20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/1

(1)

pagal Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutarties 97 straipsnį ši sutartis nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.2002 m. liepos 24 d. visas EAPB turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti Europos Sąjungai;

(2)

Protokole Nr. 37 atkreipiamas dėmesys į norą EAPB lėšas naudoti su anglių ir plieno pramone susijusiems moksliniams tyrimams ir dėl to – į būtinumą šiuo atžvilgiu nustatyti tam tikras specialias taisykles. Protokolo Nr. 37 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grynoji turto ir įsipareigojimų vertė, nurodyta EAPB balanse 2002 m. liepos 23 d., laikoma turtu, skirtu su anglių ir plieno pramone susijusiems moksliniams tyrimams (vadinamas likviduojamos EAPB turtas). Likvidavimui pasibaigus, jis bus vadinamas „Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turtu“;

(3)

Protokole Nr. 37 taip pat numatyta, kad iš to turto gaunamos pajamos, vadinamos „Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondu“, turi būti naudojamos tik moksliniams tyrimams, išskyrus mokslinių tyrimų pamatinę programą, su anglių ir plieno pramone susijusiuose sektoriuose pagal šio Protokolo Nr. 37 ir juo remiantis priimtų aktų nuostatas;

(4)

2003 m. vasario 1 d. Taryba priėmė Sprendimą 2003/76/EB (2), kuriame numatė Protokolo Nr. 37 įgyvendinimo taisykles;

(5)

iš likviduojamos EAPB turto gaunamos pajamos, skiriamos moksliniams tyrimams su anglių ir plieno pramone susijusiuose sektoriuose, smarkiai sumažėjo dėl mažų palūkanų kapitalo rinkose pastaraisiais metais, todėl būtina peržiūrėti įsipareigojimų pagal Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programą (toliau – Programa) panaikinimo taisykles, siekiant leisti tokius panaikintus įsipareigojimus atitinkančias sumas panaudoti mokslinių tyrimų programoje. Be to, Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondui taip pat turėtų būti leista panaudoti nuo 2002 m. liepos 24 d. panaikintus įsipareigojimus atitinkančias sumas;

(6)

dėl tos pačios priežasties būtina peržiūrėti ir taisykles dėl sumų, susigrąžintų pagal Programą, siekiant jas perkelti mokslinių tyrimų programoje pagal atitinkamas F Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) nuostatas dėl asignuotųjų pajamų;

(7)

todėl Sprendimas 2003/76/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

4 straipsnio 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.   Bet kurių metų gruodžio 31 d. nepanaudotos pajamos ir vis dar turimi iš šių pajamų susidarę asignavimai, taip pat susigrąžintos sumos automatiškai perkeliami į kitus metus. Tie asignavimai negali būti perkelti į kitus biudžeto punktus.

5.   Biudžeto asignavimai, susiję su įsipareigojimų panaikinimu, automatiškai netenka galios kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondui leidžiama panaudoti atidėjinius įsipareigojimams, kurie atsilaisvino dėl įsipareigojimų panaikinimo.“;

2.

įterpiamas šis straipsnis:

„4 straipsnis

2018 m. gegužės 10 d. Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondui leidžiama panaudoti nuo 2002 m. liepos 24 d. pagal 4 straipsnio 5 dalį panaikintus įsipareigojimus atitinkančias sumas.“

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/3

(1)

2013 m. liepos 22 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Naująja Zelandija siekiant sudaryti Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje (toliau – Susitarimas). Derybos buvo sėkmingai užbaigtos parafavus Susitarimą 2015 m. rugsėjo 23 d.;

(2)

Susitarimo tikslas yra sukurti bendradarbiavimo sistemos teisinį pagrindą, kad būtų užtikrintas tiekimo grandinės saugumas ir sudarytos palankesnės sąlygos teisėtai prekybai, ir kad būtų sudarytos galimybės keistis informacija siekiant užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą ir muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir kovą su jais;

(3)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas,

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/5

(1)

2013 m. liepos 22 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Naująja Zelandija siekiant sudaryti Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje (toliau – Susitarimas). Derybos buvo sėkmingai užbaigtos parafavus Susitarimą 2015 m. rugsėjo 23 d. Remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2018/600 (2), Susitarimas buvo pasirašytas 2017 m. liepos 3 d.;

(2)

Susitarimo tikslas yra sukurti bendradarbiavimo sistemos teisinį pagrindą, kad būtų užtikrintas tiekimo grandinės saugumas ir sudarytos palankesnės sąlygos teisėtai prekybai, ir kad būtų sudarytos galimybės keistis informacija siekiant užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą ir muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir kovą su jais;

(3)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/6

a)

saugoti teisėtą prekybą, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai ir jų būtų laikomasi;

b)

užtikrinti tiekimo grandinės saugumą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos saugiam prekių gabenimui tarp Sąjungos ir Naujosios Zelandijos;

c)

kuo daugiau prisidėti prie PMO, PPO ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų veiklos, kuria gerinami muitinių darbo metodai ir sprendžiamos problemos, susijusios su muitinės procedūromis, muitinės reikalavimų vykdymu ir palankių sąlygų prekybai sudarymu; mažinama ekonominės veiklos vykdytojams tenkanti nereikalinga našta; sudaromos palankesnės sąlygos stropiai reikalavimų besilaikantiems veiklos vykdytojams; įgyvendinamos apsaugos nuo sukčiavimo ir neteisėtos ar kenkėjiškos veiklos priemonės;

d)

įgyvendinti atitinkamų Susitariančiųjų Šalių priimtas tarptautines priemones ir standartus, taikomus muitinės veiklos ir verslo srityse, įskaitant materialines Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (su pakeitimais) ir Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos nuostatas;

e)

įgyvendinti PPO prekybos lengvinimo susitarimą jam įsigaliojus;

f)

bendradarbiauti vykdant naujų muitinės procedūrų tyrimus, plėtrą, bandymus ir vertinimą, rengiant darbuotojams mokymus ir keičiantis jais, taip pat teikiant pagalbą;

g)

keistis informacija apie muitų teisės aktus, jų įgyvendinimą ir muitinės procedūras, visų pirma muitinės procedūrų paprastinimo ir modernizavimo srityje,

h)

rengti bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir kitomis muitinės procedūromis, ir užtikrinti, kad verslo bendruomenei būtų teikiamos veiksmingos paslaugos.

a)

stiprindamos su muitinės veikla susijusius tarptautinės prekybos logistikos grandinės saugumo užtikrinimo aspektus, tuo pat metu sudarydamos palankesnes sąlygas teisėtai prekybai;

b)

kiek tai praktiškai įmanoma, nustatydamos rizikos valdymo metodų ir su jais susijusių reikalavimų bei programų minimalius standartus;

c)

kai tinkama, nustatydamos, kad abipusiai pripažįstami rizikos valdymo metodai, rizikos standartai, saugumo kontrolė, tiekimo grandinės saugumas ir verslo partnerystės programos, įskaitant lygiavertes palankesnių sąlygų prekybai sudarymo priemones;

d)

keisdamosi informacija apie tiekimo grandinės saugumą ir rizikos valdymą;

e)

kurdamos kontaktinius centrus keitimuisi informacija apie tiekimo grandinės saugumą ir rizikos valdymą;

f)

prireikus sukurdamos informacijos (įskaitant informaciją, pateikiamą prieš prekių įvežimą ar išvežimą) mainų sąsają;

g)

dalyvaudamos daugiašaliuose forumuose, kuriuose gali būti tinkamai iškeliami ir svarstomi su tiekimo grandinės saugumu ir rizikos valdymu susiję klausimai.

a)

ar prekės, eksportuotos iš vienos Susitariančiosios Šalies, buvo tinkamai importuotos į kitą, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą, ir

b)

ar prekės, importuotos į vieną Susitariančiąją Šalį, buvo tinkamai eksportuotos iš kitos, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą.

a)

asmenys, kurių atžvilgiu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose;

b)

vietos, kuriose prekės yra arba gali būti saugomos ar surenkamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tos prekės gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;

c)

prekės, kurios yra arba gali būti vežamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jos gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, ir

d)

transporto priemonės, kurios yra arba gali būti naudojamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jos gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai.

a)

veikla, kuri yra arba, atrodo, yra muitų teisės aktus pažeidžiantis veiksmas ir kuri gali dominti kitą Susitariančiąją Šalį;

b)

naujais būdais ar metodais, taikomais vykdant muitų teisės aktus pažeidžiančius veiksmus;

c)

prekėmis, kurios žinomos kaip muitų teisės aktus pažeidžiančių veiksmų objektai;

d)

asmenimis, kurių atžvilgiu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose, ir

e)

transporto priemonėmis, kurios, yra pagrįstų priežasčių manyti, buvo, yra arba gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos muitų teisės aktai.

a)

būtų pristatyti visi dokumentai, arba

b)

adresatui, gyvenančiam arba įsisteigusiam institucijos, į kurią kreipiamasi, jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, būtų pranešta apie institucijos pareiškėjos sprendimus, priklausančius šio Susitarimo taikymo sričiai.

a)

institucija pareiškėja;

b)

prašoma priemonė;

c)

prašymo objektas ir priežastis;

d)

susiję įstatymai ir kiti teisės aktai;

e)

kuo tikslesnė ir išsamesnė informacija apie prekes ar asmenis, dėl kurių prašoma atlikti tyrimą, ir

f)

su jau atliktais tyrimais susijusių faktų santrauka.

a)

galėtų pakenkti Naujosios Zelandijos arba tos Sąjungos valstybės narės, kurios kompetentinga institucija gavo prašymą suteikti pagalbą pagal šį Susitarimą, suverenitetui;

b)

galėtų pakenkti viešajai tvarkai, saugumui ar kitiems esminiams interesams;

c)

pažeistų komercinę paslaptį ar pakenktų teisėtiems komerciniams interesams; arba

d)

būtų nesuderinama su taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant tuos, kurie skirti asmens privatumui ar finansiniams asmenų reikalams ir sąskaitoms apsaugoti, bet jais neapsiribojant.

a)

imasi priemonių, reikalingų muitinių bendradarbiavimui ir pagalbai laikydamasis šio Susitarimo tikslų, visų pirma:

b)

veikia kaip kompetentinga institucija, sprendžianti klausimus, kylančius dėl III antraštinės dalies įgyvendinimo;

c)

įgaliojamas priimti šiam Susitarimui įgyvendinti reikalingus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl duomenų perdavimo ir tarpusavyje sutartų abipusio rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo kontrolės ir verslo partnerystės programų pripažinimo privalumų, taip pat dėl kitų palankių prekybos sąlygų sudarymo priemonių;

d)

keičiasi nuomonėmis bet kuriais abi puses dominančiais klausimais, susijusiais su muitinių bendradarbiavimu, įskaitant klausimus dėl būsimų priemonių ir joms reikalingų išteklių; ir

e)

tvirtina savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/16

(1)

2017 m. rugpjūčio 30 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2017/1509;

(2)

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (toliau – KLDR) tęsia savo branduolinę ir balistinių raketų programas pažeisdama savo įsipareigojimus, išdėstytus keliose Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose. Tos programos yra iš dalies finansuojamos neteisėtai pervedant lėšas ir ekonominius išteklius;

