19.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/1

TARYBOS REGLAMENTAS (Euratomas) 2018/1563

2018 m. spalio 15 d.

dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavusi su Mokslo ir technikos komitetu,

kadangi:

(1)

vienas iš Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Bendrija) tikslų – padėti kelti gyvenimo lygį valstybėse narėse, be kita ko, skatinant vykdyti branduolinius mokslinius tyrimus ir sudarant jiems palankesnes sąlygas valstybėse narėse, taip pat papildant tuos mokslinius tyrimus pasitelkus vykdomą Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

(2)

branduoliniai moksliniai tyrimai gali padėti didinti branduolinę saugą, saugumą bei radiacinę saugą ir taip prisidėti prie socialinės bei ekonominės gerovės ir aplinkos tvarumo. Ne mažiau svarbus yra galimas branduolinių mokslinių tyrimų indėlis į saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkantį ilgalaikį energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

(3)

atlikus Bendrijos 2014–2018 m. mokslinių tyrimų ir mokymo programos, sukurtos Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 1314/201313 (2) (toliau – 2014–2018 m. programa), tarpinį vertinimą, prieita prie išvados, kad veikla yra svarbi ir tebėra reikalinga sprendžiant branduolinės saugos, saugumo ir saugos priemonių, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, radiacinės saugos ir branduolių sintezės energijos uždavinius;

(4)

siekiant užtikrinti branduolinių mokslinių tyrimų Bendrijos lygiu tęstinumą, reikia sukurti Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – 2019–2020 m. programa). 2019–2020 m. programos tikslai turėtų būti tokie patys, kaip 2014–2018 m. programos, ji turėtų remti tokią pačią veiklą ir naudoti tokį patį įgyvendinimo būdą, kuris pasitvirtino kaip efektyvus ir tinkamas 2014–2018 m. programos tikslams pasiekti;

(5)

2019–2020 m. programa remiant branduolinius mokslinius tyrimus bus prisidėta siekiant bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3), tikslų ir bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir jai veikti;

(6)

nepaisant branduolinės energijos poveikio energijos tiekimui bei ekonominei plėtrai potencialo, didelės branduolinės avarijos gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Todėl 2019–2020 m. programoje kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama branduolinės saugos ir, kai tinkama, saugumo aspektams, kuriuos nagrinėja Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC);

(7)

pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (toliau – SET planas), išdėstytą 2008 m. vasario 28 d. Tarybos posėdžio Briuselyje išvadose, spartinamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų portfelio kūrimas. 2011 m. vasario 4 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugias ir tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir daug dėmesio skirs SET plane nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kokių tipų technologijas ji remtų;

(8)

branduolinės energetikos objektų turi arba radioaktyviąsias medžiagas naudoja (visų pirma medicinos reikmėms) visos valstybės narės, todėl Briuselyje 2008 m. gruodžio 1 ir 2 d. posėdžiavusi Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia nuolatos tobulinti branduolinės srities gebėjimus, visų pirma organizuojant tinkamą švietimo ir mokymo veiklą, susietą su moksliniais tyrimais ir koordinuojamą Bendrijos lygiu;

(9)	sprendimą, ar naudoti branduolinę energiją, priima kiekviena valstybė narė, tačiau kartu pripažįstama, kad branduolinė energija skirtingose valstybėse narėse atlieka skirtingą vaidmenį;

(10)

pasirašiusi Susitarimą dėl sprendimo įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (4), Bendrija įsipareigojo dalyvauti statant tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių (ITER) ir ateityje jį eksploatuojant. Bendrijos indėlis valdomas pasitelkus Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę (toliau – Branduolių sintezės energetikos bendroji įmonė), įsteigtą Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas (5);

(11)

kad branduolių sintezė taptų patikimu komercinės energijos gamybos būdu, visų pirma būtina sėkmingai ir laiku užbaigti ITER statybą ir pradėti jį eksploatuoti. Antra, reikia parengti plataus užmojo, tačiau realistišką elektros energijos gamybos iki 2050 m. veiksmų planą. Kad minėti tikslai būtų pasiekti, Europos branduolių sintezės programa turi būti orientuota į bendrą veiklos programą, kuria būtų įgyvendinamas tas veiksmų planas. Siekiant išsaugoti šiuo metu vykdomos branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pasiekimus ir užtikrinti ilgalaikį branduolių sintezės srities suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą bei bendradarbiavimą, reikėtų užtikrinti Bendrijos paramos tęstinumą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma ne tik ITER rėmimo veiklai, bet ir su demonstracinio reaktoriaus kūrimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant didesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Toks racionalizavimas ir prioritetų perorientavimas turėtų būti įgyvendinti nepakenkiant Europos lyderystei branduolių sintezės mokslo bendruomenėje;

(12)

JTC turėtų toliau teikti nepriklausomą, į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir technologinę pagalbą, kuri reikalinga formuojant, plėtojant, įgyvendinant Bendrijos politiką ir vykdant jos stebėseną, visų pirma branduolinės saugos ir saugumo mokslinių tyrimų bei mokymo srityje. Siekiant optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai Sąjungoje nebūtų dubliuojami, visa nauja JTC veikla turėtų būti analizuojama siekiant patikrinti jos suderinamumą su valstybėse narėse vykdoma veikla. Bendrosios programos „Horizontas 2020“ saugumo aspektai turėtų apimti tik tiesioginius JTC veiksmus;

(13)	JTC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius vykdydamas konkurencinę veiklą, kuri, be kita ko, apimtų dalyvavimą netiesioginiuose 2019–2020 m. programos veiksmuose, trečiųjų šalių veikloje ir, mažesne apimtimi, intelektinės nuosavybės naudojimą;

(14)

atsižvelgiant į visų jos valstybių narių interesus, Sąjungos vaidmuo yra parengti sistemą, pagal kurią būtų remiami bendri pažangiausi moksliniai tyrimai, žinių apie branduolių dalijimosi technologijas kaupimas ir išsaugojimas, ypač daug dėmesio skiriant saugai, saugumui, radiacinei saugai ir branduolinių ginklų neplatinimui. Tam reikalingi nepriklausomi moksliniai įrodymai, kuriuos rengiant JTC gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Tai pripažinta Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“, kuriame Komisija pareiškė ketinanti su JTC pagalba sustiprinti politikai formuoti reikalingus mokslinius įrodymus. Tą užduotį JTC siūlo atlikti jo vykdomus branduolinės saugos ir saugumo srities mokslinius tyrimus orientuojant į Sąjungos politikos prioritetus;

(15)

siekiant sustiprinti mokslo bei visuomenės ryšius ir padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, 2019–2020 m. programoje pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimų sprendime, propaguojant mokslinį švietimą, didinant mokslinių žinių prieinamumą, rengiant atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kuriose atsižvelgiama į piliečiams bei pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus ir lūkesčius, ir sudarant palankias sąlygas jiems dalyvauti veikloje pagal 2019–2020 m. programą;

(16)

įgyvendinant 2019–2020 m. programą turėtų būti atsižvelgiama į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Todėl darbotvarkės turėtų būti rengiamos palaikant glaudžius ryšius su visų susijusių sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir turėtų būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Įgyvendinant 2019–2020 m. programą galėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, pasitelkiant atitinkamas struktūras, pavyzdžiui, Europos technologijų platformas;

(17)

būtinybė tęsti branduolinius mokslinius tyrimus Europos lygiu buvo pripažinta debatų, vykusių 2013 m. vasario 26 ir 27 d. Briuselyje Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendrai organizuotame simpoziume „Branduolių dalijimosi mokslinių tyrimų nauda ir suvaržymai kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką“, kurio pagrindas – tarpdisciplininė studija, kurią rengiant dalyvavo, be kita ko, energetikos, ekonomikos ir socialinių mokslų sričių ekspertai, išvadose reikia;

(18)

įgyvendinant 2019–2020 m. programą turėtų būti prisidėta didinant mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumą Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijai dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (6), taip pat kitų susijusių bazinių gairių, nustatytų kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kartu atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

(19)

plėtojant veiklą pagal 2019–2020 m. programą turėtų būti siekiama skatinti laikytis moterų ir vyrų lygybės principo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudojant visą abiejų lyčių mokslininkų tyrėjų potencialą ir įtraukiant lyčių aspektą į projektų turinį, kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų kokybė ir skatinamos inovacijos. Vykdant veiklą taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje;

(20)

vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, remiamą pagal 2019–2020 m. programą, turėtų būti laikomasi svarbiausių etikos principų. Atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę energetikos klausimais. Vykdant mokslinius tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, siekiant ilgainiui jo atsisakyti. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(21)

didesnio poveikio taip pat turėtų būti pasiekta, jei 2019–2020 m. programos ir privačiojo sektoriaus lėšos būtų bendrai skiriamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei svarbiausiose srityse, kur moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti Sąjungos platesnių konkurencingumo tikslų. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimui;

(22)	2019–2020 m. programa turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipuse nauda grindžiamas bendradarbiavimas, visų pirma saugos srityje, su trečiosiomis valstybėmis, ypač siekiant propaguoti nuolatinį branduolinės saugos gerinimą;

(23)

siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, 2019–2020 m. programoje numatytas finansavimas turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir išvengta rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neveiksmingų rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

(24)

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia naujo požiūrio į kontrolės bei rizikos valdymą Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo srityje, ir paragino susitarti dėl naujos pusiausvyros tarp pasitikėjimo bei kontrolės ir tarp rizikavimo bei rizikos vengimo. Europos Parlamentas 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (7) paragino imtis pragmatinių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinimo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu ir rizikos toleravimu dalyvių atžvilgiu;

(25)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijas. Persvarstyta kontrolės strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nebe klaidų dažnumo mažinimui, o rizika grindžiamai kontrolei ir sukčiavimo atvejų nustatymui, turėtų sumažinti dalyviams tenkančią kontrolės naštą;

(26)

svarbu užtikrinti 2019–2020 m. programos patikimą finansinį valdymą ir tai, kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojams priimtiniausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir 2019–2020 m. programos prieinamumą visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas) atitinkamų nuostatų ir supaprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimų;

(27)

siekiant užtikrinti, kad 2019–2020 m. programa būtų įgyvendinama kuo efektyviau, kad taikant supaprastintas procedūras visiems dalyviams būtų sudarytos palankios sąlygos dalyvauti programoje ir kad jiems būtų taikoma nuosekli, išsami ir skaidri sistema, dalyvavimui Euratomo programoje ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai turėtų būti taikomos bendrajai programai „Horizontas 2020“ galiojančios taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1291/2013, su tam tikrais pataisymais arba išimtimis;

(28)

kad paskolų ir akcinio kapitalo finansines priemones, sukurtas pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“, būtų galima naudoti kuo efektyviau, kartu išsaugant išskirtinį veiksmų pagal 2019–2020 m. programą pobūdį ir visapusiškai pasinaudojant turimu biudžetu, su bet kuria iš tų finansinių priemonių susijusios sumos, grąžintos dėl to, kad buvo nepanaudotos lėšos, skirtos pagal 2019–2020 m. programą arba 2014–2018 m. programą, turėtų būti tiesiogiai skirtos 2019–2020 m. programai;

(29)	svarbu ir toliau gerinti naudojimosi dalyvių sukurta intelektine nuosavybe sąlygas, kartu apsaugant kitų dalyvių ir Bendrijos teisėtus interesus pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) 2 skyrių;

(30)

Komisijos valdomi dalyvių garantijų fondai, įsteigti pagal Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1908/2006 (9) ir Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 139/2012 (10), pasirodė esantys svarbus apsaugos mechanizmas, mažinantis riziką, susijusią su sumomis, kurias įsipareigojimų nevykdantys dalyviai yra skolingi ir kurių jie nesumoka. Dalyvio garantijų fondas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 (11), taip pat turėtų apimti veiksmus, vykdomus pagal šį reglamentą;

(31)

siekiant užtikrinti vienodas pagal 2019–2020 m. programą vykdomų netiesioginių veiksmų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti darbo programas ir priimti sprendimą dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(32)	norint pasiekti 2019–2020 m. programos tikslus atitinkamose srityse, būtina remti kompleksinę veiklą, vykdomą tiek vien pagal 2019–2020 m. programą, tiek kartu su bendrosios programos „Horizontas 2020“ veikla;

(33)

norint užtikrinti efektyvų veiklos rezultatų valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius veiklos rezultatų rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti per tam tikrą laiką, kurie būtų realistiški, atspindėtų intervencijos logiką ir kurie būtų suderinami su atitinkama tikslų ir veiksmų hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami 2019–2020 m. programos įgyvendinimo bei stebėsenos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, pasiekimų bei veikimo stebėsenos koordinavimo mechanizmai;

(34)	dėl JTC tiesioginių veiksmų mokslinio ir technologinio turinio konsultuotasi su JTC valdytojų taryba, kuri sudaryta Komisijos sprendimu 96/282/Euratomas (13);

(35)	siekiant teisinio tikrumo, Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 turėtų būti panaikintas;

(36)	neprivaloma tvarka buvo pasikonsultuota su Europos Parlamentu, kuris pareiškė nuomonę (14),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMOS SUKŪRIMAS

1 straipsnis

Programos sukūrimas

Šiuo reglamentu 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui sukuriama Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa (toliau – 2019–2020 m. programa) ir nustatomos dalyvavimo toje programoje taisyklės, kurios taikomos ir dalyvavimui finansavimo įstaigų, administruojančių pagal šį reglamentą suteiktas lėšas, programose, taip pat veikloje, kuri bendrai vykdoma pagal šį reglamentą ir pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“), Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla– visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstracinė ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis propagavimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslininkų tyrėjų mokymo ir judumo Europos atominės energijos bendrijoje (toliau – Bendrija) skatinimą;

b) tiesioginiai veiksmai– mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo pasitelkdama savo Jungtinį tyrimų centrą (toliau – JTC);

c) netiesioginiai veiksmai– mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Bendrija arba Sąjunga (toliau – Sąjunga) skiria finansinę paramą ir kurią vykdo dalyviai;

d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė– partnerystė, pagal kurią privačiojo sektoriaus partneriai, Bendrija ir, kai tinkama, kiti partneriai, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus įstaigos, įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos plėtojimą ir įgyvendinimą;

e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė– partnerystė, pagal kurią viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje veikiančios įstaigos vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu su Bendrija įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos plėtojimą ir įgyvendinimą.

3 straipsnis

Tikslai

1. Bendrasis 2019–2020 m. programos tikslas – vykdyti branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, itin akcentuojant nuolatinį branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos gerinimą, visų pirma siekiant potencialiai prisidėti prie saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkančio ilgalaikio energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Bendrojo tikslo siekiama vykdant I priede nurodytų rūšių veiklą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, kuriais siekiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.

2. 2019–2020 m. programos netiesioginių veiksmų konkretūs tikslai yra šie:

a)	didinti branduolinių sistemų saugą;

b)	prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo;

c)	remti ekspertinių žinių ir pavyzdinės kompetencijos branduolinėje srityje plėtojimą ir užtikrinti jų tvarumą Sąjungoje;

d)	didinti radiacinę saugą ir remti spinduliuotės naudojimo būdų medicinoje plėtojimą, įskaitant, inter alia, patikimą ir saugų radioaktyviųjų izotopų tiekimą ir naudojimą;

e)	eksploatuojant esamus ir būsimus branduolių sintezės objektus padėti įrodyti, kad branduolių sintezė gali būti naudojama energijos gamybos reikmėms;

f)	padėti būsimoms branduolių sintezės jėgainėms reikalingus pagrindus, kuriant medžiagas, technologijas ir koncepciją;

g)	skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą;

h)	užtikrinti, kad europinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama ir ja būtų naudojamasi.

3. 2019–2020 m. programos tiesioginių veiksmų konkretūs tikslai yra šie:

a)	didinti branduolinę saugą, įskaitant: branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją; eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;

b)	didinti branduolinį saugumą, įskaitant: branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę;

c)	didinti standartizacijos reikmėms naudojamos branduolinių mokslų bazės kokybę;

d)	sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas;

e)	remti Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką.

Visa JTC pavedama nauja veikla išanalizuojama JTC valdytojų tarybos, kad būtų patikrintas jos suderinamumas su valstybėse narėse vykdoma veikla.

4. 2019–2020 m. programa įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad prioritetai bei remiama veikla atitiktų kintančius poreikius ir jais būtų atsižvelgiama į mokslo, technologijų, inovacijų, politikos formavimo, rinkų ir visuomenės pokyčius, siekiant optimizuoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius ir išvengti veiklos dubliavimo vykdant branduolinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje.

5. Įgyvendinant 2 ir 3 dalyse nurodytus konkrečius tikslus gali būti atsižvelgiama į 2019–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Tinkamai pagrįstais atvejais tai gali apimti veiksmus, vykdomus atsižvelgiant į naujas galimybes, krizes bei grėsmes, į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos formavimu, ir į veiksmų, kuriuos numatoma finansuoti pagal būsimas programas, valdymą.

4 straipsnis

Biudžetas

1. 2019–2020 m. programai įgyvendinti skiriamas 770 220 000 EUR finansinis paketas. Ta suma paskirstoma taip:

a)	branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir plėtros programos netiesioginiams veiksmams – 349 834 000 EUR;

b)	branduolių dalijimosi, saugos ir radiacinės saugos netiesioginiams veiksmams – 151 579 000 EUR;

c)	tiesioginiams veiksmams – 268 807 000 EUR.

Komisijos administracinės išlaidos, susijusios su 2019–2020 m. programos netiesioginių veiksmų įgyvendinimu, per 2019–2020 m. programos vykdymo laikotarpį vidutiniškai negali viršyti 6 % bendros sumos, nurodytos pirmos pastraipos a ir b punktuose.

2. Iš 2019–2020 m. programos finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tai programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, jeigu jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir keitimuisi ja, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama 2019–2020 m. programą. Nuolatiniams ir pasikartojantiems veiksmams, tokiems kaip kontrolė, auditas ir IT tinklai, skirtos išlaidos dengiamos laikantis 1 dalyje nurodytų Komisijos administracinių išlaidų ribų.

3. Jei būtina ir tinkamai pagrindžiama, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms padengti, kad būtų sudarytos galimybės administruoti veiksmus, dar nebaigtus iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4. Jeigu tiesioginiais veiksmais prisidedama prie subjektų, kuriems pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį Komisija patikėjo atlikti įgyvendinimo užduotis, parengtų iniciatyvų, tas indėlis nelaikomas toms iniciatyvoms skiriamo finansinio įnašo dalimi.

5. Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti padalyti į metines dalis. Kiekvienais metais Komisija nustato metines įsipareigojimų dalis atsižvelgdama į pažangą vykdant veiksmus, kuriems skiriama finansinė parama, numatomus poreikius ir turimą biudžetą.

5 straipsnis

Trečiųjų šalių asocijavimas

1. 2019–2020 m. programoje asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

a)	stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų nuostatų ir sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narės arba Europos kaimynystės politikos šalys ar teritorijos, kurios atitinka visus toliau išvardytus kriterijus:

i)	geri mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumai;

ii)	geri iki šiol pasiekti dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose rezultatai;

iii)	sąžiningas ir teisingas intelektinės nuosavybės teisių taikymas;

c)	Euratomo septintosios bendrosios programos arba 2014–2018 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos asocijuotosios šalys arba teritorijos.

2. Konkrečios asocijuotųjų šalių dalyvavimo 2019–2020 m. programoje sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotosios šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

Įgyvendinimas, valdymas ir paramos rūšys

6 straipsnis

Valdymas ir Bendrijos paramos rūšys

1. 2019–2020 m. programa įgyvendinama vykdant netiesioginius veiksmus ir taikant vieną ar kelias iš finansiniame reglamente numatytų finansavimo rūšių, visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones. Bendrijos paramą taip pat sudaro tiesioginiai veiksmai, t. y. JTC vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

2. Nedarant poveikio Euratomo sutarties 10 straipsniui, Komisija gali patikėti dalį 2019–2020 m. programos įgyvendinti finansavimo įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.

Komisija taip pat gali patikėti netiesioginių veiksmų pagal 2019–2020 m. programą įgyvendinimą įstaigoms, sukurtoms pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ arba joje nurodytoms.

3. Komisija, taikydama 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, priima įgyvendinimo aktus, kuriais priimamas sprendimas dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo.

7 straipsnis

Dalyvavimo ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teisės subjektų dalyvavimui netiesioginiuose pagal 2019–2020 m. programą vykdomuose veiksmuose taikomos Reglamente (ES) Nr. 1290/2013 nustatytos taisyklės.

2. Įgyvendinant 2019–2020 m. programą saugumo taisyklės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 43 straipsnio 2 dalyje, apima valstybių narių gynybinius interesus, kaip apibrėžta Euratomo sutarties 24 straipsnyje.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 44 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, Komisija arba finansavimo įstaiga, atsižvelgdama į Bendrijos finansinį įnašą gavusių dalyvių pasiektus rezultatus, gali paprieštarauti nuosavybės teisių perdavimui arba išimtinės ar neišimtinės licencijos suteikimui tretiesiems asmenims, įsisteigusiems trečiojoje šalyje, kuri nedalyvauja 2019–2020 m. programoje asocijuotosios šalies teisėmis, jeigu ji mano, kad toks nuosavybės teisių perdavimas ar licencijos suteikimas neatitinka Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų arba nedera su etikos principais ar saugumo reikalavimais. Saugumo reikalavimai apima valstybių narių gynybinius interesus, kaip apibrėžta Euratomo sutarties 24 straipsnyje.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 49 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, Bendrija ir jos bendros įmonės, rengdamos, įgyvendindamos ir stebėdamos Bendrijos politiką ir programas arba įsipareigojimus, prisiimtus tarptautiniu lygiu bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, turi teisę naudotis Bendrijos finansinį įnašą gavusio dalyvio gautais rezultatais. Tokios naudojimosi teisės apima teisę įgalioti trečiuosius asmenis naudotis rezultatais viešuosiuose pirkimuose ir teisę išduoti sublicencijas; tokiomis teisėmis galima naudotis tik nekomerciniais ir ne konkuravimo tikslais, ir jos suteikiamos nemokamai.

3. Dalyvio garantijų fondo, įsteigto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, lėšomis dengiama rizika, susijusi su Komisijos arba finansavimo įstaigų dotacijomis pagal šį reglamentą finansuojamos veiklos dalyvių mokėtinų sumų nesusigrąžinimu.

8 straipsnis

Kompleksinė veikla

1. Kad būtų pasiekti 2019–2020 m. programos tikslai ir sprendžiami 2019–2020 m. programai ir bendrajai programai „Horizontas 2020“ bendri uždaviniai, Sąjungos finansinis įnašas gali būti skiriamas veiklai, apimančiai įvairius I priede nurodytus netiesioginius veiksmus ir netiesioginius veiksmus, kuria įgyvendinama bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialioji programa, nustatyta Tarybos sprendimu 2013/743/ES (15).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą finansinį įnašą gali sudaryti finansiniai įnašai netiesioginiams veiksmams, nurodytiems šio reglamento 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 6 straipsnyje, ir jis gali būti skiriamas taikant bendrąją finansavimo schemą.

9 straipsnis

Lyčių lygybė

Įgyvendinant 2019–2020 m. programą užtikrinamas veiksmingas lyčių lygybės principo laikymosi skatinimas ir lyčių aspekto įtraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį.

10 straipsnis

Etikos principai

1. Visa pagal 2019–2020 m. programą vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir būtinybę užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

2. Pagal 2019–2020 m. programą vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla yra skirta tik civilinėms reikmėms.

11 straipsnis

Darbų programos

1. Komisija, taikydama 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato netiesioginių veiksmų įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tokiomis darbo programomis suteikiama galimybė taikyti principą „iš apačios į viršų“, pagal kurį tikslų siekiama naujoviškais būdais.

Darbo programose nurodomi veiksmams įgyvendinti reikalingi pagrindiniai elementai pagal Finansinį reglamentą, įskaitant išsamius veiksmų tikslus, susijusį finansavimą ir grafiką, daugiametę strategiją ir strategines gaires, skirtas tolesniems įgyvendinimo metams.

2. Tiesioginiams veiksmams Komisija pagal Sprendimą 96/282/Euratomas parengia daugiametę darbo programą, kurioje išsamiau išdėsto tikslus ir mokslinius bei technologinius prioritetus, nurodytus I priede, ir įgyvendinimo grafiką.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje daugiametėje darbo programoje taip pat atsižvelgiama į atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotosios šalys ir Europos bei tarptautinės organizacijos. Prireikus ji atitinkamai atnaujinama.

3. Darbo programose, nurodytose 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiama į mokslo, technologijų ir inovacijų padėtį nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu, taip pat į atitinkamus politikos, rinkos ir visuomenės pokyčius. Prireikus jos atitinkamai atnaujinamos.

4. Į darbo programas, nurodytas 1 ir 2 dalyse, įtraukiamas skirsnis, kuriame nurodoma 8 straipsnyje minima kompleksinė veikla.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Komitetas į posėdžius renkasi dviejų skirtingų sudėčių: vienos sudėties komitetas nagrinėja su branduolių dalijimusi, kitos sudėties komitetas – su branduolių sinteze susijusius 2019–2020 m. programos aspektus.

Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti 2019–2020 programą, Komisija pagal savo nustatytas gaires padengia po vieno atstovo ir po vieno eksperto arba patarėjo iš kiekvienos valstybės narės dalyvavimo kiekviename darbotvarkėje nustatytame komiteto posėdyje, kuriame svarstomi tie darbotvarkės klausimai, kuriais valstybei narei reikalingos specialios ekspertinės žinios, išlaidas.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma nagrinėjimo procedūra pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnį.

4. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

13 straipsnis

Informacijos teikimas komitetui

Komisija reguliariai informuoja 12 straipsnyje nurodytą komitetą apie bendrą 2019–2020 m. programos įgyvendinimo pažangą ir laiku pateikia jam informaciją apie visus pagal 2019–2020 m. programą pasiūlytus ar finansuojamus netiesioginius veiksmus.

14 straipsnis

Išorės konsultacijos ir visuomenės dalyvavimas

1. Įgyvendinant 2019–2020 m. programą atsižvelgiama į konsultacijas ir informaciją, kurių šaltiniai atitinkamais atvejais yra:

a)	Euratomo mokslo ir technikos komitetas – pagal Euratomo sutarties 134 straipsnį;

b)	Komisijos sudarytos nepriklausomos aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės;

c)	pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros;

d)	prognozavimo veikla;

e)	tikslinės viešos konsultacijos (prireikus įskaitant regionines ir nacionalines valdžios institucijas arba suinteresuotąsias šalis) ir

f)	skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, parengtas, inter alia, Europos technologijų platformų, remiantis bendromis programavimo iniciatyvomis ir Europos inovacijų partnerystes įgyvendinančių įstaigų.

II SKYRIUS

Konkrečios veiksmų sritys

15 straipsnis

Mažosios ir vidutinės įmonės

Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir apskritai privačiojo sektoriaus subjektų dalyvavimą 2019–2020 m. programoje ir atitinkamą inovacinį poveikį jiems. Taikant vertinimo ir stebėsenos priemones atliekami kiekybiniai ir kokybiniai MVĮ dalyvavimo vertinimai.

16 straipsnis

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų, konkreti 2019–2020 m. programos veikla gali būti įgyvendinta pasitelkiant:

a)	pagal Euratomo sutarties 5 skyrių įsteigtas bendras įmones;

b)	viešojo sektoriaus subjektų partnerystes, kurių veikla grindžiama finansavimo schema „Programos bendro finansavimo veiksmai“;

c)	sutartines viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 25 straipsnyje.

17 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

1. Trečiosiose šalyse įsisteigę subjektai ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose 2019–2020 m. programos veiksmuose, laikydamiesi Reglamente (ES) Nr. 1290/2013 nustatytų sąlygų. Tuo tikslu šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos bendrojo principo išimtys. Įgyvendinant 2019–2020 m. programą tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas siekiant:

a)	didinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumą ir patrauklumą bei jos ekonomikos ir pramonės konkurencingumą;

b)	veiksmingai spręsti bendrus visuomenės uždavinius;

c)	remti Sąjungos išorės ir vystymosi politikos tikslus papildant išorės ir vystymosi programas ir ieškoti sinergijos su kitų sričių Sąjungos politika.

2. Tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, įgyvendinami remiantis strateginiu požiūriu, taip pat bendruoju interesu, prioritetais ir abipuse nauda, atsižvelgiant į jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.

Turėtų būti skatinama abipusiai naudotis trečiųjų šalių programomis. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas koordinavimas ir sinergija su valstybių narių ir asocijuotųjų šalių iniciatyvomis. Bendradarbiavimo pobūdis gali skirtis priklausomai nuo konkrečių šalių partnerių.

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybes ir sąžiningą ir teisingą intelektinės nuosavybės teisių traktavimą.

18 straipsnis

Informavimas, komunikacija, naudojimasis rezultatais ir jų sklaida

1. Įgyvendinant 2019–2020 m. programą, komunikacijos ir sklaidos veikla laikoma sudėtine pagal 2019–2020 m. programą remiamų veiksmų dalimi.

2. 1 dalyje nurodyta komunikacijos veikla gali apimti:

a)	iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą pagal 2019–2020 m. programą visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems palyginti mažai atstovaujama;

b)	tikslinę paramą projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems galimybę naudotis būtinais gebėjimais, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją, naudojimąsi rezultatais ir jų sklaidą;

c)	iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas ir diskusijos su visuomene mokslo, technologijų ir inovacijų klausimais bei skatinama pasinaudoti socialinės žiniasklaidos ir kitų inovacinių technologijų bei metodikų teikiamomis galimybėmis;

d)	informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento tikslais; visų pirma Komisija laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms.

3. Laikantis Euratomo sutarties ir atitinkamų Sąjungos teisės aktų, 1 dalyje nurodyta sklaidos veikla gali apimti:

a)	veiksmus, kuriais sujungiami kelių projektų, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, rezultatai, siekiant sukurti vartotojams patogias duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis;

b)	politiką formuojančių asmenų, įskaitant standartizacijos įstaigas, informavimą apie rezultatus, siekiant paskatinti atitinkamas tarptautinio, Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmens įstaigas naudotis politikos formavimui svarbiais rezultatais.

III SKYRIUS

Kontrolė

19 straipsnis

Kontrolė ir auditas

1. Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pakankamų garantijų dėl tinkamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

2. Taikant 1 dalyje nurodytą kontrolės sistemą, užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, ypač dalyvių patiriamas sąnaudas, kad 2019–2020 m. programos tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti kompetentingiausius mokslininkus tyrėjus bei novatoriškiausias įmones.

3. Pagal 2019–2020 m. programą vykdomų netiesioginių veiksmų išlaidų audito strategija, kuri yra 1 dalyje nurodytos kontrolės sistemos dalis, grindžiama visos 2019–2020 m. programos išlaidų reprezentatyviosios imties finansiniu auditu. Ta reprezentatyvioji imtis gali būti papildyta rinkiniu, sudarytu įvertinus su išlaidomis susijusią riziką.

Pagal 2019–2020 m. programą vykdomų netiesioginių veiksmų išlaidų auditas atliekamas nuosekliai, laikantis ekonomijos, efektyvumo ir veiksmingumo principų, taip siekiant kuo labiau sumažinti audito naštą dalyviams.

20 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant neteisingai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines bei finansines sankcijas.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą, pasitelkiant dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

Nedarant poveikio 3 daliai, Komisija auditą gali atlikti ne vėliau kaip per dvejus metus po galutinio mokėjimo.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (17) nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant susitarimą dėl dotacijos, sprendimą dėl dotacijos arba pagal 2019–2020 m. programą finansuojamą sutartį nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, susitarimus dėl dotacijų bei sprendimus dėl dotacijų, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

IV SKYRIUS

Stebėsena ir vertinimas

21 straipsnis

Stebėsena

1. Komisija kasmet atlieka 2019–2020 m. programos įgyvendinimo, įskaitant pažangą ir laimėjimus, stebėseną. Komisija 12 straipsnyje nurodytam komitetui teikia informaciją tuo klausimu.

2. Komisija praneša ir paskelbia 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus.

22 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atrinktų taikant skaidrią procedūrą, atlieka 2019–2020 m. programos vertinimą ex post. Tas vertinimas apima priemonių pagrindimą, įgyvendinimą ir pasiekimus bei jų ilgesnio laikotarpio poveikį ir tvarumą, o tokio vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimą dėl galimo tolesnės priemonės atnaujinimo, keitimo ar taikymo sustabdymo.

2. Nedarant poveikio 1 daliai, tiesioginiai ir netiesioginiai 2019–2020 m. programos veiksmai vertinami atskirai.

3. Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus vertinimus vertinama 3 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažanga, atsižvelgiant į II priede nustatytus atitinkamus veiklos rezultatų rodiklius.

4. Tam tikrais atvejais, jei įmanoma, valstybės narės pateikia Komisijai duomenis ir informaciją, kurie būtini atitinkamų priemonių stebėjimui atlikti ir joms įvertinti.

5. Komisija 1 ir 2 dalyje nurodytų vertinimų išvadas, papildytas savo pastabomis, perduoda Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

23 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 panaikinamas nuo 2019 m. sausio 1 d.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, veikla arba veiksmai, kuriems skiriama Bendrijos finansinė parama pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013, toliau reglamentuojami taisyklėmis, kurios taikomos tai veiklai arba veiksmams, iki jų nutraukimo, užbaigimo arba įgyvendinimo pabaigimo. Prireikus visas likusias Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 1314/2013 įsteigto komiteto užduotis atlieka šio reglamento 12 straipsnyje nurodytas komitetas.

3. Iš 4 straipsnyje nurodyto finansinio paketo taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo 2019–2020 m. programos prie pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013 patvirtintų priemonių.

4. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, metinės grąžinamos sumos, gautos naudojantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 sukurta finansine priemone ir dėl to, kad nebuvo panaudotos lėšos, skirtos pagal šį reglamentą arba Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013, yra priskiriamos 2019–2020 m. programai.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2018 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI

(1) 2018 m. liepos 6 d. nuomonė (OL C 237, 2018 7 6, p. 38).

(2) 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 948).

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(4) OL L 358, 2006 12 16, p. 62.

(5) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

(6) OL L 75, 2005 3 22, p. 67.

(7) OL C 74E, 2012 3 13, p. 34.

(8) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(9) 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1908/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2011 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 1).

(10) 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 139/2012, kuriuo nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo vykdant netiesioginius veiksmus pagal 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos bendrąją programą ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės (OL L 47, 2012 2 18, p. 1).

(11) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13) 1996 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 96/282/Euratomas dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 12).

(14) 2018 m. rugsėjo 11 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(15) 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES, dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir panaikinantis Sprendimus 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

(16) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(17) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

I PRIEDAS

VEIKLA

2019–2020 m. programos pagrindimas – rengiantis 2020 metams

Pasiekus 3 straipsnyje nustatytus 2019–2020 m. programos tikslus, bus pasiekta geresnių rezultatų trijose prioritetinėse bendrosios programos „Horizontas 2020“ srityse: pažangaus mokslo, pramonės pirmavimo ir visuomenės uždavinių.

Branduolinė energija yra vienas iš diskusijos apie priemones, skirtas kovoti su klimato kaita ir Europos priklausomumui nuo energijos importo sumažinti, punktų. Platesniame kontekste, ieškant ateityje tvaraus energijos rūšių derinio, 2019–2020 m. programa, vykdant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, bus taip pat prisidedama prie debatų apie branduolių dalijimosi energijos teikiamą naudą ir galimybių ribas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje. Užtikrinant nuolatinį branduolinės saugos gerinimą, pažangesnės branduolinės technologijos galėtų taip pat suteikti galimybių labai pagerinti išteklių veiksmingumą ir naudojimą ir sumažinti atliekų kiekį, palyginti su dabartinėmis technologijomis. Branduolinės saugos aspektams bus teikiama kuo daugiau dėmesio.

Įgyvendinant 2019–2020 m. programą bus stiprinama branduolinės srities mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema ir koordinuojami valstybėse narėse vykdomi moksliniai tyrimai, taip siekiant išvengti veiklos kartojimosi, išlaikyti kritinę masę svarbiausiose srityse ir užtikrinti optimalų viešųjų finansų naudojimą. Vis dėlto veiklos koordinavimas neužkirs kelio valstybėms narėms vykdyti programas, skirtas jų nacionaliniams poreikiams tenkinti.

Strategija, kurią įgyvendinant bus siekiama plėtoti branduolių sintezę kaip patikimą komercinės energijos gamybos neišskiriant anglies dioksido alternatyvą, turės atitikti veiksmų planą, kuriame nurodyti etapai siekiant elektros energijos gamybos tikslo iki 2050 m. Kad ta strategija galėtų būti įgyvendinta, reikia restruktūrizuoti Sąjungoje vykdomą su branduolių sinteze susijusį darbą (įskaitant valdymą, finansavimą ir administravimą) ir taip užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama nebe vien tik moksliniams tyrimams, o ir būsimų objektų (pvz., ITER, DEMO ir kitų) projektavimo, statymo ir eksploatavimo veiklai. Tam bus būtinas glaudus visos Sąjungos branduolių sintezės bendruomenės, Komisijos ir nacionalinių finansavimo agentūrų bendradarbiavimas.

Siekiant neprarasti Sąjungos specialiųjų žinių, būtinų minėtiems tikslams pasiekti, turi būti dar labiau sustiprintas 2019–2020 m. programos vaidmuo mokymo srityje, steigiant europinės svarbos mokymo įstaigas, kurios vykdys specializuotas programas. Tokia veikla padės toliau kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir geriau integruoti naujas valstybes nares ir asocijuotąsias šalis.

Programos tikslams įgyvendinti būtina veikla

Netiesioginiai veiksmai

Siekiant užtikrinti, kad vykdant netiesioginius 2019–2020 m. programos veiksmus būtų tarpusavyje stiprinama valstybių narių ir privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų srities veikla, darbo programų prioritetai turi būti nustatomi atsižvelgiant į atitinkamus atsiliepimus, gautus iš nacionalinių valstybinių institucijų ir branduolinių mokslinių tyrimų srities suinteresuotųjų subjektų, kurie yra susibūrę į įstaigas ar struktūras, pavyzdžiui, į technologijų platformas ir techninius forumus branduolinių sistemų ir saugos, galutinių atliekų tvarkymo ir radiacinės saugos ir mažos dozės rizikos ir branduolių sintezės mokslinių tyrimų klausimais, arba bet kurios kitos branduolinės srities suinteresuotųjų subjektų organizacijos ar forumo.

Didinti branduolinių sistemų saugą (visuomenės uždaviniai, pažangus mokslas, pramonės pirmavimas)

Atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, padėti vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su Sąjungoje naudojamų reaktorių sistemų (įskaitant kuro ciklo objektus) arba, jei tai būtina norint išlaikyti plačias specialiąsias branduolinės saugos žinias Sąjungoje, atitinkamų tipų reaktorių, kurie gali būti naudojami ateityje, saugiu eksploatavimu ir eksploatavimo nutraukimu, dėmesį skiriant tik saugos aspektams, įskaitant visus kuro ciklo aspektus, pavyzdžiui, išskyrimą ir transmutaciją.

Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo (pažangus mokslas, visuomenės uždaviniai)

Vykdyti bendrą ir (arba) koordinuotą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su dar neištirtais pagrindiniais panaudoto kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų geologinio laidojimo aspektais, ir tam tikrais atvejais vykdyti su technologijomis ir sauga susijusią demonstracinę veiklą. Tokia veikla turi padėti formuoti bendrą Sąjungos nuomonę pagrindiniais klausimais, susijusiais su atliekų tvarkymu nuo kuro išmetimo iki šalinimo.

Vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su kitų radioaktyviųjų atliekų, kurioms kol kas nėra parengta išbaigtų pramoninių procesų, tvarkymu.

Remti specialiųjų žinių ir pažangumo branduolinėje srityje plėtojimą ir užtikrinti jų tvarumą Sąjungoje (pažangus mokslas)

Skatinti mokslinių tyrimų centrus ir įmones, taip pat įvairias valstybes nares ir asocijuotąsias valstybes vykdyti bendrą mokymo ir judumo veiklą, taip pat padėti išsaugoti daugiadalykę branduolinės srities kompetenciją, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos branduoliniame sektoriuje ilgainiui nepritrūktų tinkamą kvalifikaciją turinčių mokslininkų tyrėjų, inžinierių ir darbuotojų.

Didinti radiacinę saugą ir remti spinduliuotės naudojimo būdų medicinoje plėtojimą, įskaitant, inter alia, patikimą ir saugų radioaktyviųjų izotopų tiekimą ir naudojimą (pažangus mokslas, visuomenės uždaviniai)

Siekiant sukurti tvirtai, teisingai ir socialiniu požiūriu priimtinai apsaugos sistemai reikalingą europinį mokslinį ir technologinį pagrindą, vykdyti bendrą ir (arba) koordinuotą mokslinių tyrimų veiklą, visų pirma susijusią su rizika, kurią sukelia mažų dozių pramoninė, medicininė arba gamtinė apšvita, ekstremaliųjų situacijų (avarijų, kurių metu išsiskiria radiacija) valdymo ir radiacinės ekologijos srityse.

Mokslinių tyrimų veikla, susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo būdais medicinoje ir radiacinės saugos praktiniais saugos aspektais ir jų taikymu.

Eksploatuojant esamus ir būsimus branduolių sintezės objektus padėti įrodyti, kad branduolių sintezė gali būti naudojama energijos gamybos reikmėms (pramonės pirmavimas, visuomenės uždaviniai)

Padėti „EUROfusion“ nariams ir visiems i punkte nurodytiems subjektams vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, siekiant kuo greičiau pradėti labai veiksmingai eksploatuoti ITER (taip pat naudoti tam tikrus objektus, tarp kurių yra ir Jungtinis Europos toras (angl. JET, Joint European Torus)), taikyti, be kita ko, itin našių kompiuterių naudojimu pagrįstą integruotą modeliavimą, taip pat padėti vykdyti mokymo veiklą, kad būtų parengta nauja mokslininkų tyrėjų ir inžinierių karta.

Padėti būsimoms branduolių sintezės jėgainėms reikalingus pagrindus, kuriant medžiagas, technologijas ir koncepciją (pramonės pirmavimas, visuomenės uždaviniai)

Padėti „EUROfusion“ nariams ir visiems i punkte nurodytiems subjektams vykdyti bendrą veiklą, kuria siekiama sukurti ir patvirtinti demonstracinei jėgainei skirtas medžiagas; tai, inter alia, apima parengiamąjį darbą, susijusį su tinkama medžiagų bandymo infrastruktūra, ir derybas dėl Sąjungos dalyvavimo tinkamoje tarptautinėje su šia infrastruktūra susijusioje programoje. Kuriant ir tvirtinant medžiagas turi būti naudojamasi visais turimais eksperimentiniais, skaičiavimo ir teoriniais gebėjimais.

Padėti Europos branduolių sintezės susitarimo nariams ir visiems i punkte nurodytiems subjektams vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, kuria bus siekiama spręsti reaktorių eksploatavimo klausimus ir kurti bei demonstruoti visas su branduolių sintezės demonstracine jėgaine susijusias technologijas. Vykdant tokią veiklą, be kita ko, rengiama išsami demonstracinės jėgainės koncepcija ir tiriamos galimybės naudoti stelaratorius kaip vieną iš jėgainių technologijų.

Skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą (pramonės pirmavimas)

Valdyti žinias, gautas atlikus pagal 2019–2020 m. programą bendrai finansuojamus mokslinius tyrimus, ir perduoti sukurtas technologijas pramonei, panaudojant visus inovacinius mokslinių tyrimų aspektus, arba remti tokį žinių valdymą ir technologijų perdavimą.

Remti inovacijas, inter alia, atveriant prieigą prie mokslo leidinių ir sukuriant žinių valdymui ir sklaidai skirtą duomenų bazę, taip pat įtraukti daugiau technologijoms skirtų temų į švietimo programas.

Ilgainiui pagal 2019–2020 m. programą turi būti remiamas konkurencingo branduolių sintezės pramonės sektoriaus kūrimas, prireikus sudarant palankesnes sąlygas dalyvauti privačiajam sektoriui ir MVĮ, ir jo plėtojimas, visų pirma įgyvendinant branduolių sintezės jėgainės statybai reikalingų technologijų veiksmų planą ir pramonės atstovams aktyviai dalyvaujant projektavimo ir plėtojimo projektuose.

Užtikrinti, kad europinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama ir ja būtų naudojamasi (pažangus mokslas)

Vykdyti veiklą, kuria remiama svarbiausios mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų statyba, atnaujinimas, naudojimas ir nuolatinis prieinamumas pagal 2019–2020 m. programą, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas naudotis ta infrastruktūra ir užtikrinti tokių infrastruktūros objektų sąveiką.

Europos branduolių sintezės programa

Bendra veiklos programa, kuria įgyvendinamas veiksmų planas siekiant elektros energijos gamybos tikslo iki 2050 m. ir kuri yra bendrai finansuojama iš „EUROfusion“ dotacijos (programos bendro finansavimo veiksmas), kuri teisės subjektams, kuriuos įsteigia ar paskiria valstybės narės ir 2019–2020 m. programoje asocijuotųjų šalių teisėmis dalyvaujančios trečiosios šalys, suteikiama pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013. „EUROfusion“ dotacija gali būti toliau finansuojama pagal 2019–2020 m. programą. Bendra programa gali apimti Bendrijos įnašus natūra, pavyzdžiui, mokslinį ir techninį JET įrenginio eksploatavimą pagal Eurqtoéo sutarties 10 straipsnį arba Komisijos darbuotojų komandiravimą.

JTC tiesioginiai veiksmai

Tiesioginių veiksmų prioritetai turi būti nustatomi konsultuojantis su politiniais Komisijos generaliniais direktoratais ir JTC valdytojų taryba.

JTC vykdomos branduolinės veiklos tikslas – padėti įgyvendinti Tarybos direktyvas 2009/71/Euratomas (1), 2011/70/Euratomas (2) ir Tarybos išvadas, pirmenybę teikiant aukščiausiems Sąjungos ir tarptautiniams branduolinės saugos standartams.

JTC visų pirma turi prisidėti prie branduolinės saugos srities mokslinių tyrimų, reikalingų saugiam, apsaugotam ir taikiam branduolinės energijos naudojimui ir kitiems su branduolių dalijimusi nesusijusiems naudojimo būdams. JTC suteiks mokslinį pagrindą atitinkamai Sąjungos politikai ir prireikus atsižvelgdamas į misijos tikslus ir pagal kompetenciją reaguos įvykus branduoliniams įvykiams, incidentams ir avarijoms. Tuo tikslu JTC atliks mokslinius tyrimus ir vertinimus, rengs gaires ir standartus, organizuos specializuotą mokymo ir švietimo veiklą. Prireikus bus siekiama užtikrinti sąveiką su atitinkamomis kompleksinėmis iniciatyvomis siekiant optimaliai išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir vengti mokslinių tyrimų ir plėtros pastangų dubliavimosiSąjungoje. JTC veikla šiose srityse bus vykdoma atsižvelgiant į atitinkamas regionų, valstybių narių arba Sąjungos lygio iniciatyvas, siekiant suformuoti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją, eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį

JTC padės rengti priemones ir metodus, būtinus aukštiems aktualiems Europoje branduolinės energetikos objektų ir kuro ciklų saugos standartams užtikrinti. Tos priemonės ir metodai apims:

branduolinės energetikos objektų eksploatavimo saugos riboms vertinti naudojamą didelių avarijų analizės modeliavimą ir metodikas; paramą formuojant bendrą Europos koncepciją dėl pažangių kuro ciklų ir projektų vertinimo, išvadų, susijusių su eksploatavimo patirtimi, nagrinėjimą ir jų sklaidą. JTC tęs Europos informavimo apie branduolinių elektrinių eksploatavimo patirtį centro, kurį įsteigė, veiklą, kad galėtų reaguoti į naujus branduolinės saugos iššūkius po incidento Fukušimoje; jis prašys valstybių narių prisidėti savo kompetencija šioje srityje;

2.	neaiškumų, susijusių su branduolinių atliekų būklės kaitos per ilgą laikotarpį ir radionuklidų sklaidos aplinkoje prognozėmis moksliniuose duomenyse, sumažinimą iki minimumo ir pagrindinius branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo mokslinių tyrimų aspektus;

keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą likviduoti branduolines avarijas ir incidentus, plėtojant įspėjimo apie radionuklidų sklaidą ore sistemas ir modelius ir sutelkiant išteklius ir specialiąsias žinias branduolinių avarijų analizės ir modeliavimo tikslais.

Didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę

Branduolinių ginklų neplatinimo sričiai turi būti skiriama kuo daugiau dėmesio. JTC:

1.	rengs pažangesnes metodikas ir nustatymo (tikrinimo) metodus bei technologijas, kad padėtų taikyti Bendrijos saugos priemones ir sustiprintų tarptautines saugos priemones;

rengs ir taikys branduolinių ir radioaktyviųjų incidentų prevencijai, nustatymui ir jų padarinių likvidavimui skirtus pažangesnius metodus ir technologijas, įskaitant nustatymo technologijų tvirtinimą ir branduolinės ekspertizės metodų ir priemonių, skirtų kovai su neteisėta prekyba, kūrimą; vykdydamas šią veiklą jis užtikrins sąveiką su pasauline cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų sistema;

3.	padės įgyvendinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir su Sąjunga susijusių strategijų įgyvendinimą pasitelkdamas analizės tyrimus ir tolesnius veiksmus, susijusius su eksporto kontrolės tvarkos technine raida, kad padėtų atitinkamoms Komisijos ir Sąjungos tarnyboms.

Didinti standartizacijos reikmėms naudojamos branduolinės srities mokslo bazės kokybę

JTC toliau plėtos branduolinės saugos ir saugumo mokslinį pagrindą. Daugiausia dėmesio bus skiriama aktinoidų, struktūrinių ir branduolinių medžiagų pagrindinių savybių ir funkcionavimo moksliniams tyrimams. Remdamas Sąjungos standartizacijos veiklą JTC rengs pažangiausius branduolinius standartus, etaloninius duomenis ir matavimo priemones, taip pat kurs ir taikys atitinkamas duomenų bazes ir vertinimo priemones. JTC padės toliau plėtoti naudojimo medicinoje būdus, konkrečiai alfa spinduliuote pagrįstus naujus vėžio gydymo būdus.

Sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas

JTC turi domėtis naujausiais mokslinių tyrimų ir matavimo įtaisų, saugos ir aplinkos srities teisės aktų pokyčiais. Tuo tikslu turi būti įgyvendinamas koreguojamasis investicijų į mokslinę infrastruktūrą planas.

Kad išlaikytų Sąjungos lyderystę branduolinės saugos ir saugumo srityje, JTC turi kurti žinių valdymo priemones, atlikti Sąjungos tendencijų žmogiškųjų išteklių srityje stebėseną (tai daro jo Branduolinio sektoriaus žmogiškųjų išteklių stebėjimo centras) ir kurti specializuotas mokymo ir švietimo programas, kurios apima ir eksploatavimo nutraukimo aspektus.

Remti Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką

JTC turi plėsti specialiąsias žinias ir didinti pažangumą, kad galėtų suteikti nepriklausomus mokslinius ir techninius įrodymus, kurie gali būti reikalingi Sąjungos politikai branduolinės saugos ir saugumo srityje remti.

JTC, kaip Euratomo sutarties įgyvendinimo įstaiga, paskirta nagrinėti Ketvirtosios kartos tarptautinio forumo klausimus, ir toliau koordinuos Bendrijos dalyvavimą šiame forume. Propaguodamas Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką, JTC vykdys ir toliau plėtos tarptautinį mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Branduolinės energijos agentūra (NEA.

Pagal 2019–2020 m. programą vykdoma kompleksinė veikla

Kad būtų pasiekti bendrieji 2019–2020 m. programos tikslai, pagal Euratomo programą bus remiama papildoma veikla (tiesioginė ir netiesioginė, koordinavimas ir bendro programavimo skatinimas), kurią vykdant užtikrinama mokslinių tyrimų sinergija sprendžiant bendrus uždavinius, pavyzdžiui, uždavinius, susijusius su medžiagomis, aušinimo technologijomis, baziniais branduolinės srities duomenimis, modeliavimu ir imitavimu, nuotoliniu tvarkymu, atliekų tvarkymu ir radiacine sauga.

Kompleksinė veikla ir sąveika su bendrąja programa „Horizontas 2020“

Kad būtų pasiekti 2019–2020 m. programos tikslai, bus užtikrinti tinkami ryšiai ir sąveika su bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialiąja programa, pavyzdžiui, skelbiami bendri kvietimai.

Įgyvendinant 2019–2020 m. programą gali būti prisidedama prie skolos ir nuosavo kapitalo priemonių, sukurtų pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“, – kurios bus išplėstos, kad apimtų 3 straipsnyje nurodytus tikslus.

Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

Tarptautinis bendradarbiavimas branduolinių tyrimų ir inovacijų srityje, grindžiamas bendrais tikslais ir abipusiu pasitikėjimu, turi būti toliau plėtojamas, siekiant suteikti akivaizdžios ir didelės naudos Sąjungai ir jos aplinkai. Prisidėdama prie 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, Bendrija stengsis išplėsti Sąjungos mokslines ir technines specialiąsias žinias, sudarydama tarptautinio bendradarbiavimo susitarimus, ir sudaryti sąlygas Sąjungos branduolinės pramonės atstovams patekti į naujas besiformuojančias rinkas.

Tarptautinis bendradarbiavimas bus skatinamas su daugiašaliais forumais (pavyzdžiui, TATENA, EBPO, ITER ir Ketvirtosios kartos tarptautiniu forumu) ir plėtojant esamą arba naują dvišalį bendradarbiavimą su šalimis, turinčiomis stiprią mokslinių tyrimų ir plėtros bei pramoninę bazę ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri yra jau eksploatuojama ar dar tik kuriama arba statoma.

(1) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).

(2) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).

II PRIEDAS

VEIKLOS REZULTATŲ RODIKLIAI

Šiame priede pateikiami kiekvienam konkrečiam 2019–2020 m. programos tikslui skirti keli pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, naudojami rezultatams ir poveikiui vertinti; jie gali būti tikslinami per 2019–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpį.

1. Netiesioginiams veiksmams skirti rodikliai

Didinti branduolinių sistemų saugą

—	Projektų (bendrų mokslinių tyrimų ir (arba) koordinuotų veiksmų), kurių naudą branduolinei saugai Europoje galima pagrįsti įrodymais, skaičius.

Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo

—	Projektų, kuriais prisidedama prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo saugių ilgalaikių sprendimų kūrimo, skaičius.

Remti specialiųjų žinių ir pažangumo branduolinėje srityje plėtojimą ir užtikrinti jų tvarumą Sąjungoje

—	Moksliniais tyrimais grindžiamas mokymas – doktorantūros studentų ir baigusių doktorantūros studijas mokslininkų tyrėjų, paremtų pagal Euratomo branduolių dalijimosi projektus, skaičius.

—	Euratomo branduolių sintezės programoje dalyvaujančių stipendininkų ir stažuotojų skaičius.

Didinti radiacinę saugą ir remti spinduliuotės naudojimo medicinoje būdų plėtojimą, įskaitant, inter alia, patikimą ir saugų radioaktyviųjų izotopų tiekimą ir naudojimą

—	Projektų, galinčių padaryti įrodymais pagrįstą poveikį radiacinės saugos reguliavimo praktikai ir spinduliuotės naudojimo medicinoje būdų plėtojimui, skaičius.

Eksploatuojant esamus ir būsimus branduolių sintezės objektus padėti įrodyti, kad branduolių sintezė gali būti naudojama energijos gamybos reikmėms

—	Publikacijų recenzuojamuose didelio poveikio žurnaluose skaičius.

Padėti būsimoms branduolių sintezės jėgainėms reikalingus pagrindus, kuriant medžiagas, technologijas ir koncepciją

—	Branduolių sintezės veiksmų plano pagrindinių etapų, nustatytų 2014–2020 m. laikotarpiui ir įvykdytų pagal 2019–2020 m. programą, procentinė dalis.

Skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą

—	Naujų įmonių padalinių, įsteigtų vykdant branduolių sintezės mokslinius tyrimus pagal 2019–2020 m. programą, skaičius.

—	Remiantis pagal 2019–2020 m. programą remiamų mokslinių tyrimų veikla pateiktos paraiškos gauti patentą ir suteikti patentai.

Užtikrinti, kad europinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama ir ja būtų naudojamasi

—	Mokslininkų tyrėjų, kurie turi prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, pasitelkiant paramą pagal 2019–2020 m. programą, skaičius.

2. Tiesioginiams veiksmams skirti rodikliai

JTC politikos rėmimui skirtas poveikio rodiklis

—	Konkretaus pamatuojamo poveikio, kurį Europos politikai daro JTC teikiama techninė ir mokslinė pagalba formuojant politiką, atvejų skaičius.

JTC mokslinio našumo rodiklis

—	Recenzuojamų publikacijų skaičius.

Rodikliai, nurodyti a ir b punktuose, gali būti pasiekti vadovaujantis tokiais Bendrijos tiesioginių veiksmų tikslais:

—	didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją, eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;

—	didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę;

—	didinti standartizacijos reikmėms naudojamos branduolinės srities mokslo bazės kokybę;

—	sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas;

—	remti Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką.

19.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/40

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1570

2018 m. spalio 18 d.

kuriuo baigiamas tyrimas dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 14 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/476 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais (2) (toliau – PPO įgaliojimų suteikimo reglamentas), ypač į jo 1 ir 2 straipsnius,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)	Komisija 2013 m. gegužės 28 d. Reglamentu (ES) Nr. 490/2013 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)	Taryba 2013 m. lapkričio 19 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1194/2013 (4) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatė galutinį antidempingo muitą.

(3)

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – Bendrasis Teismas) 2016 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimus T-80/14, T-111/14 – T-121/14 (5) ir T-139/14 (6) (toliau – sprendimai), kuriais galutinio reglamento 1 ir 2 straipsniai panaikinti tiek, kiek jie taikomi minėtų bylų ieškovams (toliau – nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai) (7).

(4)	Europos Sąjungos Taryba iš pradžių sprendimus apskundė. Tačiau Tarybai priėmus sprendimą atsiimti skundus, 2018 m. kovo 2 ir 5 d. bylos buvo išbrauktos iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo registro (8). Todėl sprendimai tapo galutiniai ir privalomi nuo jų paskelbimo datos.

(5)

Bendrasis Teismas nustatė, kad institucijos pakankamai teisiškai neįrodė, jog pagrindinių žaliavų, naudojamų biodyzelino gamybai Argentinoje ir Indonezijoje, kainos buvo iškraipytos dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos, pagal kurią žaliavoms ir biodyzelinui buvo taikomi skirtingi mokesčių tarifai. Bendrasis Teismas nusprendė, kad institucijos neturėjo teisės daryti išvados, kad žaliavų kaina nebuvo tinkamai atspindėta nagrinėtuose Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų įrašuose, ir, apskaičiuodamos Argentinoje ir Indonezijoje pagaminto biodyzelino normaliąją vertę, neturėjo teisės neatsižvelgti į tuos įrašus.

(6)	2016 m. spalio 26 d. PPO ginčų sprendimo taryba (toliau – GST) patvirtino kolegijos ataskaitą, kuri iš dalies pakeista Apeliacinio komiteto ataskaita (toliau – ataskaita dėl Argentinos) (9), ginče „Europos Sąjunga – Antidempingo priemonės iš Argentinos importuojamam biodyzelinui“ (DS473).

(7)	2018 m. vasario 28 d. GST taip pat patvirtino kolegijos ataskaitą ginče „Europos Sąjunga – Antidempingo priemonės iš Indonezijos importuojamam biodyzelinui“ (DS480) (toliau – ataskaita dėl Indonezijos) (10). Nei Indonezija, nei ES ataskaitos neapskundė.

(8)

Ataskaitose dėl Argentinos ir dėl Indonezijos (toliau – ataskaitos), inter alia, padaryta išvada, kad ES veikė nesilaikydama šių nuostatų:

—	PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio, nes tiriamojo produkto gamybos sąnaudas apskaičiavo neatsižvelgdama į gamintojų turimus įrašus,

—	ADS 2 straipsnio 2 dalies ir 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT 1994) VI straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio, nes apskaičiuodama biodyzelino normaliąją vertę neatsižvelgė į gamybos sąnaudas Argentinoje ir Indonezijoje,

—	ADS 9 straipsnio 3 dalies ir GATT 1994 VI straipsnio 2 dalies, nes nustatė antidempingo muitus, viršijusius dempingo skirtumą, kuris turėjo būti nustatytas pagal ADS 2 straipsnį ir GATT 1994 VI straipsnio 1 dalį.

(9)

Ataskaitoje dėl Indonezijos kolegija padarė išvadą, kad ES veikė nesilaikydama ir šių nuostatų:

—	ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii papunkčio ir 2 straipsnio 2 dalies, nes nenustatė, kokį pelną paprastai gauna kiti eksportuotojai arba gamintojai, parduodami tos pačios bendrosios produktų kategorijos produktus kilmės šalies vidaus rinkoje,

—	ADS 2 straipsnio 3 dalies, nes neapskaičiavo Indonezijos eksportuojančio gamintojo „P.T Musim Mas“ eksporto kainos pagal kainą, už kurią importuotas „P.T Musim Mas“ pagamintas biodyzelinas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Europos Sąjungoje,

—	ADS 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes nenustatė, kad Indonezijos importas daro didelį priverstinio kainų mažinimo poveikį.

(10)	Kolegija rekomendavo GST pareikalauti iš ES savo priemones suderinti su ADS ir GATT 1994.

(11)

Atsižvelgdama į ataskaitas dėl Argentinos, Komisija inicijavo peržiūrą (11) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/476 (12) 1 straipsnio 3 dalį (toliau – peržiūra). Inicijuodama peržiūrą, Komisija pareiškė, kad mano esant tikslinga nagrinėti ataskaitų dėl Argentinos išvadų pasekmes taip pat ir iš Indonezijos importuojamam biodyzelinui taikomų priemonių atžvilgiu, kadangi ataskaitose dėl Argentinos pateikti teisiniai aiškinimai taip pat tinka su Indonezija susijusiam tyrimui.

(12)

Tačiau peržiūros metu Komisija gavo keletą suinteresuotųjų šalių pastabų, visų pirma, dėl ataskaitų dėl Argentinos aiškinimo taikymo priemonėms, taikomoms iš Indonezijos importuojamam biodyzelinui. Komisija laikėsi nuomonės, kad pastaboms dėl Indonezijos išnagrinėti reikia daugiau laiko, ir nusprendė Indonezijos tyrimo neįtraukti į pakeitimų reglamentą, o su Indonezija susijusios peržiūros dalies neužbaigti.

(13)	2017 m. rugsėjo 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1578, kuriuo galutinis reglamentas iš dalies pakeistas tiek, kiek jis susijęs su Argentinos eksportuojančiais gamintojais (13) (toliau – pakeitimų reglamentas).

(14)

Bendrajam Teismui panaikinus tam tikras galutinio reglamento rezoliucines dalis, taikomas nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, keičiasi ir pakeitimų reglamento galiojimas. Kadangi pakeitimų reglamentu iš dalies pakeistas galutinis reglamentas ir panaikintos tam tikros jo rezoliucinės dalys, jis taip pat tapo negaliojančiu ir netaikytinu nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams.

(15)	2018 m. gegužės 28 d. paskelbtas Pranešimas (14) dėl pradinio Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo, po kurio priimtas galutinis reglamentas, tyrimo atnaujinimo (toliau – pranešimas). Tuo pačiu metu užbaigta dėl Indonezijos vykdyta peržiūra.

(16)

Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, panaikinto teisės akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Sąjungos institucijos, laikydamosi sprendimų, turi galimybę pataisyti galutinio reglamento aspektus, dėl kurių tas reglamentas buvo panaikintas tiek, kiek jis taikomas nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams (15).

(17)

Komisija turėtų atsižvelgti ne tik į rezoliucinę sprendimų dalį, bet ir į priežastis, dėl kurių tie sprendimai buvo priimti ir kurios yra esminis jų pagrindas, kadangi jos yra būtinos siekiant tiksliai nustatyti, kas teigiama rezoliucinėje dalyje. Kitos galutiniame reglamente padarytos išvados, kurios nebuvo užginčytos per ginčijimui numatytą terminą arba buvo užginčytos, tačiau skundai Bendrojo Teismo sprendimais buvo atmesti ir dėl to galutinis reglamentas nebuvo panaikintas, lieka toliau galioti (16).

(18)	Vykdydama savo įsipareigojimus Komisija nusprendė atnaujinti šį antidempingo tyrimą nuo konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas, taigi dar kartą išnagrinėti normaliajai vertei apskaičiuoti taikytą metodiką.

(19)

Į pranešimą įtraukti Bendrojo Teismo sprendimų argumentai dėl nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų ir dėl galimybės išvadas taikyti visiems Argentinos ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams. Jame taip pat atsižvelgta į PPO kolegijų ir Apeliacinio komiteto išvadas, padarytas dėl Argentinos ir dėl Indonezijos pagal Ginčų sprendimo susitarimo 19 straipsnio 1 dalį, siekiant, kad priemonės, pripažintos neatitinkančiomis PPO reikalavimų, visapusiškai atitiktų PPO susitarimus.

(20)	Pranešime Komisija paragino nagrinėjamuosius eksportuojančius gamintojus ir Sąjungos pramonę per pranešime nurodytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą surengti klausymą.

(21)	Visoms šalims, kurios per tą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(22)	Pastabų pateikė Europos biodyzelino taryba (angl. European Biodiesel Board, EBB), penki Indonezijos eksportuojantys gamintojai ir Indonezijos valdžios institucijos.

2. BENDROJO TEISMO SPRENDIMŲ VYKDYMAS IR PPO IŠVADŲ LAIKYMASIS

(23)	Komisija turi galimybę ištaisyti galutinio reglamento aspektus, dėl kurių jis buvo panaikintas, ir nekeisti tų vertinimo dalių, kurioms sprendimai nedaro poveikio (17).

(24)

Pranešime nurodyta, kad Komisija, atsižvelgdama į PPO kolegijų ir Apeliacinio komiteto išvadas, padarytas dėl Argentinos ir dėl Indonezijos, taip pat dar kartą įvertino galutines pradinio tyrimo išvadas. Komisija nusprendė tas išvadas taikyti visiems Argentinos ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams. Atliekant pakartotinį vertinimą remtasi per pradinį tyrimą ir peržiūrą surinkta informacija ir paskelbus pranešimą iš suinteresuotųjų šalių gauta informacija.

(25)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas, bendrovė „Wilmar“, prieš ir po faktų atskleidimo tvirtino, kad atnaujinti tyrimą dėl bendrovės „Wilmar“ nėra teisinio pagrindo, nes galutinį reglamentą tiek, kiek jis taikytas bendrovei, Bendrasis Teismas visiškai panaikino. Tačiau SESV 266 straipsnyje nustatyta, kad institucija, kurios aktas paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. ES taip pat privalo užtikrinti iš Indonezijos importuojamam biodyzelinui taikomų antidempingo priemonių atitiktį rekomendacijoms ir sprendimams, išdėstytiems PPO ataskaitose. Kad galėtų išnagrinėti, kokių priemonių reikėtų imtis Teisingumo Teismo ir PPO sprendimams įvykdyti, tyrimą abiejų šalių ir visų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu reikėjo atnaujinti nuo to momento, kai nustatytas pažeidimas. Tai, ar priemonė panaikinta visa ar iš dalies, neturi reikšmės nustatant, ar Komisija privalo pakartotinai ištirti visus tyrimo, vykdyto iki panaikintos priemonės, aspektus. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(26)

Atliekant pradinį dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Atliekant žalai įvertinti svarbių rodiklių tyrimą, nagrinėti laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenys.

3. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(27)

Nagrinėjamasis produktas yra Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 95, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 99 92, 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas, kuris paprastai vadinamas biodyzelinu).

(28)	Nei Teisingumo Teismo sprendimai, nei ataskaitos nedaro poveikio galutinio reglamento 16–27 konstatuojamosiose dalyse išdėstytoms išvadoms dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto.

4. NORMALIOSIOS VERTĖS NUSTATYMAS IR DEMPINGO SKIRTUMŲ APSKAIČIAVIMAS

(29)	Komisija dar kartą įvertino pradinio tyrimo išvadas dėl sąnaudų koregavimo, pelno ribos ir skaičiavimo dubliavimo.

4.1. Sąnaudų koregavimas

(30)	Ir Bendrojo Teismo sprendimai, ir 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytos PPO išvados yra susijusios su sąnaudų koregavimu, kurį ES institucijos atliko galutiniame reglamente.

(31)

Kaip minėta galutinio reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė, nes pardavimas vidaus rinkoje nebuvo laikomas vykdomu įprastomis prekybos sąlygomis. Ši išvada nebuvo užginčyta ir lieka galioti. Per peržiūrą nė viena suinteresuotoji šalis šios išvados taip pat neginčijo.

(32)

Galutinio reglamento 29–34 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad dėl Indonezijos nustatytų eksporto mokesčių pagrindinėms žaliavoms (nerafinuotam alyvpalmių aliejui Indonezijoje ir sojų aliejui bei sojos pupelėms Argentinoje) ir gatavam produktui (biodyzelinui) skirtumo buvo smukdomos Indonezijos ir Argentinos vidaus rinkos kainos, tad apskaičiuojant normaliąją vertę į tai reikėtų atsižvelgti.

(33)	Todėl apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pakeitė eksportuojančių gamintojų įrašuose nurodytas pagrindinių žaliavų sąnaudas nagrinėjamųjų šalių susijusių institucijų paskelbtomis referencinėmis kainomis.

(34)

Komisija savo išvadas pradinio tyrimo metu grindė ir ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio išaiškinimu, kad tyrimą atliekanti institucija gali atsisakyti naudoti eksportuojančių gamintojų įrašus, jei ji nustato, kad tie įrašai arba i) neatitinka bendrųjų apskaitos principų, arba ii) tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų (galutinio reglamento 42 ir 72 konstatuojamosios dalys).

(35)

Ir ataskaitose dėl Argentinos, ir ataskaitoje dėl Indonezijos kolegija ir Apeliacinis komitetas laikosi nuomonės, kad Komisija pagal 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį nenurodė pakankamo teisinio pagrindo, kad galėtų daryti išvadą, jog Indonezijos ir Argentinos gamintojų įrašai tinkamai neatspindi su biodyzelino gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų arba kad apskaičiuojant biodyzelino normaliąją vertę neatsižvelgta į tuose įrašuose nurodytas atitinkamas sąnaudas.

(36)

Atsižvelgdama į ataskaitas dėl Argentinos, Komisija perskaičiavo Argentinos eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę pagal laikinojo reglamento (18) 40–49 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą Argentinos atveju taikytiną metodiką. Kaip paaiškinta 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, Komisija iš pradžių taip pat perskaičiavo Indonezijos eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę pagal laikinojo reglamento (18) 60–65 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą Indonezijos atveju taikytiną metodiką. Dabar Komisija šią metodiką dar kartą pritaikė abiem šalims.

(37)

Teikdama informaciją atnaujinus šią bylą Europos biodyzelino taryba tvirtino, kad ataskaitos nekliudo Komisijai apskaičiuojant normaliąją vertę koreguoti žaliavų sąnaudų, jei tai tinkamai paaiškinama. Tas pats argumentas teiktas per peržiūrą, vykdytą parengus ataskaitas dėl Argentinos. Komisija jį atmetė, nes pritarimas neatitiktų ataskaitose išdėstytų išvadų, kaip paaiškinta pakeitimų reglamento 43–53 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi parengus ataskaitą dėl Indonezijos paaiškinimas tebegaliojo, Komisija ir toliau nesutiko su tuo argumentu.

(38)

Dėl laikinojo reglamento 44 ir 64 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių pardavimas nė vienos šalies vidaus rinkoje nebuvo laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, o panašaus produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. Tai padaryta prie pakoreguotų gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus patirtas pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA) ir pagrįstą pelno dydį.

(39)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 46 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad pelno sumos negalima grįsti faktiniais atrinktų Indonezijos bendrovių duomenimis. Todėl pelno suma, naudota apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą remiantis pagrįsta pelno suma, kurios galėtų tikėtis šio tipo nauja, inovatyvi ir kapitalui imli pramonė veikdama įprastomis konkurencijos sąlygomis laisvoje ir atviroje rinkoje, t. y. 15 % nuo apyvartos.

(40)

PPO bylose dėl Argentinos ir Indonezijos 15 % pelno sumą abi šalys ginčijo tvirtindamos, kad tokia pelno suma nebuvo nustatyta „pagrįstu metodu“, kaip to reikalaujama ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii papunktyje. Abiejose bylose PPO sprendimus priimančios institucijos padarė išvadą, kad šiuo atžvilgiu ES veiksmai neprieštaravo ADS. Todėl apskaičiuojant normaliąją vertę ir toliau remiamasi 15 % pelno suma.

(41)

Viena Indonezijos eksportuojanti gamintoja, bendrovė „PT Cermerlang Energi Perkasa“, teikdama informaciją tvirtino, kad atlikdama skaičiavimus Komisija turėtų vadovautis atrinktų gamintojų duomenimis arba jokiu būdu neturėtų savaime remtis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu. Po faktų atskleidimo ji pakartojo tvirtinimą. Tačiau, kaip paaiškinta 40 konstatuojamojoje dalyje, PPO sprendimus priimančios institucijos ataskaitose jau padarė išvadą, jog tai, kad Komisija remiasi tuo straipsniu ir jį taiko, PPO taisyklėms neprieštarauja. Todėl Komisija pateiktą argumentą atmetė.

4.2. Pelno riba

(42)

Nors PPO kolegija patvirtino ES pagal ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii papunktį apskaičiuotą pelno sumą, ataskaitoje dėl Indonezijos PPO kolegija padarė išvadą, kad tais atvejais, kai valdžios institucija pelną apskaičiuoja remdamasi bet kuriuo kitu pagrįstu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte nurodytu metodu, pagal ADS reikalaujama užtikrinti, kad tas pelnas neviršytų pelno, kurį toje šalyje už tos pačios bendrosios produktų kategorijos produktus paprastai gauna kiti eksportuotojai. PPO kolegijos nuomone, ES nenustatė tokios pelno ribos.

(43)	Kad galėtų nustatyti pelno ribą, kaip to reikalaujama ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii papunktyje, ES turėjo nustatyti, kurios bendrovės gamina produktus, kuriuos būtų galima priskirti prie tos pačios bendrosios produktų kategorijos kaip biodyzelinas.

(44)

Ataskaitos dėl Indonezijos 7.62 punkte kolegija pažymėjo: „ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii papunktyje nėra konkretaus reikalavimo dėl to, kaip tyrimą atliekanti institucija apskaičiuodama „paprastai gaunamą pelną“ turi nustatyti, kurie produktai patenka į tą pačią bendrąją produktų kategoriją“. Sutinkame su Europos Sąjunga, kad įpareigojimo tos pačios bendrosios produktų kategorijos aprėptį aiškinti plačiąja prasme nėra“. 7.63 punkte kolegija pridūrė: „mūsų nuomone, apdairi ir objektyvi valdžios institucija gali daryti išvadą, kad ta pati bendroji produktų kategorija yra siauresnė kategorija“.

