(1)

Sąjunga turi užtikrinti veiksmingą savo finansinės sistemos vientisumo ir tinkamo veikimo apsaugą ir vidaus rinkos apsaugą nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo. Todėl Direktyva (ES) 2015/849 nustatyta, kad Komisija turėtų nustatyti didelės rizikos trečiąsias valstybes, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo režimai turi strateginių trūkumų, keliančių didelę grėsmę Sąjungos finansinei sistemai;

(2)

Komisija turėtų tinkamu laiku peržiūrėti Deleguotajame reglamente (ES) 2016/1675 (2) pateiktą didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą, atsižvelgdama į tų didelės rizikos trečiųjų valstybių pasiektą pažangą šalinant jų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo strateginius trūkumus. Vertindama Komisija turėtų atsižvelgti į naują informaciją, gautą iš tarptautinių organizacijų ir standartus nustatančių subjektų, tokių kaip Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF). Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija turėtų taip pat nustatyti papildomas didelės rizikos trečiąsias valstybes, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo režimai turi strateginių trūkumų;

(3)

vadovaudamasi Direktyva (ES) 2015/849 nustatytais kriterijais, Komisija atsižvelgė į naujausią prieinamą informaciją, visų pirma į naujausius FATF viešus pareiškimus, FATF dokumentą „Improving Global AML/CFT Compliance: ongoing process“ ir FATF ataskaitas dėl Tarptautinio bendradarbiavimo priežiūros grupės, susijusias su atskirų trečiųjų valstybių keliama rizika pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnio 4 dalį;

(4)

FATF nustatė, kad Pakistano kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimas turi strateginių trūkumų, keliančių didelę grėsmę tarptautinei finansų sistemai, tad kartu su FATF jos parengė veiksmų planą;

(5)

Pakistane galiojanti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema ir jos veikimo būdas turi strateginių trūkumų. Prie trūkumų priskirti šie dalykai: finansų įstaigų, įskaitant pinigines paslaugas teikiančias įmones, taikomų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos kontrolės priemonių priežiūra ir vykdymo užtikrinimas; priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam grynųjų vežimui į kitas šalis, nepakankamumas; tai, kad nėra patikimos terorizmo finansavimo atvejų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo įrašų sistemos, be to, įvairios institucijos menkai koordinuoja viena su kita savo veiklą; netinkamas tikslinių finansinių sankcijų ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1267 (1999 m.) ir 1373 (2001 m.) įgyvendinimas; netinkamas draudimo naudotis lėšomis ir teikti finansines paslaugas vykdymu užtikrinimas.

(6)

atsižvelgdama į aukštą tarptautinės finansų sistemos integracijos lygį, glaudų rinkos dalyvių ryšį, didelį skaičių tarpvalstybinių sandorių dėl pinigų pervedimo į Sąjungą arba iš jos, taip pat į rinkos atvėrimo laipsnį, Komisija mano, kad bet kokia kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu grėsmė, keliama tarptautinei finansų sistemai, taip pat yra grėsmė ir ES finansų sistemai;

(7)

remiantis naujausia aktualia informacija Komisijos atliktos analizės išvada yra ta, kad Pakistanas turėtų būti laikomas trečiąja valstybe, kurios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimas turi strateginių trūkumų, keliančių grėsmę Sąjungos finansų sistemai vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnyje nurodytais kriterijais. Tačiau ši valstybė pateikė rašytinį aukšto lygio politinį įsipareigojimą pašalinti nustatytus trūkumus ir kartu su FATF parengė veiksmų planą, kuris padėtų įvykdyti Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatytus reikalavimus. Komisija dar kartą įvertins šalies statusą, atsižvelgdama į pirmiau minėto įsipareigojimo įgyvendinimą;

(8)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675 turėtų būti iš dalies pakeistas,

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (3) nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

Taryba, pagreitintai atlikusi peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 1645/2005 (4) iš dalies pakeitė iš Indijos importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį.

(3)

Taryba, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (5) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(4)

Taryba, atlikusi dalines tarpines peržiūras pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (6) ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 906/2011 (7) vėliau iš dalies pakeitė kompensacines priemones.

(5)

2012 m. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 559/2012 (8) buvo baigta dar viena dalinė tarpinė peržiūra, nekeičiant galiojančių priemonių.

(6)

Taryba, atlikusi antrą priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 461/2013 (9) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(7)

Komisija, atlikusi dvi dalines tarpines peržiūras pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1350 (10) iš dalies pakeitė kompensacines priemones.

(8)

Komisija Sprendimu 2000/745/EB (11) sutiko su trijų Indijos eksportuojančių gamintojų pasiūlyta minimalia importo kaina. Komisija dėl pasikeitusių aplinkybių, kuriomis buvo priimti įsipareigojimai, Įgyvendinimo sprendimu 2014/109/ES (12) atšaukė įsipareigojimų priėmimą.

(9)

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis kompensacinis muitas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 461/2013 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1350 (toliau – galiojančios priemonės). Tai specifinis kompensacinis muitas, kurio dydis konkrečiai nurodytiems Indijos gamintojams yra 0–74,6 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR/t muito norma.

(10)

2016 m. rugsėjo mėn. Indijos eksportuojantis gamintojas „Dhunseri Petrochem Limited“ (toliau – DPL) paprašė Komisijos iš dalies pakeisti reglamentą, kuriuo nustatomos galiojančios priemonės, atsižvelgiant į bendrovės pavadinimo pakeitimą. Tačiau prašyme matyti, kad DPL užmezgė partnerystę – įsteigė bendrąją įmonę su bendrove „Ventures Public Company Limited“ (toliau – IVL), o to pasekmės yra tokios:

(11)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, jog buvo pakankamai įrodymų, kad DPL ir su ja susijusių bendrovių subsidijavimo aplinkybės labai pasikeitė ir kad šie pokyčiai ilgalaikiai, ir dėl to priemones reikėjo peržiūrėti.

(12)

Tuo remdamasi Komisija 2017 m. liepos 6 d. pranešimu (13) paskelbė apie sprendimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį savo iniciatyva inicijuoti dalinės tarpinės peržiūros tyrimą, kurį atliekant būtų nagrinėjami tik bendrovės DPL ir su ja susijusių bendrovių Indijoje subsidijavimo aspektai. Peržiūros tikslas – nustatyti naujos struktūros bendrovės subsidijavimo normą.

(13)

Kitas Indijos eksportuojantis gamintojas „Reliance Industries Limited“ (toliau – „Reliance“) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašyta nagrinėti tik bendrovės „Reliance“ subsidijavimo aspektus.

(14)

„Reliance“ pateikė pakankamai įrodymų, kad kompensuotinų subsidijų poveikiui kompensuoti nebebūtina toliau taikyti dabartinio dydžio priemonių. Visų pirma bendrovė teigė, kad bendras subsidijos lygis sumažėjo, nes nebetaikoma tikslinių produktų schema bei tikslinių rinkų schema, be to, sumažintos sumos, pareiškėjo gaunamos pagal kitas schemas, pavyzdžiui, išankstinių leidimų schemą ir sąlyginio apmokestinimo muitu schemą.

(15)

Nustačiusi, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų, Komisija 2017 m. liepos 6 d. (14) pranešė inicijuosianti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, kurią atliekant bus nagrinėjami tik bendrovės „Reliance“ subsidijavimo aspektai.

(16)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija paskelbė, kad atliekant tyrimą taip pat bus įvertinta, ar tinkama iš dalies pakeisti visų kitų bendrovių Indijoje importuojamam tam tikram Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) nustatytą muito normą.

(17)

Kadangi abi tarpinės peržiūros yra susijusios su tuo pačiu peržiūrimuoju produktu, ta pačia kilmės šalimi ir tuo pačiu tiriamuoju laikotarpiu ir, kadangi abiem priemonėms taikoma ta pati procedūra, nuspręsta, kad abi peržiūras yra tikslinga užbaigti tuo pačiu teisės aktu.

(18)

Komisija apie dalinių tarpinių peržiūrų inicijavimą oficialiai pranešė bendrovei „Dhunseri“, jos susijusioms bendrovėms ir bendrovei „Reliance“ (toliau – susiję eksportuojantys gamintojai), Sąjungos gamintojų asociacijai, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir naudotojams bei eksportuojančios šalies atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešimuose apie inicijavimą nustatytą terminą.

(19)

Norėdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalinga tyrimui, Komisija susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir Indijos Vyriausybei nusiuntė klausimynus ir per nustatytą terminą gavo atsakymus.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus IVDPIL patalpose Kalkutoje, MPPL būstinėje Delyje, MPPL gamykloje Karnale, bendrovės „Reliance“ patalpose Mumbajuje ir Indijos Vyriausybės patalpose Naujajame Delyje (Užsienio prekybos generalinio direktorato ir Prekybos ministerijos patalpose).

(21)

Atliekant subsidijavimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).

(22)

2018 m. liepos 25 d. Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketino siūlyti iš dalies keisti bendrovėms „Dhunseri“ ir „Reliance“ taikomas muito normas. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabų. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(23)

„Reliance“ pažymėjo, kad faktai buvo atskleisti praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo tyrimo inicijavimo ir nurodė PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) 11 straipsnio 11 dalį, kurioje nustatyta, kad tyrimai „užbaigiami“ per vienus metus, „išskyrus ypatingas aplinkybes“, ir pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad peržiūros atliekamos „nedelsiant“ ir „paprastai“ užbaigiamos per 12 mėnesių nuo peržiūros inicijavimo. Tuo remdamasi „Reliance“ tvirtino, kad, nesant ypatingų aplinkybių arba Komisijos pateikto pagrindimo, tyrimas turėtų būti „nutrauktas nenustačius apsaugos priemonių“.

(24)

Tačiau, kalbant apie terminus, Komisija pažymi, kad šiam peržiūros tyrimui taikoma SKP sutarties 21 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad kompensacinių muitų peržiūros „paprastai užbaigiamos per 12 mėnesių nuo peržiūros inicijavimo dienos“, ir nenurodytos jokios ypatingos aplinkybės, kuriomis reikėtų pagrįsti ilgesnį nei 12 mėnesių tyrimo laikotarpį. Atitinkamai, pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nenurodytos jokios ypatingos aplinkybės, kuriomis reikėtų pagrįsti ilgesnį nei 12 mėnesių tyrimo laikotarpį. Šios peržiūros atliekamos per pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 mėnesių laikotarpį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(25)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – Indijos kilmės polietileno tereftalatas (PET), kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 61 00 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūrimasis produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams kaip produktas, gaminamas ir parduodamas Indijos vidaus rinkoje. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(27)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad DPL užmezgė partnerystę – įsteigė bendrąją įmonę su bendrove IVL. Užmezgusi partnerystę DPL 2016 m. balandžio 1 d. perkėlė visas savo PET gamybines patalpas į naują bendrovę IVDPIL ir įsigijo 50 % šios bendrovės akcijų, o likusius 50 % įsigijo IVL patronuojamoji bendrovė „Ventures Global Services Limited“. Taigi DPL nuo tos datos nebebuvo peržiūrimojo produkto eksportuojantis gamintojas.

(28)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad DPL įsigijo 50 % MPPL, kuris yra Indijos PET gamintojas, anksčiau neeksportavęs peržiūrimojo produkto į Sąjungą, todėl atliekant ankstesnius tyrimus dėl Indijos kilmės PET jam nebuvo nustatytas individualus kompensacinis muitas. Likę 50 % MPPL akcijų priklauso bendrovei „Indorama Ventures Global Services Limited“.

(29)

2017 m. gegužės 12 d. IVDPIL pakeitė savo pavadinimą į „IVL Dhunseri Petrochem Industries Private Limited“ (toliau – IDIPL), o MPPL perdavė visą savo turtą, skolas, įsipareigojimus ir darbuotojus bendrovei IDIPL. 2017 m. gruodžio 4 d. Kalkutos Aukštasis teismas pritarė šiam perdavimui.

(30)

DPL, IDIPL (anksčiau IVDPIL) ir MPPL toliau vadinamos „Dhunseri“ grupe. Todėl daline tarpine peržiūra buvo siekiama nustatyti „Dhunseri“ grupei taikytiną subsidijavimo normą. Šiuo tikslu duomenys apie IDIPL ir MPPL (kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis dar veikė kaip atskiras eksportuojantis peržiūrimojo produkto gamintojas) buvo nagrinėjami bendrai, kad būtų galima apskaičiuoti visos „Dhunseri“ grupės subsidijavimo normą, nes ji yra taikoma galutinės struktūros grupei, kurioje MPPL gamykla įtraukta į bendrovę IDIPL.

(31)

Remiantis ankstesnėse peržiūrose nagrinėtomis subsidijomis, Indijos Vyriausybės ir susijusių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir Komisijos klausimyno atsakymais, tirtos šios priemonės:

(32)

Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos subsidijos grindžiamos šiais politikos dokumentais ir teisės aktais.

(33)

ILS, MSLS, BIL, EOĮ/SEZ, GPESS, TRS, TPS, SDES, IEPS ir STSPS schemos grindžiamos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija.

(34)

ILS, BIL, EOĮ/SEZ, GPESS ir IEPS schemos grindžiamos 2015–2020 m. užsienio prekybos politika (toliau – 2015–2020 m. UPP), kuri yra susijusi su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, 2015–2020 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – 2015–2020 m. PV I). Procedūrų vadovas nuolat atnaujinamas.

(35)

MSLS, TRS, TPS, SDES ir STSP schemos, kurios buvo grindžiamos ankstesniu 2009–2014 m. Užsienio prekybos politikos dokumentu (toliau – 2009–2014 m. UPP), nebuvo atnaujintos pagal 34 konstatuojamojoje dalyje minėtą 2015–2020 m. UPP.

(36)

SAMS yra grindžiama 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai.

(37)

EKS yra grindžiama 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniai, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(38)

MTTPPMS grindžiama 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu (toliau – PMĮ), kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(39)

PIS grindžiama 2015 m. gruodžio 4 d. pagrindiniu aplinkraščiu DBR.Dir.BC.Nr. 62/04.02.001/2015–16 dėl „Rupijomis suteiktų eksporto kreditų palūkanų subalansavimo prieš prekių išsiuntimą ir po jo schemos“.

(40)

KIPS schemą, grindžiamą 2015 m. Gudžarato pramonės lengvatų politika, administruoja Gudžarato Vyriausybė.

(41)

HV/VSP administruoja Harijanos Vyriausybė; ji nustatyta 2015 m. verslumo skatinimo politikoje Harijanos pramonės ir prekybos departamento pranešimu.

(42)

GAEMS grindžiama 1958 m. Gudžarato elektros mokesčio įstatymo (toliau – Elektros įstatymas) 3 skirsnio 2 dalies vii ir viii papunkčiais su pakeitimais, retkarčiais daromais Gudžarato Vyriausybės oficialiajame leidinyje.

(43)

MV/LPS grindžiama Maharaštros Vyriausybės rezoliucija Nr. PSI-2013/(CR-54)/IND-8.

(44)

VBPS schemą administruoja Vakarų Bengalijos Vyriausybė; ji nustatyta 2014 m. rugsėjo 12 d. Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 309 – CI/O/ADN/GEN-INC/512.

(45)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytos schemos buvo arba nutrauktos, arba jomis abu susiję eksportuojantys gamintojai nepasinaudojo: MSLS, BIL, EKS, EOĮ/SEZ, TRS, TPS, MTTPPMS, SDES, PIS, STSPS, KIPS, HV/VSP, MV/LPS ir VBPS.

(46)

Komisija nustatė, kad tik vienas iš šiose peržiūrose nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo šia priemone labai nedideliam skaičiui eksporto operacijų. Iš tiesų ta pati bendrovė didžiajai daliai savo eksporto operacijų pasinaudojo sąlyginio apmokestinimo muitu schema (SAMS), kuri aptarta 3.4 skirsnyje. Kadangi ILS ir SAMS negalima pasinaudoti tuo pačiu metu toms pačioms eksporto operacijoms, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ILS buvo beveik nepasinaudota, todėl ji nusprendė atliekant peržiūras pagal ILS gautos naudos kiekybiškai neįvertinti.

(47)

Komisija nustatė, kad susiję eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi SAMS.

