4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/1

(1)

2017 m. rugpjūčio 30 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2017/1509;

(2)

2018 m. gegužės 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) komitetas, įsteigtas pagal JT ST rezoliuciją 1718 (2006), iš dalies pakeitė įrašą dėl subjekto, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Reglamento (ES) 2017/1509 XIII priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/3

(1)

siekiant išvengti tarptautinių finansų rinkų sutrikdymo ir užtikrinti, kad įstaigos nebūtų baudžiamos taikant joms didesnius nuosavų lėšų reikalavimus, kai vyksta esamų trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procesai, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį trečiųjų valstybių pagrindines sandorio šalis, su kuriomis Sąjungoje įsteigtos įstaigos atlieka sandorių tarpuskaitą, tos įstaigos gali laikyti reikalavimus atitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis;

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (2) nuostatos, susijusios su tam tikrais įvesties duomenimis, naudojamais apskaičiuojant įstaigų nuosavų lėšų reikalavimus trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms. Atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalį reikalaujama, kad tam tikros trečiųjų valstybių pagrindinės sandorio šalys ribotą laikotarpį praneštų apie bendrą pradinės garantinės įmokos, kurią jos gavo iš savo tarpuskaitos narių, sumą. Tas pereinamasis laikotarpis atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį;

(3)

abu pereinamieji laikotarpiai turėjo baigtis 2014 m. birželio 15 d.;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 3 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kad išimtinėmis aplinkybėmis pereinamasis laikotarpis, susijęs su nuosavų lėšų reikalavimais, būtų pratęstas šešiems mėnesiams. Tas pratęsimas turėtų galioti ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalyje nustatytiems terminams. Tie pereinamieji laikotarpiai paskutinį kartą buvo pratęsti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2241 (3) iki 2018 m. birželio 15 d.;

(5)

iš visų trečiosiose valstybėse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių, kurios kreipėsi dėl pripažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pripažino 32 pagrindines sandorio šalis. Likusios trečiųjų valstybių pagrindinės sandorio šalys vis dar laukia pripažinimo, o jų pripažinimo procesas iki 2018 m. birželio 15 d. nebus baigtas. Jeigu pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas, Sąjungoje įsteigtos įstaigos (arba jų patronuojamosios įmonės, įsteigtos ne Sąjungoje), kurios turi tų likusių trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pozicijų, bus įpareigotos turėti daug daugiau nuosavų lėšų toms pozicijoms padengti, o dėl to tos įstaigos galėtų nutraukti tiesioginį dalyvavimą tų pagrindinių sandorio šalių veikloje arba bent laikinai galėtų būti nutrauktas tarpuskaitos paslaugų teikimas tų įstaigų klientams, todėl būtų labai sutrikdytos rinkos, kuriose tos pagrindinės sandorio šalys veikia;

(6)

todėl poreikis išvengti rinkų sutrikdymo už Sąjungos ribų, dėl kurio anksčiau jau buvo pratęstas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, išliktų pasibaigus pratęstam pereinamajam laikotarpiui, nustatytam Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2241. Papildomai pratęsus pereinamąjį laikotarpį Sąjungoje įsteigtos įstaigos (arba jų patronuojamosios įmonės, įsteigtos ne Sąjungoje) galėtų išvengti didelio nuosavų lėšų reikalavimų padidėjimo dėl to, kad neužbaigtas pagrindinių sandorio šalių, patikimai bei prieinamu būdu teikiančių specifinės rūšies tarpuskaitos paslaugas, kurių reikia Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms (arba jų patronuojamosioms įmonėms, įsteigtoms ne Sąjungoje), pripažinimo procesas. Todėl pereinamuosius laikotarpius derėtų pratęsti dar šešiems mėnesiams;

(7)

šis reglamentas turėtų įsigalioti iki 2018 m. birželio 16 d., kad būtų užtikrinta, jog esami pereinamieji laikotarpiai bus pratęsti anksčiau, negu jie pasibaigs. Jam įsigaliojus vėliau, galėtų būti sutrikdyta pagrindinių sandorio šalių, rinkų, kuriose jos veikia, ir įstaigų, kurios turi tų pagrindinių sandorio šalių pozicijų, veikla;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos bankininkystės komiteto nuomonę,

