ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 269

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

61 metai
2018m. spalio 26d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 139 Suvienodintos lengvųjų automobilių patvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžių sistemas su stiprintuvu (BAS), nuostatos [2018/1591]

1

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 140 Suvienodintos lengvųjų automobilių patvirtinimo, atsižvelgiant į elektronines stabilumo kontrolės sistemas, nuostatos [2018/1592]

17

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 141 Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų padangų oro slėgio stebėjimo sistemas (TPMS), nuostatos [2018/1593]

36

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

26.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 269/1


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 139 „Suvienodintos lengvųjų automobilių patvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžių sistemas su stiprintuvu (BAS), nuostatos“ [2018/1591]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas, įskaitant:

pradinės taisyklės redakcijos 1 papildymą. Įsigaliojimo data – 2018 m. gruodžio 29 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Bendrieji reikalavimai

6.

Veikimo reikalavimai

7.

Bendrieji bandymo reikalavimai

8.

Sumontuotos A kategorijos stabdžių sistemos su stiprintuvu vertinimas

9.

Sumontuotos B kategorijos stabdžių sistemos su stiprintuvu vertinimas

10.

Transporto priemonės tipo arba stabdžių sistemos su stiprintuvu pakeitimas ir patvirtinimo išplėtimas

11.

Gamybos atitiktis

12.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

13.

Visiškas gamybos nutraukimas

14.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1.

Pranešimas

2.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3.

FABS ir aABS dydžių apskaičiavimo metodas

4.

Stabdžių sistemos su stiprintuvu duomenų apdorojimas

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.   Šia taisykle reglamentuojamas M1 ir N1 (1) kategorijų transporto priemonių tvirtinimas, atsižvelgiant į stabdžių sistemas su stiprintuvu.

1.2.   Į šios taisyklės taikymo sritį nepatenka:

1.2.1.

transporto priemonės, kurių projektinis greitis neviršija 25 km/h;

1.2.2.

transporto priemonės, pritaikytos neįgaliems vairuotojams.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.   transporto priemonės patvirtinimas– transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į stabdžių sistemas su stiprintuvu;

2.2.   transporto priemonės tipas– kategorija transporto priemonių, kurių nesiskiria šios pagrindinės savybės:

2.2.1.

gamintojo prekės pavadinimas arba ženklas;

2.2.2.

transporto priemonės savybės, nuo kurių akivaizdžiai priklauso stabdžių sistemos su stiprintuvu (pvz., stabdžių sistemos konstrukcija);

2.2.3.

stabdžių sistemos su stiprintuvu konstrukcija;

2.3.   didžiausia masė– gamintojo nurodyta didžiausia techniškai leidžiama masė (ši masė gali būti didesnė už nacionalinės administracijos nustatytą didžiausią leidžiamąją masę);

2.4.   ašims tenkančios masės pasiskirstymas– transporto priemonės ir (arba) jos krovinio masės sunkio poveikio pasiskirstymas ašims;

2.5.   rato ir (arba) ašies apkrova– vertikalus statinis kelio paviršiaus atoveikis (jėga), sąlyčio vietoje veikiantis ašies ratą arba ratus;

2.6.   stabdžių sistema su stiprintuvu (BAS)– stabdžių sistemos funkcija, kurios paskirtis – iš vairuotojo stabdymo užklausos atpažinti avarinio stabdymo situaciją ir susiklosčius tokioms aplinkybėms:

a)

padėti vairuotojui pasiekti didžiausią įmanomą stabdymo greitį arba

b)

įjungti visą stabdžių antiblokavimo sistemos ciklą.

2.6.1.   A kategorijos stabdžių sistema su stiprintuvu– avarinio stabdymo situacijos nustatymo sistema, iš esmės grindžiama (2) vairuotojo perduodama stabdžių pedalo paspaudimo jėga;

2.6.2.   B kategorijos stabdžių sistema su stiprintuvu– avarinės stabdymo situacijos nustatymo sistema, iš esmės grindžiama (2) vairuotojo perduodama stabdžių pedalo spūdžio jėga.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Transporto priemonės tipo, atsižvelgiant į stabdžių sistemą su stiprintuvu, patvirtinimo paraišką teikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.   Kartu su ja pateikiami trys toliau nurodomų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į 2.2 punkte nurodytus elementus. Nurodomi transporto priemonės tipo ir variklio tipo identifikavimo numeriai ir (arba) simboliai;

3.2.2.

tinkamai identifikuotų sudedamųjų dalių, iš kurių sudaryta stabdžių sistema su stiprintuvu, sąrašas;

3.2.3.

surinktos stabdžių sistemos su stiprintuvu schema ir jos sudedamųjų dalių padėties transporto priemonėje nuoroda;

3.2.4.

detalūs kiekvienos sudedamosios dalies brėžiniai, kad būtų galima lengvai nustatyti jos padėtį ir ją identifikuoti.

3.3.   Patvirtinimo bandymus atliekančiai techninei tarnybai pateikiama tvirtinamą transporto priemonės tipą atitinkanti transporto priemonė.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jeigu pagal šią taisyklę pateiktos patvirtinti transporto priemonės tipas atitinka 5 ir 6 dalių reikalavimus, suteikiamas minėto transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris; pirmaisiais dviem skaitmenimis nurodoma pakeitimų, į kuriuos įtraukti patvirtinant tipą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, serija. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

4.3.   Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formą ir 3.2.1–3.2.4 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos santrauką; patvirtinimo paraiškos pateikėjo pateikti brėžiniai turi būti tinkamo mastelio, ne didesni nei A4 formato (210 × 297 mm) arba sulankstyti taip, kad būtų tokio formato.

4.4.   Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (3);

4.4.2.

į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5.   Jeigu transporto priemonė šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, atitinka transporto priemonių tipą, patvirtintą pagal vieną ar kelias kitas prie Susitarimo pridėtas taisykles, 4.4.1 punkte nurodyto ženklo kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai ir visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, papildomi ženklai pateikiami stulpeliais 4.4.1 punkte nurodyto ženklo dešinėje.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas pateikiamas greta arba ant transporto priemonės duomenų plokštelės.

4.8.   Šios taisyklės 2 priede pateikiama patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžių.

5.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5.1.   Transporto priemonėse sumontuojamos stabdžių sistemos su stiprintuvu, atitinkančios šios taisyklės 6 dalyje nustatytus veikimo reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams įrodoma taip: kai taikomi šios taisyklės 7 dalyje nustatyti bandymų reikalavimai, turi būti laikomasi šios taisyklės 8 ir 9 dalių reikalavimų. Vadovaujantis Taisyklės Nr. 13-H techniniais reikalavimais, kuriais papildomi šios taisyklės reikalavimai, transporto priemonėse taip pat turi būti sumontuota ABS.

5.2.   Stabdžių sistema su stiprintuvu turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad, nepaisant galimos vibracijos, įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šios taisyklės nuostatas.

5.3.   Visų pirma, stabdžių sistema su stiprintuvu turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų atspari korozijai ir senėjimo poveikiui.

5.4.   Stabdžių sistemos su stiprintuvu veiksmingumo neturi neigiamai veikti magnetiniai ar elektriniai laukai. Tai įrodoma įvykdant techninius reikalavimus ir Taisyklės Nr. 10 pereinamojo laikotarpio nuostatas ir taikant:

a)

03 serijos pakeitimus transporto priemonėms be prijungimo sistemos įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (traukos baterijoms) įkrauti;

b)

04 serijos pakeitimus transporto priemonėms su prijungimo sistema įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (traukos baterijoms) įkrauti.

5.5.   Stabdžių sistemos su stiprintuvu saugos aspektų vertinimas įtraukiamas į bendrą stabdžių sistemos saugos vertinimą, kaip nustatyta Reglamento Nr. 13-H nuostatose dėl sudėtinėms elektroninio valdymo sistemoms taikomų reikalavimų. Laikoma, kad šis reikalavimas yra įvykdytas, jei pateikiamas Reglamentu Nr. 13-H nustatytas sertifikatas, kuriame nurodyta tvirtintina stabdžių sistema su stiprintuvu.

5.6.   Nuostatos dėl elektroninių stabdžių sistemų su stiprintuvu periodinės techninės apžiūros

5.6.1.   Atliekant periodinę techninę apžiūrą turi būti įmanoma patvirtinti, kad po pradinio sistemos maitinimo įjungimo („power-ON“) įspėjamųjų signalų veikos būsena yra tinkama.

5.6.2.   Kai tvirtinamas tipas, laikantis slaptumo reikalavimų, aprašomos įdiegtos priemonės, kuriomis apsisaugoma nuo neleistino įspėjamojo signalo keitimo. Kita vertus, šis apsaugos reikalavimas taip pat yra įvykdomas, jei esama atsarginių priemonių, skirtų patikrinti, ar sistemos veikimo būsena yra tinkama.

6.   VEIKIMO REIKALAVIMAI

6.1.   Bendrosios A kategorijos stabdžių sistemų su stiprintuvu veikimo charakteristikos

Jeigu, nuspaudus pedalą santykinai didele jėga, nustatoma avarinė situacija, turi būti sumažinta papildoma pedalo paspaudimo jėga, kurią perduodant, palyginti su pedalo jėga, kurios reikia, kai neveikia stabdžių sistema su stiprintuvu, pradedamas visas stabdžių antiblokavimo sistemos (toliau – ABS) ciklas.

Šio reikalavimo laikomasi, jeigu paisoma šios taisyklės 8.1–8.3 punktų nuostatų.

6.2.   Bendrosios B kategorijos stabdžių sistemų su stiprintuvu veiksmingumo charakteristikos

Jeigu, kad ir labai greitai paspaudus stabdžių pedalą, nustatoma avarinė situacija, stabdžių sistemos su stiprintuvu slėgis padidėja, kad būtų galima pasiekti didžiausią stabdymo greitį arba užbaigti visą ABS ciklą.

Šio reikalavimo laikomasi, jeigu paisoma šios taisyklės 9.1–9.3 punktų nuostatų.

7.   BENDRIEJI BANDYMO REIKALAVIMAI

7.1.   Kintamieji

Atliekant šioje taisyklėje aprašytus bandymus, matuojami šie kintamieji:

7.1.1.

stabdžių pedalo paspaudimo jėga Fp;

7.1.2.

transporto priemonės greitis vx;

7.1.3.

transporto priemonės lėtėjimas ax;

7.1.4.

stabdžių temperatūra Td;

7.1.5.

stabdžių slėgis P, jei taikoma;

7.1.6.

stabdžių pedalo paspaudimo greitis vp, matuojamas pedalo plokštelės centre arba toje pedalo mechanizmo vietoje, kurioje poslinkis atitinka poslinkį pedalo plokštelės centre, kur nesudėtinga atlikti kalibravimą.

7.2.   Matavimo įranga

7.2.1.   7.1 punkte išvardyti kintamieji matuojami naudojant tinkamus keitlius. Tikslumas, veikimo sritis, filtravimo būdai, duomenų apdorojimas ir kiti reikalavimai aprašyti standarte ISO 15037–1: 2006.

7.2.2.   Pedalo paspaudimo jėgos ir disko temperatūros matavimų tikslumas

Kintamųjų intervalo sistema

Keitlių tipinė veikimo sritis

Rekomenduojamos didžiausios registravimo paklaidos

Pedalo paspaudimo jėga

nuo 0 iki 2 000 N

± 10 N

Stabdžių temperatūra

0–1 000 °C

± 5 °C

Stabdžių slėgis (*1)

0–20 MPa (*1)

± 100 kPa (*1)

7.2.3.   Taikant stabdžių sistemos su stiprintuvu bandymų procedūrą gautų duomenų analoginis ir skaitmeninis apdorojimas aprašomas šios taisyklės 4 priede. Reikalaujama, kad duomenų rinkimo diskretizavimo dažnis būtų 500 Hz.

7.2.4.   Galima taikyti alternatyvius matavimo metodus, užuot taikius nurodytuosius 7.2.3 punkte, jeigu jais galima pasiekti bent jau lygiavertį tikslumą.

7.3.   Bandymų sąlygos

7.3.1.   Bandomosios transporto priemonės apkrovos sąlygos. Transporto priemonė turi būti nepakrauta. Be vairuotojo ant priekinės sėdynės gali sėdėti dar vienas asmuo, atsakingas už bandymų rezultatų registravimą.

7.3.2.   Stabdymo bandymai atliekami ant lygaus paviršiaus, kuriuo užtikrinamas geras sukibimas.

7.4.   Bandymo metodas

7.4.1.   Šio skirsnio 8 ir 9 dalyse aprašyti bandymai atliekami ne mažesniu kaip 100 ± 2 km/h bandymo greičiu. Transporto priemonė važiuoja tiesiai nustatytu bandymo greičiu.

7.4.2.   Vidutinė darbinių stabdžių ant labiausiai įkaitusios transporto priemonės ašies temperatūra, išmatuota prieš nuspaudžiant kurį nors stabdį, stabdžių trinkelės antdėklų viduje arba ant diskų ar būgnų stabdymo kelio, turi būti 65–100 °C.

7.4.3.   Atliekant bandymus, atskaitos laikas t0 reiškia momentą, kai stabdžių pedalo paspaudimo jėga pasiekia 20 N.

Pastaba. Jeigu transporto priemonėse sumontuota stabdžių sistema su energijos šaltiniu, pedalui nuspausti reikalinga jėga priklauso nuo energijos kaupiklyje esančios energijos lygio. Todėl pradedant bandymus reikėtų užtikrinti pakankamą energijos lygį.

8.   SUMONTUOTOS A KATEGORIJOS STABDŽIŲ SISTEMOS SU STIPRINTUVU VERTINIMAS

A kategorijos stabdžių sistemos su stiprintuvu turi atitikti 8.1 ir 8.2 punktuose pateiktus bandymų reikalavimus.

8.1.   1 bandymas. Pamatinis bandymas FABS ir aABS dydžiams nustatyti

8.1.1.   Pamatiniai dydžiai FABS ir aABS nustatomi šios taisyklės 3 priede aprašyta tvarka.

8.2.   2 bandymas. Stabdžių sistemos su stiprintuvu suveikimas

8.2.1.   Nustačius avarinę stabdymo situaciją, pedalo paspaudimo jėgai jautrios sistemos turi rodyti, kad padidėja šių dydžių santykis:

a)

stabdžių linijos slėgio ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos, jeigu leidžiama remiantis 8.2.5 punktu; arba

b)

transporto priemonės lėtėjimo ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.

8.2.2.   A kategorijos BAS veikimo reikalavimų paisoma, jeigu galima nustatyti atitinkamą stabdžių veikimo charakteristiką, pagal kurią stabdžio pedalui nuspausti reikalinga jėga (FABS – FT), palyginti su (FABS ekstrapoliacinė – FT), sumažėja nuo 40 iki 80 %.

8.2.3.   FT ir aT – slenkstinė jėga ir slenkstinis lėtėjimas, kaip pavaizduota 1 brėžinyje. FT ir aT dydžiai techninei tarnybai nurodomi teikiant tipo patvirtinimo paraišką. Dydis aT turi būti nuo 3,5 iki 5,0 m/s2.

