7.8.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1091

2018 m. liepos 18 d.

dėl integruotos ūkių statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1166/2008 ir (ES) Nr. 1337/2011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1166/2008 (2) nustatyta Europos žemės ūkio valdų struktūros statistikos sistema galioja iki 2016 m. Todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas;

(2)

nuo 1966 m. Sąjungoje vykdoma Europos žemės ūkio valdų struktūros tyrimų programa turėtų būti vykdoma ir toliau siekiant analizuoti žemės ūkio valdų struktūros tendencijas Sąjungos lygmeniu ir užtikrinti statistinių žinių bazę, būtiną susijusios politikos sritims, visų pirma bendrai žemės ūkio politikai (toliau – BŽŪP), įskaitant kaimo plėtros priemones, taip pat aplinkos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politikai ir Sąjungos žemės naudojimo politikai rengti, įgyvendinti, stebėti, vertinti ir atlikti jų peržiūrą bei padėti įgyvendinti kai kuriuos darnaus vystymosi tikslus (toliau – DVT). Be to, tokia žinių bazė yra būtina siekiant įvertinti tos politikos poveikį žemės ūkio valdose dirbančioms moterims;

(3)	renkant statistinius duomenis, visų pirma susijusius su ūkių struktūra, greta kitų tikslų turėtų būti siekiama pateikti atnaujintus duomenis, kuriais būtų remiamasi vykdant sprendimų priėmimo procesą, atsižvelgiant į būsimas BŽŪP reformas;

(4)

atlikus tarptautinį žemės ūkio statistikos vertinimą buvo parengta Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) Bendroji žemės ūkio ir kaimo statistikos tobulinimo strategija – 2010 m. ją patvirtino Jungtinių Tautų statistikos komisija. Kai tinkama, Europos žemės ūkio statistika turėtų remtis Bendrosios žemės ūkio ir kaimo statistikos tobulinimo strategijos rekomendacijomis ir FAO 2020 m. žemės ūkio surašymo pasaulinės programos rekomendacijomis;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 (3) nustatyta Europos Sąjungos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema, grindžiama bendrais statistikos principais. Juo nustatomi kokybės kriterijai, taip pat nurodoma būtinybė mažinti respondentų naštą ir prisidėti prie bendro tikslo – mažinti administracinę naštą;

(6)	reikėtų nustatyti kitam dešimtmečiui skirtą daugialypės paskirties žemės ūkio valdų statistikos programą, pagal kurią būtų rengiami suderinti, palyginami ir nuoseklūs statistiniai duomenys. Tie statistiniai duomenys turėtų būti orientuoti į politikos poreikius;

(7)

2015 m. lapkričio mėn. Europos statistikos sistemos komiteto (toliau – ESSK) nustatytoje 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijoje numatyta priimti du pagrindinius reglamentus, aprėpiančius visus žemės ūkio statistikos aspektus, išskyrus žemės ūkio ekonomines sąskaitas. Šis reglamentas yra vienas iš tų pagrindų reglamentų;

(8)

siekiant suderinti informaciją apie žemės ūkio valdų struktūrą, padaryti ją palyginamą ir patenkinti esamus bendro rinkų organizavimo poreikius, visų pirma susijusius su vaisių ir vyno sektoriumi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1337/2011 (4) nuo 2023 m. turėtų būti sujungtas su struktūros informacija žemės ūkio valdų lygmeniu ir pakeistas šiuo reglamentu. Todėl tą reglamentą būtina panaikinti;

(9)	palyginami visų valstybių narių žemės ūkio valdų struktūros statistiniai duomenys yra svarbūs sprendžiant, kaip bus plėtojama BŽŪP. Todėl kintamieji rodikliai kiek įmanoma turėtų būti grindžiami standartiniais klasifikatoriais ir bendromis apibrėžtimis;

(10)

pasitelkiant statistinių duomenų įrašus, susijusius su žemės ūkio valdomis, pagrindinius ir modulių duomenis galima pateikti kryžminėse lentelėse, o tai padėtų gauti informaciją remiantis kintamaisiais rodikliais, kaip antai žemės ūkio valdos valdytojo lytimi, to valdytojo amžiumi, nuosavybės struktūra ir žemės ūkio valdos dydžiu bei aplinkosaugos priemonių taikymu. Rezultatų išskaidymas bus įmanomas atsižvelgiant į kriterijus, įtrauktus į pagrindinius duomenis, ir kriterijų derinius;

(11)	renkant informaciją apie gimimo metus, tapimo žemės ūkio valdos valdytojais metus ir lytį būtų galima gauti duomenis, kuriais remiantis galima parengti veiksmus, susijusius su kartų atsinaujinimu ir su lytimi susijusiais aspektais;

(12)	be kitų priežasčių, siekiant atnaujinti pagrindinius žemės ūkio valdų registrus ir kitą imties stratifikacijai reikalingą informaciją, žemės ūkio valdų surašymą Sąjungoje reikėtų atlikti bent kas dešimt metų. Paskutinį kartą surašymas buvo atliktas 2009–2010 m.;

(13)

valstybės narės, kuriose 2020 m. tyrimo ataskaitinių metų duomenų rinkimo laikotarpiai sutampa su planuojamu kas dešimt metų atliekamu gyventojų surašymu, turėtų turėti galimybę surengti žemės ūkio srities tyrimą metais anksčiau, kad būtų išvengta sunkios dviejų didelių duomenų rinkimų naštos tuo pačiu metu;

(14)

siekiant neužkrauti bereikalingos naštos žemės ūkio valdoms ir nacionalinėms administracijoms, turėtų būti nustatytos ribinės vertės. Siekiant tinkamai analizuoti Europos žemės ūkio struktūrą reikia, kad statistika apimtų 98 % naudojamų žemės ūkio naudmenų ir ūkinių gyvūnų ūkiuose. Kai kurių valstybių narių atveju tai reiškia, kad šiame reglamente nustatytos ribinės vertės yra per didelės. Tačiau tos ribinių verčių nesiekiančios žemės ūkio valdos yra tokios mažos, kad vieną kartą per dešimt metų surenkamų imties duomenų pakanka jų struktūrai ir poveikiui gamybai įvertinti, taip sumažinant sąnaudas ir palengvinant naštą, kartu išlaikant galimybę parengti veiksmingus politikos veiksmus, kuriais būtų remiamos ir išsaugomos nedidelės ūkių struktūros;

(15)	integruota ūkių statistika turėtų aprėpti žemės ūkio gamybai naudojamus žemės plotus, įskaitant žemę, kurią remdamosi bendromis teisėmis naudoja dvi arba daugiau žemės ūkio valdų;

(16)	būtina gauti informaciją apie žemės ūkio valdų priklausomybę įmonių grupėms, kurioms priklausančias įmones kontroliuoja patronuojančiosios įmonės;

(17)

siekiant sumažinti respondentams tenkančią naštą, nacionalinėms statistikos institucijoms (toliau – NSI) ir kitoms nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikta prieiga prie administracinių duomenų, jei tie duomenys būtini Europos statistikai plėtoti, rengti ir skleisti laikantis Reglamento (EB) 223/2009 17a straipsnio;

(18)	valstybės narės arba atsakingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų siekti kiek įmanoma modernizuoti duomenų rinkimo iš žemės ūkio valdų būdus. Tuo atžvilgiu turėtų būti skatinama naudoti skaitmeninius sprendimus;

(19)

tam, kad Europos žemės ūkio statistikos sistema būtų lankstesnė, o žemės ūkio statistika – paprastesnė ir modernesnė, rinktini kintamieji rodikliai turėtų būti priskiriami prie skirtingų renkamų duomenų grupių (pagrindiniai duomenys ir moduliai), kurių dažnumas arba reprezentatyvumas, arba kartu ir dažnumas, ir reprezentatyvumas, būtų skirtingi;

(20)	duomenų teikimo našta ir sąnaudos gali būti dar labiau sumažintos pakartotinai panaudojant metų, einančių iš karto prieš ataskaitinius metus arba po jų, duomenis. Tai būtų ypač aktualu kalbant apie tuos aspektus, kurių atveju nesitikima didelių kasmetinių pokyčių;

(21)

siekiant lankstumo ir norint sumažinti respondentams, NSI ir kitoms nacionalinėms institucijoms tenkančią naštą, valstybės narėms turėtų būti leidžiama naudotis statistiniais tyrimais, administraciniais įrašais ir visais kitais šaltiniais, taikyti kitus metodus ar naujoviškus požiūrius, be kita ko, moksliškai pagrįstus, taip pat dokumentuotus metodus, kaip antai įrašymas, vertinimas ir modeliavimas;

(22)	reikėtų tobulinti informacijos apie maistinių medžiagų ir vandens naudojimą bei žemės ūkio gamybos metodus, taikomus žemės ūkio valdose, rinkimą, kad būtų galima teikti papildomos statistikos agrarinės aplinkosaugos politikai formuoti ir agrarinės aplinkosaugos rodiklių kokybei gerinti;

(23)	kalbant apie žemės ūkio valdų geografinių duomenų kodavimą, turėtų būti naudojamas statistinių vienetų teminis tinklelis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB (5) III priedo;

(24)

Komisija turi laikytis perduotų duomenų konfidencialumo principo, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 223/2009. Būtina duomenų konfidencialumo apsauga turėtų būti užtikrinama, be kitų priemonių, vietos parametrus naudojant tik informacijos erdvinei analizei ir tinkamai apibendrinant skelbiamus duomenis. Todėl reikėtų susitarti dėl suderintų konfidencialumo ir kokybės aspektų apsaugos skleidžiant duomenis principų, kartu stengiantis užtikrinti, kad oficiali statistika būtų paprastai ir patogiai naudotojams prieinama internetu;

(25)	tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (6) ir, prireikus, pagal tą Reglamentą priimtos nuostatos ir (arba) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (7);

(26)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (8) nustatytas Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinis klasifikatorius, kuris šiame reglamente nurodomas siekiant apibrėžti atitinkamą žemės ūkio valdų tiriamąją visumą;

(27)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (9) nustatyta, kad teritoriniai vienetai turėtų būti apibrėžiami pagal Teritorinių vienetų statistinės nomenklatūros (toliau – NUTS) klasifikatorių;

(28)	duomenims rinkti kelerių metų laikotarpiui turėtų būti numatytas tiek valstybių narių, tiek Sąjungos skiriamas finansavimas. Todėl reikėtų numatyti Sąjungos dotaciją tai programai remti iš Europos žemės ūkio garantijų fondo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (10);

(29)

šiuo reglamentu nustatomas viso atitinkamos daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (11) 17 punkte. Šiame reglamente numatoma nustatyti tolesnio duomenų rinkimo biudžetą, remiantis paskesne DFP;

(30)	šio reglamento ekonominiai aspektai turėtų būti peržiūrėti laikotarpiui po 2020 m. atsižvelgiant į naują DFP ir kitus aktualius Sąjungos priemonių pokyčius. Remdamasi ta peržiūra, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti atitinkamus šio reglamento pakeitimus;

(31)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sistemingai rengti Sąjungos žemės ūkio valdų Europos statistiką, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siektino nuoseklumo ir palyginamumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(32)

Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 nustatyta bendroji Europos statistikos sistema ir juo reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi jame nustatytų statistinių principų ir kokybės reikalavimų. Kokybės ataskaitos labai svarbios vertinant ir gerinant Europos statistikos kokybę bei skleidžiant susijusią informaciją. Remdamasis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsniu ESSK patvirtino Europos statistikos sistemos (toliau – ESS) kokybės ataskaitų struktūros standartą. Tas ESS standartas turėtų padėti suderinti pagal šį reglamentą teikiamas kokybės ataskaitas;

(33)	tam, kad šiuo reglamentu nustatomoje statistikos programoje daugiausia dėmesio būtų skiriama poreikiui veiksmingai siekti tikslų ir nuo pat rengimo etapo būtų atsižvelgiama į biudžeto suvaržymus, pagal patikimo finansų valdymo principą buvo atliktas poveikio vertinimas;

(34)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, siekiant patikslinti šiame reglamente išvardytų kintamųjų rodiklių aprašymus ir teiktinų duomenų techninius elementus, nustatyti kintamųjų rodiklių aprašymus ir kitą praktinę tvarką siekiant rinkti ad hoc duomenis, kaip nustatyta šiame reglamente, ir nustatyti kokybės ataskaitų praktinę tvarką bei turinį. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12). Naudodamasi tais įgaliojimais Komisija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip sąnaudos ir administracinė našta žemės ūkio valdoms ir valstybėms narėms;

(35)

siekiant atsižvelgti į besiformuojančius duomenų poreikius, daugiausia susijusius su žemės ūkio naujovėmis, teisės aktų pakeitimais ir besikeičiančiais politiniais prioritetais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šiame reglamente išvardytų potemių keitimo ir atitinkamų modulių duomenų papildymo patikslinant ad hoc teiktiną informaciją, kaip nustatyta šiame reglamente. Siekiant suderinamumo ir norint palengvinti kitų duomenų šaltinių naudojimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šiame reglamente išvardytų kintamųjų rodiklių keitimo. Naudodamasi tais įgaliojimais Komisija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip antai sąnaudos ir administracinė našta žemės ūkio valdoms ir valstybėms narėms. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)	buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2017 m. lapkričio 20 d. (14);

