2019 6 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/7

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/907

2019 m. kovo 14 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį nustatomas bendrasis slidinėjimo instruktorių rengimo testas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (1), ypač į jos 49b straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

šiuo metu pagal Direktyvą 2005/36/EB slidinėjimo instruktoriams taikomas abipusio jų kvalifikacijos pripažinimo principas. Nustačius bendrąjį slidinėjimo instruktorių rengimo testą (toliau – BRT) būtų automatiškai pripažįstama tam tikra slidinėjimo instruktorių kvalifikacija, kad tą kvalifikaciją turintys asmenys galėtų lengviau judėti tarp valstybių narių. BRT būtų vienas iš būdų palengvinti slidinėjimo instruktorių judumą Sąjungoje. Slidinėjimo instruktoriams, kurie neatitinka reikalavimų dalyvauti BRT arba neišlaiko BRT, būtų toliau taikoma bendroji jų kvalifikacijos pripažinimo pagal Direktyvą 2005/36/EB sistema;

(2)	slidinėjimo instruktoriaus profesija arba mokymas ir rengimas slidinėjimo instruktoriaus kvalifikacijai įgyti reglamentuojami daugiau nei trečdalyje valstybių narių, todėl Direktyvos 2005/36/EB 49b straipsnio 2 dalies reikalavimai yra įvykdyti;

(3)

2012 m. devynios valstybės narės (Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija) pasirašė Susitarimo memorandumą (toliau – memorandumas), kuriuo pradėtas bandomasis projektas dėl profesinės kortelės, išduotinos slidinėjimo instruktoriams Sąjungoje. 2014 m. prie memorandumo prisijungė Slovėnija ir Čekijos Respublika. Pagal memorandumą slidinėjimo instruktorių, kurie buvo memorandumą pasirašiusių valstybių narių piliečiai, įgytos teisės buvo pripažintos nuo memorandumo įsigaliojimo dienos. Memorandume taip pat nustatyta, jog norint, kad slidinėjimo instruktorių kvalifikacija nuo memorandumo pasirašymo dienos būtų automatiškai pripažinta tose valstybėse narėse, turi būti sėkmingai baigti „Eurotest“ ir „Eurosecurity“ testai. Norint užtikrinti teisinį tikrumą, būtų tikslinga ir pagrįsta rengiant BRT turinį remtis šiais dviem testais, o šio reglamento pagrindu laikyti memorandume sutartas nuostatas;

(4)

bet kuris slidinėjimo instruktorius, kuriam taikomas šis reglamentas, turėtų gebėti užtikrinti, kad jo slidinėjimo pamokos būtų saugiai ir visiškai savarankiškai vedamos sniegingoje kalnų aplinkoje, išskyrus vietas, kuriose reikia išmanyti alpinizmo techniką. Todėl norint užtikrinti aukštą slidinėjimo mokymo kokybę tikslinga be kvalifikacijos, kuria užtikrinama teisė kandidatams dalyvauti BRT, taip pat reikalauti tam tikrų pedagoginių gebėjimų;

(5)

nagrinėjant prašymą atleisti nuo BRT I dalies, susijusios su techninių gebėjimų patvirtinimu, kai tinkama, turėtų būti atsižvelgta į dalyvavimą Tarptautinės slidinėjimo federacijos (Fédération Internationale du Ski (FIS)) rengiamose varžybose ir į šios federacijos už dalyvavimą tokiose varžybose skirtus taškus;

(6)

siekiant teisinio tikrumo būtina pripažinti slidinėjimo instruktorių, kurie turi pagal memorandumą išduotą profesinę kortelę, ir slidinėjimo instruktorių, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją memorandumo nepasirašiusioje valstybėje narėje, įgytas teises, jei jie, laikydamiesi tam tikrų sąlygų, gali įrodyti turintys reikiamą slidinėjimo instruktoriaus patirtį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas visiems Sąjungos piliečiams, kurie nori užsiimti slidinėjimo instruktoriaus profesija kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje jie įgijo I priede nurodytą kvalifikaciją.

2 straipsnis

Dalykas

1. Šiame reglamente nustatomas Bendrojo rengimo testo (toliau – BRT) turinys ir sąlygos, kurios turi būti tenkinamos norint dalyvauti BRT ir jį išlaikyti.

2. BRT sudaro testas, kuriuo patvirtinami slidinėjimo instruktorių techniniai gebėjimai, ir testas, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi slidinėjimo instruktorių kompetencija, atitinkamai laikantis II priedo I ir II dalyse nustatytų taisyklių.

3 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Šiame reglamente kompetentinga institucija – I priedo sąraše nurodyta institucija, kuri suteikia kvalifikaciją, užtikrinančią teisę pagal 5 straipsnį dalyvauti BRT.

4 straipsnis

Automatinio pripažinimo principas

1. Valstybės narės pripažįsta pagal 8 straipsnį išduotus pažymėjimus, patvirtinančius sėkmingą BRT baigimą. Bet kuris Sąjungos pilietis, kuris turi tokį valstybėje narėje išduotą pažymėjimą, turi teisę užsiimti profesine slidinėjimo instruktoriaus veikla kitose valstybėse narėse tokiomis pačiomis sąlygomis kaip slidinėjimo instruktoriai, kurie savo kvalifikaciją įgijo tose valstybėse narėse.

2. Valstybės narės pripažįsta pagal 8 straipsnį išduotus pažymėjimus slidinėjimo instruktoriams, kurie naudojasi įgytomis teisėmis pagal 7 straipsnį. Bet kuris Sąjungos pilietis, kuris turi tokį valstybėje narėje išduotą pažymėjimą, turi teisę užsiimti profesine slidinėjimo instruktoriaus veikla kitose valstybėse narėse tokiomis pačiomis sąlygomis kaip slidinėjimo instruktoriai, kurie savo kvalifikaciją įgijo tose valstybėse narėse.

5 straipsnis

Dalyvavimas BRT

Teisę dalyvauti BRT turi visi Sąjungos piliečiai, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją (2) arba kurie dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti.

6 straipsnis

Išimtys

1. Nedarant poveikio 5 straipsniui, slidinėjimo instruktorius atleidžiamas nuo reikalavimo išlaikyti II priedo I dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinami techniniai gebėjimai, jei jis turi I priede nurodytą kvalifikaciją arba dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti ir arba:

gali pateikti įrodymą, kad jam per penkerių metų laikotarpį buvo suteikta bent 100 Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškų vyrų kalnų slidinėjimo šakoje ir bent 85 Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškai moterų kalnų slidinėjimo šakoje slalomo arba didžiojo slalomo techninėje disciplinoje, arba

b)	yra išlaikęs „Eurotest“ testą.

2. Nedarant poveikio 5 straipsniui, „Eurosecurity“ testą išlaikęs slidinėjimo instruktorius atleidžiamas nuo reikalavimo išlaikyti II priedo II dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi kompetencija, jei jis turi I priede nurodytą kvalifikaciją arba dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti.

3. Slidinėjimo instruktoriai, kurie laikydami BRT išlaikė arba II priedo I dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinami techniniai gebėjimai, arba II priedo II dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi kompetencija, neturi kartoti tos BRT dalies, kurią jie sėkmingai baigė.

7 straipsnis

Įgytos teisės

1. Slidinėjimo instruktoriams, kurie iki šio reglamento įsigaliojimo dienos turi pagal memorandumą išduotą profesinę kortelę, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

2. Slidinėjimo instruktoriams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie išlaikė ir „Eurotest“, ir „Eurosecurity“ testus, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, jei jie taip pat turi I priede nurodytą kvalifikaciją.

3. Slidinėjimo instruktoriams, kurie I priede nurodytą kvalifikaciją įgijo šio reglamento įsigaliojimo dieną memorandumo nepasirašiusioje valstybėje narėje ir gali įrodyti, kad per penkerių metų laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo turi bent 200 dienų profesinės patirties, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

4. Slidinėjimo instruktoriai, kurie naudojasi įgytomis teisėmis, kaip nustatyta 1, 2 ir 3 dalyse, turi teisę pagal 8 straipsnį kreiptis dėl kompetencijos pažymėjimo.

8 straipsnis

Kompetencijos pažymėjimas

1. Slidinėjimo instruktoriams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie sėkmingai išlaikė BRT arba pagal 7 straipsnį naudojasi įgytomis teisėmis, išduodamas kompetencijos pažymėjimas. Pažymėjimą išduoda valstybė narė arba valstybės narės kompetentinga institucija, kuri specialistui suteikė profesinę kvalifikaciją, pagal 5 straipsnį užtikrinančią teisę dalyvauti BRT.

2. Kompetencijos pažymėjime nurodoma bent ši informacija:

a)	slidinėjimo instruktoriaus vardas ir pavardė;

b)	BRT rezultatai ir BRT išlaikymo data, jei taikoma;

c)	konkreti įgyta teisė, kuria slidinėjimo instruktorius naudojasi pagal 7 straipsnį, jei taikoma;

d)	išduodančioji valstybė narė arba kompetentinga institucija;

e)	I priede nurodyta kvalifikacija, kurią turi slidinėjimo instruktorius.

3. Prie kompetencijos pažymėjimo pridedama įklija, kuri turi būti įklijuota į slidinėjimo instruktoriaus nacionalinę kortelę. Įklija patvirtina, kad slidinėjimo instruktoriui buvo išduotas kompetencijos pažymėjimas, ir joje nurodoma bent ši informacija:

a)	slidinėjimo instruktoriaus vardas ir pavardė;

b)	kompetencijos pažymėjimo išdavimo metai;

c)	išduodančioji valstybė narė arba kompetentinga institucija.

4. Slidinėjimo instruktoriaus prašymu bet kuriuo metu išduodamas kompetencijos pažymėjimo dublikatas.

9 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus I priede išvardytų kvalifikacijų pasikeitimus ir apie visas naujas kvalifikacijas, kurios pagal įgūdžius ir žinias yra panašios į išvardytas I priede. Tokie pranešimai perduodami per Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/1024 (3) nustatytą Vidaus rinkos informacinę sistemą.

10 straipsnis

Ilgalaikis rengimas ir patirtis

Slidinėjimo instruktoriai, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją ir gali įrodyti dalyvavę bent 95 dienų trukmės teoriniame ir praktiniame slidinėjimo instruktorių rengime ir turintys 95 dienas slidinėjimo instruktoriaus darbo patirties, Austrijoje bus pripažinti „Diplomschilehrer“ lygmeniu.

11 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(2) Austrijoje tai „Diplomschilehrer“ kvalifikacija, seniau vadinta „staatlich geprüfter Schilehrer“.

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).

I PRIEDAS

Kvalifikacijos

Šiame priede išvardytos kvalifikacijos parengtos siekiant užtikrinti tinkamą teorinio mokymosi ir mokomosios praktikos (įskaitant slidinėjimą trasomis ir užtrasėmis) pusiausvyrą ir visų pirma apima šiuos įgūdžius ir žinias:

a)	mokymo, instruktažo ir treniravimo metodų supratimas ir gebėjimas juos pritaikyti mokant slidinėti tiek kalnų trasomis, tiek užtrasėmis;

b)	gebėjimas koreguoti slidinėjimo pamoką atsižvelgiant į nepastovias oro sąlygas;

c)	gebėjimas savarankiškai parengti, įgyvendinti ir įvertinti visų lygių kalnų slidinėjimo mokymo reikalavimus visoms besimokančiųjų grupėms – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų;

d)	gebėjimas parengti kalnų slidinėjimo mokymo programą naudojant tinkamus mokymo metodus;

e)	gebėjimas sukurti mokomąją situaciją;

f)	gebėjimas parengti mokymo, instruktažo ir treniravimo medžiagą, kuri būtų naudojama bet kurio tipo kalnų slidinėjimo mokymams;

g)	gebėjimas per visų lygių kalnų slidinėjimo mokymus visoms grupėms techniškai pademonstruoti ir paaiškinti skirtingus elementus;

h)	gebėjimas įvertinti kalnų slidinėjimo mokymo kursą ar ciklą;

i)	žinios ir gebėjimas pritaikyti pirmosios pagalbos taisykles įvykus žiemos sporto nelaimingam atsitikimui ir pradėti gelbėjimo operaciją.

Valstybė narė

Kvalifikacija

Kvalifikaciją teikiančios institucijos

Austrija

Diplomschilehrer arba Foralbergo Landesschilehrer/Schilehrer

—	Bundessportakademie Innsbruck

—	Landesschilehrerverbände

Belgija

—	BE–FR: Moniteur sportif entraineur

—	BE–NL: Trainer A Alpijns Skiën/Skileraar

—	Administration de l'Éducation physique, du Sport et de la Vie en Plein Air (ADEPS)

—	Sport Vlaanderen

Bulgarija

Ски учител клас C

Българско ски училище

Kroatija

Učitelj skijanja

—	Skijaško Učilište

—	Hrvatski zbor učitelja i trenera sportova snijegu (HZUTS)

Čekija

Instruktor lyžování APUL A

Asociace profesionálních učitelů lyžování a lyžařských škol, o.s. (APUL)

Danija

euro Ski Pro

Den Danske Skiskole

Suomija

3 kategorija – hiihdonopettaja

—	Suomen hiihdonopettajat ry (FNASI/SHOry)

—	Vuokatti Sports Institute

Prancūzija

—	Diplôme d'Etat de ski

—	moniteur national de ski alpin

Ecole Nationale des Sports de Montagne (ENSM)

Vokietija

Staatlich geprüfter Skilehrer

—	Technische Universität München in Zusammenarbeit mit DSLV – Deutscher Skilehrerverband, soweit diesem Aufgaben übertragen wurden

Graikija

A kategorijos greitojo nusileidimo slidinėjimo instruktorius)

Γενική Γραμματεία Αθλητισμού - Υπουργείο Πολιτισμού και Αθλητισμού

Vengrija

Síoktató ****

Síktatók Magyarországi Szövetsége

Airija

Kalnų slidinėjimo mokytojas – 4 kategorija

Airijos sniego sporto instruktorių asociacija (IASI)

Italija

Maestro di Sci

—	Collegio Nazionale dei Maestri di Sci

—	Federazione Italiana Sport Invernali

—	Collegi Regionali e Provinciali

Latvija

Profesionāls slēpošanas instruktors

Latvijas Slēpošanas un snovborda instruktoru asociācija (LSSIA)

Lietuva

A kategorijos instruktorių pažymėjimai

National Russian League of Instructors (NRLI)/DruSkiSchool

Nyderlandai

Ski-instructeur niveau 4

Nederlandse Ski Vereniging

Lenkija

Instruktor Zawodowy – PZN

Stowarzyszenie Instruktorów i Trenerów Narciarstwa Polskiego Związku Narciarskiego (SITN PZN)

Portugalija

Treinadores de esqui alpino de grau 2

—	Federação de Desportos de Inverno de Portugal (FDI-Portugal)

—	Instituto Português do Desporto e Juventude

Rumunija

Monitor de schi I

Federația română de schi biatlon

Slovakija

Inštruktor lyžovnia III. kvalifikačného stupňa

—

Nuo 2016 m. sausio 1 d. kvalifikaciją teikia: Bratislavos Comenius universitetas (Fizinio lavinimo ir sporto fakultetas); Prešovo universitetas (Sporto fakultetas); Banska Bistricos Matej Bel universitetas (Filosofijos fakultetas) ir Nitros Constantine The Philosopher universitetas (Švietimo fakultetas) ir Slovenská lyžiarska asociácia (SLA)

—	Iki 2015 m. gruodžio 31 d. kvalifikaciją teikė: Slovenská lyžiarska asociácia (SLA), kaip dalis Tatranská, akciová spoločnosť arba Slovenská asociácia učiteľov lyžovania a snowboardingu (SAPUL)

Slovėnija

Strokovni delavec 2 – športno treniranje – smučanje – alpsko

Smučarska zveza Slovenije

Ispanija

Técnico deportivo de esquí alpino

Ministerio de Educación, Cultura y Deporte

Švedija

Svenska skidlärarexamen

Det svenska skidrådet

Jungtinė Karalystė

Kalnų 4 kategorija – Tarptautinis slidinėjimo mokytojo diplomas

BASI – Anglijos sniego sporto instruktorių asociacija

II PRIEDAS

Bendrojo rengimo testo (BRT) organizavimas

1. I DALIS. TESTAS, KURIUO PATVIRTINAMI TECHNINIAI GEBĖJIMAI (TECHNINIŲ GEBĖJIMŲ TESTAS)

1.1. Bendrieji principai

1.1.1. Taikytinos taisyklės

Techninių gebėjimų testą sudaro kalnų slidinėjimo didysis slalomas. Jis rengiamas laikantis Tarptautinės slidinėjimo federacijos (Fédération Internationale du Ski (FIS)) nustatytų techninių taisyklių, pakoreguotų siekiant atsižvelgti į techninių gebėjimų testo tikslus.

1.1.2. Reikalavimus atitinkantys kandidatai

Techninių gebėjimų teste gali dalyvauti Sąjungos piliečiai, kuriems taikomas šis reglamentas. Reikalavimus atitinkantys kandidatai gali neribotai kartoti testą, jei jiems pirmiau nepasisekė. Kad galėtų dalyvauti techninių gebėjimų teste, reikalavimus atitinkantys kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į organizuojančią valstybę narę arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri organizuoja testą.

1.1.3. Čiuožimai

Techninių gebėjimų testą sudaro du čiuožimai. Pirmojo čiuožimo starto tvarka nustatoma burtų keliu, o antrojo čiuožimo starto tvarka yra atvirkštinė pirmojo čiuožimo starto tvarkai. Techninių gebėjimų testą per pirmąjį čiuožimą išlaikę kandidatai antrajame čiuožime nedalyvauja. Techninių gebėjimų testo per pirmąjį čiuožimą neišlaikę kandidatai gali dalyvauti antrajame čiuožime.

