ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 131

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. gegužės 17d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialią mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 ( 1 )

1

 

*

2019 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/625, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas reikalavimais dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą ( 1 )

18

 

*

2019 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/626, kuriuo dėl trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 ( 1 )

31

 

*

2019 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/627, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 nustatoma vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinė tvarka ir dėl oficialios kontrolės iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ( 1 )

51

 

*

2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 ( 1 )

101

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

17.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/624

2019 m. vasario 8 d.

dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialią mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (1), ypač į jo 18 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatytos taisyklės dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kurią vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos, kad patikrintų, ar tokie aspektai kaip maisto sauga atitinka Sąjungos teisės aktus visais gamybos, perdirbimo ir platinimo proceso etapais. Reglamente visų pirma nustatyta, kad turi būti atliekama žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 (2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (4) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009 nustatytų reikalavimų (5);

(2)

Reglamentu (ES) 2017/625 nuo 2019 m. gruodžio 14 d. panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004 (6). šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytos konkrečios žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės, vykdomos siekiant patikrinti, ar laikomasi reglamentų (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimų, organizavimo taisyklės. Jame taip pat numatyta galimybė nustatyti tam tikras nuo tų reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas;

(3)

šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad būtų toliau laikomasi šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo to akto priėmimo dienos, taip pat į naujus mokslinius įrodymus ir nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, siekiant užtikrinti, kad bet kuriame maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etape būtų toliau naudojami tradiciniai metodai;

(4)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatyta, kad turi būti priimami deleguotieji aktai, kuriais nustatomi nuo tam tikrų to reglamento reikalavimų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo kriterijai ir sąlygos, kad tikrinimus prieš skerdimą ir po skerdimo būtų galima atlikti valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, o ne jam pačiam arba jam prižiūrint. Šiais deleguotaisiais aktais taip pat turėtų būti nustatomi kriterijai ir sąlygos, kurių laikydamiesi oficialią kontrolę galėtų atlikti kiti kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai mėsos išpjaustymo įmonėse;

(5)

tikrinimas prieš skerdimą yra labai svarbus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvūnų sveikatą bei gerovę, todėl už jį ir toliau yra atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas. Tačiau tam tikras įprastas tikrinimų prieš skerdimą užduotis skerdykloje gali atlikti oficialiai paskirtas padėjėjas, netrukdant siekti Reglamento (ES) 2017/625 tikslų, jei laikomasi tam tikrų kriterijų ir sąlygų;

(6)

visų pirma, jeigu tikrinimą prieš skerdimą valstybinis veterinarijos gydytojas atliko gyvūnų kilmės ūkyje, į skerdyklą atvežto gyvūno tikrinimą prieš skerdimą turėtų būti galima atlikti lanksčiau ir jis gali būti atliekamas valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe. Tačiau jeigu gyvūno kilmės ūkyje nebuvo atliktas tikrinimas prieš skerdimą, užduotis pavesti turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jei tikrinimus prižiūri valstybinis veterinarijos gydytojas ir jei laikomasi tam tikrų kriterijų ir sąlygų (išskyrus naminius paukščius ir kiškiažvėrius);

(7)

priverstinio skerdimo atveju tikrinimas prieš skerdimą negali būti atliekamas skerdykloje. Tam, kad gyvūnus vežant į skerdyklą jiems nebūtų sukeliama nebūtinų kančių, taip pat siekiant apriboti ekonominius veiklos vykdytojų nuostolius ir mažinti maisto švaistymą, reikėtų nustatyti kriterijus ir sąlygas, kurių laikantis priverstinio skerdimo atveju tikrinimą prieš skerdimą būtų galima atlikti ne skerdykloje. Gyvūnai, kurie turi būti priverstinai skerdžiami, vis dar gali būti tinkami vartoti žmonėms, jei yra atlikta mėsos patikra ir gauti palankūs rezultatai. Kai gyvūnus leidžiama priverstinai skersti ne skerdykloje, atliekant šias patikras turėtų būti suteikiamos didžiausios tinkamumo maistui garantijos;

(8)

gali būti, kad žmonių sveikatos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės reikalavimus galima veiksmingiau įvertinti tikrinimą prieš skerdimą atliekant ne skerdykloje, o gyvūnų kilmės ūkyje. Todėl, laikantis tam tikrų kriterijų, turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tikrinimų prieš skerdimą skerdykloje reikalavimo skerdžiant visų rūšių gyvūnus;

(9)

tikrinimai po skerdimo ir audito veikla yra labai svarbūs siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvūnų sveikatą bei gerovę, todėl jie turėtų likti valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybė, tačiau, jei laikomasi tam tikrų kriterijų ir sąlygų ir jei yra pakankamų garantijų, kad šie tikslai bus pasiekti, tam tikras užduotis gali atlikti oficialiai paskirtas padėjėjas. Šie kriterijai ir sąlygos visų pirma turėtų leisti tęsti dabartinę praktiką, kai mažo pajėgumo skerdyklose ir mažo pajėgumo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse skerdžiama su pertraukomis;

(10)

reikia apibrėžti kriterijus ir sąlygas, kurių reikia laikytis norint nukrypti nuo pagrindinių reikalavimų dėl tikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo skerdyklose ir medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse. Gamybos riba yra nediskriminacinis kriterijus, skirtas mažiausioms įmonėms pagal Reglamento (ES) 2017/625 16 straipsnio 3 dalies a punktą. Šių įmonių struktūra valstybėse narėse skiriasi, todėl ši riba turėtų būti grindžiama paskerstų arba tvarkomų gyvūnų skaičiumi arba įrodymu, kad ji sudaro ribotą ir fiksuotą rinkai pateiktos mėsos procentinę dalį. Reglamente (EB) Nr. 1099/2009 yra apibrėžti gyvulių vienetai ir nustatytas perskaičiavimo santykis, kad būtų galima išreikšti tam tikrų rūšių gyvūnų skaičių tokiuose gyvulių vienetuose. Šios nuostatos turėtų būti taikomos siekiant nustatyti ribas ir suderinti nuo tam tikrų reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas atsižvelgiant į skerdyklos dydį;

(11)

tam tikras užduotis mėsos išpjaustymo įmonėse gali atlikti kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai, netrukdant siekti žmonių sveikatos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės apsaugos tikslų, jei laikomasi tam tikrų kriterijų ir sąlygų;

(12)

oficiali dvigeldžių moliuskų auginimo kontrolė yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės aktuose nustatytų kriterijų ir tikslų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio II skyriaus A dalį gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti surinkti kompetentingų institucijų klasifikuojamose auginimo teritorijose, kuriose jos leidžia rinkti dvigeldžius moliuskus. Reglamente (ES) 2017/625 nustatyta, kad turi būti priimami deleguotieji aktai, kuriais nustatomi kriterijai ir sąlygos, kurių laikantis šukuočių (Pectinidae), jūrų pilvakojų ir holoturijų (Holothuroidea) auginimo ir natūralaus valymosi vietų klasifikuoti nereikia.

(13)

taip pat turėtų būti nustatyta vieta, kurioje turi būti vykdoma šukuočių (Pectinidae) ir maitinamosios terpės nefiltruojančių jūrų pilvakojų ir holoturijų (Holothuroidea) auginimo oficiali kontrolė;

(14)

Reglamente (ES) 2017/625 taip pat numatyta galimybė nustatyti konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su šiaurinių elnių (Rangifer tarandus tarandus) ir jerubių (Lagopus lagopus ir Lagopus mutus) oficialia kontrole, kad būtų sudarytos sąlygos toliau laikytis ilgalaikių vietos ir tradicinių papročių bei praktikos;

(15)

pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 17 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms numatyta galimybė patvirtinti nacionalines priemones, kad būtų galima toliau taikyti tradicinius metodus arba patenkinti maisto tvarkymo subjektų, kurių našumas mažas arba kurie yra regionuose, kuriuose kyla tam tikrų geografinių suvaržymų, poreikius. Tuo remdamosi, Švedija ir Suomija pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nacionalines priemones, apimančias nuo tam tikrų šiaurės elnių ir jerubių mėsos oficialios kontrolės reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas. Kadangi Reglamentu (ES) 2017/625 nebeleidžiama pritaikyti nuostatų priimant nacionalines priemones, šiame reglamente turėtų būti nustatytos nuo tam tikrų šiaurės elnių ir jerubių oficialios kontrolės reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos, kad būtų sudarytos sąlygos toliau laikytis ilgalaikių vietos ir tradicinių papročių bei praktikos, netrukdančių siekti Reglamento (ES) 2017/625 tikslų;

(16)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatyti konkretūs būtiniausi reikalavimai kompetentingų institucijų paskirtiems darbuotojams, valstybiniams veterinarijos gydytojams ir oficialiai paskirtiems padėjėjams, vykdantiems oficialią kontrolę ir tam tikrą kitą oficialią veiklą. Jame taip pat nustatyti būtiniausi mokymo reikalavimai skerdyklų darbuotojams, kurie padeda vykdyti užduotis, susijusias su oficialia kontrole ir tam tikra kita oficialios kontrolės veikla;

(17)

turėtų būti nustatyti konkretūs būtiniausi reikalavimai valstybiniams veterinarijos gydytojams, oficialiai paskirtiems padėjėjams ir kitiems kompetentingų institucijų paskirtiems darbuotojams, kad jie savo užduotis vykdytų veiksmingai ir tinkamai, ir taip būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų ir gyvūnų sveikatos bei gerovės apsauga. Turėtų būti nustatyti konkretūs būtiniausi mokymo reikalavimai. Reikėtų numatyti pakankamai lankstumo, kad reikalavimai vykdytinoms užduotims būtų pritaikyti atsižvelgiant į darbo patirtį;

(18)

siekiant išlaikyti aukštą ir tinkamą veiklos lygį, turėtų būti nustatyti tinkami būtiniausi mokymo reikalavimai skerdyklų darbuotojams, kurie padeda atlikti užduotis, susijusias su reglamente nustatyta oficialia kontrole ir tam tikra kita oficialios kontrolės veikla;

(19)

Reglamentu (ES) 2017/625 nuo 2019 m. gruodžio 14 d. panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 854/2004, todėl šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nuo tos datos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos oficialios gyvūninių produktų kontrolės taisyklės.

Šios konkrečios taisyklės apima:

a)

kriterijus ir sąlygas, kurių laikomasi nustatant:

i)

kokiais atvejais tikrinimas prieš skerdimą tam tikrose skerdyklose gali būti atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba jo atsakomybe;

ii)

kokiais atvejais priverstinio skerdimo atveju tikrinimas prieš skerdimą gali būti atliekamas ne skerdykloje;

iii)

kokiais atvejais tikrinimas prieš skerdimą gali būti atliekamas kilmės ūkyje;

iv)

garantijas, kurios turi būti taikomos atliekant tikrinimus po skerdimo ir auditą valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose;

v)

nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalies nukrypti leidžiančias nuostatas dėl šukuočių (Pectinidae), jūrų pilvakojų ir holoturijų (Holothuroidea) auginimo ir natūralaus valymosi vietų klasifikavimo;

vi)

kokiais atvejais oficialią kontrolę mėsos išpjaustymo įmonėse gali atlikti kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirti ir tinkamai parengti darbuotojai;

b)

konkrečių nukrypti leidžiančių nuostatų dėl Rangifer tarandus tarandus, Lagopus lagopus ir Lagopus mutus nustatymą, kad būtų sudarytos sąlygos toliau laikytis ilgalaikių vietos ir tradicinių papročių bei praktikos;

c)

konkrečių būtiniausių reikalavimų, įskaitant valstybinio veterinarijos gydytojo, oficialiai paskirtų padėjėjų ir kompetentingų institucijų paskirtų darbuotojų mokymo reikalavimus, nustatymą siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnyje nurodytų užduočių vykdymą;

d)

tinkamų būtiniausių mokymo reikalavimų skerdyklų darbuotojams, kurie padeda atlikti Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis, nustatymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   skerdykla– skerdykla, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.16 punkte;

2)   kilmės ūkis– ūkis, kuriame gyvūnai pastaruoju metu buvo auginami. Pusiau prijaukintų elninių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 (7) I priedo 2 dalies q punkte, atveju į sąvoką įtraukiamos susibūrimo vietos, kuriose atrenkami skerstini gyvūnai;

3)   auginimo teritorija– auginimo teritorija, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.5 punkte;

4)   natūralaus valymosi teritorija– natūralaus valymosi teritorija, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.6 punkte (natūralaus apsivalymo teritorija);

5)   kompetentingos institucijos paskirtas darbuotojas– bet kuris darbuotojas (išskyrus oficialiai paskirtą padėjėją ir valstybinį veterinarijos gydytoją), kuris yra kvalifikuotas pagal šį reglamentą vykdyti veiklą mėsos išpjaustymo įmonėse ir kuriam kompetentinga institucija paveda atlikti konkrečius veiksmus;

6)   rizikos analizė– rizikos analizė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (8) 3 straipsnio 10 dalyje;

7)   mėsos išpjaustymo įmonė– mėsos išpjaustymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.17 punkte;

8)   paukščiai– paukščiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.3 punkte;

9)   kiškiažvėriai– kiškiažvėriai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.4 punkte (kiškiniai);

10)   maisto tvarkymo subjektas– maisto tvarkymo subjektas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 dalyje (maisto verslo operatorius);

11)   naminiai kanopiniai– naminiai kanopiniai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.2 punkte;

12)   mėsa– mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.1 punkte;

13)   ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai– ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.6 punkte;

14)   galutinis vartotojas– galutinis vartotojas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 18 dalyje;

15)   mažmeninė prekyba– mažmeninė prekyba, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 7 dalyje;

16)   įmonė– įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

17)   mažo pajėgumo skerdykla– skerdykla, kurią kompetentinga institucija paskyrė remdamasi rizikos analize ir kurioje skerdžiama tik darbo dienos dalį arba visą darbo dieną, bet ne kiekvieną savaitės darbo dieną;

18)   mažo pajėgumo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė– medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė, kurią kompetentinga institucija paskyrė remdamasi rizikos analize ir kurioje medžiojamieji gyvūnai tvarkomi tik darbo dienos dalį arba visą darbo dieną, bet ne kiekvieną savaitės darbo dieną;

19)   gyvulių vienetas– gyvulių vienetas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 17 straipsnio 6 dalyje;

20)   smulkieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai– smulkieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.7 punkte;

21)   medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė– medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.18 punkte;

22)   siuntimo centras– siuntimo centras, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.7 punkte;

23)   dvigeldžiai moliuskai– dvigeldžiai moliuskai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.1 punkte;

24)   perdirbimas– perdirbimas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte;

25)   vidaus organai– vidaus organai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.12 punkte;

26)   pirminė gamyba– pirminė gamyba, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 17 dalyje;

27)   pieno gamybos ūkis– pieno gamybos ūkis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 4.2 punkte.

3 straipsnis

Kriterijai ir sąlygos, kurių laikomasi nustatant, kada tikrinimus prieš skerdimą tam tikrose skerdyklose gali atlikti oficialiai paskirtas padėjėjas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies a punkto, tam tikrų rūšių gyvūnų (išskyrus naminius paukščius ir kiškiažvėrius) tikrinimus prieš skerdimą gali atlikti oficialiai paskirtas padėjėjas, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, jei skerdykloje taikomos procedūros atitinka šiuos kriterijus ir sąlygas:

a)

tikrinimų prieš skerdimą užduotys yra tik praktinio pobūdžio ir susijusios tik su vienu ar daugiau iš šių dalykų:

i)

patikrinimu, ar maisto tvarkymo subjektas laikosi maisto grandinės informacijos ir gyvūno tapatybės patikros reikalavimų;

ii)

išankstine gyvūnų, kurie turi galimų anomalijų, susijusių su žmonių sveikatos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės reikalavimais, atranka;

b)

pastebėjęs arba įtaręs galimų anomalijų, tikrinimą atliekantis oficialiai paskirtas padėjėjas nedelsdamas informuoja valstybinį veterinarijos gydytoją, o jis tada tikrinimą prieš skerdimą atlieka pats, ir

c)

valstybinis veterinarijos gydytojas reguliariai tikrina, ar oficialiai paskirtas padėjėjas tinkamai vykdo savo užduotis.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies a punkto, visų rūšių gyvūnų tikrinimus prieš skerdimą skerdykloje gali atlikti oficialiai paskirtas padėjėjas valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, jei laikomasi šių kriterijų ir sąlygų:

a)

valstybinis veterinarijos gydytojas jau atliko tikrinimą prieš skerdimą kilmės ūkyje pagal 5 straipsnį;

b)

pastebėjęs arba įtaręs galimų anomalijų, tikrinimą atliekantis oficialiai paskirtas padėjėjas nedelsdamas informuoja valstybinį veterinarijos gydytoją, o jis tada tikrinimą prieš skerdimą atlieka pats;

ir

c)

valstybinis veterinarijos gydytojas reguliariai tikrina, ar oficialiai paskirtas padėjėjas tinkamai vykdo savo užduotis.

3.   1 ir 2 dalyse nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos:

a)

kai gyvūnai buvo priverstinai paskersti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriuje;

b)

kai įtariama, kad gyvūnai serga liga arba turi sveikatos sutrikimų, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai;

c)

kai galvijai kilę iš bandų, kurios nėra oficialiai pripažintos neužkrėstomis tuberkulioze arba oficialiai neužkrėsta pripažintos bandos statusas buvo laikinai panaikintas;

d)

kai galvijai kilę iš bandų, o avys ir ožkos – iš ūkių, kurie nėra oficialiai pripažinti neužkrėstais brucelioze arba oficialiai neužkrėsta (-u) pripažintos (-o) bandos ar ūkio statusas buvo laikinai panaikintas;

e)

kilus gyvūnų ligų protrūkiui tarp gyvūnų, atvežtų iš regiono, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 64/432/EEB (9) 2 straipsnyje, kuriuose pagal Sąjungos teisės aktus taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai;

f)

kai gyvūnams taikomos griežtesnės kontrolės priemonės, siekiant išvengti Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos išvardytų naujų arba specifinių ligų plitimo.

4 straipsnis

Kriterijai ir sąlygos, kurių laikomasi nustatant, kada priverstinai skerdžiant tikrinimai prieš skerdimą gali būti atliekami ne skerdykloje

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies a punkto, kai gyvūnai skerdžiami priverstinai, valstybinis veterinarijos gydytojas gali atlikti tik naminių kanopinių tikrinimus prieš skerdimą ne skerdykloje ir tik jei tenkinami Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriaus 1, 2 ir 6 punktuose nustatyti priverstinio skerdimo reikalavimai.

Skersti tinkamiems gyvūnams išduodamas veterinarijos sertifikato pavyzdys, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 (10) V priede. Veterinarijos sertifikatas turi būti vežamas kartu su gyvūnais į skerdyklą arba siunčiamas iš anksto bet kokiu formatu. Visi pastebėjimai, susiję su paskesne mėsos patikra, įrašomi į veterinarijos sertifikatą.

5 straipsnis

Bendrieji kriterijai ir sąlygos, kurių laikomasi nustatant, kada tikrinimas prieš skerdimą gali būti atliekamas kilmės ūkyje

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies a ir b punkto, kompetentinga institucija gali leisti skerstinų gyvūnų tikrinimus prieš skerdimą atlikti kilmės ūkyje, laikantis 2 dalyje ir 6 straipsnyje nustatytų kriterijų ir sąlygų.

2.   Visų rūšių gyvūnams taikomi šie kriterijai ir sąlygos:

a)

kilmės ūkyje atliekami įrašų arba dokumentų patikrinimai, įskaitant maisto grandinės informacijos tikrinimą;

b)

prireikus maisto tvarkymo subjektas padeda atlikti atskirą gyvūnų patikrinimą;

c)

kilmės ūkyje atliekant tikrinimus prieš skerdimą gyvūnai fiziškai tikrinami, siekiant nustatyti, ar:

i)

jie serga liga ar turi sveikatos sutrikimų, kurie, tvarkant ar valgant jų mėsą, gali būti perduoti kitiems gyvūnams ar žmonėms, arba jų individualus ar bendras elgesys rodo, kad jie sirgo tokia liga;

ii)

jie turi bendrų elgesio sutrikimų, ligos požymių ar anomalijų, dėl kurių jų mėsa gali būti netinkama vartoti žmonėms;

iii)

yra įrodymų ar priežasčių įtarti, kad gyvūnuose yra cheminių medžiagų liekanų, viršijančių Sąjungos teisės aktuose nustatytas normas, arba draudžiamų medžiagų;

iv)

jie turi su gyvūnų gerove susijusias problemas rodančių požymių, įskaitant neįprastą nešvarą;

v)

jie yra tinkami vežti;

d)

a, b ir c punktuose nurodytus patikrinimus ir tikrinimus prieš skerdimą kilmės ūkyje atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas;

e)

tinkami skersti gyvūnai turi būti deramai identifikuoti ir atskirti nuo kitų gyvūnų ir siunčiami į skerdyklą tiesiai iš kilmės ūkio;

f)

skersti tinkamiems gyvūnams išduodamas veterinarijos sertifikatas, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 IV priedo I dalyje. Veterinarijos sertifikatas turi būti vežamas kartu su gyvūnais į skerdyklą arba siunčiamas iš anksto bet kokiu formatu. Visi pastebėjimai, susiję su paskesne mėsos patikra, įrašomi į veterinarijos sertifikatą.

3.   Skerdykloje atliekami šie papildomi patikrinimai pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir šio reglamento 3 straipsnį:

a)

reguliariai tikrinamas maisto tvarkymo subjektų įsipareigojimas užtikrinti, kad gyvūnai būtų deramai identifikuoti;

b)

reguliariai tikrinama, ar vežant ir atvežus gyvūnus į skerdyklą laikomasi gyvūnų gerovės taisyklių ir ar yra sveikatos sutrikimų, galinčių kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, požymių.

4.   Jei gyvūnai nepaskerdžiami per tris dienas arba, 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, per 28 dienas nuo 2 dalies f punkte nurodyto veterinarijos sertifikato išdavimo datos:

a)

jei gyvūnai neišsiųsti iš kilmės ūkio į skerdyklą, atliekamas papildomas tikrinimas prieš skerdimą ir išduodamas naujas veterinarijos sertifikatas;

b)

jei gyvūnai jau vežami arba yra atvežti į skerdyklą, paskersti gali būti leista iš karto, kai tik bus įvertinta vėlavimo priežastis, tačiau gyvūnams turi būti atliekamas papildomas tikrinimas prieš skerdimą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/627 (11) 11 straipsnį.

6 straipsnis

Kriterijai ir sąlygos, kurių laikomasi nustatant, kada tam tikrų rūšių gyvūnų tikrinimas prieš skerdimą gali būti atliekamas kilmės ūkyje

1.   Tam tikrais atvejais, kai atliekami paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų tikrinimai, kompetentingos institucijos taiko šiame straipsnyje nustatytus konkrečius kriterijus ir sąlygas.

2.   Kai paukščiai, auginami kepenėlių (pranc. foie gras) gamybai, ir paukščiai, kurių išdarinėjimas buvo atidėtas, buvo paskersti kilmės ūkyje, su neišdarinėtomis skerdenomis į skerdyklą arba mėsos išpjaustymo įmonę siunčiamas sertifikatas, užpildytas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 IV priedo II dalyje pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį, arba jis siunčiamas iš anksto bet kokiu formatu vietoj 5 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyto sertifikato.

3.   Kai ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai buvo paskersti kilmės ūkyje pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnio 3 punktą, su gyvūnais į skerdyklą vežamas sertifikatas, užpildytas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 IV priedo III dalyje pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį, arba jis siunčiamas iš anksto bet kokiu formatu vietoj 5 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyto sertifikato.

4.   Kai ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai skerdžiami kilmės ūkyje pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnio 3 punkto a papunktį:

a)

su gyvūnais į skerdyklą vežamas sertifikatas, užpildytas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 IV priedo IV dalyje pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį, arba jis siunčiamas iš anksto bet kokiu formatu vietoj 5 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyto sertifikato;

b)

valstybinis veterinarijos gydytojas reguliariai tikrina, ar skerdžiantys ir kraują nuleidžiantys asmenys tinkamai atlieka savo užduotis.

5.   Nukrypdamos nuo 5 straipsnio 4 dalies, valstybės narės gali leisti ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus paskersti per 28 dienas nuo 5 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyto veterinarijos sertifikato išdavimo datos, jeigu:

a)

gamintojas tiesiogiai galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninės prekybos įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms produktus galutiniam vartotojui, tiekia tik nedidelius ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos kiekius, ir

b)

viename kilmės ūkyje per metus paskerdžiama ne daugiau kaip 50 gyvūnų.

7 straipsnis

Kriterijai ir sąlygos, taikomos atliekant tikrinimus po skerdimo valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies c punkte

1.   Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytus tikrinimus po skerdimo valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe gali atlikti oficialiai paskirtas padėjėjas, jeigu laikomasi šio reglamento II priedo II skyriaus reikalavimų ir šių kriterijų bei sąlygų:

a)

skerdimo arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo veikla vykdoma mažo pajėgumo skerdykloje arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje, kurioje paskerdžiama arba tvarkoma:

i)

mažiau nei 1 000 gyvulių vienetų per metus arba

ii)

mažiau nei 150 000 paukščių, kiškiažvėrių ir smulkiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų per metus;

b)

kompetentinga institucija gali padidinti a punkte nustatytas ribas, užtikrindama, kad nukrypti leidžianti nuostata būtų taikoma mažiausiose skerdyklose ir medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse, atitinkančiose nedidelės skerdyklos arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės apibrėžtį, jei šių įmonių bendra metinė gamyba neviršija 5 % bendro valstybėje narėje pagamintos šviežios mėsos kiekio:

i)

atitinkamos rūšies gyvūnų;

ii)

visų kanopinių;

iii)

visų paukščių; arba

iv)

visų paukščių ir kiškiažvėrių;

tokiu atveju kompetentingos institucijos praneša apie šią leidžiančią nukrypti nuostatą ir pateikia ją pagrindžiančius įrodymus, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (12) nustatytos tvarkos;

c)

įmonė turi pakankamai patalpų, kad galėtų mėsą su anomalijomis laikyti atskirai nuo kitos mėsos tol, kol valstybinis veterinarijos gydytojas pats galės patikrinti mėsą su anomalijomis;

d)

valstybinis veterinarijos gydytojas įmonėje būna bent kartą per dieną, o skerdžiant – reguliariai;

e)

kompetentinga institucija įdiegė tvarką oficialiai paskirtų padėjėjų veiklai šiose įmonėse reguliariai vertinti, įskaitant:

i)

atskirų asmenų veiklos stebėseną;

ii)

dokumentų, susijusių su tikrinimo išvadomis, patikrinimą ir jų palyginimą su atitinkamomis skerdenomis;

iii)

skerdenų tikrinimą laikymo patalpoje;

f)

kompetentinga institucija atliko rizikos analizę, atsižvelgdama bent į šiuos dalykus:

i)

gyvūnų, kurie buvo paskersti arba kurių mėsa buvo sutvarkyta per valandą arba per dieną, skaičių;

ii)

gyvūnų, kurie buvo paskersti arba kurių mėsa buvo sutvarkyta, rūšį ir klasę;

iii)

įmonės našumą;

iv)

anksčiau atliktą skerdimo arba tvarkymo veiklą;

v)

visų papildomų maisto grandinės priemonių, kurių imamasi siekiant užtikrinti skerstinų gyvūnų maisto saugą, veiksmingumą;

vi)

rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstų procedūrų veiksmingumą;

vii)

audito įrašus;

viii)

kompetentingos institucijos užregistruotus duomenis apie anksčiau atliktus tikrinimus prieš skerdimą ir po jo.

2.   Taikant 1 dalies a punkto i papunktį, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 17 straipsnio 6 dalyje nustatyti perskaičiavimo santykio dydžiai. Tačiau kai tai avys, ožkos ir smulkieji (gyvasis svoris mažesnis nei 100 kg) Cervidae, taikomas 0,05 gyvulių vieneto perskaičiavimo santykis, o kai tai stambieji medžiojamieji gyvūnai – 0,2 gyvulių vieneto perskaičiavimo santykis.

8 straipsnis

Valstybinio veterinarijos gydytojo atliekami tikrinimai po skerdimo

Valstybinis veterinarijos gydytojas tikrinimą po skerdimo atlieka šiais atvejais:

a)

kai gyvūnai buvo priverstinai paskersti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriuje;

b)

kai įtariama, kad gyvūnai serga liga arba turi sveikatos sutrikimų, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai;

c)

kai galvijai kilę iš bandų, kurios nėra oficialiai pripažintos neužkrėstomis tuberkulioze;

d)

kai galvijai, avys ir ožkos kilę iš bandų, kurios nėra oficialiai pripažintos neužkrėstomis brucelioze;

e)

įvykus gyvūnų ligų, dėl kurių Sąjungos teisės aktuose nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, protrūkiui. Tai taikoma gyvūnams, kurie yra imlūs konkrečiai ligai ir kurie yra kilę iš konkretaus regiono, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies p punkte;

f)

kai taikomos griežtesnės kontrolės priemonės, siekiant atsižvelgti į Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos išvardytas naujas arba specifines ligas.

g)

kai taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl tikrinimo po skerdimo laiko pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/627 13 straipsnį.

9 straipsnis

Kriterijai ir sąlygos, taikomos vykdant audito veiklą skerdyklose ir medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse

Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies d punkto iii papunktyje nurodytą audito veiklą skerdyklose ir medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse oficialiai paskirti padėjėjai valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe gali vykdyti tik siekdami surinkti informaciją apie gerąją higienos praktiką ir RVASVT principais pagrįstas procedūras ir laikydamiesi šio reglamento II priedo II skyriaus nuostatų.

10 straipsnis

Kriterijai ir sąlygos, taikomos vykdant oficialią kontrolę, įskaitant audito veiklą, mėsos išpjaustymo įmonėse

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimų, tame punkte nurodytą oficialią kontrolę, įskaitant audito veiklą, mėsos išpjaustymo įmonėse gali vykdyti ir kiti kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai, jei kompetentingos institucijos reguliariai tikrina tokių darbuotojų darbą. Vykdant šią veiklą turi būti laikomasi šio reglamento II priedo III skyriaus nuostatų.

11 straipsnis

Šukuočių (Pectinidae) ir maitinamosios terpės nefiltruojančių jūrų pilvakojų bei holoturijų (Holothuroidea), surinktų pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalį klasifikuojamose auginimo teritorijose, oficiali kontrolė

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalies, šukuočių (Pectinidae) ir maitinamosios terpės nefiltruojančių jūrų pilvakojų bei holoturijų (Holothuroidea) auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikuoti nereikia, kai šių gyvūnų oficialią kontrolę vykdo kompetentingos institucijos žuvų aukcionuose, išsiuntimo centruose ir perdirbimo įmonėse.

Vykdant tokią oficialią kontrolę tikrinama, ar laikomasi:

a)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriuje nustatytų gyvų dvigeldžių moliuskų sveikatos standartų;

b)

to skirsnio IX skyriuje nustatytų konkrečių šukuočių (Pectinidae) ir maitinamosios terpės nefiltruojančių jūrų pilvakojų bei holoturijų (Holothuroidea), surinktų ne iš tam tikrai kategorijai priskirtų auginimo teritorijų, reikalavimų.

12 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su šiauriniais elniais (Rangifer tarandus tarandus, Lagopus lagopus ir Lagopus mutus), nurodytos Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 7 dalies h punkte

1.   Pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 7 dalies h punktą Švedija ir Suomija gali šio reglamento I priede išvardytose savo teritorijose leisti taikyti konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su šiaurinių elnių (Rangifer tarandus tarandus) oficialios kontrolės reikalavimais, nurodytais minėto reglamento 18 straipsnyje, netrukdant siekti to reglamento tikslų:

a)

nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 1 dalies, šiaurinių elnių (Rangifer tarandus tarandus) mėsos oficialios kontrolės atlikti nereikalaujama, kai gamintojas nedidelius jos kiekius tiekia tiesiogiai galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninės prekybos įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms produktus galutiniam vartotojui;

b)

nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies, paskerstų pavienių benamių šiaurinių elnių tikrinimo prieš skerdimą atlikti nebūtina, jei jie paskerdžiami nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

c)

nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3 dalies, skerdyklos darbuotojai, kurie yra baigę mokymus pagal 14 straipsnį, gali tikrinti:

i)

pilvo vidaus organus, išskyrus kepenis ir inkstus;

ii)

lytinius organus;

iii)

tešmenį.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 1 dalies, jerubių (Lagopus lagopus ir Lagopus mutus) mėsos oficialios kontrolės atlikti nereikalaujama, jeigu jos žudomos žabangomis Švedijos Norboteno, Vesterboteno ir Jemtlando apygardose ir Švedijos Dalarnos apygardos Elvdaleno savivaldybėje žiemos medžioklės sezono metu.

13 straipsnis

Konkretūs būtiniausi reikalavimai valstybiniams veterinarijos gydytojams, oficialiai paskirtiems padėjėjams ir kitiems kompetentingų institucijų paskirtiems darbuotojams

1.   Valstybiniai veterinarijos gydytojai, atliekantys Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnyje nustatytas užduotis, turi atitikti šio reglamento II priedo I skyriuje nustatytus konkrečius būtiniausius reikalavimus.

Nukrypdamos nuo II priedo I skyriaus 1–6 punktuose nustatytų taisyklių, valstybės narės gali nustatyti konkrečias taisykles dėl:

a)

valstybinių veterinarijos gydytojų, dirbančių ne visą darbo laiką, kurie yra atsakingi už mažųjų įmonių tikrinimą arba atlieka tik pirminės gamybos oficialią kontrolę, visų pirma kontrolę pieno gamybos ūkiuose ir tikrinimus po skerdimo ne skerdykloje, ir

b)

veterinarijos studentų, sėkmingai išlaikiusių II priedo I skyriaus 3 punkte nurodytų dalykų egzaminą ir laikinai dirbančių skerdykloje, kai joje yra valstybinis veterinarijos gydytojas.

2.   Veterinarijos gydytojai, kurie buvo paskirti valstybiniais veterinarijos gydytojais iki šio reglamento taikymo pradžios, turi pakankamai gerai išmanyti šio reglamento II priedo I skyriaus 3 punkte nurodytus dalykus. Jei būtina, kompetentinga institucija užtikrina, kad tokios žinios būtų įgyjamos dalyvaujant tęstiniuose mokymuose.

3.   Oficialiai paskirti padėjėjai, atliekantys Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnyje nustatytas užduotis, turi atitikti šio reglamento II priedo II skyriuje nustatytus konkrečius būtiniausius reikalavimus.

4.   Kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai, atliekantys Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnyje nustatytas užduotis, turi atitikti šio reglamento II priedo III skyriuje nustatytus konkrečius būtiniausius reikalavimus.

14 straipsnis

Būtiniausi mokymo reikalavimai skerdyklų darbuotojams

Skerdyklų darbuotojai, kurie pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 3 dalį padeda atlikti su oficialia kontrole ir kita kontrolės veikla susijusias užduotis, turi būti parengti taip, kad tenkintų kompetentingų institucijų reikalavimus. Jie taip pat turi atitikti šio reglamento II priedo II skyriuje išdėstytus būtiniausius mokymo reikalavimus tiek, kiek jie yra susiję su jų pagalbos užduotimis.

15 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(4)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(5)  2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009 11 18, p. 1).

(6)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

(7)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

(8)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(9)  1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977).

(10)  2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 101).

(11)  2019 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/627, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 nustatoma vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinė tvarka ir dėl oficialios kontrolės iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 51).

(12)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).


I PRIEDAS

KONKREČIOS NUOSTATOS, LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUO ŠIAURĖS ELNIŲ (RANGIFER TARANDUS TARANDUS) MĖSOS PATIKROS REIKALAVIMŲ

12 straipsnio 1 dalyje nurodytos konkrečios leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos tik šiose teritorijose:

a)

Švedijoje:

i)

Norboteno (Norrbotten) apygardoje;

ii)

Vesterboteno (Västerbotten) apygardoje;

iii)

Jemtlando (Jämtland) apygardoje;

iv)

Vesternorlando (Västernorrland) apygardoje;

v)

Dalarnos (Dalarna) apygardos Elvdaleno (Älvdalen) savivaldybėje;

vi)

Jevleborgo (Gävleborg) apygardos Nordanstigo (Nordanstig), Hiudiksvalio (Hudiksvall) ir Sioderhamno (Söderhamn) savivaldybėse.

b)

Suomijoje, kaip buvo leista 2014 m. gruodžio 31 d.:

i)

Laplandijos apygardoje, išskyrus Kemio (Kemi), Keminmos (Keminmaa) ir Tornijo (Tornio) savivaldybes;

ii)

II) Šiaurės Pohjanmos ir Kainu apygardose:

Kusamo (Kuusamo), Taivalkoskio (Taivalkoski), Pudasjervio (Pudasjärvi), Suomusalmio (Suomussalmi) ir Hiuriunsalmio (Hyrynsalmi) savivaldybėse,

Oulu savivaldybėje: buvusios Ililio (Yli-Ii) savivaldybės teritorijoje ir teritorijoje, esančioje į šiaurę nuo Kyminkijokio (Kiiminkijoki) upės buvusioje Ilikyminkio savivaldybėje,

Y (Ii) savivaldybėje: buvusios Kuivaniemio (Kuivaniemi) savivaldybės teritorijoje,

Puolankos (Puolanka) ir Utajervio (Utajärvi) savivaldybėse: teritorijose į šiaurę nuo Kyminkijokio upės ir regioninio kelio Nr. 891 (Hiuriunsalmis – Puolanka).


II PRIEDAS

KONKRETŪS BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI VALSTYBINIAMS VETERINARIJOS GYDYTOJAMS, OFICIALIAI PASKIRTIEMS PADĖJĖJAMS IR KITIEMS KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ PASKIRTIEMS DARBUOTOJAMS

I SKYRIUS

VALSTYBINIAI VETERINARIJOS GYDYTOJAI

1.

Kompetentingos institucijos valstybiniu veterinarijos gydytoju gali paskirti tik tą veterinarijos gydytoją, kuris išlaikė 3 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį testą.

2.

Kompetentingos institucijos turi parengti priemones, kurių reikia kandidatų, pretenduojančių būti paskirtais valstybiniu veterinarijos gydytoju, testams atlikti.

3.

Testas turi leisti nustatyti veterinarijos gydytojo žinias apie toliau nurodytus dalykus, specialiai skirtus valstybinio veterinarijos gydytojo užduotims, atsižvelgiant į jo (jos) išsilavinimą ir kvalifikaciją ir siekiant išvengti testų dėl veterinarijos gydytojo žinių ir gebėjimų, kurių reikia pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (1) 38 straipsnio 3 dalį, dubliavimosi:

a)

nacionalinius ir Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius žmonių sveikatos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir farmacinių medžiagų klausimus;

b)

bendrosios žemės ūkio politikos principus, rinkos priemones, eksporto kompensacijas ir sukčiavimo nustatymą, taip pat pasauliniu mastu (Pasaulio prekybos organizacijos sanitarijos ir fitosanitarijos susitarimas, Maisto kodeksas (Codex Alimentarius), Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija);

c)

maisto apdorojimo ir maisto technologijos principus;

d)

gerosios gamybos praktikos ir kokybės valdymo principus, koncepcijas ir metodus;

e)

kokybės valdymą iki derliaus nuėmimo (gerąją ūkininkavimo praktiką);

f)

maisto produktų higienos skatinimą ir taikymą, maisto produktų saugą (gerąją higienos praktiką);

g)

rizikos analizės principus, koncepcijas ir metodus;

h)

RVASVT sistemos principus, koncepcijas ir metodus, RVASVT sistemos naudojimą visoje maisto grandinėje;

i)

auditą ir patikrinimus, kaip laikomasi a–h punktuose nurodytų reikalavimų;

j)

žmonių sveikatai dėl maisto kylančio pavojaus prevenciją ir kontrolę;

k)

infekcijų ir apsinuodijimų dinamiką tarp gyventojų;

l)

diagnostinę epidemiologiją;

m)

stebėsenos ir priežiūros sistemas;

n)

modernių tyrimo metodų principus ir diagnostinį pritaikymą;

o)

informacinių ir ryšių technologijų priemones, jeigu jų reikia darbui;

p)

duomenų tvarkymą ir biostatistikos taikomąsias programas;

q)

maisto sukeltų žmonių ligų protrūkių tyrimą;

r)

svarbius užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) aspektus;

s)

gyvūnų gerovę auginimo, vežimo ir skerdimo etapais;

t)

su maisto gamyba susijusius aplinkos klausimus, įskaitant atliekų tvarkymą;

u)

atsargumo principą ir vartotojų skundus;

v)

darbuotojų, dirbančių gamybos grandinėje, mokymus;

w)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisykles;

x)

su sukčiavimu susijusius aspektus.

