1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 pakeitimas

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 iš dalies keičiamas taip:

1)

43 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3.   Valstybės narės patikslina referencinę santykinę dalį, jei nustato, kad santykinės dalies kitimui didelės įtakos visų pirma turi ploto, kuriame vykdoma ekologinė gamyba, pokytis, smulkiųjų ūkininkų sistemos dalyvių skaičiaus pokytis, arba jei valstybė narė pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos a, b ar c punktus priima sprendimą. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie atliktą patikslinimą ir nurodo tokio patikslinimo motyvus.“;

2)

44 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Valstybės narės gali įpareigoti konkrečius ūkininkus nekeisti daugiamečių žolynų plotų paskirties, taip pat, jei jos taiko Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos a punktą, – nearti tų plotų prieš tai negavus atskiro leidimo. Apie tą pareigą ūkininkai informuojami nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki tų metų, kuriais atitinkama valstybė narė tokią pareigą numato, lapkričio 15 d. Ta pareiga taikoma tik tiems ūkininkams, kuriems pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 3 skyrių tenka pareigos, susijusios su daugiamečių žolynų plotais, kuriems netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 45 straipsnio 1 dalis. Leidimas gali būti suteikiamas remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, įskaitant aplinkosaugos kriterijus. Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas leidimas suteikiamas su sąlyga, kad daugiamečiam žolynui būtų skirtas kitas atitinkamo hektarų skaičiaus plotas, arba, jei valstybė narė taiko Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos a punktą, su sąlyga, kad daugiamečiam žolynui būtų skirtas kitas ar tas pats plotas, tas plotas, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punkto, daugiamečiu žolynu laikomas nuo pirmosios dienos po pertvarkymo, įskaitant suarimo. Tokie plotai nuo pertvarkymo, įskaitant suarimo dienos bent penkerius metus iš eilės naudojami žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti. Tačiau, jei ūkininkai į daugiamečius žolynus pertvarko plotus, kurie jau buvo naudojami žolei ir kitiems žoliniams pašarams auginti, valstybių narių sprendimu, tokie plotai turi būti naudojami žolei ir kitiems žoliniams pašarams auginti tiek metų, kiek jų lieka, kad susidarytų penkeri metai iš eilės.“;

3)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Pūdymui paliktoje žemėje ir pūdymui paliktos žemės plotuose, skirtuose medingiesiems augalams (kuriuose auga daug žiedadulkių ir nektaro turinčių augalų rūšys), nevykdoma jokia žemės ūkio gamyba. Valstybės narės nustato laikotarpį, per kurį atitinkamais kalendoriniais metais žemė turi būti paliekama pūdymui. Šis laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai. Valstybės narės sudaro pūdymui paliktos žemės plotuose, skirtuose medingiesiems augalams, augintinų daug žiedadulkių ir nektaro turinčių augalų rūšių sąrašą. Invazinės svetimos rūšys, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 (*1) 3 straipsnio 2 dalyje, į tą sąrašą neįtraukiamos. Prie tokių plotų nepriskiriami plotai, apsodinti pasėliais, kurie paprastai sėjami derliaus reikmėms. Valstybės narės gali nustatyti išsamesnius reikalavimus. Tokiuose plotuose gali būti auginami žolinių rūšių augalai, jei tebevyrauja medingieji augalai. Nedarant poveikio 10a dalyje nustatyto reikalavimo dėl gamybos nevykdymo taikymui, pūdymui paliktos žemės plotuose, skirtuose medingiesiems augalams (kuriuose auga daug žiedadulkių ir nektaro turinčių augalų rūšys), gali būti laikomi aviliai. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punkto, pūdymui palikta žemė ir pūdymui paliktos žemės plotai, skirti medingiesiems augalams (kuriuose auga daug žiedadulkių ir nektaro turinčių augalų rūšys), kuriuose ilgiau kaip penkerius metus laikytasi ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimų, išlieka ariamoji žemė. (*1)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).“;" b) įterpiama 8a dalis: „8a.   Plotuose, kuriuose yra Miscanthus ir Silphium perfoliatum, valstybės narės draudžia naudoti augalų apsaugos produktus, išskyrus pirmaisiais metais, kuriais ūkininkas abi augalų rūšis pasodina. Valstybės narės, atsižvelgdamos į ekologiniu požiūriu svarbių vietovių kūrimo tikslą, visų pirma į tikslą apsaugoti ir padidinti biologinę įvairovę, tose vietovėse draudžia naudoti mineralines trąšas arba nustato tų trąšų naudojimo reikalavimus.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais ir vėlesniais kalendoriniais metais.

1 straipsnio 3 punktas taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais ir vėlesniais kalendoriniais metais.

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalimi, galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIEDAS

Prekių aprašymas	Klasifikavimas (KN kodas)	Motyvai
(1)	(2)	(3)
Įvairaus ilgio izoliuotieji kabeliai (vadinamieji stekų kabeliai) su jungtimis abiejuose galuose. Kiekvieną kabelį sudaro 32 pavieniai izoliuotieji laidininkai, skirti ne aukštesnei kaip 1 000 V įtampai, suporuoti į 16 aptrauktų nesusuktų porų, kurios padengtos metaline folija ir metalinėmis gijomis. Kabeliais sujungiami ryšių tinkluose (vietiniuose tinkluose (LAN)) naudojamų komutatorių sistemų (vadinamųjų stekų) komutatoriai. Jais galima vykdyti dvikryptį duomenų perdavimą tarp komutatorių naudojant eterneto technologiją. Jokių kitų funkcijų (pvz., elektros energijos tiekimo) kabeliai neatlieka. Žr. paveikslą (*1).	8544 42 10	Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8544 , 8544 42 ir 8544 42 10 atitinkančiais prekių aprašymais. Sprendžiant, ar prekėms priskirtinas KN kodas 8544 42 10 , duomenų perdavimas iš vieno aparato į kitą naudojant ryšių technologiją, pvz., eternetą, laikytinas ryšiais (žr. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1112/2012 (1)). Aptariami kabeliai skirti naudoti ryšių tinkluose, sukonfigūruotuose kaip LAN. Todėl jie laikytini elektros laidininkais su pritvirtintomis jungtimis, naudojamais ryšių tinkluose (taip pat žr. KN paaiškinimų 8544 42 10 subpozicijos paaiškinimus). Todėl gaminiai laikytini kitais elektros laidininkais, skirtais ne aukštesnei kaip 1 000 V įtampai, su pritvirtintomis jungtimis, skirtais naudoti ryšiuose, ir jiems priskirtinas KN kodas 8544 42 10 .

---

(*1)  Paveikslas pateikiamas tik dėl informacijos.

(1)  2012 m. lapkričio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1112/2012 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 329, 2012 11 29, p. 9).

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Chianti Classico“ (SKVN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis

Sprendimas 2010/96/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Siekiant 1 dalyje nustatytų tikslų, ES karinė misija dislokuojama Somalyje, kad būtų sprendžiamas institucijų kūrimo gynybos sektoriuje klausimas teikiant strategines konsultacijas ir teikiama tiesioginė parama Somalio nacionalinei armijai rengiant mokymą, teikiant konsultacijas ir kuravimą. Nuo 2019 m. ES karinė misija visų pirma prisideda plėtojant pačios Somalio nacionalinės armijos rengiamo mokymo pajėgumus siekiant perduoti jai taktinių padalinių mokymo veiklą, kai bus įvykdytos sąlygos; ji kuruoja Somaliui priklausančius ir jo vykdomus mokymus.ES karinė misija taip pat yra pasirengusi pagal savo galimybes ir pajėgumus teikti paramą kitiems Sąjungos subjektams jiems vykdant atitinkamus įgaliojimus saugumo ir gynybos srityje Somalyje.“;

2.

10 straipsnis papildomas šia dalimi: „7.   ES karinės misijos bendrųjų išlaidų orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 22 980 000 EUR. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/528 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos orientacinės sumos procentinė dalis yra 0 %, o to sprendimo 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta procentinė dalis – 0 %.“;

3.	12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.   ES karinės misijos įgaliojimai baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

PRIEDAS

SĄJUNGOS INDĖLIS Į SEESAC PROJEKTĄ DĖL ŠLG KONTROLĖS VEIKLOS VAKARŲ BALKANUOSE ĮGYVENDINANT VEIKSMŲ GAIRES DĖL TVARAUS ŠLG / ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR JŲ ŠAUDMENŲ NETEISĖTO LAIKYMO, NETINKAMO NAUDOJIMO IR NETEISĖTOS PREKYBOS JAIS VAKARŲ BALKANUOSE PROBLEMOS SPRENDIMO

1.   Įvadas ir tikslai

Pietryčių Europa išlieka regionu, kuris kelia susirūpinimą ir išlieka dideliu iššūkiu ES kovos su neteisėtu ŠLG bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategijai (toliau – ES ŠLG strategija). Nors pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga, dėl šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei šaudmenų kaupimo, netinkamų saugojimo sąlygų, neteisėto laikymo ir politikos formavimo bei dėl trūkumų, susijusių su įgyvendinimo pajėgumais, ir visa tai dar apsunkinančių nestabilių politinių sistemų toliau ribojamas ŠLG kontrolės pastangų veiksmingumas. Todėl siekiant užtikrinti nuolatinę pažangą, išsaugoti pasiektus rezultatus bei paruošti dirvą ilgalaikiam tvariam sprendimui, kuris apimtų visapusišką suderinimą su Sąjungos teisės aktų ir reguliavimo sistema ir atitiktį tarptautiniams standartams, tolesnis Sąjungos paramos kovojant su grėsme, kuri kyla dėl ŠLG plitimo ir neteisėtos prekybos jais Pietryčių Europoje ir iš jos, teikimas yra itin svarbi Sąjungos pastangų siekiant ES ŠLG strategijos tikslų dalis.

Siekiant spręsti likusias ŠLG kontrolės problemas ir sustiprinti Vakarų Balkanų įsipareigojimą kovoti su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais bei jų netinkamu naudojimu, 2018 m. gegužės 29 d. Tiranoje po konsultacijų su atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis Vakarų Balkanų ŠLG komisijos parengė „Veiksmų gaires dėl tvaraus ŠLG / šaunamųjų ginklų ir jų šaudmenų neteisėto laikymo, netinkamo naudojimo ir neteisėtos prekybos jais Vakarų Balkanuose problemos sprendimo iki 2024 m.“ (toliau – Veiksmų gairės). Jos buvo patvirtintos per 2018 m. liepos 9 d. Londone vykusį Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą. Veiksmų gairėse išdėstoma vizija, kad Vakarų Balkanai bus saugesnis regionas ir saugumo eksportuotojas, kuriame, siekiant nustatyti neteisėto laikymo, netinkamo naudojimo ir neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei sprogmenimis atvejus, užkirsti jiems kelią, patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn ir tokią veiką kontroliuoti, būtų įdiegti visiškai su Sąjungos ir kitais tarptautiniais standartais suderinti visapusiškos ir tvarios priežiūros bei kontrolės mechanizmai. Veiksmų gairės buvo parengtos kaip kryptį nurodantis dokumentas; todėl jose numatyti suderinti veiklos rezultatų lygiai ir išdėstomi įsipareigojimai, kurių iš naudos gavėjų reikalaujama strateginiu, politiniu ir operatyviniu lygmenimis, remiantis Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijų politiniu įsipareigojimu, susijusiu su JT ir Sąjungos ginklų kontrolės įsipareigojimais ir strateginiais dokumentais.

Pietryčių ir Rytų Europos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės tarpininkavimo mechanizmas (SEESAC) kaip vykdomoji Kovos su šaulių ir lengvųjų ginklų platinimu regioninio įgyvendinimo plano institucija rėmė veiksmų gairių rengimą, ir koordinuos bei rems jų įgyvendinimą. Taigi šiuo veiksmu bus didinama ŠLG kontrolei Tarybos sprendimais 2010/179/BUSP, 2013/730/BUSP ir (BUSP) 2016/2356 teikiama pagalba. Taip bus toliau vykdomi procesai ir taikomos priemonės, kurie būtini siekiant tvarios ŠLG kontrolės Vakarų Balkanuose.