(48)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikytas teisinis pagrindas – 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklės (toliau – 1995 M. SAMS taisyklės) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. (15) Praėjus peržiūros tiriamajam laikotarpiui šį teisinį pagrindą pakeitė 2017 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklės (16) (toliau – 2017 m. taisyklės), kurios įsigaliojo 2017 m. spalio 1 d. Šios sąlyginio apmokestinimo muitu schemos apskaičiavimo metodą reglamentuoja 1995 m. SAMS taisyklių 3 taisyklės 2 dalis. Minėtų SAMS taisyklių 12 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktis reglamentuoja deklaraciją, kurią eksportuotojai turi pateikti, norėdami pasinaudoti šia schema. Šios taisyklės nepasikeitė 2017 m. SAMS taisyklėse ir atitinka 3 taisyklės 2 dalį bei 13 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktį.

(49)

Be to, aplinkraštyje Nr. 24/2001 (17) pateikti konkretūs nurodymai, kaip laikytis 3 taisyklės 2 dalies ir reikalavimų, taikomų deklaracijai, kurią eksportuotojai turi pateikti pagal 12 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktį.

(50)

1995 m. SAMS taisyklių 4 taisyklėje nustatyta, kad centrinė valdžia gali patikslinti pagal 3 taisyklę nustatytą sumą arba normas. Vyriausybė padarė keletą pakeitimų – paskutinį kartą normos patikslintos 2015 m. lapkričio 16 d. pranešimais Nr. 110/2015 CUSTOMS (N.T.) (18) ir 2016 m. spalio 31 d. pranešimais Nr. 131/2016 CUSTOMS (N.T.) (19). Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimajam produktui iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo taikoma 1,9 %, o vėliau – 1,5 % FOB vertės norma.

(51)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(52)

Pagal šią schemą bet kuri bendrovė, eksportuojanti reikalavimus atitinkančius produktus, turi teisę gauti grynųjų pinigų sumą, atitinkančią deklaruotos eksportuojamų medžiagų FOB vertės procentinę dalį. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklių 3 taisyklės 2 dalyje nurodoma, kaip apskaičiuojama subsidijos suma:

(53)

Kitaip tariant, Indijos Vyriausybė grąžintiną sumą grindė visos pramonės muitų, sumokėtų už importuotas žaliavas, vidutinėmis vertėmis ir vidutine pramonės panaudojimo dalimi, kuri Indijos Vyriausybės manymu yra tipiška reikalavimus atitinkančių eksportuojamų produktų gamintojams. Tuomet Indijos Vyriausybė grąžintiną sumą išreiškia kaip reikalavimus atitinkančių eksportuojamų produktų vidutinės eksporto vertės procentinę dalį.

(54)

Indijos Vyriausybė šią procentinę dalį naudoja tam, kad apskaičiuotų grynųjų pinigų sumą, kurią turi teisę gauti visi reikalavimus atitinkantys eksportuotojai. Šios schemos normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimajam produktui iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo taikoma 1,9 % FOB vertės norma, o vėliau – 1,5 %.

(55)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją ir muitinė įsitikina, kad joje pateikti duomenys atitinka važtaraščio duomenis, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(56)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(57)

Sąlyginio apmokestinimo suma gali būti panaudota bet kokiam tikslui ir pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas įsipareigojimas eksportuoti.

(58)

Atitinkamuose teisės aktuose ir administracinėse instrukcijose nustatyta, kad Indijos muitinės administracija neturi reikalauti, kad eksportuotojui, prašančiam pasinaudoti sąlyginio apmokestinimo muitu schema, turėjo būti arba bus taikomas mokėtinas muitas už eksportuojamų prekių gamybai reikalingų žaliavų importą (20). Be to, per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybės patalpose Indijos Vyriausybė patvirtino, kad bendrovės, kurios visas eksportuojamam PET gaminti naudojamas žaliavas perka vidaus rinkoje, vis tiek gali pasinaudoti visa norma, apskaičiuota pagal minėtą 3 taisyklės 2 dalį. Šis tyrimas taip pat parodė, kad praktiškai tai buvo taikoma vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuris pasinaudojo SAMS nepaisant to, kad jis neimportavo nė vienos pagrindinės žaliavos (PTA ir MEG), naudotos peržiūrimajam produktui gaminti.

(59)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes tai yra negautos pajamos (t. y. Indijos Vyriausybės surinkti tariami importo muitai, kurie yra grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti). Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Be to, sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą permokėtomis importo muitų, kuriuos Indijos Vyriausybė grąžina arba atsisako išieškoti, sumomis.

(60)

Eksportuojamų produktų sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi visų leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Be to, ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo I punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Grynųjų pinigų išmokėjimas eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, skirta patvirtinti, kokios žaliavos ir kokiais kiekiais yra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(61)

Indijos Vyriausybės mokėtina suma eksportuotojams už eksportuojamus produktus priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAMS yra kompensuotina.

(63)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi jų gavėjui tekusia nauda, nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Tuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti grynųjų pinigų sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, kad pagal SAMS gautą naudą buvo tikslinga įvertinti atsižvelgiant į sumų, gautų už eksporto operacijas, pagal šią programą atliktas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, visumą.

(64)

„Dhunseri“ grupė pažymėjo, kad pagal SAMS gauta nauda sumažėjo nuo 1,9 % iki 1,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir teigė, kad šis sumažėjimas buvo ilgalaikis, t. y. sumažėjo SAMS norma – nuo 5,5 % 2011 m. iki 1,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl tos priežasties bendrovė tvirtino, kad SAMS, jei ji būtų kompensuojama, turėtų būti kompensuojama tik pagal 1,5 % normą.

(65)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį „kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuojama pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija, per subsidijavimo tiriamąjį laikotarpį“. Kaip minėta pirmiau, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu norma iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo 1,9 %, o vėliau – 1,5 % FOB vertės. Todėl Komisija mano, kad turėtų būti naudojamos peržiūros tiriamojo laikotarpio faktinės normos. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(66)

„Reliance“ tvirtino, kad apskaičiuojant naudą remiantis SAMS turėtų būti atsižvelgta tik į permokėtas sumas, nes SAMS turėtų būti laikoma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema, tačiau nepateikė išsamesnių duomenų tvirtinimui pagrįsti. Kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad SAMS neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos savybių. Be to, dėl „Reliance“ Komisija per patikrinimą vietoje padarė išvadą, kad „Reliance“ naudojosi SAMS, nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji neimportavo nė vienos iš abiejų susijusių žaliavų (MEG ir PTA). Todėl tvirtinimas buvo atmestas, nes remiantis turima informacija visa „Reliance“ skirta suma yra permokėta suma.

(67)

MPPL paaiškino, kad jis naudojo grynintą tereftalio rūgštį (PTA) ir monoetilenglikolį (MEG) PET gaminti ir kad abi žaliavos gautos iš to paties vidaus tiekėjo, kuris pagal pirkimo sutartį MPPL taikė vadinamąjį numanomos muito sumos elementą. Tuo remdamasis MPPL tvirtino, kad jis mokėjo žaliavų, kurios naudojamos eksportuojamam produktui gaminti, importo muitus ir todėl skaičiuojant SAMS turėtų būti apsiribojama tik permokėtomis sumomis. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad MPPL nepateikė jokių įrodymų, kad „numanoma muito suma“ būtų atitikusi kokį nors faktinį importo muitų mokėjimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(68)

IDIPL teigė, kad MEG – viena iš dviejų pagrindinių žaliavų, kurias bendrovė naudojo PET gaminti, buvo tik importuojama ir kad už šį importą buvo sumokėti importo muitai. Remdamasis muitų, sumokėtų už peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuotam PET gaminti naudotą MEG, suma IDIPL taip pat pateikė tariamos permokėtos atsisakytų išieškoti muitų sumos skaičiavimus ir tvirtino, kad subsidijavimo lygis turėtų būti nustatytas remiantis tik ta permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma. Nepaisant to, kad nėra jokios sistemos ar tvarkos, skirtos patvirtinti, kurios žaliavos ir koks jų kiekis sunaudojama eksportuojamiems produktams gaminti, Komisija patikrino šį tvirtinimą pagal pagrindinio reglamento II priedo 5 dalį. Patikrinus patvirtinta, kad visa PET gaminti panaudota MEG buvo importuota ir kad tvirtinime nurodyta importo muitų suma už MEG, kuri buvo panaudota peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuotam PET gaminti, iš tiesų buvo faktiškai sumokėta. Tuo remdamasi Komisija priėmė tvirtinimą ir subsidijavimo lygį apskaičiavo remdamasi tik ta permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma.

(69)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šias subsidijų sumas paskirstė visai peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(70)

Todėl Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 0,38 % „Dhunseri“ grupei ir 1,67 % „Reliance“.

(71)

„Reliance“ tvirtino, kad Komisija suklydo SAMS laikydama subsidija ir schema, kuriai taikomas 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis, ir teigė, kad, be to, Komisija veikė prieštaraudama šiai išvadai ir tikrino kito eksportuotojo permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. „Reliance“ tvirtino, kad skaičiuodama permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą Komisija skirtingas tyrimo šalis traktavo skirtingai ir, visų pirma „Reliance“ atveju, kompensuojama pripažino visą pagal SAMS gautą naudą vietoje to, kad kompensuojama dalimi pripažintų tik permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą.

(72)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Iš tiesų, kaip paaiškinta pirmiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi visų leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Taip pat ši schema neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose nustatytų taisyklių, nes mokėjimas grynaisiais pinigais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. Be to, tas pats metodas ir taisyklės buvo taikomi visoms bendrovėms („Reliance“ ir „Dhunseri“ grupei), nes Komisija siekė suprasti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovės iš tiesų importavo susijusias žaliavas ir už tokį importą mokėjo importo muitus. Tada, remdamasi turima informacija, Komisija apskaičiavo dviejų bendrovių permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. Abiejų bendrovių padėtis aptarta toliau. IDIPL (priklauso „Dhunseri“ grupei) tvirtino ir pateikė įrodymų, kad viena iš dviejų pagrindinių žaliavų, naudotų PET gaminti, buvo tik importuojama ir kad už šį importą buvo sumokėti importo muitai. Komisija atliko patikrinimą ir įsitikino, kad tvirtinimas yra teisingas. Remdamasi šiuo faktiniu pagrindu Komisija apskaičiavo subsidijavimo lygį pagal permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. „Reliance“ buvo paraginta pateikti tokius pačius įrodymus kaip IDIPL, tačiau to nepadarė. Todėl „Reliance“ permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą sudarė visa iš Indijos Vyriausybės gauta suma. Taigi, kadangi šių dviejų eksportuojančių gamintojų skirtumas pagrįstas turimų faktų skirtumais, tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

„Reliance“ toliau tvirtino, kad prievolė įrodyti buvo netinkamai taikoma, nes eksportuojančiam gamintojui tariamai teko prievolė nustatyti, kokia yra permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma.

(74)

Komisija su tuo nesutinka. Primenama, kad tyrimo procesas yra grindžiamas klausimyno atsakymais ir tikrinamaisiais vizitais. Informacija apie konkrečios bendrovės faktiškai sumokėtų (arba nesumokėtų) importo muitų dydį yra faktinė informacija, kurią bendrovė turi nurodyti. „Reliance“ nepateikė šios informacijos pildydama 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytą klausimyną, kuriame suinteresuotosios šalys raginamos pateikti visą subsidijavimo normos skaičiavimui svarbią informaciją. Neturėdama tokios informacijos Komisija aktyviai rinko informaciją, kuria remdamasi per 2017 m. gruodžio mėn. patikrinimą vietoje bendrovės „Reliance“ patalpose galėtų nustatyti galimą permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pirmiausia nustatyta, kad „Reliance“ nemokėjo dviejų pagrindinių žaliavų, kurios naudotos eksportuojamam PET gaminti, t. y. PTA ir MEG, importo muitų. Komisija toliau nagrinėjo, ar buvo sumokėti importo muitai už žaliavas, kurios naudotos gaminti PTA, MEG ar pradines žaliavas, naudotas PTA ar MEG gaminti. Tačiau paaiškėjo, kad „Reliance“, kuri yra integruota naftos chemijos bendrovė, importavo žalią naftą ir viduje gamino visus tarpinius produktus, kurie vėliau naudojami PET gaminti. Tada Komisija nustatė žaliai naftai taikomą importo muito normą, kuri, kaip paaiškėjo, yra 0 %, kaip tą įrodo per tikrinamąjį vizitą „Reliance“ pateikti dokumentai. Remiantis šia informacija paaiškėjo, kad visa SAMS suma yra permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma. „Reliance“ per visą likusį tyrimo etapą nepateikė jokių patikrinamų pastabų dėl duomenų, kurios galėtų pakeisti šią išvadą. Nors prašyta ne vieną kartą, „Reliance“ nepateikė jokios informacijos, kuri leistų apskaičiuoti permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. Trumpai tariant Komisija aktyviai rinko informaciją, kuri yra reikalinga SAMS subsidijavimo lygiui apskaičiuoti, o „Reliance“, nepaisydama ne vieno raginimo, nepateikė faktinės bendrovės turimos informacijos, kuri pateisintų skaičiavimus, rodančius, kad permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma yra mažesnė nei SAMS suma. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(75)

„Reliance“ tvirtino, kad vienintelis Komisijos kvietimas pateikti informacijos, kuri leistų nustatyti permokėtos atsisakytų išieškoti muitų sumos dydį, buvo pateiktas per faktų atskleidimą. Tačiau Komisija pastebi, kad „Reliance“ buvo raginama užpildyti klausimyną ir pateikti informacijos apie permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą per tikrinamąjį vizitą, kaip paaiškinta 74 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas taip pat atmestas.

(76)

„Reliance“ pastebėjo, kad Komisija nepateikė tikrinimo ataskaitos ir tvirtino, kad neturėdama šios ataskaitos negalėjo tinkamai ginti savo interesų dėl SAMS, nes Komisija jai perkėlė prievolę įrodyti, kokio dydžio yra pagal SAMS gaunama nauda.

(77)

Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija mano, kad prievolė įrodyti, kad importo muitai buvo sumokėti už žaliavas, kurios naudotos gaminant eksportuojamus produktus, už kuriuos Indijos Vyriausybė grąžino tuos tariamai sumokėtus importo muitus, tenka eksportuojančiam gamintojui. Komisijai tenka prievolė remiantis turima informacija apskaičiuoti subsidijavimo sumą. Dėl to Komisija pažymi, kad atitinkami elementai, kurie buvo naudoti siekiant nustatyti SAMS subsidijavimo normą pagal 69 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą metodą, buvo patikrinti remiantis „Reliance“ klausimyno atsakymais. SAMS buvo tikrinama lygiagrečiai su IEPS, nes abi schemos yra labai panašios. Buvo patikrintos kelios eksporto sąskaitos faktūros ir susiję dokumentai. Su šia informacija „Reliance“ taip pat gali susipažinti kaip su vizito metu gautais dokumentais. Per tikrinamąjį vizitą Komisija nustatė, kad neatitiko „Reliance“ nurodyta pagal SAMS eksportuotų prekių vertė ir pagal IEPS eksportuotų prekių vertė. Šį neatitikimą „Reliance“ paaiškino per vizitą pateikusi dokumentus. Vis dėlto šis neatitikimas neturi poveikio subsidijavimo sumos skaičiavimui. Per tikrinimą kitų neatitikimų, susijusių su „Reliance“ pateiktais dokumentais dėl SAMS, nepastebėta. Taigi, suinteresuotosioms šalims, įskaitant „Reliance“, visa informacija, kuri yra reikalinga, kad suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti teisėmis į gynybą, buvo pateikta ankstyvu tyrimo etapu. Todėl Komisija mano, kad per vykdomą tyrimą buvo tinkamai užtikrintos „Reliance“ teisės į gynybą. 74 konstatuojamojoje dalyje taip pat įrodoma, kad Komisija neperkėlė prievolės įrodyti, o priešingai – aktyviai rinko informaciją, kuri buvo reikalinga pagal SAMS gaunamos naudos sumai apskaičiuoti. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(78)

Kaip paaiškinta pirmiau, visi ekonominės veiklos vykdytojai traktuoti remiantis tomis pačiomis taisyklėmis, atidžiai įvertinus jų konkrečią faktinę padėtį. IDIPL pakartojo tvirtinimą, kad MPPL per PTL buvo taikomas numanomas muitas ir jis tą muitą sumokėjo PRA ir MEG vidaus tiekėjui pagal jų tarpusavio sutartimi įformintą susitarimą. IDIPL tvirtino, kad numanomo muito suma turėtų būti išskaičiuota iš visos pagal SAMS gaunamos naudos sumos. IDIPL toliau tvirtino, kad numanomo muito priemone sudaroma galimybė priimti politinį sprendimą perkelti į vartotojų grandį importo muitą, taikomą žaliavų tiekėjui.

