28.1.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/3

Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės

SUSITARIMAS

pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą

A. Sąjungos laiškas

Gerbiamoji Ponia,

Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga) ir Norvegijos Karalystė (toliau – Norvegija), kaip šio Susitarimo Šalys, pripažįsta, kad taikydamos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (toliau – BLS) abi taiko panašias prekių kilmės taisykles, kurių bendrieji principai yra šie:

a)	„kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimas, pagrįstas tais pačiais kriterijais;

b)	nuostatos dėl prekių kilmės regioninės kumuliacijos;

c)	nuostatos dėl kumuliacijos taikymo Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagoms;

d)	nuostatos dėl bendrojo leistino nuokrypio, taikomo kilmės statuso neturinčioms medžiagoms;

e)	nuostatos dėl produktų iš lengvatomis besinaudojančios šalies nekeitimo;

f)	nuostatos dėl pakaitinių prekių kilmės įrodymų išdavimo arba surašymo;

g)	lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingoms institucijoms nustatytas reikalavimas vykdyti administracinį bendradarbiavimą dėl prekių kilmės įrodymų.

Sąjunga ir Norvegija pripažįsta, kad Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagos įgyja šalies, besinaudojančios bet kurios Šalies BLS sistemos lengvatomis, kilmės statusą, jei toms medžiagoms toje lengvatomis besinaudojančioje šalyje taikomas apdorojimas ar perdirbimas, kurio mastas viršija operacijas, kurios laikomos nepakankamu apdorojimu ar perdirbimu, kad joms būtų suteiktas kilmės statusą turinčių produktų statusas. Ši pastraipa taikoma Šveicarijos ir Turkijos kilmės medžiagoms, jei yra įvykdytos atitinkamai 15 ir 16 dalyse nustatytos sąlygos.

Sąjungos valstybių narių ir Norvegijos muitinės viena su kita vykdo reikiamą administracinį bendradarbiavimą, visų pirma atlikdamos pirmoje pastraipoje minimų medžiagų kilmės įrodymų paskesnį tikrinimą. Turi būti taikomos 1973 m. gegužės 14 d. Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo protokole Nr. 3 nustatytos nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo.

Ši dalis netaikoma Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kurią priėmė organizacija, įsteigta pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją, 1–24 skyrių produktams.

Sąjunga ir Norvegija įsipareigoja priimti A formos prekių kilmės pakaitinius sertifikatus kaip pakaitinius prekių kilmės įrodymus (toliau – pakaitiniai sertifikatai), kuriuos išdavė kitos Šalies muitinė, ir pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, kuriuos surašė tuo tikslu registruoti kitos Šalies persiuntėjai.

Kiekviena Šalis pagal savo pačios teisės aktus gali vertinti, ar produktams, su kuriais susiję pakaitiniai prekių kilmės įrodymai, galima taikyti lengvatinį režimą.

Kiekviena Šalis nustato, kad prieš išduodant arba surašant pakaitinį prekių kilmės įrodymą būtų laikomasi šių sąlygų:

a)	pakaitiniai prekių kilmės įrodymai gali būti išduoti arba surašyti tik tuomet, jei pirminiai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti laikantis Sąjungoje arba Norvegijoje taikomų teisės aktų;

tik tuomet, jei produktai nėra išleisti į laisvą apyvartą Šalyje, prekių kilmės įrodymas arba pakaitinis prekių kilmės įrodymas gali būti pakeistas vienu ar daugiau pakaitinių prekių kilmės įrodymų, siekiant visus ar kai kuriuos produktus, susijusius su pirminiu prekių kilmės įrodymu, išsiųsti iš tos Šalies į kitą Šalį;

c)	produktai visą laiką buvo prižiūrimi persiunčiančiosios Šalies muitinės, jie nebuvo kaip nors pakeičiami ar perdirbami ir jiems nebuvo atliekamos kokios nors operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti (toliau – nekeitimo principas);

d)	produktams kilmės statusą įgijus pagal Šalies taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekių kilmės taisyklių, pakaitiniai prekių kilmės įrodymai neišduodami ir nesurašomi, jei produktai persiunčiami į kitą Šalį;

e)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktai, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, kilmės statusą įgijo per regioninę kumuliaciją;

f)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktams, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, persiunčiančioji Šalis netaiko lengvatinio režimo.

4 dalies c punkto tikslais taikomos šios nuostatos:

a)	jei atrodo, kad esama priežasčių abejoti nekeitimo principo laikymusi, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė deklaranto gali prašyti bet kokiomis priemonėmis pateikti to principo laikymosi įrodymų;

persiuntėjo prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė patvirtina, kad produktai buvimo tos Šalies teritorijoje laiką buvo prižiūrimi muitinės ir kad muitinė jų laikymo Šalies teritorijoje metu nedavė leidimo kaip nors juos pakeisti ar perdirbti ir jiems atlikti kokias nors operacijas, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti;

c)	jei pakaitinis įrodymas yra pakaitinis sertifikatas, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė už tą laiką, kurį produktai buvo kitoje Šalyje, nereikalauja neapdorojimo sertifikato.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

jei pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus Sąjungos arba Norvegijos BLS sistemos lengvatomis besinaudojančioje šalyje, Sąjungos valstybių narių ir Norvegijos muitinės viena su kita vykdytų administracinį bendradarbiavimą, kad būtų atliktas pakaitinių prekių kilmės įrodymų paskesnis tikrinimas. Galutinės paskirties vietos Šalies prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė pradeda atitinkamų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą ir vykdo jos tolesnius veiksmus;

kai pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus šalyje, besinaudojančioje tik galutinės paskirties vietos Šalies BLS sistemos lengvatomis, ta Šalis bendradarbiaudama su lengvatomis besinaudojančia šalimi atliktų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą. Tikrinamus pirminius prekių kilmės įrodymus, atitinkančius pakaitinius prekių kilmės įrodymus, arba, kai taikoma, tikrinamų pirminių prekių kilmės įrodymų, atitinkančių pakaitinius prekių kilmės įrodymus, kopijas persiunčiančiosios Šalies muitinė pateikia galutinės paskirties vietos Šalies muitinei, kad ji galėtų atlikti paskesnio tikrinimo procedūrą.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)	kiekvieno pakaitinio sertifikato viršutiniame dešinės pusės langelyje būtų nurodytas persiuntimo tarpinės šalies, kurioje jis išduotas, pavadinimas;

b)	4 langelyje būtų vienas iš šių įrašų: „replacement certificate“ arba „certificat de remplacement“, taip pat pirminio A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo data ir eilės numeris;

c)	1 langelyje būtų nurodytas persiuntėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

d)	2 langelyje galėtų būti nurodytas galutinio gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

e)	į 3–9 langelius būtų perkelti visi persiunčiamų produktų duomenys, nurodyti pirminiame sertifikate;

f)	10 langelyje galėtų būti pateiktos nuorodos į persiuntėjo sąskaitą faktūrą;

11 langelyje pakaitinį sertifikatą patvirtintų jį išdavusi muitinė. Muitinės atsakomybė apsiriboja pakaitinio sertifikato išdavimu. Į 12 langelį įrašomi pirminio A formos prekių kilmės sertifikato duomenys apie prekių kilmės šalį ir galutinės paskirties vietos šalį. 12 langelyje persiuntėjas pasirašo prekių kilmės sertifikatą. 12 langelyje gera valia pasirašantis persiuntėjas neatsako už pirminio A formos kilmės sertifikato įrašų teisingumą;

muitinė, kurios prašoma išduoti pakaitinį sertifikatą, pirminiame A formos prekių kilmės sertifikate pažymi persiunčiamų produktų svorius, kiekius ir rūšis ir ten pat nurodo kiekvieno atitinkamo pakaitinio sertifikato eilės numerius. Prašymą išduoti pakaitinį sertifikatą ir pirminį A formos prekių kilmės sertifikatą ji saugo ne mažiau kaip trejus metus;

i)	pakaitiniai prekių kilmės sertifikatai būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

Kiekviena Šalis nustato, kad:

kiekviename pakaitiniame pareiškime apie prekių kilmę persiuntėjas nurodytų:

(1)	visus pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus persiunčiamų produktų duomenis;

(2)	pirminio prekių kilmės įrodymo surašymo datą;

(3)	pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus duomenis, įskaitant, kai taikoma, informaciją apie kumuliaciją, taikytą prekėms, susijusioms su pareiškimu apie prekių kilmę;

(4)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą, adresą ir registruotojo eksportuotojo numerį;

(5)	gavėjo Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(6)	pareiškimo apie prekių kilmę surašymo arba prekių kilmės sertifikato išdavimo datą ir vietą;

b)	kiekvienas pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas vienu iš šių įrašų: „Replacement statement“ arba „Attestation de remplacement“;

c)	pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę surašytų persiuntėjai, registruoti elektroninėje sistemoje, kurioje patys eksportuotojai atlieka prekių kilmės patvirtinimą, t.y. Registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemoje, nepriklausomai nuo kilmės statusą turinčių pirminės siuntos produktų vertės;

jei prekių kilmės įrodymas pakeičiamas kitu, pirminiame prekių kilmės įrodyme persiuntėjas nurodytų:

(1)	pakaitinio (-ių) pareiškimo (-ų) apie prekių kilmę surašymo datą ir su pakaitiniu (-iais) pareiškimu (-ais) apie prekių kilmę susijusių prekių kiekius;

(2)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(3)	gavėjo (-ų) Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

e)	pirminis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas žodžiu „Replaced“ arba „Remplacé“;

f)	pareiškimas apie prekių kilmę galiotų dvylika mėnesių nuo jo surašymo dienos;

g)	pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

Pirminius prekių kilmės įrodymus ir pakaitinių prekių kilmės įrodymų kopijas persiuntėjas saugo bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais pakaitiniai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti, pabaigos.

10.

Šalys susitaria dalytis REX sistemos išlaidas pagal bendradarbiavimo sąlygas, kurias turi nustatyti Šalių kompetentingos institucijos.

11.

Visi dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo kylantys ginčai tarp Šalių sprendžiami vien dvišalėmis Šalių tarpusavio derybomis. Jei tie ginčai galėtų paveikti Šveicarijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi.

12.

Šį Susitarimą Šalys gali bet kada pakeisti rašytiniu bendru sutarimu. Abi Šalys konsultacijas dėl galimų šio Susitarimo pakeitimų pradeda vienos iš Šalių prašymu. Jei tie ginčai galėtų paveikti Šveicarijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi. Tokie pakeitimai įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, abiem Šalims viena kitai pranešus apie atitinkamų vidinių reikalavimų įgyvendinimą.

13.

Jei iškiltų rimtų abejonių dėl šio Susitarimo tinkamo vykdymo, abi Šalys galėtų sustabdyti jo taikymą su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

14.

Šį Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

15.

2 dalies pirma pastraipa Šveicarijos kilmės medžiagoms taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Šveicarija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

16.

2 dalies pirma pastraipa Turkijos kilmės produktams (1) taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Turkija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

17.

