ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 138

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. gegužės 24d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2019 m. balandžio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/835 dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu

1

 

*

2019 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/836 dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir Eurodac sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais sudarymo

3

 

 

Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir Eurodac sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolas dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais

5

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/837 dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje sudarymo Sąjungos vardu

9

 

 

Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje

11

 

*

Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir Eurodac sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais įsigaliojimu

30

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. vasario 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/838 dėl laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų techninių specifikacijų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 415/2007

31

 

*

2019 m. kovo 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/839, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio ( 1 )

70

 

*

2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/840, kuriuo dėl Kanados kilmės vyno importo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273 ir panaikinamas įpareigojimas mažmenininkams pildyti vyno produktų įvežimo ir išvežimo operacijų registrą

74

 

*

2019 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/841, kuriuo ištaisoma Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, redakcija tam tikromis kalbomis

76

 

*

2019 m. gegužės 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/842, kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

79

 

 

2019 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/843 dėl trisdešimt šeštojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, mažiausios nugriebto pieno miltelių pardavimo kainos nustatymo

81

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/844 dėl įgaliojimų, susijusių su skundais, kuriuos Tarybai pateikia kandidatai į Europos vyriausiojo prokuroro pareigas, suteikimo Tarybos Generaliniam sekretoriui

82

 

*

2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/845 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Geografinių nuorodų klausimų darbo grupėje, įsteigtoje Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimu, dėl jos darbo tvarkos taisyklių priėmimo

84

 

*

2019 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2019/846, kuriuo skiriami du Audito Rūmų nariai

89

 

*

2019 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimas (ES) 2019/847 dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos Gelbėkime bites! Biologinės įvairovės apsauga ir vabzdžių buveinių gerinimas Europoje (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3800)

90

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/1


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/835

2019 m. balandžio 8 d.

dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Aktą dėl Kroatijos Respublikos stojimo, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją (2) (toliau – Susitarimas), buvo pasirašytas Liuksemburge 2001 m. birželio 25 d. Susitarimas įsigaliojo 2004 m. birželio 1 d.;

(2)

Kroatijos Respublika Europos Sąjungos valstybe nare tapo 2013 m. liepos 1 d.;

(3)

pagal Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo 6 straipsnio 2 dalį dėl Kroatijos Respublikos prisijungimo prie Susitarimo susitariama Tarybai, veikiančiai vienbalsiai valstybių narių vardu, ir Egipto Arabų Respublikai sudarant Susitarimo protokolą;

(4)

2012 m. rugsėjo 14 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Egipto Arabų Respublika. Derybos buvo sėkmingai užbaigtos;

(5)

vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/768 (3) Sąjungos bei jos valstybių narių vardu 2017 m. balandžio 10 d. Briuselyje pasirašytas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą;

(6)

Protokolas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos ir jos valstybių narių vardu patvirtinamas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (4).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Protokolo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą siekdamas išreikšti Sąjungos bei jos valstybių narių sutikimą laikytis Protokolo (5).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. balandžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2019 m. kovo 12 d. pritarimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 304, 2004 9 30, p. 39.

(3)  OL L 115, 2017 5 4, p. 1.

(4)  Protokolo tekstas paskelbtas OL L 115, 2017 5 4, kartu su sprendimu dėl jo pasirašymo.

(5)  Protokolo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/3


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/836

2019 m. gegužės 13 d.

dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 87 straipsnio 2 dalies a punktą, 88 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą, kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

pagal Tarybos sprendimą (ES) 2019/395 (2) Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją, protokolas dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais (toliau – Protokolas) pasirašytas 2019 m. kovo 27 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)

siekiant remti ir stiprinti valstybių narių ir Danijos kompetentingų institucijų policijos bendradarbiavimą teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais, Sąjunga turi imtis veiksmų, kad Danija galėtų naudotis su teisėsauga susijusiais Eurodac aspektais;

(3)

Protokolas turėtų būti patvirtintas;

(4)

Jungtinei Karalystei ir Airijai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 (3) yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant šį sprendimą;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolas dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Protokolo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2019 m. balandžio 17 d. pritarimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2019 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/395 dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo dėl prieigos prie Eurodac teisėsaugos tikslais pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 71, 2019 3 13, p. 9).

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl „Eurodac“ sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su „Eurodac“ sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/5


Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolas dėl prieigos prie „Eurodac“ teisėsaugos tikslais

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

ir

DANIJOS KARALYSTĖ, toliau – Danija,

toliau kartu vadinamos Šalimis,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 2005 m. kovo 10 d. pasirašytas Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimas dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir EURODAC sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją (1) (toliau – 2005 m. kovo 10 d. Susitarimas);

PRIMINDAMOS, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Sąjunga priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 603/2013 (2);

ATSIŽVELGDAMOS į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėtą Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pagal kurį Danija nedalyvojo priimant Reglamentą (ES) Nr. 603/2013 ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

PRIMINDAMOS, kad Reglamente (ES) Nr. 603/2013 nustatytomis duomenų palyginimo ir perdavimo teisėsaugos tikslais procedūromis nėra iš dalies keičiama EURODAC acquis, kaip apibrėžta 2005 m. kovo 10 d. Susitarime, todėl jos nepatenka į 2005 m. kovo 10 d. Susitarimo taikymo sritį;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Sąjunga ir Danija turėtų sudaryti Protokolą, kad Danija galėtų taikyti su teisėsauga susijusius EURODAC aspektus ir kad atitinkamai Danijos paskirtosios teisėsaugos institucijos galėtų teikti prašymus palyginti pirštų atspaudų duomenis su kitų dalyvaujančių valstybių į EURODAC centrinę sistemą perduotais duomenimis;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad su teisėsauga susijusias Reglamento (ES) Nr. 603/2013 nuostatas taikant Danijai, kitų dalyvaujančių valstybių paskirtosioms teisėsaugos institucijoms ir Europolui taip pat turėtų būti suteikta galimybė teikti prašymus palyginti pirštų atspaudų duomenis su Danijos į EURODAC centrinę sistemą perduotais duomenimis;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad dalyvaujančių valstybių paskirtųjų teisėsaugos institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui teroristinių arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais pagal šį Protokolą turėtų būti taikomas jų nacionalinėje teisėje nustatytas asmens duomenų apsaugos standartas, atitinkantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (3);

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Direktyva (ES) 2016/680 plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį ir kad Danija pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 4 straipsnį 2016 m. spalio 26 d. pranešė Komisijai, kad ji įgyvendins tą direktyvą savo nacionalinėje teisėje. Todėl Danija turėtų taikyti tą direktyvą ir Reglamente (ES) Nr. 603/2013 nustatytas tolesnes sąlygas, kiek tai susiję su Danijos paskirtųjų institucijų vykdomu asmens duomenų tvarkymu teroristinių arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ar tyrimo tikslais;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad taip pat turėtų būti taikomos kitos Reglamente (ES) Nr. 603/2013 nustatytos sąlygos, susijusios su dalyvaujančių valstybių paskirtųjų institucijų ir Europolo vykdomu asmens duomenų tvarkymu teroristinių arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ar tyrimo tikslais;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad prieiga Danijos paskirtosioms institucijoms turėtų būti suteikiama tik su sąlyga, kad palyginus su prašančiosios valstybės nacionalinių pirštų atspaudų duomenų bazių ir visų kitų dalyvaujančių valstybių automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų informacija pagal Tarybos sprendimą 2008/615/TVR (4), nepavyko nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Remiantis ta sąlyga reikalaujama, kad prašančioji valstybė atliktų palyginimus su visų kitų dalyvaujančių valstybių automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų, kurios techniškai prieinamos, informacija pagal tą sprendimą, nebent ta prašančioji valstybė gali įrodyti, jog esama pagrįstų priežasčių tikėti, kad tai atlikus nepavyks nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Tokių pagrįstų priežasčių pirmiausia esama tada, kai specifinis atvejis neturi jokios operatyvinės ar tiriamosios sąsajos su konkrečia dalyvaujančia valstybe. Remiantis ta sąlyga reikalaujama, kad prašančioji valstybė pagal tą sprendimą vykdytų pirmiausia teisišką ir technišką įgyvendinimą daktiloskopinių duomenų srityje, kadangi neturėtų būti leidžiama atlikti patikrinimo EURODAC sistemoje teisėsaugos tikslais prieš tai neatlikus pirmiau minėtų veiksmų;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad prieš atlikdamos paiešką EURODAC sistemoje, Danijos paskirtosios institucijos taip pat turėtų pasinaudoti Vizų informacine sistema pagal Tarybos sprendimą 2008/633/TVR (5), jei tenkinamos sąlygos palyginimui atlikti;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Protokole nustatyta, kad 2005 m. kovo 10 d. Susitarime numatyti mechanizmai dėl pakeitimų turėtų būti taikomi visiems pakeitimams, susijusiems su prieiga prie EURODAC teisėsaugos tikslais;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šis Protokolas yra 2005 m. kovo 10 d. Susitarimo dalis,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

1.   Danija įgyvendina Reglamento (ES) Nr. 603/2013 nuostatas, susijusias su pirštų atspaudų duomenų palyginimu su EURODAC centrinėje sistemoje saugomais duomenimis teisėsaugos tikslais, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 1 dalies i punkte, ir pagal tarptautinę teisę jį taiko palaikydama santykius su kitomis dalyvaujančiomis valstybėmis.

2.   Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją, laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis pagal šio straipsnio 1 dalį. Jos taiko Danijai Reglamento (ES) Nr. 603/2013 nuostatas, susijusias prieiga teisėsaugos tikslais.

3.   Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis pagal 1 dalį tiek, kiek jų ir Sąjungos santykiams taikomas susitarimas, panašus į šį Protokolą, kuriais Danija pripažįstama kaip dalyvanti valstybė.

2 straipsnis

1.   Danijai tvarkant asmens duomenis, kiek tai susiję su šio Protokolo taikymu, taikoma Direktyva (ES) 2016/680.

2.   Be to, kas išdėstyta 1 dalyje, Danijai taikomos Reglamente (ES) Nr. 603/2013 nustatytos sąlygos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu paskirtoms institucijoms tvarkant asmens duomenis to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais..

3 straipsnis

2005 m. kovo 10 d. Susitarimo nuostatos dėl pakeitimų taikomos visiems pakeitimams, susijusiems su prieiga prie EURODAC teisėsaugos tikslais.

4 straipsnis

1.   Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį Protokolą pagal savo atitinkamas vidaus procedūras.

2.   Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai šalys informuoja viena kitą apie tam būtinų procedūrų užbaigimą.

3.   Protokolas netaikomas tol, kol Danija neįgyvendins Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus ir kol pagal Tarybos sprendimo 2008/616/TVR (6) priedo 4 skyrių Danijos atžvilgiu nebus atliktas vertinimas dėl daktiloskopinių duomenų.

5 straipsnis

1.   Šį protokolą gali nutraukti bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių, pateikusi pranešimą kitai Susitariančiajai Šaliai. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

2.   Šis Protokolas nustoja galioti, jei Sąjunga arba Danija iš jo pasitraukia.

3.   Protokolas nustoja galioti, jei nustoja galioti 2005 m. kovo 10 d. Susitarimas.

4.   Pasitraukimas iš Protokolo arba jo nutraukimas neturi poveikio tolesniam 2005 m. kovo 10 d. Susitarimo taikymui.

6 straipsnis

Protokolas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Съставено в Брюксел на двадесет и седми март две хиляди и деветнадесета година.

Hecho en Bruselas, el veintisiete de marzo de dos mil diecinueve.

V Bruselu dne dvacátého sedmého března dva tisíce devatenáct.

Udfærdiget i Bruxelles den syvogtyvende marts to tusind og nitten.

Geschehen zu Brüssel am siebenundzwanzigsten März zweitausendneunzehn.

Kahe tuhande üheksateistkümnenda aasta märtsikuu kahekümne seitsmendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι εφτά Μαρτίου δύο χιλιάδες δεκαεννέα.

Done at Brussels on the twenty-seventh day of March in the year two thousand and nineteen.

Fait à Bruxelles, le vingt-sept mars deux mille dix-neuf.

Sastavljeno u Bruxellesu dvadeset sedmog ožujka godine dvije tisuće devetnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì ventisette marzo duemiladiciannove.

Briselē, divi tūkstoši deviņpadsmitā gada divdesmit septītajā martā.

Priimta du tūkstančiai devynioliktų metų kovo dvidešimt septintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenkilencedik év március havának huszonhetedik napján.

Magħmul fi Brussell, fis-sebgħa u għoxrin jum ta’ Marzu fis-sena elfejn u dsatax.

Gedaan te Brussel, zevenentwintig maart tweeduizend negentien.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego siódmego marca roku dwa tysiące dziewiętnastego.

Feito em Bruxelas, em vinte e sete de março de dois mil e dezanove.

Întocmit la Bruxelles la douăzeci și șapte martie două mii nouăsprezece.

V Bruseli dvadsiateho siedmeho marca dvetisícdevätnásť.

V Bruslju, dne sedemindvajsetega marca leta dva tisoč devetnajst.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäseitsemäntenä päivänä maaliskuuta vuonna kaksituhattayhdeksäntoista.

Som skedde i Bryssel den tjugosjunde mars år tjugohundranitton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

ЗаКралство Дания

Por el Reino de Dinamarca

Za Dánské království

For Kongeriget Danmark

Für das Königreich Dänemark

Taani Kuningriigi nimel

Για το Βασίλειο της Δανίας

For the Kingdom of Denmark

Pour le Royaume de Danemark

Za Kraljevinu Dansku

Per il Regno di Danimarca

Dānijas Karalistes vārdā –

Danijos Karalystės vardu

A Dán Királyság részéről

Għar-Renju tad-Danimarka

Voor het Koninkrijk Denemarken

W imieniu Królestwa Danii

Pelo Reino da Dinamarca

Pentru Regatul Danemarcei

Za Dánske kráľovstvo

Za Kraljevino Dansko

Tanskan kuningaskunnan puolesta

På Konungariket Danmark


(1)  OL L 66, 2006 3 8, p. 38.

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl „Eurodac“ sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).

(3)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(4)  2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL L 210, 2008 8 6, p. 1).

(5)  2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (ES L 218, 2008 8 13, p. 129).

(6)  2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (OL L 210, 2008 8 6, p. 12).


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/9


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/837

2019 m. gegužės 14 d.

dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje sudarymo Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 74 straipsnį, 77 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, 78 straipsnio 2 dalies e punktą, 79 straipsnio 2 dalies c punktą, 82 straipsnio 1 dalies d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 (2) įsteigta Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (toliau – Agentūra);

(2)

Reglamente (ES) Nr. 1077/2011 nustatyta, kad pagal atitinkamas asociacijos susitarimų nuostatas susitariama, siekiant nustatyti, inter alia, šalių, susijusių su Šengeno acquis ir „Eurodac“ priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, dalyvavimo Agentūros darbe pobūdį, mastą bei išsamias taisykles, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų, personalo ir balsavimo teisių;

(3)

Komisija Sąjungos vardu derėjosi dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje (toliau – Susitarimas). Vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2018/1549 (3), Susitarimas buvo pasirašytas 2018 m. lapkričio 8 d. su sąlyga, kad toks susitarimas bus sudarytas;

(4)

2018 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 (4). Reglamentu (ES) 2018/1726 panaikintas Reglamentas (ES) 1077/2011. Kaip nurodyta Reglamente (ES) 2018/1726, šiuo reglamentu įsteigta Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra pakeičia Agentūrą, įsteigtą Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011, ir perima jos teises ir pareigas. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1726 nuorodos į panaikintą Reglamentą (ES) Nr. 1077/2011 laikomos nuorodomis į Reglamentą (ES) 2018/1726 ir turėtų būti aiškinamos pagal to reglamento priede pateiktą atitikties lentelę;

(5)

kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1726 52 konstatuojamojoje dalyje, Jungtinė Karalystė dalyvauja priimant tą reglamentą ir jis yra jai privalomas. Airija pareiškė norą taikyti Reglamentą (ES) 2018/1726 pagal prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėtą Protokolą Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis ir pranešė apie pageidavimą taikyti Reglamentą (ES) 2018/1726 pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 4 straipsnį. Todėl Jungtinė Karalystė ir Airija turėtų taikyti Reglamento (ES) 2018/1726 42 straipsnį, dalyvaudamos priimant šį sprendimą. Todėl Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja priimant šį sprendimą;

(6)

kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1726 51 konstatuojamojoje dalyje, Danija nedalyvauja priimant tą reglamentą ir jis nėra jai privalomas. Todėl Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą. Kadangi šis sprendimas, kiek tai susiję su Šengeno informacine sistema (SIS II), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 (5) ir Tarybos sprendimu 2007/533/TVR (6), Vizų informacine sistema (VIS), nustatyta Tarybos sprendimu 2004/512/EB (7), atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2226 (8), ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1240 (9), grindžiamas Šengeno acquis, Danija pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 4 straipsnį per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio sprendimo, nuspręs, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę.

Remiantis Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją (10), 3 straipsniu, Danija turi pranešti Komisijai, ar ji į savo nacionalinę teisę įtrauks šio sprendimo nuostatas, susijusias su „Eurodac“ ir „DubliNet“;

(7)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimas dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje. (11)

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  2019 m. kovo 13 d. pritarimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1).

(3)  2018 m. spalio 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1549 dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje pasirašymo Sąjungos vardu (OL L 260, 2018 10 17, p. 1).

(4)  2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

(5)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4).

(6)  2007 m. birželio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).

(7)  2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5).

(8)  2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(9)  2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).

(10)  OL L 66, 2006 3 8, p. 38.

(11)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/11


Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos

SUSITARIMAS

dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje

EUROPOS SĄJUNGA

ir

ISLANDIJOS RESPUBLIKA, toliau – Islandija,

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ, toliau – Lichtenšteinas,

NORVEGIJOS KARALYSTĖ, toliau – Norvegija, bei

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, toliau – Šveicarija,

atsižvelgdamos į Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (1), toliau – Šengeno asociacijos susitarimas su Islandija ir Norvegija,

atsižvelgdamos į Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimą dėl valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo, pateikto valstybėje narėje arba Islandijoje ar Norvegijoje, nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų (2), toliau – Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimas su Islandija ir Norvegija,

atsižvelgdamos į Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (3), toliau – Šengeno asociacijos susitarimas su Šveicarija,

atsižvelgdamos į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių arba Šveicarijos Konfederacijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų (4), toliau – Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimas su Šveicarija,

atsižvelgdamos į Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolą dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (5), toliau – protokolas dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos,

atsižvelgdamos į Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolą dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą (6), toliau – protokolas dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 (7) Europos Sąjunga įsteigė Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrą;

(2)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011, kiek jis susijęs su Šengeno informacine sistema (SIS II), Vizų informacine sistema (VIS) ir Atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Šengeno asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija. Tiek, kiek Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 susijęs su „Eurodac“ ir „DubliNet“ sistemomis, jis yra nauja priemonė, kaip apibrėžta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija;

(3)

Šveicarijos atžvilgiu Reglamentas(ES) Nr. 1077/2011, kiek jis susijęs su SIS II, VIS ir AIS, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Šengeno asociacijos susitarime su Šveicarija. Tiek, kiek Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 susijęs su „Eurodac“ ir „DubliNet“ sistemomis, jis yra nauja priemonė, kaip apibrėžta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Šveicarija;

(4)

Lichtenšteino atžvilgiu Reglamente(ES) Nr. 1077/2011, kiek jis susijęs su SIS II, VIS ir AIS, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos. Tiek, kiek Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 susijęs su „Eurodac“ ir „DubliNet“ sistemomis, jis yra nauja priemonė, kaip apibrėžta protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos;

(5)

Reglamente (ES) Nr. 1077/2011 nustatyta, kad pagal atitinkamas asociacijos susitarimų nuostatas turi būti susitariama, siekiant nustatyti, inter alia, šalių, susijusių su Šengeno acquis ir Dublino bei „Eurodac“ priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, dalyvavimo Agentūros darbe pobūdį, mastą bei išsamias taisykles, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų, personalo ir balsavimo teisių;

(6)

asociacijos susitarimuose nenagrinėjama Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos asociacijos sąveika su naujų institucijų, kurias toliau plėtojant Šengeno acquis ir „Eurodac“ priemones įsteigė Europos Sąjunga, veikla, todėl kai kurie tos asociacijos su Agentūra aspektai turėtų būti nustatyti papildomame šių susitarimų susitariančiųjų šalių asociacijos susitarime;

(7)

Komisija (Eurostatas) neberenka bendrojo nacionalinio produkto (toliau – BNP) rodiklių, todėl Norvegijos ir Islandijos finansiniai įnašai turėtų būti apskaičiuojami remiantis bendrojo vidaus produkto rodikliais (toliau – BVP), kaip tai daroma apskaičiuojant Šveicarijos ir Lichtenšteino įnašus, nepaisant to, kad Šengeno asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija ir Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija kaip skaičiavimo pagrindas nurodytas BNP,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalyvavimo mastas

Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija visapusiškai dalyvauja Agentūros veikloje, kaip aprašyta Reglamente (ES) Nr. 1077/2011, laikantis šiame susitarime išdėstytų sąlygų.

2 straipsnis

Valdyba

1.   Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija atstovaujami Agentūros valdyboje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 13 straipsnio 5 dalyje.

2.   Apsiribojant informacinėmis sistemomis, su kuriomis susijusioje veikloje jos dalyvauja, Islandijai, Lichtenšteinui, Norvegijai ir Šveicarijai suteikiama teisė balsuoti priimant sprendimus dėl:

a)

bandymų ir techninių specifikacijų, susijusių su sistemų ir ryšių infrastruktūros plėtojimu ir operacijų valdymu;

b)

užduočių, susijusių su SIS II, VIS, „Eurodac“ ir AIS techninio naudojimo mokymais, atitinkamai nustatytais Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 3, 4, 5 ir 5a straipsniuose, išskyrus bendrosios pagrindinės mokymo programos rengimą;

c)

užduočių, susijusių su kitų didelės apimties informacinių technologijų sistemų techninio naudojimo mokymais pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 6 straipsnį, išskyrus bendrosios pagrindinės mokymo programos rengimą;

d)

SIS II, VIS ir AIS techninio veikimo ataskaitų priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies t punktą;

e)

metinės „Eurodac“ centrinio padalinio veiklos ataskaitos priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies u punktą;

f)

AIS plėtojimo ataskaitų priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies sa punktą;

g)

su SIS II susijusių statistinių duomenų skelbimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies w punktą;

h)

„Eurodac“ centrinio padalinio darbo statistinių duomenų kaupimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies x punktą;

i)

su AIS susijusių statistinių duomenų skelbimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies xa punktą;

j)

kompetentingų institucijų, įgaliotų tiesiogiai ieškoti duomenų, esančių SIS II, sąrašo kasmetinio skelbimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies y punktą;

k)

padalinių sąrašo kasmetinio skelbimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 603/2013 (8) 27 straipsnio 2 dalyje pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies z punktą;

l)

kompetentingų institucijų sąrašo, nustatyto reglamento (ES) 2017/2226 65 straipsnio 2 dalyje, pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 12 straipsnio 1 dalies za punktą;

m)

kitų didelės apimties IT sistemų, Agentūrai patikėtų kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kuriuo (kuria) plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Šengeno asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Šengeno asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos, arba kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kaip apibrėžta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos, techninio veikimo ataskaitų;

n)

statistinių duomenų, susijusių su kitomis didelės apimties IT sistemomis, Agentūrai patikėtomis kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kuriuo (kuria) plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Šengeno asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Šengeno asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos, arba kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kaip apibrėžta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos, skelbimo;

o)

kompetentingų institucijų, kurios gali prieiti prie duomenų, užregistruotų kitose didelės apimties IT sistemose, Agentūrai patikėtose kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kuriuo (kuria) plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Šengeno asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Šengeno asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos, arba kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kaip apibrėžta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos, sąrašo kasmetinio skelbimo.

Jei a–o punktuose nurodyti sprendimai priimami pagal daugiametę arba metinę darbo programą, valdyboje taikomomis balsavimo procedūromis užtikrinama, kad Norvegijai, Islandijai, Šveicarijai ir Lichtenšteinui būtų suteikta galimybė balsuoti.

3.   Norvegijai, Islandijai, Šveicarijai ir Lichtenšteinui leidžiama pareikšti savo nuomonę visais klausimais, dėl kurių jos neturi teisės balsuoti.

3 straipsnis

Patariamosios grupės

1.   Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija atstovaujami Agentūros patariamosiose grupėse, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 19 straipsnio 2 dalyje.

2.   Šios šalys turi teisę balsuoti dėl patariamųjų grupių nuomonių dėl 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų.

3.   Joms leidžiama pareikšti savo nuomonę visais klausimais, dėl kurių jos neturi teisės balsuoti.

4 straipsnis

Finansiniai įnašai

1.   Individualūs Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos įnašai į Agentūros pajamas nustatomi tik dėl tų informacinių sistemų, su kuriomis susijusioje veikloje atitinkama valstybė dalyvauja.

2.   Dėl SIS II ir VIS Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas prie Agentūros pajamų prisideda metine suma, apskaičiuojama pagal procentinę savo atitinkamos šalies BVP dalį visų dalyvaujančiųjų šalių bendrajame vidaus produkte, taikant I priede nustatytą formulę, kaip nustatyta Šengeno asociacijos susitarimo su Šveicarija 11 straipsnio 3 dalyje ir protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos 3 straipsnyje, kuriame yra nurodytas Šengeno asociacijos susitarimo su Šveicarija 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas įnašo būdas, ir nukrypstant nuo Šengeno asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 12 straipsnio 1 dalies, kurioje kaip skaičiavimo pagrindas nurodytas BNP.

