(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 12 straipsniu, nugriebto pieno milteliams valstybės intervencija taikoma nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 1370/2013 nustatyta, kad 2019 m. taikomas kiekybinis nugriebto pieno miltelių supirkimo nustatyta kaina apribojimas yra nulis tonų;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 3 straipsnio 2 dalį dėl šios priežasties turi būti paskelbtas konkursas dėl nugriebto pieno miltelių supirkimo nuo 2019 m. valstybės intervencijos laikotarpio pradžios;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 II antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnyje išdėstytos supirkimo konkurso tvarka taisyklės;

(5)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 9 straipsnio 1 dalies b punktą turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio valstybės narės turi pranešti Komisijai apie visus priimtinus pasiūlymus;

(6)

siekdamos veiksmingo administravimo valstybės narės pranešimus Komisijai turėtų siųsti naudodamosi informacinėmis sistemomis pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1185 (5),

(1)

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis antidempingo muitas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/388 (2), kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams, su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1369 (3).

(2)

Nagrinėjamajam produktui taip pat taikomas galutinis kompensacinis muitas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/387 (4). Tačiau kompensacinis muitas šiame pakartotiniame tyrime nenagrinėjamas.

(3)

Komisija gavo prašymą atlikti galiojančių antidempingo priemonių pakartotinį absorbcijos tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį.

(4)

Prašymą 2018 m. kovo 16 d. pateikė „Saint-Gobain PAM“, „Saint-Gobain PAM Deutschland GmbH“, „Saint-Gobain PAM España S.A.“ ir „Duktus (Production) GmbH“ – keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 90 % visų kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių Sąjungoje (toliau – pareiškėjas).

(5)

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių antidempingo tyrimo atnaujinimą. Pareiškėjas teigė, kad po pradinio tiriamojo laikotarpio ir po to, kai buvo nustatytas antidempingo muitas, sumažėjo perpardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos ir kad dėl to sumažėjo numatytas galiojančių priemonių taisomasis poveikis. Remiantis prašyme pateiktais įrodymais, perpardavimo kainų mažėjimo negalima paaiškinti kitais veiksniais, pavyzdžiui, žaliavų kainų pokyčiais.

(6)

2018 m. balandžio 30 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie tyrimo atnaujinimą) paskelbė atnaujinanti antidempingo tyrimą (5).

(7)

Atliekant pakartotinį tyrimą nagrinėtas šiuo metu bendrovei „Jindal Saw Limited“ (toliau – „Jindal“) ir su ja susijusioms bendrovėms, taip pat visoms kitoms bendrovėms taikomas 14,1 % dydžio antidempingo muitas, nustatytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnyje.

(8)

Pranešime apie tyrimo atnaujinimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti pakartotiniame tyrime. Be to, Komisija apie pakartotinį absorbcijos tyrimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, eksportuojantiems gamintojams ir žinomiems susijusiems importuotojams bei nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. „Jindal“ tokį prašymą pateikė ir buvo išklausyta Komisijos.

(10)

Komisija bendrovei „Jindal“ ir jos susijusioms bendrovėms nusiuntė klausimyną, o kitus eksportuojančius gamintojus paragino pranešti apie save per 15 dienų nuo pranešimo apie tyrimo atnaujinimą paskelbimo.

(11)

Iki nustatyto termino apie save pranešė vienas Indijos eksportuojantis gamintojas – „Electrosteel Castings Limited“, tačiau jis buvo nesusijęs su pakartotiniu tyrimu, nes jam netaikomas galutinis antidempingo muitas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnį.

(12)

Praėjus terminui apie save pranešė dar du Indijos eksportuojantys gamintojai – „Electrotherm (India) Ltd“ ir „Tata Metaliks Limited“. Šioms bendrovėms taikoma Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnyje visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma, lygi per pradinį tyrimą bendrovei „Jindal“ nustatytam 14,1 % individualiam antidempingo muitui. Abiejų bendrovių pardavimo Sąjungoje apimtis per pakartotinio absorbcijos tyrimo tiriamąjį laikotarpį buvo nežymi. Atsižvelgdama į tai, kad šios bendrovės apie save pranešė per vėlai, Komisija joms neišsiuntė klausimyno.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie tyrimo atnaujinimą nurodytą informaciją. Nė vienas iš jų informacijos nepateikė.