4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/5

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2018 m. gegužės 29 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti vieną asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašo įrašą. Todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/7

(1)

Europos ekonominės erdvės susitarimas (2) (toliau – EEE susitarimas) įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d.;

(2)

pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti, be kita ko, to susitarimo IX priedą, kuriame yra nuostatų dėl finansinių paslaugų;

(3)

šie teisės aktai yra susiję su finansinėmis paslaugomis ir turi būti įtraukti į EEE susitarimą:

(4)

todėl EEE susitarimo IX priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamais sprendimo projektais,

4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/23

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės vengtų perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenys, susiję su SESV 121 ir 126 straipsnių taikymu ir su prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros taikymo labai svarbūs koordinuojant ekonominę politiką Sąjungoje;

(3)

siekiant veiksmingesnio biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje ir siekiant atgrasyti, kad tyčia ar dėl didelio aplaidumo nebūtų klaidingai pateikiami valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenys, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti skirti baudą atsakingai valstybei narei;

(4)

2016 m. gegužės 3 d. Komisija pradėjo tyrimą dėl manipuliavimo statistiniais duomenimis Austrijoje, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1173/2011. Preliminarios tyrimo išvados 2016 m. gruodžio 20 d. išsiųstos Austrijai, kad ji pateiktų savo pastabas, kaip reikalaujama Komisijos deleguotajame sprendime 2012/678/ES (2). Austrija rašytines pastabas dėl preliminarių išvadų pateikė 2017 m. sausio 25 d.;

(5)

atsižvelgusi į Austrijos pateiktas pastabas, 2017 m. vasario 22 d. Komisija priėmė ataskaitą dėl tyrimo, susijusio su manipuliavimu statistiniais duomenimis Austrijoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje;

(6)

ataskaitoje Komisija padarė išvadą, kad Žemės audito rūmai (Landesrechnungshof) (toliau – LRH) ir Zalcburgo žemės vyriausybės kanceliarija (Amt der Salzburger Landesregierung) bei Zalcburgo žemės vyriausybė (Salzburger Landesregierung), t. y. Austrijos valdžios sektoriaus subjektai, dėl didelio aplaidumo neužtikrino tinkamos duomenų rengimo kontrolės ir pateikimo procedūrų. Todėl tie subjektai sudarė sąlygas, kuriomis Zalcburgo žemės vyriausybės kanceliarijos Biudžeto skyrius galėjo iškreipti arba nuslėpti duomenis apie finansinius sandorius. Dėl to 2012 m. ir 2013 m., t. y. jau įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 1173/2011, Eurostatui buvo pateikti klaidingi 2008–2012 m. laikotarpio Austrijos skolos duomenys. Be to, Komisija padarė išvadą, kad Austrijos statistikos tarnyba (Statistik Austria) (toliau – STAT) bent nuo 2012 m. gruodžio 6 d. žinojo, kad Zalcburgo žemė galėjo pateikti klaidingus sąskaitų duomenis, tačiau Komisijai (Eurostatui) apie tai pranešė tik 2013 m. spalio 10 d.;

(7)

baudos suma neviršija 0,2 proc. 2015 m. Austrijos bendrojo vidaus produkto;

(8)

orientacinė baudos suma lygi 5 proc. klaidingo duomenų, susijusių su Austrijos valdžios sektoriaus deficito arba skolos lygiu atitinkamais metais, dėl kurių teikiamas pranešimas pagal perviršinio deficito procedūrą (toliau – PDP), pateikimo didesnio poveikio. Peržiūrėjus 2014 m. balandžio mėn. pranešime pagal PDP nurodytą Austrijos skolą, nustatyta 1 192 mln. EUR suma. Todėl turėtų būti nustatyta 59,6 mln. EUR orientacinė suma;

