17.1.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/5

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/67

2019 m. sausio 16 d.

kuriuo importuojamiems Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica ryžiams nustatomos apsaugos priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (1), ypač į jo 26 straipsnį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2018 m. vasario 16 d. Komisija gavo Italijos prašymą, pateiktą pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 (toliau – BLS reglamentas) 22 straipsnį. Prašyme raginta nustatyti apsaugos priemones Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica rūšies ryžiams. Italijos prašymą parėmė kitos ryžius gaminančios Sąjungos valstybės narės: Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Graikija, Rumunija, Bulgarija ir Vengrija.

(2)

Nustačiusi, kad prašyme yra pateikta pakankamai įrodymų, jog dėl Mianmaro /Birmos ir Kambodžos kilmės Indica ryžių importo apimties ir kainų Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų, Komisija, informavusi valstybes nares, 2018 m. kovo 16 d. paskelbė pranešimą apie apsaugos priemonių tyrimo inicijavimą (2).

(3)

Kad gautų informaciją, kurios reikia išsamiam vertinimui atlikti, Komisija kreipėsi į žinomus panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojus (toliau – perdirbėjai) Sąjungoje ir jų asociaciją, taip pat į žinomus eksportuojančius perdirbėjus ir jų federacijas, įskaitant jų Vyriausybes, ir paragino juos dalyvauti tyrime.

1.2. Atranka

(4)

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug su šiuo tyrimu susijusių Sąjungos gamintojų, eksportuojančių perdirbėjų bei importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų atskirų Sąjungos perdirbėjų skaičių iki pagrįsto skaičiaus. Pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 (3) 11 straipsnio 6 dalį Komisija savo tyrimą grindė tipiškų bendrovių atranka.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad Sąjungos perdirbėjus preliminariai atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos apimtimi ir kartu užtikrino geografinį pasiskirstymą. Ryžiai auginami aštuoniose valstybėse narėse, tačiau jų gamyba daugiausia sutelkta Italijoje ir Ispanijoje: šios dvi šalys pagamina 80 % visų ryžių Sąjungoje (apie 50 % Italijoje ir 30 % Ispanijoje), taigi jos atspindi Sąjungos pramonės padėtį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad būtų pagrįsta nusiųsti klausimynus trims Italijos perdirbėjams ir vienam Ispanijos perdirbėjui.

(6)

Viena šalis abejojo, ar atrinktos bendrovės yra tipiškos. Ji paprašė Komisijos patikslinti, kokią visos Sąjungos gamybos dalį sudaro atrinktų perdirbėjų gamyba, ir tai, kaip keitėsi jų padėtis, palyginti su Sąjungos pramonės padėtimi. Kaip paaiškinta 5 konstatuojamojoje dalyje, atranka atlikta remiantis didžiausia tipiška gamybos apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. 2016–2017 prekybos metais trijų atrinktų Italijos perdirbėjų gamyba sudarė 50 % Italijos gamybos, o atrinkto Ispanijos perdirbėjo gamyba tais pačiais metais sudarė 17 % Ispanijos gamybos. Bendra atrinktų perdirbėjų gamyba sudarė 26 % visos Sąjungos gamybos. Be to, tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d., atrinktų bendrovių gamybos raida buvo panaši kaip visos pramonės gamybos raida. Atrinktų gamintojų gamybos apimtis sumažėjo 36 %, o visos Sąjungos pramonės – 38 %. Tai patvirtina išvadą, kad atrinktos bendrovės iš tikrųjų yra tipiškos.

(7)	Klausimynai taip pat nusiųsti kai kuriems augintojams (toliau – ūkininkai), tačiau, atsižvelgiant į didelį sektoriaus susiskaidymą (apie 4 000), jų padėties vaizdas nėra pakankamas (4).

(8)

Kalbant apie eksportuotojų atranką, Komisija iš viso gavo 13 Kambodžos eksportuojančių perdirbėjų atrankos klausimyno atsakymų ir 15 Mianmaro /Birmos eksportuojančių perdirbėjų atsakymų. Todėl atranka buvo būtina ir visos šalys buvo atitinkamai informuotos. Remdamasi iš eksportuojančių perdirbėjų gauta informacija, Komisija iš pradžių atrinko tris Kambodžos eksportuotojus ir tris Mianmaro /Birmos eksportuotojus. Jie buvo atrinkti pagal didžiausią eksporto į Sąjungą apimtį. Tačiau po tolesnio vertinimo ir Kambodžos ryžių federacijos pastabų du Kambodžos eksportuotojai negalėjo bendradarbiauti, todėl buvo pakeisti. Tik viena bendrovė galiausiai pateikė klausimyno atsakymus. Kalbant apie Mianmarą /Birmą, klausimyno atsakymus galiausiai pateikė visos trys atrinktos bendrovės.

(9)	Reaguodami į pranešimą apie inicijavimą apie save pranešė keturi nesusiję importuotojai. Atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių laikyta, kad atranka nereikalinga. Komisija išsiuntė klausimyną visoms keturioms bendrovėms, tačiau ne visos jos pateikė išsamų atsakymą.

1.3. Tikrinamieji vizitai

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą tyrimams. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 12 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

perdirbėjai:

—	„Riso Scotti S.p.a.“ ir susijusi bendrovė („Riso Scotti Danubio“), Italija;

—	„Curti S.r.l.“ ir susijusi bendrovė („Riso Ticino Soc. Coop.“), Italija;

—	„Riso Viazzo S.r.l.“, Italija;

—	„Herba Ricemills S.L.“, Ispanija;

asociacijos:

—	„Ente Nazionale Risi (Enterisi)“, Italija.

1.4. Tiriamasis laikotarpis

(11)	Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas pastarųjų penkerių prekybos metų laikotarpis, t. y. 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis).

1.5. Faktų atskleidimas

(12)

Po faktų atskleidimo Komisija gavo aštuonis pareiškimus, įskaitant Italijos ir Ispanijos pareiškimus. Komisija taip pat gavo informacijos iš trijų bendrovių ir vienos asociacijos, kurios nėra suinteresuotosios šalys. Nors šios šalys nebuvo įregistruotos kaip suinteresuotosios šalys, į didelę jų pastabų dalį buvo atsižvelgta ir jos buvo aptartos Komisijos išvadose, nes jos iš esmės atitiko įregistruotų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS ARBA TIESIOGIAI KONKURUOJANTIS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(13)	Nagrinėjamasis produktas – Kambodžos ir Mianmaro /Birmos kilmės iš dalies arba visiškai išlukštenti Indica ryžiai, kuriems pagal BLS reglamentą netaikomi muitai ir kurių KN kodai šiuo metu yra 1006 30 27, 1006 30 48, 1006 30 67 ir 1006 30 98.

(14)	Nagrinėjamasis produktas į Sąjungą importuojamas toliau perdirbti (lukštenti, valyti ir pakuoti) nesupakuotas arba supakuotas į mažus, iki 5 kg arba 5–20 kg sveriančius maišus, kuriuos mažmenininkai gali parduoti tiesiogiai be tolesnio apdorojimo.

2.2. Panašus arba tiesiogiai konkuruojantis produktas

(15)	Indica ir Japonica yra dvi pagrindinės ryžių rūšys. Pirmosios rūšies ryžiai – tai ilgagrūdžiai, verdami nesulimpantys ryžiai. Antrosios rūšies – Japonica – ryžiai yra gana apvalūs. Šie ryžiai sulimpa ir yra naudojami tokiems patiekalams kaip paelija arba rizotas.

(16)

Nuimant derlių ryžiai yra su luobele ir tokie ryžiai vadinami žaliaviniais ryžiais. Nuėmus derlių su ryžiais atliekamos įvairios lukštenimo operacijos. Lukštenti ryžiai – tai ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė. Kad būtų gauti iš dalies arba visiškai išlukštenti ryžiai, būtinas tolesnis lukštenimas.

(17)	Atlikusi vertinimą Komisija nustatė, kad Sąjungoje pagaminti visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai yra į nagrinėjamąjį produktą panašus arba su juo tiesiogiai konkuruojantis produktas.

(18)

Sąjungoje pagaminti ir importuojami visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai iš tiesų turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes. Jie turi tokią pačią naudojimo paskirtį ir yra parduodami per panašius arba identiškus pardavimo kanalus to paties tipo pirkėjams. Šie pirkėjai – tai Sąjungoje prekiaujantys mažmenininkai arba perdirbėjai.

2.3. Šalių pastabos

(19)

Po faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys (5) teigė, kad kvapieji Indica ryžiai neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį, nes, palyginti su kitų rūšių Indica ryžiais, skiriasi jų savybės, be to, jie nekonkuruoja su Sąjungoje gaminamais ryžiais. Jos taip pat teigė, kad nuo 2017 m. kvapieji ryžiai priskiriami kitam KN kodui, todėl tai patvirtina išvadą, kad šios rūšies ryžiai skiriasi nuo kitų.

(20)

Visų pirma, kaip patvirtino įvairios suinteresuotosios šalys, Indica ryžiai apima įvairias konkrečias ryžių rūšis ir ryžių veisles, įskaitant aromatinius arba kvapiuosius ryžius. NET jei tarp visų šių rūšių ryžių yra nedidelių skirtumų, pvz., skonio ir struktūros, vis dėlto jiems būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės.

(21)

Be to, visų šių skirtingų rūšių ryžiai turi tą pačią galutinio naudojimo paskirtį, yra lukštenami tų pačių perdirbėjų, parduodami per tuos pačius komercinius kanalus ir konkuruoja tarpusavyje. Tai, kad nuo 2017 m. kvapiesiems ryžiams taikomas atskiras KN kodas, nėra svarbu, nes, kaip minėta pranešime apie inicijavimą, KN kodai yra nurodomi tik kaip informacija ir jie nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, ar įtraukti produktą į prekybos apsaugos tyrimo aprėptį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

3. RIMTŲ SUNKUMŲ BUVIMAS

3.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis

(22)

Remiantis BLS reglamentu, atitinkamą pramonę turėtų sudaryti panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų perdirbėjai. Šiuo atveju Komisija mano, kad Sąjungos pramonę sudaro ryžių perdirbėjai. Ryžių perdirbėjai perdirba Sąjungoje užaugintus/pagamintus ryžius, kurie tiesiogiai konkuruoja su iš Mianmaro /Birmos arba Kambodžos eksportuojamais visiškai arba iš dalies išlukštentais Indica ryžiais.

(23)

Savo prašyme Italija teigė, kad, atsižvelgiant į glaudų ūkininkų ir perdirbėjų tarpusavio ryšį, vertinant žalą reikėtų nagrinėti tiek perdirbėjų, tiek ūkininkų padėtį. Nors ryžių importas iš Kambodžos ir Mianmaro /Birmos gali stipriai paveikti ir ūkininkų padėtį, jie veikiau turėtų būti laikomi žaliavų tiekėjais, o ne panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų perdirbėjais.

3.2. Sąjungos suvartojimas

(24)	Indica ryžių suvartojimas Sąjungoje buvo nustatytas remiantis Komisijos iš valstybių narių surinktais duomenimis ir turimais Eurostato importo statistiniais duomenimis (6).

(25)

Suvartojimo raida Sąjungoje:

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Visas Sąjungos suvartojimas (tonomis)	1 061 793	1 146 701	1 090 662	1 040 969	993 184
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	108	103	98	94
Šaltinis: Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis, ir Eurostato duomenys (Indica visiškai išlukštentų ryžių ekvivalentu).

(26)	Per tiriamąjį laikotarpį Indica ryžių suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 6 %. Didžiausias suvartojimas pasiektas 2013–2014 m. (+ 8 %), taip pat tuo metu labai išaugo Indica ryžių importas iš Kambodžos bei Mianmaro / Birmos ir rinka buvo perpildyta. Vėlesniais prekybos metais suvartojimas mažėjo.

3.3. Importo raida

(27)

Nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą iš Kambodžos ir Mianmaro raida:

		2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Kambodža	tonos	163 337	228 878	251 666	299 740	249 320
Kambodža	indeksas	100	140	154	184	153
Mianmaras / Birma	tonos	2 075	28 856	52 680	36 088	62 683
Mianmaras / Birma	indeksas	100	1 391	2 539	1 739	3 021
Iš viso	tonos	165 412	257 734	304 346	335 828	312 003
Iš viso	indeksas	100	156	184	203	189
Šaltinis: Eurostato statistiniai duomenys (iš dalies išlukštenti ryžiai visiškai išlukštentų ryžių ekvivalentu (Kad būtų galima perskaičiuoti įvairiais ryžių perdirbimo etapais gaunamus kiekius (žaliavinių, lukštentų, iš dalies arba visiškai išlukštentų ryžių), Komisija 2008 m. gruodžio 19 d. Reglamente (EB) Nr. 1312/2008, nustatančiame perskaičiavimo kursus, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę įvairiais ryžių perdirbimo etapais (OL L 344, 2008 12 20, p. 56) nustatė perskaičiavimo kursus. Pavyzdžiui, lukštentų Indica ryžių perskaičiavimo į išlukštentus Indica ryžius kursas yra 0,69. Tai taikoma ir importuojamiems, ir Sąjungoje pagamintiems ryžiams)) ir Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis.

(28)

Importo iš Kambodžos apimtis padidėjo nuo 163 000 tonų iki 249 000 tonų. Importo apimtis smarkiai didėjo iki 2015–2016 m., vėliau šiek tiek sumažėjo ir tai sutapo su sumažėjusiu suvartojimu 2016–2017 m. Nepaisant sumažėjimo, importas išliko 50 % didesnis nei 2012–2013 m. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje importas iš Kambodžos sudarė 25 % viso importo.

(29)

Kalbant apie importą iš Mianmaro / Birmos, tiriamuoju laikotarpiu jo apimtis taip pat gerokai padidėjo – nuo 2 000 tonų iki 62 000 tonų. Tačiau, palyginti su importo iš Kambodžos apimtimi, ji buvo mažesnė. Importo iš Mianmaro / Birmos apimtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje sudarė 6,3 % viso Sąjungos ryžių importo (plg. toliau pateiktą rinkos dalies lentelę).

(30)

Vertinant pagal rinkos dalis, importo raida buvo tokia:

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Kambodžos rinkos dalis (%)	15,4	20,0	23,1	28,8	25,1
Mianmaro / Birmos rinkos dalis (%)	0,2	2,5	4,8	3,5	6,3
Iš viso	15,6	22,5	27,9	32,3	31,4
Šaltinis: Eurostatas ir Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis (išlukštentų ryžių ekvivalentu).

(31)	Kambodža gerokai padidino savo rinkos dalį (nuo 15,4 % iki 25,1 %), o Mianmaro /Birmos rinkos dalis padidėjo nuo 0,2 % iki 6,3 %.

(32)

Kainų raidos tendencijos:

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Importo iš Kambodžos kaina (EUR/t)	588,4	512,8	562,6	547,4	552,2
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	87	96	93	94
Importo iš Mianmaro / Birmos kaina (EUR/t)	420,0	366,5	414,7	410,1	405,4
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	87	99	98	97
Svertinis vidurkis	586,3	496,2	536,7	532,6	523,1
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	85	92	91	89
Šaltinis: Eurostatas.

(33)

Kambodžos importo kainos iš viso sumažėjo 6 %, o Mianmaro / Birmos importo kaina sumažėjo 3 %. Nepaisant nedidelio importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainų sumažėjimo, remiantis vidutinės importo kainos palyginimu su Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainomis (žr. 64 konstatuojamąją dalį), nustatyta, kad importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainos (remiantis Eurostato duomenimis) gerokai priverstinai sumažinto Sąjungos kainas – atitinkamai 22 % ir 43 %.

(34)

Po faktų atskleidimo Kambodžos prekybos ministerija (toliau – Kambodža) pareiškė abejojanti metodika, kurią Komisija naudojo priverstinio kainų mažinimo skirtumams apskaičiuoti. Ji teigė, kad apskaičiuojant Kambodžos eksporto kainą nebuvo įtrauktos išlaidos po importo ir kad priverstinis kainų mažinimas buvo grindžiamas vidutinių kainų palyginimu, neatsižvelgiant į skirtingą prekybos lygį. Kambodža taip pat suabejojo, ar nustatant žalą buvo naudojami bendradarbiaujančių eksportuotojų pateikti duomenys.

(35)

Atsižvelgdama į po faktų atskleidimo gautus argumentus, Komisija nusprendė peržiūrėti savo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą, kad būtų įtrauktos atitinkamos išlaidos po importo arba vežimo išlaidos, taip pat kad būtų atsižvelgta į prekybos lygio skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui, ir, kiek įmanoma, kad būtų panaudoti bendradarbiaujančių eksportuotojų pateikti duomenys.

(36)

Siekdama užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija nusprendė, kaip prašė Kambodža, atsižvelgti į išlaidas po importo ir atitinkamai pakoreguoti importo kainas. Kita vertus, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonės kainos taip pat turėtų būti pakoreguotos, kad būtų atsižvelgta į ryžių vežimo iš Pietų Europos (šiuo atveju Italijos ir Ispanijos) į Šiaurės Europą sąnaudas, nes būtent Šiaurės Europoje yra didžiausia iš dalies ir visiškai išlukštentų Indica ryžių konkurencija. Remdamasi turima informacija (duomenimis, gautais atliekant ankstesnį tyrimą dėl kito maisto produkto, t. y. likerinių mandarinų), Komisija apskaičiavo, kad išlaidos po importo sudaro apie 2 % importo kainos, o vežimo į Sąjungą išlaidos, remiantis skunde pateikta ir per patikrinimą vietoje patikrinta informacija, – 49 EUR/t.

(37)

Be to, kad atsižvelgtų į prekybos lygio skirtumus, Komisija palygino nesupakuotų ir į mažas pakuotes supakuotų išlukštentų ryžių pardavimo kainas. Reikėtų pažymėti, kad, remiantis pagal KN kodus suskirstytais statistiniais duomenimis, Kambodža ryžius eksportuoja ir nesupakuotus, ir mažose pakuotėse, o Mianmaras / Birma – beveik išimtinai nesupakuotus.

