3.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/1

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (2) priedo A dalyje išvardytos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(2)

veikliųjų medžiagų haloksifopo-P ir napropamido patvirtinimas nustos galioti 2020 m. gruodžio 31 d.;

(3)

veikliųjų medžiagų bromukonazolo ir buprofezino patvirtinimas nustos galioti 2021 m. sausio 31 d.;

(4)

paraiškos dėl į šį reglamentą įtrauktų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo pratęsimo buvo pateiktos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 (3). Tačiau šių medžiagų patvirtinimo galiojimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių veikiausiai baigsis anksčiau, negu bus priimtas sprendimas dėl jų patvirtinimo galiojimo pratęsimo. Todėl būtina pratęsti jų patvirtinimo galiojimo laikotarpį pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnį;

(5)

atsižvelgiant į laiką ir išteklius, reikalingus daugybės veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimo galiojimas baigiasi 2019–2021 m., patvirtinimo galiojimo pratęsimo paraiškų vertinimui užbaigti, Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2016)6104 (4) sudaryta darbo programa, kuria veikliosios medžiagos sugrupuotos pagal jų panašumus, ir nustatyti prioritetai atsižvelgiant į su žmonių bei gyvūnų sveikata ir aplinka susijusius saugos aspektus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 18 straipsnyje;

(6)

kadangi į šį reglamentą įtrauktos veikliosios medžiagos nepriskirtos prioritetinėms Įgyvendinimo sprendimo C(2016)6104 kategorijoms, jų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas dvejiems arba trejiems metams, atsižvelgiant į dabartinę galiojimo pabaigos datą, į tai, kad, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnio 3 dalimi, papildomas veikliosios medžiagos dokumentų rinkinys turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 30 mėnesių iki patvirtinimo galiojimo pabaigos datos, į poreikį užtikrinti tolygų narėms ataskaitų rengėjoms ir antrosioms tą pačią ataskaitą rengiančioms valstybėms narėms tenkančių pareigų ir darbo pasiskirstymą ir turimus vertinimui atlikti ir sprendimams priimti būtinus išteklius. Todėl tikslinga pratęsti veikliosios medžiagos buprofezino patvirtinimo galiojimą dvejiems metams, o veikliųjų medžiagų bromukonazolo, haloksifopo-P ir napropamido patvirtinimo galiojimą – trejiems metams;

(7)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos tikslą, jei likus ne mažiau kaip 30 mėnesių iki šio reglamento priede nustatytos atitinkamos galiojimo pabaigos datos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 nebus pateikta papildomų dokumentų rinkinio, Komisija nustatys galiojimo pabaigos datą – ji bus ta pati, kaip ir prieš priimant šį reglamentą, arba kita anksčiausia data;

(8)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos tikslą, tais atvejais, kai Komisija priims reglamentą, kuriame bus nustatyta, kad šio reglamento priede nurodytų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimas nepratęsiamas, nes neatitinka patvirtinimo kriterijų, Komisija nustatys galiojimo pabaigos datą – ji bus arba ta pati, kaip ir prieš priimant šį reglamentą, arba data, kurią įsigalioja reglamentas dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo nepratęsimo, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų bus vėlesnė. Tais atvejais, kai Komisija priims reglamentą, kuriuo pratęsiamas šio reglamento priede nurodytos veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimas, Komisija stengsis nustatyti, kai tinkama konkrečiomis aplinkybėmis, kuo ankstesnę taikymo datą;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

3.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/4

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija), gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų elektrinių dviračių Sąjungoje, vardu 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė Europos dviračių gamintojų asociacija (toliau – skundo pateikėjas arba EBMA), 2017 m. spalio 20 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) (toliau – pranešimas apie AD tyrimo inicijavimą) pranešė apie inicijuojamą antidempingo tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas) dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės elektrinių dviračių;

(2)

Komisija, gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų elektrinių dviračių Sąjungoje, vardu 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė skundo pateikėjas, 2017 m. gruodžio 21 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (4) (toliau – pranešimas apie AS tyrimo inicijavimą) pranešė apie inicijuojamą antisubsidijų tyrimą (toliau – antisubsidijų tyrimas) dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės elektrinių dviračių;

(3)

Registruotinas produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas) abiejuose tyrimuose – KLR kilmės ratinės transporto priemonės su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis, kurių KN kodai šiuo metu yra 8711 60 10 ir ex 8711 60 90 (TARCI kodas 8711609010). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

(4)

Skundo pateikėjas savo skunduose nurodė ketinantis teikti registracijos prašymus. 2018 m. sausio 31 d. skundo pateikėjas pateikė prašymus dėl registracijos pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad priemones šiems produktams būtų galima taikyti nuo šios registracijos dienos, jei įvykdytos visos pagrindiniuose reglamentuose nustatytos sąlygos.

