(1)

remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2018/398 (2), 2018 m. kovo 2 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl papildomų taisyklių, susijusių su išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemone kaip Vidaus saugumo fondo dalimi 2014–2020 m. laikotarpiu (toliau – susitarimas), su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; Kadangi šis sprendimas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio sprendimo, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(3)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3), plėtojimas. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą, jis nėra jai privalomas ir ji neprivalo jo taikyti;

(4)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4), todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(5)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame susitarime numatytas priemones ir nevėlinti nacionalinės programos patvirtinimo ir įgyvendinimo, sprendimas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(6)

Susitarimą reikėtų patvirtinti,

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1235/2008 (2) III priede pateikiamas trečiųjų šalių, kurių ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir kontrolės priemonių sistemos pripažintos lygiavertėmis Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytoms sistemoms, sąrašas;

(2)

pagal Tarybos sprendimu 2017/2307 (3) patvirtintą Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos susitarimą dėl prekybos ekologiškais produktais Sąjunga ir Čilė sutinka, kad į jų teritorijas būtų importuojami ir rinkai kaip ekologiški produktai tiekiami susitarimo priede išvardyti produktai, jeigu jie atitinka kitos šalies įstatymus ir kitus teisės aktus. Susitarimo I priede išvardyti Čilės ekologiški produktai, kurių lygiavertiškumą Sąjunga pripažįsta. Siekiant aiškumo, Čilė turėtų būti įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 III priedo sąrašą;

(3)

remiantis Kosta Rikos pateikta informacija, jos kompetentinga institucija į pripažintų kontrolės įstaigų Kosta Rikoje sąrašą įtraukė vieną naują kontrolės įstaigą, t. y. „Primus Auditing Operations de Costa Rica S.A“;

(4)

remiantis Šveicarijos pateikta informacija, kontrolės įstaigų „Institut für Marktökologie (IMO)“ ir „ProCert SAFEty AG“ pavadinimai buvo pakeisti atitinkamai „IMOswiss AG“ ir „ProCert AG“;

(5)

remiantis Tuniso pateikta informacija, pasikeitė jo kompetentingos institucijos pavadinimas. Be to, Tunisas pranešė Komisijai, kad jo kompetentinga institucija į pripažintų kontrolės įstaigų Tunise sąrašą įtraukė vieną kontrolės įstaigą, t. y. „CERES GmbH“, ir kad kontrolės įstaigos „Ecocert SA en Tunisie“ pavadinimas buvo pakeistas į „Ecocert SA“. Kontrolės įstaigos „Suolo e Salute“ pripažinimas buvo atšauktas. Galiausiai, kontrolės įstaigoms „Kiwa BCS Öko-Garantie GmbH“ ir „Institut national de la normalisation et de la propriété industrielle (INNORPI)“ buvo suteikti nauji kodai;

(6)

remiantis Pietų Korėjos pateikta informacija, pasikeitė OCK ir „Neo environmentally-friendly“ interneto adresai. Kontrolės įstaigos „Ecocert“ pripažinimas buvo atšauktas. Galiausiai, Pietų Korėjos kompetentinga institucija pripažino dar keturias kontrolės įstaigas, kurios turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 III priedo sąrašą: „Ecolivestock Association“, „Association for Agricultural Products Quality Evaluation“, „University Industry Liaison office of CNU“ ir „Eco Agriculture Institute Inc.“;

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 IV priede pateikiamas lygiavertiškumo nustatymo tikslais sudarytas kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, kurios yra kompetentingos vykdyti kontrolę ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse, sąrašas;

(8)

Komisija gavo ir išnagrinėjo „Agreco R.F.Göderz GmbH“ prašymą iš dalies pakeisti jos specifikacijas. Remdamasi pateikta informacija, Komisija padarė išvadą, kad „Agreco R.F. Göderz GmbH“ tikslinga pripažinti B kategorijos produktų iš visų trečiųjų šalių, kurių atžvilgiu ji buvo pripažinta kitų kategorijų produktų kontrolės įstaiga, kontrolės įstaiga ir į pripažinimo, susijusio su D kategorijos produktais, geografinę sritį įtraukti Žaliąjį Kyšulį, Fidžį, Iraną, Kambodžą, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Saliamono salas, Salvadorą, Tongą ir Samoa, o į pripažinimo, susijusio su A kategorijos produktais – Meksiką ir Urugvajų;

