus. Tokiu atveju testo žiuri įvertina prašymą, nedelsdama į jį atsako ir nurodo priežastis, dėl kurių to konkretaus kandidato saugos testo rezultatai nekeičiami arba keičiami. Testo žiuri sprendimą priima paprasta narių balsų dauguma.

2.1.6.   Rezultatų dokumentavimas

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija per 7 dienas nuo renginio, per kurį atliktas BRT, informuoja valstybes nares arba kompetentingas institucijas, kurios suteikia I priede nurodytą kvalifikaciją, apie saugos testo rezultatus. Valstybės narės arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos saugo ir kasmet skelbia atnaujintą sąrašą slidinėjimo instruktorių, kurie arba sėkmingai baigė saugos testą, arba naudojasi įgytomis teisėmis arba išimtimis, pagal kurias tam slidinėjimo instruktoriui suteikta kvalifikacija, atitinkanti I priede nurodytą kvalifikaciją.

2.2.   Testo struktūra

Saugos testą sudaro dvi dalys, įskaitant penkis privalomus modulius, kurių kiekvienas vertinamas atskirai. Per saugos testo teorinių žinių ir praktinių žinių egzaminus vertinamos su sauga susijusios kandidatų žinios ir įgūdžiai.

Jei kandidatas neišlaiko vieno ar daugiau modulių arba jei į saugos testą nėra įtraukti visi moduliai, jis turi iš naujo laikyti visą testą.

Toliau nustatytas įvairių modulių turinys.

2.2.1.   Teorinių žinių egzaminas

Modulis „Pagalbos dėl sniego lavinos sukelto nelaimingo atsitikimo iškvietimo skambutis vietos gelbėjimo tarnyboms priimančiosios šalies kalba“.

Teorinių žinių egzaminas sėkmingai baigiamas, jei pagalbos iškvietimo skambutis gelbėjimo tarnyboms atliktas aiškiai ir suprantamai, nurodant tikslią informaciją, kuria remdamosi tarnybos gali atlikti savo darbą.

2.2.2.   Praktinių žinių egzaminas

Praktinių žinių apie slidinėjimą užtrasėmis egzaminą sudaro trys mokymo moduliai dėmesį skiriant grupės vedimui, ir vienas modulis, apimantis dviejų asmenų, patekusių po sniego lavina, paiešką ir gelbėjimą. Praktinių žinių egzaminas turi būti laikomas viena iš oficialiųjų valstybės narės, kurioje vyksta testas, kalbų.

Trys modeliai, skirti grupės vedimui, trunka po 15 minučių, be to, 15 minučių skiriama pasiruošimui. Šie mokymo modeliai sėkmingai baigiami, jei ne mažiau kaip 75 % užduočių atliekamos patenkinamai.

2.2.2.1.   Grupės vedimo moduliai

1 modulis „Sniego lavinų prognozės aiškinimasis su savo grupe. Prognozės informacijos palyginimas su jūsų pačių pastebėjimais vietoje ir situacijos vertinimas.“

2 modulis „Grupės nuleidimas užtrase ir maršruto pasiūlymas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip sniego pasirinkimas, susirinkimo vietos ir grupės organizavimo formos. Darbas su grupe nusileidimo rizikai įvertinti.“

3 modulis. Dar viena vertinimo forma bus atsitiktine tvarka pasirinkta iš toliau nurodytų galimybių.

a)

Meteorologijos aiškinimas ir supratimas

1.

Kalnų orų prognozė rodo „Nordstau“ situaciją – didelius kritulius iš šiaurės (didelis slėgis vakaruose ir mažas slėgis rytuose). Kaip susiklosto tokia situacija? Kur apytikriai galime tikėtis kritulių ir kokio jų kiekio? Kokį poveikį tokia situacija gali turėti sniego lavinoms?

2.

Orų prognozė rodo, kad aukštai kalnuose šiaurines nuokalnes veikiausiai gali pasiekti stiprūs vadinamieji feno vėjai. Koks oras bus šiaurinėse ir pietinėse kalnų masyvo dalyse ir kokį poveikį tai gali turėti sniego lavinoms?

3.

Meteorologinės situacijos vertinimas vietoje. Kokie veiksniai lemia oro pasikeitimus ir kaip, jūsų manymu, oras iš tiesų keisis artimiausiomis dienomis?

b)

Pavojų aukštuose kalnų regionuose suvokimas

1.

Kokie veiksniai gali sukelti hipotermiją ir kokių atsargumo priemonių turite laikytis? Kokie yra išskirtiniai hipotermijos požymiai ir kaip turite reaguoti? Kokie simptomai rodo, kad reikia konsultuotis su gydytoju?

2.

Kokie veiksniai gali lemti nušalimą ir kokių atsargumo priemonių turite laikytis? Kokie yra išskirtiniai nušalimo požymiai ir kaip turite reaguoti, jei nušalo tam tikra kūno vieta? Kokie veiksniai skatina nušalimą progresuoti? Kokie simptomai rodo, kad reikia konsultuotis su gydytoju?

3.

Esate ilgos greitojo nusileidimo trasos viduryje. Matomumas palaipsniui mažėja dėl rūko. Kaip susiorientuosite nenaudodami GPS ir kokios grupės vedimo taktikos imsitės?

c)

Gebėjimas įvertinti ir suprasti sniego dangą

1.

Esamos sniego dangos stabilumo analizavimas.

2.

Galimos sniego dangos žiemą, kai nedaug snigta, apibūdinimas. Meteorologinių įvykių, dėl kurių sniego danga gali tapti nestabili, paaiškinimas.

3.

Galimos sniego dangos žiemą, kai daug snigta, apibūdinimas. Meteorologinių įvykių, dėl kurių sniego danga gali tapti nestabili, paaiškinimas.

2.2.2.2.   Po sniego lavina patekusių asmenų paieškos ir gelbėjimo modulis

Modulio tikslas – nustatyti dviejų sniego lavinos aukų detektorius (AVD) ir sėkmingai ištraukti bent vieną iš dviejų prietaisų. Kiekvienas AVD įdedamas į apytikriai 60 cm pločio dėklą su izoliacine medžiaga ir užkasamas be persidengiančių signalų maždaug 1 m gylyje. Gali būti naudojamas mokomasis AVD. Paieškos zona – ne didesnė kaip 50 x 50 metrų. Dviem AVD surasti ir vienam iš jų ištraukti skiriama ne daugiau kaip 8 minutės. Kad galėtų dalyvauti paieškos modulyje, kandidatai turi turėti skaitmeninį AVD su ne mažiau kaip trimis antenomis. Kandidatams, turintiems analoginį AVD, šio testo modulio laikyti neleidžiama. Šis modulis sėkmingai baigiamas, jei lokalizuojami du užkasti AVD ir vienas iš jų ištraukiamas per nustatytą laiką.


SPRENDIMAI

4.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/19


POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS (BUSP) 2019/908

2019 m. gegužės 29 d.

kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (*1) (EULEX KOSOVO) vadovo įgaliojimų terminas (EULEX KOSOVO/1/2019)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 38 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, EULEX KOSOVO (1), ypač į jų 12 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Bendrųjų veiksmų 2008/124/BUSP 12 straipsnio 2 dalį Politinis ir saugumo komitetas (PSK) yra įgaliotas pagal Sutarties 38 straipsnio trečią pastraipą priimti atitinkamus sprendimus Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) politinės kontrolės vykdymo ir strateginio vadovavimo jai tikslais, įskaitant sprendimą paskirti misijos vadovą;

(2)

2018 m. birželio 8 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/856 (2), kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP ir EULEX KOSOVO įgaliojimai pratęsiami iki 2020 m. birželio 14 d.;

(3)

2016 m. liepos 20 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/1207 (3), kuriuo misijos EULEX KOSOVO vadove laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 14 d. skiriama Alexandra PAPADOPOULOU;

(4)

2017 m. birželio 13 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/1012 (4), kuriuo misijos EULEX KOSOVO vadovės Alexandra PAPADOPOULOU įgaliojimų terminas pratęsiamas laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 14 d.;

(5)

2018 m. birželio 5 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/869 (5), kuriuo misijos EULEX KOSOVO vadovės Alexandra PAPADOPOULOU įgaliojimų terminas pratęsiamas laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 14 d.,

(6)

2019 m. gegužės 10 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti EULEX KOSOVO misijos vadovės Alexandra PAPADOPOULOU įgaliojimų terminą laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) vadovės Alexandra PAPADOPOULOU įgaliojimų terminas pratęsiamas laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 29 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkė

S. FROM-EMMESBERGER


(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(1)  OL L 42, 2008 2 16, p. 92.

(2)  2018 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2018/856, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) (OL L 146, 2018 6 11, p. 5).

(3)  2016 m. liepos 20 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2016/1207 dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, EULEX KOSOVO, vadovo paskyrimo (EULEX KOSOVO/1/2016) (OL L 198, 2016 7 23, p. 49).

(4)  2017 m. birželio 13 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2017/1012, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) vadovo įgaliojimų terminas (EULEX KOSOVO/1/2017) (OL L 153, 2017 6 16, p. 27).

(5)  2018 m. birželio 5 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2018/869, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) vadovo įgaliojimų terminas (EULEX KOSOVO/1/2018) (OL L 149, 2018 6 14, p. 24).


4.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/21


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/909

2019 m. vasario 18 d.

kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas,

kadangi:

(1)

remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 25 straipsniu, valstybės narės turi rinkti biologinius, aplinkos, techninius ir socialinius bei ekonominius žuvininkystės valdymui būtinus duomenis. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1251 (3) priimta 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (toliau – daugiametė Sąjungos programa) nustos galioti 2019 m. gruodžio 31 d.;

(2)

daugiametė Sąjungos programa būtina, kad valstybės narės galėtų savo nacionaliniuose darbo planuose apibrėžti ir planuoti duomenų rinkimo veiklą. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (4) 21 straipsniu, tie nacionaliniai darbo planai turi būti pateikti Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, kuriais turi būti pradėtas taikyti darbo planas, spalio 31 d.;

(3)

siekiant pasirengti daugiametės Sąjungos programos peržiūrai po 2019 m., vyksta konsultacijos su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ekspertais, regioninėmis koordinavimo grupėmis, valstybių narių atstovais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir jos bus baigtos tik 2019 m. pabaigoje. Taigi naujoji daugiametė Sąjungos programa, kurioje bus atsižvelgta į šių konsultacijų rezultatus, negali būti priimta iki 2021 m.;

(4)

todėl būtina priimti 2020–2021 m. laikotarpiu taikytinas nuostatas dėl privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašo ir ribinių verčių, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti duomenų, įtrauktų į dabartinę daugiametę Sąjungos programą, pagal Reglamentą (ES) 2017/1004;

(5)

todėl, remiantis Reglamento (ES) 2017/1004 4 straipsniu, šiuo sprendimu nustatomas privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusios ribinės vertės, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje, kaip nurodyta to reglamento 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose. To reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta išsami valstybių narių biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarka yra nustatyta Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/910 (5);

(6)

teisinio tikrumo sumetimais Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251 turėtų būti panaikintas;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priedu nustatomas 2020–2021 m. daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žuvininkystės sektoriuje programai įgyvendinti būtinas privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusios ribinės vertės, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje, sudarančių daugiametės Sąjungos programos dalis, nurodytas Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.

2 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251 panaikinamas nuo 2020 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2019 m. vasario 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 157, 2017 6 20, p. 1.

(2)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3)  2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).

(4)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(5)  2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/910, kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27).


PRIEDAS

I SKYRIUS

Moksliniai tyrimai jūroje

Turi būti atliekami bent visi šio priedo lentelėje (kuria pakeičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 10 lentelė) išvardyti moksliniai tyrimai jūroje, nebent po tyrimų peržiūros padaroma išvada, kad tyrimas nebetinkamas išteklių vertinimo ir žvejybos valdymo tikslais. Remiantis tais pačiais mokslinės peržiūros kriterijais į šį sąrašą gali būti įtraukti nauji tyrimai.

Valstybės narės Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsnyje nurodytuose darbo planuose nustato jūroje atliktinus mokslinius tyrimus ir atsako už juos.

Tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose dalyvaujančios valstybės narės turi koordinuoti savo darbą tame pačiame jūros regione.

Valstybės narės nacionaliniuose darbo planuose užtikrina, kad būtų išlaikyta ankstesnių tyrimų struktūra.

Šiuo skyriumi pakeičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 IV skyrius.

II SKYRIUS

Ribinės vertės

1)

Šis skyrius taikomas Sąjungos žuvininkystei ir juo pakeičiamos Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 V skyriaus nuostatos.

2)

Biologinių duomenų rinkti nereikia, jei žuvų išteklių arba rūšies atveju:

a)

valstybei narei tenkanti atitinkamo bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) dalis yra mažesnė nei 10 % viso Sąjungai skirto kiekio arba,

b)

kai BLSK nenustatytas, bendras valstybės narės iškraunamas tam tikro ištekliaus arba tam tikros rūšies žuvų kiekis yra mažesnis nei 10 % vidutinio bendro per ankstesnius trejus metus ES iškrauto kiekio, arba

c)

bendras metinis valstybės narės iškraunamas tam tikros rūšies žuvų kiekis yra mažesnis nei 200 tonų. Rūšims, kurių valdymo poreikiai yra specifiniai, jūros regiono lygmeniu gali būti nustatyta žemesnė ribinė vertė.

Kai kelių valstybių narių, kurių BLSK dalis yra mažesnė nei 10 %, atitinkamų kvotų suma yra didesnė nei 25 % tam tikro ištekliaus BLSK dalies, a punkte nurodyta 10 % ribinė vertė netaikoma ir valstybės narės užtikrina, kad užduotys būtų padalytos regiono lygmeniu siekiant užtikrinti, kad tų išteklių ėminiai būtų imami atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius.

Didelėms pelaginėms žuvims ir anadrominių bei katadrominių rūšių žuvims netaikomos jokios ribinės vertės.

3)

Nepažeidžiant konkretesnių su regioninėse žvejybos valdymo organizacijose prisiimtais įsipareigojimais susijusių nuostatų, biologinių duomenų rinkti nereikia, jei Sąjungai tenkanti tam tikrų tarptautiniu mastu naudojamų žuvų išteklių, išskyrus didelių pelaginių žuvų arba toli migruojančių žuvų išteklius, dalis yra mažesnė nei 10 %.

