19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/1

„o)

tvarko atskiras bylas ir apskaitą, kuriuose saugoma informacija ir dokumentai, susiję su tarptautinės garantijų sistemos organizavimu ir veikimu bei TIR knygelių spausdinimu ir išdavimu;

p)

užtikrina visapusišką ir savalaikį bendradarbiavimą, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) prieigą prie minėtų bylų ir apskaitos kompetentingoms Jungtinių Tautų tarnyboms arba bet kokiam kitam tinkamai įgaliotam kompetentingam subjektui ir bet kuriuo metu – sąlygas jiems Susitariančiųjų šalių vardu papildomiems tikrinimams vykdyti ir auditams atlikti pagal 8 priedo 1a straipsnio 5 ir 6 dalis;

q)

pasitelkia nepriklausomą išorės auditorių o punkte minėtiems bylų ir apskaitos metiniams auditams atlikti. Išorės auditas vykdomas pagal tarptautinius audito standartus, o po jo parengiami metinė audito ataskaita ir rekomendacijų raštas teikiami administraciniam komitetui.“

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/3

(1)

2013 m. rugpjūčio 9 d. Nyderlandai Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė dokumentų rinkinį pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69 straipsnio 4 dalį (toliau – XV priedo dokumentų rinkinys (2)) siūlydama apriboti 1-metil-2-pirolidono (toliau – NMP) naudojimą. XV priedo dokumentų rinkinys parodė, kad Sąjungos masto veiksmas buvo būtinas siekiant šalinti riziką darbuotojams, patyrusiems NMP ekspoziciją;

(2)

Nyderlandai NMP keliamo pavojaus vertinimą grindė keliais šios medžiagos poveikio žmogaus sveikatai rezultatais. Toksiškumas vystymuisi buvo laikomas svarbiausiu iš šių rezultatų ir buvo naudojamas nustatyti vertei (išvestinei ribinei poveikio nesukeliančiai vertei arba DNEL), kurią viršijus darbuotojai neturėtų patirti NMP ekspozicijos įkvėpdami;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 (3) nustatyta, kad jei NMP koncentracija mišiniuose yra 0,3 % arba didesnė, jie turi būti klasifikuojami kaip toksiškos reprodukcijai 1B kategorijos medžiagos. Šis apribojimas turėtų būti taikomas tiek tokiems mišiniams, tiek ir pačiai medžiagai;

(4)

2014 m. birželio 5 d. Agentūros Rizikos vertinimo komitetas (toliau – RAC) priėmė nuomonę, kuria patvirtinta, kad toksiškumas vystymuisi buvo svarbiausias poveikio sveikatai rezultatas. Tačiau RAC laikė, kad apskaičiuojant NMP DNEL turėtų būti taikomas kitas vertinimo koeficientas nei tas, kurį naudojo Nyderlandai. Taip buvo gautas dvigubai aukštesnis darbuotojų patirtos NMP ekspozicijos įkvepiant rezultatas nei tas, kurį pasiūlė Nyderlandai. RAC taip pat apskaičiavo DNEL darbuotojų patirtos NMP ekspozicijos per odą atveju, kurio Nyderlandai nesiūlė nustatyti;

(5)

RAC patvirtino, kad bendra NMP ekspozicija, viršijanti abi minėtas DNEL, kelia riziką darbuotojų sveikatai, o pasiūlytas apribojimas, grindžiamas abiem DNEL, dėl jo veiksmingumo yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė siekiant mažinti tą riziką;

(6)

2014 m. lapkričio 25 d. Agentūros Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (toliau – SEAC) priėmė savo nuomonę ir nurodė, kad RAC pakeistas siūlomas apribojimas socialinės ir ekonominės naudos ir socialinių ir ekonominių sąnaudų požiūriu yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė, siekiant sumažinti NMP keliamą riziką darbuotojų sveikatai;

(7)

SEAC rekomendavo apskritai atidėti apribojimo taikymą penkeriems metams, o tai atitinka XV priedo dokumentų rinkinyje pasiūlytą atidėjimo laikotarpį, kad suinteresuotieji subjektai galėtų imtis būtinų atitikties užtikrinimo priemonių. SEAC nuomone, laidų dengimo sektoriui, kuris Nyderlandų buvo nustatytas kaip sektorius, kuriam pasiūlyto apribojimo poveikis būtų didžiausias sąnaudų prasme, gali būti tinkamas ilgesnis atidėjimo laikotarpis;

(8)

apribojimo nustatymo metu buvo konsultuotasi su Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytu Agentūros keitimosi informacija apie vykdymą forumu ir buvo atsižvelgta į jo rekomendacijas;

(9)

2014 m. gruodžio 9 d. Agentūra pateikė RAC ir SEAC nuomones (4) Komisijai;

(10)

sužinojusi apie skirtumą tarp NMP ekspozicijos įkvepiant DNEL, pasiūlytos RAC pateiktoje nuomonėje, ir orientacinės NMP profesinės ekspozicijos ribinės vertės (ribinės vertės darbo aplinkoje), nustatytos pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB (5), po Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto (toliau – SCOEL) mokslinės nuomonės priėmimo Komisija paprašė RAC ir SCOEL dirbti kartu siekiant išspręsti šią problemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 95 straipsnio 3 dalį. Tada RAC 2016 m. lapkričio 30 d. pasiūlė pakeistą darbuotojų patirtos NMP ekspozicijos įkvepiant DNEL;

(11)

remdamasi RAC ir SEAC nuomonėmis Komisija mano, kad gaminant ir naudojant NMP darbuotojų sveikatai kyla nepriimtina rizika, kurios problemą reikia spręsti visos Sąjungos mastu. Darbuotojų patirtos NMP ekspozicijos įkvepiant ir per odą ribojimas nustatant dvi DNEL yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė tai rizikai šalinti. Toks apribojimas būtų tinkamesnė priemonė nei NMP profesinės ekspozicijos orientacinė ribinė vertė, nustatyta pagal Direktyvą 98/24/EB, dėl šių priežasčių: bendras rizikos apibūdinimo santykis yra grindžiamas NMP ekspozicijos įkvepiant ir per odą DNEL kiekybiniais įverčiais; cheminės saugos ataskaitų suderinimas registracijos dokumentų rinkinyje taikant suderintas DNEL galimas tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006; tolesni naudotojai turės tiek pat laiko, kaip ir gamintojai bei importuotojai, imtis atitinkamų rizikos valdymo priemonių ir sudaryti veiklos sąlygas, kad būtų galima užtikrinti, kad darbuotojų patirta NMP ekspozicija būtų mažesnė už abi DNEL; saugos duomenų lapų atitinkamuose konkrečiuose skirsniuose bus įtrauktos tos DNEL;

(12)

todėl pasiūlytas apribojimas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė šalinti darbuotojų ekspozicijos NMP keliamą riziką jų sveikatai;

(13)

DNEL bus taikomos atliekant cheminės saugos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 siekiant padėti nustatyti priemones, kurių reikia imtis norint valdyti riziką, kurią kelia medžiaga konkrečiais ekspozicijos atvejais. Jeigu gamintojai, importuotojai ar tolesni naudotojai ketina teikti rinkai NMP kaip atskirą medžiagą arba mišiniuose (esant tam tikrai koncentracijai), tas vertinimas turėtų būti pateiktas medžiagos naudotojams cheminės saugos ataskaitų ir saugos duomenų lapų forma. Gamintojai ir tolesni naudotojai turėtų užtikrinti, kad gaminant ar naudojant medžiagą, atskirą ar mišiniuose, būtų laikomasi DNEL;

(14)

suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti suteikiama pakankamai laiko prisitaikyti prie pasiūlytų apribojimų, ypač laidų dengimo sektoriuje, kur apribojimo įgyvendinimo sąnaudos bus itin didelės. Todėl atsižvelgiant į SEAC rekomendaciją apribojimo taikymas turėtų būti atidėtas. Atidėjimo laikotarpis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į apribojimo proceso vėlavimą dėl RAC ir SCOEL bendradarbiavimo;

(15)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/7

(1)

