14.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/1

(1)

ekologinė gamyba yra bendra ūkio valdymo ir maisto gamybos sistema, kurioje derinama geriausia aplinkos ir klimato srities praktika, didelė biologinė įvairovė, gamtos išteklių išsaugojimas ir aukštų gyvūnų gerovės standartų bei aukštų gamybos standartų taikymas, atsižvelgiant į vis daugėjančių vartotojų paklausą produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos vaidmuo visuomenėje yra dvejopas: viena vertus, ją vykdant kuriama ekologiškų produktų vartojimo paklausai patenkinti skirta konkreti rinka, ir, kita vertus, kuriamos visuomenei prieinamos gėrybės, kuriomis prisidedama prie aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros;

(2)

aukštų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės standartų laikymasis gaminant ekologiškus produktus yra neatsiejama aukštos tų produktų kokybės dalis. Kaip pažymima 2009 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikate dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos, ekologinė gamyba – tai Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės sistemų dalis kartu su geografinėmis nuorodomis ir garantuotais tradiciniais gaminiais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 (4), ir atokiausių Sąjungos regionų gaminiais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 228/2013 (5). Šia prasme pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ekologine gamyba siekiama tų pačių tikslų, kurie būdingi visoms Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės sistemoms;

(3)

visų pirma, ekologinės gamybos politikos tikslai yra įtvirtinti BŽŪP tiksluose užtikrinant, kad ūkininkai, kurie laikosi ekologinės gamybos taisyklių, gautų deramą grąžą. Be to, augant ekologiškų produktų vartojimo paklausai, sukuriamos sąlygos toliau plėtoti ir plėsti tų produktų rinką, kartu didinant ekologine gamyba užsiimančių ūkininkų grąžą;

(4)

be to, ekologinė gamyba – tai sistema, kurią taikant į BŽŪP įtraukiami aplinkosaugos reikalavimai ir skatinama tvari žemės ūkio produktų gamyba. Dėl šitos priežasties į BŽŪP įtrauktos ekologinės gamybos finansinio rėmimo priemonės (tai konkrečiai padaryta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 (6)); jos ypač sustiprintos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 (7) reformavus teisinę kaimo plėtros politikos sistemą;

(5)

ekologinė gamyba taip pat padeda siekti Sąjungos aplinkos politikos tikslų, visų pirma nustatytųjų Komisijos 2006 m. rugsėjo 22 d. komunikate „Dirvožemio teminė apsaugos strategija“, 2011 m. gegužės 3 d. komunikate „Mūsų gyvybės draudimas – mūsų gamtos turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ ir 2013 m. gegužės 6 d. komunikate „Žalioji infrastruktūra (GI) – Europos gamtinio kapitalo didinimas“ bei tokiuose aplinkos srities teisės aktuose kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (8), 2001/81/EB (9), 2009/128/EB (10) ir 2009/147/EB (11) bei Tarybos direktyvos 91/676/EEB (12) ir 92/43/EEB (13);

(6)

atsižvelgiant į Sąjungos ekologinės gamybos politikos tikslus, tai politikai įgyvendinti nustatyta teisine sistema turėtų būti siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, išsaugoti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą produktais, kurie paženklinti kaip ekologiški, ir sudaryti sąlygas, kad šią politiką būtų galima plėtoti atsižvelgiant į gamybos ir rinkos pokyčius;

(7)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ išdėstyti strategijos „Europa 2020“ politiniai prioritetai, be kita ko, yra sukurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą konkurencingą ekonomiką, skatinti didelio užimtumo ekonomiką, kurioje užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda, taip pat remti perėjimą prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Todėl ekologinės gamybos politikoje veiklos vykdytojams turėtų būti numatytos tinkamos priemonės, kurios padėtų geriau identifikuoti jų produktus bei skatinti tuos produktus vartoti ir kartu saugotų veiklos vykdytojus nuo nesąžiningos praktikos;

(8)

ekologinio ūkininkavimo sektorius Sąjungoje per pastaruosius metus sparčiai vystėsi – plėtėsi ne tik ekologiniam ūkininkavimui naudojami plotai, bet ir ūkių bei bendras Sąjungoje registruotų ekologine gamyba užsiimančių veiklos vykdytojų skaičius;

(9)

atsižvelgiant į dinamišką ekologinės gamybos sektoriaus raidą, Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (14) nurodyta, kad reikės atlikti Sąjungos ekologinės gamybos taisyklių peržiūrą atsižvelgiant į tų taisyklių taikymo patirtį. Iš Komisijos atliktos tokios peržiūros rezultatų matyti, kad ekologinę gamybą reglamentuojanti Sąjungos teisinė sistema turėtų būti patobulinta ir į ją įtrauktos taisyklės, atitinkančios didelius vartotojų lūkesčius ir garantuojančios deramą aiškumą tiems, kam jos skirtos. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(10)

iš iki šiol įgytos patirties taikant Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 matyti, kad reikia patikslinti, kokiems produktams taikomas šis reglamentas. Reglamentas turėtų būti taikomas pirmiausia žemės ūkio kilmės produktams, įskaitant akvakultūros ir bitininkystės produktus, kaip išvardyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) I priede. Be to, reglamentas turėtų būti taikomas maistui ar pašarams naudoti skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, nes pateikiant rinkai tokius produktus kaip ekologiškus sukuriama svarbi žemės ūkio produktų realizavimo rinka ir užtikrinama, kad vartotojams būtų matomas žemės ūkio produktų, iš kurių gaunami perdirbti produktai, ekologiškumas. Taip pat šis reglamentas turėtų būti taikomas tam tikriems kitiems produktams, su žemės ūkio produktais susijusiems panašiais glaudžiais ryšiais kaip ir perdirbti maistui ar pašarams naudoti skirti žemės ūkio produktai, nes tie kiti produktai arba sudaro svarbią žemės ūkio produktų realizavimo rinką, arba yra gamybos proceso sudedamoji dalis. Galiausiai, į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtraukta jūros druska ir kitos maistui ir pašarams naudoti skirtos druskos, nes jos gali būti gaminamos taikant natūralius gamybos metodus, o jų gamyba padeda vystyti kaimo vietoves, todėl atitinka šio reglamento tikslus. Aiškumo sumetimais tokie kiti SESV I priede neišvardyti produktai turėtų būti išvardyti šio reglamento priede;

(11)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(12)

siekiant atsižvelgti į naujus gamybos metodus, naują medžiagą arba tarptautinius įsipareigojimus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kitų, glaudžiai su žemės ūkiu susijusių produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašo išplėtimo;

(13)

į šio reglamento taikymo sritį įtraukti, tačiau laukinių gyvūnų medžioklės ar žvejybos kilmės produktai neturėtų būti laikomi ekologiškais, nes neįmanoma kontroliuoti viso jų gamybos proceso;

(14)

dėl viešojo maitinimo veiklos vietinio pobūdžio valstybių narių taikomos priemonės ir privačios šios srities sistemos laikomos tinkamomis bendrosios rinkos veikimui užtikrinti. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas viešojo maitinimo įstaigų jų patalpose paruoštam maistui ir todėl neturėtų būti pažymėtas ar reklamuojamas naudojant Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipą;

(15)

remiantis mokslinių tyrimų projektų rezultatais, ekologiško maisto rinkai itin svarbus vartotojų pasitikėjimas. Nepatikimos taisyklės ilgainiui gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą ir sukelti rinkos nepakankamumą. Todėl darnus ekologinės gamybos vystymas Sąjungoje turėtų būti grindžiamas patikimomis gamybos taisyklėmis, suderintomis Sąjungos lygiu ir atitinkančiomis veiklos vykdytojų ir vartotojų lūkesčius, susijusius su ekologiškų produktų kokybe ir atitiktimi šiame reglamente nustatytiems principams ir taisyklėms;

(16)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio susijusiems teisės aktams, visų pirma teisės aktams, susijusiems su maisto grandinės sauga, gyvūnų sveikata ir gerove, augalų sveikata, augalų dauginamąja medžiaga, ženklinimu ir aplinka;

(17)

šiuo reglamentu turėtų būti suteiktas pagrindas darniam ekologinės gamybos vystymuisi ir jos teigiamam poveikiui aplinkai, kartu užtikrinant veiksmingą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą ir sąžiningą konkurenciją, padedant ūkininkams gauti teisingas pajamas, užtikrinant vartotojų pasitikėjimą, apsaugant vartotojų interesus ir skatinant plėtoti trumpąsias platinimo grandines ir vietos gamybą. Tie tikslai turėtų būti pasiekti laikantis ekologinei gamybai taikomų bendrųjų bei specialiųjų principų ir bendrųjų bei išsamiųjų gamybos taisyklių;

(18)

atsižvelgiant į ekologinės gamybos sistemų ypatumus, augalų veislės turėtų būti parenkamos daugiausia dėmesio skiriant agronominiam našumui, genetinei įvairovei, atsparumui ligoms, ilgaamžiškumui ir prisitaikymui prie įvairių vietos dirvožemio bei klimato sąlygų ir atsižvelgiant į natūralias kryžminimo kliūtis;

(19)

laikoma, kad neatitikties ekologinės gamybos taisyklėms pavojus didesnis vienetų, kurie nėra valdomi pagal tas taisykles, turinčiose žemės ūkio valdose. Todėl po atitinkamo perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio kiekviena žemės ūkio valda Sąjungoje, siekianti pereiti prie ekologinės gamybos, turėtų būti visapusiškai valdoma laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų. Vis dėlto, laikantis tam tikrų sąlygų, veiklą vykdyti turėtų būti leidžiama valdoms, kuriose yra vienetų, valdomų tiek pagal ekologinės gamybos taisykles, tiek pagal neekologinės gamybos taisykles, įskaitant visų pirma aiškaus ir veiksmingo ekologinės gamybos, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinės gamybos vienetų ir tuose vienetuose pagamintų produktų atskyrimo sąlygą;

(20)

kadangi ekologinėje gamyboje turėtų būti ribojamas išorės medžiagų naudojimas, turėtų būti identifikuoti tam tikri tikslai, kuriais produktai ir medžiagos yra dažnai naudojami gaminant žemės ūkio produktus arba perdirbtus žemės ūkio produktus. Įprasto naudojimo tais tikslais atvejais turėtų būti leidžiama produktus ar medžiagas naudoti tik tuomet, kai tai leidžiama pagal šį reglamentą. Tačiau toks leidimas turėtų galioti tik tol, kol toks išorės medžiagų naudojimas neekologinėje gamyboje nėra draudžiamas pagal Sąjungos teisę ar Sąjungos teise pagrįstą nacionalinę teisę. Ekologinėje gamyboje turėtų būti leidžiama naudoti augalų apsaugos produktuose esančius arba juos sudarančius produktus ar medžiagas, kurie nėra veikliosios medžiagos tol, kol juos leidžiama naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (16) ir kol valstybės narės pagal tą reglamentą nedraudžia nei tų augalų apsaugos produktų pateikti rinkai, nei jų naudoti;

(21)

kai visoje valdoje arba jos dalyse yra ketinama gaminti ekologiškus produktus, joms turėtų būti taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis, kurio metu jos būtų valdomos pagal ekologinės gamybos taisykles, tačiau gaminti ekologiškų produktų negalėtų. Pateikti produktus rinkai kaip ekologiškus turėtų būti leidžiama tik pasibaigus perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiui. Tas laikotarpis neturėtų prasidėti, kol ūkininkas ar veiklos vykdytojas, auginantis dumblius ar akvakultūros gyvūnus, nepraneša apie perėjimą prie ekologinės gamybos valstybės narės, kurioje ta valda yra, kompetentingoms institucijoms ir tokiu būdu jam nepradedama taikyti kontrolės sistema, kurią valstybės narės turi sukurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (17) ir pagal šį reglamentą. Kompetentingos institucijos turėtų galėti atgaline data pripažinti laikotarpius prieš pranešimo pateikimo dieną tik kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpius, jei valdai ar atitinkamoms jos dalims buvo taikomos iš Sąjungos fondų lėšų remiamos agrarinės aplinkosaugos priemonės arba tai yra natūralios gamtinės zonos arba žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose bent trejų metų laikotarpiu nebuvo naudoti ekologinėje gamyboje draudžiami naudoti produktai ar medžiagos;

(22)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, kiek tai susiję su ekologine gamyba ir prisitaikymu prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų taisyklių dėl valdų padalijimo į ekologinės gamybos, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinės gamybos vienetus;

(23)

jonizuojančiosios spinduliuotės, gyvūnų klonavimo ir dirbtinai išvestų poliploidinių gyvūnų arba genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), taip pat produktų, pagamintų iš GMO arba naudojant GMO, naudojimas yra nesuderinamas su ekologinės gamybos koncepcija ir vartotojų ekologiškų produktų suvokimu. Todėl ekologinėje gamyboje toks naudojimas turėtų būti uždraustas;

(24)

kad būtų padedama laikytis šio reglamento ir lengviau užtikrinti atitiktį jam, veiklos vykdytojai turėtų kiekviename gamybos, paruošimo ir platinimo etape imtis prevencinių priemonių, kad, atitinkamais atvejais, užtikrintų biologinės įvairovės išsaugojimą ir dirvožemio kokybę, kenkėjų bei ligų prevenciją ir kontrolę ir neigiamo poveikio aplinkai bei gyvūnų ir augalų sveikatai išvengimą. Atitinkamais atvejais jie taip pat turėtų imtis proporcingų atsargumo priemonių, kurias jie gali kontroliuoti, kad išvengtų taršos produktais ar medžiagomis, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje pagal šį reglamentą, ir išvengtų ekologiškų produktų, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų ir neekologiškų produktų susimaišymo;

(25)

perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu pagaminti produktai negali būti pateikiami rinkai kaip ekologiški produktai. Siekiant išvengti rizikos, kad vartotojai susipainios ir bus suklaidinti, tais produktais taip pat neturėtų būti prekiaujama kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais, išskyrus augalų dauginamąją medžiagą, augalinės kilmės maisto produktus ir augalinės kilmės pašarų produktus, kurių sudėtyje yra tik viena žemės ūkio kultūrų sudedamoji dalis, visais atvejais laikantis sąlygos, kad buvo laikytasi bent 12 mėnesių trukmės perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio iki derliaus;

(26)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti perėjimo prie ekologinės gamybos taisykles kitoms gyvūnų rūšims;

(27)

siekiant suderinti ekologinės gamybos tikslus ir principus bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, turėtų būti nustatytos išsamios gamybos taisyklės, reglamentuojančios augalinių produktų, gyvulininkystės produktų ir akvakultūros produktų gamybą, įskaitant laukinių augalų ir dumblių rinkimo taisykles, taip pat perdirbto maisto ir pašarų bei vyno ir mielių, naudojamų kaip maistas ar pašarai, gamybą;

