ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 140

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. gegužės 28d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. gegužės 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/855, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui

1

 

*

2019 m. vasario 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/856, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Inovacijų fondo veiklos ( 1 )

6

 

*

2019 m. gegužės 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/857 dėl leidimo naudoti mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 preparatą kaip pieninių avių ir pieninių ožkų pašarų priedą pratęsimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 226/2007 (leidimo turėtoja – bendrovė Danstar Ferment AG, kuriai atstovauja bendrovė Lallemand SAS) ( 1 )

18

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/858 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime, kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA šalių susitikime

21

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/859 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje (SPRFMO), kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. Sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SPRFMO

27

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/860 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IOTC

33

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/861 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos pietryčių Atlante organizacijoje (SEAFO), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SEAFO

38

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/862 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijoje (WCPFC), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu dėl vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo turi būti laikomasi WCPFC

44

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/863 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje (NAFO), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO

49

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/864 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijoje (NASCO), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NASCO

54

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/865 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC

60

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/866 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo metinėje šalių konferencijoje, kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi toje metinėje konferencijoje

66

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/867 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijoje (CCAMLR), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 24 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCAMLR

72

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/868 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT), kuriuo panaikinamas 2014 m. liepos 8 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT

78

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/869 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM

84

 

*

2019 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/870, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui

90

 

*

2019 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/871 dėl Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 2357)

94

 

*

2019 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/872 dėl Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 2358)

98

 

*

2019 m. gegužės 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/873 dėl valstybių narių mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3817)

103

 

*

2019 m. gegužės 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/874 dėl valstybių narių mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3820)

115

 

*

2019 m. gegužės 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/875, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4045)  ( 1 )

123

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/855

2019 m. gegužės 27 d.

kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (1), ypač į jo 46 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2012 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 267/2012;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 267/2012 46 straipsnio 7 dalį Taryba peržiūrėjo to reglamento IX priede ir XIV priede pateiktą į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų sąrašą;

(3)

Taryba padarė išvadą, kad reikėtų atnaujinti 17 įrašų, pateiktų Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priede;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. HURDUC


(1)  OL L 88, 2012 3 24, p. 1.


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

skyriuje „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamus įrašus sąraše, pateiktame poskyryje „A. Asmenys“:

 

Vardas, pavardė

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„14.

Brigados generolas Mohammad NADERI

 

„Iranian Aviation Industries Organization“ (IAIO) (Irano aviacijos pramonės organizacijos) vadovas. Buvęs Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (AIO) vadovas. AIO yra dalyvavusi didesnės rizikos Irano programose.

2008 6 23

23.

Davoud BABAEI

 

Gynybos ir ginkluotųjų pajėgų logistikos ministerijos mokslinių tyrimų instituto „Gynybos naujovių ir mokslinių tyrimų organizacija“ (SPND), kuriam vadovauja į JT sąrašą įtrauktas Mohsen Fakhrizadeh-Mahabadi, dabartinis apsaugos vadovas. TATENA nustatė, kad SPND yra susijusi su galimais Irano branduolinės programos, dėl kurios Iranas atsisako bendradarbiauti, kariniais aspektais. Kaip apsaugos vadovas D. Babaei yra atsakingas už informacijos apsaugą nuo atskleidimo, be kita ko, ir Tarptautinei atominės energijos agentūrai.

2011 12 1

25.

Sayed Shamsuddin BORBORUDI

dar žinomas kaip Seyed Shamseddin BORBOROUDI

Gim. data: 1969 m. rugsėjo 21 d.

Į JT sąrašą įtrauktos Irano atominės energijos organizacijos vadovo pavaduotojas, pavaldus į JT sąrašą įtrauktam Feridun Abbasi Davani. Bent nuo 2002 m. dalyvauja Irano branduolinėje programoje, be kita ko, kaip buvęs AMAD pirkimo ir logistikos vadovas jis buvo atsakingas, kad perkant įrangą ir medžiagas Irano branduolinių ginklų programai būtų naudojamasi tokiomis fiktyviomis bendrovėmis kaip „Kimia Madan“.

2011 12 1

27.

Kamran DANESHJOO (dar žinomas kaip DANESHJOU)

 

Buvęs mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų ministras. Teikė paramą Irano branduolinei veiklai, susijusiai su didesne platinimo rizika.

2011 12 1“

2)

skyriuje „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamus įrašus sąraše, pateiktame poskyryje „B. Subjektai“:

 

Vardas, pavardė

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„12.

„Fajr Aviation Composite Industries“

Mehrabad Airport, P. O. Box 13445-885, Tehran, Iran

Irano aviacijos pramonės organizacijos („Iranian Aviation Industries Organization“ (IAIO)) prie MODAFL (jas abi ES yra įtraukusi į sąrašą) patronuojamoji įmonė, kuri visų pirma gamina sudėtines medžiagas orlaivių pramonei.

2010 7 26

95.

„Samen Industries“

2nd km of Khalaj Road End of Seyyedi St., P.O. Box 91735-549, 91735 Mashhad, Iranas, Tel.: +98 511 3853008, +98 511 3870225

Fiktyvus JT į sąrašą įtrauktos bendrovės „Khorasan Metallurgy Industries“ pavadinimas, bendrovės „Ammunition Industries Group“ (AMIG) patronuojamoji bendrovė.

2011 12 1

153.

„Organisation of Defensive Innovation and Research“ (SPND)(Gynybos naujovių ir mokslinių tyrimų organizacija)

 

„Organisation of Defensive Innovation and Research“ (SPND) tiesiogiai remia Irano branduolinę veiklą, susijusią su didesne platinimo rizika. TATENA nustatė, kad SPND yra susijusi su galimais Irano branduolinės programos kariniais aspektais. SPND vadovauja JT į sąrašą įtrauktas Mohsen Fakhrizadeh-Mahabadi ir ji priklauso Gynybos ministerijai ginkluotųjų pajėgų logistikai (MODAFL), kurią ES yra įtraukusi į sąrašą.

2012 12 22“

3)

II skyriuje toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamus įrašus sąraše, pateiktame poskyryje „A. Asmenys“:

 

Vardas, pavardė

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„1.

Brigados generolas Javad DARVISH-VAND, Islamo revoliucijos gvardija (IRGC)

 

Buvęs MODAFL ministro pavaduotojas ir generalinis inspektorius.

2008 6 23

3.

Parviz FATAH

Gimęs 1961 m.

IRGC narys. Buvęs energetikos ministras.

2010 7 26

4.

Brigados generolas Seyyed Mahdi FARAHI, Islamo revoliucijos gvardija

 

Buvęs Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (AIO) vadovas ir buvęs JT į sąrašą įtrauktos Gynybos pramonės organizacijos (DIO) vykdomasis direktorius. IRGC narys ir pavaduotojas Irano gynybos ministerijoje ginkluotųjų pajėgų logistikai (MODAFL).

2008 6 23

5.

Brigados generolas Ali HOSEYNITASH, Islamo revoliucijos gvardija

 

IRGC narys. Aukščiausios nacionalinio saugumo tarybos narys; prisideda prie politikos branduolinės veiklos srityje formavimo.

2008 6 23

12.

Brigados generolas Ali SHAMSHIRI, Islamo revoliucijos gvardija

 

IRGC narys. Yra užėmęs aukštas pareigas MODAFL.

2008 6 23

13.

Brigados generolas Ahmad VAHIDI, Islamo revoliucijos gvardija

 

Buvęs MODAFL ministras.

2008 6 23

15.

Abolghassem Mozaffari SHAMS

 

Buvęs „Khatam Al-Anbiya Construction Headquarters“ vadovas.

2011 12 1“

4)

II skyriuje toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamą įrašą sąraše, pateiktame poskyryje „B. Subjektai“:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„11.

„Behnam Sahriyari Trading Company“

Pašto adresas: Ziba Building, 10th Floor, Northern Sohrevardi Street, Tehran, Iranas

Susijusi su ginklų gabenimu IRGC vardu.

2012 1 23“

5)

skyriuje „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ poskyris „B. Subjektai“ papildomas šiuo įrašu:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„20.

b)

„Iran Communications Industries“ (ICI)

PO Box 19295-4731, Pasdaran Avenue, Tehran, Iranas; Alternatyvus adresas: PO Box 19575-131, 34 Apadana Avenue, Tehran, Iranas; Alternatyvus adresas: Shahid Langary Street, Nobonyad Square Ave, Pasdaran, Tehran

„Iran Communications Industries“, kuri yra „Iran Electronics Industries“ (kurią į sąrašą yra įtraukusi ES) patronuojamoji įmonė, gamina įvairius gaminius, įskaitant ryšių sistemas, aviacijos elektroniką, optinius prietaisus ir elektrinius optinius prietaisus, mikroelektroniką, informacines technologijas, bandymų ir matavimo prietaisus, telekomunikacijų saugumo įrangą, elektroninę karinę įrangą, gamina ir atnaujina radarų indikatorius, gamina raketų paleidimo įrenginius.

2010 7 26“

6)

skyriaus „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ poskyryje „B. Subjektai“ išbraukiamas šis įrašas:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„19.

„Iran Communications Industries“ (ICI)

PO Box 19295-4731, Pasdaran Avenue, Tehran, Iran; Alternatyvus adresas: PO Box 19575-131, 34 Apadana Avenue, Tehran, Iran; Alternatyvus adresas: Shahid Langary Street, Nobonyad Square Ave, Pasdaran, Tehran

„Iran Communications Industries“, kuri yra „Iran Electronics Industries“ (žr. Nr. 20) patronuojamoji įmonė, gamina įvairius gaminius, įskaitant ryšių sistemas, aviacijos elektroniką, elektrinius optinius prietaisus, mikroelektroniką, informacines technologijas, bandymų ir matavimo prietaisus, telekomunikacijų saugumo įrangą, elektroninę karinę įrangą, gamina ir atnaujina radarų indikatorius, gamina raketų paleidimo įrenginius. Šie gaminiai gali būti naudojami vykdant programas, kurioms pagal JT ST rezoliuciją 1737 nustatytos sankcijos.

2010 7 26“

7)

II skyriaus poskyris „B. Subjektai“ papildomas šiuo įrašu:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„12.

„Etemad Amin Invest Co Mobin“

Pasadaran Av. Tehran, Iranas

Bendrovė, kuri nuosavybės teise priklauso IRGC ar yra jos kontroliuojama ir kuri prisideda prie strateginių režimo interesų finansavimo.

2010 7 26“

8)

skyriaus „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ poskyryje „B. Subjektai“ išbraukiamas šis įrašas:

 

Pavadinimas

Pavadinimas

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„10.

„Etemad Amin Invest Co Mobin“

Pasadaran Av. Tehran, Iranas

Artima „Naftar“ ir „Bonyad-e Mostazafan“ bendrovė „Etemad Amin Invest Co Mobin“ prisideda prie strateginių režimo ir „šešėlinės“ Irano valstybės interesų finansavimo.

2010 7 26“


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/6


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/856

2019 m. vasario 26 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Inovacijų fondo veiklos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 10a straipsnio 8 dalies ketvirtą pastraipą,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į patirtį, įgytą pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES (2) įgyvendinant Direktyva 2003/87/EB nustatytą programą „NER 300“, visų pirma į Audito Rūmų ataskaitos (3) išvadas, turėtų būti nustatytos išsamios Inovacijų fondo veiklos taisyklės;

(2)

siekiant kompensuoti tai, kad reikalavimus atitinkančių projektų pelningumas yra mažesnis, o technologinė rizika didesnė nei įprastų technologijų, didelė Inovacijų fondo finansavimo dalis turėtų būti teikiama dotacijomis. Todėl turėtų būti nustatytos išsamios dotacijų išmokėjimo taisyklės;

(3)

skirtinguose sektoriuose vykdomų reikalavimus atitinkančių projektų ir skirtingos tų projektų veiklos rizika ir pelningumas gali skirtis, todėl tikslinga leisti dalį Inovacijų fondo paramos teikti įnašais į derinimo operacijas pagal Sąjungos paramos investicijoms priemonę, taip pat kitomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (4) (toliau – Finansinis reglamentas) numatytomis formomis;

(4)

teikiant finansavimą iš Inovacijų fondo tikslinga atitinkamomis išlaidomis laikyti bendros reikalavimus atitinkančio projekto išlaidų sumos ir bendros analogiško su įprasta technologija susijusio projekto išlaidų sumos skirtumą. Tačiau, siekiant neužkrauti per didelės administracinės naštos nedidelio masto projektams ir atsižvelgti į tam tikrus sunkumus gauti jiems finansavimą, atitinkamomis nedidelio masto projekto išlaidomis turėtų būti laikoma bendra tokio projekto kapitalo išlaidų suma;

(5)

siekiant laiku suteikti tinkamus finansinius išteklius reikalavimus atitinkantiems projektams, dotacijos turėtų būti išmokamos remiantis pasiektais orientyrais. Visiems projektams turėtų būti nustatomi finansavimo formalumų užbaigimo ir veiklos pradžios orientyrai. Kai kuriems projektams skirtą paramą gali reikėti išmokėti kitu metu, todėl tikslinga numatyti galimybę sutarčių dokumentuose nustatyti papildomus orientyrus;

(6)

siekiant padidinti sėkmingo projektų įgyvendinimo tikimybę, turėtų būti numatyta galimybė dalį dotacijos išmokėti iki projekto veiklos pradžios. Iš principo dotacijos turėtų būti pradedamos išmokėti finansavimo formalumų užbaigimo metu ir būti toliau išmokamos projekto plėtojimo ir veiklos laikotarpiu;

(7)

didžioji Inovacijų fondo paramos dalis turėtų priklausyti nuo patvirtinto neišmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl, jei neišmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų gerokai mažesnis už planuotąjį, nuo šio kiekio priklausanti paramos suma turėtų būti mažinama arba susigrąžinama. Tačiau sumų mažinimo ir susigrąžinimo mechanizmas turėtų būti pakankamai lankstus, kad būtų atsižvelgiama į Inovacijų fondo remiamų projektų novatoriškumą;

(8)

Inovacijų fondo dotacijos turėtų būti skiriamos po konkurencingos atrankos, vykdomos skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus. Siekiant sumažinti projektų valdytojams tenkančią administracinę naštą, turėtų būti nustatyta paraiškų teikimo procedūra, susidedanti iš dviejų – susidomėjimo pareiškimo ir išsamios paraiškos pateikimo – etapų;

(9)

projektai, kuriems prašoma suteikti Inovacijų fondo paramą, turėtų būti vertinami remiantis kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais. Tokių kriterijų derinys turėtų padėti užtikrinti projektų technologinio ir komercinio potencialo vertinimo nuodugnumą. Kad atranka būtų sąžininga ir pagrįsta pranašumais, projektai turėtų būti atrenkami pagal tuos pačius atrankos kriterijus, tačiau projektų vertinimas ir eilės sudarymas turėtų vykti iš pradžių juos lyginant su kitais to paties sektoriaus projektais, o vėliau tarpusavyje lyginant skirtingų sektorių projektus;

(10)

Inovacijų fondo parama neturėtų būti skiriama projektams, kurių planavimas, verslo modelis ir finansinė bei teisinė struktūra atrodo nepakankamai brandūs, visų pirma jei jiems gali būti nesuteikta atitinkamų valstybių narių parama arba būtini nacionaliniai leidimai. Tačiau tokie projektai gali būti perspektyvūs. Todėl turėtų būti nustatyta galimybė tokiems projektams teikti plėtojimo pagalbą. Projektų plėtojimo pagalba visų pirma turėtų būti skiriama nedidelio masto projektams ir mažesnes pajamas gaunančiose valstybėse narėse vykdomiems projektams, kad būtų lengviau užtikrinti geografiškai subalansuotą Inovacijų fondo paramos paskirstymą;

(11)

svarbu užtikrinti geografiškai subalansuotą Inovacijų fondo paramos paskirstymą. Kad visoms valstybėms narėms būtų suteikta pakankamai galimybių naudotis parama, turėtų būti numatyta galimybė nustatyti papildomus atrankos kriterijus, kurių tikslas – užtikrinti geografinę pusiausvyrą per antrojo ar paskesnių kvietimų teikti pasiūlymus procedūras;

(12)

Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimą turėtų užtikrinti Komisija. Tačiau jai turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos įgyvendinimo veiksmus, pavyzdžiui, kvietimų teikti pasiūlymus procedūrų organizavimą, pirminę projektų atranką ar dotacijų sutarčių administravimą, pavesti vykdyti įgyvendinančiosioms institucijoms;

(13)

Inovacijų fondo pajamos, įskaitant pajamas iš apyvartinių taršos leidimų keitimo į pinigines lėšas bendroje aukcionų platformoje pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1031/2010 (5), turėtų būti valdomos vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB tikslais. Todėl Komisija šią užduotį turėtų atlikti pati ir turėti galimybę ją pavesti Europos investicijų bankui;

(14)

priklausomai nuo Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimo būdo, Komisija turėtų taikyti skirtingas taisykles. Jei Inovacijų fondo veikla būtų įgyvendinama pagal tiesioginio valdymo principą, šio reglamento nuostatos turėtų visiškai atitikti Finansinio reglamento nuostatas;

(15)

svarbų vaidmenį įgyvendinant Inovacijų fondo veiklą turėtų atlikti valstybės narės. Visų pirma Komisija turėtų su jomis konsultuotis dėl pagrindinių įgyvendinimo sprendimų ir dėl Inovacijų fondo veiklos plėtojimo;

(16)

Inovacijų fondo veikla turėtų būti įgyvendinama laikantis Finansiniame reglamente nustatytų patikimo finansų valdymo principų;

(17)

turėtų būti nustatyta aiški ataskaitų teikimo, atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarka, kad Komisija laiku gautų išsamią informaciją apie Inovacijų fondo remiamų projektų įgyvendinimo pažangą, Inovacijų fondą valdantys subjektai taikytų patikimo finansų valdymo principus, o valstybės narės būtų laiku informuojamos apie Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės, kuriomis Direktyva 2003/87/EB papildoma nuostatomis dėl:

a)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalimi įsteigto Inovacijų fondo veiklos tikslų;

b)

paramos, teikiamos iš Inovacijų fondo, formų;

c)

paraiškų gauti Inovacijų fondo paramą teikimo procedūros;

d)

Inovacijų fondo vykdomos projektų atrankos procedūros ir kriterijų;

e)

Inovacijų fondo paramos išmokėjimo;

f)

Inovacijų fondo valdymo;

g)

su Inovacijų fondo veikla susijusių ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo, kontrolės ir viešumo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)   finansavimo formalumų užbaigimas– projekto plėtojimo ciklo momentas, kai pasirašyti visi projekto ir finansavimo susitarimai ir įvykdytos visos juose nustatytos būtinos sąlygos;

(2)   veiklos pradžia– projekto plėtojimo ciklo momentas, kai išbandyti visi projekto veiklai vykdyti būtini elementai ir sistemos ir pradedama veikla, kuria veiksmingai užtikrinama, kad nebūtų išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

(3)   nedidelio masto projektas– projektas, kurio bendros kapitalo išlaidos neviršija 7 500 000 EUR.