(3)

keturi asmenys, susiję su turto arba išteklių, kuriais galėtų būti finansiškai prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų, pervedimu, turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų sąrašus, pateiktus Reglamento (ES) 2017/1509 XV priede;

(4)

todėl Reglamento (ES) 2017/1509 XV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/18

(1)

siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, visiškai ar iš dalies sudarytai remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildančiai subpozicijų dalimis, kad būtų galima taikyti tarifinio reguliavimo ir kitas su prekyba prekėmis susijusias priemones;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija apie šiame reglamente nurodytas prekes jos adresatas galėtų remtis dar tam tikrą laikotarpį, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/22

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (2) nustatytos, inter alia, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas) 64 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūrinės taisyklės, skirtos prekių lengvatinės kilmės statuso nustatymui Sąjungoje palengvinti;

(2)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 68 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta, kad to reglamento 2 skirsnio 2–9 poskirsniai, susiję su Sąjungos bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos (BLS) prekių kilmės taisyklėmis, taikomi mutatis mutandis. Tačiau tik kai kurios šių poskirsnių nuostatos yra susijusios su eksportuotojų registracija ne pagal Sąjungos BLS. Todėl tas nuostatas reikia nurodyti tiksliau. Komisijos pareiga trečiajai šaliai, su kuria Sąjunga yra sudariusi lengvatinį susitarimą, pateikti už registruotojo eksportuotojo užpildyto kilmės dokumento tikrinimą atsakingų muitinių adresus bet kuriuo atveju kyla iš atitinkamo susitarimo nuostatų, todėl ji nebeturėtų būti nustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447. Tame reglamente nustatyta pereinamojo laikotarpio nuostata, kuria neregistruotam eksportuotojui, turinčiam patvirtinto Sąjungos eksportuotojo statusą, laikinai leidžiama pildyti kilmės dokumentą, yra nebeaktuali ir turėtų būti panaikinta. Kad lengvatiniai susitarimai būtų paprastesni ir labiau derėtų tarpusavyje, mažų siuntų, kurios nėra importuojamos prekybos tikslais, atveju neturėtų būti reikalaujama pateikti kilmės dokumentą, kai tokia išimtis leidžiama, bet tiesiogiai nenustatyta lengvatiniame susitarime. Atsižvelgiant į tai, kad yra kitų būdų nustatyti eksportuotojo tapatybę ir kad Sąjungoje parašas neturi įtakos kilmės dokumento teisiniam statusui, neturėtų būti reikalaujama, kad eksportuotojai pasirašytų tokį dokumentą, tais atvejais, kai tai leidžiama, bet tiesiogiai nenustatyta lengvatiniame susitarime;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 69 straipsnyje nustatytos lengvatinės kilmės įrodymų, išduotų arba surašytų ne pagal Sąjungos BLS, pakeitimo taisyklės turėtų būti plačiau taikomos kilmės dokumentams. Be to, reikėtų nurodyti, kokia gali būti išduodamo arba surašomo pakaitinio kilmės dokumento forma;

(4)

turėtų būti nustatytos taisyklės, skirtos perdirbtųjų produktų, gautų iš lengvatinės kilmės statusą turinčių prekių, lengvatinės kilmės statuso nustatymui Sąjungoje palengvinti. Šiomis taisyklėmis siekiama apsaugoti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus nuo neigiamų ir nenumatytų muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros sujungimo Kodekse su laikinojo įvežimo perdirbti procedūra pasekmių, todėl jos turėtų būti taikomos atgaline data nuo Kodekso taikymo pradžios dienos;

(5)

į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 80 straipsnio 2 dalį reikėtų įtraukti nuorodą į naują 22–06A priedą, kuriame pateikiama valstybių narių eksportuotojų registracijai REX sistemoje skirta prašymo forma, nes 22–06 priede pateikta forma skirta eksportuotojų registracijai BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse. Taigi į Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2447 reikia įtraukti naują 22–06A priedą ir atitinkamai iš dalies pakeisti 22–06 priedą. Įtraukiant naują 22–06A priedą, reikėtų iš dalies pakeisti ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 82, 83 ir 86 straipsnius. Atsižvelgiant į tai, kad yra kitų būdų nustatyti eksportuotojo tapatybę ir kad Sąjungoje parašas neturi įtakos dokumento teisiniam statusui, neturėtų būti reikalaujama, kad eksportuotojai pasirašytų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 92 straipsnyje nurodytą pareiškimą apie prekių kilmę. To straipsnio 1, 2 ir 3 dalys turėtų būti mutatis mutandis taikomos pareiškimams apie prekių kilmę, Sąjungos eksportuotojų surašytiems ne tik Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (3) 53 straipsnyje nurodytos dvišalės kumuliacijos taikymo tikslais, bet ir prekių, eksportuojamų į Norvegijos, Šveicarijos arba Turkijos BLS lengvatomis besinaudojančią šalį kilmei deklaruoti kumuliacijos su Sąjungos kilmės medžiagomis taikymo tikslais. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 92 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 22–07 priedas turėtų būti iš dalies pakeistas ir jame nustatytas simbolis, kurį eksportuotojas turi nurodyti tuo atveju, kai pareiškimas apie prekių kilmę yra susijęs su Seutos ir Meliljos kilmės produktais; Jis taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad jame atsispindėtų nuostata, kad tuo atveju, kai pareiškimas apie prekių kilmę yra susijęs su Sąjungos kilmės produktais, eksportuotojas turi nurodyti kilmę naudodamas simbolį ES;

(7)

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3510/80 (4) yra nebeaktualus, nes jo nuostatos pakeistos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 nuostatomis. Todėl, siekiant teisinio tikrumo ir skaidrumo, tas reglamentas turėtų būti panaikintas;

(8)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 209/2005 (5) leidžiama nukrypti nuo Tarybos reglamente (EB) Nr. 1541/98 (6) nustatytos pareigos pateikti tekstilės gaminių, priskiriamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriui, kilmės įrodymą. Reglamentas (EB) Nr. 1541/98 panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 955/2011 (7). Todėl Reglamentas (EB) Nr. 209/2005 yra nebeaktualus ir, siekiant teisinio tikrumo ir skaidrumo, turėtų būti panaikintas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1)

68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

69 straipsnis pakeičiamas taip:

„69 straipsnis

Kilmės dokumentų, išduotų arba surašytų ne pagal Sąjungos BLS sistemą, pakeitimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu kilmės statusą turintys produktai, kurių kilmės dokumentas prieš tai išduotas arba surašytas taikant Kodekso 56 straipsnio 2 dalies d arba e punkte nurodytą lengvatinių muitų tarifų priemonę (išskyrus Sąjungos BLS sistemą), dar nebuvo išleisti į laisvą apyvartą ir yra pateikti Sąjungos muitinės įstaigos priežiūrai, pirminis kilmės dokumentas gali būti pakeistas vienu ar keliais pakaitiniais kilmės dokumentais, kad visus tuos produktus ar jų dalį būtų galima išsiųsti į kitą Sąjungos vietą.

2.   1 dalyje nurodytas pakaitinis kilmės dokumentas, kurio forma tokia pati kaip pirminio kilmės dokumento arba pakaitinio pareiškimo apie prekių kilmę ir kuris parengtas mutatis mutandis pagal 101 straipsnį ir 22–20 priedą, gali būti išduotas bet kuriam iš toliau nurodytų subjektų arba jį gali surašyti bet kuris iš toliau nurodytų subjektų:

Jei pirminis kilmės dokumentas negali būti pakeistas pagal pirmą pastraipą, pakaitinis kilmės dokumentas, nurodytas 1 dalyje, gali būti EUR.1 judėjimo sertifikatas, kurį gali išduoti prekes prižiūrinti muitinės įstaiga.

3.   Jeigu pakaitinis kilmės dokumentas yra EUR.1 judėjimo sertifikatas, muitinės įstaigos, išduodančios pakaitinį EUR.1 judėjimo sertifikatą, patvirtinimas įrašomas į sertifikato 11 langelį. Sertifikato 4 langelyje pateikti duomenys apie kilmės šalį turi būti tapatūs pirminiame kilmės dokumente pateiktiems tokiems duomenims. 12 langelyje pasirašo persiuntėjas. 12 langelyje sąžiningai pasirašantis persiuntėjas neatsako už pirminio kilmės dokumento įrašų teisingumą.

Muitinės įstaiga, kurios prašoma išduoti pakaitinį EUR.1 judėjimo sertifikatą, pirminiame kilmės dokumente arba jo priede pažymi siunčiamų produktų svorį, kiekį bei pobūdį, paskirties šalį ir jame nurodo atitinkamo (-ų) pakaitinio (-ų) sertifikato (-ų) serijos numerį (-ius). Pirminį kilmės dokumentą ji saugo ne trumpiau kaip trejus metus.“;

3)

įterpiamas šis 69a straipsnis:

„69a straipsnis

Perdirbtųjų produktų, gautų iš lengvatinės kilmės statusą turinčių prekių, lengvatinė kilmė

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei ne Sąjungos prekėms, kurioms pagal lengvatinį Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimą suteiktas lengvatinės kilmės statusas, įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, laikoma, kad iš jų gauti perdirbtieji produktai, išleidžiami į laisvą apyvartą, turi tokį patį lengvatinės kilmės statusą kaip ir tos prekės.

2.   1 dalis netaikoma nė vienu iš šių atvejų:

3.   Jei taikoma 1 dalis, kilmės dokumentas, išduotas arba surašytas dėl prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, laikomas kilmės dokumentu, išduotu arba surašytu dėl perdirbtųjų produktų.“;

4)

80 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Gavusios užpildytą 22–06 priede pateiktą prašymo formą, lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos eksportuotojui nedelsdamos suteikia registruotojo eksportuotojo kodą ir į REX sistemą įveda minėtą kodą, registracijos duomenis ir registracijos įsigaliojimo pagal 86 straipsnio 4 dalį datą.

Gavusios užpildytą 22–06A priede pateiktą prašymo formą, valstybių narių muitinės eksportuotojui arba, kai tinkama, prekių persiuntėjui nedelsdamos suteikia registruotojo eksportuotojo kodą ir į REX sistemą įveda registruotojo eksportuotojo kodą, registracijos duomenis ir registracijos įsigaliojimo pagal 86 straipsnio 4 dalį datą.

Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos institucijos arba valstybės narės muitinė informuoja eksportuotoją arba, kai tinkama, prekių persiuntėją apie suteiktą registruotojo eksportuotojo kodą ir registracijos įsigaliojimo datą.“;

5)

82 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

83 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

86 straipsnio 2 dalyje žodžiai „22–06 priede“ pakeičiami žodžiais „22–06A priede“;

8)

92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

22–06 priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

10)

po 22–06 priedo įterpiamas naujas 22–06A priedas, išdėstytas šio reglamento II priede;

11)

22–07 priedo 5 išnaša pakeičiama taip:

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/33

(1)

moksliniai veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 tikslus, kurie yra užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, visų pirma užtikrinant, kad į rinką pateiktos veikliosios medžiagos arba produktai nepakenktų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neturėtų nepriimtino poveikio aplinkai, ir pagerinti vidaus rinkos veikimą bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą;

(2)

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vykdydama savo tarptautinę cheminės saugos programą pasiūlė endokrininę sistemą ardančių medžiagų apibrėžtį (2), o 2009 m. – nepageidaujamo poveikio apibrėžtį (3). Šioms apibrėžtims iki šiol pritarė didžioji dalis mokslininkų. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) patvirtino šias apibrėžtis savo mokslinėje nuomonėje dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, priimtoje 2013 m. vasario 28 d. (4) (toliau – Tarnybos mokslinė nuomonė). Tokios nuomonės laikosi ir Vartotojų saugos mokslinis komitetas (5). Todėl tikslinga endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijus grįsti tomis PSO apibrėžtimis;

(3)

siekiant įgyvendinti šiuos kriterijus, turėtų būti taikomas įrodomosios duomenų galios metodas, visų pirma atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 (6) nustatytą duomenų įrodomosios galios metodą. Reiktų įvertinti ir ankstesnę patirtį, susijusią su OECD rekomendaciniu dokumentu dėl cheminių medžiagų endokrininės sistemos ardomųjų savybių vertinimo standartizuotų bandymų gairių (anglų k. Guidance document on standardised test guidelines for evaluating chemicals for endocrine disruption of OECD) (7). Be to, kriterijų įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas visais susijusiais moksliniais įrodymais, įskaitant tyrimus, kurių duomenys pateikti pagal galiojančius duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1107/2009. Šie tyrimai daugiausia grindžiami tarptautiniu mastu suderintais tyrimų protokolais;

(4)

endokrininės sistemos ardomųjų savybių, turinčių poveikio žmonių sveikatai, nustatymas turėtų būti grindžiamas su žmonėmis ir (arba) gyvūnais susijusiais įrodymais, kad būtų galima identifikuoti žinomas ir numanomas endokrininę sistemą ardančias medžiagas;

(5)

kadangi šiame reglamente nustatyti konkretūs moksliniai kriterijai atspindi dabartines mokslo ir technikos žinias ir turi būti taikomi vietoj kriterijų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punkte, jie turėtų būti nustatyti tame priede;

(6)

siekiant atsižvelgti į dabartines mokslo ir technikos žinias, turėtų būti nurodyti konkretūs moksliniai kriterijai, kad būtų galima identifikuoti endokrininės sistemos ardomųjų savybių turinčias veikliąsias medžiagas, apsaugines medžiagas ir sinergiklius, kurie gali daryti nepageidaujamą poveikį netiksliniams organizmams. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punktą ir įrašyti tuos konkrečius kriterijus;

(7)

atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 tikslus Komisija turėtų įvertinti patirtį, įgytą taikant galiojančiu reglamentu nustatytus endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo mokslinius kriterijus;

(8)

endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai atspindi dabartinę mokslo ir technikos žinių būklę ir leidžia tiksliau identifikuoti endokrininės sistemos ardomųjų savybių turinčias veikliąsias medžiagas. Todėl nauji kriterijai turėtų būti pradėti taikyti kuo greičiau, kartu atsižvelgiant į laiką, reikalingą valstybėms narėms ir Tarnybai pasirengti šių kriterijų taikymui. Todėl šie kriterijai turėtų būti taikomi nuo 2018 m. spalio 20 d., nebent atitinkamas komitetas balsavo dėl reglamento projekto iki 2018 m. spalio 20 d. Komisija apsvarstys kiekvienos nebaigtos procedūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 pasekmes ir prireikus imsis atitinkamų priemonių tinkamai atsižvelgdama į pareiškėjų teises. Gali būti prašoma, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos ir (arba) kad valstybė narė ataskaitos rengėja ir Tarnyba pateiktų papildomų mokslinių argumentų;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/37

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija išnagrinėjo Danijos paraišką įregistruoti saugomą kilmės vietos nuorodą „Dons“ ir šią paraišką paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

2016 m. vasario 4, 5 ir 8 d. elektroniniais laiškais buvo gauti Italijos žemės ūkio ministerijos, „Confederazione Nazionale dei Consorzi Volontari per la Tutela delle Denominazioni dei Vini Italiani“ (FEDERDOC) ir „L'Alleanza delle Cooperative Italiane-Agroalimentare“ prieštaravimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 607/2009 (3) 14 straipsnį. Komisijos nuomone, visų trijų šalių prieštaravimai yra priimtini pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 15 straipsnį;

(3)

2016 m. gegužės 24 d. raštu Komisija šiuos prieštaravimus perdavė Danijos institucijoms ir paragino jas per du mėnesius pateikti pastabų pagal Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 1 dalį. Danija savo pastabas perdavė 2016 m. liepos 4 d., t. y. per nustatytą laiką;

(4)

kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 1 dalyje, Komisija 2017 m. sausio 12 d. raštais Danijos institucijų pastabas perdavė trims prieštaravimus pateikusioms šalims ir suteikė dviejų mėnesių terminą galimoms pastaboms pateikti. 2017 m. kovo 10 d. Komisija gavo dar vieną Italijos žemės ūkio ministerijos pranešimą, kuriame ji pakartojo savo prieštaravimą;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija priima sprendimą remdamasi turimais įrodymais;

(6)

visos trys prieštaravimus pateikusios šalys teigia, kad kai kurios „Dons“ gaminti naudojamos vynuogių veislės, visų pirma, „Cabernet Cortis“, „Orion“, „Regent“, „Rondo“ ir „Solaris“, kurias jos laiko hibridais, išvestais kryžminant rūšis Vitis vinifera su kitomis genties Vitis rūšimis, neturėtų būti naudojamos vynui su saugoma kilmės vietos nuoroda gaminti remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 93 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčiu. Be to, jos teigia, kad sukryžminus atskiras rūšis išvesta veislė negali būti laikoma rūšimi Vitis vinifera. Italijos žemės ūkio ministerijos ir FEDERDOC manymu, ištyrus genomą, bet kurioje Europos Sąjungos šalyje galima nustatyti, ar veislė priklauso rūšiai Vitis vinifera, ar yra išvesta kryžminant su kitomis genties Vitis rūšimis;

(7)

Italijos žemės ūkio ministerija taip pat teigia, kad neišsamiai nurodyti žmogiškieji veiksniai, priežastinis gamtos ir žmogiškųjų veiksnių ryšys, informacija apie produkto kokybę ir nuo geografinės aplinkos priklausančias produkto savybes. Be to, ši prieštaravimą pateikusi šalis teigia, kad tvirtinimas, esą rūgštumą lemia „gana atsparių veislių atranka“, techniškai ir moksliškai nepagrįstas, nes veislių atranka yra ilgalaikis procesas, kuris gali būti siejamas su kryžminant atskiras rūšis išvestomis veislėmis;

(8)

galiausiai Italijos žemės ūkio ministerija laikosi nuomonės, kad nereikia nustatyti vynuogių veislių ir derliaus metų ženklinimo reikalavimų, nes tokie reikalavimai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 607/2009 61 ir 62 straipsniuose;

(9)

Komisija įvertino prieštaravimą pateikusių šalių ir pareiškėjo argumentus bei pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad dėl toliau nurodytų priežasčių pavadinimas „Dons“ turėtų būti įregistruotas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda;

(10)

nagrinėjant teiginius, kad produktas pagamintas ne iš veislių Vitis vinifera vynuogių, atsižvelgta į keletą aspektų. Pirma, Vitis vinifera priklausančių vynuogių veislių klasifikacija ES lygmeniu nėra suderinta. Be to, nėra jokio oficialios kompetentingos institucijos, pvz., Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV), parengto sąrašo arba mokslinio dokumento, kuriuo remiantis šiuo metu būtų galima neginčijamai klasifikuoti rūšis Vitis vinifera ar Vitis vinifera kryžminant su kitomis genties Vitis rūšimis išvestas rūšis arba jas atskirti. Todėl mokslinės apibrėžties klausimas pirmiausia turėtų būti nagrinėjamas valstybei narei taikant preliminarią nacionalinę procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnį. Danija remiasi Vokietijos klasifikacija, pagal kurią penkios nurodytos vyninių vynuogių veislės laikomos priklausančiomis rūšiai Vitis vinifera. Antra, Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 3 dalyje dėl prieštaravimo tikrinimo nustatyta, kad sprendimą nesuteikti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos arba ją užregistruoti Komisija priima remdamasi turimais įrodymais. Šiuo atveju prieštaraujančios šalys nepateikė jokių patikimų mokslinių įrodymų arba duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad produktas nėra gaminamas iš Vitis vinifera priklausančių vynuogių veislių. Galiausiai Komisija pažymi, kad keletas kitų valstybių narių gamina savo vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, naudodamos aptariamas vyninių vynuogių veisles;

(11)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad pavadinimu „Dons“ žymimas produktas gaminamas iš Vitis vinifera nepriklausančių vynuogių veislių. Todėl su tuo susiję prieštaravimai turi būti atmesti;

(12)

dėl tariamai trūkstamos informacijos apie priežastinį ryšį Komisija atkreipia dėmesį, kad buvo pateiktas atitinkamų geografinės aplinkos gamtos veiksnių aprašas ir nurodytas jų ryšys su ypatinga produkto kokybe bei savybėmis (svarbiausias šio ryšio įrodymas – didesnis produkte esančios pieno rūgšties kiekis, dėl kurio vynas skiriasi nuo klasikinių putojančių vynų). Todėl daroma išvada, kad būtina informacija apie priežastinį ryšį buvo nurodyta, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 607/2009 7 straipsnyje. Kalbant apie žmogiškuosius veiksnius, pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 93 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį laikoma, kad produkto rūgštumas gali būti siejamas su gana atsparių veislių atranka;

(13)

kalbant apie teiginius, esą nereikia nurodyti reglamente jau nustatytų reikalavimų, reikia pasakyti, kad kai kurie reikalavimai yra didesni, nei nustatyti Sąjungos teisėje, todėl siekiant aiškumo ir kad juos tinkamai suprastų galimai susiję gamintojai, šiuos reikalavimus nurodyti atrodo tikslinga;

(14)

atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsniu, Komisija laikosi nuomonės, kad paraiška atitinka tame reglamente nustatytas sąlygas ir kad pavadinimas „Dons“ turėtų būti saugomas bei įtrauktas į to reglamento 104 straipsnyje nurodytą registrą;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/40

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 (2) Taryba nustatė antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams. Šios priemonės toliau vadinamos pradinėmis priemonėmis, o tyrimas, kurį atlikus Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Vėliau, atlikus tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (3) 13 straipsnį, nustatyta, kad pradinių priemonių, taikomų importui iš Ukrainos ir KLR, vengiama vežant atitinkamai per Moldovą ir Maroką. Todėl galutinio antidempingo muito, nustatyto Ukrainos kilmės plieninių lynų ir kabelių importui, taikymą Reglamentu (EB) Nr. 760/2004 (4) Taryba išplėtė tų pačių produktų, siunčiamų iš Moldovos, importui. Panašiai Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1886/2004 (5) buvo išplėstas KLR kilmės plieninių lynų ir kabelių importui nustatyto antidempingo muito taikymas tiems patiems produktams, siunčiamiems iš Maroko.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 (6) Taryba, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, paliko galioti pradines priemones, nustatytas importuojamiems KLR, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams. Meksikos kilmės importui taikomos priemonės baigė galioti 2004 m. rugpjūčio 18 d. (7) Kadangi Vengrija ir Lenkija 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos narėmis, priemonės baigė galioti tą dieną.

