ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 281 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
61 metai |
Turinys |
|
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
2018 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1627, kuriuo dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo, reikalingo dėl teikiamų priežiūros ataskaitų, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 ( 1 ) |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
9.11.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 281/1 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1627
2018 m. spalio 9 d.
kuriuo dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo, reikalingo dėl teikiamų priežiūros ataskaitų, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 99 straipsnio 5 dalies ketvirtą pastraipą, 99 straipsnio 6 dalies ketvirtą pastraipą, 394 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 415 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą ir 430 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 680/2014 (2) nustatomos sąlygos, kuriomis įstaigos turi teikti informaciją, susijusią su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 laikymusi. Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 nustatytos reguliavimo sistemos neesminiai elementai palaipsniui papildomi ir iš dalies keičiami priimant papildomus techninius reguliavimo standartus. Todėl Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 reikia atnaujinti, kad jis šiuos pakeitimus atitiktų; |
(2) |
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/101 (3) papildytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2401 (4) – nuostatos dėl pakeitimo vertybiniais popieriais. Siekiant atspindėti šiuos pakeitimus ir papildomai patikslinti įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo nurodymus ir apibrėžtis, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 reikėtų atnaujinti. Taip pat reikėtų patikslinti tam tikras taikant Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 aptiktas klaidingas nuorodas ir nenuoseklų formatavimą; |
(3) |
Deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/101 nustatomi reikalavimai, susiję su tikrąja verte įvertintų pozicijų rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo koregavimais. Jame nustatomi du – pagrindinis ir supaprastintas – rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo reikalavimų laikymosi metodai. Siekiant stebėti, ar įstaigos tų reikalavimų laikosi, ir įvertinti to reglamento poveikį vertinimo koregavimams, reikalingas papildomos informacijos, susijusios su rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo reikalavimais, teikimas; |
(4) |
Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2017/2401 siekiant diferencijuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomą kapitalo tvarką pagal riziką ir ją tinkamai pritaikyti pagal specialiąsias paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes. Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 reikia iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į prievolę teikti informaciją apie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikoma ši peržiūrėta pakeitimo vertybiniais popieriais sistema; |
(5) |
Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 taip pat būtina iš dalies pakeisti, kad kompetentingoms institucijoms būtų lengviau veiksmingai stebėti ir vertinti įstaigų rizikos pobūdį ir susidaryti nuomonę apie finansų sektoriui kylančią riziką, o tam reikia šiek tiek pakeisti informacijos teikimo reikalavimus, susijusius su geografiniu pozicijų suskirstymu; |
(6) |
šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) Komisijai pateiktu techninių įgyvendinimo standartų projektu; |
(7) |
EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas ir kurie yra susiję su rizikos ribojimo principais pagrįstu vertinimu ir bendros sumos geografiniu suskirstymu, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą bei paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 37 straipsnį, nuomonės šiais klausimais. Pagal to reglamento 15 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą EBI nerengė atvirų viešų konsultacijų dėl tų techninių įgyvendinimo standartų dalių, kuriomis grindžiamas šis reglamentas ir kurios yra arba redakcinio pobūdžio, arba jomis nustatomi tik keli nauji priežiūros ataskaitų teikimo sistemos punktai, nes atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų taikymo srities ir poveikio atžvilgiu tai būtų buvę neproporcinga; |
(8) |
todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 iš dalies keičiamas taip:
1) |
5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
9 straipsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:
|
3) |
I priedas pakeičiamas šio reglamento I priede pateiktu tekstu. |
4) |
II priedas pakeičiamas šio reglamento II priede pateiktu tekstu. |
5) |
V priedas pakeičiamas šio reglamento III priede pateiktu tekstu. |
6) |
IX priedas pakeičiamas šio reglamento IV priede pateiktu tekstu. |
7) |
XI priedas pakeičiamas šio reglamento V priede pateiktu tekstu. |
8) |
XVI priedas pakeičiamas šio reglamento VI priedu. |
9) |
XIX priedas pakeičiamas šio reglamento VII priede pateiktu tekstu. |
10) |
XXI priedas pakeičiamas šio reglamento VIII priede pateiktu tekstu. |
11) |
XXII priedas pakeičiamas šio reglamento IX priede pateiktu tekstu. |
12) |
XXIII priedas pakeičiamas šio reglamento X priede pateiktu tekstu. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. gruodžio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 9 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.
(2) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).
(3) 2015 m. spalio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/101, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 14 dalį papildomos to reglamento nuostatos dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo techninių reguliavimo standartų (OL L 21, 2016 1 28, p. 54).
(4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2401, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (OL L 347, 2017 12 28, p. 1).
(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2020 12 15, p. 12).
I PRIEDAS
„I PRIEDAS.
INFORMACIJOS APIE NUOSAVAS LĖŠAS IR NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMUS TEIKIMAS
COREP FORMOS |
|||
Formos numeris |
Formos kodas |
Formos (formų grupės) pavadinimas |
Trumpasis pavadinimas |
|
|
KAPITALO PAKANKAMUMAS |
CA |
1 |
C 01.00 |
NUOSAVOS LĖŠOS |
CA1 |
2 |
C 02.00 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
CA2 |
3 |
C 03.00 |
KAPITALO PAKANKAMUMO KOEFICIENTAI |
CA3 |
4 |
C 04.00 |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
CA4 |
|
|
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS |
CA5 |
5,1 |
C 05.01 |
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS |
CA5.1 |
5,2 |
C 05.02 |
PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA |
CA5.2 |
|
|
GRUPĖS MOKUMAS |
GS |
6,1 |
C 06.01 |
GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS. BENDRA SUMA |
GS Total |
6,2 |
C 06.02 |
GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS |
GS |
|
|
KREDITO RIZIKA |
CR |
7 |
C 07.00 |
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
CR SA |
|
|
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
CR IRB |
8,1 |
C 08.01 |
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
CR IRB 1 |
8,2 |
C 08.02 |
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI. Suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę |
CR IRB 2 |
|
|
GEOGRAFINIS SUSKIRSTYMAS |
CR GB |
9,1 |
C 09.01 |
9.1 lentelė. Geografinis pozicijų suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vietą. Pozicijos, kurioms taikomas SA metodas |
CR GB 1 |
9,2 |
C 09.02 |
9.2 lentelė. Geografinis pozicijų suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vietą. Pozicijos, kurioms taikomas IRB metodas |
CR GB 2 |
9,4 |
C 09.04 |
9.4 lentelė. Kredito pozicijų, kurios svarbios apskaičiuojant anticiklinį kapitalo rezervą, suskirstymas pagal šalį ir įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma |
CCB |
|
|
KREDITO RIZIKA. NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. IRB METODAI, TAIKOMI KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
CR EQU IRB |
10,1 |
C 10.01 |
KREDITO RIZIKA. NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. IRB METODAI, TAIKOMI KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
CR EQU IRB 1 |
10,2 |
C 10.02 |
KREDITO RIZIKA. NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. IRB METODAI, TAIKOMI KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI. BENDROS POZICIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS PD / LGD METODAS, SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGĄ |
CR EQU IRB 2 |
11 |
C 11.00 |
ATSISKAITYMO / PRISTATYMO RIZIKA |
CR SETT |
12 |
C 12.00 |
KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS |
CR SEC SA |
13 |
C 13.00 |
KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. IRB METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS |
CR SEC IRB |
14 |
C 14.00 |
IŠSAMI INFORMACIJA APIE PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
CR SEC Details |
|
|
OPERACINĖ RIZIKA |
OPR |
16 |
C 16.00 |
OPERACINĖ RIZIKA |
OPR |
|
|
OPERACINĖ RIZIKA. NUOSTOLIAI IR SUSIGRĄŽINTOS SUMOS |
|
17,1 |
C 17.01 |
OPERACINĖ RIZIKA. NUOSTOLIAI IR SUSIGRĄŽINTOS SUMOS PAGAL VERSLO LINIJĄ IR ĮVYKIŲ RŪŠĮ PER PRAĖJUSIUS METUS |
OPR DETAILS 1 |
17,2 |
C 17.02 |
OPERACINĖ RIZIKA. DIDELIŲ NUOSTOLIŲ ĮVYKIAI |
OPR DETAILS 2 |
|
|
RINKOS RIZIKA |
MKR |
18 |
C 18.00 |
RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SKOLOS PRIEMONIŲ, KURIOMIS PREKIAUJAMA, POZICIJŲ RIZIKAI |
MKR SA TDI |
19 |
C 19.00 |
RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RIZIKAI |
MKR SA SEC |
20 |
C 20.00 |
RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI RIZIKAI, SUSIJUSIAI SU KORELIACINĖS PREKYBOS PORTFELIU |
MKR SA CTP |
21 |
C 21.00 |
RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS RIZIKAI |
MKR SA EQU |
22 |
C 22.00 |
RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI |
MKR SA FX |
23 |
C 23.00 |
RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI BIRŽOS PREKĖMS |
MKR SA COM |
24 |
C 24.00 |
RINKOS RIZIKOS VIDAUS MODELIAI |
MKR IM |
25 |
C 25.00 |
KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKA |
CVA |
|
|
RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS |
MKR |
32,1 |
C 32.01 |
RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
PRUVAL 1 |
32,2 |
C 32.02 |
RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. PAGRINDINIS METODAS |
PRUVAL 2 |
32,3 |
C 32.03 |
RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. MODELIO RIZIKOS AVA |
PRUVAL 3 |
32,4 |
C 32.04 |
RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ AVA |
PRUVAL 4 |
|
|
VALDŽIOS SEKTORIAUS POZICIJOS |
MKR |
33 |
C 33.00 |
VALDŽIOS SEKTORIAUS POZICIJOS PAGAL SANDORIO ŠALIES ŠALĮ |
GOV |
C 01.00. NUOSAVOS LĖŠOS (CA1)
Eilutės |
ID |
Straipsnis |
Suma |
010 |
1 |
NUOSAVOS LĖŠOS |
|
015 |
1.1 |
1 LYGIO KAPITALAS |
|
020 |
1.1.1 |
BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS |
|
030 |
1.1.1.1 |
Kapitalo priemonės, atitinkančios CET1 kapitalo reikalavimus |
|
040 |
1.1.1.1.1 |
Apmokėtos kapitalo priemonės |
|
045 |
1.1.1.1.1* |
Iš jų: viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės |
|
050 |
1.1.1.1.2* |
Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės |
|
060 |
1.1.1.1.3 |
Akcijų priedai |
|
070 |
1.1.1.1.4 |
(–) Nuosavos CET1 priemonės |
|
080 |
1.1.1.1.4.1 |
(–) Tiesiogiai turimos CET1 priemonės |
|
090 |
1.1.1.1.4.2 |
(–) Netiesiogiai turimos CET1 priemonės |
|
091 |
1.1.1.1.4.3 |
(–) Dirbtinai turimos CET1 priemonės |
|
092 |
1.1.1.1.5 |
(–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones |
|
130 |
1.1.1.2 |
Nepaskirstytasis pelnas |
|
140 |
1.1.1.2.1 |
Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas |
|
150 |
1.1.1.2.2 |
Reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai |
|
160 |
1.1.1.2.2.1 |
Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba nuostoliai |
|
170 |
1.1.1.2.2.2 |
(–) Reikalavimų neatitinkanti tarpinio arba metų pabaigos pelno dalis |
|
180 |
1.1.1.3 |
Sukauptos kitos bendrosios pajamos |
|
200 |
1.1.1.4 |
Kiti rezervai |
|
210 |
1.1.1.5 |
Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai |
|
220 |
1.1.1.6 |
Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl CET1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas |
|
230 |
1.1.1.7 |
Mažumos dalys, pripažintos kaip CET1 kapitalas |
|
240 |
1.1.1.8 |
Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomų mažumos dalių |
|
250 |
1.1.1.9 |
CET1 koregavimai pritaikius riziką ribojančius filtrus |
|
260 |
1.1.1.9.1 |
(–) Nuosavo kapitalo padidėjimas dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto |
|
270 |
1.1.1.9.2 |
Pinigų srautų apsidraudimo rezervas |
|
280 |
1.1.1.9.3 |
Kaupiamasis pelnas ir nuostoliai iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių |
|
285 |
1.1.1.9.4 |
Tikrąja verte vertinamas pelnas ir nuostoliai, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimais |
|
290 |
1.1.1.9.5 |
(–) Vertės koregavimai pagal rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo reikalavimus |
|
300 |
1.1.1.10 |
(–) Prestižas |
|
310 |
1.1.1.10.1 |
(–) Prestižas, apskaitomas kaip nematerialusis turtas |
|
320 |
1.1.1.10.2 |
(–) Prestižas, įtrauktas į reikšmingų investicijų vertinimą |
|
330 |
1.1.1.10.3 |
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su prestižu |
|
340 |
1.1.1.11 |
(–) Kitas nematerialusis turtas |
|
350 |
1.1.1.11.1 |
(–) Kitas nematerialusis turtas prieš atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų atskaitymą |
|
360 |
1.1.1.11.2 |
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su kitu nematerialiuoju turtu |
|
370 |
1.1.1.12 |
(–) Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų, atėmus susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus |
|
380 |
1.1.1.13 |
(–) Kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius |
|
390 |
1.1.1.14 |
(–) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas |
|
400 |
1.1.1.14.1 |
(–) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas |
|
410 |
1.1.1.14.2 |
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su nustatytų išmokų pensijų fondo turtu |
|
420 |
1.1.1.14.3 |
Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas, kurį įstaiga gali neribotai naudoti |
|
430 |
1.1.1.15 |
(–) Abipusė kryžminė CET1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
440 |
1.1.1.16 |
(–) Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą |
|
450 |
1.1.1.17 |
(–) Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse, kuriai kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas |
|
460 |
1.1.1.18 |
(–) Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas |
|
470 |
1.1.1.19 |
(–) Nebaigti sandoriai, kuriems kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas |
|
471 |
1.1.1.20 |
(–) Į krepšelį įtrauktos pozicijos, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti ir kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas |
|
472 |
1.1.1.21 |
(–) Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal vidaus modelių metodą, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas |
|
480 |
1.1.1.22 |
(–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės |
|
490 |
1.1.1.23 |
(–) Atskaitomas atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų |
|
500 |
1.1.1.24 |
(–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės |
|
510 |
1.1.1.25 |
(–) 17,65 % ribą viršijanti suma |
|
520 |
1.1.1.26 |
Kiti CET1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai |
|
524 |
1.1.1.27 |
(–) Papildomi atskaitymai iš CET1 kapitalo pagal KRR 3 straipsnį |
|
529 |
1.1.1.28 |
CET1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita |
|
530 |
1.1.2 |
PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS |
|
540 |
1.1.2.1 |
Kapitalo priemonės, atitinkančios AT1 kapitalo reikalavimus |
|
550 |
1.1.2.1.1 |
Apmokėtos kapitalo priemonės |
|
560 |
1.1.2.1.2* |
Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės |
|
570 |
1.1.2.1.3 |
Akcijų priedai |
|
580 |
1.1.2.1.4 |
(–) Nuosavos AT1 priemonės |
|
590 |
1.1.2.1.4.1 |
(–) Tiesiogiai turimos AT1 priemonės |
|
620 |
1.1.2.1.4.2 |
(–) Netiesiogiai turimos AT1 priemonės |
|
621 |
1.1.2.1.4.3 |
(–) Dirbtinai turimos AT1 priemonės |
|
622 |
1.1.2.1.5 |
(–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas AT1 priemones |
|
660 |
1.1.2.2 |
Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl AT1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas |
|
670 |
1.1.2.3 |
Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip AT1 kapitalas |
|
680 |
1.1.2.4 |
Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai AT1 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių |
|
690 |
1.1.2.5 |
(–) Abipusė kryžminė AT1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
700 |
1.1.2.6 |
(–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės |
|
710 |
1.1.2.7 |
(–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės |
|
720 |
1.1.2.8 |
(–) Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą |
|
730 |
1.1.2.9 |
Kiti AT1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai |
|
740 |
1.1.2.10 |
Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą (atskaitoma iš CET1) |
|
744 |
1.1.2.11 |
(–) Papildomi atskaitymai iš AT1 kapitalo pagal KRR 3 straipsnį |
|
748 |
1.1.2.12 |
AT1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita |
|
750 |
1.2 |
2 LYGIO KAPITALAS |
|
760 |
1.2.1 |
Kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, atitinkančios T2 kapitalo reikalavimus |
|
770 |
1.2.1.1 |
Apmokėtos kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos |
|
780 |
1.2.1.2* |
Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos |
|
790 |
1.2.1.3 |
Akcijų priedai |
|
800 |
1.2.1.4 |
(–) Nuosavos T2 priemonės |
|
810 |
1.2.1.4.1 |
(–) Tiesiogiai turimos T2 priemonės |
|
840 |
1.2.1.4.2 |
(–) Netiesiogiai turimos T2 priemonės |
|
841 |
1.2.1.4.3 |
(–) Dirbtinai turimos T2 priemonės |
|
842 |
1.2.1.5 |
(–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones |
|
880 |
1.2.2 |
Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl T2 kapitalo priemonių ir subordinuotųjų paskolų, kurioms taikomas tęstinumo principas |
|
890 |
1.2.3 |
Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip T2 kapitalas |
|
900 |
1.2.4 |
Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai T2 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių |
|
910 |
1.2.5 |
Atidėjinių pagal IRB metodą perviršis, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančius tikėtinus nuostolius |
|
920 |
1.2.6 |
Bendrosios kredito rizikos koregavimai pagal SA |
|
930 |
1.2.7 |
(–) Abipusė kryžminė T2 kapitalo dalių nuosavybė |
|
940 |
1.2.8 |
(–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės |
|
950 |
1.2.9 |
(–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės |
|
960 |
1.2.10 |
Kiti T2 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai |
|
970 |
1.2.11 |
Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą (atskaitoma iš AT1) |
|
974 |
1.2.12 |
(–) Papildomi atskaitymai iš T2 kapitalo pagal KRR 3 straipsnį |
|
978 |
1.2.13 |
T2 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita |
|
C 02.00. NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI (CA2)
Eilutės |
Straipsnis |
Pavadinimas |
Suma |
010 |
1 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|
020 |
1* |
iš jos: investicinėms įmonėms pagal KRR 95 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį |
|
030 |
1** |
iš jos: investicinėms įmonėms pagal KRR 96 straipsnio 2 dalį ir 97 straipsnį |
|
040 |
1.1 |
PAGAL KREDITO RIZIKĄ, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKĄ, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKĄ IR SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSIĄ RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS |
|
050 |
1.1.1 |
Standartizuotas metodas (SA) |
|
060 |
1.1.1.1 |
Pozicijų klasės pagal standartizuotą metodą, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas |
|
070 |
1.1.1.1.01 |
Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos |
|
080 |
1.1.1.1.02 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos |
|
090 |
1.1.1.1.03 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos |
|
100 |
1.1.1.1.04 |
Daugiašalių plėtros bankų pozicijos |
|
110 |
1.1.1.1.05 |
Tarptautinių organizacijų pozicijos |
|
120 |
1.1.1.1.06 |
Įstaigų pozicijos |
|
130 |
1.1.1.1.07 |
Įmonių pozicijos |
|
140 |
1.1.1.1.08 |
Mažmeninės pozicijos |
|
150 |
1.1.1.1.09 |
Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos |
|
160 |
1.1.1.1.10 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
|
170 |
1.1.1.1.11 |
Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika |
|
180 |
1.1.1.1.12 |
Padengtųjų obligacijų pozicijos |
|
190 |
1.1.1.1.13 |
Trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos |
|
200 |
1.1.1.1.14 |
Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos |
|
210 |
1.1.1.1.15 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos |
|
211 |
1.1.1.1.16 |
Kiti straipsniai |
|
220 |
1.1.1.2 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal standartizuotą metodą |
|
230 |
1.1.1.2* |
iš jų: pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos |
|
240 |
1.1.2 |
Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB) |
|
250 |
1.1.2.1 |
IRB metodai, kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai |
|
260 |
1.1.2.1.01 |
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos |
|
270 |
1.1.2.1.02 |
Įstaigų pozicijos |
|
280 |
1.1.2.1.03 |
Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos |
|
290 |
1.1.2.1.04 |
Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos |
|
300 |
1.1.2.1.05 |
Įmonių pozicijos: kitos pozicijos |
|
310 |
1.1.2.2 |
IRB metodai, kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai |
|
320 |
1.1.2.2.01 |
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos |
|
330 |
1.1.2.2.02 |
Įstaigų pozicijos |
|
340 |
1.1.2.2.03 |
Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos |
|
350 |
1.1.2.2.04 |
Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos |
|
360 |
1.1.2.2.05 |
Įmonių pozicijos: kitos pozicijos |
|
370 |
1.1.2.2.06 |
Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu MVĮ pozicijos |
|
380 |
1.1.2.2.07 |
Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu ne MVĮ pozicijos |
|
390 |
1.1.2.2.08 |
Mažmeninės pozicijos: reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos |
|
400 |
1.1.2.2.09 |
Mažmeninės pozicijos: kitos MVĮ pozicijos |
|
410 |
1.1.2.2.10 |
Mažmeninės pozicijos: kitos ne MVĮ pozicijos |
|
420 |
1.1.2.3 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal IRB metodą |
|
430 |
1.1.2.4 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal IRB metodą |
|
440 |
1.1.2.4* |
iš jų: pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos |
|
450 |
1.1.2.5 |
Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijos |
|
460 |
1.1.3 |
Rizikos pozicijos suma, susijusi su įmokomis į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą |
|
490 |
1.2 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA ATSISKAITYMO / PRISTATYMO RIZIKAI |
|
500 |
1.2.1 |
Atsiskaitymo / pristatymo rizika ne prekybos knygoje |
|
510 |
1.2.2 |
Atsiskaitymo / pristatymo rizika prekybos knygoje |
|
520 |
1.3 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA POZICIJOS RIZIKAI, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI |
|
530 |
1.3.1 |
Rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai pagal standartizuotus metodus (SA) |
|
540 |
1.3.1.1 |
Skolos priemonės, kuriomis prekiaujama |
|
550 |
1.3.1.2 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos |
|
555 |
1.3.1.3 |
Specialus metodas KIS pozicijų rizikai |
|
556 |
1.3.1.3* |
Papildomas straipsnis: KIS, investuojantys tik į skolos priemones, kuriomis prekiaujama |
|
557 |
1.3.1.3** |
Papildomas straipsnis: KIS, investuojantys tik į nuosavybės priemones arba į mišrias priemones |
|
560 |
1.3.1.4 |
Užsienio valiutos kurso pozicijos |
|
570 |
1.3.1.5 |
Biržos prekių kainų pozicijos |
|
580 |
1.3.2 |
Rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai pagal vidaus modelius (IM) |
|
590 |
1.4 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA OPERACINEI RIZIKAI (OpR ) |
|
600 |
1.4.1 |
OpR bazinio indikatoriaus metodas (BIA) |
|
610 |
1.4.2 |
OpR standartizuotas (STA) / alternatyvus standartizuotas (ASA) metodai |
|
620 |
1.4.3 |
OpR pažangieji vertinimo metodai (AMA) |
|
630 |
1.5 |
PAPILDOMA RIZIKOS POZICIJOS SUMA DĖL PASTOVIŲJŲ PRIDĖTINIŲ IŠLAIDŲ |
|
640 |
1.6 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMUI |
|
650 |
1.6.1 |
Pažangusis metodas |
|
660 |
1.6.2 |
Standartizuotas metodas |
|
670 |
1.6.3 |
Grindžiama OEM |
|
680 |
1.7 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA, SUSIJUSI SU DIDELĖMIS PREKYBOS KNYGOS POZICIJOMIS |
|
690 |
1.8 |
KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS |
|
710 |
1.8.2 |
iš jų: papildomi griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai pagal 458 straipsnį |
|
720 |
1.8.2* |
iš jų: reikalavimai didelėms pozicijoms |
|
730 |
1.8.2** |
iš jų: dėl pakeistų gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus kainų burbulams skirtų rizikos koeficientų |
|
740 |
1.8.2*** |
iš jų: dėl pozicijų finansų sektoriaus viduje |
|
750 |
1.8.3 |
iš jų: papildomi griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai pagal 459 straipsnį |
|
760 |
1.8.4 |
iš jų: papildoma rizikos pozicijos suma pagal KRR 3 straipsnį |
|
770 |
1.8.5 |
iš jų: pagal kredito riziką įvertintų pozicijų sumos – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą) |
|
780 |
1.8.5.1 |
Vidaus reitingais pagrįstas metodas (SEC-IRBA) |
|
790 |
1.8.5.1.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
800 |
1.8.5.1.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
810 |
1.8.5.2 |
Standartizuotas metodas (SEC-SA) |
|
820 |
1.8.5.2.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
830 |
1.8.5.2.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
840 |
1.8.5.3 |
Išorės reitingais pagrįstas metodas (SEC-ERBA) |
|
850 |
1.8.5.3.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
860 |
1.8.5.3.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
870 |
1.8.5.4 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS (IAA) |
|
880 |
1.8.5.4.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
890 |
1.8.5.4.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
900 |
1.8.5.5 |
Kita (RW = 1 250 %) |
|
910 |
1.8.6 |
iš jų: Bendra rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai. Skolos priemonės, kuriomis prekiaujama, – pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių specifinė rizika (pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą) |
|
920 |
1.8.6.1 |
Vidaus reitingais pagrįstas metodas (SEC-IRBA) |
|
930 |
1.8.6.1.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
940 |
1.8.6.1.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
950 |
1.8.6.2 |
Standartizuotas metodas (SEC-SA) |
|
960 |
1.8.6.2.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
970 |
1.8.6.2.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
980 |
1.8.6.3 |
Išorės reitingais pagrįstas metodas (SEC-ERBA) |
|
990 |
1.8.6.3.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
1000 |
1.8.6.3.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
1010 |
1.8.6.4 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS (IAA) |
|
1020 |
1.8.6.4.1 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų |
|
1030 |
1.8.6.4.2 |
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus |
|
1040 |
1.8.6.5 |
Kita (RW = 1 250 %) |
|
C 03.00. KAPITALO PAKANKAMUMO KOEFICIENTAI IR KAPITALO LYGIAI (CA3)
Eilutės |
ID |
Straipsnis |
Suma |
010 |
1 |
CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas |
|
020 |
2 |
CET1 kapitalo perviršis (+) / deficitas (–) |
|
030 |
3 |
T1 kapitalo pakankamumo koeficientas |
|
040 |
4 |
T1 kapitalo perviršis (+) / deficitas (–) |
|
050 |
5 |
Viso kapitalo pakankamumo koeficientas |
|
060 |
6 |
Viso kapitalo perviršis (+) / deficitas (–) |
|
Papildomi straipsniai: Bendra SREP kapitalo reikalavimo suma (TSCR), bendras kapitalo reikalavimas (OCR) ir II ramsčio gairės (P2G) |
|||
130 |
13 |
Bendros SREP kapitalo reikalavimo sumos (TSCR) koeficientas |
|
140 |
13* |
TSCR: sudarytinas iš CET1 kapitalo |
|
150 |
13** |
TSCR: sudarytinas iš 1 lygio kapitalo |
|
160 |
14 |
Bendro kapitalo reikalavimo (OCR) koeficientas |
|
170 |
14* |
OCR: sudarytinas iš CET1 kapitalo |
|
180 |
14** |
OCR: sudarytinas iš 1 lygio kapitalo |
|
190 |
15 |
OCR ir II ramsčio gairės (P2G) |
|
200 |
15* |
OCR ir P2G: sudarytinas iš CET1 kapitalo |
|
210 |
15** |
OCR ir P2G: sudarytinas iš 1 lygio kapitalo |
|
C 04.00. PAPILDOMI STRAIPSNIAI (CA4)
Eilutė |
ID |
Straipsnis |
Skiltis |
Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai |
010 |
||
010 |
1 |
Bendra atidėtųjų mokesčių turto suma |
|
020 |
1.1 |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo |
|
030 |
1.2 |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų |
|
040 |
1.3 |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų |
|
050 |
2 |
Bendra atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma |
|
060 |
2.1 |
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie nėra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo |
|
070 |
2.2 |
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie yra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo |
|
080 |
2.2.1 |
Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų |
|
090 |
2.2.2 |
Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų |
|
093 |
2A |
Mokesčių permokos ir perkelti mokestiniai nuostoliai |
|
096 |
2B |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuriam taikomas 250 % rizikos koeficientas |
|
097 |
2C |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuriam taikomas 0 % rizikos koeficientas |
|
Kredito rizikos koregavimai ir tikėtini nuostoliai |
|||
100 |
3 |
Kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (–), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų |
|
110 |
3.1 |
Bendra kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų suma, į kurią galima atsižvelgti apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumą |
|
120 |
3.1.1 |
Bendrosios kredito rizikos koregavimai |
|
130 |
3.1.2 |
Specifinės kredito rizikos koregavimai |
|
131 |
3.1.3 |
Papildomi vertės koregavimai ir kiti nuosavų lėšų sumažinimai |
|
140 |
3.2 |
Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma |
|
145 |
4 |
Specifinės kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (–), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui |
|
150 |
4.1 |
Specifinės kredito rizikos koregavimai ir panašiai vertinamos pozicijos |
|
155 |
4.2 |
Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma |
|
160 |
5 |
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, skirtos T2 reikalavimus atitinkančio atidėjinio perviršio apribojimui apskaičiuoti |
|
170 |
6 |
Visa bendroji atidėjinių suma, kurią galima įtraukti į T2 kapitalą |
|
180 |
7 |
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, skirtos T2 reikalavimus atitinkančio atidėjinio apribojimui apskaičiuoti |
|
Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ribos |
|||
190 |
8 |
Neatskaitomų turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalo dalių riba |
|
200 |
9 |
10 % CET1 riba |
|
210 |
10 |
17,65 % CET1 riba |
|
225 |
11.1 |
Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, turimą ne finansų sektoriuje |
|
226 |
11.2 |
Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant dideles pozicijas |
|
Investicijos į finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalą |
|||
230 |
12 |
Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas |
|
240 |
12.1 |
Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
250 |
12.1.1 |
Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
260 |
12.1.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
270 |
12.2 |
Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
280 |
12.2.1 |
Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
290 |
12.2.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
291 |
12.3 |
Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
292 |
12.3.1 |
Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
293 |
12.3.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
300 |
13 |
Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas |
|
310 |
13.1 |
Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
320 |
13.1.1 |
Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
330 |
13.1.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
340 |
13.2 |
Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
350 |
13.2.1 |
Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
360 |
13.2.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
361 |
13.3 |
Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
362 |
13.3.1 |
Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
363 |
13.3.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
370 |
14 |
Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas |
|
380 |
14.1 |
Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
390 |
14.1.1 |
Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
400 |
14.1.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
410 |
14.2 |
Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
420 |
14.2.1 |
Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
430 |
14.2.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
431 |
14.3 |
Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
432 |
14.3.1 |
Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
433 |
14.3.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
Investicijos į finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, kapitalą |
|||
440 |
15 |
Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas |
|
450 |
15.1 |
Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
460 |
15.1.1 |
Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
470 |
15.1.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
480 |
15.2 |
Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
490 |
15.2.1 |
Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
500 |
15.2.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
501 |
15.3 |
Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
502 |
15.3.1 |
Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis |
|
503 |
15.3.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
510 |
16 |
Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas |
|
520 |
16.1 |
Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
530 |
16.1.1 |
Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
540 |
16.1.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
550 |
16.2 |
Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
560 |
16.2.1 |
Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
570 |
16.2.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
571 |
16.3 |
Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
572 |
16.3.1 |
Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis |
|
573 |
16.3.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
580 |
17 |
Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas |
|
590 |
17.1 |
Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
600 |
17.1.1 |
Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
610 |
17.1.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
620 |
17.2 |
Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
630 |
17.2.1 |
Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
640 |
17.2.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
641 |
17.3 |
Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
642 |
17.3.1 |
Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis |
|
643 |
17.3.2 |
(–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita |
|
Bendros turimų kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš atitinkamos kategorijos kapitalo, rizikos pozicijos sumos: |
|||
650 |
18 |
Pagal riziką įvertintos turimų finansų sektoriaus subjektų CET1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos CET1 kapitalo, pozicijos |
|
660 |
19 |
Pagal riziką įvertintos turimų finansų sektoriaus subjektų AT1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos AT1 kapitalo, pozicijos |
|
670 |
20 |
Pagal riziką įvertintos turimų finansų sektoriaus subjektų T2 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos T2 kapitalo, pozicijos |
|
Laikinas nuostatų dėl atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas |
|||
680 |
21 |
Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos |
|
690 |
22 |
Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos |
|
700 |
23 |
Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos |
|
710 |
24 |
Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos |
|
720 |
25 |
Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos |
|
730 |
26 |
Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos |
|
Kapitalo rezervai |
|||
740 |
27 |
Jungtinio rezervo reikalavimas |
|
750 |
|
Kapitalo apsaugos rezervas |
|
760 |
|
Apsaugos rezervas, sudarytas dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos |
|
770 |
|
Įstaigos specialus anticiklinis kapitalo rezervas |
|
780 |
|
Sisteminės rizikos rezervas |
|
800 |
|
Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervas |
|
810 |
|
Kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervas |
|
II ramsčio reikalavimai |
|||
820 |
28 |
Nuosavų lėšų reikalavimai, susiję su II ramsčio koregavimais |
|
Papildoma investicinių įmonių informacija |
|||
830 |
29 |
Pradinis kapitalas |
|
840 |
30 |
Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas |
|
Papildoma informacija informacijos teikimo ribinėms vertėms apskaičiuoti |
|||
850 |
31 |
Ne vidaus pradinės pozicijos |
|
860 |
32 |
Bendra pradinių pozicijų suma |
|
Žemiausia riba pagal susitarimą „Bazelis I“ |
|||
870 |
|
Bendros nuosavų lėšų sumos koregavimai |
|
880 |
|
Nuosavos lėšos, visiškai koreguotos atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ |
|
890 |
|
Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ |
|
900 |
|
Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“. Alternatyvus SA metodas |
|
910 |
|
Viso kapitalo deficitas pagal minimalius nuosavų lėšų reikalavimus atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ |
|
C 05.01. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS (CA5.1)
|
CET1 koregavimai |
AT1 koregavimai |
T2 koregavimai |
Koregavimai, įtraukti į pagal riziką įvertintą turtą (RWA) |
Papildomi straipsniai |
|||
Taikoma procentinė dalis |
Reikalavimus atitinkanti suma neatsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatas |
|||||||
Kodas |
ID |
Straipsnis |
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
010 |
1 |
BENDRA KOREGAVIMŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
020 |
1.1 |
PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS |
susieta su {CA1;r220} |
susieta su {CA1;r660} |
susieta su {CA1;r880} |
|
|
|
030 |
1.1.1 |
Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurios yra valstybės pagalba |
|
|
|
|
|
|
040 |
1.1.1.1 |
Priemonės, kurios pagal Direktyvą 2006/48/EB galėjo būti laikomos nuosavomis lėšomis |
|
|
|
|
|
|
050 |
1.1.1.2 |
Valstybėje narėje, kuriai taikoma ekonominio koregavimo programa, įsteigtų įstaigų išleistos priemonės |
|
|
|
|
|
|
060 |
1.1.2 |
Priemonės, kurios nėra valstybės pagalba |
susieta su {CA5.2;r010;c060} |
susieta su {CA5.2;r020;c060} |
susieta su {CA5.2;r090;c060} |
|
|
|
070 |
1.2 |
MAŽUMOS DALYS IR LYGIAVERTĖS PRIEMONĖS |
susieta su {CA1;r240} |
susieta su {CA1;r680} |
susieta su {CA1;r900} |
|
|
|
080 |
1.2.1 |
Kapitalo priemonės ir straipsniai, nesudarantys mažumos dalių |
|
|
|
|
|
|
090 |
1.2.2 |
Mažumos dalių pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis |
|
|
|
|
|
|
091 |
1.2.3 |
Kvalifikuotojo papildomo 1 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis |
|
|
|
|
|
|
092 |
1.2.4 |
Kvalifikuotojo 2 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis |
|
|
|
|
|
|
100 |
1.3 |
KITI PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KOREGAVIMAI |
susieta su {CA1;r520} |
susieta su {CA1;r730} |
susieta su {CA1;r960} |
|
|
|
110 |
1.3.1 |
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai |
|
|
|
|
|
|
120 |
1.3.1.1 |
Nerealizuotas pelnas |
|
|
|
|
|
|
130 |
1.3.1.2 |
Nerealizuoti nuostoliai |
|
|
|
|
|
|
133 |
1.3.1.3. |
Centrinės valdžios pozicijų, priskiriamų prie ES taikomo 39-ojo TAS „parduoti laikomų“ kategorijos, nerealizuotas pelnas |
|
|
|
|
|
|
136 |
1.3.1.4. |
Centrinės valdžios pozicijų, priskiriamų prie ES taikomo 39-ojo TAS „parduoti laikomų“ kategorijos, nerealizuoti nuostoliai |
|
|
|
|
|
|
138 |
1.3.1.5. |
Tikrąja verte vertinamas pelnas ir nuostoliai, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimais |
|
|
|
|
|
|
140 |
1.3.2 |
Atskaitymai |
|
|
|
|
|
|
150 |
1.3.2.1 |
Einamųjų finansinių metų nuostoliai |
|
|
|
|
|
|
160 |
1.3.2.2 |
Nematerialusis turtas |
|
|
|
|
|
|
170 |
1.3.2.3 |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų |
|
|
|
|
|
|
180 |
1.3.2.4 |
Atidėjinių pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius |
|
|
|
|
|
|
190 |
1.3.2.5 |
Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas |
|
|
|
|
|
|
194 |
1.3.2.5* |
iš jo: 19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas. Teigiamas straipsnis |
|
|
|
|
|
|
198 |
1.3.2.5** |
iš jo: 19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas. Neigiamas straipsnis |
|
|
|
|
|
|
200 |
1.3.2.6 |
Nuosavos priemonės |
|
|
|
|
|
|
210 |
1.3.2.6.1 |
Nuosavos CET1 priemonės |
|
|
|
|
|
|
211 |
1.3.2.6.1** |
iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys |
|
|
|
|
|
|
212 |
1.3.2.6.1* |
iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys |
|
|
|
|
|
|
220 |
1.3.2.6.2 |
Nuosavos AT1 priemonės |
|
|
|
|
|
|
221 |
1.3.2.6.2** |
iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys |
|
|
|
|
|
|
222 |
1.3.2.6.2* |
iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys |
|
|
|
|
|
|
230 |
1.3.2.6.3 |
Nuosavos T2 priemonės |
|
|
|
|
|
|
231 |
1.3.2.6.3* |
iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys |
|
|
|
|
|
|
232 |
1.3.2.6.3** |
iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys |
|
|
|
|
|
|
240 |
1.3.2.7 |
Abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
250 |
1.3.2.7.1 |
Abipusė kryžminė CET1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
260 |
1.3.2.7.1.1 |
Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
270 |
1.3.2.7.1.2 |
Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
280 |
1.3.2.7.2 |
Abipusė kryžminė AT1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
290 |
1.3.2.7.2.1 |
Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
300 |
1.3.2.7.2.2 |
Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
310 |
1.3.2.7.3 |
Abipusė kryžminė T2 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
320 |
1.3.2.7.3.1 |
Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
330 |
1.3.2.7.3.2 |
Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalių nuosavybė |
|
|
|
|
|
|
340 |
1.3.2.8 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonės |
|
|
|
|
|
|
350 |
1.3.2.8.1 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės |
|
|
|
|
|
|
360 |
1.3.2.8.2 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės |
|
|
|
|
|
|
370 |
1.3.2.8.3 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės |
|
|
|
|
|
|
380 |
1.3.2.9 |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės |
|
|
|
|
|
|
385 |
1.3.2.9a |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų |
|
|
|
|
|
|
390 |
1.3.2.10 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonės |
|
|
|
|
|
|
400 |
1.3.2.10.1 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės |
|
|
|
|
|
|
410 |
1.3.2.10.2 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės |
|
|
|
|
|
|
420 |
1.3.2.10.3 |
Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės |
|
|
|
|
|
|
425 |
1.3.2.11 |
Draudimo bendrovėse turimų nuosavo kapitalo dalių atskaitymo iš CET 1 straipsnių išimtis |
|
|
|
|
|
|
430 |
1.3.3 |
Papildomi filtrai ir atskaitymai |
|
|
|
|
|
|
440 |
1.3.4 |
Koregavimai dėl 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio nuostatų |
|
|
|
|
|
|
C 05.02. PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA (CA5.2)
CA 5.2 priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurios nėra valstybės pagalba |
Priemonių suma ir susiję akcijų priedai |
Apribojimo apskaičiavimo pagrindas |
Taikoma procentinė dalis |
Apribojimas |
(–) Suma, kuri viršija tęstinumo ribą |
Bendra priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas, suma |
||
Kodas |
ID |
Straipsnis |
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
010 |
1. |
Priemonės, kurioms buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punktą |
|
|
|
|
|
susieta su {CA5.1;r060;c010) |
020 |
2. |
Priemonės, kurioms buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punktą ir 154 straipsnio 8 ir 9 dalis ir kurioms nustatytas 489 straipsnyje nurodytas apribojimas |
|
|
|
|
|
susieta su {CA5.1;r060;c020) |
030 |
2.1 |
Bendra priemonių, kurių negali būti pareikalauta arba kurių neskatinama išpirkti, suma |
|
|
|
|
|
|
040 |
2.2. |
Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurių gali būti pareikalauta ir kurias gali būti skatinama išpirkti |
|
|
|
|
|
|
050 |
2.2.1 |
Priemonės, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui atitinka KRR 52 straipsnyje nustatytas sąlygas |
|
|
|
|
|
|
060 |
2.2.2 |
Priemonės, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 52 straipsnyje nustatytų sąlygų |
|
|
|
|
|
|
070 |
2.2.3 |
Priemonės, kurių galėjo būti pareikalauta iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 52 straipsnyje nustatytų sąlygų |
|
|
|
|
|
|
080 |
2.3 |
CET1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatyto apribojimo perviršis |
|
|
|
|
|
|
090 |
3 |
Straipsniai, kuriems buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio e, f, g arba h punktą laikantis 490 straipsnyje nustatyto apribojimo |
|
|
|
|
|
susieta su {CA5.1;r060;c030) |
100 |
3.1 |
Bendra straipsnių, kuriems netaikoma paskata išpirkti, suma |
|
|
|
|
|
|
110 |
3.2 |
Straipsniai, kuriems taikomas tęstinumo principas ir kuriems taikoma paskata išpirkti |
|
|
|
|
|
|
120 |
3.2.1 |
Straipsniai, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui atitinka KRR 63 straipsnyje nustatytas sąlygas |
|
|
|
|
|
|
130 |
3.2.2 |
Straipsniai, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 63 straipsnyje nustatytų sąlygų |
|
|
|
|
|
|
140 |
3.2.3 |
Straipsniai, kurių galėjo būti pareikalauta iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 63 straipsnyje nustatytų sąlygų |
|
|
|
|
|
|
150 |
3.3 |
AT1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatyto apribojimo perviršis |
|
|
|
|
|
|
C 06.01. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS. BENDRA SUMA (GS TOTAL)
|
INFORMACIJA APIE SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ |
KAPITALO REZERVAI |
||||||||||||||||||||||
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|
Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS |
|
KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS |
|
JUNGTINIO REZERVO REIKALAVIMAI |
|
|||||||||||||||||
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO / PRISTATYMO RIZIKA |
POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA |
OPERACINĖ RIZIKA |
KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS |
Į KONSOLIDUOTĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS |
|
Į KONSOLIDUOTĄ 2 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS: (–) PRESTIŽAS / (+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS |
IŠ JŲ: BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS |
IŠ JŲ: PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS |
IŠ JŲ: INDĖLIAI Į KONSOLIDUOTĄ REZULTATĄ |
IŠ JŲ: (–) PRESTIŽAS / (+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS |
KAPITALO APSAUGOS REZERVAS |
ĮSTAIGOS SPECIALUS ANTICIKLINIS KAPITALO REZERVAS |
APSAUGOS REZERVAS, SUDARYTAS DĖL VALSTYBĖS NARĖS LYGMENIU NUSTATYTOS MAKROPRUDENCINĖS RIZIKOS ARBA SISTEMINĖS RIZIKOS |
SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVAS |
PASAULINĖS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS |
KITOS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS |
|||||||
Į KONSOLIDUOTĄ BENDRĄ 1 LYGIO NUOSAVĄ KAPITALĄ ĮTRAUKTOS MAŽUMOS DALYS |
Į KONSOLIDUOTĄ PAPILDOMĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS |
|||||||||||||||||||||||
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
310 |
320 |
330 |
340 |
350 |
360 |
370 |
380 |
390 |
400 |
410 |
420 |
430 |
440 |
450 |
470 |
480 |
||
010 |
BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 06.02. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS)
KONSOLIDUOJAMI SUBJEKTAI |
INFORMACIJA APIE SUBJEKTUS, KURIEMS TAIKOMI NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
INFORMACIJA APIE SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ |
KAPITALO REZERVAI |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
PAVADINIMAS |
KODAS |
LEI kodas |
ĮSTAIGOS ARBA LYGIAVERČIAI REIKALAVIMAI (TAIP / NE) |
SUBJEKTO RŪŠIS |
DUOMENŲ APIMTIS. ATSKIRAS VISIŠKAI KONSOLIDUOJAMAS SUBJEKTAS (SF) AR ATSKIRAS IŠ DALIES KONSOLIDUOJAMAS SUBJEKTAS (SP) |
ŠALIES KODAS |
TURIMOS KAPITALO DALYS (%) |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|
NUOSAVOS LĖŠOS |
|
|
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|
Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS |
|
KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS |
|
JUNGTINIO REZERVO REIKALAVIMAS |
|
||||||||||||||||||||||||||||
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO / PRISTATYMO RIZIKA |
POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA |
OPERACINĖ RIZIKA |
KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS |
|
BENDRA 1 LYGIO KAPITALO SUMA |
|
|
2 LYGIO KAPITALAS |
|
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO / PRISTATYMO RIZIKA |
POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA |
OPERACINĖ RIZIKA |
KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS |
Į KONSOLIDUOTĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS |
|
Į KONSOLIDUOTĄ 2 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS: (–) PRESTIŽAS / (+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS |
IŠ JŲ: BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS |
IŠ JŲ: PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS |
IŠ JŲ: INDĖLIAI Į KONSOLIDUOTĄ REZULTATĄ |
IŠ JŲ: (–) PRESTIŽAS / (+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS |
KAPITALO APSAUGOS REZERVAS |
ĮSTAIGOS SPECIALUS ANTICIKLINIS KAPITALO REZERVAS |
APSAUGOS REZERVAS, SUDARYTAS DĖL VALSTYBĖS NARĖS LYGMENIU NUSTATYTOS MAKROPRUDENCINĖS RIZIKOS ARBA SISTEMINĖS RIZIKOS |
SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVAS |
PASAULINĖS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS |
KITOS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS |
|||||||||||||||||||||
|
BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS |
|
PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS |
|
Į KONSOLIDUOTĄ BENDRĄ 1 LYGIO NUOSAVĄ KAPITALĄ ĮTRAUKTOS MAŽUMOS DALYS |
Į KONSOLIDUOTĄ PAPILDOMĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
IŠ JŲ: KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS |
NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS IR AKCIJŲ PRIEDAI |
IŠ JOS: KVALIFIKUOTASIS 1 LYGIO KAPITALAS |
SUSIJUSIOS T1 PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS IR AKCIJŲ PRIEDAI |
IŠ JO: MAŽUMOS DALYS |
SUSIJUSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS, AKCIJŲ PRIEDAI IR KITI REZERVAI |
IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS |
IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS 2 LYGIO KAPITALAS |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
010 |
020 |
025 |
030 |
035 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
310 |
320 |
330 |
340 |
350 |
360 |
370 |
380 |
390 |
400 |
410 |
420 |
430 |
440 |
450 |
470 |
480 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 07.00. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR SA)
SA pozicijos klasė
|
|
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
(–) SU PRADINE POZICIJA SUSIJĘ VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI |
POZICIJA ATĖMUS VERTĖS KOREGAVIMUS IR ATIDĖJINIUS |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ |
GRYNOJI POZICIJA PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS |
VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*) |
VISIŠKAI KOREGUOTOS NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ POZICIJOS VERTĖS SUSKIRSTYMAS PAGAL PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ |
POZICIJOS VERTĖ |
|
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ |
|
|||||||||||
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (Ga) |
TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM |
POZICIJOS KINTAMUMO KOREGAVIMAS |
(–) PAPRASTASIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ PAKOREGUOTA VERTĖ (Cvam) |
0% |
20% |
50% |
100% |
IŠ JOS: SUSIDARANTI DĖL SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS |
IŠ JOS: SU PASKIRTOSIOS ECAI ATLIKTU KREDITO VERTINIMU |
IŠ JOS: SU KREDITO VERTINIMU PAGAL CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ DUOMENIS |
||||||||||||||
(–) GARANTIJOS |
(–) KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
(–) PAPRASTASIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS |
(–) KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA (+) |
|
(–) IŠ JOS: KINTAMUMO IR TERMINO KOREGAVIMAI |
||||||||||||||||||
010 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
215 |
220 |
230 |
240 |
||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
|
015 |
iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
iš jos: MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
iš jos: gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
iš jos: pozicijos, kurioms nuolat iš dalies taikomas standartizuotas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
iš jos: pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas, gavus išankstinį priežiūros institucijų leidimą nuosekliai taikyti IRB metodą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ |
|||||||||||||||||||||||||
070 |
Balansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
Nebalansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pozicijos / sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ |
|||||||||||||||||||||||||
140 |
0 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
2 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
4 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
10 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
20 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
35 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
50 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
70 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
75 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
100 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
240 |
150 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
250 |
250 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
260 |
370 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
270 |
1 250 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
280 |
Kiti rizikos koeficientai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
|||||||||||||||||||||||||
290 |
Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
300 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
310 |
Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
320 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 150 % rizikos koeficientas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 08.01. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR IRB 1)
IRB pozicijos klasė:
Pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai:
|
VIDAUS REITINGŲ SISTEMA |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ |
POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
|
POZICIJOS VERTĖ |
|
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIAMA LGD ĮVERČIUOSE, NEĮSKAITANT DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMO |
KAI TAIKOMAS DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMAS |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) |
STAMBIŲ FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTŲ IR NEREGULIUOJAMŲJŲ FINANSŲ SUBJEKTŲ POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) |
POZICIJOS TERMINO SVERTINIO VIDURKIO VERTĖ (DIENOMIS) |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
|||||||||||||||||
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
(–) KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM |
NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI: NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA |
(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI |
ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ SKAIČIUS |
||||||||||||||||||||||||
PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI (%) |
|
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI |
(–) GARANTIJOS |
(–) KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA (+) |
IŠ JOS: NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI |
IŠ JOS: NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI |
IŠ JOS: SUSIDARANTI DĖL SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS |
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI |
GARANTIJOS |
KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI: KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
REIKALAVIMUS ATITINKANTI FINANSINĖ UŽTIKRINIMO PRIEMONĖ |
KITOS REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS |
|
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI |
|||||||||||||||
NEKILNOJAMASIS TURTAS |
KITOS FIZINĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS |
GAUTINOS SUMOS |
||||||||||||||||||||||||||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
255 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
|
|
|
015 |
iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ |
|||||||||||||||||||||||||||||||
020 |
Balansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Nebalansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pozicijos / sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
POZICIJOS, PRISKIRTOS ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ RANGAMS ARBA GRUPĖMS. BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAI. BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
SUSKIRSTYMAS PAGAL BENDRŲ POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTĄ, REMIANTIS SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAIS |
|||||||||||||||||||||||||||||||
090 |
RIZIKOS KOEFICIENTAS: 0 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
50% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
70% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Iš jų: 1 kategorija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
90% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
115% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
250% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
ALTERNATYVI TVARKA: UŽTIKRINTOS NEKILNOJAMUOJU TURTU |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
POZICIJOS, KURIOS SUSIDARĖ DĖL NEBAIGTŲ SANDORIŲ, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI PAGAL ALTERNATYVIĄ TVARKĄ ARBA 100 %, IR KITOS POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA: BENDRA ĮSIGYTŲ GAUTINŲ SUMŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 08.02. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI. SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGĄ ARBA GRUPĘ (CR IRB 2)
IRB pozicijos klasė:
Pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai:
ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGAS (EILUTĖS IDENTIFIKATORIUS) |
VIDAUS REITINGŲ SISTEMA |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ |
POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
|
POZICIJOS VERTĖ |
|
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIAMA LGD ĮVERČIUOSE, NEĮSKAITANT DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMO |
KAI TAIKOMAS DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMAS |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) |
STAMBIŲ FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTŲ IR NEREGULIUOJAMŲJŲ FINANSŲ SUBJEKTŲ POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) |
POZICIJOS TERMINO SVERTINIO VIDURKIO VERTĖ (DIENOMIS) |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
||||||||||||||||
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
(–) KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM |
NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI: NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA |
(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI |
ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ SKAIČIUS |
|||||||||||||||||||||||
PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI (%) |
|
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI |
(–) GARANTIJOS |
(–) KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA (+) |
IŠ JOS: NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI |
IŠ JOS: NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI |
IŠ JOS: SUSIDARANTI DĖL SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS |
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI |
GARANTIJOS |
KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI: KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
REIKALAVIMUS ATITINKANTI FINANSINĖ UŽTIKRINIMO PRIEMONĖ |
KITOS REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS |
|
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI |
||||||||||||||
NEKILNOJAMASIS TURTAS |
KITOS FIZINĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS |
GAUTINOS SUMOS |
|||||||||||||||||||||||||||||
005 |
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
255 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 09.01. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS SA METODAS (CR GB 1)
Šalis:
|
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai |
Bendrosios kredito rizikos koregavimai |
Specifinės kredito rizikos koregavimai |
Nurašytos sumos |
Kredito rizikos koregavimai / nurašytos sumos pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais |
POZICIJOS VERTĖ |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ |
||
|
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
||||||||||
010 |
020 |
040 |
050 |
055 |
060 |
070 |
075 |
080 |
090 |
||
010 |
Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Daugiašalių plėtros bankų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Tarptautinių organizacijų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
Įstaigų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Įmonių pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
075 |
iš jų: MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
Mažmeninės pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
085 |
iš jų: MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
095 |
iš jų: MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Padengtųjų obligacijų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
Trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
Kitos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
Bendra pozicijų suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 09.02. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS IRB METODAS (CR GB 2)
Šalis:
|
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai |
Bendrosios kredito rizikos koregavimai |
Specifinės kredito rizikos koregavimai |
Nurašyta suma |
Kredito rizikos koregavimai / nurašytos sumos pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais |
PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI (%) |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) |
POZICIJOS VERTĖ |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ |
TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA |
||||
|
iš jų: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
|
iš jų: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
|
iš jų: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
|||||||||||
010 |
030 |
040 |
050 |
055 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
105 |
110 |
120 |
125 |
130 |
||
010 |
Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Įstaigų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Įmonių pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
042 |
Iš jų: specializuoto skolinimo pozicijos (išskyrus pozicijas, kurioms taikomi skirstymo kriterijai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
045 |
Iš jų: specializuoto skolinimo pozicijos kurioms taikomi skirstymo kriterijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Iš jų: MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
Mažmeninės pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Užtikrintos nekilnojamuoju turtu |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Ne MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Kitos mažmeninės pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
Ne MVĮ pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
Bendra pozicijų suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 09.04. KREDITO POZICIJŲ, KURIOS SVARBIOS APSKAIČIUOJANT ANTICIKLINĮ KAPITALO REZERVĄ, SUSKIRSTYMAS PAGAL ŠALĮ IR ĮSTAIGOS SPECIALAUS KAPITALO REZERVO NORMA (CCB)
Šalis:
|
Suma |
Procentinė dalis |
Kokybinė informacija |
|
010 |
020 |
030 |
||
Atitinkamos kredito pozicijos. Kredito rizika |
|
|||
010 |
Pozicijos vertė pagal standartizuotą metodą |
|
|
|
020 |
Pozicijos vertė pagal IRB metodą |
|
|
|
Atitinkamos kredito pozicijos. Rinkos rizika |
|
|||
030 |
Prekybos knygos ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma standartizuotiems metodams |
|
|
|
040 |
Prekybos knygos pozicijų vertė vidaus modeliams |
|
|
|
Atitinkamos kredito pozicijos. Pakeitimas vertybiniais popieriais |
|
|||
050 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bankinėje knygoje pozicijos vertė pagal standartizuotą metodą |
|
|
|
060 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bankinėje knygoje pozicijos vertė pagal IRB metodą |
|
|
|
Nuosavų lėšų reikalavimai ir koeficientai |
|
|||
070 |
Bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma CCB |
|
|
|
080 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms. Kredito rizika |
|
|
|
090 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms. Rinkos rizika |
|
|
|
100 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bankinėje knygoje |
|
|
|
110 |
Nuosavų lėšų reikalavimams taikomi koeficientai |
|
|
|
Anticiklinio kapitalo rezervo normos |
|
|||
120 |
Paskirtosios institucijos nustatyta anticiklinio kapitalo rezervo norma |
|
|
|
130 |
Įstaigos šalyje taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma |
|
|
|
140 |
Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma |
|
|
|
2 % ribos naudojimas |
|
|||
150 |
2 % ribos naudojimas bendrajai kredito pozicijai |
|
|
|
160 |
2 % ribos naudojimas prekybos knygos pozicijai |
|
|
|
C 10.01. KREDITO RIZIKA. NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. IRB METODAI, TAIKOMI KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR EQU IRB 1)
|
VIDAUS REITINGŲ SISTEMA |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ |
POZICIJOS VERTĖ |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS: |
|||
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM |
TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA |
||||||||
ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI PRISKIRTA PD (%) |
(–) GARANTIJOS |
(–) KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
|||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
||
010 |
BENDRA PAGAL IRB METODĄ VERTINAMŲ NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
020 |
PD / LGD METODAS. BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
PAPRASTASIS RIZIKOS KOEFICIENTŲ METODAS. BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
BENDROS POZICIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS PAPRASTASIS RIZIKOS KOEFICIENTŲ METODAS, SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ |
|||||||||
070 |
RIZIKOS KOEFICIENTAS: 190 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
290 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
370 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
VIDAUS MODELIŲ METODAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 10.02. KREDITO RIZIKA. NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. IRB METODAI, TAIKOMI KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI. BENDROS POZICIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS PD / LGD METODAS, SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGĄ (CR EQU IRB 2)
ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGAS (EILUTĖS IDENTIFIKATORIUS) |
VIDAUS REITINGŲ SISTEMA |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ |
POZICIJOS VERTĖ |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS: |
||
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM |
TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA |
|||||||
ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI PRISKIRTA PD (%) |
(–) GARANTIJOS |
(–) KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
||||||
005 |
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 11.00. ATSISKAITYMO / PRISTATYMO RIZIKA (CR SETT)
|
SANDORIAI, PAGAL KURIUOS NESUMOKĖTA ATSISKAITYMO KAINA |
KAINŲ SKIRTUMO POZICIJA DĖL SANDORIŲ, PAGAL KURIUOS NEATSISKAITYTA |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
BENDRA ATSISKAITYMO RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|
010 |
020 |
030 |
040 |
||
010 |
Bendra ne prekybos knygos sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, suma |
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
020 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta iki 4 dienų (0 % koeficientas) |
|
|
|
|
030 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 5–15 dienų (8 % koeficientas) |
|
|
|
|
040 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 16–30 dienų (50 % koeficientas) |
|
|
|
|
050 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 31–45 dienas (75 % koeficientas) |
|
|
|
|
060 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 46 dienas arba ilgiau (100 % koeficientas) |
|
|
|
|
070 |
Bendra prekybos knygos sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, suma |
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
080 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta iki 4 dienų (0 % koeficientas) |
|
|
|
|
090 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 5–15 dienų (8 % koeficientas) |
|
|
|
|
100 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 16–30 dienų (50 % koeficientas) |
|
|
|
|
110 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 31–45 dienas (75 % koeficientas) |
|
|
|
|
120 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 46 dienas arba ilgiau (100 % koeficientas) |
|
|
|
|
C 12.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC SA)
|
BENDRA INICIJUOTŲ PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJŲ SUMA |
SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ KREDITO UŽTIKRINIMAS |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS |
(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI |
POZICIJA ATĖMUS VERTĖS KOREGAVIMUS IR ATIDĖJINIUS |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ |
GRYNOJI POZICIJA PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
(–) KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO VERTĖ, PAKOREGUOTA PAGAL IŠSAMŲJĮ FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODĄ (Cvam) |
VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*) |
NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ VISIŠKAI KOREGUOTOS POZICIJOS VERTĖS (E*) SUSKIRSTYMAS PAGAL PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ |
POZICIJOS VERTĖ |
|
POZICIJOS VERTĖS, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI, SUSKIRSTYMAS |
POZICIJOS VERTĖS, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI, SUSKIRSTYMAS |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA |
BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS KOREGAVIMAS DĖL TERMINŲ NESUTAPIMO |
BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS: PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA, ATITINKANTI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTĄ DĖL PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAGAL SA METODĄ Į KITAS POZICIJŲ KLASES |
|||||||||||||||||||||
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS (Cva) |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
TARIAMOJI IŠLAIKYTO ARBA ATPIRKTO KREDITO UŽTIKRINIMO SUMA |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
(–) NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (Ga) |
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM |
0% |
> 0 % ir <= 20 % |
> 20 % ir <= 50 % |
> 50 % ir <= 100 % |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITYTOS POZICIJOS |
KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI |
REITINGUOTOSIOS (KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNIAI (CQS)) |
1 250 % |
SKAIDRUMO METODAS |
VIDINIO VERTINIMO METODAS |
||||||||||||||||||||||||
(–) PAGAL NETIESIOGINĮ KREDITO UŽTIKRINIMĄ PAKOREGUOTOS VERTĖS (G*) |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
1 CQS |
2 CQS |
3 CQS |
4 CQS |
VISI KITI CQS |
NEREITINGUOTOSIOS |
|
IŠ JO: ANTRASIS NUOSTOLIS PAGAL ABCP PROGRAMĄ |
IŠ JO: VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
IŠ JOS: SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
PRIEŠ APRIBOJIMĄ |
PO APRIBOJIMO |
|||||||||||||||||||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
310 |
320 |
330 |
340 |
350 |
360 |
370 |
380 |
390 |
||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
020 |
IŠ JOS: PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
030 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
240 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
NEAPMOKĖTŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRADINĮ KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNĮ (CQS) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
250 |
1 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
260 |
2 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
270 |
3 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
280 |
4 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
290 |
VISI KITI CQS IR NEREITINGUOTOSIOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 13.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. IRB METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC IRB)
|
BENDRA INICIJUOTŲ PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJŲ SUMA |
SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ KREDITO UŽTIKRINIMAS |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ |
POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
(–) KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO VERTĖ, PAKOREGUOTA PAGAL IŠSAMŲJĮ FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODĄ (Cvam) |
VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*) |
NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ VISIŠKAI KOREGUOTOS POZICIJOS VERTĖS (E*) SUSKIRSTYMAS PAGAL KREDITO PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ |
POZICIJOS VERTĖ |
|
POZICIJOS VERTĖS, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI, SUSKIRSTYMAS |
(–) PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS SUMAŽINIMAS DĖL VERTĖS KOREGAVIMŲ IR ATIDĖJINIŲ |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA |
BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS KOREGAVIMAS DĖL TERMINŲ NESUTAPIMO |
BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS: PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA, ATITINKANTI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTĄ DĖL PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAGAL IRB METODĄ Į KITAS POZICIJŲ KLASES |
|||||||||||||||||||||||||||||||
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS (Cva) |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
TARIAMOJI IŠLAIKYTO ARBA ATPIRKTO KREDITO UŽTIKRINIMO SUMA |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
(–) NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (Ga) |
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM |
0% |
> 0 % ir <= 20 % |
> 20 % ir <= 50 % |
> 50 % ir <= 100 % |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITYTOS POZICIJOS |
KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI |
REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNIAI (CQS)) |
1 250 % |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS |
SKAIDRUMO METODAS |
VIDINIO VERTINIMO METODAS |
|||||||||||||||||||||||||||||||
(–) PAGAL NETIESIOGINĮ KREDITO UŽTIKRINIMĄ PAKOREGUOTOS VERTĖS (G*) |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA |
1 CQS IR TRUMPALAIKIS 1 CQS |
2 CQS |
3 CQS |
4 CQS IR TRUMPALAIKIS 2 CQS |
5 CQS |
6 CQS |
7 CQS IR TRUMPALAIKIS 3 CQS |
8 CQS |
9 CQS |
10 CQS |
11 CQS |
VISI KITI CQS |
NEREITINGUOTOSIOS |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
IŠ JOS: SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
PRIEŠ APRIBOJIMĄ |
PO APRIBOJIMO |
|||||||||||||||||||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
310 |
320 |
330 |
340 |
350 |
360 |
370 |
380 |
390 |
400 |
410 |
420 |
430 |
440 |
450 |
460 |
|||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
|
020 |
IŠ JOS: PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
|
030 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
A |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
B |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
C |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
D |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
E |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
A |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
B |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
C |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
D |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
E |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
A |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
B |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
C |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
D |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
E |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
240 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
250 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
A |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
260 |
B |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
270 |
C |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
280 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
D |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
290 |
E |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
300 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
310 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
320 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
A |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
330 |
B |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
340 |
C |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
350 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
D |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
360 |
E |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
370 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
380 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
A |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
390 |
B |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
400 |
C |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
410 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
D |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
420 |
E |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
NEAPMOKĖTŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRADINĮ KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNĮ (CQS) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
430 |
1 CQS IR TRUMPALAIKIS 1 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
440 |
2 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
450 |
3 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
460 |
4 CQS IR TRUMPALAIKIS 2 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
470 |
5 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
480 |
6 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
490 |
7 CQS IR TRUMPALAIKIS 3 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
500 |
8 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
510 |
9 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
520 |
10 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
530 |
11 CQS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
540 |
VISI KITI CQS IR NEREITINGUOTOSIOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 14.00. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (SEC Details)
EILUTĖS NUMERIS |
VIDINIS KODAS |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS IDENTIFIKATORIUS |
ĮSTAIGOS INICIATORĖS IDENTIFIKATORIUS |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RŪŠIS (TRADICINIS / SINTETINIS) |
APSKAITA: ar vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos paliekamos balanse, ar iš jo išbraukiamos? |
MOKUMO DUOMENŲ TVARKYMAS: ar pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai? |
PAKEITIMAS AR PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS? |
PSS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
IŠLAIKYMAS |
ĮSTAIGOS VAIDMUO (INICIATORĖ / RĖMĖJA / PIRMINĖ SKOLINTOJA / INVESTUOTOJA) |
NE ABCP PROGRAMOS |
|
VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTOS POZICIJOS |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS STRUKTŪRA |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITOMA POZICIJOS VERTĖ |
BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA |
METODAS |
PSS PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS, ATITINKANČIOS DIFERENCIJUOTOS KAPITALO TVARKOS REIKALAVIMUS |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. PREKYBOS KNYGA |
|||||||||||||||||||||||||||||||
TAIKOMA IŠLAIKYMO RŪŠIS |
IŠLAIKYMO PROCENTINĖ DALIS ATASKAITINĘ DIENĄ |
AR LAIKOMASI IŠLAIKYMO REIKALAVIMO? |
INICIJAVIMO DATA |
BENDRA VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ SUMA INICIJAVIMO DIENĄ |
BENDRA SUMA |
ĮSTAIGOS DALIS (%) |
RŪŠIS |
TAIKOMAS METODAS (SA / IRB / MIŠRUS) |
POZICIJŲ SKAIČIUS |
ŠALIS |
ELGD (%) |
(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI PRIEŠ PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (%) |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
TERMINAS |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA |
CTP ARBA NE CTP? |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMŲ SUMA (SA) |
|||||||||||||||||||||||||||||
DIDESNIO PRIORITETO |
TARPINIO POBŪDŽIO |
PIRMOJO NUOSTOLIO |
DIDESNIO PRIORITETO |
TARPINIO POBŪDŽIO |
PIRMOJO NUOSTOLIO |
PIRMA NUMATOMA TERMINO PABAIGOS DATA |
GALUTINIS TERMINAS |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
TIESIOGINIAI KREDITO PAKAITALAI |
IRS / CRS |
REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS LIKVIDUMO PRIEMONĖS |
KITA (įskaitant reikalavimų neatitinkančias likvidumo priemones) |
TAIKOMAS PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTAS |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||
DIDESNIO PRIORITETO |
TARPINIO POBŪDŽIO |
PIRMOJO NUOSTOLIO |
DIDESNIO PRIORITETO |
TARPINIO POBŪDŽIO |
PIRMOJO NUOSTOLIO |
PRIEŠ APRIBOJIMĄ |
PO APRIBOJIMO |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
SPECIFINĖ RIZIKA |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
005 |
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
075 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
310 |
320 |
330 |
340 |
350 |
360 |
370 |
380 |
390 |
400 |
410 |
420 |
430 |
440 |
445 |
446 |
450 |
460 |
470 |
480 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 16.00. OPERACINĖ RIZIKA (OPR)
BANKINĖ VEIKLA |
ATITINKAMAS RODIKLIS |
PASKOLOS IR KITI IŠANKSTINIAI MOKĖJIMAI (KAI TAIKOMAS ASA METODAS) |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS |
Bendra operacinės rizikos pozicijos suma |
JEI REIKIA, AMA METODUI UŽPILDOMI PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
|||||||||||
PRIEŠ 3 METUS |
PRIEŠ 2 METUS |
PERNAI |
PRIEŠ 3 METUS |
PRIEŠ 2 METUS |
PERNAI |
IŠ JŲ: DĖL NUOSAVŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMO TARP GRUPĖS SUBJEKTŲ |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS PRIEŠ KAPITALO SUMAŽINIMĄ DĖL TIKĖTINŲ NUOSTOLIŲ, DIVERSIFIKAVIMO IR RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ |
(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL VIDAUS VERSLO PRAKTIKOJE FIKSUOJAMO TIKĖTINO NUOSTOLIO |
(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL DIVERSIFIKAVIMO |
(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ (DRAUDIMO IR KITŲ RIZIKOS PERLEIDIMO MECHANIZMŲ) |
||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
071 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
||||
010 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA2 |
|
|
|
|
|
||
020 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA2 |
|
|
|
|
|
||
|
PAGAL TSA: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
030 |
ĮMONIŲ FINANSAI (CF) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
040 |
PREKYBA IR PARDAVIMAI (TS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
050 |
TARPININKAVIMO (BROKERIO) PASLAUGOS MAŽMENINIAMS KLIENTAMS (RBr) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
060 |
KOMERCINĖ BANKININKYSTĖ (CB) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
070 |
MAŽMENINĖ BANKININKYSTĖ (RB) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
080 |
MOKĖJIMAI IR ATSISKAITYMAI (PS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
090 |
TARPININKAVIMO (AGENTO) PASLAUGOS (AS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
100 |
TURTO VALDYMAS (AM) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
PAGAL ASA: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
110 |
KOMERCINĖ BANKININKYSTĖ (CB) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
120 |
MAŽMENINĖ BANKININKYSTĖ (RB) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
130 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA2 |
|
|
|
|
|
C 17.01. OPERACINĖ RIZIKA. NUOSTOLIAI IR SUSIGRĄŽINTOS SUMOS PAGAL VERSLO LINIJĄ IR ĮVYKIŲ RŪŠĮ PER PRAĖJUSIUS METUS (OPR DETAILS 1)
NUOSTOLIŲ PRISKYRIMAS VERSLO LINIJOMS |
ĮVYKIŲ RŪŠYS |
IŠ VISO PAGAL ĮVYKIŲ RŪŠĮ |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS: RIBOS, TAIKOMOS DUOMENŲ RINKIMUI |
|||||||||
SUKČIAVIMAS ĮSTAIGOJE |
SUKČIAVIMAS UŽ ĮSTAIGOS RIBŲ |
DARBO PRAKTIKA IR DARBO VIETOS SAUGA |
KLIENTAI, PRODUKTAI IR VERSLO PRAKTIKA |
ŽALA MATERIALIAJAM TURTUI |
VERSLO SUTRIKDYMAS IR SISTEMOS TRIKDŽIAI |
VYKDYMAS, PRISTATYMAS IR PROCESO VALDYMAS |
ŽEMIAUSIA |
AUKŠČIAUSIA |
||||
Eilutės |
|
0010 |
0020 |
0030 |
0040 |
0050 |
0060 |
0070 |
0080 |
0090 |
0100 |
|
0010 |
ĮMONIŲ FINANSAI [CF] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0020 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0030 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0040 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0050 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0060 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0070 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0080 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0110 |
PREKYBA IR PARDAVIMAI [TS] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0120 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0130 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0140 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0150 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0160 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0170 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0180 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0210 |
TARPININKAVIMO (BROKERIO) PASLAUGOS MAŽMENINIAMS KLIENTAMS [RBr] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0220 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0230 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0240 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0250 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0260 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0270 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0280 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0310 |
KOMERCINĖ BANKININKYSTĖ [CB] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0320 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0330 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0340 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0350 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0360 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0370 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0380 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0410 |
MAŽMENINĖ BANKININKYSTĖ [RB] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0420 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0430 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0440 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0450 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0460 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0470 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0480 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0510 |
MOKĖJIMAI IR ATSISKAITYMAI [PS] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0520 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0530 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0540 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0550 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0560 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0570 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0580 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0610 |
TARPININKAVIMO (AGENTO) PASLAUGOS [AS] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0620 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0630 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0640 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0650 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0660 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0670 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0680 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0710 |
TURTO VALDYMAS [AM] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0720 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0730 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0740 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0750 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0760 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0770 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0780 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0810 |
ĮMONIŲ STRAIPSNIAI [CI] |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0820 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0830 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0840 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0850 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0860 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0870 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0880 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0910 |
IŠ VISO PAGAL VERSLO LINIJĄ |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius. Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0911 |
susiję su nuostoliais ≥ 10000 ir < 20000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0912 |
susiję su nuostoliais ≥ 20000 ir < 100000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0913 |
susiję su nuostoliais ≥ 100 000 ir < 1 000 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0914 |
susiję su nuostoliais ≥ 1 000 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0920 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai). Iš jos: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0921 |
susiję su nuostoliais ≥ 10 000 ir < 20 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0922 |
susiję su nuostoliais ≥ 20 000 ir < 100 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0923 |
susiję su nuostoliais ≥ 100 000 ir < 1 000 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0924 |
susiję su nuostoliais ≥ 1 000 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0930 |
Įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius. Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0935 |
iš jų: įvykių, kurių nuostolių koregavimas teigiamas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0936 |
iš jų: įvykių, kurių nuostolių koregavimas neigiamas, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0940 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0945 |
iš jo: teigiamo nuostolių koregavimo sumos (+) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0946 |
iš jo: neigiamo nuostolių koregavimo sumos (–) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0950 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0960 |
Penkių didžiausių nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0970 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0980 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 17.02. OPERACINĖ RIZIKA. DIDELIŲ NUOSTOLIŲ ĮVYKIAI (OPR DETAILS 2)
|
Įvykio Nr. |
Apskaitos data |
Įvykio data |
Nustatymo data |
Įvykio rūšis |
Bendrasis nuostolis |
Bendrasis nuostolis atėmus tiesiogiai susigrąžintas sumas |
BENDRASIS NUOSTOLIS PAGAL VERSLO LINIJĄ |
Juridinio asmens pavadinimas |
Juridinio asmens kodas |
Padalinys |
Aprašymas |
||||||||
Įmonių finansai [CF] |
Prekyba ir pardavimai [TS] |
Tarpininkavimo (brokerio) paslaugos mažmeniniams klientams [RBr] |
Komercinė bankininkystė [CB] |
Mažmeninė bankininkystė [RB] |
Mokėjimai ir atsiskaitymai [PS] |
Tarpininkavimo (agento) paslaugos [AS] |
Turto valdymas [AM] |
Įmonių straipsniai [CI] |
||||||||||||
Eilutės |
0010 |
0020 |
0030 |
0040 |
0050 |
0060 |
0070 |
0080 |
0090 |
0100 |
0110 |
0120 |
0130 |
0140 |
0150 |
0160 |
0170 |
0180 |
0190 |
0200 |
… |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 18.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SKOLOS PRIEMONIŲ, KURIOMIS PREKIAUJAMA, POZICIJŲ RIZIKAI (MKR SA TDI)
Valiuta:
|
POZICIJOS |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|||||
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS |
||||||
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
|||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
||
010 |
SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA, ĮTRAUKTOS Į PREKYBOS KNYGĄ |
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA2 |
011 |
Bendroji rizika |
|
|
|
|
|
|
|
012 |
Išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
013 |
Kitas turtas ir įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Terminu pagrįstas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
030 |
1 zona |
|
|
|
|
|
|
|
040 |
0 ≤ 1 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
050 |
> 1 ≤ 3 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
060 |
> 3 ≤ 6 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
070 |
> 6 ≤ 12 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
080 |
2 zona |
|
|
|
|
|
|
|
090 |
> 1 ≤ 2 (1,9, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
100 |
> 2 ≤ 3 (> 1,9 ≤ 2,8, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
110 |
> 3 ≤ 4 (> 2,8 ≤ 3,6, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
120 |
3 zona |
|
|
|
|
|
|
|
130 |
> 4 ≤ 5 (> 3,6 ≤ 4,3 jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
140 |
> 5 ≤ 7 (> 4,3 ≤ 5,7 jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
150 |
> 7 ≤ 10 (> 5,7 ≤ 7,3 jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
160 |
> 10 ≤ 15 (> 7,3 ≤ 9,3, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
170 |
> 15 ≤ 20 (> 9,3 ≤ 10,6, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
180 |
> 20 (> 10,6 ≤ 12,0, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
190 |
(> 12,0 ≤ 20,0, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
200 |
(> 20, jeigu atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 %) m. |
|
|
|
|
|
|
|
210 |
Trukme pagrįstas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
220 |
1 zona |
|
|
|
|
|
|
|
230 |
2 zona |
|
|
|
|
|
|
|
240 |
3 zona |
|
|
|
|
|
|
|
250 |
Specifinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
251 |
Nuosavų lėšų reikalavimas skolos priemonėms, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
260 |
Skolos vertybiniai popieriai, 1 lentelėje įtraukti į pirmą kategoriją |
|
|
|
|
|
|
|
270 |
Skolos vertybiniai popieriai, 1 lentelėje įtraukti į antrą kategoriją |
|
|
|
|
|
|
|
280 |
Likęs iki išpirkimo terminas: ≤ 6 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
290 |
Likęs iki išpirkimo terminas: > 6 mėn. ir <= 24 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
300 |
Likęs iki išpirkimo terminas: > 24 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
310 |
Skolos vertybiniai popieriai, 1 lentelėje įtraukti į trečią kategoriją |
|
|
|
|
|
|
|
320 |
Skolos vertybiniai popieriai, 1 lentelėje įtraukti į ketvirtą kategoriją |
|
|
|
|
|
|
|
321 |
Reitinguotos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
325 |
Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
330 |
Nuosavų lėšų reikalavimas koreliacinės prekybos portfeliui |
|
|
|
|
|
|
|
350 |
Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams (ne delta rizika) |
|
|
|
|
|
|
|
360 |
Supaprastintas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
370 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai gama rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
380 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai vega rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
385 |
Delta plius metodas. Pertraukiami pasirinkimo sandoriai ir varantai |
|
|
|
|
|
|
|
390 |
Scenarijų matricos metodas |
|
|
|
|
|
|
|
C 19.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RIZIKAI (MKR SA SEC)
|
VISOS POZICIJOS |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITYTOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
GRYNŲJŲ (ILGŲJŲ) POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL SA IR IRB RIZIKOS KOEFICIENTUS |
GRYNŲJŲ (TRUMPŲJŲ) POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL SA IR IRB RIZIKOS KOEFICIENTUS |
BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO |
PRIEŠ APRIBOJIMĄ |
PO APRIBOJIMO |
BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO SUMA |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
RIZIKOS KOEFICIENTAI < 1 250 % |
1 250 % |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS |
SKAIDRUMO METODAS |
VIDINIO VERTINIMO METODAS |
RIZIKOS KOEFICIENTAI < 1 250 % |
1 250 % |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS |
SKAIDRUMO METODAS |
VIDINIO VERTINIMO METODAS |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
(–) ILGOSIOS |
(–) TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
7–10 % |
12–18 % |
20–35 % |
40–75 % |
100% |
150% |
200% |
225% |
250% |
300% |
350% |
425% |
500% |
650% |
750% |
850% |
REITINGUOTOSIOS |
NEREITINGUOTOSIOS |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
7–10 % |
12–18 % |
20–35 % |
40–75 % |
100% |
150% |
200% |
225% |
250% |
300% |
350% |
425% |
500% |
650% |
750% |
850% |
REITINGUOTOSIOS |
NEREITINGUOTOSIOS |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMA |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMA |
|||||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
310 |
320 |
330 |
340 |
350 |
360 |
370 |
380 |
390 |
400 |
410 |
420 |
430 |
440 |
450 |
460 |
470 |
480 |
490 |
500 |
510 |
520 |
530 |
540 |
550 |
560 |
570 |
580 |
590 |
600 |
610 |
||||||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su MKR SA TDI {325:060} |
||||
020 |
Iš jos: PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
030 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
040 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
050 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
060 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
070 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
080 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
090 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
100 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
110 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
BENDROS ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL PAGRINDINĘ POZICIJOS RŪŠĮ |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
120 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
130 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
140 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
150 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
160 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
170 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
180 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
190 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
200 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
210 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 20.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI RIZIKAI, SUSIJUSIAI SU KORELIACINĖS PREKYBOS PORTFELIU (MKR SA CTP)
|
VISOS POZICIJOS |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITYTOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
GRYNŲJŲ (ILGŲJŲ) POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL SA IR IRB RIZIKOS KOEFICIENTUS |
GRYNŲJŲ (TRUMPŲJŲ) POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL SA IR IRB RIZIKOS KOEFICIENTUS |
PRIEŠ APRIBOJIMĄ |
PO APRIBOJIMO |
BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO SUMA |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
RIZIKOS KOEFICIENTAI < 1 250 % |
1 250 % |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS |
SKAIDRUMO METODAS |
VIDINIO VERTINIMO METODAS |
RIZIKOS KOEFICIENTAI < 1 250 % |
1 250 % |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS |
SKAIDRUMO METODAS |
VIDINIO VERTINIMO METODAS |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
(–) ILGOSIOS |
(–) TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
7–10 % |
12–18 % |
20–35 % |
40–75 % |
100% |
250% |
350% |
425% |
650% |
Kitos |
REITINGUOTOSIOS |
NEREITINGUOTOSIOS |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
7–10 % |
12–18 % |
20–35 % |
40–75 % |
100% |
250% |
350% |
425% |
650% |
Kitos |
REITINGUOTOSIOS |
NEREITINGUOTOSIOS |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
|
VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS POZICIJOS |
ĮVERTINTOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS |
|||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
310 |
320 |
330 |
340 |
350 |
360 |
370 |
380 |
390 |
400 |
410 |
420 |
430 |
440 |
450 |
||||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su MKR SA TDI {330:060} |
||
|
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
020 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
030 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
040 |
KITOS CTP POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
050 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
060 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
070 |
KITOS CTP POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
080 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
090 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
100 |
KITOS CTP POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
N-TOJO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
110 |
N-TOJO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
120 |
KITOS CTP POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 21.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS RIZIKAI (MKR SA EQU)
Nacionalinė rinka:
|
POZICIJOS |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
||||||
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS |
|||||||
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
|||
010 |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PREKYBOS KNYGOJE |
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
020 |
Bendroji rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
021 |
Išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
022 |
Kitas turtas ir įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Biržiniai akcijų indeksų ateities sandoriai, kurie yra plačiai diversifikuoti ir kuriems yra taikomas specialus metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus biržinius akcijų indeksų ateities sandorius, kurie yra plačiai diversifikuoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Specifinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams (ne delta rizika) |
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Supaprastintas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai gama rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai vega rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
|
125 |
Delta plius metodas. Pertraukiami pasirinkimo sandoriai ir varantai |
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
Scenarijų matricos metodas |
|
|
|
|
|
|
|
C 22.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI (MKR SA FX)
|
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (įskaitant nesuderintų pozicijų kitomis valiutomis nei ataskaitose nurodoma valiuta, kurioms taikoma speciali tvarka, perskirstymą suderintų pozicijų atžvilgiu) |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|||||
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
SUDERINTOS |
||||
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
020 |
Artimai tarpusavyje susijusios valiutos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
025 |
iš jų: ataskaitose nurodoma valiuta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Visos kitos valiutos (įskaitant KIS, vertinamus kitomis valiutomis) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Auksas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams (ne delta rizika) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
Supaprastintas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai gama rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai vega rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
085 |
Delta plius metodas. Pertraukiami pasirinkimo sandoriai ir varantai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Scenarijų matricos metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS (ĮSKAITANT ATASKAITOSE NURODOMĄ VALIUTĄ) PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ |
||||||||||
100 |
Kitas turtas ir įsipareigojimai, išskyrus nebalansinius straipsnius ir išvestines finansines priemones |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Nebalansiniai straipsniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Papildomi straipsniai: VALIUTOS POZICIJOS |
||||||||||
130 |
Euras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Lekas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
Argentinos pesas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
Australijos doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
Brazilijos realas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
Bulgarijos levas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
Kanados doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
Čekijos krona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
Danijos krona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
Egipto svaras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
Svaras sterlingų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
240 |
Vengrijos forintas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
250 |
Jena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
270 |
Lietuvos litas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
280 |
Denaras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
290 |
Meksikos pesas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
300 |
Lenkijos zlotas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
310 |
Rumunijos lėja |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
320 |
Rusijos rublis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
330 |
Serbijos dinaras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
340 |
Švedijos krona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
350 |
Šveicarijos frankas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
360 |
Turkijos lira |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
370 |
Grivina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
380 |
JAV doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
390 |
Islandijos krona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
400 |
Norvegijos krona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
410 |
Honkongo doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
420 |
Naujasis Taivano doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
430 |
Naujosios Zelandijos doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
440 |
Singapūro doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
450 |
Vonas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
460 |
Žemnimbi juanis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
470 |
Kitos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
480 |
Kroatijos kuna |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 23.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI BIRŽOS PREKĖMS (MKR SA COM)
|
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
|||
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
|||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
||
010 |
BENDRA BIRŽOS PREKIŲ POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
020 |
Taurieji metalai (išskyrus auksą) |
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Netaurieji metalai |
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Žemės ūkio produktai (neperdirbti) |
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Kita |
|
|
|
|
|
|
|
060 |
iš jų: energiniai produktai (nafta, dujos) |
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Terminų atitikimo metodas |
|
|
|
|
|
|
|
080 |
Išplėstasis terminų atitikimo metodas |
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Supaprastintas metodas. Visos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams (ne delta rizika) |
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Supaprastintas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai gama rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
130 |
Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai vega rizikai |
|
|
|
|
|
|
|
135 |
Delta plius metodas. Pertraukiami pasirinkimo sandoriai ir varantai |
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Scenarijų matricos metodas |
|
|
|
|
|
|
|
C 24.00. RINKOS RIZIKOS VIDAUS MODELIAI (MKR IM)
|
VaR |
VaR NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS |
PAPILDOMOS ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO RIZIKOS IR POKYČIŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS |
VISŲ KAINŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS CTP |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
Nukrypimų skaičius per 250 praėjusių darbo dienų |
VaR multiplikatoriaus koeficientas (mc) |
SVaR multiplikatoriaus koeficientas (ms) |
NUMANOMAS KAPITALO POREIKIS APATINEI CTP RIBAI: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS POZICIJOS PRITAIKIUS APRIBOJIMĄ |
NUMANOMAS KAPITALO POREIKIS APATINEI CTP RIBAI: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS PRITAIKIUS APRIBOJIMĄ |
||||||
MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (mc) x PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (VaRavg) |
Praėjusios dienos VaR (VaRt-1) |
MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (ms) x PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (SVaRavg) |
PASKUTINIS TURIMAS MATAS (SVaRt-1) |
12 SAVAIČIŲ MATO VIDURKIS |
PASKUTINIS MATAS |
APATINĖ RIBA |
12 SAVAIČIŲ MATO VIDURKIS |
PASKUTINIS MATAS |
|||||||||
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laukelis susietas su CA |
|
|
|
|
|
|
Papildomi straipsniai: RINKOS RIZIKOS SUSKIRSTYMAS |
||||||||||||||||
020 |
Skolos priemonės, kuriomis prekiaujama |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
TDI. Bendroji rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
TDI. Specifinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
Nuosavybės vertybiniai popieriai. Bendroji rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Nuosavybės vertybiniai popieriai. Specifinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
Valiutos kurso rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Biržos prekių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Bendra bendrosios rizikos suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Bendra specifinės rizikos suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 25.00. KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKA (CVA)
|
POZICIJOS VERTĖ |
VaR |
VaR NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
CVA RIZIKOS APSIDRAUDIMO TARIAMOSIOS VERTĖS |
||||||||
|
iš jos: ne biržos išvestinės finansinės priemonės |
iš jos: vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai (VPĮFS) |
MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (mc) x PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (VaRavg) |
PRAĖJUSIOS DIENOS (VaRt-1) |
MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (ms) x PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (SVaRavg) |
PASKUTINIS TURIMAS MATAS (SVaRt-1) |
Sandorio šalių skaičius |
iš jo: kai kredito kainų skirtumui nustatyti buvo naudojama pakaitinė reikšmė |
PATIRIAMAS CVA |
VIENO PAVADINIMO CDS |
INDEKSŲ CDS |
||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
||
010 |
Bendra CVA rizikos suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
susieta su {CA2;r640;c010} |
|
|
|
|
|
020 |
Pagal pažangųjį metodą |
|
|
|
|
|
|
|
|
susieta su {CA2;r650;c010} |
|
|
|
|
|
030 |
Pagal standartizuotą metodą |
|
|
|
|
|
|
|
|
susieta su {CA2;r660;c010} |
|
|
|
|
|
040 |
Grindžiama OEM |
|
|
|
|
|
|
|
|
susieta su {CA2;r670;c010} |
|
|
|
|
|
C 32.01. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI (PRUVAL 1)
|
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
DĖL DALINIO POVEIKIO CET1 NEĮSKAIČIUOTAS TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
APSKAIČIUOJANT 4 STRAIPSNIO 1 DALIES RIBĄ ĮSKAIČIUOTAS TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
||||||
IŠ JŲ: PREKYBOS KNYGOJE |
TIKSLIAI ATITINKANTIS |
APSIDRAUDIMO APSKAITA |
RIZIKOS RIBOJIMO FILTRAI |
KITA |
„KITA“ PASTABOS |
IŠ JŲ: PREKYBOS KNYGOJE |
|||||
0010 |
0020 |
0030 |
0040 |
0050 |
0060 |
0070 |
0080 |
0090 |
|||
0010 |
1 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0020 |
1.1 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTO TURTO BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0030 |
1.1.1 |
PREKYBAI LAIKOMAS FINANSINIS TURTAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0040 |
1.1.2 |
PREKYBINIS FINANSINIS TURTAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0050 |
1.1.3 |
NEPREKYBINIS FINANSINIS TURTAS, PRIVALOMAI VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0060 |
1.1.4 |
FINANSINIS TURTAS, PRISKIRIAMAS PRIE VERTINAMO TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0070 |
1.1.5 |
FINANSINIS TURTAS,VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI KITOMIS BENDROSIOMIS PAJAMOMIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0080 |
1.1.6 |
NEPREKYBINIS NEIŠVESTINIS FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0090 |
1.1.7 |
NEPREKYBINIS NEIŠVESTINIS FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI NUOSAVYBĖJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0100 |
1.1.8 |
KITAS NEPREKYBINIS NEIŠVESTINIS FINANSINIS TURTAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0110 |
1.1.9 |
IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS. APSIDRAUDIMO APSKAITA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0120 |
1.1.10 |
DRAUDŽIAMŲJŲ OBJEKTŲ TIKROSIOS VERTĖS POKYČIAI PORTFELIO PALŪKANŲ NORMŲ APSIDRAUDIMO SANDORIUOSE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0130 |
1.1.11 |
INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES, BENDRĄSIAS ĮMONES IR ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0140 |
1.1.12 |
(–) PREKYBINIO TURTO, VERTINAMO TIKRĄJA VERTE, VERTĖS SUMAŽINIMAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0150 |
1.2 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BENDRA SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0160 |
1.2.1 |
PREKYBAI LAIKOMI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0170 |
1.2.2 |
PREKYBINIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0180 |
1.2.3 |
FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, PRISKIRIAMI PRIE VERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0190 |
1.2.4 |
IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS. APSIDRAUDIMO APSKAITA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0200 |
1.2.5 |
DRAUDŽIAMŲJŲ OBJEKTŲ TIKROSIOS VERTĖS POKYČIAI PORTFELIO PALŪKANŲ NORMŲ APSIDRAUDIMO SANDORIUOSE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0210 |
1.2.6 |
PREKYBINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ, VERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, VERTĖS SUMAŽINIMAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 32.02. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. PAGRINDINIS METODAS (PRUVAL 2)
|
KATEGORIJOS LYGMENS AVA |
BENDRA AVA SUMA |
VERTĖS PADIDĖJIMO NEAPIBRĖŽTUMAS (angl. UPSIDE UNCERTAINTY) |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
QTD PAJAMOS |
IPV SKIRTUMAS |
TIKROSIOS VERTĖS KOREGAVIMAI |
1 DIENOS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
PAAIŠKINIMAS |
||||||||||||||||||||
RINKOS KAINŲ NEAPIBRĖŽTUMAS |
|
POZICIJOS UŽDARYMO IŠLAIDOS |
|
MODELIO RIZIKA |
|
KONCENTRUOTOS POZICIJOS |
BŪSIMOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS |
PIRMALAIKIS SUTARTIES NUTRAUKIMAS |
OPERACINĖ RIZIKA |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTI ĮSIPAREIGOJIMAI |
RINKOS KAINOS NEAPIBRĖŽTUMAS |
POZICIJOS UŽDARYMO IŠLAIDOS |
MODELIO RIZIKA |
KONCENTRUOTOS POZICIJOS |
NEUŽDIRBTA KREDITO MARŽA |
INVESTAVIMO IR FINANSAVIMO IŠLAIDOS |
BŪSIMOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS |
PIRMALAIKIS NUTRAUKIMAS |
OPERACINĖ RIZIKA |
|||||||||
IŠ JOS: APSKAIČIUOTA PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ |
IŠ JOS: APSKAIČIUOTA PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ |
IŠ JOS: APSKAIČIUOTA PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ |
|||||||||||||||||||||||||||
0010 |
0020 |
0030 |
0040 |
0050 |
0060 |
0070 |
0080 |
0090 |
0100 |
0110 |
0120 |
0130 |
0140 |
0150 |
0160 |
0170 |
0180 |
0190 |
0200 |
0210 |
0220 |
0230 |
0240 |
0250 |
0260 |
0270 |
|||
0010 |
1 |
BENDRA SUMA PAGAL PAGRINDINĮ METODĄ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0020 |
|
IŠ JOS: PREKYBOS KNYGOJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0030 |
1.1 |
PORTFELIAI PAGAL 9–17 STRAIPSNIUS. BENDRA KATEGORIJOS LYGMENS SUMA PO DIVERSIFIKAVIMO |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0040 |
1.1.1 |
BENDRA KATEGORIJOS LYGMENS SUMA PRIEŠ DIVERSIFIKAVIMĄ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0050 |
1.1.1* |
IŠ JOS: NEUŽDIRBTOS KREDITO MARŽOS AVA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0060 |
1.1.1** |
IŠ JOS: INVESTAVIMO IR FINANSAVIMO IŠLAIDŲ AVA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0070 |
1.1.1*** |
IŠ JOS: AVA ĮVERTIS, KURIS PAGAL 9 STRAIPSNIO 2 DALĮ YRA NULIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0080 |
1.1.1**** |
IŠ JOS: AVA ĮVERTIS, KURIS PAGAL 10 STRAIPSNIO 2 IR 3 DALIS YRA NULIS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0090 |
1.1.1.1 |
PALŪKANŲ NORMOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0100 |
1.1.1.2 |
VALIUTOS KURSAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0110 |
1.1.1.3 |
KREDITAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0120 |
1.1.1.4 |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0130 |
1.1.1.5 |
BIRŽOS PREKĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0140 |
1.1.2 |
(–) DIVERSIFIKAVIMO NAUDA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0150 |
1.1.2.1 |
(–) DIVERSIFIKAVIMO NAUDA PAGAL 1 METODĄ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0160 |
1.1.2.2 |
(–) DIVERSIFIKAVIMO NAUDA PAGAL 2 METODĄ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0170 |
1.1.2.2* |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS. AVA ĮVERČIAI PRIEŠ DIVERSIFIKAVIMĄ, DIVERSIFIKUOJANT PAGAL 2 METODĄ SUMAŽINTI DAUGIAU KAIP 90 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0180 |
1.2 |
PORTFELIAI PAGAL ATSARGINĮ METODĄ (angl. FALL-BACK APPROACH) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0190 |
1.2.1 |
100 % GRYNOJO NEREALIZUOTO PELNO |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0200 |
1.2.2 |
10 % TARIAMOSIOS VERTĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0210 |
1.2.3 |
25 % PRADINĖS VERTĖS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 32.03. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. MODELIO RIZIKOS AVA (PRUVAL 3)
VIETA |
MODELIS |
RIZIKOS KATEGORIJA |
PRODUKTAS |
STEBĖJIMO GALIMYBĖ |
MODELIO RIZIKOS AVA |
|
AGREGUOTAS AVA, APSKAIČIUOTAS PAGAL 2 METODĄ |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
IPV SKIRTUMAS (REZULTATŲ TESTAVIMAS) |
IPV APRĖPTIS (REZULTATŲ TESTAVIMAS) |
TIKROSIOS VERTĖS KOREGAVIMAI |
1 DIENOS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|||
IŠ JOS: PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ |
IŠ JOS: AGREGUOTA PAGAL 2 METODĄ |
FV TURTAS |
FV ĮSIPAREIGOJIMAI |
MODELIO RIZIKA |
PIRMALAIKIS SUTARTIES NUTRAUKIMAS |
||||||||||
0005 |
0010 |
0020 |
0030 |
0040 |
0050 |
0060 |
0070 |
0080 |
0090 |
0100 |
0110 |
0120 |
0130 |
0140 |
0150 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 32.04. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ AVA (PRUVAL 4)
VIETA |
RIZIKOS KATEGORIJA |
PRODUKTAS |
PAGRINDINĖ PRIEMONĖ |
KONCENTRUOTOS POZICIJOS DYDIS |
DYDŽIO MATAS |
RINKOS VERTĖ |
ATSARGUS PASITRAUKIMO LAIKOTARPIS |
KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ AVA |
KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ TIKROSIOS VERTĖS KOREGAVIMAS |
IPV SKIRTUMAS |
0005 |
0010 |
0020 |
0030 |
0040 |
0050 |
0060 |
0070 |
0080 |
0090 |
0100 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C 33.00. VALDŽIOS SEKTORIAUS POZICIJOS PAGAL SANDORIO ŠALIES ŠALĮ (GOV)
Šalis:
|
Tiesioginės pozicijos |
Papildomas straipsnis: kredito išvestinės priemonės, susijusios su valdžios sektoriaus pozicijomis |
Pozicijos vertė |
Pagal riziką įvertintų pozicijų suma |
|||||||||||||||||||||||||||
Balansinės pozicijos |
Sukauptas vertės sumažėjimas |
|
Sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos |
|
Išvestinės finansinės priemonės |
Nebalansinės pozicijos |
|||||||||||||||||||||||||
Bendra neišvestinio finansinio turto bendroji balansinė vertė |
Bendra neišvestinio finansinio turto balansinė vertė (atėmus trumpąsias pozicijas) |
Neišvestinis finansinis turtas pagal apskaitos portfelius |
Trumposios pozicijos |
|
Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte |
Išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte |
Nominalioji suma |
Atidėjiniai |
Sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos |
Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte. Balansinė vertė |
Išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte. Balansinė vertė |
||||||||||||||||||||
Prekybai laikomas finansinis turtas |
Prekybinis finansinis turtas |
Neprekybinis finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje |
Finansinis turtas, priskiriamas prie vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje |
Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje |
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis |
Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje |
Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas |
Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas taikant savikainos metodą |
Kitas neprekybinis neišvestinis finansinis turtas |
Iš jų: trumposios atvirkštinio atpirkimo paskolų pozicijos, priskiriamos laikomam prekybai arba prekybiniam finansiniam turtui |
iš jo: iš finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, arba neprekybinio neišvestinio finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje |
iš jų: iš neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, finansinio turto, priskiriamo prie vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje arba neprekybinio finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje |
iš jų: iš finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, arba neprekybinio neišvestinio finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje |
Balansinė vertė |
Tariamoji suma |
Balansinė vertė |
Tariamoji suma |
||||||||||||||
|
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
260 |
270 |
280 |
290 |
300 |
|
010 |
Bendra pozicijų suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKĄ, PRIEŽIŪROS METODĄ IR POZICIJŲ KLASĘ |
|||||||||||||||||||||||||||||||
020 |
Pozicijos pagal kredito rizikos sistemą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Standartizuotas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Centrinės valdžios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Tarptautinių organizacijų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
075 |
Kitos valdžios sektoriaus pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
IRB metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Centrinės valdžios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos [Centrinė valdžia] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos [Institucijos] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos [Centrinė valdžia] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos [Institucijos] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Tarptautinių organizacijų pozicijos [Centrinė valdžia] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
155 |
Kitos valdžios sektoriaus pozicijos, kurioms taikomas IRB metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
Pozicijos pagal rinkos rizikos sistemą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL LIKUTINĮ TERMINĄ |
|||||||||||||||||||||||||||||||
170 |
[0–3 mėn.] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
[3 mėn.–1 m.] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
[1 m.–2 m.] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
[2 m.–3 m.] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
[3 m.–5 m.] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
[5 m.–10 m.] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
[10 m. ir daugiau]“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
II PRIEDAS
„II PRIEDAS
INFORMACIJOS APIE NUOSAVAS LĖŠAS IR NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMUS TEIKIMAS
Turinys
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI | 162 |
1. |
STRUKTŪRA IR TVARKA | 162 |
1.1. |
STRUKTŪRA | 162 |
1.2. |
NUMERAVIMO TVARKA | 162 |
1.3. |
ŽENKLŲ TVARKA | 162 |
1.4. |
SANTRUMPOS | 162 |
II DALIS. NURODYMAI DĖL FORMŲ | 162 |
1. |
KAPITALO PAKANKAMUMO APŽVALGA (CA) | 162 |
1.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 162 |
1.2. |
C 01.00. NUOSAVOS LĖŠOS (CA1) | 163 |
1.2.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 163 |
1.3. |
C 02.00. NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI (CA2) | 177 |
1.3.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 177 |
1.4. |
C 03.00. KAPITALO PAKANKAMUMO KOEFICIENTAI IR KAPITALO LYGIAI (CA3) | 186 |
1.4.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 186 |
1.5. |
C 04.00. PAPILDOMI STRAIPSNIAI (CA4) | 188 |
1.5.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 188 |
1.6. |
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS IR PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS. PRIEMONĖS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA (CA5) | 203 |
1.6.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 203 |
1.6.2. |
C 05.01. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS (CA5.1) | 203 |
1.6.2.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 204 |
1.6.3. |
C 05.02. PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA (CA5.2) | 211 |
1.6.3.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 211 |
2. |
GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS) | 213 |
2.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 213 |
2.2. |
IŠSAMI INFORMACIJA APIE GRUPĖS MOKUMĄ | 213 |
2.3. |
INFORMACIJA APIE ATSKIRŲ SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ | 214 |
2.4. |
C 06.01. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS. BENDRA SUMA (GS TOTAL) | 214 |
2.5. |
C 06.02. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS) | 214 |
3. |
KREDITO RIZIKOS FORMOS | 222 |
3.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 222 |
3.1.1. |
INFORMACIJOS APIE KRM METODUS, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, TEIKIMAS | 222 |
3.1.2. |
INFORMACIJOS APIE SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKĄ TEIKIMAS | 222 |
3.2. |
C 07.00. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS KAPITALO REIKALAVIMAMS APSKAIČIUOTI (CR SA) | 222 |
3.2.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 222 |
3.2.2. |
CR SA FORMOS TURINYS | 222 |
3.2.3. |
POZICIJŲ PRISKYRIMAS PRIE POZICIJŲ KLASIŲ PAGAL STANDARTIZUOTĄ METODĄ | 224 |
3.2.4. |
KAI KURIŲ KRR 112 STRAIPSNYJE NURODYTŲ POZICIJŲ KLASIŲ APIMTIES PAAIŠKINIMAI | 227 |
3.2.4.1. |
POZICIJŲ KLASĖ „ĮSTAIGŲ POZICIJOS“ | 227 |
3.2.4.2. |
POZICIJŲ KLASĖ „PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ POZICIJOS“ | 227 |
3.2.4.3. |
POZICIJŲ KLASĖ „POZICIJOS, KURIAS SUDARO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ (KIS) INVESTICINIAI VIENETAI ARBA AKCIJOS“ | 227 |
3.2.5. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 227 |
3.3. |
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR IRB) | 234 |
3.3.1. |
CR IRB FORMOS TURINYS | 234 |
3.3.2. |
CR IRB FORMOS SUSKIRSTYMAS | 235 |
3.3.3. |
C 08.01. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO REIKALAVIMAMS APSKAIČIUOTI (CR IRB 1) | 236 |
3.3.3.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 236 |
3.3.4. |
C 08.02. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO REIKALAVIMAMS APSKAIČIUOTI (SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGĄ ARBA GRUPĘ) (CR IRB 2 FORMA) | 243 |
3.4. |
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. INFORMACIJA SU GEOGRAFINIU SUSKIRSTYMU | 244 |
3.4.1. |
C 09.01. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS SA METODAS (CR GB 1) | 244 |
3.4.1.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 244 |
3.4.2. |
C 09.02. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS IRB METODAS (CR GB 2) | 246 |
3.4.2.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 246 |
3.4.3. |
C 09.04. KREDITO POZICIJŲ, KURIOS SVARBIOS APSKAIČIUOJANT ANTICIKLINĮ KAPITALO REZERVĄ, SUSKIRSTYMAS PAGAL ŠALĮ IR ĮSTAIGOS SPECIALAUS ANTICIKLINIO KAPITALO REZERVO NORMA (CCB) | 249 |
3.4.3.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 249 |
3.4.3.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 249 |
3.5. |
C 10.01 IR C 10.02. NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (CR EQU IRB 1 IR CR EQU IRB 2) | 253 |
3.5.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 253 |
3.5.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ (TAIKOMI IR CR EQU IRB 1, IR CR EQU IRB 2 FORMAI) | 254 |
3.6. |
C 11.00. ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA (CR SETT) | 256 |
3.6.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 256 |
3.6.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 257 |
3.7. |
C 12.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC SA) | 259 |
3.7.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 259 |
3.7.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 259 |
3.8. |
C 13.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC IRB) | 265 |
3.8.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 265 |
3.8.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 266 |
3.9. |
C 14.00. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (SEC DETAILS) | 272 |
3.9.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 272 |
3.9.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 273 |
4. |
OPERACINĖS RIZIKOS FORMOS | 283 |
4.1. |
C 16.00. OPERACINĖ RIZIKA (OPR) | 283 |
4.1.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 283 |
4.1.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 283 |
4.2. |
OPERACINĖ RIZIKA. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PRAĖJUSIŲ METŲ NUOSTOLIUS (OPR DETAILS) | 285 |
4.2.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 285 |
4.2.2. |
C 17.01. OPERACINĖS RIZIKOS NUOSTOLIAI IR SUSIGRĄŽINTOS SUMOS PAGAL VERSLO LINIJĄ IR ĮVYKIŲ RŪŠĮ PER PRAĖJUSIUS METUS (OPR DETAILS 1) | 286 |
4.2.2.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 286 |
4.2.2.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 287 |
4.2.3. |
C 17.02. OPERACINĖ RIZIKA. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PRAĖJUSIŲ METŲ DIDŽIAUSIUS NUOSTOLIO ĮVYKIUS (OPR DETAILS 2) | 292 |
4.2.3.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 292 |
4.2.3.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 292 |
5. |
RINKOS RIZIKOS FORMOS | 293 |
5.1. |
C 18.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SKOLOS PRIEMONIŲ, KURIOMIS PREKIAUJAMA, POZICIJŲ RIZIKAI (MKR SA TDI) | 293 |
5.1.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 293 |
5.1.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 294 |
5.2. |
C 19.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RIZIKAI (MKR SA SEC) | 296 |
5.2.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 296 |
5.2.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 296 |
5.3. |
C 20.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI RIZIKAI, SUSIJUSIAI SU KORELIACINĖS PREKYBOS PORTFELIUI PRISKIRTOMIS POZICIJOMIS (MKR SA CTP) | 298 |
5.3.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 298 |
5.3.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 299 |
5.4. |
C 21.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS RIZIKAI (MKR SA EQU) | 300 |
5.4.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 300 |
5.4.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 301 |
5.5. |
C 22.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI (MKR SA FX) | 302 |
5.5.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 302 |
5.5.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 302 |
5.6. |
C 23.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI BIRŽOS PREKĖMS (MKR SA COM) | 304 |
5.6.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 304 |
5.6.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 304 |
5.7. |
C 24.00. RINKOS RIZIKOS VIDAUS MODELIS (MKR IM) | 305 |
5.7.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 305 |
5.7.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 306 |
5.8. |
C 25.00. KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKA (CVA) | 308 |
5.8.1. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 308 |
6. |
RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS (PRUVAL) | 310 |
6.1. |
C 32.01. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI (PRUVAL 1) | 310 |
6.1.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 310 |
6.1.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 310 |
6.2. |
C 32.02. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. PAGRINDINIS METODAS (PRUVAL 2) | 314 |
6.2.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 314 |
6.2.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 314 |
6.3. |
C 32.03. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. MODELIO RIZIKOS AVA (PRUVAL 3) | 322 |
6.3.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 322 |
6.3.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 322 |
6.4. |
C 32.04. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ AVA (PRUVAL 4) | 324 |
6.4.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 324 |
6.4.2. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 325 |
7. |
C 33.00. VALDŽIOS SEKTORIAUS POZICIJOS (GOV) | 326 |
7.1. |
BENDROSIOS PASTABOS | 326 |
7.2. |
VALDŽIOS SEKTORIAUS POZICIJŲ FORMOS APIMTIS | 326 |
7.3. |
NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ | 327 |
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI
1. STRUKTŪRA IR TVARKA
1.1. STRUKTŪRA
1. |
Sistemą iš viso sudaro penkios formų grupės:
|
2. |
Kiekvienai formai pateikiamos nuorodos į teisės aktus. Išsamesnė informacija apie bendresnius informacijos teikimo pagal kiekvieną formų grupę aspektus, nurodymai dėl konkrečių pozicijų, taip pat patvirtinimo taisyklės yra pateikti šioje techninio įgyvendinimo standarto dalyje. |
3. |
Įstaigos pildo tik joms aktualias formas, atsižvelgdamos į nuosavų lėšų reikalavimams nustatyti taikomą metodą. |
1.2. NUMERAVIMO TVARKA
4. |
Dokumente nurodant formų skiltis, eilutes ir laukelius taikoma toliau pateiktoje lentelėje nurodyta žymėjimo tvarka. Šie skaitiniai kodai plačiai naudojami patvirtinimo taisyklėse. |
5. |
Nurodymuose laikomasi šios bendros žymėjimo tvarkos: {forma;eilutė;skiltis}. |
6. |
Kai tvirtinimas atliekamas formoje ir naudojami tik tos formos duomenų vienetai, forma nenurodoma: {eilutė;skiltis}. |
7. |
Kai formą sudaro tik viena skiltis, nurodomos tik eilutės: {forma;eilutė} |
8. |
Žvaigždutės ženklas naudojamas, kai norima pažymėti, kad tvirtinamos anksčiau nurodytos eilutės arba skiltys. |
1.3. ŽENKLŲ TVARKA
9. |
Visos sumos, dėl kurių nuosavos lėšos arba kapitalo reikalavimai padidėja, nurodomos teigiamu skaičiumi. Priešingai – visos sumos, dėl kurių bendra nuosavų lėšų suma arba kapitalo reikalavimai mažėja, nurodomos neigiamu skaičiumi. Prieš straipsnio pavadinimą įrašytas minuso ženklas (–) reiškia prielaidą, kad tame straipsnyje teigiamas skaičius nebus rašomas. |
1.4. SANTRUMPOS
9a. |
Šiame priede darant nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 vartojama santrumpa KRR, o į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES – KRD. |
II DALIS. NURODYMAI DĖL FORMŲ
1. KAPITALO PAKANKAMUMO APŽVALGA (CA)
1.1. BENDROSIOS PASTABOS
10. |
CA formoje pateikiama informacija apie 1 ramsčio skaitiklius (nuosavas lėšas, 1 lygio, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą), vardiklį (nuosavų lėšų reikalavimus), pereinamojo laikotarpio nuostatas ir ji yra suskirstyta į penkias formas:
|
11. |
Formos taikomos visiems informaciją teikiantiems subjektams, neatsižvelgiant į apskaitos standartus, kurių jie laikosi, tačiau kai kurie skaitikliui priskirti straipsniai yra būdingi TAS/TFAS pobūdžio vertinimo taisykles taikantiems subjektams. Paprastai vardiklį sudaranti informacija yra susijusi su atitinkamose formose pateiktais galutiniais rezultatais, skirtais bendrai rizikos pozicijos sumai apskaičiuoti. |
12. |
Bendrą nuosavų lėšų sumą sudaro įvairių rūšių kapitalas: 1 lygio kapitalas (T1), kurį sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) ir papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) suma, ir 2 lygio kapitalas (T2). |
13. |
Į pereinamojo laikotarpio nuostatas CA formose atsižvelgiama taip:
|
14. |
II ramsčio reikalavimai Sąjungoje gali būti taikomi skirtingai (KRD 104 straipsnio 2 dalis turi būti perkelta į nacionalinio reglamentavimo sistemas). Teikiant informaciją apie mokumą pagal KRR nurodomas tik II ramsčio reikalavimų poveikis mokumo koeficientui arba siekiamam koeficientui. Išsamios informacijos pagal II ramsčio reikalavimus teikimas KRR 99 straipsnyje nenumatytas.
