2.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2003 (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

geležinkeliai yra svarbi Sajungos transporto tinklų dalis;

(3)

kad Komisija galėtų stebėti ir plėtoti bendrą transporto politiką, taip pat su transportu susijusius regioninių ir transeuropinių tinklų politikos elementus, jai reikia krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais statistikos;

(4)

geležinkelių saugos statistika taip pat būtina, kad Komisija galėtų rengti ir stebėti Sąjungos veiksmus transporto saugos srityje. Europos Sąjungos geležinkelių agentūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB (5) I priedą renka eismo įvykių duomenis, susijusius su bendraisiais saugos rodikliais ir bendraisiais eismo įvykių nuostolių skaičiavimo metodais;

(5)

geležinkelių transporto statistika Sąjungos lygiu reikalinga ir tam, kad būtų įvykdyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (6) 15 straipsnyje numatyti stebėsenos uždaviniai;

(6)

statistiniai duomenys Sąjungos lygiu apie visas transporto rūšis turėtų būti surenkami pagal bendras sąvokas ir standartus, siekiant pasiekti visišką realų transporto rūšių palyginamumą;

(7)

svarbu išvengti darbo dubliavimo ir optimizuoti esamos informacijos, kuri gali būti naudojama statistikos tikslais, panaudojimą. Tuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams būtų teikiama lengvai prieinama ir naudinga informacija apie geležinkelių transporto saugą ir geležinkelių sistemos, įskaitant geležinkelių infrastruktūrą, sąveikumą, turėtų būti sudaryti tinkami Komisijos tarnybų ir atitinkamų subjektų, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu, bendradarbiavimo statistinės veiklos srityje susitarimai;

(8)

naudotojų poreikiai ir respondentų našta rengiant Europos statistiką turėtų būti subalansuoti;

(9)

Europos Parlamentui ir Tarybai skirtoje ataskaitoje dėl taikant Reglamentą (EB) Nr. 91/2003 įgytos patirties Komisija nurodė, kad dėl ilgalaikių pokyčių greičiausiai reikės sumažinti šiuo metu pagal tą reglamentą renkamų duomenų kiekį arba juos supaprastinti ir kad ketinama sutrumpinti geležinkelių keleivių metinių duomenų perdavimo laikotarpį. Komisija turėtų toliau reguliariai teikti ataskaitas, susijusias su tuo, kaip įgyvendinamas šis reglamentas;

(10)

valstybių ir privačių geležinkelio įmonių, veikiančių komercinėje geležinkelių transporto rinkoje, gyvavimas kartu reikalauja aiškiai patikslinti statistinę informaciją, kurią pateikti turėtų visos geležinkelio įmonės, o platinti – Eurostatas;

(11)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. bendrų statistikos standartų, leisiančių rengti suderintus duomenis, kuriuos turėtų įgyvendinti kiekvienos valstybės narės įstaigos ir institucijos, atsakingos už oficialiosios statistikos parengimą sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 (7) pateikia šiame reglamente išdėstytų nuostatų pagrindus;

(13)

siekiant neatsilikti nuo pokyčių valstybėse narėse, ir tuo pačiu metu toliau suderintai rinkti geležinkelių transporto ir geležinkelių saugos duomenis visoje Sąjungoje siekiant išlaikyti aukštą valstybių narių perduodamų duomenų kokybę, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant pritaikyti technines terminų apibrėžtis ir pateikti papildomas techninių terminų apibrėžtis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(14)

Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ar respondentams nebūtų uždedama didelė papildoma našta;

(15)

norint užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl nurodymo, kokia informacija turi būti pateikiama rezultatų kokybės ir palyginamumo ataskaitose, ir dėl Komisijos (Eurostato) rezultatų platinimo tvarkos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (9);

(16)

buvo konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

a)

geležinkelio įmonės, kurios visiškai ar daugiausia veikia pramonės ar panašiose srityse, įskaitant uostus;

b)

geležinkelio įmonių, daugiausia teikiančias vietines turizmo paslaugas, kaip antai, saugomus istorinius geležinkelius garvežiams.

a)

statistiniai metiniai krovinių vežimo duomenys – išsami ataskaita (I priedas);

b)

statistiniai metiniai keleivių vežimo duomenys – išsami ataskaita (II priedas);

c)

statistiniai ketvirtiniai krovinių ir keleivių vežimo duomenys (III priedas);

d)

statistiniai regioniniai krovinių ir keleivių vežimo duomenys (IV priedas);

e)

statistiniai eismo srautų geležinkelių tinklais duomenys (V priedas).

a)

bendras pervežtų krovinių kiekis yra bent 200 000 000 tonkilometrių arba bent 500 000 tonų;

b)

bendras pervežtų keleivių skaičius yra bent 100 000 000 keleivio / kilometrų.

a)

privalomos apklausos;

b)

administraciniai duomenys, įskaitant reguliavimo institucijų surinktus duomenis, visų pirma geležinkelių važtaraščių, jei yra, duomenys;

c)

statistinio įvertinimo procedūros;

d)

geležinkelių pramonės profesinių organizacijų pateikti duomenys;

e)

ad hoc studijos.

a)

įvertinama parengtos statistikos nauda Sąjungai, valstybėms narėms ir statistinės informacijos teikėjams bei naudotojams, lyginant su jos kaina;

b)

įvertinama perduodamų duomenų kokybė, naudojami duomenų rinkimo metodai ir parengtos statistikos kokybė.

2.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/19

(1)

nedaug tarptautinių siuntinių ir kitų pašto siuntų siunčiantiems siuntėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) ir privatiems asmenims, taikomi tarifai tebėra palyginti dideli. Tai daro tiesioginį neigiamą poveikį naudotojams, kurie siekia gauti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas, visų pirma e. prekybos srityje;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14 straipsnyje pabrėžiama bendrus interesus tenkinančių paslaugų, kaip antai pašto paslaugų, vieta, užimama tarp Sąjungos bendrųjų vertybių, ir jų vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą. Jame nustatyta, kad turi būti rūpinamasi, jog tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis;

(3)

prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėtame Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų taip pat pabrėžiama, kad pagal SESV 14 straipsnį bendros Sąjungos vertybės, susijusios su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, apima naudotojų poreikių ir prioritetų skirtumus, galinčius kilti dėl skirtingos geografinės, socialinės ar kultūrinės padėties, taip pat aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei naudotojų teisių propagavimą;

(4)

SESV 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga prisideda prie aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo pasitelkdama pagal SESV 114 straipsnį priimtas priemones;

(5)

valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms pavestos su rinkos stebėsena ir teisės aktais nustatyta siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų priežiūra susijusios kompetencijos sritys labai skiriasi. Pavyzdžiui, kai kurios institucijos gali sėkmingai reikalauti, kad paslaugų teikėjai pateiktų atitinkamą informaciją apie kainas. Tokių skirtumų buvimą patvirtino Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos pašto paslaugų reguliavimo institucijų grupės parengta bendroji nuomonė, kurioje padaryta išvada, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikia atitinkamų reguliavimo įgaliojimų, kad jos galėtų imtis intervencinių veiksmų, ir kad atrodo, jog tokie įgaliojimai suteikti ne visose valstybėse narėse. Dėl tų skirtumų daugiau negu vienoje valstybėje siuntinių pristatymo paslaugas teikiantiems paslaugų teikėjams didėja administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos. Taigi šie skirtumai yra kliūtis tarptautiniam siuntinių pristatymo paslaugų teikimui, todėl daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui;

(6)

dėl tarptautinio pašto ir siuntinių sektoriaus pobūdžio Europos ir tarptautinių techninių standartų tolesnis vystymasis yra svarbus, kad jie būtų naudingi naudotojams ir aplinkai ir tai taip pat svarbu norint didinti verslininkų galimybes rinkoje. Be to, naudotojai dažnai praneša apie tarptautinių siuntinių siuntimo, priėmimo arba grąžinimo paslaugų kokybės problemas. Taigi taip pat reikia toliau gerinti paslaugų standartų kokybę ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų sąveikumą. Šiems abiem elementams, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB (3), ir toliau turėtų būti teikiama pirmenybė pasitelkiant Europos standartizacijos komitetą (toliau – CEN) arba kitu būdu. Taip pat reikalinga didesnė pažanga, kad paslaugos taptų veiksmingesnės, šiuo klausimu visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į naudotojų interesus;

(7)

pašto paslaugų standartizavimas ir paslaugų kokybės gerinimas siekiant užtikrinti Direktyvos 97/67/EB įgyvendinimą yra strateginis Sąjungos prioritetas ir ši veikla turėtų būti tęsiama. Techninis standartizavimas yra būtinas siekiant skatinti nacionalinių tinklų sąveikumą ir veiksmingų universaliųjų paslaugų buvimą. 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija pateikė ketvirtą CEN skirtą standartizacijos prašymą, kad būtų parengta darbo programa, o 2020 m. rugpjūčio mėn. – pateikta galutinė ataskaita (4). Toje darbo programoje visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į naudotojų interesus ir aplinkos apsaugos aspektus, taip pat veiksmingumą ir turėtų būti skatinama kurti Sąjungos bendrąją skaitmeninę rinką;

