ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 181

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

61 metai
2018m. liepos 18d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2018 m. liepos 17 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1009, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

1

 

*

2018 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1010, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo Radicchio Variegato di Castelfranco (SGN) specifikacijos pakeitimas

3

 

*

2018 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1011, kuriuo leidžiama išplėsti ultravioletine spinduliuote apdorotų grybų naudojimo kaip naujo maisto produkto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 paskirtį ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 ( 1)

4

 

*

2018 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1012, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektriniams dviračiams nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/671

7

 

*

2018 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1013, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės

39

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2018/1014, kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Austrijos Respublikos pasiūlytas narys

84

 

*

2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1015, kuriuo skiriami Regionų komiteto du Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pasiūlyti nariai ir trys Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pasiūlyti pakaitiniai nariai

85

 

*

2018 m. liepos 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2018/1016, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

86

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1009

2018 m. liepos 17 d.

kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 (1), ypač į jo 47 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2017 m. rugpjūčio 30 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2017/1509;

(2)

2018 m. liepos 9 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) komitetas, įsteigtas pagal JT ST rezoliuciją 1718 (2006), iš dalies pakeitė įrašus dėl asmens ir subjekto, kuriems taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Reglamento (ES) 2017/1509 XIII priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/1509 XIII priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. BLÜMEL


(1)  OL L 224, 2017 8 31, p. 1.


PRIEDAS

1.

Reglamento (ES) 2017/1509 XIII priedo antraštinės dalies „a) Fiziniai asmenys“ 4 įrašas pakeičiamas taip:

„4.

Ri Hong-sop

 

1940 m.

2009 7 16

Būdamas „Yongbyon“ branduolinių tyrimų centro direktoriumi ir Branduolinių ginklų instituto direktoriumi prižiūrėjo tris svarbiausius objektus, kuriuose padedama gaminti ginklams skirtą plutonį: kuro gamybos įrenginį, branduolinį reaktorių ir perdirbimo įrenginį.“

2.

Reglamento (ES) 2017/1509 XIII priedo antraštinės dalies „b) Juridiniai asmenys, subjektai ir įstaigos“ 28 įrašas pakeičiamas taip:

„28.

„Munitions Industry Department“ (Amunicijos pramonės departamentas)

„Military Supplies Industry Department“ (Karinio aprūpinimo pramonės departamentas)

Pyongyang (Pchenjanas), KLDR

2016 3 2

Amunicijos pramonės departamentas prisideda prie pagrindinių KLDR raketų programos aspektų. MID yra atsakingas už KLDR balistinių raketų, įskaitant Taepo Dong-2, kūrimo priežiūrą. MID prižiūri KLDR ginklų gamybą ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas, įskaitant KLDR balistinių raketų programą. Antrasis ekonomikos komitetas ir Antroji gamtos mokslų akademija – taip pat įtraukti į sąrašą 2010 m. rugpjūčio mėn. – yra pavaldūs MID. Pastaraisiais metais MID kūrė KN08 sausumos keliais judančią tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM). MID prižiūri KLDR branduolinę programą. Branduolinių ginklų institutas yra pavaldus MID.“


18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/3


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1010

2018 m. liepos 13 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo „Radicchio Variegato di Castelfranco“ (SGN) specifikacijos pakeitimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Radicchio Variegato di Castelfranco“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1263/96 (2) su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 783/2008 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Radicchio Variegato di Castelfranco“ (SGN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  1996 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1263/96, papildantis Reglamento (EB) Nr. 1107/96 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų įregistravimo vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 17 straipsnyje nustatyta tvarka priedą (OL L 163, 1996 7 2, p. 19).

(3)  2008 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 783/2008, kuriuo patvirtinami esminiai Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai (Radicchio Variegato di Castelfranco (SGN)) (OL L 209, 2008 8 6, p. 5).

(4)  OL C 51, 2018 2 10, p. 8.


18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/4


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1011

2018 m. liepos 17 d.

kuriuo leidžiama išplėsti ultravioletine spinduliuote apdorotų grybų naudojimo kaip naujo maisto produkto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 paskirtį ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (1), ypač į jo 12 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad rinkai Sąjungoje galima pateikti leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (2), kuriuo nustatomas Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnį Komisija turi priimti sprendimą, kuriuo leidžiama pateikti Sąjungos rinkai naują maisto produktą ir kuriuo atnaujinamas Sąjungos sąrašas;

(4)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/2355 (3) leidžiama, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 258/97 (4), pateikti rinkai ultravioletine spinduliuote apdorotus grybus kaip naują maisto produktą;

(5)

2015 m. liepos 23 d. bendrovės „Banken Champignons Group B.V.“ ir „J.K. Holding B.V.“ Nyderlandų kompetentingai institucijai pateikė prašymą leisti pateikti Sąjungos rinkai ultravioletine spinduliuote apdorotus grybus (Agaricus bisporus), kuriuose yra didesnis vitamino D2 kiekis, kaip naują maisto produktą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies f punkte;

(6)

priėmus Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2470, 2018 m. sausio mėn. tas leidimas tapo bendriniu. Kadangi ši bendrovės paraiška susijusi su grybais, kuriuose yra didesnis vitamino D2 kiekis, šis reglamentas turėtų būti laikomas leidimu išplėsti naudojimo paskirtį;

(7)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 35 straipsnio 1 dalį paraiškos pateikti naują maisto produktą rinkai Sąjungoje, kurios buvo pateiktos valstybei narei pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 4 straipsnį ir dėl kurių galutinis sprendimas iki 2018 m. sausio 1 d. nepriimtas, laikomos paraiškomis, pateiktomis pagal Reglamentą (ES) 2015/2283;

(8)

nors paraiška leisti teikti rinkai ultravioletine spinduliuote apdorotus grybus (Agaricus bisporus), kuriuose yra didesnis vitamino D2 kiekis, kaip naują maisto produktą Sąjungoje buvo pateikta valstybei narei pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 4 straipsnį, paraiška taip pat atitinka Reglamente (ES) 2015/2283 nustatytus reikalavimus;

(9)

2017 m. rugsėjo 20 d. Nyderlandų kompetentinga institucija pateikė savo pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus), kuriuose yra didesnis vitamino D2 kiekis, atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje naujiems maisto produktams nustatytus kriterijus;

(10)

2017 m. spalio 5 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms. Per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį kitos valstybės narės pateikė pastabų, siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršijama EFSA (5) nustatyta didžiausia leidžiamoji vitamino D dozė;

(11)

atsižvelgdamas į kitų valstybių narių pateiktas pastabas, pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kurie sumažino valstybių narių ir Komisijos susirūpinimą;

(12)

šie paaiškinimai suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus), kuriuose yra didesnis vitamino D2 kiekis, jeigu laikomasi pasiūlytų koncentracijos verčių, atitinka Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (6) VI priedo A dalies 1 punkte reikalaujama, kad maisto produkto pavadinimą sudarytų arba kartu su juo būtų pateikiami duomenys apie ypatingą jo apdorojimo būdą visais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, pirkėjas galėtų būti suklaidintas. Kadangi vartotojai įprastai nesitiki, jog grybai būtų apdoroti ultravioletine spinduliuote, maisto produkto pavadinimą turi sudaryti arba kartu su juo būti pateikti tokie duomenys, kad vartotojai nebūtų suklaidinti;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Ultravioletine spinduliuote apdorotiems grybams skirtas įrašas Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąraše, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnyje, iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2.   Į pirmoje dalyje nurodytą Sąjungos sąrašo įrašą įtraukiamos šio reglamento priede nustatytos naudojimo sąlygos ir ženklinimo reikalavimai.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 327, 2015 12 11, p. 1.

(2)  2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 351, 2017 12 30, p. 72).

(3)  2017 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2355, kuriuo leidžiama pateikti rinkai ultravioletine spinduliuote apdorotus grybus kaip naują maisto produktą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 336, 2017 12 16, p. 52).

(4)  1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, 1997 2 14, p. 1).

(5)  EFSA Journal 2012;10(7):2813

(6)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1 lentelėje (Leidžiami naudoti nauji maisto produktai) įrašas „Ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus)“ pakeičiamas taip:

Leidžiami naudoti nauji maisto produktai

Naujo maisto produkto naudojimo sąlygos

Papildomi specialieji ženklinimo reikalavimai

Kiti reikalavimai

Ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai ( Agaricus bisporus )

Nurodyta maisto produktų kategorija

Didžiausias leidžiamas vitamino D2 kiekis

1.

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus)“.

2.

Prie naujo maisto produkto arba jo turinčio maisto produkto pavadinimo etiketėje turi būti pateikta nuoroda, kad „kontroliuojamas apdorojimas šviesa vitamino D kiekiui padidinti“ arba „apdorota UV spinduliais vitamino D2 kiekiui padidinti“.“

 

Dvisporiai pievagrybiai (Agaricus bisporus)

20 μg vitamino D2 /100 g šviežios medžiagos svorio

2)

2 lentelėje (Specifikacijos) įrašas „Ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus)“ pakeičiamas taip:

Leidžiami naudoti nauji maisto produktai

Specifikacija

Ultravioletine spinduliuote apdoroti dvisporiai pievagrybiai ( Agaricus bisporus )

Aprašymas / apibrėžtis:

Komerciniams tikslams auginami dvisporiai pievagrybiai (Agaricus bisporus); ultravioletine šviesa apdoroti išauginti grybai.

Ultravioletinė spinduliuotė: ultravioletinės spinduliuotės, kurios bangos ilgis 200–800 nm, procesas.

Vitaminas D2:

Cheminis pavadinimas: (3β,5Z,7E)-22E,-9,10-sekoergosta-5,7,10(19),22-tetraen-3-olis

Sinonimas: ergokalciferolis

CAS Nr. 50-14-6

Molekulinė masė: 396,65 g/mol

Kiekis:

Vitamino D2 kiekis galutiniame produkte: 5–20 μg/100 g šviežios medžiagos svorio, baigiantis laikymo trukmei“


18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/7


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1012

2018 m. liepos 17 d.

kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektriniams dviračiams nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/671

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2017 m. spalio 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės ratinių transporto priemonių su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis (toliau – elektriniai dviračiai).

(2)

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2017 m. rugsėjo 8 d. Europos dviračių gamintojų asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EBMA) pateiktą skundą. Skundo pateikėjas susijęs su daugiau kaip 25 % visos Sąjungos elektrinių dviračių produkcijos. Skunde buvo pateikti dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

2017 m. gruodžio 21 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės elektrinių dviračių ir pradėjo atskirą tyrimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą.

1.2.   Importo registracija

(5)

2018 m. sausio 31 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti KLR kilmės elektrinių dviračių importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. 2018 m. gegužės 3 d. Komisija paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/671 (toliau – Registracijos reglamentas) (4), kuriuo nustatė reikalavimą nuo 2018 m. gegužės 4 d. registruoti importuojamus KLR kilmės elektrinius dviračius.

(6)

Atsakydamos į reikalavimą registruoti suinteresuotosios šalys pateikė pastabų, į šias pastabas buvo atsižvelgta Registracijos reglamente. Komisija patvirtina, kad skundo pateikėjai pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių poreikį registruoti importą. Importas iš KLR ir rinkos dalis staigiai padidėjo. Todėl pastabos buvo atmestos.

1.3.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(7)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.4.   Suinteresuotosios šalys

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems importuotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji preliminariai pasirinko Šveicariją kaip rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(11)

Kai kurios skundą palaikančios suinteresuotosios šalys paprašė laikyti jų tapatybes konfidencialiomis, baimindamosi atsakomųjų veiksmų, kadangi kai kurias savo gaminamų elektrinių dviračių dalis jos įsigyja KLR. Įvertinusi pateiktus argumentus, Komisija patenkino jų prašymus.

(12)

Po tyrimo inicijavimo pastabų pateikė Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME) ir Europos elektrinių dviračių importuotojų kooperatyvas (toliau – CEIEB), atstovaujantys kelioms suinteresuotosioms šalims.

(13)

CCCME tvirtino, kad priežastys, dėl kurių Komisija sutiko laikyti kai kurių skundą palaikančių suinteresuotųjų šalių tapatybę konfidencialia, buvo nepakankamos ir nepagrįstos. Pasak CCCME, kai kurios Sąjungos pramonės įmonės importuoja iš KLR sukomplektuotus elektrinius dviračius, todėl, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą, jų negalima laikyti Sąjungos pramonės įmonėmis. CCCME pabrėžė, kad neatskleidus kai kurių suinteresuotųjų šalių tapatybės eksportuojantys gamintojai šioje byloje negali tinkamai išnagrinėti padėties.

(14)

Panašiai, CEIEB teigė, kad skunde nenurodytas nei visų žinomų Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktą, sąrašas, nei tokių gamintojų gamybos apimtis ir vertė. Komisija šį tvirtinimą atmetė. Skunde buvo pateiktas žinomų Sąjungos gamintojų sąrašas (5) ir jų bendra gamybos apimtis (6). Atitinkamai CEIEB galėjo įvertinti žinomų Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktų, sąrašą.

(15)

Gavęs šią informaciją, CEIEB galėjo nustatyti, kad dvi į Sąjungos gamintojų sąrašą įtrauktos bendrovės taip pat importuoja tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies. Todėl akivaizdu, kad šiuo atžvilgiu CEIEB buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(16)

Be to, CCCME teigė, kad skundo įrodymų lygis buvo nepakankamas tyrimui inicijuoti, nurodydami keturias priežastis.

(17)

Pirma, importo duomenys, pagrįsti iš Kinijos muitinės gautais eksporto statistiniais duomenimis, įskaitant patikslinimus, siekiant atrinkti šiame tyrime nagrinėjamą produktą, neturėtų būti laikomi konfidencialiais, o Komisija turėtų tinkamai išnagrinėti jų šaltinį.

(18)

Antra, tam tikra skunde pateikta informacija, pavyzdžiui, apie tariamą atitinkamo KLR sektoriaus perteklinį pajėgumą, būtų klaidinanti, nes ji susijusi ne tik su elektrinių dviračių sektoriumi, bet bendrai su elektriniais dviračiais ir kitais dviračiais. Panašiai, Sąjungos elektrinių dviračių rinkos vertė būtų pervertinta, nes ji apima ne tik elektrinius dviračius, bet visas lengvąsias elektrines transporto priemones.

(19)

Trečia, skunde pateikti tvirtinimai dėl subsidijavimo būtų nepagrįsti ir jų atžvilgiu turėtų būti inicijuotas atskiras antisubsidijų tyrimas.

(20)

Ketvirta, pasak CCCME, skunde pateikta keletas nepagrįstų tvirtinimų esą tik Sąjungos gamintojai yra varomoji šio verslo inovacijų jėga, o Kinijos gamintojai tik kopijuoja status quo – Sąjungos sukurtą elektrinių dviračių technologiją; tokie tvirtinimai daro žalą KLR elektrinių dviračių pramonei.

(21)

Komisija nagrinėjo skundą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir padarė išvadą, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. kad skundo pateikėjo pateikti įrodymai tinkamumo ir tikslumo atžvilgiu buvo pakankami. Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde pateikiama tokia informacija apie jame nurodytus veiksnius, kuri yra pagrįstai prieinama skundo pateikėjui. Remdamasi pateiktais įrodymais Komisija mano, kad reikalavimas įvykdytas.

(22)

Kalbant apie argumentą dėl Kinijos importo duomenų, Komisija nurodo Registracijos reglamento 3.2 skirsnį ir šio reglamento 4.3 skirsnį, kuriuose šis klausimas yra jau pakankamai aptartas.

(23)

Kalbant apie perteklinį pajėgumą, iš tiesų svarbu bendrai ištirti perteklinius elektrinių dviračių ir kitų dviračių pajėgumus, kadangi dviračių gamybos pajėgumus galima pertvarkyti į elektrinių dviračių gamybos pajėgumus be didelių sąnaudų ar pastangų (žr. 172 konstatuojamąją dalį), ir nustatyta įrodymų, jog abu produktus gaminančios bendrovės nuolat tai daro.

(24)

Kalbant apie pastabas dėl tariamo subsidijavimo Kinijos rinkoje, 2017 m. gruodžio 21 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės elektrinių dviračių ir pradėjo atskirą tyrimą. Šis tyrimas tebevyksta.

(25)

Galiausiai, kalbant apie argumentus dėl inovacijų ir kopijavimo, ketvirtame punkte nurodytų įtarimų tikslumas neturėjo įtakos Komisijos vertinimui, kuriuo pagrįstas šio tyrimo inicijavimas, kadangi jie nelaikomi šiuo tikslu svarstytinais veiksniais.

(26)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde buvo pateikti dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.5.   Atranka

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

1.5.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(28)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį apimtimi, užtikrindama produktų rūšių įvairovę ir geografinį išsidėstymą.

(29)

Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Atrinktų Sąjungos gamintojų gamyba sudarė 60 % visos Sąjungos pramonės gamybos apimties, o pardavimas – 58 % viso Sąjungos pramonės pardavimo. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(30)

EBMA tvirtino, kad atrinktos daugiausia Nyderlandų rinkos bendrovės ir nepakankamai atsižvelgta į Prancūzijos gamintojus.

(31)

Komisija pažymėjo, kad atrinktos didžiausių tiriamojo produkto rinkų bendrovės ir didžiausi gamintojai, atsižvelgiant į apimtį ir pardavimą Sąjungos rinkoje, kuriuos būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(32)

Komisija taip pat nurodė, kad Prancūzijos gamintojų gamybos apimtis sudaro tik nedidelę Sąjungoje gaminamų elektrinių dviračių dalį. Todėl užtikrinant atrinktų bendrovių tipiškumą nebūtina įtraukti Prancūzijos gamintojo.

(33)

Viena suinteresuotoji šalis pasiūlė atrinkti Vokietijos gamintoją. Tačiau minima bendrovė nebendradarbiavo, todėl į šią pastabą nebuvo atsižvelgta. Šis faktas nepaveikė atrinktų bendrovių tipiškumo, kadangi atrinktoms bendrovėms teko 60 % gamybos apimties ir buvo atrinktas ir Vokietijos gamintojas.

(34)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

1.5.2.   Importuotojų atranka

(35)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(36)

Dvidešimt vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko penkis nesusijusius importuotojus, kurių importo į Sąjungą apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais.

(37)

Viena suinteresuotoji šalis pateikė pastabą, kad atrinkti importuotojai nėra tipiški, kadangi tarp jų nėra Danijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės importuotojų, ir ji pernelyg sukoncentruota į miesto elektrinius dviračius perkančius importuotojus.

(38)

Tačiau Danijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiaujantys importuotojai buvo daug mažesnės įmonės nei atrinktų importuotojų įmonės, o Italijos importuotojai nebendradarbiavo. Taip pat pažymėtina, kad atrinkti importuotojai importavo įvairius produktus, įskaitant miesto elektrinius dviračius, kelionių elektrinius dviračius, kalnų elektrinius dviračius ir sulankstomus elektrinius dviračius.

(39)

Komisija taip pat pabrėžia, kad atrinkti importuotojai, kurie importavo didžiausią kiekį, kurį pagrįstai buvo galima ištirti per turimą laiką.

(40)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad atrinktos bendrovės yra tipiški bendradarbiaujantys importuotojai.

1.5.3.   KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(41)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(42)

Devyniasdešimt šeši KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Vienas gamintojas pranešė, kad neeksportavo elektrinių dviračių į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, todėl jis nelaikomas tinkamu dalyvauti atrankoje. Komisija preliminariai atrinko keturias bendradarbiaujančias gamintojų grupes, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais elektrinius dviračius eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis.

(44)

Trys neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad jie turėtų būti įtraukti į atranką dėl tariamai ypatingų jų gamybos ar pardavimo savybių, dėl kurių jie išsiskiria iš kai kurių arba visų atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(45)

Šios savybės nėra reikšmingos pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies, kurios pagrindu turi būti atrinktos bendrovės, požiūriu. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Nė vienas iš trijų neatrinktų eksportuojančių gamintojų neginčijo, kad jie atitiko šį atrankos kriterijų, ir nė vienas iš jų nereikalavo, kad atrankos kriterijus turėtų būti pakeistas. Todėl visi trys prašymai buvo atmesti.

(46)

Pasibaigus atsakymų dėl atrankos pateikimo terminui, atrinkus bendroves ir išsiuntus klausimynus, vienas eksportuojantis gamintojas pasiūlė įtraukti jį į bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą, nes jis laiku reagavo į lygiagrečiai vykdomo antisubsidijų tyrimo atrankos procedūrą. Siūlymas buvo atmestas, kadangi bendrovė pavėlavo pateikti prašymą vykdant šį tyrimą.

1.6.   Individualus nagrinėjimas

(47)

Šeši neatrinkti eksportuojantys gamintojai oficialiai paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Du iš jų paprašė taikyti rinkos ekonomikos režimą, todėl reikės išnagrinėti ir patikrinti dvi papildomas prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą formas. Be to, trys iš šių bendrovių, oficialiai paprašiusių atlikti individualų nagrinėjimą, yra bendrovių grupės, iš viso sudarytos iš šešių susijusių prekiautojų. Jų atsakymus į atitinkamą antidempingo klausimyno dalį taip pat turėtų analizuoti ir patikrinti bylą nagrinėjančių darbuotojų grupės. Išnagrinėti tiek daug prašymų būtų pernelyg sunku ir negalima to pagrįstai tikėtis per turimą tyrimo laiką. Todėl Komisija nusprendė nepatenkinti nė vieno prašymo atlikti individualų nagrinėjimą.

1.7.   Prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) formos

(48)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija visiems atrinktiems bendradarbiaujantiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie nori prašyti, kad jiems būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas, nusiuntė prašymo taikyti RER formas. Tik viena iš atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų grupių pateikė prašymo taikyti RER formą, ir ją Komisija įvertino.

1.8.   Klausimyno atsakymai

(49)

Komisija klausimynus nusiuntė visoms atrinktoms bendrovėms, visiems eksportuojantiems gamintojams, kurie ketina prašyti individualaus nagrinėjimo, ir 27 potencialiems panašios šalies gamintojams Australijoje, Japonijoje, JAV, Meksikoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Tailande, Taivane ir Turkijoje.

(50)

Komisija išsamius klausimyno atsakymus gavo iš visų atrinktų Sąjungos gamintojų, visų atrinktų nesusijusių importuotojų, atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų, KLR eksportuojančių gamintojų, kurie prašo individualaus nagrinėjimo, ir vieno panašios šalies gamintojo Šveicarijoje.

1.9.   Tikrinamieji vizitai

(51)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

 

Sąjungos gamintojų:

„Accell Group“ (Herenvenas, Nyderlandai),

„Eurosport DHS“ SA (Deva, Rumunija) ir susijusi bendrovė „Prophete“ GmbH & Co. KG (Rėda-Vydenbriukas, Vokietija),

„Derby Cycle Werke“ GmbH (Klopenburgas, Vokietija),

„Koninklijke Gazelle“ BV (Direnas, Nyderlandai);

 

KLR eksportuojančių gamintojų:

„Bodo Vehicle Group“ Co., Ltd. (Tiandzinas),

„Giant Electric Vehicle“ Co. (Kunšanas), Ltd; „Giant“ (Kinija) Co. (Kunšanas), Ltd. ir „Giant“ (Tiandzinas) Co., Ltd. (Tiandzinas),

„Jinhua Vision Industry“ Co., Ltd ir „Yongkang Hulong Electric Vehicle“ Co., Ltd. (Dzinhua),

„Suzhou Rununion Motivity“ Co., Ltd. (Sudžou);

 

panašios šalies gamintojų:

„Bicycletec“ AG; (Hutvilis, Šveicarija);

 

nesusijusių Sąjungos importuotojų:

„Hartmobile“ B.V. (Amsterdamas, Nyderlandai),

„Stella Fietsen“ B.V. (Niunspetas, Nyderlandai);

 

susijusių importuotojų Sąjungoje:

„Giant Europe“ B.V. (Lelistadas, Nyderlandai),

„Giant Benelu“ B.V. (Lelistadas, Nyderlandai),

„Giant Deutschland“ GmbH (Diuseldorfas, Vokietija).

1.10.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(52)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(53)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės ratinės transporto priemonės su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 8711 60 10 ir ex 8711 60 90 (TARIC kodas 8711609010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(54)

Ši apibrėžtis apima įvairių rūšių elektrinius dviračius.

2.2.   Panašus produktas

(55)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

a)

nagrinėjamasis produktas;

b)

Šveicarijos, kuri preliminariai naudota kaip panaši šalis, vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas;

c)

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(56)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(57)

Po tyrimo inicijavimo pateiktose pastabose CCCME ginčijo Komisijos ketinimą visus elektrinius dviračius įvardyti kaip vieną produktą. Konkrečiai jie tvirtino, kad tyrimo aprėpčiai neturėtų būti priskirti greitaeigiai elektriniai dviračiai (elektriniai dviračiai, kurie išvysto didesnį nei 25 km/val. greitį, bet ne didesnį nei 45 km/val. greitį). Nors didžiausia galima standartinių elektrinių dviračių variklio galia (7) siekia 250 W, greitaeigių elektrinių dviračių variklio galia gali būti didesnė ir paprastai būna 350–500 W.

(58)

CCCME tvirtino, kad labai skiriasi tokių dviračių savybės ir numatoma paskirtis, taip pat labai skiriasi jų kainos. Iš vartotojų perspektyvos greitaeigiai elektriniai dviračiai ir visi kiti elektriniai dviračiai, kuriems taikomas šis tyrimas, nėra tarpusavyje pakeičiami.