(79)

Dėl šio tvirtinimo Komisija gali patvirtinti, kad komercinėje MPPL ir jo tiekėjo sutartyje minimas numanomo muito komponentas formulėje, kuri naudota žaliavų kainai apskaičiuoti. Tačiau tai savaime nėra įrodymas, kad vidaus tiekėjas faktiškai sumokėjo muitą, nes ši formulė yra komercinių derybų rezultatas, pagal kurį nebūtinai atsižvelgiama į tai, ar muitai yra faktiškai sumokėti. Šiuo atžvilgiu IDIPL nepateikė jokių įrodymų, kad jų pirktas žaliavas tiekėjas importavo ir, jei importavo, buvo sumokėti muitai. Dėl to tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

Indijos Vyriausybė tvirtino, kad pagal SAMS, kaip ji aprašyta SKP sutartyje, nebūtinai numatoma atsisakyti išieškoti importo muitus, sumokėtus už importuotas žaliavas/atleisti nuo šių muitų/atidėti jų mokėjimą, tačiau taip pat gali būti numatomas atsisakymas išieškoti netiesioginius mokesčius. Tuo remdamasi Indijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija padarė esminę klaidą SAMS apibūdindama kaip neleistiną sąlyginio apmokestinimo muitu sistemą remdamasi tuo, kad ja galima pasinaudoti net jei nėra mokami importo muitai.

(81)

Dėl to Komisija pastebėjo, kad nors Indijos Vyriausybė pateikė teisinių motyvų dėl atsisakymo išieškoti tiesioginius mokesčius, ji nepateikė jokių įrodymų, kad kuri nors suinteresuotoji šalis tokius netiesioginius mokesčius iš tiesų sumokėjo ar jie buvo mokėtini už žaliavas, naudotas eksportuojamam PET gaminti, ir, jei šie mokesčiai buvo sumokėti, kad jie nebuvo grąžinti pagal kitą mokesčių priemonę, nesusijusią su SAMS. Per tyrimą nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė informacijos apie netiesioginius mokesčius, susijusius su SAMS, kuri būtų turėjusi poveikio permokėtos atsisakytų išieškoti muitų sumos dydžio nustatymui, nors jos buvo ne vieną kartą raginamos pateikti informacijos, kuri leistų apskaičiuoti permokėtą pagal SAMS atsisakytų išieškoti muitų sumą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(82)

Indijos Vyriausybė toliau tvirtina, kad pagal SAMS yra taikomas tikrinimo mechanizmas, kuris leidžia stebėti žaliavų sunaudojimą gaminant eksportuojamą produktą.

(83)

Tvirtinimui pagrįsti Indijos Vyriausybė nurodė kelias Sąlyginio apmokestinimo taisyklių ir Muitinės vadovo nuostatas, pagal kurias atliekami auditai ir tikrinimai, tačiau neįrodė, kad pagal SAMS schemą būtų taikoma sistema ar procedūra, leidžianti patvirtinti, kokios žaliavos ir koks jų kiekis yra sunaudota eksportuojamam produktui gaminti, kaip apibrėžta II priedo 4 dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(84)

Papildoma, kad tai, jog nėra tikrinimo sistemos ar procedūros, kaip apibrėžta II priedo 4 dalyje, neturi poveikio subsidijos sumos nustatymui, kaip nurodyta 70 konstatuojamojoje dalyje, nes Komisija permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiavo remdamasi iš tiriamų bendrovių gauta informacija. Indijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija privalėjo aktyviai veikti skaičiuodama permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą.

(85)

74 konstatuojamojoje dalyje įrodyta, kad Komisija aktyviai ieškojo informacijos, kuri leistų nustatyti, ar dalis SAMS sumos nebuvo permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma. Be to, net ir paraginta, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio nagrinėjimo remdamasi faktiniais susijusių eksportuojančių gamintojų sandoriais. Todėl tvirtinimas yra nesusijęs.

(86)

Komisija nustatė, kad susiję eksportuojantys gamintojai pagal GPESS gavo nuolaidų, kurios galėjo būti skirtos peržiūrimajam produktui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(87)

Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP 5 skyriuje ir 2015–2020 m. PV I 5 skyriuje.

(88)

Teisę naudotis šia priemone turi gamintojai eksportuotojai, taip pat su finansuojančiais gamintojais susieti prekiautojai eksportuotojai ir paslaugų teikėjai.

(89)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muito normą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant įsipareigojimą eksportuoti importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportui skirtų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal 2015–2020 m. UPP gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % muito normą. Įsipareigojimas eksportuoti, kuris yra lygus šešis kartus nesumokėtam muitui, turi būti įvykdytas per ne daugiau kaip šešerius metus.

(90)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju gamybos priemonių vietos gamintojas gali pasinaudoti importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importu be muitų. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(91)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu įnašu, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, tai yra nauda eksportuotojui, kuri yra lygi muito sumažinimo sumai.

(92)

Pagal teisės aktus GPESS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(93)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(94)

Komisija subsidijos sumą apskaičiavo pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, remdamasi muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gauta subsidijos suma apskaičiuota visą nesumokėtų muitų sumą išdėstant per nusidėvėjimo laikotarpį. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama peržiūros tiriamajam laikotarpiui, pakoreguota pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma.

(95)

Nė vienas Indijos eksportuojantis gamintojas neprašė pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš visos subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčių, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(96)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijų sumą paskirstė peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(97)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą „Dhunseri“ grupei sudarė 0,11 %, o bendrovei „Reliance“ – 0,45 %.

(98)

IDIPL tvirtino, kad pagal GPESS importuota įranga ir įrenginiai buvo naudojami PET, skirtam parduoti tiek vidaus rinkoje, tiek eksportui, gaminti, todėl tvirtino, kad 96 konstatuojamojoje dalyje nurodytu vardikliu turėtų būti visas bendrovės pardavimas, o ne PET eksporto apyvarta.

(99)

Dėl to Komisija pažymi, kad net jei šis nepagrįstas teiginys būtų teisingas, kadangi GPESS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą ar vežtą kiekį, taikoma 7 straipsnio 2 dalis ir 96 konstatuojamojoje dalyje parinktas vardiklis yra pagrįstas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(100)

Nustatyta, kad abu susiję eksportuojantys gamintojai naudojosi IEPS peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(101)

Išsamus IEPS apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP 3 skyriuje ir 2015–2020 m. PV I 3 skyriuje.

(102)

IEPS įsigaliojo 2015 m. balandžio 1 d.

(103)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(104)

Teisę naudotis šia schema turinčios bendrovės gali naudotis IEPS eksportuodamos konkrečius produktus į konkrečias šalis, kurios yra priskirtos A grupei (tradicinės rinkos, įskaitant visas ES valstybes nares), B grupei (besiformuojančios rinkos ir tikslinės rinkos) ir C grupei (kitos rinkos). Kiekvienai grupei priskiriamos šalys ir produktai, kuriems nustatytos atitinkamos lengvatinės normos, yra išvardyti 2015–2020 m. UPP 3B priedėlio atitinkamai 1 ir 2 lentelėse.

(105)

Nauda suteikiama muito kredito, kuris atitinka eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, forma.

(106)

Tuo metu, kai 2015 m. balandžio mėn. įsigaliojo IEPS, peržiūrimasis produktas nebuvo įtrauktas į 3B priedėlį ir dėl to jo atžvilgiu nebuvo galima pasinaudoti IEPS. Tačiau 2015 m. spalio 29 d. viešu pranešimu Nr. 44/2015–2020 PET eksportui į A ir B grupių šalis leista naudotis IEPS, o nustatytas lengvatos dydis buvo 2 % eksportuojamų produktų FOB vertės. Viešu pranešimu Nr. 06/2015–2020 nuo 2016 m. gegužės 4 d. leista IEPS naudotis eksportuojant į C grupės šalis, nustatant tokio paties 2 % dydžio lengvatą.

(107)

Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(108)

Muito kreditai pagal IEPS gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 18 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami: i) muitams už importuojamas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti; ii) akcizams už šalies vidaus rinkoje įsigytas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti ir iii) paslaugų mokesčiui už įsigytas paslaugas sumokėti.

(109)

Prašymą lengvatoms pagal IEPS gauti reikia pateikti internetu Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainėje. Kartu su prašymu internete reikia pateikti susijusius dokumentus (važtaraščius, banko pažymas apie eksporto pajamų panaudojimą ir pristatymo patvirtinimą). Susijusi Indijos Vyriausybės regioninė institucija patikrinusi dokumentus suteikia muito kreditą. Jei eksportuotojas pateikia susijusius dokumentus, regioninė institucija negali savo nuožiūra nesuteikti muito kreditų.

(110)

IEPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. IEPS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas gamybos priemonių importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, IEPS yra naudinga eksportuotojui, kuris neturi mokėti tų importo muitų.

(111)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad IEPS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(112)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi jų gavėjui tekusia nauda, nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Tuo momentu Indijos Vyriausybė išduoda muito kreditą, kurį eksportuojantis gamintojas įtraukia į apskaitą kaip gautiną sumą, kurią eksportuojantis gamintojas gali bet kuriuo momentu kompensuoti. Tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, kad pagal IEPS gautą naudą buvo tikslinga įvertinti kaip sumų, gautų už eksporto operacijas, pagal šią schemą atliktas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, visumą.

(113)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijų sumą (skaitiklį) paskirstė peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(114)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą „Dhunseri“ grupei sudarė 1,90 %, o bendrovei „Reliance“ – 1,93 %.

(115)

Indijos Vyriausybė tvirtino, kad IEPS nėra kompensuotina dėl šių dviejų priežasčių: 1) schema atitinka SKP sutarties I priedo g ir h punktų ir II priedo nuostatas ir 2) muito pažymos yra kreditiniai dokumentai, kurie turėtojui yra naudingi tik kai pažyma yra naudojama importo muitams kompensuoti.

(116)

Kalbant apie pirmąją priežastį, Indijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, tik prielaidas, kad pagrindinis IEPS tikslas yra teikti paramą eksportuotojams kompensuojant infrastruktūros neveiksmingumą ir susijusias sąnaudas/mokesčius ir sudaryti vienodas sąlygas, tačiau to nepakanka norint įrodyti, kad IEPS atitinka SKP sutarties I priedo g ir h punktų ir II priedo nuostatas. Dėl antrosios priežasties primenama, kad, kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje, nuo to momento, kai Indijos Vyriausybė išduoda muito pažymą IEPS naudotojui, ši muito pažyma gali būti naudojama bet kuriuo momentu tam tikriems muitams ar mokesčiams kompensuoti arba gali būti perparduodama kitam veiklos vykdytojui, nes muito pažymos yra laisvai perleidžiamos. Todėl manoma, kad Indijos Vyriausybė suteikia naudą IEPS naudotojui tuo momentu, kai išduodama muito pažyma. Be to, šis aiškinimas patvirtintas Indijos apskaitos standartuose, nes pažymų finansinė vertė įtraukiama į apskaitą kaip gautina suma iš karto, kai Indijos Vyriausybė išduoda pažymas, kaip paaiškinta 112 konstatuojamojoje dalyje, o ne tuo metu, kai jos faktiškai panaudojamos muitui ar mokesčiui kompensuoti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(117)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia priemone pasinaudojo viena bendrovė. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad gauta nauda yra nežymi, todėl ši priemonė toliau nenagrinėta.

(118)

Komisija primena, kad Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1350 DPL ir „Reliance“ nustatyta subsidijavimo suma buvo atitinkamai 3,2 % ir 6,2 %, o kompensaciniai muitai – atitinkamai 35,69 EUR/t ir 69,39 EUR/t.

(119)

Per šias dalines tarpines peržiūras Komisija nustatė, kad „Dhunseri“ grupei kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 2,3 %, o bendrovei „Reliance“ – 4 %. Kaip paaiškinta 27–30 konstatuojamosiose dalyse, lentelėje „Dhunseri“ grupei nurodytos subsidijų normos buvo nustatytos bendrai išnagrinėjus grupės dviejų eksportuojančių PET gamintojų – IDIPL ir MPPL – duomenis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

Lentelė

Subsidijų normos pagal individualias kompensuotinas subsidijas

(120)

Šiuo metu galioja specifinio muito formos kompensacinės priemonės. Todėl, remdamasi lentelėje nurodytomis subsidijų normomis, Komisija nustatė tokius specifinius kompensacinius muitus: „Dhunseri“ grupei – 18,73 EUR/t, o „Reliance“ – 29,21 EUR/t.

(121)

Atsižvelgdama į 16 konstatuojamąją dalį Komisija įvertino, ar reikia iš dalies keisti visoms kitoms bendrovėms Indijoje taikomą 69,40 EUR/t muito normą. Dėl to primenama, kad didžiausias galiojantis muitas Indijos eksportuojantiems gamintojams (74,60 EUR/t) yra nustatytas bendrovei „Pearl Engineering Polymers Ltd“ – gamintojui, kuris yra nesusijęs su šiomis peržiūromis. Kadangi šiose peržiūrose nekeičiamas didžiausias muitas, visoms kitoms bendrovėms Indijoje taikomo muito normos keitimas būtų nepagrįstas.

(122)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 4 dalimi nagrinėta, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai pasikeitė su subsidijavimu susijusios aplinkybės ir ar pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikio pobūdžio.

(123)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susiję eksportuojantys gamintojai ir toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis, nors jų normos ir skyrėsi.

(124)

Kalbant apie bendrovę „Reliance“, didžiausios subsidijos pagal subsidijavimo normas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gautos pagal SAMS ir IEPS. Nėra požymių, kad netolimoje ateityje šių subsidijų nebeliktų. Teikiant šias subsidijas gaunama nauda yra apskaičiuota kaip fiksuota eksporto FOB vertės procentinė dalis ir taip pat nėra požymių, kad atitinkamos subsidijų normos netolimoje ateityje būtų keičiamos.

(125)

Kalbant apie SAMS, Indijos Vyriausybė per pastaruosius septynerius metus kelis kartus mažino subsidijavimo normą: nuo 5,5 % FOB vertės 2011 m. iki 3,9 % 2012 m., 3,0 % 2013 m., 2,4 % 2014 m., 1,9 % 2015 m. ir galiausiai 1,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Centrinės akcizų ir muitų valdybos svetainės (21) duomenimis, nuo tada ši norma nebuvo keista.

(126)

Kalbant apie IEPS, 2 % FOB vertės norma, kuri PET pradėta taikyti 2015 m. spalio mėn., kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje, Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainės (22) duomenimis nuo tada nebuvo keista.

(127)

Kalbant apie GPESS, didesnių subsidijavimo normos pakeitimų po peržiūros tiriamojo laikotarpio nesitikima, nes a) nebuvo požymių, kad būtų planuojamas didelės apimties gamybos priemonių importas, ir b) pagal šią subsidiją gauta nauda paskirstoma per daug metų ir tas laikotarpis atitinka gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį (Indijoje 18–25 metų).

(128)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1350 padaryta išvada, kad per paskutinę tarpinę peržiūrą, nurodytą 7 konstatuojamojoje dalyje, „Reliance“ daugiausia subsidijų gavo pagal ILS schemą. Kaip aprašyta 46 konstatuojamojoje dalyje, per šios peržiūros tiriamąjį laikotarpį ILS buvo nedaug naudojamasi, nes daugiausia eksportui naudotasi SAMS, kuri yra tarpusavyje nesuderinama su ILS. ILS schema galima naudotis ir negalima atmesti to, kad „Reliance“ ateityje vėl pradės ja naudotis, tačiau dėl to automatiškai sumažės pagal SAMS gaunama nauda, nes bet kuriam eksporto sandoriui galima pasinaudoti tik viena iš šių dviejų subsidijų.