(8)

tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų rinkai būdinga įvairovė, ji yra sudėtinga ir konkurencinga, nes joje įvairūs paslaugų teikėjai siūlo įvairias paslaugas ir kainas, kurios priklauso nuo siunčiamų siuntinių svorio, dydžio ir formos, taip pat nuo jų paskirties vietos, pridėtinės vertės ypatybių, kaip antai siuntinių atsekimo sistemų, ir siunčiamų siuntinių kiekio. Keliose valstybių narių universaliųjų paslaugų teikėjai neužima didžiausios siuntinių pristatymo paslaugų rinkos dalies. Dėl tokios įvairovės vartotojams ir naudotojams sunku palyginti įvairių paslaugų teikėjų siūlomas siuntinių pristatymo paslaugas kokybės, ir kainos požiūriu, nes jie dažnai nežino apie įvairias siuntinių pristatymo galimybes, taikomas panašioms paslaugoms tarptautinės e. prekybos srityje. Atitinkamą informaciją lengviau gauti turėtų visų pirma MVĮ bei privatūs asmenys. Be to, mažieji ir vidutiniai verslininkai nurodė, kad pristatymo problemos yra kliūtis prekiaujant daugiau nei vienoje valstybėje;

(9)

siekiant pagerinti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas, visų pirma privatiems asmenims ir mažiems bei labai mažiems verslininkams, įskaitant esantiems atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose, taip pat asmenims su negalia ar riboto judumo asmenims, būtina užtikrinti, kad viešai skelbiami tarifų, taikomų nedidelei grupei tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų, sąrašai būtų prieinamesni ir skaidresni. Užtikrinus didesnį tarptautinių pristatymo paslaugų kainų skaidrumą ir lengvesnį palyginamumą visoje Sąjungoje turėtų būti paskatinta mažinti nepagrįstus tarifų skirtumus, taip pat, kai taikytina, mažinti nepagrįstus siuntinių pristatymo šalies viduje ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų skirtumus;

(10)

vienetinio siuntinio pristatymo paslaugos visose valstybėse narėse yra universaliųjų paslaugų dalis ir jos taip pat yra paslauga, kurią dažniausiai naudoja privatūs asmenys ir mažieji verslininkai. Vienetinių tarifų skaidrumo ir prieinamumo didinimas svarbus tolesniam e. prekybos plėtojimui;

(11)

daugelio bendrovių, kurios parduoda, parduodavo ar bandė parduoti internetu, nuomone, problemų kelia didelės pristatymo išlaidos ir brangus skundų nagrinėjimo procesas bei garantijos. Reikia imtis tolesnių veiksmų, visų pirma siekiant užtikrinti, kad MVĮ ir privatūs asmenys atokiuose regionuose galėtų visapusiškai naudotis nepertraukiamai teikiamomis tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugomis, kurios būtų prieinamos ir užtikrinti, kad jos būtų įperkamos;

(12)

terminu „universaliųjų paslaugų teikėjai“ nurodomi pašto paslaugų teikėjai, kurie teikia universaliąją pašto paslaugą ar tam tikras jos dalis konkrečioje valstybėje narėje. Daugiau nei vienoje valstybėje narėje paslaugas teikiantys universaliųjų paslaugų teikėjai turėtų būti priskiriami universaliųjų paslaugų teikėjų kategorijai tik valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kurioje (-se) jie teikia universaliąją pašto paslaugą;

(13)

šiuo metu pašto paslaugas reglamentuoja Direktyva 97/67/EB. Ta direktyva nustato bendros pašto paslaugų ir universaliųjų pašto paslaugų teikimo Sąjungoje taisykles. Ji pirmiausia, bet ne išimtinai, skirta nacionalinėms universaliosioms paslaugoms ir neapima teisės aktais nustatytos siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų priežiūros. Valstybės narės paskirta nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad būtų laikomasi ta direktyva nustatytų minimalių universaliosioms paslaugoms taikomų reikalavimų. Todėl šiuo reglamentu Direktyvoje 97/67/EB nustatytos taisyklės papildomos tiek, kiek tai susiję su tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugomis. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvoje 97/67/EB nustatytoms teisėms ir garantijoms, įskaitant visų pirma nepertraukiamą universaliosios pašto paslaugos teikimą naudotojams;

(14)

šiuo reglamentu nepakeičiama Direktyvos 97/67/EB 2 straipsnio 6 punkte pateikto termino „pašto siunta“ apibrėžtis ar ja grindžiamų nacionalinėje teisėje pateiktų terminų apibrėžtys;

(15)

apskaičiuota, kad dabar 80 % su e. prekyba susijusių adresuotų siuntinių sveria mažiau nei du kilogramus ir dažnai jie tvarkomi su korespondencijos siuntų srautu. Tačiau neturima informacijos apie kitais būdais pristatomų siuntinių svorį. Svarbu, kad šis reglamentas būtų taikomas toms lengvesnėms siuntoms;

(16)

šio reglamento įgyvendinimo tikslais svarbu aiškiai apibrėžti siuntinių, siuntinių pristatymo paslaugų ir siuntinių pristatymo paslaugų teikėjo terminus ir nurodyti, kokioms pašto siuntoms tos apibrėžtys yra taikomos. Laikoma, kad didesnėse nei 20 mm storio pašto siuntose siunčiamos prekės, išskyrus korespondencijos siuntas, nesvarbu, ar jas tvarko universaliųjų paslaugų teikėjas. Pašto siuntos, kurias sudaro tik korespondencija, neturėtų patekti į siuntinių pristatymo paslaugų sritį. Todėl, atsižvelgiant į nuoseklią praktiką, šis reglamentas turėtų būti taikomas siuntiniams, kuriais yra siunčiamos komercinę vertę turinčios ar jos neturinčios prekės, kurių svoris yra iki 31,5 kg, nes vienas vidutinio sudėjimo asmuo sunkesnių siuntų negali tvarkyti be pagalbinių mechaninių priemonių ir ta veikla yra krovinių vežimo ir logistikos sektoriaus dalis;

(17)

alternatyvius verslo modelius, pavyzdžiui, tuos, kurie yra grindžiami dalijimosi ekonomika ir e. prekybos platformomis, taikantiems siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams šis reglamentas turėtų būti taikomas tuo atveju, jei jie atlieka bent vieną iš pašto siuntų pristatymo grandinės veiksmų. Siuntinių pristatymo paslaugomis turėtų būti laikomas surinkimas, rūšiavimas ir paskirstymas, įskaitant siuntinių pridavimą ir atsiėmimą (angl. pick-up), įskaitant atvejus, kai šias paslaugas teikia skubių siuntų ir kurjerių paslaugų teikėjai, taip pat komplektuotojai, atsižvelgiant į dabartinę praktiką. Kai vykdomas vien vežimas, kuris nėra atliekamas kartu su kitu iš tų veiksmų, jis neturėtų būti įtrauktas į siuntinių pristatymo paslaugų sritį, įskaitant atvejus, kai juos atlieka subrangovai taikydami alternatyvius verslo modelius ar jų netaikydami, nes tuo atveju ši veikla turėtų būti laikoma transporto sektoriaus dalimi, išskyrus atvejus, kai atitinkama įmonė arba viena iš jos patronuojamųjų įmonių ar susijusių įmonių kitaip patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(18)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas įmonėms, kurios įsteigtos tik vienoje valstybėje narėje ir kurios turi tik šalyje veikiančius vidinius pristatymo tinklus, kad įvykdytų prekių, kurias jos pačios pardavė pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (5) 2 straipsnio 5 punkte, užsakymus. Šis reglamentas turėtų būti taikomas įmonėms, kurios šalyje veikiančius vidinius pristatymo tinklus naudoja taip pat naudoja ir trečiųjų šalių parduotų prekių pristatymui;

(19)

turėtų būti apibrėžta būtiniausia konfidenciali informacija, kuri turėtų būti perduodama nacionalinėms reguliavimo institucijoms, ir procedūros, kurių turi laikytis tos institucijos, siekiant užtikrinti atitiktį komerciniam nacionalinių paslaugų teikėjų pobūdžiui, ir nustatyti saugius jų komunikavimo būdus;