2015 m. sausio 16 d. Lenkija Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė dokumentų rinkinį (2) pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69 straipsnio 4 dalį (toliau – XV priedo dokumentų rinkinys), siekdama inicijuoti apribojimų nustatymo tvarką pagal to reglamento 69–73 straipsnius. XV priedo dokumentų rinkinyje nurodyta, kad stiklo ploviklio ir denatūruoto alkoholio sudėtyje esančio metanolio poveikis yra pavojingas žmonių sveikatai, ir siūloma uždrausti tiekti juos rinkai. Atsižvelgiant į XV priedo dokumentų rinkinį, būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(2)

XV priedo dokumentų rinkinyje siūloma taikyti apribojimą, siekiant sumažinti alkoholikų ir kitų atsitiktinių alkoholio vartotojų sunkaus apsinuodijimo metanoliu, kurio yra pigaus alkoholio pakaitaluose – stiklo ploviklyje ar denatūruotame alkoholyje, atvejų skaičių. Be to, nustačius apribojimą būtų galima užkirsti kelią apsinuodijimui metanoliu, kai atsitiktinai nuryjama stiklo ploviklio ir denatūruoto alkoholio, įskaitant vaikų apsinuodijimą. XV priedo dokumentų rinkinyje ir viešų konsultacijų metu pranešta apie apsinuodijimo, nurijus stiklo ploviklio, atvejus septyniose valstybėse narėse ir mirties atvejus mažiausiai dviejose valstybėse narėse;

(3)

2015 m. gruodžio 4 d. Agentūros rizikos vertinimo komitetas (toliau – RVK) priėmė nuomonę, kurioje daroma išvada, kad apsinuodijimas metanoliu, kurio yra stiklo plovikliuose ir denatūruotame alkoholyje, jei jo koncentracija yra didesnė nei 0,6 % masės, kelia mirties, didelio toksinio poveikio akims ar kitokių sunkių padarinių pavojų. RVK taip pat pareiškė, kad tiek veiksmingumo, tiek praktiškumo požiūriu siūlomas apribojimas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė nurodytai rizikai mažinti;

(4)

2016 m. kovo 11 d. Agentūros socialinės ir ekonominės analizės komitetas (toliau – SEAK) priėmė nuomonę dėl siūlomo apribojimo. Kalbant apie denatūruotą alkoholį, XV priedo dokumentų rinkinyje ir viešų konsultacijų metu pritrūko socialinių ir ekonominių duomenų, tad SEAK negalėjo įvertinti siūlomo apribojimo socialinio ir ekonominio poveikio požiūriu. Dėl stiklo ploviklio SEAK nusprendė, kad siūlomas apribojimas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė nustatytai rizikai mažinti, atsižvelgiant į jos socialinę bei ekonominę naudą ir kainą. Apskritai SEAK mano, kad dėl valstybių narių nacionalinių teisės aktų skirtumų gali būti iškraipyta vidaus rinka;

(5)

svarstant apribojimą konsultuotasi su Agentūros keitimosi informacija apie vykdymą forumu ir atsižvelgta į jo nuomonę, visų pirma įtraukti į siūlomo apribojimo taikymo sritį ledui ant stiklo nutirpdyti skirtus skysčius;

(6)

2016 m. balandžio 28 d. Agentūra pateikė RVK ir SEAK nuomones Komisijai (3). Remdamasi šiomis nuomonėmis Komisija padarė išvadą, kad metanolis stiklo plovikliuose ir ledui ant jo nutirpdyti skirtuose skysčiuose kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai, kuri turi būti šalinama Sąjungos mastu;

(7)

suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti suteikta pakankamai laiko, kad jie galėtų imtis tinkamų priemonių ir laikytųsi siūlomo apribojimo, visų pirma leistų parduoti turimas atsargas ir užtikrinti tinkamus ryšius su tiekimo grandine. Todėl apribojimo taikymas turėtų būti atidėtas;

(8)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/10

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Birgit J. HONÉ (Staatssekretärin für Europa und Regionale Landesentwicklung, Niedersächsische Staatskanzlei) įgaliojimams, kurių pagrindu buvo pasiūlyta jos kandidatūra, tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(3)

pasibaigus Fritz JAECKEL kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

a)

nare:

ir

b)

pakaitiniu nariu:

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/11

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2016 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimu (ES) 2016/333 (4) vietoj Dagmar MÜHLENFIELD nariu buvo paskirtas Joachim WOLBERGS;

(2)

pasibaigus Joachim WOLBERGS kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta,

—

Dr. Peter KURZ, Oberbürgermeister der Stadt Mannheim.

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/12

(1)

2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (2) Taryba paskyrė Darbuotojų judėjimo laisvės patariamojo komiteto narius ir pakaitinius narius laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.;

(2)

Liuksemburgo Vyriausybė pateikė kandidatūras kelioms vietoms užimti,

I.

VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

II.

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ATSTOVAI

III.

DARBDAVIŲ ASOCIACIJŲ ATSTOVAI

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/14

(1)

2017 m. rugsėjo 27 d. Komisijoje užregistruotu laišku Italijos Respublika paprašė leidimo dėl specialios priemonės, kad būtų galima nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 218 ir 232 straipsnių, kad galėtų nustatyti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką visiems Italijos teritorijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenimis, išskyrus apmokestinamuosius asmenis, kurie naudojasi mažosioms įmonėms taikoma išimtimi, nurodyta tos direktyvos 282 straipsnyje, ir kad sąskaitos faktūros būtų įtraukiamos į sistemą „Sistema de interscambio“ (SdI), kurią tvarko Italijos mokesčių inspekcija;

(2)

laikydamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies, Komisija 2017 m. lapkričio 3 d. ir lapkričio 6 d. laiškais informavo kitas valstybes nares apie Italijos prašymą. 2017 m. lapkričio 7 d. laišku Komisija pranešė Italijai, kad turi visą prašymui apsvarstyti būtiną informaciją;

(3)

Italija tvirtina, kad nustatydama privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, pagal kurią sąskaitos faktūros pateikiamos naudojantis SdI, Italijos mokesčių administratorius realiuoju laiku galėtų gauti sąskaitose faktūrose, kurias išrašo ir gauna prekiautojai, pateikiamą informaciją. Taigi mokesčių administratoriai galėtų laiku automatiškai patikrinti, ar deklaruota PVM suma atitinka sumokėtą PVM sumą;

(4)

Italija mano, kad nustačius bendrą prievolę išrašyti elektronines sąskaitas faktūras, padėtų kovoti su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, be to, būtų skatinamas skaitmeninimas ir supaprastintas mokesčių surinkimas;

(5)

Italija tvirtina, kad pagrindinis privalomos elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo parengiamasis darbas buvo atliktas: pradėta naudoti neprivaloma SdI sistema, o tai užtikrintų sklandų elektroninių sąskaitų faktūrų perdavimą ir tuo pat metu ribotų specialios priemonės poveikį apmokestinamiesiems asmenims;

(6)

atsižvelgiant į plačią ir naujovišką specialios priemonės taikymo sritį, svarbu užtikrinti, kad būtų įvertintas šios specialios priemonės poveikis kovai su sukčiavimu PVM ir mokesčių slėpimu ir apmokestinamiesiems asmenims. Todėl jeigu Italija manytų, kad būtina specialią priemonę pratęsti, kartu su pratęsimo prašymu ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, į kurią turi būti įtrauktas specialios priemonės vertinimas, ar ją taikant veiksmingiau kovojama su sukčiavimu PVM ir mokesčių slėpimu ir ar parasčiau surinkti šį mokestį;

(7)

ši speciali priemonė neturėtų daryti poveikio vartotojo teisei gauti popierinę sąskaitą faktūrą, kai atliekami Bendrijos vidaus sandoriai;

(8)

prašoma speciali priemonė turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar speciali priemonė yra tinkama ir veiksminga atsižvelgiant į jos tikslus;

(9)

speciali priemonė atitinka siekiamus tikslus, kadangi ribojamas jos taikymo laikas ir taikymas, nes ji netaikoma apmokestinamiesiems asmenims, kurie naudojasi mažosioms įmonėms taikoma išimtimi, nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 282 straipsnyje. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad bus pradėta sukčiauti kituose sektoriuose arba kitose valstybėse narėse;

(10)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/16

(1)