(129)

Kaip nustatyta 125–128 konstatuojamosiose dalyse, nerasta įrodymų, kad kompensuotinos schemos nebebus taikomos ar kad pagal jas teikiamo subsidijavimo lygis ateityje padidės arba sumažės. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių nustatyta nauja „Reliance“ subsidijavimo norma, yra ilgalaikio pobūdžio.

(130)

Per šios tarpinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį „Reliance“ mažiau naudojosi subsidijavimu nei per 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytą paskutinę tarpinę peržiūrą, kaip pripažinta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1350, nes nustatytos subsidijų normos sumažėjo nuo 6,2 % iki 4 %. Atsižvelgiant į 129 konstatuojamąją dalį, taip pat tikėtina, kad „Reliance“ toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė, nei nustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1350. Todėl Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant esamas priemones muito dydis būtų didesnis už žalą darančią kompensuotiną subsidiją. Taigi, siekiant atsižvelgti į naują padėtį, reikėtų iš dalies keisti galiojančių priemonių dydį.

(131)

Kalbant apie „Dhunseri“ grupę, 27–30 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad per tyrimą nustatyta, jog grupės struktūra gerokai pasikeitė. Svarbiausia – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu grupei priklausė dvi PET gamyklos, palyginti su viena gamykla per pirmesnę tarpinę peržiūrą. Reorganizacija, kuri buvo vykdoma kuriant susivienijimą su partneriu IVL, atlikta keliais teisiniais etapais per dvejus metus ir veikiausiai buvo baigta, kai jai 2017 m. gruodžio mėn. pritarė Kalkutos Aukštasis teismas. Todėl Komisija mano, kad struktūros pasikeitimas yra ilgalaikio pobūdžio. Taigi daroma išvada, kad galiojančios priemonės turėtų būti iš dalies keičiamos, siekiant atsižvelgti į naują padėtį ir į ankstesnes išvadas dėl dabartinio (mažesnio) subsidijavimo lygio, kuris buvo nustatytas per šias peržiūras.

(132)

Kaip paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje, iš dalies pakeistos priemonės yra specifiniai muitai. Specifinio muito normos skaičiuojamos remiantis su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susijusiais duomenimis ir todėl išlieka tokio paties lygio nepaisant eksporto kainos raidos.

(133)

Tačiau priešingai nei subsidijos, pagal kurias per pradinį tyrimą buvo gaunama didžiausia subsidijavimo suma, pagal dvi pagrindines subsidijų schemas (SAMS ir IEPS) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteikta finansinė nauda yra tiesiogiai proporcinga eksporto kainai. Šios dvi subsidijų schemos sudarė atitinkamai 97 % ir 89 % viso „Dhunseri“ grupės ir „Reliance“ subsidijavimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad kompensuotinų subsidijų suma didėja automatiškai, kai didėja eksporto kainos. Todėl nepanašu, kad specifiniais muitais būtų tinkamai kompensuotas faktinis subsidijavimo, kuriuo naudojosi du eksportuojantys gamintojai, lygis.

(134)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad priešingai nei nustatyta per pradinį tyrimą, specifiniai muitai šiomis aplinkybėmis nebegali būti tinkamiausia priemonių forma. Tačiau atliekant dabartines tarpines peržiūras negalima numatyti priemonių formos keitimo, nes toks pakeitimas turėtų būti taikomas visiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, vis dėlto per dabartines tarpines peržiūras nustatomas tik dviejų eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygis. Todėl Komisija nusprendė toliau taikyti dabartinės formos priemones.

(135)

Po faktų atskleidimo IDIPL pateikė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą. Pasiūlymas atmestas, nes dėl subsidijavimo pobūdžio sukuriama padėtis, kai taikant įsipareigojimą dėl minimalios importo kainos padidėtų subsidijavimas. Taip yra todėl, kad subsidijavimo lygis pagal SAMS ir IEPS, kurios kartu sudaro 95 % subsidijavimo sumos, priklauso nuo produktų, eksportuojamų pagal šias schemas, FOB vertės. Be to, dėl grupės, kuriai priklauso IDIPL, struktūros būtų neįmanoma veiksmingai stebėti įsipareigojimo įgyvendinimo.

(136)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2320/1997 (2) Taryba nustatė antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems, inter alia, Rusijos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno. Komisijos sprendimu 2000/70/EB (3) buvo priimtas Rusijos eksportuotojo įsipareigojimas. Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 (4) Taryba nustatė antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems Kroatijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1322/2004 (5) buvo nuspręsta nebetaikyti galiojančių priemonių iš, inter alia, Rusijos importuojamiems produktams dėl atsargumo, susijusio su ankstesniais tam tikrų Sąjungos gamintojų veiksmais, pažeidžiančiais konkurencijos taisykles (žr. minėto reglamento 9 konstatuojamąją dalį).

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį atlikus peržiūros tyrimą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 258/2005 (6) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 nustatytas galutines priemones, panaikino galimybę atleisti nuo muitų, nustatytų to paties reglamento 2 straipsnyje, ir nustatė 38,8 % antidempingo muitą iš Kroatijos importuojamiems produktams ir 64,1 % antidempingo muitą iš Ukrainos importuojamiems produktams, išskyrus iš „Dnepropetrovsk Tube Works“ importuojamus produktus, kuriems nustatytas 51,9 % antidempingo muitas.

(3)

Sprendimu 2005/133/EB (7) Komisija iš dalies sustabdė galutinių priemonių Kroatijai ir Ukrainai taikymą devynių mėnesių laikotarpiui, kuris prasidėjo 2005 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1866/2005 (8) dalinis sustabdymas buvo pratęstas dar vienų metų laikotarpiui.

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 954/2006 (9) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikriems importuojamiems, inter alia, Kroatijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams, panaikino reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigė antidempingo muitų, taikomų tam tikriems importuojamiems, inter alia, Rusijos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, tarpinę peržiūrą ir šių priemonių galiojimo termino peržiūrą ir baigė antidempingo muitų, taikomų tam tikriems importuojamiems, inter alia, Kroatijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, tarpines peržiūras.

(5)

2012 m. vasario 16 d. sprendimu sujungtose bylose C-191/09 ir C-200/09 P Taryba ir Komisija prieš Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP Teisingumo Teismas atmetė Tarybos apeliacinį skundą (10) dėl 2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 954/2006 1 straipsnis tiek, kiek jis yra susijęs su antidempingo muito, nustatyto „Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT“ ir „Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT“ (kartu – „Interpipe Group“) pagamintiems produktams, dalimi, kuri viršijo muitą, kuris turėjo būti nustatytas, jei eksporto kaina nebūtų buvusi koreguota dėl komisinių, kai produktai buvo parduodami per susijusį prekiautoją „Sepco SA“ (11). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį Komisija ėmėsi būtinų priemonių laikytis sprendimų ir vadovaudamasi Pirmosios instancijos teismo ir Teisingumo Teismo nurodymais perskaičiavo „Interpipe Group“ nustatyto antidempingo muito normą. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 540/2012 (12) ištaisyti tie Reglamento (EB) Nr. 954/2006 aspektai, kurie, kaip nustatyta, neatitiko pagrindinio reglamento ir dėl kurių teko panaikinti to reglamento dalis. Tuo reglamentu paliktos galioti visos kitos Reglamente (EB) Nr. 954/2006 padarytos išvados. Perskaičiavus antidempingo muito normą „Interpipe Group“ nagrinėjamajam produktui nustatyta šiuo metu galiojanti 17,7 % muito norma.

(6)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (ES) Nr. 585/2012 (13) tam tikriems Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams nustatė galutinius antidempingo muitus ir pabaigė antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kroatijos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, galiojimo termino peržiūros tyrimą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra).

(7)

Atlikus dalinės tarpinės peržiūros tyrimus pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Taryba atitinkamai Reglamentu (ES) Nr. 795/2012 (14) ir Reglamentu (ES) Nr. 1269/2012 (15) iš dalies pakeitė Reglamentu (ES) Nr. 585/2012 nustatytas galutines priemones tam tikriems Rusijos ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams.

(8)

Šiuo metu iš Rusijos importuojamiems produktams galioja 35,8 % antidempingo muitai, išskyrus bendroves „Joint Stock Company Chelyabinsk Tube Rolling Plant“ ir „Joint Stock Company Pervouralsky Novotrubny Works“ (24,1 % muitas), „OAO Volzhsky Pipe Plant“, „OAO Taganrog Metallurgical Works“, „OAO Sinarsky Pipe Plant“ ir „OAO Seversky Tube Works“ (28,7 % muitas), o Ukrainos kilmės importuojamiems produktams – 25,7 %, išskyrus bendroves „OJSC Dnepropetrovsk Tube Works“ (12,3 % muitas), „LLC Interpipe Niko Tube“ ir „OJSC Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant“ (13,8 % muitas).

(9)

2017 m. liepos 4 d. Komisija pranešimu (16) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno, galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(10)

Peržiūra inicijuota 2017 m. kovo 30 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau kaip 25 % visų tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių Sąjungoje, vardu pateiktą Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – pareiškėjas) prašymą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui veikiausiai tęstųsi Ukrainos vykdomas dempingas ir veikiausiai pasikartotų Rusijos vykdomas dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala.

(11)

2018 m. gegužės 7 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą dėl tam tikrų importuojamų, inter alia, Ukrainos kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno (17). Šią dalinę tarpinę peržiūrą atlikti prašė viena Ukrainos eksportuojančių gamintojų grupė („Interpipe Group“), o ją atliekant nagrinėtas tik su pareiškėju susijęs dempingas.

(12)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems naudotojams, eksportuojančių šalių atstovams, pareiškėjui ir prašyme nurodytiems Sąjungos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(14)

Atsižvelgiant į didelį Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų, taip pat importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą iš pradžių buvo numatyta atlikti eksportuojančių gamintojų ir importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(15)

Per nustatytą terminą apie save pranešė tik du Rusijos eksportuojantys gamintojai („TMK Group“ ir „ChTPZ Group“ – dvi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės) ir vienas Ukrainos eksportuojantis gamintojas („Interpipe Group“). Todėl nuspręsta eksportuojančių gamintojų atrankos nevykdyti.

(16)

Pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos nepateikė ir noro bendradarbiauti su Komisija neišreiškė nė vienas importuotojas. Tačiau inicijavus tyrimą keturi importuotojai pateikė informacijos. Todėl Komisija nusprendė atrankos nevykdyti.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Prieš inicijuojant tyrimą atrankai prašomą informaciją pateikė ir norą bendradarbiauti su Komisija išreiškė dvylika Sąjungos gamintojų. Tuo remdamasi Komisija preliminariai atrinko tris gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai atsižvelgiant į panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtį.

(18)

Vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų bendradarbiavo nepakankamai ir tos bendrovės atžvilgiu teko taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, todėl tą preliminariai atrinktą gamintoją Komisija pakeitė dviem kitais Sąjungos gamintojais. Taigi, galutinai atrinkti Sąjungos gamintojai yra „Arcelor Mittal Tubular Products“, „Benteler Steel Tube GmbH“, „Dalmine S.p.A.“ ir „Zeleziarne Podbrezova a.s.“

(19)

Klausimynai nusiųsti penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams (visoms preliminariai ir galutinai atrinktoms bendrovėms), keturiems importuotojams, dviem Rusijos eksportuojančių gamintojų grupėms ir „Interpipe Group“.

(20)

Klausimyno neužpildė nė viena iš dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų grupių. Rusijos valdžios institucijoms buvo pranešta apie nebendradarbiavimą ir Komisijos ketinimus taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(21)

Vis dėlto abu gamintojai pateikė pastabų, kuriomis ginčijo prašymo tikslumą ir nesutiko su tolesniu priemonių taikymu.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė penki Sąjungos gamintojai ir vienintelis bendradarbiaujantis Ukrainos eksportuojantis gamintojas. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas iš keturių Sąjungos importuotojų.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių bendrovių patalpose:

(24)

2018 m. liepos 13 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi tam tikriems importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą.

(25)

Pastabų pateikė dvi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės, „Interpipe Group“, Ukrainos atstovybė Europos Sąjungoje ir Rusijos Federacijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje. 2018 m. rugpjūčio 8 d. surengtas abiejų Rusijos eksportuojančių gamintojų grupių, Rusijos Federacijos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ir Komisijos tarnybų klausymas. Tą pačią dieną surengtas „Interpipe Group“ ir Komisijos tarnybų klausymas. Atsižvelgiant į „Interpipe Group“ pateiktas pastabas bendrovei pateikti du papildomo faktų atskleidimo dokumentai dėl su Ukraina susijusios analizės ir tam tikrų konkrečiai su bendrove susijusių klausimų.

(26)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(27)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats, kaip per paskutinį tyrimą, po kurio buvo nustatytos šiuo metu galiojančios priemonės, t. y. Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikri apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai (toliau – BVV) iš geležies arba plieno, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize (18), yra ne didesnis kaip 0,86 (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7304 11 00, ex 7304 19 10, ex 7304 19 30, ex 7304 22 00, ex 7304 23 00, ex 7304 24 00, ex 7304 29 10, ex 7304 29 30, ex 7304 31 80, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 89, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (19) (TARIC kodai 7304110010, 7304191020, 7304193020, 7304220020, 7304230020, 7304240020, 7304291020, 7304293020, 7304318030, 7304395830, 7304399230, 7304399320, 7304518930, 7304599230 ir 7304599320).

(28)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairiems tikslams, pvz., vamzdynų vamzdžiuose skysčiams transportuoti, statybose atraminėms konstrukcijoms, mechaniniam naudojimui, dujų vamzdžiams, katilų vamzdžiams ir gręžimo vamzdžiams (toliau – OCTG) (angl. oil and country tubular goods), naudojamiems naftos pramonėje gręžimui, apsaugai ir vamzdynams.

(29)

BVV, juos pristatant naudotojams, gali būti įvairių formų. Jie gali būti, pvz., galvanizuoti, įsriegti arba neužbaigti (t. y. termiškai neapdoroti), turėti specialius galus, skirtingus skerspjūvius, supjaustyti pagal matmenis arba ne. Vamzdžiams netaikomi bendri standartiniai matmenys ir tuo paaiškinama, kodėl dauguma BVV yra gaminami pagal pirkėjų užsakymus. BVV paprastai sujungiami juos suvirinant. Tačiau tam tikrais atvejais jie gali būti sujungiami juos susriegiant arba naudojami atskirai, tačiau juos bet kuriuo metu galima suvirinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi BVV pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis bei turi tą pačią paskirtį.

(30)

Kaip nustatyta ankstesniame ir paskutiniame tyrimuose, atlikus šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad į Sąjungą iš Rusijos ir Ukrainos eksportuojamas produktas, Rusijos ir Ukrainos vidaus rinkose gaminamas ir parduodamas produktas ir Sąjungos gamintojų gaminamas ir Sąjungoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, turi tą pačią galutinio naudojimo paskirtį, todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę pasibaigus taikomų priemonių galiojimui.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar baigus galioti dabartinėms priemonėms Rusijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(33)

Kadangi, kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija visą savo analizę, be kita ko, dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrindė turimais faktais.

(34)

Taigi, dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė buvo vertinama naudojantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir iš kitų šaltinių gauta informacija, pvz., remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalimi surinkta informacija, rašytinėje informacijoje pateiktais duomenimis, inter alia, Rusijos federalinės muitinių tarnybos (RFMT) Rusijos eksporto statistiniais duomenimis (20) ir „Metal Expert“ specializuotoje svetainėje (21) pateiktais statistiniais duomenimis.

(35)

Kadangi Rusija nebendradarbiavo, Komisija negalėjo palyginti kiekvienos rūšies produkto normaliosios vertės ir eksporto kainos. Todėl normalioji vertė ir eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo nustatytos naudojantis vidutinėmis vertėmis.