1.1.4. Testo žiuri

Testo žiuri prižiūri ir užtikrina teisingą techninių gebėjimų testo įgyvendinimą. Techninių gebėjimų testo žiuri nariais gali būti bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai. Tik „Eurotest“ testą iki šio reglamento įsigaliojimo išlaikę piliečiai arba BRT išlaikę piliečiai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus būti paskirtais į testo žiuri, kad galėtų įvertinti techninių gebėjimų testo modulius.

Šiuos testo žiuri narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija turi teisę deleguoti šiuos skyrimo įgaliojimus trečiosioms šalims, tačiau testo žiuri nariai visada turi atstovauti bent trims valstybėms narėms. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl testo žiuri sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

1.1.5. Apeliacija

Jei mano, kad buvo padarytos esminės klaidos, kandidatai gali prašyti, kad testo žiuri iš naujo įvertintų jų techninių gebėjimų testo rezultatus. Tokiu atveju testo žiuri įvertina prašymą, nedelsdama į jį atsako ir nurodo priežastis, dėl kurių to konkretaus kandidato techninių gebėjimų testo rezultatai nekeičiami arba keičiami. Testo žiuri sprendimą priima paprasta narių balsų dauguma.

1.1.6. Rezultatų dokumentavimas

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija per 7 dienas po renginio, per kurį atliktas BRT, informuoja valstybes nares arba kompetentingas institucijas, kurios suteikia I priede nurodytą kvalifikaciją, apie techninių gebėjimų testo rezultatus. Valstybės narės arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos saugo ir kasmet skelbia atnaujintą sąrašą slidinėjimo instruktorių, kurie arba sėkmingai baigė techninių gebėjimų testą, arba naudojasi įgytomis teisėmis arba išimtimis, pagal kurias tam slidinėjimo instruktoriui suteikta kvalifikacija, atitinkanti I priede nurodytą kvalifikaciją.

1.2. Trasa

1.2.1. Bendrieji trasos kriterijai

Techninių gebėjimų testas vykdomas didžiojo slalomo trasoje, kuri atitinka FIS nustatytus kriterijus, pakoreguotus siekiant atsižvelgti į techninių gebėjimų testo tikslus, visų pirma susijusius su ilgiu, vertikaliu nuolydžiu ir vartų skaičiumi. Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija apie techninių gebėjimų testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba jų kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius.

Trasos vertikalus nuolydis yra nuo 250 iki 300 metrų. Vartų skaičius turi būti nuo 11 % iki 15 % vertikalaus nuolydžio ilgio metrais, tačiau idealiu atveju – nuo 12 % iki 13 %, kad būtų patogiau vertinti slidinėjimo instruktorių atliekamų posūkių, o ne slydimo gebėjimus.

Dėl šio skirsnio ir 1.2.2 skirsnio kriterijų trasų bandytojams techninių gebėjimų testo pradžioje gali reguliariai susidaryti nekompensuojami 45–60 sekundžių laikai.

Techninių gebėjimų testo trasa gali būti paruošta be išorinės vartų lazdos, išskyrus starto, finišo ir lėtinimo vartus (angl. delay gates).

1.2.2. Nuokalnės kontūrai

Didžiojo slalomo trasos nuokalnės kontūrai turi kiek įmanoma labiau atitikti šias kombinacijas:

a)	trečdalį trasos turėtų sudaryti vidutinė nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 26 % iki 43 %;

b)	trečdalį trasos turėtų sudaryti stati nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 45 % iki 52 %;

c)	trečdalį trasos turėtų sudaryti nedidelė nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 25 % iki 26 %.

1.2.3. Trasos patvirtinimas

Trasą tvirtina techninė komisija, kurios narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį skiria valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl techninės komisijos sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis. Patvirtinus trasą valstybė narė arba kompetentinga institucija apie praktinius bet kurio renginio, kuris bus organizuojamas siekiant tokioje trasoje atlikti BRT, aspektus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

1.3. Trasų bandytojai

1.3.1. Techninių gebėjimų teste dalyvaujantiems trasų bandytojams taikomi reikalavimai

Techninių gebėjimų teste dalyvauja ne mažiau kaip trys trasų bandytojai. Trasų bandytojus privalo išrinkti organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija.

Trasų bandytojai gali būti bet kurios valstybės narės piliečiai. Jie turi būti išlaikę „Eurotest“ ir „Eurosecurity“ testus iki įsigaliojant šiam reglamentui arba išlaikę BRT ir gavę 0,8700 ar didesnį korekcinį koeficientą einamojo sezono etalonavimo teste.

1.3.2. Trasų bandytojų etalonavimo testas

Techninių gebėjimų testo trasų bandytojai turi laikyti etalonavimo testą. Etalonavimo testo tikslas – kiekvienam trasų bandytojui priskirti korekcinį koeficientą, kad būtų galima nustatyti bazinį laiką techninių gebėjimų testo kandidatams. Kiekvienas trasų bandytojas per etalonavimo testą gali čiuožti du kartus ir jam bus priskirtas geresnis rezultatas. Kiekvienam trasų bandytojui priskirtas korekcinis koeficientas kasmet peržiūrimas.

Etalonavimo testą organizuoja etalonavimo testo komisija. Etalonavimo testo komisijos narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Kitos nei etalonavimo testą organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl etalonavimo testo komisijos sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija apie etalonavimo testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Etalonavimo testo rezultatus organizuojanti valstybė narė skelbia prieš nustatydama BRT toje valstybėje narėje datą.

1.3.3. Trasų bandytojų korekcinis koeficientas

Kompensuojami laikai trasų bandytojams apskaičiuojami atitinkamo trasų bandytojo etalonavimo testo išlaikymo laiką padauginus iš priskirto korekcinio koeficiento.

Bazinis laikas etalonavimo testui apskaičiuojamas kaip ataskaitinių trasų bandytojų geriausių dviejų kompensuojamų laikų vidurkis. Keturis ataskaitinius trasų bandytojus etalonavimo testo komisija paskiria remdamasi ankstesnių metų trasų bandytojų rezultatų sąrašu.

Trasų bandytojų korekcinis koeficientas apskaičiuojamas taip:

korekcinis koeficientas = etalonavimo testo bazinis laikas/trasų bandytojų išlaikymo laikas.

1.4. Techninių gebėjimų testo išlaikymas

1.4.1. Bazinio laiko techninių gebėjimų testui apskaičiavimas

Techninių gebėjimų testo bazinis laikas apskaičiuojamas ne mažiau kaip trims trasų bandytojams pradėjus čiuožimą ir bent dviem baigus čiuožimą pagal šias taisykles:

a)	panaudojamas trasų bandytojų, kurie čiuožimą baigia prieš pradedant čiuožti pirmajam kandidatui, dviejų geriausių kompensuojamų laikų vidurkis;

b)	panaudojamas trasų bandytojų, kurie čiuožimą baigia po to, kai čiuožimą pradeda paskutinis kandidatas, dviejų geriausių kompensuojamų laikų vidurkis;

c)	techninių gebėjimų testo bazinis laikas yra dviejų vidurkių, nurodytų a ir b punktuose, vidurkis.

Jei trasų bandytojas negalėjo įprastai baigti čiuožimo, jis gali pradėti iš naujo.

Kandidatams apie trasų bandytojų koeficientus pranešama iki techninių gebėjimų testo pradžios.

1.4.2. Didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas

Techninių gebėjimų testą išlaikiusiais kandidatais laikomi:

a)	vyrai kandidatai, kurie čiuožimą baigia per laiką, kuris yra lygus arba trumpesnis už techninių gebėjimų testo bazinį laiką prie jo pridėjus 19 %;

b)	moterys kandidatės, kurios čiuožimą baigia per laiką, kuris yra lygus arba trumpesnis už techninių gebėjimų testo bazinį laiką prie jo pridėjus 25 %.

Didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas skaičiuojamas taip:

a)	didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas vyrams = techninių gebėjimų testo bazinis laikas x 1,19;

b)	didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas moterims = techninių gebėjimų testo bazinis laikas x 1,25.

2. II DALIS. TESTAS, KURIUO PATVIRTINAMA SU SAUGA SUSIJUSI KOMPETENCIJA (SAUGOS TESTAS)

2.1. Bendrieji principai

2.1.1. Saugos testo tikslas

Saugos testo tikslas – įvertinti, ar kandidatai atitinka su sauga susijusius būtinuosius reikalavimus, kurie yra labai svarbūs slidinėjimo instruktoriams, dirbantiems specifinėje aplinkoje.

2.1.2. Reikalavimus atitinkantys kandidatai

Saugos teste gali dalyvauti Sąjungos piliečiai, jei jie yra sėkmingai išlaikę techninių gebėjimų testą. Reikalavimus atitinkantys kandidatai gali neribotai kartoti testą, jei jiems pirmiau nepasisekė. Kad galėtų dalyvauti saugos teste, reikalavimus atitinkantys kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į organizuojančią valstybę narę arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri organizuoja testą.

2.1.3. Atsakinga institucija

Už saugos testo organizavimą yra atsakinga institucija, kompetentinga rengti slidinėjimo instruktorius valstybės narės, kurioje vykdomas saugos testas, teritorijoje, susitarus su tuo tikslu sukurta technine komisija. Techninę komisiją sudaro bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai, kurie komisijoje atstovauja bent trims valstybėms narėms. Komisijos narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija apie saugos testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

2.1.4. Testo žiuri

Testo žiuri prižiūri ir užtikrina teisingą saugos testo įgyvendinimą. Saugos testo žiuri nariais gali būti bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai. Tik „Eurosecurity“ testą iki šio reglamento įsigaliojimo išlaikę piliečiai arba BRT išlaikę piliečiai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus būti paskirtais į testo žiuri, kad galėtų įvertinti saugos testo modulius.

2.1.5. Apeliacija

Jei mano, kad buvo padarytos esminės klaidos, kandidatai gali prašyti, kad testo žiuri iš naujo įvertintų jų saugos testo rezultatus. Tokiu atveju testo žiuri įvertina prašymą, nedelsdama į jį atsako ir nurodo priežastis, dėl kurių to konkretaus kandidato saugos testo rezultatai nekeičiami arba keičiami. Testo žiuri sprendimą priima paprasta narių balsų dauguma.

2.1.6. Rezultatų dokumentavimas

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija per 7 dienas nuo renginio, per kurį atliktas BRT, informuoja valstybes nares arba kompetentingas institucijas, kurios suteikia I priede nurodytą kvalifikaciją, apie saugos testo rezultatus. Valstybės narės arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos saugo ir kasmet skelbia atnaujintą sąrašą slidinėjimo instruktorių, kurie arba sėkmingai baigė saugos testą, arba naudojasi įgytomis teisėmis arba išimtimis, pagal kurias tam slidinėjimo instruktoriui suteikta kvalifikacija, atitinkanti I priede nurodytą kvalifikaciją.

2.2. Testo struktūra

Saugos testą sudaro dvi dalys, įskaitant penkis privalomus modulius, kurių kiekvienas vertinamas atskirai. Per saugos testo teorinių žinių ir praktinių žinių egzaminus vertinamos su sauga susijusios kandidatų žinios ir įgūdžiai.

Jei kandidatas neišlaiko vieno ar daugiau modulių arba jei į saugos testą nėra įtraukti visi moduliai, jis turi iš naujo laikyti visą testą.

Toliau nustatytas įvairių modulių turinys.

2.2.1. Teorinių žinių egzaminas

Modulis „Pagalbos dėl sniego lavinos sukelto nelaimingo atsitikimo iškvietimo skambutis vietos gelbėjimo tarnyboms priimančiosios šalies kalba“.

Teorinių žinių egzaminas sėkmingai baigiamas, jei pagalbos iškvietimo skambutis gelbėjimo tarnyboms atliktas aiškiai ir suprantamai, nurodant tikslią informaciją, kuria remdamosi tarnybos gali atlikti savo darbą.

2.2.2. Praktinių žinių egzaminas

Praktinių žinių apie slidinėjimą užtrasėmis egzaminą sudaro trys mokymo moduliai dėmesį skiriant grupės vedimui, ir vienas modulis, apimantis dviejų asmenų, patekusių po sniego lavina, paiešką ir gelbėjimą. Praktinių žinių egzaminas turi būti laikomas viena iš oficialiųjų valstybės narės, kurioje vyksta testas, kalbų.

Trys modeliai, skirti grupės vedimui, trunka po 15 minučių, be to, 15 minučių skiriama pasiruošimui. Šie mokymo modeliai sėkmingai baigiami, jei ne mažiau kaip 75 % užduočių atliekamos patenkinamai.

2.2.2.1. Grupės vedimo moduliai

1 modulis „Sniego lavinų prognozės aiškinimasis su savo grupe. Prognozės informacijos palyginimas su jūsų pačių pastebėjimais vietoje ir situacijos vertinimas.“

2 modulis „Grupės nuleidimas užtrase ir maršruto pasiūlymas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip sniego pasirinkimas, susirinkimo vietos ir grupės organizavimo formos. Darbas su grupe nusileidimo rizikai įvertinti.“

3 modulis. Dar viena vertinimo forma bus atsitiktine tvarka pasirinkta iš toliau nurodytų galimybių.

Meteorologijos aiškinimas ir supratimas

1.	Kalnų orų prognozė rodo „Nordstau“ situaciją – didelius kritulius iš šiaurės (didelis slėgis vakaruose ir mažas slėgis rytuose). Kaip susiklosto tokia situacija? Kur apytikriai galime tikėtis kritulių ir kokio jų kiekio? Kokį poveikį tokia situacija gali turėti sniego lavinoms?

2.	Orų prognozė rodo, kad aukštai kalnuose šiaurines nuokalnes veikiausiai gali pasiekti stiprūs vadinamieji feno vėjai. Koks oras bus šiaurinėse ir pietinėse kalnų masyvo dalyse ir kokį poveikį tai gali turėti sniego lavinoms?

3.	Meteorologinės situacijos vertinimas vietoje. Kokie veiksniai lemia oro pasikeitimus ir kaip, jūsų manymu, oras iš tiesų keisis artimiausiomis dienomis?

Pavojų aukštuose kalnų regionuose suvokimas

1.	Kokie veiksniai gali sukelti hipotermiją ir kokių atsargumo priemonių turite laikytis? Kokie yra išskirtiniai hipotermijos požymiai ir kaip turite reaguoti? Kokie simptomai rodo, kad reikia konsultuotis su gydytoju?

2.	Kokie veiksniai gali lemti nušalimą ir kokių atsargumo priemonių turite laikytis? Kokie yra išskirtiniai nušalimo požymiai ir kaip turite reaguoti, jei nušalo tam tikra kūno vieta? Kokie veiksniai skatina nušalimą progresuoti? Kokie simptomai rodo, kad reikia konsultuotis su gydytoju?

3.	Esate ilgos greitojo nusileidimo trasos viduryje. Matomumas palaipsniui mažėja dėl rūko. Kaip susiorientuosite nenaudodami GPS ir kokios grupės vedimo taktikos imsitės?

Gebėjimas įvertinti ir suprasti sniego dangą

1.	Esamos sniego dangos stabilumo analizavimas.

2.	Galimos sniego dangos žiemą, kai nedaug snigta, apibūdinimas. Meteorologinių įvykių, dėl kurių sniego danga gali tapti nestabili, paaiškinimas.

3.	Galimos sniego dangos žiemą, kai daug snigta, apibūdinimas. Meteorologinių įvykių, dėl kurių sniego danga gali tapti nestabili, paaiškinimas.

2.2.2.2. Po sniego lavina patekusių asmenų paieškos ir gelbėjimo modulis

Modulio tikslas – nustatyti dviejų sniego lavinos aukų detektorius (AVD) ir sėkmingai ištraukti bent vieną iš dviejų prietaisų. Kiekvienas AVD įdedamas į apytikriai 60 cm pločio dėklą su izoliacine medžiaga ir užkasamas be persidengiančių signalų maždaug 1 m gylyje. Gali būti naudojamas mokomasis AVD. Paieškos zona – ne didesnė kaip 50 x 50 metrų. Dviem AVD surasti ir vienam iš jų ištraukti skiriama ne daugiau kaip 8 minutės. Kad galėtų dalyvauti paieškos modulyje, kandidatai turi turėti skaitmeninį AVD su ne mažiau kaip trimis antenomis. Kandidatams, turintiems analoginį AVD, šio testo modulio laikyti neleidžiama. Šis modulis sėkmingai baigiamas, jei lokalizuojami du užkasti AVD ir vienas iš jų ištraukiamas per nustatytą laiką.