(37)	buvo konsultuojamasi su ESSK,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma žemės ūkio valdų lygmens Europos statistikos sistema ir numatoma integruoti informaciją apie struktūrą ir informaciją apie gamybos metodus, kaimo plėtros priemones ir agrarinės aplinkosaugos aspektus bei kitą susijusią informaciją.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) ūkis arba žemės ūkio valda– techniškai ir ekonomiškai nepriklausomas atskirai valdomas vienetas, kuriame Sąjungos ekonominėje teritorijoje kaip pirminė ar antrinė veikla vykdoma žemės ūkio ekonominė veikla, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 ir kuri priskiriama prie A.01.1, A.01.2, A.01.3, A.01.4, A.01.5 grupių arba A.01.6 grupės pogrupio „Žemės ūkio paskirties žemės priežiūra, siekiant išlaikyti ją geros agronominės ir ekologinės būklės“. Iš A.01.49 klasės įtraukiama tik šių rūšių veikla: „Puslaukinių ir kitų gyvūnų auginimas ir veisimas“ (išskyrus vabzdžių auginimą) ir „Bitininkystė, bičių medaus ir vaško gavyba“;

b) bendros žemės ūkio paskirties žemės vienetas– žemės vienetas, kuriam taikomos bendros teisės ir kurį žemės ūkio gamybai bendrai (nepasiskirsčiusios tarpusavyje) naudoja dvi arba daugiau žemės ūkio valdų;

c) regionas– teritorinis vienetas pagal Teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (NUTS), apibrėžtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1059/2003;

d) sutartinis ūkinis gyvūnas– standartinis matavimo vienetas, leidžiantis apibendrinti įvairių kategorijų ūkinius gyvūnus, kad būtų galima juos palyginti; atskirų kategorijų sutartinių ūkinių gyvūnų nustatymo koeficientai pateikiami I priede;

e) naudojamos žemės ūkio naudmenos arba NŽŪN– ūkininkavimui skirti žemės plotai, įskaitant ariamąją žemę, daugiamečius žolynus, daugiamečius sodinius ir kitą naudojamą žemės ūkio paskirties žemę;

f) ataskaitiniai metai– kalendoriniai ataskaitinio laikotarpio metai;

g) daržas– sklypas, naudojamas asmeniniam vartojimui skirtiems maisto produktams gauti;

h) modulis– vienas arba daugiau duomenų rinkinių, sudarytų taip, kad aprėptų temas;

i) tema– rinktinos informacijos apie statistinius vienetus turinys; kiekvieną temą sudaro kelios potemės;

j) potemė– rinktinos informacijos apie statistinius vienetus išsamus turinys, susijęs su konkrečia tema; kiekvieną potemę sudaro keletas kintamųjų rodiklių;

k) kintamasis rodiklis– stebimo vieneto charakteristika, kuriai gali būti būdinga daugiau nei viena tam tikro verčių rinkinio vertė.

3 straipsnis

Aprėptis

1. Duomenys, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, turi aprėpti 98 % kiekvienos valstybės narės visų NŽŪN (išskyrus daržus) ir 98 % jos sutartinių ūkinių gyvūnų.

2. Tam, kad valstybė narė patenkintų tuos reikalavimus, ji turi pateikti duomenis, apibūdinančius žemės ūkio valdas ir bendros žemės ūkio paskirties žemės vienetus, kurie atitinka bent vieną iš II priede nustatytų fizinių ribinių verčių, susijusių su žemės ūkio naudmenų ploto dydžiu ar sutartinių ūkinių gyvūnų skaičiumi.

3. Išimties tvarka, jei 2 dalyje nurodytas sąrašas aprėpia daugiau nei 98 % nacionalinės žemės ūkio produkcijos, apskaičiuojamos pagal standartinę produkciją, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1198/2014 (15), valstybės narės, prieš tai gavusios Komisijos (Eurostato) pritarimą, gali nustatyti didesnes fizines ar atitinkamas ekonomines ribines vertes, kad tą sąrašą sumažintų, su sąlyga, kad būtų laikomasi 98 % valstybių narių visų NŽŪN (išskyrus daržus) ir 98 % jos sutartinių ūkinių gyvūnų aprėpties.

4. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas neaprėpia 98 % NŽŪN ir 98 % sutartinių ūkinių gyvūnų, valstybės narės jį papildo pagal 6 straipsnį nustatydamos mažesnes ribines vertes, nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, arba nustatydamos papildomas ribines vertes, arba taiko abu šiuos būdus.

4 straipsnis

Duomenų šaltiniai ir metodai

1. Valstybės narės šiame reglamente nurodytus duomenis gauna naudodamos vieną ar daugiau iš toliau nurodytų šaltinių ar metodų, su sąlyga, kad remiantis informacija įmanoma parengti 11 straipsnyje išdėstytus kokybės reikalavimus atitinkančią statistiką:

a)	statistinius tyrimus;

b)	šio straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinių duomenų šaltinius;

c)	kitus šaltinius, metodus ar naujoviškus metodus.

2. Valstybės narės gali naudoti informaciją, gautą iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 (16), galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 (17), avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (18), vynuogynų registro, tvarkomo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (19) 145 straipsnį, ir ekologinio ūkininkavimo registrų, sukurtų remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 (20). Valstybės narės taip pat gali naudoti administracinius šaltinius, susijusius su konkrečiomis kaimo plėtros priemonėmis.

3. Valstybės narės, nusprendusios naudoti 1 dalies c punkte nurodytus šaltinius, metodus ar naujoviškus metodus, praneša apie tai Komisijai (Eurostatui) per metus iki ataskaitinių metų ir pateikia išsamią informaciją apie iš to šaltinio, taikant tuos metodus ar naujoviškus metodus gaunamų duomenų kokybę ir duomenų rinkimo metodus, kuriuos ketina taikyti.

4. Nacionalinės institucijos, atsakingos už šio reglamento reikalavimų įgyvendinimą, turi teisę greitai ir nemokamai gauti prieigą prie duomenų, įskaitant žemės ūkio valdų individualius duomenis ir jų valdytojų asmens duomenis, surinktus administracinėse rinkmenose, kurios rengiamos jų šalies teritorijoje pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 17a straipsnį, ir tuos duomenis naudoti. Nacionalinės institucijos ir administracinių įrašų savininkai nustato būtiną bendradarbiavimo tvarką.

5 straipsnis

Pagrindiniai struktūros duomenys

1. Valstybės narės renka ir teikia 2020, 2023 ir 2026 m. ataskaitinių metų pagrindinius struktūros duomenis (toliau – pagrindiniai duomenys), susijusius su 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis žemės ūkio valdomis, kaip išvardyta III priede. 2020 m. ataskaitinių metų pagrindiniai duomenys renkami surašymo būdu.

2. 2023 ir 2026 m. ataskaitinių metų pagrindiniai duomenys gali būti renkami imties būdu. Tuo atveju valstybės narės užtikrina, kad svertiniai rezultatai būtų statistiškai reprezentatyvūs žemės ūkio valdų kiekviename regione atžvilgiu ir atitiktų V priede nustatytus tikslumo reikalavimus.

3. Jei III priede nurodytas kuris nors kintamasis rodiklis valstybei narei mažai būdingas ar iš viso nebūdingas, to kintamojo rodiklio galima neįtraukti renkant duomenis, jei ta valstybė narė kalendoriniais metais prieš ataskaitinius metus pateikia Komisijai (Eurostatui) informaciją, kuria tinkamai pagrindžiamas kintamojo rodiklio neįtraukimas.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibūdinami III priede išvardyti kintamieji rodikliai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ne vėliau kaip 2019 m. vasario 28 d. dėl 2020 m. ataskaitinių metų, ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. dėl 2023 m. ataskaitinių metų ir ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. dėl 2026 m. ataskaitinių metų.

5. Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl III priede išvardytų kintamųjų rodiklių pakeitimų, jei būtina siekiant suderinti su 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais duomenų šaltiniais 2023 ir 2026 metams. Naudodamasi tais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad tokiais deleguotaisiais aktais būtų pakeičiami tik tie III priede išvardyti kintamieji rodikliai, kurių nebegalima gauti iš nurodytų duomenų šaltinių. Pakeitimo atveju Komisija užtikrina, kad nauji kintamieji rodikliai galėtų būti gauti iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų šaltinių. Be to, ji turi užtikrinti, kad tokie deleguotieji aktai būtų tinkamai pagrįsti ir jais nebūtų sukuriama didelė papildoma našta ar išlaidos valstybėms narėms ar respondentams.

6. Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 30 d. dėl 2023 m. ataskaitinių metų ir ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 30 d. dėl 2026 m. ataskaitinių metų.

6 straipsnis

Sąrašo papildymas

1. Valstybės narės, kurios papildo savo sąrašą pagal 3 straipsnio 4 dalį, pateikia 2020 m. ataskaitinių metų pagrindinius duomenis, aprėpiančius III priede nurodytą informaciją, apie tas papildomas žemės ūkio valdas.

2. Papildomų žemės ūkio valdų duomenys gali būti renkami imties būdu. Tuo atveju valstybės narės užtikrina, kad svertiniai rezultatai būtų statistiškai reprezentatyvūs žemės ūkio valdų kiekviename regione atžvilgiu ir atitiktų V priede nustatytus tikslumo reikalavimus.

7 straipsnis

Modulių duomenys

1. Valstybės narės pagal IV priede išvardytas temas ir potemes renka ir teikia toliau nurodytų ataskaitinių metų modulius:

a)	2020, 2023 ir 2026 m. – modulis „Darbo jėga ir kita pelninga veikla“;

b)	2020, 2023 ir 2026 m. – modulis „Kaimo plėtra“;

c)	2020 ir 2026 m. – modulis „Gyvūnų laikymas ir mėšlo tvarkymas“;

d)	2023 m. – modulis „Drėkinimas“;

e)	2023 m. – modulis „Dirvožemio tvarkymas“;

f)	2023 m. – modulis „Mašinos ir įranga“;

g)	2023 m. – modulis „Sodai“;

h)	2026 m. – modulis „Vynuogynai“.

2. Renkant tuos duomenis renkami 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų žemės ūkio valdų duomenys.

3. Modulių duomenys gali būti renkami žemės ūkio valdų imties būdu. Pastaruoju atveju valstybės narės užtikrina, kad svertiniai rezultatai būtų statistiškai reprezentatyvūs žemės ūkio valdų kiekviename regione atžvilgiu ir atitiktų V priede nustatytus tikslumo reikalavimus.

4. Modulių duomenys renkami iš žemės ūkio valdų, kurių pagrindiniai duomenys yra surinkti, poėminių. Moduliai atspindi ataskaitinių metų padėtį, bet šio straipsnio 1 dalies f, g ir h punktuose nurodytų modulių atvejais gali būti panaudoti metų, einančių iš karto prieš ataskaitinius metus arba po jų, duomenys. Bet kuriuo atveju prie kiekvieno įrašo, kuriame pateikiama su moduliais susijusi informacija, pateikiami III priede išvardyti pagrindiniai duomenys.

5. Valstybės narės, kuriose į IV priedo modulio „Sodai“ potemes įtraukti atskiri augalai auginami ne mažesniame nei 1 000 hektarų plote, kurio visa arba didžioji dalis produkcijos skirta rinkai, turi rinkti to konkretaus augalo duomenis pagal modulį „Sodai“.

6. Valstybės narės, kurių vynuogynai, kuriuose auginami vynui skirtų vynuogių vynmedžiai ir kurių visa arba didžioji dalis produkcijos skirta rinkai, užima ne mažiau nei 1 000 hektarų, turi rinkti duomenis pagal modulį „Vynuogynai“.

7. Valstybės narės, kurių mažiau nei 2 % NŽŪN yra drėkinama ir kuriose nėra NUTS 2 lygio regionų, kurių bent 5 % NŽŪN būtų drėkinama, neprivalo rinkti duomenų pagal modulį „Drėkinimas“.

8. Valstybės narės iki metų, einančių prieš atitinkamus ataskaitinius metus, birželio mėn. pabaigos praneša Komisijai (Eurostatui) apie atvejus, nurodytus 5, 6 ir 7 dalyse.

9. Jei kintamasis rodiklis valstybei narei mažai būdingas ar iš viso nebūdingas, jo galima neįtraukti renkant duomenis, su sąlyga, kad jei kalendoriniais metais, einančiais prieš ataskaitinius metus, Komisijai (Eurostatui) pateikiama informacija, kuria tinkamai pagrindžiamas to kintamojo rodiklio neįtraukimas.

8 straipsnis

Modulio duomenų techninės specifikacijos

1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibūdinami šie teiktinų kiekvieno modulio ir atitinkamų IV priede išvardytų temų ir potemių duomenų techniniai elementai:

a)	kintamųjų rodiklių sąrašai;

b)	kintamųjų rodiklių aprašymas.

2. Priimdama įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas kintamųjų rodiklių sąrašas, kaip numatyta pagal 1 dalį, Komisija užtikrina, kad bendras pagrindinių ir modulio kintamųjų rodiklių skaičius 2020 m. neviršytų 300 kintamųjų rodiklių, 2023 m. – 470 kintamųjų rodiklių, o 2026 m. – 350 kintamųjų rodiklių.

3. Kiek tai susiję su 2023 ir 2026 m., Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl IV priede išvardytų potemių pakeitimų. Naudodamasi savo įgaliojimais Komisija turi užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais nebūtų iš esmės padidinta našta, susijusi su kintamųjų rodiklių skaičiumi. Visų pirma, Komisija užtikrina, kad tais deleguotaisiais aktais nebūtų padidintas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kintamųjų rodiklių skaičius ir kad kiekvieno modulio atžvilgiu deleguotaisiais aktais būtų keičiama ne daugiau kaip 20 % IV priede išvardytų potemių. Tačiau jeigu 20 % sudaro mažiau nei vieną potemę, pakeisti vieną potemę galima.

4. Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 30 d. dėl 2023 m. ataskaitinių metų ir ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 30 d. dėl 2026 m. ataskaitinių metų.

5. 1 ir 2 dalyse nurodytais įgyvendinimo aktais ir 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais neturi būti sukuriama didelių papildomų išlaidų, dėl kurių žemės ūkio valdoms ir valstybėms narėms kiltų neproporcinga ir nepagrįsta našta.