(4)

Po to, kai pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį buvo atliktas priemonių vengimo tyrimas, 2010 m. gegužės mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010 (8) Taryba išplėtė galutinio antidempingo muito, Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 nustatyto importuojamiems KLR kilmės plieniniams lynams ir kabeliams, taikymą importuojamiems plieniniams lynams ir kabeliams, siunčiamiems iš Korėjos Respublikos, deklaruojamiems kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne. Tam tikriems Korėjos eksportuojantiems gamintojams buvo padaryta išplėsto muito taikymo išimtis, nes buvo nustatyta, kad jie galutinių antidempingo muitų nevengė.

(5)

Indijos kilmės importui taikomos priemonės baigė galioti 2010 m. lapkričio 17 d. (9)

(6)

2012 m. sausio mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 102/2012 (10) Taryba, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (11) 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, paliko galioti KLR taikomą antidempingo muitą, išplėstą Marokui bei Korėjos Respublikai, ir Ukrainai taikomą antidempingo muitą, išplėstą Moldovai. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, baigtas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 102/2012, toliau vadinamas ankstesniu priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu.

(7)

Tuo pačiu reglamentu Taryba taip pat užbaigė peržiūrą dėl Pietų Afrikos. Pietų Afrikos kilmės importui taikomos priemonės baigė galioti 2012 m. vasario 9 d.

(8)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą (12), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą).

(9)

Prašymą atlikti peržiūrą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų plieninių lynų ir kabelių Sąjungoje, vardu 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė „E.U. Wire Rope Industries“ ryšių palaikymo komitetas (toliau – pareiškėjas). Prašymas grįstas tuo, kad nustojus galioti KLR taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimui dempingas greičiausiai tęstųsi ir jo daroma žala Sąjungos pramonei pasikartotų. Pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad nustojus galioti Ukrainai galiojančioms priemonėms dempingas greičiausiai tęstųsi ir jo daroma žala pasikartotų.

(10)

Po konsultacijų su komitetu, įsteigtu pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2017 m. vasario 8 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (13) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

Nesant tinkamai pagrįsto prašymo atlikti importuojamiems Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija pateikė pranešimą, kad Ukrainai taikoma antidempingo priemonė baigs galioti. Taigi, importuojamiems Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams taikomas antidempingo muitas baigė galioti 2017 m. vasario 10 d. (14)

(12)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos – 2016 m. gruodžio 31 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir (arba) naudotojams, taip pat KLR valdžios institucijoms.

(14)

Visos suinteresuotosios šalys buvo paragintos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu paprašyti, kad Komisijos tyrimo tarnybos ir (arba) prekybos proceso bylas nagrinėjantis pareigūnas surengtų svarstymą.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(16)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vykdyti atranką.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė 21 žinomo KLR eksportuojančio gamintojo pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašoma informacija – tai, be kita ko, gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Tik viena eksportuojančių gamintojų grupė atsakė, kad nori bendradarbiauti. Nors tai grupei tenka 100 % viso plieninių lynų ir kabelių eksporto iš KLR į Sąjungą, jai tenka tik mažiau nei 2 % viso Kinijoje gaminamo plieninių lynų ir kabelių kiekio. Kadangi norą bendradarbiauti pareiškė tik viena eksportuojančių gamintojų grupė, atrankos taikyti neprireikė.

(19)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atranka buvo grindžiama panašaus produkto pardavimo apimtimi. Atrinkti šeši Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai per PTL pagamino apie 50,5 % visos Sąjungoje gaminamo kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(20)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai buvo paraginti dalyvauti šiame tyrime. Tos suinteresuotosios šalys buvo prašomos apie save pranešti Komisijai, pateikiant pranešimo apie inicijavimą II priede prašomą informaciją apie savo bendroves.

(21)

Be to, inicijavimo etapu Komisija susisiekė su prašyme atlikti peržiūrą nurodytais 44 importuotojais ir jie buvo paraginti paaiškinti savo veiklą ir užpildyti minėtąjį priedą.

(22)

Apie savo pranešė tik septyni importuotojai, tačiau, remiantis jų atsakymais, šeši iš jų per PTL plieninių lynų ir kabelių neimportavo. Todėl atrankos neprireikė.

(23)

Komisija išsiuntė klausimynus bendradarbiaujančiai eksportuojančių gamintojų, kurie užpildė atrankos formą, grupei, šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, vienam importuotojui, dešimčiai naudotojų, kurie apie save pranešė inicijavus tyrimą, ir 50 žinomų gamintojų galimose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse (Indijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Malaizijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Tailande, Turkijoje ir Ukrainoje).

(24)

Klausimyno atsakymus pateikė eksportuojančių gamintojų grupė ir penki Sąjungos gamintojai. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas importuotojas ir nė vienas naudotojas.

(25)

Klausimyno atsakymus pateikė du rinkos ekonomikos trečiųjų šalių gamintojai, vienas iš Turkijos, kitas iš JAV.

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės bei Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(27)

Peržiūrimasis produktas – KLR kilmės plieniniai lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančiojo plieno lynus ir kabelius, kurių didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis nei 3 mm (toliau – PLK arba peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98.

(28)

KLR gaminami ir į Sąjungą eksportuojami PLK, KLR gaminami ir rinkos ekonomikos trečiosios šalies JAV vidaus rinkoje parduodami PLK ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminami ir parduodami PLK naudojami ta pačia galutinio naudojimo paskirtimi, todėl pagal savo fizines ir technines savybes jie laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(31)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik viena eksportuojančių gamintojų grupė, kuriai tenka mažiau negu 2 % bendros PLK gamybos KLR. Tą grupę sudaro septynios tarpusavyje susijusios PLK gaminančios ir parduodančios bendrovės. Kadangi tai grupei tenka 100 % PLK eksporto iš KLR į Sąjungą per PTL, Komisija manė, kad ji turi pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti eksporto kainą ir dempingo skirtumą per PTL (3.2 skirsnis).

(32)

Tačiau buvo nustatyta, kad vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikti duomenys apie pardavimą eksportui į kitas trečiąsias šalis turi trūkumų: keturios su grupe susijusios bendrovės, gaminančios ir parduodančios PLK, nepateikė atskiro klausimyno atsakymo, kaip buvo reikalaujama. Nepateikdamos reikalaujamo atsakymo jos nesuteikė informacijos apie savo pardavimą eksportui į kitas trečiąsias šalis. Be to, viena su grupe susijusi bendrovė nors ir pateikė klausimyno atsakymą, tačiau nenurodė savo pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis sandorių pagal produkto rūšį.

(33)

Taigi, Komisija vienintelę bendradarbiaujančią eksportuojančių gamintojų grupę informavo, kad ji pardavimo eksportui į trečiąsias šalis atžvilgiu ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir kad grupei suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus pagal to reglamento 18 straipsnio 4 dalį.

(34)

Savo paaiškinimuose bendradarbiaujanti eksportuojančių gamintojų grupė neneigė, kad ji nepateikė klausimyno atsakymo už savo keturias susijusias bendroves. Tačiau ji teigė, kad reikalauti pardavimo eksportui į trečiąsias šalis informacijos apie kiekvieną sandorį pagal produkto kontrolės numerį (PKN) yra nepagrįsta. Šiam argumentui negalima pritarti. Prašoma informacija buvo laikoma reikalinga, nes, siekiant prognozuoti būsimą KLR gamintojų elgseną po galimos priemonių galiojimo pabaigos, svarbu turėti tikslią ir visapusišką informaciją apie jų dabartinę elgseną eksportuojant plieninius lynus ir kabelius į kitas trečiąsias šalis. Jeigu, kaip ir šiuo atveju, suinteresuotoji šalis nesistengia pateikti visų prašomų duomenų, o pateikia tik jų dalį, o, be to, šie duomenys dar yra nepakankamai išsamūs ir jų negalima patikrinti, tokios dalinės informacijos negalima laikyti pakankamai tikslia ir visapusiška, kad Komisija, iki galo žinodama padėtį, galėtų tinkamai įvertinti Kinijos gamintojų elgseną eksportuojant PLK į kitas trečiąsias šalis.

(35)

Todėl 3.3.2 skirsnyje pateiktos išvados pagrįstos turimais faktais. Tuo tikslu, siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie kitose svarbiose trečiųjų šalių rinkose KLR atžvilgiu taikomas antidempingo priemones, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, buvo naudojama vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija, neapimanti pardavimo į trečiąsias šalis, prašymas atlikti priemonių termino galiojimo peržiūrą, pareiškėjų pateikta informacija, Kinijos eksporto statistikos (15) (KLR duomenų bazės) informacija, Pasaulio banko informacija ir kita viešai prieinama informacija.

(36)

KLR eksporto dempingas per PTL buvo nustatytas remiantis vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija, kuri atitinka visą PLK eksportą iš KLR į Sąjungą per PTL (žr. 18 konstatuojamąją dalį).

(37)

Per pradinį tyrimą nė vienam KLR eksportuojančiam gamintojui nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktais, visų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tam reikėjo parinkti trečiąją rinkos ekonomikos šalį.

(38)

Pranešime apie inicijavimą Komisija numatė rinkos ekonomikos trečiąja šalimi pasirinkti Turkiją. Pranešime apie inicijavimą taip pat nurodyta, kad panašus produktas gali būti gaminamas kitose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse, pvz., Tailande, Vietname ir Malaizijoje. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl rinkos ekonomikos trečiosios šalies pasirinkimo normaliajai vertei KLR nustatyti. Per pranešime apie inicijavimą nurodytą laiką pastabų nebuvo gauta.

(39)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija išnagrinėjo, ar tose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse, kuriose, kaip manoma, produktas buvo gaminamas, panašus produktas tikrai buvo gaminamas ir parduodamas. Be to, remdamasi prašyme atlikti peržiūrą nurodyta informacija ir Eurostato turima informacija, Komisija nurodė kitas galimas rinkos ekonomikos trečiąsias šalis: Indiją, Japoniją, JAV, Kanadą, Malaiziją, Meksiką, Pietų Afriką, Pietų Korėją, Rusiją, Šveicariją, Tailandą ir Ukrainą. Komisija tose šalyse nurodė 50 galimų gamintojų, su kuriais buvo susisiekta ir jie buvo paraginti pateikti reikiamą informaciją.

(40)

Tačiau apie save pranešė ir prašomą informaciją pateikė tik vienas Turkijos ir vienas JAV gamintojas.

(41)

Iš viso JAV panašų produktų gamina 15 galimų gamintojų. Taip pat buvo nustatyta, kad JAV rinka yra atvira rinka, į kurią per PTL buvo importuojami ir iš jos eksportuojami dideli PLK kiekiai. Importuojamiems PLK JAV netaikė importo muitų, antidempingo muitų ar kompensacinių muitų. Bendradarbiaujančio JAV gamintojo gaminamas kiekis buvo nemažas, palyginti su bendru JAV gaminamu produkto kiekiu (jis sudarė [15–25 %] bendro apytikrio JAV viduje gaminamo kiekio).

(42)

Taigi, buvo nuspręsta, kad JAV yra atvira ir didelė rinka, kurioje tarpusavyje konkuruoja daug vidaus gamintojų ir importuotojų. Buvo nustatyta, kad konkurencijos laipsnis JAV yra didesnis negu Turkijoje. Be to, Turkijos gamintojo pateikti duomenys turėjo daug trūkumų ir juose nebuvo būtinų elementų normaliajai vertei nustatyti, o JAV gamintojo atsakymo kokybė buvo pakankama, kad juo remiantis būtų galima nustatyti patikimą normaliąją vertę. Taigi, Komisija tinkama rinkos ekonomikos trečiąja šalimi pasirinko JAV.

