19.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 76/1

(1)

Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau – Fondas) yra reglamentuojamas Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (2);

(2)

Fondas yra sudarytas iš Sąjungos bendrojo biudžeto vienos įmokos per metus, palūkanų, gautų už investuotas Fondo lėšas, ir sumų, išieškotų iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų;

(3)

rizikos priedo pajamos, gautos Europos investicijų bankui (toliau – EIB) vykdant finansavimo operacijas, kurioms Sąjunga suteikia biudžeto garantiją, turėtų būti mokamos į Fondą;

(4)

kai Fondo suma viršija 10 % visų neįvykdytų Sąjungos skolinių kapitalo įsipareigojimų, perviršis turėtų būti sugrąžintas į Sąjungos bendrąjį biudžetą, siekiant geriau apsaugoti biudžetą nuo galimos papildomos rizikos, kad EIB finansavimo operacijos, kuriomis siekiama išspręsti pabėgėlių, migrantų, priimančiųjų ir tranzito bendruomenių bei kilmės bendruomenių ekonominio atsparumo stiprinimo, kaip strateginio atsako šalinant pagrindines migracijos priežastis, problemą, bus neįvykdytos;

(5)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 480/2009,

1)

2 straipsnis papildomas šia įtrauka:

2)

3 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jei Fondo suma viršija 10 % visų neįvykdytų Sąjungos skolinių kapitalo įsipareigojimų, perviršis grąžinamas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Remiantis „n – 1“ metų pabaigoje buvusiu 10 % visų neįvykdytų Sąjungos skolinių kapitalo įsipareigojimų ir Fondo grynojo turto vertės skirtumu, apskaičiuotu n metų pradžioje, tas perviršis viena operacija sumokamas į Europos Sąjungos „n + 1“ metų bendrojo biudžeto pajamų suvestinės specialią išlaidų kategoriją.“;

3)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Vykdyti Fondo finansinį valdymą Komisija paveda EIB.

Komisija ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai Fondo ir Europos darnaus vystymosi fondo turto finansinio valdymo pavedimo Komisijai, EIB arba abiem šioms institucijoms pranašumų ir trūkumų nepriklausomą išorės vertinimą, kuriame atsižvelgiama į atitinkamus techninius ir institucinius kriterijus, naudojamus lyginant turto valdymo paslaugas, įskaitant techninę infrastruktūrą, teikiamų paslaugų sąnaudų palyginimą, institucinę sąrangą, kiekvienos institucijos ataskaitų teikimą, veiklos rezultatus, atskaitomybę ir ekspertines žinias bei kitus turto valdymo įgaliojimus, susijusius su Europos Sąjungos bendruoju biudžetu. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

4)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams metinę ataskaitą apie praėjusių kalendorinių metų Fondo valdymą. Metinėje ataskaitoje apibūdinama Fondo finansinė būklė ir pateikiama informacija apie Fondo veikimą praėjusių kalendorinių metų pabaigoje, finansiniai srautai, taip pat svarbios operacijos ir visa atitinkama informacija apie finansines sąskaitas, kaip antai išsami informacija apie garantuojamų paskolų neįvykdytus skolinius kapitalo įsipareigojimus arba Fondo turtą praėjusiais kalendoriniais metais, taip pat išvados ir įgyta patirtis. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie Fondo finansų valdymą, veiklos rezultatus ir riziką praėjusių kalendorinių metų pabaigoje. Nuo 2019 m., o po to – kas trejus metus ataskaitoje taip pat pateikiamas Fondui nustatytų 9 % tikslo ir 10 % ribos, kaip nurodyta atitinkamai 3 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose, tinkamumo vertinimas.“

19.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 76/3

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (4) nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema Sąjungoje, siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(2)

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime įsipareigota iki 2030 m. bendrą Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Prie to išmetamųjų teršalų mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, o ekonomiškai efektyviausiai šis uždavinys turi būti įgyvendintas naudojant Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS), numatant teršalų išmetimą iki 2030 m. sumažinti 43 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Tai patvirtinta numatomais nacionaliniu lygmeniu nustatytais mažinimo veiksmais, kuriuos 2015 m. kovo 6 d. Sąjunga ir valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;

(3)