|
1.2. C 01.00. NUOSAVOS LĖŠOS (CA1)
1.2.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Eilutė |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
010 |
1. Nuosavos lėšos KRR 4 straipsnio 1 dalies 118 punktas ir 72 straipsnis. Įstaigos nuosavas lėšas sudaro jos 1 ir 2 lygių kapitalo suma. |
015 |
1.1. 1 lygio kapitalas KRR 25 straipsnis. 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo suma. |
020 |
1.1.1. Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas KRR 50 straipsnis. |
030 |
1.1.1.1. Kapitalo priemonės, atitinkančios CET1 kapitalo reikalavimus KRR 26 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 27–30 straipsniai, 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis. |
040 |
1.1.1.1.1. Apmokėtos kapitalo priemonės KRR 26 straipsnio 1 dalies a punktas ir 27–31 straipsniai. Prie jų priskiriamos savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių arba panašių įstaigų kapitalo priemonės (KRR 27 ir 29 straipsniai). Su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami. Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės įskaičiuojamos, jeigu įvykdomos visos KRR 31 straipsnio sąlygos. |
045 |
1.1.1.1.1* Iš jų: viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės KRR 31 straipsnis. Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės įskaičiuojamos į CET1 kapitalą, jeigu įvykdomos visos KRR 31 straipsnio sąlygos. |
050 |
1.1.1.1.2* Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės KRR 28 straipsnio 1 dalies b, l ir m punktai. Sąlygos, nurodytos tuose punktuose, atspindi įvairius kapitalo atvejus ir gali kisti, taigi gali būti, kad nurodoma suma vėlesniais laikotarpiais reikalavimus atitiks. Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami. |
060 |
1.1.1.1.3. Akcijų priedai KRR 4 straipsnio 1 dalies 124 punktas, 26 straipsnio 1 dalies b punktas. Sąvokos „akcijų priedai“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte. Šiame straipsnyje nurodoma sumos dalis, susijusi su „Apmokėtomis kapitalo priemonėmis“. |
070 |
1.1.1.1.4. (–) Nuosavos CET1 priemonės KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis. Informaciją teikiančios įstaigos arba grupės ataskaitinę dieną turimos nuosavos CET1 priemonės. Taikomos KRR 42 straipsnyje numatytos išimtys. Turimos akcijos, priskirtos prie „Reikalavimų neatitinkančių kapitalo priemonių“, šioje eilutėje nenurodomos. Į nurodomą sumą įskaičiuojami su nuosavomis akcijomis susiję akcijų priedai. Į 1.1.1.1.4–1.1.1.1.4.3 punktus neįtraukiami nei faktiniai, nei neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones. Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones nurodomi atskirai 1.1.1.1.5 punkte. |
080 |
1.1.1.1.4.1. (–) Tiesiogiai turimos CET1 priemonės KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis. Konsoliduotos grupės įstaigų turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, įtrauktos į 1.1.1.1 punktą. Į nurodomą sumą įskaičiuojamos prekybos knygoje turimos kapitalo dalys, apskaičiuotos remiantis grynąja ilgąja pozicija, kaip nurodyta KRR 42 straipsnio a punkte. |
090 |
1.1.1.1.4.2. (–) Netiesiogiai turimos CET1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis. |
091 |
1.1.1.1.4.3. (–) Dirbtinai turimos CET1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis. |
092 |
1.1.1.1.5. (–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis. Pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktą „nuosavos bendro 1 lygio kapitalo priemonės, dėl kurių įstaiga turi faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų pirkti pagal esamą sutartinį įsipareigojimą“, yra atskaitomos. |
130 |
1.1.1.2. Nepaskirstytasis pelnas KRR 26 straipsnio 1 dalies c punktas ir 26 straipsnio 2 dalis. Nepaskirstytąjį pelną sudaro ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno ir reikalavimus atitinkančio tarpinio arba metų pabaigos pelno suma. |
140 |
1.1.1.2.1. Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas KRR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas ir 26 straipsnio 1 dalies c punktas. KRR 4 straipsnio 1 dalies 123 punkte nurodoma, kad nepaskirstytasis pelnas yra „į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikomus apskaitos standartus“. |
150 |
1.1.1.2.2. Reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai KRR 4 straipsnio 1 dalies 121 punktas, 26 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 1 dalies a punktas. Pagal KRR 26 straipsnio 2 dalį leidžiama, gavus kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, į nepaskirstytąjį pelną įtraukti tarpinį arba metų pabaigos pelną, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos. Kita vertus, iš CET1 atskaitomi nuostoliai, kaip nurodyta KRR 36 straipsnio 1 dalies a punkte. |
160 |
1.1.1.2.2.1. Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba nuostoliai KRR 26 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 1 dalies a punktas. Nurodoma suma – buhalterinėje pajamų ataskaitoje nurodytas pelnas arba nuostolis. |
170 |
1.1.1.2.2.2. (–) Reikalavimų neatitinkanti tarpinio arba metų pabaigos pelno dalis KRR 26 straipsnio 2 dalis. Jeigu įstaiga nurodo per ataskaitinį laikotarpį turėjusi nuostolių, šioje eilutėje nerašoma nieko. Taip yra dėl to, kad iš CET1 atskaitoma visa nuostolių suma. Jeigu įstaiga nurodo turėjusi pelno, nurodoma reikalavimų pagal KRR 26 straipsnio 2 dalį neatitinkanti dalis (t. y. neaudituotas pelnas ir numatomi mokesčiai arba dividendai). Atkreipkite dėmesį, kad iš pelno atskaitytiną sumą sudaro bent tarpiniai dividendai. |
180 |
1.1.1.3. Sukauptos kitos bendrosios pajamos KRR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas ir 26 straipsnio 1 dalies d punktas. Suma nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, bet dar nepritaikius rizikos ribojimo filtrų. Nurodytina suma nustatoma pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 13 straipsnio 4 dalį. |
200 |
1.1.1.4. Kiti rezervai KRR 4 straipsnio 1 dalies 117 punktas ir 26 straipsnio 1 dalies e punktas. KRR apibrėžta: „kiti rezervai – rezervai, kaip apibrėžta taikytiname apskaitos standarte, kuriuos reikia atskleisti pagal tą taikytiną apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną“. Suma turi būti nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius. |
210 |
1.1.1.5. Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai KRR 4 straipsnio 1 dalies 112 punktas ir 26 straipsnio 1 dalies f punktas. Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje apibrėžiami kaip „sumos, kurias kredito įstaiga nutaria atidėti tokiai rizikai padengti, jei to reikalauja specifinė rizika, susijusi su bankine veikla“. Suma turi būti nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius. |
220 |
1.1.1.6. Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl CET1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas KRR 483 straipsnio 1–3 dalys, 484–487 straipsniai. Kapitalo priemonių, pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti kaip CET1, suma. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos. |
230 |
1.1.1.7. Mažumos dalys, pripažintos kaip CET1 kapitalas KRR 4 straipsnio 1 dalies 120 punktas ir 84 straipsnis. Visų patronuojamųjų įmonių mažumos dalių suma, įtraukta į konsoliduotą CET1. |
240 |
1.1.1.8. Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomų mažumos dalių KRR 479 ir 480 straipsniai. Mažumos dalių koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Šis straipsnis tiesiogiai perkeliamas iš CA5 formos. |
250 |
1.1.1.9. CET1 koregavimai pritaikius riziką ribojančius filtrus KRR 32–35 straipsniai |
260 |
1.1.1.9.1. (–) Nuosavo kapitalo padidėjimas dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto KRR 32 straipsnio 1 dalis. Nurodoma suma, kuri susidaro įstaigos nuosavam kapitalui padidėjus dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto, remiantis taikomu apskaitos standartu. Pavyzdžiui, į šį straipsnį įtraukiamos būsimos pajamos iš maržos, dėl kurios susidarys įstaigos pelnas iš pardavimo, arba, kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynasis pelnas, gaunamas kapitalizuojant ateities pajamas iš vertybiniais popieriais pakeisto turto, didinančio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę. |
270 |
1.1.1.9.2. Pinigų srautų apsidraudimo rezervas KRR 33 straipsnio 1 dalies a punktas. Nurodomos sumos reikšmė gali būti teigiama arba neigiama. Reikšmė bus teigiama, jeigu pinigų srautų apsidraudimo rezerve yra nuostolis (t. y. jeigu dėl jo sumažėja apskaitinis nuosavas kapitalas), ir atvirkščiai. Taigi ženklas turi būti priešingas finansinėje apskaitoje įrašytam ženklui. Suma nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius. |
280 |
1.1.1.9.3. Kaupiamasis pelnas ir nuostoliai iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių KRR 33 straipsnio 1 dalies b punktas. Nurodomos sumos reikšmė gali būti teigiama arba neigiama. Reikšmė bus teigiama, jeigu dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių susidaro nuostolis (t. y. jeigu dėl jo sumažėja apskaitinis nuosavas kapitalas), ir atvirkščiai. Taigi ženklas turi būti priešingas finansinėje apskaitoje įrašytam ženklui. Neaudituotas pelnas į šį straipsnį neįtraukiamas. |
285 |
1.1.1.9.4. Tikrąja verte vertinamas pelnas ir nuostoliai, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimais KRR 33 straipsnio 1 dalies c punktas ir 33 straipsnio 2 dalis. Nurodomos sumos reikšmė gali būti teigiama arba neigiama. Reikšmė bus teigiama, jeigu dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių susidaro nuostolis, ir atvirkščiai. Taigi ženklas turi būti priešingas finansinėje apskaitoje įrašytam ženklui. Neaudituotas pelnas į šį straipsnį neįtraukiamas. |
290 |
1.1.1.9.5. (–) Vertės koregavimai pagal rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo reikalavimus KRR 34 ir 105 straipsniai. Prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicijų tikrosios vertės koregavimai laikantis KRR 105 straipsnyje nustatytų griežtesnių rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo standartų. |
300 |
1.1.1.10. (–) Prestižas KRR 4 straipsnio 1 dalies 113 punktas, 36 straipsnio 1 dalies b punktas ir 37 straipsnis. |
310 |
1.1.1.10.1. (–) Prestižas, apskaitomas kaip nematerialusis turtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 113 punktas ir 36 straipsnio 1 dalies b punktas. Sąvokos „prestižas“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte. Nurodoma ta pati suma, kokia įrašyta balanse. |
320 |
1.1.1.10.2. (–) Prestižas, įtrauktas į reikšmingų investicijų vertinimą KRR 37 straipsnio b punktas ir 43 straipsnis. |
330 |
1.1.1.10.3. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su prestižu KRR 37 straipsnio a punktas. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu prestižo vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal atitinkamą apskaitos standartą. |
340 |
1.1.1.11. (–) Kitas nematerialusis turtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 115 punktas, 36 straipsnio 1 dalies b punktas ir 37 straipsnio a punktas. Kitas nematerialusis turtas – nematerialusis turtas pagal taikomą apskaitos standartą, atėmus prestižą (taip pat pagal taikomą apskaitos standartą). |
350 |
1.1.1.11.1. (–) Kitas nematerialusis turtas prieš atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų atskaitymą KRR 4 straipsnio 1 dalies 115 punktas ir 36 straipsnio 1 dalies b punktas. Kitas nematerialusis turtas – nematerialusis turtas pagal taikomą apskaitos standartą, atėmus prestižą (taip pat pagal taikomą apskaitos standartą). Nurodoma suma sutampa su balanse įrašyta nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, suma. |
360 |
1.1.1.11.2. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su kitu nematerialiuoju turtu KRR 37 straipsnio a punktas. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikomą apskaitos standartą. |
370 |
1.1.1.12. (–) Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų, atėmus susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus KRR 36 straipsnio 1 dalies c punktas ir 38 straipsnis. |
380 |
1.1.1.13. (–) Kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius KRR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 40, 158 ir 159 straipsniai. Nurodomos sumos nemažinamos padidėjusia atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalimi arba dėl kito papildomo mokesčių poveikio, kuris galėtų atsirasti, jeigu atidėjiniai būtų padidinti iki tikėtinų nuostolių lygio (KRR 40 straipsnis). |
390 |
1.1.1.14. (–) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 109 punktas, 36 straipsnio 1 dalies e punktas ir 41 straipsnis. |
400 |
1.1.1.14.1. (–) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 109 punktas ir 36 straipsnio 1 dalies e punktas. Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas apibrėžiamas kaip „nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus“. Nurodoma suma sutampa su balanse įrašyta suma (jei ji nurodyta atskirai). |
410 |
1.1.1.14.2. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su nustatytų išmokų pensijų fondo turtu KRR 4 straipsnio 1 dalies 108 ir 109 punktai, 41 straipsnio 1 dalies a punktas. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nustatytų išmokų pensijų fondo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal atitinkamą apskaitos standartą. |
420 |
1.1.1.14.3. Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas, kurį įstaiga gali neribotai naudoti KRR 4 straipsnio 1 dalies 109 punktas ir 41 straipsnio 1 dalies b punktas. Šiame straipsnyje kokia nors suma nurodoma tik tada, jeigu yra gautas kompetentingos institucijos išankstinis leidimas mažinti atskaitomą nustatytų išmokų pensijų fondo turto sumą. Į šią eilutę įtraukiamam turtui taikomas rizikos koeficientas pagal kredito rizikos reikalavimus. |
430 |
1.1.1.15. (–) Abipusė kryžminė CET1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 4 straipsnio 1 dalies 122 punktas, 36 straipsnio 1 dalies g punktas ir 44 straipsnis. Turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), su kuriais turima abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, CET1 priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas. Nurodoma suma apskaičiuojama pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, į ją turi būti įtraukti 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai. |
440 |
1.1.1.16. (–) Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą KRR 36 straipsnio 1 dalies j punktas. Nurodoma suma tiesiogiai perkeliama iš CA1 formos straipsnio „Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą“. Ši suma turi būti atskaityta iš CET1. |
450 |
1.1.1.17. (–) Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse, kuriai kaip alternatyva gali būti taikomas 1250 % rizikos koeficientas KRR 4 straipsnio 1 dalies 36 punktas, 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktis ir 89–91 straipsniai. Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui. Pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktį ji gali būti atskaityta iš CET1 (naudojant šį straipsnį) arba jai gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas. |
460 |
1.1.1.18. (–) Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis, 243 straipsnio 1 dalies b punktas, 244 straipsnio 1 dalies b punktas, 258 straipsnis ir 266 straipsnio 3 dalis arba atitinkamai KRR 244 straipsnio 1 dalies b punktas, 245 straipsnio 1 dalies b punktas, 253 straipsnio 1 dalis ir 268 straipsnio 4 dalis. Šiame straipsnyje nurodomos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, kurias antraip galima atskaityti iš CET1 (KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis). |
470 |
1.1.1.19. (–) Nebaigti sandoriai, kuriems kaip alternatyva gali būti taikomas 1250 % rizikos koeficientas KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iii papunktis ir 379 straipsnio 3 dalis. Nebaigtiems sandoriams 1 250 % rizikos koeficientas pradedamas taikyti praėjus 5 dienoms nuo antro sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti ir taikomas iki sandorio įvykdymo, laikantis nuosavų lėšų reikalavimų atsiskaitymo rizikai padengti. Antraip juos galima atskaityti iš CET1 (KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iii papunktis). Pastaruoju atveju jos nurodomos šiame straipsnyje. |
471 |
1.1.1.20. (–) Į krepšelį įtrauktos pozicijos, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti ir kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1250 % rizikos koeficientas KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iv papunktis ir 153 straipsnio 8 dalis. Pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iv papunktį jos gali būti atskaitytos iš CET1 (naudojant šį straipsnį) arba joms gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas. |
472 |
1.1.1.21. (–) Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal vidaus modelių metodą, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1250 % rizikos koeficientas KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto v papunktis ir 155 straipsnio 4 dalis. Pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto v papunktį jos gali būti atskaitytos iš CET1 (naudojant šį straipsnį) arba joms gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas. |
480 |
1.1.1.22. (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 36 straipsnio 1 dalies h punktas; 43–46 straipsniai, 49 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 79 straipsnis. Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta iš CET1. Žr. atskaitymo alternatyvas, kai taikomas konsolidavimas (49 straipsnio 2 ir 3 dalys). |
490 |
1.1.1.23. (–) Atskaitomas atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų KRR 36 straipsnio 1 dalies c punktas; 38 straipsnis ir 48 straipsnio 1 dalies a punktas. Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, dalis (atėmus susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų dalį, pagal KRR 38 straipsnio 5 dalies b punktą priskirtą prie atidėtųjų mokesčių turto, kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų), kuri turi būti atskaityta laikantis KRR 48 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos 10 % ribos. |
500 |
1.1.1.24. (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas; 36 straipsnio 1 dalies i punktas; 43, 45, 47 straipsniai, 48 straipsnio 1 dalies b punktas; 49 straipsnio 1–3 dalys ir 79 straipsnis. Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta laikantis KRR 48 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos 10 % ribos. Žr. atskaitymo alternatyvas, kai taikomas konsolidavimas (49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). |
510 |
1.1.1.25. (–) 17,65 % ribą viršijanti suma KRR 48 straipsnio 1 dalis. Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, dalis ir įstaigos tiesiogiai bei netiesiogiai turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta laikantis KRR 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos 17,65 % ribos. |
520 |
1.1.1.26. Kiti CET1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai KRR 469–472, 478 ir 481 straipsniai. Atskaitymų koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos. |
524 |
1.1.1.27. (–) Papildomi atskaitymai iš CET1 kapitalo pagal KRR 3 straipsnį KRR 3 straipsnis. |
529 |
1.1.1.28. CET1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita Ši eilutė įterpta tik tam, kad būtų galima lanksčiau rengti informaciją. Ji pildoma tik tais retais atvejais, kai nėra galutinio sprendimo tam tikrus kapitalo straipsnius/atskaitymus įtraukti į esamą CA1 formą. Todėl ši eilutė pildoma tik tada, kai CET1 kapitalo elementas arba atitinkamas CET1 elemento atskaitymas negali būti įtrauktas į vieną iš 020–524 eilučių. Šio laukelio negalima naudoti kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KRR netaikomas, įtraukti į mokumo koeficientų skaičiavimus (pvz., nacionaliniams kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KRR netaikomas, įtraukti). |
530 |
1.1.2. PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS KRR 61 straipsnis. |
540 |
1.1.2.1. Kapitalo priemonės, atitinkančios AT1 kapitalo reikalavimus KRR 51 straipsnio a punktas, 52–54 straipsniai, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis. |
550 |
1.1.2.1.1. Apmokėtos kapitalo priemonės KRR 51 straipsnio a punktas ir 52–54 straipsniai. Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami. |
560 |
1.1.2.1.2 (*) Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės KRR 52 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktai. Sąlygos, nurodytos tuose punktuose, atspindi įvairius kapitalo atvejus ir gali kisti, taigi gali būti, kad nurodoma suma vėlesniais laikotarpiais reikalavimus atitiks. Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami. |
570 |
1.1.2.1.3. Akcijų priedai KRR 51 straipsnio b punktas. Sąvokos „akcijų priedai“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte. Šiame straipsnyje nurodoma sumos dalis, susijusi su „Apmokėtomis kapitalo priemonėmis“. |
580 |
1.1.2.1.4. (–) Nuosavos AT1 priemonės KRR 52 straipsnio 1 dalies b punktas, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis. Informaciją teikiančios įstaigos arba grupės ataskaitinę dieną turimos nuosavos AT1 priemonės. Taikomos KRR 57 straipsnyje numatytos išimtys. Turimos akcijos, priskirtos prie „Reikalavimų neatitinkančių kapitalo priemonių“, šioje eilutėje nenurodomos. Į nurodomą sumą įskaičiuojami su nuosavomis akcijomis susiję akcijų priedai. Į 1.1.2.1.4–1.1.2.1.4.3 punktus neįtraukiami nei faktiniai, nei neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones. Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas AT1 priemones nurodomi atskirai 1.1.2.1.5 punkte. |
590 |
1.1.2.1.4.1. (–) Tiesiogiai turimos AT1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 52 straipsnio 1 dalies b punktas, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis. Konsoliduotos grupės įstaigų turimos papildomos 1 lygio priemonės įtraukiamos į 1.1.2.1.1 punktą. |
620 |
1.1.2.1.4.2. (–) Netiesiogiai turimos AT1 priemonės KRR 52 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis. |
621 |
1.1.2.1.4.3. (–) Dirbtinai turimos AT1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 52 straipsnio 1 dalies b punktas, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis. |
622 |
1.1.2.1.5. (–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas AT1 priemones KRR 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis. Pagal KRR 56 straipsnio a punktą įstaigos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus, yra atskaitomos. |
660 |
1.1.2.2. Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl AT1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas KRR 483 straipsnio 4 ir 5 dalys, 484–487, 489 ir 491 straipsniai. Kapitalo priemonių, pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti kaip AT1, suma. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos. |
670 |
1.1.2.3. Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip AT1 kapitalas KRR 83, 85 ir 86 straipsniai. Visa patronuojamųjų įmonių kvalifikuotojo T1 kapitalo suma, įtraukiama į konsoliduotą AT1 kapitalą. Įtraukiamas specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis AT1 kapitalas (KRR 83 straipsnis). |
680 |
1.1.2.4. Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai AT1 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių KRR 480 straipsnis. Kvalifikuotojo T1 kapitalo, įtraukto į konsoliduotą AT1 kapitalą, koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Šis straipsnis tiesiogiai perkeliamas iš CA5 formos. |
690 |
1.1.2.5. (–) Abipusė kryžminė AT1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 4 straipsnio 1 dalies 122 punktas, 56 straipsnio b punktas ir 58 straipsnis. Turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), su kuriais turima abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, AT1 priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas. Nurodoma suma apskaičiuojama pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, į ją turi būti įtraukti papildomų 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai. |
700 |
1.1.2.6. (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 56 straipsnio c punktas; 59, 60 ir 79 straipsniai. Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta iš AT1. |
710 |
1.1.2.7. (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 56 straipsnio d punktas, 59 ir 79 straipsniai Įstaigos turima finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonių dalis yra atskaitoma visa. |
720 |
1.1.2.8. (–) Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą KRR 56 straipsnio e punktas. Nurodoma suma tiesiogiai perkeliama iš CA1 formos straipsnio „Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą (atskaitoma iš AT1)“. |
730 |
1.1.2.9. Kiti AT1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai KRR 474, 475, 478 ir 481 straipsniai. Koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos. |
740 |
1.1.2.10. Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą (atskaitoma iš CET1) KRR 36 straipsnio 1 dalies j punktas. Papildomo 1 lygio kapitalo reikšmė negali būti neigiama, bet gali būti, kad AT1 atskaitymai bus didesni už AT1 kapitalo ir susijusių akcijų priedų sumą. Kai taip nutinka, AT1 turi būti prilyginamas nuliui, o jį viršijantys AT1 atskaitymai turi būti atlikti iš CET1. Šiuo straipsniu užtikrinama, kad 1.1.2.1–1.1.2.12 punktų suma niekada nebūtų mažesnė už nulį. Jeigu šiame straipsnyje įrašomas teigiamas skaičius, 1.1.1.16 punkte įrašomas jam priešingas skaičius. |
744 |
1.1.2.11. (–) Papildomi atskaitymai iš AT1 kapitalo pagal KRR 3 straipsnį KRR 3 straipsnis. |
748 |
1.1.2.12. AT1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita Ši eilutė įterpta tik tam, kad būtų galima lanksčiau rengti informaciją. Ji pildoma tik tais retais atvejais, kai nėra galutinio sprendimo tam tikrus kapitalo straipsnius/atskaitymus įtraukti į esamą CA1 formą. Todėl ši eilutė pildoma tik tada, kai AT1 kapitalo elementas arba atitinkamas AT1 elemento atskaitymas negali būti įtrauktas į vieną iš 530–744 eilučių. Šio laukelio negalima naudoti kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KRR netaikomas, įtraukti į mokumo koeficientų skaičiavimus (pvz., nacionaliniams kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KRR netaikomas, įtraukti). |
750 |
1.2. 2 LYGIO KAPITALAS KRR 71 straipsnis. |
760 |
1.2.1. Kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, atitinkančios T2 kapitalo reikalavimus KRR 62 straipsnio a punktas, 63–65 straipsniai, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis. |
770 |
1.2.1.1. Apmokėtos kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos KRR 62 straipsnio a punktas, 63 ir 65 straipsniai. Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami. |
780 |
1.2.1.2 (*) Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos KRR 63 straipsnio c, e ir f punktai ir 64 straipsnis. Sąlygos, nurodytos tuose punktuose, atspindi įvairius kapitalo atvejus ir gali kisti, taigi gali būti, kad nurodoma suma vėlesniais laikotarpiais reikalavimus atitiks. Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami. |
790 |
1.2.1.3. Akcijų priedai KRR 62 straipsnio b punktas ir 65 straipsnis. Sąvokos „akcijų priedai“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte. Šiame straipsnyje nurodoma sumos dalis, susijusi su „Apmokėtomis kapitalo priemonėmis“. |
800 |
1.2.1.4. (–) Nuosavos T2 priemonės KRR 63 straipsnio b punkto i papunktis, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis. Informaciją teikiančios įstaigos arba grupės ataskaitinę dieną turimos nuosavos T2 priemonės. Taikomos KRR 67 straipsnyje numatytos išimtys. Turimos akcijos, priskirtos prie „Reikalavimų neatitinkančių kapitalo priemonių“, šioje eilutėje nenurodomos. Į nurodomą sumą įskaičiuojami su nuosavomis akcijomis susiję akcijų priedai. Į 1.2.1.4–1.2.1.4.3 punktus neįtraukiami nei faktiniai, nei neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones. Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones nurodomi atskirai 1.2.1.5 punkte. |
810 |
1.2.1.4.1. (–) Tiesiogiai turimos T2 priemonės KRR 63 straipsnio b punktas, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis. Konsoliduotos grupės įstaigų turimos T2 priemonės, įtrauktos į 1.2.1.1 punktą. |
840 |
1.2.1.4.2. (–) Netiesiogiai turimos T2 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 63 straipsnio b punktas, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis. |
841 |
1.2.1.4.3. (–) Dirbtinai turimos T2 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 63 straipsnio b punktas, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis. |
842 |
1.2.1.5. (–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones KRR 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis. Pagal KRR 66 straipsnio a punktą įstaigos nuosavos papildomos 2 lygio priemonės, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus, yra atskaitomos. |
880 |
1.2.2. Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl T2 kapitalo priemonių ir subordinuotųjų paskolų, kurioms taikomas tęstinumo principas KRR 483 straipsnio 6 ir 7 dalys, 484, 486, 488, 490 ir 491 straipsniai. Kapitalo priemonių, pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti kaip T2, suma. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos. |
890 |
1.2.3. Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip T2 kapitalas KRR 83, 87 ir 88 straipsniai. Visa patronuojamųjų įmonių kvalifikuotųjų nuosavų lėšų suma, įtraukta į konsoliduotą T2 kapitalą. Įtraukiamas specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis 2 lygio kapitalas (KRR 83 straipsnis). |
900 |
1.2.4. Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai T2 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių KRR 480 straipsnis. Kvalifikuotųjų nuosavų lėšų, įtrauktų į konsoliduotą T2 kapitalą, koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Šis straipsnis tiesiogiai perkeliamas iš CA5 formos. |
910 |
1.2.5. Atidėjinių pagal IRB metodą perviršis, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančius tikėtinus nuostolius KRR 62 straipsnio d punktas. Kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal IRB metodą, šį straipsnį sudaro teigiamos reikšmės, gautos palyginus atidėjinius ir tikėtinus nuostolius, kurie atitinka T2 kapitalo reikalavimus. |
920 |
1.2.6. Bendrosios kredito rizikos koregavimai pagal SA KRR 62 straipsnio c punktas. Kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal standartizuotą metodą, šį straipsnį sudaro bendrosios kredito rizikos koregavimai, atitinkantys T2 kapitalo reikalavimus. |
930 |
1.2.7. (–) Abipusė kryžminė T2 kapitalo dalių nuosavybė KRR 4 straipsnio 1 dalies 122 punktas, 66 straipsnio b punktas ir 68 straipsnis. Turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), su kuriais turima abipusės kryžminės nuosavybės, T2 priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas. Nurodoma suma turi būti apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, į ją turi būti įtraukti 2 ir 3 lygių nuosavų lėšų draudimo straipsniai. |
940 |
1.2.8. (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 66 straipsnio c punktas, 68–70 ir 79 straipsniai. Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta iš T2. |
950 |
1.2.9. (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 66 straipsnio d punktas, 68, 69 ir 79 straipsniai. Įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KRR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės yra atskaitomos visos. |
960 |
1.2.10. Kiti T2 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai KRR 476–478 ir 481 straipsniai. Koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos. |
970 |
1.2.11. Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą (atskaitoma iš AT1) KRR 56 straipsnio e punktas. 2 lygio kapitalo reikšmė negali būti neigiama, bet gali būti, kad T2 atskaitymai bus didesni už T2 kapitalo ir susijusių akcijų priedų sumą. Kai taip nutinka, T2 prilyginamas nuliui, o jį viršijantys T2 atskaitymai atliekami iš AT1. Šiuo straipsniu užtikrinama, kad 1.2.1–1.2.13 punktų suma niekada nebūtų mažesnė už nulį. Jeigu šiame straipsnyje įrašomas teigiamas skaičius, 1.1.2.8 punkte įrašomas jam priešingas skaičius. |
974 |
1.2.12. (–) Papildomi atskaitymai iš T2 kapitalo pagal KRR 3 straipsnį KRR 3 straipsnis. |
978 |
1.2.13. T2 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita Ši eilutė įterpta tik tam, kad būtų galima lanksčiau rengti informaciją. Ji pildoma tik tais retais atvejais, kai nėra galutinio sprendimo tam tikrus kapitalo straipsnius/atskaitymus įtraukti į esamą CA1 formą. Todėl ši eilutė pildoma tik tada, kai T2 kapitalo elementas arba atitinkamas T2 kapitalo elemento atskaitymas negali būti įtrauktas į vieną iš 750–974 eilučių. Šio laukelio negalima naudoti kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KRR netaikomas, įtraukti į mokumo koeficientų skaičiavimus (pvz., nacionaliniams kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KRR netaikomas, įtraukti). |
1.3. C 02.00. NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI (CA2)
1.3.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Eilutė |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
||||
010 |
1. BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 3 dalis, 95, 96 ir 98 straipsniai. |
||||
020 |
1.* iš jos: investicinėms įmonėms pagal KRR 95 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį Investicinėms įmonėms pagal KRR 95 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį. |
||||
030 |
1.** iš jos: investicinėms įmonėms pagal KRR 96 straipsnio 2 dalį ir 97 straipsnį Investicinėms įmonėms pagal KRR 96 straipsnio 2 dalį ir 97 straipsnį. |
||||
040 |
1.1. PAGAL KREDITO RIZIKĄ, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKĄ, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKĄ IR SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSIĄ RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS KRR 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktai. |
||||
050 |
1.1.1. Standartizuotas metodas (SA) CR SA ir SEC SA formos bendrų pozicijų sumų lygmeniu. |
||||
060 |
1.1.1.1. Pozicijų klasės pagal standartizuotą metodą, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas CR SA forma bendrų pozicijų sumų lygmeniu. Pozicijų klasės pagal SA metodą – tai KRR 112 straipsnyje išvardytos pozicijų klasės, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. |
||||
070 |
1.1.1.1.01. Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
080 |
1.1.1.1.02. Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
090 |
1.1.1.1.03. Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
100 |
1.1.1.1.04. Daugiašalių plėtros bankų pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
110 |
1.1.1.1.05. Tarptautinių organizacijų pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
120 |
1.1.1.1.06. Įstaigų pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
130 |
1.1.1.1.07. Įmonių pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
140 |
1.1.1.1.08. Mažmeninės pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
150 |
1.1.1.1.09. Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
160 |
1.1.1.1.10. Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui Žr. CR SA formą. |
||||
170 |
1.1.1.1.11. Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika Žr. CR SA formą. |
||||
180 |
1.1.1.1.12. Padengtųjų obligacijų pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
190 |
1.1.1.1.13. Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
200 |
1.1.1.1.14. Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos Žr. CR SA formą. |
||||
210 |
1.1.1.1.15. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
211 |
1.1.1.1.16. Kitos pozicijos Žr. CR SA formą. |
||||
220 |
1.1.1.2. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal standartizuotą metodą CR SEC SA forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu. |
||||
230 |
1.1.1.2.* Iš jų: pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos CR SEC SA forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu. |
||||
240 |
1.1.2. Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB) |
||||
250 |
1.1.2.1. IRB metodai, kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai CR IRB forma bendros pozicijų sumos lygmeniu (kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai). |
||||
260 |
1.1.2.1.01. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
270 |
1.1.2.1.02. Įstaigų pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
280 |
1.1.2.1.03. Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
290 |
1.1.2.1.04. Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
300 |
1.1.2.1.05. Įmonių pozicijos: kitos pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
310 |
1.1.2.2. IRB metodai, kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientas CR IRB forma bendros pozicijų sumos lygmeniu (kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai). |
||||
320 |
1.1.2.2.01. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
330 |
1.1.2.2.02. Įstaigų pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
340 |
1.1.2.2.03. Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
350 |
1.1.2.2.04. Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
360 |
1.1.2.2.05. Įmonių pozicijos: kitos pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
370 |
1.1.2.2.06. Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu MVĮ pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
380 |
1.1.2.2.07. Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu ne MVĮ pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
390 |
1.1.2.2.08. Mažmeninės pozicijos: reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
400 |
1.1.2.2.09. Mažmeninės pozicijos: kitos MVĮ pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
410 |
1.1.2.2.10. Mažmeninės pozicijos: kitos ne MVĮ pozicijos Žr. CR IRB formą. |
||||
420 |
1.1.2.3. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal IRB metodą Žr. CR EQU IRB formą. |
||||
430 |
1.1.2.4. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal IRB metodą CR SEC IRB forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu. |
||||
440 |
1.1.2.4* iš jų: pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos CR SEC IRB forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu. |
||||
450 |
1.1.2.5. Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijos Nurodoma suma yra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal KRR 156 straipsnį. |
||||
460 |
1.1.3. Rizikos pozicijos suma, susijusi su įmokomis į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą KRR 307–309 straipsniai. |
||||
490 |
1.2. BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKAI KRR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktis ir 92 straipsnio 4 dalies b punktas. |
||||
500 |
1.2.1. Atsiskaitymo/pristatymo rizika ne prekybos knygoje Žr. CR SETT formą. |
||||
510 |
1.2.2. Atsiskaitymo/pristatymo rizika prekybos knygoje Žr. CR SETT formą. |
||||
520 |
1.3. BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA POZICIJOS RIZIKAI, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI KRR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktis, c punkto i ir iii papunkčiai, 92 straipsnio 4 dalies b punktas. |
||||
530 |
1.3.1. Rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai pagal standartizuotus metodus (SA) |
||||
540 |
1.3.1.1. Skolos priemonės, kuriomis prekiaujama MKR SA TDI forma bendros valiutų sumos lygmeniu. |
||||
550 |
1.3.1.2. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos MKR SA EQU forma bendros nacionalinių rinkų sumos lygmeniu. |
||||
555 |
1.3.1.3. Specialus metodas KIS pozicijų rizikai KRR 348 straipsnio 1 dalis, 350 straipsnio 3 dalies c punktas ir 364 straipsnio 2 dalies a punktas. Bendra rizikos pozicijos suma KIS pozicijoms, jeigu kapitalo reikalavimai apskaičiuojami pagal KRR 348 straipsnio 1 dalį nedelsiant arba pritaikius KRR 350 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytą apribojimą. KRR šios pozicijos nėra aiškiai priskirtos nei prie palūkanų normų, nei prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos. Jeigu taikomas specialus metodas pagal KRR 348 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, nurodoma suma yra 32 % atitinkamos grynosios KIS pozicijos, padauginta iš 12,5. Jeigu taikomas specialus metodas pagal KRR 348 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, nurodoma suma yra mažesnioji iš šių: 32 % atitinkamos grynosios KIS pozicijos arba skirtumas tarp 40 % šios grynosios pozicijos ir nuosavų lėšų reikalavimų, kurie kyla dėl užsienio valiutos kurso rizikos, susijusios su šia KIS pozicija, atitinkamai padauginta iš 12,5. |
||||
556 |
1.3.1.3.* Papildomas straipsnis: KIS, investuojantys tik į skolos priemones, kuriomis prekiaujama Bendra rizikos pozicijos suma KIS pozicijoms, jeigu KIS investuoja tik į priemones, susijusias su palūkanų normų rizika. |
||||
557 |
1.3.1.3.** KIS, investuojantys tik į nuosavybės priemones arba į mišrias priemones Bendra rizikos pozicijos suma KIS pozicijoms, jeigu KIS investuoja tik arba į priemones, susijusias su nuosavybės vertybinių popierių rizika, arba į mišrias priemones, arba jeigu KIS sudedamosios dalys yra nežinomos. |
||||
560 |
1.3.1.4. Užsienio valiutos kurso pozicijos Žr. MKR SA FX formą. |
||||
570 |
1.3.1.5. Biržos prekių kainų pozicijos Žr. MKR SA COM formą. |
||||
580 |
1.3.2. Rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai pagal vidaus modelius (IM) Žr. MKR IM formą. |
||||
590 |
1.4. BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA OPERACINEI RIZIKAI (OpR) KRR 92 straipsnio 3 dalies e punktas ir 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Investicinėse įmonėse pagal KRR 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį šis elementas yra lygus nuliui. |
||||
600 |
1.4.1. OpR bazinio indikatoriaus metodas (BIA) Žr. OPR formą. |
||||
610 |
1.4.2. OpR standartizuotas (TSA)/alternatyvus standartizuotas (ASA) metodai Žr. OPR formą. |
||||
620 |
1.4.3. OpR pažangieji vertinimo metodai (AMA) Žr. OPR formą. |
||||
630 |
1.5. PAPILDOMA RIZIKOS POZICIJOS SUMA DĖL PASTOVIŲJŲ PRIDĖTINIŲ IŠLAIDŲ KRR 95 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnis ir 98 straipsnio 1 dalies a punktas. Tik investicinėms įmonėms pagal KRR 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį. Taip pat žr. KRR 97 straipsnį. KRR 96 straipsnyje nurodytos investicinės įmonės 97 straipsnyje nurodytą sumą padaugina iš 12,5. KRR 95 straipsnyje nurodytos investicinės įmonės informaciją teikia taip:
|
||||
640 |
1.6. BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMUI KRR 92 straipsnio 3 dalies d punktas. Žr. CVA formą. |
||||
650 |
1.6.1. Pažangusis metodas Nuosavų lėšų reikalavimai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal KRR 383 straipsnį. Žr. CVA formą. |
||||
660 |
1.6.2. Standartizuotas metodas Nuosavų lėšų reikalavimai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal KRR 384 straipsnį. Žr. CVA formą. |
||||
670 |
1.6.3. Grindžiama OEM Nuosavų lėšų reikalavimai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal KRR 385 straipsnį. Žr. CVA formą. |
||||
680 |
1.7. BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA, SUSIJUSI SU DIDELĖMIS PREKYBOS KNYGOS POZICIJOMIS KRR 92 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktis, 395–401 straipsniai. |
||||
690 |
1.8. KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS KRR 3, 458 ir 459 straipsniai ir rizikos pozicijos sumos, kurių negalima priskirti prie nei vieno iš 1.1–1.7 straipsnių. Įstaigos nurodo sumas, kurių reikia, kad atitiktų: Komisijos pagal KRR 458 ir 459 straipsnius nustatytus griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus; papildomas rizikos pozicijos sumas pagal KRR 3 straipsnį. Šis straipsnis nėra susijęs su detaliąja forma. |
||||
710 |
1.8.2. iš jų: papildomi griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai pagal 458 straipsnį KRR 458 straipsnis. |
||||
720 |
1.8.2.* iš jų: reikalavimai didelėms pozicijoms KRR 458 straipsnis. |
||||
730 |
1.8.2.** iš jų: dėl pakeistų gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus kainų burbulams skirtų rizikos koeficientų KRR 458 straipsnis. |
||||
740 |
1.8.2.*** iš jų: dėl pozicijų finansų sektoriaus viduje KRR 458 straipsnis. |
||||
750 |
1.8.3. iš jų: papildomi griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai pagal 459 straipsnį KRR 459 straipsnis. |
||||
760 |
1.8.4. iš jų: papildoma rizikos pozicijos suma pagal KRR 3 straipsnį KRR 3 straipsnis. Turi būti nurodoma papildoma rizikos pozicijos suma. Ji apima tik papildomas sumas (pvz., jei pozicijai, kurios vertė 100, taikomas 20 % rizikos koeficientas ir įstaiga, remdamasi KRR 3 straipsniu, taiko 50 % rizikos koeficientą, nurodoma suma yra 30). |
||||
770–900 |
1.8.5. iš jų: pagal kredito riziką įvertintų pozicijų sumos – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą) Į 770–900 eilutes įstaigos įrašo ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. duomenis. 770–900 eilutėse nurodomos tų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių pagal riziką įvertintų pozicijų suma apskaičiuojama pagal KRR nuostatas, pagal kredito riziką įvertintų pozicijų sumos. Nurodomos sumos atitinka bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, apskaičiuotą pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių, atsižvelgiant į bendrą rizikos koeficientą, taikomą pagal KRR 247 straipsnio 6 dalį, ir apribojimus, nurodytus KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnio 4 poskirsnyje. |
||||
770 |
1.8.5. iš jų: pagal kredito riziką įvertintų pozicijų sumos – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą) KRR 92 straipsnio 3 dalies a punktas ir trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrius. |
||||
780 |
1.8.5.1. Vidaus reitingais pagrįstas metodas (SEC-IRBA) KRR 254 straipsnio 1 dalies a punktas, 259 ir 260 straipsniai. |
||||
790 |
1.8.5.1.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 1 dalies a punktas, 259 straipsnis. |
||||
800 |
1.8.5.1.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 1 dalies a punktas, 259 ir 260 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
810 |
1.8.5.2. Standartizuotas metodas (SEC-SA) KRR 254 straipsnio 1 dalies b punktas ir 6 dalis, 261, 262 ir 269 straipsniai. |
||||
820 |
1.8.5.2.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 1 dalies b punktas ir 6 dalis, 261 ir 269 straipsniai. |
||||
830 |
1.8.5.2.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 1 dalies b punktas, 261 ir 262 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
840 |
1.8.5.3. Išorės reitingais pagrįstas metodas (SEC-ERBA) KRR 254 straipsnio 1 dalies c punktas bei 2, 3 ir 4 dalys, 263 ir 264 straipsniai. |
||||
850 |
1.8.5.3.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 1 dalies c punktas bei 2, 3 ir 4 dalys, 263 straipsnis. |
||||
860 |
1.8.5.3.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 1 dalies c punktas bei 2, 3 ir 4 dalys, 263 ir 264 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
870 |
1.8.5.4. Vidinio vertinimo metodas (IAA) KRR 254 straipsnio 5 dalis, 265 ir 266 straipsniai. |
||||
880 |
1.8.5.4.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 5 dalis, 265 ir 266 straipsniai. |
||||
890 |
1.8.5.4.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 5 dalis, 265 ir 266 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
900 |
1.8.5.5. Kita (RW = 1 250 %) KRR 254 straipsnio 7 dalis. |
||||
910–1040 |
1.8.6. iš jų: Bendra rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai. Skolos priemonės, kuriomis prekiaujama, – pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių specifinė rizika (pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą) Į 910–1040 eilutes įstaigos įrašo ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. duomenis. 910–1040 eilutėse nurodomos tų prekybos knygoje įrašytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių bendros rizikos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal KRR nuostatas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos. Tačiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai koreliacinės prekybos portfeliui pagal iš dalies pakeisto KRR 338 straipsnį, šiose eilutėse nurodyti nereikia, nes jos nurodomos MKR SA CTP formoje. Nurodomos sumos atitinka bendrą rizikos pozicijos sumą, apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuotus pagal KRR 337 straipsnį, padauginus iš 12,5. Nurodoma suma atsižvelgiama į taikytiną bendrą rizikos koeficientą pagal KRR 337 straipsnio 3 dalį ir grynosios pozicijos nuosavų lėšų reikalavimo limitą pagal KRR 335 straipsnį. Atsižvelgiant į rizikos koeficientų nustatymą pagal KRR 337 straipsnį, nuosavų lėšų reikalavimams prekybos knygoje įrašytoms priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuoti taikomas metodas yra tas metodas, kurį įstaiga taikytų pozicijai ne prekybos knygoje. |
||||
910 |
1.8.6. iš jų: Bendra rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai. Skolos priemonės, kuriomis prekiaujama, – pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių specifinė rizika (pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą) KRR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktis ir 4 dalis, 335 ir 337 straipsniai. |
||||
920 |
1.8.6.1. Vidaus reitingais pagrįstas metodas (SEC-IRBA) KRR 254 straipsnio 1 dalies a punktas, 259, 260 ir 337 straipsniai. |
||||
930 |
1.8.6.1.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 1 dalies a punktas, 259 ir 337 straipsniai. |
||||
940 |
1.8.6.1.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 1 dalies a punktas, 259, 260 ir 337 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
950 |
1.8.6.2. Standartizuotas metodas (SEC-SA) KRR 254 straipsnio 1 dalies b punktas ir 6 dalis, 261, 262, 269 ir 337 straipsniai. |
||||
960 |
1.8.6.2.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 1 dalies b punktas ir 6 dalis, 261, 269 ir 337 straipsniai. |
||||
970 |
1.8.6.2.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 1 dalies b punktas, 261, 262 ir 337 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
980 |
1.8.6.3. Išorės reitingais pagrįstas metodas (SEC-ERBA) KRR 254 straipsnio 1 dalies c punktas bei 2, 3 ir 4 dalys, 263, 264 ir 337 straipsniai. |
||||
990 |
1.8.6.3.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 1 dalies c punktas bei 2, 3 ir 4 dalys, 263 ir 337 straipsniai. |
||||
1000 |
1.8.6.3.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 1 dalies c punktas bei 2, 3 ir 4 dalys, 263, 264 ir 337 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
1010 |
1.8.6.4. Vidinio vertinimo metodas (IAA) KRR 254 straipsnio 5 dalis, 265, 266 ir 337 straipsniai. |
||||
1020 |
1.8.6.4.1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neatitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimų KRR 254 straipsnio 5 dalis, 265, 266 ir 337 straipsniai. |
||||
1030 |
1.8.6.4.2. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus KRR 254 straipsnio 5 dalis, 265, 266 ir 337 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomos tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį. |
||||
1040 |
1.8.6.5. Kita (RW = 1 250 %) KRR 254 straipsnio 7 dalis, 337 straipsnis. |
1.4. C 03.00. KAPITALO PAKANKAMUMO KOEFICIENTAI IR KAPITALO LYGIAI (CA3)
1.4.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Eilutės |
|||||
010 |
1. CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas KRR 92 straipsnio 2 dalies a punktas. CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos CET1 kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi. |
||||
020 |
2. CET1 kapitalo perviršis (+)/deficitas (–) Šiame straipsnyje parodomas absoliutusis CET1 kapitalo perviršio arba deficito dydis pagal KRR 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą (4,5 %), t. y. neatsižvelgiant į kapitalo rezervus ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pakankamumo koeficiento. |
||||
030 |
3. T1 kapitalo pakankamumo koeficientas KRR 92 straipsnio 2 dalies b punktas. T1 kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos 1 lygio kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi. |
||||
040 |
4. T1 kapitalo perviršis (+)/deficitas (–) Šiame straipsnyje parodomas absoliutusis T1 kapitalo perviršio arba deficito dydis pagal KRR 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą (6 %), t. y. neatsižvelgiant į kapitalo rezervus ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pakankamumo koeficiento. |
||||
050 |
5. Bendras kapitalo pakankamumo koeficientas KRR 92 straipsnio 2 dalies c punktas. Bendras kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi. |
||||
060 |
6. Viso kapitalo perviršis (+)/deficitas (-) Šiame straipsnyje parodomas absoliutusis nuosavų lėšų perviršio arba deficito dydis pagal KRR 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą (8 %), t. y. neatsižvelgiant į kapitalo rezervus ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pakankamumo koeficiento. |
||||
130 |
13. Bendro SREP kapitalo reikalavimo (TSCR) koeficientas Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Šiame straipsnyje atsižvelgiama į bendro SREP kapitalo reikalavimo (TSCR) koeficientą, kurį įstaigai pateikė kompetentinga institucija. TSCR yra apibrėžta EBA SREP GL 1.2 skirsnyje. Jei kompetentinga institucija nėra pateikusi papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, nurodomas tik i punktas. |
||||
140 |
13.* TSCR: sudarytina iš CET1 kapitalo Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Jei kompetentinga institucija nėra pateikusi papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, laikytinų CET1 kapitalo forma, nurodomas tik i punktas. |
||||
150 |
13.** TSCR: sudarytina iš 1 lygio kapitalo Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Jei kompetentinga institucija nėra pateikusi papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, laikytinų 1 lygio kapitalo forma, nurodomas tik i punktas. |
||||
160 |
14 Bendro kapitalo reikalavimo (OCR) koeficientas Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Šiame straipsnyje atsižvelgiama į bendro kapitalo reikalavimo (OCR) koeficientą, apibrėžtą EBA SREP GL 1.2 skirsnyje. Jei joks rezervo reikalavimas nėra taikomas, nurodomas tik i punktas. |
||||
170 |
14.* OCR: sudarytina iš CET1 kapitalo Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Jei joks rezervo reikalavimas nėra taikomas, nurodomas tik i punktas. |
||||
180 |
14.** OCR: sudarytina iš 1 lygio kapitalo Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Jei joks rezervo reikalavimas nėra taikomas, nurodomas tik i punktas. |
||||
190 |
15. Bendro kapitalo reikalavimo (OCR) ir II ramsčio gairių (P2G) koeficientas Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Jei kompetentinga institucija nėra pateikusi P2G, nurodomas tik i punktas. |
||||
200 |
15.* OCR ir P2G: sudarytina iš CET1 kapitalo Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Jei kompetentinga institucija nėra pateikusi P2G, nurodomas tik i punktas. |
||||
210 |
15.** OCR ir P2G: sudarytina iš 1 lygio kapitalo Toliau nurodytų i ir ii punktų suma:
Jei kompetentinga institucija nėra pateikusi P2G, nurodomas tik i punktas. |
1.5. C 04.00. PAPILDOMI STRAIPSNIAI (CA4)
1.5.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Eilutės |
|||||||
010 |
1. Bendra atidėtųjų mokesčių turto suma Šiame straipsnyje nurodoma suma yra lygi naujausiame patikrintame ar audituotame balanse įrašytai sumai. |
||||||
020 |
1.1. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo KRR 39 straipsnio 2 dalis. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo ir kuriam dėl to yra taikomas rizikos koeficientas. |
||||||
030 |
1.2. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų KRR 36 straipsnio 1 dalies c punktas ir 38 straipsnis. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, bet susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų, todėl jam netaikomos jokios ribos (t. y. jis visas atskaitomas iš CET1). |
||||||
040 |
1.3. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų KRR 36 straipsnio 1 dalies c punktas; 38 straipsnis ir 48 straipsnio 1 dalies a punktas. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, todėl iš CET1 jis atskaitomas laikantis 10 % ir 17,65 % ribos pagal KRR 48 straipsnį. |
||||||
050 |
2. Bendra atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma Šiame straipsnyje nurodoma suma yra lygi naujausiame patikrintame ar audituotame balanse įrašytai sumai. |
||||||
060 |
2.1. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie nėra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo KRR 38 straipsnio 3 ir 4 dalys. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kai nėra įvykdytos KRR 38 straipsnio 3 ir 4 dalių sąlygos. Taigi į šį straipsnį įtraukiami atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kuriais mažinama reikalaujama atskaityti prestižo, kito nematerialiojo turto arba nustatytų išmokų pensijų fondo turto suma ir kurie atitinkamai yra nurodyti CA1 formos 1.1.1.10.3, 1.1.1.11.2 ir 1.1.1.14.2 punktuose. |
||||||
070 |
2.2. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie yra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo KRR 38 straipsnis. |
||||||
080 |
2.2.1. Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų KRR 38 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kuriais gali būti mažinamas atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, pagal KRR 38 straipsnio 3 ir 4 dalis ir kurie nėra priskiriami prie atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, pagal KRR 38 straipsnio 5 dalį. |
||||||
090 |
2.2.2. Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų KRR 38 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kuriais gali būti mažinamas atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, pagal KRR 38 straipsnio 3 ir 4 dalis ir kurie yra priskiriami prie atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, pagal KRR 38 straipsnio 5 dalį. |
||||||
093 |
2A Mokesčių permokos ir perkelti mokestiniai nuostoliai KRR 39 straipsnio 1 dalis. Mokesčių permokų ir mokestinių nuostolių suma, neatskaitoma iš nuosavų lėšų pagal KRR 39 straipsnio 1 dalį; nurodoma suma atitinka sumą prieš taikant rizikos koeficientus. |
||||||
096 |
2B Atidėtųjų mokesčių turtas, kuriam taikomas 250 % rizikos koeficientas KRR 48 straipsnio 4 dalis. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kuris nėra atskaitomas pagal KRR 48 straipsnio 1 dalį, bet kuriam pagal KRR 48 straipsnio 4 dalį taikomas 250 % rizikos koeficientas, atsižvelgus į KRR 470 straipsnio poveikį. Nurodoma suma atitinka atidėtųjų mokesčių turto sumą prieš taikant rizikos koeficientą. |
||||||
097 |
2C Atidėtųjų mokesčių turtas, kuriam taikomas 0 % rizikos koeficientas KRR 469 straipsnio 1 dalies d punktas, 470 straipsnis, 472 straipsnio 5 dalis ir 478 straipsnis. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kuris nėra atskaitomas pagal KRR 469 straipsnio 1 dalies d punktą ir 470 straipsnį, bet kuriam pagal KRR 472 straipsnio 5 dalį taikomas 0 % rizikos koeficientas. Nurodoma suma atitinka atidėtųjų mokesčių turto sumą prieš taikant rizikos koeficientą. |
||||||
100 |
3. Kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (-), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų KRR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 62 straipsnio d punktas, 158 ir 159 straipsniai. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. |
||||||
110 |
3.1. Bendra kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų suma, į kurią galima atsižvelgti apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumą KRR 159 straipsnis. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. |
||||||
120 |
3.1.1. Bendrosios kredito rizikos koregavimai KRR 159 straipsnis. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. |
||||||
130 |
3.1.2. Specifinės kredito rizikos koregavimai KRR 159 straipsnis. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. |
||||||
131 |
3.1.3. Papildomi vertės koregavimai ir kiti nuosavų lėšų sumažinimai KRR 34, 110 ir 159 straipsniai. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. |
||||||
140 |
3.2. Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma KRR 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalys ir 159 straipsnis. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. Nurodomi tik tikėtini nuostoliai, susiję pozicijomis, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. |
||||||
145 |
4. Specifinės kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (–), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui KRR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 62 straipsnio d punktas, 158 ir 159 straipsniai. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. |
||||||
150 |
4.1. Specifinės kredito rizikos koregavimai ir panašiai vertinamos pozicijos KRR 159 straipsnis. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. |
||||||
155 |
4.2. Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma KRR 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalys ir 159 straipsnis. Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. Nurodomi tik tikėtini nuostoliai, susiję su pozicijomis esant įsipareigojimų neįvykdymui. |
||||||
160 |
5. Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, skirtos T2 reikalavimus atitinkančio atidėjinio perviršio apribojimui apskaičiuoti KRR 62 straipsnio d punktas. IRB metodą taikančioms įstaigoms pagal KRR 62 straipsnio d punktą atidėjinių (tikėtiniems nuostoliams padengti) perviršio sumai, kurią galima įtraukti į T2 kapitalą, taikomas apribojimas – 0,6 % pagal riziką įvertintų pozicijos sumų, apskaičiuotų pagal IRB metodą. Šiame straipsnyje nurodoma suma – pagal riziką įvertintų pozicijų sumos (t. y. nepadaugintos iš 0,6 %), kurios sudaro apribojimo apskaičiavimo pagrindą. |
||||||
170 |
6. Visa bendroji atidėjinių suma, kurią galima įtraukti į T2 kapitalą KRR 62 straipsnio c punktas. Į šį straipsnį įtraukiami bendrosios kredito rizikos koregavimai, kuriuos galima įtraukti į T2 kapitalą, prieš taikant apribojimą. Suma nurodoma neatskaičius mokesčių. |
||||||
180 |
7. Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, skirtos T2 reikalavimus atitinkančio atidėjinio apribojimui apskaičiuoti KRR 62 straipsnio c punktas. Pagal KRR 62 straipsnio c punktą kredito rizikos koregavimams, kuriuos galima įtraukti į T2 kapitalą, taikomas apribojimas – 1,25 % pagal riziką įvertintų pozicijos sumų. Šiame straipsnyje nurodoma suma – pagal riziką įvertintų pozicijų sumos (t. y. nepadaugintos iš 1,25 %), kurios sudaro apribojimo apskaičiavimo pagrindą. |
||||||
190 |
8. Neatskaitomų turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalo dalių riba KRR 46 straipsnio 1 dalies a punktas. Šiame straipsnyje nurodoma riba, iki kurios turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalo dalys nėra atskaitomos. Ši suma gaunama sudėjus visus straipsnius, pagal kuriuos ši riba apskaičiuojama, ir gautą sumą padauginus iš 10 %. |
||||||
200 |
9. 10 % CET1 riba KRR 48 straipsnio 1 dalies a ir b punktai. Šiame straipsnyje nurodoma 10 % riba, taikoma turimoms finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, kapitalo dalims ir atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų. Ši suma gaunama sudėjus visus straipsnius, pagal kuriuos ši riba apskaičiuojama, ir gautą sumą padauginus iš 10 %. |
||||||
210 |
10. 17,65 % CET1 riba KRR 48 straipsnio 1 dalis. Šiame straipsnyje nurodoma 17,65 % riba, taikoma turimoms finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, kapitalo dalims ir atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir kuri turi būti taikoma pritaikius 10 % ribą. Riba apskaičiuota taip, kad pripažįstama dviejų straipsnių suma neviršytų 15 % galutinio bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, t. y. CET1 kapitalo, po visų atskaitymų, neįskaičiuojant koregavimų dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. |
||||||
225 |
11.1. Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, turimą ne finansų sektoriuje 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto a papunktis. |
||||||
226 |
11.2. Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant dideles pozicijas 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktis. |
||||||
230 |
12. Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas KRR 44–46 ir 49 straipsniai. |
||||||
240 |
12.1. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 44, 45, 46 ir 49 straipsniai. |
||||||
250 |
12.1.1. Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 44, 46 ir 49 straipsniai. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis, išskyrus:
|
||||||
260 |
12.1.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 45 straipsnis. Pagal KRR 45 straipsnį trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
270 |
12.2. Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai. |
||||||
280 |
12.2.1. Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai. Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį. Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies g punktą, neįskaičiuojamos. |
||||||
290 |
12.2.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 45 straipsnis. Pagal KRR 45 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
291 |
12.3.1. Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai. |
||||||
292 |
12.3.2. Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai. |
||||||
293 |
12.3.3. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 45 straipsnis. |
||||||
300 |
13. Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas KRR 58–60 straipsniai |
||||||
310 |
13.1. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 58, 59 straipsniai ir 60 straipsnio 2 dalis. |
||||||
320 |
13.1.1. Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 58 straipsnis ir 60 straipsnio 2 dalis. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis, išskyrus:
|
||||||
330 |
13.1.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 59 straipsnis. Pagal KRR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
340 |
13.2. Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
350 |
13.2.1. Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai. Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį. Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KRR 56 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos. |
||||||
360 |
13.2.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 59 straipsnis. Pagal KRR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
361 |
13.3. Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
362 |
13.3.1. Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
363 |
13.3.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 59 straipsnis. |
||||||
370 |
14. Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas KRR 68–70 straipsniai. |
||||||
380 |
14.1. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 68, 69 straipsniai ir 70 straipsnio 2 dalis. |
||||||
390 |
14.1.1. Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 68 straipsnis ir 70 straipsnio 2 dalis. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis, išskyrus:
|
||||||
400 |
14.1.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 69 straipsnis. Pagal KRR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
410 |
14.2. Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
420 |
14.2.1. Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai. Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį. Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KRR 66 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos. |
||||||
430 |
14.2.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 69 straipsnis. Pagal KRR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
431 |
14.3. Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
432 |
14.3.1. Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
433 |
14.3.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 69 straipsnis. |
||||||
440 |
15. Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas KRR 44, 45, 47 ir 49 straipsniai. |
||||||
450 |
15.1. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 44, 45, 47 ir 49 straipsniai. |
||||||
460 |
15.1.1. Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 44, 45, 47 ir 49 straipsniai. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis, išskyrus:
|
||||||
470 |
15.1.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 45 straipsnis. Pagal KRR 45 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
480 |
15.2. Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai. |
||||||
490 |
15.2.1. Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai. Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį. Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies g punktą, neįskaičiuojamos. |
||||||
500 |
15.2.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 45 straipsnis. Pagal KRR 45 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
501 |
15.3. Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai. |
||||||
502 |
15.3.1. Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai. |
||||||
503 |
15.3.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 45 straipsnis. |
||||||
510 |
16. Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas KRR 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
520 |
16.1. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
530 |
16.1.1. Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 58 straipsnis. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis, išskyrus:
|
||||||
540 |
16.1.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 59 straipsnis. Pagal KRR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
550 |
16.2. Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
560 |
16.2.1. Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai. Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį. Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KRR 56 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos. |
||||||
570 |
16.2.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 59 straipsnis. Pagal KRR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
571 |
16.3. Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
572 |
16.3.1. Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai. |
||||||
573 |
16.3.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 59 straipsnis. |
||||||
580 |
17. Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas KRR 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
590 |
17.1. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
600 |
17.1.1. Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 68 straipsnis. Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis, išskyrus:
|
||||||
610 |
17.1.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 69 straipsnis. Pagal KRR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
620 |
17.2. Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
630 |
17.2.1. Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai. Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį. Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KRR 66 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos. |
||||||
640 |
17.2.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 69 straipsnis. Pagal KRR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai. |
||||||
641 |
17.3. Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
642 |
17.3.1. Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai. |
||||||
643 |
17.3.2. (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita KRR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 69 straipsnis. |
||||||
650 |
18. Pagal riziką įvertintos finansų sektoriaus subjektuose turimų CET1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos CET1 kapitalo, pozicijos KRR 46 straipsnio 4 dalis, 48 straipsnio 4 dalis ir 49 straipsnio 4 dalis. |
||||||
660 |
19. Pagal riziką įvertintos finansų sektoriaus subjektuose turimų AT1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos AT1 kapitalo, pozicijos KRR 60 straipsnio 4 dalis. |
||||||
670 |
20. Pagal riziką įvertintos finansų sektoriaus subjektuose turimų T2 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos T2 kapitalo, pozicijos KRR 70 straipsnio 4 dalis. |
||||||
680 |
21. Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos KRR 79 straipsnis. Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš CET1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais. Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 12.1 punkte. |
||||||
690 |
22. Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos KRR 79 straipsnis. Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš CET1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais. Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 15.1 punkte. |
||||||
700 |
23. Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos KRR 79 straipsnis. Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš AT1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais. Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 13.1 punkte. |
||||||
710 |
24. Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos KRR 79 straipsnis. Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš AT1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais. Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 16.1 punkte. |
||||||
720 |
25. Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos KRR 79 straipsnis. Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš T2 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais. Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 14.1 punkte. |
||||||
730 |
26. Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos KRR 79 straipsnis. Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš T2 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais. Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 17.1 punkte. |
||||||
740 |
27. Jungtinio rezervo reikalavimas KRD 128 straipsnio 6 punktas. |
||||||
750 |
Kapitalo apsaugos rezervas KRD 128 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnis. Pagal 129 straipsnio 1 dalį kapitalo apsaugos rezervas yra papildoma bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma. Kadangi kapitalo apsaugos rezervo 2,5 % norma yra pastovi, suma nurodoma šiame laukelyje. |
||||||
760 |
Apsaugos rezervas, sudarytas dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto iv papunktis. Šiame laukelyje nurodoma apsaugos rezervo, sudaryto dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos, kurį pagal KRR 458 straipsnį gali būti reikalaujama turėti kartu su kapitalo apsaugos rezervu, suma. Nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų sumą, reikalingą atitinkamiems kapitalo rezervo reikalavimams ataskaitinę dieną įvykdyti. |
||||||
770 |
Įstaigos specialus anticiklinis kapitalo rezervas KRD 128 straipsnio 2 punktas, 130, 135–140 straipsniai. Nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų sumą, reikalingą atitinkamiems kapitalo rezervo reikalavimams ataskaitinę dieną įvykdyti. |
||||||
780 |
Sisteminės rizikos rezervas KRD 128 straipsnio 5 punktas, 133 ir 134 straipsniai. Nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų sumą, reikalingą atitinkamiems kapitalo rezervo reikalavimams ataskaitinę dieną įvykdyti. |
||||||
800 |
Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervas KRD 128 straipsnio 3 punktas ir 131 straipsnis. Nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų sumą, reikalingą atitinkamiems kapitalo rezervo reikalavimams ataskaitinę dieną įvykdyti. |
||||||
810 |
Kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervas KRD 128 straipsnio 4 punktas ir 131 straipsnis. Nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų sumą, reikalingą atitinkamiems kapitalo rezervo reikalavimams ataskaitinę dieną įvykdyti. |
||||||
820 |
28. Nuosavų lėšų reikalavimai, susiję su II ramsčio koregavimais KRD 104 straipsnio 2 dalis. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia, kad įstaiga turi pagal II ramstį apskaičiuoti papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, šie papildomi nuosavų lėšų reikalavimai nurodomi šiame laukelyje. |
||||||
830 |
29. Pradinis kapitalas KRD 12, 28–31 straipsniai ir KRR 93 straipsnis. |
||||||
840 |
30 Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas KRR 96 straipsnio 2 dalies b punktas, 97 straipsnis ir 98 straipsnio 1 dalies a punktas. |
||||||
850 |
31. Ne vidaus pradinės pozicijos Informacija, kurios reikia ribai apskaičiuoti pildant CR GB formą pagal šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktį. Riba apskaičiuojama remiantis pradine pozicija iki perskaičiavimo koeficiento taikymo. Pozicijos yra laikomos vidaus pozicijomis, kai yra susijusios su valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, esančiomis sandorio šalimis. |
||||||
860 |
32. Bendra pradinių pozicijų suma Informacija, kurios reikia ribai apskaičiuoti pildant CR GB formą pagal šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktį. Riba apskaičiuojama remiantis pradine pozicija iki perskaičiavimo koeficiento taikymo. Pozicijos yra laikomos vidaus pozicijomis, kai yra susijusios su valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, esančiomis sandorio šalimis. |
||||||
870 |
Bendros nuosavų lėšų sumos koregavimai KRR 500 straipsnio 4 dalis. Šioje pozicijoje turi būti nurodomas 880 pozicijoje nurodytos sumos ir bendros nuosavų lėšų sumos pagal KRR skirtumas. Jei taikomas alternatyvus SA metodas (KRR 500 straipsnio 2 dalis), ši eilutė nepildoma. |
||||||
880 |
Nuosavos lėšos, visiškai koreguotos atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ KRR 500 straipsnio 4 dalis. Šioje pozicijoje turi būti nurodoma bendra nuosavų lėšų suma pagal KRR, pakoreguota, kaip reikalaujama KRR 500 straipsnio 4 dalimi (t. y. visiškai koreguota, siekiant atspindėti nuosavų lėšų apskaičiavimo pagal Direktyvos 93/6/EEB ir Direktyvos 2000/12/EB redakcijas, galiojusias iki 2007 m. sausio 1 d., ir nuosavų lėšų apskaičiavimo pagal KRR skirtumą, kuris atsiranda dėl skirtingo tikėtinų nuostolių ir netikėtinų nuostolių vertinimo pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių). Jei taikomas alternatyvus SA metodas (KRR 500 straipsnio 2 dalis), ši eilutė nepildoma. |
||||||
890 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ KRR 500 straipsnio 1 dalies b punktas. Šioje pozicijoje turi būti nurodoma nuosavų lėšų suma, kurią turėti reikalaujama pagal KRR 500 straipsnio 1 dalies b punktą (t. y. 80 % bendros minimalios nuosavų lėšų sumos, kurią įstaigos būtų reikalaujama turėti pagal Direktyvos 93/6/EEB 4 straipsnio ir 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo iki 2007 m. sausio mėn. galiojusias redakcijas). |
||||||
900 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“. Alternatyvus SA metodas KRR 500 straipsnio 2 ir 3 dalys. Šioje pozicijoje turi būti nurodoma nuosavų lėšų suma, kurią turėti reikalaujama pagal KRR 500 straipsnio 2 dalį (t. y. 80 % nuosavų lėšų, kurias įstaiga turėtų turėti pagal 92 straipsnį, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas atitinkamai pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių ir trečios dalies III antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius, vietoj atitinkamai KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus arba trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriaus). |
||||||
910 |
Bendrų nuosavų lėšų deficitas pagal nuosavų lėšų reikalavimus atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ arba alternatyvų SA metodą KRR 500 straipsnio 1 dalies b punktas ir 500 straipsnio 2 dalis. Šioje eilutėje įrašoma:
|
1.6. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS ir PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS. PRIEMONĖS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA (CA5)
1.6.1. Bendrosios pastabos
15. |
CA5 formoje apibendrinami nuosavų lėšų sudedamųjų dalių ir atskaitymų, kuriems taikomos KRR 465–491 straipsniuose išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skaičiavimai. |
16. |
CA5 formos struktūra tokia:
|
17. |
Pirmose keturiose skiltyse įstaigos nurodo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo koregavimus bei sumą, laikytiną pagal riziką įvertintu turtu. Įstaigos 050 skiltyje taip pat turi nurodyti taikomą procentinę dalį, o 060 skiltyje – reikalavimus atitinkančią sumą, neatsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatas. |
18. |
Įstaigos CA5 formoje duomenis teikia tik tuo laikotarpiu, kurį pagal KRR dešimtą dalį taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos. |
19. |
Pagal kai kurias iš pereinamojo laikotarpio nuostatų yra reikalaujamas atskaitymas iš 1 lygio kapitalo. Tokiu atveju, jeigu susidaro likutinė atskaitymo arba atskaitymų iš 1 lygio kapitalo suma ir papildomas 1 lygio kapitalas yra nepakankamas tai sumai atskaityti, ši suma atskaitoma iš CET1. |
1.6.2. C 05.01. Pereinamojo Laikotarpio Nuostatos (CA5.1)
20. |
5.1 lentelėje įstaigos palygina, kaip nuosavų lėšų sudedamosioms dalims yra taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išdėstytos KRR 465–491 straipsniuose, ir galutinės nuostatos, išdėstytos KRR antros dalies II antraštinėje dalyje. |
21. |
020–060 eilutėse įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas. CA 5.1 formos 060 eilutės 010–030 skiltyse nurodytinus skaičius galima perkelti iš atitinkamų CA 5.2 formos skyrių. |
22. |
070–092 eilutėse įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą mažumos dalims ir papildomoms 1 lygio bei 2 lygio priemonėms, kurių emitentės yra patronuojamosios įmonės (pagal KRR 479 ir 480 straipsnius). |
23. |
Nuo 100 eilutės įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą nerealizuotam pelnui ir nuostoliams, atskaitymams, taip pat papildomiems filtrams ir atskaitymams. |
24. |
Tam tikrais atvejais pereinamojo laikotarpio atskaitymai iš CET1, AT1 arba T2 kapitalo gali viršyti įstaigos CET1, AT1 arba T2 kapitalą. Toks poveikis – jeigu jį lemia pereinamojo laikotarpio nuostatos – parodomas atitinkamuose CA1 formos laukeliuose. Todėl į koregavimus CA5 formos skiltyse neįtraukiamas joks šalutinis poveikis, jeigu kapitalo turima nepakankamai. |
1.6.2.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
CET1 koregavimai |
020 |
AT1 koregavimai |
030 |
T2 koregavimai |
040 |
Koregavimai, įtraukti į pagal riziką įvertintą turtą (RWA) 040 skiltis apima atitinkamas sumas, kuriomis dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų koreguojama bendra rizikos pozicijos suma pagal KRR 92 straipsnio 3 dalį. Nurodant sumas atsižvelgiama į pagal KRR 92 straipsnio 4 dalį taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 2 ar 3 skyriaus arba IV antraštinės dalies nuostatas. Vadinasi, pereinamosios sumos, kurioms taikomos trečios dalies II antraštinės dalies 2 ar 3 skyriaus nuostatos, nurodomos kaip pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, o pereinamosios sumos, kurioms taikomos trečios dalies IV antraštinės dalies nuostatos, atitinka nuosavų lėšų reikalavimų sumą, padaugintą iš 12,5. Kadangi 010–030 skiltys yra tiesiogiai susietos su CA1 forma, bendros rizikos pozicijos sumos koregavimai nėra tiesiogiai susieti su atitinkamomis formomis, kuriose pateikiama informacija apie kredito riziką. Jeigu bendros rizikos pozicijos sumos koregavimus reikia atlikti dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, tie koregavimai tiesiogiai įtraukiami į CR SA, CR IRB, CR EQU IRB, MKR SA TDI, MKR SA EQU ar MKR IM formas. Be to, jų poveikis nurodomas CA5.1 formos 040 skiltyje. Todėl šios sumos yra tik papildomi straipsniai. |
050 |
Taikoma procentinė dalis |
060 |
Reikalavimus atitinkanti suma neatsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatas 060 skiltyje įrašoma kiekvienos priemonės suma iki pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo, t. y. bazinė suma, pagal kurią skaičiuojami koregavimai. |
Eilutės |
|||||
010 |
1. Bendra koregavimų suma Šioje eilutėje pažymimas bendras pereinamojo laikotarpio koregavimų poveikis įvairių rūšių kapitalui, taip pat įtraukiamos dėl tų koregavimų susidariusios pagal riziką įvertintos sumos. |
||||
020 |
1.1. Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas KRR 483–491 straipsniai. Šioje eilutėje parodomas bendras pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti skirtingų rūšių kapitalui skirtų priemonių poveikis. |
||||
030 |
1.1.1. Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurios yra valstybės pagalba KRR 483 straipsnis. |
||||
040 |
1.1.1.1. Priemonės, kurios pagal Direktyvą 2006/48/EB galėjo būti laikomos nuosavomis lėšomis KRR 483 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys. |
||||
050 |
1.1.1.2. Valstybėje narėje, kuriai taikoma ekonominio koregavimo programa, įsteigtų įstaigų išleistos priemonės KRR 483 straipsnio 1, 3, 5, 7 ir 8 dalys. |
||||
060 |
1.1.2. Priemonės, kurios nėra valstybės pagalba Nurodoma suma yra perkeliama iš CA5.2 formos 060 skilties. |
||||
070 |
1.2. Mažumos dalys ir lygiavertės priemonės KRR 479 ir 480 straipsniai. Šioje eilutėje parodomas pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis mažumos dalims, kurios gali būti laikomos bendru 1 lygio kapitalu, kvalifikuotosioms 1 lygio priemonėms, kurios gali būti laikomos konsoliduotu papildomu 1 lygio kapitalu, ir kvalifikuotosioms nuosavoms lėšoms, kurios gali būti laikomos konsoliduotu 2 lygio kapitalu. |
||||
080 |
1.2.1. Kapitalo priemonės ir straipsniai, nesudarantys mažumos dalių KRR 479 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma, kuri atitinka konsoliduotų rezervų reikalavimus pagal ankstesnį reglamentavimą. |
||||
090 |
1.2.2. Mažumos dalių pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis KRR 84 ir 480 straipsniai. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra reikalavimus atitinkanti suma nepritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatų. |
||||
091 |
1.2.3. Kvalifikuotojo papildomo 1 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis KRR 85 ir 480 straipsniai. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra reikalavimus atitinkanti suma nepritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatų. |
||||
092 |
1.2.4. Kvalifikuotojo 2 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis KRR 87 ir 480 straipsniai. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra reikalavimus atitinkanti suma nepritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatų. |
||||
100 |
1.3. Kiti pereinamojo laikotarpio koregavimai KRR 467–478 ir 481 straipsniai. Šioje eilutėje pagal riziką įvertintą turtą bendras pereinamojo laikotarpio koregavimų poveikis įvairių rūšių kapitalo atskaitymui, nerealizuotam pelnui ir nuostoliams, papildomiems filtrams ir atskaitymams, taip pat įtraukiamos pagal riziką įvertintos sumos, susidariusios dėl tų koregavimų. |
||||
110 |
1.3.1. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai KRR 467 ir 468 straipsniai. Šioje eilutėje nurodomas bendras pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis nerealizuotam pelnui ir nuostoliams, vertinamiems tikrąja verte. |
||||
120 |
1.3.1.1. Nerealizuotas pelnas KRR 468 straipsnio 1 dalis. |
||||
130 |
1.3.1.2. Nerealizuoti nuostoliai KRR 467 straipsnio 1 dalis. |
||||
133 |
1.3.1.3. Centrinės valdžios pozicijų, priskiriamų prie ES taikomo 39-ojo TAS „parduoti laikomų“ kategorijos, nerealizuotas pelnas KRR 468 straipsnis. |
||||
136 |
1.3.1.4. Centrinės valdžios pozicijų, priskiriamų prie ES taikomo 39-ojo TAS „parduoti laikomų“ kategorijos, nerealizuoti nuostoliai KRR 467 straipsnis. |
||||
138 |
1.3.1.5. Tikrąja verte vertinamas pelnas ir nuostoliai, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimais KRR 468 straipsnis. |
||||
140 |
1.3.2. Atskaitymai KRR 36 straipsnio 1 dalis, 469–478 straipsniai. Šioje eilutėje pažymimas bendras pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis atskaitymams. |
||||
150 |
1.3.2.1. Einamųjų finansinių metų nuostoliai KRR 36 straipsnio 1 dalies a punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 3 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies a punktą suma. Jeigu iš įmonių buvo reikalaujama atskaityti tik reikšmingus nuostolius:
|
||||
160 |
1.3.2.2. Nematerialusis turtas KRR 36 straipsnio 1 dalies b punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis. Nustatydamos, kokią nematerialiojo turto sumą atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KRR 37 straipsnio nuostatas. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies b punktą suma. |
||||
170 |
1.3.2.3. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų KRR 36 straipsnio 1 dalies c punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 5 dalis ir 478 straipsnis. Nustatydamos, kokią pirmiau paminėto atidėtųjų mokesčių turto sumą atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KRR 38 straipsnio nuostatas dėl atidėtųjų mokesčių turto mažinimo atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: bendra suma pagal KRR 469 straipsnio 1 dalį. |
||||
180 |
1.3.2.4. Atidėjinių pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius KRR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 6 dalis ir 478 straipsnis. Nustatydamos pirmiau minėtų atidėjinių pagal IRB metodą trūkumą tikėtiniems nuostoliams padengti, kurį reikia atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KRR 40 straipsnio nuostatas. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies d punktą suma. |
||||
190 |
1.3.2.5. Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas KRR 33 straipsnio 1 dalies e punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 7 dalis, 473 ir 478 straipsniai. Nustatydamos, kokią pirmiau minėto nustatytų išmokų pensijų fondo turto sumą reikia atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KRR 41 straipsnio nuostatas. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies e punktą suma. |
||||
194 |
1.3.2.5.* iš jo: 19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas. Teigiamas straipsnis KRR 473 straipsnis. |
||||
198 |
1.3.2.5.** iš jo: 19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas. Neigiamas straipsnis KRR 473 straipsnis. |
||||
200 |
1.3.2.6. Nuosavos priemonės KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 8 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktą suma. |
||||
210 |
1.3.2.6.1. Nuosavos CET1 priemonės KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 8 dalis ir 478 straipsnis. Nustatydamos, kokią pirmiau paminėtų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą atskaityti, įstaigos atsižvelgia į KRR 42 straipsnio nuostatas. Kadangi „likutinės sumos“ vertinamos skirtingai atsižvelgiant į priemonės pobūdį, įstaigos turimas bendro nuosavo kapitalo priemones atitinkamai suskirsto į turimas „tiesiogiai“ ir „netiesiogiai“. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies f punktą suma. |
||||
211 |
1.3.2.6.1** iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys KRR 469 straipsnio 1 dalies b punktas, 472 straipsnio 8 dalies a punktas. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: tiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma. |
||||
212 |
1.3.2.6.1* iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys KRR 469 straipsnio 1 dalies b punktas, 472 straipsnio 8 dalies b punktas. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: netiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma. |
||||
220 |
1.3.2.6.2. Nuosavos AT1 priemonės KRR 56 straipsnio a punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 2 dalis ir 478 straipsnis. Nustatydamos, kokią pirmiau minėtų kapitalo dalių sumą atskaityti, įstaigos atsižvelgia į KRR 57 straipsnio nuostatas. Kadangi „likutinės sumos“ vertinamos skirtingai atsižvelgiant į priemonės pobūdį (KRR 475 straipsnio 2 dalis), įstaigos pirmiau minėtas turimas kapitalo dalis suskirsto į „tiesiogiai“ ir „netiesiogiai“ turimas nuosavas papildomo 1 lygio kapitalo dalis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 56 straipsnio a punktą suma. |
||||
221 |
1.3.2.6.2** iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: Tiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KRR 474 straipsnio b punktas ir 475 straipsnio 2 dalies a punktas. |
||||
222 |
1.3.2.6.2* iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: Netiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KRR 474 straipsnio b punktas, 475 straipsnio 2 dalies b punktas. |
||||
230 |
1.3.2.6.3. Nuosavos T2 priemonės KRR 66 straipsnio a punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 2 dalis ir 478 straipsnis. Nustatydamos, kokią turimų kapitalo dalių sumą atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KRR 67 straipsnio nuostatas. Kadangi „likutinės sumos“ vertinamos skirtingai atsižvelgiant į priemonės pobūdį (KRR 477 straipsnio 2 dalis), įstaigos pirmiau minėtas turimas kapitalo dalis suskirsto į „tiesiogiai“ ir „netiesiogiai“ turimas nuosavas 2 lygio kapitalo dalis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 66 straipsnio a punktą suma. |
||||
231 |
Iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: tiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KRR 476 straipsnio b punktas ir 477 straipsnio 2 dalies a punktas. |
||||
232 |
Iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: netiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KRR 476 straipsnio b punktas ir 477 straipsnio 2 dalies b punktas. |
||||
240 |
1.3.2.7. Abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė „Likutinės sumos“ vertinamos skirtingai pagal tai, ar turimos finansų sektoriaus subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo dalys laikytinos reikšmingomis, ar ne (KRR 472 straipsnio 9 dalis, 475 straipsnio 3 dalis ir 477 straipsnio 3 dalis), todėl įstaigos abipusę kryžminę kapitalo dalių nuosavybę suskirsto į reikšmingas ir nereikšmingas investicijas. |
||||
250 |
1.3.2.7.1. Abipusė kryžminė CET1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 36 straipsnio 1 dalies g punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 9 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies g punktą suma. |
||||
260 |
1.3.2.7.1.1. Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 36 straipsnio 1 dalies g punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 9 dalies a punktas ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KRR 469 straipsnio 1 dalies b punktą. |
||||
270 |
1.3.2.7.1.2. Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 36 straipsnio 1 dalies g punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 9 dalies b punktas ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KRR 469 straipsnio 1 dalies b punktą. |
||||
280 |
1.3.2.7.2. Abipusė kryžminė AT1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 56 straipsnio b punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 3 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 56 straipsnio b punktą suma. |
||||
290 |
1.3.2.7.2.1. Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 56 straipsnio b punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 3 dalies a punktas ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KRR 475 straipsnio 3 dalį. |
||||
300 |
1.3.2.7.2.2. Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalių nuosavybė KRR 56 straipsnio b punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 3 dalies b punktas ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KRR 475 straipsnio 3 dalį. |
||||
310 |
1.3.2.7.3. Abipusė kryžminė T2 kapitalo dalių nuosavybė KRR 66 straipsnio b punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 3 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 66 straipsnio b punktą suma. |
||||
320 |
1.3.2.7.3.1. Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalių nuosavybė KRR 66 straipsnio b punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 3 dalies a punktas ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KRR 477 straipsnio 3 dalį. |
||||
330 |
1.3.2.7.3.2. Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalių nuosavybė KRR 66 straipsnio b punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 3 dalies b punktas ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KRR 477 straipsnio 3 dalį. |
||||
340 |
1.3.2.8. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonės |
||||
350 |
1.3.2.8.1. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės KRR 36 straipsnio 1 dalies h punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 10 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies h punktą suma. |
||||
360 |
1.3.2.8.2. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės KRR 56 straipsnio c punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 56 straipsnio c punktą suma. |
||||
370 |
1.3.2.8.3. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės KRR 66 straipsnio c punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 66 straipsnio c punktą suma. |
||||
380 |
1.3.2.9. Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės KRR 470 straipsnio 2 ir 3 dalys. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: KRR 470 straipsnio 1 dalis. |
||||
385 |
Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų KRR 469 straipsnio 1 dalies c punktas, 478 straipsnis ir 472 straipsnio 5 dalis. Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, dalis, viršijanti 10 % ribą, nustatytą KRR 470 straipsnio 2 dalies a punkte. |
||||
390 |
1.3.2.10. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonės |
||||
400 |
1.3.2.10.1. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės KRR 36 straipsnio 1 dalies i punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 11 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies i punktą suma. |
||||
410 |
1.3.2.10.2. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės KRR 56 straipsnio d punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 56 straipsnio d punktą suma. |
||||
420 |
1.3.2.10.2. Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės KRR 66 straipsnio d punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis. Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KRR 66 straipsnio d punktą suma. |
||||
425 |
1.3.2.11. Draudimo bendrovėse turimų nuosavo kapitalo dalių atskaitymo iš CET 1 straipsnių išimtis KRR 471 straipsnis. |
||||
430 |
1.3.3. Papildomi filtrai ir atskaitymai KRR 481 straipsnis. Šioje eilutėje parodomas bendras pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis papildomiems filtrams ir atskaitymams. Pagal KRR 481 straipsnį įstaigos 1.3.3 punkte turi pateikti informaciją apie filtrus ir atskaitymus, būtinus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 ir 66 straipsnių ir Direktyvos 2006/49/EB 13 ir 16 straipsnių perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, bet neprivalomus pagal antrą dalį. |
||||
440 |
1.3.4. Koregavimai dėl 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio priemonių Įstaigos pateikia informaciją, susijusią su 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio priemonėmis, pagal taikytinas teisės nuostatas. |
1.6.3. C 05.02. Priemonės, Kurioms Taikomas Tęstinumo Principas, Kurios Nėra Valstybės Pagalba (CA5.2)
25. |
Įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurios nėra valstybės pagalba (KRR 484–491 straipsniai). |
1.6.3.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
Priemonių suma ir susiję akcijų priedai KRR 484 straipsnio 3 ir 5 dalys. Priemonės, kurias pagal nustatytus kriterijus reikia įrašyti kiekvienoje eilutėje, įskaitant su jomis susijusius akcijų priedus. |
020 |
Apribojimo apskaičiavimo pagrindas KRR 486 straipsnio 2–4 dalys. |
030 |
Taikoma procentinė dalis KRR 486 straipsnio 5 dalis. |
040 |
Apribojimas KRR 486 straipsnio 2 ir 5 dalys. |
050 |
(–) Suma, kuri viršija tęstinumo ribą KRR 486 straipsnio 2 ir 5 dalys. |
060 |
Bendra priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas, suma Nurodoma suma yra lygi atitinkamose CA5.1 formos 060 eilutės skiltyse nurodytoms sumoms. |
Eilutės |
|
010 |
1. Priemonės, kurioms buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punktą KRR 484 straipsnio 3 dalis. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
020 |
2. Priemonės, kurioms buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punktą ir 154 straipsnio 8 ir 9 dalis ir kurioms nustatytas 489 straipsnyje nurodytas apribojimas KRR 484 straipsnio 4 dalis. |
030 |
2.1. Bendra priemonių, kurių negali būti pareikalauta arba kurių neskatinama išpirkti, suma KRR 484 straipsnio 4 dalis ir 489 straipsnis. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
040 |
2.2. Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurių gali būti pareikalauta ir kurias gali būti skatinama išpirkti KRR 489 straipsnis. |
050 |
2.2.1. Priemonės, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui atitinka KRR 52 straipsnyje nustatytas sąlygas KRR 489 straipsnio 3 dalis ir 491 straipsnio a punktas. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
060 |
2.2.2. Priemonės, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 52 straipsnyje nustatytų sąlygų KRR 489 straipsnio 5 dalis ir 491 straipsnio a punktas. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
070 |
2.2.3. Priemonės, kurių galėjo būti pareikalauta iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 52 straipsnyje nustatytų sąlygų KRR 489 straipsnio 6 dalis ir 491 straipsnio c punktas. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
080 |
2.3. CET1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatyto apribojimo perviršis KRR 487 straipsnio 1 dalis. CET1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytą ribą viršijančios priemonės gali būti priskiriamos prie priemonių, kurios gali toliau galioti kaip AT1 priemonės. |
090 |
3. Straipsniai, kuriems buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio e, f, g arba h punktą laikantis 490 straipsnyje nustatyto apribojimo KRR 484 straipsnio 5 dalis. |
100 |
3.1. Bendra straipsnių, kuriems netaikoma paskata išpirkti, suma KRR 490 straipsnis. |
110 |
3.2. Straipsniai, kuriems taikomas tęstinumo principas ir kuriems taikoma paskata išpirkti KRR 490 straipsnis. |
120 |
3.2.1. Straipsniai, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui atitinka KRR 63 straipsnyje nustatytas sąlygas KRR 490 straipsnio 3 dalis ir 491 straipsnio a punktas. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
130 |
3.2.2. Straipsniai, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 63 straipsnyje nustatytų sąlygų KRR 490 straipsnio 5 dalis ir 491 straipsnio a punktas. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
140 |
3.2.3. Straipsniai, kurių galėjo būti pareikalauta iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KRR 63 straipsnyje nustatytų sąlygų KRR 490 straipsnio 6 dalis ir 491 straipsnio c punktas. Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai. |
150 |
3.3. AT1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatyto apribojimo perviršis KRR 487 straipsnio 2 dalis. AT1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytą apribojimą viršijančios priemonės gali būti priskiriamos prie priemonių, kurios gali toliau galioti kaip T2 priemonės. |
2. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS)
2.1. BENDROSIOS PASTABOS
26. |
C 06.01 ir C 06.02 formose informacija teikiama, jeigu nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami konsoliduotai. Šią formą sudaro keturios dalys, kuriose pateikiama skirtinga informacija apie visus atskirus subjektus (įskaitant informaciją teikiančią įstaigą), kurie yra konsoliduojami:
|
27. |
Įstaigos, kurioms pagal KRR 7 straipsnį taikoma reikalavimų netaikymo nuostata, užpildo tik 010–060 ir 250–400 skiltis. |
28. |
Nurodant vertes atsižvelgiama į visas atitinkamą ataskaitinę datą taikytinas KRR pereinamojo laikotarpio nuostatas. |
2.2. IŠSAMI INFORMACIJA APIE GRUPĖS MOKUMĄ
29. |
Šios formos antros dalies (išsami informacija apie grupės mokumą) 070–210 skiltys yra skirtos informacijai apie kredito ir kitas reguliuojamąsias finansų įstaigas, kurioms faktiškai atskirai yra taikomi konkretūs mokumo reikalavimai, pateikti. Joje parodomi kiekvieno subjekto, kurio informacija teikiama, nuosavų lėšų reikalavimai pagal kiekvieną rizikos kategoriją ir nuosavų lėšų reikalavimai mokumo tikslams pasiekti. |
30. |
Jeigu dalyvavimas konsoliduojamas proporcingai, su nuosavų lėšų reikalavimais ir nuosavomis lėšomis susiję skaičiai parodo atitinkamas proporcingas sumas. |
2.3. INFORMACIJA APIE ATSKIRŲ SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ
31. |
Šios formos trečios dalies (informacija apie visų subjektų, konsoliduojamų pagal KRR, indėlį į grupės mokumą, įskaitant ir tuos subjektus, kuriems atskirai nėra taikomi konkretūs mokumo reikalavimai) 250–400 skiltys yra skirtos nurodyti, kurie grupės subjektai kelia riziką ir pritraukia nuosavų lėšų iš rinkos, remiantis duomenimis, kuriuos galima lengvai gauti arba parengti taip, kad kapitalo pakankamumo koeficiento nereikėtų perskaičiuoti pagal kiekvieną atskirą arba konsoliduojamą subjektą. Subjekto lygmeniu į grupės rezultatus įtraukiami ne individualūs mokumo koeficiento elementai, bet rizikos ir nuosavų lėšų skaičiai, todėl jie neturi būti tarpusavyje lyginami. |
32. |
Trečioje dalyje taip pat nurodomos mažumos dalių, kvalifikuotojo papildomo 1 lygio (AT1) kapitalo ir kvalifikuotojo 2 lygio (T2) kapitalo, kurį galima įtraukti į konsoliduotas nuosavas lėšas, sumos. |
33. |
Kadangi šios formos trečioje dalyje nurodomi „indėliai“, joje nurodomos reikšmės tam tikrais atvejais skirsis nuo reikšmių, nurodomų skiltyse, kuriose pateikiama išsami informacija apie grupės mokumą. |
34. |
Principas – vienodai išbraukti rizikos arba nuosavų lėšų pozicijas, kurios dubliuojasi toje pačioje grupėje, ir taip parodyti grupės konsoliduotoje CA formoje nurodytas sumas, pridedant „Grupės mokumo“ formoje nurodytas kiekvieno subjekto sumas. Tais atvejais, kai neviršijama 1 % riba, tiesioginė sąsaja su CA forma negalima. |
35. |
Įstaigos apibrėžia tinkamiausią subjektų suskirstymo metodiką, kad atsižvelgtų į galimą diversifikavimo poveikį rinkos rizikai ir operacinei rizikai. |
36. |
Viena konsoliduota grupė gali būti įtraukta į kitą konsoliduotą grupę. Tai reiškia, kad informacija apie pogrupį sudarančius subjektus visos grupės mokumo (GS) formoje teikiama atskirai pagal kiekvieną subjektą, net jeigu informacijos teikimo reikalavimai taikomi pačiam pogrupiui. Jeigu pogrupiui taikomi informacijos teikimo reikalavimai, jis informaciją GS formoje taip pat teikia atskirai pagal kiekvieną subjektą, nors šie duomenys ir yra įtraukti į aukštesniu lygmeniu konsoliduotos grupės pateiktą GS formą. |
37. |
Įstaiga duomenis apie subjekto indėlį teikia tada, kai jo indėlis į bendrą rizikos pozicijos sumą sudaro daugiau kaip 1 % grupės bendros rizikos pozicijos sumos arba kai jo indėlis į bendrą nuosavų lėšų sumą sudaro daugiau kaip 1 % grupės bendros nuosavų lėšų sumos. Ši riba netaikoma tais atvejais, kai patronuojamosios įmonės arba pogrupiai grupei suteikia nuosavų lėšų (mažumos dalių arba į nuosavas lėšas įtrauktų kvalifikuotųjų AT1 arba T2 priemonių pavidalu). |