1a brėžinys

Didžiausiam lėtėjimui pasiekti reikalinga pedalo paspaudimo jėga, kai naudojama A kategorijos stabdžių sistema su stiprintuvu

Image

Lėtėjimas, a

FABS, ekstrapoliacinė

FABS, max

FABS

FABS, min

Stabdžių pedalo paspaudimo jėga, F

FT

aT

aABS

Nuo 3,5 iki 5,0 m/s2

8.2.4.   Iš koordinačių pradžios per FT ir aT tašką brėžiama tiesė (kaip pavaizduota 1a brėžinyje). Stabdžių pedalo paspaudimo jėga (F) šios linijos ir horizontaliosios linijos, apibrėžiamos lygybe a = aABS, sankirtos taške apibrėžiama kaip FABS, ekstrapoliacinė:

Formula

8.2.5.   Jeigu tai yra N1 kategorijos transporto priemonės arba minėtos N1 kategorijos transporto priemonių pagrindu pagamintos M1 kategorijos transporto priemonės, kurios didžiausioji leidžiamoji masė GVM > 2 500 kg, gamintojas gali rinktis alternatyvų būdą ir pedalo paspaudimo jėgos dydžius FT, FABS,min, FABS,max ir FABS, ekstrapoliacinė) nustatyti remdamasis stabdžių linijos slėgio charakteristika, užuot juos nustatęs pagal transporto priemonės lėtėjimo charakteristiką. Šie matavimai atliekami didinant stabdžių pedalo paspaudimo jėgą.

8.2.5.1.   Ne mažesniu kaip 100 ± 2 km/h greičiu atlikus penkis bandymus, per kuriuos stabdžių pedalas spaudžiamas tol, kol suveikia ABS, nustatomas slėgis, kuriam esant prasideda ABS ciklas, tada, remiantis priekinio rato slėgio duomenų įrašais, užregistruojamos penkios slėgio vertės ir gaunama vidutinė vertė PABS.

8.2.5.2.   Gamintojas nurodo slenkstinį slėgį PT, kuris atitiktų 2,5–4,5 m/s2 dydžio lėtėjimą.

8.2.5.3.   Siekiant apibrėžti šios taisyklės 8.2.5 punkte nurodytus parametrus, 8.2.4 punkte nustatytu būdu pagal išmatuotas stabdžių linijos slėgio vertes nubrėžiamas 1b brėžinys, kuriame:

Formula

1b brėžinys

Didžiausiam lėtėjimui pasiekti reikalinga pedalo paspaudimo jėga, kai naudojama A kategorijos stabdžių sistema su stiprintuvu

Image

Linijinis slėgis, P

FABS, ekstrapoliacinė

FABS, max

FABS

FABS, min

Stabdžių pedalo paspaudimo jėga, F

FT

PT

PABS

Jėgos pokyčio riba

8.3.   Duomenų vertinimas

Jei A kategorijos stabdžių sistema su stiprintuvu veikia, tai:

FABS,min ≤ FABS ≤ FABS, max

čia:

FABS,max – FT ≤ (FABS, ekstrapoliacinė – FT) · 0,6

bei

FABS,min – FT ≥ (FABS, ekstrapoliacinė – FT) · 0,2

9.   SUMONTUOTOS B KATEGORIJOS STABDŽIŲ SISTEMOS SU STIPRINTUVU VERTINIMAS

B kategorijos stabdžių sistema su stiprintuvu turi atitikti šio skirsnio 9.1 ir 9.2 punktuose pateiktus bandymų reikalavimus.

9.1.   1 bandymas. Pamatinis bandymas FABS ir aABS dydžiams nustatyti

9.1.1.   Pamatiniai dydžiai FABS ir aABS nustatomi šios taisyklės 3 priede aprašyta tvarka.

9.2.   2 bandymas. Stabdžių sistemos su stiprintuvu suveikimas

Transporto priemone važiuojama tiesiai nustatytu bandymo greičiu, nurodytu šios taisyklės 7.4 punkte. Vairuotojas greitai, kaip nurodyta 2 brėžinyje, nuspaudžia stabdžių pedalą, imituodamas avarinį stabdymą, kad stabdžių sistema su stiprintuvu suveiktų ir prasidėtų visas ABS ciklas.

Kad stabdžių sistema su stiprintuvu suveiktų, stabdžių pedalas spaudžiamas transporto priemonės gamintojo nurodytu būdu. Teikdamas tipo patvirtinimo paraišką, gamintojas praneša techninei tarnybai apie stabdžių pedalui nuspausti reikalingą jėgą. Techninei tarnybai priimtinu būdu įrodoma, kad stabdžių sistema su stiprintuvu suveikia gamintojo nustatytomis sąlygomis, kaip nustatyta 1 priedo 16.1.1 ar 16.1.2 punkte.

Kai t = t0 + 0,8 s ir kol transporto greitis nesumažėja iki 15 km/h, išlaikoma tokia stabdžių pedalo paspaudimo jėga, kurios intervalas yra FABS, viršutinė ir FABS, apatinė; čia FABS, viršutinė yra 0,7 FABS, o FABS, apatinė yra 0,5 FABS.

Reikalavimai taip pat laikomi įvykdytais, jeigu pedalo paspaudimo jėga, kai t = t0 + 0,8 s, tampa mažesnė už FABS, apatinė, su sąlyga, kad laikomasi 9.3 punkte nustatyto reikalavimo.

9.3.   Duomenų vertinimas

Jeigu nuo to momento, kai t = t0 + 0,8 s, iki tol, kol transporto priemonės greitis sumažės iki 15 km/h, išlaikomas ne mažesnis kaip 0,85 · aABS vidutinis lėtėjimas aBAS, įrodoma, kad B kategorijos stabdžių sistema su stiprintuvu veikia.

2 brėžinys

B kategorijos stabdžių sistemos su stiprintuvu antrojo bandymo pavyzdys

Image

Pradinė pedalo paspaudimo jėga

Stabdžių pedalo paspaudimo jėga

Stabdžių pedalo paspaudimo jėga F

FABS, apatinė

FABS, viršutinė

t0

Paniško pedalo nuspaudimo stadija

BAS vertinimo stadija (baigiama, kai greitis 15 km/h)

t0 + 0,8 sek.

laikas

Lėtėjimas

aBAS

aABS

Lėtėjimas, ax

10.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO ARBA STABDŽIŲ SISTEMOS SU STIPRINTUVU PAKEITIMAS IR PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

10.1.   Apie kiekvieną esamo transporto priemonės tipo pakeitimą pranešama transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai.

Tuomet institucija gali:

a)

nuspręsti, pasikonsultavusi su gamintoju, kad turi būti suteiktas naujas tipo patvirtinimas, arba

b)

taikyti 10.1.1 punkte nustatytą procedūrą (peržiūra) ir, jei taikoma, 10.1.2 punkte nustatytą procedūrą (tipo išplėtimas).

10.1.1.   Peržiūra

Kai pasikeičia informaciniuose dokumentuose įrašyti duomenys, ir tipo patvirtinimo institucija mano, kad padaryti pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju kojiniai valdymo įtaisai vis dar atitinka reikalavimus, pakeitimas įvardijamas kaip peržiūra.

Tokiais atvejais tipo patvirtinimo institucija prireikus išduoda pakeistus informacinių dokumentų puslapius ir kiekvienas pakeistas puslapis pažymimas taip, kad būtų aiškiai matyti pakeitimo pobūdis ir pakartotinio išdavimo data. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei tai yra informacinių dokumentų konsoliduota atnaujinta versija kartu su išsamiu pakeitimų aprašymu.

10.1.2.   Išplėtimas

Pakeitimas įvardijamas kaip tipo išplėtimas, jei be informaciniuose dokumentuose įrašytų duomenų pakeitimo:

a)

reikalaujama atlikti papildomus patikrinimus ar bandymus arba

b)

keitėsi bet kokia informacija pranešime (išskyrus jo priedus), arba

c)

po patvirtinimo įsigaliojimo prašoma suteikti patvirtinimą pagal tam tikrą vėlesnę pakeitimų seriją.

10.2.   Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims. Be to, iš dalies atitinkamai pakeičiama 1 priede nurodytų informacinių dokumentų ir bandymų ataskaitų rodyklė, pridedama prie pranešimo, kad būtų matoma naujausios redakcijos arba išplėtimo data.

10.3.   Patvirtintą tipą išplečianti kompetentinga institucija kiekvienai parengtai pranešimo apie tokį išplėtimą formai suteikia eilės numerį.

11.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai:

11.1.   Pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą laikantis 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų.

11.2.   Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Paprastai šie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

12.   SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

12.1.   Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 11.1 dalyje nustatytų reikalavimų.

12.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

13.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonių gamybą, patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

14.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.


(1)  M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės apibrėžtos Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.4, 2 dalis, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html).

(2)  Kaip yra nurodęs transporto priemonės gamintojas.

(3)  Skiriamieji 1958 m. Susitarimo susitariančiųjų šalių numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev. 4, 3 priedas, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html

(*1)  Taikoma, kaip nurodyta 8.2.5 punkte.


1 PRIEDAS

Image Tekstas paveikslėlio Image Tekstas paveikslėlio

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A PAVYZDYS

(Žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkretus transporto priemonės tipas dėl stabdžių sistemos su stiprintuvu buvo patvirtintas Belgijoje (E 6) pagal Taisyklę Nr. 139. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 139 pradinės redakcijos reikalavimus.

B PAVYZDYS

(Žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Image

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkretus transporto priemonės tipas buvo patvirtintas Belgijoje (E 6) pagal taisykles Nr. 139 ir 24 (1). (Taikant pastarąją taisyklę, pataisytasis sugerties koeficientas yra lygus 1,30 m–1). Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad tuo metu, kai buvo suteiktas atitinkamas tipo patvirtinimas, Taisyklė Nr. 139 buvo pradinės redakcijos, o į Taisyklę Nr. 24 buvo įtraukti 02 serijos pakeitimai.


(1)  Šis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.


3 PRIEDAS

FABS IR aABS DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO METODAS

1.1.   Stabdžių pedalo paspaudimo jėga FABS – mažiausia pedalo paspaudimo jėga, kurią reikia perduoti pateiktai transporto priemonei, kad būtų galima pasiekti didžiausią lėtėjimą, rodantį, jog ABS sistema veikia visu ciklu. Dydis aABS – tam tikros transporto priemonės lėtėjimas lėtėjant ABS, kaip apibrėžta 1.8 punkte.

1.2.   Stabdžių pedalas spaudžiamas iš lėto (jei tai B kategorijos sistemos, stabdžių sistema su stiprintuvu neturi suveikti), palaipsniui didėjant lėtėjimui, kol ABS veikia visu ciklu (brėžinys).

1.3.   Visas lėtėjimas turi būti pasiektas per 2,0 ± 0,5 s. Pagal laiką nubrėžta lėtėjimo kreivė turi neviršyti ± 0,5 s intervalo iš abiejų lėtėjimo kreivės intervalo centro linijos pusių. Brėžinyje pavaizduotame pavyzdyje nurodoma, kad koordinačių pradžia – t0 laiko ir aABS linijos sankirtos taškas, kai laikas yra 2 sekundės. Transporto priemonei visiškai sulėtėjus, stabdžių pedalas turi būti spaudžiamas taip, kad ABS ir toliau veiktų visu ciklu. Visiško ABS suveikimo momentas apibrėžiamas kaip laikas, per kurį pasiekiama pedalo paspaudimo jėga FABS. Matavimas turi atitikti lėtėjimo didinimo dispersijos intervalą (žr. brėžinį toliau).

FABS ir aABS dydžių apskaičiavimo pagal lėtėjimo intervalą metodas

Image

lėtėjimas a

aABS

laikas [s]

laikotarpis

2 ± 0,5 s

1s

t0

Lėtėjimo didinimo dispersijos intervalas

Viso ABS ciklo atlikimo intervalas

1.4.   Atliekami penki bandymai, atitinkantys 1.3 punkte pateiktus reikalavimus. Kiekvieno patvirtinamojo bandymo atveju transporto priemonės lėtėjimas atvaizduojamas grafiku kaip užregistruotos stabdžių pedalo paspaudimo jėgos funkcija. Apskaičiuojant, kaip aprašyta toliau pateiktuose punktuose, atsižvelgiama tik į duomenis, užregistruotus esant didesniam kaip 15 km/h greičiui.

1.5.   Apskaičiuojant aABS ir FABS dydžius, transporto priemonės lėtėjimui ir pedalo paspaudimo jėgai apskaičiuoti naudojamas 2 Hz žemųjų dažnių filtras.

1.6.   Penkių atskirų kreivių, žyminčių lėtėjimo ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos santykį, vidurkis nustatomas apskaičiuojant penkių atskirų kreivių, žyminčių lėtėjimo ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos santykį, vidutinį lėtėjimą, kai pedalo paspaudimo jėga palaipsniui didinama 1 N. Gaunama vidutinė kreivė, žyminti vidutinio lėtėjimo ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos santykį, šiame priede toliau vadinama maF kreive.

1.7.   Didžiausia transporto priemonės lėtėjimo vertė apskaičiuojama remiantis maF kreive ir žymima amax.

1.8.   Apskaičiuojamas visų maF kreivės verčių, viršijančių daugiau kaip 90 % lėtėjimo vertę amax, vidurkis. Šis dydis a – šioje dalyje minimas lėtėjimas aABS.

1.9.   Mažiausia pedalo paspaudimo jėga FABS, kurios pakanka pagal 7 punktą apskaičiuotam lėtėjimui aABS pasiekti, apibrėžiama kaip F vertė, atitinkanti ant maF kreivės pažymėtą a, lygią aABS.


4 PRIEDAS

STABDŽIŲ SISTEMOS SU STIPRINTUVU DUOMENŲ APDOROJIMAS

(žr. šios taisyklės 7.2.3 punktą)

1.   ANALOGINIS DUOMENŲ APDOROJIMAS

Visos sudėtinio keitlio ir (arba) registravimo sistemos dažnių juostos plotis neturi būti mažesnis kaip 30 Hz.

Siekiant atlikti privalomąjį signalų filtravimą, naudojami ketvirtojo arba aukštesnio lygio žemųjų dažnių filtrai. Praleidžiamosios juostos plotis (nuo 0 Hz iki dažnio fo, esant – 3 dB) neturi būti mažesnis kaip 30 Hz. Amplitudės paklaidos neturi būti didesnės kaip ± 0,5 % atitinkamame 0–30 Hz dažnių intervale. Visi analoginiai signalai apdorojami filtrais, kurių fazių charakteristikos pakankamai panašios, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl filtravimo atsiradę vėlinimo skirtumai atitiktų laiko matavimo tikslumo reikalavimus.

Pastaba. Atliekant įvairaus dažnių kiekio signalų analoginį filtravimą, gali įvykti fazės poslinkių. Todėl pirmenybė teikiama duomenų apdorojimo būdui, aprašytam šio priedo 2 dalyje.

