(1)

kompetentingos institucijos turi imtis tinkamų ir laiku taikomų priemonių nuo augalų karantininių kenkėjų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų (2) 3 straipsnyje, taip pat nuo kenkėjų, kurie neįtraukti į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, bet kurie pagal to reglamento 30 straipsnio 1 dalį tenkina įtraukimo į tą sąrašą sąlygas. Tam ypač svarbu veiksmingai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės aktų;

(2)

veiksmingumas priklauso nuo analizės, tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodų, naudojamų oficialiosiose laboratorijose, paskirtose pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnio 1 dalį, bei tų oficialių laboratorijų atliktos analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų rezultatų kokybės, vienodumo ir patikimumo;

(3)

siekiant užtikrinti, kad taikant tuos metodus gauti analitiniai, tyrimų ir diagnostiniai duomenys būtų kokybiški, vienodi ir patikimi, tie metodai turi būti nuolat atnaujinami ir prireikus tobulinami;

(4)

priemonės, kurių imtasi ankstesniais užkrėtimo atvejais, rodo, kad oficialiosioms laboratorijoms, paskirtoms pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį, būtų naudingas koordinavimas ir pagalba tobulinant ir skatinant vienodą praktiką, kurią tos oficialiosios laboratorijos taiko kurdamos ir naudodamos analizės, tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodus ir aiškindamos rezultatus;

(5)

todėl turėtų būti įsteigtos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos, kad jos padėtų tobulinti ir derinti analizės, tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodus, rengti patvirtintus metodus, taip pat koordinuoti ir teikti pagalbą toms oficialiosioms laboratorijoms;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamą specializaciją, kiekvienai konkrečiai kenkėjų kategorijai turėtų būti nustatyta viena konkreti Europos Sąjungos etaloninė laboratorija. Nustatant tas kategorijas turėtų būti atsižvelgta į kenkėjų pobūdį ir biologines savybes, nurodytas prie atitinkamos Tarybos direktyvos 2000/29/EB (3) I priedo A dalyje ir II priedo A dalyje nustatytos kategorijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įsteigtos šių kenkėjų kategorijų Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos: vabzdžių ir erkių, nematodų, bakterijų, grybų ir oomicetų, virusų, viroidų ir fitoplazmų (pastarasis yra atnaujintas terminas; minėtoje direktyvoje pateiktas terminas „mikoplazmos“),

a)

Europos Sąjungos vabzdžių ir erkių etaloninė laboratorija;

b)

Europos Sąjungos nematodų etaloninė laboratorija;

c)

Europos Sąjungos bakterijų etaloninė laboratorija;

d)

Europos Sąjungos grybų ir oomicetų etaloninė laboratorija;

e)

Europos Sąjungos virusų, viroidų ir fitoplazmų etaloninė laboratorija.

(1)

Jungtinėms Valstijoms nesuderinus Tolesnio dempingo ir subsidijų kompensacijų akto (toliau – TDSKA) su įsipareigojimais pagal Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) susitarimus, Reglamentu (EB) Nr. 673/2005 tam tikriems importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams nuo 2005 m. gegužės 1 d. nustatytas 15 % papildomas ad valorem muitas. Remdamasi PPO leidimu sustabdyti nuolaidų taikymą Jungtinėms Valstijoms, Komisija turi kasmet priderinti sustabdymo lygį prie pagal TDSKA tuo metu Europos Sąjungai panaikintų arba sumažintų lengvatų lygio;

(2)

paskutinių metų, kurių duomenys yra, išmokos pagal TDSKA yra sietinos su per 2017 finansinius metus (2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d.) surinktais ir paskirstytais antidempingo ir kompensaciniais muitais. Remiantis Jungtinių Valstijų Muitinės ir sienų apsaugos tarnybos paskelbtais duomenimis apskaičiuotas Sąjungai padarytos lengvatų panaikinimo arba sumažinimo žalos lygis – 682 823 USD;