2016 m. rugpjūčio 8 d. Nyderlandai pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalį Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė dokumentaciją, parengtą pagal to reglamento XV priedą (toliau – XV priedo dokumentacija), siekdama, kad benzen-1,2,4-trikarboksirūgšties 1,2 anhidridas (trimelito rūgšties anhidridas) (TMA) (EC Nr. 209-008-0, CAS Nr. 552-30-7) būtų nustatytas kaip labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, nes jis atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f dalyje nustatytą kriterijų. Remiantis XV priedo dokumentacija, moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad TMA dėl kvėpavimo takus jautrinančių savybių gali sukelti didelį poveikį žmonių sveikatai, prilygstantį Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų kitų cheminių medžiagų poveikiui;

(2)

2016 m. gruodžio 15 d. Agentūros valstybių narių komitetas (toliau – VNK) priėmė nuomonę (2) dėl XV priedo dokumentacijos. Nors dauguma VNK narių manė, kad TMA tenkina sąlygas šią medžiagą nustatyti kaip labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, VNK nepavyko vieningai susitarti. Trys nariai susilaikė. Trijų narių nuomone, nepakanka mokslinių įrodymų, kad TMA gali sukelti didelį poveikį žmonių sveikatai, prilygstantį Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų kitų cheminių medžiagų poveikiui. Jie suabejojo dėl TMA poveikio sveikatai pobūdžio, stiprumo, negrįžtamumo ir uždelstumo, dėl socialinių aspektų, susijusių su poveikiu, ir tuo, kad neįmanoma užtikrinti TMA saugaus poveikio lygio;

(3)

2017 m. sausio 17 d. Agentūra, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 9 dalimi, VNK nuomonę perdavė Komisijai, kad ji priimtų sprendimą dėl TMA nustatymo remiantis to reglamento 57 straipsnio f punktu;

(4)

Komisija pažymi, kad, atsižvelgiant į VNK daugumos nuomonę, iš XV priedo dokumentacijoje pateiktų ir aptartų duomenų matyti, kad TMA sukelia rimtą ir nuolatinį plaučių funkcijų sutrikimą, jei šios medžiagos poveikis yra ilgesnės trukmės ir yra nesustabdomas. Nurodyti nepageidaujamo poveikio atvejai – nuo profesinio rinokonjunktyvito ir astmos iki sunkių ligų, kaip antai plaučių liga – anemijos sindromas, alerginis laringitas ir alerginis alveolitas. Tam tikrais atvejais poveikis buvo toks didelis, kad asmenys buvo priversti išeiti iš darbo. Didžiausio poveikio atveju gali prireikti ilgo medicininio gydymo;

(5)

Komisija pažymi, kad nors tam tikras TMA poveikis išnyksta, jei poveikis nebedaromas, pirmasis įjautrinimo etapas (indukcija) yra negrįžtamo pobūdžio. Be to, remiantis turimais poveikio žmonėms duomenimis, neįmanoma nustatyti, koks turi būti TMA koncentracijos lygis, kurio neviršijus įjautrinimo nebūna. Taip pat panašu, kad didelis poveikis turi tam tikrą latentinį periodą. Galimybė, kad iki ligos nustatymo bus padarytas negrįžtamas poveikis, buvo pripažinta kitas chemines medžiagas (3) dėl kvėpavimo takus jautrinančių savybių nustatant kaip keliančias labai didelį susirūpinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, ir patvirtinta Europos teismų praktikoje (4);

(6)

Komisija pažymi, kad darbuotojai, kurie anksčiau buvo įjautrinti, gali būti perkeliami atlikti tik tokias užduotis, kurias atliekant TMA poveikis yra nulinis, kad būtų išvengta didelio nepageidaujamo poveikio, keliančio socialinių problemų ir veikiančio įjautrintų darbuotojų gyvenimo kokybę;

(7)

todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į VNK daugumos nuomonę, TMA keliamas susirūpinimo lygis prilygsta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikio lygiui, todėl turėtų būti nustatyta, kad dėl kvėpavimo takus jautrinančių savybių TMA yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga pagal to reglamento 57 straipsnio f punktą;

(8)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

19.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 99/18

(1)

Norvegijos institucijos 2014 m. kovo 13 d. raštu pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį pranešė apie 2014–2020 m. diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemą (1). Remdamasi tuo pranešimu ir vėliau pateikta informacija (2) Institucija savo 2014 m. birželio 18 d. Sprendimu Nr. 225/14/COL pagalbos schemą, apie kurią pranešta, patvirtino.

(2)

2015 m. rugsėjo 23 d. Sprendimu Kimek Offshore AS / ELPA priežiūros institucija, E-23/14 (3), ELPA teismas iš dalies panaikino Institucijos sprendimą.

(3)

2015 m. spalio 15 d. raštu (4) Institucija Norvegijos institucijų paprašė pateikti informacijos. Norvegijos institucijos 2015 m. lapkričio 6 d. raštu (5) pateikė savo atsakymą.

(4)

2015 m. gruodžio 9 d. Sprendimu Nr. 489/15/COL Institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. 2016 m. sausio 13 d. raštu (6) Norvegijos institucijos pateikė pastabų dėl Institucijos sprendimo.

(5)

2016 m. birželio 30 d. sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (7). Institucija iki pastabų pateikimo termino, t. y. iki 2016 m. liepos 30 d., gavo dviejų suinteresuotųjų šalių – „Kimek Offshore AS“ (2016 m. gegužės 12 d. raštu (8)) ir „NHO Finnmark“ (2016 m. liepos 4 d. raštu (9)) – pastabas. 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu (10) Institucija pastabas persiuntė Norvegijos institucijoms ir suteikė galimybę pateikti atsakymą. Norvegijos institucijos 2016 m. rugsėjo 5 d. raštu (11) pateikė savo atsakymą.

(6)

Savo sprendimu ELPA teismas iš dalies anuliavo Institucijos sprendimą, kuriuo patvirtinta 2014–2020 m. pagal regionus diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schema. Vykdydama oficialų tyrimą Institucija iš naujo netikrino visos pagalbos schemos. Tyrimas apėmė tik tą schemos dalį (kilnojamojo pobūdžio paslaugoms taikomą išimties taisyklę), kurios atžvilgiu buvo anuliuotas Institucijos patvirtinimas.

(7)

Tačiau, kadangi kilnojamojo pobūdžio paslaugoms taikoma taisyklė yra diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemoje nustatytų taisyklių išimtis, Institucija mano, kad išsamumo dėlei būtų naudinga pateikti visos pagalbos schemos tikslų ir teisinio pagrindo apžvalgą ir tik tada apibūdinti įmonių registravimo Norvegijoje taisykles ir pačią kilnojamojo pobūdžio paslaugoms taikomą išimties taisyklę.

(8)

Diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemos tikslas – skatinant užimtumą sumažinti arba sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą rečiausiai gyvenamuose Norvegijos regionuose. Siekiant šio tikslo veiklos pagalbos schema mažinamos darbo sąnaudos, nes tam tikrose geografinėse vietovėse sumažinti socialinio draudimo įmokų tarifai. Paprastai pagalbos intensyvumas skiriasi atsižvelgiant į geografinę vietovę, kurioje registruotas padalinys. Registravimo taisyklės išsamiau paaiškintos toliau.

(9)

Nacionalinis teisinis schemos pagrindas yra Nacionalinio draudimo įstatymo (12) 23-2 skirsnis. Jame nustatyta darbdavio bendroji pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. To skirsnio 12 punkte nustatyta, kad Norvegijos parlamentas gali patvirtinti pagal regionus diferencijuotus tarifus ir konkrečias tam tikrų sektorių įmonėms taikomas nuostatas. Taigi nacionalinis teisinis schemos pagrindas yra šis Nacionalinis draudimo įstatymas kartu su Norvegijos parlamento kasmet priimamais sprendimais (13).

(10)

Kad pagal schemą teikiama pagalba atitiktų tinkamumo reikalavimus, įmonė turi būti registruota reikalavimus atitinkančioje vietovėje. Pagrindinė schemos taisyklė yra ta, kad pagalbos intensyvumas skiriasi atsižvelgiant į geografinę vietovę, kurioje yra registruotas verslas.

(11)

Pagal Norvegijos įstatymus reikalaujama, kad įmonė atskirai įregistruotų kiekvienos rūšies vykdomos veiklos padalinius (14). Jeigu įmonė vykdo įvairių rūšių veiklą, turi būti įregistruoti atskiri padaliniai. Be to, atskiri padaliniai turi būti įregistruoti ir tuo atveju, kai veikla vykdoma skirtingose geografinėse vietovėse.

