ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 20

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. sausio 23d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. sausio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/98, kuriuo skelbiamas konkursas dėl nugriebto pieno miltelių supirkimo valstybės intervencijos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d.

1

 

*

2019 m. sausio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/99, kuriuo, nekeičiant galiojančių priemonių, baigiamas pakartotinis absorbcijos tyrimas dėl importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių

3

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. sausio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/100, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 615)  ( 1 )

8

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

2018 m. lapkričio 21 d. ES ir Ukrainos muitinės pakomitečio sprendimas Nr. 1/2018, kuriuo pakeičiamas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo I protokolas Dėl sąvokos kilmės statusą turintys produktai apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų [2019/101]

40

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

23.1.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 20/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/98

2019 m. sausio 21 d.

kuriuo skelbiamas konkursas dėl nugriebto pieno miltelių supirkimo valstybės intervencijos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (2), ypač į jo 3 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1240, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui taikymo taisyklės (3), ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 12 straipsniu, nugriebto pieno milteliams valstybės intervencija taikoma nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 1370/2013 nustatyta, kad 2019 m. taikomas kiekybinis nugriebto pieno miltelių supirkimo nustatyta kaina apribojimas yra nulis tonų;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 3 straipsnio 2 dalį dėl šios priežasties turi būti paskelbtas konkursas dėl nugriebto pieno miltelių supirkimo nuo 2019 m. valstybės intervencijos laikotarpio pradžios;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 II antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnyje išdėstytos supirkimo konkurso tvarka taisyklės;

(5)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 9 straipsnio 1 dalies b punktą turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio valstybės narės turi pranešti Komisijai apie visus priimtinus pasiūlymus;

(6)

siekdamos veiksmingo administravimo valstybės narės pranešimus Komisijai turėtų siųsti naudodamosi informacinėmis sistemomis pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1185 (5),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Konkurso paskelbimas

Skelbiamas intervencinis nugriebto pieno miltelių supirkimas konkurso tvarka nuo 2019 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d., laikantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 II antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnyje ir šiame reglamente nustatytų sąlygų.

2 straipsnis

Pasiūlymų teikimas

1.   Pasiūlymų teikimo laikotarpiai baigiasi trečiąjį mėnesio antradienį 11 val. Briuselio laiku, išskyrus rugpjūčio mėnesį, kai pasiūlymų teikimo terminas baigiasi ketvirtąjį mėnesio antradienį 11 val. Briuselio laiku.

Jei antradienis yra valstybinės šventės diena, pasiūlymų teikimo laikotarpis baigiasi prieš tą antradienį einančios darbo dienos 11 val. Briuselio laiku.

2.   Pasiūlymai teikiami valstybių narių patvirtintoms mokėjimo agentūroms (6).

3 straipsnis

Pranešimas Komisijai

Vadovaujantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1183 ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1185, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas pranešimas pateikiamas šio reglamento 2 straipsnyje nurodytą pasiūlymų teikimo laikotarpio pabaigos dieną iki 16 val. Briuselio laiku.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 346, 2013 12 20, p. 12.

(3)  OL L 206, 2016 7 30, p. 71.

(4)  2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1183 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 papildymo, susijusio su informacijos ir dokumentų teikimu Komisijai (OL L 171, 2017 7 4, p. 100).

(5)  2017 m. balandžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1185, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės dėl informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai ir kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami keli Komisijos reglamentai (OL L 171, 2017 7 4, p. 113).

(6)  Mokėjimo agentūrų adresai nurodyti Europos Komisijos svetainėje http://ec.europa.eu/agriculture/milk/policy-instruments/index_lt.htm


23.1.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 20/3


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/99

2019 m. sausio 22 d.

kuriuo, nekeičiant galiojančių priemonių, baigiamas pakartotinis absorbcijos tyrimas dėl importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis antidempingo muitas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/388 (2), kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams, su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1369 (3).

(2)

Nagrinėjamajam produktui taip pat taikomas galutinis kompensacinis muitas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/387 (4). Tačiau kompensacinis muitas šiame pakartotiniame tyrime nenagrinėjamas.

1.2.   Prašymas atlikti pakartotinį absorbcijos tyrimą

(3)

Komisija gavo prašymą atlikti galiojančių antidempingo priemonių pakartotinį absorbcijos tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį.

(4)

Prašymą 2018 m. kovo 16 d. pateikė „Saint-Gobain PAM“, „Saint-Gobain PAM Deutschland GmbH“, „Saint-Gobain PAM España S.A.“ ir „Duktus (Production) GmbH“ – keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 90 % visų kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių Sąjungoje (toliau – pareiškėjas).

(5)

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių antidempingo tyrimo atnaujinimą. Pareiškėjas teigė, kad po pradinio tiriamojo laikotarpio ir po to, kai buvo nustatytas antidempingo muitas, sumažėjo perpardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos ir kad dėl to sumažėjo numatytas galiojančių priemonių taisomasis poveikis. Remiantis prašyme pateiktais įrodymais, perpardavimo kainų mažėjimo negalima paaiškinti kitais veiksniais, pavyzdžiui, žaliavų kainų pokyčiais.

1.3.   Antidempingo tyrimo atnaujinimas

(6)

2018 m. balandžio 30 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie tyrimo atnaujinimą) paskelbė atnaujinanti antidempingo tyrimą (5).

(7)

Atliekant pakartotinį tyrimą nagrinėtas šiuo metu bendrovei „Jindal Saw Limited“ (toliau – „Jindal“) ir su ja susijusioms bendrovėms, taip pat visoms kitoms bendrovėms taikomas 14,1 % dydžio antidempingo muitas, nustatytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnyje.

1.4.   Suinteresuotosios šalys

(8)

Pranešime apie tyrimo atnaujinimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti pakartotiniame tyrime. Be to, Komisija apie pakartotinį absorbcijos tyrimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, eksportuojantiems gamintojams ir žinomiems susijusiems importuotojams bei nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. „Jindal“ tokį prašymą pateikė ir buvo išklausyta Komisijos.

1.5.   Pakartotinis eksportuojančių gamintojų tyrimas

(10)

Komisija bendrovei „Jindal“ ir jos susijusioms bendrovėms nusiuntė klausimyną, o kitus eksportuojančius gamintojus paragino pranešti apie save per 15 dienų nuo pranešimo apie tyrimo atnaujinimą paskelbimo.

(11)

Iki nustatyto termino apie save pranešė vienas Indijos eksportuojantis gamintojas – „Electrosteel Castings Limited“, tačiau jis buvo nesusijęs su pakartotiniu tyrimu, nes jam netaikomas galutinis antidempingo muitas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnį.

(12)

Praėjus terminui apie save pranešė dar du Indijos eksportuojantys gamintojai – „Electrotherm (India) Ltd“ ir „Tata Metaliks Limited“. Šioms bendrovėms taikoma Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnyje visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma, lygi per pradinį tyrimą bendrovei „Jindal“ nustatytam 14,1 % individualiam antidempingo muitui. Abiejų bendrovių pardavimo Sąjungoje apimtis per pakartotinio absorbcijos tyrimo tiriamąjį laikotarpį buvo nežymi. Atsižvelgdama į tai, kad šios bendrovės apie save pranešė per vėlai, Komisija joms neišsiuntė klausimyno.

1.6.   Nesusijusių importuotojų atranka

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie tyrimo atnaujinimą nurodytą informaciją. Nė vienas iš jų informacijos nepateikė.

1.7.   Klausimyno atsakymai

(14)

Komisija bendrovei „Jindal“ nusiuntė klausimyną ir gavo atsakymą.

1.8.   Tikrinamieji vizitai

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą šiam pakartotiniam tyrimui atlikti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamasis vizitas surengtas bendrovės „Jindal Saw Italia SpA“, Triestas, Italija (toliau – „Jindal Italija“) patalpose. „Jindal Italija“ – vienintelė bendrovės „Jindal“ susijusi bendrovė Sąjungoje (žr. 3.1 skirsnį).