(14)

Komisija bendrovei „Jindal“ nusiuntė klausimyną ir gavo atsakymą.

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą šiam pakartotiniam tyrimui atlikti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamasis vizitas surengtas bendrovės „Jindal Saw Italia SpA“, Triestas, Italija (toliau – „Jindal Italija“) patalpose. „Jindal Italija“ – vienintelė bendrovės „Jindal“ susijusi bendrovė Sąjungoje (žr. 3.1 skirsnį).

(16)

2018 m. spalio 24 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims nusiuntė faktų atskleidimo dokumentą, kuriame išdėstė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi siūlė baigti pakartotinį tyrimą. Suinteresuotosioms šalims pranešta apie terminą pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Po faktų atskleidimo savo pastabas pateikė du subjektai – pareiškėjas ir „Jindal“. Pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą išklausyti ir buvo išklausytas. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(17)

Pakartotinio absorbcijos tyrimo tiriamasis laikotarpis (ATL) – 2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Nagrinėjamasis laikotarpis – 2016 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Pradinis tiriamasis laikotarpis (PTL) – 2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d.

(18)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiai ir vamzdeliai, išskyrus kaliojo ketaus vamzdžius ir vamzdelius be vidinės ir išorinės dangos (nedengti vamzdžiai), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7303 00 10 ir ex 7303 00 90 (TARIC kodai 7303001010, 7303009010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį atliekant pakartotinį absorbcijos tyrimą siekiama nustatyti, ar, nustačius pradines priemones, sumažėjo eksporto kainos arba ar nagrinėjamojo produkto perpardavimo kainos ar tolesnio pardavimo Sąjungoje kainos nepakito arba pakito nepakankamai. Antruoju etapu, jei padaroma išvada, kad priemonė veikiausiai lėmė tokių kainų pokyčius, tuomet, siekiant pašalinti anksčiau pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį nustatytą žalą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį turi būti iš naujo įvertintos eksporto kainos ir iš naujo skaičiuojami dempingo skirtumai, kad būtų atsižvelgta į pakartotinai įvertintas eksporto kainas.

(20)

Nustačius priemones, „Jindal“ pardavimas Sąjungoje sumažėjo maždaug 90 %, palyginti su PTL. „Jindal“ pardavimo Sąjungoje apimtis [mažiau nei 2 000 metrinių tonų] dabar sudaro [mažiau nei 0,5 %] Sąjungos suvartojimo.

(21)

Be to, palyginti su PTL, pasikeitė „Jindal“ pardavimo struktūra. Per PTL „Jindal“ turėjo tris susijusias pardavimo bendroves atitinkamai Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Italijoje, o per ATL liko tik Italijoje buvusi susijusi bendrovė. Bendrovei „Jindal Italija“ tenka didžioji dalis „Jindal“ pardavimo Sąjungoje, o jos tiesioginio eksporto apimtis nedidelė.

(22)

Be to, palyginti su pradiniu tyrimu, per ATL labai sumažėjo „Jindal“ pirkėjų skaičius ([jų liko mažiau nei pusė, palyginti su PTL]), mažesnis buvo ir valstybių narių, kuriose prekiauta, skaičius ([mažiau nei pusė, palyginti su PTL]). Taip pat labai sumažėjo „Jindal“ parduodamo produkto rūšių (PKN): [palyginti su PTL, jų liko mažiau nei pusė].

(23)

Vertindama, ar eksporto kainos sumažėjo, Komisija paprastai apskaičiuoja kiekvieno nagrinėjamo eksportuojančio gamintojo per ATL taikytas eksporto kainas ir šias kainas palygina su atitinkamomis PTL eksporto kainomis. Tačiau, atsižvelgiant į labai mažą pardavimo eksportui apimtį, kaip aprašyta 21 konstatuojamojoje dalyje, tiesioginio eksporto kaina, kurią „Jindal“ taikė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, negalėjo būti prasmingai palyginta. Kadangi kainų analizė turėtų būti grindžiama pirmam nepriklausomam pirkėjui taikyta kaina ir atsižvelgiant į tai, kad „Jindal“ susijusių bendrovių Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje nebėra, Komisija atlikdama analizę rėmėsi tik „Jindal Italija“ perpardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui kaina.