(28)

kadangi ekologinė augalinių produktų gamyba grindžiama augalų mityba, pirmiausia per dirvos ekosistemą, augalai turėtų būti auginami ant gyvo dirvožemio arba gyvame dirvožemyje, susiliečiančiame su podirvio ir pamatinės uolienos sluoksniais. Taigi, hidroponinis auginimas neturėtų būti leidžiamas, kaip ir augalų auginimas konteineriuose, maišuose ar lysvėse, kuriose šaknys nesusiliečia su gyvuoju dirvožemiu;

(29)

tačiau turėtų būti leidžiama tam tikra kultivavimo praktika, kuri nebūtų susijusi su dirvožemiu, pavyzdžiui, daigintų sėklų gamyba ar cikorijų auginimas ir dekoratyvinių augalų ir prieskoninių žolių auginimas vazonuose, kurie vartotojams ir parduodami vazonuose, kuriems su dirvožemiu susietos augalininkystės principas nepritaikytas arba kurių atžvilgiu nėra rizikos, kad vartotojas bus klaidinamas dėl gamybos metodo. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekologinei gamybai ankstesniu augalų augimo etapu, taip pat turėtų būti leidžiama konteineriuose auginti sėjinukus ir sodinukus siekiant juos vėliau persodinti;

(30)

su žeme susietos augalininkystės ir augalų mitybos visų pirma per dirvožemio ekosistemą principas buvo nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 834/2007. Tačiau kai kurie veiklos vykdytojai išplėtojo ekonominę veiklą augindami augalus nuo dirvožemio atskirtose talpose ir savo nacionalinių valdžios institucijų buvo sertifikuoti kaip ekologiški pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007. 2017 m. birželio 28 d. pagal įprastą teisėkūros procedūrą buvo pasiektas susitarimas, kad ekologinė gamyba turėtų būti grindžiama augalų mityba visų pirma per dirvožemio ekosistemą ir turėtų būti susieta su dirvožemiu, o augalų auginimas nuo dirvožemio atskirtose talpose nuo tos dienos nebeturėtų būti leidžiamas. Siekiant veiklos vykdytojams, kurie iki tos dienos yra išplėtoję tokią ekonominę veiklą, suteikti galimybę prisitaikyti, jiems turėtų būti leidžiama gamybos plotus, jei jie iki tos dienos jų nacionalinių valdžios institucijų buvo sertifikuoti kaip ekologiški pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, išlaikyti dar dešimties metų laikotarpiu, pradedant nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Remiantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija, iki 2017 m. birželio 28 d. tokia veikla Sąjungoje buvo leidžiama tik Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Dėl nuo dirvožemio atskirtų talpų naudojimo ekologinėje gamyboje Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kuri turėtų būti paskelbta po penkerių metų po šio reglamento taikymo pradžios dienos;

(31)

ekologinės augalinių produktų gamybos srityje turėtų būti naudojami tokie gamybos metodai, kuriais užtikrinama aplinkos taršos prevencija arba ta tarša kuo labiau sumažinama;

(32)

neekologinis žemės ūkis turi daugiau išorinių būdų prisitaikyti prie aplinkos, kad pasiektų optimalų kultūrų augimą, o ekologinės augalų produktų gamybos sistemoms reikia augalų dauginamosios medžiagos, kuri galėtų prisitaikyti prie atsparumo ligoms, įvairių vietos dirvožemio bei klimato sąlygų ir prie specifinės ekologiniame žemės ūkyje naudojamos kultivavimo praktikos, kuria prisidedama prie ekologinės gamybos sektoriaus vystymosi. Todėl svarbu gaminti ekologišką augalų dauginamąją medžiagą, kuri būtų tinkama ekologiniam žemės ūkiui;

(33)

dirvožemio tvarkymui ir tręšimui reglamentuoti turėtų būti nurodyti ekologinės augalinių produktų gamybos srityje leidžiami auginimo būdai ir nustatytos trąšų bei dirvožemio gerinimo priemonių naudojimo sąlygos;

(34)

augalų apsaugos produktų naudojimas turėtų būti labai ribojamas. Pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis kenkėjų ir piktžolių daromos žalos prevencija užtikrinama taikant su augalų apsaugos produktų naudojimu nesusijusius metodus, pavyzdžiui, sėjomainą. Kenkėjai ir piktžolės turėtų būti kontroliuojami siekiant nuspręsti, ar intervencijos priemonių taikymas ekonomiškai ir ekologiškai pateisinamas. Tačiau naudoti tam tikrus augalų apsaugos produktus turėtų būti leidžiama, jeigu tokiais metodais nėra užtikrinama derama apsauga ir tik jeigu tie augalų apsaugos produktai patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, įvertinus ir nustačius, kad jie atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus, įskaitant atvejus, kai tuos produktus leista naudoti taikant ribojamąsias naudojimo sąlygas, ir atitinkamai patvirtinus juos pagal šį reglamentą;

(35)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl tam tikrų nukrypti leidžiančių nuostatų, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba neekologinės augalų dauginamosios medžiagos naudojimo, žemės ūkio valdų valdytojų susitarimų, papildomų kenkėjų ir piktžolių valdymo priemonių ir papildomų išsamių taisyklių bei kultivavimo praktikos, taikomų konkretiems augalams ir augalinei produkcijai;

(36)

moksliniai tyrimai Sąjungoje dėl augalų dauginamosios medžiagos, kuri neatitinka veislės apibūdinimo vienodumo požiūriu, rodo, kad galima tokios įvairios medžiagos naudojimo nauda, ypač susijusi su ekologine gamyba, pavyzdžiui, norint sumažinti ligų plitimą, pagerinti atsparumą ir padidinti biologinę įvairovę;

(37)

todėl ekologinėje gamyboje turėtų būti galima naudoti augalų dauginamąją medžiagą, nepriklausančią veislei, bet priklausančią vieno botaninio taksono, pasižyminčio didele genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove, augalų grupei.

Dėl tos priežasties veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama prekiauti ekologiškos įvairiarūšės medžiagos augalų dauginamąja medžiaga nesilaikant superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos kategorijoms taikomų registracijos ir sertifikavimo reikalavimų arba kitoms kategorijoms taikomų reikalavimų, nustatytų Tarybos direktyvose 66/401/EEB (18), 66/402/EEB (19), 68/193/EEB (20), 98/56/EB (21), 2002/53/EB (22), 2002/54/EB (23), 2002/55/EB (24), 2002/56/EB (25), 2002/57/EB (26), 2008/72/EB (27) ir 2008/90/EB (28) arba pagal tas direktyvas priimtuose aktuose.

Ta prekyba turėtų būti vykdoma pranešus tose direktyvose nurodytoms atsakingoms įstaigoms ir po to, kai Komisija bus priėmusi suderintus reikalavimus tokiai medžiagai su sąlyga, kad ji atitinka tuos reikalavimus;

(38)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatytos tam tikros taisyklės dėl konkrečių genčių ar rūšių ekologiškos įvairiarūšės medžiagos augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir pardavimo;

(39)

Siekiant patenkinti ekologiškų produktų gamintojų poreikius, paskatinti mokslinius tyrimus ir išvesti ekologinei gamybai tinkamas ekologiškas veisles, atsižvelgiant į specifinius ekologinio žemės ūkio poreikius ir tikslus, tokius kaip didesnė genetinė įvairovė, atsparumas ligoms arba jų toleravimas, prisitaikymas prie įvairių vietos dirvožemio ir klimato sąlygų, reikėtų surengti laikiną eksperimentą pagal direktyvas 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 2002/53/EB, 2002/54/EB, 2002/55/EB, 2002/56/EB, 2002/57/EB, 2008/72/EB ir 2008/90/EB. Tas laikinas eksperimentas turėtų būti vykdomas septynerių metų laikotarpiu su pakankamu augalų dauginamosios medžiagos kiekiu ir apie jį kasmet turėtų būti teikiamos ataskaitos. Jis turėtų padėti nustatyti kriterijus, susijusius su tos medžiagos požymių apibūdinimu, taip pat jos gamybos ir pardavimo sąlygas;

(40)

kadangi gyvulininkystės produktų gamyba visuomet susijusi su žemės ūkio paskirties žemės tvarkymu, nes auginamiems augalams tręšti naudojamas mėšlas, gyvulininkystės produktų gamyba, išskyrus bitininkystę, neturint žemės turėtų būti draudžiama. Renkantis veisles reikėtų skatinti atsižvelgti į požymius, kurie svarbūs ekologiniam žemės ūkiui, pavyzdžiui, į didelį genetinės įvairovės lygį, gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų ir atsparumą ligoms;

(41)

ne visada galima gauti pakankamai daug ir kokybiškų ekologiškai augintų gyvūnų, kad būtų patenkinti ūkininkų, kurie nori suformuoti bandą ar pulką pirmą kartą arba padidinti ūkinių gyvūnų skaičių ar juos atnaujinti, poreikiai. Todėl tam tikromis sąlygomis turėtų būti galima neekologiškai išaugintus gyvūnus įvesti į ekologinės gamybos vienetą;

(42)

gyvūnai turėtų būti šeriami pagal ekologinės gamybos taisykles pagamintomis pašarinėmis žaliavomis (pageidautina, kad tos žaliavos būtų pagamintos tame pačiame ūkininko ūkyje), atsižvelgiant į gyvūnų fiziologinius poreikius. Tačiau tam tikromis sąlygomis ūkininkams turėtų būti suteikta galimybė taip pat naudoti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarus, pagamintus jų pačių valdoje. Be to, siekiant patenkinti pagrindinius ūkinių gyvūnų mitybos poreikius, aiškiai nustatytomis sąlygomis ūkininkams turėtų būti leidžiama naudoti tam tikras mikrobinės ar mineralinės kilmės pašarines žaliavas arba tam tikrus pašarų priedus ir pagalbines perdirbimo medžiagas;

(43)

gyvūnų sveikatos valdymas turėtų būti pirmiausia grindžiamas ligų profilaktika. Be to, turėtų būti taikomos specialios valymo ir dezinfekcijos priemonės. Profilaktinis chemiškai susintetintų alopatinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimas ekologinėje gamyboje neturėtų būti leidžiamas. Kai gyvūnui dėl ligos ar sužeidimo būtinas skubus gydymas, tokie vaistai turėtų būti naudojami tik tiek, kiek tikrai būtina, kad gyvūno būklė vėl būtų gera. Tokiais atvejais, siekiant garantuoti vartotojams ekologinės gamybos atitiktį reikalavimams, oficiali išlauka po tokių vaistų naudojimo, kaip nurodyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, turėtų būti dvigubai ilgesnė nei įprasta išlauka ir ne trumpesnė kaip 48 valandos;

(44)

ekologiškai auginamų ūkinių gyvūnų laikymo sąlygos ir auginimo praktika turėtų patenkinti gyvūnų elgsenos poreikius ir turėtų užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį, kuris tam tikrais aspektais turėtų būti griežtesnis nei Sąjungos gyvūnų gerovės standartai, paprastai taikomi gyvulininkystės produktų gamybai. Daugeliu atveju ūkiniai gyvūnai turėtų nuolatos turėti galimybę ganytis diendaržiuose, kuriuose jie galėtų judėti. Visais gyvūnų gyvenimo etapais turėtų būti vengiama kančios, skausmo ir baimės arba tokią būseną patirti gyvūnai turi kuo mažiau. Gyvūnus pririšti ir luošinti, pavyzdžiui, trumpinti avių uodegas, apipjaustyti snapus, jei tai daroma per pirmąsias tris gyvenimo dienas, ir šalinti ragų užuomazgas, turėtų būti galima tik jei tai leidžia kompetentingos institucijos ir tik tam tikromis sąlygomis;

(45)

kadangi labiausiai išvystyta yra galvijų, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų, elninių šeimos gyvūnų ir kiaulių, taip pat naminių paukščių, triušių ir bičių ekologinė gamyba, šioms rūšims turėtų būti taikomos papildomos išsamios gamybos taisyklės. Tų rūšių atžvilgiu būtina, kad Komisija nustatytų tam tikrus tų gyvūnų gamybai svarbius reikalavimus, kaip antai gyvūnų laikymo tankis, laikymo vietų mažiausias paviršius ir jų charakteristikos bei techniniai reikalavimai. Kitoms rūšims tokie reikalavimai turėtų būti nustatyti, kai toms rūšims pradedamos taikyti papildomos išsamios gamybos taisyklės;

(46)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su gyvūnų kilme, sumažinimo, dėl organinio azoto ribos, susijusios su bendru gyvūnų laikymo tankiu, dėl bičių kolonijų maitinimo, dėl priimtinų bitynų dezinfekavimo būdų, kovos su Varroa destructor metodų ir būdų, taip pat dėl išsamių gyvulininkystės produktų gamybos taisyklių kitoms rūšims;

(47)

šis reglamentas grindžiamas naujosios bendros žuvininkystės politikos tikslais akvakultūros srityje; akvakultūrai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant tvarų ilgalaikį aprūpinimą maistu, taip pat ekonomikos augimą ir užimtumą, be to, visame pasaulyje didėjant maisto iš vandens gyvūnų ir augalų produktų paklausai, akvakultūra mažina neigiamą poveikį laukiniams žuvų ištekliams. 2013 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikate „Tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės“ nurodyti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Sąjungos akvakultūros sektorius, ir to sektoriaus augimo galimybės. Tame komunikate teigiama, kad ekologinės akvakultūros sektorius yra itin perspektyvus sektorius, ir atkreipiamas dėmesys į ekologinio sertifikavimo teikiamus konkurencinius pranašumus;

(48)

ekologinė akvakultūra yra santykinai nauja ekologinės gamybos sritis, palyginti su ekologiniu žemės ūkiu, kur ūkiai jau yra sukaupę daug patirties. Kadangi vartotojų susidomėjimas ekologiškais akvakultūros produktais didėja, tikėtina, kad vis daugiau akvakultūros produktų gamybos vienetų pereis prie ekologinės gamybos. Tai padės sukaupti daugiau patirties, techninių žinių ir daryti didesnę pažangą, ekologinė akvakultūra bus tobulinama ir į tuos patobulinimus turėtų būti atsižvelgta gamybos taisyklėse;

(49)

ekologinė akvakultūra turėtų būti grindžiama ekologinės gamybos vienetuose augintų jauniklių veisimu. Ne visada galima gauti pakankamai daug ir kokybiškų ekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų veisimo ar tolesnio auginimo tikslais, kad būtų patenkinti veiklos vykdytojų, auginančių akvakultūros gyvūnus, poreikiai. Tam tikromis sąlygomis turėtų būti galima laisvėje sugautus arba neekologiškai išaugintus akvakultūros gyvūnus įvesti į ekologinės gamybos vienetą;