1.9.   Faktų atskleidimas

(16)

2018 m. spalio 24 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims nusiuntė faktų atskleidimo dokumentą, kuriame išdėstė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi siūlė baigti pakartotinį tyrimą. Suinteresuotosioms šalims pranešta apie terminą pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Po faktų atskleidimo savo pastabas pateikė du subjektai – pareiškėjas ir „Jindal“. Pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą išklausyti ir buvo išklausytas. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

1.10.   Laikotarpiai, kurių duomenys nagrinėti atliekant pakartotinį absorbcijos tyrimą

(17)

Pakartotinio absorbcijos tyrimo tiriamasis laikotarpis (ATL) – 2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Nagrinėjamasis laikotarpis – 2016 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Pradinis tiriamasis laikotarpis (PTL) – 2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(18)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiai ir vamzdeliai, išskyrus kaliojo ketaus vamzdžius ir vamzdelius be vidinės ir išorinės dangos (nedengti vamzdžiai), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7303 00 10 ir ex 7303 00 90 (TARIC kodai 7303001010, 7303009010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

3.   NUSTATYTI FAKTAI

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį atliekant pakartotinį absorbcijos tyrimą siekiama nustatyti, ar, nustačius pradines priemones, sumažėjo eksporto kainos arba ar nagrinėjamojo produkto perpardavimo kainos ar tolesnio pardavimo Sąjungoje kainos nepakito arba pakito nepakankamai. Antruoju etapu, jei padaroma išvada, kad priemonė veikiausiai lėmė tokių kainų pokyčius, tuomet, siekiant pašalinti anksčiau pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį nustatytą žalą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį turi būti iš naujo įvertintos eksporto kainos ir iš naujo skaičiuojami dempingo skirtumai, kad būtų atsižvelgta į pakartotinai įvertintas eksporto kainas.

3.1.   „Jindal“ verslo modelio pokyčiai ir pardavimas Sąjungoje

(20)

Nustačius priemones, „Jindal“ pardavimas Sąjungoje sumažėjo maždaug 90 %, palyginti su PTL. „Jindal“ pardavimo Sąjungoje apimtis [mažiau nei 2 000 metrinių tonų] dabar sudaro [mažiau nei 0,5 %] Sąjungos suvartojimo.

(21)

Be to, palyginti su PTL, pasikeitė „Jindal“ pardavimo struktūra. Per PTL „Jindal“ turėjo tris susijusias pardavimo bendroves atitinkamai Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Italijoje, o per ATL liko tik Italijoje buvusi susijusi bendrovė. Bendrovei „Jindal Italija“ tenka didžioji dalis „Jindal“ pardavimo Sąjungoje, o jos tiesioginio eksporto apimtis nedidelė.

(22)

Be to, palyginti su pradiniu tyrimu, per ATL labai sumažėjo „Jindal“ pirkėjų skaičius ([jų liko mažiau nei pusė, palyginti su PTL]), mažesnis buvo ir valstybių narių, kuriose prekiauta, skaičius ([mažiau nei pusė, palyginti su PTL]). Taip pat labai sumažėjo „Jindal“ parduodamo produkto rūšių (PKN): [palyginti su PTL, jų liko mažiau nei pusė].

3.2.   Kainų raidos analizė

(23)

Vertindama, ar eksporto kainos sumažėjo, Komisija paprastai apskaičiuoja kiekvieno nagrinėjamo eksportuojančio gamintojo per ATL taikytas eksporto kainas ir šias kainas palygina su atitinkamomis PTL eksporto kainomis. Tačiau, atsižvelgiant į labai mažą pardavimo eksportui apimtį, kaip aprašyta 21 konstatuojamojoje dalyje, tiesioginio eksporto kaina, kurią „Jindal“ taikė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, negalėjo būti prasmingai palyginta. Kadangi kainų analizė turėtų būti grindžiama pirmam nepriklausomam pirkėjui taikyta kaina ir atsižvelgiant į tai, kad „Jindal“ susijusių bendrovių Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje nebėra, Komisija atlikdama analizę rėmėsi tik „Jindal Italija“ perpardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui kaina.

(24)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėta tik labai nedidelė pardavimo apimtis, ir į 3.1 skirsnyje minėtus produkto rūšių pokyčius, bet koks palyginimas pagal kiekvieną PKN atskirai būtų buvęs nereprezentatyvus, todėl nebuvo galima atlikti prasmingos analizės.

(25)

Komisija atliko orientacinę analizę – palygino kiekvieno „Jindal Italija“ visų rūšių produkto pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui vieno kilogramo bendrą vidutinę svertinę kainą. Nustatyta, kad laikotarpiu tarp ATL ir PTL „Jindal“ perpardavimo kaina vidutiniškai padidėjo [daugiau kaip 10 %], taigi buvo [daugiau kaip 80 %] didesnė už 14,1 % antidempingo muitą.

(26)

Be to, dalis „Jindal“ pardavimo per ATL vykdyta remiantis pasiūlymuose iki priemonių taikymo nustatytomis kainomis. Negalima tikėtis, kad tokio pardavimo kainos būtų pasikeitusios, todėl jas lyginti nėra labai aktualu.

(27)

Atskleidus faktus pareiškėjas pateikė įvairių tvirtinimų. Pirma, pareiškėjas teigė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tris išorės veiksnius: 8,7 % kompensacinį muitą, 3,2 % konvencinį muitą ir INR bei EUR valiutų kursą.

(28)

Dėl kompensacinio muito pareiškėjas teigė, kad perpardavimo kainos padidėjimas pirmiausia turi būti siejamas su 8,7 % siekusiu kompensaciniu muitu. Komisija pažymėjo, kad atliekant pakartotinį tyrimą nagrinėjamas tik įtariamas antidempingo muito absorbavimas. Bet kuriuo atveju per šį tyrimą nustatyti faktai rodo, kad „Jindal Italija“ savo kainas padidino ir viršijo 2016 m. nustatyto kompensacinio muito lygį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(29)

Dėl konvencinio muito pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamajam produktui taikytas konvencinis muitas per PTL ir ATL keitėsi – nuo 0 % iki 3,2 %. Iš tiesų, produktams, priskiriamiems bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos S-15a kategorijai, kuriai priskiriami ir 73 skirsnio produktai, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, šiuo metu taikomas 3,2 % konvencinis muitas. Pareiškėjas teigė, kad vertinant perpardavimo kainos padidėjimą reikėtų atsižvelgti į šį pokytį. Komisija patvirtino, kad suinteresuotosioms šalims pateiktoje analizėje jau buvo atsižvelgta į šį muitą. Tačiau Komisija pažymėjo, kad jeigu į konvencinio muito padidėjimą nebūtų buvę atsižvelgta, nustatytas kainų padidėjimas būtų buvęs didesnis. Kadangi bet kuriuo atveju nustatyti faktai dėl pakankamo kainų padidėjimo nebūtų pakeisti, Komisija paliko atvirą klausimą, ar lyginant kainas šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į konvencinio muito padidėjimą, ar ne.

(30)

Kalbant apie valiutų kursą, pareiškėjas teigė, kad reikėtų atsižvelgti į EUR ir INR kurso pokytį. Jis teigė, kad padidėjus INR vertei EUR atžvilgiu, sumažėjo Indijos eksporto kainų konkurencingumas. Komisija mano, kad valiutų kursų pokyčiai gali būti laikomas veiksniu, į kurį reikia atsižvelgti, tais atvejais, kai sąskaitos faktūros išrašomos užsienio valiuta. Tačiau šiuo atveju palyginimas buvo atliktas remiantis perpardavimo kaina, o su ja susijusios sąskaitos faktūros ir per PTL, ir per ATL buvo išrašytos eurais, taigi vertinant kainos padidėjimą naudota ta pati valiuta. Todėl bet kokie koregavimai dėl INR ir EUR kurso pokyčių buvo nepagrįsti, todėl prašymas buvo atmestas.