(12)

Pasak Norvegijos institucijų, atskiros verslo veiklos kriterijus tenkinamas, kai bent vienas darbuotojas patronuojančiosios bendrovės vardu atlieka darbą kitoje vietovėje ir ten būtų galima surengti vizitą. Kiekvieno padalinio diferencijuotos socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos atskirai ir priklauso nuo to, kurioje vietovėje padalinys registruotas. Taip įmonė, registruota ne pagalbos skyrimo pagal schemą reikalavimus atitinkančioje vietovėje, pagalbos skyrimo reikalavimus atitiks, jeigu ir tiek, kiek jos ekonominė veikla bus vykdoma reikalavimus atitinkančioje vietovėje esančiame padalinyje.

(13)

Nukrypstant nuo pagrindinės registracijos taisyklės, schema taip pat taikoma įmonėms, registruotoms ne reikalavimus atitinkančioje vietovėje, kai jos nuomoja darbuotojus dirbti reikalavimus atitinkančioje vietovėje arba kai jų darbuotojai reikalavimus atitinkančioje vietovėje vykdo kilnojamojo pobūdžio veiklą. Šiame sprendime tokiomis aplinkybėmis atliekamas darbas vadinamas kilnojamojo pobūdžio paslaugomis. Šiame sprendime nagrinėjama išimties taisyklė. Šiame sprendime ši taisyklė vadinama išimties taisykle. Išimties taisyklės nacionalinis teisinis pagrindas nustatytas 2013 m. gruodžio 5 d. Norvegijos parlamento sprendimo Nr. 1482 dėl 2014 m. mokesčių tarifų ir pan. nustatymo pagal Nacionalinio draudimo įstatymą 1 skirsnio 4 pastraipoje.

(14)

Išimtis taikoma tik tada, kai darbuotojas reikalavimus atitinkančioje vietovėje yra praleidęs ne mažiau kaip pusę dirbtų darbo dienų. Be to, sumažintas tarifas taikomas tik toje vietovėje dirbto darbo laiko daliai. Pagal pagrindinę taisyklę registracijos laikotarpis mokesčių tikslais yra vienas kalendorinis mėnuo. Socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos pagal zonoje, kurioje darbdavys vykdo verslo veiklą, taikytiną tarifą.

(15)

Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, Osle (Oslas patenka į 1 zoną, o ši zona neatitinka pagalbos skyrimo reikalavimų ir joje taikomas standartinis 14,1 % tarifas) registruoto subjekto darbuotojas vieną kalendorinį mėnesį 60 % savo darbo atlieka Vardėje (ji patenka į 5 zoną, o šioje zonoje taikomas 0 % tarifas), o likusią darbo dalį – Osle, įmonė galės darbo užmokesčiui už Vardėje atliktą darbą taikyti nulinį tarifą, bet darbo užmokesčiui už Osle atliktą darbą nulinio tarifo taikyti ji negalės.

(16)

ELPA teismas anuliavo Institucijos sprendimą Nr. 225/14/COL, tiek, kiek tuo sprendimu užbaigtas preliminarus pagalbos priemonės, nustatytos 2013 m. gruodžio 5 d. Norvegijos parlamento sprendimo Nr. 1482 dėl 2014 m. mokesčių tarifų ir pan. nustatymo pagal Nacionalinio draudimo įstatymą 1 skirsnio 4 pastraipoje, tyrimas.

(17)

ELPA teismas padarė išvadą (15), kad Institucija, vertindama aplinkybes ir jų padarinius, nevertino, ar 1 skirsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė yra suderinama su EEE susitarimo veikimu, kaip nustatyta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalyje, visų pirma tai pasakytina apie išimties taisyklės poveikį konkurencijai ir prekybai ir jos suderinamumą su Institucijos 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių (toliau – RVPG) 16 punktu (16). Pasak Teismo, Institucijai vertinant schemą, apie kurią pranešta, buvo būtina atlikti tokį konkretų vertinimą.

(18)

1 skirsnio 4 dalis parengta taip, kad būtų atspindėta išimties taisyklė (ji ir yra šio sprendimo dalykas), taip pat nustatyta atitinkama reikalavimų apėjimo prevencijos priemonė, kuria siekiama neleisti įmonėms reikalauti pagal schemą teikiamos pagalbos savo įmonę tiesiog įregistravus vietovėje, kurioje taikomas mažesnis socialinio draudimo įmokų tarifas, o tada vykdyti kilnojamojo pobūdžio veiklą arba savo darbuotojus nuomoti dirbti vietovėse, kuriose taikomas didesnis tarifas. Reikalavimų apėjimo prevencijos priemonės šis tyrimas neapima (17).

(19)

Atsakydamos į Institucijos sprendimą pradėti oficialų tyrimą (18) Norvegijos institucijos paaiškino savo požiūrį, kad pagal socialinio draudimo įmokų schemą taikomas tarifas dar iki 2007 m. buvo grindžiamas vieta, kurioje darbdavys vykdo savo verslo veiklą. Ši taisyklė paremta esmine prielaida, kad pagalbą turėtų gauti tik įmonės, veiklą vykdančios reikalavimus atitinkančioje vietovėje, ir tik tiek, kiek toje vietovėje jos teikia ekonomines paslaugas. Registracija nėra lemiamas veiksnys.

(20)

Pagalba, teikiama pagal diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemą, kasmet sudaro apie 6,85 mlrd. Norvegijos kronų (NOK) (19). Remdamosi 2015 m. pirmų aštuonių mėnesių duomenimis Norvegijos institucijos pateikė bendrus apskaičiuotus 2015 m. išimties taisyklės poveikio įvairioms zonoms duomenis. 1, 2, 3, 4 ir 4a zonos aprašytos Sprendimo Nr. 225/14/COL 25 punkte. 1 zona apima centrines Norvegijos vietoves, taip pat už Norvegijos ribų esančias teritorijas. 1 zonoje vykdoma veikla neatitinka pagalbos skyrimo pagal šią schemą reikalavimų. 1a zonoje vykdoma veikla taip pat neatitinka pagalbos skyrimo pagal šią schemą reikalavimų. Tačiau 1a zonoje Norvegijos institucijos taiko schemą, pagal kurią socialinio draudimo įmokų tarifai yra sumažinti. Šis sumažintas tarifas taikomas kaip de minimis pagalba. Priemonės, atitinkančios de minimis reglamento (20) sąlygas, nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnį.

Lentelė

Apskaičiuota 2015 m. įmonėms, registruotoms pagalbos schemoje nurodytose zonose, suteiktos pagalbos suma, susidariusi taikant išimties taisyklę

(21)

Norvegijos institucijos paaiškino, kad skaičiai gali labai skirtis pagal kilnojamojo pobūdžio paslaugų rūšį. Įgyvendinant stambius statybos projektus paprastai reikia kilnojamojo pobūdžio paslaugų, taigi bus intensyviau vykdoma kilnojamojo pobūdžio veikla. Be to, didelio masto veiklą reikalavimus atitinkančiose zonose vykdančios įmonės savo veiklą gali reorganizuoti, t. y. atitinkamoje zonoje jos gali steigti padalinius. Tai turės poveikį ir apskaičiuotam išimties taisyklės poveikiui. Galiausiai, Norvegijos institucijos nurodo teigiamą netiesioginį intensyvesnės statybos sektoriaus veiklos poveikį kitų sektorių užimtumui reikalavimus atitinkančiose zonose.

(22)

Reikalavimus atitinkančiose zonose esančioms įmonėms išimties taisykle suteikiama galimybė įdarbinti darbuotojus patiriant mažiau sąnaudų. Šios taisyklės netaikant, reikalavimus atitinkančiose zonose įmonėms būtų sunkiau pritraukti specializuotos darbo jėgos. Be to, teikiant kilnojamojo pobūdžio paslaugas, specializuota darbo jėga padeda gerinti vietos įmonių žinias ir įgūdžius. Įmonės šias žinias ir įgūdžius gali išlaikyti net ir kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiantiems darbuotojams išvykus, taigi vietos darbo jėgai ir įmonėms daromas ilgalaikis poveikis.

(23)

Išimties taisykle visiems ekonominės veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklą reikalavimus atitinkančioje vietovėje, sudaromos vienodos sąlygos. Vietos įmonės gali gauti naudos iš konkurencijos tuo požiūriu, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugų kainos būna mažesnės.

