PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1300/2014 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

2 skyriaus 2.3 skirsnyje po pirmo sakinio įrašoma ši pastraipa: „ Prieinamumo duomenys Prieinamumo duomenys – su keleivinių geležinkelio stočių prieinamumu susijusi informacija (keleivinių geležinkelio stočių savybių ir įrangos apibūdinimas), kurią būtina rinkti, tvarkyti ir ja keistis. Kai tinkama, tas apibūdinimas papildomas informacija apie stočių atitikties šiai TSS būklę.“

2)

7 skyriaus 7.2 skirsnio 7.2.1 punktas papildomas šiais papunkčiais: „7.2.1.1.   Inventorinis aprašas. Infrastruktūra 7.2.1.1.1.   Funkcinė ir techninė architektūra Inventorinio aprašo funkcijas sudaro: 1. esamų prieinamumo kliūčių nustatymas; 2. praktinės informacijos teikimas naudotojams; 3. prieinamumo pažangos stebėjimas ir vertinimas. Keitimosi prieinamumo duomenimis struktūra numatyta Reglamente (ES) Nr. 454/2011 (telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio TSS). Prieinamumo duomenų formatui ir keitimuisi jais taikomi standartai: 1. CEN/TS 16614–1:2014. Viešasis transportas. Tinklo ir tvarkaraščio duomenų mainai (NeTEx). 1 dalis. Viešojo transporto tinklo topologijos duomenų mainų formatas. 2014 05 14; 2. EN 12896–1:2016. Viešasis transportas. Pamatinių duomenų modelis. Bendrosios sąvokos („Transmodel“). Konkrečiam tikslui skirtas suderintas specialus „Transmodel“ profilis, kaip numatyta O priedėlio 1 rodyklėje nurodytuose techniniuose dokumentuose. 7.2.1.1.2.   Prieinamumo duomenų įvedimo ir savarankiško vertinimo taisyklės Prieinamumo duomenų įvedimo ir savarankiško vertinimo taisyklės: 1. su turtu susijusius prieinamumo duomenis renkantys subjektai neprivalo būti nesusiję su kasdieniu to turto valdymu; 2. kai prieinamumo duomenys pirmą kartą renkami įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo reglamentui (ES) 2019/772 (*1), stočių atitikties šiai TSS būklė apraše gali būti nurodoma kaip „neįvertinta“; 3. jei atliekamas geležinkelio stoties ar jos elementų tobulinimas, atnaujinimas ar bet kokie pagal nacionalinį šios TSS įgyvendinimo planą numatyti darbai, atitinkami prieinamumo duomenys, įskaitant, kai tinkama, atitikties šiai TSS būklę, atnaujinami; 4. atitikties šiai TSS būklė gali būti atnaujinta remiantis tarpinės posistemio patikros deklaracija, kaip aprašyta šios TSS 6.2.4 punkte; 5. įrangos tinkamumo naudoti būklės inventorizuoti nereikia. Komisijai turi būti užtikrinta galimybė naudotis duomenų rinkimo priemone, kurios veikimo režimai aprašyti techniniuose dokumentuose, nurodytuose O priedėlio 2 rodyklėje. Tais atvejais, kai struktūriniai prieinamumo duomenys yra ir juos galima konvertuoti į suderintą profilį, gali būti perduodami šie konvertuoti duomenys. Esamų prieinamumo duomenų konvertavimo metodika ir jų perdavimo ryšio protokolas pateikiami O priedėlio 3 rodyklėje nurodytuose techniniuose dokumentuose. 7.2.1.1.3.   Peržiūros taisyklės Iš Europos geležinkelio stočių prieinamumo duomenų bazės: 1. visuomenė gali susipažinti su informacija viešoje interneto svetainėje, kurios prieglobą teikia Europos Sąjungos geležinkelių agentūra; 2. registruotos nacionalinės institucijos gali gauti visus tai valstybei narei svarbius prieinamumo duomenis; 3. Komisija ir Agentūra gali gauti visus prieinamumo duomenis. Europos geležinkelio stočių prieinamumo duomenų bazė, kurios prieglobą teikia Agentūra, su kita duomenų baze (-ėmis) nesiejama. 7.2.1.1.4.   Naudotojų atsiliepimų tvarkymo taisyklės Naudotojų atsiliepimai gali būti: 1. organizacijų atsiliepimai (vartotojų asociacijų, taip pat neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų): gali būti naudojamos esamos struktūros, jei jose dalyvauja neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų organizacijų atstovai ir jei padėtis atspindima tinkamu lygmeniu, nebūtinai nacionaliniu. Naudotojų atsiliepimų teikimo tvarka organizuojama taip, kad tos organizacijos galėtų dalyvauti vienodomis sąlygomis; 2. individualūs atsiliepimai: interneto svetainės lankytojams užtikrinama galimybė pranešti apie neteisingus konkrečios geležinkelio stoties prieinamumo duomenis ir gauti patvirtinimą, kad jų pastaba buvo gauta. Abiem atvejais už duomenų rinkimą, tvarkymą ir keitimąsi jais atsakingas subjektas (-ai) tinkamai atsižvelgia į naudotojų atsiliepimus.“ (*1)   2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/772, kuriuo dėl inventorinio aprašo, daromo siekiant nustatyti prieinamumo kliūtis, teikti informaciją naudotojams ir stebėti bei vertinti prieinamumo pažangą, iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 (OL L 139 I, 2019 5 27, p. 1).“ "

3)

Pridedamas šis priedėlis: „O priedėlis Techninių dokumentų sąrašas Rodyklės Nr. Pavadinimas 1. Suderintas specialus tinklo ir tvarkaraščio duomenų mainų (NeTEx) profilis, naudojamas stotims apibūdinti 2. Duomenų rinkimo priemonės veikimo režimai 3. Esamų prieinamumo duomenų konvertavimo metodika, įskaitant išorinės sąsajos ir ryšio protokolo aprašą.

---

(*1)   2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/772, kuriuo dėl inventorinio aprašo, daromo siekiant nustatyti prieinamumo kliūtis, teikti informaciją naudotojams ir stebėti bei vertinti prieinamumo pažangą, iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 (OL L 139 I, 2019 5 27, p. 1).“ “

PRIEDAS

TURINYS

1.

Įvadas

12

1.1.

Techninė taikymo sritis

12

1.2.

Geografinė taikymo sritis

12

1.3.

Šio reglamento turinys

12

2.

Taikymo srities aprašymas

12

2.1.

Darbuotojai ir traukiniai

12

2.2.

Principai

13

2.3.

Taikomumas esamoms TSS neatitinkančioms transporto priemonėms ir infrastruktūrai

13

3.

Esminiai reikalavimai

13

3.1.

Esminių reikalavimų laikymasis

13

3.2.

Esminių reikalavimų apžvalga

13

4.

Posistemio charakteristikos

16

4.1.

Įvadas

16

4.2.

Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

16

4.2.1.

Su darbuotojais susiję reikalavimai

17

4.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

17

4.2.1.2.

Mašinistams skirti dokumentai

17

4.2.1.2.1.

Mašinisto taisyklių sąvadas

17

4.2.1.2.2.

Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

18

4.2.1.2.2.1.

Maršruto vadovo parengimas

18

4.2.1.2.2.2.

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimai

19

4.2.1.2.2.3.

Mašinisto informavimas realiuoju laiku

19

4.2.1.2.3.

Tvarkaraščiai

19

4.2.1.2.4.

Riedmenys

19

4.2.1.3.

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

19

4.2.1.4.

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

19

4.2.1.5.

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

20

4.2.2.

Su traukiniais susiję reikalavimai

20

4.2.2.1.

Traukinio matomumas

20

4.2.2.1.1.

Bendrasis reikalavimas

20

4.2.2.1.2.

Priekis

20

4.2.2.1.3.

Galas

21

4.2.2.1.3.1.

Keleiviniai traukiniai

21

4.2.2.1.3.2.

Prekiniai traukiniai

21

4.2.2.2.

Traukinio girdimumas

22

4.2.2.2.1.

Bendrasis reikalavimas

22

4.2.2.2.2.

Valdymas

22

4.2.2.3.

Transporto priemonės identifikavimas

23

4.2.2.4.

Keleivių ir krovinio sauga

23

4.2.2.4.1.

Krovinio sauga

23

4.2.2.4.2.

Keleivių sauga

23

4.2.2.5.

Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis

23

4.2.2.5.1.

Maršruto suderinamumas

23

4.2.2.5.2.

Traukinio formavimas

24

4.2.2.6.

Traukinio stabdymas

25

4.2.2.6.1.

Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

25

4.2.2.6.2.

Stabdymo charakteristikos ir didžiausias leidžiamas greitis

25

4.2.2.7.

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

26

4.2.2.7.1.

Bendrasis reikalavimas

26

4.2.2.7.2.

Išankstinė išvykimo informacija

26

4.2.2.8.

Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai

26

4.2.2.9.

Mašinisto budrumas

27

4.2.3.

Su traukinių eismu susiję reikalavimai

27

4.2.3.1.

Traukinio planavimas

27

4.2.3.2.

Traukinių identifikavimas

27

4.2.3.2.1.

Traukinio numerio formatas

27

4.2.3.3.

Traukinio išvykimas

27

4.2.3.3.1.

Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

27

4.2.3.3.2.

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio eksploatacinę būklę

27

4.2.3.4.

Eismo valdymas

27

4.2.3.4.1.

Bendrieji reikalavimai

27

4.2.3.4.2.

Pranešimas apie traukinį

28

4.2.3.4.2.1.

Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant traukinio buvimo vietą, ir numatomas perdavimo laikas.

28

4.2.3.4.3.

Pavojingieji kroviniai

28

4.2.3.4.4.

Kokybės valdymas

29

4.2.3.5.

Duomenų registravimas

29

4.2.3.5.1.

Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

29

4.2.3.5.2.

Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

29

4.2.3.6.

Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis

30

4.2.3.6.1.

Kitų naudotojų informavimas

30

4.2.3.6.2.

Traukinių mašinistų informavimas

30

4.2.3.6.3.

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

30

4.2.3.7.

Avarinės situacijos valdymas

30

4.2.3.8.

Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

31

4.3.

Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos

31

4.3.1.

Sąsajos su Infrastruktūros TSS

31

4.3.2.

Sąsajos su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

32

4.3.3.

Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS

32

4.3.3.1.

Sąsajos su Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS

32

4.3.3.2.

Sąsajos su Prekinių vagonų TSS.

33

4.3.4.

Sąsajos su Energijos TSS.

34

4.3.5.

Sąsajos su Geležinkelio tunelių saugos TSS

34

4.3.6.

Sąsajos su Triukšmo TSS

34

4.3.7.

Sąsajos su Reglamentu (ES) Nr. 1300/2014 – Prieinamumo riboto judumo asmenims TSS

35

4.4.

Eksploatavimo taisyklės

35

4.4.1.

Europos Sąjungos geležinkelių sistemos veiklos principai ir taisyklės

35

4.4.2.

Nacionalinės taisyklės

35

4.4.3.

Priimtinos atitikties užtikrinimo priemonės

35

4.4.4.

Perėjimas nuo nacionalinių taisyklių taikymo prie šio reglamento įgyvendinimo

36

4.5.

Techninės priežiūros taisyklės

36

4.6.

Profesinė kvalifikacija

36

4.6.1.

Profesinė kvalifikacija

36

4.6.2.

Kalbos mokėjimas

36

4.6.2.1.

Principai

36

4.6.2.2.

Žinių lygis

36

4.6.3.

Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

37

4.6.3.1.

Pagrindiniai elementai

37

4.6.3.2.

Mokymo poreikių analizė ir atnaujinimas

37

4.6.4.

Pagalbiniai darbuotojai

37

4.7.

Sveikatos ir saugos sąlygos

37

4.7.1.

Įvadas

37

4.7.2.

Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

38

4.7.2.1.

Prieš paskyrimą

38

4.7.2.1.1.

Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

38

4.7.2.1.2.

Psichologinis vertinimas

38

4.7.2.2.

Po paskyrimo

39

4.7.2.2.1.

Periodinių sveikatos patikrinimų dažnumas

39

4.7.2.2.2.

Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

39

4.7.2.2.3.

Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

39

4.7.3.

Medicininiai reikalavimai

39

4.7.3.1.

Bendrieji reikalavimai

39

4.7.3.2.

Regos reikalavimai

39

4.7.3.3.

Klausos reikalavimai

40

4.8.

Papildoma informacija apie infrastruktūrą ir transporto priemones

40

4.8.1.

Infrastruktūra

40

4.8.2.

Riedmenys

40

5.

Sąveikos sudedamosios dalys

40

5.1.

Apibrėžtis

40

5.2.

Sudedamųjų dalių sąrašas

40

6.

Sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimas ir posistemio patikra

40

6.1.

Sąveikos sudedamosios dalys

40

6.2.

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

41

6.2.1.

Principai

41

7.

Įgyvendinimas

41

7.1.

Principai

41

7.2.

Specifiniai atvejai

41

7.2.1.

Įvadas

41

7.2.2.

Specifinių atvejų sąrašas

41

7.2.2.1.

Nuolatinis Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos specifinis atvejis (P)

41

7.2.2.2.

Nuolatinis Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) specifinis atvejis

42

7.2.2.3.

Laikinasis Airijos ir Jungtinės Karalystės specifinis atvejis (T1)

42

7.2.2.4.

Nuolatinis Suomijos specifinis atvejis (P)

42

A priedėlis ERTMS veiklos principai ir taisyklės

43

B priedėlis Bendri veiklos principai ir taisyklės

44

C priedėlis Su sauga susijusių pranešimų teikimo metodika

49

D priedėlis Maršruto suderinamumas ir maršruto vadovas

56

D1 priedėlis. Transporto priemonės ir traukinio suderinamumo su numatomu maršrutu parametrai

56

D2 priedėlis. Elementai, kuriuos infrastruktūros valdytojas turi pateikti geležinkelio įmonei, kad ši galėtų sudaryti maršruto vadovą

66

E priedėlis Kalbos ir bendravimo lygis

86

F priedėlis Minimalūs profesinės kvalifikacijos reikalavimai, svarbūs su traukinių lydėjimu susijusioms užduotims

87

G priedėlis Minimalūs reikalavimai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su traukinių paranga

89

H priedėlis Europos transporto priemonės numeris ir susijęs kėbulo ženklinimas raidiniais ženklais

91

I priedėlis Sričių, kuriose pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnį galima toliau taikyti nacionalines taisykles, sąrašas

93

J priedėlis Žodynėlis

95

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši techninė sąveikos specifikacija (TSS) taikoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, nurodytam Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 1 punkte pateiktame sąraše ir apibrėžtam 2.5 punkte.

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Šio reglamento geografinė taikymo sritis yra Sąjungos tinklas, nurodytas Direktyvos (ES) 2016/797 I priedo 1 skirsnyje, ir neapima tos direktyvos 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų atvejų.

1.3.   Šio reglamento turinys

Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 3 dalį šiame reglamente:

a)	nurodoma numatoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio taikymo sritis;

b)	nustatomi atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais esminiai reikalavimai;

c)	nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis, atsižvelgiant į posistemio naudojimą;

d)	nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms taikomos Europos specifikacijos (įskaitant Europos standartus), būtinos sąveikai Europos geležinkelių sistemoje užtikrinti;

e)	kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti;

f)	nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma būtina nurodyti, kokius etapus reikia atlikti ir kokius elementus taikyti, kad nuo dabartinės padėties būtų laipsniškai pereita prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas;

g)	nurodoma susijusių darbuotojų profesinė kvalifikacija ir jų sveikatos ir darbo saugos sąlygos, būtinos eksploatuojant minėtą posistemį ir atliekant jo techninę priežiūrą, taip pat įgyvendinant šią TSS;

h)	nurodoma, kurios nuostatos taikomos esamiems TSS neatitinkantiems posistemiams ir transporto priemonėms, visų pirma, kai jie patobulinami ir atnaujinami, ir, tokiais atvejais, modifikavimo darbas, kurį atlikus reikia pateikti paraišką naujam leidimui gauti;

i)

nurodoma, kuriuos transporto priemonių ir stacionariųjų posistemių parametrus tikrina geležinkelio įmonė ir kokios procedūros taikomos siekiant patikrinti tuos parametrus, kai leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduotas, bet pirmiau nei ji panaudojama pirmą kartą, kad būtų užtikrintas transporto priemonių ir maršrutų, kuriuose jos bus eksploatuojamos, suderinamumas.

Be to, pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 5 dalį gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS.

2.   TAIKYMO SRITIES APRAŠYMAS

2.1.   Darbuotojai ir traukiniai

4.6 ir 4.7 skirsniai taikomi tiems darbuotojams, kurie atlieka saugai svarbias užduotis, susijusias su traukinio lydėjimu.

4.6.2 skirsnis taikomas traukinių mašinistams, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB VI priedo 8 skyriaus nuostatų taikymui (1).

Valstybėse narėse taikomas darbuotojų, kurie vykdo su traukinių išleidimu ir leidimo traukiniams važiuoti davimu susijusias saugai svarbias užduotis, profesinės kvalifikacijos ir reikalavimų, susijusių su jų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis, tarpusavio pripažinimas.

Darbuotojams, kurie atlieka saugai svarbias užduotis, susijusias su galutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną (-as) ir darbu už bet kurios pasienio vietovės (-ių), kuri (kurios) nurodyta (-os) tinklo infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose ir įtraukta (-os) į jo įgaliojimus saugos srityje, ribų, taikomas 4.6 skirsnis, o valstybės narės abipusiškai pripažįsta reikalavimus pagal 4.7 skirsnį. Traukinys nelaikomas tarpvalstybine paslauga, jeigu jis atitinka Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 8 punkte nustatytas sąlygas.

2.2.   Principai

Šis reglamentas taikomas tiems traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio elementams, kuriuose yra geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos sąsajų ir kur sąveika yra ypač naudinga.

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti tinkamus procesus, kad užtikrintų atitiktį visiems su taisyklėmis, tvarka ir dokumentais susijusiems reikalavimams. Šių procesų nustatymas yra svarbi geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo taikomos saugos valdymo sistemos (toliau – SVS) dalis, kaip reikalaujama Direktyvoje (ES) 2016/798. Pačią saugos valdymo sistemą vertina atitinkama nacionalinė saugos institucija, prieš suteikdama įgaliojimus saugos srityje, ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūra arba atitinkama nacionalinė saugos institucija, prieš išduodama saugos sertifikatą.

2.3.   Taikomumas esamoms TSS neatitinkančioms transporto priemonėms ir infrastruktūrai

Nors didžioji dalis šio reglamento reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, yra ir su transporto priemonių ir infrastruktūros fizinėmis sudedamosiomis dalimis, kurios taikant šį reglamentą yra svarbios dėl jų veikimo funkcijos, susijusių reikalavimų.

Tos fizinės sudedamosios dalys yra nurodytos struktūrinėse TSS, taikomose kitiems nei geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiams. Jos turi būti vertinamos tose TSS nustatyta tvarka.

Jokios šio reglamento nuostatos neturi būti naudojamos siekiant pateisinti nacionalinę taisyklę pagal struktūrinę TSS.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Esminių reikalavimų laikymasis

Kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2016/797 3 straipsnyje, Sąjungos geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti tos direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.

3.2.   Esminių reikalavimų apžvalga

Esminiai reikalavimai apima:

—

saugą,

—	patikimumą ir prieinamumą,

—

sveikatą,

—	aplinkos apsaugą,

—	techninį suderinamumą,

—	prieinamumą.

Remiantis Direktyva (ES) 2016/797, esminiai reikalavimai gali būti bendrai taikomi visai Sąjungos geležinkelių sistemai arba specialiai kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama Direktyvos (ES) 2016/797 III priede ir šiame reglamente išdėstytų esminių reikalavimų atitiktis.

Skirsnis

Skirsnio pavadinimas

Sauga

Patikimumas ir prieinamumas

Sveikata

Aplinkos apsauga

Techninis suderinamumas

Prieinamumas

Specifiniai traukinių eismo organizavimo ir valdymo esminiai reikalavimai

1.1.1

1.1.2

1.1.3

1.1.4

1.1.5

1.2

1.3.1

1.3.2

1.4.1

1.4.2

1.4.3

1.4.4

1.4.5

1.5

1.6.1

1.6.2

2.6.1

2.6.2

2.6.3

2.6.4

4.2.1.2

Mašinistams skirti dokumentai

X

X

X

4.2.1.2.1

Mašinisto taisyklių sąvadas

X

X

X

4.2.1.2.2

Maršruto vadovas

X

X

4.2.1.2.2.1

Maršruto vadovo parengimas

X

4.2.1.2.2.2

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

X

X

4.2.1.2.2.3

Mašinisto informavimas realiuoju laiku

X

X

X

4.2.1.2.3

Tvarkaraščiai

X

X

X

4.2.1.2.4

Riedmenys

X

X

X

4.2.1.3

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

X

X

X

4.2.1.4

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, duodantiems leidimą traukiniams važiuoti

X

X

X

4.2.1.5

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

X

X

X

X

4.2.2.1

Traukinio matomumas

X

X

X

4.2.2.1.1

Bendrasis reikalavimas

X

X

X

4.2.2.1.2

Priekis

X

X

X

4.2.2.1.3

Galas

X

X

X

4.2.2.2

Traukinio girdimumas

X

X

X

X

4.2.2.2.1

Bendrasis reikalavimas

X

X

X

4.2.2.2.2

Kontrolė

X

X

4.2.2.3

Transporto priemonės identifikavimas

X

X

X

4.2.2.4

Keleivių ir krovinio sauga

X

4.2.2.5

Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis

X

4.2.2.5.1

Maršruto suderinamumas

X

4.2.2.5.2

Traukinio sudėtis

X

4.2.2.6

Traukinio stabdymas

X

X

X

4.2.2.6.1

Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

X

X

X

4.2.2.6.2

Stabdymo charakteristikos

X

X

X

4.2.2.7

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

X

X

X

4.2.2.7.1

Bendrasis reikalavimas

X

X

4.2.2.7.2

Išankstinė išvykimo informacija

X

X

4.2.2.8

Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai

X

X

4.2.2.9

Mašinisto budrumas

X

4.2.3.1

Traukinio planavimas

X

X

X

4.2.3.2

Traukinių identifikavimas

X

X

X

4.2.3.3

Traukinio išvykimas

X

X

4.2.3.3.1

Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

X

X

X

X

4.2.3.3.2

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio eksploatacinę būklę

X

X

X

X

4.2.3.4

Eismo valdymas

X

X

X

4.2.3.4.1

Bendrieji reikalavimai

X

X

X

4.2.3.4.2

Pranešimas apie traukinį

X

X

X

4.2.3.4.2.1

Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant traukinio buvimo vietą

X

X

4.2.3.4.2.2

Numatomas perdavimo laikas

X

X

4.2.3.4.3

Pavojingieji kroviniai

X

X

4.2.3.4.4

Kokybės valdymas

X

X

4.2.3.5

Duomenų registravimas

X

X

4.2.3.5.1

Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

X

X

4.2.3.5.2

Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

X

X

4.2.3.6

Naudojimas pablogėjusiomis sąlygomis

X

X

X

4.2.3.6.1

Kitų naudotojų informavimas

X

X

4.2.3.6.2

Traukinių mašinistų informavimas

X

4.2.3.6.3

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

X

X

X

4.2.3.7

Avarinės situacijos valdymas

X

X

X

4.2.3.8

Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

X

4.4

ERTMS naudojimo taisyklės

X

X

4.6

Profesinės kvalifikacijos

X

X

X

4.7

Sveikatos ir saugos sąlygos

X

4.8

Papildoma informacija apie infrastruktūrą ir transporto priemones

X

4.8.1

Infrastruktūra

X

4.8.2

Riedmenys

X

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.   Įvadas

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES (2) infrastruktūros valdytojas atsakingas už visų reikalavimų, kuriuos, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir šiame skyriuje nustatytus funkcinius ar techninius reikalavimus, turi atitikti traukiniai, kuriems leidžiama važiuoti jo tinkle, nurodymą.