(3)

lengvatų panaikinimo arba sumažinimo lygis sumažėjo, taigi sumažėjo ir sustabdymo lygis. Tačiau į Reglamento (EB) Nr. 673/2005 I priedo sąrašą įtraukiant produktų ar jų iš to sąrašo pašalinant sustabdymo lygio priderinti prie lengvatų panaikinimo arba sumažinimo lygio neįmanoma. Pašalinus visus, išskyrus vieną, produktus, atsakomųjų veiksmų lygis (4,3 % papildomas importo muitas) būtų didesnis už 72 % išmokų pagal TDSKA sumą, o I priede palikus paskutinį produktą, – mažesnis už tą dydį. Todėl pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalies e punktą Komisija neturėtų keisti I priedo produktų sąrašo ir turėtų iš dalies pakeisti papildomo muito normą, kad sustabdymo lygis būtų priderintas prie lengvatų panaikinimo arba sumažinimo lygio. Todėl I priede nurodyti keturi produktai turėtų likti sąraše, o papildomo importo muito norma turėtų būti pakeista – turėtų būti nustatyta 0,3 % muito norma;

(4)

0,3 % papildomas ad valorem importo muitas, taikomas I priede išvardytiems iš Jungtinių Valstijų importuojamiems produktams, per vienus metus atitinka 682 823 USD neviršijančią prekybos vertę;

(5)

kad nebūtų vėluojama taikyti pakeistos normos papildomą importo muitą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną;

(6)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 673/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 673/2005 2 straipsnis pakeičiamas taip:

(*1)   OL L 269, 2013 10 10, p. 1.“ "

(2)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 673/2005 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

(1)

po Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1800 (2) priėmimo buvo įregistruotos arba sertifikuotos penkios naujos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos. Todėl būtina iš dalies pakeisti to įgyvendinimo reglamento priedą siekiant tų įregistruotų ar sertifikuotų naujų išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų kredito rizikos vertinimus susieti su objektyvia kredito kokybės žingsnių skale;

(2)

po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1800 priėmimo buvo panaikinta vienos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos registracija. Todėl ta išregistruota institucija turėtų būti išbraukta iš to įgyvendinimo reglamento priedo;

(3)

šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijų (Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(4)

Europos priežiūros institucijos dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (4) 37 straipsnį, ir Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę;

(5)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1800 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 (2) III priede nurodoma išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (toliau – ECAI) nustatytų atitinkamų kredito rizikos vertinimų ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytų kredito kokybės žingsnių atitiktis (priskyrimas);

(2)

po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 priėmimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 (3) buvo užregistruotos arba sertifikuotos papildomos kredito reitingų agentūros. Be to, viena iš ECAI, nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 priskyrimo lentelėje, buvo išregistruota. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 136 straipsnio 1 dalyje reikalaujama tiksliai nurodyti, kokiems kredito kokybės žingsniams turi būti priskiriami visų ECAI nustatyti kredito rizikos vertinimai, būtina iš dalies keisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1799 siekiant priskirti įregistruotų arba sertifikuotų naujų ECAI vertinimus ir išbraukti išregistruotos ECAI vertinimus;

(3)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (Europos priežiūros institucijų) kartu Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(4)

Europos priežiūros institucijos dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsnį, ir Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (6) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę;

(5)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1799 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Europos ekonominės erdvės susitarimas (2) (toliau – EEE susitarimas) įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d.;

(2)

pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali, inter alia, priimti sprendimą iš dalies pakeisti EEE susitarimo XXII priedą (Bendrovių teisė) ir 37 protokolą (kuriame pateikiamas 101 straipsnyje nurodytas sąrašas);

(3)

į EEE susitarimą turi būti įtrauktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (3);

(4)

į EEE susitarimą turi būti įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES (4);

(5)

tam, kad EEE susitarimas tinkamai veiktų, reikėtų išplėsti EEE susitarimo 37 protokolą įtraukiant Reglamentu (ES) Nr. 537/2014 įsteigtą Europos audito priežiūros įstaigų komitetą, o EEE susitarimo XXII priedas turi būti iš dalies pakeistas siekiant tiksliai nustatyti narystės šiame komitete tvarką;