(50)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl akvakultūros gyvūnų pašarų ir tų gyvūnų veterinarinio gydymo ir dėl išsamių motininių bandų valdymo, veisimo ir jauniklių auginimo sąlygų;

(51)

siekiant užtikrinti, kad perdirbti produktai atitiktų ekologinės gamybos taisykles, ekologišką maistą ar pašarus gaminantys veiklos vykdytojai turėtų laikytis atitinkamų procedūrų, pagrįstų sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu. Perdirbti ekologiški produktai turėtų būti gaminami taikant perdirbimo metodus, kuriais būtų užtikrinama, kad visuose ekologinės gamybos etapuose būtų išlaikoma produkto ekologinės charakteristikos ir savybės;

(52)

turėtų būti numatytos nuostatos dėl perdirbto ekologiško maisto ir pašarų sudėties. Visų pirma toks maistas ir pašarai turėtų būti gaminami daugiausia iš ekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių arba iš kitų, į šio reglamento taikymo sritį patenkančių sudedamųjų dalių, kurios yra ekologiškos, numatant ribotą galimybę naudoti tam tikras neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, nurodytas šiame reglamente. Be to, gaminant perdirbtą ekologišką maistą ir pašarus turėtų būti leidžiama naudoti tik tam tikrus pagal šį reglamentą leidžiamus produktus ir medžiagas;

(53)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl atsargumo ir prevencinių priemonių, kurių turi imtis veiklos vykdytojai, gaminantys perdirbtą maistą ar pašarus, dėl produktų ir medžiagų, kuriuos leidžiama naudoti gaminant perdirbtą maistą, rūšies ir sudėties, taip pat sąlygų, kuriomis juos galima naudoti, ir dėl žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo, įskaitant ekologinėje gamyboje leidžiamų naudoti maisto priedų, kurie apskaičiuojant procentinę dalį, kurią reikia pasiekti, kad tą produktą prekiniame pavadinime būtų galima apibūdinti kaip ekologišką, yra vertinami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, nurodymą;

(54)

ekologiniam vynui turėtų būti taikomos atitinkamos taisyklės dėl perdirbto ekologiško maisto. Vis dėlto vynas yra specifinė ir svarbi ekologiškų produktų kategorija, todėl konkrečiai ekologiškam vynui turėtų būti nustatytos papildomos išsamios gamybos taisyklės. Ekologiškas vynas turėtų būti gaminamas tik iš ekologiškų žaliavų ir turėtų būti leidžiama į jį pridėti tik tam tikrų pagal šį reglamentą leidžiamų produktų ir medžiagų. Gaminant ekologišką vyną turėtų būti draudžiama naudoti tam tikrus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus. Kitus metodus, procesus ir apdorojimo būdus turėtų būti leidžiama naudoti aiškiai nustatytomis sąlygomis;

(55)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatyta papildoma draudžiama vynininkystės praktika, procesai bei apdorojimo būdai ir iš dalies keičiamas leidžiamos vynininkystės praktikos, procesų bei apdorojimo būdų sąrašas;

(56)

iš pradžių pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 mielės nebuvo laikomos žemės ūkio kilmės sudedamąja dalimi, todėl vertinant ekologiškų produktų sudėtyje esančias žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis į mieles nebuvo atsižvelgiama. Tačiau Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008 (29) numatyta prievolė nuo 2013 m. gruodžio 31 d. mieles ir mielių produktus laikyti ekologinėje gamyboje naudojamomis žemės ūkio kilmės sudedamosiomis dalimis. Atitinkamai, nuo 2021 m. sausio 1 d., gaminant ekologiškas mieles, kurios bus naudojamos kaip maistas ir pašarai, turėtų būti naudojami tik ekologiškai pagaminti substratai. Be to, gaminant mieles, mielių ruošinius ir mišinius turėtų būti leidžiama naudoti tik tam tikrus produktus ir medžiagas;

(57)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų išsamių mielių gamybos taisyklių;

(58)

šiuo reglamentu turėtų būti suderintos ekologinės gamybos taisyklės Sąjungoje visiems į jo taikymo sritį patenkantiems produktams ir nustatytos išsamios gamybos taisyklės skirtingoms produktų kategorijoms, tačiau kai kurias gamybos taisykles, pavyzdžiui, papildomas išsamias gamybos taisykles kitoms gyvūnų rūšims ar produktams, kurie nepatenka į kategorijas, kurioms šiame reglamente nustatytos išsamios gamybos taisyklės, bus galima priimti tik vėliau. Tais atvejais, kai Sąjungos lygmeniu tokių gamybos taisyklių nustatyta nėra, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti savo nacionalinei gamybai skirtas nacionalines taisykles su sąlyga, kad tos taisyklės neprieštarauja šiam reglamentui. Tačiau valstybės narės neturėtų tų nacionalinių taisyklių taikyti kitose valstybėse narėse gaminamiems ar parduodamiems produktams, jei tie produktai atitinka šio reglamento reikalavimus. Tais atvejais, kai tokių nacionalinių išsamių gamybos taisyklių nėra, veiklos vykdytojai, rinkai pateikdami produktus, pažymėtus ekologinės gamybos terminais, turėtų bent jau laikytis bendrųjų gamybos taisyklių ir ekologinės gamybos principų tiek, kiek juos galima taikyti atitinkamiems produktams;

(59)

siekiant atsižvelgti į poreikį ateityje parengti specialiąsias gamybos taisykles produktams, kurių gamyba nepriskirta nė vienai šiame reglamente nustatytų specialiųjų gamybos taisyklių kategorijai, taip pat siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą, atitiktį šiam reglamentui, o vėliau prisitaikymą prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos išsamios tokių produktų gamybos taisyklės, taip pat taisyklės dėl įpareigojimo pereiti prie tokių produktų ekologinės gamybos;

(60)

ekologinės gamybos taisyklių išimtis taikyti turėtų būti leidžiama tik susidarius katastrofinėms aplinkybėms. Siekiant sudaryti sąlygas tęsti arba atnaujinti ekologinę gamybą susidarius tokioms aplinkybėms, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatyti įvertinimo, ar padėtis priskirtina katastrofinėms aplinkybėms, kriterijai, taip pat specialiosios taisyklės, įskaitant galimas nuo šio reglamento nukrypti leidžiančias nuostatas, kaip valstybės narės turėtų elgtis tokių katastrofinių aplinkybių atveju, ir kuriais būtų nustatyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai tokiais atvejais;

(61)

tam tikromis sąlygomis ekologiški produktai, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai ir neekologiški produktai gali būti surenkami ir vežami vienu metu. Siekiant tvarkymo metu tinkamai atskirti ekologiškus, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškus produktus ir išvengti bet kokio jų susimaišymo, reikėtų nustatyti specialias nuostatas;

(62)

siekiant garantuoti ekologinės gamybos atitiktį reikalavimams, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl pakavimo ir ekologiškų produktų vežimo taisyklių;

(63)

tam tikrų produktų ar medžiagų kaip veikliųjų medžiagų, naudotinų augalų apsaugos produktuose, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, trąšų, dirvožemio gerinimo priemonių, maistingųjų medžiagų, įvairios kilmės gyvūnų mitybos neekologiškų komponentų, pašarų priedų, pagalbinių perdirbimo medžiagų ir valymo bei dezinfekcijos produktų naudojimas ekologinėje gamyboje turėtų būti kuo labiau apribotas ir grindžiamas specialiomis šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Tokio paties požiūrio turėtų būti laikomasi perdirbto ekologiško maisto gamyboje naudojant produktus ir medžiagas kaip maisto priedus ir pagalbines perdirbimo medžiagas ir naudojant neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis. Todėl turėtų būti apibrėžtas galimas tokių produktų ir medžiagų naudojimas ekologinės gamybos srityje apskritai ir perdirbto ekologiško maisto gamybos srityje konkrečiai, laikantis šiame reglamente nustatytų principų ir tam tikrų kriterijų;

(64)

siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui ekologinės gamybos srityje apskritai ir perdirbto ekologiško maisto gamybos srityje konkrečiai, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie technikos raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl leidimų naudoti produktus ir medžiagas ekologinės gamybos srityje apskritai ir perdirbto ekologiško maisto gamybos srityje konkrečiai išdavimo papildomų kriterijų, taip pat dėl tokių leidimų atšaukimo kriterijų;

(65)

siekiant užtikrinti galimybę gauti žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kai nėra pakankamo kiekio tokių sudedamųjų dalių ekologiško atitikmens, perdirbto ekologiško maisto gamybai, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę leisti tam tikromis sąlygomis ir ribotą laikotarpį naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis;

(66)

siekiant skatinti ekologinę gamybą ir patenkinti patikimų duomenų poreikį, reikia rinkti ir ūkininkams ir veiklos vykdytojams skleisti informaciją bei duomenis apie ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos, ekologiškai augintų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių prieinamumą rinkoje. Tuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų teritorijose būtų įdiegtos reguliariai atnaujinamos duomenų bazės ir sistemos, kuriose pateikiama tokia informacija, o Komisija turėtų tokią informaciją skelbti viešai;

(67)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų, ir kad vartotojai pasitikėtų šiuo gamybos metodu, būtina, kad veiklos vykdytojai informuotų kompetentingas institucijas arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijas arba kontrolės įstaigas apie įtariamus neatitikties šiam reglamentui atvejus, kai šis įtarimas pagrįstas arba jo negalima pašalinti, susijusius su jų pagamintais, paruoštais, importuotais arba iš kitų veiklos vykdytojų gautais produktais. Toks įtarimas gali kilti, be kita ko, dėl produkto ar medžiagos, kurių neleidžiama naudoti gamyboje, buvimo produkte, kurį ketinama naudoti arba juo prekiauti kaip ekologišku arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktu. Veiklos vykdytojai turėtų informuoti kompetentingas institucijas, kai jie gali pagrįsti įtariamą neatitiktį, arba kai jie tokio įtarimo negali pašalinti. Tokiais atvejai, atitinkami produktai neturėtų būti pateikti rinkai kaip ekologiški arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai tol, kol įtarimo negalima pašalinti. Veiklos vykdytojai turi bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijomis ar kontrolės įstaigomis nustatant ir tikrinant tokios neatitikties priežastis;

(68)

siekiant išvengti ekologinės gamybos taršos produktais ar medžiagomis, kurių Komisija neleidžia tam tikrais tikslais naudoti ekologinėje gamyboje, veiklos vykdytojai turėtų imtis proporcingų ir tinkamų priemonių, kurias jie gali kontroliuoti, kad nustatytų tokios taršos riziką ir jos išvengtų. Tokios priemonės turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus koreguojamos;

(69)

siekiant, kad visoje Sąjungoje būtų laikomasi suderinto požiūrio dėl priemonių, kurių reikia imtis įtariamos neatitikties atveju, ypač kai įtarimas kyla dėl neleidžiamų produktų ir medžiagų buvimo ekologiškuose ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktuose, ir siekiant išvengti netikrumo veiklos vykdytojams, kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos turėtų atlikti oficialų tyrimą pagal Reglamentą (ES) 2017/625, kad patikrintų atitiktį ekologinės gamybos reikalavimams. Konkrečiu įtariamos neatitikties neleidžiamų produktų ar medžiagų buvimo atveju tyrimas turėtų nustatyti tokių produktų ar medžiagų šaltinį ir priežastį, siekiant įsitikinti, kad veiklos vykdytojai laikosi ekologinės gamybos reikalavimų, ir konkrečiai – nenaudojo ekologinėje gamyboje neleidžiamų produktų ir medžiagų ir ėmėsi proporcingų ir tinkamų atsargumo priemonių, kad išvengtų ekologiškos gamybos taršos tokiais produktais ir medžiagomis. Tokie tyrimai turėtų būti proporcingi įtariamos neatitikties atžvilgiu ir todėl turėtų būti užbaigti kuo greičiau, per pagrįstą laiką, atsižvelgiant į produkto ilgaamžiškumą ir atvejo sudėtingumą. Jie galėtų apimti bet kokius oficialios kontrolės metodus ir būdus, kurie laikomi tinkamais, kad veiksmingai ir be reikalo nedelsiant pašalintų arba patvirtintų neatitikties įtarimą šio reglamento reikalavimams, be kita ko, naudojant bet kokią svarbią informaciją, kuri leistų pašalinti arba patvirtinti bet kokį neatitikties įtarimą neatliekant patikrinimo vietoje;

(70)

valstybės narės ir Komisija turėtų toliau stebėti produktų ar medžiagų, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, aptikimo produktuose, kuriais prekiaujama kaip ekologiškais arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais, atvejus ir priemones, kurių imamasi tuo atžvilgiu. Todėl po ketverių metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, grindžiamą valstybių narių surinkta informacija apie atvejus, kai buvo tirti ekologinėje gamyboje neleidžiami produktai ir medžiagos. Prireikus kartu su tokia ataskaita galėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant tolesnio derinimo;

(71)

jei tokio tolesnio derinimo nėra, valstybės narės, kurios yra išplėtojusios metodus, kaip išvengti, kad produktais, kuriuose yra tam tikras lygis produktų ar medžiagų, kurių neleidžiama tam tikrais tikslais naudoti ekologinėje gamyboje, nebūtų prekiaujama kaip ekologiškais arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais, turėtų turėti galimybę toliau taikyti tuos metodus. Tačiau siekiant užtikrinti laisvą ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų judėjimą Sąjungos vidaus rinkoje, taikant tokius metodus neturėtų būti draudžiama, nustatoma apribojimų ar kliudoma produktus, pagamintus kitose valstybėse narėse laikantis šio reglamento, pateikti rinkai. Todėl tokie metodai turėtų būti taikomi tik valstybių narių, pasirinkusių toliau taikyti tuos metodus, teritorijoje gaminamiems produktams. Valstybės narės, nusprendusios naudotis šia galimybe, turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją;

(72)

be pareigų, susijusių su priemonėmis, kurių turi imtis veiklos vykdytojai, gaminantys, ruošiantys, importuojantys ar naudojantys ekologinius ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, ir kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, nustatytos šiame reglamente, kad išvengtų ekologinių ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų taršos produktais ar medžiagomis, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę savo teritorijoje imtis kitų atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią nenumatytam produktų ir medžiagų, kurių neleidžiama naudoti ekologiniame žemės ūkyje, buvimui. Valstybės narės, nusprendusios naudotis šia galimybe, turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares;

(73)