(5)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importui registruoti, kad priemones šiems produktams būtų galima taikyti nuo tokios registracijos dienos, jei įvykdytos visos pagrindiniuose reglamentuose nustatytos sąlygos. Reikalavimas registruoti importą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(6)

Skundo pateikėjas teigė, kad registracija yra pagrįsta, nes nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas dempingo kaina ir subsidijuojamas. Sąjungos pramonei didelę žalą daro importo mažomis kainomis augimas, kuris sumažins galimų galutinių muitų taisomąjį poveikį, nes bus sudarytos galimybės iki 2018 m. pardavimo sezono sukaupti atsargų.

(7)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio antidempingo reglamento 10 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 16 straipsnio 4 dalį.

(8)

Nagrinėdama su dempingu susijusią prašymo dalį Komisija visų pirma patikrino, ar importuotojai žinojo ar turėjo žinoti apie dempingą, dempingo mastą ir įtariamą ar nustatytą žalą. Ji taip pat nagrinėjo, ar buvo tolesnis esminis importo augimas, kuris dėl jo laikotarpio, apimties ir kitų aplinkybių gali gerokai sumažinti taisomąjį galutinio antidempingo muito poveikį.

(9)

Nagrinėdama su subsidijomis susijusią prašymo dalį Komisija patikrino, ar esama kritinių aplinkybių, kai sunkiai ištaisomą žalą daro labai dideliais kiekiais importuojamas nagrinėjamasis subsidijuojamas produktas, kuriam per palyginti trumpą laikotarpį suteikta kompensuotinų subsidijų, ir ar yra manoma, kad, norint užkirsti kelią tokiai žalai pasikartoti, tokiam importui būtina nustatyti kompensacinius muitus atgaline data.

(10)

Dėl dempingo šiuo etapu Komisija turi pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas iš KLR importuojamas dempingo kaina. Skundo pateikėjas pirmiausia pateikė įrodymų dėl normaliosios vertės, pagrįstos vietos kainomis ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį pasirinkus Šveicariją.

(11)

Įrodymai dėl dempingo grindžiami nagrinėjamojo produkto taip nustatytos normaliosios vertės palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Apskritai atsižvelgiant į tariamą dempingo skirtumų mastą (nuo 193 % iki 430 %) šiuo etapu tokiais įrodymais pakankamai pagrindžiamas faktas, kad eksportuojantys gamintojai vykdo dempingą.

(12)

Ši informacija buvo pateikta 2017 m. spalio 20 d. paskelbtame pranešime apie šio tyrimo inicijavimą.

(13)

Eksportuojantis gamintojas Giant kartu su susijusiu importuotoju, teigė, kad antidempingo tyrimo inicijavimo nepakanka, kad būtų užtikrintas informuotumas apie dempingą.

(14)

Pranešimą apie inicijavimą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jis tapo viešai prieinamas visiems importuotojams. Be to, importuotojai, kaip tyrimo suinteresuotosios šalys, gali susipažinti su nekonfidencialia skundo versija. Todėl Komisija mano, kad vėliausiai tuo metu importuotojai jau žinojo arba turėjo žinoti apie įtariamą dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą.

(15)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad importuotojas negalėjo žinoti apie tai, jog taikoma pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalis, ir juo labiau negalėjo numatyti, kokia yra normalioji vertė, pagal kurią turėtų būti vertinamos Kinijos eksporto į Sąjungą kainos.

(16)

Komisija pažymėjo, kad tai, jog taikoma pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalis, buvo nurodyta skunde ir pranešime apie inicijavimą.

(17)

Skundo pateikėjas taip pat pateikė pakankamai įrodymų dėl įtariamos žalos – Sąjungos pramonės rinkos dalis smarkiai sumažėjo nuo 42,5 % 2014 m. iki 28,6 % skunde nurodytu laikotarpiu, pelningumo lygis sumažėjo ir toliau mažėja nuo 3,4 % apyvartos 2014 m. iki 2,1 % skunde nurodytu laikotarpiu, taip pat apskaičiuotas 153–206 % priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis.