9 straipsnis

Ad hoc duomenys

1. Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi IV priede nurodyti modulių duomenys, jei laikoma, kad tokia informacija yra reikalinga. Tais deleguotaisiais aktais nustatoma:

a)	temų ir potemių duomenys, teiktini pagal ad hoc modulį, ir priežastys, dėl kurių reikia tokių papildomų statistinių duomenų;

b)	ataskaitiniai metai.

2. Įgaliojimai priimti 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo 2023 ataskaitinių metų; tokius aktus ji gali priimti kas trejus metus. Komisija negali siūlyti ad hoc modulių ataskaitiniams metams, kuriais duomenys renkami surašymo būdu.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

a)	Komisijai (Eurostatui) perduotinų kintamųjų rodiklių sąrašas, kurį sudarytų ne daugiau kaip 20 kintamųjų rodiklių, ir atitinkami matavimo vienetai;

b)	kintamųjų rodiklių aprašymas;

c)	tikslumo reikalavimai;

d)	ataskaitiniai laikotarpiai;

e)	perdavimo datos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ne vėliau kaip 12 mėn. iki ataskaitinių metų pradžios.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais neturi būti sukuriama didelių papildomų išlaidų, dėl kurių žemės ūkio valdoms ir valstybėms narėms kiltų neproporcinga ir nepagrįsta našta.

10 straipsnis

Ataskaitinis laikotarpis

Surinkta informacija siejama su vienais ataskaitiniais metais, kurie bendri visoms valstybėms narėms, ir padėtį nurodytuoju laikotarpiu ar nurodytąją dieną apibūdina taip:

a)	dėl žemės kintamųjų rodiklių: žemės naudojimas siejamas su ataskaitiniais metais. Jei tame pačiame plote augalai auginami paeiliui, žemės naudojimas turi būti susietas su tais augalais, kurių derlius nuimamas ataskaitiniais metais, neatsižvelgiant į tai, kada buvo atlikta atitinkamų augalų sėja;

b)	dėl drėkinimo ir dirvos tvarkymo kintamųjų rodiklių: kiekviena valstybė narė, siekdama įtraukti atitinkamus produkcijos ciklus, nustato 12 mėn. ataskaitinį laikotarpį, kuris baigiasi ataskaitiniais metais;

c)	dėl ūkinių gyvūnų, gyvūnų laikymo ir mėšlo tvarkymo kintamųjų rodiklių: kiekviena valstybė narė nustato bendrą ataskaitinę dieną, kuri turi būti ataskaitiniais metais. Mėšlo tvarkymo kintamieji rodikliai turi būti susiję su 12 mėn. laikotarpiu, įskaitant tą dieną;

d)	dėl darbo jėgos kintamųjų rodiklių: kiekviena valstybė narė nustato 12 mėn. ataskaitinį laikotarpį, kuris baigiasi ataskaitinę dieną, kuri turi būti ataskaitiniais metais;

e)	dėl kaimo plėtros priemonių, įgyvendinamų atskirose žemės ūkio valdose, kintamųjų rodiklių: ataskaitinis laikotarpis – treji metai, kurie baigiasi tyrimo ataskaitinių metų gruodžio 31 d.;

f)	dėl visų kitų kintamųjų rodiklių: kiekviena valstybė narė nustato bendrą ataskaitinę dieną, kuri turi būti ataskaitiniais metais.

11 straipsnis

Kokybė

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų perduodamų duomenų ir metaduomenų kokybę.

2. Įgyvendinant šį reglamentą taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti kokybės kriterijai.

3. Perduotų duomenų ir metaduomenų kokybę vertina Komisija (Eurostatas).

4. Tuo tikslu valstybės narės dėl kiekvienų šiame reglamente numatytų ataskaitinių metų teikia Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitą, kurioje aprašomas statistinis procesas, visų pirma:

a)	taikytą metodiką apibūdinantys metaduomenys ir tai, kaip įgyvendinti techninių specifikacijų reikalavimai, remiantis šiuo reglamentu nustatytomis techninėmis specifikacijomis;

b)	informacija apie tai, kaip laikytasi būtinųjų reikalavimų, kuriuos turi atitikti taikomi imčių sąrašai, įskaitant jų rengimą ir atnaujinimą, kaip nustatyta šiame reglamente.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma kokybės ataskaitų praktinė tvarka ir turinys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir jais neturi būti sukuriama didelė papildoma našta ar išlaidos valstybėms narėms.

5. Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai (Eurostatui) apie bet kokią susijusią informaciją ar pokyčius, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu ir galinčius paveikti perduodamų duomenų kokybę.

6. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės suteikia papildomos aiškinamosios informacijos, būtinos statistinės informacijos kokybei įvertinti.

12 straipsnis

Duomenų ir metaduomenų perdavimas ir terminai

1. 2020 m. ataskaitinių metų atveju valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) patvirtintus pagrindinius ir modulių duomenis ir kokybės ataskaitą per 15 mėn. nuo ataskaitinių metų pabaigos.

2. 2023 m. ir 2026 m. ataskaitinių metų atveju valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) patvirtintus pagrindinius ir modulių duomenis bei kokybės ataskaitą per 12 mėn. nuo ataskaitinių metų pabaigos.

3. Komisijai (Eurostatui) perduodami duomenys yra atskirų žemės ūkio valdų lygmens duomenys. Modulių ir ad hoc duomenys siejami su tų pačių ataskaitinių metų atskirų žemės ūkio valdų lygmens III priede išvardytais pagrindiniais duomenimis. Pateikiamoje informacijoje nurodomi ekstrapoliacijos koeficientai ir informacija apie stratifikaciją.

4. Valstybės narės perduoda duomenis ir metaduomenis, naudodamos Komisijos (Eurostato) nurodytą techninį formatą. Duomenys ir metaduomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami naudojant vieną bendrą prieigą.

13 straipsnis

Sąjungos įnašas

1. Šiam reglamentui įgyvendinti Sąjunga nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinėms institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje, skiria dotacijas:

a)	duomenų reikalavimams plėtoti arba taikyti, arba abiem šiems tikslams;

b)	metodikoms, kuriomis siekiama modernizuoti statistikos sistemas, kad rengiant integruotą ūkių statistiką būtų galima užtikrinti geresnę kokybę arba mažesnes sąnaudas ir sumažinti administracinę naštą, šiuo tikslu naudojant 4 straipsnyje nurodytus šaltinius ir metodus, rengti.

2. Valstybės narės gauna Sąjungos dotacijas 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodyto duomenų rinkimo sąnaudoms padengti, laikantis 14 straipsnyje nurodyto finansinio paketo taikymo srities.

3. 2 dalyje nurodytas Sąjungos finansinis įnašas neviršija 75 % tinkamų finansuoti sąnaudų ir 4 bei 5 dalyse nurodytų didžiausių sumų.

4. Dengiant 2020 m. pagrindinių duomenų ir modulių duomenų rinkimo bendras sąnaudas Sąjungos finansinis įnašas neviršija šių didžiausių sumų:

a)	po 50 000 EUR Liuksemburgui ir Maltai;

b)	po 1 000 000 EUR Austrijai, Kroatijai, Airijai ir Lietuvai;

c)	po 2 000 000 EUR Bulgarijai, Vokietijai, Vengrijai, Portugalijai ir Jungtinei Karalystei;

d)	po 3 000 000 EUR Graikijai, Ispanijai ir Prancūzijai;

e)	po 4 000 000 EUR Italijai, Lenkijai ir Rumunijai;

f)	po 300 000 EUR visoms kitoms valstybėms narėms.

5. Dengiant 2023 ir 2026 m. pagrindinių duomenų ir modulių duomenų rinkimo bendras sąnaudas 4 dalyje nurodytos didžiausios sumos mažinamos 50 %, laikantis laikotarpio po 2020 m. DFP nuostatų.

6. 9 straipsnyje nurodytiems ad hoc duomenims rinkti Sąjunga nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinėms institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje, skiria dotacijas šių duomenų rinkimo sąnaudoms padengti. Tas Sąjungos finansinis įnašas neviršija 90 % tinkamų finansuoti sąnaudų.

7. Sąjungos finansinis įnašas 2 dalyje nurodytoms dotacijoms skiriamas iš Europos žemės ūkio garantijų fondo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 2 dalies d punktą.

14 straipsnis

Finansinis paketas

1. 2020 m. ataskaitinių metų duomenų rinkimo programai įgyvendinti skiriamas Sąjungos finansinis paketas, įskaitant asignavimus duomenų bazių sistemos, kurią Komisija naudos valstybių narių pagal šį reglamentą pateiktiems duomenims tvarkyti, valdymui, techninei priežiūrai ir plėtojimui, yra 40 000 000 EUR ir ši suma skiriama 2018 m. – 2020 m. laikotarpiui, kuriam taikoma 2014–2020 m. DFP.

2. Įsigaliojus DFP po 2020 m., sumą, skirtą laikotarpiui po 2020 m., nustato Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu.

15 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant nuoseklius ir veiksmingus patikrinimus, ir jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines ir finansines sankcijas.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų, subrangovų ir trečiųjų šalių, tiesiogiai ar netiesiogiai gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir vietoje.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) nustatytomis procedūromis, atlikti tiesiogiai ar netiesiogiai tokį finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir inspektavimus, siekdama nustatyti, ar vykdant tiesiogiai ar netiesiogiai pagal šį reglamentą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4. Bendradarbiavimo susitarimais su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, bei dotacijų susitarimais ir dotacijų sprendimais, sudarytais įgyvendinant šį reglamentą, Komisija, Audito Rūmai ir OLAF tiesiogiai įgaliojami atlikti tokius auditus, patikrinimus vietoje ir inspektavimus.

5. Kai veiksmo įgyvendinimas visiškai ar iš dalies perduodamas ar perįgaliojamas arba kai būtina su trečiąja šalimi sudaryti viešųjų pirkimų sutartį ar jai suteikti finansinę paramą, sutartyje, dotacijų susitarime arba dotacijų sprendime numatoma rangovo arba dotacijos gavėjo pareiga visoms susijusioms trečiosioms šalims nustatyti sąlygą aiškiai pripažinti tuos Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF suteiktus įgaliojimus.

6. 4 ir 5 dalys taikomos nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims.

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas (ESSK), įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

18 straipsnis

Komisijos ataskaita

Komisija, pasikonsultavusi su ESSK, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir tikslų pasiekimo ataskaitą.

19 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypstant nuo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, 8 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir V priedo, nuorodos į 2020 m. prireikus Graikijai ir Portugalijai pakeičiamos į 2019 m.

20 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (ES) Nr. 1337/2011 panaikinamas nuo 2022 m. sausio 1 d.

2. Reglamentas (EB) Nr. 1166/2008 panaikinamas nuo 2019 m. sausio 1 d.

3. Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. BOGNER-STRAUSS

(1) 2018 m. liepos 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas.

(2) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 (OL L 321, 2008 12 1, p. 14).

(3) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(4) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1337/2011 dėl Europos daugiamečių augalų statistikos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 357/79 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/109/EB (OL L 347, 2011 12 30, p. 7).

(5) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(8) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(9) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(11) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(14) OL C 14, 2018 1 16, p. 6.

(15) 2014 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1198/2014, kuriuo papildomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1217/2009, sukuriantis žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos Sąjungoje (OL L 321, 2014 11 7, p. 2).

(16) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(17) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1).

(18) 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

(19) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(20) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(21) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(22) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

I PRIEDAS

Sutartinių ūkinių gyvūnų koeficientai

Gyvūnų tipai	Gyvūnų charakteristikos	Koeficientas
Galvijai	Iki 1 metų	0,400
	Nuo 1 iki mažiau kaip 2 metų	0,700
	Patinai, kurių amžius ne mažesnis kaip 2 metai	1,000
	Telyčios, kurių amžius ne mažesnis kaip 2 metai	0,800
	Melžiamos karvės	1,000
	Nemelžiamos karvės	0,800
Avys ir ožkos		0,100
Kiaulės	Paršeliai, kurių gyvasis svoris iki 20 kg	0,027
	Veislinės paršavedės, kurių gyvasis svoris ne mažesnis kaip 50 kg	0,500
	Kitos kiaulės	0,300
Naminiai paukščiai	Broileriai	0,007
	Vištos dedeklės	0,014
	Kiti naminiai paukščiai
	Kalakutai	0,030
	Antys	0,010
	Žąsys	0,020
	Stručiai	0,350
	Kiti, niekur kitur nepriskirti naminiai paukščiai	0,001
Triušiai (veislinės patelės)		0,020

II PRIEDAS

Fizinių ribinių verčių sąrašas (1)

Objektas	Ribinė vertė
NŽŪN	5 ha
Ariamoji žemė	2 ha
Bulvės	0,5 ha
Šviežios daržovės ir braškės	0,5 ha
Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai, gėlės ir dekoratyviniai augalai, sėklos, sėjinukai ir daigynai	0,2 ha
Vaismedžiai, uogos, riešutmedžiai, citrusiniai vaismedžiai, kiti daugiamečiai augalai, išskyrus daigynus, vynuogynus ir alyvmedžius	0,3 ha
Vynuogynai	0,1 ha
Alyvmedžiai	0,3 ha
Šiltnamiai	100 m2
Auginamieji grybai	100 m2
Ūkiniai gyvūnai	1,7 sutartinių ūkinių gyvūnų

(1) Ribinės vertės taikomos išvardytoms objektų grupėms.