(31)

Antra, pareiškėjas taip pat teigė, kad pardavimas pasiūlymų konkurso būdu nėra netipiškas ir turėtų būti įtrauktas. Komisija paaiškino, kad šis pardavimas buvo įtrauktas į kainų palyginimą (žr. 26 konstatuojamąją dalį).

(32)

Trečia, pareiškėjas teigė, kad norint, jog perpardavimo kainos pokytis būtų laikomas reikšmingu, jis turėjo būti bent jau lygiavertis nustatyto muito lygiui. Komisija pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas atskirai ir kad teisinė absorbcijos nustatymo riba yra ne tai, ar kainų pokytis yra reikšmingas, o tai, ar keitėsi perpardavimo kaina ir ar tas pokytis buvo pakankamas, kad neišnyktų antidempingo muito poveikis. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad kainos padidėjimo daugiau kaip 10 % negalima laikyti nepakankamu.

(33)

Ketvirta, pareiškėjas paprašė Komisijos ištirti produktus, kuriuos „Jindal Italija“ importavo iš „Jindal“ gamyklos Jungtiniuose Arabų Emyratuose arba iš bet kurio kito šaltinio, siekiant patvirtinti, kad šis importas nebuvo Indijos kilmės arba buvo kitaip neteisingai klasifikuojamas. Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas veikiau susijęs su įtariamu vengimu, o tai nėra pakartotinio absorbcijos tyrimo dalykas.

(34)

Penkta, pareiškėjas nurodė, kad Komisija „Jindal Italija“ perpardavimo kainą per PTL turėjo palyginti ir su „Jindal“ ankstesnių patronuojamųjų įmonių Ispanijoje ir JK perpardavimo kaina per PTL, ne vien su „Jindal Italija“ perpardavimo kaina per ATL. Pareiškėjas teigė, kad šis metodas būtų pagrįstas, nes antidempingo muitas susijęs su visu „Jindal“ pardavimu.

(35)

Komisija laikėsi nuomonės, kad toks palyginimas būtų netinkamas ir nesuteiktų prasmingų rezultatų, ypač dėl skirtingo produktų asortimento, pristatymo sąlygų ir sąskaitų faktūrų valiutų. Taigi ji laikėsi nuomonės, kad tik „Jindal Italija“ pardavimo kainos palyginimas yra tinkamas lyginamasis dydis. Vis dėlto, siekdama išsamumo, Komisija atliko modeliavimą ir palygino „Jindal Italija“ perpardavimo kainą per ATL su visų „Jindal“ patronuojamųjų įmonių perpardavimo kaina per PTL. Šis modeliavimas parodė, kad laikotarpiu tarp ATL ir PTL perpardavimo kaina dar būtų vidutiniškai padidėjusi ([daugiau nei 13 %]). Todėl tokia analizė, nepaisant jos ribotos svarbos, būtų sustiprinusi Komisijos išvadą šiame pakartotiniame tyrime.

(36)

Galiausiai pareiškėjas teiravosi dėl „Jindal“ tiesioginio pardavimo Sąjungai. Komisija pažymėjo, kad šio pardavimo apimtis negalėjo būti laikoma reikšminga ([mažiau nei 300 tonų]) ir kad šis pardavimas, palyginti su pradiniu tyrimu, vykdytas daugiausia pagal kitokias pristatymo sąlygas. Todėl nebuvo galima atlikti prasmingo palyginimo. Taigi atliekant kainų palyginimą į šį pardavimą neatsižvelgta.

3.3.   Išvada

(37)

Atsižvelgdama į ribotą apimtį ir nepakankamą palyginamumą, Komisija negalėjo atlikti išsamios galutinės „Jindal“ kainų analizės. Vis dėlto, kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad apskritai „Jindal Italija“ perpardavimo kaina padidėjo, palyginti su PTL, todėl priemonės lėmė teigiamą kainų pokytį, kuris buvo panašus į susijusio muito pokytį. Be to, atsižvelgusi į reikšmingą apimties sumažėjimą, Komisija nustatė, kad priemonių poveikis nebuvo sumažintas.

(38)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir atsižvelgiant į tai, kad kitų Indijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas šis pakartotinis tyrimas, pardavimo apimtis buvo nežymi ([mažiau nei 0,1 %] Sąjungos suvartojimo), Komisija laikėsi nuomonės, kad pirmiau išdėstyti nustatyti faktai taip pat taikomi visoms kitoms bendrovėms. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebėjo, kad turimi statistiniai duomenys, susiję su visomis kitomis bendrovėmis, negali būti laikomi prasmingais, atsižvelgiant į mažą kitų Indijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas šis pakartotinis tyrimas, pardavimo apimtį ir į tai, kad nėra informacijos apie jų pardavimo kanalus. Vis dėlto, siekdama informuoti Komisija pažymėjo, kad nedidelės pardavimo apimties kainų duomenys, surinkti naudojantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta importo statistikos duomenų baze, parodė, kad vidutinė visų kitų bendrovių kaina buvo panaši į vidutinę „Jindal“ kainą.

(39)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonės padarė poveikį „Jindal“ ir visoms kitoms bendrovėms, nurodytoms Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/388 1 straipsnyje.

(40)

Atsižvelgdama į šiuos nustatytus faktus, Komisija nemanė, kad būtina perskaičiuoti muitą.

4.   FAKTŲ ATSKLEIDIMAS IR IŠVADA

(41)

Kaip nustatyta 1.9 skirsnyje, Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino baigti pakartotinį absorbcijos tyrimą. Pastabos išnagrinėtos ir į jas prireikus deramai atsižvelgta.

(42)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad pakartotinis absorbcijos tyrimas turėtų būti baigtas nekeičiant galiojančių priemonių.

(43)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pakartotinis absorbcijos tyrimas dėl importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių pagal Reglamento (ES) 2016/1036 12 straipsnį baigiamas nekeičiant galiojančių antidempingo priemonių.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  2016 m. kovo 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/388, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 73, 2016 3 18, p. 53).

(3)  2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1369, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/388, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 217, 2016 8 12, p. 4).

(4)  2016 m. kovo 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/387, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 73, 2016 3 18, p. 1).

(5)  OL C 151, 2018 4 30, p. 57.


SPRENDIMAI

23.1.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 20/8


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/100

2019 m. sausio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 615)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas paskutinį kartą iš dalies buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/2015 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės, 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės ir 2018 m. lapkričio 29 d. (6) paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Europos Sąjungoje epizootinės analizės, rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose ir su žmogaus veikla;

(3)

Tarybos direktyva 2002/60/EB (7) nustatytos būtinosios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės. Visų pirma, Direktyvos 2002/60/EB 9 straipsnyje nustatyta, kad, kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkio kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, o tos direktyvos 10 ir 11 straipsniuose nustatytos priemonės, taikytinos apsaugos ir priežiūros zonose, kad ta liga neplistų. Be to, Direktyvos 2002/60/EB 15 straipsnyje nustatytos priemonės, taikytinos patvirtinus, kad afrikiniu kiaulių maru serga laukinės kiaulės, įskaitant oficialios priežiūros užkrėstame rajone esantiems kiaulių ūkiams skyrimą. Pastarojo meto patirtis parodė, kad Direktyvoje 2002/60/EB nustatytos priemonės, visų pirma užkrėstų ūkių valymas ir dezinfekcija, veiksmingai kontroliuoja tos ligos plitimą;