(9)

remiantis Deleguotojo sprendimo 2012/678/ES 14 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytais kriterijais, Komisija ataskaitoje padarė išvadą, kad atitinkami valstybės narės veiksmai, dėl kurių gali būti skirta bauda, yra veiksmai, vykdyti laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 13 d., kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1173/2011, iki tyrimo pradžios. Ji taip pat konstatavo, kad paskutinis pranešimas, kuriame buvo pateikti klaidingi duomenys, buvo 2013 m. spalio mėn. pranešimas pagal PDP dėl 2009–2012 m. Taikant tą reglamentą svarbus klaidingas 2011 m. ir 2012 m. duomenų pateikimas atitinkamuose 2012 m. ir 2013 m. pranešimuose pagal PDP; šios aplinkybės laikomos pagrindu baudą padidinti;

(10)

remiantis Deleguotojo sprendimo 2012/678/ES 14 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytais kriterijais, Komisija ataskaitoje padarė išvadą, kad klaidingo duomenų pateikimo poveikis sustiprintam Sąjungos ekonominiam valdymui nebuvo didelis dėl mažo jo poveikio visos Austrijos skolai. Šios aplinkybės laikomos pagrindu baudą sumažinti;

(11)

remdamasi Deleguotojo sprendimo 2012/678/ES 14 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytais kriterijais, Komisija ataskaitoje padarė išvadą, kad duomenys klaidingai pateikti dėl didelio aplaidumo. Komisija ataskaitoje nepadarė išvados, kad pranešimuose pagal PDP duomenys klaidingai pateikti tyčia. Šiuo atžvilgiu moduliacija baudos sumai neturėtų būti taikoma;

(12)

remiantis Deleguotojo sprendimo 2012/678/ES 14 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytais kriterijais, Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad sąlygas klaidingam duomenų pateikimui sudarė tai, kad trys Austrijos valdžios sektoriaus subjektai dėl didelio aplaidumo neužtikrino tinkamos duomenų rengimo kontrolės ir pateikimo procedūrų. Tačiau Komisija nemano, kad tų subjektų veikla buvo suderinta. Šios aplinkybės laikomos pagrindu baudą sumažinti;

(13)

remiantis Deleguotojo sprendimo 2012/678/ES 14 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytais kriterijais, Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad atliekant tyrimą STAT ir visi susiję subjektai aktyviai bendradarbiavo. Paprastai tokia aplinkybė būtų laikoma pagrindu baudą sumažinti. Vis dėlto buvo nustatyta, kad laikydamasi deramo stropumo principo STAT galėjo ir turėjo greičiau sureaguoti ir imtis aktyvesnio vaidmens informuodama Komisiją (Eurostatą), kad Zalcburgo žemės sąskaitose pateikti klaidingi duomenys. Paprastai tokia aplinkybė laikoma pagrindu baudą padidinti. Tačiau ši išvada turėtų būti vertinama atsižvelgiant į itin sudėtingą faktinę situaciją, dėl kurios buvo pateikti klaidingi duomenys, įskaitant nuostolius dėl išvestinių finansinių priemonių ir atitinkamus techninius sunkumus, susijusius su jų supratimu ir sudėtingumu; į tai turėtų būti atsižvelgta vertinant atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų stropumo lygį. Atsižvelgiant į aplinkybių, dėl kurių skola gali būti sumažinta – aktyvus bendradarbiavimas vykstant tyrimui, taip pat itin sudėtingų faktų nulemti sunkumai – ir aplinkybių, dėl kurių skola gali būti padidinta, santykį, bauda vis dėlto turėtų būti sumažinta;

(14)

Komisija rekomenduoja, kad Austrijai turėtų būti skirta 29,8 mln. EUR bauda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bauda turėtų būti 26,82 mln. EUR,

4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/25

(1)

2016 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/849;

(2)

2018 m. gegužės 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) komitetas, įsteigtas pagal JT ST rezoliuciją 1718 (2006), iš dalies pakeitė įrašą dėl subjekto, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Sprendimo (BUSP) 2016/849 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/27

(1)

