(1)

Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – VSMK) 2018 m. liepos 30 d. nuomonėje (2) (toliau – VSMK nuomonė) padarė išvadą, kad fenilen-bis-difeniltriaziną yra saugu naudoti kaip UV filtrą apsaugos nuo saulės gaminiuose ir kituose kosmetikos gaminiuose, jeigu jo koncentracija yra ne didesnė kaip 5 %, ir kad jį naudoti yra saugu tik ant odos naudojamuose kosmetikos gaminiuose, o ne gaminiuose, kurių poveikis gali pasireikšti jų įkvėpus;

(2)

atsižvelgiant į VSMK nuomonę ir siekiant atsižvelgti į techninę bei mokslinę pažangą, fenilen-bis-difeniltriaziną turėtų būti leidžiama naudoti kaip UV filtrą kosmetikos gaminiuose, jeigu jo koncentracija yra ne didesnė kaip 5 %, išskyrus priemones, kurios įkvėptos gali daryti poveikį galutinio naudotojo plaučiams;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 VI priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

cheminė medžiaga 2-Chloro-p-Phenylenediamine, įskaitant jos sulfatą ir dihidrochlorido druskas, naudojama antakių ir blakstienų dažų mišiniuose, kuriuose jos koncentracija ne didesnė kaip 4,6 %. Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK) savo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuomonėje (2) (toliau – VSMK nuomonė) teigė, kad neįmanoma nustatyti 2-Chloro-p-Phenylenediamine naudojimo oksidaciniuose plaukų dažų mišiniuose, kurie skirti antakiams ir blakstienoms dažyti ir kuriuose jo koncentracija ne didesnė kaip 4,6 %, pakankamos saugos ribos. VSMK taip pat teigė, kad, remiantis turimais duomenimis ir nesant tinkamo genų mutacijos indukcijos in vivo tyrimo, neįmanoma pateikti išvados dėl 2-Chloro-p-Phenylenediamine genotoksinio potencialo. Todėl VSMK nemano, kad 2-Chloro-p-Phenylenediamine naudojimas vartotojams yra saugus. VSMK vėliau paaiškino, kad jis laikosi nuomonės, jog 2-Chloro-p-Phenylenediamine sulfatas ir dihidrochlorido druskos turėtų būti naudojamos taip pat atsargiai kaip ir 2-Chloro-p-Phenylenediamine, kol neįrodyta, kad jie yra saugūs, nes ir jų, ir 2-Chloro-p-Phenylenediamine pagrindinė struktūra ir genotoksinis potencialas yra tokie patys. Be to, VSMK paaiškino, kad VSMK nuomonė ir jo išvados gali būti taikomos ir dėl galvos plaukų (3);

(2)

atsižvelgiant į VSMK nuomonę ir vėlesnį VSMK paaiškinimą, 2-Chloro-p-Phenylenediamine, jo sulfatų ir dihidrochlorido druskų naudojimas antakių ir blakstienų dažymo gaminiuose gali kelti riziką žmonių sveikatai. Jei tai yra galvos plaukų dažymo gaminiai, šios cheminės medžiagos poveikis yra dar didesnis, nes šiais gaminiais veikiamas didesnis kūno paviršius. Atsižvelgiant į tai ir į vėlesnį VSMK paaiškinimą, 2-Chloro-p-Phenylenediamine, jo sulfatų ir dihidrochlorido druskų naudojimas galvos plaukų dažymo gaminiuose taip pat gali kelti riziką žmonių sveikatai. Todėl 2-Chloro-p-Phenylenediamine, jo sulfatas ir dihidrochlorido druskos turėtų būti draudžiami plaukų dažymo gaminiuose, įskaitant antakių dažymo gaminius, ir blakstienų dažymo gaminiuose, ir turėtų būti įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II priedo draudžiamų medžiagų sąrašą;