3 straipsnis

Veiklos tikslai

Inovacijų fondo veiklos tikslai yra:

a)

remti su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susijusius projektus, kurie yra pakankamai brandūs ir turi didelį potencialą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

b)

siūlyti prie rinkos poreikių ir prie reikalavimus atitinkančių projektų rizikos profilių pritaikytą finansinę paramą, kartu pritraukiant papildomų viešųjų ir privačiųjų išteklių;

c)

užtikrinti, kad Inovacijų fondo pajamos būtų valdomos vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB tikslais.

4 straipsnis

Inovacijų fondo paramos formos

Inovacijų fondo parama projektams gali būti teikiama:

a)

dotacijomis;

b)

įnašais į derinimo operacijas pagal Sąjungos paramos investicijoms priemonę;

c)

jei to reikia Direktyvos 2003/87/EB tikslams pasiekti – bet kurios kitos Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos formos finansavimu, visų pirma teikiant apdovanojimus ir vykdant viešuosius pirkimus.

II SKYRIUS

Specialios dotacijoms taikytinos nuostatos

5 straipsnis

Atitinkamos išlaidos

1.   Taikant Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalies trečios pastraipos ketvirtą sakinį, atitinkamomis išlaidomis laikomos papildomos išlaidos, kurias patiria projekto valdytojas taikydamas novatorišką technologiją, susijusią su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu arba užtikrinimu, kad šios dujos nebūtų išmetamos. Atitinkamos išlaidos apskaičiuojamos palyginus bendrų kapitalo išlaidų ir grynąja dabartine verte išreikštų per 10 metų nuo projekto veiklos pradžios patirsimų veiklos sąnaudų ir gausimos naudos tiksliausią įvertį su tų pačių skaičiavimų, susijusių su įprasta gamyba, kurios metu užtikrinami tokie pat veiksmingos atitinkamo galutinio produkto gamybos pajėgumai, rezultatu ir nustačius jų skirtumą.

Jei pirmoje pastraipoje nurodyta įprasta gamyba nevykdoma, atitinkamomis išlaidomis laikomas bendrų kapitalo išlaidų ir grynąja dabartine verte išreikštų per 10 metų nuo projekto veiklos pradžios patirsimų veiklos sąnaudų ir gausimos naudos tiksliausias įvertis.

2.   Nedidelio masto projekto atitinkamomis išlaidomis laikomos to projekto bendros kapitalo išlaidos.

6 straipsnis

Dotacijų išmokėjimas

1.   Dotacijomis teikiama Inovacijų fondo parama išmokama, kai pasiekiami iš anksto nustatyti orientyrai.

2.   Visų projektų orientyrai, minimi 1 dalyje, yra grindžiami projekto plėtojimo ciklu ir yra bent šie:

a)

finansavimo formalumų užbaigimas;

b)

veiklos pradžia.

3.   Atsižvelgiant į diegiamą technologiją ir konkrečias aplinkybes sektoriuje arba sektoriuose, kuriuose ji diegiama, sutarčių dokumentuose gali būti nustatyti papildomi konkretūs orientyrai.

4.   Iki 40 % konkrečiam projektui skirtos bendros Inovacijų fondo paramos sumos, apimančios ir projektų plėtojimo pagalbą, išmokama finansavimo formalumų užbaigimo metu arba pasiekus konkretų pirmesnį nei finansavimo formalumų užbaigimas orientyrą, jei toks buvo nustatytas remiantis 3 dalimi.

5.   Jei konkrečiam projektui skirta bendra Inovacijų fondo paramos suma nebuvo išmokėta pagal 4 dalį, ta suma išmokama po finansavimo formalumų užbaigimo. Dalis jos gali būti išmokėta iki veiklos pradžios, o likusi dalis – metinėmis išmokomis po veiklos pradžios.

6.   Taikant šio straipsnio 4 ir 5 dalis, konkrečiam projektui skirta bendra Inovacijų fondo paramos suma apima ir Inovacijų fondo paramos sumą, kuri tam projektui skirta pagal 13 straipsnį teikiant projektų plėtojimo pagalbą.

7 straipsnis

Bendrosios sumų susigrąžinimo taisyklės

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą būtų saugomi Inovacijų fondo finansiniai interesai, tuo tikslu taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines bei finansines sankcijas.

2.   Sumos susigrąžinamos pagal Finansinį reglamentą.

3.   Sumų susigrąžinimo priežastys ir procedūros išsamiau išdėstomos sutarčių dokumentuose.

8 straipsnis

Specialios sumų susigrąžinimo taisyklės

1.   Pagal 6 straipsnio 5 dalį po finansavimo formalumų užbaigimo išmokama Inovacijų fondo paramos suma priklauso nuo neišmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, patvirtinto remiantis projekto valdytojo pateiktomis metinėmis ataskaitomis, apimančiomis 3–10 metų laikotarpį po veiklos pradžios. Paskutinėje projekto valdytojo pateiktoje metinėje ataskaitoje nurodomas bendras per visą ataskaitinį laikotarpį neišmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

2.   Jei bendras per visą ataskaitinį laikotarpį neišmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nesiekia 75 % bendro planuoto neišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, projekto valdytojui pagal 6 straipsnio 5 dalį sumokėta arba mokėtina suma proporcingai susigrąžinama arba sumažinama.

3.   Jei projekto veikla nepradedama iki iš anksto nustatyto laiko arba projekto valdytojas neįrodo, kad tam tikras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš tiesų buvo neišmestas, susigrąžinama visa pagal 6 straipsnio 5 dalį po finansavimo formalumų užbaigimo išmokėta suma.

4.   Jei 2 ir 3 dalyse nurodytos situacijos susidaro dėl ypatingų aplinkybių, kurių projekto valdytojas negali kontroliuoti, ir jis įrodo, kad projektas teikia galimybių užtikrinti, kad nebūtų išmestas ataskaitose nurodytą kiekį viršijantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, arba kad įgyvendinant projektą galima gauti didelės su mažo anglies dioksido kiekio inovacijomis susijusios naudos, Komisija gali nuspręsti netaikyti 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų susigrąžinimo mechanizmų.

5.   Sumų susigrąžinimo priežastys ir procedūros išsamiau išdėstomos sutarčių dokumentuose.

6.   Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės nedaro poveikio 7 straipsnyje išdėstytoms bendrosioms sumų susigrąžinimo taisyklėms.

9 straipsnis

Kvietimai teikti pasiūlymus

1.   Komisija skelbia atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, pagal kuriuos projektų valdytojai kviečiami teikti paraiškas gauti Inovacijų fondo paramą.

Prieš priimdama sprendimą, kuriuo skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, Komisija dėl sprendimo projekto pasikonsultuoja su valstybėmis narėmis.

2.   Komisijos sprendime, kuriuo skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, pateikiama bent ši informacija:

a)

bendra Inovacijų fondo paramos suma, kuri gali būti skirta pagal kvietimą;

b)

didžiausia Inovacijų fondo paramos suma, kuri gali būti skirta teikiant projektų plėtojimo pagalbą;

c)

projektų ar sektorių, su kuriais turi būti susiję pasiūlymai, rūšys;

d)

paraiškų teikimo procedūros aprašymas ir išsamus informacijos ir dokumentų, kurie turi būti pateikti kiekvienu paraiškos teikimo procedūros etapu, sąrašas;

e)

išsami informacija apie atrankos procedūrą, be kita ko, apie vertinimo ir eilės sudarymo metodiką;

f)

jei pagal 10 straipsnio 4 dalį ir 12 straipsnio 6 dalį nedidelio masto projektams taikomos specialios paraiškos teikimo ir atrankos procedūros – tų specialių procedūrų taisyklės;

g)

jei tam tikrą bendros Inovacijų fondo paramos sumos, kuri gali būti skirta pagal kvietimą, dalį Komisija rezervuoja nedidelio masto projektams – tos dalies suma;

h)

jei pagal 11 straipsnio 2 dalį taikomi papildomi atrankos kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti geografiškai subalansuotą Inovacijų fondo paramos paskirstymą – tie kriterijai.

10 straipsnis

Paraiškų teikimo procedūra

1.   Įgyvendinančioji institucija paraiškas renka ir paraiškų teikimo procedūrą vykdo dviem paeiliui einančiais etapais:

a)

susidomėjimo pareiškimo;

b)

išsamios paraiškos pateikimo.

2.   Susidomėjimo pareiškimo etapu projekto valdytojas turi, remdamasis atitinkamame kvietime teikti pasiūlymus nustatytais reikalavimais, pateikti pagrindinių projekto savybių aprašymą, be kita ko, aprašyti projekto veiksmingumą, novatoriškumo laipsnį ir brandą, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose.

3.   Išsamios paraiškos pateikimo etapu projekto valdytojas turi pateikti išsamų projekto aprašymą ir visus patvirtinamuosius dokumentus, be kita ko, dalijimosi žiniomis planą.

4.   Nedidelio masto projektams gali būti taikoma supaprastinta paraiškų teikimo procedūra.

11 straipsnis

Atrankos kriterijai

1.   Projektai, kuriems skiriama Inovacijų fondo parama, atrenkami remiantis šiais kriterijais:

a)

veiksmingumas, t. y. potencialas užtikrinti, kad nebūtų išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, jei taikytina, palyginti su Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje nurodytais santykiniais taršos rodikliais;

b)

projekto novatoriškumo laipsnis, palyginti su naujausiomis technologijomis;

c)

projekto branda atsižvelgiant į planavimą, verslo modelį, finansinę ir teisinę struktūrą, taip pat tikimybę užbaigti finansavimo formalumus per iš anksto nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip ketveri metai nuo sprendimo skirti paramą;

d)

techninis ir komercinis plataus masto naudojimo ar atkartojimo arba išlaidų mažinimo ateityje potencialas;

e)

efektyvumas, apskaičiuotas padalijus atitinkamų projekto išlaidų, iš kurių išskaičiuotos projekto valdytojo dengsimos išlaidos, sumą iš numatomo bendro per pirmuosius 10 veiklos metų neišmesimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio arba pagaminsimos ar sukaupsimos energijos kiekio, arba saugosimo CO2 kiekio.

2.   Atrenkant projektus gali būti taikomi ir papildomi kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti geografiškai subalansuotą Inovacijų fondo paramos paskirstymą.

12 straipsnis

Atrankos procedūra

1.   Remdamasi susidomėjimo pareiškimo etapu gautomis paraiškomis, įgyvendinančioji institucija pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalį įvertina kiekvieno projekto atitiktį reikalavimams. Tada įgyvendinančioji institucija reikalavimus atitinkantiems projektams taiko šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą atrankos procedūrą.

2.   Remdamasi susidomėjimo pareiškimo etapu gautomis paraiškomis, įgyvendinančioji institucija sudaro projektų, atitinkančių 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus atrankos kriterijus, sąrašą ir pakviečia tų projektų valdytojus pateikti išsamias paraiškas.

Jei įgyvendinančioji institucija nustato, kad projektas atitinka 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus atrankos kriterijus, bet neatitinka 11 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto kriterijaus, ji įvertina, ar tas projektas galėtų atitikti visus atrankos kriterijus, jei būtų labiau išplėtotas. Jei projektas turi tokį potencialą, įgyvendinančioji institucija gali jam skirti projektų plėtojimo pagalbą arba, jei tą užduotį atlieka Komisija, pasiūlyti jai skirti tam projektui projektų plėtojimo pagalbą.

3.   Remdamasi pagal šio straipsnio 2 dalį gautomis išsamiomis paraiškomis, įgyvendinančioji institucija įvertina projektus ir sudaro jų eilę vadovaudamasi visais 11 straipsnyje nustatytais kriterijais. Atlikdama tą vertinimą įgyvendinančioji institucija lygina projektus su to paties sektoriaus ir kitų sektorių projektais ir sudaro pirminį atrinktų projektų sąrašą.

4.   3 dalyje nurodytas pirminis atrinktų projektų sąrašas ir, jei taikytina, 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas pasiūlymas pateikiami Komisijai kartu su bent šia informacija:

a)

atitikties reikalavimams ir atrankos kriterijams patvirtinimu;

b)

išsamia informacija apie projekto įvertinimą ir vietą eilėje;

c)

bendrų projekto išlaidų ir 5 straipsnyje nurodytų atitinkamų išlaidų sumomis eurais;

d)

prašoma bendra Inovacijų fondo paramos suma eurais;

e)

numatomu neišmesimu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu;

f)

numatomu pagaminsimos arba sukaupsimos energijos kiekiu;

g)

numatomu saugosimo CO2 kiekiu;

h)

informacija apie projekto valdytojo prašomą Inovacijų fondo paramos teisinę formą.

5.   Remdamasi pagal šio straipsnio 4 dalį pateikta informacija Komisija, pagal 21 straipsnio 2 dalį pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, priima sprendimą skirti paramą, kuriame nurodo paramos atrinktiems projektams sumas ir, jei taikytina, sudaro rezervo sąrašą.

6.   Nedidelio masto projektams gali būti taikoma speciali atrankos procedūra.

13 straipsnis

Projektų plėtojimo pagalba

1.   Pagal 21 straipsnio 2 dalies c punktą pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija nustato didžiausią Inovacijų fondo paramos sumą, kuri gali būti skirta teikiant projektų plėtojimo pagalbą.

2.   Projektų plėtojimo pagalba teikiama dotacijomis – ją pagal 12 straipsnio 2 dalį skiria Komisija arba įgyvendinančioji institucija.

3.   Teikiant projektų plėtojimo pagalbą gali būti finansuojama ši veikla:

a)

projekto dokumentacijos arba projekto struktūros komponentų gerinimas ir plėtojimas siekiant užtikrinti pakankamą projekto brandą;

b)

projekto įgyvendinamumo vertinimas, be kita ko, techninių ir ekonominių galimybių studijos;

c)

konsultavimas dėl finansinės ir teisinės projekto struktūros;

d)

projekto valdytojo gebėjimų stiprinimas.

4.   Teikiant projektų plėtojimo pagalbą atitinkamomis išlaidomis laikomos visos su projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Iš Inovacijų fondo gali būti finansuojama iki 100 % atitinkamų išlaidų.

III SKYRIUS

Specialios nuostatos, taikytinos ne dotacijoms, o kitų formų inovacijų fondo paramai

14 straipsnis

Inovacijų fondo paramos teikimas įnašais į derinimo operacijas pagal Sąjungos paramos investicijoms priemonę

1.   Jei Komisija nusprendžia Inovacijų fondo paramą išmokėti įnašais į derinimo operacijas pagal Sąjungos paramos investicijoms priemonę, ši parama teikiama pagal taisykles, taikomas Sąjungos paramos investicijoms priemonei. Tačiau projektų atitiktis reikalavimams vertinama pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalį.

2.   Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija priima sprendimą, kuriame pažymi, ar įnašas į derinimo operaciją teikiamas kaip negrąžintina, kaip grąžintina ar kaip abiejų šių formų parama, ir nurodo Inovacijų fondo paramos sumą, kuri gali būti išmokėta taikant Sąjungos paramos investicijoms priemonę.

15 straipsnis

Inovacijų fondo paramos teikimas bet kuria kita Finansiniame reglamente nustatyta forma

1.   Jei Komisija nusprendžia Inovacijų fondo paramą išmokėti ne dotacija, o bet kuria kita Finansiniame reglamente nustatyta forma, ji, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, priima sprendimą, kuriame nurodo Inovacijų fondo paramos sumą, kuri gali būti išmokėta ta forma, ir paraiškų gauti tokią paramą teikimo, projektų atrankos ir paramos išmokėjimo taisykles.

2.   Projektai, kuriems Inovacijų fondo parama teikiama pagal šį straipsnį, turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

IV SKYRIUS

Valdymas

16 straipsnis

Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimas

1.   Komisija įgyvendina Inovacijų fondo veiklą pagal tiesioginio valdymo principą, laikydamasi atitinkamų Finansinio reglamento 125–153 straipsnių nuostatų, arba pagal netiesioginio valdymo principą per įstaigas, nurodytas Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.

2.   Patirtos su Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimu susijusios išlaidos, įskaitant administracines ir valdymo išlaidas, finansuojamos iš Inovacijų fondo.

17 straipsnis

Įgyvendinančiųjų institucijų paskyrimas

1.   Jei Komisija nusprendžia tam tikras su Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimu susijusias užduotis pavesti įgyvendinančiajai institucijai, ji priima sprendimą, kuriuo skiriama tokia įgyvendinančioji institucija.

Komisija ir paskirta įgyvendinančioji institucija sudaro susitarimą, kuriame išdėstomos konkrečios sąlygos, kurių laikydamasi įgyvendinančioji institucija turi atlikti savo užduotis.