4)

Per dvejus metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos valstybės narės teikia laimikio įverčius, nustatytus per atliekamus mėgėjų žvejybos tyrimus, įskaitant tuos, kurie atlikti pagal duomenų rinkimo sistemą, arba per papildomas bandomąsias studijas. Pagal šiuos tyrimus galima įvertinti, kokią jūros regione sužvejoto visų rūšių, kurių mėgėjų laimikio duomenis reikia pateikti pagal šią daugiametę Sąjungos programą, verslinio laimikio dalį sudaro mėgėjų žvejybos laimikis. Tolesnė mėgėjų žvejybos nacionalinių tyrimų struktūra ir apimtis, įskaitant duomenų rinkimo ribines vertes, koordinuojama jūros regiono lygmeniu atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius.

Žuvų išteklių, kuriems taikomi atkūrimo planai arba daugiamečiai valdymo planai (tokie, kokie taikomi didelėms pelaginėms žuvims ir toli migruojančioms žuvims), mėgėjų žvejybos laimikiui netaikomos jokios ribinės vertės.

5)

Jei valstybės narės bendra akvakultūros produkcija sudaro mažiau nei 1 % Sąjungos bendros produkcijos kiekio ir vertės, socialinių ir ekonominių akvakultūros duomenų rinkti nereikia. Tų rūšių, kurių produkcija sudaro mažiau nei 10 % valstybės narės akvakultūros produkcijos kiekio ir vertės, akvakultūros duomenų rinkti nereikia. Be to, valstybės narės, kurių bendra akvakultūros produkcija sudaro mažiau nei 2,5 % Sąjungos bendros akvakultūros produkcijos kiekio ir vertės, gali nustatyti paprastesnę metodiką, pvz., bandomąsias studijas, ir ekstrapoliuoti privalomus rinkti rūšių, kurių produkcija sudaro daugiau nei 10 % valstybės narės akvakultūros produkcijos kiekio ir vertės, duomenis.

Baziniais duomenimis laikomi naujausi valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 762/2008 (1) pateikti duomenys ir Eurostato paskelbti atitinkami duomenys.

6)

Jei valstybės narės bendra akvakultūros produkcija sudaro mažiau nei 2,5 % Sąjungos bendros akvakultūros produkcijos kiekio ir vertės, su aplinka susijusių akvakultūros duomenų rinkti nereikia.

Baziniais duomenimis laikomi naujausi valstybės narės pagal Reglamentą (EB) Nr. 762/2008 pateikti duomenys ir Eurostato paskelbti atitinkami duomenys.

7)

Valstybė narė neprivalo dalyvauti (nei fiziškai, nei finansiškai) šio priedo mokslinių tyrimų jūroje sąraše išvardytuose moksliniuose tyrimuose jūroje, jei jai tenkanti tiriamosios tikslinės rūšies BLSK dalis nesiekia 3 % Sąjungos BLSK ribinės vertės. Kai BLSK nenustatytas, valstybė narė neprivalo dalyvauti (nei fiziškai, nei finansiškai) moksliniuose tyrimuose jūroje, jei per ankstesnius trejus metus jos iškrautas tam tikro ištekliaus ar tam tikros rūšies žuvų kiekis nesiekia 3 % bendro Sąjungoje iškrauto tų žuvų kiekio. Kelių žuvų rūšių tyrimams ir ekosistemos tyrimams ribinės vertės gali būti nustatytos jūros regiono lygmeniu.

8)

Nepaisant 2–7 punktų, tame pačiame jūros regione valstybės narės gali susitarti dėl alternatyvių ribinių verčių.

Mokslinių tyrimų jūroje sąrašas  (2)

Tyrimo pavadinimas

Santrumpa

Rajonas

Laikotarpis

Pagrindinės tiriamos rūšys

Baltijos jūra

Tarptautinis tyrimas tralu Baltijos jūroje

BITS Q1

BITS Q4

IIIaS, IIIb–d

1 ir 4 ketvirčiai

Menkės ir kitos demersinės žuvys

Tarptautinis akustinis (rudeninis) tyrimas Baltijos jūroje

BIAS

IIIa, IIIb–d

Rugsėjo–spalio mėn.

Silkės ir šprotai

Akustinis Rygos įlankos silkių tyrimas

GRAHS

IIId

3 ketvirtis

Silkės

Akustinis šprotų tyrimas

SPRAS

IIId

Gegužės mėn.

Šprotai ir silkės

Riugeno silkių lervų tyrimas

RHLS

IIId

Kovo–birželio mėn.

Silkės

Šiaurės jūra ir Arkties vandenyno rytinė dalis (ICES I ir II rajonai)

Tarptautinis tyrimas dugniniu tralu

IBTS Q1

IBTS Q3

IIIa, IV

1 ir 3 ketvirčiai

Juodadėmės menkės, menkės, ledjūrio menkės, silkės, šprotai, merlangai, skumbrės, norveginės menkutės

Tyrimas sijiniu tralu Šiaurės jūroje

BTS

IVb, IVc, VIId

3 ketvirtis

Jūrinės plekšnės, jūrų liežuviai

Demersinių žuvų jauniklių tyrimas

DYFS

Šiaurės jūros pakrantės

3 ir 4 ketvirčiai

Jūrinės plekšnės, jūrų liežuviai, rudosios krevetės

Jūrų liežuvių tyrimas tinklais

SNS

IVb, IVc

3 ketvirtis

Jūrų liežuviai, jūrinės plekšnės

Šiaurės jūros tobinių tyrimas

NSSS

IVa, IVb

4 ketvirtis

Tobinės

Tarptautinis šiaurinių jūrų ekosistemų tyrimas

ASH

IIa

Gegužės mėn.

Silkės, šiauriniai žydrieji merlangai

Norvegijos jūros ir gretimų vandens telkinių jūrinių ešerių tyrimas

REDNOR

II

Rugpjūčio–rugsėjo mėn.

Jūriniai ešeriai

Skumbrių ikrų tyrimas

(trimetis)

NSMEGS

IV

Gegužės–liepos mėn.

Skumbrių ikrų išneršiamas kiekis

Silkių lervų tyrimas

IHLS

IV, VIId

1 ir 3 ketvirčiai

Silkės, šprotų lervos

Akustinis Šiaurės jūros silkių tyrimas

NHAS

IIIa, IV, VIa

Birželio, liepos mėn.

Silkės, šprotai

Norveginių omarų tyrimas TV kamera (3 ir 4 funkciniai vienetai)

NTV3&4

IIIA

2 arba 3 ketvirtis

Norveginiai omarai

Norveginių omarų tyrimas TV kamera (6 funkc. vnt.)

NTV6

IVb

Rugsėjo mėn.

Norveginiai omarai

Norveginių omarų tyrimas TV kamera (7 funkc. vnt.)

NTV7

IVa

2 arba 3 ketvirtis

Norveginiai omarai

Norveginių omarų tyrimas TV kamera (8 funkc. vnt.)

NTV8

IVb

2 arba 3 ketvirtis

Norveginiai omarai

Norveginių omarų tyrimas TV kamera (9 funkc. vnt.)

NTV9

IVa

2 arba 3 ketvirtis

Norveginiai omarai

Šiaurės Atlantas (ICES V–XIV rajonai ir NAFO rajonai)

Tarptautinis jūrinių ešerių tyrimas tralu ir akustinis tyrimas (dvimetis)

REDTAS

Va, XII, XIV; NAFO SA 1–3

Birželio arba liepos mėn.

Jūriniai ešeriai

Flamandų kyšulio dugninių žuvų rūšių tyrimas

FCGS

3M

Liepos mėn.

Demersinės rūšys

Grenlandijos dugninių žuvų rūšių tyrimas

GGS

XIV, NAFO SA1

Spalio arba lapkričio mėn.

Menkės, jūriniai ešeriai ir kitos demersinės rūšys

3LNO dugninių žuvų rūšių tyrimas

PLATUXA

NAFO 3LNO

2 ir 3 ketvirčiai

Demersinės rūšys

Vakarų IBTS 4 ketvirčio tyrimas

(įskaitant Porkjupaino tyrimą)

IBTS Q4

VIa, VII, VIII, IXa

4 ketvirtis

Demersinės rūšys

Škotijos vakarų IBTS

IBTS Q1

VIa,VIIa

Kovo mėn.

Menkinės, silkės, skumbrės

ISBCBTS rugsėjo mėn.

ISBCBTS

VIIa, f, g

Rugsėjo mėn.

Jūrų liežuviai, jūrinės plekšnės

WCBTS

VIIe BTS

VIIe

Spalio mėn.

Jūrų liežuviai, jūrinės plekšnės, europiniai jūrų velniai, europinės mažažiotės plekšnės

Šiaurinių žydrųjų merlangų tyrimas

 

VI, VII

1 ir 2 ketvirčiai

Šiauriniai žydrieji merlangai

Tarptautinis skumbrių ir stauridžių ikrų tyrimas

(trimetis)

MEGS

VIa, VII,VIII, IXa

Sausio–liepos mėn.

Skumbrių, stauridžių išneršiami ikrai

Akustinis sardinių, ančiuvių, stauridžių tyrimas

 

VIII, IX

Kovo–gegužės mėn.

Sardinių, ančiuvių, skumbrių, stauridžių gausumo rodikliai

Sardinių DEPM

(trimetis)

 

VIIIc, IXa

2 ir 4 ketvirčiai

Neršiančių sardinių išteklių biomasė ir CUFES naudojimas

Akustinis neršiančių silkių/smulkiadyglių saulažuvių ir silkių/smulkiadyglių saulažuvių prieš nerštą tyrimas

 

VIa, VIIa–g

Liepos, rugsėjo, lapkričio, kovo, sausio mėn.

Silkės, šprotai

Ančiuvių biomasės tyrimas

BIOMAN

VIII

Gegužės mėn.

Neršiančių ančiuvių išteklių biomasė (DEP)

Norveginių omarų UWTV tyrimas (atviroje jūroje)

UWTV

(11–13 funkciniai vienetai)

VIa

2 arba 3 ketvirtis

Norveginiai omarai

Norveginių omarų UWTV tyrimas

Airijos jūra

UWTV

(15 funkc. vnt.)

VIIa

Rugpjūčio mėn.

Norveginiai omarai

Norveginių omarų UWTV tyrimas

Arano salų teritorija

UWTV

(17 funkc. vnt.)

VIIb

Birželio mėn.

Norveginiai omarai

Norveginių omarų UWTV tyrimas

Keltų jūra

UWTV

(20–22 funkciniai vienetai)

VIIg, h, j

Liepos mėn.

Norveginiai omarai

Norveginių omarų tyrimas

Atviroje jūroje Portugalijos vandenyse

UWTV

(28–29 funkciniai vienetai)

IXa

Birželio mėn.

Norveginiai omarai

Viduržemio jūros vandenys ir Juodoji jūra

Visos Viduržemio jūros akustinis tyrimas

MEDIAS

GSA 1, 6, 7, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 20, 22

Pavasaris–vasara (2, 3 ketvirčiai)

Smulkiųjų pelaginių žuvų rūšys

Tyrimas dugniniu tralu Juodojoje jūroje

BTSBS

GSA 29

Pavasaris–ruduo (2, 3, 4 ketvirčiai)

Paprastieji otai

Tyrimas pelaginiu tralu Juodojoje jūroje

PTSBS

GSA 29

Pavasaris–ruduo (2, 3, 4 ketvirčiai)

Šprotai ir paprastieji merlangai

Tarptautinis tyrimas dugniniu tralu Viduržemio jūroje

MEDITS

GSA 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25

Pavasaris–vasara (2, 3 ketvirčiai)

Demersinės rūšys


(1)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 (OL L 218, 2008 8 13, p. 1).

(2)  Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 10 lentelė pakeičiamas mokslinių tyrimų jūroje sąrašu.


4.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/27


KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2019/910

2019 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas,

kadangi:

(1)

remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 25 straipsniu, valstybės narės turi rinkti žuvininkystės valdymui būtinus biologinius, aplinkos, techninius ir socialinius bei ekonominius duomenis. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1251 (3) priimta 2017–2019 m. Sąjungos daugiametė duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (4) (toliau – Sąjungos daugiametė programa) nustos galioti 2019 m. gruodžio 31 d.;

(2)

Sąjungos daugiametė programa būtina, kad valstybės narės galėtų savo nacionaliniuose darbo planuose apibrėžti ir planuoti duomenų rinkimo veiklą. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (5) 21 straipsniu, tie nacionaliniai darbo planai turi būti pateikti Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, kuriais turi būti pradėtas taikyti darbo planas, spalio 31 d.;

(3)

siekiant pasirengti dabartinės Sąjungos daugiametės programos peržiūrai po 2019 m., vyksta konsultacijos su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ekspertais, regioninėmis koordinavimo grupėmis, valstybių narių atstovais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir jos bus baigtos tik 2019 m. pabaigoje. Taigi naujoji Sąjungos daugiametė programa, kurioje bus atsižvelgta į šių konsultacijų rezultatus, negali būti priimta iki 2021 m.;

(4)

todėl remiantis Reglamentu (ES) 2017/1004 būtina priimti 2020–2021 m. laikotarpiu taikytinas nuostatas dėl į dabartinę Sąjungos daugiametę programą įtrauktų biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo;

(5)

todėl remiantis Reglamento (ES) 2017/1004 4 straipsniu, šiuo sprendimu nustatoma išsami valstybių narių biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarka, nurodyta to reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte. 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyti privalomų tyrimų jūroje sąrašas ir su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusios ribinės vertės, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje, pateikiami Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/909 (6);

(6)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini Sąjungos daugiametei duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti, nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nustatoma 2020–2021 m. Sąjungos daugiametė duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žuvininkystės sektoriuje programa, kurią sudaro Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas išsamus duomenų reikalavimų sąrašas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 157, 2017 6 20, p. 1.

(2)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3)  2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).

(4)  OL L 207, 2016 8 1, p. 113.

(5)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(6)  2019 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 21).