(45)

Remdamasi ataskaitoje dėl Indonezijos padaryta išvada, Komisija dar kartą išnagrinėjo turimus Argentinos ir Indonezijos duomenis, kuriuos galima naudoti pelno ribai nustatyti. Ji laikėsi pozicijos, kad turi du duomenų rinkinius, kuriuos būtų galima priskirti tai pačiai bendrajai produktų kategorijai.

(46)

Pirmojo rinkinio duomenis pateikė per pradinį tyrimą atrinktos bendrovės. ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad „tiriamojo eksportuotojo arba gamintojo“ pelno sumos riba nustatoma pagal 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii papunktį ir yra lygi pelnui, kurį paprastai gauna „kiti eksportuotojai arba gamintojai parduodami tos pačios bendrosios produktų kategorijos produktus“. Sąvoką „ta pati bendroji produktų kategorija“ pagal šį straipsnį aiškinant siauriausia prasme, ji apsiribotų vienu ir tuo pačiu produktu, t. y. biodyzelinu. Duomenis, kurių reikia pelno ribai apskaičiuoti pagal Indonezijos ir Argentinos biodyzelino gamintojų gaunamą pelną, Komisija jau turi, nes atrinktos bendrovės juos pateikė Komisijai per pradinį tyrimą.

(47)

Tai, kad atrinktų bendrovių faktiškai gautu pelnu nebuvo vadovautasi kiekvienam tų gamintojų pelno dydžiui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, Komisijai netrukdo šiuos duomenis naudoti pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą pelno ribai nustatyti. Iš to, kaip suformuluota ataskaitos dėl Indonezijos 7.65 punkte pateikta kolegijos pastaba, matyti, kad kolegija nesutinka su argumentu, jog ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii papunktyje vartojama sąvoka „paprastai gaunamas pelnas“ reiškia, kad tyrimą atliekanti institucija gali nepaisyti už pardavimus, pripažintus neatitinkančiais komercinės praktikos, gauto pelno. Viena Indonezijos eksportuojanti gamintoja, bendrovė „PT Cermerlang Energi Perkasa“, teikdama informaciją irgi nurodė, kad, remiantis ataskaita dėl Indonezijos, apskaičiuodama pelno ribą Komisija negali nepaisyti pelno, susijusio su biodyzelino pardavimu Indonezijos vidaus rinkoje, motyvuodama tuo, kad tas pelnas nėra laikomas gautu įprastomis prekybos sąlygomis.

(48)

Vadovaudamasi tokiu produktų (biodyzelino) kategorijos aiškinimu siaurąja prasme ir remdamasi kitų tiriamųjų gamintojų gaunamu pelnu, Komisija apskaičiavo konkretaus gamintojo pelno ribą. Pavyzdžiui, norėdama apskaičiuoti Indonezijos gamintojo „Wilmar“ pelno sumą, rėmėsi kitų tirtų ir tikrintų Indonezijos gamintojų, t. y. „P.T. Ciliandra“, „P.T. Musim Mas“ ir „P.T. Pelita“, pelno svertiniu vidurkiu. Apskaičiuodama „P.T. Ciliandra“ pelno sumą, rėmėsi „Wilmar“, „P.T. Musim Mas“ ir „P.T. Pelita“ pelno svertiniu vidurkiu. Pagal tokią pačią metodiką apskaičiuota tirtų ir tikrintų Argentinos gamintojų pelno riba.

(49)

Antrąjį duomenų rinkinį sudaro kitų (ne tiriamųjų) gamintojų per pradinį tyrimą Komisijai pateikti duomenys. Vienas iš tiriamųjų Indonezijos gamintojų tuo metu pateikė susijusios bendrovės duomenis apie biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinių pardavimus, taip pat apie dyzelinių degalų ir laivų mazuto (toliau – kiti degalai) pardavimus. Nurodyta, kad su šiais pardavimais susijusio pelno dydis yra 10,2 %. Jei šis pelno dydis būtų naudojamas kaip pelno riba, visoms Indonezijos bendrovėms būtų nustatyta, kad dempingo skirtumo nėra arba jis yra de minimis dydžio. Tačiau šie nepatikrinti duomenys pateikti tik apie vieną Indonezijos gamintoją, o apie kitus gamintojus – nei Indonezijos, nei Argentinos – Komisija panašių duomenų negavo. Kadangi dėl tos priežasties turimų duomenų neįmanoma nuosekliai taikyti abiem šalims, Komisija padarė išvadą, jog nustatant pelno ribą būtų netikslinga naudotis vienos šalies vieno gamintojo duomenimis. Be to, per laikotarpį nuo tyrimo atnaujinimo Komisija negalėjo patikrinti pateiktų duomenų ir pagal juos atliktų skaičiavimų tikslumo. Bet kuriuo atveju, kadangi, kaip nustatyta 62 konstatuojamojoje dalyje, dempingo dydis visai šaliai yra de minimis ir atitinkamai tyrimas visų bendrovių atžvilgiu yra baigtas, Komisija nemano, kad pelno ribai apskaičiuoti reikėtų naudoti pateiktus nepatikrintus pelno iš biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinių pardavimo duomenis. Vietoje to Komisija manė, kad būtų tikslingiau remtis per pradinį tyrimą pateiktais ir patikrintais duomenimis.

(50)

Du Indonezijos eksportuojantys gamintojai, „Wilmar“ ir „PT Pelita Agung Agrindustri“, ir Indonezijos valdžios institucijos tvirtino, kad Komisijos diskrecija pasirenkant duomenis, pagal kuriuos bus nustatyta pelno riba, yra apribota ataskaitoje dėl Indonezijos išdėstytomis PPO kolegijos išvadomis. Po faktų atskleidimo „Wilmar“ pakartojo tą punktą. Pasak tų suinteresuotųjų šalių, Komisija privalo remtis pelno iš biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinių pardavimo suma arba pelno iš dyzelinio kuro ir laivų mazuto pardavimo suma. Tačiau pagal jokią ataskaitos dėl Indonezijos nuostatą Komisijai nėra draudžiama naudotis kitais turimais duomenimis. 7.70 punkte kolegija nurodo, kad „ES institucijos galėjo atsižvelgti į šiuos pardavimus pelno ribai nustatyti“, o 7.72 punkte nurodo, kad „nustatydamos pelno ribą ES institucijos turėjo atsižvelgti į [[***]] dyzelinio kuro ir laivų mazuto pardavimus“. Iš to, kad kolegija ataskaitoje dėl Indonezijos vartojo žodžius „galėjo“ ir „turėjo“, matyti, kad, kolegijos nuomone, Komisija turėjo apsvarstyti, ar šiuos duomenis galima naudoti pelno ribai nustatyti, o ne remdamasi neteisingu žodžių junginio „įprastai gaunamas pelnas“ aiškinimu tos informacijos visai nenagrinėti. Dabar 49 konstatuojamojoje dalyje šie pardavimai išnagrinėti ir padaryta išvada, kad būtent šiais pardavimais remtis nėra nei tikslinga, nei būtina.

(51)

Teikdama informaciją EBB pateikė alternatyvų duomenų rinkinį, kuriuo Komisija galėtų naudotis pelno ribai apskaičiuoti. Šie duomenys yra susiję su trimis bendrovėmis, kurios tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto negamino ar nepardavė vienoje iš tiriamųjų šalių. Išnagrinėjus viešai prieinamą informaciją ir informaciją, kurią pateikė du Indonezijos eksportuojantys gamintojai, paaiškėjo, kad visos trys bendrovės įsteigtos ne Indonezijoje, o Malaizijoje ir Singapūre. Europos biodyzelino tarybos pateikti duomenys yra suminiai metinių ataskaitų duomenys ir (arba) atitinkamų bendrovių paskelbti duomenys apie pelno dydį (gali būti, kad jie yra susiję su įvairiais produktais ir susijusiomis bendrovėmis).

(52)

Komisija nesutiko, kad šiuos duomenis tikslinga naudoti pelno ribai nustatyti. Pagrindiniai šių bendrovių produktai yra alyvpalmių aliejus ir kiti produktai, pavyzdžiui, sočiosios rūgštys, glicerinas, trąšos, cukrus ir melasa, stearinas, kakavos sviestas ar oleino cheminės medžiagos. Kai kurios bendrovės taip pat teikia nesusijusias, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties turto valdymo, iždo valdymo arba geležinkelių techninės priežiūros, paslaugas. Šių bendrovių produktų negalima priskirti tai pačiai bendrajai produktų kategorijai kaip nagrinėjamasis produktas, tai yra, biodyzelinui. Tai ypač taikytina alyvpalmių aliejui, nes jis yra pagrindinė žaliava biodyzelinui gaminti. Komisijos nuomone, šį produktą įtraukus į tą pačią bendrąją produktų kategoriją kaip biodyzelinas, kategorijos aiškinimas būtų pernelyg platus. Todėl Komisija atmetė galimybę naudoti pasiūlytus duomenis.

(53)

Neseniai užbaigtame antidempingo tyrime dėl biodyzelino importo iš Indonezijos į Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijos apskaičiavo 6,15 % pelno dydį (19). Komisija išnagrinėjo, ar šį dydį būtų galima naudoti kaip pelno ribą. Tačiau kadangi šis dydis paimtas iš Vokietijoje įsteigto gamintojo finansinių ataskaitų, ji to dydžio taip pat negalėjo naudoti.

(54)

Apibendrinant pažymėtina, kad pagal 46–48 konstatuojamosiose dalyse nurodytą metodiką vadovaujamasi ADS 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto iii punkto logika, naudojami Komisijai žinomi, į bylą įtraukti duomenys ir nereikalaujama atlikti papildomo tyrimo. Todėl laikoma, kad šioje byloje tokia metodika yra tinkamiausia.

(55)

Pritaikius šią metodiką gauti toliau išdėstyti rezultatai. Visų atitinkamų Argentinos gamintojų faktinis pelno dydis, kuris, kaip paaiškinta 39–40 konstatuojamosiose dalyse, buvo naudotas per pradinį tyrimą, viršijo 15 %. Todėl apskaičiavus bet kurių iš tų pelno dydžių svertinį vidurkį, pelno riba taip pat visada būtų didesnė negu 15 %. Vadinasi, per pradinį tyrimą nustatytas 15 % pelno dydis yra mažesnis už individualias pelno ribas, tad būtent šį pelno dydį reikia naudoti apskaičiuojant dempingo skirtumus.

(56)

Tiriamųjų Indonezijos gamintojų, išskyrus vieną bendrovę, faktinis pelno dydis taip pat buvo didesnis negu 15 % Kadangi individualioms pelno riboms apskaičiuoti yra naudojamas svertinis vidurkis, pagal mažesnį negu 15 % pelno dydį apskaičiuotos kai kurių gamintojų pelno ribos yra mažesnės negu 15 %, todėl kai kuriuos dempingo skirtumams apskaičiuoti naudojamus pelno dydžius reikia sumažinti. Vienos bendrovės pelno riba buvo didesnė negu 15 %, vadinasi, toliau naudotinas 15 % pelno dydis. Kitų trijų bendrovių pelno ribos mažesnės negu 15 %, vadinasi, normaliajai vertei apskaičiuoti naudojami pelno dydžiai negali viršyti tos ribos. Pritaikius metodiką, gauti tokie rezultatai:

1 lentelė

Bendrovė	Pelno dydis
„P.T. Ciliandra Perkasa“, Džakarta	15 %
„P.T. Musim Mas“, Medanas	12,87 %
„P.T. Pelita Agung Agrindustri“, Medanas	14,42 %
„PT Wilmar Bioenergi Indonesia“, Medanas „P.T. Wilmar Nabati Indonesia“, Medanas	14,42 %

4.3. Skaičiavimo dubliavimas

(57)

Ataskaitoje dėl Indonezijos kolegija padarė išvadą, kad vienos Indonezijos eksportuojančios gamintojos, bendrovės „P.T. Musim Mas“, eksporto kainą ES apskaičiavo ne pagal kainą, už kurią importuojamas bendrovės „P.T. Musim Mas“ pagamintas biodyzelinas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Europos Sąjungoje, kaip to reikalaujama ADS 2 straipsnio 3 dalyje.

(58)

Laikantis privalomų ES biodyzelino maišymo tikslų tam tikrą biodyzeliną (iš palmių riebalų rūgščių distiliato pagamintą biodyzeliną) galima įskaičiuoti dukart. Dėl to, kad pasiektų privalomus ES biodyzelino maišymo tikslus, ES maišytojai šios rūšies biodyzelino turi naudoti perpus mažiau. Kadangi dėl to šios rūšies biodyzelinas vartotojams yra vertingesnis, tokio biodyzelino gamintojas gali nustatyti klientui priemoką. Šiuo konkrečiu atveju skaičiavimo dubliavimas susijęs su tam tikru bendrovės „P.T. Musim Mas“ klientams Italijoje eksportuojamu biodyzelinu. Per pradinį tyrimą apskaičiuodama biodyzelino eksporto kainą ES į šią priemoką neatsižvelgė.

(59)	Remdamasi PPO išvada, kad ES elgėsi neteisingai neatsižvelgdama į klientų Italijoje sumokėtą priemoką, Komisija dar kartą įvertino savo skaičiavimus ir atitinkamai pakoregavo „P.T. Musim Mas“ eksporto kainą.

4.4. Perskaičiuoti dempingo skirtumai

(60)

Patikslintos muito normos, taikomos visiems Indonezijos ir Argentinos eksportuotojams, atsižvelgiant į ES Bendrojo Teismo sprendimus ir PPO ataskaitose dėl Indonezijos ir Argentinos pateiktas išvadas ir rekomendacijas, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

2 lentelė

Šalis	Bendrovė	Dempingo skirtumas
Indonezija	„P.T. Ciliandra Perkasa“, Džakarta	– 4,0 %
	„P.T. Musim Mas“, Medanas	– 4,7 %
	„P.T. Pelita Agung Agrindustri“, Medanas	4,4 %
	„PT Wilmar Bioenergi Indonesia“, Medanas „P.T. Wilmar Nabati Indonesia“, Medanas	6,2 %
Argentina	„Louis Dreyfus Commodities S.A.“, Buenos Airės	4,5 %
	„Molinos Agro SA“, Buenos Airės „Oleaginosa Moreno Hermanos SACIFI y A“, Bahia Blanka „Vicentin SAIC“, Aveljaneda	6,6 %
	„Aceitera General Deheza SA“, Cheneral Dehesa „Bunge Argentina SA“, Buenos Airės	8,1 %

(61)	Atsižvelgdama į tai, kad dviejų iš keturių atrinktų Indonezijos bendrovių dempingo skirtumai yra neigiami, Komisija patikrino, ar visos šalies dempingo skirtumų svertinis vidurkis, atsižvelgiant į neigiamus skirtumus, viršijo pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą de minimis ribą.

(62)	Indonezijos atrinktų bendrovių vykdomo dempingo suma, išreikšta atrinktų bendrovių eksporto CIF vertės procentine dalimi, sudarė 1,6 %, tai yra, buvo mažesnė už 2 % de minimis ribą.

(63)	Atsižvelgiant į visos šalies de minimis dempingo skirtumą, tyrimą dėl biodyzelino importo iš Indonezijos reikėtų baigti nenustatant jokių priemonių.

5. REMIANTIS ATASKAITOMIS PATIKSLINTOS IŠVADOS DĖL ŽALOS

(64)	Ataskaitose dėl Argentinos, inter alia, nustatyta, kad tirdama importo dempingo kaina poveikį vidaus pramonei, būtent gamybos pajėgumams ir pajėgumų naudojimui, ES veikė nesilaikydama ADS 3 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų.

(65)

Pakeitimų reglamente, priimtame paskelbus ataskaitas dėl Argentinos, šis klausimas aptartas 87–123 konstatuojamosiose dalyse (20). Nei Bendrojo Teismo sprendimuose, nei ataskaitoje dėl Indonezijos nėra jokių išvadų, kuriomis remiantis šią analizę reikėtų įvertinti pakartotinai, todėl analizė tebegalioja.

(66)

Per pradinį tyrimą laikytasi nuomonės, jog importo iš Argentinos ir Indonezijos vertinimą yra tikslinga atlikti bendrai, nes tuo metu buvo tenkinamos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos. Todėl išvados dėl žalos ir priežastinio ryšio buvo pagrįstos suminiu biodyzelino importo iš abiejų šalių poveikiu. Tačiau šios sąlygos nebetenkinamos, nes buvo nustatyta, kad Indonezijos atveju visos šalies dempingo lygis yra mažesnis už 2 % de minimis ribą.

(67)	Todėl reikia nustatyti, ar, atlikus priežastinio ryšio analizę apsiribojant biodyzelino importu dempingo kaina iš Argentinos, būtų padaryta išvada, kad tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

5.1. Išvada dėl žalos

(68)	Kalbant apie Argentiną, metodikai, kuria remiantis galutiniame reglamente atlikta žalos analizė, nei Teismo sprendimai, nei ataskaita dėl Indonezijos poveikio nepadarė. Todėl atitinkamos galutinio reglamento išvados tebegalioja.

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamyba siekė 9 052 871 t, o biodyzelino suvartojimas Sąjungoje padidėjo 5 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš Argentinos padidėjo iš viso 41 %, o rinkos dalis per tą patį laikotarpį – nuo 7,7 iki 10,8 %. Nors biodyzelino iš Argentinos importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo, jos vis tiek išliko mažesnės už to paties laikotarpio Sąjungos pramonės taikytas kainas. Skirtumas tarp Argentinos ir Sąjungos kainų, išreikštas Sąjungos pramonės ex works kainos svertinio vidurkio procentine dalimi, tai yra, priverstinio kainų mažinimo skirtumas, svyravo nuo 4,5 iki 9,1 %. Nors Sąjungos pramonės pelningumas 2009 m. buvo 3,5 %, vėliau jis virto nuostoliais ir per pradinį tiriamąjį laikotarpį (2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d.) pasiekė – 3,5 %.

(70)

Iš galutiniame reglamente atliktos analizės matyti, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Nors vartojimas padidėjo, Sąjungos pramonė prarado rinkos ir pelno dalį. Tuo pačiu metu importui tenkanti rinkos dalis padidėjo ir dėl to buvo priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos.

5.2. Peržiūrėtos išvados dėl priežastinio ryšio

(71)

Kaip paaiškinta 5.1 punkte, padaryta išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu visas importas iš Argentinos į Sąjungą vykdytas dempingo kaina. Iš galutiniame reglamente padarytų išvadų taip pat matyti, kad importo už mažą dempingo kainą apimtis reikšmingai išaugo (per nagrinėjamąjį laikotarpį – 41 %), dėl to iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais.

(72)

Nepaisant 5 % padidėjusio suvartojimo, Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5,5 procentinio punkto. Nors vidutinės importo iš Argentinos dempingo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 54 %, jos vis tiek išliko daug mažesnės už tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės taikytas kainas. Dėl importo dempingo kaina buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės taikytos kainos – vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas tiriamuoju laikotarpiu buvo 8 %.

(73)	Kadangi tyrimas dėl Indonezijos baigtas, kaip paaiškinta 60–63 konstatuojamosiose dalyse, importą iš Indonezijos reikia įvertinti atskirai, kaip dar vieną veiksnį, dėl kurio galėjo kilti žala.

(74)

Išnagrinėjus importo iš trečiųjų šalių (įskaitant Indoneziją) skaičius, gauti tokie rezultatai:

3 lentelė

		2009 m.	2010 m.	2011 m.	Tiriamasis laikotarpis
ES gamintojų pardavimas	Pardavimo apimtis (tonomis)	9 454 786	9 607 731	8 488 073	9 294 137
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	102	90	98
	Rinkos dalis	84,7 %	83,3 %	76,1 %	79,2 %
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	98	90	94
Importas iš Argentinos	Iš viso importuota (tonomis)	853 589	1 179 285	1 422 142	1 263 230
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	138	167	148
	Rinkos dalis	7,7 %	10,2 %	12,7 %	10,8 %
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	135	167	141
Importas iš Indonezijos	Iš viso importuota (tonomis)	157 915	495 169	1 087 518	995 663
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	314	689	631
	Rinkos dalis	1,4 %	4,3 %	9,7 %	8,5 %
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	303	689	600
Kitos trečiosios šalys	Iš viso importuota (tonomis)	699 541	256 327	161 973	175 370
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	37	23	25
	Rinkos dalis	6,3 %	2,2 %	1,5 %	1,5 %
	Indeksas (2009 m. = 100)	100	35	23	24

(75)

2009 m. nustačius priemones importui iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir 2010 m. pradėjus vengimo tyrimą dėl importo iš Kanados, importas iš JAV, Norvegijos ir Pietų Korėjos labai sumažėjo. Kita vertus, importo iš Indonezijos dalis padidėjo nuo 1,4 iki 8,5 %, tad per nagrinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo 500 %. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės užimama rinkos dalis sumažėjo nuo 84,7 iki 79,2 %.

(76)

Taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Indonezijos padidėjo daugiau negu penkiskart, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo. Panagrinėjus atidžiau matyti, kad 2010 m. importo iš Indonezijos pardavimo apimtis padidėjo 214 %. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis tais pačiais metais padidėjo 2 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis stipriai smuktelėjo tik kitais metais. Tuo pačiu laikotarpiu, 2010–2011 m., importas iš Indonezijos padidėjo 119 %.

4 lentelė

Kaina už toną (EUR)	2009 m.	2010 m.	2011 m.	Tiriamasis laikotarpis
ES	797	845	1 096	1 097
Indeksas (2009 m. = 100)	100	106	137	138
Argentina	629	730	964	967
Indeksas (2009 m. = 100)	100	116	153	154
Indonezija	597	725	864	863
Indeksas (2009 m. = 100)	100	121	145	145
Kitos trečiosios šalys (išskyrus Indoneziją)	527	739	1 037	1 061
Indeksas (2009 m. = 100)	100	140	197	201

(77)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Indonezijos vidutinės kainos buvo daug mažesnės už Sąjungos pramonės ir importo iš Argentinos kainas. Tačiau kadangi tarp produktų iš Indonezijos ir Sąjungos rinkos produktų yra tam tikrų skirtumų, šią eksporto kainą reikia pakoreguoti pagal abiejų rūšių produktų konkurencinį santykį.

(78)

Laikinojo reglamento 93–97 konstatuojamosiose dalyse Komisija pakoregavo kainą, atsižvelgdama į biodyzelino, kurio ribinė filtruojamumo temperatūra (RFT) yra 13 (Indonezijos kokybė), ir biodyzelino, kurio RFT yra 0 (ES kokybė), pardavimo Sąjungos rinkoje kainų skirtumą. NET ir pakoregavus kainą, dėl Indonezijos eksporto kainų Sąjungos kainos vis tiek buvo priverstinai mažinamos 4 %.

(79)

Vis dėlto, kolegija ataskaitos dėl Indonezijos 7.158–7.159 punktuose padarė išvadą, kad šis kainų koregavimas tinkamai neatspindi „sudėtingo konkurencinio santykio“ tarp iš Indonezijos importuojamo biodyzelino ir Sąjungos pramonės parduodamo mišinio. Kolegija nepateikė daugiau tikslių gairių dėl šio santykio įvertinimo metodikos.

(80)

Komisija pažymėjo, kad yra labai daug galimybių maišyti įvairių rūšių biodyzeliną su Indonezijos kilmės biodyzelinu ir gauti panašų ES produktą. Todėl skaičiuoti tiriamojo laikotarpio įvairių rūšių biodyzelino mišinių kainų duomenis nėra tikslinga. Be to, Europos biodyzelino gamintojai mano, kad pradinis kainos koregavimas, kurį atliekant apskaičiuotas 4 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, tinkamai atspindi konkurencinį santykį. Galiausiai pažymėtina, kad 7.159 punkte kolegija pati nurodė, kad, atlikus išsamesnę analizę, išvada, jog importas iš Indonezijos Sąjungos pramonės taikomai sumaišyto produkto kainai darė stiprų priverstinio kainų mažinimo poveikį, galbūt vis tiek pasitvirtintų. Taigi Komisija padarė išvadą, kad dėl Indonezijos eksporto ES kainos tiriamuoju laikotarpiu priverstinai sumažintos ne mažiau kaip 4 %.

(81)

Siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir žalos Sąjungos pramonei, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis reikia įrodyti, kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, ir kad dėl kitų žinomų veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Priežastinio ryšio sąvoka aiškinama laikantis PPO principų, vadinasi, reikia nustatyti, kad tarp importo dempingo kaina ir žalos vidaus pramonei egzistuoja tikras ir didelis priežastinis ryšys (21). Galutinio reglamento 189 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad jokių naujų įrodymų, kad kitų atskirai ir bendrai vertintų veiksnių poveikis nebuvo toks, kad dėl jo būtų nutrūkęs importo dempingo kaina iš Argentinos ir Indonezijos kartu ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys, nebuvo pateikta.

(82)	Tačiau atsižvelgiant į 71–80 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus faktus ir pakoreguotą analizę (reikia analizuoti tik importą iš Argentinos), šią išvadą taip pat teko patikslinti.