(24)

Reikalavimus atitinkančiose vietovėse laikinai apsistoję darbuotojai prie vietos ekonomikos prisidės pirkdami prekes ir paslaugas. Kai kilnojamojo pobūdžio paslaugos yra susijusios su laikinu projektu, tai būna laikinas poveikis. Kai kilnojamojo pobūdžio paslaugos regione nuolat teikiamos, poveikis būna ilgalaikis.

(25)

Centrinėse vietovėse įregistruotos įmonės, reikalavimus atitinkančiose vietovėse teikiančios kilnojamojo pobūdžio paslaugas, gali samdyti vietos darbuotojus. NET jeigu tos darbo vietos yra laikinos, dėl jų reikalavimus atitinkančiuose regionuose padidėja darbo užmokesčio pajamos, o tai skatina ekonominę veiklą. Norvegijos institucijos tvirtina, kad dėl išimties taisyklės mažėja darbo sąnaudos ir darbo jėgai suteikiamas pranašumas prieš kapitalą, kai šiuos du dalykus galima vienas kitu pakeisti. Tai padeda didinti užimtumą.

(26)

Įmonė „Kimek Offshore AS“ (toliau – „Kimek“) – naftos ir dujų pramonės paslaugų įmonė. Ji priklauso grupei „Kimek Group“. „Kimek“ įsisteigusi Kirkenese, Finmarko apskrityje – vietovėje, kurioje taikomas nulinis socialinio draudimo įmokos tarifas.

(27)

Įmonė „Kimek“ pateikė ne tik pastabų dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialų tyrimą, bet ir pastabų dėl anksčiau apibendrintų Norvegijos institucijų pateiktų pastabų.

(28)

Įmonė „Kimek“ laikosi nuomonės, kad Norvegijos institucijos iš esmės dokumentais nepatvirtino to, kad išimties taisykle padedama siekti aiškiai apibrėžto bendros svarbos tikslo, kad reikia valstybės kišimosi, kad taisyklė yra tinkama, kad ji turi proporcingą skatinamąjį poveikį ir kad nėra nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir EEE valstybių tarpusavio prekybai.

(29)

Dauguma įmonės „Kimek“ konkurentų nepatenka į zonas, atitinkančias regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus. Įmonė „Kimek“ prieštarauja išimties taisyklei, nes dėl tos taisyklės įmonės, įsteigtos ne reikalavimus atitinkančiose vietovėse, gali naudotis pagalbos schema, kai vykdo veiklą reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Įmonė „Kimek“ tvirtina, kad toms įmonėms nekyla tokių pat sunkumų, kokių kyla reikalavimus atitinkančiose zonose įsteigtoms įmonėms. „Kimek“ teigia, kad išimties taisyklė nėra tinkama priemonė kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir stiprinti gyvenviečių struktūrą reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Priešingai, išimties taisyklė yra žalinga reikalavimus atitinkančiose vietovėse įsteigtoms įmonėms.

(30)

Įmonė „Kimek“ nesutinka su Norvegijos institucijų požiūriu, kad išimties taisykle vietos įmonėms suteikiama galimybė pigiau gauti specializuotos darbo jėgos, kuri kitaip būtų nepasiekiama. Įmonė „Kimek“ tvirtina, kad Norvegijos institucijos to neįrodė ir nepatvirtino dokumentais.

(31)

Įmonė „Kimek“ tvirtina, kad kyla rizika, jog dėl išimties taisyklės reikalavimus atitinkančiose vietovėse bus juntamas protų nutekėjimas, nes asmenys negalės gauti darbo savo vietovėse.

(32)

Įmonė „Kimek“ atkreipia dėmesį, jog Norvegijos institucijos dokumentais nepatvirtino, kad reikalavimus atitinkančioje vietovėje neregistruotos įmonės samdo toje vietovėje gyvenančius darbuotojus.

(33)

Be to, „Kimek“ tvirtina, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas jūroje esančiuose įrenginiuose teikiantys darbuotojai prie vietos ekonomikos reikšmingai neprisideda. Jie gyvena gręžimo bokšte, jame praleidžia beveik visą savo laisvalaikį ir maitinasi.

(34)

Kalbant apie Norvegijos institucijų argumentą, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančių darbuotojų žinios ir įgūdžiai lieka vietos įmonėms, „Kimek“ nesupranta, kaip tuo mažinamas ar stabdomas gyventojų skaičiaus mažėjimas.

(35)

„Kimek“ tvirtina, kad Norvegijos institucijos dokumentais nepatvirtino, kaip išimties taisykle didinama konkurencija. Šiuo klausimu „Kimek“ nurodo vieną Norvegijos darbo teisės nuostatą, kuria remdamosi įmonės, siunčiančios kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančius darbuotojus, gali leisti savo darbuotojams dirbti 12 valandų pamainomis, o vietos įmonėms taikoma 8 valandų darbo laiko riba. Vietos įmonėms tai esminė kliūtis.

(36)

„NHO Finnmark“ – regioninis Norvegijos įmonių konfederacijos biuras. Kaip anksčiau apibendrinta, „NHO Finnmark“ pritaria įmonės „Kimek“ pastaboms.

(37)

„NHO Finnmark“ laikosi nuomonės, kad regioninė pagalba turėtų būti teikiama tik įmonėms, įsteigtoms vietovėse, atitinkančiose regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus. Įmonėms, registruotoms ne reikalavimus atitinkančiose vietovėse, nekyla tokių pat sunkumų, kokių kyla reikalavimus atitinkančioje vietovėje įsteigtoms įmonėms. Išimties taisyklė nėra tinkama priemonė kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir stiprinti gyvenviečių struktūrą. Priešingai, „NHO Finnmark“ teigia, kad išimties taisyklė yra žalinga reikalavimus atitinkančiose vietose esančioms įmonėms.

(38)

Kaip ir „Kimek“, „NHO Finnmark“ pabrėžia, kad Norvegijos darbo teise suteikiamas tam tikras pranašumas įmonėms, neregistruotoms reikalavimus atitinkančioje vietovėje. „NHO Finnmark“ laikosi nuomonės, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiantys darbuotojai neskatina vietos ekonomikos augimo taip, kaip tai daro toje vietovėje gyvenantys darbuotojai.

(39)

Atsakydamos į suinteresuotųjų šalių pastabas Norvegijos institucijos atkreipia dėmesį, kad oficialus tyrimas yra susijęs su išimties taisykle, o ne pačia pagalbos schema. Norvegijos institucijos aiškina, jog išimties taisyklė atitinka bendrąjį principą, kad regioninė pagalba turėtų būti teikiama ekonominei veiklai, faktiškai vykdomai geografinėse vietovėse, kuriose taikoma schema.

(40)

Norvegijos institucijos pabrėžia, kad nei EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, nei RVPG nereikalaujama, kad regioninės pagalbos gavėjai būtų registruoti vietovėje, atitinkančioje regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus. Norvegijos institucijos sutinka su „Kimek“, kad įmonėms, oficialiai registruotoms reikalavimus atitinkančiose vietovėse, galbūt kyla kiek kitokių sunkumų, palyginti su įmonėmis, oficialiai registruotomis kitose vietovėse, bet reikalavimus atitinkančiose vietovėse teikiančioms kilnojamojo pobūdžio paslaugas. Tačiau Norvegijos institucijos nesutinka su „Kimek“ tvirtinimu, kad įmonėms, registruotoms ne reikalavimus atitinkančiose vietovėse, nekyla tokių pat sunkumų, kai jos imasi darbų reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Įmonės dirba tokiomis pat klimato sąlygomis, tiek pat nutolę nuo subrangovų. Be to, kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančius darbuotojus siunčiančios įmonės patiria papildomų darbuotojų vežimo ir apgyvendinimo išlaidų. Norvegijos institucijos atkreipia dėmesį, kad įmonės „Kimek“ argumentai yra susiję su naftos sektoriumi – įmonės veikla yra susijusi su šiuo ekonomikos sektoriumi. Norvegijos institucijos tvirtina, kad pagalbos suderinamumo vertinimas turi būti atliekamas bendresniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečias arba nuolatines kliūtis, kurių įmonėms kyla visuose atitinkamuose sektoriuose.