PRIEDAS

I SKYRIUS (1)

Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamente (ES) 2017/1004, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (2), Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 (3) ir Reglamente (ES) Nr. 1380/2013. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)    žvejybos veiklą vykdantis laivas – laivas, kalendoriniais metais vieną ar daugiau dienų vykdęs bet kokią žvejybos operaciją. Laivas, per metus nevykdęs žvejybos operacijų, laikomas žvejybos veiklos nevykdančiu laivu;

2)    anadrominės rūšys – gyvieji vandens ištekliai, kurių gyvenimo ciklas prasideda nuo ikrų inkubacijos gėlame vandenyje ir kurie po to migruoja į sūrų vandenį, grįžta ir galiausiai neršia gėlame vandenyje;

3)    katadrominės rūšys – gyvieji vandens ištekliai, kurių gyvenimo ciklas prasideda nuo ikrų inkubacijos sūriame vandenyje ir kurie po to migruoja į gėlą vandenį, grįžta ir galiausiai neršia sūriame vandenyje;

4)    laimikio dalis – bendro laimikio dalis, pavyzdžiui, dalis, kurią sudaro iškrauti didesni nei mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, dalis, kurią sudaro iškrauti mažesni nei mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, dalis, kurią sudaro į jūrą išmesti mažesni nei mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, dalis, kurią sudaro pagal de minimis išimtį į jūrą išmesti individai, arba dalis, kurią sudaro į jūrą išmesti individai;

5)    diena jūroje – bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis (arba jo dalis), kuriuo laivas yra rajone, bet ne uoste;

6)    žvejybos diena – kalendorinė diena jūroje, kurią vykdoma žvejybos operacija, nedarant poveikio Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautiniams įpareigojimams. Vieno žvejybos reiso dienos gali būti įtraukiamos tiek į to reiso žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais, tiek į jo žvejybos aktyviosios žvejybos įrankiais dienų sumą;

7)    žvejybos plotas – geografinis vienetas (jų grupė), kuriame (-iuose) vykdoma žvejyba. Dėl jo (jų) susitariama jūros regiono lygmeniu remiantis jau esamais rajonais, nustatytais regioninių žvejybos valdymo organizacijų arba mokslo įstaigų;

8)    laivyno segmentas – tos pačios ilgio (bendrojo ilgio (LOA)) klasės laivų, per metus žvejojusių daugiausia tokiu pačiu žvejybos įrankiu, grupė;

9)    specializacija – grupė panašių rūšių (rūšių grupės) individų žvejybos operacijų, kurios vykdomos panašiais žvejybos įrankiais (4) tuo pačiu metų laikotarpiu ir (arba) tame pačiame rajone ir kurioms būdingas panašus naudojimo modelis;

10)    moksliniai tyrimai jūroje – reisai, vykdomi mokslinių tyrimų laivu arba išteklių ir ekosistemos stebėsenos tikslais atliekamų mokslinių tyrimų laivu, kurį šiai užduočiai vykdyti paskyrė įstaiga, atsakinga už nacionalinio darbo plano, parengto pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsnį, įgyvendinimą.

II SKYRIUS (5)

Duomenų rinkimo metodai

Duomenų rinkimo metodai ir kokybė turi atitikti numatytus tikslus, apibrėžtus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje, ir būti grindžiami geriausia praktika ir susijusių mokslo įstaigų siūloma atitinkama metodika. Šiuo tikslu metodus ir jų taikymo rezultatus reguliariai peržiūri nepriklausomos mokslo įstaigos siekdamos patikrinti jų tinkamumą bendros žuvininkystės politikos valdymo reikmėms.

III SKYRIUS (6)

Duomenų reikalavimai

1.   Duomenų rinkiniai

1.1.

Valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsnį rengiamuose darbo planuose nustato, kurie toliau nurodytų rinkinių duomenys turi būti renkami laikantis šio skyriaus 2–7 punktų:

a)

išteklių, sužvejotų vykdant Sąjungos verslinę žvejybą Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse ir mėgėjų žvejybą Sąjungos vandenyse, biologiniai duomenys pagal laimikio dalis;

b)

duomenys, reikalingi Sąjungos žvejybos poveikiui jūrų ekosistemai Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse įvertinti;

c)

Sąjungos žvejybos laivų veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse išsamūs duomenys, teikiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009;

d)

socialiniai ir ekonominiai žvejybos duomenys (7);

e)

socialiniai, ekonominiai ir su aplinka susiję akvakultūros duomenys.

1.2.

Kokius duomenis reikia rinkti, nustatoma pagal Reglamento (ES) 2017/1004 4 ir 5 straipsnius, atsižvelgiant į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti, priedo II skyriuje nustatytas ribines vertes.

1.3.

Duomenys renkami tam, kad iš jų būtų galima nustatyti patikimus žvejybos tipo, laikotarpio ir rajono įverčius atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius, sutartus jūros regiono lygmeniu. Duomenų rinkimo dažnumas turi būti koordinuojamas jūros regiono lygmeniu, nebent šiame priede ir atitinkamose lentelėse nustatyta kitaip.

2.   Išteklių, sužvejotų vykdant Sąjungos verslinę žvejybą Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse ir mėgėjų žvejybą Sąjungos vandenyse, biologiniai duomenys

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

a)

laimikio kiekiai pagal rūšis ir iš atskirų egzempliorių gauti biologiniai duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti:

i)

verslinės žvejybos atveju – visų 1A, 1B ir 1C lentelėse išvardytų išteklių laimikio dalių (įskaitant į jūrą išmestą laimikį ir nepageidaujamą laimikį) dydį ir žuvų ilgio pasikartojimo dažnumą, duomenis apibendrinant iki 6 lygio, nustatyto 2 lentelėje. Laiko matmens detalumas suderinamas jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

ii)

verslinės žvejybos atveju – 1A, 1B ir 1C lentelėse išvardytų išteklių laimikio vidutinį svorį ir sudėtį pagal amžių. Išteklių, kurių kintamieji turi būti surinkti, atranka ir laiko matmens detalumas suderinami jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

iii)

verslinės žvejybos atveju – 1A, 1B ir 1C lentelėse išvardytų išteklių laimikį sudarančių žuvų lyčių santykį ir brandos bei vislumo duomenis tokiu dažnumu, koks reikalingas mokslinėms rekomendacijoms parengti. Išteklių, kurių kintamieji turi būti surinkti, atranka ir laiko matmens detalumas suderinami jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

iv)

mėgėjų žvejybos atveju – 3 lentelėje išvardytų rūšių ir (arba) rūšių, kurių duomenis jūros regiono lygmeniu nuspręsta rinkti žvejybos valdymo tikslais, žuvų laimikio metinis dydis (skaičius ir svoris arba ilgis) ir paleistų žuvų kiekis. Su mėgėjų žvejybos laimikio žuvų amžiaus duomenimis ar kitais i–iii papunkčiuose nurodytais biologiniais duomenimis susiję galutinių naudotojų poreikiai vertinami jūros regiono lygmeniu;

b)

be pagal a punktą renkamų duomenų, 1E lentelėje nurodytų anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų, sužvejotų jų gyvavimo ciklo gėlojo vandens etape vykdant verslinę žvejybą (nepriklausomai nuo tos žvejybos vykdymo būdo), šie duomenys:

i)

su ištekliais susiję kintamieji (atskirų egzempliorių amžiaus, ilgio, svorio, lyties, brandos ir vislumo pagal gyvenimo etapą kintamieji, kurie dar išdėstomi pagal rūšis ir regionus) ir

ii)

metiniai laimikio kiekiai pagal amžiaus klasę arba gyvenimo etapą;

c)

papildomai:

apie kiekvieną ungurių valdymo vienetą bent viename upės baseine kasmet renkama tokia informacija (pvz., duomenys, įverčiai, santykinės tendencijos ir kt.):

i)

naujų egzempliorių gausumas,

ii)

geltonųjų ungurių išteklių gausumas ir

iii)

emigruojančių sidabrinių ungurių skaičius arba svoris ir lyčių santykis;

apie visas laukines lašišas: kasmet (nebent regiono lygmeniu sutarta kitaip) renkama informacija apie rituolių bei margiukių kiekį ir į aukštupį plaukiančių individų skaičių.

Upės, kuriose turi būti vykdoma ungurių ir lašišų stebėsena, paskiriamos regiono lygmeniu. Išteklių, kurių kintamieji turi būti surinkti, atranka koordinuojama regiono lygmeniu atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius.

3.   Duomenys, skirti Sąjungos žvejybos poveikiui jūrų ekosistemoms Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse įvertinti

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

a)

bet kokio tipo žvejybos visos atsitiktinės paukščių, žinduolių, roplių ir Sąjungos teisės aktais bei tarptautiniais susitarimais saugomų rūšių, įskaitant 1D lentelėje išvardytas rūšis, žuvų priegaudos duomenys (nurodant ir tuos atvejus, kai tokios atsitiktinės priegaudos nebuvo), užfiksuoti per mokslinio stebėjimo žvejybos laivuose reisus arba pačių žvejų užregistruoti laivo žurnaluose.

Jei manoma, kad per stebėjimo reisus surinktų duomenų apie atsitiktinę priegaudą nepakanka galutinių naudotojų poreikiams patenkinti, valstybės narės taiko kitą metodiką. Šios metodikos atranka suderinama jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

b)

duomenys, padedantys įvertinti Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse vykdomos žvejybos poveikį jūros buveinėms.

Žvejybos poveikiui jūros buveinėms įvertinti naudojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 registruojami kintamieji. Duomenys išskaidomi iki 3 žvejybos veiklos duomenų lygio (8), išskyrus atvejus, kai reikia smulkesnio lygio apibendrintų regioninio lygmens duomenų, visų pirma saugomų jūrų teritorijų atveju.

Kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 užregistruoti duomenys nėra tinkamai išskirstyti arba nėra numatytoms mokslo reikmėms tinkamos kokybės ar apimties, jie renkami alternatyviu būdu, naudojant tinkamus ėminių ėmimo metodus. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 užregistruoti duomenys turi būti tinkamu apibendrinimo lygiu pateikiami darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms;

c)

duomenys, pagal kuriuos vertinamas žvejybos lygis ir žvejybos veiklos poveikis jūrų biologiniams ištekliams ir jūrų ekosistemoms, pvz., poveikis neverslinėms rūšims, plėšrūnų ir grobio ryšiui ir natūraliam žuvų mirtingumui kiekviename jūros regione.

Tokie duomenys pirmiausia vertinami per bandomuosius tyrimus. Remdamosi šių bandomųjų tyrimų rezultatais valstybės narės kiekvienam jūros regionui nustato būsimo duomenų rinkimo, koordinuojamo jūros regiono lygmeniu atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius, reikalavimus.

4.   Sąjungos žvejybos laivų veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse išsamūs duomenys (9) , registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009

Duomenis, pagal kuriuos vertinama Sąjungos žvejybos laivų veikla Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse, sudaro 4 lentelėje nurodyti kintamieji. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 registruojami, teikiami ir persiunčiami duomenys turi būti pirmine forma teikiami darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms. Jei šie duomenys neturi būti renkami pagal pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 arba jei pagal jį surinkti duomenys nėra tinkamai detalizuoti arba nėra numatytoms mokslo reikmėms tinkamos kokybės ar apimties, jie renkami alternatyviu būdu, naudojant tinkamus ėminių ėmimo metodus. Tie metodai turi leisti įvertinti 4 lentelėje išvardytus kintamuosius žemiausiu atitinkamu geografiniu lygmeniu pagal laivyno segmentą (5a lentelė) ir specializacijos 6 lygį (2 lentelė).

5.   Socialiniai ir ekonominiai žvejybos duomenys, padedantys vertinti Sąjungos žvejybos sektoriaus socialinės ir ekonominės veiklos rezultatus

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

a)

5A lentelėje nurodyti ekonominiai kintamieji pagal 5B lentelėje nurodytą sektoriaus segmentaciją ir pagal 5C lentelėje apibrėžtus supraregionus.

Populiaciją sudaro visi žvejybos veiklą vykdantys ir jos nevykdantys laivai, ataskaitinių metų gruodžio 31 d. esantys Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 (10) nustatytame Sąjungos žvejybos laivyno registre, ir laivai, kurių tą dieną registre nėra, bet kurie tais ataskaitiniais metais žvejojo bent vieną dieną.

Žvejybos veiklos nevykdančių laivų atveju renkami tik kapitalo vertės ir kapitalo sąnaudų duomenys.

Tais atvejais, kai kyla fizinių ir (arba) juridinių asmenų atpažinimo rizika, statistinių duomenų konfidencialumui užtikrinti teikiant ekonominius kintamuosius gali būti taikomas klasteriavimas. Klasteriavimas prireikus taip pat gali būti naudojamas statistiškai patikimam ėminių ėmimo planui sudaryti. Klasteriavimo schema ilgainiui turi išlikti ta pati.

Ekonominiai duomenys renkami kasmet;

b)

6 lentelėje nurodyti socialiniai kintamieji.

Socialiniai duomenys renkami kas trejus metus pradedant 2018 m.

Įdarbinimo duomenys pagal išsilavinimo lygį ir pilietybę gali būti renkami remiantis bandomaisiais tyrimais.

6.   Socialiniai, ekonominiai ir su aplinka susiję jūrų akvakultūros ir, pasirinktinai, gėlojo vandens akvakultūros duomenys, padedantys vertinti Sąjungos akvakultūros sektoriaus socialinės, ekonominės ir su aplinka susijusios veiklos rezultatus

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

a)

7 lentelėje nurodyti ekonominiai kintamieji pagal 9 lentelėje nustatytą sektoriaus segmentaciją.

Populiaciją sudaro visos įmonės, kurių pagrindinei veiklai priskiriami Europos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) (11) 03.21 ir 03.22 kodai ir kurios siekia pelno.

Ekonominiai duomenys renkami kasmet;

b)

6 lentelėje nurodyti socialiniai kintamieji.

Socialiniai duomenys renkami kas trejus metus pradedant 2018 m.

Įdarbinimo duomenys pagal išsilavinimo lygį ir pilietybę gali būti renkami remiantis bandomaisiais tyrimais.

c)

8 lentelėje nurodyti su aplinka susiję akvakultūros duomenys, padedantys vertinti su aplinka susijusios jos veiklos rezultatų aspektus.

Aplinkos duomenys gali būti renkami remiantis bandomaisiais tyrimais ir ekstrapoliuojami siekiant gauti su valstybėje narėje užaugintų žuvų bendru kiekiu susijusius bendrus dydžius.