(83)	Tiriamuoju laikotarpiu beveik pusė viso importo į Sąjungą iš Indonezijos vykdyta mažesnėmis negu Sąjungos ir Argentinos kainomis. Dar daugiau – eksponentiškai didėjanti importo iš Indonezijos apimtis ir užimama rinkos dalis buvo reikšmingi Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos veiksniai.

(84)	Indonezijos eksporto poveikis papildė kitų laikinajame reglamente nurodytų veiksnių (be kita ko, Sąjungos pramonės perteklinių pajėgumų ir sau padarytos žalos) poveikį (laikinojo reglamento 132–140 konstatuojamosios dalys).

(85)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad biodyzelino importo iš Indonezijos į Sąjungą poveikis ir kiti pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodyti veiksniai prie Sąjungos pramonei padarytos žalos prisidėjo tiek, kad negalima nustatyti, jog tarp importo iš Argentinos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos egzistuoja tikras ir didelis priežastinis ryšys.

(86)

Po faktų atskleidimo EBB tvirtino, kad dėl kitų veiksnių, be kita ko, Indonezijos importo, padarytos žalos pobūdis nesusilpnina Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo iš Argentinos priežastinio ryšio. Be to, ji tvirtino, kad analizuodama Komisija taikė neteisingą standartą, tariamai pagrįstą prielaida, kad importas dempingo kaina iš Argentinos turėjo būti pagrindinė arba vienintelė materialinės žalos priežastis, o ne tik viena iš žalos priežasčių. EBB nuomone, būtų pakakę įrodyti, kad importas iš Argentinos turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, ir nelaikyti jo vieninteliu ar svarbiausiu veiksniu, dėl kurio buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad importo iš Argentinos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu (nuo 2009 m. iki 2012 m. vidurio) buvo didesnė nei importo iš Indonezijos apimtis, ir į tai, kad nustatytas 8 % Argentinos priverstinis kainų mažinimas buvo didesnis už 4 % Indonezijos priverstinį kainų mažinimą, EBB nuomone, importas iš Argentinos akivaizdžiai darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir to pakanka, kad būtų nustatytas importo dempingo kaina iš Argentinos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(87)

Dėl to Komisija pirmiausia pažymi, kad 81 konstatuojamojoje dalyje ji jau paaiškino taikytą teisinį standartą. Toje konstatuojamojoje dalyje neminima nei esminė, nei pagrindinė priežastis per priežastinio ryšio analizę. Teisinis standartas pagrįstas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pagal kurias reikia įrodyti, kad importas dempingo kaina daro žalą, tačiau taip pat turėtų būti nagrinėjami ir kiti veiksniai siekiant užtikrinti, kad žala, kurią daro tie kiti veiksniai, nebūtų priskiriama importui dempingo kaina. Antra, EBB tvirtinimai, kad tinkamiausia būtų nustatyti, ar importas dempingo kaina darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, nėra teisiškai pagrįsti. Iš tikrųjų tinkamiausias teisinis būdas yra nustatyti, ar buvo tikras ir didelis ryšys tarp importo dempingo kaina iš Argentinos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(88)

Komisijos nuomone, byloje surinkti faktai neleidžia jai padaryti tokios išvados. Iš tiesų 2009 m., kai Sąjungos pramonė jau buvo susidūrusi su dideliu importu iš Argentinos ir tik nedidelės apimties importu iš Indonezijos, jos pelningumas siekė 3,5 %. Kai importas iš Indonezijos gerokai padidėjo, pelningumas tapo neigiamas ir pradiniu tiriamuoju laikotarpiu pasiekė – 2,5 %. Dėl to svarbu pažymėti, kad importas iš Indonezijos tuo laikotarpiu padidėjo daug daugiau nei importas iš Argentinos (žr. 3 lentelę). Todėl Komisija mano, kad, kliaudamasi tik importo iš Indonezijos priverstinio kainų mažinimo skirtumo (pakoreguoto atsižvelgiant į kokybinius skirtumus) ir importo iš Argentinos priverstinio kainų mažinimo skirtumo palyginimu, EBB visiškai ir tinkamai neparodė, kokį poveikį kiekvienos eksportuojančios šalies eksportas darė Sąjungos pramonės padėčiai, visų pirma jos pelningumui.

(89)	Komisija padarė išvadą, kad neįmanoma nustatyti tikro ir didelio priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš Argentinos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos, nes su šia žala yra susiję ir kiti žinomi veiksniai.

(90)

Paskelbus Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1578, viena bendrovė, „COFCO Argentina S.A“, ėmė tvirtinti, kad atitinka visus tris galutinio reglamento 3 straipsnyje išdėstytus naujo eksportuojančio gamintojo kriterijus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Komisija išnagrinėjo jos prašymą ir įrodymus. Tačiau atsižvelgiant į atnaujinto tyrimo rezultatus, prašymas neteko pagrindo.

6. IŠVADA

(91)

Tyrimą reikėtų baigti, nes i) Indonezijos dempingo skirtumai yra de minimis ir ii) nebegalima nustatyti, kad tarp importo iš Argentinos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos egzistuoja tikras ir didelis priežastinis ryšys, kaip to reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje. Todėl Argentinos ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, kurie sėkmingai neužginčijo antidempingo priemonių Bendrajame Teisme, tebegaliojančias esamas priemones reikėtų panaikinti. Tad dėl aiškumo ir teisinio tikrumo Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1194/2013 reikėtų panaikinti.

(92)

Galutiniai antidempingo muitai, sumokėti pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1194/2013 už biodyzelino importą iš Argentinos ir Indonezijos, ir laikinieji muitai, kurie buvo galutinai surinkti pagal minėto reglamento 2 straipsnį, turėtų būti grąžinti arba juos turėtų būti atsisakyta išieškoti visais atvejais, kai jie yra susiję su importuojamu biodyzelinu, kurį eksportui į Sąjungą pardavė bendrovės, sėkmingai užginčijusios minėtą reglamentą teisme, tai yra, Argentinos eksportuojančios gamintojos, bendrovės „Unitec Bio SA“, „Molinos Rio de la Plata SA“, „Oleaginosa Moreno Hermanos SACIFI y A“, „Vicentin SAIC“, „Aceitera General Deheza SA“, „Bunge Argentina SA“, „Cargill SACI“, „Louis Dreyfus Commodities S.A.“ („LDC Argentina SA“), ir Indonezijos eksportuojančios gamintojos, bendrovės „PT Pelita Agung Agrindustri“, „PT Ciliandra Perkasa“, „PT Wilmar Bioenergi Indonesia“, „PT Wilmar Nabati Indonesia“, „PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas“ („PT Musim Mas“). Dėl muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti reikia kreiptis į nacionalines muitines pagal taikomus muitų teisės aktus.

(93)

Po faktų atskleidimo „PT Cermerlang Energi Perkasa“ tvirtino, kad teisė į antidempingo muitų grąžinimą ar atsisakymą juos išieškoti turėtų būti suteikta visoms bendrovėms, kurios mokėjo tokius muitus, o ne tik toms bendrovėms, kurios Teisme sėkmingai užginčijo galutinį reglamentą. Bendrovė taip pat tvirtino, kad ne tik Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, bet ir pakeitimų Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1578 turėtų būti panaikintas.

(94)

Pirma, Komisija priminė, kad Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1578 Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013 buvo tik iš dalies pakeistas. Kadangi pastarasis reglamentas buvo panaikintas, pakeitimų dokumentas netenka bet kokios teisinės galios. Todėl nereikia aiškiai panaikinti to reglamento. Antra, Bendrojo Teismo paskelbtas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1194/2013 panaikinimas taikomas tik toms bendrovėms, kurios tą reglamentą užginčijo Teisme. Todėl kitoms bendrovėms taikyti antidempingo muitai pagal Sąjungos teisę buvo renkami teisiškai. Dėl to, kad PPO ataskaitoje dėl Indonezijos buvo nustatyta, kad iš Indonezijos importuojamam produktui taikomos antidempingo priemonės turėtų būti suderintos su Sąjungos PPO įsipareigojimais, Komisija susitarė su Indonezija šias išvadas įgyvendinti iki 2018 m. spalio mėn. Pagal PPO sprendimo bendruosius principus toks įgyvendinimas įsigalios tik nuo įgyvendinimo dienos. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad taip pat tie muitai turėtų būti grąžinti arba turėtų būti atsisakyta juos išieškoti.

(95)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (22), taip pat būtų tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

7. FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(96)	Visoms šalims buvo pranešta apie Komisijos nustatytus faktus ir nustatytas terminas pastaboms pateikti.

(97)	Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Antidempingo tyrimas dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek grynų, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodai 1516209821, 1516209829 ir 1516209830), ex 1518 00 91 (TARIC kodai 1518009121, 1518009129 ir 1518009130), ex 1518 00 95 (TARIC kodas 1518009510), ex 1518 00 99 (TARIC kodai 1518009921, 1518009929 ir 1518009930), ex 2710 19 43 (TARIC kodai 2710194321, 2710194329 ir 2710194330), ex 2710 19 46 (TARIC kodai 2710194621, 2710194629 ir 2710194630), ex 2710 19 47 (TARIC kodai 2710194721, 2710194729 ir 2710194730), 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 99 92 (TARIC kodai 3824999210, 3824999212 ir 3824999220), 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (TARIC kodai 3826009011, 3826009019 ir 3826009030) („biodyzelinas“) yra baigiamas.

2 straipsnis

Galutiniai antidempingo muitai, sumokėti pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1194/2013 už biodyzelino importą iš Argentinos ir Indonezijos, ir laikinieji muitai, galutinai surinkti pagal to reglamento 2 straipsnį, grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti visais atvejais, kai jie susiję su importuojamu biodyzelinu, kurį eksportui į Sąjungą pardavė šios bendrovės:

Bendrovė	Papildomas TARIC kodas
Argentina
„Unitec Bio SA“, Buenos Airės	C 330
„Molinos Agro SA“, Buenos Airės	B 784
„Oleaginosa Moreno Hermanos SACIFI y A“, Bahia Blanka	B 784
„Vicentin SAIC“, Aveljaneda	B 784
„Aceitera General Deheza SA“, Cheneral Dehesa	B 782
„Bunge Argentina SA“, Buenos Airės	B 782
„Cargill SACI“, Buenos Airės	C 330
„Louis Dreyfus Commodities S.A.“ („LDC Argentina SA“), Buenos Airės	B 783
Indonezija
„PT Pelita Agung Agrindustri“, Medanas	B 788
„PT Ciliandra Perkasa“, Džakarta	B 786
„PT Wilmar Bioenergi Indonesia“, Medanas	B 789
„PT Wilmar Nabati Indonesia“, Medanas	B 789
„PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas“ („PT Musim Mas“), Medanas	B 787

Dėl muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti reikia kreiptis į nacionalines muitines pagal taikomus muitų teisės aktus.

Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos Delspinigių, mokėtinų tuo atveju, kai turi būti grąžinami muitai ir dėl to atsiranda teisė į delspinigių mokėjimą, norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją vienu procentiniu punktu.

3 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013 panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) OL L 83, 2015 3 27, p. 6.

(3) OL L 141, 2013 5 28, p. 6.

(4) 2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 315, 2013 11 26, p. 2).

(5) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimai PT Musim Mas/Taryba, T-80/14, Unitec Bio SA/Europos Sąjungos Taryba, T-111/14, Molinos Río de la Plata SA ir kt./Europos Sąjungos Taryba, T-112/14 – T-116/14 ir T-119/14, Cargill SACI/Europos Sąjungos Taryba, T-117/14, LDC Argentina SA/Europos Sąjungos Taryba, T-118/14, PT Ciliandra Perkasa/Europos Sąjungos Taryba, T-120/14, PT Pelita Agung Agrindustri/Europos Sąjungos Taryba, T-121/14 (OL C 402, 2016 10 31, p. 28–33).

(6) PT Wilmar Bioenergi Indonesia ir PT Wilmar Nabati Indonesia/Europos Sąjungos Taryba, T-139/14 (OL C 392, 2016 10 24, p. 26).

(7) Argentinos eksportuojantys gamintojai „Unitec Bio SA“, „Molinos Rio de la Plata SA“, „Oleaginosa Moreno Hermanos SACIFI y A“, „Vicentin SAIC“, „Aceitera General Deheza SA“, „Bunge Argentina SA“, „Cargill SACI“, „Louis Dreyfus Commodities S.A.“ („LDC Argentina SA“) ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai „PT Pelita Agung Agrindustri“, „PT Ciliandra Perkasa“, „PT Wilmar Bioenergi Indonesia“, „PT Wilmar Nabati Indonesia“, „PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas“ („PT Musim Mas“).

(8) Teisingumo Teismo pirmininko 2018 m. vasario 15 d. nutartys sujungtose bylose C-602/16 P ir C-607/16 P – C-609/16 P ir 2018 m. vasario 16 d. nutartys bylose C-603/16 P – C-606/16 P.

(9) 2016 m. spalio 6 d. PPO apeliacinio komiteto ataskaita AB-2016–4, WT/DS473/AB/R ir 2016 m. kovo 29 d. kolegijos ataskaita WT/DS473/R.

(10) 2018 m. sausio 25 d. PPO kolegijos ataskaita WT/DS480/R.

(11) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino inicijavimą, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo tarybos patvirtintomis rekomendacijomis ir sprendimais ginče „ES – Antidempingo priemonės biodyzelinui“ (DS473) (OL C 476, 2016 12 20, p. 3).

(12) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/476 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais (OL L 83, 2015 3 27, p. 6).

(13) 2017 m. rugsėjo 18 d. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1578, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 239, 2017 9 19, p. 9).

(14) Pranešimas dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimų bylose T-80/14, T-111/14–T-121/14 ir T-139/14 dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo tarybos patvirtintomis rekomendacijomis ir sprendimais ginčuose DS473 ir DS480 („ES – Antidempingo priemonės biodyzelinui“) (OL C 181, 2018 5 28, p. 5).

(15) Sprendimas Industrie des poudres sphériques (IPS)/Taryba, C-458/98 P, [2000] Rink. p. I-08147.

(16) Sprendimas Deichmann SE, C-256/16, ECLI:EU:C:2018:187, 87 punktas.

(17) Sprendimas Industrie des poudres sphériques (IPS)/Taryba, C-458/98 P, [2000] Rink. p. I-08147.

(18) OL L 141, 2013 5 28, p. 6.

(19) 2018 m. vasario 20 d. memorandumas „COST of Production and Constructed Value Calculation Adjustments for the Final Determination – Wilmar Trading Pte. Ltd.“ Jungtinių Amerikos Valstijų komercijos departamento tyrime A-560-830.

(20) 2017 m. rugsėjo 18 d. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1578, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 239, 2017 9 19, p. 9).

(21) Laikantis PPO sprendimo ginče „ES – Kompensacinės priemonės tam tikram iš Pakistano importuojamam polietileno tereftalatui“, kuriame Apeliacinis komitetas nustatė, kad „pagrindinis priežastinio ryšio analizės pagal SKP susitarimo 15 straipsnio 5 dalį tikslas yra tai, kad tyrimą atliekanti institucija nustatytų, ar tarp subsidijuojamo importo ir žalos vidaus pramonei egzistuoja tikras ir didelis priežasties ir pasekmės ryšys“. Apeliacinio komiteto 2018 m. gegužės 16 d. ataskaitos AB-2017-5, WT/DS486/AB/R, 5.226 punktas.

(22) 2017 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wortmann, C-365/15, EU:C:2017:19, 35–39 punktai.

19.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/61

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2018/1575

2018 m. rugpjūčio 9 d.

dėl priemonių SA.28973 – C 16/2010 (ex NN 22/2010, ex CP 318/2009), kurias Graikija taikė tam tikriems savo lošimo namams

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 5267)

(Tekstas autentiškas tik graikų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis teikti savo pastabas pagal minėtą (-as) nuostatą (-as) (1),

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2009 m. liepos 8 d. konsorciumas Loutraki AE – Club Hotel Loutraki AE (2) (toliau – skundo pateikėjas arba Lutrakio lošimo namai) pateikė Europos Komisijai (toliau – Komisija) skundą dėl Graikijos teisės aktų, kuriais nustatoma įėjimo į lošimo namus mokesčių sistema, ir teigė, kad šia sistema tam tikriems lošimo namų veiklos vykdytojams suteikta valstybės pagalba. 2009 m. spalio 7 d. elektroniniu raštu skundo pateikėjas nurodė neprieštaraujantis, kad būtų atskleista jo tapatybė. 2009 m. spalio 14 d. įvyko Komisijos darbuotojų ir skundo pateikėjo atstovų susitikimas. 2009 m. spalio 26 d. raštu skundo pateikėjas pateikė papildomos informacijos savo skundui pagrįsti.

(2)	2009 m. spalio 21 d. Komisija persiuntė skundą Graikijai ir paprašė jos patikslinti jame iškeltus klausimus. Graikija Komisijai atsakė 2009 m. lapkričio 27 d.

(3)	2009 m. gruodžio 15 d. Komisija persiuntė Graikijos atsakymą skundo pateikėjui. 2009 m. gruodžio 29 d. skundo pateikėjas pateikė pastabas dėl Graikijos atsakymo.

(4)	2010 m. vasario 25 d., kovo 4 ir 23 d. bei balandžio 13 d. Komisija paprašė Graikijos pateikti papildomos informacijos; Graikija į šiuos prašymus atsakė 2010 m. kovo 10 d. bei balandžio 1 ir 21 d.

(5)

2010 m. liepos 6 d. sprendimu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija Graikijai pranešė pradedanti Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – SESV) veikimo 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl Graikijos įgyvendintos priemonės, t. y. mažesnio mokesčio tarifo nustatymo įėjimui į kai kuriuos lošimo namus (toliau – priemonė). Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (1), o suinteresuotųjų šalių paprašyta pateikti pastabas.

(6)	2010 m. rugpjūčio 4 d. Komisija gavo dviejų tariamų pagalbos gavėjų pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą: Mont Parnès lošimo namų (3) ir Salonikų lošimo namų (4).

(7)	2010 m. spalio 6 d. raštu Komisija iš Graikijos gavo pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą. 2010 m. spalio 12 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos dėl ginčijamos priemonės.

(8)	2010 m. spalio 8 ir 25 d. raštais skundo pateikėjas pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(9)	2010 m. spalio 29 d. raštu Komisija Graikijos valdžios institucijoms perdavė pastabas, kurias pateikė Mont Parnès lošimo namai ir Salonikų lošimo namai. 2010 m. gruodžio 6 d. raštu Graikijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų.

(10)	2011 m. gegužės 24 d. Komisija priėmė Sprendimą 2011/716/ES (5) (toliau – 2011 m. galutinis sprendimas), kuriame padarė išvadą, kad priemonė yra su rinka nesuderinama neteisėta valstybės pagalba, ir įpareigojo susigrąžinti pagalbą.

(11)

2011 m. rugpjūčio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Graikijos Respublika pareiškė ieškinį dėl 2011 m. galutinio sprendimo panaikinimo (byla T-425/11). Ieškinius dėl sprendimo panaikinimo taip pat pateikė Etaireia Akiniton Dimosiou AE (byla T-419/11), Salonikų lošimo namai (byla T-635/11), Mont Parnès lošimo namai (byla T-14/12) ir Athens Resort Casino AE Symmetochon (byla T-36/12), kuri yra Salonikų lošimo namų ir Mont Parnès lošimo namų akcininkė.

(12)	2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimu byloje T-425/11, Graikija/Komisija (6), (toliau – 2014 m. sprendimas), Bendrasis Teismas panaikino 2011 m. galutinį sprendimą ir nusprendė, kad Komisija neįrodė valstybės pagalbos buvimo pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(13)

2014 m. lapkričio 22 d. Komisija apskundė 2014 m. sprendimą. 2015 m. spalio 22 d. nutartimi byloje C-530/14 P, Komisija/Graikija (7), (toliau – 2015 m. nutartis), Teisingumo Teismas atmetė Komisijos skundą ir paliko galioti 2014 m. sprendimą. Atitinkamai Bendrasis Teismas pripažino, kad Etaireia Akiniton Dimosiou AE, Salonikų lošimo namų, Mont Parnès lošimo namų ir Athens Resort Casino AE Symmetochon pareikšti ieškiniai dėl 2011 m. galutinio sprendimo panaikinimo neturi dalyko ir paliko juos nenagrinėtus.

(14)	Todėl Komisijai teko iš naujo išnagrinėti priemonę ir dėl jos priimti naują galutinį sprendimą.

(15)	2017 m. balandžio 14 d. Lutrakio lošimo namai pateikė naują skundą, kuriuo prašė Komisijos priimti naują galutinį sprendimą ir pripažinti, kad priemonė pažeidžia SESV 108 straipsnio 3 dalį ir yra nesuderinama su vidaus rinka, ir įpareigoti susigrąžinti pagalbą.

(16)	2017 m. lapkričio 17 d. Komisija persiuntė naują skundą Graikijai ir paprašė jos pateikti pastabas. Gavusi Graikijos prašymą pateikti vertimus į graikų kalbą, Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. išsiuntė dokumentus graikų kalba. Graikija Komisijai atsakė 2018 m. sausio 26 d.

2. VERTINAMA PRIEMONĖ

2.1. Priemonė

(17)	Vertinama priemonė yra Graikijos įėjimo į lošimo namus mokesčių sistema, kuri buvo taikoma iki 2012 m. lapkričio mėn. Pagal šią sistemą įėjimo į Graikijos lošimo namus mokesčio dydį lėmė tai, ar lošimo namai yra valstybiniai, ar privatūs.

(18)

Nuo 1995 m. visi Graikijos lošimo namai turi imti 15 EUR dydžio įėjimo rinkliavą iš kiekvieno kliento. Vėliau 80 % šios sumos (12 EUR) privaloma pervesti Graikijos valstybei kaip mokestį už įėjimą. Lošimo namai turi teisę pasilikti likusius 20 % mokesčio (3 EUR), kurie laikomi atlygiu už bilieto išdavimą ir jų sąnaudų padengimu.

(19)

Lošimo namų renkamos įėjimo rinkliavos dydžio išimtis praktikoje buvo taikoma valstybės valdomiems lošimo namams (toliau – valstybiniai lošimo namai) ir privatiems Salonikų lošimo namams. Šie lošimo namai turi imti 6 EUR rinkliavą iš kiekvieno įeinančio kliento. Vėliau 80 % šios sumos (4,80 EUR) privaloma pervesti Graikijos valstybei kaip mokestį už įėjimą. Lošimo namai turi teisę pasilikti likusius 20 % mokesčio (1,20 EUR), kurie laikomi atlygiu už bilieto išdavimą ir jų sąnaudų padengimu.

(20)

Taikant šią priemonę, privatūs lošimo namai valstybei perveda po 12 EUR, o valstybiniai lošimo namai ir Salonikų lošimo namai – po 4,80 EUR už įleistą klientą. Teisės aktuose taip pat numatyta galimybė lošimo namams tam tikromis aplinkybėmis įleisti klientus nemokamai, tačiau tokiu atveju jie vis tiek privalo sumokėti valstybei 12 arba 4,80 EUR mokestį už kiekvieną įleistą klientą, nors įėjimo rinkliavos nerenka.

2.2. Atitinkamos Graikijos teisės nuostatos

(21)

Prieš liberalizuojant rinką 1994 metais Graikijoje veikė tik trys lošimo namai – Mont Parnès, Korfu ir Rodo lošimo namai. Tuo metu šie lošimo namai buvo valstybės įmonės ir juos kaip valstybei priklausančius klubus valdė Graikijos nacionalinė turizmo organizacija (toliau – EOT) (8). EOT Generalinio sekretoriaus sprendimais nustatyta, kad šių lošimo namų taikoma įėjimo bilietų kaina sudaro (9)1 500 (maždaug 4,50 EUR) arba 2 000 GRD (maždaug 6 EUR). 2002 m. Graikijoje įvedus eurą, 6 EUR tapo reguliuojama rinkliava už įėjimą į valstybinius lošimo namus.

(22)

Graikijos lošimo namų rinka liberalizuota 1994 m., kai, priėmus Įstatymą Nr. 2206/1994 (10), be trijų esamų valstybinių lošimo namų buvo naujai įsteigti šeši privatūs lošimo namai. Įstatymo Nr. 2206/1994 2 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, kad įėjimo į tam tikrų vietovių lošimo namus kaina bus nustatoma ministro sprendimu; tuo pačiu sprendimu taip pat būtų nustatoma procentinė kainos dalis, atiteksianti Graikijos valstybei kaip pajamos. 1995 m. lapkričio 16 d. ministro sprendimu (11) (toliau – 1995 m. ministro sprendimas) Finansų ministras nustatė, kad nuo 1995 m. gruodžio 15 d. visi lošimo namų veiklos vykdytojai pagal Įstatymą Nr. 2206/1994 (12) už įėjimą privalo rinkti 5 000 GRD (13) (maždaug 15 EUR) rinkliavą. 1995 m. ministro sprendimu nustatyta, kad lošimo namų įmonės privalo pasilikti 20 % kainos, įskaitant atitinkamą PVM, kaip atlygį už bilieto išdavimą ir sąnaudų padengimą, o likusi suma laikoma valstybės rinkliava (14). 1995 m. ministro sprendime numatyta, kad tam tikrais atvejais lošimo namai gali neimti pinigų už įėjimą (15). NET ir tokiais atvejais lošimo namai turėdavo perduoti 80 % reguliuojamos įėjimo rinkliavos valstybei, nors jie tada nerinkdavo įėjimo rinkliavos (16). 1995 m. ministro sprendime reikalaujama, kad lošimo namai mokesčius valstybei sumokėtų kas mėnesį (17). Be to, ministro sprendime numatytos konkrečios bilietų, galiojančių 15 arba 30 dienų, nuolaidos (18). 2002 m. Graikijoje įvedus eurą, 15 EUR tapo standartine reguliuojama rinkliava už įėjimą į lošimo namus.