Šiuo veiksmu a) bus padedama koordinuoti veiksmų gairių įgyvendinimą, b) bus teikiama parama ŠLG / šaunamųjų ginklų srities teisės aktų ir reguliavimo sistemų derinimui su Sąjungos sistema ir c) bus sudarytos galimybės aiškiai suprasti dabartines spragas ir poreikius, siekiant toliau didinti tarpvalstybinius pajėgumus neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais atvejams nustatyti, remiantis šaunamųjų ginklų ryšių punktų (ŠGRP) Pietryčių Europoje sukūrimu. Be to, tuo bus užtikrinta geresnė esamos padėties apžvalga ir nustatyta, kuriose srityse reikia stiprinti pajėgumus, kad būtų užkirstas kelias ŠLG / šaunamųjų ginklų neteisėtam platinimui bei neteisėtai prekybai Ukrainoje ir Baltarusijoje, remiantis parama, suteikta pagal Sprendimą (BUSP) 2016/2356 dėl paramos neteisėto ŠLG kaupimo ir neteisėtos prekybos jais grėsmės mažinimui Pietryčių Europoje (SEESAC IV). Šio veiksmo įgyvendinimas iš esmės papildys pagal Sprendimą (BUSP) 2016/2356 vykdomą veiklą, sudarant sąlygas padidinti kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais poveikio mastą. Taip bus užtikrintas veiklos su kitais kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmais ir iniciatyvomis regione koordinavimas, siekiant išnaudoti sąveiką, stiprinti sąveikumą ir išvengti pastangų dubliavimo (1).

Bendras projekto tikslas – prisidėti prie Europos ir pasaulio taikos bei saugumo užtikrinimo kovojant su grėsme, kylančia dėl ŠLG bei jų šaudmenų kaupimo ir neteisėtos prekybos jais Pietryčių Europoje ir iš jos. Kartu bus stiprinamas regiono stabilumas remiantis Regioninio bendradarbiavimo taryba (RBT) ir partneryste su kitais atitinkamais tarptautiniais partneriais ir iniciatyvomis.

Projektu bus tiesiogiai prisidėta prie ES saugumo strategijos, ES ŠLG strategijos, ES šaunamųjų ginklų strategijos, 2015–2019 m. ES ir Pietryčių Europos regiono veiksmų plano dėl neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais (toliau – 2015–2019 m. veiksmų planas), ES kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu, įskaitant Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininę platformą (EMPACT), Sutarties dėl prekybos ginklais, JT veiksmų programos dėl neteisėtos prekybos ŠLG prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais, Tarptautinio sekimo dokumento, JT šaunamųjų ginklų protokolo ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) įgyvendinimo ir svarbiausia juo bus suaktyvintas regioninis bendradarbiavimas kovojant su grėsme, kuri kyla dėl ŠLG bei jų šaudmenų plitimo. Projekto rezultatais taip pat bus tiesiogiai prisidėta prie darnaus vystymosi tikslo Nr. 16 dėl taikių bei teisingų visuomenių, visų pirma tikslo Nr. 16.1 (žymiai sumažinti visų formų smurtą ir mirtingumą visur) ir tikslo Nr. 16.4 (žymiai sumažinti neteisėtų ginklų srautus), įgyvendinimo. Be to, projektas papildys Komisijos kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis Sąjungoje veiksmų plano įgyvendinimą.

Konkrečiai projektas:

—	koordinuos ir stebės Veiksmų gaires dėl tvaraus ŠLG / šaunamųjų ginklų ir jų šaudmenų neteisėto laikymo, netinkamo naudojimo ir neteisėtos prekybos jais Vakarų Balkanuose problemos sprendimo,

—	rems Vakarų Balkanų Europos valdžios institucijų vykdomą visišką ginklų kontrolės srities teisės aktų suderinimą su Sąjungos reguliavimo sistema ir kitais susijusiais tarptautiniais įsipareigojimais ir

—	teiks paramą kovai su neteisėta prekyba ginklais Vakarų Balkanuose, Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje atliekant pajėgumų vertinimus ir teikiant techninę paramą teisėsaugos ir pasienio policijos institucijoms.

Šiuo tolesniu projektu, kuris vykdomas remiantis sėkmingo Sprendimo 2013/730/BUSP ir Sprendimo (BUSP) 2016/2356 įgyvendinimo rezultatais ir atsižvelgiant į ES ŠLG strategiją, siekiama labiau sustiprinti partnerių kontrolės sistemas ir toliau skatinti daugiašalių santykių palaikymą sustiprinant tikrai pasiteisinusius regioninius kovos su ŠLG bei jų šaudmenų tiekimu ir destabilizuojančiu plitimu mechanizmus. Be to, siekiant užtikrinti, kad Pietryčių Europos valdžios institucijų plėtojamais pajėgumais būtų dalijamasi ir kitose susirūpinimą keliančiose geografinėse srityse, projektu bus siekiama užtikrinti visapusiškesnę regioninę dimensiją dedant pastangas tikslinio žinių perdavimo srityje.

2.   Įgyvendinimo agentūros atranka ir veiksmų koordinavimas su kitomis atitinkamomis finansavimo iniciatyvomis

SEESAC yra Jungtinių Tautų vystymosi programos (toliau – UNDP) ir Regioninio bendradarbiavimo tarybos (RBT) bendra iniciatyva, kuri yra su ŠLG susijusios veiklos Pietryčių Europoje ryšių punktas. Atlikdamas kovos su ŠLG platinimu regioninio įgyvendinimo plano vykdomosios institucijos funkciją SEESAC nuo 2002 m. bendradarbiauja su Pietryčių Europos nacionaliniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, kad įgyvendintų holistinį požiūrį į ŠLG kontrolę, ir vykdo įvairią veiklą, įskaitant: strateginio ir operatyvinio regioninio bendradarbiavimo palengvinimą, paramą politikos krypčių plėtojimui ir institucijų pajėgumų stiprinimui, informuotumo didinimo ir ŠLG surinkimo kampanijas, atsargų valdymą, pertekliaus mažinimą ir ženklinimo bei sekimo pajėgumų didinimą, taip pat griežtesnę ginklų eksporto kontrolę. Tokiu būdu, įgyvendindamas daug suinteresuotųjų subjektų apimančias regionines intervencijas bendrame regiono partnerių politiniame ir ekonominiame kontekste, užtikrindamas nacionalinę bei regioninę atsakomybę ir savo veiksmų ilgalaikį tvarumą ir tapdamas svarbiausia regionine institucija ŠLG kontrolės srityje, SEESAC įgijo išskirtinę kompetenciją ir patirtį.

SEESAC toliau palaiko aktyvius dvišalius ir daugiašalius ryšius su visais susijusiais subjektais ir organizacijomis. Šiuo klausimu SEESAC toliau atlieka regioninės ŠLG iniciatyvinės grupės (toliau – RSG) sekretoriato funkcijas. Be to, SEESAC yra Regioninio požiūrio į atsargų mažinimo iniciatyvos (RASR) sekretoriatas. SEESAC taip pat dalyvauja neformaliame ŠLG kontrolės veiklos koordinavimo mechanizme – ŠLG kovos su minomis koordinavimo susitikimuose, kuriuose dalyvauja, NATO, Sąjunga ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir SEESAC. SEESAC reguliariai prisideda prie visų atitinkamų regioninių forumų veiklos. SEESAC toliau palaiko platų formalių ir neformalių partnerysčių su tokiomis organizacijomis kaip Regioninio ginklų kontrolės patikros ir įgyvendinimo pagalbos centras (RACVIAC), Bendradarbiavimo saugumo srityje centras bei ESBO Bendradarbiavimo saugumo srityje forumas (BSF) tinklą. Pasitelkiant, inter alia, JT su šaulių ginklais susijusių veiksmų koordinavimo (CASA) projektą vyksta reguliarūs veiksmų koordinavimo susitikimai ir keičiamasi informacija bei duomenimis su kitomis JT agentūromis, pavyzdžiui, su JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru bei JT nusiginklavimo reikalų biuru. Taigi SEESAC atlieka įvairių su saugumo sektoriaus reforma susijusių klausimų sprendimo regioninio centro ir ryšių punkto, itin daug dėmesio skiriančio ŠLG kontrolei ir atsargų valdymui, funkcijas. SEESAC palaiko glaudžius santykius su atitinkamomis ES institucijomis, visų pirma Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų GD ir Europolu, taip pat Sąjungos vadovaujamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, EMPACT šaunamųjų ginklų, ir Europos šaunamųjų ginklų ekspertų (EŠGE) grupe ir teikia joms paramą siekiant veiksmingiau informuoti Pietryčių Europos partnerius.

Įsikūręs Belgrade, SEESAC šiuo metu veikia visoje Pietryčių Europoje – Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Juodkalnijoje, Serbijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Moldovos Respublikoje, taip pat teikia riboto dydžio paramą Ukrainai ir Baltarusijai. Anksčiau SEESAC taip pat veikė Bulgarijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Regioninę atsakomybę užtikrina RBT bei RSG, kuriose visų Pietryčių Europos partnerių atstovai teikia strategines konsultacijas, iniciatyvas ir prašymus, susijusius su SEESAC veikla.

SEESAC pirmasis pradėjo laikytis požiūrio, grindžiamo bendrų problemų sprendimu pasitelkiant regionines iniciatyvas, kuris davė įspūdingų rezultatų Pietryčių Europoje ne tik dėl itin svarbaus keitimosi informacija ir bendrai spendžiant problemas įžiebtos sveikos regioninės konkurencijos skatinimo, bet ir dėl to, kad, pasitelkiant holistinį įgyvendinimo būdą, juo padedama pasiekti nuoseklių ir lengvai pamatuojamų rezultatų nacionaliniu ir regiono lygmeniu. Organizuojant RSG metinius susitikimus ir SEESAC dalyvaujant visuose atitinkamuose procesuose ir iniciatyvose užtikrinama, kad būtų laiku ir atvirai keičiamasi informacija, išsamiai informuojama apie padėtį ir numatomos perspektyvos siekiant garantuoti, kad to įgyvendinimo metu nebūtų dubliuojama veikla ir jis atitiktų dabartinius Vyriausybių ir regionų poreikius, taip pat atsirandančias tendencijas.

SEESAC visą savo veiklą grindžia atitinkamų subjektų nurodytais poreikiais ir surinktais baziniais duomenimis, o prieš imdamasis veiksmų užsitikrina nacionalinių suinteresuotųjų subjektų pritarimą bei politinę paramą. Be to, telkiamos visos pastangos, remiant Sąjungos vadovaujamus procesus ir siekiant Sąjungos standartų ir kriterijų. SEESAC yra pasiekęs labai gerų ankstesnių Sąjungos finansuotų projektų numatytos veiklos įgyvendinimo rezultatų; tvarūs projektų rezultatai pasiekti užtikrinant bei skatinant partnerių atsakomybę dėl jo projektų ir veiklos bei propaguojant veiksmų koordinavimą regioniniu lygmeniu, dalijimąsi patirtimi ir geriausia praktika, taip pat mokslinius tyrimus regioniniu lygmeniu. ŠLG srities ekspertinės žinios ir gilus regiono reikalų išmanymas bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pažinimas įtvirtina SEESAC kaip tinkamiausią šių konkrečių veiksmų įgyvendinimo partnerį.