III PRIEDAS

Pagrindiniai struktūros duomenys: kintamieji rodikliai

Bendri kintamieji rodikliai					Vienetai/verčių kategorijos
Tyrimo informacija
–	Žemės ūkio valdos identifikatorius				Žemės ūkio valdos identifikatorius
Žemės ūkio valdos vieta
–	Geografinė vieta				Visos Europos mastu naudojamo statistinių vienetų tinklelio INSPIRE gardelės kodas
–	NUTS 3 lygio regionas				NUTS 3 lygio kodas
–	Žemės ūkio valdoje yra vietovių, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 priskiriamų prie vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių.				L/M/O/N (1)
Žemės ūkio valdos juridinis statusas
–	Juridinę ir ekonominę žemės ūkio valdos atsakomybę prisiima:
–	fizinis asmuo, kuris yra vienasmenis turėtojas, jeigu žemės ūkio valda nepriklausoma				Taip/Ne
–	–	Jei taip, ar turėtojas taip pat yra ir valdytojas?			Taip/Ne
–	–	–	Jei ne, ar valdytojas yra turėtojo šeimos narys?		Taip/Ne
–	–	–	–	Jei taip, ar valdytojas yra turėtojo sutuoktinis (-ė)?	Taip/Ne
–	Bendroji nuosavybė				Taip/Ne
–	Du ar daugiau fizinių asmenų, kurie yra partneriai, jeigu žemės ūkio valda yra grupinė				Taip/Ne
–	Juridinis asmuo				Taip/Ne
–	–	Jei taip, ar žemės ūkio valda yra įmonių grupės dalis?			Taip/Ne
–	Žemės ūkio valda yra bendros žemės ūkio paskirties žemės vienetas				Taip/Ne
–	Ar turėtojas gauna ES paramą už žemę ar gyvūnus žemės ūkio valdoje ir todėl yra įtrauktas į IAKS?				Taip/Ne
	Ar turėtojas yra jaunas ūkininkas arba naujai veiklą pradėjęs ūkininkas, šiuo tikslu per trejus pastaruosius metus gavęs BŽŪP finansinę paramą?				Taip/Ne
Žemės ūkio valdos valdytojas
–	Gimimo metai				Metai
–	Lytis				Vyras/Moteris
–	Ūkio darbai žemės ūkio valdoje (išskyrus namų ruošą)				MDV intervalai (2)
	Metai, kuriais tapo žemės ūkio valdos valdytoju				Metai
–	Valdytojo žemės ūkio srities išsilavinimas				Išsilavinimo kodai
–	Valdytojo profesinis mokymas per pastaruosius 12 mėn.				Taip/Ne
Teisinis NŽŪN naudojimo pagrindas (susijęs su turėtoju)
–	Ūkininkavimas nuosavoje žemėje				ha
–	Ūkininkavimas nuomojamoje žemėje				ha
–	Ūkininkavimas bendrai ar remiantis kitu naudojimosi pagrindu				ha
–	Bendra žemė				ha
Ekologinis ūkininkavimas					Taip/Ne
–	Žemės ūkio valdos NŽŪN, kuriose taikomi ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai, sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos Sąjungos taisykles, bendras plotas				ha
–	Žemės ūkio valdos NŽŪN, kurios pertvarkomos siekiant taikyti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodus, kad jas būtų galima sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos Sąjungos taisykles, bendras plotas				ha
	Dalyvavimas kitose aplinkosaugos sertifikavimo sistemose				Taip/Ne

Žemės kintamieji rodikliai					Bendras pagrindinio žemės sklypo plotas	Dalis, kuriai taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo metodai ir (arba) kuri pertvarkoma siekiant juos taikyti
NŽŪN					ha	ha
–	Ariamoji žemė				ha	ha
–	–	Javai grūdams (įskaitant sėklas)			ha	ha
–	–	–	Paprastieji kviečiai ir spelta		ha	ha
–	–	–	Kietieji kviečiai		ha	ha
–	–	–	Rugiai ir žieminių javų mišiniai (kviečių ir rugių mišinys)		ha
–	–	–	Paprastieji miežiai		ha
–	–	–	Avižos ir vasarinių javų mišiniai (maišyti grūdai, išskyrus kviečių ir rugių mišinį)		ha
–	–	–	Kukurūzų grūdai ir kukurūzų burbuolių mišinys		ha
–	–	–	Kvietrugiai		ha
–	–	–	Sorgai		ha
–	–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti javai (grikiai, soros, kanarėlių lesalas (strypainio sėklos) ir kt.)		ha
–	–	–	Ryžiai		ha
–	–	Ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)			ha	ha
–	–	–	Dirviniai žirniai, pupos ir pupelės, pašariniai žirniai, saldieji lubinai		ha
–	–	Šakniavaisiai			ha	ha
–	–	–	Bulvės (įskaitant sėklines)		ha	ha
–	–	–	Cukriniai runkeliai (išskyrus pasodus)		ha	ha
–	–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti šakniavaisiai		ha
–	–	Pramoniniai augalai			ha	ha
–	–	–	Aliejiniai augalai		ha	ha
–	–	–	–	Rapsai ir aliejiniai griežčiai	ha
–	–	–	–	Saulėgrąžos	ha
–	–	–	–	Sojos	ha	ha
–	–	–	–	Linų sėmenys (aliejiniai linai)	ha
–	–	–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti, aliejiniai augalai	ha
–	–	–	Pluoštiniai augalai		ha
–	–	–	–	Pluoštiniai linai	ha
–	–	–	–	Kanapės	ha
–	–	–	–	Vilnamedžiai	ha
–	–	–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti, pluoštiniai augalai	ha
–	–	–	Tabakas		ha
–	–	–	Apyniai		ha
–	–	–	Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai		ha
–	–	–	Niekur kitur nepriskirti energiniai augalai		ha
–	–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti, pramoniniai augalai		ha
–	–	Ariamojoje žemėje auginami ir žali nuimami augalai			ha	ha
–	–	–	Laikinos žolės ir ganyklos		ha	ha
–	–	–	Pupiniai augalai žaliajam pašarui		ha	ha
–	–	–	Kukurūzai žaliajam pašarui		ha
–	–	–	Kiti javai žaliajam pašarui (išskyrus kukurūzus žaliajam pašarui)		ha
–	–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti, ariamojoje žemėje auginami ir žali nuimami augalai		ha
–	–	Šviežios daržovės (įskaitant melionus) ir braškės			ha	ha
–	–	–	Pakaitomis su sodo augalais auginamos šviežios daržovės (įskaitant melionus) ir braškės (prekinė daržininkystė)		ha
–	–	–	Pakaitomis su ne sodo augalais auginamos šviežios daržovės (įskaitant melionus) ir braškės (atviras laukas)		ha
–	–	Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)			ha
–	–	Sėklos ir sėjinukai			ha	ha
–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti, ariamojoje žemėje auginami augalai			ha
–	–	Pūdymas			ha
–	Daugiamečiai žolynai				ha	ha
–	–	Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas			ha	ha
–	–	Nesukultūrintos ganyklos			ha	ha
–	–	Daugiamečiai žolynai, nebenaudojami gamybos tikslais ir atitinkantys subsidijų skyrimo reikalavimus			ha
–	Daugiamečiai sodiniai atvirame lauke (įskaitant jaunuolynus ir laikinai užleistas plantacijas, išskyrus žemės plotus, skirtus tik asmeniniam vartojimui skirtiems produktams gauti)				ha	ha
–	–	Vaisiai, uogos ir riešutai (išskyrus citrusinius vaisius, vynuoges ir braškes)			ha	ha
–	–	–	Sėklavaisiai		ha
–	–	–	Kaulavaisiai		ha
–	–	–	Paatogrąžių ir atogrąžų klimato zonų vaisiai		ha
–	–	–	Uogos (išskyrus braškes)		ha
–	–	–	Riešutai		ha
–	–	Citrusiniai vaisiai			ha	ha
–	–	Vynuogės			ha
–	–	–	Vynams gaminti skirtos vynuogės		ha	ha
–	–	–	–	Vynams, kurių kilmės vietos nuoroda saugoma (SKVN), gaminti skirtos vynuogės	ha
–	–	–	–	Vynams, kurių geografinė nuoroda saugoma (SGN), gaminti skirtos vynuogės	ha
–	–	–	–	Niekur kitur nepriskirtos vynuogės, skirtos kitiems vynams (be SKVN ar SGN) gaminti	ha
–	–	–	Valgomosios vynuogės		ha
–	–	–	Razinoms skirtos vynuogės		ha
–	–	Alyvuogės			ha	ha
–	–	Daigynai			ha
–	–	Kiti daugiamečiai sodiniai, įskaitant kitus daugiamečius sodinius, kurių produktai skirti žmonėms vartoti			ha
–	–	–	Kalėdų eglutės		ha
–	Daržai				ha
Kitos žemės naudmenos					ha
–	Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos				ha
–	Miškingi plotai				ha
–	–	Trumpos rotacijos želdiniai			ha
–	Kita žemė (žemė, kurią užima pastatai, sodybų kiemai, keliai ar tvenkiniai ir kita žemės ūkio produkcijai neskirta žemė)				ha
Specialios paskirties žemės ūkio valdos
–	Auginamieji grybai				ha
NŽŪN po stiklo ar kita aukšta prieinama danga					ha
–	Daržovės, įskaitant melionus ir braškes, auginamos po stiklo ar kita aukšta prieinama danga				ha	ha
–	Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus), auginami po stiklo ar kita aukšta prieinama danga				ha
–	Kiti ariamojoje žemėje po stiklo ar kita aukšta prieinama danga auginami augalai				ha
–	Po stiklo ar kita aukšta prieinama danga auginami daugiamečiai sodiniai				ha
–	Kitos, niekur kitur nepriskirtos, NŽŪN, esančios po stiklo ar kita aukšta prieinama danga				ha
Lauko pasėlių plotų drėkinimas
–	Bendras drėkinamos žemės plotas				ha

Ūkinių gyvūnų kintamieji rodikliai				Bendras gyvūnų skaičius	Dalis, kuriai taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo metodai ir (arba) kuri pertvarkoma siekiant juos taikyti
Galvijai					vnt.
–	Galvijai, kurių amžius mažesnis kaip 1 metai			vnt.
–	Galvijai, kurių amžius nuo 1 metų iki mažiau nei 2 metų			vnt.
–	–	Galvijų patinai, kurių amžius nuo 1 metų iki mažiau nei 2 metų		vnt.
–	–	Telyčios nuo 1 metų iki mažiau nei 2 metų		vnt.
–	Galvijų patinai, kurių amžius ne mažesnis kaip 2 metai			vnt.
–	Galvijų patelės, kurių amžius ne mažesnis kaip 2 metai			vnt.
–	–	Telyčios, kurių amžius ne mažesnis kaip 2 metai		vnt.
–	–	Karvės		vnt.
–	–	–	Melžiamos karvės	vnt.	vnt.
–	–	–	Nemelžiamos karvės	vnt.	vnt.
–	–	–	Buivolės	vnt.	Taip/Ne
Avys ir ožkos
–	Avys (įvairaus amžiaus)			vnt.	vnt.
–	–	Veislinės patelės		vnt.
–	–	Kitos avys		vnt.
–	Ožkos (įvairaus amžiaus)			vnt.	vnt.
–	–	Veislinės patelės		vnt.
–	–	Kitos ožkos		vnt.
Kiaulės					vnt.
–	Paršeliai, kurių gyvasis svoris iki 20 kg			vnt.
–	Veislinės paršavedės, kurių gyvasis svoris ne mažesnis kaip 50 kg			vnt.
–	Kitos kiaulės			vnt.
Naminiai paukščiai					vnt.
–	Broileriai			vnt.	vnt.
–	Vištos dedeklės			vnt.	vnt.
–	Kiti naminiai paukščiai			vnt.
–	–	Kalakutai		vnt.
–	–	Antys		vnt.
–	–	Žąsys		vnt.
–	–	Stručiai		vnt.
–	–	Kiti, niekur kitur nepriskirti naminiai paukščiai		vnt.
Triušiai
–	Veislinės patelės			vnt.
Bitės				Aviliai
Elniai				Taip/Ne
Kailiniai gyvūnai				Taip/Ne
Niekur kitur nepriskirti ūkiniai gyvūnai				Taip/Ne

(1) L – ne kalnų vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių; M – mažiau palankios ūkininkauti kalnuose esančios vietovės; O – kitos vietovės, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys; N – įprasta vietovė (ne mažiau palanki ūkininkauti (ne LFA)). Šią klasifikaciją ateityje galima pritaikyti, atsižvelgiant į BŽŪP pokyčius.

(2) Metinių darbo vienetų (MDV) procentinės dalies intervalų grupė Nr. 2: (> 0-< 25), (≥ 25-< 50), (≥ 50-< 75), (≥ 75-< 100), (100).