2.   SKAITMENINIS DUOMENŲ APDOROJIMAS

2.1.   Bendrosios sąlygos

Analoginių signalų parengimą sudaro filtro amplitudės silpninimo ir diskretizavimo spartos įvertinimas, siekiant išvengti diskretizavimo sukeltų paklaidų, taip pat filtro fazių vėlavimas ir vėlinimas. Diskretizavimo ir skaitmeninimo vertinimą sudaro signalų generavimas prieš diskretizavimą, siekiant mažinti skaitmeninimo paklaidų skaičių, bitų kiekis imtyje, imčių kiekis cikle, imtis bei išlaikymo stiprintuvai ir imčių reguliavimas pagal laiką. Papildomo befazio skaitmeninio filtravimo sąlygos yra susijusios su praleidžiamųjų bei sustabdomųjų juostų parinkimu, susilpninimu ir kiekvienos iš jų leidžiamuoju netolygumu bei filtrų fazių vėlavimo pataisa. Siekiant santykinio bendro ± 0,5 % duomenų kaupimo tikslumo, turi būti įvertinti visi šie veiksniai.

2.2.   Diskretizavimo sukeltos paklaidos

Siekiant vengti nepataisomų diskretizavimo sukeltų paklaidų, prieš atliekant diskretizavimą ir reiškimą skaitmenimis, atliekamas tinkamas analoginių signalų filtravimas. Naudojamų filtrų lygis ir jų praleidžiamoji juosta parenkami atsižvelgiant ir į privalomąją plokštumą atitinkamame dažnių intervale, ir į diskretizavimo dažnį.

Reikalavimai dėl filtro būtiniausių charakteristikų ir diskretizavimo dažnio:

a)

atitinkamame dažnių intervale nuo 0 Hz iki fmax = 30 Hz susilpninimas turi būti mažesnis nei duomenų kaupimo sistemos skyra; be to,

b)

įpusėjus diskretizavimo dažniui (t. y. Naikvisto dažniui arba ribiniam dažniui), visų signalo ir triukšmo dažnio komponentų amplitudė turi tapti mažesnė nei sistemos skyra.

Jeigu skyra yra 0,05 %, filtro susilpninimas 0–30 Hz dažnių intervale turi būti mažesnis nei 0,05 %, o jei dažniai didesni nei pusė diskretizavimo dažnio – susilpninimas turi būti didesnis nei 99,95 %.

Pastaba. Jeigu tai Batervorto filtras, susilpninimas apskaičiuojamas taip:

Image ir Image

čia:

n– filtro lygio numeris;

fmax – atitinkamas dažnio intervalas (30 Hz);

fo – filtro ribinis dažnis;

fN – Naikvisto arba ribinis dažnis.

Jeigu tai ketvirtojo lygio filtras:

 

kai A = 0,9995, fo = 2,37 · fmax

 

kai A = 0,0005, fS = 2 · (6,69 · fo), čia fS – diskretizavimo dažnis = 2 · fN.

2.3.   Filtro fazių poslinkiai ir vėlinimas naudojant glodinimo filtrą

Reikėtų vengti pernelyg didelio analoginio filtravimo, o visi filtrai turi turėti pakankamai panašias fazių charakteristikas, siekiant užtikrinti, kad vėlinimo skirtumai atitiktų laiko matavimo tikslumo reikalavimus. Fazių poslinkiai ypač reikšmingi, kai matuojami kintamieji yra dauginami ir taip sudaromi nauji kintamieji, nes didėjant amplitudei, prisideda fazių poslinkiai ir susijęs vėlinimas. Fazių poslinkiai ir vėlinimas mažinami didinant fo. Kai žinomos prieš diskretizavimą naudojamų filtrų lygtys, jų fazių poslinkius ir vėlinimą naudinga šalinti dažnių domene atliekant paprastus algoritmus. Pastaba.

Pastaba. Dažnio intervale, kuriame filtro amplitudės charakteristikos išlieka vienodos, Batervorto filtro fazių poslinkis Φ gali būti įvertintas taip:

 

Φ = 81 · (f/f0) laipsniai (-ių), jei tai yra antrasis lygis;

 

Φ = 150 · (f/f0) laipsniai (-ių), jei tai yra ketvirtasis lygis;

 

Φ = 294 · (f/f0) laipsniai (-ių), jei tai yra aštuntasis lygis;

Vėlinimas pagal visus filtrų lygius: t = (Φ/360) · (1/f0)

2.4.   Duomenų diskretizavimas ir skaitmeninimas

Esant 30 Hz dažniui, signalo amplitudės pokytis sudaro iki 18 % per milisekundę. Diskretizavimas ir skaitmeninimas turi trukti mažiau kaip 32 mikrosekundes, kad būtų mažiau paklaidų dėl 0,1 % analoginių įvesčių pokyčio. Visos lygintinos duomenų imčių poros ar rinkiniai sudaromi vienu metu arba per pakankamai trumpą laiką.

2.5.   Sistemos reikalavimai

Duomenų sistemos sklaida turi siekti ne mažiau kaip 12 bitų (± 0,05 %), o tikslumas – ± 0,1 % (2 lb). Glodinimo filtrai turi būti mažiausiai ketvirtojo lygio, o atitinkamų duomenų intervalas fmax turi būti 0–30 Hz.

Kai filtrai yra ketvirtojo lygio, praleidžiamosios juostos dažnis (fo) (nuo 0 Hz iki fo dažnio) turi būti didesnis nei 2,37 · fmax, jeigu fazių paklaidos vėliau tikslinamos atliekant skaitmeninį duomenų apdorojimą, kitais atvejais – didesnis nei 5 · fmax. Kai filtrai yra ketvirtojo lygio, duomenų diskretizavimo dažnis (fs) turi būti didesnis nei 13,4 · fs.


26.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 269/17


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 140 „Suvienodintos lengvųjų automobilių patvirtinimo, atsižvelgiant į elektronines stabilumo kontrolės sistemas, nuostatos“ [2018/1592]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas, įskaitant:

pradinės taisyklės redakcijos 2 papildymą. Įsigaliojimo data – 2018 m. gruodžio 29 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Bendrieji reikalavimai

6.

Funkciniai reikalavimai

7.

Veiksmingumo reikalavimai

8.

Bandymo sąlygos

9.

Bandymo procedūra

10.

Transporto priemonės tipo arba ESK sistemos pakeitimas ir patvirtinto tipo išplėtimas

11.

Gamybos atitiktis

12.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

13.

Visiškai nutraukta gamyba

14.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1.

Pranešimas

2.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3.

Dinaminio stabilumo imitavimo taikymas

4.

Dinaminio stabilumo imitavimo priemonė ir jos tinkamumo patvirtinimas

5.

Transporto priemonės stabilizavimo sistemos veikimo imitavimo priemonės bandymų ataskaita

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.   Ši taisyklė taikoma M1 ir N1 (1) kategorijų transporto priemonių patvirtinimui atsižvelgiant į jų elektronines stabilumo kontrolės sistemas.

1.2:   Į šios taisyklės taikymo sritį nepatenka:

1.2.1.

Transporto priemonės, kurių projektinis greitis neviršija 25 km/h;

1.2.2.

Transporto priemonės, pritaikytos neįgaliems vairuotojams.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.   Transporto priemonės patvirtinimas– transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į elektroninę stabilumo kontrolę.

2.2.   Transporto priemonės tipas– kategorija transporto priemonių, nesiskiriančių šiais pagrindiniais aspektais:

2.2.1.

gamintojo prekės pavadinimu arba ženklu;

2.2.2.

transporto priemonės ypatybėmis, kurios turi didelę įtaką elektroninės stabilumo kontrolės sistemos veiksmingumui (pvz., didžiausia masė, sunkio centro vieta, tarpvėžės plotis, atstumas tarp ašių, padangų matmenys ir stabdžių sistemos konstrukcija);

2.2.3.

elektroninės stabilumo kontrolės sistemos konstrukcija.

2.3.   Didžiausia masė– gamintojo nurodyta didžiausia techniškai leidžiama masė (ši masė gali būti didesnė už nacionalinės administracijos nustatytą didžiausią leidžiamąją masę).

2.4.   Ašims tenkančios masės pasiskirstymas– ašims tenkančios transporto priemonės ir (arba) jos krovinio masės sunkio poveikio pasiskirstymas.

2.5.   Rato ir (arba) ašies apkrova– vertikali kelio dangos jėga, sąlyčio vietoje veikianti nejudančios ašies ratą arba ratus.

2.6.   Akermano posūkio kampas– kampas, kurio tangentas yra važiuoklės bazė, padalyta iš labai mažu greičiu daromo posūkio spindulio.

2.7.   Elektroninė stabilumo kontrolės sistema arba ESK sistema– sistema, kuri pasižymi visomis šiomis savybėmis:

2.7.1.

sistema pagerina transporto priemonės stabilumą, nes bent jau numatoma galimybė pavieniui atlikti automatinę kiekvienos iš ašių kairiojo ir dešiniojo ratų stabdymo momentų kontrolę (2), siekiant sukelti korekcinį sukamąjį svyravimą, atsižvelgiant į faktinės transporto priemonės veikos vertinimą ir palyginti su vairuotojo pageidautąja transporto priemonės veika;

2.7.2.

sistema valdoma kompiuteriu, o jos veikimas pagrįstas automatinio valdymo algoritmu, kad būtų apribotas perteklinis ir nepakankamas transporto priemonės pasukamumas, atsižvelgiant į faktinės transporto priemonės veikos vertinimą ir palyginti su vairuotojo pageidautąja transporto priemonės veika;

2.7.3.

naudojant sistemą galima tiesiogiai nustatyti transporto priemonės kampinio sukimosi greičio vertę ir įvertinti slystį arba slysties išvestinę laiko požiūriu;

2.7.4.

naudojant sistemą stebimas vairaračio pasukimas; taip pat

2.7.5.

sistemoje įdiegtas algoritmas apskaičiuoti būtinybę keisti varomųjų ratų momentą ir priemonės tam įgyvendinti, kad vairuotojui būtų lengviau suvaldyti transporto priemonę.

2.8.   Šoninis pagreitis– transporto priemonės x ašiai (išilginei) statmeno ir su kelio plokštuma lygiagretaus transporto priemonės taško pagreičio vektoriaus komponentas.

2.9.   Perteklinis pasukamumas– sąlyga, kuriai esant transporto priemonės kampinio sukimosi greičio vertė yra didesnė nei kampinio sukimosi greičio vertė, kuri būtų nustatyta transporto priemonei pasiekus greitį Akermano posūkio kampo sąlygomis.

2.10.   Slystis arba slysties kampas– transporto priemonės šoninio greičio ir išilginio sunkio centro greičio santykio arktangentas.

2.11.   Nepakankamas pasukamumas– sąlyga, kuriai esant transporto priemonės kampinio sukimosi greičio vertė yra mažesnė nei kampinio sukimosi greičio vertė, kuri būtų nustatyta transporto priemonei pasiekus greitį Akermano posūkio kampo sąlygomis.

2.12.   Kampinis sukimosi greitis– transporto priemonės kryptinio vektoriaus, išmatuoto kaip sukimasis (laipsniais ir (arba) sekundėmis) apie vertikalią ašį transporto priemonės sunkio centre, kitimo greitis.

2.13.   Didžiausiasis stabdymo koeficientas (PBC)– padangos trinties į kelio dangą vertė, esant didžiausiam riedančios padangos lėtėjimui.

2.14.   Bendroji erdvė– vieta, kurioje gali būti rodoma daugiau kaip viena signalinė lemputė, rodytuvas, identifikavimo simbolis ar kitas pranešimas, tačiau ne vienu metu.

2.15.   Statinio stabilumo faktorius– pusė transporto priemonės tarpvėžės pločio, padalyto iš transporto priemonės sunkio centro aukščio (žymima SSF = T/2H; čia T – tarpvėžės plotis (jeigu transporto priemonė turi daugiau kaip vieną tarpvėžę – pločio vidurkis; jeigu ant ašių sudvejinti ratai, T dydis apskaičiuojamas pagal išorinius ratus) ir H – transporto priemonės sunkio centro aukštis).

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Transporto priemonės tipo, atsižvelgiant į ESK, patvirtinimo paraišką teikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.   Kartu su ja pateikiami trys toliau minimų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

Transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į 2.2 punkte nurodytus elementus. Nurodomi transporto priemonės tipo ir variklio tipo identifikavimo numeriai ir (arba) simboliai;

3.2.2.

Tinkamai identifikuotų sudedamųjų dalių, iš kurių sudaryta ESK sistema, sąrašas;

3.2.3.

Surinktos ESK sistemos schema ir jos sudedamųjų dalių padėties transporto priemonėje nuoroda;

3.2.4.

Detalūs kiekvienos sudedamosios dalies brėžiniai, kad būtų galima lengvai nustatyti jos padėtį ir ją identifikuoti.

3.3.   Patvirtinimo bandymus atliekančiai techninei tarnybai pateikiama tvirtintiną transporto priemonės tipą atitinkanti transporto priemonė.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimas suteikiamas, jeigu pagal šią taisyklę patvirtinti pateikta transporto priemonė atitinka 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus.

4.2.   Suteikiamas kiekvieno patvirtinto tipo patvirtinimo numeris; pirmaisiais dviem skaitmenimis nurodoma pakeitimų, į kuriuos įtraukti patvirtinant tipą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, serija. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui, patvirtintam atsižvelgiant į elektroninę stabilumo kontrolę.

4.3.   Apie transporto priemonės tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą vadovaujantis šia taisykle ją taikančioms Susitarimo šalims pranešama naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą ir 3.2.1–3.2.4 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos santrauką; patvirtinimo paraiškos pateikėjo pateikti brėžiniai turi būti tinkamo mastelio, ne didesni nei A4 formato (210 × 297 mm) arba sulankstyti taip, kad būtų tokio formato.

4.4.   Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

Apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies (3) skiriamasis numeris;

4.4.2.

Į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5.   Jeigu transporto priemonė atitinka pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje remiantis viena ar keliomis kitomis prie Susitarimo prijungtomis taisyklėmis patvirtintą transporto priemonės tipą, 4.4.1. punkte nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai, taip pat visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, papildomi simboliai pateikiami stulpeliais 4.4.1 punkte nurodyto simbolio dešinėje.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas pateikiamas greta arba ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės.

4.8.   Šios taisyklės 1 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5.1.   Transporto priemonėse turi būti įrengtos ESK sistemos, atitinkančios šios taisyklės 6 dalyje nustatytus funkcinius reikalavimus ir 7 dalyje nustatytus veiksmingumo reikalavimus, taikant 9 dalyje nustatytą bandymo procedūrą ir 8 dalyje nustatytas bandymų sąlygas.

5.1.1.   Užuot taikius 5.1 punkte nustatytą reikalavimą, M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kurių masė (parengtos eksploatuoti transporto priemonės) yra didesnė nei 1 735 kg, gali būti įrengta transporto priemonės stabilizavimo sistema, į kurią įeina apsaugos nuo apsivertimo valdymas ir važiavimo krypties valdymas ir kuri atitinka Taisyklės Nr. 13 21 priede nustatytus techninius reikalavimus ir pereinamojo laikotarpio nuostatas. Šios transporto priemonės neturi atitikti šios taisyklės 6 dalyje nustatytų funkcinių reikalavimų ir 7 dalyje nustatytus veiksmingumo reikalavimų, taikant 9 dalyje nustatytą bandymo procedūrą ir 8 dalyje nustatytas bandymų sąlygas.

5.2.   ESK turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad, nepaisant galimos vibracijos, įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šios taisyklės nuostatas.