(38)

Galiausiai buvo nuspręsta eksporto kainą nustatyti remiantis iš eksportuojančių gamintojų gautais klausimyno atsakymais. Kalbant apie Kambodžą, kadangi tik 1 Kambodžos eksportuotojas pateikė klausimyno atsakymą, atranka nepavyko. Kadangi šio bendradarbiaujančio eksportuotojo importas sudaro tik labai mažą importo iš Kambodžos dalį, Komisija pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 13 straipsnį turėjo remtis geriausiais turimais faktais. Todėl Kambodžos atveju buvo naudojamos Eurostato kainos. Mianmaro / Birmos atveju taikytos klausimyno atsakymuose nurodytos kainos.

(39)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kambodžos nesupakuotų ryžių pardavimui turi būti taikomas 13 % priverstinis kainų mažinimas, o Mianmaro / Birmos – 43 %. Kalbant apie supakuotų ryžių kainų palyginimą, Kambodžai buvo nustatytas 14 % priverstinis kainų mažinimas.

(40)	Todėl šis importuojamų ir Sąjungoje pagamintų ryžių kainų skirtumas yra reikšmingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ryžiai paprastai yra jautrūs kainoms produktai. Apskritai vartotojams kilmės šalis nėra svarbi.

(41)

Kambodža taip pat teigė, kad Komisijos nustatyti rimti sunkumai buvo pagrįsti bendru ryžių importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos apimties ir kainų poveikio vertinimu. Tačiau šis teiginys atmetamas, nes atliekant minėtą analizę aiškiai atsižvelgta į Kambodžos ir Mianmaro / Birmos padėties skirtumus.

(42)

Apibendrinant, importas iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos per tiriamąjį laikotarpį gerokai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį. Nors 2016–2017 m. bendra importo apimtis šiek tiek sumažėjo, apskritai ji išliko daug didesnė nei tiriamojo laikotarpio pradžioje. Be to, abiejų šalių bendra vidutinė svertinė importo kaina tyrimo laikotarpiu sumažėjo ir gerokai priverstinai sumažino Sąjungos kainas.

3.4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

3.4.1. Bendrosios pastabos

(43)

Remiantis BLS reglamento 23 straipsniu, turėtų būti laikoma, kad esama rimtų sunkumų, jeigu pablogėja Sąjungos perdirbėjų ekonominė ir (arba) finansinė padėtis. Nagrinėdama, ar padėtis pablogėjo, Komisija turėtų atsižvelgti į 23 straipsnyje išvardytus Sąjungos perdirbėjams svarbius veiksnius, jei tokia informacija yra prieinama.

(44)	Kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama, ar Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų, Komisija atliko atranką. Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(45)

Komisija makroekonominius rodiklius – rinkos dalį, gamybą ir atsargas (importas analizuotas pirmiau) įvertino remdamasi bendraisiais mėnesiniais rinkos duomenimis pagal ryžių, perskaičiuotų į išlukštentų ryžių ekvivalentą, produkciją. Patikimų duomenų apie bankrotus ir užimtumą Sąjungos pramonėje nėra, todėl jie negalėjo būti įtraukti į analizę.

(46)	Mikroekonominius rodiklius (kainas ir pelningumą) Komisija vertino remdamasi patikrintais atrinktų bendrovių duomenimis. Kadangi duomenų makrolygmeniu nebuvo, gamybos pajėgumai analizuoti taip pat ir atrinktų bendrovių lygmeniu.

3.4.2. Makroekonominiai rodikliai

(47)

Sąjungos pramonės rinkos dalies raida tiriamuoju laikotarpiu:

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Rinkos dalys (%)	61,4	54,8	46,7	40,5	39,3
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	101	80	66	62
Šaltinis: Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis.

(48)	Rinkos dalys taip pat labai sumažėjo – nuo 61 % iki 39 %, t. y. daugiau nei 20 procentinių punktų.

(49)

Sąjungos pramonės Indica ryžių gamybos apimtis tiriamuoju laikotarpiu taip pat labai sumažėjo:

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Gamybos apimtis (tonomis)	685 183	692 740	547 908	449 313	423 962
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	101	80	66	62
Šaltinis: Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis.

(50)	Gamyba sumažėjo beveik 40 % – nuo 685 000 tonų iki 424 000 tonų.

(51)	Tiriamuoju laikotarpiu išlukštentų ryžių atsargos Sąjungoje padidėjo 4 % nuo 255 000 iki 265 000 tonų. Iš pradžių jos smarkiai didėjo (11 %), vėliau šiek tiek sumažėjo.

(52)

Atskleidus faktus Kambodža teigė, kad Sąjungos gamybos duomenys yra netikslūs, nes iš Sąjungos gamybos duomenų atėmę pardavimo duomenis negausime laikotarpio pabaigos atsargų, kaip nurodyta toliau. Iš tiesų Komisija pateikė ne visą skaičiavimą – šie duomenys neatspindi laikotarpio pradžios atsargų, ryžių kaip sėklos naudojimo ir pan. Vis dėlto šis skaičiavimas atitinka Komisijos naudojamo balanso skaičiavimus (žr. 24 konstatuojamąją dalį).

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	255 301	280 507	283 126	272 136	264 766
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	110	111	107	104
Šaltinis: Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis.

(53)

Kadangi makrolygmens gamybos pajėgumų duomenų nebuvo, Komisija šiuos duomenis nagrinėjo atrinktų bendrovių lygmeniu. Tačiau plotas, Sąjungoje naudojamas Indica ryžiams auginti, ganėtinai gerai parodo, koks Indica ryžių kiekis yra prieinamas perdirbėjams, taigi ir jų galimą pajėgumų naudojimą. Iš esmės šis plotas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 37 % ir keitėsi taip:

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Plotas (hektarais)	145 781	145 783	124 270	101 865	91 685
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	100	85	70	63
Šaltinis: Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis.

3.4.3. Mikroekonominiai rodikliai

(54)

Remiantis iš Sąjungos perdirbėjų gautais klausimyno atsakymais, kainų ir pelningumo raida buvo tokia:

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Kaina (EUR/t)	667,3	649,5	693,3	728,3	711,5
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	97	104	109	107
Pelningumas (%)	1,4	0,1	1,5	4,3	1,2
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	8	107	312	88
Šaltinis: klausimyno atsakymai. Perdirbėjai duomenis pateikė ne pagal prekybos, o pagal kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, kad šie laikotarpiai iš esmės sutampa, tendencijos tiriamuoju laikotarpiu vis dėlto išlieka tipiškos.

(55)

Atrinktų perdirbėjų vieneto kainos per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 7 %. Remiantis Komisijos atliktų patikrinimų rezultatais galima teigti, kad, atsižvelgiant į vis didėjantį spaudimą dėl importo mažomis kainomis, atrinkti Sąjungos perdirbėjai nusprendė savo pardavimą, kai įmanoma, koncentruoti į mažesnius iš dalies ir visiškai išlukštentų Indica ryžių kiekius ir dėmesį sutelkti į prekių ženklo produktus, o ne į produktų pardavimą su platintojų prekių ženklu.

(56)

Pakeitę savo pradinį produktų asortimentą, Sąjungos perdirbėjai pajėgė išlaikyti pastovų pelningumo lygį, tačiau dėl to nukentėjo jų rinkos dalis, kuri dramatiškai sumažėjo. Nepaisant to, šis produktų asortimento pasikeitimas galėjo būti naudingas, ypač 2015–2016 m. (kai pelningumas net padidėjo), tačiau 2016–2017 m. pelno lygis vėl sumažėjo. Aplinkybėmis, kai importo kainos, kaip nustatyta, smarkiai priverstinai sumažino Sąjungos kainas 2016–2017 m. (atitinkamai iki 22 ir 43 %), tokia strategija gali būti tik trumpalaikis sprendimas. Spaudimas, kurį perdirbėjai patiria dėl mažų importo kainų, artimiausiu metu vis didės. Iš tiesų, Kambodža jau iš dalies perėjo nuo nesupakuotų produktų pardavimo prie pardavimo mažomis pakuotėmis, kurios parduodamos mažmeniniu lygmeniu. Šis pardavimo kanalas yra pelningesnis už nesupakuotų produktų pardavimą ir tikėtina, kad Kambodža vis dažniau pardavimą vykdys ir su Sąjungos pramone konkuruos šiuo lygmeniu, taip pat ir nišinėse rinkose.

(57)

Kalbant apie pelningumą, jo lygis išliko palyginti pastovus (tačiau žemas), nes didesnėmis kainomis pavyko kompensuoti prarastą kiekį. Be to, 1 %–2 % pelningumo lygis yra gerokai mažesnis už 6 %, kuris yra laikomas tinkamu pelno lygiu, kurio reikia visoms sąnaudoms ir investicijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų išlaidoms padengti.

(58)

Po faktų atskleidimo viena šalis paprašė pateikti daugiau informacijos apie ankstesnėje pastraipoje nurodytą 6 % rodiklį. 2018 m. modernizavus ES prekybos apsaugos priemones, atitinkamuose teisės aktuose nustatyta, kad, skaičiuojant žalos skirtumą, pelno lygis, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, yra ne mažesnis kaip 6 % (7). Šis prekybos apsaugos tyrimuose naudojamas lyginamasis rodiklis taip pat aktualus apsaugos priemonių tyrime. Tai paaiškina, kodėl Komisija šiuo atveju taip pat naudojo šį lyginamąjį rodiklį.

(59)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus, susijusius su panašiais produktais, t. y. Indica ryžiais, įvertinti sunku, nes perdirbimo pramonė savo pajėgumus gali naudoti tiek Indica, tiek Japonica ryžiams lukštenti, nesvarbu, ar jie importuoti, ar išauginti Sąjungoje. Be to, nėra makroduomenų (žr. pirmiau). Remiantis atrinktų bendrovių duomenimis, pajėgumų naudojimas, kaip parodyta toliau, sumažėjo nuo 22 % iki 14 %. Šie procentiniai dydžiai gali atrodyti palyginti maži, nes jie pagrįsti panašaus produkto (Indica ryžių) produkcijos ir visų rūšių ryžių gamybos pajėgumų palyginimu.

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Pajėgumų naudojimas (%)	22,1	21,1	19,0	13,0	14,0
Indeksas (2012–2013 m. = 100)	100	96	86	59	64
Šaltiniai: klausimyno atsakymai.

3.4.4. Išvada

(60)

Apibendrinant, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo. Importas iš Kambodžos ir Mianmaro /Birmos labai padidėjo absoliučiais skaičiais, o Sąjungos pramonė prarado apie 6 % rinkos dalies Mianmaro / Birmos naudai ir 10 %, Kambodžos naudai. Be to, Sąjungos pramonė patyrė didelį – 22 % ir 43 % – priverstinį kainų mažinimą. Gamyba Sąjungoje toliau mažėjo 38 %. Todėl ekonominiai sunkumai tiriamuoju laikotarpiu daugiausia sietini su apimtimi. Sąjungos perdirbėjai, nepaisydami dėl importo žemomis kainomis patiriamos konkurencijos, nusprendė nemažinti kainų lygio ir išlaikė tam tikrą pelno lygį. Kad išlaikytų savo pelno lygį, Sąjungos perdirbėjai, nepaisydami to, kad sumažėjo jų pardavimo ir gamybos apimtis, nusprendė pakeisti, kai buvo įmanoma, savo produktų asortimentą ir daugiausia dėmesio skirti nišiniams segmentams ir prekių ženklo produktams. Tačiau tai yra tik laikinas sprendimas, nes iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos importuojami produktai jau dabar, nors ir nedideliu mastu, parduodami ne nesupakuoti, o mažose pakuotėse, taigi su Sąjungos pramone konkuruoja ir mažmeniniu lygmeniu. Manoma, kad abi šalys padidins per šį pelningesnį pardavimo kanalą mažomis kainomis importuojamų produktų kiekį, taip pat konkuruos dėl nišinių rinkų ir prekių ženklo produktų, o tai turės neigiamų pasekmių ir finansinei Sąjungos pramonės padėčiai.

4. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(61)	Komisija nustatė, kad dėl toliau nurodytų priežasčių tarp nagrinėjamojo produkto importo apimties ir Sąjungos perdirbėjų patiriamų rimtų sunkumų esama priežastinio ryšio. Komisija taip pat nagrinėjo, ar rimtų sunkumų nelemia kiti veiksniai, o ne importas ir kainos.

4.1. Importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos poveikis

(62)

Iš toliau pateiktos diagramos aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo tuo metu, kai augo importas iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos, ir šį ryšį įrodo didelis rinkos dalių praradimas, dėl kurio Sąjungos perdirbėjams kilo rimtų sunkumų.

Kambodža / Mianmaras / Birma

2015–2016m.

2014–2015m.

2013–2014m.

2012–2013m.

2016–2017m.

Rinkos dalys

70,0 %

60,0 %

50,0 %

40,0 %

30,0 %

20,0 %

10,0 %

0,0 %

Šaltinis:

Eurostatas ir Komisijos duomenys, parengti remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis.

(63)

Komisija mano, kad importas iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos rimtų sunkumų sukėlė taip pat ir atskirai. Galima teigti, kad atskirai importas iš Kambodžos ir iš Mianmaro / Birmos didėjo tiek absoliučia apimtimi (atitinkamai 53 % ir daugiau nei 2 000 %), tiek pagal rinkos dalis (atitinkamai 9,7 ir 6,1 procentiniais punktais). Be to, Sąjungos kainą atskirai priverstinai mažino tiek importas iš Kambodžos, tiek importas iš Mianmaro / Birmos (atitinkamai maždaug 22 % ir 43 %). Todėl galima daryti išvadą, kad ir Kambodžos, ir Mianmaro / Birmos importas taip pat sukėlė rimtų sunkumų Sąjungos pramonei.

(64)

Spartus importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos augimas paaiškinamas žemu kainų lygiu, dėl kurio buvo priverstinai smarkiai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Indica ryžiai yra jautrus kainoms produktas, ypač dėl to, kad vartotojai paprastai nesirenka pagal tai, ar tai Sąjungos, ar importuoti produktai. Vartotojams, perkantiems ryžius mažmeninės prekybos vietose, ryžių kilmė iš esmės nežinoma. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai ryžiai parduodami naudojant nuosavą, t. y. mažmenininko prekių ženklą. Tiekdamos ryžius labai mažomis kainomis, kaip matyti iš 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyto priverstinio kainų mažinimo lygio, Kambodža ir Mianmaras / Birma sugebėjo smarkiai ir greitai išplėsti ryžių eksportą į Sąjungos rinką. Be to, Kambodža, anksčiau daugiausia eksportavusi toliau perdirbti Sąjungoje skirtus nesupakuotus ryžius, dabar vis dažniau juos parduoda pakuotėse tiesiogiai Sąjungos mažmenininkams, taip darydama papildomą spaudimą kainoms ir didindama konkurenciją Sąjungos perdirbėjų lygmeniu.

4.2. Kiti veiksniai

(65)	Taip pat įvertinti kiti veiksniai, kurie galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patiriamų rimtų sunkumų.

4.2.1. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(66)

Vertinant pagal rinkos dalį, importas iš kitų trečiųjų šalių tiriamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo – nuo 23 % iki 29,3 % (+ 6,3 %).

Rinkos dalis (%)	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Sąjunga	61,4	54,8	46,7	40,5	39,3
Kambodža	15,4	20,0	23,1	28,8	25,1
Mianmaras / Birma	0,2	2,5	4,8	3,5	6,3
Kambodža ir Mianmaras / Birma	15,6	22,5	27,9	32,3	31,4
Tailandas	12,2	11,5	11,8	12,9	13,8
Indija	4,7	4,0	5,8	6,8	7,3
Pakistanas	2,5	2,9	3,3	3,3	3,2
Kitos šalys	3,7	4,4	4,5	4,3	5,1
Visos kitos šalys (išskyrus Kambodžą ir Mianmarą / Birmą)	23,0	22,8	25,4	27,3	29,3
Šaltinis: Eurostatas.

(67)	NET jei Sąjungos rinkos dalies sumažėjimą galima iš dalies paaiškinti importu iš kitų trečiųjų šalių, šių šalių rinkos dalies padidėjimas, net vertinant bendrai, yra gerokai mažesnis nei Kambodžos ir Mianmaro / Birmos (+ 15 %).

(68)

Be to, svarbiausia, kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, kitų importuojamų produktų vidutinės svertinės kainos tiriamuoju laikotarpiu yra daug didesnės nei importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainos, taip pat Sąjungos kainos (8). Palyginus Tailando ir Mianmaro / Birmos importo kainas nustatyta, kad kainų skirtumas yra 85 %. Lyginant importo iš Indijos ir Kambodžos kainas, kainų skirtumas yra 72 %. Tai taip pat sustiprina pirma minėtą išvadą, kad mažesnės kainos leido Mianmarui / Birmai ir Kambodžai sparčiai plėsti eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu.

	2012–2013 m.	2013–2014 m.	2014–2015 m.	2015–2016 m.	2016–2017 m.
Sąjunga	667,3	649,5	693,3	728,3	711,5
Kambodža	588,4	512,8	562,6	547,4	552,2
Mianmaras / Birma	420,0	366,5	414,7	410,1	405,4
Tailandas	946,7	863,5	896,8	825,7	751,1
Indija	925,7	1 054,1	1 061,0	893,0	949,2
Pakistanas	924,3	999,7	996,0	846,3	926,3
Šaltinis: Eurostatas ir klausimyno atsakymai.

4.2.2. Italijos ryžių sektoriaus struktūriniai sunkumai

(69)	Inicijavus tyrimą, Kambodžos ryžių federacija teigė, kad Italijos ryžių sektoriaus sunkumai apskritai yra didesni nei kitur Sąjungoje, todėl negali būti siejami tik su importo padidėjimu.

(70)

Klausimyno atsakymai ir atliktas patikrinimas parodė, kad Sąjungos pramonės padėtis iš tiesų blogesnė Italijoje nei Ispanijoje. Taip yra iš dalies dėl to, kad Ispanijos ryžių rinka yra organizuota kitaip, todėl atsparesnė pasiūlos ir paklausos atžvilgiu, taip pat kainų atžvilgiu. Komisija atliko Sąjungos masto tyrimą, pagrįstą visos Sąjungos pramonės padėtimi, taip pat pagrįstą atrinktų tipiškų bendrovių padėtimi. Kaip paaiškinta pirmiau, atlikus tyrimą nustatyta, kad sunkumų patiria apskritai visa Sąjungos pramonė.