(59)

CCCME nurodo keletą priežasčių, dėl kurių greitaeigiai elektriniai dviračiai skiriasi nuo kitų elektrinių dviračių. Pirma, naudojamos kitokios žaliavos ir sudėtinės dalys. Pavyzdžiui, greitaeigių elektrinių dviračių variklio norminė galia yra didesnė, o elektrinių dviračių medžiagos yra tvirtesnės ir kokybiškesnės.

(60)

Antra, labai skiriasi sąnaudos ir kainos. Kadangi gaminant greitaeigius elektrinius dviračius taikomi griežtesni dalių kokybės ir tvirtumo reikalavimai, greitaeigių elektrinių dviračių gamybos sąnaudos yra didesnės nei įprastų elektrinių dviračių, todėl galutinė pardavimo kaina taip pat yra didesnė.

(61)

Trečia, skiriasi KN kodai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įprastiems elektriniams dviračiams priskiriamas KN kodas 8711 60 10, o greitaeigiams elektriniams dviračiams – KN kodas 8711 60 90. Anksčiau įprastiems elektriniams dviračiams buvo priskiriamas (ex) KN kodas 8711 90 10, o greitaeigiams elektriniams dviračiams – (ex) KN kodas 8711 90 90.

(62)

Ketvirta, greitaeigiai elektriniai dviračiai laikomi motorinėmis transporto priemonėmis (L1e-B kategorijos transporto priemonėmis), todėl jų vairuotojams privalu turėti vairuotojo pažymėjimą ir dėvėti šalmą. Eksploatuojant įprastus elektrinius dviračius jokie panašūs reikalavimai netaikomi. Tokie reikalavimai iš esmės apriboja greitaeigių elektrinių dviračių pirkėjų ir naudotojų gretas.

(63)

Penkta, skiriasi greitaeigių elektrinių dviračių vartotojai. Įprastus elektrinius dviračius paprastai įsigyja biuro darbuotojai ar vyresnio amžiaus asmenys, kuriems reikalinga papildoma galia, o greitaeigių elektrinių dviračių pirkėjai – daugiausia jauni žmonės, šiuos elektrinius dviračius naudojantys aktyvesnei ar sportinei veiklai.

(64)

Skundo pateikėjas teigia, kad visiems elektriniams dviračiams būdingos bendros savybės. Abiejų rūšių produktai – ratinės transporto priemonės su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis. Be to, visiems elektriniams dviračiams taikomi tie patys bandymai pagal Europos standartą EN 15194. Remdamasis šiuo pagrindimu, skundo pateikėjas daro išvadą, kad šio tyrimo tikslais visų rūšių elektriniai dviračiai rūšys gali būti laikomi vienu produktu.

(65)

Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad dėl pagalbinio variklio ribinį greitį galima lengvai pakeisti nuo 25 km/val. iki 45 km/val. ir atvirkščiai, nes tą visų pirma lemia programinės įrangos programavimo klausimas, o ne faktiniai fiziniai skirtumai.

(66)

Vykdant tyrimą importuotojas tvirtino, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai turėtų būti išbraukti iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities. L1e-A kategorijos elektrinių dviračių pagalbinis variklis palaiko iki 25 km/val. greitį, o variklio galia siekia iki 1 kW. L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai tariamai negaminami Sąjungoje ir konkrečiai neminimi skunde. Importuotojas taip pat teigia, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, kadangi pirmasis L1e-A kategorijos elektrinis dviratis buvo parduotas Sąjungos rinkoje praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po to, kai skundo pateikėjas pateikė skundą.

(67)

Komisija į visas šias pastabas atsižvelgė. Ji pažymėjo, kad skundo produkto apibrėžtoji sritis iš tikrųjų apėmė visas ratines transporto priemones su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis. Skundo produkto apibrėžtoji sritis neriboja transporto priemonių klasifikacijos. Todėl buvo padaryta išvada, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai yra įtraukti į skundą. Panagrinėjus importuotojo interneto svetainės turinį tapo akivaizdu, kad L1e-A kategorijos elektriniams dviračiams būdingos visos įprasto elektrinio dviračio savybės, tačiau jie yra galingesni. Konkrečiai importuotojas pabrėžia, kad daugumoje valstybių narių važiuojant L1e-A kategorijos elektriniais dviračiais nebūtina dėvėti šalmo ir jais galima važiuoti įprastais dviračių takais ir keliais.

(68)

Teigiama, kad greitaeigių elektrinių dviračių gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos yra daug didesnės. Tai savaime negali būti priežastis išbraukti produktą iš produkto apibrėžtosios srities, nes į produkto apibrėžtąją sritį paprastai įtraukiamos prekės, parduodamos skirtingomis kainomis. Tačiau į šį veiksnį atsižvelgta palyginimuose apskaičiuojant dempingą ir žalą.

(69)

Kalbant apie skirtingą numatomą paskirtį ir vartotojų suvokimą teigiama, kad įprastus elektrinius dviračius paprastai įsigyja vyresnio amžiaus asmenys, dviratininkai mėgėjai ir biuro darbuotojai, o greitaeigiai elektriniai dviračiai daugiausia naudojami aktyvesnei veiklai, pavyzdžiui, kasdien keliaujant į darbą. Kadangi biuro darbuotojai įprastais elektriniais dviračiais veikiausiai važiuoja iš namų į darbą, ši paskirtis labai panaši į greitaeigių elektrinių dviračių naudojimą kasdien keliaujant į darbą. Todėl daroma išvada, kad numatoma paskirtis ir vartotojų suvokimas labai sutampa ir todėl produkto išbraukimas iš apibrėžtosios srities nėra pagrįstas.

(70)

Atsižvelgdama į abu reikalavimus dėl išbraukimo iš apibrėžtosios srities, Komisija priėjo prie išvados, kad greitaeigių elektrinių dviračių ir L1e-A kategorijos dviračių, kaip pat kitų elektrinių dviračių fizinės savybės yra tos pačios, todėl jie patenka į produkto apibrėžtąją sritį. Nors Komisija pripažino, kad nagrinėjamojo produkto bendroji kategorija gali apimti įvairias produktų rūšis, tai savaime negali būti priežastis išbraukti produktą iš produkto apibrėžtosios srities. Skirtinga tos pačios nagrinėjamojo produkto bendrosios kategorijos muitinės klasifikacija taip pat nėra kriterijus, dėl kurio savaime reikėtų išbraukti produktą. Vykdant antidempingo tyrimus prastai pasitaiko atvejų, kad nagrinėjamajam produktui taikomi keli muitinės kodai. Galiausiai, reikalavimai, susiję su nagrinėjamojo produkto ar panašaus produkto naudojimu po pardavimo, neturi poveikio pagrindinėms fizinėms savybėms, kuriomis produktas apibrėžiamas antidempingo tyrimų tikslais. Produkto apibrėžtoji sritis taip pat neapibrėžiama pagal vartotojų, kurie pasirinks vienos arba kitos rūšies produktą, kategorijas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(71)

Vienas importuotojas teigė, kad iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities turėtų būti išbraukti elektriniai triračiai. Jis tvirtino, kad nėra aišku, ar į tyrimą buvo įtrauktos visų rūšių ratinės transporto priemonės (įskaitant dviračius, triračius ir keturračius), ar tik dviračiai, nes pranešimo apie inicijavimą pavadinime nurodyta, kad antidempingo tyrimas susijęs su importuojamais elektriniais dviračiais.

(72)

Tačiau Komisija nurodė, kad tyrimo produkto apibrėžtoji sritis apibrėžiama ne pranešimo apie inicijavimą pavadinimu, o 2 skirsniu „Tiriamasis produktas.“ Šiame skirsnyje aiškiai apibrėžta, kad tiriamasis produktas apima „ratines transporto priemones.“„Ratinių transporto priemonių“ sąvoka nėra susijusi tik su dviračiais su dviem ratais, ji apima ir triračius bei keturračius. Kadangi dviračiai yra labiausiai paplitusi ratinės transporto priemonės rūšis, pavadinime nurodyti dviračiai, neišbraukiant kitų rūšių ratinių transporto priemonių iš tyrimo aprėpties.

(73)

Importuotojas taip pat tvirtino, kad tyrime konkrečiai nagrinėjami tik dviračiai. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Ji surinko informacijos apie visų rūšių elektrines ratines transporto priemones; Sąjungos gamintojai ir eksportuotojai privalėjo nurodyti visų jų gaminamų ir Sąjungos rinkoje parduodamų produktų ratų skaičių. Todėl akivaizdu, kad vykdant tyrimą triračiai buvo atskirai identifikuoti ir nagrinėjami. Kadangi dviračiai neabejotinai yra labiausiai paplitusi ratinių transporto priemonių rūšis, nenuostabu, kad e. dviračio/elektrinio dviračio sąvoka paprastai vartojama visoms elektrinių ratinių transporto priemonių rūšims apibūdinti tiek tyrimo medžiagoje, tiek rinkoje. Tai nereiškia, kad vykdant tyrimą nebuvo atsižvelgta į kitas ratinių transporto priemonių rūšis.

(74)

Todėl daroma išvada, kad greitaeigiams elektriniams dviračiams, L1e-A kategorijos elektriniams dviračiams ir elektriniams triračiams būdingos tos pačios pagrindinės fizinės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis kaip ir kitų rūšių elektrinėms ratinėms transporto priemonėms, todėl jie negali būti išbraukti iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Normalioji vertė

3.1.1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(75)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu Komisija normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kuriems dėl to galima taikyti RER, nustato pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.

(76)

CCCME tvirtino, kad 2016 m. gruodžio 11 d. pasibaigus KLR stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (toliau – PPO) protokolo 15 straipsnio a punkto ii papunkčio galiojimui Kinijos eksportuotojams turėtų būti taikomos bendrosios normaliosios vertės nustatymo taisyklės. Šiuo požiūriu jie tvirtino, kad ne rinkos ekonomikos metodikos naudojimas normaliajai vertei nustatyti po 2016 m. gruodžio 11 d. yra nesuderinamas su Sąjungos prisiimtomis prievolėmis PPO. Jų teigimu, normalioji vertė turėtų būti grindžiama ne panašia šalimi, o Kinijos pardavimo ir sąnaudų duomenimis.

(77)

Pranešimas apie inicijavimą paskelbtas 2017 m. spalio 20 d. Taigi šiam tyrimui taikomas susijęs teisės aktas yra pagrindinio reglamento redakcija, galiojusi tuo metu, kai tyrimas buvo inicijuotas. Tad normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktais, taikomais tą dieną, kai 2017 m. spalio mėn. buvo inicijuotas šis tyrimas. Todėl CCCME tvirtinimas atmestas.

(78)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyti rinkos ekonomikos režimo taikymo kriterijai yra šie:

1)

verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas, be didelio valstybės kišimosi, o sąnaudos atitinka rinkos vertes;

2)

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;

3)

nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)

bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina teisinį tikrumą bei stabilumą ir

5)

valiutos keitimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą.

(79)

Tam, kad nustatytų, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, Komisija siekė gauti tam būtiną informaciją prašydama eksportuojančių gamintojų užpildyti prašymo taikyti RER formą. Prašymą taikyti RER ir atsakymus per nustatytą terminą pateikė tik vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas, „Giant Group“.

(80)

Kadangi į šį tyrimą įtrauktos susijusios šalys, Komisija išnagrinėjo, ar visa susijusių bendrovių grupė atitinka RER sąlygas. Todėl, kai patronuojamoji įmonė ar kita su eksportuojančiu gamintoju susijusi KLR bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja gaminant arba parduodant nagrinėjamąjį produktą, atskirai atliktas kiekvienos susijusios bendrovės ir visos bendrovių grupės RER tyrimas.

(81)

Komisija rinko visą informaciją, kurią manė esant reikalingą, ir patikrino visą prašymuose taikyti RER pateiktą informaciją grupės pagrindinių juridinių subjektų patalpose.

(82)

Šiuo pagrindu Komisija nustatė, kad „Giant Group“ neįrodė, kad ji atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus RER kriterijus, ypač 1 ir 3 kriterijus. Todėl Komisija atmetė jos prašymą taikyti RER.

(83)

„Giant Group“ nepavyko įrodyti, kad nėra didelio valstybės kišimosi, o pagrindinių žaliavų sąnaudos iš esmės atitinka rinkos vertes gaminant nagrinėjamąjį produktą. RER atskleidimo dokumente paaiškinta, kad „Giant Group“ perka Kinijoje pagamintus aliuminio vamzdelius ir rėmus, kurių kainoms įtakos turi dideli iškraipymai, susiję su pirminiu aliuminiu, dėl didelio valstybės kišimosi. Remdamasi šiuo faktu Komisija padarė išvadą, kad „Giant Group“ neįrodė, jog ji atitinka 1 RER kriterijų.

(84)

Be to, „Giant Group“ nesugebėjo įrodyti, kad nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Remiantis RER atskleidimo dokumentu, „Giant Group“ naudojosi keliomis lengvatinėmis mokesčių schemomis, kompensacijomis, finansinėmis paskatomis ir specialiais atskaitymais dėl patirtų išlaidų. Tokie pranašumai, ypač taikomi kartu, laikomi dideliais iškraipymais, likusiais iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Todėl atitinkamai grupė neatitiko 3 RER kriterijaus.

(85)

Komisija atskleidė nustatytus faktus susijusiam eksportuojančiam gamintojui, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl nustatytų faktų ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija atsižvelgė į pateiktas nuomones.

(86)

Atskleidus nustatytus faktus dėl RER taikymo, „Giant Group“ pateikė pastabų.

(87)

Dėl 1 kriterijaus „Giant Group“ teigė, kad gaminant elektrinius dviračius naudojamo aliuminio kaina atitinka tarptautines kainas, remiantis Londono metalų biržos (LME) duomenimis. Be to, ji teigė, kad pasekminių iškraipymų negalima vertinti kaip reikšmingų, nes tariamo iškraipymo poveikis vertei buvo de minimis.

(88)

Kaip Komisija išsamiai paaiškino atskleidimo dokumente, Šanchajaus terminuotų sandėrių birža (SHFE) veikia taip, kad Kinijos Vyriausybė galėtų visiškai kontroliuoti aliuminio rinką. Nustatant didelio valstybės kišimosi faktą nesvarbu, ar ši įtaka naudojama nustatant kainas rinkos lygmeniu, ar ne, ar remiantis kitais sumetimais, įskaitant svyruojančius rinkos lygio nukrypimus. Didelio valstybės kišimosi kriterijus yra įvykdytas, kai valstybė gali daryti ne tik nežymią įtaką kainoms, bet gali reikšmingai kontroliuoti padėtį, nepriklausomai nuo faktinio kontroliavimo būdo.

(89)

Faktas, kad aliuminio dalis, naudojama gaminant elektrinius dviračius, yra mažesnė nei gaminant kitus produktus, nekeičia fakto, kad elektrinių dviračių gamintojai vykdo veiklą labai iškreiptoje rinkoje. Šiuo konkrečiu atveju, nepriklausomai nuo vertės, remdamasi faktais, surinktais vykdant tyrimą, Komisija nustatė, kad aliuminio rėmas (pagamintas iš aliuminio vamzdelių) yra vienas esminių elektrinių dviračių gamybos elementų, netiesiogiai veikiantis visas kitas dalis ir komponentus.

(90)

Kalbant apie 3 kriterijų, „Giant Group“ tvirtino, kad diferencijuoto apmokestinimo tarifo nauda yra teisėtų KLR pramonės politikos tikslų išraiška ir negali būti laikoma iškraipymu, likusiu iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Be to, „Giant Group“ teigė, kad iškraipymai, jei tokių yra, nėra dideli. Grupė taip pat teigė, kad nustatant, ar lengvatinė žemėnaudos teisė sukėlė didelį iškraipymą, buvo taikoma neteisinga metodika, nes gauta nauda per visą turto naudojimo laikotarpį nebuvo amortizuota.

(91)

Komisija nesutiko, kad didelio iškraipymo apibūdinimas, nustatytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, turi kokį nors teisinį ar faktinį ryšį su „naudos“ sąvoka, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1037 (8) (pagrindinis antisubsidijų reglamentas). Ši sąvoka greičiau būdinga dabartiniam vertinimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

(92)

Komisija nustatė, kad dviem grupės bendrovėms buvo kompensuota beveik visa žemėnaudos teisės kaina, o trečioji po kompensacijos sumokėjo nedidelę žemėnaudos teisės kainos vertės dalį. Atsižvelgdama į pramonės, kurioje žemė yra svarbiausias turtas ir reikšmingas veiksnys, pobūdį, Komisija galėjo daryti tik vieną išvadą, t. y. kad bendrovės gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis yra veikiama didelių iškraipymų, likusių iš ne rinkos ekonomikos sistemos.

(93)

Todėl išvada, kad „Giant Group“ prašymas taikyti RER yra atmetamas, nesikeičia.

(94)

Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie galutinį sprendimą dėl RER taikymo.

3.1.2.   Panaši šalis

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis). Tam reikėjo parinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį.

(96)

Be Japonijos, Šveicarijos ir Taivano, kurie buvo minimi pranešime apie inicijavimą, Komisija bandė nustatyti tiriamojo produkto gamintojus Australijoje, JAV, Meksikoje, Pietų Korėjoje, Tailande ir Turkijoje. Remdamasi gauta informacija, Komisija paprašė dvidešimt septynių žinomų panašaus produkto gamintojų pateikti informacijos. Į panašios šalies gamintojams skirtą klausimyną atsakė vienas Šveicarijos gamintojas ir vienas Taivano gamintojas. Taivano gamintojo atsakymuose trūko esminės informacijos, įskaitant apie kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudas ir pardavimo vidaus rinkoje aprašo. Nepaisydamas Komisijos raginimų, gamintojas nepapildė savo atsakymų, todėl Šveicarija liko vienintelė potenciali panaši šalis.

(97)

CCCME teigė, kad dėl keleto priežasčių Šveicarija nėra tinkama būti panašia šalimi. Pirma, Šveicarijos elektriniai dviračiai skiriasi nuo Kinijos, nes juose įrengtas centrinis variklis, o Kinijos elektriniuose dviračiuose daugiausia įrengiami varikliai su stebule (montuojami ratuose), todėl naudojamos skirtingos technologijos. Šveicarijos gamintojai taip pat naudoja labai skirtingas dalis (galingesnius centrinius variklius, valdiklius su GPS funkcija, jutiklinius ekranus ir pan.). Antra, Šveicarijos gamintojai gamina savo prekės ženklų gaminius, o Kinijos gamintojai daugiausia yra Sąjungos importuotojų pirminės įrangos gamintojai (angl. OEM). Trečia, Šveicarijos bendra gamybos apimtis yra daug mažesnė, palyginti su KLR. Ketvirta, Šveicarijos gamintojai importuoja dalis iš Sąjungos ir Japonijos, o Kinijos gamintojai jas perka vidaus rinkoje. Galiausiai, iš aštuonių Šveicarijos gamintojų trys tik importuoja sukomplektuotus elektrinius dviračius iš Taivano ir juos perparduoda, o didžiausias gamintojas importuoja visas dalis iš užsienio ir tik surenka produktus Šveicarijoje.

(98)

CEIEB taip pat teigė, kad Šveicarija nėra tinkama panaši šalis. CEIEB nurodė, kad Šveicarijos išsivystymo lygis labai skiriasi nuo KLR, todėl skiriasi ir gamybos sąnaudos (ypač darbo sąnaudos). Be to, jokioje kitoje pasaulio rinkoje greitaeigiai elektriniai dviračiai nesudaro tokios didelės rinkos dalies, o dėl įstatymais nustatytų tipo patvirtinimo reikalavimų tokie dviračiai paprastai yra daug brangesni.

(99)

Tyrimu patvirtinta, kad nors didžioji dauguma atrinktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą iš KLR eksportuojamų elektrinių dviračių yra dviračiai su įrengtais varikliais su stebule, visi bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo Šveicarijos rinkoje tiriamuoju laikotarpiu parduoti elektriniai dviračiai buvo dviračiai su įrengtu centriniu varikliu. Kartu su baterija, variklis dažniausiai yra vienintelė brangiausia elektrinio dviračio dalis. Centriniai varikliai ir varikliai su stebule yra dvi atskiros technologijos, kurių techninės specifikacijos ir sudėtingumo lygis skiriasi. Centriniai varikliai nuo variklių su stebule skiriasi ne tik savo kaina, bet jų pasirinkimas netiesiogiai nulemia kitų dalių pasirinkimą. Pavyzdžiui, elektriniame dviratyje su įrengtu centriniu varikliu bus montuojamas kitoks, dažnai brangesnis rėmas, priderintas prie variklio. Tas pats pasakytina apie elektrinių dviračių su įrengtu varikliu su stebule ratus. Elektriniams dviračiams su įrengtu centriniu varikliu reikalingos tam tikros papildomos dalys, pavyzdžiui, specialūs variklio laikikliai, kurie nereikalingi elektriniams dviračiams su įrengtu varikliu su stebule. Priklausomai nuo variklio rūšies taip pat skiriasi kitos dalys, pavyzdžiui, sukimo momento jutikliai.

(100)

Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie dvi skirtingas technologijas, kurių sąnaudų struktūros ir kainos skiriasi, pasirinkus Šveicariją kaip panašią šalį Komisija negautų informacijos apie didžiosios daugumos importuojamų produktų normaliąją vertę dėl pirmiau minėto netiesioginio poveikio ir dėl sudėtingo kiekybinio koregavimo, kad būtų galima pritaikyti Šveicarijos normaliąją vertę, kad ši atitiktų iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamas produktų rūšių vertę.

(101)

Komisija toliau nagrinėjo bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo eksportą į kitas šalis, bet jį išskirtinai sudarė elektriniai dviračiai su įrengtais centriniais varikliais.

(102)

Todėl Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Šveicarija nėra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(103)

Taigi, kadangi tinkamos rinkos ekonomikos trečiosios šalies nebuvo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą padaryta preliminari išvada, kad nėra galimybių atrinktiems gamintojams nustatyti normaliąją vertę remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuotąja normaliąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje arba kaina iš tokios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, ir kad dėl to normaliąją vertę reikia nustatyti remiantis kokiu nors kitu pagrįstu pagrindu, šiuo atveju – remiantis kainomis, kurios Sąjungoje faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už panašų produktą. Laikyta, kad tai yra tinkama, kadangi Šveicarijos pasirinkimas netinkamas ir nėra jokios kitos bendradarbiaujančios šalies, kaip minėta 96 ir 99–102 konstatuojamosiose dalyse. Be to, Komisija pateisino sprendimą taip pat dėl Sąjungos rinkos dydžio, į ją vykdomo importo ir didelės šio produkto vidaus konkurencijos Sąjungos rinkoje.

3.1.3.   Normalioji vertė

(104)

Kadangi šiuo atveju RER nebuvo suteiktas, visų Kinijos eksportuojančių gamintojų normalioji vertė buvo nustatyta, kaip paaiškinta 103 konstatuojamojoje dalyje – remiantis kainomis, kurios Sąjungoje faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už panašų produktą, remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų, išvardytų 51 konstatuojamojoje dalyje, patalpose patikrintais duomenimis.

(105)

Kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė buvo pagrįsta faktine pardavimo kaina (EXW sąlygomis), kuri buvo koreguota, siekiant įtraukti Sąjungos pramonės tikslinį pelną.

(106)

Buvo galima rasti daugelio produktų, kurie iš KLR buvo eksportuojami į Sąjungą, rūšių ir Sąjungoje gaminamų ir parduodamų produktų rūšių atitikmenų. Retais atvejais, kai nebuvo įmanoma nustatyti tikslios atitikties pagal produkto kontrolės numerį (PKN), Komisija kartotinai išbraukdavo po PKN savybę, kol nebuvo surastas sėkmingas atitikimas. Kai kuriais išskirtiniais atvejais, kai konkrečios rūšies dviračiai Sąjungoje nebuvo gaminami, buvo nustatyta artimiausia įmanoma atitiktis remiantis kitomis savybėmis. Išsami informacija apie šią procedūrą buvo atskleisti eksportuojantiems gamintojams.

3.2.   Eksporto kaina

(107)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias ar nesusijusias bendroves importuotojas.

(108)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(109)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tais atvejais kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pelną (9 %).

3.3.   Palyginimas

(110)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(111)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Komisija taip pakoregavo eksporto kainą naudodama atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktus duomenis ir duomenis, pateiktus tikrinamųjų vizitų metu: banko mokesčiai, aptarnavimo ir krovimo mokesčiai eksportuojančioje šalyje, kredito sąnaudos ir nesusijusių prekiautojų pelnas susijusių Sąjungos prekiautojų atveju.

(112)

CCCME ir vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pastaroji turi būti padidinta, nes eksportuojantys gamintojai yra OEM.

(113)

CCCME tvirtino, kad kadangi dauguma Kinijos elektrinių dviračių gamintojų yra OEM, jų gaminamus elektrinius dviračius galutiniams vartotojams parduoda gaminio modelio prekės ženklo importuotojai ir platintojai. Į galutinių vartotojų mokamą kainą įskaitytas tiek gaminio prekės ženklo importuotojo, tiek platintojo pelno dydis. CCCME pažymėjo, kad elektrinių dviračių pramonės prekės ženklo importuotojai skiriasi nuo kitų pramonės šakų įprastų importuotojų.

(114)

CCCME teigė, kad taip yra todėl, kad daugeliu atvejų iš KLR į Sąjungą eksportuojamų elektrinių dviračių kūrimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklą vykdo prekės ženklų importuotojai arba prekės ženklų importuotojai bendradarbiaudami su eksportuotoju. Bet kuriuo atveju prekės ženklų importuotojų investicijos į šią veiklą yra didelės, panašiai kaip pačių Sąjungos gamintojų investicijos. Be importo kainos prekės ženklų importuotojai į perpardavimo kainą įskaičiuoja savo prekės ženklo vertę. Todėl prieš lyginant Kinijos elektrinių dviračių eksporto kainą su normaliąja verte, ji turi būti pakoreguota pridedant prekės ženklų importuotojo pelno dydį.