2.4. C 06.01. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS. Bendra suma (GS TOTAL)
Skiltys |
Nurodymai |
250–400 |
KONSOLIDUOJAMI SUBJEKTAI Žr. nurodymus dėl C 06.02 formos. |
410–480 |
KAPITALO REZERVAI Žr. nurodymus dėl C 06.02 formos. |
Eilutės |
Nurodymai |
010 |
BENDRA SUMA Bendra suma atitinka visose C 06.02 formos eilutėse pateiktų verčių sumą. |
2.5. C 06.02. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS)
Skiltys |
Nurodymai |
||||||||||||||||
010–060 |
KONSOLIDUOJAMI SUBJEKTAI Ši forma yra skirta informacijai apie visus subjektus, konsoliduojamus pagal KRR pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, rinkti pagal atskirą subjektą. |
||||||||||||||||
010 |
PAVADINIMAS Konsoliduojamo subjekto pavadinimas. |
||||||||||||||||
020 |
KODAS Kiekvienai lentelės eilutei suteikiamas unikalus eilutės identifikatorius. Konsoliduojamam subjektui priskirtas kodas. Faktinė kodo struktūra priklauso nuo nacionalinės informacijos teikimo sistemos. |
||||||||||||||||
025 |
LEI KODAS LEI – juridinio asmens identifikatorius – Finansinio stabilumo tarybos pasiūlytas ir Didžiojo dvidešimtuko patvirtintas nuorodos kodas, kad būtų galima unikaliai identifikuoti finansinių sandorių šalis visame pasaulyje. Kol pasaulinė LEI sistema pradės visapusiškai veikti, išankstinius LEI kodus sandorio šalims suteikia vietos veiklos padalinys, patvirtintas Reguliavimo priežiūros komiteto (ROC, išsamios informacijos galima rasti šioje svetainėje: www.leiroc.org). Jeigu konkreti sandorio šalis turi juridinio asmens identifikatorių (LEI kodą), jis naudojamas tai sandorio šaliai identifikuoti. |
||||||||||||||||
030 |
ĮSTAIGOS ARBA LYGIAVERČIAI REIKALAVIMAI (TAIP/NE) „TAIP“ reikia žymėti tada, kai įstaigai taikomi nuosavų lėšų reikalavimai pagal KRR ir KRD arba nuostatos, kurios yra bent jau lygiavertės Bazelio susitarimo nuostatoms. Kitais atvejais reikia žymėti „NE“. Mažumos dalys: KRR 81 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis ir 82 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis. Atsižvelgiant į mažumos dalių ir patronuojamųjų įmonių išleistų AT1 bei T2 priemonių poveikį, įtraukti patronuojamųjų įmonių priemones galima, jeigu patronuojamoji įmonė yra įstaiga arba įmonė, kuriai pagal nacionalinę teisę taikomi KRR reikalavimai. |
||||||||||||||||
035 |
SUBJEKTO RŪŠIS Subjekto rūšis nurodoma pagal šias kategorijas:
Kai subjektui KRR ir KRD netaikomi, tačiau taikomos nuostatos, kurios yra bent lygiavertės Bazelio nuostatoms, atitinkama kategorija nustatoma kuo rūpestingiau. |
||||||||||||||||
040 |
DUOMENŲ APIMTIS. Atskiras visiškai konsoliduojamas subjektas (SF) arba atskiras iš dalies konsoliduojamas subjektas (SP) SF nurodoma atskirų visiškai konsoliduojamų patronuojamųjų įmonių atveju. SP nurodoma atskirų iš dalies konsoliduojamų patronuojamųjų įmonių atveju. |
||||||||||||||||
050 |
ŠALIES KODAS Įstaigos nurodo dviraidį šalies kodą pagal ISO 3166–2. |
||||||||||||||||
060 |
TURIMOS KAPITALO DALYS (%) Ši procentinė dalis nurodo patronuojančiosios įmonės faktiškai turimą patronuojamųjų įmonių kapitalo dalį. Jeigu tiesioginė patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama, faktinė dalis yra, pvz., 70 %. Vadovaujantis KRR 4 straipsnio 1 dalies 16 punktu, pateikiant informaciją apie turimą patronuojamosios įmonės patronuojamosios įmonės kapitalo dalį sudauginamos atitinkamų patronuojamųjų įmonių tarpusavyje turimos dalys. |
||||||||||||||||
070–240 |
INFORMACIJA APIE SUBJEKTUS, KURIEMS TAIKOMI NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI Šiame išsamios informacijos skyriuje (t. y. 070–240 skiltyse) pateikiama informacija tik apie tuos subjektus ir pogrupius, kurie yra konsoliduojami (KRR pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrius), kuriems faktiškai taikomi mokumo reikalavimai pagal KRR arba nuostatos, kurios yra bent jau lygiavertės Bazelio susitarimo nuostatoms (t. y. dėl kurių 030 skiltyje pažymėta „TAIP“). Informacija pateikiama apie visas atskiras konsoliduotos grupės įstaigas, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, nepaisant to, kur jos yra. Šioje dalyje informacija turi būti pateikiama pagal įstaigos veiklos vietos mokumo taisykles (todėl pildant šią formą kiekvienu atskiru atveju nereikia atlikti dvigubo skaičiavimo pagal patronuojančiosios įstaigos taisykles). Jeigu vietos mokumo taisyklės yra kitokios, negu nustatyta KRR, ir detalus palyginimas nėra pateiktas, informacija turi būti papildyta, jeigu turimi reikiamo išsamumo duomenys. Todėl ši dalis – tai faktinė forma, kurioje apibendrinami skaičiavimai, kuriuos atskiros grupės įstaigos atlieka, atsižvelgdamos į tai, kad kai kurioms įstaigoms gali būti taikomos skirtingos mokumo taisyklės. Informacija apie investicinių įmonių pastoviąsias pridėtines išlaidas Investicinės įmonės, skaičiuodamos savo kapitalo pakankamumą pagal KRR 95, 96, 97 ir 98 straipsnius, įtraukia nuosavų lėšų reikalavimus, susijusius su pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis. Bendros rizikos pozicijos sumos dalis, susijusi su pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis, nurodoma šios formos 2 dalies 100 skiltyje. |
||||||||||||||||
070 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA Nurodoma 080–110 skilčių reikšmių suma. |
||||||||||||||||
080 |
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, kurios yra lygios arba prilygsta sumoms, kurios turi būti nurodytos 040 eilutėje „PAGAL KREDITO RIZIKĄ, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKĄ, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKĄ IR SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSIĄ RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS“, ir nuosavų lėšų reikalavimų, kurie yra lygūs arba prilygsta reikalavimams, kurie turi būti nurodyti CA2 formos 490 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA ATSISKAITYMŲ/PRISTATYMO RIZIKAI“, sumą. |
||||||||||||||||
090 |
POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų reikalavimų sumą, lygią arba prilygstančią sumoms, kurios turi būti nurodytos CA2 formos 520 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA POZICIJOS RIZIKAI, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI“. |
||||||||||||||||
100 |
OPERACINĖ RIZIKA Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka rizikos pozicijos sumą, lygią arba prilygstančią sumai, kuri turi būti nurodyta CA2 formos 590 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA OPERACINEI RIZIKAI (OpR)“. Pastoviosios pridėtinės išlaidos įskaitomos į šią skiltį ir į CA2 formos 630 eilutę „PAPILDOMA RIZIKOS POZICIJOS SUMA DĖL PASTOVIŲJŲ PRIDĖTINIŲ IŠLAIDŲ“. |
||||||||||||||||
110 |
KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka kitur specialiai nenurodytos rizikos pozicijos sumą. Tai – CA2 formos 640, 680 ir 690 eilučių reikšmių suma. |
||||||||||||||||
120–240 |
IŠSAMI INFORMACIJA APIE NUOSAVAS LĖŠAS GRUPĖS MOKUMUI UŽTIKRINTI Šiose skiltyse informacija teikiama pagal įstaigos arba pogrupio veiklos vietos mokumo taisykles. |
||||||||||||||||
120 |
NUOSAVOS LĖŠOS Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų sumą, lygią arba prilygstančią sumoms, kurios turi būti nurodytos CA1 formos 010 eilutėje „NUOSAVOS LĖŠOS“. |
||||||||||||||||
130 |
IŠ JŲ: KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS KRR 82 straipsnis. Šioje skiltyje informacija pateikiama tik apie patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama atskirai, kurios yra visiškai konsoliduojamos ir yra įstaigos. Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KRR konsoliduojamos įmonės, priklausančios priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną, akcijų priedus ir kitus rezervus). Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma. |
||||||||||||||||
140 |
SUSIJUSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS, AKCIJŲ PRIEDAI IR KITI REZERVAI KRR 87 straipsnio 1 dalies b punktas. |
||||||||||||||||
150 |
BENDRA 1 LYGIO KAPITALO SUMA KRR 25 straipsnis. |
||||||||||||||||
160 |
IŠ JOS: KVALIFIKUOTASIS 1 LYGIO KAPITALAS KRR 82 straipsnis. Šioje skiltyje informacija pateikiama tik apie patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama atskirai, kurios yra visiškai konsoliduojamos ir yra įstaigos. Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KRR konsoliduojamos įmonės, priklausančios priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus). Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma. |
||||||||||||||||
170 |
SUSIJUSIOS T1 PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS IR AKCIJŲ PRIEDAI KRR 85 straipsnio 1 dalies b punktas. |
||||||||||||||||
180 |
BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS KRR 50 straipsnis. |
||||||||||||||||
190 |
IŠ JO: MAŽUMOS DALYS KRR 81 straipsnis. Šioje skiltyje informacija pateikiama tik apie visiškai konsoliduojamas patronuojamąsias įmones, kurios yra įstaigos, išskyrus KRR 84 straipsnio 3 dalyje nurodytas patronuojamąsias įmones. Visi skaičiavimai, kuriuos reikia atlikti pagal KRR 84 straipsnį, atliekami kiekvieną patronuojamąją įmonę konsoliduojant pogrupio lygmeniu, prireikus laikantis 84 straipsnio 2 dalies, o kitais atvejais – atskirai. KRR ir šioje formoje laikoma, kad mažumos dalys pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KRR konsoliduojamos įmonės, priklausančios CET1 priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus). Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma. |
||||||||||||||||
200 |
SUSIJUSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS, AKCIJŲ PRIEDAI IR KITI REZERVAI KRR 84 straipsnio 1 dalies b punktas. |
||||||||||||||||
210 |
PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS KRR 61 straipsnis. |
||||||||||||||||
220 |
IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS KRR 82 ir 83 straipsniai. Šioje skiltyje pateikiama tik informacija apie visiškai konsoliduojamas patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama individualiai ir kurios yra įstaigos, išskyrus KRR 85 straipsnio 2 dalyje nurodytas patronuojamąsias įmones. Visi skaičiavimai, kuriuos reikia atlikti pagal KRR 85 straipsnį, atliekami kiekvieną patronuojamąją įmonę konsoliduojant pogrupio lygmeniu, prireikus laikantis 85 straipsnio 2 dalies, o kitais atvejais – atskirai. KRR ir šioje formoje laikoma, kad mažumos dalys pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KRR konsoliduojamos įmonės, priklausančios AT1 priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus). Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma. |
||||||||||||||||
230 |
2 LYGIO KAPITALAS KRR 71 straipsnis. |
||||||||||||||||
240 |
IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS 2 LYGIO KAPITALAS KRR 82 ir 83 straipsniai. Šioje skiltyje pateikiama tik informacija apie visiškai konsoliduojamas patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama individualiai ir kurios yra įstaigos, išskyrus KRR 87 straipsnio 2 dalyje nurodytas patronuojamąsias įmones. Visi skaičiavimai, kuriuos reikia atlikti pagal KRR 87 straipsnį, atliekami kiekvieną patronuojamąją įmonę konsoliduojant pogrupio lygmeniu, prireikus laikantis KRR 87 straipsnio 2 dalies, o kitais atvejais – atskirai. KRR ir šioje formoje laikoma, kad mažumos dalys pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KRR konsoliduojamos įmonės, priklausančios T2 priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus). Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį, t. y. tai turi būti ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma. |
||||||||||||||||
250–400 |
INFORMACIJA APIE SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ |
||||||||||||||||
250–290 |
INDĖLIS Į RIZIKĄ Toliau išdėstytose skiltyse informacija teikiama pagal informaciją teikiančiai įstaigai taikomas mokumo taisykles. |
||||||||||||||||
250 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA Nurodoma 260–290 skilčių reikšmių suma. |
||||||||||||||||
260 |
KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA Nurodoma suma – pagal kredito riziką įvertintų pozicijų sumos ir nuosavų lėšų reikalavimai atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti pagal KRR, išskyrus bet kokias sumas, susijusias su sandoriais su kitais subjektais, įtrauktais į grupės konsoliduoto mokumo koeficiento skaičiavimą. |
||||||||||||||||
270 |
POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA Rinkos rizikos pozicijos sumos apskaičiuojamos kiekvieno subjekto lygmeniu, remiantis KRR. Subjektai nurodo savo indėlį į bendrą pozicijos, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos pozicijos sumą. Nurodomų reikšmių suma atitinka sumą, nurodytą konsoliduotos ataskaitos 520 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA POZICIJOS RIZIKAI, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI“. |
||||||||||||||||
280 |
OPERACINĖ RIZIKA AMA metodo atveju nurodomos operacinės rizikos pozicijos sumos apima diversifikavimo poveikį. Pastoviosios pridėtinės išlaidos įskaitomos į šią skiltį. |
||||||||||||||||
290 |
KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka kitur specialiai nenurodytos rizikos pozicijos sumą. |
||||||||||||||||
300–400 |
INDĖLIS Į NUOSAVAS LĖŠAS Šioje formos dalyje nesiekiama įstaigoms nustatyti reikalavimo atlikti visus bendro kapitalo pakankamumo koeficiento skaičiavimus kiekvieno subjekto lygmeniu. 300–350 skiltis pildo tie konsoliduoti subjektai, kurie prisideda prie nuosavų lėšų mažumos dalimi, kvalifikuotuoju 1 lygio kapitalu ir (arba) kvalifikuotosiomis nuosavomis lėšomis. Taikant II dalies 2.3 skirsnio paskutiniame sakinyje nurodytą ribą, 360–400 skiltis pildo visi konsoliduoti subjektai, kurie prisideda prie konsoliduotų nuosavų lėšų. Į nuosavas lėšas, kurias į subjektą įneša kiti subjektai, konsoliduojami kartu su informaciją teikiančiu subjektu, neatsižvelgiama; šioje skiltyje nurodomas tik grynasis indėlis į grupės nuosavas lėšas – tai dažniausiai yra nuosavos lėšos, gautos iš trečiųjų šalių, ir sukaupti rezervai. Toliau išdėstytose skiltyse informacija teikiama pagal informaciją teikiančiai įstaigai taikomas mokumo taisykles. |
||||||||||||||||
300–350 |
Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS Suma, nurodoma kaip „Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS“, yra suma, apskaičiuota pagal KRR antros dalies II antraštinę dalį, neįskaitant jokių kitų grupės subjektų įneštų lėšų. |
||||||||||||||||
300 |
Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS KRR 87 straipsnis. |
||||||||||||||||
310 |
Į KONSOLIDUOTĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS KRR 85 straipsnis. |
||||||||||||||||
320 |
Į KONSOLIDUOTĄ BENDRĄ 1 LYGIO NUOSAVĄ KAPITALĄ ĮTRAUKTOS MAŽUMOS DALYS KRR 84 straipsnis. Nurodoma suma – tai patronuojamosios įmonės mažumos dalių suma, įtraukta į konsoliduotą CET1 kapitalą pagal KRR. |
||||||||||||||||
330 |
Į KONSOLIDUOTĄ PAPILDOMĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS KRR 86 straipsnis. Nurodoma suma – tai patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo T1 kapitalo suma, įtraukta į konsoliduotą AT1 kapitalą pagal KRR. |
||||||||||||||||
340 |
Į KONSOLIDUOTĄ 2 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS KRR 88 straipsnis. Nurodoma suma – tai patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų suma, įtraukta į konsoliduotą T2 kapitalą pagal KRR. |
||||||||||||||||
350 |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS. (–) PRESTIŽAS/(+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS |
||||||||||||||||
360–400 |
KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS KRR 18 straipsnis. Suma, nurodoma kaip „KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS“, yra suma, apskaičiuota pagal balansą, neįskaitant jokių kitų grupės subjektų įneštų lėšų. |
||||||||||||||||
360 |
KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS |
||||||||||||||||
370 |
IŠ JŲ: BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS |
||||||||||||||||
380 |
IŠ JŲ: PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS |
||||||||||||||||
390 |
IŠ JŲ: INDĖLIAI Į KONSOLIDUOTĄ REZULTATĄ Nurodomas kiekvieno subjekto indėlis į konsoliduotą rezultatą (pelną arba nuostolį (–)). Įskaitomi mažumos dalims priskiriami rezultatai. |
||||||||||||||||
400 |
IŠ JŲ: (–) PRESTIŽAS/(+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS Čia nurodomas informaciją apie patronuojamąją įmonę teikiančio subjekto prestižas arba neigiamas prestižas. |
||||||||||||||||
410–480 |
KAPITALO REZERVAI Informacija apie kapitalo rezervus GS formoje teikiama pagal tokią pačią bendrą struktūrą kaip CA4 formoje, laikantis tų pačių informacijos teikimo principų. Teikiant informaciją apie kapitalo rezervus GS formoje atitinkamos sumos nurodomos atsižvelgiant į nuostatas, taikytinas siekiant nustatyti rezervo reikalavimą konsoliduotai grupės būklei. Todėl nurodytos kapitalo rezervo sumos rodo kiekvieno subjekto įnašus į grupės kapitalo rezervą. Nurodytos sumos turi būti pagrįstos KRD perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis ir KRR, įskaitant visas juose numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas. |
||||||||||||||||
410 |
JUNGTINIO REZERVO REIKALAVIMAS KRD 128 straipsnio 6 punktas. |
||||||||||||||||
420 |
KAPITALO APSAUGOS REZERVAS KRD 128 straipsnio 1 punktas ir 129 straipsnis. Pagal 129 straipsnio 1 dalį kapitalo apsaugos rezervas yra papildoma bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma. Kadangi kapitalo apsaugos rezervo 2,5 % norma yra pastovi, suma nurodoma šiame laukelyje. |
||||||||||||||||
430 |
ĮSTAIGOS SPECIALUS ANTICIKLINIS KAPITALO REZERVAS KRD 128 straipsnio 2 punktas, 130 straipsnis ir 135–140 straipsniai. Šiame laukelyje nurodoma konkreti anticiklinio rezervo suma. |
||||||||||||||||
440 |
APSAUGOS REZERVAS, SUDARYTAS DĖL VALSTYBĖS NARĖS LYGMENIU NUSTATYTOS MAKROPRUDENCINĖS RIZIKOS ARBA SISTEMINĖS RIZIKOS KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto iv papunktis. Šiame laukelyje nurodoma apsaugos rezervo, sudaryto dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos, kurį pagal KRR 458 straipsnį gali būti reikalaujama turėti kartu su kapitalo apsaugos rezervu, suma. |
||||||||||||||||
450 |
SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVAS KRD 128 straipsnio 5 punktas, 133 ir 134 straipsniai. Šiame laukelyje nurodoma sisteminės rizikos rezervo suma. |
||||||||||||||||
470 |
PASAULINĖS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS KRD 128 straipsnio 3 punktas ir 131 straipsnis. Šiame laukelyje nurodoma pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervo suma. |
||||||||||||||||
480 |
KITOS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS KRD 128 straipsnio 4 punktas ir 131 straipsnis. Šiame laukelyje nurodoma kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervo suma. |
3. KREDITO RIZIKOS FORMOS
3.1. BENDROSIOS PASTABOS
38. |
Standartizuotam ir IRB kredito rizikos metodams skirtos skirtingos formų grupės. Be to, jei viršijama atitinkama 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nustatyta riba, pildomos atskiros formos, kuriose pateikiama informacija apie geografinį pozicijų suskirstymą. |
3.1.1. Informacijos apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį, teikimas
39. |
KRR 235 straipsnyje paaiškinama pozicijos, kuri yra visiškai užtikrinta netiesioginiu užtikrinimu, apskaičiavimo tvarka. |
40. |
KRR 236 straipsnyje paaiškinama pozicijos, kuri yra visiškai užtikrinta netiesioginiu užtikrinimu, apskaičiavimo tvarka visiško užtikrinimo/dalinio užtikrinimo, turinčio tą patį prioritetą, atvejais. |
41. |
KRR 196, 197 ir 200 straipsniais reglamentuojamas tiesioginis kredito užtikrinimas. |
42. |
Įsipareigojančiųjų asmenų (tiesioginių sandorių šalių) pozicijos ir užtikrinimo teikėjų pozicijos, kurios yra priskirtos prie tos pačios pozicijų klasės, parodomos kaip tos pačios pozicijų klasės gaunamų pinigų srautas ir netenkamų pinigų srautas. |
43. |
Pozicijos rūšis nepakinta dėl netiesioginio kredito užtikrinimo. |
44. |
Jeigu pozicija yra užtikrinta netiesioginiu kredito užtikrinimu, užtikrintoji dalis yra priskiriama kaip netenkamų pinigų srautas, pvz., įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasėje, ir kaip gaunamų pinigų srautas – užtikrinimo teikėjo pozicijų klasėje. Tačiau pasikeitus pozicijos klasei pozicijos rūšis nesikeičia. |
45. |
Pakeitimo poveikis COREP informacijos teikimo sistemoje atspindi faktinį rizikos koeficientų taikymą padengtai pozicijos daliai. Pati padengta pozicijos dalis yra įvertinama pagal riziką remiantis SA metodu ir nurodoma CR SA formoje. |
3.1.2. Informacijos apie sandorio šalies kredito riziką teikimas
46. |
Pozicijos, atsirandančios dėl sandorio šalies kredito rizikos pozicijų, nurodomos CR SA arba CR IRB formose, nepaisant to, ar tai yra bankinės knygos, ar prekybos knygos straipsniai. |
3.2. C 07.00. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS KAPITALO REIKALAVIMAMS APSKAIČIUOTI (CR SA)
3.2.1. Bendrosios pastabos
47. |
CR SA formose pateikiama reikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti apskaičiavimą pagal standartizuotą metodą. Visų pirma jose pateikiama išsami informacija apie:
|
3.2.2. CR SA formos turinys
48. |
Pagal KRR 112 straipsnį, siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus, kiekviena SA pozicija priskiriama prie vienos iš 16 SA pozicijų klasių. |
49. |
CR SA formoje reikia pateikti informaciją apie visas pozicijų klases bendrai ir apie kiekvieną pozicijų klasę atskirai, kaip nurodyta norint taikyti standartizuotą metodą. Bendros sumos ir informacija apie kiekvieną pozicijų klasę yra nurodomos skirtingu aspektu. |
50. |
Tačiau CR SA formoje informacija neteikiama apie šias pozicijas:
|
51. |
CR SA formoje pateikiama informacija apie šiuos nuosavų lėšų reikalavimus:
|
52. |
Į formą įtraukiamos visos pozicijos, kurioms skaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių kartu KRR trečios dalies II antraštinės dalies 4 ir 6 skyriais. Įstaigos, kurios taiko KRR 94 straipsnio 1 dalį, šioje formoje taip pat turi nurodyti savo prekybos knygos pozicijas, jeigu jos nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoja pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių (KRR trečios dalies II antraštinės dalies 2 ir 6 skyriai ir V antraštinė dalis). Todėl formoje pateikiama išsami informacija ne tik apie pozicijos rūšį (pvz., balansinius/nebalansinius straipsnius), bet ir apie rizikos koeficientų paskirstymą atitinkamoje pozicijų klasėje. |
53. |
Be to, CR SA formos 290–320 eilutėse nurodomi papildomi straipsniai, taip siekiant surinkti išsamesnės informacijos apie nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintas pozicijas ir pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui. |
54. |
Šie papildomi straipsniai nurodomi šiose pozicijų klasėse:
|
55. |
Papildomi straipsniai neturi įtakos nei KRR 112 straipsnio a–c ir f–h punktuose, nei i ir j punktuose nurodytų pozicijų klasių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, nurodomų CR SA, skaičiavimui. |
56. |
Papildomų straipsnių eilutėse pateikiama papildoma informacija apie pozicijų klasių „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ arba „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“ struktūrą pagal įsipareigojantįjį asmenį. Pozicijos nurodomos šiose eilutėse, jeigu įsipareigojantieji asmenys būtų įrašyti CR SA pozicijų klasėse: „centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos“, „regioninės arba vietos valdžios pozicijos“, „viešojo sektoriaus subjektų pozicijos“, „įstaigų pozicijos“, „įmonių pozicijos“ ir „mažmeninės pozicijos“, jei šios pozicijos nebūtų buvusios priskirtos prie pozicijų klasių „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ arba „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“. Tačiau nurodomi tie patys skaičiai, kurie naudojami apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijų klasėse „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ arba „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“. |
57. |
Pavyzdžiui, pozicijos, kurios rizikos pozicijos sumos yra apskaičiuojamos pagal KRR 127 straipsnį ir kurios vertės koregavimai yra mažesni nei 20 %, atveju ši informacija pateikiama CR SA formos 320 eilutėje prie bendros sumos, pozicijų klasėje „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“. Jeigu prieš tai, kai buvo neįvykdyti įsipareigojimai, ši pozicija buvo įstaigos pozicija, ši informacija taip pat nurodoma 320 eilutės pozicijų klasėje „įstaigų pozicijos“. |
3.2.3. Pozicijų priskyrimas prie pozicijų klasių pagal standartizuotą metodą
58. |
Siekiant užtikrinti nuoseklų pozicijų priskyrimą prie skirtingų KRR 112 straipsnyje apibrėžtų pozicijų klasių, nuosekliai taikoma tokia tvarka:
|
59. |
Šie kriterijai taikomi siekiant suskirstyti pradines pozicijas iki perskaičiavimo koeficientų taikymo pagal įvairias pozicijų klases (pirmas etapas), nedarant poveikio paskesniam perskirstymui dėl KRM metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo ar tvarkai (rizikos koeficientui), kuri bus taikoma kiekvienai konkrečiai pozicijai pozicijų klasėje, prie kurios ji priskirta. |
60. |
Siekiant suskirstyti pradines pozicijas iki perskaičiavimo koeficiento taikymo pirmame etape, su pozicija susiję KRM metodai netaikomi (atkreipkite dėmesį, kad jie aiškiai taikomi tik antrame etape), nebent užtikrinimo poveikis yra neatsiejama pozicijų klasės apibrėžties dalis, kaip, pavyzdžiui, KRR 112 straipsnio i punkte nurodytos pozicijų klasės atveju (pozicijos, užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka). |
61. |
KRR 112 straipsnyje pozicijų klasių atskyrimo kriterijai nėra nustatyti. Tai galėtų reikšti, kad viena pozicija potencialiai galėtų būti priskirta prie skirtingų pozicijų klasių, jeigu klasifikavimui nėra nustatytų vertinimo prioritetų kriterijų. Akivaizdžiausias pavyzdys būtų trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos (KRR 112 straipsnio n punktas) ir įstaigų pozicijos (KRR 112 straipsnio f punktas)/įmonių pozicijos (KRR 112 straipsnio g punktas). Šiuo atveju yra aišku, kad KRR netiesiogiai nustatomi prioritetai, nes pirmiausia vertinama, ar tam tikrą poziciją galima priskirti prie trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijų, ir tik paskui tas pats vertinimas atliekamas įstaigų pozicijų ir įmonių pozicijų atžvilgiu. Antraip būtų akivaizdu, kad prie KRR 112 straipsnio n punkte nurodytos pozicijų klasės jokia pozicija niekada nebūtų priskirta. Pateiktas pavyzdys yra vienas akivaizdžiausių, bet šis atvejis nėra vienintelis galimas. Derėtų pažymėti, kad kriterijai, naudojami pozicijų klasėms nustatyti pagal standartizuotą metodą, yra skirtingi (įstaigų kategorijos, pozicijos terminas, pradelsimas ir t. t.) ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl grupės nėra atskiros. |
62. |
Kad būtų pateikiama nuosekli ir palyginama informacija, reikia nurodyti vertinimo kriterijus, pagal kuriuos nustatomi pradinės pozicijos iki perskaičiavimo koeficiento taikymo priskyrimo prie pozicijų klasių prioritetai, nedarant poveikio konkrečiai tvarkai (rizikos koeficientui), kuri bus taikoma kiekvienai konkrečiai pozicijai pozicijų klasėje, prie kurios ji priskirta. Toliau pateiktoje sprendimų medžio schemoje išvardyti prioritetų nustatymo kriterijai yra pagrįsti KRR aiškiai nustatytų sąlygų, skirtų įvertinti, ar poziciją galima priskirti prie konkrečios pozicijų klasės, vertinimu ir (jei poziciją galima priskirti konkrečiai pozicijų klasei) bet kokiu informaciją teikiančių įstaigų arba priežiūros institucijos sprendimu dėl tam tikrų pozicijų klasių naudojimo. Patys pozicijų priskyrimo teikiant informaciją rezultatai atitiktų KRR nuostatas. Įstaigoms nedraudžiama taikyti kitą vidinę priskyrimo tvarką, kuri taip pat gali atitikti visas susijusias KRR nuostatas ir atitinkamų forumų pateiktus jų išaiškinimus. |
63. |
Vertinant pozicijas pagal sprendimų medžio schemą vienai pozicijų klasei suteikiama pirmenybė prieš kitas klases (t. y. pirmiausia vertinama, ar pozicija gali būti priskirta prie tos pozicijų klasės, nedarant poveikio vertinimo rezultatui), jeigu kitu atveju prie tos klasės nebūtų priskirta jokia pozicija. Taip nutiktų, jeigu nesant prioritetų nustatymo kriterijų viena pozicijų klasė būtų kitos klases poklasis. Toliau pateiktoje sprendimų medžio schemoje grafiškai parodytus kriterijus reikėtų taikyti iš eilės. |
64. |
Atsižvelgiant į tai, vertinimas pagal toliau parodytą sprendimų medžio schemą būtų atliekamas tokia eilės tvarka:
|
65. |
Pozicijų, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos, atveju, kai taikomas skaidrumo metodas (KRR 132 straipsnio 3–5 dalys), šias pozicijas sudarančios atskiros pozicijos įvertinamos ir suklasifikuojamos pagal atitinkamus rizikos koeficientus, nustatytus pagal joms taikomą tvarką, tačiau visos atskiros pozicijos priskiriamos prie pozicijų klasės „pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos“. |
66. |
KRR 134 straipsnio 6 dalyje nurodytų n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju, jeigu šios priemonės yra reitinguotos, jos tiesiogiai priskiriamos prie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Jeigu jos nėra reitinguotos, tuomet priskiriamos prie pozicijų klasės „kitos pozicijos“. Antruoju atveju sutarties nominalioji vertė nurodoma kaip pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo ir įrašoma eilutėje „Kiti rizikos koeficientai“ (taikomas rizikos koeficientas – KRR 134 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio koeficientas). |
67. |
Antrame etape, pritaikius rizikos mažinimo metodus, turinčius pakeitimo poveikį, pozicijos perskiriamos į užtikrinimo teikėjo pozicijų klasę. |
SPRENDIMŲ MEDŽIO SCHEMA, KURIA REMIANTIS PRADINĖS POZICIJOS IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO PAGAL KRR NUSTATYTĄ STANDARTIZUOTĄ METODĄ PRISKIRIAMOS PRIE POZICIJŲ KLASIŲ
Pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo |
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio m punkte nurodytos pozicijų klasės? |
TAIP
|
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos |
NE
|
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio k punkte nurodytos pozicijų klasės? |
TAIP
|
Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika (taip pat žr. 128 straipsnį) |
NE
|
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio p punkte nurodytos pozicijų klasės? |
TAIP
|
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos (taip pat žr. 133 straipsnį) |
NE
|
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio j punkte nurodytos pozicijų klasės? |
TAIP
|
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui |
NE
|
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio l ir o punktuose nurodytų pozicijų klasių? |
TAIP
|
Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos. Padengtųjų obligacijų pozicijos (taip pat žr. 129 straipsnį). Šios dvi pozicijų klasės tarpusavyje yra atskiros (žr. pastabas pirmiau pateiktame paaiškinime dėl skaidrumo metodo). Todėl priskyrimas prie vienos iš jų yra tiesioginis. |
NE
|
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio i punkte nurodytos pozicijų klasės? |
TAIP
|
Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos (taip pat žr. 124 straipsnį) |
NE
|
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio q punkte nurodytos pozicijų klasės? |
TAIP
|
Kitos pozicijos |
NE
|
|
|
Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio n punkte nurodytos pozicijų klasės? |
TAIP
|
Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos |
NE
|
|
|
Toliau išvardytos pozicijų klasės tarpusavyje yra atskiros. Todėl priskyrimas prie vienos iš jų yra tiesioginis. Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos Regioninės arba vietos valdžios pozicijos Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos Daugiašalių plėtros bankų pozicijos Tarptautinių organizacijų pozicijos Įstaigų pozicijos Įmonių pozicijos Mažmeninės pozicijos |
3.2.4. Kai kurių KRR 112 straipsnyje nurodytų pozicijų klasių apimties paaiškinimai
3.2.4.1. Pozicijų klasė „Įstaigų pozicijos“
68. |
Grupės vidaus pozicijos pagal KRR 113 straipsnio 6 ir 7 dalis nurodomos taip: |
69. |
Pozicijos, kurios atitinka KRR 113 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nurodomos pagal atitinkamą pozicijų klasę, prie kurios jos būtų priskirtos, jeigu nebūtų grupės vidaus pozicijos. |
70. |
Pagal KRR 113 straipsnio 6 ir 7 dalis „įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tos įstaigos pozicijoms su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi ryšiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje“. Tai reiškia, kad sandorio šalys, kurios yra grupės vidaus subjektai, gali būti ne tik įstaigos, bet ir įmonės, priskiriamos prie kitų pozicijų klasių, pvz., pagalbinių paslaugų įmonės arba Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos įmonės. Todėl grupės vidaus pozicijos nurodomos pagal atitinkamą pozicijų klasę. |
3.2.4.2. Pozicijų klasė „Padengtųjų obligacijų pozicijos“
71. |
Pozicijos, kurioms taikomas SA metodas, prie pozicijų klasės „Padengtųjų obligacijų pozicijos“ priskiriamos taip: |
72. |
Kad Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas obligacijas būtų galima priskirti prie pozicijų klasės „Padengtųjų obligacijų pozicijos“, jos turi atitikti KRR 129 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Tai, ar jos atitinka šiuos reikalavimus, turi būti tikrinama kiekvienu atveju. Vis dėlto Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos ir iki 2007 m. gruodžio 31 d. išleistos obligacijos, remiantis KRR 129 straipsnio 6 dalimi, taip pat priskiriamos prie pozicijų klasės „Padengtųjų obligacijų pozicijos“. |
3.2.4.3. Pozicijų klasė „Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos“
73. |
Jeigu pasinaudojama KRR 132 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe, pozicijos, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, nurodomos kaip balansiniai straipsniai pagal KRR 111 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. |
3.2.5. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|||||
010 |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Pozicijos vertė pagal KRR 111 straipsnį, neatsižvelgiant į vertės koregavimus ir atidėjinius, perskaičiavimo koeficientus ir kredito rizikos mažinimo metodų poveikį, atitinkanti šiuos KRR 111 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus: išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius arba KRR 92 straipsnio 3 dalies f punktas, atveju pradinė pozicijos vertė yra lygi sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertei, apskaičiuotai pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje nurodytus metodus. Finansinės nuomos pozicijų vertė apskaičiuojama pagal KRR 134 straipsnio 7 dalį. KRR 219 straipsnyje nurodytų balansinių užskaitos sandorių atveju pozicijos vertės nurodomos pagal gautas pinigines užtikrinimo priemones. Pagrindinių užskaitos sandorių, kuriems priklauso atpirkimo sandoriai ir (arba) vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriai, ir (arba) kiti kapitalo rinkos veikiami sandoriai pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių, atveju tiesioginio kredito užtikrinimo, kurį sudaro pagrindiniai užskaitos sandoriai, poveikis pagal KRR 220 straipsnio 4 dalį nurodomas 010 skiltyje. Todėl pagrindinių užskaitos sandorių, kuriems priklauso atpirkimo sandoriai, kuriems taikomas KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius, E* vertė, apskaičiuota pagal KRR 220 ir 221 straipsnius, nurodoma CR SA formos 010 skiltyje. |
||||
030 |
(–) Su pradine pozicija susiję vertės koregavimai ir atidėjiniai KRR 24 ir 111 straipsniai. Vertės koregavimai ir atidėjiniai kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą. |
||||
040 |
Pozicija atėmus vertės koregavimus ir atidėjinius 010 ir 030 skilčių reikšmių suma. |
||||
050–100 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ KRR 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte apibrėžti kredito rizikos mažinimo metodai, kuriais pozicijos arba pozicijų kredito rizika mažinama pakeičiant pozicijas, kaip paaiškinta toliau punkte „Pozicijos pakeitimas dėl KRM“. Jeigu užtikrinimo priemonė daro poveikį pozicijos vertei (pvz., jeigu ji taikoma kaip kredito rizikos mažinimo metodas, turintis pozicijos pakeitimo poveikį), ji apribojama pozicijos verte. Informacija teikiama apie:
Taip pat žr. 4.1.1 punkto nurodymus. |
||||
050–060 |
Netiesioginis kredito užtikrinimas. Pakoreguotos vertės (Ga) KRR 235 straipsnis. KRR 239 straipsnio 3 dalyje apibrėžta pakoreguota netiesioginio kredito užtikrinimo vertė (Ga). |
||||
050 |
Garantijos KRR 203 straipsnis. KRR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte apibrėžtas netiesioginis kredito užtikrinimas, kurį sudaro ne kredito išvestinės finansinės priemonės. |
||||
060 |
Kredito išvestinės finansinės priemonės KRR 204 straipsnis. |
||||
070–080 |
Tiesioginis kredito užtikrinimas Šiose skiltyse nurodomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 58 punktą ir 196, 197 ir 200 straipsnius. Į šias sumas neįtraukiami pagrindiniai užskaitos sandoriai (jau įtraukti į pradinės pozicijos vertę iki perskaičiavimo koeficientų taikymo). Su kreditu susiję vekseliai ir balansinės užskaitos pozicijos, susidarančios pagal reikalavimus atitinkančius balansinius užskaitos sandorius, turi būti laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis pagal KRR 218 ir 219 straipsnius. |
||||
070 |
Paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas KRR 222 straipsnio 1 ir 2 dalys. |
||||
080 |
Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas KRR 232 straipsnis. |
||||
090–100 |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM KRR 222 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 236 straipsnis. Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai pradinės pozicijos iki perskaičiavimo koeficientų taikymo daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir paskiau priskiriama prie užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės. Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės gaunamų pinigų srautu. Tos pačios pozicijų klasės gaunamų ir netenkamų pinigų srautai taip pat turi būti nurodyti. Į pozicijas, susidarančias dėl galimų gaunamų ir netenkamų pinigų srautų, perkeliamų iš kitų formų ir į kitas formas, taip pat atsižvelgiama. |
||||
110 |
GRYNOJI POZICIJA PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTO TAIKYMO Grynoji pozicijos vertė atskaičius vertės koregavimus ir atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODŲ, TURINČIŲ POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ. |
||||
120–140 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS, IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS KRR 223, 224, 225, 226, 227 ir 228 straipsniai. Tai taip pat apima su kreditu susijusius vekselius (KRR 218 straipsnis). Su kreditu susiję vekseliai ir balansinės užskaitos pozicijos, susidarančios pagal reikalavimus atitinkančius balansinius užskaitos sandorius, yra laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis pagal KRR 218 ir 219 straipsnius. Užtikrinimo pagal išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, taikomą pozicijai, užtikrintai reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone, poveikis apskaičiuojamas pagal KRR 223, 224, 225, 226, 227 ir 228 straipsnius. |
||||
120 |
Pozicijos kintamumo koregavimas KRR 223 straipsnio 2 ir 3 dalys. Nurodoma suma apskaičiuojama pagal kintamumo koregavimo poveikį pozicijai (Eva - E) = E*He. |
||||
130 |
(–) Finansinės užtikrinimo priemonės pakoreguota vertė (Cvam) KRR 239 straipsnio 2 dalis. Prekybos knygos operacijų atveju įskaitomos finansinės užtikrinimo priemonės ir biržos prekės, kurias galima įtraukti į prekybos knygos pozicijas pagal KRR 299 straipsnio 2 dalies c–f punktus. Nurodoma suma yra lygi Cvam = C*(1 - Hc - Hfx)*(t - t*)/(T - t*). C, Hc, Hfx, t, T ir t* reikšmės paaiškintos KRR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 ir 5 skirsniuose. |
||||
140 |
(–) Iš jos: kintamumo ir termino koregavimai KRR 223 straipsnio 1 dalis ir 239 straipsnio 2 dalis. Nurodoma suma parodo bendrą kintamumo ir termino koregavimų poveikį (Cvam - C) = C*[(1 - Hc - Hfx)*(t - t*)/(T - t*) - 1], kur kintamumo koregavimo poveikis yra lygus (Cva - C) = C*[(1 - Hc - Hfx) - 1], o termino koregavimo poveikis yra lygus (Cvam - Cva) = C*(1 - Hc - Hfx)*[(t - t*)/(T - t*) - 1]. |
||||
150 |
Visiškai koreguota pozicijos vertė (E*) KRR 220 straipsnio 4 dalis, 223 straipsnio 2–5 dalys ir 228 straipsnio 1 dalis. |
||||
160–190 |
Visiškai koreguotos nebalansinių straipsnių pozicijos vertės suskirstymas pagal perskaičiavimo koeficientą KRR 111 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalies 56 punktas. Taip pat žr. KRR 222 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Nurodomi skaičiai yra visiškai koreguotos pozicijos vertės prieš pritaikant perskaičiavimo koeficientą. |
||||
200 |
Pozicijos vertė KRR 111 straipsnis ir trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnis. Pozicijos vertė atsižvelgus į vertės koregavimus, visas kredito rizikos mažinimo priemones ir kredito perskaičiavimo koeficientus, kuriai turi būti pritaikomi rizikos koeficientai pagal KRR 113 straipsnį ir trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį. |
||||
210 |
Iš jos: susidaranti dėl sandorio šalies kredito rizikos Išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius, atveju sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė, apskaičiuota pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 2, 3, 4 ir 5 skirsniuose nurodytus metodus. |
||||
215 |
Pagal riziką įvertintų pozicijų suma iki MVĮ rėmimo koeficiento taikymo KRR 113 straipsnio 1–5 dalys, neatsižvelgiant į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KRR 501 straipsnį. |
||||
220 |
Pagal riziką įvertintų pozicijų suma pritaikius MVĮ rėmimo koeficientą KRR 113 straipsnio 1–5 dalys, atsižvelgiant į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KRR 500 straipsnį. |
||||
230 |
Iš jos: su paskirtos ECAI atliktu kredito vertinimu KRR 112 straipsnio a–d, f, g, l, n, o ir q punktai. |
||||
240 |
Iš jos: su kredito vertinimu pagal centrinės valdžios sektoriaus institucijų duomenis KRR 112 straipsnio b–d, f, g, l ir o punktai. |
Eilutės |
Nurodymai |
010 |
Bendra pozicijų suma |
015 |
Iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui KRR 127 straipsnis. Šioje eilutėje pateikiama informacija, susijusi tik su pozicijų klasėmis „Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika“ ir „Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos“. Jeigu pozicija nurodyta KRR 128 straipsnio 2 dalyje arba atitinka KRR 128 straipsnio 3 dalyje arba 133 straipsnyje nustatytus kriterijus, ji priskiriama prie pozicijų klasės „Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika“ arba „Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos“. Todėl kitaip priskiriama negali būti, net jeigu tai yra pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui pagal KRR 127 straipsnį. |
020 |
Iš jos: MVĮ pozicijos Nurodomos visos MVĮ pozicijos. |
030 |
Iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas Nurodomos tik tos pozicijos, kurios atitinka KRR 501 straipsnio reikalavimus. |
040 |
Iš jos: gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos KRR 125 straipsnis. Tik tos pozicijos, kurios priskirtos prie pozicijų klasės „Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“. |
050 |
Iš jos: pozicijos, kurioms nuolat iš dalies taikomas standartizuotas metodas Pozicijos, kurioms taikoma KRR 150 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. |
060 |
Iš jos: pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas, gavus išankstinį priežiūros institucijų leidimą nuosekliai taikyti IRB metodą Pozicijos, kurioms taikoma KRR 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. |
070–130 |
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ Informaciją teikiančios įstaigos bankinės knygos pozicijos pagal toliau išvardytus kriterijus suskirstomos į balansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, nebalansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, ir pozicijas, susijusias su sandorio šalies kredito rizika. Informaciją teikiančios įstaigos prekybos knygos sandorio šalies kredito rizikos pozicijos pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies f punktą ir 299 straipsnio 2 dalį yra priskiriamos prie pozicijų, susijusių su sandorio šalies kredito rizika. Įstaigos, kurios taiko KRR 94 straipsnio 1 dalį, taip pat suskirsto savo prekybos knygos pozicijas pagal toliau išvardytus kriterijus į balansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, nebalansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, ir pozicijas, susijusias su sandorio šalies kredito rizika. |
070 |
Balansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika KRR 24 straipsnyje nurodytas ir prie kitų kategorijų nepriskirtas turtas. Pozicijos, kurias sudaro balansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 090, 110 ir 130 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos. Nors nebaigti sandoriai pagal KRR 379 straipsnio 1 dalį (jei nėra atskaitomi) nėra balansiniai straipsniai, jie vis tiek nurodomi šioje eilutėje. Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 90 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu nėra nurodytos 030 eilutėje. |
080 |
Nebalansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika Nebalansines pozicijas sudaro KRR I priede išvardyti straipsniai. Pozicijos, kurias sudaro nebalansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 040, 060 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos. Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 90 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu yra laikomos nebalansiniais straipsniais. |
090–130 |
Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika |
090 |
Vertybinių popierių finansavimo sandoriai Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai (VPĮFS), apibrėžti Bazelio komiteto dokumento „Susitarimo „Bazelis II“ taikymas prekybos veiklai ir dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo poveikio vertinimas“ (angl. „The Application of Basel II to Trading Activities and the Treatment of Double Default Effects“) 17 dalyje, apima: i) atpirkimo ir atvirkštinius atpirkimo sandorius, apibrėžtus KRR 4 straipsnio 1 dalies 82 punkte, taip pat vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandorius; ii) KRR 272 straipsnio 3 dalyje apibrėžtus garantinės įmokos skolinimo sandorius. |
100 |
Iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį KRR 306 straipsnis, taikomas reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims pagal 4 straipsnio 1 dalies 88 punktą kartu su KRR 301 straipsnio 2 dalimi. Pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą. |
110 |
Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai Prie išvestinių finansinių priemonių priskiriamos KRR II priede išvardytos sutartys. Ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai, apibrėžti KRR 272 straipsnio 2 dalyje. Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai, įtraukti į kryžminės produktų užskaitos susitarimus ir nurodyti 130 eilutėje, į šią eilutę neįtraukiami. |
120 |
Iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį KRR 306 straipsnis, taikomas reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims pagal 4 straipsnio 1 dalies 88 punktą kartu su KRR 301 straipsnio 2 dalimi. Pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą. |
130 |
Pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus Į šią eilutę įtraukiamos pozicijos, kurių dėl įpareigojančių kryžminės produktų užskaitos susitarimų (apibrėžtų KRR 272 straipsnio 11 dalyje) negalima priskirti nei prie išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikių atsiskaitymo sandorių, nei prie vertybinių popierių finansavimo sandorių. |
140–280 |
POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ |
140 |
0 % |
150 |
2 % KRR 306 straipsnio 1 dalis. |
160 |
4 % KRR 305 straipsnio 3 dalis. |
170 |
10 % |
180 |
20 % |
190 |
35 % |
200 |
50 % |
210 |
70 % KRR 232 straipsnio 3 dalies c punktas. |
220 |
75 % |
230 |
100 % |
240 |
150 % |
250 |
250 % KRR 133 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 4 dalis. |
260 |
370 % KRR 471 straipsnis. |
270 |
1 250 % KRR 133 straipsnio 2 dalis, 379 straipsnis. |
280 |
Kiti rizikos koeficientai Ši eilutė nepildoma pozicijų klasėms „Valdžios sektoriaus pozicijos“, „Įmonių pozicijos“, „Įstaigų pozicijos“ ir „Mažmeninės pozicijos“. Ji skirta informacijai apie tas pozicijas, kurioms netaikomi formoje išvardyti rizikos koeficientai, pateikti. KRR 113 straipsnio 1 ir 5 dalys. Nereitinguotos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės pagal standartizuotą metodą (KRR 134 straipsnio 6 dalis) nurodomos šioje eilutėje prie pozicijų klasės „Kitos pozicijos“. Taip pat žr. KRR 124 straipsnio 2 dalį ir 152 straipsnio 2 dalies b punktą. |
290–320 |
Papildomi straipsniai Taip pat žr. bendroje CR SA formos dalyje pateiktą paaiškinimą apie papildomus straipsnius. |
290 |
Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos KRR 112 straipsnio i punktas. Tai tik papildomas straipsnis. Nepaisant to, kaip apskaičiuojamos pagal riziką įvertintos KRR 124 ir 126 straipsniuose nurodytų komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų sumos, pozicijos suskirstomos ir nurodomos šioje eilutėje pagal tai, ar yra užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu. |
300 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas KRR 112 straipsnio j punktas. Pozicijos, priskirtos prie pozicijų klasės „Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, kurios būtų įtraukiamos į šią pozicijų klasę, jeigu nebūtų susijusios su įsipareigojimo neįvykdymo atvejais. |
310 |
Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos KRR 112 straipsnio i punktas. Tai tik papildomas straipsnis. Nepaisant to, kaip apskaičiuojamos pagal riziką įvertintos KRR 124 ir 125 straipsniuose nurodytų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų sumos, pozicijos suskirstomos ir nurodomos šioje eilutėje pagal tai, ar yra užtikrintos nekilnojamuoju turtu. |
320 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 150 % rizikos koeficientas KRR 112 straipsnio j punktas. Pozicijos, priskirtos prie pozicijų klasės „Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, kurios būtų įtraukiamos į šią pozicijų klasę, jeigu nebūtų susijusios su įsipareigojimo neįvykdymo atvejais. |
3.3. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR IRB)
3.3.1. CR IRB formos turinys
74. |
CR IRB formoje pateikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimus:
|
75. |
Formoje nurodomos tos pozicijos, kurių pagal riziką įvertintų pozicijų sumos yra apskaičiuojamos pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 151–157 straipsnius (IRB metodas). |
76. |
CR IRB formoje neteikiami šie duomenys:
|
77. |
Kad būtų aišku, ar įstaiga naudoja pačios įstaigos apskaičiuotus LGD įverčius ir (arba) kredito perskaičiavimo koeficientus, apie kiekvieną nurodomą pozicijų klasę pateikiama ši informacija:
Teikiant informaciją apie mažmeninius portfelius visais atvejais pažymima „TAIP“. Jeigu vienai savo IRB pozicijų daliai įstaiga naudoja savo pačios apskaičiuotus LGD įverčius, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, o kitų IRB pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti naudoja priežiūros institucijų nustatytus LGD įverčius, pildoma viena CR IRB bendra suma F–IRB pozicijoms ir viena CR IRB bendra suma A–IRB pozicijoms. |
3.3.2. CR IRB formos suskirstymas
78. |
CR IRB formą sudaro dvi formos. CR IRB 1 formoje pateikiama bendra IRB pozicijų ir įvairių metodų, pagal kuriuos skaičiuojamos bendros rizikos pozicijų sumos, apžvalga, taip pat bendros pozicijų sumos suskirstymas pagal pozicijos rūšis. CR IRB 2 formoje pateikiamas bendros pozicijų, priskirtų įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, sumos suskirstymas. CR IRB 1 ir CR IRB 2 formos pildomos atskirai šioms pozicijų klasėms ir poklasiams:
|
3.3.3. C 08.01. Kredito rizika, sandorio šalies kredito rizika ir nebaigti sandoriai. IRB metodas, taikomas kapitalo reikalavimams apskaičiuoti (CR IRB 1)
3.3.3.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
Nurodymai |
||||
010 |
VIDAUS REITINGŲ SISTEMA/PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI (%) Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD) įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskiriama remiantis KRR 180 straipsnio nuostatomis. Kiekvieno rango arba grupės atveju nurodoma konkretaus įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD. Kai reikšmes sudaro įsipareigojančiojo asmens rangų arba grupių reikšmių suma (pvz., bendra pozicijų suma), nurodomas įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių, priskirtų į tą sumą įtrauktiems įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, pozicijų svertinis vidurkis. Pozicijų svertiniam PD vidurkiui apskaičiuoti naudojama pozicijos vertė (110 skiltis). Kiekvieno rango arba grupės atveju nurodoma konkrečiam įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD. Visi nurodomi rizikos parametrai apskaičiuojami pagal atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintus vidaus reitingų sistemoje naudojamus rizikos parametrus. Naudoti priežiūros institucijų nustatytą bazinę skalę nei siekiama, nei pageidautina. Jeigu informaciją teikianti įstaiga taiko unikalią reitingų sistemą arba gali informaciją pateikti pagal vidaus bazinę skalę, ši skalė ir taikoma. Kitais atvejais skirtingos reitingų sistemos sujungiamos ir duomenys sugrupuojami pagal šiuos kriterijus: įvairiose reitingų sistemose naudojami įsipareigojančiųjų asmenų rangai sujungiami ir sugrupuojami nuo mažiausios iki didžiausios PD, priskirtos kiekvienam įsipareigojančiojo asmens rangui. Jeigu įstaiga naudoja daug rangų arba grupių, su kompetentingomis institucijomis gali būti susitarta nurodyti mažesnį rangų arba grupių skaičių. Įstaigos turi iš anksto kreiptis į kompetentingą instituciją, jeigu nori nurodyti kitokį rangų skaičių, palyginti su skaičiumi vidaus rangų sistemoje. PD svertiniam vidurkiui apskaičiuoti naudojama 110 skiltyje nurodyta pozicijos vertė. Apskaičiuojant pozicijų svertinį PD vidurkį atsižvelgiama į visas pozicijas, įskaitant pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui (pvz., apskaičiuojant bendrą pozicijos sumą). Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui – tai pozicijos, priskirtos paskutiniam (-iams) rangui (-ams) reitingų sistemoje, kai PD yra 100 %. |
||||
020 |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Įstaigos nurodo pozicijos vertę iki visų vertės koregavimų, atidėjinių, kredito rizikos mažinimo metodų poveikio arba kredito perskaičiavimo koeficientų taikymo. Pradinės pozicijos vertė nurodoma pagal KRR 24 straipsnį ir 166 straipsnio 1, 2 ir 4–7 dalis. Poveikis pagal KRR 166 straipsnio 3 dalį (balansinės paskolų ir indėlių užskaitos poveikis) yra nurodomas atskirai kaip tiesioginis kredito užtikrinimas, todėl juo pradinė pozicija nemažinama. |
||||
030 |
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI Pradinės pozicijos iki perskaičiavimo koeficiento taikymo suskirstymas pagal visas pozicijas, apibrėžtas KRR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas pagal KRR 153 straipsnio 2 dalį. |
||||
040–080 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ KRR 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte apibrėžti kredito rizikos mažinimo metodai, kuriais keičiant pozicijas mažinama pozicijos arba pozicijų kredito rizika, kaip paaiškinta toliau punkte „POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM“. |
||||
040–050 |
NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS Netiesioginis kredito užtikrinimas. KRR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte apibrėžtos vertės. Jeigu užtikrinimo priemonė daro poveikį pozicijai (pvz., jeigu ji taikoma kaip kredito rizikos mažinimo metodas, turintis pozicijos pakeitimo poveikį), ji apribojama pozicijos verte. |
||||
040 |
GARANTIJOS Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodoma KRR 236 straipsnyje apibrėžta pakoreguota vertė (Ga). Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami (KRR 183 straipsnis, išskyrus 3 dalį), nurodoma atitinkama vidaus modelyje naudojama vertė. Kai LGD nėra koreguojamas, garantijos nurodomos 040 skiltyje. Kai LGD yra koreguojamas, garantijų suma nurodoma 150 skiltyje. Pozicijų, kurioms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo vertinimas, atveju netiesioginio kredito užtikrinimo vertė nurodoma 220 skiltyje. |
||||
050 |
KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodoma KRR 216 straipsnyje apibrėžta pakoreguota vertė (Ga). Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami (KRR 183 straipsnis), nurodoma atitinkama vidaus modelyje naudojama vertė. Kai LGD yra koreguojamas, kredito išvestinių finansinių priemonių suma nurodoma 160 skiltyje. Pozicijų, kurioms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo vertinimas, atveju netiesioginio kredito užtikrinimo vertė nurodoma 220 skiltyje. |
||||
060 |
KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS Jeigu užtikrinimo priemonė daro poveikį pozicijai (pvz., jeigu ji taikoma kaip kredito rizikos mažinimo metodas, turintis pozicijos pakeitimo poveikį), ji apribojama pozicijos verte. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, taikomas KRR 232 straipsnis. Kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nurodomos tos kredito rizikos mažinimo priemonės, kurios atitinka KRR 212 straipsnyje nustatytus kriterijus. Nurodoma atitinkama įstaigos vidaus modelyje naudojama vertė. Kai LGD nėra koreguojamas, nurodoma 060 skiltyje. Kai LGD yra koreguojamas, suma nurodoma 170 skiltyje. |
||||
070–080 |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai pradinės pozicijos vertės iki perskaičiavimo koeficientų taikymo daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir atitinkamais atvejais – iš įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės ir paskui priskiriama prie užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės, o atitinkamais atvejais – prie įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės. Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės ir tam tikrais atvejais – įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės gaunamų pinigų srautu. Į tos pačios pozicijų klasės ir atitinkamais atvejais – įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės gaunamus ir netenkamus pinigų srautus taip pat atsižvelgiama. Į pozicijas, susidarančias dėl galimų gaunamų ir netenkamų pinigų srautų, perkeliamų iš kitų formų ir į kitas formas, taip pat atsižvelgiama. |
||||
090 |
POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Pozicija, priskirta atitinkamo įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei ir pozicijų klasei, atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl KRM metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį. |
||||
100, 120 |
Iš jos: nebalansiniai straipsniai Žr. CR - SA formos nurodymus. |
||||
110 |
POZICIJOS VERTĖ Nurodoma vertė pagal KRR 166 straipsnį ir 230 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. I priede nurodytų priemonių atveju taikomi kredito perskaičiavimo koeficientai (KRR 166 straipsnio 8–10 dalys), nepaisant įstaigos pasirinkto metodo. 040–060 eilutėse (vertybinių popierių finansavimo sandoriai, išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai bei pozicijos, susidarančios pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus) remiantis KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriumi pozicijos vertė yra tokia pati kaip sandorio šalies kredito rizika, apskaičiuota pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4, 5, 6 ir 7 skirsniuose nurodytus metodus. Šios vertės nurodomos šioje, o ne 130 skiltyje „Iš jos: susidaranti dėl sandorio šalies kredito rizikos“. |
||||
130 |
Iš jos: susidaranti dėl sandorio šalies kredito rizikos Žr. CR SA formos nurodymus. |
||||
140 |
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI Pozicijos vertės suskirstymas pagal visas pozicijas, apibrėžtas KRR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas, kaip nurodyta KRR 153 straipsnio 2 dalyje. |
||||
150–210 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIAMA LGD ĮVERČIUOSE, NEĮSKAITANT DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMO KRM metodai, kurie daro poveikį LGD dėl KRM metodų pakeitimo poveikio, į šias skiltis neįtraukiami. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami: KRR 228 straipsnio 2 dalis, 230 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 231 straipsnis. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami:
|
||||
150 |
GARANTIJOS Žr. nurodymus dėl 040 skilties. |
||||
160 |
KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Žr. nurodymus dėl 050 skilties. |
||||
170 |
NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI: KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS Atitinkama įstaigos vidaus modelyje naudojama vertė. Kredito rizikos mažinimo priemonės, atitinkančios KRR 212 straipsnyje nurodytus kriterijus. |
||||
180 |
REIKALAVIMUS ATITINKANTI FINANSINĖ UŽTIKRINIMO PRIEMONĖ Prekybos knygos operacijų atveju įskaitomos finansinės priemonės ir biržos prekės, kurias galima įtraukti į prekybos knygos pozicijas pagal KRR 299 straipsnio 2 dalies c–f punktus. Su kreditu susiję vekseliai ir balansinė užskaita pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį yra laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami: vertės pagal KRR 193 straipsnio 1–4 dalis ir 194 straipsnio 1 dalį. Nurodoma pakoreguota vertė (Cvam), kaip nurodyta KRR 223 straipsnio 2 dalyje. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami: finansinė užtikrinimo priemonė, į kurią atsižvelgta LGD įvarčiuose pagal KRR 181 straipsnio 1 dalies e ir f punktus. Nurodoma suma – apskaičiuota užtikrinimo priemonės rinkos vertė. |
||||
190–210 |
KITOS REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami: KRR 199 straipsnio 1–8 dalys ir 229 straipsnis. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami: kita užtikrinimo priemonė, į kurią atsižvelgta LGD įvarčiuose pagal KRR 181 straipsnio 1 dalies e ir f punktus. |
||||
190 |
NEKILNOJAMASIS TURTAS Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodomos vertės pagal KRR 199 straipsnio 2–4 dalis. Nekilnojamojo turto išperkamoji nuoma taip pat įtraukiama (žr. KRR 199 straipsnio 7 dalį). Taip pat žr. KRR 229 straipsnį. Kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nurodoma suma – nustatyta rinkos vertė. |
||||
200 |
KITOS FIZINĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodomos vertės pagal KRR 199 straipsnio 6 ir 8 dalis. Kito, ne nekilnojamojo, turto išperkamoji nuoma taip pat įtraukiama (žr. KRR 199 straipsnio 7 dalį). Taip pat žr. KRR 229 straipsnio 3 dalį. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami, nurodoma suma – nustatyta užtikrinimo priemonės rinkos vertė. |
||||
210 |
GAUTINOS SUMOS Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodomos vertės pagal KRR 199 straipsnio 5 dalį, 229 straipsnio 2 dalį. Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami, nurodoma suma – nustatyta užtikrinimo priemonės rinkos vertė. |
||||
220 |
KAI TAIKOMAS DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMAS. NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS Garantijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės, kuriomis padengiamos pozicijos, kurioms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo skaičiavimas, kaip numatyta KRR 202 straipsnyje ir 217 straipsnio 1 dalyje. Taip pat žr. 040 skiltį „Garantijos“ ir 050 skiltį „Kredito išvestinės finansinės priemonės“. |
||||
230 |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) Atsižvelgiama į visą KRM metodų poveikį LGD vertėms, kaip nurodyta KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 ir 4 skyriuose. Jeigu pozicijoms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo skaičiavimas, nurodomas LGD – tai LGD, pasirinktas pagal KRR 161 straipsnio 4 dalį. Pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui atveju atsižvelgiama į KRR 181 straipsnio 1 dalies h punkto nuostatas. Pozicijų svertiniams vidurkiams apskaičiuoti naudojama 110 skiltyje apibrėžta pozicijos vertė. Turi būti atsižvelgta į visą poveikį (todėl teikiant informaciją atsižvelgiama į hipotekai taikomą ribą). Jeigu įstaigos taiko IRB metodą, bet nenaudoja pačios įstaigos apskaičiuotų LGD įverčių, finansinės užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikis parodomas E*, visiškai koreguotoje pozicijos vertėje, paskui – LGD* pagal KRR 228 straipsnio 2 dalį. Pozicijų svertinis LGD vidurkis, susijęs su kiekvienu PD „įsipareigojančiojo asmens rangu arba grupe“, apskaičiuojamas pagal riziką ribojančių LGD vidurkį, priskirtą to PD rango/grupės pozicijoms, ir įvertintą pagal atitinkamą 110 skiltyje nurodytą pozicijos vertę. Jeigu naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, atsižvelgiama į KRR 175 straipsnį ir 181 straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu pozicijoms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo skaičiavimas, nurodomas LGD – tai LGD, pasirinktas pagal KRR 161 straipsnio 4 dalį. Pozicijų svertinis LGD vidurkis apskaičiuojamas pagal rizikos parametrus, kurie realiai naudojami atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintoje vidaus reitingų sistemoje. Specializuoto skolinimo, nurodyto 153 straipsnio 5 dalyje, duomenų pateikti nereikia. Stambių reguliuojamų finansų sektoriaus subjektų ir nereguliuojamųjų finansų subjektų pozicijos ir atitinkami jų LGD neįtraukiami į 230 skilties skaičiavimus, jie įtraukiami tik į 240 skilties skaičiavimus. |
||||
240 |
STAMBIŲ FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTŲ IR NEREGULIUOJAMŲJŲ FINANSŲ SUBJEKTŲ POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) Visų KRR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžtų pozicijų, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas, kaip nurodyta KRR 153 straipsnio 2 dalyje, svertinis LGD vidurkis (%). |
||||
250 |
POZICIJOS TERMINO SVERTINIO VIDURKIO VERTĖ (DIENOMIS) Vertė nurodoma pagal KRR 162 straipsnį. Pozicijų termino svertiniams vidurkiams apskaičiuoti naudojama pozicijos vertė (110 skiltis). Termino vidurkis nurodomas dienomis. Nenurodomi duomenys, susiję su tomis pozicijomis, kurių atveju terminas nėra vienas iš dydžių, pagal kuriuos apskaičiuojamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumos. Tai reiškia, kad ši skiltis pozicijų klasei „Mažmeninės pozicijos“ nepildoma. |
||||
255 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO Dėl centrinės valdžios, centrinių bankų, įmonių ir įstaigų pozicijų žr. KRR 153 straipsnio 1 ir 3 dalis. Dėl mažmeninių pozicijų žr. KRR 154 straipsnio 1 dalį. Į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KRR 501 straipsnį neatsižvelgiama. |
||||
260 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ Dėl centrinės valdžios, centrinių bankų, įmonių ir įstaigų pozicijų žr. KRR 153 straipsnio 1 ir 3 dalis. Dėl mažmeninių pozicijų žr. KRR 154 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiama į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KRR 501 straipsnį. |
||||
270 |
IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, pritaikius MVĮ rėmimo koeficientą, suskirstymas pagal visas KRR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžtas pozicijas, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas pagal KRR 153 straipsnio 2 dalį. |
||||
280 |
TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA Dėl tikėtino nuostolio apibrėžties žr. KRR 5 straipsnio 3 dalį, dėl apskaičiavimo – KRR 158 straipsnį. Nurodoma tikėtino nuostolio suma apskaičiuojama pagal rizikos parametrus, realiai naudojamus atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintoje vidaus reitingų sistemoje. |
||||
290 |
(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI Nurodomi vertės koregavimai bei specialieji ir bendrieji atidėjiniai pagal KRR 159 straipsnį. Atidėjiniai bendrajai rizikai padengti nurodomi sumas paskirstant proporcingai pagal tikėtiną nuostolį, susijusį su įvairaus rango įsipareigojančiaisiais asmenimis. |
||||
300 |
ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ SKAIČIUS KRR 172 straipsnio 1 ir 2 dalys. Visų pozicijų, išskyrus mažmenines pozicijas, atveju, išskyrus KRR 172 straipsnio 1 dalies e punkto antrame sakinyje nurodytus atvejus, įstaigos nurodo juridinių asmenų/įsipareigojančiųjų asmenų, kurie buvo reitinguoti atskirai, skaičių, neatsižvelgdamos į suteiktų skirtingų paskolų arba pozicijų skaičių. Mažmeninių pozicijų klasės atveju arba tada, kai pagal KRR 172 straipsnio 1 dalies e punkto antrą sakinį atskiros to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos priskiriamos skirtingiems įsipareigojančiųjų asmenų rangams kitų pozicijų atžvilgiu, įstaiga nurodo pozicijų, kurios atskirai priskirtos tam tikram reitingo rangui ar grupei, skaičių. Kai taikoma KRR 172 straipsnio 2 dalis, įsipareigojantysis asmuo gali būti priskiriamas daugiau negu vienam rangui. Kadangi šioje skiltyje teikiama informacija apie reitingų sistemų struktūros dalį, ji yra susijusi su pradinėmis pozicijomis iki perskaičiavimo koeficiento taikymo, priskirtomis kiekvienam įsipareigojančiųjų asmenų rangui arba grupei, neatsižvelgiant į KRM metodų poveikį (ypač perskirstymo poveikį). |
Eilutės |
Nurodymai |
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA |
015 |
Iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas Nurodomos tik tos pozicijos, kurios atitinka KRR 501 straipsnio reikalavimus. |
020–060 |
BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ |
020 |
Balansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika KRR 24 straipsnyje nurodytas ir prie kitų kategorijų nepriskirtas turtas. Pozicijos, kurias sudaro balansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 040–060 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos. Nors nebaigti sandoriai pagal KRR 379 straipsnio 1 dalį (jei nėra atskaitomi) nėra balansiniai straipsniai, jie vis tiek nurodomi šioje eilutėje. Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu nėra nurodytos 030 eilutėje. |
030 |
Nebalansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika Nebalansines pozicijas sudaro KRR I priede išvardyti straipsniai. Pozicijos, kurias sudaro nebalansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 040–060 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos. Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu yra laikomos nebalansiniais straipsniais. |
040–060 |
Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika |
040 |
Vertybinių popierių finansavimo sandoriai Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai (VPĮFS), apibrėžti Bazelio komiteto dokumento „Susitarimo „Bazelis II“ taikymas prekybos veiklai ir dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo poveikio vertinimas“ (angl. „The Application of Basel II to Trading Activities and the Treatment of Double Default Effects“) 17 dalyje, apima: i) atpirkimo ir atvirkštinius atpirkimo susitarimus, apibrėžtus KRR 4 straipsnio 1 dalies 82 punkte, bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandorius ir ii) KRR 272 straipsnio 3 dalyje apibrėžtus garantinių įmokų skolinimo sandorius. Vertybinių popierių finansavimo sandoriai, įtraukti į kryžminę produktų užskaitą ir dėl to nurodyti 060 eilutėje, į šią eilutę neįtraukiami. |
050 |
Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai Išvestinėms finansinėms priemonėms priskiriamos KRR II priede išvardytos sutartys. Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai, įtraukti į kryžminę produktų užskaitą ir dėl to nurodyti 060 eilutėje, į šią eilutę neįtraukiami. |
060 |
Pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus Žr. CR SA formos nurodymus. |
070 |
POZICIJOS, PRISKIRTOS ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ RANGAMS ARBA GRUPĖMS. BENDRA SUMA Dėl įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų žr. KRR 142 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 170 straipsnio 1 dalies c punktą. Dėl mažmeninių pozicijų žr. KRR 170 straipsnio 3 dalies b punktą. Dėl pozicijų, kurios susidaro dėl įsigytų gautinų sumų, žr. KRR 166 straipsnio 6 dalį. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos pozicijos nenurodomos pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę ir nurodomos 180 eilutėje. Jeigu įstaiga naudoja daug rangų arba grupių, su kompetentingomis institucijomis gali būti susitarta nurodyti mažesnį rangų arba grupių skaičių. Bazinė skalė nenaudojama. Įstaigos pačios nustato, kokią skalę naudos vietoj jos. |
080 |
SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAI. BENDRA SUMA KRR 153 straipsnio 5 dalis. Taikoma tik įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų klasėms. |
090–150 |
SUSKIRSTYMAS PAGAL BENDRŲ POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTĄ, REMIANTIS SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAIS |
120 |
Iš jų: 1 kategorija KRR 153 straipsnio 5 dalis, 1 lentelė. |
160 |
ALTERNATYVI TVARKA: UŽTIKRINTOS NEKILNOJAMUOJU TURTU KRR 193 straipsnio 1 ir 2 dalys, 194 straipsnio 1–7 dalys ir 230 straipsnio 3 dalis. |
170 |
POZICIJOS, KURIOS SUSIDARĖ DĖL NEBAIGTŲ SANDORIŲ, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI PAGAL ALTERNATYVIĄ TVARKĄ ARBA 100 %, IR KITOS POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI Pozicijos, susidariusios dėl nebaigtų sandorių, kurioms pagal KRR 379 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos paskutinį sakinį taikoma alternatyvi tvarka arba pagal KRR 379 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą 100 % rizikos koeficientas. Nereitinguotos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės pagal KRR 153 straipsnio 8 dalį ir visos kitos pozicijos, kurioms taikomi rizikos koeficientai ir kurios neįtrauktos į kitas eilutes, nurodomos šioje eilutėje. |
180 |
GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA: BENDRA ĮSIGYTŲ GAUTINŲ SUMŲ SUMA Dėl gautinų sumų sumažėjimo rizikos žr. KRR 4 straipsnio 1 dalies 53 punktą. Dėl gautinų sumų sumažėjimo rizikos koeficiento apskaičiavimo žr. KRR 157 straipsnio 1 dalį. Pagal KRR 166 straipsnio 6 dalį įsigytų gautinų sumų pozicijos vertė apskaičiuojama iš nesumokėtos sumos atėmus pagal gautinų sumų sumažėjimo riziką įvertintų pozicijų sumas prieš kredito rizikos mažinimą. |
3.3.4. C 08.02. Kredito rizika, sandorio šalies kredito rizika ir nebaigti sandoriai. IRB metodas, taikomas kapitalo reikalavimams apskaičiuoti (suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę) (CR IRB 2 forma)
Skiltis |
Nurodymai |
005 |
Įsipareigojančiojo asmens rangas (eilutės identifikatorius) Kiekvienai konkretaus lentelės lapo eilutei suteikiamas unikalus eilutės identifikatorius. Jis nurodomas eilės tvarka (1, 2, 3 ir t. t.). |
010–300 |
Šioms skiltims galioja tie patys nurodymai kaip atitinkamu numeriu pažymėtoms CR IRB 1 formos skiltims. |
Eilutė |
Nurodymai |
010–001–010–NNN |
Šiose eilutėse nurodomos vertės suskirstomos nuo mažiausios iki didžiausios PD, priskirtos įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei. Įsipareigojančiųjų asmenų PD įsipareigojimo neįvykdymo atveju yra 100 %. Pozicijos, kurioms taikoma alternatyvi užtikrinimo nekilnojamuoju turtu tvarka (galima tik tada, kai nenaudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai), neskirstomos pagal įsipareigojančiojo asmens PD ir šioje formoje nenurodomos. |
3.4. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. INFORMACIJA SU GEOGRAFINIU SUSKIRSTYMU
79. |
Visos įstaigos pateikia agreguotus bendru lygmeniu duomenis. Be to, šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nustatytą ribą atitinkančios įstaigos pateikia pagal šalis suskirstytą informaciją, susijusią su savo buveinės šalimi ir visomis kitomis ne buveinės šalimis. Riba taikoma tik 1 ir 2 lentelėms. Viršvalstybinių organizacijų pozicijos priskiriamos geografinei teritorijai „Kitos šalys“. |
80. |
Sąvoka „įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vieta“ nurodo šalį, kurioje įsipareigojantysis asmuo įsisteigęs. Ši sąvoka gali būti taikoma tiesioginio įsipareigojančiojo asmens pagrindu arba galutinės rizikos pagrindu. Taigi dėl KRM metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, pozicijos priskyrimas šaliai gali pasikeisti. Viršvalstybinių organizacijų pozicijos priskiriamos ne įstaigos įsisteigimo šaliai, bet geografinei teritorijai „Kitos šalys“, nepriklausomai nuo pozicijų klasės, kuriai priskiriama viršvalstybinių organizacijų pozicija. |
81. |
Duomenys skiltyje „Pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo“ nurodomi pagal tiesioginio įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo šalį. „Pozicijų vertė“ ir „pagal riziką įvertintų pozicijų sumos“ nurodomos pagal galutinio įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo šalį. |
3.4.1. C 09.01. Geografinis pozicijų suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vietą. Pozicijos, kurioms taikomas SA metodas (CR GB 1)
3.4.1.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 010 skiltyje. |
020 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui Pradinės pozicijos, priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ ir pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui klasių „pozicijos, susijusios su ypač didele rizika“ arba „nuosavybės vertybinių popierių pozicijos“, iki perskaičiavimo koeficientų taikymo. Šiame papildomame straipsnyje pateikiama papildoma informacija apie pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui įsipareigojančiųjų asmenų struktūrą. Pozicijos, pagal KRR 112 straipsnio j punktą priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, nurodomos, kai informacija apie įsipareigojančiuosius asmenis būtų buvus pateikta, jeigu šios pozicijos nebūtų priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“. Tai papildomas straipsnis, todėl jis neturi įtakos pagal riziką įvertintų pozicijų, priklausančių atitinkamai KRR 112 straipsnio j, k ar p punkte nurodytoms pozicijų klasėms „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, „pozicijos, susijusios su ypač didele rizika“ arba „nuosavybės vertybinių popierių pozicijos“, sumų skaičiavimui. |
040 |
Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai Pradinių pozicijų, perkeltų į pozicijų klasę „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per tris mėnesius nuo paskutinės ataskaitinės datos, suma nurodoma pozicijų klasėje, kuriai įsipareigojantysis asmuo priklausė iš pradžių. |
050 |
Bendrosios kredito rizikos koregavimai Kredito rizikos koregavimai pagal KRR 110 straipsnį. Į šį straipsnį įtraukiami bendrosios kredito rizikos koregavimai, kuriuos galima įtraukti į T2 kapitalą, prieš taikant KRR 62 straipsnio c punkte nurodytą apribojimą. Suma nurodoma neatskaičius mokesčių. |
055 |
Specifinės kredito rizikos koregavimai Kredito rizikos koregavimai pagal KRR 110 straipsnį. |
060 |
Nurašymai Nurašymai apima ir sumažėjusios vertės finansinio turto balansinės vertės sumažinimą, pripažįstamą tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto i papunktis], ir rezervinių sąskaitų sumų sumažinimą dėl sumažėjusios finansinio turto vertės [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto ii papunktis]. |
070 |
Kredito rizikos koregavimai/nurašymai pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais Kredito rizikos koregavimų ir nurašymų suma, apimanti pozicijas, priskirtas prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per 3 mėnesius nuo paskutinio duomenų pateikimo. |
075 |
Pozicijos vertė Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 200 skiltyje. |
080 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 215 skiltyje. |
090 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 220 skiltyje. |
Eilutės |
|
010 |
Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos KRR 112 straipsnio a punktas. |
020 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos KRR 112 straipsnio b punktas. |
030 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos KRR 112 straipsnio c punktas. |
040 |
Daugiašalių plėtros bankų pozicijos KRR 112 straipsnio d punktas. |
050 |
Tarptautinių organizacijų pozicijos KRR 112 straipsnio e punktas. |
060 |
Įstaigų pozicijos KRR 112 straipsnio f punktas. |
070 |
Įmonių pozicijos KRR 112 straipsnio g punktas. |
075 |
Iš jų: MVĮ pozicijos Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 020 eilutėje. |
080 |
Mažmeninės pozicijos KRR 112 straipsnio h punktas. |
085 |
Iš jų: MVĮ pozicijos Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 020 eilutėje. |
090 |
Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos KRR 112 straipsnio i punktas. |
095 |
Iš jų: MVĮ pozicijos Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 020 eilutėje. |
100 |
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui KRR 112 straipsnio j punktas. |
110 |
Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika KRR 112 straipsnio k punktas. |
120 |
Padengtųjų obligacijų pozicijos KRR 112 straipsnio l punktas. |
130 |
Trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos KRR 112 straipsnio n punktas. |
140 |
Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos KRR 112 straipsnio o punktas. |
150 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos KRR 112 straipsnio p punktas. |
160 |
Kitos pozicijos KRR 112 straipsnio q punktas. |
170 |
Bendra pozicijų suma |
3.4.2. C 09.02. Geografinis pozicijų suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vietą. Pozicijos, kurioms taikomas IRB metodas (CR GB 2)
3.4.2.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 020 skiltyje. |
030 |
Iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui Pozicijų, kurios pagal KRR 178 straipsnį buvo priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, pradinės pozicijos vertė. |
040 |
Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai Pradinių pozicijų, perkeltų į pozicijų klasę „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per tris mėnesius nuo paskutinės ataskaitinės datos, suma nurodoma pozicijų klasėje, kuriai įsipareigojantysis asmuo priklausė iš pradžių. |
050 |
Bendrosios kredito rizikos koregavimai Kredito rizikos koregavimai pagal KRR 110 straipsnį. |
055 |
Specifinės kredito rizikos koregavimai Kredito rizikos koregavimai pagal KRR 110 straipsnį. |
060 |
Nurašymai Nurašymai apima ir sumažėjusios vertės finansinio turto balansinės vertės sumažinimą, pripažįstamą tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto i papunktis], ir rezervinių sąskaitų sumų sumažinimą dėl sumažėjusios finansinio turto vertės [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto ii papunktis]. |
070 |
Kredito rizikos koregavimai/nurašymai pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais Kredito rizikos koregavimų ir nurašymų suma, apimanti pozicijas, priskirtas prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per 3 mėnesius nuo paskutinio duomenų pateikimo. |
080 |
VIDAUS REITINGŲ SISTEMA/PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI (%) Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 010 skiltyje. |
090 |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 230 ir 240 skiltyse: pozicijų svertinis LGD vidurkis (%) apima visas pozicijas, įskaitant stambių finansų sektoriaus subjektų ir nereguliuojamųjų finansų subjektų pozicijas. Taikomos KRR 181 straipsnio 1 dalies h punkto nuostatos. Specializuoto skolinimo, nurodyto 153 straipsnio 5 dalyje, duomenų pateikti nereikia. |
100 |
Iš jo: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui Pozicijų, kurios pagal KRR 178 straipsnį buvo priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, svertinis LGD vidurkis. |
105 |
Pozicijos vertė Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 110 skiltyje. |
110 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 255 skiltyje. |
120 |
Iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui Pozicijų, kurios pagal KRR 178 straipsnį buvo priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, pagal riziką įvertintų pozicijų suma. |
125 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 260 skiltyje. |
130 |
TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 280 skiltyje. |
Eilutės |
|
010 |
Centrinių bankų ir centrinės valdžios pozicijos (KRR 147 straipsnio 2 dalies a punktas) |
020 |
Įstaigų pozicijos (KRR 147 straipsnio 2 dalies b punktas) |
030 |
Įmonių pozicijos (Visos įmonės pagal 147 straipsnio 2 dalies c punktą) |
042 |
iš jų: specializuoto skolinimo pozicijos (išskyrus pozicijas, kurioms taikomi skirstymo kriterijai) (KRR 147 straipsnio 8 dalies a punktas) Specializuoto skolinimo, nurodyto 153 straipsnio 5 dalyje, duomenų pateikti nereikia. |
045 |
Iš jų: specializuoto skolinimo pozicijos, kurioms taikomi skirstymo kriterijai KRR 147 straipsnio 8 dalies a punktas ir 153 straipsnio 5 dalis |
050 |
Iš jų: MVĮ pozicijos (KRR 147 straipsnio 2 dalies c punktas) |
060 |
Mažmeninės pozicijos Visos mažmeninės pozicijos pagal 147 straipsnio 2 dalies d punktą. |
070 |
Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu pozicijos Pozicijos pagal KRR 147 straipsnio 2 dalies d punktą, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. |
080 |
MVĮ pozicijos Mažmeninės pozicijos pagal KRR 147 straipsnio 2 dalies d punktą ir 153 straipsnio 3 dalį, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. |
090 |
Ne MVĮ pozicijos Mažmeninės pozicijos pagal KRR 147 straipsnio 2 dalies d punktą, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. |
100 |
Mažmeninės pozicijos: reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos (KRR 147 straipsnio 2 dalies d punktas ir 154 straipsnio 4 dalis). |
110 |
Kitos mažmeninės pozicijos Kitos, 070–100 eilutėse nenurodytos, mažmeninės pozicijos pagal KRR 147 straipsnio 2 dalies d punktą. |
120 |
MVĮ pozicijos Kitos mažmeninės pozicijos pagal KRR 147 straipsnio 2 dalies d punktą ir 153 straipsnio 3 punktą. |
130 |
Ne MVĮ pozicijos Kitos mažmeninės pozicijos pagal KRR 147 straipsnio 2 dalies d punktą. |
140 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal KRR 147 straipsnio 2 dalies e punktą. |
150 |
Bendra pozicijų suma |
3.4.3. C 09.04. Kredito pozicijų, kurios svarbios apskaičiuojant anticiklinį kapitalo rezervą, suskirstymas pagal šalį ir įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma (CCB)
3.4.3.1. Bendrosios pastabos
82. |
Šia lentele siekiama surinkti daugiau informacijos apie įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo elementus. Privaloma pateikti informacija yra susijusi su nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais pagal KRR trečios dalies II ir IV antraštines dalis kredito pozicijoms, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir prekybos knygos pozicijoms, kurios yra svarbios apskaičiuojant įstaigos specialų anticiklinį kapitalo rezervą (CCB) pagal KRD 140 straipsnį, ir tų pozicijų (atitinkamų kredito pozicijų) geografine vieta. |
83. |
C 09.04 formoje pateikiama informacija apie visas atitinkamas kredito pozicijas visose tam tikrą jurisdikciją turinčiose teritorijose, kuriose šios pozicijos yra, taip pat atskirai pagal kiekvieną jurisdikciją turinčią teritoriją, kurioje yra atitinkamos kredito pozicijos. Bendros sumos ir informacija apie kiekvieną jurisdikciją turinčią teritoriją yra nurodomos skirtingu aspektu. |
84. |
Informaciją pateikiant pagal šį suskirstymą šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nustatyta riba netaikoma. |
85. |
Siekiant nustatyti geografinę vietą, pozicijos paskirstomos tiesioginio įsipareigojančiojo asmens pagrindu, kaip numatyta 2014 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1152/2014 dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su atitinkamų kredito pozicijų geografinės vietos nustatymu siekiant apskaičiuoti įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normas. Todėl teikiant šioje formoje nurodytą informaciją pozicijos priskyrimas geografinei vietai dėl KRM metodų nesikeičia. |
3.4.3.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
Suma Atitinkamų kredito pozicijų vertė ir su jomis siejami nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti pagal atitinkamai eilutei skirtus nurodymus. |
020 |
Procentinė dalis |
030 |
Kokybinė informacija Ši informacija teikiama tik apie įstaigos įsisteigimo šalį (buveinės valstybę narę atitinkančią jurisdikciją turinčią teritoriją) ir nurodoma kaip visų šalių „Bendra suma“. Įstaigos nurodo {y} arba {n} pagal atitinkamai eilutei skirtus nurodymus. |
Eilutės |
|
||||||||||
010–020 |
Atitinkamos kredito pozicijos. Kredito rizika Atitinkamos kredito pozicijos, apibrėžtos pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies a punktą. |
||||||||||
010 |
Pozicijos vertė pagal standartizuotą metodą Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies a punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal KRR 111 straipsnį. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bankinėje knygoje vertė pagal standartizuotą metodą į šią eilutę neįtraukiama, bet nurodoma 050 eilutėje. |
||||||||||
020 |
Pozicijos vertė pagal IRB metodą Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies a punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal KRR 166 straipsnį. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bankinėje knygoje vertė pagal IRB metodą į šią eilutę neįtraukiama, bet nurodoma 060 eilutėje. |
||||||||||
030–040 |
Atitinkamos kredito pozicijos. Rinkos rizika Atitinkamos kredito pozicijos, apibrėžtos pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies b punktą. |
||||||||||
030 |
Prekybos knygos ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma standartizuotiems metodams Toliau nurodytų atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies b punktą, vadovaujantis KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriumi, grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų suma pagal KRR 327 straipsnį:
|
||||||||||
040 |
Prekybos knygos pozicijų vertė pagal vidaus modelių metodus Atitinkamoms kredito pozicijoms, apibrėžtoms pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies b punktą, vadovaujantis KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 ir 5 skyriais, nurodoma šių elementų suma:
|
||||||||||
050–060 |
Atitinkamos kredito pozicijos. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bankinėje knygoje Atitinkamos kredito pozicijos, apibrėžtos pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies c punktą. |
||||||||||
050 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bankinėje knygoje pozicijos vertė pagal standartizuotą metodą Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies c punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal KRR 246 straipsnį. |
||||||||||
060 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bankinėje knygoje pozicijos vertė pagal IRB metodą Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies c punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal KRR 246 straipsnį. |
||||||||||
070–110 |
Nuosavų lėšų reikalavimai ir koeficientai |
||||||||||
070 |
Bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma CCB Nurodoma 080, 090 ir 100 eilučių suma. |
||||||||||
080 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms. Kredito rizika Nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 1–4 skyrius ir 6 skyrių, atitinkamoms kredito pozicijoms, apibrėžtoms pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies a punktą, atitinkamoje šalyje. Nuosavų lėšų reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms bankinėje knygoje į šią eilutę neįtraukiami, bet nurodomi 100 eilutėje. Nuosavų lėšų reikalavimai sudaro 8 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, nustatytos pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 1–4 skyrių ir 6 skyriaus nuostatas. |
||||||||||
090 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms. Rinkos rizika Nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių specifinei rizikai arba pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių papildomai įsipareigojimų neįvykdymo ir pokyčių rizikai, taikomi atitinkamoms kredito pozicijoms, apibrėžtoms pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies b punktą, atitinkamoje šalyje. Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms pagal rinkos rizikos sistemą, be kita ko, apima nuosavų lėšų reikalavimus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių ir nuosavų lėšų reikalavimus kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms, nustatytus pagal KRR 348 straipsnį. |
||||||||||
100 |
Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bankinėje knygoje Nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių, atitinkamoms kredito pozicijoms, apibrėžtoms pagal KRD 140 straipsnio 4 dalies c punktą, atitinkamoje šalyje. Nuosavų lėšų reikalavimai sudaro 8 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, nustatytos pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatas. |
||||||||||
110 |
Nuosavų lėšų reikalavimams taikomi koeficientai Anticiklinio kapitalo rezervo normai kiekvienoje šalyje taikomas koeficientas apskaičiuojamas kaip nuosavų lėšų reikalavimų santykis, nustatomas taip:
Informacija apie nuosavų lėšų reikalavimų koeficientus nenurodoma kaip visų šalių „Bendra suma“. |
||||||||||
120–140 |
Anticiklinio kapitalo rezervo normos |
||||||||||
120 |
Paskirtosios institucijos nustatyta anticiklinio kapitalo rezervo norma Anticiklinio kapitalo rezervo norma, nustatyta atitinkamai šaliai tos šalies paskirtosios institucijos pagal KRD 136, 137, 138 ir 139 straipsnius. Ši eilutė nepildoma, jeigu anticiklinio kapitalo rezervo normos atitinkamai šaliai tos šalies paskirtoji institucija nėra nustačiusi. Paskirtosios institucijos nustatytos anticiklinio kapitalo rezervo normos, kurios ataskaitinę dieną atitinkamoje šalyje dar nėra taikomos, nenurodomos. Informacija apie paskirtosios institucijos nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą nenurodoma kaip visų šalių „Bendra suma“. |
||||||||||
130 |
Įstaigos šalyje taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma Atitinkamai šaliai taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma, nustatyta įstaigos įsisteigimo šalies paskirtosios institucijos pagal KRD 137, 138, 139 straipsnius ir 140 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Anticiklinio kapitalo rezervo normos, kurios ataskaitinę dieną dar nėra taikomos, nenurodomos. Informacija apie įstaigos šalyje taikomą anticiklinio kapitalo rezervo normą nenurodoma kaip visų šalių „Bendra suma“. |
||||||||||
140 |
Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma, nustatyta pagal KRD 140 straipsnio 1 dalį. Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma apskaičiuojama kaip anticiklinio kapitalo rezervo normų, taikomų jurisdikciją turinčiose teritorijose, kuriose yra įstaigos atitinkamos kredito pozicijos, arba taikomų taikant KRD 140 straipsnį pagal KRD 139 straipsnio 2 arba 3 dalį, svertinis vidurkis. Atitinkama anticiklinio kapitalo rezervo norma nurodoma [r120; c020; šalių duomenys] arba [r130; c020; šalių duomenys], nelygu, koks atvejis. Kiekvienoje šalyje anticiklinio kapitalo rezervo normai taikomas koeficientas yra nuosavų lėšų reikalavimų dalis bendroje nuosavų lėšų reikalavimų sumoje ir yra nurodomas [r110; c020; šalių duomenys]. Informacija apie įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo normą nurodoma tik kaip visų šalių „Bendra suma“, o ne atskirai pagal kiekvieną šalį. |
||||||||||
150–160 |
2 % ribos naudojimas |
||||||||||
150 |
2 % ribos naudojimas bendrajai kredito pozicijai Pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1152/2014 2 straipsnio 5 dalies b punktą užsienio bendrąsias pozicijas, kurių bendra suma neviršija 2 % tos įstaigos bendrųjų kredito, prekybos knygos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bendros sumos, galima priskirti įstaigos buveinės valstybei narei. Bendrųjų kredito, prekybos knygos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bendra suma apskaičiuojama neįtraukiant bendrųjų kredito pozicijų, kurių vieta nustatyta pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1152/2014 2 straipsnio 5 dalies a punktą ir 2 straipsnio 4 dalį. Jeigu įstaiga pasinaudoja šia nukrypti leidžiančia nuostata, ji lentelėje, skirtoje jurisdikciją turinčiai teritorijai, atitinkančiai jos buveinės valstybę narę, taip pat visų šalių punkte „Bendra suma“, pažymi „y“. Jeigu įstaiga nepasinaudoja šia nukrypti leidžiančia nuostata, atitinkamame laukelyje ji pažymi „n“. |
||||||||||
160 |
2 % ribos naudojimas prekybos knygos pozicijai Pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1152/2014 3 straipsnio 3 dalį įstaigos gali priskirti prekybos knygos pozicijas savo buveinės valstybei narei, jeigu bendra prekybos knygos pozicijų suma neviršija 2 % jų visų bendrųjų kredito, prekybos knygos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Jeigu įstaiga pasinaudoja šia nukrypti leidžiančia nuostata, ji lentelėje, skirtoje jurisdikciją turinčiai teritorijai, atitinkančiai jos buveinės valstybę narę, taip pat visų šalių punkte „Bendra suma“, pažymi „y“. Jeigu įstaiga nepasinaudoja šia nukrypti leidžiančia nuostata, atitinkamame laukelyje ji pažymi „n“. |
3.5. C 10.01 IR C 10.02. NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (CR EQU IRB 1 IR CR EQU IRB 2)
3.5.1. Bendrosios pastabos
86. |
CR EQU IRB formą sudaro dvi formos: CR EQU IRB 1 formoje bendrai apžvelgiamos IRB pozicijos, priskirtos prie nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės, ir įvairūs bendrai rizikos pozicijos sumai apskaičiuoti taikomi metodai. CR EQU IRB 2 formoje bendros pozicijų sumos, priskirtos įsipareigojančiojo asmens rangams, suskirstomos pagal PD/LGD metodą. Šiuose nurodymuose „CR EQU IRB forma“ nurodo ir CR EQU IRB 1, ir CR EQU IRB 2 formą. |
87. |
CE EQU IRB formoje pateikiama informacija apie tai, kaip pagal kredito riziką įvertintų KRR 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų vertybinių popierių pozicijų sumos (KRR 92 straipsnio 3 dalies a punktas) apskaičiuojamos pagal IRB metodą (KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius). |
88. |
Pagal KRR 147 straipsnio 6 dalį prie nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:
|
89. |
Kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems taikomas KRR 152 straipsnyje nurodytas paprastasis rizikos koeficientų metodas, taip pat nurodomi CR EQU IRB formoje. |
90. |
Pagal KRR 151 straipsnio 1 dalį įstaigos turi pateikti CR EQU IRB formą tada, kai taiko vieną iš KRR 155 straipsnyje nurodytų trijų metodų:
Įstaigos, kurios taiko IRB metodą, CR EQU IRB formoje taip pat nurodo tų pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomi pastovūs rizikos koeficientai (bet kurios nėra vertinamos vien pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba pagal (laikinai ar nuolat) iš dalies taikomą kredito rizikos standartizuotą metodą), sumas (pvz., nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms pagal KRR 48 straipsnio 4 dalį taikomas 250 % rizikos koeficientas, o pagal KRR 471 straipsnio 2 dalį – 370 % rizikos koeficientas). |
91. |
CR EQU IRB formoje nereikia nurodyti šių nuosavybės vertybinių popierių reikalavimų:
|
3.5.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų (taikomi ir CR EQU IRB 1, ir CR EQU IRB 2 formai)
Skiltys |
|
005 |
ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGAS (EILUTĖS IDENTIFIKATORIUS) Įsipareigojančiojo asmens rangas yra eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei yra unikalus. Jis nurodomas eilės tvarka (1, 2, 3 ir t. t.). |
010 |
VIDAUS REITINGŲ SISTEMA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI PRISKIRTA PD (%) PD/LGD metodą taikančios įstaigos 010 skiltyje nurodo pagal KRR 165 straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuotą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (PD). Nurodoma įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD turi atitikti KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje nustatytus būtiniausius reikalavimus. Kiekvieno rango arba grupės atveju nurodoma to konkretaus įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD. Visi nurodomi rizikos parametrai apskaičiuojami pagal atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintus vidaus reitingų sistemoje naudojamus rizikos parametrus. Kai reikšmes sudaro įsipareigojančiojo asmens rangų arba grupių reikšmių suma (pvz., bendra pozicijų suma), nurodomas įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių, priskirtų į tą sumą įtrauktiems įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, pozicijų svertinis vidurkis. Apskaičiuojant pozicijų svertinį PD vidurkį atsižvelgiama į visas pozicijas, įskaitant pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui. Apskaičiuojant pozicijų svertinį LGD vidurkį naudojama pozicijos vertė, atsižvelgiant į netiesioginį kredito užtikrinimą (060 skiltis). |
020 |
PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO 020 skiltyje įstaigos nurodo pradinės pozicijos vertę (iki perskaičiavimo koeficientų taikymo). Pagal KRR 167 straipsnio nuostatas nuosavybės vertybinių popierių pozicijos vertė yra apskaitinė vertė, gauta pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą. Nebalansinių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra jų nominalioji vertė pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimus. 020 skiltyje įstaigos taip pat nurodo prie nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės priskirtus KRR I priede išvardytus nebalansinius straipsnius (pvz., „nevisiškai apmokėtų akcijų neapmokėtąją dalį“). Paprastąjį rizikos koeficientų arba PD/LGD metodą (nurodytus KRR 165 straipsnio 1 dalyje) taikančios įstaigos taip pat atsižvelgia į KRR 155 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl įskaitymo. |
030–040 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS GARANTIJOS KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Nepaisant to, koks metodas taikomas pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumoms apskaičiuoti, įstaigos gali pripažinti nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms gautą netiesioginį kredito užtikrinimą (KRR 155 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys). Paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba PD/LGD metodą taikančios įstaigos 030 ir 040 skiltyse nurodo netiesioginio kredito užtikrinimo sumą, kurią sudaro garantijos (030 skiltis) arba kredito išvestinės finansinės priemonės (040 skiltis), pripažįstamos pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytus metodus. |
050 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM (–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA Įstaigos 050 skiltyje nurodo pradinės pozicijos vertės iki perskaičiavimo koeficientų taikymo dalį, kuri padengta netiesioginiu kredito užtikrinimu, pripažįstamu pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytus metodus. |
060 |
POZICIJOS VERTĖ Paprastąjį rizikos koeficientų arba PD/LGD metodą taikančios įstaigos 060 skiltyje pozicijos vertę nurodo atsižvelgdamos į netiesioginio kredito užtikrinimo daromą pakeitimo poveikį (KRR 155 straipsnio 2 ir 3 dalys, 167 straipsnis). Primenama, kad nebalansinių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra nominalioji vertė pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą (KRR 167 straipsnis). |
070 |
POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%) PD/LGD metodą taikančios įstaigos CR EQU IRB 2 formos 070 skiltyje nurodo pozicijų LGD, priskirtų į apskaičiuojamą sumą įtrauktiems įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, svertinį vidurkį; CR EQU IRB formos 020 eilutė pildoma tokia pačia tvarka. Apskaičiuojant pozicijų svertinį LGD vidurkį naudojama pozicijos vertė, atsižvelgiant į netiesioginį kredito užtikrinimą (060 skiltis). Įstaigos atsižvelgia į KRR 165 straipsnio 2 dalies nuostatas. |
080 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA 080 skiltyje įstaigos nurodo pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumas, apskaičiuotas remiantis KRR 155 straipsnio nuostatomis. Jeigu PD/LGD metodą taikančios įstaigos neturi pakankamai informacijos, kad galėtų taikyti KRR 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas rizikos koeficientams taikomas 1,5 padidinimo daugiklis (KRR 155 straipsnio 3 dalis). Rizikos įvertinimo formulėje naudojama reikšmė M (terminas), priskiriama nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, yra 5 metai (KRR 165 straipsnio 3 dalis). |
090 |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS. TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA 090 skiltyje įstaigos nurodo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų tikėtino nuostolio sumą, apskaičiuotą pagal KRR 158 straipsnio 4, 7, 8 ir 9 dalis. |
92. |
Pagal KRR 155 straipsnį įstaigos įvairiems portfeliams gali taikyti skirtingus metodus (paprastąjį rizikos koeficientų, PD/LGD arba vidaus modelių metodą), kai pati įstaiga viduje taiko skirtingus metodus. CR EQU IRB 1 formoje įstaigos taip pat nurodo tų pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomi pastovūs rizikos koeficientai (tačiau kurios nėra vertinamos vien pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba pagal (laikinai ar nuolat) iš dalies taikomą kredito rizikos standartizuotą metodą), sumas. |
Eilutės |
|||||
CR EQU IRB 1–020 eilutė, |
PD/LGD METODAS. BENDRA SUMA PD/LGD metodą taikančios įstaigos (KRR 155 straipsnio 3 dalis) privalomą informaciją pateikia CR EQU IRB 1 formos 020 eilutėje. |
||||
CR EQU IRB 1–050–090 eilutės. |
PAPRASTASIS RIZIKOS KOEFICIENTŲ METODAS. BENDRA SUMA BENDROS POZICIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS PAPRASTASIS RIZIKOS KOEFICIENTŲ METODAS, SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ Paprastąjį rizikos koeficientų metodą (KRR 155 straipsnio 2 dalis) taikančios įstaigos privalomą informaciją pateikia 050–090 eilutėse pagal pagrindinių pozicijų savybes. |
||||
CR EQU IRB 1–100 eilutė |
VIDAUS MODELIŲ METODAS Vidaus modelių metodą (KRR 155 straipsnio 4 dalis) taikančios įstaigos privalomą informaciją pateikia 100 eilutėje. |
||||
CR EQU IRB 1–110 eilutė |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI IRB metodą taikančios įstaigos taip pat nurodo pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomi pastovūs rizikos koeficientai (bet kurios nėra vertinamos vien pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba pagal (laikinai ar nuolat) iš dalies taikomą kredito rizikos standartizuotą metodą), sumas. Pavyzdžiui,