(18)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad su dempingu susijusioje prašymo dalyje pirmasis reikalavimo registruoti importuojamą produktą kriterijus yra įvykdytas.

(19)

Remiantis Eurostato duomenimis negalima atlikti visapusiškos elektrinių dviračių importo į Sąjungą raidos analizės. Iš tiesų, nors tiriamasis laikotarpis prasideda 2016 m. spalio mėn., apskaičiuoti 99 % elektrinių dviračių importo buvo klasifikuojami iki 2017 m. sausio mėn. jiems priskiriant KN kodą, kuris buvo priskiriamas kitiems produktams.

(20)

Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas pateikė išsamius skaičius, pagrįstus Kinijos muitinės eksporto duomenimis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir suderintais statistiniais duomenimis, Komisija manė, kad tarp eksporto iš KLR ir importo į Sąjungą yra dviejų mėnesių laikotarpis.

(21)

Todėl savo analizėje Komisija teigė, kad Kinijos muitinės duomenys yra pakankami importo į Sąjungą vėluojant du mėnesius dėl vežimo prima facie įrodymai. Todėl, siekdama nustatyti importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu (t. y. 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d.), Komisija naudojo Kinijos eksporto duomenis nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. liepos mėn.

(22)

Eksporto iš KLR į Sąjungą apimtis 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. vasario mėn. padidėjo 82 %, palyginti su 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. vasario mėn. laikotarpiu. Be to, vidutinė mėnesio eksporto iš KLR į Sąjungą apimtis 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. vasario mėn. buvo 64 % didesnė nei vidutinė mėnesio importo į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Komisija manė, kad šie skaičiai yra didelio importo apimties padidėjimo įrodymas.

(23)

Kai kurie nesusiję importuotojai ir Giant teigė, kad neapdoroti Kinijos eksporto duomenys, kuriais rėmėsi skundo pateikėjas savo registracijos prašyme, turėtų būti atskleisti nekonfidencialiame dokumentų rinkinyje siekiant užtikrinti šaltinio ir pateiktų duomenų patikimumą. Importuotojai teigia, kad nebuvo nurodyti naudoti kodai ir jie galėjo apimti kitus produktus.

(24)

Skundo pateikėjas Komisijai pateikė išsamius statistinius duomenis, kad pagrįstų savo prašymą. Tokių duomenų atskleidimas pažeistų autorių teises. Tačiau skundo pateikėjas nekonfidencialioje prašymo versijoje nurodė bendrus eksporto per mėnesį ir per metus skaičius. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad šaltinis buvo Kinijos muitinė, nurodė naudotus kodus ir paaiškino savo metodiką, pagal kurią produktai, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, neįtraukiami. Šaltinis buvo žinomas ir viešai prieinamas sumokėjus mokestį. Be to, šiuos duomenis nurodytu laikotarpiu iš esmės patvirtino Eurostatas. Nė viena kita suinteresuotoji šalis nepasiūlė kitokių duomenų ar metodikos. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į bendrų duomenų ir metodikos atskleidimo lygį nekonfidencialioje byloje, Komisija mano, kad tam, jog susijusi šalis galėtų naudotis savo teise į gynybą, pradiniai duomenys nėra būtini. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(25)

Kai kurie nesusiję importuotojai taip pat teigė, kad dėl ilgai trunkančio gamybos laiko (nuo projekto iki pristatymo) nebuvo galima kaupti atsargų. Šiuo klausimu Komisija manė, kad gamybos laikas, trunkantis nuo elektrinio dviračio projekto iki jo faktinio pristatymo, netrukdo kaupti jau suprojektuotų elektrinių dviračių atsargų, visų pirma atsižvelgiant į skunde pateiktą informaciją dėl nepanaudotų pajėgumų KLR. Be to, tvirtinimas, kad importas gerokai padidėjo, pagrindžiamas turimais statistiniais įrodymais. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(26)

Kai kurie nesusiję importuotojai ir Giant neigė, kad išaugęs Kinijos eksportas yra tolesnio žymaus importo augimo įrodymas, ir teigė, kad jis atspindi elektrinių dviračių pardavimo sezoniškumą. Komisija manė, kad palyginimui pamečiui sezoniškumas įtakos neturėjo, ir pateikė įrodymų, kad importo apimtis nuo tyrimo inicijavimo padidėjo 82 % Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(27)