4.2.3. Žaliavinių ryžių importas iš Gajanos

(71)	Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad prie rimtų sunkumų prisidėjo išaugęs importas iš Gajanos. Iš Gajanos importuojami ryžiai nėra išlukštenti (importuojami žaliaviniai ryžiai), todėl jie nepatenka į tyrimo aprėptį, nėra įtraukti į pirmiau minėtą importo statistiką ir nėra čia svarbūs.

4.2.4. Sąjungos pramonės eksportas

(72)

Kambodžos Vyriausybė nurodė, kad vienas iš aspektų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta nagrinėjant priežastinį ryšį, yra Sąjungos pramonės orientavimasis į eksportą. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas, ir nors tiriamuoju laikotarpiu eksportas iš tiesų padidėjo nuo 3 % visos gamybos iki 7 % visos gamybos, vis dėlto jis sudaro labai mažą Sąjungos gamybos dalį. Be to, eksporto padidėjimas (+ 11 000 tonų) yra gerokai mažesnis nei importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos padidėjimas (+ 147 000 tonų).

4.2.5. Indica ryžių gamybos apimtis sumažėjo, nes padidėjo Japonica ryžių gamybos apimtis.

(73)	Kambodžos Vyriausybė taip pat teigė, kad Sąjungos Indica ryžių gamybai poveikį padarė ne importas – jam paprasčiausiai įtaką daro Sąjungos ryžių augintojų cikliškas perėjimas nuo Indica prie Japonica ryžių auginimo.

(74)

Tiesa, kad augintojai gali rinktis, kuriuos ryžius – Indica ar Japonica – auginti. Tačiau tokį pasirinkimą lemia ekonominiai sumetimai, įskaitant paklausą ir rinkos kainą. Šiuo atžvilgiu atlikus tyrimą patvirtinta, kad, padidėjus konkurencijai dėl maža kaina importuojamų Indica ryžių, kai kurie augintojai iš tiesų neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pereiti prie Japonica ryžių auginimo. Todėl tai nėra nei cikliškas perėjimas, nei apgalvotas pasirinkimas, o savigynos veiksmas. Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu tai taip pat nėra perspektyvi galimybė, nes dėl to, kad buvo pereita nuo Indica prie Japonica ryžių auginimo, Japonica ryžių pasiūla rinkoje tapo perteklinė, o šios rūšies ryžių kainoms pradėtas daryti spaudimas. Todėl apskritai ūkininkų padėtis yra sunki.

(75)	Tačiau šis argumentas nėra labai svarbus, nes Sąjungos pramonę sudaro ryžių perdirbėjai, o ne augintojai, kurie yra žaliavos tiekėjai.

4.2.6. Išvada dėl priežastinio ryšio

(76)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės patirtų rimtų sunkumų ir importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos priežastinį ryšį. Komisija taip pat nustatė veiksnius, kurie taip pat prisidėjo prie šių sunkumų. Tai visų pirma importas iš trečiųjų šalių ir žaliavinių ryžių importas iš Gajanos. Tačiau nenustatyta, kad šie veiksniai susilpnino priežastinį ryšį, net atsižvelgiant į galimą jų bendrą poveikį. Todėl galima teigti, kad bet koks minėtų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nemažina ryšio tarp importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos apimties bei kainų ir rimtų sunkumų, su kuriais susiduria Sąjungos pramonė.

5. IŠVADOS IR PRIEMONIŲ NUSTATYMAS

(77)	Daroma išvada, kad Indica ryžiai iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos yra importuojami tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonei kyla rimtų sunkumų, todėl apsaugos priemonės yra būtinos.

(78)	Taigi pagal BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalį turėtų būti vėl nustatyti 175 EUR už toną Bendrojo muitų tarifo muitai.

(79)

Pagal BLS reglamento 28 straipsnį apsaugos priemonės turėtų būti vėl taikomos tiek laiko, kiek reikia Sąjungos perdirbėjų ekonominės ir finansinės padėties pablogėjimui kompensuoti. Tačiau muitai negali būti vėl nustatyti ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai šis laikotarpis pratęsiamas dėl tinkamai pagrįstų aplinkybių.

(80)	Komisija mano, kad šiuo atveju priemonės turėtų būti nustatytos trejų metų laikotarpiui, kad Sąjungos pramonė galėtų visiškai atsigauti nuo importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos poveikio.

(81)	Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad šiuo laikotarpiu apsaugos priemonės turėtų būti laipsniškai liberalizuojamos dėl toliau nurodytų priežasčių.

(82)

BLS reglamentu visų pirma siekiama paremti besivystančių šalių pastangas mažinti skurdą ir skatinti gerą valdymą bei darnų vystymąsi, pirmiausia joms padedant didinti užimtumą, vykdyti industrializacijos procesą ir gauti papildomų pajamų iš tarptautinės prekybos. BLS reglamente nustatyta specialioji programa „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) padeda neturtingiausioms ir silpniausioms pasaulio šalims pasinaudoti prekybos galimybėmis. Šių šalių ekonominis profilis labai panašus. Jos yra pažeidžiamos dėl mažos ir nediversifikuotos eksporto bazės, todėl pagal BLS reglamentą joms taikomos tam tikros apsaugos priemonės, pavyzdžiui, jos atleidžiamos nuo produktų gradacijos ir automatinių apsaugos priemonių taikymo.

(83)	Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad iš principo laipsnišką muito normos mažinimą trejų metų laikotarpiu, kaip nurodyta toliau, būtina taikyti VIG lengvatomis besinaudojančioms šalims.

(84)

Laipsniškas mažinimas taip pat būtų pakankama priemonė Sąjungos perdirbėjų ekonominės ir (arba) finansinės padėties pablogėjimui kompensuoti. Kita vertus, nesumažinti muitai Kambodžai ir Mianmarui / Birmai nebus taikomi visus trejus metus, todėl eksportuoti bus sunkiau, bet palaipsniui jos galės didinti Indica ryžių eksportą į Sąjungą.

(85)

Taigi muitus trejų metų laikotarpį numatoma vėl taikyti taip:

	1 metai	2 metai	3 metai
Muitas (EUR/t)	175	150	125

(86)

Šiuo metu taikoma 175 EUR/t Bendrojo muitų tarifo muito norma gali būti pakoreguota ir sumažinta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (9) 180 straipsnį. Todėl jeigu po minėto koregavimo taikomi Bendrojo muitų tarifo muitai taptų mažesni nei muitai, nurodyti 85 konstatuojamojoje dalyje, pastarieji muitai turėtų būti priderinti taip, kad bet kuriuo priemonių taikymo laikotarpio metu jie nebūtų didesni už taikomus Bendrojo muitų tarifo muitus. Todėl taikytinos apsaugos priemonės yra patikslinti muitai arba 85 konstatuojamojoje dalyje nurodytas taikytinas muitas, atsižvelgiant į tai, kurie iš jų yra mažesni.

(87)

Galiausiai, siekiant nagrinėjamųjų produktų importuotojams suteikti teisinio tikrumo, įvairios suinteresuotosios šalys prašė, kad pirmiau minėtos priemonės nebūtų taikomos produktams, kurie jau vežami į Sąjungą. Atsižvelgdama į praktiką, kurios laikėsi kituose apsaugos priemonių tyrimuose, Komisija mano, kad tokia „nuostata dėl vežimo“ šiuo atveju iš tiesų yra pagrįsta, todėl į minėtą prašymą atsižvelgė.

(88)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 978/2012 39 straipsnio 3 dalyje nurodyto Bendrųjų muitų tarifų lengvatų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica ryžiams, kurių KN kodai šiuo metu yra 1006 30 27, 1006 30 48, 1006 30 67 ir 1006 30 98, laikinai vėl nustatomi Bendrojo muitų tarifo muitai.

2. 1 dalyje aprašytam produktui taikomas muitas pirmaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos yra 175 EUR už toną, antraisiais metais – 150 EUR už toną, trečiaisiais metais – 125 EUR už toną.

3. Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 180 straipsnį Komisija pakoreguos Bendrojo muitų tarifo muitą, 2 dalyje nurodyto muito dydis turėtų būti patikslintas pagal pakoreguotąjį Bendrojo muitų tarifo muitą arba 2 dalyje nurodytą muitą, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra mažesnis.

2 straipsnis

1 straipsnio 2 dalyje nurodytas muitas netaikomas importuojamiems 1 straipsnyje nurodytiems produktams, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną jau yra vežami į Sąjungą, jeigu jų paskirties vietos negalima pakeisti.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 303, 2012 10 31, p. 1.

(2) OL C 100, 2018 3 16, p. 30.

(3) 2013 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1083/2013, kuriuo nustatomos taisyklės, susijusios su laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo ir bendrųjų apsaugos priemonių priėmimo procedūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (OL L 293, 2013 11 5, p. 16).

(4) Klausimynai buvo nusiųsti ir tikrinamieji vizitai surengti šių augintojų patalpose: „Laguna de Santaolalla S.L.“, Ispanija, „Vercellino Flavio e Paolo S.S.“, Italija, „Coppo e Garrione Societa' Agricola S.S.“, Italija, „Maro Giovanni, Paolo e Pietro“, Italija, „Locatelli Francesco“, Italija.

(5) Šios suinteresuotosios šalys – „Haudecoeur“, „Amru Rice“, Kambodžos Vyriausybė ir Mianmaro / Birmos ryžių federacija (MRF).

(6) Šie duomenys yra viešai prieinami svetainės „Europa“ tinklalapyje https://ec.europa.eu/agriculture/cereals/trade_lt

(7) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/825, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 143, 2018 6 7, p. 1).

(8) Į šias kainas neįtrauktos išlaidos po importo ir vežimo išlaidos.

(9) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

17.1.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/27

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2019/70

2019 m. sausio 11 d.

dėl ES ekologinio ženklo suteikimo rašomajam popieriui ir ES ekologinio ženklo suteikimo minkštajam popieriui ir jo gaminiams kriterijų

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (1), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį,

pasikonsultavusi su Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba,

kadangi:

(1)	pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 ES ekologinis ženklas gali būti suteikiamas tokiems produktams, kurie per visą gyvavimo ciklą daro mažesnį poveikį aplinkai;

(2)	Reglamente (EB) Nr. 66/2010 numatyta, kad kiekvienai produktų grupei turi būti nustatyti konkretūs ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijai;

(3)	Komisijos sprendimu 2011/333/ES (2) nustatyti produktų grupei „kopijuojamasis ir rašomasis popierius“ taikytini kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai. Komisijos sprendimu (ES) 2015/877 (3) tų kriterijų ir reikalavimų galiojimas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(4)	Komisijos sprendimu 2012/448/ES (4) nustatyti produktų grupei „laikraštinis popierius“ taikytini kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai. Sprendimu (ES) 2015/877 tų kriterijų ir reikalavimų galiojimas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(5)	Komisijos sprendimu 2009/568/EB (5) nustatyti produktų grupei „plonasis popierius“ taikytini kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai. Sprendimu (ES) 2015/877 tų Sprendime 2009/568/EB nustatytų kriterijų ir reikalavimų galiojimas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(6)

2017 m. birželio 30 d. atlikus ES ekologinio ženklo tinkamumo patikrą (REFIT), per kurią peržiūrėtas Reglamento (EB) Nr. 66/2010 (6) įgyvendinimas, padaryta išvada, kad reikia laikytis strategiškesnio požiūrio į ES ekologinį ženklą, be kita ko, kai tikslinga, sujungti labai susijusių produktų grupes;

(7)

vadovaujantis šiomis išvadomis ir pasikonsultavus su ES ekologinio ženklinimo valdyba, produktų grupes „kopijuojamasis ir rašomasis popierius“ ir „laikraštinis popierius“ reikėtų sujungti į vieną produktų grupę „rašomasis popierius“, į jos naują apibrėžtį įtraukiant abi senąsias produktų grupes su tam tikrais pakeitimais, kurių reikia atsižvelgiant į mokslo ir rinkos naujoves. Visų pirma naujojoje apibrėžtyje neturėtų būti senosioms produktų grupėms taikytos svorio ribos, taip aprėpiant platesnį standesnio popieriaus asortimentą;

(8)

be to, atsižvelgiant į peržiūrą, reikėtų padaryti tam tikrų produktų grupės „plonasis popierius“ apibrėžties pakeitimų, visų pirma, remiantis ISO standartu 12625–1, aiškiau atskiriant minkštąjį popierių ir galutinį minkštojo popieriaus gaminį; produktų grupę reikėtų pervadinti į „minkštasis popierius ir jo gaminiai“;

(9)	siekiant labiau atsižvelgti į gerąją šių produktų grupių rinkos praktiką ir į laikotarpio naujoves, tikslinga kiekvienai iš šių dviejų produktų grupių nustatyti naują kriterijų rinkinį;

(10)

naujaisiais kiekvienos produktų grupės kriterijais siekiama skatinti efektyviai naudojant energiją vykdomus gamybos procesus, kuriems vykstant išmetama mažiau cheminių medžiagų, prisidedančių prie vandentakių eutrofikacijos, atmosferos rūgštinimo ir klimato kaitos, riboti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir skatinti naudoti žaliavas, gautas iš tvariai tvarkomų miškų, arba perdirbtas žaliavas, kurias naudojant sudaromos sąlygos pereiti prie žiedinės ekonomikos;

(11)	atsižvelgiant į abiejų produktų grupių inovacijų ciklą, naujieji kiekvienos produktų grupės kriterijai ir susiję vertinimo ir patikros reikalavimai turėtų galioti iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(12)

kadangi abi produktų grupės „rašomasis popierius“ ir „minkštasis popierius ir jo gaminiai“ yra glaudžiai susijusios ir joms bus taikomi panašūs kriterijai, tikslinga priimti vieną sprendimą, kuriuo nustatomi abu kriterijų rinkiniai. Tai taip pat turėtų pagerinti schemų matomumą rinkos dalyviams ir sumažinti nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą;

(13)	siekiant teisinio tikrumo, Sprendimą 2011/333/ES, Sprendimą 2012/448/ES ir Sprendimą 2009/568/EB reikėtų panaikinti;

(14)

gamintojams, kurių produktams pagal Sprendime 2011/333/ES, Sprendime 2009/568/EB arba Sprendime 2012/448/ES nustatytus kriterijus suteiktas atitinkamai kopijuojamojo ir rašomojo popieriaus, laikraštinio popieriaus arba plonojo popieriaus ES ekologinis ženklas, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad jie turėtų pakankamai laiko pritaikyti savo produktus, kad šie atitiktų naujus kriterijus ir reikalavimus. Taip pat gamintojams turėtų būti leidžiama kurį laiką po šio sprendimo priėmimo teikti paraiškas remiantis arba minėtais sprendimais nustatytais kriterijais, arba šiuo sprendimu nustatytais naujais kriterijais. Jei ES ekologinis ženklas suteiktas remiantis vienu iš senųjų sprendimų nustatytais kriterijais, jį turėtų būti leidžiama naudoti tik iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(15)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 66/2010 16 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Produktų grupei „rašomasis popierius“ priskiriami nekonvertuoto, be spaudos ženklų, švaraus, spalvoto arba nespalvoto iš plaušienos pagaminto ir tinkamo naudoti rašymo, spausdinimo arba konvertavimo reikmėms popieriaus arba kartono lakštai arba ritiniai.

Prie produktų grupės nepriskiriama:

pakuotės;

b)	šilumai jautrus popierius;

c)	fotografinis ir savaiminio kopijavimo popierius;

d)	kvapnusis popierius;

e)	prie 2 straipsnyje apibrėžtos produktų grupės „minkštasis popierius ir jo gaminiai“ priskiriamas popierius.

2 straipsnis

Produktų grupei „minkštasis popierius ir jo gaminiai“ priskiriama:

1)	nekonvertuoto minkštojo popieriaus, skirto konvertuoti į 2 punkte nurodytus gaminius, lakštai arba ritiniai;

minkštojo popieriaus gaminiai, tinkami naudoti asmeninės higienos reikmėms, skysčiams sugerti arba paviršiams valyti arba kelioms iš šių paskirčių; įskaitant šių rūšių minkštojo popieriaus gaminius, tačiau jais neapsiribojant: nosines, tualetines servetėles, veido servetėles, virtuvės ir buitinius rankšluosčius, rankšluosčius, servetėles, paklotukus ir pramonėje naudojamas šluostes.

Prie produktų grupės nepriskiriama:

a)	prie Komisijos sprendime 2014/763/ES (7) apibrėžtos produktų grupės „sugeriamieji higienos gaminiai“ priskiriami produktai;

b)	paviršiams valyti skirti gaminiai, kuriuose yra valiklių;

c)	minkštojo popieriaus gaminiai, dengti kitokiomis nei minkštasis popierius medžiagomis;

d)	kosmetikos gaminiai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009 (8), įskaitant drėgnas servetėles;

e)	kvapnusis popierius;

f)	prie 1 straipsnyje apibrėžtos grupės „rašomasis popierius“ arba prie Komisijos sprendime 2012/481/ES (9) apibrėžtos produktų grupės „spausdintas popierius“ priskiriami gaminiai.

3 straipsnis

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1) plaušiena– popieriui gaminti naudojama plaušinė medžiaga, plaušienos gamykloje mechaniškai arba chemiškai gaunama iš plaušinės celiuliozės žaliavos (dažniausiai medienos);

2) pakuotės– iš bet kurių medžiagų pagaminti gaminiai gamintojo prekėms (nuo žaliavų iki gatavų prekių) laikyti, apsaugoti, tvarkyti, tiekti ir pateikti naudotojui ar vartotojui;

3) minkštasis popierius– mažos gramatūros popierius, pagamintas iš plaušienos, krepuotas sausuoju arba šlapiuoju būdu arba nekrepuotas;

4) minkštojo popieriaus gaminiai– gaminiai iš vieno arba kelių minkštojo popieriaus sluoksnių, sulankstyti arba nesulankstyti, su įspaudais arba be jų, laminuoti arba nelaminuoti, marginti arba nemarginti, gali būti atliktas baigiamasis apdorojimas.

4 straipsnis

1. Kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 produktui būtų suteiktas produktų grupės „rašomasis popierius“ ES ekologinis ženklas, jis turi atitikti tos produktų grupės apibrėžtį šio sprendimo 1 straipsnyje ir šio sprendimo I priede nustatytus kriterijus ir su jais susijusius vertinimo bei patikros reikalavimus.

2. Kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 produktui būtų suteiktas produktų grupės „minkštasis popierius ir jo gaminiai“ ES ekologinis ženklas, jis turi atitikti tos produktų grupės apibrėžtį šio sprendimo 2 straipsnyje ir šio sprendimo II priede nustatytus kriterijus ir su jais susijusius vertinimo bei patikros reikalavimus.

5 straipsnis

Produktų grupėms „rašomasis popierius“ ir „minkštasis popierius ir jo gaminiai“ nustatyti kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

1. Administravimo tikslais produktų grupei „rašomasis popierius“ suteikiamas kodas 011.

2. Administravimo tikslais produktų grupei „minkštasis popierius ir jo gaminiai“ suteikiamas kodas 004.

7 straipsnis

Sprendimas 2009/568/EB, Sprendimas 2011/333/ES ir Sprendimas 2012/448/ES panaikinami.

8 straipsnis

1. Nepaisant 7 straipsnio, tiek paraiškos dėl ES ekologinio ženklo suteikimo produktams, priskiriamiems prie šiame sprendime apibrėžtos produktų grupės „rašomasis popierius“, tiek paraiškos dėl ES ekologinio ženklo suteikimo produktams, priskiriamiems prie Sprendime 2011/333/ES apibrėžtos produktų grupės „kopijuojamasis ir rašomasis popierius“, pateiktos iki šio sprendimo priėmimo dienos, vertinamos pagal Sprendime 2011/333/ES nustatytas sąlygas.

2. Nepaisant 7 straipsnio, tiek paraiškos dėl ES ekologinio ženklo suteikimo produktams, priskiriamiems prie šiame sprendime apibrėžtos produktų grupės „rašomasis popierius“, tiek paraiškos dėl ES ekologinio ženklo suteikimo produktams, priskiriamiems prie Sprendime 2012/448/ES apibrėžtos produktų grupės „laikraštinis popierius“, pateiktos iki šio sprendimo priėmimo dienos, vertinamos pagal Sprendime 2012/448/ES nustatytas sąlygas.

3. Nepaisant 7 straipsnio, tiek paraiškos dėl ES ekologinio ženklo suteikimo produktams, priskiriamiems prie šiame sprendime apibrėžtos produktų grupei „minkštasis popierius ir jo gaminiai“, tiek paraiškos dėl ES ekologinio ženklo suteikimo produktams, priskiriamiems prie Sprendime 2009/568/EB apibrėžtos produktų grupės „plonasis popierius“, pateiktos iki šio sprendimo priėmimo dienos, vertinamos pagal Sprendime 2009/568/EB nustatytas sąlygas.

4. Šio sprendimo priėmimo dieną arba po jos, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. pateiktos paraiškos suteikti ES ekologinį ženklą produktams, priskiriamiems prie produktų grupės „rašomasis popierius“ arba produktų grupės „minkštasis popierius ir jo gaminiai“, gali būti parengtos pagal šiuo sprendimu nustatytus kriterijus arba pagal atitinkamai Sprendime 2011/333/ES, Sprendime 2012/448/ES arba Sprendime 2009/568/EB nustatytus kriterijus. Tos paraiškos vertinamos pagal kriterijus, kuriais remiantis jos parengtos.

5. Jei ES ekologinis ženklas suteikiamas pagal paraišką, kuri vertinama pagal Sprendime 2009/568/EB, Sprendime 2011/333/ES arba Sprendime 2012/448/ES nustatytus kriterijus, jį galima naudoti tik iki 2019 m. gruodžio 31 d.

9 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 11 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys

(1) OL L 27, 2010 1 30, p. 1.

(2) 2011 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas 2011/333/ES dėl ekologinių kriterijų, kuriais remiantis kopijuojamajam ir rašomajam popieriui suteikiamas ES ekologinis ženklas, nustatymo (OL L 149, 2011 6 8, p. 12).

(3) 2015 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/877, kuriuo iš dalies keičiami sprendimai 2009/568/EB, 2011/333/ES, 2011/381/ES, 2012/448/ES ir 2012/481/ES, kad būtų pratęstas ekologinių kriterijų, taikomų tam tikriems produktams suteikiant ES ekologinį ženklą, galiojimas (OL L 142, 2015 6 6, p. 32).

(4) 2012 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas 2012/448/ES, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą laikraštiniam popieriui (OL L 202, 2012 7 28, p. 26).

(5) 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimas 2009/568/EB, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą plonajam popieriui (OL L 197, 2009 7 29, p. 87).

(6) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo ir 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo įgyvendinimo peržiūros (COM(2017) 355).

(7) 2014 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas 2014/763/ES, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą sugeriamiesiems higienos gaminiams (OL L 320, 2014 11 6, p. 46).

(8) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).

(9) 2012 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos sprendimas 2012/481/ES, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą spausdintam popieriui (OL L 223, 2012 8 21, p. 55).

I PRIEDAS

ES EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO RAŠOMAJAM POPIERIUI KRITERIJAI

BENDROSIOS NUOSTATOS

Kriterijų tikslai

Taikant kriterijus visų pirma siekiama sumažinti į vandenis išleidžiamų toksinių ir eutrofinių medžiagų kiekį ir su energijos vartojimu susijusią žalą bei pavojus aplinkai (klimato kaitą, rūgštėjimą, ozono sluoksnio nykimą, neatsinaujinančių išteklių eikvojimą). Šiuo tikslu kriterijais siekiama:

—	mažinti energijos suvartojimą ir su juo susijusį į orą išmetamų teršalų kiekį,

—	mažinant į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ir susidarančių atliekų kiekį mažinti žalą aplinkai,

—	mažinti su pavojingųjų cheminių produktų naudojimu susijusią žalą ar pavojų aplinkai ir

—	saugoti miškus, reikalaujant, kad perdirbti arba pirminiai plaušai būtų gaunami iš tvariai tvarkomų miškų ir vietovių.

ES ekologinio ženklo suteikimo rašomajam popieriui kriterijai:

1.	į vandenį ir orą išmetami teršalai;

2.	energijos sąnaudos;

3.	plaušai: išteklių saugojimas, tvari miškotvarka;

4.	ribojamos pavojingosios cheminės medžiagos ir mišiniai;

5.	atliekų tvarkymas;

6.	tinkamumas naudoti;

7.	ant pakuotės pateikiama informacija;

8.	ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija.

Ekologiniai kriterijai taikomi plaušienos gamybai, įskaitant visus sudedamuosius procesus nuo pirminių plaušų arba perdirbtų plaušų atvežimo į gamybos vietą iki plaušienos išvežimo iš plaušienos gamyklos. Popieriaus gamybai taikomi ekologiniai kriterijai apima visus popieriaus gamykloje vykdomus sudedamuosius procesus – nuo plaušienos paruošimo rašomajam popieriui gaminti iki vyniojimo ant pagrindinio ritinio.

Ekologiniai kriterijai neapima žaliavų (pvz., medienos), plaušienos arba popieriaus vežimo ir pakavimo. Neįtrauktas ir popieriaus konvertavimas.

Vertinimas ir patikra. Kiekvieno kriterijaus apraše nurodyti konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai.

Jei reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų deklaracijas, dokumentus, tyrimų rezultatus, bandymų ataskaitas arba kitus duomenis, kuriais įrodoma atitiktis kriterijams, juos gali pateikti atitinkamai pareiškėjas ir (arba) jo tiekėjas (-ai), ir (arba) jų tiekėjai ir pan.

Kompetentingos įstaigos, pripažindamos patvirtinimus, pirmenybę teikia tiems patvirtinimams ir patikroms, kuriuos išdavė arba atliko pagal atitinkamus bandymų ir kalibravimo laboratorijų darniuosius standartus akredituotos įstaigos, ir toms pažymoms, kurias išdavė pagal atitinkamus gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo įstaigų darniuosius standartus akredituotos įstaigos.

Prireikus galima taikyti kitus bandymų metodus nei nurodytieji kiekvieno kriterijaus apraše, jei paraišką vertinanti kompetentinga įstaiga pripažįsta, kad jie lygiaverčiai.

Prireikus kompetentingos įstaigos gali reikalauti pagrindžiamųjų dokumentų ir atlikti nepriklausomas patikras ar apsilankyti vietoje, kad patikrintų atitiktį šiems kriterijams.

Rašomasis popierius turi atitikti visus susijusius tos šalies, kurioje jis pateikiamas rinkai, reikalavimus. Pareiškėjas turi pateikti deklaraciją, kad gaminys atitinka šį reikalavimą.

Vartojamų terminų apibrėžtys:

1. orasausės masės tona– orasausės plaušienos tona (OMt), esant 90 % sausiui;

2. cheminė plaušiena– plaušinė medžiaga, gauta iš žaliavos pašalinus didelę dalį ne celiuliozės junginių, kuriuos galima pašalinti apdorojant chemiškai (verdant, pašalinant ligniną, balinant);

3. CMP– cheminė mechaninė plaušiena;

4. CTMP– cheminė termomechaninė plaušiena;

5. plaušiena, iš kurios pašalinti spaudos dažai– plaušiena, pagaminta iš perdirbti skirto popieriaus, iš kurio pašalinti dažai ir kiti teršalai;

6. dažikliai– ryškiaspalvės arba fluorescencinės organinės medžiagos, kurios atrankiosios sugerties būdu suteikia spalvą substratui. Dažikliai yra tirpūs ir (arba) naudojami taip, kad būtų bent laikinai suardoma jų kristalinė struktūra. Dažikliai substrate sulaikomi absorbcijos, tirpdymo ir mechaninio sulaikymo būdais arba susidarant joniniams arba kovalentiniams cheminiams ryšiams;

7. ECF plaušiena– balinta plaušiena, kurioje nėra elementinio chloro;

8. integruota gamyba– plaušienos ir popieriaus gamyba toje pačioje gamybos vietoje. Prieš gaminant popierių plaušiena nedžiovinama. Popieriaus ir (arba) kartono gamyba yra tiesiogiai susijusi su plaušienos gamyba;

9. mechaninės medienos plaušienos popierius arba kartonas– popierius arba kartonas, kuriame mechaninė medienos plaušiena sudaro didžiąja dalį plaušų;

10. metaliniai pigmentai ir dažikliai– dažikliai ir pigmentai, kuriuose daugiau kaip 50 % masės sudaro atitinkamų metalų junginys (-iai);

11. neintegruota gamyba– prekinės (parduoti skirtos) plaušienos gamyba gamyklose, kuriose nenaudojamos popieriaus gamybos mašinos, arba popieriaus ir (arba) kartono gamyba tik iš kitose gamyklose pagamintos (prekinės) plaušienos;

12. popieriaus gamybos mašinos brokas– popieriaus medžiagos, kurios išmetamos iš popieriaus gamybos mašinos proceso, tačiau kurių savybės leidžia jas vėl naudoti gamybos vietoje, grąžinant jas į tą patį gamybos procesą, kuriam vykstant jos susidarė. Šiame sprendime šis terminas neapima konvertavimo procesų, kurie laikomi skirtingais procesais nuo popieriaus gamybos mašinos procesų;

13. pigmentai– spalvotos, juodos, baltos arba fluorescencinės organinės arba neorganinės kietosios dalelės, kurios paprastai netirpsta nešiklyje arba substrate, į kurį jų dedama, ir kurios tokiame nešiklyje arba substrate nei fiziškai, nei chemiškai nepakinta. Jie išvaizdą keičia atrankiosios absorbcijos ir (arba) šviesos išsklaidymo būdu. Pigmentai paprastai disperguojami nešikliuose arba substratuose, skirtuose naudoti, pavyzdžiui, gaminant spaudos dažus, dažus, plastikus ir kitas polimerines medžiagas. Viso spalvinimo proceso metu pigmentai išlaiko savo kristalinę arba dalelių struktūrą;

14. perdirbti plaušai– plaušai, gauti iš gamybos atliekų arba iš namų ūkių, komercinių, pramoninių ar institucinių objektų, kaip galutinių gaminių naudotojų, atliekų. Šių plaušų pagal numatytąją paskirtį naudoti nebegalima. Prie perdirbtų plaušų nepriskiriamos per technologinį procesą susidarančios medžiagos, kurias galima vėl naudoti tame pačiame technologiniame procese (vietoje susidarantis arba pirktinis popieriaus gamybos mašinos brokas);

15. TCF plaušiena– balinta plaušiena, kurioje visiškai nėra chloro;

16. TMP– termomechaninė plaušiena.

ES EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJAI

1 kriterijus. Į vandenį ir orą išmetami teršalai

Išankstinė būtina sąlyga – plaušienos ir popieriaus gamybos vieta privalo atitikti visus susijusius tos šalies, kurioje ji yra, teisinius reikalavimus.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties deklaraciją, prie kurios pridedami susiję dokumentai ir plaušienos tiekėjo (-ų) deklaracijos.

1(a) kriterijus Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), siera (S), NOx, fosforas (P)

Reikalavimas grindžiamas informacija apie išmetamą kiekį, lyginant jį su nurodyta pamatine verte. Faktinio išmetamo kiekio ir pamatinės vertės santykis yra išmetamojo kiekio rodiklis.

Bet kurio atskiro išmetamojo parametro rodiklis turi neviršyti 1,3.

Visais atvejais bendras taškų skaičius (Tbendr. = TChDS + TS + TNOx + TP) turi neviršyti 4,0.

Jei gamyba yra neintegruota, pareiškėjas pateikia skaičiavimus, apimančius ir plaušienos, ir popieriaus gamybą.

Plaušienos ir popieriaus gamybos bendras TChDS apskaičiuojamas, kaip nurodyta toliau (TS, TNOx ir TP apskaičiuojami lygiai tokiu pačiu būdu).

Nustatoma su kiekviena naudojamos plaušienos rūšimi i susijusi svertinė (atsižvelgiant į plaušienos i dalį orasausės plaušienos tonoje) išmatuota ChDS vertė (ChDSplauš.,i, išreikšta kilogramais orasausės masės tonai) ir visos vertės sudedamos. Laikoma, kad orasausės masės tonoje yra 90 % sausosios medžiagos, jei tai plaušiena, ir 95 %, jei tai popierius.

Tuomet su plaušiena susijusi ChDS svertinė vertė ir išmatuota su popieriaus gamyba susijusi ChDS vertė sudedamos ir taip gaunama bendra ChDS vertė (ChDSbendr.).

Plaušienos gamybos svertinė ChDS pamatinė vertė apskaičiuojama taip pat – visų naudojamos plaušienos rūšių svertinių pamatinių verčių suma ir popieriaus gamybos pamatinė vertė sudedamos ir taip gaunama bendra ChDS pamatinė vertė (ChDSpamat., bendr.). 1 lentelėje pateikiamos kiekvienos popieriui gaminti naudojamos plaušienos rūšies pamatinės vertės.

Galiausiai bendra ChDS vertė padalijama iš bendros ChDS pamatinės vertės:

Formula

1 lentelė

Su skirtingų rūšių plaušienos ir popieriaus gamyba susijusių išmetamųjų teršalų pamatinės vertės

Plaušienos rūšis (popierius)	Išmetamieji teršalai (kg/OMt)
Plaušienos rūšis (popierius)	ChDSpamatinė	Ppamatinė	Spamatinė	NOxpamatinė
Balintoji cheminė plaušiena (išskyrus sulfitinę)	16,00	0,025 0,09 (1)	0,35	1,60
Balintoji cheminė plaušiena (sulfitinė)	24,00	0,04	0,75	1,60
Magnefitinė plaušiena	28,00	0,056	0,75	1,60
Nebalintoji cheminė plaušiena	6,50	0,016	0,35	1,60
CTMP/CMP	16,00	0,008	0,20	0,25/0,70 (2)
TMP arba trintos medienos plaušiena	3,00/5,40 (3)	0,008	0,20	0,25
Perdirbtų plaušų plaušiena, iš kurios nepašalinti spaudos dažai	1,10	0,006	0,20	0,25
Perdirbtų plaušų plaušiena, iš kurios pašalinti spaudos dažai	2,40	0,008	0,20	0,25
Popieriaus gamykla (kg/t)	1,00	0,008	0,30	0,70

Jeigu toje pačioje gamykloje bendrai gaminama ir šiluma, ir elektros energija, iš bendros sumos galima atimti gamybos vietoje gaminant elektros energiją išmetamą S ir NOx kiekį. Gaminant elektros energiją išmetamų teršalų dalį galima apskaičiuoti pagal šią formulę:

2 × (MWh (elektros energija))/[2 × MWh (elektros energija) + MWh (šiluma)].

Šioje formulėje elektros energija yra elektros energija, pagaminta kogeneracinėje jėgainėje. Šioje formulėje šiluma yra grynasis šilumos kiekis, kurį kogeneracinė jėgainė tiekia plaušienai ir (arba) popieriui gaminti.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia išsamius atitiktį šiam kriterijui įrodančius skaičiavimus bei bandymų duomenis ir visus susijusius pagrindžiamuosius dokumentus, įskaitant bandymų, atliktų taikant toliau nurodytus standartinius nuolatinės arba periodinės stebėsenos bandymų metodus (arba lygiaverčius standartinius metodus, pagal kuriuos gautus duomenis kompetentinga įstaiga priima kaip lygiavertės mokslinės kokybės duomenis), ataskaitas. ChDS – ISO 15705 arba ISO 6060; NOx – EN 14792 arba ISO 11564; S (sieros oksidai) – EN 14791 arba EPA Nr. 8; S (redukuota siera) – EPA Nr. 15A, 16A arba 16B; S kiekis mazute – ISO 8754; S kiekis akmens anglyse – ISO 19579; S kiekis biomasėje – EN 15289; Bendrasis P – EN ISO 6878.

Išmetamųjų teršalų kiekiui stebėti gali būti naudojami ir greitieji bandymų metodai, su sąlyga, kad jie reguliariai (pvz., kas mėnesį) tikrinami pagal atitinkamus pirmiau nurodytus standartus arba tinkamus jų atitikmenis. Vertinant ChDS, priimtina nuolatinė stebėsena, kurios pagrindas – bendrosios organinės anglies (BOA) analizė, su sąlyga, kad konkrečioje gamybos vietoje nustatyta BOA ir ChDS rezultatų koreliacija.

Jei eksploatavimo leidime nenurodyta kitaip, mažiausias matavimo dažnis yra: ChDS – kasdien, bendrojo P kiekio – kas savaitę. Iš katilų, kurių galia didesnė kaip 50 MW, išmetamas S ir NOx kiekis visais atvejais matuojamas nuolat, o iš katilų ir džiovyklių, kurių kiekvieno galia ne didesnė kaip 50 MW, – periodiškai, bent kartą per metus.