(3)

tikslinga nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpius, kad pramonės sektorius prisitaikytų prie naujo draudimo. Nustatant šių laikotarpių trukmę ekonominės veiklos vykdytojų interesai turėtų būti suderinti su nustatytais konkrečiais rizikos sveikatai veiksniais;

(4)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2013 m. birželio 6 d. Taryba įgaliojo Komisiją Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) (toliau – 108-oji konvencija) modernizavimo bei Sąjungos prisijungimo prie iš dalies keičiamos 108-osios konvencijos sąlygų ir tvarkos;

(2)

2018 m. gegužės 18 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas patvirtino protokolą, iš dalies keičiantį 108-ąją konvenciją (toliau – iš dalies keičiantis protokolas);

(3)

iš dalies keičiančiu protokolu siekiama išplėsti 108-ąja konvencija suteikiamos duomenų apsaugos apimtį, sustiprinti ir padidinti jos veiksmingumą;

(4)

iš dalies keičiamos 108-osios konvencijos nuostatos apima tiek į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkančią, tiek ir nepatenkančią veiklą, pavyzdžiui, nacionalinį saugumą ir gynybą;

(5)

iš dalies keičiamos 108-osios konvencijos nuostatos tiek, kiek jos yra taikytinos asmens duomenų tvarkymui, vykdant į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkančią veiklą, gali daryti poveikį bendroms taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį Sutarties 3 straipsnio 2 dalies prasme, nes tos nuostatos grindžiamos tokiais pačiais principais kaip tie, kurie nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (1) ir direktyvoje (ES) 2016/680 (2);

(6)

atsižvelgiant į tai, kad iš dalies keičiamoje 108-ojoje konvencijoje bus įtvirtintos apsaugos priemonės, grindžiamos tokiais pačiais principais kaip tie, kurie nustatyti Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje (ES) 2016/680, jos įsigaliojimas prisidės prie Sąjungos duomenų apsaugos standartų skatinimo pasauliniu lygiu, sudarys palankesnes sąlygas duomenų srautams tarp Sąjungos ir Sąjungai nepriklausančių 108-osios konvencijos šalių, užtikrins valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal 108-ąją konvenciją laikymąsi ir sudarys sąlygas Sąjungai ateityje prisijungti prie 108-osios konvencijos;

(7)

Sąjunga negali pasirašyti ar ratifikuoti iš dalies keičiančio protokolo, nes tik valstybės gali būti 108-osios konvencijos šalimis;

(8)

todėl valstybės narės, veikdamos bendrai Sąjungos interesų labui, turėtų būti įgaliotos pasirašyti iš dalies keičiantį protokolą tokia apimtimi, kiek jo nuostatos patenka į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį,

(1)

2016 m. liepos 3 d. Sen Deni buvo sudaryta Europos Tarybos konvencija dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (toliau – Konvencija), kurią nuo tada galima pasirašyti ir ratifikuoti;

(2)

Konvencija siekiama užtikrinti saugią, patikimą ir palankią aplinką per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius;

(3)

Konvencijos 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, susijusiomis su nacionaliniais futbolo informacijos centrais, gali būti daromas poveikis bendroms taisyklėms arba pakeista jų taikymo sritis, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 2 dalyje, kadangi tos nuostatos sutampa su tam tikromis prievolėmis, nustatytomis Tarybos sprendime 2002/348/TVR (2);

(4)

Sąjungos parama Konvencijai svarbi siekiant kovoti su smurtu, susijusiu su sporto renginiais, ir papildytų šioje srityje dedamas pastangas, kai parama teikiama projektams, vykdomiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 (3) įsteigtos programos „Erasmus+“ sportui skirtą skyrių;

(5)

Sąjunga negali tapti Konvencijos Šalimi, nes tik valstybės gali būti jos Šalys;

(6)

todėl valstybės narės, veikdamos bendrai dėl Sąjungos interesų, turėtų būti įgaliotos pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją, kiek tai susiję su Konvencijos dalimis, priklausančiomis išimtinei Sąjungos kompetencijai;

(7)