Giant neigė, kad importas žymiai padidėjo ir teigė, kad jis buvo mažesnis arba toks pats kaip bendras elektrinių dviračių paklausos Sąjungoje augimas. Giant pacitavo Europos dviračių pramonės konfederacijos (toliau – CONEBI) leidinius, kuriuose įvertinta, kad šis augimas 2016 m. palyginti su 2015 m. buvo 22,2 % o EBMA, skundo pateikėjo, vertinimu 2017 m. palyginti su 2016 m. augimo lygis buvo 23 % Giant teigė, kad 2017 m. spalio mėn. buvo tinkamas pradžios taškas importo augimui įvertinti. Giant apskaičiavo, kad, remiantis Eurostato importo duomenimis, mėnesinis elektrinių dviračių importas 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. sausio mėn. laikotarpiu išaugo 8,7 %

(28)

Komisija pažymi, kad Giant nurodė, jog vežimo laikas nuo eksporto iš KLR iki importo į Sąjungą buvo „bent vienas ar du mėnesiai“. Dėl to importas 2017 m. spalio mėn. atitiko 2017 m. rugpjūčio mėn. (prieš tyrimo inicijavimą) eksportą iš KLR. Be to, vidutinė mėnesio eksporto iš KLR į Sąjungą apimtis 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. vasario mėn. buvo 36 % didesnė nei vidutinė mėnesio importo į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Vertinant šį augimo greitį neatsižvelgta į labai didelį išaugusį importą, kuris jau buvo išaugęs tiriamuoju laikotarpiu ir kuris vis dėl to gerokai viršija 2016 m. ir 2017 m. paklausos Sąjungoje augimo greitį.

(29)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad su dempingu susijusioje prašymo dalyje antrasis reikalavimo registruoti importuojamą produktą kriterijus taip pat yra įvykdytas.

(30)

Komisija turi pakankamai įrodymų, kad toliau augant importui iš KLR dar labiau mažėjančiomis kainomis būtų daroma dar daugiau žalos.

(31)

Kaip nustatyta 19–29 konstatuojamosiose dalyse, yra pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importas žymiai išaugo.

(32)

Be to, yra įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importo kainos linkusios mažėti. Importo iš KLR į Sąjungą vidutinės kainos eurais 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. vasario mėn. laikotarpiu iš tiesų buvo 8 % mažesnės nei 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. vasario mėn. laikotarpiu ir 7 % mažesnės palyginti su tiriamuoju laikotarpiu.

(33)

Iš papildomų aplinkybių matyti, kad importui toliau žymiai augant yra tikimybė, kad taikomų muitų taisomasis poveikis bus gerokai sumažintas. Iš tiesų tikslinga daryti išvadą, kad nagrinėjamojo produkto importas gali toliau didėti prieš priimant laikinąsias priemones (jei jos būtų priimtos), kadangi jos būtų priimtos ne vėliau kaip liepos 20 d. ir ši data sutaptų su elektrinių dviračių 2018 m. pardavimo sezono pabaiga.

(34)

Todėl tikėtina, kad toks tolesnis importo augimas po bylos inicijavimo, atsižvelgiant į jos laiką, apimtį ir kitas aplinkybes (pvz., KLR perteklinius pajėgumus ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką) gerokai sumažins bet kokio galutinio muito taisomąjį poveikį, nebent toks muitas būtų taikomas atgaline data.

(35)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad su dempingu susijusioje prašymo dalyje trečiasis reikalavimo registruoti importuojamą produktą kriterijus taip pat yra įvykdytas.

(36)

Dėl subsidijavimo Komisija turi pakankamai įrodymų, kad iš KLR importuojamas nagrinėjamasis produktas yra subsidijuojamas. Įtariamas subsidijas sudaro, inter alia, i) tiesioginis lėšų ir įsipareigojimų, tokių kaip dotacijos, valstybės valdomų ir privačių bankų lengvatinės paskolos ir kreditai, eksporto kreditai, garantijos ir eksporto draudimas; ii) Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos, tokios kaip pelno mokesčio sumažinimas ir atleidimas nuo jo, importo tarifų lengvatos, išskaičiuojamųjų mokesčių sumažinimas ir atleidimas nuo PVM bei PVM lengvatos, ir iii) Vyriausybės teikiamos žaliavos, žemė ir energija už mažesnį nei tinkama atlygį. Šie įrodymai pateikti skundo nekonfidencialioje versijoje ir prie šių įrodymų pateiktame memorandume.