5.3.   Visų pirma, ESK turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų atspari korozijai ir senėjimo poveikiui.

5.4.   ESK efektyvumo neturi neigiamai veikti magnetiniai ar elektriniai laukai. Tai įrodoma įvertinant, ar laikomasi techninių reikalavimų ir Taisyklės Nr. 10 pereinamojo laikotarpio nuostatų taikant:

a)

03 serijos pakeitimus transporto priemonėms be prijungimo sistemos įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (traukos baterijoms) įkrauti;

b)

04 serijos pakeitimus transporto priemonėms su prijungimo sistema įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (traukos baterijoms) įkrauti;

5.5.   ESK saugos aspektų vertinimas atsižvelgiant į tiesioginį stabdžių sistemos poveikį įtraukiamas į bendrą stabdžių sistemos saugos vertinimą, kaip nurodyta Taisyklės Nr. 13-H reikalavimuose, susijusiuose su sudėtinėmis elektroninėmis kontrolės sistemomis. Tai laikoma įvykdyta pateikiant tvirtinti Taisyklėje Nr. 13-H nustatytą sertifikatą, kuriame įtraukta ESK sistema.

5.6.   ESK sistemų periodinės techninės apžiūros nuostatos

5.6.1.   Atliekant periodinę techninę apžiūrą turi būti įmanoma vizualinės apžiūros būdu patvirtinti, kad po pradinio sistemos maitinimo įjungimo („power-ON“) įspėjamųjų signalų veikos būsena yra tinkama.

5.6.2.   Kai tvirtinamas tipas, laikantis konfidencialumo reikalavimų aprašomos įdiegtos priemonės, kuriomis apsisaugoma nuo neleistino įspėjamojo signalo keitimo. Šis apsaugos reikalavimas taip pat vykdomas, jeigu esama atsarginių priemonių, skirtų patikrinti, ar sistemos veikimo būsena tinkama.

6.   FUNKCINIAI REIKALAVIMAI

Kiekvienoje pagal šią taisyklę pateiktoje tvirtinti transporto priemonėje turi būti įrengta elektroninė stabilumo kontrolės (ESK) sistema:

6.1.   kuria stabdymo momentą galima perduoti atskirai kiekvienam iš keturių ratų (4) ir kurioje įdiegtas valdymo algoritmas, leidžiantis naudotis šia galimybe;

6.2.   kuri veikia visu transporto priemonės greičio intervalu visomis vairavimo fazėmis, įskaitant greitinimą, riedėjimą iš inercijos ir lėtinimą (įskaitant stabdymą), išskyrus:

6.2.1.

kai vairuotojas išjungia ESK;

6.2.2.

kai transporto priemonės greitis mažesnis nei 20 km/h;

6.2.3.

kol vyksta pradinio paleidimo savitikra ir patikimumo kontrolė, kai ne ilgiau kaip 2 minutes važiuojama 9.10.2 punkte nustatytomis sąlygomis;

6.2.4.

kai transporto priemonė važiuoja atbulomis;

6.3.   kuri išsaugo įsijungimo galimybę, net jeigu stabdžių antiblokavimo sistema arba traukos kontrolės sistema yra įjungta.

7.   VEIKSMINGUMO REIKALAVIMAI

Atliekant kiekvieną bandymą pagal 8 dalyje nurodytas sąlygas ir 9.9 punkte nurodytą bandymo procedūrą, transporto priemonė, kurios ESK sistema yra įjungta, turi atitikti 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytus krypties stabilumo reikalavimus; ji taip pat turi atitikti 7.3 punkte nustatytą gebėjimo reaguoti kriterijų, kai, atliekant kiekvieną iš minėtų bandymų, kontroliuojamo vairaračio (5) pasukimo kampas yra ne mažesnis kaip 5A, tačiau ne didesnis už nustatytąjį 9.9.4 punkte (A – vairaračio pasukimo kampas, apskaičiuotas pagal 9.6.1 punktą).

Išbandžius pagal 8 dalį fizines transporto priemonės savybes, to paties tipo transporto priemonės versijų ar variantų atitiktis reikalavimams gali būti įrodyta atliekant kompiuterinį modeliavimą, vadovaujantis 8 dalyje nustatytomis bandymų sąlygomis ir 9.9 punkte nustatyta bandymo procedūra. Imitatoriaus naudojimo tvarka nustatyta šios taisyklės 4 priede.

7.1.   Kampinis sukimosi greitis, išmatuotas praėjus 1 sekundei nuo sinusoidinio (angl. „Sine with Dwell“) manevro su sustojimu užbaigimo (T0 + 1 laikas, 1 brėž.), neturi viršyti 35 % pirmosios didžiausios kampinio sukimosi greičio vertės, užregistruotos to paties bandomojo važiavimo metu pasikeitus vairaračio pasukimo kampo reikšmei (tarp pirmosios ir antrosios vertės) (Image, 1 brėž.).

1 brėžinys

Vairaračio padėtis ir kampinio sukimosi greičio duomenys, naudojami vertinant šoninį stabilumą

Image Tekstas paveikslėlio

7.2.   Kampinis sukimosi greitis, išmatuotas praėjus 1,75 sekundės nuo sinusoidinio manevro su sustojimu užbaigimo, neturi viršyti 20 % pirmosios didžiausios kampinio sukimosi greičio vertės, užregistruotos to paties bandomojo važiavimo metu pasikeitus vairaračio pasukimo kampo reikšmei (tarp pirmosios ir antrosios vertės).

7.3.   Šoninis transporto priemonės sunkio centro poslinkis, apskaičiuotas praėjus 1,07 sekundės nuo vairaračio pasukimo pradžios (toliau – BOS), atsižvelgiant į jo pradinį tiesųjį kelią, turi būti ne mažesnis kaip 1,83 m, jeigu bendroji transporto priemonės masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg, ir ne mažesnis kaip 1,52 m, jeigu didžiausia transporto priemonės masė viršija 3 500 kg. BOS apibrėžtas 9.11.6 punkte.

7.3.1.   Šoninis poslinkis apskaičiuojamas taikant dvigubą integravimą ir atsižvelgiant į šoninio pagreičio transporto priemonės sunkio centre matavimo laiką pagal šią formulę:

Formula

Atliekant tipo patvirtinimo bandymus, leidžiama taikyti alternatyvų matavimo metodą, jeigu jį taikant galima gauti bent jau lygiavertį tikslumą, kaip ir taikant dvigubą integravimą.

7.3.2.   Atliekant integravimą, laikas (t) = 0 yra vairavimo inicijavimo momentas, dar kitaip vadinamas vairaračio pasukimo pradžia (BOS). BOS apibrėžtas 9.11.6 punkte.

7.4.   ESK veikimo trikties nustatymas

Transporto priemonėje įrengiama signalinė lemputė, kuria vairuotojas įspėjamas apie įvykusį veikimo triktį, kuris turi poveikio elektroninės stabilumo kontrolės sistemos valdymo arba atsako signalų pranešimo ar perdavimo funkcijai.

7.4.1.   ESK veikimo trikties signalinė lemputė:

7.4.1.1.

turi atitikti Taisyklėje Nr. 121 nustatytus susijusius techninius reikalavimus;

7.4.1.2.

išskyrus 7.4.1.3 punkte nurodytus atvejus, sutrikus veikimui, 7.4 nurodytomis sąlygomis ESK veikimo trikties signalinė lemputė turi įsižiebti, kai uždegimo užrakto padėtis yra „Įjungta“ („On“ arba „Run“), ir neužgęsti tol, kol veikimas bus sutrikęs;

7.4.1.3.

kiekviena ESK veikimo trikties signalinė lemputė įjungiama tikrinant lemputės veikimą, išskyrus 7.4.2 punkte nurodytus atvejus. Tai daroma, kai uždegimo užrakto padėtis yra „Įjungta“ („On“ arba „Run“) ir variklis neveikia, arba, kai uždegimo užrakto padėtis yra tarp padėčių „Įjungta“ („On“ arba „Run“) ir „Paleisti“ („Start“), nelygu, kuri padėtis gamintojo numatyta kaip tikrinimo padėtis;

7.4.1.4.

užgęsta prieš kitą uždegimo ciklą, kai veikimo triktis pašalinama vadovaujantis 9.10.4 punktu;

7.4.1.5.

taip pat gali būti naudojama susijusių sistemų ir (arba) funkcijų veikimo triktims rodyti, įskaitant traukos kontrolės sistemą, pagalbinę priekabos stabilumo sistemą, stabdymo posūkyje valdymą ir kitas panašias funkcijas, kuriomis valdomi bendri ESK komponentai ir tam naudojama droselinė sklendė ir (arba) atskiras jėgos momento valdiklis.

7.4.2.   ESK veikimo trikties signalinės lemputės nebūtina įjungti tada, kai veikia starterio blokuotė.

7.4.3.   7.4.1.3 punkto reikalavimas netaikomas bendroje erdvėje išdėstytoms signalinėms lemputėms.

7.4.4.   Gamintojas gali naudoti mirksėjimo režimu veikiančią ESK veikimo trikties signalinę lemputę, rodančią, kad veikia ESK ir (arba) su ESK susijusios sistemos (nurodytos 7.4.1.5 punkte), kai ESK, siekiant užtikrinti transporto priemonės stabilumą, veikia vieno ar kelių vairuojamųjų ratų posūkio kampą.

7.5.   ESK išjungimo lemputė ir kiti sistemos valdikliai

Gamintojas gali įrengti ESK išjungimo lemputę, kuri įsižiebtų įjungus priekinius transporto priemonės žibintus ir kurios paskirtis – nustatyti, kad ESK sistema veiktų 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytų veiksmingumo reikalavimų nebeatitinkančiu režimu. Gamintojai taip pat gali įrengti kitų sistemų valdiklius, kurių poveikis ESK veikai būtų netiesioginis. Leidžiami bet kokios rūšies valdikliai, kurių paskirtis – nustatyti, kad ESK sistema veiktų 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytų veiksmingumo reikalavimų nebeatitinkančiu režimu, su sąlyga, kad sistema taip pat atitinka 7.5.1, 7.5.2 ir 7.5.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

7.5.1.   Kiekvieną kartą, kai pradedamas naujas uždegimo ciklas, transporto priemonės ESK sistema turi vėl persijungti į gamintojo numatytą pradinį režimą, atitinkančiu 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, kokį režimą vairuotojas prieš tai buvo pasirinkęs. Tačiau transporto priemonės ESK sistemai nebūtina persijungti į režimą, atitinkantį 7–7.3 punktuose nustatytus reikalavimus kiekvieną kartą, kai pradedamas naujas uždegimo ciklas, jeigu:

7.5.1.1.

vairuotojas pasirenka važiuoti bekele mažu greičiu skirtą keturių varomųjų transporto priemonės ratų konfigūraciją, kuriai esant vienu metu užblokuojami priekinės ir galinės ašių varantieji krumpliaračiai, o pavara papildomai sumažinama bent jau 1,6 karto, priklausomai nuo variklio sūkių dažnio ir transporto priemonės greičio; arba

7.5.1.2.

vairuotojas pasirenka keturių varomųjų transporto priemonės ratų režimą, skirtą važiuoti snieguota, smėlėta ir purvinga kelio danga didesniu greičiu, kuriuo vienu metu užblokuojami priekinės ir galinės ašių varantieji krumpliaračiai, su sąlyga, kad šiuo režimu veikianti transporto priemonė atitinka 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytus stabilumo veiksmingumo reikalavimus ir paisoma 8 dalyje nurodytų bandymų sąlygų. Tačiau jeigu sistemoje įdiegtas daugiau nei vienas 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis ESK režimas, naudojamas pasirinkus ankstesnio uždegimo ciklo ratų konfigūraciją, kiekvieną kartą pradėjus naują uždegimo ciklą, ESK turi vėl persijungti į gamintojo numatytą pradinį tos ratų konfigūracijos ESK režimą.

7.5.2.   Valdiklis, kurio vienintelė paskirtis yra nustatyti režimą, kuriuo veikdama ESK sistema nebeatitiktų 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytų veiksmingumo reikalavimų, turi atitikti Taisyklėje Nr. 121 nustatytus susijusius techninius reikalavimus.

7.5.3.   ESK sistemos valdiklis, kurio paskirtis – nustatyti skirtingus režimus, iš kurių bent vienu veikdama ESK sistema nebeatitiktų 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytų veiksmingumo reikalavimų, turi atitikti Taisyklėje Nr. 121 nustatytus susijusius techninius reikalavimus.

Tuo atveju, kai ESK sistemos režimas valdomas daugiafunkciniu valdikliu, galima rinktis kitą būdą ir šio režimo valdymo padėtį ekrane vairuotojui aiškiai parodyti elektroninėje stabilumo kontrolės sistemoje naudojamu simboliu „Off“, nurodytu Taisyklėje Nr. 121.

7.5.4.   Kitos sistemos valdiklio, kuriuo tiesiogiai negalima nustatyti ESK sistemos režimo, kuriuo sistema nebeatitiktų 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytų veiksmingumo reikalavimų, nebūtina identifikuoti 7.5.2 punkte nustatytu „ESC Off“ simboliu.

7.6.   „ESC Off“ signalinė lemputė

Jeigu gamintojas nutaria įrengti valdiklį, kuriuo išjungiama ESK sistema arba sumažinamas jos veiksmingumas, kaip nustatyta 7.5 punkte, kad vairuotojas būtų įspėtas apie ESK sistemos išjungimą arba funkcijų apribojimą, turi būti paisoma 7.6.1–7.6.4 punktuose nustatytų reikalavimų, taikomų signalinei lemputei. Šis reikalavimas netaikomas vairuotojo pasirinktam režimui, nurodytam 7.5.1.2 punkte.

7.6.1.   Transporto priemonės gamintojas turi įrengti signalinę lemputę, rodančią, kad transporto priemonė veikia režimu, kuriuo ji negali atitikti 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu toks režimas numatytas.

7.6.2.   „ESC Off“ signalinė lemputė:

7.6.2.1.

turi atitikti Taisyklės Nr. 121 nurodytus susijusius techninius reikalavimus;

7.6.2.2.

turi neužgęsti tol, kol ESK veiks tokiu režimu, kuriuo sistema nebeatitiktų 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytų reikalavimų;

7.6.2.3.

tikrinant lempučių veikimą, įjungiama kiekviena „ESC OFF“ signalinė lemputė, išskyrus 7.6.3 ir 7.6.4 punktuose nurodytus atvejus. Tai daroma, kai uždegimo užrakto padėtis yra „Įjungta“ („On“ arba „Run“) ir variklis neveikia, arba, kai uždegimo užrakto padėtis yra tarp padėčių „Įjungta“ („On“ arba „Run“) ir „Paleisti“ („Start“), nelygu, kuri padėtis gamintojo numatyta kaip tikrinimo padėtis.

7.6.2.4.

užgęsta po to, kai ESK sistema vėl ima veikti gamintojo nustatytu pradiniu režimu.

7.6.3.   „ESC OFF“ signalinės lemputės nebūtina įjungti tada, kai veikia starterio blokuotė.

7.6.4.   Šio skirsnio 7.6.2.3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas bendroje vietoje išdėstytoms signalinėms lemputėms.