nurodomi 110 eilutėje. |
||||
CR EQU IRB 2 |
BENDROS POZICIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS PD/LGD METODAS, SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGĄ PD/LGD metodą taikančios įstaigos (KRR 155 straipsnio 3 dalis) privalomą informaciją pateikia CR EQU IRB 2 formoje. Jeigu PD/LGD metodą taikančios įstaigos naudoja unikalią reitingų sistemą arba gali informaciją teikti pagal vidaus bazinę skalę, CR EQU IRB 2 formoje jos nurodo reitingų rangus arba grupes pagal šią unikalią reitingų sistemą/bazinę skalę. Visais kitais atvejais skirtingos reitingų sistemos sujungiamos ir duomenys sugrupuojami pagal šiuos kriterijus: įvairiose reitingų sistemose naudojami įsipareigojančiųjų asmenų rangai arba grupės sujungiami ir sugrupuojami nuo mažiausios iki didžiausios PD, priskirtos kiekvienam įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei. |
3.6. C 11.00. ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA (CR SETT)
3.6.1. Bendrosios pastabos
93. |
Šioje formoje prašoma pateikti informaciją ir apie prekybos, ir apie ne prekybos knygos sandorius, pagal kuriuos neatsiskaityta po pristatymo datos, ir apie atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus atsiskaitymo rizikai padengti pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktį ir 378 straipsnį. |
94. |
Įstaigos šioje CR SETT formoje pateikia informaciją apie atsiskaitymo/pristatymo riziką, susijusią su prekybos knygos arba ne prekybos knygos skolos priemonėmis, nuosavybės vertybiniais popieriais, užsienio valiutomis ir biržos prekėmis. |
95. |
Pagal KRR 378 straipsnį atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriai, susiję su skolos priemonėmis, nuosavybės vertybiniais popieriais, užsienio valiutomis ir biržos prekėmis, nėra susiję su atsiskaitymo/pristatymo rizika. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikių atsiskaitymo sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta po pristatymo datos, atveju vis tiek yra skaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti, kaip nustatyta KRR 378 straipsnyje. |
96. |
Jeigu pagal sandorį nėra atsiskaitoma po nustatytos pristatymo datos, įstaigos apskaičiuoja kainų skirtumą, kurio negali gauti. Tai yra sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio įstaiga gali patirti nuostolių. |
97. |
Įstaigos šį skirtumą padaugina iš atitinkamo KRR 378 straipsnio 1 lentelėje pateikto koeficiento ir taip nustato atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus. |
98. |
Pagal 92 straipsnio 4 dalies b punktą, norint apskaičiuoti rizikos pozicijos sumą, nuosavų lėšų reikalavimus atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti reikia padauginti iš 12,5. |
99. |
Atkreipkite dėmesį, kad CR SETT formoje nuosavų lėšų reikalavimai KRR 379 straipsnyje nurodytiems nebaigtiems sandoriams nėra nurodomi; jie nurodomi kredito rizikos formose (CR SA, CR IRB). |
3.6.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
SANDORIAI, PAGAL KURIUOS NESUMOKĖTA ATSISKAITYMO KAINA Pagal KRR 378 straipsnį įstaigos 010 skiltyje nurodo sandorius, pagal kuriuos po pristatymo datos sutarta atsiskaitymo kaina nebuvo sumokėta. Visi sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į šią 010 skiltį, nepaisant to, ar pagal juos po nustatytos atsiskaitymo datos susidarė pelnas, ar nuostolis. |
020 |
KAINŲ SKIRTUMO POZICIJA DĖL SANDORIŲ, PAGAL KURIUOS NEATSISKAITYTA Pagal KRR 378 straipsnį įstaigos 020 skiltyje nurodo kainų skirtumą tarp sutartos skolos priemonių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ar biržos prekių atsiskaitymo kainos ir dabartinės jos rinkos vertės, jei dėl to skirtumo įstaiga gali turėti nuostolį. 020 skiltyje nurodomi tik sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaičius nustatytą atsiskaitymo datą susidarė nuostolis. |
030 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI 030 skiltyje įstaigos nurodo pagal KRR 378 straipsnį apskaičiuotus nuosavų lėšų reikalavimus. |
040 |
BENDRA ATSISKAITYMO RIZIKOS POZICIJOS SUMA Pagal KRR 92 straipsnio 4 dalies b punktą įstaigos 030 skiltyje nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus padaugina iš 12,5, taip apskaičiuodamos atsiskaitymo rizikos pozicijos sumą. |
Eilutės |
|
010 |
Bendra ne prekybos knygos sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, suma 010 eilutėje įstaigos pateikia agreguotus ne prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo rizikos duomenis (pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktį ir 378 straipsnį). 010/010 laukelyje įstaigos pateikia agreguotus sandorių, pagal kuriuos atitinkama sutarta atsiskaitymo kaina nebuvo sumokėta po nustatytos pristatymo dienos, duomenis. 010/020 laukelyje įstaigos pateikia agreguotus kainų skirtumo pozicijos, susidariusios dėl nuostolingų sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, duomenis. 010/030 laukelyje įstaigos pateikia agreguotus nuosavų lėšų reikalavimų duomenis, gautus sudėjus nuosavų lėšų reikalavimus sandoriams, pagal kuriuos neatsiskaityta, ir 020 skiltyje nurodytą kainos skirtumą padauginus iš atitinkamo koeficiento, grindžiamo darbo dienų, praėjusių nuo nustatytos atsiskaitymo datos, skaičiumi (KRR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytos kategorijos). |
020–060 |
Įstaigos, remdamosi KRR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytomis kategorijomis, 020–060 eilutėse pateikia informaciją apie ne prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo riziką. Jeigu pagal sandorį neatsiskaityta trumpiau negu 5 darbo dienas nuo nustatytos atsiskaitymo datos, nuosavų lėšų reikalavimų atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti skaičiuoti nereikia. |
070 |
Bendra prekybos knygos sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, suma 070 eilutėje įstaigos pateikia agreguotus prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo rizikos duomenis (pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktį ir 378 straipsnį). 070/010 laukelyje įstaigos pateikia agreguotus sandorių, pagal kuriuos atitinkama sutarta atsiskaitymo kaina nebuvo sumokėta po nustatytos pristatymo dienos, duomenis. 070/020 laukelyje įstaigos pateikia agreguotus kainų skirtumo pozicijos, susidariusios dėl nuostolingų sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, duomenis. 070/030 laukelyje įstaigos pateikia agreguotus nuosavų lėšų reikalavimų duomenis, gautus sudėjus nuosavų lėšų reikalavimus sandoriams, pagal kuriuos neatsiskaityta, ir 020 skiltyje nurodytą kainos skirtumą padauginus iš atitinkamo koeficiento, grindžiamo darbo dienų, praėjusių nuo nustatytos atsiskaitymo datos, skaičiumi (KRR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytos kategorijos). |
080–120 |
Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta iki 4 dienų (0 % koeficientas) Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 5–15 dienų (8 % koeficientas) Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 16–30 dienų (50 % koeficientas) Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 31–45 dienas (75 % koeficientas) Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 46 dienas arba ilgiau (100 % koeficientas) Įstaigos, remdamosi KRR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytomis kategorijomis, 080–120 eilutėse pateikia informaciją apie prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo riziką. Jeigu pagal sandorį neatsiskaityta trumpiau negu 5 darbo dienas nuo nustatytos atsiskaitymo datos, nuosavų lėšų reikalavimų atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti skaičiuoti nereikia. |
3.7. C 12.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC SA)
3.7.1. Bendrosios pastabos
100. |
Šioje formoje pateikiama informacija apie kiekvieną taikant standartizuotą metodą vykdomą pakeitimą vertybiniais popieriais, kuriuo pripažįstamas reikšmingas rizikos perleidimas ir kurį vykdant dalyvauja informaciją teikianti įstaiga. Ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurių pagal riziką įvertintų pozicijų suma nustatoma pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą, nurodomos ne šioje formoje, o tik C 02.00 formoje. Lygiai taip pat ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą taikomas 1 250 % rizikos koeficientas ir kurios pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktį yra atskaitomos iš CET1, nurodomos ne šioje formoje, o tik C 01.00 formoje. |
100 a. |
Šioje formoje visos nuorodos į KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus straipsnius laikomos nuorodomis į 2018 m. gruodžio 31 d. galiojančią KRR redakciją. |
100b. |
Pateikiama informacija skirstoma pagal vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įstaigai tenkantį vaidmenį. Taigi, atitinkami formos punktai yra skirti įstaigoms iniciatorėms, rėmėjoms ir investuotojoms. |
101. |
CR SEC SA formoje pateikiama bendra informacija apie tradicinį ir sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais bankinėje knygoje, kaip apibrėžta atitinkamai KRR 242 straipsnio 10 ir 11 dalyse. |
3.7.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
BENDRA INICIJUOTŲ PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJŲ SUMA Įstaigos iniciatorės privalo nurodyti ataskaitinę datą turimą visų esamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, susidariusių dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, neapmokėtą sumą, neatsižvelgiant į tai, kam pozicijos priklauso. Turi būti nurodomos balansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (pvz., obligacijos, subordinuotosios paskolos) ir nebalansinės pozicijos bei išvestinės finansinės priemonės (pvz., subordinuotosios kredito linijos, likvidumo priemonės, palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir kt.), susidariusios dėl pakeitimo vertybiniais popieriais. Tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai įstaiga iniciatorė jokios pozicijos neturi, įstaiga iniciatorė to pakeitimo vertybiniais popieriais neįtraukia į CR SEC SA arba CR SEC IRB formas. Tuo atveju į įstaigos iniciatorės turimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas įtraukiamos atnaujinamųjų pozicijų, apibrėžtų KRR 242 straipsnio 12 dalyje, pakeitimo vertybiniais popieriais išankstinės amortizacijos nuostatos. |
020–040 |
SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ KREDITO UŽTIKRINIMAS Remiantis KRR 249 ir 250 straipsniais, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito užtikrinimas nurodomas taip, tarsi terminų nesutapimų nebūtų. |
020 |
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS (CVA) Išsami užtikrinimo priemonės vertės, pakoreguotos pagal kintamumą (CVA), kuri turėtų būti nurodoma šioje skiltyje, skaičiavimo tvarka yra nustatyta KRR 223 straipsnio 2 dalyje. |
030 |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA. PAGAL NETIESIOGINĮ KREDITO UŽTIKRINIMĄ PAKOREGUOTOS VERTĖS (G*) Remiantis bendra gaunamų ir netenkamų pinigų srautų taisykle, šioje skiltyje nurodomos sumos parodomos kaip gaunamų pinigų srautas atitinkamoje kredito rizikos formoje (CR SA arba CR IRB) ir užtikrinimo teikėjo pozicijų klasėje (t. y. trečiosios šalies, kuriai netiesioginio kredito užtikrinimo priemonėmis perduodamas segmentas). Nominaliosios kredito užtikrinimo sumos, pakoreguotos pagal užsienio valiutos kurso riziką, (G*) skaičiavimo tvarka yra nustatyta KRR 233 straipsnio 3 dalyje. |
040 |
TARIAMOJI IŠLAIKYTO ARBA ATPIRKTO KREDITO UŽTIKRINIMO SUMA Visi segmentai, kurie buvo išlaikyti arba atpirkti, pvz., išlaikytos pirmojo nuostolio pozicijos, nurodomos savo nominaliąja verte. Skaičiuojant išlaikyto arba atpirkto kredito užtikrinimo sumą, į priežiūros institucijų nustatyto kredito užtikrinimo vertės sumažinimo poveikį neatsižvelgiama. |
050 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Informaciją teikiančios įstaigos turimos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotos pagal KRR 246 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktus ir 2 dalį, netaikant kredito perskaičiavimo koeficientų ir jokių kitų kredito rizikos koregavimų ir atidėjinių. Užskaita taikoma tik tada, kai tam pačiam SPPVPS pateikiama daug išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikomas reikalavimus atitinkantis užskaitos susitarimas. Šioje skiltyje nurodomi vertės koregavimai ir atidėjiniai yra susiję tik su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Į pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės koregavimus neatsižvelgiama. Išankstinės amortizacijos nuostatų atveju įstaigos nurodo „iniciatoriaus dalies“, apibrėžtos KRR 256 straipsnio 2 dalyje, sumą. Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės turimos balansinių straipsnių pozicijos ir (arba) investuotojo dalys (išankstinė amortizacija) apskaičiuojamos agreguojant 010–040 skilčių reikšmes. |
060 |
(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI Vertės koregavimai ir atidėjiniai (KRR 159 straipsnis) kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą. Į vertės koregavimus įtraukiamos visos sumos, pripažintos pelnu arba nuostoliais, susijusios su finansinio turto kredito nuostoliais, patirtais nuo jo pradinio pripažinimo balanse (įskaitant nuostolius dėl finansinio turto kredito rizikos, vertinamus tikrąja verte, kurių nereikia atskaityti iš pozicijos vertės), ir pozicijų, įsigytų esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal KRR 166 straipsnio 1 dalį. Atidėjiniai apima sukauptas kredito nuostolių sumas pagal nebalansinius straipsnius. |
070 |
POZICIJA ATĖMUS VERTĖS KOREGAVIMUS IR ATIDĖJINIUS Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KRR 246 straipsnio 1 ir 2 dalis, netaikant perskaičiavimo koeficientų. Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 040 skiltimi. |
080–110 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ KRR 4 straipsnio 1 dalies 57 punktas ir trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrius. Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie kredito rizikos mažinimo metodus, kuriais pozicijos arba pozicijų kredito rizika mažinama pakeičiant pozicijas (kaip paaiškinta toliau apie gaunamų ir netenkamų pinigų srautus). Žr. CR SA formos nurodymus (Informacijos teikimas apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį). |
080 |
(–) NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (GA) Netiesioginis kredito užtikrinimas yra apibrėžtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte ir reglamentuojamas 235 straipsniu. Žr. CR SA formos nurodymus (Informacijos teikimas apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį). |
090 |
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS Tiesioginis kredito užtikrinimas yra apibrėžtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte ir reglamentuojamas 195, 197 ir 200 straipsniais. Su kreditu susiję vekseliai ir balansinė užskaita, nurodyta KRR 218–236 straipsniuose, laikomi pinigine užtikrinimo priemone. Žr. CR SA formos nurodymus (Informacijos teikimas apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį). |
100–110 |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM Taip pat nurodomi tos pačios pozicijų klasės gaunamų ir netenkamų pinigų srautai ir, jei taikoma, rizikos koeficientai arba įsipareigojančiojo asmens rangai. |
100 |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA 222 straipsnio 3 dalis ir 235 straipsnio 1 ir 2 dalys. Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai „pozicijos atėmus vertės koregavimus ir atidėjinius“ daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir, jei taikoma, iš rizikos koeficiento arba įsipareigojančiojo asmens rango ir paskui priskiriama užtikrinimo teikėjo pozicijų klasei, ir, jei taikoma, rizikos koeficientui arba įsipareigojančiojo asmens rangui. Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės ir, jei taikoma, rizikos koeficientų arba įsipareigojančiojo asmens rango gaunamų pinigų srautu. Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 090 skiltimi [(–) Bendra netenkamų pinigų srauto suma]. |
110 |
BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurias sudaro skolos vertybiniai popieriai ir kurios pagal KRR 197 straipsnio 1 dalį yra reikalavimus atitinkanti finansinė užtikrinimo priemonė tais atvejais, kai naudojamas paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas, šioje skiltyje nurodomos kaip gaunamų pinigų srautas. Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 100 skiltimi [(–) Bendra gaunamų pinigų srauto suma]. |
120 |
GRYNOJI POZICIJA PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTO TAIKYMO Pozicija, priskirta atitinkamam rizikos koeficientui ir pozicijų klasei, atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl „Kredito rizikos mažinimo (KRM) metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį“. Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 110 skiltimi. |
130 |
(–) KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO VERTĖ, PAKOREGUOTA PAGAL IŠSAMŲJĮ FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODĄ (CVAM) Šis straipsnis taip pat apima su kreditu susijusius vekselius (KRR 218 straipsnis). Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 120 ir 130 skiltimis. |
140 |
VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*) Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KRR 246 straipsnį, todėl KRR 246 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyti perskaičiavimo koeficientai netaikomi. Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 150 skiltimi. |
150–180 |
NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ VISIŠKAI KOREGUOTOS POZICIJOS VERTĖS (E*) SUSKIRSTYMAS PAGAL PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ KRR 246 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad nebalansinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė turi būti apskaičiuojama jos nominaliąją vertę padauginus iš perskaičiavimo koeficiento. Šis perskaičiavimo koeficientas turi būti 100 %, nebent KRR nurodyta kitaip. Žr. CR SA formos bendrų sumų 160–190 skiltis. Teikiant informaciją visiškai koreguotos pozicijų vertės (E*) nurodomos pagal vieną iš šių keturių tarpusavyje nederinamų perskaičiavimo koeficientų intervalų: 0 %,]0 %, 20 %],]20 %, 50 %] ir]50 %, 100 %]. |
190 |
POZICIJOS VERTĖ Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KRR 246 straipsnį. Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 200 skiltimi. |
200 |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITOMA POZICIJOS VERTĖ KRR 258 straipsnyje numatyta, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, atveju įstaigos gali, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą, atimti pozicijos vertę iš nuosavų lėšų. |
210 |
POZICIJOS VERTĖ, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI Pozicijos vertė, gauta iš jos atėmus iš nuosavų lėšų atskaitomą pozicijos vertę. |
220–320 |
POZICIJOS VERTĖS, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI, SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ |
220–260 |
REITINGUOTOSIOS POZICIJOS KRR 242 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos reitinguotosios pozicijos. Pozicijos vertės, kurioms taikomi rizikos koeficientai, suskirstomos pagal kredito kokybės žingsnius (CQS), kaip numatyta KRR 251 straipsnio 1 lentelėje pagal SA metodą. |
270 |
1 250 % (NEREITINGUOTOSIOS POZICIJOS) Nereitinguotosios pozicijos apibrėžtos KRR 242 straipsnio 7 dalyje. |
280 |
SKAIDRUMO METODAS KRR 253, 254 straipsniai ir 256 straipsnio 5 dalis. Pagal skaidrumo metodą pildomose skiltyse nurodomi visi nereitinguotųjų pozicijų atvejai, kai rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (vidutinis grupės rizikos koeficientas, didžiausias grupės rizikos koeficientas arba naudojamas koncentracijos koeficientas). |
290 |
SKAIDRUMO METODAS. IŠ JO: ANTRASIS NUOSTOLIS PAGAL ABCP PROGRAMĄ Pozicijos vertė, nustatyta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas priskiriant antrojo nuostolio arba geresniam segmentui pagal ABCP programą, kaip nurodyta KRR 254 straipsnyje. Turtu užtikrintų komercinių vekselių programa (ABCP) apibrėžta KRR 242 straipsnio 9 dalyje. |
300 |
SKAIDRUMO METODAS. IŠ JO: VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) Nurodomas pagal pozicijos vertę įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas. |
310 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS (IAA) KRR 109 straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 3 dalis. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė pagal vidinio vertinimo metodą. |
320 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%) Nurodomas pagal pozicijos vertę įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas. |
330 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA Bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį prieš koregavimą dėl terminų neatitikimo arba dėl išsamaus patikrinimo nuostatų pažeidimo, neįskaitant jokios pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautą perskirstytas į kitą formą. |
340 |
IŠ JOS: SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS Šioje skiltyje nurodant sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais sumą neatsižvelgiama į jokius terminų neatitikimus. |
350 |
BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO KRR 14 straipsnio 2 dalyje, 406 straipsnio 2 dalyje ir 407 straipsnyje reikalaujama, kad kaskart, kai įstaiga nesilaiko tam tikrų KRR 405, 406 ar 409 straipsnio reikalavimų, valstybės narės užtikrintų, kad kompetentingos institucijos nustatytų proporcingą papildomą rizikos koeficientą, kuris sudarytų ne mažiau kaip 250 % rizikos koeficiento (aukščiausia riba yra 1 250 %) ir kuris būtų taikomas atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį. Toks papildomas rizikos koeficientas gali būti nustatomas ne tik įstaigoms investuotojoms, bet ir iniciatorėms, rėmėjoms ir pirminėms skolintojoms. |
360 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS KOREGAVIMAS DĖL TERMINŲ NESUTAPIMO Nurodoma vertė, kai sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais nesutampa terminai RW*–RW(SP), kaip nustatyta KRR 250 straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikriems segmentams taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, tada nurodoma suma yra lygi nuliui. Atkreipkite dėmesį, kad į RW(SP) įskaičiuojamos ne tik pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, nurodomos 330 skiltyje, bet ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautus perskirstytas į kitas formas. |
370–380 |
BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA. PRIEŠ APRIBOJIMĄ/PO APRIBOJIMO Bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį prieš taikant (370 skiltis) ir pritaikius (380 skiltis) ribas, nurodytas KRR 252 straipsnyje (straipsnių, pagal kuriuos šiuo metu nevykdomi įsipareigojimai, arba ypač didelės rizikos pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais) arba 256 straipsnio 4 dalyje (papildomų nuosavų lėšų reikalavimai atnaujinamosioms pozicijoms pakeisti vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostatomis). |
390 |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS. PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA, ATITINKANTI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTĄ DĖL PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAGAL SA METODĄ Į KITAS POZICIJŲ KLASES Pagal riziką įvertintų pozicijų suma, susidaranti dėl pozicijų, perskirstytų rizikos mažinimo priemonės teikėjui (todėl apskaičiuojama atitinkamoje formoje), į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomą apribojimą. |
102. |
CR SEC SA forma suskirstyta į tris pagrindines eilučių grupes, kuriose prašoma pateikti informaciją apie įstaigų iniciatorių, investuotojų ir rėmėjų, inicijuotas/paremtas/išlaikytas arba nupirktas pozicijas. Kiekvienoje iš jų informacija suskirstoma nurodant balansinius ir nebalansinius straipsnius bei išvestines finansines priemones, taip pat pakeitimus vertybiniais popieriais ir pakartotinius pakeitimus vertybiniais popieriais. |
103. |
Pagal reitingais pagrįstą metodą vertinamos pozicijos ir nereitinguotosios pozicijos (pozicijos ataskaitinę dieną) taip pat suskirstomos pagal kredito kokybės žingsnius, taikytus pradžioje (paskutinė eilučių grupė). Šią informaciją turi pateikti įstaigos iniciatorės, rėmėjos ir investuotojos. |
Eilutės |
|
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA Bendra pozicijų suma yra bendra neapmokėta pakeitimo vertybiniais popieriais suma. Šioje eilutėje apibendrinami visi įstaigų iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų paskesnėse eilutėse pateikiami duomenys. |
020 |
IŠ JOS: PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS Bendra neapmokėta pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais, remiantis KRR 4 straipsnio 1 dalies 63 ir 64 punktuose pateiktomis apibrėžtimis, suma. |
030 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KRR 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte apibrėžto iniciatoriaus vaidmenį, balansinių, nebalansinių straipsnių, išvestinių finansinių priemonių ir išankstinės amortizacijos duomenys. |
040–060 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI KRR 246 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad jei įstaiga pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal standartizuotą metodą, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, gauta atlikus specifinės kredito rizikos koregavimą. Balansiniai straipsniai suskirstomi į pakeitimą vertybiniais popieriais (050 eilutė) ir pakartotinį pakeitimą vertybiniais popieriais (060 eilutė). |
070–090 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Šiose eilutėse pateikiama informacija apie nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikomas perskaičiavimo koeficientas pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą. Pozicijos vertė nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju yra apskaičiuojama iš jos nominaliosios vertės atėmus tos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos specifinės rizikos koregavimą ir padauginus iš 100 % perskaičiavimo koeficiento, nebent nurodyta kitaip. KRR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės sandorio šalies kredito rizikos pozicija nustatoma pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių. Likvidumo, kredito priemonių ir valdymo įmonės grynųjų pinigų išankstinių mokėjimų atvejais įstaigos nurodo nepanaudotą sumą. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių atvejais jos nurodo pozicijos vertę (pagal KRR 246 straipsnio 1 dalį), pažymėtą CR SA bendrų sumų formoje. Nebalansiniai straipsniai ir išvestinės finansinės priemonės suskirstomos pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas (080 eilutė) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas (090 eilutė), kaip paaiškinta KRR 251 straipsnio 1 lentelėje. |
100 |
IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA Šią eilutę pildo tik tos įstaigos iniciatorės, kurios turi atnaujinamųjų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų su išankstinės amortizacijos nuostatomis, kaip nurodyta KRR 242 straipsnio 13 ir 14 dalyse. |
110 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka investuotojo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių bei išvestinių finansinių priemonių duomenys. KRR tiksli investuotojo apibrėžtis nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, juo laikoma įstaiga, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, kurią sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris, pagal kurį ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja. |
120–140 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių balansiniams straipsniams. |
150–170 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms. |
180 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KRR 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte apibrėžto rėmėjo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių duomenys. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas informacijos eilutes, įrašydama vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą. |
190–210 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių balansiniams straipsniams. |
220–240 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms. |
250–290 |
NEAPMOKĖTŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRADINĮ KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNĮ (CQS) Šiose eilutėse pateikiama informacija apie neapmokėtas pagal reitingais pagrįstą metodą vertinamas pozicijas ir nereitinguotąsias pozicijas (ataskaitinę dieną) pagal kredito kokybės žingsnius (CQS) (numatytus pagal SA metodą KRR 251 straipsnio 1 lentelėje), kurie taikyti inicijavimo dieną (pradžioje). Jeigu šios informacijos neturima, pateikiami anksčiausi turimi kredito kokybės žingsniams lygiaverčiai duomenys. Šios eilutės pildomos tik 190, 210–270 ir 330–340 skiltyse. |
3.8. C 13.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC IRB)
3.8.1. Bendrosios pastabos
104. |
Šioje formoje privaloma pateikti informaciją apie kiekvieną taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą vykdomą pakeitimą vertybiniais popieriais, kuriuo pripažįstamas reikšmingas rizikos perleidimas ir kurį vykdant dalyvauja informaciją teikianti įstaiga. Ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurių pagal riziką įvertintų pozicijų sumos nustatomos pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą, nurodomos ne šioje formoje, o tik C 02.00 formoje. Lygiai taip pat ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą taikomas 1 250 % rizikos koeficientas ir kurios pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktį yra atskaitomos iš CET1, nurodomos ne šioje formoje, o tik C 01.00 formoje. |
104 a. |
Šioje formoje visos nuorodos į KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus straipsnius laikomos nuorodomis į 2018 m. gruodžio 31 d. galiojančią KRR redakciją. |
105. |
Pateikiama informacija skirstoma pagal vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įstaigai tenkantį vaidmenį. Taigi, atitinkami formos punktai yra skirti įstaigoms iniciatorėms, rėmėjoms ir investuotojoms. |
106. |
CR SEC IRB formos apimtis yra tokia pati kaip ir CR SEC SA formos, joje pateikiama bendra informacija ir apie tradicinius, ir apie sintetinius pakeitimus vertybiniais popieriais bankinėje knygoje. |
3.8.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
BENDRA INICIJUOTŲ PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJŲ SUMA Balansinių straipsnių bendros sumos eilutėje šioje skiltyje nurodoma suma atitinka neapmokėtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ataskaitinę dieną sumą. Žr. CR SEC SA formos 010 skiltį. |
020–040 |
SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ KREDITO UŽTIKRINIMAS KRR 249 ir 250 straipsniai. Koreguojant vertę pagal kredito rizikos mažinimo metodus, taikomus pakeitimo vertybiniais popieriais struktūroje, į terminų nesutapimus nėra atsižvelgiama. |
020 |
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS (CVA) Išsami užtikrinimo priemonės vertės, pakoreguotos pagal kintamumą (CVA), kuri turėtų būti nurodoma šioje skiltyje, skaičiavimo tvarka yra nustatyta KRR 223 straipsnio 2 dalyje. |
030 |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA. PAGAL NETIESIOGINĮ KREDITO UŽTIKRINIMĄ PAKOREGUOTOS VERTĖS (G*) Remiantis bendra gaunamų ir netenkamų pinigų srautų taisykle, CR SEC IRB formos 030 skiltyje nurodomos sumos atitinkamoje kredito rizikos formoje (CR SA arba CR IRB) ir užtikrinimo teikėjo (t. y. trečiosios šalies, kuriai netiesioginio kredito užtikrinimo priemonėmis perduodamas segmentas) pozicijų klasėje parodomos kaip gaunamų pinigų srautas. Nominaliosios kredito užtikrinimo sumos, pakoreguotos pagal užsienio valiutos kurso riziką, (G*) skaičiavimo tvarka yra nustatyta KRR 233 straipsnio 3 dalyje. |
040 |
TARIAMOJI IŠLAIKYTO ARBA ATPIRKTO KREDITO UŽTIKRINIMO SUMA Visi segmentai, kurie buvo išlaikyti arba atpirkti, pvz., išlaikytos pirmojo nuostolio pozicijos, nurodomos savo nominaliąja verte. Skaičiuojant išlaikyto arba atpirkto kredito užtikrinimo sumą, į priežiūros institucijų nustatyto kredito užtikrinimo vertės sumažinimo poveikį neatsižvelgiama. |
050 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Informaciją teikiančios įstaigos turimos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotos pagal KRR 246 straipsnio 1 dalies b, b ir e punktus ir 2 dalį, netaikant kredito perskaičiavimo koeficientų ir jokių kitų kredito rizikos koregavimų ir atidėjinių. Užskaita taikoma tik tada, kai tam pačiam SPPVPS pateikiama daug išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikomas reikalavimus atitinkantis užskaitos susitarimas. Šioje skiltyje nurodomi vertės koregavimai ir atidėjiniai yra susiję tik su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Į vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės koregavimus neatsižvelgiama. Išankstinės amortizacijos nuostatų atveju įstaigos nurodo „iniciatoriaus dalies“, apibrėžtos KRR 256 straipsnio 2 dalyje, sumą. Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės turimos balansinių straipsnių pozicijos ir (arba) investuotojo dalys (išankstinė amortizacija) apskaičiuojamos agreguojant 010–040 skilčių reikšmes. |
060–090 |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ Žr. KRR 4 straipsnio 1 dalies 57 punktą ir trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių. Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie kredito rizikos mažinimo metodus, kuriais pozicijos arba pozicijų kredito rizika mažinama pakeičiant pozicijas (kaip paaiškinta toliau apie gaunamų ir netenkamų pinigų srautus). |
060 |
(–) NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (GA) Netiesioginis kredito užtikrinimas apibrėžtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte. KRR 236 straipsnyje paaiškinama GA apskaičiavimo tvarka visiško užtikrinimo/dalinio užtikrinimo, turinčio tą patį prioritetą, atvejais. Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 040 ir 050 skiltimis. |
070 |
(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS Tiesioginis kredito užtikrinimas apibrėžtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte. Kadangi paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas netaikomas, šioje skiltyje nurodomas tik KRR 200 straipsnyje nurodytas tiesioginis kredito užtikrinimas. Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 060 skiltimi. |
080–090 |
POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM Taip pat nurodomi tos pačios pozicijų klasės gaunamų ir netenkamų pinigų srautai ir, jei taikoma, rizikos koeficientai arba įsipareigojančiojo asmens rangai. |
080 |
(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA KRR 236 straipsnis. Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai „pozicijos atėmus vertės koregavimus ir atidėjinius“ daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir, jei taikoma, iš rizikos koeficiento arba įsipareigojančiojo asmens rango ir paskui priskiriama užtikrinimo teikėjo pozicijų klasei, ir, jei taikoma, rizikos koeficientui arba įsipareigojančiojo asmens rangui. Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės ir, jei taikoma, rizikos koeficientų arba įsipareigojančiojo asmens rango gaunamų pinigų srautu. Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 070 skiltimi. |
090 |
BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 080 skiltimi. |
100 |
POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Pozicija, priskirta atitinkamam rizikos koeficientui ir pozicijų klasei, atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl „Kredito rizikos mažinimo (KRM) metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį“. Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 090 skiltimi. |
110 |
(–) KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO VERTĖ, PAKOREGUOTA PAGAL IŠSAMŲJĮ FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODĄ (CVAM) KRR 218–222 straipsniai. Šis straipsnis taip pat apima su kreditu susijusius vekselius (KRR 218 straipsnis). |
120 |
VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*) Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KRR 246 straipsnį, todėl KRR 246 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyti perskaičiavimo koeficientai netaikomi. |
130–160 |
NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ VISIŠKAI KOREGUOTOS POZICIJOS VERTĖS (E*) SUSKIRSTYMAS PAGAL PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ KRR 246 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad nebalansinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė turi būti apskaičiuojama jos nominaliąją vertę padauginus iš perskaičiavimo koeficiento. Šis perskaičiavimo dydis yra 100 %, nebent nurodyta kitaip. Šiuo atveju taikomas perskaičiavimo koeficientas apibrėžtas KRR 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte. Teikiant informaciją visiškai koreguotos pozicijų vertės (E*) nurodomos pagal vieną iš šių keturių tarpusavyje nederinamų perskaičiavimo koeficientų intervalų: 0 %, (0 %, 20 %], (20 %, 50 %] ir (50 %, 100 %]. |
170 |
POZICIJOS VERTĖ Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KRR 246 straipsnį. Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 110 skiltimi. |
180 |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITOMA POZICIJOS VERTĖ KRR 266 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, atveju įstaigos gali, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą, atimti pozicijos vertę iš nuosavų lėšų. |
190 |
POZICIJOS VERTĖ, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI |
200–320 |
REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNIAI) KRR 261 straipsnis. IRB pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos su numanomu reitingu, kaip paaiškinta KRR 259 straipsnio 2 dalyje, nurodomos kaip reitinguotosios pozicijos. Pozicijos vertės, kurioms taikomi rizikos koeficientai, suskirstomos pagal kredito kokybės žingsnius (CQS), kaip numatyta KRR 261 straipsnio 1 dalies 4 lentelėje pagal IRB metodą. |
330 |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS Dėl priežiūrinės formulės metodo (SFM) žr. KRR 262 straipsnį. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas yra lygus didesnei iš šių reikšmių: 7 % arba pagal pateiktas formules taikytinam rizikos koeficientui. |
340 |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimas gali būti pripažįstamas pagal KRR 264 straipsnį. Tokiu atveju, gavusi visišką pozicijos užtikrinimą, įstaiga nurodo pozicijos „faktinį rizikos koeficientą“, kaip tai nurodyta KRR 264 straipsnio 2 dalyje (faktinis rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal riziką įvertintų pozicijų sumą padalijus iš pozicijos vertės ir gautą rezultatą padauginus iš 100). Jeigu pozicija yra užtikrinta iš dalies, įstaiga gali taikyti priežiūrinės formulės metodą ir „T“ reikšmę, pakoreguotą pagal KRR 264 straipsnio 3 dalį. Šioje skiltyje nurodomi vidutiniai svertiniai rizikos koeficientai. |
350 |
SKAIDRUMO METODAS Pagal skaidrumo metodą pildomos skiltys apima visas nereitinguotąsias pozicijas, kurių rizikos koeficientas nustatomas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (didžiausias grupės rizikos koeficientas). KRR 263 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomos išimtys, kada Kirb negalima apskaičiuoti. Nepanaudota likvidumo priemonių suma nurodoma punkte „Nebalansiniai straipsniai ir išvestinės finansinės priemonės“. Jeigu įstaigai iniciatorei taikoma išimtis, nes Kirb negalima apskaičiuoti, likvidumo priemonės pozicijos vertei, kuriai taikoma KRR 263 straipsnyje nustatyta tvarka, priskirtą rizikos koeficientą geriausia nurodyti 350 skiltyje. Dėl išankstinės amortizacijos žr. KRR 256 straipsnio 5 dalį ir 265 straipsnį. |
360 |
SKAIDRUMO METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS Nurodomas pagal pozicijos vertę įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas. |
370 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS KRR 259 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta į ABCP programą įtrauktoms pozicijoms taikyti vidinio vertinimo metodą (IAA). |
380 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS Šioje skiltyje nurodomi vidutiniai svertiniai rizikos koeficientai. |
390 |
(–) PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS SUMAŽINIMAS DĖL VERTĖS KOREGAVIMŲ IR ATIDĖJINIŲ IRB metodą taikančios įstaigos laikosi KRR 266 straipsnio 1 dalies (taikoma tik įstaigoms iniciatorėms, kai pozicija nebuvo atskaityta iš nuosavų lėšų) ir 2 dalies nuostatų. Vertės koregavimai ir atidėjiniai (KRR 159 straipsnis) kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą. Į vertės koregavimus įtraukiamos visos sumos, pripažintos pelnu arba nuostoliais, susijusios su finansinio turto kredito nuostoliais, patirtais nuo jo pradinio pripažinimo balanse (įskaitant nuostolius dėl finansinio turto kredito rizikos, vertinamus tikrąja verte, kurių nereikia atskaityti iš pozicijos vertės), ir pozicijų, įsigytų esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal KRR 166 straipsnio 1 dalį. Atidėjiniai apima sukauptas kredito nuostolių sumas pagal nebalansinius straipsnius. |
400 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA Bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį prieš koregavimą dėl terminų neatitikimo arba dėl išsamaus patikrinimo nuostatų pažeidimo, neįskaitant jokios pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautą perskirstytas į kitą formą. |
410 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA. IŠ JOS: SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, kuriais yra terminų nesutapimų, šioje skiltyje nurodant sumą į jokius terminų nesutapimus neatsižvelgiama. |
420 |
BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO KRR 14 straipsnio 2 dalyje, 406 straipsnio 2 dalyje ir 407 straipsnyje numatyta, jog kaskart, kai įstaiga nesilaiko tam tikrų reikalavimų, valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų proporcingą papildomos rizikos koeficientą, kurį sudarytų ne mažiau kaip 250 % rizikos koeficiento (aukščiausia riba 1 250 %) ir kuris būtų taikomas atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį. |
430 |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMOS KOREGAVIMAS DĖL TERMINŲ NESUTAPIMO Nurodoma vertė, kai sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais nesutampa terminai RW*–RW(SP), kaip nustatyta KRR 250 straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikriems segmentams taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, tada nurodoma suma yra lygi nuliui. Atkreipkite dėmesį, kad į RW(SP) įskaičiuojamos ne tik pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, nurodomos 400 skiltyje, bet ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautus perskirstytas į kitas formas. |
440–450 |
BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA. PRIEŠ APRIBOJIMĄ/PO APRIBOJIMO Bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį iki (440 skiltis) ir po (450 skiltis) KRR 260 straipsnyje nurodyto apribojimo pritaikymo. Taip pat reikia atsižvelgti į KRR 265 straipsnį (papildomi nuosavų lėšų reikalavimai atnaujinamųjų pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostatomis). |
460 |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS. PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA, ATITINKANTI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTĄ DĖL PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAGAL IRB METODĄ Į KITAS POZICIJŲ KLASES Pagal riziką įvertintų pozicijų suma, susidaranti dėl pozicijų, perskirstytų rizikos mažinimo priemonės teikėjui (todėl apskaičiuojama atitinkamoje formoje), į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomą apribojimą. |
107. |
CR SEC IRB forma suskirstyta į tris pagrindines eilučių grupes, kuriose pateikiama informacija apie įstaigų – iniciatorių, investuotojų ir rėmėjų inicijuotas/paremtas/išlaikytas arba nupirktas pozicijas. Kiekvienoje iš jų informacija suskirstoma pagal balansinius ir nebalansinius straipsnius bei išvestines finansines priemones, taip pat pagal pakeitimų vertybiniais popieriais ir pakartotinių pakeitimų vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes. |
108. |
Pagal reitingais pagrįstą metodą vertinamos pozicijos ir nereitinguotosios pozicijos (pozicijos ataskaitinę dieną) taip pat suskirstomos pagal kredito kokybės žingsnius, taikytus pradžioje (paskutinė eilučių grupė). Šią informaciją turi pateikti įstaigos iniciatorės, rėmėjos ir investuotojos. |
Eilutės |
|
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA Bendra pozicijų suma yra bendra neapmokėta pakeitimo vertybiniais popieriais suma. Šioje eilutėje apibendrinami visi įstaigų iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų paskesnėse eilutėse pateikiami duomenys. |
020 |
IŠ JOS: PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS Bendra neapmokėta pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais, remiantis KRR 4 straipsnio 1 dalies 63 ir 64 punktuose pateiktomis apibrėžtimis, suma. |
030 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KRR 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte apibrėžto iniciatoriaus vaidmenį, balansinių, nebalansinių straipsnių, išvestinių finansinių priemonių ir išankstinės amortizacijos duomenys. |
040–090 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI KRR 246 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad jei įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal IRB metodą, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, neatsižvelgiant į jokius atliktus kredito rizikos koregavimus. Balansiniai straipsniai 050–070 eilutėse suskirstomi pagal pakeitimų vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (A – B–C), o 080–090 eilutėse – pagal pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (D – E), kaip nurodyta KRR 261 straipsnio 1 dalies 4 lentelėje. |
100–150 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Šiose eilutėse pateikiama informacija apie nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikomas perskaičiavimo koeficientas pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą. Pozicijos vertė nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju yra apskaičiuojama iš jos nominaliosios vertės atėmus tos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos specifinės rizikos koregavimą ir gautą rezultatą padauginus iš 100 % perskaičiavimo koeficiento, nebent nurodoma kitaip. Nebalansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, susidarančių dėl KRR II priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių, vertė nustatoma pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių. KRR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės sandorio šalies kredito rizikos pozicija nustatoma pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių. Likvidumo, kredito priemonių ir valdymo įmonės grynųjų pinigų išankstinių mokėjimų atvejais įstaigos nurodo nepanaudotą sumą. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių atvejais jos nurodo pozicijos vertę (pagal KRR 246 straipsnio 1 dalį), pažymėtą CR SA bendrų sumų formoje. Nebalansiniai straipsniai 110–130 eilutėse suskirstomi pagal pakeitimų vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (A – B–C), o 140–150 eilutėse – pagal pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (D – E), kaip nurodyta KRR 261 straipsnio 1 dalies 4 lentelėje. |
160 |
IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA Šią eilutę pildo tik tos įstaigos iniciatorės, kurios turi atnaujinamųjų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų su išankstinės amortizacijos nuostatomis, kaip nurodyta KRR 242 straipsnio 13 ir 14 dalyse. |
170 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka investuotojo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių bei išvestinių finansinių priemonių duomenys. KRR tiksli investuotojo apibrėžtis nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, juo laikoma įstaiga, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, kurią sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris, pagal kurį ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja. |
180–230 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi balansiniams iniciatorių straipsniams. |
240–290 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms. |
300 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KRR 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte apibrėžto rėmėjo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių duomenys. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas eilutes, pateikdama informaciją apie vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą. |
310–360 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių balansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms. |
370–420 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms. |
430–540 |
NEAPMOKĖTŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRADINĮ KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNĮ (CQS) Šiose eilutėse pateikiama informacija apie neapmokėtas pagal reitingais pagrįstą metodą vertinamas pozicijas ir nereitinguotąsias pozicijas (ataskaitinę dieną) pagal kredito kokybės žingsnius (CQS) (numatytus pagal IRB metodą KRR 261 straipsnio 4 lentelėje), kurie taikyti inicijavimo dieną (pradžioje). Jeigu šios informacijos neturima, pateikiami anksčiausi turimi kredito kokybės žingsniams lygiaverčiai duomenys. Šios eilutės pildomos tik 170, 190–320 ir 400–410 skiltyse. |
3.9. C 14.00. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (SEC DETAILS)
3.9.1. Bendrosios pastabos
109. |
Šioje formoje informacija renkama apie atskirus pakeitimo vertybiniais popieriais, kurį vykdant dalyvauja informaciją teikianti įstaiga, sandorius (kitaip nei agreguota informacija, nurodoma CR SEC SA, CR SEC IRB, MKR SA SEC, MKR SA CTP, CA1 ir CA2 formose). Nurodomi pagrindiniai kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais ypatumai, pavyzdžiui, pagrindinės grupės pobūdis ir nuosavų lėšų reikalavimai. |
110. |
Į šią formą įtraukiami:
|
111. |
Informaciją šioje formoje teikia konsoliduotos grupės ir savarankiškos įstaigos (2), esančios toje šalyje, kurioje joms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai. Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais dalyvauja daugiau kaip vienas tos pačios konsoliduotos grupės subjektas, pateikiami išsamūs duomenys, suskirstyti pagal kiekvieną subjektą. |
112. |
Atsižvelgiant į KRR 406 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, jog į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas investuojančios įstaigos turi apie jas surinkti nemažai informacijos, kad įvykdytų išsamaus patikrinimo reikalavimus, investuotojų prašoma pildyti tik tam tikras formos dalis. Visų pirma jie turi pildyti 010–040; 070–110; 160; 190; 290–400; 420–470. |
113. |
Įstaigos, kurios atlieka pirminių skolintojų vaidmenį (kurios vykdant tą patį pakeitimą vertybiniais popieriais nėra iniciatorės arba rėmėjos), paprastai šioje formoje pateikia tokios pačios apimties duomenis kaip įstaigos investuotojos. |
3.9.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|||||||||||||||||||||
005 |
EILUTĖS NUMERIS Kiekvienai lentelės eilutei suteikiamas unikalus eilutės numeris. Jis nurodomas eilės tvarka (1, 2, 3 ir t. t.). |
||||||||||||||||||||
010 |
VIDINIS KODAS Vidinis kodas (susidedantis iš raidžių ir skaitmenų), kurį įstaiga naudoja pakeitimui vertybiniais popieriais identifikuoti. Vidinis kodas susiejamas su pakeitimo vertybiniais popieriais identifikatoriumi. |
||||||||||||||||||||
020 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS IDENTIFIKATORIUS (kodas/pavadinimas) Pakeitimo vertybiniais popieriais teisinei registracijai naudojamas kodas arba, jei jo nėra, pavadinimas, kuriuo pakeitimas vertybiniais popieriais yra žinomas rinkoje. Jeigu turimas tarptautinis vertybinių popierių identifikacinis numeris ISIN (pvz., viešųjų sandorių atveju), šioje skiltyje nurodomi visiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams bendri simboliai. |
||||||||||||||||||||
030 |
ĮSTAIGOS INICIATORĖS IDENTIFIKATORIUS (kodas/pavadinimas) Šioje skiltyje nurodomas priežiūros institucijos įstaigai iniciatorei suteiktas kodas arba, jei jo nėra, pačios įstaigos pavadinimas. Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais dalyvauja daug pardavėjų, informaciją teikiantis subjektas nurodo visų sandoryje dalyvaujančių savo konsoliduotos grupės subjektų (iniciatoriaus, rėmėjo ar pirminio skolintojo) identifikatorius. Jeigu kodo nėra arba informaciją teikiantis subjektas jo nežino, nurodomas įstaigos pavadinimas. |
||||||||||||||||||||
040 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RŪŠIS (TRADICINIS/SINTETINIS) Reikia nurodyti šias santrumpas:
Tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtys pateiktos KRR 242 straipsnio 10 ir 11 dalyse. |
||||||||||||||||||||
050 |
APSKAITA: AR VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTOS POZICIJOS PALIEKAMOS BALANSE, AR IŠ JO IŠBRAUKIAMOS? Įstaigos iniciatorės, rėmėjos ir pirminės skolintojos nurodo vieną iš šių santrumpų:
Šioje skiltyje apibendrinama sandorio apskaitos tvarka. Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės nurodo, kad vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos iš balanso išbrauktos. Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės šios skilties nepildo. „P“ (iš dalies pašalintos) pažymima tada, kai vertybiniais popieriais pakeistas turtas yra pripažįstamas balanse pagal informaciją teikiančio subjekto tolesnės kontrolės mastą, kaip nurodyta 9-ojo TFAS 3.2.16–3.2.21 straipsniuose. |
||||||||||||||||||||
060 |
MOKUMO DUOMENŲ TVARKYMAS: PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOMS TAIKOMI NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI? Įstaigos iniciatorės nurodo šias santrumpas:
KRR 109, 243 ir 244 straipsniai. Šioje skiltyje apibendrinama, kaip įstaigos iniciatorės tvarko mokumo duomenis pakeitimo vertybiniais popieriais schemoje. Nurodoma, ar nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal užtikrintas pozicijas, ar pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas (bankinėje/prekybos knygoje). Jeigu nuosavų lėšų reikalavimai grindžiami vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis (nes nevyksta reikšmingas rizikos perleidimas), nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti apskaičiavimas nurodomas CR SA formoje, jeigu įstaiga taiko standartizuotą metodą, arba CR IRB formoje, jei įstaiga taiko vidaus reitingais pagrįstą metodą. Priešingai, jei nuosavų lėšų reikalavimai grindžiami bankinėje knygoje turimomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis (nes vyksta reikšmingas rizikos perleidimas), nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti apskaičiavimas nurodomas CR SEC SA arba CR SEC IRB formoje. Prekybos knygoje turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimas nurodomas MKR SA TDI (standartizuota bendroji pozicijos rizika) formoje ir MKR SA SEC ar MKR SA CTP (standartizuota specifinė pozicijos rizika) formoje arba MKR IM (vidaus modeliai) formoje. Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės šios skilties nepildo. |
||||||||||||||||||||
070 |
PAKEITIMAS AR PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS? Remiantis KRR 4 straipsnio 1 dalies 61 punkte ir 62–64 punktuose pateiktomis pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtimis, pagrindinės pozicijos rūšis nurodoma šiomis santrumpomis:
|
||||||||||||||||||||
075 |
PSS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnis. Nurodyti vienu iš šių sutrumpinimų:
|
||||||||||||||||||||
080–100 |
IŠLAIKYMAS KRR 404–410 straipsniai. |
||||||||||||||||||||
080 |
TAIKOMA IŠLAIKYMO RŪŠIS Kiekvienoje inicijuotoje pakeitimo vertybiniais popieriais schemoje nurodoma atitinkama grynosios ekonominės dalies išlaikymo rūšis, kaip numatyta KRR 405 straipsnyje:
|
||||||||||||||||||||
090 |
IŠLAIKYMO PROCENTINĖ DALIS ATASKAITINĘ DIENĄ Iniciatoriaus, rėmėjo arba pirminio skolintojo per pakeitimą vertybiniais popieriais išlaikyta reikšminga grynoji ekonominė dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % (inicijavimo dieną). Nepaisant KRR 405 straipsnio 1 dalies, išlaikymo inicijavimo dieną matas paprastai gali būti aiškinamas kaip momentas, kai pozicijos pirmą kartą pakeistos vertybiniais popieriais, o ne momentas, kai pozicijos pirmą kartą sukurtos (pavyzdžiui, ne momentas, kai pagrindinės paskolos buvo suteiktos pirmą kartą). Išlaikymo inicijavimo dieną matas reiškia, kad 5 % yra išlaikymo procentinė dalis, kurios buvo reikalaujama tuo momentu, kai buvo vertinamas toks išlaikymo lygis ir kai tas reikalavimas buvo įvykdytas (pavyzdžiui, kai pozicijos pirmą kartą pakeistos vertybiniais popieriais); dinaminio išlaikytos procentinės dalies pakartotinio įvertinimo ir koregavimo sandorio laikotarpiu nereikalaujama. Ši skiltis nepildoma, jeigu 080 (Taikoma išlaikymo rūšis) skiltyje pažymėtas kodas „E“ (išimtis) arba „N“ (netaikoma). |
||||||||||||||||||||
100 |
AR LAIKOMASI IŠLAIKYMO REIKALAVIMO? KRR 405 straipsnio 1 dalis. Reikia nurodyti šias santrumpas:
Ši skiltis nepildoma, jeigu 080 (Taikoma išlaikymo rūšis) skiltyje pažymėtas kodas „E“ (išimtis) arba „N“ (netaikoma). |
||||||||||||||||||||
110 |
ĮSTAIGOS VAIDMUO (INICIATORĖ/RĖMĖJA/PIRMINĖ SKOLINTOJA/INVESTUOTOJA) Reikia nurodyti šias santrumpas:
Žr. apibrėžtis KRR 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte (iniciatorius) ir 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte (rėmėjas). Investuotojomis laikomos tos įstaigos, kurioms taikomos KRR 406 ir 407 straipsnių nuostatos. |
||||||||||||||||||||
120–130 |
NE ABCP PROGRAMOS ABCP programų (apibrėžtų KRR 242 straipsnio 9 dalyje) dėl jų ypatingo pobūdžio (nes jas sudaro keletas savarankiškų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų) 120 ir 130 skiltyse nurodyti nereikalaujama. |
||||||||||||||||||||
120 |
INICIJAVIMO DATA (mm/mmmm) Pakeitimo vertybiniais popieriais inicijavimo data (t. y. galutinė data arba grupės uždarymo data (mėnuo ir metai)) nurodoma šia tvarka: „mm/mmmm“. Pakeitimo vertybiniais popieriais schemos inicijavimo data skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi išlikti nepakitusi. Ypatingu atveju, kai pakeitimo vertybiniais popieriais schemos grindžiamos atviromis grupėmis, inicijavimo data turi būti pirmos vertybinių popierių emisijos data. Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. |
||||||||||||||||||||
130 |
BENDRA VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ SUMA INICIJAVIMO DIENĄ Šioje skiltyje nurodoma vertybiniais popieriais pakeisto portfelio suma inicijavimo dieną (remiantis pradinėmis pozicijomis iki perskaičiavimo koeficientų taikymo). Kai pakeitimo vertybiniais popieriais schemos yra grindžiamos atviromis grupėmis, nurodoma pirmos vertybinių popierių emisijos inicijavimo datos suma. Tradicinių pakeitimų vertybiniais popieriais atveju neįtraukiamas joks kitas pakeitimo vertybiniais popieriais grupės turtas. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais schemose dalyvauja daug pardavėjų (t. y. kai yra daugiau negu vienas iniciatorius), nurodoma tik suma, atitinkanti informaciją teikiančio subjekto indėlį į vertybiniais popieriais pakeistą portfelį. Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nurodomos tik sumos, kurias yra išleidęs informaciją teikiantis subjektas. Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. |
||||||||||||||||||||
140–220 |
VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTOS POZICIJOS 140–220 skiltyse prašoma pateikti informaciją apie keletą informaciją teikiančio subjekto vertybiniais popieriais pakeisto portfelio ypatumų. |
||||||||||||||||||||
140 |
BENDRA SUMA Įstaigos nurodo vertybiniais popieriais pakeisto portfelio vertę ataskaitinę dieną, t. y. neapmokėtų vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertę. Tradicinių pakeitimų vertybiniais popieriais atveju neįtraukiamas joks kitas pakeitimo vertybiniais popieriais grupės turtas. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais schemose dalyvauja daug pardavėjų (t. y. kai yra daugiau negu vienas iniciatorius), nurodoma tik suma, atitinkanti informaciją teikiančio subjekto indėlį į vertybiniais popieriais pakeistą portfelį. Pakeitimo vertybiniais popieriais schemų, grindžiamų uždaromis grupėmis, atveju (t. y. kai vertybiniais popieriais pakeisto turto portfelio po inicijavimo datos nebegalima didinti) suma bus laipsniškai mažinama. Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. |
||||||||||||||||||||
150 |
ĮSTAIGOS DALIS (%) Nurodoma ataskaitinę dieną įstaigos turima vertybiniais popieriais pakeisto portfelio dalis (procentinė dalis šimtųjų dalių tikslumu). Šioje skiltyje standartiškai nurodoma 100 % reikšmė, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais schemas, kuriose dalyvauja daug pardavėjų. Tuo atveju informaciją teikiantis subjektas nurodo savo esamą indėlį į vertybiniais popieriais pakeistą portfelį (santykinė dalis, nurodyta 140 skiltyje). Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. |
||||||||||||||||||||
160 |
RŪŠIS Šioje skiltyje pateikiama informacija apie vertybiniais popieriais pakeistą portfelį sudarančio turto (1–8) arba įsipareigojimų (9 ir 10) rūšis. Įstaiga nurodo vieną iš šių skaitinių kodų:
Jeigu vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų grupę sudaro įvairios pirmiau nurodytos rūšys, įstaiga nurodo svarbiausią rūšį. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos remiasi galutine pagrindinio turto grupe. 10 rūšis (kiti įsipareigojimai) apima iždo obligacijas ir su kreditu susijusius vekselius. Pakeitimo vertybiniais popieriais schemose, grindžiamose uždaromis grupėmis, rūšis turi išlikti nepakitusi laikotarpiu tarp skirtingų ataskaitinių datų. |
||||||||||||||||||||
170 |
TAIKOMAS METODAS (SA/IRB/MIŠRUS) Šioje skiltyje pateikiama informacija apie metodą, kurį ataskaitinę dieną įstaiga taikytų vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms. Reikia nurodyti šias santrumpas:
Jeigu taikant SA metodą 050 skiltyje pažymima „P“, nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimas nurodomas CR SEC SA formoje. Jeigu taikant IRB metodą 050 skiltyje pažymima „P“, nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimas nurodomas CR SEC IRB formoje. Jeigu derinant SA ir IRB metodus 050 skiltyje pažymima „P“, nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimas nurodomas ir CR SEC SA, ir CR SEC IRB formoje. Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Tačiau ši skiltis netaikoma įsipareigojimų pakeitimui vertybiniais popieriais. Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo. |
||||||||||||||||||||
180 |
POZICIJŲ SKAIČIUS KRR 261 straipsnio 1 dalis. Šią skiltį privalo pildyti tik tos įstaigos, kurios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taiko IRB metodą (todėl 170 skiltyje pažymi „I“). Įstaiga nurodo faktinį pozicijų skaičių. Ši skiltis nepildoma įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju arba tada, kai nuosavų lėšų reikalavimai yra grindžiami vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis (turto pakeitimo vertybiniais popieriais atveju). Ši skiltis nepildoma, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Įstaigos investuotojos šios skilties nepildo. |
||||||||||||||||||||
190 |
ŠALIS Reikia nurodyti sandorio galutinės pagrindinės priemonės kilmės šalies, t. y. pradinių vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų tiesioginio įsipareigojančiojo asmens šalies (skaidrumo metodas), kodą (dviraidį ISO 3166–1 kodą). Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę sudaro įvairios šalys, įstaiga nurodo svarbiausią šalį. Jeigu nė viena šalis neviršija 20 % turto/įsipareigojimų sumos ribos, pažymima „Kitos šalys“. |
||||||||||||||||||||
200 |
ELGD (%) Pozicijos svertinį nuostolio dėl įsipareigojimo neįvykdymo vidurkį (ELGD) nurodo tik priežiūrinės formulės metodą taikančios įstaigos (kurios dėl to 170 skiltyje pažymėjo „I“). ELGD turi būti apskaičiuojamas KRR 262 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Ši skiltis nepildoma įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju arba tada, kai nuosavų lėšų reikalavimai yra grindžiami vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis (turto pakeitimo vertybiniais popieriais atveju). Ši skiltis taip pat nepildoma, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo. |
||||||||||||||||||||
210 |
(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI Vertės koregavimai ir atidėjiniai (KRR 159 straipsnis) kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą. Į vertės koregavimus įtraukiamos visos sumos, pripažintos pelnu arba nuostoliais, susijusios su finansinio turto kredito nuostoliais, patirtais nuo jo pradinio pripažinimo balanse (įskaitant nuostolius dėl finansinio turto kredito rizikos, vertinamus tikrąja verte, kurių nereikia atskaityti iš pozicijos vertės), ir pozicijų, įsigytų esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal KRR 166 straipsnio 1 dalį. Atidėjiniai apima sukauptas kredito nuostolių sumas pagal nebalansinius straipsnius. Šioje skiltyje pateikiama informacija apie vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms taikomus vertės koregavimus ir atidėjinius. Ši skiltis įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nepildoma. Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo. |
||||||||||||||||||||
220 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI PRIEŠ PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (%) Šioje skiltyje pateikiama informacija apie vertybiniais popieriais pakeisto portfelio nuosavų lėšų reikalavimus, jei pakeitimas vertybiniais popieriais neįvyktų, pridedant su tokia rizika susijusius tikėtinus nuostolius (Kirb), išreikštus visų vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų procentine dalimi (šimtųjų dalių tikslumu) inicijavimo dieną. Kirb apibrėžtas KRR 242 straipsnio 4 dalyje. Ši skiltis įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nepildoma. Turto pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo. |
||||||||||||||||||||
230–300 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS STRUKTŪRA Šioje šešių skilčių grupėje pateikiama informacija apie pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrą pagal balansines/nebalansines pozicijas, segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio) ir terminą. Kai vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais dalyvauja daug pardavėjų, nurodoma tik informaciją teikiančiai įstaigai tenkanti arba priskirta pirmojo nuostolio segmento suma. |
||||||||||||||||||||
230–250 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie balansinius straipsnius, suskirstyta pagal segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio). |
||||||||||||||||||||
230 |
DIDESNIO PRIORITETO Ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurių pozicijos vertė apskaičiuojama pagal KRR: pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, apibrėžta KRR 242 straipsnio 6 dalyje. Visos kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos: Visi segmentai, kurių pagal 2018 m. gruodžio 31 d. galiojančią KRR redakciją negalima priskirti prie tarpinio pobūdžio arba pirmojo nuostolio, priskiriami prie šios kategorijos. |
||||||||||||||||||||
240 |
TARPINIO POBŪDŽIO Ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurių pozicijos vertė apskaičiuojama pagal KRR:
Visos kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos: Žr. 2018 m. gruodžio 31 d. galiojančios KRR redakcijos 243 straipsnio 3 dalį (tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais) ir 244 straipsnio 3 dalį (sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais). |
||||||||||||||||||||
250 |
PIRMOJO NUOSTOLIO Ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurių pozicijos vertė apskaičiuojama pagal KRR: pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, apibrėžta KRR 242 straipsnio 17 dalyje. Visos kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos: pirmojo nuostolio segmentas apibrėžtas 2018 m. gruodžio 31 d. galiojančios KRR redakcijos 242 straipsnio 15 dalyje. |
||||||||||||||||||||
260–280 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie nebalansinius straipsnius ir išvestines finansines priemones, suskirstyta pagal segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio). Šiuo atveju taikomi tie patys segmentų klasifikavimo kriterijai, kaip balansiniams straipsniams. |
||||||||||||||||||||
290 |
PIRMA NUMATOMA TERMINO PABAIGOS DATA Tikėtina viso pakeitimo vertybiniais popieriais termino pabaigos data pagal sutarties nuostatas ir esamas tikėtinas finansines sąlygas. Dažniausiai tai būtų anksčiausia iš šių datų:
Nurodoma pirmos numatomos termino pabaigos diena, mėnuo ir metai. Jeigu žinoma, nurodoma tiksli diena, kitu atveju nurodoma pirma mėnesio diena. |
||||||||||||||||||||
300 |
GALUTINIS TERMINAS Data, iki kurios teisiškai privalo būti grąžinta visa pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinė suma ir palūkanos (pagal sandorio dokumentus). Nurodoma galutinio termino pabaigos diena, mėnuo ir metai. Jeigu žinoma, nurodoma tiksli diena, kitu atveju nurodoma pirma mėnesio diena. |
||||||||||||||||||||
310–400 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas pagal balansines/nebalansines pozicijas ir segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio) ataskaitinę dieną. |
||||||||||||||||||||
310–330 |
BALANSINIAI STRAIPSNIAI Šiuo atveju taikomi tie patys segmentų klasifikavimo kriterijai kaip 230–250 skiltyse. |
||||||||||||||||||||
340–360 |
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Šiuo atveju taikomi tie patys segmentų klasifikavimo kriterijai kaip 260–280 skiltyse. |
||||||||||||||||||||
370–400 |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI. NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Šioje skilčių grupėje pateikiama papildoma informacija apie bendrą nebalansinių straipsnių ir išvestinių priemonių sumą (kuri pagal kitokį suskirstymą jau buvo nurodyta 340–360 skiltyse). |
||||||||||||||||||||
370 |
TIESIOGINIAI KREDITO PAKAITALAI (DCS) Ši skiltis pildoma toms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias turi įstaiga iniciatorė ir kurios yra garantuotos tiesioginiais kredito pakaitalais (DCS). Pagal KRR I priedą tiesioginiais kredito pakaitalais laikomi šie visiškos rizikos nebalansiniai straipsniai:
|
||||||||||||||||||||
380 |
IRS/CRS IRS – tai palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, CRS – valiutos kurso apsikeitimo sandoriai. Šios išvestinės finansinės priemonės išvardytos KRR II priede. |
||||||||||||||||||||
390 |
REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS LIKVIDUMO PRIEMONĖS KRR 242 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos likvidumo priemonės turi atitikti šešias KRR 255 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kad būtų laikomos atitinkančiomis reikalavimus (nepaisant įstaigos taikomo metodo – SA ar IRB). |
||||||||||||||||||||
400 |
KITA (ĮSKAITANT REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIAS LIKVIDUMO PRIEMONES) Ši skiltis skirta likusiems nebalansiniams straipsniams, pavyzdžiui, reikalavimų neatitinkančioms likvidumo priemonėms (t. y. toms, kurios neatitinka KRR 255 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų). |
||||||||||||||||||||
410 |
IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA. TAIKOMAS PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTAS KRR 242 straipsnio 12 dalyje, 256 straipsnio 5 dalyje (SA metodas) ir 265 straipsnio 1 dalyje (IRB metodas) numatyti perskaičiavimo koeficientai, taikomi investuotojo dalies sumai (pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti). Ši skiltis skirta pakeitimo vertybiniais popieriais schemoms su išankstinės amortizacijos nuostatomis (t. y. atnaujinamiesiems pakeitimams vertybiniais popieriais). Pagal KRR 256 straipsnio 6 dalį taikomas perskaičiavimo koeficientas nustatomas pagal faktinį vidutinį trijų mėnesių kainų skirtumo perviršį. Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši skiltis nepildoma. Ši informacija yra susijusi su CR SEC SA formos 100 eilute ir CR SEC IRB formos 160 eilute. |
||||||||||||||||||||
420 |
(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITOMA POZICIJOS VERTĖ Ši informacija yra glaudžiai susijusi su CR SEC SA formos 200 skiltimi ir CR SEC IRB 180 skiltimi. Šioje skiltyje nurodoma neigiama reikšmė. Šioje skiltyje nurodoma neigiama reikšmė. |
||||||||||||||||||||
430 |
BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PRIEŠ APRIBOJIMĄ Šioje skiltyje pateikiama informacija apie pagal riziką įvertintų pozicijų sumą prieš pritaikant apribojimą, taikomą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms (t. y. pakeitimo vertybiniais popieriais schemų su reikšmingu rizikos perleidimu atveju). Kai pakeitimas vertybiniais popieriais vyksta be reikšmingo rizikos perleidimo (t. y. pagal riziką įvertintų pozicijų suma yra apskaičiuojama pagal vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas), šioje skiltyje jokie duomenys neteikiami. Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši skiltis nepildoma. |
||||||||||||||||||||
440 |
BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ POZICIJŲ SUMA PO APRIBOJIMO Šioje skiltyje pateikiama informacija apie pagal riziką įvertintų pozicijų sumą pritaikius apribojimą, taikomą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms (t. y. pakeitimo vertybiniais popieriais schemų su reikšmingu rizikos perleidimu atveju). Kai pakeitimas vertybiniais popieriais vyksta be reikšmingo rizikos perleidimo (t. y. nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal vertybiniais popieriais pakeistą poziciją), ši skiltis nepildoma. Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši skiltis nepildoma. |
||||||||||||||||||||
445 |
METODAS Šioje skiltyje nurodomas bendros rizikos pozicijos sumos, nurodytos 440 skiltyje, apskaičiavimo metodas. Nurodomas vienas iš šių metodų:
Atsižvelgiant į rizikos koeficientų nustatymą pagal KRR 337 straipsnį, prekybos knygoje įrašytoms priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiavimui taikomas metodas yra tas metodas, kurį įstaiga taikytų pozicijai ne prekybos knygoje. Atsakymas „keli metodai“ pasirenkamas tuo atveju, jei įstaiga dalyvauja vykdant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį arba prisiima su juo susijusią poziciją keliais būdais ir, apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus, taiko skirtingus metodus pagal skirtingus savo vaidmenis arba pozicijas. |
||||||||||||||||||||
446 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS, ATITINKANČIOS DIFERENCIJUOTOS KAPITALO TVARKOS REIKALAVIMUS Kai ataskaitinės datos yra po 2019 m. sausio 1 d., taikomi KRR 243 ir 270 straipsniai. Nurodyti vienu iš šių sutrumpinimų:
Atsakymas „taip“ pateikiamas tiek PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atitinkančių diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus pagal KRR 243 straipsnį, tiek didesnio prioriteto (ne PSS) MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atitinkančių šios tvarkos reikalavimus pagal KRR 270 straipsnį, atvejais. |
||||||||||||||||||||
450–510 |
PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. PREKYBOS KNYGA |
||||||||||||||||||||
450 |
CTP ARBA NE CTP? Reikia nurodyti šias santrumpas:
|
||||||||||||||||||||
460–470 |
GRYNOSIOS POZICIJOS. ILGOSIOS/TRUMPOSIOS Žr. atitinkamai MKR SA SEC arba MKR SA CTP formos 050/060 skiltis. |
||||||||||||||||||||
480 |
BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMŲ SUMA (SA). SPECIFINĖ RIZIKA Žr. atitinkamai MKR SA SEC 610 skiltį arba MKR SA CTP 450 skiltį. |
4. OPERACINĖS RIZIKOS FORMOS
4.1. C 16.00. OPERACINĖ RIZIKA (OPR)
4.1.1. Bendrosios pastabos
114. |
Šioje formoje pateikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti skaičiavimą pagal KRR 312–324 straipsnius, kai taikomi bazinio indikatoriaus metodas (BIA), standartizuotas metodas (TSA), alternatyvus standartizuotas metodas (ASA) ir pažangusis vertinimo metodas (AMA). Įstaiga negali tuo pačiu metu taikyti TSA ir ASA metodų verslo linijoms, kurias sudaro mažmeninė ir komercinė bankininkystė, individualiu lygmeniu. |
115. |
BIA, TSA ir (arba) ASA metodus taikančios įstaigos skaičiuoja savo nuosavų lėšų reikalavimą pagal finansinių metų pabaigos duomenis. Jeigu nėra audituotų duomenų, įstaigos gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis. Jeigu naudojami audituoti duomenys, įstaigos nurodo audituotus duomenis, kurie, tikėtina, nesikeis. Nuo šio nekeitimo principo galima nukrypti, jeigu tuo laikotarpiu susiklosto ypatingos aplinkybės, pavyzdžiui, jeigu neseniai buvo įsigyti ar perleisti subjektai ar veikla. |
116. |
Jeigu įstaiga savo kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, susijungimo arba dėl subjektų ar veiklos perleidimo, nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti būtų neobjektyviai įvertintas, jeigu atitinkamam rodikliui apskaičiuoti būtų naudojamas trejų metų vidurkis, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai pakeisti skaičiavimą taip, kad būtų atsižvelgta į tokius įvykius. Kompetentinga institucija taip pat gali savo iniciatyva pareikalauti, kad įstaiga pakeistų skaičiavimą. Jeigu įstaiga veikia trumpiau nei trejus metus, apskaičiuodama atitinkamą rodiklį ji gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis, su sąlyga, kad pradės naudoti faktinius ankstesnių laikotarpių duomenis, kai tik juos turės. |
117. |
Šios formos skiltyse įstaigos pateikia informaciją apie trejų paskutinių metų bankinės veiklos, susijusios su operacine rizika, atitinkamą rodiklį ir apie paskolas bei gautinas sumas (pastarieji duomenys pateikiami tik kai taikomas ASA metodas). Taip pat pateikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti sumą. Atitinkamais atvejais turi būti nurodyta, kokia šios sumos dalis susidaro dėl lėšų paskirstymo tarp grupės subjektų. Dėl AMA metodo užpildomi papildomos informacijos straipsniai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie tikėtino nuostolio, rizikos diversifikavimo ir mažinimo priemonių poveikį nuosavų lėšų reikalavimui operacinei rizikai padengti. |
118. |
Eilutėse informacija pateikiama pagal nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti apskaičiavimo metodą, nurodant verslo linijas pagal TSA ir ASA metodus. |
119. |
Šią formą pateikia visos įstaigos, kurioms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti. |
4.1.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010–030 |
ATITINKAMAS RODIKLIS Įstaigos, kurios apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti (pagal BIA, TSA ir ASA metodus) naudoja atitinkamą rodiklį, atitinkamų metų atitinkamą rodiklį nurodo 010–030 skiltyse. Be to, jeigu įstaigos derina įvairius metodus, kaip paaiškinta KRR 314 straipsnyje, jos informacijos tikslais nurodo ir atitinkamą veiklos, kuriai taikomas AMA metodas, rodiklį. Toks reikalavimas taikomas ir visiems AMA metodą taikantiems bankams. Toliau sąvoka „atitinkamas rodiklis“ reiškia finansinių metų pabaigos „elementų sumą“, kaip nurodyta KRR 316 straipsnio 1 dalies 1 lentelėje. Jeigu įstaiga turi trumpesnio nei trejų metų laikotarpio atitinkamo rodiklio duomenis, turimi ankstesnių laikotarpių duomenys (audituoti duomenys) suskirstomi pagal prioritetus ir nurodomi atitinkamose lentelės skiltyse. Jeigu, pavyzdžiui, turimi tik vienų metų laikotarpio duomenys, jie nurodomi 030 skiltyje. Jeigu manoma, kad to reikia, prognozuojami duomenys nurodomi 020 skiltyje (kitų metų prognozė) ir 010 skiltyje (+ 2 metų prognozė). Be to jei įstaiga neturi „atitinkamo rodiklio“ ankstesnių laikotarpių duomenų, ji gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis. |
040–060 |
PASKOLOS IR GAUTINOS SUMOS (KAI TAIKOMAS ASA METODAS) Šiose skiltyje nurodomos paskolų ir gautinų sumų verslo linijoms „komercinė bankininkystė“ ir „mažmeninė bankininkystė“, nurodytų KRR 319 straipsnio 1 dalies b punkte, sumos. Šios sumos naudojamos alternatyviam atitinkamam rodikliui apskaičiuoti, pagal kurį nustatomi nuosavų lėšų reikalavimai veiklai, kuriai taikomas ASA metodas (KRR 319 straipsnio 1 dalies a punktas). Į komercinės bankininkystės verslo liniją įskaitomi ir vertybiniai popieriai, laikomi ne prekybos knygoje. |
070 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS Nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas pagal taikomą metodą, remiantis KRR 312–324 straipsniais. Gauta suma nurodoma 070 skiltyje. |
071 |
BENDRA OPERACINĖS RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 4 dalis. 070 skiltyje nurodyta nuosavų lėšų reikalavimų reikšmė padauginama iš 12,5. |
080 |
IŠ JOS: DĖL NUOSAVŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMO TARP GRUPĖS SUBJEKTŲ KRR 18 straipsnio 1 dalis (dėl operacinės rizikos kapitalo paskirstymui tarp įvairių grupės subjektų metodikos aprašymo ir informacijos, ar ketinama bei kaip ketinama įvertinti diversifikacijos poveikį rizikos vertinimo sistemai, kurią naudoja ES patronuojančioji kredito įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba kartu naudoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės, arba ES patronuojančioji mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė, įtraukimo į KRR 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą). |
090–120 |
AMA METODUI SKIRTI PAPILDOMI STRAIPSNIAI (PILDOMI PRIREIKUS) |
090 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS PRIEŠ KAPITALO SUMAŽINIMĄ DĖL TIKĖTINŲ NUOSTOLIŲ, DIVERSIFIKAVIMO IR RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ 090 skiltyje nurodomas nuosavų lėšų reikalavimas yra lygus 070 skiltyje nurodytai reikšmei, bet apskaičiuojamas prieš atsižvelgiant į sumažinimo poveikį dėl tikėtino nuostolio, diversifikavimo ir rizikos mažinimo priemonių (žr. toliau). |
100 |
(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL VIDAUS VERSLO PRAKTIKOJE FIKSUOJAMO TIKĖTINO NUOSTOLIO 100 skiltyje nurodomas nuosavų lėšų reikalavimų mažinimas dėl vidaus verslo praktikoje fiksuojamo tikėtino nuostolio (kaip nurodyta KRR 322 straipsnio 2 dalies a punkte). |
110 |
(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL DIVERSIFIKAVIMO 110 skiltyje nurodoma diversifikavimo poveikio reikšmė – tai skirtumas tarp nuosavų lėšų reikalavimų, apskaičiuotų atskirai kiekvienai operacinės rizikos klasei (t. y. esant „visiškai priklausomybei“), reikšmių sumos ir diversifikuoto nuosavų lėšų reikalavimo, apskaičiuoto atsižvelgiant į koreliacijas ir priklausomybę (t. y. darant prielaidą, kad tarp rizikos klasių esama „visiškos priklausomybės“). „Visiškos priklausomybės“ sąlygos susiklosto „standartiniu“ atveju, tai yra kai įstaiga nenaudoja atskiros rizikos klasių koreliacijų struktūros, todėl kapitalas pagal AMA metodą apskaičiuojamas sudedant atskirus pasirinktų rizikos klasių operacinės rizikos matus. Šiuo atveju daroma prielaida, kad koreliacija tarp rizikos klasių yra 100 %, o šioje skiltyje nurodoma reikšmė yra nulis. Priešingai, kai įstaiga skaičiuoja atskirą rizikos klasių koreliacijos struktūrą, ji į šią skiltį turi įtraukti skirtumą tarp AMA kapitalo, apskaičiuoto pagal „standartinį“ atvejį ir kapitalo, apskaičiuoto pritaikius rizikos klasių koreliacijos struktūrą. Vertė atspindi „diversifikavimo galimybes“ pagal AMA modelį, tai yra modelio galimybes atspindėti ne vienu metu patiriamus didelius nuostolius dėl operacinės rizikos. 110 skiltyje nurodoma suma, kuria, taikant apskaičiuotą koreliacijos struktūrą, AMA kapitalas būtų sumažinamas, palyginti su 100 % koreliacijos prielaida. |
120 |
(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ (DRAUDIMO IR KITŲ RIZIKOS PERLEIDIMO MECHANIZMŲ) 120 skiltyje nurodomas draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų poveikis, kaip nurodyta KRR 323 straipsnio 1–5 dalyse. |
Eilutės |
|
010 |
BANKINĖ VEIKLA PAGAL BAZINIO INDIKATORIAUS METODĄ (BIA) Šioje eilutėje nurodomos sumos, atitinkančios veiklą pagal BIA metodą, pagal kurį skaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti (KRR 315 ir 316 straipsniai). |
020 |
BANKINĖ VEIKLA PAGAL STANDARTIZUOTĄ (TSA)/ALTERNATYVŲ STANDARTIZUOTĄ (ASA) METODUS Nurodomas nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas pagal TSA ir ASA metodus (KRR 317–319 straipsniai). |
030–100 |
PAGAL TSA Jeigu taikomas TSA metodas, atitinkamas kiekvienų atitinkamų metų rodiklis paskirstomas 030–100 eilutėse pagal verslo linijas, nurodytas KRR 317 straipsnio 2 lentelėje. Veikla į verslo linijas skirstoma vadovaujantis KRR 318 straipsnyje nustatytais principais. |
110–120 |
PAGAL ASA ASA metodą taikančios įstaigos (KRR 319 straipsnis) atitinkamų metų atitinkamą rodiklį atskirai nurodo kiekvienai verslo linijai 030–050 ir 080–100 eilutėse, o verslo linijoms „Komercinė bankininkystė“ ir „Mažmeninė bankininkystė“ – 110 ir 120 eilutėse. 110 ir 120 eilutėse nurodoma veiklos, kuriai taikomas ASA metodas, atitinkamo rodiklio suma, suskirstyta pagal veiklą, atitinkančią verslo liniją „Komercinė bankininkystė“ ir veiklą, atitinkančią verslo liniją „Mažmeninė bankininkystė“ (KRR 319 straipsnis). Tam tikros sumos gali būti nurodomos eilutėse, skirtose „Komercinei bankininkystei“ ir „Mažmeninei bankininkystei“ pagal TSA metodą (060 ir 070 eilutės) ir pagal ASA metodą (110 ir 120 eilutės) (pvz., jeigu patronuojamoji įmonė taiko TSA, o patronuojantysis subjektas taiko ASA metodą). |
130 |
BANKINĖ VEIKLA PAGAL PAŽANGŲJĮ VERTINIMO METODĄ (AMA) Nurodomi atitinkami AMA metodą taikančių įstaigų duomenys (KRR 312 straipsnio 2 dalis ir 321–323 straipsniai). Jeigu įvairūs metodai yra derinami, kaip nurodyta KRR 314 straipsnyje, pateikiama informacija apie veiklos, kuriai taikomas AMA, atitinkamą rodiklį. Toks reikalavimas taikomas ir visiems AMA metodą taikantiems bankams. |
4.2. OPERACINĖ RIZIKA. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PRAĖJUSIŲ METŲ NUOSTOLIUS (OPR DETAILS)
4.2.1. Bendrosios pastabos
120. |
C 17.01 formoje (OPR DETAILS 1) apibendrinama informacija apie įstaigos per praėjusius metus fiksuotus bendruosius nuostolius ir susigrąžintas nuostolių sumas pagal įvykio rūšis ir verslo linijas. C 17.02 formoje (OPR DETAILS 2) pateikiama išsami informacija apie didžiausius nuostolio įvykius per praėjusius metus. |
121. |
Operacinės rizikos nuostoliai, susiję su kredito rizika, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti (ribiniai su kreditu susiję operacinės rizikos įvykiai), neįtraukiami nei į C 17.01, nei į C 17.02 formą. |
122. |
Jeigu pagal KRR 314 straipsnį apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti naudojamas įvairių metodų derinys, įstaigos užfiksuoti nuostoliai ir susigrąžintos nuostolių sumos yra nurodomi C 17.01 ir C 17.02 formose nepriklausomai nuo nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti taikyto metodo. |
123. |
Bendrasis nuostolis – nuostolis, atsirandantis dėl operacinės rizikos įvykio arba įvykio rūšies, kaip nurodyta KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, prieš bet kokios rūšies susigrąžinimą, nedarant poveikio toliau apibrėžtoms greitai susigrąžinamoms nuostolio įvykių sumoms. |
124. |
Susigrąžinimas – nepriklausomas įvykis, susijęs su atskiru laike pirminiu nuostoliu dėl operacinės rizikos, kai lėšos ar ekonominės naudos įplaukos gaunamos iš pirmųjų ar trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš draudikų arba iš kitų šalių. Susigrąžintos sumos yra suskirstomos į susigrąžintas draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų sumas ir tiesiogiai susigrąžintas sumas. |
125. |
Greitai susigrąžinamos nuostolio įvykių sumos – operacinės rizikos įvykiai, lemiantys nuostolius, kurių sumos iš dalies arba visiškai susigrąžinamos per penkias darbo dienas. Greitai susigrąžinamos nuostolio įvykio sumos atveju į bendrojo nuostolio apibrėžtį įtraukiama tik nesusigrąžinta nuostolio sumos dalis (t. y. nuostolis atėmus greitai iš dalies susigrąžintą sumą). Todėl nuostolio įvykiai, dėl kurių atsiranda nuostoliai, kurių visos sumos susigrąžinamos per penkias darbo dienas, visiškai neįtraukiami į bendrojo nuostolio apibrėžtį, taigi ir nenurodomi OPR DETAILS formoje. |
126. |
Apskaitos data – data, kai, atsižvelgiant į nuostolį dėl operacinės rizikos, nuostolis arba rezervas/atidėjinys pirmą kartą pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši data logiškai eina po „įvykio datos“ (t. y. datos, kai operacinės rizikos įvykis įvyko ar pirmą kartą prasidėjo) ir „nustatymo datos“ (t. y. datos, kai įstaiga sužinojo apie operacinės rizikos įvykį). |
127. |
Dėl bendro operacinės rizikos įvykio arba kelių su pradine operacine rizika susijusių įvykių, sukėlusių įvykius ar nuostolius (pagrindinis įvykis), patirti nuostoliai yra grupuojami. Sugrupuoti įvykiai laikomi vienu įvykiu ir nurodomi kaip vienas įvykis, taigi susijusios bendrųjų nuostolių sumos arba nuostolių koregavimo sumos turi būti sumuojamos. |
128. |
Atitinkamų metų birželio mėn. pateikti duomenys yra tarpiniai duomenys, o gruodžio mėn. pateikiami galutiniai duomenys. Todėl birželio mėn. duomenys yra šešių mėn. (t. y. kalendorinių metų sausio 1 d.–birželio 30 d.) ataskaitinio laikotarpio, o gruodžio mėn. – dvylikos mėn. (t. y. kalendorinių metų sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) ataskaitinio laikotarpio duomenys. Tiek birželio mėn., tiek gruodžio mėn. duomenų atveju „ankstesni ataskaitiniai laikotarpiai“ yra visi ataskaitiniai laikotarpiai iki laikotarpio, kuris baigėsi prieš tai ėjusių kalendorinių metų pabaigoje, ir jį įskaitant. |
129. |
Siekdamos patikrinti sąlygas, numatytas šio reglamento 5 straipsnio b punkto 2 dalies b punkto i papunktyje, įstaigos naudoja naujausius statistinius duomenis, pateikiamus EBI priežiūros informacijos atskleidimo (Supervisory Disclosure) puslapyje, kad gautų „visų tos pačios valstybės narės įstaigų atskirų balansų sumų bendrą dydį“. Siekiant patikrinti sąlygas, numatytas šio reglamento 5 straipsnio b punkto 2 dalies b punkto iii papunktyje, naudojamas bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (2010 m. Europos sąskaitų sistema) A priedo 8.89 punkte, kurio praėjusių kalendorinių metų įvertį paskelbė Eurostatas. |
4.2.2. C 17.01. Operacinės rizikos nuostoliai ir susigrąžintos sumos pagal verslo liniją ir įvykių rūšį per praėjusius metus (OPR DETAILS 1)
4.2.2.1. Bendrosios pastabos
130. |
C 17.01 formoje informacija pateikiama nuostolius ir susigrąžintas sumas, kurie viršija įstaigos viduje taikomas ribas, priskiriant verslo linijoms (kaip nurodyta KRR 317 straipsnio 2 lentelėje, įskaitant papildomas verslo linijas „Įmonių straipsniai“, kaip nurodyta KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte) ir įvykių rūšims (kaip apibrėžta KRR 324 straipsnyje); gali būti, kad vieno įvykio nuostolius reikės priskirti kelioms verslo linijoms. |
131. |
Skiltyse pateiktos įvairios įvykių rūšys ir nurodoma bendra suma pagal kiekvieną verslo liniją; kartu pateikiamas papildomos informacijos straipsnis, kuriame parodoma viduje taikoma žemiausia riba, taikoma renkant nuostolių duomenis, taip pagal kiekvieną verslo liniją parodoma žemiausia ir aukščiausia riba, jei ribų yra daugiau negu viena. |
132. |
Eilutėse pateiktos verslo linijos ir informacija apie kiekvieną iš jų – įvykių (naujų įvykių) skaičius, bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai), įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius, su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas, didžiausias vieno įvykio nuostolis, penkių didžiausių nuostolių suma ir bendra susigrąžinta nuostolių suma (tiesiogiai susigrąžintų nuostolių suma ir susigrąžintos draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų sumos). |
133. |
Siekiant gauti reikšmę „iš viso pagal verslo liniją“ taip pat privaloma nurodyti duomenis apie įvykių skaičių ir bendrųjų nuostolių sumą tam tikriems intervalams pagal nustatytas ribas: 10000, 20000, 100000 ir 1 000 000. Ribos nustatytos euro sumomis ir įtrauktos, kad būtų galima palyginti įstaigų praneštus nuostolius; todėl jos nebūtinai yra susijusios su mažiausio nuostolio ribomis, naudojamomis renkant vidaus duomenis apie nuostolius, kurios turi būti pateikiamos kitoje formos dalyje. |
4.2.2.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
0010–0070 |
ĮVYKIŲ RŪŠYS Įstaigos nuostolius atitinkamose skiltyse (010–070) nurodo pagal KRR 324 apibrėžtas įvykių rūšis. Įstaigos, kurios savo nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoja pagal BIA metodą, nuostolius, kurių įvykių rūšis nėra nurodyta, gali nurodyti tik 080 skiltyje. |
0080 |
IŠ VISO PAGAL ĮVYKIŲ RŪŠĮ 080 skiltyje įstaigos pateikia šią kiekvienos verslo linijos informaciją: „įvykių (naujų įvykių) skaičius“ iš viso, „bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai)“ iš viso, „įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičius“ iš viso, „su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas“ iš viso, „didžiausias vieno įvykio nuostolis“, „penkių didžiausių nuostolių suma“, „bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma“ iš viso ir „bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus“ iš viso. Jeigu įstaiga yra nurodžiusi visų nuostolių įvykių rūšis, 080 skiltyje pateikiama įvykių (naujų įvykių) skaičiaus, bendrųjų nuostolių sumos iš viso, susigrąžintos nuostolių sumos iš viso ir su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijusių nuostolių koregavimo sumų, nurodytų 010–070 skiltyse, paprasta suma. 080 skiltyje nurodomas „didžiausias vieno įvykio nuostolis“ – didžiausias vieno įvykio nuostolis pagal vieną verslo liniją, sutampantis su didžiausių vieno įvykio nuostolių didžiausia suma, nurodyta 010–070 skiltyse, jeigu įstaiga yra nurodžiusi visų nuostolių įvykių rūšis. 080 skiltyje nurodant penkių didžiausių nuostolių sumą nurodoma penkių didžiausių nuostolių pagal vieną verslo liniją suma. |
0090–0100 |
PAPILDOMAS STRAIPSNIS. RIBOS, TAIKOMOS DUOMENŲ RINKIMUI 090 ir 100 skiltyse įstaigos nurodo mažiausio nuostolio ribas, kurias jos taiko rinkdamos vidaus duomenis apie nuostolius pagal KRR 322 straipsnio 3 dalies c punkto paskutinį sakinį. Jeigu kiekvienai verslo linijai įstaiga taiko tik vieną ribą, pildoma tik 090 skiltis. Jeigu tai pačiai reguliuojamai verslo linijai įstaiga taiko kelias skirtingas ribas, tada taip pat nurodoma (100 skiltyje) ir aukščiausia taikytina riba. |
Eilutės |
|||||
0010–0880 |
VERSLO LINIJOS: ĮMONIŲ FINANSAI, PREKYBA IR PARDAVIMAI, MAŽMENINĖS MAKLERIŲ PASLAUGOS, KOMERCINĖ BANKININKYSTĖ, MAŽMENINĖ BANKININKYSTĖ, MOKĖJIMAI IR ATSISKAITYMAI, TARPININKAVIMO PASLAUGOS, TURTO VALDYMAS, ĮMONIŲ STRAIPSNIAI Pagal kiekvieną verslo liniją, kaip nurodyta KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, įskaitant papildomą verslo liniją „Įmonių straipsniai“, nurodytą KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, ir pagal kiekvieną įvykio rūšį įstaiga, atsižvelgdama į vidaus ribas, pateikia šią informaciją: įvykių (naujų įvykių) skaičių, bendrųjų nuostolių sumą (nauji įvykiai), įvykių, dėl kurių atliktas nuostolių koregavimas, skaičių, su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijusį nuostolių koregavimą, didžiausią vieno įvykio nuostolį, penkių didžiausių nuostolių sumą, bendrą tiesiogiai susigrąžintą nuostolių sumą ir bendrą sumą, susigrąžintą pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus. Jeigu nuostolio įvykis paveikia daugiau negu vieną verslo liniją, „bendroji nuostolių suma“ paskirstoma tarp visų paveiktų verslo linijų. Įstaigos, kurios savo nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoja pagal BIA metodą, nuostolius, kurių verslo linija nėra nurodyta, gali nurodyti tik 910–980 eilutėse. |
||||
0010, 0110, 0210, 0310, 0410, 0510, 0610, 0710, 0810 |
Įvykių (naujų įvykių) skaičius Įvykių skaičius yra operacinės rizikos įvykių, kurių bendrasis nuostolis įtrauktas į apskaitą per ataskaitinį laikotarpį, skaičius. Įvykių skaičius yra susijęs su naujais įvykiais, t. y. operacinės rizikos įvykiais, kurie yra:
Nauji įvykiai neapima operacinės rizikos įvykių, pirmą kartą įtrauktų į apskaitą per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį, jeigu įvykis jau buvo įtrauktas į ankstesnes priežiūros ataskaitas. |
||||
0020, 0120, 0220, 0320, 0420, 0520, 0620, 0720, 0820 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) Bendrųjų nuostolių suma apima bendrųjų nuostolių sumas, susijusias su operacinės rizikos įvykiais (pvz., tiesioginiais mokesčiais, atidėjiniais, atsiskaitymais). Visi su vienu įvykiu susiję nuostoliai, įtraukiami į apskaitą per ataskaitinį laikotarpį, yra susumuojami ir laikomi bendruoju to įvykio nuostoliu tuo ataskaitiniu laikotarpiu. Nurodoma bendrųjų nuostolių suma yra susijusi su naujais įvykiais, kaip apibrėžta ankstesnėje eilutėje. Įvykių, kurie pirmą kartą įtraukti į apskaitą per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį ir nebuvo įtraukti į jokią ankstesnę priežiūros ataskaitą, iki ataskaitinės datos sukaupta bendra nuostolių suma (t. y. pirminis nuostolis pridėjus ar atėmus visus nuostolių koregavimus ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais) nurodoma kaip bendrasis nuostolis ataskaitinę dieną. Apskaičiuojant nurodytinas sumas neatsižvelgiama į susigrąžintas sumas. |
||||
0030, 0130, 0230, 0330, 0430, 0530, 0630, 0730, 0830 |
Nuostolio įvykių, dėl kurių buvo atliekamas nuostolių koregavimas, skaičius Nuostolio įvykių, dėl kurių buvo atliekamas nuostolių koregavimas, skaičius – operacinės rizikos įvykių, pirmą kartą įtrauktų į apskaitą per ankstesnius ataskaitinius laikotarpius ir jau įtrauktų į ankstesnes ataskaitas, kurių nuostolių koregavimas atliktas einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, skaičius. Jeigu per ataskaitinį laikotarpį dėl įvykio atliktas daugiau nei vienas nuostolių koregavimas, šių nuostolių koregavimo sumų suma laikoma vienu koregavimu per laikotarpį. |
||||
0040, 0140, 0240, 0340, 0440, 0540, 0640, 0740, 0840 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas – suma visų šių elementų (teigiamų ar neigiamų):
Jeigu per ataskaitinį laikotarpį dėl įvykio atliktas daugiau nei vienas nuostolių koregavimas, visos šios nuostolių koregavimo sumos sudedamos, atsižvelgiant į koregavimo ženklą (teigiamas, neigiamas). Ši suma laikoma to įvykio nuostolių koregavimu tuo ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu dėl neigiamo nuostolių koregavimo įvykiui priskirtina pakoreguota nuostolio suma nesiekia įstaigos vidaus duomenų rinkimo ribos, įstaiga nurodo bendrą to įvykio nuostolio sumą, susikaupusią iki paskutinio karto, kai įvykis praneštas gruodžio mėn. ataskaitinę dieną (t. y. pirminis nuostolis pridėjus ar atėmus visus nuostolių koregavimus ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais), su minuso ženklu, o ne paties neigiamo nuostolių koregavimo sumą. Apskaičiuojant nurodytinas sumas neatsižvelgiama į susigrąžintas sumas. |
||||
0050, 0150, 0250, 0350, 0450, 0550, 0650, 0750, 0850 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis Didžiausias vieno įvykio nuostolis – didesnė iš šių sumų:
Apskaičiuojant nurodytinas sumas neatsižvelgiama į susigrąžintas sumas. |
||||
0060, 0160, 0260, 0360, 0460, 0560, 0660, 0760, 0860 |
Penkių didžiausių nuostolių suma Penkių didžiausių nuostolių suma – penkių didžiausių toliau nurodytų sumų suma:
Apskaičiuojant nurodytinas sumas neatsižvelgiama į susigrąžintas sumas. |
||||
0070, 0170, 0270, 0370, 0470, 0570, 0670, 0770, 0870 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma Tiesiogiai susigrąžintos nuostolių sumos – visos susigrąžintos sumos, išskyrus tas, kurioms taikomas KRR 323 straipsnis, kaip nurodoma tolesnėje eilutėje. Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma yra visų per ataskaitinį laikotarpį į apskaitą įtrauktų tiesiogiai susigrąžintų sumų ir jų koregavimų, susijusių su operacinės rizikos įvykiais, pirmą kartą įtrauktais į apskaitą per ataskaitinį laikotarpį arba ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, suma. |
||||
0080, 0180, 0280, 0380, 0480, 0580, 0680, 0780, 0880 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus Sumos, susigrąžintos pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus, yra susigrąžintos sumos, kurioms taikomas KRR 323 straipsnis. Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus, yra visų per ataskaitinį laikotarpį į apskaitą įtrauktų sumų, susigrąžintų pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus, ir jų koregavimų, susijusių su operacinės rizikos įvykiais, pirmą kartą įtrauktais į apskaitą per ataskaitinį laikotarpį arba ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, suma. |
||||
0910–0980 |
IŠ VISO PAGAL VERSLO LINIJĄ Pagal kiekvieną įvykio rūšį (010–080 skiltys) nurodomi bendri verslo linijų duomenys (KRR 322 straipsnio 3 dalies b, c ir e punktai). |
||||
0910–0914 |
Įvykių skaičius 910 eilutėje nurodomas įvykių, viršijančių vidaus ribą, skaičius pagal įvykių rūšis teikiant bendrus verslo linijų duomenis. Ši reikšmė gali būti mažesnė už įvykių skaičiaus pagal verslo liniją sumą, nes įvykiai, turintys daugialypį poveikį (poveikį skirtingoms verslo linijoms), laikomi vienu įvykiu. Ji gali būti didesnė, jeigu įstaiga, apskaičiuojanti savo nuosavų lėšų reikalavimą pagal BIA metodą, negali kiekvienu atveju nurodyti verslo linijos (-ų), kuriai (-ioms) nuostolis daro poveikį. 911–914 eilutėse nurodomas įvykių, kurių bendrųjų nuostolių suma įtraukta į susijusiose eilutėse apibrėžtus intervalus, skaičius. Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, ir (arba) yra nurodžiusi visų nuostolių įvykių rūšis, 080 skilčiai taikomi šie nurodymai:
|
||||
0920–0924 |
Bendrųjų nuostolių suma (nauji įvykiai) Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, 920 eilutėje nurodoma bendrųjų nuostolio suma (nauji įvykiai) yra kiekvienos verslo linijos naujų įvykių bendrųjų nuostolių sumų paprasta suma. 921–924 eilutėse nurodoma įvykių, kurių bendrųjų nuostolių suma įtraukta į susijusiose eilutėse apibrėžtus intervalus, bendrųjų nuostolių suma. |
||||
0930, 0935, 0936 |
Nuostolio įvykių, dėl kurių buvo atliekamas nuostolių koregavimas, skaičius 930 eilutėje nurodomas bendras skaičius įvykių, dėl kurių buvo atliekamas nuostolių koregavimas, kaip apibrėžta 030, 130, …, 830 eilutėms. Ši reikšmė gali būti mažesnė už įvykių, dėl kurių buvo atliekamas nuostolių koregavimas, skaičiaus pagal verslo liniją sumą, nes įvykiai, turintys daugialypį poveikį (poveikį skirtingoms verslo linijoms), laikomi vienu įvykiu. Ji gali būti didesnė, jeigu įstaiga, apskaičiuojanti savo nuosavų lėšų reikalavimą pagal BIA metodą, negali kiekvienu atveju nurodyti verslo linijos (-ų), kuriai (-ioms) nuostolis daro poveikį. Nuostolio įvykių, dėl kurių buvo atliekamas nuostolių koregavimas, skaičius suskirstomas į įvykių, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį buvo atliekamas teigiamas nuostolių koregavimas, skaičių ir įvykių, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį buvo atliekamas neigiamas nuostolių koregavimas, skaičių (visi nurodomi su teigiamu ženklu). |
||||
0940, 0945, 0946 |
Su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs nuostolių koregavimas 940 eilutėje nurodoma bendra nuostolių koregavimo suma, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, pagal verslo linijas (kaip apibrėžta 040, 140, …, 840 eilutėms). Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, 940 eilutėje nurodoma suma yra pagal įvairias verslo linijas praneštų nuostolių koregavimo sumų, susijusių su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, paprasta suma. Nuostolių koregavimo suma suskirstoma į sumą, susijusią su įvykiais, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį buvo atliekamas teigiamas nuostolių koregavimas (945 eilutė, nurodyta teigiamu skaičiumi), ir sumą, susijusią su įvykiais, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį buvo atliekamas neigiamas nuostolių koregavimas (946 eilutė, nurodyta neigiamu skaičiumi). Jeigu dėl neigiamo nuostolių koregavimo pakoreguota įvykio nuostolio suma nesiekia įstaigos vidaus duomenų rinkimo ribos, įstaiga 946 eilutėje nurodo bendrą to įvykio nuostolio sumą, susikaupusią iki paskutinio karto, kai įvykis praneštas gruodžio mėn. ataskaitinę dieną (t. y. pirminis nuostolis pridėjus ar atėmus visus nuostolių koregavimus ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais), su minuso ženklu, o ne paties neigiamo nuostolių koregavimo sumą. |
||||
0950 |
Didžiausias vieno įvykio nuostolis Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, didžiausias vieno įvykio nuostolis yra didžiausias vidaus ribą viršijantis nuostolis pagal kiekvieną įvykio rūšį ir palyginus visas verslo linijas. Jo reikšmės gali būti didesnės, palyginti su didžiausiu vieno įvykio nuostoliu, nurodytu pagal kiekvieną verslo liniją, jeigu vienas įvykis paveikia skirtingas verslo linijas. Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, ir (arba) yra nurodžiusi visų nuostolių įvykių rūšis, 080 skilčiai taikomi šie nurodymai:
|
||||
0960 |
Penkių didžiausių nuostolių suma Suma, gauta sudėjus penkių didžiausių bendrųjų nuostolių sumas pagal kiekvieną įvykio rūšį ir palyginus visas verslo linijas. Ši suma gali būti didesnė už didžiausią penkių didžiausių nuostolių sumą, užfiksuotą pagal kiekvieną verslo liniją. Ši suma nurodoma nepaisant nuostolių skaičiaus. Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, ir (arba) yra nurodžiusi visų nuostolių įvykių rūšis, 080 skiltyje penkių didžiausių nuostolių suma yra penkių didžiausių nuostolių visoje matricoje suma, o tai reiškia, kad ji nebūtinai bus lygi didžiausiai penkių didžiausių nuostolių sumos vertei, nurodytai 960 eilutėje, ar didžiausiai penkių didžiausių nuostolių sumos vertei, nurodytai 080 skiltyje. |
||||
0970 |
Bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, bendra tiesiogiai susigrąžinta nuostolių suma yra kiekvienos verslo linijos bendrų tiesiogiai susigrąžintų nuostolių sumų paprasta suma. |
||||
0980 |
Bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus Jeigu įstaiga yra priskyrusi visus savo nuostolius atitinkamai verslo linijai, nurodytai KRR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, arba verslo linijai „Įmonių straipsniai“, nurodytai KRR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, bendra suma, susigrąžinta pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus, yra kiekvienos verslo linijos bendrų sumų, susigrąžintų pagal draudimo ir kitus rizikos perleidimo mechanizmus, paprasta suma. |
4.2.3. C 17.02. Operacinė rizika. Išsami informacija apie praėjusių metų didžiausius nuostolio įvykius (OPR DETAILS 2)
4.2.3.1. Bendrosios pastabos
134. |
C 17.02 formoje pateikiama informacija apie atskirus nuostolio įvykius (vienam įvykiui viena eilutė). |
135. |
Šioje formoje pateikiama informacija yra susijusi su naujais įvykiais, t. y. operacinės rizikos įvykiais, kurie yra:
|
136. |
Nurodomi tik tie įvykiai, kurių bendrųjų nuostolių suma yra lygi ar viršija 100 000 EUR.