(20)

būtina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos statistikos tikslais turėtų žinių ir informacijos apie rinkoje veikiančius siuntinių pristatymo paslaugų teikėjus per deramas leidimų išdavimo procedūras ar kitus teisinius reikalavimus. Dėl sektoriaus imlumo darbui ir siekiant mažinti administracinę naštą, tenkančią smulkiesiems siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams, veikiantiems tik šalies ar regiono rinkoje, turėtų būti taikoma mažesnė nei 50 asmenų riba, nustatoma atsižvelgiant į per praėjusius kalendorinius metus paslaugų teikėjui dirbusių asmenų, susijusių su siuntinių pristatymo paslaugų teikimu valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, skaičių, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikėjas yra įsisteigęs daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Ši riba atitinka Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB (6), atspindi sektoriaus imlumą darbui ir atitinka didžiąją dalį siuntinių pristatymo rinkos bei rinkos dalies dydį, visų pirma valstybėse, kuriose siuntinių srautai yra nedideli. Ta riba turėtų visų pirma apimti asmenis, dalyvaujančius teikiant siuntinių pristatymo paslaugas, pavyzdžiui, visą darbo dieną dirbančius, ne visą darbo dieną dirbančius bei laikinuosius darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dirba siuntinių pristatymo paslaugų teikėjui. Duomenys, nurodant asmenų, pagal užimtumo statusą, skaičių turėtų būti išskirstomi laikantis atitinkamų valstybių narių teisės aktų. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės konkrečius ypatumus, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų galėti sumažinti ribą iki 25 asmenų arba prašyti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjo į šią ribą įtraukti visą darbo dieną dirbančius, ne visą darbo dieną dirbančius bei laikinuosius darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dirba jo subrangovams, kad būtų padidintas tarptautinių siuntinių pristatymo tarifų ir visos rinkos skaidrumas;

(21)

visa nacionalinei reguliavimo institucijai teikiama informacija apie asmenų, dirbančių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjui, skaičių, turėtų būti teikiama laikantis nustatytos bendrovės ataskaitų teikimo praktikos, susijusios su statistine informacija. Tai svarbu siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir užtikrinti, kad paslaugų teikėjams tenkanti administracinė našta būtų kuo mažesnė;

(22)

vieta, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, turi būti nustatoma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Kai paslaugų teikėjas turi buveines keliose vietose, svarbu nustatyti buveinės, iš kurios iš tikrųjų teikiamos susijusios paslaugos, vietą;

(23)

pateikiant informaciją nacionalinei reguliavimo institucijai į siuntinių pristatymo paslaugų charakteristikas turėtų būti įtraukti paslaugų teikėjo vykdomi pašto siuntų pristatymo grandinės veiksmai (surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir skirstymas), nurodoma, ar paslauga įeina į universaliųjų paslaugų pareigos taikymo sritį, kokia yra paslaugos teritorinė aprėptis (regioninė, nacionalinė, tarptautinė) ir tai, ar sukuriama pridėtinė vertė;

(24)

pašto siuntų, kurioms taikomos kainų skaidrumo priemonės, sąrašas turėtų būti ribotas siekiant palengvinti palyginamumą ir sumažinti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms tenkančią administracinę naštą. Turėtų būti įtrauktos standartinio ir registruoto pristatymo paslaugos, atsižvelgiant į tai, kad jos yra universaliųjų paslaugų pareigos pagrindas, ir atsižvelgiant į stebėjimo ir sekimo funkcijos svarbą e. prekybai, kad būtų užtikrintas palyginamumas visoje Sąjungoje, turėtų būti įtrauktos ir siuntinių stebėjimo ir sekimo bei registruotųjų siuntinių kainos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra universaliųjų paslaugų pareigos dalis. Turėtų būti sutelktas dėmesys į lengvesnio svorio siuntas, kurios sudaro daugumą siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų pristatomų pašto siuntų, ir į didesnio nei 20 mm storio pašto siuntų, kurios tvarkomos kaip korespondencijos siuntos, kainas. Turėtų būti įtraukti tik vienetiniai tarifai, nes tai smulkiausių siuntėjų mokamos kainos. Atitinkamos pašto siuntos turėtų būti aiškiai nurodytos šio reglamento priede. Šis reglamentas neįpareigoja tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų teikti visų tame priede išvardytų pašto siuntų pristatymo paslaugų. Siekiant užtikrinti informacijos apie tarifus tikslumą, ją turėtų teikti patys tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai. Komisija tuos tarifus turėtų skelbti tam skirtoje svetainėje, kuri pagal savo pobūdį turi būti neutrali ir nekomercinė;

(25)

objektyviai vertindamos tarptautinių siuntinių pristatymo tarifus, kuriuos, jų manymu, būtina įvertinti, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remtis tokiais elementais kaip antai kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės palyginamų siuntinių pristatymo paslaugų vidaus ir visi kiti susiję tarifai; visi atvejai, kai dviejose ar daugiau valstybių narių taikomas vienodas tarifas; dvišaliai kiekiai, specifinės vežimo ar tvarkymo sąnaudos; kitos atitinkamos sąnaudos bei paslaugų kokybės standartai; ir, kai įmanoma, neužkraunant neproporcingos naštos – tikėtinas taikytinų tarptautinių siuntinių pristatymo tarifų poveikis privatiems naudotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, įskaitant atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose esančius naudotojus, ir pavieniams asmenims su negalia ar riboto judumo naudotojams. Tuos bendrus elementus galima papildyti kitais elementais, kurie ypač svarbūs norint paaiškinti tam tikrus tarifus, kaip antai ar tarifams taikomas specialus kainų reguliavimas pagal nacionalinės teisės aktus arba ar pagal atitinkamą taikytiną teisę buvo nustatyta piktnaudžiavimo dominuojančia vieta rinkoje atvejų. Be to, siekiant sumažinti administracinę naštą nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir paslaugų teikėjams, kuriems taikoma universaliųjų paslaugų pareiga, ir laikantis proporcingumo principo, kai svarstoma, kurie tarptautinių siuntinių pristatymo tarifai yra reikalingi, nacionalinės reguliavimo institucijos savo svarstymus gali pagrįsti objektyvaus išankstinio vertinimo filtro mechanizmu;

(26)

siekiant išsaugoti regioninę ir socialinę sanglaudą, gali būti svarbu nustatyti vienodus dviejų ar daugiau valstybių narių tarptautinių siuntinių pristatymo tarifus. Tomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į poreikį skatinti e. prekybą atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose ir suteikti jiems naujų galimybių, kad jie galėtų dalyvauti e. prekyboje ir būtų atgaivinta šių regionų ekonomika;

(27)

dideli vidaus ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų skirtumai turėtų būti pagrįsti objektyviais kriterijais, kaip antai specialiomis vežimo ar tvarkymo sąnaudomis ir kitomis susijusiomis sąnaudomis. Vertinimo tikslais nacionalinei reguliavimo institucijai gali prireikti surinkti įrodymus. Tie įrodymai ir visi vertinamų tarifų pagrindimai turėtų būti pateikiami nacionalinei reguliavimo institucijai jos prašymu;

(28)

siekiant užtikrinti skaidrumą visoje Sąjungoje, Komisija turėtų paskelbti kiekvienos nacionalinės reguliavimo institucijos pateikto vertinimo nekonfidencialią versiją;

(29)

siekiant riboti administracinę naštą, siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai, nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija turėtų perduoti duomenis elektroniniu būdu ir ypač leisti naudoti elektroninį parašą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (7);

(30)

kadangi siuntinių pristatymo paslaugų rinkos greitai kinta, Komisija turėtų pakartotinai įvertinti šio reglamento veiksmingumą, atsižvelgdama į pokyčius e. prekybos srityje, ir turėtų Europos Parlamentui bei Tarybai reguliariai teikti ataskaitą. Prireikus kartu su ta ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti teikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl peržiūros. Ta ataskaita turėtų būti parengta dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pašto sektoriaus Europos socialinio dialogo komitetą;

(31)

Komisija turėtų remtis vertingu Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės, kurią sudaro nacionalinių reguliavimo institucijų atstovai, indėliu;

(32)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, kokia forma siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai teikia tokią informaciją nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(33)

šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vadovaujantis tomis teisėmis ir principais;

(34)

įgyvendinant šį reglamentą, asmens duomenų tvarkymui taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (10);

(35)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir turėtų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(36)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti reguliavimo principus ir taisykles, būtinus siekiant gerinti teisės aktais nustatytą priežiūrą, didinti tarifų skaidrumą ir nustatyti tam tikrus su tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugomis susijusius principus, kuriais būtų remiama konkurencija, siekiant skatinti teikti geresnes tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas naudotojams ir tą darant taip pat didinti vartotojų pasitikėjimą tarptautine e. prekyba, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;

a)

teisės aktais nustatytos priežiūros, susijusios su siuntinių pristatymo paslaugomis;

b)

tarifų skaidrumo ir tam tikrų tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų vertinimo, siekiant nustatyti tuos tarifus, kurie yra nepagrįstai dideli;

c)

verslininkų vartotojams teikiamos informacijos apie tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas.

a)

savo pavadinimą, teisinį statusą ir formą, registracijos prekybos arba panašiame registre numerį, PVM mokėtojo kodą, savo buveinės adresą ir asmens ryšiams kontaktinius duomenis;

b)

savo siūlomų siuntinių pristatymo paslaugų charakteristikas ir, jei įmanoma, išsamų aprašymą;

c)

savo bendrąsias siuntinių pristatymo paslaugų sąlygas, įskaitant išsamią informaciją apie naudotojų skundų nagrinėjimo procedūras ir visus potencialius atsakomybės apribojimus.