(6)

todėl EEE susitarimo XXII priedas ir 37 protokolas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalį 2016 m. vasario 17 d. Švedija pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) dokumentų rinkinį, parengtą pagal to reglamento XV priedą (toliau – XV priedo dokumentų rinkinys), siekdama, kad būtų nustatyta, jog dicikloheksilftalatas (DCHP) (EC Nr. 201-545-9, CAS Nr. 84-61-7) yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga pagal to reglamento 57 straipsnio c ir f punktus, atitinkamai dėl to, kad ji pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (2) klasifikuojama kaip toksiška reprodukcijai 1B kategorijos medžiaga, ir dėl endokrininę sistemą ardančių savybių, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali padaryti didelį poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, prilygstantį 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui;

(2)

2016 m. birželio 9 d. Agentūros valstybių narių komitetas (VNK) priėmė nuomonę (3) dėl XV priedo dokumentų rinkinio. Prieš VNK priimant nuomonę, Švedija atsiėmė savo pasiūlymą nustatyti, kad DCHP pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą yra medžiaga, turinti endokrininę sistemą ardančių savybių, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali padaryti didelį poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, siekdama išsamiau pagrįsti dokumentų rinkiniuose pateiktą informaciją;

(3)

VNK vieningai sutarė nustatyti, kad DCHP yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punkte nustatytus kriterijus;

(4)

VNK vieningai pripažino esant mokslinių įrodymų, kad DCHP daro poveikį endokrininei sistemai ir kad esama ryšio tarp šio poveikio ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai, be to, ši cheminė medžiaga gali būti laikoma žmonių endokrininę sistemą ardančia medžiaga, nes ji atitinka PSO/IPCS endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų apibrėžtį;

(5)

vis dėlto VNK nepasiekė vieningo sutarimo, kad reikia nustatyti, kad DCHP dėl jos endokrininę sistemą ardančių savybių pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą yra medžiaga, galinti padaryti poveikį žmonių sveikatai, prilygstantį to straipsnio a–c punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui. Penkių VNK narių nuomone, XV priedo dokumentų rinkinyje nurodytas poveikis žmonių sveikatai yra toks pats poveikis, sukeltas tokio paties veikimo būdo kaip tie, į kuriuos jau atsižvelgta dokumentų rinkinyje, pateiktame prašant nustatyti, kad cheminė medžiaga yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga dėl jos neigiamo poveikio vystymuisi pagal to reglamento 57 straipsnio c punktą;

(6)

2016 m. birželio 22 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 9 dalį Agentūra perdavė VNK nuomonę Komisijai, kad ji priimtų sprendimą dėl DCHP pagal 57 straipsnio f punktą;

(7)

Komisija pažymi vieningą VNK sutarimą dėl to, kad DCHP turi endokrininę sistemą ardančių savybių ir kad tokios veiklos sukeltas neigiamas poveikis prilygsta poveikiui, dėl kurio jis pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio c punktą klasifikuojamas kaip toksiškas reprodukcijai, ir kad pasiūlyta nustatyti, kad jis yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma VNK narių sutarė dėl to, kad tokių cheminių medžiagų poveikis yra lygiavertis 57 straipsnio a–e punktuose nurodytų medžiagų poveikiui;

(8)

Komisija pažymi, kad 57 straipsnis nekliudo keletą kartų nustatyti, kad medžiaga yra kelianti labai didelį susirūpinimą, remiantis daugiau nei viena būdinga savybe padaryti tokį pat poveikį žmonių sveikatai ir pasikliaujant tais pačiais moksliniais įrodymais; Šiuo metodu buvo vadovaujamasi ir identifikuojant di(2-etilheksil)ftalatą (DEHP), dibutilftalatą (DBP), butilbenzilftalatą (BBP) ir iizobutilftalatą (DIBP) pagal REACH reglamento (4) 57 straipsnio f punktą;