Direktyva 91/676/EEB siekiama apsaugoti vandenis nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, be kita ko, ribojant tręšimą mėšlu. Jei valstybė narė vienam hektarui numato leisti naudoti kitokį mėšlo kiekį, nei nurodytas Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje, tas kiekis turi būti toks, kad netrukdytų siekti direktyvos tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, tokiais kaip ilgas pasėlių vegetacinis laikotarpis ir daug azoto įsisavinantys pasėliai. Tokį pagrindimą turi išnagrinėti Komisija;

(2)

2005 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė Sprendimą 2005/880/EB (2), suteikiantį Nyderlandams prašomą leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Direktyvą 91/676/EEB, kuriuo leido ūkiuose, kurių bent 70 % sudaro ganyklos, naudoti tokį ganomų gyvulių mėšlo kiekį, su kuriuo į vieną hektarą per metus patektų ne daugiau kaip 250 kg azoto;

(3)

2010 m. vasario 5 d. Komisija priėmė Sprendimą 2010/65/ES (3), kuriuo Sprendimas 2005/880/EB iš dalies pakeistas, o nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(4)

2014 m. gegužės 16 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2014/291/ES (4). Tame sprendime Nyderlandams pagal Direktyvą 91/676/EEB suteiktas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuriuo leista ūkiams, kurių bent 80 % sudaro ganyklos, naudoti tokį ganomų gyvulių mėšlo kiekį, su kuriuo ūkiuose, kuriuose yra pietų ir centrinės dalies smėlingi dirvožemiai ir liosiniai dirvožemiai, į vieną hektarą per metus patektų ne daugiau kaip 230 kg azoto, o ūkiuose, kuriuose dirvožemiai kitokie, – ne daugiau kaip 250 kg azoto į vieną hektarą per metus. 2016 m. nukrypti leidžianti nuostata taikyta 19 564 ūkiams, o tai atitinka 47 % visos žemės ūkio paskirties žemės Nyderlanduose;

(5)

2018 m. sausio 31 d. Nyderlandai pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą pateikė Komisijai prašymą pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą 2018–2021 m. laikotarpiui;

(6)

pagal Direktyvos 91/676/EEB 3 straipsnio 5 dalį Nyderlandai veiksmų programą taiko visoje šalies teritorijoje;

(7)

į Nyderlanduose priimtus teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 91/676/EEB, įtrauktos tiek azoto, tiek fosfatų naudojimo normos;

(8)

remiantis Nyderlandų valdžios institucijų pateiktais duomenimis, galvijų ir kiaulių skaičius 2012–2015 m. laikotarpiu buvo atitinkamai 2,3 ir 0,8 % didesnis nei 2008–2011 m. laikotarpiu. Naminių paukščių skaičius Nyderlanduose tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 2,4 % Nuo 2006 m. Nyderlandų teisės aktuose (5) nustatyti kiaulių ir naminių paukščių skaičiaus apribojimai. Maža to, nuo 2015 m. sausio mėn. pagal Nyderlandų teisės aktus (6) reikalaujama, kad atitinkama iš pieno sektoriaus gauto mėšlo pertekliaus dalis būtų perdirbama. Be to, Nyderlanduose neseniai įdiegta fosfatų gamybos teisių sistema (7), taikoma pieniniams galvijams. Visų šių priemonių tikslas – užkirsti kelią vandens telkinių taršai;

(9)

2012–2015 m. laikotarpiu panaudoto mėšle esančio azoto kiekis Nyderlanduose buvo 416 000 tonų, o tai yra 4,4 % mažiau, palyginti su 2008–2011 m. laikotarpiu (8). Azoto cheminių trąšų naudojimas Nyderlanduose 2012–2015 m., palyginti su 2008–2011 m., padidėjo maždaug 4,3 % (9);

(10)

remiantis Nyderlandų valdžios institucijų pateiktu moksliniu pagrindimu, Nyderlandų klimatas, kuriam būdingas tolygus metinių kritulių pasiskirstymas per visus metus ir palyginti maži metinės temperatūros svyravimai, yra palankus ilgam žolės augimo sezonui (250 dienų per metus);