Aplinkos duomenys renkami kas dvejus metus.

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1A lentelė  (12)

Ištekliai Sąjungos vandenyse

Rūšis (bendrinis pavadinimas)

Rūšis (mokslinis pavadinimas)

Rajonas (ICES (13), IBSFC (14) ar FAO (15) rajono kodas), kuriame yra ištekliai/išteklių kodas

Arkties vandenyno rytinė dalis, Norvegijos jūra ir Barenco jūra

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

I, II

Paprastosios brosmės

Brosme brosme

I, II

Prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinės silkės

Clupea harengus

I, II

Atlantinės menkės

Gadus morhua

I, II

Paprastosios stintenės

Mallotus villosus

I, II

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

I, II

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

I–II

Šiaurinės dryžakojės krevetės

Pandalus borealis

I, II

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

I, II

Juodieji paltusai

Reinhardtius hippoglossoides

I, II

Atlantinės lašišos

Salmo salar

I, II

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

II

Didieji jūriniai ešeriai

Sebastes marinus

I, II

Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai

Sebastes mentella

I, II

Paprastosios stauridės

Trachurus trachurus

IIa

Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Tobinės

Ammodytidae

IIIa

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

IIIa

Atlantinės silkės

Clupea harengus

IIIa/22–24, IIIa

Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai

Coryphaenoides rupestris

IIIa

Pilkieji jūrgaidžiai

Eutrigla gurnardus

IIIa

Raudonieji jūrgaidžiai

Aspitrigla cuculus

IIIa

Atlantinės menkės

Gadus morhua

IIIaN

Atlantinės menkės

Gadus morhua

IIIaS

Raudonosios plekšnės

Glyptocephalus cynoglossus

IIIa

Paprastosios gelsvapelekės plekšnės

Limanda limanda

IIIa

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

IIIa

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

IIIa

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

IIIa

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

IIIa

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Funkcinis vienetas

Šiaurinės dryžakojės krevetės

Pandalus borealis

IIIa

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

IIIa

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

IIIa

Atlantinės lašišos

Salmo salar

IIIa

Paprastieji otai

Psetta maxima

IIIa

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

IIIa

Švelnieji rombai

Scophthalmus rhombus

IIIa

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

IIIa

Atlantiniai šprotai

Sprattus sprattus

IIIa

Norveginės menkutės

Trisopterus esmarki

IIIa

Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)

Selachii, Rajidae

IIIa

Baltijos jūra

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

22–32

Atlantinės silkės

Clupea harengus

22–24/25–29, 32/30/31/Rygos įlanka

Europiniai sykai

Coregonus lavaretus

IIId

Paprastosios seliavos

Coregonus albula

22–32

Atlantinės menkės

Gadus morhua

22–24/25–32

Paprastosios gelsvapelekės plekšnės

Limanda limanda

22–32

Paprastieji europiniai ešeriai

Perca fluviatilis

IIId

Europinės upinės plekšnės

Platichtys flesus

22–32

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

22–32

Paprastieji otai

Psetta maxima

22–32

Atlantinės lašišos

Salmo salar

22–31/32

Paprastieji šlakiai

Salmo trutta

22–32

Paprastieji sterkai

Sander lucioperca

IIId

Švelnieji rombai

Scophthalmus rhombus

22–32

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

22

Atlantiniai šprotai

Sprattus sprattus

22–32

Šiaurės jūra ir rytinė Lamanšo dalis

Tobinės

Ammodytidae

IV

Vilkžuvės

Anarhichas spp.

IV

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

IV, VIId

Argentinos

Argentina spp.

IV

Pilkieji jūrgaidžiai

Eutrigla gurnardus

IV

Paprastosios brosmės

Brosme brosme

IV

Atlantinės silkės

Clupea harengus

IV, VIId

Paprastosios smėlinės krevetės

Crangon crangon

IV, VIId

Paprastieji vilkešeriai

Dicentrarchus labrax

IV, VIId

Pilkieji jūrgaidžiai

Eutrigla gurnardus

IV

Atlantinės menkės

Gadus morhua

IV, VIId

Raudonosios plekšnės

Glyptocephalus cynoglossus

IV

Melsvažiočiai ešeriai

Helicolenus dactylopterus

IV

Dėmėtieji megrimai

Lepidorhombus boscii

IV, VIId

Paprastieji megrimai

Lepidorhombus whiffiagonis

IV, VIId

Paprastosios gelsvapelekės plekšnės

Limanda limanda

IV, VIId

Juodapilviai jūrų velniai

Lophius budegassa

IV, VIId

Europiniai jūrų velniai

Lophius piscatorius

IV

Šiauriniai grenadieriai

Macrourus berglax

IV

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

IV

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

IV, VIId

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

IV, VII

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

IV, VIId

Europinės mažažiotės plekšnės

Microstomus kitt

IV, VIId

Melsvosios molvos

Molva dypterygia

IV

Paprastosios molvos

Molva molva

IV

Europinės barzdotės

Mullus barbatus

IV, VIId

Viduržemio jūros barzdotės

Mullus surmuletus

IV, VIId

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Visi funkciniai vienetai

Šiaurinės dryžakojės krevetės

Pandalus borealis

IVa rytinė dalis/IVa/IV

Didžiosios šukutės

Pecten maximus

VIId

Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės

Phycis blennoides

IV

Paprastosios siūlapelekės vėgėlės

Phycis phycis

IV

Europinės upinės plekšnės

Platichthys flesus

IV

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

IV

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

VIId

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

IV

Paprastieji otai

Psetta maxima

IV, VIId

Juodieji paltusai

Reinhardtius hippoglossoides

IV

Atlantinės lašišos

Salmo salar

IV, VIId

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

IV, VIId

Švelnieji rombai

Scophthalmus rhombus

IV, VIId

Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai

Sebastes mentella

IV

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

IV

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

VIId

Atlantiniai šprotai

Sprattus sprattus

IV/VIId

Paprastosios stauridės

Trachurus trachurus

IV, VIId

Gelsvieji jūrgaidžiai

Trigla lucerna

IV

Norveginės menkutės

Trisopterus esmarki

IV

Paprastosios saulažuvės

Zeus faber

IV, VIId

Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)

Selachii, Rajidae

IV, VIId

Šiaurės rytų Atlantas ir vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis

Berdo švelniagalvės

Alepocephalus bairdii

VI, XII

Tobinės

Ammodytidae

VIa

Smulkiadyglės saulažuvės

Capros aper

V, VI, VII

Didžiosios šukutės

Pecten maximus

IV, VI, VII

Karališkosios šukutės

Aequipecten opercularis

VII

Voriniai krabai

Maja squinado

V, VI, VII

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

Visi rajonai

Juodosios kalavijos

Aphanopus spp.

Visi rajonai

Argentinos

Argentina spp.

Visi rajonai

Paprastieji sidabriniai kupriai

Argyrosomus regius

Visi rajonai

Raudonieji jūrgaidžiai

Aspitrigla cuculus

Visi rajonai

Paprastieji beriksai

Beryx spp.

Visi rajonai, išskyrus X ir IXa

Paprastieji beriksai

Beryx spp.

IXa ir X

Paprastieji uoliniai krabai

Cancer pagurus

Visi rajonai

Atlantinės silkės

Clupea harengus

VIa/VIaN/

VIa S, VIIbc/VIIa/VIIj

Atlantiniai jūriniai unguriai

Conger conger

Visi rajonai, išskyrus X

Atlantiniai jūriniai unguriai

Conger conger

X

Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai

Coryphaenoides rupestris

Visi rajonai

Šokoladiniai dygliarykliai

Dalatias licha

Visi rajonai

Paprastieji dygliauodegiai

Dasyatis pastinaca

VII, VIII

Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai

Deania calcea

V, VI, VII, IX, X, XII

Paprastieji vilkešeriai

Dicentrarchus labrax

Visi rajonai, išskyrus IX

Paprastieji vilkešeriai

Dicentrarchus labrax

IX

Paprastieji jūrų liežuvėliai

Dicologlossa cuneata

VIIIc, IX

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

IXa (tik Kadizas)

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

VIII

Naktiniai juodieji dygliarykliai

Etmopterus spinax

VI, VII, VIII

Pilkieji jūrgaidžiai

Eutrigla gurnardus

VII d, e

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Va/Vb/VIa/VIb/VIIa/VIIe–k

Raudonosios plekšnės

Glyptocephalus cynoglossus

VI, VII

Melsvažiočiai ešeriai

Helicolenus dactylopterus

Visi rajonai

Europiniai omarai

Homarus gammarus

Visi rajonai

Islandiniai pjūklapilviai beriksai

Hoplostethus atlanticus

Visi rajonai

Uodeguotosios kalavijos

Lepidopus caudatus

IXa

Dėmėtieji megrimai

Lepidorhombus boscii

VIIIc, IXa

Paprastieji megrimai

Lepidorhombus whiffiagonis

VI/VII, VIIIabd/VIIIc, IXa

Paprastosios gelsvapelekės plekšnės

Limanda limanda

VIIe/VIIa,f–h

Paprastieji kalmarai

Loligo vulgaris

Visi rajonai, išskyrus VIIIc, IXa

Paprastieji kalmarai

Loligo vulgaris

VIIIc, IXa

Juodapilviai jūrų velniai

Lophius budegassa

IV, VI/VIIb–k, VIIIabd

Juodapilviai jūrų velniai

Lophius budegassa

VIIIc, IXa

Europiniai jūrų velniai

Lophius piscatorious

IV, VI/VIIb–k, VIIIabd

Europiniai jūrų velniai

Lophius piscatorious

VIIIc, IXa

Paprastosios stintenės

Mallotus villosus

XIV

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Va/Vb

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

VIa/VIb/VIIa/VIIb–k

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

VIII/IX, X

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Vb/VIa/VIb/VIIa/VIIe–k

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

IIIa, IV, VI, VII, VIIIab/VIIIc, IXa

Paprastieji jūrų liežuvėliai

Microchirus variegatus

Visi rajonai

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

I–IX, XII, XIV

Europinės mažažiotės plekšnės

Microstomus kitt

Visi rajonai

Melsvosios molvos

Molva dypterygia

Visi rajonai, išskyrus X

Didžiaakės molvos

Molva macrophthalma

X

Paprastosios molvos

Molva molva

Visi rajonai

Viduržemio jūros barzdotės

Mullus surmuletus

Visi rajonai

Žvaigždėtieji kiauniarykliai

Mustelus asterias

VI, VII, VIII, IX

Europiniai kiauniarykliai

Mustelus mustelus

VI, VII, VIII, IX

Viduržemio jūros kiauniarykliai

Mustelus punctulatus

VI, VII, VIII, IX

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

VI funkcinis vienetas

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

VII funkcinis vienetas

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

VIII, IX funkciniai vienetai

Paprastieji aštuonkojai

Octopus vulgaris

Visi rajonai, išskyrus VIIIc, IXa

Paprastieji aštuonkojai

Octopus vulgaris

VIIIc, IXa

Raudonpelekiai pagelai

Pagellus bogaraveo

IXa, X

Dryžakojės krevetės

Pandalus spp.

Visi rajonai

Ilganosės rausvosios krevetės

Parapenaeus longirostris

IXa

Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės

Phycis blennoides

Visi rajonai

Paprastosios siūlapelekės vėgėlės

Phycis phycis

Visi rajonai

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

VIIa/VIIe/VIIfg

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

VIIbc/VIIh–k/VIII, IX, X

Sidabriniai polakai

Pollachius pollachius

Visi rajonai, išskyrus IX, X

Sidabriniai polakai

Pollachius pollachius

IX, X

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

Va/Vb/IV, IIIa, VI

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

VII, VIII

Amerikinės rudosios černos

Polyprion americanus

X

Paprastieji otai

Psetta maxima

Visi rajonai

Juodieji paltusai

Reinhardtius hippoglossoides

V, XIV/VI

Atlantiniai paltusai

Hippoglossus hippoglossus

V, XIV

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Visi rajonai

Europinės sardinės

Sardina pilchardus

VIIIabd/VIIIc, IXa

Afrikinės skumbrės

Scomber colias

VIII, IX, X

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

II, IIIa, IV, V, VI, VII, VIII, IX

Švelnieji rombai

Scophthalmus rhombus

Visi rajonai

Didieji jūriniai ešeriai

Sebastes marinus

ICES V, VI, XII, XIV parajoniai ir NAFO SA 2 + (kvadr. 1F + 3K)

Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai

Sebastes mentella

ICES V, VI, XII, XIV parajoniai ir NAFO SA 2 + (kvadr. 1F + 3K)

Sepijos

Sepia officinalis

Visi rajonai

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

VIIa/VIIfg

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

VIIbc/VIIhjk/IXa/VIIIc

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

VIIe

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

VIIIab

Jūriniai karosai

Sparidae

Visi rajonai

Viduržemio jūros stauridės

Trachurus mediterraneus

VIII, IX

Atlantinės stauridės

Trachurus picturatus

VIII, IX, X

Paprastosios stauridės

Trachurus trachurus

IIa, IVa, Vb, VIa, VIIa–c, e–k, VIIIabde/X

Paprastosios stauridės

Trachurus trachurus

VIIIc, IXa

Menkutės

Trisopterus spp.

Visi rajonai

Paprastosios saulažuvės

Zeus faber

Visi rajonai

Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)

Selachii, Rajidae

IV, VIId

Viduržemio jūra ir Juodoji jūra

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

Visi Viduržemio jūros rajonai

Didžiosios raudonosios krevetės

Aristeomorpha foliacea

Visi Viduržemio jūros rajonai

Afrikinės gelmių krevetės

Aristeus antennatus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Dryžieji jūriniai karosai

Boops boops

1.3, 2.1, 2.2, 3.1, 3.2

Mažosios auksinės skumbrės

Coryphaena equiselis

Visi Viduržemio jūros rajonai

Didžiosios auksinės skumbrės

Coryphaena hippurus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Paprastieji vilkešeriai

Dicentrarchus labrax

Visi Viduržemio jūros rajonai

Garbanotosios eledonos

Eledone cirrhosa

1.1, 1.3, 2.1, 2.2, 3.1

Muskusinės eledonos

Eledone moschata

1.3, 2.1, 2.2, 3.1

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

Juodoji jūra GSA 29

Pilkieji jūrgaidžiai

Eutrigla gurnardus

2.2, 3.1

Kalmarai

Illex spp., Todarodes spp.