a)

metinę siuntinių pristatymo paslaugų apyvartą per praėjusius kalendorinius metus valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę, išskirstytą pagal siuntinių pristatymo paslaugas šalies viduje ir gaunamų bei išsiunčiamų tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas;

b)

per praėjusius kalendorinius metus jiems dirbusių ir su siuntinių pristatymo paslaugų teikimu valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę, susijusių asmenų skaičių, įskaitant duomenų suskirstymą nurodant asmenų pagal jų užimtumo statusą, ir ypač nurodant tų asmenų, kurie dirba visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną bei tuos asmenis, kurie yra laikini darbuotojai ir tuos, kurie yra savarankiškai dirbantys asmenys, skaičių;

c)

valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę, per praėjusius kalendorinius metus sutvarkytų siuntinių skaičių, išskirstytą pagal vidaus siuntinius, gaunamus ir išsiunčiamus tarptautinius siuntinius;

d)

savo subrangovų, susijusių su siuntinių pristatymo paslaugų teikimu, pavadinimus kartu su savo turima informacija apie tų subrangovų teikiamų siuntinių pristatymo paslaugų charakteristikas;

e)

jei esama, viešai skelbiamą siuntinių pristatymo paslaugų kainoraštį, taikomą nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d.

a)

kilmės valstybėje narėje ir paskirties valstybėje narėje taikomus vidaus ir visus kitus atitinkamus panašių siuntinių pristatymo paslaugų tarifus;

b)

visus atvejus, kai dviejose ar daugiau valstybių narių taikomas vienodas tarifas;

c)

dvišalius kiekius, specifines vežimo ar tvarkymo sąnaudas, kitas atitinkamas sąnaudas ir paslaugų kokybės standartus;

d)

tikėtiną taikytinų tarptautinių siuntinių pristatymo tarifų poveikį privatiems naudotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, įskaitant atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose esančius naudotojus, ir pavieniams asmenims su negalia ar riboto judumo naudotojams, jei įmanoma, neužkraunant neproporcingos naštos.

a)

ar tarifams taikomas specialus kainų reguliavimas pagal nacionalinės teisės aktus;

b)

ar pagal atitinkamą taikytiną teisę buvo nustatyta piktnaudžiavimo dominuojančia vieta rinkoje atvejų.

a)

kiek šiuo reglamentu prisidėta prie tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų pagerinimo, įskaitant jų prieinamumą MVĮ ir privatiems asmenims, visų pirma esantiems atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose, ir ar padidėjo tarptautinių siuntinių pristatymo tarifai;

b)

šio reglamento poveikį tarptautinių siuntinių pristatymo mastui ir e. prekybai, įskaitant duomenis apie pristatymo mokesčius;

c)

kokių sunkumų nacionalinėms reguliavimo institucijoms kilo taikant šį reglamentą, įskaitant kiekybinę administracinių pasekmių analizę;

d)

pasiektą pažangą, susijusią su kitomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama sukurti bendrąją siuntinių pristatymo paslaugų rinką, ir ypač susijusią su pažanga vartotojų apsaugos ir standartų kūrimo srityse.

2.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/29

(1)

2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ Komisija išdėstė visiškai saugaus eismo vizijos siekį, pagal kurį Sąjunga turėtų siekti pozicijos, kad žūčių kelių eismo įvykiuose skaičius ne vėliau kaip 2050 m. taptų artimas nuliui;

(2)

Komisija komunikate dėl 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ pasiūlė siekti tikslo ne vėliau kaip 2020 m. dar perpus sumažinti bendrą žūčių Sąjungos keliuose skaičių, pradedant nuo 2010 m. Šiam tikslui pasiekti Komisija nustatė septynis strateginius tikslus, įskaitant tikslą gerinti kelių eismo dalyvių švietimą bei mokymą ir pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugą;

(3)

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą tikslą ne vėliau kaip 2030 m. viduje visos ekonomikos mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m. Šis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas padės pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus ilgalaikius tikslus ir prie to tikslo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Transporto sektorius turi laikytis visapusiško požiūrio, kad būtų skatinamas išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir energijos vartojimo efektyvumas. Turėtų būti daroma pažanga pereinant prie mažataršio judumo, inter alia, atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant turimas naujausias technologijas. Vairuotojai turi būti tinkamai apmokyti vairuoti kuo efektyviau;

(4)

įvertinusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB (3) įgyvendinimą Komisija nustatė tam tikrų trūkumų. Pagrindiniai nustatyti trūkumai: sunkumai, susiję su išimčių aiškinimu ir teisiniu netikrumu; mokymo turinys, kuris, kaip nustatyta, tik iš dalies atitinka vairuotojų poreikius; vairuotojų sunkumai gauti baigto arba iš dalies baigto mokymo kitoje valstybėje narėje tarpusavio pripažinimą ir neatitiktis tarp Direktyvoje 2003/59/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/126/EB (4) nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų;

(5)

siekiant padidinti Direktyvos 2003/59/EB teisinį aiškumą, visos nuorodos į panaikintus arba pakeistus Sąjungos aktus turėtų būti pašalintos arba iš dalies pakeistos;

(6)

siekiant suteikti tikrumo ir užtikrinti derėjimą su kitais Sąjungos aktais, turėtų būti atlikta tam tikrų su Direktyvos 2003/59/EB taikymo išimtimis susijusių pakeitimų, atsižvelgiant į panašias išimtis, kurios taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (5). Kai kurios iš tų išimčių yra susijusios su situacijomis, kai vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla ir kai vairuotojui pareiga laikytis Direktyvos 2003/59/EB reikalavimų būtų neproporcinga našta. Paprastai vairavimas nelaikomas pagrindine vairuotojo veikla, jeigu jis užima mažiau kaip 30 % slankiojo mėnesio darbo laiko;

(7)

kai vairuojama nedažnai, vairavimas vyksta kaimo vietovėse ir kai vairavimą vykdo vairuotojai, pristatantys krovinius į savo įmonę, turėtų būti taikomos išimtys su sąlyga, kad vis tiek užtikrinamas kelių eismo saugumas. Dėl skirtingų Sąjungos kaimo vietovių geografinių, klimato ir gyventojų tankumo sąlygų valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti, ar toks vairavimas gali būti laikomas nenuolatiniu ir ar tokia išimtis daro poveikį kelių eismo saugumui; pavyzdžiui, atsižvelgiant į kelių tipą, eismo apimtį arba tai, ar yra pažeidžiamų kelių eismo dalyvių;

(8)

kadangi atstumai, kuriuos asmenys, dirbantys žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio ir žuvininkystės sektoriuose, kuriems ši direktyva netaikoma, turi įveikti savo darbo metu, skiriasi visoje Sąjungoje, pačios valstybės narės turėtų savo nacionalinėje teisėje apibrėžti didžiausius leidžiamus atstumus, skaičiuojamus nuo įmonės, kuriai taikomos išimtys, buveinės;

(9)

vis dėlto, tebetaikant pradinės kvalifikacijos reikalavimo išimtį, turėtų būti reikalaujama, kad tie vairuotojai, kuriems ir toliau taikoma ši išimtis, lankytų kvalifikacijos kėlimo mokymus, siekiant užtikrinti, kad būtų atnaujintos jų žinios darbui būtinais klausimais;

(10)

valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų elektroniniu būdu keistis informacija apie profesinės kompetencijos pažymėjimus (toliau – PKP). Jos turėtų, atsižvelgdamos į Komisijos atliktą sąnaudų ir naudos analizę, sukurti reikiamą elektroninę platformą, taip pat numatyti galimybę išplėsti ES vairuotojo pažymėjimų tinklą, nustatytą pagal Direktyvą 2006/126/EB. Be kitų privalumų, tai valstybėms narėms leis nesunkiai gauti informaciją apie baigtą mokymą, kuris nėra nurodytas vairuotojo pažymėjime. Svarbu, kad valstybės narės ir Komisija dėtų pastangas toliau tobulinti šią funkciją, kad ja būtų galima naudotis realiuoju laiku vykdant patikrinimus keliuose;

(11)

atsižvelgiant į mokymo ir švietimo srities pokyčius, taip pat siekiant padidinti Direktyvos 2003/59/EB indėlį į kelių eismo saugumą ir mokymo tinkamumą vairuotojams, mokymo kursuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, visų pirma pėsčiųjų, dviratininkų ir riboto judumo asmenų, apsaugai; taupiam vairavimui; vairavimui ekstremaliomis oro sąlygomis ir nestandartinių krovinių vežimui. Šiomis aplinkybėmis kursai taip pat turėtų apimti intelektines transporto sistemas ir turėtų neatsilikti nuo technologijų plėtros;