(9)

todėl turėtų būti nustatyta, kad DCHP yra labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga pagal 57 straipsnio c punktą, kuri atitinka klasifikavimo kaip toksiškos reprodukcijai 1B kategorijos medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 kriterijus, ir pagal 57 straipsnio f punktą – dėl endokrininę sistemą ardančių savybių gali padaryti didelį poveikį žmonių sveikatai;

(10)

šis sprendimas nedaro poveikio vykdomos veiklos, susijusios su endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų identifikavimo kriterijų nustatymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (5), rezultatams;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

valstybės narės atliko 900 MHz ir 1 800 MHz juostų naudojimo efektyvumo peržiūrą, kad šias juostas būtų galima panaudoti papildomoms technologijoms, kartu tinkamomis priemonėmis pagal Tarybos direktyvą 87/372/EEB (2) užtikrinant techninį suderinamumą su GSM sistema ir kitomis belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemomis;

(2)

daiktų internetas paprastai reiškia kasdieniuose daiktuose įtaisytų įrenginių tarpusavio ryšį, užtikrinantį galimybę tiems daiktams keistis duomenimis. Belaidis daiktų internetas taip pat gali būti įgyvendintas panaudojant korinio ryšio technologijomis grindžiamas elektroninių ryšių paslaugas, kurioms paprastai spektras naudojamas pagal licenciją. Belaidžio daiktų interneto prietaikos naudojamos įvairiuose pramonės sektoriuose, pvz., energetikoje ir automobilių pramonėje, ir yra priklausomos nuo galimybės naudotis spektru;

(3)

Komisijos sprendimu 2002/622/EB (3) sukurta Radijo spektro politikos grupė (RSPG) savo Spektro daiktų internetui veiksmų plane (4) laikosi nuomonės, kad elektroninių ryšių paslaugoms (judriojo ryšio tinklams) skirtos dažnių juostos gali būti naudojamos besikuriančioms daiktų interneto prietaikoms ir paslaugoms. Todėl Sąjungos mastu suderintos dažnių juostos, kurios judriojo ryšio tinkluose naudojamos antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, gali būti svarbus belaidžo daiktų interneto išteklius. RSPG padarė išvadą, kad, laikantis technologinio neutralumo principo, suderintose šių juostų naudojimo techninėse sąlygose turėtų būti atsižvelgiama į belaidžio daiktų interneto reikalavimus;

(4)

2017 m. liepos 14 d. Komisija pagal Sprendimo dėl radijo spektro 4 straipsnio 2 dalį įgaliojo Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferenciją (toliau – CEPT) peržiūrėti suderintas 900 MHz ir 1 800 MHz juostų naudojimo antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti technines sąlygas, kad šias juostas būtų leidžiama naudoti ir daiktų internetui. Įgaliojime ypač pabrėžta, kad, kaip nurodyta CEPT Elektroninių ryšių komiteto 266-oje ataskaitoje, jokioje kitoje Sąjungos mastu suderintoje dažnių juostoje nereikia keisti techninių sąlygų remiantis dažninio atskyrimo vienalaikio dvipusio ryšio režimu ir mažiausiai ribojančiomis sąlygomis (dažnių bloko gaubtinėmis), kad būtų galima leisti ją naudoti daiktų internetui;

(5)

vykdydama šį įgaliojimą, 2018 m. kovo 13 d. CEPT Komisijai pateikė savo 66-ą ataskaitą (toliau – CEPT ataskaita), kurioje nurodė šias su judriojo (t. y. korinio) plačiajuosčio ryšio sistemomis susijusias belaidžio daiktų interneto technologijas, kurių specifikacijas neseniai nustatė Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) (5): išplėstos aprėpties GSM daiktų interneto (EC-GSM-IoT), LTE mašinų ryšio (LTE-MTC), LTE patobulinto mašinų ryšio (LTE-eMTC) ir siaurajuosčio daiktų interneto (NB-IoT). Atitinkamų su UMTS sistemomis susijusių belaidžio daiktų interneto technologijų CEPT ataskaitoje nenurodyta;