2.   Jei Komisija įgyvendina Inovacijų fondo veiklą pagal tiesioginio valdymo principą ir nusprendžia tam tikras įgyvendinimo užduotis pavesti įgyvendinančiajai institucijai, tokios institucijos funkcijas ji paskiria atlikti vykdomajai įstaigai.

3.   Jei Komisija įgyvendina Inovacijų fondo veiklą pagal netiesioginio valdymo principą, įgyvendinančiosios institucijos funkcijas ji paskiria atlikti vienai iš Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų įstaigų.

4.   Įgyvendinančiajai institucijai nepavestas su Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimu susijusias užduotis atlieka Komisija.

18 straipsnis

Įgyvendinančiosios institucijos užduotys

Pagal 17 straipsnio 1 dalį paskirtai įgyvendinančiajai institucijai galima pavesti bendrojo kvietimų teikti pasiūlymus administravimo, Inovacijų fondo paramos išmokėjimo ir atrinktų projektų įgyvendinimo stebėsenos užduotis. Tuo tikslu gyvendinančiajai institucijai gali būti pavestos šios užduotys:

a)

kvietimo teikti pasiūlymus procedūros organizavimas;

b)

paraiškų teikimo procedūros organizavimas, be kita ko, paraiškų rinkimas ir visų patvirtinamųjų dokumentų nagrinėjimas;

c)

projektų atrankos procedūros organizavimas, be kita ko, projektų vertinimas arba išsamus patikrinimas ir eilės sudarymas;

d)

Komisijos konsultavimas dėl projektų, kuriems turėtų būti skirta Inovacijų fondo parama, ir dėl projektų, įtrauktinų į rezervo sąrašą;

e)

projektų plėtojimo pagalbos skyrimas ar teikimas;

f)

dotacijų susitarimų ir kitų sutarčių, priklausomai nuo Inovacijų fondo paramos formos, pasirašymas;

g)

sutarčių dokumentų, susijusių su projektais, kuriems skirta parama, rengimas ir administravimas;

h)

finansavimo sąlygų įvykdymo tikrinimas ir Inovacijų fondo pajamų išmokėjimas projektų valdytojams;

i)

projektų įgyvendinimo stebėsena;

j)

ryšių su projektų valdytojais palaikymas;

k)

ataskaitų, be kita ko, susijusių su bendra tolesnio Inovacijų fondo veiklos plėtojimo kryptimi, teikimas Komisijai;

l)

finansinių ataskaitų teikimas;

m)

informavimo, komunikacijos ir garsinimo veikla, be kita ko, reklaminės medžiagos rengimas ir Inovacijų fondo logotipo kūrimas;

n)

dalijimosi žiniomis valdymas;

o)

valstybių narių pastangų garsinti Inovacijų fondą ir palaikyti ryšius su projektų valdytojais rėmimas;

p)

kitos su Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimu susijusios užduotys.

19 straipsnis

Specialios nuostatos, taikytinos Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimui pagal tiesioginio valdymo principą

1.   Jei Komisija įgyvendinančiosios institucijos funkcijas pagal šio reglamento 17 straipsnio 1 dalį paskiria atlikti vykdomajai įstaigai, toks Komisijos sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003 (6) 3 straipsnyje nurodytos ekonominės naudos analizės rezultatu, o šio reglamento 17 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto susitarimo forma yra Reglamente (EB) Nr. 58/2003 nurodytas įgaliojimų suteikimo dokumentas.

2.   Jei taikant tiesioginio valdymo principą išmokėtos sumos susigrąžinamos pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius, susigrąžintos sumos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnį laikomos asignuotosiomis pajamomis ir yra naudojamos Inovacijų fondo veiksmams finansuoti.

3.   Inovacijų fondo pajamos, susijusios su visomis Komisijos, be kita ko, per vykdomąją įstaigą, atliekamomis įgyvendinimo užduotimis, laikomos Finansinio reglamento 21 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytomis išorės asignuotosiomis pajamomis. Tos asignuotosios pajamos apima ir visas administracines su Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimu susijusias išlaidas. Patiriamoms valdymo išlaidoms padengti Komisija gali panaudoti ne daugiau kaip 5 % Inovacijų fondo finansinio paketo.

4.   Projektui, kuriam suteikta Inovacijų fondo parama, gali būti skirtas ir įnašas iš bet kurios kitos Sąjungos programos, be kita ko, fondų, valdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, lėšų, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros reikalavimus atitinkančių projekto išlaidų sumos, o pagal skirtingas Sąjungos programas teikiama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai.

20 straipsnis

Inovacijų fondo pajamų valdymas

1.   Komisija užtikrina, kad Inovacijų fondui skirti apyvartiniai taršos leidimai aukcione būtų parduodami laikantis Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų ir tvarkos, ir valdo Inovacijų fondo pajamas vadovaudamasi Direktyvos 2003/87/EB tikslais.

2.   Komisija užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos pajamos būtų laiku pervestos įgyvendinančiajai institucijai, kad ji galėtų finansuoti su įgyvendinimo veikla susijusias išlaidas ir išmokėti paramą projektams, kuriems ji skirta.

3.   Apyvartinių taršos leidimų keitimo į pinigines lėšas ir Inovacijų fondo pajamų valdymo užduotis Komisija gali pavesti Europos investicijų bankui (EIB). Tokiu atveju Komisija ir EIB sudaro susitarimą, kuriame nustatomos konkrečios sąlygos, kurių laikydamasis EIB turi atlikti savo užduotis, susijusias su Inovacijų fondo pajamų valdymu.

4.   Atsižvelgiant į Direktyvos 2003/87/EB nuostatas, Inovacijų fondo pajamos, liekančios pasibaigus remiamų projektų tinkamumo finansuoti laikotarpiui, yra naudojamos naujiems projektams, atitinkantiems Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus, remti iki tol, kol Inovacijų fondo tikslams išleidžiamos visos pajamos. Tokie nauji projektai atrenkami skelbiant naujus kvietimus teikti pasiūlymus pagal 9 straipsnį arba yra remiami pagal 14 arba 15 straipsnį.

21 straipsnis

Valstybių narių vaidmuo

1.   Įgyvendindama Inovacijų fondo veiklą, Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir naudojasi jų pagalba.

2.   Su valstybėmis narėmis konsultuojamasi dėl:

a)

pirminio atrinktų projektų sąrašo, įskaitant rezervo sąrašą, ir projektų, kuriems siūloma skirti projektų plėtojimo pagalbą pagal 12 straipsnio 2 dalį, sąrašo – tai daroma prieš skiriant paramą;

b)

9 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų Komisijos sprendimų projektų;

c)

didžiausios Inovacijų fondo paramos sumos, kuri gali būti skirta teikiant projektų plėtojimo pagalbą.

3.   Komisijos prašymu valstybės narės teikia jai konsultacijas ir pagalbą, susijusias su:

a)

bendros Inovacijų fondo veiklos krypties nustatymu;

b)

esamų ar kylančių projektų įgyvendinimo problemų sprendimu;

c)

kitų su projektų įgyvendinimu susijusių klausimų sprendimu.

4.   Komisija teikia valstybėms narėms šio reglamento įgyvendinimo pažangos ataskaitas, visų pirma 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų skirti paramą įgyvendinimo ataskaitas.

22 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų vaidmuo

Komisija gali įtraukti suinteresuotuosius subjektus į diskusijas, susijusias su Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimu, be kita ko, su 21 straipsnio 3 dalyje išvardytais klausimais.

V SKYRIUS

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

23 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Įgyvendinančioji institucija stebi Inovacijų fondo veiklą, be kita ko, išmokėtos Inovacijų fondo paramos sumas.

2.   Siekiant užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytos stebėsenos duomenys ir rezultatai būtų renkami efektyviai, veiksmingai ir laiku, projektų valdytojams gali būti nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Į projektų valdytojų teikiamas ataskaitas turi būti įtraukiama informacija apie dalijimosi žiniomis veiklą, kurios imtasi pagal 27 straipsnį.

3.   Įgyvendinančioji institucija reguliariai teikia Komisijai savo užduočių vykdymo ataskaitas.

4.   Įgyvendinančioji institucija praneša Komisijai apie visą paramos išmokėjimo ciklą, visų pirma apie kvietimų teikti pasiūlymus procedūrų organizavimą ir sutarčių su projektų valdytojais pasirašymą.

5.   Pasibaigus kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus procedūrai, Komisija pateikia valstybėms narėms to kvietimo teikti pasiūlymus įgyvendinimo ataskaitą.

6.   Komisija kasmet teikia Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimo pažangos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui.

7.   Įgyvendinančiosios institucijos, kurios nėra vykdomosios įstaigos, ir subjektai, kuriems pagal 20 straipsnio 3 dalį pavesta valdyti Inovacijų fondo pajamas, Komisijai teikia:

a)

iki vasario 15 d. – neaudituotas praėjusių finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., finansines ataskaitas, susijusias su toms įgyvendinančiosioms institucijoms ir subjektams pavesta veikla;

b)

iki metų, kuriais pateiktos neaudituotos finansinės ataskaitos, kovo 15 d. – audituotas praėjusių finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., finansines ataskaitas, susijusias su toms įgyvendinančiosioms institucijoms ir subjektams pavesta veikla.

Remdamasi pagal pirmą pastraipą pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, Komisija rengia Inovacijų fondo kiekvienų finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., metines sąskaitas. Tas sąskaitas tikrina nepriklausomas išorės auditorius.

Visos šioje dalyje nurodytos finansinės ataskaitos ir sąskaitos rengiamos laikantis Finansinio reglamento 80 straipsnyje nurodytų apskaitos taisyklių.

24 straipsnis

Vertinimas

1.   2025 m. ir vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka Inovacijų fondo veiklos vertinimą. Atliekant vertinimą, be kita ko, vertinama Inovacijų fondo ir kitų atitinkamų Sąjungos programų sinergija ir Inovacijų fondo paramos išmokėjimo procedūra.

2.   Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų rezultatais, Komisija prireikus pateikia pasiūlymų, kuriais siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant Inovacijų fondo veiklą būtų daroma pažanga siekiant jo tikslų, nustatytų Direktyvoje 2003/87/EB ir šio reglamento 3 straipsnyje.

3.   Pasibaigus Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimui, bet ne vėliau kaip 2035 m., Komisija atlieka galutinį Inovacijų fondo veiklos vertinimą.

4.   Pagal 1, 2 ir 3 dalis atliktų vertinimų rezultatus Komisija skelbia viešai.

VI SKYRIUS

Auditas, viešumas ir dalijimasis žiniomis

25 straipsnis

Auditas

1.   26 straipsnyje nurodytas bendras užtikrinimas grindžiamas nepriklausomų išorės auditorių, tarp jų ir tų, kurie nėra įgalioti Sąjungos institucijų ar įstaigų, atliktu Inovacijų fondo paramos naudojimo auditu.

2.   Bet kuris Inovacijų fondo paramą gaunantis asmuo ar subjektas turi raštu sutikti suteikti būtinas teises ir prieigą, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnyje.

26 straipsnis

Tarpusavio pasikliovimas auditais

Nedarant poveikio esamoms galimybėms atlikti tolesnius auditus, jeigu nepriklausomas auditorius, remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, atliko finansinių ataskaitų ir ataskaitų, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo naudojimas, auditą, kuriuo suteiktas pagrįstas patikinimas, tuo auditu turi būti grindžiamas bendras užtikrinimas, kaip nurodyta toliau, kai tikslinga, konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse, su sąlyga, kad yra pakankamai įrodymų įrodyti auditoriaus nepriklausomumą ir kompetenciją. Nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir susiję audito dokumentai, jei to prašoma, pateikiami Europos Parlamentui, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybių narių audito institucijoms.

27 straipsnis

Komunikacija, dalijimasis žiniomis ir viešumas

1.   Projektų valdytojai savo iniciatyva savo svetainėse sistemingai skelbia informaciją, susijusią su projektais, remiamais pagal šį reglamentą. Toje informacijoje pateikiama aiški nuoroda į gautą Inovacijų fondo paramą.

2.   Projektų valdytojai užtikrina, kad įvairi auditorija, be kita ko, žiniasklaida ir visuomenė, būtų nuosekliai, veiksmingai ir tikslingai informuojama apie gautą Inovacijų fondo paramą.

3.   Vykdant bet kokią komunikacijos ir dalijimosi žiniomis veiklą naudojamas Inovacijų fondo logotipas ar kiti sutarčių dokumentuose reikalaujami reklaminiai elementai – jie taip pat pateikiami ant stendų strateginėse visuomenei matomose vietose.

4.   Projektų valdytojai pagal 10 straipsnio 3 dalį pateiktame dalijimosi žiniomis plane pateikia išsamią informaciją apie veiklą, kurią planuojama vykdyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

5.   Įgyvendinančioji institucija vykdo su Inovacijų fondo parama ir rezultatais susijusią informavimo, komunikacijos ir garsinimo veiklą. Įgyvendinančioji institucija organizuoja specialius seminarus, praktinius seminarus arba prireikus kitų rūšių veiklą, kad palengvintų keitimąsi patirtimi, žiniomis ir geriausia praktika, susijusiomis su projektų kūrimu, rengimu ir įgyvendinimu, taip pat su finansavimo teikiant projektų plėtojimo pagalbą veiksmingumu.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. vasario 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(2)  2010 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas 2010/670/ES, kuriuo nustatomi komercinių parodomųjų projektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai nežalingą CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, taip pat inovacinių atsinaujinančių išteklių energijos technologijų naudojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatytą Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, finansavimo kriterijai ir priemonės (OL L 290, 2010 11 6, p. 39).

(3)  2018 m. rugsėjo 5 d. Specialioji ataskaita Nr. 24/2018 „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos išteklių demonstravimas komerciniu lygmeniu ES: per pastarąjį dešimtmetį nepasiekta numatyta pažanga“, pateikiama Audito Rūmų svetainėje adresu https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR18_24/SR_CCS_LT.pdf.

(4)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(5)  2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų (OL L 302, 2010 11 18, p. 1).

(6)  2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003 1 16, p. 1).


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/18


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/857

2019 m. gegužės 27 d.

dėl leidimo naudoti mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 preparatą kaip pieninių avių ir pieninių ožkų pašarų priedą pratęsimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 226/2007 (leidimo turėtoja – bendrovė „Danstar Ferment AG“, kuriai atstovauja bendrovė „Lallemand SAS“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo arba jo pratęsimo pagrindas bei tvarka;

(2)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 226/2007 (2) mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 preparatą leista dešimt metų naudoti kaip pieninių ožkų ir pieninių avių pašarų priedą;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 14 straipsnį šio leidimo turėtojas pateikė prašymą pratęsti leidimą naudoti mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 preparatą kaip pieninių ožkų ir pieninių avių pašarų priedą ir jį priskirti prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 14 straipsnio 2 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2018 m. liepos 5 d. priimtoje nuomonėje (3) padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė duomenų, kuriais įrodoma, kad priedas atitinka leidimo sąlygas;

(5)

įvertinus mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 preparatą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti pratęstas leidimas naudoti minėtą priedą;

(6)

pratęsus leidimą naudoti mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 preparatą kaip pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis, Reglamentas (EB) Nr. 226/2007 turėtų būti panaikintas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Leidimas naudoti priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „žarnyno floros stabilizatoriai“, pratęsiamas šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 226/2007 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  2007 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 226/2007 dėl leidimo naudoti Saccharomyces cerevisiae CNCM I-1077 (Levucell SC20 ir Levucell SC10 ME) kaip pašarų priedą (OL L 64, 2007 3 2, p. 26).

(3)  EFSA Journal 2018;16(7):5385.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

KSV kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: žarnyno floros stabilizatoriai

4b1711

Bendrovė „Danstar Ferment AG“, kuriai atstovauja bendrovė „Lallemand SAS“

mielių Saccharomyces cerevisiae padermė CNCM I-1077

Priedo sudėtis

Mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 preparatas, kurio koncentracija ne mažesnė kaip

1 × 1010 KSV/g priedo (dengta forma),

2 × 1010 KSV/g priedo (nedengta forma);

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Mielių Saccharomyces cerevisiae padermės CNCM I-1077 gyvybingos bevandenės ląstelės

Analizės metodas  (1)

Apskaičiavimas: išpylimo ant plokštelės metodas naudojant chloramfenikolio dekstrozės mielių ekstrakto agarą (EN15789:2009)

Identifikavimas: polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas CEN/TS 15790:2008

Pieninės ožkos

5 × 108

1.

Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

2.

Pašarų priedo etiketėje nurodoma: Rekomenduojama dozė pieninėms ožkoms ir pieninėms avims: 4 × 109 KSV vienam gyvuliui per dieną

3.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato veikimo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jų naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos šiomis procedūromis ir priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint asmenines apsaugos priemones, įskaitant akių ir kvėpavimo takų apsaugos priemones.

2029 m. birželio 17 d.