(9)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Bioagricert S.r.l“ prašymą iš dalies pakeisti jos specifikacijas. Remdamasi pateikta informacija, Komisija padarė išvadą, kad „Bioagricert S.r.l“ tikslinga pripažinti D kategorijos produktų iš Indonezijos kontrolės įstaiga;

(10)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Biocert International Pvt Ltd“ prašymą įtraukti ją į Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 IV priedo sąrašą. Remdamasi pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad tikslinga pripažinti „Biocert International Pvt Ltd“ D ir E kategorijų produktų iš Indijos ir A ir D kategorijų produktų iš Šri Lankos kontrolės įstaiga;

(11)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Ecocert SA“ prašymą iš dalies pakeisti jos specifikacijas. Remdamasi pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad į pripažinimo, susijusio su A ir D kategorijų produktais, geografinę sritį tikslinga įtraukti Naująją Kaledoniją, su B kategorijos produktais – Armėniją, o su E kategorijos produktais – Togą;

(12)

įstaiga „Ecoglobe“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos adresas ir interneto adresas;

(13)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Ekoagros“ prašymą iš dalies pakeisti jos specifikacijas. Remdamasi pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad į pripažinimo, susijusio su B ir D kategorijų produktais, geografinę sritį tikslinga įtraukti Rusiją;

(14)

„NASAA Certified Organic Pty Ltd“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos interneto adresas;

(15)

Komisija gavo ir išnagrinėjo „OneCert International PVT Ltd“ prašymą iš dalies pakeisti jos specifikacijas. Remdamasi pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad į pripažinimo, susijusio su A ir D kategorijų produktais, geografinę sritį tikslinga įtraukti Beniną, Indoneziją, Nigeriją, Filipinus ir Togą;

(16)

„Organic Certifiers“ pranešė Komisijai, kad nutraukė sertifikavimo veiklą visose trečiosiose šalyse, kuriose galiojo jos pripažinimas. Todėl ją reikėtų išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 IV priedo;

(17)

„ORSER“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos adresas;

(18)

Komisija gavo ir išnagrinėjo „Q-check“ prašymą įtraukti ją į Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 IV priedo sąrašą. Remdamasi pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad tikslinga pripažinti „Q-check“ A ir D kategorijų produktų iš Albanijos, Egipto, Jordanijos, Kosovo, Libano, Peru, Saudo Arabijos, Serbijos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų kontrolės įstaiga;

(19)

„Quality Partner“ pranešė Komisijai, kad nutraukė sertifikavimo veiklą Indonezijoje, vienintelėje trečiojoje šalyje, kurioje galiojo jos pripažinimas. Todėl ją reikėtų išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 IV priedo;

(20)

„Soil Association Certification Limited“ pranešė Komisijai, kad ji nutrauks savo sertifikavimo veiklą Egipte ir Irane. Todėl šias šalis reikėtų išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 IV priedo;

(21)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Valsts SIA Sertifikācijas un testēšanas centrs“ prašymą iš dalies pakeisti jos specifikacijas. Remdamasi pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad į pripažinimo, susijusio su A kategorijos produktais, geografinę sritį tikslinga įtraukti Baltarusiją, o į su A ir B kategorijų produktais – Uzbekistaną;

(22)

įtraukus Čilę į Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 III priedą, atitinkamos kontrolės įstaigos, iki šiol pripažįstamos importuojant A, D arba F kategorijų produktus iš Čilės, turėtų toliau būti pripažįstamos iš Čilės importuojant tos kategorijos produktus, išskyrus produktus, patenkančius į prekybos susitarimo taikymo sritį;

(23)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 III ir IV priedus reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(24)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

1)

III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

2)

IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės ir 2017 m. lapkričio 7 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės (5), rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose ir su rizika, susijusia su žmogaus veikla;

(3)

2018 m. birželio mėn. nustatyti šimtas trisdešimt devyni afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje Rumunijos Tulčos apskrityje. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Rumunijos sritis turėtų būti įtraukta į to priedo I ir III dalis;