(24)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėta tik labai nedidelė pardavimo apimtis, ir į 3.1 skirsnyje minėtus produkto rūšių pokyčius, bet koks palyginimas pagal kiekvieną PKN atskirai būtų buvęs nereprezentatyvus, todėl nebuvo galima atlikti prasmingos analizės.

(25)

Komisija atliko orientacinę analizę – palygino kiekvieno „Jindal Italija“ visų rūšių produkto pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui vieno kilogramo bendrą vidutinę svertinę kainą. Nustatyta, kad laikotarpiu tarp ATL ir PTL „Jindal“ perpardavimo kaina vidutiniškai padidėjo [daugiau kaip 10 %], taigi buvo [daugiau kaip 80 %] didesnė už 14,1 % antidempingo muitą.

(26)

Be to, dalis „Jindal“ pardavimo per ATL vykdyta remiantis pasiūlymuose iki priemonių taikymo nustatytomis kainomis. Negalima tikėtis, kad tokio pardavimo kainos būtų pasikeitusios, todėl jas lyginti nėra labai aktualu.

(27)

Atskleidus faktus pareiškėjas pateikė įvairių tvirtinimų. Pirma, pareiškėjas teigė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tris išorės veiksnius: 8,7 % kompensacinį muitą, 3,2 % konvencinį muitą ir INR bei EUR valiutų kursą.

(28)

Dėl kompensacinio muito pareiškėjas teigė, kad perpardavimo kainos padidėjimas pirmiausia turi būti siejamas su 8,7 % siekusiu kompensaciniu muitu. Komisija pažymėjo, kad atliekant pakartotinį tyrimą nagrinėjamas tik įtariamas antidempingo muito absorbavimas. Bet kuriuo atveju per šį tyrimą nustatyti faktai rodo, kad „Jindal Italija“ savo kainas padidino ir viršijo 2016 m. nustatyto kompensacinio muito lygį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(29)

Dėl konvencinio muito pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamajam produktui taikytas konvencinis muitas per PTL ir ATL keitėsi – nuo 0 % iki 3,2 %. Iš tiesų, produktams, priskiriamiems bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos S-15a kategorijai, kuriai priskiriami ir 73 skirsnio produktai, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, šiuo metu taikomas 3,2 % konvencinis muitas. Pareiškėjas teigė, kad vertinant perpardavimo kainos padidėjimą reikėtų atsižvelgti į šį pokytį. Komisija patvirtino, kad suinteresuotosioms šalims pateiktoje analizėje jau buvo atsižvelgta į šį muitą. Tačiau Komisija pažymėjo, kad jeigu į konvencinio muito padidėjimą nebūtų buvę atsižvelgta, nustatytas kainų padidėjimas būtų buvęs didesnis. Kadangi bet kuriuo atveju nustatyti faktai dėl pakankamo kainų padidėjimo nebūtų pakeisti, Komisija paliko atvirą klausimą, ar lyginant kainas šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į konvencinio muito padidėjimą, ar ne.

(30)

Kalbant apie valiutų kursą, pareiškėjas teigė, kad reikėtų atsižvelgti į EUR ir INR kurso pokytį. Jis teigė, kad padidėjus INR vertei EUR atžvilgiu, sumažėjo Indijos eksporto kainų konkurencingumas. Komisija mano, kad valiutų kursų pokyčiai gali būti laikomas veiksniu, į kurį reikia atsižvelgti, tais atvejais, kai sąskaitos faktūros išrašomos užsienio valiuta. Tačiau šiuo atveju palyginimas buvo atliktas remiantis perpardavimo kaina, o su ja susijusios sąskaitos faktūros ir per PTL, ir per ATL buvo išrašytos eurais, taigi vertinant kainos padidėjimą naudota ta pati valiuta. Todėl bet kokie koregavimai dėl INR ir EUR kurso pokyčių buvo nepagrįsti, todėl prašymas buvo atmestas.

(31)

Antra, pareiškėjas taip pat teigė, kad pardavimas pasiūlymų konkurso būdu nėra netipiškas ir turėtų būti įtrauktas. Komisija paaiškino, kad šis pardavimas buvo įtrauktas į kainų palyginimą (žr. 26 konstatuojamąją dalį).