(4)

atsižvelgiant į priemonių, taikomų valstybėse narėse pagal Direktyvą 2002/60/EB, ypač nustatytųjų jos 10 straipsnio 4 dalies b punkte, 10 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnyje, veiksmingumą ir pagal rizikos mažinimo priemones, susijusias su afrikiniu kiaulių maru, nurodytas Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, kai kurios Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos Lenkijos sritys turėtų būti vėl nurodytos to priedo II dalyje, nes po galutinio valymo ir dezinfekcijos praėjo trijų mėnesių laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos sritys, kuriose epizootinė padėtis vis dar kinta ir yra labai dinamiška, darant bet kokius pakeitimus, susijusius su toje dalyje išvardytomis sritimis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas poveikiui aplinkinėse teritorijose;

(5)

be to, 2018 m. lapkričio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Bulgarijos Dobričiaus regione. Reaguojant į tokius atvejus buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1698 (8). Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/1698, kuris taikomas iki 2019 m. vasario 10 d., nustatyta, kad Bulgarijos nustatytas užkrėstas rajonas, kuriame taikomos priemonės pagal Direktyvos 2002/60/EB 15 straipsnį, turi apimti bent tas sritis, kurios yra nurodytos to Įgyvendinimo sprendimo priede;

(6)

dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų Bulgarijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Bulgarijos sritis Dobričiaus regione turėtų būti įtraukta į to priedo II dalį;

(7)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/2015 priėmimo dienos buvo nustatyta daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje, Vengrijoje ir Belgijoje, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(8)

2018 m. gruodžio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Elbingo ir Rikų apskrityse, į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktose srityse. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(9)

be to, 2018 m. gruodžio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Kentšyno, Sochačevo, Garvolino, Gižycko, Lidzbarko, Bielsko ir Suvalkų apskrityse, netoli nuo sričių, įtrauktų į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(10)

2018 m. gruodžio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Vengrijos Hevešo ir Boršodo-Abaujaus-Zemplėno apskrityse, netoli nuo sričių, įtrauktų į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Vengrijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(11)

2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje Belgijoje, Liuksemburgo provincijoje, į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktose srityse ir srityse, esančiose netoli sričių, įtrauktų į minėto Įgyvendinimo sprendimo priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Belgijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(12)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Belgijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)  2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5)  2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/2015, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 322, 2018 12 18, p. 57).

(6)  EFSA Journal 2015;13(7):4163; EFSA Journal 2017;15(3):4732; EFSA Journal 2017;15(11):5068; EFSA Journal 2018;16(11):5494.

(7)  2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičianti Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27).

(8)  2018 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1698 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru Bulgarijoje (OL L 282, 2018 11 12, p. 15).


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

Liuksemburgo provincijoje:

šios srities ribos pagal laikrodžio rodyklę:

siena su Prancūzija,

Rue Mersinhat,

N818,

N83: Le Buisson des Cailles,

Rue des Sources,

Rue Antoine,

Rue de la Cure,

Rue du Breux,

Rue Blondiau,

Nouvelle Chiyue,

Rue de Martué,

Rue du Chêne,

Rue des Aubépines,

N85: Rue des Iles,

N894: Rue de Chiny, Rue de la Fontenelle, Rue du Millénaire, Rue de la Goulette, Pont saint Nicolas, Rue des Combattants, Rue du Pré au bois,

N801: Rue Notre-Dame,

N894: Rue des Combattants, Rue des Tilleuls, Naleumont, Rue de Rindchay, Rue de la Distillerie,

N40: Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l'Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l'Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

siena su Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste,

siena su Prancūzija,

La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

La N871 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d'Aubange,

La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N897,

La N897 jusque son intersection avec la N879,

La N879 jusque son intersection avec la N891,

La N891 jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France,

siena su Prancūzija.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Silistra region:

whole municipality of Glavinitza,

whole municipality of Tutrakan,

whole municipality of Dulovo,

within municipality of Sitovo:

Bosna,

Garvan,

Irnik,

Iskra,

Nova Popina,

Polyana,

Popina,

Sitovo,

Yastrebna,

in Dobrich region:

whole municipality of Baltchik,

whole municipality of General Toshevo,

whole municipality of Dobrich,

whole municipality of Dobrich-selska (Dobrichka),

within municipality of Krushari:

Severnyak,

Abrit,

Dobrin,

Alexandria,

Polkovnik Dyakovo,

Poruchik Kardzhievo,

Zagortzi,

Zementsi,

Koriten,

Krushari,

Bistretz,

Efreytor Bakalovo,

Telerig,

Lozenetz,

Krushari,

Severnyak,

Severtsi,

within municipality of Kavarna:

Krupen,

Belgun,

Bilo,

Septemvriytsi,

Travnik,

whole municipality of Tervel, except Brestnitsa and Kolartzi,

in Ruse region:

within municipality of Slivo pole:

Babovo,

Brashlen,

Golyamo vranovo,

Malko vranovo,

Ryahovo,

Slivo pole,

Borisovo,

within municipality of Ruse:

Sandrovo,

Prosena,

Nikolovo,

Marten,

Dolno Ablanovo,

Ruse,

Chervena voda,

Basarbovo,

within municipality of Ivanovo:

Krasen,

Bozhichen,

Pirgovo,

Mechka,

Trastenik,

within municipality of Borovo:

Batin,

Gorno Ablanovo,

Ekzarh Yosif,

Obretenik,

Batin,

within municipality of Tsenovo:

Krivina,

Belyanovo,

Novgrad,

Dzhulyunitza,

Beltzov,

Tsenovo,

Piperkovo,

Karamanovo,

in Veliko Tarnovo region:

within municipality of Svishtov:

Sovata,

Vardim,

Svishtov,

Tzarevets,

Bulgarsko Slivovo,

Oresh,

in Pleven region:

within municipality of Belene:

Dekov,

Belene,

Kulina voda,

Byala voda,

within municipality of Nikopol:

Lozitza,

Dragash voyvoda,

Lyubenovo,

Nikopol,

Debovo,

Evlogievo,

Muselievo,

Zhernov,

Cherkovitza,

within municipality of Gulyantzi:

Somovit,

Dolni vit,

Milkovitsa,

Shiyakovo,

Lenkovo,

Kreta,

Gulyantzi,

Brest,

Dabovan,

Zagrazhdan,

Gigen,

Iskar,

within municipality of Dolna Mitropoliya:

Komarevo,

Baykal,

Slavovitsa,

Bregare,

Orehovitsa,

Krushovene,

Stavertzi,

Gostilya,

in Vratza region:

within municipality of Oryahovo:

Dolni vadin,

Gorni vadin,

Ostrov,

Galovo,

Leskovets,

Selanovtsi,

Oryahovo,

within municipality of Miziya:

Saraevo,

Miziya,

Voyvodovo,

Sofronievo,

within municipality of Kozloduy:

Harlets,

Glozhene,

Butan,

Kozloduy,

in Montana region:

within municipality of Valtchedram:

Dolni Tzibar,

Gorni Tzibar,

Ignatovo,

Zlatiya,

Razgrad,

Botevo,

Valtchedram,

Mokresh,

within municipality Lom:

Kovatchitza,

Stanevo,

Lom,

Zemphyr,

Dolno Linevo,

Traykovo,

Staliyska mahala,

Orsoya,

Slivata,

Dobri dol,

within municipality of Brusartsi:

Vasilyiovtzi,

Dondukovo,

in Vidin region:

within municipality of Ruzhintsi:

Dinkovo,

Topolovets,

Drenovets,

within municipality of Dimovo:

Artchar,

Septemvriytzi,

Yarlovitza,

Vodnyantzi,

Shipot,

Izvor,

Mali Drenovetz,

Lagoshevtzi,

Darzhanitza,

within municipality of Vidin:

Vartop,

Botevo,

Gaytantsi,

Tzar Simeonovo,

Ivanovtsi,

Zheglitza,

Sinagovtsi,

Dunavtsi,

Bukovets,

Bela Rada,

Slana bara,

Novoseltsi,

Ruptzi,

Akatsievo,

Vidin,

Inovo,

Kapitanovtsi,

Pokrayna,

Antimovo,

Kutovo,

Slanotran,

Koshava,

Gomotartsi.