(23)

Nors Graikijos lošimo namų veikla reglamentuojama Įstatymu Nr. 2206/1994 ir 1995 m. ministro sprendimu, valstybiniams Mont Parnès, Korfu ir Rodo lošimo namams šis įstatymas ir sprendimas nebuvo taikomi, kol Lošimo namų komisija jiems išdavė licencijas. Įstatyme Nr. 2160/1993 buvo numatyta, kad šie lošimo namai toliau veiks kaip EOT valdomi klubai remiantis atitinkamais EOT teisės aktais, t. y. Įstatymu Nr. 1624/1951 (19), Dekretu Nr. 4109/1960 (20) ir Įstatymu Nr. 2160/1993 (21). Todėl Mont Parnès, Korfu ir Rodo lošimo namai toliau taikė 6 EUR įėjimo rinkliavą.

(24)

Kita vertus, visi nauji privatūs lošimo namai, įsteigti po Įstatymo Nr. 2206/1994 priėmimo, išskyrus Salonikų lošimo namus, įgyvendino 1995 m. ministro sprendimą ir taikė 15 EUR įėjimo bilieto kainą. Nors Salonikų lošimo namai buvo įsteigti ir licencijuoti 1995 m. pagal Įstatymą Nr. 2206/1994, jie taikė sumažintą 6 EUR įėjimo rinkliavą, kurią taikė valstybiniai lošimo namai, iki 2012 m. lapkričio mėn., remdamiesi įstatymo galią turinčiu Dekretu Nr. 2687/1953 (22), kuriame buvo nustatyta, kad iš užsienio investicijų įsteigtos įmonės vertinamos bent taip pat palankiai kaip kitos panašios šalies įmonės (23). Kadangi Salonikų lošimo namams licencija buvo išduota 1995 m., jiems taikytas reikalavimas 80 % įėjimo bilieto nominaliosios vertės pervesti valstybei (24).

(25)

Graikijos teigimu, valstybiniams lošimo namams taikytos specialiosios nuostatos, galiojusios iki Įstatymo Nr. 2206/1994 priėmimo, turėtų būti laikomos bendrųjų Įstatymo Nr. 2206/1994 ir 1995 m. ministro sprendimo nuostatų taikymo išimtimi. Todėl iki jiems išduodant licencijas pagal Įstatymą Nr. 2206/1994 1995 m. ministro sprendimas buvo laikomas netaikomu valstybiniams lošimo namams nei įprastos 15 EUR įėjimo rinkliavos, nei reikalavimo atiduoti 80 % šios kainos valstybei požiūriu. Vis dėlto, kadangi valstybiniams lošimo namams buvo išimtinai leidžiama taikyti 6 EUR įėjimo rinkliavą remiantis jau galiojančiais EOT sprendimais, kurie buvo laikomi specialiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis (ankstesnė lex specialis), kurių nepakeičia bendrosios Įstatymo Nr. 2206/1994 ir 1995 m. ministro sprendimo nuostatos, valstybiniai lošimo namai mokėjo 80 % tik nuo 6 EUR. EOT sprendimai buvo laikomi nebetaikomais tik po privatizavimo, kai lošimo namai nebebuvo visiškai kontroliuojami valstybės. Tik po privatizavimo šie lošimo namai ėmė rinkti standartinę 15 EUR įėjimo rinkliavą ir įgijo pareigą valstybei sumokėti 80 % nuo 15 EUR.

(26)	Dar viena bendrųjų Įstatymo Nr. 2206/1994 ir 1995 m. ministro sprendimo nuostatų taikymo išimtis buvo taikoma iš dalies privatizuotiems Mont Parnès lošimo namams pagal Įstatymą Nr. 3139/2003, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad įėjimo į Mont Parnès lošimo namus kaina ir toliau bus 6 EUR.

(27)

2000 m. Mont Parnès ir Korfu lošimo namų veiklos vykdymą iš EOT perėmė Ellinika Touristika Akinita AE (toliau – ETA), visiškai priklausiusi Graikijos valstybei. Nuo 2000 m. pabaigos iki licencijos lošimo namams išdavimo pagal Įstatymą Nr. 2206/1994 2003 m. ETA iš pradžių (25) savanoriškai o paskui – pagal Įstatymo Nr. 2919/2001 24 straipsnį, ėmė laipsniškai prisitaikyti prie Įstatyme Nr. 2206/1994 lošimo namams nustatytų reikalavimų, kad pasirengtų šių dviejų anksčiau valstybei priklausiusių klubų visiškam licencijavimui ir privatizavimui. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu ETA pervedinėjo valstybei 80 % 6 EUR įėjimo į Mont Parnès ir Korfu lošimo namus bilieto kainos. Remiantis Komisijai pateikta informacija, naujas ministro sprendimas niekada nebuvo priimtas ir Korfu lošimo namai toliau ėmė 6 EUR už įėjimą iki pat privatizavimo 2010 m. rugpjūčio mėn. (26), kai šie lošimo namai už įėjimą pradėjo imti 15 EUR.

(28)	Pagal Įstatymą Nr. 2206/1994 Rodo lošimo namų licencija buvo išduota 1996 m. (27) Tačiau lošimo namai sumažintą įėjimo bilietų kainą taikė iki 1999 m. ir pradėjo taikyti 15 EUR rinkliavą tik po jų privatizavimo 1999 m. balandžio mėn.

(29)

2012 m. lapkričio mėn. Graikijoje buvo priimtas naujas teisės aktas (28), kuriuo buvo nustatyta vienoda reguliuojama 6 EUR įėjimo rinkliava visiems – valstybiniams ir privatiems – lošimo namams ir visų lošimo namų prievolė pasilikti 20 % (1,20 EUR) įėjimo kainos kaip atlygį už bilieto išdavimą ir sąnaudų padengimą, o likusius 80 % (4,80 EUR) kiekvieną mėnesį perduoti valstybei kaip valstybės rinkliavą. Graikija patvirtino, kad šis teisės aktas galioja iki dabar.

3. PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(30)	Komisija pradėjo oficialų tyrimą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, nes jai kilo abejonių, susijusių su diskriminaciniu kelių konkrečiai nurodytų Graikijos lošimo namų, kuriems buvo taikoma palankesnė mokestinė tvarka nei kitiems šalies lošimo namams, mokestiniu vertinimu.

(31)	Komisijos nuomone, ginčijama priemone nukrypstama nuo bendrųjų Graikijos teisės normų, kuriose nustatytas įprastas nuo įėjimo į lošimo namus kainos imamas dydis, ir taip pagerinta pagalbos gavėjų konkurencinė padėtis.

(32)

Atrodė, kad ginčijama priemonė reiškė Graikijos valstybės viešųjų pajamų praradimą ir ja suteiktas pranašumas lošimo namams, už įėjimą imantiems mažesnį mokestį. Į Graikijos valdžios institucijų argumentą, kad tiesioginis mažesnės įėjimo kainos teikiamos naudos gavėjas yra klientas, Komisija atsakė, kad subsidija vartotojams gali būti laikoma valstybės pagalba įmonei, jeigu jos sąlyga yra šios įmonės parduodamos konkrečios prekės vartojimas arba teikiamos paslaugos naudojimas (29).

(33)	Komisija taip pat pažymėjo, kad apmokestinimo lygis neatrodė nustatytas atsižvelgiant į atskirų lošimo namų aplinkybes (30); Komisija padarė pirminę išvadą, kad priemonė yra pasirinktinio pobūdžio (31).

(34)

Komisijos nuomone, ginčijama priemonė galėjo iškreipti Graikijos lošimo namų tarpusavio konkurenciją ir verslo įsigijimo rinką Europoje. Komisija teigė visiškai gerbianti valstybių narių teisę reglamentuoti lošimus jų teritorijoje, laikantis Sąjungos teisės, tačiau nesutiko, kad darytina išvada, jog nagrinėjama priemonė negali iškreipti konkurencijos ir neturi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai. Šiame sektoriuje veikiantys veiklos vykdytojai dažnai yra tarptautinės viešbučių grupės, kurių sprendimui investuoti priemonė gali turėti įtakos ir lošimo namai gali būti traukos centras turistams apsilankyti Graikijoje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonė galėjo iškreipti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą (32).

(35)

Komisija iš pradžių laikėsi nuomonės, kad priemonė yra neteisėta pagalba, nes Graikijos valdžios institucijos ją įgyvendino be išankstinio Komisijos pritarimo, ir todėl jai taikomas tuo metu galiojusio Procedūrų reglamento (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999 (33)) 15 straipsnis dėl pagalbos susigrąžinimo (34).

(36)	Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių ginčijamą priemonę būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka; priemonė atrodė esanti nepagrįsta pagalba lošimo namų, kuriems ji taikoma, veiklai (35).

(37)	Komisija pažymėjo, kad, jeigu pasitvirtintų jos abejonės dėl to, kad priemonė reiškia neteisėtą valstybės pagalbą, pagal Procedūrų reglamento 14 straipsnio 1 dalį ji privalėtų įpareigoti Graikiją susigrąžinti pagalbą iš jos gavėjų, nebent tai prieštarautų bendrajam teisės principui (36).

4. GRAIKIJOS IR SUINTERESUOTŲJŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(38)	Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai, Komisija gavo pastabų iš Graikijos, Mont Parnès, Salonikų ir Lutrakio lošimo namų.

4.1. Graikijos ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namų pastabos

(39)	Kadangi pagalbos gavėjų Mont Parnès ir Salonikų lošimo namų atstovo pateiktos pastabos ir iš Graikijos valdžios institucijų gautos pastabos iš esmės nesiskiria, jos kartu apibendrinamos šiame skyriuje.

(40)	Ir Graikijos valdžios institucijos, ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namai ginčija valstybės pagalbos buvimą motyvuodami tuo, kad valstybė neatsisako jokių pajamų, o net jeigu ir atsisako, lošimo namai negauna jokios naudos.

(41)	Graikijos valdžios institucijų teigimu, kainų skirtumai yra tik kainų reguliavimo dalykas, nes padidintas mokestis yra vienoda atitinkamos išduodamų įėjimo bilietų kainos dalis.

(42)

Pasak Graikijos valdžios institucijų, tikslas, kurio siekta nustatant įėjimo kainą ir reikalaujant mokėjimo valstybei, yra ne didinti valstybės pajamas, bet atgrasyti mažai pajamų gaunančius asmenis nuo azartinių lošimų. Tai, kad iš įėjimo bilietų valstybė taip pat gauna pajamų, nekeičia jų kaip kontrolės priemonės pobūdžio. Todėl Graikijos valdžios institucijos mano, kad reikalavimas išduoti įėjimo bilietą į lošimo namų lošimo zonas įeinantiems klientams už nustatytą kainą yra administracinė kontrolės priemonė, kuria nustatoma rinkliava, tačiau ji nėra mokesčio pobūdžio ir negali būti laikoma mokestine našta, kaip konstatuota Valstybės tarybos (Graikijos aukščiausiojo administracinio teismo) sprendime Nr. 4027/1998.

(43)

Dėl skirtingiems lošimo namams taikomų skirtingų kainų Graikija nurodo, kad skiriasi įvairių lošimo namų ekonominės ir socialinės aplinkybės ir todėl jų negalima lyginti. Graikijos valdžios institucijos teigia, kad kainų skirtumai pateisinami viešosios tvarkos sumetimais. Jos visų pirma teigia, kad „skirtingų lošimo namų aplinkybės pateisina ir visiškai atitinka skirtingos bilieto kainos nustatymo praktiką šalia didelių miesto centrų esančių lošimo namų <…> ir kaimo vietovėse esančių lošimo namų <…>, kur gyvena daugiausia kaimo gyventojai, kurių daugumos pajamos ir išsilavinimas yra menkesni ir kuriuos atgrasyti nuo azartinių lošimų reikia labiau nei miesto vietovių gyventojus“.

(44)

Atsakydamos į skundo pateikėjo Lutrakio lošimo namų pastabą, kad 2010 m. privatizavus Korfu lošimo namus įėjimo kaina nuo 6 EUR padidėjo iki 15 EUR, Graikijos valdžios institucijos nurodo, kad tolima geografinė Korfu salos padėtis reiškia, kad Korfu lošimo namai nekonkuruoja su jokiais kitais Graikijos lošimo namais, todėl konkurencija negali būti iškreipiama. Graikijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad privaloma, jog įėjimo kaina būtų atgrasanti, siekiant apsaugoti Korfu gyventojus, nes po privatizavimo pasikeitus lošimo namų veiklos sąlygoms neišvengiamai gerokai pailgės jų darbo valandos, padidės bendras veiklos lygis ir patrauklumas.

(45)

Jeigu pranašumas ir suteikiamas mažesnę kainą imantiems lošimo namams, nes jie pritraukia daugiau klientų, Graikijos valdžios institucijos ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namai nesutinka su nuomone, kad būtinai prarandamos valstybės pajamos. Be to, nėra aišku, kad, jeigu įėjimo kaina būtų didesnė, šie tariami pagalbos gavėjai surinktų valstybei daugiau pajamų, todėl tariamos negautos pajamos yra hipotetinės. Graikijos valdžios institucijos ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namai teigia, kad dėl mažesnės įėjimo kainos naudą gauna klientas ir kad kainos dalis, kuri lieka lošimo namams, yra didesnė tuose lošimo namuose, kuriuose imama 15 EUR įėjimo kaina, ir tai yra naudinga didesnę kainą nustačiusiems lošimo namams.

(46)

Graikijos valdžios institucijos ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namai taip pat tvirtina, kad poveikio konkurencijai ar prekybai nėra, nes kiekvieni lošimo namai turi vietos rinką. Jie nesutinka, kad galima konkurencija su kitų rūšių azartiniais lošimais, apie kurią kalbama sprendime pradėti procedūrą, ir pažymi, kad azartiniai lošimai internetu šiuo metu Graikijoje yra neteisėti.

(47)

Graikijos valdžios institucijos ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namai teigia, kad net jeigu ir būtų pripažinta, jog sumažinta 6 EUR įėjimo kaina galėjo ar dar gali paveikti užsienio įmonės sprendimą investuoti į Graikijos lošimo namus, užsienio įmonė visada galės pasinaudoti įstatymo galią turinčiu Dekretu Nr. 2687/1953, kaip tai padarė Hyatt Regency Xenodocheiaki kai Touristiki (Salonikai) AE Salonikų lošimo namų atveju.

(48)

Skundo pateikėjas teigia, kad pagalbos gavėjai gali neapmokestinti įėjimo, tačiau vis vien turi mokėti 80 % įmoką, ir, jo teigimu, tai labai aiškiai rodo, kad priemonė yra valstybės pagalba; Graikijos valdžios institucijos atsako, kad ši praktika yra išimtinė, nes lošimo namai šia galimybe naudojasi, kad siūlytų nemokamą įėjimą daugiausia labai svarbiems asmenims arba įžymybėms ir kad ši praktika prieštarauja mokesčių teisei (Įstatymas Nr. 2238/1994), nes 80 % bilieto kainos mokėjimas valstybei iš pačios įmonės išteklių nepripažįstamas produktyviomis išlaidomis ir negali būti atskaitytas iš įmonės pajamų, todėl taip besielgianti įmonė patiria didelę mokestinę naštą.

(49)

Graikijos valdžios institucijos ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namai dar atkreipia Komisijos dėmesį į kitus lošimo namų skirtumus pagal įvairias mokesčių ir reguliavimo priemones. Jie teigia, kad šie skirtumai yra palankūs skundo pateikėjui Lutrakio lošimo namams ir kompensuoja pranašumus, kurių jų gavėjai įgyja dėl mažesnės įėjimo kainos. Kiekvieni lošimo namai moka metinio bendrojo pelno dalį valstybei; svarbiausia čia nurodyta priemonė yra tokia, kai pagal įstatymą iš Lutrakio lošimo namų reikalaujama mažesnės dalies nei iš kitų. Komisija pirmiausia pažymi, kad, jeigu iš tikrųjų egzistuoja kitos Graikijos valdžios institucijų ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namų nurodytos priemonės, jos gali būti atskira pagalbos priemonė Lutrakio lošimo namams, jeigu tik yra įvykdytos visos galiojančių Sąjungos valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų sąlygos. Tačiau bet kuriuo atveju jos skiriasi nuo vertinamos priemonės ir nepatenka į šio sprendimo taikymo sritį.

(50)	Graikijos valdžios institucijos ir Mont Parnès bei Salonikų lošimo namai nepateikė jokių pastabų dėl kokios nors pagalbos suderinamumo ir teisėtumo.

(51)

Atsižvelgdamos į naujas pastabas, kurias skundo pateikėjas pateikė 2017 m. balandžio 14 d., visų pirma į tvirtinimą, kad dėl didesnio pagalbą gaunančių lošimo namų, kurie taikė mažesnę įėjimo rinkliavą ir dažnai siūlydavo nemokamą įėjimą, patrauklumo buvo iškraipyta paklausa ir padidėjo bendros pajamos, todėl buvo suteiktas pranašumas (žr. 56 konstatuojamąją dalį), Graikijos valdžios institucijos tvirtina, kad nėra ryšio tarp mažesnės įėjimo rinkliavos arba nemokamo įėjimo ir didesnių atitinkamų lošimo namų bendrų pajamų.

4.2. Iš Lutrakio lošimo namų gautos pastabos

(52)

Lutrakio lošimo namai teigia, kad nacionalinės teisės aktuose nustatytos priemonės reiškia mokestinę diskriminaciją tam tikrų lošimo namų naudai, nes vienoda nuo įėjimo bilieto kainos skaičiuojama 80 % rinkliava, kuri turi būti pervesta valstybei, taikoma skirtingai mokesčio bazei, t. y. dviem skirtingoms valstybės nustatytoms įėjimo kainoms. Pagalbą gaunančių lošimo namų įėjimo kaina yra gerokai mažesnė nei įėjimo į kitus lošimo namus kaina (6 EUR vietoj 15 EUR), todėl valstybė praranda pajamas, ir, atsižvelgiant į tai, kad taip iškreipiama konkurencija, teikiama valstybės pagalba.

(53)

Lutrakio lošimo namai taip pat tvirtina, kad priemonė nėra objektyviai pateisinama, nes mažesnės įėjimo į pagalbą gaunančius lošimo namus kainos nustatymas iš tikrųjų prieštarauja socialiniam tikslui ir įėjimo į lošimo namus kainos nustatymo pateisinimui bei ypatybėms, kurios buvo aptartos Valstybės tarybos sprendime Nr. 4027/1998. Lutrakio lošimo namų teigimu, negalima pagrįstai teigti, kad administracinės kontrolės ir socialinės apsaugos tikslus galima pasiekti taikant skirtingą įėjimo bilietų kainą – įėjimas į Mont Parnès lošimo namus, esančius tik maždaug 20 km nuo miesto centro, kainuoja 6 EUR, į Lutrakio lošimo namus, nuo Atėnų miesto centro nutolusius maždaug 85 km, įėjimas kainuoja 15 EUR; įėjimas į Salonikų lošimo namus, esančius tik apie 8 km nuo Salonikų miesto centro, kainuoja 6 EUR, o Chalkidikėje, esančioje maždaug 120 km nuo Salonikų miesto centro, įėjimas į lošimo namus kainuoja 15 EUR.

(54)

Lutrakio lošimo namai pažymi, kad anksčiau Graikija yra teigusi, jog mažesnė 6 EUR įėjimo kaina yra grindžiama ypatingomis kiekvienų pagalbą gaunančių lošimo namų aplinkybėmis, daugiausia susijusiomis su geografine vietove (kuri lemia tam tikras ekonomines, socialines, demografines ir kitas specifines ypatybes), tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. po privatizavimo Korfu lošimo namai be jokio paaiškinimo, kodėl šios ypatingos aplinkybės nebetaikomos, už įėjimą pradėjo imti 15 EUR mokestį.

(55)

Dėl atskirų Graikijos ir Mont Parnès lošimo namų nurodytų priemonių, kurios, jų nuomone, yra palankios Lutrakio lošimo namams, pagrindinė iš jų – esą Lutrakio lošimo namai moka valstybei mažesnę nei kiti lošimo namai metinio bendrojo pelno dalį, Lutrakio lošimo namai nurodo, kad iš tikrųjų pagal atskirą susitarimą su valdžios institucijomis jie yra sumokėję tiek pat, kiek ir jų konkurentai.

(56)

2017 m. balandžio 14 d. pateiktose pastabose Bendrajam Teismui panaikinus 2011 m. galutinį sprendimą Lutrakio lošimo namai pabrėžia, kad nagrinėjama priemone suteikiamą pranašumą sudaro didesnis naudą gaunančių lošimo namų patrauklumas ir jo lemiamas bendrų naudos gavėjų pajamų padidėjimas. Lutrakio lošimo namų teigimu, Komisija turėtų nustatyti tokį pranašumą ir priimti naują galutinį sprendimą pripažindama, kad nagrinėjama priemone buvo suteiktas toks pranašumas naudos gavėjams, atsižvelgiant į visą informaciją, kurią Graikijos valdžios institucijos pateikė vykstant tyrimui iki 2011 m. galutinio sprendimo.

(57)

Be to, Lutrakio lošimo namai tvirtina, kad naudą gaunančių lošimo namų dažnai taikoma nemokamo įėjimo praktika turi būti laikoma atskiru trečiuoju suteikto pranašumo elementu. Dėl šio elemento Lutrakio lošimo namai prašo Komisijos pateikti visą informaciją ir įrodymus, reikalingus įrodyti, kad nemokamo įėjimo praktika buvo įprasta ir dažnai taikoma bei viršijo 1995 m. ministro sprendime numatytos išimties tikslus.

(58)

Lutrakio lošimo namai tvirtina, kad priemonė taip pat atitinka kitus valstybės pagalbos kriterijus ir yra nesuderinama su vidaus rinka, todėl Komisija turėtų priimti naują galutinį sprendimą, kuriuo turėtų pripažinti, kad priemonė buvo neteisėtai įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir įpareigoti susigrąžinti pagalbą.

5. PRIEMONĖS VERTINIMAS

(59)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba pagal minėtą straipsnio dalį, ji turi atitikti visas toje straipsnio dalyje nustatytas sąlygas. Pirma, turi būti valstybės įsikišimas arba įsikišimas naudojant valstybinius išteklius. Antra, įsikišimas turi būti toks, kad galėtų padaryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, dėl įsikišimo įmonė, kuriai skirta priemonė, turi įgyti atrankųjį pranašumą. Ketvirta, dėl įsikišimo turi arba gali būti iškraipoma konkurencija (37).

(60)

Dėl trečiosios valstybės pagalbos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad ne visos valstybės priemonės, kuriomis suteikiamas pranašumas, (t. y. pagerinama įmonės grynoji finansinė pozicija) būtų laikomos valstybės pagalba ir kad valstybės pagalba būtų laikomos tik priemonės, kuriomis toks pranašumas atrankiuoju būdu suteikiamas tam tikroms įmonėms, tam tikrų kategorijų įmonėms arba tam tikriems ekonomikos sektoriams, pranašumo sąlygos ir atrankumo sąlygos atskiriamos (38).

(61)

Pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų galėjusi gauti įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos (39). Svarbu ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas, o tik priemonės poveikis įmonei (40). Jeigu įmonės finansinė padėtis pagerėja dėl valstybės intervencijos, įvykdytos sąlygomis, besiskiriančiomis nuo įprastų rinkos sąlygų, vadinasi, įmonei suteiktas pranašumas. Kad tai būtų galima įvertinti, įmonės finansinė padėtis pritaikius priemonę turėtų būti palyginta su jos finansine padėtimi tuo atveju, jeigu priemonės nebūtų imtasi (40). Svarbu tik priemonės poveikis įmonei, todėl tai, ar pranašumą įmonė įgijo priverstinai, t. y. ji negalėjo jo išvengti ar atsisakyti, nėra svarbu“ (41).

(62)

Nustatant, ar tam tikra priemone įmonei suteikiamas pranašumas, tiksli tos priemonės forma taip pat yra nesvarbi (42). Taikant valstybės pagalbos sąvoką svarbu ne tik suteikiami teigiami ekonominiai pranašumai, pranašumas gali būti įgyjamas ir dėl palengvintos ekonominės naštos. Tai plati kategorija, apimanti bet kokį į įmonės biudžetą paprastai įtraukiamų mokesčių mažinimą (43). Tai apima visus atvejus, kuriais yra sumažinamos ekonominės veiklos vykdytojų ekonominei veiklai būdingos išlaidos (44).