3.   Dėl AIS Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas prie Agentūros pajamų prisideda metine suma, apskaičiuojama pagal procentinę atitinkamos šalies BVP dalį visų dalyvaujančiųjų šalių bendrajame vidaus produkte, taikant I priede nustatytą formulę, kaip nustatyta Šengeno asociacijos susitarimo su Šveicarija 11 straipsnio 3 dalyje ir protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos 3 straipsnyje, kuriame yra nurodytas Šengeno asociacijos susitarimo su Šveicarija 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas įnašo būdas, ir nukrypstant nuo Šengeno asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 12 straipsnio 1 dalies, kurioje kaip skaičiavimo pagrindas nurodytas BND.

4.   Dėl „Eurodac“ Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas prie Agentūros pajamų prisideda metine suma, apskaičiuojama pagal I priede nustatytą formulę, kaip nustatyta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 9 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos 6 straipsnyje.

5.   Dėl „DubliNet“ Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas prie Agentūros pajamų prisideda metine suma pagal procentinę atitinkamos šalies BVP dalį visų dalyvaujančiųjų šalių bendrajame vidaus produkte, taikant I priede nustatytą formulę, kaip nustatyta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos 3 straipsnyje, kuriame yra nurodytas Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašo būdas, ir nukrypstant nuo Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 9 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kurioje kaip skaičiavimo pagrindas nurodytas BNP.

6.   Su Agentūros biudžeto 1 ir 2 antraštinėmis dalimis susiję šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti finansiniai įnašai turi būti įnešami nuo 2012 m. gruodžio 1 d., t. y. dienos, kai Agentūra pradėjo vykdyti jai pavestas užduotis. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas įnašas turi būti įnešamas nuo 2014 m. liepos 31 d., t. y. dienos, kai Agentūrai buvo perduota techninės paramos „DubliNet“ operacijų valdymui teikimo funkcija. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas įnašas turi būti įnešamas nuo 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. dienos, kai Agentūra tapo atsakinga už AIS plėtojimą ir operacijų valdymą. Šie finansiniai įnašai, įskaitant sumas, kurios turi būti įneštos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki šio susitarimo įsigaliojimo dienos, tampa mokėtini kitą dieną po šio susitarimo įsigaliojimo.

Su Agentūros biudžeto 3 antraštine dalimi susiję šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti finansiniai įnašai, remiantis atitinkamais asociacijos susitarimais ir asociacijos protokolu, turi būti įnešami ir mokami nuo 2012 m. gruodžio 1 d., šio straipsnio 5 dalyje nurodytas finansinis įnašas – nuo 2014 m. liepos 31 d., o šio straipsnio 3 dalyje nurodytas finansinis įnašas – nuo 2017 m. gruodžio 29 d.

7.   Jei kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kuria plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Šengeno asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Šengeno asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos, išplečiami Agentūros įgaliojimai, jai patikint kitų didelės apimties informacinių sistemų plėtojimą ir (arba) operacijų valdymą, Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas prie Agentūros pajamų prisideda metine suma, apskaičiuojama pagal procentinę atitinkamos šalies BVP dalį visų dalyvaujančiųjų šalių bendrajame vidaus produkte, taikant I priede nustatytą formulę, kaip nustatyta Šengeno asociacijos susitarimo su Šveicarija 11 straipsnio 3 dalyje ir protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos 3 straipsnyje, kuriame yra nurodytas Šengeno asociacijos susitarimo su Šveicarija 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas įnašo būdas, ir nukrypstant nuo Šengeno asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 12 straipsnio 1 dalies, kurioje kaip skaičiavimo pagrindas nurodytas BNP.

8.   Jei kokiu nors nauju teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kaip apibrėžta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos, išplečiami Agentūros įgaliojimai, jai patikint kitų didelės apimties informacinių sistemų plėtojimą ir (arba) operacijų valdymą, Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas prie Agentūros pajamų prisideda metine suma, apskaičiuojama pagal procentinę atitinkamos šalies BVP dalį visų dalyvaujančiųjų šalių bendrajame vidaus produkte, taikant I priede nustatytą formulę, kaip nustatyta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos 3 straipsnyje, kuriame yra nurodytas Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Šveicarija 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas įnašo būdas, ir nukrypstant nuo Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 9 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kurioje kaip skaičiavimo pagrindas nurodytas BNP.

9.   Jei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija jau prisidėjo prie kokios nors didelės apimties IT sistemos plėtojimo arba operacijų valdymo kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis arba jei kokios nors didelės apimties IT sistemos plėtojimas ir (arba) operacijų valdymas finansuojamas iš mokesčių arba kitų asignuotųjų pajamų, susiję Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino įnašai atitinkamai pakoreguojami.

5 straipsnis

Teisinis statusas

Agentūra turi juridinio asmens statusą pagal Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos teisę ir šiose valstybėse naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal šių valstybių teisę. Pirmiausia ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir gali būti teismo proceso šalis.

6 straipsnis

Atsakomybė

Agentūros atsakomybė reglamentuojama Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 24 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse.

7 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas pripažįsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją Agentūros atžvilgiu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 24 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

8 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija Agentūrai ir jos darbuotojams taiko taisykles, kuriomis reglamentuojamos II priede nustatytos privilegijos ir imunitetai, pagrįsti Protokolu dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų bei visomis remiantis šiuo protokolu patvirtintomis taisyklėmis, susijusiomis su Agentūros darbuotojų klausimais.

9 straipsnis

Agentūros darbuotojai

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 20 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnį Agentūros įdarbintiems Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, šiems tarnybos nuostatams įgyvendinti bendrai Europos Sąjungos institucijų priimtos įgyvendinimo taisyklės ir Agentūros pagal Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 20 straipsnio 8 dalį priimtos taisyklės.

2.   Nukrypstant nuo kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalies a punkto ir 82 straipsnio 3 dalies a punkto, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos piliečius, turinčius visas piliečių teises, pagal Agentūros priimtas galiojančias darbuotojų atrankos ir įdarbinimo taisykles Agentūros vykdomasis direktorius gali įdarbinti pagal sutartį.

3.   Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 20 straipsnio 6 dalis Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiams taikoma mutatis mutandis.

4.   Tačiau Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiai negali būti skiriami į Agentūros vykdomojo direktoriaus pareigas.

10 straipsnis

Deleguotieji pareigūnai ir ekspertai

Deleguotiesiems pareigūnams ir ekspertams taikomos šios nuostatos:

a)

visi atlygiai, išmokos ir kiti mokėjimai, kuriuos moka Agentūra, atleidžiami nuo nacionalinių mokesčių;

b)

visą tą laiką, kurį deleguotajam pareigūnui arba ekspertui taikoma socialinė apsauga šalyje, iš kurios jis yra deleguotas į Agentūrą, darbuotojas atleidžiamas nuo visų privalomų įnašų, mokėtinų Agentūrą priimančiųjų šalių socialinės apsaugos organizacijoms. Todėl tuo laikotarpiu jiems netaikomi Agentūrą priimančiosios šalies, kurioje jie dirba, socialinės apsaugos teisės aktai, nebent jie savanoriškai prisijungia prie tos šalies socialinės apsaugos sistemos.

Šios dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos kartu su deleguotaisiais ekspertais gyvenantiems šeimos nariams, nebent juos yra įdarbinusi ne Agentūra, o kitas darbdavys, arba jie gauna socialines išmokas iš Agentūrą priimančiosios šalies.

11 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.   Norvegijai taikomos Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 35 straipsnyje išdėstytos nuostatos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) bei Audito Rūmai gali naudotis jiems suteiktais įgaliojimais.

OLAF ir Audito Rūmai Norvegijos generalinio auditoriaus tarnybai (Riksrevisjonen) laiku praneša apie ketinimą atlikti patikrinimus vietoje arba auditą, kurie Norvegijos institucijų pageidavimu gali būti atliekami kartu su Riksrevisjonen.

2.   Islandijai taikomos Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 35 straipsnyje išdėstytos nuostatos ir OLAF bei Audito Rūmai gali naudotis jiems suteiktais įgaliojimais.

OLAF ir Audito Rūmai Islandijos generalinio auditoriaus tarnybai (Ríkisendurskoðun) laiku praneša apie ketinimą atlikti patikrinimus vietoje arba auditą, kurie Islandijos institucijų pageidavimu gali būti atliekami kartu su Ríkisendurskoðun.

3.   Šveicarijai taikomos su Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 35 straipsniu susijusios nuostatos dėl Europos Sąjungos atliekamos Agentūros veikloje dalyvaujančių Šveicarijos subjektų finansinės kontrolės Šveicarijoje išdėstytos III priede.

4.   Lichtenšteinui taikomos su Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 35 straipsniu susijusios nuostatos dėl Europos Sąjungos atliekamos Agentūros veikloje dalyvaujančių Lichtenšteino subjektų finansinės kontrolės Lichtenšteine išdėstytos IV priede.

12 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo taikymo, klausimas kaip ginčo dalykas oficialiai įtraukiamas į Mišraus komiteto ministrų lygmeniu darbotvarkę.

2.   Mišrus komitetas per 90 dienų nuo darbotvarkės, į kurią buvo įtrauktas ginčas, patvirtinimo turi išspręsti tą ginčą.

3.   Jei Mišrus komitetas negali išspręsti su Šengeno sistema susijusio ginčo per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą 90 dienų laikotarpį, nustatomas dar 30 dienų laikotarpis galutiniam sprendimui pasiekti. Nepavykus pasiekti galutinio sprendimo, po šešių mėnesių nuo šio trisdešimties dienų laikotarpio pabaigos šis susitarimas šalies, su kuria yra susijęs ginčas, atžvilgiu nutraukiamas.

4.   Jei Jungtinis arba Mišrus komitetas negali išspręsti su „Eurodac“ sistema susijusio ginčo per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą 90 dienų laikotarpį, nustatomas dar 90 dienų laikotarpis galutiniam sprendimui pasiekti. Jei iki to laikotarpio pabaigos Jungtinis arba Mišrus komitetas nepriima jokio sprendimo, pasibaigus paskutiniajai to laikotarpio dienai šis susitarimas šalies, su kuria yra susijęs ginčas, atžvilgiu laikomas nutrauktu.

13 straipsnis

Priedai

Šio susitarimo priedai yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius.

2.   Europos Sąjunga, Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas patvirtina šį susitarimą pagal savo procedūras.

3.   Tam, kad šis susitarimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti Europos Sąjunga ir bent viena kita šio susitarimo šalis.

4.   Šis susitarimas įsigalioja bet kurios šio susitarimo šalies atžvilgiu pirmo mėnesio po to, kai jos patvirtinimo dokumentas deponuojamas depozitarui, pirmąją dieną.

15 straipsnis

Galiojimas ir nutraukimas

1.   Šis susitarimas sudaromas neribotam laikui.

2.   Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šis susitarimas nustoja galiojęs po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Islandija arba Norvegija paskelbia nebegaliojančiu Šengeno asociacijos susitarimą su Islandija ir Norvegija arba kai jis paskelbiamas nebegaliojančiu Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, arba kai jis kitaip nutraukiamas pagal to susitarimo 8 straipsnio 4 dalyje arba 11 straipsnio 3 dalyje arba 16 straipsnyje aprašytas procedūras. Šis susitarimas taip pat nustoja galiojęs po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimas su Norvegija nutraukiamas arba paskelbiamas nebegaliojančiu pagal to susitarimo 4 straipsnio 7 dalyje arba 8 straipsnio 3 dalyje arba 15 straipsnyje aprašytas procedūras.

Šengeno asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 17 straipsnyje nurodytas susitarimas taip pat apima šio susitarimo nutraukimo pasekmes.

3.   Šveicarijos atžvilgiu šis susitarimas nustoja galiojęs po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Šveicarija paskelbia nebegaliojančiu Šengeno asociacijos susitarimą su Šveicarija arba kai jis paskelbiamas nebegaliojančiu Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, arba kai jis kitaip nutraukiamas pagal to susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje arba 10 straipsnio 3 dalyje arba 17 straipsnyje nustatytas procedūras. Jis taip pat nustoja galiojęs po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarimas su Šveicarija nutraukiamas arba paskelbiamas nebegaliojančiu pagal to susitarimo 4 straipsnio 7 dalyje arba 7 straipsnio 3 dalyje arba 16 straipsnyje nustatytas procedūras.

4.   Lichtenšteino atžvilgiu šis susitarimas nustoja galiojęs po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Lichtenšteinas paskelbia nebegaliojančiu protokolą dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos arba kai jis paskelbiamas nebegaliojančiu Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, arba kai jis kitaip nutraukiamas pagal to protokolo 3 straipsnyje arba 5 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 arba 3 dalyse nustatytas procedūras. Jis taip pat nustoja galiojęs po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai protokolas dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos nutraukiamas arba paskelbiamas nebegaliojančiu pagal to protokolo 3 straipsnyje, 5 straipsnio 7 dalyje, 11 straipsnio 1 arba 3 dalyse aprašytas procedūras.

5.   Šis susitarimas sudaromas vienu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir islandų bei norvegų kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Съставено в Брюксел на осми ноември две хиляди и осемнадесета година.

Hecho en Bruselas, el ocho de noviembre de dos mil dieciocho.

V Bruselu dne osmého listopadu dva tisíce osmnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den ottende november to tusind og atten.

Geschehen zu Brüssel am achten November zweitausendachtzehn.

Kahe tuhande kaheksateistkümnenda aasta novembrikuu kaheksandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις οκτώ Νοεμβρίου δύο χιλιάδες δεκαοκτώ.

Done at Brussels on the eighth day of November in the year two thousand and eighteen.

Fait à Bruxelles, le huit novembre deux mille dix-huit.

Sastavljeno u Bruxellesu osmog studenoga godine dvije tisuće osamnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì otto novembre duemiladiciotto.

Briselē, divi tūkstoši astoņpadsmitā gada astotajā novembrī.

Priimta du tūkstančiai aštuonioliktų metų lapkričio aštuntą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizennyolcadik év november havának nyolcadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tmien jum ta' Novembru fis-sena elfejn u tmintax.

Gedaan te Brussel, acht november tweeduizend achttien.

Sporządzono w Brukseli dnia ósmego listopada roku dwa tysiące osiemnastego.

Feito em Bruxelas, em oito de novembro de dois mil e dezoito.

Întocmit la Bruxelles la opt noiembrie două mii optsprezece.

V Bruseli ôsmeho novembra dvetisícosemnásť.

V Bruslju, dne osmega novembra leta dva tisoč osemnajst.

Tehty Brysselissä kahdeksantena päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattakahdeksantoista.

Som skedde i Bryssel den åttonde november år tjugohundraarton.

Utferdiget i Brussel, den åttende november totusenogatten.

Gjört í Brussel hinn áttunda dag nóvembermánaðar árið tvö þúsund og átján.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image 1

For Kongeriket Norge

Image 2

Fyrir Ísland

Image 3

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Pour la Confédération suisse

Per la Confederazione Svizzera

Image 4

Für das Fürstentum Liechtenstein

Image 5


(1)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(2)  OL L 93, 2001 4 3, p. 40.

(3)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(4)  OL L 53, 2008 2 27, p. 5.

(5)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(6)  OL L 160, 2011 6 18, p. 39.

(7)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(8)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).


I PRIEDAS

ĮNAŠO APSKAIČIAVIMO FORMULĖ

1.

Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 32 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos finansinis įnašas į Agentūros pajamas apskaičiuojamas, kaip nurodyta toliau.

3 antraštinė dalis

1.1.

Skaičiuojant su SIS II, VIS, AIS ir kitomis didelės apimties informacinėmis sistemomis, kurios Agentūrai patikėtos teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kuriuo (kuria) plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Šengeno asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Šengeno asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Šengeno sistemos, susijusius įnašus, kiekvienos šalies naujausieji galutiniai BVP rodikliai, turimi n+1 metais išrašant n metų sąskaitas, padalijami iš turimų n metų visų Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių BVP rodiklių sumos. Norint apskaičiuoti kiekvienos asocijuotosios šalies įnašą, gauta procentinė dalis padauginama iš bendros n metais atliktų mokėjimų į Agentūros pirmiau minėtų sistemų biudžeto 3 antraštinę dalį sumos.

1.2.

Su „Eurodac“ susijusį kiekvienos asocijuotosios šalies įnašą sudaro metinė suma, apskaičiuojama taikant nustatytą procentinę atitinkamų biudžeto asignavimų biudžetiniams metams dalį (Lichtenšteinui – 0,071 %, Norvegijai – 4,995 %, Islandijai – 0,1 %, Šveicarijai – 7,286 %). Kiekvienos asocijuotosios šalies įnašas apskaičiuojamas n+1 metais, minėtą nustatytą procentinę dalį padauginant iš bendros n metais atliktų mokėjimų į Agentūros „Eurodac“ biudžeto 3 antraštinę dalį sumos.

1.3.

Skaičiuojant su „DubliNet“ ir kitomis didelės apimties informacinėmis sistemomis, kurios Agentūrai patikėtos teisėkūros procedūra priimtu aktu arba priemone, kaip apibrėžta Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Islandija ir Norvegija, Dublino / „Eurodac“ asociacijos susitarime su Šveicarija ir protokole dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino / „Eurodac“ sistemos, susijusius įnašus, kiekvienos šalies naujausieji galutiniai BVP rodikliai, turimi n+1 metais išrašant n metų sąskaitas, padalijami iš turimų n metų visų Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių BVP rodiklių sumos. Norint apskaičiuoti kiekvienos asocijuotosios šalies įnašą, gauta procentinė dalis padauginama iš bendros n metais atliktų mokėjimų į Agentūros pirmiau minėtų sistemų biudžeto 3 antraštinę dalį sumos.

1 ir 2 antraštinės dalys

1.4.

Kiekvienos asocijuotosios šalies įnašas į Agentūros 1.1, 1.2 ir 1.3 dalyse nurodytų sistemų biudžeto 1 ir 2 antraštines dalis apskaičiuojamas kiekvienos šalies naujausiuosius galutinius BVP rodiklius, turimus n+1 metais išrašant n metų sąskaitas, padalijami iš turimų n metų visų Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių BVP rodiklių sumos. Gauta procentinė dalis padauginama iš bendros n metais atliktų mokėjimų į Agentūros 1.1, 1.2 ir 1.3 dalyse nurodytų sistemų biudžeto 1 ir 2 antraštines dalis sumos.

1.5.

Agentūrai patikėjus daugiau didelės apimties IT sistemų, su kuriomis susijusioje veikloje asocijuotosios šalys nedalyvauja, atitinkamai peržiūrimas asocijuotųjų šalių įnašo į 1 ir 2 antraštines dalis apskaičiavimas.

2.

Finansinis įnašas mokamas eurais.

3.

Kiekviena asocijuotoji šalis savo finansinį įnašą sumoka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo debetinio dokumento gavimo. Pavėlavus sumokėti įnašą, nuo įnašo mokėjimo dienos turi būti sumokami delspinigiai nuo nesumokėtos sumos. Delspinigiai apskaičiuojami pagal Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą normą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir kuri galiojo mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą dieną, padidinus ją 3,5 procentinio punkto.

4.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) 44 straipsnį padarius kokį nors Europos Sąjungos finansinio įnašo į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą pakeitimą, pagal šį priedą pakoreguojamas kiekvienos asocijuotosios šalies finansinis įnašas.

(1)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


II PRIEDAS

PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

1.

Agentūros patalpos ir pastatai yra neliečiami. Juose negali būti atliekama krata, jų negalima rekvizuoti, konfiskuoti ar eksproprijuoti. Be Teisingumo Teismo leidimo Agentūros nuosavybei ir turtui negali būti taikomos jokios administracinės ar teisinės suvaržymo priemonės.

2.

Agentūros archyvai yra neliečiami.

3.

Agentūra, jos turtas, pajamos ir kita nuosavybė yra atleidžiami nuo visų tiesioginių mokesčių.

Iš Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos į Agentūrą eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms, kuriomis ji oficialiai naudojasi, netaikoma jokių netiesioginių rinkliavų arba mokesčių.

Atleidimas nuo PVM įgyvendinamas sugrąžinant už Agentūrai Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, kuriomis ji oficialiai naudojasi, sumokėtą mokestį arba atsisakant jį išieškoti.

Atleidimas nuo akcizo įgyvendinamas sugrąžinant už Agentūrai Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje tiekiamas prekes, kuriomis ji oficialiai naudojasi, sumokėtą akcizą arba atsisakant jį išieškoti.

Visi kiti Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje Agentūros mokėtini netiesioginiai mokesčiai grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti.

Grąžinimo prašymai paprastai apsvarstomi per tris mėnesius.

Atsiskaitant už komunalines paslaugas, netaikomos jokios mokesčių ir rinkliavų lengvatos.

Atleidimo nuo PVM, akcizo ir kitų Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje taikomų netiesioginių mokesčių sąlygos nustatytos šio priedo priedėliuose. Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija praneša Europos Komisijai ir Agentūrai apie visus savo atitinkamo priedėlio pakeitimus. Toks pranešimas, jei įmanoma, pateikiamas prieš du mėnesius iki pakeitimų įsigaliojimo. Europos Komisija apie tokius pakeitimus informuoja Europos Sąjungos valstybes nares.

4.

Agentūros oficialiam naudojimui skirtiems daiktams netaikomi jokie muitai, importo ir eksporto draudimai ir apribojimai; taip importuotų daiktų šalies, į kurią jie importuoti, teritorijoje negalima nei mokamai, nei nemokamai perleisti kitiems, išskyrus atvejus, kai tai daroma tos šalies vyriausybės patvirtintomis sąlygomis.

Jokie muitai, importo ir eksporto draudimai ir apribojimai netaikomi ir Agentūros leidiniams.

5.

Oficialiai Agentūros komunikacijai ir visų jų dokumentų perdavimui kiekvienos asocijuotosios šalies teritorijoje galioja tos pačios nuostatos kaip toje valstybėje esančioms diplomatinėms atstovybėms.

Oficiali Agentūros korespondencija ir kiti oficialūs pranešimai negali būti cenzūruojami.

6.

Agentūros darbe dalyvaujantys Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos bei Šveicarijos atstovai, jų patarėjai ir techniniai ekspertai, eidami savo pareigas ir vykdami į susitikimų vietą bei grįždami iš jos, naudojasi visomis įprastomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis.

7.

Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos teritorijose, Agentūros darbuotojams, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69 (1) 1 straipsnyje, nepaisant jų pilietybės:

(a)

pagal Sutarčių nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos spręsti Agentūros ir jos darbuotojų ginčus suteikiamas imunitetas, saugantis nuo patraukimo teisinėn atsakomybėn už einant pareigas atliktus veiksmus, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas;

(b)

taikant valiutų ar jų keitimo taisykles, sudaromos tokios pat sąlygos, kokios toje šalyje paprastai yra sudaromos tarptautinių organizacijų pareigūnams.

8.

Agentūros darbuotojai moka Sąjungai mokesčius nuo Agentūros jiems mokamų atlyginimų, darbo užmokesčio ir atlygių pagal sąlygas ir tvarką, kurias nustato Europos Parlamentas ir Taryba.

Atlyginimams, darbo užmokesčiui ir atlygiams, kuriuos Agentūra moka savo darbuotojams, kaip apibrėžta Reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69 2 straipsnyje, netaikomi nacionaliniai, federaliniai, kantoniniai, regioniniai, municipaliniai ir komunaliniai mokesčiai. Šveicarijos atžvilgiu šis atleidimas nuo mokesčių suteikiamas pagal jos nacionalinės teisės principus.

Agentūros darbuotojai, kuriems jau taikoma Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams nustatyta socialinių išmokų schema, neprivalo priklausyti Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos arba Šveicarijos socialinės apsaugos sistemoms. Kartu su Agentūros darbuotojais gyvenantiems šeimos nariams, kurie nėra įdarbinti kito darbdavio nei Agentūra ir negauna socialinių išmokų iš kurios nors Sąjungos valstybės narės arba Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ar Šveicarijos, taikoma Europos Sąjungos bendroji sveikatos draudimo sistema.

9.

Taikant pajamų mokestį, turto mokestį ir palikimo mokestį, taip pat tarp Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos arba Šveicarijos ir Europos Sąjungos valstybių narių pasirašytas sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, Agentūros darbuotojai, kaip apibrėžta Reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69 3 straipsnyje, kurie vien todėl, kad eina pareigas Agentūros tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos Europos Sąjungos valstybės narės nei šalies, kurioje prieš pradedant eiti pareigas buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, yra ir šalyje, kurioje faktiškai gyvena, ir nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių mokėjimo tikslais šalyje laikomi išlaikiusiais nuolatinę gyvenamąją vietą pastarojoje šalyje, jei ši yra Europos Sąjungos valstybė narė arba jei tai yra Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija arba Šveicarija. Ši nuostata taikoma ir sutuoktiniui, jei jis atskirai neužsiima mokama veikla, bei vaikams, kuriuos išlaiko ir kuriais rūpinasi šioje nuostatoje minimi asmenys.

Pirmesnėje pastraipoje minimiems asmenims priklausantis kilnojamasis turtas, esantis Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje tie asmenys yra apsistoję, teritorijoje, atleidžiamas nuo toje šalyje galiojančio palikimo mokesčio; apskaičiuojant palikimo mokestį, tokia nuosavybė yra laikoma esančia nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių mokėjimo tikslais šalyje, atsižvelgiant į trečiųjų šalių teises ir į galimą tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo nuostatų taikymą.

Taikant pirmesnes dvi pastraipas, neatsižvelgiama į nuolatines gyvenamąsias vietas, kurias minėti asmenys įgijo vien todėl, kad eina pareigas kitose tarptautinėse organizacijose.

10.