Jungtinei Karalystei ir AirijaiSprendimas 2002/348/TVR yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant šį sprendimą;

(8)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje numatytas mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti to reglamento taikymo srityje Sąjungos nustatytos teisinės, priežiūros bei vykdymo užtikrinimo tvarkos ir trečiųjų valstybių teisinės, priežiūros bei vykdymo užtikrinimo tvarkos suderinamumas. Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimu dėl lygiavertiškumo išvengiama besidubliuojančių ar prieštaraujančių taisyklių taikymo. Be to, pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012, kurį papildo Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (2) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251 (3), 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti Sąjungos teisiniai reikalavimai dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir tvarkos, pagal kurią portfeliai suderinami dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis (PSŠ) neatlieka. Be to, tose dalyse nustatytos toms sutartims taikomos vertinimo ir ginčų sprendimo prievolės (operacinės rizikos mažinimo būdai), taip pat sandorio šalių keitimosi įkaitu (garantinėmis įmokomis) prievolės;

(3)

kad operacinės rizikos mažinimo būdus ir garantinės įmokos reikalavimus reglamentuojančią trečiosios valstybės teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos tvarkai, esminis taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos rezultatas turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimams pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį ir užtikrinti profesinės paslapties apsaugą, lygiavertę nustatytajai šiame reglamente; o teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka turėtų būti veiksmingai taikoma ir jos vykdymas užtikrinamas teisingai ir iškraipymų nesukeliančiu būdu siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą toje trečiojoje valstybėje. Todėl šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar Japonijos teisine, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka ir kurių bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, Sąjungos finansų rinkoms nekiltų didesnė rizika ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(4)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) techninę rekomendaciją dėl Japonijos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos (4), įskaitant, be kita ko, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomus operacinės rizikos mažinimo būdus. Techninėje rekomendacijoje ESMA nustatė, kad Japonijoje nėra teisiškai privalomų reikalavimų dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelio suderinimo vykdymo tvarkos, portfelio suspaudimo, portfelio vertinimo ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sandorio šalių ginčų sprendimo arba keitimosi įkaitais prievolės. ESMA taip pat pastebėjo, kad tuo metu nebuvo galima įvertinti dvišalių garantinių įmokų tvarkos lygiavertiškumo, nes techniniai standartai, kuriais patikslinamos dvišalių garantinių įmokų taisyklės, Sąjungoje dar nebuvo parengti;

(5)

Komisija, atlikdama savo vertinimą, atsižvelgė į ESMA techninę rekomendaciją ir į nuo to laiko įvykusius reguliavimo pokyčius. Šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja Japonijoje taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų analize, bet ir tų reikalavimų rezultato vertinimu bei jų tinkamumu siekiant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, keliamą riziką sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui;

(6)

Japonijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka nustatyta 1948 m. Finansinių priemonių ir biržos įstatyme Nr. 25 (angl. FIEA) ir taikoma finansinių priemonių verslo vykdytojams (angl. FIBO) ir registruotoms finansų įstaigoms (angl. RFI), kurie apima reguliuojamus bankus, kooperatyvus, draudimo bendroves, pensijų fondus ir investicinius fondus. Japonijos finansinių paslaugų agentūra (angl. JFSA) turi plataus masto įgaliojimus įgyvendinti FIEA, taip pat turi ministerijos potvarkį, priežiūros gaires ir viešus pranešimus (kartu – Japonijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisyklės). JFSA jurisdikcijai priklauso ne biržos išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte, išskyrus nebiržines biržos prekių išvestines finansines priemones, kurios priklauso Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos (angl. METI) ir Japonijos žemės ūkio, miškų ūkio ir žuvininkystės ministerijos (angl. MAFF) jurisdikcijai;

(7)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, operacinės rizikos mažinimo būdai, kaip nustatyta Japonijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisyklėse, tebėra nepakankami, palyginti su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytomis prievolėmis, susijusiomis su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimu laiku, portfelio suspaudimu ir tvarka, pagal kurią suderinami portfeliai. Todėl šis sprendimas turėtų apimti tik teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką, susijusią su vertinimo ir ginčų sprendimo prievolėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013, taip pat susijusią su garantinių įmokų reikalavimais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje bei Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251;