4.2.   Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

—	su darbuotojais susiję reikalavimai,

—	su traukiniais susiję reikalavimai,

—	su traukinių eismu susiję reikalavimai.

4.2.1.   Su darbuotojais susiję reikalavimai

4.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Šis skirsnis taikomas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio naudojimo atlikdami saugai svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo sąsaja.

(1)	Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie: a) vairuoja traukinius (toliau – mašinistas) ir yra traukinio brigados nariai, b) atlieka užduotis traukinyje (išskyrus vairavimą) ir yra traukinio brigados nariai, c) atlieka traukinių parangos užduotis.

(2)	Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, duodantys leidimą traukiniams važiuoti. Sritys, kurioms taikoma: — dokumentai, — pranešimų perdavimas.

Be to, šiame reglamente nustatomi darbuotojams (nurodytiems 2.1 skirsnyje) taikomi reikalavimai, susiję su:

—	kvalifikacija (žr. 4.6 skirsnį ir G priedėlį),

—	sveikatos ir darbo saugos sąlygomis (žr. 4.7 skirsnį).

4.2.1.2.   Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį eksploatuojanti geležinkelio įmonė turi suteikti mašinistui visą informaciją ir dokumentus, reikalingus jo pareigoms atlikti; jie gali būti pateikti popierine arba elektronine forma.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.    Mašinisto taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros pateikiamos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamajame mašinisto taisyklių sąvade.

Mašinisto taisyklių sąvade pateikiami reikalavimai, taikomi visiems mašinisto darbo maršrutams ir tuose maršrutuose naudojamiems riedmenims, atsižvelgiant į darbą įprastomis ir pablogėjusiomis sąlygomis bei darbą galimose avarinėse situacijose.

Mašinisto taisyklių sąvadas apima du atskirus aspektus:

—	jame aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros (atsižvelgiant į A, B ir C priedėlių turinį) ir

—	nustatomos kiekvienam infrastruktūros valdytojui reikalingos specifinės taisyklės ir procedūros.

Į sąvadą turi būti įtrauktos procedūros, apimančios bent šiuos aspektus:

—	darbuotojų darbo saugą ir saugumą,

—	signalizavimą, kontrolę ir valdymą,

—	traukinio naudojimą, įskaitant naudojimą pablogėjusiomis sąlygomis,

—	trauką ir geležinkelių riedmenis,

—	riktus ir avarijas.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už mašinisto taisyklių sąvadą ir turi sudaryti jį taip, kad jis būtų išsamus bei tikslus ir kad mašinistas galėtų laikytis visų veiklos taisyklių.

Geležinkelio įmonė turi pateikti aiškų visos infrastruktūros, kurioje dirbs jos mašinistai, mašinisto taisyklių sąvadą.

Jame turi būti du priedėliai:

—	1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas;

—	2 priedėlis. Blankų rinkinys.

Iš anksto parengti pranešimai ir blankai turi būti pateikti bent infrastruktūros valdytojo (-ų) vartojama kalba (-omis).

Geležinkelio įmonė mašinisto taisyklių sąvadą rengia ir atnaujina šiais etapais:

—	infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei reikalingą informaciją pateikia infrastruktūros valdytojo vartojama kalba;

—	geležinkelio įmonė parengia pirminį arba atnaujintą dokumentą;

—	jei geležinkelio įmonė mašinisto taisyklių sąvadui sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta pirminė informacija, ji privalo pasirūpinti būtinu vertimu ir (arba) pateikti paaiškinimus kita kalba.

Infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

4.2.1.2.2.    Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

Mašinistams turi būti pateiktas su jų darbo maršrutu susijusių geležinkelio linijų ir su tomis linijomis susijusios traukinio valdymui svarbios geležinkelio kelio įrangos aprašymas. Tokia informacija mašinistams pateikiama viename dokumente, vadinamajame maršruto vadove.

Minimalios informacijos, kurią pateikti būtina, sąrašas:

—	bendrosios eksploatacinės charakteristikos,

—	įkalnių ir nuokalnių žymos,

—	išsami geležinkelio linijos schema.

4.2.1.2.2.1.   Maršruto vadovo parengimas

Visų infrastruktūrų, kuriomis naudojasi atskiros geležinkelių įmonės traukiniai, maršruto vadovo forma turi būti parengta vienodai.

Geležinkelio įmonė atsakinga už išsamaus ir tikslaus maršruto vadovo sudarymą pagal infrastruktūros valdytojo (-ų) pateiktą informaciją. Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad maršruto vadovas būtų išsamus ir tikslus, įskaitant atvejus, kai daromi maršruto vadove nurodytos informacijos pakeitimai. Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad maršruto vadove būtų tinkamai aprašytos su linijos ir riedmenų savybėmis susijusios veiklos sąlygos.

Infrastruktūros valdytojas per infrastruktūros registrą geležinkelio įmonei turi pateikti bent maršruto vadovui būtiną informaciją, kaip apibrėžta D2 priedėlyje. Į šią informaciją įtraukiama svarbi informacija, į kurią atsižvelgiama siekiant pritaikyti traukinio naudojimą prie linijos ir transporto priemonių savybių. Kol infrastruktūros registre nebus atitinkamų parametrų, numatytų Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/777 (3) 6 straipsnyje, infrastruktūros valdytojas turi nemokamai ir kuo greičiau pateikti tokią informaciją kitomis priemonėmis ir bet kuriuo atveju per 15 dienų, kai informacija teikiama pirmą kartą, nebent geležinkelio įmonė sutiktų taikyti ilgesnį terminą.

Infrastruktūros valdytojas per infrastruktūros registrą turi informuoti geležinkelio įmonę apie maršruto vadovo informacijos pakeitimus, kai tokia informacija tampa žinoma, arba kitomis priemonėmis, kol tokią funkciją bus galima atlikti infrastruktūros registre.

Infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiama informacija būtų išsami ir tiksli. Avarinėse situacijose ar kai informacija teikiama realiuoju laiku, infrastruktūros valdytojo naudojamos alternatyvios ryšio priemonės turi užtikrinti, kad geležinkelio įmonei informacija būtų teikiama nedelsiant, kaip nurodyta D2 priedėlyje.

4.2.1.2.2.2.   Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimai

Infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonei praneša apie visus nuolatinius ir laikinus informacijos, pateiktos pagal 4.2.1.2.2.1 skirsnį, pakeitimus.

Šiuos pakeitimus geležinkelio įmonė surašo į specialų dokumentą arba kompiuterinę laikmeną, kurio (-ios) forma turi būti vienoda visoms infrastruktūroms, kuriomis naudojasi tos geležinkelio įmonės traukiniai.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiuoju laiku

Infrastruktūros valdytojas informuoja mašinistus apie visus geležinkelio linijos ir susijusios geležinkelio kelio įrangos pakeitimus, apie kuriuos nepranešta kaip apie maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimus pagal 4.2.1.2.2.2 skirsnį.

4.2.1.2.3.    Tvarkaraščiai

Teikiant traukinių tvarkaraščių informaciją sudaromos sąlygos užtikrinti tikslų traukinių eismą ir tinkamai teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė pateikia mašinistams bent šią įprastam traukinio važiavimui būtiną informaciją:

—	traukinio identifikavimą;

—	traukinio važiavimo dienas (jei reikia);

—	sustojimo vietas ir su jomis susijusią veiklą;

—	kitas su laiku susijusias vietas;

—	atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laiką.

Tokia traukinio važiavimo informacija (ji turi būti grindžiama infrastruktūros valdytojo pateikta informacija) gali būti pateikiama elektroniniu būdu arba popieriniame dokumente.

Informacija visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose mašinistui turi būti pateikiama vienodai.

4.2.1.2.4.    Riedmenys

Geležinkelio įmonė pateikia mašinistui informaciją, svarbią naudojant riedmenis pablogėjusiomis sąlygomis (pvz., kai traukiniui reikia pagalbos). Tokiuose dokumentuose turi būti aprašoma ir specifinė tokiais atvejais sąsaja su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.   Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visiems savo darbuotojams (dirbantiems traukinyje ar kitur), kurie vykdo eismo saugai svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine sąsaja su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, pateikia taisykles, darbo tvarkos nurodymus ir suteikia jos nuožiūra reikalingą specialią informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus. Tokia informacija taikoma ir įprasto naudojimo sąlygomis, ir pablogėjusiomis sąlygomis.

Traukinio darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir rengimo bei atnaujinimo procesas grindžiami šios TSS 4.2.1.2 skirsnyje išdėstytais reikalavimais.

4.2.1.4.   Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga su eismo sauga susijusiam darbuotojų, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimui užtikrinti, turi būti pateikta:

—	dokumentuose, kuriuose aprašomi pranešimų perdavimo ir priėmimo principai (C priedėlis),

—	dokumente, pavadintame „Blankų rinkinys“.

Infrastruktūros valdytojas parengia šiuos dokumentus savo vartojama kalba.

4.2.1.5.   Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta G priedėlyje) ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimui vartojama tame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (-os) (kaip apibrėžta J priedėlyje).

Traukinio brigados ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimo su eismo sauga susijusiais klausimais principai išdėstyti C priedėlyje.

Pagal Direktyvą 2012/34/ES infrastruktūros valdytojas paskelbia, kokią kalbą kasdien vartoja jo darbuotojai.

Tačiau ten, kur dėl vietos praktikos reikalaujama antros kalbos, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.

4.2.2.   Su traukiniais susiję reikalavimai

4.2.2.1.   Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.    Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.    Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai atitinkamai išdėstyti baltos spalvos žibintai.

Traukinio pirmojo riedmens pagal judėjimo kryptį priekyje turi būti įtaisyti trys žibintai, išdėstyti lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje. Kai traukinys valdomas iš šio galo, žiburiai visada turi būti įjungti.

Priekio žibintai turi užtikrinti optimalų traukinio pastebimumą (gabarito žibintai), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (priekiniai žibintai) naktį ir blogo matomumo sąlygomis ir neturi akinti priešpriešiais atvažiuojančių traukinių mašinistų.