(115)

Komisija apsvarstė atitinkamą koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą („Prekybos lygis“). Tačiau atitinkamos sąlygos nebuvo įvykdytos, nes Komisija nenustatė jokių pastovių ir didelių Sąjungos pramonės funkcijų ir kainų skirtumų tarp jos OEM ir ne OEM pardavimo Sąjungos rinkoje produkto rūšies lygmeniu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktyje. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktis taip pat nebuvo taikomas, kadangi Sąjungos gamintojų vidaus rinkoje nėra atitinkamo OEM prekybos lygio.

(116)

Komisija taip pat svarstė atlikti koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą („Kiti veiksniai“), kad būtų atsižvelgta į prekės ženklų importuotojų kūrimo ir MTTP sąnaudas. Tačiau šiuo tyrimo etapu eksportuojantys gamintojai nepateikė Komisijai patikimo tokių sąnaudų kiekybinio įvertinimo. Todėl Komisija ragina suinteresuotąsias šalis pateikti jai patikimą ir patikrinamą sąnaudų kiekybinį įvertinimą, kuriuo būtų galima pagrįsti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą.

(117)

Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(118)

Pasak trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, Komisijos siūloma produkto klasifikacija nebuvo pakankama, kad būtų galima atskirti skirtingų kainų lygių elektrinius dviračius. Jie paprašė Komisijos įtraukti keletą savybių į produkto rūšies klasifikaciją, konkrečiai:

pavarų perjungimo mechanizmą, siekiant atspindėti skirtumą tarp išorinio ir vidinio pavarų perjungimo mechanizmo,

stabdžius, siekiant atspindėti skirtumą tarp mechaninių ir hidraulinių stabdžių,

pakabą, siekiant atspindėti skirtumą tarp spyruoklinės, hidraulinės ir pneumatinės pakabos, ir

baterijos charakteristikas, pridedant du pajėgumo diapazonus – mažiau nei 250 Wh ir nuo 250 Wh iki 350 Wh.

(119)

Kita vertus, skundo pateikėjas teigė, kad skirtingos dalys kiekvienos pasiūlytos savybės kategorijoje savaime nelemia skirtingų kainų. Be to, elektriniai dviračiai, kurių gamybai naudojamos tariamai brangesnės dalys kiekvienos pasiūlytos savybės kategorijoje nebūtinai turi būti brangesni nei dviračiai, kurių gamybai naudojamos tariamai pigesnės dalys. Pagrįsdamas savo tvirtinimą, skundo pateikėjas pateikė keletą pavyzdžių.

(120)

Savo ruožtu eksportuojantys gamintojai paprieštaravo, nurodydami, kad savo pavyzdžiuose skundo pateikėjas, pavyzdžiui, lygina aukščiausios klasės išorinį (10 greičių) pavarų perjungimo mechanizmą su žemos klasės vidiniu (3 greičių) pavarų perjungimo mechanizmu. Būtent todėl kaina yra panaši. Panašiai aukščiausios klasės mechaniniai stabdžiai lyginami su žemos klasės hidrauliniais standžiais. Eksportuojantis gamintojas taip pat pabrėžė, kad dviračių, kurių gamybai naudojamos skirtingos dalys, lyginimas siekiant įrodyti, kad šios dalys nelemia viso dviračio kainos, yra beprasmis, kadangi kiekviename pavyzdyje esama kitų besiskiriančių veiksnių, išskyrus nagrinėjamas dalis.

(121)

Komisija atsižvelgė į abiejų šalių pastabas. Kalbant apie papildomas savybes, Komisija pažymi, kad ji negalėjo nustatyti, kad vidinis pavarų perjungimo mechanizmas visada yra daug brangesnis nei išorinis pavarų perjungimo mechanizmas arba kad hidrauliniai stabdžiai visais atvejais yra daug brangesni nei mechaniniai stabdžiai. Į šias pakategores patenka tiek aukštos, tiek žemos kainų spektro klasės dalys. Todėl Komisija daro išvadą, kad nenustatyta pastovaus didelio pasiūlytų papildomų savybių dalių kainų skirtumo, kuris nulemtų šiame tyrime nustatytų produktų rūšių pakeitimus.

(122)

Šiuo tyrimo etapu nebuvo įrodymų, pagrindžiančių koregavimą dėl pirmiau minėtų savybių dalių kainų skirtumų ar dėl eksportuojančių gamintojų vėliau paminėtų papildomų savybių (t. y. pavarų perjungimo mechanizmo greičių skaičiaus ir centrinio variklio modelio). Į Sąjungą eksportuojamuose Kinijos elektriniuose dviračiuose naudojamos mišrios minėtų savybių dalys, dėl kurių, Komisijos žiniomis, konkrečiai rūšiai pirmenybė neteikiama. Tas pats pasakytina apie Sąjungoje pagamintus elektrinius dviračius. Komisija dar kartą paragino suinteresuotąsias šalis pateikti patikrinamus įrodymus ir informaciją, kad būtų galima užbaigti pirmiau išvardytų argumentų įvertinimą.

3.4.   Dempingo skirtumai

(123)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(124)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas nustatytas remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas kaip atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų skirtumų svertinis vidurkis.

(125)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija nustatė KLR bendradarbiavimo lygį. Jis nustatytas įvertinus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimties dalį, palyginti su visa nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjunga apimtimi.

(126)

Bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams preliminariai nustatytas dempingo skirtumas yra lygus atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumui.

(127)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

„Bodo Vehicle Group“ Co., Ltd.

90,6 %

„Giant Electric Vehicle“ (Kunšanas) Co., Ltd.

34,6 %

„Jinhua Vision Industry“ Co., Ltd ir „Yongkang Hulong Electric Vehicle“ Co., Ltd.

42,8 %

„Suzhou Rununion Motivity“ Co., Ltd.

106,4 %

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (žr. priedą)

51,0 %

Visos kitos bendrovės

106,4 %

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(128)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje panašų produktą Sąjungoje gamino keturiasdešimt vienas gamintojas. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Keturi iš jų sustabdė gamybą tiriamuoju laikotarpiu.

(129)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1,1 mln. vienetų. Komisija nustatė šį skaičių remdamasi Europos dviračių pramonės konfederacijos (CONEBI) pateiktais suvartojimo duomenimis, importo statistiniais duomenimis ir atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo bei gamybos santykiu.

(130)

Viena suinteresuotoji šalis pranešė, kad du Sąjungos gamintojai taip pat yra elektrinių dviračių importuotojai. Tačiau ji nereikalavo, kad šie gamintojai neturėtų būti įtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį ir nepateikė argumentų, kuriais remiantis gamintojai neturėtų būti įtraukti. Importas savaime nesudaro prielaidos bendrovės neįtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(131)

Kita šalis tvirtino, kad bendrovė ATALA ir su ja susijusi bendrovė „Accell Nederland“ neturėtų būti įtrauktos į Sąjungos pramonę, kadangi ATALA importuoja elektrinius dviračius iš KLR. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį ATALA ir „Accell“ nėra susijusios. Bet kuriuo atveju importas savaime nesudaro prielaidos bendrovės neįtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(132)

Kiti Sąjungos gamintojai, kurie paprašė laikyti jų tapatybę konfidencialia, pranešė apie importo iš KLR atvejus. Šios bendrovės bei 130 ir 131 konstatuojamosiose dalyse minimos bendrovės kartu sudaro mažiau nei 5 % Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo dalį. Todėl jos nedaro reikšmingo poveikio visai Sąjungos pramonei daromos žalos rodikliams. Šių bendrovių priskyrimas Sąjungos pramonei (arba ne) neturi reikšmingo poveikio žalos tyrimui. Šis klausimas bus toliau nagrinėjamas prieš pateikiant galutines išvadas.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(133)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi CONEBI pateikta informacija.

(134)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Bendras Sąjungos suvartojimas (vienetais)

1 139 000

1 363 842

1 666 251

1 982 269

Indeksas

100

120

146

174

Šaltinis: CONEBI.

(135)

Sąjungos suvartojimas nuosekliai didėjo nuo 1,1 mln. vienetų 2014 m. iki beveik 2 mln. vienetų tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu pasiekė 74 % augimą. Tokią raidą lėmė didesnis informuotumas aplinkos apsaugos klausimais ir tęstinės investicijos į rinkodarą bei reklamą, taip pat į elektros dviračių technologijų plėtrą.

4.3.   Importas iš KLR

4.3.1.   Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(136)

Nuo 2017 m. elektriniams dviračiams priskiriamas KN kodas 8711 60 10. Iki 2017 m. elektriniams dviračiams būdavo priskiriamas (ex) KN kodas 8711 90 10, prie kurio buvo priskiriami ir kiti produktai. Siekiant išspręsti šią problemą, skundo pateikėjas pateikė išsamius Kinijos muitinės statistinius duomenis, pagal kuriuos buvo galima nustatyti Kinijos elektrinių dviračių eksportą.

(137)

Komisija importo apimtį nustatė pagal Eurostato duomenis, ekstrapoliuodama atitinkamą SS kodo Kinijos elektrinių dviračių eksporto (kaip nurodyta pirmiau) santykį su bendru eksportu iš KLR pagal tą patį SS kodą. 2017 m. devynių mėnesių Kinijos importo statistiniai duomenys tiesiogiai pagrįsti Eurostato duomenimis.

(138)

Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 134 konstatuojamojoje dalyje, 2 lentelėje.

(139)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

3 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Importo iš KLR kiekis (vienetais)

199 728

286 024

389 046

699 658

Indeksas

100

143

195

350

Rinkos dalis (%)

18

21

23

35

Indeksas

100

120

133

201

Šaltinis: Eurostatas, Kinijos eksporto statistiniai duomenys.

(140)

Importo iš KLR apimtis išaugo daugiau nei tris kartus – nuo beveik 200 000 vienetų 2014 m. iki beveik 700 000 vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Augimo tempas paspartėjo nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(141)

Kartu importui iš KLR tenkanti Sąjungos rinkos dalis padidėjo nuo 17 % 2014 m. iki 35 % per tiriamąjį laikotarpį.

(142)

CCCME išreiškė susirūpinimą dėl skundo pateikėjo pateiktų Kinijos muitinės statistinių duomenų patikimumo ir paprašė atskleisti išsamius statistinius duomenis bei jų šaltinį.

(143)

Skundo pateikėjas Komisijai pateikė išsamius statistinius duomenis, kuriais buvo pagrįstas jo skundas. Nekonfidencialiame skundo variante skundo pateikėjas taip pat nurodė suvestinius eksporto duomenis pagal metus. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad šaltinis buvo Kinijos muitinė, nurodė naudotus kodus ir paaiškino savo metodiką, pagal kurią produktai, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, neįtraukiami.

(144)

Patikrinusi šiuos duomenis Komisija nustatė, kad skundo pateikėjas įsigijo šiuos muitinės statistinius duomenis iš seniai įsitvirtinusios šios srities specializuotos Kinijos bendrovės, ir kad tą pačią informaciją pateikė ir kiti Kinijos paslaugų teikėjai.

(145)

Kita vertus, atlikus patikrinimą taip pat patvirtinta, kad skundo pateikėjas atvirame dokumente tiksliai aprašė metodiką, pagal kurią buvo nustatytas elektrinių dviračių eksportas iš KLR.

(146)

Taip pat buvo atliktas skundo pateikėjo pateiktų išsamių duomenų kryžminis patikrinimas pagal kitus informacijos šaltinius ir įrodyta, kad jie yra patikimi. Jokia kita šalis nepasiūlė alternatyvaus informacijos šaltinio ar metodikos.

(147)

Komisija taip pat nustatė, kad išsamūs duomenys ir juos pateikusios bendrovės tapatybė yra laikomi konfidencialiais pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį. Informacijos šaltinio tapatybės atskleidimas žymiai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis įgijo informaciją.

(148)

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdama į suvestinių duomenų bei metodikos atskleidimo lygį nekonfidencialiame dokumente, Komisija manė, kad nėra būtina žinoti pradinius duomenis ir juos perpardavusios bendrovės tapatybę, kad atitinkama šalis turėtų galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą.

(149)

Todėl CCCME argumentas turėjo būti atmestas.

(150)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad importas iš KLR atitiko rinkos tendencijas, nes tiek Sąjungos suvartojimas, tiek Kinijos eksportas didėjo. Tačiau pažymėtina, kad Kinijos eksporto augimo mastas labai skiriasi nuo Sąjungos suvartojimo augimo. Nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio importas iš KLR padidėjo 250 %, o Sąjungos suvartojimas išaugo 74 %. Todėl nors tendencija buvo ta pati, augimo mastas labai skyrėsi.

4.3.2.   Importo iš KLR kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(151)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis pagal 137 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą metodą.

(152)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinių kainų raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už vienetą)

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

KLR

472

451

477

422

Indeksas

100

96

101

89

Šaltinis: Eurostatas, Kinijos eksporto statistiniai duomenys.

(153)

Importo iš KLR vidutinė kaina sumažėjo 11 % nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio: pirmasis 4 % nuosmukis užregistruotas nuo 2014 iki 2015 m., o antrasis 12 % nuosmukis – nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(154)

Kadangi išsamus įvairių rūšių produktų asortimentas nebuvo žinomas dėl bendro Eurostato statistikos pobūdžio, kainų raida nėra visiškai patikima. Tačiau Komisija pastebėjo, kad importo iš KLR vidutinės kainos buvo pastebimai žemesnės nei Sąjungos gamintojų ir importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kainos. Be to, nors Kinijos eksportuotojai išplėtė Sąjungos rinkoje parduodamų produktų pasiūlą, įtraukę brangius elektrinius dviračius, Kinijos importo vidutinė kaina sumažėjo.

(155)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

1)

keturių atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

2)

iš atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į 6 % muitus ir išlaidas po importo.

(156)

Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerija (MOFCOM) tvirtino, kad tiriant priverstinį kainų mažinimą reikėtų atsižvelgti į skirtingus elementus, pavyzdžiui, elektrinių dviračių rūšis (pvz., elektrinis miesto dviratis ir elektrinis kalnų dviratis), variklio įrengimo vietą (variklis su stebule ar centrinis variklis), baterijos galingumą ir medžiagą, iš kurios pagamintas elektrinis dviratis (pvz., plienas, aliuminis, anglies plienas). Patvirtinama, kad tiriant priverstinį kainų mažinimą buvo atsižvelgta į visus šiuos veiksnius.

(157)

Komisija lygino kiekvienos rūšies produkto sandorių kainas, prireikus tinkamai pakoreguotas, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Išnagrinėjus šių sandorių prekybos lygį buvo nustatyta, kad tiek atrinkti Sąjungos gamintojai, tiek atrinkti Kinijos eksportuotojai parduoda produktus ir OEM pirkėjams, ir savo prekės ženklų vardu. Todėl buvo tiriama, ar pagrįstas prekybos lygio koregavimas. Šiuo atžvilgiu buvo tiriama, ar yra pastovus ir didelis kainų skirtumas tarp pardavimo OEM pirkėjams ir pardavimo savo prekės ženklų vardu. Atrinktų Sąjungos gamintojų atveju jokio pastovaus ir didelio pardavimo kainų skirtumo nenustatyta.

(158)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas keturių atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 16,2–41 %.

4.4.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1.   Bendrosios pastabos

(159)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(160)

Kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(161)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(162)

Komisija makroekonominius rodiklius (gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį, užimtumą, augimą, našumą, dempingo skirtumo dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo) įvertino remdamasi CONEBI pateikta informacija, importo statistiniais duomenimis ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(163)

Komisija patikrino CONEBI pateiktus suvartojimo duomenis. Komisija nustatė, kad ši informacija buvo tikrai paremta duomenimis, surinktais iš nacionalinių Europos gamintojų asociacijų, kuriuos šios gavo iš bendrovių deklaracijų arba pagrįstų įverčių, ir kad ji buvo patvirtinta atitinkamais dokumentais ir tyrimų procedūromis.

(164)

Ja grindžiami Sąjungos pramonės pardavimo, gamybos, pajėgumų ir užimtumo rodikliai. Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis atitinkamais atrinktų Sąjungos gamintojų koeficientais. Šis metodas taikomas vadovaujantis skundo pateikėjo nekonfidencialiame skundo variante aprašyta metodika. Jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių pastabų dėl šios metodikos.

(165)

Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad makroekonominių duomenų rinkinys tinkamai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(166)

Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius (vidutines vieneto pardavimo kainas, darbo sąnaudas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, pinigų srautą, investicijas ir investicijų grąžą), remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir tinkamai patikrintais atsakymais. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais.

4.4.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(167)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Gamybos apimtis (vienetais)

842 531

987 111

1 108 087

1 089 541

Indeksas

100

117

132

129

Gamybos pajėgumai (vienetais)

1 140 553

1 397 145

1 694 853

1 538 347

Indeksas

100

122

149

135

Pajėgumų naudojimas (%)

74

71

65

71

Indeksas

100

96

89

96

Šaltinis: CONEBI, atrinkti Sąjungos gamintojai.

(168)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 29 %, nepaisant 2 % sumažėjimo nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(169)

Gamybos apimties padidėjimą lėmė padidėjęs suvartojimas. Gamyba turi būti planuojama iš anksto, atsižvelgiant į labai trumpus pardavimo sezonus, todėl jos apimtis tam tikru mastu priklauso nuo pardavimo prognozių. Todėl gamybos apimties sumažėjimas nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio pirmiausia buvo susijęs su tolesniu rinkos dalies mažėjimu dėl importo iš KLR, dėl kurio Sąjungos pramonė buvo priversta persvarstyti savo lūkesčius.

(170)

Gamybos pajėgumai nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 35 %. Gamybos apimtis padidėjo 49 % nuo 2014 iki 2016 m., o nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 9 %.

(171)

Pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 74 % 2014 m. iki 71 % tiriamuoju laikotarpiu. Pajėgumų naudojimas nuo 2014 m. iki 2016 m. sumažėjo atitinkamai nuo 74 % iki 65 %, kadangi pajėgumai augo sparčiau nei gamyba. Ši tendencija pasikeitė nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio, kai pajėgumai buvo sumažinti labiau nei gamyba, todėl pajėgumų naudojimas padidėjo nuo 65 % iki 71 %.

(172)

Pajėgumai reiškia teorinį elektrinių dviračių skaičių, kurį galima pagaminti naudojant turimas gamybos linijas. Šiuo metu elektriniams dviračiams gaminti naudojamos gamybos linijos yra daugiausia pertvarkytos iš esamų gamybos linijų, kurios anksčiau buvo naudojamos įprastiems dviračiams gaminti. Toks pertvarkymas gali būti atliekamas greitai ir už nedidelę kainą. Elektrinių dviračių gamybos pajėgumai rodo nedidelę įprastų dviračių gamybos esamų pajėgumų dalį. Todėl pajėgumų ir pajėgumų naudojimo rodikliai yra ne tokie svarbūs, nes jie gali būti pritaikyti atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Šiuo konkrečiu atveju Komisija taip pat nustatė, kad perėjimas nuo įprastų prie elektrinių dviračių taip pat nereikalauja didelių investicijų (turinčių įtakos pinigų srautui, pajėgumui padidinti kapitalą ar veiklos tęstinumui), didelių pastoviųjų išlaidų (turinčių didelį poveikį su naudojimu susijusiam pelningumui) arba gamybos didinimo ribojimų.

4.4.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(173)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Bendra pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (vienetais)

862 168

941 937

1 074 335

1 042 268

Indeksas

100

109

125

121

Rinkos dalis (%)

76

69

64

53

Indeksas

100

91

85

69

Šaltinis: CONEBI, atrinkti Sąjungos gamintojai.

(174)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 21 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nuo 2014 iki 2016 m. padidėjo 25 %, o nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 3 %.

(175)

Panašiai į gamybos apimties raidą, pardavimo apimties padidėjimą nuo 2014 iki 2016 m. lėmė padidėjęs suvartojimas. Pardavimo apimties sumažėjimas nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo tiesiogiai susijęs su tolesniu rinkos dalies mažėjimu dėl importo iš KLR.

(176)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis didėjo daug lėčiau nei suvartojimas. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis labai sumažėjo nuo 76 % 2014 m. iki 53 % tiriamuoju laikotarpiu.

4.4.2.3.   Augimas

(177)

Sąjungos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti suvartojimo augimu nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio. Iš tikrųjų suvartojimas padidėjo 74 %, o Sąjungos pramonė savo pardavimo apimtį sugebėjo padidinti tik 21 %. Todėl Sąjungos pramonė per šį laikotarpį prarado didelę rinkos dalį (23 procentinius punktus). Sąjungos pramonė turėjo sumažinti savo gamybą, pardavimą, užimtumą ir pajėgumus nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio dėl importo dempingo kaina iš KLR.

4.4.2.4.   Užimtumas ir našumas

(178)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Darbuotojų skaičius

2 577

3 030

3 546

3 610

Indeksas

100

118

138

140

Našumas (vienetais darbuotojui)

327

326

312

302

Indeksas

100

100

96

92

Šaltinis: CONEBI, atrinkti Sąjungos gamintojai.

(179)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 40 %. Didžiausias augimas buvo stebimas nuo 2014 m. iki 2016 m. Užimtumas nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 2 %.

(180)

Našumas sumažėjo 8 %, kadangi užimtumas didėjo sparčiau nei gamyba.

4.4.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(181)

Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(182)

Nėra jokių ankstesnio dempingo įrodymų.

4.4.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1.   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(183)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (EUR už vienetą)

1 112

1 156

1 237

1 276

Indeksas

100

104

111

115

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už vienetą)

1 068

1 134

1 173

1 234

Indeksas

100

106

110

116

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(184)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos padidėjo 15 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, kartu 16 % padidėjo ir vidutinės gamybos sąnaudos.

(185)

Kadangi vidutinės sąnaudos ir kainos veikiamos šių gamintojų parduodamų produktų asortimento, tai nereiškia, kad panašaus produkto sąnaudos ir kaina padidėjo 16 % nagrinėjamuoju laikotarpiu.

4.4.3.2.   Darbo sąnaudos

(186)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

38 348

37 042

34 818

34 659

Indeksas

100

97

91

90

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(187)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % dėl padidėjusio gamyklos darbuotojų skaičiaus, palyginti su padidėjusiu pardavimo ir administravimo personalo skaičiumi.

4.4.3.3.   Atsargos

(188)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Laikotarpio pabaigos atsargos (vienetais)

59 375

73 521

90 573

98 412

Indeksas

100

124

153

166

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(189)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 66 %.

(190)

Reikėjo pažymėti, kad atsargų lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo užfiksuotas rugsėjo pabaigoje, kai atsargų paprastai yra mažai, nes šis laikotarpis sutampa su pardavimo sezono pabaiga. Priešingai, kitais laikotarpiais atsargų lygis buvo užfiksuotas gruodžio pabaigoje, kai įprastas atsargų kiekis yra didelis, laukiant kito pardavimo sezono.

(191)

Todėl atsargų padidėjimas buvo reikšmingas. Nustatyta, kad jį lėmė bendri rinkos pokyčiai ir tai, kad nors gamybos apimtis buvo gerokai mažesnė už suvartojimo padidėjimą, pardavimo apimtis didėjo dar mažiau nei gamybos apimtis, dėl to susikaupė atsargų, kurios buvo ypač matyti tiriamojo laikotarpio pabaigoje.

4.4.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(192)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

TL

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

2,7

4,3

3,8

3,4

Indeksas

100

160

142

125

Pinigų srautas (EUR)

5 178 860

– 5 433 666

17 079 409

4 955 399

Indeksas

100

– 105

330

96

Pinigų srautas (pardavimo apyvartos %)

1,1

– 1,0

2,5

0,6

Indeksas

100

– 89

218

55

Investicijos (EUR)

6 775 924

17 773 148

7 888 936

11 965 802

Indeksas

100

262

116

177

Investicijų grąža (%)

18

30

38

37

Indeksas

100

164

213

203

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(193)

Komisija keturių atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(194)

Pradedant nuo mažo bazinio dydžio – 2,7 % 2014 m., pelno dydis sumažėjo nuo 4,3 % 2015 m. iki 3,4 % tiriamuoju laikotarpiu.

(195)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pinigų srautas sumažėjo 4 % ir 2015 m. tapo neigiamas. Jis nepadengė nagrinėjamuoju laikotarpiu patirtų investicijų.

(196)

Palyginus pelno dydį su apyvartos procentine dalimi ir tuo pačiu pagrindu išreikštu pinigų srautu, pelno perskaičiavimo į pinigų srautus koeficientas buvo labai prastas dėl atsargų svyravimo.

(197)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 77 % ir atitiko ne daugiau nei 2 % pardavimo apimties.

(198)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža padidėjo 103 %. Tačiau, nors elektrinių dviračių pramonė struktūriniu požiūriu yra daug grynųjų pinigų reikalaujanti veikla, jai palaikyti nereikia daug turto, kuris iš esmės jau sukurtas gaminant įprastus dviračius. Todėl šiuo požiūriu investicijų grąža neturi didelės reikšmės.

(199)

Prasti Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatai pelno ir pinigų srauto požiūriu tiriamuoju laikotarpiu ribojo jos pajėgumą padidinti kapitalą.

4.4.4.   Išvada dėl žalos

(200)

Susidūrusi su spartėjančiu importo dempingo kaina iš Kinijos srautu, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti elektrinių dviračių rinkos augimu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas padidėjo 21 %, o suvartojimas – 74 %. Kartu rinkos dalis sumažėjo 23 punktais, iš kurių 18 % prarasta priverstinai sumažinus Sąjungos pramonės kainas 16–43 % dėl importo iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu.