(6)

minėtos korinio daiktų interneto technologijos gali būti diegiamos trim būdais: a) nepriklausomai nuo belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų teikimo (atskirai), b) pirmumo teise skiriant dalį išteklių belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms naudojamame dažnių bloke (juostoje) arba c) belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti naudojamo dažnių bloko šone (apsauginėje juostoje);

(7)

kaip nurodyta CEPT ataskaitoje, EC-GSM-IoT yra neatsiejama GSM sistemos dalis pagal Direktyvą 87/372/EEB. Jai savaime būdingos GSM sistemos spektro charakteristikos ir ji gali būti diegiama tiek juostoje, tiek atskirai. Todėl EC-GSM-IoT atitinka GSM sistemai taikomas technines sąlygas be jokio poreikio jas keisti;

(8)

dėl LTE-MTC ir LTE-eMTC technologijų CEPT ataskaitoje pabrėžiama, kad šiose dviejose technologijose naudojamas tik diegimo juostoje režimas, todėl reikalavimai siųstuvams yra tokie patys kaip LTE sistemos siųstuvams arba griežtesni. Todėl tiek LTE-MTC, tiek LTE-eMTC atitinka LTE sistemai taikomas technines sąlygas be jokio poreikio jas keisti;

(9)

dėl NB-IoT technologijos CEPT ataskaitoje daroma išvada, kad įmanoma naudoti visus tris, t. y. juostoje, atskirai arba apsauginėje juostoje, diegimo režimus. Joje rekomenduojama iš dalies pakeisti 900 MHz ir 1 800 MHz juostų naudojimo technines sąlygas, susijusias su diegimo atskirai ir apsauginėje juostoje režimais;

(10)

ETSI priėmė darniuosius standartus, kad būtų galima atitikties Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/53/ES (6) (Radijo įrenginių direktyva) 3 straipsnio 2 daliai prezumpcija ir būtų įtrauktos daiktų interneto technologijos visais trimis diegimo režimais;

(11)

jokių neišsprendžiamų valstybių narių tarpusavio koordinavimo klausimų, kurių galėtų kilti pradėjus naudoti pirmiau minėtas belaidžio daiktų interneto technologijas 900 MHz ir 1 800 MHz dažnių juostose, CEPT ataskaitoje nenurodyta;

(12)

atsižvelgiant į didėjančią belaidžio daiktų interneto prietaikų paklausą rinkoje, darbo, kurį CEPT atliko pagal suteiktą įgaliojimą, rezultatai turėtų būti kuo greičiau integruoti į Sąjungos teisės aktus, su sąlyga, kad korinis daiktų internetas 900 MHz ir 1 800 MHz dažnių juostose bus naudojamas užtikrinant tinkamą esamų sistemų, veikiančių gretimose juostose, apsaugą;

(13)

todėl Komisijos sprendimas 2009/766/EB (7), kuriame nurodyti antžeminių sistemų, kurioms gali būti naudojamos 900 MHz ir 1 800 MHz juostos, tipai, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)   GSM sistema– elektroninių ryšių tinklas, atitinkantis ETSI standartus, visų pirma EN 301 502, EN 301 511 ir EN 301 908-18, įskaitant ir išplėstos aprėpties GSM daiktų internetą (EC-GSM-IoT);“;

2)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

3)

pridedamas 4a straipsnis:

4)

Sprendimo 2009/766/EB priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

(1)

kukurūzinis dykrinukas (Spodoptera frugiperda (Smith)) (toliau – nurodytasis organizmas) yra įtrauktas į Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies I skirsnio a dalies 22 punktą kaip kenksmingas organizmas, neaptinkamas Sąjungoje;

(2)

Direktyvos 2000/29/EB IV priedo A dalies I skirsnio 27.2 punkte nustatytos konkrečios priemonės, kad į Sąjungą nepatektų nurodytasis organizmas. Šios priemonės – specialūs reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą chrizantemas (Dendranthema (DC.) Des Moul.), gvazdikus (Dianthus L.) ir pelargonijas (Pelargonium l'Hérit. ex Ait), kurie gali būti kenksmingųjų organizmų šeimininkai;