Tarpai tarp žibintų, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, dieną ir naktį skleidžiamo šviesos pluošto matmenys ir forma nustatyti Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

Iki toliau nurodytų traukinio galą žyminčių ženklų suderinimo pagal 4.2.2.1.3.2 punktą datų, kad traukiniui būtų leidžiama važiuoti infrastruktūros registre nurodyta linija, kuria tam tikromis sąlygomis važiuoti leidžiama, jo priekinių žibintų šviesos stipris turi atitikti Komisijos reglamento (ES) Nr. 1302/2014 (4) (Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS) priedo 4.2.7.1.1 skirsnio 5 punkto reikalavimus.

4.2.2.1.3.    Galas

Geležinkelio įmonė užtikrina, kad traukinio galas būtų tinkamai paženklintas. Traukinio galą žymintys ženklai turi būti įrengti tik traukinio paskutiniojo riedmens pagal judėjimo kryptį gale. Galo ženklai turi būti įrengti taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

4.2.2.1.3.1.   Keleiviniai traukiniai

Keleivinio traukinio galą žymintys ženklai turi būti du pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, įrengti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje.

4.2.2.1.3.2.   Prekiniai traukiniai

Prekinio traukinio galą žymintys ženklai turi būti dvi šviesą atspindinčios plokštės, įrengtos vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje. Jeigu traukinyje įrengti du pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, laikoma, kad jis taip pat atitinka šį reikalavimą.

Šviesą atspindinčios plokštės turi atitikti Vagonų TSS E priedėlio reikalavimus ir turi būti toliau nurodytos formos su baltais trikampiais šonuose ir raudonu trikampiu viršuje ir apačioje:

plokštės turi būti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje.

Specifiniai atvejai

Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Portugalija ir Prancūzija gali ir toliau taikyti nacionalines taisykles, apie kurias pranešta ir pagal kurias prekiniuose traukiniuose, kad juos būtų galima naudoti tų valstybių tinklo ruožuose, turi būti įrengti du pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, jeigu tai pagrįsta jau įsigalėjusia veiklos praktika ir (arba) nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias pranešta iki 2019 m. sausio pabaigos.

Ataskaitos

Ne vėliau 2020 m. rugsėjo 30 d. atitinkamos valstybės narės turi pateikti Komisijai ataskaitas apie šviesą atspindinčių plokščių naudojimą ir jose nurodyti visas dideles kliūtis planiniam nacionalinių taisyklių panaikinimui.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis

Kol kas atitinkamos valstybės narės, visų pirma geležinkelio įmonių prašymu, turi įvertinti galimybę leisti naudoti 2 šviesą atspindinčias plokštes viename ar daugiau jų tinklo ruožų ir, jei vertinimo rezultatas teigiamas, nustatyti tinkamas sąlygas, grindžiamas rizikos vertinimu ir veiklos reikalavimais. Šis vertinimas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo geležinkelio įmonės prašymo gavimo. Naudoti šviesą atspindinčias plokštes turi būti leidžiama, nebent valstybė narė atsisakymą leisti jas naudoti gali tinkamai pagrįsti remdamasi neigiamu vertinimo rezultatu.

Valstybės narės visų pirma stengiasi leisti naudoti šviesą atspindinčias plokštes krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose, siekdamos pirmiausia pašalinti esamus trukdžius. Šie ruožai ir išsami informacija apie visas juose taikomas sąlygas registruojami infrastruktūros registre. Kol informacija nebus įtraukta į infrastruktūros registrą, infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad geležinkelio įmonėms ji būtų pateikiama kitomis tinkamomis priemonėmis. Infrastruktūros valdytojas linijų ruožus, kuriuose reikalaujama naudoti du nuolat šviečiančius raudonus žibintus, turi nurodyti infrastruktūros registre.

Laipsniškas pašalinimas iš rinkos

Iki 2021 m. kovo 31 d. Komisija, remdamasi Agentūros rekomendacija ir atsižvelgdama į valstybių narių ataskaitose pateiktas išvadas, peržiūrės datas ir specifikacijas, siekdama suderinti traukinio galą žyminčius ženklus, kad šviesą atspindinčias plokštes būtų leidžiama naudoti visoje Sąjungoje, turėdama omenyje saugos ir pajėgumo aspektus, taip pat poveikį išlaidoms pereinamuoju laikotarpiu.

Jei atlikus tokią peržiūrą nebus nurodyta kitaip, taikomi šie leidimo važiuoti prekiniams traukiniams su dviem šviesą atspindinčiomis plokštėmis terminai:

1)	nuo 2022 m. sausio 1 d. – pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 913/2010 (5) nustatytuose krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose;

2)	nuo 2026 m. sausio 1 d. – visame Europos Sąjungos geležinkelių tinkle.

4.2.2.1 skirsnio reikalavimų įgyvendinimo pažangos ataskaitą Komisija pateikia Direktyvos (ES) 2016/797 51 straipsnyje nurodytam komitetui.

4.2.2.2.   Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.    Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamojo garso signalo, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį, įtaisas.

4.2.2.2.2.    Valdymas

Įspėjamojo garso signalo įtaisą turi būti galima įjungti iš bet kurios traukinio valdymo vietos.

4.2.2.3.   Transporto priemonės identifikavimas

Kiekviena transporto priemonė turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima ją atskirti nuo bet kurios kitos geležinkelių transporto priemonės. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno transporto priemonės šono.

Taip pat turi būti įmanoma atpažinti transporto priemonei taikomus naudojimo apribojimus.

Išsamesni reikalavimai nustatyti H priedėlyje.

4.2.2.4.   Keleivių ir krovinio sauga

4.2.2.4.1.    Krovinio sauga

Geležinkelio įmonė užtikrina, kad prekiniai vagonai būtų saugiai ir patikimai pakrauti ir kad krovinys išliktų saugus visą kelionę.

4.2.2.4.2.    Keleivių sauga

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad keleiviai būtų saugūs traukiniui išvykstant ir saugiai vežami visą kelionę.

4.2.2.5.   Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis

4.2.2.5.1.    Maršruto suderinamumas

A)

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad visi jos traukinio riedmenys būtų suderinami su numatytu maršrutu (-ais). Geležinkelio įmonės SVS turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią būtų užtikrinama, kad visoms jos naudojamoms transporto priemonėms būtų išduotas leidimas, jos būtų registruotos ir suderinamos su numatytu maršrutu (-ais), taip pat reikalavimai, kurių turi laikytis darbuotojai. Maršruto suderinamumo procesas neturi dubliuotis su procesais, vykdomais suteikiant transporto priemonėms leidimą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/545 (6) siekiant užtikrinti transporto priemonių ir tinklo (-ų) suderinamumą. Tikrinant suderinamumą su maršrutu vertinimas pagal D1 priedėlyje nurodytus parametrus, jau patikrintus ir patvirtintus vykdant transporto priemonės leidimo išdavimo ar kitą panašų procesą, nekartojamas. Riedmenų, kurių leidimas išduotas pagal Direktyvą (ES) 2016/797, atitinkamus duomenis, susijusius su D1 priedėlyje išvardytais parametrais, kurie yra jau patikrinti išduodant leidimą ir įtraukti į: — Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą bylą ir — Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 10 dalyje nurodytą leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, geležinkelio įmonei paprašius pateikia Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 22 punkte nurodytas pareiškėjas arba transporto priemonės valdytojas, jei tokios informacijos nėra ERATV arba kituose geležinkelio transporto priemonių registruose. Riedmenų, kurių leidimas išduotas iki Direktyvos (ES) 2016/797, atitinkamus duomenis, susijusius su D1 priedėlyje išvardytais parametrais, geležinkelio įmonei paprašius pateikia transporto priemonės leidimo dokumentų turėtojas arba transporto priemonės valdytojas, jei tokios informacijos nėra ERATV arba kituose geležinkelio transporto priemonių registruose. Maršruto suderinamumo procesai geležinkelio įmonės SVS turi apimti toliau išvardytus patikrinimus, kuriuos bet kuriuo tinkamu metu galima atlikti kartu arba tam tikra seka, užtikrinant, kad: — kiekvienai transporto priemonei būtų išduotas leidimas ir ji būtų registruota; — kiekviena transporto priemonė būtų suderinama su maršrutu; — traukinio sudėtis būtų suderinama su maršrutu; — traukinys būtų parengtas taip, kad jis būtų tinkamai suformuotas ir visos sudėties.

B)

Infrastruktūros valdytojas per infrastruktūros registrą pateikia su maršruto suderinamumu susijusią informaciją, kaip apibrėžta D1 priedėlyje. D1 priedėlyje nustatyti visi parametrai, naudojami geležinkelio įmonės procese, kurį ji vykdo prieš pirmą kartą panaudodama transporto priemonę ar traukinio konfigūraciją, siekdama užtikrinti, kad visos traukinį sudarančios transporto priemonės būtų suderinamos su maršrutu (-ais), kuriame (-iuose) numatoma naudoti traukinį, įskaitant, kai tinkama, apvažiavimo maršrutus ir maršrutus į dirbtuves. Turi būti atsižvelgiama į maršruto pakeitimus ir infrastruktūros charakteristikų pokyčius. Kai D1 priedėlio parametras yra suderintas naudojimo teritorijos tinklo (-ų) lygmeniu, galima daryti prielaidą, kad toje naudojimo teritorijoje leidžiamos naudoti transporto priemonės atitinka tą parametrą. Iš principo, nacionalinės taisyklės arba papildomi nacionaliniai tinklo prieigos reikalavimai, susiję su maršruto suderinamumu, laikomi nesuderinamais su D1 priedėliu. Suderinamumui su maršrutu užtikrinti infrastruktūros valdytojas neturi reikalauti papildomų techninių patikrinimų, nenurodytų D1 priedėlyje. Kaip reikalaujama pagal Direktyvos (ES) 2016/797 23 straipsnio 1 dalies b punktą, kol visa reikiama informacija apie svarbius parametrus nebus įtraukta į infrastruktūros registrą, infrastruktūros valdytojas turi nemokamai ir kuo greičiau pateikti ją elektroniniu formatu geležinkelio įmonėms, įgaliotiesiems maršrutų užsakymų pateikėjams ir, jei taikytina, Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 22 dalyje nurodytam pareiškėjui kitomis priemonėmis. Pirmą kartą informaciją apie maršruto suderinamumą infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonės prašymu kitomis nei infrastruktūros registras priemonėmis turi pateikti kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų, nebent infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė susitartų dėl ilgesnio termino. Infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiama informacija būtų išsami ir tiksli. Infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmonę apie maršruto charakteristikų pasikeitimus per infrastruktūros registrą, kai tokia informacija tampa žinoma, arba kitomis priemonėmis, kol tokią funkciją bus galima atlikti infrastruktūros registre. Avarinėse situacijose ar kai informacija teikiama realiuoju laiku, infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad informacija atitinkamomis ryšio priemonėmis būtų nedelsiant perduota geležinkelio įmonei.

C)

Prireikus turi būti tikrinami papildomi maršruto suderinamumo elementai: — pavojingųjų krovinių gabenimas, kaip nurodyta 4.2.3.4.3 punkte; — tylesnis maršrutas, kaip nurodyta Triukšmo TSS; — išskirtinis transportas, kaip nurodyta I priedėlyje; — dyzelinių ir kitų šiluminių traukos sistemų patekimo į požemines stotis sąlygos, kaip nurodyta Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS 4.2.8.3 punkte.