(201)

Spaudimas pardavimui buvo matyti iš gamybos, atsargų, pajėgumų, pajėgumų naudojimo ir užimtumo lygių. Gamyba ir suvartojimas pastebimai didėjo nuo 2014 iki 2015 m. (atitinkamai + 17 % ir + 20 %). Tačiau po 2015 m. Sąjungos pramonė buvo priversta persvarstyti savo pardavimo lūkesčius. Tada gamybos tendencija aiškiai ir vis labiau krypo nuo įprastos rinkos raidos, gamyba padidėjo 12 procentinių punktų, o vartojimas – 54 procentiniais punktais nuo 2015 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(202)

Nepaisant to, išskyrus 2014 m., gamyba sistemingai didėjo labiau už pardavimą, dėl ko reikšmingai padidėjo atsargos. Gamybos pajėgumai, kurie didėjo kartu su suvartojimu iki 2016 m., buvo sumažinti, siekiant sustabdyti pajėgumų naudojimo koeficiento pablogėjimą, kuris nuo 2014 iki 2016 m. sumažėjo 9 procentiniais punktais.

(203)

Nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio apskritai gamyba sumažėjo, atsargos po pardavimo sezono buvo didesnės nei prieš pardavimo sezoną, pajėgumai buvo sumažinti, užimtumas sulėtėjo, o importas iš KLR padidėjo 155 procentiniais punktais.

(204)

Dėl spaudimo kainoms ir nesugebėjimo pasinaudoti masto ekonomija besiformuojančioje rinkoje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas išliko žemas. Dėl tokio nedidelio pelno lygio ir atsargų svyravimų sumažėjo veiklos pinigų srautai, kurie buvo mažesni už nagrinėjamuoju laikotarpiu padarytų investicijų lygį, taip sukuriant papildomą pažeidžiamumo elementą šioje daug grynųjų pinigų reikalaujančioje veikloje, kuri labai priklauso nuo bankų užtikrinamo likvidumo. Keturi gamintojai tiriamuoju laikotarpiu patyrė bankrotą.

(205)

Žalos rodikliai, susiję su augimu, rinkos dalimi, pajėgumais, pajėgumų naudojimu, atsargomis, pelno dydžiu, pinigų srautais ir pajėgumu padidinti kapitalą, buvo neigiami. Kiti rodikliai netapo neigiami tik dėl stipraus paklausos augimo.

(206)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(207)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei.

(208)

Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš KLR dempingo kaina. Analizuoti šie veiksniai: importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir tariamas investicijų bei pajėgumų plėtros poveikis.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(209)

Dėl importo dempingo kaina iš KLR tiriamuoju laikotarpiu kainų buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos; priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 16,2–43,2 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos, kuri augo 74 %, dalis sumažėjo 23 punktais, o importas iš KLR padidėjo 250 % ir rinkos dalis padidėjo nuo 18 % iki 35 % – 17 punktų. Dėl spaudimo kainoms, kurį darė importas dempingo kaina iš KLR, pelno ir pinigų srautų lygis buvo žemas.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Importas iš trečiųjų šalių

(210)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

 

2014

2015

2016

TL

Taivanas

Apimtis (vienetais)

21 335

43 095

79 312

108 817

Indeksas

100

202

372

510

Rinkos dalis (%)

2

3

5

5

Vidutinė kaina

622

571

843

1 016

Indeksas

100

92

135

163

Vietnamas

Apimtis (vienetais)

37 892

74 259

91 468

101 376

Indeksas

100

196

241

268

Rinkos dalis (%)

3

5

5

5

Vidutinė kaina

435

539

542

570

Indeksas

100

124

125

131

Šveicarija

Apimtis (vienetais)

883

14 310

30 477

28 440

Indeksas

100

1 621

3 452

3 221

Rinkos dalis (%)

0

1

2

1

Vidutinė kaina

1 140

1 391

1 606

1 606

Indeksas

100

122

141

141

Japonija

Apimtis (vienetais)

16 994

4 217

1 613

1 710

Indeksas

100

25

9

10

Rinkos dalis (%)

1

0

0

0

Vidutinė kaina

1 098

1 406

1 687

952

Indeksas

100

128

154

87

Iš viso iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

Apimtis (vienetais)

77 104

135 881

202 870

240 343

Indeksas

100

176

263

312

Rinkos dalis (%)

7

10

12

12

Vidutinė kaina

641

666

828

897

Indeksas

100

104

129

140

Šaltinis: Eurostatas

(211)

Sparčiai didėjo importo iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, apimtis; jo rinkos dalis padidėjo nuo 7 % 2014 m. (77 000 vienetai) iki 12 % (240 000 tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau augimo sparta sulėtėjo Kinijos eksportuotojams suaktyvinus savo veiklą po 2015 m.

(212)

Minėtas importas buvo beveik išskirtinai Taivano ir Vietnamo kilmės. Nepaisant to, po 2015 m. Komisija pastebėjo lėtėjantį importo iš Vietnamo didėjimą, kurį galima paaiškinti reikšmingu ir didėjančiu kainų skirtumu, palyginti su importu iš Kinijos. Panašiai, importas iš Taivano toliau didėjo kartu panašiai didėjant kainoms, o tai rodo, kad šis importas galėjo būti išstumtas į aukštos kokybės produktų rinkos segmentą.

(213)

Importo iš Taivano ir Vietnamo vidutinės kainos yra mažesnės nei Sąjungos pramonės. Tačiau, atsižvelgiant į platų elektrinių dviračių kainų spektrą, Komisija negali daryti išvados, kad dėl šio importo buvo atitinkamai priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Be to, vidutinės jo kainos padidėjo, o vidutinės importo iš KLR kainos sumažėjo.

(214)

Vis dėlto skirtumas tarp importo iš Vietnamo ir Sąjungos pramonės kainų buvo reikšmingas ir negalima atmesti galimybės, kad jis nežymiai prisidėjo prie žalos. Tačiau po 2015 m. importo iš Vietnamo rinkos dalis nebedidėjo, o jo apimtys išliko mažos.

(215)

Todėl dėl importo iš visų kitų šalių, išskyrus KLR, importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo, ir šio importo įtaka žalai buvo nežymi.

5.2.2.   Sąjungos pramonės eksportas

(216)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

 

2014

2015

2016

TL

Eksporto apimtis (vienetais)

5 539

14 529

24 922

21 548

Indeksas

100

262

450

389

Vidutinė kaina (EUR)

1 570

680

676

907

Indeksas

100

43

43

58

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(217)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas už Sąjungos ribų buvo nežymus (3 % viso pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu). Sąjungos pramonės eksportas negali būti laikomas žalos priežastimi net atsižvelgus į sumažėjusią vidutinę kainą.

5.2.3.   Investicijos ir pajėgumų plėtra

(218)

CCCME teigė, kad investavus į pajėgumus 2016 m. susidarė realus pardavimo lūkesčius viršijęs gamybos pajėgumų perviršis, dėl kurio gerokai sumažėjo pajėgumų naudojimas ir buvo labai paveiktas pelningumas.

(219)

Komisija atmetė šį argumentą. Pirma, negalima teigti, kad investicijos į pajėgumus buvo didesnės už realius pardavimo lūkesčius. Kaip nurodyta 5 lentelėje, gamybos pajėgumai nuo 2015 m. iki 2016 m. padidėjo 300 000 vienetų. Šis rezultatas visiškai atitiko suvartojimo augimą nuo 2015 m. iki 2016 m., kuris taip pat siekė 300 000 vienetų, kaip nurodyta 2 lentelėje. Dėl nesąžiningo spaudimo, kurį sukėlė importas dempingo kaina iš Kinijos, Sąjungos pramonė galiausiai sumažino savo gamybos pajėgumus nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio daugiau nei 150 000 vienetų, nepaisant to, kad rinka dar padidėjo daugiau nei 300 000 vienetų.

(220)

Antra, Komisija pastebėjo, kad kapitalo išlaidos nebuvo didelės. Priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu jos nesiekė 2 % bendros apyvartos. Sąjungos pramonė pertvarkė esamas gamybos linijas, todėl pajėgumo didėjimas nebuvo pagrindinis kapitalo išlaidų variklis.

(221)

Trečia, į kapitalo išlaidas nebuvo atsižvelgta skaičiuojant pelningumą (išskyrus nusidėvėjimą ir amortizaciją, kurie nelabai išaugo) arba pinigų srautus (kurie siekia veiklos lygį). Todėl būtų netikslu aiškinti bet kurį iš šių rodiklių, atsižvelgiant į investicijų lygį.

(222)

Galiausiai remiantis Komisijos rodikliais matyti, kad gamybos sąnaudos padidėjo kartu su pardavimo kainomis. Todėl negalima teigti, kad pajėgumų padidėjimas darė neproporcingą poveikį gamybos sąnaudoms.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(223)

Komisija preliminariai nustatė Sąjungos gamintojams padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR priežastinį ryšį.

(224)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio.

(225)

Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui ir tariamo investicijų bei pajėgumų plėtros poveikio priežastinis ryšys nesusilpnėjo net atsižvelgiant į tų veiksnių galimą bendrą poveikį.

(226)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš KLR ir kad dėl kitų atskirai arba bendrai vertintų veiksnių žalos ir importo dempingo kaina priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

(227)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

6.1.   Tiekėjų interesai

(228)

CONEBI, jungiantis nacionalines asociacijas, atstovaujančias tiek dviračių gamintojams, tiek dalių tiekėjams, pritarė priemonių nustatymui. Tačiau nė vienas tiekėjas šiame tyrime neišreiškė individualios pozicijos.

(229)

Pagal CONEBI pateiktus duomenis, dviračių dalis (naudojamas gaminant tiek įprastus, tiek elektrinius dviračius) gamina 424 bendrovės, veikiančios 19 valstybių narių, kuriose dirba beveik 21 000 darbuotojų, ir kurios 2016 m. į gamybą ir inovacijas investavo daugiau nei 660 mln. EUR.

(230)

Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad antidempingo muito nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės tiekėjų interesus.

6.2.   Sąjungos pramonės interesai

(231)

Sąjungos pramonę sudaro didelės bei mažosios ir vidutinės įmonės, jose per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo tiesiogiai įdarbinta maždaug 3 600 darbuotojų dvylikoje valstybių narių. Be to, nors elektrinių dviračių suvartojimas vis dar sudaro nedidelę visos dviračių rinkos dalį, paklausa sparčiai keičiasi nuo įprastų dviračių į elektrinius dviračius, todėl siekiant išlaikyti veiklos lygį, pridėtinę vertę ir darbo vietas visoje dviračių pramonėje kyla struktūrinių problemų.

(232)

Kaip nurodyta 4.4.4 skirsnyje, analizuojant žalos rodiklių raidą nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios nustatyta, kad visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(233)

Komisija tikisi, kad nustačius laikinąjį antidempingo muitą visi gamintojai turės galimybę vykdyti veiklą sąžiningos prekybos sąlygomis Sąjungos rinkoje. Labai tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis toliau blogėtų.

(234)

Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad antidempingo muito nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

6.3.   Nesusijusių importuotojų interesai

(235)

CEIEB paprieštaravo priemonių nustatymui. CEIEB atstovauja dvidešimt vienam importuotojui iš septynių valstybių narių.

(236)

Atrankoje dalyvavo vienuolika CEIEB narių. Be to, dvi bendrovės, nepriklausančios minėtiems importuotojams, taip pat pasisakė prieš antidempingo priemonių nustatymą Iš viso yra trylika bendrovių, kurių žinoma importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 10 % viso importo iš KLR.

(237)

Atrinktų importuotojų pateiktos pastabos parodė, kad muitų nustatymas bent laikinai galėtų sutrikdyti jų tiekimo grandines ir sukelti grėsmę jų finansinei padėčiai, jei jie negalėtų perkelti dėl muito padidėjusių sąnaudų savo pirkėjams.

(238)

Atrinktų importuotojų pateiktos pastabos taip pat parodė, kad didžiausi importuotojai galėjo apsirūpinti tinkamais elektriniais dviračiais ir (arba) turėjo galimų alternatyvių tiekimo šaltinių ne KLR, įskaitant Sąjungos pramonę. Šių importuotojų bendrovėse dirba didžioji dauguma 236 konstatuojamojoje dalyje nurodytų darbuotojų.

(239)

Remiantis importo statistiniais duomenimis, Vietnamas ir Taivanas tiekė daug elektrinių dviračių Europos importuotojams. Panašu, kad ir kitos šalys, kurios užima geras pozicijas įprastų dviračių gamybos rinkoje, galėtų potencialiai aprūpinti importuotojus.

(240)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad muitų nustatymu įprastų dviračių importui iš KLR nesiekta uždaryti Sąjungos rinkos importui, priešingai, po to padidėjo šalių, tiekiančių įprastus dviračius, skaičius. Priešingai, didelėse rinkose, kuriose netaikomos priemonės įprastų dviračių importui iš KLR, pavyzdžiui, JAV ir Japonijoje, importas sudarė atitinkamai 99 % ir 90 % rinkos, o didžioji dalis šio importo buvo iš KLR.

(241)

Komisija pastebėjo, kad dviračių rinką sudaro daugiau nei 450 gamintojų, iš kurių vos 37 šiuo metu gamina elektrinius dviračius. Be to, esami elektrinių dviračių gamintojai jau siūlo platų elektrinių dviračių asortimentą ir gali padidinti savo gamybos pajėgumus esant įprastoms rinkos sąlygoms.

(242)

Nors muitų nustatymas galėtų turėti neigiamą poveikį daugeliui mažų importuotojų, neigiamą muitų nustatymo poveikį būtų galima sušvelninti užtikrinus galimybę apsirūpinti tinkamais dviračiais Sąjungos pramonėje, kitose trečiosiose šalyse ir KLR sąžiningomis kainomis.

(243)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad muitų nustatymas neatitiko importuotojų interesų, tačiau galimas neigiamas poveikis importuotojams neviršijo teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

6.4.   Naudotojų interesai

(244)

Šiame tyrime apie save pranešė Europos dviratininkų federacija (toliau – ECF). ECF atstovauja dviratininkų asociacijoms ir federacijoms. ECF pateikė pastabą, kad kaina nėra lemiamas veiksnys, dėl kurio žmonės daugiau ar mažiau važinėja dviračiais, ir pateikė įrodymus, kad šalyse, kuriose žmonės dažniau važiuoja dviračiais, dviračiai ir elektriniai dviračiai kainuoja brangiau.

(245)

Šią tendenciją patvirtino grupės importuotojų pateiktas pareiškimas, prieštaraujantis priemonėms, kuriame nurodyta, kad šalyse, kuriose sparčiausiai auga elektrinių dviračių naudojimas, elektrinių dviračių vidutinė kaina buvo didžiausia.

(246)

Grupė importuotojų taip pat tvirtino, kad esama glaudaus ryšio tarp elektrinių dviračių kainų, nacionalinės važinėjimo dviračiais kultūros, infrastruktūros kokybės ir galiausiai elektrinių dviračių naudojimo.

(247)

ECF palaiko rinkos sąlygas, kuriomis skatinama kokybė, inovacijos ir paslaugos. Taigi, ECF teigė, kad jei būtų nustatyta, kad vykdomas dempingas, tai turėtų neigiamo poveikio plėtojant elektrinius dviračius ir atitinkamai perėjimui prie ekologiškesnės Europos, kuri siūlo piliečiams veiksmingesnį judumą.

(248)

Kita vertus, grupė importuotojų, prieštaraujančių priemonių nustatymui, teigė, kad šios priemonės sutrukdytų Kinijos gamintojams tiekti žemesnės klasės produktus, taip pat kurti vidutinės ir aukštesnės klasės produktus, todėl sumažėtų konkurencija. Kadangi Sąjungos pramonė tariamai iš esmės vykdo veiklą vidutinių bei aukštesnės klasės produktų segmentuose, priemonės savo ruožtu sumažintų pasirinkimą ir padidintų kainas Europos vartotojams.

(249)

Tyrimu nustatyta, kad Sąjungos pramonė vykdo veiklą visuose rinkos segmentuose, įskaitant pradinio lygio produktus. Tikimasi, kad priemonės sustiprins ir paįvairins elektrinių dviračių pasiūlą, atkuriant konkurenciją vienodomis sąlygomis. Primenama, kad nustačius priemones įprastiems dviračiams vartotojų pasirinkimas nesumažėjo, tačiau padidėjo tiekėjų ir jų kilmės šalių įvairovė. Todėl šis argumentas laikomas nepagrįstu ir turėjo būti atmestas.

(250)

Kadangi tikimasi, kad nustačius priemones bus atkurtos rinkos kainos, kurios de facto yra didesnės nei dempingo kainos, o kaina yra vienas iš veiksnių, lemiančių vartotojų pasirinkimą, galimas poveikis vartotojų kainoms turi būti subalansuotas, atlikus sąnaudų ir naudos palyginimą su elektrinių dviračių alternatyvomis, pavyzdžiui, automobiliais, motociklais ar motoroleriais.

(251)

Komisija nustatė, kad vartotojo interesai negali būti sumažinti dėl importo iš KLR nežalingu lygiu poveikio kainoms. Priešingai, yra įrodymų, kad vartotojų pasirinkimą lemia kiti veiksniai, tokie kaip įvairovė, kokybė, inovacijos ir paslaugos, kurių galima pasiekti tik įprastomis rinkos sąlygomis, esant sąžiningai ir atvirai konkurencijai.

(252)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas nedarys netinkamo poveikio vartotojų padėčiai ir jomis bus prisidėta prie tvarios elektrinių dviračių plėtros Europoje ir didesnės naudos visuomenei aplinkos apsaugos ir pagerinto judumo aspektais.

6.5.   Kitų šalių interesai

(253)

Galiausiai Europos profesinė sąjunga „industriAll“ pareiškė susirūpinimą dėl neigiamo importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės būklei ir paramą priemonėms, skirtoms užtikrinti vienodas sąlygas ir nuolatinį stabilų užimtumą Sąjungoje.

6.6.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(254)

Nors negalima atmesti neigiamo priemonių poveikio mažiesiems importuotojams ir nagrinėjamojo produkto kainoms vartotojams, jis nėra didesnis nei nauda tiekėjams, Sąjungos pramonei ir vartotojams.

(255)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad laikinųjų priemonių nustatymas importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

7.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(256)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės Kinijos importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

7.1.   Žalos pašalinimo lygis

(257)

Siekdama nustatyti priemonių dydį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą.

(258)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį pelną neatskaičius mokesčių, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(259)

Siekdama nustatyti šį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, Komisija rėmėsi pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelnu, naudotu žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(260)

Nustatytas, kad preliminarus tikslinis pelnas yra 4,3 % – didžiausias vidutinis Sąjungos pramonės pelno dydis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Atrinkti Sąjungos gamintojai negalėjo pateikti elektrinių dviračių gamybos pelno dydžio už laikotarpį prieš 2014 m.

(261)

Tuomet Komisija, remdamasi bendradarbiaujančių atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į importo išlaidas ir muitus, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(262)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms (žr. 123–127 konstatuojamąsias dalis).

7.2.   Laikinosios priemonės

(263)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamiems KLR kilmės elektriniams dviračiams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos pašalinimo lygius ir dempingo skirtumus. Muito dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygių.

(264)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos pašalinimo lygis

Laikinasis antidempingo muitas

„Bodo Vehicle Group“ Co., Ltd.

90,6 %

77,6 %

77,6 %

„Giant Electric Vehicle“ (Kunšanas) Co., Ltd

34,6 %

27,5 %

27,5 %

„Jinhua Vision Industry“ Co., Ltd ir „Yongkang Hulong Electric Vehicle“ Co., Ltd.

42,8 %

21,8 %

21,8 %

„Suzhou Rununion Motivity“ Co., Ltd.

106,4 %

83,6 %

83,6 %

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (žr. priedą)

51,0 %

37,0 %

37,0 %

Visos kitos bendrovės

106,4 %

83,6 %

83,6 %

(265)

Komisija Registracijos reglamentu nustatė reikalavimą registruoti nagrinėjamojo produkto importą, atsižvelgdama į galimą antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(266)

Kiek tai yra susiję su šiuo antidempingo tyrimu ir atsižvelgiant į pirmiau pateiktus nustatytus faktus, importo registracija dėl antidempingo tyrimo pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį turėtų būti nutraukta.

(267)

Dėl lygiagretaus antisubsidijų tyrimo, nagrinėjamojo produkto importo registracija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį turėtų būti toliau vykdoma.

(268)

Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(269)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(270)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (9). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(271)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

8.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(272)

Siekdama gero administravimo Komisija ragina suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(273)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Kinijos Liaudės Respublikos kilmės importuojamoms ratinėms transporto priemonėms su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 8711 60 10 ir ex 8711 60 90 (TARIC kodas 8711609010), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

Bodo Vehicle Group Co., Ltd.

77,6 %

C382

Giant Electric Vehicle (Kunšanas) Co., Ltd

27,5 %

C383

Jinhua Vision Industry Co., Ltd ir „Yongkang Hulong Electric Vehicle“ Co., Ltd.

21,8 %

C384

Suzhou Rununion Motivity Co., Ltd.

83,6 %

C385

Kiti priede išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

37,0 %

Žr. priedą

Visos kitos bendrovės

83,6 %

C999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi) patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytus elektrines ratines transporto priemones, parduodamas eksportuoti į Europos Sąjungą, Kinijos Liaudies Respublikoje pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo suinteresuotosios šalys gali:

a)

prašyti, kad būtų atskleisti esminiai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

2.   Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo Reglamento (ES) 2016/1036 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos šalys gali pateikti pastabų dėl laikinųjų priemonių taikymo.

3 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/671 1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pagal Reglamento (ES) 2016/1037 24 straipsnio 5 dalį muitinėms nurodoma imtis reikiamų veiksmų siekiant registruoti į Sąjungą importuojamas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratines transporto priemones su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 8711 60 10 ir ex 8711 60 90 (TARIC kodas 8711609010).“

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  OL C 353, 2017 10 20, p. 19.

(3)  OL C 440, 2017 12 21, p. 22.

(4)  2018 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/671, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektrinius dviračius (OL L 113, 2018 5 3, p. 4).

(5)  Skundo 10 priedas.

(6)  Skundo 9 priedas.

(7)  Didžiausia galima nuolatinė vardinė galia.

(8)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

(9)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, BELGIUM.


PRIEDAS

Bendrovės pavadinimas

Provincija

Papildomas TARIC kodas

„Acetrikes Bicycles“ (Taicang) Co., Ltd.

Jiangsu

C386

„Active Cycles“ Co., Ltd.

Jiangsu

C387

„Aigeni Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C388

„Aima Technology Group“ Co., Ltd.

Tianjin

C389

„Alco Electronics“ (Dongguan) Limited

Guangdong

C390

„Beijing Tsinova Technology“ Co., Ltd.

Beijing

C391

„Changzhou Airwheel Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C392

„Changzhou Bisek Cycle“ Co., Ltd.

Jiangsu

C393

„Changzhou Hj Pedal“ Co., Ltd.

Jiangsu

C394

„Changzhou Rich Vehicle Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C395

„Changzhou Ristar Cycle“ Co., Ltd

Jiangsu

C396

„Changzhou Sobowo Vehicle“ Co., Ltd.

Jiangsu

C397

„Changzhou Steamoon Intelligent Technology“Co., Ltd.

Jiangsu

C398

„Cutting Edge Power Vehicle Int'l TJ“ Co., Ltd.

Tianjin

C399

„Cycleman E-Vehicle“ Ltd,. Co.

Jiangsu

C400

„Dongguan Benling Vehicle Technology“ Co., Ltd.

Guangdong

C401

„Dongguan Honglin Industrial Co., Ltd and Melton Industrial“ (Dong Guan) Co., Ltd

Guangdong

C402

„Eco International Elebike“ Co., Ltd.

Jiangsu

C403

„Everestt International Industries“ Ltd.

Jiangsu

C404

„Foshan Lano Bike“ Co., Ltd.

Guangdong

C405

„Foshan Zenith Sports“ Co., Ltd.

Guangdong

C406

„Geoby Advance Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C407

„Guangdong Commercial Trading Imp. & Exp. Corp.“, Ltd.

Guangdong

C408

„Guangdong Shunde Junhao Science & Technology Development“ Co., Ltd.

Guangdong

C409

„Guangzhou Symbol Bicycle“ Co., Ltd.

Guangzhou

C410

„Hangzhou Fanzhou Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C411

„Hangzhou Morakot E-Bike Manufacture“ Co., Ltd.

Zhejiang

C412

„Hangzhou TOP Mechanical And Electrical Technology“, Co. Ltd.

Zhejiang

C413

„Hua Chin Bicycle & Fitness“ (H.Z.) Co., Ltd.

Guangdong

C414

„Jiangsu Imi Electric Vehicle Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C415

„Jiangsu Lvneng Electrical Bicycle Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C416

„Jiangsu Stareyes Bicycle Industrial“ Co., Ltd.

Jiangsu

C417

„Jiaxing Onway Ev Tech“ Co., Ltd.

Zhejiang

C418

„Jinhua Enjoycare Motive Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C419

„Jinhua Feirui Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C420

„Jinhua Jobo Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C421

„Jinhua Suntide Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C422

„Jinhua Yifei Electric Science And Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C423

„Jinhua Zodin E-Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C424

„Kenstone Metal“ (Kunshan) Co., Ltd.

Jiangsu

C425

„Komda Industrial“ (Dongguan) Co., Ltd.