2019 6 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/27

KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2019/910

2019 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas,

kadangi:

(1)

remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 25 straipsniu, valstybės narės turi rinkti žuvininkystės valdymui būtinus biologinius, aplinkos, techninius ir socialinius bei ekonominius duomenis. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1251 (3) priimta 2017–2019 m. Sąjungos daugiametė duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (4) (toliau – Sąjungos daugiametė programa) nustos galioti 2019 m. gruodžio 31 d.;

(2)

Sąjungos daugiametė programa būtina, kad valstybės narės galėtų savo nacionaliniuose darbo planuose apibrėžti ir planuoti duomenų rinkimo veiklą. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (5) 21 straipsniu, tie nacionaliniai darbo planai turi būti pateikti Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, kuriais turi būti pradėtas taikyti darbo planas, spalio 31 d.;

(3)

siekiant pasirengti dabartinės Sąjungos daugiametės programos peržiūrai po 2019 m., vyksta konsultacijos su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ekspertais, regioninėmis koordinavimo grupėmis, valstybių narių atstovais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir jos bus baigtos tik 2019 m. pabaigoje. Taigi naujoji Sąjungos daugiametė programa, kurioje bus atsižvelgta į šių konsultacijų rezultatus, negali būti priimta iki 2021 m.;

(4)	todėl remiantis Reglamentu (ES) 2017/1004 būtina priimti 2020–2021 m. laikotarpiu taikytinas nuostatas dėl į dabartinę Sąjungos daugiametę programą įtrauktų biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo;

(5)

todėl remiantis Reglamento (ES) 2017/1004 4 straipsniu, šiuo sprendimu nustatoma išsami valstybių narių biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarka, nurodyta to reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte. 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyti privalomų tyrimų jūroje sąrašas ir su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusios ribinės vertės, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje, pateikiami Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/909 (6);

(6)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini Sąjungos daugiametei duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti, nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nustatoma 2020–2021 m. Sąjungos daugiametė duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žuvininkystės sektoriuje programa, kurią sudaro Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas išsamus duomenų reikalavimų sąrašas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 157, 2017 6 20, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3) 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).

(4) OL L 207, 2016 8 1, p. 113.

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(6) 2019 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 21).

PRIEDAS

I SKYRIUS (1)

Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamente (ES) 2017/1004, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (2), Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 (3) ir Reglamente (ES) Nr. 1380/2013. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1) žvejybos veiklą vykdantis laivas – laivas, kalendoriniais metais vieną ar daugiau dienų vykdęs bet kokią žvejybos operaciją. Laivas, per metus nevykdęs žvejybos operacijų, laikomas žvejybos veiklos nevykdančiu laivu;

2) anadrominės rūšys – gyvieji vandens ištekliai, kurių gyvenimo ciklas prasideda nuo ikrų inkubacijos gėlame vandenyje ir kurie po to migruoja į sūrų vandenį, grįžta ir galiausiai neršia gėlame vandenyje;

3) katadrominės rūšys – gyvieji vandens ištekliai, kurių gyvenimo ciklas prasideda nuo ikrų inkubacijos sūriame vandenyje ir kurie po to migruoja į gėlą vandenį, grįžta ir galiausiai neršia sūriame vandenyje;

4) laimikio dalis – bendro laimikio dalis, pavyzdžiui, dalis, kurią sudaro iškrauti didesni nei mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, dalis, kurią sudaro iškrauti mažesni nei mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, dalis, kurią sudaro į jūrą išmesti mažesni nei mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, dalis, kurią sudaro pagal de minimis išimtį į jūrą išmesti individai, arba dalis, kurią sudaro į jūrą išmesti individai;

5) diena jūroje – bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis (arba jo dalis), kuriuo laivas yra rajone, bet ne uoste;

6) žvejybos diena – kalendorinė diena jūroje, kurią vykdoma žvejybos operacija, nedarant poveikio Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautiniams įpareigojimams. Vieno žvejybos reiso dienos gali būti įtraukiamos tiek į to reiso žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais, tiek į jo žvejybos aktyviosios žvejybos įrankiais dienų sumą;

7) žvejybos plotas – geografinis vienetas (jų grupė), kuriame (-iuose) vykdoma žvejyba. Dėl jo (jų) susitariama jūros regiono lygmeniu remiantis jau esamais rajonais, nustatytais regioninių žvejybos valdymo organizacijų arba mokslo įstaigų;

8) laivyno segmentas – tos pačios ilgio (bendrojo ilgio (LOA)) klasės laivų, per metus žvejojusių daugiausia tokiu pačiu žvejybos įrankiu, grupė;

9) specializacija – grupė panašių rūšių (rūšių grupės) individų žvejybos operacijų, kurios vykdomos panašiais žvejybos įrankiais (4) tuo pačiu metų laikotarpiu ir (arba) tame pačiame rajone ir kurioms būdingas panašus naudojimo modelis;

10) moksliniai tyrimai jūroje – reisai, vykdomi mokslinių tyrimų laivu arba išteklių ir ekosistemos stebėsenos tikslais atliekamų mokslinių tyrimų laivu, kurį šiai užduočiai vykdyti paskyrė įstaiga, atsakinga už nacionalinio darbo plano, parengto pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsnį, įgyvendinimą.

II SKYRIUS (5)

Duomenų rinkimo metodai

Duomenų rinkimo metodai ir kokybė turi atitikti numatytus tikslus, apibrėžtus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje, ir būti grindžiami geriausia praktika ir susijusių mokslo įstaigų siūloma atitinkama metodika. Šiuo tikslu metodus ir jų taikymo rezultatus reguliariai peržiūri nepriklausomos mokslo įstaigos siekdamos patikrinti jų tinkamumą bendros žuvininkystės politikos valdymo reikmėms.

III SKYRIUS (6)

Duomenų reikalavimai

1. Duomenų rinkiniai

1.1.

Valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsnį rengiamuose darbo planuose nustato, kurie toliau nurodytų rinkinių duomenys turi būti renkami laikantis šio skyriaus 2–7 punktų:

a)	išteklių, sužvejotų vykdant Sąjungos verslinę žvejybą Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse ir mėgėjų žvejybą Sąjungos vandenyse, biologiniai duomenys pagal laimikio dalis;

b)	duomenys, reikalingi Sąjungos žvejybos poveikiui jūrų ekosistemai Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse įvertinti;

c)	Sąjungos žvejybos laivų veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse išsamūs duomenys, teikiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009;

d)	socialiniai ir ekonominiai žvejybos duomenys (7);

e)	socialiniai, ekonominiai ir su aplinka susiję akvakultūros duomenys.

1.2.

Kokius duomenis reikia rinkti, nustatoma pagal Reglamento (ES) 2017/1004 4 ir 5 straipsnius, atsižvelgiant į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti, priedo II skyriuje nustatytas ribines vertes.

1.3.

Duomenys renkami tam, kad iš jų būtų galima nustatyti patikimus žvejybos tipo, laikotarpio ir rajono įverčius atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius, sutartus jūros regiono lygmeniu. Duomenų rinkimo dažnumas turi būti koordinuojamas jūros regiono lygmeniu, nebent šiame priede ir atitinkamose lentelėse nustatyta kitaip.

2. Išteklių, sužvejotų vykdant Sąjungos verslinę žvejybą Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse ir mėgėjų žvejybą Sąjungos vandenyse, biologiniai duomenys

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

laimikio kiekiai pagal rūšis ir iš atskirų egzempliorių gauti biologiniai duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti:

verslinės žvejybos atveju – visų 1A, 1B ir 1C lentelėse išvardytų išteklių laimikio dalių (įskaitant į jūrą išmestą laimikį ir nepageidaujamą laimikį) dydį ir žuvų ilgio pasikartojimo dažnumą, duomenis apibendrinant iki 6 lygio, nustatyto 2 lentelėje. Laiko matmens detalumas suderinamas jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

ii)	verslinės žvejybos atveju – 1A, 1B ir 1C lentelėse išvardytų išteklių laimikio vidutinį svorį ir sudėtį pagal amžių. Išteklių, kurių kintamieji turi būti surinkti, atranka ir laiko matmens detalumas suderinami jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

iii)

verslinės žvejybos atveju – 1A, 1B ir 1C lentelėse išvardytų išteklių laimikį sudarančių žuvų lyčių santykį ir brandos bei vislumo duomenis tokiu dažnumu, koks reikalingas mokslinėms rekomendacijoms parengti. Išteklių, kurių kintamieji turi būti surinkti, atranka ir laiko matmens detalumas suderinami jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

iv)

mėgėjų žvejybos atveju – 3 lentelėje išvardytų rūšių ir (arba) rūšių, kurių duomenis jūros regiono lygmeniu nuspręsta rinkti žvejybos valdymo tikslais, žuvų laimikio metinis dydis (skaičius ir svoris arba ilgis) ir paleistų žuvų kiekis. Su mėgėjų žvejybos laimikio žuvų amžiaus duomenimis ar kitais i–iii papunkčiuose nurodytais biologiniais duomenimis susiję galutinių naudotojų poreikiai vertinami jūros regiono lygmeniu;

be pagal a punktą renkamų duomenų, 1E lentelėje nurodytų anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų, sužvejotų jų gyvavimo ciklo gėlojo vandens etape vykdant verslinę žvejybą (nepriklausomai nuo tos žvejybos vykdymo būdo), šie duomenys:

i)	su ištekliais susiję kintamieji (atskirų egzempliorių amžiaus, ilgio, svorio, lyties, brandos ir vislumo pagal gyvenimo etapą kintamieji, kurie dar išdėstomi pagal rūšis ir regionus) ir

ii)	metiniai laimikio kiekiai pagal amžiaus klasę arba gyvenimo etapą;

papildomai:

apie kiekvieną ungurių valdymo vienetą bent viename upės baseine kasmet renkama tokia informacija (pvz., duomenys, įverčiai, santykinės tendencijos ir kt.):

i)	naujų egzempliorių gausumas,

ii)	geltonųjų ungurių išteklių gausumas ir

iii)	emigruojančių sidabrinių ungurių skaičius arba svoris ir lyčių santykis;

apie visas laukines lašišas: kasmet (nebent regiono lygmeniu sutarta kitaip) renkama informacija apie rituolių bei margiukių kiekį ir į aukštupį plaukiančių individų skaičių.

Upės, kuriose turi būti vykdoma ungurių ir lašišų stebėsena, paskiriamos regiono lygmeniu. Išteklių, kurių kintamieji turi būti surinkti, atranka koordinuojama regiono lygmeniu atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius.

3. Duomenys, skirti Sąjungos žvejybos poveikiui jūrų ekosistemoms Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse įvertinti

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

bet kokio tipo žvejybos visos atsitiktinės paukščių, žinduolių, roplių ir Sąjungos teisės aktais bei tarptautiniais susitarimais saugomų rūšių, įskaitant 1D lentelėje išvardytas rūšis, žuvų priegaudos duomenys (nurodant ir tuos atvejus, kai tokios atsitiktinės priegaudos nebuvo), užfiksuoti per mokslinio stebėjimo žvejybos laivuose reisus arba pačių žvejų užregistruoti laivo žurnaluose.

Jei manoma, kad per stebėjimo reisus surinktų duomenų apie atsitiktinę priegaudą nepakanka galutinių naudotojų poreikiams patenkinti, valstybės narės taiko kitą metodiką. Šios metodikos atranka suderinama jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius;

duomenys, padedantys įvertinti Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse vykdomos žvejybos poveikį jūros buveinėms.

Žvejybos poveikiui jūros buveinėms įvertinti naudojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 registruojami kintamieji. Duomenys išskaidomi iki 3 žvejybos veiklos duomenų lygio (8), išskyrus atvejus, kai reikia smulkesnio lygio apibendrintų regioninio lygmens duomenų, visų pirma saugomų jūrų teritorijų atveju.

Kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 užregistruoti duomenys nėra tinkamai išskirstyti arba nėra numatytoms mokslo reikmėms tinkamos kokybės ar apimties, jie renkami alternatyviu būdu, naudojant tinkamus ėminių ėmimo metodus. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 užregistruoti duomenys turi būti tinkamu apibendrinimo lygiu pateikiami darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms;

duomenys, pagal kuriuos vertinamas žvejybos lygis ir žvejybos veiklos poveikis jūrų biologiniams ištekliams ir jūrų ekosistemoms, pvz., poveikis neverslinėms rūšims, plėšrūnų ir grobio ryšiui ir natūraliam žuvų mirtingumui kiekviename jūros regione.

Tokie duomenys pirmiausia vertinami per bandomuosius tyrimus. Remdamosi šių bandomųjų tyrimų rezultatais valstybės narės kiekvienam jūros regionui nustato būsimo duomenų rinkimo, koordinuojamo jūros regiono lygmeniu atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius, reikalavimus.

4. Sąjungos žvejybos laivų veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse išsamūs duomenys (9) , registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009

Duomenis, pagal kuriuos vertinama Sąjungos žvejybos laivų veikla Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse, sudaro 4 lentelėje nurodyti kintamieji. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 registruojami, teikiami ir persiunčiami duomenys turi būti pirmine forma teikiami darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms. Jei šie duomenys neturi būti renkami pagal pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 arba jei pagal jį surinkti duomenys nėra tinkamai detalizuoti arba nėra numatytoms mokslo reikmėms tinkamos kokybės ar apimties, jie renkami alternatyviu būdu, naudojant tinkamus ėminių ėmimo metodus. Tie metodai turi leisti įvertinti 4 lentelėje išvardytus kintamuosius žemiausiu atitinkamu geografiniu lygmeniu pagal laivyno segmentą (5a lentelė) ir specializacijos 6 lygį (2 lentelė).

5. Socialiniai ir ekonominiai žvejybos duomenys, padedantys vertinti Sąjungos žvejybos sektoriaus socialinės ir ekonominės veiklos rezultatus

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

5A lentelėje nurodyti ekonominiai kintamieji pagal 5B lentelėje nurodytą sektoriaus segmentaciją ir pagal 5C lentelėje apibrėžtus supraregionus.

Populiaciją sudaro visi žvejybos veiklą vykdantys ir jos nevykdantys laivai, ataskaitinių metų gruodžio 31 d. esantys Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 (10) nustatytame Sąjungos žvejybos laivyno registre, ir laivai, kurių tą dieną registre nėra, bet kurie tais ataskaitiniais metais žvejojo bent vieną dieną.

Žvejybos veiklos nevykdančių laivų atveju renkami tik kapitalo vertės ir kapitalo sąnaudų duomenys.

Tais atvejais, kai kyla fizinių ir (arba) juridinių asmenų atpažinimo rizika, statistinių duomenų konfidencialumui užtikrinti teikiant ekonominius kintamuosius gali būti taikomas klasteriavimas. Klasteriavimas prireikus taip pat gali būti naudojamas statistiškai patikimam ėminių ėmimo planui sudaryti. Klasteriavimo schema ilgainiui turi išlikti ta pati.

Ekonominiai duomenys renkami kasmet;

b)	6 lentelėje nurodyti socialiniai kintamieji. Socialiniai duomenys renkami kas trejus metus pradedant 2018 m. Įdarbinimo duomenys pagal išsilavinimo lygį ir pilietybę gali būti renkami remiantis bandomaisiais tyrimais.

6. Socialiniai, ekonominiai ir su aplinka susiję jūrų akvakultūros ir, pasirinktinai, gėlojo vandens akvakultūros duomenys, padedantys vertinti Sąjungos akvakultūros sektoriaus socialinės, ekonominės ir su aplinka susijusios veiklos rezultatus

Šiuos duomenis sudaro tokie elementai:

7 lentelėje nurodyti ekonominiai kintamieji pagal 9 lentelėje nustatytą sektoriaus segmentaciją.

Populiaciją sudaro visos įmonės, kurių pagrindinei veiklai priskiriami Europos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) (11) 03.21 ir 03.22 kodai ir kurios siekia pelno.

Ekonominiai duomenys renkami kasmet;

b)	6 lentelėje nurodyti socialiniai kintamieji. Socialiniai duomenys renkami kas trejus metus pradedant 2018 m. Įdarbinimo duomenys pagal išsilavinimo lygį ir pilietybę gali būti renkami remiantis bandomaisiais tyrimais.

8 lentelėje nurodyti su aplinka susiję akvakultūros duomenys, padedantys vertinti su aplinka susijusios jos veiklos rezultatų aspektus.

Aplinkos duomenys gali būti renkami remiantis bandomaisiais tyrimais ir ekstrapoliuojami siekiant gauti su valstybėje narėje užaugintų žuvų bendru kiekiu susijusius bendrus dydžius.

Aplinkos duomenys renkami kas dvejus metus.