Duomenys pateikiami kaip metiniai vidurkiai, išskyrus atvejus, kai:

—	gamybos kampanija vykdoma tik ribotą laikotarpį,

—	gamykla yra nauja arba rekonstruota; tokiu atveju matavimai atliekami ne trumpiau kaip 45 stabilaus gamyklos darbo dienas iš eilės.

Bet kuriuo atveju duomenys yra priimtini tik jei jie atspindi atitinkamą kampaniją ir jei atlikta pakankamai kiekvieno išmetamojo parametro matavimų.

Pagrindžiamuosiuose dokumentuose nurodomas matavimo dažnis ir pateikiamas ChDS, bendrojo P, S ir NOx taškų skaičiavimas.

Į orą išmetamas teršalų kiekis apima visą išmetamą S ir NOx kiekį, susidarantį gaminant plaušieną ir popierių, įskaitant ne gamybos vietoje generuojamą garą, tačiau atėmus gaminant elektrą išmetamų teršalų kiekį. Į matavimus įtraukiami regeneravimo katilai, kalkių degimo krosnys, garo katilai ir nemalonaus kvapo dujų deginimo krosnys. Įvertinamas ir pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų kiekis. Į ataskaitoje pateiktas į orą išmetamos S vertes įtraukiami oksiduotos ir redukuotos S kiekiai. Gaminant šiluminę energiją iš mazuto, anglių ir kito kuro, gaunamo iš išorės, kurio S kiekis yra žinomas, išmetamos S kiekius galima ne matuoti, o apskaičiuoti, ir į juos būtina atsižvelgti.

Į vandenį išleidžiamų teršalų kiekiui nustatyti imami nefiltruoti ir nenusodinti mėginiai nuotekų išleidimo iš gamyklos nuotekų valymo įrenginio taške. Jei nuotekos iš gamyklos išteka į savivaldybės arba trečiosios šalies nuotekų valymo įrenginį, gamyklos nuotekų išleidimo taške paimti nefiltruoti ir nenusodinti mėginiai analizuojami, o gauti rezultatai padauginami iš savivaldybės arba trečiosios šalies nuotekų valymo įrenginio standartinio šalinimo efektyvumo koeficiento. Šalinimo efektyvumo koeficientas grindžiamas savivaldybės arba trečiosios šalies nuotekų valymo įrenginio operatoriaus pateikta informacija.

Kadangi integruotose gamyklose sunku gauti atskiras plaušienos ir popieriaus gamybos išmetamųjų teršalų vertes, jeigu yra tik bendras plaušienos ir popieriaus gamybos išmetamųjų teršalų rodiklis, plaušienos gamybos išmetamųjų teršalų vertės prilyginamos nuliui, o bendri plaušienos ir popieriaus gamybos išmetamųjų teršalų kiekiai lyginami su atitinkamomis bendromis plaušienos ir popieriaus gamybos pamatinėmis vertėmis. Lygtyje turi atsispindėti kiekvienos plaušienos rūšies, kuriai priskirta savitoji pamatinė vertė iš 1 lentelės, svertinė masė.

1(b) kriterijus. Adsorbuojamieji organiniai halogenai (AOX)

Šis kriterijus skirtas ECF plaušienai – plaušienai, kurioje nėra elementinio chloro.

Gaminant kiekvienos rūšies plaušieną, skirtą ES ekologiniu ženklu ženklinamam rašomajam popieriui gaminti, išmetamų AOX kiekis turi neviršyti 0,17 kg/OMt.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų ataskaitas, parengtas remiantis AOX bandymų metodu ISO 9562 arba lygiaverčiu metodu, išsamius skaičiavimus, įrodančius atitiktį šiam kriterijui, ir visus susijusius pagrindžiamuosius dokumentus.

Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją, prie kurios pridedamas įvairių ECF plaušienos, naudojamos plaušienos mišinyje, rūšių sąrašas, jų atitinkami svertiniai koeficientai ir atskiri jų išmetamųjų AOX kiekiai, išreikšti kg orasausės plaušienos tonai.

Pagrindžiamuosiuose dokumentuose nurodomas matavimo dažnumas. AOX kiekis matuojamas tik tuose procesuose, kuriuose plaušienai balinti naudojami chloro junginiai. AOX kiekio nereikia matuoti neintegruotosios popieriaus gamybos nuotekose, nebalinamos plaušienos gamybos nuotekose ar kai balinama medžiagomis, kurių sudėtyje nėra chloro.

Į vandenį išleidžiamų AOX kiekiui nustatyti imami nefiltruoti ir nenusodinti mėginiai nuotekų išleidimo iš gamyklos nuotekų valymo įrenginio taške. Jei nuotekos iš gamyklos išteka į savivaldybės arba trečiosios šalies nuotekų valymo įrenginį, gamyklos nuotekų išleidimo taške paimti nefiltruoti ir nenusodinti mėginiai analizuojami, o gauti rezultatai padauginami iš savivaldybės arba trečiosios šalies nuotekų valymo įrenginio standartinio šalinimo efektyvumo koeficiento. Šalinimo efektyvumo koeficientas grindžiamas savivaldybės arba trečiosios šalies nuotekų valymo įrenginio operatoriaus pateikta informacija.

Informacija apie išmetamuosius kiekius pateikiama kaip metinis vidurkis, gautas iš ne rečiau kaip kas 2 mėnesius atliekamų matavimų rezultatų. Jeigu gamykla yra nauja arba rekonstruota, matavimai atliekami ne trumpiau kaip 45 stabilaus gamyklos darbo dienas iš eilės. Jie turi būti reprezentatyvūs atitinkamai kampanijai.

Jei pareiškėjas visai nenaudoja ECF plaušienos, kompetentingai įstaigai pakanka pateikti atitinkamą deklaraciją.

1(c) kriterijus. CO2

Gaminant technologinę šilumą ir elektros energiją iš iškastinio kuro (gamybos vietoje arba už jos ribų) išmetamo anglies dioksido kiekis turi neviršyti toliau nurodytų ribinių verčių.

1.	jei popierius gaminamas vien iš (100 %) perdirbtos plaušienos, iš kurios pašalinti spaudos dažai, – 1 100 kg CO2/t;

2.	jei popierius gaminamas vien iš (100 %) cheminės plaušienos – 1 000 kg CO2/t;

3.	jei popierius gaminamas vien iš (100 %) mechaninės plaušienos – 1 600 kg CO2/t.

Jei popierių sudaro koks nors cheminės plaušienos, perdirbtos plaušienos ir mechaninės plaušienos derinys, remiantis kiekvienos rūšies plaušienos dalimi mišinyje apskaičiuojama svertinė ribinė vertė. Faktinė išmetamo kiekio vertė apskaičiuojama kaip gaminant plaušieną ir popierių išmetamas kiekis, atsižvelgiant į naudotų plaušienos rūšių mišinį.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia duomenis ir išsamius skaičiavimus, kuriais įrodoma atitiktis šiam kriterijui, ir susijusius pagrindžiamuosius dokumentus.

Kiekvienai naudojamos plaušienos rūšiai plaušienos gamintojas pareiškėjui pateikia vieną išmetamo CO2 kiekio vertę, išreikštą kg CO2/OMt. Pareiškėjas taip pat pateikia vieną atitinkamos (-ų) popieriaus mašinos (-ų), naudojamos (-ų) ES ekologiniu ženklu ženklinamam rašomajam popieriui gaminti, išmetamo CO2 kiekio vertę. Jei gamykla integruota, galima pateikti vieną bendrą gaminant plaušieną ir popierių išmetamo CO2 kiekio vertę.

Didžiausiam leidžiamam išmetamo CO2 kiekiui nustatyti pareiškėjas nurodo, iš kokių plaušienos rūšių (t. y. cheminės plaušienos, mechaninės plaušienos ar perdirbtos plaušienos) sudarytas plaušienos mišinys.

Faktiniam išmetamo CO2 kiekiui apskaičiuoti pareiškėjas nurodo, iš kokių atskirų tiekiamų plaušienos rūšių sudarytas plaušienos mišinys, apskaičiuoja svertinį vidutinį gaminant plaušieną išmetamo CO2 kiekį ir prideda šią vertę prie popieriaus gamybos mašinos (-ų) išmetamo CO2 kiekio vertės.

Į duomenis apie išmetamo CO2 kiekį įtraukiami duomenys, susiję su visais neatsinaujinančiais kuro ištekliais, naudojamais plaušienos ir popieriaus gamybai, taip pat kiekis, išmetamas gaminant elektros energiją (gamybos vietoje ar už jos ribų).

Naudojami Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 (4) VI priede nurodyti kuro išmetamųjų teršalų faktoriai.

Kai elektros energija gaunama iš tinklo, naudojamas išmetamųjų teršalų faktorius 384 (kg CO2/MWh) pagal MEErP metodiką (5).

Skaičiavimų arba masės balanso laikotarpis grindžiamas dvylikos mėnesių trukmės gamyba. Jeigu gamykla yra nauja arba rekonstruota, skaičiavimai grindžiami ne trumpesniu kaip 45 stabilaus gamyklos darbo dienų iš eilės laikotarpiu. Skaičiavimai turi būti reprezentatyvūs atitinkamai kampanijai.

Kai elektros energija gaunama iš tinklo, naudojama pirmiau pateikta vertė (Europos vidurkis), nebent paraiškos teikėjas pateiktų savo elektros energijos tiekėjo (sutartį sudariusio tiekėjo) vidutinių sąnaudų arba nacionalinio vidurkio nustatymo dokumentus – tokiu atveju paraiškos teikėjas vietoj lentelėje nurodytos vertės gali naudoti tą vertę. Dokumentai, kuriais įrodoma atitiktis, apima technines specifikacijas, kuriose nurodoma vidutinė vertė (t. y. sutarties kopija).

Skaičiuojant išmetamą CO2 kiekį, įsigytos ir gamybos procesams sunaudotos iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos kiekis prilyginamas nuliui išmesto CO2. Pareiškėjas pateikia atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad gamykloje iš tiesų naudojama arba iš išorės perkama tokios rūšies energija.

2 kriterijus. Energijos sąnaudos

Šis reikalavimas grindžiamas informacija apie faktines energijos sąnaudas gaminant plaušieną ir popierių, palyginti su savitosiomis pamatinėmis vertėmis.

Energijos suvartojimas apima elektros energijos ir kuro sąnaudas šilumai gaminti, kurios išreiškiamos taškais (Tbendr.), kaip nurodyta toliau.

Bendras taškų skaičius (Tbendr. = TE + TF) turi neviršyti 2,5.

Pamatinės vertės energijos sąnaudoms apskaičiuoti pateikiamos 2 lentelėje.

Jei naudojamas plaušienos mišinys, atsižvelgiant į kiekvienos naudojamos plaušienos rūšies proporciją (plaušienos i dalį orasausės plaušienos tonoje) imamos svertinės pamatinės elektros energijos ir kuro sąnaudų šilumai gaminti vertės ir šios vertės sudedamos.

2(a) kriterijus. Elektros energija

Plaušienos ir popieriaus gamybos elektros energijos sąnaudos išreiškiamos taškais (TE), kaip išdėstyta toliau.

Plaušienos gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Su kiekviena naudojamos plaušienos rūšimi i susijusios elektros energijos sąnaudos (Eplauš.,i, išreikštos kWh/OMt) apskaičiuojamos taip:

Eplauš.,i = įmonėje pagaminta elektros energija + pirkta elektros energija – parduota elektros energija.

Popieriaus gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Analogiškai apskaičiuojamos ir su popieriaus gamyba susijusios elektros energijos sąnaudos (Epop.):

Epop. = įmonėje pagaminta elektros energija + pirkta elektros energija – parduota elektros energija.

Galiausiai taškai, apskaičiuoti plaušienos ir popieriaus gamybai, sudedami ir taip gaunamas bendras taškų skaičius (TE):

Formula

Kadangi integruotose gamyklose sunku gauti atskiras plaušienos ir popieriaus gamybos elektros energijos sąnaudų vertes, jeigu yra tik bendras plaušienos ir popieriaus gamybos sąnaudų rodiklis, plaušienos gamybos elektros energijos sąnaudų vertės prilyginamos nuliui, o popieriaus gamyklos elektros energijos sąnaudų vertė apima ir plaušienos, ir popieriaus gamybą.

2(b) kriterijus. Šilumos gamybos kuro sąnaudos

Plaušienos ir popieriaus gamybos kuro sąnaudos išreiškiamos taškais (TK), kaip išdėstyta toliau.

Plaušienos gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Su kiekviena naudojamos plaušienos rūšimi i susijusios kuro sąnaudos (Kplauš.,i, išreikštos kWh/OMt) apskaičiuojamos taip:

Kplauš.,i = įmonėje pagamintas kuras + pirktas kuras – parduotas kuras – 1,25 × įmonėje pagaminta elektros energija.

Pastaba.

1.	Gaminant mechaninę plaušieną, dydžio Kplauš.,i (ir jo įtakos skaičiuojant plaušienos TK) skaičiuoti nereikia, nebent mechaninė plaušiena yra prekinė orasausė plaušiena, kurioje yra bent 90 % sausos medžiagos.

2.	Kuro sąnaudos parduodamai šiluminei energijai pagaminti pridedamos prie parduoto kuro kiekio, nurodyto pirmiau pateiktoje formulėje.

Popieriaus gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Analogiškai apskaičiuojamos ir su popieriaus gamyba susijusios kuro sąnaudos (Kpop., išreikštos kWh/OMt):

Kpop. = įmonėje pagamintas kuras + pirktas kuras – parduotas kuras – 1,25 × įmonėje pagaminta elektros energija.

Galiausiai taškai, apskaičiuoti plaušienos ir popieriaus gamybai, sudedami ir taip gaunamas bendras kuro taškų skaičius (TK):

Formula

2 lentelė

Elektros energijos ir kuro sąnaudų pamatinės vertės

Plaušienos rūšis	Kuro sąnaudos, kWh/OMt Kpamatinė		Elektros energijos sąnaudos, kWh/OMt Epamatinė
Plaušienos rūšis	Ne opp	Opp	Ne opp	opp
Cheminė plaušiena	3 650	4 650	750	750
Termomechaninė plaušiena (TMP)	0	900	2 200	2 200
Trintos medienos plaušiena (įskaitant presuotą)	0	900	2 000	2 000
Cheminė termomechaninė plaušiena (CTMP)	0	800	1 800	1 800
Perdirbta plaušiena	350	1 350	600	600
Popieriaus rūšis	kWh/t
Nekreidinis plonas popierius, žurnalinis popierius (SC), laikraštinis popierius	1 700		750
Kreidinis plonas popierius, kreidinis žurnalinis popierius (LWC, MWC)	1 700		800
opp – orasausė prekinė plaušiena.

Vertinimas ir patikra (taikoma a ir b punktams). Pareiškėjas pateikia išsamius atitiktį šiam kriterijui įrodančius skaičiavimus ir visus susijusius pagrindžiamuosius dokumentus. Taigi, be kitų dalykų, nurodomos bendros elektros energijos ir kuro sąnaudos.

Pareiškėjas apskaičiuoja visas energijos sąnaudas, suskirstydamas jas į plaušienos ir popieriaus gamybos šiluminės energijos (kuro) ir elektros energijos sąnaudas, įskaitant energijos sąnaudas spaudos dažams pašalinti iš makulatūros, iš kurios gaminami perdirbti plaušai. Skaičiuojant energijos sąnaudas neįtraukiama energija, naudojama žaliavoms vežti, konvertavimo operacijoms ir popieriui pakuoti.

Į bendrą šiluminę energiją įtraukiama energija, gauta iš visų rūšių pirktinio kuro. Į ją taip pat įtraukiama šiluminė energija, atgauta deginant išviras ir gamybos procesų atliekas (pvz., medienos atliekas, pjuvenas, tirpalus, makulatūrą, popieriaus broką), ir įmonėje gaminant elektros energiją atgauta šiluminė energija. Tačiau pareiškėjas, skaičiuodamas bendrą šiluminės energijos kiekį, turi įskaičiuoti tik 80 % iš šių šaltinių gaunamos šiluminės energijos.

Elektros energija – grynoji iš elektros tinklo gauta elektros energija ir įmonėje pagaminta elektros energija, išmatuota kaip elektrinė galia. Nuotekoms valyti sunaudotos elektros energijos įtraukti nereikia.

Jeigu garas generuojamas kaip šilumos šaltinį naudojant elektros energiją, apskaičiuojama garo šiluminės energijos vertė, padalijama iš 0,8 ir pridedama prie bendrų kuro sąnaudų.

Kadangi integruotose gamyklose sunku gauti atskiras plaušienos ir popieriaus gamybos kuro (šilumos) sąnaudų vertes, jeigu yra tik bendras plaušienos ir popieriaus gamybos sąnaudų rodiklis, plaušienos gamybos kuro (šilumos) sąnaudų vertės prilyginamos nuliui, o į popieriaus gamyklos kuro (šilumos) sąnaudų vertę įtraukiama ir plaušienos, ir popieriaus gamyba.

3 kriterijus. Plaušai, išteklių saugojimas, tvari miškotvarka

Plaušų žaliavą gali sudaryti perdirbti arba pirminiai plaušai.

Jokie pirminiai plaušai negali būtų gauti iš genetiškai modifikuotų rūšių augalų.

Visi plaušai turi turėti galiojančius kilmės patvirtinimo sertifikatus, išduotus pagal nepriklausomą trečiųjų šalių sertifikavimo sistemą, pvz., Miškų valdymo tarybos (FSC) taikomą sistemą, Miškų sertifikavimo schemų pripažinimo programą (PEFC) ar lygiavertę sistemą, arba jie turi būti įtraukti į makulatūros važtaraščius pagal standartą EN 643.

Bent 70 % gaminiui arba gamybos linijai skirtų plaušų turi būti gauta iš miškų arba vietovių, valdomų pagal tvarios miškotvarkos principus ir atitinkančių nepriklausomos kilmės patvirtinimo sistemos reikalavimus, ir (arba) iš perdirbtų medžiagų.