Pieninės avys

1,2 × 109


(1)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti Europos Sąjungos pašarų priedų etaloninės laboratorijos svetainėje https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports


SPRENDIMAI

28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/21


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/858

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime, kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA šalių susitikime

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2008/780/EB (1) Sąjunga sudarė Susitarimą dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) (2), kuriuo įsteigtas SIOFA šalių susitikimas;

(2)

SIOFA šalių susitikimas yra atsakingas už žvejybos išteklių valdymo ir išsaugojimo priemones SIOFA rajone. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA šalių susitikime 2019–2023 m., nes metiniame SIOFA šalių susitikime priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (4) ir (EB) Nr. 1224/2009 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (6), turinį;

(7)

2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA, nenumatyta Sąjungos poziciją SIOFA šalių susitikime peržiūrėti iki 2022 m. metinio posėdžio. Tačiau didžioji dauguma Tarybos sprendimų, kuriais nustatoma Sąjungos pozicija skirtingose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, kurių susitariančioji šalis Sąjunga yra, turi būti peržiūrėti prieš 2019 m. tų regioninių žvejybos valdymo organizacijų metinius posėdžius. Todėl, siekiant skatinti didesnį Sąjungos pozicijų visose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose nuoseklumą ir supaprastinti peržiūros procedūrą, tikslinga paankstinti 2017 m. birželio 12 d. sprendimo peržiūrą ir tą sprendimą panaikinti bei pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį;

(8)

atsižvelgiant į kintantį SIOFA rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš SIOFA šalių susitikimus arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA šalių susitikime, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio SIOFA šalių susitikimo patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime, ir kuriuo panaikinamas 2012 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma Sąjungos pozicija, kurios turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) sistemoje, panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(2)  OL L 196, 2006 7 18, p. 15.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(5)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime

1.   PRINCIPAI

Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad SIOFA priemonių rengimo etape būtų tinkamai įtraukiami suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad SIOFA priimamos priemonės atitiktų SIOF susitarimą;

c)

užtikrina, kad SIOFA priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui SIOFA susitarimo rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas SIOFA efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jo valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

k)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi, kad SIOFA kontekste būtų skatinama priimti šias priemones:

a)

Susitarimo rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant SIOFA kompetencijai priklausantiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas, taip pat žvejybos pastangų arba žvejybos pajėgumų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus būtų svarstomos specialiosios peržvejojamų išteklių apsaugos priemonės, siekiant žvejybos intensyvumą suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias SIOF susitarimo rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

SIOF susitarimo rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir SIOFA kontekste priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat SIOF susitarimo rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias SIOF susitarimą ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame rajone;

i)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas SIOFA pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje šalių susitikimo posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną šalių susitikimo posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno SIOFA šalių susitikimo posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei šalių susitikimo metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/27


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/859

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje (SPRFMO), kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. Sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SPRFMO

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2012/130/ES (1) Sąjunga sudarė Konvenciją dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo (2) (toliau – SPRFMO konvencija), pagal kurią įsteigta SPRFMO komisija;

(2)

SPRFMO komisija yra atsakinga už išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimą siekiant SPRFMO konvencijos tikslų. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SPRFMO komisijoje 2020–2024 m., nes SPRFMO išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (4) ir (EB) Nr. 1224/2009 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (6), turinį;

(7)

2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SPRFMO, nenumatyta Sąjungos poziciją SPRFMO komisijoje peržiūrėti iki 2022 m. metinio posėdžio. Tačiau didžioji dauguma Tarybos sprendimų, kuriais nustatoma Sąjungos pozicija skirtingose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, kurių susitariančioji šalis Sąjunga yra, turi būti peržiūrėti prieš 2019 m. tų regioninių žvejybos valdymo organizacijų metinius posėdžius. Todėl, siekiant skatinti didesnį Sąjungos pozicijų visose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose nuoseklumą ir supaprastinti peržiūros procedūrą, tikslinga paankstinti 2017 m. birželio 12 d. sprendimo peržiūrą ir tą sprendimą panaikinti bei pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2020–2024 m. laikotarpį;

(8)

atsižvelgiant į kintantį SPRFMO konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš metinius SPRFMO komisijos posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2020–2024 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) komisijos posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SPRFMO komisijos posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2025 m. metinio SPRFMO komisijos posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje (SPRFMO), ir kuriuo panaikinamas 2012 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje, panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimas 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(2)  OL L 67, 2012 3 6, p. 3.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(5)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje (SPRFMO)

1.   PRINCIPAI

Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į SPRFMO priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad SPRFMO priimamos priemonės atitiktų SPRFMO konvencijos tikslus;

c)

užtikrina, kad SPRFMO priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui SPRFMO konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas SPRFMO efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

k)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad SPRFMO priimtų šias priemones:

a)

Konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant SPRFMO reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias Konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

Konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir SPRFMO priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat SPRFMO konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias SPRFMO konvenciją ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

i)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame regione;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas SPRFMO pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną SPRFMO komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Europos Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Europos Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno SPRFMO komisijos posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei SPRFMO komisijos posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/33


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/860

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IOTC

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 95/399/EB (1) Sąjunga sudarė Susitarimą dėl Indijos vandenyno tunų komisijos įsteigimo (2) (toliau – IOTC susitarimas);

(2)

IOTC yra atsakinga už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą IOTC susitarimo rajone. IOTC priima išsaugojimo ir valdymo priemones, kad užtikrintų išteklių, kuriems taikomas IOTC susitarimas, išsaugojimą ir skatintų optimalų jų naudojimą. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IOTC posėdžiuose 2019–2023 m., nes IOTC priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (4) ir (EB) Nr. 1224/2009 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (6), turinį;

(7)

dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IOTC posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IOTC. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį;

(8)

atsižvelgiant į kintantį IOTC susitarimo rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš IOTC posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IOTC posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio IOTC posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(2)  OL L 236, 1995 10 5, p. 25.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(5)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC)

1.   PRINCIPAI

Indijos vandenyno tunų komisijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į IOTC priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad IOTC priimamos priemonės atitiktų IOTC susitarimą;

c)

užtikrina, kad IOTC priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui IOTC susitarimo rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas IOTC efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal atitinkamus jų įgaliojimus;

k)

skatina koordinavimą ir bendradarbiavimą su kitomis tunų RŽVO bendro intereso klausimais, visų pirma atnaujinant vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO, ir pradedant jį taikyti visoms RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad IOTC priimtų šias priemones:

a)

IOTC susitarimo rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant IOTC reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus būtų svarstomos specialiosios peržvejojamų išteklių apsaugos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias IOTC susitarimo rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

IOTC susitarimo rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir IOTC priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat IOTC susitarimo rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama valdyti žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) naudojimą, visų pirma pagerinti duomenų rinkimą, tiksliai įvertinti, sekti ir stebėti ŽSĮ naudojimą, sumažinti poveikį pažeidžiamiems tunų ištekliams, sušvelninti galimą jų poveikį tikslinėms ir netikslinėms rūšims, taip pat ekosistemai;

g)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti, ir sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį;

h)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

i)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas IOTC organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Indijos vandenyno tunų komisijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną IOTC posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno IOTC posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei IOTC posėdyje neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengia


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/38


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/861

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos pietryčių Atlante organizacijoje (SEAFO), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SEAFO

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2002/738/EB (1) Sąjunga sudarė Konvenciją dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (2) (toliau – SEAFO konvencija), kuria įsteigta Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO);

(2)

SEAFO komisija yra atsakinga už priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą SEAFO konvencijos rajone, priėmimą. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis ES veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama ar paliekama mažiau žvejybos įrankių;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SEAFO komisijos posėdžiuose 2019–2023 m., nes SEAFO priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (4) ir (EB) Nr. 1224/2009 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (6), turinį;

(7)

dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SEAFO komisijos posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SEAFO. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, skirtu 2019–2023 metų laikotarpiui;

(8)

atsižvelgiant į kintantį SEAFO konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš SEAFO posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (SEAFO) komisijos posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SEAFO komisijos posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio SEAFO komisijos posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos pietryčių Atlante organizacijoje (SEAFO),panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(2)  OL L 234, 2002 8 31, p. 40.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(5)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos pietryčių Atlante organizacijoje (SEAFO)

1.   PRINCIPAI

Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į SEAFO priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad SEAFO priimamos priemonės atitiktų SEAFO konvenciją;

c)

užtikrina, kad SEAFO priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui SEAFO konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas SEAFO efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

k)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad SEAFO priimtų šias priemones:

a)

Konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant SEAFO reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus būtų svarstomos specialiosios peržvejojamų išteklių apsaugos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias Konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

Konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir SEAFO priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms sumažinti, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat SEAFO konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

i)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame regione;

j)

papildomas technines priemonių, grindžiamas SEAFO pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną SEAFO komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, kurie gali tapti privalomais Sąjungai, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno SEAFO komisijos posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei SEAFO komisijos posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/44


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/862

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijoje (WCPFC), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu dėl vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo turi būti laikomasi WCPFC

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2005/75/EB (1) Sąjunga sudarė Konvenciją dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (2) (toliau – WCPF konvenciją), kuria sukuriama Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (WCPFC);

(2)

WCPFC yra atsakingas už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą WCPF konvencijos rajone. WCPFC priima išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį toli migruojančių žuvų išteklių tvarumą WCPF konvencijos rajone ir skatinti optimalų jų naudojimą. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis ES veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama ar paliekama mažiau žvejybos įrankių;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi WCPFC posėdžiuose 2019–2023 m., nes WCPFC išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (4) ir (EB) Nr. 1224/2009 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (6), turinį;

(7)

šiuo metu pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi WCPFC posėdžiuose, nustatyta 2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendime dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu dėl vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo turi būti laikomasi WCPFC. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, skirtu 2019–2023 m. laikotarpiui;

(8)

atsižvelgiant į kintantį WCPF konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš metinius WCPFC posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi WCPFC posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio WCPFC posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu dėl vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo turi būti laikomasi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijoje (WCPFC), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(2)  OL L 32, 2005 2 4, p. 3.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(5)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijoje (WCPFC)

1.   PRINCIPAI

Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į WCPFC priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad WCPFC priimamos priemonės atitiktų WCPF konvenciją;

c)

užtikrina, kad WCPFC priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui Konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas WCPFC efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

k)

kai tikslinga, plėtoja bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame rajone;

l)

skatina koordinavimą ir bendradarbiavimą su kitomis tunų RŽVO bendro intereso klausimais, visų pirma atnaujinant vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO, ir pradedant jį taikyti visoms RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad WCPFC priimtų šias priemones:

a)

WCPF konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant WCPFC reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas, žvejybos pastangų arba žvejybos pajėgumų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos intensyvumą suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias Konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

WCPF konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir WCPFC priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat WCPF konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias WCPF konvenciją, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama valdyti žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) naudojimą, visų pirma pagerinti duomenų rinkimą, tiksliai įvertinti, sekti ir stebėti ŽSĮ naudojimą, sumažinti poveikį pažeidžiamiems tunų ištekliams, sušvelninti galimą jų poveikį tikslinėms ir netikslinėms rūšims, taip pat ekosistemai;

g)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti, ir sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį;

h)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

i)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas WCPFC pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną WCPFC posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Europos Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Europos Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno WCPFC posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei WCFPC posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/49


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/863

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje (NAFO), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3179/78 (1) Sąjunga sudarė Konvenciją dėl bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejybos rajonuose (2) (toliau – NAFO konvencija), kuria įsteigta Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO). Tarybos sprendimu 2010/717/ES (3) Sąjunga patvirtino NAFO konvencijos ketvirtąjį pakeitimą, kuriuo įsteigta Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos komisija (4) (toliau – NAFO komisija);

(2)

NAFO komisija priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą NAFO konvencijos rajone ir apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (5) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama ar paliekama mažiau žvejybos įrankių;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO komisijos posėdžiuose 2019–2023 m., ir panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO, nes NAFO priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (6) ir (EB) Nr. 1224/2009 (7) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (8), turinį;

(7)

atsižvelgiant į kintantį NAFO konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš NAFO komisijos posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) komisijos posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO komisijos posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio NAFO komisijos posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje (NAFO), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1978 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3179/78 dėl Europos ekonominės bendrijos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 378, 1978 12 30, p. 1).

(2)  OL L 378, 1978 12 30, p. 16.

(3)  2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas 2010/717/ES dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje pakeitimų patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 321, 2010 12 7, p. 1).

(4)  OL L 321, 2010 12 7, p. 2.

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(7)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje (NAFO)

1.   PRINCIPAI

Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą ir apribotų žvejybos veiklos poveikį aplinkai, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į NAFO priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad NAFO komisijos priimamos priemonės atitiktų NAFO konvenciją;

c)

užtikrina, kad NAFO komisijos priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui NAFO reguliuojamame rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas NAFO efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

k)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad NAFO priimtų šias priemones:

a)

NAFO reguliuojamame rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsargumo principu, įskaitant NAFO reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus būtų svarstomos specialiosios peržvejojamų išteklių apsaugos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias reguliuojamame rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

NAFO reguliuojamame rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir NAFO priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat reguliuojamame rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias NAFO konvenciją, kartu atsižvelgiant į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame regione;

i)

metodus, kaip mažinti ne žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams reguliuojamame rajone;

j)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

k)

papildomas technines priemones, grindžiamas NAFO pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną NAFO komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno NAFO komisijos posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei NAFO komisijos posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/54


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/864

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijoje (NASCO), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NASCO

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 82/886/EEB (1) Sąjunga sudarė Konvenciją dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante (2) (toliau – NASCO konvencija), pagal kurią įsteigta Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacija (NASCO);

(2)

NASCO taryba, kuriai padeda trys komisijos (Šiaurės Amerikos komisija, Šiaurės Rytų Atlanto komisija ir Vakarų Grenlandijos komisija), yra NASCO konvencija įsteigtas organas, atsakingas už atlantinių lašišų išsaugojimą, atkūrimą, jų išteklių didinimą ir racionalų valdymą pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą. NASCO taryba priima jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis ES veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama ar paliekama mažiau žvejybos įrankių;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NASCO tarybos posėdžiuose, nes NASCO priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (4) ir (EB) Nr. 1224/2009 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (6), turinį;

(7)

dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NASCO tarybos posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NASCO. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, skirtu 2019–2023 metų laikotarpiui;

(8)

atsižvelgiant į kintantį NASCO konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš metinius NASCO posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turi būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijos (NASCO) tarybos posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NASCO tarybos posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio NASCO tarybos posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijoje (NASCO), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1982 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 82/886/EEB dėl Konvencijos dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante patvirtinimo (OL L 378, 1982 12 31, p. 24).

(2)  OL L 378, 1982 12 31, p. 25.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(5)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijoje (NASCO)

1.   PRINCIPAI

Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą ir apribotų žvejybos veiklos poveikį aplinkai, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

užtikrina, kad NASCO priimamos priemonės atitiktų NASCO konvenciją;

c)

užtikrina, kad NASCO priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma JT jūrų teisės konvencijos ir jos 66 straipsnio, Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui Konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas NASCO efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (pavyzdžiui, mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus, visų pirma skatina veiklos koordinavimą taikant OSPAR konvenciją, kurios susitariančioji šalis yra ir Sąjunga;

k)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad NASCO priimtų šias priemones:

a)

Konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant NASCO reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus būtų svarstomos specialiosios peržvejojamų išteklių apsaugos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias Konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

NASCO konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir NASCO priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos ir akvakultūros poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat NASCO konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame regione;

i)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas NASCO pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 03 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną NASCO tarybos posėdį, sušaukiamą sprendimams, kurie gali tapti privalomais Sąjungai, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno NASCO tarybos posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei NASCO tarybos posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/60


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/865

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 81/608/EEB (1) Sąjunga sudarė Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante (2), pagal kurią įsteigta Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) (toliau – NEAFC konvencija). NEAFC konvencijos 2004 ir 2006 m. pakeitimai buvo patvirtinti Tarybos sprendimu 2009/550/EB (3). Pakeitimai oficialiai įsigaliojo 2013 m. spalio 29 d., tačiau, remiantis 2005 m. lapkričio 18 d. Londono deklaracija, susitarta laikinai pradėti pakeitimų įgyvendinimą po jų priėmimo, kol jie įsigalios;

(2)

NEAFC yra atsakinga už priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir optimalų jų naudojimą NEAFC konvencijos rajone (toliau – Konvencijos rajonas), priėmimą. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (4) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC posėdžiuose 2019–2023 m., ir panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC, nes NEAFC priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (5) ir (EB) Nr. 1224/2009 (6) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (7), turinį;

(7)

dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį;

(8)

atsižvelgiant į kintantį Konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš metinius NEAFC posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio NEAFC posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1981 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 81/608/EEB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 227, 1981 8 12, p. 21).

(2)  OL L 227, 1981 8 12, p. 22.

(3)  2009 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas 2009/550/EB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje pakeitimų patvirtinimo, kad būtų galima nustatyti ginčų sprendimo procedūras, išplėsti Konvencijos taikymo sritį ir peržiūrėti Konvencijos tikslus (OL L 184, 2009 7 16, p. 12).