4.2.2.5.2.    Traukinio formavimas

Nustatant traukinio formavimo reikalavimus, priklausomai nuo paskirto maršruto, turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

a)	visi traukinį sudarantys riedmenys, įskaitant jų krovinius, — turi atitikti reikalavimus, taikomus maršrutuose, kuriais važiuoja traukinys; — turi būti tinkami važiuoti didžiausiu traukiniui pagal tvarkaraštį nustatytu greičiu;

b)	visų traukinio riedmenų techninės priežiūros darbų tvarkaraštis (laiko ir atstumo atžvilgiais) neturi būti pažeistas per visą kelionę;

c)	iš riedmenų, įskaitant jų krovinius, suformuotas traukinys turi atitikti atitinkamam maršrutui nustatytus techninius ir eksploatavimo apribojimus ir neviršyti pradinėje ir galinėje stotyse leidžiamojo ilgio;

d)	geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad visi traukinį sudarantys riedmenys, įskaitant jų krovinius, būtų techniškai tinkami numatytai kelionei ir išliktų tokie per visą kelionę.

Geležinkelio įmonei gali reikėti apsvarstyti galimybę taikyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą (žr. 4.2.2.6 punktą).

4.2.2.6.   Traukinio stabdymas

4.2.2.6.1.    Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti su ištisine automatine stabdžių sistema, kaip apibrėžta Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS ir Vagonų TSS.

Kiekvieno traukinio pirmajame ir paskutiniajame riedmenyse (įskaitant visus traukos riedmenis) turi būti veikiantis automatinis stabdys.

Jeigu traukinys atsitiktinai pasidalytų į dvi dalis, abiejuose atsiskyrusių riedmenų sąstatuose turi automatiškai įsijungti stabdžiai (turi būti stabdoma didžiausia jėga) ir sąstatai turi automatiškai sustoti.

4.2.2.6.2.    Stabdymo charakteristikos ir didžiausias leidžiamas greitis

(1)

Infrastruktūros valdytojas per infrastruktūros registrą geležinkelio įmonei pateikia informaciją apie visas svarbias kiekvieno maršruto atitinkamos geležinkelio linijos savybes: — signalizavimo nuotolius (įspėjimo, sustabdymo), kurie apima būdingą saugos atsargą, — nuolydžius, — didžiausius leidžiamus greičius, — stabdžių sistemų, kurios gali daryti poveikį infrastruktūrai, pvz., magnetinių, rekuperacinių ar sūkurinių srovių stabdžių, naudojimo sąlygas. Kol infrastruktūros registre nebus atitinkamų parametrų, infrastruktūros valdytojas turi nemokamai pateikti tokią informaciją kitomis priemonėmis kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų, kai informacija teikiama pirmą kartą, nebent geležinkelio įmonė sutiktų taikyti ilgesnį terminą. Infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmonę apie linijos charakteristikų pasikeitimus per infrastruktūros registrą, kai tokia informacija tampa žinoma, arba kitomis priemonėmis, kol tokią funkciją bus galima atlikti infrastruktūros registre. Infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiama informacija būtų išsami ir tiksli.

(2)

Infrastruktūros valdytojas gali pateikti šią informaciją: i) traukinių, kurių didžiausias greitis yra didesnis kaip 200 km/h – lėtėjimo profilį ir lygiavertę atsako trukmę horizontaliame geležinkelio kelyje; ii) traukinių sąstatų arba pastovios sudėties traukinių, kurių didžiausias greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h – lėtėjimo profilį (kaip nurodyta i punkte) arba stabdymo masės procentinę dalį; iii) kitų traukinių (keičiamos sudėties traukinių, kurių didžiausias greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h) – stabdymo masės procentinę dalį. Jei infrastruktūros valdytojas pateikia pirmiau nurodytą informaciją, ji turi būti nediskriminuojant prieinama visoms geležinkelio įmonėms, kurios ketina naudoti traukinius jo tinkle. Be to, turi būti prieinamos ir stabdymo lentelės, kurios esamose TSS neatitinkančiose geležinkelio linijose jau naudojamos ir buvo priimtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

(3)

Geležinkelio įmonė planavimo etape turi nustatyti traukinio sustabdymo galimybę ir atitinkamą didžiausią greitį, atsižvelgdama į: — atitinkamas geležinkelio linijos savybes, kaip nurodyta 1 punkte, ir pagal 2 punktą infrastruktūros valdytojo pateiktą informaciją, jei ji yra, ir — su riedmenimis susijusias atsargos vertes, išvestas remiantis stabdžių sistemos patikimumu ir parengtimi. Be to, geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad kiekvienas naudojamas traukinys pasiektų bent reikiamą stabdymo efektyvumą. Geležinkelio įmonė parengia ir įgyvendina atitinkamas taisykles ir jas administruoja taikydama savo saugos valdymo sistemą. Visų pirma geležinkelio įmonė turi parengti taisykles, taikytinas, kai naudojamas traukinys nepasiekia būtino stabdymo efektyvumo. Šiuo atveju geležinkelio įmonė nedelsdama apie tai praneša infrastruktūros valdytojui. Infrastruktūros valdytojas gali imtis atitinkamų priemonių, kad būtų sumažintas poveikis bendram eismui jo tinkle.

4.2.2.7.   Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.    Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, darančius poveikį jo eksploatacinėms savybėms, taip pat apie pakeitimus, kurie gali daryti poveikį traukinio suderinamumui su paskirtu maršrutu.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti ir nuolat atnaujinti laikino traukinio naudojimo pablogėjusių sąlygų režimu sąlygas bei procedūras.

4.2.2.7.2.    Išankstinė išvykimo informacija

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad šie duomenys, būtini saugiam ir veiksmingam naudojimui užtikrinti, geležinkelių infrastruktūros valdytojui (-ams) būtų pateikti prieš išleidžiant traukinį:

—	traukinio identifikavimas;

—	už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatybė;

—	faktinis traukinio ilgis;

—	ar traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta;

—	naudojimo apribojimai, jei jų yra, nurodant konkrečią transporto priemonę (-es), kuriai (-ioms) jie taikomi (vėžės plotis, greičio apribojimai ir kt.);

—	informacija, kurią infrastruktūros valdytojas reikalauja pateikti gabenant pavojingus krovinius.

Jei traukinys paskirtu maršrutu nevažiuos arba maršruto atsisakyta, geležinkelio įmonė apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją (-us).

4.2.2.8.   Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai

Mašinistas turi turėti galimybę stebėti signalus ir geležinkelio kelio žymas, o signalai ir geležinkelio kelio žymos ten, kur pritaikyta, turi būti įžiūrimi mašinistui. Tokia pati nuostata taikoma ir kitiems geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Todėl signalai, geležinkelio kelio žymės, ženklai ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti ir nuosekliai išdėstyti taip, kad juos būtų galima lengvai stebėti. Taip pat turi būti atsižvelgta į:

—	tinkamą išdėstymą, kad traukinio priekiniai žibintai gerai apšviestų pateikiamą informaciją,

—	tinkamą ir reikiamo intensyvumo pateikiamos informacijos apšvietimą, kai informaciją būtina apšviesti,

—	tai, kad kai naudojamos šviesą atspindinčios medžiagos, jų atspindimosios savybės atitiktų taikomas specifikacijas, o ženklai būtų pagaminti taip, kad traukinio priekiniai žibintai gerai apšviestų pateikiamą informaciją.

Visos mašinistų kabinos turi būti sukonstruotos taip, kad mašinistas galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.

4.2.2.9.   Mašinisto budrumas

Traukinyje turi būti įrengtos mašinisto budrumo tikrinimo priemonės. Jomis traukinys turėtų būti sustabdomas, jei mašinistas nesureaguoja per tam tikrą laiką; laiko intervalas nustatytas Geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.3.   Su traukinių eismu susiję reikalavimai

4.2.3.1.   Traukinio planavimas

Pagal Direktyvą 2012/34/ES infrastruktūros valdytojas nurodo, kokius duomenis reikia pateikti užsakant traukinio maršrutą.

4.2.3.2.   Traukinių identifikavimas

Kiekvienas traukinys identifikuojamas pagal traukinio numerį. Paskirdamas maršrutą, traukinio numerį suteikia infrastruktūros valdytojas; tas numeris turi būti žinomas geležinkelio įmonei ir visiems su traukinio naudojimu susijusiems infrastruktūros valdytojams. Traukinio numeris turi būti vienintelis tinkle. Per visą kelionę traukinio numeris neturėtų būti keičiamas.

4.2.3.2.1.    Traukinio numerio formatas

Traukinio numerio formatas nustatytas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS (Komisijos reglamente (ES) 2016/919 (7)).

4.2.3.3.   Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.    Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

Geležinkelio įmonė turi nustatyti, ką reikia patikrinti ir išbandyti (pvz., duris, krovinį, stabdžius), kad būtų užtikrintas saugus traukinio išvykimas.

4.2.3.3.2.    Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio eksploatacinę būklę

Kai traukinys yra parengtas naudotis tinklu, geležinkelio įmonė apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją.

Geležinkelio įmonė prieš traukiniui išvykstant ir kelionės metu informuoja infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, darančius poveikį traukiniui ar jo naudojimui ir galinčius turėti padarinių traukinio važiavimui.

4.2.3.4.   Eismo valdymas

4.2.3.4.1.    Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių eismo valdymas turi užtikrinti saugų, veiksmingą ir tikslų geležinkelių sistemos veikimą, įskaitant veiksmingą funkcijų atkūrimą po sutrikimo.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones:

—	traukinių eismui valdyti realiuoju laiku,

—	imtis veiksmų, kad būtų išsaugotos geriausios eksploatacinės infrastruktūros charakteristikos vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju, ir

—	tokiais atvejais teikti informaciją geležinkelio įmonei (-ėms).

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie daro poveikį sąsajai su infrastruktūros valdytoju (-ais).

4.2.3.4.2.    Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant traukinio buvimo vietą, ir numatomas perdavimo laikas.

Infrastruktūros valdytojas turi:

a)	aprūpinti priemonėmis, kurios realiuoju laiku registruotų traukinio išvykimo iš valdytojo tinkle iš anksto nustatytų pranešimo punktų, atvykimo į tuos punktus arba pravažiavimo pro juos laiką ir laiko nuokrypio vertę;

b)	numatyti procesą, pagal kurį būtų galima pateikti apytikrį nuokrypį nuo numatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam, minutėmis; pateikiant tą nuokrypį turi būti pateikiama ir informacija apie paslaugos nutraukimą (sutrikimo apibūdinimas ir vieta);

c)

pateikti specialius duomenis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1305/2014 (8) (Telematikos priemonių krovininių vežimo paslaugoms TSS) ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 454/2011 (9) (Telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms TSS), reikalingus pranešimams apie traukinio buvimo vietą teikti. Tokią informaciją turi sudaryti: (1) traukinio identifikavimas, (2) pranešimo punkto identifikavimas, (3) geležinkelio linija, kuria važiuoja traukinys, (4) su pranešimo punktu susijęs pagal tvarkaraštį numatytas laikas, (5) tikrasis su pranešimo punktu susijęs laikas (ir tai, ar traukinys iš pranešimo punkto išvyksta, į jį atvyksta ar jį pravažiuoja – tarpiniuose pranešimo punktuose, kuriuose iš traukinio pateikiamas pranešimas, atvykimo ir išvykimo laikas turi būti nurodomi atskirai), (6) su pranešimo punktu susijęs vėlavimas arba kiek per anksti atvyko (išvyko, pravažiavo) traukinys, minutėmis, (7) pradinis kiekvieno ilgesnio kaip 10 minučių (ar kitaip, kaip reikalaujama pagal veiklos stebėsenos tvarką) vėlavimo priežasties paaiškinimas, (8) nurodymas, kad traukinio pranešimas vėluoja, ir vėlavimo trukmė minutėmis, (9) ankstesnis traukinio identifikatorius (-iai), jei buvo, (10) nurodymas, kad visa traukinio kelionė arba jos dalis atšaukta.