(43)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl JAV pasirinkimo rinkos ekonomikos trečiąja šalimi tinkamumo. Iki nustatyto termino pastabų negauta.

(44)

Tuo remdamasi Komisija nusprendė rinkos ekonomikos trečiąja šalimi šiai peržiūrai pasirinkti JAV.

(45)

Pirmiausia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visas rinkos ekonomikos trečiosios šalies gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad bendradarbiaujančio panašaus produkto JAV gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis yra tipiškas, palyginti su Kinijos eksportuojančio gamintojo į Sąjungą eksportuoto peržiūrimojo produkto kiekiu.

(46)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Pardavimo sandoriai laikyti pelningais, kai vieneto kaina per tiriamąjį laikotarpį buvo lygi JAV gamintojo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(47)

Komisija nustatė produkto rūšis, kurių daugiau kaip 80 % vidaus rinkoje parduoto produkto kiekio buvo parduota didesnėmis už sąnaudas kainomis, ir tos rūšies produkto vidutinės svertinės pardavimo kainos atitiko arba viršijo vieneto gamybos sąnaudas. Tais atvejais normalioji vertė pagal produkto rūšį buvo apskaičiuota kaip atitinkamos rūšies produkto viso parduoto kiekio faktinių vidaus rinkos kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas. Tai buvo nustatyta maždaug 50 % į Sąjungą eksportuojamų rūšių produktų atžvilgiu.

(48)

Kai konkrečios rūšies produkto pelningai parduotas kiekis sudarė 80 % arba mažesnę bendro tos rūšies produkto parduoto kiekio dalį, normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuojama kaip tik pelningai tiriamuoju laikotarpiu vidaus rinkoje parduoto kiekio kainos svertinis vidurkis. Tai buvo nustatyta maždaug 50 % į ES eksportuojamų rūšių produktų atžvilgiu.

(49)

Todėl visų rūšių produktų normalioji vertė buvo nustatyta pagal vidaus rinkoje parduoto kiekio kainas.

(50)

Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis bendradarbiaujančio JAV gamintojo parduotų PLK kainomis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktuose ir 2 straipsnio 1–6 dalyse.

(51)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis informacija, kurią pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį pateikė bendradarbiaujanti KLR eksportuojančių gamintojų grupė, t. y. remiantis pirmam nepriklausomam Sąjungos pirkėjui, kuris buvo nesusijęs importuotojas, faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis eksporto kainomis.

(52)

Kadangi viso PKN lygmeniu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės eksportuojamų produktų rūšių ir rinkos ekonomikos trečiosios šalies vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšių atitikties nėra, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašiausios rūšies produkto toje rinkos ekonomikos šalyje vidaus rinkos kaina. Siekiant atsižvelgti į skirtingų rūšių produkto skirtumus, nustatant normaliąją vertę atsižvelgta į produkto rūšies savybes, kaip nustatyta pagal PKN: produkto kategoriją, kabelių savybes, lynų rūšį, išorinį diametrą ir tempiamąjį stiprį. Siekiant atsižvelgti į produktų rūšių skirtumus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą, atlikti [5–15 %] dydžio koregavimai.

(53)

Eksportui iš KLR taikomas iš dalies grąžintinas eksporto PVM, o JAV visi mokesčiai, susiję su pardavimu vidaus rinkoje, yra grąžinami. Taigi, Komisija, siekdama užtikrinti sąžiningą palyginimą ir laikydamasi nusistovėjusios teismo praktikos (16), atliko koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, atsižvelgdama į parduoto iš KLR į Sąjungą eksportuotų produktų kiekio pridėtinės vertės mokesčių (PVM) skirtumą (eksportuojant taikomas 17 % PVM, o vėliau 5 % jo grąžinama).

(54)

Be to, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e ir f punktais, normalioji vertė taip pat buvo pakoreguota atsižvelgiant į pakavimo išlaidų skirtumus (mažiau negu 2 %) ir gabenimo vidaus rinkoje išlaidų skirtumus (2–10 % intervale). Be to, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktu, eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į krovimo ir aptarnavimo išlaidas (mažiau negu 1 %), gabenimo KLR vidaus rinkoje išlaidas (1–5 % intervale), jūrų frachto išlaidas (1–5 % intervale) ir draudimo išlaidas (mažiau negu 1 %). Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g ir k punktus iš eksporto kainos taip pat buvo atimtos kredito išlaidos (mažiau negu 1 %) ir bankų mokesčiai (mažiau negu 1 %).

(55)

Galiausiai pardavimas eksportui į Sąjungą buvo atliekamas per susijusias Kinijos pardavimo bendroves. Komisija nenagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą to pardavimo atžvilgiu reikėtų atlikti koregavimą. Priežastis – priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas yra ne nustatyti tikslius dempingo skirtumus, o nustatyti, ar dempingas buvo tęsiamas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(56)

Komisija palygino kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainas, kaip apskaičiuota 45–51 konstatuojamosiose dalyse, kainų palyginamumui užtikrinti. Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, panašaus visų rūšių produkto normaliosios vertės rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje svertinis vidurkis buvo lyginamas su peržiūrimo atitinkamos rūšies produkto svertine vidutine eksporto kaina.

(57)

Tuo remiantis, procentais išreikštas CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo 16,7 %.

(58)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdytas dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie veiksniai: KLR gaminamas kiekis, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Kinijos gamintojų eksporto politika kitose trečiosiose šalyse, vengimo metodai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(59)

Vienintelė bendradarbiaujanti eksportuojančių gamintojų grupė sudarė mažiau negu 3 % bendrų gamybos pajėgumų ir mažiau negu 2 % bendro KLR gaminamo PLK kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau bendradarbiaujančių KLR PLK gamintojų nebuvo, tikimybė, kad dempingas tęsis arba pasikartos, kurią reikia apskaičiuoti siekiant įvertinti importo tendencijas, kurios susidarytų, jeigu priemonės būtų panaikintos, buvo nustatoma remiantis Komisijai prieinama informacija, t. y. vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija, prašymu atlikti peržiūrą, KLR duomenų bazės informacija, Pasaulio banko informacija ir kita viešai prieinama informacija, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie kitose svarbiose rinkose PLK taikomas antidempingo priemones.

(60)

Neturėdama jokios kitos informacijos, Komisija savo išvadas grindė prašymu atlikti peržiūrą, kuriame buvo išdėstytas tyrimas „Pasiūlos ir paklausos tendencijos Kinijos plieninių lynų ir kabelių pramonėje 2012–2016 m. ir artimoje ateityje“ (toliau – tyrimas). Remiantis ta informacija, KLR PLK gamybos pajėgumai apytikriai vertinami 5,8 mln. tonų per metus, faktinis gaminamas kiekis apytikriai vertinamas 4,0 mln. tonų per metus ir tuo remiantis nepanaudoti gamybos pajėgumai KLR 2016 m. apytikriai vertinami 1,8 mln. tonų, o tai gerokai – daugiau nei 10 kartų – viršija bendrą Sąjungoje sunaudojamą PLK kiekį per PTL, kaip nurodyta 75 konstatuojamojoje dalyje.

(61)

Tyrimo medžiagoje nurodyta, kad KLR viduje sunaudojama maždaug 3,8 mln. tonų per metus. Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į jokius elementus, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidą, kad artimoje ateityje paklausa Kinijos vidaus rinkoje gerokai padidės. Tas pat pasakytina apie Kinijos eksportą į kitas trečiąsias šalis, nes nėra informacijos, pagal kurią būtų galima daryti prielaidą, kad PLK paklausa visame pasaulyje gerokai padidės.

(62)

Kalbant apie prašymą atlikti peržiūrą ir konkrečiai apie tyrimą, pažymėtina, kad ten išdėstytos informacijos neginčijo nė viena suinteresuotoji šalis. Be to, kaip nurodyta 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, taip pat primenama, kad dauguma Kinijos PLK eksportuojančių gamintojų nepateikė prašomos reikalingos informacijos ir kad vienintelė bendradarbiaujanti eksportuojančių gamintojų grupė, kuriai tenka mažiau negu 3 % bendrų Kinijos gamybos pajėgumų, bendradarbiavo ir pateikė aktualią informaciją, kurios buvo prašoma.

(63)

Todėl, nesant jokios kitos informacijos, manoma, kad Kinijoje turimi nepanaudoti pajėgumai nebus iki galo išnaudoti nei PLK paklausai vidaus rinkoje, nei jų paklausai pasaulio mastu tenkinti.

(64)

Kaip paaiškinta 32–35 konstatuojamosiose dalyse, vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija negalėjo būti naudojama Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į kitas trečiąsias šalis tendencijoms tinkamai įvertinti. Todėl šioms tendencijoms įvertinti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisijai teko remtis turimais faktais. Kaip ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija šiuo tikslu naudojosi KLR duomenų baze (17).

(65)

Tačiau pažymėtina, kad KLR duomenų bazė apima platesnę produkto apibrėžtąją sritį negu peržiūrimasis produktas, nes ji taip pat apima suvytą vielą, nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, taip pat plieninius lynus ir kabelius, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo neviršija 3 mm. Taigi, remiantis KLR duomenų bazėje rasta informacija, nebuvo galima atlikti prasmingos į kitas rinkas eksportuojamo kiekio analizės. Nepaisant to, KLR duomenų baze buvo galima naudotis kainų analizei atlikti. Kainų analizė grindžiama pagrįstais apytikriais vertinimais, nes kitų produktų, galimai įtraukiamų į analizę, savybės yra panašios.

(66)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad, palyginus Kinijos eksporto į penkias pagrindines jų eksporto rinkas, išskyrus Sąjungą (o tai yra Indija, JAV, Pietų Korėja, Tailandas ir Vietnamas), kainas su normaliąja verte, nustatyta 45–50 konstatuojamosiose dalyse aprašytoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, per PTL dempingo skirtumai sudarė 129–314 %. Kinijos PLK eksportas į minėtas penkias kitas rinkas sudarė maždaug 40 % bendro Kinijos PLK eksporto. Remiantis ta pačia informacija, pardavimo į Sąjungą dempingo skirtumas siekė 97 %.

(67)

Todėl PLK eksporto iš KLR į kitas trečiąsias šalis dempingo lygis per PTL, tikėtina, buvo aukštesnis nei pardavimo eksportui į Sąjungą dempingo lygis. Nesant jokios kitos informacijos, eksporto į kitas trečiąsias šalis kainų lygį galima laikyti tikėtino eksporto į Sąjungą pardavimo kainų lygio panaikinus priemones rodikliu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių rinkose kainų lygis yra žemas, buvo padaryta išvada, kad yra daug erdvės mažinti eksporto į Sąjungą kainą ir dėl to gali padidėti dempingas.