(4)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(6)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(7)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC)

1.   PRINCIPAI

Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

užtikrina, kad NEAFC priimamos priemonės atitiktų NEAFC konvencijos tikslus;

c)

užtikrina, kad NEAFC priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui NEAFC reguliuojamame rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą rekomendacijų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas NEAFC efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus, visų pirma skatina veiklos koordinavimą su OSPAR, kurios susitariančioji šalis yra ir Sąjunga;

k)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad NEAFC priimtų šias priemones:

a)

reguliuojamame rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant NEAFC reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias reguliuojamame rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

reguliuojamame rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir NEAFC priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat reguliuojamame rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

i)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame rajone;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas NEAFC pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 03 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną NEAFC komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno NEAFC komisijos posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei NEAFC posėdyje neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/66


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/866

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo metinėje šalių konferencijoje, kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi toje metinėje konferencijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Lenkija yra Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo (toliau – Beringo jūros konvencija) susitariančioji šalis. Sąjunga nėra tos konvencijos šalis. Pagal 2003 m. Stojimo akto 6 straipsnio 9 dalį Sąjunga tvarko valstybių narių žvejybos susitarimus, sudarytus su trečiosiomis šalimis, ir Sąjunga turėtų įgyvendinti visus pagal Beringo jūros konvenciją priimtus sprendimus;

(2)

2016 m. balandžio 11 d. Tarybos sprendimu, kuriuo Lenkijos Respublika įgaliojama Europos Sąjungos interesais pradėti derybas dėl Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo pakeitimo, kuris leistų regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, tokioms kaip Europos Sąjunga, tapti Konvencijos šalimi, Lenkija įgaliota Sąjungos interesais derėtis dėl Beringo jūros konvencijos dalinio pakeitimo, kad Sąjunga galėtų tapti tos konvencijos susitariančiąja šalimi. Tas įgaliojimas šiuo metu įgyvendinamas. Susitarta, kad Sąjungai tapus visateise Beringo jūros konvencijos susitariančiąja šalimi, Lenkija nutrauks savo narystę Konvencijoje;

(3)

Beringo jūros konvencijos metinė šalių konferencija (toliau – metinė šalių konferencija) yra atsakinga už ledjūrio menkių išteklių valdymo ir išsaugojimo priemones Beringo jūros konvencijos rajone. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(5)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(6)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(7)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi metinėje šalių konferencijoje 2019–2023 m., nes metinėje šalių konferencijoje priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (2) ir (EB) Nr. 1224/2009 (3) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (4), turinį;

(8)

2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendime dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi metinėje Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo šalių konferencijoje, nenumatyta Sąjungos poziciją metinėje šalių konferencijoje peržiūrėti iki 2022 m. metinio posėdžio. Tačiau didžioji dauguma Tarybos sprendimų, kuriais nustatoma Sąjungos pozicija skirtingose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, kurių susitariančioji šalis Sąjunga yra, turi būti peržiūrėti prieš 2019 m. tų regioninių žvejybos valdymo organizacijų metinius posėdžius. Todėl, siekiant skatinti didesnį Sąjungos pozicijų visose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose nuoseklumą ir supaprastinti peržiūros procedūrą, tikslinga paankstinti 2017 m. birželio 12 d. sprendimo peržiūrą ir tą sprendimą panaikinti bei pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį;

(9)

atsižvelgiant į kintantį Beringo jūros konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš metinės šalių konferencijos posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Beringo jūros konvencijos metinės šalių konferencijos posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Beringo jūros konvencijos metinės šalių konferencijos posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. Beringo jūros konvencijos metinės šalių konferencijos patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo metinėje šalių konferencijoje, ir kuriuo panaikinamas 2012 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo sistemoje, panaikinamas.

5 straipsnis

1.   Sąjungai prisijungus prie Beringo jūros konvencijos, Komisija atstovauja Sąjungai Beringo jūros konvencijos metinės šalių konferencijos posėdžiuose.

2.   Iki to prisijungimo Lenkija išreiškia Sąjungos poziciją Beringo jūros konvencijos metinės šalių konferencijos posėdžiuose.

3.   Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(3)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(4)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi metinėje Beringo jūros konvencijos šalių konferencijoje

1.   PRINCIPAI

Beringo jūros konvencijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

užtikrina, kad metinėje šalių konferencijoje priimamos priemonės atitiktų Beringo jūros konvenciją;

c)

užtikrina, kad metinėje šalių konferencijoje priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui Beringo jūros konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas metinės šalių konferencijos efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

k)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad metinė šalių konferencija priimtų šias priemones:

a)

Konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant metinės šalių konferencijos reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomą leidžiamą žvejybos lygį ir individualias nacionalines kvotas arba pastangų reguliavimo priemones (įskaitant Beringo jūros konvencijos priedo pakeitimus), kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias Beringo jūros konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

Konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir metinėje šalių konferencijoje priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat Beringo jūros konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

i)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame regione;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas metinės šalių konferencijos pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis metinėje šalių konferencijoje, tikslinimas

Prieš kiekvieną metinės šalių konferencijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Europos Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Europos Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno metinės šalių konferencijos posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei metinės šalių konferencijos posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/72


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/867

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijoje (CCAMLR), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 24 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCAMLR

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 81/691/EEB (1) Sąjunga sudarė Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos konvenciją (2) (CAMLR konvencija), kuri įsigaliojo 1982 m. balandžio 7 d. Konvencija įsteigta Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR). Belgija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė taip pat yra CAMLR konvencijos susitariančiosios šalys. Graikija, Nyderlandai ir Suomija yra CAMLR konvencijos susitariančiosios šalys, tačiau nėra CCAMLR narės;

(2)

remiantis CAMLR konvencijos IX straipsnio 1 dalimi, CCAMLR yra atsakinga už išsaugojimo priemonių, skirtų Antarkties jūrų gyviesiems ištekliams išsaugoti, įskaitant racionalų jų naudojimą, priėmimą savo metiniuose posėdžiuose. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCAMLR posėdžiuose 2019–2023 m., nes CCAMLR priimtos išteklių išsaugojimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1035/2001 (4), (EB) Nr. 600/2004 (5), (EB) Nr. 601/2004 (6), (EB) Nr. 1005/2008 (7) ir (EB) Nr. 1224/2009 (8) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (9), turinį;

(7)

ta pozicija turėtų apimti pasidalinamajai Sąjungos kompetencijai priklausančius klausimus tik tokiu mastu, kiek jais daromas poveikis bendroms Sąjungos taisyklėms. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą jungtinėse bylose C-626/15 ir C-659/16 (10), Sąjunga su savo valstybėmis narėmis turėtų remti tik saugomų jūros rajonų įsteigimą CCAMLR rajone. Šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis kompetencijos tarp Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalinimui;

(8)

dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCAMLR posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCAMLR. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį;

(9)

atsižvelgiant į kintantį CAMLR konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš CCAMLR posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede. Ta pozicija apima pasidalinamajai Sąjungos kompetencijai priklausančius klausimus tik tokiu mastu, kiek jais daromas poveikis bendroms Sąjungos taisyklėms.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCAMLR posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio CCAMLR posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijoje (CCAMLR), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1981 m. rugsėjo 4 d. Tarybos sprendimas 81/691/EEB dėl Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos sudarymo (OL L 252, 1981 9 5, p. 26).

(2)  OL L 252, 1981 9 5, p. 27.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1035/2001, nustatantis Dissostichus spp. sugavimo dokumentavimo tvarką (OL L 145, 2001 5 31, p. 1).

(5)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 600/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (OL L 97, 2004 4 1, p. 1).

(6)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(7)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(8)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(9)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(10)  ECLI:EU:C:2018:925.


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijoje (CCAMLR)

1.   PRINCIPAI

Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į CCAMLR priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad CCAMLR priimamos priemonės atitiktų CAMLR konvenciją;

c)

užtikrina, kad CCAMLR priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) priimtomis pozicijomis;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, aplinkos, užimtumo, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui CAMLR konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas CCAMLR efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

kartu su valstybėmis narėmis aktyviai remia saugomų jūrų teritorijų reprezentatyvaus tinklo sukūrimą Pietų vandenyne, be kita ko, Sąjungai ir jos valstybėms narėms teikiant CCAMLR konkrečius pasiūlymus dėl saugomų jūrų teritorijų;

k)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

l)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad CCAMLR priimtų šias priemones:

a)

CAMLR konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant CCAMLR reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias CAMLR konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą, tolesnį keitimąsi informacija su RŽVO, kryžminių sąrašų sudarymą su kitomis RŽVO ir tikslinius kovos su jokiai valstybei nepriklausančiais laivais veiksmus;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

CAMLR konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir CCAMLR priimtų priemonių laikymasis, įskaitant sustiprintą CCAMLR valdomų išteklių perkrovimo veiklos kontrolę ir CCAMLR nototeninių dančių laimikio dokumentavimo sistemos peržiūrą, siekiant šalinti galimas prekybos tomis rūšimis spragas ir skatinti ryšius su kaimyninėmis RŽVO, kad taikant laimikio dokumentavimo sistemą būtų bendradarbiaujama su CCAMLR;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat CAMLR konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

h)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

i)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame regione;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas CCAMLR pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis;

k)

kartu su valstybėmis narėmis – sukurtų saugomas jūrų teritorijas, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti Antarkties jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir jūrų biologinę įvairovę, taip pat pažeidžiamų ekosistemų ir aplinkos savybių apsaugą.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 03 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis metiniame Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos susirinkime, tikslinimas

Prieš kiekvieną metinį CCAMLR susirinkimą, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno metinio CCAMLR susirinkimo, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei CCAMLR susirinkimo metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/78


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/868

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT), kuriuo panaikinamas 2014 m. liepos 8 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 86/238/EEB (1) Sąjunga sudarė Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos (2), kuria įsteigta Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) (toliau – ICCAT konvencija);

(2)

ICCAT priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą ICCAT konvencijos rajone ir apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT posėdžiuose 2019–2023 m., nes ICCAT priimtos išteklių išsaugojimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1936/2001 (4), (EB) Nr. 1984/2003 (5), (EB) Nr. 520/2007 (6), (EB) Nr. 1005/2008 (7) ir (EB) Nr. 1224/2009 (8) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/1627 (9) ir (ES) 2017/2403 (10), turinį.

Taip yra todėl, kad ICCAT priimtomis rekomendacijomis gali būti papildyti, iš dalies keičiami arba pakeisti galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai;

(7)

dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį;

(8)

atsižvelgiant į kintantį ICCAT konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš ICCAT posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio ICCAT posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(2)  OL L 162, 1986 6 18, p. 34.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(5)  2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos melsvaisiais tunais, durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą (OL L 295, 2003 11 13, p. 1).

(6)  2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(7)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(8)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(9)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(10)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT)

1.   PRINCIPAI

Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į ICCAT priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad ICCAT priimamos priemonės atitiktų ICCAT konvenciją;

c)

užtikrina, kad ICCAT priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

e)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

f)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

h)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui Konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

i)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas ICCAT efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

j)

skatina geresnį RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus, ir visų pirma skatina bendradarbiavimą taikant OSPAR konvenciją, bendradarbiavimą su Helsinkio komisija ir bendradarbiavimą taikant Barselonos konvenciją, kurių susitariančioji šalis yra ir Sąjunga;

k)

skatina koordinavimą ir bendradarbiavimą su kitomis tunų RŽVO bendro intereso klausimais, visų pirma atnaujinant vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO, ir pradedant jį taikyti visoms RŽVO.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad ICCAT priimtų šias priemones:

a)

ICCAT konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant ICCAT reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)

priemones, padedančias Konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

Konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir ICCAT priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos ir akvakultūros poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat ICCAT konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama valdyti žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) naudojimą, visų pirma pagerinti duomenų rinkimą, tiksliai įvertinti, sekti ir stebėti ŽSĮ naudojimą, sumažinti poveikį pažeidžiamiems tunų ištekliams, sušvelninti galimą jų poveikį tikslinėms ir netikslinėms rūšims, taip pat ekosistemai;

g)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti, ir sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį;

h)

priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

i)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

j)

papildomas technines priemones, grindžiamas ICCAT pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną ICCAT komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, kurie gali tapti privalomais Sąjungai, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Europos Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Europos Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno ICCAT posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei ICCAT posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/84


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/869

2019 m. gegužės 14 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 98/416/EB (1) Sąjunga sudarė Susitarimą, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – GFCM susitarimas). Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Malta, Rumunija ir Slovėnija taip pat yra GFCM susitarimo susitariančiosios šalys;

(2)

Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą, tausų jų naudojimą ir darnų akvakultūros vystymąsi GFCM susitarimo rajone. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (2) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį;

(6)

kaip teigiama Ministrų konferencijos dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje, 2017 m. kovo 30 d. Maltoje priėmusios ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“, ir Aukšto lygio konferencijos dėl žvejybos ir akvakultūros Juodojoje jūroje, 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje priėmusios ministrų deklaraciją, išvadose, pagrindinės Sąjungos veiklos GFCM sritys yra gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, nustatyti ekosisteminę žuvininkystės valdymo sistemą, kurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, remti tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir didinti solidarumą bei veiksmų koordinavimą;

(7)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM posėdžiuose 2019–2023 m., nes GFCM priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (3) ir (EB) Nr. 1224/2009 (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (5), turinį;

(8)

dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį;

(9)

atsižvelgiant į kintantį GFCM susitarimo rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš GFCM posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

3 straipsnis

I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio GFCM posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

2014 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM), panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  1998 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 98/416/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (OL L 190, 1998 7 4, p. 34).

(2)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(4)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(5)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).


I PRIEDAS

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM)

1.   PRINCIPAI

Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos kontekste Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

b)

siekia, kad į GFCM priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų GFCM susitarimą;

c)

užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)

siekia įgyvendinti 2017 m. kovo 30 d. Maltoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje nustatytus veiksmus ir įsipareigojimus, kuriais visų pirma siekiama gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, nustatyti ekosisteminę žuvininkystės valdymo sistemą, kurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, remti tausią mažos apimties žvejybą ir akvakultūrą ir didinti solidarumą bei veiksmų koordinavimą Viduržemio jūroje;

e)

skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;

f)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

g)

užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

h)

laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1);

i)

siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui GFCM susitarimo rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

j)

laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas GFCM efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;

k)

skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus;

l)

skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis.

2.   GAIRĖS

Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad GFCM priimtų šias priemones:

a)

GFCM susitarimo rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant GFCM reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių atžvilgiu taikomus draudimus žvejoti tam tikrame rajone/tam tikru laikotarpiu, selektyvumo didinimo priemones arba žvejybos galimybes, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis; atsižvelgiant į Bendros žuvininkystės politikos reglamento 29 straipsnį, jei tam tikrų Viduržemio jūros išteklių arba išteklių grupės daugiamečiai planai buvo priimti ES lygmeniu, į juos reikėtų atsižvelgti, jei jie susiję su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstyto tikslo siekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio įgyvendinimu;

b)

priemones, padedančias GFCM susitarimo rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

d)

GFCM susitarimo rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir GFCM priimtų priemonių laikymasis;

e)

priemones, skirtas kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos ir akvakultūros poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat GFCM susitarimo rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

f)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti;

g)

veiksmus, kuriais būtų skatinamas tausios akvakultūros plėtojimas laikantis atitinkamos Sąjungos teisės;

h)

kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame rajone;

i)

papildomas technines priemones, grindžiamas GFCM organų ir darbo grupių rekomendacijomis.

j)

kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

k)

priemones, kurios atitinka ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir Sofijos ministrų deklaracijoje nustatytus įsipareigojimus.


(1)  Dok. 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.

(2)  Dok. 7348/1/17 REV 1, 2017 03 24.

(3)  Dok. JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.


II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos posėdžiuose, tikslinimas

Prieš kiekvieną GFCM posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno GFCM posėdžio, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei GFCM posėdžio metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/90


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2019/870

2019 m. gegužės 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (1), ypač į jo 23 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2010 m. liepos 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/413/BUSP;

(2)

pagal Sprendimo 2010/413/BUSP 26 straipsnio 3 dalį Taryba peržiūrėjo to sprendimo II priede pateiktą į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų sąrašą;

(3)

Taryba padarė išvadą, kad reikėtų atnaujinti 17 Sprendimo 2010/413/BUSP II priede pateiktų įrašų;

(4)

todėl Sprendimas 2010/413/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2010/413/BUSP II priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. HURDUC


(1)  OL L 195, 2010 7 27, p. 39.


PRIEDAS

Sprendimo 2010/413/BUSP II priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

skyriuje „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamus įrašus sąraše, pateiktame poskyryje „A. Asmenys“:

 

Vardas, pavardė

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„14.

Brigados generolas Mohammad NADERI

 

„Iranian Aviation Industries Organization“ (IAIO) (Irano aviacijos pramonės organizacijos) vadovas. Buvęs Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (AIO) vadovas. AIO yra dalyvavusi didesnės rizikos Irano programose.

2008 6 23

23.

Davoud BABAEI

 

Gynybos ir ginkluotųjų pajėgų logistikos ministerijos mokslinių tyrimų instituto „Gynybos naujovių ir mokslinių tyrimų organizacija“ (SPND), kuriam vadovauja į JT sąrašą įtrauktas Mohsen Fakhrizadeh-Mahabadi, dabartinis apsaugos vadovas. TATENA nustatė, kad SPND yra susijusi su galimais Irano branduolinės programos, dėl kurios Iranas atsisako bendradarbiauti, kariniais aspektais. Kaip apsaugos vadovas D. Babaei yra atsakingas už informacijos apsaugą nuo atskleidimo, be kita ko, ir Tarptautinei atominės energijos agentūrai.

2011 12 1

25.

Sayed Shamsuddin BORBORUDI

dar žinomas kaip Seyed Shamseddin BORBOROUDI

Gim. data: 1969 m. rugsėjo 21 d.

Į JT sąrašą įtrauktos Irano atominės energijos organizacijos vadovo pavaduotojas, pavaldus į JT sąrašą įtrauktam Feridun Abbasi Davani. Bent nuo 2002 m. dalyvauja Irano branduolinėje programoje, be kita ko, kaip buvęs AMAD pirkimo ir logistikos vadovas jis buvo atsakingas, kad perkant įrangą ir medžiagas Irano branduolinių ginklų programai būtų naudojamasi tokiomis fiktyviomis bendrovėmis kaip „Kimia Madan“.

2011 12 1

27.

Kamran DANESHJOO (dar žinomas kaip DANESHJOU)

 

Buvęs mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų ministras. Teikė paramą Irano branduolinei veiklai, susijusiai su didesne platinimo rizika.

2011 12 1“

2)

skyriuje „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamus įrašus sąraše, pateiktame poskyryje „B. Subjektai“:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„12.

„Fajr Aviation Composite Industries“

Mehrabad Airport, P. O. Box 13445-885, Tehran, Iranas

Irano aviacijos pramonės organizacijos („Iranian Aviation Industries Organization“ (IAIO)) prie MODAFL (jas abi ES yra įtraukusi į sąrašą) patronuojamoji įmonė, kuri visų pirma gamina sudėtines medžiagas orlaivių pramonei.