(36)

Normaliajai vertei nustatyti Komisija taikė tą pačią metodiką, kurią pareiškėjas taikė savo prašyme. Ši metodika paremta Rusijos vidaus rinkos kainų duomenimis „Metal Expert“ svetainėje. Taigi, Komisija naudojo 12 mėnesių (nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn.) vidutines Rusijos vidaus rinkos kainas (gamintojo kainas EXW sąlygomis), nurodytas „Metal Expert“ svetainėje.

(37)

Eksporto į Sąjungą kainos nustatytos remiantis Komisijos duomenų baze, nurodyta 14 straipsnio 6 dalyje.

(38)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Normalioji vertė pakoreguota ir padidinta remiantis pareiškėjo pasiūlyta metodika (22) ir „Metal Expert“ svetainėje pateikta informacija. Eksporto kaina buvo pakoreguota ir sumažinta iki gamintojo kainos EXW sąlygomis lygio. Tam pristatymo ir draudimo išlaidos, taip pat komisiniai buvo išskaičiuoti remiantis prašyme pateikta informacija.

(39)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija apskaičiavo, kad Rusijos eksporto į Sąjungą dempingo skirtumas yra apytiksliai 33 %. Vis dėlto importo apimtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo palyginti nedidelė – sudarė 0,6 % Sąjungos suvartojimo.

(40)

Po faktų atskleidimo abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės kartu pateikė pastabų dėl Komisijos bendrojo faktų atskleidimo dokumento

(41)

Abi bendrovės užginčijo galiojančių priemonių teisėtumą. Pirma, jos tvirtino, kad pradinės priemonės buvo neteisėtos, nes Komisija normaliąją vertę koregavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, o pagal PPO Apeliacinio komiteto jurisprudenciją (23) tai tariamai yra neteisėta. Antra, jos tvirtino, kad Komisijos požiūris per priemonių galiojimo termino peržiūras nedaryti atskirai kiekvienai bendrovei skirtų išvadų (24) prieštarauja pagrindinio reglamento formai ir turiniui ir PPO Susitarimui dėl antidempingo.

(42)

Pirmasis tvirtinimas buvo atmestas, nes jis susijęs su pradinio muito skaičiavimu, o tai nepatenka į šio tyrimo sritį. Atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl teko taikyti 18 straipsnio nuostatas. Dėl antrojo tvirtinimo abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės nepagrindė, kodėl visos šalies mastu taikytini sprendimai atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras turėtų būti neteisėti. Todėl šis tvirtinimas taip pat atmestas.

(43)

Dėl konkrečių tyrimo aspektų abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės pirmiausia nesutiko su tuo, kad Komisija taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnį, ir tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tyrimo metu jų pateiktą informaciją.

(44)

Dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo, visi žinomi Rusijos eksportuojantys gamintojai buvo paraginti inicijavus tyrimą užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną (25). Be to, Rusijos nuolatinei atstovybei ES buvo nusiųsti tušti klausimynai ir ji buvo paraginta susisiekti su kitais Rusijos gamintojais, apie kuriuos Komisija galėjo nežinoti tyrimo inicijavimo dieną (arba pranešti apie juos Komisijai), kad jiems būtų suteikta galimybė dalyvauti tyrime.

(45)

Abi apie save pranešusios Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės 2017 m. rugpjūčio 21 d. informavo Komisiją, kad nusprendė per tyrimą visapusiškai nebendradarbiauti ir patikslino nusprendusios nepildyti klausimyno ir savanoriškai apriboti savo dalyvavimą bei pateikti tik tam tikrus duomenis (pvz., gamybos ir pajėgumų, taip pat eksporto į trečiąsias rinkas kainų duomenis) ir pastabų dėl kai kurių tyrimo aspektų. Vis dėlto abiem Rusijos eksportuojančių gamintojų grupėms buvo pateiktas klausimynas ir jos buvo pakviestos jį užpildyti. Prie šio kvietimo pridėtame rašte Rusijos eksportuojantiems gamintojams aiškiai nurodyta, kad negavusi klausimyno atsakymų Komisija taikys pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Nė viena grupė klausimyno atsakymų nepateikė.

(46)

Atsižvelgdama į tai 2018 m. kovo 22 d. Komisija Rusijos valdžios institucijoms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(47)

Tačiau per 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusį klausymą Komisija pabrėžė, kad nebuvo taip, kad ji neatsižvelgė į dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų grupių pateiktus duomenis, kaip kad tos grupės klaidingai tvirtino. Komisija paaiškino, kad ji sutikrino dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų grupių pateiktus pajėgumų ir gamybos duomenis su „Metal Expert“ svetainėje viešai skelbiamais duomenimis. Komisija taip pat naudojosi iš eksportuojančių gamintojų gautais Rusijos eksporto statistiniais duomenimis, kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas, kad Komisija neatsižvelgė į dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų grupių pateiktą informaciją, buvo atmestas.

(48)

Be to, abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės pastebėjo, kad jos kvietė Komisiją surengti tikrinamuosius vizitus ir patikrinti tuos ribotus duomenis, kuriuos jos pateikė, tačiau joks tikrinamasis vizitas nebuvo surengtas.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai turėtų būti rengiami, jei Komisija mano, kad tai yra tikslinga, o jei Komisija laiku negauna tinkamų atsakymų, ji gali pasirinkti tokio tikrinamojo vizito nerengti. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad ji negavo tinkamų klausimyno atsakymų, Komisija nusprendė, kad tikrinamojo vizito rengti nereikėtų.

(50)

Kaip nustatyta pirmiau, Rusija peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau vykdė dempingą, tačiau importo apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo palyginti nedidelė. Todėl Komisija analizavo, ar dempingas gali tęstis arba pasikartoti, jei būtų leista dabartinių antidempingo priemonių toliau nebetaikyti. Analizuodama Komisija atsižvelgė į Rusijos gamybą ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir Rusijos eksportuotojų elgseną kitose rinkose.

(51)

Po galutinio faktų atskleidimo abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės užginčijo Komisijos padarytas išvadas dėl Rusijos turimų nepanaudotų pajėgumų. Tiksliau, abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės tvirtino, kad Komisija pervertino Rusijos turimus nepanaudotus pajėgumus. Šie nepanaudoti pajėgumai buvo grindžiami rinkos tyrimų duomenimis („Metal Expert“) ir įvertinti kaip viršijantys 550 000 tonų.

(52)

Per 2018 m. rugpjūčio 8 d. surengtą klausymą Komisija paaiškino, kad bendrajame faktų atskleidimo dokumente nurodytiems duomenims apskaičiuoti ji naudojo ruošiant bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą viešai skelbiamus duomenis (kurie yra įtraukti į bylą). Gavusi pastabas ir po diskusijų per klausymą Komisija paragino abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupes pateikti naujausius išsamius jų turimus gamybos ir pajėgumų duomenis. Šią informaciją (iš „Metal Expert“ svetainės) abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės Komisijai pateikė 2018 m. rugpjūčio 10 d. Todėl skaičiuodama gamybos pajėgumus Komisija naudojo naujausius „Metal Expert“ svetainės duomenis, kuriuos abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės pateikė 2018 m. rugpjūčio 10 d.

(53)

Iš taip nustatytų naujausių nepanaudotų pajėgumų duomenų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijoje buvo 350 000–380 000 tonų nepanaudotų pajėgumų. Tokie dideli pertekliniai pajėgumai sudaro daugiau kaip 25 % Sąjungos suvartojimo.

(54)

Per tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos rinka yra patraukli Rusijos gamintojams dėl toliau nurodytų priežasčių.

(55)

Pirma, Sąjungos rinka pagal dydį (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas viršijo 1,3 mln. tonų, o 2014 m. – 1,5 mln. tonų) gali būti vadinama viena didžiausių BVV rinkų pasaulyje.

(56)

Antra, JAV pagal 232 skirsnį nustačius 25 % dydžio priemones plieno produktams (26), kuriems priskiriamas ir nagrinėjamasis produktas, Rusijos eksportas į vieną pagrindinių jos eksporto rinkų gali būti bent iš dalies apribotas. Dėl to Sąjungos rinka atitinkamai taptų patrauklesnė ir kiltų pavojus, kad tam tikri prekybos srautai gali būti nukreipti į Sąjungą.

(57)

Kalbant apie kainas, priverstinio kainų mažinimo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (žr. 137 konstatuojamąją dalį) rodo, kad vidutinės Rusijos importo į Sąjungos rinką kainos yra mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas, todėl baigus taikyti priemones eksportas veikiausiai augs.

(58)

Atsižvelgdama į palyginti žemą importo į Sąjungą lygį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (8 663 tonos), Komisija taip pat analizavo Rusijos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nurodytas oficialiuose RFMT Rusijos eksporto statistiniuose duomenyse, ir šias kainas palygino su importo į Sąjungą kainomis. Analizė parodė, kad Rusija produktus keliose pagrindinėse savo eksporto rinkose pardavė panašiomis kainomis arba kartais net mažesnėmis kainomis nei eksporto į Sąjungos rinką dempingo kainomis.

(59)

Atsižvelgdama į 50–58 konstatuojamosiose dalyse pateiktus nustatytus faktus Komisija padarė išvadą, jog yra didelė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas iš Rusijos dideliais kiekiais dempingo kaina pasikartotų.

(60)

Po galutinio faktų atskleidimo Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės tvirtino, kad nėra jokios dempingo tęsimosi tikimybės, jei priemonės būtų panaikintos. Jos pabrėžė, kad Rusijos BVV vidaus rinkos rodikliai ir padėtis kitose eksporto rinkose yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių užginčijami Komisijos nustatyti faktai. Be to, Rusijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į jų pateiktus kainų lygio kitų trečiųjų šalių rinkose duomenis (viešai prieinamus).

(61)

Šis tvirtinimas faktiškai yra neteisingas. Per 2018 m. rugpjūčio 8 d. klausymą Komisija informavo Rusijos eksportuojančius gamintojus, kad atlikdama analizę ji atsižvelgė į viešai prieinamus Rusijos eksporto statistinius duomenis, kuriuos pateikė dvi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės (27). Remdamasi tais duomenimis Komisija patvirtino, kad kelioms Rusijos pagrindinėms eksporto rinkoms, kurioms teko didelė dalis Rusijos viso BVV eksporto, taikytos kainos buvo mažesnės už Rusijos eksporto į Sąjungą kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (28). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

Abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės tvirtino, kad Komisijos išvada dėl Sąjungos rinkos dydžio, minima 55 konstatuojamojoje dalyje, buvo gerokai pervertinta. Be to, jos tvirtino, kad yra ir kitų rinkų, kurios yra patrauklesnės už Sąjungos rinką.

(63)

Pirma, Sąjungos rinkos svarbos klausimas buvo iškeltas per 2018 m. rugpjūčio 8 d. klausymą, per kurį didžiausio Rusijos gamintojo atstovai pripažino, kad Sąjungos rinka iš tiesų yra viena pagrindinių nagrinėjamojo produkto rinkų. Pažymėtina, kad Komisija neturėjo jokios pozicijos dėl to, ar galėtų būti kitų, už Sąjungos rinką patrauklesnių rinkų. Komisija veikiau nustatė, kad Sąjungos rinka buvo patraukli Rusijos eksportuojantiems gamintojams dėl 55–58 konstatuojamosiose dalyse išvardytų priežasčių.

(64)

Dėl to Komisija taip pat pastebėjo, kad tarp Rusijos eksportuojančių gamintojų pateiktos informacijos aprašomosios dalies ir su šia informacija pateiktų faktinių duomenų yra neatitikimų. Visų pirma Rusijos eksportuojantys gamintojai pabrėžė, kad tam tikroms šalims, pvz., Indijai, Turkijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams, taikytos kainos yra didesnės už eksporto į Sąjungą kainas (29). Šis tvirtinimas yra faktiškai neteisingas ir prieštarauja tų pačių šalių pateiktiems faktiniams duomenims (30), iš kurių aiškiai matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungai taikytos kainos buvo faktiškai didesnės (31). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Be to, abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės nesutiko su Komisijos išvadomis, kad JAV pradėjus taikyti priemones pagal 232 skirsnį kiltų pavojus, kad prekybos srautai gali būti nukreipti, ir nurodė preliminarias Komisijos išvadas, padarytas tebevykstančiame ES apsaugos priemonių tyrime dėl tam tikrų plieno produktų, kuriame BVV buvo preliminariai išbraukti iš priemonių taikymo srities (32).

(66)

Kalbant apie ES plieno apsaugos priemonių tyrimą, procedūra tebevyksta, o BVV buvo preliminariai išbraukti iš priemonių taikymo srities. Tačiau preliminarus BVV išbraukimas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srities buvo paremtas ne tuo, kad prekybos srautai nebuvo nukreipiami (kaip neteisingai tvirtino Rusijos eksportuojantys gamintojai), o tuo, kad importo apimtis nedidėjo (33).

(67)

Dėl JAV pagal 232 skirsnį nustatytų priemonių galimo poveikio Komisija pasilieka prie nuomonės, kad negalima atmesti prekybos srautų nukreipimo pavojaus ir kad toks pavojus neabejotinai būtų labiau tikėtinas, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių. Pažymėtina, kad, jei muitai baigtų galioti, dėl 25 % muito JAV, palyginti su 0 % muitu Sąjungoje, Sąjungos rinka taptų akivaizdžiai patrauklesnė Rusijos eksportuojantiems gamintojams nei dabartinėmis aplinkybėmis, t. y. kai muitas taikomas abiejose rinkose. Taigi, importo tendencijos JAV iki šiol nėra aiškios, jei Sąjungos priemonės liktų galioti ir paskata keisti rinkas būtų ne tokia svarbi, kokia būtų tuo atveju, jei Sąjungoje priemonės nebebūtų taikomos.

(68)

Abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės taip pat tvirtino, kad tam tikri Rusijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai bus atleisti nuo JAV priemonių pagal 232 skirsnį. Komisija atkreipė dėmesį, kad iš jos turimų įrodymų (34) šiuo klausimu negalima daryti išvados, kad konkrečiam Rusijos gamintojui priemonės veikiausiai bus netaikomos. Todėl, šiuo klausimu neturėdama tvirtų įrodymų, Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(69)

Pagaliau abi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuotas labai nedidelis produkto kiekis, nėra tikėtina, kad panaikinus priemones dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(70)

Komisija nurodė 50–68 konstatuojamosiose dalyse aptartus nustatytus faktus dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir pabrėžė, kad dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės analizė yra numatomojo pobūdžio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(71)

Ukrainoje yra trys žinomi BVV gamintojai. Vienas jų – „Interpipe Group“ – bendradarbiavo atliekant tyrimą. „Interpipe Group“ yra pats didžiausias gamintojas Ukrainoje. Pagal prekybos statistinius duomenis jo BVV eksportas į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 87 % viso importo iš Ukrainos tuo laikotarpiu (35), t. y. apie 80 711 tonų arba 6 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. „Interpipe Group“ pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje Ukrainoje ir jo susijusio prekiautojo patalpose Šveicarijoje, taip pat susijusio importuotojo patalpose Vokietijoje. Po patikrinimo Komisija pataisė tam tikrus pradžioje pateiktus „Interpipe Group“ duomenis, daugiausia susijusius su PBA ir CIF vertėmis.

(72)

„Interpipe Group“ priklauso visos dviejų eksportuojančių gamintojų – „LLC Interpipe Niko Tube“ (toliau – „Niko Tube“) ir „OJSC Interpipe NTRP“ (toliau – NTRP) nuosavybės teisės ir jis juos kontroliuoja. Remiantis įprastine Komisijos praktika, abiem eksportuojantiems gamintojams buvo apskaičiuotas vienas bendras dempingo skirtumas. Pirmiausia kiekvienam eksportuojančiam gamintojui atskirai buvo apskaičiuota dempingo suma, o tada „Interpipe Group“ lygmeniu buvo nustatytas individualių dempingo skirtumų svertinis vidurkis.