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1A lentelė (12)

Ištekliai Sąjungos vandenyse

Rūšis (bendrinis pavadinimas)	Rūšis (mokslinis pavadinimas)	Rajonas (ICES (13), IBSFC (14) ar FAO (15) rajono kodas), kuriame yra ištekliai/išteklių kodas
Arkties vandenyno rytinė dalis, Norvegijos jūra ir Barenco jūra
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	I, II
Paprastosios brosmės	Brosme brosme	I, II
Prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinės silkės	Clupea harengus	I, II
Atlantinės menkės	Gadus morhua	I, II
Paprastosios stintenės	Mallotus villosus	I, II
Juodadėmės menkės	Melanogrammus aeglefinus	I, II
Šiauriniai žydrieji merlangai	Micromesistius poutassou	I–II
Šiaurinės dryžakojės krevetės	Pandalus borealis	I, II
Ledjūrio menkės	Pollachius virens	I, II
Juodieji paltusai	Reinhardtius hippoglossoides	I, II
Atlantinės lašišos	Salmo salar	I, II
Atlantinės skumbrės	Scomber scombrus	II
Didieji jūriniai ešeriai	Sebastes marinus	I, II
Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai	Sebastes mentella	I, II
Paprastosios stauridės	Trachurus trachurus	IIa
Skagerako ir Kategato sąsiauriai
Tobinės	Ammodytidae	IIIa
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	IIIa
Atlantinės silkės	Clupea harengus	IIIa/22–24, IIIa
Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai	Coryphaenoides rupestris	IIIa
Pilkieji jūrgaidžiai	Eutrigla gurnardus	IIIa
Raudonieji jūrgaidžiai	Aspitrigla cuculus	IIIa
Atlantinės menkės	Gadus morhua	IIIaN
Atlantinės menkės	Gadus morhua	IIIaS
Raudonosios plekšnės	Glyptocephalus cynoglossus	IIIa
Paprastosios gelsvapelekės plekšnės	Limanda limanda	IIIa
Juodadėmės menkės	Melanogrammus aeglefinus	IIIa
Paprastieji merlangai	Merlangius merlangus	IIIa
Europinės jūrinės lydekos	Merluccius merluccius	IIIa
Šiauriniai žydrieji merlangai	Micromesistius poutassou	IIIa
Norveginiai omarai	Nephrops norvegicus	Funkcinis vienetas
Šiaurinės dryžakojės krevetės	Pandalus borealis	IIIa
Jūrinės plekšnės	Pleuronectes platessa	IIIa
Ledjūrio menkės	Pollachius virens	IIIa
Atlantinės lašišos	Salmo salar	IIIa
Paprastieji otai	Psetta maxima	IIIa
Atlantinės skumbrės	Scomber scombrus	IIIa
Švelnieji rombai	Scophthalmus rhombus	IIIa
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	IIIa
Atlantiniai šprotai	Sprattus sprattus	IIIa
Norveginės menkutės	Trisopterus esmarki	IIIa
Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)	Selachii, Rajidae	IIIa
Baltijos jūra
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	22–32
Atlantinės silkės	Clupea harengus	22–24/25–29, 32/30/31/Rygos įlanka
Europiniai sykai	Coregonus lavaretus	IIId
Paprastosios seliavos	Coregonus albula	22–32
Atlantinės menkės	Gadus morhua	22–24/25–32
Paprastosios gelsvapelekės plekšnės	Limanda limanda	22–32
Paprastieji europiniai ešeriai	Perca fluviatilis	IIId
Europinės upinės plekšnės	Platichtys flesus	22–32
Jūrinės plekšnės	Pleuronectes platessa	22–32
Paprastieji otai	Psetta maxima	22–32
Atlantinės lašišos	Salmo salar	22–31/32
Paprastieji šlakiai	Salmo trutta	22–32
Paprastieji sterkai	Sander lucioperca	IIId
Švelnieji rombai	Scophthalmus rhombus	22–32
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	22
Atlantiniai šprotai	Sprattus sprattus	22–32
Šiaurės jūra ir rytinė Lamanšo dalis
Tobinės	Ammodytidae	IV
Vilkžuvės	Anarhichas spp.	IV
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	IV, VIId
Argentinos	Argentina spp.	IV
Pilkieji jūrgaidžiai	Eutrigla gurnardus	IV
Paprastosios brosmės	Brosme brosme	IV
Atlantinės silkės	Clupea harengus	IV, VIId
Paprastosios smėlinės krevetės	Crangon crangon	IV, VIId
Paprastieji vilkešeriai	Dicentrarchus labrax	IV, VIId
Pilkieji jūrgaidžiai	Eutrigla gurnardus	IV
Atlantinės menkės	Gadus morhua	IV, VIId
Raudonosios plekšnės	Glyptocephalus cynoglossus	IV
Melsvažiočiai ešeriai	Helicolenus dactylopterus	IV
Dėmėtieji megrimai	Lepidorhombus boscii	IV, VIId
Paprastieji megrimai	Lepidorhombus whiffiagonis	IV, VIId
Paprastosios gelsvapelekės plekšnės	Limanda limanda	IV, VIId
Juodapilviai jūrų velniai	Lophius budegassa	IV, VIId
Europiniai jūrų velniai	Lophius piscatorius	IV
Šiauriniai grenadieriai	Macrourus berglax	IV
Juodadėmės menkės	Melanogrammus aeglefinus	IV
Paprastieji merlangai	Merlangius merlangus	IV, VIId
Europinės jūrinės lydekos	Merluccius merluccius	IV, VII
Šiauriniai žydrieji merlangai	Micromesistius poutassou	IV, VIId
Europinės mažažiotės plekšnės	Microstomus kitt	IV, VIId
Melsvosios molvos	Molva dypterygia	IV
Paprastosios molvos	Molva molva	IV
Europinės barzdotės	Mullus barbatus	IV, VIId
Viduržemio jūros barzdotės	Mullus surmuletus	IV, VIId
Norveginiai omarai	Nephrops norvegicus	Visi funkciniai vienetai
Šiaurinės dryžakojės krevetės	Pandalus borealis	IVa rytinė dalis/IVa/IV
Didžiosios šukutės	Pecten maximus	VIId
Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės	Phycis blennoides	IV
Paprastosios siūlapelekės vėgėlės	Phycis phycis	IV
Europinės upinės plekšnės	Platichthys flesus	IV
Jūrinės plekšnės	Pleuronectes platessa	IV
Jūrinės plekšnės	Pleuronectes platessa	VIId
Ledjūrio menkės	Pollachius virens	IV
Paprastieji otai	Psetta maxima	IV, VIId
Juodieji paltusai	Reinhardtius hippoglossoides	IV
Atlantinės lašišos	Salmo salar	IV, VIId
Atlantinės skumbrės	Scomber scombrus	IV, VIId
Švelnieji rombai	Scophthalmus rhombus	IV, VIId
Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai	Sebastes mentella	IV
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	IV
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	VIId
Atlantiniai šprotai	Sprattus sprattus	IV/VIId
Paprastosios stauridės	Trachurus trachurus	IV, VIId
Gelsvieji jūrgaidžiai	Trigla lucerna	IV
Norveginės menkutės	Trisopterus esmarki	IV
Paprastosios saulažuvės	Zeus faber	IV, VIId
Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)	Selachii, Rajidae	IV, VIId
Šiaurės rytų Atlantas ir vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis
Berdo švelniagalvės	Alepocephalus bairdii	VI, XII
Tobinės	Ammodytidae	VIa
Smulkiadyglės saulažuvės	Capros aper	V, VI, VII
Didžiosios šukutės	Pecten maximus	IV, VI, VII
Karališkosios šukutės	Aequipecten opercularis	VII
Voriniai krabai	Maja squinado	V, VI, VII
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	Visi rajonai
Juodosios kalavijos	Aphanopus spp.	Visi rajonai
Argentinos	Argentina spp.	Visi rajonai
Paprastieji sidabriniai kupriai	Argyrosomus regius	Visi rajonai
Raudonieji jūrgaidžiai	Aspitrigla cuculus	Visi rajonai
Paprastieji beriksai	Beryx spp.	Visi rajonai, išskyrus X ir IXa
Paprastieji beriksai	Beryx spp.	IXa ir X
Paprastieji uoliniai krabai	Cancer pagurus	Visi rajonai
Atlantinės silkės	Clupea harengus	VIa/VIaN/ VIa S, VIIbc/VIIa/VIIj
Atlantiniai jūriniai unguriai	Conger conger	Visi rajonai, išskyrus X
Atlantiniai jūriniai unguriai	Conger conger	X
Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai	Coryphaenoides rupestris	Visi rajonai
Šokoladiniai dygliarykliai	Dalatias licha	Visi rajonai
Paprastieji dygliauodegiai	Dasyatis pastinaca	VII, VIII
Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai	Deania calcea	V, VI, VII, IX, X, XII
Paprastieji vilkešeriai	Dicentrarchus labrax	Visi rajonai, išskyrus IX
Paprastieji vilkešeriai	Dicentrarchus labrax	IX
Paprastieji jūrų liežuvėliai	Dicologlossa cuneata	VIIIc, IX
Europiniai ančiuviai	Engraulis encrasicolus	IXa (tik Kadizas)
Europiniai ančiuviai	Engraulis encrasicolus	VIII
Naktiniai juodieji dygliarykliai	Etmopterus spinax	VI, VII, VIII
Pilkieji jūrgaidžiai	Eutrigla gurnardus	VII d, e
Atlantinės menkės	Gadus morhua	Va/Vb/VIa/VIb/VIIa/VIIe–k
Raudonosios plekšnės	Glyptocephalus cynoglossus	VI, VII
Melsvažiočiai ešeriai	Helicolenus dactylopterus	Visi rajonai
Europiniai omarai	Homarus gammarus	Visi rajonai
Islandiniai pjūklapilviai beriksai	Hoplostethus atlanticus	Visi rajonai
Uodeguotosios kalavijos	Lepidopus caudatus	IXa
Dėmėtieji megrimai	Lepidorhombus boscii	VIIIc, IXa
Paprastieji megrimai	Lepidorhombus whiffiagonis	VI/VII, VIIIabd/VIIIc, IXa
Paprastosios gelsvapelekės plekšnės	Limanda limanda	VIIe/VIIa,f–h
Paprastieji kalmarai	Loligo vulgaris	Visi rajonai, išskyrus VIIIc, IXa
Paprastieji kalmarai	Loligo vulgaris	VIIIc, IXa
Juodapilviai jūrų velniai	Lophius budegassa	IV, VI/VIIb–k, VIIIabd
Juodapilviai jūrų velniai	Lophius budegassa	VIIIc, IXa
Europiniai jūrų velniai	Lophius piscatorious	IV, VI/VIIb–k, VIIIabd
Europiniai jūrų velniai	Lophius piscatorious	VIIIc, IXa
Paprastosios stintenės	Mallotus villosus	XIV
Juodadėmės menkės	Melanogrammus aeglefinus	Va/Vb
Juodadėmės menkės	Melanogrammus aeglefinus	VIa/VIb/VIIa/VIIb–k
Paprastieji merlangai	Merlangius merlangus	VIII/IX, X
Paprastieji merlangai	Merlangius merlangus	Vb/VIa/VIb/VIIa/VIIe–k
Europinės jūrinės lydekos	Merluccius merluccius	IIIa, IV, VI, VII, VIIIab/VIIIc, IXa
Paprastieji jūrų liežuvėliai	Microchirus variegatus	Visi rajonai
Šiauriniai žydrieji merlangai	Micromesistius poutassou	I–IX, XII, XIV
Europinės mažažiotės plekšnės	Microstomus kitt	Visi rajonai
Melsvosios molvos	Molva dypterygia	Visi rajonai, išskyrus X
Didžiaakės molvos	Molva macrophthalma	X
Paprastosios molvos	Molva molva	Visi rajonai
Viduržemio jūros barzdotės	Mullus surmuletus	Visi rajonai
Žvaigždėtieji kiauniarykliai	Mustelus asterias	VI, VII, VIII, IX
Europiniai kiauniarykliai	Mustelus mustelus	VI, VII, VIII, IX
Viduržemio jūros kiauniarykliai	Mustelus punctulatus	VI, VII, VIII, IX
Norveginiai omarai	Nephrops norvegicus	VI funkcinis vienetas
Norveginiai omarai	Nephrops norvegicus	VII funkcinis vienetas
Norveginiai omarai	Nephrops norvegicus	VIII, IX funkciniai vienetai
Paprastieji aštuonkojai	Octopus vulgaris	Visi rajonai, išskyrus VIIIc, IXa
Paprastieji aštuonkojai	Octopus vulgaris	VIIIc, IXa
Raudonpelekiai pagelai	Pagellus bogaraveo	IXa, X
Dryžakojės krevetės	Pandalus spp.	Visi rajonai
Ilganosės rausvosios krevetės	Parapenaeus longirostris	IXa
Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės	Phycis blennoides	Visi rajonai
Paprastosios siūlapelekės vėgėlės	Phycis phycis	Visi rajonai
Jūrinės plekšnės	Pleuronectes platessa	VIIa/VIIe/VIIfg
Jūrinės plekšnės	Pleuronectes platessa	VIIbc/VIIh–k/VIII, IX, X
Sidabriniai polakai	Pollachius pollachius	Visi rajonai, išskyrus IX, X
Sidabriniai polakai	Pollachius pollachius	IX, X
Ledjūrio menkės	Pollachius virens	Va/Vb/IV, IIIa, VI
Ledjūrio menkės	Pollachius virens	VII, VIII
Amerikinės rudosios černos	Polyprion americanus	X
Paprastieji otai	Psetta maxima	Visi rajonai
Juodieji paltusai	Reinhardtius hippoglossoides	V, XIV/VI
Atlantiniai paltusai	Hippoglossus hippoglossus	V, XIV
Atlantinės lašišos	Salmo salar	Visi rajonai
Europinės sardinės	Sardina pilchardus	VIIIabd/VIIIc, IXa
Afrikinės skumbrės	Scomber colias	VIII, IX, X
Atlantinės skumbrės	Scomber scombrus	II, IIIa, IV, V, VI, VII, VIII, IX
Švelnieji rombai	Scophthalmus rhombus	Visi rajonai
Didieji jūriniai ešeriai	Sebastes marinus	ICES V, VI, XII, XIV parajoniai ir NAFO SA 2 + (kvadr. 1F + 3K)
Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai	Sebastes mentella	ICES V, VI, XII, XIV parajoniai ir NAFO SA 2 + (kvadr. 1F + 3K)
Sepijos	Sepia officinalis	Visi rajonai
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	VIIa/VIIfg
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	VIIbc/VIIhjk/IXa/VIIIc
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	VIIe
Europiniai jūrų liežuviai	Solea solea	VIIIab
Jūriniai karosai	Sparidae	Visi rajonai
Viduržemio jūros stauridės	Trachurus mediterraneus	VIII, IX
Atlantinės stauridės	Trachurus picturatus	VIII, IX, X
Paprastosios stauridės	Trachurus trachurus	IIa, IVa, Vb, VIa, VIIa–c, e–k, VIIIabde/X
Paprastosios stauridės	Trachurus trachurus	VIIIc, IXa
Menkutės	Trisopterus spp.	Visi rajonai
Paprastosios saulažuvės	Zeus faber	Visi rajonai
Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)	Selachii, Rajidae	IV, VIId
Viduržemio jūra ir Juodoji jūra
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	Visi Viduržemio jūros rajonai
Didžiosios raudonosios krevetės	Aristeomorpha foliacea	Visi Viduržemio jūros rajonai
Afrikinės gelmių krevetės	Aristeus antennatus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Dryžieji jūriniai karosai	Boops boops	1.3, 2.1, 2.2, 3.1, 3.2
Mažosios auksinės skumbrės	Coryphaena equiselis	Visi Viduržemio jūros rajonai
Didžiosios auksinės skumbrės	Coryphaena hippurus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Paprastieji vilkešeriai	Dicentrarchus labrax	Visi Viduržemio jūros rajonai
Garbanotosios eledonos	Eledone cirrhosa	1.1, 1.3, 2.1, 2.2, 3.1
Muskusinės eledonos	Eledone moschata	1.3, 2.1, 2.2, 3.1
Europiniai ančiuviai	Engraulis encrasicolus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Europiniai ančiuviai	Engraulis encrasicolus	Juodoji jūra GSA 29
Pilkieji jūrgaidžiai	Eutrigla gurnardus	2.2, 3.1
Kalmarai	Illex spp., Todarodes spp.	Visi Viduržemio jūros rajonai
Buriažuvinės	Istiophoridae	Visi Viduržemio jūros rajonai
Paprastieji kalmarai	Loligo vulgaris	Visi Viduržemio jūros rajonai
Juodapilviai jūrų velniai	Lophius budegassa	1.1, 1.2, 1.3, 2.2, 3.1
Europiniai jūrų velniai	Lophius piscatorius	1.1, 1.2, 1.3, 2.2, 3.1
Paprastieji merlangai	Merlangius merlangus	Juodoji jūra GSA 29
Europinės jūrinės lydekos	Merluccius merluccius	Visi Viduržemio jūros rajonai
Šiauriniai žydrieji merlangai	Micromesistius poutassou	1.1, 3.1
Kefalinės	Mugilidae	1.3, 2.1, 2.2, 3.1
Europinės barzdotės	Mullus barbatus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Europinės barzdotės	Mullus barbatus	Juodoji jūra GSA 29
Viduržemio jūros barzdotės	Mullus surmuletus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Paprastieji aštuonkojai	Octopus vulgaris	Visi Viduržemio jūros rajonai
Norveginiai omarai	Nephrops norvegicus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Raudonieji pagelai	Pagellus erythrinus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Ilganosės rausvosios krevetės	Parapenaeus longirostris	Visi Viduržemio jūros rajonai
Rainosios karališkosios krevetės	Penaeus kerathurus	3.1
Paprastieji otai	Psetta maxima	Juodoji jūra GSA 29
Europinės sardinės	Sardina pilchardus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Paprastosios skumbrės	Scomber spp.	Visi Viduržemio jūros rajonai
Sepijos	Sepia officinalis	Visi Viduržemio jūros rajonai
Europiniai jūrų liežuviai	Solea vulgaris	1.2, 2.1, 3.1
Auksaspalvės dorados	Sparus aurata	1.2, 3.1
Paprastosios smaridės	Spicara smaris	2.1, 3.1, 3.2
Atlantiniai šprotai	Sprattus sprattus	Juodoji jūra GSA 29
Krevetės maldininkės	Squilla mantis	1.3, 2.1, 2.2
Viduržemio jūros stauridės	Trachurus mediterraneus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Viduržemio jūros stauridės	Trachurus mediterraneus	Juodoji jūra GSA 29
Paprastosios stauridės	Trachurus trachurus	Visi Viduržemio jūros rajonai
Paprastosios stauridės	Trachurus trachurus	Juodoji jūra GSA 29
Gelsvieji jūrgaidžiai	Trigla lucerna	1.3, 2.2, 3.1
Veneriniai	Veneridae	2.1, 2.2
Afijos	Aphia minuta	GSA 9, 10, 16 ir 19
Aterinos	Atherina spp.	GSA 9, 10, 16 ir 19
Mažosios menkutės	Trisopterus minutus	Visi regionai
Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (16)	Selachii, Rajidae	Visi regionai