Įsigaliojus Norvegijos ir Turkijos susitarimui, pagal šio Susitarimo 2 dalies pirmą pastraipą, su sąlyga, kad Turkija taikys abipusiškumo principą, kiekviena Šalis gali nustatyti, kad Šalys galėtų išduoti arba surašyti pakaitinius produktų, kurių sudėtyje yra Turkijos kilmės medžiagų, kurios pagal dvišalę kumuliaciją perdirbtos BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse, kilmės įrodymus.

18.

Šis Susitarimas įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, Sąjungai ir Norvegijai viena kitai pranešus apie reikiamų vidinių priėmimo procedūrų užbaigimą. Nuo tos datos jis pakeičia 2001 m. sausio 29 d. pasirašytą Susitarimą pasikeičiant laiškais tarp Bendrijos ir kiekvienos ELPA šalies, kuri taiko muitų tarifų lengvatas pagal BLS (Norvegija ir Šveicarija), nustatantį, kad į Bendrijos muitų teritoriją atgabentos prekės, kurių kilmės šalis yra Norvegija arba Šveicarija, laikomos Bendrijos kilmės prekėmis (2).

Būčiau dėkingas, jei galėtumėte patvirtinti, kad Jūsų Vyriausybė sutinka su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

Turiu garbės pasiūlyti, kad, jei tai, kas pirmiau išdėstyta, Jūsų Vyriausybei yra priimtina, šis laiškas ir Jūsų patvirtinamasis atsakymas kartu sudarytų Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Съставено в Брюксел на

Hecho en Bruselas, el

V Bruselu dne

Udfærdiget i Bruxelles, den

Geschehen zu Brüssel am

Brüssel,

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις

Done at Brussels,

Fait à Bruxelles, le

Sastavljeno u Bruxellesu

Fatto a Bruxelles, addì

Briselē,

Priimta Briuselyje,

Kelt Brüsszelben,

Magħmul fi Brussell,

Gedaan te Brussel,

Sporządzono w Brukseli, dnia

Feito em Bruxelas,

Întocmit la Bruxelles,

V Bruseli

V Bruslju,

Tehty Brysselissä

Utfärdat i Bryssel den

Utferdiget i Brussel,

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

For Den europeiske union

B. Norvegijos Karalystės laiškas

Gerbiamoji Ponia,

turiu garbės patvirtinti, kad gautas Jūsų šios dienos laiškas, kuriame rašoma:

„1.

a)	„kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimas, pagrįstas tais pačiais kriterijais;

b)	nuostatos dėl prekių kilmės regioninės kumuliacijos;

c)	nuostatos dėl kumuliacijos taikymo Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagoms;

d)	nuostatos dėl bendrojo leistino nuokrypio, taikomo kilmės statuso neturinčioms medžiagoms;

e)	nuostatos dėl produktų iš lengvatomis besinaudojančios šalies nekeitimo;

f)	nuostatos dėl pakaitinių prekių kilmės įrodymų išdavimo arba surašymo;

g)	lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingoms institucijoms nustatytas reikalavimas vykdyti administracinį bendradarbiavimą dėl prekių kilmės įrodymų.

Kiekviena Šalis pagal savo pačios teisės aktus gali vertinti, ar produktams, su kuriais susiję pakaitiniai prekių kilmės įrodymai, galima taikyti lengvatinį režimą.

Kiekviena Šalis nustato, kad prieš išduodant arba surašant pakaitinį prekių kilmės įrodymą būtų laikomasi šių sąlygų:

a)	pakaitiniai prekių kilmės įrodymai gali būti išduoti arba surašyti tik tuomet, jei pirminiai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti laikantis Sąjungoje arba Norvegijoje taikomų teisės aktų;

c)	produktai visą laiką buvo prižiūrimi persiunčiančiosios Šalies muitinės, jie nebuvo kaip nors pakeičiami ar perdirbami ir jiems nebuvo atliekamos kokios nors operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti (toliau – nekeitimo principas);

d)	produktams kilmės statusą įgijus pagal Šalies taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekių kilmės taisyklių, pakaitiniai prekių kilmės įrodymai neišduodami ir nesurašomi, jei produktai persiunčiami į kitą Šalį;

e)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktai, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, kilmės statusą įgijo per regioninę kumuliaciją;

f)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktams, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, persiunčiančioji Šalis netaiko lengvatinio režimo.

4 dalies c punkto tikslais taikomos šios nuostatos:

a)	jei atrodo, kad esama priežasčių abejoti nekeitimo principo laikymusi, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė deklaranto gali prašyti bet kokiomis priemonėmis pateikti to principo laikymosi įrodymų;

c)	jei pakaitinis įrodymas yra pakaitinis sertifikatas, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė už tą laiką, kurį produktai buvo kitoje Šalyje, nereikalauja neapdorojimo sertifikato.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)	kiekvieno pakaitinio sertifikato viršutiniame dešinės pusės langelyje būtų nurodytas persiuntimo tarpinės šalies, kurioje jis išduotas, pavadinimas;

b)	4 langelyje būtų vienas iš šių įrašų: „replacement certificate“ arba „certificat de remplacement“, taip pat pirminio A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo data ir eilės numeris;

c)	1 langelyje būtų nurodytas persiuntėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

d)	2 langelyje galėtų būti nurodytas galutinio gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

e)	į 3–9 langelius būtų perkelti visi persiunčiamų produktų duomenys, nurodyti pirminiame sertifikate;

f)	10 langelyje galėtų būti pateiktos nuorodos į persiuntėjo sąskaitą faktūrą;

i)	pakaitiniai prekių kilmės sertifikatai būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

Kiekviena Šalis nustato, kad:

kiekviename pakaitiniame pareiškime apie prekių kilmę persiuntėjas nurodytų:

(1)	visus pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus persiunčiamų produktų duomenis;

(2)	pirminio prekių kilmės įrodymo surašymo datą;

(3)	pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus duomenis, įskaitant, kai taikoma, informaciją apie kumuliaciją, taikytą prekėms, susijusioms su pareiškimu apie prekių kilmę;

(4)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą, adresą ir registruotojo eksportuotojo numerį;

(5)	gavėjo Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(6)	pareiškimo apie prekių kilmę surašymo arba prekių kilmės sertifikato išdavimo datą ir vietą;

b)	kiekvienas pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas vienu iš šių įrašų: „Replacement statement“ arba „Attestation de remplacement“;

c)	pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę surašytų persiuntėjai, registruoti elektroninėje sistemoje, kurioje patys eksportuotojai atlieka prekių kilmės patvirtinimą, t.y. Registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemoje, nepriklausomai nuo kilmės statusą turinčių pirminės siuntos produktų vertės;

jei prekių kilmės įrodymas pakeičiamas kitu, pirminiame prekių kilmės įrodyme persiuntėjas nurodytų:

(1)	pakaitinio (-ių) pareiškimo (-ų) apie prekių kilmę surašymo datą ir su pakaitiniu (-iais) pareiškimu (-ais) apie prekių kilmę susijusių prekių kiekius;

(2)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(3)	gavėjo (-ų) Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

e)	pirminis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas žodžiu „Replaced“ arba „Remplacé“;

f)	pareiškimas apie prekių kilmę galiotų dvylika mėnesių nuo jo surašymo dienos;

g)	pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

9.	Pirminius prekių kilmės įrodymus ir pakaitinių prekių kilmės įrodymų kopijas persiuntėjas saugo bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais pakaitiniai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti, pabaigos.

10.	Šalys susitaria dalytis REX sistemos išlaidas pagal bendradarbiavimo sąlygas, kurias turi nustatyti Šalių kompetentingos institucijos.

11.	Visi dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo kylantys ginčai tarp Šalių sprendžiami vien dvišalėmis Šalių tarpusavio derybomis. Jei tie ginčai galėtų paveikti Šveicarijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi.

12.

13.	Jei iškiltų rimtų abejonių dėl šio Susitarimo tinkamo vykdymo, abi Šalys galėtų sustabdyti jo taikymą su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

14.	Šį Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

15.	2 dalies pirma pastraipa Šveicarijos kilmės medžiagoms taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Šveicarija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

16.	2 dalies pirma pastraipa Turkijos kilmės produktams (3) taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Turkija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

17.

18.

Būčiau dėkingas, jei galėtumėte patvirtinti, kad Jūsų Vyriausybė sutinka su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

Turiu garbės patvirtinti, kad mano Vyriausybė sutinka su Jūsų laiško turiniu.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Utferdiget i Brussel,

Съставено в Брюксел на

Hecho en Bruselas, el

V Bruselu dne

Udfærdiget i Bruxelles, den

Geschehen zu Brüssel am

Brüssel,

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις

Done at Brussels,

Fait à Bruxelles, le

Sastavljeno u Bruxellesu

Fatto a Bruxelles, addì

Briselē,

Priimta Briuselyje,

Kelt Brüsszelben,

Magħmul fi Brussell,

Gedaan te Brussel,

Sporządzono w Brukseli, dnia

Feito em Bruxelas,

Întocmit la Bruxelles,

V Bruseli

V Bruslju,

Tehty Brysselissä

Utfärdat i Bryssel den

For Kongeriket Norge

За Кралство Норвегия

Por el Reino de Noruega

Za Norské království

For Kongeriget Norge

Für das Königreich Norwegen

Norra Kuningriigi nimel

Για το Βασίλειο της Νορβηγίας

For the Kingdom of Norway

Pour le Royaume de Norvège

Za Kraljevinu Norvešku

Per il Regno di Norvegia

Norvēģijas Karalistes vārdā –

Norvegijos Karalystės vardu

A Norvég Királyság részéről

Ghar-Renju tan-Norveġja

Voor het Koninkrijk Noorwegen

W imieniu Królestwa Norwegii

Pelo Reino da Noruega

Pentru Regatul Norvegiei

Za Nórske kráľovstvo

Za Kraljevino Norveško

Norjan kuningaskunnan puolesta

För Konungariket Norge

(1) Sąjunga šią sąlygą įvykdė paskelbusi Komisijos pranešimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, kuriuo įgyvendinamos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, 85 straipsnį dėl tame straipsnyje nustatytos dvišalės kumuliacijos sistemos taikymo Turkijai (OL C 134, 2016 4 15, p. 1).

(2) OL L 38, 2001 2 8, p. 25.

(3) Sąjunga šią sąlygą įvykdė paskelbusi Komisijos pranešimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, kuriuo įgyvendinamos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, 85 straipsnį dėl tame straipsnyje nustatytos dvišalės kumuliacijos sistemos taikymo Turkijai (OL C 134, 2016 4 15, p. 1).

(4) OL L 38, 2001 2 8, p. 25.