(37)

Įtariama, kad minėtos schemos yra subsidijos, nes jas taikydama KLR Vyriausybė arba regioniniai valdžios subjektai (įskaitant viešojo sektoriaus įstaigas) teikia finansinę paramą, o nagrinėjamojo produkto eksportuojantys gamintojai gauna naudą. Įtariama, kad jos priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas ir (arba) naudojamos vidaus, o ne importuotos prekės, ir (arba) kad jos yra skiriamos tik tam tikriems sektoriams ir (arba) tik tam tikrų rūšių įmonėms ir (arba) vietoms, todėl yra individualios ir kompensuotinos.

(38)

Todėl iš šiuo etapu turimų įrodymų matyti, kad nagrinėjamojo produkto eksportuotojai naudojasi kompensuotinomis subsidijomis.

(39)

Be to, Komisija turi pakankamai įrodymų, kad dėl eksportuojančių gamintojų vykdomo subsidijavimo Sąjungos pramonei daroma materialinė žala. Iš skunde ir vėlesnėse pastabose, susijusiose su prašymais registruoti minėtus produktus, pateiktų importo apimties įrodymų matyti, kad 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, taip pat pastaraisiais mėnesiais labai padidėjo importo apimtis (absoliučiais skaičiais ir pagal rinkos dalį). Turimi įrodymai rodo, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis beveik patrigubėjo (nuo 219 000 iki 703 000 vienetų, t. y. + 484 000 vienetų), todėl rinkos dalis staigiai išaugo nuo 19,2 % iki 33 % Be to, kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, ta pati tendencija tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Apskritai iš įrodymų matyti, kad smarkiai augantis elektrinių dviračių importas iš KLR daro didelę neigiamą įtaką Sąjungos pramonės padėčiai, įskaitant sumažėjusį pelningumo lygį. Įrodymus, susijusius su pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 5 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 4 dalyje išdėstytais pagrindiniais žalos veiksniais, sudaro skunduose ir vėliau pateiktose pastabose, susijusiose su minėtų produktų registravimu, pateikti duomenys.

(40)

Komisija šiuo etapu taip pat įvertino, ar tokia žala yra sunkiai ištaisoma. Kinijos tiekėjams integravusis į tiekimo Sąjungos pramonės pirkėjams grandinę, pastarieji gali nenorėti savo tiekėjais pasirinkti Sąjungos gamintojus. Be to, Sąjungos pramonės pirkėjai greičiausiai nebesutiks mokėti didesnių Sąjungos pramonės kainų, net jei, hipotetiškai svarstant, Komisija ateityje nustatytų kompensacines priemones ne atgaline data. Toks pavojus visam laikui netekti rinkos dalies arba prarasti pajamų dalį yra sunkiai ištaisoma žala.

(41)

Galiausiai atsižvelgdama į 39 konstatuojamojoje dalyje pateiktus duomenis ir į tai, kas išdėstyta 40 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano esant reikalinga parengti galimybę nustatyti priemones atgaline data ir nustatyti reikalavimą registruoti produktus, siekiant užkirsti kelią tokios žalos pasikartojimui.

(42)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto importo registravimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(43)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(44)

Remiantis pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimus būtų nustatyti antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, būtų galima registruojamam importui taikyti atgaline data pagal taikomas teisines nuostatas.

(45)

Visa būsima atsakomybė priklausys atitinkamai nuo antidempingo ir antisubsidijų tyrimų išvadų.

(46)

Skunde, kuriame prašoma inicijuoti antidempingo tyrimą, pateikta įtarimų, kad nagrinėjamojo produkto vidutinis dempingo skirtumas yra 193–430 %, o vidutinis žalos pašalinimo lygis yra 189 % Numatoma galimos būsimos atsakomybės suma nustatoma pagal žalos pašalinimo lygį, nustatytą remiantis skundu, t. y. 189 % ad valorem nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

(47)

Šiuo tyrimo etapu dar neįmanoma nustatyti subsidijavimo sumos. Skunde, kuriame prašoma inicijuoti antisubsidijų tyrimą, pateikta įtarimų, kad nagrinėjamojo produkto žalos pašalinimo lygis yra 189 % Numatoma galimos būsimos atsakomybės suma nustatoma pagal žalos pašalinimo lygį, nustatytą remiantis antisubsidijų skundu, t. y. 189 % ad valorem nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

(48)

Visi su šiuo registravimu susiję surinkti asmens duomenys bus tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5),

3.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/10

(1)