3.   Čekijos Respublika

Šios Čekijos Respublikos sritys:

okres Uherské Hradiště,

okres Kroměříž,

okres Vsetín,

katastrální území obcí v okrese Zlín:

Bělov,

Biskupice u Luhačovic,

Bohuslavice nad Vláří,

Brumov,

Bylnice,

Divnice,

Dobrkovice,

Dolní Lhota u Luhačovic,

Drnovice u Valašských Klobouk,

Halenkovice,

Haluzice,

Hrádek na Vlárské dráze,

Hřivínův Újezd,

Jestřabí nad Vláří,

Kaňovice u Luhačovic,

Kelníky,

Kladná-Žilín,

Kochavec,

Komárov u Napajedel,

Křekov,

Lipina,

Lipová u Slavičína,

Ludkovice,

Luhačovice,

Machová,

Mirošov u Valašských Klobouk,

Mysločovice,

Napajedla,

Návojná,

Nedašov,

Nedašova Lhota,

Nevšová,

Otrokovice,

Petrůvka u Slavičína,

Pohořelice u Napajedel,

Polichno,

Popov nad Vláří,

Poteč,

Pozlovice,

Rokytnice u Slavičína,

Rudimov,

Řetechov,

Sazovice,

Sidonie,

Slavičín,

Smolina,

Spytihněv,

Svatý Štěpán,

Šanov,

Šarovy,

Štítná nad Vláří,

Tichov,

Tlumačov na Moravě,

Valašské Klobouky,

Velký Ořechov,

Vlachova Lhota,

Vlachovice,

Vrbětice,

Žlutava.

4.   Estija

Šios Estijos sritys:

Hiiu maakond.

5.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 651100, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652200, 652300, 652400, 652500, 652601, 652602, 652603, 652700, 652800, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658403, 659220, 659300, 659400, 659500, és 659602 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900750, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901250, 901260, 901270, 901350, 901450, 901551, 901560, 901570, 901580, 901590, 901650, 901660, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902450, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903250, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 904450, 904460, 904550, 904650, 904750, 904760, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Heves megye 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705250, 705350, és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950, 751150, 752150 és 755550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550710, 550810, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850650, 850850, 851851, 851852, 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855650, 855660, 855750, 855850, 855950, 855960, 856012, 856050, 856150, 856260, 857050, 857150, 857350 és 857450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

6.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Aizputes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Kazdangas pagasts un Aizputes pilsēta,

Alsungas novads,

Durbes novada Dunalkas un Tadaiķu pagasts,

Kuldīgas novada Gudenieku pagasts,

Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

Grobiņas novada Bārtas un Gaviezes pagasts,

Rucavas novada Dunikas pagasts.

7.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytuvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybė: Sedos, Šerkšnėnų ir Židikų seniūnijos,

Pagėgių savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė,

Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnujų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

Rietavo savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybė: Barstyčių ir Ylakių seniūnijos,

Šilalės rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

8.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Ruciane – Nida i część gminy Pisz położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 oraz miasto Pisz w powiecie piskim,

gmina Miłki, część gminy Ryn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn, część gminy wiejskiej Giżycko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na południe od granicy miasta Giżycko w powiecie giżyckim,

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy Sorkwity położona na południe od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

gminy Dźwierzuty i Świętajno w powiecie szczycieńskim.

część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński oraz na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 i część gminy Kiwity położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

gminy Elbląg, Gronowo Elbląskie, Markusy, Rychliki i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

powiat miejski Elbląg,

gminy Barczewo, Biskupiec, Dobre Miasto, Jeziorany i Świątki w powiecie olsztyńskim,

gminy Miłakowo, Małdyty i część gminy Morąg położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 519 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 527 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 527 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 519 do południowo - wschodniej granicy gminy w powiecie ostródzkim;

w województwie podlaskim:

gminy Rudka, Wyszki, część gminy Brańsk położona na północ od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk i miasto Brańsk w powiecie bielskim,

gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

gminy Kołaki Kościelne, Rutki, Szumowo, część gminy Zambrów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 i miasto Zambrów w powiecie zambrowskim,

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród i Zbójna w powiecie łomżyńskim;

w województwie mazowieckim:

gminy Ceranów, Kosów Lacki, Sabnie, Sterdyń, część gminy Bielany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

gminy Grębków, Korytnica, Liw, Łochów, Miedzna, Sadowne, Stoczek, Wierzbno i miasto Węgrów w powiecie węgrowskim,

gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

powiat miejski Ostrołęka,

powiat ostrowski,

gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

gminy Mała Wieś i Wyszogród w powiecie płockim,

gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

gminy Baboszewo, Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Płońsk z miastem Płońsk, Sochocin i Załuski w powiecie płońskim,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Dobre, Jakubów, Kałuszyn, Stanisławów, część gminy Cegłów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

gmina Żelechów w powiecie garwolińskim,

gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

powiat żyrardowski,

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i część gminy Stromiec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

gminy Iłów, Nowa Sucha, Rybno, Teresin, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew oraz na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 50 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew i część miasta Sochaczew położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim;

w województwie lubelskim:

gminy Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Jabłonna, Krzczonów, Jastków, Konopnica, Wólka, Głusk, Strzyżewice i Wojciechów w powiecie lubelskim,

gminy Miączyn, Nielisz, Sitno, Stary Zamość, Komarów-Osada i część gminy wiejskiej Zamość położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

gminy Jeziorzany i Kock w powiecie lubartowskim,

gminy Adamów i Serokomla w powiecie łukowskim,

gminy Kłoczew, Nowodwór, Ryki, Ułęż i miasto Dęblin w powiecie ryckim,

gminy Janowiec, i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

gminy Chodel, Karczmiska, Łaziska, Opole Lubelskie, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

gminy Mełgiew, Rybczewice, miasto Świdnik i część gminy Piaski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

gminy Gorzków, Rudnik i Żółkiewka w powiecie krasnostawskim,

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Rachanie, Susiec, Ulhówek i część gminy Łaszczów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

gminy Łukowa i Obsza w powiecie biłgorajskim,

powiat miejski Lublin,

gminy Kraśnik z miastem Kraśnik, Szastarka, Trzydnik Duży, Urzędów, Wilkołaz i Zakrzówek w powiecie kraśnickim,

gminy Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Horyniec-Zdrój, Narol, Stary Dzików, Wielkie Oczy i część gminy Oleszyce położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na południe od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na zachód od tej drogi w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim,

gminy Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

gmina Gorzyce w powiecie tarnobrzeskim;

w województwie świętokrzyskim:

gminy Tarłów i Ożarów w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy, Zawichost i miasto Sandomierz w powiecie sandomierskim.