2010 7 26

95.

„Samen Industries“

2nd km of Khalaj Road End of Seyyedi St., P.O. Box 91735-549, 91735 Mashhad, Iranas, Tel.: +98 511 3853008, +98 511 3870225

Fiktyvus JT į sąrašą įtrauktos bendrovės „Khorasan Metallurgy Industries“ pavadinimas, bendrovės „Ammunition Industries Group“ (AMIG) patronuojamoji bendrovė.

2011 12 1

153.

„Organisation of Defensive Innovation and Research“ (SPND)(Gynybos naujovių ir mokslinių tyrimų organizacija)

 

„Organisation of Defensive Innovation and Research“ (SPND) tiesiogiai remia Irano branduolinę veiklą, susijusią su didesne platinimo rizika. TATENA nustatė, kad SPND yra susijusi su galimais Irano branduolinės programos kariniais aspektais. SPND vadovauja JT į sąrašą įtrauktas Mohsen Fakhrizadeh-Mahabadi ir ji priklauso Gynybos ministerijai ginkluotųjų pajėgų logistikai (MODAFL), kurią ES yra įtraukusi į sąrašą.

2012 12 22“

3)

skyriuje „II. Islamo revoliucijos gvardija (IRGC)“, toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamus įrašus sąraše, pateiktame dalyje, kurios paantraštė yra „A. Asmenys“:

 

Vardas, pavardė

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„1.

Brigados generolas Javad DARVISH-VAND, Islamo revoliucijos gvardija (IRGC)

 

Buvęs MODAFL ministro pavaduotojas ir generalinis inspektorius.

2008 6 23

3.

Parviz FATAH

Gimęs 1961 m.

IRGC narys. Buvęs energetikos ministras.

2010 7 26

4.

Brigados generolas Seyyed Mahdi FARAHI, Islamo revoliucijos gvardija

 

Buvęs Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (AIO) vadovas ir buvęs JT į sąrašą įtrauktos Gynybos pramonės organizacijos (DIO) vykdomasis direktorius. IRGC narys ir pavaduotojas Irano gynybos ministerijoje ginkluotųjų pajėgų logistikai (MODAFL).

2008 6 23

5.

Brigados generolas Ali HOSEYNITASH, Islamo revoliucijos gvardija

 

IRGC narys. Aukščiausios nacionalinio saugumo tarybos narys; prisideda prie politikos branduolinės veiklos srityje formavimo.

2008 6 23

12.

Brigados generolas Ali SHAMSHIRI, Islamo revoliucijos gvardija

 

IRGC narys. Yra užėmęs aukštas pareigas MODAFL.

2008 6 23

13.

Brigados generolas Ahmad VAHIDI, Islamo revoliucijos gvardija

 

Buvęs MODAFL ministras.

2008 6 23

15.

Abolghassem Mozaffari SHAMS

 

Buvęs „Khatam Al-Anbiya Construction Headquarters“ vadovas.

2011 12 1“

4)

skyriuje „II. Islamo revoliucijos gvardija (IRGC)“ toliau pateikti įrašai pakeičia atitinkamą įrašą sąraše, pateiktame dalyje, kurio paantraštė yra „B. Subjektai“:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„11.

„Behnam Sahriyari Trading Company“

Pašto adresas: Ziba Building, 10th Floor, Northern Sohrevardi Street, Tehran, Iranas

Susijusi su ginklų gabenimu IRGC vardu.

2012 1 23“

5)

dalyje, kurios antraštė yra „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ poskyris „B. Subjektai“ papildomas šiuo įrašu:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„20.

b) „Iran Communications Industries“ (ICI)

PO Box 19295-4731, Pasdaran Avenue, Tehran, Iranas; Alternatyvus adresas: PO Box 19575-131, 34 Apadana Avenue, Tehran, Iranas; Alternatyvus adresas: Shahid Langary Street, Nobonyad Square Ave, Pasdaran, Tehran

„Iran Communications Industries“, kuri yra „Iran Electronics Industries“ (kurią į sąrašą yra įtraukusi ES) patronuojamoji įmonė, gamina įvairius gaminius, įskaitant ryšių sistemas, aviacijos elektroniką, optinius prietaisus ir elektrinius optinius prietaisus, mikroelektroniką, informacines technologijas, bandymų ir matavimo prietaisus, telekomunikacijų saugumo įrangą, elektroninę karinę įrangą, gamina ir atnaujina radarų indikatorius, gamina raketų paleidimo įrenginius.

2010 7 26“

6)

skyriaus „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ poskyryje „B. Subjektai“ išbraukiamas šis įrašas

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„19.

„Iran Communications Industries“ (ICI)

PO Box 19295-4731, Pasdaran Avenue, Tehran, Iran; Alternatyvus adresas: PO Box 19575-131, 34 Apadana Avenue, Tehran, Iran; Alternatyvus adresas: Shahid Langary Street, Nobonyad Square Ave, Pasdaran, Tehran

„Iran Communications Industries“, kuri yra „Iran Electronics Industries“ (žr. Nr. 20) patronuojamoji įmonė, gamina įvairius gaminius, įskaitant ryšių sistemas, aviacijos elektroniką, elektrinius optinius prietaisus, mikroelektroniką, informacines technologijas, bandymų ir matavimo prietaisus, telekomunikacijų saugumo įrangą, elektroninę karinę įrangą, gamina ir atnaujina radarų indikatorius, gamina raketų paleidimo įrenginius. Šie gaminiai gali būti naudojami vykdant programas, kurioms pagal JT ST rezoliuciją 1737 nustatytos sankcijos.

2010 7 26.“

7)

skyriaus „II. Islamo revoliucijos gvardija (IRGC)“ poskyris „B. Subjektai“ papildomas šiuo įrašu:

 

Pavadinimas

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„12.

„Etemad Amin Invest Co Mobin“

Pasadaran Av. Tehran, Iranas

Bendrovė, kuri nuosavybės teise priklauso IRGC ar yra jos kontroliuojama ir kuri prisideda prie strateginių režimo interesų finansavimo.

2010 7 26“

8)

skyriaus „I. Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei“ poskyryje „B. Subjektai“ išbraukiamas šis įrašas:

 

Pavadinimas

Pavadinimas

Priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

„10.

„Etemad Amin Invest Co Mobin“

Pasadaran Av. Tehran, Iranas

Artima „Naftar“ ir „Bonyad-e Mostazafan“ bendrovė „Etemad Amin Invest Co Mobin“ prisideda prie strateginių režimo ir „šešėlinės“ Irano valstybės interesų finansavimo.

2010 7 26“


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/94


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/871

2019 m. kovo 26 d.

dėl Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 2357)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 51 straipsnį,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija, audito nuomonė dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, taip pat sertifikavimo įstaigų parengtos ataskaitos, turi patvirtinti to reglamento 7 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, gegužės 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 39 straipsnį žemės ūkio finansiniai metai prasideda N–1 metų spalio 16 d., o baigiasi N metų spalio 15 d. Tvirtinant 2018 finansinių metų sąskaitas turėtų būti atsižvelgiama į Jungtinės Karalystės išlaidas, patirtas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d., kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (2) 11 straipsnio 1 dalyje;

(3)

Jungtinė Karalystė jau pateikė Komisijai visą reikalingą apskaitos informaciją, todėl tikslinga pradėti atitinkamo sąskaitų patvirtinimo sprendimo priėmimo procesą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 33 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, remiantis to reglamento 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo, iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos turi būti nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų mėnesines išmokas iš tų metų pripažintų išlaidų pagal 33 straipsnio 1 dalį;

(5)

Jungtinei Karalystei pateikus informaciją, po to, kai buvo atliktos visos reikalingos patikros ir pakeitimai, Komisija gali priimti sprendimą dėl toliau išvardytų mokėjimo agentūrų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis, išsamumo, tikslumo ir teisingumo: „Department of Agriculture, Environment and Rural Affairs“, „The Scottish Government Rural Payments and Inspections Directorate“, „Welsh Government“ ir „Rural Payments Agency“. Komisija patikrino Jungtinės Karalystės pateiktą informaciją ir prieš šio sprendimo priėmimo dieną jai pranešė apie patikrų rezultatus bei būtinus pakeitimus;

(6)

Komisija, remdamasi metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir prie jų pridėtais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl šių mokėjimo agentūrų pateiktų metinių finansinių ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo;

(7)

remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (3) 5 straipsnio 5 dalimi, sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo turi būti atsižvelgiama į visus terminų nesilaikymo rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atvejus. Tam tikros Jungtinės Karalystės per pirmiau minėtus 2018 m. mėnesius deklaruotos išlaidos buvo patirtos pasibaigus nustatytiems terminams. Todėl šiame sprendime turėtų būti nustatyti atitinkami sumažinimai;

(8)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsniu Komisija dėl mokėjimo terminų nesilaikymo jau sumažino keletą 2018 finansinių metų mėnesinių išmokų arba sustabdė jų mokėjimą Jungtinei Karalystei. Šiuo sprendimu Komisija turėtų atsižvelgti į tokias sumažintas sumas, kad būtų išvengta netinkamų ar ne laiku atliekamų mokėjimų arba kompensacijų, kurioms vėliau galėtų būtų taikoma finansinė pataisa. Šios sumos prireikus gali būti svarstomos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje nustatytos atitikties patvirtinimo procedūros;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, jei neteisėtai išmokėtos sumos nesusigrąžinamos per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 50 % finansinių neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti atitinkamai valstybei narei. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės prie Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 29 straipsnį siunčiamų metinių ataskaitų pridėtų patvirtintą lentelę, joje nurodydamos sumas, kurias jos turi sumokėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį. Valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie susigrąžintinas sumas taikymo taisyklės nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 908/2014. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 II priede pateikiamas lentelės, kuria valstybės narės turi naudotis teikdamos informaciją apie susigrąžintinas sumas, pavyzdys. Komisija, remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, turėtų nuspręsti dėl atitinkamai daugiau kaip prieš ketverius arba aštuonerius metus neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo finansinių pasekmių;

(10)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 3 dalį valstybės narės dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti neteisėtai išmokėtų sumų. Toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei jau patirtų ir numatomų išlaidų suma viršija sumą, kuri turi būti susigrąžinta, arba jei susigrąžinimas neįmanomas dėl skolininko arba už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinę teisę. Jei toks sprendimas priimamas per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 100 % finansinių nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti Sąjungos biudžetui. Sumos, kurių Jungtinė Karalystė nusprendė nesusigrąžinti, ir tokio sprendimo priežastys nurodomos suvestinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje kartu su to reglamento 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iv papunkčiu. Todėl tokios sumos neturėtų būti susigrąžinamos iš Jungtinės Karalystės, o turi būti padengiamos iš Sąjungos biudžeto;

(11)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsniu, šis sprendimas neturėtų daryti poveikio galimiems vėlesniems sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinamos Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūrų „Department of Agriculture, Environment and Rural Affairs“, „The Scottish Government Rural Payments and Inspections Directorate“, „Welsh Government“ ir „Rural Payments Agency“ 2018 finansinių metų sąskaitos, susijusios su išlaidomis, kurias finansuoja Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF).

Pagal šį sprendimą iš Jungtinės Karalystės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos, įskaitant sumas, susidariusias taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, yra nustatytos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu nedaroma poveikio būsimiems atitikties patvirtinimo sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 26 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

(3)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).


PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS

2018 FINANSINIAI METAI

Iš valstybės narės susigrąžintina arba jai mokėtina suma

VN

 

2018 m. išlaidos (asignuotosios pajamos), patirtos mokėjimo agentūrų, kurių sąskaitos

Iš viso a + b

Sumažinimai ir sustabdymai visais finansiniais metais (1)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį mokėtina suma

Iš viso, įskaitant sumažinimus ir sustabdymus

Už finansinius metus valstybei narei išmokėtos sumos

Iš valstybės narės susigrąžintina (–) arba jai mokėtina (+) suma (2)

patvirtintos

atskirtos

= metinėje deklaracijoje nurodytos išlaidos (asignuotosios pajamos)

= visos mėnesinėse deklaracijose nurodytos išlaidos (asignuotosios pajamos)

 

 

a

b

c = a + b

d

e

f = c + d + e

g

h = f – g

JK

GBP

0,00

0,00

0,00

0,00

– 81 567,52

– 81 567,52

0,00

– 81 567,52

JK

EUR

3 134 431 581,76

0,00

3 134 431 581,76

– 7 568 165,96

0,00

3 126 863 415,80

3 131 942 681,20

– 5 079 265,40

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VN

 

Išlaidos (3)

Asignuotosios pajamos (3)

54 straipsnio 2 dalis (= e)

Iš viso (= h)

 

05 07 01 06

6701

6702

i

j

k

l = i + j + k

JK

GBP

0,00

0,00

– 81 567,52

– 81 567,52

JK

EUR

0,00

– 5 079 265,40

0,00

– 5 079 265,40

Pastaba.

2019 m. nomenklatūra: 05 07 01 06, 6701, 6702


(1)  Nurodyti sumažinimai ir sustabdymai yra tie, į kuriuos buvo atsižvelgta mokėjimo sistemoje, ir prie kurių buvo pridėtos visų pirma pataisos dėl 2018 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. nustatytų terminų nesilaikymo, ir kiti sumažinimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį.

(2)  Apskaičiuojant iš valstybės narės susigrąžintiną arba jai mokėtiną sumą atsižvelgiama į visą metinėje deklaracijoje nurodytą sumą, kai išlaidos patvirtinamos (a skiltis), arba į visą mėnesinėse deklaracijose nurodytą sumą, kai išlaidos atskiriamos (b skiltis). Taikytinas valiutos kursas: Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antras sakinys.

(3)  Biudžeto eilutė 05 07 01 06 padalijama į neigiamas pataisas, kurios tampa asignuotosiomis pajamomis (biudžeto eilutė 67 01), ir valstybėms narėms naudingas teigiamas pataisas, kurios nuo šiol įtraukiamos į išlaidas (05 07 01 06) pagal Reglamento Nr. 1306/2013 43 straipsnį.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/98


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/872

2019 m. kovo 26 d.

dėl Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 2358)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 51 straipsnį,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija, audito nuomonė dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, taip pat sertifikavimo įstaigų parengtos ataskaitos, turi patvirtinti to reglamento 7 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, gegužės 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 39 straipsnį žemės ūkio finansiniai metai prasideda N–1 metų spalio 16 d., o baigiasi N metų spalio 15 d. Siekiant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidoms taikomą ataskaitinį laikotarpį suderinti su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) išlaidoms taikomu ataskaitiniu laikotarpiu, tvirtinant 2018 finansinių metų sąskaitas turėtų būti atsižvelgiama į Jungtinės Karalystės išlaidas, patirtas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d., kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (2) 11 straipsnio 1 dalyje;

(3)

Jungtinė Karalystė jau pateikė Komisijai visą reikalingą apskaitos informaciją, todėl tikslinga pradėti atitinkamo sąskaitų patvirtinimo sprendimo priėmimo procesą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 33 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad, remiantis to reglamento 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo, iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos turi būti nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų tarpines išmokas iš tų metų pripažintų išlaidų pagal 33 straipsnio 1 dalį;

(5)

Jungtinei Karalystei pateikus informaciją, po to, kai buvo atliktos visos reikalingos patikros ir pakeitimai, Komisija gali priimti sprendimą dėl toliau išvardytų mokėjimo agentūrų sąskaitų, susijusių su EŽŪFKP finansuojamomis išlaidomis, išsamumo, tikslumo ir teisingumo: „Department of Agriculture, Environment and Rural Affairs“, „The Scottish Government Rural Payments and Inspections Directorate“ ir „Rural Payments Agency“. Komisija patikrino Jungtinės Karalystės pateiktą informaciją ir prieš šio sprendimo priėmimo dieną jai pranešė apie patikrų rezultatus bei būtinus pakeitimus;

(6)

Komisija, remdamasi metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir prie jų pridėtais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl šių mokėjimo agentūrų pateiktų metinių finansinių ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo;

(7)

reikia atlikti papildomą Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūros „Welsh Government“ pateiktos informacijos tyrimą, todėl šiuo sprendimu jos sąskaitų patvirtinti negalima;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, jei neteisėtai išmokėtos sumos nesusigrąžinamos per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 50 % finansinių neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti atitinkamai valstybei narei. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės prie Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 29 straipsnį siunčiamų metinių ataskaitų pridėtų patvirtintą lentelę, joje nurodydamos sumas, kurias jos turi sumokėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį. Valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie susigrąžintinas sumas taikymo taisyklės nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 908/2014. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 II priede pateikiamas lentelės, kuria valstybės narės turi naudotis teikdamos informaciją apie susigrąžintinas sumas, pavyzdys. Komisija, remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, turėtų nuspręsti dėl atitinkamai daugiau kaip prieš ketverius arba aštuonerius metus neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo finansinių pasekmių;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 3 dalį valstybės narės dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti neteisėtai išmokėtų sumų. Toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei jau patirtų ir numatomų išlaidų suma viršija sumą, kuri turi būti susigrąžinta, arba jei susigrąžinimas neįmanomas dėl skolininko arba už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinę teisę. Jei toks sprendimas priimamas per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 100 % finansinių nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti Sąjungos biudžetui. Sumos, kurių Jungtinė Karalystė nusprendė nesusigrąžinti, ir tokio jos sprendimo priežastys nurodomos suvestinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje kartu su to reglamento 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iv papunkčiu. Todėl tokios sumos neturėtų būti susigrąžinamos iš Jungtinės Karalystės, o turi būti padengiamos iš Sąjungos biudžeto;

(10)

šiuo sprendimu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sumas, kurias Jungtinė Karalystė dar turi sumokėti taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį EŽŪFKP 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

(11)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 36 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad tarpinės išmokos išmokamos neviršijant numatytos bendros EŽŪFKP finansinio įnašo sumos. Remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 23 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai bendra deklaracijose pateikiamų išlaidų suma viršija bendrą kaimo plėtros programai suplanuotą sumą, mokėtina suma negali viršyti suplanuotos sumos ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos. Komisija apribotą sumą kompensuos vėliau, kai bus priimtas iš dalies pakeistas finansinis planas arba programavimo laikotarpio pabaigoje;

(12)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsniu, šis sprendimas neturėtų daryti poveikio galimiems vėlesniems sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinamos Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūrų „Department of Agriculture, Environment and Rural Affairs“, „The Scottish Government Rural Payments and Inspections Directorate“, „Welsh Government“ ir „Rural Payments Agency“ 2018 finansinių metų sąskaitos, susijusios su išlaidomis, kurias finansuoja Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF).