Paryžiaus susitarimas, priimtas pagal JTBKKK 2015 m. gruodžio 12 d. (toliau – Paryžiaus susitarimas), įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Šalys taip pat susitarė periodiškai apžvelgti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, kad būtų įvertinta bendra pažanga siekiant Paryžiaus susitarimo tikslo ir jo ilgalaikių uždavinių;

(4)

pagal teisėkūros institucijų įsipareigojimą, pareikštą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/29/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB (6), prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Pagal Paryžiaus susitarimą Sąjunga ir jos valstybės narės nusistatė visą ekonomiką apimantį mažinimo tikslą. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) kontekste vykdomos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje išmetamų teršalų kiekį; jos turėtų būti skatinamos. TJO nustatė procesą, kad 2018 m. būtų priimta pirminė išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategija siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tarptautinės laivybos sektoriuje. Plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo, kaip šios pirminės strategijos dalies, priėmimas tapo neatidėliotinu klausimu; tai yra svarbu siekiant užtikrinti, kad tarptautinės laivybos sektorius sąžininga dalimi prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarime sutartas tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C. Komisija tai turėtų nuolat peržiūrėti ir bent kartą per metus turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie TJO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl papildomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad šis sektorius tinkamai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu sutarti tikslai. TJO arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant parengiamąjį dėl priėmimo ir įgyvendinimo darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus;

(5)

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba savo išvadose patvirtino, kad gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, bus pagrindinė Europos priemonė bent 40 % sumažinimo tikslui pasiekti; nuo 2021 m. bus taikomas 2,2 % metinis mažinimo koeficientas. Europos Vadovų Taryba taip pat patvirtino, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai galios toliau, o esamos priemonės bus taikomos ir po 2020 m., siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, kylančiai dėl kovos su klimato kaita politikos, kol kitos stipriausios ekonomikos šalys nesiims panašių pastangų, ir kartu nebus mažinama aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų dalis. Aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų dalis Direktyvoje 2003/87/EB turėtų būti nurodoma kaip procentinis dydis, siekiant sudaryti sąlygas patikimiau planuoti investicinius sprendimus, padidinti skaidrumą ir visą sistemą padaryti paprastesnę ir suprantamesnę;

(6)

vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams ir pramonės subjektams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Kad tai būtų pasiekta, reikia tęsti plataus užmojo veiksmus klimato srityje taikant ES ATLPS kaip pagrindinį Sąjungos klimato politikos elementą, ir taip pat reikia daryti pažangą kitose energetikos sąjungos srityse. Sąjungos 2030 m. klimato ir energijos politikos strategijoje nustatyto tikslo įgyvendinimu prisidedama prie reikšmingos anglies dioksido kainos užtikrinimo ir tolesnio ekonomiškai efektyvaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo skatinimo;

(7)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Sąjungos politika būtų grindžiama principu, jog žalą atlygina teršėjas, ir tuo remiantis Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad ilgainiui visi apyvartiniai taršos leidimai bus parduodami aukcionuose. Laikinas visiško perėjimo prie aukcionų atidėjimas pateisinamas siekiu išvengti anglies dioksido nutekėjimo, o tikslingas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimas pramonei pateisinamas siekiant pašalinti realią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimo trečiosiose šalyse, kuriose pramonei netaikomi panašūs anglies dioksido kiekio apribojimai, riziką, kol kitos stipriausios ekonomikos šalys nesiims panašių klimato politikos priemonių;

(8)

apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcione tebėra bendroji taisyklė, o nemokamas jų skyrimas yra išimtis. Komisijos poveikio vertinime nurodyta, kad aukcione parduotinų apyvartinių taršos leidimų dalis 2013–2020 m. laikotarpiu yra 57 %. Iš principo ta dalis turėtų nesikeisti, paliekant 57 %. Šią dalį sudaro apyvartiniai taršos leidimai, parduodami aukcionuose valstybių narių vardu, įskaitant naujiems rinkos dalyviams atidėtus, bet nepaskirstytus leidimus, taip pat apyvartiniai taršos leidimai, skirti elektros energijos gamybai modernizuoti kai kuriose valstybėse narėse, ir apyvartiniai taršos leidimai, kurie bus parduodami aukcionuose vėliau, nes jie yra perkelti į rinkos stabilumo rezervą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (7). Į tą dalį turėtų būti įtraukiami 75 mln. apyvartinių taršos leidimų, naudojamų inovacijoms remti. Tuo atveju, jei dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų atsirastų poreikis vienodą tarpsektorinį korekcinį koeficientą taikyti prieš 2030 m., per dešimties metų laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. aukcione parduotinų apyvartinių taršos leidimų dalis turėtų būti sumažinta ne daugiau kaip 3 % viso apyvartinių taršos leidimų kiekio. Solidarumo, ekonomikos augimo ir tarpusavio jungčių tikslais 10 % apyvartinių taršos leidimų, kuriuos aukcionuose parduotų valstybės narės, turėtų būti paskirstyta toms valstybėms narėms, kurių bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) vienam gyventojui rinkos kainomis 2013 m. neviršijo 90 % Sąjungos vidurkio, o kiti apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti paskirstyti visoms valstybėms narėms remiantis patikrintu išmetamųjų teršalų kiekiu. Tam tikroms valstybėms narėms, kurių vidutinės pajamos vienam gyventojui yra daugiau kaip 20 % didesnės negu Sąjungos vidurkis, nukrypti leidžianti nuostata to paskirstymo 2013–2020 m. laikotarpiu atžvilgiu turėtų baigti galioti;

(9)

pripažįstant klimato politikos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu tarpusavio sąveiką, valstybės narės turėtų turėti galimybę panaikinti apyvartinius taršos leidimus iš aukcionuose parduotinų leidimų kiekio tuo atveju, jeigu jų teritorijoje nutraukiamas elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimas. Siekiant operatoriams ir rinkos dalyviams užtikrinti nuspėjamumą dėl aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų kiekio, galimybė panaikinti apyvartinius taršos leidimus tokiais atvejais turėtų būti apribota kiekiu, atitinkančiu vidutinius patikrintus atitinkamų įrenginių per penkerius metus iki eksploatavimo nutraukimo išmestus teršalų kiekius;

(10)

kad Sąjungoje mažinant išmetamųjų teršalų kiekį būtų išsaugota nauda aplinkai, kai trečiosios šalys savo veiksmais nesukuria panašių paskatų pramonei mažinti išmetamų teršalų kiekį, sektorių ir jų pošakių, kuriuose yra reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, įrenginiams turėtų būti ir toliau skiriami pereinamojo laikotarpio nemokami apyvartiniai taršos leidimai. ES ATLPS taikymo laikotarpiu sukaupta patirtis patvirtino, kad sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra skirtinga ir kad nemokamais apyvartiniais taršos leidimais padedama išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Nors gali būti laikoma, kad kai kuriuose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra didesnė, kituose sektoriuose didelė su apyvartiniais taršos leidimais, skirtais juose išmetamų teršalų kiekiui padengti, susijusių išlaidų dalis perkeliama į produktų kainas neprarandant rinkos dalies ir prisiimama tik likusi tų išlaidų dalis, kad juose anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų nedidelė. Komisija turėtų nustatyti ir diferencijuoti atitinkamus sektorius pagal jų prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumą, kad galėtų geriau nustatyti sektorius, kuriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali.

Nors sektoriai ir jų pošakiai turėtų būti vertinami 4 skaitmenų lygmeniu (NACE-4 kodas), taip pat turėtų būti numatytos konkrečios aplinkybės, kuriomis galėtų būti tikslinga turėti galimybę prašyti atlikti vertinimą 6 skaitmenų ar 8 skaitmenų lygmeniu (Prodcom). Tokia galimybė turėtų būti tais atvejais, kai sektoriuose ar jų pošakiuose anksčiau jau buvo nustatyta anglies dioksido nutekėjimo rizika vertinant Prodcom lygmeniu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais NACE kodais, visų pirma tais, kurie baigiasi skaitmenimis „.99“, apimama niekur kitur nepriskirta įvairiarūšė veikla. Tais atvejais, kai sektoriui ar jo pošakiui taikomi naftos perdirbimo įmonių santykiniai taršos rodikliai arba kiti produkto santykiniai taršos rodikliai, į šią aplinkybę turėtų būti atsižvelgiama, kad atitinkamais atvejais būtų sudaryta galimybė atlikti anglies dioksido nutekėjimo rizikos kiekybinę analizę, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas produktų, pagamintų tiek naftos perdirbimo įmonėse, tiek chemijos gamyklose, atžvilgiu. Jei, remiantis prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumo kriterijais, viršijama riba, nustatyta atsižvelgiant į atitinkamą galimybę sektoriuose ir jų pošakiuose tokias išlaidas perkelti į produktų kainas, turėtų būti laikoma, kad tokiame sektoriuje ir jo pošakyje anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Kitų sektorių ir jų pošakių atžvilgiu turėtų būti laikoma, kad anglies dioksido nutekėjimo rizika yra maža arba jos iš viso nėra. Tai, kad atsižvelgiama į galimybes sektoriuose ir jų pošakiuose, nesusijusiuose su elektros energijos gamyba, tokias išlaidas perkelti per produktų kainas, taip pat turėtų sumažinti nenumatytą pelną. Jeigu atliekant peržiūrą pagal Direktyvos 2003/87/EB 30 straipsnį nenusprendžiama kitaip, nemokamų apyvartinių taršos leidimų sektoriams ir jų pošakiams, kuriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika laikoma maža arba jos iš viso nėra, išskyrus centralizuotą šilumos tiekimą, kiekis po 2026 m. turėtų vienodais kiekiais mažėti, kad 2030 m. nemokamų apyvartinių taršos leidimų nebebūtų;