(8)

kiek tai susiję su sandorių vertinimo ir ginčų sprendimo reikalavimais, taikytinais ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, Japonijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisyklėse yra prievolių, panašių į tas, kurios nustatytos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Visų pirma priežiūros gairių IV-2-4 skirsnyje pateikiami konkretūs ginčų sprendimo reikalavimai, taikytini ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, o ministerijos potvarkio 123 straipsnyje išdėstyti kasdienio vertinimo reikalavimai siekiant apsikeisti garantinėmis įmokomis;

(9)

kiek tai susiję su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, garantinėmis įmokomis, Japonijos teisiškai privalomus reikalavimus sudaro 2016 m. kovo 31 d. paskelbtas ir 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs JFSA priimtų galutinių taisyklių rinkinys. Tos taisyklės apima 2007 m. rugpjūčio 6 d. ministerijos potvarkį Nr. 52 dėl finansinių priemonių įmonių, įskaitant papildomas nuostatas, 2016 m. kovo 31 d. Finansinių paslaugų agentūros viešus pranešimus Nr. 15, 16 ir 17 ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. tos pačios agentūros viešą pranešimą Nr. 33, persvarstytas Išsamias pagrindinių bankų priežiūros gaires ir kt., persvarstytas Išsamias mažųjų ir vidutinių bei regioninių finansų įstaigų priežiūros gaires, persvarstytas Išsamias kooperatinių bankų priežiūros gaires, persvarstytas Išsamias finansinių priemonių verslo vykdytojų priežiūros gaires ir kt., persvarstytas Išsamias draudimo bendrovių priežiūros gaires ir persvarstytas Išsamias patikos bendrovių priežiūros gaires ir kt. METI ir MAFF jurisdikcijai priklausančioms nebiržinėms biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms taikomos taisyklės atkartoja JFSA priimtų galutinių taisyklių rinkinį (kartu – Japonijos garantinių įmokų taisyklės);

(10)

kaip nustatyta Japonijos garantinių įmokų taisyklėse, finansų įstaigos, kurių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tariamosios pagrindinės sumos bendras vidurkis tam tikrą laikotarpį lygus 300 mlrd. JPY arba daugiau, pagal FIEA turi kasdien keistis kintamąja garantine įmoka, o finansų įstaigos, nesiekiančios tos ribos, privalo keistis kintamąja garantine įmoka pakankamai dažnai. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama, kad visos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio, kurio tarpuskaitos PSŠ neatlieka, šalys kasdien keistųsi kintamąja garantine įmoka, todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas su sąlyga, kad sandorių, vykdomų su FIBO ir RFI, kurių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tariamosios pagrindinės sumos bendras vidurkis vienų metų laikotarpiu, nuo balandžio mėn. likus dvejiems metams iki tų metų, kuriais reikia atlikti skaičiavimą (arba vieniems metams, jei skaičiuojama gruodžio mėn.), yra mažesnis nei 300 mlrd. JPY, atveju garantine įmoka keičiamasi kasdien;

(11)

panašiai, kaip ir laikantis Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytų reikalavimų, pagal Japonijos garantinių įmokų taisykles visos finansų įstaigos, kurios sujungia konsoliduotos grupės ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita neatliekama, nebiržinių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita neatliekama, išankstinių užsienio valiutos keitimo sandorių, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir užsienio valiutos apsikeitimo sandorių, išskyrus grupės vidaus sandorius, tariamąsias sumas kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, likus vieniems metams iki tų metų, kuriais skaičiavimai viršija 1,1 trln. JPY, turi pasikeisti informacija apie pradinę garantinę įmoką. Japonijos garantinių įmokų taisyklėse taip pat nustatyta 70 mln. JPY bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma, o Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatyta riba – 500 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad tų valiutų vertės skirtumas yra nedidelis, tos sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(12)