(63)

2014 m. sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, kad skirtingas mokestis, renkamas už įėjimą į Graikijos valstybinius lošimo namus ir privačius lošimo namus, nebuvo valstybiniams lošimo namams taikoma mokesčių lengvata, dėl kurios atsiranda pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Bendrasis Teismas nusprendė, kad „iš nagrinėjamos priemonės matyti, kad lošimo namų valstybei pervestos sumos už įėjimo bilietus yra tik proporcinga dalis to, ką kiekvieni lošimo namai gauna už parduotus įėjimo bilietus. Todėl <…> nagrinėjama priemonė nėra mokesčio bazės sumažinimas, nes visų lošimo namų pervestina suma sudaro 80 % viso realiai surinkto įėjimo mokesčio. <…> [Kadangi] visų lošimo namų valstybei mokėtina 80 % dalis apskaičiuojama proporcingai jų realiai gautoms pajamoms už parduotus įėjimo bilietus“ (45), „aplinkybės, kad dėl nagrinėtos priemonės lošimo namai, taikę 6 EUR įėjimo mokestį, pervesdavo valstybei mažesnes sumas nei tos, kurias valstybei pervesdavo lošimo namai, turėję taikyti 15 EUR įėjimo mokestį, nepakanka, kad būtų pripažintas pirmos kategorijos lošimo namų pranašumas“ (46).

(64)	2015 m. nutartimi Teisingumo Teismas pritarė šiems argumentams nurodydamas, kad „Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad dviejų absoliučių Graikijos valstybei mokėtinų sumų skirtumas atitinką tokį patį skirtingų sumų, kurias gauna dviejų kategorijų lošimo namai, procentinį dydį“ (47).

(65)	Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemone nesuteikiamas pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(66)

Dėl nemokamo įėjimo praktikos Teisingumo Teismas 2014 m. sprendime konstatavo, kad „lošimo namai, kurie taiko 6 EUR įėjimo mokestį, yra palankesnėje padėtyje, nes, gavę tokį patį įėjimo mokestį (lygų nuliui), jie perveda valstybei mažesnę sumą nei ta, kurią turi pervesti 15 EUR įėjimo mokestį taikantys lošimo namai“ (48). Tačiau jis vėliau nusprendė, kad įėjimo į Graikijos lošimo namus rinkliavų sistema nesuteikiamas pranašumas lošimo namams, kurie taiko 6 EUR įėjimo rinkliavą, todėl negali būti laikoma, kad nemokamo įėjimo sistema sustiprina tokios sistemos suteikiamą pranašumą (49). Jis taip pat konstatavo, kad „kadangi įėjimo į lošimo namus mokesčio sistema nesuteikia pranašumo, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kalbant apie parduotus įėjimo bilietus ir apie tai, kad atitinkama valstybė narė gali leisti dėl konkrečių ir pateisinamų priežasčių, kaip antai reklamos ar socialinės pareigos, suteikti nemokamų įėjimo bilietų, ši valstybė narė pagrįstai gali nustatyti papildomą sąlygą, kad rinkliava, kurią ji būtų gavusi, jai būtų sumokėta ir nemokamų įėjimo bilietų išdavimo atveju“ (50). Todėl Bendrasis Teismas nesutiko, kad nemokamo įėjimo sistema suteikiamas atskiras ir konkretus pranašumas (51).

(67)

2015 m. nutartimi Teisingumo Teismas pritarė šiems argumentams nurodydamas, kad „Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad už parduotą įėjimo bilietą valstybei sumokėtų sumų skirtumu nesuteikiamas joks pranašumas lošimo namams, kuriems taikoma 6 EUR įėjimo rinkliava“, todėl nemokamo įėjimo praktika negali sustiprinti tokio pranašumo (52).

(68)	Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad nemokamo įėjimo praktika nesuteikiamas pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(69)

Galiausiai skundo pateikėjas tvirtina, kad įėjimo į Graikijos lošimo namus rinkliavų sistema didina valstybinių lošimo namų patrauklumą klientams dėl jų taikomos mažesnės reguliuojamos įėjimo rinkliavos ir bendras pajamas (t. y. iš kitų šaltinių – lošimo, apgyvendinimo, barų ir restoranų paslaugų – gaunamas pajamas), todėl mažesnėmis įėjimo rinkliavomis pritraukiama papildomų klientų. Kaip ir nemokamo įėjimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pačia įėjimo į Graikijos lošimo namus rinkliavų sistema nesuteikiamas pranašumas valstybiniams lošimo namams, negalima teigti, kad dėl didesnio patrauklumo arba papildomų pajamų iš papildomų klientų, kuriuos pritraukė mažesnė įėjimo rinkliava, suteikiamas pranašumas. Bet kuriuo atveju, jeigu būtų galima įrodyti tokio pranašumo buvimą, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį pagalba laikomi tik pranašumai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai suteikiami iš valstybinių išteklių (53). Teisingumo Teismo tvirtinimu, dėl reguliavimo priemonių atsirandantis neigiamas netiesioginis poveikis valstybės pajamoms nelaikomas valstybinių išteklių perdavimu, jeigu tai yra tokioms priemonėms būdinga savybė (54). Pavyzdžiui, nacionalinės reguliavimo nuostatos, kuriose nustatoma mažiausia tam tikrų prekių kaina, nėra susijusios su valstybinių išteklių perdavimu (55). Nors dėl skirtingo dydžio mokesčio, kurį valstybiniai ir privatūs lošimo namai perveda Graikijos valstybei, prarandami valstybiniai ištekliai, vien dėl to, kad valstybiniams lošimo namams buvo leidžiama taikyti mažesnę įėjimo rinkliavą nei privatiems lošimo namams, valstybiniai ištekliai nėra prarandami. Todėl Komisija daro išvadą, kad pranašumas, kurį pripažinti prašo skundo pateikėjas, net jeigu būtų įrodytas, nėra suteikiamas iš valstybinių išteklių pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(70)	Kadangi priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba tik tada, kai įvykdytos visos keturios SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, nereikia nagrinėti, ar šiuo atveju ji atitinka kitas sąlygas.

6. IŠVADA

(71)	Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad įėjimo į Graikijos lošimo namus rinkliavų sistema, galiojusi iki 2012 m. lapkričio mėn., nėra pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įėjimo į Graikijos lošimo namus rinkliavų sistema, galiojusi iki 2012 m. lapkričio mėn., nėra pagalba, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2018 m. rugpjūčio 9 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė

(1) OL C 235, 2010 8 31, p. 3.

(2) Konsorciumas Loutraki S.A.- Club Hotel Casino Loutraki S.A. (Κοινοπραξια Δ.Α.Ε.Τ.- Λουτρακι Α.Ε.- Κλαμπ Οτελ Λουτρακι Α.Ε.), Voukourestiou 11, Akti Poseidonos 48, Lutrakis, Atėnai 10671, Graikija.

(3) Mont Parnès lošimo namai, société anonyme Elliniko Kasino Parnithas A.E, Agiou Konstantinou 49, 15124 Amarusijas, Graikija.

(4) Salonikų lošimo namai, Regency Entertainment Psychagogiki kai Touristiki AE, Agiou Konstantinou 49, 15124 Amarusijas, Graikija, ir 13o km odou Thessalonikis-Polygyrou, 55103 Salonikai, Graikija.

(5) 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos Sprendimas 2011/716/ES dėl valstybės pagalbos C 16/10 (ex NN 22/10, ex CP 318/09), kurią Graikija suteikė kai kuriems Graikijos lošimo namams (OL L 285, 2011 11 1, p. 25).

(6) 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas Graikijos Respublika/Europos Komisija, T-425/11, ECLI:EU:T:2014:768.

(7) 2015 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija/Graikijos Respublika, C-530/14 P, ECLI:EU:C:2015:727.

(8) Trys lošimo namai buvo valdomi kaip EOT įmonės pagal Įstatymą Nr. 1624/1951, Dekretą Nr. 4109/1960 ir Įstatymą Nr. 2160/1993. Vėliau vietoj EOT Korfu ir Mont Parnès lošimo namų veiklos vykdytoja tapo Graikijos turizmo plėtros įmonė (toliau – ETA), visiškai priklausiusi Graikijos valstybei pagal įstatymus Nr. 2636/1998 ir Nr. 2837/2000, kuri vykdė veiklą dviejuose minėtuose lošimo namuose, kol jiems buvo išduotos licencijos pagal Įstatymą Nr. 3139/2003. Rodo lošimo namuose EOT vykdė veiklą iki licencijos jiems išdavimo 1996 m.

(9) Konkrečiau EOT Generalinio sekretoriaus sprendimai (priimti vadovaujantis Įstatymu Nr. 1624/1951 ir Dekretu Nr. 4109/1960) yra: 1991 m. lapkričio 21 d. EOT sprendimas Nr. 535633 (kuriuo nustatoma 2 000 GRD įėjimo į Mont Parnès lošimo namus kaina); 1992 m. kovo 24 d. EOT sprendimas Nr. 508049 (kuriuo nustatoma 1 500 GRD įėjimo į Korfu ir Rodo lošimo namus kaina); 1997 m. lapkričio 24 d. EOT sprendimas Nr. 532691 (kuriuo nustatoma 2 000 GRD įėjimo į Korfu lošimo namus kaina).

(10) 1994 m. balandžio 20 d. Įstatymas Nr. 2206/1994 dėl lošimo namų steigimo, veiklos vykdymo ir priežiūros bei kitų klausimų (Νόμος 2206, Δημοσιεύθηκε στο ΦΕΚ 62).

(11) 1995 m. lapkričio 16 d. ministro sprendimas Nr. 1128269/1226/0015/POL.1292 (FEK 982/B'/1995).

(12) 1995 m. ministro sprendimo 1 punktas: „Lošimo namų veiklos vykdytojai (Įstatymas Nr. 2206/1994) nuo 1995 m. gruodžio 15 d. privalo pagal toliau nurodytas nuostatas kiekvienam asmeniui išduoti įėjimo bilietą“.

(13) 1995 m. ministro sprendimo 5 punktas: „Vienoda įėjimo į lošimo automatų ir stalo žaidimų zonas bilieto kaina yra penki tūkstančiai (5 000) GRD“.

(14) 1995 m. ministro sprendimo 7 punkto pirmame papunktyje nustatyta: „Iš visos bilieto vertės 20 % lieka lošimo namų įmonei kaip bilieto išdavimo mokestis ir išlaidoms padengti, įskaitant mokėtiną PVM; likusi dalis yra valstybės rinkliava“.

(15) 1995 m. ministro sprendimo 6 punkte nustatyta: „Jeigu dėl reklamos ar socialinės pareigos lošimo namai neima iš asmens įėjimo mokesčio, lošimo namai iš mokesčių požiūriu patvirtintos kasos išduoda specialios serijos arba specialaus totalizatoriaus bilietą, kuris pažymėtas kaip nemokamas“.

(16) 1995 m. ministro sprendimo 7 punkto antrame papunktyje nustatyta: „Viešoji rinkliava už nemokamus bilietus mokama pagal bilieto kainą atitinkamą šio sprendimo 5 punkte nustatytą dieną“.

(17) 1995 m. ministro sprendimo 10 punkto pirmame papunktyje nustatyta: „Viešosios rinkliavos deponuojamos atitinkamame pelno mokesčio biure dešimtą kiekvieno mėnesio dieną, pateikiant praėjusį mėnesį surinktų rinkliavų ataskaitą“.

(18) 1995 m. ministro sprendimo 8 punkto pirmame ir antrame papunkčiuose nustatyta: „Laikantis minėtų 2–7 punktų, [lošimo namų veiklos vykdytojams] leidžiama išduoti ilgalaikius atitinkamai 15 arba 30 viena po kitos einančių dienų arba kalendorinį mėnesį galiojančius bilietus. Gali būti suteikiama tokių minėtų ilgalaikių bilietų vertės nuolaida:

a)	15 dienų galiojantiems bilietams – 40 % visos 15 dienos bilietų vertės, jeigu tokie bilietai išduodami kalendorinėms dviem savaitėms; paskutinės mėnesio dvi savaitės apima laikotarpį, kuris prasideda šešioliktą mėnesio dieną ir baigiasi paskutinę mėnesio dieną;

b)	30 dienų arba vieną mėnesį galiojantiems bilietams – 50 % visos 30 dienos bilietų vertės“.

(19) 1951 m. sausio 8 d. Įstatymas Nr. 1624/1951, kuriuo patvirtinamas, keičiamas ir papildomas Įstatymas Nr. 1565/1950 dėl Graikijos turizmo organizacijos įkūrimo (Νόμος 1624, Δημοσιεύθηκε στο ΦΕΚ 7).

(20) 1960 m. rugsėjo 29 d. Dekretas Nr. 4109/1960, kuriuo keičiamas ir papildomas teisės aktas dėl Graikijos turizmo organizacijos ir tam tikros kitos nuostatos (Νομοθετικό Διάταγμα 4109, Δημοσιεύθηκε στο ΦΕΚ 153).

(21) 1993 m. liepos 19 d. Įstatymas Nr. 2160/1993 dėl turizmo ir kitų klausimų (Νόμος 2160, Δημοσιεύθηκε στο ΦΕΚ 118).

(22) 1953 m. lapkričio 10 d. įstatymo galią turintis Dekretas Nr. 2687/1953 dėl užsienio kapitalo investicijų ir apsaugos (Νομοθετικό Διάταγμα 2687, Δημοσιεύθηκε στο ΦΕΚ 317).

(23) Salonikų lošimo namams buvo leista taikyti įstatymo galią turinčio Dekreto Nr. 2687/1953 nuostatas pagal 1995 m. rugpjūčio 9 d. Prezidento dekretą (PD) Nr. 290/1995, patvirtinantį įmonės Hyatt Regency Xenodocheiaki kai Touristiki užsienio kapitalo investicijas (Προεδρικό Διάταγμα 290, Δημοσιεύθηκε στο ΦΕΚ 163), kuriame jie buvo prilyginti Mont Parnès ir Korfu lošimo namams.

(24) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 16, 17 ir 18 konstatuojamąsias dalis.

(25) Mont Parnès lošimo namų veiklos vykdytoja buvo Elliniko Kasino Parnithas A.E. (EKP) – 2001 m. įsteigta ETA patronuojamoji įmonė, kurią visiškai kontroliavo Graikijos valstybė.

(26) Remiantis oficialaus tyrimo metu iš Graikijos valdžios institucijų gauta informacija, Korfu lošimo namai privatizuoti 2010 m. rugpjūčio 30 d., po tarptautinio kvietimo dalyvauti konkurse visą Elliniki Kazino Kerkyras AE (EKK) akcinį kapitalą pardavus V&T Corfu Ependyseis Casino AE, kurią įsteigė konkurso laimėtojas konsorciumas Vivere Entertainment Emporiki & Symmetochon AE – Theros International Gaming Inc. EKK buvo įsteigta 2001 m. kaip ETA patronuojamoji įmonė.

(27) 1996 m. gegužės 29 d. ministro sprendimu Nr. Τ/633.

(28) 2012 m. lapkričio 12 d. Įstatymas Nr. 4093/2012, Oficialusis leidinys Nr. I 222.

(29) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 19–23 konstatuojamąsias dalis.

(30) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 26, 27, 28 ir 37 konstatuojamąsias dalis.

(31) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 24–29 konstatuojamąsias dalis.

(32) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 30, 31 ir 32 konstatuojamąsias dalis.

(33) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(34) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis.

(35) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 36, 37 ir 38 konstatuojamąsias dalis.

(36) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 39 ir 40 konstatuojamąsias dalis.

(37) 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija/World Duty Free Group, sujungtos bylos C-20/15 P ir C-21/15 P, ECLI:EU:C:2016:981, 53 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

(38) Žr. Sprendimo Komisija/World Duty Free Group, sujungtos bylos C-20/15 P ir C-21/15 P, ECLI:EU:C:2016:981, 56 punktą ir Sprendimo P Oy, C-6/12, ECLI:EU:C:2013:525, 18 punktą.

(39) 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, ECLI:EU:C:1996:285, 60 punktas; 1999 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ispanija/Komisija, C-342/96, ECLI:EU:C:1999:210, 41 punktas.

(40) 1974 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Italija/Komisija, 173/73, ECLI:EU:C:1974:71, 13 punktas.

(41) 2003 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimo 2004/339/EB dėl priemonių, kurias Italija suteikė įmonei „RAI SpA“ (OL L 119, 2004 4 23, p. 1), 69 konstatuojamoji dalis; 1998 m. lapkričio 26 d. generalinio advokato N. Fennelly išvada byloje Prancūzija/Komisija, C-251/97, ECLI:EU:C:1998:572, 26 punktas.

(42) 2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Altmark Trans, C-280/00, ECLI:EU:C:2003:415, 84 punktas.

(43) 1994 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Banco Exterior de España, C-387/92, ECLI:EU:C:1994:100, 13 punktas; 2000 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija/Komisija, C-156/98, ECLI:EU:C:2000:467, 25 punktas; 1999 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Italija/Komisija, C-6/97, ECLI:EU:C:1999:251, 15 punktas; 2005 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Heiser, C-172/03, ECLI:EU:C:2005:130, 36 punktas.

(44) 2003 m. lapkričio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimas GEMO SA, C-126/01, ECLI:EU:C:2003:622, 28–31 punktai.

(45) 2014 m. sprendimo 55 punktas.

(46) Ten pat, 57 punktas.

(47) 2015 m. nutarties 35 punktas.

(48) 2014 m. sprendimo 76 punktas.

(49) Ten pat, 77 punktas.

(50) Ten pat, 78 punktas.

(51) Ten pat, 80 punktas.

(52) 2015 m. nutarties 55 punktas.

(53) 1978 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Van Tiggele, 82/77, ECLI:EU:C:1978:10, 25 ir 26 punktai; 1996 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Air France/Komisija, T-358/94, ECLI:EU:T:1996:194, 63 punktas.

(54) 2001 m. kovo 13 d. Sprendimas Preussen Elektra, C-379/98, ECLI:EU:C:2001:160, 62 punktas.

(55) 1978 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Van Tiggele, 82/77, ECLI:EU:C:1978:10, 25 ir 26 punktai.

19.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/71

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1576

2018 m. spalio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 6961)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas paskutinį kartą iš dalies buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1512 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Vengrijoje ir Lenkijoje;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės ir 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės (6), rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose ir su rizika, susijusia su žmogaus veikla;

(3)

Tarybos direktyva 2002/60/EB (7) nustatytos būtinosios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės. Visų pirma, Direktyvos 2002/60/EB 9 straipsnyje nustatyta, kad, kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkio kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, o tos direktyvos 10 ir 11 straipsniuose nustatytos priemonės, taikytinos apsaugos ir priežiūros zonose, kad ta liga neplistų. Be to, Direktyvos 2002/60/EB 15 straipsnyje nustatytos priemonės, taikytinos patvirtinus, kad afrikiniu kiaulių maru serga laukinės kiaulės, įskaitant oficialios priežiūros užkrėstame rajone esantiems kiaulių ūkiams skyrimą. Pastarojo meto patirtis parodė, kad Direktyvoje 2002/60/EB nustatytos priemonės, visų pirma užkrėstų ūkių valymas ir dezinfekcija, veiksmingai kontroliuoja tos ligos plitimą;

(4)

atsižvelgiant į priemonių, taikomų susijusiose valstybėse narėse pagal Direktyvą 2002/60/EB, ypač nustatytųjų jos 10 straipsnio 4 dalies b punkte, 10 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnyje, veiksmingumą ir pagal rizikos mažinimo priemones, susijusias su afrikiniu kiaulių maru, nurodytas Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, kai kurios Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sritys turėtų būti vėl nurodytos to priedo II arba I dalyje, nes po galutinio valymo ir dezinfekcijos praėjo trijų mėnesių laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos sritys, kuriose padėtis vis dar kinta, darant bet kokius pakeitimus, susijusius su toje dalyje išvardytomis sritimis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas poveikiui aplinkinėse teritorijose;

(5)	be to, po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1512 priėmimo dienos Sąjungos epizootinė padėtis, susijusi su afrikiniu kiaulių maru, pasikeitė ir buvo nustatyta daugiau šios ligos atvejų, į kuriuos reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(6)

2018 m. rugsėjo mėn. nustatytas vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje Lietuvos Tauragės apskrityje. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lietuvos sritis turėtų būti įtraukta į to priedo II dalį, o ne į I dalį;

(7)

2018 m. spalio mėn. nustatytas vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Pulavų apskrityje. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į to priedo II dalį, o ne į I dalį;

(8)

2018 m. spalio mėn. nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje Rumunijos Teleormano apskrityje. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Rumunijos sritis turėtų būti įtraukta į to priedo III dalį, o ne į I dalį;

(9)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalių sąrašus, be to, po galutinio valymo ir dezinfekcijos praėjus trijų mėnesių laikotarpiui to priedo III dalyje išvardytos tam tikros sritys turėtų būti perkeltos į jo I arba II dalį. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 18 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5) 2018 m. spalio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1512, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 255, 2018 10 11, p. 18).

(6) EFSA Journal 2015;13(7):4163; EFSA Journal 2017;15(3):4732; EFSA Journal 2017;15(11):5068.

(7) 2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičianti Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27).

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„

PRIEDAS

I DALIS

1. Čekija

Šios Čekijos sritys:

—	okres Uherské Hradiště,

—	okres Kroměříž,

—	okres Vsetín,

—

katastrální území obcí v okrese Zlín:

—

Bělov,

—	Biskupice u Luhačovic,

—	Bohuslavice nad Vláří,

—

Brumov,

—

Bylnice,

—

Divnice,

—	Dobrkovice,

—	Dolní Lhota u Luhačovic,

—	Drnovice u Valašských Klobouk,

—	Halenkovice,

—

Haluzice,

—	Hrádek na Vlárské dráze,

—	Hřivínův Újezd,

—	Jestřabí nad Vláří,

—	Kaňovice u Luhačovic,

—

Kelníky,

—	Kladná-Žilín,

—

Kochavec,

—	Komárov u Napajedel,

—

Křekov,

—

Lipina,

—	Lipová u Slavičína,

—	Ludkovice,

—	Luhačovice,

—

Machová,

—	Mirošov u Valašských Klobouk,

—	Mysločovice,

—	Napajedla,

—

Návojná,

—

Nedašov,

—	Nedašova Lhota,

—

Nevšová,

—	Otrokovice,

—	Petrůvka u Slavičína,

—	Pohořelice u Napajedel,

—

Polichno,

—	Popov nad Vláří,

—

Poteč,

—	Pozlovice,

—	Rokytnice u Slavičína,

—

Rudimov,

—

Řetechov,

—

Sazovice,

—

Sidonie,

—

Slavičín,

—

Smolina,

—	Spytihněv,

—	Svatý Štěpán,

—

Šanov,

—

Šarovy,

—	Štítná nad Vláří,

—

Tichov,

—	Tlumačov na Moravě,

—	Valašské Klobouky,

—	Velký Ořechov,

—	Vlachova Lhota,

—	Vlachovice,

—

Vrbětice,

—

Žlutava.

2. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hiiu maakond.

3. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651100, 651200, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652100, 652200, 652300, 652400, 652500, 652601, 652602, 652603, 652700, 652800, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655400, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658310, 658403, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670, 900750, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901250, 901260, 901270, 901350, 901560, 901590, 901850, 901950, 902950, 902960, 903050, 903150, 903250, 903350, 903360, 903370, 903450, 904450, 904460, 904550, 904650, 904750, 904760, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705250, 705350, 705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950 és 750960 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Nógrád megye 550120, 550130, 550210, 550710, 550810, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850650, 850850, 851851, 851852, 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855650, 855660, 855750, 855850, 855950, 855960, 856012, 856050, 856150, 856260, 857050, 857150, 857350 és 857450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Aizputes novads,

—	Alsungas novads,

—	Kuldīgas novada Gudenieku, Turlavas un Laidu pagasts,

—	Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

—	Priekules novads,

—	Skrundas novada Rudbāržu pagasts,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Ventspils novada Jūrkalnes pagasts.

5. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

—

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytyvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybė: Sedos, Šerkšnėnų ir Židikų seniūnijos,

—	Pagėgių savivaldybė,

—	Plungės rajono savivaldybė,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnūjų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

—	Rietavo savivaldybė,

—	Šakių rajono savivaldybė: Barzdų, Griškabūdžio, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Lekėčių, Lukšių, Sintautų, Slavikų, Sudargo ir Žvirgždaičių seniūnijos,

—	Šilalės rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

—	Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

6. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

—	gmina Stare Juchy w powiecie ełckim,

—	gminy Dubeninki, Gołdap i część gminy Banie Mazurskie położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim,

—

gmina Pozezdrze i część gminy Węgorzewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

—	gmina Ruciane – Nida i część gminy Pisz położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 oraz miasto Pisz w powiecie piskim,

—	gminy Giżycko z miastem Giżycko, Kruklanki, Miłki, Wydminy i Ryn w powiecie giżyckim,

—

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy Sorkwity położona na południe od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

—	gmina Bisztynek w powiecie bartoszyckim,

—	gminy Dźwierzuty i Świętajno w powiecie szczycieńskim.