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos Agentūros darbuotojams suteikiami vadovaujantis tik Agentūros interesais.

Agentūros vykdomasis direktorius privalo atšaukti savo darbuotojo imunitetą visais atvejais, kai, jo nuomone, toks imunitetas trukdytų teisingumui ir kai tokio imuniteto atšaukimas neprieštarauja Agentūros arba Sąjungos interesams.

11.

Agentūra, taikydama šį priedą, bendradarbiauja su atsakingomis susijusių asocijuotųjų šalių arba Sąjungos valstybių narių institucijomis.

(1)  1969 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų kategorijas, kurioms taikomos Bendrijų protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 12 straipsnio, 13 straipsnio antrosios pastraipos ir 14 straipsnio nuostatos (OL L 74, 1969 3 27, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 371/2009 (OL L 121, 2009 5 15, p. 1).

II priedo 1 priedėlis

Norvegija

Atleidimas nuo PVM įgyvendinamas sugrąžinant sumokėtą mokestį.

PVM sugrąžinamas Norvegijos mokesčių administracijos mokesčių tarnybos (Skatt Øst) pagrindiniam skyriui pateikus tuo tikslu Norvegijos parengtas formas. Prašymai išmokėti kompensaciją paprastai apsvarstomi per tris mėnesius nuo jų ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų pateikimo dienos.

Atleidimas nuo akcizo ir kitų netiesioginių mokesčių įgyvendinamas sugrąžinant sumokėtą mokestį. Tokia pati tvarka taikoma PVM grąžinimui.

II priedo 2 priedėlis

Islandija

Atleidimas nuo PVM įgyvendinamas sugrąžinant sumokėtą mokestį.

Nuo PVM atleidžiama tuo atveju, jei bendra faktinė sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame dokumente nurodyta prekių ir paslaugų pirkimo kaina yra ne mažesnė kaip 36 400 Islandijos kronų (įskaitant mokestį).

PVM sugrąžinamas Islandijos vidaus pajamų direktoratui (Ríkisskattstjóri) pateikus tuo tikslu Islandijos parengtas formas. Prašymai išmokėti kompensaciją paprastai apsvarstomi per tris mėnesius nuo jų ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų pateikimo dienos.

Atleidimas nuo akcizo ir kitų netiesioginių mokesčių įgyvendinamas sugrąžinant sumokėtą mokestį. Tokia pati tvarka taikoma PVM grąžinimui.

II priedo 3 priedėlis

Šveicarija

Atleidimas nuo PVM, akcizo ir kitų netiesioginių mokesčių įgyvendinamas sugrąžinant sumokėtą mokestį, prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui pateikus tuo tikslu Šveicarijos parengtas formas.

Nuo PVM atleidžiama tuo atveju, jei bendra faktinė sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame dokumente nurodyta prekių ir paslaugų pirkimo kaina yra ne mažesnė kaip 100 Šveicarijos frankų (įskaitant mokestį).

II priedo 4 priedėlis

Lichtenšteinas

Atleidimas nuo PVM, akcizo ir kitų netiesioginių mokesčių įgyvendinamas sugrąžinant sumokėtą mokestį, prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui pateikus tuo tikslu Lichtenšteino parengtas formas.

Nuo PVM atleidžiama tuo atveju, jei bendra faktinė sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame dokumente nurodyta prekių ir paslaugų pirkimo kaina yra ne mažesnė kaip 100 Šveicarijos frankų (įskaitant mokestį).


III PRIEDAS

AGENTŪROS VEIKLOJE DALYVAUJANČIŲ ŠVEICARIJOS SUBJEKTŲ FINANSINĖ KONTROLĖ

1 straipsnis

Tiesioginis bendravimas

Agentūra ir Europos Komisija tiesiogiai bendrauja su visais Šveicarijoje įsisteigusiais asmenimis ar subjektais, kurie dalyvauja Agentūros veikloje: rangovais, Agentūros programų dalyviais, išmokų iš Agentūros arba Sąjungos biudžeto gavėjais ar subrangovais. Šie asmenys gali tiesiogiai siųsti Europos Komisijai ir Agentūrai bet kokią svarbią informaciją ir dokumentus, kuriuos jie turi pateikti pagal šiame susitarime nurodytas priemones, taip pat pagal sudarytas sutartis ar susitarimus ir vadovaujantis tomis sutartimis ar susitarimais priimtus sprendimus.

2 straipsnis

Auditas

1.   Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046, Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 (1) ir pagal kitas šiame susitarime nurodytas priemones su Šveicarijoje įsisteigusiais paramos gavėjais sudarytose sutartyse ar susitarimuose bei priimtuose sprendimuose gali būti numatyta, kad Agentūros ir Europos Komisijos pareigūnai arba kiti Agentūros ir Europos Komisijos įgalioti asmenys bet kuriuo metu paramos gavėjų ir jų subrangovų patalpose gali atlikti mokslinį, finansinį, technologinį ar kitokį auditą.

2.   Agentūros ir Europos Komisijos pareigūnams ir kitiems Agentūros ir Europos Komisijos įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos patekti į patalpas, susipažinti su darbais, dokumentais ir visa informacija, įskaitant informaciją elektronine forma, kurios reikia tokiam auditui atlikti. Tokia prieigos teisė aiškiai nurodoma sutartyse ar susitarimuose, sudarytuose šiame susitarime nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

3.   Europos Audito Rūmai turi tokias pat teises, kaip ir Europos Komisija.

4.   Auditas gali būti atliekamas penkerius metus po to, kai šis susitarimas nustos galiojęs, arba laikantis sutartyse, susitarimuose ar priimtuose sprendimuose numatytų terminų.

5.   Šveicarijos federacinei audito tarnybai iš anksto pranešama apie Šveicarijos teritorijoje planuojamą atlikti auditą. Toks informavimas nėra teisinė sąlyga auditui vykdyti.

3 straipsnis

Patikros vietoje

1.   Pagal šį susitarimą Europos Komisija (OLAF) gali Šveicarijos teritorijoje atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, pagal sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (3), kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Europos Sąjungos finansiniams interesams, atvejus.

2.   OLAF, rengdamasi atlikti ir atlikdama patikras bei inspektavimą vietoje, glaudžiai bendradarbiauja su Šveicarijos federacine finansų kontrolės įstaiga arba su kitomis Federacinės finansų kontrolės įstaigos paskirtomis kompetentingomis Šveicarijos institucijomis, jos tinkamu laiku informuojamos apie patikrų ir inspektavimo objektą, tikslą bei teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Tuo tikslu Šveicarijos kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti vietoje atliekamose patikrose ir inspektavime.

3.   Suinteresuotų Šveicarijos institucijų pageidavimu OLAF vietoje atliekamas patikras ir inspektavimą gali atlikti drauge su tomis institucijomis.

4.   Jei programos dalyviai nesutinka, kad būtų atlikta patikra ar inspektavimas vietoje, Šveicarijos institucijos, laikydamosi nacionalinių taisyklių, suteikia OLAF tyrėjams reikalingą pagalbą, kad šie galėtų įvykdyti savo pareigą ir atlikti patikrą ar inspektavimą vietoje.

5.   OLAF kuo greičiau praneša Šveicarijos federacinei audito tarnybai arba Šveicarijos federacinės audito tarnybos paskirtai kitai kompetentingai Šveicarijos institucijai apie bet kokį faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, apie kurį ji sužinojo atlikdama patikrinimą vietoje ir inspektavimą. Bet kokiu atveju OLAF informuoja pirmiau minėtas institucijas apie tokių patikrų ir inspektavimo rezultatus.

4 straipsnis

Informavimas ir konsultacijos

1.   Kad šis priedas būtų tinkamai įgyvendintas, kompetentingos Šveicarijos ir Sąjungos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu rengia konsultacijas.

2.   Šveicarijos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Agentūrai ir Komisijai apie bet kokį jų pastebėtą faktą ar įtarimą, susijusį su sutarčių ar susitarimų, sudarytų taikant šiame susitarime nurodytas priemones, sudarymo ar vykdymo pažeidimu.

5 straipsnis

Konfidencialumas

Informacija, kuri buvo perduota ar gauta remiantis šiuo priedu, nepriklausomai nuo to, kokia forma ji buvo perduota ar gauta, saugoma kaip profesinė paslaptis; ji saugoma kaip analogiška informacija pagal Šveicarijos teisę ir atitinkamas Sąjungos institucijoms taikomas nuostatas.

Tokia informacija teikiama tik tiems asmenims, kuriems ją reikia žinoti vykdant pareigas Sąjungos institucijose, valstybėse narėse ar Šveicarijoje, ir gali būti panaudota tik veiksmingos Susitariančiųjų Šalių finansinių interesų apsaugos tikslais.

6 straipsnis

Administracinės priemonės ir nuobaudos

Nepažeisdamos Šveicarijos baudžiamosios teisės taikymo principų, Agentūra arba Europos Komisija gali taikyti administracines priemones ir nuobaudas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (4).

7 straipsnis

Išieškojimas ir vykdymas

Pagal šį susitarimą Agentūros ar Europos Komisijos priimti sprendimai dėl asmenų, išskyrus valstybes, piniginės prievolės yra vykdytini Šveicarijoje. Vykdomąjį raštą, patikrinusi tik akto autentiškumą, išduoda Šveicarijos vyriausybės paskirta institucija, ji apie tai praneša Agentūrai arba Europos Komisijai. Vykdymas užtikrinamas pagal Šveicarijoje galiojančią tvarką. Vykdymo sprendimo teisėtumą kontroliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, priimti pagal nuostatą dėl arbitražo, vykdomi tokiomis pačiomis sąlygomis.


(1)  2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).

(2)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(3)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 348, 2013 9 18, p. 1).

(4)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).


IV PRIEDAS

AGENTŪROS VEIKLOJE DALYVAUJANČIŲ LICHTENŠTEINO SUBJEKTŲ FINANSINĖ KONTROLĖ

1 straipsnis

Tiesioginis bendravimas

Agentūra ir Europos Komisija tiesiogiai bendrauja su visais Lichtenšteine įsisteigusiais asmenimis ar subjektais, kurie dalyvauja Agentūros veikloje: rangovais, Agentūros programų dalyviais, išmokų iš Agentūros arba Sąjungos biudžeto gavėjais ar subrangovais. Šie asmenys gali tiesiogiai siųsti Europos Komisijai ir Agentūrai bet kokią svarbią informaciją ir dokumentus, kuriuos jie turi pateikti pagal šiame susitarime nurodytas priemones, taip pat pagal sudarytas sutartis ar susitarimus ir vadovaujantis tomis sutartimis ar susitarimais priimtus sprendimus.

2 straipsnis

Auditas

1.   Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013, ir pagal kitas šiame susitarime nurodytas priemones su Lichtenšteine įsisteigusiais paramos gavėjais sudarytose sutartyse ar susitarimuose bei priimtuose sprendimuose gali būti numatyta, kad Agentūros ir Europos Komisijos pareigūnai arba kiti Agentūros ir Europos Komisijos įgalioti asmenys bet kuriuo metu paramos gavėjų ir jų subrangovų patalpose gali atlikti mokslinį, finansinį, technologinį ar kitokį auditą.

2.   Agentūros ir Europos Komisijos pareigūnams ir kitiems Agentūros ir Europos Komisijos įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos patekti į patalpas, susipažinti su darbais, dokumentais ir visa informacija, įskaitant informaciją elektronine forma, kurios reikia tokiam auditui atlikti. Tokia prieigos teisė aiškiai nurodoma sutartyse ar susitarimuose, sudarytuose šiame susitarime nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

3.   Europos Audito Rūmai turi tokias pat teises, kaip ir Europos Komisija.

4.   Auditas gali būti atliekamas penkerius metus po to, kai šis susitarimas nustos galiojęs, arba laikantis sutartyse, susitarimuose ar priimtuose sprendimuose numatytų terminų.

5.   Lichtenšteino nacionalinei audito tarnybai iš anksto pranešama apie Lichtenšteino teritorijoje planuojamą atlikti auditą. Toks informavimas nėra teisinė sąlyga auditui vykdyti.

3 straipsnis

Patikros vietoje

1.   Pagal šį susitarimą Europos Komisija (OLAF) gali Lichtenšteino teritorijoje atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, pagal sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Reglamentuose (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Europos Sąjungos finansiniams interesams, atvejus.

2.   OLAF, rengdamasi atlikti ir atlikdama patikras bei inspektavimą vietoje, glaudžiai bendradarbiauja su Lichtenšteino nacionaline audito tarnyba arba Nacionalinės audito tarnybos paskirtomis kompetentingomis Lichtenšteino institucijomis, jos tinkamu laiku informuojamos apie patikrų ir inspektavimo objektą, tikslą bei teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Tuo tikslu Lichtenšteino kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti vietoje atliekamose patikrose ir inspektavime.

3.   Suinteresuotų Lichtenšteino institucijų pageidavimu OLAF vietoje atliekamas patikras ir inspektavimą gali atlikti drauge su tomis institucijomis.

4.   Jei programos dalyviai nesutinka, kad būtų atlikta patikra ar inspektavimas vietoje, Lichtenšteino institucijos, laikydamosi nacionalinių taisyklių, suteikia OLAF tyrėjams reikalingą pagalbą, kad šie galėtų įvykdyti savo pareigą ir atlikti patikrą ar inspektavimą vietoje.

5.   OLAF kuo greičiau praneša Lichtenšteino nacionalinei audito tarnybai arba Lichtenšteino nacionalinės audito tarnybos paskirtai kitai kompetentingai Lichtenšteino institucijai apie bet kokį faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, apie kurį ji sužinojo atlikdama patikrinimą vietoje ir inspektavimą. Bet kokiu atveju OLAF informuoja pirmiau minėtas institucijas apie tokių patikrų ir inspektavimo rezultatus.

4 straipsnis

Informavimas ir konsultacijos

1.   Kad šis priedas būtų tinkamai įgyvendintas, Lichtenšteino ir Sąjungos kompetentingos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vienos iš susitariančiųjų šalių prašymu rengia konsultacijas.

2.   Lichtenšteino kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Agentūrai ir Europos Komisijai apie bet kokį jų pastebėtą faktą ar įtarimą, susijusį su sutarčių ar susitarimų, sudarytų taikant šiame sprendime nurodytas priemones, sudarymo ar vykdymo pažeidimu.

5 straipsnis

Konfidencialumas

Informacija, kuri buvo perduota ar gauta remiantis šiuo priedu, nepriklausomai nuo to, kokia forma ji buvo perduota ar gauta, saugoma kaip profesinė paslaptis; ji saugoma kaip analogiška informacija pagal Lichtenšteino teisę ir atitinkamas Sąjungos institucijoms taikomas nuostatas. Tokia informacija teikiama tik tiems asmenims, kuriems ją reikia žinoti vykdant pareigas Sąjungos institucijose, valstybėse narėse ar Lichtenšteine, ir gali būti panaudota tik veiksmingos susitariančiųjų šalių finansinių interesų apsaugos tikslais.

6 straipsnis

Administracinės priemonės ir nuobaudos

Nepažeisdamos Lichtenšteino baudžiamosios teisės taikymo principų, Agentūra arba Europos Komisija gali taikyti administracines priemones ir nuobaudas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 ir Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95.

7 straipsnis

Išieškojimas ir vykdymas

Pagal šį susitarimą Agentūros ar Europos Komisijos priimti sprendimai dėl asmenų, išskyrus valstybes, piniginės prievolės yra vykdytini Lichtenšteine. Vykdomąjį raštą, patikrinusi tik akto autentiškumą, išduoda Lichtenšteino vyriausybės paskirta institucija, ji apie tai praneša Agentūrai arba Europos Komisijai. Vykdymas užtikrinamas pagal Lichtenšteine galiojančią tvarką. Vykdymo sprendimo teisėtumą kontroliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, priimti pagal nuostatą dėl arbitražo, vykdomi tokiomis pačiomis sąlygomis.


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/30


Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo dėl prieigos prie „Eurodac“ teisėsaugos tikslais įsigaliojimu

Kadangi 2019 m. gegužės 13 d. buvo užbaigtos pirmiau nurodytam protokolui (1) įsigalioti būtinos procedūros, šis protokolas pagal jo 4 straipsnio 2 dalį įsigalioja 2019 m. birželio 1 d.


(1)  Europos Bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolas dėl prieigos prie „Eurodac“ teisėsaugos tikslais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 5).


REGLAMENTAI

24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/31


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/838

2019 m. vasario 20 d.

dėl laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų techninių specifikacijų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 415/2007

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (1), visų pirma į jos 5 straipsnio 1 dalies d punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 415/2007 (2) nustatytos laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų techninės specifikacijos turėtų būti atnaujintos ir patikslintos, atsižvelgiant į jų taikymo patirtį, taip pat į technologijų pažangą ir pagrindinių tarptautinių standartų naujinius;

(2)

laivo buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų techninės specifikacijos turėtų būti grindžiamos direktyvos II priede nustatytais techniniais principais;

(3)

pagal Direktyvos 2005/44/EB 1 straipsnio 2 dalį techninėse specifikacijose turi būti atsižvelgta į tarptautinių organizacijų atliktą darbą. Turėtų būti užtikrintas tęstinumas derinant su kitų rūšių transporto eismo valdymo paslaugomis, ypač jūrų eismo valdymo ir informacijos paslaugomis;

(4)

siekiant padidinti vidaus vandenų laivybos efektyvumą, technines specifikacijas reikėtų išplėsti įtraukiant nuostatas, susijusias su specialiais laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų pranešimais;

(5)

siekiant pagerinti laivybos saugą, laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų technines specifikacijas reikėtų išplėsti įtraukiant nuostatas dėl vidaus laivybos pagalbinių navigacijos priemonių;

(6)

šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 (3) nuostatoms dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti;

(7)

pagal Direktyvos 2005/44/EB 12 straipsnio 2 dalį techninės specifikacijos turėtų įsigalioti iš karto po jų paskelbimo, o valstybės narės turėtų pradėti jas taikyti ne vėliau kaip praėjus 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo;

(8)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 415/2007 turėtų būti panaikintas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2005/44/EB 11 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Vidaus vandenų laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų techninės specifikacijos nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 415/2007 panaikinamas. Nuorodos į panaikintąjį reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. birželio 13 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. vasario 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 255, 2005 9 30, p. 152.

(2)  2007 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 415/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje minimos laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos techninių specifikacijų (OL L 105, 2007 4 23, p. 35).

(3)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).


PRIEDAS

Standartinis laivų buvimo vietos nustatymas ir sekimas vidaus vandenų laivyboje

TURINYS

1.

Bendrosios nuostatos 37

1.1.

Įvadas 37

1.2.

Nuorodos 37

1.3.

Terminų apibrėžtys 38

1.4.

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo paslaugos ir būtinieji reikalavimai, taikomi laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemoms 40

2.

Vidaus vandenų laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo funkcijos 41

2.1.

Įvadas 41

2.2.

Navigacija 41

2.2.1.

Vidutinės trukmės navigacija 41

2.2.2.

Trumpo laikotarpio navigacija 41

2.2.3.

Labai trumpo laikotarpio navigacija 42

2.3.

Laivų eismo valdymas 42

2.3.1.

Laivų eismo tarnybų paslaugos 42

2.3.1.1.

Informavimo paslauga 42

2.3.1.2.

Navigacinės pagalbos paslauga 42

2.3.1.3.

Eismo organizavimo paslauga 42

2.3.2.

Šliuzų valdymo planavimas ir veikimas 43

2.3.2.1.

Ilgalaikis šliuzų valdymo planavimas 43

2.3.2.2.

Vidutinės trukmės šliuzų valdymo planavimas 43

2.3.2.3.

Šliuzo veikimas 43

2.3.3.

Tiltų pakėlimo planavimas ir valdymas 43

2.3.3.1.

Vidutinės trukmės tiltų pakėlimo planavimas 43

2.3.3.2.

Trumpalaikis tiltų pakėlimo planavimas 44

2.3.3.3.

Tilto valdymas 44

2.4.

Nelaimių padarinių mažinimas 44

2.5.

Transporto valdymas 44

2.5.1.

Reisų planavimas 44

2.5.2.

Transporto logistika 44

2.5.3.

Intermodalinis uostų ir terminalų valdymas 44

2.5.4.

Krovinių ir laivyno valdymas 45

2.6.

Reikalavimų vykdymo užtikrinimas 45

2.7.

Vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčiai 45

2.8.

Informacijos poreikiai 45

3.

Vidaus vandenų AIS techninės specifikacijos 46

3.1.

Įvadas 46

3.2.

Taikymo sritis 47

3.3.

Reikalavimai 48

3.3.1.

Bendrieji reikalavimai 48

3.3.2.

Informacijos turinys 48

3.3.2.1.

Pastovioji laivo informacija 49

3.3.2.2.

Kintanti laivo informacija 49

3.3.2.3.

Su reisu susijusi laivo informacija 50

3.3.2.4.

Asmenų skaičius laive 50

3.3.2.5.

Su sauga susiję pranešimai 50

3.3.3.

Perduodamos informacijos pranešimo intervalas 50

3.3.4.

Technologinė platforma 52

3.3.5.

Suderinamumas su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis 52

3.3.6.

Unikalus identifikatorius 52

3.3.7.

Reikalavimai dėl taikomųjų programų 52

3.3.8.

Tipo patvirtinimas 52

3.4.

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties protokolo pakeitimai 52

3.4.1.

3.2 lentelė. Buvimo vietos pranešimas 52

3.4.2.

Laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (5 pranešimas) 54

3.4.3.

Grupinio priskyrimo komanda (23 pranešimas) 57

3.5.

Vidaus vandenų AIS pranešimai 57

3.5.1.

Papildomi Vidaus vandenų AIS pranešimai 57

3.5.2.

Taikomosios programos identifikatorius siunčiant vidaus vandenų AIS konkrečios taikomosios programos pranešimus 57

3.5.3.

Konkrečios taikomosios programos pranešimais perduodamos informacijos turinys 57

3.5.3.1.

Vidaus vandenų laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 10) 57

3.5.3.2.

Asmenų skaičius laive (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 55) 58

4.

Kitos AIS mobiliosios stotys, naudojamos vidaus vandenų keliuose 59

4.1.

Įvadas 59

4.2.

Bendrieji reikalavimai dėl AIS B klasės mobiliųjų stočių naudojimo vidaus vandenų keliuose 60

5.

AIS navigacijos priemonės, naudojamos vidaus vandenų laivyboje 60

5.1.

Įvadas 60

5.2.

21 pranešimo naudojimas: pranešimas dėl navigacijos priemonių 60

5.3.

21 pranešimo papildymas dėl vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonės 64

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.   Įvadas

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo (toliau – LBVNS) sistemų techninės specifikacijos yra pagrįstos atitinkamų tarptautinių organizacijų šioje srityje jau atliktu darbu, t. y. jau esamais vidaus vandenų laivybos, jūrų sektoriaus arba kitų susijusių sričių standartais ir techninėmis specifikacijomis.

Kadangi LBVNS sistemos taikomos mišraus eismo zonose, apimančiose ir vidaus vandenų, ir jūrų laivybos aplinką (pvz., jūrų uostai ir pakrantės rajonai), LBVNS sistemos turi būti suderinamos su automatinio identifikavimo sistemų (AIS) A klasės mobiliosiomis stotimis, kaip nurodyta SOLAS konvencijos V skyriuje.

Kai naudojant LBVNS sistemas yra teikiamos esminės paslaugos, apibrėžtos Direktyvoje (ES) 2016/1148 (1) dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, taikomos tos direktyvos nuostatos.

1.2.   Nuorodos

Šiame priede daromos nuorodos į toliau nurodytus tarptautinius susitarimus, rekomendacijas, standartus ir gaires.

Dokumento pavadinimas

Organizacija

Paskelbimo data

The World Association for Waterborne Transport Infrastructure (PIANC) Guidelines and Recommendations for River Information Services (Pasaulinė vandens transporto infrastruktūros asociacija (PIANC). Upių informacijos paslaugų teikimo gairės ir rekomendacijos)

PIANC

2011

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), V skyrius „Laivybos saugumas“ (su pakeitimais)

IMO

1974

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO)

MSC.74(69) Annex 3. Recommendation on Performance Standards for a Ship-borne Automatic Identification System (AIS), 1998 (Rezoliucijos MSC.74(69) 3 priedas. Rekomendacija dėl laivo automatinio identifikavimo sistemos (AIS) veikimo standartų)

IMO

1998

IMO Resolution A.915(22).Revised Maritime Policy and Requirements for a future Global Navigation Satellite System (GNSS), 2002 (IMO rezoliucija A.915(22). Peržiūrėta jūrų politika ir reikalavimai dėl būsimos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS))

IMO

2002

IMO Resolution A.1106(29). Revised Guidelines for the Onboard Operational Use of Shipborne Automatic Identification System (AIS), 2015 (IMO rezoliucija A.1106(29). Peržiūrėtos gairės dėl laivo automatinio identifikavimo sistemos (AIS) naudojimo laive)

IMO

2015

Recommendation by the International Telecommunication Union ITU-R M.585. Assignment and use of identities in the maritime mobile service, 2015 (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacija ITU-R M.585. Tapatybės priskyrimas ir naudojimas jūrų mobiliojoje tarnyboje)

ITU

2015

Recommendation by the International Telecommunication Union ITU-R M.1371. Technical characteristics for a universal shipborne automatic identification system using time division multiple access in the VHF maritime mobile band (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacija ITU-R M.1371. Universalios laivo automatinio identifikavimo sistemos, kurioje naudojama daugkartinė laikinio tankinimo prieiga (TDMA) jūrų mobiliojo ryšio VHF diapazone, techninės charakteristikos)

ITU

2014

International Standard by International Electrotechnical Commission (IEC)

61993-2. Maritime navigation and radio communication equipment and systems – Automatic Identification system.