Japonijos garantinių įmokų taisyklės taikomos beveik visoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte, išskyrus išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, kuriems Japonijos garantinių įmokų taisyklėmis jokie reikalavimai nenustatomi. Užsienio valiutų sandoriams, susijusiems su apsikeitimu pagrindine suma, vykdant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, netaikomi pradinių garantinių įmokų reikalavimai. Be to, Japonijos garantinių įmokų taisyklėse nenumatyta jokių specialių nuostatų dėl struktūrizuotų produktų, įskaitant padengtąsias obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais produktus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 sąlygas pradinių garantinių įmokų reikalavimai netaikomi tik užsienio valiutos apsikeitimo sandoriams ir išankstiniams užsienio valiutos keitimo sandoriams, o visi garantinių įmokų reikalavimai netaikomi tik išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su padengtosiomis obligacijomis rizikos draudimo tikslais. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas tik ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms taikomi garantinių įmokų reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir Japonijos garantinių įmokų taisykles;

(13)

Japonijos garantinių įmokų taisyklių reikalavimai dėl pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo yra lygiaverčiai Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Panašiai, kaip ir taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede nustatytą standartizuotą pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo metodą, pagal Japonijos garantinių įmokų taisykles leidžiama naudoti standartizuotą modelį, lygiavertį nurodytajam minėtame priede. Siekiant apskaičiuoti pradinę garantinę įmoką, taip pat galima naudoti vidaus arba trečiosios šalies modelius, kai tie modeliai apima tam tikrus konkrečius parametrus, įskaitant minimalius pasikliautinuosius intervalus ir garantinės įmokos rizikos laikotarpius, taip pat tam tikrus istorinius duomenis, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius. Sandorio šalys turi atitinkamai pranešti JFSA, METI arba MAFF apie savo ketinimą naudoti tuos vidaus ar trečiųjų šalių modelius ir turi atskleisti visas būtinas prielaidas, hipotezes ir jų pakeitimus;

(14)

Japonijos garantinių įmokų taisyklių reikalavimai dėl tinkamo įkaito ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, yra lygiaverčiai Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytiems reikalavimams. Japonijos garantinių įmokų taisyklėse taip pat pateikiamas lygiavertis tinkamų įkaitų sąrašas ir reikalaujama, kad FIBO ir RFI galėtų pagrįstai diversifikuoti savo surinktą įkaitą, be kita ko, apribodami vertybinius popierius, kurių likvidumas nedidelis, kad būtų išvengta įkaito koncentracijos. Japonijos garantinių įmokų taisyklių reikalavimai, taikomi įkaito vertinimui, yra palyginami su Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 19 straipsnyje nustatytais reikalavimais;

(15)

kiek tai susiję su lygiaverčiu profesinės paslapties apsaugos lygiu Japonijoje, JFSA turimai informacijai taikoma JFSA informacijos saugumo politika, o JFSA darbuotojams – Nacionalinis valstybės tarnybos įstatymas, kuriuo darbuotojams draudžiama atskleisti informaciją, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas. Todėl ir Nacionaliniu valstybės tarnybos įstatymu, ir JFSA informacijos saugumo politika suteikiamos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis kompetentingos institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, yra lygiavertės nustatytosioms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VIII antraštinėje dalyje. Todėl turėtų būti laikoma, kad Nacionalinis valstybės tarnybos įstatymas ir JFSA informacijos saugumo politika kartu užtikrina lygiavertį profesinės paslapties apsaugos lygį, kaip nustatytasis Reglamente (ES) Nr. 648/2012;