žemės ūkio produktų ir maisto produktų ženklinimui turėtų būti taikomos bendrosios taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 (30), ir visų pirma nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią ženklinimui, dėl kurio vartotojai galėtų susipainioti ar jie galėtų būti klaidinami. Be to, šiame reglamente turėtų būti numatytos specialiosios ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų ženklinimą reglamentuojančios nuostatos. Jomis turėtų būti apsaugomi veiklos vykdytojų interesai, susiję su tinkamu jų produktų identifikavimu rinkoje ir su sąžiningos konkurencijos sąlygomis, taip pat vartotojų interesai, kad jie galėtų rinktis produktus pamatuotai;

(74)

todėl turėtų būti užtikrinta, kad ekologiškiems produktams žymėti vartojami terminai, nepriklausomai nuo vartojamos kalbos, visoje Sąjungoje būtų apsaugoti nuo jų vartojimo neekologiškiems produktams ženklinti. Tokia apsauga taip pat turėtų būti taikoma įprastiems šių terminų vediniams arba mažybinėms jų formoms, nesvarbu, ar jie vartojami atskirai, ar junginiuose;

(75)

perdirbtas maistas turėtų būti ženklinamas kaip ekologiškas, tik jei visos ar beveik visos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys yra ekologiškos. Siekiant skatinti ekologiškų sudedamųjų dalių naudojimą, taip pat turėtų būti galima ekologinę gamybą nurodyti tik perdirbto maisto sudedamųjų dalių sąraše, kai tenkinamos tam tikros sąlygos, visų pirma jei tas maisto produktas atitinka tam tikras nustatytas ekologinės gamybos taisykles. Be to, turėtų būti nustatytos specialiosios ženklinimo nuostatos, kad veiklos vykdytojams būtų suteikta galimybė nurodyti ekologiškas sudedamąsias dalis, panaudotas produktuose, kuriuos daugiausiai sudaro medžioklės arba žvejybos kilmės sudedamoji dalis;

(76)

perdirbti pašarai turėtų būti ženklinami kaip ekologiški, tik jei visos ar beveik visos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys yra ekologiškos;

(77)

siekiant aiškumo vartotojams visoje Sąjungos rinkoje, turėtų būti privalomas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo naudojimas visiems Sąjungoje pagamintiems ekologiškiems fasuotiems maisto produktams žymėti. Taip pat turėtų būti įmanoma savanoriškai naudoti tą logotipą Sąjungoje pagamintiems ekologiškiems iš anksto nefasuotiems produktams ir iš trečiųjų valstybių importuojamiems ekologiškiems produktams, taip pat informavimo ir švietimo tikslais. Turėtų būti nustatytas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo pavyzdys;

(78)

tačiau, siekiant nesuklaidinti vartotojų dėl viso produkto ekologiško pobūdžio, tikslinga riboti to logotipo naudojimą, žymint juo tik tuos produktus, kuriuose yra vien (arba beveik vien) ekologiškos sudedamosios dalys. Todėl neturėtų būti leidžiama jo naudoti ženklinant perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus ar perdirbtus produktus, kurių mažiau nei 95 % žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių masės sudaro ekologiškos sudedamosios dalys;

(79)

siekiant išvengti galimos painiavos vartotojams dėl to, ar produktas kilęs iš Sąjungos ar ne, visais Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo naudojimo atvejais vartotojai turėtų būti informuojami apie vietą, kurioje buvo užaugintos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos. Todėl ekologinės akvakultūros produktų etiketėje turėtų būti leidžiama daryti nuorodą ne į žemės ūkį, o į akvakultūrą;

(80)

kad vartotojams būtų aiškiau ir siekiant užtikrinti, kad jiems būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatomos papildomos ekologiškų produktų ženklinimo taisyklės, iš dalies keičiamas šiame reglamente išdėstytas su ekologine gamyba susijusių terminų sąrašas ir Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas ir su juo susijusios taisyklės;

(81)

tam tikri produktai ar medžiagos, naudojami augalų apsaugos produktuose arba kaip trąšos, neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį ir todėl jiems apskritai neturėtų būti taikomos šio reglamento taisyklės, įskaitant taisykles dėl ženklinimo. Vis dėlto, kadangi tie produktai ir medžiagos yra svarbūs ekologiniame žemės ūkyje, o leidimas juos naudoti ekologinėje gamyboje nustatomas pagal šį reglamentą, ir kadangi praktikoje atsirado tam tikro netikrumo dėl jų ženklinimo, visų pirma kiek tai susiję su ekologine gamyba susijusių terminų naudojimu, turėtų būti patikslinta, kad, kai tokius produktus ar medžiagas leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal šį reglamentą, juos galima atitinkamai ir ženklinti;

(82)

ekologinė gamyba yra patikima, tik jei visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais užtikrinama veiksminga patikra ir kontrolė;

(83)

siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytoms taisyklėms, veiklos vykdytojams turėtų būti nustatyti specialieji reikalavimai. Visų pirma, turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias kompetentingoms valdžios institucijoms būtų pranešama apie veiklos vykdytojų veiklą ir taikoma sertifikavimo sistema, naudojama veiklos vykdytojams, kurie laikosi ekologinę gamybą ir ekologiškų produktų ženklinimą reglamentuojančių taisyklių, identifikuoti. Tos nuostatos iš esmės taip pat turėtų būti taikomos atitinkamų veiklos vykdytojų subrangovams, nebent tokia subrangos veikla būtų visiškai įtraukta į pagrindinę subrangos veiklą užsakiusio veiklos vykdytojo veiklą ir būtų kontroliuojama tame kontekste. Sertifikavimo sistemos skaidrumas turėtų būti užtikrinamas, reikalaujant, kad valstybės narės viešai skelbtų veiklos vykdytojų, kurie pranešė apie savo veiklą, sąrašus ir mokesčius, kurie gali būti renkami už ekologinę gamybą reglamentuojančių taisyklių laikymosi kontrolę;

(84)

nedidelės mažmeninės prekybos parduotuvės, kuriose parduodami tik fasuoti ekologiški produktai, kelia palyginti nedaug rizikos, kad nebus laikomasi ekologinės gamybos taisyklių, ir jos neturėtų susidurti su neproporcinga našta, norėdamos prekiauti ekologiškais produktais. Todėl joms neturėtų būti taikomi pranešimo ir sertifikavimo įpareigojimai, tačiau joms ir toliau turėtų būti taikoma oficiali kontrolė vykdoma siekiant patikrinti, kaip laikomasi ekologinę gamybą ir ekologiškų produktų ženklinimą reglamentuojančių taisyklių. Lygiai taip pat, nedidelėms mažmeninės prekybos parduotuvėms, kuriose parduodami nefasuoti ekologiški produktai, turėtų būti taikoma oficiali kontrolė, bet siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ekologiškais produktais, valstybės narės turėtų turėti galimybę tokioms parduotuvėms netaikyti įpareigojimo sertifikuoti savo veiklą;

(85)

Sąjungos smulkiems ūkininkams ir veiklos vykdytojams, auginantiems dumblius ar akvakultūros gyvūnus, individualiai tenka palyginti didelės su ekologiniu sertifikavimu susijusių tikrinimų išlaidos ir administracinė našta. Siekiant sumažinti tikrinimų ir sertifikavimo išlaidas bei susijusią administracinę naštą, sustiprinti vietos tinklus, paskatinti kurti geresnes realizavimo rinkas ir užtikrinti, kad konkurencijos sąlygos nesiskirtų nuo trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams sudarytų sąlygų, turėtų būti leidžiama taikyti grupinio sertifikavimo sistemą. Dėl tos priežasties turėtų būti numatyta ir apibrėžta „veiklos vykdytojų grupės“ sąvoka; taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis atsižvelgiama į smulkiųjų ūkininkų ir veiklos vykdytojų poreikius bei išteklių naudojimo pajėgumus;

(86)

siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl reikalavimų, kad veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės registruotų duomenis, ir dėl atitikties sertifikato modelio;

(87)

siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojų grupės būtų sertifikuojamos veiksmingai ir efektyviai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl veiklos vykdytojų grupių atskirų narių atsakomybės, dėl kriterijų, kuriais remiantis nustatomas jų narių artumas geografiniu požiūriu, ir dėl jų vidaus kontrolės sistemos struktūros ir veikimo;

(88)

siekiant patikrinti, kaip laikomasi ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo taisyklių, ekologinei gamybai taikoma oficiali kontrolė ar vykdoma kita oficiali veikla pagal Reglamentą (ES) 2017/625. Vis dėlto, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, ekologinei gamybai turėtų būti taikomos ne tik tame reglamente nustatytos taisyklės, bet ir papildomos taisyklės dėl oficialios kontrolės ir kompetentingų institucijų ir, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijų bei kontrolės įstaigų, veiksmų, dėl veiksmų, kurių turi imtis veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės, dėl tam tikrų oficialios kontrolės užduočių arba tam tikrų užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, pavedimo ir jų priežiūros, taip pat dėl veiksmų, kurių reikia imtis įtariamos arba nustatytos neatitikties atveju, įskaitant draudimą prekiauti produktais kaip ekologiškais arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais, jei nustatyta neatitiktis daro poveikį tų produktų atitikčiai reikalavimams;

(89)

siekiant užtikrinti, kad jų teritorijose būtų laikomasi vienodo požiūrio, tik kompetentingos institucijos turėtų galėti pateikti priemonių, taikomų įtarus arba nustačius neatitiktį, katalogą;

(90)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos nuostatos dėl kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų, kontrolės įstaigų ir tam tikrų kitų įstaigų keitimosi tam tikra aktualia informacija ir tokių institucijų ir įstaigų veiksmų, kurios papildytų nustatytąsias Reglamente (ES) 2017/625;

(91)

siekiant remti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama patikrinti atitiktį šiam reglamentui, vykdymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl konkrečių kriterijų ir sąlygų, taikomų oficialios kontrolės, kuria siekiama užtikrinti atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, vykdymui, taip pat dėl atitikties šiam reglamentui ir dėl papildomų elementų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant neatitikties tikimybę, remiantis praktine patirtimi;

(92)

siekiant remti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama patikrinti atitiktį šiam reglamentui, vykdymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl oficialios kontrolės užduočių ir užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, pavedimo kontrolės įstaigoms sąlygų, kurios papildytų šiame reglamente nustatytas sąlygas;

(93)

iš susitarimų dėl ekologiškų produktų importo į Sąjungą pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo patirties matyti, kad tuos susitarimus reikia persvarstyti, kad būtų atsižvelgta į vartotojų lūkesčius tam, kad importuoti ekologiški produktai atitiktų tokius pat griežtus standartus kaip ir Sąjungos standartai, taip pat kad būtų sudarytos geresnės Sąjungos ekologiškų produktų pateikimo tarptautinei rinkai sąlygos. Be to, būtina aiškiau išdėstyti taisykles, taikytinas ekologiškų produktų eksportui, visų pirma nustatyti ekologinio eksporto sertifikatus;

(94)

reikėtų dar labiau sustiprinti nuostatas, kuriomis reglamentuojamas importas produktų, kurie atitinka Sąjungos gamybos ir ženklinimo taisykles bei dėl kurių kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, kurias Komisija pripažino vykdyti trečiosiose valstybėse ekologinės gamybos kontrolę ir sertifikavimą, kontroliavo veiklos vykdytojus. Siekiant užtikrinti, kad Komisijos vykdomos kontrolės įstaigų priežiūros sąlygos būtų vienodos, visų pirma turėtų būti nustatyti reikalavimai, susiję su akreditacijos įstaigomis, akredituojančiomis kontrolės įstaigas reikalavimus atitinkančių ekologiškų produktų importo į Sąjungą tikslais. Be to, siekiant padidinti kontrolės institucijų ir atitinkamai kontrolės įstaigų priežiūros efektyvumą, būtina numatyti, kad Komisija turėtų galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su trečiosiose valstybėse veikiančiomis akreditacijos įstaigomis ir kompetentingomis institucijomis. Iš trečiųjų valstybių arba tam tikrų atokiausių Sąjungos regionų, kuriuose yra specifinės klimato ir vietos sąlygos, importuojamų produktų atveju tikslinga numatyti, kad Komisija galėtų suteikti specialius leidimus naudoti produktus ir medžiagas ekologinėje gamyboje;

(95)

turėtų būti išsaugota galimybė Sąjungos rinkai pateikti ekologiškus produktus, kurie neatitinka Sąjungos ekologinės gamybos taisyklių, bet yra kilę iš trečiųjų valstybių, kurių ekologinės gamybos ir kontrolės sistemos pripažintos lygiavertėmis Sąjungos ekologinės gamybos ir kontrolės sistemoms. Tačiau trečiųjų valstybių lygiavertiškumo pripažinimas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 834/2007, turėtų būti suteikiamas tik pagal tarptautinį Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimą, pagal kurį taip pat būtų siekiama abipusio lygiavertiškumo pripažinimo Sąjungos naudai;

(96)

trečiosios valstybės, pripažintos lygiavertiškumo nustatymo tikslais pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, ir toliau pagal šį reglamentą turėtų išsaugoti pripažinimą ribotos trukmės laikotarpiu, kurio reikia siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie pripažinimo pagal tarptautinį susitarimą sistemos, jei tos valstybės ir toliau užtikrina, kad jų ekologinės gamybos ir kontrolės taisyklės būtų lygiavertės atitinkamoms galiojančioms Sąjungos taisyklėms, ir jei jos tenkina visus reikalavimus, susijusius su Komisijos vykdoma jų pripažinimo priežiūra. Ta priežiūra visų pirma turėtų būti grindžiama metinėmis ataskaitomis, kurias tos pripažintos trečiosios valstybės siunčia Komisijai;

(97)

patirtis, įgyta taikant sistemą, pagal kurią kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos Komisijos pripažįstamos vykdyti kontrolę ir išduoti sertifikatus trečiosiose valstybėse, kad būtų galima importuoti lygiaverčių garantijų suteikiančius produktus, rodo, kad tų institucijų ir įstaigų taikomos taisyklės skiriasi ir jas sunkiai būtų galima laikyti lygiavertėmis atitinkamoms Sąjungos taisyklėms. Be to, tai, kad daugėja kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų taikomų standartų, trukdo Komisijai tinkamai vykdyti priežiūrą. Todėl ta lygiavertiškumo pripažinimo sistema turėtų būti panaikinta. Tačiau toms kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms turėtų būti skirta pakankamai laiko, kad jos galėtų pasiruošti pripažinimo Sąjungos taisykles atitinkančių produktų importo tikslais įgijimui. Be to, naujosios taisyklės dėl kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo reikalavimus atitinkančių produktų importo tikslais turėtų jau būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kad Komisija galėtų pasiruošti tokių kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimui nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos;