Part 2: Class A shipborne equipment of the universal automatic identification system (AIS). (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) tarptautinis standartas 61993-2. Jūrų navigacijos ir radijo ryšio įranga ir sistemos. Automatinio identifikavimo sistema. 2 dalis. Universalios automatinio identifikavimo sistemos (AIS) A klasės įranga laive)

IEC

2018

International Standard IEC 61162-Serie, Maritime navigation and radio communication equipment and systems — Digital interfaces.

Part 1: Single talker and multiple listeners; Part 2: Single talker and multiple listeners, high speed transmission (Tarptautinis standartas (serija) IEC 61162. Jūrų navigacijos ir radijo ryšio įranga ir sistemos. Skaitmeninės sąsajos. 1 dalis. Vienas pranešimų siuntėjas ir daug gavėjų. 2 dalis. Vienas pranešimų siuntėjas ir daug gavėjų, perdavimas didele sparta)

IEC

1 dalis: 2016

2 dalis: 1998

International Standard by International Electrotechnical Commission (IEC)

62287-Series, Maritime navigation and radio communication equipment and systems – Class B shipborne equipment of the automatic identification system (AIS)

Part 1: Carrier-sense time division multiple access (CSTDMA) techniques;

Part 2: Self-organising time division multiple access (SOTDMA) techniques (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) tarptautinis standartas (serija) 62287. Jūrų navigacijos ir radijo ryšio įranga ir sistemos. Automatinio identifikavimo sistemos (AIS) B klasės įranga laive. 1 dalis. Daugkartinės laikinio tankinimo prieigos su nešlio sekimu (CSTDMA) technologijos. 2 dalis. Savireguliacinės daugkartinės laikinio tankinimo prieigos (SOTDMA) technologijos)

IEC

2017

Radio Technical Commission's for Maritime Services (RTCM) Recommended Standards for Differential GNSS (Global Navigation Satellite Systems) Service (Jūrų tarnybų radiotechnikos komisijos (RTCM) rekomenduojami diferencinės GNSS (pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų) paslaugos standartai)

RTCM

2010

UNECE recommendation No 28. Codes for Types of Means of Transport (UNECE rekomendacija Nr. 28. Transporto priemonių tipų kodai)

UNECE

2010

1.3.   Terminų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

automatinio identifikavimo sistema

Automatinio identifikavimo sistema (AIS)

Automatinio identifikavimo sistema (AIS)– automatinė ryšio palaikymo ir identifikavimo sistema, skirta laivybos saugai didinti, padedanti efektyviai veikti laivų eismo tarnyboms (LET), teikti laivų pranešimus ir palaikyti laivų tarpusavio ir laivų ir kranto ryšį.

Vidaus vandenų AIS

Vidaus vandenų AIS– AIS, skirta naudoti vidaus vandenų laivyboje ir sąveiki su (jūrų) AIS; tai techniškai įgyvendinama keičiant ir papildant (jūrų) AIS.

Buvimo vietos nustatymas ir sekimas

Buvimo vietos nustatymas ir sekimas– laivo krovinio, tinkle perduodamo iš rankų į rankas pakeliui į jo paskirties vietą, ankstesnės ir dabartinės buvimo vietos stebėjimo ir registravimo procesas. Sekimas apima informaciją, kur atitinkamas produktas jau pabuvojo, o buvimo vietos nustatymas – kur jis bus gabenamas toliau.

Kelias

Kelias– esama arba būsima judėjimo iš vienos vietos į kitą trajektorija.

b)

Paslaugos

Upių informacijos paslaugos (UIP)

Upių informacijos paslaugos (UIP)– pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB (2) 3 straipsnio a punktą teikiamos paslaugos.

Laivų eismo valdymas (LEV)

Laivų eismo valdymas (LEV)– veikianti suderintų priemonių ir paslaugų sistema, kuria siekiama didinti laivybos saugą, saugumą ir efektyvumą ir užtikrinti jūrų aplinkos apsaugą visuose laivybai tinkamuose vandenyse.

Vidaus vandenų laivų eismo tarnybų (LET) paslaugos

Vidaus vandenų laivų eismo tarnybų (LET) paslaugos– paslaugos, apibrėžtos Komisijos reglamento (EB) Nr. 414/2007 (3) priedo 2.5 punkte.

Navigacijos informacija

Navigacijos informacija– laive esančiam kapitonui (laivavedžiui) teikiama informacija, padedanti priimti laivo valdymo sprendimus.

Taktinė eismo informacija (TEI)

Taktinė eismo informacija– informacija, nuo kurios priklauso navigaciniai sprendimai, nedelsiant priimami atsižvelgiant į realią eismo padėtį ir į aplinkinę geografinę teritoriją. Taktinė eismo informacija naudojama taktiniam eismo vaizdui generuoti.

Strateginė eismo informacija (SEI)

Strateginė eismo informacija– informacija, nuo kurios priklauso upių informacijos paslaugų (UIP) naudotojų sprendimai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Strateginė eismo informacija naudojama strateginiam eismo vaizdui generuoti.

Laivo buvimo vietos nustatymas ir sekimas (LBVNS)

Laivo buvimo vietos nustatymas ir sekimas– Reglamento (EB) Nr. 414/2007 priedo 2.12 punkte apibrėžta funkcija.

Mobiliosios jūrų tarnybos identifikatorius (MMSI)

Mobiliosios jūrų tarnybos identifikatorius (angl. Maritime Mobile Service Identity, MMSI)– radijo ryšiu perduodama devynių skaitmenų seka, pagal kurią vienareikšmiškai identifikuojami kiekvienas atskiras laivas, stotys, kranto stotys ir grupiniai radijo pranešimai.

Tarptautinė elektroninių pranešimų sistema (ERI)

Tarptautinė elektroninių pranešimų sistema (angl. Electronic Reporting International, ERI)– pagal Direktyvos 2005/44/EB 5 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos techninės gairės ir specifikacijos.

Vidaus vandenų elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus vandenų ECDIS)

Vidaus vandenų elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus vandenų ECDIS)– pagal Direktyvos 2005/44/EB 5 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytos techninės gairės ir specifikacijos.

Dalyviai

Laivo kapitonas

Laivo kapitonas– laive esantis asmuo, kuris vadovauja ir turi įgaliojimus priimti visus su navigacija ir laivo valdymu susijusius sprendimus. (Terminai „kapitonas“ ir „škiperis“ laikomi sinonimais.)

Laivavedys

Laivavedys– asmuo, vedantis laivą pagal laivo kapitono pateiktus reiso plano nurodymus.

UIP kompetentinga institucija

UIP kompetentinga institucija– už upių informacijos paslaugas atsakinga institucija, valstybės narės paskirta pagal Direktyvos 2005/44/EB 8 straipsnį.

UIP operatorius

UIP operatorius– asmuo, atliekantis vieną arba daugiau su upių informacijos paslaugų teikimu susijusių užduočių.

UIP naudotojai

UIP naudotojai– visos įvairios naudotojų grupės, apibrėžtos Direktyvos 2005/44/EB 3 straipsnio g punkte.

1.4.   Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo paslaugos ir būtinieji reikalavimai, taikomi laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemoms

LBVNS sistemas turi būti galima naudoti teikiant šias paslaugas:

navigacijos,

eismo informacijos;

eismo valdymo,

nelaimių padarinių mažinimo,

transporto valdymo,

reikalavimų vykdymo užtikrinimo,

vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčių rinkimo,

laivakelio informacijos paslaugas,

statistikos paslaugas.

Tai nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 414/2007 nuostatoms, kurios taikomos toms paslaugoms.

Svarbiausia LBVNS informacija yra susijusi su laivo identifikacija ir jo buvimo vieta. LBVNS sistema turi būti pajėgi automatiškai ir periodiškai teikti kitiems laivams ir kranto stotims (jei tuose laivuose ar kranto stotyse yra reikiama įranga) bent šią informaciją:

unikalus laivo identifikatorius (ID): unikalus Europos laivo identifikacinis numeris (ENI) / Tarptautinės jūrų organizacijos numeris (IMO numeris),

laivo pavadinimas,

laivo šaukinys,

navigacinis statusas,

laivo arba vilkstinės tipas,

laivo arba vilkstinės matmenys,

grimzlė,

pavojingo krovinio žymėjimas (mėlynų kūgių skaičius pagal ADN),

pakrovimo statusas (pakrautas / nepakrautas),

paskirties uostas,

numatomas atvykimo į paskirties uostą laikas (ETA),

asmenų skaičius laive,

buvimo vieta (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

greitis (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

laivo kursas dugno atžvilgiu (COG) (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

kurso kryptis (HDG) (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

posūkio kampinis greitis (ROT),

mėlynų ženklų informacija,

buvimo vietos užfiksavimo laiko žyma.

Šie būtinieji reikalavimai atitinka naudotojų poreikius ir vidaus vandenų LBVNS sistemoms reikalingus duomenis.

LBVNS sistema kuriama pakankamai lanksti, kad būtų galima ateityje įtraukti papildomų reikalavimų.

2.   VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ BUVIMO VIETOS NUSTATYMO IR SEKIMO FUNKCIJOS

2.1.   Įvadas

Šiame skirsnyje nustatomi reikalavimai dėl įvairių kategorijų UIP paslaugoms teikti reikalingos LBVNS informacijos. Reikalavimai dėl kiekvienos kategorijos paslaugų yra išvardyti apibūdinant atitinkamas naudotojų grupes ir LBVNS informacijos naudojimo pobūdį.

LBVNS informacijos poreikiai apžvelgiami šio skirsnio pabaigoje, 2.1 lentelėje.

2.2.   Navigacija

Laivo buvimo vietos nustatymas ir sekimas gali padėti atlikti navigacijos veiksmus laive. Pagrindinė šios informacijos naudotojų grupė yra laivavedžiai.

Navigacijos procesas gali būti dalijamas į tris etapus:

a)

vidutinės trukmės navigaciją;

b)

trumpo laikotarpio navigaciją;

c)

labai trumpo laikotarpio navigaciją.

Naudotojų poreikiai kiekviename etape yra skirtingi.

2.2.1.   Vidutinės trukmės navigacija

Vidutinės trukmės navigacija – navigacijos etapas, kuriame laivavedys stebi ir analizuoja eismo situaciją, vertindamas kelių būsimų minučių (ne daugiau kaip valandos) padėtį, ir vertina galimybes sutikti kitų laivų, su jais prasilenkti arba juos aplenkti.

Tam reikalingas eismo vaizdas – tipinis „vaizdas už vingio“, visų pirma ten, kur nesiekia laivo radaras.

Informacijos atnaujinimo dažnis priklauso nuo atliekamos užduoties ir skiriasi pagal laivo situaciją.

2.2.2.   Trumpo laikotarpio navigacija

Trumpo laikotarpio navigacija yra tas navigacijos proceso etapas, kuriame priimami sprendimai. Šiame etape eismo informacija yra reikalinga navigacijos procesui, įskaitant priemones, kurių prireikus imamasi siekiant išvengti susidūrimo. Atliekant šią funkciją yra stebimi kiti netoliese esantys laivai.

Realaus eismo informacija nuolat keičiamasi bent kas 10 sekundžių. Kompetentingos institucijos gali iš anksto nustatyti informacijos atnaujinimo dažnį kai kuriuose maršrutuose (didžiausias dažnis – kas 2 sekundes).

2.2.3.   Labai trumpo laikotarpio navigacija

Labai trumpo laikotarpio navigacija – operatyvios navigacijos procesas; anksčiau priimti sprendimai yra įvykdomi vietoje ir stebimas jų poveikis. Eismo informacija, kurią reikia gauti iš kitų laivų, ypač šiomis aplinkybėmis, yra susijusi su savojo laivo sąlygomis, kaip antai jo santykine padėtimi, santykiniu greičiu. Šiame etape būtina sekti labai tikslią informaciją.

Todėl labai trumpo laikotarpio navigacijai negalima naudoti laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos informacijos.

2.3.   Laivų eismo valdymas

Laivų eismo valdymą (LEV) sudaro bent šie elementai:

a)

laivų eismo tarnybų paslaugos;

b)

šliuzų valdymo planavimas ir veikimas;

c)

tiltų pakėlimo planavimas ir valdymas.

2.3.1.   Laivų eismo tarnybų paslaugos

Laivų eismo tarnybų paslaugos – šios paslaugos:

a)

informavimo paslauga;

b)

navigacinės pagalbos paslauga;

c)

eismo organizavimo paslauga.

Laivų eismo tarnybų (LET) paslaugų naudotojų grupės yra LET operatoriai ir laivavedžiai.

Su eismo informacija susiję naudotojų poreikiai nurodyti 2.3.1.1–2.3.1.3 punktuose.

2.3.1.1.   Informavimo paslauga

Informavimo paslauga teikiama transliuojant informaciją nustatytu laiku ir intervalais arba kai LET mano, kad tai reikalinga, arba laivo prašymu; tai gali būti pranešimai apie kitų laivų buvimo vietą, identifikaciją ir ketinimus, vandens kelio sąlygas, oro sąlygas, pavojingas situacijas ar bet kokius kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos laivo judėjimui.

Teikiant informavimo paslaugas būtina apžvelgti eismą tinkle arba laivakelio ruože.

Kompetentinga institucija gali iš anksto nustatyti informacijos atnaujinimo dažnį, jei to reikia saugiam ir patikimam plaukimui per tą teritoriją užtikrinti.

2.3.1.2.   Navigacinės pagalbos paslauga

Teikiant navigacinės pagalbos paslaugą, laivavedžiui pranešama apie sudėtingas navigacines ar meteorologines sąlygas arba laivavedžiui teikiama pagalba, kai yra kokių nors defektų ar trūkumų. Ši paslauga paprastai teikiama laivo prašymu arba LET ją suteikia tada, kai mano, kad tai reikalinga.

Kad LET operatorius galėtų individualiai teikti informaciją laivavedžiui, jis turi turėti detalų realaus eismo vaizdą.

Realaus eismo informacija turi būti keičiamasi nuolat (kas 3 sekundes, beveik tikruoju laiku ar kitu kompetentingos institucijos iš anksto nustatytu informacijos atnaujinimo dažniu).

Visa kita informacija turi būti teikiama LET operatoriaus prašymu arba ypatingomis aplinkybėmis.

2.3.1.3.   Eismo organizavimo paslauga

Eismo organizavimo paslauga – operatyvus eismo valdymas ir laivų judėjimo planavimas, siekiant išvengti laivų eismo spūsčių ir pavojingų situacijų. Ji yra ypač svarbi esant dideliam eismo intensyvumui arba kai specialiųjų transporto priemonių judėjimas gali daryti įtaką kitokio eismo srautui. Teikiant šią paslaugą taip pat gali būti sukuriama ir valdoma eismo leidimų sistema arba LET plaukimo planai, arba abu šie dalykai, kuriais nustatoma judėjimo pirmenybė, gali būti paskirstoma erdvė (pvz., švartavimosi vietos, šliuzo vieta, plaukimo maršrutai), teikiami privalomi pranešimai apie judėjimą LET teritorijoje, maršrutus, kurių reikia laikytis, ar greičio apribojimus, kurių viršyti negalima, arba imamasi kitų tinkamų priemonių, kurias LET vadovybė laiko reikalingomis.

2.3.2.   Šliuzų valdymo planavimas ir veikimas

Šliuzų valdymo planavimo (ilgalaikio ir vidutinės trukmės) procesai ir šliuzo veikimo procesas yra aprašyti 2.3.2.1–2.3.2.3 punktuose. Pagrindinės naudotojų grupės – šliuzų operatoriai, laivavedžiai, laivų kapitonai ir laivynų valdytojai.

2.3.2.1.   Ilgalaikis šliuzų valdymo planavimas

Ilgalaikis šliuzų valdymo planavimas – šliuzo veikimo per kelias ateinančias valandas (daugiausia vieną dieną) planavimas.

Šiuo atveju eismo informacija naudojama tikslinti informacijai apie laukimo prie šliuzų ir šliuzų praplaukimo laiką, kuris iš pradžių nustatomas remiantis statistine informacija.

Numatomas atvykimo laikas (ETA) pateikiamas, kai to prašoma, arba šia informacija pasikeičiama tuo atveju, jei nukrypimas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos leidžiamą nuokrypį. Reikiamas atvykimo laikas (RTA) pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti šliuzo sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti šliuzo uždarymo laiką.

2.3.2.2.   Vidutinės trukmės šliuzų valdymo planavimas

Vidutinės trukmės šliuzų valdymo planavimas – šliuzo uždarymo dviejų ar keturių būsimų ciklų planavimas.

Šiuo atveju eismo informacija naudojama sudaryti atvykstančių laivų grafikui pagal esamus šliuzų ciklus, ir, remiantis šiuo planavimu, apie RTA pranešama laivavedžiams.

ETA pateikiamas, kai to prašoma, arba šia informacija pasikeičiama tuo atveju, jei nukrypimas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos leidžiamą nuokrypį. Visa kita informacija pateikiama tik pirmą kartą susisiekus arba kai to prašoma. RTA pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti šliuzo sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti šliuzo uždarymo laiką.

2.3.2.3.   Šliuzo veikimas

Šliuzo veikimo etape vyksta pats šliuzo uždarymo procesas.

Realaus eismo informacija turi būti keičiamasi nuolat, arba kompetentinga institucija nustato kitokį informacijos atnaujinimo dažnį.

LBVNS informacija nėra pakankamai tiksli tokioms reikmėms, kai reikia didelio tikslumo, kaip antai uždarant šliuzų vartus.

2.3.3.   Tiltų pakėlimo planavimas ir valdymas

Tiltų pakėlimo planavimo (ilgalaikio ir vidutinės trukmės) procesai ir tilto valdymo procesas yra aprašyti 2.3.3.1–2.3.3.3 punktuose. Pagrindinės naudotojų grupės – tiltų operatoriai, laivavedžiai, laivų kapitonai ir laivynų valdytojai.

2.3.3.1.   Vidutinės trukmės tiltų pakėlimo planavimas

Vidutinės trukmės tiltų pakėlimo planavimo procesas yra toks eismo srauto optimizavimas, kad tiltai būtų pakeliami tinkamu laiku ir galėtų praplaukti laivai (vadinamoji žalioji banga). Planavimo laikotarpis apima nuo 15 minučių iki 2 valandų. Konkretus laikotarpis priklauso nuo vietos aplinkybių.

ETA ir informacija apie buvimo vietą pateikiami paprašius arba tokia informacija iškart pasikeičiama tada, kai atnaujinto ETA skirtumas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos iš anksto nustatytą vertę. Visa kita informacija pateikiama tik pirmą kartą susisiekus arba kai to prašoma. RTA pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti tilto sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti laiką, kada bus galima praplaukti tiltą.

2.3.3.2.   Trumpalaikis tiltų pakėlimo planavimas

Trumpalaikio tiltų pakėlimo planavimo atveju sprendimai priimami remiantis tilto pakėlimo strategija.

Realaus eismo informacija apie buvimo vietą, greitį ir judėjimo kryptį teikiama paprašius arba ja keičiamasi pagal kompetentingos institucijos nustatytą jos atnaujinimo dažnį, pavyzdžiui, kas 5 minutes. ETA ir informacija apie buvimo vietą pateikiami paprašius arba tokia informacija iškart pasikeičiama tada, kai atnaujinto ETA skirtumas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos iš anksto nustatytą vertę. Visa kita informacija pateikiama tik pirmą kartą susisiekus arba kai to prašoma. RTA pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti tilto sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti laiką, kada bus galima praplaukti tiltą.

2.3.3.3.   Tilto valdymas

Tilto valdymo etape tiltas yra pakeliamas ir pro jį praplaukia laivas.

Realaus eismo informacija keičiamasi nuolat, arba kitokį informacijos atnaujinimo dažnį nustato kompetentinga institucija.

LBVNS informacija nėra pakankamai tiksli tokioms reikmėms, kai reikia didelio tikslumo, kaip antai pakeliant arba nuleidžiant tiltą.

2.4.   Nelaimių padarinių mažinimas

Nelaimių padarinių mažinimas šiomis aplinkybėmis reiškia daugiausia jų malšinimo priemones – reagavimą į realias avarijas ir pagalbos teikimą susiklosčius ekstremaliosioms situacijoms. Pagrindinės naudotojų grupės yra nelaimių valdymo centrų operatoriai, LET operatoriai, laivavedžiai, laivų kapitonai ir kompetentingos institucijos.

Įvykus avarijai, eismo informacija gali būti teikiama automatiškai arba reikiamos informacijos paprašo atsakinga organizacija.

2.5.   Transporto valdymas

Transporto valdymas dalijamas į keturių rūšių veiklą:

a)

reisų planavimą;

b)

transporto logistiką;

c)

uostų ir terminalų valdymą;

d)

krovinių ir laivyno valdymą.

Pagrindinės naudotojų grupės – laivų kapitonai, krovinių vežimo tarpininkai, laivynų valdytojai, krovinių siuntėjai ir gavėjai, ekspeditoriai, uostų direkcijos, terminalų operatoriai, šliuzų operatoriai ir tiltų operatoriai.

2.5.1.   Reisų planavimas

Reisų planavimas šiomis aplinkybėmis reiškia daugiausia planavimą kelionės metu. Vykdant reisą laivo kapitonas tikrina savo pradinį reiso planą.

2.5.2.   Transporto logistika

Transporto logistika apima transporto organizavimą, planavimą, vykdymą ir kontrolę.

Visą eismo informaciją reikia pateikti tada, kai to prašo laivo savininkas arba suinteresuotieji logistikos subjektai.

2.5.3.   Intermodalinis uostų ir terminalų valdymas

Intermodalinio uostų ir terminalų valdymo metu planuojami ištekliai uostuose ir terminaluose.

Terminalo ir uosto valdytojas prašo eismo informacijos arba susitaria, kad tam tikromis iš anksto nustatytomis aplinkybėmis eismo informacija bus siunčiama automatiškai.

2.5.4.   Krovinių ir laivyno valdymas

Krovinių ir laivyno valdymo metu planuojamas ir optimizuojamas laivų naudojimas, krovinių tvarkymas ir transportavimas.

Krovinio siuntėjas arba laivo savininkas prašo eismo informacijos arba eismo informacija siunčiama iš anksto nustatytomis aplinkybėmis.

2.6.   Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

Reikalavimų vykdymo užtikrinimo užduotis apsiriboja tomis paslaugomis, kurios susijusios su pavojingaisiais kroviniais, imigracijos kontrole ir muitinės veikla. Pagrindinės naudotojų grupės – muitinės, kompetentingos institucijos ir laivų kapitonai.

Eismo informacija keičiamasi su atitinkamomis institucijomis. Eismo informacija keičiamasi paprašius arba tam tikru iš anksto nustatytu laiku, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kurias nustato atsakinga institucija.

2.7.   Vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčiai

Įvairiose Sąjungos vietovėse už naudojimąsi vandens keliais ir uostais yra mokami mokesčiai. Pagrindinės naudotojų grupės – kompetentingos institucijos, laivų kapitonai, laivynų valdytojai, vandens kelių institucijos ir uostų direkcijos.

Eismo informacija keičiamasi paprašius arba nustatytu laiku, kurį nustato kompetentinga vandens kelių institucija arba uosto direkcija.

2.8.   Informacijos poreikiai

2.1 lentelėje apžvelgti informacijos poreikiai teikiant įvairias paslaugas.

2.1 lentelė

Informacijos poreikių apžvalga

 

Identifikatorius

Pavadinimas

Šaukinys

Navigacinis statusas

Tipas

Matmenys

Grimzlė

Pavojingas krovinys

Pakrovimo statusas

Paskirties uostas

Numatomas atvykimo į paskirties uostą laikas (ETA)

Asmenų skaičius

Buvimo vieta ir laikas

Greitis

Kursas/judėjimo kryptis

Kurso kryptis

Posūkio kampinis greitis

Mėlyno ženklo naudojimas

Kita informacija

Navigacija – vidutinės trukmės

X

X

 

X

X

X

 

X

X

X

 

 

X

X

X

 

 

X

 

Navigacija – trumpo laikotarpio

X

X

 

X

X

X

 

X

X

X

 

 

X

X

X

X

 

X

 

Navigacija – labai trumpo laikotarpio

LBVNS šiuo metu netenkina reikalavimų

LEV – LET paslaugos

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

 

 

X

 

LEV – šliuzų veikimas

X

X

 

X

X

 

X

X

 

 

 

 

X

 

X

 

 

 

Aukštis virš vandens

LEV – šliuzų valdymo planavimas

X

X

 

X

X

X

X

X

 

 

 

 

X

X

X

 

 

 

pagalbinių vilkikų skaičius, aukštis virš vandens, ETA/RTA

LEV – tiltų valdymas

X

X

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

X

X

 

 

 

Aukštis virš vandens

LEV – tiltų pakėlimo planavimas

X

X

 

X

X

X

 

 

 

 

 

 

X

X

X

 

 

 

Aukštis virš vandens, ETA/RTA

Nelaimių padarinių mažinimas

X

X

 

 

X

 

 

X

X

X

 

X

X

 

X

 

 

 

 

Transporto valdymas – reisų planavimas

X

X

 

 

 

X

X

 

X

X

 

 

X

X

 

 

 

 

Aukštis virš vandens, ETA/RTA

Transporto valdymas – transporto logistika

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

X

 

 

 

 

Transporto valdymas – uostų ir terminalų valdymas

X

X

 

X

X

X

 

X

X

 

 

 

X

 

X

 

 

 

ETA/RTA

Transporto valdymas – krovinių ir laivyno valdymas

X

X

 

X

 

 

X

 

X

X

 

 

X

 

X

 

 

 

ETA/RTA

Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

X

X

 

X

X

 

 

X

 

X

X

X

X

 

X

 

 

 

 

Vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčiai

X

X

 

 

X

X

X

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

3.   VIDAUS VANDENŲ AIS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

3.1.   Įvadas

Jūrų laivybos srityje Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) nustatė, kad laivuose yra privaloma turėti automatinio identifikavimo sistemą (AIS): nuo 2004 m. pabaigos visuose tarptautiniais reisais plaukiojančiuose jūrų laivuose, kuriems taikomos SOLAS konvencijos V skyriaus nuostatos, turi būti įrengtos AIS A klasės mobiliosios radijo ryšio stotys (toliau – mobiliosios stotys).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/59/EB (4) yra nustatyta Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema, taikoma jūrų laivams, kuriais gabenami pavojingi ar taršūs kroviniai; šioje sistemoje pranešimams iš laivų ir jų stebėsenai naudojama AIS.