(12)

valstybėms narėms turėti būti suteikta aiški galimybė tobulinti ir modernizuoti mokymo praktiką daliai mokymo kursų naudojant informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT) priemones, kaip antai e. mokymąsi ir mišrųjį mokymąsi, kartu užtikrinant mokymo kokybę. Tobulinant ir modernizuojant IRT priemones, svarbu atsižvelgi į tai, kad kai kuriems konkretiems dalykams reikalingas praktinis mokymas ir jų negalima tinkamai išdėstyti naudojant šias mokymo priemones, pavyzdžiui, sniego grandinių montavimui ar krovinio tvirtinimui arba kitiems mokymo dalykams, kuriems svarbi praktinė dalis. Į praktinį mokymą galėtų – bet nebūtinai turi – įeiti transporto priemonės vairavimas. Didelė pagal šią direktyvą reikalaujamų mokymų dalis turėtų būti rengiama patvirtintame mokymo centre;

(13)

siekiant užtikrinti skirtingų pagal Sąjungos teisę reikalaujamo mokymo formų derėjimą, valstybės narės turėtų galimybę derinti įvairias atitinkamo mokymo rūšis, pavyzdžiui, turėtų būti įmanoma derinti pavojingų krovinių vežimo srities mokymą, žinių apie neįgaliuosius gerinimą arba gyvūnų vežimo srities mokymą, su Direktyvoje 2003/59/EB numatytu mokymu;

(14)

siekiant išvengti, kad dėl skirtingos valstybių narių praktikos atsirastų tarpusavio pripažinimo kliūčių ir būtų apribota vairuotojų teisė kelti kvalifikaciją valstybėje narėje, kurioje jie dirba, turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių valdžios institucijos tuo atveju, kai baigtas mokymas negali būti nurodytas vairuotojo pažymėjime, išduotų standartiniuose modeliuose nurodytos formos kvalifikacinę vairuotojo kortelę, kuria kiekvienam vairuotojui, kuris atitinka Direktyvos 2003/59/EB reikalavimus, bus užtikrintas tarpusavio pripažinimas;

(15)

jei vairuotojai iš trečiųjų valstybių kaip įrodymą, kad laikomasi mokymo reikalavimų, naudoja vairuotojo liudijimą, tai vairuotojams gali tapti kliūtimi, kai vežėjas grąžina liudijimą išdavusiajai institucijai, visų pirma, kai tie vairuotojai nori įsidarbinti kitoje valstybėje narėje. Siekiant išvengti situacijų, kai, esant tokioms aplinkybėms, vairuotojai turi iš naujo mokytis prieš pereidami į naują darbą, valstybės narės turėtų būti paskatintos bendradarbiauti ir keistis informacija apie vairuotojų kvalifikaciją;

(16)

siekiant sklandaus perėjimo, galiojantys vairuotojų liudijimai ir galiojančios vairuotojo kvalifikacijos kortelės, išduotos laikantis taisyklių, taikytinų iki nuostatų, iš dalies pakeistų šia Direktyva, taikymo, turėtų būti pripažįstami laikotarpiui iki jų galiojimo pabaigos datos. Tie daliniai pakeitimai nepanaikina suteiktų mokymų ar vairuotojo pažymėjimų, išduotų patvirtinant tokius mokymus, iki tų dalinių pakeitimų įsigaliojimo datos;

(17)

siekiant suteikti teisinio aiškumo ir užtikrinti, kad minimalaus amžiaus reikalavimai būtų suvienodinti, siekiant Direktyvoje 2003/59/EB nustatytų tikslų, Direktyvoje 2006/126/EB turėtų būti nustatyta aiški išimtis, t. y. nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami sulaukus Direktyvoje 2003/59/EB nurodyto minimalaus amžiaus. Šis paaiškinimas yra susijęs su bendru minimalaus amžiaus reikalavimu tam tikrų transporto priemonių kategorijų vairuotojams, kurie turi PKP, ir iš dalies nedaro poveikio esamoms galimybėms tokį minimalaus amžiaus reikalavimą sumažinti arba taikyti jam išimtis;

(18)

Direktyvos 2006/126/EB daliniai pakeitimai turėtų būti apriboti tik tais pakeitimai, kurie yra tiesiogiai susiję su Direktyvos 2003/59/EB peržiūra ir su palankių sąlygų naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones sudarymu. Pageidautina atlikti išsamesnę Direktyvos 2006/126/EB įgyvendinimo ir taikymo analizę, įskaitant tam tikrų kategorijų transporto priemonių atskyrimą, ir ją reikėtų įtraukti į būsimą Direktyvos 2006/126/EB peržiūrą;

(19)

siekiant prisidėti prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir oro kokybės gerinimo, sudarant palankesnes sąlygas naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti savo teritorijoje B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims vairuoti tam tikras alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3 500 kg, bet neviršija 4 250 kg. Ta galimybė viršyti 3 500 kg turėtų būti galima su sąlyga, kad ta papildoma leistina masė viršijama tik dėl joje įrengtų alternatyvių varymo sistemų masės, ir jai turėtų būti taikomi apribojimai ir sąlygos, kuriais siekiama išvengti neigiamo poveikio kelių eismo saugumui;

(20)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams arba keleiviams vežti vairuotojams visoje ES taikomus pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo standartus – valstybės narės negali deramai pasiekti dėl kelių transporto tarpvalstybinio pobūdžio ir problemų, kurias šia direktyva ketinama išspręsti, ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo priemones gali patvirtinti Sąjunga. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

todėl direktyvos 2003/59/EB ir 2006/126/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma transporto priemonių vairavimui, kurį atlieka:

toliau – vairuotojai, kurie dalyvauja vežant kelių transportu Sąjungoje, viešai prieinamais keliais, naudodami:

Šios direktyvos tikslais nuorodos į vairuotojo pažymėjimų kategorijas, kuriose yra pliuso ženklas („+“), skaitomos pagal III priede nustatytą atitikties lentelę.

(*1)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, 2006 12 30, p. 18).“;"

2)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Išimtys

1.   Ši direktyva netaikoma:

Taikant šios dalies f punktą, ši direktyva netaikoma asmeniui, norinčiam gauti vairuotojo pažymėjimą ar PKP pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, kai tas asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje, jei tą asmenį lydi kitas asmuo, turintis tame punkte nustatytu tikslu naudojamos transporto priemonės kategorijos PKP, arba tos transporto priemonės kategorijos vairavimo instruktorius.

2.   Ši direktyva netaikoma, jei įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

3.   Ši direktyva netaikoma žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų be vairuotojo išsinuomotų transporto priemonių, kurias naudojant atliekamos su tų įmonių profesine veikla susijusios krovinių vežimo operacijos, vairuotojams, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra pagrindinė vairuotojo veikla arba vairuojant viršijamas nacionalinės teisės aktuose nustatytas atstumas nuo įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė, kuri ją nuomojasi ar nuomoja, buveinės.“;

3)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Kvalifikacijos kėlimas

Kvalifikacijos kėlimas – tai mokymas, leidžiantis PKP turėtojams atnaujinti jų darbui svarbias žinias, ypatingą dėmesį skiriant kelių eismo saugumui, darbuotojų sveikatai ir saugai ir vairavimo poveikio aplinkai mažinimui.

Tą mokymą organizuoja patvirtintas mokymo centras laikantis I priedo 5 skirsnio. Kvalifikacijos kėlimą sudaro mokymas klasėje, praktinis mokymas ir, jei rengiamas, mokymas naudojant informacinių ir ryšių technologijų priemones (toliau – IRT) arba aukščiausios klasės treniruoklius. Jeigu vairuotojas pereina į kitą įmonę, atsižvelgiama į jo jau išklausytą kursą.

Kvalifikacijos kėlimu siekiama pagilinti kai kurių I priedo 1 skirsnyje nurodytų dalykų išmanymą ir pakartoti juos. Jis apima įvairius dalykus ir į jį visuomet įtraukiamas bent vienas su kelių eismo saugumu susijęs dalykas. Mokymo dalykuose atsižvelgiama į atitinkamų teisės aktų bei technologijų pokyčius ir, kiek įmanoma, į konkrečius vairuotojo mokymo poreikius.“;

4)

9 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šios direktyvos 1 straipsnio a punkte nurodyti vairuotojai šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytą pradinę kvalifikaciją įgyja valstybėje narėje, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/126/EB 12 straipsnyje.“;

5)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Sąjungos kodas

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pradinę kvalifikaciją patvirtinantį PKP ir kvalifikacijos kėlimą patvirtinantį PKP bei šios direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalių ir šios direktyvos 8 straipsnio nuostatas, Direktyvos 2006/126/EB I priede numatytą suderintą Sąjungos kodą „95“ įrašo šalia atitinkamų pažymėjimo kategorijų:

Jeigu valstybės narės, kurioje įgytas PKP, kompetentingos institucijos negali vairuotojo pažymėjime nurodyti Sąjungos kodo, jos išduota vairuotojui vairuotojo kvalifikacinę kortelę.