Visi Viduržemio jūros rajonai

Buriažuvinės

Istiophoridae

Visi Viduržemio jūros rajonai

Paprastieji kalmarai

Loligo vulgaris

Visi Viduržemio jūros rajonai

Juodapilviai jūrų velniai

Lophius budegassa

1.1, 1.2, 1.3, 2.2, 3.1

Europiniai jūrų velniai

Lophius piscatorius

1.1, 1.2, 1.3, 2.2, 3.1

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Juodoji jūra GSA 29

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

Visi Viduržemio jūros rajonai

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

1.1, 3.1

Kefalinės

Mugilidae

1.3, 2.1, 2.2, 3.1

Europinės barzdotės

Mullus barbatus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Europinės barzdotės

Mullus barbatus

Juodoji jūra GSA 29

Viduržemio jūros barzdotės

Mullus surmuletus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Paprastieji aštuonkojai

Octopus vulgaris

Visi Viduržemio jūros rajonai

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Raudonieji pagelai

Pagellus erythrinus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Ilganosės rausvosios krevetės

Parapenaeus longirostris

Visi Viduržemio jūros rajonai

Rainosios karališkosios krevetės

Penaeus kerathurus

3.1

Paprastieji otai

Psetta maxima

Juodoji jūra GSA 29

Europinės sardinės

Sardina pilchardus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Paprastosios skumbrės

Scomber spp.

Visi Viduržemio jūros rajonai

Sepijos

Sepia officinalis

Visi Viduržemio jūros rajonai

Europiniai jūrų liežuviai

Solea vulgaris

1.2, 2.1, 3.1

Auksaspalvės dorados

Sparus aurata

1.2, 3.1

Paprastosios smaridės

Spicara smaris

2.1, 3.1, 3.2

Atlantiniai šprotai

Sprattus sprattus

Juodoji jūra GSA 29

Krevetės maldininkės

Squilla mantis

1.3, 2.1, 2.2

Viduržemio jūros stauridės

Trachurus mediterraneus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Viduržemio jūros stauridės

Trachurus mediterraneus

Juodoji jūra GSA 29

Paprastosios stauridės

Trachurus trachurus

Visi Viduržemio jūros rajonai

Paprastosios stauridės

Trachurus trachurus

Juodoji jūra GSA 29

Gelsvieji jūrgaidžiai

Trigla lucerna

1.3, 2.2, 3.1

Veneriniai

Veneridae

2.1, 2.2

Afijos

Aphia minuta

GSA 9, 10, 16 ir 19

Aterinos

Atherina spp.

GSA 9, 10, 16 ir 19

Mažosios menkutės

Trisopterus minutus

Visi regionai

Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)

Selachii, Rajidae

Visi regionai

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1B lentelė  (17)

Atokiausių Sąjungos regionų ištekliai

Rūšis (bendrinis pavadinimas)

Rūšis (mokslinis pavadinimas)

Prancūzijos Gviana

Purpuriniai rifešeriai

Lutjanus purpureus

Lieknosios rudosios krevetės

Farfantepenaeus subtilis

Paprastosios korvinos

Cynoscion acoupa

Šteindachnerio sterkiniai kupriai

Cynoscion steindachneri

Žalieji sterkiniai kupriai

Cynoscion virescens

Jūriniai šamai

Ariidae

Atlantiniai triuodegiai ešeriai

Lobotes surinamensis

Torotai

Genyatremus luteus

Robalai

Centropomus spp.

Akmeniniai ešeriai

Serranidae

Kefalės

Mugil spp.

Gvadelupa ir Martinika

Rifešeriai

Lutjanidae

Ešeriai kriuksiai

Haemulidae

Akmeniniai ešeriai

Serranidae

Zebrinės sparnapelekės

Pterois volitans

Skumbrinės

Scombridae

Atlantiniai marlinai

Makaira nigricans

Didžiosios auksinės skumbrės

Coryphaena hippurus

Majotas ir Reunjono sala

Rifešeriai

Lutjanidae

Akmeniniai ešeriai

Serranidae

Skumbrinės

Scombridae

Paprastosios durklažuvės

Xiphias gladius

Buriažuvinės

Istiophoridae

Didžiosios auksinės skumbrės

Coryphaena hippurus

Didžiaakės stauridės

Selar crumenophthalmus

Azorų, Madeiros ir Kanarų salos

Afrikinės skumbrės

Scomber colias

Sardinėlės

Sardinella maderensis

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Europinės sardinės

Sardina pilchardus

Viduržemio jūros papūgžuvės

Sparisoma cretense

Dubenukiniai

Patellidae

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1C lentelė (1)

Ištekliai jūrų regionuose, valdomi regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) ir pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS)

IATTC (Amerikos tropinių tunų komisija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Thunnus albacares

Gelsvauodegiai tunai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Thunnus obesus

Didžiaakiai tunai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Katsuwonus pelamis

Dryžieji tunai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Thunnus alalunga

Ilgapelekiai tunai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Thunnus orientalis

Ramiojo vandenyno tunai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Xiphias gladius

Paprastosios durklažuvės

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Makaira nigricans (arba mazara)

Atlantiniai marlinai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Makaira indica

Juodieji marlinai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis

Tetrapturus audax

Dryžieji marlinai

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

Didelis


ICCAT (Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Thunnus albacares

Gelsvauodegiai tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Thunnus obesus

Didžiaakiai tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Katsuwonus pelamis

Dryžieji tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Thunnus alalunga

Ilgapelekiai tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Thunnus thynnus

Paprastieji tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Xiphias gladius

Paprastosios durklažuvės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Makaira nigricans (arba mazara)

Atlantiniai marlinai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Istiophorus albicans

Atlantinės buriažuvės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Tetrapturus albidus

Atlantiniai baltieji marlinai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Prionace glauca

Melsvieji rykliai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Auxis rochei

Skersadryžiai skumbriniai tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Sarda sarda

Atlantinės pelamidės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Didelis

Euthynnus alleteratus

Vakariniai tuniukai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Thunnus atlanticus

Atlantiniai juodapelekiai tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Orcynopsis unicolor

Vienspalviai bonitai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Scomberomorus brasiliensis

Brazilinės skumbrės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Scomberomorus regalis

Ispaninės karališkosios skumbrės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Auxis thazard

Paprastieji skumbriniai tunai

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Scomberomorus cavalla

Atlantinės karališkosios skumbrės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Scomberomorus tritor

Afrikinės karališkosios skumbrės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Scomberomorus maculatus

Ispaninės dėmėtosios skumbrės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Acanthocybium solandri

Dygiosios pelamidės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis

Coryphaena hippurus

Didžiosios auksinės skumbrės

Atlanto vandenynas ir gretimos jūros

Vidutinis


NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

RŽVO apibrėžti ištekliai

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Gadus morhua

Atlantinės menkės

NAFO 2J 3KL

Mažas

Gadus morhua

Atlantinės menkės

NAFO 3M

Didelis

Gadus morhua

Atlantinės menkės

NAFO 3NO

Didelis

Gadus morhua

Atlantinės menkės

NAFO 3Ps

Didelis

Gadus morhua

Atlantinės menkės

NAFO SA1

Didelis

Glyptocephalus cynoglossus

Raudonosios plekšnės

NAFO 3NO

Didelis

Glyptocephalus cynoglossus

Raudonosios plekšnės

NAFO 2J3KL

Mažas

Hippoglossoides platessoides

Europinės paltusinės plekšnės

NAFO 3LNO

Didelis

Hippoglossoides platessoides

Europinės paltusinės plekšnės

NAFO 3M

Didelis

Limanda ferruginea

Geltonuodegės plekšnės

NAFO 3LNO

Vidutinis

Coryphaenoides rupestris

Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai

NAFO SA0 + 1

Mažas

Macrourus berglax

Šiauriniai grenadieriai

NAFO SA2 + 3

Didelis

Pandalus borealis

Šiaurinės dryžakojės krevetės

NAFO 3LNO

Didelis

Pandalus borealis

Šiaurinės dryžakojės krevetės

NAFO 3M

Didelis

Amblyraja radiata

Žvaigždėtosios rajos

NAFO 3LNOPs

Didelis

Reinhardtius hippoglossoides

Juodieji paltusai

NAFO 3KLMNO

Didelis

Reinhardtius hippoglossoides

Juodieji paltusai

NAFO SA1

Didelis

Hippoglossus hippoglossus

Atlantiniai paltusai

NAFO SA1

Mažas

Sebastes mentella

Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai

NAFO SA1

Didelis

Sebastes spp.

Paprastieji jūriniai ešeriai

NAFO 3LN

Didelis

Sebastes spp.

Paprastieji jūriniai ešeriai

NAFO 3M

Didelis

Sebastes spp.

Paprastieji jūriniai ešeriai

NAFO 3O

Didelis

Urophycis tenuis

Balkšvosios siaurapelekės vėgėlės

NAFO 3NO

Didelis

Mallotus villosus

Paprastosios stintenės

NAFO 3NO

Didelis

Beryx spp.

Paprastieji beriksai

NAFO 6G

Didelis

Illex illecebrosus

Šiauriniai trumpapelekiai kalmarai

NAFO 3 + 4 parajoniai

Mažas

Salmo salar

Atlantinės lašišos

NAFO S1+ ICES XIV parajonis,

NEAF, NASCO

Didelis

 


FAO 34 jūrų rajonas. Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas (CECAF)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Brachydeuterus spp.

Afrikinės nernės

34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Caranx spp.

Paprastosios karangės

34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Cynoglossus spp.

Kreivažiočiai jūrų liežuviai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Decapterus spp.

Dešimtpelekės stauridės

34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Dentex canariensis

Kanarų dančiai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Vidutinis

Dentex congoensis

Konginiai dančiai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Vidutinis

Dentex macrophthalmus

Didžiaakiai dančiai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Dentex maroccanus

Marokiniai dančiai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Vidutinis

Dentex spp.

Dančiai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Engraulis encrasicolus

Europiniai ančiuviai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Epinephelus aeneus

Baltadryžiai gruperiai

34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Ethmalosa fimbriata

Bongos

34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Farfantepenaeus notialis

Pietinės rudosios krevetės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Galeoides decadactylus

Dešimtapirštės siūlapelkės

34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Loligo vulgaris

Paprastieji kalmarai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Merluccius polli

Bengelinės jūrinės lydekos

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Merluccius senegalensis

Senegalinės jūrinės lydekos

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Merluccius spp.

Kitos jūrinės lydekos

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Vidutinis

Octopus vulgaris

Paprastieji aštuonkojai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Pagellus acarne

Sidabriniai pagelai

34.1.1.

Didelis

Pagellus bellottii

Raudonieji pagelai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Pagellus bogaraveo

Raudonpelekiai pagelai

34.1.1.

Vidutinis

Pagellus spp.

Pagelai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Pagrus caeruleostictus

Melsvadėmės dorados

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Parapenaeus longirostris

Ilganosės rausvosios krevetės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Pomadasys incisus

Rudosios nernės

34.1.1.

Vidutinis

Pomadasys spp.

Paprastosios nernės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Pseudotolithus spp.

Jūrų kapitonai

34.1.1

Didelis

Sardina pilchardus

Europinės sardinės

34.1.1, 34.1.3

Didelis

Sardinella aurita

Apvaliosios sardinėlės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Sardinella maderensis

Madeirinės sardinėlės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Scomber japonicus

Japoninės skumbrės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Scomber spp.

Kitos skumbrės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Sepia hierredda

Didžiosios sepijos

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Sepia officinalis

Paprastoji sepija

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Sepia spp.

Paprastosios sepijos

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Vidutinis

Sparidae

Jūriniai karosai

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Sparus spp.

Dorados

34.1.1

Didelis

Trachurus trachurus

Paprastosios stauridės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Trachurus trecae

Juodosios stauridės

34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6

Didelis

Umbrina canariensis

Kanarinės umbrinos

34.3.3–6

Vidutinis


SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Dissostichus eleginoides

Patagoniniai nototeniniai dančiai

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Beryx spp.

Paprastieji beriksai

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Chaceon spp.

Auksuotieji krabai

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Pseudopentaceros richardsoni

Pelaginės ylapelekės šernažuvės

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Helicolenus spp.

Bepūsliai ešeriai

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Hoplostethus atlanticus

Islandiniai pjūklapilviai beriksai

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Trachurus spp.

Paprastosios stauridės

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Scomber spp.

Paprastosios skumbrės

Pietryčių Atlanto dalis

Didelis

Polyprion americanus

Amerikinės rudosios černos

Pietryčių Atlanto dalis

Vidutinis

Jasus tristani

Tristano uoliniai langustai

Pietryčių Atlanto dalis

Vidutinis

Lepidotus caudatus

Uodeguotosios kalavijos

Pietryčių Atlanto dalis

Vidutinis

Schedophilus ovalis

Ovaliniai dreifešeriai

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Schedophilus velaini

Vikrieji dreifešeriai

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Allocyttus verucossus

Gelminės saulažuvės

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Neocyttus romboidales

 

Pietryčių Atlanto dalis

 

Allocyttus guineensis

 

Pietryčių Atlanto dalis

 

Pseudocyttu smaculatus

 

Pietryčių Atlanto dalis

 

Emmelichthys nitidus

Pietiniai raudonakiai ešeriai

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Ruvettus pretiosus

Taukinės skumbrės

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Promethichthys prometheus

Prometėjo katžuvės

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Macrourus spp.

Paprastieji grenadieriai

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Antimora rostrata

Melsvosios antimoros

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Epigonus spp.

Didžiaakiai kardinolai

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Merluccius spp.