AIS yra laikoma tinkama automatinio identifikavimo ir laivų buvimo vietos nustatymo bei sekimo priemone vidaus vandenų laivyboje. Naudingas saugos reikmėms visų pirma yra tikralaikis AIS veikimas ir pasaulinių standartų bei gairių prieinamumas.

Kad AIS tenkintų konkrečius vidaus vandenų laivybos reikalavimus, ji turi būti toliau tobulinama pagal vadinamosios vidaus vandenų AIS technines specifikacijas, kartu išlaikant visišką suderinamumą su jūrų AIS ir su vidaus vandenų laivyboje jau taikomais standartais bei techninėmis specifikacijomis.

Kadangi vidaus vandenų AIS yra suderinama su jūrų AIS, ji teikia galimybę tiesiogiai keistis duomenimis tarp jūrų laivų ir vidaus vandenų laivų, plaukiojančių mišraus eismo zonose.

AIS yra:

sistema, IMO sukurta siekiant padėti didinti jūrų laivybos saugą; privaloma turėti visuose laivuose pagal SOLAS konvencijos V skyrių,

veikianti tiesioginiu režimu iš laivo į laivą, taip pat iš laivo į krantą ir iš kranto į laivą,

saugos sistema, kuriai keliami griežti prieinamumo, tęstinumo ir patikimumo reikalavimai,

sistema, veikianti tikruoju laiku dėl tiesioginio keitimosi duomenimis tarp laivų,

autonomiškai, savireguliacijos principu veikianti sistema be pagrindinės stoties. Jai nereikia centrinių kontrolės įrenginių,

grindžiama tarptautiniais standartais ir procedūromis pagal SOLAS konvencijos V skyrių,

patvirtinto tipo sistema, skirta laivybos saugai didinti taikant sertifikavimo procedūrą,

sąveiki pasauliniu mastu.

Šiame skirsnyje siekiama nustatyti visus būtinus techninius reikalavimus ir esamų AIS A klasės mobiliųjų stočių pakeitimus bei papildymus, reikalingus kuriant vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį, skirtą naudoti vidaus vandenų laivyboje.

3.2.   Taikymo sritis

AIS – laive esanti radijo duomenų sistema, kurioje keičiamasi pastoviaisiais, kintančiais ir su reisu susijusiais laivo duomenimis tarp reikiamą įrangą turinčių laivų ir tarp šią įrangą turinčių laivų bei kranto stočių. Laivų AIS stotys reguliariais intervalais transliuoja laivo identifikavimo, buvimo vietos ir kitus duomenis. Gaudamos tuos pranešimus, laivų arba kranto AIS stotys tame radijo dažnių diapazone gali automatiškai aptikti ir identifikuoti laivus su AIS ir nustatyti jų buvimo vietą, tam naudojant tinkamas vaizdavimo (kaip antai radarų ar elektroninių žemėlapių rodymo) sistemas, tokias kaip vidaus vandenų elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus vandenų ECDIS), apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 909/2013 (5). AIS siekiama didinti laivybos saugą, ja naudojantis laivų tarpusavio ryšiui palaikyti, naudojant ją laivams stebėti (LET), laivų buvimo vietai nustatyti ir laivams sekti, taip pat kaip pagalbinę priemonę nelaimių padariniams mažinti.

Skiriami šie AIS mobiliųjų stočių tipai:

a)

A klasės mobiliosios stotys, naudojamos visuose jūrų laivuose, kuriems taikomi reikalavimai jas turėti pagal SOLAS konvencijos V skyrių;

b)

vidaus vandenų AIS mobiliosios stotys, turinčios visas A klasės stočių funkcijas VHF duomenų perdavimo kanalo lygmeniu, tačiau nuo jų besiskiriančios papildomomis vidaus vandenų laivams skirtomis funkcijomis;

c)

B klasės SO/CS mobiliosios stotys, kurių funkcijos yra ribotos ir kurias galima naudoti laivuose, kuriems netaikomi reikalavimai turėti A klasės arba vidaus vandenų AIS mobiliąsias stotis;

d)

AIS kranto stotys, įskaitant AIS bazines stotis ir AIS retransliavimo stotis.

Gali būti skiriami tokie veikimo režimai:

a)

iš laivo į laivą: visi laivai su AIS gali gauti pastoviąją ir kintančią informaciją iš visų kitų laivų, kuriuose įrengta AIS, tame radijo dažnių diapazone;

b)

iš laivo į krantą: duomenis iš laivų su AIS gali gauti ir AIS kranto stotys, prijungtos prie UIP centro, kuriame gali būti generuojamas eismo vaizdas (taktinis eismo vaizdas ir (arba) strateginis eismo vaizdas);

c)

iš kranto į laivą: su reisu ir sauga susiję duomenys gali būti perduodami iš kranto į laivą.

AIS būdingas bruožas yra autonominis veikimo režimas naudojant savireguliacinę daugkartinę laikinio tankinimo prieigą (SOTDMA), o organizuojanti pagrindinė stotis nėra reikalinga. Radijo ryšio protokolas yra toks, kad laivų stotys veikia autonomiškai, savireguliacijos principu, keisdamosi ryšio prieigos parametrais. Laikas dalijamas į 1 minutės intervalus, kiekvienam radijo ryšio kanalui skiriant 2 250 laiko tarpsnių, kurie sinchronizuojami naudojant GNSS suderintąjį pasaulinį (UTC) laiką. Kiekvienas dalyvis organizuoja savo prieigą prie radijo ryšio kanalo pasirinkdamas laisvus laiko tarpsnius, atsižvelgdamas į būsimą laiko tarpsnių naudojimą kitose stotyse. Centrinė laiko tarpsnių priskyrimo kontrolė nėra reikalinga.

Vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį sudaro šios bendrosios dalys:

a)

VHF siųstuvas-imtuvas (1 siųstuvas, 2 imtuvai);

b)

GNSS imtuvas;

c)

duomenų apdorojimo įrenginys.

Universalioje laivo AIS, kurią apibrėžia IMO, ITU ir IEC ir kurią rekomenduojama naudoti vidaus vandenų laivyboje, yra naudojama SOTDMA prieiga VHF jūrų mobiliojo ryšio diapazone. AIS veikia tarptautiniu mastu paskirtais VHF dažniais AIS 1 (161,975 MHz) ir AIS 2 (162,025 MHz) ir gali būti perjungiama į kitus VHF jūrų mobiliojo ryšio diapazono dažnius.

Kad AIS tenkintų konkrečius vidaus vandenų laivybos reikalavimus, ji turi būti toliau tobulinama, kad būtų sukurta vadinamoji vidaus vandenų AIS ir kartu išlaikytas suderinamumas su jūrų AIS.

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos vidaus vandenų laivyboje turi būti suderinamos su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis, apibrėžtomis IMO. Todėl vidaus vandenų AIS pranešimais turi būti galima teikti šių rūšių informaciją:

a)

pastoviąją informaciją, tokią kaip oficialus laivo numeris, laivo šaukinys, laivo pavadinimas, laivo tipas;

b)

kintančią informaciją, tokią kaip laivo buvimo vieta, nurodant šių duomenų tikslumo ir vientisumo būklę;

c)

su reisu susijusią informaciją, tokią kaip vilkstinės ilgis ir plotis ar pavojingas krovinys laive;

d)

vidaus vandenų laivybai skirtą informaciją, kaip antai mėlynų kūgių/šviesos signalų skaičių pagal ADN arba numatomą atvykimo prie šliuzo, tilto, į terminalą ar prie sienos laiką (ETA).

Judančių laivų kintančios informacijos atnaujinimo taktiniu lygiu dažnis yra nuo 2 iki 10 sekundžių. Rekomenduojamas laivų su nuleistu inkaru informacijos atnaujinimo dažnis yra kelios minutės arba atnaujinimas atliekamas tada, kai informacija keičiama.

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis neatstoja navigacijos paslaugų, tokių kaip objektų sekimas radaru ir LET paslaugos, tačiau jas papildo. Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis taip pat teikia navigacijos informacijai papildomų duomenų: jos papildoma nauda yra susijusi su ja kaip stebėjimo priemone ir galimybe nustatyti laivų, kuriuose įrengta vidaus vandenų AIS, buvimo vietą. Buvimo vietos nustatymo tikslumas naudojant vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį, kai naudojamasi vidaus (nepatikslintais) GNSS duomenimis, paprastai yra daugiau nei 10 metrų. Kai buvimo vieta patikslinama naudojant DGNSS – naudojantis jūrinių švyturių diferencinio tikslinimo paslauga, AIS 17 pranešimu arba EGNOS (SBAS) – jos tikslumas paprastai yra mažiau nei 5 metrai. Vidaus vandenų AIS mobiliosios stotys ir radarai dėl savo skirtingų savybių vieni kitus papildo.

3.3.   Reikalavimai

3.3.1.   Bendrieji reikalavimai

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis yra sukurta remiantis AIS A klasės mobiliąja stotimi pagal SOLAS konvenciją.

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis turi atlikti pagrindines AIS A klasės mobiliųjų stočių funkcijas ir kartu atitikti konkrečius vidaus vandenų laivybos reikalavimus.

Vidaus vandenų AIS yra suderinama su jūrų AIS ir teikia galimybę tiesiogiai keistis duomenimis tarp jūrų laivų ir vidaus vandenų laivų, plaukiojančių mišraus eismo zonoje.

3.3–3.5 punktuose nustatyti reikalavimai yra papildomi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų AIS, kuri skiriasi nuo AIS A klasės mobiliųjų stočių.

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties konstrukcija turi atitikti Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo standarto techninius paaiškinimus (Technical clarifications on the Vessel Tracking and Tracing standard).

Galios perdavimo numatytoji nuostata yra „didelė galia“, o mažos galios režimas nustatomas tik tuo atveju, jei tai daryti nurodo kompetentinga institucija.

3.3.2.   Informacijos turinys

Naudojant vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį perduodama tik laivo buvimo vietos nustatymo ir sekimo ir su sauga susijusi informacija.

3.3.2.1–3.3.2.5 punktuose nustatytas informacijos turinys turi būti įvedamas taip, kad jį būtų galima siųsti iš vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties nenaudojant išorinės taikomosios programos.

Vidaus vandenų AIS pranešimuose turi būti toliau nurodyta informacija (žvaigždute (*) pažymėti duomenys turi būti tvarkomi kitaip negu jūrų laivų duomenys).

3.3.2.1.   Pastovioji laivo informacija

Pastoviosios laivo informacijos, teikiamos apie vidaus vandenų laivus, parametrai ir struktūra yra tokie patys kaip ir naudojant AIS A klasės mobiliąsias stotis (tiek, kiek tinkama). Bet koks keitimas iš vidaus vandenų į jūrinius parametrus, kai įmanoma, atliekamas automatiškai. Nenaudojamų parametrų laukai pažymimi kaip „netaikoma“ (not available).

Papildomai teikiama specifinė vidaus vandenų laivybos pastovioji laivo informacija.

Pastovioji laivo informacija transliuojama iš laivo automatiškai arba paprašius.

Naudotojo identifikatorius (MMSI)

visuose pranešimuose

Laivo pavadinimas

AIS 5 pranešimas

Laivo šaukinys

AIS 5 pranešimas

IMO numeris

AIS 5 pranešimas (netaikoma vidaus vandenų laivams)

Laivo / vilkstinės ir krovinio tipas*

AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Bendras ilgis (decimetro tikslumu)*

AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Bendras plotis (decimetro tikslumu)*

AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Unikalus Europos laivo identifikavimo numeris (ENI)

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas laive (antenos vieta)*

AIS 5 pranešimas

3.3.2.2.   Kintanti laivo informacija

Kintančios laivo informacijos, teikiamos apie vidaus vandenų laivus, parametrai ir struktūra yra tokie patys kaip ir naudojant AIS A klasės mobiliąsias stotis (tiek, kiek tinkama). Nenaudojamų parametrų laukai pažymimi kaip „netaikoma“ (not available).

Papildomai teikiama specifinė vidaus vandenų laivybos kintanti laivo informacija.

Kintanti laivo informacija transliuojama iš laivo automatiškai arba paprašius.

Buvimo vieta pagal pasaulinę geodezinę sistemą, naudojamą nuo 1984 m. (WGS 84)

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Greitis dugno atžvilgiu (SOG)

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Kursas (COG)

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Kurso kryptis (HDG)

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Posūkio kampinis greitis (ROT)

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Buvimo vietos tikslumas (GNSS/DGNSS)

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso rodomas laikas

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Navigacinis statusas

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Mėlynojo ženklo statusas*

AIS 1, 2 ir 3 pranešimai

Greičio informacijos kokybė

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Kurso informacijos kokybė

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Kurso krypties informacijos kokybė

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

3.3.2.3.   Su reisu susijusi laivo informacija

Su reisu susijusios laivo informacijos, teikiamos apie vidaus vandenų laivus, parametrai ir struktūra yra tokie patys kaip ir naudojant AIS A klasės mobiliąsias stotis (tiek, kiek tinkama). Nenaudojamų parametrų laukai pažymimi kaip „netaikoma“ (not available).

Papildomai teikiama specifinė vidaus vandenų laivo informacija, susijusi su reisu.

Su reisu susijusi laivo informacija transliuojama iš laivo automatiškai arba paprašius.

Paskirties uostas (ISRS vietos kodas)

AIS 5 pranešimas

Pavojingo krovinio kategorija

AIS 5 pranešimas

Numatomas atvykimo laikas (ETA)

AIS 5 pranešimas

Didžiausia esama statinė grimzlė*

AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Pavojingo krovinio žymėjimas

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

Pakrautas / nepakrautas laivas

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

3.3.2.4.   Asmenų skaičius laive

Informacija apie laive esančių asmenų skaičių perduodama kaip transliuojamas pranešimas arba kaip adresuotas pranešimas iš laivo į krantą atsakant į prašymą arba įvykus įvykiui.

Įgulos narių skaičius laive

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 55

Keleivių skaičius laive

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 55

Laivo personalo narių skaičius laive

Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 55

3.3.2.5.   Su sauga susiję pranešimai

Su sauga susiję pranešimai (t. y. tekstiniai pranešimai) prireikus transliuojami arba siunčiami kaip adresuoti pranešimai.

Adresuotas su sauga susijęs pranešimas

AIS 12 pranešimas

Transliuojamas su sauga susijęs pranešimas

AIS 14 pranešimas

3.3.3.   Perduodamos informacijos pranešimo intervalas

Įvairių rūšių informacija vidaus vandenų AIS pranešimais perduodama skirtingo dažnio intervalais.

Vidaus vandenų kelių teritorijose judančių laivų kintančios informacijos pranešimo dažnis gali būti keičiamas, pereinant nuo autonominio režimo prie paskirtojo režimo ir atvirkščiai. Paskirtuoju režimu perduodamų pranešimų dažnį galima padidinti iki 2 sekundžių. Pranešimų teikimo pobūdį turi būti galima pakeisti iš AIS bazinės stoties (AIS 23 pranešimu dėl grupinio priskyrimo arba 16 pranešimu dėl individualaus priskyrimo) ir komandomis iš išorinių laivo sistemų, per IEC 61162 sąsają, nustatytą B priedėlyje.

Pastoviosios ir su reisu susijusios informacijos pranešimo dažnis yra 6 minutės, ji teikiama paprašius arba jei ši informacija keičiama.

Taikomi pranešimo dažniai:

Pastovioji laivo informacija

kas 6 minutes, paprašius arba kai duomenys pakeičiami

Kintanti laivo informacija

priklausomai nuo navigacinio statuso ir laivo veikimo režimo – arba autonominis (numatytasis), arba paskirtasis režimas, žr. 3.1 lentelę

Su reisu susijusi laivo informacija

kas 6 minutes, paprašius arba kai duomenys pakeičiami

Asmenų skaičius laive

pagal poreikį arba paprašius

Su sauga susiję pranešimai

pagal poreikį

Konkrečios taikomosios programos pranešimai

pagal poreikį (nustato kompetentinga institucija)


3.1 lentelė

Kintančios laivo informacijos atnaujinimo dažnis

Kintančios laivo sąlygos

Nominalus pranešimų intervalas

Laivo inkaras nuleistas, laivas juda ne didesniu nei 3 mazgų greičiu

3 minutės (6)

Laivo inkaras nuleistas, laivas juda didesniu nei 3 mazgų greičiu

10 sekundžių (6)

Laivas veikia autonominiu režimu, juda 0–14 mazgų greičiu

10 sekundžių (6)

Laivas veikia autonominiu režimu, juda 0–14 mazgų greičiu ir keičia kursą

3 1/3 sekundės (6)

Laivas veikia autonominiu režimu, juda 14–23 mazgų greičiu

6 sekundės (6)

Laivas veikia autonominiu režimu, juda 14–23 mazgų greičiu ir keičia kursą

2 sekundės

Laivas veikia autonominiu režimu, juda didesniu nei 23 mazgų greičiu

2 sekundės

Laivas veikia autonominiu režimu, juda didesniu nei 23 mazgų greičiu ir keičia kursą

2 sekundės

Laivas veikia paskirtuoju režimu (7)

nustatomas tarp 2 sekundžių ir 10 sekundžių

3.3.4.   Technologinė platforma

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties platforma yra AIS A klasės mobilioji stotis.

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties techninis sprendimas yra pagrįstas tais pačiais, kaip AIS A klasės mobiliųjų stočių, techniniais standartais (Rekomendacija ITU-R M.1371 ir tarptautinis standartas IEC 61993-2).

3.3.5.   Suderinamumas su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stotys yra suderintos su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis ir yra pajėgios gauti ir apdoroti visus AIS pranešimus (pagal Rekomendaciją ITU-R M.1371 ir Rekomendacijos ITU-R M.1371 techninius paaiškinimus, kuriuos pateikė Tarptautinė jūrų navigacijos įrenginių ir švyturių administracijų asociacija (IALA)), ir, papildomai, 3.4 punkte apibrėžtus pranešimus.

3.3.6.   Unikalus identifikatorius

Kad būtų užtikrintas suderinamumas su jūrų laivais, vidaus vandenų AIS mobiliosiose stotyse kaip unikalus stoties identifikatorius (radijo įrangos identifikatorius) naudojamas mobiliosios jūrų tarnybos identifikatoriaus (MMSI) numeris.

3.3.7.   Reikalavimai dėl taikomųjų programų

3.3.2 punkte nurodyta informacija yra įvedama, saugoma ir parodoma tiesiogiai pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje.

Vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje taip pat turi būti galima specifinius vidaus vandenų laivybos pastoviuosius duomenis saugoti vidinėje atmintinėje, kad nutrūkus elektros tiekimui ši informacija būtų išsaugota.

Naudojamam minimaliam klaviatūrą ir ekraną turinčiam įtaisui (angl. Minimum Keyboard Display, MKD) reikalingas vidaus vandenų AIS informacijos turinio duomenų konvertavimas (pvz., iš mazgų į km/h) arba informacijos apie vidaus vandenų laivų tipus įvedimas ir parodymas MKD yra atliekamas pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje.

Konkrečios taikomosios programos pranešimai (ASM) turėtų būti įvedami ir parodomi per išorinę taikomąją programą, išskyrus vidaus vandenų AIS ASM DAC = 200 FI = 10 pranešimus (vidaus vandenų laivo pastoviuosius ir su reisu susijusius duomenis) ir DAC = 200 FI = 55 pranešimus (asmenų skaičių vidaus vandenų laive), kurie įvedami tiesiogiai pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje.

Skaitmeninės sąsajos sakiniai, reikalingi įvedant specifinius vidaus vandenų laivybos duomenis į AIS atsakiklį, yra nustatyti B priedėlyje.

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis turi mažų mažiausiai turėti išorinę sąsają, skirtą DGNSS tikslinimo ir vientisumo informacijai įvesti, pagal Jūrų tarnybų radiotechnikos komisijos 104-ojo specialiojo komiteto dėl DGNSS pateiktas nuostatas.

3.3.8.   Tipo patvirtinimas

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis turi būti patvirtinto tipo, kad atitiktų šias technines specifikacijas.

3.4.   Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties protokolo pakeitimai

Dėl Rekomendacijos ITU-R M.1371 pakeitimų leidžiama pagal kelis parametrus naudoti naujus statuso kodus. Tai nekenkia AIS veikimui, tačiau dėl to gali būti parodyti neatpažįstami statuso kodai, jeigu naudojama įranga, atitinkanti ankstesnes standarto laidas.

3.4.1.   3.2 lentelė. Buvimo vietos pranešimas

3.2 lentelė

Buvimo vietos pranešimas

Parametras

Bitų skaičius

Apibūdinimas

Pranešimo ID

6

Šio pranešimo identifikatorius – 1, 2 arba 3

Kartojimo indikatorius

2

Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas.

0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti

Naudotojo ID (MMSI)

30

MMSI numeris

Navigacinis statusas

4

0 = plaukiantis, variklio varomas; 1 = nuleistu inkaru; 2 = nevaldomas; 3 = riboto manevringumo; 4 = apribotas dėl grimzlės; 5 = prišvartuotas; 6 = ant seklumos;

7 = užsiima žvejyba; 8 = plaukiantis naudojant bures;

9 = rezervuota naudoti po būsimo pakeitimo dėl greitaeigio laivo navigacinio statuso;

10 = rezervuota naudoti po būsimo pakeitimo dėl ekranoplano (WIG) navigacinio statuso;

11 = varikliu varomas laivas velkamas atgal (skirta regioniniam naudojimui) (8);

12 = varikliu varomas laivas stumiamas pirmyn arba velkama šalia (skirta regioniniam naudojimui) (8);

13 = rezervuota naudoti ateityje; 14 = AIS-SART (veikiantis);

15 = nenustatyta = numatytoji reikšmė (taip pat naudojama AIS)

Posūkio kampinis greitis ROT AIS

8

Nuo 0 iki + 126 = sukasi į dešinę 708o per minutę ar didesniu greičiu

Nuo 0 iki – 126 = sukasi į kairę 708o per minutę ar didesniu greičiu

Vertės nuo 0o iki 708o per minutę koduojamos kaip ROTAIS = 4,733 SQRT(ROTsensor) laipsnių per minutę; čia ROTsensor – posūkio kampinis greitis kaip posūkio kampinio greičio išorinio indikatoriaus įvesties duomenys. ROTAIS vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

+ 127 = sukasi į dešinę greičiau nei 5o per 30 sekundžių (posūkio indikatoriaus nėra)

127 = sukasi į kairę greičiau nei 5o per 30 sekundžių (posūkio indikatoriaus nėra)

128 (80 šešioliktainėje sistemoje) reiškia, kad posūkio informacijos nėra (numatytoji reikšmė).

ROT duomenys neturėtų būti gaunami iš COG informacijos

Greitis dugno atžvilgiu

10

Greitis dugno atžvilgiu 1/10 mazgų žingsniais (0–102,2 mazgo)

1 023 = netaikoma; 1 022 = 102,2 mazgo ar didesnis (9)

Buvimo vietos tikslumas

1

Buvimo vietos tikslumo (PA) signalas turėtų būti nustatomas pagal ITU-R M. 1371

1 = didelis tikslumas (=< 10 m)

0 = mažas tikslumas (> 10 m)

0 = numatytoji reikšmė

Ilguma

28

Ilguma, išreikšta 1/10 000 min (± 180°, rytai = teigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas), vakarai = neigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas),

181 = (6791AC0 šešioliktainėje sistemoje) = netaikoma = numatytoji reikšmė)

Platuma

27

Platuma, išreikšta 1/10 000 min (± 90°, šiaurė = teigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas), pietūs = neigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas), 91= (3412140 šešioliktainėje sistemoje) = netaikoma = numatytoji reikšmė)

Kursas dugno atžvilgiu

12

Kursas dugno atžvilgiu, išreikštas 1/10o (0–3 599 ). 3 600 (E10 šešioliktainėje sistemoje)

= netaikoma = numatytoji reikšmė;

3 601 –4 095 nenaudojama

Tikroji kurso kryptis

9

Laipsniai (0–359) (511 reiškia, kad netaikoma = numatytoji reikšmė).

Laiko žyma

6

UTC laikas sekundėmis, kada buvo parengtas pranešimas elektroninio buvimo vietos fiksavimo sistemoje (EPFS) (0–59, arba 60, jei laiko žymos nėra (tai taip pat yra numatytoji reikšmė), arba 61, jei buvimo vietos nustatymo sistema veikia rankinės įvesties režimu, arba 62, jei elektroninio buvimo vietos fiksavimo sistema veikia padėties apskaičiavimo (angl. dead reckoning, DR) režimu, arba 63, jei buvimo vietos nustatymo sistema neveikia)

Specialus manevravimo indikatorius: mėlynasis ženklas

2

Nurodoma, ar yra nustatytas mėlynasis ženklas (10)

0 = netaikoma = numatytoji reikšmė,

1 = neatlieka specialaus manevro = mėlynasis ženklas nenustatytas

2 = atlieka specialų manevrą = mėlynasis ženklas nustatytas –

reikšmė „Taip“,

3 = nenaudojamas

Laisvas

3

Nenaudojamas. Turėtų būti nustatytas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.