7.6.5.   Gamintojas gali naudoti „ESC Off“ signalinę lemputę nuo gamintojo nustatyto pradinio režimo nukrypstančiai ESK sistemos funkcijai parodyti, net jeigu transporto priemonė atitinka šio skirsnio 7 dalyje ir 7.1, 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytus reikalavimus, taikomus minėtai ESK funkcijai.

7.7.   ESK sistemos techniniai dokumentai

Į dokumentų rinkinį turi būti įtraukti 7.7.1–7.7.4 punktuose nustatyti transporto priemonės gamintojo dokumentai, kuriais patvirtinama, kad transporto priemonėje sumontuota ESK sistema atitinka ESK sistemos apibrėžtį, pateiktą šios taisyklės 2.7 punkte.

7.7.1.   Sistemos diagrama, kurioje nurodoma visa ESK sistemos aparatinė įranga. Diagramoje nurodomos sudedamosios dalys, kurios naudojamos kiekvieno rato stabdymo momentams sužadinti ir transporto priemonės kampiniam sukimosi greičiui, tariamajai slysčiai ar slysties išvestinei ir vairaračio pasukimui nustatyti.

7.7.2.   Trumpas aprašas, kuriame pakankamai aiškiai aprašomos pagrindinės ESK sistemos veikimo charakteristikos. Šiame aiškinamajame apraše turi būti aprašyta sistemos geba sužadinti kiekvieno rato stabdymo momentą, paaiškinta, kaip sistema pakeičia varomosios jėgos momentą, įjungus ESK sistemą, ir nurodyta, kad transporto priemonės kampinis sukimosi greitis nustatomas tiesiogiai netgi tomis sąlygomis, kai nėra informacijos apie rato greitį. Aiškinamajame apraše taip pat nurodomas transporto priemonės greičio intervalas ir važiavimo fazės (greitinimas, lėtinimas, riedėjimas iš inercijos, kai įsijungia ABS arba traukos kontrolės sistema), kuriomis gali įsijungti ESK sistema.

7.7.3.   Loginė diagrama. Ši diagrama pridedama prie 7.7.2 punkte nustatyto aiškinamojo aprašo.

7.7.4.   Informacija apie nepakankamą transporto priemonės pasukamumą. Kompiuteriui teikiamų susijusių įvesties duomenų, kuriais valdoma aparatinė ESK sistemos įranga, ir jų naudojimo būdo transporto priemonės pasukamumo nepakankamumui riboti aprašas.

8.   BANDYMO SĄLYGOS

8.1.   Aplinkos sąlygos

8.1.1.   Aplinkos temperatūra turi būti 0–45 °C.

8.1.2.   Didžiausias vėjo greitis neturi viršyti 10 m/s, jei transporto priemonių SSF > 1,25, arba 5 m/s, jei transporto priemonių SSF ≤ 1,25.

8.2.   Bandomoji kelio danga

8.2.1.   Bandymai atliekami ant sausos, vienodos ir tvirtai grįstos dangos. Netinka nelygi ir banguota danga, pvz., su įspaudais ir dideliais įtrūkiais.

8.2.2.   Jeigu nenustatyta kitaip, bandomosios kelio dangos aukščiausias vardinis (6) stabdymo koeficientas (angl. PBC) turi būti 0,9; matuojama remiantis:

8.2.2.1.

Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos (ASTM) standartu E1136 „Standartinė etaloninė bandomoji padanga“, taikant ASTM metodą E1337–90 ir pasirinkus 40 mylių per valandą greitį; arba

8.2.2.2.

k bandymo metodu, nurodytu Taisyklės Nr. 13-H 6 priedo 2 priedėlyje.

8.2.3.   Bandymų dangos nuolydis turi būti tolygus – nuo 0 iki 1 %

8.3.   Transporto priemonės sąlygos

8.3.1.   Atliekant bet kokius bandymus įjungiama ESK sistema.

8.3.2.   Transporto priemonės masė. Transporto priemonės degalų bakas pripildomas bent iki 90 % talpos, o bendrą vidinę apkrovą turi sudaryti 168 kg masė, į kurią įeina vairuotojo bandytojo svoris, maždaug 59 kg svorio bandymų įranga (automatinio vairavimo sistema, duomenų rinkimo sistema ir vairavimo sistemai skirtos energijos šaltinis) ir balastinis įtaisas, jeigu jis reikalingas vairuotojo bandytojo ir bandymų įrangos svorio trūkumui kompensuoti. Prireikus balastinis įtaisas dedamas ant grindų už priekinės keleivio sėdynės arba priekinio keleivio kojoms skirtoje erdvėje. Visas balastinis įtaisas sutvirtinamas taip, kad atliekant bandymus nepajudėtų iš vietos.

8.3.3.   Padangos. Padangos pripučiamos iki transporto priemonės gamintojo rekomenduojamo šaltų padangų pripūtimo slėgio, pvz., kaip nurodyta ant transporto priemonės žymenos arba padangų pripūtimo slėgio ženklo. Gali būti įrengtos kameros, kad būtų išvengta padangų bortų pažaidos.

8.3.4.   Atramos. Bandymams gali būti naudojamos atramos, jeigu jos laikomos būtinomis vairuotojo saugai. Jeigu jos naudojamos, transporto priemonėms, kurių SSF ≤ 1,25, taikomi toliau pateikti reikalavimai.

8.3.4.1.

Parengtose eksploatuoti transporto priemonėse, kurių masė yra mažesnė kaip 1 588 kg, sumontuojamos lengvosios atramos. Lengvosios atramos turi būti sukonstruotos taip, kad jų didžiausia masė būtų 27 kg, o didžiausias riedėjimo inercijos momentas – 27 kg/m2.

8.3.4.2.

Parengtose eksploatuoti transporto priemonėse, kurių masė yra 1 588–2 722 kg, sumontuojamos standartinės atramos. Standartinės atramos turi būti sukonstruotos taip, kad jų didžiausia masė būtų 32 kg, o didžiausias riedėjimo inercijos momentas – 35,9 kg/m2.

8.3.4.3.

Parengtose eksploatuoti transporto priemonėse, kurių masė yra ne mažesnė kaip 2 722 kg, sumontuojamos sunkiosios atramos. Sunkiosios atramos turi būti sukonstruotos taip, kad jų didžiausia masė būtų 39 kg, o didžiausias riedėjimo inercijos momentas – 40,7 kg/m2.

8.3.5.   Automatinio vairavimo sistema. Taikant 9.5.2, 9.5.3, 9.6 ir 9.9 punktus, naudojamas vairavimo robotas, užprogramuotas vairuoti pagal tam tikrą vairavimo modelį. Naudojantis vairavimo sistema turi būti įmanoma pasiekti 40–60 Nm vairo sukimo momentus. Vairavimo sistema šiuos momentus turi sugebėti perduoti, kai vairaračio pasukimo greitis siekia 1 200 laipsnių per sekundę.

9.   BANDYMO PROCEDŪROS

9.1.   Transporto priemonės padangos pripučiamos iki gamintojo rekomenduojamo šaltų padangų pripūtimo slėgio, pvz., kaip nurodyta ant transporto priemonės žymenos arba padangų pripūtimo slėgio ženklo.

9.2.   Signalinės lemputės gaubto patikra. Kai transporto priemonė stovi, o uždegimo užrakto padėtis yra „Užrakinti“ („Lock“) arba „Išjungta“ („Off“), nustatoma jungiklio padėtis „Įjungta“ („On“ arba „Run“) arba, kai taikoma, atitinkama lemputės patikros padėtis. Tikrinant veikimą, kaip nurodyta 7.4.1.3 punkte, įžiebiama ESK veikimo trikties signalinė lemputė; tikrinant veikimą, kaip nurodyta 7.6.2.3 punkte, taip pat įžiebiama ESC Off“ signalinė lemputė, jeigu ji įrengta. Signalinės lemputės gaubto nereikia tikrinti, jeigu signalinė lemputė yra bendroje erdvėje, kaip nurodyta 7.4.3 ir 7.6.4 punktuose.

9.3.   „ESC Off“ valdiklio patikra. Jeigu transporto priemonėje įrengtas „ESC Off“ valdiklis, uždegimo užrakto padėtis „Įjungta“ („On“ arba „Run“) nustatoma, kai transporto priemonė stovi, o uždegimo užrakto padėtis yra „Užrakinta“ („Lock“) arba „Išjungta“ („Off“). Įjungiamas „ESC Off“ valdiklis ir patikrinama, ar „ESC Off“ signalinė lemputė įsižiebia, kaip nurodyta 7.6.2 punkte. Nustatoma uždegimo užrakto padėtis „Užrakinta“ („Lock“) arba „Išjungta“ („Off“). Dar kartą nustatoma uždegimo užrakto padėtis „Įjungta“ („On“ arba „Run“) ir patikrinama, ar „ESC Off“ signalinė lemputė užgeso ir rodo, kad ESK sistema grįžo į ankstesnę būseną, kaip nurodyta 7.5.1 punkte.

9.4.   Stabdžių kondicionavimas

Transporto priemonės stabdžiai kondicionuojami, kaip aprašyta 9.4.1–9.4.4 punktuose.

9.4.1.   Važiuojant ne mažesniu kaip 56 km/h greičiu, transporto priemonė dešimt kartų sustabdoma, kai vidutinis lėtėjimas yra maždaug 0,5 g.

9.4.2.   Iškart po dešimties stabtelėjimų važiuojant 56 km/h greičiu, transporto priemonė, važiuojant ne mažesniu kaip 72 km/h, sustabdoma dar tris kartus, pasirinkus didesnį lėtėjimą.

9.4.3.   Stabdant, kaip nustatyta 9.4.2 punkte, stabdžių pedalas spaudžiamas taip, kad daugeliu atveju šios stabdymo jėgos turėtų užtekti, kad suveiktų transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistema (ABS).

9.4.4.   Atlikus pagal 9.4.2 punktą paskutinįjį stabtelėjimą, transporto priemone 5 minutes važiuojama 72 km/h greičiu, kad stabdžiai atvėstų.

9.5.   Padangų kondicionavimas

Taikant 9.5.1–9.5.3 punktuose aprašytą tvarką, padangos kondicionuojamos, kad dingtų pelėsių sluoksnis ir, prieš pat pradedant bandomuosius važiavimus pagal 9.6 ir 9.9 punktus, būtų pasiekta darbinė temperatūra.

9.5.1.   Bandomąja transporto priemone pagal laikrodžio rodyklę tris kartus apvažiuojamas 30 m skersmens ratas, pasirinkus tokį greitį, kad būtų pasiektas maždaug 0,5–0,6 g šoninis pagreitis, tada dar tris kartus – prieš laikrodžio rodyklę.

9.5.2.   Pasirinkus 1 Hz dažnio sinusoidinį vairavimo modelį, kai didžiausioji vairaračio pasukimo kampo amplitudė atitinka 0,5–0,6 g didžiausią šoninį pagreitį, o greitis siekia 56 km/h, transporto priemone važiuojama keturis kartus atliekant po 10 sinusoidinio vairavimo ciklų.

9.5.3.   Važiuojant paskutinį kartą, vairaračio pasukimo kampo amplitudė paskutinio ciklo metu turi būti du kartus didesnė negu kitais ciklais. Tarp kiekvieno iš apvažiuojamų ratų ir važiavimų gali būti ne ilgesnės kaip 5 minučių pauzės.

9.6.   Bandymo palengva didinant vairaračio pasukimo kampą atlikimo tvarka

Bandymas palengva didinant vairaračio pasukimo kampą ir dviejų bandomųjų važiavimų serija atliekami pasirinkus pastovų 80 ± 2 km/h greitį ir vairavimo modelį, pagal kurį kas sekundę kampas padidinamas 13,5 laipsnio, kol pasiekiamas maždaug 0,5 g šoninis pagreitis. Kiekviena bandomųjų važiavimų serija pakartojama tris kartus. Viena važiavimų serija atliekama prieš laikrodžio rodyklę, kitos – pagal laikrodžio rodyklę. Tarp bandomųjų važiavimų leidžiami ne ilgesni kaip 5 minučių tarpsniai.

9.6.1.   A vertė nustatoma atliekant bandymus palengva didinant vairaračio pasukimo kampą. A vertė – vairaračio pasukimo kampas, kuriuo gaunamas 0,3 g dydžio pastovus šoninis transporto priemonės pagreitis (pakoreguotas taikant 9.11.3 punkte nurodytus metodus), laipsniais. A vertė apskaičiuojama 0,1 laipsnio tikslumu, taikant tiesinę regresinę analizę ir atliekant šešis bandymus palengva didinant vairaračio pasukimo kampą. Nustatomas apskaičiuotos absoliučių šešių gautų A verčių vidurkis ir ji suapvalinama 0,1 laipsnių tikslumu, kol gaunama galutinė vertė (A), taikoma toliau nurodomais atvejais.

9.7.   9.5 punkte aprašyta nepakeistų padangų kondicionavimo procedūra kartojama prieš pat 9.9 punkte nurodytą sinusoidinio manevro su sustojimu bandymą, nustačius A vertę. Pirmųjų sinusoidinio manevro su sustojimu bandymų serija pradedama praėjus ne daugiau kaip dviem valandoms nuo 9.6 punkte nustatytų bandymų palengva didinant vairaračio pasukimo kampą pabaigos.

9.8.   Ar ESK sistema yra įjungta, nustatoma patikrinant, ar ESK veikimo trikties signalinės lemputės ir „ESC Off“ signalinės lemputės, jeigu jos įrengtos, nėra įsižiebusios.

9.9.   Sinusoidinio manevro su sustojimu bandymas pertekliniam pasukamumui ir reakcijai nustatyti

Transporto priemonė bandoma atliekant dvi bandomųjų važiavimų serijas pagal 0,7 Hz dažnio sinusoidinės bangos vairavimo modelį, taikant 500 ms delsą nuo antrosios didžiausios amplitudės, kaip nurodyta 2 brėžinyje (sinusoidinio manevro su sustojimu bandymai). Per pirmąją vienos bandymų serijos ciklo pusę važiuojama prieš laikrodžio rodyklę, per kitų serijų ciklų pirmąją pusę važiuojama pagal laikrodžio rodyklę. Tarp bandomųjų važiavimų transporto priemonė sustabdoma ir paliekama 1,5–5 minutėms atvėsti.

2 brėžinys

Sinusoidinis manevras su sustojimu

Image Tekstas paveikslėlio

9.9.1.   Vairuoti pradedama, kai transporto priemonė iš inercijos rieda didele pavara 80 ± 2 km/h greičiu.

9.9.2.   Atliekant pirmąjį kiekvienos serijos važiavimą, vairavimo amplitudė turi būti 1,5 A; čia A – vairaračio pasukimo kampas, nustatytas pagal 9.6.1 punktą.

9.9.3.   Kiekvieną kartą atliekant naują bandomąjį važiavimą, vairavimo amplitudė didinama 0,5 A, su sąlyga, kad taip važiuojant nustatyta vairavimo amplitudė neviršytų per paskutinį važiavimą gautos vairavimo amplitudės, kaip nustatyta 9.9.4 punkte.