(41)

Norvegijos institucijos savo teiginius apie tai, kad įmonėms trijose šiauriausiose apskrityse sunku pasamdyti kvalifikuotų darbuotojų, grindžia Norvegijos darbo ir gerovės administracijos Finmarko apskrities padalinio „NAV Finnmark“ ataskaita (21). Nordlando ir Trumso apskrityse 14 % įmonių, įtrauktų į ataskaitą, kilo sunkumų samdant darbuotojus, nes nebuvo kvalifikuotų darbuotojų. Finmarko apskrityje tokių įmonių buvo 11 %.

(42)

Norvegijos institucijos pabrėžia, kad reikalavimus atitinkančiose vietovėse registruotos įmonės visiems savo darbuotojams gali taikyti mažesnį socialinio draudimo įmokų tarifą (išskyrus atvejus, kai kilnojamojo pobūdžio paslaugas jos teikia reikalavimų neatitinkančioje vietovėje), o kitoje zonoje registruotos įmonės, teikiančios kilnojamojo pobūdžio paslaugas, sumažintą tarifą gali taikyti, tik jeigu darbuotojas pusę arba daugiau savo darbo dienų praleidžia reikalavimus atitinkančioje zonoje, ir tai taikoma tik darbo užmokesčiui, susijusiam su faktiškai ten atliktu darbu.

(43)

Siekdamos pagrįsti netiesioginį regioninės pagalbos poveikį Norvegijos institucijos nurodė du tyrimus, kuriais nagrinėtas naftos gavybos veiklos poveikis šiaurinėje Norvegijos dalyje (22). Remiantis pirmuoju tyrimu, kuriuo nagrinėtas Finmarke vykdomas naftos gavybos projektas „Snøhvit“, tiesioginis poveikis užimtumui – 230 žmogaus darbo metų, o netiesioginis poveikis – dar 170 žmogaus darbo metų. Norvegijos institucijos atkreipia dėmesį, kad tai paties projekto poveikis, o ne tiesioginis kokios nors konkrečios priemonės rezultatas. Iš antrojo tyrimo matyti, kad didžiausias netiesioginis naftos sektoriaus poveikis juntamas sektoriuje, kuris vadinamas „privačiosiomis paslaugomis“ ir kurį sudaro profesinė, mokslinė ir techninė veikla, darbuotojų aprūpinimas, įrenginių ir transporto įrangos nuoma, teisinės ir apskaitos paslaugos, architektūros veikla, viešbučių ir restoranų paslaugos, kanalizacija ir atliekų šalinimas.

(44)

Norvegijos institucijoms kilo klausimas dėl Norvegijos darbo teisės aktų aktualumo vertinant išimties taisyklę. Kad ir kaip būtų, Norvegijos institucijos atkreipia dėmesį, kad skundo pateikėjo nurodomo nukrypimo nuo 8 valandų ribos teisinis pagrindas yra atviras visoms įmonėms, neatsižvelgiant į geografinę darbuotojo ir darbdavio vietovę, bet atsižvelgiant į susitarimą dėl tarifų.

(45)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „[i]šskyrus atvejus, kai šiame susitarime nustatyta kitaip, bet kokia EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš valstybės išteklių suteikta bet kokios formos pagalba, kuri iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, yra nesuderinama su šio susitarimo veikimu, kai ji daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai“.

(46)

Tai reiškia, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jei bendrai yra tenkinamos šios sąlygos: priemonę i) skiria valstybė arba ji skiriama iš valstybės išteklių; ii) ja gavėjui suteikiamas atrankusis ekonominis pranašumas; iii) ji gali turėti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją.

(47)

Sprendime Nr. 225/14/COL Institucija padarė išvadą, kad 2014–2020 m. diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schema yra pagalbos schema. Institucija savo argumentus dėsto to sprendimo 68–74 punktuose. Kilnojamojo pobūdžio paslaugoms taikoma išimties taisyklė yra dalis nuostatų, kuriomis ta pagalbos schema nustatoma. Ja schemos taikymo sritis išplečiama tuo požiūriu, kad išplečiamas galimų pagalbos gavėjų ratas ir įtraukiamos įmonės, kurios nėra registruotos reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Kaip ir pagal schemą teikiant kitą pagalbą, schemą išplėtus ir įtraukus įmones, kurios nėra registruotos reikalavimus atitinkančiose vietovėse, įmonėms valstybės ištekliais suteikiamas atrankusis pranašumas. Dėl šio pranašumo gali būti daromas poveikis prekybai ir iškraipoma konkurencija.

(48)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį: „[a]pie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą ELPA priežiūros institucija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <…> Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“.

(49)

Norvegijos institucijos išimties taisyklę pradėjo taikyti 2014 m. liepos 1 d., kai Institucija Sprendimu Nr. 225/14/COL ją patvirtino. ELPA teismui anuliavus Institucijos suteiktą taisyklės patvirtinimą, pagalba tapo neteisėta. Norvegijos institucijos 2016 m. sausio 1 d. sustabdė dabar tikrinamos išimties taisyklės taikymą ir laukia galutinio oficialios tyrimo procedūros rezultato.

(50)

Institucija privalo įvertinti, ar išimties taisyklė suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, kaip nustatyta RVPG.

(51)

Kilnojamojo pobūdžio paslaugoms taikoma išimties taisykle įmonėms, kurios nėra registruotos reikalavimus atitinkančioje vietovėje, suteikiama teisė mokėti mažesnio tarifo socialinio draudimo įmokas, kai ir tiek, kiek ekonominė veikla vykdoma registruotoje vietovėje. Nei EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, nei RVPG (nei BBIR (23) nustatytose regioninės pagalbos taisyklėse) nereikalaujama, kad regioninės pagalbos gavėjai būtų registruoti remiamose vietovėse.

(52)

Regionine pagalba galima veiksmingai skatinti palankių sąlygų neturinčių vietovių ekonominę plėtrą tik tuo atveju, jei ji skiriama papildomoms investicijoms ar ekonominei veiklai tose vietovėse skatinti (24). RVPG leidžiama ir regioninė investicinė pagalba, ir regioninė veiklos pagalba. Regioninė investicinė pagalba turėtų paskatinti investicijas vietovėse, patenkančiose į Institucijos patvirtintą Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapį (25). Regioninė veiklos pagalba vertinama kiek kitokiu požiūriu. EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktas regioninei veiklos pagalbai gali būti taikomas, jeigu pagalba skiriama siekiant pašalinti konkrečias arba nuolatines kliūtis, kurių kyla įmonėms, vykdančioms ekonominę veiklą palankių sąlygų neturinčiuose regionuose (26). Šiuo atžvilgiu RVPG 16 punkte nustatyta: „[v]eiklos pagalba gali būti laikoma suderinama, jei ja siekiama <…> sustabdyti ar sušvelninti gyventojų skaičiaus mažėjimą labai retai apgyvendintose vietovėse“.

(53)

Neabejotina, kad pati schemos geografinė taikymo sritis apsiriboja tik palankių sąlygų neturinčiais regionais. Šis sprendimas taikomas tik išimties taisyklei. Reikia atsakyti į klausimą, ar ta taisyklė, pagal kurią įmonėms, kurios nėra registruotos regionuose, kuriems taikoma schema, gali būti teikiama pagalba pagal šią schemą, jeigu jos vykdo ekonominę veiklą palankių sąlygų neturinčiuose regionuose, yra suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis.

(54)

Institucija sutinka su Norvegijos institucijomis, kad taisyklės negalima vertinti atskirai nuo 2014–2020 m. diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemos, – taisyklė priklauso tai schemai. Tuo atžvilgiu Institucija nurodo savo tos schemos vertinimą, pateiktą Sprendime Nr. 225/14/COL, – vertinant nustatyta, kad schema yra suderinama su EEE sprendimo veikimu pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Tame sprendime Institucija nustatė, kad išimties taisykle padedama siekti aiškiai apibrėžto bendros svarbos tikslo (27), kad reikia valstybės kišimosi (28), kad taisyklė yra tinkama (29), kad ji turi proporcingą skatinamąjį poveikį (30) ir kad nėra nederamo neigiamo poveikio konkurencijai (31) ir EEE valstybių tarpusavio prekybai (32). Šie bendrieji vertinimo principai taikomi ir pačiai schemai. Institucija pavienių taisyklių, sudarančių schemą, atskirai nevertina pagal šiuos bendrus vertinimo principus.