(73)

Atsižvelgiant į didelę „Interpipe Group“ eksporto į Sąjungą apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, analizuojant dempingo tęsimąsi tuo laikotarpiu pirmiausia buvo remiamasi patikrintais „Interpipe Group“ pateiktais duomenimis.

(74)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nagrinėjant nustatyta, kad abiejų eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(75)

Tada Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į „Interpipe Group“ eksportui parduoto produkto rūšis.

(76)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, „Interpipe Group“ kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui parduoto produkto rūšį, vidaus rinkoje parduotas produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui apimties. Komisija nustatė, kad daugumos rūšių produktai vidaus rinkoje parduoti tipiškais kiekiais.

(77)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(78)

Normalioji vertė buvo grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(79)

Normalioji vertė buvo grindžiama kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, faktine vidaus rinkos kaina, jeigu:

(80)

Kai tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(81)

Normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(82)

Po galutinio faktų atskleidimo „Interpipe Group“ nesutiko su kai kuriais elementais, kuriuos Komisija naudojo normaliajai vertei apskaičiuoti. Tvirtinimai buvo susiję su šiais elementais: i) susijusių bendrovių PBA skaičiavimu; ii) finansinių išlaidų, susidariusių dėl [konfidencialu] (36), naudojimu: iii) užsienio valiutos keitimo pelnu/nuostoliais, susidariusiais dėl [konfidencialu]; iv) tam tikromis kredito išlaidomis, į kurias reikėtų atsižvelgti.

(83)

Dėl pirmojo elemento Komisija antrajame papildomo faktų atskleidimo dokumente informavo „Interpipe Group“ apie tai, koks būtų poveikis dempingo skirtumui ir vėliau nustatytiems faktams, jei tvirtinimas būtų priimtas. Komisija taip pat pateikė su tuo susijusį preliminarų skaičiavimą, atliktą laikantis to paties metodo kaip ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje. Išanalizavusi visus elementus Komisija priėmė „Interpipe Group“ tvirtinimą dėl šio punkto, todėl dempingo skirtumas buvo atitinkamai sumažintas (žr. 90 konstatuojamąją dalį). Komisija atmetė ii ir iii argumentus. Dėl analizuojant naudotų duomenų konfidencialaus pobūdžio Komisija „Interpipe Group“ šio reglamento paskelbimo dieną pateikė atskirą paaiškinimą.

(84)

Dėl tvirtinimo, kad skaičiuojant dempingą reikėtų atsižvelgti į kredito išlaidas, Komisija pasiliko prie nuomonės (kaip paaiškinta 2018 m. liepos 13 d. specialaus faktų atskleidimo dokumente), kad bendrovė Komisijai nepateikė prašomų įrodymų tvirtinimui pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(85)

Eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per įvairias susijusias bendroves, veikiančias kaip prekiautojai ir (arba) importuotojai.

(86)

Jeigu eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje per susijusią bendrovę, veikiančią kaip prekiautojas („Interpipe Europe SA“), pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(87)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas („Interpipe Central Trade GmbH“), eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Eksporto kainos koregavimai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atlikti atsižvelgiant į sandorius, kuriuose dalyvavo susijęs importuotojas Vokietijoje. Susijusio importuotojo pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams buvo pakoreguota ją sumažinant pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, išskaičiuojant susijusio importuotojo PBA, pagrįstą pelno dydį ir kitas išmokas, jei taikoma.

(88)

Po galutinio faktų atskleidimo „Interpipe Group“ tvirtino, kad „Interpipe Europe“ CIF kaina turėtų būti peržiūrėta, nes yra neatitikimų tarp skaičiavimų ir aprašomojo paaiškinimo konkrečiai bendrovei skirtame specialaus galutinio faktų atskleidimo dokumente.

Iš tikrųjų Komisija pastebėjo, kad specialaus faktų atskleidimo dokumento aprašomojoje dalyje nebuvo tinkamai aprašyta, kaip iš tiesų atliktas CIF skaičiavimas. Todėl Komisija pataisė specialaus faktų atskleidimo dokumento aprašomąją dalį ir patvirtino, kad skaičiavimas atliktas remiantis nustatytas faktais, kurie per tikrinamąjį vizitą buvo aptarti su bendrove.

(89)

„Interpipe Group“ eksporto į Sąjungą kainos buvo palygintos su jo pardavimo vidaus rinkoje normaliąja verte gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui. Dėl to buvo išskaičiuotos išmokos, susijusios su vežimo išlaidomis ir komisiniais, kurios turėjo įtakos normaliajai vertei ir eksporto kainai.

(90)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Interpipe Group“ nustatytas 21,6 % dempingo skirtumas. Atsižvelgdama į tai, kad „Interpipe Group“ yra didžiausias Ukrainos gamintojas ir kad jam tenka didžiausia importo iš Ukrainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dalis, kaip paaiškinta 71 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad „Interpipe Group“ nustatytas dempingas buvo tipiškas Ukrainai visos šalies mastu.

(91)

Taigi Komisija nustatė, kad Ukrainos vykdomas dempingas tęsėsi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(92)

Kaip nustatyta pirmiau, Ukraina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau vykdė dempingą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Ukrainos importuota 80 711 tonų, o tai sudaro 6 % Sąjungos rinkos dalies (37). Po šių nustatytų faktų Komisija analizavo, ar dempingas iš Ukrainos gali tęstis, jei būtų leista dabartinių antidempingo priemonių toliau nebetaikyti. Analizuodama Komisija atsižvelgė į Ukrainos gamybą ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir Ukrainos eksportuotojų elgseną kitose rinkose.

(93)

Nepanaudoti pajėgumai apskaičiuoti, kaip nurodyta toliau. „Interpipe Group“ nepanaudotus pajėgumus buvo galima nustatyti remiantis pateiktais ir tinkamai patikrintais duomenimis. Kiti du Ukrainos nagrinėjamojo produkto gamintojai klausimyno atsakymų nepateikė. Jie tik pateikė tam tikros rašytinės informacijos apie savo gamybą ir gamybos pajėgumus. Ta informacija buvo išnagrinėta ir palyginta su rinkos tyrimų šaltinių, visų pirma „Metal Expert“ svetainės, informacija Todėl apskaičiuota, kad Ukrainos nepanaudoti pajėgumai sudarė apytiksliai bent 500 000 tonų, t. y. apie 40 % Sąjungos suvartojimo (38).

(94)

Po galutinio faktų atskleidimo „Interpipe Group“ nesutiko su pirmiau pateiktais Komisijos nustatytais nepanaudotų pajėgumų duomenimis ir pradžioje tvirtino, kad jie turėtų sudaryti [80 000–100 000 tonų]. Gavusi pastabas Komisija pirmajame papildomo faktų atskleidimo dokumente, per klausymą ir antrajame papildomo faktų atskleidimo dokumente „Interpipe Group“ pateikė išsamų paaiškinimą ir patikslinimus. Pastabose dėl pirmojo papildomo faktų atskleidimo dokumento ir per klausymą „Interpipe Group“ patvirtino, kad ji sutiko su Komisijos apskaičiuotais nepanaudotais pajėgumais, susijusiais su „Interpipe Group“, kurie buvo gerokai didesni, nei minimi bendrovės pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo. Vis dėlto „Interpipe Group“ ir toliau nesutiko su kitų dviejų Ukrainos gamintojų pajėgumų skaičiavimu.

(95)

Dėl to Komisija „Interpipe Group“ priminė apie tai, kad nė viena iš tų dviejų bendrovių visapusiškai nebendradarbiavo su Komisija ir pateikė tik tam tikros informacijos, susijusios su gamyba ir (arba) gamybos pajėgumais. Taip pat priminta, kad į šių šalių pateiktą informaciją atlikdama analizę Komisija vis dėlto atsižvelgė (priešingai, nei tvirtino „Interpipe Group“). Iš tiesų Komisija sutikrino su šiomis pastabomis pateiktą informaciją su viešai prieinamais duomenimis „Metal Expert“ svetainėje.

(96)

Vienos šių šalių atžvilgiu „Metal Expert“ svetainės duomenys atitiko bendrovės tvirtinimą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo gamybos pajėgumai. Taigi skaičiuodama tos bendrovės nepanaudotus pajėgumus Komisija rėmėsi „Metal Expert“ svetainėje nurodytais sumažėjusiais gamybos pajėgumais. Vis dėlto po šio papildomo faktų atskleidimo „Interpipe Group“ toliau nesutiko su tokiu būdu nustatytais nepanaudotų pajėgumų duomenimis. Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių.

(97)

Teikdama informaciją susijusi bendrovė nepateikė jokių skaičių, susijusių su gamybos pajėgumais. Ji tik pažymėjo, kad sumažėjo užimtumas (darbo jėgos sumažėjo 60–75 %) ir kad gamyba sudarė [4 000–10 000] metrinių tonų per metus. Be to, su pastabomis po papildomo faktų atskleidimo „Interpipe Group“ nepateikė jokio susijusios bendrovės gamybos pajėgumų įvertinimo.

(98)

Taigi iš „Interpipe Group“ ir susijusios bendrovės pateiktos informacijos matyti, kad Komisijai nebuvo pateikta net pradinės informacijos, kuria remdamasi ji galėtų įvertinti šios bendrovės gamybą ir nepanaudotus pajėgumus. Vis dėlto Komisija padarė išvadą, kad susijusios bendrovės tvirtinimas buvo paremtas viešai prieinamais duomenimis, nes iš „Metal Expert“ svetainėje nurodytų gamybos pajėgumų duomenų buvo matyti, kad gamybos pajėgumai sumažėjo. Komisija nusprendė nepanaudotus pajėgumus apskaičiuoti remdamasi susijusios bendrovės pateiktais duomenimis ir „Metal Expert“ svetainėje pateiktais gamybos pajėgumų duomenimis.

(99)

Todėl Komisija priėmė tvirtinimą, kad bendrovė labai sumažino gamybos pajėgumus. Taigi „Interpipe Group“ tvirtinimas yra nepagrįstas.

(100)

Dėl trečio gamintojo Komisija pastebėjo, kad labai neatitinka jo pateikti ir viešai prieinami duomenys. Todėl apskaičiuodama jo nepanaudotus pajėgumus Komisija rėmėsi „Metal Expert“ svetainėje pateiktais gamybos pajėgumų duomenimis. „Interpipe Group“ tvirtino, kad Komisija prielaidas turėtų daryti remdamasi tariamu tos bendrovės patikrinimu, atliktu per kitą antidempingo tyrimą, vykdytą daugiau kaip prieš 10 metų. Komisija mano, kad per šį tyrimą naudojant naujausius duomenis, tinkamiau ir patikimiau gaunama gamybos ir nepanaudotų pajėgumų informacija.

(101)

Dėl to Komisija pažymi, kad susijęs gamintojas kelis kartus teikdamas informaciją Komisijai (39) patvirtino, kad įrengtų gamybos linijų skaičius pastaraisiais metais nepasikeitė (nors kai kurios jų šiuo metu tariamai nenaudojamos). Dėl tos priežasties ir neturėdama klausimyno atsakymų Komisija negalėjo patikrinti, ar bendrovės teiginiais būtų galima pagrįsti jos tvirtinimo dėl sumažėjusių gamybos pajėgumų priėmimą.

(102)

Po specialaus papildomo faktų atskleidimo „Interpipe Group“ pateikė dokumentą, kuriuo, bendrovės nuomone, paneigiamas skaičiavimas, susijęs su kitais dviem Ukrainos gamintojais. Tačiau dokumento turinys prieštaravo Komisijos turimiems rinkos tyrimų duomenims, kuriais faktiškai patvirtintas Komisijos skaičiavimas. Šie rinkos tyrimų duomenys rodo, kad kitų dviejų Ukrainos eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai buvo gerokai didesni, nei matyti iš „Interpipe Group“ pateiktame dokumente nurodytų duomenų.

(103)

Todėl Komisija patvirtina savo sprendimą dėl nepanaudotų pajėgumų Ukrainoje, kaip išdėstyta 93 konstatuojamojoje dalyje.

(104)

Per tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos rinka taip pat yra patraukli Ukrainos eksportuojantiems gamintojams dėl toliau nurodytų priežasčių.

(105)

Pirma, Sąjungos rinka pagal dydį (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas viršijo 1,3 mln. tonų, o 2014 m. – 1,5 mln. tonų) gali būti vadinama viena didžiausių BVV rinkų pasaulyje.

(106)

Antra, kalbant apie kainas, priverstinio kainų mažinimo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (žr. 136 konstatuojamąją dalį) rodo, kad vidutinės Ukrainos importo į Sąjungos rinką kainos yra mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas, todėl panaikinus priemones eksportas veikiausiai augs.

(107)

Trečia, nepaisant taikomo antidempingo muito, Ukraina pastaraisiais metais pastoviai didino importą (nuo mažiau kaip 2 % rinkos dalies 2012 m. iki 6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), o tai patvirtina, kad Sąjungos rinka tebėra patraukli, nepaisant taikomų muitų.

(108)

Ketvirta, JAV pagal 232 skirsnį nustačius 25 % dydžio priemones plieno produktams (40), kuriems priskiriamas ir nagrinėjamasis produktas, Ukrainos eksportas į vieną pagrindinių jos eksporto rinkų gali būti bent iš dalies apribotas. Dėl to Sąjungos rinka atitinkamai taptų patrauklesnė ir kiltų pavojus, kad tam tikri prekybos srautai gali būti nukreipti į Sąjungą. Tai reikia vertinti kartu su kitomis esamomis prekybos kliūtimis trečiosiose rinkose (žr. 116 konstatuojamąją dalį).

(109)

Po galutinio faktų atskleidimo „Interpipe Group“ nesutiko su Komisijos nustatytais faktais dėl Sąjungos rinkos patrauklumo.

(110)

Tiksliau, „Interpipe Group“ nesutiko su Komisijos atliktu JAV pagal 232 skirsnį nustatytų priemonių galimo poveikio ir nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjančio importo iš Ukrainos vertinimu.

(111)

Dėl pirmojo punkto, „Interpipe Group“ nesutiko su Komisijos atlikta galimo poveikio, kurį rinkoje gali daryti JAV pagal 232 skirsnį nustatytos priemonės, analize. Visų pirma „Interpipe Group“ manė, kad nėra pavojaus, kad prekybos srautai gali būti nukreipti į Sąjungos rinką. „Interpipe Group“ taip pat atkreipė dėmesį į Komisijos laikinąsias priemones, nustatytas atliekant apsaugos priemonių tyrimą dėl plieno produktų, kiek tai susiję su BVV.

(112)

Pirma, kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje, atliekant apsaugos priemonių tyrimą, nustačius laikinąsias priemones, iš tikrųjų buvo nuspręsta išbraukti BVV iš laikinųjų priemonių taikymo srities. Tačiau tai padaryta remiantis ne tuo, kad nėra prekybos srautų nukreipimo pavojus, bet dėl to, kad šio produkto importo apimtis per atitinkamą laikotarpį apskritai nedidėjo.

(113)

Antra, „Interpipe Group“ pripažino, kad ji kartais į JAV eksportuoja OCTG produktus, bet taip pat bendro naudojimo ir vamzdynų vamzdžius, kurie yra šios bendrovės į Sąjungą daugiausia eksportuojami produktai. „Interpipe Group“ taip pat tvirtino, kad iki 2018 m. gegužės mėn. (imtinai) eksporto į JAV apimtis didėjo.

(114)

Komisija pasilieka prie nuomonės, kad yra pavojaus, kad bent tam tikras šiuo metu iš Ukrainos į JAV eksportuojamų produktų kiekis gali būti nukreiptas į Sąjungą, jei priemonės nustotų galioti. Šis pavojus ypač susijęs su įprastiniais BVV. Pažymėtina, kad dėl 25 % muito įprastiniams BVV JAV, palyginti su 0 % muitu Sąjungoje, jei muitai baigtų galioti, Sąjungos rinka taptų akivaizdžiai patrauklesnė Ukrainos eksportuojantiems gamintojams nei dabartinėmis aplinkybėmis, t. y. kai muitas taikomas abiejose rinkose. Taigi, tendencijos iki šiol nėra aiškios, jei Sąjungos priemonės liktų galioti ir paskata keisti rinkas būtų ne tokia svarbi, kokia būtų tuo atveju, jei Sąjungoje priemonės nebebūtų taikomos. Tuo tarpu dėl to, kad JAV pagal 232 skirsnį taikant priemones kai kurios šalys ir (arba) konkrečios bendrovės jau yra atleistos nuo priemonių, Ukrainos gamintojams bus dar sunkiau konkuruoti JAV rinkoje (41).