Projektu taip pat papildomos šiuo metu nacionalinės ir regioninės dedamos pastangos siekiant užtikrinti kuo didesnę sinergiją. SEESAC dirbs derindamas veiksmus su šiomis tarptautinės pagalbos pastangomis:

—

Bosnijoje ir Hercegovinoje: — Sąjungos projekto pagalba atsargų valdymo, techninės paramos ir šaudmenų pertekliaus mažinimo srityse (EU STAR), finansuojama Sąjungos priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, trumpalaikio komponento lėšomis ir įgyvendinama UNDP biuro Sarajeve. Projektas EU STAR grindžiamas 2013 m. balandžio mėn.–2016 m. lapkričio mėn. Sąjungos finansuoto, o UNDP įgyvendinto projekto EXPLODE pasiektais rezultatais ir įgyta patirtimi, siekiant toliau padėti kurti tvarią atsargų valdymo sistemą Bosnijoje ir Hercegovinoje, — projektas buvo finansuotas Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerijos ir skirtas kovai su neteisėta prekyba ginklais (CIAT), kuriuo Bosnijos ir Hercegovinos pasienio policijai ir Saugumo ministerijai padėta didinti pajėgumus nustatyti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis iš Bosnijos ir Hercegovinos ir per jos teritoriją atvejus, užkirsti jiems kelią ir kovoti su jais, — Bosnijos ir Hercegovinos Gynybos ministerijos ir tarptautinių subjektų, koordinuojant EUFOR ALTHEA, nustatytą koordinavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti nuolatinį šio veiksmo ir tarptautinės bendruomenės dedamų pastangų išspręsti Bosnijos ir Hercegovinos Gynybos ministerijos turimų įprastinių šaudmenų atsargų pertekliaus klausimą tarpusavio papildomumą, atsižvelgiant į galimus ateities planus surengti neteisėtų įprastinių ginklų surinkimo Bosnijoje ir Hercegovinoje kampaniją. Iki šiol buvo padaryta didelė pažanga glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant veiklą su tais trimis projektais, o tai davė dar geresnių rezultatų;

—	projektu įprastinių šaudmenų atsargų valdymas (CASM) Serbijoje, finansuojamu Jungtinių Valstijų valstybės departamento, UNDP ir ESBO ir skirtu didinti iš anksto nustatytų įprastinių šaudmenų saugyklų saugą bei saugumą ir šalinti šaudmenų perteklių, apie kurį pranešta;

—

projektu Juodkalnijos nusiginklavimas (MONDEM) Juodkalnijoje, kuris vykdomas pagal UNDP (partnerystė su ESBO) ir skirtas tam, kad būtų mažinamas ginklų platinimo pavojus plėtojant saugaus ir patikimo įprastinių šaudmenų saugojimo infrastruktūrą ir valdymo sistemas, mažinamas sprogimų pavojus bendruomenėms imantis aplinkai nekenksmingų demilitarizavimo veiksmų, naikinamos toksinės pavojingos atliekos (skystas raketų kuras) ir remiama gynybos srities reforma sunaikinant Juodkalnijos gynybos ministerijos nurodytą ribotą sunkiųjų ginklų sistemų kiekį;

—	ginklų ir šaudmenų platinimo rizikos mažinimo projektu, kuriuo siekiama padidinti esamų šaulių ginklų ir šaudmenų atsargų saugumą buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje; projektą valdo Vidaus reikalų ministerija ir įgyvendina ESBO misija Skopjėje;

—

šaunamųjų ginklų ir sprogmenų rizikos švelninimo projektu Kosove (FERM) (buvęs projektas KOSSAC), iš pradžių skirtu ginkluotam smurtui Kosove mažinti ir bendruomenės saugumui didinti; juo siekiama remti Kosovo suinteresuotuosius subjektus vykdant ŠLG plačiai paplitusio neteisėto laikymo ir platinimo kontrolę ir pasitelkiant rizika grindžiamą valdymą bei laikantis įrodymais pagrįsto požiūrio siekiant sumažinti šių ginklų ir sprogstamųjų medžiagų keliamą pavojų;

—

Regionine saugumo sektoriaus reformos platforma (RSSRP) regioniniu lygmeniu; tai tikrai pasiteisinęs išteklius, kuriuo užtikrinamas greitas, veiksmingas ir paklausa grindžiamas reagavimas į teisinės valstybės poreikius techniniu lygmeniu visame pasaulyje. Turėdama greito dislokavimo mechanizmą, grindžiamą SEESAC unikaliu įgijusių patirties saugumo sektoriaus reformos srityje saugumo ekspertų tinklu, RSSRP teikia konkrečiai pritaikytą paramą, ypač daug dėmesį skiriant ŠLG kontrolei bei lyčių aspekto integravimui į saugumo politiką.

SEESAC palaiko reguliarius ryšius su ESBO, NATO. Europolu, EMPACT ir Interpolu, taip pat kitais atitinkamais subjektais siekiant užtikrinti veiksmų papildomumą, veiksmų terminus ir išteklių naudojimo ekonominį efektyvumą.

3.   Projekto aprašymas

Naujas SEESAC projekto etapas bus grindžiamas Tarybos sprendimo 2013/730/BUSP įgyvendinimo pasiekimais ir juo bus papildomas Sprendimu (BUSP) 2016/2356 įgyvendinimas.

Daugiausia dėmesio bus skiriama trims pagrindinėms sritims, išlaikant holistinį požiūrį kovojant su ŠLG regione keliamomis grėsmėmis. Tos trys sritys yra susijusios su strateginiu / politiniu lygmeniu, taip pat operatyviniais aspektais, taip tiesiogiai padedant visais lygmenimis vykdyti ŠLG kontrolę, daugiausia dėmesio skiriant regioninio požiūrio veiksmų glaudžiam koordinavimui siekiant įgyvendinti veiksmų gaires, pajėgumų ginklų kontrolės srities teisės aktų derinimo srityje stiprinimui, ir prisidedant prie geresnio gebėjimų kovoti su neteisėta prekyba Ukrainoje ir Baltarusijoje supratimo.

Visų pirma projekto rezultatai bus tokie:

—	koordinuotai įgyvendinamos Veiksmų gairės dėl tvaraus ŠLG / šaunamųjų ginklų ir jų šaudmenų neteisėto laikymo, netinkamo naudojimo ir neteisėtos prekybos jais Vakarų Balkanuose problemos sprendimo,

—	teikiama parama Vakarų Balkanų institucijų vykdomam visiškam ginklų kontrolės srities teisės aktų suderinimui su Sąjungos reguliavimo sistema ir kitais susijusiais tarptautiniais įsipareigojimais ir standartais visame regione,

—	kovojama su neteisėta prekyba ginklais Vakarų Balkanuose, Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje atliekant pajėgumų vertinimus ir teikiant techninę paramą teisėsaugos ir pasienio policijos institucijoms.

Projekto strategija yra grindžiama išskirtiniu SEESAC požiūriu į pasitikėjimo ir bendradarbiavimo regione, kuris yra būtinas norint pasiekti konkrečių ir išmatuojamų esminių pokyčių, skatinimą. Visų pirma regionų lygmeniu paaiškėjo, kad įvairūs bendradarbiavimo procesai, prie kurių prisidėjo SEESAC ir kuriuose dalyvavo tiek politikos formuotojai, tiek veiklos lygmens specialistai, yra itin svarbus elementas užtikrinant palankias ir konkurencingas sąlygas žinių perdavimui, keitimuisi ekspertinėmis žiniomis ir dalijimuisi informacija. Tai buvo naudinga ne tik pajėgumų regione stiprinimui, bet dar svarbiau – institucijų bei atskirų ekspertų tarpusavio pasitikėjimo didinimui ir tiesioginių bendradarbiavimo ryšių kūrimui, o tai, be kita ko, sudarė galimybę parengti veiksmų gaires. Savo ruožtu profesinio pasitikėjimo atmosfera sudaro galimybę siekti pažangos nacionaliniu lygmeniu sprendžiant šių veiksmų gairių klausimus. Be to, regioninio bendradarbiavimo požiūris padėjo pasiekti, kad regiono pastangos kontroliuoti prekybą ginklais būtų skaidresnės ir efektyvesnės – Pietryčių Europos partneriai pasaulio mastu yra tarp valstybių, kurios skaidriausiai teikia ataskaitas apie ginklų perdavimą. Todėl projektu bus toliau skatinamas regioninis bendradarbiavimas, kaip itin svarbus elementas, užtikrinantis palankias sąlygas išmatuojamiems rezultatams pasiekti.

Geografinė projekto aprėptis yra Vakarų Balkanai, o tiesioginiai projekto naudos gavėjai yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija, Serbija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. Projektu taip pat bus siekiama skatinti teikti paramą Rytų Europos šalims, susiduriančioms su panašiomis ŠLG kontrolės problemomis, pavyzdžiui, Moldovos Respublikai, Ukrainai ir Baltarusijai, perduodant nuo 2001 m. Vakarų Balkanuose įgytas žinias bei patirtį ir geriausios praktikos pavyzdžius.

3.1.   Veiksmų gairių dėl tvaraus ŠLG / šaunamųjų ginklų ir jų šaudmenų neteisėto laikymo, netinkamo naudojimo ir neteisėtos prekybos jais Vakarų Balkanuose problemos sprendimo įgyvendinimo koordinavimas

Tikslas

Užtikrinti, kad šeši naudos gavėjai veiksmingai koordinuotų veiksmų gairių ir prie jų pridedamų šešių veiksmų planų, kuriuose numatyti konkretūs tikslai ir kurie įvertinti pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, įgyvendinimą. Pažanga bus vertinama taikant rezultatų, pasiektų įgyvendinant veiksmų gaires ir partnerių įgyvendinimo veiksmų planus, stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmą.

Aprašymas

2018 m. liepos 9 d. Londone įvykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime Vakarų Balkanų partneriai dar kartą patvirtino bendrą ryžtą ir tvirtesnį įsipareigojimą nutraukti šaunamųjų ginklų neteisėtą laikymą, netinkamą naudojimą ir neteisėtą prekybą jais patvirtindami Veiksmų gaires. Vykdant išsamių konsultacijų procesą ir remiant SEESAC parengtos regioninės Veiksmų gairės papildo dabartinę Europos Sąjungos veiklą kovojant su šia grėsme, konkrečiai 2015–2019 m veiksmų planą, bendrą Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio komunikatą dėl ES kovos su neteisėtais šaunamaisiais ginklais, ŠLG ir jų šaudmenimis strategijos elementų ir Europolo EMPACT darbo regione. Šiomis veiksmų gairėmis patvirtinama, kad visi regiono suinteresuotieji subjektai pasiekė bendrą susitarimą dėl dabartinių problemų, bendrų siektinų tikslų ir veiksmų, kurių reikia imtis, vykdymo terminų. Jos yra bendra platforma siekiant bendrai sutartų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių strateginiu, politikos ir veiklos lygmenimis. Pačiu darbu pagal šį komponentą bus sudaryta galimybė veiksmingai koordinuoti veiksmų gairių įgyvendinimą regioniniu lygmeniu, teikti konkrečiai pritaikytą paramą ŠLG komisijoms ir atitinkamoms institucijoms įgyvendinant jų veiksmų gairių veiksmų planus, periodiškai stebėti ir vertinti pažangą pagal bendrai sutartus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, taip pat geriau suprasti naudos gavėjų pajėgumus įgyvendinti veiksmus pagal funkcines veiksmų gairių sritis.

Konkrečiai projekte numatyta Veiksmų gairių įgyvendinimą koordinuoti:

—	formaliuose regioninių Veiksmų gairių veiksmų koordinavimo susitikimuose, daugiausia dėmesio skiriant pažangos įvertinimui ir keitimuisi informacija,

—	teikiant ekspertų ir techninę paramą vietiniams Veiksmų gairių veiksmų koordinavimo susitikimams, vykdantiems partnerių veiksmų planų įgyvendinimo stebėseną,

—	dukart per metus rengiant stebėsenos ir vertinimo ataskaitas, kuriose būtų apžvelgiama pažanga, iššūkiai ir poreikiai įgyvendinant veiksmų gaires remiantis bendrai sutartais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais,

—	atliekant Veiksmų gairių veiksmų planų įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą, įskaitant šešių naudos gavėjų pajėgumų ŠLG kontrolės srityje vertinimą,

—	vykdant informavimo apie Veiksmų gaires ir jų matomumo užtikrinimo veiklą (įskaitant interneto platformos sukūrimą, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir informuotumo didinimą).

Projekto rezultatai / įgyvendinimo rodikliai:

—	surengta iki šešių regioninių veiksmų gairių veiksmų koordinavimo susitikimų,

—	sudarytos galimybės įvertinti pažangą, keitimąsi informacija, žinių perdavimą ir standartizavimą,

—	surengti vietos veiksmų koordinavimo susitikimai (iš viso iki 36 susitikimų),

—	parengtos dukart per metus rengiamos stebėsenos ir vertinimo ataskaitos (iki šešių ataskaitų),

—	parengtas šešių veiksmų gairių naudos gavėjų laikotarpio vidurio vertinimas, įskaitant pajėgumų vertinimą,

—	sukurta interneto platforma siekiant užtikrinti tinkamą informavimą apie veiksmų gaires ir jų matomumą.