4.2.3.4.3.    Pavojingieji kroviniai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti pavojingųjų krovinių gabenimo procedūras.

Ši tvarka apima:

—	nuostatas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/35/ES (11), kai tinkama;

—	mašinisto informavimą apie pavojingojo krovinio buvimą traukinyje ir jo padėtį,

—	informaciją, kurią infrastruktūros valdytojas reikalauja pateikti gabenant pavojinguosius krovinius,

—	ryšio linijų nustatymą ir ypatingų priemonių su kroviniu susijusiose avarinėse situacijose planavimą bendrai su infrastruktūros valdytoju.

4.2.3.4.4.    Kokybės valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, užtikrinančius galimybę stebėti, ar visos susijusios tarnybos veikia efektyviai.

Stebėjimo procesai skirti duomenims analizuoti ir pagrindinėms žmogaus ir sistemos klaidų tendencijoms nustatyti. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus turi būti imamasi taisomųjų veiksmų, kad būtų išvengta įvykių, kurie galėtų pabloginti tinklo veikimo efektyvumą, arba sušvelninti tokių įvykių padariniai.

Ten, kur tokie taisomieji veiksmai būtų naudingi visame tinkle ir yra susiję su kitais infrastruktūros valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, apie juos atitinkamai pranešama laikantis komercinio konfidencialumo.

Įvykius, kurie sukliudė atlikti operacijas, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Jeigu reikia, ypač kai tai susiję su atitinkamais darbuotojais, infrastruktūros valdytojas turi pakviesti su konkrečiu įvykiu susijusią geležinkelio įmonę (-es) dalyvauti tyrime. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo patobulinimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų ir (arba) riktų priežastys arba sumažintos jų pasekmės, tos rekomendacijos perduodamos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai patvirtinami dokumentais ir jiems taikomas vidaus auditas.

4.2.3.5.   Duomenų registravimas

Su traukinio važiavimu susiję duomenys registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

—	sustiprinta sisteminga saugos kontrolė kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms;

—	nustatomi mašinisto veiksmai ir traukinio bei infrastruktūros veikimas prieš riktą arba avariją ir (jei tinkama) nedelsiant po jo (jos), kad būtų galima nustatyti priežastis ir pagrįsti naujas arba pakeistas priemones siekiant išvengti rikto arba avarijos pasikartojimo;

—	registruojama informacija, susijusi su lokomotyvo (traukos riedmenų vieneto) veikimu ir lokomotyvą (traukos riedmenų vienetą) valdančio asmens veiksmais.

Pagal užregistruotus duomenis turi būti įmanoma nustatyti:

—	užregistravimo datą ir laiką;

—	tikslią registruojamo įvykio geografinę vietą;

—	traukinio identifikatorių;

—	mašinisto tapatybę.

ETCS ir (arba) GSM-R turi būti registruojami Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS nustatyti duomenys, svarbūs atsižvelgiant į šio 4.2.3.5 skirsnio reikalavimus.

Duomenys turi būti tinkamai apsaugoti ir prieinami įgaliotosioms institucijoms, įskaitant tyrimo įstaigas, atliekančioms savo pareigas pagal Direktyvos (ES) 2016/798 22 straipsnį.

4.2.3.5.1.    Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas registruoja bent šiuos duomenis:

—	su traukinių eismu susijusios geležinkelio kelio įrangos (signalizavimo, iešmų ir kt.) gedimus;

—	perkaitusių ašių guolių aptikimą, jei įrengta aptikimo sistema;

—	su sauga susijusį traukinio mašinisto ir signalininko bendravimą.

4.2.3.5.2.    Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė registruoja bent šiuos duomenis:

—	draudžiamojo šviesoforo signalo arba ženklo pravažiavimo be leidimo aptikimą;

—	staigiojo stabdymo stabdžių įjungimą;

—	traukinio važiavimo greitį;

—	traukinyje įrengtų traukinio valdymo (signalizavimo) sistemų atjungimą arba rankinį valdymą;

—	įspėjamojo garso signalo įtaiso naudojimą;

—	durų valdiklių naudojimą (atidarymą, uždarymą), jei jie įrengti;

—	riedmenų signalizacijos sistemų, susijusių su saugiu traukinio naudojimu, suveikimą, jei tokios sistemos įrengtos;

—	kabinos, kurioje registruojami tikrintini duomenys, identifikatorių.

Išsamesni su registravimo įtaisu susiję techniniai reikalavimai pateikti Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

4.2.3.6.   Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.    Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmone (-ėmis) turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo užtikrinti geležinkelių tinklo arba riedmenų saugą, veikimą ir (arba) prieinamumą, tvarką.

4.2.3.6.2.    Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas mašinistams pateikia nustatytos formos nurodymus, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.    Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su visomis geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi jo infrastruktūra, ir prireikus gretimos infrastruktūros valdytojais turi nustatyti, paskelbti ir pateikti tinkamas nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su naudojimu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirstyti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingi pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias turi būti įtraukti tinklo grąžinimo į įprastą būklę planai, taip pat gali būti taikomos:

—	geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, dėl kurių būtų sutrikdytas geležinkelių transporto eismas ar reikėtų vykdyti pagalbos sugedusiems traukiniams procedūras);

—	infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai sutrinka elektros energijos tiekimas arba esant sąlygoms, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto);

—	ekstremaliomis oro sąlygomis.

Infrastruktūros valdytojas nustato ir nuolat atnaujina pagrindinių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų, į kuriuos būtų galima kreiptis paslaugos nutraukimo ir su juo susijusio naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis atveju, kontaktinę informaciją. Pateikiant šią informaciją nurodomi kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis ir darbo valandomis, ir ne darbo laiku.

Geležinkelio įmonė pateikia šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoja apie visus kontaktinių duomenų pasikeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo darbuotojų kontaktinių duomenų pasikeitimus informuoja visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.   Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

—	visomis jo infrastruktūra besinaudojančiomis geležinkelio įmonėmis arba prireikus jo infrastruktūra besinaudojančioms geležinkelio įmonėms atstovaujančiomis organizacijomis,

—	jei tinkama, gretimų infrastruktūrų valdytojais,

—	vietos valdžios organais, avarinių tarnybų (įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybas) atstovaujamaisiais (vietos arba nacionaliniu lygmeniu) organais,

nustato, paskelbia ir pateikia tinkamas avarinių situacijų valdymo ir geležinkelio linijos grąžinimo į įprastą būklę priemones.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

—	susidūrimai,

—	traukinių gaisrai,

—	traukinių evakavimas,

—	avarijos tuneliuose,

—	su pavojingaisiais kroviniais susijusios avarijos,

—	nuriedėjimas nuo bėgių.

Geležinkelio įmonė suteikia infrastruktūros valdytojui visą konkrečią informaciją, susijusią su šiomis aplinkybėmis, ypač su jai priklausančių traukinių atstatymu ar užkėlimu ant bėgių.

Be to, geležinkelio įmonė turi turėti nustatytą keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje tvarką.

4.2.3.8.   Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tinkamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikomas naudojant traukinį pablogėjusiomis sąlygomis, kad būtų išvengta vėlavimo dėl geležinkelių riedmenų techninio ar kitokio gedimo arba toks vėlavimas būtų sumažintas (pvz., ryšių linijos, traukinio evakavimo atveju taikomos priemonės).

4.3.   Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos

Atsižvelgiant į šio reglamento 3 skyriuje išdėstytus esminius reikalavimus, sąsajoms taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

4.3.1.   Sąsajos su Infrastruktūros TSS

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Infrastruktūros TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Stabdymo charakteristikos ir didžiausias leidžiamas greitis	4.2.2.6.2	Išilginis kelio atsparumas	4.2.6.2
Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas	4.2.1.2.2.2	Eksploatavimo taisyklės	4.4
Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6
Transporto priemonės ir traukinio suderinamumo su numatomu maršrutu parametrai	D1 priedėlis	Infrastruktūros ir riedmenų suderinamumo nustatymas po riedmenų leidimo išdavimo	7.6

4.3.2.   Sąsajos su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Mašinisto taisyklių sąvadas	4.2.1.2.1	Eksploatavimo (normaliomis ir pablogėjusiomis sąlygomis) taisyklės	4.4
Eksploatavimo taisyklės	4.4
Signalų ir geležinkelio kelio žymų matomumo reikalavimai	4.2.2.8	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas	4.2.15
Traukinio stabdymas	4.2.2.6	Traukinio stabdymo parametrai ir charakteristikos	4.2.2
Mašinisto taisyklių sąvadas	4.2.1.2.1	Smėlio barstymo įrangos naudojimas Antbriaunio tepimas naudojant riedmenyje esantį įrenginį Kompozitinių stabdžių trinkelių naudojimas	4.2.10
Traukinio numerio formatas	4.2.3.2.1	ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.12
		GSM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.13
Duomenų registravimas	4.2.3.5	Sąsaja su kontrolei atlikti skirtų duomenų registravimo įranga	4.2.14
Traukinio sąstato parangos užtikrinimas	4.2.2.7	Raktų paskirstymas	4.2.8
Transporto priemonės ir traukinio suderinamumo su numatomu maršrutu parametrai	D1 priedėlis	Suderinamumo su maršrutu patikrinimai prieš pradedant naudoti transporto priemones, kurias leista pateikti rinkai	4.9

4.3.3.   Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.   Sąsajos su Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės	4.2.3.6.3	Avarinio sukabinimo įtaisas	4.2.2.2.4
		Galinė sankaba	4.2.2.2.3
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Ašies apkrovos parametras	4.2.3.2.1
Traukinio stabdymas	4.2.2.6	Stabdymo charakteristikos	4.2.4.5.
Traukinio matomumas	4.2.2.1	Išoriniai žibintai	4.2.7.1
Traukinio girdimumas	4.2.2.2	Įspėjamojo garso signalo įtaiso naudojimas	4.2.7.2
Signalų ir geležinkelio kelio žymų matomumo reikalavimai	4.2.2.8	Išorės matomumas	4.2.9.1.3
		Priekinio stiklo optinės savybės	4.2.9.2.2
		Vidaus apšvietimas	4.2.9.1.8
Mašinisto budrumas	4.2.2.9	Mašinisto veiklos kontrolės funkcija	4.2.9.3.1
Kontrolės duomenų registravimas traukinyje	4.2.3.5.2	Registravimo įtaisas	4.2.9.6
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Kėlimo schema ir nurodymai	4.2.12.5
		Gelbėjimo darbų aprašymai	4.2.12.6
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Eksploatavimo dokumentai	4.2.12.4
Minimalūs profesinės kvalifikacijos elementai, svarbūs su traukinių lydėjimu susijusioms užduotims	F priedėlis
Smėlio barstymas	B priedėlis	Riedmens savybės suderinamumui su bėgių grandinėmis grindžiama traukinio buvimo vietos nustatymo sistema. Izoliacinės emisijos	4.2.3.3.1.1
Transporto priemonės ir traukinio suderinamumo su numatomu maršrutu parametrai	D1 priedėlis	Suderinamumo su maršrutu patikrinimai prieš pradedant naudoti transporto priemones, kurias leista pateikti rinkai	4.9