(4)

2018 m. birželio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje Rumunijos Satu Marės apskrityje, kurioje jau buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių šernų populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Rumunijos sritis turėtų būti įtraukta į to priedo I, II ir III dalis;

(5)

2018 m. birželio mėn. nustatyta daug afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje Lietuvoje, Radviliškio, Lazdijų, Raseinių, Jurbarko, Kėdainių, Mažeikių ir Joniškio rajonuose. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje ir dėl naujų afrikinio kiaulių maro atvejų šernų populiacijoje tose pačiose Lietuvos srityse padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lietuvos sritys turėtų būti įtrauktos į to priedo III dalį;

(6)

2018 m. birželio mėn. nustatyti trys afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje Lenkijoje, Vlodavos, Bialos ir Branevo apskrityse. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje ir dėl naujų afrikinio kiaulių maro atvejų šernų populiacijoje tose pačiose Lenkijos srityse padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į to priedo III dalį;

(7)

2018 m. birželio mėn. nustatytas vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje Latvijos Jelgavos apskrityje. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje ir dėl afrikinio kiaulių maro atvejų šernų populiacijoje toje pačioje Latvijos srityje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Latvijos sritis turėtų būti įtraukta į to priedo III dalį;

(8)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Rumunijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo sąrašus. Todėl minėtas priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje numatyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

(3)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Chartijos 23 straipsniu saugoma teisė į vyrų ir moterų lygybę visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. 26 straipsnyje pripažįstama ir gerbiama neįgaliųjų teisė naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsniu saugoma visų lygybė prieš įstatymą;

(4)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir neviršydama Sąjungai suteiktų įgaliojimų. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 3 dalį Europos Parlamentas ir Taryba imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas;

(5)

remiantis šiomis nuostatomis priimtos kelios direktyvos dėl diskriminacijos atitinkamose srityse draudimo;

(6)

Tarybos direktyva 2000/43/EB (1) draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės, įskaitant priekabiavimą. Tai taikoma visiems asmenims tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, įskaitant viešąsias įstaigas, kai klausimas susijęs su: a) įsidarbinimo, savarankiško įsidarbinimo ir darbo sąlygomis, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą darbe; b) galimybe gauti visų rūšių ir visų lygių profesinį orientavimą, profesinį mokymą, sudėtingesnį profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, įskaitant praktinę darbo patirtį; c) įdarbinimu ir darbo sąlygomis, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą; d) naryste ir dalyvavimu darbuotojų ar darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose, kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą; e) socialine apsauga, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą; f) socialinėmis lengvatomis; g) švietimu ir h) galimybe gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, bei prekių tiekimu ir paslaugų teikimu;

(7)

Tarybos direktyva 2000/78/EB (2) draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, įskaitant priekabiavimą, dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo, profesinėje ir profesinio mokymo srityse. Tai taikoma visiems asmenims tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, įskaitant viešąsias įstaigas, kai klausimas susijęs su ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytais a–d punktais;

(8)

Tarybos direktyva 2004/113/EB (3) draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties, įskaitant priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, kiek tai susiję su galimybe naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimu bei paslaugų teikimu;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB (4) dėl lyčių lygybės draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties, įskaitant priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, kiek tai susiję su galimybėmis įsidarbinti, įskaitant paaukštinimą darbe, taip pat su profesiniu mokymu, darbo sąlygomis, įskaitant atlyginimą, ir profesinėmis socialinės apsaugos sistemomis;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES (5) draudžiama tiesioginė ir netiesioginė savarankiškai dirbančių vyrų ir moterų diskriminacija, įskaitant priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą. Direktyvos taikymo sritis apima visų rūšių diskriminaciją, bet konkrečiai paminėta socialinė apsauga ir motinystės išmokos;

(11)

valstybės narės perkėlė visas pirmiau minėtas direktyvas (toliau – lygybės direktyvos) į nacionalinę teisę. Lygybės direktyvose, išskyrus Direktyvą 2000/78/EB, numatyta, kad valstybės narės paskiria įstaigą arba įstaigas, skatinančias vienodo požiūrio taikymą visiems asmenims nediskriminuojant jų atitinkamose direktyvose nurodytu pagrindu ir, be kita ko, analizuojančias ir stebinčias, kaip šis požiūris taikomas, bei jį palaikančias (toliau – lygybės įstaigos). Todėl visos valstybės narės įsteigė lygybės įstaigas;