3.2.   Parama Vakarų Balkanų institucijų vykdomam visiškam ginklų kontrolės srities teisės aktų suderinimui su Sąjungos reguliavimo sistema ir kitais susijusiais tarptautiniais įsipareigojimais ir standartais visame regione

Tikslas

Pagal šį komponentą bus užtikrinta visapusiška techninė parama tvirtos ŠLG kontrolės teisinės sistemos, kuri būtų visiškai suderinta su Sąjungos reguliavimo sistema ir kitais tarptautiniais susitarimais ir standartais ir atitiktų ją, rengimui bei įgyvendinimui.

Aprašymas

Veiksmų gairių 1 tikslu siekiama užtikrinti, kad Vakarų Balkanuose ginklų kontrolės srities teisės aktai būtų priimti ir visiškai suderinti su Sąjungos reguliavimo sistema bei kitais susijusiais tarptautiniais įsipareigojimais ne vėliau kaip iki 2023 m. Yra akivaizdus ir neatidėliotinas poreikis, kad tokia ŠLG / šaunamųjų ginklų kontrolės srities teisės aktų ir reguliavimo sistema Vakarų Balkanuose būtų veiksmingai reguliuojama ginklų kontrolė ir būtų sudaromos palankesnės sąlygos reaguoti į atitinkamas grėsmes. Tai atitinkamai sudarys galimybę suderinti ginklų kontrolės srities teisės aktus ir procedūras tarp Vakarų Balkanų partnerių ir standartizuoti ŠLG / šaunamųjų ginklų kontrolės procedūras bei praktiką. Toks standartizavimas leistų pašalinti kliūtis trukdančias teisėsaugos ir teisminėms institucijoms tiesiogiai bendradarbiauti, keistis informacija ir vykdyti bendrus ar lygiagrečius tyrimus. Be to, taip būtų galima geriau ir efektyviau reaguoti į grėsmes, susijusias su šaunamaisiais ginklais, nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmenimis. Be to, kadangi Pietryčių Europoje ŠLG kontrolę reglamentuojančiuose teisės aktuose ir politikos sistemose lyčių aspektas dažnai nei pripažįstamas, nei į jį tinkamai atsižvelgiama – ir dėl to pastangos ginklų kontrolės srityje užtikrinant saugumą visiems piliečiams, ar tai būtų moterys, vyrai, mergaitės ar berniukai, yra mažiau veiksmingos – projektas padės integruoti lyčių aspektą į ginklų kontrolės srities teisės aktus.

Pasinaudojant ekspertų parama, teikiama regiono institucijoms įgyvendinant Sprendimą 2013/730/BUSP, pagal šį komponentą bus remiamos regiono institucijos siekiant: padėti geriau suprasti dabartinius šešių naudos gavėjų teisinės sistemos bazinius elementus ir trūkumus, užtikrinti techninę paramą visiškam suderinimui su Sąjungos reguliavimo sistema ir kitais tarptautiniais susitarimais/standartais, rengti konkrečiai pritaikytus nacionalinius ir regioninius teminius seminarus, atnaujinti regioninį ginklų srities teisės aktų sąvadą, patikrinti projekto naudos gavėjų teisinę sistemą lyčių aspektu, kad būtų užtikrinta, jog ginklų kontrolę reglamentuojančioje politikoje būtų atspindėtos ŠLG ir lyčių aspekto sąsajos ir tęsiama Konsultuojamojo ugdymo lyčių aspektu programa. Įgyvendinant šį veiksmą taip pat bus remiamas ŠLG komisijų pajėgumų stiprinimas informavimo ir propagavimo veiklos srityje rengiant mokymus apie žiniasklaidos strategijos plėtojimą.

Ši parama bus teikiama:

—	rengiant ŠLG kontrolės srities partnerių teisinių sistemų ir jų suderinimo su Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais lygio, taip pat regione taikomų procedūrų standartizavimo lygio, vertinimą ir trūkumų analizę,

—	remiant teisės aktų standartizavimą ir suderinimą: nuolat ir paprašius teikiant konsultavimo paramą ir organizuojant teminius seminarus ginklų srities įstatymų, kitų teisės aktų ir baudžiamųjų kodeksų klausimais tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmenimis,

—	atnaujinant regioninį ginklų srities teisės aktų sąvadą kaip patogų naudoti informacinį dokumentą, kuriuo būtų remiamasi rengiant ŠLG / šaunamųjų ginklų kontrolės srities teisės aktus regione,

—	patikrinant teisinę sistemą lyčių aspektu ir tęsiant Konsultuojamojo ugdymo lyčių aspektu programą,

—	rengiant mokymus apie žiniasklaidos strategijos plėtojimą.

Projekto rezultatai / įgyvendinimo rodikliai:

—	įvertintos kiekvieno naudos gavėjo teisinės sistemos ataskaitos ir atliktos jų trūkumų analizės (šešios),

—	surengta iki trijų regioninių ir šešių teminių seminarų naudos gavėjams,

—	paprašius suteiktos ekspertinės žinios apie teisės aktų ir politikos atnaujinimą,

—	atnaujintas į visas atitinkamas regiono kalbas išverstas ginklų srities teisės aktų sąvadas,

—	parengtos teisės aktų ginklų srityje patikrinimo lyčių aspektu ataskaitos (šešios ataskaitos),

—	vykdoma Konsultuojamojo ugdymo lyčių aspektu programa dalyvaujant dviem ŠLG komisijų vadovams,

—	plėtojama žiniasklaidos strategija ir rengiami mokymai.

3.3.   Kova su neteisėta prekyba ginklais Vakarų Balkanuose, Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje atliekant pajėgumų vertinimus ir teikiant techninę paramą teisėsaugos ir pasienio policijos institucijoms

Tikslas

Sumažinti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais grėsmę stiprinant teisėsaugos ir pasienio policijos pajėgumus, susijusius su tolesniu informacijos rinkimu, analize ir dalijimusi ja.

Aprašymas

Pagal šį komponentą bus vertinami regiono institucijų pajėgumai vykdyti tiek prevencinę, tiek sustabdymo veiklą, reikalingą sėkmingai nustatyti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, vykdomos iš jų jurisdikcijai priklausančios teritorijos ar per ją, veiklą, užkirsti jai kelią ir su ja kovoti. Teikiant šią paramą daugiausia dėmesio bus skirta išsamiam pasienio institucijų ir kriminalinės policijos poreikių vertinimui ir žmogiškiesiems ištekliams ir įrangai, kurie būtini tinkamam veikimui ir veiklos rezultatams pasiekti. Bus įgyvendinamas bandomasis projektas siekiant įkurti Pietryčių Europos balistinės informacijos tinklą – ekonomiškai efektyvią operatyvią keitimosi balistine informacija struktūrą, tiesiogiai susietą su Europolu, bei bus automatizuotai renkama praktiškai panaudojama balistinė informacija apie esamą tarpvalstybinį su šaunamaisiais ginklais susijusį nusikalstamumą ir ja keičiamasi, užkertamas kelias naujiems nusikaltimams ir gerinama strateginė informacija apie su ginklais susijusių nusikaltimų pobūdį ir tendencijas.

Siūloma veikla bus papildyti dabar vykdomi Sajungos remiami veiksmai Pietryčių Europoje, visų pirma ES politikos ciklas kovos su sunkiais ir tarptautiniais nusikaltimais srityje ir konkrečiai „EMPACT šaunamieji ginklai“ veiksmų planus, taip pat ir Europolo, FRONTEX ir Interpolo veikla, ir su jais glaudžiai koordinuojama. Galiausiai veikla pagal šį komponentą bus prisidedama prie 2015–2019 m. veiksmų plano įgyvendinimo.

Be to, remiantis sėkmingu požiūriu įtraukti Moldovos Respublikos, Ukrainos ir Baltarusijos institucijas į Pietryčių Europoje vykdomus regioninio bendradarbiavimo procesus, jau nustatyti tam tikri poreikiai ŠLG kontrolės srityje. Siekiant padidinti Moldovos Respublikos, Ukrainos ir Baltarusijos ŠLG kontrolės institucijų pajėgumus bendrai kovoti su nusikalstamumu ir ypač – su ŠLG / šaunamųjų ginklų platinimu bei neteisėta prekyba jais, įgyvendinant šį komponentą bus vertinamos itin svarbios ŠLG kontrolės sritys tose jurisdikciją turinčiuose subjektuose ir taip sudarytos galimybės vykdyti tikslinius veiksmus reaguojant į neteisėtos prekybos ŠLG keliamą grėsmę.

Numatoma pagrindinė veikla:

—	įvertinti Vakarų Balkanų pasienio policijos ir kriminalinės policijos tarnybų poreikius kovojant su neteisėta prekyba ginklais,

—	plėtoti šiuo metu vykdomą ŠGRP steigimo darbą, teikiant praktinę paramą keitimosi informacija pajėgumams, visų pirma balistinių įrodymų srityje, taip pat specializuotos įrangos ŠGRP remti įsigijimo srityje,

—

įvertinti Moldovos Respublikos, Ukrainos ir Baltarusijos pajėgumus pasirinktais ŠLG, šaudmenų ir sprogmenų kontrolės aspektais, taip pat kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais srityje, daugiausia dėmesio skiriant, inter alia, teisinėms ir politikos sistemoms, fizinio saugumo ir atsargų valdymo (FSAV) gebėjimams, sienų kontrolei, kriminalinės policijos ir teisminių institucijų reagavimui į neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir jų netinkamo naudojimo atvejus. Išsamiame įvertinime bus nustatytos galimybės, grėsmės ir iššūkiai, taip pat rekomendacijos dėl galimų tikslinių veiksmų reaguojant į neteisėtos prekybos ŠLG keliamą grėsmę.

Projekto rezultatai / įgyvendinimo rodikliai:

—	įvertinti Vakarų Balkanų pasienio policijos ir kriminalinės policijos tarnybų poreikiai kovojant su neteisėta prekyba ginklais,

—	sustiprinti balistikos ekspertų ir tyrėjų gebėjimai kovoti su tarpvalstybiniu su šaunamaisiais ginklais susijusiu nusikalstamumu,

—	įgyvendintas bandomasis operatyvinio keitimosi balistine informacija struktūros projektas,

—	įvertinti Moldovos Respublikos, Ukrainos ir Baltarusijos pajėgumai pasirinktais ŠLG, šaudmenų ir sprogmenų kontrolės aspektais ir nustatyti tiksliniai veiksmai.

4.   Naudos gavėjai

Tiesioginės projekto naudos gavėjos pagal projektą bus institucijos, atsakingos už ŠLG kontrolę Vakarų Balkanuose. Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, ir Moldovos Respublikos vidaus reikalų institucijoms, policijos tarnyboms, sienos apsaugos tarnyboms ir muitinėms naudos suteiks pajėgumų stiprinimas, žinių gerinimas, patobulintos procedūros ir ekonomiškai efektyvi specializuota įranga, būtinos ŠLG kontrolei sustiprinti politikos, veiklos ir techniniu lygmenimis. Galiausiai ŠLG komisijos ir kitos už ŠLG kontrolę Pietryčių Europoje atsakingos institucijos pasinaudos mokymais, dalijimusi informacija ir regioniniu bendradarbiavimu. Be to, pagrindinėms institucijoms, kurioms pavesta vykdyti ŠLG kontrolę Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, bus naudingas geresniam supratimui apie neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais grėsmę ir tikslinių žinių perdavimui.

Siūloma veikla visiškai atitinka veiksmų gaires, taip pat partnerių prioritetus ŠLG kontrolės srityje, ir ją patvirtino atitinkamos partnerių ŠLG kontrolės institucijos, parodydamos, kad jos prisiima atsakomybę ir įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatų pasiekimu.

Naudos iš šio projekto gaus plačioji visuomenė Vakarų Balkanuose, Rytų Europoje ir Sąjungoje, kurios susiduria su pavojumi dėl didelio masto ŠLG platinimo, nes ši rizika sumažės.