(55)

Tai, kad ELPA teismas padarė išvadą, jog išimties taisyklė yra atskiriama nuo visos schemos (33), nereiškia, kad pati taisyklė turėtų būti vertinama atskirai nuo schemos. Atskiriamumo klausimas – tai klausimas, ar schemos elementas taip neatskiriamai susijęs su visa schema, kad logiškai jo negalima atskirti nuo schemos. Nors išimties taisyklę nuo 2014–2020 m. diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemos logiškai galima atskirti tuo požiūriu, kad ją galima pašalinti iš schemos ir schema dėl to nepraras esminės sudedamosios dalies, būtinos, kad schema galėtų būti, Institucija išimties taisyklės suderinamumą privalo vertinti atsižvelgdama į tai, kad ji yra bendrosios pagalbos schemos dalis.

(56)

Ši bendroji pagalbos schema labai svarbi aplinkybėmis, kuriomis taikoma išimties taisyklė. Iš tikrųjų, išimties taisyklė yra tik pagal bendrąją schemą taikomų taisyklių išimtis (34). Todėl, išplėsdama taikymą Institucija taip pat privalo atsižvelgti į tai, kad ši bendroji schema (išskyrus išimties taisyklę) pagrįstai paskelbta suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(57)

Norvegijos institucijos pateikė išimties taisyklės finansinio poveikio apžvalgą (žr. šio sprendimo 20 punktą ir lentelę).

(58)

Išimties taisykle, kaip ir schema, į kurią ši taisyklė patenka, siekiama regioninio tikslo. Ja siekiama skatinti kurti darbo vietas reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Tačiau skatinimas kurti darbo vietas yra tik priemonė siekti pagalbos tikslo, t. y. sumažinti arba sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą. Vertinant pagalbos suderinamumą labai svarbu atsižvelgti į platesnį priemonės poveikį.

(59)

Institucija laikosi nuomonės, kad Norvegijos institucijos jau įrodė, jog valstybės įsikišimas būtinas siekiant paskatinti ekonominę veiklą reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Tai vienodai taikoma visoms reikalavimus atitinkančiose vietovėse veiklą vykdančioms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos toje vietovėje registruotos, ar ne. Be to, Norvegijos institucijų pateikta medžiaga pakankamai įrodyta, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugų subsidijavimu skatinama ekonominė veikla reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Tai atitinka RVPG 6 ir 71 punktus – juose nurodoma pagalba, kuria siekiama skatinti ekonominę veiklą. „Kimek“ ir „NHO Finnmark“ laikėsi nuomonės, kad pagalba turėtų būti teikiama tik reikalavimus atitinkančiose zonose registruotoms bendrovėms. Institucija, kita vertus, laikosi nuomonės, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančioms įmonėms kyla tokių pat sunkumų (klimatas, atstumas iki subrangovų), kaip ir vietoje registruotoms įmonėms. Šiuo atžvilgiu Institucija atkreipia dėmesį, kad suinteresuotosios šalys, „Kimek“ ir „NHO Finnmark“, nenurodė jokių konkrečių sunkumų, dėl kurių vietoje registruotoms įmonėms sunkiau vykdyti veiklą, palyginti su kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kai šios vykdo veiklą reikalavimus atitinkančiose vietovėse.

(60)

Kita vertus, Institucija laikosi nuomonės, kad Norvegijos institucijos dokumentais nepatvirtino, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančios įmonės reikalavimus atitinkančiose vietovėse nuolatiniam darbui samdo vietos darbuotojus. Norvegijos institucijos nepateikė ekonominių spėjimų ar bendrų pastabų, kuriomis būtų galima pagrįsti teiginį, kad darbuotojai samdomi nuolatiniam darbui. Atsižvelgdama į tai Institucija daro išvadą, kad Norvegijos institucijos neįrodė, jog dėl išimties taisyklės reikalavimus atitinkančiose vietovėse sukuriama nuolatinių darbo vietų. Tačiau tai nėra besąlyginis reikalavimas, susijęs su regioninės pagalbos suderinamumu (35). Kaip nurodoma pirmiau šiame sprendime, regioninė pagalba turėtų būti skiriama siekiant skatinti ekonominę veiklą. Tai taikoma neatsižvelgiant į tai, ar ekonominę veiklą vykdanti įmonė yra registruota atitinkamoje vietovėje, ar ne.

(61)

Kalbant apie labiau netiesioginį išimties taisyklės poveikį, Norvegijos institucijos tvirtina, kad netiesioginis poveikis juntamas ne tik dėl to, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiantys darbuotojai daugiau išleidžia prekėms ir paslaugoms, bet ir dėl to, kad vietos įmonėms perduodamos žinios ir įgūdžiai. Schema nėra specialiai parengta vienam konkrečiam sektoriui, veikiau ji aprėpia beveik visus Norvegijos ekonomikos sektorius (36). Kadangi schema yra plataus pobūdžio, Institucija sutinka su Norvegijos institucijomis, kad vertinant netiesioginį priemonės poveikį reikia laikytis plataus požiūrio. Tačiau vertinant faktinį išimties taisyklės poveikį, naudinga vertinti ir pavienius sektorius. Norvegijos institucijos pateikė tyrimų, kuriais siekia pagrįsti, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugomis reikalavimus atitinkančiose vietovėse daromas teigiamas netiesioginis poveikis. Kaip minėta šiame sprendime, Norvegijos institucijos nurodė du tyrimus, kuriais vertintas naftos gavybos veiklos poveikis šiaurinėje Norvegijos dalyje. Remiantis pirmuoju tyrimu, kuriuo nagrinėtas Finmarke vykdomas naftos gavybos projektas „Snøhvit“, tiesioginis poveikis užimtumui – 230 žmogaus darbo metų, o netiesioginis poveikis – dar 170 žmogaus darbo metų. Iš antrojo tyrimo matyti, kad didelis netiesioginis naftos sektoriaus poveikis juntamas sektoriuje, kuris vadinamas „privačiosiomis paslaugomis“ ir kurį sudaro profesinė, mokslinė ir techninė veikla, darbuotojų aprūpinimas, įrenginių ir transporto įrangos nuoma, teisinės ir apskaitos paslaugos, architektūros veikla, viešbučių ir restoranų paslaugos, kanalizacija ir atliekų šalinimas.

(62)

Institucija laikosi nuomonės, jog šiais tyrimais parodoma, kad esama didelio teigiamo netiesioginio poveikio. Tačiau, kadangi netiesioginį poveikį atskirti nelengva, bendruosius teiginius apie tokios priemonės, kaip ši, poveikį reikia laikyti svarbiais. Institucija yra tikra, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugų subsidijavimu skatinama prekyba vietos priemonėmis ir paslaugomis, taigi skatinama ir vietos ekonomika. Tai visų pirma pasakytina apie darbuotojus, važinėjančius dirbti į vietovę, ypač kai tai vyksta trumpai arba vidutinės trukmės laikotarpį, nes jie greičiausiai apsistoja viešbučiuose, valgo restoranuose ir pan. Atsižvelgdama į tai Institucija yra įsitikinusi, kad išimties taisykle daromas didelis teigiamas netiesioginis poveikis, kuriuo padedama stabdyti ar mažinti gyventojų skaičiaus mažėjimą labai retai apgyvendintose vietovėse.

(63)

„Kimek“ tvirtina, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas jūroje esančiuose įrenginiuose teikiantys darbuotojai prie vietos ekonomikos reikšmingai neprisideda. Jie gyvena gręžimo bokšte, jame praleidžia beveik visą savo laisvalaikį ir maitinasi. Institucija atkreipia dėmesį, kad tam tikri darbuotojai dėl su jų darbu susijusių aplinkybių mažiau prisidės prie netiesioginio išimties taisyklės poveikio. Tačiau išimties taisyklė netaikoma tik konkrečiame sektoriuje – tai veikiau horizontalioji taisyklė, taikoma visuose sektoriuose.