(68)

Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis (18), KLR kilmės PLK taikomos antidempingo priemonės taip pat galioja Turkijoje (19), Meksikoje (20) ir Brazilijoje (21). Kinijos kilmės PLK importo antidempingo tyrimą neseniai pradėjo Kolumbija (22), 2017 m. gruodžio mėn. buvo nustatytos laikinosios 15 % antidempingo priemonės. Tai aiškiai rodo, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminami PLK dempingo kainomis taip pat buvo eksportuojami į kitas rinkas. Be to, tai rodo, kad Kinijos PLK eksportas į tas rinkas yra arba bus ribojamas ir kad Kinijos PLK eksportuojantys gamintojai turi rasti alternatyvias rinkas savo nepanaudotiems pajėgumams.

(69)

Remiantis turima informacija, kaip paaiškinta 66 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad KLR eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje gali gauti aukštesnę kainą negu kitose trečiosiose šalyse. Remiantis KLR duomenų baze, per PTL vidutinė FOB (angl. free on board) eksporto į Sąjungą kaina buvo 1 688 EUR už toną, o penkių pagrindinių trečiųjų šalių rinkoms skirto eksporto kaina vidutiniškai buvo tik 1 191 EUR už toną. Taigi, Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo maždaug 30 % mažesnės negu eksporto į Sąjungą kainos (neatsižvelgiant į Sąjungos rinkoje sumokamus antidempingo muitus). Tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli rinka, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai nuo pardavimo Sąjungoje gali gauti didesnį pelną negu nuo pardavimo kitose eksporto rinkose.

(70)

Padaryta išvada, kad nustatytas PTL dempingo skirtumas, dideli KLR nepanaudoti pajėgumai, nustatytas Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksportuotojų elgsena kitose trečiosiose šalyse rodo, jog panaikinus priemones dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos rinką užplūs didelis kiekis dempingo kaina eksportuojamų produktų. Todėl manoma, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(71)

Sąjungoje PLK per PTL gamino daugiau kaip 22 gamintojai ir (arba) gamintojų grupės. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(72)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, pareiškėjo pateiktais bendrais duomenimis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais, bendras Sąjungos gamybos kiekis PTL laikotarpiu buvo 168 701 tona.

(73)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti šeši gamintojai ir (arba) gamintojų grupės. Komisija gavo ir patikrino penkių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus. Penki gamintojai per PTL pagamino 43 % viso Sąjungoje gaminamo kiekio. Taigi, atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(74)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės parduotu kiekiu Sąjungos rinkoje ir iš trečiųjų šalių į Sąjungą importuotu kiekiu, – šiuos duomenis pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (14 straipsnio 6 dalimi nustatyta duomenų bazė) Komisijai pranešė valstybės narės, – ir remiantis patikrintais bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(75)

1 lentelėje išdėstytos Sąjungos suvartojimo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(76)

2013–2014 m. Sąjungos suvartojimas išliko stabilus, o nuo 2014 m. iki PTL sumažėjo 6 %.

(77)

Remdamasi bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateiktu patikrintu atsakymu į klausimyną ir 14 straipsnio 6 dalimi nustatytos duomenų bazės nagrinėjamojo laikotarpio duomenimis, Komisija nustatė iš KLR importuojamą kiekį.

(78)

Remiantis šiais duomenimis, importo į Sąjungą iš KLR ir jo rinkos dalies raida yra tokia:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(79)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu PLK importo iš KLR apimtis svyravo kiekvienais metais. 2013–2014 m. importo apimčiai sumažėjus 34 %, 2014–2015 m. ji padidėjo 80 % (23). Galiausiai per PTL importo apimtis sumažėjo nuo 2 697 tonų 2013 m. iki 2 005 tonų. Importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 26 %.

(80)

Importo iš KLR rinkos dalis kito pagal panašią tendenciją. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo nuo 1,5 % iki 1,2 %.

(81)

Remdamasi bendradarbiaujančios Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės pateiktu patikrintu klausimyno atsakymu ir 14 straipsnio 6 dalimi nustatytos duomenų bazės nagrinėjamojo laikotarpio duomenimis, Komisija nustatė importuotų produktų kainas. Importo į Sąjungą iš KLR vidutinių kainų raida yra tokia:

3 lentelė

Vidutinė importo iš KLR kaina

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR importuojamo produkto vidutinė kaina svyravo kiekvienais metais. Iš pradžių 2014 m. kainos sumažėjo 21 %. 2015 m. kainos padidėjo, pasiekdamos beveik 2013 m. lygį, o tada per PTL dar labiau padidėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos iš viso padidėjo 45 %.

(83)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(84)

Palyginimo rezultatai išreikšti Sąjungos pramonės vidutinės svertinės kainos per PTL procentine dalimi. Priverstinio kainų mažinimo nebuvimas rodo priemonių veiksmingumą. Jeigu priemonės būtų nebetaikomos ir Kinijos PLK eksportuojantys gamintojai savo eksporto kainas išlaikytų panašaus lygio, priverstinio kainų mažinimo skirtumas turėtų būti apskaičiuojamas iš importo kainos atimant antidempingo muitą. Taip nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų 36,3 %. Tai laikoma ateityje galimų į Sąjungą eksportuojamų produktų kainų pagrįstu rodikliu, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(85)

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR – tai daugiausia importas iš Korėjos Respublikos, Turkijos, Tailando, Rusijos ir Malaizijos.

(86)

Tų produktų importo į Sąjungą apimtis ir jų rinkos dalis bei vidutinės kainos parodytos 4 lentelėje:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(87)

Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių apimtis išliko gana stabili ir šiek tiek padidėjo (1 %).

(88)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos suvartojimas sumažėjo, šiuo laikotarpiu minėtas padidėjimas pasireiškė kaip rinkos dalies padidėjimas nuo 36,1 % iki 38,8 %.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, importuojamo produkto vidutinė kaina svyravo kiekvienais metais. Iš pradžių 2014 m. kainos sumažėjo 7 %. 2015 m. kainos padidėjo 2 %, o per PTL vėl sumažėjo 8 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos iš viso sumažėjo 13 %.

(90)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Korėjos Respublika turėjo didžiausią Sąjungos rinkos dalį po Sąjungos pramonės.

(91)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, PLK importui iš KLR taikomų pradinių priemonių buvo vengiama vežant per Korėjos Respubliką. Todėl 2010 m. importuojamiems KLR kilmės produktams nustatytas antidempingo muitas taip pat buvo nustatytas iš Pietų Korėjos siunčiamiems importuojamiems tokiems pat produktams, išskyrus produktus, pagamintus 15 tikrų Pietų Korėjos eksportuojančių gamintojų.

(92)

Praktiškai visus iš Korėjos Respublikos į Sąjungą per PTL importuojamus PLK eksportavo gamintojai, kuriems netaikomas išplėstas antidempingo muitas, t. y. 99,98 % visos importo iš Korėjos apimties.

(93)

5 lentelėje išdėstyta Korėjos importo į Sąjungą apimties, rinkos dalies ir vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Korėjos importo apimtis, rinkos dalis ir vidutinė kaina

(94)

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %, šiek tiek didesniu tempu negu sumažėjo suvartojimas.

(95)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis sumažėjo didesniu tempu negu sumažėjo suvartojimas, rinkos dalis tik šiek tiek sumažėjo nuo 21,0 % iki 20,0 %.

(96)

2013–2015 m. vidutinė importuojamų produktų kaina padidėjo 6 %, o per PTL – sumažėjo 9 %, taigi, kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 3 %. Vidutinė kaina (CIF, neįskaitant muito) buvo 48 % žemesnė negu vidutinė Sąjungos pramonės kaina (EXW).

(97)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nebuvo importuojamų Maroko kilmės arba iš Maroko siunčiamų produktų. Todėl manyta, kad tolesnio tyrimo atlikti nereikia.

(98)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importuojamiems Ukrainos kilmės PLK vis dar galiojo 51,8 % antidempingo muitas, išplėstas importuojamiems tokiems patiems iš Moldovos siunčiamiems produktams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Moldovos kilmės.

(99)

Tos priemonės baigė galioti 2017 m. vasario 10 d., kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje.

(100)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nebuvo importuojamų Ukrainos ir Moldovos kilmės arba iš Ukrainos ir Moldovos siunčiamų produktų. Todėl manyta, kad tolesnio nagrinėjamojo laikotarpio tyrimo atlikti nereikia.

(101)

Importas iš likusiųjų trečiųjų šalių – tai daugiausia importas iš Malaizijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos. 6 lentelėje išdėstoma šio importo raida:

6 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(102)

2013–2015 m. laikotarpiu bendras iš trečiųjų šalių importuojamas kiekis padidėjo 27 %. Per PTL importuojamas kiekis sumažėjo 10 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importuojamas kiekis iš viso padidėjo 17 %. Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo, kaip aprašyta 76 konstatuojamojoje dalyje, kitų trečiųjų šalių rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 15 % iki 19 %.

(103)

Iš Turkijos importuojamas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, tačiau per PTL jis pasiekė panašų lygį kaip 2013 m. (nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje), t. y. 7 028 tonas. Iš viso jų rinkos dalis išliko gana stabili – nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 0,4 procentiniais punktais, t. y. nuo 3,9 % 2013 m. iki 4,3 % per PTL. Vidutinė kaina sumažėjo 9 %.

(104)

2013–2014 m. iš Tailando importuojamas kiekis padidėjo 25 %, tačiau paskui nuolat mažėjo ir nuo 5 206 tonų 2013 m. per PTL pasiekė 6 122 tonas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importuojamas kiekis iš viso padidėjo 18 %. 2014 m. taip pat padidėjo rinkos dalis, ji per PTL išliko stabili. Vidutinė importuojamų produktų kaina 2014–2015 m. laikotarpiu svyravo (– 4 %, + 15 %) ir nuo 2013 m. per PTL padidėjo 2 %.

(105)

Iš Rusijos importuojamas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo, tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko gana mažas. Rinkos dalis taip pat išaugo – nuo 0,9 % iki 2,9 %. Vidutinė kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 21 %.

(106)

Iš Malaizijos importuojamas kiekis nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios svyravo, tačiau per PTL jis pasiekė beveik tą patį lygį kaip 2013 m., t. y. 4 530 tonų. Nepaisant svyravimų, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Malaizijos importuojamų PLK rinkos dalis iš viso padidėjo nedaug – 0,2 procentinių punktų. Vidutinė importuojamų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %.

(107)

Per PTL iš Malaizijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos importuojamų PLK kainos vidutiniškai buvo mažesnės negu Sąjungos pramonės vidutinė kaina (49–63 %). Jos taip pat buvo mažesnės negu iš KLR importuojamų produktų kaina (41–57 %).

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(109)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kryžmiškai sutikrintais su kelių Sąjungos gamintojų informacija, pateikta prieš inicijuojant tyrimą, ir atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintais klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir patikrintais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(110)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(111)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(112)

7 lentelėje išdėstyta bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(113)

2013–2014 m. laikotarpiu bendra gamybos apimtis išliko gana stabili, o 2015 m. sumažėjo 5 %. Tačiau per PTL gamybos apimtis sumažėjo dar 12 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis iš viso sumažėjo 18 %.

(114)

Gamybos pajėgumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nedaug, o iš viso – tik 5 %.

(115)

Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 71 % 2013 m. iki 55 % per PTL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu, sumažėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas iš viso sumažėjo 22 %.

(116)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(117)

Pardavimo apimtis kito ta pačia tendencija kaip ir gamybos apimtis. 2013–2014 m. laikotarpiu ji išliko gana stabili, o 2015 m. sumažėjo 5 %. Per PTL gamybos apimtis sumažėjo dar 5 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis iš viso sumažėjo 10 %.