5.   Sąjungos matomumas

SEESAC imsis visų tinkamų priemonių siekdamas viešinti tai, kad šį veiksmą finansuoja Sąjunga. Tokios priemonės bus vykdomos remiantis Komisijos komunikatu ir Informavimo apie Europos Sąjungos išorės veiksmus ir jų matomumo vadovu. Taigi SEESAC užtikrins Sąjungos įnašo matomumą naudodamas tinkamus ženklus ir viešumo strategiją, akcentuojant Sąjungos vaidmenį, užtikrinant jos veiksmų skaidrumą ir informuojant apie priežastis, dėl kurių priimtas šis sprendimas, taip pat apie Sąjungos paramą įgyvendinant sprendimą ir šios paramos rezultatus. Projekto metu parengta medžiaga bus aiškiai pažymėta Europos Sąjungos vėliavos ženklu laikantis Sąjungos gairių dėl tikslaus vėliavos naudojimo ir vaizdavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad planuojamos veiklos mastas ir pobūdis labai skiriasi, bus naudojamos įvairios propagavimo priemonės, įskaitant: tradicines žiniasklaidos priemones, interneto svetaines, socialinę žiniasklaidą ir informacinę bei propagavimo medžiagą, be kita ko, infografikus, lankstinukus, naujienlaiškius, pranešimus spaudai ir atitinkamai kitas priemones. Projekto lėšomis finansuoti leidiniai, vieši renginiai, kampanijos, įranga ir statybos darbai bus pažymėti atitinkamu ženklu. Siekiant dar labiau sustiprinti poveikį informuojant įvairias nacionalines valdžios institucijas ir visuomenę, tarptautinę bendruomenę ir vietos bei tarptautinę žiniasklaidą, bendraujant su kiekviena projekto tiksline grupe bus vartojama atitinkama kalba. Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujoms žiniasklaidos priemonėms ir informacijai internete.

6.   Trukmė

Remiantis sprendimų 2010/179/BUSP ir 2013/730/BUSP įgyvendinimo patirtimi ir atsižvelgiant į regioninį projekto mastą, naudos gavėjų skaičių ir planuojamų veiksmų skaičių bei sudėtingumą, nustatomas 36 mėnesių įgyvendinimo laikotarpis.

7.   Bendra sąranga

Šio veiksmo techninis įgyvendinimas patikėtas UNDP, kuri veikia SEESAC, – regioninės iniciatyvos, veikiančios pagal UNDP ir RBT, įgaliojimus – vardu. SEESAC atlieka Kovos su ŠLG platinimu regioninio įgyvendinimo plano vykdomosios institucijos funkciją ir yra ryšių punktas visais su ŠLG susijusiais klausimais Pietryčių Europos regione, įskaitant palankių sąlygų sudarymą regioninių Veiksmų gairių įgyvendinimui.

UNDP, veikianti SEESAC vardu, bus visiškai atsakinga už projekto veiklos įgyvendinimą ir atskaitomybę už projekto įgyvendinimą. Projekto trukmė – treji metai (36 mėnesiai).

8.   Partneriai

SEESAC šį veiksmą įgyvendins tiesiogiai glaudžiai bendradarbiaudamas su ŠLG komisijomis, taip pat su Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Moldovos Respublikos vidaus reikalų institucijomis ir atitinkamomis Ukrainos ir Baltarusijos institucijomis. Kitos institucijos aktyviai dalyvaus laikantis nustatyto daug suinteresuotųjų subjektų apimančio holistinio požiūrio į ŠLG kontrolę.

9.   Ataskaitų teikimas

Ataskaitos, tiek dalykinės, tiek finansinės, teikiamos dėl viso veiksmo, apibrėžto atitinkamame susitarime dėl konkretaus įnašo su pridėtu jo biudžetu, nepriklausomai nuo to, ar Komisija šį veiksmą visiškai finansuoja ar bendrai finansuoja.

Kad būtų fiksuojama ir stebima pažanga siekiant pagrindinių rezultatų, kas ketvirtį teikiamos dalykinės pažangos ataskaitos.

10.   Biudžeto sąmata

Bendra Sąjungos finansuojamo projekto sąmata yra 4 002 587,52 EUR.

---

(1)  ES ir Pietryčių Europos regiono veiksmų planas dėl neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais (2015–2019 m.). Tarybos išvados dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo įgyvendinimo 2018–2021 m. laikotarpiu (Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykė platforma, „EMPACT šaunamieji ginklai“).

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

PRIEDAS

Kova su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais bei jų platinimu Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse (2018–2020 m.)

1.   Bendra informacija ir pagal BUSP teikiamos paramos loginis pagrindimas

Šis projektas bus grindžiamas anksčiau Arabų Valstybių Lygos ir Sąjungos dėtomis pastangomis padėti Arabų Valstybių Lygos valstybėms narėms kovoti su neteisėtais šaulių ir lengvaisiais ginklais (toliau – ŠLG) arabų šalių regione. Neteisėtų šaulių ginklų likvidavimas arabų šalių regione yra itin svarbus norint sumažinti visų formų smurtą ir skatinti darnų vystymąsi bei gerovę vadovaujantis Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslais (DVT) – tiek arabų šalių regione, tiek kaimyniniuose regionuose, įskaitant Europoje.

Kalbant konkrečiau, projektu siekiama stiprinti Arabų Valstybių Lygos valstybių narių pajėgumus įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo (VP) ir Tarptautinį sekimo dokumentą (TSD) atsižvelgiant į Arabų Valstybių Lygos valstybių narių nustatytus prioritetus ir poreikius. Šio projekto normatyvinė sistema apima ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač 16.4 tikslą. Priklausomai nuo to, kam Arabų Valstybių Lygos valstybė narė teikia pirmenybę, JT šaunamųjų ginklų protokolas ir Sutartis dėl prekybos ginklais taip pat galėtų būti su projektu susijusių pajėgumų stiprinimo pastangų (eksporto / importo kontrolės, nukreipimo prevencijos ir kt.) atskaitos taškais.

2.   Projekto tikslai ir ilgalaikis tvarumas

Pagrindinis projekto tikslas – tvariai sustiprinti Arabų Valstybių Lygos valstybių narių pajėgumus įgyvendinti VP ir TSD, be kita ko, siekiant kovoti su neteisėtais šaulių ginklais ir terorizmu, atsižvelgiant į Arabų Valstybių Lygos valstybių narių nustatytus prioritetus ir poreikius. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, nustatyti šie projekto pagrindiniai siekiai:

a)	tvariai stiprinti Arabų Valstybių Lygos valstybių narių nacionalinius pajėgumus kovos su neteisėtu ŠLG platinimu, kovos su terorizmu ir saugumo pokonfliktinėse situacijose didinimo srityse;

b)	tvariai stiprinti Arabų Valstybių Lygos regioninius pajėgumus spręsti tuos pačius uždavinius;

c)	stiprinti Arabų Valstybių Lygos valstybių narių vykdomą nacionalinę ŠLG kontrolę svarbiausiais jų gyvavimo ciklo etapais;

d)	intensyvinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi.

Konsultacijos su Arabų Valstybių Lygos valstybėmis narėmis rodo, kad jos prašo pagalbos ir paramos konkrečiose srityse, daugiausia dėmesio skirdamos nacionalinių pajėgumų kovoti su neteisėtų ginklų srautais stiprinimui (išsamesnė informacija pateikta 3 skirsnyje). Visi projekto komponentai, įskaitant su poreikių vertinimu ir įvertinimu po įgyvendinimo susijusius komponentus, iš tiesų skirti užtikrinti, kad šiuo projektu būtų suteikti tvarūs pajėgumai jo numatomiems naudos gavėjams, būtent – Arabų Valstybių Lygos valstybių narių vyriausybinėms institucijoms bei pareigūnams ir Arabų Valstybių Lygos sekretoriatui (Ginklų kontrolės ir nusiginklavimo departamentas).

3.   Veiksmų aprašymas

Sąjungos projektu, skirtu kovai su neteisėta prekyba ŠLG bei jų platinimu Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse (2018–2020 m.), siekiama reaguoti į Arabų Valstybių Lygos valstybių narių nurodytus poreikius šiose prioritetinėse srityse:

1 sritis.

Tarptautinio ŠLG perdavimo kontrolė (kova su neteisėtų ginklų srautais)

1.1.   Eksporto / importo / tranzito licencijavimas ir kontrolė (rizikos vertinimas ir kt.)

1.2.   ŠLG nukreipimo neteisėtiems gavėjams prevencija

1.3.   ŠLG bei jų dalių aptikimas tikrinant vežamas prekes ir krovinius (tikrinimo metodai, būdai ir įranga ir kt.)

2 sritis.

Neteisėtų šaulių ginklų šaltinių nustatymas ir žlugdymas (teisėsaugos institucijų pajėgumų stiprinimas)

2.1.   Sausumos, oro ir jūrų sienų kontrolė, įskaitant technologijų perdavimą

2.2.   Ženklinimas, registravimas ir sekimas

2.3.   Papildomi ginklų tyrimo ir tikrinimo būdai ir metodai (balistinės informacijos naudojimas, kontrabandos maršrutų nustatymas / sutrikdymas bei metodai ir kt.)

3 sritis.

Kitos šaulių ginklų kontrolės priemonės

3.1.   Atsargų valdymas ir saugumas

4 sritis.

Nusiginklavimas, demobilizacija ir reintegracija (DDR)

4.1.   Keitimasis DDR srities ekspertinėmis žiniomis, geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi

4.2.   Pagalba rengiant nacionalines DDR programas

4.3.   Kitų formų parama Arabų Valstybių Lygos valstybėms narėms etape po konflikto

Pažymėtina, kad nors kai kurios Arabų Valstybių Lygos valstybės narės šio komponento pageidavo, jis apskritai susilaukė mažesnio dėmesio nei kitos šiame skirsnyje išvardytos sritys. Todėl šiame projekte jam nėra skiriama daug dėmesio.

5 sritis.

Aktualios informacijos, susijusios su ŠLG, teikimas ir sustiprinta ŠLG kontrolė

5.1.   Arabų Valstybių Lygos valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų vertinimas; konsultavimas dėl galimų dalinių pakeitimų ir peržiūrėjimų.

5.2.   Atitinkamų mokslinių tyrimų, paskelbtų tyrimų ir kitų dokumentų vertimas į arabų kalbą.

Siekiant patenkinti pirmiau nurodytus poreikius, projektą sudarys šie elementai:

1.	regioninis koordinavimas. Pradinis susitikimas Kaire;

2.	subregioninis koordinavimas. Subregioniniai praktiniai seminarai;

3.	vertinimo misijos;

4.	mokymas šalies viduje;

5.	parama teisėkūros srityje;

6.	informacijos arabų kalba teikimas;

7.	regioninis koordinavimas. Baigiamasis susitikimas Kaire;

8.	projekto stebėsena ir vertinimas (įskaitant finansinį auditą).

3.1.   Regioninis koordinavimas. Pradinis susitikimas Kaire

3.1.1.   Tikslas. Didinti informuotumą apie projektą, užmegzti ryšį su Arabų Valstybių Lygos valstybėms narėms ir pradėti nustatyti konkrečius šalių poreikius (pradinis poreikių vertinimas) (prioritetinės sritys nuo 1 iki 5).

3.1.2.   Veikla. Vienos savaitės trukmės pradinis susitikimas Kaire, apimantis visus projekto aspektus (prioritetinės sritys nuo 1 iki 5), skirtas vyresniesiems Arabų Valstybių Lygos valstybių narių pareigūnams, taip pat Arabų Valstybių Lygos personalui, atsakingam už su projektu susijusius klausimus.

3.1.3.   Veiklos rezultatai. Ryšių su Arabų Valstybių Lygos valstybėms narėms užmezgimas; konkrečių šalių poreikių nustatymas; apibendrinamosios susitikimo ataskaitos parengimas.

3.2.   Subregioninis koordinavimas. Subregioniniai praktiniai seminarai

3.2.1.   Tikslas. Subregioniniu lygmeniu sudaryti Arabų Valstybių Lygos valstybėms narėms galimybes pasidalyti patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais ir nustatyti įgyvendinimo prioritetus su projektu susijusiose srityse (prioritetinės sritys nuo 1 iki 4).