28.1.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/12

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/117

2019 m. sausio 21 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimu įsteigtoje Jungtinėje taryboje dėl Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklių ir Arbitrų bei tarpininkų elgesio kodekso priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. birželio 10 d. Sąjunga ir jos valstybės narės pasirašė Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimą (1) (toliau – Susitarimas). Susitarimas tarp Sąjungos ir Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Namibijos ir Pietų Afrikos laikinai taikomas nuo 2016 m. spalio 10 d., o tarp Sąjungos ir Mozambiko – nuo 2018 m. vasario 4 d.;

(2)	pagal Susitarimo 102 straipsnio 1 dalį Jungtinė taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus visais Susitarime aptariamais klausimais;

(3)

pagal Susitarimo 89 straipsnio 1 dalį Jungtinė taryba turi priimti Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisykles ir Arbitrų bei tarpininkų elgesio kodeksą. Todėl, veikdama pagal Susitarimo III dalį, Jungtinė taryba savo pirmajame posėdyje turi priimti sprendimus dėl Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklių ir Arbitrų bei tarpininkų elgesio kodekso;

(4)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtinėje taryboje dėl Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklių ir Arbitrų bei tarpininkų elgesio kodekso priėmimo;

(5)	todėl Sąjungos pozicija Jungtinėje taryboje turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtinėje taryboje dėl Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklių ir Arbitrų bei tarpininkų elgesio kodekso priėmimo, grindžiama prie šio sprendimo pridedamu Jungtinės tarybos sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI

(1) OL L 250, 2016 9 16, p. 3.

PROJEKTAS

JUNGTINĖS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 2/2019

… m. … … d.

dėl Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklių ir Arbitrų bei tarpininkų elgesio kodekso priėmimo

JUNGTINĖ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 89 straipsnio 1 dalį bei 100, 101 ir 102 straipsnius,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priimamos Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklės, išdėstytos šio sprendimo I priede.

2 straipsnis

Priimamas Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas, išdėstytas šio sprendimo II priede.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta … (data) …

Jungtinės tarybos vardu

… prekybos ministras

ES atstovas

I PRIEDAS

Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklės

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiose taisyklėse ir pagal Susitarimo III dalį (Ginčų vengimas ir sprendimas):

a) administracijos personalas– arbitro vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;

b) patarėjas– asmuo, Šalies pasamdytas patarti arba padėti tai Šaliai klausimais, susijusiais su arbitražo procedūra;

c) Susitarimas– 2016 m. birželio 10 d. pasirašytas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimas;

d) arbitras– arbitražo kolegijos narys;

e) arbitražo kolegija– pagal Susitarimo 80 straipsnį (sudaryta kolegija;

f) padėjėjas– arbitro vadovaujamas ir kontroliuojamas asmuo, kuris arbitro nustatytomis sąlygomis atlieka tyrimus arba padeda tam arbitrui;

g) Šalis ieškovė– Šalis, kuri prašo sudaryti arbitražo kolegiją pagal Susitarimo 80 straipsnį;

h) diena– kalendorinė diena;

i) Šalis– ginčo šalis;

j) Šalis atsakovė– Šalis, kuriai pateikti kaltinimai dėl tariamo pagal Susitarimo 76 straipsnį taikytinų nuostatų pažeidimo, ir

k) Šalies atstovas– darbuotojas arba kitas Šalies Vyriausybės departamento, įstaigos ar kitos valstybinės institucijos paskirtas asmuo, atstovaujantis Šaliai sprendžiant ginčą pagal Susitarimą.

2 straipsnis

Pranešimai

1. Visi prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai, kuriuos pateikė arbitražo kolegija, siunčiami abiem Šalims tuo pačiu metu.

Visi prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai, kuriuos pateikė Šalis arbitražo kolegijai (jų kopijos), siunčiami kitai Šaliai tuo pačiu metu.

Visi prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai, kuriuos pateikė Šalis kitai Šaliai (jų kopijos), siunčiami, atitinkamais atvejais, arbitražo kolegijai tuo pačiu metu.

2. Visi 1 dalyje nurodyti pranešimai siunčiami el. paštu arba, atitinkamais atvejais, bet kokiomis kitomis ryšio priemonėmis, kurias naudojant yra numatytas išsiunčiamų dokumentų registravimas. Jei neįrodyta kitaip, toks pranešimas laikomas pateiktu jo išsiuntimo dieną.

3. Visi pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Europos Komisijos Prekybos generaliniam direktoratui ir PAVB EPS valstybių koordinatoriui, kaip nurodyta Susitarimo 105 straipsnyje.

4. Prašyme, pranešime, rašytiniame pareiškime ar kitame su arbitražo kolegijos procedūromis susijusiame dokumente rastos smulkios korektūros klaidos gali būti ištaisytos atsiunčiant naują dokumentą, kuriame aiškiai nurodyti pakeitimai.

5. Jeigu paskutinė diena, kurią galima įteikti dokumentą, sutampa su Europos Komisijos arba atitinkamos PAVB EPS valstybės ar valstybių valstybine švente, laikoma, kad dokumentas įteiktas pirmą darbo dieną po jos.

6. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, visų Prekybos ir vystymosi komitetui adresuotų prašymų ir pranešimų kopijos pateikiamos kitiems atitinkamiems pagal Susitarimą įsteigtiems susijusiems pakomitečiams.

3 straipsnis

Arbitrų skyrimas

1. Jeigu pagal Susitarimo 80 straipsnį arbitras renkamas traukiant burtus, Prekybos ir vystymosi komiteto pirmininkas nedelsdamas informuoja Šalis apie burtų traukimo datą, laiką ir vietą.

2. Šalys gali dalyvauti traukiant burtus ir burtai traukiami dalyvaujant atvykusiai Šaliai ar Šalims.

3. Prekybos ir vystymosi komiteto pirmininkas raštu informuoja kiekvieną asmenį, kuris buvo išrinktas arbitru, apie jo paskyrimą. Kiekvienas asmuo per penkias dienas nuo tos datos, kai jis buvo informuotas apie jo paskyrimą, abiem Šalims patvirtina, kad gali eiti šias pareigas.

4. Jeigu Susitarimo 94 straipsnyje nurodytas sąrašas nėra sudarytas arba jame nėra pakankamai asmenų tuo metu, kai pagal Susitarimo 80 straipsnio 3 dalį pateikiamas prašymas, arbitrai išrenkami burtų keliu iš asmenų, kuriuos oficialiai pasiūlė viena Šalis arba abi Šalys.

4 straipsnis

Organizacinis posėdis

1. Jei Šalys nesusitaria kitaip, per 10 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo jos susitinka su arbitražo kolegija, kad išspręstų klausimus, kuriuos, Šalių arba arbitražo kolegijos nuomone, reikia išspręsti, įskaitant:

a)	klausimus dėl arbitrams mokėtino atlygio ir jų išlaidų pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) standartus;

b)	klausimus dėl padėjėjui (-ams) mokėtino atlygio, kurio bendra suma neturi viršyti 50 % arbitrui (-ams) mokamo atlygio, arba

c)	procedūrų tvarkaraštį.

2. Arbitrai ir Šalių atstovai gali dalyvauti 1 dalyje nurodytame posėdyje telefonu ar per vaizdo konferenciją.

5 straipsnis

Įgaliojimai

1. Jei per septynias dienas nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos Šalys nesusitaria kitaip, arbitražo kolegijos įgaliojimai yra šie:

a)	atsižvelgiant į atitinkamas Šalių nurodytas Susitarimo nuostatas, nagrinėti prašyme dėl arbitražo kolegijos sudarymo pateiktą klausimą;

b)	rengti išvadas dėl nagrinėjamos priemonės atitikties pagal Susitarimo 76 straipsnį taikytinoms nuostatoms, ir

c)	pateikti ataskaitą pagal Susitarimo 81 ir 82 straipsnius.

2. Jeigu Šalys sutaria dėl kitų įgaliojimų, jos informuoja arbitražo kolegiją apie įgaliojimus, dėl kurių sutarė, per 1 dalyje nustatytą laikotarpį.

6 straipsnis

Rašytiniai pareiškimai

Šalis ieškovė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos pateikia rašytinį pareiškimą. Šalis atsakovė rašytinį pareiškimą pateikia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Šalies ieškovės rašytinio pareiškimo pateikimo dienos.

7 straipsnis

Arbitražo kolegijos darbas

1. Visiems posėdžiams pirmininkauja arbitražo kolegijos pirmininkas. Arbitražo kolegija gali įgalioti pirmininką priimti administracinius ir procedūrinius sprendimus.

2. Jei Susitarimo III dalyje ar šiose taisyklėse nenumatyta kitaip, arbitražo kolegija veiklą gali vykdyti naudodama bet kokias priemones, įskaitant telefoninį, faksimilinį ar kompiuterinį ryšį.

3. Arbitražo kolegijos svarstymuose gali dalyvauti tik arbitrai, tačiau arbitražo kolegija gali leisti, kad tokiuose svarstymuose dalyvautų ir arbitrų padėjėjai.

4. Visų sprendimų ar ataskaitų rengimas yra išskirtinė arbitražo kolegijos pareiga ir ji negali būti perleidžiama.

5. Kilus procedūriniam klausimui, kuris nepatenka į Susitarimo III dalies ir jo priedų taikymo sritį, arbitražo kolegija, pasikonsultavusi su Šalimis, gali taikyti atitinkamą procedūrą, kuri atitinka minėtas nuostatas.

6. Jei arbitražo kolegija mano, kad reikia pakeisti jos darbo procedūroms taikomus laiko terminus, išskyrus nustatytus Susitarimo III dalyje, arba atlikti kitus procedūrinius ar administracinius koregavimus, ji, pasikonsultavusi su Šalimis, raštu informuoja jas apie pakeitimų ar koregavimų priežastis ir reikiamą naują terminą ar koregavimą.

8 straipsnis

Keitimas

1. Jei arbitras negali dalyvauti ginčų nagrinėjimuose, pasitraukia iš pareigų arba jį reikia pakeisti, jį pakeisiantis asmuo išrenkamas pagal Susitarimo 80 straipsnio 3 dalį.

2. Kai Šalis mano, kad arbitras neatitinka II priede (Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas) nustatytų reikalavimų ir dėl šios priežasties turėtų būti pakeistas, ta šalis informuoja kitą Šalį per 15 dienų nuo tos datos, kai ji gavo pakankamai įrodymų, kad arbitras tariamai neatitinka tame priede nustatytų reikalavimų.

3. Kiekviena Šalis per 15 dienų nuo pranešimo gavimo konsultuojasi su kita Šalimi.

4. Šalys informuoja arbitrą apie jo tariamą reikalavimų nesilaikymą ir gali paprašyti arbitrą imtis veiksmų, kad užtikrintų geresnį reikalavimų laikymąsi. Jos taip pat, jei susitaria, gali nušalinti arbitrą ir pasirinkti naują arbitrą pagal Susitarimo 80 straipsnį.

5. Jei Šalys nesutaria, ar reikia pakeisti arbitrą, išskyrus arbitražo kolegijos pirmininką, bet kuri Šalis gali prašyti šį klausimą perduoti spręsti arbitražo kolegijos pirmininkui, kurio sprendimas yra galutinis.

6. Jeigu arbitražo kolegijos pirmininkas nustato, kad arbitras neatitinka II priede (Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas) nustatytų reikalavimų, išrenkamas naujas arbitras pagal Susitarimo 80 straipsnį.