RAIM signalas

1

Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso RAIM (imtuvo autonominio vientisumo stebėjimo) signalas; 0 = RAIM nenaudojamas = numatytoji reikšmė; 1 = RAIM naudojamas. RAIM signalas turėtų būti nustatomas pagal ITU-R M. 1371

Ryšio būklė

19

Ryšio būklė turėtų būti nustatoma pagal ITU-R M. 1371

Iš viso

168

Užima 1 laiko tarpsnį

3.4.2.   Laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (5 pranešimas)

3.3 lentelė

Laivo pastoviųjų ir kintančių duomenų pranešimas

Parametras

Bitų skaičius

Apibūdinimas

Pranešimo ID

6

Šio pranešimo identifikatorius – 5

Kartojimo indikatorius

2

Siunčiamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas. 0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti

Naudotojo ID (MMSI)

30

MMSI numeris

AIS versijos nuoroda

2

0 = stotis, atitinkanti Rekomendaciją ITU-R M. 1371–1;

1 = stotis, atitinkanti Rekomendaciją ITU-R M. 1371–3 (ar vėlesnę);

2 = stotis, atitinkanti Rekomendaciją ITU-R M. 1371–5 (ar vėlesnę);

3 = stotis, atitinkanti būsimas laidas.

IMO numeris

30

0 = netaikoma = numatytoji reikšmė – netaikoma paieškos ir gelbėjimo orlaiviams

0000000001–0000999999 nenaudojama

0001000000–0009999999 = galiojantis IMO numeris;

0010000000–1073741823 = oficialus vėliavos valstybės numeris. (11)

Šaukinys

42

7 × 6 bitų ASCII simboliai, „@@@@@@@“ = netaikoma = numatytoji reikšmė

Laivas, susietas su pagrindiniu laivu, turėtų naudoti raidę „A“, po kurios eina pagrindinio laivo MMSI numerio paskutiniai 6 skaitmenys. Šių laivų pavyzdžiai – velkami laivai, avarinio gelbėjimo kateriai, tenderiai, gelbėjimosi valtys ir gelbėjimosi plaustai.

Pavadinimas

120

Daugiausia 20 ASCII 6 bitų simbolių, žr. ITU-R M. 1371;

@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@ = netaikoma = numatytoji reikšmė. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) orlaivių atveju turėtų būti nustatyta „SAR AIRCRAFT NNNNNNN“ – čia NNNNNNN yra orlaivio registracijos numeris

Laivo ir krovinio tipas

8

0 = netaikoma arba nėra laivo = numatytoji reikšmė;

1–99 = kaip apibrėžta ITU-R M. 1371; (12)

100–199 = rezervuota regioniniam naudojimui;

200–255 = rezervuota naudoti ateityje

Netaikoma SAR orlaiviams

Bendrieji laivo / laivų junginio matmenys ir buvimo vietos atskaitos taškas

30

Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas; taip pat parodo laivo matmenis metrais (žr. ITU-R M. 1371).

Naudoti šį lauką SAR orlaiviams gali nuspręsti atsakinga administracija. Jei jis naudojamas, jame turėtų būti nurodyti didžiausi orlaivio matmenys. Numatytoji reikšmė A = B = C = D turėtų būti „0“ (13)  (14)  (15)

Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso tipas

4

0 = nenustatytas (numatytoji reikšmė),

1 = GPS,

2 = GLONASS,

3 = mišrus GPS/GLONASS,

4 = Loran-C,

5 = Chayka,

6 = integruotoji navigacijos sistema,

7 = nustatymas matavimais,

8 = Galileo,

9–14 = nenaudojamas,

15 = vidaus GNSS.

Numatomas atvykimo laikas (ETA)

20

ETA; MMDDHHMM UTC

19–16 bitai: mėnuo; 1–12; 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė;

15–11 bitai: diena; 1–31; 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė;

10–6 bitai: valanda; 0–23; 24 = netaikoma = numatytoji reikšmė;

5–0 bitai: minutė; 0–59; 60 = netaikoma = numatytoji reikšmė

Naudoti šį lauką SAR orlaiviams gali nuspręsti atsakinga administracija

Didžiausia esama statinė grimzlė

8

išreikšta 1/10 m, 255 = grimzlė 25,5 m ar didesnė, 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė (16)

Paskirties uostas

120

Daugiausia 20 simbolių naudojant 6 bitų ASCII; @@@@@@@@@@@@@@@@@@@@ = netaikoma. (17)

Galinis duomenų apdorojimo įrenginys (DTE)

1

Duomenų terminalas parengtas (0 = taikoma, 1 = netaikoma = numatytoji reikšmė)

Laisvas

1

Laisvas. Nenaudojamas. Nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje

Iš viso

424

Užima 2 laiko tarpsnius

3.1 paveikslas

Atskaitos taškas, naudojamas pranešant apie buvimo vietą ir bendruosius laivo/vilkstinės matmenis

Image 6

 

Bitų skaičius

Bitų laukai

Atstumas (m)

 

A

9

21–29 bitai

0–511

511 = 511 m arba didesnis

Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas

B

9

12–20 bitai

0–511

511 = 511 m arba didesnis

C

6

6–11 bitai

0–63

63 = 63 m arba didesnis

D

6

0–5 bitai

0–63

63 = 63 m arba didesnis

L = A + B

Nustatyta vidaus vandenų laivybos pranešime FI 10

Bendrieji matmenys, naudojami vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje

W = C + D

Matmuo turėtų būti matuojamas kurso krypties (laivapriekio), apie kurią informacija perduodama, kryptimi.

Pranešamos buvimo vietos atskaitos taško nėra, bet yra žinomi laivo / vilkstinės matmenys: A = C = 0 ir B ≠ 0 ir D ≠ 0.

Pranešamos buvimo vietos atskaitos taško ir laivo / vilkstinės matmenų duomenų nėra: A = B = C = D = 0 (= numatytoji reikšmė).

Naudojant pranešimo lentelę A = svarbiausias laukas. D = mažiausiai svarbus laukas.

3.4.3.   Grupinio priskyrimo komanda (23 pranešimas)

Vidaus vandenų AIS mobiliosioms stotims grupinio priskyrimo tikslu adresuojamas 23 pranešimas, naudojant stoties tipą „6 = vidaus vandenų keliai“.

3.5.   Vidaus vandenų AIS pranešimai

3.5.1.   Papildomi Vidaus vandenų AIS pranešimai

Siekiant tenkinti informacijos poreikius, nustatomi pranešimai, konkrečiai skirti naudoti vidaus vandenų AIS. Kartu su pačioje vidaus vandenų AIS stotyje tiesiogiai įvedamos informacijos turiniu iš vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties gali būti perduodama papildoma informacija naudojant konkrečios taikomosios programos pranešimus (ASM). Šios informacijos turinys paprastai apdorojamas išorinėje taikomojoje programoje, tokioje kaip vidaus vandenų ECDIS.

Už vidaus vandenų AIS ASM pranešimų naudojimą yra atsakinga upių komisija arba kompetentingos institucijos.

3.5.2.   Taikomosios programos identifikatorius siunčiant vidaus vandenų AIS konkrečios taikomosios programos pranešimus

Konkrečios taikomosios programos pranešimai susideda iš AIS A klasės mobiliųjų stočių pranešimo struktūros pagal Rekomendaciją ITU-R M.1371 (pranešimo ID, kartojimo indikatoriaus, šaltinio ID, paskirties uosto ID), taikomosios programos identifikatoriaus (AI = DAC + FI) ir duomenų turinio (įvairaus ilgumo iki nustatytos ribos).

Taikomosios programos 16 bitų identifikatorių (AI = DAC + FI) sudaro šie elementai:

a)

10 bitų paskirtosios teritorijos kodas (angl. designated area code, DAC): tarptautinis (DAC = 1) arba regioninis (DAC > 1);

b)

6 bitų funkcijos identifikatorius (FI) – teikia galimybę siųsti 64 unikalius konkrečios taikomosios programos pranešimus.

Europoje suderintiems vidaus vandenų AIS konkrečios taikomosios programos pranešimams naudojamas DAC yra „200“.

Papildomai vietos ASM pranešimams gali būti naudojamas nacionalinis (regioninis) DAC, pvz., bandomiesiems reisams. Nepaisant to, labai rekomenduojama vengti regioninių ASM naudojimo.

3.5.3.   Konkrečios taikomosios programos pranešimais perduodamos informacijos turinys

Vidaus vandenų AIS ASM DAC = 200 FI = 10 pranešimas (vidaus vandenų laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys) ir DAC = 200 FI = 55 pranešimas (asmenų skaičius vidaus vandenų laive) yra įvedami tiesiogiai pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje (žr. 3.5.3.1 ir 3.5.3.2 punktus).

3.5.3.1.   Vidaus vandenų laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 10)

Šį pranešimą naudoja tik vidaus vandenų laivai, transliuodami laivo pastoviuosius ir su reisu susijusius duomenis kartu su 5 pranešimu. Šis pranešimas išsiunčiamas kartu su dvejetainiu 8 pranešimu kiek galima greičiau (pagal AIS galimybes) po 5 pranešimo.

3.4 lentelė

Vidaus vandenų laivo duomenų pranešimas

 

Parametras

Bitų skaičius

Apibūdinimas

Pranešimo ID

6

Pranešimo identifikatorius – 8; visada 8

Kartojimo indikatorius

2

Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas.

0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti

Šaltinio ID

30

MMSI numeris

Laisvas

2

Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.

Dvejetainiai duomenys

Taikomosios programos identifikatorius

16

DAC = 200, FI = 10

Unikalus Europos laivo identifikavimo numeris (ENI)

48

8*6 bitų ASCII simboliai

00000000 = ENI nepriskirtas = numatytoji reikšmė;

Laivo / laivų junginio ilgis

13

1–8 000 (kita nenaudojama) laivo / vilkstinės ilgis, išreikštas 1/10 m; 0 = numatytoji reikšmė

Laivo / laivų junginio plotis

10

1–1 000 (kita nenaudojama) laivo / vilkstinės plotis, išreikštas 1/10 m; 0 = numatytoji reikšmė

Laivo ir vilkstinės tipas

14

Skaičiumi žymimas laivo ir vilkstinės tipas, apibūdintas C priedėlyje

0 = netaikoma = numatytoji reikšmė

Pavojingo krovinio žymėjimas

3

Mėlynų kūgių / šviesos signalų skaičius 0–3; 4 = B signalas, 5 = numatytoji reikšmė = nežinoma

Didžiausia esama statinė grimzlė

11

1–2 000 (kita nenaudojama) grimzlė, išreikšta 1/100 m, 0 = numatytoji reikšmė = nežinoma

Pakrautas / nepakrautas

2

1 = pakrautas, 2 = nepakrautas, 0 = netaikoma / numatytoji reikšmė, 3 nenaudojamas

Greičio informacijos kokybė

1

1 = aukšta, 0 = žema/GNSS = numatytoji reikšmė (*1)

Kurso informacijos kokybė

1

1 = aukšta, 0 = žema/GNSS = numatytoji reikšmė (*1)

Kurso krypties informacijos kokybė

1

1 = aukšta, 0 = žema = numatytoji reikšmė (*1)

Laisvas

8

Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.

 

Iš viso

168

Užima 1 laiko tarpsnį

3.5.3.2.   Asmenų skaičius laive (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 55)

Šį pranešimą siunčia tik vidaus vandenų laivai, informuodami apie asmenų (keleivių, įgulos narių, laivo personalo) skaičių laive. Šis pranešimas siunčiamas kartu su dvejetainiu 6 pranešimu, patartina jį siųsti įvykio atveju arba atsakant į prašymą, naudojant IAI (tarptautinio taikomosios programos identifikatoriaus) dvejetainį funkcinį 2 pranešimą.

3.5 lentelė

Pranešimas apie asmenų skaičių laive

 

Parametras

Bitai

Apibūdinimas

Pranešimo ID

6

Pranešimo identifikatorius – 6; visada 6

Kartojimo indikatorius

2

Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas.

0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti

Šaltinio ID

30

Šaltinio stoties MMSI numeris

Sekos numeris

2

0–3

Paskirties vietos ID

30

Paskirties stoties MMSI numeris

Retransliavimo signalas

1

Retransliavimo signalas nustatomas retransliuojant: 0 = neretransliuojama = numatytoji reikšmė;

1 = retransliuojama.

Laisvas

1

Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.

Dvejetainiai duomenys

Taikomosios programos identifikatorius

16

DAC = 200, FI = 55

Įgulos narių skaičius laive

8

0–254 įgulos nariai, 255 = nežinoma = numatytoji reikšmė

Keleivių skaičius laive

13

0–8 190 keleivių, 8 191 = nežinoma = numatytoji reikšmė

Laivo personalo narių skaičius laive

8

0–254 laivo personalo nariai, 255 = nežinoma = numatytoji reikšmė

Laisvas

51

Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.

 

Iš viso

168

Užima 1 laiko tarpsnį

4.   KITOS AIS MOBILIOSIOS STOTYS, NAUDOJAMOS VIDAUS VANDENŲ KELIUOSE

4.1.   Įvadas

Laivuose, kuriuose neprivaloma naudoti vidaus vandenų AIS mobiliųjų stočių, galima naudoti kitas AIS mobiliąsias stotis. Gali būti naudojamos šios mobiliosios stotys:

a)

AIS A klasės mobilioji stotis pagal Komisijos direktyvos 2014/90/ES (18) 35 straipsnio 2 ir 3 dalis;

b)

AIS B klasės mobilioji stotis pagal 4.2 punktą.

Tokios stotys vidaus vandenų keliuose naudojamos kompetentingos institucijos, atsakingos už laivybą toje teritorijoje, sprendimu.

Jei tokios stotys naudojamos savanoriškai, laivo kapitonas užtikrina, kad rankiniu būdu įvedami AIS duomenys būtų nuolat atnaujinami. Klaidingų duomenų per AIS perduoti negalima.

4.2.   Bendrieji reikalavimai dėl AIS B klasės mobiliųjų stočių naudojimo vidaus vandenų keliuose

AIS B klasės stočių, palyginti su vidaus vandenų AIS mobiliosiomis stotimis, funkcijos yra ribotos. Iš AIS B klasės mobiliosios stoties siunčiami pranešimai yra perduodami mažesnio pirmumo tvarka, palyginti su vidaus vandenų AIS mobiliųjų stočių pranešimais.

Kartu su reikalavimais pagal kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB (19) ir Komisijos sprendimą 2005/53/EB (20), Sąjungos vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose įrengtos AIS B klasės mobiliosios stotys turi atitikti reikalavimus, nustatytus:

a)

Rekomendacijoje ITU-R M. 1371;

b)

IEC tarptautiniame standarte 62287 (įskaitant DSC kanalo valdymą).

Pastaba.

Kompetentingos institucijos, atsakingos už navigaciją toje teritorijoje, atsakomybė yra patikrinti AIS B klasės mobiliųjų stočių atitiktį antroje pastraipoje išvardytiems standartams ir reikalavimams prieš išduodant laivo stoties licenciją, priskiriant mobiliosios jūrų tarnybos identifikatoriaus (MMSI) numerį, pavyzdžiui, atliekant atitinkamų AIS B klasės mobiliųjų stočių tipo patvirtinimą.

5.   AIS NAVIGACIJOS PRIEMONĖS, NAUDOJAMOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOJE

5.1.   Įvadas

Navigacijos priemonė (taip pat vadinama navigacijos įrenginiu (AtoN) yra ženklas, padedantis susiorientuoti vykdant navigaciją. Tokios navigacijos priemonės yra ženklai, kuriais žymimi švyturiai, plūdurai, rūko signalai ir dieninio matymo ženklai. 5.2 lentelėje pateiktas navigacijos priemonių tipų sąrašas.

AIS technologija teikia galimybę dinamiškai perduoti informaciją apie navigacijos priemones.

Vidaus vandenų laivyboje naudojamas jūrų AIS pranešimas apie navigacijos priemones (AtoN pranešimas – 21 pranešimas) turi būti papildytas, kad atitiktų vidaus vandenų plūdurų sistemos specifiką.

Jūrų AIS AtoN pranešimas yra pagrįstas IALA plūdurų sistema. Vidaus vandenų laivybai naudojamas AIS AtoN pranešimas turi atitikti Europos vidaus vandenų navigacijos priemonių sistemą, apibūdintą 5 skirsnyje.

AIS AtoN pranešimu perduodama informacija apie navigacijos priemonės buvimo vietą ir reikšmę, taip pat informacija apie tai, ar plūduras yra reikiamoje padėtyje, ar ne.

5.2.   21 pranešimo naudojimas: pranešimas dėl navigacijos priemonių

Vidaus vandenų navigacijos reikmėms yra naudojamas AIS AtoN pranešimas (21 pranešimas), apibrėžtas Rekomendacijoje ITU-R M.1371. Papildomi Europos vidaus vandenų navigacijos priemonių tipai koduojami naudojant navigacijos priemonės statuso bitus.

5.1 lentelė

AIS pranešimas apie navigacijos priemones (AtoN pranešimas)

Parametras

Bitų skaičius

Apibūdinimas

Pranešimo ID

6

Šio pranešimo identifikatorius – 21

Kartojimo indikatorius

2

Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas.

0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti

ID

30

MMSI numeris (žr. Radijo ryšio reglamento (RR) 19 straipsnį ir Rekomendaciją ITU-R M.585)

Navigacijos priemonės tipas

5

0 = netaikoma = numatytoji reikšmė; žr. atitinkamą IALA nustatytą apibrėžtį; žr. 5-1 pav. (21)

Navigacijos priemonės pavadinimas

120

Ne daugiau kaip 20 6 bitų ASCII simbolių, kaip apibrėžta 47 lentelėje „@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@“ = netaikoma = numatytoji reikšmė.

Navigacijos priemonės pavadinimą galima papildyti naudojant parametrą „Navigacijos priemonės pavadinimo papildymas“ (toliau)

Buvimo vietos tikslumas (PA)

1

1 = didelis (≤ 10 m), 0 = mažas (> 10 m), 0 = numatytoji reikšmė. PA signalas turėtų būti nustatomas pagal Rekomendacijos ITU-R M.1371 lentelę Determination of position accuracy information (Buvimo vietos tikslumo nustatymo informacija)

Ilguma

28

Navigacijos priemonės buvimo vietos ilguma, išreikšta 1/10 000 min (± 180°, rytai = teigiama vertė, vakarai = neigiama vertė, 181 = (6791AC0h) = netaikoma = numatytoji reikšmė)

Platuma

27

Navigacijos priemonės buvimo vietos platuma, išreikšta 1/10 000 min (± 90°, šiaurė = teigiama vertė, pietūs = neigiama vertė, 91 = (3412140h) = netaikoma = numatytoji reikšmė)

Matmuo / buvimo vietos atskaitos taškas

30

Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas; taip pat parodo navigacijos priemonės matmenis (m) (žr. 5–1 paveikslą), jei tinka (22)

Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso tipas

4

0 = nenustatytas (numatytoji reikšmė)

1 = GPS

2 = GLONASS

3 = mišrus GPS/GLONASS

4 = Loran-C

5 = Chayka

6 = integruotoji navigacijos sistema

7 = nustatymas matavimais. Stacionariųjų navigacijos priemonių ir virtualiųjų navigacijos priemonių buvimo vieta turėtų būti naudojama tokia, kokia pažymėta žemėlapyje. Tiksliai nustatyta buvimo vieta gerina šios priemonės, kaip radaro orientacinio objekto, veikimą.

8 = Galileo

9–14 = nenaudojama

15 = vidaus GNSS

Laiko žyma

6

UTC laikas sekundėmis, kada buvo parengtas EPFS pranešimas (0–59, arba 60, jei laiko žymos nėra (tai taip pat turėtų būti numatytoji reikšmė), arba 61, jei buvimo vietos nustatymo sistema veikia rankinės įvesties režimu, arba 62, jei elektroninio buvimo vietos fiksavimo sistema veikia padėties apskaičiavimo (angl. dead reckoning, DR) režimu, arba 63, jei buvimo vietos nustatymo sistema neveikia)

Nebuvimo reikiamoje padėtyje indikatorius

1

Tik plūduriuojančioms navigacijos priemonėms: 0 = yra reikiamoje padėtyje; 1 = nėra reikiamoje padėtyje.

1 PASTABA. Šį signalą priimančioji stotis turėtų laikyti tinkamu tik jei navigacijos priemonė yra plūduriuojanti priemonė ir jei laiko žyma yra 59 ar mažesnis skaičius. Plūduriuojančios navigacijos priemonės apsauginės zonos parametrai turėtų būti nustatomi ją įrengiant.

Navigacijos priemonės statusas

8

Rezervuota navigacijos priemonės statusui nurodyti

00000000 = numatytoji reikšmė (23)

RAIM signalas

1

Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso RAIM (imtuvo autonominio vientisumo stebėjimo) signalas; 0 = RAIM nenaudojamas = numatytoji reikšmė; 1 = RAIM naudojamas; žr. Rekomendacijos ITU-R M.1371 lentelę Determination of position accuracy information (Buvimo vietos tikslumo nustatymo informacija)

Virtualiosios navigacijos priemonės signalas

1

0 = numatytoji reikšmė = reali navigacijos priemonė nurodytoje buvimo vietoje; 1 = virtualioji navigacijos priemonė, fiziškai neegzistuojanti (24)

Paskirtojo režimo signalas

1

0 = stotis veikia autonominio ir nuolatinio veikimo režimu = numatytoji reikšmė, 1 = stotis veikia paskirtuoju režimu

Laisvas

1

Laisvas. Nenaudojamas. Turėtų būti nustatytas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.

Navigacijos priemonės pavadinimo papildymas

0, 6, 12, 18, 24, 30, 36, ... 84

Šį parametrą, pagal kurį galima naudoti iki 14 papildomų 6 bitų ASCII simbolių 2 laiko tarpsnių pranešime, galima sujungti su parametru „Navigacijos priemonės pavadinimas“, priduriant jį prie to parametro pabaigos, kai navigacijos priemonės pavadinimui užrašyti reikia daugiau kaip 20 simbolių. Šį parametrą reikėtų praleisti, kai navigacijos priemonės pavadinimui užrašyti iš viso reikia ne daugiau kaip 20 simbolių. Turėtų būti perduodamas tik reikiamas simbolių skaičius, t. y. neturėtų būti naudojamas simbolis @.

Laisvas

0, 2, 4 arba 6

Laisvas. Naudojamas tik tada, kai naudojamas parametras „Navigacijos priemonės pavadinimo papildymas“. Turėtų būti nustatytas lygus 0. Laisvų bitų skaičius turėtų būti patikslintas laikantis nustatytų bitų skaičiaus apribojimų.

Iš viso

272–360

Užima 2 laiko tarpsnius

5-1 pav.

Atskaitos taškas, naudojamas pranešant jūrų navigacijos priemonės buvimo vietą, arba navigacijos priemonės matmenis

Image 7

 

Bitų skaičius

Bitų laukai

Atstumas (m)

A

9

21–29 bitai

0–511

511–511 m arba didesnis

B

9

12–20 bitai

0–511

511–511 m arba didesnis

C

6

6–11 bitai

0–63

63–63 m arba didesnis

D

6

0–5 bitai

0–63

63–63 m arba didesnis

Jeigu navigacijos priemonės tipas, apie kurį pranešama, yra vienas iš esamų IALA nustatytų navigacijos priemonių tipų (pagal 5.2 lentelę), pakeitimų atlikti nereikia.

5.2 lentelė

Navigacijos priemonių tipai

Kodas

Apibrėžtis (jūrų laivyboje)

 

0

Numatytoji reikšmė, navigacijos priemonės tipas nenustatytas

 

1

Atskaitos taškas

 

2

Radarinis švyturys (RACON)

 

3

Stacionarios konstrukcijos jūroje, kaip antai naftos platformos, vėjo elektrinių parkai.

(1 PASTABA. Šiuo kodu turėtų būti žymima kelią užtverianti kliūtis, ant kurios įrengta navigacijos priemonės AIS stotis)

 

4

Avarijos nuolaužų ženklinimo plūduras

Stacionarios navigacijos priemonės

5

Šviesos signalas, nežymintis sektorių

6

Šviesos signalas, žymintis sektorius

7

Vedlinis farvaterio švyturys, priekinis

8

Vedlinis farvaterio švyturys, galinis

9

Švyturys, kardinalinis (šiaurinis)

10

Švyturys, kardinalinis (rytinis)

11

Švyturys, kardinalinis (pietinis)

12

Švyturys, kardinalinis (vakarinis)

13

Švyturys, kairiosios pusės

14

Švyturys, dešiniosios pusės

15

Švyturys, pasirinkto kanalo kairiosios pusės

16

Švyturys, pasirinkto kanalo dešiniosios pusės

17

Švyturys, rodantis atskirą pavojų

18

Švyturys, rodantis saugius vandenis

19

Švyturys, specialusis ženklas

Plūduriuojančios navigacijos priemonės

20

Kardinalinis ženklas (šiaurė)

21

Kardinalinis ženklas (rytai)

22

Kardinalinis ženklas (pietūs)

23

Kardinalinis ženklas (vakarai)

24

Kairiosios pusės ženklas

25

Dešiniosios pusės ženklas

26

Pasirinkto kanalo kairioji pusė

27

Pasirinkto kanalo dešinioji pusė

28

Atskiras pavojus

29

Saugūs vandenys

30

Specialusis ženklas

31

Laivas švyturys / LANBY plūduras / platformos

1 PASTABA. Čia išvardyti navigacijos priemonių tipai yra, kai tinka, nustatyti remiantis IALA jūrų plūdurų sistema.

2 PASTABA. Gali kilti neaiškumų sprendžiant, ar navigacijos priemonė yra apšviesta, ar ne. Kompetentingoms institucijoms gali būti pravartu tai nurodyti regioniniams ar vietos duomenims skirtoje pranešimo dalyje.