Pagal kiekvieną kaimo plėtros programą laikantis šio sprendimo iš Jungtinės Karalystės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatytos I priede.

2 straipsnis

II priede nurodytoms Jungtinės Karalystės mokėjimo agentūros „Welsh Government“ 2018 finansinių metų sąskaitoms, susijusioms su kaimo plėtros programų išlaidomis, kurias 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu finansuoja EŽŪFKP, šis sprendimas netaikomas – joms bus taikomas vėlesnis sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo.

3 straipsnis

Jungtinės Karalystės mokėtinos sumos, susidariusios taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį EŽŪFKP 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, nurodytos šio sprendimo III priede.

4 straipsnis

Šiuo sprendimu nedaroma poveikio būsimiems atitikties patvirtinimo sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 26 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).


I PRIEDAS

2018 FINANSINIAIS METAIS PAGAL KAIMO PLĖTROS PROGRAMAS PATVIRTINTOS EŽŪFKP IŠLAIDOS

PAGAL KIEKVIENĄ PROGRAMĄ IŠ VALSTYBĖS NARĖS SUSIGRĄŽINTINA ARBA JAI MOKĖTINA SUMA

Patvirtintos programos, kurių EŽŪFKP 2014–2020 m. išlaidos deklaruotos

(Eurais)

VN

CCI

2018 m. išlaidos

Pataisos

Iš viso

Vienkartinės sumos

Už 2018 finansinius metus patvirtinta priimta suma

Už finansinius metus valstybei narei grąžinta tarpinių išmokų suma

Iš valstybės narės susigrąžintina (-) arba jai mokėtina (+) suma

 

 

i

ii

iii = i + ii

iv

v = iii – iv

vi

vii = v – vi

JK

2014UK06RDRP001

341 029 324,58

0,00

341 029 324,58

0,00

341 029 324,58

340 987 294,18

42 030,40

JK

2014UK06RDRP002

17 901 684,45

0,00

17 901 684,45

0,00

17 901 684,45

17 901 330,80

353,65

JK

2014UK06RDRP003

127 217 147,23

0,00

127 217 147,23

0,00

127 217 147,23

127 388 490,41

- 171 343,18


II PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS

2018 FINANSINIAI METAI. EŽŪFKP

Mokėjimo agentūrų ir programų, kurių sąskaitos atskirtos ir kurioms bus taikomas kitas sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo, sąrašas

Valstybė narė

Mokėjimo agentūra

Programa

Jungtinė Karalystė

„Welsh Government“

2014UK06RDRP004


III PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS

2018 FINANSINIAI METAI. EŽŪFKP

Pataisos pagal Reglamento (ES) 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį

 

 

Su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu susijusios pataisos

Su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu susijusios pataisos

Valstybė narė

Valiuta

Nacionaline valiuta

Eurais

Nacionaline valiuta

Eurais

JK (*1)

GBP

48 141,99


(*1)  Mokėjimo agentūrų, kurių sąskaitos yra atskirtos, atžvilgiu sumažinimas, kaip nustatyta 54 straipsnio 2 dalyje, taikomas tada, kai sąskaitas pasiūloma patvirtinti.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/103


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/873

2019 m. gegužės 22 d.

dėl valstybių narių mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3817)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 51 straipsnį,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija, audito nuomonė dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, taip pat sertifikavimo įstaigų parengtos ataskaitos, turi patvirtinti to reglamento 7 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, gegužės 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 39 straipsnį žemės ūkio finansiniai metai prasideda N-1 metų spalio 16 d., o baigiasi N metų spalio 15 d. Siekiant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidoms taikomą ataskaitinį laikotarpį suderinti su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) išlaidoms taikomu ataskaitiniu laikotarpiu, tvirtinant 2018 finansinių metų sąskaitas turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių išlaidas, patirtas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d., kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (2) 11 straipsnio 1 dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 33 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad, remiantis to reglamento 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo, iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos turi būti nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų tarpines išmokas iš tų metų pripažintų išlaidų pagal 33 straipsnio 1 dalį. Komisija turi išskaičiuoti tą sumą iš vėlesnės tarpinės išmokos arba prie tos išmokos ją pridėti;

(4)

Komisija patikrino valstybių narių pateiktą informaciją ir iki 2019 m. balandžio 30 d. joms pranešė apie patikrų rezultatus bei būtinus pakeitimus;

(5)

Komisija, remdamasi metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir prie jų pridėtais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktų metinių finansinių ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo;

(6)

reikia atlikti papildomą kai kurių kitų mokėjimo agentūrų pateiktos informacijos tyrimą, todėl šiuo sprendimu jų sąskaitų patvirtinti negalima;

(7)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 83 straipsniu, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 36 straipsnio 5 dalyje nustatytas tarpinių išmokų mokėjimo terminas gali būti pertrauktas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, siekiant atlikti papildomus patikrinimus tais atvejais, kai gaunama informacijos, kad šie mokėjimai yra susiję su pažeidimu, turinčiu sunkių finansinių pasekmių. Priimdama šį sprendimą Komisija turėtų atsižvelgti į pertrauktų mokėjimų sumas, kad būtų išvengta netinkamų ar ne laiku atliekamų mokėjimų;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, jei neteisėtai išmokėtos sumos nesusigrąžinamos per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 50 % finansinių neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti atitinkamai valstybei narei. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės prie Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 29 straipsnį siunčiamų metinių ataskaitų pridėtų patvirtintą lentelę, joje nurodydamos sumas, kurias jos turi sumokėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį. Valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie susigrąžintinas sumas taikymo taisyklės nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 908/2014. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 II priede pateikiamas lentelės, kuria valstybės narės turi naudotis teikdamos informaciją apie susigrąžintinas sumas, pavyzdys. Komisija, remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, turėtų nuspręsti dėl finansinių atitinkamai daugiau kaip prieš ketverius arba aštuonerius metus neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo pasekmių;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 3 dalį valstybės narės dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti neteisėtai išmokėtų sumų. Toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei jau patirtų ir numatomų išlaidų suma viršija sumą, kuri turi būti susigrąžinta, arba jei susigrąžinimas neįmanomas dėl skolininko arba už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinę teisę. Jei toks sprendimas priimamas per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 100 % finansinių nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti Sąjungos biudžetui. Sumos, kurių tam tikra valstybė narė nusprendė nesusigrąžinti, ir tokio jos sprendimo priežastys nurodomos suvestinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje kartu su to reglamento 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iv papunkčiu. Todėl tokios sumos neturėtų būti susigrąžinamos iš atitinkamų valstybių narių, o turi būti padengiamos iš Sąjungos biudžeto;

(10)

šiuo sprendimu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sumas, kurias valstybės narės dar turi sumokėti taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį EŽŪFKP 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

(11)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsniu, Komisija dėl išlaidų, patirtų nesilaikant Sąjungos taisyklių, jau sumažino keletą 2018 finansinių tarpinių išmokų arba sustabdė jų mokėjimą. Šiuo sprendimu Komisija turėtų atsižvelgti į tokias sumas, kurios buvo sumažintos arba kurių mokėjimas buvo sustabdytas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį, kad būtų išvengta netinkamų ar ne laiku atliekamų mokėjimų arba kompensacijų, kurioms vėliau galėtų būtų taikoma finansinė pataisa;

(12)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsniu, šis sprendimas neturėtų daryti poveikio galimiems vėlesniems sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinamos valstybių narių mokėjimo agentūrų, išskyrus 2 straipsnyje nurodytas mokėjimo agentūras, 2018 finansinių metų sąskaitos, susijusios su išlaidomis, kurias 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu finansuoja Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

Pagal kiekvieną kaimo plėtros programą laikantis šio sprendimo iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba joms mokėtinos sumos nustatytos I priede.

2 straipsnis

II priede nurodytų valstybių narių mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitoms, susijusioms su kaimo plėtros programų išlaidomis, kurias 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu finansuoja EŽŪFKP, šis sprendimas netaikomas – joms bus taikomas vėlesnis sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo.

3 straipsnis

Valstybių narių mokėtinos sumos, susidariusios taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, nurodytos šio sprendimo III priede.

4 straipsnis

Šiuo sprendimu nedaroma poveikio būsimiems atitikties patvirtinimo sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 22 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).


I PRIEDAS

2018 FINANSINIAIS METAIS PAGAL KAIMO PLĖTROS PROGRAMAS PATVIRTINTOS EŽŪFKP IŠLAIDOS

PAGAL KIEKVIENĄ PROGRAMĄ IŠ VALSTYBĖS NARĖS SUSIGRĄŽINTINA ARBA JAI MOKĖTINA SUMA

Patvirtintos programos, kurių EŽŪFKP 2014–2020 m. išlaidos deklaruotos

(Eurais)

VN

CCI

2018 m. išlaidos

Pataisos

Iš viso

Vienkartinės sumos

Už 2018 finansinius metus patvirtinta priimta suma

Už finansinius metus valstybei narei grąžinta tarpinių išmokų suma

Iš valstybės narės susigrąžintina (-) arba jai mokėtina (+) suma

 

 