Reikalingas žinias kandidatai gali įgyti per pagrindines veterinarijos studijas, mokymus arba įgydami atitinkamos patirties jau tapę kvalifikuotais veterinarais.

Tačiau jeigu kompetentingos institucijos įsitikina, kad kandidatas įgijo visas reikalingas žinias studijuodamas universitete arba per tęstines studijas, po kurių jis įgijo pouniversitetinę kvalifikaciją, profesinę patirtį ar kitą kvalifikaciją, jos gali netaikyti reikalavimo išlaikyti testą. Jei kandidatas turi dalį reikalingų žinių, kompetentingos institucijos imasi priemonių, kurių reikia kitokiems testams nei nurodytieji 2 punkte, atlikti, kad būtų atsižvelgta į kandidatų kvalifikaciją.

4.

Valstybinis veterinarijos gydytojas turi būti pasirengęs tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.

5.

Prieš pradėdamas dirbti savarankiškai, kiekvienas valstybinis veterinarijos gydytojas turi baigti mažiausiai 200 valandų trukmės bandomojo laikotarpio praktinius mokymus. Į bandomąjį laikotarpį gali būti įtraukti atitinkami mokymai veterinarijos studijų metu. Per šį bandomąjį laikotarpį veterinarijos gydytojas skerdyklose, mėsos išpjaustymo įmonėse ir ūkiuose turi dirbti prižiūrimas valstybinių veterinarijos gydytojų. Mokymai visų pirma turi būti susiję su gerosios higienos praktikos ir RVASVT principais pagrįstų procedūrų auditu.

6.

Valstybinis veterinarijos gydytojas turi nuolat atnaujinti savo žinias ir neatsilikti nuo pažangos, reguliariai dalyvaudamas tęstiniuose mokymuose ir susipažindamas su profesine literatūra 3 punkte nurodytose srityse. Jeigu įmanoma, valstybinis veterinarijos gydytojas turi dalyvauti kasmetiniuose tęstiniuose mokymuose.

7.

Kai specialistai persikelia į kitą valstybę narę arba nori įsikurti kitoje valstybėje narėje, turi būti taikomas valstybių narių valstybinių veterinarijos gydytojų testų tarpusavio pripažinimas. Tokiu atveju rengiami testai, susiję tik su tokiais dalykais, kurie yra būtini žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugai valstybėse narėse, kuriose jie ketina dirbti, bet nėra įtraukti į testus kilmės valstybėje narėje.

II SKYRIUS

OFICIALIAI PASKIRTI PADĖJĖJAI

1.

Oficialiai paskirtų padėjėjų užduotis leidžiama atlikti tik tiems asmenims, kurie dalyvavo mokymuose ir išlaikė testą pagal 5 punkto reikalavimus.

2.

Kompetentingos institucijos parengia priemones, reikalingas 1 punkte nurodytiems testams atlikti. Norėdami gauti teisę laikyti šiuos testus, kandidatai turi įrodyti, kad jie baigė tokius mokymus:

a)

ne mažiau kaip 500 valandų trukmės mokymus, įskaitant ne mažiau kaip 400 valandų trukmės praktinius mokymus, apimančius 5 punkte nurodytas sritis, ir

b)

bet kokius papildomus mokymus, leidžiančius oficialiai paskirtiems padėjėjams kompetentingai atlikti savo pareigas.

3.

Praktiniai mokymai, nurodyti 2 punkto a papunktyje, turi vykti skerdyklose, medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse ir (arba) mėsos išpjaustymo įmonėse prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.

4.

Mokymai ir testai turi būti iš esmės susiję su raudona mėsa arba paukštiena. Tačiau asmenys, baigę vienos iš dviejų pirmiau nurodytų kategorijų mokymus ir išlaikę atitinkamą testą, turi turėti teisę į sutrumpintus mokymus, po kurių jie gali laikyti kitos kategorijos testą. Mokymai ir testai turi būti susiję su laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais, ūkiuose auginamais medžiojamaisiais gyvūnais ir prireikus kiškiažvėriais.

5.

Oficialiai paskirti padėjėjai turi būti baigę toliau nurodytų dalykų mokymus, o tų dalykų žinojimas turi būti patvirtintas atitinkamais testais:

a)

susijusius su ūkiais:

i)

teorinė dalis:

žinios apie veiklos ūkyje organizavimą, gamybos metodus, tarptautinius prekybos gyvūnais standartus,

gera gyvulininkystės praktika,

pagrindinės žinios apie ligas, ypač zoonozes (sukeltas virusų, bakterijų ir parazitų),

ligų stebėsena, vaistų ir vakcinų naudojimas, liekanų tyrimai,

higiena ir sveikatos patikrinimas,

gyvūnų gerovė ūkiuose ir juos vežant,

aplinkos reikalavimai pastatuose ir ūkiuose, taip pat bendrieji aplinkos reikalavimai,

atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai,

vartotojų skundai ir kokybės kontrolė;

ii)

praktinė dalis:

vizitai į skirtingo pobūdžio ir skirtingas auginimo metodikas taikančius ūkius,

vizitai į gamybos įmones,

gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo stebėjimas,

laboratoriniai tyrimai,

veterinariniai patikrinimai,

dokumentacija;

b)

susijusius su skerdyklomis, medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėmis ir mėsos išpjaustymo įmonėmis:

i)

teorinė dalis:

žinios apie mėsos pramonės organizavimą, gamybos metodus, tarptautinius prekybos maistu standartus, skerdimo ir išpjaustymo technologijas,

pagrindinės žinios apie higieną ir gerąją higienos praktiką, ypač pramoninę higieną, skerdimo, mėsos išpjaustymo ir laikymo higieną, darbuotojų higieną,

pagrindinės žinios apie RVASVT ir RVASVT principais pagrįstų procedūrų auditą,

gyvūnų gerovė juos iškraunant po vežimo ir skerdykloje,

pagrindinės žinios apie paskerstų gyvūnų anatomiją ir fiziologiją,

pagrindinės žinios apie paskerstų gyvūnų patologiją,

pagrindinės žinios apie paskerstų gyvūnų patologinę anatomiją,

atitinkamos žinios apie USE ir kitas svarbias zoonozes ir zoonozių sukėlėjus, taip pat apie svarbias gyvūnų ligas,

žinios apie skerdimo, šviežios mėsos patikros, ruošimo, vyniojimo, pakavimo ir vežimo metodus bei procedūras,

pagrindinės žinios apie mikrobiologiją,

tikrinimas prieš skerdimą,

mėginių ėmimas ir tyrimas dėl Trichinella,

tikrinimas po skerdimo,

administracinės užduotys,

žinios apie atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus,

mėginių ėmimo procedūra,

su sukčiavimu susiję aspektai;

ii)

praktinė dalis:

gyvūnų identifikavimas,

amžiaus patikrinimas,

paskerstų gyvūnų patikrinimas ir įvertinimas,

tikrinimas prieš skerdimą skerdykloje,

tikrinimas po skerdimo skerdykloje arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje,

mėginių ėmimas ir tyrimas dėl Trichinella,

gyvūnų rūšių identifikavimas tiriant rūšiai būdingas gyvūno dalis,

paskerstų gyvūnų pakitusių dalių identifikavimas ir komentavimas,

higienos kontrolė, įskaitant gerosios higienos praktikos ir RVASVT principais pagrįstų procedūrų auditą;

tikrinimo prieš skerdimą rezultatų fiksavimas;

mėginių ėmimas;

mėsos atsekamumas;

dokumentacija, kaip antai maisto grandinės informacijos vertinimas ir susipažinimą su įrašais.

6.

Kompetentingos institucijos gali nuspręsti sumažinti šias mokymų ir testų dalis:

a)

teorinę dalį, jeigu oficialiai paskirtas padėjėjas įrodo, kad turi pakankamai gerą išsilavinimą konkrečiose šio skyriaus 5 punkto a papunkčio i įtraukoje arba b papunkčio i įtraukoje nurodytose srityse;

b)

praktinę dalį, jeigu oficialiai paskirtas padėjėjas įrodo, kad turi pakankamai darbo konkrečiose šio skyriaus 5 punkto a papunkčio ii įtraukoje arba b papunkčio ii įtraukoje nurodytose srityse patirties.

7.

Oficialiai paskirtas padėjėjas turi būti pasirengęs tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.

8.

Oficialiai paskirtas padėjėjas turi nuolat atnaujinti savo žinias ir neatsilikti nuo pažangos, reguliariai dalyvaudamas tęstiniuose mokymuose ir susipažindamas su profesine literatūra. Jeigu įmanoma, oficialiai paskirtas padėjėjas turi dalyvauti kasmetiniuose tęstiniuose mokymuose.

9.

Jeigu oficialiai paskirti padėjėjai atlieka tik mėginių ėmimą, susijusią su Trichinella tyrimais ir mikrobiologiniais kriterijais, kompetentingos institucijos turi užtikrinti tik tai, kad jie baigtų tinkamus mokymus šioms užduotims atlikti.

10.

Kai specialistai persikelia į kitą valstybę narę arba nori įsikurti kitoje valstybėje narėje, turi būti taikomas valstybių narių oficialiai paskirtų padėjėjų testų tarpusavio pripažinimas. Tokiu atveju rengiami testai, susiję tik su tokiais dalykais, kurie yra būtini žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugai valstybėse narėse, kuriose jie ketina dirbti, bet nėra įtraukti į testus kilmės valstybėje narėje.

III SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ PASKIRTI DARBUOTOJAI

1.

Kompetentingos institucijos gali paskirti tik tuos darbuotojus, kurie dalyvavo mokymuose ir išlaikė testą pagal šio skyriaus 5 punkto reikalavimus.

2.

Kompetentingos institucijos turi parengti priemones, reikalingas 1 punkte nurodytam testui atlikti. Norėdami gauti teisę laikyti šį testą, kandidatai turi įrodyti, kad jie baigė tokius mokymus:

a)

ne mažiau kaip 500 valandų trukmės mokymus, įskaitant ne mažiau kaip 400 valandų trukmės praktinius mokymus, apimančius 5 punkte nurodytas sritis, ir

b)

bet kokius papildomus mokymus, leidžiančius kompetentingų institucijų paskirtiems darbuotojams kompetentingai atlikti savo pareigas.

3.

Praktiniai mokymai, nurodyti 2 punkto a papunktyje, turi vykti mėsos išpjaustymo įmonėse prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.

4.

Mokymai ir testai turi būti iš esmės susiję su raudona mėsa arba paukštiena. Tačiau asmenys, baigę vienos iš dviejų pirmiau nurodytų kategorijų mokymus ir išlaikę atitinkamą testą, turi turėti teisę į sutrumpintus mokymus, po kurių jie gali laikyti kitos kategorijos testą. Mokymai ir testai turi būti susiję su laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais, ūkiuose auginamais medžiojamaisiais gyvūnais ir prireikus kiškiažvėriais.

5.

Kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai turi būti mokomi šių dalykų, susijusių su mėsos išpjaustymo įmonėmis, o jų žinios turi būti patvirtintos atitinkamais testais:

i)

teorinė dalis:

žinios apie mėsos pramonės organizavimą, gamybos metodus, tarptautinius prekybos maistu standartus ir išpjaustymo technologijas,

labai geros žinios apie higieną ir gerąją higienos praktiką, ypač pramoninę higieną, mėsos išpjaustymo ir laikymo higieną, darbuotojų higieną,

labai geros žinios apie RVASVT ir RVASVT principais pagrįstų procedūrų auditą,

atitinkamos žinios apie USE ir kitas svarbias zoonozes ir zoonozių sukėlėjus,

žinios apie šviežios mėsos ruošimo, vyniojimo, pakavimo ir vežimo metodus bei procedūras,

pagrindinės žinios apie mikrobiologiją,

administracinės užduotys,

žinios apie atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus,

mėginių ėmimo procedūra,

su sukčiavimu susiję aspektai;

ii)

praktinė dalis:

paskerstų gyvūnų patikrinimas ir įvertinimas,

higienos kontrolė, įskaitant gerosios higienos praktikos ir RVASVT principais pagrįstų procedūrų auditą,

mėginių ėmimas,

mėsos atsekamumas,

dokumentacija.

6.

Kompetentingos institucijos gali nuspręsti sumažinti šias mokymų ir testų dalis:

a)

teorinę dalį, jeigu kompetentingų institucijų paskirtas darbuotojas įrodo, kad turi pakankamai gerą išsilavinimą konkrečiose šio skyriaus 5 punkto i papunktyje nurodytose srityse;

b)

praktinę dalį, jeigu kompetentingų institucijų paskirtas darbuotojas įrodo, kad turi pakankamai darbo konkrečiose šio skyriaus 5 punkto ii papunktyje nurodytose srityse patirties;

7.

Kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai turi būti pasirengęs tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.

8.

Kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai turi nuolat atnaujinti savo žinias ir neatsilikti nuo pažangos, reguliariai dalyvaudami tęstiniuose mokymuose ir susipažindami su profesine literatūra. Jeigu įmanoma, kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai turi dalyvauti kasmetiniuose tęstiniuose mokymuose.

9.

Kai specialistai persikelia į kitą valstybę narę arba nori įsikurti kitoje valstybėje narėje, turi būti taikomas valstybių narių kitų kompetentingų institucijų paskirtų darbuotojų testų tarpusavio pripažinimas. Tokiu atveju rengiami testai, susiję tik su tokiais dalykais, kurie yra būtini žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugai valstybėse narėse, kuriose jie ketina dirbti, bet nėra įtraukti į testus kilmės valstybėje narėje.

(1)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).


17.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/18


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/625

2019 m. kovo 4 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas reikalavimais dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (1), ypač į jo 126 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatytos valstybių narių kompetentingų institucijų oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo taisyklės, įskaitant reikalavimų, kurių turi būti laikomasi įvežant į ES gyvūnų ir prekių siuntas iš trečiųjų šalių ar jų regionų, nustatymą ir oficialią tokių siuntų, kurios skirtos žmonėms vartoti, kontrolę, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų Sąjungos maisto ir maisto saugos teisės aktus;

(2)

Reglamentas (ES) 2017/625 yra deleguotųjų aktų, kurie turi būti priimti siekiant papildyti tame reglamente nustatytas tam tikrų gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygas, teisinis pagrindas. Šie papildomi reikalavimai apima garantijas, susijusias su tikrinimu, ar laikomasi:

medžiagų ir liekanų grupių žmonėms vartoti skirtuose gyvūnuose ir prekėse stebėsenos priemonių pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB (2),

gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001 (3),

bendrųjų principų ir reikalavimų, reglamentuojančių maisto produktus apskritai ir maisto saugą, visų pirma Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002 (4),

maisto tvarkymo subjektams nustatytų bendrųjų maisto produktų higienos taisyklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 (5),

maisto tvarkymo subjektams nustatytų specialiųjų gyvūninių maisto produktų higienos taisyklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 (6),

specialiųjų kompetentingų institucijų oficialios kontrolės ir kitos veiklos vykdymo taisyklių, susijusių su žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų gamyba, pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/624 (7) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/627 (8);

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 854/2004 (9) nustatytos specialiosios gyvūninių produktų, skirtų vartoti žmonėms, įvežimo į Sąjungą sąlygos, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 (10) nustatytos bendrosios maisto produktų įvežimo į Sąjungą sąlygos. Reglamentu (ES) 2017/625 nustatytos tų sričių, kurioms šiuo metu taikomi tie du reglamentai, taisyklės, be to, nuo 2019 m. gruodžio 14 d. abu minėti reglamentai juo panaikinami ir pakeičiami;

(4)

siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį ir išvengti tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą sutrikimų, šiame reglamente nustatytais reikalavimais turėtų būti užtikrinama, kad būtų toliau taikomi reglamentuose (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 nustatyti reikalavimai. Kartu, naudojant rizikos vertinimu grindžiamą metodą, reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant minėtuose dviejuose reglamentuose nustatytas taisykles;

(5)

Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatyti reikalavimai maisto tvarkymo subjektams, importuojantiems gyvūninius produktus į Sąjungą. Todėl šiame reglamente nustatyti papildomi oficialios kontrolės reikalavimai turėtų atitikti nustatytuosius Reglamente (EB) Nr. 853/2004;

(6)

Komisijos reglamente (ES) 2017/185 (11) numatytos iki 2020 m. gruodžio 31 d. nuo Reglamento (EB) Nr. 854/2004 leidžiančios nukrypti nuostatos dėl visuomenės sveikatos reikalavimų tam tikriems importuojamiems gyvūniniams produktams (pvz., vabzdžiams ir roplienai) ir maisto produktams, kurių sudėtyje yra tiek augalinių produktų, tiek perdirbtų gyvūninių produktų (sudėtiniams produktams). Siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį, tokių produktų įvežimo į Sąjungą reikalavimai taip pat turėtų būti nustatyti iki pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos, kad būtų tikrinama, ar laikomasi šiems produktams taikomų Sąjungos taisyklių;

(7)

vabzdžiai vis dažniau auginami žmonių maistui. Turėtų būti užtikrinta, kad importuojami vabzdžiai atitiktų Sąjungos maisto ir maisto saugos reikalavimus. Todėl šiame reglamente nustatyti papildomi reikalavimai dėl gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą turėtų būti taikomi ir vabzdžiams. Vabzdžiams naudoti kaip naujiems maisto produktams taip pat gali būti reikalingas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 (12);

(8)

2007 m. spalio 18 d. Europos maisto saugos tarnyba priėmė nuomonę dėl pavojaus visuomenės sveikatai, kylančio žmonėms vartojant roplieną (13). Buvo nustatyta tam tikrų pavojų, kaip antai dėl Salmonella ir Trichinella. Kad būtų sumažinti dėl roplienos siuntų kylantys pavojai, įvežimo į Sąjungą reikalavimai turėtų apimti patikrinimą, ar laikomasi Sąjungos reikalavimų;

(9)

sudėtinių produktų sudėtis turi įtakos tokių maisto produktų fizinėms ir cheminėms savybėms, todėl gali kilti įvairaus pobūdžio rizika. Dėl šios priežasties į Sąjungą turėtų būti leidžiama įvežti tik tokių sudėtinių produktų siuntas, kurios atitinka taikomus reikalavimus, ypač dėl perdirbtų gyvūninių produktų, iš kurių sudaryti tokie maisto produktai, kilmės, paties maisto produkto kilmės arba dėl garantijų, pateikiamų su sudėtinių produktų siuntomis. Dėl sudėtinių produktų, kurie kelia nedidelę riziką žmonių sveikatai, šiame reglamente turėtų būti numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo patikrinimų, atliekamų pasienio kontrolės postuose;

(10)

nustatant tam tikrų gyvūnų ir prekių, skirtų žmonėms vartoti, siuntų įvežimo į Sąjungą reikalavimus, turėtų būti pateikiama nuoroda į Kombinuotosios nomenklatūros kodus pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 (14), kad tas prekes ir gyvūnus būtų galima aiškiai identifikuoti;

(11)

tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntas, remiantis rizikos analize, turėtų būti leidžiama įvežti Sąjungą tik kai trečiosios šalys arba jų regionai, iš kurių tie gyvūnai ir maisto produktai kilę, gali užtikrinti, kad būtų laikomasi tų gyvūnų ir prekių, skirtų žmonėms vartoti, maisto saugos reikalavimų, ir yra tinkamai išvardyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/626 (15);

(12)

be Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų būti nustatyti specialieji reikalavimai dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių, kad būtų garantuojama, kad trečiosiose šalyse ar jų regionuose oficiali maisto saugos kontrolė vykdoma veiksmingai. Trečiosios šalys arba jų regionai turėtų būti įtraukti į sąrašus tik jei buvo pateikta įrodymų ir garantijų, kad atitinkami gyvūnai ir prekės iš tų trečiųjų šalių ar jų regionų atitinka Sąjungos maisto saugos reikalavimus arba jiems lygiaverčiais pripažintus reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 96/23/EB, reglamentuose (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (ES) 2017/625, Deleguotajame reglamente (ES) 2019/624 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/627;

(13)

tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntas turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik tada, kai tos prekės siunčiamos iš įmonių, įtrauktų į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą, ir jos buvo gautos arba paruoštos tose įmonėse. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos maisto higienos taisyklių arba bent joms lygiavertėmis pripažintų taisyklių, tikslinga nustatyti, kad sudarant ir atnaujinant tokių įmonių sąrašus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą trečioji šalis suteiktų ne tik Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkto i ir iv papunkčiuose nurodytas, bet ir papildomas garantijas;

(14)

Komisija turėtų viešai skelbti Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnyje nurodytus įmonių sąrašus, kad būtų užtikrinta, kad maisto tvarkymo subjektai bei vartotojai būtų skaidriai informuojami, iš kokių įmonių tokios prekės gali būti įvežamos į Sąjungą, kad būtų tiekiamos rinkai. Siekdamos užtikrinti šių reikalavimų veiksmingumą, valstybės narės turėtų leisti įvežti tokių prekių siuntas, jeigu oficialūs sertifikatai, kurie turi būti pridedami prie tokių siuntų pagal taikomas Sąjungos taisykles, yra išduoti trečiosios šalies kompetentingos institucijos po tos dienos, kai Komisija paskelbia sąrašus;

(15)

tokie reikalavimai įmonėms neturėtų būti nustatomi, kai prekės vežamos tranzitu, nes jos kelia nedidelę riziką maisto saugos požiūriu, ir nei gyvūnai, nei prekės Sąjungos rinkai netiekiami. Be to, tokie reikalavimai neturėtų būti nustatyti įmonėms, vykdančioms tik pirminę gamybos veiklą, transporto veiklą, laikančioms gyvūninius produktus, kurių nereikia laikyti kontroliuojamos temperatūros sąlygomis, arba gaminančioms labai rafinuotą chondroitino sulfatą, hialurono rūgštį, kitus hidrolizuotus kremzlių produktus, chitozaną, gliukozaminą, šliužo fermentą, žuvų klijus ir aminorūgštis, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XVI skirsnyje;

(16)

pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 210/2013 (16) reikalaujama, kad daigus auginančias įmones patvirtintų kompetentingos institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos maisto higienos taisyklių arba bent joms lygiavertėmis pripažintų taisyklių, daigus turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jie yra užauginti įmonėse, kurios yra įtrauktos į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal šį reglamentą;

(17)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos maisto higienos taisyklių arba bent joms lygiavertėmis pripažintų taisyklių, produktus iš įmonių, gaminančių šviežią mėsą, smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius, mėsos gaminius, mechaniškai atskirtą mėsą ir želatinos ir kolageno gamybos žaliavas, turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei šios įmonės yra įtrauktos į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą ir paskelbtus Komisijos. Be to, žaliavos, iš kurių pagaminti minėti produktai, turėtų būti iš įmonių (skerdyklų, medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonių, mėsos išpjaustymo įmonių ir žuvininkystės produktus tvarkančių įmonių), įtrauktų į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą ir paskelbtus Komisijos;

(18)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi specialių šiems produktams taikomų reikalavimų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/627, arba bent jiems lygiaverčių taisyklių, gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrų pilvakojų siuntas turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik iš tokių trečiosiose šalyse ar jų regionuose esančių auginimo teritorijų, kurios yra įtrauktos į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą ir paskelbtus Komisijos. Skelbiant minėtus sąrašus turėtų būti užtikrinta, kad maisto tvarkymo subjektai bei vartotojai būtų skaidriai informuojami, iš kokių auginimo teritorijų gyvi dvigeldžiai moliuskai, dygiaodžiai, gaubtagyviai ir jūrų pilvakojai gali būti įvežami į Sąjungą;

(19)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos reikalavimų, visų pirma Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/627 nustatytų konkrečių reikalavimų dėl žuvininkystės produktų arba bent jiems lygiavertėmis pripažintų taisyklių, žuvininkystės produktų siuntas turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jos išsiųstos arba gautos iš sausumos įmonių, laivų šaldytuvų, žuvų perdirbimo laivų arba laivų šaldiklių, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava ir įtrauktų į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą ir paskelbtus Komisijos, arba paruoštos tuose laivuose. Skelbiant tokius sąrašus turėtų būti užtikrinta, kad maisto tvarkymo subjektai bei vartotojai būtų skaidriai informuojami, iš kokių laivų žuvininkystės produktai gali būti įvežami į Sąjungą;

(20)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytos gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą sąlygos netaikomos sudėtiniams produktams. Tačiau minėtame reglamente reikalaujama, kad sudėtinius produktus importuojantys maisto tvarkymo subjektai užtikrintų, kad tokių maisto produktų sudėtyje esantys perdirbti gyvūniniai produktai atitiktų tame reglamente nustatytus reikalavimus;

(21)

su sudėtiniais produktais susijusi rizika priklauso nuo sudedamųjų dalių tipo ir jų laikymo sąlygų. Todėl, siekiant užtikrinti, kad riziką keliantys sudėtiniai produktai būtų eksportuojami iš šalių, iš kurių į Sąjungą eksportuoti leidžiama pagal Komisijos sprendimą 2007/777/EB (17), Komisijos sprendimą 2006/766/EB (18), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 798/2008 (19), Komisijos reglamentą (ES) Nr. 605/2010 (20) ir Komisijos sprendimą 2011/163/ES (21), turėtų būti nustatyti sudėtinių produktų reikalavimai;

(22)

atsižvelgiant į gautų Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatytos Skubaus įspėjimo apie pavojų sistemos pranešimų skaičių, dėl tam tikrų gyvūnų ir prekių, tiekiamų rinkai žmonėms vartoti, siuntų kyla didesnis pavojus, kad gali būti nesilaikoma Sąjungos maisto saugos reikalavimų. Todėl norint tokių gyvūnų ir prekių, tiekiamų rinkai žmonėms vartoti, siuntas įvežti į Sąjungą, kad jos būtų tiekiamos rinkai, kiekviena tokia siunta turėtų būti sertifikuojama atskirai. Sąjungos reikalavimų atitikties patvirtinimas taip pat gali būti naudingas tuo, kad primintų trečiųjų šalių arba jų regionų maisto tvarkymo subjektams ir kompetentingoms institucijoms apie taikomus Sąjungos reikalavimus. Vežant siuntas tranzitu turėtų būti toliau naudojami esami specialūs tranzito sertifikatai su gyvūnų sveikatos patvirtinimu;

(23)

Reglamentas (ES) 2017/625 taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d., todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos. Pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo reglamentų (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 visuomenės sveikatos reikalavimų, taikomų importuojamiems sudėtiniams produktams, buvo nustatytos Reglamentu (ES) 2017/185 ir jų taikymas pagal Komisijos reglamentą (ES) 2019/759 (22) bus pratęstas iki 2021 m. balandžio 20 d. Todėl, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, šiame reglamente nustatyti importo reikalavimai sudėtiniams produktams turėtų būti taikomi nuo 2021 m. balandžio 20 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu Reglamentas (ES) 2017/625 papildomas žmonėms vartoti skirtų tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų iš trečiųjų šalių ar jų regionų įvežimo į Sąjungą reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad siuntos atitiktų taikomus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytose taisyklėse, arba bent jiems lygiaverčiais pripažintus reikalavimus.

2.   1 dalyje nurodyti reikalavimai apima:

a)

gyvūnų ir prekių, kuriems taikomi toliau išvardyti įvežimo į Sąjungą reikalavimai, identifikavimą:

i)

reikalavimas, kad minėti gyvūnai ir prekės būtų iš trečiosios šalies ar jos regiono, įtrauktų į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punktą;

ii)

reikalavimas, kad minėti gyvūnai ir prekės būtų išsiųsti ir gauti iš įmonių, kurios atitinka Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 1 dalyje nurodytus taikomus reikalavimus arba bent jiems lygiaverčiais pripažintus reikalavimus, ir kurios yra įtrauktos į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkto ii ir iii papunkčius, arba būtų paruošti tose įmonėse;

iii)

reikalavimas, kad prie kiekvienos gyvūnų ir prekių siuntos būtų pridedamas oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas ar bet kurie kiti įrodymai, kad siuntos atitinka Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas taisykles, pvz., asmeninis patvirtinimo pažymėjimas pagal Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies c punktą;

b)

tam tikrų gyvūnų ir prekių iš trečiosios šalies ar jos regiono, įtrauktų į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 2 dalį, įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

c)

reikalavimus, kad tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntos iš trečiųjų šalių būtų išsiųstos ir gautos iš įmonių, kurios atitinka Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 1 dalyje nurodytus taikomus reikalavimus arba bent jiems lygiaverčiais pripažintus reikalavimus, ir kurios yra įtrauktos į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkto ii ir iii papunktį, arba būtų paruoštos tose įmonėse;

d)

be reikalavimų, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnį, reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą konkrečias toliau nurodytas prekes, kad jos būtų tiekiamos rinkai:

i)

šviežią mėsą, smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius, mėsos gaminius, mechaniškai atskirtą mėsą ir želatinos ir kolageno gamybos žaliavas;

ii)

gyvus dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrų pilvakojus;

iii)

žuvininkystės produktus;

iv)

sudėtinius produktus;

e)

papildomus reikalavimus dėl oficialių sertifikatų, oficialių patvirtinimų ir asmeninių patvirtinimo pažymėjimų, kurie turi būti pridedami prie tam tikrų į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių.

3.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

žmonėms vartoti neskirtiems gyvūnams ir prekėms, tačiau jis taikomas, kai į Sąjungą įvežant gyvūnus ir prekes jų paskirties vieta nenustatyta;

b)

žmonėms vartoti skirtiems gyvūnams ir prekėms, tik vežamiems tranzitu per Sąjungą jų netiekiant rinkai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   lygiavertis– lygiavertis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies e punkte;

2.   tiekimas rinkai– pateikimas į rinką, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte;

3.   įmonė– įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

4.   asmeninis patvirtinimo pažymėjimas– importuojančio maisto tvarkymo subjekto pasirašomas patvirtinimo pažymėjimas;

5.   šviežia mėsa– šviežia mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.10 punkte;

6.   smulkinta mėsa– smulkinta mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.13 punkte;

7.   mėsos pusgaminiai– mėsos pusgaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.15 punkte;

8.   mėsos gaminiai– mėsos gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.1 punkte;

9.   mechaniškai atskirta mėsa– mechaniškai atskirta mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.14 punkte;

10.   želatina– želatina, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.7 punkte;

11.   kolagenas– kolagenas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.8 punkte;

12.   dvigeldžiai moliuskai– dvigeldžiai moliuskai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.1 punkte;

13.   žuvininkystės produktai– žuvininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.1 punkte;

14.   sudėtinis produktas– maisto produktas, kurio sudėtyje yra ir augalinių, ir perdirbtų gyvūninių produktų;

15.   ropliaiAlligator mississippiensis, Crocodylus johnstoni, Crocodylus niloticus, Crocodylus porosus, Timon Lepidus, Python reticulatus, Python molurus bivittatus arba Pelodiscus sinensis rūšių gyvūnai;

16.   ropliena– valgomos perdirbtos arba neperdirbtos ūkiuose auginamų roplių dalys, kurias, kai taikoma, leidžiama naudoti pagal Reglamentą (ES) 2015/2283 ir kurios įtrauktos į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 (23) sąrašą;

17.   vabzdžiai– kaip maisto produktai žmonėms vartoti skirti vabzdžiai, įskaitant visų vystymosi stadijų vabzdžius, ar jų dalys, taip pat iš jų išskirti arba pagaminti maisto produktai, kuriuos, kai taikoma, leidžiama naudoti pagal Reglamentą (ES) 2015/2283 ir kurie įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 sąrašą;

18.   daigai– daigai, apibrėžti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 208/2013 (24) 2 straipsnio a punkte;

19.   pirminė gamyba– pirminė gamyba, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 17 dalyje;

20.   skerdykla– skerdykla, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.16 punkte;

21.   medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė– medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.18 punkte;

22.   mėsos išpjaustymo įmonė– mėsos išpjaustymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.17 punkte;

23.   auginimo teritorija– auginimo teritorija, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.5 punkte;

24.   žuvų perdirbimo laivas– žuvų perdirbimo laivas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.2 punkte;

25.   laivas šaldiklis– laivas šaldytuvas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.3 punkte;

26.   laivas šaldytuvas– laivas, pritaikytas ant padėklų kraunamiems arba palaidiems kroviniams kontroliuojamos temperatūros triumuose arba patalpose laikyti ir vežti;

27.   maisto tvarkymo subjektas– maisto verslo operatorius, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 dalyje.

3 straipsnis

Gyvūnai ir prekės, kurie turi būti iš trečiųjų šalių arba jų regionų, įtrauktų į Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą

Toliau išvardytų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntos į Sąjungą įvežamos tik iš tos trečiosios šalies ar jos regiono, kurie yra įtraukti į tiems gyvūnams ir prekėms skirtą sąrašą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/626 3–22 straipsnius:

a)

gyvūniniai produktai, įskaitant roplieną ir nugaišusius nedalytus vabzdžius, jų dalis arba apdorotus vabzdžius, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai (toliau – KN kodai) nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antros dalies 2–5, 15 ir 16 skyriuose, o Suderintos sistemos kodai (toliau – SS kodai) – 1702, 1806, 2102, 2103, 2105, 2106, 2202, 2301, 2822, 2932, 3001, 3002, 3501, 3502, 3503, 3504, 3507, 3913, 4101, 4102, 4103, 4110 ir 9602 pozicijose, kai šie produktai skirti žmonėms vartoti;

b)

gyvi vabzdžiai, kuriems priskiriamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antroje dalyje nurodytas KN kodas 0106 49 00.

4 straipsnis

Papildomi reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą tam tikrus gyvūnus ir prekes iš trečiosios šalies ar jos regiono

Be Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, sprendimą į to reglamento 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą įtraukti trečiąsias šalis arba jų regionus Komisija priima tik jei ji pripažįsta, kad toliau išvardyti reikalavimai yra bent lygiaverčiai atitinkamiems Sąjungos reikalavimams, taikomiems 3 straipsnyje nurodytiems gyvūnams ir prekėms:

a)

trečiosios šalies teisės aktai, reglamentuojantys:

i)

gyvūninių maisto produktų gamybą;

ii)

veterinarinių vaistų naudojimą, įskaitant taisykles, kuriomis draudžiama arba leidžiama juos naudoti, taip pat jų platinimo, tiekimo rinkai, administravimo ir tikrinimo taisykles;

iii)

pašarų paruošimą ir naudojimą, įskaitant priedų naudojimo tvarką, vaistinių pašarų paruošimą ir naudojimą, taip pat pašarams ruošti naudojamų žaliavų ir galutinio produkto higienos kokybę;

b)

auginimo, gamybos, tvarkymo, laikymo ir vežimo higienos reikalavimai, šiuo metu taikomi Sąjungai skirtiems gyvūniniams produktams;

c)

bet kokia gyvūninių produktų iš trečiosios šalies pardavimo patirtis ir oficialios įvežimo į Sąjungą kontrolės rezultatai;

d)

Komisijos trečiojoje šalyje atliktos kontrolės, susijusios su kitais gyvūnais ir prekėmis, dėl kurių trečioji šalis jau yra įtraukta į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 2 dalį, rezultatai (jei yra), visų pirma audituotos trečiosios šalies kompetentingų institucijų vertinimo rezultatai ir veiksmai, kurių kompetentingos institucijos ėmėsi atsižvelgdamos į po tokio audito Komisijos joms pateiktas rekomendacijas;

e)

kai taikoma, Komisijos patvirtintos zoonozių kontrolės programos buvimas, įgyvendinimas ir pateikimas;

f)

kai taikoma, Komisijos patvirtintos liekanų kontrolės programos pagal Direktyvą 96/23/EB buvimas, įgyvendinimas ir pateikimas.

5 straipsnis

Su įmonėmis susiję reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą tam tikras prekes iš trečiosios šalies

1.   Toliau išvardytų prekių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik tada, kai tos siuntos išsiųstos ir gautos iš įmonių, įtrauktų į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkto ii ir iii papunkčius, arba buvo paruoštos tose įmonėse:

a)

gyvūniniai produktai, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priede nustatyti reikalavimai ir kurių KN kodai nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antros dalies 2–5, 15 ir 16 skyriuose, o SS kodai – 2102, 2103, 2105, 2106, 2202, 2301, 2822, 2932, 3001, 3002, 3501, 3502, 3503, 3504, 3507, 3913, 4101, 4102, 4103 ir 4110 pozicijose;

b)

daigai, kuriems priskiriami šie Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antroje dalyje nurodyti SS kodai: 0704 90, 0706 90, 0708 10, 0708 20, 0708 90 arba 1214 90.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės gali būti įtrauktos į Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytus sąrašus tik tuo atveju, jei be Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkto ii ir iv papunkčiuose nustatytų garantijų trečioji šalis suteikia dar ir šias garantijas:

a)

tokios įmonės ir visos įmonės, tvarkančios gyvūnines žaliavas, naudojamas atitinkamiems gyvūniniams produktams gaminti, atitinka taikomus Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 1 dalyje, visų pirma Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodytus reikalavimus arba bent jiems lygiaverčiais pripažintus reikalavimus;

b)

kai tinkama, įmonė tvarko tik gyvūnines žaliavas iš trečiųjų šalių, kuriose pagal Direktyvą 96/23/EB taikomas patvirtintas tos kategorijos produktų liekanų stebėsenos planas, arba iš valstybių narių;

c)

ji turi tikrus įgaliojimus sustabdyti įmonių eksportą į Sąjungą tuo atveju, jei įmonės nesilaiko atitinkamų Sąjungos reikalavimų arba bent jiems lygiaverčiais pripažintų reikalavimų.

3.   Komisija pateikia valstybėms narėms visus naujus ir atnaujinamus sąrašus, kuriuos ji gauna iš trečiosios šalies kompetentingų institucijų pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkto iii papunktį, ir tokius sąrašus skelbia savo interneto svetainėje.

4.   Valstybės narės leidžia įvežti į Sąjungą 1 dalyje nurodytų prekių siuntas, jeigu oficialūs sertifikatai, kurie turi būti pridedami prie tokių siuntų pagal galiojančias Sąjungos taisykles, yra išduoti trečiosios šalies kompetentingos institucijos po tos dienos, kai Komisija paskelbia 1 dalyje nurodytus sąrašus.

6 straipsnis

Įmonės, kurioms netaikomi 5 straipsnio 1 dalies reikalavimai

5 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi įmonėms, vykdančioms tik šią veiklą:

a)

gaminančioms pirminę produkciją;

b)

vykdančioms vežimo operacijas;

c)

laikančioms gyvūninius produktus, kurių nereikia laikyti kontroliuojamos temperatūros sąlygomis;

d)

gaminančioms labai rafinuotą chondroitino sulfatą, hialurono rūgštį, kitus hidrolizuotus kremzlių produktus, chitozaną, gliukozaminą, šliužo fermentą, žuvų klijus ir aminorūgštis, kurie nurodyti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XVI skirsnyje ir kurių KN kodai nurodyti Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antros dalies 2833, ex 3913, 2930, ex 2932, 3507 arba 3503 pozicijose.

7 straipsnis

Reikalavimai dėl šviežios mėsos, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių, mėsos gaminių, mechaniškai atskirtos mėsos ir želatinos ir kolageno gamybos žaliavų siuntų

Toliau nurodytų gyvūninių produktų siuntos įvežamos į Sąjungą tik tuo atveju, jei jos pagamintos iš žaliavų, gautų iš skerdyklų, medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonių, mėsos išpjaustymo įmonių ir žuvininkystės produktus tvarkančių įmonių, įtrauktų į sąrašus, parengtus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą:

a)

šviežios mėsos;

b)

maltos mėsos,

c)

mėsos pusgaminių;

d)

mėsos gaminių ir mechaniškai atskirtos mėsos;

e)

želatinos ir kolageno gamybos žaliavų, nurodytų atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnio I skyriaus 4 punkto a papunktyje ir XV skirsnio I skyriaus 4 punkto a papunktyje.

8 straipsnis

Reikalavimai dėl gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrų pilvakojų siuntų

1.   Nepaisant 6 straipsnio, gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrų pilvakojų, kurių KN kodai yra nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antros dalies 0307 pozicijoje, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik iš auginimo teritorijų, esančių trečiosiose šalyse, kurios įtrauktos į trečiųjų šalių kompetentingų institucijų pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą sudarytus ir Komisijos paskelbtus sąrašus.

2.   Toliau išvardytus produktus galima įvežti į Sąjungą iš auginimo teritorijų, kurių trečiosios šalies kompetentingos institucijos nėra klasifikavusios pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalį:

a)

šukuotes (Pectinidae), išskyrus atvejus, kai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/627 57 straipsnį nustatytos oficialios stebėsenos programos duomenys leidžia kompetentingoms institucijoms klasifikuoti žvejybos plotus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio IX skyriaus 2 punkte;

b)

maitinamosios terpės nefiltruojančius jūrų pilvakojus ir holoturijas (Holothuroidea).