(98)

bet kokio produkto, importuoto į Sąjungą pagal šiame reglamente numatytus importo susitarimus, pateikimas rinkai kaip ekologiško turėtų būti grindžiamas reikalavimu turėti informacijos, kuri padėtų užtikrinti produkto atsekamumą maisto grandinėje;

(99)

siekiant užtikrinti sąžiningą veiklos vykdytojų konkurenciją, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl dokumentų, skirtų trečiųjų valstybių muitinėms, visų pirma ekologinių eksporto sertifikatų;

(100)

siekiant užtikrinti kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo ir priežiūros procedūros, susijusios su reikalavimus atitinkančių ekologiškų produktų importu, skaidrumą, ir importuojamų produktų kontrolės veiksmingumą, efektyvumą bei skaidrumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo, susijusio su šio reglamento reikalavimus atitinkančių ekologiškų produktų importu, papildomų kriterijų, taip pat tokio pripažinimo panaikinimo papildomų kriterijų, dėl Komisijos pripažintų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų priežiūros vykdymo, taip pat dėl kontrolės ir kitos veiklos, kurią tuo tikslu turi vykdyti kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos;

(101)

tais atvejais, kai nustatomi sunkūs arba pakartotiniai pažeidimai, susiję su pagal šį reglamentą nustatytu sertifikavimu arba kontrole bei veikla, ir kai atitinkama kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija, reaguodama į Komisijos prašymą, laiku nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, turėtų būti nedelsiant atšauktas tos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos pripažinimas;

(102)

siekiant užtikrinti trečiųjų valstybių, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 pripažintos lygiavertiškumo nustatymo tikslais, sąrašo tvarkymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl informacijos, kurią turi siųsti tos pripažintos trečiosios valstybės ir kuri reikalinga jų pripažinimo priežiūrai vykdyti ir Komisijai tokią priežiūrą vykdant;

(103)

turėtų būti numatytos nuostatos siekiant užtikrinti, kad ekologiškų produktų, kurie atitinka šį reglamentą ir kuriems taikyta kontrolė vienoje valstybėje narėje, judėjimas negalėtų būti ribojamas kitoje valstybėje narėje;

(104)

siekiant gauti patikimos informacijos šiam reglamentui įgyvendinti, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti reikiamą informaciją. Siekiant aiškumo ir skaidrumo, valstybės narės turėtų nuolat atnaujinti kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašai būtų viešai prieinami visuomenei, o Komisija turėtų juos skelbti;

(105)

atsižvelgiant į leidžiančių nukrypti nuostatų dėl neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos, neekologiškai užaugintų naminių paukščių ir neekologiškai užaugintų ūkinių gyvūnų naudojimo veisimo sumetimais laipsnišką panaikinimą, Komisija turėtų įvertinti tokios medžiagos prieinamumą ekologiška forma Sąjungos rinkoje. Tuo tikslu, remdamasi per duomenų bazę ir valstybių narių įdiegtas sistemas surinktais duomenimis apie ekologiškos medžiagos prieinamumą, Komisija, praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tokios medžiagos prieinamumą ir priežastis, lemiančias galimas ribotas ekologine gamyba užsiimančių veiklos vykdytojų galimybes jos gauti;

(106)

atsižvelgiant į leidžiančių nukrypti nuostatų dėl neekologiškų baltyminių pašarų naudojimo naminių paukščių ir kiaulių mitybai laipsnišką panaikinimą, remdamasi valstybių narių kasmet teikiamais duomenimis apie ekologiškų tokių baltyminių pašarų atitikmenų prieinamumą Sąjungos rinkoje, Komisija, praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tokių ekologiškų baltyminių pašarų prieinamumą ir priežastis, lemiančias galimas ribotas ekologine gamyba užsiimančių veiklos vykdytojų galimybes jų gauti;

(107)

siekiant, kad būtų atsižvelgiama į ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos, ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologiškų baltyminių pašarų naminiams paukščiams ir kiaulėms prieinamumo rinkoje raidą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų ir leidimų, susijusių su neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos, neekologiškai auginamų gyvūnų ir neekologiškų baltyminių pašarų naminiams paukščiams ir kiaulėms naudojimu, galiojimo nutraukimo arba pratęsimo;

(108)

būtina nustatyti priemones, kurios užtikrintų, kad būtų sklandžiai pradėta taikyti ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų importą į Sąjungą reglamentuojanti teisinė sistema, pakeista šiuo reglamentu;

(109)

be to, turėtų būti nustatytas kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 lygiavertiškumo nustatymo tikslais suteikto pripažinimo galiojimo pabaigos terminas, taip pat turėtų būti nustatytos nuostatos, reglamentuojančios padėtį iki jų pripažinimo galiojimo pabaigos. Taip pat turėtų būti numatytos nuostatos dėl trečiųjų valstybių pripažinimo lygiavertiškumo nustatymo tikslais paraiškų, kurios pateiktos pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir dar nebaigtos nagrinėti šio reglamento įsigaliojimo dieną;

(110)

siekiant užtikrinti kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 pripažintos lygiavertiškumo nustatymo tikslais, sąrašo tvarkymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl informacijos, kurią tos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos turėtų siųsti jų pripažinimo priežiūros tikslais, ir dėl tos Komisijos vykdomos priežiūros;

(111)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas baigti nagrinėti trečiųjų valstybių paraiškas gauti pripažinimą lygiavertiškumo nustatymo tikslais, kurių nagrinėjimas dar nebaigtas šio reglamento įsigaliojimo dieną, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl procedūrinių taisyklių, reikalingų svarstant dar nebaigtas nagrinėti trečiųjų valstybių paraiškas;

(112)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl dokumentų, kurie turi būti pateikti siekiant, kad ankstesnis laikotarpis būtų pripažintas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dalimi; dėl minimalaus laikotarpio, kurio turi būti laikomasi motinos pienu žindomų gyvūnų maitinimo atveju, ir tam tikrų techninių taisyklių, reglamentuojančių ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas ir auginimo praktiką; dėl išsamių konkrečioms dumblių ir akvakultūros gyvūnų rūšims arba rūšių grupėms taikomų taisyklių dėl gyvūnų laikymo tankio ir dėl konkrečių auginimo ir atskyrimo sistemų charakteristikų; dėl perdirbant maisto ar pašarų produktus leidžiamų naudoti gamybos būdų, dėl leidimų produktams ir medžiagoms, kurie gali būti naudojami ekologinėje gamyboje apskritai ir konkrečiai perdirbto ekologiško maisto gamyboje suteikimo ir panaikinimo ir dėl procedūrų, kurių turi būti laikomasi išduodant leidimus tiems produktams ir medžiagoms ir sudarant tokių produktų ir medžiagų sąrašus, taip pat, atitinkamais atvejais, tokius produktus apibūdinant, nustatant reikalavimus dėl jų sudėties ir jų naudojimo sąlygas;

(113)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl techninių sąlygų, taikytinų kuriant ir prižiūrint duomenų bazes, į kurias įtraukiama turima ekologiška arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamoji medžiaga, gauta taikant ekologinės gamybos metodą, dėl techninių sąlygų, taikytinų kuriant ir prižiūrint sistemas, skirtas pateikti duomenis apie ekologišką arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą arba ekologiškai auginamus gyvūnus, arba ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklius, taip pat dėl specifikacijų, taikytinų tuo tikslu atliekamam duomenų rinkimui; dėl tvarkos, taikytinos veiklos vykdytojų dalyvavimui tose sistemose, ir dėl informacijos, kurią valstybė narė turi teikti apie nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimo naudoti ekologišką augalų dauginamąją medžiagą, ekologiškai augintus gyvūnus ir ekologiškus pašarus, ir apie tam tikrų ekologiškų produktų prieinamumą rinkoje, elementų;

(114)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kurių veiklos vykdytojai turi imtis ir kurias jie turi peržiūrėti, siekdami nustatyti ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų užteršimo neleidžiamais produktais ir medžiagomis riziką ir jos išvengti; dėl procedūrinių veiksmų, kurių turi būti imamasi įtariamos neatitikties atveju, ir atitinkamų dokumentų; dėl neleistinų produktų ir medžiagų buvimo aptikimo ir vertinimo metodikos ir dėl informacijos, kurią valstybės narės turi perduoti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešdamos tyrimo siekiant nustatyti neleistinų produktų ar medžiagų buvimą rezultatus, elementų ir formato;

(115)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl tam tikrų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų ženklinimui ir reklamai taikomų išsamių reikalavimų; dėl praktinių sąlygų, susijusių su nuorodų į kontrolės institucijų bei kontrolės įstaigų kodus bei vietos, kurioje užaugintos žemės ūkio žaliavos, nuorodos naudojimu, pateikimu, sandara ir dydžiu, taip pat su kodų priskyrimu kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms ir vietos, kurioje užaugintos žemės ūkio žaliavos, nuoroda;

(116)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl išsamių reikalavimų ir specifikacijų, susijusių su pranešimų apie veiklą, kuriuos kompetentingoms institucijoms turi teikti veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės, forma ir techninėmis priemonėmis; dėl tokių veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių sąrašų paskelbimo tvarkos; dėl mokesčių, kurie gali būti imami už kontrolę, paskelbimo procedūrų ir tvarkos; dėl išsamių reikalavimų ir specifikacijų, susijusių su veiklos vykdytojams ir veiklos vykdytojų grupėms skirtų sertifikatų forma ir jų išdavimo techninėmis priemonėmis; dėl veiklos vykdytojų grupės sudėties ir dydžio; dėl atitinkamų dokumentų ir duomenų registravimo sistemų; dėl vidaus atsekamumo sistemos ir veiklos vykdytojų sąrašo ir dėl keitimosi informacija tarp veiklos vykdytojų grupių ir kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų ir tarp valstybių narių ir Komisijos;

(117)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl minimalios visos oficialios kontrolės procentinės dalies, kurią turi sudaryti patikrinimai, atliekami iš anksto neįspėjus, ir minimalios papildomos kontrolės procentinės dalies, minimalaus mėginių, kurie turi būti paimti, skaičiaus ir minimalaus veiklos vykdytojų, kurie turi būti patikrinti veiklos vykdytojų grupėje, skaičiaus; dėl duomenų, kuriais įrodoma, kad laikomasi reikalavimų, būtinų deklaracijų ir kitų pranešimų, reikalingų vykdyti oficialią kontrolę; dėl atitinkamų praktinių priemonių siekiant užtikrinti reikalavimų laikymąsi; dėl vienodos tvarkos, taikytinos tais atvejais, kai kompetentingos institucijos turi imtis priemonių įtariamos arba nustatytos neatitikties atveju; dėl informacijos, kuri turi būti pateikta įtariamos arba nustatytos neatitikties atveju, tokios informacijos gavėjų ir procedūrų, įskaitant kompiuterinės sistemos, naudojamos tokiai informacijai teikti, funkcijas;

(118)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl trečiųjų valstybių išduotų patikrinimo sertifikatų turinio; dėl tokių sertifikatų išdavimo procedūros ir jų tikrinimo; dėl tokių sertifikatų išdavimo techninių priemonių; dėl kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, turinčių kompetenciją vykdyti kontrolę ir išduoti ekologinį sertifikatą trečiosiose valstybėse, pripažinimo arba tokio pripažinimo atšaukimo, tų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašo sudarymo; dėl taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta, kad įtariamos arba nustatytos neatitikties, kuri visų pirma daro poveikį importuojamų ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, atveju būtų taikomos priemonės; dėl trečiųjų valstybių, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį, sąrašo sudarymo ir to sąrašo keitimo ir dėl taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta, kad įtariamos arba nustatytos neatitikties, kuri visų pirma daro poveikį iš tų valstybių importuojamų ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, atveju, būtų taikomos priemonės;

(119)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl sistemos, naudotinos perduodant informaciją, kurios reikia šiam reglamentui įgyvendinti ir tam įgyvendinimui stebėti, informacijos, kuri turi būti perduodama, elementų ir datos, iki kurios ta informacija turi būti perduota, ir dėl kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį, sąrašo sudarymo ir to sąrašo keitimo;

(120)

Komisijai suteikiamais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31);

(121)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su nesąžininga praktika arba praktika, kuri yra nesuderinama su ekologinės gamybos principais ir taisyklėmis, vartotojų pasitikėjimo apsauga arba sąžiningos veiklos vykdytojų konkurencijos apsauga, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti siekiant užtikrinti, kad įtariamos arba nustatytos neatitikties atveju, už kuriuos atsakingos pripažintos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, būtų taikomos priemonės;

(122)

turėtų būti numatyta galimybė po šio reglamento taikymo pradžios datos pabaigti produktų, kurie pagaminti pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 iki tos datos, atsargas;

(123)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, taip pat užtikrinti, kad vartotojai pasitikėtų tais produktais ir Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio suvienodinti ekologinės gamybos taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(124)

tikslinga numatyti šio reglamento taikymo pradžios dieną, kad veiklos vykdytojams būtų suteikta galimybė prisitaikyti prie naujų reikalavimų,

a)

gyviems ar neperdirbtiems žemės ūkio produktams, įskaitant sėklas ir kitą augalų dauginamąją medžiagą;

b)

maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams;

c)

pašarams.

a)

turi bendras fenotipines charakteristikas;

b)

pasižymi didele genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove, todėl tą augalų grupę sudaro visa medžiaga, o ne keli vienetai;

c)

nėra veislė, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalyje (33);

d)

nėra veislių mišinys ir

e)

pagaminta laikantis šio reglamento;

a)

pasižymi didele genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove; ir

b)

yra ekologiškos selekcijos veiklos, kaip nurodyta šio reglamento II priedo I dalies 1.8.4 punkte, rezultatas;

a)

kuria bet kuriame gamybos, paruošimo ir platinimo etape būtų daromas poveikis ekologiško arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto charakteristikoms arba

b)

kuri būtų pasikartojanti arba tyčinė;

a)

prisidėti prie aplinkos ir klimato apsaugos;

b)

užtikrinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą;

c)

prisidėti išsaugant didelę biologinę įvairovę;

d)

svariai prisidėti užtikrinant netoksišką aplinką;

e)

prisidėti prie aukštų gyvūnų gerovės standartų užtikrinimo, visų pirma atsižvelgiant į gyvūnų rūšims būdingus elgsenos poreikius;

f)

skatinti plėtoti trumpąsias platinimo grandines ir vietos gamybą įvairiose Sąjungos vietovėse;

g)

skatinti išsaugoti nykstančias retas ir (arba) vietines veisles;

h)

prisidėti prie augalų genetinės medžiagos, pritaikytos konkretiems ekologinio žemės ūkio poreikiams ir tikslams, pasiūlos plėtojimo;

i)

prisidėti užtikrinant didelę biologinę įvairovę, visų pirma naudoti įvairią augalų genetinę medžiagą, pavyzdžiui, ekologišką įvairiarūšę medžiagą ir ekologiškas veisles, tinkamas ekologinei gamybai;

j)

skatinti plėtoti ekologiškos augalų selekcijos veiklą siekiant prisidėti prie palankių ekologinio sektoriaus ekonominių perspektyvų.