Europinės jūrinės lydekos

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Notopogon fernandezianus

Čilinės trimitžuvės

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

Octopodidae ir Loliginidae

Aštuonkojai ir kalmarai

Pietryčių Atlanto dalis

Mažas

 


WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Thunnus albacares

Gelsvauodegiai tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Thunnus obesus

Didžiaakiai tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Katsuwonus pelamis

Dryžieji tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Thunnus alalunga

Ilgapelekiai tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Thunnus orientalis

Ramiojo vandenyno tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Xiphias gladius

Paprastosios durklažuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Makaira nigricans (arba mazara)

Atlantiniai marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Makaira indica

Juodieji marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Tetrapturus audax

Dryžieji marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Acanthocybium solandri

Dygiosios pelamidės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Coryphaena hippurus

Didžiosios auksinės skumbrės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Elagatis bipinnulata

Vaivorykštinės stauridės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Lepidocybium flavobrunneum

Geltondryžės riebžuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Lampris regius

Raudonpelekės karalžuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Mola mola

Paprastosios mėnulžuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Istiophorus platypterus

Rytinės buriažuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Tetrapturus angustirostris

Trumpadurkliai marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Ruvettus pretiosus

Taukinės skumbrės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Prionace glauca

Melsvieji rykliai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

 

Carcharhinus longimanus

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Carcharhinus falciformis

Floridiniai šilkiniai rykliai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Alopias superciliosus

Didžiaakės jūrų lapės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Alopias vulpinus

Paprastosios jūrų lapės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Alopias pelagicus

Pelaginės jūrų lapės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

NB. WCPF atveju taikomi dar ir šie ataskaitų teikimo reikalavimai ūdomis žvejojantiems laivams:

1)

šoninių lynų skaičius tarp plūdžių. Pranešamas šoninių lynų skaičius tarp plūdžių kiekvieno užmetimo metu;

2)

pranešamas per kiekvieną užmetimą sužvejotas šių rūšių žuvų skaičius: ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga), didžiaakių tunų (Thunnus obesus), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacores), dryžųjų marlinų (Tetrapturus audax), atlantinių marlinų (Makaira mazara), juodųjų marlinų (Makaira indica) ir durklažuvių (Xiphias gladius), melsvųjų ryklių, floridinių šilkinių ryklių, ilgapelekių pilkųjų ryklių, pilkšvųjų ryklių, ryklių jūrų lapių, atlantinių silkiaryklių (į pietus nuo 20°S, kol biologiniai duomenys rodo, kad ši ar kita geografinė riba tinkama), kūjaryklių (didžiagalvių, bronzinių, didžiųjų ir paprastųjų), bangininių ryklių ir kitų Komisijos nustatytų rūšių.

Jei užregistruojamas bendras ar vidutinis per užmetimą sužvejotų žuvų svoris, tuomet jis turi būti praneštas ir pagal rūšis. Jei bendras ar vidutinis per užmetimą sužvejotų žuvų svoris neužregistruojamas, jis turi būti apytikriai apskaičiuotas ir praneštas pagal rūšis. Bendras ar vidutinis svoris reiškia neapdorotų, o ne išdorotų žuvų svorį.


WECAFC (Vakarų vidurio Atlanto žuvininkystės komisija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Panulirus argus

Karibų dygliuotieji langustai

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Strombus gigas

Didžiosios strombidės

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Rykliniai Selachii, Rajidae

Rykliai ir rombinės rajos

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Coryphaena hippurus

Didžiosios auksinės skumbrės

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Acanthocybium solandri

Dygiosios pelamidės

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Epinephelus guttatus

Raudondėmiai gruperiai

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Lutjanus vivanus

Geltonakiai rifešeriai

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Lutjanus buccanella

Juodapelekiai rifešeriai

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Lutjanus campechanus

Karibiniai rifešeriai

Vakarų vidurio Atlantas

Didelis

Penaeus subtilis

Lieknosios rudosios krevetės

Prancūzijos Gvianos IEZ

Didelis


IOTC (Indijos vandenyno tunų komisija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Thunnus albacares

Gelsvauodegiai tunai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Thunnus obesus

Didžiaakiai tunai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Katsuwonus pelamis

Dryžieji tunai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Thunnus alalunga

Ilgapelekiai tunai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Xiphias gladius

Paprastosios durklažuvės

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Makaira nigricans (arba mazara)

Atlantiniai marlinai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Makaira indica

Juodieji marlinai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Tetrapturus audax

Dryžieji marlinai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Istiophorus platypterus

Rytinės buriažuvės

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Auxis rochei

Skersadryžiai skumbriniai tunai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Vidutinis

Auxis thazard

Paprastieji skumbriniai tunai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Vidutinis

Euthynnus affinis

Rytiniai tuniukai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Vidutinis

Thunnus tonggol

Ilgauodegiai tunai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Vidutinis

Scomberomorus guttatus

Indinės karališkosios skumbrės

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Vidutinis

Scomberomorus commerson

Siauradryžės karališkosios skumbrės

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Vidutinis

Prionace glauca

Melsvieji rykliai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Alopias superciliosus

Didžiaakės jūrų lapės

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Carcharhinus falciformes

Floridiniai šilkiniai rykliai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Carcharhinus longimanus

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Alopias pelagicus

Pelaginės jūrų lapės

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis

Sphyrna lewini

Bronziniai kūjarykliai

Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas

Didelis


Kitos RŽVO

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Trachurus murphyi

Peru stauridės

SPRFMO konvencijos rajonas

Didelis

Euphausia superba

Antarktiniai krilvėžiai

CCAMLR konvencijos rajonas

Didelis

Dissostichus spp.

(Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni)

Nototeniniai dančiai

CCAMLR konvencijos rajonas

Didelis

Champsocephalus gunnari

Lydžiažiotės ledžuvės

CCAMLR konvencijos rajonas

Mažas

Žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų rūšių dugno gyvūnų ištekliai kompetencijos rajone, tačiau išskyrus: i) dugno gyvūnų rūšis, patenkančias į pakrantės valstybių žvejybos jurisdikciją pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 77 straipsnio 4 dalį ir ii) toli migruojančių žuvų rūšis, išvardytas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede.

SIOFA konvencijos rajonas

 

 

(1)

Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 1C lentelė.

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1D lentelė  (18)

Rūšys, kurias reikia stebėti pagal Sąjungos apsaugos programas arba tarptautinius įsipareigojimus

Bendrinis pavadinimas

Mokslinis pavadinimas

Regionas ir (arba) RŽVO

Teisinis pagrindas

Kaulinės žuvys

Teleostei

 

 

Eršketai

Acipenser spp.

Viduržemio ir Juodoji jūros; Baltijos jūra; OSPAR II, IV

Barselonos konvencijos II priedas (19), Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas; OSPAR (20); HELCOM (21)

Švelniagalvinės

Alepocephalidae

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos (22)

Berdo švelniagalvės

Alepocephalus Bairdii

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Ilgasnukės švelniagalvės

Alepocephalus rostratus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Juodosios jūros perpelės

Alosa immaculata

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Europinės perpelės

Alosa alosa

OSPAR II, III, IV

OSPAR

Europiniai sykai

Coregonus lavaretus

OSPAR II

OSPAR

Atlantinės menkės

Gadus morhua

OSPAR II, III; Baltijos jūra

OSPAR; HELCOM

Šlakuotieji jūrų arkliukai

Hippocampus guttulatus (sinonimas – Hippocampus ramulosus)

OSPAR II, III, IV, V

OSPAR

Europiniai jūrų arkliukai

Hippocampus hippocampus

OSPAR II, III, IV, V

OSPAR

Doninės perpelės

Alosa tanaica

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Melsvosios antimoros

Antimora rostrata

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Juodosios kalavijos

Aphanopus carbo

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Tarpinės kalavijos

Aphanopus intermedius

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Vėžiai

Astacus spp.

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Kaspijinės aterinos

Atherina pontica

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Paprastosios vėjažuvės

Belone belone euxini Günther

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Paprastieji beriksai

Beryx spp.

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Ūsuotosios brotulės

Cataetyx laticeps

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Paprastosios seliavos

Coregonus albula

Baltijos jūra

Regioninės koordinavimo grupės rekomendacija dėl Baltijos jūros

Jūrų rupūžės

Cyclopterus lumpus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Mažieji sargai

Diplodus annularis

Viduržemio jūra

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (23) (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Dryžieji dančiukai

Diplodus puntazzo

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Baltieji sargai

Diplodus sargus

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Snapasnukiai sargai

Diplodus vulgaris

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Patagoniniai nototeniniai dančiai

Dissostichus eleginoides

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Atlantiniai nototeniniai dančiai

Dissostichus mawsoni

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Gruperiai meros

Epinephelus spp.

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Juodieji kardinolai

Epigonus telescopus

Visi regionai

Pažeidžiamos rūšys; su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Grundalinės

Gobiidae

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Melsvažiočiai ešeriai

Helicolenus dactylopterus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Atlantiniai paltusai

Hippoglossus hippoglossus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Islandiniai pjūklapilviai beriksai

Hoplostethus atlanticus

Visi regionai; OSPAR I, V

Pažeidžiamos rūšys; su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Viduržemio jūros pjūklapilviai beriksai

Hoplosthetus mediterraneus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Uodeguotosios kalavijos

Lepidopus caudatus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Atlantiniai dumblarausiai karosai

Lithognathus mormyrus

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Auksinės kefalės

Liza aurata

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Kefalės šoklės

Liza saliens

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Didieji likodonai

Lycodes esmarkii

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Grenadieriai, išskyrus bukasnukius ilgauodegius grenadierius ir šiaurinius grenadierius

Macrouridae, išskyrus Coryphaenoides rupestris ir Macrourus berglax

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Šiauriniai grenadieriai

Macrourus berglax

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Baltijos ir Juodoji jūros

Regioninės koordinavimo grupės rekomendacija dėl Baltijos jūros; Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

OSPAR I, II, III, IV, Baltijos jūra

OSPAR; HELCOM

Atlantinės lašišos

*Salmo salar

OSPAR I, II, III, IV, Baltijos jūra

OSPAR; HELCOM

Paprastieji tunai

*Thunnus thynnus

OSPAR V

OSPAR; HELCOM

Melsvosios molvos

Molva dypterygia

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Paprastosios moros

Mora moro

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Kefalės

Mugil spp.

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Ilganosės skumbrės

Nesiarchus nasutus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Riestanosiai unguriai

Notocanthus chemnitzii

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Europinės stintos

Osmerus eperlanus

Baltijos jūra

Regioninės koordinavimo grupės rekomendacija dėl Baltijos jūros, HELCOM

Sidabriniai pagelai

Pagellus acarne

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Raudonpelekiai pagelai

Pagellus bogaraveo

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Paprastieji pagrai

Pagrus pagrus

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Amerikinės rudosios černos

Polyprion americanus

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Amerikinės rudosios černos

Polyprion americanus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Melsvieji ešeriai

Pomatomus saltatrix

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Mažieji jūriniai ešeriai

Sebastes viviparus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Didieji eršketai

Huso huso

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Atlantinės skorpenos

Trachyscorpia cristulata

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Jūriniai karšiai

Brama spp.

GSA 1.1, 1.2, 1.3 ir Juodoji jūra GSA 29

Tarybos reglamento (EB) Nr. 894/97 (24) VIII priedas

Afrikinės skumbrės

Scomber colias Gmelin

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Paprastieji kristaliniai grundalai

Crystallogobius linearis

Juodoji jūra

Nacionaliniai valdymo planai

Europinės chimeros

Chimaera monstrosa

Baltijos jūra

HELCOM

Europinės perpelės

Alosa alosa

Baltijos jūra

HELCOM

Atlantinės perpelės

Alosa fallax

Baltijos jūra

HELCOM

Rudenį neršiančios silkės

Clupea harengus subsp.

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji spariai

Abramis ballerus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios aukšlės

Alburnus alburnus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji salačiai

Aspius aspius

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji ūsoriai

Barbus barbus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji gružliai

Gobio gobio

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios vandens ožkos

Pelecus cultratus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios rainės

Phoxinus phoxinus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji žiobriai

Vimba vimba

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji kirtikliai

Cobitis taenia

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji šlakiai

Salmo trutta

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios seliavos

Coregonus albula

Baltijos jūra

HELCOM

Europiniai sykai

Coregonus balticus, sinonimas – Coregonus lavaretus, migratory

Baltijos jūra

HELCOM

Ežeriniai sykai

Coregonus maraena, sinonimas – Coregonus lavaretus, stationary

Baltijos jūra

HELCOM

Šiauriniai sykai

Coregonus pallasii

Baltijos jūra

HELCOM

Europinės jūrinės stintos

Osmerus eperlanomarinus

Baltijos jūra

HELCOM

Juodapilviai jūrų velniai

Lophius budegassa

Baltijos jūra

HELCOM

Jūrinės dyglės

Spinachia spinachia

Baltijos jūra

HELCOM

Didžiosios adatžuvės

Entelurus aequoreus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios jūrų ylos

Nerophis ophidion

Baltijos jūra

HELCOM

Sliekžuvės

Nerophis lumbriciformis

Baltijos jūra

HELCOM

Didžiosios jūrų adatos

Syngnathus acus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios jūrų adatos

Syngnathus typhle

Baltijos jūra

HELCOM

Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai

Coryphaenoides rupestris

Baltijos jūra

HELCOM

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Baltijos jūra

HELCOM

Sidabriniai polakai

Pollachius pollachius

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios molvos

Molva molva

Baltijos jūra

HELCOM

Nėginiai liumpenai

Lumpenus lampretaeformis

Baltijos jūra

HELCOM

Didieji jūriniai ešeriai

Sebastes marinus

Baltijos jūra

HELCOM

Mažieji jūriniai ešeriai

Sebastes viviparus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji kūjagalviai

Cottus gobio

Baltijos jūra

HELCOM

Raibapelekiai kūjagalviai

Cottus poecilopus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji builiai

Myoxocephalus scorpius

Baltijos jūra

HELCOM

Jūrų buivolai

Taurulus bubalis

Baltijos jūra

HELCOM

Ragiai

Triglopsis quadricornis

Baltijos jūra

HELCOM

Jūrų rupūžės

Cyclopterus lumpus

Baltijos jūra

HELCOM

Europiniai gleiviai

Liparis liparis

Baltijos jūra

HELCOM

Montegiu gleiviai

Liparis montagui

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios saulažuvės

Zeus faber

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastieji vilkešeriai

Dicentrarchus labrax

Baltijos jūra

HELCOM

Vaivorykštinės lūpažuvės

Labrus bergylta

Baltijos jūra

HELCOM

Dvidėmės lūpažuvės

Labrus mixtus

Baltijos jūra

HELCOM

Tamsiadryžės žaliažuvės

Symphodus melops

Baltijos jūra

HELCOM

Didžiosios jūrinės drakoniukės

Trachinus draco

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios vilkžuvės

Anarhichas lupus

Baltijos jūra

HELCOM

Europiniai tobiai

Ammodytes marinus

Baltijos jūra

HELCOM

Mažieji tobiai

Ammodytes tobianus

Baltijos jūra

HELCOM

Puošnieji grundalai

Pomatoschistus pictus

Baltijos jūra

HELCOM

Skersadryžiai skumbriniai tunai

Auxis rochei

Baltijos jūra

HELCOM

Vakariniai tuniukai

Euthynnus alleteratus

Baltijos jūra

HELCOM

Vienspalviai bonitai

Orcynopsis unicolor

Baltijos jūra

HELCOM

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

Baltijos jūra

HELCOM

Atlantiniai paltusai

Hippoglossus hippoglossus

Baltijos jūra

HELCOM

Paprastosios durklažuvės

Xiphias gladius

Baltijos jūra

HELCOM

Juodieji medūzešeriai

Centrolophus niger

Baltijos jūra

HELCOM

Kremzlinės žuvys

Chondrichthyes

 

 

Azijinės pjūklažuvės

Anoxypristis cuspidata

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai

Deania calcea

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Mažieji juodieji dygliarykliai

Etmopterus pusillus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Kvinslando pjūklažuvės

Pristis clavata

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Žalsvosios pjūklažuvės

Pristis zijsron

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Norveginės rajos

Raja (Dipturus) nidarosiensis

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Dygiosios rajos

Raja clavata

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas OSPAR; HELCOM

Marmurinės rombinės rajos

Raja undulata

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Pelaginės jūrų lapės

Alopias pelagicus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Didžiaakės jūrų lapės

Alopias superciliosus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Paprastosios jūrų lapės

Alopias vulpinus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas; HELCOM

Žvaigždėtosios rajos

Amblyraja radiata

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Juodieji katrykliai

Apristurus spp.