Valstybės narės išduota vairuotojo kvalifikacinė kortelė turi būti tarpusavyje pripažįstama. Išduodamos kortelę kompetentingos institucijos patikrina vairuotojo pažymėjimo galiojimą atitinkamai transporto priemonės kategorijai.

2.   1 straipsnio b punkte nurodytam vairuotojui, vairuojančiam transporto priemones, kuriomis keliais vežami kroviniai, taip pat leidžiama įrodyti, kad jis yra įgijęs šia direktyva numatomą kvalifikaciją ir išklausęs mokymo kursą, pateikiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 (*2) numatytą vairuotojo liudijimą, jei jame yra įrašytas Sąjungos kodas „95“. Taikant šią direktyvą išduodančioji valstybė narė atitinkamo liudijimo pastabų skiltyje nurodo Sąjungos kodą „95“, jei atitinkamas vairuotojas yra įvykdęs šioje direktyvoje numatytus kvalifikacijos reikalavimus ir yra išklausęs mokymo kursą.

3.   Sąjungos kodu „95“ nepažymėti vairuotojų liudijimai, išduoti anksčiau nei 2020 m. gegužės 23 d. laikantis Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 5 straipsnio ir visų pirma jo 7 dalies, siekiant patvirtinti atitiktį šia direktyva nustatytiems mokymo reikalavimams priimami kaip kvalifikacijos įrodymas iki jų galiojimo pabaigos.

(*2)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).“;"

6)

įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Vykdymo užtikrinimo tinklai

1.   Vykdymo užtikrinimo tikslais valstybės narės keičiasi informacija apie išduotus arba panaikintus PKP. Šiuo tikslu valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, sukuria elektroninį tinklą arba imasi veiksmų, kad būtų išplėstas esamas tinklas, atsižvelgdamos į Komisijos atliktą ekonomiškai efektyviausio varianto įvertinimą.

2.   Tinkle gali būti pateikiama informacija, nurodyta PKP, taip pat informacija, susijusi su administracinėmis procedūromis, taikomomis PKP.

3.   Laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (*3), valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tik siekiant patikrinti, ar laikomasi šios direktyvos, visų pirma šioje direktyvoje nustatytų mokymo reikalavimų.

4.   Prieiga prie tinklo turi būti apsaugota. Valstybės narės gali suteikti prieigą tik kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už šios direktyvos įgyvendinimą ir už jos laikymosi kontrolę.

(*3)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

7)

I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

1)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

6 straipsnio 4 dalis papildomas šiuo punktu:

(*5)  1996 m. liepos 25 d., Tarybos direktyva 96/53/EB nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59).“;"

3)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Tarpusavio pagalba

1.   Valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą ir keičiasi informacija apie jų išduotus, pakeistus, naujai išduotus, atnaujintus arba atšauktus pažymėjimus. Jos naudojasi tam tikslui įkurtu ES vairuotojo pažymėjimų tinklu, jam pradėjus veikti.

2.   Tinklu taip pat galima naudotis siekiant keistis informacija kontrolės tikslais, numatytais Sąjungos teisės aktuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje nurodyti asmens duomenys būtų tvarkomi tik siekiant įgyvendinti šią direktyvą bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/59/EB ir (ES) 2015/413 (*6). Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/679 (*7) ir (EB) Nr. 45/2001 (*8).

4.   Prieiga prie tinklo turi būti apsaugota. Valstybės narės gali suteikti prieigą tik kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už šios direktyvos, direktyvų 2003/59/EB ir (ES) 2015/413 įgyvendinimą ir kontrolę.

(*6)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L 68, 2015 3 13, p. 9);"

(*7)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1);"

(*8)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).“."

2.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/42

(1)

asmenims, ieškantiems darbo arba priimantiems sprendimus dėl mokymosi, studijų ar darbo, svarbu gauti informacijos ir rekomendacijų apie esamas galimybes, apie tai, kaip įvertinti savo įgūdžius, ir apie būdus, kaip pateikti informaciją apie savo įgūdžius ir kvalifikaciją;

(2)

vartojamų sąvokų apibrėžčių, dokumentų formatų, kalbų, taip pat vertinimo ir patvirtinimo metodų skirtumai kelia nemažų sunkumų asmenims, darbdaviams ir kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms. Tų sunkumų daugiausia kyla tada, kai asmenys persikelia į kitą valstybę (įskaitant trečiąsias šalis), tačiau taip pat tada, kai jie ieško naujo darbo arba pradeda mokytis ir planuoti karjerą. Aiški ir plačiai skelbiama informacija, vienodas įgūdžių ir kvalifikacijų supratimas ir didesnis jų skaidrumas yra svarbios sąlygos norint įveikti tuos sunkumus;

(3)

Komisijos 2016 m. birželio 10 d. priimtoje Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje valstybės narės, socialiniai partneriai, pramonės atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai raginami bendradarbiauti įgyvendinant dešimt veiksmų, kuriais siekiama gerinti įgūdžių lavinimo kokybę ir aktualumą, užtikrinti didesnį įgūdžių matomumą ir palyginamumą ir gerinti žinių apie įgūdžius, ypač informacijos, padedančios geriau pasirinkti karjerą, rinkimą. Kaip vienas iš dešimties veiksmų, galinčių suteikti esminių priemonių tiems tikslams pasiekti ir paremti, buvo pasiūlyta „Europass“ sistemos peržiūra;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2241/2004/EB (3) sukurta sistema, skirta problemoms, susijusioms su darbo paieška, mokymosi pradžia ir karjeros planavimu, spręsti. Tuo sprendimu siekta didesnio kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo naudojant dokumentų rinkinį, vadinamą „Europass“, kuriuo asmenys gali savanoriškai naudotis. Tuo sprendimu taip pat įsteigti nacionaliniais „Europass“ centrais vadinami nacionaliniai organai „Europass“ sistemai įgyvendinti;

(5)

siekiant pagrindinio „Europass“ sistemos tikslo dėmesys joje sutelktas į priemones, kurias naudojant įgūdžiai ir kvalifikacijos patvirtinami dokumentais. Tos priemonės pradėtos plačiai naudoti per „Europass“ internetinę informacijos sistemą;

(6)

nacionaliniai „Europass“ centrai teikia paramą naudotojams ir skatina įgūdžių ir kvalifikacijų patvirtinimą dokumentais. Tinklas „Euroguidance“, kuriuo skatinamas europinis orientavimo aspektas ir suteikiama itin kokybiška informacija apie orientavimą visą gyvenimą ir tarpvalstybinį judumą mokymosi tikslais, taip pat padeda plėtoti informacijos apie įgūdžiams ir kvalifikacijoms taikomas Sąjungos priemones teikimą. Europos kvalifikacijų sandaros nacionaliniai koordinavimo punktai teikia paramą nacionalinėms institucijoms susiejant nacionalines kvalifikacijų sandaras ir sistemas su Europos kvalifikacijų sandara (toliau – EKS) ir pirmiausia siekia priartinti EKS prie asmenų ir organizacijų. Turėtų būti užtikrinama parama toms nacionalinėms tarnyboms ir geresnis jų veiklos koordinavimas, siekiant padidinti jų įtaką, tačiau kartu atsižvelgiant į nacionalinių sistemų įvairovę;

(7)

Komisija savo 2013 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl „Europass“ vertinimo padarė išvadą, kad nacionalinių „Europass“ centrų misija didinti informuotumą apie „Europass“ ir teikti reikiamą informaciją suinteresuotosioms šalims yra tinkamas „Europass“ įgyvendinimo modelis. Tačiau Komisija taip pat konstatavo, kad dauguma „Europass“ priemonių vis dar nepasiekia visų galimų naudotojų, kad jų poveikis yra nevienodas geografiniu ir amžiaus grupių požiūriu ir kad reikėtų geriau koordinuoti ir integruoti orientavimo ir judumo rėmimo paslaugas „Europass“ sistemoje, nes taip būtų galima nukreipti pastangas į didesnį potencialių naudotojų skaičių;

(8)

įrodyta, kad „Europass“ naudojasi dideliu skaitmeniniu raštingumu pasižyminčios socialinės grupės, o nepalankesnėje padėtyje esančios grupės, pvz., asmenys, kurių išsilavinimo lygis žemesnis, vyresnio amžiaus žmonės arba ilgalaikiai bedarbiai, dažnai nieko nežino apie „Europass“ ir jos priemones, todėl negali naudotis ja;

(9)

„Europass“ dokumentų rinkinys yra viena iš kelių priemonių ir įrankių, pateiktų naudotis Sąjungos lygmeniu siekiant didinti įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą ir suprantamumą;

(10)

„Europass“ rinkinį sudaro penki dokumentų šablonai. Naudodami „Europass“ Curriculum Vitae (CV) šabloną asmenys gali standartizuotu formatu rengti savo CV. Nuo 2004 m., kai „Europass“ CV buvo sukurtas, internetu parengta daugiau kaip 100 milijonų „Europass“ CV. Naudojant du kvalifikacijos dokumentų priedėlių šablonus, t. y. „Europass“ diplomo priedėlį ir „Europass“ pažymėjimo priedėlį, pateikiama informacija apie kvalifikacijos turinį ir su ja siejamus mokymosi rezultatus, taip pat apie švietimo sistemą toje šalyje, kurioje įgyta kvalifikacija. Kalbų mokėjimas apibūdinamas naudojantis „Europass“ kalbų pasu. „Europass“ mobilumo dokumento šablone apibūdinami įgūdžiai, įgyti kartu su judumo patirtimi užsienyje mokantis arba dirbant;