Skaičiuojant regeneruotų plaušų kiekį neįskaičiuojamos pakartotinai panaudotos atliekos, kurias galima vėl naudoti tame pačiame procese, kuriame jos susidarė (t. y. vietoje susidarantis arba pirktinis popieriaus gamybos mašinos brokas). Tačiau sunaudojamas konvertavimo operacijų brokas (vietoje susidarantis arba įsigytas) gali būti priskaičiuojamas prie perdirbtų plaušų dalies, jei jis įtrauktas į važtaraščius pagal EN 643 standartą.

Visai nesertifikuotai pirminei žaliavai taikoma patikros sistema, kuria užtikrinama, kad žaliava būtų gauta iš teisėto šaltinio ir atitiktų visus kitus nesertifikuotai medžiagai taikomus sertifikavimo sistemos reikalavimus.

Tvarios miškotvarkos ir (arba) kilmės patvirtinimo sertifikatus išduodančios sertifikavimo įstaigos turi būti akredituotos arba pripažintos pagal tą sertifikavimo sistemą.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas kompetentingai įstaigai pateikia atitikties deklaraciją, prie kurios prideda galiojantį nepriklausomai išduotą ES ekologiniu ženklu pažymėto rašomojo popieriaus ir visų gaminiui arba gamybos linijoje naudojamų pirminių plaušų kilmės patvirtinimo sertifikatą. FSC, PEFC arba lygiavertės sistemos pripažįstamos kaip nepriklausomos trečiosios šalies sertifikavimo sistemos. Jei buvo naudojami perdirbti plaušai, o FSC, PEFC ar kitoks lygiavertis sertifikavimas nenaudotas, kaip įrodymai pateikiami važtaraščiai pagal standartą EN 643.

Pareiškėjas pateikia audituotus apskaitos dokumentus, kuriais įrodoma, kad bent 70 % gaminiui arba gamybos linijai skirtų medžiagų gauta iš miškų arba vietovių, valdomų pagal tvarios miškotvarkos principus ir atitinkančių nepriklausomos kilmės patvirtinimo sistemos reikalavimus, ir (arba) iš perdirbtų medžiagų.

Jeigu gaminyje arba gamybos linijoje naudojama nesertifikuota pirminė medžiaga, turi būti pateiktas įrodymas, kad nesertifikuotos pirminės medžiagos dalis neviršija 30 % ir kad jai taikoma patikros sistema, kuria užtikrinama, kad medžiaga būtų gauta iš teisėto šaltinio ir atitiktų visus kitus nesertifikuotai medžiagai taikomus sertifikavimo sistemos reikalavimus.

Jei pagal sertifikavimo sistemą konkrečiai nereikalaujama, kad visa pirminė medžiaga būtų gauta iš genetiškai nemodifikuotų rūšių augalų, pateikiami papildomi įrodymai, kad laikomasi šio reikalavimo.

4 kriterijus. Ribojamos pavojingosios cheminės medžiagos ir mišiniai

Kad įrodytų atitiktį kiekvienam iš 4 kriterijaus subkriterijų, pareiškėjas visų pirma pateikia visų svarbių naudojamų cheminių produktų sąrašą ir atitinkamus dokumentus (pvz., saugos duomenų lapus arba cheminių produktų tiekėjų deklaraciją).

4(a) kriterijus. Labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (angl. SVHC) ribojimas

Pastaba. Peržiūrimi visi popieriaus gamykloje naudojami procesiniai ir funkciniai cheminiai produktai. Kriterijus netaikomas cheminiams produktams, naudojamiems nuotekoms valyti, nebent išvalytos nuotekos sugrąžinamos į popieriaus gamybos procesą.

Popieriaus gaminyje cheminių medžiagų, nustatytų taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (6) 59 straipsnio 1 dalyje aprašytą procedūrą ir įtrauktų į Kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą, koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,10 % masės. Nukrypti nuo šio reikalavimo neleidžiama.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad popieriaus gaminyje SVHC koncentracija yra ne didesnė kaip 0,10 % masės. Deklaracijai pagrįsti pateikiami visų popieriaus gamykloje naudojamų procesinių ir funkcinių cheminių produktų saugos duomenų lapai arba atitinkamos tiekėjų deklaracijos, liudijantys, kad nė viename cheminiame produkte SVHC koncentracija nėra didesnė kaip 0,10 % masės.

Cheminių medžiagų, laikomų SVHC ir įtrauktų į kandidatinį sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalį, sąrašas pateikiamas adresu

http://echa.europa.eu/chem_data/authorisation_process/candidate_list_table_en.asp.

Remiamasi paraiškos pateikimo dieną galiojančiu sąrašu.

4(b) kriterijus. Su klasifikavimu, ženklinimu ir pakavimu (angl. CLP) susiję apribojimai

Jei 3 lentelėje nenurodyta kitaip, popieriaus gaminyje cheminių medžiagų ir mišinių, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (7) klasifikuojamų priskiriant kurią nors iš toliau nurodytų frazių, koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,10 % masės.

—	1 grupės pavojai: 1A arba 1B kategorijos kancerogeniškumas, mutageniškumas ir (arba) toksiškumas reprodukcijai (CMR): H340, H350, H350i, H360, H360F, H360D, H360FD, H360Fd, H360Df.

—

2 grupės pavojai: 2 kategorijos CMR: H341, H351, H361, H361f, H361d, H361fd, H362; 1 kategorijos toksiškumas vandens organizmams: H400, H410; 1 ir 2 kategorijų ūmus toksiškumas: H300, H310, H330; 1 kategorijos toksiškumas įkvėpus: H304; 1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (STOT): H370, H372, 1 kategorijos odą jautrinanti medžiaga (*1): H317.

—	3 grupės pavojai: 2, 3 ir 4 kategorijų toksiškumas vandens organizmams: H411, H412, H413; 3 kategorijos ūmus toksiškumas: H301, H311, H331; 2 kategorijos STOT: H371, H373.

Pirmiau nurodytas reikalavimas netaikomas cheminių medžiagų arba mišinių, kurie popieriaus gamybos procese chemiškai modifikuojami taip, kad jokie susiję CLP pavojai jiems nebetaikytini (pvz., neorganiniai flokuliantai, skersiniais ryšiais surišančios medžiagos, neorganiniai oksidatoriai ir reduktoriai), naudojimui.

3 lentelė

Nuo CLP reglamento pavojingumo reikalavimų leidžiančios nukrypti nuostatos ir taikomos sąlygos

Cheminės medžiagos ar mišinio tipas	Naudojimas	Klasifikacija (-os), kuriai (-ioms) taikoma išimtis	Sąlygos, kuriomis taikoma išimtis
Dažikliai ir pigmentai	Naudojami šlapiuose spalvoto popieriaus gamybos procesuose arba apdorojant jo paviršių.	H411, H412, H413	Cheminių produktų tiekėjas turi deklaruoti, kad galima pasiekti 98 % fiksavimo ant popieriaus lygį, ir pateikti instrukcijas, kaip tai galima užtikrinti. Popieriaus gamintojas turi pateikti atitikties visoms reikiamoms instrukcijoms deklaraciją.
Baziniai dažikliai	Popieriaus, kuris pagamintas daugiausiai iš mechaninės plaušienos ir (arba) nebalintos cheminės plaušienos, dažymas.	H400, H410, H411, H412, H413, H317
Katijoniniai polimerai (įskaitant polietileniminus, poliamidus ir poliaminus)	Galimi įvairūs naudojimo būdai, pvz., kaip stiprinimo priemonės ar šlapio popieriaus plaušų tinklelio stiprumo, sauso popieriaus stiprumo ar šlapio popieriaus stiprumo didinimas.	H411, H412, H413	Popieriaus gamintojas pateikia atitikties visoms reikiamoms saugaus naudojimo ir dozavimo instrukcijoms, nurodytoms saugos duomenų lape, deklaraciją.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia visų svarbių naudojamų cheminių produktų sąrašą ir atitinkamus saugos duomenų lapus arba tiekėjo deklaraciją.

Sąraše turi būti paryškinti visi cheminiai produktai, kuriuose yra ribojamų pagal CLP reglamentą klasifikuojamų cheminių medžiagų arba mišinių. Ribojamos cheminės medžiagos arba mišinio kiekiui galutiniame gaminyje apskaičiuoti naudojama apytikrė cheminio produkto dozavimo norma ir ribojamos cheminės medžiagos arba mišinio koncentracija (nurodyta saugos duomenų lape arba tiekėjo deklaracijoje), darant prielaidą, kad sulaikymo faktorius yra 100 %.

Jei skaičiuojant naudojamas ne 100 % sulaikymo faktorius arba ribojamos cheminės medžiagos ar mišinio cheminė modifikacija, tai turi būti raštu pagrindžiama kompetentingai institucijai.

Visais atvejais, kai pagal leidžiančią nukrypti nuostatą ribojamos cheminės medžiagos ar mišinio koncentracija galutiniame popieriaus gaminyje yra didesnė kaip 0,10 % masės, pateikiamas įrodymas, kad laikomasi atitinkamų nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygų.

4(c) kriterijus. Chloras

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas plaušienos ir popieriaus gamintojams. Nors jis taikomas ir perdirbtų plaušų balinimui, jei plaušai ankstesniame gyvavimo cikle buvo balinami chloro dujomis, tai yra priimtina.

Chloro dujos kaip baliklis nenaudojamos. Šis reikalavimas netaikomas su chloro dioksido gamyba ir naudojimu susijusioms chloro dujoms.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad popieriaus gamybos procese chloro dujos kaip baliklis nenaudotos, ir visų susijusių plaušienos tiekėjų deklaracijas.

4(d) kriterijus. Alkilfenoletoksilatai (AEPO)

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas plaušienos ir popieriaus gamintojams.

AEPO ir kitų alkilfenolių darinių nededama į valomuosius cheminius produktus, spaudos dažams šalinti skirtus cheminius produktus, putodaros inhibitorius, dispergentus ar dangas. Alkilfenolių dariniai apibrėžiami kaip cheminės medžiagos, kurioms skylant susidaro alkilfenolių.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia cheminių produktų tiekėjo (-ų) deklaraciją (-as), kad į šiuos produktus nedėta AEPO ar kitų alkilfenolių darinių.

4(e) kriterijus. Spaudos dažams šalinti naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas plaušienos, iš kurios pašalinti spaudos dažai, gamintojui (-ams).

Visos spaudos dažų šalinimo procese naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos turi būti lengvai biologiškai skaidomos arba turi natūraliai biologiškai suirti (bandymų metodus ir slenkstinius lygius žr. toliau). Vienintelė šio reikalavimo išimtis – paviršinio aktyvumo medžiagų, kurių pagrindas – silikono dariniai, naudojimas, su sąlyga, kad spaudos dažų šalinimo procese susidarantis popieriaus šlamas sudeginamas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir kiekvienos paviršinio aktyvumo medžiagos saugos duomenų lapus arba bandymų ataskaitas. Juose nurodomas bandymo metodas, slenkstinė vertė ir išvada, padaryta taikant vieną iš šių bandymų metodų ir slenkstinių lygių:

—	lengvas biologinis skaidumas OECD Nr. 301 A–F (ar lygiaverčiai ISO standartai), kai taikant 301 A ir E metodus per 28 dienas suskyla (įskaitant absorbciją) bent 70 % medžiagų, o taikant 301 B, C, D ir F metodus – bent 60 % medžiagų,

—	savaiminis visiškas biologinis skaidumas OECD Nr. 302 A–C (ar lygiaverčiai ISO standartai), kai taikant 302 A ir B metodus per 28 dienas suskyla (įskaitant absorbciją) bent 70 % medžiagų, o taikant 302 C metodą – bent 60 % medžiagų.

Jei naudojamos silikoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, pareiškėjas pateikia naudojamų chemijos produktų saugos duomenų lapus ir deklaraciją, kad spaudos dažų šalinimo operacijų šlamas sudeginamas, ir nurodo jo deginimo įrenginį (-ius).

4(f) kriterijus. Biocidinių produktų naudojimo gleivių kontrolei apribojimai

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojams.

Organizmams, dėl kurių susidaro gleivės vandens apytakos sistemose, kuriose yra plaušų, kontroliuoti naudojamų biocidinių produktų veikliosios medžiagos turi būti patvirtintos naudoti pagal šią paskirtį arba gali būti dar svarstomos dėl tokio patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (8) ir turi nebūti bioakumuliacinės.

Taikant šį kriterijų biologinio kaupimosi potencialas apibūdinamas kaip log Kow (logaritminis oktanolio ir vandens pasiskirstymo koeficientas) ≤ 3,0 arba eksperimentiniu būdu nustatytas jo biologinio kaupimosi veiksnys turi būti 100.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir atitinkamus saugos duomenų lapus arba bandymų ataskaitas. Juose nurodomas bandymo metodas, slenkstinė vertė ir išvada, padaryta taikant vieną iš šių bandymų metodų: OECD 107, 117 arba 305 A–E.

4(g) kriterijus. Azodažiklių naudojimo apribojimas

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojams.

Gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamą rašomąjį popierių nenaudojami azodažikliai, kurių vienos ar daugiau azogrupių redukcinio skilimo metu gali išsiskirti vienas ar daugiau aromatinių aminų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/61/EB (9) arba Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 8 priedėlyje.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia iš visų dažiklių, naudojamų gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamą rašomąjį popierių, tiekėjų gautas atitikties šiam kriterijui deklaracijas. Dažiklio tiekėjo deklaracijai pagrįsti pateikiamos bandymų, atliktų pagal atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 10 priedėlyje aprašytus metodus arba lygiaverčius metodus, ataskaitos.

4(h) kriterijus. Metaliniai pigmentai ir dažikliai

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojams. Metalinių pigmentų ir dažiklių apibrėžtis pateikiama šio priedo preambulėje.

Dažikliai ar pigmentai, pagaminti iš aliuminio (*2), sidabro, arseno, bario, kadmio, kobalto, chromo, vario (*2), gyvsidabrio, mangano, nikelio, švino, seleno, stibio, alavo ar cinko, nenaudojami.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia iš visų dažiklių, naudojamų gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamą rašomąjį popierių, tiekėjo (-ų) gautas atitikties šio kriterijaus reikalavimams deklaracijas. Tiekėjo deklaracija (-os) pagrindžiama (-os) saugos duomenų lapais ar kitais tinkamais dokumentais.

4(i) kriterijus. Jonų priemaišos dažikliuose

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojams.

Jonų priemaišos naudojamuose dažikliuose turi neviršyti šių ribinių verčių: sidabras – 100 ppm; arsenas – 50 ppm; baris – 100 ppm; kadmis – 20 ppm; kobaltas – 500 ppm; chromas – 100 ppm; varis – 250 ppm; gyvsidabris – 4 ppm; nikelis – 200 ppm; švinas – 100 ppm; selenas – 20 ppm; stibis – 50 ppm; alavas – 250 ppm; cinkas – 1 500 ppm.

Apribojimas dėl vario priemaišų netaikomas vario ftalocianino dažikliams.

5 kriterijus. Atliekų tvarkymas

Visose plaušienos ir popieriaus gamybos vietose taikoma gamybos procese susidarančių atliekų tvarkymo sistema ir turi būti parengtas atliekų kiekio mažinimo ir tvarkymo planas, kuriame aprašytas gamybos procesas ir įtraukta tokia informacija:

1.	atliekų susidarymo prevencijos procedūros;

2.	atliekų atskyrimo, panaudojimo ir perdirbimo procedūros;

3.	saugaus pavojingųjų atliekų tvarkymo procedūros;

4.	tikslai ir uždaviniai nuolat mažinti susidarančių atliekų kiekį ir daugiau jų panaudoti bei perdirbti.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia kiekvienos gamybos vietos atliekų kiekio mažinimo ir tvarkymo planą ir atitikties šiam kriterijui deklaraciją.

Laikoma, kad šį kriterijų atitinka pareiškėjai, užsiregistravę ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) ir (arba) sertifikuoti pagal ISO 14001, jei:

1.	atliekų tvarkymas aprašytas atitinkamos gamybos vietos EMAS aplinkosaugos ataskaitoje arba

2.	atliekų tvarkymo klausimas pakankamai aptartas atitinkamai (-oms) gamybos vietai (-oms) išduodant ISO 14001 sertifikatą.

6 kriterijus. Tinkamumas naudoti

Popieriaus gaminys turi atitikti paskirtį.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir atitinkamus dokumentus jai pagrįsti.

Gamintojai turi garantuoti savo gaminių tinkamumą naudoti pateikdami gaminio kokybę paliudijantį dokumentą pagal EN ISO/IEC 17050. Standarte pateikti bendrieji reikalavimai, taikomi tiekėjų deklaracijoms dėl atitikties norminiams dokumentams.

7 kriterijus. Ant pakuotės pateikiama informacija

Ant gaminio pakuotės pateikiama bent vienas iš šių informacinių užrašų:

„Spausdinkite ant abiejų pusių“ (taikoma biure spausdinti naudojamam popieriui);

„Rinkite makulatūrą ir grąžinkite perdirbti“.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir kartu pateikia gaminio pakuotės, ant kurios matyti reikalaujama informacija, paveikslą.

8 kriterijus. ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija

Pareiškėjas turi laikytis ES ekologinio ženklo gairėse pateikiamų nurodymų, kaip tinkamai naudoti ES ekologinį ženklą:

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/logo_guidelines.pdf

Jei naudojamas alternatyvus ženklas su teksto laukeliu, jame pateikiami šie teiginiai:

—	Gaminant į orą ir vandenį išmesta mažai teršalų,

—	Gaminant sunaudota mažai energijos,

—	xx proc. plaušų iš tvarių šaltinių / xx proc. perdirbtų plaušų (pasirinkti tinkamą).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir kartu pateikia gaminio pakuotės, ant kurios aiškiai matyti ženklas, registracijos arba licencijos numeris ir, jei taikoma, teiginiai, kuriuos galima pateikti etiketėje.

(1) Didesnioji vertė taikoma gamykloms, kuriose naudojamas eukaliptas iš regionų, kuriuose gausiau fosforo (pvz., Pirėnų eukaliptas).

(2) Išmetamo NOx kiekio vertė, taikoma neintegruotoms CTMP gamykloms, kuriose plaušiena staigiai džiovinama naudojant biomasę gautais garais.

(3) Labai išbalintos mechaninės plaušienos (70–100 % plaušų gatavame popieriuje) ChDS vertė.

(4) 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30).

(5) Su energijos vartojimu susijusių gaminių ekologinio projektavimo metodika (angl. „Methodology for Ecodesign of Energy-related Products“).