(115)

Be to, Komisija mano, kad negalima atmesti prekybos srautų nukreipimo pavojaus ir kad toks pavojus neabejotinai būtų labiau tikėtinas, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių.

(116)

Pagaliau JAV pagal 232 skirsnį nustatytas priemones reikėtų vertinti ir atsižvelgiant į platesnį kontekstą, kai kalbama apie Ukrainą, t. y. į tai, kad Ukrainos BVV gamintojai jau susiduria su įvairiomis prekybos kliūtimis kai kuriose trečiosiose rinkose, tiksliau, jiems Brazilijoje, Kanadoje, Meksikoje ir Rusijoje yra nustatytos antidempingo priemonės.

(117)

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pasilieka prie nuomonės, kad, jei nebūtų taikomas antidempingo muitas, Sąjungos rinka būtų dar patrauklesnė, todėl veikiausiai padidėtų importas dempingo kaina iš Ukrainos.

(118)

„Interpipe Group“ pateikė keletą tvirtinimų, susijusių su suvartojimo Ukrainos rinkoje raida ir bendrovės eksporto rinkų įvairinimu. Pirma, „Interpipe Group“ tvirtino, kad bendrovės eksporto apimtis ir rinkos dalis keitėsi kartu su Sąjungos suvartojimu arba jį atitiko ir kad importo raida ir jam tenkanti rinkos dalis negali kelti jokio pavojaus Sąjungos pramonei. Antra, „Interpipe Group“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į beprecedentį Ukrainos rinkos augimą, BVV pardavimas Sąjungai negalėtų padidėti. „Interpipe Group“ padarė išvadą, kad paklausa vidaus rinkoje galėtų absorbuoti visą gamybos perteklių Ukrainoje. Kartu, norėdama užginčyti Komisijos išvadas dėl dempingo tęsimosi tikimybės, „Interpipe Group“ atkreipė dėmesį į įvairesnį eksporto portfelį. Komisija šiuos tvirtinimus aptarė antrajame papildomo faktų atskleidimo dokumente, skirtame „Interpipe Group“.

(119)

Komisija išnagrinėjo šiuos tvirtinimus, tačiau su jais nesutiko. Pirma šio tvirtinimo dalis yra faktiškai neteisinga, o antroji neatitinka šiame tyrime nustatytų faktų.

(120)

Dėl pirmosios tvirtinimo dalies pateikiamas pavyzdys – 2015 m. Ukraina eksportą padidino 20 %, o Sąjungos suvartojimas sumažėjo 9 %. Be to, apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Ukraina padidino jai tenkančią Sąjungos rinkos dalį 27 % (jos rinkos dalis padidėjo 1,3 procentinio punkto), o Sąjungos suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 10 %.

(121)

Todėl Komisija patvirtino, kad mažėjant suvartojimui ir nepaisant taikomų priemonių nagrinėjamuoju laikotarpiu Ukraina labai padidino importo į Sąjungą apimtį (jos rinkos dalis pasiekė 6 %). Kaip nustatyta išanalizavus dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nebebus taikomos, importo dempingo kaina iš Ukrainos dalis veikiausiai toliau didės. Taigi „Interpipe Group“ tvirtinimas buvo atmestas.

(122)

Dėl antrosios tvirtinimo dalies 118 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pasilieka prie nuomonės, kad iš faktų aiškiai matyti, kad Ukrainos eksportuojančių gamintojų eksporto elgsenos raida Sąjungos rinkoje neatitiko „Interpipe Group“ pateiktų prognozių. Komisija neužginčijo „Interpipe Group“ apibūdintų suvartojimo vidaus rinkoje ir kitose eksporto paskirties šalyse tendencijų. Komisija veikiau pabrėžė, kad „Interpipe Group“ išvados / prognozės, padarytos remiantis šiomis tendencijomis (dėl to, kokį poveikį jos turėtų Ukrainos gamintojų požiūriui į Sąjungos rinką), neatitiko faktų, t. y. to, kad importas į Sąjungą didėjo net ir galiojant antidempingo muitui. Pagaliau dėl tvirtinimo, susijusio su eksporto įvairinimu, Komisija nurodo 116 konstatuojamąją dalį, kurioje ji įrodė, kad kai kuriose susijusiose trečiosiose rinkose šiuo metu galioja keli prekybos apribojimai Ukrainai. Todėl tariamą eksporto paskirties šalių pagausėjimą reikėtų vertinti kartu su pirmiau minėtais prekybos apribojimais kitose rinkose.

(123)

Taigi, atsižvelgiant į išvadas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo, nepanaudotų pajėgumų ir tam tikrų prekybos apribojimų kai kuriose trečiosiose rinkose, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(124)

„Interpipe Group“ galiausiai nesutiko su Komisijos analize, susijusia su netrukus sudarysimu bendrosios įmonės susitarimu su vienu pagrindinių ES gamintojų. Komisija savo vertinimą, susijusį su šiuo klausimu, paaiškino antrajame papildomo faktų atskleidimo dokumente bendrovei. Pirma, pagal Komisijos turimą informaciją būsimos bendrosios įmonės dar nepatikrino visos susijusios konkurencijos institucijos. Todėl šiuo etapu negalima daryti išvados, kokį poveikį ši bendroji įmonė galėtų daryti „Interpipe Group“ BVV eksportui į Sąjungą, jei toks poveikis būtų daromas. Antra, „Interpipe“ patvirtino, kad bendroji įmonė dar neįsteigta. Trečia, Komisija nurodo savo vertinimą, pateiktą antrajame papildomo faktų atskleidimo dokumente bendrovei, kuriame ji pabrėžė, kad nepaisant keleto prašymų jai nesuteikta galimybė susipažinti su aptariamo bendrosios įmonės susitarimo detalėmis, todėl negalima įvertinti jokio poveikio, kurį gali daryti, pvz., potenciali gamyba ateityje. Atitinkamai šiuo metu dar negalima daryti jokių išvadų dėl tos bendrosios įmonės poveikio. Vis dėlto Komisija taip pat pažymi, kad tvirtinimai dėl galimo bendrosios įmonės poveikio Sąjungos rinkoje ir „Interpipe Group“ tvirtinimai dėl dempingo tęsimosi tikimybės labai prieštarauja vieni kitiems, kiek jie susiję su „Interpipe“ galimybėmis (arba jų trūkumu) didinti eksportą į Sąjungą (42).

(125)

Atsižvelgdama į: i) abiejų šalių toliau taikytą dempingo praktiką peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ii) turimus didelius nepanaudotus pajėgumus (kartu daugiau nei 800 000 tonų) ir iii) Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas dempingo kaina iš Ukrainos ir Rusijos dideliais kiekiais atitinkamai toliau didėtų ir pasikartotų.

(126)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino 18 gamintojų. Laikoma, kad jie yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(127)

Siekiant nustatyti bendrą Sąjungos gamybos apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant prašyme pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų ir pareiškėjo prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(128)

Tuo remiantis apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 2,25 mln. tonų. Šis skaičius apima visų Sąjungos gamintojų gamybos apimtį – atrinktų gamintojų ir neatrinktų gamintojų, apskaičiuotą remiantis patikrintais pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(129)

Kaip nurodyta 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, galiausiai atrinkti keturi iš 12 Sąjungos gamintojų, kurie etapu prieš tyrimo inicijavimą pateikė atrankai prašomą informaciją.

(130)

Keturi atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 30 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, jiems teko 37 % viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje. Todėl galutinai atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis visos Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(131)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi Sąjungos rinkoje ir visa importo apimtimi. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo iš viso 10 %. Labiausiai suvartojimas sumažėjo 2016 m., t. y. 14 %, palyginti su 2014 m. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pastebėtas nedidelis suvartojimo padidėjimas.

(132)

Nustatyta importo iš Rusijos ir Ukrainos į Sąjungą apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(133)

Nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %. Didėjo tik importas iš Ukrainos (nagrinėjamuoju laikotarpiu jis padidėjo 14 %), o importas iš Rusijos sumažėjo 14 %. Tuo pačiu laikotarpiu abiem šalims tenkanti bendra rinkos dalis padidėjo 23 % – irgi dėl importo iš Ukrainos, kuriai tenkanti rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 27 % ir sudarė 6 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o Rusijai tenkanti rinkos dalis sumažėjo 4 % ir sudarė 0,6 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą.

(134)

Toliau lentelėje pateikta vidutinė importo iš Rusijos ir Ukrainos kaina. Reikėtų pabrėžti, kad importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių pardavimo kainos ne tik buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, bet ir labai mažėjo tuo laikotarpiu.

(135)

Kadangi Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, priverstinis kainų mažinimas dėl importo iš Rusijos turėjo būti nustatytas remiantis importo statistiniais duomenimis TARIC lygmeniu, naudojantis informacija, surinkta pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo iš Ukrainos buvo nustatytas naudojant bendradarbiaujančio Ukrainos eksportuojančio gamintojo eksporto kainas, neįskaitant antidempingo muito. Importo CIF kainos pakoreguotos ir padidintos atsižvelgiant į išlaidas po importo. Po išvadų, padarytų per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, koregavimo dydis – 2 EUR/t. Kadangi šiame tyrime nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, nebuvo pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima iš naujo apskaičiuoti šio koregavimo dydį. Sąjungos pramonės pardavimo kainos – atrinktų bendrovių pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos, pakoreguotos ir sumažintos, atsižvelgiant į pristatymo išlaidas, nuolaidas ir komisinius, iki gamintojo kainos EXW sąlygomis lygio.

(136)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu priverstinio kainų mažinimo skirtumas, nustatytas dėl BVV importo iš vienintelio bendradarbiaujančio Ukrainos eksportuojančio gamintojo (kuriam tenka apie 90 % Ukrainos eksporto į Sąjungą apimties), sudarė 28,9 %.

(137)

Rusijos atžvilgiu 20,3 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas nustatytas remiantis vidutinių kainų palyginimu. Be to, Rusijos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų analizė parodė, kad Rusija produktus kai kuriose pagrindinėse eksporto rinkose pardavė panašiomis arba kartais net mažesnėmis kainomis nei Sąjungai, o tai sustiprina išvadą, kad dėl dabartinio Rusijos kainų lygio būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos.

(138)

Po galutinio faktų atskleidimo abu Rusijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad šis priverstinio kainų mažinimo skirtumas nėra tipiškas, nes jie į Sąjungą eksportavo tariamai pigesnius produktus, o Sąjungos pramonė vidaus rinkoje daugiausia pardavė brangesnius produktus, tiksliau OCTG. Bendrovių teigimu, priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimo rezultatai būtų visiškai kitokie, jei būtų lygintos tos pačios rūšies produktų kainos.

(139)

Dėl to pažymima, kad Komisija negalėjo palyginti kiekvienos rūšies produktų kainų, nes aptariami Rusijos eksportuojantys gamintojai nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą ir nepateikė klausimyno atsakymų, kurie būtų leidę Komisijai priverstinio kainų mažinimo skirtumą apskaičiuoti atsižvelgiant į tariamą skirtingą Rusijos eksportuojamų ir Sąjungos pramonės vidaus rinkoje parduodamų produktų asortimentą.

(140)

Eurostato duomenimis Kinijos Liaudies Respublikos kilmės BVV, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 926/2009 (43) 1 straipsnio 1 dalyje, importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 34 %.

(141)

Kinijos importui tenkanti rinkos dalis sumažėjo nuo 5,7 % 2014 m. iki 4,2 % per PTL.

(142)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(143)

Kaip minėta 129 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(144)

Siekdama išanalizuoti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Taigi, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vertinama remiantis a) makroekonominiais rodikliais, tiksliau, gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties, rinkos dalies ir augimo, užimtumo, našumo, faktinio dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo po ankstesnio dempingo rodikliais, kurių duomenys surinkti visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir remiantis b) mikroekonominiais rodikliais, tiksliau, vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudų, pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą, atsargų ir darbo sąnaudų rodikliais, kurių duomenys surinkti atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu.

(145)

Norint nustatyti makroekonominius rodiklius ir ypač su neatrinktais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant prašyme pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(146)

Mikroekonominiai rodikliai nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(147)

Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(148)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamybos apimtis sumažėjo 23 %. Atsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu gamybos pajėgumai beveik nesikeitė (sumažėjo vos 3 %), sumažėjus produkcijai pajėgumų naudojimas sumažėjo net 14 procentinių punktų – nuo 63 % 2014 m. iki 49 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pajėgumų naudojimas buvo ypatingai mažas 2015 ir 2016 m. (atitinkamai 46 % ir 42 %). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamyba ir atitinkamai pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo, bet pastarasis vis dar neviršija 50 %.

(149)

Sąjungos gamintojai produktus parduoda ir per susijusias prekybos bendroves. Pardavimas per susijusias bendroves nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 17 % Sąjungos suvartojimo. Tačiau kadangi šie parduoti kiekiai vėliau yra perparduodami nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, jie vis tiek laikomi pardavimo dalimi, kai siekiama nustatyti pardavimo apimties, rinkos dalies ir Sąjungos pramonės augimo tendencijas.

(150)

Pardavimo apimties, rinkos dalies ir augimo tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(151)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 %. Ši tendencija atitiko suvartojimo tendenciją, todėl Sąjungos pramonei pavyko visą nagrinėjamąjį laikotarpį išlaikyti apie 81 % rinkos dalį. Tačiau tą pavyko padaryti labai sumažinus pardavimo kainas, be to, kaip paaiškinta toliau, dėl to suprastėjo finansiniai rodikliai.

(152)

Pastebėta, kad mažėjant gamybai ir pardavimui, užimtumas Sąjungos pramonėje nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio taip pat sumažėjo 18 %. Tačiau dėl tokio užimtumo sumažėjimo našumas, vertinamas pagal vieno darbuotojo našumą per metus, nepadidėjo, kadangi gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo labiau nei užimtumas. Našumo rodiklis pagerėjo tik peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai gamybos apimtis padidėjo, palyginti su 2016 m., o užimtumo lygis po sumažėjimo nuo 2015 m. išliko nepakitęs.

(153)

Nustatytas didelis importo iš Ukrainos dempingo skirtumas (žr. 90 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą importo dempingo kaina iš Ukrainos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu. Dėl nuolatinės nesąžiningos Ukrainos eksportuotojų kainodaros Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti nuo buvusios dempingo praktikos.

(154)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 19 %. Kainos sumažėjimas rodo, kad apskritai mažėjo pagrindinių žaliavų sąnaudos ir kad Sąjungos gamintojai bandė restruktūrizuoti sąnaudas, kad jas sumažintų. Tačiau kadangi Rusijos ir Ukrainos eksportuotojai, kurie nuolat priverstinai mažino Sąjungos pramonės kainas, nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau smukdė kainas, Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti sumažėjusiomis sąnaudomis, nes, norėdami išlaikyti savo rinkos dalį, jie pardavimo kainas turėjo mažinti daugiau nei tą galėjo daryti dėl sumažėjusių sąnaudų.

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės sąnaudos sumažėjo 9 %, t. y. gerokai mažiau nei kainos. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas labai sumažėjo.

(156)

Sąjungos gamintojų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(157)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas yra panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynasis pelnas neatskaičius mokesčių, išreikštas šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip paaiškinta 155 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai 2014 m. veikė pelningai, tačiau nuo 2015 m. pradėjo patirti nuostolių. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas sumažėjo nuo 6 % pelno iki 6 % nuostolių.

(158)

Pinigų srautas, kuris yra pramonės pajėgumas pačiai finansuoti savo veiklą, 2014–2015 m. buvo teigiamas, tačiau kartu su mažėjančiu pelningumu 2016 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiamu.

(159)

Sąjungos gamintojai visu nagrinėjamuoju laikotarpiu vis dar pajėgė investuoti, tačiau pelningumo ir pinigų srauto pokyčiai taip pat darė neigiamą poveikį investicijoms, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 64 %. Be to, investicijų grąža nuo 2015 m. yra neigiama, taigi atitinka pelningumo tendenciją.