5.3.   21 pranešimo papildymas dėl vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonės

21 pranešimas dėl vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonės papildomas naudojant parametro lauką „Navigacijos priemonės statusas“.

Parametro laukas „Navigacijos priemonės statusas“ išdėstomas per aštuonis puslapius, iš kurių puslapis, kurio ID = 0, yra 0 = numatytoji reikšmė, puslapiai, kurių ID 1–3, skirti regioniniam naudojimui, o puslapiai, kurių ID 4–7 – tarptautiniam naudojimui. Pirmaisiais trimis bitais navigacijos priemonės statuso lauke nustatomas puslapio ID, o likusiais 5 bitais pateikiama tame puslapyje esanti informacija.

Regionas, kuriame taikytini puslapiai 1–3, yra nustatomas jūrinio identifikavimo skaitmenimis (MID), esančiais pranešimą perduodančios AIS navigacijos priemonės stoties MMSI numeryje. Taigi, 5 informacijos bitai, įvedami navigacijos priemonės statuso lauke, yra skirti tik tam konkrečiam regionui.

Sąjungos vidaus vandenų kelių atveju navigacijos priemonės statuso lauko puslapyje, kurio ID = 1, pateikiamas naudojamų vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonių sąrašas.

Vidaus vandenims skirtas navigacijos priemonės tipas 21 pranešime turi būti nustatytas atliekant du veiksmus. Pirma, 21 pranešime parametro „Navigacijos priemonės tipas“ reikšmė turi būti nustatyta „0 = numatytoji reikšmė, navigacijos priemonės tipas nenustatytas“. Antra, parametrą „AIS statusas“ reikia nustatyti puslapyje, kurio ID = 1, ir parinkti tinkamą vidaus vandenims skirto navigacijos priemonės tipo kodą taip:

21 pranešimas – navigacijos priemonės statusas:

Bitai:

Image 8

Image 9

LSB

kodavimas:

Puslapio ID

Navigacijos priemonės tipas (0–31)

 


(1)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(2)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (OL L 255, 2005 9 30, p. 152).

(3)  2007 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 414/2007 dėl techninių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje nurodytų upių informacijos paslaugų (UIP) planavimo, įgyvendinimo ir naudojimo gairių (OL L 105, 2007 4 23, p. 1).

(4)  2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(5)  2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 909/2013 dėl vidaus vandenų navigacijos elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistemos (vidaus vandenų ECDIS) techninių specifikacijų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/44/EB (OL L 258, 2013 9 28, p. 1).

(6)  Kai mobiliojoje stotyje nustatoma, kad ji yra semaforas (žr. Rekomendaciją ITU-R M.1371, 2 priedą, 3.1.1.4 punktą), pranešimų teikimo dažnis padidinamas iki vieno karto per 2 sekundes (žr. Rekomendaciją ITU-R M.1371, 2 priedą, 3.1.3.3.2 punktą).

(7)  Prireikus nustato kompetentinga institucija.

(8)  Netaikoma Sąjungoje pagal šį reglamentą.

(9)  Mazgai perskaičiuojami į km/h naudojant išorinius laivo įrenginius.

(10)  Vertinama tik tuo atveju, jei pranešimas siunčiamas iš vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties ir jei ta informacija yra gauta automatinėmis priemonėmis (tiesiogiai prisijungus prie keitiklio).

(11)  Vidaus vandenų laivams nustatoma reikšmė yra 0.

(12)  Vidaus vandenų laivyboje pasirenkamas geriausias tinkamas laivo tipas (žr. C priedėlį).

(13)  Matmenys nustatomi pagal didžiausią vilkstinės stačiakampio dydį.

(14)  Vidaus vandenų duomenys decimetro tikslumu suapvalinami iki didesnio sveikojo skaičiaus.

(15)  Atskaitos taško informacija turi būti pašalinta iš SSD sąsajos sakinio, išskiriant lauką „šaltinio identifikatorius“. Buvimo vietos atskaitos taško informacija su šaltinio identifikatoriumi AI turi būti saugoma kaip vidaus informacija. Pagal kitus šaltinio identifikatorius gaunama atskaitos taško informacija, susijusi su išoriniu atskaitos tašku.

(16)  Vidaus vandenų duomenys centimetro tikslumu suapvalinami iki didesnio sveikojo skaičiaus.

(17)  Naudojami ISRS vietos kodai, kaip UIP indekso dalis, gauti iš Europos bazinių duomenų valdymo sistemos (ERDMS), kurią tvarko Europos Komisija.

(*1)  Nustatoma lygi 0, jeigu prie atsakiklio neprijungtas patvirtinto tipo jutiklis (pvz., giroskopas).

(18)  2014 m. liepos 23 d. Komisijos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 146).

(19)  1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL L 91, 1999 4 7, p. 10).

(20)  2005 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 2005/53/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo radijo ryšio įrenginiams, kurie yra skirti Automatinei identifikacijos sistemai (AIS) (OL L 22, 2005 1 26, p. 14).

(21)  Tuo atveju, jei perduodamas vidaus vandenų navigacijos priemonės tipo kodas, šiame lauke (AtoN tipas) nustatoma reikšmė 0 = nenustatyta.

(22)  Kai naudojamas 5-1 pav. dėl navigacijos priemonių, būtina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

stacionariųjų navigacijos priemonių, virtualiųjų navigacijos priemonių ir jūroje esančių konstrukcijų kryptis, nustatyta pagal A matmenį, rodo tikrąją šiaurę;

kai plūduriuojančių priemonių matmenys yra didesni nei 2 m * 2 m, navigacijos priemonės matmenys visada pateikiami suapvalinti iki apskritimo, t. y. matmenys visada turi būti tokie: A = B = C = D ≠ 0. (Taip yra todėl, kad duomenys apie plūduriuojančios navigacijos priemonės kryptį neperduodami. Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas yra to apskritimo centre);

A = B = C = D = 1 reiškia objektus (stacionarius arba plūduriuojančius), kurių matmenys yra 2 m * 2 m arba mažesni (pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas yra apskritimo centre);

jūroje plūduriuojančios konstrukcijos, kurios nėra stacionarios, kaip antai plūduriuojančios platformos, yra žymimos 31 tipo kodu pagal 5.2 lentelę. Šių konstrukcijų parametras „Matmuo / buvimo vietos atskaitos taškas“ yra toks, koks pirmiau nustatytas 1 pastaboje.

Stacionarių jūroje esančių konstrukcijų, kurių tipo kodas pagal 5.2 lentelėje yra 3, parametras „Matmuo / buvimo vietos atskaitos taškas“ yra toks, koks pirmiau nustatytas 1 pastaboje. Taigi, visų jūroje esančių navigacijos priemonių ir konstrukcijų matmenys nustatomi vienodai, ir faktiniai matmenys pateikiami 21 pranešime.

(23)  Vidaus vandenų AIS AtoN pranešime šis laukas naudojamas vidaus vandenų navigacijos priemonės tipui nurodyti, naudojant 001 puslapį.

(24)  Perduodant informaciją apie virtualiąją navigacijos priemonę, t. y. kai virtualiosios / menamos navigacijos priemonės objekto signalas yra vienas (1), nustatomi matmenys yra A = B = C = D = 0 (numatytoji reikšmė). Taip turi būti daroma ir perduodant atskaitos taško informaciją.

A priedėlis

SANTRUMPOS

AI

taikomosios programos identifikatorius (angl. Application Identifier)

AIS

automatinio identifikavimo sistema

ADN

Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais

ASCII

amerikietiškoji standartinė informacijos mainų koduotė

ASM

konkrečios taikomosios programos pranešimas (angl. Application Specific Message)

AtoN

navigacijos priemonė (angl. Aids to Navigation)

DAC

paskirtosios teritorijos kodas (angl. Designated Area Code)

DGNSS

diferencinė GNSS

FI

funkcinis identifikatorius

GLONASS

(Rusijos) pasaulinė palydovinės navigacijos sistema

GNSS

pasaulinė palydovinės navigacijos sistema

GPS

globalinė padėties nustatymo sistema

HDG

Kurso kryptis

IAI

tarptautinis taikomosios programos identifikatorius (angl. International Application Identifier)

ID

identifikatorius

ITU

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga

MMSI

mobiliosios jūrų tarnybos identifikatorius, nurodytas ITU rekomendacijoje ITU-R M585

ROT

posūkio kampinis greitis

B klasės SO/CS

B klasės mobiliosios stotys, kuriose naudojama nešliui jautrios daugkartinės laikinio tankinimo prieigos (CSTDMA) technologija (CO) arba savireguliacinės daugkartinės laikinio tankinimo prieigos (SOTDMA) technologija (SO)

SOLAS

žmogaus gyvybės apsauga jūroje

SQRT

kvadratinė šaknis

UTC

suderintasis pasaulinis laikas

VHF

labai aukšti dažniai

LET

laivų eismo tarnybos

B priedėlis

VIDAUS VANDENŲ AIS SKAITMENINĖS SĄSAJOS SAKINIAI

B.1.   Įvesties sakiniai

AIS nuosekliosios skaitmeninės sąsajos veikimą palaiko naudojami IEC 61162 sakiniai. Išsamūs skaitmeninės sąsajos sakinių aprašymai pateikti IEC 61162.

Be to, vidaus vandenų AIS mobiliajai stočiai yra nustatyti šie skaitmeninės sąsajos sakiniai:

B.2.   Vidaus vandenų laivo pastovieji duomenys

Šis sakinys naudojamas keičiant nuostatas, kurių neapima SSD ir VSD.

$PIWWSSD,cccccccc,xxxx,x.x,x.x,x,x,x,x.x,x.x,x.x,x.x*hh<CR><LF>

laukas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Laukas

Formatas

Apibūdinimas

1

cccccccc

ENI numeris

2

xxxx

vidaus vandenų laivo tipas pagal C PRIEDĖLĮ

3

x.x

laivo ilgis nuo 0 iki 800,0 metrų

4

x.x

laivo plotis nuo 0 iki 100,0 metrų

5

x

greičio informacijos kokybė 1 = aukšta arba 0 = žema

6

x

kurso informacijos kokybė 1 = aukšta arba 0 = žema

7

x

kurso krypties informacijos kokybė 1 = aukšta arba 0 = žema

8

x.x

vidinės atskaitos padėties B vertė (atstumo iki laivagalio atskaitos taškas)

9

x.x

vidinės atskaitos padėties C vertė (atstumo iki kairiojo borto atskaitos taškas)

10

x.x

išorinės atskaitos padėties B vertė (atstumo iki laivagalio atskaitos taškas)

11

x.x

išorinės atskaitos padėties C vertė (atstumo iki kairiojo borto atskaitos taškas)

B.3.   Vidaus vandenų kelių reiso duomenys

Šis sakinys naudojamas vidaus vandenų laivybos reiso laivo duomenims įvesti į vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį. Nustatant su vidaus vandenų reisu susijusius duomenis naudojamas sakinys $PIWWIVD, kuris yra tokio turinio:

$PIWWIVD,x,x,x,x.x,x.x,x,xxx,xxxx,xxx,x.x,x.x,x.x,x.x*hh<CR><LF>

laukas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Laukas

Formatas

Apibūdinimas

1

x

Žr. Rekomendaciją ITU-R M.1371: 23 pranešimo teikimo intervalo nuostatos, numatytoji reikšmė: 0

2

x

mėlynų kūgių skaičius: 0–3, 4 = B signalas, 5 = numatytoji reikšmė = nežinoma

3

x

0 = netaikoma = numatytoji reikšmė, 1 = pakrautas, 2 = nepakrautas, kita nenaudojama

4

x.x

statinė laivo grimzlė nuo 0 iki 20,00 m, 0 = nežinoma = numatytoji reikšmė, kita nenaudojama

5

x.x

laivo aukštis virš vandens nuo 0 iki 40,00 m, 0 = nežinoma = numatytoji reikšmė, kita nenaudojama

6

x

pagalbinių vilkikų skaičius 0–6, 7 = numatytoji reikšmė = nežinoma, kita nenaudojama

7

xxx

įgulos narių skaičius laive nuo 0 iki 254, 255 = nežinoma = numatytoji reikšmė, kita nenaudojama

8

xxxx

keleivių skaičius laive nuo 0 iki 8 190 , 8 191 = nežinoma = numatytoji reikšmė, kita nenaudojama

9

xxx

laivo personalo narių skaičius laive nuo 0 iki 254, 255 = nežinoma = numatytoji reikšmė, kita nenaudojama

10

x.x

vilkstinės pratęsimas iki laivapriekio (metrais.decimetrais = išreikšta decimetrais)

11

x.x

laivų junginio pratęsimas iki laivagalio (metrais.decimetrais = išreikšta decimetrais)

12

x.x

laivų junginio pratęsimas iki kairiojo borto (metrais.decimetrais = išreikšta decimetrais)

13

x.x

laivų junginio pratęsimas iki dešiniojo borto (metrais.decimetrais = išreikšta decimetrais)

Nulinių laukų verčių atveju atitinkamos konfigūracijos nustatymas nekeičiamas.

C priedėlis

VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ IR VILKSTINIŲ TIPAI

Ši atitikmenų lentelė sudaryta remiantis ištrauka iš „Transporto priemonių tipų kodų“ (Codes for Types of Means of Transport) pagal UNECE rekomendaciją Nr. 28 ir jūrų laivų tipais, apibrėžtais Rekomendacijoje ITU-R M.1371 „Universalios laivų automatinio identifikavimo sistemos, kurioje naudojama daugkartinė laikinio tankinimo prieiga VHF jūrų mobiliojo ryšio diapazone, techninės charakteristikos“ (Technical characteristics for a universal shipborne automatic identification system using time division multiple access in the VHF maritime mobile band).

Laivo ir vilkstinės tipas

Jūrų laivo tipas

Kodas

Laivo pavadinimas

1-asis skaitmuo

2-asis skaitmuo

8000

Laivas, tipas nežinomas

9

9

8010

Motorinis krovininis laivas

7

9

8020

Motorinis tanklaivis

8

9

8021

Motorinis tanklaivis, skysti kroviniai, N tipas

8

0

8022

Motorinis tanklaivis, skysti kroviniai, C tipas

8

0

8023

Motorinis tanklaivis biriems kroviniais, panašiems į skystus (pvz., cementas), vežti

8

9

8030

Konteinervežis

7

9

8040

Dujų tanklaivis

8

0

8050

Motorinis krovininis laivas, vilkikas

7

9

8060

Motorinis tanklaivis, vilkikas

8

9

8070

Motorinis krovininis laivas su vienu ar daugiau laivų prie borto

7

9

8080

Motorinis krovininis laivas su tanklaiviu

8

9

8090

Motorinis krovininis laivas, stumiantis vieną ar daugiau krovininių laivų

7

9

8100

Motorinis krovininis laivas, stumiantis bent vieną tanklaivį

8

9

8110

Vilkikas, krovininis laivas

7

9

8120

Vilkikas, tanklaivis

8

9

8130

Vilkikas, krovininis laivas, sukabintas

3

1

8140

Vilkikas, krovininis laivas / tanklaivis, sukabintas

3

1

8150

Krovininė barža

9

9

8160

Barža cisterna

9

9

8161

Barža cisterna, skysti kroviniai, N tipas

9

0

8162

Barža cisterna, skysti kroviniai, C tipas

9

0

8163

Barža cisterna biriems kroviniams, panašiems į skystus (pvz., cementas), vežti

9

9

8170

Krovininė barža su konteineriais

8

9

8180

Barža cisterna, dujos

9

0

8210

Stūmikas / vilkikas, viena krovininė barža

7

9

8220

Stūmikas / vilkikas, dvi krovininės baržos

7

9

8230

Stūmikas / vilkikas, trys krovininės baržos

7

9

8240

Stūmikas / vilkikas, keturios krovininės baržos

7

9

8250

Stūmikas / vilkikas, penkios krovininės baržos

7

9

8260

Stūmikas / vilkikas, šešios krovininės baržos

7

9

8270

Stūmikas / vilkikas, septynios krovininės baržos

7

9

8280

Stūmikas / vilkikas, aštuonios krovininės baržos

7

9

8290

Stūmikas / vilkikas, devynios ar daugiau baržų

7

9

8310

Stūmikas / vilkikas, viena barža cisterna / dujų barža

8

0

8320

Stūmikas / vilkikas, dvi baržos, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8330

Stūmikas / vilkikas, trys baržos, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8340

Stūmikas / vilkikas, keturios baržos, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8350

Stūmikas / vilkikas, penkios baržos, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8360

Stūmikas / vilkikas, šešios baržos, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8370

Stūmikas / vilkikas, septynios baržos, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8380

Stūmikas / vilkikas, aštuonios baržos, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8390

Stūmikas / vilkikas, devynios ar daugiau baržų, iš kurių bent viena yra barža cisterna arba dujų barža

8

0

8400

Vilkikas, vienas

5

2

8410

Vilkikas, vienas ar daugiau velkamų laivų

3

1

8420

Vilkikas, padedantis laivui ar sujungtam sąstatui

3

1

8430

Buksyras stūmikas, vienas

9

9

8440

Keleivinis laivas, keltas, Raudonojo Kryžiaus laivas, kruizinis laivas

6

9

8441

Keltas

6

9

8442

Raudonojo Kryžiaus laivas

5

8

8443

Kruizinis laivas

6

9

8444

Keleivinis laivas be gyvenamųjų vietų

6

9

8445

Vienadienių reisų greitaeigis laivas

6

9

8446

Vienadienių reisų laivas su povandeniniais sparnais

6

9

8447

Kruizinis burlaivis

6

9

8448

Keleivinis burlaivis be gyvenamųjų vietų

6

9

8450

Tarnybinis laivas, policijos patrulinis laivas, uosto tarnybinis laivas

9

9

8451

Tarnybinis laivas

9

9

8452

Policijos patrulinis laivas

5

5

8453

Uosto tarnybinis laivas

9

9

8454

Navigacijos priežiūros laivas

9

9

8460

Laivas, plaukiojanti techninės priežiūros priemonė, plūduriuojantis derikas, laivas povandeninėms komunikacijoms tiesti, laivas plūduras, draga

3

3

8470

Objektas, velkamas, kitur nenurodytas

9

9

8480

Žvejybos laivas

3

0

8490

Bunkerių laivas

9

9

8500

Barža, tanklaivis, cheminės medžiagos

8

0

8510

Objektas, kitur nenurodytas

9

9

1500

Bendrasis krovininis jūrų laivas

7

9

1510

Jūrinis konteinerių laivas

7

9

1520

Jūrinis birių krovinių laivas

7

9

1530

Tanklaivis

8

0

1540

Suskystintų dujų tanklaivis

8

0

1850

Pramoginis laivas, ilgesnis negu 20 metrų

3

7

1900

Greitaeigis laivas

4

9

1910

Laivas su povandeniniais sparnais

4

9

1920

Greitaeigis katamaranas

4

9


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/70


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/839

2019 m. kovo 7 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB bei panaikinama Direktyva 70/157/EEB (1), ypač į jo 8 straipsnio antrą pastraipą ir 9 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) Nr. 540/2014 nustatyti visų M (keleivinės transporto priemonės) ir N (krovininės transporto priemonės) kategorijų naujų transporto priemonių ES tipo patvirtinimo atsižvelgiant į jų skleidžiamo garso lygį reikalavimai. Tame reglamente taip pat nustatytos priemonės, susijusios su hibridinių elektrinių ir grynai elektrinių transporto priemonių garsine įspėjimo apie transporto priemonę sistema (AVAS), skirta pažeidžiamiems eismo dalyviams įspėti;

(2)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (2) I priedą parengtą informacinį dokumentą, susijusį su transporto priemonės ES tipo patvirtinimu, atsižvelgiant į leidžiamąjį garso lygį, reikėtų peržiūrėti, kad jis atitiktų AVAS taikomus išsamius reikalavimus;

(3)

po to, kai 171-ojoje Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) Pasaulinio transporto priemonių taisyklių derinimo forumo sesijoje buvo priimti JT taisyklės Nr. 138 dėl tyliųjų kelių transporto priemonių patvirtinimo pakeitimai, kurių serijos numeris 01, Reglamento (ES) Nr. 540/2014 VIII priedą reikėtų peržiūrėti, kad būtų nustatytas AVAS pauzės jungiklio uždraudimas;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 540/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

kadangi šiame reglamente pateikiama derinimo nuostata siekiant atsižvelgti į jau pagal JT EEK 1958 m. Susitarimą taikomus reikalavimus, susijusius su AVAS pauzės jungikliu, ir nustatomos būtinos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl taikymo 2019 m., šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo skubiau,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 540/2014 I ir VIII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 158, 2014 5 27, p. 131.

(2)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).


PRIEDAS

Reglamentas (ES) Nr. 540/2014 iš dalies keičiamas taip:

1)

I priedo 1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a)

12.8 punktas išbraukiamas;

b)

įterpiamas 12.9 punktas:

„12.9   AVAS

12.9.1   Transporto priemonės tipo atsižvelgiant į skleidžiamą garsą patvirtinimo numeris pagal JT EEK taisyklę Nr. 138 (1)

arba

12.9.2   Išsami pagal Reglamentą (ES) Nr. 540/2014 išmatuotų AVAS skleidžiamo garso lygių bandymų rezultatų nuoroda (1)“.

2)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

I skirsnis pakeičiamas taip:

„I skirsnis

Šiame priede nustatomos priemonės, susijusios su hibridinių elektrinių ir grynai elektrinių transporto priemonių AVAS.

I.1.   Nepaisant I.2 punkto a ir b papunkčių, I.3 punkto a ir b papunkčių, II skirsnio nuostatos taikomos AVAS, įrengtai:

a)

bet kurioje transporto priemonėje, kurios tipas patvirtintas iki 2019 m. liepos 1 d.;

b)

bet kurioje naujoje transporto priemonėje, pagamintoje remiantis a punkte nurodytu tipu ir užregistruotoje iki 2021 m. liepos 1 d.

I.2.   Nepaisant I.3 punkto a ir b papunkčių, III skirsnio nuostatos taikomos AVAS, įrengtai:

a)

bet kurioje transporto priemonėje, kurios tipas patvirtintas iki 2019 m. liepos 1 d., jeigu taip pasirenka gamintojas;

b)

bet kurioje naujoje transporto priemonėje, pagamintoje remiantis a punkte nurodytu tipu;

c)

bet kurioje transporto priemonėje, kurios tipas patvirtintas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.;

d)

bet kurioje naujoje transporto priemonėje, pagamintoje remiantis c punkte nurodytu tipu ir užregistruotoje iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

I.3.   IV skirsnio nuostatos taikomos AVAS, įrengtai:

a)

bet kurioje transporto priemonėje, kurios tipas patvirtintas iki 2021 m. rugsėjo 1 d., jeigu taip pasirenka gamintojas;

b)

bet kurioje naujoje transporto priemonėje, pagamintoje remiantis a punkte nurodytu tipu;

c)

bet kurioje transporto priemonėje, kurios tipas patvirtintas 2021 m. rugsėjo 1 d. arba vėliau;

d)

bet kurioje naujoje transporto priemonėje, pagamintoje remiantis c punkte nurodytu tipu;

e)

visose naujose transporto priemonėse, užregistruotose 2023 m. rugsėjo 1 d. arba vėliau.“;

b)

įterpiamas IV skirsnis:

„IV skirsnis

Taikomos III skirsnio nuostatos, išskyrus III.2 punkto b papunktį. Taip pat taikomos šios nuostatos:

Jungiklis

Bet koks mechanizmas, leidžiantis vairuotojui sustabdyti AVAS veikimą („pauzės jungiklis“), turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 138 su 01 serijos pakeitimais pradinės redakcijos 1 papildymo 6.2.6 punkto reikalavimus (OL L 204, 2017 8 5, p. 112).“


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/74


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/840

2019 m. kovo 12 d.

kuriuo dėl Kanados kilmės vyno importo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273 ir panaikinamas įpareigojimas mažmenininkams pildyti vyno produktų įvežimo ir išvežimo operacijų registrą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 89 straipsnio a punktą ir 147 straipsnio 3 dalies d punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/273 (2) nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės dėl importuojamiems vyno produktams išleisti į laisvą apyvartą Sąjungoje skirtų lydimųjų dokumentų;

(2)

Europos Sąjungos ir Kanados susitarimo dėl prekybos vynais ir spiritiniais gėrimais (3) (toliau – Susitarimas) 23 straipsnyje nustatyta, kad Kanados kilmės vynas, kurio gamybą prižiūri ir kontroliuoja viena iš VI priede išvardytų kompetentingų įstaigų, gali būti importuojamas laikantis supaprastintų sertifikavimo nuostatų, numatytų pagal Sąjungos taisykles. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 26 straipsnį trečiųjų šalių vyno gamintojai gali parengti ir pasirašyti sertifikavimo dokumentą, jei jie yra gavę individualų tų trečiųjų šalių vienos iš kompetentingų įstaigų leidimą ir yra jų tikrinami. Siekiant įgyvendinti Susitarimo 23 straipsnį, Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273 turi būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuostatą, kuria Kanados kilmės vynų importui į Sąjungą leidžiama taikyti to reglamento 26 straipsnyje nustatytą supaprastintą procedūrą;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalį fiziniai arba juridiniai asmenys ar asmenų grupės, kurie vyno sektoriaus produktais disponuoja profesiniais tikslais, pildo tokių produktų įvežimo ir išvežimo operacijų registrą. Deleguotajame reglamente (ES) 2018/273 nustatytos šio įpareigojimo išimtys, taikomos tam tikrų kategorijų ūkio subjektams. Tomis išimtimis siekiama panaikinti neproporcingą administracinę naštą ūkio subjektams, parduodantiems arba laikantiems nedidelius vynų produktų kiekius. Tačiau tiems mažmenininkams, kurių verslo veikla pagal apibrėžtį apima vyno ir misos pardavimą nedideliais kiekiais, išimtys nėra taikomos;

(4)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 436/2009 (4), kuris buvo panaikintas Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/273, mažmenininkai buvo atleisti nuo įpareigojimo pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą. Įpareigojimas pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą užkrauna didelę administracinę naštą mažmenininkams, tuo tarpu išimties mažmenininkams atkūrimas neužkerta kelio tinkamam vyno produktų atsekamumui. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/273, kad kategoriją būtų galima atleisti nuo įpareigojimo pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu atstatoma anksčiau Reglamentu (EB) Nr. 436/2009 suteikta išimtis, reikėtų siekti, kad laikotarpiu tarp Deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 įsigaliojimo ir šio reglamento įsigaliojimo įpareigojimas pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą mažmenininkams nebūtų taikomas. Todėl, siekiant teisinio tikrumo, išimtis turėtų būti taikoma atgaline data nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 įsigaliojimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273 iš dalies keičiamas taip:

1)

28 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo c punktu:

„c)

mažmenininkai.“;

2)

VII priedo IV dalies B skirsnis pakeičiamas taip:

„B.