1. Laikantis šios ribos:
|
4.2.3.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
0010 |
Įvykio Nr. Kiekvienai lentelės eilutei suteikiamas unikalus įvykio numeris. Kai egzistuoja vidinis numeris, įstaigos jį ir nurodo. Kitu atveju nurodomas numeris atitinka skaičių eiliškumą – 1, 2, 3 ir t. t. |
0020 |
Apskaitos data Apskaitos data – diena, kurią nuostolis arba rezervas/atidėjinys nuostoliui dėl operacinės rizikos pirmą kartą pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje. |
0030 |
Įvykio data Įvykio data – diena, kurią operacinės rizikos įvykis įvyko ar pirmą kartą prasidėjo. |
0040 |
Nustatymo data Nustatymo data – diena, kurią įstaiga sužinojo apie operacinės rizikos įvykį. |
0050 |
Įvykio rūšis KRR 324 straipsnyje apibrėžtos įvykio rūšys. |
0060 |
Bendrasis nuostolis Su įvykiu susijęs bendrasis nuostolis, kaip apibrėžta C 17.01 formos 020, 120 ir t. t. eilutėse. |
0070 |
Bendrasis nuostolis atėmus tiesiogiai susigrąžintas sumas Su įvykiu susijęs bendrasis nuostolis, kaip apibrėžta C 17.01 formos 020, 120 ir t. t. eilutėse, atėmus su tuo nuostolio įvykiu susijusias tiesiogiai susigrąžintas sumas. |
0080–0160 |
Bendrasis nuostolis pagal verslo liniją 060 skiltyje nurodytas bendrasis nuostolis priskiriamas atitinkamoms verslo linijoms, kaip apibrėžta KRR 317 straipsnyje ir 322 straipsnio 3 dalies b punkte. |
0170 |
Juridinio asmens pavadinimas C 06.02 formos 010 skiltyje nurodytas juridinio asmens, kuriame patirti nuostoliai arba didžioji dalis nuostolių, kai poveikis padarytas keliems subjektams, pavadinimas. |
0180 |
Juridinio asmens kodas C 06.02 formos 025 skiltyje nurodytas juridinio asmens, kuriame patirti nuostoliai arba didžioji dalis nuostolių, kai poveikis padarytas keliems subjektams, LEI kodas. |
0190 |
Padalinys Įstaigos, kurioje patirti nuostoliai arba didžioji dalis nuostolių, kai poveikis padarytas keliems padaliniams ar filialams, padalinys arba filialas. |
0200 |
Aprašymas Įvykio aprašymas, prireikus apibendrinant ar nurodant anoniminius duomenis, kuris apima bent informaciją apie patį įvykį ir to įvykio priežastis ar jį lėmusius veiksnius, kai šie žinomi. |
5. RINKOS RIZIKOS FORMOS
137. |
Šie nurodymai skirti formoms, kuriose nurodomas nuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimas pagal standartizuotą metodą užsienio valiutos kurso rizikai (MKR SA FX), biržos prekių kainos rizikai (MKR SA COM), palūkanų normų rizikai (MKR SA TDI, MKR SA SEC, MKR SA CTP) ir nuosavybės vertybinių popierių rizikai (MKR SA EQU) padengti. Taip pat šioje dalyje pateikiami nurodymai, kaip formoje nurodyti nuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimą pagal vidinių modelių metodą (MKR IM). |
138. |
Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, arba nuosavybės vertybinių popierių (arba skolos ar nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių) pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti, kiek kapitalo reikia jai padengti, yra suskirstoma į du komponentus. Pirmasis komponentas – specifinė rizika, t. y. atitinkamos priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba (išvestinės finansinės priemonės atveju) rizika, susijusi su pagrindinės priemonės emitentu. Antrasis komponentas – bendroji rizika, t. y. tokia priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl palūkanų normos pasikeitimo (skolos priemonės, kuria prekiaujama, arba skolos išvestinės finansinės priemonės atveju) arba dėl bendrų visos nuosavybės vertybinių popierių rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių ypatumais (nuosavybės vertybinių popierių ar nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių atveju). Bendra tvarka, taikytina specifinėms priemonėms ir užskaitos procedūroms, pateikiama KRR 326–333 straipsniuose. |
5.1. C 18.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SKOLOS PRIEMONIŲ, KURIOMIS PREKIAUJAMA, POZICIJŲ RIZIKAI (MKR SA TDI)
5.1.1. Bendrosios pastabos
139. |
Šioje formoje pateikiami duomenys apie pozicijas ir su jomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, rizikos pozicijoms padengti, taikant standartizuotą metodą (KRR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis). Skirtinga KRR numatyta rizika ir metodai išdėstomi eilutėmis. Specifinė rizika, susijusi su pozicijomis, įtrauktomis į MKR SA SEC ir MKR SA CTP formas, turi būti nurodyta tik MKR SA TDI bendrų sumų formoje. Šiose formose nurodomi nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamai perkeliami į laukelį {325;060}(pakeitimai vertybiniais popieriais) ir {330;060}(CTP). |
140. |
Forma užpildoma atskirai nurodant bendrą sumą ir duomenis pagal iš anksto nustatytą šių valiutų sąrašą: EUR, ALL, BGN, CZK, DKK, EGP, GBP, HRK, HUF, ISK, JPY, MKD, NOK, PLN, RON, RUB, RSD, SEK, CHF, TRY, UAH, USD ir dar viena forma – visoms kitoms valiutoms. |
5.1.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010–020 |
VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis. Tai bendrosios pozicijos, neatėmus priemonių, bet atskaičius platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą patvirtino trečiosios šalys (KRR 345 straipsnio antras sakinys). Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias, kuris taikomas ir bendrosioms šių pozicijų sumoms, žr. KRR 328 straipsnio 2 dalį. |
030–040 |
GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 327–329 straipsniai ir 334 straipsnis. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias žr. KRR 328 straipsnio 2 dalį. |
050 |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS Tos grynosios pozicijos, kurioms pagal įvairius KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje aptartus metodus yra taikomas kapitalo poreikio koeficientas. |
060 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių. |
070 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5. |
Eilutės |
|
010–350 |
SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA, ĮTRAUKTOS Į PREKYBOS KNYGĄ Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos prekybos knygoje ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai pozicijos rizikai padengti pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktį ir trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių nurodomi pagal rizikos kategoriją, terminą ir taikomą metodą. |
011 |
BENDROJI RIZIKA |
012 |
Išvestinės finansinės priemonės Išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų palūkanų normos riziką, jei taikoma, atsižvelgiant į 328–331 straipsnius. |
013 |
Kitas turtas ir įsipareigojimai Kitos priemonės, ne išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų palūkanų normos riziką. |
020–200 |
TERMINU PAGRĮSTAS METODAS Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos, kurioms taikomas terminu pagrįstas metodas pagal KRR 339 straipsnio 1–8 dalis, ir atitinkami nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti KRR 339 straipsnio 9 dalyje. Pozicija suskirstoma į 1, 2 ir 3 zonas, o šios – pagal priemonių terminą. |
210–240 |
BENDROJI RIZIKA. TRUKME PAGRĮSTAS METODAS Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos, kurioms taikomas trukme pagrįstas metodas pagal KRR 340 straipsnio 1–6 dalis, ir atitinkami nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti KRR 340 straipsnio 7 dalyje. Pozicija suskirstoma į 1, 2 ir 3 zonas. |
250 |
SPECIFINĖ RIZIKA 251, 325 ir 330 eilutėse nurodytų reikšmių suma. Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos, kurioms taikomas specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas, ir atitinkamas kapitalo poreikio koeficientas pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies b punktą, 335 straipsnį, 336 straipsnio 1–3 dalis, 337 ir 338 straipsnius. Atkreipkite dėmesį į KRR 327 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį. |
251–321 |
Nuosavų lėšų reikalavimas skolos priemonėms, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės 260–321 eilutėse nurodytų reikšmių suma. N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių, kurios neturi išorinio reitingo, nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas susumavus referencinių subjektų rizikos koeficientus (KRR 332 straipsnio 1 dalies e punkto pirma ir antra pastraipos, „skaidrumo metodas“). N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių, kurios turi išorinį reitingą (KRR 332 straipsnio 1 dalies e punkto trečia pastraipa), atveju jis nurodomas atskirai 321 eilutėje. Informacijos apie pozicijas, kurioms taikoma KRR 336 straipsnio 3 dalis, teikimas Speciali tvarka taikoma obligacijoms, kurioms remiantis KRR 129 straipsnio 3 dalimi (padengtosios obligacijos) bankinėje knygoje galima taikyti 10 % rizikos koeficientą. Specifinius nuosavų lėšų reikalavimus sudaro pusė KRR 336 straipsnio 1 lentelėje nurodytos antros kategorijos procentinės dalies. Šios pozicijos turi būti priskirtos 280–300 eilutėms pagal likusį laiką iki galutinio termino. Jeigu bendroji palūkanų normos pozicijų rizika yra apdraudžiama kredito išvestine finansine priemone, taikomi 346 ir 347 straipsniai. |
325 |
Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms Bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma, nurodyta MKR SA SEC formos 610 skiltyje. Ji nurodoma tik prie MKR SA TDI bendrų sumų. |
330 |
Nuosavų lėšų reikalavimas koreliacinės prekybos portfeliui Bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma, nurodyta MKR SA CTP formos 450 skiltyje. Ji nurodoma tik prie MKR SA TDI bendrų sumų. |
350–390 |
PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA) KRR 329 straipsnio 3 dalis. Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą. |
5.2. C 19.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RIZIKAI (MKR SA SEC)
5.2.1. Bendrosios pastabos
141. |
Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie pozicijas (visas/grynąsias ir ilgąsias/trumpąsias) ir susijusius nuosavų lėšų reikalavimus pakeitimo vertybiniais popieriais ir (arba) pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, įtrauktų į prekybos knygą, rizikos specifinės rizikos komponentams (netaikoma koreliacinės prekybos portfeliui) pagal standartizuotą metodą. Ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įrašytos į prekybos knygą, kurių specifinės rizikos nuosavų lėšų reikalavimas nustatomas remiantis KRR, t. y. kai nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas pagal peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą, nurodomos ne šioje formoje, o tik C 02.00 formoje. Lygiai taip pat ataskaitinių datų po 2019 m. sausio 1 d. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms pagal KRR taikomas 1 250 % rizikos koeficientas ir kurios pagal KRR 36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktį yra atskaitomos iš CET1, nurodomos ne šioje formoje, o tik C 01.00 formoje. |
141 a. |
Šioje formoje visos nuorodos į KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus straipsnius ir KRR 337 straipsnį laikomos nuorodomis į 2018 m. gruodžio 31 d. galiojančią KRR redakciją. |
142. |
MKR SA SEC formoje nustatomas nuosavų lėšų reikalavimas tik pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų specifinei rizikai padengti, kaip nurodyta KRR 335 straipsnyje kartu su 337 straipsniu. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais prekybos knygos pozicijos yra apdraustos kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taikomi KRR 346 ir 347 straipsniai. Visoms prekybos knygos pozicijoms nurodyti yra skirta tik viena forma, nepaisant to, ar įstaiga kiekvienos pozicijos rizikos koeficientui nustatyti pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių taiko standartizuotą, ar vidaus reitingais pagrįstą metodą. Nuosavų lėšų reikalavimai bendrai šių pozicijų rizikai padengti nurodomi MKR SA TDI arba MKR IM formoje. |
143. |
Pozicijos, kurioms taikomas 1250 % rizikos koeficientas, taip pat gali būti atskaitytos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (žr. KRR 243 straipsnio 1 dalies b punktą, 244 straipsnio 1 dalies b punktą ir 258 straipsnį). Tokiu atveju šias pozicijas reikia nurodyti CA1 formos 460 eilutėje. |
5.2.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010–020 |
VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis kartu su KRR 337 straipsniu (pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos). Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias, kuris taikomas ir bendrosioms šių pozicijų sumoms, žr. KRR 328 straipsnio 2 dalį. |
030–040 |
(–) POZICIJOS, ATSKAITOMOS IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 258 straipsnis. |
050–060 |
GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 327–329 straipsniai ir 334 straipsnis. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias žr. KRR 328 straipsnio 2 dalį. |
070–520 |
GRYNŲJŲ POZICIJŲ SKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ KRR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė). Ilgosios ir trumposios pozicijos suskirstomos atskirai. |
230–240 ir 460–470 |
1 250 % KRR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė). |
250–260 ir 480–490 |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS KRR 337 straipsnio 2 dalis kartu su 262 straipsniu. Šios skiltys pildomos, kai įstaiga naudoja alternatyvų priežiūrinės formulės metodą (SFA), pagal kurį nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal segmento užtikrinimo priemonių grupės ypatumus ir segmentui taikomas sutarties nuostatas. |
270 ir 500 |
SKAIDRUMO METODAS SA metodas: KRR 253, 254 straipsniai ir 256 straipsnio 5 dalis. Pagal skaidrumo metodą pildomose skiltyse nurodomi visi nereitinguotųjų pozicijų atvejai, kai rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (vidutinis grupės rizikos koeficientas, didžiausias grupės rizikos koeficientas arba naudojamas koncentracijos koeficientas). IRB metodas: KRR 263 straipsnio 2 ir 3 dalys. Dėl išankstinės amortizacijos žr. KRR 265 straipsnio 1 dalį ir 256 straipsnio 5 dalį. |
280–290/ 510–520 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS KRR 109 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 259 straipsnio 3 ir 4 dalys. Šios skiltys pildomos, kai įstaiga, nustatydama kapitalo poreikį likvidumo priemonėms ir kredito vertės padidinimui, taiko vidinio vertinimo metodą, kurį bankai (įskaitant trečiųjų šalių bankus) taiko ir ABCP priemonėms. IAA, pagrįstas ECAI metodika, taikomas tik ABCP priemonių pozicijoms, kurios nuo pradžių turi vidaus reitingą, prilygstantį investicinio lygio (angl. „investment grade“) reitingui. |
530–540 |
BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO KRR 337 straipsnio 3 dalis kartu su 407 straipsniu. KRR 14 straipsnio 2 dalis. |
550–570 |
PRIEŠ APRIBOJIMĄ: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS IR ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMA KRR 337 straipsnis, neatsižvelgiant į KRR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę, o tai įstaigai leidžia įvertinimo rezultatą ir grynąją poziciją apriboti didžiausio galimo nuostolio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymu, suma. |
580–600 |
PO APRIBOJIMO: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS IR ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMA KRR 337 straipsnis, atsižvelgiant į KRR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę. |
610 |
BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO SUMA Pagal KRR 337 straipsnio 4 dalį pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigsis 2014 m. gruodžio 31 d., įstaiga atskirai susumuoja savo įvertintas ilgąsias grynąsias pozicijas (580 skiltis) ir savo įvertintas trumpąsias grynąsias pozicijas (590 skiltis). Didesnioji iš šių sumų (pritaikius apribojimą) sudaro nuosavų lėšų reikalavimą. Pagal KRR 337 straipsnio 4 dalį nuo 2015 m. įstaiga, norėdama apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimą, turės sumuoti savo įvertintas grynąsias pozicijas, nepaisant to, ar jos yra ilgosios, ar trumposios (600 skiltis). |
Eilutės |
|||||||||||||||||||||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA Bendra neapmokėta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų (turimų prekybos knygoje) suma, kurią nurodo įstaiga, atliekanti iniciatoriaus ir (arba) investuotojo, ir (arba) rėmėjo vaidmenį (-is). |
||||||||||||||||||||
040, 070 ir 100 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS KRR 4 straipsnio 1 dalies 61 ir 62 punktai. |
||||||||||||||||||||
020,050, 080 ir 110 |
PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS KRR 4 straipsnio 1 dalies 63 punktas. |
||||||||||||||||||||
030–050 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ KRR 4 straipsnio 1 dalies 13 punktas. |
||||||||||||||||||||
060–080 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA Kredito įstaiga, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoryje, kurio atžvilgiu ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. |
||||||||||||||||||||
090–110 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA KRR 4 straipsnio 1 dalies 14 punktas. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas eilutes, pateikdama informaciją apie vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą. |
||||||||||||||||||||
120–210 |
BENDROS ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL PAGRINDINĘ POZICIJOS RŪŠĮ KRR 337 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys. Suskirstymas pagal pagrindinio turto rūšis atliekamas pagal SEC detaliąją formą (skiltis „Rūšis“):
Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai turto paketą sudaro skirtingų rūšių turtas, įstaiga remiasi svarbiausios rūšies turtu. |
5.3. C 20.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI RIZIKAI, SUSIJUSIAI SU KORELIACINĖS PREKYBOS PORTFELIUI PRISKIRTOMIS POZICIJOMIS (MKR SA CTP)
5.3.1. Bendrosios pastabos
144. |
Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie koreliacinės prekybos portfelio pozicijas (CTP, kurias sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais, n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių ir kitos CTP pozicijos, įtrauktos pagal 338 straipsnio 3 dalį) ir atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus pagal standartizuotą metodą. |
145. |
MKR SA CTP formoje nustatomas nuosavų lėšų reikalavimas tik specifinei koreliacinės prekybos portfeliui priskirtų pozicijų rizikai padengti pagal KRR 335 straipsnį kartu su KRR 338 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Jeigu CTP prekybos knygos pozicijos yra apdraustos kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taikomi KRR 346 ir 347 straipsniai. Visoms CTP prekybos knygos pozicijoms nurodyti yra skirta tik viena forma, nepaisant to, ar įstaiga kiekvienos pozicijos rizikos koeficientui nustatyti pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių taiko standartizuotą metodą, ar vidaus reitingais pagrįstą metodą. Nuosavų lėšų reikalavimai bendrai šių pozicijų rizikai padengti nurodomi MKR SA TDI arba MKR IM formoje. |
146. |
Pagal šios formos struktūrą pakeitimo vertybiniais popieriais, n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių ir kitos CTP pozicijos yra atskiriamos. Todėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos visada nurodomos 030, 060 arba 090 eilutėje (pagal tai, koks vaidmuo pakeitimo vertybiniais popieriais sandoryje tenka įstaigai). N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės visada nurodomos 110 eilutėje. „Kitos CTP pozicijos“ nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės (apibrėžtis pateikta KRR 338 straipsnio 3 dalyje), bet yra akivaizdžiai susijusios (dėl ketinimo taikyti apsidraudimo priemonę) su viena iš tų pozicijų. Todėl jos nurodomos arba prie dalies „Pakeitimas vertybiniais popieriais“, arba prie dalies „N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės“. |
147. |
Pozicijos, kurioms taikomas 1250 % rizikos koeficientas, taip pat gali būti atskaitytos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (žr. KRR 243 straipsnio 1 dalies b punktą, 244 straipsnio 1 dalies b punktą ir 258 straipsnį). Tokiu atveju šias pozicijas reikia nurodyti CA1 formos 460 eilutėje. |
5.3.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010–020 |
VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis dėl koreliacinės prekybos portfeliui priskirtų pozicijų pagal KRR 338 straipsnio 2 ir 3 dalis. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias, kuris taikomas ir bendrosioms šių pozicijų sumoms, žr. KRR 328 straipsnio 2 dalį. |
030–040 |
(–) POZICIJOS, ATSKAITOMOS IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 258 straipsnis. |
050–060 |
GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 327–329 straipsniai ir 334 straipsnis. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias žr. KRR 328 straipsnio 2 dalį. |
070–400 |
GRYNŲJŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ (SA IR IRB) KRR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė). |
160 ir 330 |
KITOS Kiti, ankstesnėse skiltyse atskirai nenurodyti, rizikos koeficientai. N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju nurodomos tik tos priemonės, kurios nėra vertinamos išorės reitingais. Išorės reitingais vertinamos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinės finansinės priemonės yra arba nurodomos MKR SA TDI formoje (321 eilutėje) arba, jei yra įtrauktos į CTP, priskiriamos prie atitinkamo rizikos koeficiento skilties. |
170–180 ir 360–370 |
1 250 % KRR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė). |
190–200 ir 340–350 |
PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS KRR 337 straipsnio 2 dalis kartu su 262 straipsniu. |
210/380 |
SKAIDRUMO METODAS SA metodas: KRR 253, 254 straipsniai ir 256 straipsnio 5 dalis. Pagal skaidrumo metodą pildomose skiltyse nurodomi visi nereitinguotųjų pozicijų atvejai, kai rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (vidutinis grupės rizikos koeficientas, didžiausias grupės rizikos koeficientas arba naudojamas koncentracijos koeficientas). IRB metodas: KRR 263 straipsnio 2 ir 3 dalys. Dėl išankstinės amortizacijos žr. KRR 265 straipsnio 1 dalį ir 256 straipsnio 5 dalį. |
220–230 ir 390–400 |
VIDINIO VERTINIMO METODAS KRR 259 straipsnio 3 ir 4 dalys. |
410–420 |
PRIEŠ APRIBOJIMĄ: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS 338 straipsnis, neatsižvelgiant į KRR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę. |
430–440 |
PO APRIBOJIMO: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS 338 straipsnis, atsižvelgiant į KRR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę. |
450 |
BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO SUMA Nuosavų lėšų reikalavimas nustatomas kaip didesnioji iš šių sumų: i) kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas, kuris būtų taikomas tik grynosioms ilgosioms pozicijoms (430 skiltis), arba ii) kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas, kuris būtų taikomas tik grynosioms trumposioms pozicijoms (440 skiltis). |
Eilutės |
|||||||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA Bendra neapmokėta pozicijų (turimų koreliacinės prekybos portfelyje) suma, kurią nurodo įstaiga, atliekanti iniciatoriaus, investuotojo arba rėmėjo vaidmenį (-is). |
||||||
020–040 |
ĮSTAIGA INICIATORĖ KRR 4 straipsnio 1 dalies 13 punktas. |
||||||
050–070 |
ĮSTAIGA INVESTUOTOJA Kredito įstaiga, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoryje, kurio atžvilgiu ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. |
||||||
080–100 |
ĮSTAIGA RĖMĖJA KRR 4 straipsnio 1 dalies 14 punktas. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas eilutes, pateikdama informaciją apie vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą. |
||||||
030, 060 ir 090 |
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS Koreliacinės prekybos portfelis apima pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestines finansines priemones ir gali apimti kitas apsidraudimo pozicijas, kurios atitinka KRR 338 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus. Pakeitimo vertybiniais popieriais išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurios sudaro proporcingą dalį, taip pat pozicijos, kuriomis apdraudžiamos CTP pozicijos, yra įtraukiamos į eilutę „Kitos CTP pozicijos“. |
||||||
110 |
N-TOJO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Čia nurodomos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, apdraustos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pagal KRR 347 straipsnį. Įstaigos iniciatorės, investuotojos ir rėmėjos pozicijos netinka, kad būtų įtrauktos į n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestines finansines priemones. Todėl n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinių finansinių priemonių negalima suskirstyti taip kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. |
||||||
040, 070, 100 ir 120 |
KITOS CTP POZICIJOS Įtraukiamos šios pozicijos:
|
5.4. C 21.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS RIZIKAI (MKR SA EQU)
5.4.1. Bendrosios pastabos
148. |
Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie pozicijas ir jas atitinkančius nuosavų lėšų reikalavimus nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kuri yra prekybos knygoje ir kuriai taikomas standartizuotas metodas, rizikai padengti. |
149. |
Forma užpildoma atskirai nurodant bendrą sumą ir duomenis pagal nekintamą, iš anksto nustatytą rinkų sąrašą, kurį sudaro: Bulgarija, Kroatija, Čekija, Danija, Egiptas, Vengrija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Lenkija, Rumunija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Japonija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Rusijos Federacija, Serbija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, JAV, euro zona ir dar viena forma visoms kitoms rinkoms. Pagal šį informacijos pateikimo reikalavimą sąvoka „rinka“ suprantama kaip „šalis“ (išskyrus euro zonai priklausančias šalis, žr. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 525/2014). |
5.4.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010–020 |
VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis. Tai bendrosios pozicijos, neatėmus priemonių, bet atskaičius platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą patvirtino trečiosios šalys (KRR 345 straipsnio antras sakinys). |
030–040 |
GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 327, 329, 332, 341 ir 345 straipsniai. |
050 |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS Tos grynosios pozicijos, kurioms pagal įvairius KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje aptartus metodus yra taikomas kapitalo poreikio koeficientas. Kapitalo poreikio koeficientas turi būti apskaičiuojamas kiekvienai nacionalinei rinkai atskirai. Akcijų indeksų ateities sandorių pozicijos pagal KRR 344 straipsnio 4 dalies antrą sakinį į šią skiltį neįtraukiamos. |
060 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių. |
070 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5. |
Eilutės |
|
010–130 |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PREKYBOS KNYGOJE Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijos rizikai padengti pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktį ir trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį. |
020–040 |
BENDROJI RIZIKA Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, susijusios su bendrąja rizika (KRR 343 straipsnis), ir jas atitinkantis nuosavų lėšų reikalavimas pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį. Abu skirstymai (021/022 ir 030/040) yra susiję su visomis pozicijomis, kurios susijusios su bendrąja rizika. 021 ir 022 eilutėse informaciją prašoma suskirstyti pagal priemonę. Tik 030 ir 040 eilutėse pateikiamas skirstymas yra naudojamas nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti. |
021 |
Išvestinės finansinės priemonės Išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų nuosavybės vertybinių popierių riziką, jei taikoma, atsižvelgiant į 329 ir 332 straipsnius. |
022 |
Kitas turtas ir įsipareigojimai Kitos priemonės, ne išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų nuosavybės vertybinių popierių riziką. |
030 |
Biržiniai akcijų indeksų ateities sandoriai, kurie yra plačiai diversifikuoti ir kuriems yra taikomas specialus metodas Biržiniai akcijų indeksų ateities sandoriai, kurie yra plačiai diversifikuoti ir kuriems yra taikomas specialus metodas pagal KRR 344 straipsnio 1 ir 4 dalis. Šios pozicijos yra susijusios tik su bendrąja rizika ir atitinkamai negali būti nurodomos 050 eilutėje. |
040 |
Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus biržinius akcijų indeksų ateities sandorius, kurie yra plačiai diversifikuoti Kitos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurios yra susijusios su specifine rizika, ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai pagal KRR 343 straipsnį ir 344 straipsnio 3 dalį. |
050 |
SPECIFINĖ RIZIKA Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurios yra susijusios su specifine rizika, ir ją atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai pagal KRR 342 straipsnį ir 344 straipsnio 4 dalį. |
090–130 |
PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA) KRR 329 straipsnio 2 ir 3 dalys. Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą. |
5.5. C 22.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI (MKR SA FX)
5.5.1. Bendrosios pastabos
150. |
Šioje formoje įstaigos pateikia informaciją apie kiekvienos valiutos pozicijas (įskaitant ataskaitose nurodomą valiutą) ir atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus užsienio valiutos kurso rizikai padengti pagal standartizuotą metodą. Pozicija apskaičiuojama kiekvienai valiutai (įskaitant euro), auksui ir KIS pozicijoms. |
151. |
Šios formos 100–480 eilutės pildomos net jeigu įstaigoms nereikia apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimų užsienio valiutos kurso rizikai padengti pagal KRR 351 straipsnį. Šiuose papildomuose straipsniuose nurodomos visos pozicijos ataskaitose nurodoma valiuta, nepaisant to, kokiu mastu į jas atsižvelgiama taikant KRR 354 straipsnį. Papildomų formos straipsnių 130–480 eilutės užpildomos atskirai visoms Sąjungos valstybių narių valiutoms ir šioms valiutoms: USD, CHF, JPY, RUB, TRY, AUD, CAD, RSD, ALL, UAH, MKD, EGP, ARS, BRL, MXN, HKD, ICK, TWD, NZD, NOK, SGD, KRW, CNY, taip pat visoms kitoms valiutoms. |
5.5.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
020–030 |
VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) Bendrosios pozicijos, kurias sudaro turtas, gautinos sumos ir panašūs straipsniai, nurodyti KRR 352 straipsnio 1 dalyje. Pagal 352 straipsnio 2 dalį, gavus kompetentingų institucijų leidimą, nenurodomos pozicijos, kurias įstaiga prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos koeficientams pagal 92 straipsnio 1 dalį, taip pat pozicijos, kurios yra susijusios su straipsniais, jau atskaitytais skaičiuojant nuosavas lėšas. |
040–050 |
GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) KRR 352 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies pirmas ir antras sakiniai bei 353 straipsnis. Grynosios pozicijos yra apskaičiuojamos kiekviena valiuta, todėl vienu metu gali susidaryti ir ilgosios, ir trumposios pozicijos. |
060–080 |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS KRR 352 straipsnio 4 dalis, 353 ir 354 straipsniai. |
060–070 |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) Ilgosios ir trumposios grynosios pozicijos kiekviena valiuta yra apskaičiuojamos iš bendros ilgųjų pozicijų sumos atimant bendrą trumpųjų pozicijų sumą. Ilgosios grynosios pozicijos kiekvienos operacijos valiuta yra sudedamos, taip apskaičiuojant ilgąją grynąją poziciją ta valiuta. Trumposios grynosios pozicijos kiekvienos operacijos valiuta yra sudedamos, taip apskaičiuojant trumpąją grynąją poziciją ta valiuta. Nesuderintos pozicijos kitomis valiutomis nei ataskaitose nurodoma valiuta yra pridedamos prie pozicijų, kurioms taikomas kapitalo poreikio kitomis valiutomis koeficientas (030 eilutė, 060 arba 070 skiltis) pagal tai, ar jos yra trumposios, ar ilgosios. |
080 |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (SUDERINTOS) Artimai susijusių valiutų suderintos pozicijos. |
090 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 3 skyrių. |
100 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5. |
Eilutės |
|||||||||
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA Visos pozicijos kitomis valiutomis nei ataskaitose nurodoma valiuta ir tos pozicijos ataskaitose nurodoma valiuta, į kurias atsižvelgiama taikant KRR 354 straipsnį, taip pat atitinkami nuosavų lėšų reikalavimai pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies c punkto i papunktį ir 352 straipsnio 2 ir 4 dalis (dėl keitimo į ataskaitose nurodomą valiutą). |
||||||||
020 |
ARTIMAI TARPUSAVYJE SUSIJUSIOS VALIUTOS Pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai KRR 354 straipsnyje nurodytoms valiutoms. |
||||||||
025 |
Artimai tarpusavyje susijusios valiutos, iš jų: ataskaitose nurodoma valiuta Pozicijos ataskaitose nurodoma valiuta, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant kapitalo reikalavimus pagal KRR 354 straipsnį. |
||||||||
030 |
VISOS KITOS VALIUTOS (įskaitant KIS, vertinamus kitomis valiutomis) Pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai valiutoms, kurioms taikoma bendra KRR 351 straipsnyje ir 352 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka. Informacijos teikimas apie KIS, vertinamus kitomis valiutomis pagal KRR 353 straipsnį.
|
||||||||
040 |
AUKSAS Pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai valiutoms, kurioms taikoma bendra KRR 351 straipsnyje ir 352 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka. |
||||||||
050–090 |
PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA) KRR 352 straipsnio 5 ir 6 dalys. Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą. |
||||||||
100–120 |
Bendros pozicijų sumos suskirstymas (įskaitant ataskaitose nurodomą valiutą) pagal pozicijų rūšį Bendra pozicijų suma suskirstoma į išvestinių finansinių priemonių, kito turto ir įsipareigojimų ir nebalansinius straipsnius. |
||||||||
100 |
Kitas turtas ir įsipareigojimai, išskyrus nebalansinius straipsnius ir išvestines finansines priemones Čia nurodomos į 110 arba 120 eilutę neįtrauktos pozicijos. |
||||||||
110 |
Nebalansiniai straipsniai Į KRR 352 taikymo sritį įtraukti straipsniai, nepriklausomai nuo tų straipsnių valiutos, kurie yra įtraukti į KRR I priedą, išskyrus įtrauktuosius kaip vertybinių popierių finansavimo sandoriai ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai arba straipsniai pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus. |
||||||||
120 |
Išvestinės finansinės priemonės Pozicijos, kurių vertė apskaičiuojama pagal KRR 352 straipsnį. |
||||||||
130–480 |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI: VALIUTOS POZICIJOS Papildomi formos straipsniai užpildomi atskirai visoms Sąjungos valstybių narių valiutoms ir šioms valiutoms: USD, CHF, JPY, RUB, TRY, AUD, CAD, RSD, ALL, UAH, MKD, EGP, ARS, BRL, MXN, HKD, ICK, TWD, NZD, NOK, SGD, KRW, CNY, taip pat visoms kitoms valiutoms. |
5.6. C 23.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI BIRŽOS PREKĖMS (MKR SA COM)
5.6.1. Bendrosios pastabos
152. |
Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie biržos prekių pozicijas ir atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus pagal standartizuotą metodą. |
5.6.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010–020 |
VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) Bendrosios ilgosios/trumposios pozicijos, laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis pagal KRR 357 straipsnio 1 ir 4 dalis (taip pat žr. KRR 359 straipsnio 1 dalį). |
030–040 |
GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS) Kaip apibrėžta KRR 357 straipsnio 3 dalyje. |
050 |
POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS Tos grynosios pozicijos, kurioms pagal įvairius KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 4 skyriuje aptartus metodus yra taikomas kapitalo poreikio koeficientas. |
060 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KRR trečios dalies IV antraštinės dalies 4 skyrių. |
070 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5. |
Eilutės |
|
010 |
BENDRA BIRŽOS PREKIŲ POZICIJŲ SUMA Biržos prekių pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti pagal KRR 92 straipsnio 3 dalies c punkto iii papunktį ir trečios dalies IV antraštinės dalies 4 skyrių. |
020–060 |
POZICIJOS PAGAL BIRŽOS PREKIŲ KATEGORIJĄ Teikiant informaciją biržos prekės suskirstomos į keturias pagrindines biržos prekių grupes, nurodytas KRR 361 straipsnio 2 lentelėje. |
070 |
TERMINŲ ATITIKIMO METODAS Biržos prekių pozicijos, kurioms taikomas KRR 359 straipsnyje nurodytas terminų atitikimo metodas. |
080 |
IŠPLĖSTASIS TERMINŲ ATITIKIMO METODAS Biržos prekių pozicijos, kurioms taikomas KRR 361 straipsnyje nurodytas išplėstasis terminų atitikimo metodas. |
090 |
SUPAPRASTINTAS METODAS Biržos prekių pozicijos, kurioms taikomas KRR 360 straipsnyje nurodytas supaprastintas metodas. |
100–140 |
PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA) KRR 358 straipsnio 4 dalis. Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą. |
5.7. C 24.00. RINKOS RIZIKOS VIDAUS MODELIS (MKR IM)
5.7.1. Bendrosios pastabos
153. |
Šioje formoje VaR ir VaR nepalankiausiomis sąlygomis (sVaR) reikšmės suskirstomos pagal įvairią rinkos riziką (skolos, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos kurso, biržos prekių kainų) ir pateikiami kiti, apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus svarbūs, duomenys. |
154. |
Paprastai tai, kaip informacija pateikiama, priklauso nuo įstaigos modelio struktūros, ar jos nurodo bendrosios ir specifinės rizikos duomenis atskirai, ar kartu. Tą patį galima pasakyti apie VAR/VaR nepalankiausiomis sąlygomis (Stress–Var) išskaidymą pagal rizikos kategoriją (palūkanų normos riziką, nuosavybės vertybinių popierių riziką, biržos prekių kainos riziką ir užsienio valiutos kurso riziką). Įstaiga gali atsisakyti teikti išskaidytus duomenis, kaip nurodyta pirmiau, jeigu įrodo, kad šiuos duomenis teikti būtų pernelyg sudėtinga. |
5.7.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
030–040 |
VaR Tai maksimalus galimas nuostolis, kuris susidarytų dėl kainų pokyčio su nustatyta tikimybe per tam tikrą laikotarpį. |
030 |
Multiplikatoriaus koeficientas (mc) x praėjusių 60 darbo dienų VaR vidurkis (VaRavg) KRR 364 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis. |
040 |
Praėjusios dienos VaR (VaRt - 1) KRR 364 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis. |
050–060 |
VaR nepalankiausiomis sąlygomis Tai didžiausias galimas nuostolis dėl kainų pokyčio su nustatyta tikimybe per tam tikrą laikotarpį, naudojant įvestis, suderintas su nepertraukiamo labai nepalankių finansinių sąlygų 12 mėnesių laikotarpio duomenimis, susijusiais su įstaigos portfeliu. |
050 |
Multiplikatoriaus koeficientas (mc) x praėjusių 60 darbo dienų vidurkis (SVaRavg) KRR 364 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis. |
060 |
Paskutinis turimas matas (SVaRt - 1) KRR 364 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis. |
070–080 |
PAPILDOMOS ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO RIZIKOS IR POKYČIŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS Tai maksimalus galimas nuostolis dėl kainų pokyčio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymu ir pokyčių rizika, apskaičiuotas pagal KRR 364 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsniu. |
070 |
12 savaičių mato vidurkis KRR 364 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis kartu su trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsniu. |
080 |
Paskutinis matas KRR 364 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis kartu su trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsniu. |
090–110 |
VISŲ KAINŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS CTP |
090 |
APATINĖ RIBA KRR 364 straipsnio 3 dalies c punktas. = 8 % kapitalo poreikio koeficiento, kuris būtų apskaičiuojamas pagal KRR 338 straipsnio 1 dalį visoms pozicijoms, kurioms taikomas kapitalo poreikio „visiems kainų rizikos veiksniams“ koeficientas. |
100–110 |
12 SAVAIČIŲ MATO VIDURKIS IR PASKUTINIS MATAS 364 straipsnio 3 dalies b punktas. |
110 |
PASKUTINIS MATAS 364 straipsnio 3 dalies a punktas. |
120 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI Kaip nurodyta KRR 364 straipsnyje, atsižvelgiama į visus rizikos veiksnius ir koreliacijos poveikį, jei taikoma, taip pat į papildomą įsipareigojimų neįvykdymo ir pokyčių riziką, visus kainų rizikos veiksnius pagal CTP, bet neįskaitomi pakeitimo vertybiniais popieriais kapitalo poreikio koeficientai, taikomi pakeitimui vertybiniais popieriais ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinei finansinei priemonei pagal KRR 364 straipsnio 2 dalį. |
130 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5. |
140 |
Nukrypimų skaičius (per 250 praėjusių darbo dienų) Kaip nurodyta KRR 366 straipsnyje. Nurodomas nukrypimų, kuriais remiantis nustatomas padidėjimo koeficientas, skaičius. |
150–160 |
VaR multiplikatoriaus koeficientas (mc) ir SVaR multiplikatoriaus koeficientas (ms) Kaip nurodyta KRR 366 straipsnyje. |
170–180 |
NUMANOMAS KAPITALO POREIKIS APATINEI CTP RIBAI: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS PRITAIKIUS APRIBOJIMĄ Nurodant sumas, naudojamas apatinei kapitalo poreikio koeficiento ribai nustatyti visiems kainų rizikos veiksniams pagal KRR 364 straipsnio 3 dalies c punktą, atsižvelgiama į pasirinkimo galimybę, numatytą KRR 335 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad įstaiga gali apriboti vertinimo rezultatą ir grynąją poziciją didžiausio galimo nuostolio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymu, suma. |
Eilutės |
|
010 |
BENDRA POZICIJŲ SUMA Atitinka pozicijos, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos, nurodytų KRR 363 straipsnio 1 dalyje, dalį, susijusią su rizikos veiksniais, nurodytais KRR 367 straipsnio 2 dalyje. 030–060 (VAR ir VAR nepalankiausiomis sąlygomis) skiltyse bendrų sumų eilutėje nurodytos reikšmės nėra lygios išskaidytoms atitinkamų rizikos komponentų VAR/VAR nepalankiausiomis sąlygomis reikšmėms. Taigi išskaidymas nurodomas papildomuose straipsniuose. |
020 |
SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA KRR 363 straipsnio 1 dalyje nurodytos pozicijos rizikos dalis, susijusi su palūkanų normos rizikos veiksniais, kaip nurodyta KRR 367 straipsnio 2 dalyje. |
030 |
SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA. BENDROJI RIZIKA Bendroji rizika, apibrėžta KRR 362 straipsnyje. |
040 |
SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA. SPECIFINĖ RIZIKA Specifinė rizika, apibrėžta KRR 362 straipsnyje. |
050 |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI KRR 363 straipsnio 1 dalyje nurodytos pozicijos rizikos dalis, susijusi su nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniais, kaip nurodyta KRR 367 straipsnio 2 dalyje. |
060 |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. BENDROJI RIZIKA Bendroji rizika, apibrėžta KRR 362 straipsnyje. |
070 |
NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. SPECIFINĖ RIZIKA Specifinė rizika, apibrėžta KRR 362 straipsnyje. |
080 |
UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA KRR 363 straipsnio 1 dalis ir 367 straipsnio 2 dalis. |
090 |
BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA KRR 363 straipsnio 1 dalis ir 367 straipsnio 2 dalis. |
100 |
BENDRA BENDROSIOS RIZIKOS SUMA Rinkos rizika, kurią sukelia skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainų bendra dinamika rinkoje. Bendrosios rizikos VAR, susijusi su visais rizikos veiksniais (jei taikoma, atsižvelgiant į koreliacijos poveikį). |
110 |
BENDRA SPECIFINĖS RIZIKOS SUMA Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos sudedamoji dalis. Prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių ir skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, specifinės rizikos VAR (jei taikoma, atsižvelgiant į koreliacijos poveikį). |
5.8. C 25.00. KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKA (CVA)
5.8.1. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
010 |
Pozicijos vertė KRR 271 straipsnis pagal KRR 382 straipsnį. Bendra pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui suma pagal visus sandorius, kuriems taikomas kapitalo poreikio CVA rizikai koeficientas. |
020 |
Iš jos: ne biržos išvestinės finansinės priemonės KRR 271 straipsnis pagal KRR 382 straipsnio 1 dalį. Bendros sandorio šalies kredito rizikos pozicijos dalis, susijusi tik su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. IMM taikančios įstaigos, turinčios ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, priklausančių tai pačiai užskaitos grupei, šios informacijos neprivalo teikti. |
030 |
Iš jos: vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai KRR 271 straipsnis pagal KRR 382 straipsnio 2 dalį. Bendros sandorio šalies kredito rizikos pozicijos dalis, susijusi tik su VPĮFS išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. IMM taikančios įstaigos, turinčios ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, priklausančių tai pačiai užskaitos grupei, šios informacijos neprivalo teikti. |
040 |
MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (mc) x PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (VaRavg) KRR 383 straipsnis pagal KRR 363 straipsnio 1 dalies d punktą. VaR skaičiavimas remiantis rinkos rizikos vidaus modeliais. |
050 |
PRAĖJUSIOS DIENOS (VaRt - 1) Žr. nurodymus dėl 040 skilties. |
060 |
MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (mc) x PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (SVaRavg) Žr. nurodymus dėl 040 skilties. |
070 |
PASKUTINIS TURIMAS MATAS (SVaRt - 1) Žr. nurodymus dėl 040 skilties. |
080 |
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI KRR 92 straipsnio 3 dalies d punktas. Pagal pasirinktą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti. |
090 |
BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KRR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Reikšmė, gauta nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5. |
|
Papildomi straipsniai |
100 |
Sandorio šalių skaičius KRR 382 straipsnis. Sandorių šalių, įtrauktų apskaičiuojant nuosavas lėšas CVA rizikai padengti, skaičius. Sandorio šalys yra viena iš įsipareigojančiųjų asmenų grupių. Jų būna tik išvestinių finansinių priemonių sandorių arba vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių atvejais – tais atvejais paprastai tai yra kita sutarties šalis. |
110 |
Iš jo: kai kredito kainų skirtumui nustatyti buvo naudojama pakaitinė reikšmė Sandorio šalių skaičius, kai kredito kainų skirtumui nustatyti vietoj tiesiogiai stebimų rinkos duomenų buvo naudojama pakaitinė reikšmė. |
120 |
PATIRIAMAS CVA Pagal apskaitos nuostatas dėl sumažėjusio išvestinių finansinių priemonių šalių kreditingumo. |
130 |
VIENO PAVADINIMO CDS KRR 386 straipsnio 1 dalies a punktas. Bendra tariamoji vieno pavadinimo CDS, naudojamų kaip CVA rizikos apsidraudimo priemonė, suma. |
140 |
INDEKSŲ CDS KRR 386 straipsnio 1 dalies b punktas. Bendra tariamoji indeksų CDS, naudojamų kaip CVA rizikos apsidraudimo priemonė, suma. |
Eilutės |
|
010 |
Bendra CVA rizikos suma Atitinkama 020–040 eilučių reikšmių suma. |
020 |
Pagal pažangųjį metodą Pažangusis CVA rizikos metodas, kaip nurodyta KRR 383 straipsnyje. |
030 |
Pagal standartizuotą metodą Standartizuotas CVA rizikos metodas, kaip nurodyta KRR 384 straipsnyje. |
040 |
Grindžiama OEM Sumos, kurioms taikomas KRR 385 straipsnis. |
6. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS (PRUVAL)
6.1. C 32.01. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI (PRUVAL 1)
6.1.1. Bendrosios pastabos
154a. |
Šią formą pildo visos įstaigos, nepriklausomai nuo to, ar yra patvirtinusios supaprastintą metodą papildomo vertinimo rezultatų koregavimo (AVA) įverčiams apskaičiuoti. Ši forma skirta tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų absoliučiajai vertei, naudojamai nustatant, ar įvykdytos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl supaprastinto metodo taikymo apskaičiuojant AVA įverčius. |
154b. |
Supaprastintą metodą taikančių įstaigų atveju šioje formoje pateikiama bendra AVA suma, atskaitytina iš nuosavų lėšų pagal KRR 34 ir 105 straipsnius, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 5 straipsnyje, ir atitinkamai nurodoma C 01.00 formos 290 eilutėje. |
6.1.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
0010 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, nurodytų finansinėse ataskaitose pagal taikomą apskaitos sistemą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalyje, absoliučioji vertė iki bet kokio atskaitymo pagal 4 straipsnio 2 dalį. |
0020 |
IŠ JŲ: prekybos knygoje Prekybos knygoje įrašytas pozicijas atitinkančio tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų absoliučioji vertė, nurodyta 010 laukelyje. |
0030–0070 |
DĖL DALINIO POVEIKIO CET1 NEĮSKAIČIUOTAS TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, neįskaičiuotų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį, absoliučioji vertė. |
0030 |
Tiksliai atitinkantis Tiksliai atitinkantis ir užskaitomas tikrąja verte įvertintas turtas ir įsipareigojimai, neįskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį. |
0040 |
Apsidraudimo apskaita Pozicijų, kurioms pagal taikomą apskaitos sistemą taikoma apsidraudimo apskaita, atveju – tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, neįskaičiuotų proporcingai pagal atitinkamo vertinimo pokyčio poveikį CET1 kapitalui pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį, absoliučioji vertė. |
0050 |
RIZIKOS RIBOJIMO FILTRAI Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, neįskaičiuotų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį dėl pereinamojo laikotarpio filtrų, nurodytų KRR 467 ir 468 straipsniuose, absoliučioji vertė. |
0060 |
Kita Visos kitos pozicijos, neįskaičiuotos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jų balansinės vertės koregavimai turėjo tik proporcinį poveikį CET1 kapitalui. Ši eilutė pildoma tik retais atvejais, kai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį neįskaičiuotų elementų neįmanoma priskirti prie šios formos 0030, 0040 ar 0050 skilties. |
0070 |
„Kita“ pastabos Nurodomos pagrindinės priežastys, dėl kurių neįskaičiuotos 0060 skiltyje nurodytos pozicijos. |
0080 |
Apskaičiuojant 4 straipsnio 1 dalies ribą įskaičiuotas TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS turtas ir įsipareigojimai Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, faktiškai įtrauktų apskaičiuojant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, absoliučioji vertė. |
0090 |
IŠ JŲ: prekybos knygoje Prekybos knygoje įrašytas pozicijas atitinkančio tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų absoliučioji vertė, nurodyta 0080 skiltyje. |
Eilutės |
|||||||
0010–0210 |
Šių kategorijų apibrėžtys atitinka atitinkamų FINREP 1.1 ir 1.2 formų eilučių apibrėžtis. |
||||||
0010 |
1. TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ BENDRA SUMA Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, nurodytų 20–210 eilutėse, bendra suma. |
||||||
0020 |
1.1. TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTO TURTO BENDRA SUMA Tikrąja verte įvertinto turto, nurodyto 0030–0140 eilutėse, bendra suma. Atitinkami 0030–0130 eilučių laukeliai nurodomi pagal šio reglamento III ir IV priedų FINREP F 01.01 formą priklausomai nuo to, kuriuos standartus įstaiga taiko:
|
||||||
0030 |
1.1.1. PREKYBAI LAIKOMAS FINANSINIS TURTAS 9-ojo TFAS A priedas. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 050 eilutę. |
||||||
0040 |
1.1.2. PREKYBINIS FINANSINIS TURTAS BAD 32–33 straipsniai; V priedo 1.17 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 091 eilutę. |
||||||
0050 |
1.1.3. NEPREKYBINIS FINANSINIS TURTAS, PRIVALOMAI VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE 7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto ii papunktis; 9-ojo TFAS 4.1.4 straipsnis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 096 eilutę. |
||||||
0060 |
1.1.4. FINANSINIS TURTAS, PRISKIRIAMAS PRIE VERTINAMO TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE 7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto i papunktis; 9-ojo TFAS 4.1.5 straipsnis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas, 6 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 100 eilutę. |
||||||
0070 |
1.1.5. FINANSINIS TURTAS,VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI KITOMIS BENDROSIOMIS PAJAMOMIS 7-ojo TFAS 8 straipsnio h punktas; 9-ojo TFAS 4.1.2A straipsnis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 141 eilutę. |
||||||
0080 |
1.1.6. NEPREKYBINIS NEIŠVESTINIS FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE BAD 36 straipsnio 2 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 171 eilutę. |
||||||
0090 |
1.1.7. NEPREKYBINIS NEIŠVESTINIS FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI NUOSAVYBĖJE Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas, 8 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 175 eilutę. |
||||||
0100 |
1.1.8. KITAS NEPREKYBINIS NEIŠVESTINIS FINANSINIS TURTAS BAD 37 straipsnis; Apskaitos direktyvos 12 straipsnio 7 dalis; V priedo 1.20 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 234 eilutę. |
||||||
0110 |
1.1.9. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS. APSIDRAUDIMO APSKAITA 9-ojo TFAS 6.2.1 straipsnis; V priedo 1.22 dalis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas, 6, 8 dalys; 39-ojo TAS 9 straipsnis; V priedo 1.22 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 240 eilutę. |
||||||
0120 |
1.1.10. DRAUDŽIAMŲJŲ OBJEKTŲ TIKROSIOS VERTĖS POKYČIAI PORTFELIO PALŪKANŲ NORMŲ APSIDRAUDIMO SANDORIUOSE 39-ojo TAS 89A straipsnio a punktas; 9-ojo TFAS 6.5.8 straipsnis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 5, 6 dalys. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 250 eilutę. |
||||||
0130 |
1.1.11. INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES, BENDRĄSIAS ĮMONES IR ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES 1-ojo TAS 54 straipsnio e punktas; V priedo 1.21, 2.4 dalys; BAD 4 straipsnio dalies „Turtas“ 7–8 punktai; Apskaitos direktyvos 2 straipsnio 2 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 260 eilutę. |
||||||
0140 |
1.1.12. (–) PREKYBINIO TURTO, VERTINAMO TIKRĄJA VERTE, VERTĖS SUMAŽINIMAS V priedo 1 dalies 29 punktas. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.01 formos 375 eilutę. |
||||||
0150 |
1.2. TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BENDRA SUMA Tikrąja verte įvertintų įsipareigojimų, nurodytų 0160–0210 eilutėse, bendra suma. Atitinkami 0150–0190 eilučių laukeliai nurodomi pagal šio reglamento III ir IV priedų FINREP F 01.02 formą priklausomai nuo to, kuriuos standartus įstaiga taiko:
|
||||||
0160 |
1.2.1. PREKYBAI LAIKOMI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 7-ojo TFAS 8 straipsnio e punkto ii papunktis; 9-ojo TFAS BA.6 straipsnis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.02 formos 010 eilutę. |
||||||
0170 |
1.2.2. PREKYBINIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas, 3, 6 dalys. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.02 formos 061 eilutę. |
||||||
0180 |
1.2.3. FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, PRISKIRIAMI PRIE VERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE 7-ojo TFAS 8 straipsnio e punkto i papunktis; 9-ojo TFAS 4.2.2 straipsnis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas, 6 dalis; 39-ojo TAS 9 straipsnis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.02 formos 070 eilutę. |
||||||
0190 |
1.2.4. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS. APSIDRAUDIMO APSKAITA 9-ojo TFAS 6.2.1 straipsnis; V priedo 1.26 dalis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas, 6 dalis, 8 dalies a punktas. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.02 formos 150 eilutę. |
||||||
0200 |
1.2.5. DRAUDŽIAMŲJŲ OBJEKTŲ TIKROSIOS VERTĖS POKYČIAI PORTFELIO PALŪKANŲ NORMŲ APSIDRAUDIMO SANDORIUOSE 39-ojo TAS 89A straipsnio b punktas, 9-ojo TFAS 6.5.8 straipsnis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 5, 6 dalys; V priedo 2.8 dalis. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.02 formos 160 eilutę. |
||||||
0210 |
1.2.6. PREKYBINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ, VERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, VERTĖS SUMAŽINIMAS V priedo 1 dalies 29 punktas. Šioje eilutėje nurodoma informacija atitinka šio reglamento III ir IV priedų F 01.02 formos 295 eilutę. |
6.2. C 32.02. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. PAGRINDINIS METODAS (PRUVAL 2)
6.2.1. Bendrosios pastabos
154c. |
Šia forma siekiama pateikti informacijos apie bendros AVA sumos, atskaitytinos iš nuosavų lėšų pagal KRR 34 ir 105 straipsnius, sudėtį, taip pat aktualios informacijos apie pozicijų, dėl kurių reikia nustatyti AVA įverčius, apskaitinį vertinimą. |
154 d. |
Šią formą pildo visos įstaigos, kurios:
|
154e. |
Šioje formoje terminas „vertės padidėjimo neapibrėžtumas“ apibrėžiamas taip: kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 8 straipsnio 2 dalyje, AVA įverčiai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp tikrosios vertės ir rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo, kuris nustatomas remiantis įstaigų įsitikinimu (90 %), kad jos galėtų pozicijos sumą perleisti ta arba didesne kaina, priklausančia tariamajai patikimų dydžių kitimo sričiai. Atvirkščia vertė, arba vertės padidėjimo neapibrėžtumas, yra priešingas patikimų dydžių pasiskirstymo taškas, kuriam esant įstaigos yra tik 10 % įsitikinusios, kad pozicijos sumą galėtų perleisti ta arba didesne kaina. Vertės padidėjimo neapibrėžtumas apskaičiuojamas ir agreguojamas tuo pačiu pagrindu kaip bendra AVA suma, tačiau vietoj apskaičiuojant bendrą AVA sumą naudoto 90 % apibrėžtumo lygio nurodomas 10 % apibrėžtumo lygis. |
6.2.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
0010–0100 |
KATEGORIJOS LYGMENS AVA Kategorijos lygmens rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų, modelio rizikos, koncentruotų pozicijų, būsimų administracinių išlaidų, pirmalaikio sutarties nutraukimo ir operacinės rizikos AVA įverčiai apskaičiuojami, kaip atitinkamai nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9–11 ir 14–17 straipsniuose. Rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ir modelio rizikos kategorijų, kurioms taikoma diversifikavimo nauda, kaip nustatyta atitinkamai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį, atveju kategorijos lygmens AVA įverčiai (jei nenurodyta kitaip) pateikiami individualių AVA įverčių iki diversifikavimo naudos [nes diversifikavimo nauda, apskaičiuota pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo priede nurodytą 1 arba 2 metodą, pateikiama formos 1.1.2, 1.1.2.1 ir 1.1.2.2 straipsniuose] tikslia suma. Rinkos neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ir modelio rizikos kategorijų sumos, apskaičiuotos taikant ekspertų žiniomis grindžiamą metodą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 5 dalies b punkte, 10 straipsnio 6 dalies b punkte ir 11 straipsnio 4 dalyje, yra atskirai nurodomos 0020, 0040 ir 0060 skiltyse. |
0010 |
RINKOS KAINŲ NEAPIBRĖŽTUMAS KRR 105 straipsnio 10 dalis. Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnį. |
0020 |
IŠ JO: APSKAIČIUOTA PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 5 dalies b punktą. |
0030 |
POZICIJOS UŽDARYMO IŠLAIDOS KRR 105 straipsnio 10 dalis. Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 10 straipsnį. |
0040 |
IŠ JŲ: APSKAIČIUOTA PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 10 straipsnio 6 dalies b punktą. |
0050 |
MODELIO RIZIKA KRR 105 straipsnio 10 dalis. Modelio rizikos AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 11 straipsnį. |
0060 |
IŠ JOS: APSKAIČIUOTA PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ Modelio rizikos AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 11 straipsnio 4 dalį. |
0070 |
KONCENTRUOTOS POZICIJOS KRR 105 straipsnio 11 dalis. Koncentruotų pozicijų AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 14 straipsnį. |
0080 |
BŪSIMOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS KRR 105 straipsnio 10 dalis. Būsimų administracinių išlaidų AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 15 straipsnį. |
0090 |
PIRMALAIKIS SUTARTIES NUTRAUKIMAS KRR 105 straipsnio 10 dalis. Pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 16 straipsnį. |
0100 |
OPERACINĖ RIZIKA KRR 105 straipsnio 10 dalis. Operacinės rizikos AVA įverčiai, apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 17 straipsnį. |
0110 |
BENDRA AVA SUMA 0010 eilutė: bendra AVA suma, atskaitytina iš nuosavų lėšų pagal KRR 34 ir 105 straipsnius ir atitinkamai nurodyta C 01.00 formos 290 eilutėje. Bendra AVA suma yra 0030 ir 0180 eilučių verčių suma. 0020 eilutė: 0010 eilutėje nurodytos bendros AVA sumos dalis, atsirandanti dėl prekybos knygos pozicijų (absoliučioji vertė). 0030–0160 eilutės: 0010, 0030, 0050 ir 0070–0100 skilčių verčių suma. 0180–0210 eilutės: bendra AVA suma, susidaranti dėl portfelių pagal atsarginį metodą. |
0120 |
VERTĖS PADIDĖJIMO NEAPIBRĖŽTUMAS (angl. UPSIDE UNCERTAINTY) Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 8 straipsnio 2 dalis. Vertės padidėjimo neapibrėžtumas apskaičiuojamas ir agreguojamas tuo pačiu pagrindu kaip bendra AVA suma, apskaičiuota 0110 skiltyje, tačiau vietoj apskaičiuojant bendrą AVA sumą naudoto 90 % apibrėžtumo lygio nurodomas 10 % apibrėžtumo lygis. |
0130–0140 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų absoliučioji vertė, atitinkanti AVA įverčių sumas, nurodytas 0010–0130 ir 0180 eilutėse. Kai kuriose eilutėse, ypač 0090–0130, šias sumas gali tekti aproksimuoti arba priskirti remiantis ekspertine išvada. 0010 eilutė: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų apskaičiuojant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, bendra absoliučioji vertė. Ji apima tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, kurių AVA įverčiai prilyginti nuliui pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ar 10 straipsnio 3 dalį ir taip pat atskirai nurodyti 0070 ir 0080 eilutėse, absoliučiąją vertę. 0010 eilutėje nurodoma 0030 ir 0180 eilučių verčių suma. 0020 eilutė: 0010 eilutėje nurodytos tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų bendros absoliučiosios vertės dalis, atsirandanti dėl prekybos knygos pozicijų (absoliučioji vertė). 0030 eilutė: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, atitinkančių portfelius pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9–17 straipsnius, absoliučioji vertė. Ji apima tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, kurių AVA įverčiai prilyginti nuliui pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ar 10 straipsnio 3 dalį ir taip pat atskirai nurodyti 0070 ir 0080 eilutėse, absoliučiąją vertę. 0030 eilutėje nurodoma 0090–0130 eilučių verčių suma. 0050 eilutė: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų apskaičiuojant neuždirbtos kredito maržos AVA įvertį, absoliučioji vertė. Apskaičiuojant šį AVA įvertį, tiksliai atitinkantis ir užskaitomas tikrąja verte įvertintas turtas ir įsipareigojimai, neįtraukti apskaičiuojant ribą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį, nebegali būti laikomi tiksliai atitinkančiais ir užskaitomais. 0060 eilutė: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų apskaičiuojant investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įvertį, absoliučioji vertė. Apskaičiuojant šį AVA įvertį, tiksliai atitinkantis ir užskaitomas tikrąja verte įvertintas turtas ir įsipareigojimai, neįtraukti apskaičiuojant ribą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį, nebegali būti laikomi tiksliai atitinkančiais ir užskaitomais. 0070 eilutė: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, atitinkančių vertinimo pozicijas, kurių AVA įverčiai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 2 dalį prilyginami nuliui, absoliučioji vertė. 0080 eilutė: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, atitinkančių vertinimo pozicijas, kurių AVA įverčiai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 10 straipsnio 2 arba 3 dalį prilyginami nuliui, absoliučioji vertė. 0090–0130 eilutės: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, priskirtų, kaip parodyta toliau (žr. atitinkamus eilučių nurodymus), prie palūkanų normų, užsienio valiutos kurso, kredito, nuosavybės, biržos prekių rizikos kategorijų, absoliučioji vertė. Ji apima tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, kurių AVA įverčiai prilyginti nuliui pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ar 10 straipsnio 3 dalį ir taip pat atskirai nurodyti 0070 ir 0080 eilutėse, absoliučiąją vertę. 0180 eilutė: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, atitinkančių portfelius pagal atsarginį metodą, absoliučioji vertė. |
0130 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS Tikrąja verte įvertinto turto, atitinkančio skirtingas eilutes, kaip paaiškinta pirmiau 0130–0140 skilčių nurodymuose, absoliučioji vertė. |
0140 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTI ĮSIPAREIGOJIMAI Tikrąja verte įvertintų įsipareigojimų, atitinkančių skirtingas eilutes, kaip paaiškinta pirmiau 0130–0140 skilčių nurodymuose, absoliučioji vertė. |
0150 |
QTD PAJAMOS Einamojo ketvirčio pajamos (QTD pajamos) nuo paskutinės ataskaitinės datos, susijusios su tikrąja verte įvertintu turtu ir įsipareigojimais, atitinkančiais skirtingas eilutes, kaip paaiškinta pirmiau 0130–0140 skilčių nurodymuose, prireikus priskirtos arba aproksimuotos remiantis ekspertine išvada. |
0160 |
IPV SKIRTUMAS Visų pozicijų ir rizikos veiksnių nekoreguotų skirtumo sumų suma (IPV skirtumas), apskaičiuota prieš pat ataskaitinę datą ėjusio mėnesio pabaigoje atliekant nepriklausomą kainų patikrą pagal KRR 105 straipsnio 8 dalį ir naudojant geriausius turimus nepriklausomus duomenis, susijusius su atitinkama pozicija ar rizikos veiksniu. Nekoreguotos skirtumo sumos – nekoreguoti skirtumai tarp prekybos sistemos pateiktų vertinimų ir vykdant mėnesio IPV procesą įvertintų vertinimų. Apskaičiuojant IPV skirtumą nėra įtraukiamos jokios atitinkamo mėnesio pabaigos datos pakoreguotos skirtumo sumos įstaigos apskaitos knygose ir įrašuose. |
0170–0250 |
TIKROSIOS VERTĖS KOREGAVIMAI Koregavimai (kartais vadinami ir rezervais), potencialiai taikomi įstaigos apskaitinei tikrajai vertei ir atliekami ne pagal vertinimo modelį, naudojamą balansinėms vertėms nustatyti (išskyrus pirmos dienos pelno ir nuostolių atidėjimą), kai tie koregavimai gali būti siejami su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir atitinkamas AVA. Jie galėtų rodyti rizikos veiksnius, kurių neparodo vertinimo metodika, kurie yra rizikos priedo arba pasitraukimo išlaidų forma ir atitinka tikrosios vertės apibrėžtį. Tačiau nustatydami kainą rinkos dalyviai vis tiek turėtų į juos atsižvelgti. (13-ojo TFAS 9 ir 88 straipsniai) |
0170 |
RINKOS KAINŲ NEAPIBRĖŽTUMAS Koregavimas, taikytas įstaigos tikrajai vertei siekiant parodyti rizikos priedą, atsirandantį dėl lygiaverčių priemonių arba – rinkos parametro įvesties į vertinimo modelį atveju – priemonių, iš kurių kalibruojami įvesties duomenys, stebimų kainų įvairovės, kai tas koregavimas gali būti siejamas su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertis. |
0180 |
POZICIJOS UŽDARYMO IŠLAIDOS Koregavimas, taikytas įstaigos tikrajai vertei siekiant atsižvelgti į faktą, kad pozicijos lygmens vertinimai neapima pozicijos ar portfelio galutinės kainos, ypač kai tokie vertinimai yra kalibruojami pagal vidutinę rinkos kainą, kai tas koregavimas gali būti siejamas su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis. |
0190 |
MODELIO RIZIKA Koregavimas, taikytas įstaigos tikrajai vertei siekiant parodyti rinkos arba produkto veiksnius, kurių neparodo modelis, naudojamas pozicijos dienos vertėms ir rizikai apskaičiuoti (vertinimo modelis), arba deramą atsargumo lygį atsižvelgiant į neapibrėžtumą dėl egzistuojančių įvairių alternatyvių galiojančių modelių ir modelių kalibravimo būdų, kai tas koregavimas gali būti siejamas su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir modelio rizikos AVA įvertis. |
0200 |
KONCENTRUOTOS POZICIJOS Koregavimas, taikytas įstaigos tikrajai vertei siekiant parodyti faktą, kad įstaigos turima agreguota pozicija viršija įprastą prekybos apimtį arba pozicijų dydžius, kuriais grindžiamos stebimos kotiruotės arba sandoriai, naudojami kalibruojant vertinimo modeliui naudotą kainą ar įvesties duomenis, kai tas koregavimas gali būti siejamas su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir koncentruotų pozicijų AVA įvertis. |
0210 |
NEUŽDIRBTA KREDITO MARŽA Koregavimas, taikytas įstaigos tikrajai vertei siekiant padengti tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, susijusio su išvestinių finansinių priemonių pozicijomis (t. y. įstaigos lygmens kredito vertinimo koregavimas (CVA)). |
0220 |
INVESTAVIMO IR FINANSAVIMO IŠLAIDOS Koregavimas, taikytas įstaigos tikrajai vertei siekiant kompensuoti trūkumą, atsirandantį, kai vertinimo modeliai ne visiškai atspindi finansavimo išlaidas, kurias rinkos dalyviai įskaičiuotų į pozicijos ar portfelio galutinę kainą (t. y. įstaigos lygmens bendras finansavimo vertinimo koregavimas, kai įstaiga tokį arba kitą lygiavertį koregavimą apskaičiuoja). |
0230 |
BŪSIMOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS Koregavimas, taikytas įstaigos tikrajai vertei siekiant parodyti portfelio arba pozicijos administracines išlaidas, į kurias neatsižvelgta vertinimo modeliu arba kainomis, kurios naudojamos kalibruojant to modelio įvesties duomenis, kai tas koregavimas gali būti siejamas su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir būsimų administracinių išlaidų AVA įvertis. |
0240 |
PIRMALAIKIS SUTARTIES NUTRAUKIMAS Koregavimai, taikyti įstaigos tikrajai vertei siekiant parodyti sutartinę arba nesutartinę pirmalaikio nutraukimo tikimybę, į kurią neatsižvelgta vertinimo modeliu, kai tie koregavimai gali būti siejami su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įvertis. |
0250 |
OPERACINĖ RIZIKA Koregavimai, taikyti įstaigos tikrajai vertei siekiant parodyti rizikos priedą, kurį rinkos dalyviai taikytų siekdami kompensuoti operacinę riziką, atsirandančią dėl portfelio sutarčių apsidraudimo, administravimo ir atsiskaitymų, kai tie koregavimai gali būti siejami su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir operacinės rizikos AVA įvertis. |
0260 |
I DIENOS PELNAS (NUOSTOLIAI) Koregavimai, kuriais parodomi atvejai, kai pozicijai ar portfeliui taikomas vertinimo modelis kartu su visais kitais atitinkamais tikrosios vertės koregavimais neatspindėjo sumokėtos ar gautos kainos pirminio pripažinimo metu, t. y. pirmos dienos pelno ir nuostolių atidėjimas (9-ojo TFAS B5.1.2.A straipsnis). |
0270 |
PAAIŠKINIMAS Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies b punktą vertinamų pozicijų aprašymas, pateikiant priežastis, kodėl nebuvo įmanoma taikyti to reglamento 9–17 straipsnių. |
Eilutės |
|||
0010 |
1. BENDRA SUMA PAGAL PAGRINDINĮ METODĄ Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalis. Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų apskaičiuojant ribą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalį, visų atitinkamų 0010–0110 skiltyse nurodytų kategorijų AVA įverčių bendra AVA įverčių suma, apskaičiuota pagal pagrindinį metodą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 3 skyriuje. Ji apima diversifikavimo naudą, nurodytą 0140 eilutėje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį. |
||
0020 |
IŠ JŲ: PREKYBOS KNYGOJE Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalis. Visų atitinkamų 0010–0110 skiltyse nurodytų kategorijų AVA įverčių bendros AVA įverčių sumos, nurodytos 0010 eilutėje, dalis, atsirandanti dėl prekybos knygos pozicijų (absoliučioji vertė). |
||
0030 |
1.1. PORTFELIAI PAGAL 9–17 STRAIPSNIUS. BENDRA KATEGORIJOS LYGMENS SUMA PO DIVERSIFIKAVIMO Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies a punktas. Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų apskaičiuojant ribą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalį, išskyrus tikrąja verte įvertintą turtą ir įsipareigojimus, kuriems taikoma tvarka, aprašyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies b punkte, visų atitinkamų 0010–0110 skiltyse nurodytų kategorijų AVA įverčių bendra AVA įverčių suma, apskaičiuota pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9–17 straipsnius. Ji apima AVA įverčius, apskaičiuotus pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 12 ir 13 straipsnius, nurodytus 0050 ir 0060 eilutėse ir įtrauktus į rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ir modelio rizikos AVA įverčius, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje. Ji apima diversifikavimo naudą, nurodytą 0140 eilutėje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį. Todėl 0030 eilutėje turėtų būti 0040 ir 0140 eilučių verčių skirtumas. |
||
0040–0130 |
1.1.1. BENDRA KATEGORIJOS LYGMENS SUMA PRIEŠ DIVERSIFIKAVIMĄ Pildydamos 0090–0130 eilutes, įstaigos savo tikrąja verte įvertintą turtą ir įsipareigojimus, įtrauktus apskaičiuojant ribą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalį, priskiria prie palūkanų normų, užsienio valiutos kurso, kredito, nuosavybės ir biržos prekių rizikos kategorijų. Tuo tikslu įstaigos remiasi savo vidaus rizikos valdymo struktūra ir, atsižvelgdamos į pagal ekspertinę išvadą nustatytą susiejimą, priskiria savo verslo linijas arba prekybos operacijų sąrašus prie tinkamiausios rizikos kategorijos. Tada AVA įverčiai, tikrosios vertės koregavimai ir kita privaloma informacija, atitinkantys priskirtas verslo linijas arba prekybos operacijų sąrašus, priskiriami prie tos pačios atitinkamos rizikos kategorijos siekiant eilutės lygmeniu kiekvienai rizikos kategorijai pateikti nuoseklią koregavimų, atliktų tiek rizikos ribojimo tikslais, tiek apskaitos tikslais, apžvalgą ir nurodyti susijusių pozicijų dydį (tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų atžvilgiu). Kai AVA ar kiti koregavimai apskaičiuojami nevienodu agregavimo lygmeniu, visų pirma įmonės lygmeniu, įstaigos parengia AVA įverčių priskyrimo prie atitinkamų pozicijų grupių metodiką. Pagal priskyrimo metodiką 0040 eilutėje turi būti 0010–0100 skilčių 0050–0130 eilučių suma. Nepriklausomai nuo taikyto metodo, nurodoma informacija, kiek įmanoma, eilutės lygmeniu turi būti nuosekli, nes pateikta informacija bus lyginama šiuo lygmeniu (AVA sumos, vertės padidėjimo neapibrėžtumas, tikrosios vertės sumos ir potencialūs tikrosios vertės koregavimai). Suskirstymas 0090–0130 eilutėse neapima AVA įverčių, apskaičiuotų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 12 ir 13 straipsnius, nurodytų 0050 ir 0060 eilutėse ir įtrauktų į rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ir modelio rizikos AVA įverčius, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje. Diversifikavimo nauda pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį nurodoma 0140 eilutėje, todėl į 0040–0130 eilutes neįtraukiama. |
||
0050 |
IŠ JOS: NEUŽDIRBTOS KREDITO MARŽOS AVA KRR 105 straipsnio 10 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 12 straipsnis. Bendra neuždirbtos kredito maržos AVA suma ir jos priskyrimas prie rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ar modelio rizikos AVA įverčių kategorijų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 12 straipsnį. 0110 skiltis: bendra AVA suma pateikiama tik informacijos tikslu, nes pagal priskyrimą prie rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ar modelio rizikos AVA įverčių kategorijų (ir atsižvelgus į diversifikavimo naudą) ji įtraukiama į atitinkamos kategorijos lygmens AVA įverčius. 0130 ir 0140 skiltys: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų apskaičiuojant neuždirbtos kredito maržos AVA įverčius, absoliučioji vertė. Apskaičiuojant šį AVA įvertį, tiksliai atitinkantis ir užskaitomas tikrąja verte įvertintas turtas ir įsipareigojimai, neįtraukti apskaičiuojant ribą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį, nebegali būti laikomi tiksliai atitinkančiais ir užskaitomais. |
||
0060 |
IŠ JOS: INVESTAVIMO IR FINANSAVIMO IŠLAIDŲ AVA KRR 105 straipsnio 10 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 17 straipsnis. Bendra investavimo ir finansavimo išlaidų AVA suma ir jos priskyrimas prie rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ar modelio rizikos AVA įverčių kategorijų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 13 straipsnį. 0110 skiltis: bendra AVA suma pateikiama tik informacijos tikslu, nes pagal priskyrimą prie rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ar modelio rizikos AVA įverčių kategorijų (ir atsižvelgus į diversifikavimo naudą) ji įtraukiama į atitinkamos kategorijos lygmens AVA įverčius. 0130 ir 0140 skiltys: tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų apskaičiuojant investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įvertį, absoliučioji vertė. Apskaičiuojant šį AVA įvertį, tiksliai atitinkantis ir užskaitomas tikrąja verte įvertintas turtas ir įsipareigojimai, neįtraukti apskaičiuojant ribą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 2 dalį, nebegali būti laikomi tiksliai atitinkančiais ir užskaitomais. |
||
0070 |
IŠ JOS: AVA ĮVERTIS, KURIS PAGAL 9 STRAIPSNIO 2 DALĮ YRA NULIS tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, atitinkančių vertinimo pozicijas, kurių AVA įverčiai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 2 dalį prilyginami nuliui, absoliučioji vertė. |
||
0080 |
IŠ JOS: AVA ĮVERTIS, KURIS PAGAL 10 STRAIPSNIO 2 IR 3 DALIS YRA NULIS Tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, atitinkančių vertinimo pozicijas, kurių AVA įverčiai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 10 straipsnio 2 arba 3 dalį prilyginami nuliui, absoliučioji vertė. |
||
0090 |
|
||
0100 |
|
||
0110 |
|
||
0120 |
|
||
0130 |
|
||
0140 |
1.1.2. (–) Diversifikavimo nauda Bendra diversifikavimo naudos suma. 0150 ir 0160 eilučių verčių suma. |
||
0150 |
1.1.2.1. (–) Diversifikavimo nauda, apskaičiuota pagal 1 metodą Tų kategorijų AVA įverčių, kurie sumuojami pagal 1 metodą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 6 dalį, skirtumas tarp individualių AVA įverčių sumos ir bendros kategorijos lygmens AVA įverčių vertės, pakoreguotos sumuojant. |
||
0160 |
1.1.2.2. (–) Diversifikavimo nauda, apskaičiuota pagal 2 metodą Tų kategorijų AVA įverčių, kurie sumuojami pagal 2 metodą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 6 dalį, skirtumas tarp individualių AVA įverčių sumos ir bendros kategorijos lygmens AVA įverčių vertės, pakoreguotos sumuojant. |
||
0170 |
1.1.2.2.* Papildomas straipsnis. AVA įverčiai prieš diversifikavimą, diversifikuojant pagal 2 metodą sumažinti daugiau kaip 90 % Pagal 2 metodo terminiją: FV suma – visų vertinimo pozicijų, kurių APVA < 10 %, PV (FV – PV). |
||
0180 |
1.2. Portfeliai, apskaičiuoti pagal atsarginį metodą (angl. Fall-back approach) Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies b punktas. Portfelių, kuriems pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies b punktą taikomas atsarginis metodas, bendra AVA suma apskaičiuojama susumuojant 0190, 0200 ir 0210 eilučių vertes. Atitinkamas balansas ir kita kontekstinė informacija pateikiami 0130–0260 skiltyse. Pozicijų aprašymas ir priežastys, kodėl nebuvo įmanoma taikyti Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 9–17 straipsnių, pateikiami 0270 skiltyje. |
||
0190 |
1.2.1. Atsarginis metodas. 100 % nerealizuoto pelno Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis. |
||
0200 |
1.2.2. Atsarginis metodas. 10 % tariamosios vertės Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis. |
||
0210 |
1.2.3. Atsarginis metodas. 25 % pradinės vertės Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 7 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktis. |
6.3. C 32.03. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. MODELIO RIZIKOS AVA (PRUVAL 3)
6.3.1. Bendrosios pastabos
154f. |
Šią formą pildo tik įstaigos, kurios savo lygmeniu viršija Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą. Įstaigos, kurios priklauso grupei, šią ribą viršijančiai konsoliduotu lygmeniu, privalo šią formą pildyti tik tuo atveju, jei tą ribą viršija ir savo lygmeniu. |
154g. |
Ši forma naudojama siekiant pranešti informaciją apie 20 didžiausių individualių modelio rizikos AVA įverčių pagal AVA įverčio sumą, kuri padeda apskaičiuoti bendrą kategorijos lygmens modelio rizikos AVA sumą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 11 straipsnį. Ši informacija atitinka C 32.02 formos 0050 skiltyje nurodytą informaciją. |
154h. |
20 didžiausių individualių modelio rizikos AVA įverčių kartu su atitinkama produkto informacija nurodomi mažėjančia tvarka, pradedant nuo didžiausio individualaus modelio rizikos AVA įverčio. |
154i. |
Šiuos didžiausius individualius modelio rizikos AVA įverčius atitinkantys produktai nurodomi naudojant produktų sąrašą, privalomą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 19 straipsnio 3 dalies a punktą. |
154j. |
Kai produktai vertinimo modelio ir modelio rizikos AVA įverčio atžvilgiais yra pakankamai homogeniški, jie sujungiami ir nurodomi vienoje eilutėje siekiant kuo labiau padidinti šios formos informatyvumą, susijusį su įstaigos bendra kategorijos lygmens modelio rizikos AVA įverčio suma. |
6.3.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|||||||
0005 |
VIETA Unikaliu vietos numeriu identifikuojama kiekviena lentelės eilutė. Vieta nurodoma pagal skaičių eiliškumą (1, 2, 3 ir t. t.), 1 priskiriant didžiausiam individualiam modelio rizikos AVA įverčiui, 2 – antram didžiausiam ir t. t. |
||||||
0010 |
MODELIS Vidinis modelio pavadinimas (sudarytas iš raidžių ir skaitmenų), kurį įstaiga naudoja modeliui identifikuoti. |
||||||
0020 |
RIZIKOS KATEGORIJA Rizikos kategorija (palūkanų normų, užsienio valiutos kurso, kredito, nuosavybės, biržos prekių), būdingiausia produktui arba jų grupei, dėl kurios atliekamas modelio rizikos vertinimo koregavimas. Įstaigos nurodo šiuos kodus: IR – palūkanų normos FX – užsienio valiutos kursas CR – kreditas EQ – nuosavybė CO – biržos prekės |
||||||
0030 |
PRODUKTAS Naudojant modelį vertinamo produkto ar jų grupės, atitinkančių produktų sąrašą, privalomą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 19 straipsnio 3 dalies a punktą, vidinis pavadinimas (sudarytas iš raidžių ir skaitmenų). |
||||||
0040 |
STEBĖJIMO APIMTIS Stebėtų produkto ar jų grupės kainų skaičius per paskutinius dvylika mėnesių, kai stebėtos kainos atitinka kurį nors iš šių kriterijų:
Įstaigos nurodo vieną iš šių verčių: „nebuvo“, „1–6“, „6–24“, „24–100“, „100+“. |
||||||
0050 |
MODELIO RIZIKOS AVA Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 11 straipsnio 1 dalis. Individualus modelio rizikos AVA įvertis prieš diversifikavimo naudą, bet po portfelio užskaitos, kai aktualu. |
||||||
0060 |
IŠ JŲ: PAGAL EKSPERTŲ ŽINIOMIS GRINDŽIAMĄ METODĄ Sumos 0050 skiltyje, apskaičiuotos taikant ekspertų žiniomis grindžiamą metodą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 11 straipsnio 4 dalyje. |
||||||
0070 |
IŠ JŲ: AGREGUOTA PAGAL 2 METODĄ Sumos 0050 skiltyje, agreguotos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo priedo 2 metodą. Pagal priedo terminiją tai atitinka FV – PV. |
||||||
0080 |
AGREGUOTAS AVA, APSKAIČIUOTAS PAGAL 2 METODĄ Dalis bendros kategorijos lygmens modelio rizikos AVA įverčių sumos, apskaičiuojamos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 11 straipsnio 7 dalį individualius modelio rizikos AVA įverčius agreguojant pagal to deleguotojo reglamento priede nustatytą 2 metodą. Pagal priedo terminiją tai atitinka APVA. |
||||||
0090–0100 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Taikant 0010 skiltyje nurodytą modelį tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, nurodytų finansinėse ataskaitose pagal taikomą apskaitos sistemą, absoliučioji vertė. |
||||||
0090 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTAS TURTAS Taikant 0010 skiltyje nurodytą modelį tikrąja verte įvertinto turto, nurodyto finansinėse ataskaitose pagal taikomą apskaitos sistemą, absoliučioji vertė. |
||||||
0100 |
TIKRĄJA VERTE ĮVERTINTI ĮSIPAREIGOJIMAI Taikant 0010 skiltyje nurodytą modelį tikrąja verte įvertintų įsipareigojimų, nurodytų finansinėse ataskaitose pagal taikomą apskaitos sistemą, absoliučioji vertė. |
||||||
0110 |
IPV SKIRTUMAS (REZULTATŲ TESTAVIMAS) Nekoreguotų skirtumo sumų suma (IPV skirtumas), apskaičiuota prieš pat ataskaitinę datą ėjusio mėnesio pabaigoje atliekant nepriklausomą kainų patikrą pagal KRR 105 straipsnio 8 dalį ir naudojant geriausius turimus nepriklausomus duomenis, susijusius su atitinkamu produktu ar jų grupe. Nekoreguotos skirtumo sumos – nekoreguoti skirtumai tarp prekybos sistemos pateiktų vertinimų ir vykdant mėnesio IPV procesą įvertintų vertinimų. Apskaičiuojant IPV skirtumą nėra įtraukiamos jokios atitinkamo mėnesio pabaigos datos pakoreguotos skirtumo sumos įstaigos apskaitos knygose ir įrašuose. Apskaičiuojant atsižvelgiama tik į rezultatus, kalibruotus pagal priemonių, kurios būtų susietos su tuo pačiu produktu (rezultatų testavimas), kainas. Į įvesties duomenų testavimo rezultatus, gautus testuojant rinkos įvesties duomenis pagal lygmenis, kalibruotus pagal skirtingus produktus, neatsižvelgiama. |
||||||
0120 |
IPV APRĖPTIS (REZULTATŲ TESTAVIMAS) Tų pozicijų, kurios susietos su modeliu, įvertintu taikant modelio rizikos AVA įvertį, procentinė dalis, kurios rezultatų IPV testavimo rezultatai nurodyti 0110 skiltyje. |
||||||
0130–0140 |
TIKROSIOS VERTĖS KOREGAVIMAI Tikrosios vertės koregavimai, kaip apibrėžta C 32.02 formos 0190 ir 0240 skiltyse, taikyti pozicijoms, susietoms su 0010 skiltyje nurodytu modeliu. |
||||||
0150 |
I DIENOS PELNAS (NUOSTOLIAI) Koregavimai, kaip nurodyta C 32.02 formos 0260 skiltyje, taikyti pozicijoms, susietoms su 0010 skiltyje nurodytu modeliu. |
6.4. C 32.04. RIZIKOS RIBOJIMO PRINCIPAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS. KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ AVA (PRUVAL 4)
6.4.1. Bendrosios pastabos
154k. |
Šią formą pildo tik įstaigos, kurios savo lygmeniu viršija Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą. Įstaigos, kurios priklauso grupei, šią ribą viršijančiai konsoliduotu lygmeniu, šią formą pildo tik tuo atveju, jei tą ribą viršija ir savo lygmeniu. |
154l. |
Ši forma naudojama siekiant pranešti informaciją apie 20 didžiausių individualių koncentruotų pozicijų AVA įverčių pagal AVA įverčio sumą, kuri padeda apskaičiuoti bendrą kategorijos lygmens koncentruotų pozicijų AVA sumą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 14 straipsnį. Ši informacija atitinka C 32.02 formos 0070 skiltyje nurodytą informaciją. |
154 m. |
20 didžiausių koncentruotų pozicijų AVA įverčių kartu su atitinkama produkto informacija nurodomi mažėjančia tvarka, pradedant nuo didžiausio individualaus koncentruotų pozicijų AVA įverčio. |
154n. |
Šiuos didžiausius individualius koncentruotų pozicijų AVA įverčius atitinkantys produktai nurodomi naudojant produktų sąrašą, privalomą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 19 straipsnio 3 dalies a punktą. |
154o. |
Kai pozicijos AVA apskaičiavimo metodikos atžvilgiu yra homogeniškos, jos agreguojamos, kai tai įmanoma, siekiant kuo labiau padidinti šios formos informatyvumą. |
6.4.2. Nurodymai dėl konkrečių pozicijų
Skiltys |
|
0005 |
VIETA Unikaliu vietos numeriu identifikuojama kiekviena lentelės eilutė. Vieta nurodoma pagal skaičių eiliškumą (1, 2, 3 ir t. t.), 1 priskiriant didžiausiam koncentruotų pozicijų AVA įverčiui, 2 – antram didžiausiam ir t. t. |
0010 |
RIZIKOS KATEGORIJA Rizikos kategorija (palūkanų normų, užsienio valiutos kurso, kredito, nuosavybės, biržos prekių), būdingiausia pozicijai. Įstaigos nurodo šiuos kodus: IR – palūkanų normos FX – užsienio valiutos kursas CR – kreditas EQ – nuosavybė CO – biržos prekės |
0020 |
PRODUKTAS Produkto ar jų grupės, atitinkančių produktų sąrašą, privalomą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 19 straipsnio 3 dalies a punktą, vidinis pavadinimas. |
0030 |
PAGRINDINĖ PRIEMONĖ Išvestinių finansinių priemonių atveju – pagrindinės (-ių) priemonės (-ių), o ne išvestinių finansinių priemonių atveju – finansinių priemonių vidinis pavadinimas. |
0040 |
KONCENTRUOTOS POZICIJOS DYDIS Individualios koncentruotos vertinimo pozicijos, nustatytos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 14 straipsnio 1 dalies a punktą, dydis, išreikštas vienetais, aprašytais 0050 skiltyje. |
0050 |
DYDŽIO MATAS Dydžio mato vienetas, naudojamas viduje nustatant koncentruotą vertinimo poziciją, kad būtų apskaičiuotas koncentruotos pozicijos dydis, nurodytas 0040 skiltyje. Obligacijų arba nuosavybės vertybinių popierių pozicijų atveju nurodyti vienetą, naudojamą vidaus rizikos valdymo tikslais, pavyzdžiui, obligacijų skaičių, akcijų skaičių ar rinkos vertę. Išvestinių finansinių priemonių atveju nurodyti vienetą, naudojamą vidaus rizikos valdymo tikslais, pavyzdžiui, „PV01; EUR, vieno bazinio punkto paralelinis pokytis pelningumo kreivėje“. |
0060 |
RINKOS VERTĖ Pozicijos rinkos vertė. |
0070 |
ATSARGUS PASITRAUKIMO LAIKOTARPIS Atsargus pasitraukimo laikotarpis, išreikštas dienų skaičiumi, apskaičiuotu pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 14 straipsnio 1 dalies b punktą. |
0080 |
KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ AVA Koncentruotų pozicijų AVA suma, apskaičiuota pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/101 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo 14 straipsnio 1 dalį konkrečiai individualiai koncentruotai vertinimo pozicijai. |
0090 |
KONCENTRUOTŲ POZICIJŲ TIKROSIOS VERTĖS KOREGAVIMAS Bet kokių tikrosios vertės koregavimų, taikytų siekiant parodyti faktą, kad įstaigos turima agreguota pozicija viršija įprastą prekybos apimtį arba pozicijų dydžius, suma, kuria grindžiamos kotiruotės arba sandoriai, naudojami kalibruojant vertinimo modeliui naudojamą kainą ar įvesties duomenis. Nurodyta suma atitinka sumą, taikytą konkrečiai individualiai koncentruotai vertinimo pozicijai. |
0100 |
IPV SKIRTUMAS Nekoreguotų skirtumo sumų suma (IPV skirtumas), apskaičiuota prieš pat ataskaitinę datą ėjusio mėnesio pabaigoje atliekant nepriklausomą kainų patikrą pagal KRR 105 straipsnio 8 dalį ir naudojant geriausius turimus nepriklausomus duomenis, susijusius su konkrečia individualia koncentruota vertinimo pozicija. Nekoreguotos skirtumo sumos – nekoreguoti skirtumai tarp prekybos sistemos pateiktų vertinimų ir vykdant mėnesio IPV procesą įvertintų vertinimų. Apskaičiuojant IPV skirtumą nėra įtraukiamos jokios atitinkamo mėnesio pabaigos datos pakoreguotos skirtumo sumos įstaigos apskaitos knygose ir įrašuose. |
7. C 33.00. VALDŽIOS SEKTORIAUS POZICIJOS (GOV)
7.1. BENDROSIOS PASTABOS
155. |
C 33.00 formoje teikiama informacija turi apimti visas valdžios sektoriaus pozicijas, kaip apibrėžta V priedo 42 dalies b punkte. |
156. |
Valdžios sektoriaus pozicijos pagal KRR 112 ir 147 straipsnius yra įtrauktos į įvairias pozicijų klases, kaip nurodyta C 07.00, C 08.01 ir C 08.02 formų pildymo nurodymuose. |
157. |
Į 2 lentelę („Standartizuotas metodas“) ir 3 lentelę („IRB metodas“), įtrauktas į 5 priedo 3 dalį, atsižvelgiama susiejant pozicijų klases, naudojamas pagal KRR apskaičiuojant kapitalo reikalavimus, su sandorio šalies sektoriumi „Valdžios sektorius“. |
158. |
Pateikiamos bendros agreguotos pozicijos (t. y. visų šalių, kuriose bankas turi valstybės skolos vertybinių popierių pozicijų, suma) ir tiesioginio skolininko pagrindu atsirandančios pozicijos pagal kiekvieną šalį priklausomai nuo sandorio šalies įsisteigimo vietos. |
159. |
Pozicijų priskyrimas prie pozicijų klasių arba jurisdikcijų atliekamas neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo metodus ir, visų pirma, neatsižvelgiant į pozicijos pakeitimo poveikį. Tačiau apskaičiuojant kiekvienos pozicijų klasės ir kiekvienos jurisdikcijos pozicijų vertes ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, į kredito rizikos mažinimo metodus, įskaitant pozicijos pakeitimo poveikį, atsižvelgiama. |
160. |
Pateikiant informaciją apie valdžios sektoriaus pozicijas pagal tiesioginės sandorio šalies įsisteigimo jurisdikciją, išskyrus duomenis teikiančios įstaigos buveinės jurisdikciją, laikomasi šio reglamento 5 straipsnio b punkto 3 papunkčio ribų. |
7.2. VALDŽIOS SEKTORIAUS POZICIJŲ FORMOS APIMTIS
161. |
GOV forma apima balansines, nebalansines ir išvestines tiesiogines valdžios sektoriaus pozicijas prekybos ir bankinėje knygoje. Taip pat prašoma pateikti papildomą straipsnį dėl netiesioginių pozicijų, turimų kredito išvestinių priemonių, susijusių su valdžios sektoriaus pozicijomis, forma. |
162. |
Pozicija yra tiesioginė pozicija, kai tiesioginė sandorio šalis yra subjektas, kuriam taikoma valdžios sektoriaus apibrėžtis. |
163. |
Forma yra padalyta į dvi dalis. Pirmojoje pozicijos suskirstomos pagal riziką, priežiūros metodą ir pozicijų klases, o antrojoje pozicijos suskirstomos pagal likutinį terminą. |
7.3. NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ
Skiltys |
Nurodymai |
010–260 |
TIESIOGINĖS POZICIJOS |
010–140 |
BALANSINĖS POZICIJOS |
010 |
Bendra neišvestinio finansinio turto bendroji balansinė vertė Agreguota neišvestinio finansinio turto, susijusio su valdžios sektoriumi, bendroji balansinė vertė, nustatyta pagal V priedo 1 dalies 34 punktą, apimanti visus apskaitos portfelius pagal TFAS arba Direktyva 86/635/EEB (Bankų apskaitos direktyva, BAD) pagrįstus nacionalinius BAP, apibrėžtus V priedo 1 dalies 15–22 punktuose ir išvardytus 030–120 skiltyse. Atliekant rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo koregavimus, prekybos ir ne prekybos pozicijų, įvertintų tikrąja verte, bendroji balansinė vertė nesumažinama. |
020 |
Bendra neišvestinio finansinio turto balansinė vertė (atėmus trumpąsias pozicijas) Agreguota neišvestinio finansinio turto, susijusio su valdžios sektoriumi, balansinė vertė, nustatyta pagal V priedo 1 dalies 27 punktą, apimanti visus apskaitos portfelius pagal TFAS arba BAD pagrįstus nacionalinius BAP, apibrėžtus V priedo 1 dalies 15–22 punktuose ir išvardytus 030–120 skiltyse, atėmus trumpąsias pozicijas. Kai įstaiga turi to paties likutinio termino trumpąją poziciją tos pačios tiesioginės sandorio šalies atžvilgiu, denominuotą ta pačia valiuta, tos trumposios pozicijos balansinė vertė atimama iš tiesioginės pozicijos balansinės vertės. Kai ši grynoji suma yra neigiama, laikoma, kad ji lygi nuliui. Turi būti nurodyta 030 ir 120 skilčių reikšmių suma atėmus 130 skilties reikšmę. Jei ši suma mažesnė už nulį, nurodomas nulis. |
030–120 |
NEIŠVESTINIS FINANSINIS TURTAS PAGAL APSKAITOS PORTFELIUS Neišvestinio finansinio turto valdžios sektoriaus atžvilgiu agreguota balansinė vertė (kaip apibrėžta pirmiau) pagal apskaitos portfelius, laikantis galiojančios apskaitos sistemos. |
030 |
Prekybai laikomas finansinis turtas 7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto ii papunktis; 9-ojo TFAS A priedas |
040 |
Prekybinis finansinis turtas BAD 32–33 straipsniai; V priedo 1.16 dalis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas. Įstaigos vertes nurodo tik pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus (BAP). |
050 |
Neprekybinis finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje 7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto ii papunktis; 9-ojo TFAS 4.1.4 straipsnis. |
060 |
Finansinis turtas, priskiriamas prie vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje 7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto i papunktis; 9-ojo TFAS 4.1.5 straipsnis ir Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas ir 6 dalis. |
070 |
Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje BAD 36 straipsnio 2 dalis; Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas. Įstaigos vertes nurodo tik pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus (BAP). |
080 |
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis 7-ojo TFAS 8 straipsnio d punktas; 9-ojo TFAS 4.1.2A straipsnis. |
090 |
Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje Apskaitos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas ir 8 dalis. Įstaigos vertes nurodo tik pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus (BAP). |
100 |
Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas 7-ojo TFAS 8 straipsnio f punktas; 9-ojo TFAS 4.1.2 straipsnis; V priedo 1.15 dalis. |
110 |
Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas taikant savikainos metodą BAD 35 straipsnis; Apskaitos direktyvos 6 straipsnio 1 dalies i punktas ir 8 straipsnio 2 dalis; V priedo 1.16 dalis. Įstaigos vertes nurodo tik pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus (BAP). |
120 |
Kitas neprekybinis neišvestinis finansinis turtas BAD 37 straipsnis; Apskaitos direktyvos 12 straipsnio 7 dalis; V priedo 1.16 dalis. Įstaigos vertes nurodo tik pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus (BAP). |
130 |
Trumposios pozicijos Trumpųjų pozicijų balansinė vertė, kaip apibrėžta 9-ojo TFAS BA.7 straipsnio b punkte, kai tiesioginė sandorio šalis yra valdžios sektorius, kaip apibrėžta 1 dalyje. Trumposios pozicijos atsiranda, kai įstaiga parduoda vertybinius popierius, įsigytus atvirkštinio atpirkimo paskolos būdu arba pasiskolintus vertybinių popierių skolinimo sandorio būdu, ir kai tiesioginė sandorio šalis yra valdžios sektorius. Balansinė vertė yra trumpųjų pozicijų tikroji vertė. Trumposios pozicijos turi būti nurodomos pagal likutinio termino intervalą, kaip apibrėžta 170–230 eilutėse, ir pagal tiesioginę sandorio šalį. Tada, apskaičiuojant 030–120 skilčių reikšmes, atliekama trumpųjų pozicijų ir to paties likutinio termino ir tos pačios tiesioginės sandorio šalies pozicijų užskaita. |
140 |
Iš jų: trumposios atvirkštinio atpirkimo paskolų pozicijos, priskiriamos laikomam prekybai arba prekybiniam finansiniam turtui Trumpųjų pozicijų balansinė vertė, kaip apibrėžta 9-ojo TFAS BA.7 straipsnio b punkte, kai trumposios pozicijos atsiranda įstaigai pardavus vertybinius popierius, įsigytus atvirkštinio atpirkimo paskolos būdu, kai tiesioginė sandorio šalis yra valdžios sektorius ir kai trumposios pozicijos priskiriamos laikomo prekybai arba prekybinio finansinio turto apskaitos portfeliams (030 ar 040 skiltys). Į šią skiltį neįtraukiamos trumposios pozicijos, atsirandančios, kai parduoti vertybiniai popieriai buvo pasiskolinti vertybinių popierių skolinimo sandorio būdu. |
150 |
Sukauptas vertės sumažėjimas Agreguotas sukauptas vertės sumažėjimas, susijęs su neišvestiniu finansiniu turtu, nurodytu 080–120 skiltyse. [V priedo 2 dalies 70 ir 71 punktai] |
160 |
Sukauptas vertės sumažėjimas. Iš jo: iš finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, arba neprekybinio neišvestinio finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje Agreguotas sukauptas vertės sumažėjimas, susijęs su neišvestiniu finansiniu turtu, nurodytu 080 ir 090 skiltyse. |
170 |
Sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos 050, 060, 070, 080 ir 090 skiltyse nurodytų pozicijų agreguoti sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos. [V priedo 2 dalies 69 punktas] |
180 |
Sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos. Iš jų: iš neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, finansinio turto, priskiriamo prie vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje arba neprekybinio finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje 050, 060 ir 070 skiltyse nurodytų pozicijų agreguoti sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos. |
190 |
Sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos. Iš jų: iš finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, arba neprekybinio neišvestinio finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje 080 ir 090 skiltyse nurodytų pozicijų agreguoti sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos. |
200–230 |
IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS Tiesioginės išvestinių finansinių priemonių pozicijos nurodomos 200–230 skiltyse. Dėl teiktinos informacijos apie išvestines finansines priemones, kurioms taikomi kapitalo poreikio koeficientai tiek sandorio šalies kredito rizikai, tiek rinkos rizikai padengti, žr. nurodymus dėl suskirstymo pagal eilutes. |
200–210 |
Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte Visos išvestinės finansinės priemonės, kurių sandorio šalis yra valdžios sektorius ir kurių vertė ataskaitinę dieną įstaigai yra teigiama, nepaisant to, ar jos naudojamos tinkamumo kriterijus atitinkančiuose apsidraudimo sandoriuose, yra laikomos prekybai arba įtraukiamos į prekybos portfelį pagal TFAS ir BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Ekonominiuose apsidraudimo sandoriuose naudojamos išvestinės finansinės priemonės čia nurodomos tada, kai yra laikomos prekybai arba įtraukiamos į prekybos apskaitos portfelius (V priedo 2 dalies 120, 124, 125 ir 137–140 punktai). |
200 |
Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte. Balansinė vertė Išvestinių finansinių priemonių, kurios ataskaitinę dieną įtraukiamos į apskaitą kaip finansinis turtas, balansinė vertė. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP šiose skiltyse nurodytinos išvestinės finansinės priemonės apima išvestines finansines priemones, vertinamas savikaina arba mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių ir įtrauktas į prekybos portfelį arba priskiriamas prie apsidraudimo priemonių. |
210 |
Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte. Tariamoji suma Pagal TFAS ir BAD pagrįstus nacionalinius BAP visų išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudarytų ir dar neapmokėtų ataskaitinę dieną, kurių sandorio šalis yra valdžios sektorius, kaip apibrėžta pirmiau 1 dalyje, kai jų tikroji vertė įstaigai ataskaitinę dieną yra teigiama, tariamoji suma, kaip apibrėžta V priedo 2 dalies 133–135 punktuose. |
220–230 |
Išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte Visos išvestinės finansinės priemonės, kurių sandorio šalis yra valdžios sektorius ir kurių vertė ataskaitinę dieną įstaigai yra neigiama, nepaisant to, ar jos naudojamos tinkamumo kriterijus atitinkančiuose apsidraudimo sandoriuose, ar yra laikomos prekybai arba įtraukiamos į prekybos portfelį pagal TFAS ir BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Ekonominiuose apsidraudimo sandoriuose naudojamos išvestinės finansinės priemonės čia nurodomos tada, kai yra laikomos prekybai arba įtraukiamos į prekybos apskaitos portfelius (V priedo 2 dalies 120, 124, 125 ir 137–140 punktai). |
220 |
Išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte. Balansinė vertė Išvestinių finansinių priemonių, kurios ataskaitinę dieną įtraukiamos į apskaitą kaip finansiniai įsipareigojimai, balansinė vertė. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP šiose skiltyse nurodytinos išvestinės finansinės priemonės apima išvestines finansines priemones, vertinamas savikaina arba mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių ir įtrauktas į prekybos portfelį arba priskiriamas prie apsidraudimo priemonių. |
230 |
Išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte. Tariamoji suma Pagal TFAS ir BAD pagrįstus nacionalinius BAP visų išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudarytų ir dar neapmokėtų ataskaitinę dieną, kurių sandorio šalis yra valdžios sektorius, kaip apibrėžta pirmiau 1 dalyje, kai jų tikroji vertė įstaigai yra neigiama, tariamoji suma, kaip apibrėžta V priedo 2 dalies 133–135 punktuose. |
240–260 |
NEBALANSINĖS POZICIJOS |
240 |
Nominalioji suma Kai nebalansinio straipsnio tiesioginė sandorio šalis yra valdžios sektorius, kaip apibrėžta pirmiau 1 dalyje, įsipareigojimų ir finansinių garantijų, kurios pagal TFAS ir BAD pagrįstus nacionalinius BAP nelaikomos išvestine finansine priemone (V priedo 2 dalies 102–119 punktai), nominalioji suma. Pagal V priedo 1 dalies 43 ir 44 punktus valdžios sektorius yra tiesioginė sandorio šalis: a) suteiktos finansinės garantijos atveju, kai ji yra tiesioginė garantuojamos skolos priemonės sandorio šalis, ir b) suteiktų kreditavimo ir kitų įsipareigojimų atveju, kai ji yra sandorio šalis, kurios kredito riziką prisiima informaciją teikianti įstaiga. |
250 |
Atidėjiniai BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 6 punkto c papunktis, dalis „Nebalansinės ataskaitos“, 27 straipsnio 11 punktas, 28 straipsnio 8 punktas, 33 straipsnis; 9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio c punkto ii papunktis ir d punkto ii papunktis, 5.5.20 straipsnis, 37-asis TAS, 4-asis TFAS, V priedo 2 dalies 11 punktas. Visų nebalansinių pozicijų atidėjiniai, nepriklausomai nuo jų vertinimo metodo, išskyrus atidėjinius, pagal 9-ąjį TFAS vertinamus tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagal TFAS suteikto kreditavimo įsipareigojimo vertės sumažėjimas nurodomas 150 skiltyje, kai įstaiga negali atskirai nurodyti tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su panaudota ir nepanaudota skolos priemonės suma. Jeigu bendri tikėtini tos finansinės priemonės kredito nuostoliai viršija priemonės kreditavimo komponento bendrąją balansinę vertę, likusi tikėtinų kredito nuostolių suma nurodoma 250 skiltyje kaip atidėjinys. |
260 |
Sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos Nebalansinių straipsnių, pagal 9-ąjį TFAS vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos (V priedo 2 dalies 110 punktas). |
270–280 |
Papildomas straipsnis: kredito išvestinės finansinės priemonės, susijusios su valdžios sektoriaus pozicijomis Nurodomos kredito išvestinės finansinės priemonės, neatitinkančios finansinių garantijų apibrėžties, kurias informaciją teikianti įstaiga pasirašė su kitomis nei valdžios sektorius sandorio šalimis ir kurių pagrindinė pozicija yra valdžios sektoriaus atžvilgiu. Šiose skiltyse nenurodomos pozicijos, suskirstytos pagal riziką, priežiūros metodą ir pozicijų klasę (020–160 eilutės). Į šiame skirsnyje nurodomas pozicijas nereikėtų atsižvelgti apskaičiuojant pozicijų vertę ir pagal riziką įvertintą pozicijos sumą (290 ir 300 skiltys), nes jos grindžiamos tik tiesioginėmis pozicijomis. |
270 |
Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte. Balansinė vertė Nurodytų parduotų kredito išvestinių priemonių, susijusių su valdžios sektoriaus pozicijomis, kurių tikroji vertė įstaigai ataskaitinę datą yra teigiama, agreguota balansinė vertė, neatsižvelgiant į rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo koregavimus. Šioje skiltyje nurodytina išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikomas TFAS, suma yra išvestinių finansinių priemonių, kurios ataskaitinę dieną yra finansinis turtas, balansinė vertė. Šioje skiltyje nurodytina išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikomi BAD pagrįsti nacionaliniai BAP, suma yra išvestinių finansinių priemonių, kurių tikroji vertė ataskaitinę dieną yra teigiama, tikroji vertė, nepriklausomai nuo jų įtraukimo į apskaitą metodo. |
280 |
Išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte. Balansinė vertė Nurodytų parduotų kredito išvestinių priemonių, susijusių su valdžios sektoriaus pozicijomis, kurių tikroji vertė įstaigai ataskaitinę datą yra neigiama, agreguota balansinė vertė, neatsižvelgiant į rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo koregavimus. Šioje skiltyje nurodytina išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikomas TFAS, suma yra išvestinių finansinių priemonių, kurios ataskaitinę dieną yra finansiniai įsipareigojimai, balansinė vertė. Šioje skiltyje nurodytina išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikomi BAD pagrįsti nacionaliniai BAP, suma yra išvestinių finansinių priemonių, kurių tikroji vertė ataskaitinę dieną yra neigiama, tikroji vertė, nepriklausomai nuo jų įtraukimo į apskaitą metodo. |
290 |
Pozicijos vertė Pozicijų, kurioms taikoma kredito rizikos sistema, vertė. Dėl pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, žr. KRR 111 straipsnį. Dėl pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, žr. KRR 166 straipsnį ir 230 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. Nurodymai dėl išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikomi tiek sandorio šalies kredito rizikos, tiek rinkos rizikos kapitalo poreikio koeficientai, pranešimo pateikiami prie atskirų eilučių. |
300 |
Pagal riziką įvertintų pozicijų suma Pozicijų, kurioms taikoma kredito rizikos sistema, pagal riziką įvertintų pozicijų suma. Dėl pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, žr. KRR 113 straipsnio 1–5 dalis. Dėl pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, žr. KRR 153 straipsnio 1 ir 3 dalis. Dėl teiktinos informacijos apie tiesiogines pozicijas, patenkančias į KRR 271 straipsnio taikymo sritį, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai tiek sandorio šalies kredito rizikai, tiek rinkos rizikai padengti, žr. nurodymus dėl suskirstymo pagal eilutes. |
Eilutės |
Nurodymai |
||||||||||||||
POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRIEŽIŪROS METODĄ |
|||||||||||||||
010 |
Bendra pozicijų suma Valdžios sektoriaus pozicijų, kaip apibrėžta 1 dalyje, suma. |
||||||||||||||
020–155 |
Pozicijos pagal kredito rizikos sistemą Valdžios sektoriaus pozicijų, kurios pagal KRR trečios dalies II antraštinę dalį turi būti apskaičiuotos įvertinant pagal riziką, suma. Pozicijos, kurioms taikoma kredito rizikos sistema, apima tiek ne prekybos knygos, tiek prekybos knygos pozicijas, kurioms taikomas kapitalo poreikio koeficientas sandorio šalies kredito rizikai padengti. Tiesioginės pozicijos, patenkančios į KRR 271 straipsnio taikymo sritį, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai tiek sandorio šalies kredito rizikai, tiek rinkos rizikai padengti, nurodomos tiek kredito rizikos eilutėse (020–155), tiek rinkos rizikos eilutėje (160): sandorio šalies kredito rizikos pozicijos pateikiamos kredito rizikos eilutėse, o rinkos rizikos pozicijos pateikiamos rinkos rizikos eilutėje. |
||||||||||||||
030 |
Standartizuotas metodas Pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių pagal riziką įvertintos valdžios sektoriaus pozicijos, įskaitant pozicijas iš ne prekybos knygos, kurias vertinant pagal riziką remiantis tuo skyriumi vertinama pagal sandorio šalies kredito riziką. |
||||||||||||||
040 |
Centrinės valdžios pozicijos Valdžios sektoriaus, konkrečiai centrinės valdžios, pozicijos. Šios pozicijos pagal KRR 112 ir 114 straipsnius priskiriamos prie pozicijų klasės „centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos“, kaip nurodoma C 07.00 formos nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
050 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos Valdžios sektoriaus, konkrečiai regioninės arba vietos valdžios institucijų, pozicijos. Šios pozicijos pagal KRR 112 ir 115 straipsnius priskiriamos prie pozicijų klasės „regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos“, kaip nurodoma C 07.00 formos nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
060 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos Valdžios sektoriaus, konkrečiai viešojo sektoriaus subjektų, pozicijos. Šios pozicijos pagal KRR 112 ir 116 straipsnius priskiriamos prie pozicijų klasės „viešojo sektoriaus subjektų pozicijos“, kaip nurodoma C 07.00 formos nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
070 |
Tarptautinių organizacijų pozicijos Valdžios sektoriaus, konkrečiai tarptautinių organizacijų, pozicijos. Šios pozicijos pagal KRR 112 ir 118 straipsnius priskiriamos prie pozicijų klasės „tarptautinių organizacijų pozicijos“, kaip nurodoma C 07.00 formos nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
075 |
Kitos valdžios sektoriaus pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas Valdžios sektoriaus pozicijos, išskyrus nurodytąsias 040–070 eilutėse pirmiau, priskirtos prie SA pozicijų klasių pagal KRR 112 straipsnį nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo tikslais. |
||||||||||||||
080 |
IRB metodas Pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių pagal riziką įvertintos valdžios sektoriaus pozicijos, įskaitant pozicijas iš ne prekybos knygos, kurias vertinant pagal riziką remiantis tuo skyriumi vertinama pagal sandorio šalies kredito riziką. |
||||||||||||||
090 |
Centrinės valdžios pozicijos Valdžios sektoriaus, konkrečiai centrinės valdžios, pozicijos, kurios pagal KRR 147 straipsnio 3 dalies a punktą priskiriamos prie pozicijų klasės „centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos“, kaip nurodoma C 08.01 ir C 08.02 formų nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
100 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos [Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos] Valdžios sektoriaus, konkrečiai regioninės arba vietos valdžios institucijų, pozicijos, kurios pagal KRR 147 straipsnio 3 dalies a punktą priskiriamos prie pozicijų klasės „centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos“, kaip nurodoma C 08.01 ir C 08.02 formų nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
110 |
Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos [Institucijų pozicijos] Valdžios sektoriaus, konkrečiai regioninės arba vietos valdžios institucijų, pozicijos, kurios pagal KRR 147 straipsnio 4 dalies a punktą priskiriamos prie pozicijų klasės „institucijų pozicijos“, kaip nurodoma C 08.01 ir C 08.02 formų nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
120 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos [Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos] Valdžios sektoriaus, konkrečiai viešojo sektoriaus subjektų, pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kurios pagal KRR 147 straipsnio 3 dalies a punktą priskiriamos prie pozicijų klasės „centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos“, kaip nurodoma C 08.01 ir C 08.02 formų nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
130 |
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos [Institucijų pozicijos] Valdžios sektoriaus, konkrečiai viešojo sektoriaus subjektų, pozicijos pagal KRR 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kurios pagal KRR 147 straipsnio 4 dalies b punktą priskiriamos prie pozicijų klasės „institucijų pozicijos“, kaip nurodoma C 08.01 ir C 08.02 formų nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo tai pozicijai, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
140 |
Tarptautinių organizacijų pozicijos [Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos] Valdžios sektoriaus, konkrečiai tarptautinių organizacijų, pozicijos, kurios pagal KRR 147 straipsnio 3 dalies c punktą priskiriamos prie pozicijų klasės „Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos“, kaip nurodoma C 08.01 ir C 08.02 formų nurodymuose, išskyrus patikslintus reikalavimus, pagal kuriuos reikia perskirti valdžios sektoriaus pozicijas kitoms pozicijų klasėms dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, turinčių tos pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo, kurie netaikomi. |
||||||||||||||
155 |
Kitos valdžios sektoriaus pozicijos, kurioms taikomas IRB metodas Valdžios sektoriaus pozicijos, išskyrus nurodytąsias 090–140 eilutėse pirmiau, priskirtos prie IRB pozicijų klasių pagal KRR 147 straipsnį nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo tikslais. |
||||||||||||||
160 |
Pozicijos, kurioms kyla rinkos rizika Rinkos rizikos pozicijos apima pozicijas, kurioms nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal KRR trečios dalies IV antraštinę dalį. Tiesioginės pozicijos, patenkančios į KRR 271 straipsnio taikymo sritį, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai tiek sandorio šalies kredito rizikai, tiek rinkos rizikai padengti, nurodomos tiek kredito rizikos eilutėse (020–155), tiek rinkos rizikos eilutėje (160): sandorio šalies kredito rizikos pozicija pateikiama kredito rizikos eilutėse, o rinkos rizikos pozicija pateikiama rinkos rizikos eilutėje. |
||||||||||||||
170–230 |
POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL LIKUTINĮ TERMINĄ Likutinis terminas apskaičiuojamas dienomis nuo visų pozicijų sutartinės termino datos iki ataskaitinės datos. Valdžios sektoriaus pozicijos suskirstomos pagal likutinį terminą ir priskiriamos tokiems intervalams:
|
(1) Šioje formoje įstaigų prašoma pateikti apibendrintus vienų kalendorinių metų arba ataskaitinius metus sudarančio laikotarpio (t. y. nuo einamųjų metų sausio 1 d.) duomenis.