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1B lentelė (17)

Atokiausių Sąjungos regionų ištekliai

Rūšis (bendrinis pavadinimas)	Rūšis (mokslinis pavadinimas)
Prancūzijos Gviana
Purpuriniai rifešeriai	Lutjanus purpureus
Lieknosios rudosios krevetės	Farfantepenaeus subtilis
Paprastosios korvinos	Cynoscion acoupa
Šteindachnerio sterkiniai kupriai	Cynoscion steindachneri
Žalieji sterkiniai kupriai	Cynoscion virescens
Jūriniai šamai	Ariidae
Atlantiniai triuodegiai ešeriai	Lobotes surinamensis
Torotai	Genyatremus luteus
Robalai	Centropomus spp.
Akmeniniai ešeriai	Serranidae
Kefalės	Mugil spp.
Gvadelupa ir Martinika
Rifešeriai	Lutjanidae
Ešeriai kriuksiai	Haemulidae
Akmeniniai ešeriai	Serranidae
Zebrinės sparnapelekės	Pterois volitans
Skumbrinės	Scombridae
Atlantiniai marlinai	Makaira nigricans
Didžiosios auksinės skumbrės	Coryphaena hippurus
Majotas ir Reunjono sala
Rifešeriai	Lutjanidae
Akmeniniai ešeriai	Serranidae
Skumbrinės	Scombridae
Paprastosios durklažuvės	Xiphias gladius
Buriažuvinės	Istiophoridae
Didžiosios auksinės skumbrės	Coryphaena hippurus
Didžiaakės stauridės	Selar crumenophthalmus
Azorų, Madeiros ir Kanarų salos
Afrikinės skumbrės	Scomber colias
Sardinėlės	Sardinella maderensis
Paprastosios stauridės	Trachurus spp.
Europinės sardinės	Sardina pilchardus
Viduržemio jūros papūgžuvės	Sparisoma cretense
Dubenukiniai	Patellidae

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1C lentelė (1)

Ištekliai jūrų regionuose, valdomi regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) ir pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS)

IATTC (Amerikos tropinių tunų komisija)

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Geografinis rajonas	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Thunnus albacares	Gelsvauodegiai tunai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Thunnus obesus	Didžiaakiai tunai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Katsuwonus pelamis	Dryžieji tunai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Thunnus alalunga	Ilgapelekiai tunai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Thunnus orientalis	Ramiojo vandenyno tunai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Xiphias gladius	Paprastosios durklažuvės	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Makaira nigricans (arba mazara)	Atlantiniai marlinai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Makaira indica	Juodieji marlinai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis
Tetrapturus audax	Dryžieji marlinai	Rytinė Ramiojo vandenyno dalis	Didelis

ICCAT (Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija)

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Geografinis rajonas	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Thunnus albacares	Gelsvauodegiai tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Thunnus obesus	Didžiaakiai tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Katsuwonus pelamis	Dryžieji tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Thunnus alalunga	Ilgapelekiai tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Thunnus thynnus	Paprastieji tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Xiphias gladius	Paprastosios durklažuvės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Makaira nigricans (arba mazara)	Atlantiniai marlinai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Istiophorus albicans	Atlantinės buriažuvės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Tetrapturus albidus	Atlantiniai baltieji marlinai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Prionace glauca	Melsvieji rykliai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Auxis rochei	Skersadryžiai skumbriniai tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Sarda sarda	Atlantinės pelamidės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Didelis
Euthynnus alleteratus	Vakariniai tuniukai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Thunnus atlanticus	Atlantiniai juodapelekiai tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Orcynopsis unicolor	Vienspalviai bonitai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Scomberomorus brasiliensis	Brazilinės skumbrės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Scomberomorus regalis	Ispaninės karališkosios skumbrės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Auxis thazard	Paprastieji skumbriniai tunai	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Scomberomorus cavalla	Atlantinės karališkosios skumbrės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Scomberomorus tritor	Afrikinės karališkosios skumbrės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Scomberomorus maculatus	Ispaninės dėmėtosios skumbrės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Acanthocybium solandri	Dygiosios pelamidės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis
Coryphaena hippurus	Didžiosios auksinės skumbrės	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros	Vidutinis

NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija)

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	RŽVO apibrėžti ištekliai	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Gadus morhua	Atlantinės menkės	NAFO 2J 3KL	Mažas
Gadus morhua	Atlantinės menkės	NAFO 3M	Didelis
Gadus morhua	Atlantinės menkės	NAFO 3NO	Didelis
Gadus morhua	Atlantinės menkės	NAFO 3Ps	Didelis
Gadus morhua	Atlantinės menkės	NAFO SA1	Didelis
Glyptocephalus cynoglossus	Raudonosios plekšnės	NAFO 3NO	Didelis
Glyptocephalus cynoglossus	Raudonosios plekšnės	NAFO 2J3KL	Mažas
Hippoglossoides platessoides	Europinės paltusinės plekšnės	NAFO 3LNO	Didelis
Hippoglossoides platessoides	Europinės paltusinės plekšnės	NAFO 3M	Didelis
Limanda ferruginea	Geltonuodegės plekšnės	NAFO 3LNO	Vidutinis
Coryphaenoides rupestris	Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai	NAFO SA0 + 1	Mažas
Macrourus berglax	Šiauriniai grenadieriai	NAFO SA2 + 3	Didelis
Pandalus borealis	Šiaurinės dryžakojės krevetės	NAFO 3LNO	Didelis
Pandalus borealis	Šiaurinės dryžakojės krevetės	NAFO 3M	Didelis
Amblyraja radiata	Žvaigždėtosios rajos	NAFO 3LNOPs	Didelis
Reinhardtius hippoglossoides	Juodieji paltusai	NAFO 3KLMNO	Didelis
Reinhardtius hippoglossoides	Juodieji paltusai	NAFO SA1	Didelis
Hippoglossus hippoglossus	Atlantiniai paltusai	NAFO SA1	Mažas
Sebastes mentella	Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai	NAFO SA1	Didelis
Sebastes spp.	Paprastieji jūriniai ešeriai	NAFO 3LN	Didelis
Sebastes spp.	Paprastieji jūriniai ešeriai	NAFO 3M	Didelis
Sebastes spp.	Paprastieji jūriniai ešeriai	NAFO 3O	Didelis
Urophycis tenuis	Balkšvosios siaurapelekės vėgėlės	NAFO 3NO	Didelis
Mallotus villosus	Paprastosios stintenės	NAFO 3NO	Didelis
Beryx spp.	Paprastieji beriksai	NAFO 6G	Didelis
Illex illecebrosus	Šiauriniai trumpapelekiai kalmarai	NAFO 3 + 4 parajoniai	Mažas
Salmo salar	Atlantinės lašišos	NAFO S1+ ICES XIV parajonis, NEAF, NASCO	Didelis

FAO 34 jūrų rajonas. Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas (CECAF)

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Geografinis rajonas	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Brachydeuterus spp.	Afrikinės nernės	34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Caranx spp.	Paprastosios karangės	34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Cynoglossus spp.	Kreivažiočiai jūrų liežuviai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Decapterus spp.	Dešimtpelekės stauridės	34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Dentex canariensis	Kanarų dančiai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Vidutinis
Dentex congoensis	Konginiai dančiai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Vidutinis
Dentex macrophthalmus	Didžiaakiai dančiai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Dentex maroccanus	Marokiniai dančiai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Vidutinis
Dentex spp.	Dančiai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Engraulis encrasicolus	Europiniai ančiuviai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Epinephelus aeneus	Baltadryžiai gruperiai	34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Ethmalosa fimbriata	Bongos	34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Farfantepenaeus notialis	Pietinės rudosios krevetės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Galeoides decadactylus	Dešimtapirštės siūlapelkės	34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Loligo vulgaris	Paprastieji kalmarai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Merluccius polli	Bengelinės jūrinės lydekos	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Merluccius senegalensis	Senegalinės jūrinės lydekos	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Merluccius spp.	Kitos jūrinės lydekos	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Vidutinis
Octopus vulgaris	Paprastieji aštuonkojai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Pagellus acarne	Sidabriniai pagelai	34.1.1.	Didelis
Pagellus bellottii	Raudonieji pagelai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Pagellus bogaraveo	Raudonpelekiai pagelai	34.1.1.	Vidutinis
Pagellus spp.	Pagelai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Pagrus caeruleostictus	Melsvadėmės dorados	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Parapenaeus longirostris	Ilganosės rausvosios krevetės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Pomadasys incisus	Rudosios nernės	34.1.1.	Vidutinis
Pomadasys spp.	Paprastosios nernės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Pseudotolithus spp.	Jūrų kapitonai	34.1.1	Didelis
Sardina pilchardus	Europinės sardinės	34.1.1, 34.1.3	Didelis
Sardinella aurita	Apvaliosios sardinėlės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Sardinella maderensis	Madeirinės sardinėlės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Scomber japonicus	Japoninės skumbrės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Scomber spp.	Kitos skumbrės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Sepia hierredda	Didžiosios sepijos	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Sepia officinalis	Paprastoji sepija	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Sepia spp.	Paprastosios sepijos	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Vidutinis
Sparidae	Jūriniai karosai	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Sparus spp.	Dorados	34.1.1	Didelis
Trachurus trachurus	Paprastosios stauridės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Trachurus trecae	Juodosios stauridės	34.1.1, 34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6	Didelis
Umbrina canariensis	Kanarinės umbrinos	34.3.3–6	Vidutinis

SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacija)

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Geografinis rajonas	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Dissostichus eleginoides	Patagoniniai nototeniniai dančiai	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Beryx spp.	Paprastieji beriksai	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Chaceon spp.	Auksuotieji krabai	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Pseudopentaceros richardsoni	Pelaginės ylapelekės šernažuvės	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Helicolenus spp.	Bepūsliai ešeriai	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Hoplostethus atlanticus	Islandiniai pjūklapilviai beriksai	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Trachurus spp.	Paprastosios stauridės	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Scomber spp.	Paprastosios skumbrės	Pietryčių Atlanto dalis	Didelis
Polyprion americanus	Amerikinės rudosios černos	Pietryčių Atlanto dalis	Vidutinis
Jasus tristani	Tristano uoliniai langustai	Pietryčių Atlanto dalis	Vidutinis
Lepidotus caudatus	Uodeguotosios kalavijos	Pietryčių Atlanto dalis	Vidutinis
Schedophilus ovalis	Ovaliniai dreifešeriai	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Schedophilus velaini	Vikrieji dreifešeriai	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Allocyttus verucossus	Gelminės saulažuvės	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Neocyttus romboidales		Pietryčių Atlanto dalis
Allocyttus guineensis		Pietryčių Atlanto dalis
Pseudocyttu smaculatus		Pietryčių Atlanto dalis
Emmelichthys nitidus	Pietiniai raudonakiai ešeriai	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Ruvettus pretiosus	Taukinės skumbrės	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Promethichthys prometheus	Prometėjo katžuvės	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Macrourus spp.	Paprastieji grenadieriai	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Antimora rostrata	Melsvosios antimoros	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Epigonus spp.	Didžiaakiai kardinolai	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Merluccius spp.	Europinės jūrinės lydekos	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Notopogon fernandezianus	Čilinės trimitžuvės	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas
Octopodidae ir Loliginidae	Aštuonkojai ir kalmarai	Pietryčių Atlanto dalis	Mažas

WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija)

RŪŠIS

Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.

Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Geografinis rajonas

Prioritetiškumas

Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

Thunnus albacares

Gelsvauodegiai tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Thunnus obesus

Didžiaakiai tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Katsuwonus pelamis

Dryžieji tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Thunnus alalunga

Ilgapelekiai tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Thunnus orientalis

Ramiojo vandenyno tunai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Xiphias gladius

Paprastosios durklažuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Makaira nigricans (arba mazara)

Atlantiniai marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Makaira indica

Juodieji marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Tetrapturus audax

Dryžieji marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Acanthocybium solandri

Dygiosios pelamidės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Coryphaena hippurus

Didžiosios auksinės skumbrės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Elagatis bipinnulata

Vaivorykštinės stauridės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Lepidocybium flavobrunneum

Geltondryžės riebžuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Lampris regius

Raudonpelekės karalžuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Mola mola

Paprastosios mėnulžuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Istiophorus platypterus

Rytinės buriažuvės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Tetrapturus angustirostris

Trumpadurkliai marlinai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Ruvettus pretiosus

Taukinės skumbrės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Vidutinis

Prionace glauca

Melsvieji rykliai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Carcharhinus longimanus

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Carcharhinus falciformis

Floridiniai šilkiniai rykliai

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Alopias superciliosus

Didžiaakės jūrų lapės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Alopias vulpinus

Paprastosios jūrų lapės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

Alopias pelagicus

Pelaginės jūrų lapės

Vakarų ir vidurio Ramusis vandenynas

Didelis

NB. WCPF atveju taikomi dar ir šie ataskaitų teikimo reikalavimai ūdomis žvejojantiems laivams:

1)	šoninių lynų skaičius tarp plūdžių. Pranešamas šoninių lynų skaičius tarp plūdžių kiekvieno užmetimo metu;

pranešamas per kiekvieną užmetimą sužvejotas šių rūšių žuvų skaičius: ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga), didžiaakių tunų (Thunnus obesus), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacores), dryžųjų marlinų (Tetrapturus audax), atlantinių marlinų (Makaira mazara), juodųjų marlinų (Makaira indica) ir durklažuvių (Xiphias gladius), melsvųjų ryklių, floridinių šilkinių ryklių, ilgapelekių pilkųjų ryklių, pilkšvųjų ryklių, ryklių jūrų lapių, atlantinių silkiaryklių (į pietus nuo 20°S, kol biologiniai duomenys rodo, kad ši ar kita geografinė riba tinkama), kūjaryklių (didžiagalvių, bronzinių, didžiųjų ir paprastųjų), bangininių ryklių ir kitų Komisijos nustatytų rūšių.

Jei užregistruojamas bendras ar vidutinis per užmetimą sužvejotų žuvų svoris, tuomet jis turi būti praneštas ir pagal rūšis. Jei bendras ar vidutinis per užmetimą sužvejotų žuvų svoris neužregistruojamas, jis turi būti apytikriai apskaičiuotas ir praneštas pagal rūšis. Bendras ar vidutinis svoris reiškia neapdorotų, o ne išdorotų žuvų svorį.

WECAFC (Vakarų vidurio Atlanto žuvininkystės komisija)

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Geografinis rajonas	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Panulirus argus	Karibų dygliuotieji langustai	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Strombus gigas	Didžiosios strombidės	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Rykliniai Selachii, Rajidae	Rykliai ir rombinės rajos	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Coryphaena hippurus	Didžiosios auksinės skumbrės	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Acanthocybium solandri	Dygiosios pelamidės	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Epinephelus guttatus	Raudondėmiai gruperiai	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Lutjanus vivanus	Geltonakiai rifešeriai	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Lutjanus buccanella	Juodapelekiai rifešeriai	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Lutjanus campechanus	Karibiniai rifešeriai	Vakarų vidurio Atlantas	Didelis
Penaeus subtilis	Lieknosios rudosios krevetės	Prancūzijos Gvianos IEZ	Didelis

IOTC (Indijos vandenyno tunų komisija)

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta šio priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Geografinis rajonas	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Thunnus albacares	Gelsvauodegiai tunai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Thunnus obesus	Didžiaakiai tunai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Katsuwonus pelamis	Dryžieji tunai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Thunnus alalunga	Ilgapelekiai tunai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Xiphias gladius	Paprastosios durklažuvės	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Makaira nigricans (arba mazara)	Atlantiniai marlinai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Makaira indica	Juodieji marlinai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Tetrapturus audax	Dryžieji marlinai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Istiophorus platypterus	Rytinės buriažuvės	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Auxis rochei	Skersadryžiai skumbriniai tunai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Vidutinis
Auxis thazard	Paprastieji skumbriniai tunai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Vidutinis
Euthynnus affinis	Rytiniai tuniukai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Vidutinis
Thunnus tonggol	Ilgauodegiai tunai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Vidutinis
Scomberomorus guttatus	Indinės karališkosios skumbrės	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Vidutinis
Scomberomorus commerson	Siauradryžės karališkosios skumbrės	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Vidutinis
Prionace glauca	Melsvieji rykliai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Alopias superciliosus	Didžiaakės jūrų lapės	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Carcharhinus falciformes	Floridiniai šilkiniai rykliai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Carcharhinus longimanus	Ilgapelekiai pilkieji rykliai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Alopias pelagicus	Pelaginės jūrų lapės	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis
Sphyrna lewini	Bronziniai kūjarykliai	Rytų ir Vakarų Indijos vandenynas	Didelis

Kitos RŽVO

RŪŠIS Kuriant ėminių ėmimo planus, kuriais siekiama surinkti biologinę informaciją, kaip nustatyta priedo III skyriuje, turi būti atsižvelgta į kompetentingos regioninės žvejybos valdymo organizacijos ar regioninės žvejybos organizacijos nustatytas išteklių ribas ir kiekvienam ištekliui turi būti skirtos atitinkamos ėminių ėmimo pastangos.				Biologinių kintamųjų rinkimo dažnumas
Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Geografinis rajonas	Prioritetiškumas	Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.
Trachurus murphyi	Peru stauridės	SPRFMO konvencijos rajonas	Didelis
Euphausia superba	Antarktiniai krilvėžiai	CCAMLR konvencijos rajonas	Didelis
Dissostichus spp. (Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni)	Nototeniniai dančiai	CCAMLR konvencijos rajonas	Didelis
Champsocephalus gunnari	Lydžiažiotės ledžuvės	CCAMLR konvencijos rajonas	Mažas
Žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų rūšių dugno gyvūnų ištekliai kompetencijos rajone, tačiau išskyrus: i) dugno gyvūnų rūšis, patenkančias į pakrantės valstybių žvejybos jurisdikciją pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 77 straipsnio 4 dalį ir ii) toli migruojančių žuvų rūšis, išvardytas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede.		SIOFA konvencijos rajonas

(1)	Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 1C lentelė.