26 straipsnyje nurodytų trečiųjų šalių sąrašas:

Australija

Kanada

Čilė

Jungtinės Amerikos Valstijos.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2018 m. kovo 3 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(2)  2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (OL L 58, 2018 2 28, p. 1).

(3)  2003 m. rugsėjo 16 d. Europos bendrijos ir Kanados susitarimas dėl prekybos vynais ir spiritiniais gėrimais (toliau – 2003 m. vynų ir spiritinių gėrimų susitarimas) su pakeitimais, įtrauktas į Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) (OL L 11, 2017 1 14, p. 23).

(4)  2009 m. gegužės 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009, kuriuo nustatoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogynų registrui, privalomajam deklaravimui ir rinkai stebėti reikalingos informacijos kaupimui, vyno produktų lydraščiams ir vyno sektoriuje privalomiems pildyti žurnalams tvarka (OL L 128, 2009 5 27, p. 15).


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/76


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/841

2019 m. kovo 14 d.

kuriuo ištaisoma Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, redakcija tam tikromis kalbomis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (1), ypač į jo 7, 62, 156, 160, 212 ir 253 straipsnius,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (2) teksto redakcijoje vokiečių kalba 1 straipsnio 21 punkte pateiktoje apibrėžtyje yra klaida, susijusi su asmeniniam naudojimui skirtomis prekėmis, todėl pakeičiama apibrėžties aprėptis;

(2)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 teksto redakcijoje slovakų kalba 128 straipsnio 2 dalyje yra klaida, padaryta Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/341 (3), susijusi su prekių, turinčių Sąjungos muitinį statusą, verte, todėl nuostatos reikšmė yra priešinga, nei numatyta;

(3)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 teksto redakcijoje italų kalba 226 straipsnio 1 dalies b punkte yra klaida, susijusi su jame nurodytu darbuotoju;

(4)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 teksto redakcijoje estų kalba 226 straipsnio 3 dalies įvadiniame sakinyje yra klaida, dėl kurios nuostatos reikšmė yra priešinga, nei numatyta;

(5)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 teksto redakcijose danų, graikų, ispanų, nyderlandų, prancūzų, suomių ir vokiečių kalbomis 22-01 priede yra klaida, susijusi su tame priede išvardytomis prekėmis;

(6)

todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 teksto redakcija danų, estų, graikų, ispanų, italų, nyderlandų, prancūzų, slovakų, suomių ir vokiečių kalbomis turėtų būti atitinkamai ištaisyta. Teksto redakcijos kitomis kalbomis taisyti nereikia,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

(Netaikoma teksto redakcijai lietuvių kalba)

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(3)  2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15, p. 1).


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/79


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/842

2019 m. gegužės 22 d.

kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 183 straipsnio b punktą,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (2), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau pateikus atnaujintus duomenis, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 150, 2014 5 20, p. 1.

(3)  1995 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1484/95, nustatantis išsamias papildomų importo muitų sistemos taikymo taisykles ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir panaikinantis Reglamentą Nr. 163/67/EEB (OL L 145, 1995 6 29, p. 47).


PRIEDAS

„I PRIEDAS

KN kodas

Prekių aprašymas

Tipinė kaina

(EUR/100 kg)

3 straipsnyje nurodytas užstatas

(EUR/100 kg)

Kilmės šalis (1)

0207 12 90

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlės, vadinamos „65 % viščiukas“

120,2

0

AR

0207 14 10

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlių dalys be kaulų

255,6

13

AR

207,8

28

BR

219,7

24

TH

1602 32 11

Nevirti ir nekepti gaminiai iš Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių)

276,2

3

BR


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7).


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/81


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/843

2019 m. gegužės 23 d.

dėl trisdešimt šeštojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, mažiausios nugriebto pieno miltelių pardavimo kainos nustatymo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1240, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui taikymo taisyklės (2), ypač į jo 32 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080 (3) pradedamas nugriebto pieno miltelių pardavimas konkurso tvarka;

(2)

atsižvelgiant į trisdešimt šeštojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse paraiškas, reikėtų nustatyti mažiausią pardavimo kainą;

(3)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Trisdešimt šeštojo dalinio kvietimo dalyvauti nugriebto pieno miltelių pardavimo konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, kurio paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi 2019 m. gegužės 21 d., mažiausia pardavimo kaina yra 167,50 EUR už 100 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 206, 2016 7 30, p. 71.

(3)  2016 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2080, kuriuo pradedamas nugriebto pieno miltelių pardavimas konkurso tvarka (OL L 321, 2016 11 29, p. 45).


SPRENDIMAI

24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/82


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/844

2019 m. gegužės 14 d.

dėl įgaliojimų, susijusių su skundais, kuriuos Tarybai pateikia kandidatai į Europos vyriausiojo prokuroro pareigas, suteikimo Tarybos Generaliniam sekretoriui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1696 dėl Reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 14 straipsnio 3 dalyje numatytų atrankos komisijos veiklos taisyklių (1), ypač į jo priedo VI taisyklės 1 punktą ir VII taisyklės 1 punktą,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (2) nustatytus Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau – Tarnybos nuostatai), ypač į jų 2 straipsnį ir 90 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1696 priedo (toliau – atrankos komisijos veiklos taisyklės) VI taisyklės 1 punktą iš Europos vyriausiojo prokuroro skyrimo atrankos procedūros pašalinti kandidatai gali pateikti Tarybai skundą, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje;

(2)

pagal atrankos komisijos veiklos taisyklių VII taisyklės 1 punktą į Europos vyriausiojo prokuroro skyrimo atrankos komisijos sudarytą galutinį sąrašą neįtraukti kandidatai gali pateikti Tarybai skundą, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje;

(3)

Tarnybos nuostatų 2 straipsniu reikalaujama, kad kiekviena institucija nustatytų, kas joje turi įgyvendinti Tarnybos nuostatais jai suteiktus įgaliojimus, kurie apima paskyrimų tarnybos įgaliojimus, numatytus jų 90 straipsnio 2 dalyje;

(4)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 240 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Tarybai padeda Generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas Generalinis sekretorius;

(5)

paskyrimų tarnybos įgaliojimais, susijusiais su skundais, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, kuriuos Tarybai pateikia Europos vyriausiojo prokuroro skyrimo atrankos procedūroje dalyvaujantys kandidatai pagal atrankos komisijos veiklos taisyklių VI taisyklės 1 punktą ir VII taisyklės 1 punktą, turėtų naudotis Tarybos Generalinis sekretorius,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Paskyrimų tarnybai Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi suteiktais įgaliojimais, susijusiais su skundais, kuriuos Tarybai pateikia iš Europos vyriausiojo prokuroro skyrimo atrankos procedūros pašalinti kandidatai arba į atrankos komisijos sudarytą galutinį sąrašą neįtraukti kandidatai pagal atrankos komisijos veiklos taisyklių VI taisyklės 1 punktą ir VII taisyklės 1 punktą, naudojasi Tarybos Generalinis sekretorius Tarybos vardu ir jos atsakomybe.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA


(1)  OL L 282, 2018 11 12, p. 8.

(2)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/84


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/845

2019 m. gegužės 17 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Geografinių nuorodų klausimų darbo grupėje, įsteigtoje Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimu, dėl jos darbo tvarkos taisyklių priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimą (1) (toliau – Susitarimas) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2015/2169 (2). Susitarimas įsigaliojo 2015 m. gruodžio 13 d.;

(2)

Susitarimo 15.3 straipsnio 1 dalimi, remiant pagal Susitarimo 15.1 straipsnio 1 dalį įsteigtam Prekybos komitetui, įsteigiama Geografinių nuorodų klausimų darbo grupė;

(3)

remiantis Prekybos komiteto darbo tvarkos taisyklių, kurios priimtos ES ir Korėjos prekybos komiteto sprendimu Nr. 1 (3), 15 straipsnio 4 dalimi, kiekviena darbo grupė gali nustatyti savo darbo tvarkos taisykles, apie kurias pranešama Prekybos komitetui;

(4)

turėtų būti nustatytos Geografinių nuorodų klausimų darbo grupės darbo tvarkos taisyklės;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Geografinių nuorodų klausimų darbo grupėje dėl jos darbo tvarkos taisyklių, nes šios taisyklės bus privalomos Sąjungai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Geografinių nuorodų klausimų darbo grupėje dėl jos darbo tvarkos taisyklių priėmimo, grindžiama prie šio sprendimo pridėtu tos darbo grupės sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E.O. TEODOROVICI


(1)  OL L 127, 2011 5 14, p. 6.

(2)  2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/2169 dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo (OL L 307, 2015 11 25, p. 2).

(3)  2011 m. gruodžio 23 d. ES ir Korėjos prekybos komiteto sprendimas Nr. 1 dėl Prekybos komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo [2013/110/ES] (OL L 58, 2013 3 1, p. 9).


ES IR KORĖJOS GEOGRAFINIŲ NUORODŲ KLAUSIMŲ DARBO GRUPĖS SPRENDIMAS Nr. 1/2019

… m. … … d.

dėl jo darbo tvarkos taisyklių priėmimo

ES IR KORĖJOS GEOGRAFINIŲ NUORODŲ KLAUSIMŲ DARBO GRUPĖ,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimą (1) (toliau – Susitarimas),

atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio 23 d. ES ir Korėjos prekybos komiteto sprendimą Nr. 1 dėl Prekybos komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo [2013/110/ES] (2), ypač į jo priedo 15.4 straipsnį,

kadangi:

(1)

vadovaujantis Prekybos komiteto darbo tvarkos taisyklių, kurios buvo priimtos ES ir Korėjos prekybos komiteto sprendimu Nr. 1, 15.4 straipsniu, visi specialieji komitetai ir darbo grupės gali nustatyti savo darbo tvarkos taisykles, apie kurias pranešama Prekybos komitetui;

(2)

reikėtų nustatyti Geografinių nuorodų klausimų darbo grupės darbo tvarkos taisykles,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priimamos priede išdėstytos Geografinių nuorodų klausimų darbo grupės darbo tvarkos taisyklės.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta …

Geografinių nuorodų klausimų darbo grupės vardu

Grupės vadovas

Skyriaus vadovas

Korėjos Respublikos prekybos, pramonės ir energetikos ministerija

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

Geografinių nuorodų klausimų darbo grupės bendrapirmininkis

Geografinių nuorodų klausimų darbo grupės bendrapirmininkis


(1)  OL L 127, 2011 5 14, p. 6.

(2)  OL L 58, 2013 3 1, p. 9.

PRIEDAS

GEOGRAFINIŲ NUORODŲ KLAUSIMŲ DARBO GRUPĖS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Sudėtis ir pirmininkavimas

1.   Geografinių nuorodų klausimų darbo grupė (toliau – GN darbo grupė), įsteigta pagal Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo (toliau – Susitarimas) 15.3 straipsnio 1 dalies g punktą, vykdo savo pareigas, nustatytas Susitarimo 10.25 straipsnyje.

2.   GN darbo grupę sudaro Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) atstovai ir Europos Sąjungos atstovai.

3.   Remiantis Susitarimo 15.3 straipsnio 3 dalimi, GN darbo grupei bendrai pirmininkauja Korėjos ir Europos Sąjungos atstovai.

4.   Kiekvienas bendrapirmininkis gali perduoti visas arba tam tikras bendrapirmininkio funkcijas paskirtajam pavaduotojui; tokiu atveju visos tolesnės nuorodos į bendrapirmininkį taikomos ir paskirtajam pavaduotojui.

5.   Kiekvienas bendrapirmininkis paskiria kontaktinį centrą, kuris yra atsakingas už visus su GN darbo grupe susijusius klausimus. Tie kontaktiniai centrai yra bendrai atsakingi už GN darbo grupės sekretoriato užduotis.

2 straipsnis

Posėdžiai

Pagal Susitarimo 10.25.2 straipsnį posėdžiai rengiami pakaitomis abiejose Šalyse. GN darbo grupės posėdžio laiką, vietą ir būdą (gali būti rengiama vaizdo konferencija) Šalys nustato abipusiu susitarimu, tačiau posėdis surengiamas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo kurios nors Šalies prašymo pateikimo.

3 straipsnis

Korespondencija

1.   GN darbo grupės pirmininkams skirta korespondencija persiunčiama kontaktiniams centrams, kad jie ją perduotų GN darbo grupės nariams.

2.   Korespondencija gali būti pateikiama bet kokiu rašytiniu būdu, įskaitant elektroninį paštą.

3.   Remiantis Prekybos komiteto darbo tvarkos taisyklių 15 straipsniu, Prekybos komitetas informuojamas apie GN darbo grupės paskirtus kontaktinius centrus. Visa korespondencija, dokumentai ir pranešimai, įskaitant elektroninius GN darbo grupės kontaktinių centrų tarpusavio laiškus dėl Susitarimo įgyvendinimo tuo pačiu metu perduodami Prekybos komiteto sekretoriatui, Europos Sąjungos delegacijai Korėjos Respublikoje ir Korėjos Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje.

4 straipsnis

Posėdžių darbotvarkė

1.   Kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę rengia kontaktiniai centrai. Darbotvarkė kartu su susijusiais dokumentais nusiunčiama GN darbo grupės nariams, įskaitant tos grupės bendrapirmininkius, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki posėdžio. Į preliminarią darbotvarkę gali būti įtrauktas bet kuris klausimas, nurodytas Susitarimo 10.25 straipsnyje.

2.   Bet kuri Šalis likus ne mažiau kaip 21 dienai iki posėdžio gali prašyti, kad Susitarimo 10.25 straipsnyje nurodyti klausimai būtų įtraukti į preliminarią darbotvarkę. Tie klausimai į preliminarią darbotvarkę privalo būti įtraukti.

3.   Paskutinė preliminarios darbotvarkės redakcija turi būti pateikiama bendrapirmininkiams ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki posėdžio.

4.   Bendrapirmininkiai vienbalsiai priima darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Jei abu bendrapirmininkiai sutinka, į darbotvarkę gali būti įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenurodytas klausimas.

5 straipsnis

Prašymai iš dalies pakeisti Susitarimo 10-A arba 10-B priedą

1.   Kiekviena Šalis gali prašyti į Susitarimo 10-A arba 10-B priedą įtraukti ar iš jo išbraukti atskiras geografines nuorodas, tuo tikslu pateikdama atitinkamos Šalies bendrapirmininkio pasirašytą laišką.

2.   Remiantis Susitarimo 10.25.1 ir 10.25.3 straipsniais, GN darbo grupė bendru sutarimu gali nuspręsti pakeisti 10-A ir 10-B priedus, kad jie būtų papildyti Europos Sąjungos ar Korėjos geografinėmis nuorodomis, prieš tai atlikusi Susitarime nurodytas atitinkamas procedūras. GN darbo grupė bendru sutarimu taip pat gali nuspręsti rekomenduoti Prekybos komitetui, kad jis priimtų galutinį sprendimą dėl geografinių nuorodų įtraukimo arba išbraukimo, remdamasis 10.21.4 straipsniu, 10.24 straipsniu ir 10.25 straipsniu.

3.   Vadovaudamasis 15.3.5 straipsniu, Prekybos komitetas gali atlikti GN darbo grupei paskirtą užduotį ir nuspręsti pakeisti pirmiau minėtus 10-A ir 10-B priedus. Be to, vadovaudamasis 15.5.2 straipsniu, Prekybos komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti 10-A ir 10-B priedus, o Susitarimo šalys gali priimti sprendimą atsižvelgdamos į atitinkamus taikomus savo teisinius reikalavimus ir procedūras.

4.   Šalys, nusprendusios pakeisti 10-A ir 10-B priedus, stengiasi tinkamai atsižvelgti į abiejų Šalių atitinkamus interesus, susijusius su geografinėmis nuorodomis.

6 straipsnis

Sprendimai ir rekomendacijos

1.   Rekomendacijas ir sprendimus GN darbo grupė priima Šalių bendru sutarimu, kaip numatyta Susitarimo 10.25 straipsnyje.

2.   GN darbo grupės rekomendacijos, kaip apibrėžta Susitarimo 10.25 straipsnyje, skiriamos Šalims ir jas pasirašo visi bendrapirmininkiai.

3.   GN darbo grupės sprendimus, kaip apibrėžta Susitarimo 10.25 straipsnyje, pasirašo visi bendrapirmininkiai. Kiekviename sprendime nurodoma jo įsigaliojimo data.

4.   GN darbo grupė kiekvienam priimtam sprendimui ir rekomendacijai suteikia serijos numerį, nurodo jo priėmimo datą ir aprašo jo dalyką.

7 straipsnis

Rašytinė procedūra

1.   GN darbo grupė, taikydama rašytinę procedūrą, gali priimti rekomendaciją ar sprendimą, jei jiems pritaria abi Šalys. Rašytine procedūra laikomas GN darbo grupės bendrapirmininkių keitimasis raštais.

2.   Šalies, siūlančios taikyti rašytinę procedūrą, bendrapirmininkis pateikia rekomendacijos ar sprendimo projektą kitos Šalies bendrapirmininkiui, o šis atsakydamas nurodo, ar pritaria rekomendacijos ar sprendimo projektui. Kitos Šalies bendrapirmininkis taip pat gali siūlyti pakeitimus arba paprašyti daugiau laiko projektui apsvarstyti. Jei dėl projekto susitariama, jis priimamas pagal 6 straipsnį.

8 straipsnis

Protokolas

1.   Kiekvieno posėdžio protokolo projektą parengia kontaktiniai centrai per 21 dieną nuo posėdžio pabaigos. Protokolo projekte nurodomos priimtos rekomendacijos ir sprendimai, taip pat visos kitos padarytos išvados.

2.   Protokolą per 28 dienas nuo posėdžio pabaigos arba iki kitos Šalių sutartos datos raštu patvirtina abi Šalys. Kai protokolas patvirtinamas, bendrapirmininkiai pasirašo du protokolo originalo egzempliorius. Kiekvienas bendrapirmininkis saugo protokolo originalą.

9 straipsnis

Ataskaitos

GN darbo grupė praneša Prekybos komitetui apie savo veiklą kiekviename reguliariame Prekybos komiteto posėdyje, kaip numatyta Susitarimo 15.3 straipsnio 4 dalyje.

10 straipsnis

Išlaidos

1.   Kiekviena Šalis apmoka visas dėl savo dalyvavimo GN darbo grupės posėdžiuose patirtas išlaidas.

2.   Posėdžių organizavimo ir dokumentų dauginimo išlaidas apmoka posėdį rengianti Šalis.

11 straipsnis

Viešumas ir konfidencialumas

1.   Jeigu bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, GN darbo grupės posėdžiai yra uždari.

2.   Kai Šalis GN darbo grupei pateikia informaciją, kuri pagal jos teisės aktus laikoma konfidencialia, kita Šalis tą informaciją laiko konfidencialia, kaip nustatyta Susitarimo 15.1.7 straipsnyje.

3.   Kiekviena Šalis gali nuspręsti, ar GN darbo grupės sprendimus ir rekomendacijas skelbti savo atitinkamame oficialiajame leidinyje.


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/89


TARYBOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/846

2019 m. gegužės 21 d.

kuriuo skiriami du Audito Rūmų nariai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 286 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Rumunijos ir Kroatijos Respublikos pasiūlymus,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomones (1),

kadangi:

(1)

George PUFAN kadencija baigiasi 2019 m. birželio 30 d.;

(2)

Neven MATES kadencija baigiasi 2019 m. liepos 14 d.;

(3)

todėl turėtų būti paskirti du nauji Audito Rūmų nariai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Audito Rūmų nariais skiriami šie asmenys:

a)

Viorel ȘTEFAN laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.;

b)

Ivana MALETIĆ laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2025 m. liepos 14 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  2019 m. balandžio 16 d. nuomonės (dar nepaskelbtos Oficialiajame leidinyje).


24.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/90


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2019/847

2019 m. gegužės 15 d.

dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Gelbėkime bites! Biologinės įvairovės apsauga ir vabzdžių buveinių gerinimas Europoje“

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3800)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Gelbėkime bites! Biologinės įvairovės apsauga ir vabzdžių buveinių gerinimas Europoje“ dalykas yra toks: vabzdžių reikia mūsų ekosistemoms ir siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu. Komisija turi priimti teisės aktus, kad būtų saugomos ir gerinamos vabzdžių, kurie yra nepažeistos aplinkos rodiklis, buveinės;

(2)

pasiūlytos piliečių iniciatyvos tikslai yra tokie: kad akivaizdžiai pagerėtų būtinos natūralios gyvenimo sąlygos, raginame nustatyti privalomus tikslus: siekti, kad biologinės įvairovės skatinimas taptų bendru BŽŪP tikslu; iš esmės sumažinti pesticidų naudojimą, uždrausti visus be išimčių kenksmingus pesticidus ir reformuoti tinkamumo kriterijus; skatinti struktūrinę žemės ūkio kraštovaizdžio įvairovę; veiksmingai mažinti maistinių medžiagų kiekį (pvz., „Natura 2000“); veiksmingai kurti saugomas teritorijas (pvz., VPD); intensyvinti mokslinius tyrimus ir stebėseną ir gerinti švietimą;

(3)

Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis) sustiprinama Sąjungos pilietybė ir dar labiau sutvirtinamas demokratinis Sąjungos veikimas, be kita ko, nustatant, kad kiekvienas pilietis turi turėti teisę, teikdamas Europos piliečių iniciatyvą, dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

(4)

todėl piliečių iniciatyvos teikimo procedūros ir sąlygos turėtų būti aiškios, paprastos, patogios ir atitikti piliečių iniciatyvos pobūdį, kad būtų skatinamas piliečių dalyvavimas, o Sąjunga taptų prieinamesnė;

(5)

gali būti priimami Sutartims įgyvendinti reikalingi Sąjungos teisės aktai, kuriais:

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 2 dalimi, nustatoma bendro žemės ūkio rinkų organizavimo forma ir kitos nuostatos, kurių reikia bendros žemės ūkio politikos tikslams pasiekti;

remiantis SESV 114 straipsniu, suderinamos valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, skirtos vidaus rinkai sukurti ir jos veikimui užtikrinti;

remiantis SESV 168 straipsnio 4 dalies b punktu, nustatomos priemonės veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą,

remiantis SESV 182 straipsnio 1 dalimi, priimama daugiametė pamatinė programa, kurioje nustatomos visos Sąjungos veiklos kryptys mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje,

remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi kartu su SESV 191 straipsnio 1 dalies pirma ir trečia įtraukomis, nustatomi veiksmai, kurių reikia imtis siekiant išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir apdairiai bei racionaliai naudoti gamtos išteklius;

(6)

dėl šių priežasčių pagal reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą nėra taip, kad pasiūlyta piliečių iniciatyva akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

(7)

be to, pagal reglamento 3 straipsnio 2 dalį buvo sudarytas piliečių komitetas ir paskirti kontaktiniai asmenys, o pasiūlyta piliečių iniciatyva nėra aiškiai siekiama piktnaudžiauti, ji nėra lengvabūdiška, nepagrįsta ar akivaizdžiai prieštaraujanti ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms Sąjungos vertybėms;

(8)

todėl pasiūlyta piliečių iniciatyva „Gelbėkime bites! Biologinės įvairovės apsauga ir vabzdžių buveinių gerinimas Europoje“ turėtų būti užregistruota,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pasiūlyta piliečių iniciatyva „Gelbėkime bites! Biologinės įvairovės apsauga ir vabzdžių buveinių gerinimas Europoje“ užregistruojama.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2019 m. gegužės 27 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Gelbėkime bites! Biologinės įvairovės apsauga ir vabzdžių buveinių gerinimas Europoje“ organizatoriams (piliečių komiteto nariams), kuriems kaip kontaktiniai asmenys atstovauja Manuela RIPA ir Clara BORASIO.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 15 d.

Komisijos vardu

Frans TIMMERMANS

Pirmininko pirmasis pavaduotojas


(1)  OL L 65, 2011 3 11, p. 1.