(11)

be to, Nyderlandų valdžios institucijų pateikta informacija, susijusi su Įgyvendinimo sprendimu 2014/291/ES suteiktu ankstesniu leidimu taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, rodo, kad dėl minėtos nukrypti leidžiančios nuostatos Nyderlandų vandens telkinių būklė nepablogėjo. Pavyzdžiui, nitratų koncentracija vandenyje, ištekančiame iš šaknų zonos stebimuose leidimus gavusiuose ūkiuose, nuo 2006 m. mažėjo ir 2015 bei 2016 m. vidutiniškai buvo mažesnė negu 50 mg/l;

(12)

Nyderlandų pagal Direktyvos 91/676/EEB 10 straipsnį pateikti duomenys rodo, kad maždaug 88 % Nyderlandų požeminio vandens stebėjimo stočių vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė negu 50 mg/l, o 79 % iš tų stebėjimo stočių – mažesnė negu 25 mg/l. Duomenys taip pat rodo, kad 2012–2015 m. laikotarpiu 99 % Nyderlandų paviršinio vandens stebėjimo stočių vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė negu 50 mg/l, o 96 % iš tų stebėjimo stočių – mažesnė negu 25 mg/l. Duomenys rodo tolygią arba mažėjančią nitratų koncentracijos požeminiuose ir paviršiniuose vandenyse tendenciją, palyginti su 2008–2011 m. laikotarpiu. Tačiau 2012–2015 m. laikotarpiu 60 % gėlųjų vandenų buvo eutrofiniai, 13 % – galintys tapti eutrofiniais, o 27 % – neeutrofiniai;

(13)

pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą išnagrinėjusi Nyderlandų prašymą ir atsižvelgdama į Nyderlandų 6-ąją veiksmų programą bei į patirtį, įgytą taikant Įgyvendinimo sprendime 2014/291/ES numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandų pasiūlytas ganomų gyvulių mėšlo kiekis, atitinkantis 230 kg azoto vienam hektarui per metus ūkiuose, kurių bent 80 % sudaro ganyklos pietų ir centrinės dalies smėlinguose dirvožemiuose ir liosiniuose dirvožemiuose, ir 250 kg azoto vienam hektarui per metus ūkiuose, kurių bent 80 % sudaro ganyklos kituose dirvožemiuose, yra pagrįstas objektyviais kriterijais ir netrukdys siekti Direktyvos 91/676/EEB tikslų, jei Nyderlandai laikysis tam tikrų griežtų sąlygų;

(14)

Nyderlandai turėtų užtikrinti, kad augantis gyvulių skaičius ir su tuo susijusi mėšlo išeiga nedidintų vandens telkiniams daromo neigiamo poveikio. Šiuo tikslu Nyderlandai turėtų užtikrinti, kad bendras gaminant mėšlą susidarančio azoto ir fosforo kiekis neviršytų 2002 m. lygio. Todėl nauji teisės aktai, kuriais įgyvendinama 6-oji Nyderlandų veiksmų programa, turėtų numatyti privalomą mėšlo gamybos ribą, kurios negalima viršyti ir kuri prireikus galėtų būti taikoma atskiriems ūkininkams;

(15)

leidimai atskiriems ūkininkams suteikiami tik jei laikomasi tam tikrų sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ūkių lygmeniu būtų tręšiama atsižvelgiant į pasėlių reikmes, ir mažinamas į vandenį patenkančio azoto bei fosforo kiekis ir vykdoma jų patekimo prevencija. Todėl tos sąlygos turėtų apimti šiuos reikalavimus: tręšimo planų sudarymą kiekvienam ūkiui, trąšų naudojimo registravimą tręšimo ataskaitose, reguliarios dirvožemio analizės atlikimą, žaliosios dangos užsėjimą žiemą nuėmus kukurūzų derlių, specialių nuostatų dėl ganyklų suarimo laikymąsi, mėšlo nenaudojimą prieš suariant ganyklą, tręšimą atsižvelgiant į ankštinių augalų pasėlių dalį ir fosfato iš cheminių trąšų nenaudojimą tręšiant žemę;