9.9.4.   Turi būti pasirenkama didesnioji vairavimo amplitudė, nustatyta per galutinį kiekvienos serijos važiavimą – 6,5 A arba 270 laipsnių, su sąlyga, kad apskaičiuota 6,5 A vertė yra ne didesnė kaip 300 laipsnių. Jeigu kaskart pridedant 0,5 A, nustatytas 6,5 A dydis viršija 300 laipsnių, per galutinį važiavimą nustatyta vairavimo amplitudė turi būti 300 laipsnių.

9.9.5.   Kampinio sukimosi greičio ir šoninio pagreičio duomenys apdorojami baigus dvi bandomųjų važiavimų serijas, kaip nurodyta 9.11 punkte.

9.10.   ESK veikimo trikties nustatymas

9.10.1.   Atjungus kurios nors ESK sudedamosios dalies energijos šaltinį arba ESK sudedamųjų dalių elektros jungtis (išjungus variklį), imituojama viena ar kelios ESK veikimo triktys. Kai imituojama ESK veikimo triktis, signalinės lemputės (-čių) ir (arba) neprivalomo ESK sistemos valdiklio (-ių) elektros jungtys neturi būti atjungtos.

9.10.2.   Kai transporto priemonė nuo pat pradžių stovi, o uždegimo užrakto padėtis yra „Užrakinta“ („Lock“) arba „Išjungta“ („Off“), nustatoma uždegimo užrakto padėtis „Paleisti“ („Start“) ir užvedamas variklis. Transporto priemone važiuojama pirmyn, kol pasiekiamas 48 ± 8 km/h greitis. Važiuojant tokiu greičiu ir praėjus ne daugiau kaip 30 sekundžių nuo variklio užvedimo, per kitas dvi minutes palengva atliekama bent po vieną tolygų sukamąjį manevrą į kairę ir į dešinę puses, išlaikant krypties stabilumą, ir vieną kartą nuspaudžiami stabdžiai. Patikrinama, ar, kaip nustatyta 7.4 punkte, šių manevrų pabaigoje įsižiebia ESK veikimo trikties rodytuvas.

9.10.3.   Transporto priemonė sustabdoma, nustatoma uždegimo užrakto padėtis „Užrakinta“ („Lock“) arba „Išjungti“ („Off“). Praėjus penkių minučių pauzei, nustatoma transporto priemonės uždegimo sistemos padėtis „Paleisti“ („Start“) ir užvedamas variklis. Patikrinama, ar vėl įsižiebė ESK veikimo trikties rodytuvas, įspėjantis apie sutrikimą ir degantis tol, kol veikia variklis arba pašalinama triktis.

9.10.4.   Nustatoma uždegimo užrakto padėtis „Užrakinta („Lock“) arba „Išjungti“ („Off“). Grįžtama prie įprastinio ESK sistemos veikimo, nustatoma uždegimo jungiklio padėtis „Paleisti“ („Start“) ir užvedamas variklis. 9.10.2 punkte aprašytas manevras pakartojamas ir patikrinama, ar signalinė lemputė užgeso per nurodytą laiką ar iškart po to.

9.11.   Gautų duomenų apdorojimas. Veiksmingumo rodiklių apskaičiavimas

Kampinio sukimosi greičio ir šoninio poslinkio matavimai ir apskaičiavimai atliekami taikant 9.11.1–9.11.8 punktuose nustatytus metodus.

9.11.1.   Neapdorotos vairaračio pasukimo kampo reikšmės apdorojamos 12 eilės befaziu Batervorto filtru, taikant 10 Hz ribinį dažnį. Vėliau nustatoma filtru apdorotų duomenų atskaitos pradžia, siekiant pašalinti prieš bandymą statinėmis sąlygomis turėtų duomenų jutiklio poslinkį.

9.11.2.   Neapdorotos kampinio sukimosi greičio reikšmės apdorojamos 12 eilės befaziu Batervorto filtru, taikant 6 Hz ribinį dažnį. Vėliau nustatoma filtru apdorotų duomenų atskaitos pradžia, siekiant pašalinti prieš bandymą statinėmis sąlygomis turėtų duomenų jutiklio poslinkį.

9.11.3.   Neapdorotos šoninio pagreičio reikšmės apdorojamos 12 eilės befaziu Batervorto filtru, taikant 6 Hz ribinį dažnį. Vėliau nustatoma filtru apdorotų duomenų atskaitos pradžia, siekiant pašalinti prieš bandymą statinėmis sąlygomis turėtų duomenų jutiklio poslinkį. Transporto priemonės sunkio centro šoninis pagreitis nustatomas eliminavus transporto priemonės kėbulo skersinio posvyrio poveikį ir transformuojant koordinates pakoregavus jutiklio padėtį. Renkant duomenis, šoninio pagreičio matuoklis dedamas kuo arčiau transporto priemonės išilginio ir šoninio sunkio centrų.

9.11.4.   Vairaračio pasukimo greitis nustatomas diferencijuojant duomenų lentelės filtru apdorotus vairaračio pasukimo kampo duomenis. Tuomet slankiuoju 0,1 sekundės vidutinės eigos filtru apdorojami vairaračio pasukimo greičio duomenys.

9.11.5.   Taikant apibrėžtu intervalu nustatomą atskaitos pradžią, nustatoma šoninio pagreičio, kampinio sukimosi greičio ir vairaračio pasukimo kampo duomenų kanalų atskaitos pradžia. Atskaitos pradžios intervalo nustatymo metodai apibrėžiami 9.11.5.1 ir 9.11.5.2 punktuose.

9.11.5.1.   Naudojant vairaračio pasukimo greičio duomenis, apskaičiuotus taikant 9.11.4 punkte aprašytus metodus, nustatoma pirmoji akimirka, kai vairaračio pasukimo greitis per sekundę viršija 75 laipsnius. Nuo šios akimirkos bent 200 ms vairaračio pasukimo greitis per sekundę turi viršyti 75 laipsnius. Jeigu antrosios sąlygos nesilaikoma, nustatoma antroji akimirka, kai vairaračio pasukimo greitis per sekundę viršija 75 laipsnius, ir patikrinama, ar galioja 200 ms sąlyga. Ši pakartotinė procedūra tęsiama tol, kol galiausiai patenkinamos abi sąlygos.

9.11.5.2.   Atskaitos pradžios intervalo nustatymas apibrėžiamas kaip 1,0 sekundės pauzė prieš akimirką, kai vairaračio pasukimo greitis per sekundę viršija 75 laipsnius, t. y. akimirka, kai vairaračio pasukimo greitis per sekundę viršija 75 laipsnius, apibrėžiama kaip atskaitos pradžios intervalo nustatymo pabaiga.

9.11.6.   Vairaračio pasukimo pradžia apibrėžiama kaip pirmoji akimirka, kai, atėjus atskaitos pradžios nustatymo pabaigos momentui, filtru apdorotas vairaračio pasukimo kampas, nustačius atskaitos pradžios intervalą, sumažėja iki – 5 laipsnių (kai vairaratis iš pradžių pasukamas prieš laikrodžio rodyklę) arba padidėja iki + 5 laipsnių (kai vairaratis iš pradžių pasukamas pagal laikrodžio rodyklę). Vairaračio pasukimo pradžios momentu nustatyta laiko vertė yra interpoliuojama.

9.11.7.   Vairaračio pasukimo pabaiga (angl. COS) apibrėžiama kaip momentas, kai vairaračio pasukimo kampas, baigiant sinusoidinį manevrą su sustojimu, grįžta į nulinę padėtį. Nuliniu vairaračio pasukimo kampu nustatyta laiko vertė yra interpoliuojama.

9.11.8.   Antroji didžiausia kampinio sukimosi greičio vertė apibrėžiama kaip pirmoji didžiausia vietinio kampinio sukimosi greičio vertė, nustatyta atsukant vairaratį. Kampinio sukimosi greičio vertės, gautos nuo COS praėjus 1,0 ir 1,75 sekundės, yra interpoliuojamos.

9.11.9.   Šoninis greitis apskaičiuojamas nustačius jo atskaitos pradžią ir integruojant pataisytus ir filtru apdorotus šoninio greičio duomenis. BOS momentu nustatoma šoninio greičio atskaitos pradžia. Šoninis poslinkis apskaičiuojamas integruojant šoninį greitį, nustačius jo atskaitos pradžią. BOS momentu nustatoma šoninio poslinkio atskaitos pradžia. Šoninis poslinkis apskaičiuojamas suėjus 1,07 sekundės nuo BOS momento ir interpoliuojamas.

10.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO ARBA ESK SISTEMOS PAKEITIMAS IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

10.1.   Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą pranešama transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai.

Tuomet institucija gali:

a)

nuspręsti, pasikonsultavusi su gamintoju, kad turi būti suteiktas naujas tipo patvirtinimas, arba

b)

taikyti 10.1.1 punkte nustatytą procedūrą (peržiūra) ir, jei taikoma, 10.1.2 punkte nustatytą procedūrą (tipo išplėtimas).

10.1.1.   Peržiūra

Kai pasikeičia informaciniuose dokumentuose įrašyti duomenys ir tipo patvirtinimo institucija mano, kad padaryti pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju kojiniai valdikliai vis dar atitinka reikalavimus, pakeitimas įvardijamas kaip peržiūra.

Tokiais atvejais tipo patvirtinimo institucija prireikus išduoda pakeistus informacinių dokumentų puslapius ir kiekvieną pakeistą puslapį pažymi taip, kad būtų galima aiškiai matyti pakeitimo pobūdį ir pakartotinio išdavimo datą. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei tai yra informacinių dokumentų konsoliduota atnaujinta versija kartu su išsamiu pakeitimų aprašymu.

10.1.2.   Išplėtimas

Pakeitimas įvardijamas kaip tipo išplėtimas, jei be informaciniame aplanke įrašytų duomenų pakeitimo:

a)

reikia atlikti papildomus tikrinimus ar bandymus; arba

b)

pranešime (išskyrus jo priedus) pasikeitė bet kokia informacija, arba

c)

patvirtinimo pagal tam tikrą vėlesnę pakeitimų seriją prašoma po jų įsigaliojimo.

10.2.   Apie tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pranešama 4.3 punkte aprašyta tvarka. Be to, iš dalies atitinkamai pakeičiama informacinių dokumentų ir bandymų ataskaitų rodyklė, pridedama prie 1 priede nurodyto pranešimo, kad būtų matoma naujausios peržiūros arba išplėtimo data.

10.3.   Patvirtintą tipą išplečianti kompetentinga institucija kiekvienam parengtam pranešimo apie tokį išplėtimą blankui suteikia eilės numerį.

11.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

11.1.

Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

11.2.

Tipą patvirtinusi tipo patvirtinimo institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai šie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

12.   SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

12.1.   Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 8.1 punkte nustatytų reikalavimų.

12.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

13.   VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonių gamybą, jis apie tai informuoja patvirtinimą suteikusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 5 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

14.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.


(1)  M1 ir N1 transporto priemonių kategorijos apibrėžtos Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.4, 2 punktas). - www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html

(2)  Ašių grupė laikoma atskira ašimi, o sudvejinti ratai laikomi atskiru ratu.

(3)  Skiriamieji 1958 m. Susitarimo šalių numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev. 4, 3 priedas - www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html

(4)  Ašių grupė laikoma atskira ašimi, o sudvejinti ratai laikomi atskiru ratu.

(5)  Šios taisyklės tekste daroma prielaida, kad transporto priemonė vairuojama vairu. Pagal šio priedo nuostatas taip pat galima patvirtinti transporto priemones, kuriose įrengtas kitoks vairo valdiklis, jeigu gamintojas techninei tarnybai gali įrodyti, kad šioje taisyklėje nustatytus veiksmingumo reikalavimus galima įvykdyti taikant vairaračio pasukimą, lygiavertį šios taisyklės 7 dalyje nustatytam vairaračio pasukimui.

(6)  Vardinė vertė laikoma teorine tiksline verte.


1 PRIEDAS

Image Tekstas paveikslėlio Image Tekstas paveikslėlio

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A PAVYZDYS

(Žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

Pavaizduotas prie transporto priemonės tvirtinamas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į elektroninę stabilumo kontrolės sistemą, buvo patvirtintas Belgijoje (E 6) pagal Taisyklę Nr. 140. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 140 pradinės redakcijos reikalavimus.

B PAVYZDYS

(Žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Image

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritaisytas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas buvo patvirtintas Belgijoje (E 6) pagal taisykles Nr. 140 ir 24 (1). (Taikant pastarąją taisyklę, pataisytasis absorbcijos koeficientas yra lygus 1,30 m–1). Patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad tuo metu, kai buvo suteiktas atitinkamas tipo patvirtinimas, Taisyklė Nr. 140 buvo pradinės redakcijos, o į Taisyklę Nr. 24 buvo įtraukti 02 serijos pakeitimai.


(1)  Šis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.


3 PRIEDAS

DINAMINIO STABILUMO IMITAVIMO TAIKYMAS

Elektroninės stabilumo kontrolės sistemos efektyvumą galima nustatyti atliekant kompiuterinį imitavimą.

1.   IMITAVIMAS

1.1.   Imituodamas šios taisyklės 9.9 punktu nustatytus dinaminius manevrus transporto priemonės gamintojas turi įrodyti tipo patvirtinimą suteikiančiai institucijai arba techninei tarnybai, kad transporto priemonės stabilizavimo sistema veikia.

1.2.   Dydžiai, kuriais imituojant įrodomas transporto priemonės stabilumo veiksmingumas:

a)

kampinis sukimosi greitis, apskaičiuotas praėjus vienai sekundei nuo sinusoidinio manevro su sustojimu užbaigimo (T0 + 1 laikas);

b)

kampinis sukimosi greitis, apskaičiuotas praėjus 1,75 sekundės nuo sinusoidinio manevro su sustojimu užbaigimo;

c)

transporto priemonės sunkio centro šoninis poslinkis, apskaičiuotas atsižvelgiant į jo pradinį tiesųjį kelią.

1.3.   Imituojama patvirtinta modeliavimo ir imitavimo priemone, atliekant šios taisyklės 9.9 punkte nustatytus dinaminius manevrus ir laikantis šios taisyklės 8 dalyje nustatytų bandymų sąlygų.

Šios taisyklės 4 priede pateikiamas imitavimo priemonės tinkamumo patvirtinimo metodas.


4 PRIEDAS

DINAMINIO STABILUMO IMITAVIMO PRIEMONĖ IR JOS TINKAMUMO PATVIRTINIMAS

1.   IMITAVIMO PRIEMONĖS TECHNINIAI REIKALAVIMAI

1.1.   Taikant imitavimo metodą, atsižvelgiama į pagrindinius veiksnius, kurie turi poveikio transporto priemonės judėjimo krypčiai ir riedėjimo judesiui. Tipiškas imitavimo modelis gali priklausyti nuo šių akivaizdžių arba neakivaizdžių transporto priemonės parametrų:

a)

ašies ir (arba) rato;

b)

pakabos;

c)

padangos;

d)

važiuoklės ir (arba) transporto priemonės kėbulo;

e)

jeigu taikoma, jėgos pavaros ir (arba) transmisijos;

f)

stabdžių sistemos;

g)

krovumo.

1.2.   Į imitavimo modelį transporto priemonės stabilizavimo sistema įtraukiama naudojant:

a)

imitavimo priemonės posistemę (programinės įrangos modelį) arba

b)

elektroninį valdymo bloką kaip proceso valdymo sistemos struktūros dalį.