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1D lentelė (18)

Rūšys, kurias reikia stebėti pagal Sąjungos apsaugos programas arba tarptautinius įsipareigojimus

Bendrinis pavadinimas	Mokslinis pavadinimas	Regionas ir (arba) RŽVO	Teisinis pagrindas
Kaulinės žuvys	Teleostei
Eršketai	Acipenser spp.	Viduržemio ir Juodoji jūros; Baltijos jūra; OSPAR II, IV	Barselonos konvencijos II priedas (19), Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas; OSPAR (20); HELCOM (21)
Švelniagalvinės	Alepocephalidae	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos (22)
Berdo švelniagalvės	Alepocephalus Bairdii	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Ilgasnukės švelniagalvės	Alepocephalus rostratus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Juodosios jūros perpelės	Alosa immaculata	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Europinės perpelės	Alosa alosa	OSPAR II, III, IV	OSPAR
Europiniai sykai	Coregonus lavaretus	OSPAR II	OSPAR
Atlantinės menkės	Gadus morhua	OSPAR II, III; Baltijos jūra	OSPAR; HELCOM
Šlakuotieji jūrų arkliukai	Hippocampus guttulatus (sinonimas – Hippocampus ramulosus)	OSPAR II, III, IV, V	OSPAR
Europiniai jūrų arkliukai	Hippocampus hippocampus	OSPAR II, III, IV, V	OSPAR
Doninės perpelės	Alosa tanaica	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Melsvosios antimoros	Antimora rostrata	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Juodosios kalavijos	Aphanopus carbo	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Tarpinės kalavijos	Aphanopus intermedius	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Vėžiai	Astacus spp.	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Kaspijinės aterinos	Atherina pontica	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Paprastosios vėjažuvės	Belone belone euxini Günther	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Paprastieji beriksai	Beryx spp.	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Ūsuotosios brotulės	Cataetyx laticeps	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Paprastosios seliavos	Coregonus albula	Baltijos jūra	Regioninės koordinavimo grupės rekomendacija dėl Baltijos jūros
Jūrų rupūžės	Cyclopterus lumpus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Mažieji sargai	Diplodus annularis	Viduržemio jūra	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (23) (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Dryžieji dančiukai	Diplodus puntazzo	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Baltieji sargai	Diplodus sargus	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Snapasnukiai sargai	Diplodus vulgaris	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Patagoniniai nototeniniai dančiai	Dissostichus eleginoides	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Atlantiniai nototeniniai dančiai	Dissostichus mawsoni	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Gruperiai meros	Epinephelus spp.	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Juodieji kardinolai	Epigonus telescopus	Visi regionai	Pažeidžiamos rūšys; su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Grundalinės	Gobiidae	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Melsvažiočiai ešeriai	Helicolenus dactylopterus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Atlantiniai paltusai	Hippoglossus hippoglossus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Islandiniai pjūklapilviai beriksai	Hoplostethus atlanticus	Visi regionai; OSPAR I, V	Pažeidžiamos rūšys; su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Viduržemio jūros pjūklapilviai beriksai	Hoplosthetus mediterraneus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Uodeguotosios kalavijos	Lepidopus caudatus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Atlantiniai dumblarausiai karosai	Lithognathus mormyrus	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Auksinės kefalės	Liza aurata	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Kefalės šoklės	Liza saliens	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Didieji likodonai	Lycodes esmarkii	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Grenadieriai, išskyrus bukasnukius ilgauodegius grenadierius ir šiaurinius grenadierius	Macrouridae, išskyrus Coryphaenoides rupestris ir Macrourus berglax	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Šiauriniai grenadieriai	Macrourus berglax	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Paprastieji merlangai	Merlangius merlangus	Baltijos ir Juodoji jūros	Regioninės koordinavimo grupės rekomendacija dėl Baltijos jūros; Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	OSPAR I, II, III, IV, Baltijos jūra	OSPAR; HELCOM
Atlantinės lašišos	*Salmo salar	OSPAR I, II, III, IV, Baltijos jūra	OSPAR; HELCOM
Paprastieji tunai	*Thunnus thynnus	OSPAR V	OSPAR; HELCOM
Melsvosios molvos	Molva dypterygia	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Paprastosios moros	Mora moro	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Kefalės	Mugil spp.	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Ilganosės skumbrės	Nesiarchus nasutus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Riestanosiai unguriai	Notocanthus chemnitzii	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Europinės stintos	Osmerus eperlanus	Baltijos jūra	Regioninės koordinavimo grupės rekomendacija dėl Baltijos jūros, HELCOM
Sidabriniai pagelai	Pagellus acarne	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Raudonpelekiai pagelai	Pagellus bogaraveo	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Paprastieji pagrai	Pagrus pagrus	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Amerikinės rudosios černos	Polyprion americanus	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Amerikinės rudosios černos	Polyprion americanus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Melsvieji ešeriai	Pomatomus saltatrix	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Mažieji jūriniai ešeriai	Sebastes viviparus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Didieji eršketai	Huso huso	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Atlantinės skorpenos	Trachyscorpia cristulata	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Jūriniai karšiai	Brama spp.	GSA 1.1, 1.2, 1.3 ir Juodoji jūra GSA 29	Tarybos reglamento (EB) Nr. 894/97 (24) VIII priedas
Afrikinės skumbrės	Scomber colias Gmelin	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Paprastieji kristaliniai grundalai	Crystallogobius linearis	Juodoji jūra	Nacionaliniai valdymo planai
Europinės chimeros	Chimaera monstrosa	Baltijos jūra	HELCOM
Europinės perpelės	Alosa alosa	Baltijos jūra	HELCOM
Atlantinės perpelės	Alosa fallax	Baltijos jūra	HELCOM
Rudenį neršiančios silkės	Clupea harengus subsp.	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji spariai	Abramis ballerus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios aukšlės	Alburnus alburnus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji salačiai	Aspius aspius	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji ūsoriai	Barbus barbus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji gružliai	Gobio gobio	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios vandens ožkos	Pelecus cultratus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios rainės	Phoxinus phoxinus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji žiobriai	Vimba vimba	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji kirtikliai	Cobitis taenia	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji šlakiai	Salmo trutta	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios seliavos	Coregonus albula	Baltijos jūra	HELCOM
Europiniai sykai	Coregonus balticus, sinonimas – Coregonus lavaretus, migratory	Baltijos jūra	HELCOM
Ežeriniai sykai	Coregonus maraena, sinonimas – Coregonus lavaretus, stationary	Baltijos jūra	HELCOM
Šiauriniai sykai	Coregonus pallasii	Baltijos jūra	HELCOM
Europinės jūrinės stintos	Osmerus eperlanomarinus	Baltijos jūra	HELCOM
Juodapilviai jūrų velniai	Lophius budegassa	Baltijos jūra	HELCOM
Jūrinės dyglės	Spinachia spinachia	Baltijos jūra	HELCOM
Didžiosios adatžuvės	Entelurus aequoreus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios jūrų ylos	Nerophis ophidion	Baltijos jūra	HELCOM
Sliekžuvės	Nerophis lumbriciformis	Baltijos jūra	HELCOM
Didžiosios jūrų adatos	Syngnathus acus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios jūrų adatos	Syngnathus typhle	Baltijos jūra	HELCOM
Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai	Coryphaenoides rupestris	Baltijos jūra	HELCOM
Juodadėmės menkės	Melanogrammus aeglefinus	Baltijos jūra	HELCOM
Sidabriniai polakai	Pollachius pollachius	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios molvos	Molva molva	Baltijos jūra	HELCOM
Nėginiai liumpenai	Lumpenus lampretaeformis	Baltijos jūra	HELCOM
Didieji jūriniai ešeriai	Sebastes marinus	Baltijos jūra	HELCOM
Mažieji jūriniai ešeriai	Sebastes viviparus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji kūjagalviai	Cottus gobio	Baltijos jūra	HELCOM
Raibapelekiai kūjagalviai	Cottus poecilopus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji builiai	Myoxocephalus scorpius	Baltijos jūra	HELCOM
Jūrų buivolai	Taurulus bubalis	Baltijos jūra	HELCOM
Ragiai	Triglopsis quadricornis	Baltijos jūra	HELCOM
Jūrų rupūžės	Cyclopterus lumpus	Baltijos jūra	HELCOM
Europiniai gleiviai	Liparis liparis	Baltijos jūra	HELCOM
Montegiu gleiviai	Liparis montagui	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios saulažuvės	Zeus faber	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastieji vilkešeriai	Dicentrarchus labrax	Baltijos jūra	HELCOM
Vaivorykštinės lūpažuvės	Labrus bergylta	Baltijos jūra	HELCOM
Dvidėmės lūpažuvės	Labrus mixtus	Baltijos jūra	HELCOM
Tamsiadryžės žaliažuvės	Symphodus melops	Baltijos jūra	HELCOM
Didžiosios jūrinės drakoniukės	Trachinus draco	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios vilkžuvės	Anarhichas lupus	Baltijos jūra	HELCOM
Europiniai tobiai	Ammodytes marinus	Baltijos jūra	HELCOM
Mažieji tobiai	Ammodytes tobianus	Baltijos jūra	HELCOM
Puošnieji grundalai	Pomatoschistus pictus	Baltijos jūra	HELCOM
Skersadryžiai skumbriniai tunai	Auxis rochei	Baltijos jūra	HELCOM
Vakariniai tuniukai	Euthynnus alleteratus	Baltijos jūra	HELCOM
Vienspalviai bonitai	Orcynopsis unicolor	Baltijos jūra	HELCOM
Atlantinės skumbrės	Scomber scombrus	Baltijos jūra	HELCOM
Atlantiniai paltusai	Hippoglossus hippoglossus	Baltijos jūra	HELCOM
Paprastosios durklažuvės	Xiphias gladius	Baltijos jūra	HELCOM
Juodieji medūzešeriai	Centrolophus niger	Baltijos jūra	HELCOM
Kremzlinės žuvys	Chondrichthyes
Azijinės pjūklažuvės	Anoxypristis cuspidata	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai	Deania calcea	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Mažieji juodieji dygliarykliai	Etmopterus pusillus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Kvinslando pjūklažuvės	Pristis clavata	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Žalsvosios pjūklažuvės	Pristis zijsron	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Norveginės rajos	Raja (Dipturus) nidarosiensis	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Dygiosios rajos	Raja clavata	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas OSPAR; HELCOM
Marmurinės rombinės rajos	Raja undulata	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Pelaginės jūrų lapės	Alopias pelagicus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Didžiaakės jūrų lapės	Alopias superciliosus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Paprastosios jūrų lapės	Alopias vulpinus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas; HELCOM
Žvaigždėtosios rajos	Amblyraja radiata	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Juodieji katrykliai	Apristurus spp.	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Floridiniai šilkiniai rykliai	Carcharhinus falciformis	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Galapaginiai pilkieji rykliai	Carcharhinus galapagensis	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Ilgapelekiai pilkieji rykliai	Carcharhinus longimanus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Mažieji melsvieji rykliai	Carcharhinus plumbeus	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Australiniai smėlrykliai	Carcharias taurus	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Baltieji rykliai	Carcharodon carcharias	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Rudieji trumpadygliai rykliai	Centrophorus granulosus	Visi vandenynai ir jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos III priedas; OSPAR
Trumpadygliai rykliai	Centrophorus spp.	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Pilkieji trumpadygliai rykliai	Centrophorus squamosus	Visi vandenynai ir jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; OSPAR
Paprastieji juodieji šunrykliai	Centroscyllium fabricii	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Portugaliniai baltaakiai dygliarykliai	Centroscymnus coelolepis	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos; OSPAR
Ilgašnipiai baltaakiai dygliarykliai	Centroscymnus crepidater	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Milžinrykliai	Cetorhinus maximus	Visi vandenynai ir jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, OSPAR, HELCOM
Europinės chimeros	Chimaera monstrosa	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Gyvatrykliai	Chlamydoselachus anguineus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Šokoladiniai dygliarykliai	Dalatias licha	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Paprastieji dygliauodegiai	Dasyatis pastinaca	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas; HELCOM
Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai	Deania calcea	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas; su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Marmurinės švelniosios rajos	Dipturus batis	Visi vandenynai ir jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR, HELCOM
Baltosios rajos	*Rostroraja alba	OSPAR II, III, IV	OSPAR
Didieji juodieji dygliarykliai	Etmopterus princeps	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Naktiniai juodieji dygliarykliai	Etmopterus spinax	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos, HELCOM
Didžiagalviai kūjarykliai	Eusphyra blochii	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Paprastieji sriubiniai rykliai	Galeorhinus galeus	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas; HELCOM
Juodažiočiai pjūklauodegiai katrykliai	Galeus melastomus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Islandiniai pjūklauodegiai katrykliai	Galeus murinus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Atlantinės drugelinės rajos	Gymnura altavela	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Pilkieji septynžiauniai rykliai	Heptranchias perlo	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas
Pilkieji šešiažiauniai rykliai	Hexanchus griseus	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas; HELCOM
Didžiaakės chimeros	Hydrolagus mirabilis	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Atlantiniai pilkšvieji rykliai	Isurus oxyrinchus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Ilgapelekiai pilkšvieji rykliai	Isurus paucus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Atlantiniai silkiarykliai	Lamna nasus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas; OSPAR; HELCOM
Apvaliosios rajos	Leucoraja circularis	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Maltinės rajos	Leucoraja melitensis	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Rifinės mantos	Manta alfredi	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Didžiosios mantos	Manta birostris	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Ilgaragės mobulės	Mobula eregoodootenkee	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Senegalinės mobulės	Mobula hypostoma	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Japoninės mobulės	Mobula japanica	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Kulio mobulės	Mobula kuhlii	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Europinės mobulės	Mobula mobular	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Manko mobulės	Mobula munkiana	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Mažosios mobulės	Mobula rochebrunei	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Gvinėjinės mobulės	Mobula tarapacana	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Peruvinės mobulės	Mobula thurstoni	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Žvaigždėtieji kiauniarykliai	Mustelus asterias	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas
Europiniai kiauniarykliai	Mustelus mustelus	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas
Viduržemio jūros kiauniarykliai	Mustelus punctulatus	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas
Juodažiočiai pjūklauodegiai katrykliai	Galeus melanostomus	Baltijos jūra	HELCOM
Mažadėmiai katrykliai	Scyliorhinus canicula	Baltijos jūra	HELCOM
Žvaigždėtosios rajos	Amblyraja radiata	Baltijos jūra	HELCOM
Šagreninės rajos	Leucoraja fullonica	Baltijos jūra	HELCOM
Marmurinės torpedos	Torpedo marmorata	Baltijos jūra	HELCOM
Buriapelekiai tribriauniai rykliai	Oxynotus paradoxus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, pažeidžiamos rūšys, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Paprastosios pjūklažuvės	Pristis pectinata	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Europinės pjūklažuvės	Pristis pristis	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Krokodiliniai rykliai	Pseudocarcharias kamoharai	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Melsvieji dygliauodegiai	Pteroplatytrygon violacea	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Apvaliosios rajos	Raja fyllae	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Šiaurinės rajos	Raja hyperborea	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Norveginės rajos	Raja nidarosiensus	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Montegju šlakuotosios rajos	Raja montagui	OSPAR I, II, III, IV	OSPAR; HELCOM
Bangininiai rykliai	Rhincodon typus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Atlantinės gitaržuvės	Rhinobatos cemiculus	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Paprastosios gitaržuvės	Rhinobatos rhinobatos	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Atlantinės peiliasnukės chimeros	Rhinochimaera atlantica	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Baltosios rajos	Rostroraja alba	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas, Barselonos konvencijos II priedas
Aštriadančiai velvetiniai dygliarykliai	Scymnodon ringens	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Kiti rykliai	Selachimorpha (ar Selachii), Batoidea (nustatyti kiekvieną rūšį atskirai pagal iškrauto kiekio, tyrimų arba laimikio duomenis)	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas; HELCOM
Arktiniai rykliai	Somniosus microcephalus	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas, su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos, HELCOM
Bronziniai kūjarykliai	Sphyrna lewini	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Didieji kūjarykliai	Sphyrna mokarran	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Paprastieji kūjarykliai	Sphyrna zygaena	Visi vandenynai	RŽVO, didelis prioritetiškumas
Paprastieji dygliarykliai	Squalus acanthias	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos III priedas; OSPAR; HELCOM
Paprastieji plokščiakūniai rykliai	Squatina aculeata	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas
Dėmėtieji plokščiakūniai rykliai	Squatina oculata	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas
Europiniai plokščiakūniai rykliai	Squatina squatina	Visi vandenynai ir Viduržemio bei Juodoji jūros	RŽVO, didelis prioritetiškumas; Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR; HELCOM
Jūrinės nėgės	Petromyzon marinus	OSPAR I, II, III, IV	OSPAR; Helcom
Upinės nėgės	Lampetra fluviatilis	Baltijos jūra	HELCOM
Žinduoliai	Mammalia
Bangininių būrio gyvūnai – visos rūšys	Cetacea – visos rūšys	Visi rajonai	Tarybos direktyva 92/43/EEB (25)
Mažieji ruožuočiai	Balaenoptera acutorostrata	Viduržemio jūra	GFCM (26) rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Grenlandiniai banginiai	Balaena mysticetus	OSPAR I	OSPAR
Mėlynieji banginiai	Balaenoptera musculus	Visi OSPAR rajonai	OSPAR
Pietiniai tikrieji banginiai	Eubalaena glacialis	Visi OSPAR rajonai	OSPAR
Seivalai	Balaenoptera borealis	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Finvalai	Balaenoptera physalus	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Paprastieji delfinai	Delphinus delphis	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Pietiniai tikrieji banginiai	Eubalaena glacialis	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Ilgapelekės grindos	Globicephala melas	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Pilkieji delfinai	Grampus griseus	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Mažieji nykštukiniai kašalotai	Kogia simus	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Kuprotieji banginiai	Megaptera novaeangliae	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Bleinvilio dvidančiai	Mesoplodon densirostris	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Orkos	Orcinus orca	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Paprastosios jūrų kiaulės	Phocoena phocoena	Viduržemio jūra; OSPAR II, III	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas; Direktyva 92/43/EEB; OSPAR
Kašalotai	Physeter macrocephalus	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Juodosios orkos	Pseudorca crassidens	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Dryžuotieji delfinai	Stenella coeruleoalba	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Raukšliadančiai delfinai	Steno bredanensis	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Afalinos	Tursiops truncatus	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Tikrieji snapuočiai	Ziphius cavirostris	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas
Ruoniai vienuoliai	Monachus monachus	Visi rajonai	GFCM rekomendacija 36/2012/2 ir Barselonos konvencijos II priedas; Direktyva 92/43/EEB
Saimos žieduotieji ruoniai	Phoca hispida saimensis	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB
Pilkieji ruoniai	Halichoerus grypus	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB
Paprastieji ruoniai	Phoca vitulina	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB
Baltijos žieduotieji ruoniai	Phoca hispida bottnica	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB
Paukščiai	Aves
Madeirinės audronašos	Calonectris borealis	Visi rajonai	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB (27)
Didieji kormoranai	Phalacrocorax carbo	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Šiauriniai padūkėliai	Morus bassanus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Mormonai	Fratercula arctica	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Balearinės audronašos	Puffinus mauretanicus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Rudagalviai kirai	Larus ridibundus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Juodosios antys	Melanitta nigra	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Kuoduotieji kormoranai	Phalacrocorax aristotelis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Didžiosios audronašos	Ardenna gravis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Juodasnapės audronašos	Puffinus puffinus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Šiauriniai fulmarai	Fulmarus glacialis	Visi rajonai	Europos Direktyva 2009/147/EB
Geltonsnapės audronašos	Calonectris diomedea	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Pilkosios audronašos	Ardenna grisea	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Viduržeminės audronašos	Puffinus yelkouan	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Koraliniai kirai	Larus audouinii	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Islandinės klykuolės	Bucephala islandica	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Bulverio audrapaukščiai	Bulweria bulwerii	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Klykuolės	Bucephala clangula	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Sidabriniai kirai	Larus argentatus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Didieji poliariniai kirai	Larus hyperboreus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Balnuotieji kirai	Larus marinus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Didieji plėšikai	Catharacta skua	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Žilosios antys	Aythya marila	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB; Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Rudagalvės antys	Aythya ferina	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Silkiniai kirai	Larus fuscus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Mažosios alkos	Alle alle	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Uodeguotieji plėšikai	Stercorarius longicaudus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Alkos	Alca torda	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Smailiauodegiai plėšikai	Stercorarius parasiticus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Juodakakliai narai	Gavia arctica	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Atogrąžinės audronašos	Puffinus lherminieri	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Paprastosios taistės	Cepphus grylle	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Amerikinės juodosios antys	Melanitta americana	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Juodakakliai kragai	Podiceps nigricollis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Kaspijiniai kirai	Larus cachinnans	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Paprastosios gagos	Somateria mollissima	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Laibasnapiai narūnėliai	Uria aalge	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Lediniai narai	Gavia immer	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Didieji dančiasnapiai	Mergus merganser	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Ausuotieji kragai	Podiceps cristatus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Puošniosios antys	Histrionicus histrionicus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Raguotieji kragai	Podiceps auritus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Mažieji poliariniai kirai	Larus glaucoides	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Skiauterėtosios gagos	Somateria spectabilis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Ledinės antys	Clangula hyemalis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Juodagalviai kirai	Larus melanocephalus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Paprastieji kirai	Larus canus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Vidutiniai dančiasnapiai	Mergus serrator	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Rudakakliai kragai	Podiceps grisegena	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Rudakakliai narai	Gavia stellata	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Laibasnapiai kirai	Larus genei	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Sibirinės gagos	Polysticta stelleri	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Bukauodegiai plėšikai	Stercorarius pomarinus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Storasnapiai narūnėliai	Uria lomvia	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Nuodėgulės	Melanitta fusca	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Geltonsnapiai narai	Gavia adamsii	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Geltonkojai kirai	Larus michahellis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Madeiriniai audrašaukliai	Pterodroma madeira	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Kirai kvatokliai	Larus ichthyaetus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Tripirščiai kirai	Rissa tridactyla	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Rožiniai pelikanai	Pelecanus onocrotalus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Šiauriniai audrašaukliai	Oceanodroma leucorhoa	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Plokščiasnapiai plaukikai	Phalaropus fulicarius	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Apvaliasnapiai plaukikai	Phalaropus lobatus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Margakojai Vilsono audrašaukliai	Oceanites oceanicus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Poliarinės žuvėdros	Sterna paradisaea	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Pusiaujiniai audrašaukliai	Hydrobates castro	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Juodosios žuvėdros	Chlidonias niger	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Plėšriosios žuvėdros	Hydroprogne caspia	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Kirasnapės žuvėdros	Gelochelidon nilotica	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Upinės žuvėdros	Sterna hirundo	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Deserto salos audrašaukliai	Pterodroma deserta	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Snieginiai kirai	Pagophila eburnea	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Bengalinės žuvėdros	Thalasseus bengalensis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Mažieji kirai	Hydrocoloeus minutus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Mažosios žuvėdros	Sternula albifrons	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Monteiro audrašaukliai	Hydrobates monteiroi	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Rožinės žuvėdros	Sterna dougallii	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Rožiniai kirai	Rhodostethia rosea	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Skeltauodegiai kirai	Xema sabini	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Margasnapės žuvėdros	Thalasseus sandvicensis	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Tajerio kirai	Larus thayeri	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Baltaskruosčiai audrašaukliai	Pelagodroma marina	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Bukauodegiai audrašaukliai	Hydrobates pelagicus	Visi rajonai	Direktyva 2009/147/EB
Silkiniai kirai	Larus fuscus fuscus	OSPAR I	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Snieginiai kirai	Pagophila eburnea	OSPAR I	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Sibirinės gagos	Polysticta stelleri	OSPAR I	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Makronezinės mažosios audronašos	Puffinus assimilis baroli (auct.incert.)	OSPAR V	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Balearinės audronašos	Puffinus mauretanicus	OSPAR II, III, IV, V	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Tripirščiai kirai	Rissa tridactyla	OSPAR I, II,	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Rožinės žuvėdros	Sterna dougallii	OSPAR II, III, IV, V	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Laibasnapiai narūnėliai	Uria aalge – Iberijos porūšis (sinonimai: Uria aalge albionis, Uria aalge ibericus)	OSPAR IV	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Storasnapiai narūnėliai	Uria lomvia	OSPAR I	Rūšių, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, ir nykstančių rūšių OSPAR sąrašas
Ropliai	Reptilia
Atlantinės ridlėjos	Lepidochelys kempii	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas
Logerhedai	Caretta caretta	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR
Kietaodžiai vėžliai	Dermochelys coriacea	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas; OSPAR
Bisos	Eretmochelys imbricata	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas
Žalieji vėžliai	Chelonia mydas	Visi rajonai	Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos; GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas
Afrikos minkštašarviai vėžliai	Trionyx triunguis	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacija 35/2011/4 ir Barselonos konvencijos II priedas
Moliuskai	Mollusca
Ruožuotosios veneros	Chamelea gallina	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Raguotosios pleištūnės	Donacilla cornea	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Eledonos	Eledone spp.	Visi rajonai	Nacionaliniai valdymo planai
Viduržemio jūros midijos	Mytilus galloprovincialis	Visi Viduržemio jūros rajonai	Nacionaliniai valdymo planai
Viduržemio jūros midijos	Mytilus galloprovincialis	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas

Dubenukės	Patella spp.	Viduržemio jūra	Barselonos konvencijos II priedas
Jūrų sraigės	Rapana venosa	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Grublėtosios dygiaširdės	Acanthocardia tuberculata	Visi rajonai	Nacionaliniai valdymo planai
Purpuriniai bolinai	Bolinus brandaris	Visi rajonai	Nacionaliniai valdymo planai
Rudosios veneros	Callista chione	Visi rajonai	Nacionaliniai valdymo planai
Pleištiniai drugeniai	Donax trunculus	Visi rajonai	Nacionaliniai valdymo planai
Islandinės geldutės	Arctica islandica	OSPAR II	OSPAR
Azorinės jūrų gilės	Megabalanus azoricus	OSPAR V – ten, kur jų aptinkama	OSPAR
Atlantinės nucelės	Nucella lapillus	OSPAR II, III, IV	OSPAR
Paprastosios austrės	Ostrea edulis	OSPAR II	OSPAR
Grublėtosios dubenukės	Patella ulyssiponensis aspera	Visi OSPAR rajonai – ten, kur jų aptinkama	OSPAR
Vėžiagyviai	Crustacea
Europiniai omarai	Homarus gammarus	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Paprastieji auksakrabiai	Chaceon (Geryon) affinis	Visi regionai	Su giliavandene žvejyba susijusios nuostatos
Paprastosios smėlinės krevetės	Crangon crangon	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Europinės žolinės krevetės	Palaemon adspersus	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Dailiosios žolinės krevetės	Palaemon elegans	Juodoji jūra	Juodosios jūros biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo protokolo IV priedas
Paprastieji langustai	Palinuridae	Viduržemio jūra	Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis)
Duobagyviai	Cnidaria
Raudonieji koralai	Corallium rubrum	Viduržemio jūra	GFCM rekomendacijos 36/2012/1 ir 35/2011/2

Draudžiamų žvejoti rūšių atveju: naudojami tik negyvi sužvejoti individai. Atlikus matavimus jie turėtų būti išmetami į jūrą. Duomenys renkami kasmet, jie turi būti atnaujinami ir (arba) tvarkomi laiku laikantis išteklių vertinimo tvarkaraščio.

BIOLOGINIAI DUOMENYS

1E lentelė (28)

Anadrominės ir katadrominės gėlavandenių žuvų rūšys

Rūšis (bendrinis pavadinimas)	Rūšis (mokslinis pavadinimas)	Ne jūrų rajonai, kuriuose yra ištekliai ir (arba) išteklių kodas
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	Ungurių išteklių valdymo vienetai, kaip apibrėžta pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1100/2007 (29)
Atlantinės lašišos	Salmo salar	Visi natūralaus paplitimo rajonai
Paprastieji šlakiai	Salmo trutta	Visi vidaus vandenys, įtekantys į Baltijos jūrą

2 lentelė (30)

Žvejybos veikla (specializacija) pagal regioną

1 lygis

2 lygis

3 lygis

4 lygis

5 lygis

6 lygis

Bendrojo ilgio klasės (m) (d)

Veikla

Žvejybos įrankių kategorijos

Žvejybos įrankių grupės

Žvejybos įrankio tipas

Tikslinė grupė (a)

Tinklo akių dydis ir kiti selektyvumo didinimo įtaisai

< 10

10-< 12

12-< 18

18-< 24

24-< 40

40 &+

Žvejybos veikla

Dragos

Laivo velkama draga [DRB]

Anadrominės rūšys (ANA)

Katadrominės rūšys(CAT)

Galvakojai (CEP)

Vėžiagyviai (CRU)

Demersinės rūšys (DEF)

Giliavandenės rūšys (DWS)

Pelekinės žuvys (FIF)

Gėlavandenės rūšys (nėra kodo)

Kita (MIS)

Mišrios demersinės rūšys ir galvakojai (MCF)

Mišrios demersinės rūšys ir vėžiagyviai (MCD)

Mišrios giliavandenės ir demersinės rūšys (MDD)

Mišrios pelaginės ir demersinės rūšys (MPD)

Moliuskai (MOL)

Didelės pelaginės žuvys (LPF)

Smulkiosios pelaginės žuvys (SPF)

Didelės pelaginės žuvys (LPF) ir

smulkiosios pelaginės žuvys (SPF)

(b)

Mechanizuota/siurbiamoji draga [HMD]

(b)

Tralai

Dugniniai tralai

Dugninis tralas su kėtoklėmis [OTB]

(b)

Porinis tralas su kėtoklėmis [OTT]

(b)

Porinis dugninis tralas [PTB]

(b)

Sijinis tralas [TBB]

(b)

Pelaginiai tralai

Įvairiagylis tralas su kėtoklėmis [OTM]

(b)

Įvairiagylis porinis tralas [PTM]

(b)

Kabliukai ir ūdos

Meškerės ir ūdos

Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]

(b)

Velkamosios ūdos [LTL]

(b)

Ūdos

Dreifuojančiosios ūdos [LLD]

(b)

Dugninės ūdos [LLS]

(b)

Gaudyklės

Bučiai ir gaudyklės [FPO]

(b)

Venteriai [FYK]

(b)

Stacionariosios nedengtosios tinklinės gaudyklės [FPN]

(b)

Stacionarieji užtvarų ir aptvarų įrenginiai (reikia kodo)

(b)

Tinklai

Sieninis tinklas [GTR]

(b)

Statomasis dugninis žiauninis tinklas [GNS]

(b)

Dreifuojantysis tinklas [GND]

(b)

Traukiamasis tinklas

Apsupamasis tinklas

Gaubiamasis tinklas [PS]

(b)

Apsupamasis tinkas be sutraukiamojo lyno [LA]

(b)

Traukiamasis tinklas (c)

Škotiškas velkamasis tinklas [SSC]

(b)

Jūrinis užmetamasis tinklas [SDN]

(b)

Porinis velkamasis gaubiamasis tinklas [SPR]

(b)

Kranto ir laivo traukiamieji tinklai [SB] [SV]

(b)

Kiti žvejybos įrankiai

Stiklinių unguriukų žvejyba (nėra kodo)

Stikliniai unguriukai

(b)

Kita (nurodyti)

(b)

Kita nei žvejyba veikla

Neaktyvi

Išnašos.

a)	Pagal atitinkamuose reglamentuose nurodytus kodus.

b)	Pagal atitinkamuose reglamentuose nurodytus kodus.

c)	Žuvų suburiamaisiais įrenginiais (ŽSĮ)/laisvai plaukiojantys būriai.

d)	Viduržemio jūroje < 6 m ir 6–12 m.