(2) „Savarankiškos įstaigos“ nėra grupės dalis ir toje šalyje, kurioje joms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, nekonsoliduoja savo duomenų.
III PRIEDAS
„V PRIEDAS
FINANSINĖS INFORMACIJOS TEIKIMAS
Turinys
BENDRIEJI NURODYMAI | 337 |
1. |
Nuorodos | 337 |
2. |
Tvarka | 338 |
3. |
Konsolidavimas | 340 |
4. |
Finansinių priemonių apskaitos portfeliai | 340 |
4.1. |
Finansinis turtas | 340 |
4.2. |
Finansiniai įsipareigojimai | 341 |
5. |
Finansinės priemonės | 342 |
5.1. |
Finansinis turtas | 342 |
5.2. |
Bendroji balansinė vertė | 342 |
5.3. |
Finansiniai įsipareigojimai | 343 |
6. |
Sandorio šalių suskirstymas | 343 |
SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI | 345 |
1. |
Balansas | 345 |
1.1. |
Turtas (1.1) | 345 |
1.2. |
Įsipareigojimai (1.2) | 345 |
1.3. |
Nuosavybė (1.3) | 346 |
2. |
Pelno (nuostolių) ataskaita (2) | 347 |
3. |
Bendrųjų pajamų ataskaita (3) | 350 |
4. |
Finansinio turto suskirstymas pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius (4) | 351 |
5. |
Neprekybinių paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų suskirstymas pagal produktus (5) | 353 |
6. |
Neprekybinių paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ne finansų bendrovėms suskirstymas pagal NACE kodus (6) | 354 |
7. |
Pradelstas finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas (7) | 354 |
8. |
Finansinių įsipareigojimų suskirstymas (8) | 355 |
9. |
Kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti įsipareigojimai (9) | 355 |
10. |
Išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo apskaita (10 ir 11) | 358 |
10.1. |
Išvestinių finansinių priemonių klasifikacija pagal rizikos rūšis | 358 |
10.2. |
Sumos, nurodytinos išvestinių finansinių priemonių atveju | 359 |
10.3. |
Išvestinės finansinės priemonės, klasifikuojamos kaip „ekonominiai apsidraudimo sandoriai“ | 360 |
10.4. |
Išvestinių finansinių priemonių suskirstymas pagal sandorio šalių sektorius | 361 |
10.5. |
Apsidraudimo apskaita pagal nacionalinius BAP (11.2) | 361 |
10.6. |
Su neišvestinėmis apsidraudimo priemonėms susijusi nurodytina suma (11.3 ir 11.3.1) | 361 |
10.7. |
Tikrosios vertės apsidraudimo sandorių apdraustieji objektai (11.4) | 361 |
11. |
Atidėjinių ir atidėjinių kredito nuostoliams pokyčiai (12) | 362 |
11.1. |
Atidėjinių kredito nuostoliams ir nuosavybės priemonių vertės sumažėjimui pokyčiai pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP (12.0) | 362 |
11.2. |
Atidėjinių ir atidėjinių kredito nuostoliams pokyčiai pagal TFAS (12.1) | 362 |
11.3. |
Perkėlimai tarp vertės sumažėjimo lygių (bendrosios vertės pateikimas) (12.2) | 364 |
12. |
Gautos užtikrinimo priemonės ir garantijos (13) | 365 |
12.1. |
Užtikrinimo priemonių ir garantijų suskirstymas pagal paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, išskyrus laikomus prekybai (13.1) | 365 |
12.2. |
Per ataskaitinį laikotarpį perimtos užtikrinimo priemonės realizuojant nuosavybės teisę [pripažįstama ataskaitinę datą] (13.2) | 365 |
12.3. |
Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę [į materialųjį turtą], sukaupta suma (13.3) | 365 |
13. |
Tikrosios vertės hierarchija. Finansinių priemonių vertinimas tikrąja verte (14) | 365 |
14. |
Pripažinimo nutraukimas ir finansiniai įsipareigojimai, susiję su perleistu finansiniu turtu (15) | 366 |
15. |
Tam tikrų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių suskirstymas (16) | 366 |
15.1. |
Palūkanų pajamos ir išlaidos pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius (16.1) | 366 |
15.2. |
Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo pagal priemones (16.2) | 367 |
15.3. |
Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų ir prekybinio finansinio turto ir prekybinių finansinių įsipareigojimų pagal priemones (16.3) | 367 |
15.4. |
Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų ir prekybinio finansinio turto ir prekybinių finansinių įsipareigojimų pagal riziką (16.4) | 368 |
15.5. |
Pelnas arba nuostoliai dėl neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones (16.4.1) | 368 |
15.6. |
Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones (16.5) | 368 |
15.7. |
Pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos (16.6) | 369 |
15.8. |
Nefinansinio turto vertės sumažėjimas (16.7) | 369 |
16. |
Apskaitos ir KRR nustatytos konsolidavimo apimties suderinimas (17) | 369 |
17. |
Neveiksnios pozicijos (18) | 369 |
18. |
Restruktūrizuotos pozicijos (19) | 373 |
19. |
Geografinis suskirstymas (20) | 376 |
19.1. |
Geografinis turto suskirstymas pagal veiklos vietą (20.1–20.3) | 376 |
19.2. |
Geografinis turto suskirstymas pagal sandorio šalies įsisteigimo vietą (20.4–20.7) | 376 |
20. |
Materialusis ir nematerialusis turtas. Turtas, naudojamas veiklos nuomai (21) | 377 |
21. |
Turto valdymas, saugojimas ir kitų paslaugų teikimas (22) | 377 |
21.1. |
Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos pagal veiklos rūšis (22.1) | 377 |
21.2. |
Turtas, naudojamas teikiant paslaugas (22.2) | 378 |
22. |
Dalys nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose (30) | 379 |
23. |
Susijusios šalys(31) | 379 |
23.1. |
Susijusioms šalims mokėtinos ir iš jų gautinos sumos (31.1) | 379 |
23.2. |
Išlaidos ir pajamos, susidariusios dėl sandorių su susijusiomis šalimis (31.2) | 380 |
24. |
Grupės struktūra (40) | 380 |
24.1. |
Grupės struktūra pagal atskirus subjektus (40.1) | 380 |
24.2. |
Grupės struktūra pagal atskiras priemones (40.2) | 381 |
25. |
Tikroji vertė (41) | 382 |
25.1. |
Tikrosios vertės hierarchija. Amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės (41.1) | 382 |
25.2. |
Vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybės naudojimas (41.2) | 382 |
26. |
Materialusis ir nematerialusis turtas. Balansinė vertė pagal vertinimo metodus (42) | 382 |
27. |
Atidėjiniai (43) | 382 |
28. |
Nustatytų išmokų planai ir kitos išmokos darbuotojams (44) | 382 |
28.1. |
Grynojo nustatytų išmokų plano turto ir įsipareigojimų dalys (44.1) | 382 |
28.2. |
Nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčiai (44.2) | 383 |
28.3. |
Papildomi straipsniai [susiję su personalo išlaidomis] (44.3) | 383 |
29. |
Tam tikrų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių suskirstymas (45) | 383 |
29.1. |
Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal apskaitos portfelius (45.1) | 383 |
29.2. |
Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo (45.2) | 383 |
29.3. |
Kitos veiklos pajamos ir išlaidos (45.3) | 383 |
30. |
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (46) | 383 |
POZICIJŲ KLASIŲ IR SANDORIO ŠALIŲ SEKTORIŲ PRISKYRIMAS | 384 |
1 DALIS
BENDRIEJI NURODYMAI
1. NUORODOS
1. |
Šiame priede pateikiami papildomi finansinės informacijos formų (FINREP), pateiktų šio reglamento III ir IV prieduose, nurodymai. Šis priedas papildo nurodymus, kurie yra įtraukti į III ir IV prieduose pateiktas formas kaip nuorodos. |
2. |
Įstaigos, naudojančios TFAS atitinkančius nacionalinius apskaitos standartus (toliau – atitinkantys nacionaliniai BAP), taiko šiame priede pateiktus bendruosius ir TFAS nurodymus, nebent nurodyta kitaip. Tai nedaro poveikio atitinkamų nacionalinių BAP reikalavimų suderinamumui su BAD reikalavimais. Įstaigos, kurios naudoja TFAS neatitinkančius nacionalinius BAP arba kurios jų dar nesuderino su 9-ojo TFAS reikalavimais, taiko šiame priede pateiktus bendruosius ir BAD nurodymus, nebent nurodyta kitaip. |
3. |
Formose nurodyti duomenų vienetai parengiami pagal atitinkamos apskaitos sistemos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 77 punkte, duomenų pripažinimo, įskaitymo ir vertinimo taisykles. |
4. |
Įstaigos pateikia tik tas formų dalis, kurios susijusios su:
|
5. |
III ir IV prieduose bei šiame priede vartojamos tokios santrumpos:
|
2. TVARKA
6. |
III ir IV prieduose pilkai pažymėti duomenų vienetai reiškia, kad šių duomenų nereikalaujama arba kad jų pateikti neįmanoma. IV priedo eilutė arba skiltis su juodai pažymėtomis nuorodomis reiškia, kad susijusių duomenų vienetų nereikia pateikti toms įstaigoms, kurios laikosi nuorodų, esančių toje eilutėje arba skiltyje. |
7. |
III ir IV priedo formose pateiktos netiesioginės patvirtinimo taisyklės, kurios yra nustatytos pačiose formose naudojantis tvarka. |
8. |
Jeigu formos straipsnio žymėje naudojami skliaustai, tai reiškia, kad šis straipsnis turi būti atimtas prieš gaunant visą sumą, bet tai nereiškia, kad jo suma bus neigiama. |
9. |
Straipsniai, kurių suma neigiama, nurodomi formose įrašant „(–)“ ženklą prie žymės pradžios, pvz., „(–) Supirktos nuosavos akcijos“. |
10. |
„Duomenų vienetų modelyje“ (DVM) finansinės informacijos teikimo formose, pateiktose III ir IV prieduose, visi duomenų vienetai (langeliai) turi „bazinį straipsnį“, kuriam priskirtas „kredito/debeto“ požymis. Šiuo priskyrimu užtikrinama, kad visi subjektų ataskaitų duomenų vienetai būtų nurodomi remiantis „ženklų tvarka“, ir suteikiama informacija apie „kredito/debeto“ požymį, kuris atitiktų kiekvieną duomenų vienetą. |
11. |
Schemoje ši tvarka atrodo taip, kaip parodyta 1 lentelėje.
1 lentelė Kredito/debeto tvarka, teigiami ir neigiami ženklai
|
3. KONSOLIDAVIMAS
12. |
Jei šiame priede nenustatyta kitaip, FINREP formos parengiamos vykdant rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą pagal KRR 1 dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį. Įstaigos atsiskaito už savo patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones taikydamos tuos pačius metodus, kaip rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo atveju:
|
4. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS PORTFELIAI
13. |
III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „apskaitos portfeliai“ yra finansinės priemonės, kurios sujungiamos pagal vertinimo taisykles. Į tokį jungimą neįtraukiamos investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, pareikalavus gaunamos lėšos, priskiriamos prie „Grynųjų pinigų ir lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo“, taip pat finansinės priemonės, priskiriamos prie „laikomų parduoti“ ir nurodomos straipsniuose „Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti“ ir „Įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti“. |
14. |
Pagal nacionalinius BAP įstaigos, kurioms leidžiama arba iš kurių reikalaujama taikyti tam tikras finansinių priemonių vertinimo taisykles tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose, jeigu jie taikomi, pateikia atitinkamus apskaitos portfelius pagal TFAS. Jeigu finansinių priemonių vertinimo taisyklės, kurias įstaigoms leidžiama naudoti arba kurias joms reikia naudoti pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, yra susietos su 39-uoju TAS, įstaigos pateikia BAD pagrįstus apskaitos portfelius visoms savo finansinėms priemonėms, kol jų taikomos vertinimo taisyklės bus susietos su 9-uoju TFAS. |
4.1. Finansinis turtas
15. |
Finansiniam turtui naudojami šie TFAS pagrįsti apskaitos portfeliai:
|
16. |
Finansiniam turtui naudojami šie nacionaliniais BAP pagrįsti apskaitos portfeliai:
|
17. |
Sąvoka „prekybinis finansinis turtas“ apima visą finansinį turtą, priskiriamą prie prekybinio turto pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Neatsižvelgiant į vertinimo metodiką, taikomą pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, visos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro teigiamas balansas, kurios neklasifikuojamos kaip apsidraudimo apskaita pagal šios dalies 22 punktą, yra nurodomos kaip prekybinis finansinis turtas. Šis klasifikavimas taip pat taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nepripažįstamos balanse arba balanse pripažįstami tik jų tikrosios vertės pokyčiai, arba kurios yra naudojamos kaip ekonominiai apsidraudimo sandoriai, kaip apibrėžta šio priedo 2 dalies 137 punkte. |
18. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP finansiniam turtui taikomi „savikainos metodai“ apima tas vertinimo taisykles, pagal kurias skolos priemonė vertinama savikaina pridėjus sukauptas palūkanas ir atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. |
19. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas taikant savikainos metodą“ apima finansines priemones, vertinamas taikant savikainos metodus, taip pat priemones, kurios kartais vertinamos mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių (angl. Lower Of COST Or Market, LOCOM, nuosaikusis LOCOM metodas), nepaisant jų faktinio vertinimo ataskaitinę dieną. Turtas, vertinamas taikant nuosaikųjį LOCOM metodą, yra turtas, kuriam LOCOM taikomas tik tam tikromis aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra numatytos taikytinoje apskaitos sistemoje ir apima, pavyzdžiui, vertės sumažėjimą, užsitęsusį tikrosios vertės mažėjimą, palyginti su savikaina, arba vadovybės ketinimų pasikeitimą. |
20. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Kitas neprekybinis neišvestinis finansinis turtas“ apima finansinį turtą, kuris negali būti priskiriamas kitiems apskaitos portfeliams. Šis apskaitos portfelis, be kitų dalykų, apima finansinį turtą, nuolat vertinamą taikant LOCOM (griežtasis LOCOM metodas). Turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM metodą, yra turtas, kuriam taikytinoje apskaitos sistemoje numatyta arba iš pradžių ir paskui vertinti taikant LOCOM, arba iš pradžių vertinti savikaina, o paskui – LOCOM. |
21. |
Nesvarbu, koks vertinimo metodas joms taikomas, investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, kurios nėra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, nurodomos kaip „Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“, išskyrus atvejus, kai jos yra priskiriamos prie „laikomų parduoti“ pagal 5-ąjį TFAS. |
22. |
Į straipsnį „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“ įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro teigiamas balansas, kurios pagal TFAS laikomos apsidraudimo apskaitai. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP bankinės knygos išvestinės finansinės priemonės klasifikuojamos kaip išvestinės finansinės priemonės, kurios laikomos apsidraudimo apskaitai, tik jeigu pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP yra nustatytos specialios bankinės knygos išvestinių finansinių priemonių apskaitos taisyklės ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis mažinama kitos bankinės knygos pozicijos rizika. |
4.2. Finansiniai įsipareigojimai
23. |
Finansiniams įsipareigojimams naudojami šie TFAS pagrįsti apskaitos portfeliai:
|
24. |
Finansiniams įsipareigojimams naudojami šie nacionaliniais BAP pagrįsti apskaitos portfeliai:
|
25. |
Sąvoka „prekybiniai finansiniai įsipareigojimai“ apima visus finansinius įsipareigojimus, priskiriamus prie prekybinių įsipareigojimų pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Neatsižvelgiant į vertinimo metodiką, taikomą pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, visos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro neigiamas balansas, kurios neklasifikuojamos kaip apsidraudimo apskaita pagal šios dalies 26 punktą, yra nurodomos kaip prekybiniai finansiniai įsipareigojimai. Šis klasifikavimas taip pat taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nepripažįstamos balanse arba balanse pripažįstami tik jų tikrosios vertės pokyčiai, arba kurios yra naudojamos kaip ekonominiai apsidraudimo sandoriai, kaip apibrėžta šio priedo 2 dalies 137 punkte. |
26. |
Į straipsnį „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“ įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro neigiamas balansas, kurios pagal TFAS laikomos apsidraudimo apskaitai. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP bankinės knygos išvestinės finansinės priemonės klasifikuojamos kaip apsidraudimo apskaita, tik jeigu pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP yra nustatytos specialios bankinės knygos išvestinių finansinių priemonių apskaitos taisyklės ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis mažinama kitos bankinės knygos pozicijos rizika. |
5. FINANSINĖS PRIEMONĖS
27. |
III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „balansinė vertė“ yra suma, kurią reikia nurodyti balanse. Į finansinių priemonių balansinę vertę įtraukiamos sukauptos palūkanos. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė yra balansinė vertė pagal nacionalinius BAP, apimanti sukauptas pajamas, premijų vertę ir atidėjinius, jei taikytina, arba yra lygi nuliui, jeigu išvestinės finansinės priemonės nepripažįstamos balanse. |
28. |
Finansinių priemonių sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos, jeigu jos pripažįstamos pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, įskaitant sukauptas palūkanas, premijas ir diskonto normas arba sandorio išlaidas, nurodomos ne kaip kitas turtas ar kiti įsipareigojimai, bet kartu su priemone. |
29. |
Jei taikytina pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, nurodomas „Prekybos pozicijų, vertinamų tikrąja verte, vertės sumažinimas“. Taikant vertės sumažinimus mažinama prekybinio turto vertė ir didinama prekybinių įsipareigojimų vertė. |
5.1. Finansinis turtas
30. |
Finansinis turtas paskirstomas šioms priemonių klasėms: „Grynieji pinigai“, „Išvestinės finansinės priemonės“, „Nuosavybės priemonės“, „Skolos vertybiniai popieriai“ ir „Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai“. |
31. |
„Skolos vertybiniai popieriai“ – skolos priemonės, kurias laiko įstaiga ir kurios išleistos kaip vertybiniai popieriai, kurie pagal ECB BSI reglamentą nėra paskolos. |
32. |
„Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai“ – skolos priemonės, kurias laiko įstaigos ir kurios nėra vertybiniai popieriai; šis straipsnis apima „paskolas“ pagal ECB BSI reglamentą ir išankstinius mokėjimus, kurie pagal ECB BSI reglamentą negali būti priskiriami prie „paskolų“. „Išankstiniai mokėjimai, kurie nėra paskolos“, toliau apibūdinami šio priedo 2 dalies 85 punkto g papunktyje. |
33. |
Teikiant finansinę informaciją (FINREP), „skolos priemonės“ apima „paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus“ ir „skolos vertybinius popierius“. |
5.2. Bendroji balansinė vertė
34. |
Skolos priemonių bendroji balansinė vertė reiškia:
|
5.3. Finansiniai įsipareigojimai
35. |
Finansiniai įsipareigojimai paskirstomi šioms priemonių klasėms: „Išvestinės finansinės priemonės“, „Trumposios pozicijos“, „Indėliai“, „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ ir „Kiti finansiniai įsipareigojimai“. |
36. |
III ir IV prieduose, taip pat šiame priede taikoma ECB BSI reglamento II priedo 2 dalyje pateikta sąvokos „indėliai“ apibrėžtis. |
37. |
„Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ – skolos priemonės, kurias kaip skolos vertybinius popierius išleido įstaiga ir kurios nėra indėliai pagal ECB BSI reglamentą. |
38. |
„Kiti finansiniai įsipareigojimai“ apima visus finansinius įsipareigojimus, išskyrus išvestines finansines priemones, trumpąsias pozicijas, indėlius ir išleistus skolos vertybinius popierius. |
39. |
Pagal TFAS „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ apima suteiktas finansines garantijas, jeigu jos vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje [9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio a punktas], arba iš pradžių pripažinta suma atėmus sukauptą amortizaciją [9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio c punkto ii papunktis]. Informacija apie suteiktus kreditavimo įsipareigojimus pateikiama prie „Kitų finansinių įsipareigojimų“, jeigu jie yra priskiriami prie finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje [9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio a punktas], arba jie yra įsipareigojimai suteikti paskolą, kuriai taikoma mažesnė nei rinkos palūkanų norma [9-ojo TFAS 2.3 straipsnio c punktas, 9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio d punktas]. |
40. |
Jeigu kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti suteikti įsipareigojimai yra vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, bet koks tikrosios vertės pokytis, įskaitant pokyčius dėl kredito rizikos, nurodomas kaip „kiti finansiniai įsipareigojimai“, o ne kaip atidėjiniai „Suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“. |
41. |
„Kiti finansiniai įsipareigojimai“ taip pat apima mokėtinus dividendus, mokėtinas sumas, susijusias su laikinaisiais ir pereinamaisiais straipsniais, ir sumas, mokėtinas pagal būsimus atsiskaitymus už vertybinių popierių sandorius arba užsienio valiutos keitimo sandorius, jeigu mokėtinos sandorių sumos pripažįstamos prieš mokėjimo datą. |
6. SANDORIO ŠALIŲ SUSKIRSTYMAS
42. |
Jeigu reikalaujama informaciją suskirstyti pagal sandorio šalis, naudojami šie sandorio šalių sektoriai:
|
43. |
Sandorio šalių sektorių suskirstymas turi būti pagrįstas išimtinai tiesioginės sandorio šalies pobūdžiu. Pozicijų, kurios susidarė kartu daugiau negu vieno įsipareigojančiojo asmens atveju, klasifikacija parengiama remiantis įsipareigojančiojo asmens, kuris minėtai įstaigai įgyjant minėtą poziciją buvo svarbesnis arba pagrindinis, ypatybėmis. Be kitų klasifikacijų, kartu susidariusių pozicijų pasiskirstymas pagal sandorio šalies sektorius, įsisteigimo šalį ir NACE kodus turi būti parengiamas remiantis įsipareigojančiojo asmens, kuris nustatant poziciją buvo svarbesnis arba pagrindinis, ypatybėmis. |
44. |
Toliau nurodytų sandorių tiesioginės šalys yra:
|
2 DALIS
SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI
1. BALANSAS
1.1. Turtas (1.1)
1. |
„Grynieji pinigai“ – turimi nacionalinės ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti. |
2. |
„Lėšos centriniuose bankuose“ apima pagal pareikalavimą gaunamas lėšas centriniuose bankuose. |
3. |
„Kiti indėliai iki pareikalavimo“ apima kredito įstaigose pagal pareikalavimą gaunamas lėšas. |
4. |
„Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ apima investicijas į asocijuotąsias įmones, bendrąsias įmones ir patronuojamąsias įmones, kurios nėra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, išskyrus atvejus, kai jos yra priskiriamos prie „laikomų parduoti“ pagal 5-ąjį TFAS, neatsižvelgiant į tai, kaip jos yra vertinamos, įskaitant atvejus, kai pagal apskaitos standartus jas leidžiama įtraukti į skirtingus finansinėms priemonėms naudojamus apskaitos portfelius. Investicijų, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, balansinė vertė apima susijusį prestižą. |
5. |
Informacija apie turtą, kuris nėra finansinis turtas ir kuris dėl savo pobūdžio negalėtų būti priskiriamas konkretiems balanso straipsniams, pateikiama straipsnyje „Kitas turtas“. Kitas turtas, be kitų dalykų, apima auksą, sidabrą ir kitas biržos prekes, netgi jeigu jie laikomi prekybos tikslais. |
6. |
Atpirktų nuosavų akcijų balansinė vertė pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP nurodoma kaip „kitas turtas“, jeigu pagal atitinkamus nacionalinius BAP jas leidžiama pateikti kaip turtą. |
7. |
„Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti,“ turi tą pačią reikšmę, kaip pagal 5-ąjį TFAS. |
1.2. Įsipareigojimai (1.2)
8. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP atidėjiniai nenumatytiems nuostoliams, susidarantiems dėl neveiksmingosios portfelio apdraudimo dalies, nurodomi arba eilutėje „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“, jeigu nuostoliai susidaro dėl apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės vertinimo, arba eilutėje „Apdraustųjų objektų tikrosios vertės pokyčiai portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriuose“, jeigu nuostoliai susidaro dėl apdraustosios pozicijos vertinimo. Jeigu neįmanoma atskirti nuostolių, susidarančių dėl apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės vertinimo, ir nuostolių, susidarančių dėl apdraustosios pozicijos vertinimo, visi atidėjiniai nenumatytiems nuostoliams, susidarantiems dėl neveiksmingosios portfelio apdraudimo dalies, nurodomi eilutėje „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“. |
9. |
Atidėjiniai „Pensijų ir kitų nustatytų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimams“ apima grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų sumą. |
10. |
Pagal TFAS atidėjiniai „Kitoms ilgalaikėms išmokoms darbuotojams“ apima 19-ojo TAS 153 straipsnyje išvardytas ilgalaikių išmokų darbuotojams planų deficito sumas. Sukauptos išlaidos dėl trumpalaikių išmokų darbuotojams [19-ojo TAS 11 straipsnio a punktas], nustatytų įmokų planai [19-ojo TAS 51 straipsnio a punktas] ir išeitinės išmokos [19-ojo TAS 169 straipsnio a punktas] įtraukiamos į straipsnį „Kiti įsipareigojimai“. |
11. |
Pagal TFAS atidėjiniai „Suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“ apima atidėjinius, susijusius su visais įsipareigojimais ir garantijomis, neatsižvelgiant į tai, ar jų vertės sumažėjimas nustatomas pagal 9-ąjį TFAS, atidėjiniai jiems nustatomi pagal 37-ąjį TAS, ar jie vertinami kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS. Įsipareigojimai, atsirandantys dėl įsipareigojimų ir finansinių garantijų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, nenurodomi kaip atidėjiniai, nors jie susidaro dėl kredito rizikos, bet kaip „kiti finansiniai įsipareigojimai“ pagal šio priedo 1 dalies 40 punktą. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP atidėjiniai „Suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“ apima atidėjinius, susijusius su visais įsipareigojimais ir garantijomis. |
12. |
„Akcinis kapitalas, apmokamas pareikalavus“ apima įstaigos išleistas kapitalo priemones, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos nuosavybei. Įstaigos į šį straipsnį įtraukia kooperatines akcijas, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos nuosavybei. |
13. |
Informacija apie įsipareigojimus, kurie nėra finansiniai įsipareigojimai ir kurie dėl savo pobūdžio negalėtų būti priskiriami konkretiems balanso straipsniams, pateikiama straipsnyje „Kiti įsipareigojimai“. |
14. |
„Įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti“, turi tą pačią reikšmę, kaip pagal 5-ąjį TFAS. |
15. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai“ yra sumos, kurios priskirtos pagal BAD 38 straipsnį. Jeigu jos yra pripažintos, jos yra parodomos atskirai arba kaip įsipareigojimai straipsnyje „atidėjiniai“, arba kaip nuosavybė straipsnyje „kiti rezervai“ pagal atitinkamus nacionalinius BAP. |
1.3. Nuosavybė (1.3)
16. |
Pagal TFAS nuosavybės priemonės, kurios yra finansinės priemonės, apima sandorius, kuriems taikomas 32-asis TAS. |
17. |
Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas“ apima įstaigos išleisto kapitalo, kurį pareikalauta apmokėti pasirašiusiosios šalies, balansinę vertę, kuri ataskaitinę datą yra neapmokėta. Jeigu dar neapmokėtas kapitalo padidėjimas registruojamas kaip akcinio kapitalo padidėjimas, pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas nurodomas 1.3 formos straipsnyje „Pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas“, taip pat 1.1 formos straipsnyje „Kitas turtas“. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus BAP, jeigu kapitalo padidėjimas gali būti registruojamas tik gavus mokėjimą iš akcininkų, neapmokėtas kapitalas 1.3 formoje nenurodomas. |
18. |
„Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalis“ apima įstaigos išleistų sudėtinių finansinių priemonių (t. y. finansinių priemonių, kurias sudaro įsipareigojimo ir nuosavybės dalys) nuosavybės dalį, kai atskiriama pagal atitinkamą apskaitos sistemą (įskaitant sudėtines finansines priemones su keliomis įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių vertės yra susijusios). |
19. |
„Kitos išleistos nuosavybės priemonės“ apima nuosavybės priemones, kurios yra finansinės priemonės, išskyrus „Kapitalo priemones“ ir „Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalį“. |
20. |
„Kita nuosavybė“ apima visas nuosavybės priemones, kurios nėra finansinės priemonės, įskaitant, be kitų dalykų, mokėjimo akcijomis sandorius, kurie padengiami nuosavybės priemonėmis [2-ojo TFAS 10 straipsnis]. |
21. |
„Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai“ apima sukauptą pelną ir nuostolius dėl investicijų į nuosavybės priemones tikrosios vertės pokyčių, kurių atveju ataskaitą teikiantis subjektas neatšaukiamai pasirinko tikrosios vertės pokyčius pateikti kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. |
22. |
„Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės apsidraudimo neveiksmingumas“ apima sukauptą apsidraudimo neveiksmingumą, susijusį su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriais, kuriuose apdraustasis objektas yra nuosavybės priemonė, vertinama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis. Šioje eilutėje nurodomas apsidraudimo neveiksmingumas yra sukauptų nuosavybės priemonės tikrosios vertės pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai [apdraustasis objektas]“, ir sukauptų apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai [apsidraudimo priemonė]“ [9-ojo TFAS 6.5.3 ir 6.5.8 straipsniai], skirtumas. |
23. |
„Finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės pokyčiai, sietini su kredito rizikos pokyčiais“ apima pelną ir nuostolius, pripažįstamus kitomis bendrosiomis pajamomis ir susijusius su pačios įstaigos kredito rizika dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, neatsižvelgiant į tai, ar priskiriama per pirminį pripažinimą, ar vėliau. |
24. |
„Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas [veiksmingoji dalis]“ apima užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą, skirtą ir galiojančių grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių veiksmingajai daliai, ir grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių, kurie nebetaikomi, nors užsienyje veikiantis ūkio subjektas toliau pripažįstamas balanse, veiksmingajai daliai. |
25. |
„Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės. Pinigų srautų apsidraudimo rezervas [veiksmingoji dalis]“ apima pinigų srautų apsidraudimo rezervą, skirtą pinigų srautų apsidraudimo sandorio apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčių veiksmingajai daliai ir galiojančių, ir nebetaikomų pinigų srautų apsidraudimo sandorių atveju. |
26. |
„Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai“ apima sukauptą skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, pelną arba nuostolius, atėmus atidėjinį nuostoliams, įvertintą ataskaitinę datą pagal 9-ojo TFAS 5.5 straipsnį. |
27. |
„Apsidraudimo priemonės [nepriskirti elementai]“ apima sukauptus visų toliau nurodytų elementų tikrosios vertės pokyčius:
|
28. |
Pagal TFAS „Perkainojimo rezervai“ apima rezervų sumą, susidariusią pirmą kartą taikant TAS, kuri nepriskirta kitų rūšių rezervams. |
29. |
„Kiti rezervai“ dalijami į „Rezervus arba sukauptus nuostolius, susijusius su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, apskaitomas taikant nuosavybės metodą“ ir „Kitus“. „Rezervai ar sukaupti nuostoliai, susiję su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, apskaitomas taikant nuosavybės metodą“ apima sukauptą pajamų ir išlaidų sumą, kuri susidaro dėl minėtų ankstesnių metų investicijų, pripažįstamų pelnu arba nuostoliais, kai jos apskaitomos taikant nuosavybės metodą. „Kiti“ apima rezervus, kurie atskirai neatskleisti kituose straipsniuose ir gali apimti privalomąjį rezervą ir įstatymo numatytą rezervą. |
30. |
„Supirktos nuosavos akcijos“ apima visas finansines priemones, turinčias nuosavų nuosavybės priemonių, kurias iš naujo įsigijo įstaiga, ypatybių, kol jos nėra parduodamos arba amortizuojamos, išskyrus kai pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP jos nurodomos kaip „kitas turtas“. |
2. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (2)
31. |
Informacija apie finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie kategorijos „apsidraudimo apskaita“, palūkanų pajamas ir palūkanų išlaidas pateikiama arba atskirai nuo kito pelno ir nuostolių pagal straipsnius „palūkanų pajamos“ ir „palūkanų išlaidos“ („švari kaina“), arba kaip dalis pelno arba nuostolių dėl šių kategorijų priemonių („purvina kaina“). „Švarios kainos“ arba „purvinos kainos“ metodas taikomas nuosekliai visoms finansinėms priemonėms, vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir apsidraudimo išvestinėms finansinėms priemonėms, priskiriamoms prie kategorijos „apsidraudimo apskaita“. |
32. |
Įstaigos pateikia informaciją apie toliau nurodytus straipsnius, apimančius pajamas ir išlaidas, susijusias su susijusiomis šalimis, kurios nėra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, suskirstytą pagal apskaitos portfelius:
|
33. |
„Palūkanų pajamos. Prekybai laikomas finansinis turtas“ ir „Palūkanų išlaidos. Prekybai laikomi finansiniai įsipareigojimai“ (jeigu naudojama „švari kaina“) apima sumas, susijusias su tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios priskiriamos prie „prekybai laikomų“ kategorijos ir kurios ekonominiu, bet ne apskaitos požiūriu yra apsidraudimo priemonės, kad būtų nurodomos teisingos apdraustų finansinių priemonių palūkanų pajamos ir išlaidos. |
34. |
Jeigu naudojama „švari kaina“ – „Palūkanų pajamos. Prekybai laikomas finansinis turtas“ ir „Palūkanų išlaidos. Prekybai laikomi finansiniai įsipareigojimai“ taip pat apima pagal laiką paskirstytus mokesčius ir balansavimo mokėjimus, susijusius su kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinamomis tikrąja verte ir naudojamomis dalies ar visos finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kredito rizikai valdyti [9-ojo TFAS 6.7 straipsnis]. |
35. |
„Palūkanų pajamos. Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ ir „Palūkanų išlaidos. Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ (jeigu naudojama „švari kaina“) apima sumas, kurios yra susijusios su tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priskiriamomis prie „apsidraudimo apskaitos“ kategorijos, kurios padengia palūkanų normos riziką, įskaitant apsidraudimo sandorius, taikomus straipsnių, kurių rizikos pozicijos užskaitomos tarpusavyje, grupei (grynosios pozicijos apsidraudimo sandorius), ir kurių apdraustoji rizika paveikia skirtingus pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius. Jeigu naudojama „švari kaina“, šios sumos nurodomos kaip bendrosios palūkanų pajamos ir išlaidos, siekiant pateikti teisingas palūkanų pajamas ir išlaidas dėl apdraustųjų objektų, su kuriais jos yra susijusios. Naudojant „švarią kainą“, kai dėl apdraustojo objekto susidaro palūkanų pajamos (išlaidos), šios sumos nurodomos kaip palūkanų pajamos (išlaidos), net jeigu tai yra neigiama (teigiama) suma. |
36. |
„Palūkanų pajamos. Kitas turtas“ apima palūkanų pajamų sumas, kurios neįtrauktos į kitus straipsnius, pavyzdžiui, pajamas, susijusias su grynaisiais pinigais ir lėšomis centriniuose bankuose ir kitais indėliais iki pareikalavimo, taip pat su ilgalaikiu turtu ir perleidžiamomis turto grupėmis, priskiriamais prie laikomų parduoti, taip pat su grynosiomis palūkanų pajamomis iš grynojo nustatytų išmokų turto. |
37. |
Pagal TFAS, ir jeigu nenustatyta kitaip BAD pagrįstuose nacionaliniuose BAP, palūkanos, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, nurodomos eilutėje „Įsipareigojimų palūkanų pajamos“. Šie įsipareigojimai ir jų palūkanos lemia teigiamą įstaigos pelningumą. |
38. |
„Palūkanų išlaidos. Kiti įsipareigojimai“ apima palūkanų išlaidų sumas, kurios neįtrauktos į kitus straipsnius, pavyzdžiui, palūkanų išlaidas, susijusias su įsipareigojimais, įtrauktais į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti, išlaidas, susidariusias dėl atidėjinio balansinės vertės padidėjimo laikui bėgant, arba grynąsias palūkanų išlaidas dėl grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų. |
39. |
Pagal TFAS, ir jeigu nenustatyta kitaip BAD pagrįstuose nacionaliniuose BAP, palūkanos, susijusios su finansiniu turtu, kurio faktinių palūkanų norma yra neigiama, nurodomos eilutėje „Turto palūkanų išlaidos“. Šis turtas ir jo palūkanos lemia neigiamą įstaigos pelningumą. |
40. |
Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, dividendų pajamos nurodomos arba kaip „dividendų pajamos“ atskirai nuo kito šių klasių priemonių pelno ir nuostolių, jeigu naudojama „švari kaina“, arba kaip šių klasių priemonių pelno ir nuostolių dalis, jeigu naudojama „purvina kaina“. |
41. |
Nuosavybės priemonių, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, dividendų pajamos apima dividendus, susijusius su priemonėmis, kurių pripažinimas konkrečiu laikotarpiu nutrauktas, ir dividendus, susijusius su priemonėmis, turimomis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. |
42. |
Dividendų pajamos iš investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones apima šių investicijų dividendus, jeigu jos apskaitomos naudojant ne nuosavybės, bet kitą metodą. |
43. |
„Pelnas arba (–) nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų, grynoji suma“ apima pelną ir nuostolius dėl finansinių priemonių, priskiriamų prie laikomų parduoti, pakartotinio vertinimo ir pripažinimo nutraukimo. Šis straipsnis taip pat apima pelną ir nuostolius dėl kredito išvestinių finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, naudojamų visos arba dalies finansinės priemonės, priskiriamos prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kredito rizikai valdyti, taip pat dividendų ir palūkanų pajamas ir išlaidas dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, laikomų prekybai, jeigu naudojama „purvina kaina“. |
44. |
„Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taip pat apima sumą, pripažįstamą pelno (nuostolių) ataskaitoje, susijusią su pačios įstaigos kredito rizika dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, jeigu pačios įstaigos kredito rizikos pokyčius pripažinus kitomis bendrosiomis pajamomis atsirastų arba padidėtų apskaitos neatitikimas [9-ojo TFAS 5.7.8 straipsnis]. Šis straipsnis taip pat apima pelną ir nuostolius dėl apdraustųjų priemonių, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu priskiriama siekiant valdyti kredito riziką, taip pat palūkanų pajamas ir išlaidas dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu naudojama „purvina kaina“. |
45. |
„Pelnas arba (–) nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo“ neapima pelno dėl nuosavybės priemonių, kurias ataskaitą teikiantis subjektas pasirinko vertinti tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis [9-ojo TFAS 5.7.1 straipsnio b punktas]. |
46. |
Jeigu dėl verslo modelio pakeitimo finansinis turtas pergrupuojamas į skirtingą apskaitos portfelį, pelnas arba nuostoliai dėl pergrupavimo nurodomi atitinkamose apskaitos portfelio, į kurį perkeltas finansinis turtas, eilutėse atsižvelgiant į šiuos dalykus:
|
47. |
„Pelnas arba (–) nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos, grynoji suma“ apima apsidraudimo priemonių ir apdraustųjų objektų pelną ir nuostolius, įskaitant pelną ir nuostolius, susijusius su tais apsidraustaisiais objektais, vertinamais tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, išskyrus nuosavybės priemones, kurie yra įtraukti į tikrosios vertės apsidraudimo sandorį pagal 9-ojo TFAS 6.5.8 straipsnį. Šis straipsnis taip pat apima pinigų srautų apsidraudimo sandorių apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokyčių neveiksmingąją dalį. Pinigų srautų apsidraudimo rezervo arba grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių rezervo pergrupavimas pripažįstamas tose pačiose „Pelno (nuostolių) ataskaitos“ eilutėse kaip ir pergrupavimas, kuriam poveikį daro pinigų srautai iš apdraustųjų objektų. „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos, grynoji suma“ taip pat apima grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių pelną arba nuostolius. Šis straipsnis taip pat apima grynųjų pozicijų apsidraudimo sandorių pelną. |
48. |
„Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo“ apima pelną arba nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, išskyrus atvejus, kai jis priskiriamas prie laikomo parduoti arba prie investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones. |
49. |
„Pakeitimo pelnas arba (–) nuostoliai, grynoji suma“ apima sumas, susidarančias koreguojant finansinio turto bendrąją balansinę vertę pagal persvarstytus arba pakeistus sutartyje numatytus pinigų srautus [9-ojo TFAS 5.4.3 straipsnis ir A priedas]. Pakeitimo pelnas arba nuostoliai neapima su tikėtinų kredito nuostolių suma susijusio pakeitimo poveikio; jis nurodomas straipsnyje „Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“. |
50. |
„Atidėjiniai arba (–) atidėjinių panaikinimas. Suteikti įsipareigojimai ir garantijos“ apima į „Pelno (nuostolių) ataskaitą“ įtrauktas grynąsias sumas atidėjiniams visiems įsipareigojimams ir garantijoms, kuriems taikomi 9-asis TFAS, 37-asis TAS arba 4-asis TFAS, pagal šios dalies 11 punktą arba pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Pagal TFAS visi įsipareigojimų ir finansinių garantijų, vertinamų tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčiai nurodomi straipsnyje „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“. Todėl atidėjiniai apima įsipareigojimų ir garantijų, kurių vertės sumažėjimas nustatomas pagal 9-ąjį TFAS arba atidėjiniai jiems nustatomi pagal 37-ąjį TAS, arba jie vertinami kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, vertės sumažėjimo sumą. |
51. |
Pagal TFAS „finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ apima visą skolos priemonių vertės sumažėjimo pelną arba nuostolius, susidarančius taikant vertės sumažėjimo taisykles pagal 9-ojo TFAS 5.5 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar tikėtini kredito nuostoliai pagal 9-ojo TFAS 5.5 straipsnį yra apskaičiuojami 12 mėnesių ar galiojimo laikotarpiui, ir įskaitant gautinų prekybos sumų, sutartyse numatyto turto ir už nuomą gautinų sumų vertės sumažėjimo pelną arba nuostolius [9-ojo TFAS 5.5.15 straipsnis]. |
52. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ apima visus finansinių priemonių, vertinamų taikant savikainos metodus, atidėjinius ir atidėjinių vertės atkūrimą dėl skolininko arba emitento kreditingumo pokyčių, taip pat, priklausomai nuo nacionaliniuose BAP pateiktų nurodymų, atidėjinius dėl finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, arba taikant kitus vertinimo metodus, įskaitant LOCOM, vertės sumažėjimo. |
53. |
„Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ taip pat apima nurašytas sumas, kaip apibrėžta šio priedo šios dalies 72, 74 punktuose ir 165 punkto b papunktyje, kurios nurašymo dieną viršija atidėjinio nuostoliams sumą ir todėl yra pripažįstamos kaip nuostoliai tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje, taip pat anksčiau nurašytų sumų, tiesiogiai nurodytų pelno (nuostolių) ataskaitoje, susigrąžinimus. |
54. |
Patronuojamųjų įmonių, asocijuotųjų įmonių ir bendrųjų įmonių, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, konsoliduojamų pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, pelno arba nuostolių dalis nurodoma straipsnyje „Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, pelno arba (–) nuostolių dalis“. Pagal 28-ojo TAS 10 straipsnį investicijos balansinė vertė sumažinama tų subjektų mokamų dividendų suma. Tų investicijų vertės sumažėjimas nurodomas straipsnyje „(Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas)“. Pelnas arba nuostoliai dėl šių investicijų pripažinimo nutraukimo nurodomi pagal šios dalies 55 ir 56 punktus. |
55. |
„Pelnas arba nuostoliai dėl ilgalaikio turto ir perleidžiamų turto grupių, priskiriamų prie laikomų parduoti, neatitinkančių nutrauktos veiklos kriterijų“ apima pelną arba nuostolius, susidariusius dėl ilgalaikio turto ir perleidžiamų turto grupių, priskiriamų prie laikomų parduoti ir neatitinkančių nutrauktos veiklos kriterijų. |
56. |
Pagal TFAS pelnas arba nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo nurodomi straipsnyje „Nutrauktos veiklos pelnas arba (–) nuostoliai prieš apmokestinimą“, jeigu jos yra laikomos nutraukta veikla pagal 5-ąjį TFAS. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP šis pelnas ir nuostoliai nurodomi straipsnyje „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo, grynoji suma“. |
3. BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA (3)
57. |
„Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, apsidraudimo apskaitos pelnas arba (–) nuostoliai, grynoji suma“ apima sukaupto apsidraudimo neveiksmingumo, susijusio su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriais, kuriuose apdraustasis objektas yra nuosavybės priemonė, vertinama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, pokytį. Šioje eilutėje nurodomas apsidraudimo neveiksmingumo pokytis yra nuosavybės priemonės tikrosios vertės svyravimo pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai [apdraustasis objektas]“, ir apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės svyravimo pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai [apsidraudimo priemonė]“, skirtumas. |
58. |
„Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas [veiksmingoji dalis]“ apima sukaupto užsienio valiutos perskaičiavimo rezervo, skirto ir galiojančių, ir nutrauktų grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių veiksmingajai daliai, pokytį. |
59. |
Grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių ir pinigų srautų apsidraudimo sandorių atitinkamos sumos, nurodomos straipsnyje „Perkelta į pelną arba nuostolius“, apima sumas, perkeltas todėl, kad apdraustieji pinigų srautai susidarė ir jų nebesitikima. |
60. |
„Apsidraudimo priemonės [nepriskirti elementai]“ apima visų toliau nurodytų elementų, jeigu jie nepriskirti prie apsidraudimo elementų, sukauptų tikrosios vertės pokyčių pasikeitimą:
|
61. |
Pasirinkimo sandorių atveju į pelną arba nuostolius perkeltos ir straipsnyje „Perkelta į pelną arba nuostolius“ nurodytos sumos apima perkėlimą dėl pasirinkimo sandorių, kuriais apdraudžiamas su sandoriu susijęs apdraustasis objektas, ir dėl pasirinkimo sandorių, kuriais apdraudžiamas su laikotarpiu susijęs apdraustasis objektas. |
62. |
„Skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis“ apima pelną arba nuostolius dėl skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, išskyrus vertės sumažėjimo pelną arba nuostolius ir užsienio valiutų keitimo pelną arba nuostolius, kurie atitinkamai nurodomi 2 formos straipsniuose „(Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas)“ ir „Valiutų keitimo kursų skirtumai [pelnas arba (–) nuostoliai], grynoji suma“. Straipsnis „Perkelta į pelną arba nuostolius“ visų pirma apima perkėlimą į pelną arba nuostolius dėl pripažinimo nutraukimo arba perkėlimą į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grupę. |
63. |
Jeigu finansinis turtas perkeliamas iš vertinimo amortizuota savikaina grupės į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, grupę [9-ojo TFAS 5.6.4 straipsnis], pelnas arba nuostoliai, susidarantys dėl perkėlimo, nurodomi straipsnyje „Skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis“. |
64. |
Jeigu finansinis turtas yra perkeliamas iš vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, grupės į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grupę [9-ojo TFAS 5.6.7 straipsnis] arba į vertinimo amortizuota savikaina grupę [9-ojo TFAS 5.6.5 straipsnis], perkeltas sukauptas pelnas ir nuostoliai, anksčiau pripažinti kitomis bendrosiomis pajamomis, atitinkamai nurodomi straipsniuose „Perkelta į pelną arba nuostolius“ arba „Kitas pergrupavimas“, pastaruoju atveju koreguojant finansinio turto balansinę vertę. |
65. |
Visų kitų bendrųjų pajamų komponentų atveju straipsnis „Kitas pergrupavimas“ apima perkėlimus, kurie nėra perkėlimai iš kitų bendrųjų pajamų į pelną arba nuostolius ar į pradinę balansinę apdraustųjų objektų vertę (jei tai yra pinigų srautų apsidraudimo sandoriai). |
66. |
Pagal TFAS „Pelno mokestis, susijęs su straipsniais, kurie nebus pergrupuoti“ ir „Pelno mokestis, susijęs su straipsniais, kurie gali būti pergrupuoti į pelną arba (–) nuostolius“ [1-ojo TAS 91 straipsnio b punktas, 6-oji ĮN] nurodomi kaip atskiros straipsnių eilutės. |
4. FINANSINIO TURTO SUSKIRSTYMAS PAGAL PRIEMONES IR PAGAL SANDORIO ŠALIŲ SEKTORIUS (4)
67. |
Finansinis turtas suskirstomas pagal apskaitos portfelius ir priemones ir prireikus pagal sandorio šalis. Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, ir amortizuota savikaina, atveju turto bendroji balansinė vertė ir sukauptas vertės sumažėjimas suskirstomi pagal vertės sumažėjimo lygius. |
68. |
Išvestinės finansinės priemonės, pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nurodomos kaip prekybinis finansinis turtas, apima priemones, vertinamas tikrąja verte, taip pat priemones, vertinamas taikant savikainos metodus arba LOCOM. |
69. |
III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“ reiškia (neveiksnių pozicijų atveju) sukauptus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos, kai sukauptas grynasis pokytis yra neigiamas. Sukauptas grynasis tikrosios vertės pokytis dėl kredito rizikos apskaičiuojamas sudedant visus neigiamus ir teigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos, kurie susidarė po skolos priemonės pripažinimo. Ši suma nurodoma, tik jeigu sudėjus teigiamus ir neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos gaunama neigiama suma. Skolos priemonės vertinamos pavienių finansinių priemonių lygmeniu. Nurodomi kiekvienos skolos priemonės „sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“, kol nutraukiamas priemonės pripažinimas. |
70. |
III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „sukauptas vertės sumažėjimas“ reiškia:
|
71. |
Pagal TFAS sukauptas vertės sumažėjimas apima atidėjinį finansinio turto tikėtiniems kredito nuostoliams pagal kiekvieną vertės sumažėjimo lygį, nurodytą 9-ajame TFAS. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP jis apima specialųjį ir bendrąjį atidėjinį kredito rizikai, taip pat bendrąjį atidėjinį bankinei rizikai, jeigu juo sumažinama skolos priemonių balansinė vertė. Sukauptas vertės sumažėjimas taip pat apima finansinio turto, vertinamo taikant LOCOM, vertės koregavimus dėl kredito rizikos. |
72. |
„Sukauptos dalinai nurašytos sumos“ ir „Sukauptos visiškai nurašytos sumos“ atitinkamai apima pagrindinės sumos sukauptą dalinę ir visą sumą ataskaitinę datą ir sukauptas pradelstas palūkanas ir mokesčius, susijusius su bet kokia skolos priemone, kurios pripažinimas iki tos datos buvo nutrauktas naudojant bet kurį iš 74 punkte aprašytų metodų, nes įstaiga negali pagrįstai tikėtis susigrąžinti sutartyje numatytų pinigų srautų. Šios sumos nurodomos tol, kol iki ieškinio senaties termino pabaigos, atleidimo arba kitų priežasčių bus visiškai anuliuotos visos susijusios ataskaitą teikiančios įstaigos teisės, arba iki susigrąžinimo. Todėl, jeigu nurašytos sumos nesusigrąžinamos, jos turi būti nurodomos tol, kol jų atžvilgiu taikomi vykdymo užtikrinimo veiksmai. |
73. |
Jeigu skolos priemonė dėl kelių vienas po kito einančių dalinių nurašymų galiausiai yra visiškai nurašoma, sukaupta nurašyta suma perkeliama iš skilties „Sukauptos dalinai nurašytos sumos“ į skiltį „Sukauptos visiškai nurašytos sumos“. |
74. |
Nurašymas yra pripažinimo nutraukimo įvykis ir yra susijęs su visu finansiniu turtu ar jo dalimi, įskaitant atvejus, kai dėl turto pakeitimo įstaiga turi atsisakyti teisės rinkti su visu tuo turtu ar jo dalimi susijusius pinigų srautus, kaip išsamiau paaiškinta 72 punkte. Nurašytos sumos apima sumas, kurias lemia ir finansinio turto, pripažįstamo tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje, balansinės vertės sumažėjimas, ir atidėjinių kredito nuostoliams sąskaitų sumų sumažėjimas, palyginus jas su finansinio turto balansine verte. |
75. |
Skiltyje „Iš jo: mažos kredito rizikos priemonės“ nurodomos priemonės, kurių nustatyta kredito rizika ataskaitinę datą yra maža ir dėl kurių pagal 9-ojo TFAS 5.5.10 straipsnį įstaiga daro prielaidą, kad kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo. |
76. |
Gautinos prekybos sumos, nurodytos 1-ojo TAS 54 straipsnio h punkte, sutartyse numatytas turtas ir už nuomą gautinos sumos, kuriems taikytas 9-ojo TFAS 5.5.15 straipsnyje nurodytas supaprastintas atidėjinių nuostoliams įvertinimo metodas, nurodomi 4.4.1 formoje prie paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų. Atitinkamas šiam turtui skirtas atidėjinys nuostoliams nurodomas arba straipsnyje „Turto, kurio kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo, sukauptas vertės sumažėjimas (2 lygis)“, arba straipsnyje „Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto sukauptas vertės sumažėjimas (3 lygis)“, priklausomai nuo to, ar gautinos prekybos sumos, sutartyje numatytas turtas ar už nuomą gautinos sumos taikant supaprastintą metodą laikomi dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtu. |
77. |
Nusipirktas arba suteiktas finansinis turtas, kurio vertė pirminio pripažinimo metu yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, nurodomas atskirai 4.3.1 ir 4.4.1 formose. Tų paskolų sukauptas vertės sumažėjimas apima tik sukauptus tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pasikeitimus nuo pirminio pripažinimo [9-ojo TFAS 5.5.13 straipsnis]. |
78. |
4.5 formoje įstaigos nurodo „Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų“ ir „Skolos vertybinių popierių“, kuriems taikoma šios dalies 100 punkte pateikta „subordinuotosios skolos“ apibrėžtis, balansinę vertę. |
79. |
4.8 formoje pateiktina informacija priklauso nuo to, ar neprekybiniam neišvestiniam finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, gali būti taikomi vertės sumažėjimo reikalavimai taikant BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Jeigu šiam finansiniam turtui vertės sumažėjimas skaičiuojamas, įstaigos šioje formoje nurodo informaciją, susijusią su balansine verte, nenuvertėjusio turto ir nuvertėjusio turto bendrąja balansine verte, sukauptu vertės sumažėjimu ir sukauptomis nurašytomis sumomis. Jeigu šiam finansiniam turtui vertės sumažėjimas neskaičiuojamas, įstaigos nurodo sukauptus neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos, susijusius su neveiksniomis pozicijomis. |
80. |
4.9 formoje finansinis turtas, vertinamas taikant nuosaikųjį LOCOM, ir susiję jo vertės koregavimai nurodomi atskirai nuo kito finansinio turto, vertinamo taikant savikainos metodą, ir susijusio jo vertės sumažėjimo. Finansinis turtas, vertinamas taikant savikainos metodą, įskaitant finansinį turtą, vertinamą taikant nuosaikųjį LOCOM, nurodomas kaip nenuvertėjęs turtas, jeigu su juo nėra siejami vertės koregavimai arba vertės sumažėjimas, ir kaip nuvertėjęs turtas, jeigu su juo siejami vertės koregavimai, prilyginami vertės sumažėjimui, arba vertės sumažėjimas. Vertės koregavimai, prilyginami vertės sumažėjimui, yra vertės koregavimai dėl kredito rizikos, atspindintys sandorio šalies kreditingumo pablogėjimą. Finansinis turtas, vertinamas taikant nuosaikųjį LOCOM, kuriam taikomi vertės koregavimai dėl rinkos rizikos, atspindintys rinkos sąlygų pokyčių poveikį turto vertei, nelaikomas nuvertėjusiu turtu. Sukaupti vertės koregavimai dėl kredito rizikos arba rinkos rizikos nurodomi atskirai. |
81. |
4.10 formoje turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM, taip pat su juo susiję vertės koregavimai nurodomi atskirai nuo turto, vertinamo taikant kitus vertinimo metodus. Finansinis turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM, ir finansinis turtas, vertinamas taikant kitus vertinimo metodus, nurodomas kaip nuvertėjęs turtas, jeigu su juo siejami vertės koregavimai dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta 80 punkte, arba vertės sumažėjimas. Finansinis turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM, kuriam taikomi vertės koregavimai dėl rinkos rizikos, kaip apibrėžta 80 punkte, nelaikomas nuvertėjusiu turtu. Sukaupti vertės koregavimai dėl kredito rizikos arba rinkos rizikos nurodomi atskirai. |
82. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP taikomose formose turi būti nurodoma tik ta bendrųjų atidėjinių bankinei rizikai sumos dalis, kuri paveikia skolos priemonių balansinę vertę [BAD 37 straipsnio 2 dalis]. |
5. NEPREKYBINIŲ PASKOLŲ IR KITŲ IŠANKSTINIŲ MOKĖJIMŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRODUKTUS (5)
83. |
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus laikomus prekybai ar prekybinį turtą, suskirstomi pagal produkto rūšis ir pagal sandorio šalies sektorius nurodant balansinę vertę ir pagal produkto rūšis nurodant tik bendrąją balansinę vertę. |
84. |
Pagal pareikalavimą gautinos lėšos, priskiriamos prie „Grynųjų pinigų ir lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo“, taip pat nurodomos šioje formoje, nepriklausomai nuo to, kaip jos yra vertinamos. |
85. |
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai priskiriami prie šių produktų:
|
86. |
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai klasifikuojami pagal gautą užtikrinimo priemonę tokiu būdu:
|
87. |
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai klasifikuojami remiantis užtikrinimo priemone ir neatsižvelgiant į paskolos paskirtį. Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, užtikrintų daugiau nei vienos rūšies užtikrinimo priemone, balansinė vertė klasifikuojama ir nurodoma kaip užtikrinta nekilnojamojo turto užstatu, jeigu jie yra užtikrinti nekilnojamojo turto užstatu, neatsižvelgiant į tai, ar jie taip pat yra užtikrinti kitų rūšių užtikrinimo priemonėmis. |
88. |
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai klasifikuojami pagal jų paskirtį kaip:
|
89. |
Paskolos klasifikuojamos pagal jų susigrąžinimo būdą. „Projektų finansavimo paskolos“ apima paskolas, kurios atitinka specializuoto skolinimo pozicijų, kaip apibrėžta KRR 147 straipsnio 8 dalyje, ypatybes. |
6. NEPREKYBINIŲ PASKOLŲ IR KITŲ IŠANKSTINIŲ MOKĖJIMŲ NE FINANSŲ BENDROVĖMS SUSKIRSTYMAS PAGAL NACE KODUS (6)
90. |
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ne finansų bendrovėms, išskyrus įtrauktus į laikomo prekybai arba prekybinio turto portfelius, bendroji balansinė vertė klasifikuojama pagal ekonominės veiklos sektorius naudojant NACE kodus remiantis pagrindine sandorio šalies veikla. |
91. |
Pozicijos, kurias kartu įgijo daugiau negu vienas įsipareigojantysis asmuo, klasifikuojamos remiantis šio priedo 1 dalies 43 punktu. |
92. |
Informacija apie NACE kodus teikiama pagal pirmąjį suskirstymo lygį (t. y. pagal „sekcijas“). Paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus ne finansų bendrovėms, kurios vykdo finansinę ar draudimo veiklą, įstaigos nurodo straipsnyje „K. Finansinė ir draudimo veikla“. |
93. |
Pagal TFAS finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas, apima: i) amortizuota savikaina vertinamą finansinį turtą ir ii) finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas, apima finansinį turtą, vertinamą taikant savikainos metodą, įskaitant turtą, vertinamą taikant LOCOM. Priklausomai nuo kiekviename nacionaliniame BAP pateiktų nurodymų, tas turtas gali apimti: i) finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, ir ii) finansinį turtą, vertinamą taikant kitus vertinimo metodus. |
7. PRADELSTAS FINANSINIS TURTAS, KURIO NUVERTĖJIMAS SKAIČIUOJAMAS (7)
94. |
Skolos priemonių, įtrauktų į apskaitos portfelius, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas, balansinė vertė 7.1 formoje nurodoma, tik jeigu jos yra pradelstos. Pradelstos priemonės priskiriamos prie atitinkamų pradelsto laiko intervalų remiantis individualia jų padėtimi. |
95. |
Apskaitos portfeliai, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas, apibrėžiami taip, kaip nurodyta šios dalies 93 punkte. |
96. |
Finansinis turtas yra pradelstas, kai pagrindinė suma, palūkanos ar mokestis nebuvo sumokėti tą datą, kai suėjo terminas. Pradelstos pozicijos nurodomos jų visa balansine verte. Tokio turto balansinės vertės nurodomos pagal vertės sumažėjimo lygius arba vertės sumažėjimo statusą pagal taikomus apskaitos standartus, suskirstytos pagal ilgiausiai pradelstos sumos, neapmokėtos ataskaitinę datą, dienų skaičių. |
8. FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUSKIRSTYMAS (8)
97. |
„Indėliai“ ir produktų suskirstymas apibrėžti taip pat, kaip ECB BSI reglamente, todėl reguliuojami taupomieji indėliai klasifikuojami pagal ECB BSI reglamentą ir suskirstomi pagal sandorio šalis. Visų pirma neperleidžiamieji neterminuotieji taupomieji indėliai, kurie teisiškai gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, tačiau dėl jų taikomos didelės baudos ir apribojimai, ir kurie turi požymių, labai panašių į vienos nakties indėlius, yra klasifikuojami kaip įspėjamojo laikotarpio indėliai. |
98. |
„Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ skirstomi į šių rūšių produktus:
|
99. |
Išleisti „subordinuotieji finansiniai įsipareigojimai“ traktuojami taip pat, kaip ir kiti patirti finansiniai įsipareigojimai. Vertybinių popierių forma išleisti subordinuotieji įsipareigojimai klasifikuojami kaip „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“, o subordinuotieji įsipareigojimai indėlių forma yra priskiriami prie „Indėlių“. |
100. |
Į 8.2 formą įtraukta „Indėlių“ ir „Išleistų skolos vertybinių popierių“, kurie atitinka subordinuotosios skolos apibrėžtį klasifikuojant pagal apskaitos portfelius, balansinė vertė. „Subordinuotosios skolos“ priemonės yra papildomas reikalavimas įstaigai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus [ECB BSI reglamentas]. |
101. |
„Sukaupti tikrosios vertės pokyčiai dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių“ apima visus paminėtus sukauptus tikrosios vertės pokyčius, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ar kitomis bendrosiomis pajamomis. |
9. KREDITAVIMO ĮSIPAREIGOJIMAI, FINANSINĖS GARANTIJOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI (9)
102. |
Nebalansinės pozicijos apima KRR I priede išvardytus nebalansinius straipsnius. 9.1, 9.1.1 ir 9.2 formose visos nebalansinės pozicijos, nurodytos KRR I priede, suskirstomos pagal kreditavimo įsipareigojimus, finansines garantijas ir kitus įsipareigojimus. |
103. |
Informacija apie kreditavimo įsipareigojimus, finansines garantijas ir kitus suteiktus ir gautus įsipareigojimus apima atšaukiamus ir neatšaukiamus įsipareigojimus. |
104. |
Kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti suteikti įsipareigojimai, nurodyti KRR I priede, gali būti priemonės, patenkančios į 9-ojo TFAS taikymo sritį, jeigu jos yra vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, arba jeigu joms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, taip pat priemonės, patenkančios į 37-ojo TAS arba 4-ojo TFAS taikymo sritį. |
105. |
Pagal TFAS kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti suteikti įsipareigojimai nurodomi 9.1.1 formoje, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
|
106. |
Įsipareigojimai, kurie pripažįstami kaip suteiktų finansinių garantijų ir įsipareigojimų, nurodytų šio priedo šios dalies 105 punkto a ir c papunkčiuose, kredito nuostoliai, nurodomi kaip atidėjiniai, nepriklausomai nuo taikomų vertinimo kriterijų. |
107. |
TFAS taikančios įstaigos nurodo priemonių, kurioms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, nominaliąją sumą ir atidėjinius, įskaitant priemones, kurios vertinamos pradine savikaina, atėmus sukauptas pripažintas pajamas, suskirstytą pagal vertės sumažėjimo lygius. |
108. |
9.1.1 formoje nurodoma tik įsipareigojimo nominalioji suma, jeigu skolos priemonė apima ir balansinę priemonę, ir nebalansinį komponentą. Jeigu ataskaitą teikiantis subjektas negali atskirai nurodyti tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su balansiniu ir nebalansiniu komponentu, su įsipareigojimu susiję tikėtini kredito nuostoliai nurodomi kartu su sukauptu balansinio komponento vertės sumažėjimu. Jeigu bendri tikėtini kredito nuostoliai viršija skolos priemonės bendrąją balansinę vertę, likusi tikėtinų kredito nuostolių suma nurodoma 9.1.1 formoje kaip atidėjinys pagal atitinkamą vertės sumažėjimo lygį [9-ojo TFAS 5.5.20 straipsnis ir 7-ojo TFAS B8E straipsnis]. |
109. |
Jeigu finansinė garantija arba įsipareigojimas suteikti paskolą mažesne nei rinkos palūkanų norma yra vertinami pagal 9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio d punktą, o jų atidėjinys nuostoliams nustatomas pagal 9-ojo TFAS 5.5 skirsnį, jie nurodomi prie atitinkamo vertės sumažėjimo lygio. |
110. |
Jeigu kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti įsipareigojimai vertinami tikrąja verte pagal 9-ąjį TFAS, įstaigos 9.1.1 formos atitinkamose skiltyse nurodo nominaliąją sumą ir sukauptus neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl tų finansinių garantijų ir įsipareigojimų kredito rizikos. „Sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“ nurodomi taikant šios dalies 69 punkto kriterijus. |
111. |
Kitų įsipareigojimų ar garantijų, patenkančių į 37-ojo TAS arba 4-ojo TFAS taikymo sritį, nominalioji suma ir atidėjiniai nurodomi atitinkamose skiltyse. |
112. |
BAD pagrįstus nacionalinius BAP taikančios įstaigos 9.1 formoje nurodo 102 ir 103 punktuose nurodytų įsipareigojimų ir finansinių garantijų nominaliąją sumą, taip pat atidėjinių sumą, kurią reikia turėti šioms nebalansinėms pozicijoms. |
113. |
„Kreditavimo įsipareigojimai“ – tvirti įsipareigojimai suteikti kreditą iš anksto nustatytomis sąlygomis, išskyrus įsipareigojimus, kurie yra išvestinės finansinės priemonės, nes jų grynąją vertę galima padengti pinigais arba kita pateikiama ar išleidžiama finansine priemone. „Kreditavimo įsipareigojimams“ priskiriami šie KRR I priede nurodyti straipsniai:
|
114. |
„Finansinės garantijos“ yra sutartys, kuriomis reikalaujama, kad emitentas atliktų konkrečius mokėjimus, kad atlygintų sutarties turėtojo nuostolius, patirtus dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pagal pradines arba pakeistas skolos priemonės sąlygas, įskaitant kitoms finansinėms garantijoms suteiktas garantijas. Pagal TFAS šios sutartys atitinka 9-ojo TFAS 2.1 straipsnio e punkte ir 4-ojo TFAS A priedo finansinės garantijos sutarčių apibrėžtį. „Finansinėms garantijoms“ priskiriami šie KRR I priedo straipsniai:
|
115. |
„Kiti įsipareigojimai“ apima šiuos KRR I priedo straipsnius:
|
116. |
Pagal TFAS toliau nurodyti straipsniai pripažįstami balanse, todėl apie juos neturėtų būti pranešta kaip apie nebalansines pozicijas:
|
117. |
Straipsnyje „Iš jų: neveiksnūs“ apima tų kreditavimo įsipareigojimų, finansinių garantijų ir kitų suteiktų įsipareigojimų, kurie pagal šios dalies 213–239 punktus laikomi neveiksniais, nominaliąją sumą. |
118. |
Finansinių garantijų, kreditavimo įsipareigojimų ir kitų suteiktų įsipareigojimų atveju „Nominalioji suma“ – suma, kuri geriausiai parodo įstaigos didžiausią kredito rizikos poziciją neatsižvelgiant į turimas užtikrinimo priemones arba kitą kredito vertės padidinimą. Visų pirma suteiktų finansinių garantijų atveju nominalioji suma – didžiausia galima suma, kurią subjektas turėtų sumokėti, jeigu garantijos būtų pareikalauta. Kreditavimo įsipareigojimų atveju nominalioji suma – nepanaudota suma, kurią įstaiga įsipareigojo paskolinti. Nominaliosios sumos yra pozicijų vertės prieš taikant perskaičiavimo koeficientus ir kredito rizikos mažinimo metodus. |
119. |
9.2 formoje gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji suma yra visa nepanaudota suma, kurią sandorio šalis įsipareigojo paskolinti įstaigai. Kitų gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji suma yra visa suma, kurią kita sandorio šalis paskyrė įstaigai. Gautų finansinių garantijų atveju „didžiausia garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“ – didžiausia suma, kurią sandorio šalis turėtų sumokėti, jeigu garantijos būtų pareikalauta. Jeigu gautą finansinę garantiją suteikė daugiau negu vienas garantas, garantuojama suma šioje formoje nurodoma tik vieną kartą; garantuojama suma priskiriama tam garantui, kuris yra svarbesnis mažinant kredito riziką. |
10. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS IR APSIDRAUDIMO APSKAITA (10 IR 11)
120. |
10 ir 11 formose išvestinės finansinės priemonės laikomos arba apsidraudimo išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jeigu pagal TFAS arba BAD pagrįstus nacionalinius BAP jos yra naudojamos tinkamumo kriterijus atitinkančiuose apsidraudimo sandoriuose, arba kitais atvejais – laikomomis prekybai. |
121. |
Prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, įskaitant ekonominius apsidraudimo sandorius, taip pat apsidraudimo apskaitai laikomų išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė ir tariamoji suma 10 ir 11 formose nurodoma suskirstyta pagal pagrindinės rizikos rūšį, rinkos rūšį ir produkto rūšį. Apsidraudimo apskaitai laikomas išvestines finansines priemones įstaigos taip pat nurodo suskirstytas pagal apsidraudimo rūšį. Informacija apie neišvestines apsidraudimo priemones nurodoma atskirai ir suskirstoma pagal apsidraudimo sandorių rūšis. |
122. |
Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP visos išvestinės finansinės priemonės nurodomos šiose formose, neatsižvelgiant į tai, ar pagal nacionalinius BAP jos pripažįstamos balanse, ar ne. |
123. |
Prekybos ir apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė, tikroji vertė ir tariamoji suma suskirstomos pagal apskaitos portfelius ir apsidraudimo sandorių rūšis atsižvelgiant į apskaitos portfelius ir apsidraudimo sandorių rūšis, taikomus pagal TFAS ir BAD pagrįstus nacionalinius BAP, priklausomai nuo to, kuri sistema taikoma ataskaitą teikiančiam subjektui. |
124. |
Prekybos išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės, pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP vertinamos savikaina arba taikant LOCOM, nurodomos atskirai. |
125. |
11 formoje nurodomos apsidraudimo priemonės ir apdraustieji objektai, neatsižvelgiant į apskaitos standartą, naudojamą tinkamumo kriterijus atitinkančiam apsidraudimo sandoriui pripažinti, įskaitant atvejus, kai toks tinkamumo kriterijus atitinkantis apsidraudimo sandoris susijęs su grynąja pozicija. Jeigu įstaiga pasirinko apsidraudimo apskaitai toliau taikyti 39-ąjį TAS [9-ojo TFAS 7.2.21 straipsnis], apsidraudimo sandorių ir apskaitos portfelių rūšių nuorodos ir pavadinimai suprantami kaip atitinkamos nuorodos ir pavadinimai pagal 39-ojo TAS 9 straipsnį: „Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis“ nurodo „Parduoti laikomą finansinį turtą“, o „Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas“ yra nuoroda į „Laikomą iki termino pabaigos“ ir „Paskolas ir gautinas sumas“. |
126. |
Į mišrias priemones įtrauktos išvestinės finansinės priemonės, kurios buvo atskirtos nuo pagrindinės sutarties, nurodomos 10 ir 11 formose pagal išvestinės finansinės priemonės pobūdį. Pagrindinės sutarties suma šiose formose nenurodoma. Tačiau, jeigu mišri priemonė vertinama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, 10 ir 11 formose nurodoma visa sutartis, o įterptosios išvestinės finansinės priemonės nenurodomos. |
127. |
Išvestinėmis finansinėmis priemonėmis laikomi įsipareigojimai [9-ojo TFAS 2.3 straipsnio b punktas] ir kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios neatitinka šio priedo šios dalies 114 punkte pateiktos finansinės garantijos apibrėžties, 10 ir 11 formose nurodomi taikant tokį patį suskirstymą kaip ir kitoms išvestinėms finansinėms priemonėms, tačiau jie 9 formoje nenurodomi. |
128. |
Neišvestinio finansinio turto arba neišvestinių finansinių įsipareigojimų, kurie pripažįstami apsidraudimo priemone taikant TFAS arba atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, balansinė vertė nurodoma atskirai 11.3 formoje. |
10.1. Išvestinių finansinių priemonių klasifikacija pagal rizikos rūšis
129. |
Visos išvestinės finansinės priemonės priskiriamos prie vienos iš šių rizikos kategorijų:
|
130. |
Jeigu išvestinei finansinei priemonei įtaką daro daugiau negu vienos rūšies pagrindinė rizika, priemonė priskiriama prie aktualiausios rizikos rūšies. Daugelio pozicijų išvestinių finansinių priemonių atveju, esant neaiškumui, sandoriai priskiriami šia tvarka:
|
10.2. Sumos, nurodytinos išvestinių finansinių priemonių atveju
131. |
Pagal TFAS visų išvestinių finansinių priemonių (apsidraudimo ar prekybos) „balansinė vertė“ yra tikroji vertė. Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte (virš nulio) yra „finansinis turtas“, o išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte (žemiau nulio) yra „finansiniai įsipareigojimai“. „Balansinė vertė“ nurodoma atskirai išvestinėms finansinėms priemonėms su teigiama tikrąja verte („finansiniam turtui“) ir su neigiama tikrąja verte („finansiniams įsipareigojimams“). Pradinio pripažinimo datą išvestinė finansinė priemonė priskiriama „finansiniam turtui“ arba „finansiniam įsipareigojimui“ pagal jos pradinę tikrąją vertę. Po pradinio pripažinimo tikrajai išvestinių finansinių priemonių vertei didėjant arba mažėjant, pasikeitimo sąlygos gali tapti palankios įstaigai (ir išvestinė finansinė priemonė klasifikuojama kaip „finansinis turtas“) arba nepalankios (išvestinė finansinė priemonė klasifikuojama kaip „finansinis įsipareigojimas“). Apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė yra jų visa tikroji vertė, įskaitant, kai taikytina, šios tikrosios vertės komponentus, nepriskiriamus prie apsidraudimo priemonių. |
132. |
Be šio priedo 1 dalies 27 punkte apibrėžtų balansinių verčių, ataskaitas teikiančios įstaigos pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nurodo tikrąsias vertes visoms išvestinėms finansinėms priemonėms, nesvarbu, ar pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP jas reikia registruoti kaip balansines, ar nebalansines. |
133. |
„Tariamoji suma“ yra visų sudarytų ir ataskaitinę datą dar neapmokėtų sandorių bendroji nominalioji suma, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tų sandorių išvestinių finansinių priemonių pozicijos įtraukiamos į balansą. Visų pirma, nustatant tariamąją sumą, atsižvelgiama į šiuos dalykus:
|
134. |
Skiltis išvestinių finansinių priemonių „tariamoji suma“ kiekvienoje straipsnio eilutėje apima visų sutarčių, kurių sandorio šalis yra įstaiga, tariamųjų sumų sumą, neatsižvelgiant į tai, ar išvestinės finansinės priemonės laikomos turtu arba įsipareigojimais balanse, ar nėra įtrauktos į balansą. Visos tariamosios sumos nurodomos neatsižvelgiant į tai, ar išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė yra teigiama, neigiama, ar lygi nuliui. Tariamųjų sumų užskaita neleidžiama. |
135. |
„Tariamoji suma“ nurodoma skiltyse „Iš viso“ ir „Iš jos: parduota“ šiose straipsnių eilutėse: „Pasirinkimo sandoriai nebiržinėje rinkoje“, „Pasirinkimo sandoriai reguliuojamoje rinkoje“, „Kreditas“, „Biržos prekė“ ir „Kita“. Straipsnis „Iš jos: parduota“ apima sandorių, pagal kuriuos įstaigos (pasirinkimo sandorio pardavėjos) sandorio šalys (pasirinkimo sandorio turėtojos) turi teisę įvykdyti pasirinkimo sandorį, tariamąsias sumas (vykdymo kainą), o su kredito rizikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių straipsnių atveju – sandorių, pagal kuriuos įstaiga (apsaugos pardavėja) pardavė (suteikė) apsaugą savo sandorio šalims (apsaugos pirkėjoms), tariamąsias sumas. |
136. |
Sandoris priskiriamas prie „nebiržinės rinkos“ arba „reguliuojamos rinkos“ pagal rinkos, kuriame sandoris vykdomas, pobūdį, o ne tai, ar tam sandoriui nustatyta privaloma tarpuskaitos prievolė. „Reguliuojama rinka“ – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 92 punkte. Todėl, jeigu ataskaitą teikiantis subjektas sudaro išvestinės finansinės priemonės sutartį nebiržinėje rinkoje, kurioje privaloma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, ta išvestinė finansinė priemonė priskiriama ne prie „reguliuojamos rinkos“, bet prie „nebiržinės rinkos“. |
10.3. Išvestinės finansinės priemonės, klasifikuojamos kaip „ekonominiai apsidraudimo sandoriai“
137. |
Apsidraudimo tikslais laikomos išvestinės finansinės priemonės, neatitinkančios kriterijų, kad būtų veiksmingos apsidraudimo priemonės pagal 9-ąjį TFAS, 39-ąjį TAS, jeigu 39-asis TAS taikomas apsidraudimo apskaitai, arba pagal apskaitos sistemą pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, nurodomos 10 formoje kaip „ekonominiai apsidraudimo sandoriai“. Tai taip pat taikoma visais šiais atvejais:
|
138. |
„Ekonominiai apsidraudimo sandoriai“ neapima išvestinių finansinių priemonių prekybai savo sąskaita. |
139. |
Išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka „ekonominių apsidraudimo sandorių“ apibrėžtį, nurodomos 10 formoje atskirai kiekvienai rizikos rūšiai. |
140. |
Kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos visos ar dalies finansinės priemonės, kuri pirminio pripažinimo metu, vėliau arba tol, kol yra nepripažinta, priskiriama prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal 9-ojo TFAS 6.7 skirsnį, kredito rizikai valdyti, nurodomos atitinkamoje 10 formos eilutėje prie kredito rizikos. Kiti ekonominiai apsidraudimo nuo kredito rizikos sandoriai, kuriems ataskaitą teikiantis subjektas netaiko 9-ojo TFAS 6.7 skirsnio, nurodomi atskirai. |
10.4. Išvestinių finansinių priemonių suskirstymas pagal sandorio šalių sektorius
141. |
Prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių ir apsidraudimo apskaitai laikomų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama nebiržinėje rinkoje, balansinė vertė ir bendra tariamoji suma nurodomos pagal sandorio šalį naudojant šias kategorijas:
|
142. |
Visos nebiržinės išvestinės finansinės priemonės, neatsižvelgiant į rizikos rūšį, su kuria jos susijusios, suskirstomos pagal šias sandorio šalis. |
10.5. Apsidraudimo apskaita pagal nacionalinius BAP (11.2)
143. |
Kai pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP reikalaujama apsidraudimo išvestines finansines priemones priskirti prie apsidraudimo sandorių kategorijų, apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės atskirai nurodomos kiekvienai iš taikomų kategorijų: „tikrosios vertės apsidraudimo sandoriai“, „pinigų srautų apsidraudimo sandoriai“, „savikainos ir kainų apsidraudimo sandoriai“, „grynųjų investicijų į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimas“, „portfelio tikrosios vertės apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriai“ ir „portfelio pinigų srautų apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriai“. |
144. |
Kai taikoma pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, „Savikainos ir kainų apsidraudimo sandoriai“ nurodo apsidraudimo kategoriją, kurios apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės paprastai vertinamos savikaina. |
10.6. Su neišvestinėmis apsidraudimo priemonėms susijusi nurodytina suma (11.3 ir 11.3.1)
145. |
Neišvestinių apsidraudimo priemonių atveju nurodytina suma yra jų balansinė vertė pagal apskaitos portfeliams, kurioms jos priklauso, taikytinas vertinimo taisykles pagal TFAS arba BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Neišvestinėms apsidraudimo priemonėms „tariamoji suma“ nenurodoma. |
10.7. Tikrosios vertės apsidraudimo sandorių apdraustieji objektai (11.4)
146. |
Tikrosios vertės apsidraudimo sandorių apdraustųjų objektų balansinė vertė, pripažinta finansinės būklės ataskaitoje, suskirstoma pagal apskaitos portfelius ir apdraustos rizikos rūšis apdraustam finansiniam turtui ir apdraustiems finansiniams įsipareigojimams. Jeigu finansinė priemonė yra apdrausta nuo daugiau nei vienos rūšies rizikos, ji nurodoma prie tos rūšies rizikos, prie kurios apsidraudimo priemonė turi būti nurodoma pagal 129 punktą. |
147. |
„Labai mažos apimties apsidraudimo sandoriai“ yra sandoriai, kurie nėra portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriai pagal 39-ojo TAS 89A straipsnį. Labai mažos apimties apsidraudimo sandoriai apima grynųjų pozicijų apsidraudimo sandorius pagal 9-ojo TFAS 6.6 skirsnį. |
148. |
„Labai mažos apimties apsidraudimo sandorių koregavimai“ apima visus apsidraudimo sandorių koregavimus, taikomus visiems labai mažos apimties apsidraudimo sandoriams, pagal 147 punktą. |
149. |
„Į turto ir (arba) įsipareigojimų balansinę vertę įtraukti apsidraudimo sandorių koregavimai“ yra apdraustųjų objektų pelno ir nuostolių, pagal kuriuos koreguota tų objektų balansinė vertė ir kurie pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, sukaupta suma. Apdraustųjų objektų, kurie yra nuosavybės priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, apsidraudimo koregavimai nurodomi 1.3 formoje. Nepripažintų tvirtų pasižadėjimų arba jų komponento apsidraudimo koregavimas nenurodomas. |
150. |
„Likę nutrauktų labai mažos apimties apsidraudimo sandorių, įskaitant grynųjų pozicijų apsidraudimo sandorius, koregavimai“ apima tuos apsidraudimo koregavimus, kuriuos, nutraukus apsidraudimo sandorį ir baigus apdraustųjų objektų koregavimą dėl apsidraudimo pelno ir nuostolių, vis dar reikia amortizuoti iki pelno arba nuostolių, amortizuota savikaina vertinamiems apdraustiesiems straipsniams taikant perskaičiuotą faktinių palūkanų normą, arba iki sumos, kuri atitinka anksčiau pripažintus apdraustojo turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, sukauptus apsidraudimo pelną arba nuostolius. |
151. |
Jeigu finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų grupė, įskaitant finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų, sudarančių grynąją poziciją, grupę, gali būti laikoma apdraustuoju objektu, tą grupę sudarantys finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai nurodomi bendrąja balansine verte prieš atliekant grupės priemonių užskaitą straipsnyje „Į grynosios pozicijos apsidraudimo sandorį įtrauktas turtas ir įsipareigojimai (prieš užskaitą)“. |
152. |
„Apdraustieji objektai portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriuose“ apima finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, įtrauktus į su palūkanų normomis susijusių pozicijų finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų portfelyje tikrosios vertės apdraudimą nuo palūkanų normos rizikos. Šios finansinės priemonės nurodomos savo bendrąja balansine verte prieš atliekant portfelio priemonių užskaitą. |
11. ATIDĖJINIŲ IR ATIDĖJINIŲ KREDITO NUOSTOLIAMS POKYČIAI (12)
11.1. Atidėjinių kredito nuostoliams ir nuosavybės priemonių vertės sumažėjimui pokyčiai pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP (12.0)
153. |
12.0 formoje suderinami finansinio turto, vertinamo taikant savikainos metodus, ir finansinio turto, vertinamo taikant kitus vertinimo metodus arba vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, atidėjinių sąskaitos laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai, jeigu pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP reikalaujama, kad būtų skaičiuojamas to turto nuvertėjimas. Turto, vertinamo mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių, vertės koregavimai 12.0 formoje nenurodomi. |
154. |
„Padidėjimas dėl ataskaitiniu laikotarpiu atidėtų sumų numatomiems paskolų nuostoliams padengti“ nurodomas, jeigu pagrindinės turto kategorijos arba sandorio šalies atžvilgiu apskaičiuotas nuvertėjimas per laikotarpį lemia grynųjų išlaidų pripažinimą; t. y. tam tikros kategorijos arba sandorio šalies nuvertėjimo padidėjimas per laikotarpį viršija sumažėjimą. „Sumažėjimas dėl numatomiems paskolų nuostoliams padengti skirtų sumų, kurios ataskaitiniu laikotarpiu buvo panaikintos“ nurodomas, jeigu pagrindinės turto kategorijos arba sandorio šalies atžvilgiu apskaičiuotas nuvertėjimas per laikotarpį lemia grynųjų pajamų pripažinimą; t. y. tam tikros kategorijos arba sandorio šalies nuvertėjimo sumažėjimas per laikotarpį viršija padidėjimą. |
155. |
Atidėjinių pokyčiai dėl grąžinimo ir finansinio turto perleidimo nurodomi straipsnyje „Kiti koregavimai“. Nurašytos sumos nurodomos pagal 72–74 punktus. |
11.2. Atidėjinių ir atidėjinių kredito nuostoliams pokyčiai pagal TFAS (12.1)
156. |
12.1 formoje suderinami finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, ir finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, atidėjinių sąskaitos laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai, suskirstyti pagal vertės sumažėjimo lygius, priemones ir sandorio šalis. |
157. |
Atidėjiniai nebalansinėms pozicijoms, kurioms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, nurodomi pagal vertės sumažėjimo lygius. Kreditavimo įsipareigojimų vertės sumažėjimas nurodomas kaip atidėjiniai, tik jeigu jie nėra vertinami kartu su balansinio turto nuvertėjimu pagal 9-ojo TFAS 7.B8E straipsnį ir šios dalies 108 punktą. Atidėjinių įsipareigojimams ir finansinėms garantijoms, vertinamiems pagal 37-ąjį TAS, ir finansinių garantijų, vertinamų kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, pokyčiai nurodomi ne šioje, bet 43 formoje. Įsipareigojimų ir finansinių garantijų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal 9-ąjį TFAS, tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos nurodomi ne šioje formoje, bet straipsnyje „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“ pagal šios dalies 50 punktą. |
158. |
Straipsniai „Iš jų: bendrai įvertinti atidėjiniai“ ir „Iš jų: atskirai įvertinti atidėjiniai“ apima vertės sumažėjimo, susijusio su finansiniu turtu, atitinkamai įvertintu bendrai arba atskirai, sukauptos sumos pokyčius. |
159. |
„Padidėjimas dėl inicijavimo ir įsigijimo“ apima tikėtinų nuostolių, apskaitomų atliekant inicijuoto ar įsigyto finansinio turto pirminį pripažinimą, padidėjimo sumą. Šis atidėjinio padidėjimas nurodomas pirmą ataskaitinę dieną po to finansinio turto inicijavimo ar įsigijimo. Tikėtinų nuostolių dėl to finansinio turto padidėjimas arba sumažėjimas po turto pirminio pripažinimo nurodomas, kai taikytina, kitose skiltyse. Inicijuotas ar įsigytas turtas apima turtą dėl suteiktų nebalansinių įsipareigojimų panaudojimo. |
160. |
„Sumažėjimas dėl pripažinimo nutraukimo“ apima sumą tikėtinų nuostolių pokyčių, kuriuos lemia finansinio turto visiškas pripažinimo nutraukimas per ataskaitinį laikotarpį dėl kitų nei nurašymas priežasčių, kurios apima perleidimą trečiosioms šalims arba sutartyje numatytų teisių galiojimo pabaigą padengus visą sumą, to finansinio turto perleidimą arba perkėlimą į kitą apskaitos portfelį. Atidėjinio pokyčiai pripažįstami šioje skiltyje pirmą ataskaitinę dieną po visiško padengimo, perleidimo ar perkėlimo. Nebalansinių pozicijų atveju šis straipsnis taip pat apima vertės sumažėjimo sumos sumažėjimą dėl to, kad nebalansinis straipsnis tampa balansiniu straipsniu. |
161. |
„Pokyčiai dėl kredito rizikos pokyčių (grynoji suma)“ apima grynąją tikėtinų nuostolių pokyčių sumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dėl kredito rizikos padidėjimo arba sumažėjimo nuo pirminio pripažinimo, neatsižvelgiant į tai, ar dėl to finansinis turtas buvo perkeltas į kitą lygį. Šioje skiltyje nurodomas poveikis atidėjiniams dėl finansinio turto sumos padidėjimo ar sumažėjimo dėl sukauptų ir sumokėtų palūkanų pajamų. Šis straipsnis taip pat apima praėjusio laiko poveikį tikėtiniems nuostoliams pagal 9-ojo TFAS 5.4.1 straipsnio a ir b punktus. Šioje skiltyje taip pat nurodomi įverčių pakeitimai dėl rizikos parametrų atnaujinimo arba peržiūros, taip pat į ateitį orientuotų ekonominių duomenų pokyčiai. Šioje skiltyje nurodomi tikėtinų nuostolių pokyčiai dėl dalinio pozicijų padengimo dalimis, išskyrus paskutinę dalį, kuri nurodoma skiltyje „Sumažėjimas dėl pripažinimo nutraukimo“. |
162. |
Visi pokyčiai dėl tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su atnaujinamosiomis pozicijomis, nurodomi straipsnyje „Pokyčiai dėl kredito rizikos pokyčių (grynoji suma)“, išskyrus pokyčius, susijusius su nurašytomis sumomis ir įstaigos taikomos kredito nuostolių įvertinimo metodikos atnaujinimu. Atnaujinamosios pozicijos yra pozicijos, kai klientų neapmokėtiems likučiams leidžiama svyruoti atsižvelgiant į jų sprendimą skolintis ir skolą grąžinti, laikantis įstaigos nustatyto limito. |
163. |
„Pokyčiai dėl institucijos vertinimo metodikos atnaujinimo (grynoji suma)“ apima pokyčius dėl įstaigos taikomos tikėtinų nuostolių įvertinimo metodikos atnaujinimo, atliekamo dėl to, kad pakeičiami esami modeliai ar nustatomi nauji vertės sumažėjimui įvertinti naudojami modeliai. Metodikos atnaujinimas taip pat apima naujų standartų priėmimo poveikį. Metodikos pokyčiai, dėl kurių pasikeičia turto vertės sumažėjimo lygis, laikomi viso modelio pakeitimu. Šioje skiltyje nenurodomi įverčių pakeitimai dėl rizikos parametrų atnaujinimo arba peržiūros, taip pat į ateitį orientuotų ekonominių duomenų pokyčiai. |
164. |
Tikėtinų nuostolių, susijusių su pakeistu turtu [9-ojo TFAS 5.4.3 straipsnis ir A priedas], pokyčiai nurodomi atsižvelgiant į pakeitimo ypatybes pagal šiuos principus:
|
165. |
Nurašytos sumos nurodomos pagal šio priedo šios dalies 72–74 punktus ir pagal šiuos principus:
|
166. |
„Kiti koregavimai“ apima visas sumas, nenurodytas pirmesnėse skiltyse, įskaitant, be kita ko, tikėtinų nuostolių koregavimą dėl užsienio valiutos skirtumų, jeigu tai atitinka 2 formoje teikiamą informaciją apie užsienio valiutos poveikį. |
11.3. Perkėlimai tarp vertės sumažėjimo lygių (bendrosios vertės pateikimas) (12.2)
167. |
12.2 formoje nurodoma: finansinio turto atveju –bendroji balansinė vertė, o nebalansinių pozicijų, kurioms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, – nominalioji suma, kuri per ataskaitinį laikotarpį buvo perkelta iš vieno vertės sumažėjimo lygio į kitą. |
168. |
Nurodoma tik ta to finansinio turto balansinė vertė ar tų nebalansinių pozicijų nominalioji suma, kurios ataskaitinę datą buvo priskirtos prie kito vertės sumažėjimo lygio nei finansinių metų pradžioje ar jų pirminio pripažinimo metu. Balansinių pozicijų, kurių vertės sumažėjimas, nurodytas 12.1 formoje, apima nebalansinį komponentą [9-ojo TFAS 5.5.20 straipsnis ir 7-ojo TFAS B8E straipsnis], atveju atsižvelgiama į balansinio ir nebalansinio komponento lygio pasikeitimą. |
169. |
Jeigu finansinis turtas arba nebalansinės pozicijos, kurie nuo finansinių metų pradžios arba jų pirminio pripažinimo pakeitė kelis vertės sumažėjimo lygius, nurodant per finansinius metus atliktus perkėlimus nurodoma, kad tas turtas arba pozicijos buvo perkelti iš jų vertės sumažėjimo lygio, kuriame jie buvo finansinių metų pradžioje arba jų pirminio pripažinimo metu, į vertės sumažėjimo lygį, į kurį jie yra įtraukti ataskaitinę datą. |
170. |
12.2 formoje nurodytina bendroji balansinė vertė arba nominalioji suma yra bendroji balansinė vertė arba nominalioji suma ataskaitinę datą, neatsižvelgiant į tai, ar perkėlimo datą ši suma yra didesnė, ar mažesnė. |
12. GAUTOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS IR GARANTIJOS (13)
12.1. Užtikrinimo priemonių ir garantijų suskirstymas pagal paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, išskyrus laikomus prekybai (13.1)
171. |
Užtikrinimo priemonės ir garantijos, neatsižvelgiant į jų teisinę forma, kuriomis užtikrintos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, nurodomos pagal įkeitimo rūšis: pagal paskolas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, ir kitas užstatu užtikrintas paskolas, taip pagal gautas finansines garantijas. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai suskirstomi pagal sandorio šalis ir paskirtį. |
172. |
13.1 formoje nurodoma „didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“. Finansinės garantijos ir (arba) užtikrinimo priemonės sumų suma susijusiose 13.1 formos skiltyse neviršija susijusios paskolos balansinės vertės. |
173. |
Nurodant paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus pagal įkeitimo rūšį taikomos šios apibrėžtys:
|
174. |
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, kurie tuo pat metu yra susiję su daugiau negu vienos rūšies užtikrinimo priemone arba garantija, „Didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“, skiriama pagal priemonės kokybę, pradedant nuo tos priemonės, kurios kokybė geriausia. Nekilnojamuoju turtu užtikrintų paskolų atveju pirmiausia visada nurodomas nekilnojamojo turto užstatas, neatsižvelgiant į jo kokybę, palyginti su kitomis užtikrinimo priemonėmis. Jeigu „Didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“, viršija nekilnojamojo turto užstato vertę, jo likusi vertė paskiriama kitų rūšių užtikrinimo priemonėms ir garantijoms pagal jo kokybę, pradedant nuo tos priemonės, kurios kokybė geriausia. |
12.2. Per ataskaitinį laikotarpį perimtos užtikrinimo priemonės realizuojant nuosavybės teisę [pripažįstama ataskaitinę datą] (13.2)
175. |
Šioje formoje pateikiama užtikrinimo priemonės, įgytos nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki pabaigos, balansinė vertė, kuri ataskaitinę datą išlieka pripažinta balanse. |
12.3. Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę [į materialųjį turtą], sukaupta suma (13.3)
176. |
„Nuosavybės teisės [į materialųjį turtą] netekimas“ – kaupiamoji materialiojo turto, įgyto perėmus užtikrinimo priemonę realizuojant nuosavybės teisę, balansinė vertė, kuri ataskaitinę datą išlieka pripažinta balanse, išskyrus turtą, priskiriamą prie „Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų“. |
13. TIKROSIOS VERTĖS HIERARCHIJA. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VERTINIMAS TIKRĄJA VERTE (14)
177. |
Įstaigos nurodo finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte pagal 13-ojo TFAS 72 straipsnyje numatytą hierarchiją, vertę. Jeigu pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP taip pat reikalaujama tikrąja verte vertinamą turtą paskirstyti skirtingiems tikrosios vertės lygiams, nacionalinius BAP taikančios įstaigos taip pat užpildo šią formą. |
178. |
„Ataskaitinio laikotarpio tikrosios vertės pokytis“ apima pelną arba nuostolius dėl priemonių, kurios ir toliau egzistuoja ataskaitinę datą, pakartotinio įvertinimo pagal 9-ąjį TFAS, 13-ąjį TFAS arba nacionalinius BAP, jei taikoma, ataskaitiniu laikotarpiu. Šis pelnas ir nuostoliai nurodomi taip, kaip būtų įtraukti į pelno (nuostolių) ataskaitą arba, kai taikoma, į bendrųjų pajamų ataskaitą; taigi, nurodomos sumos prieš apmokestinimą. |
179. |
„Sukauptas tikrosios vertės pokytis prieš apmokestinimą“ apima pelno arba nuostolių sumą, gautą pakartotinai įvertinus priemones, sukauptą nuo pradinio pripažinimo iki ataskaitinės datos. |