(11)

2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje (4) numatoma bendra orientacinė sistema siekiant padėti asmenims ir organizacijoms palyginti įvairias kvalifikacijos sistemas ir tose sistemose įgytos kvalifikacijos lygius;

(12)

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje (5) valstybės narės raginamos ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį laiko tinkamu, turėti nustačius neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priemones, kurias taikant galėtų būti patvirtintos piliečių neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos ir jie galėtų įgyti visą ar, atitinkamais atvejais, dalinę kvalifikaciją;

(13)

2004 m. gegužės 28 d. Tarybos rezoliucijoje dėl politikos, sistemų ir praktikos stiprinimo orientavimo visą gyvenimą srityje nurodomi pagrindiniai Sąjungos piliečių orientavimo visą gyvenimą politikos tikslai. 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliucijoje (6) pabrėžiama orientavimo mokymosi visą gyvenimą klausimais svarba;

(14)

Mokymosi galimybių ir kvalifikacijų Europoje portale galima gauti informacijos apie mokymosi galimybes ir kvalifikacijų įgijimo perspektyvas įvairiose Europos švietimo sistemose ir apie nacionalinių kvalifikacijų sistemų palyginimą naudojant EKS;

(15)

ES įgūdžių panoramos portale teikiama informacija apie įgūdžius įvairiose profesinėse srityse ir konkrečiuose pramonės sektoriuose, įskaitant jų pasiūlą ir paklausą nacionaliniu lygmeniu;

(16)

laisvų darbo vietų ir kitų darbo rinkos tendencijų analizė – įprastas būdas rinkti žinias apie įgūdžius siekiant suprasti įgūdžių trūkumo ir kvalifikuotų darbuotojų stokos, taip pat kvalifikacijų paklausos ir pasiūlos neatitikimų problemas;

(17)

daugiakalbe Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikacija (toliau – ESCO), kurią išplėtojo ir nuolat atnaujina Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiama skatinti įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą švietimo ir mokymosi bei su darbu susijusiais tikslais. Atlikus atitinkamus bandymus ir deramai atsižvelgus į valstybių narių poziciją, Komisija galėtų naudoti ESCO „Europass“ sistemoje; valstybės narės galės naudotis ESCO savanoriškai po to, kai jos ją išbandys ir įvertins;

(18)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/589 (7) įsteigtas Europos užimtumo tarnybų tinklas (EURES) yra bendradarbiavimo tinklas, skirtas keistis informacija ir palengvinti darbo ieškančių asmenų ir darbdavių bendravimą. Jis nemokamai teikia pagalbą darbo ieškantiems asmenims, norintiems persikelti į kitą valstybę, ir padeda darbdaviams, norintiems įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių. „Europass“ ir EURES portalų sąveika ir bendradarbiavimas galėtų sustiprinti abiejų sistemų poveikį;

(19)

tokie darbo rinkos procesai kaip skelbimas apie laisvas darbo vietas, kandidatų paraiškų į darbo vietas teikimas, įgūdžių vertinimas ir įdarbinimas vis dažniau valdomi internetu pasitelkiant priemones, kurias taikant naudojamasi socialine žiniasklaida, dideliais duomenų rinkiniais ir kitomis technologijomis. Kandidatų atranka valdoma priemonėmis ir procesais, kuriais siekiama gauti informacijos apie įgūdžius ir kvalifikacijas, įgytus formaliojo mokymosi, neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąlygomis;

(20)

šiuo metu formalusis, neformalusis mokymasis ir savišvieta taip pat įgauna naujas formas ir vyksta naujoviškoje aplinkoje, o tokias paslaugas teikia įvairūs teikėjai, ypač naudodami skaitmenines technologijas ir platformas, nuotolinį mokymąsi, e. mokymąsi, tarpusavio mokymąsi, atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus ir atviruosius švietimo išteklius. Be to, įgūdžiai, patirtis ir mokymosi pasiekimai taip pat pripažįstami įvairiomis formomis, kaip antai naudojant skaitmeninius atviruosius skiriamuosius ženklus. Skaitmeninės technologijos taip pat naudojamos pripažįstant įgūdžius, įgytus neformaliojo mokymosi būdu, pavyzdžiui, jaunimo darbu ir savanoriška veikla;

(21)

šiame sprendime įgūdžiai suprantami plačiai, kaip apimantys tai, ką žmogus išmano, supranta ir gali padaryti. Įgūdžiai – tai įvairaus mokymosi rezultatai, jie apima žinias ir kompetencijas, taip pat gebėjimą taikyti žinias ir naudoti praktinę patirtį atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. Be to, kad pripažįstama profesinių įgūdžių svarba, didėja ir universaliųjų arba socialinių emocinių įgūdžių, kaip antai kritinio mąstymo, komandinio darbo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo, skaitmeninių įgūdžių arba kalbos žinių, kurie yra esminės savirealizacijos ir profesinės realizacijos sąlygos ir kuriuos galima pritaikyti įvairiose srityse, svarba. Asmenims galėtų būti naudingos priemonės ir gairės, kad jie galėtų įvertinti ir apibūdinti tuos ir kitus savo įgūdžius;

(22)

informaciją apie savo įgytus įgūdžius ir kvalifikaciją asmenys tradiciškai teikia CV ir tokiuose patvirtinamuosiuose dokumentuose kaip pažymėjimai arba diplomai. Šiuo metu prieinamos naujos priemonės, kurios gali padėti lengviau parodyti savo įgūdžius ir kvalifikaciją naudojantis įvairiais internetiniais ir skaitmeniniais formatais. Naujosios priemonės taip pat gali asmenims padėti savarankiškai įvertinti savo įgūdžius, įgytus įvairiomis aplinkybėmis;

(23)

„Europass“ sistema turėtų reaguoti į dabartinius ir būsimus poreikius. Naudotojams reikia priemonių, kad jie galėtų savo įgūdžius ir kvalifikaciją patvirtinti dokumentais. Be to, priimant sprendimus dėl įsidarbinimo ir mokymosi galimybių gali būti naudinga turėti įgūdžių vertinimo ir įsivertinimo priemonių bei prieigą prie atitinkamos informacijos, įskaitant informaciją apie patvirtinimo galimybes ir orientavimą;

(24)

Sąjungos priemonės, skirtos įgūdžių ir kvalifikacijų reikmėms, turėtų būti pritaikomos prie kintančios praktikos ir technologijų pažangos, kad būtų užtikrintas jų aktualumas ir vertė naudotojui. To siekti reikėtų, be kita ko, kuriant inovacines ypatybes, kaip antai interaktyvias priemones, dokumentų redagavimą ir išdėstymą, siekiant užtikrinti visapusiškesnes, veiksmingesnes ir efektyvesnes priemones ir supaprastinimą, taip pat didesnį techninį susijusių priemonių, įskaitant tas, kurias sukūrė trečiosios šalys, sąveikumą ir sinergiją, ir atsižvelgiant į specifinius neįgaliųjų poreikius. Be to, skaitmeniniams dokumentams apie įgūdžius ir kvalifikacijas patikrinti galėtų būti naudojamos autentiškumo patvirtinimo priemonės;

(25)

taigi Sprendimu Nr. 2241/2004/EB sukurtą „Europass“ sistemą reikėtų pakeisti nauja sistema, kad būtų tenkinami kintantys poreikiai;

(26)

„Europass“ sistema turėtų atitikti visų galutinių naudotojų, kaip antai, besimokančių, darbo ieškančių asmenų, įskaitant bedarbius ir darbuotojus, taip pat visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, darbdavių (ypač mažų ir vidutinių įmonių), prekybos rūmų, pilietinės visuomenės organizacijų, savanorių, orientavimo specialistų, viešųjų užimtumo tarnybų, socialinių partnerių, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, jaunimo organizacijų, darbo su jaunimu organizatorių, atsakingų nacionalinių institucijų bei politikos formuotojų, poreikius ir lūkesčius. Joje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į Sąjungą arba joje gyvenančių, poreikius siekiant remti jų integraciją;

(27)

„Europass“ sistema turėtų būti toliau tobulinama, kad joje būtų įmanoma apibūdinti įvairių rūšių mokymąsi ir įgūdžius, ypač tuos, kurie įgyjami neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu;

(28)

„Europass“ sistema turėtų būti plėtojama taikant į naudotojus orientuotą požiūrį, pagrįstą grįžtamąja informacija ir reikalavimų rinkimu, be kita ko, per apklausas ir bandymus, atsižvelgiant į konkrečius dabartinius ir būsimus „Europass“ tikslinių grupių poreikius. „Europass“ ypatybės turėtų visų pirma atspindėti valstybių narių ir Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems patekti į darbo rinką ir naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei sistemomis. „Europass“ priemonės turėtų būti suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios, kad būtų prieinamesnės naudotojams, ypač neįgaliesiems;