7. Jei Šalys nesusitaria dėl būtinybės keisti pirmininką, bet kuri Šalis gali prašyti, kad šis klausimas būtų perduotas spręsti vienam iš sąraše likusių narių, pagal Susitarimo 94 straipsnį išrinktų eiti arbitražo kolegijos pirmininko pareigas. Jo ar jos vardą ir pavardę burtų keliu ištraukia Prekybos ir vystymosi komiteto pirmininkas. Taip išrinktas asmuo nusprendžia, ar pirmininkas atitinka II priede (Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas) nustatytus reikalavimus. Jo sprendimas yra galutinis.

Jeigu nusprendžiama, kad pirmininkas neatitinka II priede (Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas) nustatytų reikalavimų, išrenkamas naujas pirmininkas pagal Susitarimo 80 straipsnį.

9 straipsnis

Posėdžiai

1. Laikydamasis 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto tvarkaraščio, pasikonsultavęs su Šalimis ir kitais arbitrais, arbitražo kolegijos pirmininkas informuoja Šalis apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Jei posėdis nėra uždaras, Šalis, kurios teritorijoje vyksta posėdis, šią informaciją paskelbia viešai.

2. Jei Šalys nesusitaria kitaip, kai Šalis ieškovė yra PAVB EPS valstybė arba, atitinkamais atvejais, – Pietų Afrikos muitų sąjunga, posėdžiai rengiami Briuselyje, o kai Šalis ieškovė yra Europos Sąjunga, posėdžiai rengiami PAVB EPS valstybių teritorijoje. Kilus ginčui dėl PAVB EPS valstybės taikomos priemonės, posėdis rengiamas tos valstybės teritorijoje, išskyrus atvejus, kai ta valstybė arbitražo kolegijai per 10 dienų nuo jos sudarymo pateikia rašytinį pranešimą, kad posėdį reikėtų rengti kitoje vietoje.

3. Šaliai atsakovei tenka su logistiniu posėdžio administravimu susijusios išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su posėdžio vietos nuoma. Į tas išlaidas nėra įtraukiamos jokios vertimo raštu ar žodžiu išlaidos, taip pat su patarėjais, arbitrais, arbitrų administracijos personalu ar padėjėju (-ais) susijusios bei jiems mokėtinos išlaidos.

4. Šalims susitarus arbitražo kolegija gali sušaukti papildomus posėdžius.

5. Visi arbitrai dalyvauja visame posėdyje.

6. Jei Šalys nesusitaria kitaip, nepaisant to, ar procesas yra viešas, ar ne, posėdyje gali dalyvauti šie asmenys:

a)	Šalies atstovai;

b)	patarėjai;

c)	padėjėjai ir administracijos personalas;

d)	vertėjai žodžiu ir raštu ir arbitražo kolegijos teismo referentai, ir

e)	ekspertai arbitražo kolegijos sprendimu pagal Susitarimo 90 straipsnį.

7. Ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki posėdžio dienos kiekviena Šalis įteikia arbitražo kolegijai ir kitai Šaliai asmenų, kurie posėdyje tos Šalies vardu pateiks žodinių argumentų ar paaiškinimų, ir kitų atstovų ar patarėjų, kurie dalyvaus posėdyje, pavardžių sąrašą.

8. Pagal Susitarimo 89 straipsnio 2 dalį arbitražo kolegijos posėdžiai yra vieši, jeigu arbitražo kolegija savo iniciatyva arba Šalių prašymu nenusprendžia kitaip.

9. Konsultuodamasi su Šalimis arbitražo kolegija nusprendžia imtis atitinkamų logistinių priemonių ir procedūrų, skirtų užtikrinti, kad vieši posėdžiai būtų rengiami tinkamai. Šios procedūros galėtų apimti tiesioginę transliaciją internetu arba uždarosios grandinės televizijos sistemas.

10. Užtikrindama, kad Šaliai ieškovei ir Šaliai atsakovei pateikiant argumentus ir priešinius argumentus būtų skirta tiek pat laiko, arbitražo kolegija posėdžius rengia taip:

Argumentavimas

a)	Šalies ieškovės argumentai;

b)	Šalies atsakovės argumentai.

Priešiniai argumentai

a)	Šalies ieškovės atsakymas;

b)	Šalies atsakovės prieštaravimas.

11. Arbitražo kolegija gali pateikti klausimus bet kuriai Šaliai bet kuriuo posėdžio metu.

12. Arbitražo kolegija pasirūpina, kad posėdžio protokolas būtų parengtas ir įteiktas Šalims per pagrįstą laiko tarpą po posėdžio. Šalys gali pateikti pastabų dėl protokolo, o arbitražo kolegija gali į tas pastabas atsižvelgti.

13. Per 10 dienų nuo posėdžio dienos kiekviena Šalis gali pateikti papildomą rašytinį pareiškimą dėl bet kuriuo posėdžio metu kilusio klausimo.

10 straipsnis

Klausimai raštu

1. Arbitražo kolegija bet kuriuo proceso metu gali vienai ar abiem Šalims pateikti klausimus raštu. Visų vienai Šaliai pateiktų klausimų kopijos pateikiamos kitai Šaliai.

2. Atsakymo į arbitražo kolegijos pateiktus klausimus kopiją kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai. Kita Šalis turi galimybę per septynias dienas nuo tos kopijos gavimo raštu pateikti pastabas dėl kitos Šalies atsakymų.

11 straipsnis

Konfidencialumas

1. Kiekviena Šalis ir arbitražo kolegija konfidencialia laiko informaciją, kurią kita Šalis pateikė arbitražo kolegijai ir nurodė ją esant konfidencialią. Kai Šalis arbitražo kolegijai pateikia rašytinį pareiškimą, kuriame yra konfidencialios informacijos, ji taip pat per 15 dienų pateikia pareiškimą be konfidencialios informacijos, kuris gali būti skelbiamas viešai.

2. Jokia šių taisyklių nuostata Šaliai netrukdo viešai atskleisti savo pozicijos tiek, kiek kalbant apie kitos Šalies pateiktą informaciją neatskleidžiama ta informacija, kurią kita Šalis nurodė esant konfidencialią.

3. Jei Šalies pareiškimuose ir argumentuose yra konfidencialios verslo informacijos, arbitražo kolegija susirenka į uždarus posėdžius. Jei posėdžiaujama uždarai, Šalys užtikrina arbitražo kolegijos posėdžių konfidencialumą.

12 straipsnis

Ex parte ryšiai

1. Arbitražo kolegija nesusitinka ar nesusisiekia su Šalimi, jeigu nedalyvauja kita Šalis.

2. Arbitras su viena Šalimi arba abiem Šalimis neaptarinėja jokio su proceso dalyku susijusio aspekto, jeigu nedalyvauja kiti arbitrai.

13 straipsnis

Amicus curiae pareiškimai

1. Jei Šalys nesusitaria kitaip, per penkias dienas nuo arbitražo kolegijos sudarymo datos arbitražo kolegija gali priimti neprašytus Šalies fizinių asmenų arba Šalies teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų, kurie yra nepriklausomi nuo Šalių Vyriausybių, rašytinius pareiškimus, jeigu:

a)	jie pateikiami arbitražo kolegijai per 10 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo datos;

b)	jie tiesiogiai susiję su arbitražo kolegijos svarstomu faktiniu ar teisiniu ginču;

c)	juose pateikiamas pareiškimą pateikusio asmens aprašymas; fizinio asmens atveju nurodomas jo ar jos pilietybė, o juridinio asmens atveju – jo įsisteigimo vieta, veiklos pobūdis, teisinis statusas, bendrieji tikslai ir jo finansavimo šaltinis;

d)	juose nurodomas asmens interesų arbitražo procese pobūdis ir

e)	pareiškimai yra parengti Šalių pasirinkta kalba pagal šių taisyklių 15 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2. Tie pareiškimai pateikiami Šalims, kad šios galėtų pateikti pastabų. Šalys gali pateikti arbitražo kolegijai pastabų per 10 dienų nuo jų gavimo.

3. Arbitražo kolegija savo ataskaitoje išvardija visus gautus pareiškimus pagal šio straipsnio 1 dalį. Arbitražo kolegija neprivalo savo ataskaitoje atsižvelgti į tokiuose pareiškimuose pateiktus argumentus, tačiau jeigu ji į juos atsižvelgia, ji taip pat atsižvelgia į visas Šalių pastabas, pateiktas pagal šio straipsnio 2 dalį.

14 straipsnis

Skubūs atvejai

Susitarimo III dalyje nurodytais skubiais atvejais arbitražo kolegija, pasikonsultavusi su Šalimis, prireikus pakoreguoja šiose taisyklėse nustatytus terminus. Arbitražo kolegija apie tokius pakeitimus praneša Šalims.

15 straipsnis

Vertimas raštu ir žodžiu

1. Vykstant Susitarimo 77 straipsnyje nurodytoms konsultacijoms ir ne vėliau, nei įvyksta šių taisyklių 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas posėdis, Šalys siekia susitarti dėl bendros darbo kalbos ginčo nagrinėjimo arbitrų kolegijoje metu.

2. Šalims nepavykus susitarti dėl bendros darbo kalbos, taikomos Susitarimo 91 straipsnio 2 dalyje išdėstytos taisyklės.

3. Šalis atsakovė pasirūpina žodinių pareiškimų vertimu žodžiu į Šalių pasirinktas kalbas.

4. Arbitražo kolegijos ataskaitos ir sprendimai skelbiami Šalių pasirinkta (-omis) kalba (-omis). Jeigu Šalys nėra sutarusios dėl bendros darbo kalbos, arbitražo kolegijos tarpinė ir galutinė ataskaitos turi būti parengtos viena iš PPO darbo kalbų.

5. Šalis gali pareikšti pastabų dėl pagal šias taisykles parengto dokumento išverstos redakcijos vertimo tikslumo.

6. Kiekviena Šalis padengia savo rašytinių pareiškimų vertimo išlaidas. Sprendimo vertimo išlaidas Šalys pasidalija po lygiai.

16 straipsnis

Kitos procedūros

Šiose taisyklėse nustatyti terminai koreguojami pagal specialius terminus, numatytus arbitražo kolegijos ataskaitai ar sprendimui priimti atliekant procedūras pagal Susitarimo 84, 85, 86 ir 87 straipsnius.

II PRIEDAS

Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame elgesio kodekse:

a) administracijos personalas– arbitro vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;

b) padėjėjas– arbitro vadovaujamas ir kontroliuojamas asmuo, kuris arbitro nustatytomis sąlygomis atlieka tyrimus arba padeda tam arbitrui;

c) kandidatas– asmuo, kurio pavardė yra šio susitarimo 94 straipsnyje nurodytame arbitrų sąraše ir kurio išrinkimas arbitru yra svarstomas pagal Susitarimo 80 straipsnį;

d) tarpininkas– asmuo, kuris išrinktas tarpininku pagal Susitarimo 78 straipsnį;

e) narys arba arbitras– pagal Susitarimo 80 straipsnį sudarytos arbitražo kolegijos narys.