9.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Județul Alba cu următoarea delimitare:

La nord de drumul național nr. 7,

Județul Arad cu următoarea delimitare:

La nord de linia descrisă de următoarele localități:

Macea,

Șiria,

Bârzava,

Toc, care se află la joncțiunea cu drumul național nr. 7,

La nord de drumul național nr. 7,

Restul județului Argeș care nu a fost inclus în partea III,

Județul Bistrița,

Județul Brașov,

Județul Cluj,

Județul Covasna,

Județul Harghita,

Județul Hunedoara cu următoarea delimitare:

La nord de linia descrisă de următoarele localități:

Brănișca,

Municipiul Deva,

Turdaș,

Localitățile Zam și Aurel Vlaicu, care se află la joncțiunea cu drumul național nr. 7,

La nord de drumul național nr. 7,

Județul Iași,

Județul Neamț,

Județul Vâlcea,

Județul Bistrița Nasaud,

Restul județului Maramureș care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Vișeu de Sus,

Comuna Borșa,

Comuna Oarța de Jos,

Comuna Suciu de Sus,

Comuna Moisei,

Comuna Coroieni,

Comuna Târgu Lăpuș,

Comuna Vima Mică,

Comuna Boiu Mare,

Comuna Valea Chioarului,

Comuna Ulmeni,

Comuna Băsești,

Comuna Baia Mare,

Comuna Tăuții Magherăuș,

Comuna Cicărlău,

Comuna Seini,

Comuna Ardusat,

Comuna Farcasa,

Comuna Salsig,

Comuna Asuaju de Sus,

Comuna Băița de sub Codru,

Comuna Bicaz,

Comuna Grosi,

Comuna Recea,

Comuna Baia Sprie,

Comuna Sisesti,

Comuna Cernesti,

Copalnic Mănăstur,

Comuna Dumbrăvița,

Comuna Cupseni,

Comuna Șomcuța Mare,

Comuna Sacaleșeni,

Comuna Remetea Chioarului,

Comuna Mireșu Mare,

Comuna Ariniș.

Restul județului Mehedinți care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Garla Mare,

Hinova,

Burila Mare,

Gruia,

Pristol,

Dubova,

Municipiul Drobeta Turnu Severin,

Eselnița,

Salcia,

Devesel,

Svinița,

Gogoșu,

Simian,

Orșova,

Obârșia Closani,

Baia de Aramă,

Bala,

Florești,

Broșteni,

Corcova,

Isverna,

Balta,

Podeni,

Cireșu,

Ilovița,

Ponoarele,

Ilovăț,

Patulele,

Jiana,

Iyvoru Bârzii,

Malovat,

Bălvănești,

Breznița Ocol,

Godeanu,

Padina Mare,

Corlățel,

Vânju Mare,

Vânjuleț,

Obârșia de Câmp,

Vânători,

Vladaia,

Punghina,

Cujmir,

Oprișor,

Dârvari,

Căzănești,

Husnicioara,

Poroina Mare,

Prunișor,

Tămna,

Livezile,

Rogova,

Voloiac,

Sisești,

Sovarna,

Bălăcița,

Județul Gorj.

II DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

Liuksemburgo provincijoje:

šios srities ribos pagal laikrodžio rodyklę:

siena su Prancūzija,

La N85 jusque son intersection avec la N83 au niveau de Florenville,

La N83 jusque son intersection avec la N891,

La N891 jusque son intersection avec la N879 au niveau de Marbehan,

La N879 jusque son intersection avec la N897 au niveau de Marbehan,

La N897 jusque son intersection avec la E25 - E411,

La E25 - E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d'Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N871,

La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France,

siena su Prancūzija.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Silistra region:

within municipality of Kaynardzha:

Voynovo,

Kaynardzha,

Kranovo,

Zarnik,

Dobrudzhanka,

Golesh,

Svetoslav,

Polkovnik Cholakovo,

Kamentzi,

Gospodinovo,

Davidovo,

Sredishte,

Strelkovo,

Poprusanovo,

Posev,

within municipality of Alfatar:

Alfatar,

Alekovo,

Bistra,

Kutlovitza,

Tzar Asen,

Chukovetz,

Vasil Levski,

within municipality of Silistra:

Glavan,

Silistra,

Aydemir,

Babuk,

Popkralevo,

Bogorovo,

Bradvari,

Sratzimir,

Bulgarka,

Tsenovich,

Sarpovo,

Srebarna,

Smiletz,

Profesor Ishirkovo,

Polkovnik Lambrinovo,

Kalipetrovo,

Kazimir,

Yordanovo,

within municipality of Sitovo:

Dobrotitza,

Lyuben,

Slatina,

in Dobrich region:

within municipality of Krushari:

Kapitan Dimitrovo,

Ognyanovo,

Zimnitza,

Gaber,

within municipality of Tervel:

Brestnitza,

Kolartzi,

within municipality Shabla:

Shabla,

Tyulenovo,

Bozhanovo,

Gorun,

Gorichane,

Prolez,

Ezeretz,

Zahari Stoyanovo,

Vaklino,

Granichar,

Durankulak,

Krapetz,

Smin,

Staevtsi,

Tvarditsa,

Chernomortzi,

within municipality of Kavarna:

Balgarevo,

Bozhurets,

Vranino,

Vidno,

Irechek,

Kavarna,

Kamen briag,

Mogilishte,

Neykovo,

Poruchik Chunchevo,

Rakovski,

Sveti Nikola,

Seltse,

Topola,

Travnik,

Hadzhi Dimitar,

Chelopechene.

3.   Čekijos Respublika

Šios Čekijos Respublikos sritys:

katastrální území obcí v okrese Zlín:

Bohuslavice u Zlína,

Bratřejov u Vizovic,

Březnice u Zlína,

Březová u Zlína,

Březůvky,

Dešná u Zlína,

Dolní Ves,

Doubravy,

Držková,

Fryšták,

Horní Lhota u Luhačovic,

Horní Ves u Fryštáku,

Hostišová,

Hrobice na Moravě,

Hvozdná,

Chrastěšov,

Jaroslavice u Zlína,

Jasenná na Moravě,

Karlovice u Zlína,

Kašava,

Klečůvka,

Kostelec u Zlína,

Kudlov,

Kvítkovice u Otrokovic,

Lhota u Zlína,

Lhotka u Zlína,

Lhotsko,

Lípa nad Dřevnicí,

Loučka I,

Loučka II,

Louky nad Dřevnicí,

Lukov u Zlína,

Lukoveček,

Lutonina,

Lužkovice,

Malenovice u Zlína,

Mladcová,

Neubuz,

Oldřichovice u Napajedel,

Ostrata,

Podhradí u Luhačovic,

Podkopná Lhota,

Provodov na Moravě,

Prštné,

Příluky u Zlína,

Racková,

Raková,

Salaš u Zlína,

Sehradice,

Slopné,

Slušovice,

Štípa,

Tečovice,

Trnava u Zlína,

Ublo,

Újezd u Valašských Klobouk,

Velíková,

Veselá u Zlína,

Vítová,

Vizovice,

Vlčková,

Všemina,

Vysoké Pole,

Zádveřice,

Zlín,

Želechovice nad Dřevnicí.

4.   Estija

Šios Estijos sritys:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

5.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150, 705450 és 705510 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 856250, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551810 és 551821 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651200, 652100, 655400, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658310, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659601, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670 és 901850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

6.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Ādažu novads,

Aizputes novada Kalvenes pagasts,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads,

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novada Durbes un Vecpils pagasts,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas, Kabiles, Rumbas, Kurmāles, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Laidu un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Pampāļu, Šķēdes, Nīgrandes, Zaņas, Ezeres, Rubas, Jaunauces un Vadakstes pagasts,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novads,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novads,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

7.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus rajono savivaldybė: Alovės, Butrimonių, Daugų, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Pivašiūnų, Simno ir Raitininkų seniūnijos,

Anykščių rajono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė: Kepalių, Kriukų, Saugėlaukio ir Satkūnų seniūnijos,

Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Jurbarko miesto ir Jurbarkų seniūnijos,

Kaišiadorių miesto savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė,

Kazlų Rūdos savivaldybė,

Kelmės rajono savivaldybė: Tytuvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105, Užvenčio ir Šaukėnų seniūnijos,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė: Būdviečio, Kapčiamiesčio, Krosnos, Kučiūnų ir Noragėlių seniūnijos,

Marijampolės savivaldybė: Igliaukos, Gudelių, Liudvinavo, Sasnavos, Šunskų seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybė: Šerkšnėnų, Židikų ir Sedos seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė: Aukštelkų seniūnija, Baisogalos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 144, Radviliškio, Radviliškio miesto seniūnija, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A9 ir į vakarus nuo kelio Nr. 3417,Tyrulių, Pakalniškių, Sidabravo, Skėmių, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A9 ir į rytus nuo kelio Nr. 3417, ir Šiaulėnų seniūnijos,