IV PRIEDAS

Modulių duomenų temos ir potemės

Modulis	Tema	Potemė
Darbo jėga ir kita pelninga veikla	Ūkio valdymas	Turėtojas
		Darbo sąnaudos
		Lyčių pusiausvyra
		Saugos priemonės, įskaitant ūkio saugos planą
	Šeimai priklausanti darbo jėga	Darbo sąnaudos
		Dalyvaujančių asmenų skaičius
		Lyčių pusiausvyra
	Šeimai nepriklausanti darbo jėga	Darbo sąnaudos
		Įdarbintų asmenų skaičius
		Lyčių pusiausvyra
		Ūkyje nereguliariai įdarbinama darbo jėga
		Rangovų darbo sąnaudos
	Kita pelninga veikla, tiesiogiai susijusi su žemės ūkio valda	Veiklos rūšys
		Svarba žemės ūkio valdai
		Darbo sąnaudos
	Kita pelninga veikla, tiesiogiai nesusijusi su žemės ūkio valda	Darbo sąnaudos
Kaimo plėtra	Kaimo plėtros priemonėmis remiamos žemės ūkio valdos	Konsultavimo, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
		Ūkio ir verslo plėtra
		Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos
		Investicijos į materialųjį turtą
		Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas
		Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą
		Agrarinės aplinkosaugos išmokos (klimatas)
		Ekologinis ūkininkavimas
		Mokėjimai, susiję su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva
		Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
		Gyvūnų gerovė
		Rizikos valdymas
Gyvūnų laikymas ir mėšlo tvarkymas	Gyvūnų laikymo būdas	Galvijų laikymo būdas
		Kiaulių laikymo būdas
		Vištų dedeklių laikymo būdas
	Maistinių medžiagų naudojimas ir mėšlo tvarkymas ūkyje	Tręšiamos NŽŪN
		Iš žemės ūkio valdos išvežamas ir į ją įvežamas mėšlas
		Organinės ir iš atliekų gautos trąšos, išskyrus mėšlą
	Tręšimo mėšlu būdai	Įterpimo laikas pagal paskleidimo tipą
	Mėšlo apdorojimo ir laikymo infrastruktūra	Mėšlo laikymo infrastruktūra ir pajėgumai
Drėkinimas	Drėkinimo būdai	Drėkinimo taikymas
		Drėkinimo metodai
		Drėkinimui skirto vandens šaltiniai
		Drėkinimo įrangos techniniai parametrai
	12 mėn. laikotarpiu drėkinami augalai	Javai grūdams
		Ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams
		Šakniavaisiai
		Pramoniniai augalai
		Ariamojoje žemėje auginami ir žali nuimami augalai
		Kiti ariamojoje žemėje auginami augalai
		Daugiamečiai žolynai
		Daugiamečiai sodiniai
Dirvos tvarkymo būdai	Atviros žemės dirvos tvarkymo būdai	Žemės dirbimo metodai
		Ariamosios žemės dirvos danga
		Sėjomaina ariamojoje žemėje
		Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė
Mašinos ir įrenginiai	Mašinos ir prietaisai	Interneto ryšio infrastruktūra
		Pagrindinės mašinos
		Tiksliojo ūkininkavimo taikymas
		Ūkinių gyvūnų valdymo mašinos
		Žemės ūkio produktų sandėliavimas
	Įrenginiai	Įrenginiai, naudojami atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti žemės ūkio valdose
Sodai	Sėklavaisiai	Obuoliai: plotas pagal plantacijų amžių
		Obuoliai: plotas pagal medžių tankį
		Kriaušės: plotas pagal plantacijų amžių
		Kriaušės: plotas pagal medžių tankį
	Kaulavaisiai	Persikai: plotas pagal plantacijų amžių
		Persikai: plotas pagal medžių tankį
		Nektarinai: plotas pagal plantacijų amžių
		Nektarinai: plotas pagal medžių tankį
		Abrikosai: plotas pagal plantacijų amžių
		Abrikosai: plotas pagal medžių tankį
	Citrusiniai vaisiai	Apelsinai: plotas pagal plantacijų amžių
		Apelsinai: plotas pagal medžių tankį
		Smulkūs citrusiniai vaisiai: plotas pagal plantacijų amžių
		Smulkūs citrusiniai vaisiai: plotas pagal medžių tankį
		Citrinos: plotas pagal plantacijų amžių
		Citrinos: plotas pagal medžių tankį
	Alyvuogės	plotas pagal plantacijų amžių
		plotas pagal medžių tankį
	Valgomosios ir razinoms skirtos vynuogės	Valgomosios vynuogės: plotas pagal plantacijų amžių
		Valgomosios vynuogės: plotas pagal vynmedžių tankį
		Razinoms gaminti skirtos vynuogės: plotas pagal plantacijų amžių
		Razinoms gaminti skirtos vynuogės: plotas pagal vynmedžių tankį
Vynuogynai	Vynui gaminti skirtos vynuogės	Plotas ir amžius
	Vynuogių veislės	Veislių skaičius
		Kodas ir plotas

V PRIEDAS

Tikslumo reikalavimai

Pagrindiniai duomenys (2023 ir 2026 m.) ir modulių duomenys yra statistiškai reprezentatyvūs atitinkamų žemės ūkio valdų tiriamųjų visumų atžvilgiu, kaip nustatyta toliau pateiktoje tikslumo reikalavimų lentelėje, žemės ūkio valdos dydį ir tipą vertinant NUTS 2 lygio regionų lygmeniu, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1217/2009 (1), Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1198/2014 ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/220 (2).

Tikslumo reikalavimai taikomi toliau pateiktoje lentelėje nurodytiems kintamiesiems rodikliams.

2020 m. tyrimo sąrašo papildymo duomenys yra statistiškai reprezentatyvūs atitinkamų tiriamųjų visumų atžvilgiu NUTS 2 lygio regionų lygmeniu, kaip nustatyta toliau pateiktoje tikslumo reikalavimų lentelėje.

Be to, lentelėje nurodyti tikslumo reikalavimai taikomi visiems NUTS 2 lygio regionams, kuriuose yra bent:

—	5 000 žemės ūkio valdų atitinkamoje modulių „Sodai“ ir „Vynuogynai“ tiriamojoje visumoje;

—	10 000 žemės ūkio valdų atitinkamoje pagrindinių duomenų, visų kitų modulių ir tyrimo sąrašo papildymo duomenų tiriamojoje visumoje.

Jei NUTS 2 lygio regione yra mažiau žemės ūkio valdų, lentelėje nurodyti tikslumo reikalavimai taikomi atitinkamam NUTS 1 lygio regionui, kuriame yra bent:

—	500 žemės ūkio valdų atitinkamoje modulių „Sodai“ ir „Vynuogynai“ tiriamojoje visumoje;

—	1 000 žemės ūkio valdų atitinkamoje pagrindinių duomenų, visų kitų modulių ir tyrimo sąrašo papildymo duomenų tiriamojoje visumoje.

Modulių „Sodai“ ir „Vynuogynai“, kuriems netaikomi NUTS 2 ir NUTS 1 lygio regionams keliami tikslumo reikalavimai, kintamiesiems rodikliams taikomas nacionalinio lygmens tikslumo reikalavimas – ne didesnė kaip 5 % santykinė standartinė paklaida.

Kitų modulių, kuriems netaikomi NUTS 2 ir NUTS 1 lygio regionams keliami bet kurio kintamojo rodiklio tikslumo reikalavimai, visiems kintamiesiems rodikliams taikomas nacionalinio lygmens tikslumo reikalavimas – ne didesnė kaip 7,5 % santykinė standartinė paklaida.

Tikslumo reikalavimų lentelė

Atitinkama tiriamoji visuma

Kintamieji rodikliai, kuriems taikomi tikslumo reikalavimai

Paplitimas atitinkamoje tiriamojoje visumoje

Santykinė standartinė paklaida

2023 ir 2026 m. pagrindiniai duomenys ir

modulis „Darbo jėga ir kita pelninga veikla“

Kaip apibrėžta 5 straipsnyje apie pagrindinius duomenis ir 7 straipsnyje apie modulį „Darbo jėga ir kita pelninga veikla“

Žemės kintamieji rodikliai

—	Javai grūdams (įskaitant sėklas)

—	Aliejiniai augalai

—	Ariamojoje žemėje auginami ir žali nuimami augalai

—	Šviežios daržovės (įskaitant melionus), braškės, gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)

—	Daugiamečiai žolynai, išskyrus nesukultūrintas ganyklas

—	Vaisiai, uogos, riešutai ir citrusiniai vaisiai (išskyrus vynuoges ir braškes)

—

Vynuogės

—

Alyvuogės

7,5 % arba daugiau regiono NŽŪN

< 5 %

Ūkinių gyvūnų kintamieji rodikliai

—	Melžiamos karvės

—	Nemelžiamos karvės

—	Kiti galvijai (jaunesni kaip 1 metų galvijai, galvijai, kurių amžius nuo 1 metų iki mažiau nei 2 metų, galvijų patinai, kurių amžius ne mažesnis kaip 2 metai, telyčios, kurių amžius ne mažesnis kaip 2 metai)

—	Veislinės paršavedės, kurių gyvasis svoris ne mažesnis kaip 50 kg

—	Paršeliai, kurių gyvasis svoris mažesnis kaip 20 kg, ir kitos kiaulės

—	Avys ir ožkos

—	Naminiai paukščiai

7,5 % ar daugiau regiono sutartinių ūkinių gyvūnų ir ne mažiau kaip 5 % šio kintamojo rodiklio šalyje

< 5 %

2020 m. tyrimo sąrašo papildymo pagrindiniai duomenys

Kaip apibrėžta 6 straipsnyje

Žemės kintamieji rodikliai

—	Ariamoji žemė

—	Daugiamečiai žolynai, išskyrus nesukultūrintas ganyklas

—	Daugiamečiai sodiniai

7,5 % arba daugiau regiono NŽŪN

< 7,5 %

Ūkinių gyvūnų kintamieji rodikliai

—	Bendras sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius

Ne mažiau kaip 5 % šio kintamojo rodiklio šalyje

< 7,5 %

Modulis „Kaimo plėtra“ ir

modulis „Mašinos ir įrenginiai“

Kaip apibrėžta 7 straipsnyje

Žemės kintamieji rodikliai kaip modulyje „Darbo jėga ir kita pelninga veikla“

7,5 % arba daugiau regiono NŽŪN

< 7,5 %

Ūkinių gyvūnų kintamieji rodikliai kaip modulyje „Darbo jėga ir kita pelninga veikla“

7,5 % ar daugiau regiono sutartinių ūkinių gyvūnų ir ne mažiau kaip 5 % šio kintamojo rodiklio šalyje

< 7,5 %

Modulis „Gyvūnų laikymas ir mėšlo tvarkymas“

7 straipsnyje apibrėžtos žemės ūkio valdų tiriamosios visumos dalis, kurioje laikomi bent vieni iš šių gyvūnų: galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai

Ūkinių gyvūnų kintamieji rodikliai kaip modulyje „Darbo jėga ir kita pelninga veikla“

7,5 % ar daugiau regiono sutartinių ūkinių gyvūnų ir ne mažiau kaip 5 % šio kintamojo rodiklio šalyje

< 7,5 %

Modulis „Drėkinimas“

7 straipsnyje apibrėžtos žemės ūkio valdų tiriamosios visumos dalis, kurioje yra drėkinamos žemės

Žemės kintamieji rodikliai

—	Bendras drėkinamos žemės plotas

7,5 % arba daugiau regiono NŽŪN

< 7,5 %

Modulis „Dirvos tvarkymo būdai“

7 straipsnyje apibrėžtos žemės ūkio valdų tiriamosios visumos dalis, kurioje yra ariamosios žemės

Žemės kintamieji rodikliai

—	Ariamoji žemė

7,5 % arba daugiau regiono NŽŪN

< 7,5 %

Modulis „Sodai“

7 straipsnyje apibrėžtos žemės ūkio valdų tiriamosios visumos dalis, kuriai būdingas bet kuris iš atskirų sodų kintamųjų rodiklių, tenkinančių 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas ribines vertes

Sodų kintamieji rodikliai

—	7 straipsnio 5 dalyje nustatytą ribinę vertę atitinkančių obuolių, kriaušių, abrikosų, persikų, nektarinų, apelsinų, smulkių citrusinių vaisių, citrinų, alyvuogių, valgomųjų vynuogių ir razinoms gaminti skirtų vynuogių sodų kintamieji rodikliai

5 % arba daugiau regiono NŽŪN

< 7,5 %

Modulis „Vynuogynai“

7 straipsnyje apibrėžtos žemės ūkio valdų tiriamosios visumos dalis, kurioje auginama vynuogių, skirtų vynui gaminti

Vynuogynų kintamieji rodikliai

—	Vynui gaminti skirtos vynuogės

5 % arba daugiau regiono NŽŪN

< 7,5 %

(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1217/2009, sukuriantis žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos bendrijoje (OL L 328, 2009 12 15, p. 27).

(2) 2015 m. vasario 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/220, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1217/2009, kuriuo sukuriamas žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklas Europos Sąjungoje, taikymo taisyklės (OL L 46, 2015 2 19, p. 1).