(118)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,4 procentiniais punktais nuo 62,4 % iki 60,0 %.

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 6 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo dar labiau, t. y. 10 %. Todėl Sąjungos pramonė neteko 2,4 procentinių punktų rinkos dalies. Pardavimo apimties sumažėjimą taip pat atspindėjo pajėgumų naudojimas – jis sumažėjo 22 %.

(120)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(121)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 9 %, jis daugiausia mažėjo per PTL. Darbuotojų skaičius sumažėjo tada, kai sumažėjo gamybos ir pardavimo apimtis, kaip aprašyta 113 ir 117 konstatuojamosiose dalyse.

(122)

Kadangi gamybos apimtis sumažėjo labiau negu darbuotojų skaičius, produktyvumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 %.

(123)

Kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūrimasis produktas buvo toliau iš KLR į Sąjungos rinką importuojamas taikant 16,7 % dempingą. Importo apimtis buvo maža dėl galiojančių antidempingo priemonių veiksmingumo. Nepaisant to, Kinijos gamintojai išliko Sąjungos rinkoje, per PTL išlaikydami 1,2 % rinkos dalį (žr. 2 lentelę).

(124)

Per praėjusią priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo pastebimas Sąjungos pramonės atsigavimas nuo ankstesnio dempingo poveikio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsigavimo procesas sulėtėjo, o pagrindiniai žalos rodikliai rodė mažėjimo tendenciją. Be to, dėl mažesnės urmu parduodamų biržos prekių paklausos ir sumažėjusios naftos kainos susitraukė kasybos, naftos ir dujų sektorių veikla. Vėliau susidarė neigiamas poveikis PLK paklausai ir dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu 6 % sumažėjo suvartojimas (žr. 1 lentelę).

(125)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje kainos laipsniškai mažėjo, Sąjungos pramonė negalėjo dar labiau atsigauti nuo ankstesnio dempingo poveikio.

(126)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos ir vieneto sąnaudos

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 12 %.

(128)

Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 13 %. Tą vieneto gamybos sąnaudų padidėjimą daugiausia lėmė gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimas (atitinkamai 18 % ir 10 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje (žr. 7 lentelę) ir 117 konstatuojamojoje dalyje (žr. 8 lentelę)). Pažymėtina, kad vieneto gamybos sąnaudos taip padidėjo nepaisant to, kad bendros gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Taigi, nors Sąjungos pramonė sugebėjo sumažinti bendras gamybos sąnaudas, ji nesugebėjo sumažinti vieneto gamybos sąnaudų, nes gerokai sumažėjo gamybos ir pardavimo apimtis.

(129)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(130)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu po nedidelių svyravimų iš viso padidėjo nedaug – 3 %.

(131)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

(132)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis sumažėjo nedaug – 3 %. Kadangi Sąjungos pramonė turi išlaikyti minimalų būdingiausių PLK atsargų lygį, kad būtų galima nedelsiant patenkinti paklausą, atsargos negalėjo toliau mažėti ir dėl to jų vertė gamybos apimties procentine išraiška padidėjo 38 %.

(133)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu tokia:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(134)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo – 2013 m. buvo gautas 7,5 % pelnas, o PTL buvo baigtas 1,6 % nuostoliu.

(135)

Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo drastiškai – 79 %. Tai – papildomas Sąjungos pramonės eksploatacinės veiklos prasto efektyvumo ir jos patirto likvidumo trūkumo rodiklis.

(136)

Vėliau nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo iki 50 %. Dėl mažėjančių pelno dydžių ir didelio spaudimo kainoms daugiausia buvo daromos tik aplinkosaugos ar saugumo reikalavimams įvykdyti reikalingos investicijos. Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai mažai investuojama į eksploataciją ir gamybos technologijas, kuriomis būtų galima padidinti efektyvumą ir produktyvumą.

(137)

Investicijų grąža reiškia investicijos duodamą pelną arba nuostolį, palyginti su investuota suma. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo nuo 33,3 % iki neigiamo dydžio – – 5,2 %.

(138)

Dėl taikytų antidempingo muitų Sąjungos pramonė per pirmuosius du nagrinėjamojo laikotarpio metus (2013–2014 m.) tęsė atsigavimą nuo ankstesnio žalingo dempingo poveikio ir sugebėjo išlaikyti pelno dydį, viršijantį tikslinį 5 % pelningumą.

(139)

Nepaisant to, dėl mažesnės urmu parduodamų biržos prekių paklausos ir sumažėjusios naftos kainos susitraukė kasybos, naftos ir dujų sektorių veikla. Taigi, PLK paklausa nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Šis paklausos sumažėjimas Sąjungos pramonei turėjo tiesioginį poveikį – sumažėjo jos gamybos ir pardavimo apimtis ir rinkos dalis. Kartu žema kaina parduodamų PLK dalis padidėjo ir dėl to sumažėjo Sąjungoje mokama kaina, dar labiau pakenkusi jos finansiniams rezultatams. Taigi, beveik visi žalos rodikliai pablogėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą.

(140)

Importuojami KLR kilmės PLK ribotai prisidėjo prie Sąjungos pramonei daromos žalos. Dėl galiojančių priemonių jų rinkos dalis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo maža. Nepaisant to, importuojami Kinijos PLK ir toliau buvo parduodami Sąjungos rinkoje.

(141)

Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu iš kitų trečiųjų šalių importuojamų produktų bendra rinkos dalis sudarė 38,8 % ir šiek tiek padidėjo (žr. 4 lentelę). Vidutinės iš kitų trečiųjų šalių importuojamų produktų kainos kito mažėjančia linkme ir dažniausiai būdavo žemesnės už Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainą. Todėl tie importuojami produktai darė nemažą žalą Sąjungos pramonei. Kaip jau išnagrinėta 85–89 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu šios šalys sugebėjo ne tik išlaikyti savo rinkos dalį, bet ir ją padidinti. Be to, tuo pačiu laikotarpiu vidutinė importuojamų produktų kaina sumažėjo (89 konstatuojamoji dalis), sukeldama dar didesnį neigiamą poveikį Sąjungoje mokamai kainai, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje mokamos kainos sumažėjo 12 % (žr. 127 konstatuojamąją dalį) ir dar labiau pablogėjo jos finansiniai rezultatai.

(142)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pradinės priemonės Sąjungos pramonei buvo naudingos, nes per pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus (2013–2014 m.) tęsėsi Sąjungos pramonės atsigavimas nuo ankstesnio žalingo dempingo. Tačiau dėl minėtų veiksnių atsigavimo procesas sustojo.

(143)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar, leidus nebetaikyti KLR atžvilgiu taikomų priemonių, importuojamų Kinijos produktų daroma materialinė žala pasikartotų. Tyrimas parodė, kad per PTL importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina (57 konstatuojamoji dalis) ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (70 konstatuojamoji dalis).

(144)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: i) KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, ii) galimas importuojamų Kinijos produktų kainų lygis, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti, iii) Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena kitose trečiosiose šalyse, iv) Sąjungos rinkos patrauklumas ir v) importuojamų Kinijos produktų poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(145)

Kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, KLR gamintojai Kinijoje turi didelius gamybos pajėgumus ir atitinkamai nepanaudotus pajėgumus, kurie per PTL gerokai viršijo ne tik į Sąjungą eksportuotų produktų kiekį, bet ir visą Sąjungos suvartojimą per PTL.

(146)

Be to, kaip teigiama 63 konstatuojamojoje dalyje, nenustatyta elementų, kurie rodytų, kad artimiausioje ateityje PLK paklausa KLR vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidės. Todėl Komisija padarė išvadą, kad turimų nepanaudotų pajėgumų nebūtų galima iki galo išnaudoti Kinijos vidaus rinkos arba kitų trečiųjų šalių rinkų paklausai patenkinti.

(147)

Vis dėlto, kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, vienintelė bendradarbiaujanti KLR eksportuojančių gamintojų grupė nepateikė duomenų apie savo pardavimą eksportui į kitų trečiųjų šalių rinkas. Todėl, nesant jokios kitos informacijos, eksportuojamų Kinijos produktų kainoms kitose trečiųjų šalių rinkose nustatyti buvo naudojamasi KLR duomenų baze.

(148)

Tų eksportuojamų produktų kainos taip pat buvo laikomos ateityje galimų į Sąjungą eksportuojamų produktų kainų pagrįstu rodikliu, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(149)

Kaip paaiškinta 69 konstatuojamojoje dalyje, iš KLR į kitas eksporto rinkas eksportuojamų produktų kainos vidutiniškai buvo gerokai žemesnės už produktų, eksportuojamų į Sąjungą, kainas – maždaug 30 %. Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad KLR gamintojams esama pakankamai erdvės mažinti į Sąjungą eksportuojamų produktų kainas.

(150)

Be to, bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės importuojamų produktų kaina, neatsižvelgiant į antidempingo muitus, per PTL lėmė priverstinį Sąjungos pramonės parduodamų produktų kainų mažinimą 36,3 %, kaip paminėta 84 konstatuojamojoje dalyje. Tai laikoma ateityje galimų į Sąjungą eksportuojamų produktų kainų pagrįstu rodikliu, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(151)

Todėl, kaip paaiškinta 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, nesant kitos prieinamos informacijos, eksportuojamų Kinijos produktų kainoms kitose trečiųjų šalių rinkose nustatyti buvo naudojamasi KLR duomenų baze.

(152)

Remiantis ta informacija, nustatyta, kad į kitų trečiųjų šalių rinkas eksportuojamų Kinijos PLK kainos, priklausomai nuo eksporto rinkos, vidutiniškai buvo apie 40–80 % žemesnės negu Sąjungos pramonės parduodamų produktų kainos.

(153)

Pagrindinės trys Kinijos PLK eksporto paskirties vietos per PTL buvo Korėjos Respublika (123 891 tona, arba 11 % bendro jų eksporto), JAV (97 936 tonos, arba 9 % bendro jų eksporto) ir Vietnamas (76 344 tonos, arba 7 % bendro jų eksporto). Vidutinės į tas rinkas eksportuojamų produktų kainos buvo atitinkamai 1 107 EUR už toną, 1 444 EUR už toną ir 781 EUR už toną. Taigi, vidutinės į tas šalis parduodamų produktų kainos buvo nuo 50 % iki maždaug 80 % žemesnės negu vidutinė Sąjungos pramonės kaina.

(154)

Atsižvelgiant į pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje išdėstytą kainų analizę, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti, Kinijos eksportuojantys gamintojai turėtų nemažai pajėgumų sumažinti į Sąjungos rinką importuojamų savo produktų kainas ir juos Sąjungos rinkoje vis tiek parduoti aukštesnėmis kainomis negu kitų trečiųjų šalių rinkose. Taigi, Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelių paskatų nukreipti savo eksportuojamus produktus į Sąjungą, kurioje jie gautų aukštesnes kainas ir vis tiek galėtų gerokai privestinai sumažinti Sąjungos pramonės parduodamų produktų kainą. Be to, jie turėtų paskatą bent dalį savo nepanaudotų pajėgumų žemomis kainomis eksportuoti į Sąjungos rinką.