Guangdong

C426

„Kunshan Sevenone Cycle“ Co., Ltd.

Jiangsu

C427

„Nanjing Jincheng Machinery“ Co., Ltd.

Jiangsu

C428

„Nantong Tianyuan Automatic Vehicle“ Co., Ltd.

Jiangsu

C429

„Ningbo Bestar“ Co., Ltd.

Zhejiang

C430

„Ningbo Lvkang Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C431

„Ningbo Nanyang Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C432

„Ningbo Oner Bike“ Co., Ltd.

Zhejiang

C433

„Ningbo Pugonying Vehicle Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C434

„Ningbo Roadsan New Energy Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C435

„Ningbo Shenchima Vehicle Industry“ Co., Ltd.

Zhejiang

C436

„Ningbo Zixin Bicycle Industry“ Co., Ltd.

Zhejiang

C437

„Pronordic E-Bikes“ Limited Company

Jiangsu

C438

„Shandong Eco Friendly Technology“ Co., Ltd.

Shandong

C439

„Shanghai Promising Int'l Trade & Logistics“ Co., Ltd.

Shanghai

C440

„Shenzhen SanDin Cycle“ Co., Ltd.

Guangdong

C441

„Shenzhen Shenling Car“ Co., Ltd.

Guangdong

C442

„Sino Lithium (Suzhou) Electric Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C443

„Skyland Sport Tech“ Co., Ltd.

Tianjin

C444

„Suzhou Dynavolt Intelligent Vehicle Technology“ Co., Ltd.

Jiangsu

C445

„Suzhou Guoxin Group Fengyuan Imp & Exp.“ Co., Ltd.

Jiangsu

C446

„Suzhou Joydeer E-Bicycle“ Co., Ltd

Jiangsu

C447

„Taioku Manufacturing“ (Jiangsu) Co., Ltd.

Jiangsu

C448

„Tianjin Luodeshengda Bicycle“ Co., Ltd.

Tianjin

C449

„Tianjin Upland Bicycle“ Co., Ltd.

Tianjin

C450

„Tianjin Anbike Electric Bicycle“ Co., Ltd

Tianjin

C451

„Ubchoice“ Co., Ltd.

Guangdong

C452

„Universal Cycle Corporation“ (Guang Zhou)

Guangdong

C453

„Wettsen Corporation“

Shandong

C454

„Wuxi Bashan E-Vehicle“ Co., Ltd.

Jiangsu

C455

„Wuxi Merry Ebike“ Co., Ltd.

Jiangsu

C456

„Wuxi METUO Vehicle“ Co., Ltd.

Jiangsu

C457

„Wuxi Shengda Bicycle“ Co., Ltd.

Jiangsu

C458

„Wuxi United Mobility Technology“ Inc

Jiangsu

C459

„Wuyi Simino Industry & Trade“ Co., Ltd.

Zhejiang

C460

„Wuyi Yuema Leisure Articles“ Co., Ltd.

Zhejiang

C461

„Xiangjin (Tianjin) Cycle“ Co., Ltd.

Tianjin

C462

„Yadea Technology Group“ Co., Ltd.

Jiangsu

C463

„Yong Qi (China) Bicycle Industrial“ Corp

Jiangsu

C464

„Yongkang Aijiu Industry & Trade“ Co., Ltd.

Zhejiang

C465

„Yongkang Juxiang Vehicle“ Co, Ltd.

Zhejiang

C466

„Yongkang Lohas Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C467

„Yongkang MARS Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C468

„Zhejiang Apollo Motorcycle Manufacturer“ Co., Ltd.

Zhejiang

C469

„Zhejiang Baoguilai Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C470

„Zhejiang Enze Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C471

„Zhejiang Goccia Electric Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C472

„Zhejiang Jsl Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C473

„Zhejiang Kaiyi New Material Technology“ Co., Ltd.

Zhejiang

C474

„Zhejiang Lianmei Industrial“ Co., Ltd.

Zhejiang

C475

„Zhejiang Luyuan Electric Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C476

„Zhejiang Tuer Vehicle Industry“ Co., Ltd.

Zhejiang

C477

„Zhejiang Xingyue Vehicle“ Co., Ltd., „Zhejiang Xingyue Overfly Electric Vehicle“ Co., Ltd. ir „Zhejiang Xingyue Electric Vehicle“ Co., Ltd.

Zhejiang

C478

„Zhongshan Qiangli Electronics Factory“

Guangdong

C479

„Zhongxin Power (Tianjin) Bicycle“ Co., Ltd.

Tianjin

C480


18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/39


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1013

2018 m. liepos 17 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 (1), ypač į jo 5 ir 7 straipsnius,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 (2), ypač į jo 3 ir 4 straipsnius,

pasikonsultavusi su Apsaugos priemonių komitetu, įsteigtu pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

I.   PAGRINDINIAI FAKTAI

(1)

2018 m. kovo 26 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie apsaugos priemonių tyrimo, susijusio su 26 kategorijų plieno produktų importu, inicijavimą (3) (2018/C 111/10). Komisija nusprendė inicijuoti tyrimą remdamasi pakankamais įrodymais, kad tų produktų importas gali daryti didelę žalą susijusiems Sąjungos gamintojams arba kad gali kilti tokios žalos grėsmė.

(2)

Birželio 28 d. Komisija taip pat paskelbė pranešimą, kuriuo į tyrimą buvo įtraukti dviejų papildomų kategorijų produktai (4).

(3)

Iš turimos informacijos, kurią Komisija gavo naudodamasi išankstinės plieno produktų priežiūros priemone (5) ir iš Sąjungos pramonės šaltinių, buvo matyti, kad šių kategorijų produktų importo didėjimo tendencija ir vyraujančios ekonomikai ir prekybai grėsmingos sąlygos, įskaitant Sąjungos plieno pramonės padėtį, yra pakankamas pagrindas išsamiam nagrinėjimui atlikti.

(4)

Be to, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) pagal 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnį (toliau – 232 skirsnis) nustačius priemones plieno importui kilo didelis pavojus, kad dėl prekybos srautų nukreipimo importas dar labiau padidės.

(5)

Dėl šių aplinkybių ir nuolatinių perteklinių pajėgumų visame pasaulyje gali kilti pavojus Sąjungos plieno pramonei, kuri vis dar yra pažeidžiama dėl galimo gresiančio importo padidėjimo ir vis dar atsigauna po nesąžiningos prekybos praktikos padarytos žalos, kaip rodo daugybė pastaruoju metu visame pasaulyje plieno produktams nustatytų prekybos apsaugos priemonių.

(6)

2018 m. balandžio 11 d. Komisija pridėjo pastabą byloje ir nurodė pagrindinius importo statistinius duomenis ir turimus žalos rodiklius. Pridėjusi šią pastabą byloje Komisija gavo pastabų iš 41 respondento – trečiųjų šalių, nacionalinių asociacijų ir atskirų plieno bendrovių.

(7)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija tinkamai ir laiku neatskleidė įrodymų, kuriais remiantis buvo inicijuotas apsaugos priemonių tyrimas. Tvirtinta, kad dėl to suinteresuotosioms šalims nebuvo leista visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Tiksliau kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad su 2018 m. balandžio 11 d. pridėta pastaba byloje nebuvo pateikta duomenų apie Sąjungos pardavimą, Sąjungos eksportą, Sąjungos suvartojimą ar bendrą Sąjungos gamybą.

(8)

Priešingai, nei tvirtinama, su pastaba byloje buvo pateikta Sąjungos pardavimo, Sąjungos suvartojimo ir bendros Sąjungos gamybos duomenų. Be to, Komisija mano, kad pagrindiniai turimi duomenys ir įrodymai buvo tinkamai apibendrinti tiek pranešime apie inicijavimą, kuris buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tiek pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 12 straipsnio 1 dalies a punktą PPO pateiktame pranešime apie tyrimą.

(9)

Todėl Komisija mano, kad ji įvykdė savo teisines prievoles tinkamai apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises į gynybą. Bet kuriuo atveju suinteresuotosios šalys vis dar turi galimybę savo teisėmis naudotis per likusią tyrimo dalį.

(10)

Siekdama gauti informaciją, reikalingą išsamiam vertinimui atlikti, Komisija per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą nusiuntė klausimynus žinomiems ES gamintojams ir visiems klausimyno prašiusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir tiriamojo produkto naudotojams. Šios šalys, kaip ir trečiosios šalys, taip pat buvo paragintos teikti susijusias pastabas. Komisija gavo 222 atsakymus į klausimynus ir 74 subjektų pastabas.

II.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS ARBA TIESIOGIAI KONKURUOJANTIS PRODUKTAS

(11)

Komisija inicijavo apsaugos priemonių tyrimą dėl 26 kategorijų į ES importuojamų plieno produktų, o birželio 28 d. pranešimu, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą (6), tyrimo aprėptis buvo išplėsta į ją įtraukiant 2 papildomų kategorijų produktus. 28 kategorijų produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas arba nagrinėjamosios produktų kategorijos) taikoma plieno produktų priežiūros priemonė, kurią Komisija priėmė 2016 m. gegužės mėn. Visiems šiems produktams taip pat taikomos JAV tarifinės priemonės pagal 232 skirsnį. Nagrinėjamosios produktų kategorijos, kartu su KN kodais, kuriems šiuo metu priskiriami tų kategorijų produktai, yra išvardytos I priede.

(12)

Atlikdama šį išankstinį vertinimą Komisija mano, kad Sąjungos gamintojų gaminami 28 kategorijų produktai (toliau – panašus produktas arba panašių produktų kategorijos) yra panašūs į nagrinėjamųjų kategorijų produktus arba tiesiogiai su jais konkuruoja. Sąjungoje gamintų ir importuotų nagrinėjamųjų produktų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios; jie naudojami tai pačiai paskirčiai, jų kainų ir kokybės informacija yra lengvai prieinama; be to, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais pirkėjams, kurie juos perka arba gali pirkti tiek vidaus rinkoje, tiek iš užsienio eksportuotojų. Atitinkamai esama didelės konkurencijos tarp nagrinėjamųjų kategorijų produktų ir atitinkamų kategorijų Sąjungos gamintojų gaminamų produktų.

(13)

Šiame išankstiniame vertinime Komisija taip pat nustatė, kad yra svarbi sąsaja ir didelė konkurencija tarp skirtingoms produktų kategorijoms priskiriamų produktų ir tarp tam tikrų kategorijų produktų, naudojamų skirtingais gamybos etapais, nes kai kurių kategorijų produktai yra pagrindinė žaliava kitų kategorijų produktams gaminti.

(14)

Kai kurie pavyzdžiai rodo šią sąveiką ir konkurenciją produktų kategorijose ir tarp produktų kategorijų. Pavyzdžiui, karštai valcuotos plačios juostelės gaminamos iš plokščių ir vyniojamos į ritinius arba gaminamos plokščios keturių valcų staklynuose. Juosteles pjaustant pagal ilgį pagaminami lakštai. Siauros juostelės gaminamos tiesiogiai arba išilgai pjaustant karštai valcuotas plačias juostas. Karštai valcuoti plokšti produktai taip pat naudojami vamzdžiams ir vamzdeliams, skirtiems naftos chemijos pramonei, gaminti o šaltai valcuotus plokščius produktus vėliau naudoja suvirintų vamzdžių gamintojai. Didelė dalis gaminamų karštai valcuotų plačių juostelių toliau apdorojamos siekiant gaminti šaltai valcuotas juosteles, kurios yra plonesnės ir kurių paviršiaus apdaila yra aukštesnės kokybės. Didelė dalis šaltai valcuotų produktų yra dengti metalu – alavu arba chromu (skardinių gamybos pramonei) arba cinku (7).

(15)

Daug Sąjungos gamintojų gamina didžiąją dalį pirmiau minėtų produktų. Pavyzdžiui, „Arcelor Mittal“ ne tik gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, bet ir dengia keletą plieno produktų ir gamina plokštes. Be to, tokios bendrovės kaip „Voest Alpine“ ir „Tata Steel“ gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, taip pat iš šių produktų gaminamus dengtus plieno produktus.

(16)

Be to, atsižvelgiant į tokį sąveikos lygį, konkurencinį spaudimą galima lengvai perkelti nuo vieno produkto ant kito. Pavyzdžiui, jeigu prekybos apsaugos priemonės nustatomos vienam produktui, pvz., plieno ritiniams, tas produktas gali būti toliau transformuojamas toje pačioje šalyje ir eksportuojamas kitos formos, kad būtų išvengta papildomų priemonių, ir jis vis dar konkuruotų su vidaus produktais. Taip pat neatmetama galimybė, kad trečiosios šalys dalį šių produktų importuoja mažomis sąnaudomis ir, prieš jas reeksportuodamos į Sąjungą, transformuoja.

(17)

Dėl šių sąveikų ir tarpusavio ryšių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip bus paaiškinta toliau, dėl JAV 232 skirsnio priemonių galimas prekybos srautų nukreipimas yra susijęs su visomis produktų kategorijomis, nes šios priemonės taikomos horizontaliai visiems plieno produktams, neatsižvelgiant į jų formą, dydį ar sudėtį, siekiant padaryti preliminarias išvadas atlikta tiek apskritai visų 28 nagrinėjamojo produkto kategorijų (t. y. įvairių formų plieno), tiek atskirai kiekvienos kategorijos produktų analizė (8).

III.   SĄJUNGOS GAMINTOJAI

(18)

Dauguma Sąjungos gamintojų yra Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos (toliau – EUROFER) arba, jei produktai yra vamzdžiai ir vamzdeliai, Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacijos (toliau – ESTA) nariai. Šioms dviem pramonės asociacijoms priklausantys gamintojai pagamina daugiau nei 95 % plieno Sąjungoje. Jų nariai yra įsikūrę beveik visose valstybėse narėse.

(19)

Šios pramonės asociacijos savo narių vardu pranešė Komisijai, kad jos pritaria apsaugos priemonių tyrimo pradėjimui ir priemonių priėmimui siekiant taip pat spręsti problemą, susijusią su prekybos srautų nukreipimu dėl 232 skirsnio priemonių, labai trikdančiu plieno rinką, kuri dar nėra visiškai atsigavusi po plieno krizės.

IV.   IMPORTO DIDĖJIMAS

(20)

Remdamasi Eurostato informacija, išankstine plieno produktų priežiūros priemone ir Sąjungos pramonės pateikta informacija Komisija atliko preliminarią nagrinėjamųjų produktų importo padidėjimo 2013–2017 m. laikotarpiu analizę. Komisija taip pat išnagrinėjo 2018 m. pirmojo ketvirčio importo raidą, siekdama patvirtinti pastaruoju metu padidėjusį importą.

(21)

Bendro nagrinėjamųjų produktų importo raida:

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Importas (tūkst. tonų)

18 861

22 437

27 164

29 778

30 573

Indeksas 2013 m. = 100

100

119

144

158

162

Rinkos dalys

12,7 %

14,4 %

16,9 %

17,9 %

18,0 %

Šaltinis: Eurostatas.

(22)

Apskritai 2013–2017 m. laikotarpiu visų 28 nagrinėjamųjų kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 62 %. Importas ypač didėjo iki 2016 m. Vėliau importas toliau didėjo ir išliko labai didelio masto.

(23)

Be to, per pastaruosius penkerius metus absoliučiaisiais skaičiais padidėjo daugumos atskirų kategorijų produktų, nagrinėjamų šiame tyrime, importas. Pavyzdžiui, didžiausių (pagal importą) kategorijų (1, 4 ir 7) produktų importas padidėjo atitinkamai 45 %, 168 % ir 78 %.

(24)

Tačiau nepadidėjo penkių kategorijų – 10, 11, 19, 24 ir 27 – produktų importas. Todėl Komisija mano, kad šios produktų kategorijos šiuo etapu neturėtų būti įtrauktos į laikinųjų priemonių taikymo sritį. Vis dėlto, Komisija pasilieka teisę įtraukti šias 5 produktų kategorijas į galutinių priemonių taikymo sritį ir šiuo tikslu toliau stebės šių kategorijų produktų importą. Kiekvienos produktų kategorijos importo raida pateikta II priede.

(25)

Be to, šiuo etapu Komisija ne tik neįtraukė pirmiau minėtų produktų kategorijų į priemonių taikymo sritį, bet ir atsižvelgdama į 121 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas svarsto į priemonių taikymo sritį neįtraukti ir tam tikrų šalių. Todėl Komisija į preliminarią analizę neįtraukė šių kategorijų produktų importo iš pirmiau minėtų šalių ir peržiūrėjo importo raidą.

(26)

Tuo remiantis nagrinėjamųjų produktų importo raida pagal šią preliminarią išvadą yra tokia:

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Importas (tūkst. tonų)

17 367

20 764

25 556

28 174

29 122

Indeksas 2013 m. = 100

100

120

147

162

168

Rinkos dalys

12,1 %

13,8 %

16,5 %

17,5 %

17,8 %

Šaltinis: Eurostatas.

(27)

2013–2017 m. laikotarpiu importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 68 %, o rinkos dalis – nuo 12,1 iki 17,80 %. Daugiausia importas padidėjo 2013–2016 m. laikotarpiu, tačiau jis didėjo ir išliko didelio masto ir 2017 m.

(28)

2018 m. importo didėjimo tendencija išlieka. 2018 m. pirmąjį ketvirtį palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu matyti, kad bendrai importas padidėjo 10 %. 9 kategorijų produktų importas padidėjo daugiau nei 20 %, o vienos iš tų kategorijų (13-os kategorijos) produktų importas padidėjo daugiau nei 100 %. Be to, importas didėjo net prieš įsigaliojant pagal 232 skirsnį nustatytoms priemonėms.

(29)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 23 kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais staiga nepagrįstai daug išaugo. Be to, importas toliau didėjo pirmąjį 2018 m. ketvirtį ir manoma, kad jis bus dar didesnis atsižvelgiant į numatomą prekybos srautų nukreipimą dėl 232 skirsnio priemonių.

V.   NENUMATYTI POKYČIAI

(30)

Komisija preliminariai nustatė, kad minėtą plieno produktų importo į Sąjungą padidėjimą lėmė nenumatyti pokyčiai dėl tam tikrų veiksnių, susijusių su nagrinėjamųjų produktų tarptautinės prekybos disbalanso atsiradimu ir jo didėjimu.

(31)

Pirmiausia, nuo 2000 m. nominalūs pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 1,05 mlrd. tonų 2000 m. iki 2,29 mlrd. tonų 2016 m., o 2017 m. išliko labai didelio masto (2,27 mlrd. tonų) (9). Be to, faktinė pasaulinė plieno gamyba 2016 m. (1,6 mlrd. tonų) vis dar buvo 100 mln. tonų didesnė nei pasaulinė plieno paklausa (1,5 mlrd. tonų). Todėl pastaraisiais metais buvo didelis atotrūkis tarp nominaliųjų pasaulinių pajėgumų ir gamybos, taip pat tarp gamybos ir paklausos – dėl to pasaulinėje plieno rinkoje susidarė precedento neturintys pertekliniai pajėgumai, kurie išliko nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi jiems sumažinti. Be to, žvelgiant į ateitį, nors 2017 m. pasaulinė gamyba dėl ekonomikos atsigavimo padidėjo daugiau kaip 5 %, 2018 m. pasaulinė plieno paklausa augs labai nedaug, o 2019 m. prognozuojamas tolesnis lėtėjimas. 2017 m. būta atsigavimo ženklų, tačiau dar išlieka didelė rizika.

(32)

Plieno įmonės ir toliau yra finansiškai pažeidžiamos, nes, kaip minėta pirmiau, plieno sektoriuje vis dar esama struktūrinio disbalanso. Šį disbalansą dar labiau stiprina konkurenciją iškraipančios subsidijos ir Vyriausybės paramos priemonės (10). Atsižvelgiant į dideles plieno sektoriaus pastoviąsias išlaidas, daugelis plieno gamintojų, visų pirma tose šalyse, kuriose valstybė iškreipia įprastą rinkos jėgų veikimą, naudojo didelius pajėgumus ir trečiųjų šalių rinkas užtvindė savo produktais mažomis kainomis, kurių vidaus rinka nebegalėjo įsisavinti. Dėl to padidėjo importas į ES ir apskritai buvo smukdomos kainos. Remiantis kiekvienos kategorijos produktų kainų palyginimu, dėl importo kainų 2017 m. buvo apskritai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Toks vidutinis kainų palyginimas nebūtinai atspindi visus ypatumus, kurie gali turėti įtakos palyginamumui, tačiau vis dėlto aiškiai parodo bendrą importo kainų lygį, palyginti su Sąjungos kainomis. Buvo nustatyta, kad 17 produktų kategorijų atžvilgiu kainos buvo priverstinai mažinamos nuo 1,2 iki 23 %.

(33)

Antra, minėtą poveikį paaštrino prekybos apribojimai trečiųjų šalių rinkose. Iš tiesų, dėl pirmiau minėtos plieno produktų perteklinės pasiūlos ir rinką iškraipančios praktikos, nuo 2014–2015 m. kelios šalys, siekdamos apsaugoti savo vidaus gamintojus, pradėjo aktyviau vykdyti prekybos politiką ir taikyti prekybos apsaugos priemones plieno sektoriuje. Meksika, Pietų Afrika, Indija ir Turkija importo tarifus įvairiems plieno produktams padidino nuo 2,5 iki 40 %, įskaitant, be kita ko: karštai valcuotam ir šaltai valcuotam plienui, plokštiems plieno produktams (pvz., juostelėms) ir strypams. Per tiriamąjį laikotarpį paprastai buvo importuojamas vis didesnis šių produktų kiekis. Be to, 2017 m. trečiosios šalys toliau taikė prekybos ribojimo priemones: kai kurios šalys nustatė minimalias importo kainas (Indija), kai kurios nustatė privalomus nacionalinius plieno standartus (Indonezija), o kitos – vietos turinio reikalavimus, be kita ko, vykdant viešuosius pirkimus (JAV).

(34)

Be to, vis daugiau pradedama taikyti prekybos apsaugos priemones. Remiantis PPO statistiniais duomenimis, 2011–2013 m. kasmet buvo inicijuojami vidutiniškai 77 su plienu susiję tyrimai, o 2015–2016 m. šis vidurkis padidėjo iki 117. 2018 m. vasario mėn. JAV taikė 169 antidempingo ir kompensacinius muitus plienui ir tebevykdė 25 tyrimus, po kurių plieno importas į JAV gali būti dar labiau apribotas (11). Kadangi JAV yra viena iš didžiausių plieną importuojančių šalių pasaulyje (2016 m. jai teko apie 13,1 % pasaulio plieno importo), dėl tokio didelio skaičiaus prekybos apsaugos priemonių poveikis buvo labai juntamas visame pasaulyje.

(35)

Trečia, pasaulyje esant nuolatiniams pertekliniams pajėgumams, dėl neteisėtų ir ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) veikiausiai į Sąjungą bus nukreipti dideli prekybos plienu srautai. JAV apskaičiavo, kad pagal 232 skirsnio priemones nustačius vieno dydžio produkto tarifą, netaikant jokių išimčių pagal šalis, importo apimtis turėtų sumažėti maždaug 13 mln. tonų (tai atitinka 7 % Sąjungos suvartojimo) (12). Sąjungos rinka apskritai yra labai patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai ir nėra abejonių, kad šios šalys, kaip ir kitos šalys, kurių eksportui ir gamybai darys poveikį JAV priemonės ir numatomas pakopinis prekybos srautų nukreipimas, nukreips savo eksportą į Sąjungą. NET ir iš dalies nukreipus minėtus prekybos srautus į Sąjungą, ES rinkoje neišvengiamai bus vėl smukdomos ir priverstinai mažinamos kainos, dėl to kainos sumažės iki 2016 m. lygio, o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad importas, dėl kurio gali toliau blogėti Sąjungos plieno pramonės ekonominė padėtis, dar gali didėti visų pirma iš šalių, kurioms šiuo metu netaikomi antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai.

(36)

Taigi, pirmiau minėti nenumatyti pokyčiai lėmė ir toliau lems aiškų plieno importo į Sąjungą didėjimą.

VI.   DIDELĖS ŽALOS GRĖSMĖ

1.   Bendra Sąjungos plieno pramonės padėtis

(37)

Siekdama padaryti preliminarią išvadą, ar yra įrodymų, kad Sąjungos pramonei daroma didelė žala, susijusi su vertinamuoju nagrinėjamuoju produktu, arba kyla tokios didelės žalos grėsmė, Komisija, vadovaudamasi Reglamento 2015/478 9 straipsniu ir Reglamento 2015/755 6 straipsniu, nagrinėjo 2013–2017 m. su nagrinėjamuoju produktu susijusį vartojimą, gamybą, pajėgumų naudojimą, pardavimą, rinkos dalį, kainas, pelningumą, atsargas, panaudoto kapitalo grąžą, pinigų srautą ir užimtumo tendencijas (kol bus surinkti 2018 m. duomenys).

(38)

Ši analizė atlikta bendrai ir atskirai pagal 23 produktų kategorijas, kurioms priskiriamų produktų importo apimtis didėjo (toliau – vertinamieji produktai/produktų kategorijos). Kaip paaiškinta II skirsnyje, Komisija mano, kad tokia bendra ir išsami analizė yra tinkama šiam tyrimui, atsižvelgiant į skirtingų produktų tarpusavio sąsajas, ryšį ir konkurencijos lygį paklausos ir pasiūlos požiūriu.