4.3.3.2.   Sąsajos su Prekinių vagonų TSS.

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Vagonų TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Galas	4.2.2.1.3	Galinių ženklų tvirtinamieji įtaisai	4.2.6.3
Prekiniai traukiniai	4.2.2.1.3.2	Galinis ženklas	E priedėlis
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Gabaritai	4.2.3.1
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Suderinamumas su leidžiamąja geležinkelio linijų apkrova	4.2.3. 2
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės	4.2.3.6.3	Riedmenų vieneto atsparumas. Kėlimas keltuvu ir kėlikliais	4.2.2.2
Traukinio stabdymas	4.2.2.6	Stabdžiai	4.2.4
Transporto priemonės ir traukinio suderinamumo su numatomu maršrutu parametrai	D1 priedėlis	Suderinamumo su maršrutu patikrinimai prieš pradedant naudoti transporto priemones, kurias leista pateikti rinkai	4.9

4.3.4.   Sąsajos su Energijos TSS.

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Energijos TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Didžiausioji traukinio srovė	4.2.4.1
Maršruto vadovo parengimas	4.2.1.2.2.1
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Atskyrimo sekcijos:
Maršruto vadovo parengimas	4.2.1.2.2.1	Fazių	4.2.15
		Sistemų	4.2.16
Transporto priemonės ir traukinio suderinamumo su numatomu maršrutu parametrai	D1 priedėlis	Suderinamumo su maršrutu patikrinimai prieš pradedant naudoti transporto priemones, kurias leista pateikti rinkai	7.3.5

4.3.5.   Sąsajos su Geležinkelio tunelių saugos TSS

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Geležinkelių tunelių saugos TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Traukinio sąstato parangos užtikrinimas	4.2.2.7	Avarijos atveju taikomos taisyklės	4.4.1
Traukinio išvykimas	4.2.3.3
Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Tunelio avarijos likvidavimo priemonių planas	4.4.2
		Pratybos	4.4.3
		Informacijos apie saugą traukiniuose ir avarijas teikimas keleiviams	4.4.5
Profesinis išmanymas	4.6.1	Traukinio brigados narių ir kitų darbuotojų su tuneliais susijusių klausimų išmanymas	4.6.1

4.3.6.   Sąsajos su Triukšmo TSS

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Triukšmo TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Papildomos šios TSS taikymo esamiems vagonams nuostatos	7.2.2
Traukinio planavimas	4.2.3.1	Tylesni maršrutai	D priedėlis
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės	4.2.3.6.3	Specialiosios vagonų eksploatavimo pablogėjusiomis sąlygomis tylesniuose maršrutuose taisyklės	4.4.1

4.3.7.   Sąsajos su Reglamentu (ES) Nr. 1300/2014 (12) – Prieinamumo riboto judumo asmenims TSS

Nuoroda šiame reglamente		Nuoroda Prieinamumo riboto judumo asmenims TSS
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Profesinė kvalifikacija	4.6.1	Infrastruktūros posistemis	4.4.1
Minimalūs profesinės kvalifikacijos elementai, svarbūs su traukinių lydėjimu susijusioms užduotims	F priedėlis
Profesinė kvalifikacija	4.6.1	Riedmenų posistemis	4.4.2
Minimalūs profesinės kvalifikacijos elementai, svarbūs su traukinių lydėjimu susijusioms užduotims	F priedėlis
Maršruto suderinamumas ir traukinio sudėtis	4.2.2.5	Riedmenų posistemis	4.4.2

4.4.   Eksploatavimo taisyklės

4.4.1.   Europos Sąjungos geležinkelių sistemos veiklos principai ir taisyklės

Veiklos principai ir taisyklės, kurie turi būti taikomi visoje Europos Sąjungos geležinkelių sistemoje, nustatyti A (ERTMS veiklos principai ir taisyklės) ir B (bendri veiklos principai ir taisyklės) priedėliuose.

4.4.2.   Nacionalinės taisyklės

Nacionalinės taisyklės nesuderinamos su šia TSS, išskyrus I priedėlį – jame išvardytos sritys, kuriose bendrų veiklos principų ir taisyklių nenustatyta ir kuriose galima ir toliau taikyti nacionalines taisykles. Pagal Sprendimą (ES) 2017/1474 Agentūra, bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare (-ėmis), vertina neišspręstų klausimų sąrašą, siekdama:

a)	toliau derinti šio reglamento reikalavimus, nustatant išsamias nuostatas arba priimtinas atitikties užtikrinimo priemones, arba

b)	sudaryti sąlygas integruoti tokias nacionalines taisykles į geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos valdymo sistemas, arba

c)	patvirtinti, kad nacionalinės taisyklės būtinos.

4.4.3.   Priimtinos atitikties užtikrinimo priemonės

Agentūra gali priimti techninę nuomonę ir joje nustatyti priimtinas atitikties užtikrinimo priemones; daroma prielaida, kad tomis priemonėmis užtikrinama atitiktis konkretiems šio reglamento reikalavimams ir užtikrinama sauga pagal Direktyvą (ES) 2016/798.

Komisija, valstybės narės arba paveikti suinteresuotieji subjektai gali pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 (13) 10 straipsnį prašyti Agentūros nustatyti priimtinas atitikties užtikrinimo priemones. Agentūra konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir paveiktais suinteresuotaisiais subjektais ir, prieš priimdama techninę nuomonę, pateikia ją Direktyvos (ES) 2016/797 51 straipsnyje nurodytam komitetui.

Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 16 d. Agentūra pateikia technines nuomones dėl bent kiekvienos iš šių sričių priimtinų atitikties užtikrinimo priemonių:

—	krovinio sauga (žr. 4.2.2.4.1 punktą);

—	keleivių sauga (žr. 4.2.2.4.2 punktą);

—	patikrinimai ir bandymai prieš išvykimą, įskaitant stabdžių patikrinimus ir bandymus bei patikrinimus važiuojant (žr. 4.2.3.3.1 punktą);

—	traukinio išvykimas (žr. 4.2.3.3 punktą);

—	eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis (žr. 4.2.3.6).

Iki 2019 m. spalio 15 d., jei valstybės narės ir paveikti suinteresuotieji subjektai mano, kad nustatant priimtinas atitikties užtikrinimo priemones pirmiau nurodytose srityse reikia apsvarstyti konkrečią nacionalinę taisyklę, jos Agentūrai praneša išsamią informaciją apie tą taisyklę, o Agentūra veikia 4.4.3 punkte nurodyta tvarka.

4.4.4.   Perėjimas nuo nacionalinių taisyklių taikymo prie šio reglamento įgyvendinimo

Perėjimo nuo nacionalinių taisyklių taikymo prie šio reglamento įgyvendinimo laikotarpiu geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi peržiūrėti savo saugos valdymo sistemas, kad užtikrintų saugią eksploataciją. Jei reikia, jie turi atnaujinti savo saugos valdymo sistemas.

Jei nustatoma trūkumų, taikoma Direktyvos (ES) 2016/797 6 straipsnio procedūra.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Netaikoma

4.6.   Profesinė kvalifikacija

4.6.1.   Profesinė kvalifikacija

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo darbuotojai turi tinkamai išmanyti savo profesiją, kad galėtų atlikti visas saugai svarbias užduotis įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis. Toks išmanymas apima profesines žinias ir gebėjimą jas taikyti praktiškai.

Minimalūs tam tikroms užduotims atlikti reikalingos profesinės kvalifikacijos elementai pateikti F ir G priedėliuose.

4.6.2.   Kalbos mokėjimas

4.6.2.1.   Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė užtikrintų, kad atitinkami jų darbuotojai gebėtų naudotis ryšio protokolais ir žinotų C priedėlyje nustatytus principus.

Kai infrastruktūros valdytojo vartojama kalba ir geležinkelio įmonės darbuotojų įprastai vartojama kalba skiriasi, kalbos ir bendravimo mokymas turi sudaryti svarbią geležinkelio įmonės bendros kompetencijos valdymo sistemos dalį.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais saugai svarbiais klausimais įprastomis, pablogėjusiomis ar avarinėmis sąlygomis, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.   Žinių lygis

Kalbos, kurią vartoja infrastruktūros valdytojas, žinių lygis turi būti pakankamas eismo saugai užtikrinti.

a)	mašinistas privalo sugebėti bent: — siųsti ir suprasti visus C priedėlyje nurodytus pranešimus, — veiksmingai bendrauti normaliomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose, — pildyti su blankų rinkiniu susijusius dokumentus;

b)	kiti traukinio brigados nariai, kurie vykdydami pareigas turi bendrauti su infrastruktūros valdytoju saugai svarbiais klausimais, turi gebėti bent siųsti ir suprasti informaciją, kuria apibūdinamas traukinys ir jo eksploatacinė būklė.

Traukinį lydinčiojo personalo, išskyrus traukinio mašinistus, žinių lygis turi atitikti bent 2 lygį, kaip aprašyta E priedėlyje.

4.6.3.   Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

4.6.3.1.   Pagrindiniai elementai

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi nustatyti savo darbuotojų vertinimo tvarką, kad būtų įvykdyti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/762 (14) arba Komisijos reglamentuose (ES) Nr. 1158/2010 (15) ir (ES) Nr. 1169/2010 (16) nustatyti reikalavimai.

4.6.3.2.   Mokymo poreikių analizė ir atnaujinimas

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai atlieka savo atitinkamų darbuotojų mokymo poreikių tyrimą ir nustato jų individualių mokymo poreikių peržiūros ir atnaujinimo tvarką, kad būtų įvykdyti Deleguotajame reglamente (ES) 2018/762 arba reglamentuose (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 nustatyti reikalavimai.

Atliekant šį tyrimą nustatoma mokymo apimtis ir sudėtingumas ir atsižvelgiama į riziką, susijusią su traukinių naudojimu, trauka ir geležinkelio riedmenimis. Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, pagal kurią traukinio brigada įgyja ir nuolat atnaujina žinias apie maršrutus, kuriuose dirba. Ši tvarka:

—	turi būti pagrįsta infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie maršrutus ir

—	turi atitikti 4.2.1 skirsnyje aprašytą procesą.

Su traukinių lydėjimu ir traukinių paranga susiję nagrinėtini elementai pateikti atitinkamai F ir G priedėliuose. Prireikus šie elementai įtraukiami į darbuotojų mokymo programą.

Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto naudojimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio tam tikri F ir G priedėliuose pateikti elementai netaikytini. Atliekant mokymo poreikių tyrimą elementai, laikomi netaikytinais, patvirtinami dokumentais ir nurodomos priežastys.

4.6.4.   Pagalbiniai darbuotojai

Geležinkelio įmonė užtikrina, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., teikiantys maitinimo ir valymo paslaugas), kurie nėra traukinio brigados nariai, be savo pagrindinių nurodymų, būtų išmokyti imtis veiksmų pagal tinkamai parengtų traukinio brigados narių nurodymus.

4.7.   Sveikatos ir saugos sąlygos

4.7.1.   Įvadas

4.2.1 skirsnyje nustatyti darbuotojai, atliekantys saugai svarbias užduotis, kaip nurodyta 2.1 skirsnyje, turi būti tinkamai fiziškai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų veiklos ir saugos standartų.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai savo saugos valdymo sistemoje nustato ir dokumentais patvirtina savo darbuotojų atitikties medicininiams, psichologiniams ir sveikatos reikalavimams užtikrinimo procesą.