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Floridiniai šilkiniai rykliai

Carcharhinus falciformis

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Galapaginiai pilkieji rykliai

Carcharhinus galapagensis

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

Carcharhinus longimanus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Mažieji melsvieji rykliai

Carcharhinus plumbeus

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Australiniai smėlrykliai

Carcharias taurus

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Baltieji rykliai

Carcharodon carcharias

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Rudieji trumpadygliai rykliai

Centrophorus granulosus

Visi vandenynai ir jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos III priedas; OSPAR

Trumpadygliai rykliai

Centrophorus spp.

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Pilkieji trumpadygliai rykliai

Centrophorus squamosus

Visi vandenynai ir jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; OSPAR

Paprastieji juodieji šunrykliai

Centroscyllium fabricii

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Portugaliniai baltaakiai dygliarykliai

Centroscymnus coelolepis

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos; OSPAR

Ilgašnipiai baltaakiai dygliarykliai

Centroscymnus crepidater

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Milžinrykliai

Cetorhinus maximus

Visi vandenynai ir jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, OSPAR, HELCOM

Europinės chimeros

Chimaera monstrosa

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Gyvatrykliai

Chlamydoselachus anguineus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Šokoladiniai dygliarykliai

Dalatias licha

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Paprastieji dygliauodegiai

Dasyatis pastinaca

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas; HELCOM

Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai

Deania calcea

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas; su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Marmurinės švelniosios rajos

Dipturus batis

Visi vandenynai ir jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR, HELCOM

Baltosios rajos

*Rostroraja alba

OSPAR II, III, IV

OSPAR

Didieji juodieji dygliarykliai

Etmopterus princeps

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Naktiniai juodieji dygliarykliai

Etmopterus spinax

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos, HELCOM

Didžiagalviai kūjarykliai

Eusphyra blochii

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Paprastieji sriubiniai rykliai

Galeorhinus galeus

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas; HELCOM

Juodažiočiai pjūklauodegiai katrykliai

Galeus melastomus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Islandiniai pjūklauodegiai katrykliai

Galeus murinus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Atlantinės drugelinės rajos

Gymnura altavela

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Pilkieji septynžiauniai rykliai

Heptranchias perlo

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas

Pilkieji šešiažiauniai rykliai

Hexanchus griseus

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas; HELCOM

Didžiaakės chimeros

Hydrolagus mirabilis

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Atlantiniai pilkšvieji rykliai

Isurus oxyrinchus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Ilgapelekiai pilkšvieji rykliai

Isurus paucus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Atlantiniai silkiarykliai

Lamna nasus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas; OSPAR; HELCOM

Apvaliosios rajos

Leucoraja circularis

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Maltinės rajos

Leucoraja melitensis

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Rifinės mantos

Manta alfredi

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Didžiosios mantos

Manta birostris

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Ilgaragės mobulės

Mobula eregoodootenkee

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Senegalinės mobulės

Mobula hypostoma

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Japoninės mobulės

Mobula japanica

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Kulio mobulės

Mobula kuhlii

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Europinės mobulės

Mobula mobular

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Manko mobulės

Mobula munkiana

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Mažosios mobulės

Mobula rochebrunei

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Gvinėjinės mobulės

Mobula tarapacana

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Peruvinės mobulės

Mobula thurstoni

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Žvaigždėtieji kiauniarykliai

Mustelus asterias

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas

Europiniai kiauniarykliai

Mustelus mustelus

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas

Viduržemio jūros kiauniarykliai

Mustelus punctulatus

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas

Juodažiočiai pjūklauodegiai katrykliai

Galeus melanostomus

Baltijos jūra

HELCOM

Mažadėmiai katrykliai

Scyliorhinus canicula

Baltijos jūra

HELCOM

Žvaigždėtosios rajos

Amblyraja radiata

Baltijos jūra

HELCOM

Šagreninės rajos

Leucoraja fullonica

Baltijos jūra

HELCOM

Marmurinės torpedos

Torpedo marmorata

Baltijos jūra

HELCOM

Buriapelekiai tribriauniai rykliai

Oxynotus paradoxus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Paprastosios pjūklažuvės

Pristis pectinata

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Europinės pjūklažuvės

Pristis pristis

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Krokodiliniai rykliai

Pseudocarcharias kamoharai

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Melsvieji dygliauodegiai

Pteroplatytrygon violacea

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Apvaliosios rajos

Raja fyllae

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Šiaurinės rajos

Raja hyperborea

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Norveginės rajos

Raja nidarosiensus

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Montegju šlakuotosios rajos

Raja montagui

OSPAR I, II, III, IV

OSPAR; HELCOM

Bangininiai rykliai

Rhincodon typus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Atlantinės gitaržuvės

Rhinobatos cemiculus

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Paprastosios gitaržuvės

Rhinobatos rhinobatos

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Atlantinės peiliasnukės chimeros

Rhinochimaera atlantica

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Baltosios rajos

Rostroraja alba

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas

Aštriadančiai velvetiniai dygliarykliai

Scymnodon ringens

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Kiti rykliai

Selachimorpha (ar Selachii), Batoidea (nustatyti kiekvieną rūšį atskirai pagal iškrauto kiekio, tyrimų arba laimikio duomenis)

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas; HELCOM

Arktiniai rykliai

Somniosus microcephalus

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos, HELCOM

Bronziniai kūjarykliai

Sphyrna lewini

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Didieji kūjarykliai

Sphyrna mokarran

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Paprastieji kūjarykliai

Sphyrna zygaena

Visi vandenynai

RŽVO, didelis prioritetiškumas

Paprastieji dygliarykliai

Squalus acanthias

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas; OSPAR; HELCOM

Paprastieji plokščiakūniai rykliai

Squatina aculeata

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas

Dėmėtieji plokščiakūniai rykliai

Squatina oculata

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas

Europiniai plokščiakūniai rykliai

Squatina squatina

Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros

RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR; HELCOM

Jūrinės nėgės

Petromyzon marinus

OSPAR I, II, III, IV

OSPAR; Helcom

Upinės nėgės

Lampetra fluviatilis

Baltijos jūra

HELCOM

Žinduoliai

Mammalia

 

 

Bangininių būrio gyvūnai – visos rūšys

Cetacea – visos rūšys

Visi rajonai

Tarybos direktyva 92/43/EEB (25)

Mažieji ruožuočiai

Balaenoptera acutorostrata

Viduržemio jūra

GFCM (26) rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Grenlandiniai banginiai

Balaena mysticetus

OSPAR I

OSPAR

Mėlynieji banginiai

Balaenoptera musculus

Visi OSPAR rajonai

OSPAR

Pietiniai tikrieji banginiai

Eubalaena glacialis

Visi OSPAR rajonai

OSPAR

Seivalai

Balaenoptera borealis

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Finvalai

Balaenoptera physalus

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Paprastieji delfinai

Delphinus delphis

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Pietiniai tikrieji banginiai

Eubalaena glacialis

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Ilgapelekės grindos

Globicephala melas

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Pilkieji delfinai

Grampus griseus

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Mažieji nykštukiniai kašalotai

Kogia simus

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Kuprotieji banginiai

Megaptera novaeangliae

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Bleinvilio dvidančiai

Mesoplodon densirostris

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Orkos

Orcinus orca

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Paprastosios jūrų kiaulės

Phocoena phocoena

Viduržemio jūra; OSPAR II, III

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas; Direktyva 92/43/EEB; OSPAR

Kašalotai

Physeter macrocephalus

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Juodosios orkos

Pseudorca crassidens

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Dryžuotieji delfinai

Stenella coeruleoalba

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Raukšliadančiai delfinai

Steno bredanensis

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Afalinos

Tursiops truncatus

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Tikrieji snapuočiai

Ziphius cavirostris

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas

Ruoniai vienuoliai

Monachus monachus

Visi rajonai

GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas; Direktyva 92/43/EEB

Saimos žieduotieji ruoniai

Phoca hispida saimensis

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB

Pilkieji ruoniai

Halichoerus grypus

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB

Paprastieji ruoniai

Phoca vitulina

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB

Baltijos žieduotieji ruoniai

Phoca hispida bottnica

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB

Paukščiai

Aves

 

 

Madeirinės audronašos

Calonectris borealis

Visi rajonai

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB (27)

Didieji kormoranai

Phalacrocorax carbo

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Šiauriniai padūkėliai

Morus bassanus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Mormonai

Fratercula arctica

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Balearinės audronašos

Puffinus mauretanicus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Rudagalviai kirai

Larus ridibundus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Juodosios antys

Melanitta nigra

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Kuoduotieji kormoranai

Phalacrocorax aristotelis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Didžiosios audronašos

Ardenna gravis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Juodasnapės audronašos

Puffinus puffinus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Šiauriniai fulmarai

Fulmarus glacialis

Visi rajonai

Europos Direktyva 2009/147/EB

Geltonsnapės audronašos

Calonectris diomedea

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Pilkosios audronašos

Ardenna grisea

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Viduržeminės audronašos

Puffinus yelkouan

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Koraliniai kirai

Larus audouinii

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Islandinės klykuolės

Bucephala islandica

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Bulverio audrapaukščiai

Bulweria bulwerii

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Klykuolės

Bucephala clangula

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Sidabriniai kirai

Larus argentatus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Didieji poliariniai kirai

Larus hyperboreus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Balnuotieji kirai

Larus marinus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Didieji plėšikai

Catharacta skua

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Žilosios antys

Aythya marila

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB; Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Rudagalvės antys

Aythya ferina

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Silkiniai kirai

Larus fuscus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Mažosios alkos

Alle alle

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Uodeguotieji plėšikai

Stercorarius longicaudus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Alkos

Alca torda

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Smailiauodegiai plėšikai

Stercorarius parasiticus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Juodakakliai narai

Gavia arctica

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Atogrąžinės audronašos

Puffinus lherminieri

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Paprastosios taistės

Cepphus grylle

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Amerikinės juodosios antys

Melanitta americana

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Juodakakliai kragai

Podiceps nigricollis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Kaspijiniai kirai

Larus cachinnans

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Paprastosios gagos

Somateria mollissima

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Laibasnapiai narūnėliai

Uria aalge

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Lediniai narai

Gavia immer

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Didieji dančiasnapiai

Mergus merganser

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Ausuotieji kragai

Podiceps cristatus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Puošniosios antys

Histrionicus histrionicus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Raguotieji kragai

Podiceps auritus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Mažieji poliariniai kirai

Larus glaucoides

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Skiauterėtosios gagos

Somateria spectabilis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Ledinės antys

Clangula hyemalis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Juodagalviai kirai

Larus melanocephalus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Paprastieji kirai

Larus canus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Vidutiniai dančiasnapiai

Mergus serrator

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Rudakakliai kragai

Podiceps grisegena

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Rudakakliai narai

Gavia stellata

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Laibasnapiai kirai

Larus genei

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Sibirinės gagos

Polysticta stelleri

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Bukauodegiai plėšikai

Stercorarius pomarinus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Storasnapiai narūnėliai

Uria lomvia

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Nuodėgulės

Melanitta fusca

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Geltonsnapiai narai

Gavia adamsii

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Geltonkojai kirai

Larus michahellis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Madeiriniai audrašaukliai

Pterodroma madeira

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Kirai kvatokliai

Larus ichthyaetus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Tripirščiai kirai

Rissa tridactyla

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Rožiniai pelikanai

Pelecanus onocrotalus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Šiauriniai audrašaukliai

Oceanodroma leucorhoa

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Plokščiasnapiai plaukikai

Phalaropus fulicarius

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Apvaliasnapiai plaukikai

Phalaropus lobatus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Margakojai Vilsono audrašaukliai

Oceanites oceanicus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Poliarinės žuvėdros

Sterna paradisaea

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Pusiaujiniai audrašaukliai

Hydrobates castro

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Juodosios žuvėdros

Chlidonias niger

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Plėšriosios žuvėdros

Hydroprogne caspia

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Kirasnapės žuvėdros

Gelochelidon nilotica

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Upinės žuvėdros

Sterna hirundo

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Deserto salos audrašaukliai

Pterodroma deserta

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Snieginiai kirai

Pagophila eburnea

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Bengalinės žuvėdros

Thalasseus bengalensis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Mažieji kirai

Hydrocoloeus minutus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Mažosios žuvėdros

Sternula albifrons

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Monteiro audrašaukliai

Hydrobates monteiroi

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Rožinės žuvėdros

Sterna dougallii

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Rožiniai kirai

Rhodostethia rosea

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Skeltauodegiai kirai

Xema sabini

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Margasnapės žuvėdros

Thalasseus sandvicensis

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Tajerio kirai

Larus thayeri

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Baltaskruosčiai audrašaukliai

Pelagodroma marina

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Bukauodegiai audrašaukliai

Hydrobates pelagicus

Visi rajonai

Direktyva 2009/147/EB

Silkiniai kirai

Larus fuscus fuscus

OSPAR I

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Snieginiai kirai

Pagophila eburnea

OSPAR I

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Sibirinės gagos

Polysticta stelleri

OSPAR I

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Makronezinės mažosios audronašos

Puffinus assimilis baroli (auct.incert.)