3.2.2.   Veikla. Vienos savaitės trukmės praktiniai seminarai, rengiami maždaug projekto laikotarpio viduryje, trijuose skirtinguose subregionuose (preliminariai: Magribe, arabiškame Sahelyje ir Rytų Afrikoje; Mašreke; Arabijos pusiasalyje ir Irake) (iš viso – trijų savaičių trukmės). Kiekviename iš šių praktinių seminarų dalyvaujančios Arabų Valstybių Lygos valstybės narės bus nustatytos pradiniame susitikime Kaire (3.1 punkte) arba netrukus po jo.

3.2.3.   Veiklos rezultatai. Dalijimasis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais su projektu susijusiose srityse; įgyvendinimo prioritetų nustatymas; apibendrinamosios praktinių seminarų ataskaitos parengimas.

3.3.   Vertinimo misijos

3.3.1.   Tikslas. Patikrinti, kokie yra konkretūs šalies poreikiai, ir pasirengti tolesnei veiklai šalies viduje vykdomų mokymų ir paramos srityje (prioritetinės sritys nuo 1 iki 5).

3.3.2.   Veikla. Apsilankymai vietoje Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse, paprašiusiose paramos.

3.3.3.   Veiklos rezultatai. Vertinimo misijų užbaigimas; trumpos ataskaitos dėl kiekvienos misijos, kuri konfidencialiai teikiama tik priimančiajai Arabų Valstybių Lygos valstybei narei ir skirta nustatyti jos konkrečius poreikius (nustatyti esamą politiką ir priemones, trūkumus teisės aktų srityje ar kitose srityse ir tokių trūkumų pašalinimo kliūtis), parengimas.

3.4.   Mokymas šalies viduje

3.4.1.   Tikslas. Kurti šaulių ginklų kontrolės tvarius pajėgumus priimančiojoje Arabų Valstybių Lygos valstybėje narėje, priklausomai nuo tos valstybės interesų ir poreikių (prioritetinės sritys nuo 1 iki 4).

3.4.2.   Veikla

Mokymo sesijos šalies viduje Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse, paprašiusiose paramos. Mokymo sesijos galėtų būti surengtos visoms 22-ioms Arabų Valstybių Lygos valstybėms narėms (vienai valstybei skiriant savaitę) arba mažesniam skaičiui Arabų Valstybių Lygos valstybių narių (surengiama keletas apsilankymų tose valstybėse; pvz., dviejų savaičių mokymai 11-oje Arabų Valstybių Lygos valstybių narių).

Kiekvieną vienos savaitės trukmės mokymo sesiją sudarys: a) atidarymo diena, per kurią vyresniesiems valdžios pareigūnams pristatomi visi projekto aspektai, kurie yra įdomūs / aktualūs atitinkamai Arabų Valstybių Lygos valstybei narei; b) dviejų dienų mokymai, skirti betarpiškai su šia sritimi susiduriantiems vadovams (projektų ekspertams, lygiagrečiai dirbantiems tose klausimų srityse, kurios yra įdomios / aktualios atitinkamai Arabų Valstybių Lygos valstybei narei); c) dviejų dienų praktiniai mokymai, skirti veiksmų vietoje dirbančiam personalui (projektų ekspertams, lygiagrečiai dirbantiems tose klausimų srityse, kurios yra įdomios / aktualios atitinkamai Arabų Valstybių Lygos valstybei narei).

Jei rengiama keletas apsilankymų, projektu bus siekiama stiprinti nacionalinę atsakomybę plėtojant ir įtvirtinant per pirmą apsilankymą surengtus mokymus, visų pirma srityse, kurioms priimančioji Arabų Valstybių Lygos valstybė narė teikia didžiausią prioritetą.

3.4.3.   Veiklos rezultatai: Bus įvertintas mokymo sesijų poveikis siekiant nustatyti, kokiu mastu pavyko pasiekti projekto tikslus, susijusius su pajėgumų stiprinimu.

3.5.   Parama teisėkūros srityje

3.5.1.   Tikslas. Įvertinti su šaulių ginklais susijusius teisės aktus Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse, kurios paprašė suteikti tokią paramą; nustatyti galimus teisės aktų dalinius keitimus ir peržiūrėjimus (prioritetinės sritys nuo 1 iki 4).

3.5.2.   Veikla. Dokumentų tyrimai ir ryšių palaikymas su prašymą pateikusia Arabų Valstybių Lygos valstybe nare; apsilankymas vietoje (viena savaitė) ir tolesnės veiklos ataskaita ir ryšių palaikymas su prašymą pateikusia Arabų Valstybių Lygos valstybe nare.

3.5.3.   Veiklos rezultatai. Trumpos ataskaitos, kuri konfidencialiai teikiama tik priimančiai Arabų Valstybių Lygos valstybei narei, parengimas; šioje ataskaitoje nurodomi galimi teisės aktų pakeitimai ir peržiūrėjimai.

3.6.   Informacijos arabų kalba teikimas

3.6.1.   Tikslas. Patenkinti Arabų Valstybių Lygos valstybių narių poreikius, susijusius su arabų kalba prieinama nepriklausoma ir patikima informacija apie šaulių ginklus ir ginkluotą smurtą (5 prioritetinė sritis).

3.6.2.   Veikla. Pagrindinių publikacijų ir dokumentų (paskelbtų ataskaitų, geriausios praktikos gairių ir t. t.) vertimas į arabų kalbą. Galimi pavyzdžiai – Šaulių ginklų apžvalgos mechanizmo vadovas, skirtas JT šaulių ginklų procesui, ir jo fizinio saugumo ir atsargų valdymo (FSAV) matrica.

3.6.3.   Veiklos rezultatai. Konkretūs rezultatai apimtų svarbių knygų, ataskaitų ir informacinių dokumentų vertimą, taip pat tinklalaidžių ir tinklaraščių įrašų arabų kalba rengimą. Šia veikla būtų gerokai padidinta galimybė arabų kalba gauti nepriklausomą ir patikimą informaciją apie šaulių ginklus ir ginkluotą smurtą.

3.7.   Regioninis koordinavimas. Baigiamasis susitikimas Kaire

3.7.1.   Tikslas. Įvertinti projektą ir planuoti bendradarbiavimą ateityje (prioritetinės sritys nuo 1 iki 5).

3.7.2.   Veikla. Dviejų dienų trukmės susitikimas Kaire projekto pabaigoje, skirtas vyresniesiems Arabų Valstybių Lygos valstybių narių pareigūnams, taip pat Arabų Valstybių Lygos personalui, atsakingam už su projektu susijusius klausimus.

3.7.3.   Veiklos rezultatai. Diskusijos ir projekto vertinimas; būsimo bendradarbiavimo šaulių ginklų kontrolės srityje planų rengimas; apibendrinamosios susitikimo ataskaitos parengimas.

3.8.   Projekto stebėsena ir įvertinimas

3.8.1.   Tikslas. Užtikrinti, kad projektas pasiekė savo esminius tikslus ir kad projekto išlaidos buvo padarytos pagal sutartą biudžetą.

3.8.2.   Veikla. Siekiant įvertinti įvairių projekto komponentų poveikį, į projektą bus įtraukti ir vidaus, ir išorės stebėsenos mechanizmai. Vidaus stebėsenos mechanizmui vadovaus projekte įdarbintas į rezultatus orientuoto valdymo specialistas, kuriam talkins projekto personalas. Išoriniam vertinimui bus įdarbinta išorės vertinimo grupė, kuri vyks į dviejų dienų susitikimą Kaire projekto pabaigoje, taip pat į atrinktas dalyvaujančias Arabų Valstybių Lygos valstybes nares (ne daugiau kaip 8) ir į pagrindinių projektą įgyvendinančių subjektų: Šaulių ginklų apžvalgos mechanizmo, Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos ir Pasaulio muitinių organizacijos, būstines. Projektui taip pat bus taikomas Sąjungos reikalavimus atitinkantis finansinis auditas.

3.8.3.   Veiklos rezultatai. Projekto poveikio vertinimo užbaigimas; finansinio audito užbaigimas.

4.   Įgyvendinimo agentūros ir partnerystės

Pagrindinė įgyvendinimo agentūra bus Šaulių ginklų apžvalgos mechanizmas (SAS) – mokslinių tyrimų centras Tarptautinių ir vystymosi universitetinių studijų institute, esančiame Ženevoje (Šveicarija). Įgyvendindamas projektą, SAS visų pirma remsis Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolas) ir Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) indėliu. Interpolas pirmiausia bus atsakingas už 2.2 ir 2.3 prioritetines sritis (teisėsaugos institucijų pajėgumų stiprinimas), PMO – už 1 ir 2.1 prioritetines sritis (tarptautinių perdavimų kontrolė, įskaitant sienų kontrolę).

Reikiamu mastu SAS subrangos pagrindu samdys kitas organizacijas, kad jos teiktų paramą, susijusią su kitais projekto komponentais (galbūt įtraukiant atsargų valdymą ir saugumo komponentą). Priklausomai nuo dalyvaujančių Arabų Valstybių Lygos valstybių narių poreikių ir pageidavimų, prie projekto įgyvendinimo taip pat galėtų prisidėti kitos organizacijos, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat tam tikros Arabų Valstybių Lygos esančios specializuotosios agentūros.

Įgyvendinimo agentūros taip pat koordinuos veiksmus su Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse dirbančiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat Sąjungos programomis, kurioms atstovaujama tose valstybėse, siekiant užtikrinti, kad visa projekto kontekste vykdoma veikla esamas iniciatyvas papildytų ir būtų jomis grindžiama.

SAS ir jo įgyvendinimo partneriai taip pat imsis atitinkamų priemonių, kad vadovaujantis Sąjungos gairėmis būtų užtikrintas projekto matomumas.

5.   Trukmė

Numatoma, kad projektas truks 24 mėnesius. Priklausomai nuo Arabų Valstybių Lygos valstybės narės suinteresuotumo ir turimo finansavimo, pratęsus projektą po pradinio dvejų metų laikotarpio būtų sudarytos sąlygos tęsti ir įtvirtinti pradiniame projekto etape dėtas pajėgumų stiprinimo pastangas. Pavyzdžiui, pradiniame etape atitinkamai Arabų Valstybių Lygos valstybei narei surengti mokymai galėtų būti kartojami, plėtojami ir išbandomi, įtraukiant daugiau personalo, siekiant užtikrinti tvarumą. Arabų Valstybių Lygos valstybėms narėms, per pirmą etapą negavusioms viso jų prašyto mokymo ar visos prašytos paramos teisėkūros srityje, tai galėtų būti suteikta per antrą etapą. Arabų Valstybių Lygos valstybės narės, kurios nustatė naujus ginklų kontrolės poreikius ar prioritetus – remdamosi, pavyzdžiui, per pirmą projekto etapą įgytais pajėgumais, – galėtų gauti paramą šiose srityse antrame etape.

1 straipsnis

Sprendimas 2002/623/EB panaikinamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

1 straipsnis

Brigados generolas Peter MIROW skiriamas Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) ES misijos pajėgų vadu nuo 2018 m. lapkričio 12 d.

2 straipsnis

Sprendimas (BUSP) 2018/135 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2018 m. lapkričio 12 d.

1 straipsnis

Apibrėžimas

Bendra Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudarantiems teismams taikomoji programa, pavadinta „e-Curia“, leidžia pateikti ir įteikti procesinius dokumentus elektroniniu būdu šiame sprendime numatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Prieiga prie taikomosios programos

Naudojimasis šia taikomąja programa yra galimas sukūrus prieigos paskyrą ir turint asmeninį naudotojo vardą ir slaptažodį.

3 straipsnis

Procesinio dokumento pateikimas

Per e-Curia pateiktas procesinis dokumentas laikomas šio dokumento originalu, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 57 straipsnio 1 dalį, jeigu šiam pateikimui buvo panaudoti šaliai atstovaujančio asmens arba valstybės narės teismo vardu veikiančio asmens asmeninis naudotojo vardas ir asmeninis slaptažodis. Šio naudotojo vardo ir slaptažodžio naudojimas laikomas atitinkamo dokumento pasirašymu.