(6) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(7) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(*1) H317 apribojimai taikomi tik komerciniams dažiklių produktams, paviršiaus apdailos medžiagoms ir popieriaus kreidavimo medžiagoms.

(8) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(9) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/61/EB, devynioliktą kartą iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimų (azodažikliai) (OL L 243, 2002 9 11, p. 15).

(*2) Vario naudojimo apribojimas netaikomas vario ftalocianinui, o aliuminio naudojimo apribojimas netaikomas aliumosilikatams.

II PRIEDAS

ES EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO MINKŠTAJAM POPIERIUI IR JO GAMINIAMS KRITERIJAI

BENDROSIOS NUOSTATOS

Kriterijų tikslai

—	mažinti energijos suvartojimą ir su juo susijusį į orą išmetamų teršalų kiekį;

—	mažinant į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ir susidarančių atliekų kiekį mažinti žalą aplinkai;

—	mažinti su pavojingųjų cheminių produktų naudojimu susijusią žalą ar pavojų aplinkai ir

—	saugoti miškus, reikalaujant, kad perdirbti arba pirminiai plaušai būtų gaunami iš tvariai tvarkomų miškų ir vietovių.

ES ekologinio ženklo suteikimo minkštajam popieriui ir jo gaminiams kriterijai:

1.	į vandenį ir orą išmetami teršalai;

2.	energijos sąnaudos;

3.	plaušai: išteklių saugojimas, tvari miškotvarka;

4.	ribojamos pavojingosios cheminės medžiagos ir mišiniai;

5.	atliekų tvarkymas;

6.	galutiniam gaminiui taikomi reikalavimai;

7.	ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija.

Ekologiniai kriterijai taikomi plaušienos gamybai, įskaitant visus sudedamuosius procesus nuo pirminių plaušų arba perdirbtų plaušų atvežimo į gamybos vietą iki plaušienos išvežimo iš plaušienos gamyklos. Popieriaus gamybai taikomi ekologiniai kriterijai apima visus popieriaus gamykloje vykdomus sudedamuosius procesus – nuo plaušienos paruošimo minkštajam popieriui gaminti iki vyniojimo ant pagrindinio ritinio.

Jie netaikomi energijos naudojimui ir teršalų išmetimui į vandenį bei orą minkštąjį popierių konvertuojant į minkštojo popieriaus gaminius. Ekologiniai kriterijai neapima žaliavų (pvz., medienos), plaušienos arba galutinio popieriaus gaminio vežimo ir pakavimo.

Vertinimas ir patikra. Kiekvieno kriterijaus apraše nurodyti konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai.

Prireikus galima taikyti kitus bandymų metodus nei nurodytieji kiekvieno kriterijaus apraše, jei paraišką vertinanti kompetentinga įstaiga pripažįsta, kad jie lygiaverčiai.

Prireikus kompetentingos įstaigos gali reikalauti pagrindžiamųjų dokumentų ir atlikti nepriklausomas patikras ar apsilankyti vietoje, kad patikrintų atitiktį šiems kriterijams.

Minkštojo popieriaus gaminys turi atitikti visus susijusius tos šalies, kurioje jis pateikiamas rinkai, reikalavimus. Pareiškėjas turi pateikti deklaraciją, kad gaminys atitinka šį reikalavimą.

Vartojamų terminų apibrėžtys:

1. orasausės masės tona– orasausės plaušienos tona (OMt), esant 90 % sausiui;

3. CMP– cheminė mechaninė plaušiena;

4. CTMP– cheminė termomechaninė plaušiena;

5. plaušiena, iš kurios pašalinti spaudos dažai– plaušiena, pagaminta iš perdirbti skirto popieriaus, iš kurio pašalinti dažai ir kiti teršalai;

7. ECF plaušiena– balinta plaušiena, kurioje nėra elementinio chloro;

9. mechaninės medienos plaušienos popierius arba kartonas– popierius arba kartonas, kuriame mechaninė medienos plaušiena sudaro didžiąja dalį plaušų;

10. metaliniai pigmentai ir dažikliai– dažikliai ir pigmentai, kuriuose daugiau kaip 50 % masės sudaro atitinkamų metalų junginys (-iai);

11. pagrindinis ritinys– vyniotuvu suvyniotas didelis minkštojo popieriaus ritinys, kurio plotis yra per visą minkštojo popieriaus gamybos mašinos plotį arba mažesnis;

12. neintegruota gamyba– prekinės (parduoti skirtos) plaušienos gamyba gamyklose, kuriose nenaudojamos popieriaus gamybos mašinos, arba popieriaus ir (arba) kartono gamyba tik iš kitose gamyklose pagamintos (prekinės) plaušienos;

13. popieriaus gamybos mašinos brokas– popieriaus medžiagos, kurios išmetamos iš popieriaus gamybos mašinos proceso, tačiau kurių savybės leidžia jas vėl naudoti gamybos vietoje, grąžinant jas į tą patį gamybos procesą, kuriam vykstant jos susidarė. Šiame sprendime šis terminas neapima konvertavimo procesų, kurie laikomi skirtingais procesais nuo popieriaus gamybos mašinos procesų;

14. pigmentai– spalvotos, juodos, baltos arba fluorescencinės organinės arba neorganinės kietosios dalelės, kurios paprastai netirpsta nešiklyje arba substrate, į kurį jų dedama, ir kurios tokiame nešiklyje arba substrate nei fiziškai, nei chemiškai nepakinta. Jie išvaizdą keičia atrankiosios absorbcijos ir (arba) šviesos išsklaidymo būdu. Pigmentai paprastai disperguojami nešikliuose arba substratuose, skirtuose naudoti, pavyzdžiui, gaminant spaudos dažus, dažus, plastikus ir kitas polimerines medžiagas. Viso spalvinimo proceso metu pigmentai išlaiko savo kristalinę arba dalelių struktūrą;

15. perdirbti plaušai– plaušai, gauti iš gamybos atliekų arba iš namų ūkių, komercinių, pramoninių ar institucinių objektų, kaip galutinių gaminių naudotojų, atliekų. Šių plaušų pagal numatytąją paskirtį naudoti nebegalima. Prie perdirbtų plaušų nepriskiriamos per technologinį procesą susidarančios medžiagos, kurias galima vėl naudoti tame pačiame technologiniame procese (vietoje susidarantis arba pirktinis popieriaus gamybos mašinos brokas);

16. struktūrinis minkštasis popierius– purus ir gerai drėgmę sugeriantis popierius, šias savybes įgyjantis minkštojo popieriaus gamybos mašina baziniame sluoksnyje specialiai suformavus aiškias didelio ir mažo plaušų tankumo zonas – plaušų kišenėles;

17. TCF plaušiena– balinta plaušiena, kurioje visiškai nėra chloro;

18. TMP– termomechaninė plaušiena.

ES EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJAI

1 kriterijus. Į vandenį ir orą išmetami teršalai

Išankstinė būtina sąlyga – plaušienos ir popieriaus gamybos vieta privalo atitikti visus susijusius tos šalies, kurioje ji yra, teisinius reikalavimus.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties deklaraciją, prie kurios pridedami susiję dokumentai ir plaušienos tiekėjo (-ų) deklaracijos.

1(a) kriterijus Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), siera (S), NOx, fosforas (P)

Reikalavimas grindžiamas informacija apie išmetamą kiekį, lyginant jį su nurodyta pamatine verte. Faktinio išmetamo kiekio ir pamatinės vertės santykis yra išmetamojo kiekio rodiklis.

Bet kurio atskiro išmetamojo parametro rodiklis turi neviršyti 1,3.

Visais atvejais bendras taškų skaičius (Tbendras = TChDS + TS + TNOx + TP) turi neviršyti 4,0.

Jei gamyba yra neintegruota, pareiškėjas pateikia skaičiavimus, apimančius ir plaušienos, ir popieriaus gamybą.

Plaušienos ir popieriaus gamybos bendras TChDS apskaičiuojamas, kaip nurodyta toliau (TS, TNOx, TP apskaičiuojami lygiai tokiu pačiu būdu).

Tuomet su plaušiena susijusi ChDS svertinė vertė ir išmatuota su popieriaus gamyba susijusi ChDS vertė sudedamos ir taip gaunama bendra ChDS vertė (ChDSbendr.).

Plaušienos gamybos svertinė ChDS pamatinė vertė apskaičiuojama taip pat – visų naudojamos plaušienos rūšių svertinių pamatinių verčių suma ir popieriaus gamybos pamatinė vertė sudedamos ir taip gaunama bendra ChDS pamatinė vertė (ChDSpamat, bendr.). 1 lentelėje pateikiamos kiekvienos popieriui gaminti naudojamos plaušienos rūšies pamatinės vertės.

Galiausiai bendra ChDS vertė padalijama iš bendros ChDS pamatinės vertės:

Formula

1 lentelė

Su skirtingų rūšių plaušienos ir popieriaus gamyba susijusių išmetamųjų teršalų pamatinės vertės

Plaušienos rūšis (popierius)	Išmetamieji teršalai (kg/OMt)
Plaušienos rūšis (popierius)	ChDSpamatinė	Ppamatinė	Spamatinė	NOxpamatinė
Balintoji cheminė plaušiena (išskyrus sulfitinę)	16,00	0,025 0,09 (1)	0,35	1,60
Balintoji cheminė plaušiena (sulfitinė)	24,00	0,04	0,75	1,60
Magnefitinė plaušiena	28,00	0,056	0,75	1,60
Nebalintoji cheminė plaušiena	6,50	0,016	0,35	1,60
CTMP/CMP	16,00	0,008	0,20	0,25/0,70 (2)
TMP arba trintos medienos plaušiena	3,00/5,40 (3)	0,008	0,20	0,25
Perdirbtų plaušų plaušiena, iš kurios nepašalinti spaudos dažai	1,10	0,006	0,20	0,25
Perdirbtų plaušų plaušiena, iš kurios pašalinti spaudos dažai	3,20	0,012	0,20	0,25
	Išmetamieji teršalai (kg/t)
Minkštojo popieriaus gamyba	1,20	0,01	0,30	0,50
Struktūrinio minkštojo popieriaus gamyba	1,20	0,01	0,30	0,70

2 × (MWh (elektros energija))/[2 × MWh (elektros energija) + MWh (šiluma)].

Duomenys pateikiami kaip metiniai vidurkiai, išskyrus atvejus, kai:

—	gamybos kampanija vykdoma tik ribotą laikotarpį;

—	gamykla yra nauja arba rekonstruota; tokiu atveju matavimai atliekami ne trumpiau kaip 45 stabilaus gamyklos darbo dienas iš eilės.

Bet kuriuo atveju duomenys yra priimtini tik jei jie atspindi atitinkamą kampaniją ir jei atlikta pakankamai kiekvieno išmetamojo parametro matavimų.

Pagrindžiamuosiuose dokumentuose nurodomas matavimo dažnis ir pateikiamas ChDS, bendrojo P, S ir NOx taškų skaičiavimas.

1(b) kriterijus. Adsorbuojamieji organiniai halogenai (AOX)

Šis kriterijus skirtas ECF plaušienai – plaušienai, kurioje nėra elementinio chloro.

Gaminant kiekvienos rūšies plaušieną, skirtą ES ekologiniu ženklu ženklinamam minkštajam popieriui gaminti, išmetamų AOX kiekis turi neviršyti 0,17 kg/OMt.

Jei pareiškėjas visai nenaudoja ECF plaušienos, kompetentingai įstaigai pakanka pateikti atitinkamą deklaraciją.

1(c) kriterijus. CO2

Pastaba. Šis kriterijus susijęs su bendru gaminant plaušieną ir popierių išmetamu CO2 kiekiu. Jis netaikomas konvertavimo procesams.

Gaminant technologinę šilumą ir elektros energiją iš iškastinio kuro (gamybos vietoje arba už jos ribų) išmetamo anglies dioksido kiekis turi neviršyti toliau nurodytų ribinių verčių.

1.	1 200 kg CO2/t paprasto minkštojo popieriaus,

2.	1 850 kg CO2/t struktūrinio minkštojo popieriaus.

Faktinė išmetamo kiekio vertė apskaičiuojama kaip gaminant plaušieną ir popierių išmetamas kiekis, atsižvelgiant į naudotų plaušienos rūšių mišinį.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia duomenis ir išsamius skaičiavimus, kuriais įrodoma atitiktis šiam kriterijui, ir susijusius pagrindžiamuosius dokumentus.

Kiekvienai naudojamos plaušienos rūšiai plaušienos gamintojas pareiškėjui pateikia vieną išmetamo CO2 kiekio vertę, išreikštą kg CO2/OMt. Pareiškėjas taip pat pateikia vieną atitinkamos (-ų) popieriaus mašinos (-ų), naudojamos (-ų) ES ekologiniu ženklu ženklinamam minkštajam popieriui gaminti, išmetamo CO2 kiekio vertę. Jei gamykla integruota, galima pateikti vieną bendrą gaminant plaušieną ir popierių išmetamo CO2 kiekio vertę.

Naudojami 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo VI priede nurodyti kuro išmetamųjų teršalų faktoriai.

Kai elektros energija gaunama iš tinklo, naudojamas išmetamųjų teršalų faktorius 384 (kg CO2/MWh) pagal MEErP metodiką (4).

2 kriterijus. Energijos sąnaudos

Šis reikalavimas grindžiamas informacija apie faktines energijos sąnaudas gaminant plaušieną ir popierių, palyginti su savitosiomis pamatinėmis vertėmis.

Energijos suvartojimas apima elektros energijos ir kuro sąnaudas šilumai gaminti, kurios išreiškiamos taškais (Tbendr.), kaip nurodyta toliau.

Bendras taškų skaičius (Tbendr. = TE + TF) turi neviršyti 2,5.

Pamatinės vertės energijos sąnaudoms apskaičiuoti pateikiamos 2 lentelėje.

2(a) kriterijus. Elektros energija

Plaušienos ir popieriaus gamybos elektros energijos sąnaudos išreiškiamos taškais (TE), kaip išdėstyta toliau.

Plaušienos gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Su kiekviena naudojamos plaušienos rūšimi i susijusios elektros energijos sąnaudos (Eplauš.,i, išreikštos kWh/OMt) apskaičiuojamos taip:

Eplauš.,i = įmonėje pagaminta elektros energija + pirkta elektros energija – parduota elektros energija.

Popieriaus gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Analogiškai apskaičiuojamos ir su popieriaus gamyba susijusios elektros energijos sąnaudos (Epop.):

Epop. = įmonėje pagaminta elektros energija + pirkta elektros energija – parduota elektros energija.

Galiausiai taškai, apskaičiuoti plaušienos ir popieriaus gamybai, sudedami ir taip gaunamas bendras taškų skaičius (TE):

Formula

2(b) kriterijus. Šilumos gamybos kuro sąnaudos

Plaušienos ir popieriaus gamybos kuro sąnaudos išreiškiamos taškais (TK), kaip išdėstyta toliau.

Plaušienos gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Su kiekviena naudojamos plaušienos rūšimi i susijusios kuro sąnaudos (Kplauš.,i, išreikštos kWh/OMt) apskaičiuojamos taip:

Kplauš.,i = įmonėje pagamintas kuras + pirktas kuras – parduotas kuras – 1,25 × įmonėje pagaminta elektros energija.

Pastaba.

1.	Gaminant mechaninę plaušieną, dydžio K plauš.,i (ir jo įtakos skaičiuojant plaušienos TK) skaičiuoti nereikia, nebent mechaninė plaušiena yra prekinė orasausė plaušiena, kurioje yra bent 90 % sausos medžiagos.

2.	Kuro sąnaudos parduodamai šiluminei energijai pagaminti pridedamos prie parduoto kuro kiekio, nurodyto pirmiau pateiktoje formulėje.

Popieriaus gamybos sąnaudų apskaičiavimas. Analogiškai apskaičiuojamos ir su popieriaus gamyba susijusios kuro sąnaudos (Kpop., išreikštos kWh/OMt):

Kpop. = įmonėje pagamintas kuras + pirktas kuras – parduotas kuras – 1,25 × įmonėje pagaminta elektros energija.

Galiausiai taškai, apskaičiuoti plaušienos ir popieriaus gamybai, sudedami ir taip gaunamas bendras kuro taškų skaičius (TK):

Formula

2 lentelė

Elektros energijos ir kuro sąnaudų pamatinės vertės

Plaušienos rūšis	Kuro sąnaudos, kWh/OMt Kpamatinė		Elektros energijos sąnaudos, kWh/OMt Epamatinė
Plaušienos rūšis	Ne opp	opp	Ne opp	opp
Cheminė plaušiena	3 650	4 650	750	750
Termomechaninė plaušiena (TMP)	0	900	2 200	2 200
Trintos medienos plaušiena (įskaitant presuotą)	0	900	2 000	2 000
Cheminė termomechaninė plaušiena (CTMP)	0	800	1 800	1 800
Perdirbta plaušiena	350	1 350	700	700
Popieriaus rūšis	kWh/t
Minkštasis popierius	1 950		950
Struktūrinis minkštasis popierius	3 000		1 500
opp – orasausė prekinė plaušiena.

Jeigu garas generuojamas kaip šilumos šaltinį naudojant elektros energiją, apskaičiuojama garo šiluminės energijos vertė, padalijama iš 0,8 ir pridedama prie bendrų kuro sąnaudų.

3 kriterijus. Plaušai, išteklių saugojimas, tvari miškotvarka

Plaušų žaliavą gali sudaryti perdirbti arba pirminiai plaušai.

Jokie pirminiai plaušai negali būtų gauti iš genetiškai modifikuotų rūšių augalų.

Visai nesertifikuotai pirminei medžiagai taikoma patikros sistema, kuria užtikrinama, kad medžiaga būtų gauta iš teisėto šaltinio ir atitiktų visus kitus jai taikomus sertifikavimo sistemos reikalavimus.Tvarios miškotvarkos ir (arba) kilmės patvirtinimo sertifikatus išduodančios sertifikavimo įstaigos turi būti akredituotos arba pripažintos pagal tą sertifikavimo sistemą

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas kompetentingai įstaigai pateikia atitikties deklaraciją, prie kurios prideda galiojantį nepriklausomai išduotą ES ekologiniu ženklu pažymėto minkštojo popieriaus ir visų gaminiui arba gamybos linijoje naudojamų plaušų kilmės patvirtinimo sertifikatą. FSC, PEFC arba lygiavertės sistemos pripažįstamos kaip nepriklausomos trečiosios šalies sertifikavimo sistemos. Jei buvo naudojami perdirbti plaušai, o FSC, PEFC ar kitoks lygiavertis sertifikavimas nenaudotas, kaip įrodymai pateikiami važtaraščiai pagal standartą EN 643.