(39)

Vertinant bendrą padėtį, Sąjungos suvartojimo, Sąjungos gamintojų pardavimo ir atitinkamos rinkos dalies raida buvo tokia:

(tūkst. tonų)

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas

144 908

152 146

157 236

163 100

166 244

Indeksas 2013 m. = 100

100

105

109

113

115

Pardavimas vidaus rinkoje

125 808

129 261

129 542

132 717

134 542

Indeksas 2013 m. = 100

100

103

103

105

107

Rinkos dalys (%)

86,8 %

85,0 %

82,4 %

81,4 %

80,9 %

Šaltinis: Eurostatas ir pramonės duomenys.

(40)

Vertinamųjų produktų suvartojimas 2013–2017 m. laikotarpiu kasmet nuolat didėjo ir iš viso padidėjo 15 %. Sąjungos gamintojų pardavimas taip pat didėjo, tačiau daug mažiau nei Sąjungos suvartojimas, t. y. tik 7 %. Atitinkamai Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti didėjančia Sąjungos paklausa ir prarado rinkos dalį – ji sumažėjo nuo 86,8 iki 80,9 %. Derėtų priminti, kad per tą patį laikotarpį importas padidėjo 68 %.

(41)

Remiantis iš Sąjungos gamintojų gautais klausimyno atsakymais, gamybos ir gamybos pajėgumų raida buvo tokia:

(tūkst. tonų)

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

ES gamyba

184 912

190 687

192 493

194 369

200 650

Indeksas 2013 m. = 100

100

103

104

105

109

Gamybos pajėgumai

257 331

257 138

258 056

260 171

265 353

Indeksas 2013 m. = 100

100

100

100

101

103

Pajėgumų naudojimas (%)

71,9 %

74,2 %

74,6 %

74,7 %

75,6 %

Šaltinis: pramonės duomenys.

(42)

Gamybos pajėgumai 2013–2017 m. laikotarpiu padidėjo 3 %, tačiau mažiau nei gamybos lygis, kuris padidėjo 9 %. Todėl pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo 72 iki 76 %.

(43)

Bendradarbiaujančių bendrovių turimos atsargos 2013–2017 m. laikotarpiu iš viso padidėjo 20 %.

(tūkst. tonų)

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Atsargos

11 006

11 896

12 391

12 117

13 222

Indeksas 2013 m. = 100

100

108

113

110

120

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(44)

Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainų, pelningumo ir pinigų srauto raida:

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Vieneto pardavimo kainos (EUR/t)

673,5

652,8

616,9

572,9

681,5

Indeksas 2013 m. = 100

100

97

92

85

101

Pelningumas

– 1,0 %

0,9 %

0,9 %

2,2 %

6,2 %

Pinigų srautas (mln. EUR)

3 133

4 975

6 519

5 386

6 141

Indeksas 2013 m. = 100

100

159

208

172

196

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(45)

2013–2016 m. laikotarpiu Sąjungos rinkoje labai smukdytos kainos: vieneto pardavimo kainos sumažėjo 15 %. Reikėtų priminti, kad per šį laikotarpį importas taip pat labai padidėjo. Tačiau vidutinė vieneto pardavimo kaina 2017 m. padidėjo ir pasiekė 2013 m. lygį. Pelningumas 2013–2016 m. laikotarpiu apskritai išliko labai mažas. Nors kainos labai sumažėjo, vis dėlto 2016 m. Sąjungos pramonė sugebėjo sumažinti gamybos sąnaudas tiek, kad pavyko pasiekti nedidelį 2,2 % pelną. 2017 m. padėtis laikinai pagerėjo. Pardavimo kainos 2016–2017 m. padidėjo beveik 20 % ir pasiekė 2013 m. lygį. Sąjungos pramonė gavo 6,2 % pelną, nes gamybos sąnaudos (žaliavos), nors ir didėjo, liko mažesnės nei 2013 m. Bendras Sąjungos pramonės pinigų srautas padidėjo maždaug 60 %.

(46)

Kalbant apie užimtumą, per 5 metų laikotarpį Sąjungos vertinamųjų kategorijų produktų gamintojai prarado beveik 10 000 darbo vietų.

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Užimtumas (etato ekvivalentai)

189 265

183 470

182 136

182 162

181 303

Indeksas 2013 m. = 100

100

97

96

96

96

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

2.   Padėtis atskirų produktų kategorijų lygmeniu

(47)

Be bendros su nagrinėjamuoju produktu susijusios padėties analizės apskritai, kuri, Komisijos nuomone, yra tinkamas pagrindas vertinti apsaugos priemonių būtinybę atliekant šį tyrimą, Komisija taip pat įvertino padėtį atskirų produkto kategorijų lygmeniu, kad galėtų patvirtinti pirmiau nurodytas tendencijas išskaidytu lygmeniu.

(48)

Vertinant atskiras produktų kategorijas, padėtis skiriasi daugiau, bet apskritai matyti tos pačios tendencijos. Ekonominiai rodikliai pateikiami atskirai ir pagal III priede nurodytas produktų kategorijas.

(49)

Per pastaruosius penkerius metus padidėjo visų kategorijų produktų suvartojimas Sąjungoje, išskyrus dviejų kategorijų produktus. Nors kai kurių atskirų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo nedidelis – tik 2 %, kitų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo daug didesnis – iki 169 %.

(50)

2013–2017 m. laikotarpiu pardavimo apimtis iš esmės nesikeitė arba kai kuriais atvejais šiek tiek padidėjo, bet, išskyrus tris produktų kategorijas, ji nedidėjo tiek, kiek ES suvartojimas. Todėl per penkerius metus rinkos dalys mažėjo, išskyrus susijusias su 3 produktais.

(51)

18 iš 23 atskirų produktų gamybos lygis, kaip ir pajėgumų naudojimo koeficientai, apskritai padidėjo.

(52)

Kalbant apie kainas, 2013–2016 m. laikotarpiu labai sumažėjo kiekvieno produkto (išskyrus vieną produktą, kuriam buvo taikomi antidempingo muitai minimalios importo kainos forma) kainos. 2017 m. kainos padidėjo ne tik dėl to, kad apskritai atsigavo plieno rinka, bet ir dėl to, kad imtasi įvairių prekybos apsaugos priemonių dėl nesąžiningos kainodaros ir subsidijuojamo importo. 16 produktų kainų lygis 2017 m. išliko mažesnis nei 2013 m. Reikėtų pažymėti, kad vidutinės importo kainos buvo beveik sistemingai mažesnės už visų metų ir visų kategorijų produktų Sąjungos kainas.

(53)

Kalbant apie pelną, visų kategorijų produktai iki 2016 m. buvo parduodami nuostolingai arba gaunant gerokai mažesnį pelną. Tik 7 produktų pardavimo pelnas 2017 m. vėl padidėjo iki daugiau nei 6 %. Šių produktų ES gamybos apimtis yra didelė, o šešiems iš jų šiuo metu taikomos (neseniai nustatytos) antidempingo arba kompensacinių muitų priemonės. Pažymėtina, kad šios priemonės taikomos tik kai kurioms kilmės šalims. Visi kiti produktai buvo arba nuostolingi (3 produktai), arba buvo vos išlaikyta pelno ir nuostolių pusiausvyra (13 produktų). Manoma, kad 6 % pelno nepakanka investicijoms, reikalingoms veiklai palaikyti, padengti, nes daugumoje naujausių tyrimų Komisija naudojo maždaug 8 % pelno, kurio turėjo pakakti šio sektoriaus investicijoms padengti, dydį. Kalbant apie pinigų srautą, su puse produktų susijęs pinigų srautas 2013–2017 m. sumažėjo, o su 6 produktais susijęs pinigų srautas 2017 m. netgi buvo neigiamas. Panaudoto kapitalo grąža (PKG) 2013–2016 m. išliko nedidelė, tačiau vėliau padidėjo daugumos kategorijų produktų atveju, nors 5 produktų atveju PKG 2017 m. vis dar buvo neigiama.

(54)

Padidėjo 17 kategorijų produktų atsargos. Sumažėjo tik 5 kategorijų produktų atsargos, o vienos kategorijos produktų atsargų lygis per tą laikotarpį nesikeitė.

(55)

Pateikta analizė patvirtina, kad Sąjungos plieno pramonės padėtis 2013–2016 m. labai pablogėjo. Pasekmės – sumažėjo rinkos dalys ir labai smukdytos kainos, dėl ko pramonė negalėjo pasinaudoti mažesnėmis žaliavų kainomis. Šios tendencijos pastebėtos tiek apskritai, tiek atskirų produktų lygmeniu. Padėtis iš dalies pagerėjo 2017 m. Nors daugumos kategorijų produktai vis dar nėra subalansuotai pelningi, kai kurių iš jų pelningumas padidėjo, veikiausiai dėl neseniai nustatytų antidempingo ir antisubsidijų priemonių. Todėl manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis apskritai ir atskirų produktų kategorijų lygmeniu vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties, ypač jei importą iš šalių, kurioms taikomos prekybos apsaugos priemonės, pakeis importas, nukreiptas iš JAV rinkos, joje pradėjus taikyti 232 skirsnio priemones.

(56)

Tai, pvz., aktualu 1, 2 ir 4 kategorijos produktų atveju, nes Sąjungoje šių kategorijų produktų paklausa yra didelė, tačiau ir dėl to, kad tų kategorijų (visų pirma 1 ir 2) produktai naudojami kaip žaliava kitiems plieno produktams gaminti. Su 1, 2 ir 4 kategorijų produktais susijusi finansinė padėtis 2016 m. buvo nuostolinga, tačiau pagerėjo 2017 m., kai tam tikroms šalims, be kita ko, Kinijai ir Rusijai, buvo nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės. Tačiau importą iš tų šalių pastaruoju metu iš dalies pakeitė importas iš Indijos, Korėjos ir Turkijos (pastarosios dvi šalys kartu yra ir didelės produktų tiekėjos JAV rinkai). 1 kategorijos produktų importas į Sąjungą 2018 m. pirmąjį ketvirtį, t. y. kol JAV dar nebuvo nustačiusios priemonių, jau padidėjo, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, ir daugiausia dėl importo iš Turkijos.

(57)

Panašu, kad toliau augant plieno importui į Sąjungą, dar iki galo neatsigavusi Sąjungos pramonė negalės pasinaudoti teigiamu neseniai nustatytų prekybos apsaugos priemonių poveikiu.

3.   Didelės žalos grėsmė

(58)

2016 m. kovo mėn. komunikate dėl plieno (13) Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos plieno pramonė susiduria su keliomis didelėmis problemomis, kurios sustiprėjo dėl perteklinių pajėgumų pasaulyje, didžiulio pasaulinio eksporto augimo ir precedento neturinčio nesąžiningos prekybos praktikos masto.

(59)

Kartu, norėdama ištaisyti žalą, kuri buvo padaryta dėl nesąžiningos prekybos, Sąjunga nustatė nemažai antidempingo ir antisubsidijų priemonių plieno produktų importui. Iš viso šiuo metu taikoma ne mažiau kaip 19 antidempingo ar antisubsidijų priemonių iš įvairių šalių nesąžiningai importuojamiems 14 tiriamųjų kategorijų produktams. Tiriamuoju laikotarpiu (2013–2017 m.) per 13 naujų tyrimų buvo nustatyta, kad ES plieno pramonė nukentėjo dėl nesąžiningos prekybos praktikos padarytos materialinės žalos (arba vienu atveju kilo žalos grėsmė).

(60)

Kaip pažymėta 55 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties. Dėl neseniai priimto JAV sprendimo 232 skirsnio priemones taikyti ir ES eksportui Sąjungos gamintojų galimybės eksportuoti savo produktus į JAV veikiausiai sumažės ir dėl to jų padėtis taps dar pažeidžiamesnė.

(61)

Plieno importo apimtis labai padidėjo ir 2017 m. išliko didelė. 2018 m. toliau didėjant importui, ypač iš tų šalių ar eksportuotojų, kuriems netaikomos prekybos apsaugos priemonės, pramonė veikiausiai negalės visiškai atsigauti ir pasinaudoti šiomis priemonėmis. Sąjungos plieno pramonė iš tiesų laikoma vis dar pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties.

(62)

Jei nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, kad artimiausiu metu bus padaryta didelė faktinė žala.

(63)

Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamento 2015/478 9 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 2015/755 6 straipsnio 3 dalį Komisija išnagrinėjo eksporto į Sąjungą didėjimo mastą ir tikimybę, kad turimi pajėgumai yra naudojami eksportui į Sąjungą.

(64)

Pirma, kaip nuspręsta pirmiau, importas į Sąjungą labai padidėjo 2013–2017 m. laikotarpiu – iš viso 68 %. Nors šis padidėjimas buvo ypač ryškus iki 2016 m., vėliau importas, nors ir lėčiau, tačiau toliau didėjo. Kaip pabrėžta 37 ir 82 konstatuojamosiose dalyse dėl kritinių aplinkybių, 2018 m. pirmąjį ketvirtį importas vėl smarkiai padidėjo (beveik 10 %). Todėl importo didėjimo tempas yra reikšmingas.

(65)

Antra, įvairiose šalyse esant bendrų perteklinių pajėgumų, tikėtina, kad dėl ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) prekybos plieno produktais srautai veikiausiai bus nukreipti į Sąjungą.

(66)

JAV paskelbė apie savo ketinimą sumažinti importą maždaug 13 mln. tonų ir dėl to 2018 m. kovo mėn. labai dideliam skaičiui importuojamų plieno produktų nustatė papildomą 25 % importo muitą. Plieno, kuris nebebus eksportuojamas į JAV, kiekis neišvengiamai bus nukreiptas į kitas trečiąsias šalis.

(67)

Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai. Daugiau nei tikėtina, kad tos šalys, kaip ir kitos šalys, iš esmės norės nukreipti savo eksportą į Sąjungą. Apskritai Sąjungos rinka iš tikrųjų yra patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Iš tiesų ES, atsilikdama nuo Kinijos, bet pralenkdama JAV, yra viena iš pagrindinių plieno rinkų, kurioje paklausa pastaraisiais metais didėjo, o kainos taip pat kilo.

(68)

Tokiomis aplinkybėmis, labai padidėjus pasiūlai Sąjungos rinkoje dėl importo antplūdžio galiausiai bus daromas spaudimas mažinti kainas, todėl kainų lygis bus panašus į 2016 m., o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui.

4.   Išvados

(69)

Šiomis aplinkybėmis ir remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nors kai kurių kategorijų produktų atžvilgiu Sąjungos plieno pramonė 2017 m. iš dalies atsigavo, visų pirma dėl prekybos apsaugos priemonių, didžiosios dalies vertinamųjų kategorijų produktų atžvilgiu finansinė padėtis toli graži nėra tvari, todėl Sąjungos pramonė vis dar būtų pažeidžiama, jei būtų kitas importo antplūdis. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų Sąjungos plieno pramonei gresia didelė žala.

VII.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Importo padidėjimas

(70)

Remdamasi toliau nurodyta analize Komisija preliminariai nustatė padidėjusio vertinamojo produkto importo ir didelės žalos grėsmės priežastinį ryšį.

(71)

Pirmiausia primenama, kad Sąjungos gamintojų gaminami produktai yra panašūs arba tiesiogiai konkuruoja su nagrinėjamaisiais produktais. Jų pagrindinės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais ir tarpusavyje labai konkuruoja pagal kainą.

(72)

Kaip paaiškinta IV ir VI skirsniuose, Sąjungos gamintojams padaryta žala – sumažėjo jų rinkos dalis ir darytas labai didelis spaudimas kainoms, dėl kurio pelnas buvo neigiamas arba netvarus. Kai kurių produktų atveju, net jei gamintojai ir atsigavo, jiems neišvengiamai gresia didelė žala.

(73)

2013–2017 m. laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importas gerokai padidėjo ir jam teko tam tikra Sąjungos rinkos dalis, nes jo kainos buvo mažesnės nei Sąjungos gamintojų. Iš tiesų, bendra importo rinkos dalis padidėjo nuo 12,2 iki 17,6 %, o kiekvieno atskiro produkto importo kainos beveik visada buvo mažesnės už Sąjungos pardavimo kainas.

(74)

Priežastinis ryšys tarp padidėjusio importo ir Sąjungos gamintojų padėties buvo ypač ryškus 2013–2016 m. laikotarpiu, kai importas mažomis kainomis buvo pats didžiausias (+ 62 %), o ES gamintojų kainos sumažėjo 15 %. 13-os kategorijos produktų kainos sumažėjo net iki 20 %, o 1 ir 3 kategorijų – atitinkamai 19 ir 18 %. Dėl to Sąjungos panašaus produkto gamintojai arba patyrė nuostolių, arba vos sugebėjo išlaikyti pelno ir nuostolių pusiausvyrą. Nepaisant bendro kainų padidėjimo, 2017 m. importo lygis buvo aukštas ir dėl jo toliau buvo priverstinai mažinamos kainos. ES kainos padidėjo, bet tam tikrų produktų – nepakankamai, jie vis dar buvo parduodami nuostolingai arba gaunant labai mažą pelną.

(75)

NET jei tam tikrų kategorijų produktai vėl buvo parduodami pelningai, su jais susijusi padėtis vis tiek yra pažeidžiama. Iš tiesų, remiantis ankstesnių metų raida, šių kategorijų produktai ypač priklauso nuo spaudimo kainoms, o bet koks tolesnis importo mažomis kainomis didėjimas turėtų didelės neigiamos įtakos su jais susijusiai padėčiai.

(76)

Šiomis aplinkybėmis manoma, kad ribojamosios priemonės, kurių JAV ėmėsi pagal Prekybos plėtros akto 232 skirsnį, atsižvelgiant į jų mastą ir apimtį, gali daryti neišvengiamą didelę žalą Sąjungos gamintojams.

(77)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad vertinamųjų 23 kategorijų produktų atžvilgiu esama priežastinio ryšio tarp importo padidėjimo, spaudimo Sąjungos plieno rinkos kainai ir didelės žalos Sąjungos gamintojams grėsmės.

2.   Kiti žinomi veiksniai

(78)

Siekdama užtikrinti, kad didelė žala nebūtų susieta su kitais veiksniais nei importas padidėjimu, Komisija atliko preliminarią analizę, kad nustatytų, ar kiti veiksniai galėjo prisidėti prie Sąjungos gamintojų darytos didelės žalos.

(79)

Nustatyta, kad svarbų vaidmenį atliko bendri pertekliniai pajėgumai, nes dėl jų padidėjo pigus importas į Sąjungą. Susijusių plieno produktų suvartojimas padidėjo, todėl dėl jo negalėjo susilpnėti priežastinis ryšys.

(80)

Komisija taip pat svarstė, ar didelė žala galėjo būti daroma dėl nagrinėjamųjų produktų importo iš Europos ekonominės erdvės (EEE) narių. Atsižvelgdama į Sąjungos bei jos valstybių narių ir EEE šalių narių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino) EEE susitarimą Sąjunga įtvirtino glaudžią ekonominę integraciją su EEE šalių rinkomis ir nagrinėjamųjų produktų pramonės sektoriais. Šių rinkų pramonė yra brandi ir prisotinta, todėl manoma, kad, EEE šalių narių kilmės produktus išbraukus iš apsaugos priemonių taikymo srities, produkto importo lygiui bus padarytas mažas poveikis (ar nebus jokio poveikio). Iš tiesų, nors importas iš šių šalių turėjo įtakos tam tikrų kategorijų produktų importo padidėjimui (bendras importas iš šių šalių padidėjo maždaug 9 %), šio importo dalis, palyginti su visu importu, yra nedidelė (EEE importas sudaro maždaug 1,5 %, o atitinkama rinkos dalis – iš viso 0,3 %). Be to, EEE šalys narės yra tradicinės nedidelės apimties nagrinėjamojo produkto tiekėjos JAV, o tai reiškia, kad preliminariu vertinimu prekybos nukreipimo rizika taip pat yra nedidelė. Todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į tradiciškai nedidelės apimties tiekimą JAV, pramonės sektorių brandą EEE rinkose ir su tuo susijusią nedidelę prekybos srautų nukreipimo riziką, nagrinėjamųjų produktų importas iš EEE šalių gali būti tik labai nežymiai susijęs, jei apskritai susijęs, su didelės žalos grėsme.

(81)

Taigi, Komisija nenustatė kitų veiksnių, dėl kurių susilpnėtų importo padidėjimo ir didelės žalos Sąjungos gamintojams priežastinis ryšys. Vis dėlto per likusį tyrimo laikotarpį bus atliktas išsamesnis visų kitų veiksnių, kurie darė žalą arba galėjo daryti žalą, nagrinėjimas.

VIII.   KRITINĖ PADĖTIS

(82)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos plieno gamintojams iš esmės kyla žalos grėsmė ir didelė žala yra akivaizdžiai neišvengiama. Kai kurių atskirų kategorijų produktų atžvilgiu jau yra didelę žalą rodančių požymių. Toliau augant importui veikiausiai bus padarytas didelis neigiamas poveikis visos pramonės ekonominei padėčiai.

(83)

Komisija nagrinėjo, ar esama kritinių aplinkybių, kuriomis delsimas padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Visų pirma buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu importas toliau augo.

(84)

Remiantis 2018 m. pirmojo ketvirčio ir 2017 m. pirmojo ketvirčio plieno produktų importo palyginimu matyti, kad 18 iš 23 kategorijų produktų importas padidėjo 26 %. Šis importo padidėjimas yra kur kas didesnis nei 2016–2017 m. laikotarpiu, kuriuo importas padidėjo apie 2 %.

(85)

2018 m. kovo 23 d. plieno produktams pagal 232 skirsnį buvo nustatyti 25 % muitų tarifai. Šiuo metu neįmanoma įvertinti viso JAV priemonių poveikio prekybos srautų nukreipimui. Tačiau importo į Sąjungą padidėjimas 2018 m. pirmąjį ketvirtį galėtų būti prilyginamas prognozuojamam poveikiui ir aiškiai parodyti, kokia galėtų būti importo į Sąjungą būsima raida po to, kai JAV nustatė priemones.

(86)

2018 m. gegužės 30 d. JAV taip pat nusprendė, kad 232 skirsnio priemonės turėtų būti taikomos Sąjungai, Meksikai ir Kanadai. Komisija mano, kad tai dar vienas kritinis elementas, nes šiomis priemonėmis ne tik bus apribotas Sąjungos eksportas, bet ir padidės rizika, kad prekybos srautai bus nukreipti iš kitų dviejų svarbių plieną gaminančių šalių.

(87)

Atsižvelgiant į pažeidžiamą pramonės padėtį ir į importo didėjimą pastaruoju metu, tebesitęsianti plieno produktų perteklinė pasiūla Sąjungos rinkoje ir dėl to daromas spaudimas kainoms neabejotinai turės rimtų pasekmių Sąjungos gamintojų padėčiai.

(88)

Todėl Komisija mano, kad dėl realios prekybos srautų nukreipimo rizikos ir tolesnio importo į JAV iš svarbių plieną gaminančių šalių apribojimo susidarė kritinės aplinkybės, dėl kurių bet koks delsimas priimti laikinąsias apsaugos priemones padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos nedelsiant.

IX.   SĄJUNGOS INTERESAI

(89)

Remiantis Reglamento 2015/478 16 straipsniu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl didelės žalos grėsmės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Analizuojant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(90)

Sąjungos pramonę sudaro apie 40 gamintojų iš skirtingų Sąjungos valstybių narių, kurie 2013–2017 m. laikotarpiu buvo tiesiogiai įdarbinę daugiau kaip 180 000 darbuotojų, susijusių su 25 nagrinėjamaisiais produktais. Nustatyta, kad Sąjungos pramonei gresia didelė žala dėl didėjančio importo. Primenama, kad Sąjungos pramonė nepasinaudojo augančiu suvartojimu ir kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis išlieka nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančio importo. Jau seniai pripažinta, kad plieno pramonė yra strategiškai svarbi (14). Sąjunga yra suinteresuota, kad plieno pramonė būtų klestinti ir konkurencinga. Akivaizdu, kad jei nebus imtasi priemonių, Sąjungos gamintojų kainos ir rinkos dalis toliau mažės, todėl toliau mažės gamyba, didės finansiniai nuostoliai ir mažės užimtumas plieno pramonėje ir susijusiuose pramonės sektoriuose. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones bus galima laikinai pašalinti didelę žalą ir palengvinti Sąjungos pramonės prisitaikymą.

(91)

Apskritai naudotojai ir importuotojai siekia mažiausios galimos plieno kainos, ir aišku, kad netaikant priemonių kainos būtų mažesnės. Tačiau jie taip pat suinteresuoti turėti konkurencingą ir gyvybingą Sąjungos plieno pramonę, kuri galėtų patenkinti jų būsimus poreikius.

(92)

Šiomis aplinkybėmis kelios tyrimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų Sąjungos interesų. Jos tvirtina, kad priemonės beveik neabejotinai lemtų pasiūlos trūkumą, todėl Sąjungos pramonė turėtų stipresnes derybines pozicijas daryti spaudimą kainoms. Jos taip pat teigė, kad tiekimo šaltiniai jau yra apriboti, nes nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės, ir kad produktams, kurių negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, kurių nėra pakankamai arba kurių techninės specifikacijos nėra tinkamos, neturi būti taikomos apsaugos priemonės.

(93)

Siekiant užtikrinti tinkamą įvairių teisėtų interesų pusiausvyrą ir kadangi didelės žalos grėsmė šiuo atveju iš esmės yra susijusi su esamu prekybos srautų nukreipimu, Komisija mano, kad tokios formos apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrintas ankstesnis importo lygis ir kad tos priemonės būtų taikomos tik jį viršijus. Šiuo atžvilgiu tarifinių kvotų sistema, kurią taikant nekyla jokių kliūčių tradiciniams prekybos srautams, užtikrinama, kad apsaugos priemonės atitiktų Sąjungos interesus. Tokios formos priemonės leistų užkirsti kelią neigiamam prekybos srautų nukreipimo poveikiui Sąjungos pramonei ir kartu išsaugoti tradicinius prekybos tiekimo šaltinius ir veiksmingą konkurenciją plieno rinkoje.