14. PRIPAŽINIMO NUTRAUKIMAS IR FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, SUSIJĘ SU PERLEISTU FINANSINIU TURTU (15)
180. |
15 formoje pateikiama informacija apie perleistą finansinį turtą, kuris visas arba jo dalis neatitinka pripažinimo nutraukimo kriterijų, ir finansinį turtą, kurio pripažinimas visiškai nutrauktas, bet įstaiga išsaugo su juo susijusias aptarnavimo teises. |
181. |
Apie susijusius įsipareigojimus pranešama pagal portfelį, į kurį susijęs perleistas finansinis turtas buvo įtrauktas turto dalyje, o ne pagal portfelį, į kurį jie buvo įtraukti įsipareigojimų dalyje. |
182. |
Skiltis „Sumos, kurių pripažinimas kapitalu nutrauktas,“ apima finansinio turto, kuris pripažintas apskaitos tikslais, balansinę vertę, bet jo pripažinimas nutrauktas dėl rizikos ribojimo tikslų, nes įstaiga jį traktuoja pagal KRR 109, 243 ir 244 straipsnius kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas kapitalo poreikio nustatymo tikslais. |
183. |
„Atpirkimo sandoriai“ yra sandoriai, pagal kuriuos įstaiga gauna pinigų mainais už parduotą finansinį turtą nurodyta kaina ir įsipareigoja atpirkti tą patį (arba tokį pat) turtą už nustatytą kainą nurodytą datą ateityje. Sandoriai, pagal kuriuos už grynųjų pinigų įkaitą laikinai perleidžiamas auksas, taip pat priskiriami prie „Atpirkimo sandorių“. Sumos, kurias įstaiga gavo už trečiajai šaliai („laikinajam įgijėjui“) perleistą finansinį turtą, klasifikuojamos straipsnyje „Atpirkimo sandoriai“, jeigu yra įsipareigojimas atlikti atvirkštinį sandorį, o ne tik galimybė tai padaryti. Atpirkimo sandoriai taip pat apima atpirkimo tipo operacijas, kurios gali apimti:
|
184. |
„Atpirkimo sandoriai“ ir „atvirkštinio atpirkimo paskolos“ apima įstaigos gautus arba paskolintus pinigus. |
185. |
Pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio atveju, jeigu perleisto finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, įstaigos deklaruoja savo pelną (nuostolius), susidariusį (-ius) pagal pajamų ataskaitos straipsnį, atitinkantį „apskaitos portfelius“, į kuriuos finansinis turtas buvo įtrauktas prieš nutraukiant jo pripažinimą. |
15. TAM TIKRŲ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ SUSKIRSTYMAS (16)
186. |
Tam tikrų pajamų ataskaitos straipsnių atveju pateikiamas toliau nurodytas pelno (arba pajamų) ir nuostolių (arba išlaidų) suskirstymas. |
15.1. Palūkanų pajamos ir išlaidos pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius (16.1)
187. |
Palūkanų pajamos suskirstomos pagal abu šiuos elementus:
|
188. |
Palūkanų išlaidos suskirstomos pagal abu šiuos elementus:
|
189. |
Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų pajamos apima prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, skolos vertybinių popierių ir paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, taip pat indėlių, išleistų skolos vertybinių popierių ir kitų finansinių įsipareigojimų, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų pajamas. |
190. |
Finansinių įsipareigojimų ir finansinio turto, kurio faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų išlaidos apima prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, indėlių, išleistų skolos vertybinių popierių ir kitų finansinių įsipareigojimų, taip pat skolos vertybinių popierių ir paskolų bei kitų išankstinių mokėjimų, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų išlaidas. |
191. |
16.1 formoje trumposios pozicijos taip pat priskiriamos prie kitų finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiama į visas įvairių portfelių priemones, išskyrus priemones, kurios įtrauktos į straipsnius „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“, kurios nenaudojamos apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos. |
192. |
„Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ apima apsidraudimo priemonių palūkanų pajamas ir išlaidas, jeigu iš apdraustųjų objektų gaunamos palūkanos. |
193. |
Jeigu naudojama „švari kaina“, prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių palūkanos apima sumas, susijusias su prekybai laikomomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priskiriamomis „ekonominiams apsidraudimo sandoriams“, kurios įtraukiamos į palūkanų pajamas arba išlaidas koreguojant ekonominiu, bet ne apskaitos požiūriu apdraustų finansinių priemonių pajamas ir išlaidas. Tokiu atveju ekonominio apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių palūkanų pajamos nurodomos atskirai prie palūkanų pajamų iš prekybos išvestinių finansinių priemonių. Pagal laiką paskirstyti mokesčiai ar balansavimo mokėjimai, susiję su kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinamomis tikrąja verte ir naudojamomis dalies ar visos finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kredito rizikai valdyti, taip pat nurodomi prie prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių palūkanų. |
194. |
Pagal TFAS „Iš jų: palūkanų pajamos iš nuvertėjusio finansinio turto“ apima dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto, įskaitant nusipirktą arba suteiktą dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, palūkanų pajamas. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP šis straipsnis apima palūkanų pajamas iš nuvertėjusio turto, kuriam sudaryti specialieji atidėjiniai kredito rizikai. |
15.2. Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo pagal priemones (16.2)
195. |
Pelnas ir nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo suskirstomi pagal finansinės priemonės rūšį ir apskaitos portfelį. Kiekvienam straipsniui nurodomas grynasis realizuotas pelnas arba nuostoliai, susidarę dėl sandorio pripažinimo nutraukimo. Grynoji suma yra realizuoto pelno ir realizuotų nuostolių skirtumas. |
196. |
Pagal TFAS 16.2 forma taikoma finansiniam turtui ir įsipareigojimams, vertinamiems amortizuota savikaina, ir skolos priemonėms, vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP 16.2 forma taikoma finansiniam turtui, vertinamam taikant savikainos metodą, tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, ir taikant kitus vertinimo metodus, pavyzdžiui, vertinimą mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP kaip prekybinės klasifikuojamų finansinių priemonių pelnas ir nuostoliai šioje formoje nenurodomi, neatsižvelgiant į toms priemonėms taikomas vertinimo taisykles. |
15.3. Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų ir prekybinio finansinio turto ir prekybinių finansinių įsipareigojimų pagal priemones (16.3)
197. |
Pelnas ir nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų skirstomi pagal priemonės rūšį; kiekvienas suskirstymo straipsnis yra finansinės priemonės grynoji realizuota ir nerealizuota suma (iš pelno atėmus nuostolius). |
198. |
Užsienio valiutų prekybos, neįskaitant užsienio valiutos banknotų ir monetų keitimo, neatidėliotinų sandorių rinkoje pelnas ir nuostoliai turi būti įtraukti kaip prekybos pelnas ir nuostoliai. Pelnas ir nuostoliai dėl prekybos tauriaisiais metalais arba pripažinimo nutraukimo ir pakartotinio įvertinimo įtraukiami ne į prekybos pelną ir nuostolius, bet į „Kitas veiklos pajamas“ arba „Kitas veiklos išlaidas“ pagal šios dalies 316 punktą. |
199. |
Straipsnyje „Iš jų: ekonominiai apsidraudimo sandoriai naudojantis vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybe“ apima tik pelną ir nuostolius dėl kredito išvestinių finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, naudojamų visos arba dalies finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kredito rizikai valdyti pagal 9-ojo TFAS 6.7 skirsnį. Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto perkėlimo iš vertinimo amortizuota savikaina apskaitos portfelio į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, apskaitos portfelį arba į prekybai laikomo turto portfelį [9-ojo TFAS 5.6.2 straipsnis] nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas ir nuostoliai dėl amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto pergrupavimo“. |
15.4. Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų ir prekybinio finansinio turto ir prekybinių finansinių įsipareigojimų pagal riziką (16.4)
200. |
Pelnas ir nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų taip pat skirstomi pagal rizikos rūšį; kiekvienas suskirstymo straipsnis – grynoji realizuota ir nerealizuota pagrindinės rizikos (palūkanų normos, nuosavybės, valiutos kurso, kredito, biržos prekių ir kita) suma (iš pelno atėmus nuostolį), susijusi su pozicija, įskaitant susijusias išvestines finansines priemones. Pelnas ir nuostoliai dėl valiutų keitimo kursų skirtumų įtraukiami į tą straipsnį, į kurį įtraukiamas likęs pelnas ir nuostoliai, susidarę dėl priemonės keitimo. Pelnas ir nuostoliai dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines finansines priemones, įtraukiami į rizikos kategorijas, kaip nurodyta toliau:
|
15.5. Pelnas arba nuostoliai dėl neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones (16.4.1)
201. |
Pelnas ir nuostoliai dėl neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suskirstomi pagal priemonių rūšis; kiekvienas suskirstymo straipsnis yra finansinės priemonės grynoji realizuota ir nerealizuota suma (iš pelno atėmus nuostolius). |
202. |
Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto perkėlimo iš vertinimo amortizuota savikaina apskaitos portfelio į neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, apskaitos portfelį [9-ojo TFAS 5.6.2 straipsnis] nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas ir nuostoliai dėl amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto pergrupavimo“. |
15.6. Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones (16.5)
203. |
Finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pelnas arba nuostoliai skirstomi pagal priemonių rūšis. Įstaigos nurodo grynuosius realizuotus ir nerealizuotus pelną arba nuostolius ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės pokyčio per laikotarpį dėl kredito rizikos pokyčių (paties skolininko arba emitento kredito rizika) sumą, jeigu pačios įstaigos kredito rizika nenurodyta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. |
204. |
Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, vertinama tikrąja verte, yra naudojama visos arba dalies finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kredito rizikai valdyti, finansinės priemonės pelnas arba nuostoliai to priskyrimo metu nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas arba (–) nuostoliai priskiriant finansinį turtą ir įsipareigojimus prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai apsidraudimo tikslais pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“. Paskesnis pelnas ar nuostoliai dėl šių finansinių priemonių tikrosios vertės nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas arba (–) nuostoliai priskyrus finansinį turtą ir įsipareigojimus prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai apsidraudimo tikslais pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“. |
15.7. Pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos (16.6)
205. |
Visas pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos, išskyrus pajamas arba išlaidas, susidarančius, kai naudojama „švari kaina“, skirstomi pagal apsidraudimo apskaitos rūšį: tikrosios vertės apsidraudimas, pinigų srautų apsidraudimas ir grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas. Pelnas ir nuostoliai, susiję su tikrosios vertės apsidraudimu, paskirstomi apsidraudimo priemonėms ir apdraustiesiems objektams. Apsidraudimo priemonių pelnas ir nuostoliai neapima pelno ir nuostolių, susijusių su apsidraudimo priemonių, nelaikomų apsidraudimo priemonėmis pagal 9-ojo TFAS 6.2.4 straipsnį, elementais. Šios nepriskirtos apsidraudimo priemonės nurodomos pagal šios dalies 60 punktą. Pelnas ir nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos taip pat apima pelną ir nuostolius dėl straipsnių, kurių rizikos pozicijos užskaitomos tarpusavyje, grupių apsidraudimo sandorių (grynosios pozicijos apsidraudimo sandorių). |
206. |
„Apdraustojo objekto tikrosios vertės pokyčiai, sietini su apdraustąja rizika“ taip pat apima pelną ir nuostolius dėl apdraustųjų objektų, jeigu jie yra skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis pagal 9-ojo TFAS 4.1.2A straipsnį [9-ojo TFAS 6.5.8 straipsnį]. |
207. |
Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP suskirstymas pagal apsidraudimo sandorio rūšis, kaip nurodyta šioje formoje, pateikiamas, jeigu toks informacijos suskirstymas atitinka taikomus apskaitos reikalavimus. |
15.8. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas (16.7)
208. |
„Papildomos sumos“ nurodomos tada, kai apskaitos portfelio arba pagrindinės turto kategorijos atžvilgiu apskaičiuotas vertės sumažėjimas per laikotarpį lemia grynųjų išlaidų pripažinimą. „Panaikinimas“ nurodomas tada, kai apskaitos portfelio arba pagrindinės turto kategorijos atžvilgiu apskaičiuotas vertės sumažėjimas per laikotarpį lemia grynųjų pajamų pripažinimą. |
16. APSKAITOS IR KRR NUSTATYTOS KONSOLIDAVIMO APIMTIES SUDERINIMAS (17)
209. |
„Apskaitos konsolidavimo apimtis“ apima turto, įsipareigojimų ir nuosavybės balansinę vertę ir nebalansinių pozicijų, kurios parengtos naudojant apskaitos konsolidavimo apimtį, tariamąsias sumas; t. y. į konsolidavimą įtraukiant patronuojamąsias įmones, kurios yra draudimo įmonės ir ne finansų bendrovės. Įstaigos apskaito savo patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones taikydamos tą patį metodą, kurį taiko savo finansinėse ataskaitose. |
210. |
Šioje formoje straipsnis „Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ neapima patronuojamųjų įmonių, nes pagal apskaitos konsolidavimo apimtį visos patronuojamosios įmonės yra visiškai konsoliduotos. |
211. |
„Turtas pagal perdraudimo ir draudimo sutartis“ apima perduoto perdraudimo turtą ir turtą, susijusį su sudarytomis draudimo ir perdraudimo sutartimis (jei tokio yra). |
212. |
„Įsipareigojimai pagal draudimo ir perdraudimo sutartis“ apima įsipareigojimus pagal sudarytas draudimo ir perdraudimo sutartis. |
17. NEVEIKSNIOS POZICIJOS (18)
213. |
18 formoje neveiksnios pozicijos yra pozicijos, atitinkančios bet kurį iš šių kriterijų:
|
214. |
Toks neveiksnių pozicijų kategorizavimas taikomas nepaisant to, ar pozicija klasifikuojama kaip pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reguliavimo tikslais pagal KRR 178 straipsnį, ar kaip nuvertėjusi pozicija apskaitos tikslais pagal taikomą apskaitos sistemą. |
215. |
Pozicijos, kurių atžvilgiu laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymo atvejis pagal KRR 178 straipsnį, ir pozicijos, kurios, kaip nustatyta, yra nuvertėjusios pagal taikomą apskaitos sistemą, visada laikomos neveiksniomis pozicijomis. Pagal TFAS 18 formoje nuvertėjusios pozicijos yra tos, kurių vertė, kaip nustatyta, yra sumažėjusi dėl kredito rizikos (3 lygis), įskaitant nusipirktą arba suteiktą dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtą. Į vertės sumažėjimo lygius, išskyrus 3 lygį, įtrauktos pozicijos laikomos neveiksniomis, jeigu jos atitinka kriterijus, kad būtų laikomos neveiksniomis. |
216. |
Pozicijos kategorizuojamos pagal jų visą sumą ir neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonės egzistavimą. Reikšmingumas vertinamas pagal KRR 178 straipsnį. |
217. |
18 formoje „pozicijos“ apima visas skolos priemones (skolos vertybinius popierius, paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, kurie taip pat apima lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo) ir nebalansines pozicijas, išskyrus prekybai laikomas pozicijas. |
218. |
Skolos priemonės įtraukiamos į šiuos apskaitos portfelius: a) savikaina arba amortizuota savikaina vertinamos skolos priemonės, b) skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis arba nuosavybe, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas, ir c) skolos priemonės, vertinamos taikant griežtąjį LOCOM arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje arba nuosavybėje, kurių nuvertėjimas neskaičiuojamas, pagal šios dalies 233 punkto kriterijus. Kiekviena kategorija suskirstoma pagal priemones ir pagal sandorio šalis. |
219. |
Pagal TFAS ir atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP nebalansinės pozicijos apima šiuos atšaukiamus ir neatšaukiamus straipsnius:
|
220. |
Skolos priemonės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti pagal 5-ąjį TFAS, nurodomos atskirai. |
221. |
18 formoje teikiant informaciją apie skolos priemones „bendroji balansinė vertė“ nurodoma taip, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalies 34 punkte. Nurodoma nebalansinių pozicijų nominalioji suma, kaip apibrėžta šio priedo šios dalies 118 punkte. |
222. |
18 formoje pozicija yra pradelsta, jeigu ji atitinka šios dalies 96 punkto kriterijus. |
223. |
18 formoje skolininkas reiškia įsipareigojantįjį asmenį, kaip apibrėžta KRR 178 straipsnyje. |
224. |
Įsipareigojimas laikomas neveiksnia pozicija nominaliąja suma, jeigu tuo atveju, kai lėšos išmokamos arba kitaip panaudojamos, atsirastų pozicijų, keliančių riziką, kad visa suma nebus grąžinta nerealizavus užtikrinimo priemonės. |
225. |
Suteiktos finansinės garantijos laikomos neveiksniomis pozicijomis nominaliąja suma, kai egzistuoja rizika, kad šalis garantijos gavėja gali pareikalauti įvykdyti finansinę garantiją, įskaitant visų pirma tuos atvejus, kai pagrindinė garantuota pozicija atitinka priskyrimo neveiksnioms pozicijoms kriterijus, nurodytus 213 punkte. Jeigu mokėtina suma, kurios grąžinimas garantuotas minėta sutartimi, yra pradelsta, ataskaitą teikianti įstaiga turi įvertinti, ar pagal garantijos sutartį gautina suma atitinka neveiksnumo kriterijus. |
226. |
Pozicijos, priskiriamos neveiksnioms pozicijoms pagal 213 punktą, kategorizuojamos kaip neveiksnios pozicijos individualiu pagrindu (sandorio pagrindu) arba kaip neveiksni bendra pozicija tam tikro skolininko atžvilgiu (skolininko pagrindu). Kategorizuojant neveiksnias pozicijas individualiu pagrindu arba tam tikro skolininko atžvilgiu, įvairių rūšių neveiksnioms pozicijoms taikomi tokie kategorizavimo metodai:
|
227. |
Jeigu įstaiga turi balansinių pozicijų skolininko atžvilgiu, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų, ir pradelstų pozicijų bendroji balansinė vertė sudaro daugiau nei 20 % visų balansinių pozicijų to skolininko atžvilgiu bendrosios balansinės vertės, visos balansinės ir nebalansinės pozicijos to skolininko atžvilgiu laikomos neveiksniomis. Jeigu skolininkas priklauso grupei, taip pat reikia įvertinti, ar pozicijos kitų grupės subjektų atžvilgiu taip pat turi būti laikomos neveiksniomis, jeigu jos dar nelaikomos nuvertėjusiomis pozicijomis ar pozicijomis esant įsipareigojimų neįvykdymui pagal KRR 178 straipsnį, išskyrus pozicijas, kurioms daro poveikį pavieniai ginčai, nesusiję su sandorio šalies mokumu. |
228. |
Pozicijos nebelaikomos neveiksniomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
|
229. |
Jeigu neįvykdomos šio priedo šios dalies 228 punkto a, b ir c papunkčių sąlygos, pozicija ir toliau klasifikuojama kaip neveiksni, net jeigu pozicija jau atitinka kriterijus, kuriuos ataskaitą teikianti įstaiga taiko siekdama nustatyti, kad pozicija nustojama klasifikuoti kaip nuvertėjusi pozicija ar pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui atitinkamai pagal taikomą apskaitos sistemą ir KRR 178 straipsnį. |
230. |
Jeigu neveiksni pozicija pagal 5-ąjį TFAS klasifikuojama kaip ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, dėl to ji nenustojama klasifikuoti kaip neveiksni pozicija. |
231. |
Jeigu neveiksniai pozicijai taikomos restruktūrizavimo priemonės, dėl to ji nenustojama klasifikuoti kaip neveiksni pozicija. Jeigu pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, yra neveiksnios, kaip nurodyta 262 punkte, laikoma, kad tos pozicijos nustoja būti neveiksniomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
Šios specialios nutraukimo sąlygos, nurodytos a, b ir c papunkčiuose, taikomos papildomai prie kitų kriterijų, kuriuos ataskaitas teikiančios įstaigos taiko nuvertėjusioms pozicijoms ir pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui atitinkamai pagal taikomą apskaitos sistemą ir KRR 178 straipsnį. |
232. |
Jeigu šio priedo šios dalies 231 punkte nurodytos sąlygos neįvykdomos pasibaigus vienių metų laikotarpiui, nurodytam to punkto b papunktyje, pozicija ir toliau laikoma neveiksnia restruktūrizuota pozicija, kol įvykdomos visos sąlygos. Ar sąlygos įvykdytos, vertinama bent kas ketvirtį. |
233. |
Šio priedo 1 dalies 15 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal TFAS ir šio priedo 1 dalies 16 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP 18 formoje nurodomi taip:
|
234. |
Jeigu pagal TFAS arba atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP numatyta galimybė įsipareigojimus priskirti prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, bet kokio turto, susidarančio dėl tokio priskyrimo ir vertinimo tikrąja verte, balansinė vertė nurodoma straipsnyje „Finansinis turtas, priskiriamas prie vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ (TFAS) arba „Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ (BAD pagrįsti nacionaliniai BAP). Bet kokio įsipareigojimo, atsirandančio dėl tokio priskyrimo, balansinė vertė F18 formoje nenurodoma. Visų įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tariamoji suma nurodoma 9 formoje. |
235. |
Informacija apie pradelstas pozicijas pateikiama atskirai pagal veiksnių ir neveiksnių pozicijų kategorijas jų visa suma, kaip apibrėžta šios dalies 96 punkte. Pozicijos, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų, tačiau nėra reikšmingos pagal KRR 178 straipsnį, nurodomos pagal veiksnių pozicijų kategorijas „Pradelsta > 30 dienų <= 90 dienų“. |
236. |
Neveiksnios pozicijos nurodomos suskirstytos pagal pradelsto laiko intervalus. Pozicijos, kurios nėra pradelstos arba yra pradelstos 90 arba mažiau dienų, tačiau vis tiek yra laikomos neveiksniomis dėl tikimybės, kad jos nebus visiškai padengtos, nurodomos specialioje skiltyje. Pozicijos, kurios yra pradelstos ir kurių atžvilgiu egzistuoja tikimybė, kad jos nebus visiškai padengtos, yra suskirstomos pagal pradelsto laiko intervalus, remiantis pradelstų dienų skaičiumi. |
237. |
Toliau nurodytos pozicijos nurodomos atskirose skiltyse:
|
238. |
„Sukaupto vertės sumažėjimo, sukauptų neigiamų tikrosios vertės pokyčių dėl kredito rizikos ir atidėjinių“ duomenys pateikiami pagal šios dalies 11, 69–71, 106 ir 110 punktus. |
239. |
Informacija apie turimas užtikrinimo priemones ir gautas garantijas, susijusias su neveiksniomis pozicijomis, pateikiama atskirai. Nurodomos gautų užtikrinimo priemonių ir gautų garantijų sumos apskaičiuojamos pagal šios dalies 172 ir 174 punktus. Nurodytų užtikrinimo priemonių ir garantijų sumų suma apribojama susijusios pozicijos balansine verte arba nominaliąja suma. |
18. RESTRUKTŪRIZUOTOS POZICIJOS (19)
240. |
19 formoje restruktūrizuotos pozicijos yra skolos sutartys, kurioms buvo taikytos restruktūrizavimo priemonės. Restruktūrizavimo priemones sudaro lengvatos skolininkui, kuris susiduria arba kuriam gresia susidurti su sunkumais įvykdyti finansinius įsipareigojimus („finansiniai sunkumai“). |
241. |
19 formoje lengvata gali reikšti nuostolius skolintojui ir yra susijusi su bet kuria iš šių priemonių:
|
242. |
Lengvatos įrodymai, be kita ko, gali būti bent bet kuris iš šių elementų:
|
243. |
Galimybė pasinaudoti išlygomis, kurios, naudojamos skolininko nuožiūra, suteikia skolininkui teisę pakeisti sutarties sąlygas („nustatytos restruktūrizavimo išlygos“), laikoma lengvata, kai įstaiga leidžia naudotis tomis išlygomis ir padaro išvadą, kad skolininkas turi finansinių sunkumų. |
244. |
Taikant III ir IV priedus, taip pat šį priedą, „refinansavimas“ yra skolos sutarčių naudojimas siekiant užtikrinti visišką arba dalinį apmokėjimą pagal kitas skolos sutartis, kurių dabartinių sąlygų skolintojas negali laikytis. |
245. |
19 formoje „skolininkas“ apima visus juridinius asmenis skolininko grupėje, kurie patenka į apskaitos konsolidavimo apimtį, ir fizinius asmenis, kurie tą grupę kontroliuoja. |
246. |
19 formoje „skola“ apima paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus (kurie taip pat apima lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo), skolos vertybinius popierius ir atšaukiamus bei neatšaukiamus suteiktus kreditavimo įsipareigojimus, įskaitant tuos kreditavimo įsipareigojimus, kurie yra priskiriami prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir kurie ataskaitų datą yra turtas. „Skola“ neapima prekybai laikomų pozicijų. |
247. |
„Skola“ taip pat apima paskolas ir išankstinius mokėjimus, taip pat skolos vertybinius popierius, klasifikuojamus kaip ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti pagal 5-ąjį TFAS. |
248. |
19 formoje „pozicija“ turi tą pačią reikšmę kaip „skola“ šios dalies 247 punkte. |
249. |
Šio priedo 1 dalies 15 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal TFAS ir šio priedo 1 dalies 16 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP 19 formoje nurodomi taip, kaip apibrėžta šios dalies 233 punkte. |
250. |
19 formoje „įstaiga“ reiškia įstaigą, kuri taikė restruktūrizavimo priemones. |
251. |
19 formoje teikiant informaciją apie skolą „bendroji balansinė vertė“ nurodoma taip, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalies 34 punkte. Suteiktų kreditavimo įsipareigojimų, kurie yra nebalansinės pozicijos, atveju nurodoma nominalioji suma, kaip apibrėžta šio priedo šios dalies 118 punkte. |
252. |
Pozicijos laikomos restruktūrizuotomis, jeigu buvo suteikta lengvata, nepriklausomai nuo to, ar kuri nors suma yra pradelsta, arba nepriklausomai nuo pozicijos klasifikavimo kaip nuvertėjusios pozicijos pagal taikomą apskaitos sistemą ar kaip pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui pagal KRR 178 straipsnį. Pozicijos nevertinamos kaip restruktūrizuotos, jeigu skolininkas neturi finansinių sunkumų. Pagal TFAS pakeistas finansinis turtas [9-ojo TFAS 5.4.3 straipsnis ir A priedas] yra vertinamas kaip restruktūrizuotas su sąlyga, kad suteikta lengvata, kaip apibrėžta šio priedo šios dalies 240 ir 241 punktuose, neatsižvelgiant į tai, ar pakeitimas atliktas dėl finansinio turto kredito rizikos pokyčio nuo pirminio pripažinimo. Toliau nurodytos priemonės laikomos restruktūrizavimo priemonėmis:
|
253. |
Pakeitimas, susijęs su mokėjimais, atliktais perimant užtikrinimo priemonę realizuojant nuosavybės teisę, laikomas restruktūrizavimo priemone, kai tas pakeitimas yra lengvata. |
254. |
Egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad įvykdytas restruktūrizavimas, bet kuriomis iš šių aplinkybių:
|
255. |
Finansiniai sunkumai vertinami skolininko lygmeniu, kaip nurodyta 245 punkte. Kaip restruktūrizuotos pozicijos nurodomos tik tos pozicijos, kurioms buvo taikytos restruktūrizavimo priemonės. |
256. |
Restruktūrizuotos pozicijos įtraukiamos į neveiksnių pozicijų kategoriją arba į veiksnių pozicijų kategoriją pagal šios dalies 213–224 ir 260 punktus. Pozicija nustojama klasifikuoti kaip restruktūrizuota pozicija, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
257. |
Jeigu bandomojo laikotarpio pabaigoje 256 punkte nurodytos sąlygos neįvykdomos, pozicija ir toliau laikoma veiksnia restruktūrizuota pozicija, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis, kol įvykdomos visos sąlygos. Ar sąlygos įvykdytos, vertinama bent kas ketvirtį. |
258. |
Restruktūrizuotos pozicijos, pagal 5-ąjį TFAS klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, ir toliau klasifikuojamos kaip restruktūrizuotos pozicijos. |
259. |
Restruktūrizuota pozicija gali būti laikoma veiksnia nuo tos datos, kai buvo pritaikytos restruktūrizavimo priemonės, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
|
260. |
Jeigu veiksniai restruktūrizuotai pozicijai, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis ir kuri buvo perkelta iš neveiksnių pozicijų kategorijos, pritaikomos papildomos restruktūrizavimo priemonės arba jeigu pozicija tampa daugiau nei 30 dienų pradelsta, ji klasifikuojama kaip neveiksni. |
261. |
„Veiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“, (veiksnios restruktūrizuotos pozicijos) apima restruktūrizuotas pozicijas, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų laikomos neveiksniomis, ir kurios yra įtrauktos į veiksnių pozicijų kategoriją. Veiksnioms restruktūrizuotoms pozicijoms taikomas bandomasis laikotarpis pagal 256 punktą, įskaitant atvejus, kai taikomas 259 punktas. Veiksnios restruktūrizuotos pozicijos, kurioms taikomas bandomasis laikotarpis ir kurios buvo perkeltos iš neveiksnių pozicijų kategorijos, nurodomos atskirai veiksnių pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, kategorijos skiltyje „Iš jų: iš neveiksnių pozicijų kategorijos perkeltos veiksnios restruktūrizuotos pozicijos, kurioms taikomas bandomasis laikotarpis“. |
262. |
„Neveiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“, (neveiksnios restruktūrizuotos pozicijos) apima restruktūrizuotas pozicijas, kurios atitinka kriterijus, kad būtų laikomos neveiksniomis, ir yra įtrauktos į neveiksnių pozicijų kategoriją. Tos neveiksnios restruktūrizuotos pozicijos apima šias pozicijas:
|
263. |
Jei restruktūrizavimo priemonės pradedamos taikyti pozicijoms, kurios buvo neveiksnios prieš restruktūrizavimo priemonių taikymą, tų restruktūrizuotų pozicijų suma atskirai nurodoma skiltyje „Iš jų: prieš restruktūrizavimą neveiksnių pozicijų restruktūrizavimas“. |
264. |
Toliau nurodytos neveiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, nurodomos atskirose skiltyse:
|
265. |
Skiltis „Refinansavimas“ apima naujos sutarties („skolos refinansavimas“), suteiktos kaip refinansavimo sandorio dalis ir atitinkančios restruktūrizavimo priemonės kriterijus, bendrąją balansinę vertę, taip pat senos apmokėtos sutarties, kuri dar vykdoma, bendrąją balansinę vertę. |
266. |
Restruktūrizuotos pozicijos, kurių sąlygos yra pakeistos kartu taikant refinansavimą, priskiriamos skilčiai „Pozicijos, kurių sutarčių sąlygos pakeistos“ arba skilčiai „Refinansavimas“, atsižvelgiant į tai, kuri priemonė turi didžiausią poveikį pinigų srautams. Bankų grupės teikiamas refinansavimas įtraukiamas į skiltį „Refinansavimas“, nurodant skolos refinansavimo, kurį suteikė ataskaitą teikianti įstaiga, arba refinansuotos skolos, kuri ataskaitą teikiančiai įstaigai dar negrąžinta, visą sumą. Kelių skolų pavertimas į naują skolą turi būti nurodomas kaip pakeitimas, nebent sudarytas ir refinansavimo sandoris, turintis didesnį poveikį pinigų srautams. Jeigu dėl problemiškos pozicijos restruktūrizavimo keičiant sutarties sąlygas jos pripažinimas yra nutraukiamas ir pripažįstama nauja pozicija, ta nauja pozicija vertinama kaip restruktūrizuota skola. |
267. |
Sukauptas vertės sumažėjimas, sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos ir atidėjiniai nurodomi pagal šios dalies 11, 69–71, 106 ir 110 punktus. |
268. |
Užtikrinimo priemonės ir garantijos, gautos už pozicijas, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, pateikiamos visoms pozicijoms, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra veiksnios, ar neveiksnios. Nurodomos gautų užtikrinimo priemonių ir gautų garantijų sumos apskaičiuojamos pagal šios dalies 172 ir 174 punktus. Nurodytų užtikrinimo priemonių ir garantijų sumų suma apribojama susijusios pozicijos balansine verte. |
19. GEOGRAFINIS SUSKIRSTYMAS (20)
269. |
20 forma pateikiama, jeigu įstaiga viršija šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nurodytą ribą. |
19.1. Geografinis turto suskirstymas pagal veiklos vietą (20.1–20.3)
270. |
20.1–20.3 formose pateikiant geografinį turto suskirstymą pagal veiklos vietą išskiriama „veikla vidaus rinkoje“ ir „veikla užsienio rinkose“. Šioje dalyje „vieta“ – juridinio asmens, kuris pripažino atitinkamą turtą arba įsipareigojimą, įsteigimo jurisdikcija; filialų atveju tai yra buveinės vietos jurisdikcija. Šiuo tikslu „veikla vidaus rinkoje“ apima veiklą, pripažįstamą valstybėje narėje, kurioje yra ataskaitą teikianti įstaiga. |
19.2. Geografinis turto suskirstymas pagal sandorio šalies įsisteigimo vietą (20.4–20.7)
271. |
20.4–20.7 formose pateikiama informacija pagal atskiras šalis, pagrįsta tiesioginės sandorio šalies įsisteigimo vieta, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalies 43 punkte. Pateiktas suskirstymas apima pozicijas arba įsipareigojimus su rezidentais kiekvienoje užsienio valstybėje, kurioje įstaiga turi pozicijų. Pozicijos ar įsipareigojimai, susiję su tarptautinėmis organizacijomis ir daugiašaliais plėtros bankais, priskiriami ne įstaigos įsisteigimo šaliai, o geografinei teritorijai „Kitos šalys“. |
272. |
„Išvestinės finansinės priemonės“ apima ir prekybos išvestines finansines priemones, įskaitant ekonominius apsidraudimo sandorius, ir apsidraudimo išvestines finansines priemones pagal TFAS ir BAP, nurodomas 10 ir 11 formose. |
273. |
Prekybai laikomas turtas pagal TFAS ir prekybinis turtas pagal BAP nurodomas atskirai. Finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas, turi tokią pačią reikšmę, kaip nurodyta šios dalies 93 punkte. Turtas, vertinamas taikant LOCOM, su kuriuo siejamas vertės koregavimas dėl kredito rizikos, laikomas nuvertėjusiu turtu. |
274. |
20.4 ir 20.7 formose „Sukauptas vertės sumažėjimas“ ir „Sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos, susijusios su neveiksniomis pozicijomis“ nurodomi taip, kaip apibrėžta šios dalies 69–71 punktuose. |
275. |
20.4 formoje teikiant informaciją apie skolos priemones „bendroji balansinė vertė“ nurodoma taip, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalies 34 punkte. Išvestinių finansinių priemonių ir nuosavybės priemonių atveju nurodytina suma yra balansinė vertė. Skiltyje „Iš jos: neveiksnios“ skolos priemonės nurodomos taip, kaip apibrėžta šios dalies 213–232 punktuose. „Skolos restruktūrizavimas“ apima visas „skolos“ sutartis 19 formoje, kurioms taikomos restruktūrizavimo priemonės, kaip apibrėžta šios dalies 240–255 punktuose. |
276. |
20.5 formoje „Atidėjiniai suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“ apima atidėjinius, vertinamus pagal 37-ąjį TAS, finansinių garantijų, vertinamų kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, kredito nuostolius ir atidėjinius kreditavimo įsipareigojimams ir finansinėms garantijoms pagal 9-ajame TFAS nustatytus vertės sumažėjimo reikalavimus, taip pat atidėjinius įsipareigojimams ir garantijoms pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP pagal šios dalies 11 punktą. |
277. |
20.7 formoje informacija apie prekybai nelaikomas paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus pateikiama ją klasifikuojant pagal NACE kodus „pagal atskiras šalis“. NACE kodai nurodomi pagal pirmąjį suskirstymo lygį (t. y. pagal „sekcijas“). Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas, yra susiję su tais pačiais portfeliais, kurie nurodyti šios dalies 93 punkte. |
20. MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS. TURTAS, NAUDOJAMAS VEIKLOS NUOMAI (21)
278. |
Apskaičiuojant šio reglamento 9 straipsnio e punkte nurodytą ribą, materialiojo turto, kurį įstaiga (nuomotojas) išnuomojo trečiosioms šalims pagal susitarimus, kurie priskiriami veiklos nuomai pagal atitinkamą apskaitos sistemą, suma dalijama iš viso materialiojo turto sumos. |
279. |
Pagal TFAS įstaigos (kaip nuomotojos) trečiosioms šalims pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas nurodomas jį suskirstant pagal vertinimo metodus. |
21. TURTO VALDYMAS, SAUGOJIMAS IR KITŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS (22)
280. |
Apskaičiuojant šio reglamento 9 straipsnio f punkte nurodytą ribą „paslaugų ir komisinių grynųjų pajamų“ suma yra absoliučioji „paslaugų ir komisinių pajamų“ ir „paslaugų ir komisinių išlaidų“ skirtumo vertė. Tais pačiais tikslais „grynųjų palūkanų“ suma yra absoliučioji „palūkanų pajamų“ ir „palūkanų išlaidų“ skirtumo vertė. |
21.1. Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos pagal veiklos rūšis (22.1)
281. |
Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos nurodomos pagal veiklos rūšis. Pagal TFAS šioje formoje pateikiamos paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos, išskyrus abu šiuos elementus:
|
282. |
Sandorių išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansinių priemonių, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, įsigijimui arba išleidimui, neįtraukiami; jos yra dalis pradinės šių priemonių įsigijimo (išleidimo) vertės ir amortizuojamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per likusį terminą naudojant faktinę palūkanų normą [žr. 9-ojo TFAS 5.1.1 straipsnį]. |
283. |
Pagal TFAS sandorių išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, įsigijimui arba išleidimui, įtraukiamos į straipsnius „Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų, grynoji suma“, „Pelnas arba nuostoliai dėl neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“ ir „Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“, priklausomai nuo apskaitos portfelio, prie kurio jie yra priskirti. Jos nėra dalis pradinės šių priemonių įsigijimo arba išleidimo vertės ir yra tiesiogiai pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje. |
284. |
Įstaigos nurodo paslaugų ir komisinių pajamas ir išlaidas pagal šiuos kriterijus:
|
21.2. Turtas, naudojamas teikiant paslaugas (22.2)
285. |
Su turto valdymu, saugojimo funkcijomis ir kitomis įstaigos teikiamomis paslaugomis susijusi veikla nurodoma taikant tokias apibrėžtis:
|
22. DALYS NEKONSOLIDUOTUOSE STRUKTŪRIZUOTUOSE ŪKIO SUBJEKTUOSE (30)
286. |
Taikant III ir IV priedus, taip pat šį priedą, „panaudota likvidumo parama“ – paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, suteiktų nekonsoliduotiems struktūrizuotiems subjektams, balansinės vertės suma, ir turimų skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido nekonsoliduoti struktūrizuoti subjektai, balansinė vertė. |
287. |
„Ataskaitą teikiančios įstaigos einamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai“ apima nuostolius dėl vertės sumažėjimo ir visus kitus nuostolius, kuriuos ataskaitą teikianti įstaiga patyrė ataskaitiniu laikotarpiu ir kurie yra susiję su jos dalimis nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose. |
23. SUSIJUSIOS ŠALYS(31)
288. |
Įstaigos nurodo sumas ir (arba) sandorius, susijusius su balansinėmis ir nebalansinėmis pozicijomis, jeigu sandorio šalis yra susijusi šalis pagal 24-ąjį TAS. |
289. |
Grupės vidaus sandoriai ir rizikos ribojimo grupės vidaus neapmokėtos sumos panaikinami. Į straipsnį „Patronuojamosios įmonės ir kiti tos pačios grupės subjektai“ įstaigos įtraukia likučius ir sandorius su patronuojamosiomis įmonėmis, kurie nebuvo panaikinti dėl to, kad patronuojamosios įmonės nėra visiškai konsoliduotos atliekant rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, arba dėl to, kad, remiantis KRR 19 straipsniu, patronuojamosios įmonės neįtraukiamos į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, nes jos yra nereikšmingos, arba, jeigu įstaigos priklauso platesnei grupei, patronuojamosios įmonės priklauso ne įstaigai, o pagrindinei patronuojančiajai įmonei. Į straipsnį „Asocijuotosios ir bendrosios įmonės“ įstaigos įtraukia likučių ir sandorių su grupės, kuriai priklauso subjektas, bendrosiomis įmonėmis ir asocijuotosiomis įmonėmis, nepanaikintų taikant proporcingo konsolidavimo metodą, dalis. |
23.1. Susijusioms šalims mokėtinos ir iš jų gautinos sumos (31.1)
290. |
„Kreditavimo įsipareigojimų, finansinių garantijų ir kitų gautų įsipareigojimų“ atveju nurodytinos sumos yra susumuota „nominalioji“ kreditavimo ir kitų gautų įsipareigojimų suma ir gautų finansinių garantijų „didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti,“ kaip apibrėžta šios dalies 119 punkte. |
291. |
Straipsnyje „Sukauptas vertės sumažėjimas ir sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos, susijusios su neveiksniomis pozicijomis“ pagal šios dalies 69–71 punktus pateikiami tik su neveiksniomis pozicijomis susiję duomenys. „Atidėjiniai neveiksnioms nebalansinėms pozicijoms“ apima atidėjinius, kaip apibrėžta šios dalies 11, 106 ir 111 punktuose, pozicijoms, kurios yra neveiksnios pagal šios dalies 213–239 punktus. |
23.2. Išlaidos ir pajamos, susidariusios dėl sandorių su susijusiomis šalimis (31.2)
292. |
„Pelnas arba nuostoliai dėl turto, išskyrus finansinį turtą, pripažinimo nutraukimo“ apima visą pelną ir nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, susidariusius dėl sandorių su susijusiomis šalimis. Šis straipsnis apima pelną ir nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, kurie susidarė dėl sandorių su susijusiomis šalimis ir kurie priklauso šioms „Pelno (nuostolių) ataskaitos“ straipsnių eilutėms:
|
293. |
„Neveiksnių pozicijų vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ apima vertės sumažėjimo nuostolius, kaip apibrėžta šios dalies 51–53 punktuose, pozicijoms, kurios yra neveiksnios pagal šios dalies 213–239 punktus. „Atidėjiniai arba (–) atidėjinių neveiksnioms pozicijoms panaikinimas“ apima atidėjinius, kaip apibrėžta šios dalies 50 punkte, nebalansinėms pozicijoms, kurios yra neveiksnios pagal šios dalies 213–239 punktus. |
24. GRUPĖS STRUKTŪRA (40)
294. |
Įstaigos teikia išsamią ataskaitinę datą turimą informaciją apie patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, kurios yra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal apskaitos konsolidavimo apimtį, taip pat apie subjektus, kurie pagal šios dalies 4 punktą yra įtraukti į „Investicijas į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“, įskaitant taip pat tuos subjektus, investicijos į kuriuos yra laikomos parduoti pagal 5-ąjį TFAS. Teikiama informacija apie visus subjektus, nepriklausomai nuo jų vykdomos veiklos. |
295. |
Nuosavybės priemonės, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos prie investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones ir prie ataskaitą teikiančios įstaigos nuosavų akcijų, kurios jai priklauso („Supirktų nuosavų akcijų“), į šią formą neįtraukiamos. |
24.1. Grupės struktūra pagal atskirus subjektus (40.1)
296. |
Toliau nurodyta informacija pateikiama pagal atskirus subjektus ir taikant III ir IV priedus, taip pat šį priedą taikomos šios apibrėžtys:
|
24.2. Grupės struktūra pagal atskiras priemones (40.2)
297. |
Ši informacija pateikiama pagal atskiras priemones:
|
25. TIKROJI VERTĖ (41)
25.1. Tikrosios vertės hierarchija. Amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės (41.1)
298. |
Šioje formoje nurodoma informacija apie finansinių priemonių, vertinamų amortizuota savikaina, tikrąją vertę taikant 13-ojo TFAS 72, 76, 81 ir 86 straipsniuose pateiktą hierarchiją. Jeigu pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP taip pat reikalaujama tikrąja verte vertinamą turtą paskirstyti skirtingiems tikrosios vertės lygiams, nacionalinius BAP taikančios įstaigos taip pat užpildo šią formą. |
25.2. Vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybės naudojimas (41.2)
299. |
Šioje formoje nurodoma informacija apie vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybės naudojimą finansiniam turtui ir įsipareigojimams, priskiriamiems prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. |
300. |
„Mišrios sutartys“ įsipareigojimų atveju apima mišrių finansinių priemonių, bendrai priskiriamų šiems apskaitos portfeliams, balansinę vertę; t. y. įtraukiamos neatskiriamos visos mišrios priemonės. |
301. |
Straipsnis „Naudojama kredito rizikai valdyti“ apima priemonių, pagal 9-ojo TFAS 6.7 skirsnį priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tuo momentu, kai jos apdraudžiamos nuo kredito rizikos kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinamomis tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, balansinę vertę. |
26. MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS. BALANSINĖ VERTĖ PAGAL VERTINIMO METODUS (42)
302. |
„Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, „Investicinis turtas“ ir „Kitas nematerialusis turtas“ nurodomi remiantis juos vertinant naudotais kriterijais. |
303. |
„Kitas nematerialusis turtas“ apima visą nematerialųjį turtą, išskyrus prestižą. |
27. ATIDĖJINIAI (43)
304. |
Šioje formoje pateikiamas straipsnio „Atidėjiniai“ balansinės vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimas pagal pokyčių pobūdį, išskyrus atidėjinius, vertinamus pagal 9-ąjį TFAS, kurie nurodomi 12 formoje. |
305. |
„Kiti suteikti įsipareigojimai ir garantijos, vertinami pagal 37-ąjį TAS, ir suteiktos garantijos, vertinamos pagal 4-ąjį TFAS“ apima atidėjinius, vertinamus pagal 37-ąjį TAS, ir finansinių garantijų, vertinamų kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, kredito nuostolius. |
28. NUSTATYTŲ IŠMOKŲ PLANAI IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS (44)
306. |
Šiose formose pateikiama sukaupta informaciją apie visus įstaigos nustatytų išmokų planus. Jeigu yra daugiau negu vienas nustatytų išmokų planas, nurodoma bendra visų planų suma. |
28.1. Grynojo nustatytų išmokų plano turto ir įsipareigojimų dalys (44.1)
307. |
Grynojo nustatytų išmokų plano turto ir įsipareigojimų dalių formoje parodoma, kaip suderinama sukaupta visų grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų (turto) dabartinė vertė ir teisės į kompensaciją [19-ojo TAS 140 straipsnio a ir b punktai]. |
308. |
„Grynasis nustatytų išmokų turtas“ pertekliaus atveju apima perteklines sumas, kurios pripažįstamos balanse, nes 19-ojo TAS 63 straipsnyje nustatytos ribos joms poveikio nedaro. Šio straipsnio suma ir papildomame straipsnyje „Bet kokios teisės į kompensaciją, kuri pripažįstama turtu, tikroji vertė“ pripažinta suma įtraukiamos į balanso straipsnį „Kitas turtas“. |
28.2. Nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčiai (44.2)
309. |
Nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčių formoje parodoma, kaip suderinama sukaupta visų įstaigos nustatytų išmokų įsipareigojimų dabartinė vertė laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje. Skirtingų elementų, išvardytų 19-ojo TAS 141 straipsnyje, poveikis per laikotarpį pateikiamas atskirai. |
310. |
Straipsnio „Laikotarpio pabaigos likutis [dabartinė vertė]“ suma nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčių lentelėje yra lygi „Nustatytų išmokų įsipareigojimų dabartinei vertei“. |
28.3. Papildomi straipsniai [susiję su personalo išlaidomis] (44.3)
311. |
Teikiant duomenis pagal papildomus straipsnius, susijusius su personalo išlaidomis, taikomos šios apibrėžtys:
|
29. TAM TIKRŲ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ SUSKIRSTYMAS (45)
29.1. Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal apskaitos portfelius (45.1)
312. |
„Finansiniai įsipareigojimai, priskiriami prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ apima tik pelną ir nuostolius, susijusius su pačių emitentų kredito rizika dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu ataskaitą teikianti įstaiga pasirinko juos pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nes juos pripažinus kitomis bendrosiomis pajamomis atsirastų arba padidėtų apskaitos neatitikimas. |
29.2. Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo (45.2)
313. |
„Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo“ suskirstomi pagal turto rūšį; kiekviena straipsnių eilutė apima turto, kurio pripažinimas nutrauktas, pelną arba nuostolius. „Kitas turtas“ apima kitur nenurodytą kitą materialųjį turtą, nematerialųjį turtą ir investicijas. |
29.3. Kitos veiklos pajamos ir išlaidos (45.3)
314. |
Kitos veiklos pajamos ir išlaidos suskirstomos pagal šiuos straipsnius: materialiojo turto, vertinamo taikant tikrosios vertės metodą, tikrosios vertės koregavimai; nuomos pajamos ir tiesioginės investicinio turto veiklos išlaidos; veiklos nuomos, išskyrus investicinį turtą, pajamos ir išlaidos ir likusios veiklos pajamos ir išlaidos. |
315. |
Straipsnio „Veiklos nuoma, išskyrus investicinį turtą“ skiltyje „pajamos“ nurodoma gauta grąža, o skiltyje „išlaidos“ – įstaigos, kaip nuomotojo, patirtos išlaidos vykdant nuomos veiklą, išskyrus susijusią su turtu, kuris priskiriamas investiciniam turtui. Įstaigos, kaip nuomininko, patirtos išlaidos įtraukiamos į straipsnį „Kitos administracinės išlaidos“. |
316. |
Pelnas arba nuostoliai dėl aukso, kitų tauriųjų metalų ir kitų biržos prekių, vertinamų tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, pripažinimo nutraukimo ir pakartotinio vertinimo nurodomi straipsniuose „Kitos veiklos pajamos. Kita“ arba „Kitos veiklos išlaidos. Kita“. |
30. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (46)
317. |
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita atskleidžia kiekvienos nuosavybės dalies balansinės vertės laikotarpio pradžioje (laikotarpio pradžios likutis) ir pabaigoje (laikotarpio pabaigos likutis) pokyčius. |
318. |
„Perkėlimai iš vienos nuosavybės dalies į kitą“ apima visas sumas, perkeltas iš vienos nuosavybės dalies į kitą, įskaitant tiek pelną ir nuostolius dėl pačios įstaigos kredito rizikos dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tiek nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčius, kurie nutraukiant pripažinimą yra perkeliami į kitas nuosavybės dalis. |
3 DALIS
POZICIJŲ KLASIŲ IR SANDORIO ŠALIŲ SEKTORIŲ PRISKYRIMAS
1. |
2 ir 3 lentelėse pateikiamos pozicijų klasės, naudojamos kapitalo reikalavimams apskaičiuoti pagal KRR, priskiriamos sandorio šalių sektoriams, kurie naudojami FINREP lentelėse. |
2 lentelė
Standartizuotas metodas
SM pozicijų klasės (KRR 112 straipsnis) |
FINREP sandorio šalių sektoriai |
Pastabos |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinę riziką. FINREP lentelėse, jeigu vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos išlieka pripažintos balanse, sandorio šalių sektoriai yra šių pozicijų tiesioginių sandorio šalių sektoriai. |
||||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||||
|
Nuosavybės priemonės |
Investicijos į KIS FINREP lentelėse priskiriamos nuosavybės priemonėms neatsižvelgiant į tai, ar KRR leidžia jas peržiūrėti. |
||||||||||||||
|
Nuosavybės priemonės |
FINREP lentelėse nuosavybės priemonės turi būti atskirtos kaip priemonės pagal įvairias finansinio turto kategorijas. |
||||||||||||||
|
Įvairūs balanso straipsniai |
FINREP lentelėse kiti straipsniai gali būti įtraukti į skirtingas turto kategorijas. |
3 lentelė
Vidaus reitingais pagrįstas metodas
IRB metodo pozicijų klasės (KRR 147 straipsnis) |
FINREP sandorio šalių sektoriai |
Pastabos |
||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį. |
||||||||||||
|
Nuosavybės priemonės |
FINREP lentelėse nuosavybės priemonės turi būti atskirtos kaip priemonės pagal įvairias finansinio turto kategorijas. |
||||||||||||
|
|
Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagrindinę riziką. FINREP lentelėse, jeigu vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos išlieka pripažintos balanse, sandorio šalių sektoriai yra šių pozicijų tiesioginių sandorio šalių sektoriai. |
||||||||||||
|
Įvairūs balanso straipsniai |
FINREP lentelėse kiti straipsniai gali būti įtraukti į skirtingas turto kategorijas.“ |
(1) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).
(2) 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).
(3) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(4) 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).
(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(6) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (C(2003)1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
IV PRIEDAS
„IX PRIEDAS
INFORMACIJOS APIE DIDELES POZICIJAS IR KONCENTRACIJOS RIZIKĄ TEIKIMO NURODYMAI
Turinys
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI | 387 |
1. |
Struktūra ir tvarka | 387 |
2. |
Santrumpos | 388 |
II DALIS. SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI | 388 |
1. |
Su didelėmis pozicijomis susijusios atskaitomybės aprėptis ir lygmuo | 388 |
2. |
LE formos struktūra | 389 |
3. |
LE ataskaitoje vartojamos apibrėžtys ir bendrieji nurodymai | 389 |
4. |
C 26.00. Didelių pozicijų ribų forma (LE Limits) | 390 |
4.1. |
Nurodymai dėl konkrečių eilučių | 390 |
5. |
C 27.00. Sandorio šalies identifikavimas (LE1) | 391 |
5.1. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių | 391 |
6. |
C 28.00. Ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijos (LE2) | 392 |
6.1. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių | 392 |
7. |
C 29.00. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE3) | 397 |
7.1. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių | 397 |
8. |
C 30.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai (LE4 forma) | 398 |
8.1. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių | 398 |
9. |
C 31.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE5 forma) | 399 |
9.1. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių | 399 |
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI
1. Struktūra ir tvarka
1. |
Didelėms pozicijoms (LE) skirtą atskaitomybės sistemą sudaro šešios formos, į kurias įtraukiama ši informacija:
|
2. |
Į nurodymus įtraukiamos nuorodos į teisės aktus, taip pat išsami informacija apie duomenis, kuriuos reikia pateikti kiekvienoje formoje. |
3. |
Nurodymuose ir patvirtinimo taisyklėse nurodant formų skiltis, eilutes ir langelius laikomasi tolesnėse dalyse nurodytos žymėjimo tvarkos. |
4. |
Nurodymuose ir patvirtinimo taisyklėse paprastai taikoma tokia tvarka: {forma;eilutė;skiltis}. Norint nurodyti, kad tvirtinamos visos eilutės, apie kurias pranešta, naudojamas žvaigždutės ženklas. |
5. |
Kai tvirtinimas atliekamas formoje ir naudojami tik tos formos duomenų vienetai, forma nenurodoma: {eilutė;skiltis}. |
6. |
ABS(vertė): absoliučioji vertė be ženklo. Kiekviena suma, dėl kurios padidėja pozicijos, nurodoma kaip teigiamas skaičius. Ir priešingai – kiekviena suma, dėl kurios pozicijos sumažėja, nurodoma kaip neigiamas skaičius. Jei prieš straipsnio žymę yra minuso ženklas (–), neturi būti nurodomi teigiami to straipsnio skaičiai. |
2. Santrumpos
7. |
Šiame priede darant nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 vartojama santrumpa KRR. |
II DALIS. SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI
Šiame priede pateikti informacijos apie dideles pozicijas teikimo nurodymai taip pat taikomi teikiant informaciją apie reikšmingas pozicijas, kurios reikalaujama pagal 9 ir 11 straipsnius, atsižvelgiant į tuose straipsniuose nustatytą aprėptį.
1. Su didelėmis pozicijomis susijusios atskaitomybės aprėptis ir lygmuo
1. |
Informaciją apie dideles atskirų klientų arba susijusių klientų grupių pozicijas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KRR) 394 straipsnio 1 dalį įstaigos teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas. |
2. |
Informaciją apie dideles konsoliduotas klientų arba susijusių klientų grupių pozicijas pagal KRR 394 straipsnio 1 dalį patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas. |
3. |
Nurodoma kiekviena didelė pozicija, apibrėžta pagal KRR 392 straipsnį, įskaitant dideles pozicijas, į kurių atitiktį KRR 395 straipsnyje nustatytoms didelių pozicijų riboms neatsižvelgiama. |
4. |
Informaciją apie klientų arba susijusių klientų grupių 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų pagal paskutinį KRR 394 straipsnio 1 dalies sakinį valstybėje narėje esančios patronuojančiosios įstaigos, kurioms taikomas KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius, teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas. Šios 20 didžiausių pozicijų nustatomos naudojant pozicijos vertės sumą, gautą iš LE2 formos 210 skilties („Iš viso“) sumos atėmus tos pačios formos 320 skilties („Sumos, kurioms taikomos išimtys“) sumą. |
5. |
Informaciją apie įstaigų dešimt didžiausių konsoliduotų pozicijų ir nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų dešimt didžiausių konsoliduotų pozicijų pagal KRR 394 straipsnio 2 dalies a–d punktus valstybėje narėje esančios patronuojančiosios įstaigos teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas. Informaciją apie šių pozicijų terminų struktūrą pagal KRR 394 straipsnio 2 dalies e punktą valstybėje narėje esančios patronuojančiosios įstaigos teikia naudodamos LE4 ir LE5 formas. Šios 20 didžiausių pozicijų nustatomos naudojant sumą, atitinkančią LE2 formos 210 skiltyje („Iš viso“) apskaičiuotą pozicijos vertę. |
6. |
Duomenys apie dideles ir atitinkamas didžiausias susijusių klientų grupių ir susijusių klientų grupei nepriklausančių atskirų klientų pozicijas pateikiami LE2 formoje (joje susijusių klientų grupė nurodoma kaip viena pozicija). |
7. |
LE3 formoje įstaigos pateikia duomenis apie susijusių klientų grupėms, kurių duomenys pateikiami LE2 formoje, priklausančių atskirų klientų pozicijas. LE2 formoje pateikiami duomenys apie atskirų klientų poziciją neturi dubliuotis su LE3 formos duomenimis. |
2. LE formos struktūra
8. |
LE1 formos skiltyse pateikiama informacija, susijusi su atskirų klientų arba susijusių klientų grupių, kurių atžvilgiu įstaiga turi poziciją, tapatybe. |
9. |
LE2 ir LE3 formų skiltyse pateikiama ši informacija:
|
10. |
LE4 ir LE5 formų skiltyse pateikiama informacija apie terminų intervalus, prie kurių priskiriamos numatomos dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų sumos. |
3. LE ataskaitoje vartojamos apibrėžtys ir bendrieji nurodymai
11. |
Susijusių klientų grupė apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte. |
12. |
Nereguliuojamasis finansų sektoriaus subjektas apibrėžtas KRR 142 straipsnio 1 dalies 5 punkte. |
13. |
Įstaiga apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte. |
14. |
Nurodomos „civilinės teisės reglamentuojamų asociacijų“ pozicijos. Be to, įstaigos prie kiekvieno partnerio įsiskolinimo prideda civilinės teisės reglamentuojamų asociacijų kredito sumas. Civilinės teisės reglamentuojamų asociacijų, kurioms taikomos kvotos, pozicijos suskirstomos arba priskiriamos partneriams atsižvelgiant į atitinkamas jų kvotas. Informacija apie tam tikrus darinius (pvz., bendras sąskaitas, paveldėtojų bendrijas, kito asmens vardu teikiamas paskolas), kurie iš tikrųjų veikia kaip civilinės teisės reglamentuojamos asociacijos, turi būti pranešama lygiai taip pat kaip ir informacija apie asociacijas. |
15. |
Pagal KRR 389 straipsnį turtas ir nebalansiniai straipsniai naudojami netaikant nei rizikos koeficientų, nei rizikos laipsnių. Konkrečiai nebalansiniams straipsniams kredito perskaičiavimo koeficientai netaikomi. |
16. |
Pozicijos apibrėžtos KRR 389 straipsnyje:
|
17. |
Susijusių klientų grupių pozicijos apskaičiuojamos pagal 390 straipsnio 5 dalį. |
18. |
Apskaičiuojant didelių pozicijų vertę, kaip nustatyta KRR 390 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, leidžiama atsižvelgti į užskaitos susitarimus. KRR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių, tų metodų tikslais atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų poveikį, kaip numatyta KRR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje. Atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 4 arba 6 skyrių. Pagal KRR 296 straipsnį su informacija teikiančia įstaiga sudarytu sutartinės kryžminės produktų užskaitos susitarimu sukurto vieno teisinio įsipareigojimo pozicijos vertė LE formose nurodoma kaip „kiti įsipareigojimai“. |
19. |
Pozicijos vertė apskaičiuojama pagal KRR 390 straipsnį. |
20. |
Visapusiško arba dalinio išimčių ir reikalavimus atitinkančių kredito rizikos mažinimo (KRM) priemonių taikymo apskaičiuojant pozicijas pagal KRR 395 straipsnio 1 dalį poveikis aprašytas KRR 399–403 straipsniuose. |
21. |
Apie atvirkštinio atpirkimo sandorius, apie kuriuos reikia pranešti teikiant informaciją apie dideles pozicijas, pranešama pagal KRR 402 straipsnio 3 dalį. Jei įvykdyti KRR 402 straipsnio 3 dalies kriterijai, nurodydama kiekvienos trečiosios šalies dideles pozicijas įstaiga nurodo ne sandorio šalies pozicijos sumą, bet reikalavimo, kurį sandorio šalis turi tos trečiosios šalies atžvilgiu, sumą. |
4. C 26.00. Didelių pozicijų ribų forma (LE Limits)
4.1. Nurodymai dėl konkrečių eilučių
Eilutės |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
||||
010 |
Ne įstaigos KRR 395 straipsnio 1 dalis, 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis, 458 straipsnio 10 dalis ir 459 straipsnio b punktas. Nurodoma sandorio šalims, išskyrus įstaigas, taikytinos ribos suma. Ši suma sudaro 25 % reikalavimus atitinkančio kapitalo, kuris nurodomas I priedo 4 formos 226 eilutėje, nebent dėl nacionalinių priemonių, taikomų pagal KRR 458 straipsnį arba pagal KRR 459 straipsnio b punktą priimtus deleguotuosius aktus, taikoma mažesnė procentinė dalis. |
||||
020 |
Įstaigos KRR 395 straipsnio 1 dalis, 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis, 458 straipsnio 10 dalis ir 459 straipsnio b punktas. Nurodoma sandorio šalims, kurios yra įstaigos, taikytinos ribos suma. Pagal KRR 395 straipsnio 1 dalį šią sumą sudaro:
Šios ribos gali būti griežtesnės, jeigu taikomos nacionalinės priemonės pagal KRR 395 straipsnio 6 dalį ar 458 straipsnį arba pagal KRR 459 straipsnio b punktą priimtus deleguotuosius aktus. |
||||
030 |
Įstaigų dalis % KRR 395 straipsnio 1 dalis ir 459 straipsnio a punktas. Nurodoma suma yra absoliučioji riba (nurodoma 020 eilutėje), išreikšta procentine reikalavimus atitinkančio kapitalo dalimi. |
5. C 27.00. Sandorio šalies identifikavimas (LE1)
5.1. Nurodymai dėl konkrečių skilčių
Skiltis |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
||||||||||||||
010–070 |
Sandorio šalies identifikavimas Įstaigos nurodo kiekvienos sandorio šalies, apie kurią teikiama informacija bet kurioje iš C 28.00–C 31.00 formų, identifikavimo duomenis. Susijusių klientų grupės identifikavimo duomenys nenurodomi, nebent susijusių klientų grupei nacionalinėje informacijos teikimo sistemoje suteikiamas unikalus kodas. Pagal KRR 394 straipsnio 1 dalies a punktą įstaigos nurodo sandorio šalies, kurios atžvilgiu jos turi KRR 392 straipsnyje apibrėžtą didelę poziciją, tapatybę. Pagal KRR 394 straipsnio 2 dalies a punktą įstaigos nurodo sandorio šalies, kurios atžvilgiu jos turi didžiausias pozicijas, tapatybę (tais atvejais, kai sandorio šalis yra įstaiga arba nereguliuojamasis finansų sektoriaus subjektas). |
||||||||||||||
010 |
Kodas Kodas yra eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei turi būti unikalus. Kodas naudojamas atskirai sandorio šaliai identifikuoti. Tačiau šios skilties paskirtis – C 27.00 formoje nurodytus sandorio šalies duomenis susieti su C 28.00–C 31.00 formose nurodytomis pozicijomis. Susijusių klientų grupės kodas nenurodomas, nebent susijusių klientų grupei nacionalinėje informacijos teikimo sistemoje suteikiamas unikalus kodas. Šie kodai nuosekliai naudojami visą laiką. Kodo sandara skiriasi atsižvelgiant į nacionalinę informacijos teikimo sistemą, nebent Sąjungoje taikomi vienodi kodai. |
||||||||||||||
020 |
Pavadinimas Jei nurodoma susijusių klientų grupė, nurodomas grupės pavadinimas. Visais kitais atvejais nurodomas atskiros sandorio šalies pavadinimas. Jei tai yra susijusių klientų grupė, nurodomas patronuojančiosios įmonės pavadinimas arba, jei susijusių klientų grupė tokios įmonės neturi, grupės komercinis pavadinimas. |
||||||||||||||
030 |
LEI kodas Sandorio šalies juridinio asmens identifikatorius. |
||||||||||||||
040 |
Sandorio šalies įsisteigimo vieta Nurodomas sandorio šalies įsisteigimo šalies ISO 3166–1 dviraidis kodas (įskaitant paskutiniame Eurostato „Mokėjimų balanso vadovo“ leidime nurodytus tarptautinių organizacijų ISO pseudokodus). Jei tai yra susijusių klientų grupė, įsisteigimo vieta nenurodoma. |
||||||||||||||
050 |
Sandorio šalies sektorius Atsižvelgiant į finansinės informacijos teikimo sistemos FINREP ekonomikos sektorių klases, kiekviena sandorio šalis priskiriama prie vieno sektoriaus:
Jei tai yra susijusių klientų grupė, sektorius nenurodomas. |
||||||||||||||
060 |
NACE kodas Ekonomikos sektoriams nurodyti naudojami NACE (Europos Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinio klasifikatoriaus, pranc. Nomenclature statistique des activités économiques dans l’Union européenne) kodai. Ši skiltis taikoma tik sandorių šalims, kurios yra „kitos finansų bendrovės“ ir „ne finansų bendrovės“. Ne finansų bendrovių NACE kodai nurodomi vieno lygmens tikslumu (pvz., „F – Statyba“), o kitų finansų bendrovių – dviejų lygmenų tikslumu, atskirai pateikiant informaciją apie draudimo veiklą (pvz., „K65 – Draudimo, perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla“).“ Kitų finansų bendrovių ir ne finansų bendrovių ekonomikos sektoriai klasifikuojami remiantis FINREP sandorių šalių suskirstymu. Jei tai yra susijusių klientų grupė, NACE kodas nenurodomas. |
||||||||||||||
070 |
Sandorio šalies tipas KRR 394 straipsnio 2 dalis Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus pozicijų subjektų sandorio šalies tipas nurodomas raide „I“ (įstaigos, angl. institutions) arba „U“ (nereguliuojamieji finansų sektoriaus subjektai, angl. unregulated financial sector entities). |
6. C 28.00. Ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijos (LE2)
6.1. Nurodymai dėl konkrečių skilčių
Skiltis |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
010 |
Kodas Jeigu susijusių klientų grupė turi nacionalinio lygmens unikalų kodą, šis kodas nurodomas kaip susijusių klientų grupės kodas. Jeigu nacionalinio lygmens unikalaus kodo nėra, nurodomas patronuojančiosios įmonės kodas, pateiktas C 27.00 formoje. Tais atvejais, kai susijusių klientų grupėje patronuojančiosios įmonės nėra, nurodomas atskiro subjekto, kurį įstaiga laiko svarbiausiu susijusių klientų grupėje, kodas. Visais kitais atvejais nurodomas atskiros sandorio šalies kodas. Šie kodai nuosekliai naudojami visą laiką. Kodo sandara skiriasi atsižvelgiant į nacionalinę informacijos teikimo sistemą, nebent ES taikomi vienodi kodai. |
020 |
Grupė ar atskiras klientas Teikdama informaciją apie atskirų klientų pozicijas įstaiga nurodo „1“, o apie susijusių klientų grupių pozicijas – „2“. |
030 |
Sandoriai, susiję su pagrindinio turto pozicija KRR 390 straipsnio 7 dalis Remiantis kitomis nacionalinių kompetentingų institucijų techninėmis specifikacijomis, jeigu įstaiga turi nurodytos sandorio šalies pozicijų dėl sandorio, susijusio su pagrindinio turto pozicija, nurodomas „Taip“, kitu atveju – „Ne“ atitikmuo. |
040–180 |
Pradinės pozicijos KRR 24, 389, 390 ir 392 straipsniai. Šioje skilčių grupėje įstaiga nurodo tiesioginių pozicijų, netiesioginių pozicijų ir papildomų pozicijų, atsirandančių dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija, pradines pozicijas. Pagal KRR 389 straipsnį turtas ir nebalansiniai straipsniai naudojami netaikant nei rizikos koeficientų, nei rizikos laipsnių. Konkrečiai nebalansiniams straipsniams kredito perskaičiavimo koeficientai netaikomi. Šiose skiltyse nurodoma pradinė pozicija, t. y. pozicijos vertė neatsižvelgiant į 210 skiltyje atskaitomus vertės koregavimus ir atidėjinius. Pozicijos vertės apibrėžtis ir apskaičiavimas pateiktas KRR 389 ir 390 straipsniuose. Kaip nustatyta KRR 24 straipsnyje, turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal įstaigai taikomą apskaitos sistemą. Į šias skiltis įtraukiamos iš nuosavų lėšų atskaitytos pozicijos, išskyrus pozicijas pagal 390 straipsnio 6 dalies e punktą. Šios pozicijos atskaitomos 200 skiltyje. Į šias skiltis neįtraukiamos KRR 390 straipsnio 6 dalies a–d punktuose nurodytos pozicijos. Į pradines pozicijas įtraukiamas bet koks turtas ir nebalansiniai straipsniai pagal KRR 400 straipsnį. Taikant KRR 395 straipsnio 1 dalį 320 skiltyje atskaitomos išimtys. Įtraukiamos ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijos. Jei skirstant pozicijas pagal finansines priemones dėl užskaitos susitarimų atsirandančios skirtingos pozicijos sudaro vieną poziciją, ji priskiriama prie finansinės priemonės, atitinkančios pagrindinį į užskaitos susitarimą įtrauktą turtą (taip pat žr. įvadinį skirsnį). |
040 |
Visa pradinė pozicija Įstaiga nurodo tiesioginių ir netiesioginių pozicijų sumą, taip pat papildomas pozicijas, atsirandančias dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija. |
050 |
Iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui KRR 178 straipsnis. Įstaiga nurodo visos pradinės pozicijos dalį, kurią sudaro neįvykdytos pozicijos. |
060–110 |
Tiesioginės pozicijos Tiesioginės pozicijos – tiesioginio skolininko pagrindu atsirandančios pozicijos. |
060 |
Skolos priemonės Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalies lentelės 2 ir 3 kategorijos. Į skolos priemones įtraukiami skolos vertybiniai popieriai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai. Į šią skiltį įtraukiamos tos finansinės priemonės, kurios pagal ECB/2013/33 priskiriamos prie kategorijos „Paskolos, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki penkerių metų imtinai/nuo penkerių metų“ arba prie kategorijos „Skolos vertybiniai popieriai“. Į šią skiltį įtraukiami atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriai (vertybinių popierių finansavimo sandoriai) ir garantinės įmokos skolinimo sandoriai. |
070 |
Nuosavybės priemonės ECB/2013/33 II priedo 2 dalies lentelės 4 ir 5 kategorijos. Į šią skiltį įtraukiamos tos finansinės priemonės, kurios pagal ECB/2013/33 priskiriamos prie kategorijos „Nuosavybės priemonės“ arba prie kategorijos „Investicinio fondo akcijos (vienetai)“. |
080 |
Išvestinės finansinės priemonės KRR 272 straipsnio 2 dalis ir II priedas. Į šioje skiltyje nurodomas finansines priemones įtraukiamos KRR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės ir KRR 272 straipsnio 2 dalyje apibrėžti ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai. Į šią skiltį įtraukiamos kredito išvestinės finansinės priemonės, susijusios su sandorio šalies kredito rizika. |
090–110 |
Nebalansiniai straipsniai KRR I priedas. Šiose skiltyse nurodoma vertė yra nominalioji vertė prieš bet kokį sumažinimą dėl specifinės kredito rizikos koregavimo ir netaikant perskaičiavimo koeficientų. |
090 |
Kreditavimo įsipareigojimai KRR I priedo 1 punkto c ir h papunkčiai, 2 punkto b papunkčio ii dalis, 3 punkto b papunkčio i dalis ir 4 punkto a papunktis. Kreditavimo įsipareigojimai – tvirtas įsipareigojimas teikti kreditą pagal iš anksto nustatytus terminus ir sąlygas, išskyrus išvestines finansines priemones, nes įsipareigojimus dėl jų galima įvykdyti grynąja verte sumokant grynaisiais pinigais arba pateikiant ar išleidžiant kitą finansinę priemonę. |
100 |
Finansinės garantijos KRR I priedo 1 punkto a, b ir f papunkčiai. Finansinės garantijos – sutartys, pagal kurias reikalaujama, kad garantijos suteikėjas sumokėtų konkrečias sumas garantijos turėtojui, kad atlygintų nuostolius, kuriuos šis patiria dėl konkretaus skolininko laiku nesumokėtos įmokos pagal pradines ar pakeistas skolos priemonės sąlygas. Šioje skiltyje nurodomos kredito išvestinės finansinės priemonės, neįtrauktos į skiltį „Išvestinės finansinės priemonės“. |
110 |
Kiti įsipareigojimai Kiti įsipareigojimai – į pirmiau nurodytas kategorijas neįtraukti KRR I priede nurodyti straipsniai. Šioje skiltyje nurodoma vieno teisinio įsipareigojimo, atsirandančio dėl su įstaigos sandorio šalimi sudaryto sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimo, pozicijos vertė. |
120–180 |
Netiesioginės pozicijos KRR 403 straipsnis. Kai kliento poziciją garantuoja trečioji šalis arba kai kliento pozicija yra užtikrinta trečiosios šalies išleista užtikrinimo priemone, kredito įstaiga pagal KRR 403 straipsnį gali taikyti pakeitimo metodą. Šioje skilčių grupėje įstaiga nurodo tiesioginių pozicijų sumas, kurios iš naujo priskirtos garantui arba užtikrinimo priemonės emitentui, jei jam būtų priskirtas toks pat rizikos koeficientas, koks pagal KRR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių būtų priskirtas trečiajai šaliai, arba už jį mažesnis. Užtikrinta referencinė pradinė pozicija (tiesioginė pozicija) iš pradinio skolininko pozicijos atskaitoma skiltyse „Reikalavimus atitinkančios kredito rizikos mažinimo priemonės“. Atsižvelgiant į pakeitimo poveikį, dėl netiesioginės pozicijos padidėja garanto arba užtikrinimo priemonės emitento pozicija. Tai taikoma ir susijusių klientų grupėje teikiamoms garantijoms. Netiesioginių pozicijų pradinę sumą įstaiga nurodo skiltyje, atitinkančioje garantuotos arba užtikrinimo priemone apsaugotos tiesioginės pozicijos rūšį, pvz., jei garantuota tiesioginė pozicija yra skolos priemonė, „Netiesioginės pozicijos“ suma, priskiriama garantui, nurodoma skiltyje „Skolos priemonės“. Pagal KRR 399 straipsnį šioje skilčių grupėje taip pat nurodomos pozicijos, atsirandančios dėl su kreditu susijusių vekselių. |
120 |
Skolos priemonės Žr. 060 skiltį. |
130 |
Nuosavybės priemonės Žr. 070 skiltį. |
140 |
Išvestinės finansinės priemonės Žr. 080 skiltį. |
150–170 |
Nebalansiniai straipsniai Šių skilčių vertė yra nominalioji vertė prieš bet kokį sumažinimą pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą ir perskaičiavimo koeficientus. |
150 |
Kreditavimo įsipareigojimai Žr. 090 skiltį. |
160 |
Finansinės garantijos Žr. 100 skiltį. |
170 |
Kiti įsipareigojimai Žr. 110 skiltį. |
180 |
Papildomos pozicijos, atsirandančios dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija KRR 390 straipsnio 7 dalis. Papildomos pozicijos, kurios atsiranda dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija. |
190 |
(-) Vertės koregavimai ir atidėjiniai KRR 34, 24, 110 ir 111 straipsniai. Į atitinkamą apskaitos sistemą įtrauktas vertės koregavimas ir atidėjiniai (Direktyva 86/635/EEB arba Reglamentas (EB) Nr. 1606/2002), pagal KRR 24 ir 110 straipsnius turintys įtakos pozicijų vertinimui. Šioje skiltyje nurodomi 040 skiltyje nurodytos bendrosios pozicijos vertės koregavimai ir atidėjiniai. |
200 |
(-) Iš nuosavų lėšų atskaitytos pozicijos KRR 390 straipsnio 6 dalies e punktas. Nurodomos iš nuosavų lėšų atskaitytos pozicijos, įtraukiamos į įvairias visos pradinės pozicijos skiltis. |
210–230 |
Pozicijos vertė prieš taikant išimtis ir KRM KRR 394 straipsnio 1 dalies b punktas. Įstaigos nurodo pozicijos vertę, jei taikoma, prieš atsižvelgdamos į kredito rizikos mažinimo poveikį. |
210 |
Iš viso Šioje skiltyje nurodoma pozicijos vertė yra suma, naudojama nustatant, ar pozicija pagal KRR 392 straipsnyje pateiktą apibrėžtį yra didelė pozicija. Šioje skiltyje nurodoma pradinė pozicija, atėmus vertės koregavimus, atidėjinius ir iš nuosavų lėšų atskaitytų pozicijų sumą. |
220 |
Iš jos: ne prekybos knygos Visos pozicijos ne prekybos knygai priskirta suma prieš taikant išimtis ir KRM. |
230 |
Reikalavimus atitinkančio kapitalo dalis % KRR 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktis ir 395 straipsnis. Nurodoma suma yra su KRR 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktyje apibrėžtu įstaigos reikalavimus atitinkančiu kapitalu susijusi procentinė pozicijos vertės dalis prieš taikant išimtis ir KRM. |
240–310 |
(-) Reikalavimus atitinkančios kredito rizikos mažinimo (KRM) priemonės KRR 399 ir 401–403 straipsniai. KRR 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte apibrėžtos KRM priemonės. Šioje ataskaitoje pagal KRR 401–403 straipsnius taikomos KRR trečios dalies II antraštinės dalies 3 ir 4 skyriuose pripažintos KRM priemonės. KRM priemonių poveikis didelių pozicijų režimui gali pasireikšti trejopai: kaip pakeitimo poveikis, tiesioginis kredito užtikrinimas (išskyrus pakeitimo poveikį) ir nekilnojamojo turto vertinimas. |
240–290 |
(-) Reikalavimus atitinkančių kredito rizikos mažinimo priemonių pakeitimo poveikis KRR 403 straipsnis. Šiose skiltyse nurodoma tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo suma atitinka trečiosios šalies garantuojamas arba trečiosios šalies išleistas užtikrinimo priemone užtikrintas pozicijas, kai įstaiga poziciją nusprendžia vertinti kaip garanto arba užtikrinimo priemonės emitento poziciją. |
240 |
(-) Skolos priemonės Žr. 060 skiltį. |
250 |
(-) Nuosavybės priemonės Žr. 070 skiltį. |
260 |
(-) Išvestinės finansinės priemonės Žr. 080 skiltį. |
270–290 |
(-) Nebalansiniai straipsniai Šiose skiltyse nurodoma vertė nepritaikius perskaičiavimo koeficientų. |
270 |
(-) Kreditavimo įsipareigojimai Žr. 090 skiltį. |
280 |
(-) Finansinės garantijos Žr. 100 skiltį. |
290 |
(-) Kiti įsipareigojimai Žr. 110 skiltį. |
300 |
(-) Tiesioginis kredito užtikrinimas, išskyrus pakeitimo poveikį KRR 401 straipsnis. Įstaiga nurodo KRR 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte apibrėžto tiesioginio kredito užtikrinimo sumas, taikant KRR 401 straipsnį atimtas iš pozicijos vertės. |
310 |
(-) Nekilnojamasis turtas KRR 402 straipsnis. Įstaiga nurodo sumas, taikant KRR 402 straipsnį atimtas iš pozicijos vertės. |
320 |
(-) Sumos, kurioms taikomos išimtys KRR 400 straipsnis. Įstaiga nurodo sumas, kurioms netaikomas didelių pozicijų režimas. |
330–350 |
Pozicijos vertė pritaikius išimtis ir KRM KRR 394 straipsnio 1 dalies d punktas. Įstaiga nurodo taikant KRR 395 straipsnio 1 dalį apskaičiuotą pozicijos vertę, atsižvelgusi į išimčių ir kredito rizikos mažinimo poveikį. |
330 |
Iš viso Šioje skiltyje nurodoma suma, į kurią turi būti atsižvelgiama siekiant laikytis KRR 395 straipsnyje nustatytos didelių pozicijų ribos. |
340 |
Iš jos: ne prekybos knygos Įstaiga nurodo visą į ne prekybos knygą įtrauktą poziciją pritaikius išimtis ir atsižvelgus į KRM poveikį. |
350 |
Reikalavimus atitinkančio kapitalo dalis % Įstaiga nurodo su KRR 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktyje apibrėžtu reikalavimus atitinkančiu įstaigos kapitalu susijusios pozicijos vertės procentinę dalį, pritaikius išimtis ir KRM. |
7. C 29.00. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE3)
7.1. Nurodymai dėl konkrečių skilčių
Skiltis |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
010–360 |
LE3 formoje įstaiga pateikia į LE2 formos eilutes įtrauktoms susijusių klientų grupėms priklausančių atskirų klientų duomenis. |
010 |
Kodas 010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios. Nurodomas susijusių klientų grupėms priklausančios atskiros sandorio šalies kodas. |
020 |
Grupės kodas 010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios. Jeigu susijusių klientų grupė turi nacionalinio lygmens unikalų kodą, nurodomas šis kodas. Jeigu nacionalinio lygmens unikalaus kodo nėra, nurodomas kodas, naudojamas susijusių klientų grupės pozicijoms nurodyti C 28.00 formoje (LE2). Jei klientas priklauso kelioms susijusių klientų grupėms, jis nurodomas kaip visų susijusių klientų grupių narys. |
030 |
Sandoriai, susiję su pagrindinio turto pozicija Žr. LE2 formos 030 skiltį. |
040 |
Ryšio tipas Atskiro subjekto ir susijusių klientų ryšio tipas nurodomas šiomis raidėmis: a – kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 39 punkto a papunktyje (kontrolė) arba b – kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 39 punkto b papunktyje (tarpusavio sąsaja). |
050–360 |
Jei LE2 formoje nurodomos visos susijusių klientų grupės finansinės priemonės, LE3 formoje taikant įstaigos veiklos kriterijus jos priskiriamos atskiroms sandorio šalims. Kiti nurodymai tokie pat kaip LE2 formos. |
8. C 30.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai (LE4 forma)
8.1. Nurodymai dėl konkrečių skilčių
Skiltis |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
||||
010 |
Kodas Kodas yra eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei turi būti unikalus. Žr. LE1 formos 010 skiltį. |
||||
020–250 |
Pozicijos terminų intervalai KRR 394 straipsnio 2 dalies e punktas. Įstaiga šią informaciją teikia apie dešimt didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimt didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų. Terminų intervalai nustatomi kaip mėnesinis intervalas iki vienų metų, ketvirčio intervalas – nuo vienų iki trejų metų, o didesni intervalai – nuo trejų metų. Nurodant kiekvieną pozicijos vertę prieš taikant išimtis ir KRM (LE2 formos 210 skiltis), nurodoma jos numatomo likutinio termino atitinkamo intervalo visa neapmokėta suma. Jeigu kliento poziciją sudaro keli atskiri ryšiai, nurodant kiekvieną iš šių pozicijos dalių, nurodoma jos numatomo likutinio termino atitinkamo intervalo visa neapmokėta suma. Priemonės, kurių terminas nenustatytas, pvz., nuosavybės priemonės, įtraukiamos į skiltį „Neapibrėžtas terminas“. Nurodomas numatomas ir tiesioginių, ir netiesioginių pozicijų terminas. Tiesioginių pozicijų atveju numatomos skolos priemonių ir išvestinių finansinių priemonių sumos priskiriamos prie įvairių šios formos terminų intervalų laikantis papildomų likvidumo parametrų terminų atitikimo formos nurodymų (žr. šio reglamento XXIII priedą). Nebalansinių straipsnių atveju numatomos sumos priskiriamos prie terminų intervalų atsižvelgiant į susijusios rizikos terminą. Konkrečiau kalbant, išankstiniams sandoriams dėl indėlių taikoma indėlio, finansinėms garantijoms – pagrindinio finansinio turto, nepanaudotoms kreditavimo įsipareigojimų priemonėms – paskolos, o kitiems įsipareigojimams – tų įsipareigojimų terminų struktūra. Netiesioginių pozicijų priskyrimas prie terminų intervalų grindžiamas garantuotų operacijų, dėl kurių susidaro tiesioginė pozicija, terminu. Jeigu pozicija arba pozicijos dalis turi būti laikoma pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui ir todėl turi būti nurodoma C 28.00 formoje (LE 2 formos 050 skiltyje) ir C 29.00 formoje (LE 3 formos 060 skiltyje), tikėtinas pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui likvidavimas turi būti priskirtas atitinkamiems terminų intervalams toliau nurodytu būdu:
|
9. C 31.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE5 forma)
9.1. Nurodymai dėl konkrečių skilčių
Skiltis |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
010–260 |
LE5 formoje įstaiga pateikia į LE4 formos eilutes įtrauktoms susijusių klientų grupėms priklausančių atskirų sandorio šalių duomenis. |
010 |
Kodas 010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios. Žr. LE3 formos 010 skiltį. |
020 |
Grupės kodas 010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios. Žr. LE3 formos 020 skiltį. |
030–260 |
Pozicijų terminų intervalai Žr. LE4 formos 020–250 skiltis.“ |
V PRIEDAS
„XI PRIEDAS
INFORMACIJOS APIE SVERTĄ TEIKIMAS
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI | 400 |
1. |
Formos žymėjimas ir su kitais aspektais susijusi tvarka | 400 |
1.1. |
Formos žymėjimas | 400 |
1.2. |
Numeravimo tvarka | 401 |
1.3. |
Santrumpos | 401 |
1.4. |
Ženklų tvarka | 401 |
II DALIS. SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI | 401 |
1. |
Struktūra ir dažnumas | 401 |
2. |
Sverto koeficiento apskaičiavimo formulės | 401 |
3. |
Išvestinių finansinių priemonių reikšmingumo ribinės vertės | 402 |
4. |
C 47.00. Sverto koeficiento apskaičiavimas (LRCalc) | 402 |
5. |
C 40.00. Alternatyvus pozicijų mato vertinimas (LR1) | 410 |
6. |
C 41.00. Balansiniai ir nebalansiniai straipsniai. Papildomas pozicijų suskirstymas (LR2) | 419 |
7. |
C 42.00. Alternatyvi kapitalo apibrėžtis (LR3) | 421 |
8. |
C 43.00. Alternatyvus sverto koeficiento pozicijų mato sudedamųjų dalių suskirstymas (LR4) | 423 |
9. |
C 44.00. Bendroji informacija (LR5) | 440 |
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI
1. Formos žymėjimas ir su kitais aspektais susijusi tvarka
1.1. Formos žymėjimas
1. |
Šiame priede pateikti papildomi su šio reglamento X priede pateiktomis formomis (toliau – LR) susiję nurodymai. |
2. |
Sistemą iš viso sudaro šešios formos:
|
3. |
Kiekvienos formos atveju pateikiamos nuorodos į teisės aktus, taip pat tolesnė išsami informacija apie bendresnius informacijos teikimo aspektus. |
1.2. Numeravimo tvarka
4. |
Dokumente nurodant formų skiltis, eilutes ir laukelius taikoma tolesnėse dalyse nurodyta žymėjimo tvarka. Šie skaitiniai kodai plačiai naudojami patvirtinimo taisyklėse. |
5. |
Nurodymuose laikomasi šios bendros žymėjimo tvarkos: {forma; eilutė; skiltis}. Norint nurodyti visą eilutę arba skiltį, naudojamas žvaigždutės ženklas. |
6. |
Kai tvirtinimas atliekamas formoje ir naudojami tik tos formos duomenų vienetai, žymint forma nenurodoma: {eilutė; skiltis}. |
7. |
Teikiant informaciją apie svertą žodžių junginiu „iš kurių“ nurodomas aukštesnio lygio pozicijų kategorijos pogrupio straipsnis, o žodžių junginiu „papildomas straipsnis“ – atskiras straipsnis, kuris nėra pozicijų klasės pogrupis. Jei nenurodyta kitaip, informaciją privaloma pateikti abiejų tipų laukeliuose. |
1.3. Santrumpos
8. |
Šiame priede ir susijusiose formose naudojamos tokios santrumpos:
|
1.4. Ženklų tvarka
9. |
Visos sumos pateikiamos kaip teigiami skaičiai. Išimtis taikoma sumoms, nurodytoms {LRCalc;050;010}, {LRCalc;070;010}, {LRCalc;080;010}, {LRCalc;100;010}, {LRCalc;120;010}, {LRCalc;140;010}, {LRCalc;210;010}, {LRCalc;220;010}, {LRCalc;240;010}, {LRCalc;250;010}, {LRCalc;260;010}, {LRCalc;310;010}, {LRCalc;320;010}, {LRCalc;270;010}, {LRCalc;280;010}, {LRCalc;330;010}, {LRCalc;340;010}, {LR3;010;010}, {LR3;020;010}, {LR3;030;010}, {LR3;040;010}, {LR3;055;010}, {LR3;065;010}, {LR3;075;010} ir {LR3;085;010}. Taip pat pažymėtina, kad {LRCalc;050;010}, {LRCalc;070;010}, {LRCalc;080;010}, {LRCalc;100;010}, {LRCalc;120;010}, {LRCalc;140;010}, {LRCalc;210;010}, {LRCalc;220;010}, {LRCalc;240;010}, {LRCalc;250;010}, {LRCalc;260;010}, {LRCalc;270;010}, {LRCalc;280;010}, {LR3;055;010}, {LR3;065;010}, {LR3;075;010} ir {LR3;085;010} laukeliuose nurodomos tik neigiamos vertės. Kartu pažymėtina, kad, išskyrus kraštutinius atvejus, {LRCalc;310;010}, {LRCalc;320;010}, {LRCalc;330;010}, {LRCalc;340;010}, {LR3;010;010}, {LR3;020;010}, {LR3;030;010} ir {LR3;040;010} laukeliuose nurodomos tik teigiamos vertės. |
II DALIS. SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI
1. Struktūra ir dažnumas
1. |
Sverto koeficiento forma padalyta į dvi dalis. A dalis apima visus duomenų straipsnius, naudojamus apskaičiuojant sverto koeficientą, kuriuos įstaigos pateikia kompetentingoms institucijoms pagal KRR 430 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, o B dalis – visus duomenų straipsnius, kuriuos įstaigos pateikia pagal KRR 430 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (t. y. KRR 511 straipsnyje nurodytos ataskaitos tikslais). |
2. |
Rinkdamos duomenis šiam techniniam įgyvendinimo standartui, įstaigos atsižvelgia į patikėto turto vertinimą pagal KRR 429 straipsnio 13 dalį. |
2. Sverto koeficiento apskaičiavimo formulės
3. |
Sverto koeficientas pagrįstas kapitalo matu ir bendru pozicijų matu, kuriuos galima apskaičiuoti taikant A dalies laukelius. |
4. |
Sverto koeficientas – visiškai įdiegta apibrėžtis = {LRCalc;310;010}/{LRCalc;290;010}. |
5. |
Sverto koeficientas – pereinamojo laikotarpio apibrėžtis = {LRCalc;320;010}/{LRCalc;300;010}. |
3. Išvestinių finansinių priemonių reikšmingumo ribinės vertės
6. |
Siekiant sumažinti nedideles išvestinių finansinių priemonių pozicijas turinčių įstaigų informacijos teikimo naštą, santykinei išvestinių finansinių priemonių pozicijų svarbai nustatyti atsižvelgiant į visą sverto koeficiento poziciją taikomi toliau nurodyti matai. Šiuos matus įstaigos apskaičiuoja taip: |
7. |
. |
8. |
Šioje formulėje bendras pozicijų matas yra lygus: {LRCalc;290;010}. |
9. |
Bendra tariamoji vertė, kuria grindžiamos išvestinės finansinės priemonės = {LR1; 010;070}. Tai laukelis, kurį įstaigos visada turi nurodyti. |
10. |
Kredito išvestinių finansinių priemonių apimtis = {LR1;020;070} + {LR1;050;070}. Tai laukeliai, kuriuos įstaigos visada turi nurodyti. |
11. |
14 punkte nurodytų laukelių informaciją įstaigos turi pateikti per kitą ataskaitinį laikotarpį, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
|
12. |
Įstaigos, kurių atveju bendra tariamoji vertė, kuria grindžiamos išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta 9 punkte, viršija 10 mlrd. EUR, 14 punkte nurodytų laukelių informaciją turi pateikti, net jei jų išvestinių finansinių priemonių dalis neatitinka 11 punkte aprašytų sąlygų. |
13. |
15 punkte nurodytų laukelių informaciją įstaigos turi pateikti, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
|
14. |
Laukeliai, kurių informaciją įstaigos turi pateikti pagal 11 punktą: {LR1;010;010}, {LR1;010;020}, {LR1;010;050}, {LR1;020;010}, {LR1;020;020}, {LR1;020;050}, {LR1;030;050}, {LR1;030;070}, {LR1;040;050}, {LR1;040;070}, {LR1;050;010}, {LR1;050;020}, {LR1;050;050}, {LR1;060;010}, {LR1;060;020}, {LR1;060;050} ir {LR1;060;070}. |
15. |
Laukeliai, kurių informaciją įstaigos turi pateikti pagal 13 punktą: {LR1;020;075}, {LR1;050;075} ir {LR1;050;085}. |
4. C 47.00. Sverto koeficiento apskaičiavimas (LRCalc)
16. |
Šioje informacijos teikimo formos dalyje renkami duomenys, kurių reikia sverto koeficientui apskaičiuoti, kaip nustatyta KRR 429, 429a ir 429b straipsniuose. |
17. |
Įstaigos informaciją apie sverto koeficientą teikia kas ketvirtį. Kiekvieną ketvirtį vertė „ataskaitinę datą“ atitinka atitinkamo ketvirčio trečiojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos vertę. |
18. |
Įstaigos nurodo {010;010}–{030;010}, {060;010}, {090;010}, {110;010} ir {150;010}–{190;010} taip, lyg {050;010}, {080;010}, {100;010}, {120;010} ir {220;010} nurodytos išimtys nebūtų taikomos. |
19. |
Įstaigos nurodo {010;010}–{240;010} taip, lyg {250;010} ir {260;010} nurodytos išimtys nebūtų taikomos. |
20. |
Bet kuri suma, dėl kurios nuosavos lėšos arba sverto koeficiento pozicija didėja, nurodoma teigiamu skaičiumi. Priešingai – bet kuri suma, dėl kurios bendra nuosavų lėšų suma arba sverto koeficiento pozicija mažėja, nurodoma neigiamu skaičiumi. Prieš straipsnio pavadinimą įrašytas minuso ženklas (–) reiškia prielaidą, kad tame straipsnyje teigiamas skaičius neturėtų būti rašomas.
|
5. C 40.00. Alternatyvus pozicijų mato vertinimas (LR1)
21. |
Šioje ataskaitos dalyje renkami duomenys apie alternatyvų išvestinių finansinių priemonių, VPĮFS ir nebalansinių straipsnių vertinimą. |
22. |
Apskaitines balansines vertes LR1 formoje įstaigos nustato remdamosi KRR 4 straipsnio 1 dalies 77 punkte nurodyta taikytina apskaitos sistema. Žodžių junginiu „apskaitinė vertė netaikant užskaitos arba kito KRM būdo“ nurodoma, kad nustatant apskaitinę balansinę vertę neatsižvelgiama į užskaitos arba kito rizikos mažinimo būdo poveikį. |
23. |
Išskyrus {250;120} ir {260;120}, įstaigos nurodo informaciją LR1 formoje taip, lyg išimtys, nurodytos {050;010}, {080;010}, {100;010}, {120;010}, {220;010}, {250;010} ir {260;010} LRCalc laukeliuose, nebūtų taikomos.
|
6. C 41.00. Balansiniai ir nebalansiniai straipsniai. Papildomas pozicijų suskirstymas (LR2)
24. |
LR2 formoje teikiama informacija apie papildomai suskirstytus visų ne prekybos knygos balansinių ir nebalansinių pozicijų (1) ir visų prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla sandorio šalies kredito rizika, straipsnius. Straipsniai skirstomi atsižvelgiant į rizikos koeficientus, taikomus pagal KRR kredito rizikos skirsnį. Informacija apie pozicijas, kurioms atitinkamai taikomas standartizuotas metodas ir IRB metodas, gaunama skirtingai. |
25. |
Teikdamos informaciją apie pozicijas, pagrįstas KRM metodais, pagal kuriuos sandorio šalies rizikos koeficientas pakeičiamas garantijos rizikos koeficientu, įstaigos atsižvelgia į rizikos koeficientą po pakeitimo poveikio. Pagal IRB metodą įstaigos atlieka tokius skaičiavimus: kiekvieno rango įsipareigojantiesiems asmenims priklausančių pozicijų (išskyrus pozicijas, kurioms teisės aktuose numatyti konkretūs rizikos koeficientai) rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal rizikos koeficiento arba priežiūrinę formulę (jos atitinkamai taikomos kredito rizikai ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms) gautą ir pagal riziką įvertintą poziciją padalijus iš pozicijos vertės, atsižvelgus į taikant KRM metodus netenkamų ir gaunamų pinigų srautus ir pakeitimo poveikį pozicijai. Taikant IRB metodą, prie neįvykdytų pozicijų priskirtos pozicijos į {020;010}–{090;010} laukelius neįtraukiamos; jos įtraukiamos į {100;010} laukelį. Taikant standartizuotą metodą, pozicijos, kurioms taikomas KRR 112 straipsnio j punktas, į {020;020}–{090;020} laukelius neįtraukiamos; jos įtraukiamos į {100;020} laukelį. |
26. |
Pagal abu metodus įstaigos laiko, kad iš reguliuojamojo kapitalo atimtoms pozicijoms taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.
|
7. C 42.00. Alternatyvi kapitalo apibrėžtis (LR3)
27. |
LR3 formoje pateikiama informacija apie kapitalo matus, kurių reikia atliekant KRR 511 straipsnyje numatytą peržiūrą.
|
8. C 43.00. Alternatyvus sverto koeficiento pozicijų mato sudedamųjų dalių suskirstymas (LR4)
28. |
Įstaigos nurodo sverto koeficiento pozicijų vertes LR4, atitinkamai pritaikiusios išimtis, nurodytas šiuose LRCalc laukeliuose: {050;010}, {080;010}, {100;010}, {120;010}, {220; 010}, {250;010} ir {260;010}. |
29. |
Siekdamos išvengti dvigubo skaičiavimo, įstaigos išlaiko tolesnėje dalyje nurodytą lygybę. |
30. |
Lygybė, kurią įstaigos išlaiko pagal 29 dalį, yra tokia: [{LRCalc;010;010} + {LRCalc;020;010} + {LRCalc;030;010} + {LRCalc;040;010} + {LRCalc;050;010} + {LRCalc;060;010} + {LRCalc;070;010} + {LRCalc;080;010} + {LRCalc;090;010} + {LRCalc;100;010} + {LRCalc;110;010} + {LRCalc;120;010} + {LRCalc;130;010} + {LRCalc;140;010} + {LRCalc;150;010} + {LRCalc;160;010} + {LRCalc;170;010} + {LRCalc;180;010} + {LRCalc;190;010} + {LRCalc;200;010} + {LRCalc;210;010} + {LRCalc;220;010} + {LRCalc;230;010} + {LRCalc;240;010} + {LRCalc;250;010} + {LRCalc;260;010}] = [{LR4;010;010} + {LR4;040;010} + {LR4;050;010} + {LR4;060;010} + {LR4;065;010} + {LR4;070;010} + {LR4;080;010} + {LR4;080;020} + {LR4;090;010} + {LR4;090;020} + {LR4;140;010} + {LR4;140;020} + {LR4;180;010} + {LR4;180;020} + {LR4;190;010} + {LR4;190;020} + {LR4;210;010} + {LR4;210;020} + {LR4;230;010} + {LR4;230;020} + {LR4;280;010} + {LR4;280;020} + {LR4;290;010} + {LR4;290;020}].
|
9. C 44.00. Bendroji informacija (LR5)
31. |
Šioje formoje renkama informacija apie įstaigos veiklos kategorijas ir įstaigos pasirinktas teisės aktais nustatytas galimybes.
|
(1) Tai taikoma pakeitimui vertybiniais popieriais ir nuosavybės pozicijoms, susijusiems su kredito rizika.