(12)

ši rekomendacija taikoma pagal pirmiau minėtas lygybės direktyvas įsteigtoms lygybės įstaigoms;

(13)

kai lygybės direktyvomis numatyta, kad reikia įsteigti tokias lygybės įstaigas, jomis valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad šios įstaigos galėtų teikti nepriklausomą pagalbą nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos, atlikti nepriklausomus diskriminacijos tyrimus, skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas visais su tokia diskriminacija susijusiais klausimais;

(14)

be to, 2008 m. liepos 2 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (6). Pasiūlymo taikymo sritis apima a) socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą; b) socialines lengvatas; c) švietimą ir d) galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, bei prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Remiantis siūloma direktyva, valstybės narės įpareigotos ir šiose srityse paskirti įstaigą arba įstaigas, skatinančias vienodą požiūrį, kurios gali būti tos pačios įstaigos, kaip jau įsteigtos pagal lygybės direktyvas. Nors pasiūlymas iki šiol nepriimtas, valstybės narės turėtų būti skatinamos paskirti lygybės įstaigas šiose srityse, nes patirtis rodo, jog paskyrus tokias įstaigas sustiprinama apsauga nuo diskriminacijos;

(15)

be to, direktyvomis 2006/54/EB ir 2010/41/ES reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad be visų lygybės įstaigų vykdomų užduočių, jos taip pat keistųsi turima informacija su atitinkamomis Europos įstaigomis;

(16)

kai kuriose valstybėse narėse lygybės įstaigų įgaliojimai taip pat apima kovą su nusikaltimais dėl neapykantos ir neapykantą kurstančiomis kalbomis. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR (7) dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kuriuo nustatomi kriminalizavimui, baudžiamajam persekiojimui ir sankcijų taikymui už rasistines neapykantą kurstančias kalbas ir nusikaltimus dėl neapykantos taikomi minimalieji standartai;

(17)

be šiomis direktyvomis joms nustatytų įpareigojimų įsteigti lygybės įstaigas, daugelis valstybių narių praplėtė savo lygybės įstaigų įgaliojimus, kad į jų apimamą taikymo sritį, susijusią su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, būtų bendrai įtrauktos tokios sritys kaip užimtumas ir profesinė veikla, galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas, švietimas, socialinė apsauga ir socialinės lengvatos ir todėl jie apimtų Direktyvos 2000/78/EB taikymo sritį, taip pat kitas sritis;

(18)

lygybės direktyvų tekstu valstybėms narėms paliekama daug veiksmų laisvės sprendžiant dėl lygybės įstaigų struktūros ir veikimo. Todėl valstybėse narėse įsteigtos lygybės įstaigos labai skiriasi turimais įgaliojimais, kompetencija, struktūra, ištekliais ir veikimo principais. Dėl to kartais piliečiams suteikiama nepakankama apsauga – apsauga, kurios lygis skirtingose valstybėse narėse skiriasi (8);

(19)

kai kurios valstybės narės įsteigė daugiau nei vieną lygybės įstaigą, todėl reikia sukurti aiškius jų koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmus;

(20)

kai kuriose valstybėse narėse veikiančių lygybės įstaigų įgaliojimai buvo praplėsti apimant daugybę įvairių sričių ir atitinkamai nepadidinant išteklių. Kelių lygybės įstaigų biudžetai buvo gerokai sumažinti, o dėl to gali sumažėti jų pajėgumas atlikti savo užduotis (9);

(21)

tyrimuose atkreiptas dėmesys į atvejus, kai lygybės įstaigos veikia nepakankamai nepriklausomai ir neveiksmingai, pvz., dėl išorės spaudimo ar nepakankamo darbuotojų skaičiaus (10);

(22)

praktiškai nepriklausomumas gali nukentėti ypač tais atvejais, kai lygybės įstaiga įsteigta kaip ministerijos, priimančios nurodymus tiesiogiai iš vyriausybės, dalis;