(11)

santykinių taršos rodiklių, nuo 2013 m. taikomų paskirstant nemokamus apyvartinius taršos leidimus, vertės turėtų būti peržiūrėtos siekiant atitinkamuose sektoriuose išvengti nenumatyto pelno ir atsižvelgti į technologijų pažangą 2007–2008 m. laikotarpiu ir kiekvienu vėlesniu laikotarpiu, kuriam pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalį nustatomas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius. Siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą atitinkamuose sektoriuose ir padėti santykinių taršos rodiklių vertes pritaikyti prie atitinkamo paskirstymo laikotarpio, reikėtų numatyti, kad santykinių taršos rodiklių, naudojamų apskaičiuojant nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių įrenginiams, vertės, nustatytos pagal 2007 m. ir 2008 m. duomenis, būtų atnaujinamos atsižvelgiant į padarytą pažangą. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą, tai turėtų būti daroma taikant koeficientą, atitinkantį geriausią sektoriuose padarytos pažangos vertinimą, kurį atliekant turėtų būti atsižvelgiama į patikimus, objektyvius ir patikrintus įrenginių duomenis, įtraukiant 10 % efektyviausių įrenginių vidutinius veiklos rezultatus, kad santykinių taršos rodiklių vertės atspindėtų faktinę pažangą. Jei, remiantis duomenimis, tam tikru laikotarpiu metinis sumažėjimas yra mažesnis kaip 0,2 % arba didesnis kaip 1,6 %, palyginti su 2007–2008 m. verte, susijusių santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos taikant kitus veiksnius nei faktinė pažanga, kad būtų išsaugotos paskatos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir tinkamai atlyginta už inovacijas. 2021–2025 m. laikotarpiu šios rodiklių vertės kiekvienų metų nuo 2008 m. iki 2021–2025 m. laikotarpio vidurio atžvilgiu būtų pakoreguotos 0,2 % arba 1,6 % ir būtų pasiekta atitinkamai 3 % arba 24 % pažanga, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu. 2026–2030 m. laikotarpiu tos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos tokiu pačiu būdu ir būtų pasiekta atitinkamai 4 % arba 32 % pažanga, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu. Siekiant užtikrinti vienodas aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų gamybos sąlygas naftos perdirbimo įmonėse ir chemijos gamyklose, aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti toliau derinamos su naftos perdirbimo įmonėms taikomais santykiniais taršos rodikliais;

(12)

įrenginiams skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti geriau suderintas su jų faktinėmis gamybos apimtimis. Tuo tikslu apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti simetriškai periodiškai koreguojamas, siekiant atsižvelgti į atitinkamą gamybos apimčių padidėjimą ir sumažėjimą. Šiame kontekste naudojami duomenys turėtų būti išsamūs, nuoseklūs, nepriklausomai patikrinti, o jų tikslumas ir kokybė turėtų būti tokio pat aukšto lygio, kaip ir duomenų, naudojamų nustatant nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Siekiant užkirsti kelią manipuliavimui ar piktnaudžiavimui apyvartinių taršos leidimų skaičiaus koregavimo sistema ir išvengti nepagrįstos administracinės naštos, atsižvelgiant į terminą, taikomą pranešimui apie gamybos apimčių pokyčius, ir į poreikį užtikrinti, kad apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pakeitimai būtų daromi veiksmingai, nediskriminuojant ir vienodai, turėtų būti nustatyta atitinkama 15 % riba ir ji turėtų būti vertinama remiantis dvejų metų slankiuoju vidurkiu. Komisija turėtų turėti galimybę apsvarstyti papildomas įdiegtinas priemones, pavyzdžiui, taikyti absoliučias ribas, susijusiais su apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pakeitimu, arba dėl termino, taikomo pranešimui apie gamybos apimčių pokyčius;