(64)

Asmuo, teikiantis kilnojamojo pobūdžio paslaugas, kurioms teikti reikia tam tikro lygio žinių ir įgūdžių, tas žinias ir įgūdžius gali perduoti vietos įmonėms. Institucija atkreipia dėmesį, jog įmonė „Kimek“ teigė nesuprantanti, kaip tuo, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiantys darbuotojai reikalavimus atitinkančiose vietovėse veikiančioms įmonėms perduos žinias ir įgūdžius, galima stabdyti ar mažinti gyventojų skaičiaus mažėjimą. Institucija laikosi nuomonės, jog žinios ir įgūdžiai yra būtini, kad būtų galima vykdyti daugelio rūšių ekonominę veiklą, taigi jie svarbūs ir siekiant išlaikyti užimtumą reikalavimus atitinkančiose vietovėse. Visų pirma, vietos įmonės, kartu su kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančiomis įmonėmis vykdančios projektus (pvz., stambius statybos projektus), gali įgyti su darbais, kurių reikia vykdant tokių rūšių projektus, susijusių žinių, įgūdžių ir patirties. Vėliau visa tai lieka reikalavimus atitinkančioje vietovėje registruotoms įmonėms. Be to, vietovėje registruotoms įmonėms naudinga tai, kad bendradarbiaujant arba dirbant su įmonėmis, teikiančiomis kilnojamojo pobūdžio paslaugas (tokias kaip konsultacinės paslaugos arba kitokia specialistų vykdoma veikla), jeigu pagal Norvegijos įstatymus tą veiklą galima laikyti kilnojamojo pobūdžio veikla, joms perduodama žinių ir įgūdžių. Institucija sutinka su Norvegijos institucijomis, jog tai, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiantys darbuotojai vietovėje registruotoms įmonėms perduoda žinias ir įgūdžius, gali būti svarbus veiksnys reikalavimus atitinkančiose vietovėse išlaikant kvalifikuotų darbuotojų užimtumą, taigi tuo nemažai padedama stabdyti ar mažinti gyventojų skaičiaus mažėjimą tose vietovėse.

(65)

Vietos įmonės ne tik gauna žinių ir įgūdžių, bet ir gali mažesnėmis sąnaudomis gauti specializuotų darbuotojų, kurių kitomis aplinkybėmis gauti negalėtų. Tai naudinga vietos įmonėms, nes dėl mažesnių kilnojamojo pobūdžio paslaugų sąnaudų verslas reikalavimus atitinkančioje vietovėje tampa patrauklesnis ir pelningesnis. Be to, taikant išimties taisyklę, reikalavimus atitinkančioje vietovėje visiems ekonominės veiklos vykdytojams, kol jie vykdo veiklą toje vietovėje, sudaromos vienodos sąlygos, susijusios su jų socialinio draudimo sąnaudomis.

(66)

Taigi, Institucija laikosi nuomonės, jog Norvegijos institucijos tinkamai pagrindė, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugų subsidijomis didinamas teigiamas netiesioginis poveikis, t. y. reikalavimus atitinkančiose vietovėse daugiau išleidžiama prekėms ir paslaugoms, o tai naudinga reikalavimus atitinkančių vietovių darbo rinkai. Be to, Institucija yra įsitikinusi, kad kilnojamojo pobūdžio paslaugų subsidijomis padedama mažesnėmis sąnaudomis gauti specializuotų darbuotojų ir vietovėje įsteigtoms įmonėms perduoti žinių ir įgūdžių, o tai svarbu siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančiose vietovėse būtų nuolat vykdoma įvairių rūšių ekonominė veikla. Vadinasi, išimties taisykle padedama stabdyti ar mažinti gyventojų skaičiaus mažėjimą labai retai apgyvendintose vietovėse.

(67)

Kalbant apie išimties taisyklės poveikį konkurencijai ir prekybai, Norvegijos institucijos teigia, kad taikant šią išimties taisyklę visoms palankių sąlygų neturinčiose vietovėse veikiančioms įmonėms sudaromos vienodos sąlygos, kadangi bet kuriai EEE esančiai įmonei ji taikoma vienodai. Ne Norvegijoje registruotoms bendrovėms, savo darbuotojus siunčiančioms į reikalavimus atitinkančias vietoves ir turinčioms mokėti Norvegijos socialinio draudimo mokesčius, išimties taisyklė taikoma, jeigu įvykdomos atitinkamos sąlygos. Jeigu išimties taisyklės nebūtų, tos bendrovės turėtų būti registruotos atitinkamoje vietovėje, kad joms būtų galima taikyti apmokestinimo taisykles, taikomas tokioms pat toje vietovėje registruotoms Norvegijos bendrovėms. Dėl to atsirastų kliūčių patekti į rinką, o tai prieštarautų RVPG 134 punkto logikai: „[j]ei pagalba būtina ir proporcinga <…>, neigiamą tokios pagalbos poveikį greičiausiai atsvers teigiamas poveikis. Vis dėlto tam tikrais atvejais dėl pagalbos gali pasikeisti rinkos struktūra arba sektoriaus ar pramonės ypatybės, ir todėl galėtų būti labai iškraipoma konkurencija – atsirastų kliūčių patekti į rinką arba iš jos pasitraukti, būtų sukeltas pakeičiamumo poveikis ar perkelti prekybos srautai. Tokiais atvejais nustatyto neigiamo poveikio greičiausiai neatsvertų joks teigiamas poveikis.“ Atsižvelgdama į tai Institucija laikosi nuomonės, jog išimties taisykle užtikrinama, kad konkurencijai ir galimybei patekti į rinką nebūtų daroma neigiamo poveikio. Tai teigiamas dalykas, atsižvelgiant į RVPG 3 punktą – jame nustatyta, kad regioninės pagalbos vertinimu nustatoma poreikio skirti subsidijas regioninei plėtrai skatinti pusiausvyra, kartu EEE valstybėms užtikrinant vienodas sąlygas. Kaip minėta šiame sprendime, įmonės „Kimek“ tvirtinimas, kad reikalavimus atitinkančiose vietovėse registruotoms įmonėms kyla daugiau nuolatinių sunkumų, palyginti su įmonėmis, kurios savo darbuotojus į tą vietovę siunčia laikinai dirbti, Institucijos neįtikino. Priešingai, įmonėms, registruotoms ne reikalavimus atitinkančioje vietovėje, konkurenciniu požiūriu gali būti sunkiau, palyginti su vietos įmonėmis, nes jos, bet kita ko, patiria darbuotojų vežimo ir apgyvendinimo sąnaudų.

(68)

Kilnojamojo pobūdžio paslaugas teikiančios įmonės reikalavimus atitinkančioje vietovėje tam tikru mastu gali įregistruoti padalinį. Jeigu kilnojamojo pobūdžio paslaugoms reikalavimus atitinkančiose vietovėse būtų netaikoma išimties taisyklė, būtų taikoma nevienoda tvarka, atsižvelgiant į tai, ar paslaugas teikianti įmonė reikalavimus atitinkančioje vietovėje yra įsteigusi padalinį, ar ne. Kyla pavojus, kad dėl to poveikis užsienyje registruotoms įmonėms gali būti didesnis nei Norvegijoje registruotoms įmonėms. Galima numanyti, kad Norvegijoje neregistruotos įmonės, visų pirma MVĮ, ne taip išsamiai išmano Norvegijos taisyklių, susijusių su įmonių registravimu, ypatumus ir jų poveikį socialinio draudimo tarifams. Atsižvelgdama į tai Institucija laikosi nuomonės, kad išimties taisykle užtikrinama, kad nebūtų daromas nederamas neigiamas poveikis (nebūtų kliūčių patekti į rinką ir prekybos srautai nebūtų perkeliami kitur) konkurencijai ir EEE valstybių tarpusavio prekybai, o tai atitinka RVPG 134 punktą.

(69)

Remiantis paskutinėmis Norvegijos institucijų pateiktomis pastabomis, atrodo, kad pagal Norvegijos darbo teisę įmonėms, teikiančioms kilnojamojo pobūdžio paslaugas, ir vietoje registruotoms įmonėms nederamai netaikoma skirtinga tvarka, kaip teigė suinteresuotosios šalys. Todėl Institucija šio teiginio toliau nenagrinės.

(70)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Institucija daro išvadą, kad išimties taisyklė suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(71)

Kaip išdėstyta šiame sprendime, Institucija daro išvadą, kad pagal 2014–2020 m. diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemą kilnojamojo pobūdžio paslaugoms taikoma išimties taisyklė yra suderinama su EEE susitarimo veikimu. Todėl šią taisyklę pagal tą schemą leidžiama taikyti iki Institucijos patvirtintos schemos galiojimo pabaigos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.