i

ii

iii = i + ii

iv

v = iii - iv

vi

vii = v - vi

AT

2014AT06RDNP001

522 020 035,12

0,00

522 020 035,12

0,00

522 020 035,12

512 890 738,99

9 129 296,13

BE

2014BE06RDRP001

38 520 111,32

0,00

38 520 111,32

0,00

38 520 111,32

38 520 095,94

15,38

BE

2014BE06RDRP002

30 294 877,02

0,00

30 294 877,02

0,00

30 294 877,02

30 319 674,43

– 24 797,41

BG

2014BG06RDNP001

205 686 970,07

0,00

205 686 970,07

0,00

205 686 970,07

206 442 232,26

– 755 262,19

CY

2014CY06RDNP001

14 520 014,26

0,00

14 520 014,26

0,00

14 520 014,26

14 520 014,26

0,00

CZ

2014CZ06RDNP001

323 611 581,76

0,00

323 611 581,76

0,00

323 611 581,76

323 613 468,79

– 1 887,03

DE

2014DE06RDRN001

676 761,19

0,00

676 761,19

0,00

676 761,19

676 761,19

0,00

DE

2014DE06RDRP003

85 593 723,78

0,00

85 593 723,78

0,00

85 593 723,78

85 594 307,99

– 584,21

DE

2014DE06RDRP004

192 663 260,91

0,00

192 663 260,91

0,00

192 663 260,91

192 663 260,91

0,00

DE

2014DE06RDRP007

107 756 134,37

0,00

107 756 134,37

0,00

107 756 134,37

107 756 187,14

– 52,77

DE

2014DE06RDRP010

37 547 775,80

0,00

37 547 775,80

0,00

37 547 775,80

37 547 775,80

0,00

DE

2014DE06RDRP011

106 103 576,84

0,00

106 103 576,84

0,00

106 103 576,84

106 103 576,84

0,00

DE

2014DE06RDRP012

159 980 251,69

0,00

159 980 251,69

0,00

159 980 251,69

159 980 251,69

0,00

DE

2014DE06RDRP015

74 846 524,24

0,00

74 846 524,24

0,00

74 846 524,24

74 863 576,45

– 17 052,21

DE

2014DE06RDRP017

28 525 458,51

0,00

28 525 458,51

0,00

28 525 458,51

28 525 458,51

0,00

DE

2014DE06RDRP018

5 712 422,22

0,00

5 712 422,22

0,00

5 712 422,22

5 712 422,22

0,00

DE

2014DE06RDRP019

96 236 434,91

0,00

96 236 434,91

0,00

96 236 434,91

96 236 434,91

0,00

DE

2014DE06RDRP020

82 615 965,52

0,00

82 615 965,52

0,00

82 615 965,52

82 615 967,05

– 1,53

DE

2014DE06RDRP021

50 602 977,48

0,00

50 602 977,48

0,00

50 602 977,48

50 602 995,25

– 17,77

DE

2014DE06RDRP023

88 724 913,44

0,00

88 724 913,44

0,00

88 724 913,44

88 789 431,82

– 64 518,38

DK

2014DK06RDNP001

88 173 489,16

0,00

88 173 489,16

0,00

88 173 489,16

90 286 808,00

– 2 113 318,84

EE

2014EE06RDNP001

128 116 444,94

0,00

128 116 444,94

0,00

128 116 444,94

128 116 573,13

– 128,19

ES

2014ES06RDNP001

17 496 370,85

0,00

17 496 370,85

0,00

17 496 370,85

17 496 370,83

0,02

ES

2014ES06RDRP001

159 160 971,25

0,00

159 160 971,25

0,00

159 160 971,25

159 160 882,11

89,14

ES

2014ES06RDRP002

59 746 787,83

0,00

59 746 787,83

0,00

59 746 787,83

59 746 781,59

6,24

ES

2014ES06RDRP003

29 251 334,24

0,00

29 251 334,24

0,00

29 251 334,24

29 257 571,77

– 6 237,53

ES

2014ES06RDRP004

11 807 069,47

0,00

11 807 069,47

0,00

11 807 069,47

11 826 785,09

– 19 715,62

ES

2014ES06RDRP005

27 976 434,37

0,00

27 976 434,37

0,00

27 976 434,37

27 976 434,38

– 0,01

ES

2014ES06RDRP006

14 557 450,46

0,00

14 557 450,46

0,00

14 557 450,46

14 557 451,27

– 0,81

ES

2014ES06RDRP007

113 236 476,41

0,00

113 236 476,41

0,00

113 236 476,41

113 221 366,35

15 110,06

ES

2014ES06RDRP008

97 338 070,90

0,00

97 338 070,90

0,00

97 338 070,90

97 335 793,72

2 277,18

ES

2014ES06RDRP009

43 693 511,34

0,00

43 693 511,34

0,00

43 693 511,34

43 693 511,02

0,32

ES

2014ES06RDRP010

89 910 498,20

0,00

89 910 498,20

0,00

89 910 498,20

89 910 463,71

34,49

ES

2014ES06RDRP011

131 571 942,91

0,00

131 571 942,91

0,00

131 571 942,91

131 571 922,68

20,23

ES

2014ES06RDRP012

4 328 278,65

0,00

4 328 278,65

0,00

4 328 278,65

4 328 277,55

1,10

ES

2014ES06RDRP013

31 330 225,16

0,00

31 330 225,16

0,00

31 330 225,16

31 330 220,23

4,93

ES

2014ES06RDRP015

17 357 722,06

0,00

17 357 722,06

0,00

17 357 722,06

17 357 732,12

– 10,06

ES

2014ES06RDRP016

9 152 786,14

0,00

9 152 786,14

0,00

9 152 786,14

9 152 782,54

3,60

ES

2014ES06RDRP017

23 179 771,16

0,00

23 179 771,16

0,00

23 179 771,16

23 179 771,15

0,01

FI

2014FI06RDRP001

348 074 461,43

0,00

348 074 461,43

0,00

348 074 461,43

348 076 443,41

– 1 981,98

FI

2014FI06RDRP002

3 711 545,03

0,00

3 711 545,03

0,00

3 711 545,03

3 711 545,03

0,00

FR

2014FR06RDNP001

197 685 587,50

0,00

197 685 587,50

0,00

197 685 587,50

197 685 587,50

0,00

FR

2014FR06RDRN001

1 833 799,23

0,00

1 833 799,23

0,00

1 833 799,23

1 833 799,23

0,00

FR

2014FR06RDRP001

24 153 447,95

0,00

24 153 447,95

0,00

24 153 447,95

24 153 456,07

– 8,12

FR

2014FR06RDRP002

6 561 044,21

0,00

6 561 044,21

0,00

6 561 044,21

6 561 044,19

0,02

FR

2014FR06RDRP003

5 760 322,88

0,00

5 760 322,88

0,00

5 760 322,88

5 760 322,88

0,00

FR

2014FR06RDRP004

37 876 388,14

0,00

37 876 388,14

0,00

37 876 388,14

37 876 380,02

8,12

FR

2014FR06RDRP006

4 879 050,25

0,00

4 879 050,25

0,00

4 879 050,25

4 879 050,25

0,00

FR

2014FR06RDRP011

7 620 346,22

0,00

7 620 346,22

0,00

7 620 346,22

7 620 346,23

– 0,01

FR

2014FR06RDRP021

22 926 000,33

0,00

22 926 000,33

0,00

22 926 000,33

22 926 000,32

0,01

FR

2014FR06RDRP022

8 204 484,56

0,00

8 204 484,56

0,00

8 204 484,56

8 204 484,58

– 0,02

FR

2014FR06RDRP023

8 862 307,25

0,00

8 862 307,25

0,00

8 862 307,25

8 862 307,25

0,00

FR

2014FR06RDRP024

48 604 047,72

0,00

48 604 047,72

0,00

48 604 047,72

48 604 047,72

0,00

FR

2014FR06RDRP025

44 564 654,55

0,00

44 564 654,55

0,00

44 564 654,55

44 564 654,56

– 0,01

FR

2014FR06RDRP026

79 594 052,61

0,00

79 594 052,61

0,00

79 594 052,61

79 594 052,60

0,01

FR

2014FR06RDRP031

12 002 300,22

0,00

12 002 300,22

0,00

12 002 300,22

12 002 300,22

0,00

FR

2014FR06RDRP041

41 062 964,63

0,00

41 062 964,63

0,00

41 062 964,63

41 062 964,64

– 0,01

FR

2014FR06RDRP042

12 973 287,27

0,00

12 973 287,27

0,00

12 973 287,27

12 973 287,25

0,02

FR

2014FR06RDRP043

60 350 115,32

0,00

60 350 115,32

0,00

60 350 115,32

60 350 115,31

0,01

FR

2014FR06RDRP052

65 791 635,41

0,00

65 791 635,41

0,00

65 791 635,41

65 791 635,39

0,02

FR

2014FR06RDRP053

59 541 153,53

0,00

59 541 153,53

0,00

59 541 153,53

59 541 153,54

– 0,01

FR

2014FR06RDRP054

60 363 799,95

0,00

60 363 799,95

0,00

60 363 799,95

60 363 799,96

– 0,01

FR

2014FR06RDRP072

84 473 332,28

0,00

84 473 332,28

0,00

84 473 332,28

84 473 332,28

0,00

FR

2014FR06RDRP073

213 889 042,17

0,00

213 889 042,17

0,00

213 889 042,17

213 889 042,15

0,02

FR

2014FR06RDRP074

88 417 755,10

0,00

88 417 755,10

0,00

88 417 755,10

88 417 755,09

0,01

FR

2014FR06RDRP082

150 503 849,61

0,00

150 503 849,61

0,00

150 503 849,61

150 503 849,60

0,01

FR

2014FR06RDRP083

174 012 973,41

0,00

174 012 973,41

0,00

174 012 973,41

174 012 973,41

0,00

FR

2014FR06RDRP091

89 559 508,54

0,00

89 559 508,54

0,00

89 559 508,54

89 559 508,48

0,06

FR

2014FR06RDRP093

78 272 207,24

0,00

78 272 207,24

0,00

78 272 207,24

78 272 207,23

0,01

EL

2014GR06RDNP001

579 944 680,26

0,00

579 944 680,26

0,00

579 944 680,26

579 944 679,97

0,29

HR

2014HR06RDNP001

206 317 522,64

0,00

206 317 522,64

0,00

206 317 522,64

206 367 510,78

– 49 988,14

HU

2014HU06RDNP001

385 929 543,71

0,00

385 929 543,71

0,00

385 929 543,71

385 929 564,57

– 20,86

IE

2014IE06RDNP001

318 665 239,75

0,00

318 665 239,75

0,00

318 665 239,75

318 693 515,27

– 28 275,52

IT

2014IT06RDNP001

112 491 724,71

0,00

112 491 724,71

0,00

112 491 724,71

112 491 671,79

52,92

IT

2014IT06RDRN001

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

IT

2014IT06RDRP001

10 085 080,90

0,00

10 085 080,90

0,00

10 085 080,90

10 086 920,19

– 1 839,29

IT

2014IT06RDRP002

31 172 695,15

0,00

31 172 695,15

0,00

31 172 695,15

31 173 334,82

– 639,67

IT

2014IT06RDRP003

55 799 478,01

0,00

55 799 478,01

0,00

55 799 478,01

55 716 038,08

83 439,93

IT

2014IT06RDRP004

14 395 930,94

0,00

14 395 930,94

0,00

14 395 930,94

14 395 931,16

– 0,22

IT

2014IT06RDRP005

37 431 739,83

0,00

37 431 739,83

0,00

37 431 739,83

37 432 438,25

– 698,42

IT

2014IT06RDRP006

7 876 005,89

0,00

7 876 005,89

0,00

7 876 005,89

7 876 005,97

– 0,08

IT

2014IT06RDRP007

41 819 104,69

0,00

41 819 104,69

0,00

41 819 104,69

41 823 648,02

– 4 543,33

IT

2014IT06RDRP008

16 380 168,96

0,00

16 380 168,96

0,00

16 380 168,96

16 380 168,83

0,13

IT

2014IT06RDRP009

63 175 360,10

0,00

63 175 360,10

0,00

63 175 360,10

63 175 359,91

0,19

IT

2014IT06RDRP010

39 645 804,71

0,00

39 645 804,71

0,00

39 645 804,71

39 645 804,22

0,49

IT

2014IT06RDRP011

16 604 563,71

0,00

16 604 563,71

0,00

16 604 563,71

16 604 563,76

– 0,05

IT

2014IT06RDRP012

35 345 143,27

0,00

35 345 143,27

0,00

35 345 143,27

35 354 956,27

– 9 813,00

IT

2014IT06RDRP013

9 687 512,97

0,00

9 687 512,97

0,00

9 687 512,97

9 687 512,88

0,09

IT

2014IT06RDRP014

63 566 185,57

0,00

63 566 185,57

0,00

63 566 185,57

63 566 205,10

– 19,53

IT

2014IT06RDRP015

14 815 565,50

0,00

14 815 565,50

0,00

14 815 565,50

14 815 565,50

0,00

IT

2014IT06RDRP016

64 784 415,43

0,00

64 784 415,43

0,00

64 784 415,43

64 785 375,84

– 960,41

IT

2014IT06RDRP017

29 206 933,27

0,00

29 206 933,27

0,00

29 206 933,27

29 206 933,08

0,19

IT

2014IT06RDRP018

91 232 709,95

0,00

91 232 709,95

0,00

91 232 709,95

91 232 707,48

2,47

IT

2014IT06RDRP019

127 792 613,65

0,00

127 792 613,65

0,00

127 792 613,65

127 792 612,64

1,01

IT

2014IT06RDRP020

61 337 381,19

0,00

61 337 381,19

0,00

61 337 381,19

61 420 145,93

– 82 764,74

IT

2014IT06RDRP021

101 184 836,76

0,00

101 184 836,76

0,00

101 184 836,76

101 185 876,24

– 1 039,48

LT

2014LT06RDNP001

217 968 916,81

0,00

217 968 916,81

0,00

217 968 916,81

217 968 915,16

1,65

LU

2014LU06RDNP001

14 421 021,16

0,00

14 421 021,16

0,00

14 421 021,16

14 423 917,80

– 2 896,64

LV

2014LV06RDNP001

192 664 100,71

0,00

192 664 100,71

0,00

192 664 100,71

192 664 100,71

0,00

MT

2014MT06RDNP001

9 391 258,52

0,00

9 391 258,52

0,00

9 391 258,52

9 391 233,59

24,93

NL

2014NL06RDNP001

78 454 999,06

0,00

78 454 999,06

0,00

78 454 999,06

78 872 015,79

– 417 016,73

PL

2014PL06RDNP001

944 566 130,00

0,00

944 566 130,00

0,00

944 566 130,00

944 571 175,78

– 5 045,78

PT

2014PT06RDRP001

42 549 866,78

0,00

42 549 866,78

0,00

42 549 866,78

42 549 858,14

8,64

PT

2014PT06RDRP002

440 013 783,91

0,00

440 013 783,91

0,00

440 013 783,91

440 007 910,96

5 872,95

PT

2014PT06RDRP003

20 033 947,26

0,00

20 033 947,26

0,00

20 033 947,26

20 033 941,68

5,58

RO

2014RO06RDNP001

1 151 317 715,84

– 5 183 398,75

1 146 134 317,09

0,00

1 146 134 317,09

1 146 256 355,04

– 122 037,95

SE

2014SE06RDNP001

195 643 074,19

0,00

195 643 074,19

0,00

195 643 074,19

195 664 681,71

– 21 607,52

SI

2014SI06RDNP001

111 078 221,00

0,00

111 078 221,00

0,00

111 078 221,00

111 078 257,04

– 36,04

SK

2014SK06RDNP001

200 198 632,37

0,00

200 198 632,37

0,00

200 198 632,37

200 196 935,13

1 697,24


II PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS

2018 FINANSINIAI METAI. EŽŪFKP

Mokėjimo agentūrų ir programų, kurių sąskaitos atskirtos ir kurioms bus taikomas kitas sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo, sąrašas

Valstybė narė

Mokėjimo agentūra

Programa

ES

„Departamento de Desarrollo Rural, Medio Ambiente y Administración Local del Gobierno de Navarra“

2014ES06RDRP014

FR

„Office du Développement Agricole et Rural de Corse“

2014FR06RDRP094


III PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS

2018 FINANSINIAI METAI. EŽŪFKP

Pataisos pagal Reglamento (ES) 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį (*1)

 

 

Su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu susijusios pataisos

Su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu susijusios pataisos

Valstybė narė

Valiuta

Nacionaline valiuta

Eurais

Nacionaline valiuta

Eurais

AT

EUR

BE

EUR

651,26

BG

BGN

443 050,55

CY

EUR

CZ

CZK

838 197,75

DE

EUR

287 200,70

DK

DKK

721 265,67

EE

EUR

148 651,02

ES (*1)

EUR

992 954,85

FI

EUR

34 956,43

FR (*1)

EUR

728,90

1 877 775,76

EL

EUR

480 848,59

HR

HRK

HU

HUF

582 882 245,00

IE

EUR

364,95

409 240,92

IT

EUR

422 224,89

LT

EUR

56 868,65

LU

EUR

LV

EUR

34 361,54

MT

EUR

14 557,28

NL

EUR

6 180,20

PL

PLN

1 961 962,42

PT

EUR

1 226 109,23

RO

RON

664 129,21

SE

SEK

151 557,03

SI

EUR

25 660,59

SK

EUR

309 851,55


(*1)  Mokėjimo agentūrų, kurių sąskaitos yra atskirtos, atžvilgiu sumažinimas, kaip nustatyta 54 straipsnio 2 dalyje, taikomas tada, kai sąskaitas pasiūloma patvirtinti.


28.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/115


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/874

2019 m. gegužės 22 d.

dėl valstybių narių mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3820)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 51 straipsnį,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija, audito nuomonė dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, taip pat sertifikavimo įstaigų parengtos ataskaitos, turi patvirtinti to reglamento 7 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, gegužės 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 39 straipsnį žemės ūkio finansiniai metai prasideda N-1 metų spalio 16 d., o baigiasi N metų spalio 15 d. Tvirtinant 2018 finansinių metų sąskaitas turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių išlaidas, patirtas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d., kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (2) 11 straipsnio 1 dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 33 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, remiantis to reglamento 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo, iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos turi būti nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų mėnesines išmokas iš tų metų pripažintų išlaidų pagal 33 straipsnio 1 dalį. Komisija tą sumą turi išskaičiuoti iš mėnesinės išmokos, susijusios su antrojo mėnesio po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo priėmimo išlaidomis, arba ją prie tos išmokos pridėti;

(4)

Komisija patikrino valstybių narių pateiktą informaciją ir iki 2019 m. balandžio 30 d. joms pranešė apie patikrų rezultatus bei būtinus pakeitimus;

(5)

Komisija, remdamasi metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir prie jų pridėtais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl visų susijusių mokėjimo agentūrų pateiktų metinių finansinių ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo;

(6)

remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (3) 5 straipsnio 5 dalimi, sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo turi būti atsižvelgiama į visus terminų nesilaikymo rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atvejus. Tam tikros kai kurių valstybių narių per pirmiau minėtus 2018 m. mėnesius deklaruotos išlaidos buvo patirtos pasibaigus nustatytiems terminams. Todėl šiame sprendime turėtų būti nustatyti atitinkami sumažinimai;

(7)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsniu Komisija dėl viršutinių finansinių ribų ar mokėjimo terminų nesilaikymo arba kontrolės sistemos trūkumų jau sumažino keletą 2018 finansinių metų mėnesinių išmokų arba sustabdė jų mokėjimą. Šiuo sprendimu Komisija turėtų atsižvelgti į tokias sumas, kurios buvo sumažintos arba kurių mokėjimas buvo sustabdytas, kad būtų išvengta netinkamų ar ne laiku atliekamų mokėjimų arba kompensacijų, kurioms vėliau galėtų būtų taikoma finansinė pataisa. Šios sumos prireikus gali būti svarstomos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje nustatytos atitikties patvirtinimo procedūros;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, jei neteisėtai išmokėtos sumos nesusigrąžinamos per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 50 % finansinių neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti atitinkamai valstybei narei. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės prie Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 29 straipsnį siunčiamų metinių ataskaitų pridėtų patvirtintą lentelę, joje nurodydamos sumas, kurias jos turi sumokėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį. Valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie susigrąžintinas sumas taikymo taisyklės nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 908/2014. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 II priede pateikiamas lentelės, kuria valstybės narės turi naudotis teikdamos informaciją apie susigrąžintinas sumas, pavyzdys. Komisija, remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, turėtų nuspręsti dėl atitinkamai daugiau kaip prieš ketverius arba aštuonerius metus neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo finansinių pasekmių;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 3 dalį valstybės narės dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti neteisėtai išmokėtų sumų. Toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei jau patirtų ir numatomų išlaidų suma viršija sumą, kuri turi būti susigrąžinta, arba jei susigrąžinimas neįmanomas dėl skolininko arba už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinę teisę. Jei toks sprendimas priimamas per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 100 % finansinių nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti Sąjungos biudžetui. Sumos, kurių valstybė narė nusprendė nesusigrąžinti, ir tokio jos sprendimo priežastys nurodomos suvestinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje kartu su to reglamento 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iv papunkčiu. Todėl tokios sumos neturėtų būti susigrąžinamos iš atitinkamų valstybių narių, o padengiamos iš Sąjungos biudžeto;

(10)

I priedo e skiltyje nurodytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį sumažintos sumos yra susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF). II priede nurodytos valstybių narių mokėtinos sumos, susidariusios taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį laikinajai kaimo plėtros priemonei (LKPP), finansuojamai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) (4) lėšų;

(11)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsniu, šis sprendimas neturėtų daryti poveikio galimiems vėlesniems sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinamos valstybių narių mokėjimo agentūrų 2018 finansinių metų sąskaitos, susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis.

Pagal šį sprendimą iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba joms mokėtinos sumos, įskaitant sumas, susidariusias taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, yra nurodytos šio sprendimo I ir II prieduose.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu nedaroma poveikio būsimiems atitikties patvirtinimo sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 22 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

(3)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).

(4)  2004 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 27/2004, nustatantis pereinamąsias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 taikymo taisykles dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos kaimo plėtros priemonių finansavimo iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus (OL L 5, 2004 1 9, p. 36).


I PRIEDAS

MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS

2018 FINANSINIAI METAI

Iš valstybės narės susigrąžintina arba jai mokėtina suma

VN

 

2018 m. išlaidos (asignuotosios pajamos), patirtos mokėjimo agentūrų, kurių sąskaitos

Iš viso a + b

Sumažinimai ir sustabdymai visais finansiniais metais (1)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį mokėtina suma

Iš viso, įskaitant sumažinimus ir sustabdymus

Už finansinius metus valstybei narei išmokėtos sumos

Iš valstybės narės susigrąžintina (–) arba jai mokėtina (+) suma (2)

patvirtintos

atskirtos

= metinėje deklaracijoje nurodytos išlaidos (asignuotosios pajamos)

= visos mėnesinėse deklaracijose nurodytos išlaidos (asignuotosios pajamos)

 

 

a

b

c=a+b

d

e

f=c+d+e

g

h=f-g

AT

EUR

716 420 978,95

0,00

716 420 978,95

– 37 170,38

0,00

716 383 808,57

715 609 830,36

773 978,21

BE

EUR

601 303 115,40

0,00

601 303 115,40

– 114 596,75

– 1 626,78

601 186 891,87

601 394 318,15

– 207 426,28

BG

BGN

0,00

0,00

0,00

0,00

– 1 063 919,18

– 1 063 919,18

0,00

– 1 063 919,18

BG

EUR

807 146 800,18

0,00

807 146 800,18

– 334 145,99

0,00

806 812 654,19

807 673 988,10

– 861 333,91

CY

EUR

56 393 523,10

0,00

56 393 523,10

0,00

0,00

56 393 523,10

56 387 865,72

5 657,38

CZ

CZK

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

CZ

EUR

838 161 503,79

0,00

838 161 503,79

0,00

0,00

838 161 503,79

838 147 041,76

14 462,03

DE

EUR

4 985 090 101,50

0,00

4 985 090 101,50

0,00

– 33 688,08

4 985 056 413,42

4 985 034 668,19

21 745,23

DK

DKK

0,00

0,00

0,00

0,00

– 125 077,44

– 125 077,44

0,00

– 125 077,44

DK

EUR

840 515 032,68

0,00

840 515 032,68

– 26 565,01

0,00

840 488 467,67

840 392 409,55

96 058,12

EE

EUR

125 125 241,18

0,00

125 125 241,18

0,00

0,00

125 125 241,18

125 117 498,73

7 742,45

ES

EUR

5 470 755 305,48

0,00

5 470 755 305,48

– 2 766 915,88

– 621 928,73

5 467 366 460,87

5 466 953 232,06

413 228,81

FI

EUR

528 528 562,98

0,00

528 528 562,98

– 161 352,27

– 28 687,91

528 338 522,80

528 456 887,44

– 118 364,64

FR

EUR

7 648 093 429,39

0,00

7 648 093 429,39

– 6 120 649,32

– 460 572,15

7 641 512 207,92

7 656 033 220,25

– 14 521 012,33

EL

EUR

2 011 103 975,47

0,00

2 011 103 975,47

– 3 028 436,21

– 1 638 086,99

2 006 437 452,27

2 008 075 711,50

– 1 638 259,23

HR

HRK

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

HR

EUR

247 188 806,71

0,00

247 188 806,71

– 6 040,18

0,00

247 182 766,53

247 212 246,42

– 29 479,89

HU

HUF

0,00

0,00

0,00

0,00

– 135 165 891,00

– 135 165 891,00

0,00

– 135 165 891,00

HU

EUR

1 295 635 431,84

0,00

1 295 635 431,84

– 6 020 231,35

0,00

1 289 615 200,49

1 289 615 200,46

0,03

IE

EUR

1 223 596 530,54

0,00

1 223 596 530,54

– 62 608,10