4 kriterijus. Ribojamos pavojingosios cheminės medžiagos ir mišiniai

4(a) kriterijus. Labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (angl. SVHC) ribojimas

Pastaba. Peržiūrimi visi popieriaus gamykloje ir, jei taikoma, minkštojo popieriaus konvertavimo procesuose naudojami procesiniai ir funkciniai cheminiai produktai. Kriterijus netaikomas cheminiams produktams, naudojamiems nuotekoms valyti, nebent išvalytos nuotekos sugrąžinamos į popieriaus gamybos procesą.

Popieriaus gaminyje cheminių medžiagų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalyje aprašytą procedūrą ir įtrauktų į Kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą, koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,10 % masės. Nukrypti nuo šio reikalavimo neleidžiama.

Cheminių medžiagų, laikomų SVHC ir įtrauktų į kandidatinį sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalį, sąrašas pateikiamas adresu

http://echa.europa.eu/chem_data/authorisation_process/candidate_list_table_en.asp.

Remiamasi paraiškos pateikimo dieną galiojančiu sąrašu.

4(b) kriterijus. Su klasifikavimu, ženklinimu ir pakavimu (angl. CLP) susiję apribojimai

Jei 3 lentelėje nenurodyta kitaip, popieriaus gaminyje cheminių medžiagų ir mišinių, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 klasifikuojamų priskiriant kurią nors iš toliau nurodytų frazių, koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,10 % masės.

—	1 grupės pavojai: 1A arba 1B kategorijos kancerogeniškumas, mutageniškumas ir (arba) toksiškumas reprodukcijai (CMR): H340, H350, H350i, H360, H360F, H360D, H360FD, H360Fd, H360Df.

—

—	3 grupės pavojai: 2, 3 ir 4 kategorijų toksiškumas vandens organizmams: H411, H412, H413; 3 kategorijos ūmus toksiškumas: H301, H311, H331; 2 kategorijos STOT: H371, H373.

3 lentelė

Nuo CLP reglamento pavojingumo reikalavimų leidžiančios nukrypti nuostatos ir taikomos sąlygos

Cheminės medžiagos ar mišinio tipas	Naudojimas	Klasifikacija (-os), kuriai (-ioms) taikoma išimtis	Sąlygos, kuriomis taikoma išimtis
Dažikliai ir pigmentai	Naudojami šlapiuose spalvoto popieriaus gamybos procesuose arba apdorojant jo paviršių	H411, H412, H413	Cheminių produktų tiekėjas turi deklaruoti, kad galima pasiekti 98 % fiksavimo ant popieriaus lygį, ir pateikti instrukcijas, kaip tai galima užtikrinti. Popieriaus gamintojas turi pateikti atitikties visoms reikiamoms instrukcijoms deklaraciją
Poliamidamin-epichlorhidrino (PAE) priemonės šlapio popieriaus stiprumui didinti	Naudojamos kaip stiprinimo priemonės siekiant pagerinti vyniojimo savybes arba padidinti šlapio gaminio stiprumą	H411, H412, H413	Bendras epichlorhidrino (ECH, CAS Nr. 106–89–8) monomero ir jo skilimo produktų 1,3-dichlor-2-propanolio (DCP, CAS Nr. 96–23–1) ir 3-monochlor-1,2-propandiolio (MCPD, CAS Nr. 96–24–2) likučių kiekis turi neviršyti preparato veikliųjų kietųjų medžiagų 0,35 % masės
Glioksalis (perdirbti plaušai)	Priemaišos perdirbtuose plaušuose	H341, H317	Leidžiama viršyti 0,10 % masės koncentraciją tik jei teršalai patenka iš popieriui gaminti naudojamų perdirbtų medžiagų. Tokiu atveju turi būti pateikiami įrodymai, kad laikomasi 6c kriterijaus apraše nurodytų ribinių verčių
Poliamidamin-epichlorhidrino (PAE) pagalbiniai cheminiai produktai Yankee tipo džiovintuve	Naudojamos kaip pagalbinės priemonės gaminant krepinį popierių	H411, H412, H413	Bendras epichlorhidrino (ECH, CAS Nr. 106–89–8) monomero ir jo skilimo produktų 1,3-dichlor-2-propanolio (DCP, CAS Nr. 96–23–1) ir 3-monochlor-1,2-propandiolio (MCPD, CAS Nr. 96–24–2) likučių kiekis turi neviršyti preparato veikliųjų kietųjų medžiagų 0,05 % masės
Katijoniniai polimerai (įskaitant polietileniminus, poliamidus ir poliaminus)	Galimi įvairūs naudojimo būdai, pvz., kaip sulaikymo priemonės ar šlapio popieriaus plaušų tinklelio stiprumo, sauso popieriaus stiprumo ar šlapio popieriaus stiprumo didinimas	H411, H412, H413	Popieriaus gamintojas pateikia atitikties visoms reikiamoms saugaus naudojimo ir dozavimo instrukcijoms, nurodytoms saugos duomenų lape, deklaraciją

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia visų svarbių naudojamų cheminių produktų sąrašą ir atitinkamus saugos duomenų lapus arba tiekėjo deklaraciją.

Jei skaičiuojant naudojamas ne 100 % sulaikymo faktorius arba ribojamos cheminės medžiagos ar mišinio cheminė modifikacija, tai turi būti raštu pagrindžiama kompetentingai institucijai.

4(c) kriterijus. Chloras

Chloro dujos kaip baliklis nenaudojamos. Šis reikalavimas netaikomas su chloro dioksido gamyba ir naudojimu susijusioms chloro dujoms.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad popieriaus gamybos procese chloro dujos kaip baliklis nenaudotos, ir visų susijusių plaušienos tiekėjų deklaracijas.

4(d) kriterijus. Alkilfenoletoksilatai (AEPO)

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas plaušienos ir popieriaus gamintojams.

AEPO ir kitų alkilfenolių darinių nededama į valomuosius cheminius produktus, spaudos dažams šalinti skirtus cheminius produktus, putodaros inhibitorius ar dispergentus. Alkilfenolių dariniai apibrėžiami kaip cheminės medžiagos, kurioms skylant susidaro alkilfenolių.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia cheminių produktų tiekėjo (-ų) deklaraciją (-as), kad į šiuos produktus nedėta AEPO ar kitų alkilfenolių darinių.

4(e) kriterijus. Spaudos dažams šalinti naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas plaušienos, iš kurios pašalinti spaudos dažai, gamintojui (-ams).

—	lengvas biologinis skaidumas OECD Nr. 301 A–F (ar lygiaverčiai ISO standartai), kai taikant 301 A ir E metodus per 28 dienas suskyla (įskaitant absorbciją) bent 70 % medžiagų, o taikant 301 B, C, D ir F metodus – bent 60 % medžiagų;

—	savaiminis visiškas biologinis skaidumas OECD Nr. 302 A–C (ar lygiaverčiai ISO standartai), kai taikant 302 A ir B metodus per 28 dienas suskyla (įskaitant absorbciją) bent 70 % medžiagų, o taikant 302 C metodą – bent 60 % medžiagų.

4(f) kriterijus. Biocidinių produktų naudojimo gleivių kontrolei apribojimai

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojams.

Organizmams, dėl kurių susidaro gleivės vandens apytakos sistemose, kuriose yra plaušų, kontroliuoti naudojamų biocidinių produktų veikliosios medžiagos turi būti patvirtintos naudoti pagal šią paskirtį arba gali būti dar svarstomos dėl tokio patvirtinimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 ir turi nebūti bioakumuliacinės.

4(g) kriterijus. Azodažiklių naudojimo apribojimas

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojams.

Gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamą minkštąjį popierių nenaudojami azodažikliai, kurių vienos ar daugiau azogrupių redukcinio skilimo metu gali išsiskirti vienas ar daugiau aromatinių aminų, nurodytų Direktyvoje 2002/61/EB arba Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 8 priedėlyje.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia iš visų dažiklių, naudojamų gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamą minkštąjį popierių ir jo gaminius, tiekėjų gautas atitikties šiam kriterijui deklaracijas. Dažiklio tiekėjo deklaracijai pagrįsti pateikiamos bandymų, atliktų pagal atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 10 priedėlyje aprašytus metodus arba lygiaverčius metodus, ataskaitos.

4(h) kriterijus. Metaliniai pigmentai ir dažikliai

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojui arba, kai tinkama, minkštojo popieriaus gaminių gamintojui. Metalinių pigmentų ir dažiklių apibrėžtis pateikiama šio priedo preambulėje.

Dažikliai ar pigmentai, pagaminti iš aliuminio (*2), sidabro, arseno, bario, kadmio, kobalto, chromo, gyvsidabrio, mangano, nikelio, švino, seleno, stibio, alavo ar cinko, nenaudojami.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia iš visų dažiklių, naudojamų gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamus minkštojo popieriaus gaminius, tiekėjo (-ų) gautas atitikties šio kriterijaus reikalavimams deklaracijas. Tiekėjo deklaracija (-os) pagrindžiama (-os) saugos duomenų lapais ar kitais tinkamais dokumentais.

4(i) kriterijus. Jonų priemaišos dažikliuose

Pastaba. Šis reikalavimas taikomas popieriaus gamintojui arba, kai tinkama, minkštojo popieriaus gaminių gamintojui.

Jonų priemaišos naudojamuose dažikliuose turi neviršyti šių ribinių verčių: sidabras – 100 ppm; arsenas – 50 ppm; baris – 100 ppm; kadmis – 20 ppm; kobaltas – 500 ppm; chromas – 100 ppm; gyvsidabris – 4 ppm; nikelis – 200 ppm; švinas – 100 ppm; selenas – 20 ppm; stibis – 50 ppm; alavas – 250 ppm; cinkas – 1 500 ppm.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia iš visų dažiklių, naudojamų gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamą minkštąjį popierių, tiekėjo (-ų) gautas atitikties šio kriterijaus reikalavimams deklaracijas. Tiekėjo deklaracija (-os) pagrindžiama (-os) saugos duomenų lapais ar kitais tinkamais dokumentais.

4(j) kriterijus. Minkštikliai

Į minkštiklius, naudojamus gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamus minkštojo popieriaus gaminius, negali būti pridėta cheminių medžiagų, priskiriamų H317, H334, CMR kategorijoms arba įtrauktų į Kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą. Be to, į minkštiklius negali būti dedama parabenų, triklozano, formaldehido, formaldehidą išskiriančių medžiagų ar metilizotiazolinono.

Be to, minkštiklio turi būti dedama tiek, kad galutiniame minkštojo popieriaus gaminyje jokios cheminės medžiagos, priskiriamos ribojamų cheminių medžiagų kategorijai pagal CLP reglamentą, kaip nurodyta 4(b) kriterijaus apraše, koncentracija neviršytų 0,010 % masės. Cheminių medžiagų, kurios pagal CLP reglamentą priskiriamos tai pačiai ribojamų cheminių medžiagų kategorijai, bendras kiekis minkštojo popieriaus gaminyje turi neviršyti 0,070 % masės.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia visų svarbių gaminant ES ekologiniu ženklu ženklinamą minkštojo popieriaus gaminį naudojamų minkštiklių sąrašą ir atitinkamų minkštiklių tiekėjų atitikties deklaracijas, atitinkamus saugos duomenų lapus ir, kad įrodytų atitiktį galutiniam gaminiui taikomoms ribinėms vertėms, – pagal pareiškėjo naudojamas minkštiklio dozes apskaičiuotas visų minkštiklyje naudojamų cheminių medžiagų, kurios ribojamos pagal CLP reglamentą, koncentracijos galutiniame ES ekologiniu ženklu ženklinamame minkštojo popieriaus gaminyje vertes.

5 kriterijus. Atliekų tvarkymas

Visose plaušienos ir popieriaus, įskaitant minkštojo popieriaus gaminius, gamybos vietose taikoma gamybos procese susidarančių atliekų tvarkymo sistema ir turi būti parengtas atliekų kiekio mažinimo ir tvarkymo planas, kuriame aprašytas gamybos procesas ir įtraukta tokia informacija:

1.	atliekų susidarymo prevencijos procedūros;

2.	atliekų atskyrimo, panaudojimo ir perdirbimo procedūros;

3.	saugaus pavojingųjų atliekų tvarkymo procedūros;

4.	tikslai ir uždaviniai nuolat mažinti susidarančių atliekų kiekį ir daugiau jų panaudoti bei perdirbti.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia kiekvienos gamybos vietos atliekų kiekio mažinimo ir tvarkymo planą ir atitikties šiam kriterijui deklaraciją.

Laikoma, kad šį kriterijų atitinka pareiškėjai, užsiregistravę ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) ir (arba) sertifikuoti pagal ISO 14001, jei:

1.	atliekų tvarkymas aprašytas atitinkamos gamybos vietos EMAS aplinkosaugos ataskaitoje arba

2.	atliekų tvarkymo klausimas pakankamai aptartas atitinkamai (-oms) gamybos vietai (-oms) išduodant ISO 14001 sertifikatą.

6 kriterijus. Galutiniam gaminiui taikomi reikalavimai

6(a) kriterijus. Dažikliai ir optiniai balikliai

Taikant trumpąją standarte EN 646 nustatytą procedūrą turi būti įrodyta, kad dažyto minkštojo popieriaus spalva yra pakankamai atspari (4 arba aukštesnio lygio).

Taikant trumpąją standarte EN 648 nustatytą procedūrą turi būti įrodyta, kad optiniais balikliais apdoroto minkštojo popieriaus spalva yra pakankamai atspari (4 arba aukštesnės pakopos).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas arba cheminių produktų tiekėjas (-ai) pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir atitinkamai pagal standartą EN 646 ir (arba) EN 648 atliktų bandymų ataskaitas.

Kitu atveju pareiškėjas pateikia deklaraciją, kurioje deklaruoja, kad nenaudota jokių dažiklių ar optiškai aktyvių medžiagų.

6(b) kriterijus. Slimicidai ir antimikrobinės medžiagos

Galutinio minkštojo popieriaus gaminio mėginiai, ištirti pagal EN 1104, turi neslopinti mikroorganizmų augimo.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir atitinkamas pagal EN 1104 atliktų bandymų ataskaitas.

6(c) kriterijus. Gaminio sauga

Galutiniuose minkštojo popieriaus gaminiuose, kuriuose yra perdirbtų plaušų, jokių toliau išvardytų pavojingųjų cheminių medžiagų koncentracija, nustatyta pagal toliau nurodytus bandymų metodus, neturi viršyti šių verčių:

—	formaldehido – 1 mg/dm2 pagal standartą EN 1541 (nustatymo šalto vandens ekstrakte metodas);

—	glioksalio – 1,5 mg/dm2 pagal standartą DIN 54603;

—	pentachlorfenolio (PCP) – 2 mg/kg pagal standartą EN ISO 15320 (nustatymo šalto vandens ekstrakte metodas).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir atitinkamų pagal nurodytus standartus atliktų bandymų ataskaitas.

6(d) kriterijus. Tinkamumas naudoti

ES ekologiniu ženklu ženklinamas minkštojo popieriaus gaminys turi atitikti visus susijusius tos šalies, kurioje jis pateikiamas rinkai, reikalavimus.

Struktūrinio minkštojo popieriaus (dar nekonvertuoto) bazinis sluoksnis turi sugerti ne mažiau kaip 10,0 g vandens vienam gramui minkštojo popieriaus.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir atitinkamus pagrindžiamuosius dokumentus.

Struktūrinio minkštojo popieriaus atveju pareiškėjas pateikia atitikties šiam kriterijui deklaraciją ir atitinkamą pagal EN ISO 12625–8:2010 atlikto bandymo ataskaitą.

7 kriterijus. ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija

Pareiškėjas turi laikytis ES ekologinio ženklo gairėse pateikiamų nurodymų, kaip tinkamai naudoti ES ekologinį ženklą:

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/logo_guidelines.pdf

Jei naudojamas alternatyvus ženklas su teksto laukeliu, jame pateikiami šie teiginiai:

—	Gaminant į orą ir vandenį išmesta mažai teršalų;

—	Gaminant sunaudota mažai energijos;

—	xx proc. plaušų iš tvarių šaltinių/xx proc. perdirbtų plaušų (pasirinkti tinkamą).

(1) Didesnioji vertė taikoma gamykloms, kuriose naudojamas eukaliptas iš regionų, kuriuose gausiau fosforo (pvz., Pirėnų eukaliptas).

(2) Išmetamo NOx kiekio vertė, taikoma neintegruotoms CTMP gamykloms, kuriose plaušiena staigiai džiovinama naudojant biomasę gautais garais.

(3) Labai išbalintos mechaninės plaušienos (70–100 % plaušų gatavame popieriuje) ChDS vertė.

(4) Su energijos vartojimu susijusių gaminių ekologinio projektavimo metodika (angl. „Methodology for Ecodesign of Energy-related Products“).

(*1) H317 apribojimai taikomi tik komerciniams dažiklių produktams, paviršiaus apdailos medžiagoms ir popieriaus kreidavimo medžiagoms.

(*2) Aliuminio naudojimo apribojimas netaikomas aliumosilikatams.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 15

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. sausio 17d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/66 dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų oficialiosios kontrolės, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi toms prekėms taikytinų Sąjungos apsaugos nuo augalų kenkėjų priemonių taisyklių, vykdymo vienodos praktinės tvarkos taisyklių	1
	*	2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/67, kuriuo importuojamiems Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica ryžiams nustatomos apsaugos priemonės	5
		DIREKTYVOS
	*	2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2019/68, kuria pagal Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nustatomos techninės šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių žymėjimo specifikacijos ( 1 )	18
	*	2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2019/69, kuria pagal Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nustatomos techninės dujinių ir signalinių ginklų specifikacijos ( 1 )	22
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas (ES) 2019/70 dėl ES ekologinio ženklo suteikimo rašomajam popieriui ir ES ekologinio ženklo suteikimo minkštajam popieriui ir jo gaminiams kriterijų (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3) ( 1 )	27


	(1) Tekstas svarbus EEE.