(3)

2017 m. birželio 28 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė mokslinę nuomonę dėl nurodytojo organizmo skyrimo prie kenksmingųjų organizmų (2). Be to, valstybės narės pateikė duomenų apie to organizmo aptikimą ant prekių;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad nurodytasis organizmas neseniai pateko į Afriką ir ten išplito, taip pat į jo pasiskirstymą Pietų ir Šiaurės Amerikoje ir į valstybių narių pateiktus duomenis apie jo aptikimą, tam tikriems kitiems į Sąjungą įvežamiems augalams, kurie yra nurodytojo organizmo šeimininkai ir yra kilę iš Afrikos arba Pietų ir Šiaurės Amerikos (toliau – nurodytieji augalai), turėtų būti taikomos konkrečios priemonės;

(5)

šių konkrečių priemonių paskirtis turėtų būti laiku nustatyti nurodytąjį organizmą Sąjungos teritorijoje, nustatyti nurodytųjų augalų įvežimo į Sąjungą reikalavimus, įskaitant fitosanitarinį sertifikatą, taip pat oficialius patikrinimus, atliekamus įvežant tuos augalus į Sąjungą. Valstybės narės turėtų atlikti kasmetinius tyrimus nurodytajam organizmui jų teritorijoje nustatyti ir užtikrinti, kad profesionalūs veiklos vykdytojai būtų informuojami apie galimą nurodytojo organizmo buvimą ir būtų imamasi priemonių;

(6)

tos priemonės būtinos siekiant užtikrinti geresnę Sąjungos teritorijos apsaugą, kad į ją nebūtų įvežtas nurodytasis organizmas, jis joje neįsitvirtintų ar neišplistų;

(7)

siekiant, kad atsakingos oficialios įstaigos ir profesionalūs veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie minėtų reikalavimų, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. birželio 1 d.;

(8)

šis sprendimas turėtų būti laikinas ir taikomas iki 2020 m. gegužės 31 d., kad iki to laiko jį būtų galima peržiūrėti;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

prie jų pridėtas fitosanitarinis sertifikatas, kaip nuodyta Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte;

b)

jie atitinka šio sprendimo 4 straipsnio a, b, c, d arba e punktų nuostatas. Atitinkamas punktas turi būti nurodytas fitosanitarinio sertifikato skiltyje „Papildoma deklaracija“. Jeigu augalai atitinka 4 straipsnio c ir d punktų nuostatas, fitosanitariniame sertifikate turi būti pateikta atsekamumą užtikrinanti informacija, nurodyta c punkto iv papunktyje;

c)

įvežamus į Sąjungą augalus patikrino atsakinga valstybės įstaiga pagal šio sprendimo 5 straipsnį ir nurodytojo organizmo nenustatė.

a)

jie yra kilę iš trečiosios šalies, kurioje, kaip žinoma, nurodytasis organizmas neaptinkamas;

b)

jie kilę iš teritorijos, kurioje nurodytasis organizmas neaptinkamas, kaip nustatė susijusi nacionalinė augalų apsaugos organizacija laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų; tos teritorijos pavadinimas turi būti nurodytas fitosanitarinio sertifikato skiltyje „Kilmės vieta“;

c)

jie kilę iš teritorijų, kurios nėra nurodytos a ir b punktuose, ir tenkina šias sąlygas:

d)

jie kilę iš teritorijų, kurios nėra nurodytos a ir b punktuose, atitinka c punkto i–iv papunkčių nuostatas ir buvo veiksmingai apdoroti, siekiant užtikrinti, kad jie neužkrėsti nurodytuoju organizmu;

e)

jie kilę iš teritorijų, kurios nėra nurodytos a ir b punktuose, ir buvo veiksmingai apdoroti po derliaus nuėmimo, siekiant užtikrinti, kad jie neužkrėsti nurodytuoju organizmu, o apdorojimo būdas nurodytas fitosanitariniame sertifikate.