9 straipsnis

Auginimo teritorijų sąrašas

1.   Prieš trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms parengiant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus, visų pirma atsižvelgiama į garantijas, kurias gali suteikti trečiosios šalies kompetentingos institucijos dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/627 52 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl auginimo teritorijų klasifikavimo ir kontrolės atitikties.

Prieš parengiant tokius sąrašus, Komisija atlieka patikrinimą vietoje.

2.   Parengus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus ir trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms pateikus pakankamas garantijas dėl jų atsakomybei priskirtų auginimo teritorijų valdymo ir kontrolės, prieš įtraukiant naują auginimo teritoriją į esamą sąrašą, sudarytą pagal 5 straipsnį, Komisijai patikrinimo vietoje atlikti nereikia.

10 straipsnis

Konkretūs reikalavimai dėl žuvininkystės produktų

Žuvininkystės produktų siuntos, kurių KN kodai nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antros dalies 0301, 0302, 0303, 0304, 0305, 0306, 0307, 0308, 1504, 1516, 1603, 1604, 1605 arba 2106 pozicijose, įvežamos į Sąjungą, kad būtų tiekiamos rinkai, tik tuo atveju, jei jos bet kuriame jų gamybos etape buvo gautos iš tos pačios sausumos įmonės, žuvų perdirbimo laivo arba laivo šaldiklio arba buvo juose paruoštos, arba buvo laikomos šaltajame sandėlyje ar laive šaldytuve, įtrauktuose į sąrašus, sudarytus ir atnaujinamus pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punktą ir paskelbtus Komisijos.

11 straipsnis

1.   Laivas gali būti įtrauktas į Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalies e punkto ii papunktyje nurodytus įmonių sąrašus tik jei trečiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingos institucijos ir kitos trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kurias trečiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingos institucijos įgaliojo atlikti atitinkamo laivo patikrinimą, Komisijai pateikia bendrą pranešimą, kuriame nurodoma, kad laikomasi visų šių keturių reikalavimų:

a)

abi trečiosios šalys yra įtrauktos į trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą žuvininkystės produktus, sąrašą, sudarytą pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalį;

b)

visi žuvininkystės produktai, atgabenti atitinkamu laivu ir skirti tiekti Sąjungos rinkai, iškraunami tiesiogiai trečiojoje šalyje, kurią trečioji šalis, su kurios vėliava plaukioja laivas, įgaliojo atlikti atitinkamų laivų patikrinimą;

c)

įgaliotosios kompetentingos institucijos patikrino laivą ir pareiškė, kad jis atitinka taikomus Sąjungos reikalavimus;

d)

įgaliotosios kompetentingos institucijos pareiškė, kad jos reguliariai tikrins laivą, siekdamos užtikrinti, kad jis ir toliau atitiktų taikomus Sąjungos reikalavimus.

2.   Laivas gali būti įtrauktas į Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalyje nurodytus įmonių sąrašus remiantis trečiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingų institucijų ir valstybės narės kompetentingų institucijų, kurias trečiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingos institucijos įgaliojo atlikti atitinkamo laivo patikrinimą, bendru pranešimu, jeigu laikomasi visų šių trijų reikalavimų:

a)

visi žuvininkystės produktai, atgabenti atitinkamu laivu ir skirti tiekti Sąjungos rinkai, iškraunami tiesiogiai toje valstybėje narėje;

b)

tos valstybės narės kompetentingos institucijos patikrino laivą ir pareiškė, kad jis atitinka taikomus Sąjungos reikalavimus;

c)

tos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtino, kad jos reguliariai tikrins šį laivą, siekdamos užtikrinti, kad jis ir toliau atitiktų taikomus Sąjungos reikalavimus.

3.   Kai žuvininkystės produktų siuntos įvežamos į Sąjungą tiesiogiai iš laivo šaldytuvo, žuvų perdirbimo laivo arba laivo šaldiklio, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 (25) 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą oficialų sertifikatą gali pasirašyti kapitonas.

12 straipsnis

Reikalavimai dėl sudėtinių produktų siuntų

1.   Sudėtinių produktų, kurių SS kodai nurodyti Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antros dalies 1601, 1602, 1603, 1604, 1605, 1901, 1902, 1905, 2004, 2005, 2103, 2104, 2105, 2106 pozicijose, siuntos į Sąjungą tiekti rinkai įvežamos tik jei visi sudėtiniuose produktuose esantys perdirbti gyvūniniai produktai buvo pagaminti įmonėse, įsikūrusiose trečiosiose šalyse arba jų regionuose, ir iš kurių tuos perdirbtus gyvūninius produktus leidžiama eksportuoti į Sąjungą pagal 5 straipsnį, arba valstybėse narėse esančiose įmonėse.

2.   Kol Komisija parengs konkretų trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių leidžiama eksportuoti į Sąjungą sudėtinius produktus, sąrašą, sudėtinių produktų siuntas iš trečiųjų šalių ar jų regionų galima įvežti į Sąjungą, jeigu laikomasi šių taisyklių:

a)

1 dalyje nurodyti sudėtiniai produktai, kuriuos reikia vežti arba laikyti kontroliuojamos temperatūros sąlygomis, turi būti kilę iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama eksportuoti į Sąjungą visus galutiniame produkte esančius perdirbtus gyvūninius produktus pagal Komisijos sprendimą 2007/777/EB, Komisijos reglamentą (ES) Nr. 605/2010, Komisijos sprendimą 2006/766/EB, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 798/2008 (26) ir Komisijos sprendimą 2011/163/ES;

b)

1 dalyje nurodyti sudėtiniai produktai, kurių nebūtina vežti arba laikyti kontroliuojamos temperatūros sąlygomis ir kurių sudėtyje yra bet koks perdirbtos mėsos kiekis, turi būti kilę iš trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių leidžiama eksportuoti į Sąjungą sudėtiniame produkte esančius mėsos produktus pagal Komisijos sprendimą 2007/777/EB ir Komisijos sprendimą 2011/163/ES;

c)

1 dalyje nurodyti sudėtiniai produktai, kurių nebūtina vežti arba laikyti kontroliuojamos temperatūros sąlygomis ir kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių produktų, išskyrus perdirbtą mėsą, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priede nustatyti reikalavimai, turi būti kilę iš trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių, remiantis Sąjungos gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimais, leidžiama eksportuoti į Sąjungą mėsos gaminius, pieno gaminius, priešpienio produktus, žuvininkystės produktus arba kiaušinių gaminius ir kurie, remiantis pagal Direktyvą 96/23/EB patvirtintu liekanų kontrolės planu, dėl bent vieno iš šių gyvūninių produktų įtraukti į sąrašą pagal Komisijos sprendimą 2007/777/EB, Komisijos reglamentą (ES) Nr. 605/2010, Komisijos sprendimą 2006/766/EB ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 798/2008, ir į Komisijos sprendimo 2011/163/ES priedą.

13 straipsnis

Oficialūs sertifikatai

1.   Visos toliau nurodytų produktų siuntos įvežamos į Sąjungą tik jei prie siuntos pridedamas oficialus sertifikatas:

a)

gyvūniniai produktai, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antros dalies 2–5, 15 ir 16 skyriuose, o SS kodai – 1506, 1521, 1601, 1602, 1603, 1604, 1605, 2102, 2103, 2105, 2106, 2202, 2301, 2932, 3001, 3002, 3501, 3502, 3503, 3504, 3507, 3913, 4101, 4102, 4103, 4110 ir 9602 pozicijose, kai šie produktai skirti žmonėms vartoti;

b)

gyvi vabzdžiai, kuriems priskiriamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antroje dalyje nurodytas KN kodas 0106 49 00.

c)

daigai ir daigams auginti skirtos sėklos, kuriems priskiriami šie Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antroje dalyje nurodyti SS kodai: 0704 90, 0706 90, 0708 10, 0708 20, 0708 90, 0713 10, 0713 33, 0712 34, 0712 35, 0713 39, 0713 40, 0712 50, 0712 60, 0713 90, 0910 99, 1201 10, 1201 90, 1207 50, 1207 99, 1209 10, 1209 21, 1209 91 arba 1214 90.

2.   Oficialiuose sertifikatuose, nurodytuose 1 dalyje, patvirtinama, kad produktai atitinka:

a)

reglamentuose (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 nustatytus reikalavimus arba šiems reikalavimams lygiavertėmis pripažintas nuostatas;

b)

visus konkrečius šiame reglamente nustatytus įvežimo į Sąjungą reikalavimus.

3.   1 dalyje nurodytuose oficialiuose sertifikatuose gali būti pateikiama informacija, kuri yra reikalinga pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos.

4.   Oficialus sertifikatas, skirtas 1 dalies c punkte nurodytiems daigams ir sėkloms daigams auginti, vežamas su siunta, kol ji atvežama į paskirties vietą, nurodytą oficialiame sertifikate. Jeigu siunta dalijama į kelias dalis, prie kiekvienos siuntos dalies pridedama oficialaus sertifikato kopija.

14 straipsnis

Asmeninis patvirtinimo pažymėjimas

1.   Prie 12 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų sudėtinių produktų siuntų pridedamas asmeninis patvirtinimo pažymėjimas, kurį parengia ir pasirašo importuojantis maisto tvarkymo subjektas ir kuriuo patvirtinama, kad siuntos atitinka Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 1 dalyje nurodytus taikomus reikalavimus.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, prie produktų, kuriems pagal Reglamento (ES) 2017/625 48 straipsnio h punktą netaikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose, asmeninis patvirtinimo pažymėjimas pridedamas kai produktai tiekiami rinkai.

3.   1 dalyje nurodytu asmeniniu patvirtinimo pažymėjimu užtikrinamas siuntos atsekamumas ir jame pateikiama:

a)

informacija apie importuojamų prekių siuntėją ir gavėją;

b)

sudėtinių produktų sudėtyje esančių augalinių produktų ir perdirbtų gyvūninių produktų sąrašas, kuriame minėti produktai nurodomi mažėjančia tvarka pagal svorį, nustatytą tuo metu, kai jie buvo naudojami sudėtiniam produktui gaminti;

c)

importuojančio maisto tvarkymo subjekto nurodytas įmonės (-ių), kurioje (-iose) gaminami sudėtinio produkto sudėtyje esantys gyvūniniai produktai, patvirtinimo numerį, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnio 2 dalyje.

4.   1 dalyje nurodytu asmeniniu patvirtinimo pažymėjimu patvirtinama, kad:

a)

trečioji šalis arba jos regionas, kuriame pagamintas sudėtinis produktas, yra įtrauktas į sąrašą bent dėl vienos iš šių kategorijų gyvūninių produktų:

i)

mėsos gaminių,

ii)

pieno gaminių ir priešpienio produktų,

iii)

žuvininkystės produktų,

iv)

kiaušinių gaminių;

b)

įmonė, gaminanti sudėtinius produktus, atitinka higienos standartus, pripažintus lygiaverčiais nustatytiesiems Reglamente (EB) Nr. 852/2004;

c)

sudėtinio produkto nebūtina laikyti ar vežti kontroliuojamos temperatūros sąlygomis;

d)

sudėtinio produkto sudėtyje esantys perdirbti gyvūniniai produktai yra kilę iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama eksportuoti į Sąjungą arba iš jos visus gyvūninius produktus, ir jie gauti iš įmonės (-ių), įtrauktos (-ų) į sąrašus;

e)

perdirbti gyvūniniai produktai, kurie buvo naudoti sudėtiniam produktui gaminti, buvo apdoroti bent tokiu būdu, kuris dėl tų produktų nustatytas Komisijos sprendime 2007/777/EB ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 605/2010, be to, pateikiamas trumpas visų produktui taikytų procesų ir temperatūros aprašymas.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d. Tačiau 12 straipsnyje ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

(3)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

(4)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(5)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(6)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(7)  2018 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialią mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(8)  2019 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/627, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 nustatoma vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinė tvarka ir dėl oficialios kontrolės iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 51).

(9)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

(10)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

(11)  2017 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/185, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 tam tikrų nuostatų taikymo pereinamojo laikotarpio priemonės (OL L 29, 2017 2 3, p. 21).

(12)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (OL L 327, 2015 12 11, p. 1).

(13)  http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/578.

(14)  1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(15)  2019 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/626, kuriuo dėl trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 31).

(16)  2013 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 210/2013 dėl daigus auginančių įmonių patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 (OL L 68, 2013 3 12, p. 24).

(17)  2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/777/EB, nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinantis Sprendimą 2005/432/EB (OL L 312, 2007 11 30, p. 49).

(18)  2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimas 2006/766/EB, nustatantis trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama importuoti dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius, jūrų pilvakojus ir žuvininkystės produktus, sąrašus (OL L 320, 2006 11 18, p. 53).

(19)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

(20)  2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną, pieno gaminius, priešpienį ir priešpienio gaminius, skirtus vartoti žmonėms (OL L 175, 2010 7 10, p. 1).

(21)  2011 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas 2011/163/ES dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo (OL L 70, 2011 3 17, p. 40).

(22)  2019 m. gegužės 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/759, kuriuo nustatomos visuomenės sveikatos reikalavimų importuojamiems maisto produktams, kurių sudėtyje yra tiek augalinių produktų, tiek perdirbtų gyvūninių produktų (sudėtiniams produktams), taikymo pereinamojo laikotarpio priemonės (OL L 125, 2019 5 14, p. 11).

(23)  2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 351, 2017 12 30, p. 72).

(24)  2013 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 208/2013 dėl daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo reikalavimų (OL L 68, 2013 3 12, p. 16).

(25)  2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 101).

(26)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).


17.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/31


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/626

2019 m. kovo 5 d.

kuriuo dėl trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (1), ypač į jo 127 straipsnio 2 dalį,

pasikonsultavusi su Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniu komitetu,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatytos taisyklės dėl oficialios kontrolės ir kitos kontrolės veiklos, kurią vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos patikrinti, ar laikomasi Sąjungos teisės aktų, be kita ko, maisto saugos visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais srityje. Jame nustatyta, kad tam tikri gyvūnai ir prekės į Sąjungą būtų įvežami tik iš trečiosios šalies ar jos regiono, įtraukto į Komisijos tuo tikslu sudarytą sąrašą;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/625 (2) Reglamentas (ES) 2017/625 papildomas žmonėms vartoti skirtų tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų iš trečiųjų šalių ar jų regionų įvežimo į Sąjungą sąlygomis, siekiant užtikrinti, kad siuntos atitiktų atitinkamus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2017/625 (maisto sauga) 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytose taisyklėse, arba bent joms lygiaverčiais pripažintus reikalavimus. Šios sąlygos apima žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių, kuriems taikomas reikalavimas, kad jie būtų iš trečiosios šalies ar jos regiono, įtraukto į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punktą, nustatymą;

(3)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi maisto saugos reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 (3), kuris nuo 2019 m. gruodžio 14 d. bus panaikintas Reglamentu (ES) 2017/625, 11 straipsnio 1 dalį ir gyvūnų sveikatos reikalavimų pagal Tarybos direktyvos 2002/99/EB (4) 8 straipsnio 1 dalį, nustatomi trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių į Sąjungą įvežamos žmonėms vartoti skirtų tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntos, sąrašai. Tais atvejais, kai buvo nuspręsta, jog reikia laikytis ir žmonių, ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/759 (5), Komisijos reglamentu (ES) Nr. 206/2010 (6), Komisijos reglamentu (EB) Nr. 119/2009 (7), Komisijos sprendimu 2007/777/EB (8), Komisijos sprendimu 2003/779/EB (9) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 605/2010 (10) buvo nustatyti abu reikalavimų aspektus apimantys sąrašai;

(4)

papildomi trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių dėl visuomenės sveikatos veiksnių dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius, jūrų pilvakojus ir žuvininkystės produktus įvežti į Sąjungą leidžiama, sąrašai nustatyti Komisijos sprendime 2006/766/EB (11), priimtame pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 11 straipsnio 1 dalį;

(5)

kadangi Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 nuo 2019 m. gruodžio 14 d. panaikinamas Reglamentu (ES) 2017/625 ir siekiant turėti vieną teisės aktą, kuriame būtų nurodytos visos trečiosios šalys ar jų regionai, kurie turi būti įtraukti į sąrašą, kad dėl maisto ir maisto saugos veiksnių galėtų pateikti Sąjungos rinkai tam tikrus gyvūnus ir prekes, tikslinga šiame reglamente nustatyti tų gyvūnų ir prekių sąrašus;

(6)

kadangi įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 (12) vyksta diskusijos dėl reikalavimų, pagal kuriuos trečiosios šalys ar jų regionai dėl gyvūnų sveikatos priežasčių įtraukiami į tam tikrų gyvūninių produktų, kuriuos ketinama įvežti į Sąjungą, sąrašą, siekiant išvengti sąrašų dubliavimo, taip pat tikslinga nustatyti šių gyvūninių produktų sąrašus, pateikiant kryžmines nuorodas į esamus sąrašus dėl gyvūnų sveikatos priežasčių. Šie sąrašai atitinkamų trečiųjų šalių prašymu parengti pagal Reglamentą (EB) Nr. 854/2004 ir Tarybos direktyvą 2002/99/EB. Siekdamos įtraukimo į sąrašus trečiųjų šalių kompetentingos institucijos pateikė tinkamas garantijas, visų pirma susijusias su Sąjungos maisto teisės aktų ar lygiaverčių teisės aktų taikymu ir su trečiosios šalies kompetentingų institucijų veiklos organizavimu. Todėl iš naujo įvertinti šių sąlygų atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2017/625 nebūtina;

(7)

taikant Reglamentą (ES) 2017/625, tikslinga palikti bendrus sąrašus susijusius su maistu ir maisto sauga, kartu su esamais sąrašais, nustatytais dėl gyvūnų sveikatos priežasčių, ir taikyti koordinuotą metodą, į sąrašus trečiąsias šalis ir jų regionus įtraukiant tik tuo atveju, jei pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB (13) patvirtinta liekanų kontrolės programa, jei taikoma;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004 (14) nustatyti reikalavimai maisto tvarkymo subjektams, importuojantiems gyvūninius produktus ir sudėtinius produktus. Visų pirma jame nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai, importuojantys gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių ar jų regionų, turi užtikrinti, kad išsiuntimo trečioji šalis būtų įtraukta į trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti tokius produktus, sąrašą;

(9)

Komisijos reglamente (ES) 2017/185 (15) nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis leidžiama nukrypti nuo Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytų tam tikriems gyvūniniams produktams taikomų importo sąlygų, taikomos iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(10)

todėl, kad nenutrūktų tų gyvūninių produktų siuntų įvežimas į Sąjungą, papildomi trečiųjų šalių ar jų regionų sąrašai turi būti sudaryti iki Reglamente (ES) 2017/185 nustatytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos. Visų pirma turėtų būti nustatyti sąrašai dėl lydytų gyvūnų taukų ir spirgų, roplienos, vabzdžių ir žarnų (apvalkalų);

(11)

maisto produktams, sudarytiems, išskirtiems arba pagamintiems iš vabzdžių ar jų dalių, įskaitant gyvus vabzdžius, turi būti suteikiamas naujo maisto produkto leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 (16). Tikslinga nustatyti šių produktų grupių sąrašą;

(12)

iki Reglamente (ES) 2017/185 numatytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos būtina sudaryti gyvūninių produktų, išskyrus tuos, kuriems šiame reglamente nustatyti konkretūs sąrašai, sąrašą, kad nebūtų sutrikdytas šiuo metu į Sąjungą importuojamų gyvūninių produktų, kurie yra labai svarbūs Europos maisto tvarkymo subjektams, įvežimas;

(13)

Reglamente (ES) 2017/185 nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos tam tikriems gyvūniniams produktams ir sudėtiniams produktams, nes jie dėl labai mažo suvartojamo kiekio kelia nedidelę riziką žmonių sveikatai arba gaminant produktus rizika žmonių sveikatai iš esmės pašalinama. Todėl neproporcinga prašyti trečiųjų šalių pateikti visus įrodymus ir garantijas pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnio 3 dalį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 4 straipsnį;

(14)

sąrašai turėtų būti nustatyti šiame reglamente ir išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/759 bei Sprendimo 2006/766/EB. Todėl Reglamentas (ES) 2016/759 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, o Sprendimas 2006/766/EB – panaikintas;

(15)

Reglamentas (ES) 2017/625 taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d., todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(16)

trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių, remiantis gyvūnų sveikatos būkle, leidžiama į Sąjungą įvežti žarnų (apvalkalų) siuntas, sąrašai pagal Reglamentą (ES) 2016/429 bus parengti tik nuo 2021 m. balandžio 21 d. Tikslinga nustatyti, kad trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti žmonėms vartoti skirtų žarnų (apvalkalų) siuntas, sąrašas būtų taikomas tik nuo tos pačios datos. Todėl pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis leidžiama nukrypti nuo visuomenės sveikatos reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežant žarnų (apvalkalų) siuntas, turėtų būti pratęstos iki 2021 m. balandžio 20 d.;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šis reglamentas susijęs su trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių maisto saugos požiūriu leidžiama į Sąjungą įvežti žmonėms vartoti skirtų tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntas, sąrašais pagal Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punktą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   šviežia mėsa– šviežia mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.10 punkte;

2.   mėsos pusgaminiai– mėsos pusgaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.15 punkte;

3.   mėsa– mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.1 punkte;

4.   naminiai paukščiai– paukščiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.3 punkte;

5.   laukiniai medžiojamieji gyvūnai– laukiniai medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.5 punkte;

6.   kiaušiniai– kiaušiniai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 5.1 punkte;

7.   kiaušinių gaminiai– kiaušinių gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.3 punkte;

8.   mėsos gaminiai– mėsos gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.1 punkte;

9.   apdoroti skrandžiai, pūslės ir žarnos– apdoroti skrandžiai, pūslės ir žarnos, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.9 punkte;

10.   dvigeldžiai moliuskai– dvigeldžiai moliuskai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.1 punkte;

11.   žuvininkystės produktai– žuvininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.1 punkte;

12.   žalias pienas– žalias pienas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 4.1 punkte;

13.   pieno gaminiai– pieno gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.2 punkte;

14.   priešpienis– priešpienis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio 1 punkte;

15.   priešpienio pagrindu pagaminti produktai– priešpienio pagrindu pagaminti produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio 2 punkte;

16.   varlių kojelės– varlių kojelės, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 6.1 punkte;

17.   sraigės– sraigės, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 6.2 punkte;

18.   lydyti gyvūnų taukai– lydyti gyvūnų taukai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.5 punkte;

19.   spirgai– spirgai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.6 punkte;

20.   želatina– želatina, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.7 punkte;

21.   kolagenas– kolagenas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.8 punkte;

22.   medus– medus, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (17) II priedo IX dalies 1 punkte;

23.   bitininkystės produktai– bitininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priedo IX dalies 2 punkte;

24.   ropliena– ropliena, apibrėžta Reglamento (ES) 2019/625 2 straipsnio 16 punkte;

25.   vabzdžiai– vabzdžiai, apibrėžti Reglamento (ES) 2019/625 2 straipsnio 17 punkte.

3 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti šviežią kanopinių mėsą ir mėsos pusgaminius, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtos šviežios kanopinių mėsos ir mėsos pusgaminių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti į Sąjungą leidžiama pagal Reglamento (ES) Nr. 206/2010 14 straipsnio a punktą.

4 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti naminių paukščių, beketerių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, paukščių mėsos pusgaminius, kiaušinius ir kiaušinių gaminius, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtos naminių paukščių, beketerių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos, naminių paukščių mėsos pusgaminių, kiaušinių ir kiaušinių gaminių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti į Sąjungą leidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 798/2008 (18) 3 straipsnį.

5 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti laukinių leporidae genties gyvūnų, laukinių sausumos žinduolių, išskyrus kanopinius ir leporidae genties gyvūnus, ir ūkiuose auginamų triušių mėsą, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtos laukinių leporidae genties gyvūnų, laukinių sausumos žinduolių, išskyrus kanopinius ir leporidae genties gyvūnus, ir ūkiuose auginamų triušių mėsos siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti į Sąjungą leidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 119/2009 3 straipsnį.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti mėsos gaminius ir apdorotus skrandžius, pūsles bei žarnas, išskyrus žarnas (apvalkalus), sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų mėsos gaminių ir apdorotų skrandžių, pūslių bei žarnų, išskyrus žarnas (apvalkalus), siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti į Sąjungą leidžiama pagal Sprendimo (ES) 2007/777/EB 3 straipsnio b punktą.

Žmonėms vartoti skirtos išdžiovintos (džiovintos) mėsos ir pasterizuotų mėsos gaminių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti į Sąjungą leidžiama pagal Sprendimo (ES) 2007/777/EB II priedo 3 dalį.

7 straipsnis

Trečiosios šalys ar jų regionai, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti žarnas (apvalkalus)

Žmonėms vartoti skirtų žarnų (apvalkalų) siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti į Sąjungą leidžiama pagal Sprendimo (ES) 2003/779/EB 1 straipsnį.

8 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti gyvus, atšaldytus, sušaldytus arba apdorotus dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrinius pilvakojus, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų gyvų, atšaldytų, sušaldytų arba apdorotų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrų pilvakojų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į I priedo sąrašą. Tačiau taip pat reikia leisti į Sąjunga įvežti Pectinidae rūšies gyvūnų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pritraukiamuosius raumenis, nuo kurių visiškai pašalinti vidaus organai ir lytinės liaukos, iš trečiųjų šalių, neįtrauktų į tokį sąrašą..

9 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti žuvininkystės produktus, išskyrus nurodytus 8 straipsnyje, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų, išskyrus nurodytus 8 straipsnyje, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į II priedo sąrašą.

10 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti žalio pieno, priešpienio, pieno gaminių ir priešpienio pagrindu pagamintų produktų siuntas, sąrašas

Žmonėms vartoti skirto žalio pieno, priešpienio, pieno gaminių ir priešpienio pagrindu pagamintų produktų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti į Sąjungą leidžiama pagal Reglamento (ES) Nr. 605/2010 2 straipsnį.

11 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti varlių kojeles, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų varlių kojelių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į III priedo sąrašą.

12 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti sraiges, paruoštas pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XI skirsnį, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų sraigių, paruoštų pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XI skirsnį, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į šio reglamento III priedo sąrašą.

13 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti lydytus gyvūnų taukus ir spirgus, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų lydytų gyvūnų taukų ir spirgų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti mėsos gaminius į Sąjungą leidžiama pagal Sprendimo (ES) 2007/777/EB 3 straipsnio b punkto i papunktį.

14 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti želatiną ir kolageną, sąrašas

1.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno, gautų iš galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti konkrečių kanopinių šviežios mėsos siuntas į Sąjungą leidžiama pagal Reglamento (ES) Nr. 206/2010 14 straipsnio a punktą, arba jei jos yra iš Pietų Korėjos, Malaizijos, Pakistano ar Taivano.

2.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno, gautų iš naminių paukščių, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąrašą, iš kurių importuoti atitinkamų rūšių naminių paukščių mėsą į Sąjungą leidžiama kaip nurodyta tame priede, arba jei jos yra iš Taivano.

3.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno, gautų iš žuvininkystės produktų, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į II priedo sąrašą.

4.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno, gautų iš leporidae genties gyvūnų ir laukinių sausumos žinduolių, išskyrus kanopinius, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąrašą.

15 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti želatinos ir kolageno gamybos žaliavas, sąrašas

1.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos žaliavų, gautų iš galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių importuoti konkrečių kanopinių šviežios mėsos siuntas į Sąjungą leidžiama pagal Reglamento (ES) Nr. 206/2010 14 straipsnio a punktą.

2.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos žaliavų, gautų iš naminių paukščių, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies sąrašą, iš kurių importuoti atitinkamų rūšių naminių paukščių mėsą į Sąjungą leidžiama kaip nurodyta tame priede.

3.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos žaliavų, gautų iš žuvininkystės produktų, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į šio reglamento II priedo sąrašą.

4.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos žaliavų, gautų iš leporidae genties gyvūnų ir laukinių sausumos žinduolių, išskyrus kanopinius, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąrašą.

16 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti apdorotas želatinos ir kolageno gamybos žaliavas, sąrašas

1.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos apdorotų žaliavų, gautų iš galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąrašą, arba jei jos yra iš Pietų Korėjos, Malaizijos, Pakistano ar Taivano.

2.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos apdorotų žaliavų, gautų iš naminių paukščių, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąrašą, arba jei jos yra iš Taivano.

3.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos apdorotų žaliavų, gautų iš žuvininkystės produktų, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į šio reglamento II priedo sąrašą.

4.   Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos apdorotų žaliavų, gautų iš leporidae genties gyvūnų ir laukinių sausumos žinduolių, išskyrus kanopinius, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąrašą.

5.   Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnio I skyriaus 4 punkto b papunkčio iii įtraukoje nurodytos želatinos ir kolageno gamybos apdorotų žaliavų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių pagal šio reglamento 15 straipsnį leidžiama įvežti žaliavas, gautas iš tų prekių.

17 straipsnis

Trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti medų ir bitininkystės produktus, sąrašas

Žmonėms vartoti skirto medaus ir kitų bitininkystės produktų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš trečiųjų šalių, įtrauktų į Komisijos sprendimo 2011/163/ES (19) priedo skilties „Šalis“ sąrašą ir to priedo skiltyje „Medus“ pažymėtos raide „X“.

18 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti labai rafinuotus produktus, sąrašas

Žmonėms vartoti skirto labai rafinuoto chondroitino sulfato, hialurono rūgšties, kitų hidrolizuotų kremzlių produktų, chitozano, gliukozamino, šliužo fermento, žuvų klijų ir aminorūgščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš tokių trečiųjų šalių ar jų regionų:

1.

iš kanopinių gautų žaliavų atveju – iš Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąraše išvardytų trečiųjų šalių arba iš Pietų Korėjos, Malaizijos, Pakistano ar Taivano;

2.

iš žuvininkystės produktų gautų žaliavų atveju – iš visų į II priedo sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių ar jų regionų;

3.

iš naminių paukščių gautų žaliavų atveju – iš Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąraše išvardytų trečiųjų šalių ir (arba) teritorijų.

19 straipsnis

Trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti roplieną, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtos roplienos siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš Šveicarijos (20), Botsvanos, Vietnamo, Pietų Afrikos ar Zimbabvės.

20 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti vabzdžius, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų vabzdžių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei šių maisto produktų kilmės ir išsiuntimo šalis yra trečioji šalis ar regionas, iš kurių vabzdžius leidžiama įvežti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283, ir jei jis yra įtrauktas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2470 (21).

21 straipsnis

Trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti kitus gyvūninius produktus, sąrašas

Žmonėms vartoti skirtų kitų gyvūninių produktų, nenurodytų 3–20 straipsniuose, siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos yra iš tokių trečiųjų šalių ar jų regionų:

1.

iš kanopinių gautų produktų atveju – iš Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąraše išvardytų trečiųjų šalių arba iš Pietų Korėjos, Malaizijos, Pakistano ar Taivano;

2.

iš naminių paukščių gautų produktų atveju – iš Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąraše išvardytų trečiųjų šalių arba iš Taivano;

3.

iš žuvininkystės produktų gautų produktų atveju – iš II priedo sąraše išvardytų trečiųjų šalių ar jų regionų;

4.

leporidae genties gyvūnų ir laukinių sausumos žinduolių gautų produktų atveju – iš Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalies lentelės 1 skilties sąraše išvardytų trečiųjų šalių ar jų regionų;

5.

iš skirtingų rūšių gyvūnų gautų produktų atveju – iš šio straipsnio 1–4 punktuose išvardytų trečiųjų šalių ar jų regionų, atsižvelgiant į kiekvieną gyvūninį produktą.

22 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/759 dalinis pakeitimas

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnis išbraukiamas;

2.

I priedas išbraukiamas.

23 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2006/766/EB panaikinamas. Nuorodos į Sprendimą 2006/766/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento IV priede nustatytą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės iki 2021 m. balandžio 20 d. toliau leidžia įvežti į jų teritoriją 7 straipsnyje nurodytų žarnų (apvalkalų) siuntas iš trečiųjų šalių ar jų regionų. iš kurių tokias siuntas į Sąjungą leidžiama importuoti pagal Sprendimo 2003/779/EB 1 straipsnį.

25 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2)  2019 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/625 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas reikalavimais dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 18).

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

(4)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL L 18, 2003 1 23, p. 11).

(5)  2016 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759, kuriuo sudaromi trečiųjų šalių, jų dalių ir teritorijų, iš kurių valstybės narės turi leisti įvežti į Sąjungą tam tikrus žmonių maistui skirtus gyvūninius produktus, sąrašai, nustatomi sertifikavimo reikalavimai, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir panaikinamas Sprendimas 2003/812/EB (OL L 126, 2016 5 14, p. 13).

(6)  2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 73, 2010 3 20, p. 1).

(7)  2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių importuojama į Bendriją arba vežama per ją tranzitu laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsa, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 39, 2009 2 10, p. 12).

(8)  2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/777/EB, nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinantis Sprendimą 2005/432/EB (OL L 312, 2007 11 30, p. 49).

(9)  2003 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimas 2003/779/EB, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus ir veterinarinį sertifikavimą importuojant gyvūnų žarnas iš trečiųjų šalių (OL L 285, 2003 11 1, p. 38).

(10)  2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną, pieno gaminius, priešpienį ir priešpienio gaminius, skirtus vartoti žmonėms (OL L 175, 2010 7 10, p. 1).

(11)  2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimas 2006/766/EB, nustatantis trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama importuoti dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius, jūrų pilvakojus ir žuvininkystės produktus, sąrašus (OL L 320, 2006 11 18, p. 53).

(12)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(13)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

(14)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(15)  2017 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/185, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 tam tikrų nuostatų taikymo pereinamojo laikotarpio priemonės (OL L 29, 2017 2 3, p. 21).

(16)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (OL L 327, 2015 12 11, p. 1).

(17)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007. OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(18)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

(19)  2011 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas 2011/163/ES dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo (OL L 70, 2011 3 17, p. 40).

(20)  Pagal 1999 m. birželio 21 d. Susitarimą tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 114, 2002 4 30, p. 132).

(21)  2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 351, 2017 12 30, p. 72).


I PRIEDAS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ AR JŲ REGIONŲ, IŠ KURIŲ LEIDŽIAMA Į SĄJUNGĄ ĮVEŽTI ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTUS GYVUS, ATŠALDYTUS, SUŠALDYTUS ARBA APDOROTUS DVIGELDŽIUS MOLIUSKUS, DYGIAODŽIUS, GAUBTAGYVIUS IR JŪRŲ PILVAKOJUS  (1) , SĄRAŠAS

ŠALIES ISO KODAS

TREČIOJI ŠALIS AR JOS REGIONAS

PASTABOS

AU

Australija

 

CA

Kanada

 

CH

Šveicarija (2)

 

CL

Čilė

 

GL

Grenlandija

 

JM

Jamaika

Tik jūrų pilvakojai.

JP

Japonija

Tik sušaldyti arba apdoroti dvigeldžiai moliuskai, dygiaodžiai, gaubtagyviai, jūrų pilvakojai.

KR

Pietų Korėja

Tik sušaldyti arba apdoroti dvigeldžiai moliuskai, dygiaodžiai, gaubtagyviai, jūrų pilvakojai.

MA

Marokas

Prie apdorotų Acanthocardia tuberculatum rūšių dvigeldžių moliuskų reikia pridėti: a) papildomą sveikumo patvirtinimą, parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2074/2005 (OL L 338, 2005 12 22, p. 27) VI priedo V priedėlio B dalyje pateiktą pavyzdį ir b) testų analizės, kurią atlikus buvo nustatyta, kad moliuskai neturi tokio paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSP) kiekio, kurį galima aptikti biologinės analizės būdu, rezultatus

NZ

Naujoji Zelandija

 

PE

Peru

Tik akvakultūros kilmės išdarinėtos Pectinidae (šukuotės).

TH

Tailandas

Tik sušaldyti arba apdoroti dvigeldžiai moliuskai, dygiaodžiai, gaubtagyviai, jūrų pilvakojai.

TN

Tunisas

 

TR

Turkija

 

US

Jungtinės Amerikos Valstijos

Vašingtono valstija ir Masačusetsas

UY

Urugvajus

 

VN

Vietnamas

Tik sušaldyti arba apdoroti dvigeldžiai moliuskai, dygiaodžiai, gaubtagyviai, jūrų pilvakojai.


(1)  Įskaitant tuos, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.1 punkto žuvininkystės produktų apibrėžtis (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(2)  Pagal 1999 m. birželio 21 d. Susitarimą tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 114, 2002 4 30, p. 132).


II PRIEDAS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ ARBA JŲ REGIONŲ, IŠ KURIŲ LEIDŽIAMA Į SĄJUNGĄ ĮVEŽTI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTUS, IŠSKYRUS NURODYTUS I PRIEDE, SĄRAŠAS

ŠALIES ISO KODAS

TREČIOJI ŠALIS AR JOS REGIONAS

APRIBOJIMAI

AE

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

AG

Antigva ir Barbuda

Tik gyvi omarai

AL

Albanija

 

AM

Armėnija

Tik gyvi laukiniai vėžiai, termiškai apdoroti ne ūkiuose auginami vėžiai ir sušaldyti ne ūkiuose auginami vėžiai

AO

Angola

 

AR

Argentina

 

AU

Australija

 

AZ

Azerbaidžanas

Tik ikrai

BA

Bosnija ir Hercegovina

 

BD

Bangladešas

 

BJ

Beninas

 

BN

Brunėjus

Tik akvakultūros produktai

BR

Brazilija

 

BQ

Boneras, Sint Eustatijus, Saba

 

BS

Bahamos

 

BY

Baltarusija

 

BZ

Belizas

 

CA

Kanada

 

CG

Kongas

Tik jūroje pagauti, išdarinėti (jei taikoma), sušaldyti ir supakuoti į galutines pakuotes žuvininkystės produktai

CH

Šveicarija (1)

 

CI

Dramblio Kaulo Krantas

 

CL

Čilė

 

CN

Kinija

 

CO

Kolumbija

 

CR

Kosta Rika

 

CU

Kuba

 

CV

Žaliasis Kyšulys

 

CW

Kiurasao

 

DZ

Alžyras

 

EC

Ekvadoras

 

EG

Egiptas

 

ER

Eritrėja

 

FJ

Fidžis

 

FK

Folklando Salos

 

GA

Gabonas

 

GD

Grenada

 

GE

Gruzija

 

GH

Gana

 

GL

Grenlandija

 

GM

Gambija

 

GN

Gvinėja

Tik žuvys, kurios nebuvo kaip nors paruoštos arba apdorotos, išskyrus galvų pašalinimą, išskrodimą, atšaldymą ar sušaldymą. Netaikomas Komisijos sprendimu 94/360/EB (OL L 158, 1994 6 25, p. 41) nustatytas fizinių patikrinimų periodiškumo sumažinimas.

GT

Gvatemala

 

GY

Gajana

 

HK

Honkongas

 

HN

Hondūras

 

ID

Indonezija

 

IL

Izraelis

 

IN

Indija

 

IR

Iranas

 

JM

Jamaika

 

JP

Japonija

 

KE

Kenija

 

KI

Kiribačio Respublika

 

KR

Pietų Korėja

 

KZ

Kazachstanas

 

LK

Šri Lanka

 

MA

Marokas

 

MD

Moldovos Respublika

Tik ikrai

ME

Juodkalnija

 

MG

Madagaskaras

 

MK

Šiaurės Makedonija

 

MM

Mianmaras

 

MR

Mauritanija

 

MU

Mauricijus

 

MV

Maldyvai

 

MX

Meksika

 

MY

Malaizija

 

MZ

Mozambikas

 

NA

Namibija

 

NC

Naujoji Kaledonija

 

NG

Nigerija

 

NI

Nikaragva

 

NZ

Naujoji Zelandija

 

OM

Omanas

 

PA

Panama

 

PE

Peru

 

PF

Prancūzijos Polinezija

 

PG

Papua Naujoji Gvinėja

 

PH

Filipinai

 

PM

Sen Pjeras ir Mikelonas

 

PK

Pakistanas

 

RS

Serbija

Neįskaitant Kosovo, kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

 

RU

Rusija

 

SA

Saudo Arabija

 

SB

Saliamono Salos

 

SC

Seišeliai

 

SG

Singapūras

 

SH

Šv. Elenos Sala

Neįskaitant Tristano da Kunjos ir Dangun Žengimo Salų

 

Tristano da Kunjos Sala

Neįskaitant Šv. Elenos ir Dangun Žengimo Salų

Tik omarai (švieži arba užšaldyti)

SN

Senegalas

 

SR

Surinamas

 

SV

Salvadoras

 

SX

Sint Martenas

 

TG

Togas

 

TH

Tailandas

 

TN

Tunisas

 

TR

Turkija

 

TW

Taivanas

 

TZ

Tanzanija

 

UA

Ukraina

 

UG

Uganda

 

US

Jungtinės Amerikos Valstijos

 

UY

Urugvajus

 

VE

Venesuela

 

VN

Vietnamas

 

YE

Jemenas

 

ZA

Pietų Afrika

 

ZW

Zimbabvė

 


(1)  Pagal 1999 m. birželio 21 d. Susitarimą tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 114, 2002 4 30, p. 132).