—

gminy Orneta, Lubomino, część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński oraz na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 i część gminy Kiwity położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

—	gminy Elbląg, Godkowo, Gronowo Elbląskie, Markusy, Pasłęk i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

—	powiat miejski Elbląg,

—	gminy Biskupiec, Dobre Miasto, Jeziorany i Kolno w powiecie olsztyńskim,

—	gmina Miłakowo w powiecie ostródzkim,

w województwie podlaskim:

—	gminy Brańsk z miastem Brańsk, Rudka i Wyszki w powiecie bielskim,

—	gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

—	gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

—	gmina Poświętne w powiecie białostockim,

—	gminy Kołaki Kościelne, Rutki, Szumowo, część gminy Zambrów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 i miasto Zambrów w powiecie zambrowskim,

—	gminy Wiżajny i Przerośl w powiecie suwalskim,

—	gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

—	gminy Miastkowo, Nowogród i Zbójna w powiecie łomżyńskim.

w województwie mazowieckim:

—	gminy Ceranów, Kosów Lacki, Sabnie, Sterdyń, część gminy Bielany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

—	gminy Grębków, Korytnica, Liw, Łochów, Miedzna, Sadowne, Stoczek, Wierzbno i miasto Węgrów w powiecie węgrowskim,

—	część gminy Kotuń położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Nowa Dąbrówka, Pieróg, Kotuń wzdłuż ulicy Gorzkowskiego i Kolejowej do przejazdu kolejowego łączącego się z ulicą Siedlecką, Broszków, Żuków w powiecie siedleckim,

—	gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

—	powiat miejski Ostrołęka,

—	powiat ostrowski,

—	gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

—	gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

—	gminy Mała Wieś i Wyszogród w powiecie płockim,

—	gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

—	gminy Baboszewo, Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Płońsk z miastem Płońsk, Sochocin i Załuski w powiecie płońskim,

—	gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

—	gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

—	gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

—

gminy Dobre, Jakubów, Mrozy, Kałuszyn, Stanisławów, część gminy Cegłów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

—	gminy Górzno, Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Sobolew, Trojanów, Żelechów i część gminy Miastków Kościelny położona na południe od rzeki Wilga w powiecie garwolińskim,

—	gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów, i Sieciechów w powiecie kozienickim,

—	gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

—	powiat żyrardowski,

—	gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

—	gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i część gminy Stromiec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

—	gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

—	gminy Iłów, Młodzieszyn, Nowa Sucha, Rybno, Sochaczew z miastem Sochaczew i Teresin w powiecie sochaczewskim,

—	gmina Policzna w powiecie zwoleńskim.

w województwie lubelskim:

—	gminy Jabłonna, Krzczonów, Jastków, Konopnica, Wólka, Głusk i Wojciechów w powiecie lubelskim,

—	gminy Miączyn, Nielisz, Sitno, Skierbieszów, Stary Zamość, Komarów-Osada w powiecie zamojskim,

—	gminy Trzeszczany i Werbkowice w powiecie hrubieszowskim,

—	gminy Jeziorzany i Kock, w powiecie lubartowskim,

—	gminy Adamów i Serokomla w powiecie łukowskim,

—	powiat rycki,

—	gminy Janowiec, i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

—	gminy Karczmiska, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

—

gminy Mełgiew, Rybczewice, miasto Świdnik i część gminy Piaski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

—	gminy Gorzków, Izbica, Rudnik i Żółkiewka w powiecie krasnostawskim,

—	gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Łaszczów, Susiec, Tyszowce i Ulhówek w powiecie tomaszowskim,

—	gminy Łukowa i Obsza w powiecie biłgorajskim,

—	powiat miejski Lublin.

w województwie podkarpackim:

—

gminy Horyniec-Zdrój, Narol, Stary Dzików i Wielkie Oczy i część gminy Oleszyce położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na południe od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na zachód od tej drogi w powiecie lubaczowskim,

—	gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim.

7. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—

Alba apskritis, kurios ribos apibrėžtos taip:

—	į šiaurę nuo Nacionalinio kelio Nr. 7

—

Arad apskritis, kurios ribos apibrėžtos taip:

—

šiaurinėje linijos, kurią apibrėžia šios vietovės, pusėje:

—

Macea,

—

Șiria,

—

Bârzava,

—	Toc (sandūra su Nacionaliniu keliu Nr. 7),

—	į šiaurę nuo Nacionalinio kelio Nr. 7,

—	Arges apskritis,

—	Bistrița apskritis,

—	Brașov apskritis,

—	Cluj apskritis,

—	Covasna apskritis,

—	Dolj apskritis,

—	Harghita apskritis,

—

Hunedoara apskritis, kurios ribos apibrėžtos taip:

—

šiaurinėje linijos, kurią apibrėžia šios vietovės, pusėje:

—

Brănișca,

—	Deva savivaldybė,

—

Turdaș,

—	Zam ir Aurel Vlaicu vietovės, kurios yra Nacionalinio kelio Nr. 7 sandūroje,

—	į šiaurę nuo Nacionalinio kelio Nr. 7,

—	Iasi apskritis,

—	Maramureș apskritis,

—	Neamt apskritis,

—	Vâlcea apskritis.

II DALIS

1. Čekija

Šios Čekijos sritys:

—

katastrální území obcí v okrese Zlín:

—	Bohuslavice u Zlína,

—	Bratřejov u Vizovic,

—	Březnice u Zlína,

—	Březová u Zlína,

—

Březůvky,

—	Dešná u Zlína,

—	Dolní Ves,

—

Doubravy,

—

Držková,

—

Fryšták,

—	Horní Lhota u Luhačovic,

—	Horní Ves u Fryštáku,

—	Hostišová,

—	Hrobice na Moravě,

—

Hvozdná,

—	Chrastěšov,

—	Jaroslavice u Zlína,

—	Jasenná na Moravě,

—	Karlovice u Zlína,

—

Kašava,

—

Klečůvka,

—	Kostelec u Zlína,

—

Kudlov,

—	Kvítkovice u Otrokovic,

—	Lhota u Zlína,

—	Lhotka u Zlína,

—

Lhotsko,

—	Lípa nad Dřevnicí,

—

Loučka I,

—	Loučka II,

—	Louky nad Dřevnicí,

—	Lukov u Zlína,

—	Lukoveček,

—

Lutonina,

—	Lužkovice,

—	Malenovice u Zlína,

—

Mladcová,

—

Neubuz,

—	Oldřichovice u Napajedel,

—

Ostrata,

—	Podhradí u Luhačovic,

—	Podkopná Lhota,

—	Provodov na Moravě,

—

Prštné,

—	Příluky u Zlína,

—

Racková,

—

Raková,

—	Salaš u Zlína,

—	Sehradice,

—

Slopné,

—	Slušovice,

—

Štípa,

—

Tečovice,

—	Trnava u Zlína,

—

Ublo,

—	Újezd u Valašských Klobouk,

—

Velíková,

—	Veselá u Zlína,

—

Vítová,

—

Vizovice,

—

Vlčková,

—

Všemina,

—	Vysoké Pole,

—	Zádveřice,

—

Zlín,

—	Želechovice nad Dřevnicí.

2. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

3. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—	Heves megye 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150 és 705450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 856250, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Nógrád megye 550110, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551810 és 551821 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Borsod-Abaúj-Zemplén megye 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902 és 659000 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Ādažu novads,

—	Aglonas novads,

—	Aizkraukles novads,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Alūksnes novads,

—	Amatas novads,

—	Apes novads,

—	Auces novads,

—	Babītes novads,

—	Baldones novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novads,

—	Bauskas novads,

—	Beverīnas novads,

—	Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

—	Burtnieku novads,

—	Carnikavas novads,

—	Cēsu novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novads,

—	Dobeles novads,

—	Dundagas novads,

—	Engures novads,

—	Ērgļu novads,

—	Garkalnes novads,

—	Gulbenes novads,

—	Iecavas novads,

—	Ikšķiles novads,

—	Ilūkstes novads,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Jaunpils novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Jelgavas novads,

—	Kandavas novads,

—	Kārsavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Ķekavas novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krāslavas novads,

—	Krimuldas novads,

—	Krustpils novads,

—	Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas un Kabiles, pagasts, Rumbas pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa P120, Kurmāles pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1283 un 1290, un uz ziemeļaustrumiem no autoceļa P118, Kuldīgas pilsēta,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mālpils novads,

—	Mārupes novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Mērsraga novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Ozolnieku novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pļaviņu novads,

—	Preiļu novads,

—	Priekuļu novads,

—	Raunas novads,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Jelgava,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Jūrmala,

—	republikas pilsēta Rēzekne,

—	republikas pilsēta Valmiera,

—	Rēzeknes novads,

—	Riebiņu novads,

—	Rojas novads,

—	Ropažu novads,

—	Rugāju novads,

—	Rundāles novads,

—	Rūjienas novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Salas novads,

—	Salaspils novads,

—	Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Šķēdes, Nīgrandes, Jaunauces, Rubas, Vadakstes, un Pampāļu pagasts,

—	Saulkrastu novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novads,

—	Skrīveru novads,

—	Skrundas novada Nīkrāces, Skrundas un Raņķu pagasts, Skrundas pilsēta,

—	Smiltenes novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Strenču novads,

—	Talsu novads,

—	Tērvetes novads,

—	Tukuma novads,

—	Vaiņodes novads,

—	Valkas novads,

—	Varakļānu novads,

—	Vārkavas novads,

—	Vecpiebalgas novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads.

5. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus rajono savivaldybė: Krokialaukio, Miroslavo ir Simno seniūnijos,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Jurbarko miesto ir Jurbarkų seniūnijos,

—	Kaišiadorių miesto savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė: Kaišiadorių apylinkės, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Pravieniškių, Rumšiškių, Žiežmarių ir Žiežmarių apylinkės seniūnijos,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—	Kelmės rajono savivaldybė: Užvenčio ir Šaukėnų seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė: Igliaukos, Gudelių, Liudvinavo, Sasnavos, Šunskų seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybė: Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių, Videniškių seniūnijos,

—	Pakruojo rajono savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė: Aukštelkų seniūnija, Baisogalos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 144, Radviliškio, Radviliškio miesto seniūnija, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A9 ir į vakarus nuo kelio Nr. 3417 ir Tyrulių seniūnija,

—	Prienų miesto savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Šilavoto ir Veiverių seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų, Šiluvos, Kalnųjų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė: Rusnės seniūnija,

—	Širvintų rajono savivaldybės: Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Karnavės, Musninkų, Širvintų, Zibalų seniūnijos,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Tauragės rajono savivaldybė: Batakių ir Gaurės seniūnijos,

—	Telšių rajono savivaldybė: Degaičių, Gadūnavo, Luokės, Nevarėnų, Ryškėnų, Telšių miesto, Upynos, Varnių, Viešvėnų ir Žarėnų seniūnijos,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Varėnos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė: Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų, Žujūnų seniūnijos,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

6. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

—	gminy Kalinowo, Prostki i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

—	gmina Milejewo i część obszaru lądowego gminy Tolkmicko położona na południe od linii brzegowej Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej do granicy z gminą wiejską Elbląg w powiecie elbląskim,

—	powiat olecki,

—	gminy Orzysz, Biała Piska i część gminy Pisz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 w powiecie piskim,

—	gmina Frombork, część gminy wiejskiej Braniewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr E28 i S22 i miasto Braniewow powiecie braniewskim,

—

gminy Kętrzyn z miastem Kętrzyn, Reszel i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

—	część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 511 oraz na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 i miasto Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

—

część gminy Sorkwity położona na północ od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo;

—	w województwie podlaskim:

—	powiat grajewski,

—	powiat moniecki,

—	powiat sejneński,

—	gminy Łomża, Piątnica, Śniadowo, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

—	powiat miejski Łomża,

—	gminy Mielnik, Nurzec – Stacja, Grodzisk, Drohiczyn, Dziadkowice, Milejczyce i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

—	powiat hajnowski,

—	gminy Kobylin-Borzymy i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

—	część gminy Zambrów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie zambrowskim,

—	gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

—	gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

—	gminy Boćki, Orla i Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski w powiecie bielskim,

—	gmina Puńsk, część gminy Krasnopol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 653, część gminy Sejny położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 653 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 663 i miasto Sejny w powiecie sejneńskim,

—	gminy Bakałarzewo, Filipów, Jeleniewo, Raczki, Rutka-Tartak, Suwałki i Szypliszki w powiecie suwalskim,

—	powiat miejski Suwałki,

—	powiat augustowski,

—	powiat sokólski,

—	powiat miejski Białystok.

w województwie mazowieckim:

—

gminy Przesmyki, Wodynie, Skórzec i część gminy Mordy położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 698 biegnącą od zachodniej granicy gminy do północno – wschodniej granicy gminy i część gminy Zbuczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-wschodniej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości Tarcze, Choja, Zbuczyn, Grodzisk, Dziewule i Smolanka w powiecie siedleckim,

—	gminy Repki, Jabłonna Lacka, część gminy Bielany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

—	powiat łosicki,

—	gmina Brochów w powiecie sochaczewskim,

—	powiat nowodworski,

—	gminy Joniec i Nowe Miasto w powiecie płońskim,

—	gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

—	gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

—	część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

—

gminy Dębe Wielkie, Halinów, Sulejówek miasto Mińsk Mazowiecki i części gminy Latowicz położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Stawek do skrzyżowania z drogą nr 802 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 802 biegnącą od tego skrzyżowania do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

—	gminy Borowie, Wilga i Garwolin z miastem Garwolin, Maciejowice i część gminy Miastków Kościelny położona na północ od rzeki Wilga w powiecie garwolińskim,

—	gminy Celestynów, Józefów, Karczew, Osieck, Otwock, Sobienie Jeziory i Wiązowna w powiecie otwockim

—	powiat warszawski zachodni,

—	powiat legionowski,

—	powiat piaseczyński,

—	powiat pruszkowski,

—	gminy Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

—	gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

—	gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

—	część gminy Stromiec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

—	powiat miejski Warszawa.

w województwie lubelskim:

—

gminy Czemierniki, Kąkolewnica, Komarówka Podlaska, Wohyń, część gminy Borki położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19, miasto Radzyń Podlaski, część gminy wiejskiej Radzyń Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-zachodniej granicy gminy i łącząca miejscowości Brzostówiec i Radowiec do jej przecięcia z granicą miasta Radzyń Podlaski, następnie na wschód od linii stanowiącej granicę miasta Radzyń Podlaski biegnącej do południowej granicy gminy i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo zachodniej granicy gminy do granicy miasta Radzyń Podlaski oraz na południe od południowej granicy miasta Radzyń Podlaski do granicy gminy w powiecie radzyńskim,

—

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, część gminy Krzywda położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnąca od północnej granicy gminy w kierunku południowym i łączącą miejscowości Kożuchówka, Krzywda i Adamów, część gminy Stanin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 807, i część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wólka Świątkowa do północnej granicy miasta Łuków i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków i część miasta Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy miasta Łuków do skrzyżowania z drogą nr 806 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od tego skrzyżowania do wschodniej granicy miasta Łuków w powiecie łukowskim,

—	gminy Janów Podlaski, Kodeń, Tuczna, Leśna Podlaska, Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

—	powiat miejski Biała Podlaska,

—	gmina Łęczna i część gminy Spiczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

—	część gminy Siemień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na zachód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

—	gminy Niedźwiada, Ostrówek, Abramów, Firlej, Kamionka, Michów i Lubartów z miastem Lubartów, w powiecie lubartowskim,

—	gminy Niemce i Garbów w powiecie lubelskim,

—

część gminy Piaski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

—

gmina Fajsławice, Kraśniczyn, część gminy Krasnystaw położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw, miasto Krasnystaw i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

—	gminy Dołhobyczów, Mircze i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

—	gmina Telatyn w powiecie tomaszowskim,

—	część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

—	gmina Grabowiec w powiecie zamojskim,

—	gminy Markuszów, Nałęczów, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Żyrzyn, Baranów, część gminy wiejskiej Puławy położona na wschód od rzeki Wisły i miasto Puławy w powiecie puławskim.

III DALIS

1. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Brocēnu novada Cieceres un Gaiķu pagasts, Remtes pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1154 un P109, Brocēnu pilsēta,

—	Kuldīgas novada Pelču, Snēpeles un Vārmes pagasts, Rumbas pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa P120, Kurmāles pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1283 un 1290, un uz dienvidrietumiem no autoceļa P118,

—	Saldus novada Saldus, Zirņu, Lutriņu, Zaņas, Ezeres un Jaunlutriņu pagasts, Saldus pilsēta.

2. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Akmenės rajono savivaldybė,

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios ir Raitininkų seniūnijos,

—	Birštono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Girdžių, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Šimkaičių ir Veliuonos seniūnijos,

—	Joniškio rajono savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė: Paparčių ir Žaslių seniūnijos,

—	Kelmės rajono savivaldybė: Tytyvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė: Degučių, Mokolų, Narto, Marijampolės seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybė: Dubingių, Giedraičių seniūnijos,

—	Prienų rajono savivaldybė: Jiezno ir Stakliškių seniūnijos,

—	Radviliškio rajono savivaldybė: Baisogalos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 144, Grinkiškio, Pakalniškių, Sidabravo, Skėmių seniūnijos, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A9 ir į rytus nuo kelio Nr. 3417, Šaukoto ir Šiaulėnų seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Kalnųjų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

—	Šakių rajono savivaldybė: Gelgaudiškio, Kidulių, Plokščių ir Šakių seniūnijos,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė: Alionių seniūnija,

—	Telšių rajono savivaldybė: Tryškių seniūnija,

—	Vilniaus rajono savivaldybė: Paberžės sen.

3. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

—	gminy Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia, Wilczęta i część gminy wiejskiej Braniewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr E28 i S22 w powiecie braniewskim,

—	gminy Bartoszyce z miastem Bartoszyce, Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie i Sępopol w powiecie bartoszyckim,

—	gmina Młynary w powiecie elbląskim,

—

część gminy Kiwity położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 i część gminy Lidzbark Warmiński położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 511 w powiecie lidzbarskim,

—

gminy Srokowo, Barciany i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

—

gmina Budry i część gminy Węgorzewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

—	część gminy Banie Mazurskie położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim,

w województwie mazowieckim:

—

gminy Domanice, Korczew, Paprotnia, Wiśniew, Mokobody, Siedlce, Suchożebry, część gminy Kotuń położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Nowa Dąbrówka, Pieróg, Kotuń wzdłuż ulicy Gorzkowskiego i Kolejowej do przejazdu kolejowego łączącego się z ulicą Siedlecką, Broszków, Żuków, część gminy Mordy położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 698 biegnącą od zachodniej granicy gminy do północno – wschodniej granicy gminy w powiecie siedleckim,

—	powiat miejski Siedlce,

—

gmina Siennica, część gminy Mińsk Mazowiecki położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy, część gminy Cegłów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy i części gminy Latowicz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Stawek do skrzyżowania z drogą nr 802 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 802 biegnącą od tego skrzyżowania do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

—	gmina Kołbiel w powiecie otwockim,

—	gminy Parysów i Pilawa w powiecie garwolińskim,

w województwie lubelskim:

—

gminy Białopole, Dubienka, Chełm, Leśniowice, Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź i część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

—	powiat miejski Chełm,

—	gmina Siennica Różana część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 i część gminy Krasnystaw położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw w powiecie krasnostawskim,

—	gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Urszulin, Stary Brus, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

—	gminy Cyców, Ludwin, Puchaczów, Milejów i część gminy Spiczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

—	gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

—	gminy Jabłoń, Podedwórze, Dębowa Kłoda, Parczew, Sosnowica, część gminy Siemień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na wschód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

—	gminy Sławatycze, Sosnówka, i Wisznice w powiecie bialskim,

—

gmina Ulan Majorat, część gminy wiejskiej Radzyń Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-zachodniej granicy gminy i łączącą miejscowości Brzostówiec i Radowiec do jej przecięcia z granicą miasta Radzyń Podlaski, a następnie na zachód od linii stanowiącej granicę miasta Radzyń Podlaski do jej przecięcia z drogą nr 19 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo zachodniej granicy gminy do granicy miasta Radzyń Podlaski, część gminy Borki położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie radzyńskim,

—	gminy, Ostrów Lubelski, Serniki i Uścimów w powiecie lubartowskim,

—

gminy Wojcieszków, część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wólka Świątkowa do północnej granicy miasta Łuków, a następnie na północ, zachód, południe i wschód od linii stanowiącej północną, zachodnią, południową i wschodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków, część miasta Łuków położona na zachód i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy miasta Łuków do skrzyżowania z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą do wschodniej granicy miasta Łuków, część gminy Stanin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 807 i część gminy Krzywda położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnąca od północnej granicy gminy w kierunku południowym i łączącą miejscowości Kożuchówka, Krzywda i Adamów w powiecie łukowskim;

—

gminy Horodło, Uchanie i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 biegnącą od zachodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów do granicy miasta Hrubieszów oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy miasta Hrubieszów do wschodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

w województwie podkarpackim:

—

gminy Cieszanów, Lubaczów z miastem Lubaczów i część gminy Oleszyce położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na północ od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na wschód od tej drogi w powiecie lubaczowskim.

4. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Bukarešto sritis,

—	Constanța apskritis,

—	Satu Mare apskritis,

—	Tulcea apskritis,

—	Bacau apskritis,

—	Bihor apskritis,

—	Brăila apskritis,

—	Buzău apskritis,

—	Călărași apskritis,

—	Dambovita apskritis,

—	Galați apskritis,

—	Giurgiu apskritis,

—	Ialomița apskritis,

—	Ilfov apskritis,

—	Prahova apskritis,

—	Salaj apskritis,

—	Vaslui apskritis,

—	Vrancea apskritis,

—	Teleorman apskritis,

—	Olt apskritis.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	tutto il territorio della Sardegna.

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 262

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. spalio 19d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2018 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) 2018/1563 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Horizontas 2020, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013	1
	*	2018 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1564 dėl leidimo naudoti dolomito ir magnezito preparatą kaip visų rūšių gyvūnų, išskyrus pienines karves ir kitus pieninius atrajotojus, nujunkytus paršelius ir penimąsias kiaules, pašarų priedą ( 1 )	20
	*	2018 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1565 dėl leidimo endo-1,4-beta-mananazės, gautos iš Paenibacillus lentus (DSM 28088), preparatą naudoti kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių ir retesnių rūšių naminių paukščių, išskyrus dedeklinius paukščius, mėsinių kalakutų, veislei auginamų kalakutų, nujunkytų paršelių, penimųjų kiaulių ir retesnių rūšių kiaulių pašarų priedą (leidimo turėtojas – Elanco GmbH) ( 1 )	24
	*	2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1566 dėl leidimo naudoti endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautų iš Aspergillus niger (NRRL 25541), ir alfa amilazės, gautos iš Aspergillus niger (ATCC66222), preparatą kaip nujunkytų paršelių ir retesnių rūšių (nujunkytų) kiaulių pašarų priedą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1453/2004 (leidimo turėtojas – Andrès Pintaluba S.A.) ( 1 )	27
	*	2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1567, kuriuo ištaisomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/249 dėl leidimo naudoti tauriną, beta alaniną, L-alaniną, L-argininą, L-asparto rūgštį, L-histidiną, D-, L-izoleuciną, L-leuciną, L-fenilalaniną, L-proliną, D-,L-seriną, L-tiroziną, L-metioniną, L-valiną, L-cisteiną, gliciną, mononatrio glutamatą ir L-glutamo rūgštį kaip visų rūšių gyvūnų pašaro priedus ir L-cisteino hidrochloridą monohidratą kaip visų rūšių gyvūnų, išskyrus kates ir šunis, pašaro priedą ( 1 )	31
	*	2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1568 dėl leidimo naudoti fumonizino esterazės, gautos iš Komagataella phaffii (DSM 32159), preparatą kaip visų rūšių kiaulių ir naminių paukščių pašarų priedą ( 1 )	34
	*	2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1569, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1110/2011 dėl leidimo endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 114044), fermentinį preparatą naudoti kaip vištų dedeklių, retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių ir penimųjų kiaulių pašarų priedą (leidimo turėtojas – Roal Oy) ( 1 )	37
	*	2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1570, kuriuo baigiamas tyrimas dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013	40
		2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1571 dėl dvidešimt šeštojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, mažiausios nugriebto pieno miltelių pardavimo kainos nustatymo	54
		SPRENDIMAI
	*	2018 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1572, Sąjungoje taikyti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisykles Nr. 9, 63 ir 92 dėl suvienodintų triračių transporto priemonių, mopedų ir L kategorijos transporto priemonių pakaitinių išmetimo triukšmo slopinimo sistemų patvirtinimo, atsižvelgiant į jų skleidžiamą triukšmą, nuostatų	55
	*	2018 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1573, kuriuo nustatoma pozicija, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu Ganos ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių tarpiniu ekonominės partnerystės susitarimu įsteigtame EPS komitete dėl EPS komiteto sprendimo dėl Kroatijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą priėmimo	57
	*	2018 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1574, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas narys	60
	*	2018 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos sprendimas (ES) 2018/1575 dėl priemonių SA.28973 – C 16/2010 (ex NN 22/2010, ex CP 318/2009), kurias Graikija taikė tam tikriems savo lošimo namams (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 5267) ( 1 )	61
	*	2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1576, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 6961) ( 1 )	71

		Klaidų ištaisymas
	*	2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, klaidų ištaisymas ( OL L 260, 2018 10 17 )	90


	(1) Tekstas svarbus EEE.