a)

atsižvelgti į gamtos sistemas bei ciklus ir išlaikyti bei gerinti dirvožemio, vandens ir oro būklę, augalų ir gyvūnų sveikatą, taip pat jų tarpusavio pusiausvyrą;

b)

išsaugoti gamtinio kraštovaizdžio elementus, pavyzdžiui, gamtos paveldo vietoves;

c)

atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius, pavyzdžiui, vandenį, dirvožemį, organines medžiagas ir orą;

d)

gaminti labai įvairių ir aukštos kokybės maisto bei kitų žemės ūkio ir akvakultūros produktų, patenkinančių prekių, pagamintų naudojant aplinkai, žmonių sveikatai, augalų sveikatai ar gyvūnų sveikatai ir gerovei nekenkiančius procesus, vartojimo paklausą;

e)

užtikrinti ekologinės gamybos atitiktį reikalavimams visais maisto produktų ir pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais;

f)

tinkamai rengti ir valdyti biologinius procesus, grindžiamus ekologinėmis sistemomis, kurios naudoja valdymo sistemos vidinius gamtos išteklius, naudojant metodus:

g)

riboti išorės medžiagų naudojimą; kai išorės medžiagų naudojimas būtinas arba kai f punkte nurodytos tinkamos valdymo praktikos ir metodų nėra, naudojamos tik šios išorės medžiagos:

h)

prireikus pritaikyti gamybos procesą laikantis šio reglamento, atsižvelgiant į sanitarinę būklę, regioninius ekologinės pusiausvyros, klimato ir vietos sąlygų, vystymosi etapų bei konkrečios ūkininkavimo praktikos skirtumus;

i)

visoje ekologiškų maisto produktų grandinėje nenaudoti gyvūnų klonavimo, dirbtinai išvestų poliploidinių gyvūnų ir jonizuojančiosios spinduliuotės;

j)

palaikyti aukštą gyvūnų gerovės lygį atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius.

a)

palaikomas ir stiprinamas dirvožemio gyvybingumas ir natūralus dirvožemio derlingumas, dirvožemio stabilumas, vandens sulaikymas dirvožemyje ir dirvožemio biologinė įvairovė, vykdoma organinių medžiagų kiekio dirvožemyje sumažėjimo, dirvožemio tankinimo ir dirvožemio erozijos prevencija bei kovojama su šiais reiškiniais, o augalų mityba užtikrinama visų pirma per dirvožemio ekosistemą;

b)

kuo labiau ribojamas neatsinaujinančiųjų išteklių ir išorės medžiagų naudojimas;

c)

augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos ir šalutiniai produktai perdirbami augalinių produktų ir gyvulininkystės produktų gamybos metu;

d)

augalų sveikata palaikoma naudojant prevencines priemones, visų pirma parenkant tinkamas kenkėjams ir ligoms atsparias rūšis, veisles ar įvairiarūšę medžiagą, naudojant tinkamą sėjomainą, mechaninius bei fizinius metodus ir kenkėjų natūralių priešų apsaugą;

e)

naudojamos ypač didele genetine įvairove bei dideliu atsparumu ligoms ir ilgaamžiškumu pasižyminčios sėklos ir auginami tokiomis pačiomis savybėmis pasižymintys gyvūnai;

f)

augalų veislės parenkamos atsižvelgiant į konkrečių ekologinės gamybos sistemų ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant agronominiam našumui, atsparumui ligoms, prisitaikymui prie įvairių vietos dirvožemio bei klimato sąlygų ir atsižvelgiant į natūralias kryžminimo kliūtis;

g)

naudojama ekologiška augalų dauginamoji medžiaga, pavyzdžiui, ekologiška įvairiarūšė augalų dauginamoji medžiaga, ir ekologinei gamybai tinkamos ekologiškos veislės;

h)

ekologiškos veislės auginamos remiantis natūraliu gebėjimu daugintis ir daugiausia dėmesio skiriant atskyrimui atsižvelgiant į natūralias kryžminimo kliūtis;

i)

nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 2100/94 14 straipsniui ir pagal valstybių narių nacionalinę teisę suteiktai nacionalinei augalų veislių teisinei apsaugai, ūkininkams suteikiama galimybė naudoti savo ūkyje gautą augalų dauginamąją medžiagą siekiant puoselėti specialioms ekologinės gamybos sąlygoms pritaikytus genetinius išteklius;

j)

gyvūnų veislės parenkamos atsižvelgiant į didelę genetinę įvairovę, gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų veislinę vertę, ilgaamžiškumą, jų gyvybingumą ir jų atsparumą ligoms arba sveikatos problemoms;

k)

vykdoma prie vietos sąlygų pritaikyta ir su žeme susieta gyvulininkystės produktų gamyba;

l)

taikoma gyvulininkystės praktika, kuria stiprinama imuninė sistema ir natūralus pasipriešinimas ligoms, įskaitant reguliarų judėjimą ir laikymą diendaržiuose bei ganyklose;

m)

ūkiniai gyvūnai šeriami ekologiškais pašarais, kuriuos sudaro ekologinės gamybos metodais gautos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys ir natūralios ne žemės ūkio kilmės medžiagos;

n)

ekologinės gyvulininkystės produktai gaminami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba išsiritimo visą savo gyvenimą buvo auginami ekologinėse valdose;

o)

užtikrinama nuolatinė gera vandens aplinkos būklė ir aplinkinių vandens ir sausumos ekosistemų kokybė;

p)

vandens organizmai maitinami pašarais, gautais tausiai naudojant žuvų išteklius laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, arba ekologiškais pašarais, kurių sudėtyje yra ekologinės gamybos (įskaitant ekologinę akvakultūrą) metodais gautų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir natūralių ne žemės ūkio kilmės medžiagų;

q)

vengiama bet kokio pavojaus saugotinoms rūšims, kuris gali kilti dėl ekologinės gamybos.

a)

ekologiški maisto produktai gaminami iš ekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių;

b)

maisto priedų, neekologiškų sudedamųjų dalių, kurių funkcijos yra daugiausia technologinės ir juslinės, mikroelementų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų naudojimas kuo labiau ribojamas, leidžiant juos naudoti tik svarbiausioms technologinėms reikmėms arba tam tikrais mitybos tikslais;

c)

nenaudojamos medžiagos ir perdirbimo metodai, kurie gali būti klaidinantys tikrojo produkto pobūdžio atžvilgiu;

d)

ekologiškas maistas perdirbamas atsargiai, visų pirma naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus;

e)

nenaudojami maisto produktai, kurių sudėtyje yra dirbtinių nanomedžiagų ar kurie yra sudaryti iš jų.

a)

ekologiški pašarai gaminami iš ekologiškų pašarinių žaliavų;

b)

pašarų priedų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų naudojimas yra ribojamas, kad jie būtų naudojami kuo mažiau ir tik svarbiausioms technologinėms ar zootechninėms reikmėms arba tam tikrais mitybos tikslais;

c)

nenaudojamos medžiagos ir perdirbimo metodai, kurie gali būti klaidinantys tikrojo produkto pobūdžio atžvilgiu;

d)

ekologiški pašarai perdirbami atsargiai, visų pirma naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus.

a)

apsaugines medžiagas, sinergiklius ir koformuliantus kaip augalų apsaugos produktų sudedamąsias dalis;

b)

priedus, kurie turi būti maišomi su augalų apsaugos produktais.

a)

ūkinių gyvūnų atveju – naudojami skirtingų rūšių gyvūnai;

b)

augalų atveju – naudojamos skirtingos rūšys, kurias galima lengvai atskirti.

a)

ūkininkas informuoja kompetentingą instituciją arba atitinkamais atvejais kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą likus ne mažiau kaip 48 valandoms apie kiekvieno atitinkamo produkto derliaus surinkimo pradžią;

b)

iš karto po derliaus surinkimo ūkininkas praneša kompetentingai institucijai arba atitinkamais atvejais kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai tikslų atitinkamuose vienetuose surinkto derliaus kiekį ir priemones, kurių buvo imtasi produktams atskirti;

c)

perėjimo prie ekologinės gamybos planą ir priemones, kurių reikia imtis veiksmingam ir aiškiam atskyrimui užtikrinti, kiekvienais metais patvirtina kompetentinga institucija arba atitinkamais atvejais kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga pradėjus įgyvendinti perėjimo prie ekologinės gamybos planą.

a)

atskiria ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetuose naudojamus produktus nuo neekologinės gamybos vienetuose naudojamų produktų;

b)

atskiria ekologinės gamybos, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinei gamybai skirtuose gamybos vienetuose pagamintus produktus;

c)

tvarko tinkamą apskaitą, iš kurios galima spręsti apie veiksmingą gamybos vienetų ir produktų atskyrimą.

a)

veiklos vykdytojo žemės sklypams buvo taikomos priemonės, apibrėžtos programoje, įgyvendintoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, kuriomis užtikrinama, kad tuose žemės sklypuose nebuvo naudoti ekologinėje gamyboje draudžiami produktai ar medžiagos, arba

b)

veiklos vykdytojas gali pateikti įrodymus, kad žemės sklypai buvo natūralios gamtinės zonos arba žemės ūkio paskirties žemės plotai ir juose bent trejų metų laikotarpiu nebuvo naudoti ekologinėje gamyboje draudžiami produktai ar medžiagos.

a)

augalų dauginamąja medžiaga, jeigu buvo laikomasi bent 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio;

b)

augalinės kilmės maisto produktais arba pašarų produktais, jeigu produkto sudėtyje yra tik viena žemės ūkio kultūrų sudedamoji dalis ir prieš surenkant derlių buvo laikomasi bent 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio.

a)

II priedo I dalies 1.3 ir 1.4 punktai dėl leidžiančių nukrypti nuostatų;

b)

II priedo I dalies 1.8.5 punktas dėl perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos ir neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos naudojimo;

c)

II priedo I dalies 1.9.5 punktas, jį papildant kitomis nuostatomis dėl žemės ūkio valdų valdytojų susitarimų arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas nuostatas;

d)

II priedo I dalies 1.10.1 punktas, jį papildant kitomis kenkėjų ir piktžolių valdymo priemonėmis, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas priemones;

e)

II priedo I dalį, ją papildant kitomis nuostatomis dėl išsamių taisyklių ir kultivavimo praktikos, taikomų konkretiems augalams ir augaliniams produktams, įskaitant taisykles dėl daigintų sėklų, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

a)

pareiškėjo kontaktiniai duomenys;

b)

rūšys ir ekologiškos įvairiarūšės medžiagos pavadinimas;

c)

pagrindinių agronominių ir fenotipinių charakteristikų, bendrų tai augalų grupei, aprašymas, įskaitant selekcijos metodus, tų charakteristikų bandymų rezultatus, jei tokių yra, gamybos šalį ir naudotą motininę medžiagą;

d)

pareiškėjo deklaracija dėl a, b ir c punktuose nurodytų elementų tikrumo; ir

e)

reprezentatyvioji imtis.

a)

ekologiškos įvairiarūšės medžiagos aprašymu, įskaitant atitinkamus selekcijos ir gamybos metodus ir naudotą motininę medžiagą;

b)

minimaliaisiais kokybės reikalavimais dėl sėklos partijų, įskaitant tapatybę, konkretų grynumą, daigumą ir sanitarinę kokybę;

c)

ženklinimu ir pakuotėmis;

d)

informacija ir gamybos mėginiais, kuriuos turi saugoti profesionalūs veiklos vykdytojai;

e)

jei taikytina, ekologiškos įvairiarūšės medžiagos palaikymu.

a)

II priedo II dalies 1.3.4.2, 1.3.4.4.2 ir 1.3.4.4.3 punktai mažinant su gyvulių kilme susijusias procentines dalis, kai nustatoma, kad ekologiškai auginamų gyvūnų Sąjungos rinkoje yra pakankamai;

b)

II priedo II dalies 1.6.6 punktas dėl organinio azoto ribos, susijusios su bendru gyvūnų laikymo tankiu;

c)

II priedo II dalies 1.9.6.2 punkto b papunktis dėl bičių kolonijų maitinimo;

d)

II priedo II dalies 1.9.6.3 punkto b ir e papunkčiai dėl priimtinų bitynų dezinfekavimo būdų ir kovos su Varroa destructor metodų ir būdų;

e)

II priedo II dalis, ją papildant išsamiomis gyvulininkystės produktų gamybos taisyklėmis, skirtomis rūšims, kurios 2018 m. birželio 17 d. nėra pagal tą dalį reglamentuojamos rūšys, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles, kiek tai susiję su:

a)

1.4.1 punkto g papunktyje nurodyto minimalaus laikotarpio, kurio turi būti laikomasi motinos pienu žindomų gyvūnų maitinimo atveju;

b)

gyvūnų laikymo tankio ir mažiausio paviršiaus uždarose patalpose bei lauko aikštelėse reikalavimų, kurių turi būti laikomasi tam tikrų gyvūnų rūšių auginimo atveju, siekiant, kad būtų užtikrinti gyvūnų vystymosi, fiziologiniai ir etologiniai poreikiai pagal 1.6.3, 1.6.4 ir 1.7.2 punktus;

c)

mažiausio paviršiaus uždarose patalpose bei lauko aikštelėse charakteristikų ir techninių reikalavimų;

d)

visų gyvūnų rūšių, išskyrus bites, auginimo patalpų ir aptvarų charakteristikų ir techninių reikalavimų, siekiant, kad būtų užtikrinti gyvūnų vystymosi, fiziologiniai ir etologiniai poreikiai pagal 1.7.2 punktą;

e)

saugomų patalpų ir diendaržių augmenijos reikalavimų ir charakteristikų.

a)

II priedo III dalies 3.1.3.3 punktas dėl plėšriųjų akvakultūros gyvūnų pašarų;

b)

II priedo III dalies 3.1.3.4 punktas, jį papildant kitomis tam tikrų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomomis specialiosiomis taisyklėmis arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles;

c)

II priedo III dalies 3.1.4.2 punktas dėl akvakultūros gyvūnų veterinarinio gydymo;

d)

II priedo III dalis, ją papildant kitomis išsamiomis pagal konkrečias rūšis išdėstytomis motininių bandų valdymo, veisimo ir jauniklių auginimo sąlygomis arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas išsamias sąlygas.