III PRIEDAS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ AR JŲ REGIONŲ, IŠ KURIŲ LEIDŽIAMA Į SĄJUNGĄ ĮVEŽTI ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTAS VARLIŲ KOJELES IR SRAIGES, PARUOŠTAS PAGAL REGLAMENTO (EB) NR. 853/2004 III PRIEDO XI SKIRSNĮ, SĄRAŠAS

ŠALIES ISO KODAS

TREČIOJI ŠALIS AR JOS REGIONAS

APRIBOJIMAI

AE

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

AL

Albanija

 

AO

Angola

 

AR

Argentina

 

AU

Australija

 

AZ

Azerbaidžanas

 

BA

Bosnija ir Hercegovina

 

BD

Bangladešas

 

BJ

Beninas

 

BR

Brazilija

 

BQ

Boneras, Sint Eustatijus, Saba

 

BS

Bahamos

 

BY

Baltarusija

 

BZ

Belizas

 

CA

Kanada

 

CH

Šveicarija (1)

 

CI

Dramblio Kaulo Krantas

 

CL

Čilė

 

CN

Kinija

 

CO

Kolumbija

 

CR

Kosta Rika

 

CU

Kuba

 

CV

Žaliasis Kyšulys

 

CW

Kiurasao

 

DZ

Alžyras

 

EC

Ekvadoras

 

EG

Egiptas

 

ER

Eritrėja

 

FJ

Fidžis

 

FK

Folklando Salos

 

GA

Gabonas

 

GD

Grenada

 

GE

Gruzija

 

GH

Gana

 

GL

Grenlandija

 

GM

Gambija

 

GT

Gvatemala

 

GY

Gajana

 

HK

Honkongas

 

HN

Hondūras

 

ID

Indonezija

 

IL

Izraelis

 

IN

Indija

 

IR

Iranas

 

JM

Jamaika

 

JP

Japonija

 

KE

Kenija

 

KI

Kiribačio Respublika

 

KR

Pietų Korėja

 

KZ

Kazachstanas

 

LK

Šri Lanka

 

MA

Marokas

 

MD

Moldovos Respublika

Tik sraigės

ME

Juodkalnija

 

MG

Madagaskaras

 

MK

Šiaurės Makedonija

 

MM

Mianmaras

 

MR

Mauritanija

 

MU

Mauricijus

 

MV

Maldyvai

 

MX

Meksika

 

MY

Malaizija

 

MZ

Mozambikas

 

NA

Namibija

 

NC

Naujoji Kaledonija

 

NG

Nigerija

 

NI

Nikaragva

 

NZ

Naujoji Zelandija

 

OM

Omanas

 

PA

Panama

 

PE

Peru

 

PF

Prancūzijos Polinezija

 

PG

Papua Naujoji Gvinėja

 

PH

Filipinai

 

PM

Sen Pjeras ir Mikelonas

 

PK

Pakistanas

 

RS

Serbija

Neįskaitant Kosovo, kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

 

RU

Rusija

 

SA

Saudo Arabija

 

SB

Saliamono Salos

 

SC

Seišeliai

 

SG

Singapūras

 

SH

Šv. Elenos Sala

Neįskaitant Tristano da Kunjos ir Dangun Žengimo Salų

 

SN

Senegalas

 

SR

Surinamas

 

SV

Salvadoras

 

SX

Sint Martenas

 

SY

Sirija

Tik sraigės

TG

Togas

 

TH

Tailandas

 

TN

Tunisas

 

TR

Turkija

 

TW

Taivanas

 

TZ

Tanzanija

 

UA

Ukraina

 

UG

Uganda

 

US

Jungtinės Amerikos Valstijos

 

UY

Urugvajus

 

VE

Venesuela

 

VN

Vietnamas

 

YE

Jemenas

 

ZA

Pietų Afrika

 

ZW

Zimbabvė

 


(1)  Pagal 1999 m. birželio 21 d. Susitarimą tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 114, 2002 4 30, p. 132).


IV PRIEDAS

23 STRAIPSNYJE NURODYTA ATITIKMENŲ LENTELĖ

Sprendimas 2006/766/EB

Šis reglamentas

1 straipsnis

8 straipsnis

2 straipsnis

9 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas


17.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/51


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/627

2019 m. kovo 15 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 nustatoma vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinė tvarka ir dėl oficialios kontrolės iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (1), ypač į jo 18 straipsnio 8 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2017/625 nustatomos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kurią valstybių narių kompetentingos institucijos vykdo siekdamos patikrinti, ar laikomasi Sąjungos teisės aktų, inter alia, maisto saugos srityje visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, taisyklės. Visų pirma šiuo reglamentu nustatoma žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės tvarka. Be to, nuo 2019 m. gruodžio 14 d. juo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 (2). Šiuo metu tuo reglamentu nustatomos specialiosios gyvūninių produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisyklės, įskaitant reikalavimus dėl vienodos kontrolės vykdymo praktinės tvarkos;

(2)

šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad būtų toliau taikomi reikalavimai, pagal kuriuos tikrinama, ar maisto tvarkymo subjektai laikosi saugaus gyvūninių produktų tvarkymo taisyklių, visų pirma reikalavimai, nustatyti šiuose teisės aktuose:

Tarybos direktyvoje 96/23/EB (3) – dėl kai kurių medžiagų ir jų liekanų stebėsenos priemonių;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001 (4) – dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų kontrolės;

Tarybos direktyvoje 2002/99/EB (5) – dėl gyvūniniams produktams taikomų gyvūnų sveikatos taisyklių;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (6) – dėl maistui skirtų teisės aktų bendrųjų principų ir reikalavimų;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/99/EB (7) – dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų stebėsenos;

Komisijos sprendime 2003/467/EB (8) – dėl tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės kontrolės;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2160/2003 (9) – dėl salmonelių kontrolės;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 (10) – dėl maisto produktų higienos;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 (11) – dėl konkrečių gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimų;

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005 (12) – dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas;

Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 (13) – dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų;

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 1881/2006 (14) ir (EB) Nr. 124/2009 (15) – dėl didžiausios leidžiamosios tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos;

Tarybos direktyvoje 2007/43/EB (16) – dėl viščiukų apsaugos;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (17) – dėl šalutiniams gyvūniniams produktams taikomų sveikumo taisyklių;

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009 (18) – dėl žudomų gyvūnų apsaugos;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/63/ES (19) – dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos;

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 636/2014 (20) – dėl prekybos stambiaisiais laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais su kailiu;

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1375 (21) – dėl oficialios Trichinella kontrolės;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/429 (22) – dėl gyvūnų sveikatos taisyklių;

(3)

kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti gyvūniniai produktai, turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinę tvarką, apimančią visus aspektus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir tam tikrais atvejais gyvūnų sveikatos apsaugą ir gerovę. Juos reikėtų pagrįsti naujausia turima informacija ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonėse pateiktais moksliniais įrodymais;

(4)

2011 m. rugpjūčio 31 d. EFSA priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojų žmonių sveikatai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant mėsą (kiaulieną) (23). Į minėtoje nuomonėje pateiktas rekomendacijas atsižvelgta Reglamento (EB) Nr. 854/2004 kiaulienos tikrinimo reikalavimuose, į jas turėtų būti atsižvelgta ir nustatant šio reglamento reikalavimus;

(5)

2012 m. gegužės 23 d. EFSA priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojų žmonių sveikatai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant mėsą (paukštieną) (24). Šioje nuomonėje Campylobacter spp. ir Salmonella spp. nurodytos kaip pagrindiniai pavojai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant paukštieną pagal integruotąją maisto kokybės užtikrinimo sistemą, kurią galima sukurti teikiant išsamesnę maisto grandinės informaciją ir atliekant rizika grindžiamus intervencinius veiksmus;

(6)

2013 m. birželio 6 d. EFSA priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojų žmonių sveikatai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant mėsą (galvijieną) (25). Šioje nuomonėje Salmonella spp. ir patogeninės verocitotoksinus- gaminančios Escherichia coli (E. coli) nurodytos kaip svarbiausi pavojai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant jautieną. Joje rekomenduojama, po skerdimo tikrinant įprasta tvarka paskerstus gyvūnus, neatlikti palpacijos ir pjūvių, nes taip galima sumažinti ypač pavojingais laikomų biologinių veiksnių išplitimą ir kryžminę taršą. Tačiau, atliekant tikrinimus po skerdimo, reikėtų ir toliau atlikti palpacijas bei pjūvius, būtinus vykdant tuberkuliozės ir Taenia saginata (kaspinuočio) sukeliamos cisticerkozės stebėseną;

(7)

2013 m. birželio 6 d. EFSA priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojų žmonių sveikatai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant avieną ir ožkieną (26). Šioje nuomonėje patogeninės verocitotoksinus gaminančios E. coli nurodytos kaip svarbiausias pavojus, į kurį reikia atsižvelgti tikrinant avieną ir ožkieną. Joje taip pat rekomenduojama, jeigu įmanoma, neatlikti palpacijų ir pjūvių po skerdimo tikrinant įprasta tvarka paskerstas avis ir ožkas. Tačiau dėl gyvūnų ir žmonių sveikatos stebėsenos priežasčių, tikrinant vyresnius gyvūnus, reikėtų ir toliau atlikti palpacijas ir pjūvius, atliekamus vykdant tuberkuliozės ir fascioliozės stebėseną;

(8)

2013 m. birželio 6 d. EFSA taip pat priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojų žmonių sveikatai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant mėsą (neporanagių mėsą) (27). Šioje nuomonėje rekomenduojama neporanagių mėsą tikrinti tik vizualiai – tai gali turėti didelį teigiamą poveikį mikrobiologinei neporanagių skerdenų būklei. Manoma, jog mažai tikėtina, kad toks tikrinimas turėtų poveikį bendrai gyvūnų ligų stebėsenai;

(9)

2013 m. birželio 6 d. EFSA taip pat priėmė mokslinę nuomonę dėl ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsos tikrinimo. Šioje nuomonėje rekomenduojama neatlikti palpacijų ir pjūvių, nebent aptinkamos anomalijos, bet kartu pabrėžiama, kad tai gali turėti poveikį bendrai tuberkuliozės stebėsenai;

(10)

į šiose EFSA nuomonėse pateiktas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta nustatant vienodą žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinę tvarką. Taip pat reikėtų atsižvelgti į galimą poveikį prekybai su trečiosiomis šalimis. Kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita nuo šiuo metu taikomų reikalavimų, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 854/2004;

(11)

ši praktinė tvarka turėtų būti taikoma Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnyje ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/624 (28) nustatytai oficialiai gyvūninių produktų kontrolei. Ši oficialios kontrolės vykdymo praktinė tvarka turėtų būti vienoda ir ja, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 16 straipsnyje, atsižvelgiant į mažų įmonių dydį ir nediskriminaciniu būdu nustatant ribinę vertę, turėtų būti palengvintas minimalaus lygio oficialios kontrolės reikalavimų taikymas;

(12)

kadangi skerdyklų ir medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonių struktūra įvairiose valstybėse narėse skiriasi, ribinė vertė turėtų būti nustatoma pagal paskerdžiamų ar tvarkomų gyvūnų skaičių arba įrodžius, kad tas skaičius sudaro nedidelę nustatytą rinkai tiekiamos mėsos procentinę dalį. Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 17 straipsnio 6 dalyje apibrėžiami gyvulių vienetai (toliau – sutartiniai ūkiniai gyvūnai) ir, siekiant tokiais sutartiniais ūkiniais gyvūnais išreikšti tam tikros rūšies gyvūnų skaičių, nustatomi perskaičiavimo santykiai. Šios nuostatos, kiek įmanoma, turėtų būti taikomos nustatant ribines vertes ir derinant nuo tam tikrų reikalavimų remiantis skerdyklos dydžiu nukrypti leidžiančias nuostatas;

(13)

taip pat, siekiant užtikrinti vienodą praktinį tikrinimą, ar laikomasi gyvūniniams produktams taikomų Sąjungos reikalavimų, turėtų išlikti specialūs kompetentingų institucijų atliekamo audito reikalavimai. Auditas ypač svarbus tikrinant, kaip laikomasi bendrų ir konkrečių higienos reikalavimų ir kaip taikomos rizikos veiksnių analize ir svarbiaisiais valdymo taškais (toliau – RVASVT) grindžiamos procedūros;

(14)

gyvūnų atsekamumui užtikrinti, kaip šiuo metu nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 854/2004, turėtų būti toliau tikrinama, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje nustatytų žymėjimo identifikavimo ženklu reikalavimų;

(15)

tikrinimas prieš skerdimą ir po skerdimo labai svarbus siekiant įsitikinti, ar laikomasi žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Siekiant užtikrinti bent tokį patį žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos ir gyvūnų gerovės lygį, kuris numatytas Reglamentu (EB) Nr. 854/2004, ir sąžiningą prekybą atviroje rinkoje, reikia nustatyti vienodus praktinius tokio tikrinimo, įskaitant atvejus, kai oficiali kontrolė vykdoma valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, reikalavimus. Kalbant apie oficialią šviežios mėsos kontrolę, be šių tikrinimų, prireikus taip pat turėtų būti atliekamos atitinkamos dokumentų patikros, vykdoma saugaus specifinių gyvūninių pavojingų medžiagų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte, ir kitų šalutinių gyvūninių produktų šalinimo kontrolė ir atliekami laboratoriniai tyrimai;

(16)

svarbu nustatyti įtariamo ir nustatyto reikalavimų nesilaikymo atvejus, kai kompetentingos institucijos turi imtis priemonių dėl tam tikrų gyvūninių produktų. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų imtis taisomųjų veiksmų dėl gerosios higienos praktikos nesilaikymo;

(17)

Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 51 punkte apibrėžtas sveikumo ženklas taikomas tam tikrų rūšių mėsai ir juo patvirtinama, kad mėsa yra tinkama vartoti žmonėms. Siekiant nurodyti mėsos tinkamumą vartoti žmonėms ir išvengti prekybos trikdžių, turėtų būti nustatyti konkretūs ir vienodi sveikumo ženklo techniniai reikalavimai ir žymėjimo juo praktinė tvarka;

(18)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2074/2005 (29) nustatomos, inter alia, pagal Reglamentą (EB) Nr. 854/2004 atliekamos oficialios kontrolės, t. y. pripažintų jūrinių biotoksinų gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose tyrimo metodų, žalio pieno ir termiškai apdoroto pieno tyrimo metodų, oficialios žuvininkystės produktų kontrolės ir mėsos tikrinimo įgyvendinimo priemonės. Tikslinga visas oficialios kontrolės įgyvendinimo priemones sujungti į vieną teisės aktą ir Reglamente (EB) Nr. 2074/2005 nustatytas įgyvendinimo priemones įtraukti į šį reglamentą. Reglamente (EB) Nr. 2074/2005 jos turėtų būti išbrauktos;

(19)

įrodyta, kad dabartinės klasifikuojamų gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikavimo ir stebėsenos sąlygos yra veiksmingos ir jomis užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis. Todėl jos turėtų išlikti;

(20)

turėtų išlikti šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytas pamatinis E. coli analizės gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose metodas;

(21)

jūrinių biotoksinų ribinės vertės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 853/2004. Visų pirma to reglamento III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatyta, kad gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose neturi būti jūrinių biotoksinų, kurių bendras kiekis (išmatuotas visame moliusko kūne arba bet kurioje atskirai valgomoje jo kūno dalyje) viršytų tame skyriuje nustatytas ribas;

(22)

siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir sąžiningą maisto tvarkymo subjektų konkurenciją, turėtų būti nustatyti konkretūs oficialios žalio pieno ir pieno gaminių kontrolės reikalavimai ir vienodas minimalus tokios kontrolės dažnumas;

(23)

siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir sąžiningą maisto tvarkymo subjektų konkurenciją, turėtų būti nustatyti konkretūs oficialios žuvininkystės produktų kontrolės reikalavimai ir vienodas minimalus tokios kontrolės dažnumas. Ši kontrolė turėtų apimti bent reguliarią higienos reikalavimų laikymosi kontrolę iškrovimo ir pirminio pardavimo metu, reguliarius laivų ir įmonių, įskaitant žuvų aukcionus ir didmeninės prekybos prekyvietes, patikrinimus ir tikrinimą, ar laikomasi produktų laikymui ir vežimui taikomų reikalavimų. Taip pat turėtų būti nustatyti konkretūs laivų kontrolės reikalavimai;

(24)

ši kontrolė taip pat turėtų apimti su jusliniais tyrimais, šviežumo rodikliais, histamino, liekanų bei teršalų kontrole ir mikrobiologiniais tyrimais susijusią praktinę tvarką. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti parazitų kontrolei ir nuodingiems žuvininkystės produktams. Šių higienos reikalavimų neatitinkantys žuvininkystės produktai turėtų būti paskelbti netinkamais vartoti žmonėms;

(25)

taip pat turėtų būti nustatyti specialūs žuvininkystės produktų, kurie, sužvejoti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų, siunčiami į trečiąsias šalis, jose sandėliuojami arba nesandėliuojami ir iš ten įvežami į Sąjungą, oficialios kontrolės reikalavimai;

(26)

didėja susidomėjimas roplienos gamyba ir tiekimu rinkai. Siekiant užtikrinti roplienos produktų saugą, be jau taikomų Reglamentu (EB) Nr. 852/2004 nustatytų bendrųjų higienos reikalavimų ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1375 nustatytų Trichinella kontrolės taisyklių, svarbu nustatyti specialios oficialios skerdžiant vykdomos kontrolės tvarką;

(27)

Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(28)

kadangi Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 panaikinamas Reglamentu (ES) 2017/625 nuo 2019 m. gruodžio 14 d., šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nuo tos datos;

(29)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatyta vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų gamybos oficialios kontrolės ir su ja susijusių veiksmų praktinė tvarka. Šią oficialią kontrolę ir veiksmus vykdo kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis ir Deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/624.

Konkrečios taisyklės apima:

a)

konkrečius oficialios visų gyvūninių produktų kontrolės reikalavimus, susijusius su auditu ir žymėjimu identifikavimo ženklu, ir vienodą minimalų tokios kontrolės dažnumą;

b)

konkrečius oficialios šviežios mėsos kontrolės reikalavimus, įskaitant konkrečius audito reikalavimus ir su šviežios mėsos kontrole susijusias konkrečias užduotis, taip pat vienodą minimalų tokios kontrolės dažnumą;

c)

priemones, kurių turi būti imamasi tais atvejais, kai šviežia mėsa neatitinka Sąjungos žmonių ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės reikalavimų;

d)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnyje nustatytus sveikumo ženklo techninius reikalavimus ir žymėjimo juo praktinę tvarką;

e)

konkrečius oficialios pieno, priešpienio, pieno gaminių ir priešpienio produktų kontrolės reikalavimus ir vienodą minimalų tokios kontrolės dažnumą;

f)

klasifikuojamų gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikavimo ir stebėsenos sąlygas, įskaitant sprendimus, priimamus po klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų stebėsenos;

g)

konkrečius oficialios žuvininkystės produktų kontrolės reikalavimus ir vienodą minimalų tokios kontrolės dažnumą.

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   šviežia mėsa– šviežia mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.10 punkte;

2.   priešpienis– priešpienis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio 1 punkte;

3.   pieno gaminiai– pieno gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.2 punkte;

4.   priešpienio produktai– priešpienio pagrindu pagaminti produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio 2 punkte;

5.   auginimo teritorija– auginimo teritorija, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.5 punkte;

6.   natūralaus valymosi teritorija– natūralaus apsivalymo teritorija, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.6 punkte;

7.   dvigeldžiai moliuskai– dvigeldžiai moliuskai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.1 punkte;

8.   žuvininkystės produktai– žuvininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.1 punkte;

9.   įmonė– įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

10.   maisto tvarkymo subjektas– maisto verslo operatorius, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (30) 3 straipsnio 3 dalyje;

11.   mikrobiologinis kriterijus– mikrobiologinis kriterijus, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 2 straipsnio b punkte;

12.   skerdykla– skerdykla, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.16 punkte;

13.   atsekamumas– atsekamumas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 15 punkte;

14.   nurodyta pavojinga medžiaga– specifinė pavojinga gyvūninė medžiaga, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte;

15.   tarša– tarša, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies f punkte;

16.   kilmės ūkis– kilmės ūkis, apibrėžtas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 2 straipsnio 2 punkte;

17.   pirminė gamyba– pirminė gamyba, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 17 punkte;

18.   naminiai kanopiniai– naminiai kanopiniai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.2 punkte;

19.   medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė– medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.18 punkte;

20.   stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai– stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.8 punkte;

21.   pulkas– pulkas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 2 straipsnio 3 dalies b punkte;

22.   kiškiažvėriai– kiškiniai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.4 punkte;

23.   skerdena– skerdena, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.9 punkte;

24.   subproduktai– subproduktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.11 punkte;

25.   mažo pajėgumo skerdykla– mažo pajėgumo skerdykla, apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 2 straipsnio 17 punkte;

26.   mažo pajėgumo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė– mažo pajėgumo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė, apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 2 straipsnio 18 punkte;

27.   sutartinis ūkinis gyvūnas– gyvulių vienetas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 17 straipsnio 6 dalyje;

28.   smulkieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai– smulkieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.7 punkte;

29.   naminiai paukščiai– paukščiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.3 punkte;

30.   mėsos išpjaustymo įmonė– mėsos išpjaustymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.17 punkte;

31.   vidaus organai– vidaus organai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.12 punkte;

32.   mėsa– mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.1 punkte;

33.   ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai– ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.6 punkte;

34.   laukiniai medžiojamieji gyvūnai– laukiniai medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.5 punkte;

35.   pieno gamybos ūkis– pieno gamybos ūkis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 4.2 punkte;

36.   žalias pienas– žalias pienas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 4.1 punkte;

37.   valymo centras– valymo centras, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.8 punkte;

38.   jūriniai biotoksinai– jūriniai biotoksinai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.2 punkte;

39.   gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai– gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 16 punkte;

40.   siuntimo centras– siuntimo centras, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.7 punkte;

41.   tiekimas rinkai– pateikimas į rinką, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte;

42.   žuvų perdirbimo laivas– žuvų perdirbimo laivas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.2 punkte;

43.   laivas šaldiklis– laivas šaldytuvas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.3 punkte;

44.   ropliai– ropliai, apibrėžti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 (31) 2 straipsnio 15 punkte;

45.   ropliena– ropliena, apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 2 straipsnio 16 punkte;

46.   švieži žuvininkystės produktai– švieži žuvininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.5 punkte;

47.   išdarinėti žuvininkystės produktai– išdarinėti žuvininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.6 punkte;

48.   žuvininkystės produktai– žuvininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.4 punkte.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

I SKYRIUS

Konkretūs kompetentingų institucijų gyvūninius produktus tvarkančiose įmonėse atliekamo audito reikalavimai

3 straipsnis

Reikalavimai, kurių laikymąsi reikia tikrinti

1.   Atlikdamos gerosios higienos praktikos auditą įmonėse, kompetentingos institucijos tikrina, ar maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys gyvūninius produktus, nuolat ir tinkamai taiko nustatytas procedūras. Tikrinama bent:

a)

patalpų ir įmonės įrengimas ir priežiūra;

b)

ikioperacinė, operacinė ir pooperacinė higiena;

c)

asmens higiena;

d)

mokymai higienos ir darbo procedūrų klausimais;

e)

kenkėjų kontrolė;

f)

vandens kokybė;

g)

temperatūros kontrolė;

h)

gyvūnų ar maisto įvežimo ir išvežimo iš įmonės bei lydimųjų dokumentų kontrolė.

2.   Atlikdamos Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnyje nustatytų rizikos veiksnių analize ir svarbiaisiais valdymo taškais (RVASVT) grindžiamų procedūrų auditą, kompetentingos institucijos tikrina, ar maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys gyvūninius produktus, nuolat ir tinkamai taiko nustatytas procedūras.

3.   Ypač tikrinama, ar procedūromis kuo geriau užtikrinama, kad gyvūniniai produktai:

a)

atitiktų Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnyje nurodytus mikrobiologinius kriterijus;

b)

atitiktų Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl:

cheminių medžiagų liekanų stebėsenos pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB ir Komisijos sprendimą 97/747/EB (32);

didžiausių leidžiamųjų veikliųjų medžiagų liekanų koncentracijų pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 37/2010 (33) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/470 (34);

draudžiamų ir neleidžiamų naudoti medžiagų pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 37/2010, Tarybos direktyvą 96/22/EB (35) ir Komisijos sprendimą 2005/34/EB (36);

teršalų pagal reglamentus (EB) Nr. 1881/2006 ir (EB) Nr. 124/2009, kuriais nustatoma didžiausia leidžiamoji tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracija;

pesticidų liekanų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (37);

c)

neturėtų savyje pašalinių medžiagų ar nebūtų susiję su kitais rizikos veiksniais.

4.   Jeigu maisto tvarkymo subjektas pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 5 dalį taiko RVASVT principų taikymo gairėse nustatytas procedūras, atliekant auditą tikrinamas tinkamas šių gairių taikymas.

5.   Atlikdamos auditą, kompetentingos institucijos ypač siekia:

a)

nustatyti, ar įmonės darbuotojai ir jų veikla visose gamybos etapuose atitinka higienos praktikos ir RVASVT reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 ir 5 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 1 dalyje. Auditui papildyti kompetentingos institucijos gali atlikti darbo įvertinimus, kad nustatytų, ar darbuotojai yra pakankamai kvalifikuoti;

b)

patikrinti atitinkamus maisto tvarkymo subjekto įrašus;

c)

prireikus paimti mėginius laboratorinei analizei atlikti;

d)

įtvirtinti dokumentuose faktus, į kuriuos buvo atsižvelgta, ir audito išvadas.

4 straipsnis

Audito pobūdis ir dažnumas

1.   Atskirų įmonių audito pobūdis ir dažnumas priklauso nuo nustatytų rizikos veiksnių. Šiuo tikslu kompetentinga institucija nuolat vertina:

a)

su žmonių ir tam tikrais atvejais gyvūnų sveikata susijusius rizikos veiksnius;

b)

gyvūnų gerovės skerdyklose aspektus;

c)

įvykdytų procedūrų pobūdį ir efektyvumą;

d)

ankstesnius įrašus apie tai, kaip maisto tvarkymo subjektas laikosi maisto srities teisės aktų.

2.   Jeigu maisto tvarkymo subjektai imasi papildomų priemonių, įdiegdami integruotas sistemas, įmonės kokybės valdymo sistemas, pasirūpindami, kad trečioji šalis atliktų nepriklausomą sertifikavimą, ar imdamiesi kitų priemonių, taip siekdami užtikrinti maisto saugą maisto grandinėje, ir jeigu šios priemonės yra įtvirtintos dokumentuose ir galima lengvai identifikuoti gyvūnus, kuriems taikomos tokios priemonės, kompetentingos institucijos gali į tai atsižvelgti atlikdamos auditą, per kurį tikrinama, kaip laikomasi gerosios higienos praktikos ir taikomos RVASVT pagrįstos procedūros.

II SKYRIUS

Konkretūs žymėjimo identifikavimo ženklu reikalavimai

5 straipsnis

Visose įmonėse, patvirtintose vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 853/2004, tikrinama, ar laikomasi tame reglamente nustatytų identifikavimo ženklų naudojimo reikalavimų ir kitų Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnyje nustatytų atsekamumo reikalavimų.

III SKYRIUS

Mokslo ir technologijų pažanga

6 straipsnis

Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie Reglamento (ES) 2017/625 16 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą mokslo ir technologijų pažangą, kad šios galėtų ją apsvarstyti ir prireikus imtis tolesnių veiksmų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS ŠVIEŽIOS MĖSOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

I SKYRIUS

Auditas

7 straipsnis

Papildomi šviežią mėsą tvarkančiose įmonėse atliekamo audito reikalavimai

1.   Be 3 ir 4 straipsniuose nustatytų audito reikalavimų, kompetentingos institucijos, atlikdamos auditą šviežią mėsą tvarkančiose įmonėse, tikrina, ar maisto tvarkymo subjektas nuolat laikosi įmonės procedūrų, susijusių su šviežios mėsos surinkimu, vežimu, laikymu ir tvarkymu, taip pat šalutinių gyvūninių produktų, įskaitant nurodytas pavojingas medžiagas, už kurias atsako maisto tvarkymo subjektas, naudojimu ar šalinimu.

2.   Atlikdamos auditą skerdyklose, kompetentingos institucijos tikrina maisto grandinės informacijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje, vertinimą.

3.   Atlikdamos RVASVT pagrįstų procedūrų auditą, kompetentingos institucijos tikrina, ar tinkamai taikomos procedūros, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo II skirsnyje, ir ar maisto tvarkymo subjekto taikomomis procedūromis tikrai užtikrinama, kad šviežia mėsa:

a)

neturėtų patologinių anomalijų ar pakitimų;

b)

nebūtų užteršta:

i)

fekalijomis arba

ii)

kitais teršalais, kurie laikomi keliančiais nepriimtiną riziką žmonių sveikatai;

c)

atitiktų Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnyje nurodytus mikrobiologinius kriterijus;

d)

joje, laikantis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 reikalavimų, nebūtų nurodytų pavojingų medžiagų.

II SKYRIUS

Oficiali šviežios mėsos kontrolė

8 straipsnis

Audito rezultatų aktualumas

Vykdydamas oficialią kontrolę pagal šio skyriaus nuostatas, valstybinis veterinarijos gydytojas atsižvelgia į audito, atlikto pagal I skyriaus nuostatas, rezultatus. Atitinkamais atvejais valstybinis veterinarijos gydytojas vykdo per ankstesnius auditus nustatytų trūkumų oficialią kontrolę.

1 skirsnis

Dokumentų tikrinimas

9 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareigos, susijusios su dokumentų tikrinimu

1.   Kompetentingos institucijos informuoja kilmės ūkio maisto tvarkymo subjektą apie minimalią maisto grandinės informaciją, kurią jis turi pateikti skerdyklą eksploatuojančiam subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnio nuostatas.

2.   Kompetentingos institucijos atlieka reikiamas dokumentų patikras, kad įsitikintų, jog:

a)

gyvūnus iki išsiuntimo išauginęs arba laikęs maisto tvarkymo subjektas nuosekliai ir veiksmingai perduoda maisto grandinės informaciją skerdyklą eksploatuojančiam subjektui;

b)

maisto grandinės informacija yra pagrįsta ir patikima;

c)

susijusi informacija, jeigu taikytina, perduodama kilmės ūkiui pagal 39 straipsnio 5 dalį.

3.   Jeigu gyvūnai išsiunčiami skersti į kitą valstybę narę, kilmės ūkio ir skerdimo vietos kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad kilmės ūkio maisto tvarkymo subjekto pateikiamą maisto grandinės informaciją be kliūčių gautų skerdyklą, kuriai siunčiami gyvūnai, eksploatuojantis subjektas.

10 straipsnis

Valstybinio veterinarijos gydytojo pareigos, susijusios su dokumentų tikrinimu

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas tikrina maisto grandinės informacijos, skerdyklą eksploatuojančio subjekto pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnio nuostatas, patikrų ir vertinimų rezultatus. Valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikdamas tikrinimą prieš skerdimą ir po skerdimo, atsižvelgia į tas patikras ir vertinimus, taip pat į kitą susijusią informaciją iš gyvūnų kilmės ūkio įrašų.

2.   Atlikdamas tikrinimą prieš skerdimą ir po skerdimo, valstybinis veterinarijos gydytojas atsižvelgia į oficialius sertifikatus, numatytus pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 (38) 29 straipsnį, ir oficialią kontrolę vykdančių ar kitas patikras pirminės gamybos etape atliekančių veterinarijos gydytojų paaiškinimus.

3.   Kai ne skerdykloje priverstinai skerdžiami naminiai kanopiniai, skerdykloje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 29 straipsnį numatytą ir valstybinio veterinarijos gydytojo, atlikusio tikrinimą prieš skerdimą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriaus 6 punktą, išduotą sertifikatą ir bet kokią kitą maisto tvarkymo subjekto pateiktą susijusią informaciją.

4.   Jeigu skerdžiami stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai, medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina kvalifikuoto asmens pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 4 punkto a papunktį išduotą deklaraciją, pridedamą prie sumedžioto gyvūno kūno, ir į ją atsižvelgia.

2 skirsnis

Tikrinimas prieš skerdimą

11 straipsnis

Tikrinimo prieš skerdimą reikalavimai

1.   Visi gyvūnai prieš skerdimą tikrinami. Tačiau tikrinimas gali apimti tik tipinio mėginio ėmimą iš kiekvieno pulko ir iš kiekvieno kiškiažvėrių kilmės ūkio.

2.   Tikrinimas prieš skerdimą atliekamas per 24 valandas nuo gyvūnų atvykimo į skerdyklą ir likus mažiau kaip 24 valandoms iki skerdimo. Valstybinis veterinarijos gydytojas gali pareikalauti bet kuriuo kitu metu atlikti papildomą tikrinimą prieš skerdimą.

3.   Atliekant tikrinimą prieš skerdimą, nustatoma, ar yra požymių, iš kurių matyti, kad:

a)

gyvūno sveikatai ir gerovei kilo pavojus;

b)

gyvūnas serga kokia nors liga ar turi anomalijų, dėl kurių jo šviežia mėsa tampa netinkama vartoti žmonėms arba kurios gali neigiamai paveikti gyvūno sveikatą, ypatingą dėmesį skiriant zoonozių ir gyvūnų ligų, dėl kurių Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, diagnostikai;

c)

buvo naudojamos draudžiamos arba neleidžiamos naudoti medžiagos, netinkamai naudojami veterinariniai vaistai arba gyvūno organizme yra cheminių medžiagų liekanų ar teršalų.

4.   Atliekant tikrinimą prieš skerdimą, tikrinama, ar maisto tvarkymo subjektai vykdo savo pareigą užtikrinti, kad gyvūnų kailis, oda ar vilna būtų švarūs, ir taip išvengti nepriimtinos šviežios mėsos užteršimo skerdžiant rizikos.

5.   Valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka visų gyvūnų, kurių skerdimą maisto tvarkymo subjektas ar oficialiai paskirtas padėjėjas galėjo atidėti, kad būtų atliktas išsamesnis tikrinimas prieš skerdimą, klinikinį patikrinimą.

6.   Jeigu tikrinimas prieš skerdimą atliekamas kilmės ūkyje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 5 straipsnį, skerdykloje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka tik nustatytos apimties tikrinimą prieš skerdimą.

3 skirsnis

Tikrinimas po skerdimo

12 straipsnis

Tikrinimo po skerdimo reikalavimai

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 4 punkte nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą skerdenos ir susiję subproduktai turi būti patikrinti:

a)

nedelsiant po skerdimo arba

b)

kuo greičiau po jų priėmimo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje.

2.   Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad maisto tvarkymo subjektas suteiktų specialias technines priemones ir pakankamai erdvės subproduktams patikrinti.

3.   Kompetentingos institucijos:

a)

patikrina visus išorinius, įskaitant skerdenų vidaus ertmių ir subproduktų, paviršius;

b)

ypatingą dėmesį skiria zoonozių ir gyvūnų ligų, dėl kurių Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, diagnostikai.

4.   Skerdimo linijos greitis ir tikrinimą atliekančių darbuotojų skaičius yra tokie, kad būtų galima tinkamai atlikti tikrinimą.

13 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata dėl tikrinimo po skerdimo laiko

1.   Nukrypdamos nuo 12 straipsnio 1 dalies, jeigu medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje ar skerdykloje skerdžiant gyvūną arba jį išdarinėjant nėra nei valstybinio veterinarijos gydytojo, nei oficialiai paskirto padėjėjo, kompetentingos institucijos gali leisti tikrinimą po skerdimo atidėti ne ilgiau kaip 24 valandoms po skerdimo arba skerdenos priėmimo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje, jeigu:

a)

atitinkami gyvūnai skerdžiami mažo pajėgumo skerdykloje arba jų skerdenos tvarkomos mažo pajėgumo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje, kurioje paskerdžiama arba tvarkoma:

i)

mažiau kaip 1 000 sutartinių ūkinių gyvūnų per metus arba

ii)

mažiau kaip 150 000 naminių paukščių, kiškiažvėrių ir smulkiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų per metus;

b)

įmonėje yra tinkamos patalpos šviežiai mėsai ir subproduktams laikyti, kad būtų galima juos ištirti;

c)

tikrinimą po skerdimo atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas.

2.   kompetentingos institucijos gali padidinti 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nustatytas ribines vertes, užtikrindama, kad nukrypti leidžianti nuostata būtų taikoma mažiausiose skerdyklose ir medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse, atitinkančiose mažo pajėgumo skerdyklos arba mažo pajėgumo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės apibrėžtį, ir jeigu bendra metinė abiejų šių įmonių gamybos apimtis neviršija 5 % viso valstybėje narėje pagaminamo:

a)

atitinkamos rūšies gyvūnų mėsos kiekio

b)

arba visų kanopinių mėsos kiekio;

c)

visos naminių paukščių mėsos kiekio arba

d)

visos paukštienos ir kiškiažvėrių mėsos kiekio.

Tokiu atveju kompetentingos institucijos apie šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą praneša ir įrodymus jai pagrįsti pateikia pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (39) nustatytą procedūrą;

3.   Taikant 1 dalies a punkto i papunktį, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 17 straipsnio 6 dalyje nustatyti perskaičiavimo santykiai. Tačiau avių, ožkų ir smulkiųjų elninių (Cervidae) šeimos gyvūnų (< 100 kg gyvojo svorio) atveju taikomas 0,05 sutartinio ūkinio gyvūno perskaičiavimo santykis, o kitų stambių medžiojamųjų gyvūnų atveju – 0,2 sutartinio ūkinio gyvūno perskaičiavimo santykis.

14 straipsnis

Papildomi tikrinimo po skerdimo reikalavimai

1.   Papildomi tyrimai, pvz., skerdenos dalių ir subproduktų palpacija bei pjūviai ir laboratoriniai tyrimai, atliekami, jeigu reikia:

a)

aiškiai diagnozuoti įtariamą pavojų arba

b)

nustatyti:

i)

gyvūnų ligą, dėl kurios Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės;

ii)

cheminių medžiagų liekanas ar teršalus, kaip nurodyta Direktyvoje 96/23/EB ir Sprendime 97/747/EB, ypač:

cheminių medžiagų liekanas, kurių koncentracija viršija reglamentuose (ES) Nr. 37/2010 ir (EB) Nr. 396/2005 nustatytas normas;

teršalus, kurių kiekiai viršija reglamentuose (EB) Nr. 1881/2006 ir (EB) Nr. 124/2009 nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją, arba

medžiagų, kurias draudžiama arba kurių neleidžiama naudoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 37/2010 arba Direktyvą 96/22/EB, liekanas;

iii)

ar nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų mikrobiologinių kriterijų arba ar yra kitų mikrobiologinių pavojų, dėl kurių šviežia mėsa taptų netinkama vartoti žmonėms;

iv)

kitus veiksnius, kuriais remiantis turėtų būti paskelbta, kad šviežia mėsa yra netinkama vartoti žmonėms arba jos vartojimas turėtų būti apribotas.

2.   Atliekant tikrinimą po skerdimo, būtina imtis atsargumo priemonių siekiant kiek įmanoma sumažinti šviežios mėsos užteršimo riziką atliekant palpaciją, pjaustymą ar pjūvius.

15 straipsnis

Naminių neporanagių, vyresnių nei aštuonių mėnesių galvijų, vyresnių nei penkių savaičių kiaulių ir stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų tikrinimo po skerdimo reikalavimai

1.   Be 12 ir 14 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taikomi šio straipsnio reikalavimai.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas pareikalauja, kad, prieš atliekant tikrinimą po skerdimo, naminių neporanagių, vyresnių nei aštuonių mėnesių galvijų ir vyresnių nei penkių savaičių kiaulių skerdenos būtų perpjautos perpus išilgai stuburo.

3.   Jeigu būtina, atliekant tikrinimą po skerdimo, valstybinis veterinarijos gydytojas gali pareikalauti išilgai perpjauti bet kurią galvą arba bet kurią skerdeną. Tačiau, siekdamas atsižvelgti į ypatingus maitinimosi įpročius, technologinę pažangą ar specialias sanitarines sąlygas, valstybinis veterinarijos gydytojas gali leisti pateikti naminių neporanagių, vyresnių nei aštuonių mėnesių galvijų ir vyresnių nei penkių savaičių kiaulių skerdenas, neperpjautas išilgai stuburo.