2.   IMITAVIMO PRIEMONĖS TINKAMUMO PATVIRTINIMAS

2.1.   Naudojamos modeliavimo ir imitavimo priemonės tinkamumas patvirtinamas atsižvelgiant į praktinių transporto priemonės bandymų rezultatus. Tinkamumo patvirtinimo bandymai – šios taisyklės 9.9 punkte nustatyti dinaminiai manevrai.

Atliekant bandymus, pagal standarto ISO 15037:2006 1 dalį „Bendrieji reikalavimai automobiliams“ arba 2 dalį (2002 m.) „Bendrieji reikalavimai krovininėms transporto priemonėms ir autobusams“ atitinkamai užregistruojami arba apskaičiuojami šie judėjimo kintamieji (priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos):

a)

vairuojamojo rato pasukimo kampas (δΗ);

b)

išilginis greitis (vX);

c)

šoninės slysties kampas (β) arba šoninis greitis (vY) (neprivaloma);

d)

išilginis pagreitis (aX) (neprivaloma);

e)

šoninis pagreitis (aY);

f)

kampinis sukimosi greitis (dψ/dt);

g)

riedėjimo greitis (dφ/dt);

h)

pokrypio greitis (dθ/dt);

i)

riedėjimo kampas (φ);

j)

pokrypio kampas (θ).

2.2.   Taip siekiama parodyti, kad imituojama transporto priemonės veiksena ir transporto priemonės stabilizavimo sistemos veikimas yra panašūs į fiksuojamuosius atliekant praktinius transporto priemonės bandymus.

2.3.   Imitavimo priemonės tinkamumas laikomas patvirtintu, kai imitavimo priemonės galią galima vienareikšmiškai palyginti su praktinio bandymo rezultatais, gautais patikrinus konkretaus tipo transporto priemonės dinaminį manevringumą, vadovaujantis šios taisyklės 9.9 punktu. Lyginamas įjungimo ir transporto priemonės stabilizavimo sistemos veiksmų sekos tarpusavio ryšys atliekant imitavimą ir praktinius transporto priemonės bandymus.

2.4.   Skirtingi etaloninės transporto priemonės ir imituojamos transporto priemonės konfigūracijų fiziniai parametrai imituojant atitinkamai pakoreguojami.

2.5.   Parengiama imitavimo bandymo ataskaita, kurios pavyzdys pateikiamas šios taisyklės 5 priede ir kurios kopija pridedama prie transporto priemonės patvirtinimo ataskaitos.


5 PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖS STABILIZAVIMO SISTEMOS VEIKIMO IMITAVIMO PRIEMONĖS BANDYMŲ ATASKAITA

Bandymo ataskaitos numeris: …

1.   IDENTIFIKAVIMAS

1.1.   Imitavimo priemonės gamintojo pavadinimas ir adresas …

1.2.   Imitavimo priemonės identifikavimo duomenys: pavadinimas, modelis ir (arba) numeris (aparatinės ir programinės įrangos) …

2.   TAIKYMO SRITIS

2.1.   Transporto priemonės tipas: …

2.2.   Transporto priemonės konfigūracijos: …

3.   PATVIRTINAMASIS TRANSPORTO PRIEMONĖS BANDYMAS

3.1.   Transporto priemonės (-ių) aprašas: …

3.1.1.   Transporto priemonės (-ių) identifikavimo duomenys: markė, modelis ir (arba) transporto priemonės identifikavimo numeris …

3.1.2.   Transporto priemonės aprašas, įskaitant pakabą ir (arba) ratus, variklį ir transmisiją, stabdžių sistemą (-as), vairavimo sistemą; nurodomas pavadinimas, modelis ir (arba) identifikavimo numeris: …

3.1.3.   Imituojant naudoti transporto priemonės duomenys (tiesioginiai): …

3.2.   Padėties, kelio ir (arba) bandomosios dangos būklės, temperatūros aprašymas ir data (-os): …

3.3.   Rezultatai, gauti, kai transporto priemonės stabilizavimo sistema atitinkamai įjungiama arba išjungiama, įskaitant judėjimo kintamuosius, nurodytus 4 priedo 2.1 punkte: …

4.   IMITAVIMO REZULTATAI

4.1.   Atliekant imitavimą naudoti ne faktinės bandomosios transporto priemonės parametrai ir vertės (netiesioginiai): …

4.2.   Kampinio sukimosi stabilumas ir šoninis poslinkis, vadovaujantis šios taisyklės 7.1–7.3 punktais: …

5.   Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešama pagal Taisyklės Nr. 140 4 priedą.

Bandymą atliekanti techninė tarnyba (1)

Parašas: …

Data: …

Tipo patvirtinimo institucija (1)

Parašas: …

Data: …


(1)  Jeigu techninė tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, turi pasirašyti skirtingi asmenys.


26.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 269/36


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 141 „Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų padangų oro slėgio stebėjimo sistemas (TPMS), nuostatos“ [2018/1593]

Įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 22 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Specifikacijos ir bandymai

6.

Papildoma informacija

7.

Transporto priemonių tipo pakeitimai ir patvirtinto tipo išplėtimas

8.

Gamybos atitiktis

9.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

PRIEDAI

1.

Pranešimas

2.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3.

Padangų oro slėgio stebėsenos sistemų (TPMS) bandymų reikalavimai

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma patvirtinant M1 kategorijos transporto priemones, kurių masė ne didesnė kaip 3 500 kg, ir N1 (1) kategorijos transporto priemones, kai transporto priemonėse sumontuota padangų oro slėgio stebėjimo sistema, išskyrus transporto priemones, kuriose sumontuoti sudvejinti ratai ant ašies.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.   transporto priemonės patvirtinimas– transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į jos padangų oro slėgio stebėjimo sistemą;

2.2.   transporto priemonės tipas– transporto priemonės, kurių nesiskiria šios esminės savybės:

a)

gamintojo prekės pavadinimas arba ženklas;

b)

transporto priemonės elementai, kurie daro reikšmingą poveikį padangų oro slėgio stebėjimo sistemos veikimui;

c)

padangų oro slėgio stebėjimo sistemos konstrukcija;

2.3.   ratas– baigtas komplektuoti ratas, sudarytas iš ratlankio ir rato disko;

2.4.   padanga– pneumatinė padanga, t. y. sustiprintas lankstus apgaubas, kuriame yra ištisinė iš esmės toroido formos uždara kamera, pripildyta dujų (paprastai oro) arba dujų ir skysčio, arba kuris kartu su ratu, ant kurio sumontuotas, sudaro tokią kamerą, kuri paprastai skirta naudoti iš vidaus veikiant aukštesniu nei atmosferos slėgiu;

2.5.   didžiausia masė– didžiausia transporto priemonės masė, kurią gamintojas nurodo kaip techniškai leidžiamą (ši masė gali būti didesnė už nacionalinės administracijos nustatytą „didžiausią leidžiamą masę“);

2.6.   didžiausia ašies apkrova– didžiausia gamintojo nurodyta bendros vertikaliosios jėgos, veikiančios tarp vienos ašies padangų ar vikšrų ir žemės sąlyčio paviršių, kurią sukelia tos ašies laikoma transporto priemonės masės dalis, vertė; ši apkrova gali būti didesnė už nacionalinės administracijos nustatytą „leidžiamą ašies apkrovą“. Ašių apkrovų suma gali būti didesnė už bendros transporto priemonės masės vertę;

2.7.   padangų oro slėgio stebėjimo sistema (TPMS)– transporto priemonėje įrengta sistema, galinti atlikti padangų pripūtimo slėgio arba jo kitimo per laiką įvertinimo ir atitinkamos informacijos perdavimo naudotojui transporto priemonei važiuojant funkciją;

2.8.   šaltų padangų pripūtimo slėgis– oro slėgis padangoje aplinkos temperatūroje, kai slėgis dėl padangos naudojimo nė kiek nepadidėjęs;

2.9.   rekomenduojamas šaltų padangų pripūtimo slėgis (Prec)– transporto priemonės gamintojo rekomenduojamas kiekvienoje padėtyje naudojamos padangos slėgis numatytomis konkrečios transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis (pvz., greičio ir apkrovos), nurodytas vardinių duomenų plokštelėje ir (arba) naudojimo vadove;

2.10.   eksploatacinis darbinis slėgis (Pwarm)– bet kurioje padėtyje esančios šaltos padangos pripūtimo slėgio padidėjimas, kurį eksploatuojant transporto priemonę sukelia temperatūros poveikis;

2.11.   bandomasis slėgis (Ptest)– atsižvelgiant į kiekvieną padėtį, kurioje naudojama padanga, parinktos (-ų) padangos (-ų) faktinis slėgis išleidus orą per bandymo procedūrą.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Paraišką dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į padangų oro slėgio stebėjimo sistemą, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.   Kartu su ja trimis egzemplioriais pateikiamas transporto priemonių tipo aprašas atsižvelgiant į šios taisyklės 1 priede nurodytus elementus.

3.3.   Tipo patvirtinimo institucijai arba techninei tarnybai, atsakingai už patvirtinimo bandymus, pateikiama patvirtintiną transporto priemonės tipą atitinkanti transporto priemonė.

3.4.   Prieš patvirtindama tipą, tipo patvirtinimo institucija patikrina, ar tinkamai taikomos veiksmingos gamybos atitikties kontrolės užtikrinimo priemonės.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei pagal šią taisyklę patvirtinti pateikta transporto priemonė atitinka visus 5 dalies reikalavimus, transporto priemonės tipas patvirtinamas.

4.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmaisiais dviem skaitmenimis (šiuo metu pradinę taisyklę nurodo 00) nurodoma pakeitimų, į kuriuos įtraukti patvirtinant tipą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, serija. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio suteikti kitam transporto priemonės tipui.

4.3.   Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą arba tipo nepatvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formą.

4.4.   Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (2);

4.4.2.

į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5.   Jeigu transporto priemonė šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, atitinka transporto priemonių tipą, patvirtintą pagal vieną ar kelias kitas prie Susitarimo pridėtas taisykles, 4.4.1 punkte nurodyto ženklo kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai ir visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, papildomi ženklai pateikiami stulpeliais 4.4.1 punkte nurodyto ženklo dešinėje.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas pateikiamas greta arba ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės.

4.8.   Šios taisyklės 2 priede pateikiama patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžių.

5.   SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

5.1.   Bendroji informacija

5.1.1.   Visos M1 kategorijos transporto priemonės, kurių masė ne didesnė kaip 3 500 kg, ir N1 kategorijos transporto priemonės, ant kurių visų ašių (abiem atvejais) sumontuotos viengubos padangos ir kuriose įrengta 2.7 punkte pateiktą apibrėžtį atitinkanti padangų oro slėgio stebėjimo sistema, turi atitikti šios taisyklės 5.1.2–5.5.5 punktų eksploatacinius reikalavimus esant įvairioms susitariančiųjų šalių teritorijoje pasitaikančioms kelio ir aplinkos sąlygoms.

5.1.2.   Magnetiniai arba elektriniai laukai neturi pabloginti transporto priemonėje sumontuotos padangų oro slėgio stebėjimo sistemos efektyvumo. Tam įrodyti įvertinama, ar laikomasi techninių reikalavimų ir Taisyklės Nr. 10 pereinamojo laikotarpio nuostatų taikant:

a)

03 serijos pakeitimus transporto priemonėms be prijungimo sistemos įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (traukos baterijoms) įkrauti;

b)

04 serijos pakeitimus transporto priemonėms su prijungimo sistema įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (traukos baterijoms) įkrauti.

5.1.3.   Sistema turi veikti, kai greitis yra nuo 40 km/h ar mažesnis iki didžiausio projektinio transporto priemonės greičio.

5.1.4.   Transporto priemonė turi išlaikyti (pradūrimo, difuzijos ir trikties) bandymus, nurodytus 3 priede.

5.2.   Su incidentu susijusio padangų slėgio sumažėjimo aptikimas

5.2.1.   TPMS turi įžiebti 5.5 punkte aprašytą įspėjamąjį signalą ne vėliau kaip per dešimt minučių suminio važiavimo laiko po to, kai eksploatacinis darbinis slėgis vienoje iš transporto priemonės padangų sumažėjo 20 % arba pasiekė mažiausią 150 kPa slėgį (imama didesnioji iš verčių).

5.3.   Daug žemesnio už rekomenduojamąjį optimaliam veikimui, įskaitant kuro sąnaudas ir saugą, padangų slėgio aptikimas

5.3.1.   TPMS turi įžiebti 5.5 punkte aprašytą įspėjamąjį signalą ne vėliau kaip per 60 minučių suminio važiavimo laiko po to, kai eksploatacinis darbinis slėgis vienoje iš transporto priemonės padangų (iki ne mažiau kaip keturių padangų) sumažėjo 20 % arba pasiekė mažiausią 150 kPa slėgį (imama didesnioji iš verčių).

5.4.   Trikties nustatymas

5.4.1.   TPMS turi įžiebti 5.5 punkte aprašytą įspėjamąjį signalą ne vėliau kaip per 10 minučių po to, kai įvyksta triktis, turinti poveikį transporto priemonės padangų oro slėgio stebėjimo sistemos valdymo arba atsako signalo sukūrimui ar perdavimui.

5.5.   Įspėjimo rodymas

5.5.1.   Įspėjimas turi būti parodomas optiniu įspėjamuoju signalu, atitinkančiu Taisyklę Nr. 121.

5.5.2.   Įspėjamasis signalas turi būti aktyvuojamas, kai uždegimo (paleidimo) jungiklis yra padėtyje „įjungta“ („veikia“) (lempų patikrinimas). Šis reikalavimas netaikomas bendrojoje erdvėje matomiems šviesos signalizatoriams.

5.5.3.   Įspėjamasis signalas turi būti matomas net ir dienos metu; vairuotojas, sėdėdamas savo vietoje, turi turėti galimybę lengvai patikrinti, ar signalas tinkamai veikia.

5.5.4.   Triktis gali būti parodoma tuo pačiu įspėjamuoju signalu, kuris naudojamas nepakankamam pripūtimui parodyti. Jei 5.5.1 punkte aprašytas įspėjamasis signalas naudojamas ir nepakankamam pripūtimui, ir TPMS trikčiai parodyti, turi būti laikomasi šių reikalavimų: uždegimo (paleidimo) jungikliui esant padėtyje „įjungta“ („veikia“) turi mirksėti sistemos triktį rodantis įspėjamasis signalas. Netrukus įspėjamasis signalas turi nustoti mirksėti ir likti įsižiebęs, kol triktis nepašalinama ir kol uždegimo (paleidimo) jungiklis yra padėtyje „įjungta“ („veikia“). Mirksėjimo ir įsižiebimo seka turi kartotis kaskart uždegimo (paleidimo) jungikliui esant padėtyje „įjungta“ („veikia“), kol triktis bus pašalinta.

5.5.5.   Mirksinčio 5.5.1 punkte aprašyto įspėjimo šviesos signalizatoriaus režimas gali būti naudojamas pateikti informaciją apie padangų oro slėgio stebėjimo sistemos grįžties, atliekamos pagal transporto priemonės naudotojo vadovą, būseną.