(32)

Trečia, pareiškėjas teigė, kad norint, jog perpardavimo kainos pokytis būtų laikomas reikšmingu, jis turėjo būti bent jau lygiavertis nustatyto muito lygiui. Komisija pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas atskirai ir kad teisinė absorbcijos nustatymo riba yra ne tai, ar kainų pokytis yra reikšmingas, o tai, ar keitėsi perpardavimo kaina ir ar tas pokytis buvo pakankamas, kad neišnyktų antidempingo muito poveikis. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad kainos padidėjimo daugiau kaip 10 % negalima laikyti nepakankamu.

(33)

Ketvirta, pareiškėjas paprašė Komisijos ištirti produktus, kuriuos „Jindal Italija“ importavo iš „Jindal“ gamyklos Jungtiniuose Arabų Emyratuose arba iš bet kurio kito šaltinio, siekiant patvirtinti, kad šis importas nebuvo Indijos kilmės arba buvo kitaip neteisingai klasifikuojamas. Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas veikiau susijęs su įtariamu vengimu, o tai nėra pakartotinio absorbcijos tyrimo dalykas.

(34)

Penkta, pareiškėjas nurodė, kad Komisija „Jindal Italija“ perpardavimo kainą per PTL turėjo palyginti ir su „Jindal“ ankstesnių patronuojamųjų įmonių Ispanijoje ir JK perpardavimo kaina per PTL, ne vien su „Jindal Italija“ perpardavimo kaina per ATL. Pareiškėjas teigė, kad šis metodas būtų pagrįstas, nes antidempingo muitas susijęs su visu „Jindal“ pardavimu.

(35)

Komisija laikėsi nuomonės, kad toks palyginimas būtų netinkamas ir nesuteiktų prasmingų rezultatų, ypač dėl skirtingo produktų asortimento, pristatymo sąlygų ir sąskaitų faktūrų valiutų. Taigi ji laikėsi nuomonės, kad tik „Jindal Italija“ pardavimo kainos palyginimas yra tinkamas lyginamasis dydis. Vis dėlto, siekdama išsamumo, Komisija atliko modeliavimą ir palygino „Jindal Italija“ perpardavimo kainą per ATL su visų „Jindal“ patronuojamųjų įmonių perpardavimo kaina per PTL. Šis modeliavimas parodė, kad laikotarpiu tarp ATL ir PTL perpardavimo kaina dar būtų vidutiniškai padidėjusi ([daugiau nei 13 %]). Todėl tokia analizė, nepaisant jos ribotos svarbos, būtų sustiprinusi Komisijos išvadą šiame pakartotiniame tyrime.

(36)

Galiausiai pareiškėjas teiravosi dėl „Jindal“ tiesioginio pardavimo Sąjungai. Komisija pažymėjo, kad šio pardavimo apimtis negalėjo būti laikoma reikšminga ([mažiau nei 300 tonų]) ir kad šis pardavimas, palyginti su pradiniu tyrimu, vykdytas daugiausia pagal kitokias pristatymo sąlygas. Todėl nebuvo galima atlikti prasmingo palyginimo. Taigi atliekant kainų palyginimą į šį pardavimą neatsižvelgta.

(37)

Atsižvelgdama į ribotą apimtį ir nepakankamą palyginamumą, Komisija negalėjo atlikti išsamios galutinės „Jindal“ kainų analizės. Vis dėlto, kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad apskritai „Jindal Italija“ perpardavimo kaina padidėjo, palyginti su PTL, todėl priemonės lėmė teigiamą kainų pokytį, kuris buvo panašus į susijusio muito pokytį. Be to, atsižvelgusi į reikšmingą apimties sumažėjimą, Komisija nustatė, kad priemonių poveikis nebuvo sumažintas.

(38)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir atsižvelgiant į tai, kad kitų Indijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas šis pakartotinis tyrimas, pardavimo apimtis buvo nežymi ([mažiau nei 0,1 %] Sąjungos suvartojimo), Komisija laikėsi nuomonės, kad pirmiau išdėstyti nustatyti faktai taip pat taikomi visoms kitoms bendrovėms. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebėjo, kad turimi statistiniai duomenys, susiję su visomis kitomis bendrovėmis, negali būti laikomi prasmingais, atsižvelgiant į mažą kitų Indijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas šis pakartotinis tyrimas, pardavimo apimtį ir į tai, kad nėra informacijos apie jų pardavimo kanalus. Vis dėlto, siekdama informuoti Komisija pažymėjo, kad nedidelės pardavimo apimties kainų duomenys, surinkti naudojantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta importo statistikos duomenų baze, parodė, kad vidutinė visų kitų bendrovių kaina buvo panaši į vidutinę „Jindal“ kainą.