4.   Mažo pajėgumo skerdyklose ar medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse, tvarkančiose mažiau nei 1 000 sutartinių ūkinių gyvūnų per metus, valstybinis veterinarijos gydytojas dėl sanitarinių priežasčių gali leisti, prieš atliekant tikrinimą po skerdimo, suaugusių naminių neporanagių, suaugusių galvijų ir suaugusių stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų skerdenas supjaustyti į ketvirčius.

16 straipsnis

Papildomi tikrinimo po skerdimo reikalavimai priverstinio skerdimo atvejais

Jeigu atliekamas priverstinis skerdimas, po skerdimo, prieš pateikiant skerdeną vartoti žmonėms, ji turi būti kuo greičiau patikrinta pagal 12, 13, 14 ir 15 straipsnius.

17 straipsnis

Naminių galvijų, naminių avių ir ožkų, naminių neporanagių ir naminių kiaulių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

Jeigu tikrinimą po skerdimo atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas ar jis atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jeigu vietoje esama pakankamų garantijų, valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies c punktą ir Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 7 straipsnį, kompetentingos institucijos užtikrina, kad, be 12, 14 ir 15 straipsniuose nustatytų reikalavimų, naminių galvijų, naminių avių ir ožkų, naminių neporanagių ir naminių kiaulių atveju būtų laikomasi ir toliau 18–24 straipsniuose nustatytos praktinės tvarkos.

18 straipsnis

Jauni galvijai

1.   Taikant 2 dalyje nustatytas procedūras, po skerdimo tikrinamos toliau nurodytų galvijų skerdenos ir subproduktai:

a)

jaunesnių nei aštuonių mėnesių galvijų;

b)

jaunesnių nei 20 mėnesių galvijų, jeigu jie visą savo gyvenimą buvo auginami valstybėje narėje ar valstybės narės regione, kuriame oficialiai nenustatyta tuberkuliozė, kaip apibrėžta Sprendimo 2003/467/EB 1 straipsnyje, neganant jų ganyklose.

2.   Tikrinimo po skerdimo procedūros apima bent šių skerdenos dalių vizualinį patikrinimą:

a)

galvos ir gerklės patikrinimą; taip pat atliekama retrofaringinių limfmazgių (Lnn. retropharyngiales) palpacija ir tyrimas, tačiau, siekdamos vykdyti stebėseną, ar šalyje nėra tuberkuliozės, valstybės narės gali nuspręsti atlikti papildomus tyrimus; burnos ir ryklės patikrinimą;

b)

plaučių, trachėjos ir stemplės patikrinimą; plaučių palpaciją; bronchų bei tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) palpaciją ir tyrimą;

c)

širdiplėvės ir širdies patikrinimą;

d)

diafragmos patikrinimą;

e)

kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) patikrinimą;

f)

virškinamojo trakto, žarnų pasaitų, skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių (Lnn. gastrici mesenterici, craniales ir caudales) patikrinimą;

g)

blužnies patikrinimą;

h)

inkstų patikrinimą;

i)

krūtinplėvės ir pilvaplėvės patikrinimą;

j)

jaunų gyvūnų bambos srities ir sąnarių patikrinimą.

3.   Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

a)

retrofaringinių limfmazgių (Lnn. retropharyngiales) pjūvį; liežuvio palpaciją;

b)

bronchų ir tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) pjūvį; išilginį trachėjos ir pagrindinių bronchų atšakų atvėrimą; plaučiai turi būti įpjauti užpakaliniame trečdalyje statmenai jų pagrindinei ašiai; šie pjūviai nereikalingi, jeigu plaučiai netiekiami vartoti žmonėms;

c)

išilginį širdies pjūvį siekiant atverti skilvelius ir perskirti tarpskilvelines pertvaras;

d)

skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių pjūvį;

e)

blužnies palpaciją;

f)

inkstų ir inkstų limfmazgių (Lnn. renales) pjūvį;

g)

bambos srities ir sąnarių palpaciją. Bambos sritis įpjaunama, o sąnariai atveriami; būtina ištirti sinovinį skystį.

19 straipsnis

Kiti galvijai

1.   Atliekant galvijų, išskyrus nurodytuosius 18 straipsnio 1 dalyje, skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

a)

vizualinis galvos ir gerklės patikrinimas; retrofaringinių limfmazgių (Lnn. retropharyngiales) pjūvis ir tyrimas; išorinių kramtomųjų raumenų tyrimas – juose lygiagrečiai su apatiniu žandikauliu padaromi du pjūviai, ir vidinių kramtomųjų raumenų (vidinių sparninių raumenų) tyrimas – jie įpjaunami išilgai vienos plokštumos. Liežuvis atlaisvinamas siekiant atlikti išsamų vizualinį burnos ir ryklės patikrinimą;

b)

vizualinis trachėjos ir stemplės patikrinimas; vizualinis plaučių patikrinimas ir palpacija; bronchų ir tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) pjūvis ir tyrimas;

c)

vizualinis širdiplėvės ir širdies patikrinimas, pastarąją įpjaunant išilgai, taip atveriant skilvelius ir perskiriant tarpskilvelines pertvaras;

d)

vizualinis diafragmos patikrinimas;

e)

vizualinis kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) patikrinimas;

f)

vizualinis virškinamojo trakto, žarnų pasaitų, skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) patikrinimas; skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių palpacija;

g)

vizualinis blužnies patikrinimas;

h)

vizualinis inkstų patikrinimas;

i)

vizualinis krūtinplėvės ir pilvaplėvės patikrinimas;

j)

vizualinis genitalijų patikrinimas, išskyrus penį, jeigu jis jau buvo pašalintas;

k)

vizualinis tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) patikrinimas.

2.   Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

a)

viršutinio žandikaulio ir paausinių limfmazgių (Lnn. mandibulares ir parotidei) pjūvį ir tyrimą; liežuvio ir ryklės palpaciją;

b)

bronchų ir tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) pjūvį; išilginį trachėjos ir pagrindinių bronchų atšakų atvėrimą; plaučiai turi būti įpjauti užpakaliniame trečdalyje statmenai jų pagrindinei ašiai; šie pjūviai nereikalingi, jeigu plaučiai netiekiami vartoti žmonėms;

c)

kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) palpaciją; kepenų skrandinio paviršiaus įpjovimą ir pjūvį ties uodeguotosios skilties pagrindu, kad būtų galima ištirti tulžies latakus;

d)

skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių pjūvį;

e)

blužnies palpaciją;

f)

inkstų ir inkstų limfmazgių (Lnn. renales) pjūvį;

g)

karvių tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) palpaciją ir pjūvį. Kiekviena tešmens pusė atveriama ilgu, giliu pjūviu iki pieno sultis išskiriančio sinuso (sinus lactiferes) ir įpjaunami tešmens limfmazgiai, išskyrus tuos atvejus, kai tešmuo netiekiamas vartoti žmonėms.

20 straipsnis

Jaunos naminės avys bei ožkos ir avys, neturinčios prasikalusių nuolatinių kandžių

1.   Atliekant prasikalusių nuolatinių kandžių neturinčių arba jaunesnių nei 12 mėnesių avių ir jaunesnių nei šešių mėnesių ožkų skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

a)

vizualinis galvos, įskaitant gerklę, burną, liežuvį ir paausinius bei retrofaringinius limfmazgius, patikrinimas. Jeigu kompetentingos institucijos gali užtikrinti, kad galva, įskaitant liežuvį ir smegenis, nebus tiekiama vartoti žmonėms, šie tyrimai nebūtini;

b)

vizualinis plaučių, trachėjos ir stemplės, taip pat bronchų ir tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) patikrinimas;

c)

vizualinis širdiplėvės ir širdies patikrinimas;

d)

vizualinis diafragmos patikrinimas;

e)

vizualinis kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) patikrinimas;

f)

vizualinis virškinamojo trakto, žarnų pasaitų, skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) patikrinimas;

g)

vizualinis blužnies patikrinimas;

h)

vizualinis inkstų patikrinimas;

i)

vizualinis krūtinplėvės ir pilvaplėvės patikrinimas;

j)

vizualinis bambos srities ir sąnarių patikrinimas.

2.   Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

a)

gerklės, burnos, liežuvio ir paausinių limfmazgių palpaciją. Išskyrus atvejus, kai gyvūnų sveikatos taisyklėse nustatyta kitaip, jeigu kompetentingos institucijos gali užtikrinti, kad galva, įskaitant liežuvį ir smegenis, nebus tiekiama vartoti žmonėms, šie tyrimai yra nebūtini;

b)

plaučių palpaciją; plaučių, trachėjos, stemplės, bronchų ir tarpuplaučių limfmazgių pjūvį;

c)

širdies pjūvį;

d)

kepenų ir jų limfmazgių palpaciją; kepenų skrandinio paviršiaus pjūvį siekiant ištirti tulžies latakus;

e)

blužnies palpaciją;

f)

inkstų ir inkstų limfmazgių (Lnn. renales) pjūvį;

g)

bambos srities ir sąnarių palpaciją; bambos sritis įpjaunama, o sąnariai atveriami; ištiriamas sinovinis skystis.

21 straipsnis

Kitos naminės avys ir ožkos

1.   Atliekant avių, kurioms yra prasikalęs nuolatinis kandis arba kurios yra vyresnės nei 12 mėnesių, ir vyresnių nei šešių mėnesių ožkų skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

a)

vizualinis galvos, įskaitant gerklę, burną, liežuvį ir paausinius limfmazgius, patikrinimas ir retrofaringinių limfmazgių palpacija. Jeigu kompetentingos institucijos gali užtikrinti, kad galva, įskaitant liežuvį ir smegenis, nebus tiekiama vartoti žmonėms, šie tyrimai nebūtini;

b)

vizualinis plaučių, trachėjos ir stemplės patikrinimas; plaučių, bronchų bei tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) palpacija;

c)

vizualinis širdiplėvės ir širdies patikrinimas;

d)

vizualinis diafragmos patikrinimas;

e)

vizualinis kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) patikrinimas; kepenų ir jų limfmazgių palpacija; kepenų skrandinio paviršiaus pjūvis siekiant ištirti tulžies latakus;

f)

vizualinis virškinamojo trakto, žarnų pasaitų, skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) patikrinimas;

g)

vizualinis blužnies patikrinimas;

h)

vizualinis inkstų patikrinimas;

i)

vizualinis krūtinplėvės ir pilvaplėvės patikrinimas;

j)

vizualinis genitalijų patikrinimas, išskyrus penį, jeigu jis jau buvo pašalintas;

k)

vizualinis tešmens ir jo limfmazgių patikrinimas.

2.   Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

a)

gerklės, burnos, liežuvio ir paausinių limfmazgių palpaciją. Išskyrus atvejus, kai gyvūnų sveikatos taisyklėse nustatyta kitaip, jeigu kompetentingos institucijos gali užtikrinti, kad galva, įskaitant liežuvį ir smegenis, nebus tiekiama vartoti žmonėms, šie tyrimai yra nebūtini;

b)

plaučių, trachėjos, stemplės ir bronchų bei tarpuplaučių limfmazgių pjūvį;

c)

širdies pjūvį;

d)

blužnies palpaciją;

e)

inkstų ir inkstų limfmazgių (Lnn. renales) pjūvį.

22 straipsnis

Naminiai neporanagiai

1.   Atliekant naminių neporanagių skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

a)

vizualinis galvos ir, atlaisvinus liežuvį, gerklės patikrinimas; liežuvis atlaisvinamas siekiant atlikti išsamų vizualinį burnos ir ryklės patikrinimą ir pats turi būti vizualiai patikrintas;

b)

vizualinis plaučių, trachėjos ir stemplės, taip pat bronchų ir tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) patikrinimas;

c)

vizualinis širdiplėvės ir širdies patikrinimas;

d)

vizualinis diafragmos patikrinimas;

e)

vizualinis kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) patikrinimas;

f)

vizualinis virškinamojo trakto, žarnų pasaitų, skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) patikrinimas;

g)

vizualinis blužnies patikrinimas;

h)

vizualinis inkstų patikrinimas;

i)

vizualinis krūtinplėvės ir pilvaplėvės patikrinimas;

j)

vizualinis eržilų genitalijų, išskyrus penį, jeigu jis jau buvo pašalintas, ir kumelių genitalijų patikrinimas;

k)

vizualinis tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) patikrinimas;

l)

vizualinis jaunų gyvūnų bambos srities ir sąnarių patikrinimas;

m)

širmų arklių atveju – raumenų ir pečių limfmazgių (Lnn. subrhomboidei) po mentikaulio kremzle, atlaisvinus vieno peties raiščius, tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar jie neserga melanizmu ir melanoma. Inkstai atveriami.

2.   Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

a)

viršutinio žandikaulio, retrofaringinių ir paausinių limfmazgių (Lnn. retropharyngiales, mandibulares ir parotidei) palpaciją ir pjūvį; liežuvio palpaciją;

b)

plaučių palpaciją; bronchų ir tarpuplaučių limfmazgių palpaciją ir pjūvį. Trachėja ir pagrindinės bronchų atšakos atveriamos išilgai, o plaučiai įpjaunami užpakaliniame trečdalyje statmenai jų pagrindinei ašiai; šie pjūviai nereikalingi, jeigu plaučiai netiekiami vartoti žmonėms;

c)

išilginį širdies pjūvį, siekiant atverti skilvelius ir perskirti tarpskilvelines pertvaras;

d)

kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) palpaciją ir pjūvį;

e)

skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių pjūvį;

f)

blužnies palpaciją;

g)

inkstų palpaciją ir inkstų bei inkstų limfmazgių (Lnn. renales) pjūvį;

h)

tešmens limfmazgių pjūvį;

i)

jaunų gyvūnų bambos srities ir sąnarių palpaciją. Kilus abejonių, bambos sritis įpjaunama, o sąnariai atveriami. Būtina ištirti sinovinį skystį;

j)

širmų arklių atveju – pjūvį per visą inkstą.

23 straipsnis

Naminės kiaulės

1.   Atliekant naminių kiaulių skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

a)

vizualinis galvos ir gerklės patikrinimas;

b)

vizualinis burnos, ryklės ir liežuvio patikrinimas;

c)

vizualinis plaučių, trachėjos ir stemplės patikrinimas;

d)

vizualinis širdiplėvės ir širdies patikrinimas;

e)

vizualinis diafragmos patikrinimas;

f)

vizualinis kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) patikrinimas; vizualinis virškinamojo trakto, žarnų pasaitų, skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) patikrinimas;

g)

vizualinis blužnies patikrinimas; vizualinis inkstų patikrinimas; vizualinis krūtinplėvės ir pilvaplėvės patikrinimas;

h)

vizualinis genitalijų patikrinimas, išskyrus penį, jeigu jis jau buvo pašalintas;

i)

vizualinis tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) patikrinimas;

j)

vizualinis jaunų gyvūnų bambos srities ir sąnarių patikrinimas.

2.   Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

a)

viršutinio žandikaulio limfmazgių (Lnn. mandibulares) pjūvį ir tyrimą;

b)

plaučių, bronchų bei tarpuplaučių limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) palpaciją. Trachėja ir pagrindinės bronchų atšakos atveriamos išilgai, o plaučiai įpjaunami užpakaliniame trečdalyje statmenai jų pagrindinei ašiai; tie pjūviai nereikalingi, jeigu plaučiai netiekiami vartoti žmonėms;

c)

išilginį širdies pjūvį, siekiant atverti skilvelius ir perskirti tarpskilvelines pertvaras;

d)

kepenų ir jų limfmazgių palpaciją;

e)

skrandžio ir žarnų pasaitų limfmazgių palpaciją ir prireikus pjūvį;

f)

blužnies palpaciją;

g)

inkstų ir inkstų limfmazgių (Lnn. renales) pjūvį;

h)

tešmens limfmazgių pjūvį;

i)

jaunų gyvūnų bambos srities ir sąnarių palpaciją ir prireikus pjūvį bambos srityje ir sąnarių atvėrimą.

24 straipsnis

Patikrų rezultatai, iš kurių galima spręsti apie galimą naminių galvijų, naminių avių ir ožkų, naminių neporanagių ir naminių kiaulių keliamą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei

Valstybinis veterinarijos gydytojas taiko papildomas tikrinimo po skerdimo procedūras, nurodytas 18 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją, jeigu, jo nuomone, iš vienos iš toliau nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei:

a)

pagal 9 ir 10 straipsnį atliktas dokumentų tikrinimas ir tokio dokumentų tikrinimo analizė;

b)

pagal 11 straipsnį atlikto tikrinimo prieš skerdimą išvados;

c)

pagal 38 straipsnį atlikto vertinimo, ar laikomasi gyvūnų gerovės taisyklių, rezultatai;

d)

pagal šio reglamento 12–24 straipsnius atlikto tikrinimo po skerdimo išvados;

e)

papildomi epidemiologiniai duomenys ar kiti duomenys, gauti iš gyvūnų kilmės ūkio.

25 straipsnis

Naminių paukščių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

1.   Visiems naminiams paukščiams taikomas tikrinimas po skerdimo, kurį pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 3 dalį gali padėti atlikti skerdyklos darbuotojai. Valstybinis veterinarijos gydytojas arba oficialiai paskirtas padėjėjas pagal to reglamento 18 straipsnio 2 dalies c punktą asmeniškai atlieka šias užduotis:

a)

kasdienį iš kiekvieno pulko paimtų tipinių mėginių vidaus organų ir kūno ertmių patikrinimą;

b)

išsamų atsitiktinės atrankos būdu iš kiekvieno pulko atrinktų paukščių dalių ar visų paukščių, paskelbtų netinkamais vartoti žmonėms, mėginių patikrinimą, atlikus tikrinimą po skerdimo;

c)

bet kokius kitus tyrimus, jeigu yra priežasčių įtarti, kad konkrečių paukščių mėsa galėtų būti netinkama vartoti žmonėms.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad po skerdimo bus tikrinami tik iš kiekvieno pulko atrinkti tipiniai paukščių mėginiai, jeigu:

a)

maisto tvarkymo subjektai yra įdiegę valstybinio veterinarijos gydytojo patvirtintą sistemą, pagal kurią galima nustatyti ir atskirti anomalijų turinčius, užterštus arba defektų turinčius paukščius;

b)

yra žinoma, kad praeityje skerdykla visada laikėsi šių reikalavimų:

i)

bendrų ir konkrečių reikalavimų pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnį, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1.28 ir 2.1.5 punktams taikomų mikrobiologinių kriterijų;

ii)

procedūrų, pagrįstų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnyje nustatytais RVASVT principais, ir

iii)

konkrečių higienos taisyklių pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnį ir III priedo II skirsnį;

c)

atlikus tikrinimą prieš skerdimą, nebuvo nustatyta anomalijų, iš kurių galima spręsti apie didelį pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, ir atlikus maisto grandinės informacijos tikrinimą, nebuvo nustatyta neatitikčių reikalavimams, iš kurių galima spręsti, kad reikia imtis 40–44 straipsniuose nustatytų priemonių.

3.   Kai naminiai paukščiai auginami kepenėlių pašteto (pranc. foie gras) gamybai arba naminiai paukščiai, kurių išdarinėjimas buvo atidėtas, buvo paskersti kilmės ūkyje pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio VI skyriaus 8 ir 9 punktus, tikrinimas po skerdimo atliekamas mėsos išpjaustymo įmonėje, į kurią tokios skerdenos atvežamos tiesiogiai iš kilmės ūkio.

26 straipsnis

Ūkiuose auginamų kiškiažvėrių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

25 straipsnyje nustatyta paukščių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka taikoma ūkiuose auginamiems kiškiažvėriams. Vienam pulkui taikytinos 25 straipsnio nuostatos taikomos ūkiuose auginamiems kiškiažvėriams iš vieno kilmės ūkio, paskerstiems tą pačią dieną.

27 straipsnis

Ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

1.   Ūkiuose auginamiems medžiojamiesiems gyvūnams taikomos šios tikrinimo po skerdimo procedūros:

a)

smulkiesiems (< 100 kg) elninių (Cervidae) šeimos gyvūnams – 21 straipsnyje nustatytos avių tikrinimo po skerdimo procedūros, tačiau šiauriniams elniams taikomos 20 straipsnyje nustatytos avių tikrinimo po skerdimo procedūros, o jų liežuvis gali būti skirtas vartoti žmonėms neatlikus galvos patikrinimo;

b)

medžiojamiesiems kiaulinių (Suidae) šeimos gyvūnams – 23 straipsnyje nustatytos naminių kiaulių tikrinimo po skerdimo procedūros;

c)

stambiesiems medžiojamiesiems elninių šeimos gyvūnams ir kitiems stambiesiems medžiojamiesiems gyvūnams, kuriems netaikomas a punktas, ir stambiesiems medžiojamiesiems kiaulinių šeimos gyvūnams, kuriems netaikomas b punktas, – 19 straipsnyje nustatytos galvijų tikrinimo po skerdimo procedūros;

d)

beketeriams (Ratitae) paukščiams – 25 straipsnio 1 dalyje nustatytos naminių paukščių tikrinimo po skerdimo procedūros.

2.   Jeigu gyvūnai buvo paskersti ne skerdykloje, skerdykloje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina sertifikatą.

28 straipsnis

Laukinių medžiojamųjų gyvūnų tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar prie stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų, kurių oda nėra nulupta, siuntos, gabenamos į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę iš kitos valstybės narės teritorijos, pridedamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 636/2014 priede pateiktą sertifikato pavyzdį atitinkantis veterinarijos sertifikatas arba deklaracija (-os) pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 8 punkto b papunktį. Valstybinis veterinarijos gydytojas atsižvelgia į to sertifikato arba deklaracijos (-ų) turinį.

2.   Atlikdamas tikrinimą po skerdimo, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka:

a)

vizualinį skerdenos, jos ertmių ir tam tikrais atvejais organų patikrinimą, siekdamas:

i)

nustatyti bet kokias ne dėl medžioklės atsiradusias anomalijas. Šiuo tikslu diagnozė gali būti pagrįsta bet kokia informacija apie gyvūno elgesį prieš jį sumedžiojant, kurią pateikė kvalifikuotas asmuo;

ii)

patikrinti, ar mirtis galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, o ne dėl medžioklės;

b)

juslinių anomalijų ištyrimą;

c)

tam tikrais atvejais – organų palpaciją ir pjūvius;

d)

atrinktų liekanų, nesusijusių su medžiokle, įskaitant aplinkos teršalų, mėginių analizę, jeigu yra rimtų priežasčių įtarti liekanų ar teršalų buvimą. Jeigu, remiantis tokiais įtarimais, atliekamas išsamesnis patikrinimas, prieš įvertindamas visus konkrečioje medžioklėje užmuštus laukinius gyvūnus ar jų dalis, kurioms, kaip įtariama, būdingos tos pačios anomalijos, veterinarijos gydytojas palaukia, kol bus baigtas šis patikrinimas;

e)

požymių, liudijančių, kad mėsa kelia pavojų sveikatai, ištyrimą, įskaitant šiuos požymius:

i)

gyvų gyvūnų neįprastą elgesį ar neramią bendrą būklę, apie kurią pranešė medžiotojas;

ii)

bendrai paplitusius auglius ar abscesus, aptinkamus įvairiuose vidaus organuose ir raumenyse;

iii)

artritą, orchitą, patologinius pakitimus kepenyse ir blužnyje, žarnyno ar bambos srities uždegimą;

iv)

svetimkūnius, atsiradusius kūno ertmėse, skrandyje, žarnyne ar šlapime ne dėl medžioklės proceso, jeigu krūtinplėvė ar pilvaplėvė yra išblukusios (likus atitinkamiems vidaus organams);

v)

parazitus;

vi)

didelio kiekio dujų susikaupimą virškinamajame trakte, jeigu vidaus organai yra išblukę (likus atitinkamiems vidaus organams);

vii)

reikšmingas raumenų audinio ar organų spalvos, konsistencijos arba kvapo anomalijas;

viii)

senus atvirus kaulų lūžius;

ix)

išsekimą ir (arba) bendrą ar lokalią edemą;

x)

neseniai įvykusią krūtinplėvės ar pilvaplėvės adheziją;

xi)

kitus aiškius, reikšmingus pakitimus, pavyzdžiui, puvimą.

3.   Jeigu to reikalauja valstybinis veterinarijos gydytojas, stuburas ir galva perskiriami išilgai.

4.   Jeigu smulkieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai nebuvo išdarinėti iškart po sumedžiojimo, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka tipinių iš ten pat sumedžiotų gyvūnų atrinktų mėginių tikrinimą po skerdimo. Jeigu, atliekant tikrinimą, diagnozuojama žmogui perduodama liga ar nustatomas kuris nors iš 2 dalies e punkte nurodytų požymių, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka papildomus visos partijos patikrinimus, siekdamas nustatyti, ar skerdenos turi būti paskelbtos netinkamomis vartoti žmonėms, ar kiekviena skerdena turėtų būti patikrinta atskirai.

5.   Siekdamas nustatyti galutinę diagnozę, valstybinis veterinarijos gydytojas gali atlikti kitus pjūvius ir patikrinti atitinkamas gyvūno dalis. Jeigu vertinimo negalima atlikti laikantis 2 dalyje nustatytos praktinės tvarkos, papildomi tyrimai atliekami laboratorijoje.

6.   Be 45 straipsnyje pateiktų atvejų, mėsa, turinti, kaip nustatyta atlikus tikrinimą po skerdimo, 2 dalies e punkte nurodytų požymių, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms.

4 skirsnis

Oficiali konkrečių pavojų kontrolė ir laboratoriniai tyrimai

29 straipsnis

Oficialios užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) kontrolės praktinė tvarka

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas ne tik laikosi Reglamento (EB) Nr. 999/2001 oficialios USE kontrolės reikalavimų, bet ir pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnyje nustatytas šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisykles patikrina, kaip pašalintos, atskirtos ir tam tikrais atvejais paženklintos nurodytos pavojingos medžiagos.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad maisto tvarkymo subjektas imtųsi visų būtinų priemonių siekdamas išvengti mėsos užteršimo nurodytomis pavojingomis medžiagomis skerdžiant, taip pat apsvaiginant. Tai apima ir nurodytų pavojingų medžiagų šalinimą.

30 straipsnis

Oficialios cisticerkozės kontrolės atliekant naminių galvijų ir kiaulinių šeimos gyvūnų tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.   18, 19 ir 23 straipsniuose aprašytos tikrinimo po skerdimo procedūros atitinka būtiniausius cisticerkozės tyrimui, atliekamam galvijams ir kiaulinių šeimos gyvūnams (naminėms kiaulėms, ūkiuose auginamiems medžiojamiesiems gyvūnams ir laukiniams medžiojamiesiems gyvūnams), keliamus reikalavimus. 19 straipsnyje nurodytų galvijų atveju kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad kramtomųjų raumenų pjūvis atliekant tikrinimą po skerdimo yra neprivalomas, jeigu:

a)

atliekamas specialus serologinis tyrimas;

b)

gyvūnai buvo išauginti kilmės ūkyje, kuris oficialiai paskelbtas nesantis cisticerkozės židiniu, arba

c)

remiantis pagal Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalį pateiktų ataskaitų duomenimis, 95 % tikslumu įrodyta, kad paplitimas pirminėje populiacijoje arba tinkamai apibrėžtoje subpopuliacijoje yra mažesnis už vieną iš milijono arba kad cisticerkozė nenustatyta nė vienam per pastaruosius penkerius metus (arba per dvejus metus, jeigu tai pagrįsta ir patvirtinta kompetentingų institucijų atlikta rizikos analize) paskerstam gyvūnui.

2.   Cisticerkoze apkrėsta mėsa paskelbiama netinkama vartoti žmonėms. Tačiau, jeigu gyvūnas yra ne visas apkrėstas cisticerkoze, neapkrėstos dalys gali būti paskelbtos tinkamomis vartoti žmonėms po jų apdorojimo šaltomis sąlygomis.

31 straipsnis

Oficialios trichinelių kontrolės atliekant tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.   Kiaulinių šeimos gyvūnų, neporanagių ir kitų rūšių trichinelėms neatsparių gyvūnų skerdenos pagal Reglamentą (ES) 2015/1375 ištiriamos siekiant nustatyti, ar jose yra trichinelių, išskyrus atvejus, kai taikoma viena iš to reglamento 3 straipsnyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

2.   Trichinelėmis apkrėsta mėsa paskelbiama netinkama vartoti žmonėms.

32 straipsnis

Oficialios įnosių kontrolės atliekant neporanagių tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.   Šviežia neporanagių mėsa rinkai pateikiama tik tada, jeigu ji gauta iš neporanagių gyvūnų, bent 90 dienų iki paskerdimo dienos laikytų valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje ar jos regione, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti neporanagius.

2.   Jeigu neporanagiai yra kilę iš valstybės narės ar trečiosios šalies ar jos regiono, neatitinkančių Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytų įnosėmis neužkrėstos šalies kriterijų, siekiant nustatyti, ar jie neturi įnosių, atliekamas išsamus trachėjos, gerklų, nosies ertmių ir sinusų bei jų išsišakojimų tyrimas, perskeliant galvą per vidurinę plokštumą ir išpjaunant nosies pertvarą.

3.   Neporanagių mėsa, kurioje buvo aptikta įnosių, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms.

33 straipsnis

Oficialios tuberkuliozės kontrolės atliekant tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.   Jeigu gyvūnai pozityviai ar nevienareikšmiškai reaguoja į tuberkuliną arba yra kitų priežasčių įtarti ligą, jie skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų, imantis visų atsargumo priemonių ir siekiant išvengti kitų skerdenų, skerdimo linijos ir skerdykloje esančių darbuotojų užkrėtimo.

2.   Visa gyvūnų mėsa, kurią tikrinant po skerdimo įvairiuose organuose arba ne vienoje skerdenos vietoje nustatytos lokalizuotos vietos, panašios į tuberkuliozės pažeistas vietas, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms. Tačiau jeigu tuberkuliozės pažeista vieta nustatyta tik vieno organo limfmazgyje ar skerdenos dalyje, netinkamais vartoti žmonėms paskelbiamas tik tas pažeistas organas arba ta skerdenos dalis ir susiję limfmazgiai.

34 straipsnis

Oficialios bruceliozės kontrolės atliekant tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.   Jeigu gyvūnai pozityviai ar nevienareikšmiškai reaguoja į bruceliozės tyrimą arba yra kitų priežasčių įtarti infekciją, jie skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų, imantis visų atsargumo priemonių ir siekiant išvengti kitų skerdenų, skerdimo linijos ir skerdykloje esančių darbuotojų užkrėtimo.

2.   Gyvūnų mėsa, kurią tikrinant po skerdimo nustatytos ūmios bruceliozės pažeistos vietos, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms. Jeigu gyvūnai pozityviai ar nevienareikšmiškai reaguoja į bruceliozės tyrimą, tešmuo, genitalijų traktas ir kraujas paskelbiami netinkamais vartoti žmonėms, net jeigu tokia pažeista vieta nebuvo aptikta.

35 straipsnis

Oficialios salmonelių kontrolės praktinė tvarka

1.   Kompetentingos institucijos patikrina, ar maisto tvarkymo subjektai tinkamai įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 2 skyriaus 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 punktus, taikydama vieną ar daugiau iš šių priemonių:

a)

oficialiai imdama mėginius tuo pačiu metodu ir iš tos pačios zonos kaip ir maisto tvarkymo subjektai. Kasmet kiekvienoje skerdykloje paimami bent 49 atsitiktiniai mėginiai (40). Šis mėginių skaičius gali būti mažesnis mažose skerdyklose, atsižvelgiant į rizikos vertinimą;

b)

rinkdama visą informaciją apie visų paimtų mėginių ir salmonelėmis- užkrėstų mėginių, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 5 straipsnį ima maisto tvarkymo subjektai, skaičių pagal to reglamento I priedo 2 skyriaus 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 punktus;

c)

rinkdama visą informaciją apie visų paimtų mėginių ir salmonelėmis- užkrėstų mėginių, paimtų laikantis nacionalinės kontrolės programų, vykdomų valstybėse narėse arba valstybių narių regionuose, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 8 straipsnį patvirtintos specialios garantijos dėl atrajotojų mėsos, arklienos, kiaulienos ir paukštienos gamybos, skaičių.

2.   Jeigu maisto tvarkymo subjektas kelis kartus neįvykdo gamybos proceso higienos reikalavimo, kompetentingos institucijos pareikalauja, kad jis pateiktų veiksmų planą, ir griežtai stebi, kaip jis įgyvendinamas.

3.   Apie visų paimtų mėginių skaičių ir salmonelėmis- užkrėstų mėginių skaičių, prireikus diferencijuojant pagal 1 dalies a, b ir c punktus, kai šie taikomi, paimtus mėginius, pranešama pagal Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalį.

36 straipsnis

Oficialios kampilobakterijų kontrolės praktinė tvarka

1.   Kompetentingos institucijos patikrina, ar maisto tvarkymo subjektai tinkamai įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 2 skyriaus 2.1.9 punktą (su kampilobakterijomis broilerių skerdenose susijęs proceso higienos kriterijus), taikydamos šias priemones:

a)

oficialiai imdama mėginius tuo pačiu metodu ir iš tos pačios zonos kaip ir maisto tvarkymo subjektai. Kasmet kiekvienoje skerdykloje paimami bent 49 atsitiktiniai mėginiai. Šis mėginių skaičius gali būti mažesnis mažose skerdyklose, atsižvelgiant į rizikos vertinimą, arba

b)

rinkdama visą informaciją apie visų paimtų mėginių ir kampilobakterijomis užkrėstų mėginių su daugiau kaip 1 000 ksv/g, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 5 straipsnį ima maisto tvarkymo subjektai, skaičių pagal to reglamento I priedo 2 skyriaus 2.1.9 punktą.

2.   Jeigu maisto tvarkymo subjektas kelis kartus neįvykdo gamybos proceso higienos reikalavimo, kompetentingos institucijos pareikalauja, kad jis pateiktų veiksmų planą, ir griežtai stebi, kaip jis įgyvendinamas.

3.   Apie visų paimtų mėginių skaičių ir kampilobakterijomis užkrėstų mėginių, kuriuose yra daugiau kaip 1 000 ksv/g, skaičių, prireikus diferencijuojant pagal 1 dalies a ir b punktus, kai šie taikomi, paimtus mėginius, pranešama pagal Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalį.

37 straipsnis

Su laboratoriniais tyrimais susiję konkretūs reikalavimai

1.   Atlikdamas laboratorinius tyrimus pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies d punkto ii ir iv papunkčius, valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad, imant mėginius, jie būtų tinkamai identifikuoti, sutvarkyti ir nusiųsti atitinkamai laboratorijai:

a)

vykdant zoonozių ir zoonozės sukėlėjų stebėseną ir kontrolę;

b)

įgyvendinant metinę USE stebėsenos programą pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnį;

c)

siekiant nustatyti draudžiamas arba neleidžiamas naudoti veikliąsias medžiagas ar preparatus ir vykdyti reglamentuojamų veikliųjų medžiagų, pesticidų, pašarų priedų ir teršalų, kurių kiekiai viršija Sąjungoje taikytinas didžiausias leidžiamąsias koncentracijas, kontrolę, visų pirma atsižvelgiant į nacionalinius liekanų ar medžiagų aptikimo planus, nurodytus Reglamento (ES) 2017/625 110 straipsnio 2 dalyje ir Tarybos direktyvos 96/23/EB 5 straipsnyje;

d)

siekiant nustatyti gyvūnų ligas, dėl kurių Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad prireikus būtų atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai, kurie yra būtini vykdant Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas.

5 skirsnis

Oficiali gyvūnų gerovės kontrolė

38 straipsnis

Oficiali vežamų ir skerdžiamų gyvūnų gerovės kontrolė

Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar laikomasi gyvūnų apsaugos juos vežant taisyklių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 bei gyvūnų apsaugos juos skerdžiant taisyklių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 ir nacionalinių gyvūnų gerovės taisyklių.

III SKYRIUS

Pranešimas apie tikrinimo rezultatus ir priemonės, kurių kompetentingos institucijos turi imtis konkrečiais šviežiai mėsai taikomų ir gyvūnų gerovės reikalavimų nesilaikymo atvejais

39 straipsnis

Priemonės, susijusios su pranešimu apie oficialios kontrolės rezultatus

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas registruoja ir įvertina pagal 7–38 straipsnius atliktos oficialios kontrolės rezultatus.

2.   Jeigu, atliekant tikrinimą, nustatoma kokia nors liga ar sveikatos būklė, galinti pakenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai ar sukelti pavojų gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas imasi šių veiksmų:

a)

valstybinis veterinarijos gydytojas informuoja skerdyklą eksploatuojantį subjektą;

b)

jeigu šioje dalyje nurodyta problema kilo pirminės gamybos etape ir yra susijusi su žmonių sveikata, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerove arba veterinarinių vaistų, neleidžiamų naudoti ar draudžiamų medžiagų, pesticidų liekanomis, pašarų priedais ar teršalais, valstybinis veterinarijos gydytojas apie tai praneša:

i)

kilmės ūkyje besilankančiam veterinarijos gydytojui;

ii)

valstybiniam veterinarijos gydytojui, atlikusiam tikrinimą prieš skerdimą kilmės ūkyje, jeigu šis skiriasi nuo i papunktyje nurodyto valstybinio veterinarijos gydytojo;

iii)

maisto tvarkymo subjektui, atsakingam už kilmės ūkį (jeigu tokia informacija nepakenks tolesniems procesiniams veiksmams), ir

iv)

kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už kilmės ūkio ar medžioklės ploto priežiūrą;

c)

jeigu atitinkami gyvūnai buvo išauginti kitoje šalyje, valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad būtų informuotos tos šalies kompetentingos institucijos.

3.   Oficialios kontrolės rezultatus kompetentingos institucijos įtraukia į atitinkamas duomenų bazes, bent jau tais atvejais, kai rinkti tokią informaciją reikalaujama pagal Direktyvos 2003/99/EB 4 straipsnį, Tarybos direktyvos 64/432/EEB (41) 8 straipsnį ir Direktyvos 2007/43/EB III priedą.

4.   Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikdamas tikrinimą prieš skerdimą ar po skerdimo arba vykdydamas kitą oficialios kontrolės veiklą, įtaria gyvūnų ligą, dėl kurios Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, jis nedelsdamas apie tai praneša kompetentingoms institucijoms. Valstybinis veterinarijos gydytojas ir kompetentingos institucijos savo atitinkamose kompetencijos srityse imasi visų būtinų veiksmų ir atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią ligos sukėlėjo plitimui.

5.   Valstybinis veterinarijos gydytojas, pranešdamas apie atitinkamus tikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo rezultatus kilmės ūkiui, kuriame gyvūnai buvo auginami prieš paskerdžiant, gali naudotis I priede pateikta dokumento forma.

6.   Jeigu gyvūnai buvo laikomi kitoje valstybėje narėje esančiame kilmės ūkyje, valstybės narės, kurioje jie buvo paskersti, kompetentingos institucijos apie atitinkamos tikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo rezultatus praneša kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tam jos naudoja I priede pateiktą dokumento formą; dokumentas parengiamas abiejų susijusių valstybių narių oficialiosiomis kalbomis arba kita kalba, dėl kurios susitaria abi valstybės narės.

40 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi maisto grandinės informacijos teikimo reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai būtų skerdžiami tik po to, kai skerdyklą eksploatuojantis subjektas gauna atitinkamą maisto grandinės informaciją, ją patikrina ir įvertina pagal 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.

2.   Nukrypdamas nuo 1 dalies, valstybinis veterinarijos gydytojas gali leisti paskersti gyvūnus skerdykloje, net jeigu atitinkama maisto grandinės informacija nebuvo pateikta. Tokiais atvejais informacija pateikiama prieš paskelbiant skerdeną tinkama vartoti žmonėms, o kol tokio pareiškimo negauta, skerdenos ir susiję subproduktai laikomi atskirai nuo kitos mėsos.

3.   Jeigu atitinkama maisto grandinės informacija nepateikiama per 24 valandas nuo gyvūno atvežimo į skerdyklą, valstybinis veterinarijos gydytojas visą gyvūno mėsą paskelbia netinkama vartoti žmonėms. Jeigu gyvūnas dar nepaskerstas, jis papjaunamas atskirai nuo kitų gyvūnų, imantis visų reikiamų atsargumo priemonių, kad būtų apsaugota gyvūnų ir žmonių sveikata.

41 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi nustačius maisto grandinės informacijoje užfiksuotą neatitiktį reikalavimams

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar skerdyklą eksploatuojantis subjektas nepriima gyvūnų skersti, jeigu iš maisto grandinės informacijos arba kitų lydinčių įrašų, dokumentų ar kitos informacijos matyti, kad:

a)

gyvūnai atvežti iš kilmės ūkio ar vietos, kuriai, siekiant apsaugoti gyvūnų ar žmonių sveikatą, taikomi judėjimo draudimai ar kiti apribojimai;

b)

nebuvo laikomasi veterinarinių vaistų naudojimo taisyklių, gyvūnai buvo gydomi draudžiamomis arba neleidžiamomis naudoti medžiagomis arba nebuvo laikomasi teisės aktais nustatytų cheminių medžiagų liekanų ar teršalų ribinių verčių arba

c)

yra kokių nors kitų požymių, kad gali kilti pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai.