3 lentelė (31)

Rūšys, kurių mėgėjų žvejybos duomenys turi būti renkami

	Rajonas	Rūšys
1	Baltijos jūra (ICES 22–32 pakvadračiai)	Unguriai, lašišos, šlakiai (įskaitant gėlame vandenyje) ir menkės
2	Šiaurės jūra (ICES IIIa, IV ir VIId rajonai)	Lašišos ir unguriai (įskaitant gėlame vandenyje). Vilkešeriai, menkės, sidabriniai polakai ir plokštėtažiaunės žuvys
3	Arkties vandenyno rytinė dalis (ICES I ir II zonos)	Lašišos ir unguriai (įskaitant gėlame vandenyje). Menkės, sidabriniai polakai ir plokštėtažiaunės žuvys
4	Šiaurės Atlantas (ICES V–XIV rajonai ir NAFO rajonai)	Lašišos ir unguriai (įskaitant gėlame vandenyje). Vilkešeriai, menkės, sidabriniai polakai bei plokštėtažiaunės žuvys ir toli migruojančios ICCAT rūšys
5	Viduržemio jūra	Unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), plokštėtažiaunės žuvys ir toli migruojančios ICCAT rūšys
6	Juodoji jūra	Unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), plokštėtažiaunės žuvys ir toli migruojančios ICCAT rūšys

4 lentelė (1)

Žvejybos veiklos kintamieji

	Kintamieji (2)	Vienetas
Pajėgumas
	Laivų skaičius	Skaičius
	GT, kW, laivo amžius	Skaičius
Pastangos
	Dienos jūroje	Dienos
	Žvejybos valandų skaičius (neprivaloma)	Valandos
	Žvejybos dienos	Dienos
	kW * Žvejybos dienos	Skaičius
	GT * Žvejybos dienos	Skaičius
	Reisų skaičius	Skaičius
	Žvejybos operacijų skaičius	Skaičius
	Tinklų skaičius/ilgis (*1)	Skaičius/metrai
	Kabliukų skaičius, ūdų skaičius (*1)	Skaičius
	Bučių, gaudyklių skaičius (*1)	Skaičius
Iškrovimas
	Bendroji iškrauto kiekio vertė ir vertė pagal verslines rūšis	EUR
	Iškrauto kiekio bendras gyvasis svoris ir gyvasis svoris pagal rūšis	Tonos
	Verslinių rūšių žuvų kainos	EUR/kg

LAIVYNO EKONOMINIAI DUOMENYS

5A lentelė (32)

Ekonominiai laivyno kintamieji

Kintamųjų grupė	Kintamasis	Vienetas
Pajamos	Bendra iškrauto kiekio vertė	EUR
	Pajamos, gautos iš kvotų arba kitų žvejybos teisių išperkamosios nuomos	EUR
	Kitos pajamos	EUR
Darbo sąnaudos	Personalo išlaidos	EUR
Darbo sąnaudos	Nemokamų darbų vertė	EUR
Energijos išlaidos	Energijos išlaidos	EUR
Remonto ir techninės priežiūros išlaidos	Remonto ir techninės priežiūros išlaidos	EUR
Kitos veiklos išlaidos	Kintamosios išlaidos	EUR
	Pastoviosios išlaidos	EUR
	Išperkamosios nuomos ir (arba) nuomos mokesčiai už kvotas arba kitas žvejybos teises	EUR
Subsidijos	Veiklos subsidijos	EUR
Subsidijos	Subsidijos investicijoms	EUR
Kapitalo sąnaudos	Pagrindinio kapitalo vartojimas	EUR
Kapitalo vertė	Materialiojo kapitalo vertė	EUR
Kapitalo vertė	Kvotų ir kitų žvejybos teisių vertė	EUR
Investicijos	Investicijos į materialųjį turtą, grynosios	EUR
Finansinė padėtis	Ilgalaikė ir (arba) trumpalaikė skola	EUR
Finansinė padėtis	Bendras turtas	EUR
Užimtumas	Dirbanti įgula	Skaičius
	Neapmokamas darbas	Skaičius
	Bendras dirbtų valandų skaičius per metus	Skaičius
Laivynas	Laivų skaičius	Skaičius
	Vidutinis bendrasis laivų ilgis	Metrai
	Bendra laivo talpa	GT
	Bendra laivo galia	kW
	Vidutinis laivų amžius	Metai
Pastangos	Dienos jūroje	Dienos
Pastangos	Energijos suvartojimas	Litrai
Žvejybos įmonių ir (arba) vienetų skaičius	Žvejybos įmonių ir (arba) vienetų skaičius	Skaičius
Produkcijos vertė pagal rūšis	Iškrauto kiekio vertė pagal rūšis	EUR
Produkcijos vertė pagal rūšis	Vidutinė kaina pagal rūšis	EUR/kg

LAIVYNO EKONOMINIAI DUOMENYS

5B lentelė (33)

Laivyno segmentai

		Ilgio (LOA, bendrojo ilgio) klasės (34)
Žvejybos veiklą vykdantys laivai		0-< 10 m 0-< 6 m	10-< 12 m 6-< 12 m	12-< 18 m	18-< 24 m	24-< 40 m	40 m ar didesni
Naudojantys aktyviosios žvejybos įrankius	Sijiniai traleriai
	Demersinės žvejybos traleriai ir (arba) demersinės žvejybos seineriai
	Pelaginės žvejybos traleriai
	Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai
	Draga žvejojantys laivai
	Kitais aktyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
	Tik universaliaisiais aktyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Naudojantys pasyviosios žvejybos įrankius	Kabliukus turinčiais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai	(35)	(35)
	Dreifuojančiaisiais ir (arba) statomaisiais tinklais žvejojantys laivai
	Bučiais ir (arba) gaudyklėmis žvejojantys laivai
	Kitais pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
	Tik universaliaisiais pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Naudojantys universalius žvejybos įrankius	Aktyviosios ir pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Žvejybos veiklos nevykdantys laivai

LAIVYNO EKONOMINIAI DUOMENYS

5C lentelė (36)

Geografinis pasiskirstymas pagal regioną

Paregioniai ir (arba) žvejybos plotai	Regionas	Supraregionas
I	II	III
3 lygio, kaip apibrėžta 3 lentelėje (NAFO kvadratas), erdvės vienetų grupė	NAFO (FAO 21 rajonas)	Baltijos jūra; Šiaurės jūra; Arkties vandenyno rytinė dalis; NAFO; išplėstiniai šiaurės vakarų vandenys (ICES V, VI ir VII zonos) ir pietvakarių vandenys
4 lygio, kaip apibrėžta 3 lentelėje (ICES pakvadratis), erdvės vienetų grupė	Baltijos jūra (ICES III b–d zonos)
3 lygio, kaip apibrėžta 3 lentelėje (ICES kvadratas), erdvės vienetų grupė	Šiaurės jūra (ICES IIIa ir IV zonos), Arkties vandenyno rytinė dalis (ICES I ir II zonos)
	Šiaurės vakarų vandenys (ICES Vb (tik Sąjungos vandenys), VI ir VII zonos)
	Ne Sąjungos šiaurės vakarų vandenys (ICES Va ir Vb zonos) (tik ne Sąjungos vandenys)
3 lygio, kaip apibrėžta 3 lentelėje (ICES/CECAF kvadratas), erdvės vienetų grupė	Pietvakarių vandenys (ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys aplink Azorų salas), CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys aplink Madeirą ir Kanarų salas)
4 lygio, kaip apibrėžta 3 lentelėje (GSA), erdvės vienetų grupė	Viduržemio jūra (Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5°36′ vakarų ilgumos linijos), Juodoji jūra (GFCM geografinis parajonis, apibrėžtas rezoliucijoje FCM/33/2009/2)	Viduržemio jūra ir Juodoji jūra
Regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) ėminių ėmimo parajoniai (išskyrus GFCM)	Kiti regionai, kuriuose žvejojama Sąjungos laivais ir kurie valdomi RŽVO, kuriose Europos Sąjunga yra susitariančioji šalis arba stebėtoja (pvz., ICCAT, IOTC, CECAF ir t. t.)	Kiti regionai

6 lentelė (37)

Žvejybos ir akvakultūros sektorių socialiniai kintamieji

Kintamasis	Vienetas
Užimtumas pagal lytį	Skaičius
Etato ekvivalentas pagal lytį	Skaičius
Neapmokamas darbas pagal lytį	Skaičius
Užimtumas pagal amžių	Skaičius
Užimtumas pagal išsilavinimo lygį	Skaičius pagal išsilavinimo lygį
Užimtumas pagal pilietybę	Skaičius iš ES, EEE ir ne ES/ne EEE
Užimtumas pagal užimtumo statusą	Skaičius
Nacionalinis etato ekvivalentas	Skaičius

7 lentelė (38)

Akvakultūros sektoriaus ekonominiai kintamieji

Kintamųjų grupė	Kintamasis	Vienetas
Pajamos (*2)	Bendrieji pardavimai pagal rūšis	EUR
Pajamos (*2)	Kitos pajamos	EUR
Personalo išlaidos	Personalo išlaidos	EUR
Personalo išlaidos	Nemokamų darbų vertė	EUR
Energijos išlaidos	Energijos išlaidos	EUR
Žaliavų sąnaudos	Išlaidos akvakultūros gyvūnams	EUR
Žaliavų sąnaudos	Pašarų sąnaudos	EUR
Remontas ir techninė priežiūra	Remontas ir techninė priežiūra	EUR
Kitos veiklos išlaidos	Kitos veiklos išlaidos	EUR
Subsidijos	Veiklos subsidijos	EUR
Subsidijos	Subsidijos investicijoms	EUR
Kapitalo sąnaudos	Pagrindinio kapitalo vartojimas	EUR
Kapitalo vertė	Bendra turto vertė	EUR
Finansiniai rezultatai	Finansinės pajamos	EUR
	Finansinės išlaidos	EUR
Investicijos	Grynosios investicijos	EUR
Skola	Skola	EUR
Žaliavų svoris	Gyvūnai	kg
Žaliavų svoris	Žuvų pašarai	kg
Pardavimo svoris	Pardavimo svoris pagal rūšis	kg
Užimtumas	Darbuotojų skaičius	Skaičius/etato ekvivalentas
	Neapmokamas darbas	Skaičius/etato ekvivalentas
	Darbuotojų ir neapmokamų darbuotojų dirbtų valandų skaičius	Valandos
Įmonių skaičius	Įmonių skaičius (pagal darbuotojų skaičiaus kategorijas)	Skaičius

8 lentelė (39)

Su aplinka susiję akvakultūros sektoriaus kintamieji

Kintamasis	Aprašas	Vienetas
Skirti vaistai ar gydymas (40)	Pagal rūšį	Gramai
Mirtingumas (41)		Procentinė dalis

9 lentelė (42)

Išskaidymas, taikytinas renkant akvakultūros duomenis (43)

Žuvų auginimo metodai (44)

Mišriosios žuvivaisos

Veisyklos ir jauniklių auginimo ūkiai (45)

Jūrinių bestuburių auginimo metodai

Tvenkiniai

Baseinai ir kanalai

Aptvarai ir gardai (46)

Recirkuliacijos sistemos (47)

Kiti metodai

Varžos (48)

Visi metodai

Virš dugno

Ant dugno (49)

Kita

Plūduriuojančiosios konstrukcijos

Ūdos

Lašišos

Upėtakiai

Vilkešeriai ir jūriniai karosai

Karpiai

Tunai

Unguriai

Eršketai (žmonėms vartoti skirti ikrai)

Kitos gėlavandenės žuvys

Kitos jūrų žuvys

Midijos

Austrės

Valgomieji moliuskai

Vėžiagyviai

Kiti moliuskai

Įvairios rūšys

Jūros dumbliai

Kiti vandenyje gyvenantys organizmai

10 lentelė (50)

Ekonominiai ir socialiniai pramoninio perdirbimo sektoriaus kintamieji, kurie gali būti renkami savanoriškai

Kintamųjų grupė	Kintamasis		Vienetas
EKONOMINIAI KINTAMIEJI
Pajamos	Apyvarta		EUR
	Kitos pajamos		EUR
Personalo išlaidos	Personalo išlaidos		EUR
	Neapmokamo darbo vertė		EUR
	Užmokestis išorės agentūros darbuotojams (neprivaloma)		EUR
Energijos išlaidos	Energijos išlaidos		EUR
Žaliavų sąnaudos	Žuvų ir kitų žaliavų pirkimas gamybai		EUR
Kitos veiklos išlaidos	Kitos veiklos išlaidos		EUR
Subsidijos	Veiklos subsidijos		EUR
	Subsidijos investicijoms		EUR
Kapitalo sąnaudos	Pagrindinio kapitalo vartojimas		EUR
Kapitalo vertė	Bendra turto vertė		EUR
Finansiniai rezultatai	Finansinės pajamos		EUR
	Finansinės išlaidos		EUR
Investicijos	Grynosios investicijos		EUR
Skola	Skola		EUR
Užimtumas	Įdarbintų asmenų skaičius		Skaičius
	Nacionalinis etato ekvivalentas		Skaičius
	Neapmokamas darbas		Skaičius
	Darbuotojų ir neapmokamų darbuotojų dirbtų valandų skaičius		Skaičius
Įmonių skaičius	Įmonių skaičius (1)		Skaičius
Žaliavų svoris (NEPRIVALOMA)	Žaliavų svoris pagal rūšį ir kilmę (NEPRIVALOMA)		kg
SOCIALINIAI KINTAMIEJI
Užimtumas pagal lytį		Skaičius
Užimtumas pagal amžių		Skaičius
Užimtumas pagal išsilavinimo lygį		Skaičius pagal išsilavinimo lygį
Užimtumas pagal pilietybę		Skaičius pagal pasaulio šalį
Nacionalinis etato ekvivalentas		Skaičius

(1) Šiuo skyriumi pakeičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 I skyrius.

(2) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(3) 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(4) Kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XI priede.

(5) Šiuo skyriumi pakeičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 II skyrius.

(6) Šiuo skyriumi pakeičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 III skyrius.

(7) Savanoriškai gali būti renkami perdirbimo pramonės duomenys. Tokiu atveju gali būti naudojama 11 lentelėje nurodyta segmentacija ir kintamasis.

(8) Žr. 2 lentelę.

(9) Įskaitant specialius reikalavimus regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms, pvz., nurodytus 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(10) 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL L 5, 2004 1 9, p. 25).

(11) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(12) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 1A lentelė.

(13) Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba.

(14) Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija.

(15) Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija.

(16) Nurodyti rūšies lygmeniu.

(17) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 1B lentelė.

(18) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 1D lentelė.

(19) Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija (Barselonos konvencija).

(20) OSPAR – Konvencija dėl Šiaurės Rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos.

(21) HELCOM – Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos.

(22) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28. p. 6).

(23) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(24) 1997 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 894/97 nustatantis tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 132, 1997 5 23, p. 1)

(25) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7)

(26) Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija.

(27) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7)

(28) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 1E lentelė.

(29) 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(30) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 2 lentelė.

(31) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 3 lentelė.

(*1) Dėl šių kintamųjų rinkimo laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 10 metrų, atveju turi būti susitarta jūros regiono lygmeniu.

(1) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 4 lentelė.

(2) Visi kintamieji, kuriuos reikia pranešti apibendrintų duomenų lygmeniu (specializacija ir laivyno segmentai), nurodyti 3 lentelėje ir 5B lentelėje. Visi paregioniai ir (arba) žvejybos plotai, kaip nurodyta lentelėje 5C.

(32) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 5A lentelė.

(33) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 5B lentelė.

(34) Viduržemio ir Juodojoje jūrose žvejojančių trumpesnių kaip 12 m laivų ilgio kategorijos yra 0–< 6 ir 6–< 12 m. Visuose kituose regionuose nustatytos ilgio kategorijos yra 0–< 10 ir 10–< 12 m.

(35) Viduržemio ir Juodojoje jūrose pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių trumpesnių kaip 12 m laivų duomenys gali būti skaidomi pagal žvejybos įrankio tipą. Laivyno segmento apibrėžtis taip pat apima nuorodą į supraregioną ir, jei yra, geografinį rodiklį laivams, žvejojantiems atokiausiuose regionuose ir išimtinai ne ES priklausančiuose vandenyse, nustatyti.

(36) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 5C lentelė.

(37) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 6 lentelė.

(38) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 7 lentelė.

(*2) Apima tiesiogines išmokas, pvz., kompensacijas už prekybos nutraukimą, degalų mokesčio grąžinimą ir panašias vienkartines kompensacines išmokas; neapima socialinių išmokų ir netiesioginių subsidijų, pvz., sumažinto sąnaudų, įskaitant degalus, apmokestinimo arba investicijų subsidijų.

(39) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 8 lentelė.

(40) Ekstrapoliuota iš duomenų, gautų pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1) I priedo 8 punkto b papunktį.

(41) Ekstrapoliuota kaip nacionalinės produkcijos procentinė dalis iš duomenų, užregistruotų pagal 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvos 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14) 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

(42) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 9 lentelė.

(43) Dėl ūkininkavimo metodų apibrėžčių žr. 2008 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 462/2008, iš dalies keičiantį Reglamente (EB) Nr. 1109/2007 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2007/2008 prekybos metams (OL L 218, 2008 8 13, p. 1).

(44) Įmonės skirstomos pagal pagrindinį jų taikomą ūkininkavimo metodą.

(45) Veisyklos ir jauniklių auginimo ūkiai apibrėžiami kaip vietos, kuriose dirbtinai veisiami, išsirita ir ankstyvuoju gyvenimo etapu auginami vandens gyvūnai. Statistikos tikslais veisyklomis laikomi tik tie ūkiai, kurie verčiasi apvaisintų ikrų gamyba. Laikoma, kad vandens gyvūnų jaunikliai tolesniais raidos etapais auginami jauniklių auginimo ūkiuose. Kai veisyklos ir jauniklių auginimo ūkiai yra glaudžiai susiję, pateikiami tik vėliausio jauniklių raidos etapo statistiniai duomenys. (COM(2006) 864, 2007 m. liepos 19 d.).

(46) Aptvarai ir gardai apibrėžiami kaip vandens zonos, aptvertos tinklais, tinklinėmis konstrukcijomis ir kitais užtvarais, kurie leidžia vandeniui laisvai cirkuliuoti ir išsiskiria tuo, kad užtveria visą vandens storymę nuo dugno substrato iki paviršiaus; garduose ir aptvaruose vandens tūris paprastai yra santykinai didelis. (COM(2006) 864, 2007 m. liepos 19 d.).

(47) Recirkuliacijos sistemos – sistemos, kuriose vanduo, atlikus tam tikrą procedūrą (pvz., filtravimą), naudojamas pakartotinai.

(48) Varžos apibrėžiamos kaip nedengtos arba uždengtos ir uždaros konstrukcijos, pagamintos iš tinklo, tinklinės konstrukcijos ar kitos akytos medžiagos, nevaržančios natūralios vandens cirkuliacijos. Šios konstrukcijos gali būti plūduriuojančios, kabančios arba pritvirtintos prie dugno substrato, tačiau taip, kad vanduo galėtų cirkuliuoti iš apačios. (COM(2006) 864, 2007 m. liepos 19 d.).

(49) Auginimo ant dugno metodai apima jūrinių bestuburių auginimą eulitoralės zonose (tiesiai ant žemės arba ant paaukštinimų).

(50) Šia lentele pakeičiama Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1251 11 lentelė.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 145

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. birželio 4d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Pranešimas dėl Susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, trečiojo papildomo protokolo įsigaliojimo	1
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/905, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034, kuriuo nustatomas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas	2
	*	2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/906, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035, kuriuo nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo 2019–2021 m. nuostatos	4
	*	2019 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/907, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį nustatomas bendrasis slidinėjimo instruktorių rengimo testas ( 1 )	7
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. gegužės 29 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2019/908, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) vadovo įgaliojimų terminas (EULEX KOSOVO/1/2019)	19
	*	2019 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti	21
	*	2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/910, kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa	27

		Klaidų ištaisymas
	*	2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas, klaidų ištaisymas ( OL L 143, 2019 5 29 )	85


	(1) Tekstas svarbus EEE.