(155)

Dar vienas Sąjungos rinkos patrauklumo ženklas yra tai, kad nuo priemonių taikymo pradžios Kinijos eksportuotojai bandė jų vengti, tačiau šie bandymai buvo nustatyti ir neutralizuoti, kaip paaiškinta 2 ir 4 konstatuojamosiose dalyse.

(156)

Be to, Sąjungos rinkos patrauklumą rodo KLR kilmės produktų importas dempingo kaina, vykdomas nepaisant to, kad priemonės galioja nuo 1999 m.

(157)

Todėl padaryta išvada, kad KLR eksportuojantys gamintojai turi potencialą ir paskatą gerokai padidinti savo PLK eksporto į Sąjungą dempingo kainomis apimtį, gerokai privestinai sumažindami Sąjungos pramonės kainas, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(158)

Jeigu Sąjungos pramonė išlaikys dabartinį kainų lygį, ji negalės išlaikyti savo pardavimo apimties ir rinkos dalies žema kaina importuojamų Kinijos produktų atžvilgiu. Labai tikėtina, kad, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti, Kinijai tenkanti rinkos dalis greitai padidėtų. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyktų Sąjungos pramonės sąskaita, nes jos kainų lygis yra aukščiausias. Sumažėjus pardavimo apimčiai, dar sumažėtų pajėgumų panaudojimas ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Tai savo ruožtu dar labiau pablogintų finansinę Sąjungos pramonės padėtį ir padidintų nuostolingumą, jau susidariusius per PTL.

(159)

Vis dėlto, jeigu Sąjungos pramonė nuspręstų sumažinti savo kainų lygį bandydama išlaikyti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį, beveik iš karto pablogės jos finansinė padėtis ir gerokai padidės per PTL pastebėtas nuostolingumas.

(160)

Pagal abu scenarijus tikėtina, kad priemonių galiojimo pabaiga turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, ypač užimtumui. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė jau buvo priversta 9 % sumažinti su produktais susijusį užimtumą (žr. 9 lentelę). Dar labiau pablogėjus Sąjungos pramonės padėčiai, gali tekti uždaryti ištisus gamybos padalinius.

(161)

Taigi, darytina išvada, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti esamoms priemonėms pasikartotų iš Kinijos importuojamų PLK daroma žala, ir tikėtina, kad jau ir taip bloga Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų.

(162)

Ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu (2007–2010 m.) ekonominės Sąjungos pramonės padėties raida buvo teigiama. NET per pirmuosius dvejus dabartinio nagrinėjamojo laikotarpio metus (2013–2014 m.) Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti savo pelningumą arti tikslinio 5 % pelningumo. Todėl Sąjungos pramonė įrodė, kad yra struktūriškai gyvybinga ir gali įveikti savo nuostolingumą. Tačiau dabartinės priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugrįžo į pažeidžiamą finansinę padėtį ir tikimasi, kad ji dar labiau pablogės, jeigu priemonės baigs galioti. Tada Sąjungos pramonė negalėtų įveikti dabartinės blogos padėties ir dėl labai tikėtino Kinijos PLK importo dempingo kainomis patirtų dar didesnę žalą.

(163)

Pripažįstama, kad PLK importas iš Korėjos Respublikos ir kitų trečiųjų šalių, atsižvelgiant į jo apimtį ir mažas kainas, yra veiksniai, prisidedantys prie Sąjungos pramonės patiriamos žalos. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekant šį tyrimą buvo vertinama tik tai, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė dėl PLK importo iš Kinijos žalinga kaina, jeigu dabartinės antidempingo priemonės baigtų galioti. Atsižvelgiant į pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, bet koks importo iš Kinijos padidėjimas gerokai pablogintų padėtį dėl didelių KLR nepanaudotų pajėgumų, Sąjungos rinkos patrauklumo ir galimai žemų iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamų PLK kainų.

(164)

Tai, kad šiuo metu PLK importas iš Kinijos į Sąjungos rinką yra gerokai mažesnis, palyginti su importu prieš nustatant priemones, rodo, kad nustačius antidempingo muitus sėkmingai atkurtos neiškraipytos Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojų ir Sąjungos pramonės konkurencijos sąlygos. Tai, kad dėl importo iš Korėjos Respublikos ir kitų trečiųjų šalių buvo priverstinai mažinamos importo iš Kinijos kainos, nekeičia Komisijos įsipareigojimų nagrinėti tik su šiuo tyrimu susijusius aspektus. Kaip išdėstyta 165 konstatuojamojoje dalyje, Komisija įrodė, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti priemonėms žala pasikartotų.

(165)

Komisija padarė išvadą, jog labai tikėtina, kad panaikinus priemones Kinijos PLK importas dempingo kaina, dėl kurio priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, labai padidėtų ir todėl dar labiau padidėtų Sąjungos pramonei daroma žala. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų rimtas pavojus.

(166)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(167)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(168)

Primintina, jog per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nuspręsta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(169)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(170)

Tyrimas taip pat parodė, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai, tikėtina, turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei ir jos šiuo metu pažeidžiama finansinė padėtis dar labiau pablogėtų. Priemonių galiojimo pabaiga keltų didelę grėsmę Sąjungos pramonės gyvybingumui, nes Sąjungos gamintojai būtų priversti nutraukti veiklą ir Sąjungos rinka atitinkamai taptų visiškai priklausoma nuo PLK importo.

(171)

Praeityje Sąjungos pramonė įrodė esanti gyvybinga pramonė, pasiekianti teigiamų ekonominių ir finansinių rezultatų. Ji sugebėjo likti pelninga ir išlaikyti pelno dydį, viršijantį tikslinį pelningumą.

(172)

Todėl galiojančių antidempingo priemonių išsaugojimas yra naudingas Sąjungos pramonei.

(173)

Kaip nurodyta 20–22 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas importuotojas. Reikia priminti, kad per ankstesnius tyrimus buvo nustatyta, jog importuotojams nustatytų priemonių poveikis būtų nedidelis. Nesant priešingų įrodymų, atitinkamai galima patvirtinti, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo žymaus neigiamo poveikio jų finansinei padėčiai ir kad tolesnis priemonių taikymas importuotojų pernelyg neapsunkintų.

(174)

PLK naudojami įvairiai: žuvininkystės, jūrų ir laivybos, naftos ir dujų, kasybos, miškininkystės, oro transporto, civilinės inžinerijos, statybos ir liftų gamybos sektoriuose.

(175)

Kaip nurodyta 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas naudotojas. Kai kurie apie save pranešę naudotojai nurodė, kad PLK jie naudoja tik epizodiškai. Taigi, kaip ir per ankstesnius tyrimus, buvo padaryta išvada, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo žymaus neigiamo poveikio ekonominei naudotojų padėčiai ir kad dėl to tęsiamos priemonės pernelyg neapsunkintų naudotojų pramonės padėties.

(176)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl KLR kilmės importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

(177)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones importuojamiems KLR kilmės PLK. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Šalių pastabų negauta.

(178)

Kaip išdėstyta 6 konstatuojamojoje dalyje, importuojamiems KLR kilmės PLK taikomi antidempingo muitai taip pat buvo išplėsti importuojamiems iš Maroko ir Korėjos Respublikos siunčiamiems PLK, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Maroko ar Korėjos Respublikos kilmės. Importuojamiems KLR kilmės PLK ir toliau taikytinas antidempingo muitas taip pat turėtų būti toliau taikomas importuojamiems iš Maroko ir Korėjos Respublikos siunčiamiems PLK, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Maroko ar Korėjos Respublikos kilmės. Maroko eksportuojančiam gamintojas, kuris buvo atleistas nuo priemonių, kurių taikymo sritis buvo išplėsta Reglamentu (EB) Nr. 1886/2004, taip pat turėtų būti atleistas nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių. Penkiolika Pietų Korėjos eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymo sritis buvo išplėsta Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010, taip pat turėtų būti atleisti nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(179)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (26), yra tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(180)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/64

(1)

pagal Direktyvą 2014/90/ES Komisija turi įgyvendinimo įgaliojimus nustatyti atitinkamus elektroninio žymens modelio, veikimo, pritvirtinimo ir naudojimo techninius kriterijus;

(2)

atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje (2) elektroninio žymens, kaip šturvalo ženklo priedo, naudojimas įvertintas teigiamai;

(3)

laivų įrenginiams paženklinti elektroniniais žymenimis nereikia daug investicijų ir toks ženklinimas naudingas gamintojams, laivų savininkams ir naudotojams, taip pat rinkos priežiūros institucijoms;

(4)

šiame reglamente pateikiamos specifikacijos parengtos sąnaudų ir naudos analizės tikslais palyginus turimas technologijas, taip pat atsižvelgus į pasiūlymus, kokios sandaros kodais dera identifikuoti laivų įrenginius;

(5)

sąnaudų ir naudos analizės tikslais palyginus esamus duomenų laikmenų ir duomenų mainų architektūros variantus parengta rekomendacija, kad tinkamiausios naudoti technologijos yra dvimačiai brūkšniniai kodai ir radijo dažninis atpažinimas (RFID);

(6)

sąnaudų ir naudos analizė taip pat parodė, kad elektroniniame žymenyje duomenų telpa mažai, todėl jame saugomoje informacijoje turi būti saitas su duomenų baze, kurioje laikoma išsami informacija. Šiame reglamente nurodytais dvimačiais brūkšniniais kodais ir radijo dažniniu atpažinimu galima perduoti pagrindinę informaciją, kurioje būtų tokie saitai;

(7)

todėl turėtų būti naudojamas unikalus laivų įrenginių identifikavimas, grindžiamas standartizuota kodo sandara, nepriklausoma nuo elektroninio žymens rūšies. Toks identifikavimas turėtų būti pakankamai lankstus, kad naudotojai turėtų tiesioginę prieigą prie laivų įrenginių svarbiausių duomenų bazių;

(8)

būtinos informacijos kodavimo duomenų laikmenose formatas turėtų būti grindžiamas ISO standartais. Tokiu formatu turėtų būti įmanoma koduoti papildomą gamintojų naudojamą informaciją, visų pirma, gamintojai turėtų galėti į duomenų laikmenas įterpti papildomo saugumo elementus, kad būtų lengviau atpažinti padirbtus gaminius;

(9)

kad laivų įrenginius, kuriuose vietoje šturvalo ženklo naudojamas elektroninis žymuo, būtų lengviau pastebėti, tokie įrenginiai turėtų būti žymimi atitinkamu ženklu;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto (COSS) nuomonę,

a)

visam laikui pritvirtintus laivo įrenginio RFID žymenis;

b)

visam laikui pritvirtintus laivo įrenginio žymenis su optiškai nuskaitomais dvimačiais brūkšniniais kodais arba

c)

visam laikui uždėtus laivo įrenginio žymenis su optiškai nuskaitomais dvimačiais brūkšniniais kodais.

20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/68

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/154 (2) Komisijos reglamente (ES) 2016/1240 (3) nustatytomis sąlygomis paskelbtas nugriebto pieno miltelių supirkimas konkurso tvarka valstybės intervencijos laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

(2)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 14 straipsnio 1 dalį Komisija, remdamasi atskirais konkurso etapais gautomis paraiškomis, turi nustatyti didžiausią supirkimo kainą arba nuspręsti jos nenustatyti;

(3)

atsižvelgiant į antru atskiru konkurso etapu gautas paraiškas, didžiausia supirkimo kaina neturėtų būti nustatyta;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,