(16)

pastaraisiais metais Nyderlanduose mėšlo valdymo politikos įgyvendinimas, įskaitant Įgyvendinimo sprendimo 2014/291/ES laikymąsi, patyrė tam tikrų nesėkmių, todėl kyla abejonių dėl galimo sukčiavimo. Tokia išskirtinė padėtis reikalauja, kad Nyderlandai dėtų daugiau pastangų siekdami užkirsti kelią sukčiavimui įgyvendinant mėšlo politiką. 6-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje jau numatytos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti kontrolę ir patikrinimus, kad būtų geriau laikomasi visų su Nyderlandų mėšlo politika susijusių taisyklių, tačiau reikia dėti papildomų pastangų siekiant skatinti veiksmingą įgyvendinimą ir visapusišką atitiktį. Šios pastangos turėtų apimti griežtesnės vykdymo užtikrinimo strategijos nustatymą, atsižvelgiant ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (10) nuostatas. Ši strategija turėtų būti pagrįsta nepriklausomu vertinimu, ar laikomasi su Nyderlandų mėšlo politika susijusių taisyklių, ir į ją turėtų būti įtrauktos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama toliau stiprinti patikrinimus ir kontrolę, ir aiški metodika, kuria siekiama nustatyti pakankamai atgrasančias baudas ir sankcijas. Todėl, siekiant, kad Nyderlandai galėtų visapusiškai įgyvendinti griežtesnę vykdymo užtikrinimo strategiją, tikslinga apriboti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmę taip, kad ji baigtų galioti 2019 m. gruodžio 31 d. Nyderlandai pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antrą pastraipą Komisijai gali pateikti prašymą leisti taikyti naują nukrypti leidžiančią nuostatą vėlesniam laikotarpiui;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (11) numatyta visapusiška tarpvalstybinė vandenų apsauga, organizuojama pagal upių baseinų rajonus, ir jos tikslas yra pasiekti gerą Europos vandens telkinių būklę. Maistingųjų medžiagų mažinimas yra neatskiriama to tikslo dalis. Šiuo sprendimu leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nepažeidžiamos Direktyvos 2000/60/EB nuostatos ir neatmetama galimybė, kad gali prireikti papildomų priemonių siekiant įvykdyti su ta direktyva susijusius įpareigojimus;

(18)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (12) nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis siekiama sukurti Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrą, skirtą Sąjungos aplinkos politikai ir kitoms Sąjungos politikos kryptims ar veiklai, galinčiai turėti įtakos aplinkai, įgyvendinti. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta taikant šį sprendimą, turėtų atitikti toje direktyvoje nustatytas nuostatas. Kad būtų sumažinta administracinė našta ir pagerintas duomenų nuoseklumas, Nyderlandai, rinkdami reikiamus duomenis pagal šį sprendimą, turėtų prireikus naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (13) V antraštinės dalies II skyrių;

(19)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įsteigto Nitratų komiteto nuomonę,

1.

Nyderlandai stebi pagaminto mėšlo kiekį ir užtikrina, kad gaminant mėšlą nacionaliniu lygmeniu azoto ir fosforo kiekis neviršys 2002 m. lygio, t. y. 504,4 mln. kg azoto ir 172,9 mln. kg fosfato.

2.

Nyderlandai nustato griežtesnę vykdymo užtikrinimo strategiją, kuria siekiama gerinti su Nyderlandų mėšlo politika susijusių taisyklių laikymąsi ir užtikrinti, kad tais atvejais, kai informacija rodo, jog reikalavimų nesilaikoma, būtų imamasi veiksmingų priemonių.

Griežtesnę vykdymo užtikrinimo strategiją sudaro bent šie elementai:

a)

gyvulių skaičius ganykliniame ūkyje, jų laikymo sąlygų ir mėšlo saugojimo sistemos (įskaitant mėšlo saugyklos talpą) aprašymas;

b)

azoto ir fosforo kiekio ganykliniame ūkyje susidarančiame mėšle apskaičiavimas (atskaičius laikymo ir saugojimo metu patirtus nuostolius);

c)

sėjomainos planas, kuriame turi būti nurodyti atskirų laukų su žole ir laukų su kitais pasėliais plotai, įskaitant scheminį žemėlapį, kuriame nurodomas atskirų laukų išdėstymas;