2.   Jeigu gyvūnai jau pristatyti į skerdyklą, jie papjaunami atskirai ir paskelbiami netinkamais vartoti žmonėms, imantis atsargumo priemonių, kad būtų apsaugota gyvūnų ir žmonių sveikata. Kilmės ūkyje atliekama oficiali kontrolė, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas mano, kad tai būtina.

42 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi klaidinančios maisto grandinės informacijos atveju

1.   Jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad lydintys įrašai, dokumentai ar kita informacija neatitinka tikrosios padėties kilmės ūkyje ar realios gyvūnų būklės arba jais siekiama sąmoningai suklaidinti valstybinį veterinarijos gydytoją, jos imasi atitinkamų veiksmų.

2.   Jos imasi priemonių prieš maisto tvarkymo subjektą, atsakingą už gyvūnų kilmės ūkį, ar bet kurį kitą susijusį asmenį, įskaitant skerdyklą eksploatuojantį subjektą. Šios priemonės visų pirma gali būti papildoma kontrolė. Maisto tvarkymo subjektas, atsakingas už kilmės ūkį, ar bet kuris kitas susijęs asmuo padengia tokios papildomos kontrolės išlaidas.

43 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi gyviems gyvūnams taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar maisto tvarkymo subjektas vykdo savo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio IV skyriaus 3 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad skersti priimti gyvūnai, skirti vartoti žmonėms, būtų tinkamai identifikuoti. Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai, kurių tapatybė negali būti nustatyta, būtų papjauti atskirai nuo kitų gyvūnų ir paskelbti netinkamais vartoti žmonėms. Kilmės ūkyje atliekama oficiali kontrolė, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas mano, kad tai būtina.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad žmonėms vartoti skirti gyvūnai, kuriuos skerdžiant gali kilti nepageidaujamas jų mėsos užteršimo pavojus, kaip nustatyta 11 straipsnio 4 dalyje, būtų skerdžiami tik juos nuvalius.

3.   Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai, sergantys liga, kuri, tvarkant ar valgant mėsą, gali būti perduota kitiems gyvūnams ar žmonėms, ar turintys jos požymių, ir apskritai gyvūnai, turintys klinikinių sisteminės ligos ar išsekimo požymių, dėl kurių jų mėsa taptų netinkama vartoti žmonėms, nebūtų paskersti vartoti žmonėms. Tokie gyvūnai papjaunami atskirai nuo kitų gyvūnų taip, kad kiti gyvūnai ir skerdenos negalėtų būti užteršti, ir paskelbiami netinkamais vartoti žmonėms.

4.   Valstybinis veterinarijos gydytojas atideda gyvūnų, kaip įtariama, sergančių liga, galinčia sukelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, arba turinčių jos požymių, skerdimą. Kad nustatytų ligos diagnozę, tokius gyvūnus prieš skerdimą išsamiai ištiria valstybinis veterinarijos gydytojas. Be to, valstybinis veterinarijos gydytojas gali nuspręsti, kad be tikrinimo po skerdimo turi būti atlikta mėginių atranka ir laboratoriniai tyrimai. Prireikus, siekiant išvengti kitos mėsos užteršimo, gyvūnai skerdžiami atskirai arba įprasto skerdimo pabaigoje, imantis visų kitų reikalingų priemonių.

5.   Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai, kuriuose draudžiamų ar neleidžiamų naudoti veikliųjų medžiagų liekanų arba patvirtintų veikliųjų medžiagų liekanų, pesticidų ar teršalų kiekiai gali viršyti Sąjungos teisės aktuose nustatytas normas, būtų tvarkomi vadovaujantis Direktyvos 96/23/EB 16–19 straipsniais.

6.   Valstybinis veterinarijos gydytojas nustato reikalavimus, pagal kuriuos jam prižiūrint gyvūnai tvarkomi vykdant konkrečios ligos, pvz., bruceliozės ar tuberkuliozės, arba zoonozės sukėlėjų (pavyzdžiui, salmonelės), likvidavimo ar kontrolės programą. Kompetentingos institucijos nustato, kokiomis sąlygomis gali būti paskersti tokie gyvūnai. Šiomis sąlygomis užtikrinama, kad būtų kuo labiau sumažintas kitų gyvūnų ir kitų gyvūnų mėsos užteršimo pavojus.

Gyvūnai, pristatyti į skerdyklą paskersti, paprastai ten ir paskerdžiami. Tačiau išimtiniais atvejais, pvz., esant rimtam skerdyklos įrenginių gedimui, valstybinis veterinarijos gydytojas gali suteikti leidimą juos tiesiogiai pervežti į kitą skerdyklą.

Jeigu kilmės ūkyje atliekant tikrinimą prieš skerdimą nustatoma neatitiktis reikalavimams, dėl kurios kyla pavojus gyvūnų ar žmonių sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas neleidžia gyvūnų vežti į skerdyklą, o pagal 39 straipsnio 2 dalies b punkto i ir iii papunkčius taikomos atitinkamos pranešimo apie tikrinimo rezultatus priemonės.

44 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi gyvūnų gerovės reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.   Jeigu nesilaikoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 3–9, 14–17, 19 ir 22 straipsniuose nustatytų skerdžiamų ar žudomų gyvūnų apsaugos taisyklių, valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad maisto tvarkymo subjektas nedelsdamas imtųsi reikalingų taisomųjų priemonių ir užkirstų kelią netinkamo elgesio pasikartojimui.

2.   Siekdamas kovoti su pažeidimais, valstybinis veterinarijos gydytojas imasi proporcingų ir laipsniškai taikomų priemonių, pradedant konkrečiais nurodymais ir baigiant daliniu ar visišku gamybos sustabdymu, atsižvelgiant į problemos pobūdį ir sunkumą.

3.   Tam tikrais atvejais valstybinis veterinarijos gydytojas praneša kitoms kompetentingoms institucijoms apie problemas, susijusias su gyvūnų gerove.

4.   Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas nustato, kad nesilaikoma Reglamente (EB) Nr. 1/2005 nustatytų vežamų gyvūnų apsaugos taisyklių, jis imasi reikalingų priemonių, vadovaudamasis atitinkamais Sąjungos teisės aktais.

5.   Jeigu oficialiai paskirtas padėjėjas atlieka gyvūnų gerovės patikrinimus, ir per šiuos patikrinimus nustato, kad nesilaikoma gyvūnų apsaugos taisyklių, jis nedelsdamas apie tai praneša valstybiniam veterinarijos gydytojui. Skubiais atvejais jis iki valstybinio veterinarijos gydytojo atvykimo prireikus imasi 1–4 dalyse nurodytų reikalingų priemonių.

45 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi šviežiai mėsai taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejais

Valstybinis veterinarijos gydytojas paskelbia šviežią mėsą netinkama vartoti žmonėms, jeigu:

a)

ji gauta iš prieš skerdimą pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies a ar b punktą nepatikrintų gyvūnų, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus ir benamius šiaurinius elnius, nurodytus Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 12 straipsnio 1 dalies b punkte;

b)

ji gauta iš gyvūnų, kurių subproduktai nebuvo patikrinti po skerdimo pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies c punktą, išskyrus netikrintus stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų vidaus organus, kurių nereikia kartu su skerdena vežti į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 4 punktą;

c)

ji gauta iš gyvūnų, nugaišusių iki skerdimo, gimusių negyvų, negimusių arba paskerstų jaunesnių nei septynių dienų amžiaus;

d)

ji yra dūrimo vietos nuopjova;

e)

gauta iš gyvūnų, užkrėstų gyvūnų ligomis, dėl kurių Direktyvos 2002/99/EB I priede išvardytuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, išskyrus jei ji gauta laikantis toje direktyvoje nustatytų specialiųjų reikalavimų; ši išimtis netaikoma, jeigu šio reglamento 33 ir 34 straipsniuose nustatytuose oficialios tuberkuliozės ir bruceliozės kontrolės reikalavimuose numatyta kitaip;

f)

ji gauta iš gyvūnų, sergančių visuotinai išplitusia liga, pvz., visuotinai išplitusiu sepsiu, piemija, toksemija ar viremija;

g)

ji neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo I skyriuje nustatytų maisto saugos kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar maistas gali būti pateiktas rinkai;

h)

ji yra apkrėsta parazitais, išskyrus atvejus, kai 30 straipsnyje nustatytuose oficialios cisticerkozės kontrolės reikalavimuose numatyta kitaip;

i)

joje yra cheminių medžiagų liekanų ar teršalų, kurių kiekiai viršija reglamentuose (ES) Nr. 37/2010, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1881/2006 ir (EB) Nr. 124/2009 nustatytas normas, arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 37/2010 ar Direktyvą 96/22/EB draudžiamų ar neleidžiamų naudoti medžiagų liekanų;

j)

ją sudaro kepenys ir inkstai, priklausantys vyresniems nei dvejų metų gyvūnams, kilusiems iš regionų, kurių aplinkoje, kaip nustatyta įgyvendinant pagal Direktyvos 96/23/EB 5 straipsnį patvirtintas programas, yra išplitę sunkieji metalai;

k)

ji buvo neteisėtai apdorota kenksmingas medžiagas šalinančiomis medžiagomis;

l)

ji buvo neteisėtai apdorota jonizuojančiąja spinduliuote, įskaitant ultravioletinę spinduliuotę;

m)

joje yra svetimkūnių, išskyrus medžiagas, naudotas medžiojant laukinius gyvūnus;

n)

joje viršijamas didžiausias leidžiamas radioaktyvumo lygis, nustatytas Sąjungos teisės aktuose, arba, jeigu nėra susijusių Sąjungos teisės aktų, nacionalinėse taisyklėse;

o)

joje yra patologinių ar juslinių pakitimų, visų pirma stiprus lytinis kvapas arba nepakankamas kraujavimas (išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus);

p)

ji gauta iš išsekusių gyvūnų;

q)

joje yra nurodytų pavojingų medžiagų, išskyrus atvejus, kai šias medžiagas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 4.3 punktą leidžiama pašalinti kitoje įmonėje, o už šviežią mėsą lieka atsakingos kompetentingos institucijos;

r)

ji yra užteršta žemėmis, fekalijomis ar kitais teršalais;

s)

ją sudaro kraujas, galintis sukelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai dėl gyvūno, iš kurio ji gauta, sveikatos būklės arba užteršimo skerdžiant;

t)

įvertinus visą susijusią informaciją, valstybinio veterinarijos gydytojo nuomone, ji gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai arba dėl kokios nors kitos priežasties yra netinkama vartoti žmonėms;

u)

ji kelia konkretų pavojų pagal 29–36 straipsnius.

46 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi gerosios higienos praktikos reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.   Kompetentingos institucijos gali maisto tvarkymo subjektui nurodyti nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, tarp jų – sulėtinti skerdimo procesą, jeigu oficialiai paskirtas asmuo toliau nurodytais atvejais mano, jog tai būtina:

a)

jeigu nustatoma, kad išorinis skerdenos paviršius ar jos ertmės yra užterštos, ir maisto tvarkymo subjektas nesiima tinkamų veiksmų šiai padėčiai ištaisyti arba

b)

jeigu kompetentingos institucijos mano, kad nesilaikoma gerosios higienos praktikos reikalavimų.

2.   Tokiais atvejais kompetentingos institucijos padidina tikrinimo intensyvumą, kol įsitikina, kad maisto tvarkymo subjektas vėl tinkamai kontroliuoja procesą.

IV SKYRIUS

Apribojimai

47 straipsnis

Tam tikrai šviežiai mėsai taikomi apribojimai

Valstybinis veterinarijos gydytojas gali nustatyti naudojimo reikalavimus dėl šviežios mėsos, gautos iš gyvūnų, kurie:

a)

buvo priverstinai paskersti ne skerdykloje arba

b)

yra iš pulkų, kurių mėsa, prieš tiekiant ją rinkai, apdorojama pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 II priedo E dalį.

V SKYRIUS

Žmonėms vartoti tinkamos mėsos ženklinimas sveikumo ženklu atlikus tikrinimą prieš skerdimą ir tikrinimą po skerdimo

48 straipsnis

Sveikumo ženklo techniniai reikalavimai ir ženklinimo juo praktinė tvarka

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas prižiūri, kaip ženklinama sveikumo ženklu ir kokie ženklai naudojami.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas visų pirma užtikrina, kad:

a)

sveikumo ženklu būtų ženklinami tik naminiai kanopiniai ir ūkiuose auginami medžiojamieji žinduoliai, išskyrus kiškiažvėrius, patikrinti prieš skerdimą ir po skerdimo, taip pat stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai, patikrinti po skerdimo pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, jeigu nėra priežasčių mėsą paskelbti netinkama vartoti žmonėms. Tačiau ženklas gali būti naudojamas prieš gaunant trichinelių ir (arba) USE nustatymo tyrimų rezultatus, jeigu kompetentingos institucijos skerdykloje arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje yra įdiegusios sistemą, kuria užtikrinama, kad būtų galima atsekti visas gyvūno kūno dalis ir kad nė viena gyvūno kūno dalis, paženklinta sveikumo ženklu, nepatektų už skerdyklos ar medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės ribų, kol negautas neigiamas rezultatas, išskyrus atvejus, kai pagal Reglamento (ES) 2015/1375 2 straipsnio 3 dalį numatyta kitaip;

b)

sveikumo ženklu būtų ženklinamas išorinis skerdenos paviršius, naudojant rašalo pagrindu padarytą ženklą arba įdagą taip, kad, skerdykloje supjausčius skerdenas į skerdenų puses ar ketvirčius arba ketvirčius supjausčius į tris dalis, sveikumo ženklas būtų matomas ant kiekvienos iš šių dalių.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad ženklinimo sveikumo ženklu praktinė tvarka būtų taikoma pagal II priedo nuostatas.

4.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad laukinių medžiojamųjų gyvūnų, kurių oda nėra nulupta, mėsa nebūtų paženklinta sveikumo ženklu, kol nudyrus odą medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje po skerdimo ji patikrinama ir paskelbiama tinkama vartoti žmonėms.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS PIENO, PRIEŠPIENIO, PIENO GAMINIŲ IR PRIEŠPIENIO PRODUKTŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS SIEKIANT REAGUOTI Į PRIPAŽINTUS PASTOVIUS PAVOJUS IR RIZIKĄ

49 straipsnis

Pieno ir priešpienio gamybos ūkių tikrinimas

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar laikomasi žalio pieno ir priešpienio gamybai taikomų sveikatos apsaugos reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus I dalyje. Visų pirma valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina:

a)

gyvūnų sveikatos būklę;

b)

ar buvo naudojamos draudžiamos arba neleidžiamos naudoti veikliosios medžiagos ir

c)

ar galimi leidžiamų naudoti veikliųjų medžiagų, pesticidų ar teršalų liekanų kiekiai neviršija reglamentuose (ES) Nr. 37/2010, (EB) Nr. 396/2005 ar (EB) Nr. 1881/2006 nustatytų normų.

2.   1 dalyje nurodyta oficiali kontrolė gali būti vykdoma atliekant veterinarinius patikrinimus pagal Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl gyvūnų ar žmonių sveikatos arba gyvūnų gerovės.

3.   Jeigu yra priežasčių įtarti, kad nesilaikoma 1 dalyje nurodytų sveikatos apsaugos reikalavimų, valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina bendrą gyvūnų sveikatos būklę.

4.   Kompetentingos institucijos vykdo oficialią pieno ir priešpienio gamybos ūkių kontrolę, kad patikrintų, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II dalyje nustatytų reikalavimų. Ši kontrolė gali apimti tikrinimą ir kontrolės stebėseną, kurią vykdo profesionalios organizacijos. Jeigu nustatoma, kad nesilaikoma higienos reikalavimų, kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti.

50 straipsnis

Pieno ir priešpienio kontrolė

1.   Žalio pieno ir priešpienio atveju kompetentingos institucijos vykdo pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalį atliktų patikrinimų stebėseną. Atlikdamos tyrimus, kompetentingos institucijos taiko šio reglamento III priede nustatytus analizės metodus, kad patikrintų, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalyje žaliam pienui ir priešpieniui nustatytų ribinių verčių.

2.   Jeigu maisto tvarkymo subjektas neištaiso padėties per tris mėnesius nuo tada, kai kompetentingoms institucijoms pirmą kartą pranešta apie tai, kad nesilaikoma žaliam pienui ir priešpieniui taikomų kriterijų, susijusių su bendru bakterijų ir (arba) somatinių ląstelių skaičiumi, kompetentingos institucijos patikrina, ar:

a)

sustabdytas žalio pieno ir priešpienio pristatymas iš to gamybos ūkio arba

b)

vadovaujantis kompetentingų institucijų suteiktu specialiu leidimu ar bendraisiais nurodymais, taikomi žmonių sveikatai apsaugoti būtini žalio pieno ir priešpienio apdorojimo ir naudojimo reikalavimai.

Šis veiklos sustabdymas arba reikalavimai kompetentingų institucijų nurodymu galioja tol, kol maisto tvarkymo subjektas neįrodo, kad žalias pienas ir priešpienis vėl atitinka nustatytus kriterijus.

3.   Kompetentingos institucijos taiko šio reglamento III priede nustatytus analizės metodus, kad patikrintų, ar pieno gaminiams tinkamai taikomas pasterizavimo procesas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus II dalyje.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ IŠ KLASIFIKUOJAMŲ AUGINIMO IR NATŪRALAUS VALYMOSI TERITORIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI

51 straipsnis

Išimtys

Ši antraštinė dalis taikoma gyviems dvigeldžiams moliuskams. Ji taip pat taikoma gyviems dygiaodžiams, gyviems gaubtagyviams ir gyviems jūrų pilvakojams. Ši antraštinė dalis netaikoma maitinamosios terpės nefiltruojantiems gyviems jūrų pilvakojams ir gyvoms holoturijoms (Holothuroidea).

52 straipsnis

Gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikavimas

1.   Kompetentingos institucijos nustato pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalį klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų padėtį ir ribas. Tam tikrais atvejais jos gali tai padaryti bendradarbiaudamos su maisto tvarkymo subjektu.

2.   Atsižvelgdamos į užterštumo fekalijomis laipsnį, kompetentingos institucijos auginimo ir natūralaus valymosi teritorijas, kuriose jos leidžia rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, suskirsto į A klasės, B klasės ir C klasės teritorijas. Tam tikrais atvejais jos gali tai padaryti bendradarbiaudamos su maisto tvarkymo subjektu.

3.   Siekdamos suskirstyti auginimo ir natūralaus valymosi teritorijas, kompetentingos institucijos nustato peržiūros laikotarpį mėginiams imti iš kiekvienos moliuskų auginimo ir jų natūralaus valymosi teritorijos, kad nustatytų, ar laikomasi 53, 54 bei 55 straipsniuose nurodytų standartų.

I SKYRIUS

Konkretūs gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikavimo reikalavimai

53 straipsnis

A klasės teritorijų reikalavimai

1.   Kompetentinga institucija gali A klasei priskirti teritorijas, kuriose gyvi dvigeldžiai moliuskai gali būti renkami tiesiogiai vartoti žmonėms.

2.   Iš šių teritorijų rinkai pateikiami gyvi dvigeldžiai moliuskai atitinka veterinarinius reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriuje.

3.   80 % A klasės teritorijose per peržiūros laikotarpį surinktų gyvų dvigeldžių moliuskų mėginių 100 g mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 230 E. coli bakterijų.

4.   Likusiuose 20 % mėginių 100 g moliuskų mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 700 E. coli bakterijų.

5.   Vertindamos rezultatus nustatytu peržiūros laikotarpiu A klasės teritorijos priežiūrai atlikti, kompetentingos institucijos gali, remdamosi rizikos vertinimu pagal atliktą tyrimą, nuspręsti neatsižvelgti į anomalų rezultatą, didesnį kaip 700 E. coli bakterijų 100 g moliuskų mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio.

54 straipsnis

B klasės teritorijų reikalavimai

1.   Kompetentinga institucija gali B klasei priskirti teritorijas, kuriose gyvus dvigeldžius moliuskus galima rinkti ir tiekti rinkai žmonėms vartoti tik apdorojus valymo centre ar po jų natūralaus apsivalymo, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi 53 straipsnyje paminėtų veterinarinių reikalavimų.

2.   90 % B klasės teritorijose surinktų gyvų dvigeldžių moliuskų mėginių 100 g mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 4 600E. coli bakterijų.

3.   Likusiuose 10 % mėginių 100 g moliuskų mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 46 000E. coli bakterijų.

55 straipsnis

C klasės teritorijų reikalavimai

1.   Kompetentingos institucijos gali C klasei priskirti teritorijas, kuriose gyvus dvigeldžius moliuskus galima rinkti ir tiekti rinkai tik po ilgai trunkančio apsivalymo, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi 53 straipsnyje nurodytų veterinarinių reikalavimų.

2.   C klasės teritorijose surinktų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 46 000E. coli bakterijų.

56 straipsnis

Sanitarinio tyrimo reikalavimai

1.   Prieš priskirdamos auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją tam tikrai klasei, kompetentingos institucijos atlieka sanitarinį tyrimą; jam atlikti reikia:

a)

sudaryti žmonių ir gyvūnų kilmės taršos šaltinių, galinčių tapti auginimo teritorijos užteršimo šaltiniais, sąrašą;

b)

ištirti organinių teršalų kiekius, patenkančius į aplinką skirtingais metų laikais, atsižvelgiant į žmonių ir gyvūnų populiacijų pokyčius vandens baseine skirtingais sezonais, kritulių kiekį, nuotekų valymą ir kt.;

c)

nustatyti teršalų paplitimo ypatumus, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, batimetriją ir potvynių bei atoslūgių ciklą auginimo teritorijoje.

2.   Kompetentingos institucijos atlieka 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį sanitarinį tyrimą visose klasifikuojamose auginimo ir natūralaus valymosi teritorijose, jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas anksčiau.

3.   Kompetentingų institucijų nustatytomis tyrimo atlikimo sąlygomis joms gali padėti kitos oficialios įstaigos ar maisto tvarkymo subjektai.

57 straipsnis

Stebėsenos programa

Kompetentingos institucijos parengia gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo teritorijų stebėsenos programą, kuri grindžiama 56 straipsnyje nurodyto sanitarinio tyrimo duomenų analize. Mėginių skaičiumi, geografiniu mėginių atrankos vietų išsidėstymu ir atrankos dažnumu užtikrinama, kad konkrečios vietos tyrimo rezultatai būtų tipiški.

58 straipsnis

Kompetentingos institucijos nustato procedūrą, kuria užtikrinama, kad 56 straipsnyje nurodyto konkrečios vietos sanitarinio tyrimo ir 57 straipsnyje nurodytos konkrečios vietos stebėsenos programos rezultatai būtų tipiški.

II SKYRIUS

Klasifikuojamų gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų stebėsenos sąlygos

59 straipsnis

Klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų stebėsena

Kompetentingos institucijos periodiškai vykdo pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalį klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų stebėseną, kad patikrintų:

a)

ar jose nevykdomi neteisėti veiksmai, neteisingai nurodant gyvų dvigeldžių moliuskų kilmę, kilmės vietą, ir paskirtį;

b)

su klasifikuojamomis auginimo ir natūralaus valymosi teritorijomis susijusius gyvų dvigeldžių moliuskų mikrobiologinius rodiklius;

c)

ar auginimo ir natūralaus valymosi teritorijose yra toksinus išskiriančio planktono, o gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose – jūrinių biotoksinų;

d)

cheminių teršalų kiekius gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose.

60 straipsnis

Pripažinti jūrinių biotoksinų aptikimo gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose metodai

1.   Kompetentingos institucijos taiko V priede nustatytus analizės metodus, kad patikrintų, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytų ribinių verčių, ir tam tikrais atvejais patikrintų, ar jų laikosi maisto tvarkymo subjektai. Maisto tvarkymo subjektai šiuos metodus taiko tam tikrais atvejais.

2.   Pagal Direktyvos 2010/63/ES 4 straipsnį, jeigu įmanoma, vietoj tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros taikomas moksliškai tinkamas metodas arba bandymo strategija, nesusiję su gyvų gyvūnų naudojimu.

3.   Vadovaujantis Direktyvos 2010/63/ES 4 straipsniu, taikant biologinius metodus reikia atsižvelgti į gyvūnų naudojimo pakeitimo, jo sąlygų gerinimo ir mažinimo aspektus.

61 straipsnis

Mėginių atrankos planai

1.   Kad galėtų atlikti 59 straipsnio b, c ir d punktuose numatytus patikrinimus, kompetentingos institucijos parengia mėginių atrankos planus, kuriais numatoma patikrinimus atlikti reguliariai arba pagal poreikį, jeigu moliuskų rinkimo laikotarpiai yra nereguliarūs. Geografiniu mėginių atrankos vietų išsidėstymu ir atrankos dažnumu užtikrinama, kad konkrečios klasifikuojamos auginimo ir natūralaus valymosi teritorijos tyrimo rezultatai būtų tipiški.

2.   Mėginių atrankos planuose, kuriais siekiama patikrinti mikrobiologinius gyvų dvigeldžių moliuskų rodiklius, ypač atsižvelgiama į:

a)

galimus užteršimo fekalijomis svyravimus;

b)

56 straipsnio 1 dalyje nurodytus parametrus.

3.   Mėginių atrankos planuose, kuriais siekiama patikrinti, ar klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų vandenyje yra toksinus išskiriančio planktono ir ar gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose yra jūrinių biotoksinų, ypač atsižvelgiama į galimus planktono, kuriame yra jūrinių biotoksinų, kiekio svyravimus. Mėginių atranka apima:

a)

periodinį mėginių ėmimą siekiant nustatyti planktono, kuriame yra toksinų, geografinį pasiskirstymą. Jeigu iš gautų rezultatų matyti, kad gyvų dvigeldžių moliuskų mėsoje yra susikaupę toksinų, atliekama intensyvi mėginių atranka;

b)

periodinius toksiškumo tyrimus, naudojant labiausiai teršalams imlius gyvus dvigeldžius moliuskus iš užterštų vietų.

4.   Moliuskų rinkimo laikotarpiais, siekiant atlikti toksinų gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose analizę, mėginių atranka organizuojama ir vykdoma kas savaitę, išskyrus šiuos atvejus:

a)

rečiau mėginių atranka gali būti vykdoma konkrečiose klasifikuojamose natūralaus valymosi ar auginimo teritorijose arba atrenkant konkrečios rūšies gyvus dvigeldžius moliuskus, jeigu, remiantis toksinų ar fitoplanktono paplitimo rizikos analize, nustatoma labai maža toksinio apsinuodijimo atvejų rizika;

b)

mėginių atranka vykdoma dažniau, jeigu, remiantis tokia analize, nutariama, kad nepakanka atrankos vykdyti kas savaitę.

5.   4 dalyje nurodytas rizikos vertinimas periodiškai peržiūrimas, siekiant įvertinti toksinų paplitimo riziką iš šių vietų kilusiuose gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose.

6.   Jeigu turima žinių apie toksinų paplitimo tam tikroje gyvūnų rūšių, gyvenančių toje pačioje klasifikuojamoje auginimo ar natūralaus valymosi teritorijoje, grupėje mastą, su didžiausiu toksinų paplitimo lygiu siejama rūšis gali būti naudojama kaip indikatorinė rūšis. Tokiu atveju, jeigu toksinų kiekis indikatorinėje rūšyje yra mažesnis už nustatytas ribines vertes, galima naudoti visas grupę sudarančias rūšis. Jeigu toksinų kiekis indikatorinėje rūšyje yra didesnis už nustatytas ribines vertes, kitas rūšis leidžiama rinkti tik tuo atveju, jeigu, atlikus tolesnę kitų rūšių analizę, nustatoma, kad toksinų kiekiai jose yra mažesni už ribines vertes.

7.   Vykdant planktono stebėseną, iš vandens storymės klasifikuojamoje auginimo ar natūralaus valymosi teritorijoje atrenkami tipiniai mėginiai, iš kurių galima gauti duomenų apie toksiškų rūšių buvimą ir populiacijos tendencijas. Jeigu toksiškose populiacijose pastebimi pokyčiai, dėl kurių gali kauptis toksinai, gyvų dvigeldžių moliuskų mėginių atranka vykdoma dažniau arba, imantis atsargumo priemonių, vietos uždaromos, kol bus gauti toksinų analizės rezultatai.

8.   Mėginių atrankos planais, kuriais siekiama patikrinti, ar vietoje yra cheminių teršalų, sudaromos sąlygos nustatyti bet kokius atvejus, kai viršijamos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos normos.

III SKYRIUS

Klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų valdymas po stebėsenos

62 straipsnis

Sprendimai, priimami po stebėsenos

1.   Jeigu iš 59 straipsnyje numatytos stebėsenos rezultatų matyti, kad gyvi dvigeldžiai moliuskai neatitinka jiems taikomų veterinarinių reikalavimų arba kad žmonių sveikatai gali kilti kitoks pavojus, kompetentingos institucijos uždaro klasifikuojamą auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją ir taip užtikrina, kad gyvi dvigeldžiai moliuskai joje nebūtų renkami. Tačiau kompetentingos institucijos gali klasifikuojamą auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją priskirti B ar C klasei, jeigu ji atitinka 54 ir 55 straipsniuose nustatytus kriterijus ir nekelia kitokios rizikos žmonių sveikatai.

2.   Jeigu iš mikrobiologinės stebėsenos rezultatų matyti, kad nesilaikoma 53 straipsnyje nurodytų gyviems dvigeldžiams moliuskams taikomų veterinarinių reikalavimų, kompetentingos institucijos gali, remdamosi rizikos vertinimu, laikinai ir tik vieną kartą leisti toliau rinkti moliuskus neuždarant jų auginimo ar natūralaus valymosi teritorijos ar nepriskiriant jos kitai klasei, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)

atitinkamą klasifikuojamą auginimo teritoriją ir visas patvirtintas įmones, priimančias joje surinktus gyvus dvigeldžius moliuskus, oficialiai kontroliuoja tos pačios kompetentingos institucijos;

b)

susijusiems gyviems dvigeldžiams moliuskams taikomos atitinkamos ribojamosios priemonės, pvz., valymas, natūralus valymasis ar perdirbimas.

3.   Pridedamame registravimo dokumente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio I skyriuje, pateikiama visa informacija, susijusi su 2 dalies taikymu.

4.   Siekdamos užtikrinti, kad gyvi dvigeldžiai moliuskai iš atitinkamos auginimo teritorijos atitiktų 53 straipsnyje nustatytus kriterijus, kompetentingos institucijos nustato sąlygas, kuriomis galima pasinaudoti 2 dalies nuostatomis.

63 straipsnis

Auginimo teritorijų atidarymas po uždarymo

1.   Kompetentingos institucijos gali vėl atidaryti uždarytą auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją, tik jeigu gyvi dvigeldžiai moliuskai vėl atitinka atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriuje nustatytus veterinarinius reikalavimus ir nekelia kitokio pavojaus žmonių sveikatai.

2.   Jeigu kompetentingos institucijos auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją uždarė dėl to, kad joje yra planktono arba toksinų kiekis gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytas jūrinių biotoksinų ribines vertes, ją vėl atidaryti jos gali tik tuo atveju, jeigu, vieną po kitos atlikus bent dvi mėginių atrankas, kurias skirtų mažiausiai 48 valandų intervalas, gauti tyrimų rezultatai neviršytų nustatytų ribinių verčių.

3.   Spręsdamos, ar vėl atidaryti auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją, kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į informaciją apie fitoplanktono paplitimo tendencijas.

4.   Jeigu turima patikimų duomenų apie toksiškumo dinamiką konkrečioje vietoje ir jeigu yra naujų duomenų apie mažėjančio toksiškumo tendencijas, kompetentingos institucijos gali nuspręsti vėl atidaryti konkrečią teritoriją atlikus tik vieną mėginių atranką, iš kurios gauti rezultatai neviršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytų ribinių verčių.

64 straipsnis

Kontrolės sistema

1.   Kompetentingos institucijos nustato kontrolės sistemą siekdamos užtikrinti, kad žmonių sveikatai kenksmingi produktai nebūtų tiekiami rinkai. Kontrolės sistema apima laboratorinius tyrimus, kuriais tikrinama, ar maisto tvarkymo subjektai laikosi galutiniam produktui, įskaitant gyvus dvigeldžius moliuskus ir visus iš jų pagamintus produktus, taikomų reikalavimų visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose.

2.   Taikant šią kontrolės sistemą, visų pirma, jeigu taikytina, tikrinama, ar jūrinių biotoksinų ir teršalų kiekiai neviršija saugos normų ir ar mikrobiologiniai moliuskų rodikliai nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

65 straipsnis

Kompetentingų institucijų priimami sprendimai

1.   Kompetentingos institucijos imasi neatidėliotinų veiksmų, jeigu auginimo teritorija turi būti uždaryta, priskirta kitai klasei ar gali būti vėl atidaryta arba jeigu gyviems dvigeldžiams moliuskams taikytinos 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.

2.   Priimdamos sprendimą dėl auginimo teritorijų klasifikavimo, perklasifikavimo, atidarymo ar uždarymo pagal 52, 62 ir 63 straipsnius, kompetentingos institucijos į maisto tvarkymo subjektų ar jiems atstovaujančių organizacijų atliktų patikrinimų rezultatus gali atsižvelgti tik tada, jeigu analizę atliekanti laboratorija yra paskirta kompetentingų institucijų, o mėginių atranka ir analizė atliekama pagal protokolą, dėl kurio bendrai susitarė kompetentingos institucijos ir atitinkami maisto tvarkymo subjektai ar organizacija.

IV SKYRIUS

Kiti reikalavimai

66 straipsnis

Įrašai ir keitimasis informacija

Kompetentingos institucijos:

a)

sudaro ir nuolat atnaujina klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų, kuriose, vadovaujantis 52 straipsnio reikalavimais, gali būti renkami gyvi dvigeldžiai moliuskai, sąrašą su išsamia informacija apie jų vietą, ribas ir klasę, kuriai jos priskiriamos. Šis sąrašas perduodamas visoms suinteresuotosioms šalims, kurioms šis reglamentas aktualus, ypač augintojams, surinkėjams ir valymo bei siuntimo centrus eksploatuojantiems subjektams;

b)

nedelsdamos praneša suinteresuotosioms šalims, ypač augintojams, surinkėjams ir valymo bei siuntimo centrus eksploatuojantiems subjektams, apie bet kokius auginimo teritorijos, ribų ar klasės pasikeitimus, jos laikiną ar visišką uždarymą arba 60 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių taikymą.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

67 straipsnis

Oficiali gamybos ir tiekimo rinkai kontrolė

Vykdant oficialią žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo rinkai kontrolę, tikrinama, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnyje nustatytų reikalavimų, visų pirma:

a)

vykdoma reguliari higienos reikalavimų laikymosi kontrolė iškrovimo ir pirminio pardavimo metu;

b)

periodiškai vykdomi laivų ir sausumos įmonių, įskaitant žuvų aukcionus ir didmeninės prekybos prekyvietes, patikrinimai, ypač siekiant patikrinti:

i)

ar visada įvykdomos patvirtinimo sąlygos;

ii)

ar žuvininkystės produktai tvarkomi teisingai;

iii)

ar laikomasi higienai ir temperatūrai taikomų reikalavimų;

iv)

švarą įmonėse, įskaitant laivus, taip pat jų patalpas, įrangą ir darbuotojų higieną;

c)

tikrinama, ar laikomasi produktų laikymo ir vežimo reikalavimų.

68 straipsnis

Oficialios kontrolės vieta

1.   Kompetentingos institucijos vykdo oficialią kontrolę laivuose, atplaukiančiuose į valstybės narės uostą. Ši kontrolė taikoma visiems laivams, iškraunantiems žuvininkystės produktus ES uostuose, neatsižvelgiant į jų vėliavą.

2.   Vėliavos valstybės kompetentingos institucijos gali vykdyti oficialią su jos vėliava plaukiojančių laivų kontrolę laivui esant jūroje arba kitos valstybės narės ar trečiosios šalies uoste.

69 straipsnis

Žuvų perdirbimo laivų, laivų šaldiklių ar laivų šaldytuvų patvirtinimas

1.   Jeigu su valstybės narės vėliava plaukiojantis žuvų perdirbimo laivas, laivas šaldiklis ar laivas šaldytuvas tikrinamas siekiant laivui suteikti patvirtinimą, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo laikydamosi Reglamento (ES) 2017/625 148 straipsnio, ypač 148 straipsnio 4 dalyje nurodytų terminų. Prireikus jos gali patikrinti laivą jam esant jūroje arba kitos valstybės narės ar trečiosios šalies uoste.

2.   Jeigu vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2017/625 148 straipsnio nuostatomis, suteikė laivui sąlyginį patvirtinimą, jos gali įgalioti kitos valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentingas institucijas atlikti tolesnę kontrolę siekiant laivui suteikti visišką patvirtinimą, pratęsti sąlyginį patvirtinimą arba peržiūrėti patvirtinimą, jeigu, trečiosios šalies atveju, tokia šalis yra įtraukta į trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti žuvininkystės produktus, sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 127 straipsnį. Prireikus šios kompetentingos institucijos gali patikrinti laivą jam esant jūroje arba kitos valstybės narės ar trečiosios šalies uoste.

3.   Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos įgalioja kitos valstybės narės ar trečiosios šalies kompetentingas institucijas jų vardu, remiantis šiuo straipsniu, atlikti kontrolę, abiejų šalių kompetentingos institucijos susitaria dėl tokiai kontrolei galiojančių sąlygų. Šiomis sąlygomis visų pirma užtikrinama, kad vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsiant gautų ataskaitas apie kontrolės rezultatus ir bet kokius įtariamus pažeidimus, taip suteikiant joms galimybę imtis reikalingų priemonių.

70 straipsnis

Oficiali žuvininkystės produktų kontrolė

Oficiali žuvininkystės produktų kontrolė apima bent VI priede nustatytą praktinę tvarką, susijusią su:

a)

jusliniais tyrimais;

b)

šviežumo rodikliais;

c)

histaminu;

d)

liekanomis ir teršalais;

e)

mikrobiologiniais tyrimais;

f)

parazitais;

g)

nuodingais žuvininkystės produktais.

71 straipsnis

Sprendimai atlikus kontrolę

Kompetentingos institucijos paskelbia žuvininkystės produktus netinkamais vartoti žmonėms, jeigu:

a)

atlikus oficialią kontrolę pagal 70 straipsnį, nustatoma, kad jie neatitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnyje ir (arba) Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 nustatytų juslinių, cheminių, fizinių ar mikrobiologinių reikalavimų ar reikalavimų, dėl parazitų;

b)

jų valgomosiose dalyse yra cheminių medžiagų liekanų ar teršalų, kurių kiekiai viršija reglamentuose (ES) Nr. 37/2010, (EB) Nr. 396/2005 ir (EB) Nr. 1881/2006 nustatytas normas arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 37/2010 ar Direktyvą 96/22/EB draudžiamų ar neleidžiamų naudoti arba bet kurių kitų susijusių Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamos veikliosios medžiagos, nuostatų neatitinkančių medžiagų liekanų;

c)

jie gauti iš:

i)

nuodingų žuvų,

ii)

žuvininkystės produktų, kuriuose esantys jūrinių biotoksinų kiekiai neatitinka taikomų reikalavimų;

iii)

dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrų pilvakojų, kuriuose esančių jūrinių biotoksinų bendri kiekiai viršija Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodytas normas, arba

d)

kompetentingos institucijos mano, kad jie gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba dėl kitų priežasčių yra netinkami vartoti žmonėms.

72 straipsnis

Žuvininkystės produktų, kurie, sužvejoti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų, siunčiami į trečiąsias šalis, jose sandėliuojami arba nesandėliuojami ir iš ten įvežami į Sąjungą, oficialios kontrolės reikalavimai

1.   Prie žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų, kurie, sužvejoti su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų, prieš juos įvežant į Sąjungą kitomis transporto priemonėmis yra iškraunami ir sandėliuojami arba nesandėliuojami į Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą įtrauktose trečiosiose šalyse, pridedamas tos trečiosios šalies kompetentingų institucijų išduotas veterinarijos sertifikatas, užpildytas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 III priedo II dalies B skyriuje pateiktą veterinarijos sertifikato formą.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyti žuvininkystės produktai yra iškraunami ir vežami į toje dalyje nurodytoje trečiojoje šalyje esantį sandėlį, tas sandėlis turi būti įtrauktas į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 5 straipsnyje nurodytą sąrašą.