(29)

„Europass“ sistema turėtų būti atnaujinama ir keičiama bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai užimtumo tarnybomis, orientavimo specialistais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, socialiniais partneriais, pavyzdžiui, profesinėmis sąjungomis ir darbdavių asociacijomis, ir visiškai laikantis vykstančio politinio bendradarbiavimo nuostatų, pavyzdžiui, Bolonijos proceso Europos aukštojo mokslo erdvėje. Siekiant sėkmingai plėtoti ir įgyvendinti „Europass“ sistemą, itin svarbus konstruktyvus Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas;

(30)

pagal šį sprendimą saugomų ir tvarkomų asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomi atitinkami Sąjungos teisės aktai dėl asmens duomenų apsaugos ir nacionalinės šių teisės aktų įgyvendinimo priemonės. Naudotojai turėtų turėti galimybę apriboti prieigą prie jų asmens duomenų;

(31)

sistemoje turėtų galėti dalyvauti Europos ekonominės erdvės narės, kurios nėra Sąjungos valstybės narės, stojančiosios valstybės, valstybės kandidatės ir potencialios valstybės kandidatės, ketinančios stoti į Sąjungą, turint omenyje ilgalaikį jų suinteresuotumą ir bendradarbiavimą su Sąjunga šioje srityje. Jų dalyvavimas turėtų atitikti reikiamas teisės aktų, reglamentuojančių Sąjungos santykius su šiomis šalimis, nuostatas. Informacija apie įgūdžius ir kvalifikacijas, teikiama naudojant „Europass“ sistemą, turėtų būti gauta ne tik iš joje dalyvaujančių šalių, bet ir iš kitų šalių bei švietimo sistemų ir atspindėti migracijos į kitas pasaulio šalis ir iš jų srautus;

(32)

Komisija turėtų užtikrinti darnų šio sprendimo įgyvendinimą ir stebėseną per „Europass“ patariamąją grupę, sudarytą iš valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovų. Ši patariamoji grupė visų pirma turėtų parengti strateginį „Europass“ įgyvendinimo ir plėtojimo ateityje planą ir patarti internetinių priemonių kūrimo (be kita ko, atliekant bandymus) ir informacijos, teikiamos „Europass“ interneto platformoje, klausimais, kai reikia, bendradarbiaudama su kitomis grupėmis;

(33)

bendras šio sprendimo įgyvendinimo finansavimas teikiamas, be kita ko, pagal Sąjungos programą „Erasmus+“, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (8). Pagal tą reglamentą sukurtas komitetas dalyvauja strateginėse diskusijose dėl „Europass“ sistemos įgyvendinimo pažangos ir būsimų pokyčių;

(34)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. sukurti visapusišką ir sąveikią priemonių ir informacijos sistemą, visų pirma įsidarbinimo kitose šalyse ir judumo siekiant mokytis tikslais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomų veiksmų poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(35)

pagal bendrą principą valstybių narių prievolės ir administracinės bei finansinės kliūtys turėtų būti aiškiai subalansuojamos atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą;

(36)

pagal šį sprendimą vykdomą veiklą savo kompetencija turėtų remti Sąjungos agentūros, visų pirma Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop), savo įgaliojimų srityje;

(37)

todėl Sprendimas Nr. 2241/2004/EB turėtų būti panaikintas, nedarant poveikio anksčiau išduotų „Europass“ dokumentų galiojimui arba statusui. Visi nustatyti „Europass“ dokumentų šablonai turėtų būti saugomi naujojoje sistemoje iki tol, kol pagal šį sprendimą bus padaryti reikiami pakeitimai ar atnaujinimai. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie „Europass“ interneto platformos, „Europass“ internetinė informacinė sistema, nustatyta Sprendimu Nr. 2241/2004/EB, turėtų veikti iki tol, kol bus sukurta ir pradės veikti „Europass“ interneto platforma,

a)

pavieniams galutiniams naudotojams, kaip antai besimokantiems, darbo ieškantiems asmenims, darbuotojams ir savanoriams, ir

b)

atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, t. y. švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, orientavimo specialistams, darbdaviams, viešosioms užimtumo tarnyboms, socialiniams partneriams, darbo su jaunimu organizatoriams, jaunimo organizacijoms ir politikos formuotojams.

a)

asmens duomenims pateikti dokumentuose ir apibūdinti įvairiais formatais, įskaitant curriculum vitae (CV) šablonus;

b)

įgūdžiams ir kvalifikacijoms, įgytiems per darbo ir mokymosi patirtį, įskaitant judumą ir savanorišką veiklą, pateikti dokumentuose ir apibūdinti;

c)

įgūdžiams vertinti, įskaitant įsivertinimo priemones;

d)

su kvalifikacijomis susijusiems mokymosi rezultatams pateikti dokumentuose, įskaitant „Europass“ priedėlių šablonus, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

a)

mokymosi galimybes;

b)

kvalifikacijas ir kvalifikacijų sandaras ar sistemas;

c)

neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo galimybes;

d)

įvairiose šalyse, įskaitant trečiąsias šalis, įprastą pripažinimo praktiką ir atitinkamus teisės aktus;

e)

su tarpvalstybiniu judumu mokymosi tikslais ir karjeros planavimu susijusias orientavimo paslaugas;

f)

žinių apie įgūdžius, kurios gaunamos vykdant atitinkamą veiklą Sąjungos lygmeniu ir kurias teikia agentūros savo kompetencijos srityse, rinkimą;

g)

informaciją apie įgūdžius ir kvalifikacijas, kurios galėtų būti svarbios konkretiems trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į Sąjungą arba joje gyvenančių, poreikiams tenkinti siekiant remti jų integraciją.

a)

užtikrina Sąjungos lygmens aukštos kokybės informacijos arba nuorodų į tokią turimą informaciją prieinamumą, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje;

b)

kuria, bando ir prireikus atnaujina „Europass“ interneto platformą, įskaitant atviruosius standartus, atsižvelgdama į naudotojų poreikius ir technologinę pažangą, taip pat į darbo rinkų ir švietimo ir mokymo paslaugų teikimo pokyčius;

c)

stebi ir prireikus integruoja naujausius technologinius pokyčius, kurie gali pagerinti „Europass“ platformos prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems;

d)

užtikrina, kad plėtojant ar atnaujinant „Europass“ interneto platformą, įskaitant atviruosius standartus, būtų išlaikomas informacijos nuoseklumas ir užtikrinama aiški papildoma nauda;

e)

užtikrina, kad visos internetinės priemonės, ypač vertinimo ir įsivertinimo priemonės, būtų visapusiškai išbandytos ir būtų garantuota jų kokybė; ir

f)

užtikrina „Europass“ interneto platformos, įskaitant internetines priemones, kokybę ir stebi jos efektyvumą, atsižvelgdama į naudotojų poreikius.

a)

užtikrina aktyvų valstybių narių dalyvavimą vykdant strateginį planavimą, be kita ko, nustatant strateginius tikslus ir jų laikantis, taip pat kokybės užtikrinimą ir finansavimą, ir deramai atsižvelgia į valstybių narių pozicijas;

b)

užtikrina aktyvų valstybių narių dalyvavimą kuriant, bandant, atnaujinant ir vertinant „Europass“ interneto platformą, įskaitant atviruosius standartus, ir deramai atsižvelgia į jų pozicijas;

c)

užtikrina, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai Sąjungos lygmeniu dalyvautų įgyvendinant ir vertinant šį sprendimą;

d)

rengia mokymosi veiklą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarp valstybių narių ir, kai tinka, valstybių narių prašymu sudaro sąlygas tarpusavio konsultacijoms;

e)

užtikrina, kad Sąjungos lygmeniu būtų vykdoma pakankama skatinimo, orientavimo ir informavimo veikla, kad būtų pasiekti reikiami naudotojai ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant neįgaliuosius.

a)

koordinuoja su „Europass“ internetinių priemonių įgyvendinimu susijusią veiklą;

b)

skatina naudoti „Europass“ ir didina informuotumą apie ją bei jos pastebimumą;

c)

skatina teikti ir teikia informaciją apie orientavimo paslaugas, susijusias su tarpvalstybiniu judumu mokymosi tikslais ir karjeros planavimu, įskaitant, jei tinka, individualias orientavimo paslaugas;

d)

skelbia informaciją apie mokymosi galimybes, kvalifikacijas ir pripažinimo praktiką „Europass“ interneto platformoje, be kita ko, pateikdamos nuorodas į atitinkamas nacionalines interneto svetaines;

e)

įtraukia suinteresuotuosius subjektus iš visų atitinkamų sektorių į savo atsakomybės sričiai priklausančią veiklą ir skatina viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą vykdant šią veiklą;