d)

numatomas pasėliams reikalingas azoto ir fosforo kiekis;

e)

rangovams tiekiamo (todėl ganykliniame ūkyje nepanaudojamo) mėšlo kiekis ir rūšis;

f)

ganykliniame ūkyje naudojamo importuoto mėšlo kiekis;

g)

apskaičiuota azoto dalis, susidaranti mineralizacijos metu iš organinės medžiagos, ankštinių augalų ir atmosferinių iškritų, ir azoto kiekis dirvožemyje tuo metu, kai augalai ima jį pastebimai naudoti;

h)

apskaičiuotas mėšle esančio azoto ir fosforo kiekis kiekvienam laukui (ganyklinio ūkio sklypams, kurie yra vienarūšiai pagal pasėlius ir dirvožemio tipą);

i)

apskaičiuotas cheminėse ir kitokiose trąšose esančio azoto kiekis kiekvienam laukui;

j)

atitikčiai azoto ir fosforo didžiausioms leidžiamoms kiekio normoms, nustatytoms 6-ojoje Nyderlandų veiksmų programoje, įvertinti skirti skaičiavimai.

a)

pasėlių plotai;

b)

gyvulių skaičius ir rūšis;

c)

vieno gyvulio pagaminamas mėšlas;

d)

ganyklinio ūkio importuojamų trąšų kiekis;

e)

rangovams tiekiamo (todėl ganykliniame ūkyje nepanaudojamo) mėšlo kiekis ir tų rangovų pavadinimas.

a)

leidimus gavusių ganyklinių ūkių procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje;

b)

gyvulių, kuriuos apima leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje;

c)

žemės ūkio paskirties žemės, kurią apima leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje.

a)

duomenys, susiję su tręšimu visuose leidimus gavusiuose ganykliniuose ūkiuose, įskaitant informaciją apie derlių ir dirvožemio tipus;

b)

kiekvienos gyvulių kategorijos gyvulių skaičiaus tendencijos Nyderlanduose ir leidimą gavusiuose ganykliniuose ūkiuose;

c)

nacionalinės mėšlo gamybos tendencijos atsižvelgiant į mėšle esantį azotą ir fosfatus;

d)

kontrolės rezultatų santrauka atsižvelgiant į kiaulių ir naminių paukščių mėšlo išskyrimo koeficientus šalies mastu;

e)

9 straipsnio 1 dalyje nurodyti žemėlapiai;

f)

vandens stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie požeminio ir paviršinio vandens kokybės tendencijas, taip pat pagal šį sprendimą suteiktos nukrypti leidžiančios nuostatos poveikis vandens kokybei;

g)

pagal 9 straipsnio 2 dalį – informacija nitratų ir fosforo koncentraciją;

h)

pagal 9 straipsnio 5 dalį – griežtesnės vandens stebėsenos rezultatai;

i)

pagal 9 straipsnio 4 dalį – vietinio žemės naudojimo, sėjomainos ir žemės ūkio praktikos tyrimų rezultatai;

j)

pagal 9 straipsnio 4 dalį – modeliu grindžiamo skaičiavimo rezultatai;

k)

pagal 10 straipsnį – 7 ir 8 straipsnyje leidimams nustatytų sąlygų vykdymo įvertinimas, grindžiamas ūkiuose atlikta kontrole, ir informacija apie sąlygų neatitinkančius ūkius, kuri surenkama vykdant administracinę kontrolę ir patikrinimus;

l)

4 straipsnyje nurodytos griežtesnės vykdymo užtikrinimo strategijos rezultatai, visų pirma susiję su reikalavimų nesilaikymo atvejais.