(160)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad atrinktų Sąjungos gamintojų finansiniai rezultatai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiami.

(161)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 21 %. Tačiau atsargų ir gamybos apimties santykis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilus (apie 3 %). Atsargų lygio tendencija atitinka gamybos apimties tendenciją. Tačiau šiuo atveju šis rodiklis nelaikomas labai svarbiu siekiant įvertinti Sąjungos gamintojų ekonominę padėtį, nes BVV paprastai gaminami pagal užsakymą.

(162)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo, o tai yra vienas iš Sąjungos pramonės bandymų restruktūrizuoti savo sąnaudas. Šis rodiklis yra ypač svarbus, nes darbo sąnaudos sudaro daugiau kaip 25 % BVV gamybos sąnaudų.

(163)

Atsižvelgiant į 131–162 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad Sąjungos gamintojų padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo mažiau palanki nei 2014 m. ir kad Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(164)

Per tyrimą nustatyta, kad dauguma žalos rodiklių per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo. Pardavimo apimtis sumažėjo 10 %, gamybos apimtis – 23 %, o pajėgumų naudojimo koeficientas – nuo 63 % iki 49 %. NET jei Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti savo rinkos dalį (apie 81 %), tą ji padarė pelningumo sąskaita. Iš tiesų, Sąjungos pardavimo kainos sumažėjo net 19 %. Nepaisant pastangų sumažinti gamybos sąnaudas (sumažintos 9 %) Sąjungos pramonė nuo 2015 m. pradėjo veikti nuostolingai. Nuo 2014 m. (gauta 6,2 % pelno) iki peržiūros tiriamojo laikotarpio (patirta 6,0 % nuostolių) pelningumas sumažėjo 12,2 procentinio punkto. Tokie finansiniai rodikliai kaip pinigų srautas ir investicijų grąža taip pat pasikeitė iš teigiamų 2014 m. į neigiamus kitais metais ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tuo pačiu laikotarpiu investicijos sumažėjo 64 %.

(165)

Žala toliau daroma dėl kelių veiksnių, kaip antai Sąjungos suvartojimo ir pardavimo eksportui mažėjimo. Be to, Sąjungos kainos buvo smukdomos dėl importo dempingo kaina. Ukraina padidino savo eksporto į Sąjungą mažomis dempingo kainomis apimtį 14 % ir per nagrinėjamąjį laikotarpį 27 % padidino savo rinkos dalį. Vienintelis Ukrainos eksportuotojas Sąjungos kainas priverstinai sumažino beveik 30 %. Šioje labai kapitalui imlioje pramonėje gamybos apimties mažėjimas kartu su kainų smukdymu darė neigiamą poveikį pelningumui.

(166)

Po galutinio faktų atskleidimo Ukrainos Vyriausybė ir du Rusijos eksportuojantys gamintojai išvardijo kelis veiksnius, į kuriuos atliekant Sąjungos pramonės žalingos padėties ir importo iš nagrinėjamųjų šalių priežastinio ryšio analizę reikėjo atsižvelgti kaip į kitus veiksnius. Tokie veiksniai tariamai buvo mažėjantis Sąjungos suvartojimas, Sąjungos gamintojų konkurencija vidaus rinkoje, nepatenkinami Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai, pertekliniai pajėgumai ir didelės Sąjungos bendrovių ir importo iš Baltarusijos pastoviosios išlaidos.

(167)

Kaip pripažinta 165 konstatuojamojoje dalyje, žala toliau daroma dėl kelių veiksnių. Be suvartojimo sumažėjimo, eksporto kainų sumažėjimo ir importo dempingo kaina kiti veiksniai nebuvo labai svarbūs. Iš tikrųjų žemas pajėgumų naudojimo koeficientas veikiau rodo, kad mažėjo gamyba, o ne tai, kad esama perteklinių pajėgumų, tuo tarpu importas iš kitų trečiųjų šalių apskritai sumažėjo. Sąjungos pramonės rinkos dalis taip pat buvo palyginti stabili peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tvirtinimas dėl Sąjungos gamintojų konkurencijos nebuvo pagrįstas. Jis paprasčiausiai paremtas tuo, kad atrinktiems Sąjungos gamintojams teko tik 30 % ES gamybos apimties ir kad dėl to reikėtų nagrinėti konkurenciją tarp atrinktų ir neatrinktų gamintojų. Šis tvirtinimas turėtų būti atmestas, nes jis prieštarauja atrankos naudojimo principui. Komisija iš tiesų išnagrinėjo visų Sąjungos gamintojų padėtį, tačiau atsižvelgdama į didelį gamintojų skaičių nagrinėjo tik tam tikrus veiksnius, susijusius su atrinktomis bendrovėmis, kurios yra tipiškos visos Sąjungos pramonės bendrovės. Todėl nereikėjo nagrinėti neatrinktų gamintojų poveikio atrinktoms bendrovėms.

(168)

Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta toliau, šiuo atveju darant išvadą dėl žalos visų pirma aiškinamasi, kokia būtų Sąjungos pramonės padėtis, jei priemonės būtų panaikintos.

(169)

Po galutinio faktų atskleidimo Ukrainos Vyriausybė ir vienas iš Ukrainos eksportuojančių gamintojų pažymėjo, kad Ukrainos eksporto rinkos dalis sudarė tik 6 % Sąjungos suvartojimo, ir nepanašu, kad ji ateityje didėtų dėl vidaus suvartojimo Ukrainoje ir didelio Ukrainos eksporto įvairinimo pradėjus eksportuoti į naujas rinkas.

(170)

Atsakant į šią pastabą reikėtų pabrėžti, kad dabartinė 6 % rinkos dalis jau yra žalos Sąjungos pramonei priežastis, visų pirma atsižvelgiant į didelį priverstinį kainų mažinimą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Ukrainos importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo nepaisant to, kad yra nustatyti antidempingo muitai.

(171)

Vienas Ukrainos eksportuojančių gamintojų, kurį Ukrainos Vyriausybė taip pat iš dalies rėmė savo pastabose, papildomai tvirtino, kad analizuodama žalos pasikartojimą Komisija turėjo atsižvelgti į bendrosios įmonės susitarimą, kurį pasirašė minėtas Ukrainos eksportuojantis gamintojas ir vienas didžiausių Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojų. Ukrainos gamintojo teigimu, šios bendrosios įmonės susitarimo sąlyga darys didelį poveikį būsimo bendrovės eksporto į ES apimčiai, platinimo kanalams ir kainodarai.

(172)

Komisija daro nuorodą į 124 konstatuojamojoje dalyje pateiktus paneigiančius argumentus.

(173)

Rusija į ES eksportavo tik nedidelį kiekį produktų, tačiau taip pat nustatyta, kad dėl šio eksporto kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos. Kaip aprašyta 50–68 konstatuojamosiose dalyse, analizuota, kokia gali būti numatoma šios šalies eksporto apimtis, jei priemonės būtų panaikintos. Išanalizavus paaiškėjo, kad importas iš Rusijos veikiausiai padidėtų ir jo apimtis būtų gerokai didesnė nei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(174)

Kaip paaiškinta 53 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, abi šalys turi daug nepanaudotų pajėgumų ir, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos patrauklumą apimties ir kainų požiūriu, veikiausiai didintų importą mažomis kainomis, jei priemonės būtų panaikintos. Sąjungos rinkos patrauklumas, kaip paaiškinta 56 ir 108 konstatuojamosiose dalyse, veikiausiai padidės dėl 2018 m. kovo mėn. JAV nustatyto 25 % muito importuojamiems plieno produktams, įskaitant BVV. JAV yra viena pagrindinių Rusijos ir Ukrainos eksporto rinkų, o į Sąjungos rinką veikiausiai bus nukreipta bent dalis produktų, kurių nebegalima parduoti JAV.

(175)

Sąjungos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama ir būtų dar sunkesnė, jei priemonės būtų panaikintos. Toliau didėtų importas maža dempingo kaina iš Ukrainos, o importas dempingo kaina iš Rusijos veikiausiai pasikartotų dideliais kiekiais, dėl to būtų toliau smukdomos kainos ir mažėtų pardavimas Sąjungos rinkoje.

(176)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Rusijai ir Ukrainai nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai. Primenama, kad per ankstesnius tyrimus nuspręsta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(177)

Tuo remiantis nagrinėta, ar nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas importuojamam Rusijos ir Ukrainos kilmės produktui šiuo konkrečiu atveju prieštarautų Sąjungos interesams.

(178)

Dėl Sąjungos interesų aišku, kad panaikinus priemones ir taip nestabili Sąjungos pramonės, kuri šiuo metu sukūrusi 13 000 su nagrinėjamuoju produktu susijusių darbo vietų plieno sektoriuje, ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(179)

Importuotojai ir naudotojai nebendradarbiavo, nors visiems žinomiems importuotojams ir naudotojams (daugiau nei 70 bendrovių) buvo pranešta apie tyrimo inicijavimą ir galimybę bendradarbiauti kaip suinteresuotajai šaliai.

(180)

Remiantis per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytais faktais, importuotojai produktus perka iš įvairių tiekėjų daugelyje įvairių šalių, todėl tolesnio priemonių taikymo importui iš Rusijos ir Ukrainos poveikis yra nedidelis. Taip pat tuo metu buvo nustatyta, kad nors priemonės galiojo jau kelerius metus, importuotojams pavyko išlaikyti pelningumą.

(181)

Dėl naudotojų, remiantis per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytais faktais ir turima informacija, akivaizdu, kad BVV tenka nedidelė jų gamybos sąnaudų dalis. Apskritai BVV yra sudėtinė didesnių projektų (katilų, vamzdynų, statybos) dalis ir sudaro tik nedidelę jų dalį. Todėl tikimasi, kad tolesnio priemonių taikymo poveikis naudotojams nebus didelis.

(182)

Kadangi aptariamos bendrovės nebendradarbiavo, nėra patikrinamų duomenų ir informacijos, iš kurių būtų matyti, kad bendra padėtis būtų pasikeitusi.

(183)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(184)

Po galutinio faktų atskleidimo du Rusijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų neigiamo poveikio daugeliui Sąjungos vartotojų (naudotojų) ir sumažintų konkurenciją Sąjungoje. Todėl susijusios suinteresuotosios šalys paragino Komisiją priemonių galiojimą pratęsti ne ilgiau kaip dvejiems metams.

(185)

Komisija išnagrinėjo, kokį poveikį ribotas priemonių galiojimo pratęsimas turėtų Sąjungos interesams. Šiuo atžvilgiu primenama, kad Sąjungos interesų nagrinėjimas per antidempingo tyrimus yra griežtas procedūrinis veiksmas, per kurį būtina užtikrinti susijusių interesų, be kita ko, Sąjungos pramonės, naudotojų ir vartotojų, pusiausvyrą, ir atlikti sudėtingų teisinių, ekonominių ir politinių veiksnių vertinimą (44). Komisija priminė, kad Sąjungos interesų vertinimas Sąjungos pramonės atžvilgiu parodė, kad jeigu priemonės būtų panaikintos, jau ir taip nestabili Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų. Taip pat primenama, kad importuotojai ir naudotojai, kurie teigtų, kad dabartinių galiojančių priemonių pratęsimas jiems turėtų neigiamo poveikio, nebendradarbiavo. Taigi, neturima įrodymų, kurie rodytų, kad priemonių taikymo trukmės apribojimas iki dvejų metų Sąjungos interesų atžvilgiu būtų naudingesnis nei priemonių taikymas visą penkerių metų laikotarpį, nurodytą pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje. Tuo remdamasi Komisija atmetė dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų pateiktą argumentą.

(186)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės BVV nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(187)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketino nustatyti aptariamas antidempingo priemones, ir joms buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Pastabų, dėl kurių būtų galima pakeisti pirmiau pateiktas išvadas, negauta.

(188)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

(1)

2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė sprendimus (ES, Euratomas) 2015/1600 (1) ir (ES, Euratomas) 2015/1790 (2), kuriais skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d.;

(2)

pasibaigus Stefan KÖRZELL įgaliojimams tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

(1)

pasiūlytos piliečių iniciatyvos „NELEISKIME SUKČIAUTI ir piktnaudžiauti ES LĖŠOMIS. Geresnė sprendimų kontrolė, įgyvendinimas ir sankcijos“ dalykas yra toks: „Europos Sąjungos institucijos turėtų turėti teisę vykdyti sustiprintą kontrolę, be kita ko, ex ante, ir taikyti griežtesnes sankcijas ES valstybėse narėse, kurios nedalyvauja Europos prokuratūros veikloje“;

(2)

pasiūlytos piliečių iniciatyvos tikslai įvardyti taip: „Europos Sąjungos institucijos turėtų turėti teisę vykdyti sustiprintą kontrolę valstybėse narėse, kurios nedalyvauja Europos prokuratūros veikloje, kad galėtų užkirsti kelią sukčiavimui ir piktnaudžiavimui ES lėšomis ir bausti už tokį sukčiavimą ir piktnaudžiavimą. Tokia kontrolė apimtų su rizikingomis sritimis susijusių finansavimo ir viešųjų pirkimų sprendimų ex ante kontrolę. Siūlome, kad vykdant šią sustiprintą kontrolę būtų visapusiškai ištiriamos visos aplinkybės, taip pat viešinama informacija apie sukčiavimą ir kitą ES finansiniams interesams kenkiančią nusikalstamą veiklą“;

(3)

pagal reglamento 3 straipsnio 2 dalį sudarytas piliečių komitetas ir paskirti kontaktiniai asmenys, o pasiūlyta piliečių iniciatyva nėra aiškiai siekiama piktnaudžiauti, ji nėra lengvabūdiška ar nepagrįsta ir ji akivaizdžiai neprieštarauja Sąjungos vertybėms, nustatytoms Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje;

(4)

gali būti priimami Sutartims įgyvendinti reikalingi Sąjungos teisės aktai:

(5)

sprendimą dalyvauti ar nedalyvauti tvirtesnio bendradarbiavimo veikloje, kaip antai tokioje, kurią vykdant buvo įsteigta Europos prokuratūra, valstybės narės priima savo nuožiūra. Todėl Sutartims įgyvendinti reikalingi Sąjungos teisės aktai valstybėse narėse iš esmės neturėtų skirtis vien dėl to, kad jos dalyvauja arba nedalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo veikloje. Tačiau Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse gali skirtis objektyviai pagrįstais atvejais – pavyzdžiui, jei, atsižvelgiant į visus susijusius elementus, valstybėse narėse praktiškai egzistuotų skirtingi Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygiai;

(6)

ES sutartimi sustiprinama Sąjungos pilietybė ir dar labiau sutvirtinamas demokratinis Sąjungos veikimas, nes joje nustatyta, inter alia, kad kiekvienam piliečiui turi būti suteikta teisė dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime teikiant Europos piliečių iniciatyvą;

(7)

todėl procedūros ir sąlygos, kurias reikia taikyti siekiant įgyvendinti piliečių iniciatyvą, turėtų būti aiškios, paprastos, lengvos taikyti ir turėtų atitikti piliečių iniciatyvos pobūdį, kad būtų skatinamas piliečių dalyvavimas, o Sąjunga taptų prieinamesnė;

(8)

dėl tų priežasčių nėra taip, kad pasiūlyta piliečių iniciatyva „NELEISKIME SUKČIAUTI ir piktnaudžiauti ES LĖŠOMIS. Geresnė sprendimų kontrolė, įgyvendinimas ir sankcijos“ akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus teikti pasiūlymus dėl Sutartims įgyvendinti reikalingų Sąjungos teisės aktų pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą, todėl ji turėtų būti užregistruota; pritarimo šiai pasiūlytai piliečių iniciatyvai pareiškimai turėtų būti renkami, jei ja siekiama, kad Komisija pateiktų pasiūlymų dėl Sutartims įgyvendinti reikalingų Sąjungos teisės aktų, kuriais būtų stiprinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, tačiau kurie valstybėse narėse nesiskirtų vien dėl to, kad jos dalyvauja arba nedalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo veikloje Europos prokuratūros įsteigimo srityje,