7.8.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/30

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1092

2018 m. liepos 18 d.

kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2016 m. lapkričio 30 d. komunikate dėl Europos gynybos veiksmų plano Komisija įsipareigojo papildyti, sustiprinti ir konsoliduoti valstybių narių bendradarbiavimo pastangas plėtoti gynybos pajėgumus, skirtus reaguoti į saugumo iššūkius, taip pat siekti skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią gynybos pramonę visoje Sąjungoje. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą (toliau – Fondas), siekiant remti investicijas į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos įrangos ir technologijų plėtrą, taip skatinant bendrą gynybos įrangos ir technologijų pirkimą ir bendrą priežiūrą. Fondas nepakeistų nacionalinių pastangų šiuo atžvilgiu ir turėtų būti paskata valstybėms narėms bendradarbiauti ir daugiau investuoti į gynybą. Fondo lėšomis būtų remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo ciklą, tokiu būdu skatinant sinergiją ir sąnaudų veiksmingumą. Būtų siekiama aprūpinti pajėgumais, užtikrinti konkurencingą novatorišką gynybos pramonė bazę visoje Sąjungoje, be kita ko, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalyvaujant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), ir prisidėti prie intensyvesnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje;

(2)

siekiant didinti Sąjungos gynybos pramonės, kuri prisideda prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, konkurencingumą, efektyvumą ir inovacinį pajėgumą, turėtų būti sukurta Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – programa). Programa turėtų būti siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, prisidedant prie gynybos pajėgumų gerinimo, inter alia, kiek tai susiję su kibernetine gynyba, remiant įmonių visoje Sąjungoje, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus, bendradarbiavimą ir valstybių narių bendradarbiavimą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo etape, taip sudarant galimybes geriau pasinaudoti masto ekonomija gynybos pramonėje ir skatinti gynybos sistemų standartizavimą kartu gerinant jų sąveikumą. Plėtojimo etapas, kuris eina po mokslinių tyrimų ir technologijų etapo, yra susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui. Remdama plėtojimo etapą, programa padėtų geriau panaudoti gynybos mokslinių tyrimų rezultatus ir padėtų pašalinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei gamybos. Ji taip pat skatintų visų formų inovacijas, nes tikėtina, kad teigiamas tokios paramos poveikis būtų jaučiamas ir civiliniame sektoriuje. Programa papildoma veikla, vykdoma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 182 straipsnį, ir ji neapima gynybos produktų ar technologijų gamybos arba pirkimo;

(3)	kad būtų surasta daugiau novatoriškų sprendimų ir siekiant skatinti atvirą vidaus rinką, programa turėtų tvirtai remti tarpvalstybinį MVĮ dalyvavimą ir padėti sukurti naujų galimybių rinkoje;

(4)	programa turėtų apimti dvejų metų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tam laikotarpiui turėtų būti nustatyta programos įgyvendinimui skirta finansinė suma;

(5)

šiame reglamente nustatomas viso programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) 17 punkte;

(6)

įgyvendinant programą visos finansavimo priemonės turėtų būti naudojamos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), siekiant kuo labiau plėtoti gynybos produktus ir technologijas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad programos trukmė yra dveji metai, finansinių priemonių naudojimas gali sukelti praktinių sunkumų. Todėl to pradinio laikotarpio metu prioritetas turėtų būti teikiamas dotacijų naudojimui ir, išimtinėmis aplinkybėmis, viešiesiems pirkimams. Finansinės priemonės galėtų būti tinkamos Fonde naudoti priemonės po 2020 m.;

(7)	Komisija gali patikėti dalį programos įgyvendinti subjektams, nurodytiems Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte;

(8)

susitarusios dėl bendrų gynybos pajėgumų Sąjungos lygmens prioritetų, visų pirma apibrėžusios juos pajėgumų plėtojimo plane, taip pat atsižvelgusios į suderintos metinės peržiūros gynybos srityje rezultatus ir siekdamos laikytis ES tikslų masto, kuriam 2016 m. lapkričio 14 d. išvadose pritarė Taryba ir kurį 2016 m. gruodžio 15 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, valstybės narės nustato ir konsoliduoja karinius poreikius bei apibrėžia projekto technines specifikacijas;

(9)

valstybės narės turėtų, kai tikslinga, taip pat paskirti projekto vadovą, kaip antai, tarptautinę projektų valdymo organizaciją, pavyzdžiui Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinė organizacija, arba subjektą, kaip antai, Europos gynybos agentūrą, kad vadovautų darbui, susijusiam su bendradarbiaujamojo veiksmo, kuris remiamas pagal programą, plėtojimu. Kai įvykdomas toks paskyrimas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą reikalavimus atitinkančio veiksmo paramos gavėjui, turėtų pasikonsultuoti su projekto vadovu dėl vykdant veiksmą padarytos pažangos, kad projekto vadovas galėtų užtikrinti, kad paramos gavėjai laikytųsi terminų;

(10)

Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio su gynyba susijusių produktų siuntimui Sąjungoje, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB (5), ar gynybos produktų, įrangos arba technologijų eksportui. Ji taip pat neturėtų daryti poveikio valstybių narių diskrecijai dėl tokių produktų siuntimo Sąjungos viduje ir eksporto politikos, be kita ko, vadovaujantis Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP (6) nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę;

(11)

kadangi programos tikslas yra remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą panaikinant riziką bendradarbiavimo projektų plėtojimo etape, su gynybos produkto ar technologijos plėtojimu susiję veiksmai, būtent galimybių studijos ir kitos papildomosios priemonės, dizainas (įskaitant technines specifikacijas, kuriomis grindžiamas dizainas), sistemos prototipo kūrimas, bandymas, kvalifikavimas, sertifikavimas ir efektyvumo didinimas viso gynybos produkto ar technologijos gyvavimo ciklo metu turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus. Esamų gynybos produktų ir technologijų, įskaitant jų sąveikumą, naujovinimas taip pat turėtų atitikti reikalavimus finansuoti pagal programą. Esamų gynybos produktų ir technologijų naujovinimo veiksmai turėtų atitikti reikalavimus tik tuo atveju, kai jau egzistuojančiai informacijai, kuri reikalinga naujovinimo veiksmui vykdyti, netaikomi jokie apribojimai, kuriais apribojamas gebėjimas atlikti veiksmą;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad programos tikslas visų pirma yra siekti stiprinti valstybių narių įmonių bendradarbiavimą, veiksmas turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus tik tuo atveju, kai jį turi vykdyti konsorciumas, kurį sudaro bent trys įmonės, įsisteigusios bent trijose skirtingose valstybėse narėse;

(13)

tarpvalstybiniam įmonių tarpusavio bendradarbiavimui plėtojant gynybos produktus ir technologijas dažnai kliudydavo tai, kad buvo sunku susitarti dėl bendrųjų techninių specifikacijų arba standartų. Nesant ar esant nedaug bendrųjų techninių specifikacijų arba standartų, plėtojimo etapas tapo sudėtingesnis, jame padaugėjo vėlavimų ir pernelyg išaugo sąnaudos. Veiksmams, kuriems reikalingas aukštesnio lygio technologinis pasirengimas, susitarimas dėl bendrųjų techninių specifikacijų turėtų būti viena iš pagrindinių sąlygų atitikti finansavimo pagal šią programą reikalavimus. Galimybių studijos ir veiksmai, kuriais siekiama teikti paramą nustatant bendras technines specifikacijas arba standartus, taip pat turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus;

(14)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šį reglamentą būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, neturėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimų. Tuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, kaip antai specialiai sukurti suduoti mirtinus smūgius, kai netaikoma žmogaus vykdoma kontrolė sprendimams dėl jų panaudojimo, atitiktis reikalavimams finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių;

(15)

kadangi programa siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą, iš esmės tik subjektai, įsisteigę Sąjungoje ir kurių nekontroliuoja trečioji valstybė ar trečiosios valstybės subjektas, turėtų būti laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi paramos gavėjai ir subrangovai vykdydami pagal programą finansuojamus veiksmus, turėtų būti Sąjungos teritorijoje;

(16)

tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti galima nukrypti nuo principo, kad paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai nėra kontroliuojami trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto. Tomis aplinkybėmis Sąjungoje įsisteigusios įmonės, kurias kontroliuoja trečioji valstybės ar trečiosios valstybės subjektas, turėtų būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus su sąlyga, kad įvykdomos atitinkamos, griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštine dalimi, be kita ko, ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės stiprinimo atžvilgiu. Tokių įmonių dalyvavimas turėtų neprieštarauti programos tikslams. Paramos gavėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi įgyvendinant veiksmą. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu;

(17)

paramos gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų ir įmonių, kurios yra įsisteigusios trečiojoje valstybėje arba kurias kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas, bendradarbiavimui taip pat turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tomis aplinkybėmis trečioji valstybė ar trečiosios valstybės subjektas neturėtų turėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu. Susipažinti su įslaptinta informacija leidžiama laikantis atitinkamų saugumo taisyklių, taikomų Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir pagal nacionalines saugumo klasifikacijas įslaptintai informacijai;

(18)

atitinkančiais reikalavimus veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis skirtingose valstybėse narėse esančių įmonių bendradarbiavimas ir taip būtų tiesiogiai padedama siekti programos tikslų. Todėl tokiems veiksmams turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą. Atitinkančiais reikalavimus veiksmais, kurie plėtojami atitinkamu mastu dalyvaujant vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir MVĮ, visų pirma tarpvalstybinėms MVĮ, padedama atverti tiekimo grandines ir tiesiogiai prisidedama prie programos tikslų. Todėl tokie veiksmai turėtų atitikti reikalavimus didesnei finansavimo normai taikyti, be kita ko, taip atlyginant už didesnę riziką ir didesnę administracinę naštą.

(19)	jei konsorciumas pageidauja dalyvauti pagal programą atitinkančiame reikalavimus veiksme, o Sąjungos finansinė parama turi būti teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų vieną iš savo narių paskirti koordinatoriumi. Koordinatorius turėtų būti pagrindinis kontaktinis punktas ryšiams su Komisija;

(20)

skatinant inovacijų ir technologinę plėtrą Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti sudarytos sąlygos išlaikyti ir plėtoti Sąjungos gynybos pramonės gebėjimus ir praktinę patirtį, ir turėtų būti padedama didinti šio sektoriaus technologinį ir pramoninį savarankiškumą. Tomis aplinkybėmis programa taip pat galėtų padėti nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Toks inovacijų ir technologinės plėtros skatinimas taip pat turėtų būti vykdomas būdu, kuris suderinamas su Sąjungos saugumo ir gynybos interesais. Atitinkamai, veiksmo indėlis užtikrinant tuos interesus ir įgyvendinant gynybos pajėgumų prioritetus, dėl kurių valstybės narės susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų. Sąjungoje bendri gynybos pajėgumų prioritetai visų pirma nustatyti Pajėgumų plėtojimo plane. Kiti Sąjungos procesai, kaip antai suderinta metinė peržiūra gynybos srityje ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, padeda įgyvendinti atitinkamus prioritetus palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą. Kai tikslinga, taip pat galima atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, be kita ko, NATO kontekste, su sąlyga, kad jie yra naudingi Sąjungos saugumo ir gynybos interesų atžvilgiu ir dėl jų nė vienai valstybei narei neužkertama galimybė dalyvauti, kartu atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo;

(21)

valstybės narės dirba atskirai ir bendrai bepiločių orlaivių, transporto priemonių ir laivų kūrimo, gamybos ir eksploatavimo etapais. Šiomis aplinkybėmis eksploatavimo etapas apima išpuolius prieš karinius objektus. Su tokių sistemų, įskaitant ir karines, ir civilines sistemas, kūrimu susiję moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra remiami iš Sąjungos fondų. Planuojama, kad tai bus tęsiama, galbūt ir pagal šią programą. Šiame reglamente neturėtų būti nuostatų, kurios trukdytų teisėtai naudotis tokiais gynybos produktais ir technologijomis sukurtais pagal šią programą;

(22)	siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų perspektyvūs, valstybių narių įsipareigojimas veiksmingai prisidėti prie veiksmo finansavimo turėtų būti išdėstytas raštu, pavyzdžiui, atitinkamų valstybių narių ketinimų rašte;

(23)

siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir efektyvumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką, grindžiami paklausa ir komerciniu požiūriu perspektyvūs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant dvejopo naudojimo technologijas. Todėl nustatant atitikties reikalavimams kriterijus turėtų būti atsižvelgta į tai, kad valstybės narės turi ketinimų vykdyti galutinio gynybos produkto pirkimą ar naudoti technologiją koordinuodamos veiksmus, o nustatant skyrimo kriterijus, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad valstybės narės politiškai arba teisiškai įsipareigoja bendrai naudoti, nuosavybės teise valdyti ar prižiūrėti galutinį gynybos produktą ar technologiją;

(24)	į visus skyrimo kriterijus turėtų būti atsižvelgta vertinant pagal programą finansuoti siūlomus veiksmus. Kadangi tie kriterijai nėra eliminuojamojo pobūdžio, siūlomi veiksmai, kurie neatitinka vieno ar kelių iš tų kriterijų, turėtų nebūti automatiškai atmesti;

(25)

Sąjungos finansinė parama pagal programą neturėtų viršyti 20 % reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų, jei veiksmas susijęs su sistemos prototipo kūrimu, o tai dažnai brangiausias plėtojimo etapo veiksmas. Tačiau kitų plėtojimo etapo veiksmų atveju galėtų būti padengiamos visos reikalavimus atitinkančios sąnaudos. Abiem atvejais reikalavimus atitinkančios sąnaudos turėtų būti suprantamos, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 126 straipsnyje;

(26)

kadangi programa turėtų papildyti mokslinių tyrimų veiklą, visų pirma gynybos srityje, ir siekiant nuoseklumo ir administracinio supaprastinimo, programai kiek įmanoma turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosiuose veiksmuose ir bendroje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – Horizontas 2020). Todėl tikslinga numatyti netiesioginių sąnaudų kompensavimą taikant 25 % fiksuotąją normą, kaip pagal Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir „Horizontas 2020“;

(27)

kadangi Sąjungos parama siekiama didinti gynybos sektoriaus konkurencingumą ir ji susijusi tik su konkrečiu plėtojimo etapu, Sąjunga neturėtų turėti gynybos produktų ar technologijų, kurie yra finansuotų veiksmų rezultatas, nuosavybės ar intelektinės nuosavybės teisių. Taikytiną intelektinės nuosavybės teisių tvarką sutartimis turi nustatyti paramos gavėjai. Suinteresuotos valstybės narės turėtų taip pat turėti galimybę dalyvauti vykdant tolesnį susijusį bendradarbiavimu grindžiamą pirkimą. Be to, pagal programą finansuojamų veiksmų rezultatams neturėtų būti taikomi trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto kontrolė ar apribojimai;

(28)

atsižvelgdama į programos tikslus Komisija turėtų parengti dvejų metų darbo programą. Darbo programoje turėtų būti išsamiai išdėstytos pagal programą finansuotinų projektų kategorijos, įskaitant gynybos produktus ir technologijas, kaip antai nuotoliniu būdu pilotuojamas sistemas, palydovinį ryšį, padėties nustatymą, navigaciją ir laiko nustatymą, autonomišką prieigą prie kosmoso ir nuolatinį Žemės stebėjimą, energetikos tvarumą ir kibernetinį bei laivybos saugumą, taip pat pažangiausius karinius pajėgumus ore, žemėje, jūroje ir jungtinėse srityse, įskaitant didesnį informuotumą apie padėtį, apsaugą, judumą, logistiką ir medicininę pagalbą bei strategines priemones;