(16)

galiausiai, kiek tai susiję su veiksmingu taikymu ir vykdymo užtikrinimu teisingai ir iškraipymų nesukeliančiu būdu, siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą toje trečiojoje valstybėje, JFSA turi plataus masto tyrimo ir priežiūros įgaliojimus įvertinti, ar laikomasi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomų garantinių įmokų reikalavimų. JFSA gali imtis įvairių priežiūros priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią bet kokiems taikytinų reikalavimų pažeidimams, pavyzdžiui, verslo gerinimo įsakymo, remiantis FIEA 51 straipsniu, ir kitų priežiūros priemonių, grindžiamų FIEA 52 straipsniu. Todėl turėtų būti laikoma, kad tos priemonės užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal Japonijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisykles taikymą teisingai ir iškraipymų nesukeliančiu būdu siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą;

(17)

šis sprendimas grindžiamas teisiškai privalomais reikalavimais, šio sprendimo priėmimo metu taikomais ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, turėtų ir toliau nuolat stebėti šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinių įmokų reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, ir kuriais remiantis priimtas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Tai neturėtų daryti poveikio Komisijos galimybei bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(18)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

(1)

visa metinių priežiūros mokesčių suma, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1163/2014 (ECB/2014/41) 9 straipsnio 2 dalį, turėtų padengti Europos Centrinio Banko (ECB) išlaidas, patirtas vykdant jo priežiūros uždavinius atitinkamu mokestiniu laikotarpiu, tačiau jų neviršyti. Šios išlaidos – tai sąnaudos, tiesiogiai susijusios su ECB vykdomais priežiūros uždaviniais, pavyzdžiui, svarbių subjektų priežiūra, stebėjimu, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymu bei specializuotų paslaugų teikimu. Į jas įskaitomos ir sąnaudos, netiesiogiai susijusios su ECB vykdomais priežiūros uždaviniais, pavyzdžiui, pagalbinių ECB veiklos sričių teikiamomis paslaugomis, įskaitant patalpų, žmogiškųjų išteklių valdymo, administracines paslaugas, biudžeto planavimo ir kontrolės, apskaitos, teisines, komunikacijos ir vertimo paslaugas, vidaus audito, statistikos ir informacinių technologijų paslaugas;

(2)

apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius, kurie mokami už svarbius prižiūrimus subjektus ir svarbias prižiūrimas grupes bei mažiau svarbius prižiūrimus subjektus ir mažiau svarbias prižiūrimas grupes, visos sąnaudos turėtų būti padalytos atsižvelgiant į tai, kaip išlaidos pasiskirsčiusios tarp atitinkamų funkcinių sričių, kurios atlieka tiesioginę svarbių prižiūrimų subjektų ir svarbių prižiūrimų grupių priežiūrą ir netiesioginę mažiau svarbių prižiūrimų subjektų ir mažiau svarbių prižiūrimų grupių priežiūrą;

(3)

visa metinių priežiūros mokesčių suma už 2019 m. turėtų būti apskaičiuota sudėjus: a) numatomas 2019 m. su priežiūros uždaviniais susijusias metines sąnaudas, remiantis patvirtintu 2019 m. ECB biudžetu, atsižvelgiant į bet kokius numatomų ECB metinių sąnaudų pokyčius, kurie buvo žinomi priimant šį sprendimą, ir b) 2018 m. perteklių arba deficitą;

(4)

perteklius arba deficitas turėtų būti nustatomas iš Europos Centrinio Banko sprendimo (ES) 2018/667 (ECB/2018/12) (3) priede nustatytų 2018 m. numatomų metinių sąnaudų atėmus 2018 m. patirtas faktines su priežiūros uždaviniais susijusias metines sąnaudas, apibūdintas 2018 m. ECB metinėse ataskaitose (4);

(5)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1163/2014 (ECB/2014/41) 5 straipsnio 3 dalimi, nustatant 2019 m. numatomas su priežiūros uždaviniais susijusias metines sąnaudas, taip pat reikėtų atsižvelgti į šias sumas, jei jų yra: su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susijusias mokesčių sumas, kurios nebuvo renkamos, pagal to reglamento 14 straipsnį gautas palūkanas ir pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį gautas arba grąžintas sumas,