Sprendimu 95/196/EB (1) Komisija patvirtino ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui Suomijos šiauriniuose regionuose schemą (toliau – Šiaurės šalių pagalbos schema), apie kurią Suomija pranešė pagal Stojimo akto 143 straipsnį, siekdama, kad ji būtų patvirtinta pagal Stojimo akto 142 straipsnį. Sprendimas 95/196/EB pakeistas 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu C(2009) 3067 (2). Tas sprendimas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu C(2015) 2790;

(2)

2015 m. spalio 12 d. raštu Suomija pasiūlė Komisijai iš dalies pakeisti Sprendimą C(2009) 3067 siekiant supaprastinti schemos administravimą bei atsižvelgti į bendros žemės ūkio politikos pokyčius ir į ekonominius pokyčius Suomijos šiaurinių regionų žemės ūkio sektoriuje. 2016 m. birželio 8 d. raštu Suomija iš dalies pakeitė pasiūlymą ir atsiuntė papildomos informacijos apie žemės ūkio produktų gamybą jos šiauriniuose regionuose;

(3)

atsižvelgiant į susijusius Sprendimo C(2009) 3067 pakeitimus ir anksčiau padarytų pakeitimų skaičių, tą sprendimą tikslinga pakeisti nauju sprendimu;

(4)

Stojimo akto 142 straipsnyje nurodyta ilgalaikė nacionalinė pagalba skirta užtikrinti, kad Komisijos nustatytuose šiauriniuose regionuose būtų išsaugota žemės ūkio veikla;

(5)

atsižvelgiant į Stojimo akto 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksnius, nacionalinė pagalba pagal tą straipsnį turėtų apsiriboti regionais, esančiais šiauriau 62-osios lygiagretės arba greta jos, kuriuos veikia panašios klimato sąlygos, dėl kurių itin sudėtinga vykdyti žemės ūkio veiklą. Susijusiu administraciniu vienetu turėtų būti laikoma savivaldybė (kunta), įskaitant tokiose vietovėse savivaldybių supama skitas savivaldybes, net jei jos neatitinka tų pačių reikalavimų;

(6)

kad schemą būtų lengviau administruoti ir derinti su parama, teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1305/2013 (3) ir (ES) Nr. 1307/2013 (4) bei nacionalinės pagalbos schemas, tikslinga į vietoves, kurioms teikiama pagalba pagal šį sprendimą, įtraukti savivaldybes, priklausančias vietovei, kurios ribos 2014–2020 m. žemyninės Suomijos kaimo plėtros programoje nustatytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 2 dalį;

(7)

ataskaitinis laikotarpis, kuriuo, remiantis turima nacionaline statistika, numatomas įvertinti žemės ūkio gamybos vystymasis ir bendros pagalbos dydis, turėtų likti tas pats, kaip nurodyta Sprendime C(2009) 3067, ir žemės ūkio produktų gamybos atveju apimti 1991, 1992 ir 1993 m.;

(8)

pagal Stojimo akto 142 straipsnį bendros teikiamos pagalbos sumos turėtų pakakti žemės ūkio veiklai išsaugoti šiauriniuose Suomijos regionuose, tačiau bendra teikiama pagalba negali viršyti bendro pagalbos dydžio, nustatyto ataskaitiniam laikotarpiui iki stojimo. Todėl, nustatant didžiausią leistiną pagalbos dydį pagal tą straipsnį, būtina atsižvelgti į pagalbą pajamoms pagal bendrą žemės ūkio politiką. Remiantis 2016 m. duomenimis, didžiausia nustatoma metinė pagalbos suma turėtų būti 563,9 mln. EUR, apskaičiuota kaip vidurkis 5 metų laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(9)

siekiant supaprastinti Šiaurės šalių pagalbos schemą ir suteikti Suomijai galimybę lanksčiau nukreipti pagalbą įvairiems gamybos sektoriams, taip pat užtikrinti subalansuotą pagalbos paskirstymą sektoriams, didžiausia vidutinė metinė bendros pagalbos suma turėtų būti paskirstyta gyvulininkystės, augalininkystės ir kitoms Šiaurės šalių pagalbos kategorijoms. Karvių pieno gamybos atveju reikėtų nustatyti atskirą didžiausią vidutinę metinės pagalbos sumą, kurios pakanka gamybai šiauriniuose Suomijos regionuose išlaikyti;

(10)

pagalba turėtų būti suteikiama kasmet remiantis gamybos veiksniais (tokiais kaip sutartiniai ūkiniai gyvūnai ir hektarų skaičius) neviršijant šiame sprendime nustatytų bendrų ribų;