Prienų miesto savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Šilavoto ir Veiverių seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų, Šiluvos, Kalnujų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Šakių rajono savivaldybė,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė: Rusnės seniūnija,

Širvintų rajono savivaldybės, Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė: Batakių ir Gaurės seniūnijos,

Telšių rajono savivaldybė: Degaičių, Gadūnavo, Luokės, Nevarėnų, Ryškėnų, Telšių miesto, Upynos, Varnių, Viešvėnų ir Žarėnų seniūnijos,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

8.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

Gminy Kalinowo, Prostki, Stare Juchy i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Godkowo, Milejewo, Młynary, Pasłęk i część obszaru lądowego gminy Tolkmicko położona na południe od linii brzegowej Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej do granicy z gminą wiejską Elbląg w powiecie elbląskim,

gminy Kruklanki, Wydminy, część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn i część gminy wiejskiej Giżycko położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na północ od granicy miasta Giżycka i miasto Giżycko w powiecie giżyckim,

gmina Gołdap, Dubeninki i część gminy Banie Mazurskie położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim,

gmina Pozezdrze i część gminy Węgorzewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

powiat olecki,

gminy Orzysz, Biała Piska i część gminy Pisz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 w powiecie piskim,

gminy Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie, Bisztynek, część gminy wiejskiej Bartoszyce położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 57 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 57 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 51 do południowej granicy gminy i miasto Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gmina Kolno w powiecie olsztyńskim,

powiat braniewski,

gminy Kętrzyn z miastem Kętrzyn, Reszel i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lubomino, Orneta, część gminy Kiwity położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513, część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od południowo - zachodniej granicy gminy do południowo - zachodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński i na północ od granic miasta Lidzbark Warmiński oraz linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

część gminy Sorkwity położona na północ od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim;

w województwie podlaskim:

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Śniadowo, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Mielnik, Nurzec – Stacja, Grodzisk, Drohiczyn, Dziadkowice, Milejczyce i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

powiat hajnowski,

gminy Kobylin-Borzymy i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

część gminy Zambrów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie zambrowskim,

gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

gminy Boćki, Orla, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski i część gminy Brańsk położona na południe od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk w powiecie bielskim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok;

w województwie mazowieckim:

gminy Korczew, Kotuń, Paprotnia, Przesmyki, Wodynie, Skórzec, Mokobody, Mordy, Siedlce, Suchożebry i Zbuczyn i część gminy Kotuń położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Nowa Dąbrówka, Pieróg, Kotuń wzdłuż ulicy Gorzkowskiego i Kolejowej do przejazdu kolejowego łączącego się z ulicą Siedlecką, Broszków, Żuków w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Repki, Jabłonna Lacka, część gminy Bielany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

gminy Brochów, Młodzieszyn, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew oraz na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 50 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Sochaczew i część miasta Sochaczew położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

powiat nowodworski,

gminy Joniec i Nowe Miasto w powiecie płońskim,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Dębe Wielkie, Halinów, Latowicz, Mrozy, Siennica, Sulejówek, część gminy Cegłów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy, część gminy Mińsk Mazowiecki położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy i miasto Mińsk Mazowiecki w powiecie mińskim,

gminy Borowie, Wilga, Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Parysów, Pilawa, Miastków Kościelny, Sobolew i Trojanów w powiecie garwolińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

gminy Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

część gminy Stromiec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

powiat miejski Warszawa;

w województwie lubelskim:

gminy Borki, Czemierniki, Kąkolewnica, Komarówka Podlaska, Wohyń i Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski w powiecie radzyńskim,

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Krzywda, Stanin, część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Janów Podlaski, Kodeń, Tuczna, Leśna Podlaska, Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

powiat miejski Biała Podlaska,

gmina Łęczna i część gminy Spiczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

część gminy Siemień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na zachód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Niedźwiada, Ostrówek, Abramów, Firlej, Kamionka, Michów

i Lubartów z miastem Lubartów, w powiecie lubartowskim, gminy Niemce i Garbów w powiecie lubelskim,

część gminy Piaski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

gmina Fajsławice, Izbica, Kraśniczyn, część gminy Krasnystaw położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw, miasto Krasnystaw i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gminy Dołhobyczów, Mircze, Trzeszczany, Werbkowice i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

gmina Telatyn, Tyszowce i część gminy Łaszczów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

gmina Grabowiec i Skierbieszów w powiecie zamojskim,

gminy Markuszów, Nałęczów, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Żyrzyn, Baranów, część gminy wiejskiej Puławy położona na wschód od rzeki Wisły i miasto Puławy w powiecie puławskim,

gminy Annopol, Dzierzkowice i Gościeradów w powiecie kraśnickim,

gmina Józefów nad Wisłą w powiecie opolskim,

gmina Stężyca w powiecie ryckim;

w województwie podkarpackim:

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim.

III DALIS

1.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Brocēnu novada Cieceres un Gaiķu pagasts, Remtes pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1154 un P109, Brocēnu pilsēta,

Saldus novada Saldus, Zirņu, Lutriņu un Jaunlutriņu pagasts, Saldus pilsēta.

2.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Akmenės rajono savivaldybė,

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Punios seniūnijos,

Birštono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė: Girdžių, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus,Skirsnemunės, Šimkaičių ir Veliuonos seniūnijos,

Joniškio rajono savivaldybė: Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Rudiškių, Skaistgirio, Žagarės seniūnijos,

Lazdijų rajono savivaldybė: Lazdijų miesto, Lazdijų, Seirijų, Šeštokų, Šventežerio, Teizų ir Veisiejų seniūnijos,

Marijampolės savivaldybė: Degučių, Mokolų, Narto, Marijampolės seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

Prienų rajono savivaldybė: Jiezno ir Stakliškių seniūnijos,

Radviliškio rajono savivaldybė: Baisogalos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 144, Grinkiškio ir Šaukoto seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Kalnujų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė,

Telšių rajono savivaldybė: Tryškių seniūnija,

3.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Sępopol i część gminy wiejskiej Bartoszyce położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 57 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 57 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 51 do południowej granicy gminy w powiecie bartoszyckim,

gminy Srokowo, Barciany i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gmina Budry i część gminy Węgorzewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

część gminy Banie Mazurskie położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice i Wiśniew w powiecie siedleckim,

w województwie lubelskim:

gminy Białopole, Dubienka, Chełm, Leśniowice, Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź i część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gmina Siennica Różana część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 i część gminy Krasnystaw położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw w powiecie krasnostawskim,

gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Urszulin, Stary Brus, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

gminy Cyców, Ludwin, Puchaczów, Milejów i część gminy Spiczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Jabłoń, Podedwórze, Dębowa Kłoda, Parczew, Sosnowica, część gminy Siemień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na wschód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Sławatycze, Sosnówka, i Wisznice w powiecie bialskim,

gmina Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

gminy Ostrów Lubelski, Serniki i Uścimów w powiecie lubartowskim,

gmina Wojcieszków i część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków, a następnie na północ, zachód, południe i wschód od linii stanowiącej północną, zachodnią, południową i wschodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Horodło, Uchanie i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 biegnącą od zachodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów do granicy miasta Hrubieszów oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy miasta Hrubieszów do wschodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

w województwie podkarpackim:

gminy Cieszanów, Lubaczów z miastem Lubaczów i część gminy Oleszyce położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na północ od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na wschód od tej drogi w powiecie lubaczowskim.