3.   Jeigu 1 dalyje nurodyti žuvininkystės produktai pakraunami į laivą, plaukiojantį su trečiosios šalies vėliava, ta trečioji šalis turi būti įtraukta į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 3 straipsnyje nurodytą sąrašą, o laivas turi būti įtrauktas į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 5 straipsnyje nurodytą sąrašą.

4.   Šis reikalavimas netaikomas konteinervežiams, naudojamiems žuvininkystės produktams konteineriuose vežti.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS ROPLIENOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

73 straipsnis

Roplių tikrinimas prieš skerdimą ir po skerdimo

Roplių tikrinimui prieš skerdimą taikomas 11 straipsnis.

Roplių tikrinimui po skerdimo taikomi 12, 13 ir 14 straipsniai. Taikant 13 straipsnio a punkto i papunktį, roplys laikomas 0,5 sutartinio ūkinio gyvūno.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

GALUTINĖS NUOSTATOS

74 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau.

1.

5, 6b ir 6c straipsniai išbraukiami.

2.

I priedo II skirsnis ir priedėlis išbraukiami.

3.

II priedo II skirsnis išbraukiamas.

4.

III ir V priedai išbraukiami.

5.

VIa priedas išbraukiamas.

6.

VIb priedas ir jo priedėlis išbraukiami.

75 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

(3)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

(4)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

(5)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL L 18, 2003 1 23, p. 11).

(6)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(7)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).

(8)  2003 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas 2003/467/EB, nustatantis tam tikrose valstybėse narėse ar valstybių narių regionuose, kuriuose oficialiai nenustatytos tuberkuliozė, bruceliozė ir enzootinė galvijų leukozė, galvijų bandų statusą (OL L 156, 2003 6 25, p. 74).

(9)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1).

(10)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(11)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(12)  2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).

(13)  2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1).

(14)  2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).

(15)  2009 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 124/2009, nustatantis didžiausią leidžiamą kokcidiostatų arba histomonostatų koncentraciją maisto produktuose, atsirandančią dėl neišvengiamų šių medžiagų liekanų netiksliniuose pašaruose (OL L 40, 2009 2 11, p. 7).„

(16)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2007/43/EB, nustatanti minimalius mėsos gamybai laikomų viščiukų apsaugos standartus (OL L 182, 2007 7 12, p. 19).

(17)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(18)  2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009 11 18, p. 1).

(19)  2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33).

(20)  2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 636/2014 dėl sertifikato formos, skirtos prekybai stambiaisiais laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais su kailiu (OL L 175, 2014 6 14, p. 16).

(21)  2015 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1375, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (OL L 212, 2015 8 11, p. 7).

(22)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(23)  EFSA Journal 2011;9(10):2351.

(24)  EFSA Journal 2012;10(6):2741.

(25)  EFSA Journal 2013;11(6):3266.

(26)  EFSA Journal 2013;11(6):3265.

(27)  EFSA Journal 2013;11(6):3263.

(28)  2019 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialią mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(29)  2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (OL L 338, 2005 12 22, p. 27).

(30)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(31)  2019 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/625, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas reikalavimais dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 18).

(32)  1997 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 97/747/EB, nustatantis mėginių kiekį ir jų ėmimo dažnumą, numatytą Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių tam tikruose gyvūninės kilmės produktuose kontroliavimo (OL L 303, 1997 11 6, p. 12).

(33)  2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (OL L 15, 2010 1 20, p. 1).

(34)  2018 m. kovo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/470 dėl išsamių kontrolės tikslais taikomos didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos maisto produktuose, gautuose iš gyvūnų, gydytų ES pagal Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnį, taisyklių (OL L 79, 2018 3 22, p. 16).

(35)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

(36)  2005 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas 2005/34/EB, nustatantis vienodus tam tikrų likučių tikrinimo iš trečiųjų šalių importuotų gyvulinės kilmės produktuose standartus (OL L 16, 2005 1 20, p. 61).

(37)  2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

(38)  2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 101)

(39)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(40)  Jeigu patikrinus visus mėginius gaunamas neigiamas rezultatas, nurodoma 95 % tikimybė, kad paplitimas neviršija 6 %.

(41)  1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL L 121, 1964 7 29, p. 1977).


I PRIEDAS

DOKUMENTO FORMA, NAUDOJAMA SIEKIANT GYVŪNŲ KILMĖS ŪKIUI PRANEŠTI APIE TIKRINIMO REZULTATUS PAGAL 39 STRAIPSNIO 5 DALĮ

1.   Identifikavimo informacija

1.1.   Gyvūnų kilmės ūkis (savininkas arba valdytojas)

Pavadinimas/numeris

Tikslus adresas

Telefono numeris

Elektroninio pašto adresas, jeigu yra

1.2.   … identifikavimo numeriai [nurodykite] arba pridėkite sąrašą

Bendras gyvūnų skaičius (pagal rūšį)

Identifikavimo problemos (jeigu yra)

1.3.   Bandos/pulko/narvo identifikavimo numeris (jeigu taikoma)

1.4.   Gyvūnų rūšis

1.5.   Veterinarijos sertifikato nuorodos numeris (jeigu taikoma)

2.   Tikrinimo prieš skerdimą duomenys

2.1.   Gyvūnų gerovė

Paveiktų gyvūnų skaičius

Tipas/klasė/amžius

Pastabos

2.2.   Pristatyti nešvarūs gyvūnai

2.3.   Klinikiniai ligos duomenys

Paveiktų gyvūnų skaičius

Tipas/klasė/amžius

Pastabos

Patikrinimo data

2.4.   Laboratorinių tyrimų rezultatai (1)

3.   Tikrinimo po skerdimo duomenys

3.1.   Makroskopiniai duomenys

Paveiktų gyvūnų skaičius

Tipas/klasė/amžius

Paveikto (-ų) gyvūno (-ų) organas ar vieta

Skerdimo data

3.2.   Liga (galima nurodyti kodą (2))

Paveiktų gyvūnų skaičius

Tipas/klasė/amžius

Paveikto (-ų) gyvūno (-ų) organas ar vieta

Iš dalies arba visiškai netinkama naudoti pripažinta skerdena (nurodyti priežastį)

Skerdimo data

3.3.   Laboratorinių tyrimų rezultatai (3)

3.4.   Kiti rezultatai

3.5.   Su gyvūnų gerove susiję duomenys

4.   Papildoma informacija

5.   Skerdyklos kontaktiniai duomenys (patvirtinimo numeris)

Pavadinimas

Tikslus adresas

Telefono numeris

Elektroninio pašto adresas, jeigu yra

6.   Valstybinis veterinarijos gydytojas (vardas, pavardė spausdintinėmis raidėmis)

Parašas ir antspaudas

7.   Data

8.   Prie šios formos pridedamų lapų skaičius:


(1)  Mikrobiologinių, cheminių, serologinių ir pan. (pridėti gautus rezultatus).

(2)  Kompetentingos institucijos gali taikyti šiuos kodus: kodą A OIE išvardytoms ligoms, kodus B100 ir B200 – gyvūnų gerovės klausimams ir kodus C100–C290 – sprendimams, susijusiems su mėsa. Prireikus kodų sistemą galima suskirstyti išsamiau (pvz., C141 – nesunkiai bendro pobūdžio ligai, C142 – sunkesnei ligai ir pan.). Jeigu įrašomi kodai, maisto tvarkymo subjektui turi būti pateiktas tinkamas jų reikšmės paaiškinimas.

(3)  Mikrobiologinių, cheminių, serologinių ir pan. (pridėti gautus rezultatus).


II PRIEDAS

ŽENKLINIMO SVEIKUMO ŽENKLU PRAKTINĖ TVARKA PAGAL 48 STRAIPSNĮ

1.

Sveikumo ženklas turi būti mažiausiai 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio ovalo formos ženklas, kuriame būtų aiškiai ir įskaitomai pateikta tokia informacija:

a)

šalies, kurioje yra įmonė, pavadinimas, kuris visas gali būti parašytas didžiosiomis raidėmis arba, remiantis atitinkamu ISO kodu, gali būti nurodomas kaip dviraidis kodas. Tačiau jeigu tai valstybės narės, naudotini šie kodai: BE, BG, CZ, DK, DE, EE, IE, GR, ES, FR, HR, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT, RO, SI, SK, FI, SE ir UK;

b)

skerdyklos patvirtinimo numeris ir

c)

(jeigu ženklinama Sąjungoje įsisteigusioje įmonėje) santrumpa CE, EC, EF, EG, EK, EO, EY, ES, EÜ, EB, EZ, KE arba WE. Šios santrumpos negali būti nurodomos ženkluose, kuriais ženklinama iš skerdyklų, esančių ne Sąjungoje, į Sąjungą importuojama mėsa.

2.

Raidės turi būti mažiausiai 0,8 cm aukščio, o skaičiai – mažiausiai 1 cm aukščio. Atliekant ėriukų, ožkiukų ir paršelių ženklinimą, simbolių ir ženklo matmenys gali būti mažesni.

3.

Ženklinti sveikumo ženklu naudojamas rašalas turi atitikti Sąjungos taisykles dėl dažiųjų medžiagų naudojimo maisto produktuose.

4.

Sveikumo ženkle taip pat gali būti nurodytas valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį mėsos patikrinimą.

III PRIEDAS

ŽALIO PIENO IR TERMIŠKAI APDOROTO PIENO TYRIMO METODAI PAGAL 50 STRAIPSNĮ

I SKYRIUS

BENDRO BAKTERIJŲ IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS

A.

Tikrinant atitiktį Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalyje nurodytiems kriterijams, kaip pamatiniai metodai turi būti taikomi šie standartai:

1.

EN ISO 4833–1 – nustatant bendrą bakterijų skaičių 30 °C temperatūroje;

2.

EN ISO 13366–1 – nustatant somatinių ląstelių skaičių.

B.

Alternatyvių analizės metodų taikymas yra priimtinas:

1.

nustatant bendrą bakterijų skaičių 30 °C temperatūroje, kai metodai patvirtinami pagal A dalies 1 punkte nurodytą pamatinį metodą, laikantis EN ISO 16140–2 standarte nustatyto protokolo; konkrečiu atveju, kai nustatomas bendras bakterijų skaičius žaliame piene, taip pat taikomas EN ISO 16297 standartas.

Visų pirma alternatyvaus metodo ir A dalies 1 punkte nurodyto pamatinio metodo konversinis santykis nustatomas pagal EN ISO 21187 standartą;

2.

nustatant somatinių ląstelių skaičių, kai metodai patvirtinami pagal A dalies 2 punkte nurodytą pamatinį metodą, laikantis ISO 8196–3 standarte nustatyto protokolo, ir taikomi laikantis EN ISO 13366–2 standarto ar kitų tarptautiniu mastu pripažįstamų panašių protokolų.

II SKYRIUS

ŠARMINĖS FOSFATAZĖS AKTYVUMO KARVĖS PIENE NUSTATYMAS

A.

Nustatant šarminės fosfatazės aktyvumą pasterizuotame karvės piene, kaip pamatinis metodas turi būti taikomas EN ISO 11816–1 standartas.

B.

Šarminės fosfatazės aktyvumas pasterizuotame karvės piene išreiškiamas fermento aktyvumo milivienetais (mU/l) litre. Šarminės fosfatazės aktyvumo vienetas – tai šarminės fosfatazės fermento kiekis, katalizuojantis substrato 1 mikromolio virsmą per minutę.

C.

Šarminės fosfatazės tyrimo rezultatas laikomas neigiamu, jeigu karvės piene nustatytas aktyvumas ne didesnis kaip 350 mU/l.

D.

Alternatyvių analizės metodų taikymas yra priimtinas, jeigu šie metodai patvirtinami pagal A dalyje nurodytus pamatinius metodus, laikantis tarptautiniu mastu pripažįstamų protokolų ir geros laboratorinės praktikos taisyklių.

IV PRIEDAS

PAMATINIS E. COLI ANALIZĖS GYVUOSE DVIGELDŽIUOSE MOLIUSKUOSE METODAS, TAIKOMAS KLASIFIKUOJANT AUGINIMO IR NATŪRALAUS VALYMOSI TERITORIJAS PAGAL 52 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Pamatinis E. coli analizės gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose metodas yra ISO 16649–3 standarte nurodytas aptikimo ir vadinamojo labiausiai tikėtino skaičiaus (MPN) metodas. Alternatyvius metodus galima taikyti, jeigu jie patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.


V PRIEDAS

PRIPAŽINTI JŪRINIŲ BIOTOKSINŲ TYRIMO METODAI PAGAL 60 STRAIPSNĮ

I SKYRIUS

PARALYŽIUOJANČIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ NUSTATYMO METODAS

A.

Paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSP) toksinų kiekis visame gyvų dvigeldžių moliuskų kūne ar bet kurioje atskiroje valgomoje jo dalyje nustatomas taikant oficialų AOAC metodą OMA 2005.06, paskelbtą leidinyje AOAC International Journal 88(6), 1714–1732 (Lawrence'o metodas), pelės biologinio tyrimo metodą ar bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą patvirtintą metodą.

B.

Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra oficialus AOAC metodas OMA 2005.06, kaip nurodyta A dalyje.

II SKYRIUS

AMNEZINIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ NUSTATYMO METODAS

A.

Amnezinių kiaukutinių nuodų (ASP) toksinų kiekis visame gyvų dvigeldžių moliuskų kūne ar bet kurioje atskiroje valgomoje jo dalyje nustatomas taikant aukšto slėgio skysčių chromatografijos su ultravioletinių spindulių detektoriumi (HPLC/UV) metodą ar bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą patvirtintą metodą.

B.

Tačiau tikrinimo tikslais taip pat galima taikyti oficialų AOAC metodą 2006.02, paskelbtą leidinyje AOAC International Journal 90, 1011–1027 (ASP imunofermentinės analizės (ELISA) metodas), ar bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą patvirtintą metodą.

C.

Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra HPLC/UV metodas.

III SKYRIUS

LIPOFILINIŲ TOKSINŲ NUSTATYMO METODAI

A.

Pamatinis jūrinių toksinų nustatymo metodas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 dalies c, d ir e punktuose, yra ES pamatinis laboratorinis skysčių chromatografijos ir dvigubosios masių spektrometrijos (EURL LC-MS/MS) metodas. Šiuo metodu nustatomi bent šie junginiai:

a)

okadaino rūgšties grupės toksinai: OA, DTX1 ir DTX2, įskaitant jų esterius (DTX3);

b)

pektenotoksinų grupės toksinai: PTX1 ir PTX2;

c)

jesotoksinų grupės toksinai: YTX, 45 OH YTX, homo YTX ir 45 OH homo YTX;

d)

azaspiracidų grupės toksinai: AZA 1, AZA 2 ir AZA 3.

Jeigu atsiranda pirmiau minėtų toksinų analogų, kuriems nustatytas toksiškumo ekvivalento faktorius (TEF), jie įtraukiami į analizę.

Bendras toksiškumo ekvivalentiškumas apskaičiuojamas naudojant Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) leidinyje EFSA Journal (2008) 589, 1–62, ar bet kuriose atnaujintose EFSA rekomendacijose rekomenduojamus TEF.

B.

Metodai, išskyrus tuos, kurie nurodyti A dalyje, pvz., LC-MS metodas, HPLC su atitinkama detekcija, imunologiniai ir funkciniai tyrimai, kaip antai fosfatazės inhibicijos tyrimas, gali būti taikomi kaip alternatyvūs arba papildantys ES etaloninės laboratorijos LC-MS/MS metodą, jeigu:

a)

taikant juos atskirai arba derinant, galima nustatyti bent A dalyje nurodytus analogus; prireikus nustatoma daugiau tinkamų kriterijų;

b)

jie atitinka ES etaloninės laboratorijos LC-MS/MS metodu nustatytus metodo veiksmingumo kriterijus. Tokie metodai turi būti patvirtinti tarplaboratoriniais tyrimais ir sėkmingai išbandyti pagal atliekamų tyrimų kokybės tikrinimo programą. ES etaloninė jūrinių biotoksinų tyrimo laboratorija remia metodo tarplaboratorinio tvirtinimo veiklą, kad būtų užtikrintas oficialus standartizavimas;

c)

juos įgyvendinus užtikrinamas lygiavertis visuomenės sveikatos apsaugos lygis.

IV SKYRIUS

NAUJŲ AR ATSIRANDANČIŲ JŪRINIŲ TOKSINŲ NUSTATYMAS

Cheminiai metodai, alternatyvūs metodai su atitinkama detekcija arba pelės biologinio tyrimo metodas gali būti taikomi naujiems arba atsirandantiems jūriniams toksinams nustatyti periodiškai stebint auginimo ir natūralaus valymosi teritorijas remiantis valstybių narių parengtomis nacionalinėmis kontrolės programomis.


VI PRIEDAS

OFICIALIOS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ KONTROLĖS PRAKTINĖ TVARKA PAGAL 70 STRAIPSNĮ

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

A.   Jusliniai tyrimai

Visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose atliekami atsitiktiniai jusliniai patikrinimai. Vienas iš šių patikrinimų tikslų – patikrinti, ar laikomasi pagal šį reglamentą nustatytų šviežumo kriterijų. Visų pirma, atliekant tokius patikrinimus, visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose siekiama patikrinti, ar žuvininkystės produktai atitinka bent jau pagrindinius Tarybos reglamente (EB) Nr. 2406/96 (1) nustatytus šviežumo kriterijus.

B.   Šviežumo rodikliai

Jeigu atliekant juslinį tyrimą kyla abejonių dėl žuvininkystės produktų šviežumo, galima paimti mėginius ir ištirti juos laboratorijoje siekiant nustatyti bendrų lakiųjų azoto bazių (LAB-N) ir trimetilamino azoto (TMA-N) kiekius pagal II skyriuje nustatytus techninius reikalavimus.

Kompetentingos institucijos taiko šiame reglamente nustatytus kriterijus.

Jeigu atliekant juslinį tyrimą kyla įtarimų dėl kitų aplinkybių, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, siekiant juos patikrinti paimami atitinkami mėginiai.

C.   Histaminas

Siekiant patikrinti, ar neviršijami Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 nustatyti kiekiai, atliekami atsitiktiniu būdu atrinktų mėginių tyrimai histamino kiekiui nustatyti.

D.   Liekanos ir teršalai

Pagal Direktyvą 96/23/EB ir Sprendimą 97/747/EB nustatomos stebėsenos priemonės, kuriomis siekiama kontroliuoti, kaip laikomasi ES teisės aktų dėl:

didžiausios leidžiamosios veikliųjų medžiagų liekanų koncentracijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 37/2010 ir Reglamentą (ES) 2018/470;

draudžiamųjų ir neleidžiamų naudoti medžiagų pagal Reglamentą (ES) Nr. 37/2010„ Direktyvą 96/22/EB ir Sprendimą 2005/34/EB;

teršalų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, nustatantį didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas, ir

pesticidų liekanų pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005.

E.   Mikrobiologiniai tyrimai

Prireikus, laikantis Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 nustatytų atitinkamų taisyklių ir reikalavimų, atliekami mikrobiologiniai tyrimai.

F.   Parazitai

Siekiant patikrinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio III skyriaus D dalies ir Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 II priedo I skirsnio nuostatų, atliekami rizika grindžiami tyrimai.

G.   Nuodingi žuvininkystės produktai

Kontrolė vykdoma siekiant užtikrinti, kad:

1.

rinkai nebūtų tiekiami iš Tetraodontidae, Molidae, Diodontidae ir Canthigasteridae šeimų nuodingų žuvų pagaminti žuvininkystės produktai;

2.

švieži, paruošti, sušaldyti ir perdirbti žuvininkystės produktai iš Gempylidae (gyvatinių skumbrių) šeimai priklausančių žuvų, ypač Ruvettus pretiosus (taukinės skumbrės) ir Lepidocybium flavobrunneum (pilkosios taukinės skumbrės), rinkai gali būti tiekiami tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir atitinkamai paženklinti pateikiant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinamąjį traktą. Etiketėje nurodomi moksliniai ir bendriniai žuvininkystės produktų pavadinimai;

3.

rinkai nebūtų tiekiami žuvininkystės produktai, kuriuose yra tokių biotoksinų kaip ciguatera ar kitų žmonių sveikatai pavojingų toksinų. Tačiau žuvininkystės produktai, pagaminti iš gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrų pilvakojų, rinkai gali būti tiekiami, jeigu jie buvo pagaminti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsniu ir atitinka to skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytus standartus.

II SKYRIUS

BENDROSIOS LAKIOSIOS AZOTO BAZĖS (LAB-N) KONTROLĖ

A.   Tam tikroms žuvininkystės produktų kategorijoms taikomos LAB-N vertės ir naudotini tyrimų metodai

1.

Neperdirbti žuvininkystės produktai laikomi netinkamais vartoti žmonėms, jeigu atlikus juslinį vertinimą kyla abejonių dėl jų šviežumo, o atlikus cheminius patikrinimus nustatoma, kad yra viršytos šios LAB-N ribinės vertės:

a)

šio skyriaus B dalies 1 punkte nurodytoms rūšims – 25 mg azoto 100 g mėsos;

b)

šio skyriaus B dalies 2 punkte nurodytoms rūšims – 30 mg azoto 100 g mėsos;

c)

šio skyriaus B dalies 3 punkte nurodytoms rūšims – 35 mg azoto 100 g mėsos;

d)

60 mg azoto 100 g neišdarinėto žuvininkystės produkto, tiesiogiai naudojamo žmonėms vartoti skirtiems žuvų taukams gaminti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio IV skyriaus B dalies 1 punkto antroje pastraipoje; tačiau, kai žaliava atitinka to punkto pirmos pastraipos a, b ir c papunkčių nuostatas, valstybės narės tam tikroms rūšims gali padidinti ribines vertes, kol nėra priimta konkrečių Sąjungos teisės aktų.

Taikant pamatinį metodą, kuriuo tikrinamos LAB-N ribinės vertės, atliekama perchlorato rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija, kaip toliau nustatyta C dalyje.

2.

1 punkte nurodyta distiliacija atliekama naudojant aparatą, atitinkantį D dalyje pavaizduotą brėžinį.

3.

LAB-N ribinė vertė paprastai nustatoma taikant šiuos įprastinius metodus:

a)

mikrodifuzinį metodą, kurį aprašė E. J. Conway ir A. Byrne (1933 m.);

b)

tiesioginės distiliacijos metodą, kurį aprašė N. Antonacopoulos (1968 m.);

c)

trichloracto rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliaciją (Maisto kodekso žuvies ir žuvininkystės produktų komitetas, 1968 m.).

4.

Mėginį sudaro 100 g sumaltos, ne mažiau kaip iš trijų skirtingų vietų paimtos ir sumaišytos mėsos.

Valstybės narės rekomenduoja oficialiai paskirtoms laboratorijoms įprasta tvarka taikyti pirmiau aprašytus metodus. Iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų, gautų taikant vieną iš įprastinių tyrimo metodų, pakartotinai rezultatus galima patikrinti tik pamatiniu metodu.

B.   Rūšys, kurioms nustatytos LAB-N ribinės vertės

LAB-N ribinės vertės nustatytos šioms rūšims:

1.

Sebastes spp., Helicolenus dactylopterus, Sebastichthys capensis;

2.

rūšims, priklausančioms Pleuronectidae šeimai (išskyrus otus: Hippoglossus spp.);

3.

Salmo salar, Merlucciidae šeimai priklausančioms rūšims, Gadidae šeimai priklausančioms rūšims.

C.   Standartinė LAB-N koncentracijos žuvyse ir žuvininkystės produktuose nustatymo procedūra

1.   Tikslas ir taikymo sritis

Šiuo metodu apibrėžiama standartinė LAB-N azoto koncentracijos žuvyse ir žuvininkystės produktuose nustatymo procedūra. Ši procedūra taikytina, kai LAB-N koncentracija siekia nuo 5 mg/100 g iki ne mažiau kaip 100 mg/100 g.

2.   Terminų apibrėžtys

LAB-N koncentracija reiškia azoto kiekį lakiojoje azoto bazėje, apskaičiuotą pagal aprašytą standartinę procedūrą.

Tirpalu laikomas toks vandeninis tirpalas:

a)

perchlorato rūgšties tirpalas = 6 g/100 ml;

b)

natrio hidroksido tirpalas = 20 g/100 ml;

c)

druskos rūgšties etaloninis tirpalas = 0,05 mol/l (0,05 N). Naudojant automatinį distiliavimo aparatą, titravimui reikia naudoti 0,01 mol/l (0,01 N) druskos rūgšties etaloninį tirpalą;

d)

boro rūgšties tirpalas = 3 g/100 ml;

e)

silikono priešputis;

f)

fenolftaleino tirpalas = 1 g/100 ml 95 % etanolio;

g)

indikatoriaus tirpalas (Tashiro maišytas indikatorius) = 2 g metilraudonojo ir 1 g metileno mėlynojo ištirpinta 1 000 ml 95 % etanolio.

3.   Trumpas aprašymas

Lakiosios azoto bazės yra ekstrahuojamos iš mėginio 0,6 mol/l perchlorato rūgšties tirpalu. Po šarminės reakcijos ekstraktas yra distiliuojamas garais, o išsiskyrusias lakiąsias azoto bazes absorbuoja rūgštinis surišiklis. LAB-N koncentracija yra nustatoma titruojant absorbuotas bazes. Koncentracija išreiškiama mg/100 g.

4.   Cheminės medžiagos

Jeigu nenurodyta kitaip, vartojamos reagentų švarumo klasės cheminės medžiagos. Naudojamas vanduo yra distiliuotas arba demineralizuotas ir bent jau tokio paties grynumo.

5.   Naudojami šie įrankiai ir priedai:

a)

mėsmalė, kuria būtų galima pagaminti pakankamai homogenišką žuvies faršą;

b)

greitų apsukų maišiklis, išvystantis nuo 8 000 iki 45 000 apsukų per minutę;

c)

150 mm skersmens rievėtas filtras, skirtas greitai filtruoti;

d)

biuretė, 5 ml, graduota kas 0,01 ml;

e)

garinis distiliavimo prietaisas. Šiuo prietaisu turi būti reguliuojamas garų kiekis ir nustatytą laiko tarpą užtikrinamas tolygus garų įpurškimas. Kartu turi būti užtikrinta, kad būtų sulaikytos šarminės reakcijos metu susidariusios lakiosios bazės.

6.   Standartinės procedūros vykdymas

Dirbant su perchlorato rūgštimi, kuri yra priskiriama stipriai ėsdinančioms medžiagoms, reikia imtis atsargumo ir prevencijos priemonių. Pristatyti mėginiai nedelsiant paruošiami pagal šiuos nurodymus:

a)

Mėginio paruošimas

Tyrimui ruošiamas mėginys kruopščiai sumalamas 5 punkto a papunktyje nurodyta mėsmale. 10 g ± 0,1 g malto mėginio sudedama į tinkamą tarą. Tada mėginys sumaišomas su 90,0 ml perchlorato rūgšties tirpalo, dvi minutes maišomas 5 punkto b papunktyje nurodytu maišikliu ir po to filtruojamas.

Gautas ekstraktas gali būti laikomas iki septynių dienų 2–6 °C temperatūroje.

b)

Distiliavimas garais

50,0 ml ekstrakto, gauto laikantis a papunkčio nurodymų, įpilama į 5 punkto e papunktyje nurodytą garinį distiliavimo prietaisą. Norint vėliau patikrinti šarminę reakciją, į ekstraktą įlašinami keli lašai fenolftaleino tirpalo. Pridėjus dar keletą silikono priešpučio lašų, į ekstraktą įpilama 6,5 ml natrio hidroksido tirpalo ir tuoj pat pradedama distiliuoti garais.

Distiliavimas garais atliekamas taip, kad per 10 minučių susidarytų apie 100 ml distiliato. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis panardinamas į rinktuvą, pripildytą 100 ml boro rūgšties tirpalo, į kurį buvo įlašinta nuo trijų iki penkių lašų indikatoriaus tirpalo. Lygiai po 10 minučių distiliacija baigiama. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis ištraukiamas iš rinktuvo ir nuplaunamas vandeniu. Lakiosios azoto bazės rinktuve esančiame tirpale nustatomos titruojant etaloniniu druskos rūgšties tirpalu.

Galutinis pH turi būti 5,0 ± 0,1.

c)

Titravimas

Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

d)

Neužpildyta

Tuščiasis bandymas atliekamas pagal b papunkčio nurodymus. Vietoj ekstrakto įpilama 50,0 ml perchlorato rūgšties tirpalo.

7.   LAB-N koncentracijos apskaičiavimas

Etaloniniu druskos rūgšties tirpalu titruojant rinktuve esantį tirpalą, LAB-N koncentracija apskaičiuojama pagal šią lygtį:

Formula

kai:

V1

=

0,01 mol etaloninio druskos rūgšties tirpalo, skirto mėginiui, tūris ml

V0

=

0,01 mol etaloninio druskos rūgšties tirpalo, skirto tuščiam bandymui, tūris ml

M

=

mėginio masė g

Taip pat reikalingi:

a)

kartotiniai tyrimai. Taikomas metodas yra tikslus, jeigu skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g;

b)

įrangos patikrinimas. Įranga patikrinama distiliuojant NH4Cl tirpalus, kurie yra lygūs 50 mg LAB-N/100 g;

c)

standartiniai nuokrypiai. Apskaičiuojamas standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr = 1,20 mg/100 g) ir standartinis palyginamumo nuokrypis (SR = 2,50 mg/100 g).

D.   LAB-N garinis distiliavimo prietaisas

Image 1

Mėginio ekstraktas

Garų įpurškimo vamzdelis

Distiliavimo vamzdelis

Garintuvas

Kolba arba menzūra

(su boro rūgštimi)

Kondensatoriaus galas

Šaltas vanduo

Aušintuvas


(1)  1996 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2406/96, nustatantis bendras pardavimo normas tam tikriems žuvininkystės produktams. OL L 334, 1996 12 23, p. 1.


17.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/101


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/628

2019 m. balandžio 8 d.

dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (1), ypač į jo 90 straipsnio pirmos pastraipos a, c ir e punktus ir 126 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatytos taisyklės dėl oficialios kontrolės ir kitos kontrolės veiklos, kurią vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos patikrinti, ar laikomasi Sąjungos teisės aktų, be kita ko, maisto saugos visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais srityje. Visų pirma jame nustatytas oficialus sertifikavimas, kai laikoma tikslinga siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES taisyklių dėl gyvūnų ir prekių;

(2)

Reglamento (ES) 2017/625 90 straipsnio pirmos pastraipos a punktu Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklėmis, jei reikalavimai nėra nustatyti to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse;

(3)

prie gyvūnų ir prekių siuntų turi būti pridedamas oficialus sertifikatas, išduotas popierine arba elektronine forma. Todėl, be Reglamento (ES) 2017/625 II antraštinės dalies VII skyriuje nustatytų reikalavimų, tikslinga nustatyti bendrus oficialių sertifikatų išdavimo reikalavimus abiem atvejais;

(4)

siekiant palengvinti ir paspartinti administracines procedūras Sąjungos pasienyje ir sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms bendrauti elektroniniu būdu, – tai padeda užkirsti kelią galimai nesąžiningai ar klaidinančiai veiklai, susijusiai su oficialiais sertifikatais, – sertifikatų pavyzdžiai yra įtraukti į Komisijos sprendimu 2003/623/EB (2) nustatytą elektroninę TRACES sistemą;

(5)

nuo 2003 m. kompiuterių technologija labai išsivystė, o sistema TRACES buvo modifikuota, kad būtų pagerinta duomenų kokybė, tvarkymas ir saugumas. Todėl sertifikatų pavyzdžių formatas ir šiame reglamente pateikti jų pildymo paaiškinimai turėtų būti pritaikyti prie TRACES sistemos, pavyzdžiui, naudojant sudėtinius Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodus arba sudarant galimybę atsekti trišalę prekybą, kai išsiuntimo šalis nėra siuntos kilmės šalis;

(6)

pagal Reglamento (ES) 2017/625 133 straipsnio 4 dalį TRACES sistema turi būti integruota į oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemą (toliau – IMSOC). Todėl šiame reglamente nustatyti veterinarijos sertifikatų pavyzdžiai turėtų būti pritaikyti prie IMSOC;

(7)

Reglamento (ES) 2017/625 90 straipsnio pirmos pastraipos c punkto nuostatomis Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, susijusios su procedūromis, kurių reikia laikytis pakaitinių sertifikatų išdavimo atvejais;

(8)

siekiant išvengti netinkamo naudojimo ir piktnaudžiavimo, svarbu apibrėžti atvejus, kai gali būti išduodamas pakaitinis sertifikatas, ir reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokie sertifikatai. Visų pirma tai turėtų būti tik su akivaizdžios administracinės klaidos, pavyzdžiui, sukeisti vietomis skaičiai konteinerių arba plombos numeriuose, rašybos klaidos adresuose arba produktų aprašymuose;

(9)

Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytas reikalavimas, kad prie tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų turi būti pridedamas oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas arba bet koks kitas įrodymas, kad siunta atitinka taikytinas taisykles, nurodytas to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje;

(10)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/625 (3) nustatytas žmonėms vartoti skirtų prekių ir gyvūnų, visų pirma gyvūninių produktų, gyvų vabzdžių, daigų ir sėklų daigams auginti, kuriuos įvežant į Sąjungą tiekti rinkai turi būti pateikiamas oficialus sertifikatas, sąrašas. Siekiant palengvinti oficialią kontrolę įvežimo į Sąjungą metu, reikėtų nustatyti tokių prekių ir žmonėms vartoti skirtų gyvūnų oficialių sertifikatų pavyzdžius pagal Reglamento (ES) 2017/625 90 straipsnio pirmos pastraipos a punktą ir 126 straipsnio 3 dalį;

(11)

sertifikatų, kurių reikia dėl visuomenės sveikatos priežasčių, pavyzdžiai šiuo metu yra nustatyti įvairiuose teisės aktuose. Šiuos sertifikatų pavyzdžius tikslinga konsoliduoti viename teisės akte darant kryžmines nuorodas į tuos aktus;

(12)

sertifikuojant tam tikrus gyvūninius produktus dėl gyvūnų sveikatos priežasčių, naudojami bendri sertifikatų pavyzdžiai. Sertifikavimo dėl gyvūnų sveikatos priežasčių reikalavimai turėtų būti peržiūrėti iki 2021 m. balandžio 21 d., t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (4) taikymo pradžios. Kol reikalavimai bus persvarstyti, turėtų būti toliau naudojami bendrų sertifikatų pavyzdžiai;

(13)

derinimo ir aiškumo sumetimais šiuo metu Komisijos reglamente (EB) Nr. 2074/2005 (5), Komisijos reglamente (ES) Nr. 211/2013 (6) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/759 (7) nustatyti sertifikatų pavyzdžiai turėtų būti įtraukti į šį reglamentą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, o Reglamentas (ES) Nr. 211/2013 turėtų būti panaikintas;

(14)

kad būtų lengviau patikrinti, ar laikomasi ES reikalavimų, tikslinga nustatyti papildomus naujus veterinarijos sertifikatų pavyzdžius, naudojamus įvežant tiekti rinkai lydytus gyvūninius riebalus ir spirgus, vabzdžius ir roplieną. Tokie sertifikatų pavyzdžiai taip pat padeda trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms suprasti ES reikalavimus ir leidžia lengviau įvežti į Sąjungą gyvūninius riebalus ir spirgus, vabzdžius bei roplieną;

(15)

Reglamento (ES) 2017/625 90 straipsnio pirmos pastraipos e punkto nuostatomis Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, susijusios su dokumentų, kurie turi būti pridedami prie gyvūnų ir prekių atlikus oficialią kontrolę, forma. Pagal Komisijos deleguotojo reglamento 2019/624 (8) 5 straipsnį, gyvūnų tikrinimą prieš skerdimą atlikus kilmės ūkyje, tokie veterinarijos sertifikatai turi būti vežami kartu su gyvūnais į skerdyklą. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta tokių sertifikatų forma;

(16)

kai gyvūnai priverstinai skerdžiami ne skerdykloje, derinimo ir aiškumo sumetimais tikslinga šiame reglamente nustatyti sertifikato, skirto (valstybinio) veterinarijos gydytojo išduodamai deklaracijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (9) III priedo I skirsnio VI skyriaus 6 punktą, pavyzdį;

(17)

Reglamentas (ES) 2017/625 taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d., todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(18)

tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl gyvūnų ir prekių siuntų, kurios vežamos ir sertifikuotos, jei reikia, prieš pradedant taikyti šį reglamentą;

(19)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomi:

a)

vienodo Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsnių taikymo taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pasirašymu ir išdavimu bei oficialių sertifikatų patikimumo garantijomis, siekiant laikytis to reglamento 126 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų;

b)

reikalavimai dėl oficialių sertifikatų, kurie nėra pateikiami per oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemą (toliau – IMSOC);

c)

reikalavimai dėl oficialių sertifikatų, kurie yra pateikiami per oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemą (toliau – IMSOC);

d)

pakaitinių sertifikatų reikalavimai.

2.   Šiame reglamente pateikiami:

a)

gyvūnų, gyvūninių produktų, sudėtinių produktų, genetinės medžiagos produktų ir šalutinių gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą oficialių sertifikatų pavyzdžiai ir jų pildymo paaiškinimai;

b)

konkretūs toliau išvardytų gyvūnų ir prekių, skirtų žmonėms vartoti ir tiekti rinkai, įvežimo į Sąjungą oficialių sertifikatų pavyzdžiai:

i)

gyvūninių produktų, su kuriais tokį sertifikatą reikalaujama pateikti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 13 straipsnį;

ii)

gyvų vabzdžių;

iii)

daigų ir sėklų daigams auginti;

c)

oficialių sertifikatų, kai tikrinimas prieš skerdimą atliekamas kilmės ūkyje arba kai atliekamas priverstinis skerdimas ne skerdykloje, pavyzdžiai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   tiekimas rinkai– pateikimas į rinką, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (10) 3 straipsnio 8 dalyje;

2)   daigai– daigai, apibrėžti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 208/2013 (11) 2 straipsnio a punkte;

3)   skerdykla– skerdykla, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.16 punkte;

4)   šviežia mėsa– šviežia mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.10 punkte;

5)   mėsa– mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.1 punkte;

6)   naminiai paukščiai– paukščiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.3 punkte;

7)   laukiniai medžiojamieji gyvūnai– laukiniai medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.5 punkte;

8)   kiaušiniai– kiaušiniai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 5.1 punkte;

9)   kiaušinių gaminiai– kiaušinių gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.3 punkte;

10)   mėsos pusgaminiai– mėsos pusgaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.15 punkte;

11)   mėsos gaminiai– mėsos gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.1 punkte;

12)   apdoroti skrandžiai, pūslės ir žarnos– apdoroti skrandžiai, pūslės ir žarnos, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.9 punkte;

13)   dvigeldžiai moliuskai– dvigeldžiai moliuskai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.1 punkte;

14)   žuvininkystės produktai– žuvininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.1 punkte;

15)   žalias pienas– žalias pienas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 4.1 punkte;

16)   pieno gaminiai– pieno gaminiai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.2 punkte;

17)   priešpienis– priešpienis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio 1 punkte;

18)   priešpienio produktai– priešpienio pagrindu pagaminti produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio 2 punkte;

19)   varlių kojelės– varlių kojelės, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 6.1 punkte;

20)   sraigės– sraigės, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 6.2 punkte;

21)   lydyti gyvūniniai riebalai– lydyti gyvūnų taukai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.5 punkte;

22)   spirgai– spirgai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.6 punkte;

23)   želatina– želatina, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.7 punkte;

24)   kolagenas– kolagenas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.8 punkte;

25)   medus– medus, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (12) II priedo IX dalies 1 punkte;

26)   bitininkystės produktai– bitininkystės produktai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priedo IX dalies 2 punkte;

27)   ropliena– ropliena, apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 2 straipsnio 16 punkte;

28)   vabzdžiai– vabzdžiai, apibrėžti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 2 straipsnio 17 punkte;

29)   laivas šaldytuvas– laivas šaldytuvas, apibrėžtas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 2 straipsnio 26 punkte;

30)   laivas šaldiklis– laivas šaldytuvas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.3 punkte;

31)   žuvų perdirbimo laivas– žuvų perdirbimo laivas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.2 punkte;

32)   auginimo teritorija– auginimo teritorija, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.5 punkte;

33)   siuntimo centras– siuntimo centras, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 2.7 punkte;

34)   mechaniškai atskirta mėsa– mechaniškai atskirta mėsa, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.14 punkte;

35)   medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė– medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.18 punkte;

36)   mėsos išpjaustymo įmonė– mėsos išpjaustymo įmonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.17 punkte;

37)   ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai– ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.6 punkte.