(94)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad rizika, jog priimta priemonė lems pasiūlos trūkumą arba kainos padidėjimą, nėra didelė. Taip pat turėtų būti atmestas tvirtinimas, kad apsaugos priemonės neturi būti taikomos tam tikrų konkrečių kategorijų produktams, nes jų negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, jų nėra pakankamai arba jų techninės specifikacijos nėra tinkamos, kadangi tradiciniai prekybos srautai bus užtikrinti.

(95)

Todėl Komisija daro preliminarią išvadą, kad atsižvelgiant į Sąjungos interesus būtina priimti laikinąsias apsaugos priemones ir viršijus tradicinius konkrečios kategorijos produkto prekybos srautus taikyti didesnius tarifus.

X.   IŠVADOS IR LAIKINŲJŲ PRIEMONIŲ PRIĖMIMAS

1.   Laikinųjų priemonių priėmimas

(96)

Buvo padaryta preliminari išvada, kad Sąjungos plieno pramonės padėčiai dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų gresia didelė žala ir kad ši padėtis netolimoje ateityje veikiausiai virs faktine didele žala. Atsižvelgiant į kritines aplinkybes manoma, kad reikėtų nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kad iki dabartinio tyrimo pabaigos būtų galima išvengti sunkiai ištaisomos žalos ES plieno pramonei.

2.   Priemonių forma ir dydis

(97)

Siekdama pasirinkti tinkamą priemonės formą Komisija atsižvelgė į toliau nurodytus tris elementus. Pirma, tikėtina, kad didelė žala visai Sąjungos plieno pramonei bus padaryta dėl to, kad dėl 232 skirsnio priemonių į ES bus nukreipti plieno eksporto į JAV srautai. Antra, manoma, kad reikėtų išsaugoti Sąjungos rinkos atvirumą ir išlaikyti tradicinius importo srautus. Iš tiesų, būtent importo perteklius, viršijantis šiuos tradicinius prekybos srautus, laikomas pagrindine grėsme plieno pramonės padėčiai. Galiausiai laikantis Reglamento (ES) 2015/478 7 straipsnio 2 dalies ir Sąjungos tarptautinių prievolių, visų pirma PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 6 straipsnio, laikinosios priemonės turėtų būti nustatytos kaip tarifinės priemonės.

(98)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad, kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos kaip tarifinių kvotų, kurias viršijus mokamas papildomas muitas, sistema. Siekiant užtikrinti galimybę visiems tradiciniams tiekėjams patekti į Sąjungos rinką, tokios tarifinės kvotos turėtų būti grindžiamos 2015, 2016 ir 2017 m. metinio importo lygio vidurkiu. Kadangi tarifinės kvotos bus taikomos 200 kalendorinių dienų, nustatytos kvotos turėtų proporcingai atitikti metinius duomenis.

(99)

Viršijus kvotą turėtų būti nustatyta papildoma muito norma, kuri turėtų neleisti Sąjungos pramonei patirti didelės žalos. Atsižvelgdama į išvadas dėl didelės žalos grėsmės ir į tai, kad didelės žalos apskritai dar nepadaryta, Komisija mano, kad žalos skirtumo nederėtų skaičiuoti remiantis apskaičiuotąja vidutine nežalinga kaina už toną Sąjungos pramonės produktų per paskutinįjį laikotarpį.

(100)

Šiomis aplinkybėmis Komisija veikiau mano, kad būtų tikslingiau žvelgti į ateitį ir įvertinti, kokio dydžio muitą reikėtų nustatyti, norint išvengti tradicinius prekybos srautus viršijančio importo ir neleisti jam daryti didelės žalos Sąjungos pramonei, kai pasiekiamas nustatytas kvotos dydis.

(101)

Šiuo atžvilgiu Sąjungos pramonė pasiūlė du papildomus metodus, kaip apskaičiuoti reikiamo poveikio tarifą, kuriuos Komisija laiko pagrįstais šiam tikslui pasiekti: pirmasis metodas pagrįstas Sąjungos plieno pramonės dalinės pusiausvyros modeliu, pagal antrąjį apskaičiuojama plieno produktų pastoviųjų išlaidų dalis.

(102)

Dalinės pusiausvyros modelis yra paklausos ir pasiūlos lygčių rinkinys, skirtas vienai ūkio daliai, o likusiai ūkio daliai taikoma ceteris paribus prielaida. Pagal šį modelį taip pat daroma prielaida, kad analizuojamo scenarijaus makroekonominis poveikis nėra pakankamai didelis, kad paveiktų makroekonominius suvestinius rodiklius, kaip antai bendrą užmokesčio lygį ūkio sektoriuje.

(103)

Sąjungos pramonės pasiūlytas metodas yra pagrįstas viešai prieinamu kodu, kuris yra suprogramuotas ir sprendžiamas skaičiuoklėje. Plačiau kalbant dalinės pusiausvyros modeliai yra standartinė priemonė, kurią tyrimus atliekančios institucijos, įskaitant Komisiją, taiko analizuodamos prekybos politiką.

(104)

Pagal modelį, kaip ir daugumą kitų, taikoma vadinamoji Armingtono prielaida, kad skirtingos kilmės produktai yra netobuli pakaitalai. Pagal modelį Sąjungos rinka analizuojama remiantis tik pasiūlos funkcija – Sąjungos pasiūla vidaus rinkoje, importo iš šalių, kurioms taikomos apsaugos priemonės, pasiūla ir importo iš šalių, kurios atleistos nuo apsaugos priemonių, pasiūla. Galiausiai naudojama Sąjungos paklausos funkcija, pagal kurią, priklausomai nuo bendro kainų lygio, nustatoma bendro lygmens plieno paklausa, kuri paskirstoma trims minėtiems pasiūlos šaltiniams pagal santykines kainas. Pastarajam procesui taikomi vadinamieji Armingtono elastingumo parametrai, t. y. ekonominiai parametrai, rodantys skirtingų šalių kilmės produktų pakeitimo vienų kitais elastingumą, kuris skiriasi nelygu produkto rūšis ir rinka.

(105)

Modeliui naudojami EUROFER ir Eurostato duomenys. Armingtono elastingumo parametrai ir pasiūlos bei paklausos elastingumo parametrai gaunami iš patvirtintų šaltinių, kaip antai JAV tarptautinio prekybos centro ir Pasaulinės prekybos analizės projekto. Remiantis tais šaltiniais Armingtono elastingumo parametras yra 3,75, paklausos elastingumo parametras yra – 0,5, o trijų pasiūlos šaltinių elastingumo parametras yra 4.

(106)

Kadangi tai yra vienos šalies modelis, turi būti daromos tam tikros aiškios ir numanomos prielaidos, visų pirma dėl JAV plieno rinkos ir remiantis 232 skirsniu nustatytų priemonių poveikio.

(107)

Pirma, daroma prielaida, kad taikant šias priemones JAV rinkoje nebeliks dabartinio eksporto iš šalių, kurioms taikomos 232 skirsnio priemonės. Kitame etape bus apskaičiuojama eksporto, kurio nebeliks JAV rinkoje, dalis, kuri iš kiekvienos šiuo metu produktus gaminančios ir į JAV eksportuojančios šalies bus nukreipta į ES rinką, taikant metodiką, pagal kurią įvertinami ir pasveriami keturi skirtingi kriterijai: atstumas iki Sąjungos, pasiūla atitinkamo regiono šalyse, kurios gali absorbuoti nukreiptą eksportą, regiono šalys, kurios turi didelių perteklinių pajėgumų, ir šalyje taikomos prekybos apsaugos priemonės. Pagal šią apskaičiavimo metodiką 72 % dabartinio plieno importo į JAV bus nukreipta į ES rinką, o tai atitinka 55 % viso plieno importo į Sąjungą 2017 m. Toliau daroma prielaida, kad šis papildomas importas pakeis tokio paties dydžio Sąjungos gamybos dalį.

(108)

Modelis apibrėžiamas pagal minėtus parametrus ir rinkos duomenis, pataisytus atsižvelgiant į pirmesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse padarytas prielaidas. Tada modelis taikomas eksperimentuojant su įvairaus dydžio apsaugos priemonių tarifu, taikomu viršijus Sąjungos kvotą. Pagal modelio rezultatus prognozuojama, kad 25 % tarifas leistų išlaikyti importo lygį, kuris būtų apie 19 % didesnis nei ataskaitiniu 2015–2017 m. laikotarpiu. 32 % tarifas leistų išlaikyti 10 % didesnį importo lygį nei ataskaitiniu laikotarpiu. Tuo tarpu 41 % tarifas užtikrintų, kad importo lygis neviršytų 2015–2017 m. lygio.

(109)

Makroekonominio prekybos modelio rezultatus papildo įvairios mikroekonominės tipinių 12 skirtingų vertinamųjų kategorijų produktų pastoviųjų išlaidų dalies simuliacijos. Analizuojant daroma prielaida, kad jei kristų kainos, gamintojai toliau naudotų visus savo pajėgumus ir eksportuotų į Sąjungą tol, kol padengiamos kintamosios išlaidos. Pardavimo kainos ir kintamųjų išlaidų skirtumas vadinamas pastoviosiomis išlaidomis. Kitaip tariant, gamintojas gamintų tol, kol pastoviųjų išlaidų dalis nepasidarytų neigiama. Analizuojant nustatoma Sąjungoje iškrauto kiekvieno iš dvylikos vertinamųjų kategorijų produkto kaina, kurią pasiekus visiškai neliktų eksportuotojų į ES pastoviųjų išlaidų dalies. Tuomet skirtumas tarp šios kainos ir nežalingos kainos Sąjungos vidaus rinkoje atitiktų kvotą viršijus mokamo tarifo dydį, kuris yra būtinas norint užtikrinti nežalingos kainos lygį Sąjungos rinkoje.

(110)

Analizuojant naudojamas žaliavų kainų, grindžiamų „Metal Bulletin“ viešaisiais indeksais, krepšelis, Kinijos bendrovių kintamosios išlaidos pagal CRU duomenų bazę ir, konservatyviais skaičiavimais, numanomos 60 JAV dolerių už toną vežimo iš Kinijos į ES išlaidos. Daroma išvada, kad pastoviųjų išlaidų dalis ir atitinkamai būtini reikiamo poveikio tarifai, mokėtini viršijus kvotą, turėtų būti 19–45 % dydžio (vidurinė vertė – 34 %), o tai iš esmės patvirtina viršijus kvotą mokėtino tarifo dydį, nustatytą taikant dalinės pusiausvyros modelį.

(111)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad norint išvengti didelės žalos užtektų laikinojo 25 % tarifo, mokėtino viršijus kvotą. Šis mažesnis nei 32 % tarifas, gautas pagal modelį, kuriuo siekiama užtikrinti tradicinius prekybos srautus ir 10 % didesnį importą, atitinka atsargumo principą atsižvelgiant į Sąjungos interesus, kol bus gautos suinteresuotųjų šalių pastabos priėmus laikinąsias priemones ir atliktas išsamesnis importo prieš nustatant galutines priemones raidos tyrimas.

3.   Kvotų administravimas

(112)

Geriausias būdas užtikrinti optimalų tarifinių kvotų panaudojimą – jas paskirstyti chronologine tvarka pagal laiką, kai priimamos išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (15). Visiems Sąjungos importuotojams turėtų būti užtikrintos vienodos teisės nuolat naudotis kvotų sistema. Tokiam administravimo metodui būtinas glaudus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas.

(113)

Iš besivystančių šalių importuojamos prekės nuo tarifinių kvotų bus atleidžiamos atsižvelgiant į prekių kilmę. Todėl turėtų būti taikomi šiuo metu Sąjungoje galiojantys nelengvatinės kilmės nustatymo kriterijai.

(114)

Taikant laikinąsias priemones, kiekvienai produktų kategorijai, kuriai šiuo reglamentu nustatomos laikinosios priemonės, nustatoma konkreti kvota, nepriklausomai nuo produktų kilmės šalies, kad būtų toliau užtikrinti tradiciniai prekybos srautai. Toliau vykdant tyrimą bus nustatyta, ar reikia kvotas paskirstyti pagal eksporto šalis, siekiant užtikrinti tradicinius prekybos srautus iš tų šalių, atsižvelgiant į laikinųjų priemonių poveikį. Visų pirma Komisija turės atsižvelgti į galimą šiuo metu galiojančių antidempingo ir antisubsidijų priemonių poveikį kvotų paskirstymui pagal šalis ir jų naudojimui.

4.   Taikomos antidempingo ir antisubsidijų priemonės

(115)

Kai išnaudojama nustatyta kvota, kuriai muitas netaikomas, pradedamos taikyti apsaugos priemonės.

(116)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad daugeliui produktų kategorijų jau nustatytų antidempingo ir kompensacinių priemonių ir importuojamų tų pačių kategorijų produktų apsaugos priemonių derinys nepagrįstai apsunkintų kai kuriuos eksportuojančius gamintojus, norinčius eksportuoti į ES, o tai gali neleisti jiems patekti į Sąjungos rinką.

(117)

Iš tiesų, kai kurioms 12 kategorijų plieno produktų, kuriems taikomos dabartinės laikinosios apsaugos priemonės, kilmės šalims šiuo metu taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Todėl būtina apsvarstyti, ar šių priemonių ir apsaugos priemonių kumuliacija neturėtų didesnio poveikio nei pageidaujama (16). Siekiant išvengti dvigubų prekybos apsaugos priemonių nustatymo tais atvejais, kai viršijama tarifinė kvota, galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų taikymas bus sustabdytas arba šie muitai bus sumažinti siekiant užtikrinti, kad bendras šių priemonių poveikis neviršytų didžiausio taikomų apsaugos priemonių arba antidempingo/kompensacinių muitų dydžio.

5.   Trukmė

(118)

Laikinosios priemonės turėtų būti taikomos 200 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

XI.   LAIKINŲJŲ PRIEMONIŲ NETAIKYMAS TAM TIKROMS ŠALIMS

(119)

Pagal Reglamento 2015/478 18 straipsnį ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus laikinosios priemonės neturėtų būti taikomos besivystančios šalies kilmės produktams, jei tos šalies konkretaus produkto importo į Sąjungą dalis neviršija 3 %, su sąlyga, kad PPO narėmis esančioms besivystančioms šalims, kurių importo dalis yra mažesnė nei 3 %, kartu tenka ne daugiau kaip 9 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą.

(120)

Iš Komisijos preliminarios išvados matyti, kad tam tikrų besivystančių šalių kilmės nagrinėjamųjų kategorijų produktai atitinka minėtos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo reikalavimus. IV priede (Besivystančių šalių, kurioms taikomos laikinosios priemonės, kilmės produktų sąrašas) nurodytos besivystančios šalys šio reglamento tikslais. Jame taip pat prie kiekvienos iš 23 produktų kategorijų nurodytos besivystančios šalys, kurioms taikomos laikinosios priemonės. Komisija mano, kad šiuo etapu importo iš besivystančių šalių apimtį būtų tikslinga apskaičiuoti pagal kiekvieną produktų kategoriją, kadangi tarifinė kvota taip pat nustatoma pagal tradicinius kiekvienos atskiros kategorijos produktų prekybos srautus. Tuo nedaromas poveikis būsimiems sprendimams dėl to, ar šalį galima laikyti besivystančia šalimi.

(121)

Kaip nustatyta 80 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad dėl glaudžios integracijos su EEE šalių narių rinkomis, bendros importo iš šių šalių apimties ir mažos prekybos srautų nukreipimo rizikos šis reglamentas neturėtų būti taikomas Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės vertinamiesiems produktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Visų I priede išvardytų 23 kategorijų produktų importui į Sąjungą 200 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos leidžiama taikyti tarifines kvotas.

2.   Tarifinės kvotos yra nurodytos V priede (apibrėžiamos nurodant su produktais susijusius KN kodus).

3.   Išnaudojus atitinkamą tarifinę kvotą arba jei tam tikrų kategorijų produktų importui netaikoma atitinkama tarifinė kvota, taikomas papildomas 25 % muitas. Papildomas muitas taikomas importuojamo produkto muitinei vertei.

2 straipsnis

1.   Bet kurio produkto, kuriam taikomas šis reglamentas, kilmė nustatoma pagal Sąjungoje galiojančias nuostatas, susijusias su nelengvatine kilme.

2.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

Komisija ir valstybės narės tarifines kvotas valdo pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 49–54 straipsniuose numatytą tarifinių kvotų valdymo sistemą.

4 straipsnis

1 straipsnyje nurodytų kategorijų produktų, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną jau yra gabenami į Sąjungą ir kurių paskirties vietos negalima keisti, importui netaikomos tarifinės kvotos arba 1 straipsnyje nurodytas papildomas muitas, ir tie produktai gali būti išleidžiami į laisvą apyvartą.

5 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento būtų laikomasi.

6 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, tarifinės kvotos arba 1 straipsnyje nurodytas papildomas muitas netaikomas I priede nurodytų 23 kategorijų produktų, kurių kilmės šalis yra viena iš IV priede nurodytų besivystančių šalių, importui.

2.   IV priede nurodomos besivystančios kilmės šalys, kurioms dėl visų 23 produktų kategorijų taikomos 1 straipsnyje nustatytos priemonės.

7 straipsnis

1 straipsnyje nustatytos priemonės netaikomos Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės produktams.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 83, 2015 3 27, p. 16.

(2)  OL L 123, 2015 5 19, p. 33.

(3)  OL C 111, 2018 3 26, p. 29.

(4)  OL C 225, 2018 6 28, p. 54.

(5)  2016 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/670, kuriuo nustatoma išankstinė Sąjungos priežiūra, taikoma tam tikriems importuojamiems tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktams (OL L 115, 2016 4 29, p. 37), 2018 m. balandžio mėn. buvo nustatytos išankstinės priežiūros priemonės.

(6)  OL C 225, 2018 6 28, p. 54.

(7)  Byla Nr. COMP/EAPB.1351 Usinor/Arbed/Aceralia ir Byla Nr. COMP/M.4137 Mittal/Arcelor.

(8)  Visų pirma žr. IV skirsnį ir VI skirsnio 1 ir 2 dalis.

(9)  Žr. 83 ir 84 EBPO Plieno komiteto posėdžių ataskaitas adresu http://www.oecd.org/sti/ind/steel.htm.

(10)  Ten pat, 83 posėdžio ataskaita.

(11)  JAV prekybos sekretoriaus W. Rosso (Prekybos departamentas) pranešimas spaudai https://www.commerce.gov/news/press-releases/2018/02/secretary-ross-releases-steel-and-aluminum-232-reports-coordination.

(12)  JAV prekybos departamento ataskaita pagal 232 skirsnį, https://www.commerce.gov/sites/commerce.gov/files/the_effect_of_imports_of_steel_on_the_national_security_-_with_redactions_-_20180111.pdf.

(13)  2016 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“, COM(2016) 155 final.

(14)  2016 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“, COM(2016) 155 final.

(15)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(16)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/477 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį (OL L 83, 2015 3 27, p. 11).


I PRIEDAS. Nagrinėjamasis produktas

Produkto numeris

Produkto kategorija

KN kodai

1

Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

7208 10 00 , 7208 25 00 , 7208 26 00 , 7208 27 00 , 7208 36 00 , 7208 37 00 , 7208 38 00 , 7208 39 00 , 7208 40 00 , 7208 52 10 , 7208 52 99 , 7208 53 10 , 7208 53 90 , 7208 54 00 , 7211 13 00 , 7211 14 00 , 7211 19 00 , 7212 60 00 , 7225 19 10 , 7225 30 10 , 7225 30 30 , 7225 30 90 , 7225 40 15 , 7225 40 90 , 7226 19 10 , 7226 91 20 , 7226 91 91 , 7226 91 99

2

Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

7209 15 00 , 7209 16 90 , 7209 17 90 , 7209 18 91 , 7209 25 00 , 7209 26 90 , 7209 27 90 , 7209 28 90 , 7209 90 20 , 7209 90 80 , 7211 23 20 , 7211 23 30 , 7211 23 80 , 7211 29 00 , 7211 90 20 , 7211 90 80 , 7225 50 20 , 7225 50 80 , 7225 99 00 , 7226 20 00 , 7226 92 00

3

Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

7209 16 10 , 7209 17 10 , 7209 18 10 , 7209 26 10 , 7209 27 10 , 7209 28 10 , 7225 19 90 , 7226 19 80

4

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

7210 20 00 , 7210 30 00 , 7210 41 00 , 7210 49 00 , 7210 61 00 , 7210 69 00 , 7210 90 80 , 7212 20 00 , 7212 30 00 , 7212 50 20 , 7212 50 30 , 7212 50 40 , 7212 50 61 , 7212 50 69 , 7212 50 90 , 7225 91 00 , 7225 92 00 , 7226 99 10 , 7226 99 30 , 7226 99 70

5

Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

7210 70 80 , 7212 40 80

6

Plokšti valcavimo produktai

7209 18 99 , 7210 11 00 , 7210 12 20 , 7210 12 80 , 7210 50 00 , 7210 70 10 , 7210 90 40 , 7212 10 10 , 7212 10 90 , 7212 40 20

7

Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60

8

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

7219 11 00 , 7219 12 10 , 7219 12 90 , 7219 13 10 , 7219 13 90 , 7219 14 10 , 7219 14 90 , 7219 22 10 , 7219 22 90 , 7219 23 00 , 7219 24 00 , 7220 11 00 , 7220 12 00

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80

12

Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7214 30 00 , 7214 91 10 , 7214 91 90 , 7214 99 31 , 7214 99 39 , 7214 99 50 , 7214 99 71 , 7214 99 79 , 7214 99 95 , 7215 90 00 , 7216 10 00 , 7216 21 00 , 7216 22 00 , 7216 40 10 , 7216 40 90 , 7216 50 10 , 7216 50 91 , 7216 50 99 , 7216 99 00 , 7228 10 20 , 7228 20 10 , 7228 20 91 , 7228 30 20 , 7228 30 41 , 7228 30 49 , 7228 30 61 , 7228 30 69 , 7228 30 70 , 7228 30 89 , 7228 60 20 , 7228 60 80 , 7228 70 10 , 7228 70 90 , 7228 80 00

13

Strypai

7214 20 00 , 7214 99 10

14

Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

7222 11 11 , 7222 11 19 , 7222 11 81 , 7222 11 89 , 7222 19 10 , 7222 19 90 , 7222 20 11 , 7222 20 19 , 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 , 7222 20 89 , 7222 30 51 , 7222 30 91 , 7222 30 97 , 7222 40 10 , 7222 40 50 , 7222 40 90

15

Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

7221 00 10 , 7221 00 90

16

Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7213 10 00 , 7213 20 00 , 7213 91 10 , 7213 91 20 , 7213 91 41 , 7213 91 49 , 7213 91 70 , 7213 91 90 , 7213 99 10 , 7213 99 90 , 7227 10 00 , 7227 20 00 , 7227 90 10 , 7227 90 50 , 7227 90 95

17

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90

18

Lakštinės atraminės konstrukcijos

7301 10 00

20

Dujų vamzdžiai

7306 30 41 , 7306 30 49 , 7306 30 72 , 7306 30 77

21

Tuščiaviduriai profiliai

7306 61 10 , 7306 61 92 , 7306 61 99

22

Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

7304 11 00 , 7304 22 00 , 7304 24 00 , 7304 41 00 , 7304 49 10 , 7304 49 93 , 7304 49 95 , 7304 49 99

23

Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

7304 51 12 , 7304 51 18 , 7304 59 32 , 7304 59 38

25

Dideli suvirinti vamzdžiai

7305 11 00 , 7305 12 00 , 7305 19 00 , 7305 20 00 , 7305 31 00 , 7305 39 00 , 7305 90 00

26

Kiti suvirinti vamzdeliai

7306 11 10 , 7306 11 90 , 7306 19 10 , 7306 19 90 , 7306 21 00 , 7306 29 00 , 7306 30 11 , 7306 30 19 , 7306 30 80 , 7306 40 20 , 7306 40 80 , 7306 50 20 , 7306 50 80 , 7306 69 10 , 7306 69 90 , 7306 90 00

28

Nelegiruotojo plieno viela

7217 10 10 , 7217 10 31 , 7217 10 39 , 7217 10 50 , 7217 10 90 , 7217 20 10 , 7217 20 30 , 7217 20 50 , 7217 20 90 , 7217 30 41 , 7217 30 49 , 7217 30 50 , 7217 30 90 , 7217 90 20 , 7217 90 50 , 7217 90 90


II PRIEDAS

II.1. 23 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris

Produkto kategorija

2013

2014

2015

2016

2017

Augimas 2017 m., palyginti su 2013 m.