OSPAR V

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Balearinės audronašos

Puffinus mauretanicus

OSPAR II, III, IV, V

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Tripirščiai kirai

Rissa tridactyla

OSPAR I, II,

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Rožinės žuvėdros

Sterna dougallii

OSPAR II, III, IV, V

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Laibasnapiai narūnėliai

Uria aalge – Iberijos porūšis (sinonimai: Uria aalge albionis, Uria aalge ibericus)

OSPAR IV

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Storasnapiai narūnėliai

Uria lomvia

OSPAR I

Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas

Ropliai

Reptilia

 

 

Atlantinės ridlėjos

Lepidochelys kempii

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas

Logerhedai

Caretta caretta

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR

Kietaodžiai vėžliai

Dermochelys coriacea

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR

Bisos

Eretmochelys imbricata

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas

Žalieji vėžliai

Chelonia mydas

Visi rajonai

Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas

Afrikos minkštašarviai vėžliai

Trionyx triunguis

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas

Moliuskai

Mollusca

 

 

Ruožuotosios veneros

Chamelea gallina

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Raguotosios pleištūnės

Donacilla cornea

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Eledonos

Eledone spp.

Visi rajonai

Nacionaliniai valdymo planai

Viduržemio jūros midijos

Mytilus galloprovincialis

Visi Viduržemio jūros rajonai

Nacionaliniai valdymo planai

Viduržemio jūros midijos

Mytilus galloprovincialis

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

 

 

 

 

Dubenukės

Patella spp.

Viduržemio jūra

Barselonos konvencijos II priedas

Jūrų sraigės

Rapana venosa

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Grublėtosios dygiaširdės

Acanthocardia tuberculata

Visi rajonai

Nacionaliniai valdymo planai

Purpuriniai bolinai

Bolinus brandaris

Visi rajonai

Nacionaliniai valdymo planai

Rudosios veneros

Callista chione

Visi rajonai

Nacionaliniai valdymo planai

Pleištiniai drugeniai

Donax trunculus

Visi rajonai

Nacionaliniai valdymo planai

Islandinės geldutės

Arctica islandica

OSPAR II

OSPAR

Azorinės jūrų gilės

Megabalanus azoricus

OSPAR V – ten, kur jų aptinkama

OSPAR

Atlantinės nucelės

Nucella lapillus

OSPAR II, III, IV

OSPAR

Paprastosios austrės

Ostrea edulis

OSPAR II

OSPAR

Grublėtosios dubenukės

Patella ulyssiponensis aspera

Visi OSPAR rajonai – ten, kur jų aptinkama

OSPAR

Vėžiagyviai

Crustacea

 

 

Europiniai omarai

Homarus gammarus

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Paprastieji auksakrabiai

Chaceon (Geryon) affinis

Visi regionai

Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos

Paprastosios smėlinės krevetės

Crangon crangon

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Europinės žolinės krevetės

Palaemon adspersus

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Dailiosios žolinės krevetės

Palaemon elegans

Juodoji jūra

Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Paprastieji langustai

Palinuridae

Viduržemio jūra

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)

Duobagyviai

Cnidaria

 

 

Raudonieji koralai

Corallium rubrum

Viduržemio jūra

GFCM rekomendacijos 36/2012/1 ir 35/2011/2

Draudžiamų žvejoti rūšių atveju: naudojami tik negyvi sužvejoti individai. Atlikus matavimus jie turėtų būti išmetami į jūrą. Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1E lentelė  (28)

Anadrominės ir katadrominės gėlavandenių žuvų rūšys

Rūšis (bendrinis pavadinimas)

Rūšis (mokslinis pavadinimas)

Ne jūrų rajonai, kuriuose yra ištekliai ir (arba) išteklių kodas

Europiniai upiniai unguriai

Anguilla anguilla

Ungurių išteklių valdymo vienetai, kaip apibrėžta pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1100/2007 (29)

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Visi natūralaus paplitimo rajonai

Paprastieji šlakiai

Salmo trutta

Visi vidaus vandenys, įtekantys į Baltijos jūrą


2 lentelė  (30)

Žvejybos veikla (specializacija) pagal regioną

1 lygis

2 lygis

3 lygis

4 lygis

5 lygis

6 lygis

Bendrojo ilgio klasės (m) (d)

Veikla

Žvejybos įrankių kategorijos

Žvejybos įrankių grupės

Žvejybos įrankio tipas

Tikslinė grupė (a)

Tinklo akių dydis ir kiti selektyvumo didinimo įtaisai

< 10

10-< 12

12-< 18

18-< 24

24-< 40

40 &+

Žvejybos veikla

Dragos

Dragos

Laivo velkama draga [DRB]

Anadrominės rūšys (ANA)

Katadrominės rūšys(CAT)

Galvakojai (CEP)

Vėžiagyviai (CRU)

Demersinės rūšys (DEF)

Giliavandenės rūšys (DWS)

Pelekinės žuvys (FIF)

Gėlavandenės rūšys (nėra kodo)

Kita (MIS)

Mišrios demersinės rūšys ir galvakojai (MCF)

Mišrios demersinės rūšys ir vėžiagyviai (MCD)

Mišrios giliavandenės ir demersinės rūšys (MDD)

Mišrios pelaginės ir demersinės rūšys (MPD)

Moliuskai (MOL)

Didelės pelaginės žuvys (LPF)

Smulkiosios pelaginės žuvys (SPF)

Didelės pelaginės žuvys (LPF) ir

smulkiosios pelaginės žuvys (SPF)

(b)

 

 

 

 

 

 

Mechanizuota/siurbiamoji draga [HMD]

(b)

 

 

 

 

 

 

Tralai

Dugniniai tralai

Dugninis tralas su kėtoklėmis [OTB]

(b)

 

 

 

 

 

 

Porinis tralas su kėtoklėmis [OTT]

(b)

 

 

 

 

 

 

Porinis dugninis tralas [PTB]

(b)

 

 

 

 

 

 

Sijinis tralas [TBB]

(b)

 

 

 

 

 

 

Pelaginiai tralai

Įvairiagylis tralas su kėtoklėmis [OTM]

(b)

 

 

 

 

 

 

Įvairiagylis porinis tralas [PTM]

(b)

 

 

 

 

 

 

Kabliukai ir ūdos

Meškerės ir ūdos

Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]

(b)

 

 

 

 

 

 

Velkamosios ūdos [LTL]

(b)

 

 

 

 

 

 

Ūdos

Dreifuojančiosios ūdos [LLD]

(b)

 

 

 

 

 

 

Dugninės ūdos [LLS]

(b)

 

 

 

 

 

 

Gaudyklės

Gaudyklės

Bučiai ir gaudyklės [FPO]

(b)

 

 

 

 

 

 

Venteriai [FYK]

(b)

 

 

 

 

 

 

Stacionariosios nedengtosios tinklinės gaudyklės [FPN]

(b)

 

 

 

 

 

 

Stacionarieji užtvarų ir aptvarų įrenginiai (reikia kodo)

(b)

 

 

 

 

 

 

Tinklai

Tinklai

Sieninis tinklas [GTR]

(b)

 

 

 

 

 

 

Statomasis dugninis žiauninis tinklas [GNS]

(b)

 

 

 

 

 

 

Dreifuojantysis tinklas [GND]

(b)

 

 

 

 

 

 

Traukiamasis tinklas

Apsupamasis tinklas

Gaubiamasis tinklas [PS]

(b)

 

 

 

 

 

 

Apsupamasis tinkas be sutraukiamojo lyno [LA]

(b)

 

 

 

 

 

 

Traukiamasis tinklas (c)

Škotiškas velkamasis tinklas [SSC]

(b)

 

 

 

 

 

 

Jūrinis užmetamasis tinklas [SDN]

(b)

 

 

 

 

 

 

Porinis velkamasis gaubiamasis tinklas [SPR]

(b)

 

 

 

 

 

 

Kranto ir laivo traukiamieji tinklai [SB] [SV]

(b)

 

 

 

 

 

 

Kiti žvejybos įrankiai

Kiti žvejybos įrankiai

Stiklinių unguriukų žvejyba (nėra kodo)

Stikliniai unguriukai

(b)

 

 

 

 

 

 

Kita (nurodyti)

Kita (nurodyti)

 

 

(b)

 

 

 

 

 

 

Kita nei žvejyba veikla

Kita nei žvejyba veikla

 

 

 

 

 

 

 

Neaktyvi

Neaktyvi

 

 

 

 

 

 

 

Išnašos.

a)

Pagal atitinkamuose reglamentuose nurodytus kodus.

b)

Pagal atitinkamuose reglamentuose nurodytus kodus.

c)

Žuvų suburiamaisiais įrenginiais (ŽSĮ)/laisvai plaukiojantys būriai.

d)

Viduržemio jūroje < 6 m ir 6–12 m.


3 lentelė  (31)

Rūšys, kurių mėgėjų žvejybos duomenys turi būti renkami

 

Rajonas

Rūšys

1

Baltijos jūra (ICES 22–32 pakvadračiai)

Unguriai, lašišos, šlakiai (įskaitant gėlame vandenyje) ir menkės

2

Šiaurės jūra (ICES IIIa, IV ir VIId rajonai)

Lašišos ir unguriai (įskaitant gėlame vandenyje). Vilkešeriai, menkės, sidabriniai polakai ir plokštėtažiaunės žuvys

3

Arkties vandenyno rytinė dalis (ICES I ir II zonos)

Lašišos ir unguriai (įskaitant gėlame vandenyje). Menkės, sidabriniai polakai ir plokštėtažiaunės žuvys

4

Šiaurės Atlantas (ICES V–XIV rajonai ir NAFO rajonai)

Lašišos ir unguriai (įskaitant gėlame vandenyje). Vilkešeriai, menkės, sidabriniai polakai bei plokštėtažiaunės žuvys ir toli migruojančios ICCAT rūšys

5

Viduržemio jūra

Unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), plokštėtažiaunės žuvys ir toli migruojančios ICCAT rūšys

6

Juodoji jūra

Unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), plokštėtažiaunės žuvys ir toli migruojančios ICCAT rūšys


4 lentelė  (1)

Žvejybos veiklos kintamieji

 

Kintamieji (2)

Vienetas

Pajėgumas

 

Laivų skaičius

Skaičius

 

GT, kW, laivo amžius

Skaičius

Pastangos

 

Dienos jūroje

Dienos

 

Žvejybos valandų skaičius (neprivaloma)

Valandos

 

Žvejybos dienos

Dienos

 

kW * Žvejybos dienos

Skaičius

 

GT * Žvejybos dienos

Skaičius

 

Reisų skaičius

Skaičius

 

Žvejybos operacijų skaičius

Skaičius

 

Tinklų skaičius/ilgis (*1)

Skaičius/metrai

 

Kabliukų skaičius, ūdų skaičius (*1)

Skaičius

 

Bučių, gaudyklių skaičius (*1)

Skaičius

Iškrovimas

 

Bendroji iškrauto kiekio vertė ir vertė pagal verslines rūšis

EUR

 

Iškrauto kiekio bendras gyvasis svoris ir gyvasis svoris pagal rūšis

Tonos

 

Verslinių rūšių žuvų kainos

EUR/kg

LAIVYNO EKONOMINIAI DUOMENYS

5A lentelė  (32)

Ekonominiai laivyno kintamieji

Kintamųjų grupė

Kintamasis

Vienetas

Pajamos

Bendra iškrauto kiekio vertė

EUR

Pajamos, gautos iš kvotų arba kitų žvejybos teisių išperkamosios nuomos

EUR

Kitos pajamos

EUR

Darbo sąnaudos

Personalo išlaidos

EUR

Nemokamų darbų vertė

EUR

Energijos išlaidos

Energijos išlaidos

EUR

Remonto ir techninės priežiūros išlaidos

Remonto ir techninės priežiūros išlaidos

EUR

Kitos veiklos išlaidos

Kintamosios išlaidos

EUR

Pastoviosios išlaidos

EUR

Išperkamosios nuomos ir (arba) nuomos mokesčiai už kvotas arba kitas žvejybos teises

EUR

Subsidijos

Veiklos subsidijos

EUR

Subsidijos investicijoms

EUR

Kapitalo sąnaudos

Pagrindinio kapitalo vartojimas

EUR

Kapitalo vertė

Materialiojo kapitalo vertė

EUR

Kvotų ir kitų žvejybos teisių vertė

EUR

Investicijos

Investicijos į materialųjį turtą, grynosios

EUR

Finansinė padėtis

Ilgalaikė ir (arba) trumpalaikė skola

EUR

Bendras turtas

EUR

Užimtumas

Dirbanti įgula

Skaičius

Neapmokamas darbas

Skaičius

Bendras dirbtų valandų skaičius per metus

Skaičius

Laivynas

Laivų skaičius

Skaičius

Vidutinis bendrasis laivų ilgis

Metrai

Bendra laivo talpa

GT

Bendra laivo galia

kW

Vidutinis laivų amžius

Metai

Pastangos

Dienos jūroje

Dienos

Energijos suvartojimas

Litrai

Žvejybos įmonių ir (arba) vienetų skaičius

Žvejybos įmonių ir (arba) vienetų skaičius

Skaičius

Produkcijos vertė pagal rūšis

Iškrauto kiekio vertė pagal rūšis

EUR

Vidutinė kaina pagal rūšis

EUR/kg

LAIVYNO EKONOMINIAI DUOMENYS

5B lentelė  (33)

Laivyno segmentai

 

Ilgio (LOA, bendrojo ilgio) klas