3 straipsnis

Reikalavimai dėl oficialių sertifikatų, kurie nėra pateikiami per IMSOC

Gyvūnų, gyvūninių produktų, sudėtinių produktų, genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų, daigų ir sėklų daigams auginti, kilusių iš trečiųjų šalių ar jų regionų, oficialių sertifikatų, kuriuos pagal Sąjungos teisės aktus reikia pateikti įvežant minėtas prekes į Sąjungą ir kurie nėra pateikiami per IMSOC, pavyzdžiai turi atitikti toliau išvardytus reikalavimus:

1)

sertifikatas turi būti ne tik pasirašytas sertifikuojančiojo pareigūno – jame turi būti ir oficialus antspaudas. Parašo spalva turi skirtis nuo spausdinto teksto spalvos. Šis reikalavimas taip pat taikomas ir antspaudams, išskyrus iškiliuosius arba su vandens ženklais;

2)

jei sertifikato pavyzdyje yra tam tikrų teiginių, nebūtini teiginiai turi būti perbraukti, paženklinti sertifikuojančiojo pareigūno inicialais ir antspaudu, arba gali būti visiškai išbraukti iš sertifikato;

3)

sertifikatą sudaro:

a)

vienas popieriaus lapas, arba

b)

keli popieriaus lapai, kuriuose visi lapai yra nedalomi ir sudaro nedalomą visumą, arba

c)

tokia iš eilės sunumeruotų puslapių seka, kad būtų matyti, kad tai yra konkretus puslapis iš baigtinės lapų sekos;

4)

jei sertifikatą sudaro puslapių seka, kiekviename puslapyje turi būti unikalus kodas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 89 straipsnio 1 dalies a punkte, be to, jis turi būti pasirašytas sertifikuojančiojo pareigūno ir jame turi būti oficialus antspaudas;

5)

sertifikatas turi būti išduotas prieš tai, kai siunta, su kuria jis susijęs, bus išvežta iš jį išduodančių trečiosios šalies kompetentingų institucijų kontrolės zonos.

4 straipsnis

Reikalavimai dėl oficialių sertifikatų, kurie yra pateikiami per IMSOC

1.   Gyvūnų, gyvūninių produktų, sudėtinių produktų, genetinės medžiagos produktų, ir šalutinių gyvūninių produktų, kilusių iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įvežimo į Sąjungą oficialių sertifikatų, kurie yra pateikiami per IMSOC, pavyzdžiai turi būti parengti pagal I priede pateiktą oficialaus sertifikato pavyzdį.

2.   1 dalyje nurodytų oficialių sertifikatų pavyzdžių II dalyje pateikiamos konkrečios sveikumo garantijos ir informacija pagal atitinkamų oficialių sertifikatų, kurie skirti iš trečiųjų šalių arba jų regionų kilusiems gyvūnams, gyvūniniams produktams, sudėtiniams produktams, genetinės medžiagos produktams ir šalutiniams gyvūniniams produktams ir kuriuos pagal Sąjungos teisės aktus reikia pateikti įvežant minėtas prekes į Sąjungą, II dalį.

3.   Oficialus sertifikatas turi būti pateikiamas per IMSOC prieš tai, kai siunta, su kuria jis susijęs, bus išvežta iš jį išduodančių trečiosios šalies kompetentingų institucijų kontrolės zonos.

4.   Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai neturi poveikio Reglamento (ES) 2017/625 73 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose bei 129 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų oficialių sertifikatų ar patvirtinimų pobūdžiui, turiniui ir formai.

5 straipsnis

Pakaitiniai sertifikatai

1.   Kompetentingos institucijos gali išduoti pakaitinį sertifikatą tik tuo atveju, jei pirminiame sertifikate padaryta administracinių klaidų arba jei pirminis sertifikatas buvo sugadintas arba pamestas.

2.   Pakaitiniame sertifikate neturi būti pakeista pirminiame sertifikate nurodyta informacija, susijusi su siuntų identifikavimu, atsekamumu ir sveikumo garantijomis.

3.   Be to, pakaitinis sertifikatas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

jame pateikiama aiški nuoroda į Reglamento (ES) 2017/625 89 straipsnio 1 dalies a punkte minimą unikalų kodą ir pradinio sertifikato išdavimo datą ir aiškiai įrašoma, kad juo pakeičiamas pradinis sertifikatas;

b)

jam priskirtas naujas sertifikato numeris, kuris skiriasi nuo pradinio sertifikato numerio;

c)

vietoje pradinio sertifikato išdavimo datos jame nurodyta jo išdavimo data ir

d)

kompetentingoms institucijoms pateikiamas jo originalas, išskyrus elektroninius pakaitinius sertifikatus, pateikiamus per IMSOC.

6 straipsnis

Oficialių sertifikatų pavyzdžių pildymo paaiškinimai

12, 13 ir 15–27 straipsniuose nurodytų oficialių sertifikatų pavyzdžiai pildomi remiantis II priede pateiktais paaiškinimais.

7 straipsnis

Šviežios kanopinių mėsos įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialių sertifikatų pavyzdžiai

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai šviežią kanopinių mėsą naudojami Komisijos reglamento (ES) Nr. 206/2010 (13) II priedo 2 dalyje pateikti sertifikatų pavyzdžiai „BOV“, „OVI“, „POR“, „EQU“, „RUF“, „RUW“, „SUF“, „SUW“ ir „EQW“.

8 straipsnis

Naminių paukščių, beketerių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos, kiaušinių ir kiaušinių gaminių įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialių sertifikatų pavyzdžiai

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai naminių paukščių, beketerių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, kiaušinius ir kiaušinių gaminius naudojami Komisijos reglamento (EB) Nr. 798/2008 (14) I priedo 2 dalyje pateikti sertifikatų pavyzdžiai „POU“, „POU-MI/MSM“, „RAT“, „RAT-MI/MSM“, „WGM“, „WGM-MI/MSM“, „E“ ir „EP“.

9 straipsnis

Laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsos įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialių sertifikatų pavyzdžiai

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsą naudojami Komisijos reglamento (EB) Nr. 119/2009 (15) II priedo 2 dalyje pateikti sertifikatų pavyzdžiai „WL“, „WM“ ir „RM“.

10 straipsnis

Mėsos pusgaminių įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai mėsos pusgaminius naudojamas Komisijos sprendimo 2000/572/EB (16) II priede pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

11 straipsnis

Tam tikrų mėsos gaminių ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialių sertifikatų pavyzdžiai

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai tam tikrus mėsos gaminius ir apdorotus skrandžius, pūsles ir žarnas naudojamas Komisijos sprendimo 2007/777/EB (17) III priede pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys. Tačiau įvežant į Sąjungą tiekti rinkai žarnas (apvalkalus) naudojamas Komisijos sprendimo 2003/779/EB (18) I A priede pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdys.

12 straipsnis

Gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrų pilvakojų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialių sertifikatų pavyzdžiai

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai gyvus dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrų pilvakojus naudojamas šio reglamento III priedo I dalies A skyriuje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys. Įvežant į Sąjungą tiekti rinkai apdorotus Acanthocardia Tuberculatum rūšies dvigeldžius moliuskus prie pirmame sakinyje nurodyto sertifikato pridedamas šio reglamento III priedo I dalies B skyriuje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

13 straipsnis

Žuvininkystės produktų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialių sertifikatų pavyzdžiai

1.   Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žuvininkystės produktus naudojamas šio reglamento III priedo II dalies A skyriuje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

2.   Jei tai žuvininkystės produktai, sužvejoti su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų ir siunčiami į trečiąsias šalis, jose sandėliuojami arba nesandėliuojami, naudojamas šio reglamento III priedo II dalies B skyriuje nustatytas sertifikato pavyzdys.

3.   Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, kai žuvininkystės produktai importuojami tiesiogiai iš laivo šaldytuvo, laivo šaldiklio arba žuvų perdirbimo laivo, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 11 straipsnio 3 dalyje, naudojamas šio reglamento III priedo II dalies C skyriuje pateiktas sertifikato, kurį turi pasirašyti kapitonas, pavyzdys.

14 straipsnis

Žalio pieno, priešpienio, pieno gaminių ir priešpienio produktų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialių sertifikatų pavyzdžiai

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žalią pieną, priešpienį, pieno gaminius ir priešpienio produktus naudojami Komisijos reglamento (ES) Nr. 605/2010 (19) II priedo 2 dalyje pateikti sertifikatų pavyzdžiai „Milk-RM“, „Milk-RMP“, „Milk-HTB“, „Milk-HTC“ ir „Colostrum-C/CPB“.

15 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtų atšaldytų, užšaldytų arba paruoštų vartoti varlių kojelių įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtas atšaldytas, užšaldytas arba paruoštas vartoti varlių kojeles naudojamas šio reglamento III priedo III dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

16 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtų atšaldytų, užšaldytų, išimtų iš kiautų, išvirtų, paruoštų vartoti arba konservuotų sraigių įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtas atšaldytas, užšaldytas, išimtas iš kiautų, išvirtas, paruoštas vartoti arba konservuotas sraiges naudojamas šio reglamento III priedo IV dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

17 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtų lydytų gyvūninių riebalų ir spirgų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtus lydytus gyvūninius riebalus ir spirgus naudojamas šio reglamento III priedo V dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

18 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtos želatinos įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtą želatiną naudojamas šio reglamento III priedo VI dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

19 straipsnis

Žmonėms vartoti skirto kolageno įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtą kolageną naudojamas šio reglamento III priedo VII dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

20 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos žaliavų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos žaliavas naudojamas šio reglamento III priedo VIII dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

21 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno apdorotų gamybos žaliavų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos žaliavas naudojamas šio reglamento III priedo IX dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

22 straipsnis

Žmonėms vartoti skirto medaus ir kitų bitininkystės produktų įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtą medų ir kitus bitininkystės produktus naudojamas šio reglamento III priedo X dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

23 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtų labai rafinuotų chondroitino sulfato, hialurono rūgšties, kitų hidrolizuotų kremzlių produktų, chitozano, gliukozamino, šliužo fermento, žuvų želatinos ir aminorūgščių įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtus labai rafinuotus chondroitino sulfatą, hialurono rūgštį, kitus hidrolizuotus kremzlių produktus, chitozaną, gliukozaminą, šliužo fermentą, žuvų želatiną ir aminorūgštis naudojamas šio reglamento III priedo XI dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

24 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtos roplienos įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtą roplieną naudojamas šio reglamento III priedo XII dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

25 straipsnis

Žmonėms vartoti skirtų vabzdžių įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai žmonėms vartoti skirtus vabzdžius naudojamas šio reglamento III priedo XIII dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

26 straipsnis

Kitų žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų, kurie nėra nurodyti 7–25 straipsniuose, įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai kitus žmonėms vartoti skirtus gyvūninius produktus, kurie nėra nurodyti 7–25 straipsniuose, naudojamas šio reglamento III priedo XIV dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

27 straipsnis

Daigų ir sėklų daigams auginti įvežimo į Sąjungą tiekti rinkai oficialaus sertifikato pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, į Sąjungą įvežant tiekti rinkai daigus ir sėklas daigams auginti naudojamas šio reglamento III priedo XV dalyje pateiktas oficialaus sertifikato pavyzdys.

28 straipsnis

Oficialaus sertifikato, naudojamo atliekant tikrinimus prieš skerdimą kilmės ūkyje, pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, atliekant tikrinimus prieš skerdimą kilmės ūkyje, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 5 ir 6 straipsniuose, naudojami šio reglamento IV priede pateikti oficialių sertifikatų pavyzdžiai.

29 straipsnis

Oficialaus sertifikato, naudojamo priverstinai skerdžiant gyvūnus ne skerdykloje, pavyzdys

Kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsniuose bei 126 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sertifikavimo reikalavimų, priverstinai skerdžiant gyvūnus ne skerdykloje, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 4 straipsnyje, naudojamas šio reglamento V priede pateiktas sertifikato pavyzdys.

30 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

6 straipsnis išbraukiamas;

2)

VI priedas išbraukiamas.

31 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/759 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis išbraukiamas;

2)

II priedas išbraukiamas.

32 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 211/2013 panaikinamas. Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 211/2013 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

33 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Gyvūninių produktų siuntas, prie kurių pridėti atitinkami sertifikatai, išduoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 2074/2005, Reglamentą (ES) Nr. 211/2013 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/759, gali būti leidžiama įvežti į Sąjungą iki 2020 m. kovo 13 d., jeigu sertifikatas buvo pasirašytas iki 2019 m. gruodžio 14 d.

Iki 2020 m. kovo 13 d. į Sąjungą gali būti įvežamos lydytų gyvūninių riebalų ir spirgų siuntos, jei naudojamas Sprendimo 2007/777/EB III priede nustatytas mėsos produktų sertifikatas, o roplienos, vabzdžių ir 26 straipsnyje nurodytų kitų gyvūninių produktų siuntos gali būti įvežamos į Sąjungą be šio reglamento III priede pateikto sertifikato.

34 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. balandžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2)  2003 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos sprendimas 2003/623/EB dėl integruotosios kompiuterinės veterinarijos sistemos, vadinamos TRACES, sukūrimo (OL L 216, 2003 8 28, p. 58).

(3)  2019 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/625, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas reikalavimais dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 18).

(4)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(5)  2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (OL L 338, 2005 12 22, p. 27).

(6)  2013 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 211/2013 dėl į Sąjungą importuojamų daigų ir sėklų daigams auginti sertifikavimo reikalavimų (OL L 68, 2013 3 12, p. 26).

(7)  2016 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759, kuriuo sudaromi trečiųjų šalių, jų dalių ir teritorijų, iš kurių valstybės narės turi leisti įvežti į Sąjungą tam tikrus žmonių maistui skirtus gyvūninius produktus, sąrašai, nustatomi sertifikavimo reikalavimai, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir panaikinamas Sprendimas 2003/812/EB (OL L 126, 2016 5 14, p. 13).

(8)  2019 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialią mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(9)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(10)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(11)  2013 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 208/2013 dėl daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo reikalavimų (OL L 68, 2013 3 12, p. 16).

(12)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(13)  2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 73, 2010 3 20, p. 1).

(14)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

(15)  2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių importuojama į Bendriją arba vežama per ją tranzitu laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsa, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 39, 2009 2 10, p. 12).

(16)  2000 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas 2000/572/EB, nustatantis gyvūnų bei visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo reikalavimus, taikytinus importuojant į Bendriją mėsos pusgaminius iš trečiųjų šalių (OL L 240, 2000 9 23, p. 19).

(17)  2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/777/EB, nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinantis Sprendimą 2005/432/EB (OL L 312, 2007 11 30, p. 49).

(18)  2003 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimas 2003/779/EB, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus ir veterinarinį sertifikavimą importuojant gyvūnų žarnas iš trečiųjų šalių (OL L 285, 2003 11 1, p. 38).

(19)  2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną, pieno gaminius, priešpienį ir priešpienio gaminius, skirtus vartoti žmonėms (OL L 175, 2010 7 10, p. 1).


I PRIEDAS

GYVŪNŲ, GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ, GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ IR ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ OFICIALIŲ SERTIFIKATŲ PAVYZDŽIAI

Image 2 Tekstas paveikslėlio Image 3 Tekstas paveikslėlio Image 4 Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

GYVŪNŲ, GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ, GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ IR ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ OFICIALIŲ SERTIFIKATŲ PAVYZDŽIŲ PILDYMO PAAIŠKINIMAI

Bendra informacija

Jei norite pasirinkti tinkamą variantą, pažymėkite tinkamą langelį kryželiu (X).

Jeigu nurodyta „ISO“ – tai tarptautinis standartinis dviraidis šalies kodas pagal tarptautinį standartą ISO 3166 alfa-2 (1).

Langeliuose I.15, I.18, I.20 ir I.22 galima pasirinkti tiek vieną variantą.

Jei išdavus sertifikatą pasikeičia gavėjas, įvežimo pasienio kontrolės postas (PKP) arba vežimo duomenys (t. y. priemonės ir data), už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas turi apie tai pranešti įvežimo valstybės narės kompetentingai institucijai. Dėl tokio pasikeitimo nereikalaujama pateikti pakaitinio sertifikato.

I dalis. Informacija apie išsiųstą siuntą

Šalis.

Sertifikatą išduodančios trečiosios šalies pavadinimas

I.1 langelis.

Siuntėjas / eksportuotojas: fizinio arba juridinio asmens, siunčiančio siuntą, kuris turi būti įsikūręs trečiojoje šalyje, išskyrus atvejus, kai pakartotinai įvežamos iš Europos Sąjungos kilusios siuntos, pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas (gatvė, miestas ir regionas, provincija arba, jei taikoma, valstybė).

I.2 langelis.

Sertifikato Nr.: unikalus privalomas kodas, kurį priskiria trečiosios šalies kompetentinga institucija pagal savo klasifikaciją. Šis langelis privalomas visiems sertifikatams, kurie nėra pateikiami per IMSOC.

I.2.a langelis.

IMSOC Nr.: unikalus kodas, kurį automatiškai priskiria IMSOC, jei sertifikatas registruojamas IMSOC. Šio langelio pildyti nereikia, jei sertifikatas nepateikiamas per IMSOC.

I.3 langelis.

Centrinė kompetentinga institucija: sertifikatą išduodančios trečiosios šalies centrinės institucijos pavadinimas.

I.4 langelis.

Vietos kompetentinga institucija: jei taikoma, sertifikatą išduodančios trečiosios šalies vietos institucijos pavadinimas.

I.5 langelis.

Gavėjas / importuotojas: jei siunta skirta vežti tranzitu, fizinio arba juridinio asmens, kuriam siunta skirta valstybėje narėje arba trečiojoje paskirties šalyje, pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas. Tačiau ši informacija neprivaloma, kai siuntos vežamos tranzitu per Europos Sąjungą.

I.6 langelis.

Už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas:

 

asmens, kuris atsakingas už PKP pateikiamą siuntą Europos Sąjungoje ir kuris kaip importuotojas arba importuotojo vardu pateikia kompetentingai institucijai reikiamas deklaracijas, vardas, pavardė ir adresas.

 

Kai produktai vežami tranzitu per Europos Sąjungą: vardą, pavardę ir adresą nurodyti privaloma.

 

Kai gabenami tam tikri gyvūnai: vardą, pavardę ir adresą nurodyti privaloma, jei to reikalaujama pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus.

 

Kai gyvūnai ir produktai skirti tiekti rinkai, vardo, pavardės ir adreso nurodyti neprivaloma.

I.7 langelis.

Kilmės šalis:

 

produktų: šalies, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos (paženklintos identifikavimo ženklu), pavadinimas ir ISO kodas;

 

gyvūnų: šalis, kurioje gyvūnai laikyti reikiamą laikotarpį, kaip nustatyta atitinkamame Europos Sąjungos veterinarijos sertifikate. Registruotų arklių, kurie pakartotinai įvežami į Europos Sąjungą, kilmės šalis yra ta šalis, iš kurios jie paskutinį kartą buvo išsiųsti.

Jeigu su prekyba susijusi daugiau kaip viena trečioji šalis (trišalė prekyba), kiekvienai prekių kilmės šaliai turi būti išduotas atskiras sertifikatas.

I.8 langelis.

Kilmės regionas: jei taikoma, – gyvūnų arba produktų, kuriems taikomos skirstymo į regionus priemonės pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Turi būti nurodytas patvirtintų regionų, zonų arba skyrių kodas, kaip apibrėžta atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose.

I.9 langelis.

Paskirties šalis: gyvūnų ar produktų paskirties šalies Europos Sąjungoje pavadinimas ir ISO kodas.

Jei produktai vežami tranzitu, reikia nurodyti paskirties trečiosios šalies pavadinimą ir ISO kodą.

I.10 langelis.

Paskirties regionas: žr. I.8 langelį.

I.11 langelis.

Išsiuntimo vieta: jei reikalaujama pagal Europos Sąjungos teisės aktus, ūkių arba įmonių, iš kurių kilę gyvūnai arba produktai, pavadinimas, adresas ir patvirtinimo numeris;

gyvūnų: ūkis ar bet kuri kita oficialiai kontroliuojama žemės ūkio, pramonės ar prekybos įmonė, taip pat zoologijos sodai, laisvalaikio parkai, gamtos draustiniai ir medžioklės plotai, kuriuose laikomi arba įprastu būdu auginami gyvūnai;

genetinės medžiagos produktų: spermos surinkimo arba saugojimo centrai, arba embrionų surinkimo arba gavimo grupės;

kitų produktų: bet kuris maisto ar šalutinių gyvūninių produktų sektoriaus įmonės vienetas. Turi būti nurodytas tik prekes vežančios įmonės pavadinimas. Jeigu su prekyba susijusi daugiau kaip viena trečioji šalis (trišalė prekyba), išsiuntimo vieta yra paskutinė eksporto grandinės trečiosios šalies įmonė, iš kurios galutinė siunta vežama į Europos Sąjungą.

I.12 langelis.

Paskirties vieta:

 

ši informacija neprivaloma, išskyrus atvejus, kai sandėliuojami tranzitu vežami produktai;

 

tiekti rinkai skirtų prekių: vieta, į kurią pristatomi gyvūnai arba produktai galutinai iškrauti. Jei taikoma, nurodyti paskirties ūkių arba įmonių pavadinimą, adresą ir patvirtinimo numerį;

 

tranzitu vežamų sandėliuojamų produktų: sandėlio laisvojoje zonoje, muitinės sandėlio arba tiekėjo laivams pavadinimas, adresas ir patvirtinimo numeris.

I.13 langelis.

Pakrovimo vieta:

 

gyvūnų: miesto arba vietos, kurioje gyvūnai yra pakraunami, pavadinimas, o jeigu jie surenkami iš anksto, – oficialaus surinkimo centro duomenys;

 

produktų: galutinės vietos, kurioje produktai bus pakrauti į transporto priemones kelionei į Europos Sąjungą, miesto ir kategorijos (pavyzdžiui, įmonės, valdos, uosto ar oro uosto) pavadinimas. Jei tai konteineris, nurodyti, ar jis turi būti pakrautas į galutinę transporto priemonę vežti į Europos Sąjungą. Jei tai keltas, nurodyti sunkvežimio pakrovimo vietą.

I.14 langelis.

Išvežimo data ir laikas:

 

gyvūnų: data ir laikas, kada numatoma gyvūnus išvežti jų transporto priemonėmis (lėktuvu, laivu, geležinkelio vagonu ar kelių transporto priemone);

 

produktų: transporto priemonės (lėktuvo, laivo, geležinkelio vagono arba kelių transporto priemonės) išvykimo data.

I.15 langelis.

Transporto priemonė: iš išsiuntimo šalies išvykstanti transporto priemonė.

Transporto rūšis: lėktuvas, laivas, geležinkelio vagonas, kelių transporto priemonė, kita. Kita – transporto priemonės, nenurodytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005 (2).

Transporto priemonės identifikavimas: lėktuvo skrydžio numeris, laivo pavadinimas, jei gabenama geležinkeliu – traukinio identifikacinis ir vagono numeris, kelių transporto priemonės registracijos numeris ir, jei yra, priekabos registracijos numeris.

Jei gabenama keltu, nurodyti kelių transporto priemonės identifikacinius duomenis, registracijos numerį, jei yra, priekabos registracijos numerį, ir numatyto kelto pavadinimas.

I.16 langelis.

Įvežimo PKP: nurodyti PKP pavadinimą ir IMSOC priskirtą identifikavimo kodą.

I.17 langelis.

Lydimieji dokumentai:

kai su siunta vežami kiti dokumentai, pvz., CITES leidimas, leidimas vežti invazines svetimas rūšis (ISR) arba komercinis dokumentas, reikia nurodyti dokumento tipą ir numerį (pavyzdžiui, orlaivio važtaraščio numerį, konosamento numerį, traukinio ar kelių transporto priemonės komercinį numerį).

I.18 langelis.

Vežimo sąlygos: reikalaujamos temperatūros kategorija vežant produktus (aplinkos, atšaldyta, užšaldyta). Galima pasirinkti tik vieną kategoriją.

I.19 langelis.

Konteinerio / plombos Nr.: jei taikoma, nurodomi atitinkami numeriai.

Jei prekės vežamos uždaruose konteineriuose, reikia nurodyti konteinerio numerį.

Nurodomas tik oficialus plombos numeris. Oficiali plomba – plomba, tvirtinama prie konteinerio, sunkvežimio ar geležinkelio vagono prižiūrint sertifikatą išduodančiai kompetentingai institucijai.

I.20 langelis.

Prekės sertifikuotos: nurodyti gyvūnų tiekimo rinkai arba numatomas produktų naudojimo paskirtis, kaip nurodyta atitinkamame Europos Sąjungos veterinarijos sertifikate;

gyvūnų pašarui: taikoma tik gyvūnų pašarui skirtiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (3);

patvirtintajai įstaigai: gyvūnai vežami į patvirtintą įstaigą, institutą arba centrą pagal Tarybos direktyvą 92/65/EEB (4);

dirbtiniam dauginimui: taikoma tik genetinės medžiagos produktams;

veisti / produkcijai: taikoma veisliniams ir produkcijai skirtiems gyvūnams, įskaitant akvakultūros gyvūnus, skirtus auginti ūkiuose;

konservų pramonei: taikoma, pavyzdžiui, konservų pramonei skirtam tunui;

cirkui / parodoms: taikoma registruotiems cirko ir parodų gyvūnams bei vandens gyvūnams, skirtiems akvariumams ar panašioms įmonėms, neskirtiems toliau parduoti;

penėti: taikoma tik avims ir ožkoms;

toliau perdirbti: taikoma tik produktams, kuriuos reikia toliau perdirbti prieš tiekiant juos rinkai;

medžiojamųjų gyvūnų ir paukščių ištekliams atkurti: taikoma tik medžiojamiesiems gyvūnams ir paukščiams, skirtiems ištekliams atkurti;

žmonėms vartoti: taikoma tik tiems produktams, kurie yra skirti žmonėms vartoti ir kuriems pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalingas sveikumo arba veterinarijos sertifikatas;

kita: skirta šiame kategorijų sąraše kitur neišvardytoms paskirtims, įskaitant vandens gyvūnus, skirtus pramoginei žvejybai;

gyvūnai augintiniai: šunų, kačių, šeškų ir paukščių vežimas į Sąjungą komerciniais tikslais. Dekoratyviniai vandens gyvūnai, skirti gyvūnų augintinių parduotuvėms ar panašioms įmonėms toliau parduoti;

farmacinė paskirtis: žmonėms vartoti arba gyvūnų pašarams netinkami šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009;

karantinui: dėl paukščių, išskyrus naminius, susiję su Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 139/2013 (5), dėl mėsėdžių, primatų ir šikšnosparnių – su Direktyva 92/65/EEB, ir dėl akvakultūros gyvūnų – su Tarybos direktyva 2006/88/EB (6);

registruoti arklinių šeimos gyvūnai: pagal Tarybos direktyvą 2009/156/EB (7);

natūraliam valymuisi: taikoma tik akvakultūros gyvūnams;

skersti: kai gyvūnai vežami tiesiogiai į skerdyklą arba per surinkimo centrą;

techninė paskirtis: žmonėms vartoti arba gyvūnų pašarams netinkami šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009;

prekybos pavyzdžiai: kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (8) I priedo 39 punkte;

I.21 langelis.

Vežti tranzitu: tik vežti gyvūnus arba produktus tranzitu per Europos Sąjungą iš vienos trečiosios šalies į kitą trečiąją šalį arba iš vienos trečiosios šalies dalies į kitą tos pačios trečiosios šalies dalį. Nurodyti paskirties trečiosios šalies pavadinimą ir ISO kodą.

I.22 langelis.

Vidaus rinkai: taikoma visoms siuntoms, skirtoms Europos Sąjungos rinkai.

Galutinis importas. ši pasirinktis turi būti taikoma tik toms siuntoms, kurioms ketinama įforminti muitinės procedūrą „išleidimas į laisvą apyvartą“ Europos Sąjungoje.

Kai vežami tam tikri gyvūnai (pavyzdžiui, registruoti arklinių šeimos gyvūnai), reikia pasirinkti tik vieną iš toliau nurodytų variantų.

Pakartotinis įvežimas: ši galimybė turi būti taikoma tik įvežant gyvūnus, kuriuos leidžiama pakartotinai įvežti, pavyzdžiui, registruotus arklius lenktynėms, varžyboms ir kultūriniams renginiams, kurie vėl įvežami į Europos Sąjungą po jų laikino eksporto.

Laikinasis įvežimas: ši galimybė turi būti taikoma tik įvežant gyvūnus, kuriuos leidžiama laikinai įvežti į Europos Sąjungą, pavyzdžiui, registruotus arklius trumpesniam nei 90 dienų laikotarpiui.

I.23 langelis.

Bendras pakuočių skaičius: bendras dėžių, narvų arba gardų, kuriuose vežami gyvūnai, šaldymo konteinerių, kuriuose vežami genetinės medžiagos produktai, skaičius arba produktų pakuočių skaičius. Jei vežamos nesupakuotos siuntos, šio langelio pildyti neprivaloma.

I.24 langelis.

Kiekis:

 

gyvūnų: bendras gyvūnų galvų arba vienetais išreikštų šiaudelių skaičius;

 

genetinės medžiagos produktų: bendras vienetais išreikštų šiaudelių skaičius;

 

produktų ir vandens gyvūnų, išskyrus dekoratyvines žuvis: bendras bruto ir grynasis svoris kilogramais;

bendras grynasis svoris: jis apskaičiuojamas kaip pačių prekių masė, neįskaitant pirminės ar kitos pakuotės;

bendras bruto svoris: bendras svoris kilogramais. Nustatomas kaip bendra produktų ir pirminių pakuočių bei visų pakuočių masė, tačiau neįskaitant vežimo pakuočių ir kitos transporto įrangos.

I.25 langelis.

Prekių aprašymas: nurodyti atitinkamą Pasaulio muitinių organizacijos nustatytą Suderintos sistemos kodą (toliau – SS kodą) ir antraštinę dalį, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (9). Prireikus šis muitinės aprašas papildomas bet kokia veterinariniam suskirstymui į kategorijas reikalinga informacija. Be to, nurodyti konkrečius reikalavimus, susijusius su gyvūnais arba su produktų pobūdžiu ir (arba) perdirbimu, kaip apibrėžta atitinkamame Europos Sąjungos sveikatos arba veterinarijos sertifikato pavyzdyje.

Zona: taikoma vežant gyvūnus arba produktus, kuriems turėjo įtakos patvirtintų zonų arba skyrių nustatymas pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Turi būti nurodytos zonos arba auginimo teritorijos (pavyzdžiui, kai vežami dvigeldžiai moliuskai), paskelbtos Europos Sąjungos patvirtintų įmonių sąrašuose.

Gyvūnų: rūšis, veislė arba kategorija, identifikavimo būdas, identifikacinis numeris, amžius, lytis, kiekis arba grynasis svoris ir tyrimas.

Genetinės medžiagos produktų: surinkimo arba pagaminimo data, centro arba grupės patvirtinimo numeris, šiaudelių identifikavimas ir kiekis. Be to, kai tai gyvūnai donorai – rūšis, veislė arba kategorija ir identifikavimas.

Produktų: rūšis, produktų tipas, apdorojimo būdas, įmonių patvirtinimo numeris kartu su šalies ISO kodu (skerdykla, perdirbimo įmonė, šaltasis sandėlis), pakuočių skaičius, pakuotės rūšis, partijos numeris, grynasis svoris ir galutinis vartotojas (t. y. produktai pakuojami galutiniam vartotojui).

Rūšis: mokslinis pavadinimas arba kaip apibrėžta pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Pakuotės tipas: nurodyti pakuotės tipą pagal UN/CEFACT (Jungtinių Tautų prekybos sąlygų gerinimo ir elektroninio verslo centras) Rekomendacijoje Nr. 21 (10) pateiktą apibrėžtį.

II dalis. Sertifikavimas

Šią dalį turi užpildyti valstybinis veterinarijos gydytojas arba valstybinis inspektorius.

II langelis.

Informacija apie sveikumą: užpildykite šią dalį laikydamiesi konkrečių Europos Sąjungos sveikatos reikalavimų, susijusių su gyvūnų rūšimis ar produktų pobūdžiu, ir kaip apibrėžta lygiavertiškumo susitarimuose su tam tikromis trečiosiomis šalimis ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, teisės aktuose dėl sertifikavimo.

Jei prie siuntos nėra pridėta gyvūnų ar visuomenės sveikatos patvirtinimų, visas šis skirsnis išbraukiamas arba paskelbiamas negaliojančiu arba visai nepateikiamas, pagal konkrečių Europos Sąjungos sveikatos sertifikatų II dalies išnašas.

II.a langelis.

Sertifikato Nr. sutampa su nurodytuoju I.2 langelyje.

II.b langelis.

IMSOC Nr. sutampa su nurodytuoju I.2.a langelyje.

Sertifikuojantysis pareigūnas.

Valstybinis veterinarijos gydytojas arba valstybinis inspektorius, kaip apibrėžta atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose: vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis, kvalifikacija ir pareigos, jei taikoma, kompetentingos institucijos identifikavimo numeris ir originalus antspaudas bei pasirašymo data.


(1)  Šalių pavadinimų ir kodų elementų sąrašas skelbiamas svetainėje http://www.iso.org/iso/country_codes/iso-3166-1_decoding_table.htm.

(2)  2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).

(3)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(4)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(5)  2013 m. sausio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 139/2013, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Sąjungą įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas (OL L 47, 2013 2 20, p. 1).

(6)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(7)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 192, 2010 7 23, p. 1).

(8)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(9)  1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(10)  Naujausia versija: 9 redakcija, V ir VI priedai, paskelbti svetainėje http://www.unece.org/tradewelcome/un-centre-for-trade-facilitation-and-e-business-uncefact/outputs/cefactrecommendationsrec-index/list-of-trade-facilitation-recommendations-n-21-to-24.html.


III PRIEDAS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ GYVŪNŲ IR PREKIŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALIŲ SERTIFIKATŲ PAVYZDŽIAI

I DALIS

A SKYRIUS. GYVŲ DVGELDŽIŲ MOLIUSKŲ, DYGIAODŽIŲ, GAUBTAGYVIŲ IR JŪRŲ PILVAKOJŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 5 Tekstas paveikslėlio Image 6 Tekstas paveikslėlio Image 7 Tekstas paveikslėlio Image 8 Tekstas paveikslėlio Image 9 Tekstas paveikslėlio

B SKYRIUS. PAPILDOMAS PERDIRBTŲ ACANTHOCARDIA TUBERCULATUM RŪŠIES DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 10 Tekstas paveikslėlio

II DALIS

A SKYRIUS. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 11 Tekstas paveikslėlio Image 12 Tekstas paveikslėlio Image 13 Tekstas paveikslėlio Image 14 Tekstas paveikslėlio Image 15 Tekstas paveikslėlio

B SKYRIUS. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ, SUŽVEJOTŲ SU VALSTYBĖS NARĖS VĖLIAVA PLAUKIOJANČIŲ LAIVŲ IR PERKRAUNAMŲ TREČIOSIOSE ŠALYSE, JOSE SANDĖLIUOJAMŲ ARBA NESANDĖLIUOJAMŲ, OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 16 Tekstas paveikslėlio Image 17 Tekstas paveikslėlio Image 18 Tekstas paveikslėlio Image 19 Tekstas paveikslėlio

C SKYRIUS. OFICIALAUS SERTIFIKATO, KURĮ PASIRAŠO KAPITONAS IR KURIS PRIDEDAMAS PRIE UŽŠALDYTŲ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ, ĮVEŽAMŲ Į SĄJUNGĄ TIESIOGIAI TIEKTI RINKAI TIESIAI IŠ LAIVO ŠALDIKLIO, LAIVO ŠALDYTUVO ARBA ŽUVŲ PERDIRBIMO LAIVO, PAVYZDYS

Image 20 Tekstas paveikslėlio Image 21 Tekstas paveikslėlio Image 22 Tekstas paveikslėlio Image 23 Tekstas paveikslėlio

III DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ ATŠALDYTŲ, UŽŠALDYTŲ ARBA PARUOŠTŲ VARTOTI VARLIŲ KOJELIŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 24 Tekstas paveikslėlio Image 25 Tekstas paveikslėlio Image 26 Tekstas paveikslėlio

IV DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ ATŠALDYTŲ, IŠIMTŲ IŠ KIAUTŲ, IŠVIRTŲ, PARUOŠTŲ VARTOTI ARBA KONSERVUOTŲ SRAIGIŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 27 Tekstas paveikslėlio Image 28 Tekstas paveikslėlio Image 29 Tekstas paveikslėlio

V DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ LYDYTŲ GYVŪNINIŲ RIEBALŲ IR SPIRGŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 30 Tekstas paveikslėlio Image 31 Tekstas paveikslėlio Image 32 Tekstas paveikslėlio Image 33 Tekstas paveikslėlio

VI DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTOS ŽELATINOS ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 34 Tekstas paveikslėlio Image 35 Tekstas paveikslėlio Image 36 Tekstas paveikslėlio Image 37 Tekstas paveikslėlio

VII DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTO KOLAGENO ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 38 Tekstas paveikslėlio Image 39 Tekstas paveikslėlio Image 40 Tekstas paveikslėlio Image 41 Tekstas paveikslėlio

VIII DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTOS ŽELATINOS IR KOLAGENO GAMYBOS ŽALIAVŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 42 Tekstas paveikslėlio Image 43 Tekstas paveikslėlio Image 44 Tekstas paveikslėlio Image 45 Tekstas paveikslėlio Image 46 Tekstas paveikslėlio Image 47 Tekstas paveikslėlio

IX DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTOS ŽELATINOS IR KOLAGENO APDOROTŲ GAMYBOS ŽALIAVŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 48 Tekstas paveikslėlio Image 49 Tekstas paveikslėlio Image 50 Tekstas paveikslėlio Image 51 Tekstas paveikslėlio Image 52 Tekstas paveikslėlio Image 53 Tekstas paveikslėlio

X DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTO MEDAUS IR KITŲ BITININKYSTĖS PRODUKTŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICLIAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 54 Tekstas paveikslėlio Image 55 Tekstas paveikslėlio Image 56 Tekstas paveikslėlio

XI DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ LABAI RAFINUOTŲ CHONDROITINO SULFATO, HIALURONO RŪGŠTIES, KITŲ HIDROLIZUOTŲ KREMZLIŲ PRODUKTŲ, CHITOZANO, GLIUKOZAMINO, ŠLIUŽO FERMENTO, ŽUVŲ ŽELATINOS IR AMINORŪGŠČIŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 57 Tekstas paveikslėlio Image 58 Tekstas paveikslėlio Image 59 Tekstas paveikslėlio

XII DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTOS ROPLIENOS ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 60 Tekstas paveikslėlio Image 61 Tekstas paveikslėlio Image 62 Tekstas paveikslėlio Image 63 Tekstas paveikslėlio

XIII DALIS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ VABZDŽIŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 64 Tekstas paveikslėlio Image 65 Tekstas paveikslėlio Image 66 Tekstas paveikslėlio

XIV DALIS

KITŲ ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, KURIE NĖRA NURODYTI KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) (EU) 2019/628 7–25 STRAIPSNIUOSE, ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 67 Tekstas paveikslėlio Image 68 Tekstas paveikslėlio Image 69 Tekstas paveikslėlio

XV DALIS

DAIGŲ IR SĖKLŲ DAIGAMS AUGINTI ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ TIEKTI RINKAI OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 70 Tekstas paveikslėlio Image 71 Tekstas paveikslėlio Image 72 Tekstas paveikslėlio

IV PRIEDAS

OFICIALAUS SERTIFIKATO, NAUDOJAMO ATLIEKANT TIKRINIMUS PRIEŠ SKERDIMĄ KILMĖS ŪKYJE, PAVYZDYS

I dalis. GYVŲ GYVŪNŲ OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 73 Tekstas paveikslėlio

II dalis. NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, SKIRTŲ KEPENĖLIŲ PAŠTETUI (FOIE GRAS) GAMINTI, IR NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, KURIŲ IŠDARINĖJIMAS BUVO ATIDĖTAS, OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 74 Tekstas paveikslėlio

III dalis. KILMĖS ŪKYJE PASKERSTŲ ŪKIUOSE AUGINAMŲ MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 75 Tekstas paveikslėlio

IV dalis. Pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnio 3 dalies a punktą ŪKYJE PASKERSTŲ ŪKIUOSE AUGINTAMŲ MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image 76 Tekstas paveikslėlio

V PRIEDAS

OFICIALAUS SERTIFIKATO, NAUDOJAMO PRIVERSTINAI SKERDŽIANT GYVŪNUS NE SKERDYKLOJE PAGAL KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO (ES) 2019/624 (1) 4 STRAIPSNĮ, PAVYZDYS

OFICIALAUS SERTIFIKATO, NAUDOJAMO PRIVERSTINAI SKERDŽIANT GYVŪNUS NE SKERDYKLOJE, PAVYZDYS

Image 77 Tekstas paveikslėlio

(1)  2019 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialią mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (OL L 131, 2019 5 17, p. 1).


VI PRIEDAS

32 STRAIPSNYJE NURODYTA ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (ES) Nr. 211/2013

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis

2 straipsnis

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnis

27 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

Priedas

III priedo XV dalis