(11)

pagalba už šiaurinius elnius turėtų būti suteikiama už gyvūno vienetą ir apsiriboti tradiciniu šiaurinių elnių skaičiumi šiauriniuose Suomijos regionuose. Miško uogų ir grybų sandėliavimo atveju turėtų būti leidžiama išmokėti pagalbą už produkto kg, o pieno ir mėsos gabenimo ir būtiniausių paslaugų, susijusių su gyvulininkyste, atveju – pagal patirtas išlaidas, atskaičiavus visas kitas su tomis išlaidomis susijusias viešojo sektoriaus išmokas;

(12)

siekiant skatinti veiksmingą pieno gamybą, pagalbą už karvių pieną turėtų būti leidžiama išmokėti už pieno kg;

(13)

Suomijos ūkių pajamų duomenys rodo, kad ūkių pajamos šiauriniuose regionuose kasmet labai svyruoja, ypač nuo 2008 m. Siekiant greitai reaguoti į žemės ūkio produkcijos kainų svyravimus ir išsaugoti žemės ūkio veiklą šiauriniuose Suomijos regionuose, tikslinga leisti Suomijai kiekvienais kalendoriniais metais nustatyti kiekvienam tam tikros pagalbos kategorijos sektoriui ir kiekvienam gamybos vienetui teikiamos pagalbos sumą;

(14)

dėl to Suomija turėtų diferencijuoti pagalbą savo šiauriniuose regionuose ir nustatyti metines pagalbos sumas atsižvelgdama į nepalankių gamtos sąlygų sunkumą ir kitus objektyvius, skaidrius ir pagrįstus kriterijus, susijusius su Stojimo akto 142 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje išdėstytais tikslais, kurie yra: išsaugoti tradicinę pirminę gamybą ir perdirbimą, visų pirma tinkamą plėtoti atitinkamų regionų klimato sąlygomis, gerinti žemės ūkio produktų gamybos, pardavimo ir perdirbimo struktūras, lengvinti tokių produktų realizavimą ir užtikrinti aplinkos apsaugą ir kraštovaizdžio išsaugojimą;

(15)

kad išmokos per kalendorinius metus būtų reguliarios, Suomijai turėtų būti leidžiama išmokėti pagalbą už konkrečius metus išmokant pradiniais kelių gamybos veiksnių ir gamybos vienetų skaičiavimais pagrįstą avansą ir išmokėti pieno gamybos pagalbą mėnesinėmis dalimis, apskaičiuotomis remiantis faktine gamyba;

(16)

reikėtų vengti kompensacijos gamintojams permokų: nepagrįstai išmokėtos išmokos turėtų būti susigrąžinamos iki kitų metų birželio 1 d.;

(17)

kaip numatyta Stojimo akto 142 straipsnio 2 dalyje, pagal šį sprendimą suteikta pagalba neturėtų didinti bendros gamybos, palyginti su tradiciniu gamybos lygiu toje vietovėje, kuriai taikoma Šiaurės šalių pagalbos schema;

(18)

būtina nustatyti kiekvienos pagalbos kategorijos didžiausią metinį reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių, įskaitant atskirą didžiausią sumą už pieninių karvių skaičių, kuri turi būti tokia pat, kaip ataskaitiniais laikotarpiais, arba mažesnė;

(19)

apskaičiuojant pieninių karvių skaičių, reikėtų atsižvelgti į gamybos kiekio pokyčius pagal konkretų gamybos veiksnį nuo ataskaitinių laikotarpių pradžios. Todėl didžiausias reikalavimus atitinkančių pieninių karvių skaičius turėtų būti nustatytas remiantis vienos karvės 2004–2013 m. pagamintu pieno kiekiu;

(20)

šiaurinių elnių veisimo, perdirbimo ir pardavimo pagalba turėtų būti teikiama siekiant išvengti kompensacijos permokos, susijusios su pagalba, teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 213 straipsnį (5);

(21)

kad skirtingi gamybos sektoriai galėtų lanksčiai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, didžiausias augalininkystei leistinas plotas, kaip nurodyta Sprendimo C(2009) 3067 II priede su pakeitimais, padarytais Sprendimu C(2015) 2790, turėtų būti 944 300 ha, iš kurių ne daugiau kaip 481 200 ha gali sudaryti pievos;

(22)

nustatytas atskiras leistinas šiltnamių produkcijai skirtas plotas turėtų būti 203 ha; šis plotas atitinka įprastą gamybos plotą Suomijos šiauriniuose regionuose;