(39)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonės padarė poveikį „Jindal“ ir visoms kitoms bendrovėms, nurodytoms Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnyje.

(40)

Atsižvelgdama į šiuos nustatytus faktus, Komisija nemanė, kad būtina perskaičiuoti muitą.

(41)

Kaip nustatyta 1.9 skirsnyje, Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino baigti pakartotinį absorbcijos tyrimą. Pastabos išnagrinėtos ir į jas prireikus deramai atsižvelgta.

(42)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad pakartotinis absorbcijos tyrimas turėtų būti baigtas nekeičiant galiojančių priemonių.

(43)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas paskutinį kartą iš dalies buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/2015 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės, 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės ir 2018 m. lapkričio 29 d. (6) paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Europos Sąjungoje epizootinės analizės, rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose ir su žmogaus veikla;

(3)

Tarybos direktyva 2002/60/EB (7) nustatytos būtinosios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės. Visų pirma, Direktyvos 2002/60/EB 9 straipsnyje nustatyta, kad, kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkio kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, o tos direktyvos 10 ir 11 straipsniuose nustatytos priemonės, taikytinos apsaugos ir priežiūros zonose, kad ta liga neplistų. Be to, Direktyvos 2002/60/EB 15 straipsnyje nustatytos priemonės, taikytinos patvirtinus, kad afrikiniu kiaulių maru serga laukinės kiaulės, įskaitant oficialios priežiūros užkrėstame rajone esantiems kiaulių ūkiams skyrimą. Pastarojo meto patirtis parodė, kad Direktyvoje 2002/60/EB nustatytos priemonės, visų pirma užkrėstų ūkių valymas ir dezinfekcija, veiksmingai kontroliuoja tos ligos plitimą;

(4)

atsižvelgiant į priemonių, taikomų valstybėse narėse pagal Direktyvą 2002/60/EB, ypač nustatytųjų jos 10 straipsnio 4 dalies b punkte, 10 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnyje, veiksmingumą ir pagal rizikos mažinimo priemones, susijusias su afrikiniu kiaulių maru, nurodytas Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, kai kurios Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos Lenkijos sritys turėtų būti vėl nurodytos to priedo II dalyje, nes po galutinio valymo ir dezinfekcijos praėjo trijų mėnesių laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos sritys, kuriose epizootinė padėtis vis dar kinta ir yra labai dinamiška, darant bet kokius pakeitimus, susijusius su toje dalyje išvardytomis sritimis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas poveikiui aplinkinėse teritorijose;

(5)

be to, 2018 m. lapkričio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Bulgarijos Dobričiaus regione. Reaguojant į tokius atvejus buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1698 (8). Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/1698, kuris taikomas iki 2019 m. vasario 10 d., nustatyta, kad Bulgarijos nustatytas užkrėstas rajonas, kuriame taikomos priemonės pagal Direktyvos 2002/60/EB 15 straipsnį, turi apimti bent tas sritis, kurios yra nurodytos to Įgyvendinimo sprendimo priede;

(6)

dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų Bulgarijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Bulgarijos sritis Dobričiaus regione turėtų būti įtraukta į to priedo II dalį;

(7)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/2015 priėmimo dienos buvo nustatyta daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje, Vengrijoje ir Belgijoje, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(8)

2018 m. gruodžio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Elbingo ir Rikų apskrityse, į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktose srityse. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(9)

be to, 2018 m. gruodžio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Kentšyno, Sochačevo, Garvolino, Gižycko, Lidzbarko, Bielsko ir Suvalkų apskrityse, netoli nuo sričių, įtrauktų į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(10)

2018 m. gruodžio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Vengrijos Hevešo ir Boršodo-Abaujaus-Zemplėno apskrityse, netoli nuo sričių, įtrauktų į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Vengrijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(11)

2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Belgijoje, Liuksemburgo provincijoje, į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktose srityse ir srityse, esančiose netoli sričių, įtrauktų į minėto Įgyvendinimo sprendimo priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Belgijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(12)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Belgijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,