2 straipsnis

Svarbiausi principai

1. Kad ginčų sprendimo mechanizmas išliktų sąžiningas ir nešališkas, kiekvienas kandidatas ir arbitras:

a)	susipažįsta su šiuo elgesio kodeksu;

b)	yra nepriklausomas ir nešališkas;

c)	vengia tiesioginių ir netiesioginių interesų konfliktų;

d)	vengia netinkamo elgesio ir neleidžia pasireikšti tendencingumui;

e)	griežtai laikosi gero elgesio normų ir

f)	jam nedaro įtakos asmeniniai interesai, spaudimas iš išorės, politinės aplinkybės, vieši protestai, lojalumas Šaliai arba kritikos baimė.

2. Arbitras nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisiima jokių prievolių ir nesiekia jokios naudos, jeigu tai kokiu nors būdu trukdo arba gali trukdyti tinkamai vykdyti pareigas.

3. Arbitras nesinaudoja priklausymu arbitražo kolegijai, kad patenkintų asmeninius ar privačius interesus. Arbitras vengia veiksmų, kurie galėtų sukelti įspūdį, kad kiti asmenys gali jį ar ją kaip nors paveikti.

4. Arbitras neleidžia, kad buvę ar esami finansiniai, verslo, profesiniai, asmeniniai ar socialiniai ryšiai ar įsipareigojimai paveiktų jo elgesį arba nuomonę.

5. Arbitras vengia užmegzti ryšius ar įgyti finansinių interesų, kurie gali paveikti jo nešališkumą arba dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl jo elgesio arba tendencingumo.

6. Arbitras atlieka savo funkcijas nesilaikydamas ir nepriimdamas jokios Vyriausybės, jokios tarptautinės Vyriausybinės organizacijos arba tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ar privačių subjektų nurodymų, ir jis nedalyvavo jokiame ankstesniame jam paskirto ginčo nagrinėjimo etape.

3 straipsnis

Prievolė atskleisti informaciją

1. Prieš sutikdamas būti paskirtas arbitražo kolegijos nariu pagal Susitarimo 80 straipsnį, kandidatas atskleidžia informaciją apie interesus, ryšius ar dalykus, kurie gali paveikti jo nepriklausomumą ar nešališkumą arba pagrįstai sukelti netinkamo elgesio ar tendencingumo įspūdį procesų metu.

2. Todėl kandidatas deda visas pagrįstas pastangas, kad išsiaiškintų minėtus interesus, ryšius ir dalykus, įskaitant finansinius interesus, profesinius interesus arba darbo ar šeimos interesus.

3. Prievolė atskleisti informaciją pagal 1 dalį yra nuolatinė arbitro pareiga atskleisti visus tokius interesus, ryšius ar dalykus, kurie gali iškilti bet kuriame procedūros etape.

4. Kandidatas arba arbitras informuoja Prekybos ir vystymosi komitetą apie bet kokius dalykus, susijusius su faktiniais arba galimais šio elgesio kodekso pažeidimais, kai tik apie juos sužino, kad Šalys galėtų juos apsvarstyti.

4 straipsnis

Arbitrų pareigos

1. Sutikęs būti paskirtas, arbitras sutinka atlikti savo pareigas ir jas visos procedūros metu vykdo kruopščiai, greitai, sąžiningai ir stropiai.

2. Arbitras nagrinėja tik per procedūrą iškeltus ir sprendimui priimti reikalingus klausimus ir šios pareigos neperleidžia jokiam kitam asmeniui.

3. Arbitras imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad jo padėjėjai ir administracijos personalas būtų susipažinę su šio elgesio kodekso 2, 3, 4 ir 6 straipsniuose arbitrams nustatytomis prievolėmis ir jų laikytųsi.

5 straipsnis

Buvusių arbitrų prievolės

1. Kiekvienas buvęs arbitras vengia veiksmų, kurie gali daryti įspūdį, jog vykdydamas pareigas jis buvo tendencingas arba galėjo turėti naudos dėl arbitražo kolegijos sprendimo.

2. Kiekvienas buvęs arbitras laikosi šio elgesio kodekso 6 straipsnyje nustatytų prievolių.

6 straipsnis

Konfidencialumas

1. Arbitras niekada neatskleidžia jokios neviešos informacijos, kuri yra susijusi su procedūra arba buvo gauta per procedūrą, kuriai vykdyti jis buvo paskirtas. Arbitras niekada neatskleidžia šios informacijos arba ja nesinaudoja, kad įgytų asmeninės naudos, suteiktų naudos kitiems arba pakenktų kitų asmenų interesams.

2. Arbitras neatskleidžia arbitražo kolegijos sprendimų arba jų dalių anksčiau, nei jie paskelbiami.

3. Arbitras niekada neatskleidžia arbitražo kolegijos svarstymų detalių ar kurio nors iš arbitrų nuomonės ir nedaro jokių pareiškimų dėl procedūrų, kurioms vykdyti jis buvo paskirtas, ar dėl per procedūras nagrinėjamų ginčo klausimų.

7 straipsnis

Išlaidos

Kiekvienas arbitras registruoja procedūroms skirtą laiką ir savo išlaidas, savo padėjėjų ir administracijos personalo laiką bei išlaidas ir pateikia galutinę jų ataskaitą.

8 straipsnis

Tarpininkai

Šis elgesio kodeksas mutatis mutandis taikomas tarpininkams.

28.1.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/31

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/122

2019 m. sausio 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 722)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/100 (5) po naujausių afrikinio kiaulių maro atvejų Belgijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinių analizių, 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinių analizių ir 2018 m. lapkričio 29 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Europos Sąjungoje epizootinių analizių (6), rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose ir su žmogaus veikla;

(3)	po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/100 priėmimo dienos buvo nustatyta naujų afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Rumunijoje, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(4)

2019 m. sausio mėn. buvo nustatytas vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje Rumunijos Botoșani apskrityje, esančioje už Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalyje išvardytų sričių ribų. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Rumunijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį;

(5)

2019 m. sausio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Rumunijos Bistrița-Năsăud apskrityje, kuri yra į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktoje srityje. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Rumunijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(6)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos sritys Rumunijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5) 2019 m. sausio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/100, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 20, 2019 1 23, p. 8).

(6) EFSA Journal 2015;13(7):4163; EFSA Journal 2017;15(3):4732; EFSA Journal 2017;15(11):5068; EFSA Journal 2018;16(11):5494.

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

—

the area is delimited clockwise by:

—	the border with France,

—	Rue Mersinhat,

—

N818,

—	N83: Le Buisson des Cailles,

—	Rue des Sources,

—	Rue Antoine,

—	Rue de la Cure,

—	Rue du Breux,

—	Rue Blondiau,

—	Nouvelle Chiyue,

—	Rue de Martué,

—	Rue du Chêne,

—	Rue des Aubépines,

—	N85: Rue des Iles,

—	N894: Rue de Chiny, Rue de la Fontenelle, Rue du Millénaire, Rue de la Goulette, Pont saint Nicolas, Rue des Combattants, Rue du Pré au bois,

—	N801: Rue Notre-Dame,

—	N894: Rue des Combattants, Rue des Tilleuls, Naleumont, Rue de Rindchay, Rue de la Distillerie,

—	N40: Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

—	Rue du Tombois,

—	Rue Du Pierroy,

—	Rue Saint-Orban,

—	Rue Saint-Aubain,

—	Rue des Cottages,

—	Rue de Relune,

—	Rue de Rulune,

—	Route de l'Ermitage,

—	N87: Route de Habay,

—	Chemin des Ecoliers,

—

Le Routy,

—	Rue Burgknapp,

—	Rue de la Halte,

—	Rue du Centre,

—	Rue de l'Eglise,

—	Rue du Marquisat,

—	Rue de la Carrière,

—	Rue de la Lorraine,

—	Rue du Beynert,

—

Millewée,

—	Rue du Tram,

—

Millewée,

—	N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

—	the border with the Grand Duchy of Luxembourg,

—	the border with France,

—	La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

—	La N871 jusque son intersection avec la N88,

—	La N88 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

—	La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d'Aubange,

—	La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

—	La E25-E411 jusque son intersection avec la N897,

—	La N897 jusque son intersection avec la N879,

—	La N879 jusque son intersection avec la N891,

—	La N891 jusque son intersection avec la N83,

—	La N83 jusque son intersection avec la N85,

—	La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France,

—	the border with France.

2. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Silistra region:

whole municipality of Glavinitza,

whole municipality of Tutrakan,

whole municipality of Dulovo,

within municipality of Sitovo:

Bosna,

Garvan,

Irnik,

Iskra,

Nova Popina,

Polyana,

Popina,

Sitovo,

Yastrebna,

in Dobrich region:

whole municipality of Baltchik,

whole municipality of General Toshevo,

whole municipality of Dobrich,

whole municipality of Dobrich-selska (Dobrichka),

within municipality of Krushari:

Severnyak,

Abrit,

Dobrin,

Alexandria,

Polkovnik Dyakovo,

Poruchik Kardzhievo,

Zagortzi,

Zementsi,

Koriten,

Krushari,

Bistretz,

Efreytor Bakalovo,

Telerig,

Lozenetz,

Krushari,

Severnyak,

Severtsi,

within municipality of Kavarna:

Krupen,

Belgun,

Bilo,

Septemvriytsi,

Travnik,

whole municipality of Tervel, except Brestnitsa and Kolartzi,

in Ruse region:

within municipality of Slivo pole:

Babovo,

Brashlen,

Golyamo vranovo,

Malko vranovo,

Ryahovo,

Slivo pole,

Borisovo,

within municipality of Ruse:

Sandrovo,

Prosena,

Nikolovo,

Marten,

Dolno Ablanovo,

Ruse,

Chervena voda,

Basarbovo,

within municipality of Ivanovo:

Krasen,

Bozhichen,

Pirgovo,

Mechka,

Trastenik,

within municipality of Borovo:

Batin,

Gorno Ablanovo,

Ekzarh Yosif,

Obretenik,

Batin,

within municipality of Tsenovo:

Krivina,

Belyanovo,

Novgrad,

Dzhulyunitza,

Beltzov,

Tsenovo,

Piperkovo,

Karamanovo,

in Veliko Tarnovo region:

within municipality of Svishtov:

Sovata,

Vardim,

Svishtov,

Tzarevets,

Bulgarsko Slivovo,

Oresh,

in Pleven region:

within municipality of Belene:

Dekov,

Belene,

Kulina voda,

Byala voda,

within municipality of Nikopol:

Lozitza,

Dragash voyvoda,

Lyubenovo,

Nikopol,

Debovo,

Evlogievo,

Muselievo,

Zhernov,

Cherkovitza,

within municipality of Gulyantzi:

Somovit,

Dolni vit,

Milkovitsa,

Shiyakovo,

Lenkovo,

Kreta,

Gulyantzi,

Brest,

Dabovan,

Zagrazhdan,

Gigen,

Iskar,

within municipality of Dolna Mitropoliya:

Komarevo,

Baykal,

Slavovitsa,

Bregare,

Orehovitsa,

Krushovene,

Stavertzi,

Gostilya,

in Vratza region:

within municipality of Oryahovo:

Dolni vadin,

Gorni vadin,

Ostrov,

Galovo,

Leskovets,

Selanovtsi,

Oryahovo,

within municipality of Miziya:

Saraevo,

Miziya,

Voyvodovo,

Sofronievo,

within municipality of Kozloduy:

Harlets,

Glozhene,

Butan,

Kozloduy,

in Montana region:

within municipality of Valtchedram:

Dolni Tzibar,

Gorni Tzibar,

Ignatovo,

Zlatiya,

Razgrad,

Botevo,

Valtchedram,

Mokresh,

within municipality Lom:

Kovatchitza,

Stanevo,

Lom,

Zemphyr,

Dolno Linevo,

Traykovo,

Staliyska mahala,

Orsoya,

Slivata,

Dobri dol,

within municipality of Brusartsi:

Vasilyiovtzi,

Dondukovo,

in Vidin region:

within municipality of Ruzhintsi:

Dinkovo,

Topolovets,

Drenovets,

within municipality of Dimovo:

Artchar,

Septemvriytzi,

Yarlovitza,

Vodnyantzi,

Shipot,

Izvor,

Mali Drenovetz,

Lagoshevtzi,

Darzhanitza,

within municipality of Vidin:

Vartop,

Botevo,

Gaytantsi,

Tzar Simeonovo,

Ivanovtsi,

Zheglitza,

Sinagovtsi,

Dunavtsi,

Bukovets,

Bela Rada,

Slana bara,

Novoseltsi,

Ruptzi,

Akatsievo,

Vidin,

Inovo,

Kapitanovtsi,

Pokrayna,

Antimovo,

Kutovo,

Slanotran,

Koshava,

Gomotartsi.

3. Čekija

Šios Čekijos sritys:

—	okres Uherské Hradiště,

—	okres Kroměříž,

—	okres Vsetín,

—

katastrální území obcí v okrese Zlín:

—

Bělov,

—	Biskupice u Luhačovic,

—	Bohuslavice nad Vláří,

—

Brumov,

—

Bylnice,

—

Divnice,

—	Dobrkovice,

—	Dolní Lhota u Luhačovic,

—	Drnovice u Valašských Klobouk,

—	Halenkovice,

—

Haluzice,

—	Hrádek na Vlárské dráze,

—	Hřivínův Újezd,

—	Jestřabí nad Vláří,

—	Kaňovice u Luhačovic,

—

Kelníky,

—	Kladná-Žilín,

—

Kochavec,

—	Komárov u Napajedel,

—

Křekov,

—

Lipina,

—	Lipová u Slavičína,

—	Ludkovice,

—	Luhačovice,

—

Machová,

—	Mirošov u Valašských Klobouk,

—	Mysločovice,

—	Napajedla,

—

Návojná,

—

Nedašov,

—	Nedašova Lhota,

—

Nevšová,

—	Otrokovice,

—	Petrůvka u Slavičína,

—	Pohořelice u Napajedel,

—

Polichno,

—	Popov nad Vláří,

—

Poteč,

—	Pozlovice,

—	Rokytnice u Slavičína,

—

Rudimov,

—

Řetechov,

—

Sazovice,

—

Sidonie,

—

Slavičín,

—

Smolina,

—	Spytihněv,

—	Svatý Štěpán,

—

Šanov,

—

Šarovy,

—	Štítná nad Vláří,

—

Tichov,

—	Tlumačov na Moravě,

—	Valašské Klobouky,

—	Velký Ořechov,

—	Vlachova Lhota,

—	Vlachovice,

—

Vrbětice,

—

Žlutava.

4. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hiiu maakond.

5. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 651100, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652200, 652300, 652400, 652500, 652601, 652602, 652603, 652700, 652800, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658403, 659220, 659300, 659400, 659500, és 659602 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Hajdú-Bihar megye 900750, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901250, 901260, 901270, 901350, 901450, 901551, 901560, 901570, 901580, 901590, 901650, 901660, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902450, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903250, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 904450, 904460, 904550, 904650, 904750, 904760, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Heves megye 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705250, 705350, és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950, 751150, 752150 és 755550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Nógrád megye 550710, 550810, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850650, 850850, 851851, 851852, 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855650, 855660, 855750, 855850, 855950, 855960, 856012, 856050, 856150, 856260, 857050, 857150, 857350 és 857450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

6. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Aizputes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Kazdangas pagasts un Aizputes pilsēta,

—	Alsungas novads,

—	Durbes novada Dunalkas un Tadaiķu pagasts,

—	Kuldīgas novada Gudenieku pagasts,

—	Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

—	Grobiņas novada Bārtas un Gaviezes pagasts,

—	Rucavas novada Dunikas pagasts.

7. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

—

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytyvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybė: Sedos, Šerkšnėnų ir Židikų seniūnijos,

—	Pagėgių savivaldybė,

—	Plungės rajono savivaldybė,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnūjų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

—	Rietavo savivaldybė,

—	Skuodo rajono savivaldybė: Barstyčių ir Ylakių seniūnijos,

—	Šilalės rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

—	Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

8. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Ruciane – Nida i część gminy Pisz położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 oraz miasto Pisz w powiecie piskim,

gmina Miłki, część gminy Ryn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn, część gminy wiejskiej Giżycko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na południe od granicy miasta Giżycko w powiecie giżyckim,

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy Sorkwity położona na południe od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

gminy Dźwierzuty i Świętajno w powiecie szczycieńskim.

część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński oraz na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 i część gminy Kiwity położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

gminy Elbląg, Gronowo Elbląskie, Markusy, Rychliki i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

powiat miejski Elbląg,

gminy Barczewo, Biskupiec, Dobre Miasto, Jeziorany i Świątki w powiecie olsztyńskim,

gminy Miłakowo, Małdyty i część gminy Morąg położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 519 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 527 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 527 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 519 do południowo - wschodniej granicy gminy w powiecie ostródzkim;

w województwie podlaskim:

gminy Rudka, Wyszki, część gminy Brańsk położona na północ od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk i miasto Brańsk w powiecie bielskim,

gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

gminy Kołaki Kościelne, Rutki, Szumowo, część gminy Zambrów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 i miasto Zambrów w powiecie zambrowskim,

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród i Zbójna w powiecie łomżyńskim;

w województwie mazowieckim:

gminy Ceranów, Kosów Lacki, Sabnie, Sterdyń, część gminy Bielany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

gminy Grębków, Korytnica, Liw, Łochów, Miedzna, Sadowne, Stoczek, Wierzbno i miasto Węgrów w powiecie węgrowskim,

gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

powiat miejski Ostrołęka,

powiat ostrowski,

gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

gminy Mała Wieś i Wyszogród w powiecie płockim,

gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

gminy Baboszewo, Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Płońsk z miastem Płońsk, Sochocin i Załuski w powiecie płońskim,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Dobre, Jakubów, Kałuszyn, Stanisławów, część gminy Cegłów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

gmina Żelechów w powiecie garwolińskim,

gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

powiat żyrardowski,

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i część gminy Stromiec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

gminy Iłów, Nowa Sucha, Rybno, Teresin, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew oraz na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 50 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew i część miasta Sochaczew położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim;

w województwie lubelskim:

gminy Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Jabłonna, Krzczonów, Jastków, Konopnica, Wólka, Głusk, Strzyżewice i Wojciechów w powiecie lubelskim,

gminy Miączyn, Nielisz, Sitno, Stary Zamość, Komarów-Osada i część gminy wiejskiej Zamość położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

gminy Jeziorzany i Kock w powiecie lubartowskim,

gminy Adamów i Serokomla w powiecie łukowskim,

gminy Kłoczew, Nowodwór, Ryki, Ułęż i miasto Dęblin w powiecie ryckim,

gminy Janowiec, i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

gminy Chodel, Karczmiska, Łaziska, Opole Lubelskie, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

gminy Mełgiew, Rybczewice, miasto Świdnik i część gminy Piaski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

gminy Gorzków, Rudnik i Żółkiewka w powiecie krasnostawskim,

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Rachanie, Susiec, Ulhówek i część gminy Łaszczów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

gminy Łukowa i Obsza w powiecie biłgorajskim,

powiat miejski Lublin,

gminy Kraśnik z miastem Kraśnik, Szastarka, Trzydnik Duży, Urzędów, Wilkołaz i Zakrzówek w powiecie kraśnickim,

gminy Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Horyniec-Zdrój, Narol, Stary Dzików, Wielkie Oczy i część gminy Oleszyce położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na południe od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na zachód od tej drogi w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim,

gminy Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

gmina Gorzyce w powiecie tarnobrzeskim;

w województwie świętokrzyskim:

gminy Tarłów i Ożarów w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy, Zawichost i miasto Sandomierz w powiecie sandomierskim.

9. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—

Județul Alba cu următoarea delimitare:

—	La nord de drumul național nr. 7,

—

Județul Arad cu următoarea delimitare:

—

La nord de linia descrisă de următoarele localități:

—

Macea,

—

Șiria,

—

Bârzava,

—	Toc, care se află la joncțiunea cu drumul național nr. 7,

—	La nord de drumul național nr. 7,

—	Restul județului Argeș care nu a fost inclus în partea III,

—	Județul Brașov,

—	Județul Cluj,

—	Județul Covasna,

—	Județul Harghita,

—

Județul Hunedoara cu următoarea delimitare:

—	La nord de linia descrisă de următoarele localități:

—

Brănișca,

—	Municipiul Deva,

—

Turdaș,

—	Localitățile Zam și Aurel Vlaicu, care se află la joncțiunea cu drumul național nr. 7,

—	La nord de drumul național nr. 7,

—	Județul Iași,

—	Județul Neamț,

—	Județul Vâlcea,

—

Restul județului Mehedinți care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

—	Comuna Garla Mare,

—

Hinova,

—	Burila Mare,

—

Gruia,

—

Pristol,

—

Dubova,

—	Municipiul Drobeta Turnu Severin,

—

Eselnița,

—

Salcia,

—

Devesel,

—

Svinița,

—

Gogoșu,

—

Simian,

—

Orșova,

—	Obârșia Closani,

—	Baia de Aramă,

—

Bala,

—

Florești,

—

Broșteni,

—

Corcova,

—

Isverna,

—

Balta,

—

Podeni,

—

Cireșu,

—

Ilovița,

—	Ponoarele,

—

Ilovăț,

—

Patulele,

—

Jiana,

—	Iyvoru Bârzii,

—

Malovat,

—	Bălvănești,

—	Breznița Ocol,

—

Godeanu,

—	Padina Mare,

—

Corlățel,

—	Vânju Mare,

—

Vânjuleț,

—	Obârșia de Câmp,

—

Vânători,

—

Vladaia,

—

Punghina,

—

Cujmir,

—

Oprișor,

—

Dârvari,

—	Căzănești,

—	Husnicioara,

—	Poroina Mare,

—

Prunișor,

—

Tămna,

—

Livezile,

—

Rogova,

—

Voloiac,

—

Sisești,

—

Sovarna,

—

Bălăcița,

—	Județul Gorj,

—	Județul Suceava,

—	Județul Mureș.

II DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

—

the area is delimited clockwise by:

—	The border with France,

—	La N85 jusque son intersection avec la N83 au niveau de Florenville,

—	La N83 jusque son intersection avec la N891,

—	La N891 jusque son intersection avec la N879 au niveau de Marbehan,

—	La N879 jusque son intersection avec la N897 au niveau de Marbehan,

—	La N897 jusque son intersection avec la E25 - E411,

—	La E25 - E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

—	La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

—	La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d'Aubange,

—	La N88 jusque son intersection avec la N871,

—	La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

—	La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France,

—	The border with France.

2. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Silistra region:

within municipality of Kaynardzha:

Voynovo,

Kaynardzha,

Kranovo,

Zarnik,

Dobrudzhanka,

Golesh,

Svetoslav,

Polkovnik Cholakovo,

Kamentzi,

Gospodinovo,

Davidovo,

Sredishte,

Strelkovo,

Poprusanovo,

Posev,

within municipality of Alfatar:

Alfatar,

Alekovo,

Bistra,

Kutlovitza,

Tzar Asen,

Chukovetz,

Vasil Levski,

within municipality of Silistra:

Glavan,

Silistra,

Aydemir,

Babuk,

Popkralevo,

Bogorovo,

Bradvari,

Sratzimir,

Bulgarka,

Tsenovich,

Sarpovo,

Srebarna,

Smiletz,

Profesor Ishirkovo,

Polkovnik Lambrinovo,

Kalipetrovo,

Kazimir,

Yordanovo,

within municipality of Sitovo:

Dobrotitza,

Lyuben,

Slatina,

in Dobrich region:

within municipality of Krushari:

Kapitan Dimitrovo,

Ognyanovo,

Zimnitza,

Gaber,

within municipality of Tervel:

Brestnitza,

Kolartzi,

within municipality Shabla:

Shabla,

Tyulenovo,

Bozhanovo,

Gorun,

Gorichane,

Prolez,

Ezeretz,

Zahari Stoyanovo,

Vaklino,

Granichar,

Durankulak,

Krapetz,

Smin,

Staevtsi,

Tvarditsa,

Chernomortzi,

within municipality of Kavarna:

Balgarevo,

Bozhurets,

Vranino,

Vidno,

Irechek,

Kavarna,

Kamen briag,

Mogilishte,

Neykovo,

Poruchik Chunchevo,

Rakovski,

Sveti Nikola,

Seltse,

Topola,

Travnik,

Hadzhi Dimitar,

Chelopechene.

3. Čekija

Šios Čekijos sritys:

—

katastrální území obcí v okrese Zlín:

—	Bohuslavice u Zlína,

—	Bratřejov u Vizovic,

—	Březnice u Zlína,

—	Březová u Zlína,

—

Březůvky,

—	Dešná u Zlína,

—	Dolní Ves,

—

Doubravy,

—

Držková,

—

Fryšták,

—	Horní Lhota u Luhačovic,

—	Horní Ves u Fryštáku,

—	Hostišová,

—	Hrobice na Moravě,

—

Hvozdná,

—	Chrastěšov,

—	Jaroslavice u Zlína,

—	Jasenná na Moravě,

—	Karlovice u Zlína,

—

Kašava,

—

Klečůvka,

—	Kostelec u Zlína,

—

Kudlov,

—	Kvítkovice u Otrokovic,

—	Lhota u Zlína,

—	Lhotka u Zlína,

—

Lhotsko,

—	Lípa nad Dřevnicí,

—

Loučka I,

—	Loučka II,

—	Louky nad Dřevnicí,

—	Lukov u Zlína,

—	Lukoveček,

—

Lutonina,

—	Lužkovice,

—	Malenovice u Zlína,

—

Mladcová,

—

Neubuz,

—	Oldřichovice u Napajedel,

—

Ostrata,

—	Podhradí u Luhačovic,

—	Podkopná Lhota,

—	Provodov na Moravě,

—

Prštné,

—	Příluky u Zlína,

—

Racková,

—

Raková,

—	Salaš u Zlína,

—	Sehradice,

—

Slopné,

—	Slušovice,

—

Štípa,

—

Tečovice,

—	Trnava u Zlína,

—

Ublo,

—	Újezd u Valašských Klobouk,

—

Velíková,

—	Veselá u Zlína,

—

Vítová,

—

Vizovice,

—

Vlčková,

—

Všemina,

—	Vysoké Pole,

—	Zádveřice,

—

Zlín,

—	Želechovice nad Dřevnicí.

4. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

5. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150, 705450 és 705510 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 856250, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551810 és 551821 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651200, 652100, 655400, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658310, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659601, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670 és 901850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

6. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Ādažu novads,

—	Aizputes novada Kalvenes pagasts,

—	Aglonas novads,

—	Aizkraukles novads,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Alūksnes novads,

—	Amatas novads,

—	Apes novads,

—	Auces novads,

—	Babītes novads,

—	Baldones novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novads,

—	Bauskas novads,

—	Beverīnas novads,

—	Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

—	Burtnieku novads,

—	Carnikavas novads,

—	Cēsu novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novads,

—	Dobeles novads,

—	Dundagas novads,

—	Durbes novada Durbes un Vecpils pagasts,

—	Engures novads,

—	Ērgļu novads,

—	Garkalnes novads,

—	Gulbenes novads,

—	Iecavas novads,

—	Ikšķiles novads,

—	Ilūkstes novads,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Jaunpils novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Jelgavas novads,

—	Kandavas novads,

—	Kārsavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Ķekavas novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krāslavas novads,

—	Krimuldas novads,

—	Krustpils novads,

—	Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas, Kabiles, Rumbas, Kurmāles, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Laidu un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mālpils novads,

—	Mārupes novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Mērsraga novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Ozolnieku novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pļaviņu novads,

—	Preiļu novads,

—	Priekules novads,

—	Priekuļu novads,

—	Raunas novads,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Jelgava,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Jūrmala,

—	republikas pilsēta Rēzekne,

—	republikas pilsēta Valmiera,

—	Rēzeknes novads,

—	Riebiņu novads,

—	Rojas novads,

—	Ropažu novads,

—	Rugāju novads,

—	Rundāles novads,

—	Rūjienas novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Salas novads,

—	Salaspils novads,

—	Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Pampāļu, Šķēdes, Nīgrandes, Zaņas, Ezeres, Rubas, Jaunauces un Vadakstes pagasts,

—	Saulkrastu novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novads,

—	Skrīveru novads,

—	Skrundas novads,

—	Smiltenes novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Strenču novads,

—	Talsu novads,

—	Tērvetes novads,

—	Tukuma novads,

—	Vaiņodes novads,

—	Valkas novads,

—	Varakļānu novads,

—	Vārkavas novads,

—	Vecpiebalgas novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads.

7. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus rajono savivaldybė: Alovės, Butrimonių, Daugų, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Pivašiūnų Simno ir Raitininkų seniūnijos,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Joniškio rajono savivaldybė: Kepalių, Kriukų, Saugėlaukio ir Satkūnų seniūnijos,

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Jurbarko miesto ir Jurbarkų seniūnijos,

—	Kaišiadorių miesto savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—	Kelmės rajono savivaldybė: Tytuvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105, Užvenčio ir Šaukėnų seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė: Būdveičių, Kapčiamiesčio, Krosnos, Kūčiūnų ir Noragėlių seniūnijos,

—	Marijampolės savivaldybė: Igliaukos, Gudelių, Liudvinavo, Sasnavos, Šunskų seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybė: Šerkšnėnų, Židikų ir Sedos seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—

Radviliškio rajono savivaldybė: Aukštelkų seniūnija, Baisogalos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 144, Radviliškio, Radviliškio miesto seniūnija, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A9 ir į vakarus nuo kelio Nr. 3417,Tyrulių, Pakalniškių, Sidabravo, Skėmių, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A9 ir į rytus nuo kelio Nr. 3417, ir Šiaulėnų seniūnijos,

—	Prienų miesto savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Šilavoto ir Veiverių seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų, Šiluvos, Kalnųjų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Šakių rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė: Rusnės seniūnija,

—	Širvintų rajono savivaldybės,Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Tauragės rajono savivaldybė: Batakių ir Gaurės seniūnijos,

—	Telšių rajono savivaldybė: Degaičių, Gadūnavo, Luokės, Nevarėnų, Ryškėnų, Telšių miesto, Upynos, Varnių, Viešvėnų ir Žarėnų seniūnijos,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Varėnos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

8. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

Gminy Kalinowo, Prostki, Stare Juchy i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Godkowo, Milejewo, Młynary, Pasłęk i część obszaru lądowego gminy Tolkmicko położona na południe od linii brzegowej Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej do granicy z gminą wiejską Elbląg w powiecie elbląskim,

gminy Kruklanki, Wydminy, część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn i część gminy wiejskiej Giżycko położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na północ od granicy miasta Giżycka i miasto Giżycko w powiecie giżyckim,

gmina Gołdap, Dubeninki i część gminy Banie Mazurskie położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim,

gmina Pozezdrze i część gminy Węgorzewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

powiat olecki,

gminy Orzysz, Biała Piska i część gminy Pisz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 w powiecie piskim,

gminy Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie, Bisztynek, część gminy wiejskiej Bartoszyce położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 57 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 57 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 51 do południowej granicy gminy i miasto Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gmina Kolno w powiecie olsztyńskim,

powiat braniewski,

gminy Kętrzyn z miastem Kętrzyn, Reszel i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lubomino, Orneta, część gminy Kiwity położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513, część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od południowo - zachodniej granicy gminy do południowo - zachodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński i na północ od granic miasta Lidzbark Warmiński oraz linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

część gminy Sorkwity położona na północ od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim;

w województwie podlaskim:

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Śniadowo, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Mielnik, Nurzec – Stacja, Grodzisk, Drohiczyn, Dziadkowice, Milejczyce i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

powiat hajnowski,

gminy Kobylin-Borzymy i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

część gminy Zambrów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie zambrowskim,

gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

gminy Boćki, Orla, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski i część gminy Brańsk położona na południe od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk w powiecie bielskim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok;

w województwie mazowieckim:

gminy Korczew, Kotuń, Paprotnia, Przesmyki, Wodynie, Skórzec, Mokobody, Mordy, Siedlce, Suchożebry i Zbuczyn i część gminy Kotuń położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Nowa Dąbrówka, Pieróg, Kotuń wzdłuż ulicy Gorzkowskiego i Kolejowej do przejazdu kolejowego łączącego się z ulicą Siedlecką, Broszków, Żuków w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Repki, Jabłonna Lacka, część gminy Bielany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

gminy Brochów, Młodzieszyn, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew oraz na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 50 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew i część miasta Sochaczew położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

powiat nowodworski,

gminy Joniec i Nowe Miasto w powiecie płońskim,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Dębe Wielkie, Halinów, Latowicz, Mrozy, Siennica, Sulejówek, część gminy Cegłów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy, część gminy Mińsk Mazowiecki położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy i miasto Mińsk Mazowiecki w powiecie mińskim,

gminy Borowie, Wilga, Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Parysów, Pilawa, Miastków Kościelny, Sobolew i Trojanów w powiecie garwolińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

gminy Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

część gminy Stromiec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

powiat miejski Warszawa;

w województwie lubelskim:

gminy Borki, Czemierniki, Kąkolewnica, Komarówka Podlaska, Wohyń i Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski w powiecie radzyńskim,