(23)

lygybės įstaigos neturėtų vienoms užduotims skirti neproporcingai daug dėmesio, jei dėl to negali tinkamai atlikti kitų (11);

(24)

siekdamos padėti diskriminuojamoms grupėms ar asmenims pasinaudoti jų teisėmis, lygybės įstaigos taip pat turėtų labiau informuoti plačiąją visuomenę apie savo veiklą, galiojančias antidiskriminacines taisykles ir būdus, kaip pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Todėl visiems turėtų būti paprasta susisiekti su lygybės įstaigomis tiek tiesiogiai, tiek internetu. Taip pat reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas teikti skundus, užtikrinant konfidencialumą ir paprastas bei nemokamas procedūras;

(25)

siekiant padėti užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje esančios lygybės įstaigos veiktų tinkamai ir vienodai, tikslinga rekomenduoti valstybėms narėms lygybės įstaigoms taikomus standartus;

(26)

į tai, kad reikia nustatyti lygybės įstaigoms taikomus standartus, dėmesys papildomai atkreiptas 2014 m. Bendroje ataskaitoje dėl direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB taikymo (12), 2015 m. Ataskaitoje dėl Direktyvos 2004/113/EB taikymo (13), taip pat 2014 m. Rekomendacijos dėl užmokesčio skaidrumo vertinimo ataskaitoje ir Komunikate „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (14). Europos Parlamentas savo 2015 m. rezoliucijoje taip pat paragino nustatyti lygybės įstaigoms taikomus standartus (15);

(27)

lygybės įstaigoms ir žmogaus teisių institucijoms taikomus standartus jau priėmė Jungtinės Tautos (16), Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas (17) ir Europos Taryba (18);

(28)

ši rekomendacija skirta valstybėms narėms. Ja siekiama padėti naikinti visos Europos lygybės įstaigose taikomų standartų skirtumus;

(29)

rekomendacijoje nustatyti standartai dėl lygybės įstaigų įgaliojimų, nepriklausomumo, veiksmingumo, prieinamumo ir koordinavimo, taip pat dėl galimybės kreiptis į jas, taip siekiant užtikrinti, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas;

(30)

šia rekomendacija sustiprinamas Komisijos įsipareigojimas skatinti valstybes nares ir joms padėti didinti jų pajėgumus užtikrinant Sąjungos teisės aktų vykdymą, taip pat suteikti teisių gynimo priemonių, siekiant užtikrinti, kad diskriminuojami ir Sąjungos teisės ginami asmenys bei grupės galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, laikantis Komunikato „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (19). Nepriklausomos lygybės įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį veiksmingai įgyvendinant Sąjungos teisės aktus ir užtikrinant visapusišką bei nuoseklų jų taikymą. Lygybės įstaigos taip pat yra naudingos institucijos, siekiant darnaus lygias teises turinčios ir įtraukios demokratinės visuomenės vystymosi;

(31)

Sąjungos kompetencijai priklausančiose srityse lygybės įstaigoms taikomi standartai taip pat turi atitikti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytus prieinamumo reikalavimus. Konvencija Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 2010/48/EB (20) ir todėl yra neatskiriama ES teisinės tvarkos dalis, turinti viršenybę ES antrinės teisės aktų atžvilgiu;

(32)

direktyvose 2000/43/EB, 2000/78/EB, 2004/113/EB ir 2006/54/EB numatytas įpareigojimas valstybėms narėms perduoti visą turimą informaciją, susijusią su šių direktyvų taikymu, kad Komisija galėtų parengti ataskaitą ir įvertinti priemones, kurių valstybės narės ėmėsi pagal atitinkamas direktyvas. Kad Komisija galėtų priimti ir paskelbti ataskaitą, bendravimas turi vykti tam tikrais iš anksto nustatytais intervalais (21). Be to, perduodama informacija, susijusi su tuo, kaip valstybės narės laikosi šios rekomendacijos, padėtų įvertinti jos poveikį;

(33)

Sąjungos lygmeniu šia rekomendacija nepažeidžiami nacionalinės proceso teisės principai ir valstybių narių teisinės tradicijos. Kaip nustatyta Sutartyse ir Sąjungos antrinės teisės aktuose, ja neišplečiami Sąjungos įgaliojimai,