Medicininį patikrinimą, kaip nustatyta 4.7.2 skirsnyje, atlieka ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų tinkamumo priima gydytojas.

Darbuotojai negali vykdyti saugai svarbių užduočių, kai jų budrumas yra susilpnėjęs dėl, pvz., alkoholio, narkotinių medžiagų ar psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas taiko kontrolės procedūras, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbe.

Minėtų medžiagų riboms taikomos valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės.

4.7.2.   Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

4.7.2.1.   Prieš paskyrimą

4.7.2.1.1.    Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

Sveikatos patikrinimai apima:

—	bendrą sveikatos patikrinimą;

—	jutimo funkcijų (regos, klausos, spalvų skyrimo) patikrinimą;

—	šlapimo arba kraujo tyrimą diabetui ir kitiems susirgimams nustatyti, kaip nurodyta pagal klinikinį patikrinimą;

—	patikrinimą, ar nevartojamos narkotinės medžiagos.

4.7.2.1.2.    Psichologinis vertinimas

Psichologinio vertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei pasirinkti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatant psichologinio vertinimo turinį atsižvelgiama bent į šiuos kriterijus, susijusius su kiekvienos saugos funkcijos reikalavimais:

a)	pažintiniai: — dėmesys ir koncentracija, — atmintis, — suvokimo gebėjimai, — samprotavimas, — bendravimas;

b)	psichomotoriniai: — reakcijos greitis, — judesių koordinacija;

c)	elgesio ir asmenybės: — emocinė savitvarda, — elgesio patikimumas, — savarankiškumas, — sąžiningumas.

Jei kuris nors iš minėtų elementų praleidžiamas, tokį sprendimą psichologas pagrindžia ir patvirtina dokumentais.

Savo psichologinį tinkamumą pareiškėjai įrodo išlaikydami egzaminą, per kurį pareiškėją egzaminuoja psichologas arba gydytojas arba toks egzaminavimas atliekamas psichologui arba gydytojui prižiūrint (tai sprendžia valstybė narė).

4.7.2.2.   Po paskyrimo

4.7.2.2.1.    Periodinių sveikatos patikrinimų dažnumas

Vykdomas bent vienas sistemingas medicininis tikrinimas:

—	jaunesnių kaip 40 m. darbuotojų – kas 5 metus;

—	41–62 m. darbuotojų – kas 3 metus;

—	vyresnių kaip 62 m. darbuotojų – kiekvienais metais.

Gydytojas nustato dažnesnį sveikatos tikrinimą, jei tai būtina dėl darbuotojo sveikatos būklės.

4.7.2.2.2.    Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, reguliarus specializuotas patikrinimas turi apimti bent:

—	bendrą sveikatos patikrinimą;

—	jutimo funkcijų (regos, klausos, spalvų skyrimo) patikrinimą;

—	šlapimo arba kraujo tyrimą diabetui ir kitiems susirgimams nustatyti, kaip nurodyta pagal klinikinį patikrinimą;

—	patikrinimą, ar nevartojamos narkotinės medžiagos, jei nurodyta pagal klinikinį patikrinimą.

4.7.2.2.3.    Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

Be reguliaraus sveikatos tikrinimo, atliekamas papildomas specialus sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas, jei yra pagrįstų priežasčių abejoti darbuotojo sveikatos būklės ar psichologiniu tinkamumu arba kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog darbuotojas vartojo narkotinių medžiagų arba piktnaudžiavo alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto ar avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas įdiegia sistemas, kurios užtikrintų, kad prireikus būtų atliekamas toks papildomas sveikatos patikrinimas ir įvertinimas.

4.7.3.   Medicininiai reikalavimai

4.7.3.1.   Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai negali turėti sveikatos sutrikimų ir jiems neturi būti taikomas gydymas, dėl kurių jie galėtų patirti:

—	staigų sąmonės praradimą,

—	sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą,

—	staigų nesugebėjimą dirbti,

—	pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą,

—	didelį judumo sumažėjimą.

Darbuotojai turi atitikti šiuos regos ir klausos reikalavimus:

4.7.3.2.   Regos reikalavimai

—	Regos aštrumas, nešiojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – matuojama atskirai); blogiau matančios akies – bent 0,3.

—	Daugiausiai regėjimą koreguojantys lęšiai: toliaregystė +5/trumparegystė -8. Išimties atvejais gydytojas, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir šio intervalo neatitinkančius dydžius.

—	Rega vidutiniu ir trumpu atstumu: pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų.

—	Galima nešioti kontaktinius lęšius.

—	Įprastas spalvų skyrimas: taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą.

—	Regos laukas: normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant).

—	Rega abiem akimis: efektyvi.

—	Abiakis regėjimas: efektyvus.

—	Jautrumas kontrastui: geras.

—	Nesirgti progresuojančia akių liga.

—	Implantuoti lęšiukai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba gydytojo nustatytu dažnumu.

4.7.3.3.   Klausos reikalavimai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, t. y.:

—	pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius garsus ir radijo pranešimus;

—	leidžiama naudoti klausos aparatus.

4.8.   Papildoma informacija apie infrastruktūrą ir transporto priemones

4.8.1.   Infrastruktūra

Su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję reikalavimai, taikomi su geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, kurie pateikiami geležinkelių įmonei per infrastruktūros registrą, nurodyti D priedėlyje.

Kol infrastruktūros registras nebaigtas kurti, infrastruktūros valdytojas turi nemokamai ir kuo greičiau – bet kuriuo atveju per 15 dienų, kai informacija teikiama pirmą kartą, – pateikti tokią informaciją kitomis priemonėmis, nebent geležinkelio įmonė sutiktų taikyti ilgesnį terminą.

Infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmonę apie su infrastruktūra susijusių duomenų pasikeitimus per infrastruktūros registrą, kai tokia informacija tampa žinoma, arba kitomis priemonėmis, kol tokią funkciją bus galima atlikti infrastruktūros registre. Infrastruktūros valdytojas atsako už duomenų tikslumą.

Avarinėse situacijose ar kai informacija teikiama realiuoju laiku, infrastruktūros valdytojo naudojamos alternatyvios ryšio priemonės turi užtikrinti, kad geležinkelio įmonei informacija būtų teikiama nedelsiant.

4.8.2.   Riedmenys

Infrastruktūros valdytojai turi turėti galimybę naudotis toliau pateikiamais su geležinkelių riedmenimis susijusiais duomenimis:

—	ar transporto priemonė pagaminta iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos įvykus avarijai arba kilus gaisrui (pvz., asbesto); riedmenų valdytojas atsako už duomenų tikslumą;

—	bendrą transporto priemonės ilgį, įskaitant taukšus, jei jie yra; geležinkelio įmonė atsako už duomenų tikslumą.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtis

Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 7 punkte apibrėžtos sąveikos sudedamosios dalys.

5.2.   Sudedamųjų dalių sąrašas

Su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susijusių sąveikos sudedamųjų dalių nėra.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

Kadangi šiame reglamente sąveikos sudedamosios dalys dar neapibrėžtos, vertinimo tvarka neaptariama.

6.2.   Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.   Principai

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos (ES) 2016/797 II priedą yra funkcinis posistemis.

Pagal Direktyvos (ES) 2016/798 9 ir 10 straipsnius geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, pateikdami prašymą išduoti naują arba iš dalies pakeistą saugos sertifikatą arba suteikti įgaliojimus saugos srityje, turi įrodyti, kad jų saugos valdymo sistema užtikrina atitiktį šio reglamento reikalavimams.

Pagal atitikties vertinimo bendruosius saugos būdus ir saugos valdymo sistemos bendruosius saugos būdus reikalaujama, kad nacionalinės saugos institucijos nustatytų priežiūros ir stebėjimo, kaip laikomasi visas TSS apimančios saugos valdymo sistemos reikalavimų, tvarką. Pabrėžtina, kad paskelbtoji įstaiga neturi atskirai vertinti jokio šiame reglamente pateikto elemento.

Atitiktis šiame reglamente pateiktiems reikalavimams, susijusiems su struktūriniais posistemiais ir išvardytiems sąsajose (4.3 skirsnyje), vertinama pagal susijusias struktūrinių posistemių TSS.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Principai

Pagal Direktyvos (ES) 2016/798 9 straipsnį geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai taikydami saugos valdymo sistemą turi užtikrinti atitiktį šio reglamento reikalavimams.

7.2.   Specifiniai atvejai

7.2.1.   Įvadas

Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti toliau nurodytas specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

a)	nuostatos taikomos nuolat (P atvejis) arba laikinai (T atvejis).

b)	Laikinaisiais atvejais valstybės narės iki 2024 m. (T1 atvejis) užtikrina atitiktį atitinkamam posistemiui taikomiems reikalavimams.

7.2.2.   Specifinių atvejų sąrašas

7.2.2.1.   Nuolatinis Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos specifinis atvejis (P)

Įgyvendinant 4.2.2.1.3.2 skirsnio reikalavimus, traukiniams, naudojamiems vien tik 1 520 mm vėžės pločio tinkle Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje, galima naudoti šį traukinio galą žymintį ženklą.

Šviesą atspindinčio disko skersmuo – 185 mm, o raudono skritulio skersmuo – 140 mm.

7.2.2.2.   Nuolatinis Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) specifinis atvejis

Įgyvendinat 4.2.2.1.3.2 skirsnio reikalavimus, traukiniams, naudojamiems vien tik 1 600 mm vėžės pločio sistemos tinkle Airijoje ir Šiaurės Airijoje, kaip traukinio galą žymintį ženklą galima naudoti du nuolat šviečiančius raudonus žibintus.

7.2.2.3.   Laikinasis Airijos ir Jungtinės Karalystės specifinis atvejis (T1)

Įgyvendinant 4.2.3.2.1 skirsnio reikalavimus, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje esamose sistemose naudojamas raidinis skaitmeninis numeris. Valstybės narės nustato perėjimo nuo raidinių skaitmeninių prie skaitmeninių traukinių numerių tikslinėje sistemoje reikalavimus ir tvarkaraštį.

7.2.2.4.   Nuolatinis Suomijos specifinis atvejis (P)

Įgyvendinant 4.2.2.1.3.2 skirsnio reikalavimus ir B priedėlio 5 bendrą veiklos taisyklę, Suomijoje nenaudojama jokių prekinių traukinių galą žyminčių įtaisų. Suomijoje pripažįstamos ir prekinio traukinio galą žyminčios priemonės, nurodytos 4.2.2.1.3.2 skirsnyje.

---

(1)   2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

(2)   2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(3)   2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/777 dėl geležinkelio infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/633/ES (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 312).

(4)   2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1302/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos (OL L 356, 2014 12 12, p. 228).

(5)   2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2012 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

(6)   2018 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/545, kuriuo nustatomos geležinkelių transporto priemonių patvirtinimo ir geležinkelių transporto priemonių tipų patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 praktinės priemonės (OL L 90, 2018 4 6, p. 66).

(7)   2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos (OL L 158, 2016 6 15, p. 1).

(8)   2014 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1305/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 62/2006 (OL L 356, 2014 12 12, p. 438).

(9)   2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL L 123, 2011 5 12, p. 11).

(10)   2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(11)   2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (OL L 165, 2010 6 30, p. 1).

(12)   2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110).

(13)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (OL L 138, 2016 5 26, p. 1).

(14)   2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 (OL L 129, 2018 5 25, p. 26).

(15)   2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p. 11).

(16)   2010 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1169/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų įgaliojimams geležinkelių saugos srityje gauti (OL L 327, 2010 12 11, p. 13).