a)

II priedo IV dalies 1.4 punktas dėl atsargumo priemonių ir prevencinių priemonių, kurių turi imtis veiklos vykdytojai;

b)

II priedo IV dalies 2.2.2 punktas dėl produktų ir medžiagų, kuriuos leidžiama naudoti gaminant perdirbtą maistą, rūšies ir sudėties, taip pat sąlygų, kuriomis juos galima naudoti;

c)

II priedo IV dalies 2.2.4 punktas dėl žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių procentinės dalies, nurodytos 30 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkto i papunktyje, apskaičiavimo, įskaitant maisto priedus, pagal 24 straipsnį leidžiamus naudoti ekologinėje gamyboje, kurie tokio apskaičiavimo tikslais yra laikomi žemės ūkio kilmės sudedamosiomis dalimis.

a)

II priedo VI dalies 3.2 punktas, jį papildant kita draudžiama vynininkystės praktika, procesais ir apdorojimo būdais arba iš dalies keičiant tuos papildomai įtrauktus elementus;

b)

II priedo VI dalies 3.3 punktas.

a)

vadovaujantis 14 straipsnio 2 dalies e punktu bus priimtos papildomos bendrosios taisyklės, taikomos kitoms gyvūnų rūšims, kurios nėra pagal II priedo II dalies 1.9 punktą reglamentuojamos rūšys,

b)

bus priimti 14 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai, skirti ūkinių gyvūnų rūšims, arba

c)

bus priimti 15 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai, skirti akvakultūros gyvūnų rūšims arba rūšių grupei,

a)

1 dalyje nurodytų produktų atžvilgiu veiklos vykdytojai laikosi 5 ir 6 straipsniuose nustatytų principų mutatis mutandis bei 7 straipsnyje nustatytų principų ir bendrųjų gamybos taisyklių, nustatytų 9–11 straipsniuose;

b)

valstybė narė gali taikyti išsamias nacionalines gamybos taisykles 1 dalyje nurodytiems produktams, jeigu tos taisyklės atitinka šį reglamentą ir jomis nedraudžiama, nenustatoma apribojimų ar nekliudoma produktus, kurie buvo pagaminti ne jos teritorijoje ir kurie atitinka šį reglamentą, pateikti rinkai.

a)

nustatymo, ar padėtis priskirtina katastrofinėms aplinkybėms, kriterijus, kai tokios aplinkybės susidaro dėl „nepalankaus klimato reiškinio“, „gyvūnų ligų“, „su aplinka susijusio (ekologinio) įvykio“, „gaivalinės nelaimės“ arba „katastrofinio įvykio“, kaip apibrėžta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies h, i, j, k ir l punktuose;

b)

konkrečias taisykles, įskaitant galimas nuo šio reglamento nukrypti leidžiančias nuostatas dėl to, kaip valstybės narės turi elgtis tokių katastrofinių aplinkybių atveju, jeigu jos nusprendžia taikyti šį straipsnį, ir

c)

konkrečias taisykles dėl stebėsenos ir ataskaitų teikimo tokiais atvejais.

a)

III priedo 2 skirsnis;

b)

III priedo 3, 4 ir 6 skirsniai, juos papildant kitomis specialiosiomis taisyklėmis dėl atitinkamų produktų vežimo ir priėmimo, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

a)

veikliosios medžiagos, skirtos naudoti augalų apsaugos produktuose;

b)

trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maistingosios medžiagos;

c)

neekologiškos augalinės, dumblių, gyvūninės ar mielių kilmės pašarinės žaliavos arba mikrobiologinės ar mineralinės kilmės pašarinės žaliavos;

d)

pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos;

e)

gyvulininkystei naudojamų tvenkinių, narvų, talpyklų, kanalų, statinių ar įrangos valymo ir dezinfekavimo produktai;

f)

gaminant augalinius produktus naudojamų statinių ir įrangos, įskaitant saugojimo patalpas žemės ūkio valdoje, valymo ir dezinfekavimo produktai;

g)

perdirbimo ir sandėliavimo patalpų valymo ir dezinfekavimo produktai.

a)

maisto priedai ir perdirbimo pagalbinės priemonės;

b)

neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, naudojamos gaminant perdirbtą ekologišką maistą;

c)

pagalbinės perdirbimo medžiagos mielių ir mielių produktų gamyboje.

a)

jie yra būtini tvariai gamybai ir naudojimui, kuriam jie skirti;

b)

visi atitinkami produktai ir medžiagos yra augalinės, dumblių, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų arba kai pakaitalų nėra;

c)

1 dalies a punkte nurodytų produktų atveju:

d)

1 dalies b punkte nurodytų produktų naudojimas yra būtinas skatinant ar palaikant dirvožemio derlingumą arba tenkinant konkrečius žemės ūkio augalų mitybos poreikius, arba tai būtina dėl konkrečių dirvožemio gerinimo tikslų;

e)

1 dalies c ir d punktuose nurodytų produktų atveju:

a)

nėra pagal šį straipsnį leidžiamų alternatyvių produktų ar medžiagų arba šį reglamentą atitinkančių metodų;

b)

nenaudojant tų produktų ir medžiagų būtų neįmanoma pagaminti ar apsaugoti maisto nuo gedimo arba įvykdyti tam tikrus Sąjungos teisės aktais numatytus mitybos reikalavimus;

c)

jie turi būti randami gamtoje ir jiems galėjo būti taikomi tik mechaniniai, fiziniai, biologiniai, fermentavimo arba mikrobiologiniai procesai, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų;

d)

nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ekologiškos sudedamosios dalies.

a)

turima ekologiška ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamoji medžiaga, pavyzdžiui, įvairiarūšės ekologiškos medžiagos arba ekologiškų veislių, tinkamų ekologinei gamybai, išskyrus sėjinukus, bet įskaitant sėklines bulves, dauginamoji medžiaga; tos medžiagos kiekis nurodant svorį ir metų laikotarpis, kuriuo ją galima gauti; tokia medžiaga turi būti įtraukta į sąrašą nurodant bent lotynišką mokslinį pavadinimą;

b)

ekologiškai auginami gyvūnai, kurių atžvilgiu galima numatyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal II priedo II dalies 1.3.4.4 punktą; turimų pagal lytį suskirstytų gyvūnų skaičius; informacija, jeigu taikoma, susijusi su įvairiomis gyvūnų rūšimis, kiek tai susiję su turimomis veislėmis ir padermėmis; gyvūnų rasės; gyvūnų amžius; ir kita susijusi informacija;

c)

valdoje turimi ekologinės akvakultūros gyvūnų jaunikliai ir jų sveikatos būklė pagal Tarybos direktyvą 2006/88/EB (52) ir kiekvienos akvakultūros rūšies gamybos pajėgumai.

a)

techniniai duomenys, skirti 1 dalyje nurodytų duomenų bazių ir 2 dalyje nurodytų sistemų sukūrimui ir techninei priežiūrai;

b)

specifikacijos, susijusios su 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos rinkimu;

c)

specifikacijos, susijusios su informacijos pateikimo 1 dalyje nurodytose duomenų bazėse ir 2 ir 3 dalyje nurodytose sistemose tvarka, ir

d)

duomenys, susiję su informacija, kurią valstybės narės turi pateikti pagal 53 straipsnio 6 dalį.

a)

identifikuoti ir atskirti atitinkamą produktą;

b)

patikrinti, ar įtarimą galima pagrįsti;

c)

neteikti atitinkamo produkto rinkai kaip ekologiško arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto ir nenaudoti jo ekologinėje gamyboje, išskyrus atvejus, kai įtarimą galima pašalinti;

d)

jeigu įtarimas pagrindžiamas arba jeigu jo negalima pašalinti, nedelsiant informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją arba prireikus atitinkamą kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą pateikiant jai, jei tinkama, turimą informaciją;

e)

visapusiškai bendradarbiauti su atitinkama kompetentinga institucija arba prireikus su atitinkama kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga tikrinant ir nustatant įtariamos neatitikties priežastis.

a)

įdiegti ir įgyvendinti priemones, kurios yra proporcingos ir tinkamos, siekiant nustatyti ekologinės gamybos ir produktų taršos neleistinais produktais ar medžiagomis riziką, įskaitant sistemingą esminių procedūrinių veiksmų nustatymą;

b)

įdiegti ir įgyvendinti priemones, kurios yra proporcingos ir tinkamos, siekiant užkirsti kelią ekologinės gamybos ir produktų taršos neleistinais produktais arba medžiagomis rizikai;

c)

reguliariai peržiūrėti ir pakoreguoti tokias priemones ir

d)

laikytis kitų atitinkamų šio reglamento reikalavimų, kuriais užtikrinamas ekologiškų, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškų produktų atskyrimas.

a)

identifikuoja ir atskiria atitinkamą produktą;

b)

patikrina, ar įtarimą galima pagrįsti;

c)

neteikia atitinkamo produkto rinkai kaip ekologiško arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto ir nenaudoja jo ekologinėje gamyboje, išskyrus atvejus, kai įtarimą galima pašalinti;

d)

jeigu įtarimas pagrindžiamas arba jeigu jo negalima pašalinti, nedelsiant informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją arba prireikus atitinkamą kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą, ir pateikia, jei tinkama, turimą informaciją;

e)

visapusiškai bendradarbiauja su atitinkama kompetentinga institucija arba prireikus su atitinkama kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga nustatant ir tikrinant priežastis, dėl kurių esama neleistinų produktų ar medžiagų.

a)

procedūrinių veiksmų, kurių turi imtis veiklos vykdytojai pagal 2 dalies a–e punktus, ir atitinkamų dokumentų, kuriuos jie turi pateikti;

b)

proporcingų ir tinkamų priemonių, kurias veiklos vykdytojai turi priimti ir peržiūrėti siekdami nustatyti taršos riziką ir užkirsti jai kelią pagal 1 dalies a, b, ir c punktus.

a)

ji nedelsiant atlieka oficialų tyrimą pagal Reglamentą (ES) 2017/625, siekiant nustatyti šaltinį ir priežastį, kad būtų patikrinta atitiktis 9 straipsnio 3 dalies pirmai pastraipai ir 28 straipsnio 1 daliai; toks tyrimas turi būti užbaigtas kuo greičiau, per pagrįstą terminą, atsižvelgiant į produkto ilgaamžiškumą ir atvejo sudėtingumą;

b)

ji laikinai uždraudžia ir teikti rinkai atitinkamus produktus kaip ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, ir juos naudoti ekologinėje gamyboje, kol laukiama a punkte nurodyto tyrimo rezultatų.

a)

naudojo produktus arba medžiagas, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje,

b)

nesiėmė atsargumo priemonių, nurodytų 28 straipsnio 1 dalyje, arba

c)

nesiėmė priemonių gavęs atitinkamus ankstesnius kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų prašymus.

a)

produktų ir medžiagų, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, buvimo aptikimo ir vertinimo metodikos, kurią turi taikyti kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos;

b)

informacijos, kurią valstybės narės turi padaryti prieinamą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, elementų ir formos.

a)

prekiniame pavadinime ir sudedamųjų dalių sąraše, kai toks sąrašas yra privalomas pagal Sąjungos teisės aktus, jeigu:

b)

tik sudedamųjų dalių sąraše, jeigu:

c)

prekiniame pavadinime ir sudedamųjų dalių sąraše, jeigu:

a)

perdirbti pašarai atitinka II priedo II, III ir V dalyse nustatytas gamybos taisykles ir pagal 16 straipsnio 3 dalį nustatytas specialiąsias taisykles;

b)

visos perdirbtus pašarus sudarančios žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys yra ekologiškos, ir

c)

ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos yra ekologiška.

a)

šis straipsnis, įtraukiant papildomas I priede išvardytų produktų ženklinimo taisykles arba iš dalies keičiant tas papildomas taisykles, ir

b)

IV priede pateiktas terminų sąrašas, atsižvelgiant į kalbinius pokyčius valstybėse narėse.

a)

etiketėje taip pat nurodomas kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, kuri tikrina (kontroliuoja) veiklos vykdytoją, kuris atliko paskutinį gamybos arba paruošimo veiksmą, kodas ir

b)

fasuotų maisto produktų atveju, ant jų pakuotės taip pat pateikiamas 33 straipsnyje nurodytas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, išskyrus 30 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 5 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais.

a)

„ES žemės ūkis“, kai žemės ūkio žaliava buvo užauginta Sąjungoje;

b)

„ne ES žemės ūkis“, kai žemės ūkio žaliava buvo užauginta trečiosiose valstybėse;

c)

„ES ir ne ES žemės ūkis“, kai dalis žemės ūkio žaliavos buvo užauginta Sąjungoje, o kita dalis – trečiojoje valstybėje.

a)

praktinių sąlygų, susijusių su šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje minimų nuorodų naudojimu, pateikimu, sandara ir dydžiu;

b)

kodų priskyrimo kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms;

c)

vietos, kurioje užaugintos žemės ūkio žaliavos, nuorodos pagal šio straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnio 3 dalį.

a)

1 dalyje nurodytų pranešimų formatu ir jų teikimo techninėmis priemonėmis;

b)

6 dalyje nurodytų sąrašų paskelbimo tvarka ir

c)

informacijos apie 7 dalyje nurodytus mokesčius paskelbimo procedūromis ir tvarka.

a)

kai įmanoma, išduodamas elektronine forma;

b)

juo remiantis turi būti įmanoma bent identifikuoti veiklos vykdytoją arba veiklos vykdytojų grupę, įskaitant jos narių sąrašą, produktų, kuriems taikomas sertifikatas, kategoriją ir sertifikato galiojimo laiką;

c)

juo turi būti patvirtinama, kad veikla, dėl kurios pateiktas pranešimas, atitinka šį reglamentą; ir

d)

yra išduodamas pagal VI priede pateiktą pavyzdį.

a)

neperdirbti augalai ir augaliniai produktai, įskaitant sėklas ir kitą augalų dauginamąją medžiagą;

b)

ūkiniai gyvūnai ir neperdirbti gyvulininkystės produktai;

c)

dumbliai ir neperdirbti akvakultūros produktai;

d)

maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai, įskaitant akvakultūros produktus;

e)

pašarai;

f)

vynas;

g)

kiti šio reglamento I priede išvardyti produktai arba produktai, kurie nepatenka į pirmiau išvardytas kategorijas.

a)

toks pardavimas neviršija 5 000 kilogramų per metus;

b)

tokiame pardavime nefasuotų ekologiškų produktų metinė apyvarta neviršija 20 000 EUR, arba

c)

potencialios veiklos vykdytojo sertifikavimo išlaidos viršija 2 % bendros to veiklos vykdytojo parduodamų nefasuotų ekologiškų produktų apyvartos.