(29)

Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti valstybių narių komitetas (toliau – komitetas). Komisija turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Tomis aplinkybėmis komitetas gali posėdžiauti nacionalinių gynybos ekspertų sudėtimi, siekiant teikti Komisijai specifinę pagalbą. Valstybės narės turi paskirti savo atitinkamus atstovus tame komitete. Komiteto nariams turėtų būti sudarytos veiksmingos galimybės ankstyvame etape išnagrinėti įgyvendinimo aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę;

(30)

atsižvelgiant į Sąjungos politiką MVĮ klausimu, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir socialinę integraciją Sąjungoje, ir į tai, kad remiamiems veiksmams įgyvendinti paprastai reikės bendradarbiauti tarptautiniu mastu, svarbu, kad darbo programoje būtų atspindėta tokios atviros ir skaidrios MVĮ tarpvalstybinės prieigos galimybės ir dalyvavimas bei sudarytos tam sąlygos ir kad todėl ne mažiau kaip 10 % bendro biudžeto būtų skiriama tokiems veiksmams, kurie sudaro sąlygas MVĮ būti įtrauktoms į veiksmų vertės grandines. Viena projektų kategorija turėtų būti specialiai skirta MVĮ;

(31)	siekdama užtikrinti sėkmingą programos įgyvendinimą, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su kuo daugiau įvairių Europos pramonės subjektų, įskaitant MVĮ ir netradicinius gynybos sektoriaus tiekėjus;

(32)	siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriuje ir vadovaujantis jai ES sutartimi suteiktais įgaliojimais, ši agentūra turėtų būti pakviesta dalyvauti komitete stebėtojos teisėmis. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat turėtų būti pakviesta padėti;

(33)

paprastai pagal programą finansuotiniems veiksmams atrinkti Komisija arba Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti subjektai turėtų rengti konkurencija pagrįstus kvietimus teikti pasiūlymus, kaip numatyta tame reglamente, ir turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir dėl jų patiriamos papildomos išlaidos būtų kuo mažesnės. Vis dėlto tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7) 190 straipsnį;

(34)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, kurių saugumo duomenis turėtų patvirtinti valstybės narės, įvertinusi pasiūlymus, turėtų atrinkti pagal programą finansuotinus veiksmus. Komisija turėtų sukurti nepriklausomų ekspertų duomenų bazę. Duomenų bazė turėtų būti nevieša. Nepriklausomi ekspertai turėtų būti skiriami remiantis jų įgūdžiais, patirtimi ir žiniomis, atsižvelgiant į užduotis, kurios turi būti jiems pavestos. Skirdama nepriklausomus ekspertus, Komisija kiek įmanoma turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairių įgūdžių, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyties požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Be to, turėtų būti siekiama užtikrinti deramą ekspertų rotaciją ir tinkamą privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo bei įgyvendinimo ir finansavimo skyrimo atrinktiems veiksmams. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8). Valstybės narės turėtų būti informuojamos apie vertinimo rezultatus ir pažangą, daromą įgyvendinant finansuojamus veiksmus;

(35)	tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad jie turi didelį poveikį šio reglamento įgyvendinimui;

(36)

pasibaigus programai Komisija turėtų parengti įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgtų finansinę veiklą – jos finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, jei įmanoma, jos poveikį. Įgyvendinimo ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas pagal programą įgyvendinamuose veiksmuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje. Be to, ataskaitoje turėtų būti pateikta informacija apie paramos gavėjų kilmę ir apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą;

(37)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(38)	Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti kuo platesnį programos propagavimą, kad didėtų jos veiksmingumas, taigi ir valstybių narių gynybos pramonės ir gynybos pajėgumų konkurencingumas;

(39)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės dėl sąnaudų ir susijusių rizikų negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – programa), skirta Sąjungos veiksmams laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. sistemos prototipas– produkto arba technologijos modelis, kuriuo galima pademonstruoti veikimą operacinėje aplinkoje;

2. kvalifikavimas– visas procesas, kuriuo parodoma, kad gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainas atitinka nurodytus reikalavimus; šio proceso metu pateikiama objektyvių įrodymų, kuriais parodoma, jog įvykdyti konkretūs dizaino reikalavimai;

3. sertifikavimas– procesas, kuriuo nacionalinė institucija patvirtina, kad gynybos produktas, materialus ar nematerialus komponentas arba technologija atitinka taikomas taisykles;

4. įmonė– subjektas, kuris neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir jo finansavimo būdą, vykdo ekonominę veiklą, ir kuris yra įsisteigęs toje valstybėje narėje, kurioje jis yra įregistruotas kaip juridinis asmuo, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę;

5. vykdomojo valdymo struktūra– įmonės organas, skiriamas pagal nacionalinę teisę ir, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui, kuriam suteikiami įgaliojimai nustatyti įmonės strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį ir kuris vykdo vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą bei stebėseną;

6. trečiosios valstybės subjektas– asmuo, kuris yra įsisteigęs trečiosios valstybės teritorijoje arba, kai yra įsisteigęs Sąjungos teritorijoje – turi vykdomojo valdymo struktūras trečiosios valstybės teritorijoje;

7. kontrolė– gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti įmonei lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių įmonių;

8. mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ– mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (9) priedo 2 straipsnyje;

9. vidutinės kapitalizacijos įmonė– įmonė, kuri nėra MVĮ, ir kuri turi iki 3 000 darbuotojų, darbuotojų skaičių apskaičiuojant pagal Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3–6 straipsnius;

10. konsorciumas– įmonių bendradarbiaujamoji grupė, sudaryta, kad imtųsi veiksmo pagal programą.

3 straipsnis

Tikslai

Programos tikslai yra šie:

a)	skatinti visoje Sąjungoje gynybos pramonės konkurencingumą, efektyvumą ir inovacinį pajėgumą – tuo prisidedama prie Sąjungos strateginio savarankiškumo – remiant veiksmus jų plėtojimo etape;

remti ir mobilizuoti visoje Sąjungoje įmonių, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, bendradarbiavimą, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ir valstybių narių bendradarbiavimą plėtojant gynybos produktus ar technologijas, kartu stiprinant ir gerinant gynybos tiekimo ir vertės grandinių lankstumą bei skatinant gynybos sistemų standartizavimą ir jų sąveikumą.

Toks bendradarbiavimas vykdomas laikantis gynybos pajėgumų prioritetų, dėl kurių valstybės narės susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste ir, visų pirma, Pajėgumų plėtojimo plano kontekste.

Tame kontekste galima, kai tikslinga, taip pat atsižvelgti į regioninius bei tarptautinius prioritetus, kai jie yra naudingi užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, nustatytus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, ir atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo, jeigu jais neužkertama galimybė dalyvauti jokiai valstybei narei;

c)	skatinti geriau pasinaudoti mokslinių tyrimų gynybos srityje rezultatais ir prisidėti prie plėtojimo pasibaigus mokslinių tyrimų etapui, taip remiant Europos gynybos pramonės konkurencingumą vidaus rinkoje ir pasaulinėje rinkoje, be kita ko, kai tikslinga, imantis konsolidavimo veiksmų.

4 straipsnis

Biudžetas

Finansinis paketas programai įgyvendinti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 500 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina metinius asignavimus, kurie neviršija daugiametėje finansinėje sistemoje nustatytų ribų.

5 straipsnis

Bendrosios finansavimo nuostatos

1. Sąjungos finansinei paramai teikti gali būti naudojami Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatyti finansavimo būdai, visų pirma dotacijos ir, išimtinėmis aplinkybėmis, viešieji pirkimai.

2. 1 dalyje nurodyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką.

3. Sąjungos finansinę paramą Komisija įgyvendina, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, tiesiogiai arba netiesiogiai, biudžeto vykdymo užduotis pavesdama to reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams.

4. Kai tikslinga, valstybės narės paskiria projekto vadovą. Komisija su projekto vadovu konsultuojasi dėl padarytos pažangos vykdant veiksmą prieš atlikdama mokėjimą reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjams.

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Pagal programą remiami paramos gavėjų veiksmai plėtojimo etape, apimantys tiek naujus gynybos produktus ir technologijas, tiek esamų produktų ir technologijų naujovinimą, su sąlyga, kad trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių įmonių netaiko apribojimo jau egzistuojančios informacijos, kuri reikalinga naujovinimo veiksmui vykdyti, naudojimui.

Reikalavimus atitinkantis veiksmas turi būti susijęs su vienu ar daugiau iš toliau nurodytų veiksmų:

a)	tyrimais, kaip antai, galimybių studijomis, ir kitomis papildomosiomis priemonėmis;

b)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainu ir techninėmis specifikacijomis, pagal kurias sukurtas toks dizainas, įskaitant dalinius bandymus rizikos sumažinimo tikslais, vykdomus pramoninėje arba reprezentatyviojoje aplinkoje;

c)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sistemos prototipo kūrimu;

d)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos bandymu;

e)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos kvalifikavimu;

f)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sertifikavimu;

g)	technologijų arba išteklių, kuriais didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, plėtojimu.

2. 1 dalyje nurodyti veiksmai vykdomi įmonėms bendradarbiaujant konsorciume, kurį sudaro bent trys reikalavimus atitinkantys subjektai, įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse. Bent trys iš tų reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose skirtingose valstybėse narėse, neturi būti tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami to paties subjekto ir neturi būti kontroliuojami vieni kitų.

3. 2 dalyje nurodytas konsorciumas patvirtina gyvybingumą įrodydamas, kad veiksmų sąnaudos, kurios nėra padengiamos Sąjungos paramos lėšomis, turi būti padengtos kitomis finansavimo priemonėmis, kaip antai, valstybių narių įnašais.

4. Dėl 1 dalies c–g punktuose nurodytų veiksmų konsorciumas pateikia įrodymus, kad jais prisidedama prie Europos gynybos pramonės konkurencingumo, įrodydami, kad bent dvi valstybės narės ketina koordinuodamos veiksmus pirkti galutinį produktą arba naudoti technologiją, be kita ko, kai tikslinga, vykdydamos bendrą pirkimą.

5. Veiksmai, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, grindžiami bendraisiais reikalavimais, dėl kurių bendrai susitarė bent dvi valstybės narės. Veiksmai, kaip nurodyta 1 dalies c–g punktuose. grindžiami bendrosiomis techninėmis specifikacijomis, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, kurios turi bendrai finansuoti arba kurios ketina bendrai pirkti galutinį produktą ar naudoti technologiją, kaip nurodyta 3 ir 4 dalyse, taip stiprinant sistemų standartizavimą ir sąveikumą.

6. Veiksmai siekiant plėtoti produktus ir technologijas, kurių naudojimas, plėtojimas arba gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, neatitinka finansavimo pagal šią programą reikalavimų.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai – Sąjungoje įsisteigusios valstybinės arba privačiosios įmonės.

2. Paramos gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami pagal šią programą finansuojamų veiksmų tikslais, visą veiksmo trukmės laikotarpį turi būti Sąjungos teritorijoje, o jų valdybos struktūros turi būti įsisteigusios Sąjungoje.

3. Pagal šią programą finansuojamų veiksmų tikslais paramos gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų negali kontroliuoti trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas.

4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies ir taikant 15 straipsnio 2 dalį, Sąjungoje įsteigta įmonė, kurią kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas, gali būti laikoma reikalavimus atitinkančiu paramos gavėju arba veiksme dalyvaujančiu subrangovu tik jeigu Komisijai pateikiamos garantijos, kurias valstybė narė, kurioje ši įmonė yra įsisteigusi, yra patvirtinusi pagal savo nacionalines procedūras. Tose garantijose gali būti remiamasi Sąjungoje įsteigta įmonės vykdomojo valdymo struktūra. Jeigu valstybė narė, kurioje įmonė yra įsisteigusi, mano, kad tai yra tikslinga, tose garantijose taip pat gali būti remiamasi konkrečiomis Vyriausybės teisėmis, kuriomis naudojamasi vykdant įmonės kontrolę.

Garantijose pateikiami patikinimai, kad tokios įmonės dalyvavimas veiksme neprieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis ES sutarties V antraštine dalimi, ir 3 straipsnyje išdėstytiems programos tikslams. Garantijos taip pat turi atitikti 12 straipsnio nuostatas. Garantijomis visų pirma pagrindžiama, kad veiksmo tikslu yra nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

įmonės kontrolė nevykdoma tokiu būdu, kuriuo būtų suvaržomas arba apribojamas jos gebėjimas atlikti veiksmą ir užtikrinti rezultatus, kuriuo nustatomi apribojimai, susiję su jos infrastruktūra, patalpomis, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktine patirtimi, kurie yra reikalingi veiksmo tikslu, arba kuriuo pakenkiama jos pajėgumams ir standartams, kurie yra reikalingi veiksmui vykdyti;

b)	užkirstas kelias tam, kad trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas susipažintų su neskelbtina informacija, susijusia su veiksmu, o darbuotojai arba kiti veiksme dalyvaujantys asmenys, kai tikslinga, turi nacionalinius asmens patikimumo pažymėjimus;

dėl veiksmo atsiradusi intelektinė nuosavybė ir veiksmo rezultatai lieka paramos gavėjo nuosavybė atliekant veiksmą ir jį užbaigus, jiems netaikoma trečiosios valstybės arba trečiosios valstybės subjekto vykdoma kontrolė ar apribojimai, ir jie neeksportuojami už Sąjungos teritorijos ribų ir nesuteikiama prieiga prie jų už Sąjungos teritorijos ribų negavus valstybės narės, kurioje yra įsteigta įmonė, patvirtinimo ir vadovaujantis 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

Jeigu valstybė narė, kurioje yra įsteigta įmonė, mano, kai tai yra tikslinga, gali būti suteiktos papildomos garantijos.