6.   PAPILDOMA INFORMACIJA

6.1.   Transporto priemonės naudotojo vadove turi būti pateikta bent toliau nurodyta informacija:

6.1.1.

formuluotė, kad transporto priemonėje įrengta tokia sistema (ir informacija, kaip ją nustatyti iš naujo, jei įrengtoje sistemoje yra tokia funkcija);

6.1.2.

5.5.1 punkte aprašyto šviesos signalizatoriaus simbolio atvaizdas (ir trikties šviesos signalizatoriaus simbolio atvaizdas, jei šiai funkcijai skirtas specialus šviesos signalizatorius);

6.1.3.

papildoma informacija apie žemo padangų slėgio įspėjimo šviesos signalizatoriaus įsižiebimo svarbą ir taisomųjų veiksmų, kurių reikia imtis tam įvykus, aprašas.

6.2.   Jei su transporto priemone naudotojo vadovas nepateikiamas, 6.1 punkte reikalaujama informacija turi būti pateikta matomoje transporto priemonės vietoje.

7.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

7.1.   Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą, kaip nustatyta šios taisyklės 2.2 punkte, pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet tipo patvirtinimo institucija gali:

7.1.1.

manyti, kad pakeitimai neturi neigiamo poveikio patvirtinimo suteikimo sąlygoms, ir suteikti patvirtinto tipo išplėtimą;

7.1.2.

nuspręsti, kad atlikti pakeitimai turi įtakos patvirtinimo suteikimo sąlygoms ir todėl prieš suteikiant patvirtinto tipo išplėtimą būtina atlikti tolesnius bandymus ar papildomus patikrinimus.

7.2.   Apie tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pranešama 4.3 punkte aprašyta tvarka.

7.3.   Apie patvirtinto tipo išplėtimą tipo patvirtinimo institucija praneša kitoms susitariančiosioms šalims naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pranešimo formą. Kiekvienam patvirtinto tipo išplėtimui suteikiamas serijos numeris, vadinamas išplėtimo numeriu.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

8.1.   Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

8.2.   Patvirtinimą suteikusi tipo patvirtinimo institucija gali kiekviename gamybos padalinyje patikrinti gamybos atitiktį. Paprastai šios patikros atliekamos kas dveji metai.

9.   SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.   Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

9.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša nusiųsdama patvirtinimo formos kopiją, kurios apačioje didžiosiomis raidėmis įrašoma „PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“, kopija pasirašoma ir įrašoma data.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonių gamybą, patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, nusiųsdama patvirtinimo formos kopiją, kurios gale didžiosiomis raidėmis įrašomas įrašas „GAMYBA NUTRAUKTA“, kopija pasirašoma ir joje įrašoma data.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.


(1)  Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3.) (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, 2 punktas – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html).

(2)  1958 m. Susitarimo šalių skiriamieji numeriai nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, 3 priedas, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.


1 PRIEDAS

Image Tekstas paveikslėlio Image Tekstas paveikslėlio

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

(Žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkretus transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į padangų oro slėgio stebėjimo sistemos įrangą, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 141, jo patvirtinimo numeris – 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 141 pradinės redakcijos reikalavimus.


3 PRIEDAS

PADANGŲ ORO SLĖGIO STEBĖSENOS SISTEMŲ (TPMS) BANDYMAI

1.   BANDYMO SĄLYGOS

1.1.   Aplinkos temperatūra

Aplinkos temperatūra turi būti nuo 0 °C iki 40 °C.

1.2.   Bandomoji kelio danga

Kelio paviršius turi užtikrinti gerą sukibtį. Bandymo metu kelio paviršius turi būti sausas.

1.3.   Bandymai atliekami aplinkoje, kurioje nėra radijo bangų trikdžių

1.4.   Transporto priemonės sąlygos

1.4.1.   Bandomoji masė

Transporto priemonė gali būti bandoma bet kokios apkrovos sąlygomis, masę paskirsčius tarp ašių pagal transporto priemonės gamintojo rekomendacijas ir neviršijant kiekvienos ašies didžiausios leidžiamos masės.

Tačiau tuo atveju, jeigu nėra galimybės nustatyti sistemos ar nustatyti jos į grįžties būseną, naudojama nepakrauta transporto priemonė. Be vairuotojo ant priekinės sėdynės gali sėdėti dar vienas asmuo, atsakingas už bandymų rezultatų registravimą. Apkrovos būsena bandymo metu negali būti keičiama.

1.4.2.   Transporto priemonės greitis

TPMS turi būti sukalibruota ir išbandyta:

a)

atliekant pradūrimo bandymą šios taisyklės 5.2 punkto reikalavimams patikrinti: važiuojant nuo 40 km/h iki 120 km/h arba didžiausiu projektiniu transporto priemonės greičiu, jei jis mažesnis kaip 120 km/h, ir

b)

atliekant difuzijos bandymą šios taisyklės 5.3 punkto reikalavimams patikrinti ir trikties bandymą šios taisyklės 5.4 punkto reikalavimams patikrinti: važiuojant nuo 40 km/h iki 100 km/h greičiu.

Bandymo metu turi būti važiuojama visais greičiais iš greičių intervalo.

Jei transporto priemonėse įrengta pastovaus greičio palaikymo sistema, ji bandymo metu neturi būti įjungta.

1.4.3.   Ratlankio padėtis

Transporto priemonės ratlankiai gali būti bet kurioje rato padėtyje, laikantis visų susijusių transporto priemonės gamintojo instrukcijų ar apribojimų.

1.4.4.   Stovėjimo vieta

Stovinčios transporto priemonės padangos turi būti apsaugotos nuo tiesioginės saulės šviesos. Stovėjimo vieta turi būti apsaugota nuo vėjo, kuris galėtų iškreipti rezultatus.

1.4.5.   Stabdžių pedalo spaudimas

Į važiavimo laiką neturi būti įskaičiuotas stabdžių pedalo spaudimo laikas transporto priemonei važiuojant.

1.4.6.   Padangos

Transporto priemonė turi būti bandoma padangas sumontavus ant jos pagal transporto priemonės gamintojo rekomendacijas. Tačiau per TPMS trikties bandymą gali būti naudojama atsarginė padanga.

1.5.   Slėgio matavimo įrangos tikslumas

Šiame priede aprašytiems bandymams naudojamos slėgio matavimo įrangos tikslumas turi būti ne mažesnis kaip +/– 3kPa.

2.   BANDYMO PROCEDŪRA

Bandymas turi būti atliekamas bandymo greičiu iš šio priedo 1.4.2 punkte nurodyto intervalo, bent po vieną kartą kiekvienam bandymo atvejui pagal šio priedo 2.6.1 punktą („pradūrimo bandymas“) ir po vieną kartą kiekvienam bandymo atvejui pagal šio priedo 2.6.2 punktą („difuzijos bandymas“).

2.1.   Prieš pripučiant padangas transporto priemonė bent valandai paliekama pastovėti lauke aplinkos temperatūroje, variklį uždengus nuo tiesioginės saulės šviesos ir užuovėjoje arba apsaugojus nuo kitokio šildomojo ar šaldomojo poveikio. Atsižvelgiant į transporto priemonės gamintojo rekomendaciją dėl greičio ir apkrovos sąlygų bei padangos padėčių, transporto priemonės padangos pripučiamos taip, kad šaltų padangų pripūtimo slėgis atitiktų transporto priemonės gamintojo rekomenduojamą (Prec) slėgį. Visi slėgio matavimai turi būti atliekami naudojant tą pačią bandymo įrangą.

2.2.   Transporto priemonei stovint ir uždegimo blokavimo sistemai esant padėtyje „užblokuota“ arba „išjungta“, uždegimo blokavimo sistema aktyvuojama perjungiant į padėtį „įjungta“ arba „veikia“. Padangų oro slėgio stebėsenos sistema turi atlikti žemo padangų slėgio šviesos signalizatoriaus veikimo patikrinimą, kaip nurodyta šios taisyklės 5.5.2 punkte. Pastarasis reikalavimas negalioja bendrojoje erdvėje matomiems šviesos signalizatoriams.

2.3.   Jeigu taikoma, padangų oro slėgio stebėjimo sistema nustatoma pagal transporto priemonės gamintojo rekomendacijas arba nustatoma į grįžties būseną pagal šias rekomendacijas.

2.4.   Mokomasis etapas

2.4.1.   Transporto priemone ne trumpiau kaip 20 minučių važiuojama greičiu iš šio priedo 1.4.2 punkte nurodyto greičių intervalo ir vidutiniu 80 km/h (± 10 km/h) greičiu. Mokomuoju etapu leidžiama nesilaikyti greičių intervalo ne ilgiau kaip suminę 2 minučių trukmę.

2.4.2.   Techninės tarnybos nuožiūra, kai važiavimo bandymas atliekamas treke (apskritame ar ovalo formos), kuriame sukama tik į vieną pusę, 2.4.1 punkte nurodytas važiavimo bandymas turi būti po lygiai padalytas (+/– 2 minutes) į važiavimus abiem kryptimis.

2.4.3.   Per 5 minutes po mokomojo etapo pabaigos išmatuojamas įšilusios padangos (-ų), iš kurios (-ių) bus išleistas oras, oro slėgis. Įšilusios padangos slėgis imamas kaip vertė Pwarm. Ši vertė naudojama paskesnėse operacijose.

2.5.   Oro išleidimo etapas

2.5.1.   Pradūrimo bandymo, skirto šios taisyklės 5.2 punkto reikalavimams patikrinti, procedūra

Per 5 minutes po įšilusių padangų oro slėgio matavimo, kaip aprašyta 2.4.3 punkte, iš vienos transporto priemonės padangos išleidžiama tiek oro, kad Pwarm sumažėtų 20 % arba būtų mažiausios 150 kPa vertės (imama didesnioji vertė); šis slėgis yra Ptest. Po 2–5 minutes trunkančio stabilizavimo laikotarpio Ptest turi būti patikrintas ir prireikus pakoreguotas.

2.5.2.   Difuzijos bandymo, skirto šios taisyklės 5.3 punkto reikalavimams patikrinti, procedūra

Per 5 minutes po įšilusios padangos oro slėgio matavimo, kaip aprašyta 2.4.3 punkte, iš visų keturių transporto priemonės padangų išleidžiama tiek oro, kad Pwarm sumažėtų 20 % ir dar papildomus 7 kPa; šis slėgis yra Ptest. Po 2–5 minutes trunkančio stabilizavimo laikotarpio Ptest turi būti patikrintas ir prireikus pakoreguotas.

2.6.   Žemo padangų oro slėgio aptikimo etapas

2.6.1.   Pradūrimo bandymo, skirto šios taisyklės 5.2 punkto reikalavimams patikrinti, procedūra

2.6.1.1.   Transporto priemone važiuojama bet kurioje bandymų trasos dalyje (nebūtinai ištisai). Suminė važiavimo laiko trukmė turi būti mažesnioji iš šių verčių: 10 minučių arba laikas iki įsižiebiant žemo padangų slėgio šviesos signalizatoriui.

2.6.2.   Difuzijos bandymo, skirto šios taisyklės 5.3 punkto reikalavimams patikrinti, procedūra

2.6.2.1.   Transporto priemone važiuojama bet kurioje bandymų trasos dalyje. Praėjus ne mažiau kaip 20 minučių ir ne daugiau kaip 40 minučių transporto priemonė visiškai sustabdoma išjungiant variklį ir ištraukiant uždegimo raktelį ne trumpesniam kaip 1 minutės ir ne ilgesniam kaip 3 minučių laikotarpiui. Bandymas tęsiamas toliau. Suminė važiavimo laiko trukmė turi būti mažesnioji iš šių verčių: 60 minučių suminės važiavimo trukmės 1.4.2 punkte nurodytomis sąlygomis arba laikas iki įsižiebiant žemo padangų slėgio šviesos signalizatoriui.

2.6.3.   Jei žemo padangų slėgio šviesos signalizatorius neįsižiebia, bandymas nutraukiamas.

2.7.   Jei žemo padangų slėgio šviesos signalizatorius įsižiebia per 2.6 punkte aprašytą procedūrą, uždegimo blokavimo sistema deaktyvuojama perjungiant į padėtį „išjungta“ arba „užblokuota“. Praėjus 5 minutėms transporto priemonės uždegimo blokavimo sistema vėl aktyvuojama perjungiant į padėtį „įjungta“ („veikia“). Šviesos signalizatorius turi įsižiebti ir likti degti tol, kol uždegimo blokavimo sistema bus padėtyje „įjungta“ („veikia“).

2.8.   Visos transporto priemonės padangos pripučiamos iki gamintojo rekomenduojamo šaltų padangų pripūtimo slėgio. Sistema nustatoma į grįžties būseną pagal transporto priemonės gamintojo instrukcijas. Nustatoma, ar šviesos signalizatorius užgeso. Jei reikia, transporto priemone pavažiuojama, kol šviesos signalizatorius užges. Jeigu jis neužgęsta, bandymas nutraukiamas.

2.9.   Oro išleidimo etapo pakartojimas

Bandymas gali būti pakartojamas su ta pačia arba skirtinga apkrova, taikant atitinkamas 2.1–2.8 punktų bandymo procedūras, išleidus orą iš atitinkamos (-ų) transporto priemonės padangos (-ų) pagal šios taisyklės 5.2 arba 5.3 punkto nuostatas (atsižvelgiant į tai, kurios iš jų tinka).

3.   TPMS TRIKTIES NUSTATYMAS

3.1.   Imituojama TPMS triktis, pvz., atjungiant kurio nors TPMS komponento maitinimo šaltinį, atjungiant kurią nors elektrinę jungtį tarp TPMS komponentų arba sumontuojant transporto priemonėje su TPMS nesuderinamą padangą ar ratą. Imituojant TPMS triktį neturi būti atjungiamos šviesos signalizatorių elektrinės jungtys.

3.2.   Transporto priemone iki 10 minučių suminės trukmės važiuojama bet kurioje bandymų trasos dalyje (nebūtinai ištisai).

3.3.   Visa suminė važiavimo trukmė pagal 3.2 punktą turi būti mažesnioji iš šių verčių: 10 minučių arba laikas iki įsižiebiant TPMS trikties šviesos signalizatoriui.

3.4.   Jei TPMS trikties rodytuvas neįsižiebia pagal šios taisyklės 5.4 punkto reikalavimus, bandymas nutraukiamas.

3.5.   Jeigu TPMS trikties rodytuvas dega arba įsižiebia per 3.1–3.3 punktuose aprašytą procedūrą, uždegimo blokavimo sistema deaktyvuojama perjungiant į padėtį „išjungta“ arba „užblokuota“. Praėjus 5 minutėms transporto priemonės uždegimo blokavimo sistema vėl aktyvuojama perjungiant į padėtį „įjungta“ („veikia“). TPMS trikties rodytuvas turi vėl įsižiebti signalizuodamas triktį ir likti degti tol, kol uždegimo blokavimo sistema bus padėtyje „įjungta“ („veikia“).

3.6.   TPMS grąžinama į įprasto veikimo būseną. Jei reikia, transporto priemone pavažiuojama, kol įspėjamasis signalas užges. Jeigu įspėjamoji lemputė neužgęsta, bandymas nutraukiamas.

3.7.   Bandymas gali būti kartojamas pagal 3.1–3.6 punktuose aprašytą procedūrą, kaskart imituojant tik po vieną triktį.