a)

ją gali sudaryti tik nariai, kurie yra ūkininkai arba dumblius ar akvakultūros gyvūnus auginantys veiklos vykdytojai, kurie papildomai gali vykdyti maisto arba pašaro perdirbimo, ruošimo ar pateikimo rinkai veiklą;

b)

ją gali sudaryti tik tokie nariai, kurių:

c)

ji turi būti įsteigta valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

d)

ji turi turėti juridinio asmens statusą;

e)

ją gali sudaryti tik tokie nariai, kurie gamybos veiklą vykdo geografiniu požiūriu arti vienas kito;

f)

ji turi sukurti bendrą grupės pagaminamų produktų pardavimo sistemą ir

g)

ji turi sukurti vidaus kontrolės sistemą, kuri apimtų dokumentuotą kontrolės veiklos ir procedūrų rinkinį ir pagal kurią tam tikras nurodytas asmuo ar įstaiga būtų atsakingi už kiekvieno grupės nario atitikties šiam reglamentui tikrinimą.

a)

atskirų veiklos vykdytojų grupės narių pareigų;

b)

kriterijų, kuriais remiantis nustatomas grupės narių artumas geografiniu požiūriu, kaip antai dalijimasis įrenginiais ar veiklos vykdymas tose pačiose vietose;

c)

vidaus kontrolės sistemos struktūros ir veikimo, įskaitant patikrinimų, kurie turi būti atliekami, apimtį, turinį ir dažnumą, ir kriterijų, kuriais remiantis nustatomi vidaus kontrolės sistemos struktūros ar veikimo trūkumai.

a)

veiklos vykdytojų grupės sudėties ir dydžio;

b)

dokumentų ir duomenų registravimo sistemų, vidaus atsekamumo sistemos ir veiklos vykdytojų sąrašo;

c)

keitimosi informacija tarp veiklos vykdytojų grupės ir kompetentingos institucijos ar institucijų, kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų, taip pat tarp valstybių narių ir Komisijos.

a)

tikrinimą, ar kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu veiklos vykdytojai taiko prevencines ir atsargumo priemones, kaip nurodyta šio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnyje;

b)

kai valdoje yra neekologinės gamybos vienetų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetų, – dokumentų ir įdiegtų priemonių arba procedūrų ar tvarkos, užtikrinančių ekologinės, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinės gamybos vienetų, ekologinės, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir (arba) neekologinės gamybos vienetų pagamintų produktų, taip pat medžiagų bei produktų, naudojamų tiems vienetams, aiškų ir veiksmingą atskyrimą, tikrinimą; toks tikrinimas apima sklypų, kurių atveju ankstesnis laikotarpis atgaline data buvo pripažintas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dalimi, patikrinimus ir neekologinės gamybos vienetų patikrinimus;

c)

kai veiklos vykdytojai ekologiškus, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškus produktus surenka vienu metu, ruošia ar saugo tame pačiame paruošimo vienete, plote ar toje pačioje patalpoje, arba veža kitiems veiklos vykdytojams ar į kitus gamybos vienetus, – užregistruotų duomenų ir įdiegtų priemonių, procedūrų ar tvarkos, užtikrinančių, kad gamybiniai veiksmai būtų atliekami ne toje pačioje vietoje arba ne tuo pačiu laiku, kad būtų įdiegtos tinkamos valymo priemonės ir atitinkamais atvejais priemonės, neleidžiančios pakeisti produktų kitais produktais, kad ekologiški produktai ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai visuomet būtų identifikuojami ir kad ekologiški produktai, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai ir neekologiški produktai iki paruošimo veiksmų bei po jų būtų saugomi ne toje pačioje vietoje arba ne tuo pačiu laiku, tikrinimą;

d)

veiklos vykdytojų grupių vidaus kontrolės sistemos sukūrimo ir veikimo tikrinimą;

e)

kai veiklos vykdytojams netaikomas įpareigojimas pranešti pagal šio reglamento 34 straipsnio 2 dalį arba įpareigojimas turėti sertifikatą pagal šio reglamento 35 straipsnio 8 dalį, – tikrinimą, ar įvykdyti teisę į tą išimtį suteikiantys reikalavimai, ir tų veiklos vykdytojų parduodamų produktų tikrinimą.

a)

veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių rūšį, dydį ir struktūrą;

b)

laikotarpio, kurį veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės dalyvauja ekologinės gamybos, paruošimo ir platinimo veikloje, trukmę;

c)

kontrolės, vykdomos vadovaujantis šiuo straipsniu, rezultatus;

d)

vykdomai veiklai tinkamą metą;

e)

produktų kategorijas;

f)

produktų rūšį, kiekį ir vertę ir šių elementų pokyčius laikui einant;

g)

produktų susimaišymo arba jų užteršimo neleistinais produktais ar medžiagomis galimybę;

h)

tai, kaip veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupės taiko nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo taisyklių, ar taisyklių išimtis;

i)

kritinius aspektus kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu, kai galima neatitiktis ir yra neatitikties tikimybė;

j)

subrangos veiklą.

a)

anksčiau vykdant atitinkamo veiklos vykdytojo arba veiklos vykdytojų grupės kontrolę bent trejus metus iš eilės nebuvo nustatyta jokia neatitiktis, daranti poveikį ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, ir

b)

atitinkamo veiklos vykdytojo arba veiklos vykdytojų grupės atveju remiantis šio straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnyje nurodytais elementais buvo įvertinta, kad neatitikties tikimybė yra nedidelė.

a)

yra vykdoma vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 4 dalimi taip, jog būtų užtikrinta, kad tam tikrą minimalią visų oficialių veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių patikrinimų procentinę dalį sudarytų patikrinimai iš anksto neįspėjus;

b)

yra vykdoma taip, jog būtų užtikrinta, kad būtų atliekami ne tik šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai, bet ir papildomi patikrinimai, kurie sudarytų tam tikrą minimalią pirmiau minėtų patikrinimų procentinę dalį;

c)

yra vykdoma imant tam tikrą minimalų mėginių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnio h punkte, skaičių;

d)

yra vykdoma taip, jog būtų užtikrinta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyto atitikties tikrinimo kontekste būtų patikrinamas tam tikras minimalus veiklos vykdytojų, sudarančių veiklos vykdytojų grupę, skaičius.

a)

šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius kriterijus ir sąlygas, taikomus vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama užtikrinti atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais ir atitiktį šiam reglamentui, ir susijusius su:

b)

iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis, nustatant papildomus elementus remiantis praktine patirtimi arba iš dalies keičiant tuos papildomus elementus.

a)

minimali visos oficialios veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių kontrolės procentinė dalis, kurią turi sudaryti patikrinimai, atliekami iš anksto neįspėjus, kaip nurodyta 4 dalies a punkte;

b)

minimali papildomos kontrolės procentinė dalis, kaip nurodyta 4 dalies b punkte;

c)

minimalus mėginių skaičius, kaip nurodyta 4 dalies c punkte;

d)

minimalus veiklos vykdytojų, sudarančių veiklos vykdytojų grupę, skaičius, kaip nurodyta 4 dalies d punkte.

a)

registruoja duomenis, kuriais įrodoma, kad jie laikosi šio reglamento;

b)

pateikia visas deklaracijas ir kitus pranešimus, reikalingus vykdyti oficialią kontrolę;

c)

imasi atitinkamų praktinių priemonių siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi;

d)

parengdami deklaraciją, kuri patvirtinama parašu ir prireikus atnaujinama, pateikia:

a)

duomenimis, kuriais įrodoma, kad laikomasi šio reglamento;

b)

deklaracijomis ir kitais pranešimais, reikalingais vykdyti oficialią kontrolę;

c)

atitinkamomis praktinėmis priemonėmis siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi.

a)

pavedime išsamiai apibūdinamos pavedamos oficialios kontrolės užduotys ir užduotys, susijusios su kita oficialia veikla, įskaitant ataskaitų rengimo prievoles ir kitas konkrečias prievoles, taip pat sąlygos, kurių laikydamasi kontrolės įstaiga gali tas užduotis ir veiklą vykdyti. Konkrečiai, kontrolės įstaiga kompetentingų institucijų išankstiniam patvirtinimui gauti pateikia:

Kontrolės įstaiga praneša kompetentingai institucijai apie visus vėlesnius i–iv papunkčiuose nurodytų elementų pakeitimus;

b)

tos kompetentingos institucijos turi įdiegusios procedūras ir tvarką, kuriomis užtikrinama kontrolės įstaigų priežiūra ir pagal kurias, be kita ko, būtų numatytas pavestų užduočių vykdymo efektyvumo, nepriklausomumo ir objektyvumo tikrinimas, ypač kiek tai susiję su atitikties tikrinimo intensyvumu ir dažnumu;

a)

kitų kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų priežiūros ir audito;

b)

teisės taikyti išimtis, išskyrus dėl augalų dauginamosios medžiagos, kuri nėra gauta vykdant ekologinę gamybą, naudojimo;

c)

teisės gauti pranešimus apie veiklą, kuriuos pagal šio reglamento 34 straipsnio 1 dalį teikia veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės;

d)

neatitikties šio reglamento nuostatoms, kuriomis nustatomas fizinių patikrinimų pagal Reglamento (ES) 2017/625 54 straipsnį, kurie turi būti atliekami ekologinių siuntų atžvilgiu prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje, dažnumas, tikimybės vertinimo;

e)

bendrojo priemonių katalogo, nurodyto šio reglamento 41 straipsnio 4 dalyje, sudarymo.

a)

ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, kurio metu kontrolės įstaiga turi pašalinti auditų ir patikrų metu nustatytus trūkumus arba turi imtis priemonių dėl neatitikties, dėl kurios pagal šio reglamento 43 straipsnį apsikeista informacija su kitomis kontrolės institucijomis ir kontrolės įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir Komisija, arba

b)

tokiam laikotarpiui, kuriam sustabdoma Reglamento (ES) 2017/625 29 straipsnio b punkto iv papunktyje kartu su šio reglamento 40 straipsnio 3 dalimi nurodyta akreditacija.

a)

ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. – veiklos vykdytojų, kuriems jų kontrolė buvo taikoma praėjusių metų gruodžio 31 d., sąrašą ir

b)

ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. – informaciją apie praėjusiais metais vykdytą oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuri bus panaudota rengiant Reglamento (ES) 2017/625 113 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalį, skirtą ekologinei gamybai ir ekologiškų produktų ženklinimui.

a)

ji nedelsiant atlieka oficialų tyrimą pagal Reglamentą (ES) 2017/625, kad patikrintų atitiktį šiam reglamentui; toks tyrimas turi būti užbaigtas kuo greičiau, per pagrįstą terminą, atsižvelgiant į produkto ilgaamžiškumą ir atvejo sudėtingumą;

b)

ji laikinai uždraudžia ir teikti rinkai atitinkamus produktus kaip ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, ir juos naudoti ekologinėje gamyboje, kol laukiama a punkte nurodyto tyrimo rezultatų. Prieš priimdama tokį sprendimą kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga sudaro veiklos vykdytojui galimybę pateikti pastabas.

a)

produktas yra 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas produktas;

b)

taikoma viena iš šių sąlygų:

c)

trečiųjų valstybių veiklos vykdytojai importuotojams ir Sąjungos bei tų trečiųjų valstybių nacionalinėms institucijoms gali bet kuriuo metu pateikti informaciją, kuria remiantis galima nustatyti veiklos vykdytojus, kurie yra jų tiekėjai, ir tų tiekėjų kontrolės institucijas arba kontrolės įstaigas, siekiant užtikrinti atitinkamo ekologiško arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto atsekamumą. Ta informacija taip pat turi būti prieinama importuotojų kontrolės institucijoms arba kontrolės įstaigoms.

a)

yra teisiškai įsteigtos vienoje iš valstybių narių arba trečiojoje valstybėje;

b)

yra pajėgios vykdyti kontrolę siekiant užtikrinti, kad importui į Sąjungą skirtų ekologiškų produktų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atžvilgiu laikomasi 45 straipsnio 1 dalies a punkte, b punkto i papunktyje ir c punkte bei šiame straipsnyje nustatytų sąlygų;

c)

užtikrina tinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir joms vykdant savo kontrolės užduotis nėra jokių interesų konfliktų;

d)

kontrolės įstaigų atveju – jos akredituojamos pagal atitinkamą darnųjį standartą „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo įstaigoms“, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

e)

turi ekspertinių žinių, įrangą ir infrastruktūrą, kurių reikia kontrolės užduotims vykdyti, ir pakankamą skaičių tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų ir

f)

atitinka papildomus kriterijus, kurie gali būti nustatyti pagal 7 dalį priimtame deleguotajame akte.

a)

Sąjungoje veikianti nacionalinė akreditacijos įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, arba

b)

ne Sąjungos akreditacijos įstaiga, kuri yra pasirašiusi daugiašalį pripažinimo susitarimą tarpininkaujant Tarptautiniam akreditacijos forumui.

a)

kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis, toje dalyje nustatytus kriterijus papildant kitais kriterijais, kurie turi būti taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimui arba jų pripažinimo atšaukimui, arba iš dalies keičiant tuos papildomai nustatytus kriterijus;

b)

kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl:

a)

kompetentingų institucijų pavadinimai ir adresai ir

b)

kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pavadinimai, adresai ir kodai.

a)

anksčiau nei 2035 m. gruodžio 31 d. nutraukiamas II priedo I dalies 1.8.5 punkte ir II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktuose, išskyrus II priedo II dalies 1.3.4.4.2 punktą, nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimas arba jų galiojimas pratęsiamas po tos datos, arba

b)

nutraukiamas II priedo II dalies 1.3.4.4.2 punkte nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas.

a)

informaciją, pateiktą 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, ir sistemose, nurodytose to 26 straipsnio 2 dalyje, ir, jei tinka, sistemose, nurodytose 26 straipsnio 3 dalyje;

b)

informaciją, susijusią su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikytomis remiantis II priedo I dalies 1.8.5 punktu ir II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktais, ir

c)

informaciją apie ekologiškų baltyminių pašarų paukščiams ir kiaulėms prieinamumą Sąjungos rinkoje ir apie leidimus, suteiktus pagal II priedo II dalies 1.9.3.1 punkto c papunktį ir 1.9.4.2 punkto c papunktį.

a)

ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos,

b)

ekologiškų gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, nurodytos II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktuose,

c)

ekologiškų baltyminių pašarų, skirtų naminių paukščių ir kiaulių mitybai, kuriems taikomi leidimai, nurodyti II priedo II dalies 1.9.3.1 punkto c papunktyje ir 1.9.4.2 punkto c papunktyje.