(23)

jei konkrečios kategorijos gamybos veiksnių skaičius viršija didžiausią skaičių konkrečiais metais, reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius turėtų būti sumažinamas atitinkamu gamybos veiksnių skaičiumi kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais buvo viršytas didžiausias skaičius;

(24)

pagal Stojimo akto 143 straipsnio 2 dalį Suomija turi teikti Komisijai informaciją apie pagalbos įgyvendinimą ir jos poveikį. Siekiant geriau įvertinti ilgalaikį pagalbos poveikį ir nustatyti pagalbos dydžio 5 metų laikotarpiu vidurkį, tikslinga kas penkerius metus pranešti apie pagalbos socialinį ir ekonominį poveikį ir teikti metines ataskaitas, kuriose būtų nurodyta finansinė ir kita su įgyvendinimu susijusi informacija, būtina siekiant užtikrinti šiame sprendime nustatytų sąlygų laikymąsi;

(25)

Suomija turėtų užtikrinti tinkamą pagalbos gavėjų kontrolę. Siekiant užtikrinti tų priemonių veiksmingumą ir schemos įgyvendinimo skaidrumą, tos kontrolės priemonės turėtų būti kuo labiau suderintos su priemonėmis, taikomomis pagal bendrą žemės ūkio politiką;

(26)

todėl Sprendimas C(2009) 3067 turėtų būti panaikintas,

a)

gyvulininkystė – už sutartinį ūkinį gyvūną;

b)

pasėlių produkcija – už hektarą;

c)

šiltnamių produkcija – už m2;

d)

sodininkystės produktai – už m3; ir

e)

kaip kompensacija už faktines pieno ir mėsos gabenimo ir būtiniausių gyvulininkystės produkcijos paslaugų išlaidas, atskaičius visą kitą viešojo sektoriaus paramą toms pačioms išlaidoms.

a)

gamybos srityje: 1992 m. – dėl karvių pieno ir galvijų, 1993 m. – dėl sodininkystės, 1991, 1992 ir 1993 m. vidurkis – dėl kitų produktų;

b)

bendro paramos lygio srityje – 1993 m.

a)

savivaldybių, kuriuose išmokėta pagalba, duomenys, pateikiant išsamų tokių savivaldybių žemėlapį ir, prireikus, kitus duomenis;

b)

bendra su ataskaitiniais metais susijusi produkcija regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šį sprendimą, nurodyta II priede nustatytais atitinkamo produkto kiekiais;

c)

bendras gamybos veiksnių skaičius, pagalbos teikimo reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius ir su kiekvienu II priede nurodytu gamybos sektoriumi susijusių gamybos veiksnių skaičius pagal kiekvieno sektoriaus produktus, nurodant visus galimus didžiausio leidžiamo metinio gamybos veiksnių skaičiaus perviršius;

d)

bendra išmokėtos pagalbos suma, bendra pagalbos suma pagal pagalbos kategoriją ir produkcijos rūšį, gavėjams išmokėtos sumos pagal gamybos veiksnį ir (arba) kitą vienetą, taip pat kriterijai, kuriais remiantis pagalbos sumos skirstomos paregioniams ir atskirų rūšių ūkiams, arba nurodomas kitas pagrindas;

e)

taikoma mokėjimo sistema, pateikiant išsamią informaciją apie visus apytikriais skaičiavimais pagrįstus avansus, galutinius mokėjimus, taip pat nustatytas permokas ir jų susigrąžinimą;

f)

pagalbos sumos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 213 straipsnį, išmokėtos šiame sprendime nurodytose savivaldybėse; ir

g)

nuorodos į nacionalinės teisės aktus, kuriais remiantis įgyvendinama pagalba.

a)

bendra per 5 metų laikotarpį išmokėtos pagalbos suma ir jos pasiskirstymas pagal pagalbos kategorijas, gamybos rūšis ir paregionius;

b)

visa gamyba, gamybos veiksnių skaičius ir ūkininkų pajamų lygis pagalbos teikimo reikalavimus atitinkančiuose regionuose;

c)

žemės ūkio gamybos, perdirbimo ir prekybos raida socialiniame ir ekonominiame šiaurinių regionų kontekste;

d)

pagalbos poveikis aplinkos apsaugai ir kaimo kraštovaizdžio išsaugojimui; ir

e)

pasiūlymai dėl pagalbos plėtros remiantis ataskaitoje nurodytais duomenimis, žemės ūkio produktų gamybos nacionalinėmis ir Sąjungos aplinkybėmis, taip pat kitais susijusiais veiksniais.