4.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Partea din județul Maramureș cu următoarele delimitări:

Comuna Petrova,

Comuna Bistra,

Comuna Repedea,

Comuna Poienile de sub Munte,

Comuna Vișeu e Jos,

Comuna Ruscova,

Comuna Leordina,

Comuna Rozavlea,

Comuna Strâmtura,

Comuna Bârsana,

Comuna Rona de Sus,

Comuna Rona de Jos,

Comuna Bocoiu Mare,

Comuna Sighetu Marmației,

Comuna Sarasau,

Comuna Câmpulung la Tisa,

Comuna Săpânța,

Comuna Remeti,

Comuna Giulești,

Comuna Ocna Șugatag,

Comuna Desești,

Comuna Budești,

Comuna Băiuț,

Comuna Cavnic,

Comuna Lăpuș,

Comuna Dragomirești,

Comuna Ieud,

Comuna Saliștea de Sus,

Comuna Săcel,

Comuna Călinești,

Comuna Vadu Izei,

Comuna Botiza,

Comuna Bogdan Vodă,

Localitatea Groșii Țibileșului, comuna Suciu de Sus,

Localitatea Vișeu de Mijloc, comuna Vișeu de Sus,

Localitatea Vișeu de Sus, comuna Vișeu de Sus.

Partea din județul Mehedinți cu următoarele comune:

Comuna Strehaia,

Comuna Greci,

Comuna Brejnita Motru,

Comuna Butoiești,

Comuna Stângăceaua,

Comuna Grozesti,

Comuna Dumbrava de Jos,

Comuna Băcles,

Comuna Bălăcița,

Partea din județu Arges cu următoarele comune:

Comuna Bârla,

Comuna Miroși,

Comuna Popești,

Comuna Ștefan cel Mare,

Comuna Slobozia,

Comuna Mozăceni,

Comuna Negrași,

Comuna Izvoru,

Comuna Recea,

Comuna Căldăraru,

Comuna Ungheni,

Comuna Hârsești,

Comuna Stolnici,

Comuna Vulpești,

Comuna Rociu,

Comuna Lunca Corbului,

Comuna Costești,

Comuna Mărăsești,

Comuna Poiana Lacului,

Comuna Vedea,

Comuna Uda,

Comuna Cuca,

Comuna Morărești,

Comuna Cotmeanaâ,

Comuna Răchițele de Jos,

Comuna Drăganu-Olteni,

Comuna Băbana,

Comuna Bascov,

Comuna Moșoaia,

Municipiul Pitești,

Comuna Albota,

Comuna Oarja,

Comuna Bradu,

Comuna Suseni,

Comuna Căteasca,

Comuna Rătești,

Comuna Teiu,

Județul Olt,

Județul Dolj.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

visa Sardinijos teritorija.


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

23.1.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 20/40


ES IR UKRAINOS MUITINĖS PAKOMITEČIO SPRENDIMAS Nr. 1/2018

2018 m. lapkričio 21 d.

kuriuo pakeičiamas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo I protokolas „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ [2019/101]

ES IR UKRAINOS MUITINĖS PAKOMITETIS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą (1), ypač į jo 26 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo I protokolą „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“,

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo (toliau – Susitarimas) 26 straipsnio 2 dalyje dėl kilmės taisyklių daroma nuoroda į Susitarimo I protokolą (toliau – I protokolas);

(2)

Susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.;

(3)

I protokolo 39 straipsnyje nustatyta, kad Susitarimo IV antraštinės dalies 5 skyriaus 83 straipsniu įsteigtas Muitinės pakomitetis gali priimti to protokolo nuostatų pakeitimus ir pakeisti tame protokole išdėstytas kilmės taisykles;

(4)

Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regionine konvencija (2) (toliau – Konvencija) siekiama vienu teisės aktu pakeisti kilmės taisyklių protokolus, šiuo metu galiojančius visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse;

(5)

Europos Sąjunga Konvenciją pasirašė 2011 m. birželio 15 d. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi įsteigtas jungtinis komitetas 2017 m. gegužės 16 d. nutarė, kad Ukraina turėtų būti pakviesta prisijungti prie Konvencijos (3);

(6)

Europos Sąjunga savo priėmimo dokumentus Konvencijos depozitarui deponavo 2012 m. kovo 26 d. Ukraina savo priėmimo dokumentus Konvencijos depozitarui deponavo 2017 m. gruodžio 19 d. Todėl Konvencija pagal jos 10 straipsnio 2 ir 3 dalis Sąjungos atžvilgiu įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d., o Ukrainos atžvilgiu – 2018 m. vasario 1 d.;

(7)

todėl I protokolas turėtų būti pakeistas nauju protokolu, kuriame daroma nuoroda į Konvenciją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo I protokolas „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ pakeičiamas šio sprendimo priede išdėstytu tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Ukrainos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 21 d.

ES ir Ukrainos muitinės pakomitečio vardu

Pirmininkas

F.P. DE PINNINCK

Sekretoriai

D. WENCEL

N. BILOUS


(1)  OL L 161, 2014 5 29, p. 3.

(2)  OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

(3)  2017 m. gegužės 16 d. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2017 dėl Ukrainos prašymo leisti tapti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos susitariančiąja šalimi [2017/1367] (OL L 191, 2017 7 22, p. 11).


PRIEDAS

I PROTOKOLAS

DĖL SĄVOKOS „KILMĖS STATUSĄ TURINTYS PRODUKTAI“ APIBRĖŽTIES IR ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO METODŲ

1 straipsnis

Taikytinos kilmės taisyklės

1.   Įgyvendinant šį Susitarimą taikomas Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (1) (toliau – Konvencija) I priedėlis ir atitinkamos II priedėlio nuostatos.

2.   Visos Konvencijos I priedėlyje ir atitinkamose II priedėlio nuostatose pateiktos nuorodos į „atitinkamą susitarimą“ laikomos nuorodomis į šį Susitarimą.

2 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Jeigu dėl Konvencijos I priedėlio 32 straipsnyje numatytų tikrinimo procedūrų kyla ginčų, kurių tarpusavyje negali išspręsti tikrinimą atlikti prašanti muitinė ir už tą tikrinimą atsakinga muitinė, tie ginčai perduodami spręsti Muitinės pakomitečiui. Šio Susitarimo IV antraštinės dalies („Prekyba ir su prekyba susiję klausimai“) 14 skyriaus („Ginčų sprendimas“) nuostatos dėl ginčų sprendimo tvarkos netaikomos.

2.   Visais atvejais ginčai tarp importuotojo ir importuojančios šalies muitinės sprendžiami pagal tos šalies teisės aktus.

3 straipsnis

Protokolo pakeitimai

Muitinės pakomitetis gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti šio protokolo nuostatas.

4 straipsnis

Pasitraukimas iš Konvencijos

1.   Jeigu Europos Sąjunga arba Ukraina raštu praneša Konvencijos depozitarui apie ketinimą pasitraukti iš Konvencijos pagal jos 9 straipsnį, Europos Sąjunga ir Ukraina nedelsdamos pradeda derybas dėl kilmės taisyklių, kad būtų galima įgyvendinti šį Susitarimą.

2.   Iki tol, kol įsigalios tokios naujos per derybas sutartos kilmės taisyklės, šiam Susitarimui toliau taikomos Konvencijos I priedėlyje pateiktos kilmės taisyklės ir, jei taikytina, atitinkamos II priedėlio nuostatos, galiojančios pasitraukimo momentu. Tačiau nuo pasitraukimo momento laikoma, kad Konvencijos I priedėlyje pateiktomis kilmės taisyklėmis ir, jei taikytina, atitinkamomis II priedėlio nuostatomis leidžiama tik dvišalė kumuliacija tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos.

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos. Kumuliacija

Nepaisant Konvencijos I priedėlio 16 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies, jei kumuliacija susijusi tik su ELPA valstybėmis, Farerų Salomis, Europos Sąjunga, Turkija, kitais stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviais, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, kilmės įrodymas gali būti EUR.1 judėjimo sertifikatas arba kilmės deklaracija.


(1)  OL L 54, 2013 2 26, p. 4.