4 straipsnis

Priedai ir kopijos

Prie per e-Curia pateikiamo procesinio dokumento turi būti pridėti jame paminėti priedai ir jų sąrašas.

Pateikti per e-Curia pateikto dokumento ir jo priedų patvirtintas kopijas nereikalaujama.

5 straipsnis

Pateikimo data ir laikas

Momentas, kuriuo procesinis dokumentas laikomas pateiktu, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 57 straipsnio 7 dalį, yra momentas, kai šaliai atstovaujantis asmuo arba atitinkamo teismo vardu veikiantis asmuo patvirtina, kad dokumentas pateiktas.

Atsižvelgiama į Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės laiką.

6 straipsnis

Procesinių dokumentų įteikimas

Procesiniai dokumentai, įskaitant sprendimus ir nutartis, įteikiami per e-Curia šios taikomosios programos paskyros turėtojams, kurie byloje atstovauja šaliai arba veikia valstybės narės teismo vardu, ir jų asistentams, jeigu tokie nurodyti.

Procesiniai dokumentai taip pat įteikiami per e-Curia valstybėms narėms, kitoms Europos ekonominės erdvės susitarimo šalimis esančioms valstybėms bei Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, kurie pritarė tokiam įteikimo būdui.

Procesiniai dokumentai gali būti įteikti ir kitais Procedūros reglamente nurodytais perdavimo būdais, jeigu to reikia dėl dokumento apimties arba pobūdžio arba jeigu techniškai neįmanoma naudotis e-Curia.

7 straipsnis

Įteikimo data ir laikas

6 straipsnyje nurodyti įteikiamų dokumentų adresatai elektroniniu paštu informuojami apie kiekvieną įteikiamą dokumentą, kuris persiunčiamas jiems per e-Curia.

Procesinis dokumentas įteikiamas tuo momentu, kai adresatas paprašo prieigos prie šio dokumento. Nesant prašymo dėl prieigos, dokumentas laikomas įteiktu praėjus septynioms dienoms nuo tos dienos, kai buvo išsiųstas informacinis elektroninis laiškas.

Jeigu šaliai atstovauja keli asmenys arba jeigu keli asmenys yra įgalioti veikti valstybės narės teismo vardu, skaičiuojant terminus atsižvelgiama į pirmojo prašymo dėl prieigos pateikimo momentą.

Atsižvelgiama į Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės laiką.

8 straipsnis

Taikomosios programos naudojimo sąlygos

Kancleris patvirtina e-Curia naudojimo sąlygas ir prižiūri jų laikymąsi. Dėl šių sąlygų neatitinkančio e-Curia naudojimo atitinkama prieigos paskyra gali būti deaktyvuota.

Teisingumo Teismas imasi reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui e-Curia ar nesąžiningam jos naudojimui.

Naudotojas elektroniniu paštu informuojamas apie kiekvieną priemonę, kurios pagal šį straipsnį buvo imtasi, dėl kurios jis negali naudotis prieigos paskyra.

9 straipsnis

Panaikinimas

Šis sprendimas pakeičia 2011 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl procesinių dokumentų pateikimo ir įteikimo per taikomąją programą e-Curia (1).

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja pirmą kito mėnesio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

1 straipsnis

Asociacijos taryba patvirtina ES ir Tuniso 2018–2020 m. laikotarpiui strateginius prioritetus, pateiktus dokumente „Privilegijuotos ES ir Tuniso partnerystės stiprinimas. ES ir Tuniso 2018–2020 m. laikotarpio strateginiai prioritetai“, kaip išdėstyta priede, ir rekomenduoja šalims juos įgyvendinti.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

PRIEDAS

Privilegijuotos ES ir Tuniso partnerystės stiprinimas: 2018–2020 m. laikotarpio strateginiai prioritetai

1.   Įvadas

Tuniso strateginis pasirinkimas – tvirti saitai su Europos erdve; klestinčios ir stabilios Tuniso demokratijos vystymas Europos Sąjungos kaimynystėje – bendras strateginis interesas.

Privilegijuotoji ES ir Tuniso partnerystė rodo dvišalių santykių ypatingumą ir dinamiškumą, taip pat bendrą siekį plėtoti šiuos santykius siekiant, kad Tuniso saitai su Europos erdve būtų kuo tvirtesni. Ilgalaikis tikslas – sukurti būsimų santykių po 2020 m. plataus užmojo sistemą, remiantis pasiekta pažanga ir visapusiškai pasinaudojant 2018–2020 m. Europos kaimynystės politikos suteiktomis glaudesnių santykių galimybėmis.

Pagal privilegijuotą partnerystę Tunisas įsipareigojo visiškai įgyvendinti reformas, būtinas tvariam socialiniam ir ekonominiam šalies vystymuisi, ir užtikrinti ilgalaikę perėjimo prie demokratijos pažangą. Europos Sąjunga, suvokdama uždavinių ir sunkumų, su kuriais susiduria Tunisas, mastą, dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą remti kuo spartesnį reformų įgyvendinimą.

Šiame dokumente nustatyti strateginiai prioritetai – tai konkreti privilegijuotos partnerystės 2018–2020 m. išraiška. Abiejų šalių veiksmuose svarbiausias dalykas – jaunimo ateities perspektyvų sukūrimas. Daugiausia dėmesio skiriama socialinių ir ekonominių reformų spartinimui, įskaitant verslo aplinkos gerinimą, taip pat išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo sudarymui. Taip pat reikia toliau tvirtinti demokratiją – ypač svarbu veiksmingai įgyvendinti 2014 m. Konstituciją ir užtikrinti gerą valdymą. Abi šalys stiprins bendradarbiavimą saugumo bei kovos su terorizmu srityse, taip pat migracijos bei judumo srityse, užbaigdamos derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos, o Tunisas vis aktyviau dalyvaus ES programose. Šias pastangas papildys intensyvesnis aukšto lygio politinis dialogas ir dialogas su pilietine visuomene, taip pat partnerystės žinomumo gerinimas.

Šie prioritetai grindžiami Tuniso penkerių metų (2016–2020 m.) vystymo planu (1) ir bendru komunikatu „ES paramos Tunisui stiprinimas“ (2).

2.   Privilegijuotos ES ir Tuniso partnerystės 2018–2020 m. laikotarpio strateginiai prioritetai

Jaunimo partnerystė

Kaip matyti iš Tuniso Prezidento ir Vyriausiosios įgaliotinės bei pirmininko pavaduotojos 2016 m. gruodžio 1 d. pradėtos ES ir Tuniso jaunimo partnerystės, ES ir Tunisas jaunimo ateities perspektyvas laiko svarbiausiu tikslu. Siekiant geriau tenkinti jaunų tunisiečių poreikius, reikės užtikrinti geresnį nuoseklumą su įvairiais vykdomais ir būsimais veiksmais. Remdamiesi dialogu, pradėtu, siekiant įgyvendinti partnerystę, ES ir Tunisas įsipareigojo stiprinti veiksmus, skirtus jaunimo užimtumui ir įsidarbinimui, judumui ir aktyvesniam jaunuolių dalyvavimui visuomeniniame gyvenime ir politikoje, ypač vietos iniciatyvose. Dėl įsidarbinamumo bus imtasi švietimo ir profesinio mokymo reformos ir kuriami glaudesni privataus sektoriaus bei švietimo ir mokymo sistemų ryšiai, taip pat bus skatinamos ir remiamos jaunų žmonių pradėtos novatoriškos iniciatyvos, ypač naujų technologijų ir kultūros srityse. Viena svarbiausių partnerystės dalių bus parama Tuniso nacionalinės jaunimo strategijos vystymui, o taip pat jaunimui skirtų institucijų bei organizacijų stiprinimas.

Šalia įsipareigojimo dėl jaunimo, abi šalys dirbs, atsižvelgdamos į toliau išvardytus strateginius prioritetus.

2.1.   Įtraukus ir tvarus socioekonominis vystymasis

Politinė pažanga gali būti ilgalaikė tik tuo atveju, jei ją lydi tokio pat masto ekonominė pažanga. Atsižvelgiant į nestabilią socialinę ir ekonominę padėtį Tunise, kur nedarbo lygis yra aukštas (ypač jaunų absolventų), regioniniai ir socialiniai skirtumai dideli, vienas iš pagrindinių tikslų – padėti atkurti Tuniso ekonomiką, padaryti ją konkurencingesnę ir įvairesnę, taip pat, laikantis tarptautinių su aplinka ir klimato kaita susijusių įsipareigojimų, ją pertvarkyti įtraukiu ir tvariu būdu. ES toliau rems ir skatins struktūrines reformas.

Socioekonominio vystymosi srities veiksmai, visų pirma susiję su šiais įsipareigojimais:

—

verslo aplinkos gerinimu ir parama privataus sektoriaus bei investicijų vystymui, visų pirma: i) įmonėms taikomų administracinių procedūrų supaprastinimu ir sumažinimu; ii) galimybių gauti finansavimą gerinimu ir iii) viešųjų ir privačiųjų investicijų skatinimu, visų pirma veiksmingu 2016 m. investicijų įstatymo ir 2017 m. naujos redakcijos įstatymo dėl mokesčių lengvatų taikymu, atsižvelgiant į žalingą naikintinų mokesčių lengvatų pobūdį,

—	taip pat daug dėmesio bus skiriama aktyviam verslumo ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir (arba) labai mažų įmonių vystymosi skatinimui,

—	trūkstamų sektorių strategijų, pavyzdžiui, turizmo, nustatymu ir įgyvendinimu,

—	aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių (įskaitant vandenį) valdymo gerinimu, visų pirma įgyvendinant nacionalinę žaliosios ekonomikos strategiją ir vykdant Tuniso tarptautinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos (nustatyto nacionalinio indėlio), mėlynosios ekonomikos ir žuvininkystės išteklių,

—	tradicinių sektorių ir pagrindinių pramonės bei žemės ūkio sektorių konkurencingumo didinimu, visų pirma remiant inovacijas ir užtikrinant tvarų išteklių valdymą, ir eksporto rinkų diversifikavimu,

—	energetikos sektoriaus vystymu, įskaitant elektros energijos jungtis tarp ES ir Tuniso, ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimu,

—	saugios, apsaugotos, tvarios ir veiksmingos transporto sistemos vystymu, taikant suderintus standartus ir integruotą daugiarūšio transporto tinklą, siekiant pagerinti jungtis pietuose ir pietų – šiaurės jungtį,

—

viešųjų finansų valdymo sistemos tvirtinimu, priimant ir įgyvendinant naują pagrindinį biudžeto įstatymą, vykdant viešojo sektoriaus apskaitos audito sistemos reformą ir gerinant viešojo sektoriaus įmonių valdymą. Mokesčių reformos (mokesčių sistemos supaprastinimas, mokesčių teisingumas, decentralizacija, administravimo modernizavimas, kova su mokesčių slėpimu ir atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas) įgyvendinimas yra esminis žingsnis, siekiant įtraukesnio šalies vystymosi. Taip pat svarbu remti vykdomas bankų sektoriaus reformas ir 2017–2021 m. nacionalinę finansinės įtraukties strategiją dėl paslaugų prieinamumo, naudojimo ir kokybės,

—

decentralizavimo proceso įgyvendinimu, siekiant plėtoti viešąsias paslaugas ir socialinę infrastruktūrą (visų pirma švietimo, kultūros, sveikatos, vandens ir nuotėkų srityse) vietos bendruomenių poreikiams patenkinti ir vidaus regionų vystymo proceso spartinimu – abiejų šalių bendras įsipareigojimu laipsniškai mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus.

Siekdamos skatinti socialinę pažangą, abi šalys įsipareigoja toliau skatinti:

—	užimtumą, visų pirma tęsiant reformas dėl lygių galimybių gauti kokybišką švietimą ir profesinį mokymą, atitinkantį darbo rinkos poreikius, vykdant aktyvią integracijos į darbo rinką politiką,

—

nuoseklią ir efektyvią Tuniso politiką veiksmingos socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos srityje, visų pirma stiprinant atitinkamų viešųjų įstaigų gebėjimus, remiant Tuniso vykdomas reformas socialinės sanglaudos srityje ir įgyvendinant ES ir Tuniso asociacijos susitarimo 67 straipsnį dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir vienodo požiūrio principų taikymo socialinės teisės aktuose, ir

—	įtraukų socialinį dialogą, siekiant stiprinti gebėjimus spręsti socialinio ir ekonominio disbalanso problemą, mažinti socialinę įtampą ir skatinti tikrą socialinę taiką ir kartu didinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams.