Komisija informuoja 13 straipsnyje nurodytą komitetą apie visas įmones, kurios laikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal šią dalį.

5. Jeigu Sąjungoje nėra iškart prieinamų konkurencingų pakaitalų, veiksme dalyvaujantys paramos gavėjai ir subrangovai gali naudotis savo turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, kurie yra arba kurie yra laikomi ne Sąjungos valstybių narių teritorijoje, su sąlyga, kad tas naudojimasis neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, suderinamas su programos tikslais ir visiškai atitinka 12 straipsnį.

Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansavimo pagal šią programą reikalavimų.

6. Vykdydami reikalavimus atitinkantį veiksmą paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai taip pat gali bendradarbiauti su įmonėmis, įsisteigusiomis ne valstybių narių teritorijoje arba kurias kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas, be kita ko, naudodamiesi tokios įmonės turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, su sąlyga, kad tai neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams. Toks bendradarbiavimas turi būti suderinamas su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir turi visiškai atitikti 12 straipsnį.

Trečioji valstybė arba kitas trečiosios valstybės subjektas neturi turėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu, ir turi būti vengiama galimo neigiamo poveikio išteklių, kurie itin svarbūs tam veiksmui, tiekimo saugumui.

Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansavimo pagal šią programą reikalavimų.

7. Paramos gavėjai pateikia visą susijusią informaciją, kuri yra reikalinga tinkamumo kriterijams įvertinti. Jeigu veiksmo įgyvendinimo metu įvyksta pasikeitimas, dėl kurio galėtų kilti abejonių, ar įvykdyti tinkamumo kriterijai, įmonė informuoja Komisiją, o ši įvertina, ar tinkamumo kriterijai vis dar tenkinami, ir sprendžia klausimus, susijusius su galimu poveikiu to veiksmo finansavimui.

8. Šio straipsnio tikslais veiksme dalyvaujantys subrangovai – subrangovai, turintys tiesioginius sutartinius santykius su paramos gavėju, kiti subrangovai, kuriems skiriama bent 10 % visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų, ir subrangovai, kuriems gali būti reikalinga prieiga prie įslaptintos informacijos, kad jie galėtų įvykdyti sutartį.

8 straipsnis

Įmonių deklaracija

Kiekviena konsorciume dalyvaujanti įmonė, kuri pageidauja dalyvauti veiksme, rašytiniu pareiškimu deklaruoja, kad puikiai žino taikomą nacionalinę ir Sąjungos teisę, susijusius su gynybos srities veikla, ir jos laikosi.

9 straipsnis

Konsorciumas

1. Jei Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, dalyvauti veiksme pageidaujančio konsorciumo nariai paskiria vieną iš savo narių koordinatoriumi. Koordinatorius nurodomas susitarime dėl dotacijos. Koordinatorius yra pagrindinis kontaktinis asmuo konsorciumo nariams palaikant ryšius su Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga, išskyrus atvejus, kai susitarime dėl dotacijos nurodyta kitaip arba kai nevykdomos pareigos pagal susitarimą dėl dotacijos.

2. Veiksme dalyvaujančio konsorciumo nariai sudaro vidaus susitarimą, kuriuo nustatomos jų teisės ir pareigos dėl veiksmo įgyvendinimo pagal susitarimą dėl dotacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kurie numatyti darbo programoje arba kvietime teikti pasiūlymus. Į vidaus susitarimą turi būti įtrauktas ir intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su sukurtais produktais ir technologijomis, klausimas.

10 straipsnis

Skyrimo kriterijai

Pagal programą finansuoti siūlomi veiksmai vertinami remiantis visais šiais kriterijais:

a)	indėlis į aukštus laimėjimus, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas reikšmingai pranašesnis už esamus gynybos produktus ar technologijas;

b)	indėlis į inovacijas, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas apima novatoriškas ar naujas koncepcijas ir metodus, naujus daug žadančius būsimus technologinius patobulinimus arba anksčiau gynybos sektoriuje netaikytų technologijų ar koncepcijų taikymą;

c)	indėlis į gynybos sektoriaus įmonių konkurencingumą ir augimą visoje Sąjungoje, visų pirma dėl to, kad sukuriamos naujos galimybės rinkoje;

indėlis į Europos gynybos pramonės autonomiją ir užtikrinant Sąjungos saugumo bei gynybos interesus dėl to, kad tobulinami gynybos produktai arba technologijos, vadovaujantis gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių valstybės narės susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste, visų pirma Pajėgumų plėtojimo plano kontekste, ir, kai tikslinga, regioniniais ir tarptautiniais prioritetais, jeigu jie yra naudingi užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus ir jeigu jais neužkertama galimybė dalyvauti jokiai valstybei narei;

viso veiksmui skirto biudžeto dalis, kurią numatoma skirti Sąjungoje įsisteigusių MVĮ, kurios kuria pramoninę ar technologinę pridėtinę vertę kaip konsorciumo nariai, subrangovai arba kitos tiekimo grandinės įmonės, dalyvavimui, ir, visų pirma, viso veiksmui skirto biudžeto dalis, kurią numatoma skirti MVĮ, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse nei tos, kuriose yra įsisteigusios konsorciumo įmonės, kurios nėra MVĮ;

f)	6 straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytų veiksmų atžvilgiu – indėlis į Europos gynybos pramonės tolesnę integraciją paramos gavėjai įrodant, kad valstybės narės yra įsipareigojusios bendrai naudoti, nuosavybės teise valdyti arba prižiūrėti galutinį produktą ar technologiją.

Kai aktualu, pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų kriterijų taikymo tikslais atsižvelgiama į indėlį, kuriuo didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, įskaitant sąnaudų veiksmingumą ir sinergijos potencialą pirkimo ir priežiūros procese.

11 straipsnis

Finansavimo normos

1. Pagal programą teikiama Sąjungos finansinė parama negali viršyti 20 % veiksmo, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų. Visais kitais atvejais parama gali padengti visas reikalavimus atitinkančias veiksmo sąnaudas.

2. Veiksmui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, kuris plėtojamas nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo kontekste, taikomą finansavimo normą galima padidinti papildomais 10 procentinių punktų.

3. Veiksmui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, galima taikyti padidintą finansavimo normą, kaip nurodyta šios dalies antroje ir trečioje pastraipose, jeigu bent 10 % visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų skiriama Sąjungoje įsisteigusioms MVĮ.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų procentinę dalį, skiriamą MVĮ, įsisteigusioms valstybėse narėse, kuriose yra įsisteigusios konsorciumo įmonės, kurios nėra MVĮ, – ne daugiau kaip papildomais 5 procentiniais punktais.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka dvigubą visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų procentinę dalį, skiriamą MVĮ, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse nei nurodytosios antroje pastraipoje.

4. Veiksmui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, galima taikyti papildomais 10 procentinių punktų padidintą finansavimo normą, jeigu bent 15 % visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų skiriama Sąjungoje įsisteigusioms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

5. Netiesioginės reikalavimus atitinkančios sąnaudos nustatomos taikant 25 % visų tiesioginių tinkamų finansuoti sąnaudų fiksuotąją normą, neįskaičiuojant tiesioginių finansuoti tinkamų subrangos sąnaudų.

6. Bendras veiksmo finansavimo normos padidinimas pritaikius 2, 3 ir 4 dalis turi neviršyti 35 procentinių punktų.

7. Pagal programą teikiama Sąjungos finansine parama, įskaitant padidintas finansavimo normas, turi būti dengiama ne daugiau kaip 100 % reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų.

12 straipsnis

Nuosavybė ir intelektinės nuosavybės teisės

1. Produktai ar technologijos, kurie yra veiksmo rezultatas, nėra Sąjungos nuosavybė ir ji neturi jokių pretenzijų į intelektinės nuosavybės teises, susijusias su veiksmu.

2. Trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių įmonių nevykdo veiksmų, kuriems teikiamas finansavimas pagal programą, rezultatų kontrolės ir netaiko jiems apribojimų, be kita ko, technologijų perdavimo atžvilgiu.

3. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

4. Kiek tai susiję su finansavimą pagal programą gavusių paramos gavėjų pasiektais rezultatais ir nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, Komisijai pranešama apie bet kokį nuosavybės teisių perdavimą trečiajai valstybei arba trečiosios valstybės subjektui. Jei toks nuosavybės teisių perdavimas prieštarauja 3 straipsnyje išdėstytiems tikslams, pagal programą suteiktas finansavimas turi būti grąžintas.

5. Jeigu Sąjungos parama teikiama tyrimo viešųjų pirkimų forma, visos valstybės narės turi teisę į nemokamą neišimtinę licenciją naudotis šiuo tyrimu, kai pateikia prašymą raštu.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Europos gynybos agentūra kviečiama komitetui stebėtojos teisėmis teikti savo nuomones ir ekspertines žinias. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat kviečiama padėti.

Komitetas posėdžiauja ir specialiomis sudėtimis, be kita ko, kad apsvarstytų gynybos aspektus.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

14 straipsnis

Darbo programa

1. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtina dvejų metų darbo programą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Darbo programa turi atitikti 3 straipsnyje išdėstytus tikslus.

2. Darbo programoje išsamiai nustatomos pagal programą finansuotinų projektų kategorijos. Tos kategorijos turi atitikti 3 straipsnio b punkte nurodytus gynybos pajėgumų prioritetus.

Tos kategorijos apima pajėgumus, susijusius su novatoriškais gynybos produktais ir technologijomis šiose srityse:

a)	pasirengimo, apsaugos, dislokavimo ir tvarumo;

b)	informacijos valdymo ir informacinio pranašumo, taip pat vadovavimo, kontrolės, komunikacijos, kompiuterių, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo (C4ISR), kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo ir

c)	jėgos panaudojimo ir vykdymo įtaisų srityse.

Į darbo programą taip pat įtraukiama specialiai MVĮ skirta projektų kategorija.

3. Darbo programoje užtikrinama, kad bent 10 % bendro biudžeto skiriama tarpvalstybiniam MVĮ dalyvavimui.

15 straipsnis

Vertinimo ir skyrimo procedūra

1. Įgyvendinant programą Sąjungos finansavimas skiriamas pagal kvietimus teikti pasiūlymus, paskelbtus pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 190 straipsnį.

2. Pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateiktus pasiūlymus įvertina Komisija, remdamasi 6, 7, 8 ir 10 straipsniuose išdėstytais tinkamumo finansuoti ir skyrimo kriterijais.

Vykdant skyrimo procedūrą Komisijai padeda nepriklausomi ekspertai, kurių saugumo įgaliojimus patvirtina valstybės narės. Tie ekspertai turi būti Sąjungos piliečiai iš kuo daugiau valstybių narių, ir jie atrenkami paskelbus kvietimą teikti paraiškas, kad būtų sudaryta kandidatų duomenų bazė.

13 straipsnyje nurodytas komitetas kasmet informuojamas apie duomenų bazėje registruotų ekspertų sąrašą siekiant skaidrumo ekspertų įgaliojimų atžvilgiu. Komisija taip pat užtikrina, kad ekspertai nevertintų, nekonsultuotų ir nepadėtų sprendžiant klausimų, dėl kurių jam kilo interesų konfliktas.

3. Po kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus arba pritaikius Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 190 straipsnį Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais skiria finansavimą atrinktiems veiksmams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Metinės dalys

Komisija gali biudžetinius įsipareigojimus padalyti į metines dalis.

17 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Komisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinama programa, ir kasmet pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 38 straipsnio 3 dalies e punktą teikia pažangos ataskaitą. Tuo tikslu Komisija nustato būtiną stebėsenos tvarką.

2. Siekdama padėti didinti būsimų Sąjungos politikos veiksmų efektyvumą ir rezultatyvumą, Komisija parengia retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir ją pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai. Ataskaitoje remiamasi atitinkamomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir visų pirma įvertinama pažanga, padaryta siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Joje taip pat nagrinėjamas tarpvalstybinis dalyvavimas, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinį dalyvavimą pagal programą įgyvendinamuose veiksmuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių integravimas į pasaulinę vertės grandinę. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie paramos gavėjų kilmės šalis ir, kai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą.

18 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingas patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir, kai tikslinga, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, auditą arba, tarptautinių organizacijų atveju, įgaliojimai atlikti patikrinimus laikantis su tomis organizacijomis sudarytų susitarimų.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (11) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal programą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. BOGNER-STRAUSS

(1) OL C 129, 2018 4 11, p. 51.

(2) 2018 m. liepos 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).

(6) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

(7) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(10) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(11) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL EUROPOS GYNYBOS PRAMONĖS PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO

Europos Parlamentas ir Taryba, nepažeisdami biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų vykdant metinę biudžeto procedūrą, susitaria, kad finansavimas 2019–2020 m. Europos gynybos pramonės plėtros programoms bus teikiamas iš šių šaltinių:

—	200 mln. EUR iš nepaskirstytos maržos;

—	116,1 mln. EUR iš EITP;

—	3,9 mln. EUR iš EGNOS;

—	104,1 mln. EUR iš GALILEO;

—	12 mln. EUR iš „Copernicus“;

—	63,9 mln. EUR iš ITER.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 200

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. rugpjūčio 7d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1091 dėl integruotos ūkių statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1166/2008 ir (ES) Nr. 1337/2011 ( 1 )	1
	*	2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti	30

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	SPRENDIMAI
*	2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2018/1093 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką EGF/2017/009 FR/Air France	44


	(1) Tekstas svarbus EEE.