4.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/35

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 (3) priimtas po labai patogeniško H5 potipio paukščių gripo protrūkių keliose valstybėse narėse (toliau – susijusios valstybės narės), tų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal Tarybos direktyvos 2005/94/EB (4) 16 straipsnio 1 dalį nustačius apsaugos ir priežiūros zonas;

(2)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/247 nustatyta, kad apsaugos ir priežiūros zonos, kurias susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos nustatė pagal Direktyvą 2005/94/EB, turi apimti bent tas teritorijas, kurios to įgyvendinimo sprendimo priede yra nurodytos kaip apsaugos ir priežiūros zonos. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/247 taip pat nustatyta, kad priemonės, kurios turi būti taikomos apsaugos ir priežiūros zonose pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnį, turi būti tęsiamos bent iki datų, kurios tų zonų atžvilgiu nustatytos to įgyvendinimo sprendimo priede;

(3)

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 nuo priėmimo dienos buvo kelis kartus iš dalies keistas, siekiant atsižvelgti į paukščių gripo epizootinės situacijos Sąjungoje raidą. Visų pirma, Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/696 (5), siekiant nustatyti vienadienių paukščių jauniklių siuntų išsiuntimo iš teritorijų, išvardytų Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priede, taisykles. Tame pakeitime atsižvelgta į faktą, kad vienadieniai paukščių jaunikliai, palyginti su kitomis naminių paukščių prekėmis, kelia labai nedidelę labai patogeniško paukščių gripo paplitimo riziką;

(4)

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 taip pat vėliau iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1841 (6), siekiant sustiprinti taikomas ligų kontrolės priemones esant padidėjusiai labai patogeniško paukščių gripo paplitimo rizikai. Todėl dabar Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/247 numatyta Sąjungos lygmeniu susijusiose valstybėse narėse po labai patogeniško paukščių gripo protrūkio ar protrūkių nustatyti papildomas ribojamąsias zonas, kaip nurodyta Direktyvos 2005/94/EB 16 straipsnio 4 dalyje, ir jose taikomų priemonių trukmę. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/247 dabar taip pat išdėstytos taisyklės dėl gyvų naminių paukščių, vienadienių paukščių jauniklių ir perinių kiaušinių išsiuntimo iš papildomų ribojamųjų zonų į kitas valstybes nares vadovaujantis tam tikromis sąlygomis;

(5)

be to, Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas buvo iš dalies pakeistas daugelį kartų, visų pirma siekiant atsižvelgti į susijusių valstybių narių pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribų pakeitimus;

(6)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas paskutinį kartą iš dalies buvo keistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/697 (7) po Bulgarijos pranešimo apie naujus labai patogeniško H5 potipio paukščių gripo protrūkius naminių paukščių ūkiuose tos valstybės narės Plovdivo regione. Bulgarija taip pat pranešė Komisijai, kad po šių paskutinių protrūkių tinkamai ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių ir, be kita ko, aplink užkrėstus naminių paukščių ūkius nustatė apsaugos ir priežiūros zonas;

(7)

nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 paskutinio pakeitimo, padaryto Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/697, datos Bulgarija pranešė Komisijai apie dar vieną labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkį naminių paukščių ūkiuose tos valstybės narės Dobričiaus regione;

(8)

Bulgarija taip pat pranešė Komisijai, kad po šio naujo protrūkio ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių ir, be kita ko, aplink užkrėstą naminių paukščių ūkį nustatė apsaugos ir priežiūros zonas;

(9)

bendradarbiaudama su Bulgarija Komisija išnagrinėjo tas priemones ir įsitikino, kad šios valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo naminių paukščių ūkio, kuriame patvirtintas naujas ligos protrūkis;

(10)

kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdžių ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų kliūčių prekybai, po naujo labai patogeniško paukščių gripo protrūkio toje valstybėje narėje būtina bendradarbiaujant su Bulgarija skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti pagal Direktyvą 2005/94/EB šioje šalyje nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas;

(11)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į naujausią epizootinę situaciją Bulgarijoje, susijusią su labai patogenišku paukščių gripu. Visų pirma į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedą turėtų būti įtrauktos naujai nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos Bulgarijoje, kurioms dabar taikomi apribojimai pagal Direktyvą 2005/94/EB;

(12)

todėl Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad po naujo labai patogeniško paukščių gripo protrūkio Bulgarijoje būtų atnaujintas skirstymas į zonas Sąjungos lygmeniu ir įtrauktos pagal Direktyvą 2005/94/EB toje valstybėje narėje nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos bei jose taikytinų apribojimų trukmė;

(13)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,