Abi šalys toliau dalyvauja derybose dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (IVLPS) ir susitarė dėl konkretaus 2018 m. veiksmų plano, kuris leistų paspartinti derybas, siekiant kuo greičiau jas užbaigti. ES ir Tunisas toliau skatins Tuniso ekonomikos modernizavimą visų labui, įskaitant labiausiai skurstančių regionų ir bendruomenių, ir skatins darbo vietų kūrimą, visų pirma jaunimui. Abi šalys įsipareigoja didinti Tuniso ekonominę integraciją į Europos rinką ir Magribo regioną.

Siekiant stiprinti inovacijų ir mokslinių tyrimų naudą ekonominio, socialinio ir regioninio vystymosi procesams, ES ir Tunisas stengsis integruoti Tunisą į Europos mokslinių tyrimų erdvę, tai, be kita ko, bus daroma skatinant aukštąjį mokslą, stiprinant valdymą, viešųjų mokslinių tyrimų skatinimo ir technologijų perdavimo tarp akademinio pasaulio ir pramonės subjektų mechanizmus.

2.2.   Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės

ES ir Tunisas ir toliau ypatingą svarbą teiks demokratinės reformos procesui ir gero valdymo bei teisinės valstybės principo skatinimui, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir pilietinės visuomenės vaidmens ir aktyvesnio dalyvavimo stiprinimui. Abi šalys toliau skatins politinių reformų procesą, veiksmingai įgyvendinant Tuniso konstituciją ir jo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

Su geru valdymu ir teisinės valstybės principu susiję prioritetai:

—	parlamentinės institucijos stiprinimas ir nepriklausomų institucijų sukūrimas ir veiksminga veikla,

—	Konstitucinio Teismo įsteigimas,

—	demokratiško, skaidraus ir nepriklausomo rinkimų proceso įtvirtinimas,

—	kova su korupcija ir sukčiavimu, be kita ko, remiant nacionalinę kovos su korupcija instituciją,

—	teismų sistemos reforma, įskaitant didesnį jos suderinimą su tarptautiniais standartais, įskaitant Europos Tarybos standartus,

—	viešojo administravimo reformos ir modernizavimo strategijos įgyvendinimas, įskaitant paslaugų gerinimą centriniu ir vietos lygmenimis, sprendimų priėmimo, remiantis įrodymais, metodo nustatymas, administracinių procedūrų paprastinimas ir skaitmeninės Vyriausybės plėtra,

—

parama decentralizavimo procesui, įskaitant vietos administracijų gebėjimų stiprinimą ir biudžetą, visų pirma atsižvelgiant į 2018 m. gegužės mėn. savivaldybių rinkimus, pilietinės visuomenės organizacijų, jų vaidmens ir indėlio į sprendimų priėmimo procesą stiprinimas, taip pat piliečių, ypač jaunimo, dalyvavimo politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese stiprinimas.

Prioritetiniai įsipareigojimai dėl pagarbos žmogaus teisėms ir jų skatinimo:

—	teisės aktų derinimo su konstituciniais ir tarptautiniais standartais užbaigimas, Tuniso bendradarbiavimas daugiašaliuose forumuose ir pagal visuotinį periodinį vertinimą prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas,

—	parama pastangoms, kovojant su bet kokia diskriminacija, kankinimais (įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus Komitete prieš kankinimą) ir apsaugant pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis bei skatinant moterų, vaikų ir migrantų teises,

—	parama novatoriškai Tuniso kovai su smurtu prieš moteris, užtikrinant visapusišką vyrų ir moterų lygybę ir skatinant moterų vaidmenį visose srityse, įskaitant ekonomikos ir politikos sritis,

—	saviraiškos laisvės ir laisvės jungtis į asociacijas apsauga,

—	teisė į asmens duomenų apsaugą ir

—	pagarba žmogaus teisėms saugumo srityje.

2.3.   Draugiški tautų santykiai, judumas ir migracija

Tuniso ir Europos visuomenių suartinimas yra itin svarbus privilegijuotos partnerystės ramstis, stiprinant bendravimą tarp žmonių, visuomenių ir kultūrų. Šis judumo aspektas yra ypač svarbus, įgyvendinant jaunimo partnerystę. Šių pastangų pagrindas bus veiksmingas Tuniso įtraukimas į programą „Horizontas 2020“ ir jo dalyvavimas programose „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus+“.

Suderintas migracijos valdymas – tiek Tuniso, tiek ES politinis prioritetas. Abi šalys įsipareigoja stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą, be kita ko, įgyvendindamos partnerystę judumo srityje, stiprindamos kovą su pagrindinėmis neteisėtos migracijos priežastimis ir Europai remiant Tuniso prieglobsčio sistemos sukūrimą. Šis bendradarbiavimas, kuris taip pat atspindi regioninį šių klausimų aspektą, apima:

—	Tuniso nacionalinės migracijos strategijos įgyvendinimą; prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos, įskaitant tinkamą teisinę sistemą, įgyvendinimą,

—	derybų dėl readmisijos ir vizų režimo supaprastinimo susitarimų užbaigimą,

—	gerą teisėtos migracijos valdymą, užtikrinant geresnį koordinavimą su ES valstybėmis narėmis, laikantis jų kompetencijos, be kita ko, sukuriant bandomąsias judumo ir geresnės migrantų integracijos priimančiosiose šalyse sistemas,

—	paramą užsienyje gyvenančių Tuniso piliečių mobilizavimui dėl investicijų į novatoriškus sektorius Tunise,

—	paramą neteisėtos migracijos prevencijai, visų pirma geriau atsižvelgiant į migracijos klausimus vystymosi strategijose; tai taip pat apima geresnį sienų valdymą ir informavimo apie neteisėtos migracijos pavojus kampanijas,

—	paramą neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, be kita ko, nustatant nusikaltėlių tinklus ir imantis prieš juos teisinių veiksmų ir

—	bendradarbiavimo grąžinimo ir readmisijos srityje gerinimą, įskaitant paramą tvariai grąžinamų tunisiečių reintegracijai.

2.4.   Saugumas ir kova su terorizmu

ES ir Tunisas susiduria su bendrais saugumo uždaviniais, kuriems spręsti reikia suderintų abiejų šalių veiksmų, vykdomų, gerbiant bendras demokratines vertybes ir žmogaus teises.

Tunisas ketina įgyvendinti visapusišką daugiasektorinę kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu strategiją. Prioritetinės bendradarbiavimo sritys:

—	nacionalinės kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimas, visų pirma tobulinant ir modernizuojant teisės aktus ir saugumo bei teismines institucijas, laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių vertybių,

—	saugumo sektoriaus reformai ir modernizavimui skirtos paramos programos įgyvendinimo spartinimas, įskaitant saugumo pajėgų atskaitingumą, ir bendradarbiavimo šioje srityje stiprinimas, atsižvelgiant į padarytą pažangą,

—	kova su pinigų plovimu ir organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo finansavimu, be kita ko, įgyvendinant veiksmingą veiksmų plano, dėl kurio susitarta su Finansinių veiksmų darbo grupe, įgyvendinimą,

—	visapusiškos radikalėjimo prevencijos politikos vystymas,

—	užsienio kovotojų sugrįžimas,

—	pagalbos terorizmo aukoms ir jų apsaugos politikos vystymas,

—	kova su organizuotu nusikalstamumu, visų pirma prekyba šaunamaisiais ginklais ir narkotikais,

—	parama nacionalinės saugumo strategijos įgyvendinimui,

—	bendradarbiavimo su kompetentingomis Europos Sąjungos agentūromis stiprinimas ir

—	bendradarbiavimas nelaimių valdymo ir rizikos prevencijos srityje.

Europos Sąjunga taip pat toliau visapusiškai dalyvaus G7 + 6 grupės, atsakingos už pagrindinių Tuniso partnerių koordinavimą, veikloje.

Be to, tikėtina, kad bus parengtos kitos su saugumu ir (arba) gynyba susijusios partnerystės sritys.

3.   Tolesni veiksmai, siekiant sustiprinti privilegijuotą ES ir Tuniso partnerystę

Dėl abiejų šalių jų santykiams teikiamos svarbos politiniai ryšiai ir toliau bus intensyvūs, bus daug reguliarių vizitų, kurie bus platesnio politinio dialogo visais abiem pusėms svarbiais klausimais, be kita ko regioniniais ir tarptautiniais, dalis. Reikėtų sustiprinti šių diskusijų regioninį aspektą. Šalys dar kartą patvirtina jų bendradarbiavimo Viduržemio jūros sąjungoje svarbą. Be esamų dialogų, abi šalys tęs darbą dėl aukšto lygio ES ir Tuniso susitikimų ir Tuniso ministrų dalyvavimo tam tikruose teminiuose neformaliuose Europos Sąjungos Tarybos narių susirinkimuose. Abi šalys ragina plėtoti Europos Parlamento ir Liaudies atstovų asamblėjos parlamentinį bendradarbiavimą.

Pagrindinės instancijos veiksmingam partnerystės įgyvendinimui užtikrinti ir toliau bus Asociacijos susitarimo institucijos (Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir techniniai pakomitečiai). ES ir Tunisas įsipareigoja didinti savo darbo veiksmingumą ir pridėtinę vertę ir, kiek įmanoma, sugrupuoti darbus pagal pagrindines prioritetų temas, atsižvelgdami į strateginius prioritetus.

Tam, kad pirmiau išvardyti prioritetai būtų kuo apčiuopiamesni, ES sutinka su Tuniso siūlomomis veiksmų gairėmis. Šiame viešame dokumente pateikiamos skubiausios priemonės (teisėkūros, strateginės ir veiklos), būtinos šalies socialiniam ir ekonominiam atsigavimui. Šis veiksmų planas yra lanksti ir operatyvi kas pusmetį vykdomos stebėsenos sistema.

Bendrame komunikate ES įsipareigojo reikšmingai didinti finansinę paramą Tunisui pagal kaimynystės priemonę. ES ir Tunisas maksimaliai pasinaudos esamomis finansinėmis galimybėmis, įskaitant teikiamas naujo ES išorės investicijų plano, išnaudodami papildomumą ir finansinio sverto poveikį tarp ES dotacijų ir finansų įstaigų teikiamų paskolų. Abi šalys įsipareigoja stiprinti politinio ir sektorių dialogo sąveiką ir finansinio bendradarbiavimo įgyvendinimą. Be to, jos stengsis stiprinti koordinavimo mechanizmus ir dialogą su finansiniais partneriais bei tarptautiniais paramos teikėjais, už kuriuos yra atsakinga Tuniso pusė, kiek tai susiję su prioritetų nustatymu ir įgyvendinimu.

Galiausiai abi šalys įsipareigoja užtikrinti didesnį ES ir Tuniso strateginių santykių žinomumą ir geriau pristatyti jų bendradarbiavimo teikiamą naudą piliečiams abipus Viduržemio jūros.

---

(1)  Šiuo planu remiama nauja tvaraus ir įtraukaus augimo vystymo sistema; plano struktūros pagrindas – penki prioritetai: i) geras valdymas, viešojo administravimo reforma ir kova su korupcija; ii) perėjimas nuo žemų sąnaudų ekonomikos prie ekonomikos centro; iii) žmogaus socialinė raida ir socialinė įtrauktis; iv) regionų siekių įgyvendinimas ir v) žalioji ekonomika, kuri yra darnaus vystymosi ramstis.

(2)  Šiame Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai (2016 m. rugsėjo 29 d., JOIN(2016) 47 final) kalbama apie penkias kryptis: i) gero valdymo ir viešojo administravimo reformos skatinimas; ii) pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimas; iii) investavimas į ateitį: darbo vietų kūrimas ir tvaraus ekonominio vystymosi skatinimas; iv) socialinių skirtumų mažinimas; v) parama sprendžiant saugumo problemas; vi) bendros pastangos geriau valdyti migraciją ir judumą.