1

Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

4 814 207

5 212 268

7 807 441

8 574 007

6 991 376

45 %

2

Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

1 832 159

1 903 092

2 759 877

1 998 437

2 462 471

34 %

3

Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

266 559

285 132

280 256

318 496

379 649

42 %

4

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

1 854 963

2 202 856

2 687 715

3 911 752

4 980 452

168 %

5

Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

681 698

725 296

622 553

730 625

915 248

34 %

6

Plokšti valcavimo produktai

552 384

662 861

638 316

756 016

617 567

12 %

7

Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

1 419 767

1 959 605

2 554 930

2 814 802

2 530 630

78 %

8

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

175 836

233 028

269 697

351 075

436 173

148 %

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

697 457

1 017 613

787 521

843 352

976 108

40 %

12

Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

911 115

1 219 800

1 200 627

1 400 824

1 385 829

52 %

13

Strypai

527 008

972 602

1 430 014

1 292 971

1 191 445

126 %

14

Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

113 071

147 453

142 416

147 811

159 577

41 %

15

Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

52 082

71 229

57 627

58 670

62 978

21 %

16

Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

1 125 730

1 289 953

1 697 912

2 000 967

2 094 274

86 %

17

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

223 669

277 507

268 014

388 041

262 745

17 %

18

Lakštinės atraminės konstrukcijos

15 870

16 503

14 051

36 970

85 054

436 %

20

Dujų vamzdžiai

266 467

340 051

298 103

336 050

380 257

43 %

21

Tuščiaviduriai profiliai

461 263

552 874

574 490

725 545

820 667

78 %

22

Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

32 581

38 782

39 719

42 510

42 701

31 %

23

Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

7 489

9 426

11 944

9 773

8 663

16 %

25

Dideli suvirinti vamzdžiai

286 939

411 273

209 524

159 219

1 044 534

264 %

26

Kiti suvirinti vamzdeliai

474 949

491 934

510 548

540 386

571 167

20 %

28

Nelegiruotojo plieno viela

573 988

722 719

692 714

736 500

722 633

26 %

II.2. 23 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris

Produkto kategorija

2017 m. 1 ketv.

2018 m. 1 ketv.

Augimas 2017 m. 1 ketv., palyginti su 2018 m. 1 ketv.

1

Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

1 810 764

2 079 408

15 %

2

Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

679 628

630 459

– 7 %

3

Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

80 836

114 451

42 %

4

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

1 482 049

1 190 741

– 20 %

5

Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

212 209

201 838

– 5 %

6

Plokšti valcavimo produktai

146 457

168 583

15 %

7

Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

676 207

640 176

– 5 %

8

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

122 092

107 577

– 12 %

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

229 981

280 549

22 %

12

Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

319 420

466 154

46 %

13

Strypai

210 505

551 316

162 %

14

Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

40 602

49 988

23 %

15

Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

14 956

19 642

31 %

16

Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

560 863

641 668

14 %

17

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

73 733

139 670

89 %

18

Lakštinės atraminės konstrukcijos

19 947

20 326

2 %

20

Dujų vamzdžiai

94 430

120 512

28 %

21

Tuščiaviduriai profiliai

223 618

256 998

15 %

22

Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

12 411

12 399

0 %

23

Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

1 316

1 498

14 %

25

Dideli suvirinti vamzdžiai

48 791

51 285

5 %

26

Kiti suvirinti vamzdeliai

145 059

153 106

6 %

28

Nelegiruotojo plieno viela

176 299

202 450

15 %

II.3. 5 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris

Produkto kategorija

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Augimas 2017 m., palyginti su 2013 m.

10

Kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

34 319

40 218

37 542

31 407

32 917

– 4 %

11

Orientuoto grūdėtumo lakštai iš elektrotechninio plieno

147 565

160 580

150 047

156 477

121 947

– 17 %

19

Geležinkelių sudedamosios dalys

1 376

1 096

1 240

1 521

1 342

– 2 %

24

Kiti besiūliai vamzdžiai

456 167

528 245

475 132

464 876

402 600

– 12 %

27

Nelegiruotojo plieno ir kito legiruotojo plieno šaltojo formavimo strypai

456 791

521 976

484 927

459 327

458 310

0 %


III PRIEDAS. 23 produktų kategorijų ekonominiai rodikliai

1 produktas. Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

30 225 632

31 095 524

33 121 273

34 158 703

32 768 375

Importas

Apimtis (tonomis)

4 814 207

5 212 268

7 807 441

8 574 007

6 991 376

Rinkos dalis (%)

15,9 %

16,8 %

23,6 %

25,1 %

21,3 %

Vieneto kainos (EUR/t)

463

442

396

351

492

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

75 %

75 %

76 %

75 %

76 %

Gamyba (tonomis)

76 871 621

77 990 908

77 331 686

77 563 694

79 568 514

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

25 411 425

25 883 256

25 313 832

25 584 696

25 776 999

Rinkos dalis (%)

84,1 %

83,2 %

76,4 %

74,9 %

78,7 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

519

493

455

422

556

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 1,9 %

0,0 %

– 3,1 %

– 1,0 %

7,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

37 467

35 573

35 038

33 557

34 815

Atsargos

2 572 574

2 580 258

2 585 958

2 617 556

2 749 280

Pinigų srautas

448 135 738

1 065 492 450

763 891 666

603 485 811

1 369 472 142

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 3,8 %

1,0 %

– 6,6 %

– 1,0 %

7,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

11,5 %

2 produktas. Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

9 772 904

9 728 449

10 353 391

9 849 904

10 085 487

Importas

Apimtis (tonomis)

1 832 159

1 903 092

2 759 877

1 998 437

2 462 471

Rinkos dalis (%)

18,7 %

19,6 %

26,7 %

20,3 %

24,4 %

Vieneto kainos (EUR/t)

566

546

485

474

606

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

71 %

75 %

75 %

75 %

77 %

Gamyba (tonomis)

40 855 196

41 632 189

41 639 946

41 738 974

42 811 283

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

7 920 370

7 805 648

7 570 764

7 829 002

7 602 288

Rinkos dalis (%)

81,0 %

80,2 %

73,1 %

79,5 %

75,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

588

558

522

495

633

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 4,4 %

– 2,8 %

– 3,0 %

0,6 %

9,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

12 690

11 973

11 550

11 230

11 264

Atsargos

1 078 838

1 052 246

1 064 061

1 054 347

1 093 798

Pinigų srautas

200 559 843

413 849 620

324 264 435

454 766 919

375 807 983

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 8,0 %

– 2,4 %

– 12,8 %

– 3,1 %

4,0 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

4,3 %

3 produktas. Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

1 267 827

1 287 448

1 223 892

1 255 417

1 350 354

Importas

Apimtis (tonomis)

266 559

285 132

280 256

318 496

379 649

Rinkos dalis (%)

21,0 %

22,1 %

22,9 %

25,4 %

28,1 %

Vieneto kainos (EUR/t)

648

617

578

502

642

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

87 %

80 %

80 %

82 %

81 %

Gamyba (tonomis)

1 080 894

1 110 013

1 052 273

1 032 560

1 114 309

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

1 001 268

1 002 316

943 636

936 553

969 977

Rinkos dalis (%)

79,0 %

77,9 %

77,1 %

74,6 %

71,8 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

705

657

606

576

699

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 8,9 %

– 8,1 %

– 13,0 %

– 14,3 %

– 3,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

1 522

1 707

2 087

2 069

2 065

Atsargos

45 680

136 605

142 998

125 466

148 259

Pinigų srautas

110 221 498

213 556 132

127 226 053

131 151 436

– 89 295 095

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 18,3 %

– 11,7 %

– 38,3 %

– 17,9 %

– 3,4 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

8,1 %

4 produktas. Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

23 229 673

24 289 751

25 840 225

27 439 848

28 231 862

Importas

Apimtis (tonomis)

1 854 963

2 202 856

2 687 715

3 911 752

4 980 452

Rinkos dalis (%)

8,0 %

9,1 %

10,4 %

14,3 %

17,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

679

657

615

530

662

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

78 %

82 %

84 %

86 %

84 %

Gamyba (tonomis)

27 930 059

29 517 243

29 875 495

29 905 847

30 450 568

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

21 344 052

22 056 052

23 118 423

23 490 212

23 218 040

Rinkos dalis (%)

91,9 %

90,8 %

89,5 %

85,6 %

82,2 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

682

654

614

586

711

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

1,9 %

5,4 %

5,5 %

7,9 %

11,7 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

28 915

28 243

28 749

29 863

29 648

Atsargos

1 970 500

2 433 422

2 498 143

2 329 341

2 597 133

Pinigų srautas

807 884 294

1 353 026 892

1 343 062 742

1 720 354 890

2 020 588 339

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 6,8 %

– 0,9 %

– 10,4 %

– 1,7 %

6,0 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

7,0 %

5 produktas. Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

4 533 256

4 823 144

4 809 384

5 121 927

5 221 575

Importas

Apimtis (tonomis)

681 698

725 296

622 553

730 625

915 248

Rinkos dalis (%)

15,0 %

15,0 %

12,9 %

14,3 %

17,5 %

Vieneto kainos (EUR/t)

854

813

813

709

853

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

70 %

76 %

74 %

76 %

75 %

Gamyba (tonomis)

4 479 238

4 564 346

4 574 414

4 863 169

4 940 410

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

3 851 467

4 097 788

4 186 771

4 391 169

4 306 231

Rinkos dalis (%)

85,0 %

85,0 %

87,1 %

85,7 %

82,5 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

898

868

829

791

934

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 1,7 %

1,4 %

1,1 %

3,7 %

3,9 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

6 377

6 272

6 047

6 150

6 095

Atsargos

239 236

182 275

197 241

214 384

258 114

Pinigų srautas

152 893 378

351 790 418

321 603 588

361 237 401

79 886 901

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 7,6 %

– 2,1 %

– 12,9 %

– 2,7 %

3,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

8,6 %

6 produktas. Plokšti valcavimo produktai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

3 638 423

3 758 879

3 789 391

3 792 575

3 695 205

Importas

Apimtis (tonomis)

552 384

662 861

638 316

756 016

617 567

Rinkos dalis (%)

15,2 %

17,6 %

16,8 %

19,9 %

16,7 %

Vieneto kainos (EUR/t)

822

792

781

667

753

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

82 %

84 %

84 %

82 %

84 %

Gamyba (tonomis)

4 223 583

4 315 402

4 353 002

4 302 367

4 295 575

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

3 085 602

3 095 745

3 150 741

3 036 316

3 077 185

Rinkos dalis (%)

84,8 %

82,4 %

83,1 %

80,1 %

83,3 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

845

821

789

728

812

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

1,7 %

4,1 %

4,8 %

4,6 %

3,1 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

7 939

7 660

7 683

7 819

7 424

Atsargos

380 445

394 384

394 712

297 877

356 460

Pinigų srautas

117 064 184

201 350 074

291 440 814

272 002 110

133 250 945

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 18,6 %

– 10,1 %

– 35,2 %

– 20,4 %

– 25,0 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

7,3 %

7 produktas. Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

10 148 839

10 375 274

10 934 966

11 058 596

11 059 068

Importas

Apimtis (tonomis)

1 419 767

1 959 605

2 554 930

2 814 802

2 530 630

Rinkos dalis (%)

14,0 %

18,9 %

23,4 %

25,5 %

22,9 %

Vieneto kainos (EUR/t)

513

492

474

403

533

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

58 %

62 %

62 %

63 %

65 %

Gamyba (tonomis)

10 749 475

11 240 103

10 608 260

10 244 950

10 581 040

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

8 727 826

8 414 892

8 377 455

8 242 865

8 527 686

Rinkos dalis (%)

14,0 %

18,9 %

23,4 %

25,5 %

22,9 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

700

676

714

582

692

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 9,4 %

– 8,9 %

– 4,0 %

– 7,5 %

3,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

18 472

17 628

17 177

16 763

16 211

Atsargos

707 152

788 008

896 708

862 084

819 690

Pinigų srautas

45 651 999

123 399 207

426 592 285

– 44 547 318

205 976 592

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 12,2 %

– 0,3 %

– 3,3 %

– 9,9 %

– 1,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

23,0 %

8 produktas. Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

1 168 291

1 352 875

1 590 437

1 807 242

1 487 848

Importas

Apimtis (tonomis)

175 836

233 028

269 697

351 075

436 173

Rinkos dalis (%)

15,1 %

17,2 %

17,0 %

19,4 %

29,3 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 011

1 926

1 877

1 518

1 822

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

61 %

65 %

69 %

73 %

73 %

Gamyba (tonomis)

3 334 814

3 525 794

3 664 821

3 842 503

3 799 867

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

991 962

1 119 435

1 320 528

1 455 714

1 050 966

Rinkos dalis (%)

84,9 %

82,7 %

83,0 %

80,5 %

70,6 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 023

2 013

2 028

1 792

2 115

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 4,2 %

– 0,3 %

4,0 %

4,9 %

9,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

5 439

4 914

4 464

4 271

4 133

Atsargos

103 375

131 557

123 098

106 508

93 335

Pinigų srautas

144 497 251

182 932 062

613 851 975

116 754 324

218 815 195

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 33,7 %

– 37,1 %

– 1,5 %

– 0,4 %

13,6 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

13,9 %

9 produktas. Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

3 362 718

3 671 898

3 587 237

3 913 974

3 816 472

Importas

Apimtis (tonomis)

697 457

1 017 613

787 521

843 352

976 108

Rinkos dalis (%)

20,7 %

27,7 %

22,0 %

21,5 %

25,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 098

1 985

2 064

1 782

2 023

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

71 %

76 %

80 %

84 %

84 %

Gamyba (tonomis)

3 076 074

3 016 723

3 139 572

3 425 201

3 114 323

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

2 664 602

2 653 177

2 798 719

3 070 197

2 839 979

Rinkos dalis (%)

79,2 %

72,3 %

78,0 %

78,4 %

74,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 259

2 272

2 238

2 014

2 323

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 4,2 %

– 2,7 %

2,4 %

5,5 %

9,4 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

10 205

9 483

9 220

8 892

8 812

Atsargos

179 087

206 956

219 170

215 904

213 931

Pinigų srautas

135 463 456

45 971 825

847 696 098

450 355 017

685 492 711

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 12,4 %

– 7,7 %

8,5 %

10,6 %

21,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

12,9 %

12 produktas. Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

11 891 558

12 422 902

12 297 356

12 678 733

13 617 607

Importas

Apimtis (tonomis)

911 115

1 219 800

1 200 627

1 400 824

1 385 829

Rinkos dalis (%)

7,7 %

9,8 %

9,8 %

11,0 %

10,2 %

Vieneto kainos (EUR/t)

699

657

640

531

641

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

79 %

82 %

80 %

80 %

74 %

Gamyba (tonomis)

12 132 593

12 585 360

12 301 986

11 839 241

12 427 808

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

10 964 010

11 189 221

11 095 204

11 276 054

12 230 774

Rinkos dalis (%)

92,2 %

90,1 %

90,2 %

88,9 %

89,8 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

632

613

573

520

592

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

2,2 %

3,4 %

2,4 %

0,8 %

3,6 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

9 537

9 734

10 057

10 342

10 486

Atsargos

749 386

888 456

914 268

943 355

1 023 612

Pinigų srautas

220 994 774

264 742 034

272 433 127

255 904 385

123 997 731

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 1,2 %

3,7 %

3,3 %

3,9 %

6,9 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 8,3 %

13 produktas. Strypai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

9 617 685

10 359 993

10 664 689

11 099 947

11 253 309

Importas

Apimtis (tonomis)

527 008

972 602

1 430 014

1 292 971

1 191 445

Rinkos dalis (%)

5,5 %

9,4 %

13,4 %

11,6 %

10,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

475

446

388

353

441

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

72 %

72 %

71 %

73 %

67 %

Gamyba (tonomis)

13 171 558

13 019 699

12 763 140

13 191 436

12 494 712

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

8 906 120

9 187 941

9 019 809

9 568 119

9 848 615

Rinkos dalis (%)

92,6 %

88,7 %

84,6 %

86,2 %

87,5 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

460

437

386

367

436

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 2,0 %

– 2,5 %

– 2,6 %

3,4 %

4,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

5 563

5 441

5 529

5 634

5 457

Atsargos

761 808

683 591

642 506

602 948

659 484

Pinigų srautas

20 571 082

14 116 433

53 015 513

165 167 521

249 292 475

Panaudoto kapitalo grąža (%)

0,9 %

2,4 %

1,9 %

6,2 %

9,3 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 1,3 %

14 produktas. Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

526 080

593 501

593 530

630 737

632 804

Importas

Apimtis (tonomis)

113 071

147 453

142 416

147 811

159 577

Rinkos dalis (%)

21,5 %

24,8 %

24,0 %

23,4 %

25,2 %

Vieneto kainos (EUR/t)

3 092

2 894

3 035

2 590

2 885

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

65 %

68 %

68 %

69 %

72 %

Gamyba (tonomis)

527 386

597 178

599 927

637 938

641 446

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

411 655

444 339

450 094

482 314

472 247

Rinkos dalis (%)

78,2 %

74,9 %

75,8 %

76,5 %

74,6 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 988

2 969

2 838

2 404

2 807

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

5,2 %

5,6 %

4,1 %

2,3 %

5,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

3 680

3 766

3 737

3 789

3 844

Atsargos

83 561

91 900

89 676

90 409

90 893

Pinigų srautas

111 869 518

142 849 693

191 511 047

155 623 001

145 832 442

Panaudoto kapitalo grąža (%)

1,0 %

4,3 %

1,4 %

– 0,7 %

4,9 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 2,8 %

15 produktas. Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

318 373

323 191

304 987

335 552

347 077

Importas

Apimtis (tonomis)

52 082

71 229

57 627

58 670

62 978

Rinkos dalis (%)

16,4 %

22,0 %

18,9 %

17,5 %

18,1 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 300

2 193

2 310

1 962

2 228

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

63 %

64 %

65 %

69 %

71 %

Gamyba (tonomis)

373 010

383 586

388 273

412 892

449 392

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

266 290

251 961

247 359

276 880

284 098

Rinkos dalis (%)

83,6 %

78,0 %

81,1 %

82,5 %

81,9 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 480

2 516

2 382

2 022

2 417

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 3,7 %

– 2,1 %

– 4,7 %

– 3,1 %

3,9 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

1 677

1 671

1 731

1 761

1 852

Atsargos

24 810

28 696

31 083

31 584

43 800

Pinigų srautas

13 022 575

18 221 077

106 175 940

84 328 053

44 337 763

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 0,7 %

2,9 %

– 1,5 %

– 2,8 %

5,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

7,8 %

16 produktas. Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

18 033 534

18 249 258

18 949 497

19 375 225

20 026 426

Importas

Apimtis (tonomis)

1 125 730

1 289 953

1 697 912

2 000 967

2 094 274

Rinkos dalis (%)

6,2 %

7,1 %

9,0 %

10,3 %

10,5 %

Vieneto kainos (EUR/t)

522

504

439

392

486

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

80 %

84 %

83 %

81 %

83 %

Gamyba (tonomis)

19 765 154

19 775 715

20 436 595

20 037 883

20 757 864

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

16 782 585

16 828 358

17 108 877

17 222 468

17 795 595

Rinkos dalis (%)

93,1 %

92,2 %

90,3 %

88,9 %

88,9 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

509

492

443

420

505

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

1,8 %

4,8 %

3,0 %

0,6 %

3,4 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

11 561

11 598

11 881

13 068

13 058

Atsargos

876 450

896 633

1 120 091

974 085

954 649

Pinigų srautas

234 768 428

424 076 182

365 467 214

287 106 970

310 381 566

Panaudoto kapitalo grąža (%)

1,0 %

6,9 %

2,9 %

3,9 %

6,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

3,7 %

17 produktas. Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

6 159 135

6 544 142

6 549 935

7 205 377

7 375 383

Importas

Apimtis (tonomis)

223 669

277 507

268 014

388 041

262 745

Rinkos dalis (%)

3,6 %

4,2 %

4,1 %

5,4 %

3,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

539

509

463

409

473

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

64 %

69 %

71 %

72 %

72 %

Gamyba (tonomis)

8 583 668

8 590 216

8 894 223

9 400 691

9 605 365

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

5 935 432

6 266 353

6 281 426

6 817 231

7 112 453

Rinkos dalis (%)

96,4 %

95,8 %

95,9 %

94,6 %

96,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

471

471

449

417

463

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 6,5 %

– 3,7 %

– 0,6 %

2,1 %

– 1,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

6 212

5 685

6 006

6 264

6 096

Atsargos

510 927

464 184

466 561

559 452

569 947

Pinigų srautas

– 48 381 794

7 224 031

161 157 041

150 487 051

– 18 595 244

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 6,0 %

6,3 %

1,4 %

3,9 %

0,6 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 2,1 %

18 produktas. Lakštinės atraminės konstrukcijos

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

574 025

637 684

577 270

584 985

626 863

Importas

Apimtis (tonomis)

15 870

16 503

14 051

36 970

85 054

Rinkos dalis (%)

2,8 %

2,6 %

2,4 %

6,3 %

13,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

787

765

1 126

651

629

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

78 %

82 %

76 %

82 %

81 %

Gamyba (tonomis)

907 320

940 451

840 182

777 182

817 764

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

558 131

621 150

563 140

548 010

541 782

Rinkos dalis (%)

97,2 %

97,4 %

97,6 %

93,7 %

86,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

711

697

652

623

640

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

6,8 %

11,5 %

8,8 %

14,0 %

3,7 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

949

971

951

981

995

Atsargos

49 762

47 610

58 744

68 417

75 616

Pinigų srautas

58 272 442

68 732 139

63 936 644

86 404 634

40 555 786

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 9,3 %

6,8 %

6,7 %

10,3 %

1,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

1,7 %

20 produktas. Dujų vamzdžiai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

1 211 435

1 662 233

1 653 112

1 637 097

1 642 935

Importas

Apimtis (tonomis)

266 467

340 051

298 103

336 050

380 257

Rinkos dalis (%)

22,0 %

20,5 %

18,0 %

20,5 %

23,1 %

Vieneto kainos (EUR/t)

688

649

646

566

676

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

37 %

38 %

38 %

40 %

37 %

Gamyba (tonomis)

1 053 283

1 460 549

1 471 772

1 396 933

1 392 404

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

944 903

1 322 070

1 354 273

1 300 727

1 262 560

Rinkos dalis (%)

78,0 %

79,5 %

81,9 %

79,5 %

76,8 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

717

666

619

580

693

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

0,9 %

1,3 %

2,3 %

3,9 %

0,5 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

552

543

548

526

509

Atsargos

55 178

55 305

53 434

58 081

50 697

Pinigų srautas

15 451 286

15 884 723

16 166 705

15 309 189

20 506 964

Panaudoto kapitalo grąža (%)

3,7 %

3,9 %

1,1 %

1,7 %

8,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

2,4 %

21 produktas. Tuščiaviduriai profiliai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

3 347 996

3 407 926

3 511 951

3 885 748

4 028 730

Importas

Apimtis (tonomis)

461 263

552 874

574 490

725 545

820 667

Rinkos dalis (%)

13,8 %

16,2 %

16,4 %

18,7 %

20,4 %

Vieneto kainos (EUR/t)

599

571

553

497

618

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

46 %

46 %

46 %

47 %

49 %

Gamyba (tonomis)

3 019 375

3 019 977

3 106 261

3 333 368

3 388 786

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

2 882 473

2 854 843

2 936 771

3 159 965

3 207 994

Rinkos dalis (%)

86,1 %

83,8 %

83,6 %

81,3 %

79,6 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

606

569

541

517

625

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 2,7 %

– 3,9 %

– 3,3 %

0,2 %

– 0,5 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

1 073

1 124

1 200

1 209

1 181

Atsargos

160 442

138 981

146 353

107 826

149 537

Pinigų srautas

– 9 630 441

13 389 861

23 807 058

13 000 201

21 372 166

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 2,4 %

– 5,3 %

– 6,2 %

– 0,6 %

7,2 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

1,2 %

22 produktas. Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

96 507

101 504

97 341

96 320

95 672

Importas

Apimtis (tonomis)

32 581

38 782

39 719

42 510

42 701

Rinkos dalis (%)

33,8 %

38,2 %

40,8 %

44,1 %

44,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

6 941

6 167

6 118

5 846

6 300

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

6 %

7 %

6 %

6 %

6 %

Gamyba (tonomis)

116 630

124 135

101 291

101 831

92 357

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

61 822

61 708

56 802

53 196

52 083

Rinkos dalis (%)

64,1 %

60,8 %

58,4 %

55,2 %

54,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

7 913

7 740

8 318

7 361

7 993

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

3,1 %

5,9 %

– 0,4 %

– 0,1 %

1,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

11 180

11 211

10 369

9 779

9 317

Atsargos

7 452

9 389

10 455

8 690

11 688

Pinigų srautas

19 858 477

10 438 041

– 48 885 671

4 038 078

– 22 872 178

Panaudoto kapitalo grąža (%)

22,7 %

– 4,3 %

– 58,1 %

– 33,4 %

– 50,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

21,2 %

23 produktas. Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

68 824

72 805

67 249

59 867

65 355

Importas

Apimtis (tonomis)

7 489

9 426

11 944

9 773

8 663

Rinkos dalis (%)

10,9 %

12,9 %

17,8 %

16,3 %

13,3 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 069

1 626

1 749

1 630

1 608

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

68 %

64 %

53 %

52 %

63 %

Gamyba (tonomis)

64 972

65 475

58 407

52 494

57 657

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

61 324

63 378

55 304

50 092

56 691

Rinkos dalis (%)

89,1 %

87,1 %

82,2 %

83,7 %

86,7 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 023

2 003

1 925

1 804

1 837

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

4,6 %

4,9 %

– 6,7 %

– 9,2 %

– 1,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

332

322

306

274

280

Atsargos

1 285

1 433

2 591

1 452

2 429

Pinigų srautas

3 499 664

3 928 566

5 055 796

– 791 310

– 620 461

Panaudoto kapitalo grąža (%)

0,9 %

– 3,3 %

– 64,7 %

– 54,5 %

– 28,1 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

12,5 %

25 produktas. Dideli suvirinti vamzdžiai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

669 846

1 041 055

427 457

586 746

1 804 463

Importas

Apimtis (tonomis)

286 939

411 273

209 524

159 219

1 044 534

Rinkos dalis (%)

42,8 %

39,5 %

49,0 %

27,1 %

57,9 %

Vieneto kainos (EUR/t)

1 070

793

904

772

936

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

26 %

32 %

29 %

35 %

65 %

Gamyba (tonomis)