VI PRIEDAS
„XVI PRIEDAS
INFORMACIJOS APIE TURTO SUVARŽYMĄ FORMOS
INFORMACIJOS APIE TURTO SUVARŽYMĄ FORMOS |
|||
Formos numeris |
Formos kodas |
Formos (formų grupės) pavadinimas |
Trumpasis pavadinimas |
|
|
A DALIS. SUVARŽYMO APŽVALGA |
|
32,1 |
F 32.01 |
INFORMACIJĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS TURTAS |
AE-ASS |
32,2 |
F 32.02 |
GAUTOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS |
AE-COL |
32,3 |
F 32.03 |
IŠLEISTOS DAR NEĮKEISTOS NUOSAVOS PADENGTOSIOS OBLIGACIJOS IR TURTU UŽTIKRINTI VERTYBINIAI POPIERIAI |
AE-NPL |
32,4 |
F 32.04 |
SUVARŽYMO ŠALTINIAI |
AE-SOU |
|
|
B DALIS. INFORMACIJA APIE TERMINĄ |
|
33 |
F 33.00 |
INFORMACIJA APIE TERMINĄ |
AE-MAT |
|
|
C DALIS. SĄLYGINIS SUVARŽYMAS |
|
34 |
F 34.00 |
SĄLYGINIS SUVARŽYMAS |
AE-CONT |
|
|
D DALIS. PADENGTOSIOS OBLIGACIJOS |
|
35 |
F 35.00 |
PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ EMISIJA |
AE-CB |
|
|
E DALIS. IŠSAMESNI DUOMENYS |
|
36,1 |
F 36.01 |
IŠSAMESNI DUOMENYS. I DALIS |
AE-ADV1 |
36,2 |
F 36.02 |
IŠSAMESNI DUOMENYS. II DALIS |
AE-ADV2 |
F 32.01. INFORMACIJĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS TURTAS (AE-ASS)
|
Suvaržyto turto balansinė vertė |
Suvaržyto turto tikroji vertė |
Nesuvaržyto turto balansinė vertė |
Nesuvaržyto turto tikroji vertė |
|||||||
|
iš jo: išleista kitų grupės subjektų |
iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
iš jo: išleista kitų grupės subjektų |
iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus |
||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
||
010 |
Informaciją teikiančios įstaigos turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Paskolos pagal pareikalavimą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Nuosavybės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Skolos vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
iš jų: padengtosios obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
iš jų: turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
iš jų: išleista valdžios sektoriaus institucijų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
iš jų: išleista finansų bendrovių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
iš jų: išleista ne finansų bendrovių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
iš jų: hipotekos paskolos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Kitas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
F 32.02. GAUTOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS (AE-COL)
|
Gautų suvaržytų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių tikroji vertė |
Nesuvaržyta |
||||||
Gautų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie gali būti suvaržyti, tikroji vertė |
Gautų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie negali būti suvaržyti, nominalioji vertė |
|||||||
|
iš jų: išleista kitų grupės subjektų |
iš jų: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
iš jų: išleista kitų grupės subjektų |
iš jų: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
||
130 |
Informaciją teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Paskolos pagal pareikalavimą |
|
|
|
|
|
|
|
150 |
Nuosavybės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
160 |
Skolos vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
170 |
iš jų: padengtosios obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
180 |
iš jų: turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
190 |
iš jų: išleista valdžios sektoriaus institucijų |
|
|
|
|
|
|
|
200 |
iš jų: išleista finansų bendrovių |
|
|
|
|
|
|
|
210 |
iš jų: išleista ne finansų bendrovių |
|
|
|
|
|
|
|
220 |
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą |
|
|
|
|
|
|
|
230 |
Kitos gautos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
240 |
Išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavas padengtąsias obligacijas arba turtu užtikrintus vertybinius popierius |
|
|
|
|
|
|
|
250 |
BENDRA TURTO, GAUTŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ IR IŠLEISTŲ NUOSAVŲ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
|
F 32.03. IŠLEISTOS DAR NEĮKEISTOS NUOSAVOS PADENGTOSIOS OBLIGACIJOS IR TURTU UŽTIKRINTI VERTYBINIAI POPIERIAI (AE-NPL)
|
Nesuvaržyta |
||||
Pagrindinės turto grupės balansinė vertė |
Išleistų skolos vertybinių popierių, kurie gali būti suvaržyti, tikroji vertė |
Išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie negali būti suvaržyti, nominalioji vertė |
|||
|
iš jų: atitinka centrinio banko reikalavimus |
||||
010 |
020 |
030 |
040 |
||
010 |
Išleistos dar neįkeistos nuosavos padengtosios obligacijos ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
020 |
Išleistos išlaikytos padengtosios obligacijos |
|
|
|
|
030 |
Išleisti išlaikyti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
040 |
Didesnio prioriteto |
|
|
|
|
050 |
Tarpinio pobūdžio |
|
|
|
|
060 |
Pirmojo nuostolio |
|
|
|
|
F 32.04. SUVARŽYMO ŠALTINIAI (AE-SOU)
|
Suderinti įsipareigojimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai arba paskolinti vertybiniai popieriai |
Suvaržytas turtas, gautos užtikrinimo priemonės ir išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, išskyrus padengtąsias obligacijas ir turtu užtikrintus vertybinius popierius |
||||
|
iš jų: iš kitų grupės subjektų |
|
iš jų: gautos pakartotinai panaudotos užtikrinimo priemonės |
iš jų: suvaržyti nuosavi skolos vertybiniai popieriai |
||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
||
010 |
Tam tikrų finansinių įsipareigojimų balansinė vertė |
|
|
|
|
|
020 |
Išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
030 |
iš jų: nebiržinės |
|
|
|
|
|
040 |
Indėliai |
|
|
|
|
|
050 |
Atpirkimo sandoriai |
|
|
|
|
|
060 |
iš jų: centriniams bankams |
|
|
|
|
|
070 |
Užtikrinti indėliai, išskyrus atpirkimo sandorius |
|
|
|
|
|
080 |
iš jų: centriniams bankams |
|
|
|
|
|
090 |
Išleisti skolos vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
100 |
iš jų: išleistos padengtosios obligacijos |
|
|
|
|
|
110 |
iš jų: išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
120 |
Kiti suvaržymo šaltiniai |
|
|
|
|
|
130 |
Gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji vertė |
|
|
|
|
|
140 |
Gautų finansinių garantijų nominalioji vertė |
|
|
|
|
|
150 |
Pasiskolintų vertybinių popierių su nepinigine užtikrinimo priemone tikroji vertė |
|
|
|
|
|
160 |
Kita |
|
|
|
|
|
170 |
BENDRA SUVARŽYMO ŠALTINIŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
||||||
|
|
Nepildyti, kai informacija teikiama konsoliduota forma |
||||
|
Nepildyti jokiu atveju |
F 33.00. INFORMACIJA APIE TERMINĄ (AE-MAT)
|
Neterminuota |
Vienos nakties |
> 1 diena <= 1 sav. |
> 1 sav. <= 2 sav. |
> 2 sav. <= 1 mėn. |
> 1 mėn. <= 3 mėn. |
> 3 mėn. <= 6 mėn. |
> 6 mėn. <= 1 m. |
> 1 m. <= 2 m. |
> 2 m. <= 3 m. |
> 3 m. <= 5 m. |
5 m. <= 10 m. |
> 10 m. |
|
|
Įsipareigojimų likutinis terminas |
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
010 |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Gautos pakartotinai panaudotos užtikrinimo priemonės (gavimo dalis) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Gautos pakartotinai panaudotos užtikrinimo priemonės (pakartotinio panaudojimo dalis) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
F 34.00. SĄLYGINIS SUVARŽYMAS (AE-CONT)
|
Suderinti įsipareigojimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai arba paskolinti vertybiniai popieriai |
Sąlyginis suvaržymas |
|||||
A. Suvaržyto turto tikrosios vertės sumažėjimas 30 % |
B. Reikšmingų Valiutų nuvertėjimo |
||||||
Papildoma suvaržyto turto suma |
|||||||
Papildoma suvaržyto turto suma |
1 reikšminga valiuta |
2 reikšminga valiuta |
… |
n reikšminga valiuta |
|||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
|
||
010 |
Tam tikrų finansinių įsipareigojimų balansinė vertė |
|
|
|
|
|
|
020 |
Išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
030 |
iš jų: nebiržinės |
|
|
|
|
|
|
040 |
Indėliai |
|
|
|
|
|
|
050 |
Atpirkimo sandoriai |
|
|
|
|
|
|
060 |
iš jų: centriniams bankams |
|
|
|
|
|
|
070 |
Užtikrinti indėliai, išskyrus atpirkimo sandorius |
|
|
|
|
|
|
080 |
iš jų: centriniams bankams |
|
|
|
|
|
|
090 |
Išleisti skolos vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
100 |
iš jų: išleistos padengtosios obligacijos |
|
|
|
|
|
|
110 |
iš jų: išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
120 |
Kiti suvaržymo šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
170 |
BENDRA SUVARŽYMO ŠALTINIŲ SUMA |
|
|
|
|
|
|
F 35.00. PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ EMISIJA (AE-CB)
z ašis
Užtikrinamojo turto grupės identifikatorius (atviras)
|
Ar laikomasi KRR 129 str.? |
Padengtųjų obligacijų įsipareigojimai |
Užtikrinamojo turto grupė |
||||||||||||||||||||||||
Informacijos teikimo data |
+ 6 mėn. |
+ 12 mėn. |
+ 2 m. |
+ 5 m. |
+ 10 m. |
Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurių grynoji rinkos vertė yra neigiama |
Padengtosios obligacijos išorinis kredito reitingas |
Informacijos teikimo data |
+ 6 mėn. |
+ 12 mėn. |
+ 2 m. |
+ 5 m. |
+ 10 m. |
Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurių grynoji rinkos vertė yra teigiama |
Užtikrinamojo turto grupės suma, viršijanti minimalaus padengimo reikalavimus |
||||||||||||
[TAIP / NE] |
Jeigu TAIP, nurodyti užtikrinamojo turto grupės vyraujančio turto klasę |
pagal atitinkamą teisės aktų nustatytą padengtųjų obligacijų tvarką |
pagal kredito reitingų agentūrų metodiką, kuria siekiama išlaikyti dabartinį padengtosios obligacijos išorinį kredito reitingą |
||||||||||||||||||||||||
Ataskaitinė data |
1 kredito reitingų agentūra |
1 kredito reitingas |
2 kredito reitingų agentūra |
2 kredito reitingas |
3 kredito reitingų agentūra |
3 kredito reitingas |
Ataskaitinė data |
1 kredito reitingų agentūra |
2 kredito reitingų agentūra |
3 kredito reitingų agentūra |
|||||||||||||||||
010 |
012 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
230 |
240 |
250 |
||
010 |
Nominalioji suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Dabartinė vertė (apsikeitimo sandoris) / Rinkos vertė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Konkretaus turto vertė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Balansinė vertė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
F 36.01. IŠSAMESNI DUOMENYS. I DALIS (AE-ADV-1)
|
Suvaržymo šaltiniai |
Turtas / Įsipareigojimai |
Užtikrinimo priemonės rūšis. Klasifikacija pagal turto rūšį |
Bendra suma |
||||||||||||||||
Paskolos pagal pareikalavimą |
Nuosavybės priemonės |
Skolos vertybiniai popieriai |
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą |
Kitas turtas |
||||||||||||||||
Bendra suma |
iš jų: padengtosios obligacijos |
iš jų: turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
iš jų: išleista valdžios sektoriaus institucijų |
iš jų: išleista finansų bendrovių |
iš jų: išleisti ne finansų bendrovių |
Centriniai bankai ir valdžios sektoriaus institucijos |
Finansų bendrovės |
Ne finansų bendrovės |
Namų ūkiai |
|||||||||||
|
iš jų: išleista kitų grupės subjektų |
|
iš jų: išleista kitų grupės subjektų |
|
iš jų: hipotekos paskolos |
|
iš jų: hipotekos paskolos |
|||||||||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
|||
010 |
Centrinio banko finansavimas (visų rūšių, įskaitant, pvz., atpirkimo sandorius) |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Biržinės išvestinės finansinės priemonės |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Nebiržinės išvestinės finansinės priemonės |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Atpirkimo sandoriai |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Užtikrinti indėliai, išskyrus atpirkimo sandorius |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Išleistos padengtosios obligacijos |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
Išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
Išleisti skolos vertybiniai popieriai, išskyrus padengtąsias obligacijas ir turtu užtikrintus vertybinius popierius |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
Kiti suvaržymo šaltiniai |
Suvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
Neapibrėžtieji įsipareigojimai arba paskolinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
Bendra suvaržyto turto suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
iš jos: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
Bendra nesuvaržyto turto suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
iš jos: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
Suvaržytas + nesuvaržytas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
F 36.02. IŠSAMESNI DUOMENYS. II DALIS (AE-ADV-2)
|
Suvaržymo šaltiniai |
Turtas / Įsipareigojimai |
Užtikrinimo priemonės rūšis. Klasifikacija pagal turto rūšį |
Bendra suma |
|||||||||||||||||
Paskolos pagal pareikalavimą |
Nuosavybės priemonės |
Skolos vertybiniai popieriai |
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą |
Kitos gautos užtikrinimo priemonės |
Išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavas padengtąsias obligacijas arba turtu užtikrintus vertybinius popierius |
||||||||||||||||
Bendra suma |
iš jų: padengtosios obligacijos |
iš jų: turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
iš jų: išleista valdžios sektoriaus institucijų |
iš jų: išleista finansų bendrovių |
iš jų: išleista ne finansų bendrovių |
Centriniai bankai ir valdžios sektoriaus institucijos |
Finansų bendrovės |
Ne finansų bendrovės |
Namų ūkiai |
||||||||||||
|
iš jų: išleista kitų grupės subjektų |
|
iš jų: išleista kitų grupės subjektų |
|
iš jų: hipotekos paskolos |
|
iš jų: hipotekos paskolos |
||||||||||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
|||
010 |
Centrinio banko finansavimas (visų rūšių, įskaitant, pvz., atpirkimo sandorius) |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
Biržinės išvestinės finansinės priemonės |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
Nebiržinės išvestinės finansinės priemonės |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
Atpirkimo sandoriai |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
Užtikrinti indėliai, išskyrus atpirkimo sandorius |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
Išleistos padengtosios obligacijos |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
Išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
Išleisti skolos vertybiniai popieriai, išskyrus padengtąsias obligacijas ir turtu užtikrintus vertybinius popierius |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
Suderinti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
Kiti suvaržymo šaltiniai |
Gautos suvaržytos užtikrinimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
Neapibrėžtieji įsipareigojimai arba paskolinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
Bendra gautų suvaržytų užtikrinimo priemonių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
iš jos: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
Bendra gautų nesuvaržytų užtikrinimo priemonių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
iš jos: atitinka centrinio banko reikalavimus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
Suvaržytos + nesuvaržytos gautos užtikrinimo priemonės“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VII PRIEDAS
„XIX PRIEDAS
XVIII PRIEDE PATEIKTOS PAPILDOMŲ STEBĖSENOS PRIEMONIŲ FORMOS PILDYMO NURODYMAI
1. Papildomos stebėsenos priemonės
1.1. Bendra informacija
1. |
Kad būtų galima stebėti įstaigos likvidumo riziką, nepatenkančią į padengimo likvidžiuoju turtu ir pastovaus finansavimo priežiūros ataskaitas, įstaigos pildo XVIII priede pateiktą formą pagal šiame priede pateiktus nurodymus. |
2. |
Visas finansavimas yra visi finansiniai įsipareigojimai, išskyrus išvestines finansines priemones ir trumpąsias pozicijas. |
3. |
Laikoma, kad finansavimo, kurio terminas nenustatytas, įskaitant indėlius iki pareikalavimo, terminas sueina per vieną naktį. |
4. |
Pradinis terminas yra laikas nuo inicijavimo datos iki finansavimo termino datos. Finansavimo termino data nustatoma pagal XXIII priedo 12 dalį. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai egzistuoja pasirinkimo galimybė, pavyzdžiui, numatyta XXIII priedo 12 dalyje, tam tikro finansavimo straipsnio pradinis terminas gali būti trumpesnis nei laikas, praėjęs nuo jo inicijavimo. |
5. |
Likutinis terminas yra laikas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki finansavimo termino datos. Finansavimo termino data nustatoma pagal XXIII priedo 12 dalį. |
6. |
Siekiant apskaičiuoti svertinį pradinio arba likutinio termino vidurkį indėliai, kurių terminas sueina per vieną naktį, laikomi vienos dienos termino indėliais. |
7. |
Siekiant apskaičiuoti pradinį ir likutinį terminus, kai teikiant finansavimą nustatomas pranešimo apie atsiėmimą laikotarpis arba atšaukimo ar išankstinio atsiėmimo sąlyga įstaigos sandorio šaliai, daroma atsiėmimo pirmą galimą datą prielaida. |
8. |
Kalbant apie nuolatinius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai taikoma pasirinkimo galimybė, kaip nurodyta XXIII priedo 12 dalyje, daroma prielaida, kad pradinis ir likutinis terminas yra fiksuotas dvidešimčiai metų. |
9. |
Apskaičiuodamos C 67.00 ir C 68.00 informacijos teikimo formose nurodytiną ribą pagal reikšmingą valiutą, įstaigos naudoja 1 % visų įsipareigojimų visomis valiutomis ribą. |
1.2. Finansavimo sutelkimas pagal sandorio šalį (C 67.00)
1. |
Siekdamos surinkti C 67.00 formoje nurodytą informaciją apie ataskaitas teikiančių įstaigų finansavimo sutelkimą pagal sandorio šalis, įstaigos taiko šiame skirsnyje pateiktus nurodymus. |
2. |
Formos 1 skirsnio tarpinėse eilutėse įstaigos nurodo dešimt didžiausių sandorio šalių arba susijusių klientų grupę pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punktą, kai iš kiekvienos sandorio šalies arba susijusių klientų grupės gautas finansavimas viršija 1 % visų įsipareigojimų ribą. Sandorio šalis, nurodyta 1.01 punkte, atspindi didžiausią iš vienos sandorio šalies arba susijusių klientų grupės gautą finansavimo sumą, kuri ataskaitinę datą viršija 1 % ribą; 1.02 punkte nurodoma antra didžiausia 1 % ribą viršijanti suma ir t. t. likusiuose punktuose. |
3. |
Kai sandorio šalis priklauso kelioms susijusių klientų grupėms, ji nurodoma tik vieną kartą toje grupėje, kurios finansavimo suma didžiausia. |
4. |
2 skirsnyje įstaigos nurodo bendrą viso kito likusio finansavimo sumą. |
5. |
Bendros 1 ir 2 skirsnių sumos yra lygios visam įstaigos finansavimui, kaip nurodyta jos balanse, pateiktame pagal finansinės informacijos teikimo sistemą (FINREP). |
6. |
Dėl kiekvienos sandorio šalies įstaigos pateikia visą 010–080 skiltyse nurodytą informaciją. |
7. |
Kai gaunamas finansavimas yra daugiau nei vienos rūšies produktai, nurodoma ta rūšis, kurios produktas sudaro didžiausią gauto finansavimo dalį. Pagrindinis vertybinių popierių turėtojas gali būti nustatomas dedant visas įmanomas pastangas. Jeigu įstaiga turi informacijos apie vertybinių popierių turėtoją, nes ji yra juos saugantis bankas, ji turėtų atsižvelgti į tą sumą pranešdama apie sandorio šalių koncentraciją. Jeigu informacijos apie vertybinių popierių turėtoją nėra, atitinkama suma nepranešama. |
8. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių:
|
1.3. Finansavimo sutelkimas pagal produkto rūšį (C 68.00)
1. |
Šios formos paskirtis – surinkti informaciją apie finansavimo sutelkimą ataskaitas teikiančiose įstaigose pagal produkto rūšį, išskaidytą pagal finansavimo rūšis, kaip nurodyta toliau pateiktuose nurodymuose dėl eilučių:
|
2. |
Pildydamos šią formą įstaigos nurodo bendrą finansavimo, gauto iš kiekvienos rūšies produkto, sumą, kuri viršija 1 % visų įsipareigojimų ribą. |
3. |
Apie kiekvienos rūšies produktą įstaigos pateikia visą 010–050 skiltyse nurodytą informaciją. |
4. |
1 % visų įsipareigojimų riba naudojama siekiant nustatyti produktų, iš kurių gautas finansavimas, rūšis vadovaujantis šiais nurodymais:
|
5. |
1 eilutėje „Mažmeniniai indėliai“, 2.1 eilutėje „Neužtikrintas mažmeninis finansavimas“ ir 2.2 eilutėje „Užtikrintas mažmeninis finansavimas“ nurodyti duomenys gali apimti daugiau produktų nei išvardyti pagrindiniai punktai. |
6. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių:
|
1.4. Kainos pagal įvairią finansavimo trukmę (C 69.00)
1. |
C 69.00 formoje įstaigos pateikia informaciją apie sandorių apimtį ir įstaigų mokamas kainas už finansavimą, gautą per ataskaitinį laikotarpį ir vis dar turimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, suskirstydamos ją pagal šiuos pradinius terminus:
|
2. |
Nustatydamos gauto finansavimo terminą, įstaigos neatsižvelgia į laikotarpį nuo sandorio dienos iki atsiskaitymo dienos, t. y. trijų mėnesių termino įsipareigojimų vykdymas per dvi savaites įrašomas 3 mėnesių termino skiltyse (070 ir 080 skiltys). |
3. |
Kainų skirtumas, nurodytas kiekvieno terminų intervalo kairėje skiltyje, yra vienas iš šių:
Vien kainų skirtumo apskaičiavimo pagal a ir b punktus tikslais įstaiga, remdamasi ankstesne patirtimi, gali nustatyti pradinį terminą atitinkamai atsižvelgdama arba neatsižvelgdama į pasirinkimo galimybes. |
4. |
Kainų skirtumai nurodomi baziniais punktais su neigiamu ženklu, jeigu naujas finansavimas yra pigesnis nei finansavimas taikant atitinkamą lyginamąją normą. Jie apskaičiuojami pagal svertinį vidurkį. |
5. |
Apskaičiuodamos kelių emisijų, indėlių ir (arba) paskolų mokėtiną kainų skirtumo vidurkį įstaigos apskaičiuoja bendrą kainą išleidimo valiuta, neatsižvelgdamos į jokį valiutų apsikeitimo sandorį, bet atsižvelgdamos į bet kokį priedą arba diskonto normą ir mokėtinus ar gautinus mokesčius, imdamos pagrindu bet kokį teorinį ar faktinį palūkanų normų apsikeitimo sandorio terminą, sutampantį su įsipareigojimo terminu. Kainų skirtumas yra įsipareigojimo norma atėmus apsikeitimo sandorio normą. |
6. |
Finansavimo suma, gauta iš į skiltį „Punktas“ įrašytų kategorijų finansavimo, įrašoma į atitinkamo laiko intervalo skiltį „Apimtis“. |
7. |
Skiltyje „Apimtis“ įstaigos nurodo sumas, atitinkančias gauto naujo finansavimo lėšų balansinę vertę, atitinkamame laiko intervale pagal pradinį terminą. |
8. |
Kaip ir visų kitų punktų atveju, įskaitant nebalansinius įsipareigojimus, įstaigos nurodo tik susijusias sumas, pateiktas balanse. Bet koks nebalansinis įsipareigojimas įstaigos atžvilgiu nurodomas C69.00 formoje tik po panaudojimo. Panaudojimo atveju nurodytina apimtis ir kainų skirtumas yra panaudota suma ir taikytinas kainų skirtumas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kai panaudojimo termino negalima pratęsti įstaigos nuožiūra, nurodomas faktinis panaudojimo terminas. Jeigu ankstesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įstaiga jau buvo pasinaudojusi priemone ir jeigu vėliau įstaiga priemone naudojasi daugiau, nurodoma tik papildoma panaudota suma. |
9. |
Mažmeninių klientų pateiktus indėlius sudaro indėliai, apibrėžti Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 3 straipsnio 8 dalyje. |
10. |
Ataskaitiniu laikotarpiu pratęsto finansavimo, kuris ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tebėra nesumokėtas, atveju nurodomas tuo metu (t. y. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) taikomas kainų skirtumų vidurkis. Pildant C69.00 formą laikoma, kad pratęstas finansavimas, kuris tebėra turimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, yra naujas finansavimas. |
11. |
Nukrypstant nuo likusios 1.4 skirsnio dalies, indėlių iki pareikalavimo apimtis ir kainų skirtumas nurodomas tik jeigu indėlininkas neturėjo indėlio iki pareikalavimo ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu arba jeigu indėlio suma padidėjo, palyginti su ankstesne ataskaitine data, – tokiu atveju padidėjimas laikomas nauju finansavimu. Nurodomas laikotarpio pabaigos kainų skirtumas. |
12. |
Jeigu įrašytinos informacijos nėra, su kainų skirtumu susiję laukeliai paliekami tušti. |
13. |
Nurodymai dėl konkrečių eilučių:
|
1.5. Pratęstas finansavimas (C 70.00)
1. |
Šios formos paskirtis – surinkti informaciją apie lėšų, kurių terminas sueina, ir naujo gauto finansavimo, t. y. pratęsto finansavimo, apimtį kasdien per mėnesio, ėjusio prieš ataskaitinę datą, laikotarpį. |
2. |
Įstaigos kalendorinėmis dienomis nurodo finansavimą, kurio terminas sueina, pagal toliau nurodytus laiko intervalus pagal pradinį terminą:
|
3. |
Kiekvieno laiko intervalo, aprašyto 2 dalyje, suma, kurios terminas sueina, nurodoma kairėje skiltyje, pratęsto finansavimo suma nurodoma skiltyje „Terminas pratęstas“, gautos naujos lėšos nurodomos skiltyje „Naujos lėšos“, o grynasis skirtumas tarp naujų lėšų ir pratęsto finansavimo atėmus lėšas, kurių terminas sueina, nurodomas dešinėje skiltyje. |
4. |
Bendra grynųjų pinigų srautų suma nurodoma 290 skiltyje ir yra lygi visų skiltyse „Neto“, t. y. 040, 080, 120, 160, 200, 240 ir 280, nurodytų sumų sumai. |
5. |
Vidutinis finansavimo terminas dienomis, susijęs su lėšomis, kurių terminas sueina, nurodomas 300 skiltyje. |
6. |
Vidutinis finansavimo terminas dienomis, susijęs su pratęsto finansavimo lėšomis, nurodomas 310 skiltyje. |
7. |
Vidutinis finansavimo terminas dienomis, susijęs su lėšomis, kurių terminas naujas, nurodomas 320 skiltyje. |
8. |
Suma, nurodyta skiltyje „Terminas sueina“, apima visus įsipareigojimus, kuriuos finansavimo teikėjas pagal sutartį gali atšaukti arba kurie yra vykdytini atitinkamą ataskaitinio laikotarpio dieną. Ji visada nurodoma su teigiamu ženklu. |
9. |
Suma, nurodyta skiltyje „Terminas pratęstas“, apima sumą, kurios terminas sueina, kaip apibrėžta 2 ir 3 dalyse, kuri lieka įstaigai atitinkamą ataskaitinio laikotarpio dieną. Ji visada nurodoma su teigiamu ženklu. Jeigu finansavimo terminas pasikeičia dėl pratęsimo įvykio, suma skiltyje „Terminas pratęstas“ nurodoma atitinkamame laiko intervale pagal naują terminą. |
10. |
Suma, nurodyta skiltyje „Naujos lėšos“, apima faktinius gaunamo finansavimo srautus atitinkamą ataskaitinio laikotarpio dieną. Ji visada nurodoma su teigiamu ženklu. |
11. |
Suma, nurodyta skiltyje „Neto“, yra finansavimo pokytis tam tikrame pradinio termino laiko intervale atitinkamą ataskaitinio laikotarpio dieną ir yra apskaičiuojama „Neto“ skiltyje sudedant naujų lėšų sumą ir pratęsto finansavimo sumą atėmus lėšas, kurių terminas sueina. |
12. |
Nurodymai dėl konkrečių skilčių:
|
VIII PRIEDAS
„XXI PRIEDAS
XX PRIEDE PATEIKTOS LIKVIDUMO ATSVAROS PAJĖGUMO SUTELKIMO FORMOS (C 71.00) PILDYMO NURODYMAI
Likvidumo atsvaros pajėgumo sutelkimas pagal emitentą/sandorio šalį (CCC) (C 71.00)
1. |
Siekdamos surinkti C 71.00 formai užpildyti reikalingą informaciją apie informaciją teikiančių įstaigų likvidumo atsvaros pajėgumo sutelkimą pagal dešimt didžiausių turto paketų arba likvidumo linijų, suteiktų įstaigai tam tikslui, įstaigos laikosi šiame priede pateiktų nurodymų. |
2. |
Kai emitentas arba sandorio šalis priskiriami prie daugiau nei vienos produktų rūšies, valiutos ar kredito kokybės žingsnio, nurodoma visa suma. Turi būti nurodyta produktų rūšis, valiuta ar kredito kokybės žingsnis, kurie yra susiję su didžiausia likvidumo atsvaros pajėgumo sutelkimo dalimi. |
3. |
C 71.00 formoje nurodytas likvidumo atsvaros pajėgumas yra toks pats, koks nurodytas C 66.01 formoje, su sąlyga, kad turtas, C 71.00 formoje nurodytas kaip likvidumo atsvaros pajėgumas, turi būti nesuvaržytas, kad įstaiga ataskaitinę datą galėtų jį konvertuoti į pinigus. |
4. |
Apskaičiuodamos C 71.00 formoje nurodytinus sutelkimo duomenis pagal reikšmingą valiutą, įstaigos naudoja sutelkimo duomenis visomis valiutomis. |
5. |
Kai emitentas arba sandorio šalis priklauso kelioms susijusių klientų grupėms, jis nurodomas tik vieną kartą toje grupėje, kurios likvidumo atsvaros pajėgumo sutelkimas didesnis. |
6. |
Išskyrus 120 eilutę, likvidumo atsvaros pajėgumo sutelkimas tuo atveju, kai emitentas arba sandorio šalis yra centrinis bankas, šioje lentelėje nenurodomas. Jeigu įstaiga turi centriniam bankui iš anksto pateikto turto standartinėms likvidumo operacijoms ir tas turtas priskiriamas prie dešimties didžiausių nesuvaržyto likvidumo atsvaros pajėgumo emitentų arba sandorio šalių, įstaiga nurodo pirminį emitentą ir pirminę produkto rūšį.
|
IX PRIEDAS.
„XXII PRIEDAS.
INFORMACIJOS APIE PAPILDOMUS STEBĖSENOS PARAMETRUS TEIKIMAS. TERMINŲ ATITIKIMAS
PAPILDOMŲ STEBĖSENOS PARAMETRŲ FORMOS |
||
Formos numeris |
Formos kodas |
Formos (formų grupės) pavadinimas |
|
|
TERMINŲ ATITIKIMO FORMA |
66 |
C 66.01 |
TERMINŲ ATITIKIMO FORMA |
C 66.01. TERMINŲ ATITIKIMAS
Visos valiutos ir reikšmingos valiutos
Kodas |
ID |
Punktas |
Sutartinio srauto terminas |
|||||||||||||||||||||
010 |
020 |
030 |
040 |
050 |
060 |
070 |
080 |
090 |
100 |
110 |
120 |
130 |
140 |
150 |
160 |
170 |
180 |
190 |
200 |
210 |
220 |
|||
010– 380 |
1 |
NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTAI |
|
Vienos nakties |
Ilgesnis nei vienos nakties, bet ne ilgesnis nei 2 dienų |
Ilgesnis nei 2 dienų, bet ne ilgesnis nei 3 dienų |
Ilgesnis nei 3 dienų, bet ne ilgesnis nei 4 dienų |
Ilgesnis nei 4 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 dienų |
Ilgesnis nei 5 dienų, bet ne ilgesnis nei 6 dienų |
Ilgesnis nei 6 dienų, bet ne ilgesnis nei 7 dienų |
Ilgesnis nei 7 dienų, bet ne ilgesnis nei 2 savaičių |
Ilgesnis nei 2 savaičių, bet ne ilgesnis nei 3 savaičių |
Ilgesnis nei 3 savaičių, bet ne ilgesnis nei 30 dienų |
Ilgesnis nei 30 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 savaičių |
Ilgesnis nei 5 savaičių, bet ne ilgesnis nei 2 mėnesių |
Ilgesnis nei 2 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 3 mėnesių |
Ilgesnis nei 3 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 4 mėnesių |
Ilgesnis nei 4 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 5 mėnesių |
Ilgesnis nei 5 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 6 mėnesių |
Ilgesnis nei 6 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 9 mėnesių |
Ilgesnis nei 9 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 12 mėnesių |
Ilgesnis nei 12 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 2 metų |
Ilgesnis nei 2 metų, bet ne ilgesnis nei 5 metų |
Ilgesnis nei 5 metų |
010 |
1.1 |
Įsipareigojimai, atsiradę dėl išleistų vertybinių popierių (jei jie nevertinami kaip mažmeniniai indėliai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
020 |
1.1.1 |
neužtikrintos obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
030 |
1.1.2 |
reguliuojamos padengtosios obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
040 |
1.1.3 |
pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
050 |
1.1.4 |
kiti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
060 |
1.2 |
Įsipareigojimai, atsiradę dėl užtikrintųjų skolinimo ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių, užtikrintų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
070 |
1.2.1 |
1 lygio turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
080 |
1.2.1.1 |
1 lygio turtu, išskyrus padengtąsias obligacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
090 |
1.2.1.1.1 |
1 lygio turtu – centrinio banko turtu |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
1.2.1.1.2 |
1 lygio turtu (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
110 |
1.2.1.1.3 |
1 lygio turtu (2 CQS, 3 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
120 |
1.2.1.1.4 |
1 lygio turtu (4+ CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
130 |
1.2.1.2 |
1 lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
140 |
1.2.2 |
2A lygio turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
150 |
1.2.2.1 |
2A lygio turtu – įmonių obligacijomis (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
160 |
1.2.2.2 |
2A lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS, 2 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
170 |
1.2.2.3 |
2A lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (1 CQS, 2 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
180 |
1.2.3 |
2B lygio turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
190 |
1.2.3.1 |
2B lygio turtu – turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
200 |
1.2.3.2 |
2B lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1–6 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
210 |
1.2.3.3 |
2B lygio turtu – įmonių obligacijomis (1–3 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
220 |
1.2.3.4 |
2B lygio turtu – akcijomis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
230 |
1.2.3.5 |
2B lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (3–5 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
240 |
1.2.4 |
kitu turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
250 |
1.2.5 |
kitu turtu |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
260 |
1.3 |
1.2 punkte nenurodyti įsipareigojimai, atsiradę dėl gautų indėlių (išskyrus indėlius, gautus kaip užtikrinimo priemonė) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
270 |
1.3.1 |
stabilūs mažmeniniai indėliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
280 |
1.3.2 |
kiti mažmeniniai indėliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
290 |
1.3.3 |
veiklos indėliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
300 |
1.3.4 |
ne veiklos indėliai iš kredito įstaigų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
310 |
1.3.5 |
ne veiklos indėliai iš kitų finansinių klientų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
320 |
1.3.6 |
ne veiklos indėliai iš centrinių bankų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
330 |
1.3.7 |
ne veiklos indėliai iš ne finansų įmonių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
340 |
1.3.8 |
ne veiklos indėliai iš kitų sandorio šalių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
350 |
1.4 |
Valiutų apsikeitimo sandoriai, kurių terminas sueina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
360 |
1.5 |
Sumos, mokėtinos pagal išvestines finansines priemones, išskyrus nurodytąsias 1.4 punkte |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
370 |
1.6 |
Kiti netenkamų pinigų srautai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
380 |
1.7 |
Bendra netenkamų pinigų srautų suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
390– 720 |
2 |
GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTAI |
|
Vienos nakties |
Ilgesnis nei vienos nakties, bet ne ilgesnis nei 2 dienų |
Ilgesnis nei 2 dienų, bet ne ilgesnis nei 3 dienų |
Ilgesnis nei 3 dienų, bet ne ilgesnis nei 4 dienų |
Ilgesnis nei 4 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 dienų |
Ilgesnis nei 5 dienų, bet ne ilgesnis nei 6 dienų |
Ilgesnis nei 6 dienų, bet ne ilgesnis nei 7 dienų |
Ilgesnis nei 7 dienų, bet ne ilgesnis nei 2 savaičių |
Ilgesnis nei 2 savaičių, bet ne ilgesnis nei 3 savaičių |
Ilgesnis nei 3 savaičių, bet ne ilgesnis nei 30 dienų |
Ilgesnis nei 30 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 savaičių |
Ilgesnis nei 5 savaičių, bet ne ilgesnis nei 2 mėnesių |
Ilgesnis nei 2 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 3 mėnesių |
Ilgesnis nei 3 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 4 mėnesių |
Ilgesnis nei 4 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 5 mėnesių |
Ilgesnis nei 5 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 6 mėnesių |
Ilgesnis nei 6 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 9 mėnesių |
Ilgesnis nei 9 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 12 mėnesių |
Ilgesnis nei 12 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 2 metų |
Ilgesnis nei 2 metų, bet ne ilgesnis nei 5 metų |
Ilgesnis nei 5 metų |
390 |
2.1 |
Sumos, gautinos pagal užtikrintuosius skolinimo ir kapitalo rinkos veikiamus sandorius, užtikrintus: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
400 |
2.1.1 |
1 lygio turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
410 |
2.1.1.1 |
1 lygio turtu, išskyrus padengtąsias obligacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
420 |
2.1.1.1.1 |
1 lygio turtu – centrinio banko turtu |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
430 |
2.1.1.1.2 |
1 lygio turtu (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
440 |
2.1.1.1.3 |
1 lygio turtu (2 CQS, 3 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
450 |
2.1.1.1.4 |
1 lygio turtu (4+ CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
460 |
2.1.1.2 |
1 lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
470 |
2.1.2 |
2A lygio turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
480 |
2.1.2.1 |
2A lygio turtu – įmonių obligacijomis (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
490 |
2.1.2.2 |
2A lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS, 2 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
500 |
2.1.2.3 |
2A lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (1 CQS, 2 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
510 |
2.1.3 |
2B lygio turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
520 |
2.1.3.1 |
2B lygio turtu – turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
530 |
2.1.3.2 |
2B lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1–6 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
540 |
2.1.3.3 |
2B lygio turtu – įmonių obligacijomis (1–3 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
550 |
2.1.3.4 |
2B lygio turtu – akcijomis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
560 |
2.1.3.5 |
2B lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (3–5 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
570 |
2.1.4 |
kitu turtu, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
580 |
2.1.5 |
kitu turtu |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
590 |
2.2 |
2.1 punkte nenurodytos sumos, gautinos dėl paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, suteiktų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
600 |
2.2.1 |
mažmeniniams klientams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
610 |
2.2.2 |
ne finansų įmonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
620 |
2.2.3 |
kredito įstaigoms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
630 |
2.2.4 |
kitiems finansiniams klientams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
640 |
2.2.5 |
centriniams bankams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
650 |
2.2.6 |
kitoms sandorio šalims |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
660 |
2.3 |
Valiutų apsikeitimo sandoriai, kurių terminas sueina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
670 |
2.4 |
Sumos, gautinos pagal išvestines finansines priemones, išskyrus nurodytąsias 2.3 punkte |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
680 |
2.5 |
Vertybinis popierius savo portfelyje, kurio terminas sueina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
690 |
2.6 |
Kiti gaunamų pinigų srautai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
700 |
2.7 |
Bendra gaunamų pinigų srautų suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
710 |
2.8 |
Grynoji spraga pagal sutartis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
720 |
2.9 |
Sukaupta grynoji spraga pagal sutartis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
730– 1080 |
3 |
LIKVIDUMO ATSVAROS PAJĖGUMAS |
Pradinės atsargos |
Vienos nakties |
Ilgesnis nei vienos nakties, bet ne ilgesnis nei 2 dienų |
Ilgesnis nei 2 dienų, bet ne ilgesnis nei 3 dienų |
Ilgesnis nei 3 dienų, bet ne ilgesnis nei 4 dienų |
Ilgesnis nei 4 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 dienų |
Ilgesnis nei 5 dienų, bet ne ilgesnis nei 6 dienų |
Ilgesnis nei 6 dienų, bet ne ilgesnis nei 7 dienų |
Ilgesnis nei 7 dienų, bet ne ilgesnis nei 2 savaičių |
Ilgesnis nei 2 savaičių, bet ne ilgesnis nei 3 savaičių |
Ilgesnis nei 3 savaičių, bet ne ilgesnis nei 30 dienų |
Ilgesnis nei 30 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 savaičių |
Ilgesnis nei 5 savaičių, bet ne ilgesnis nei 2 mėnesių |
Ilgesnis nei 2 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 3 mėnesių |
Ilgesnis nei 3 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 4 mėnesių |
Ilgesnis nei 4 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 5 mėnesių |
Ilgesnis nei 5 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 6 mėnesių |
Ilgesnis nei 6 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 9 mėnesių |
Ilgesnis nei 9 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 12 mėnesių |
Ilgesnis nei 12 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 2 metų |
Ilgesnis nei 2 metų, bet ne ilgesnis nei 5 metų |
Ilgesnis nei 5 metų |
730 |
3.1 |
Monetos ir banknotai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
740 |
3.2 |
Centriniame banke laikomi rezervai, kuriuos galima atsiimti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
750 |
3.3 |
1 lygio turtas, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
760 |
3.3.1 |
1 lygio turtu, išskyrus padengtąsias obligacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
770 |
3.3.1.1 |
1 lygio turtas – centrinio banko turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
780 |
3.3.1.2 |
1 lygio turtas (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
790 |
3.3.1.3 |
1 lygio turtas (2 CQS, 3 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
800 |
3.3.1.4 |
1 lygio turtas (4+ CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
810 |
3.3.2 |
1 lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
820 |
3.4 |
2A lygio turtas, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
830 |
3.4.1 |
2A lygio turtas – įmonių obligacijos (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
840 |
3.4.3 |
2A lygio turtas – padengtosios obligacijos (1 CQS, 2 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
850 |
3.4.4 |
2A lygio turtas – viešojo sektoriaus turtas (1 CQS, 2 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
860 |
3.5 |
2B lygio turtas, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
870 |
3.5.1 |
2B lygio turtas – turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
880 |
3.5.2 |
2B lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1–6 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
890 |
3.5.3 |
2B lygio turtas – įmonių obligacijos (1–3 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
900 |
3.5.4 |
2B lygio turtas – akcijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
910 |
3.5.5 |
2B lygio turtas – viešojo sektoriaus turtas (3–5 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
920 |
3.6 |
Kitas turtas, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
930 |
3.6.1 |
centrinė valdžia (1 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
940 |
3.6.2 |
centrinė valdžia (2 ir 3 CQS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
950 |
3.6.3 |
akcijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
960 |
3.6.4 |
padengtosios obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
970 |
3.6.5 |
turtu užtikrinti vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
980 |
3.6.6 |
kitas turtas, kuriuo galima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
990 |
3.7 |
Centrinio banko reikalavimus atitinkantis turtas, kuriuo negalima prekiauti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1000 |
3.8 |
Gautos nepanaudotos paskirtos priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1010 |
3.8.1 |
1 lygio priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1020 |
3.8.2 |
2B lygio riboto naudojimo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1030 |
3.8.3 |
2B lygio institucinės užtikrinimo sistemos priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1040 |
3.8.4 |
kitos priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1050 |
3.8.4.1 |
iš grupei priklausančių sandorio šalių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1060 |
3.8.4.2 |
iš kitų sandorio šalių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1070 |
3.9 |
Likvidumo atsvaros pajėgumo grynasis pokytis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1080 |
3.10 |
Sukauptas likvidumo atsvaros pajėgumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1090–1130 |
4 |
NEAPIBRĖŽTIEJI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTAI |
|
Vienos nakties |
Ilgesnis nei vienos nakties, bet ne ilgesnis nei 2 dienų |
Ilgesnis nei 2 dienų, bet ne ilgesnis nei 3 dienų |
Ilgesnis nei 3 dienų, bet ne ilgesnis nei 4 dienų |
Ilgesnis nei 4 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 dienų |
Ilgesnis nei 5 dienų, bet ne ilgesnis nei 6 dienų |
Ilgesnis nei 6 dienų, bet ne ilgesnis nei 7 dienų |
Ilgesnis nei 7 dienų, bet ne ilgesnis nei 2 savaičių |
Ilgesnis nei 2 savaičių, bet ne ilgesnis nei 3 savaičių |
Ilgesnis nei 3 savaičių, bet ne ilgesnis nei 30 dienų |
Ilgesnis nei 30 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 savaičių |
Ilgesnis nei 5 savaičių, bet ne ilgesnis nei 2 mėnesių |
Ilgesnis nei 2 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 3 mėnesių |
Ilgesnis nei 3 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 4 mėnesių |
Ilgesnis nei 4 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 5 mėnesių |
Ilgesnis nei 5 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 6 mėnesių |
Ilgesnis nei 6 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 9 mėnesių |
Ilgesnis nei 9 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 12 mėnesių |
Ilgesnis nei 12 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 2 metų |
Ilgesnis nei 2 metų, bet ne ilgesnis nei 5 metų |
Ilgesnis nei 5 metų |
1090 |
4.1 |
Netenkamų pinigų srautai, susiję su paskirtomis priemonėmis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1100 |
4.1.1 |
Paskirtos kredito priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1110 |
4.1.1.1 |
kurias gavėjas laiko 2B lygio priemonėmis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1120 |
4.1.1.2 |
kitos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1130 |
4.1.2 |
Likvidumo priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1140 |
4.2 |
Netenkamų pinigų srautai dėl reitingo sumažinimo priežastinių veiksnių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1150–1290 |
PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
Pradinės atsargos |
Vienos nakties |
Ilgesnis nei vienos nakties, bet ne ilgesnis nei 2 dienų |
Ilgesnis nei 2 dienų, bet ne ilgesnis nei 3 dienų |
Ilgesnis nei 3 dienų, bet ne ilgesnis nei 4 dienų |
Ilgesnis nei 4 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 dienų |
Ilgesnis nei 5 dienų, bet ne ilgesnis nei 6 dienų |
Ilgesnis nei 6 dienų, bet ne ilgesnis nei 7 dienų |
Ilgesnis nei 7 dienų, bet ne ilgesnis nei 2 savaičių |
Ilgesnis nei 2 savaičių, bet ne ilgesnis nei 3 savaičių |
Ilgesnis nei 3 savaičių, bet ne ilgesnis nei 30 dienų |
Ilgesnis nei 30 dienų, bet ne ilgesnis nei 5 savaičių |
Ilgesnis nei 5 savaičių, bet ne ilgesnis nei 2 mėnesių |
Ilgesnis nei 2 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 3 mėnesių |
Ilgesnis nei 3 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 4 mėnesių |
Ilgesnis nei 4 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 5 mėnesių |
Ilgesnis nei 5 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 6 mėnesių |
Ilgesnis nei 6 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 9 mėnesių |
Ilgesnis nei 9 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 12 mėnesių |
Ilgesnis nei 12 mėnesių, bet ne ilgesnis nei 2 metų |
Ilgesnis nei 2 metų, bet ne ilgesnis nei 5 metų |
Ilgesnis nei 5 metų |
|
1200 |
10 |
Grupės vidaus arba institucinės užtikrinimo sistemos netenkamų pinigų srautai (išskyrus susijusius su užsienio valiuta) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1210 |
11 |
Grupės vidaus arba institucinės užtikrinimo sistemos gaunamų pinigų srautai (išskyrus susijusius su užsienio valiuta ir vertybiniais popieriais, kurių terminas sueina) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1220 |
12 |
Grupės vidaus arba institucinės užtikrinimo sistemos gaunamų pinigų srautai iš vertybinių popierių, kurių terminas sueina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1230 |
13 |
Centrinio banko reikalavimus atitinkantis HQLA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1240 |
14 |
Centrinio banko reikalavimus atitinkantis ne HQLA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1270 |
17 |
Elgesiu grindžiami netenkamų pinigų srautai, susiję su indėliais |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1280 |
18 |
Elgesiu grindžiami gaunamų pinigų srautai, susiję su paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1290 |
19 |
Elgesiu grindžiamas paskirtų priemonių naudojimas“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X PRIEDAS
„XXIII PRIEDAS
XXII PRIEDE PATEIKTOS TERMINŲ ATITIKIMO FORMOS PILDYMO NURODYMAI
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI | 509 |
II DALIS. NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ | 510 |
I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI
1. |
Siekdamos XXII priedo formoje nurodyti informaciją apie įstaigos veiklos terminų nesutapimą (terminų atitikimą), įstaigos taiko šiame priede pateiktus nurodymus. |
2. |
Terminų atitikimo formos stebėsenos priemonė apima sutartinius srautus ir neapibrėžtuosius netenkamų pinigų srautus. Sutartiniai srautai, susidarantys dėl teisiškai įpareigojančių susitarimų, ir likutinis terminas nuo ataskaitinės datos nurodomi pagal tų teisinių susitarimų nuostatas. |
3. |
Įstaigos neskaičiuoja gaunamų pinigų srautų dvigubai. |
4. |
Skiltyje „pradinės atsargos“ nurodomos turto atsargos ataskaitinę datą. |
5. |
Reikia pildyti tik tuščius baltus XXII priede pateiktos formos laukelius. |
6. |
Terminų atitikimo formos skirsnis pavadinimu „Gaunamų pinigų srautai ir netenkamų pinigų srautai“ apima būsimus sutartinius pinigų srautus iš visų balansinių ir nebalansinių straipsnių. Informacija teikiama tik apie gaunamų pinigų srautus ir netenkamų pinigų srautus pagal sutartis, galiojančias ataskaitinę datą. |
7. |
Terminų atitikimo formos skirsnyje pavadinimu „Likvidumo atsvaros pajėgumas“ parodomos nesuvaržyto turto atsargos arba kiti finansavimo šaltiniai, kuriais įstaiga teisiškai ir praktiškai gali naudotis ataskaitinę datą galimoms spragoms pagal sutartis pašalinti. Informacija teikiama tik apie gaunamų pinigų srautus ir netenkamų pinigų srautus pagal sutartis, egzistuojančias ataskaitinę datą. |
8. |
Netenkamų pinigų srautai ir gaunamų pinigų srautai atitinkamuose „netenkamų pinigų srautų“ ir „gaunamų pinigų srautų“ skirsniuose nurodomi bendrąja verte su teigiamu ženklu. Mokėtinos ir gautinos sumos atitinkamai nurodomos netenkamų pinigų srautų ir gaunamų pinigų srautų skirsniuose. |
9. |
Terminų atitikimo formos skirsnyje pavadinimu „likvidumo atsvaros pajėgumas“ netenkamų pinigų srautai ir gaunamų pinigų srautai nurodomi grynąja verte su teigiamu ženklu, jei tai gaunamų pinigų srautai, ir su neigiamu ženklu, jei tai netenkamų pinigų srautai. Pinigų srautų atveju nurodomos mokėtinos ir gautinos sumos. Vertybinių popierių srautai nurodomi dabartine rinkos verte. Srautai, susidarantys dėl kredito ir likvidumo linijų, nurodomi sutartyse numatytomis sumomis. |
10. |
Sutartiniai srautai priskiriami dvidešimt dviem laiko intervalams pagal jų likutinį terminą, o dienos reiškia kalendorines dienas. |
11. |
Informacija teikiama apie visus sutartinius srautus, įskaitant visus reikšmingus nefinansinės veiklos, kaip antai mokesčių, premijų, dividendų ir nuomos, pinigų srautus. |
12. |
Kad sutartiniams srautų terminams nustatyti įstaigos galėtų taikyti konservatyvų metodą, jos užtikrina visus šiuos dalykus:
|
13. |
Netenkamų ir gaunamų palūkanų srautai iš visų balansinių ir nebalansinių priemonių įtraukiami į visus atitinkamus „netenkamų pinigų srautų“ ir „gaunamų pinigų srautų“ skirsnių punktus. |
14. |
Valiutų apsikeitimo sandoriai, kurių terminas sueina, atspindi palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių, išankstinių užsienio valiutos keitimo sandorių ir neapmokėtų neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių galutinę tariamąją vertę taikomuose formos laiko intervaluose. |
15. |
Pinigų srautai iš sandorių, už kuriuos neatsiskaityta, likus trumpam laikui iki atsiskaitymo nurodomi atitinkamose eilutėse ir intervaluose. |
16. |
Jeigu įstaiga nevykdo tam tikruose punktuose nurodytos pagrindinės veiklos, pavyzdžiui, neturi tam tikros kategorijos indėlių, tie punktai paliekami tušti. |
17. |
Pradelstos pozicijos ir pozicijos, kurių atžvilgiu įstaiga turi pagrindo tikėtis įsipareigojimų neįvykdymo, nenurodomos. |
18. |
Jeigu gauta užtikrinimo priemonė pakartotinai įkeičiama pagal sandorį, kurio terminas sueina vėliau nei sandorio, pagal kurį įstaiga tą užtikrinimo priemonę gavo, netenkamų vertybinių popierių srauto suma, lygi gautos užtikrinimo priemonės tikrajai vertei, nurodoma atitinkamame likvidumo atsvaros pajėgumo skirsnio intervale pagal sandorio, dėl kurio užtikrinimo priemonė buvo gauta, terminą. |
19. |
Grupės vidaus straipsniai neturi įtakos konsoliduotos informacijos teikimui. |
II DALIS. NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ
Eilutė |
Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai |
||||||||||||
010–380 |
1. NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTAI Bendra netenkamų pinigų srautų suma nurodoma pagal tokias pakategores: |
||||||||||||
010 |
1.1 Įsipareigojimai, atsiradę dėl išleistų vertybinių popierių Netenkamų pinigų srautai, susidarantys dėl informaciją teikiančios įstaigos išleistų skolos vertybinių popierių, t. y. nuosavų emisijų. |
||||||||||||
020 |
1.1.1 neužtikrintos obligacijos 1.1 eilutėje nurodytų netenkamų pinigų srautų, atsiradusių dėl išleistų vertybinių popierių, kurie yra neužtikrinti skolos vertybiniai popieriai, informaciją teikiančios įstaigos išleisti trečiosioms šalims, suma. |
||||||||||||
030 |
1.1.2 reguliuojamos padengtosios obligacijos 1.1 eilutėje nurodytų netenkamų pinigų srautų, atsiradusių dėl išleistų vertybinių popierių, kurie yra obligacijos, kurioms gali būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje arba Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytas metodas, suma. |
||||||||||||
040 |
1.1.3 pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės 1.1 eilutėje nurodytų netenkamų pinigų srautų, atsiradusių dėl išleistų vertybinių popierių, kurie yra pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai su trečiosiomis šalimis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 61 punktą, suma. |
||||||||||||
050 |
1.1.4 kiti 1.1 eilutėje nurodytų netenkamų pinigų srautų, atsiradusių dėl išleistų vertybinių popierių, išskyrus nurodytuosius pirmiau pateiktose pakategorėse, suma. |
||||||||||||
060 |
1.2 Įsipareigojimai, atsiradę dėl užtikrintųjų skolinimo ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių, užtikrintų: Bendra visų netenkamų pinigų srautų, atsirandančių dėl užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnyje, suma. Pastaba. Čia nurodomi tik pinigų srautai; vertybinių popierių srautai, susiję su užtikrintaisiais skolinimo sandoriais ir kapitalo rinkos veikiamais sandoriais, nurodomi skirsnyje „likvidumo atsvaros pajėgumas“. |
||||||||||||
070 |
1.2.1 1 lygio turtu, kuriuo galima prekiauti 1.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti ir kuris atitiktų Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 10 straipsnių reikalavimus, jeigu juo nebūtų užtikrintas konkretus sandoris. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 1 lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
080 |
1.2.1.1 1 lygio turtu, išskyrus padengtąsias obligacijas 1.2.1 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuris nėra padengtosios obligacijos. |
||||||||||||
090 |
1.2.1.1.1 1 lygio turtu – centrinio banko turtu 1.2.1.1 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai centriniams bankams arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
100 |
1.2.1.1.2 1 lygio turtu (1 CQS) 1.2.1.1 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų, išskyrus nurodytuosius 1.2.1.1.1 punkte, suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 1 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
110 |
1.2.1.1.3 1 lygio turtu (2 CQS, 3 CQS) 1.2.1.1 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų, išskyrus nurodytuosius 1.2.1.1.1 punkte, suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 2 arba 3 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
120 |
1.2.1.1.4 1 lygio turtu (4+ CQS) 1.2.1.1 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų, išskyrus nurodytuosius 1.2.1.1.1 punkte, suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 4 arba blogesnį kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
130 |
1.2.1.2 1 lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS) 1.2.1 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuris yra padengtosios obligacijos. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 10 straipsnio 1 dalies f punktą 1 lygio turtu gali būti laikomos tik 1 kredito kokybės žingsnio (CQS) padengtosios obligacijos. |
||||||||||||
140 |
1.2.2 2A lygio turtu, kuriuo galima prekiauti 1.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti ir kuris atitiktų Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 11 straipsnių reikalavimus, jeigu juo nebūtų užtikrintas konkretus sandoris. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 2A lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
150 |
1.2.2.1 2A lygio turtu – įmonių obligacijomis (1 CQS) 1.2.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta įmonių obligacijomis, kurioms pripažinta ECAI priskyrė 1 kredito kokybės žingsnį. |
||||||||||||
160 |
1.2.2.2 2A lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS, 2 CQS) 1.2.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta padengtosiomis obligacijomis, kurioms pripažinta ECAI priskyrė 1 arba 2 kredito kokybės žingsnį. |
||||||||||||
170 |
1.2.2.3 2A lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (1 CQS, 2 CQS) 1.2.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai centrinės valdžios institucijoms, centriniams bankams, regioninės valdžios institucijoms, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktus 2A lygio turtu turi būti laikomas tik 1 arba 2 kredito kokybės žingsnio viešojo sektoriaus turtas. |
||||||||||||
180 |
1.2.3 2B lygio turtu, kuriuo galima prekiauti 1.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti ir kuris atitiktų Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 12 arba 13 straipsnių reikalavimus, jeigu juo nebūtų užtikrintas konkretus sandoris. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 2B lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
190 |
1.2.3.1 2B lygio turtu – turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (1 CQS) 1.2.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, įskaitant būsto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 13 straipsnio 2 dalies a punktą 2B lygio turtu gali būti laikomi tik 1 kredito kokybės žingsnio turtu užtikrinti vertybiniai popieriai. |
||||||||||||
200 |
1.2.3.2 2B lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1–6 CQS) 1.2.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta padengtosiomis obligacijomis. |
||||||||||||
210 |
1.2.3.3 2B lygio turtu – įmonių obligacijomis (1–3 CQS) 1.2.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta įmonių skolos vertybiniais popieriais. |
||||||||||||
220 |
1.2.3.4 2B lygio turtu – akcijomis 1.2.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta akcijomis. |
||||||||||||
230 |
1.2.3.5 2B lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (3–5 CQS) 1.2.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta 2B lygio turtu, nenurodytu 1.2.3.1–1.2.3.4 punktuose. |
||||||||||||
240 |
1.2.4 kitu turtu, kuriuo galima prekiauti 1.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti, nenurodytu 1.2.1, 1.2.2 arba 1.2.3 punktuose. |
||||||||||||
250 |
1.2.5 kitu turtu 1.2 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, nenurodytu 1.2.1, 1.2.2, 1.2.3 arba 1.2.4 punktuose. |
||||||||||||
260 |
1.3 1.2 punkte nenurodyti įsipareigojimai, atsiradę dėl gautų indėlių, išskyrus indėlius, gautus kaip užtikrinimo priemonė Netenkamų pinigų srautai, atsidarę dėl visų gautų indėlių, išskyrus 1.2 punkte nurodytus netenkamų pinigų srautus ir indėlius, gautus kaip užtikrinimo priemonė. Netenkamų pinigų srautai, atsiradę dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, nurodomi 1.4 arba 1.5 punkte. Informacija apie indėlius pateikiama pagal jų anksčiausią galimą sutartyje nustatytą terminą. Indėliai, kuriuos galima atsiimti nedelsiant be išankstinio pranešimo (indėliai iki pareikalavimo), arba neterminuotieji indėliai nurodomi „vienos nakties“ intervale. |
||||||||||||
270 |
1.3.1 stabilūs mažmeniniai indėliai 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl mažmeninių indėlių pagal Reglamento (ES) 2015/61 3 straipsnio 8 dalį ir 24 straipsnį. |
||||||||||||
280 |
1.3.2 kiti mažmeniniai indėliai 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl mažmeninių indėlių pagal Reglamento (ES) 2015/61 3 straipsnio 8 dalį, išskyrus nurodytuosius 1.3.1 punkte. |
||||||||||||
290 |
1.3.3 veiklos indėliai 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl veiklos indėlių pagal Reglamento (ES) 2015/61 27 straipsnį. |
||||||||||||
300 |
1.3.4 ne veiklos indėliai iš kredito įstaigų 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl kredito įstaigų indėlių, išskyrus nurodytuosius 1.3.3 punkte. |
||||||||||||
310 |
1.3.5 ne veiklos indėliai iš kitų finansinių klientų 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl indėlių iš finansinių klientų pagal Reglamento (ES) 2015/61 3 straipsnio 9 dalį, išskyrus nurodytuosius 1.3.3 ir 1.3.4 punktuose. |
||||||||||||
320 |
1.3.6 ne veiklos indėliai iš centrinių bankų 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl centrinių bankų pateiktų ne veiklos indėlių. |
||||||||||||
330 |
1.3.7 ne veiklos indėliai iš ne finansų įmonių 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl ne finansų įmonių pateiktų ne veiklos indėlių. |
||||||||||||
340 |
1.3.8 ne veiklos indėliai iš kitų sandorio šalių 1.3 punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, susidaranti dėl indėlių, nenurodytų 1.3.1–1.3.7 punktuose. |
||||||||||||
350 |
1.4 Valiutų apsikeitimo sandoriai, kurių terminas sueina Bendra visų netenkamų pinigų srautų, atsiradusių dėl valiutų apsikeitimo sandorių, tokių kaip apsikeitimas pagrindinėmis sumomis sutarties galiojimo pabaigoje, termino pasibaigimo, suma. |
||||||||||||
360 |
1.5 Sumos, mokėtinos pagal išvestines finansines priemones, išskyrus nurodytąsias 1.4 punkte Bendra suma visų netenkamų pinigų srautų, atsiradusių dėl sumų, mokėtinų pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, išvardytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede, išskyrus netenkamų pinigų srautus, atsiradusius dėl valiutų apsikeitimo sandorių, kurių terminas sueina ir kurie nurodomi 1.4 punkte. Bendra suma atitinka atsiskaitymo sumas, įskaitant neįvykdytas įkaito vertės išlaikymo prievoles ataskaitinę datą. Bendra suma yra 1 ir 2 punktų suma, kaip nurodyta toliau, įvairiuose laiko intervaluose:
|
||||||||||||
370 |
1.6 Kiti netenkamų pinigų srautai Bendra visų kitų netenkamų pinigų srautų, nenurodytų 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ar 1.5 punktuose, suma. Neapibrėžtieji netenkamų pinigų srautai čia nenurodomi. |
||||||||||||
380 |
1.7 Bendra netenkamų pinigų srautų suma 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 ir 1.6 punktuose nurodytų netenkamų pinigų srautų suma. |
||||||||||||
390–700 |
|
||||||||||||
390 |
2.1 Sumos, gautinos pagal užtikrintuosius skolinimo ir kapitalo rinkos veikiamus sandorius, užtikrintus: Bendra gaunamų pinigų srautų, atsiradusių dėl užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnyje, suma. Čia nurodomi tik pinigų srautai; vertybinių popierių srautai, susiję su užtikrintaisiais skolinimo sandoriais ir kapitalo rinkos veikiamais sandoriais, nurodomi skirsnyje „likvidumo atsvaros pajėgumas“. |
||||||||||||
400 |
2.1.1 1 lygio turtu, kuriuo galima prekiauti 2.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti, pagal Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 10 straipsnius. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 1 lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
410 |
2.1.1.1 1 lygio turtu, išskyrus padengtąsias obligacijas 2.1.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuris nėra padengtosios obligacijos. |
||||||||||||
420 |
2.1.1.1.1 1 lygio turtu – centrinio banko turtu 2.1.1.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai centriniams bankams arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
430 |
2.1.1.1.2 1 lygio turtu (1 CQS) 2.1.1.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų, išskyrus nurodytuosius 2.1.1.1.1 punkte, suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 1 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
440 |
2.1.1.1.3 1 lygio turtu (2 CQS, 3 CQS) 2.1.1.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų, išskyrus nurodytuosius 2.1.1.1.1 punkte, suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 2 arba 3 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
450 |
2.1.1.1.4 1 lygio turtu (4+ CQS) 2.1.1.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų, išskyrus nurodytuosius 2.1.1.1.1 punkte, suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 4 arba blogesnį kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
460 |
2.1.1.2 1 lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS) 2.1.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuris yra padengtosios obligacijos. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 10 straipsnio 1 dalies f punktą 1 lygio turtu gali būti laikomos tik 1 kredito kokybės žingsnio (CQS) padengtosios obligacijos. |
||||||||||||
470 |
2.1.2 2A lygio turtu, kuriuo galima prekiauti 2.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti, pagal Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 11 straipsnius. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 2A lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
480 |
2.1.2.1 2A lygio turtu – įmonių obligacijomis (1 CQS) 2.1.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta įmonių obligacijomis, kurioms pripažinta ECAI priskyrė 1 kredito kokybės žingsnį. |
||||||||||||
490 |
2.1.2.2 2A lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1 CQS, 2 CQS) 2.1.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta padengtosiomis obligacijomis, kurioms pripažinta ECAI priskyrė 1 arba 2 kredito kokybės žingsnį. |
||||||||||||
500 |
2.1.2.3 2A lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (1 CQS, 2 CQS) 2.1.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kurį sudaro reikalavimai centrinės valdžios institucijoms, centriniams bankams, regioninės valdžios institucijoms, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktus 2A lygio turtu laikomas tik 1 arba 2 kredito kokybės žingsnio viešojo sektoriaus turtas. |
||||||||||||
510 |
2.1.3 2B lygio turtu, kuriuo galima prekiauti 2.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti, pagal Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 12 arba 13 straipsnius. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 2B lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
520 |
2.1.3.1 2B lygio turtu – turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (1 CQS) 2.1.3 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, įskaitant būsto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. |
||||||||||||
530 |
2.1.3.2 2B lygio turtu – padengtosiomis obligacijomis (1–6 CQS) 2.1.3 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta padengtosiomis obligacijomis. |
||||||||||||
540 |
2.1.3.3 2B lygio turtu – įmonių obligacijomis (1–3 CQS) 2.1.3 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta įmonių skolos vertybiniais popieriais. |
||||||||||||
550 |
2.1.3.4 2B lygio turtu – akcijomis 2.1.3 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta akcijomis. |
||||||||||||
560 |
2.1.3.5 2B lygio turtu – viešojo sektoriaus turtu (3–5 CQS) 2.1.3 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta 2B lygio turtu, nenurodytu 2.1.3.1–2.1.3.4 punktuose. |
||||||||||||
570 |
2.1.4 kitu turtu, kuriuo galima prekiauti 2.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, kuriuo galima prekiauti, nenurodytu 2.1.1, 2.1.2 arba 2.1.3 punktuose. |
||||||||||||
580 |
2.1.5 kitu turtu 2.1 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, užtikrinta turtu, nenurodytu 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3 arba 2.1.4 punktuose. |
||||||||||||
590 |
2.2 2.1 punkte nenurodytos sumos, gautinos dėl paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, suteiktų: Gaunamų pinigų srautai, susiję su paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais. Gaunamų pinigų srautai nurodomi vėliausią sutartyje nustatytą grąžinimo datą. Atnaujinamųjų priemonių atveju daroma prielaida, kad esama paskola pratęsiama ir bet kokie likučiai laikomi paskirtomis priemonėmis. |
||||||||||||
600 |
2.2.1 mažmeniniams klientams 2.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų iš fizinių asmenų ar MVĮ pagal Reglamento (ES) 2015/61 3 straipsnio 8 dalį suma. |
||||||||||||
610 |
2.2.2 ne finansų įmonėms 2.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų iš ne finansų įmonių suma. |
||||||||||||
620 |
2.2.3 kredito įstaigoms 2.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų iš kredito įstaigų suma. |
||||||||||||
630 |
2.2.4 kitiems finansiniams klientams 2.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų iš finansinių klientų pagal Reglamento (ES) 2015/61 3 straipsnio 9 dalį, išskyrus nurodytuosius 2.2.3 punkte, suma. |
||||||||||||
640 |
2.2.5 centriniams bankams 2.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų iš centrinių bankų suma. |
||||||||||||
650 |
2.2.6 kitoms sandorio šalims 2.2 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų iš kitų sandorio šalių, nenurodytų 2.2.1–2.2.5 punktuose, suma. |
||||||||||||
660 |
2.3 Valiutų apsikeitimo sandoriai, kurių terminas sueina Bendra visų pagal sutartis gaunamų pinigų srautų, atsiradusių dėl valiutų apsikeitimo sandorių, tokių kaip apsikeitimas pagrindinėmis sumomis sutarties galiojimo pabaigoje, termino pasibaigimo, suma. Ši suma atitinka palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių ir išankstinių valiutos keitimo sandorių, kurių terminas sueina, tariamąją vertę taikomuose formos laiko intervaluose. |
||||||||||||
670 |
2.4. Sumos, gautinos pagal išvestines finansines priemones, išskyrus nurodytąsias 2.3 punkte Bendra suma visų pagal sutartis gaunamų pinigų srautų, atsiradusių dėl sumų, gautinų pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, išvardytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede, išskyrus gaunamų pinigų srautus, kurie atsiranda dėl valiutų apsikeitimo sandorių, kurių terminas sueina, ir kuriuos reikia nurodyti 2.3 punkte. Bendra suma apima atsiskaitymo sumas, įskaitant neįvykdytas įkaito vertės išlaikymo prievoles ataskaitinę datą. Bendra suma yra 1 ir 2 punktų suma, kaip nurodyta toliau, įvairiuose laiko intervaluose:
|
||||||||||||
680 |
2.5 Vertybinis popierius savo portfelyje, kurio terminas sueina Gaunamų pinigų srautų suma, kuri yra pagrindinė suėjus terminui grąžinama nuosavų investicijų į obligacijas, kurios nurodomos pagal jų likutinį terminą pagal sutartį, suma. Šis punktas apima gaunamų pinigų srautus iš vertybinių popierių, kurių terminas sueina, nurodytus likvidumo atsvaros pajėgumo skirsnyje. Todėl, kai vertybinio popieriaus terminas sueina, jis nurodomas kaip netenkamų vertybinių popierių srautas likvidumo atsvaros pajėgumo skirsnyje ir atitinkamai kaip gaunamų pinigų srautas čia. |
||||||||||||
690 |
2.6 Kiti gaunamų pinigų srautai Bendra visų kitų gaunamų pinigų srautų, nenurodytų 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 ar 2.5 punktuose, suma. Neapibrėžtieji gaunamų pinigų srautai čia nenurodomi. |
||||||||||||
700 |
2.7 Bendra gaunamų pinigų srautų suma 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 ir 2.6 punktuose nurodytų gaunamų pinigų srautų suma. |
||||||||||||
710 |
2.8 Grynoji spraga pagal sutartis Bendra 2.7 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma atėmus 1.7 punkte nurodytą bendrą netenkamų pinigų srautų sumą. |
||||||||||||
720 |
2.9 Sukaupta grynoji spraga pagal sutartis Nuo ataskaitinės datos iki viršutinės atitinkamo laiko intervalo ribos sukaupta grynoji spraga pagal sutartis. |
||||||||||||
730–1080 |
3. LIKVIDUMO ATSVAROS PAJĖGUMAS Terminų atitikimo formos „Likvidumo atsvaros pajėgumo“ skirsnyje pateikiama informacija apie įstaigos turimo įvairaus likvidumo lygio turto, tarp jo – turto, kuriuo galima prekiauti, ir centrinio banko reikalavimus atitinkančio turto, pokyčius, taip pat apie įstaigai pagal sutartis paskirtų priemonių pokyčius. Informaciją apie atitiktį centrinio banko reikalavimams teikiant konsoliduotu lygmeniu, remiamasi atitikties centrinio banko reikalavimams taisyklėmis, kurios taikomos kiekvienai konsoliduotai įstaigai jos įsisteigimo jurisdikcijoje. Kai likvidumo atsvaros pajėgumas susijęs su turtu, kuriuo galima prekiauti, įstaigos nurodo turtą, kuriuo galima prekiauti ir kuriuo prekiaujama didelėse, giliose ir aktyviose atpirkimo sandorių arba pinigų rinkose, kurioms būdingas žemas koncentracijos lygis. Likvidumo atsvaros pajėgumo skiltyse nurodytas turtas apima tik nesuvaržytą turtą, kurį įstaiga bet kuriuo metu gali iškeisti į pinigus, kad galėtų panaikinti spragas pagal sutartis tarp gaunamų ir netenkamų pinigų srautų per tam tikrą laikotarpį. Tais tikslais taikoma Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 pateikta suvaržyto turto apibrėžtis. Šis turtas negali būti naudojamas struktūrizuotų sandorių kredito vertei padidinti arba veiklos išlaidoms, pavyzdžiui, nuomai ar darbo užmokesčiui, padengti ir turi būti valdomas turint vienintelį aiškų tikslą – naudoti jį kaip neapibrėžtųjų lėšų šaltinį. Turtas, kurį įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius (VPĮFS), gali būti laikomas likvidumo atsvaros pajėgumo dalimi, jeigu jis laikomas įstaigoje, nėra pakartotinai įkeistas ir jį įstaiga teisiniu požiūriu arba pagal sutartį gali naudoti. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, jeigu įstaiga 3.1–3.7 punktuose nurodo turtą, pateiktą kaip užtikrinimo priemonė, ji neteikia informacijos apie susijusį tų priemonių pajėgumą 3.8 punkte. Turtą, kuris atitinka eilutės aprašą ir yra prieinamas ataskaitinę datą, įstaigos priskiria prie pradinių atsargų 010 skiltyje. 020–220 skiltyse pateikiami likvidumo atsvaros pajėgumo sutartiniai srautai. Jeigu įstaiga sudarė atpirkimo sandorį, turtas, dėl kurio sudarytas atpirkimo sandoris, vėl registruojamas kaip gaunamų vertybinių popierių srautas terminų intervale, kuriame sueina atpirkimo sandorio terminas. Atitinkamai netenkamų pinigų srautas dėl atpirkimo sandorio, kurio terminas sueina, nurodomas atitinkamame netenkamų pinigų srauto intervale 1.2 punkte. Jeigu įstaiga sudarė atvirkštinį atpirkimo sandorį, turtas, dėl kurio sudarytas atpirkimo sandoris, vėl registruojamas kaip netenkamų vertybinių popierių srautas terminų intervale, kuriame sueina atpirkimo sandorio terminas. Atitinkamai gaunamų pinigų srautas dėl atpirkimo sandorio, kurio terminas sueina, nurodomas atitinkamame gaunamų pinigų srauto intervale 2.1 punkte. Užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai nurodomi likvidumo atsvaros pajėgumo skirsnyje kaip pagal sutartį gaunamų ir netenkamų vertybinių popierių srautai atitinkamame terminų intervale, kuriame sueina šių apsikeitimo sandorių terminas. 3.8 punkte nurodytų kredito ir likvidumo linijų sutartyse numatytos sumos pokytis nurodomas kaip srautas atitinkame laiko intervale. Jeigu įstaiga turi vienos nakties indėlį centriniame banke, indėlio suma nurodoma kaip pradinės atsargos 3.2 punkte ir kaip netenkamų pinigų srautas „vienos nakties“ terminų intervale. Atitinkamai susidarantis gaunamų pinigų srautas nurodomas 2.2.5 punkte. Vertybiniai popieriai, kurių terminas sueina, likvidumo atsvaros pajėgumo skirsnyje nurodomi pagal jų sutartyje nustatytą terminą. Kai vertybinio popieriaus terminas sueina, jis išbraukiamas iš turto kategorijos, prie kurios jis buvo iš pradžių priskirtas, ir traktuojamas kaip netenkamų vertybinių popierių srautas, o susidaręs gaunamų pinigų srautas nurodomas 2.5 punkte. Visos vertybinių popierių vertės nurodomos atitinkamuose intervaluose dabartinėmis rinkos vertėmis. 3.8 punkte nurodomos tik sutartyse numatytos sumos. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, gaunamų pinigų srautai neįtraukiami į likvidumo atsvaros pajėgumo skirsnio 3.1 arba 3.2 punktą. Likvidumo atsvaros pajėgumo skirsnyje punktai pateikiami pagal tokias pakategores: |
||||||||||||
730 |
3.1 Monetos ir banknotai Bendra pinigų suma, susidariusi dėl monetų ir banknotų. |
||||||||||||
740 |
3.2. Centriniame banke laikomi rezervai, kuriuos galima atsiimti Bendra pagal Reglamento (ES) 2015/61 10 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį centriniuose bankuose laikomų rezervų, kuriuos galima atsiimti per vieną naktį, suma. Čia nenurodomi vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro reikalavimai centriniams bankams arba kuriems suteiktos jų garantijos. |
||||||||||||
750 |
3.3 1 lygio turtas, kuriuo galima prekiauti Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 10 straipsniuose nurodyto turto, kuriuo galima prekiauti, rinkos vertė. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 1 lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
760 |
3.3.1 1 lygio turtas, išskyrus padengtąsias obligacijas 3.3 punkte nurodyta suma, neįskaitant padengtųjų obligacijų. |
||||||||||||
770 |
3.3.1.1 1 lygio turtas – centrinio banko turtas 3.3.1 punkte nurodyto turto, kurį sudaro reikalavimai centriniams bankams arba kuriam suteiktos jų garantijos, suma. |
||||||||||||
780 |
3.3.1.2 1 lygio turtas (1 CQS) 3.3.1 punkte nurodyto turto (išskyrus nurodytąjį 3.3.1.1 punkte), kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 1 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos, suma. |
||||||||||||
790 |
3.3.1.3 1 lygio turtas (2 CQS, 3 CQS) 3.3.1 punkte nurodyto turto (išskyrus nurodytąjį 3.3.1.1 punkte), kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 2 arba 3 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos, suma. |
||||||||||||
800 |
3.3.1.4 1 lygio turtas (4+ CQS) 3.3.1 punkte nurodyto turto (išskyrus nurodytąjį 3.3.1.1 punkte), kurį sudaro reikalavimai emitentui ar garantui, kuriam pripažinta ECAI priskyrė 4 arba blogesnį kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos, suma. |
||||||||||||
810 |
3.3.2 1 lygio turtas – padengtosios obligacijos (1 CQS) 3.3 punkte nurodyta turto, kuris yra padengtosios obligacijos, suma. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 10 straipsnio 1 dalies f punktą 1 lygio turtu gali būti laikomos tik 1 kredito kokybės žingsnio (CQS) padengtosios obligacijos. |
||||||||||||
820 |
3.4 2A lygio turtas, kuriuo galima prekiauti Reglamento (ES) 2015/61 7, 8 ir 11 straipsniuose nurodyto turto, kuriuo galima prekiauti, rinkos vertė. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 2A lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
830 |
3.4.1 2A lygio turtas – įmonių obligacijos (1 CQS) 3.4 punkte nurodyto turto, kuris yra įmonių obligacijos, kurioms pripažinta ECAI priskyrė 1 kredito kokybės žingsnį, suma. |
||||||||||||
840 |
3.4.2 2A lygio turtas – padengtosios obligacijos (1 CQS, 2 CQS) 3.4 punkte nurodyto turto, kuris yra padengtosios obligacijos, kurioms pripažinta ECAI priskyrė 1 arba 2 kredito kokybės žingsnį, suma. |
||||||||||||
850 |
3.4.3 2A lygio turtas – viešojo sektoriaus turtas (1 CQS, 2 CQS) 3.4 punkte nurodyto turto, kurį sudaro reikalavimai centrinės valdžios institucijoms, centriniams bankams, regioninės valdžios institucijoms, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos, suma. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktus 2A lygio turtu turi būti laikomas tik 1 arba 2 kredito kokybės žingsnio viešojo sektoriaus turtas. |
||||||||||||
860 |
3.5 2B lygio turtas, kuriuo galima prekiauti Reglamento (ES) 2015/61 7, 8, ir 12 arba 13 straipsniuose nurodyto turto, kuriuo galima prekiauti, rinkos vertė. KIS akcijos ar vienetai pagal Reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnį, kurie atitinka 2B lygio turto reikalavimus, nurodomi toliau pateiktose pakategorėse pagal jų pagrindinį turtą. |
||||||||||||
870 |
3.5.1 2B lygio turtas – turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (1 CQS) 3.5 punkte nurodyto turto, kuris yra turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (įskaitant būsto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius), suma. Pažymima, kad pagal Reglamento (ES) 2015/61 13 straipsnio 2 dalies a punktą 2B lygio turtu gali būti laikomi tik 1 kredito kokybės žingsnio turtu užtikrinti vertybiniai popieriai. |
||||||||||||
880 |
3.5.2 2B lygio turtas – padengtosios obligacijos (1–6 CQS) 3.5 punkte nurodyto turto, kuris yra padengtosios obligacijos, suma. |
||||||||||||
890 |
3.5.3 2B lygio turtas – įmonių obligacijos (1–3 CQS) 3.5 punkte nurodyto turto, kuris yra įmonių skolos vertybiniai popieriai, suma. |
||||||||||||
900 |
3.5.4 2B lygio turtas – akcijos 3.5 punkte nurodyto turto, kuris yra akcijos, suma. |
||||||||||||
910 |
3.5.5 2B lygio turtas – viešojo sektoriaus turtas (3–5 CQS) 3.5 punkte nurodyto 2B lygio turto, nenurodyto 3.5.1–3.5.4 punktuose, suma. |
||||||||||||
920 |
3.6 kitas turtas, kuriuo galima prekiauti Turto, kuriuo galima prekiauti, išskyrus nurodytąjį 3.3, 3.4 ir 3.5 punktuose, rinkos vertė. Vertybiniai popieriai ir vertybinių popierių srautai, susidarantys dėl kito turto, kuriuo galima prekiauti ir kuris yra grupės vidaus ar nuosavos emisijos, likvidumo atsvaros pajėgumo skiltyje nenurodomi. Nepaisant to, pinigų srautai, susidarantys dėl tokių punktų, nurodomi atitinkamoje formos 1 ir 2 skirsnių dalyje. |
||||||||||||
930 |
3.6.1 centrinė valdžia (1 CQS) 3.6 punkte nurodyto turto, kurį sudaro reikalavimas centrinei valdžiai, kuriai pripažinta ECAI priskyrė 1 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jos garantijos, suma. |
||||||||||||
940 |
3.6.2 centrinė valdžia (2–3 CQS) 3.6 punkte nurodyto turto, kurį sudaro reikalavimas centrinei valdžiai, kuriai pripažinta ECAI priskyrė 2 arba 3 kredito kokybės žingsnį, arba kuriam suteiktos jos garantijos, suma. |
||||||||||||
950 |
3.6.3 akcijos 3.6 punkte nurodyto turto, kuris yra akcijos, suma. |
||||||||||||
960 |
3.6.4 padengtosios obligacijos 3.6 punkte nurodyto turto, kuris yra padengtosios obligacijos, suma. |
||||||||||||
970 |
3.6.5 turtu užtikrinti vertybiniai popieriai 3.6 punkte nurodyto turto, kuris yra turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, suma. |
||||||||||||
980 |
3.6.6 kitas turtas, kuriuo galima prekiauti 3.6 punkte nurodyto kito turto, kuriuo galima prekiauti, nenurodyto 3.6.1–3.6.5 punktuose, suma. |
||||||||||||
990 |
3.7 centrinio banko reikalavimus atitinkantis turtas, kuriuo negalima prekiauti Turto, kuriuo negalima prekiauti ir kuris yra tinkama užtikrinimo priemonė centrinio banko standartinėms likvidumo operacijoms, kuriomis įstaiga turi galimybę tiesiogiai naudotis savo konsolidavimo lygmeniu, balansinė vertė. Jeigu turtas išreikštas valiuta, kuri yra įtraukta į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/233 (1) priedą kaip valiuta, kurios atžvilgiu atitikimo centrinio banko reikalavimams apibrėžtis yra itin siaura, įstaigos šio laukelio nepildo. Vertybiniai popieriai ir vertybinių popierių srautai, susidarantys dėl kito turto, kuriuo galima prekiauti ir kuris yra grupės vidaus ar nuosavos emisijos, likvidumo atsvaros pajėgumo skiltyje nenurodomi. Nepaisant to, pinigų srautai, susidarantys dėl tokių punktų, nurodomi atitinkamoje formos 1 ir 2 skirsnių dalyje. |
||||||||||||
1000 |
3.8 Gautos nepanaudotos paskirtos priemonės Bendra nepanaudotų paskirtų priemonių, suteiktų informaciją teikiančiai įstaigai, suma. Čia įtraukiamos pagal sutartį neatšaukiamos priemonės. Įstaigos nurodo sumažintą sumą, kai potencialūs užtikrinimo poreikiai siekiant pasinaudoti šiomis priemonėmis viršija prieinamas užtikrinimo priemones. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, priemonės, dėl kurių informaciją teikianti įstaiga jau pateikė turtą kaip užtikrinimo priemonę nepanaudotai kredito linijai ir jau nurodė šį turtą 3.1–3.7 punktuose, 3.8 punkte nenurodomos. Tas pats principas taikomas tais atvejais, kai informaciją teikiančiai įstaigai gali reikėti pateikti turtą kaip užtikrinimo priemonę, kad galėtų pasinaudoti šiame laukelyje nurodytomis priemonėmis. |
||||||||||||
1010 |
3.8.1 1 lygio priemonės 3.8 punkte nurodytų priemonių, kurios yra centrinio banko priemonės pagal Reglamento (ES) 2015/61 19 straipsnio 1 dalies b punktą, suma. |
||||||||||||
1020 |
3.8.2 2B lygio riboto naudojimo priemonės 3.8 punkte nurodytų priemonių, kurios yra priemonės pagal Reglamento (ES) 2015/61 14 straipsnį, suma. |
||||||||||||
1030 |
3.8.3 2B lygio institucinės užtikrinimo sistemos priemonės 3.8 punkte nurodytų priemonių, kurios yra likvidumo finansavimo priemonės pagal Reglamento (ES) 2015/61 16 straipsnio 2 dalį, suma. |
||||||||||||
1040 |
3.8.4 Kitos priemonės 3.8 punkte nurodyta suma, išskyrus 3.8.1–3.8.3 punktuose nurodytą sumą. |
||||||||||||
1050 |
3.8.4.1 iš grupei priklausančių sandorio šalių 3.8.4 punkte nurodyta suma, kai sandorio šalis yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, yra susijusi su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nurodyto tinklo arba bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar narė. |
||||||||||||
1060 |
3.8.4.2 iš kitų sandorio šalių 3.8.4 punkte nurodyta suma, išskyrus 3.8.4.1 punkte nurodytą sumą. |
||||||||||||
1070 |
3.9 Likvidumo atsvaros pajėgumo grynasis pokytis Nurodomas 3.2, 3.3, 3.4 ir 3.5, 3.6, 3.7 bei 3.8 punktų pozicijų, kurios yra atitinkamai centrinių bankų pozicijos, vertybinių popierių srautai ir paskirtos kredito linijos tam tikrame laiko intervale, grynasis pokytis. |
||||||||||||
1080 |
3.10 Sukauptas likvidumo atsvaros pajėgumas Nuo ataskaitinės datos iki viršutinės atitinkamo laiko intervalo ribos sukaupta likvidumo atsvaros pajėgumo suma. |
||||||||||||
1090–1140 |
4. NEAPIBRĖŽTIEJI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTAI Terminų atitikimo formos „Neapibrėžtųjų netenkamų pinigų srautų“ skirsnyje pateikiama informacija apie neapibrėžtuosius netenkamų pinigų srautus. |
||||||||||||
1090 |
4.1 Netenkamų pinigų srautai, susiję su paskirtomis priemonėmis Netenkamų pinigų srautai, atsiradę dėl paskirtų priemonių. Įstaigos kaip netenkamų pinigų srautą nurodo didžiausią sumą, kuri gali būti panaudota tam tikru laikotarpiu. Atnaujinamųjų kredito priemonių atveju nurodoma tik esamą paskolą viršijanti suma. |
||||||||||||
1010 |
4.1.1 Paskirtos kredito priemonės 4.1 punkte nurodyta suma, susidaranti dėl paskirtų kredito priemonių pagal Reglamento (ES) 2015/61 31 straipsnį. |
||||||||||||
1110 |
4.1.1.1 kurias gavėjas laiko 2B lygio priemonėmis 4.1.1 punkte nurodytų priemonių, kurios yra laikomos likvidumo finansavimo priemonėmis pagal Reglamento (ES) 2015/61 16 straipsnio 2 dalį, suma. |
||||||||||||
1120 |
4.1.1.2 kitos 4.1.1 punkte nurodyta suma, išskyrus 4.1.1.1 punkte nurodytą sumą. |
||||||||||||
1130 |
4.1.2 Likvidumo priemonės 4.1 punkte nurodyta suma, susidaranti dėl likvidumo priemonių pagal Reglamento (ES) 2015/61 31 straipsnį. |
||||||||||||
1140 |
4.2 Netenkamų pinigų srautai dėl reitingo sumažinimo priežastinių veiksnių Čia įstaigos nurodo reikšmingo įstaigos kredito kokybės pablogėjimo, t. y. kai jos išorinis kredito rizikos vertinimas sumažinamas bent trimis laipsniais, poveikį. Teigiamos sumos rodo neapibrėžtuosius netenkamų pinigų srautus, o neigiamos sumos rodo pradinio įsipareigojimo sumažėjimą. Kai reitingo sumažinimas lemia pirmalaikį neįvykdytų įsipareigojimų išpirkimą, atitinkami įsipareigojimai nurodomi su neigiamu ženklu laiko intervale, kuriame jie nurodyti 1 punkte, ir tuo pat metu su teigiamu ženklu laiko intervale, kuriame įsipareigojimas tampa vykdytinas, jeigu reitingo sumažinimo poveikis taptų taikomas ataskaitinę datą. Kai dėl reitingo sumažinimo atsiranda įkaito vertės išlaikymo prievolė, užtikrinimo priemonės, kurią reikalaujama pateikti, rinkos vertė nurodoma su teigiamu ženklu laiko intervale, kuriuo reikalavimas tampa vykdytinas, jeigu reitingo sumažinimo poveikis taptų taikomas ataskaitinę datą. Kai dėl reitingo sumažinimo keičiasi vertybinių popierių, iš sandorio šalių gautų kaip užtikrinimo priemonė, pakartotinio įkeitimo teisės, atitinkamų vertybinių popierių rinkos vertė nurodoma su teigiamu ženklu laiko intervale, kuriuo vertybiniai popieriai tampa nebeprieinami informaciją teikiančiai įstaigai, jeigu reitingo sumažinimo poveikis taptų taikomas ataskaitinę datą. |
||||||||||||
1150–1290 |
5. PAPILDOMI STRAIPSNIAI |
||||||||||||
1200 |
10. Grupės vidaus arba institucinės užtikrinimo sistemos netenkamų pinigų srautai (išskyrus susijusius su užsienio valiuta) 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 ir 1.6 punktuose nurodytų netenkamų pinigų srautų suma, kai sandorio šalis yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, yra susijusi su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nurodyto tinklo arba bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar narė. |
||||||||||||
1210 |
11. Grupės vidaus arba institucinės užtikrinimo sistemos gaunamų pinigų srautai (išskyrus susijusius su užsienio valiuta ir vertybiniais popieriais, kurių terminas sueina) 2.1, 2.2, 2.4 ir 2.6 punktuose nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, kai sandorio šalis yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, yra susijusi su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nurodyto tinklo arba bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar narė. |
||||||||||||
1220 |
12. Grupės vidaus arba institucinės užtikrinimo sistemos gaunamų pinigų srautai iš vertybinių popierių, kurių terminas sueina 2.5 punkte nurodytų gaunamų pinigų srautų suma, kai sandorio šalis yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, yra susijusi su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nurodyto tinklo arba bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar narė. |
||||||||||||
1230 |
13. Centrinio banko reikalavimus atitinkantis HQLA 3.3, 3.4 ir 3.5 punktuose nurodyto turto, kuris yra tinkama užtikrinimo priemonė centrinio banko standartinėms likvidumo operacijoms, kuriomis įstaiga turi galimybę tiesiogiai naudotis savo konsolidavimo lygmeniu, suma. Jeigu turtas išreikštas valiuta, kuri yra įtraukta į Reglamento (ES) 2015/233 priedą kaip valiuta, kurios atžvilgiu atitikimo centrinio banko reikalavimams apibrėžtis yra itin siaura, įstaigos šio laukelio nepildo. |
||||||||||||
1240 |
14. Centrinio banko reikalavimus atitinkantis ne HQLA Toliau nurodytų elementų suma:
Jeigu turtas išreikštas valiuta, kuri yra įtraukta į Reglamentą (ES) 2015/233 kaip valiuta, kurios atžvilgiu atitikimo centrinio banko reikalavimams apibrėžtis yra itin siaura, įstaigos šio laukelio nepildo. |
||||||||||||
1270 |
17. Elgesiu grindžiami netenkamų pinigų srautai, susiję su indėliais 1.3 punkte nurodyta suma, perskirstyta į elgesiu grindžiamus laiko intervalus pagal įprastinės veiklos scenarijų, naudojamą informaciją teikiančios įstaigos likvidumo rizikai valdyti. Šiame laukelyje „įprastinės veiklos scenarijus“ reiškia situaciją be jokios likvidumo problemų prielaidos. Paskirstant atsižvelgiama į indėlių atsparumą. Šis punktas neparodo veiklos plano prielaidų ir todėl neapima informacijos, susijusios su nauja veikla. Priskiriant sumas laiko intervalams detalumo lygis yra toks pats, koks naudojamas vidaus reikmėms. Todėl reikia pildyti ne visus laiko intervalų laukelius. |
||||||||||||
1280 |
18. Elgesiu grindžiami gaunamų pinigų srautai, susiję su paskolomis ir išankstiniais mokėjimais 2.2 punkte nurodyta suma, perskirstyta į elgesiu grindžiamus laiko intervalus pagal įprastinės veiklos scenarijų, naudojamą informaciją teikiančios įstaigos likvidumo rizikai valdyti. Šiame laukelyje „įprastinės veiklos scenarijus“ reiškia situaciją be jokios likvidumo problemų prielaidos. Šis punktas neparodo veiklos plano prielaidų, todėl į naują veiklą neatsižvelgiama. Priskiriant sumas laiko intervalams detalumo lygis yra toks pats, koks naudojamas vidaus reikmėms. Todėl visų laiko intervalų laukelių pildyti nebūtina. |
||||||||||||
1290 |
19. Elgesiu grindžiamas paskirtų priemonių naudojimas 4.1 punkte nurodyta suma, perskirstyta į laiko intervalus pagal elgesiu grindžiamo priemonių panaudojimo lygį ir atsirandančius likvidumo poreikius pagal įprastinės veiklos scenarijų, naudojamą informaciją teikiančios įstaigos likvidumo rizikai valdyti. Šiame laukelyje „įprastinės veiklos scenarijus“ reiškia „situaciją be jokios likvidumo problemų prielaidos“. Šis punktas neparodo veiklos plano prielaidų, todėl į naują veiklą neatsižvelgiama. Priskiriant sumas laiko intervalams detalumo lygis yra toks pats, koks naudojamas vidaus reikmėms. Todėl reikia pildyti ne visus laiko intervalų laukelius.“ |
(1) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0233