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Krzywda, Stanin, część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Janów Podlaski, Kodeń, Tuczna, Leśna Podlaska, Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

powiat miejski Biała Podlaska,

gmina Łęczna i część gminy Spiczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

część gminy Siemień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na zachód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Niedźwiada, Ostrówek, Abramów, Firlej, Kamionka, Michów i Lubartów z miastem Lubartów, w powiecie lubartowskim,

gminy Niemce i Garbów w powiecie lubelskim,

część gminy Piaski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

gmina Fajsławice, Izbica, Kraśniczyn, część gminy Krasnystaw położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw, miasto Krasnystaw i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gminy Dołhobyczów, Mircze, Trzeszczany, Werbkowice i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

gmina Telatyn, Tyszowce i część gminy Łaszczów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

gmina Grabowiec i Skierbieszów w powiecie zamojskim,

gminy Markuszów, Nałęczów, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Żyrzyn, Baranów, część gminy wiejskiej Puławy położona na wschód od rzeki Wisły i miasto Puławy w powiecie puławskim,

gminy Annopol, Dzierzkowice i Gościeradów w powiecie kraśnickim,

gmina Józefów nad Wisłą w powiecie opolskim,

gmina Stężyca w powiecie ryckim;

w województwie podkarpackim:

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim.

9. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—

Restul județului Maramureș care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

—	Comuna Vișeu de Sus,

—	Comuna Moisei,

—	Comuna Borșa,

—	Comuna Oarța de Jos,

—	Comuna Suciu de Sus,

—	Comuna Coroieni,

—	Comuna Târgu Lăpuș,

—	Comuna Vima Mică,

—	Comuna Boiu Mare,

—	Comuna Valea Chioarului,

—	Comuna Ulmeni,

—	Comuna Băsești,

—	Comuna Baia Mare,

—	Comuna Tăuții Magherăuș,

—	Comuna Cicărlău,

—	Comuna Seini,

—	Comuna Ardusat,

—	Comuna Farcasa,

—	Comuna Salsig,

—	Comuna Asuaju de Sus,

—	Comuna Băița de sub Codru,

—	Comuna Bicaz,

—	Comuna Grosi,

—	Comuna Recea,

—	Comuna Baia Sprie,

—	Comuna Sisesti,

—	Comuna Cernesti,

—	Copalnic Mănăstur,

—	Comuna Dumbrăvița,

—	Comuna Cupseni,

—	Comuna Șomcuța Mare,

—	Comuna Sacaleșeni,

—	Comuna Remetea Chioarului,

—	Comuna Mireșu Mare,

—	Comuna Ariniș,

—	Județul Bistrița-Năsăud.

—	Județul Botoșani.

III DALIS

1. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Brocēnu novada Cieceres un Gaiķu pagasts, Remtes pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1154 un P109, Brocēnu pilsēta,

—	Saldus novada Saldus, Zirņu, Lutriņu un Jaunlutriņu pagasts, Saldus pilsēta.

2. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Akmenės rajono savivaldybė,

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Punios seniūnijos,

—	Birštono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Girdžių, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus,Skirsnemunės, Šimkaičiųir Veliuonos seniūnijos,

—	Joniškio rajono savivaldybė: Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Rudiškių, Skaistgirio, Žagarės seniūnijos,

—	Lazdijų rajono savivaldybė: Lazdijų miesto, Lazdijų, Seirijų, Šeštokų, Šventežerio, Teizių ir Veisiejų seniūnijos,

—	Marijampolės savivaldybė:Degučių, Mokolų, Narto, Marijampolės seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

—	Prienų rajono savivaldybė: Jiezno ir Stakliškių seniūnijos,

—	Radviliškio rajono savivaldybė: Baisogalos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 144, Grinkiškio ir Šaukoto seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Kalnųjų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė,

—	Telšių rajono savivaldybė: Tryškių seniūnija,

3. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Sępopol i część gminy wiejskiej Bartoszyce położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 57 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 57 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 51 do południowej granicy gminy w powiecie bartoszyckim,

gminy Srokowo, Barciany i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gmina Budry i część gminy Węgorzewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

część gminy Banie Mazurskie położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice i Wiśniew w powiecie siedleckim,

w województwie lubelskim:

gminy Białopole, Dubienka, Chełm, Leśniowice, Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź i część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gmina Siennica Różana część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 i część gminy Krasnystaw położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw w powiecie krasnostawskim,

gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Urszulin, Stary Brus, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

gminy Cyców, Ludwin, Puchaczów, Milejów i część gminy Spiczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Jabłoń, Podedwórze, Dębowa Kłoda, Parczew, Sosnowica, część gminy Siemień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na wschód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Sławatycze, Sosnówka, i Wisznice w powiecie bialskim,

gmina Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

gminy Ostrów Lubelski, Serniki i Uścimów w powiecie lubartowskim,

gmina Wojcieszków i część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków, a następnie na północ, zachód, południe i wschód od linii stanowiącej północną, zachodnią, południową i wschodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Horodło, Uchanie i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 biegnącą od zachodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów do granicy miasta Hrubieszów oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy miasta Hrubieszów do wschodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

w województwie podkarpackim:

gminy Cieszanów, Lubaczów z miastem Lubaczów i część gminy Oleszyce położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na północ od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na wschód od tej drogi w powiecie lubaczowskim.

4. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Zona orașului București,

—	Județul Constanța,

—	Județul Satu Mare,

—	Județul Tulcea,

—	Județul Bacău,

—	Județul Bihor,

—	Județul Brăila,

—	Județul Buzău,

—	Județul Călărași,

—	Județul Dâmbovița,

—	Județul Galați,

—	Județul Giurgiu,

—	Județul Ialomița,

—	Județul Ilfov,

—	Județul Prahova,

—	Județul Sălaj,

—	Județul Vaslui,

—	Județul Vrancea,

—	Județul Teleorman,

—

Partea din județul Maramureș cu următoarele delimitări:

—	Comuna Petrova,

—	Comuna Bistra,

—	Comuna Repedea,

—	Comuna Poienile de sub Munte,

—	Comuna Vișeu e Jos,

—	Comuna Ruscova,

—	Comuna Leordina,

—	Comuna Rozavlea,

—	Comuna Strâmtura,

—	Comuna Bârsana,

—	Comuna Rona de Sus,

—	Comuna Rona de Jos,

—	Comuna Bocoiu Mare,

—	Comuna Sighetu Marmației,

—	Comuna Sarasau,

—	Comuna Câmpulung la Tisa,

—	Comuna Săpânța,

—	Comuna Remeti,

—	Comuna Giulești,

—	Comuna Ocna Șugatag,

—	Comuna Desești,

—	Comuna Budești,

—	Comuna Băiuț,

—	Comuna Cavnic,

—	Comuna Lăpuș,

—	Comuna Dragomirești,

—	Comuna Ieud,

—	Comuna Saliștea de Sus,

—	Comuna Săcel,

—	Comuna Călinești,

—	Comuna Vadu Izei,

—	Comuna Botiza,

—	Comuna Bogdan Vodă,

—	Localitatea Groșii Țibileșului, comuna Suciu de Sus,

—	Localitatea Vișeu de Mijloc, comuna Vișeu de Sus,

—	Localitatea Vișeu de Sus, comuna Vișeu de Sus.

—

Partea din județul Mehedinți cu următoarele comune:

—	Comuna Strehaia,

—	Comuna Greci,

—	Comuna Brejnita Motru,

—	Comuna Butoiești,

—	Comuna Stângăceaua,

—	Comuna Grozesti,

—	Comuna Dumbrava de Jos,

—	Comuna Băcles,

—	Comuna Bălăcița,

—

Partea din județu Arges cu următoarele comune:

—	Comuna Bârla,

—	Comuna Miroși,

—	Comuna Popești,

—	Comuna Ștefan cel Mare,

—	Comuna Slobozia,

—	Comuna Mozăceni,

—	Comuna Negrași,

—	Comuna Izvoru,

—	Comuna Recea,

—	Comuna Căldăraru,

—	Comuna Ungheni,

—	Comuna Hârsești,

—	Comuna Stolnici,

—	Comuna Vulpești,

—	Comuna Rociu,

—	Comuna Lunca Corbului,

—	Comuna Costești,

—	Comuna Mărăsești,

—	Comuna Poiana Lacului,

—	Comuna Vedea,

—	Comuna Uda,

—	Comuna Cuca,

—	Comuna Morărești,

—	Comuna Cotmeanaâ,

—	Comuna Răchițele de Jos,

—	Comuna Drăganu-Olteni,

—	Comuna Băbana,

—	Comuna Bascov,

—	Comuna Moșoaia,

—	Municipiul Pitești,

—	Comuna Albota,

—	Comuna Oarja,

—	Comuna Bradu,

—	Comuna Suseni,

—	Comuna Căteasca,

—	Comuna Rătești,

—	Comuna Teiu,

—	Județul Olt,

—	Județul Dolj.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	tutto il territorio della Sardegna.

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 24

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. sausio 28d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2018 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/116 dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą sudarymo	1
		Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimas pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą	3
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/117 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimu įsteigtoje Jungtinėje taryboje dėl Ginčų vengimo ir sprendimo tvarkos taisyklių ir Arbitrų bei tarpininkų elgesio kodekso priėmimo	12
	*	2019 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/118 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi pagal Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimą įsteigtame Prekybos ir vystymosi komitete, dėl arbitrų sąrašo sudarymo	23
	*	2019 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/119, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2002/56/EB dėl 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos, iki kurios valstybėms narėms leidžiama pratęsti sprendimų dėl trečiosiose šalyse išaugintų sėklinių bulvių lygiavertiškumo galiojimą (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 247)	26
	*	2019 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/120, kuriuo dėl nukrypti leidžiančios nuostatos dėl vaisinių augalų dauginamosios medžiagos ir sodininkystei skirtų vaisinių augalų importo iš trečiųjų šalių sąlygų taikymo laikotarpio pratęsimo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2008/90/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 254)	27
	*	2019 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/121 dėl priemonės, kurios ėmėsi Vokietija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai Haas Automation Europe N.V. gaminamas CNC frezavimo stakles (UMC750SS ir UMC750 modeliai) (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 307) ( 1 )	29
	*	2019 m. sausio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/122, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 722) ( 1 )	31


	(1) Tekstas svarbus EEE.