(13)

būtų pageidautina, kad valstybės narės pagal valstybės pagalbos taisykles skirtų dalinę kompensaciją tam tikriems sektorių ir jų pošakių, kuriuose nustatyta didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl to, kad juose su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusios išlaidos buvo perkeltos į elektros energijos kainas, įrenginiams, be kita ko, inter alia, už pačių įrenginių sunaudotą elektros energiją, gaminamą iš išmetamųjų dujų atliekų. Siekdamos ne daugiau kaip 25 % savo pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione, panaudoti netiesioginėms išlaidoms kompensuoti, valstybės narės sudarytų palankesnes sąlygas pasiekti ES ATLPS tikslus ir išsaugoti bendros rinkos ir konkurencijos sąlygų vientisumą. Siekdamos padidinti tokių kompensacijų skyrimo masto skaidrumą valstybės narės turėtų reguliariai informuoti visuomenę apie taikomas priemones ir apie kompensacijų gavėjus kartu užtikrindamos, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konfidencialų tam tikros informacijos pobūdį ir susijusius duomenų apsaugos aspektus. Jei valstybė narė didelę dalį aukcionuose gautų savo pajamų panaudoja netiesioginėms išmetamų teršalų išlaidoms kompensuoti, suinteresuotumas informuoti visuomenę apie tokio pasirinkimo priežastis padidėja. Peržiūrėdama savo valstybės pagalbos gaires dėl netiesioginių kompensacijų Komisija turėtų, inter alia, apsvarstyti, ar nebūtų naudinga nustatyti valstybių narių skiriamų kompensacijų viršutines ribas. Peržiūrint Direktyvą 2003/87/EB turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek tos finansinės priemonės buvo veiksmingos siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos dėl didelių netiesioginių išlaidų, ir apsvarstyta galimybė toliau derinti priemones, įskaitant suderintą mechanizmą. Kovos su klimato kaita finansavimui skirtos viešojo sektoriaus lėšos ir toliau bus labai svarbios telkiant išteklius laikotarpiui po 2020 m.

Todėl aukcionuose gautos pajamos taip pat turėtų būti naudojamos kovos su klimato kaita finansavimo veiksmams pažeidžiamose trečiosiose šalyse, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, be kita ko, JTBKKK Žaliojo klimato fondo lėšomis. Kovai su klimato kaita finansuoti sutelktina suma taip pat priklausys nuo nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, tolesnių investicijų planų ir nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo procesų užmojo ir kokybės. Kalbant apie galimą socialinį politikos ir reikiamų investicijų poveikį, valstybės narės taip pat turėtų aukcionuose gautas pajamas panaudoti prisidėdamos prie teisingo perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos proceso skatinant darbuotojų įgūdžių ugdymą ir jų paskyrimą į kitas darbo vietas, kartu vedant socialinį dialogą su bendruomenėmis ir regionais, nukentėjusiais nuo darbo vietų perkėlimo;

(14)

pagrindinė ilgalaikė dėl Direktyvos 2003/87/EB atsirandanti paskata CO2 surinkimui ir saugojimui, taip pat naujoms atsinaujinančiosios energijos technologijoms ir radikalioms inovacijoms, susijusioms su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, įskaitant aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, yra ja duodamas anglies dioksido kainų signalas ir tai, kad neišmesto arba nuolat saugomo CO2 kiekio apyvartinių taršos leidimų grąžinti nereikės. Be to, siekiant papildyti komercinių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginių ir novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų demonstravimui paspartinti jau naudojamus išteklius, apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti naudojami tam, kad būtų suteiktas garantuotas atlygis už pakankamu mastu saugomam arba neišmestam CO2 skirto anglies dioksido surinkimo ir saugojimo arba anglies dioksido surinkimo ir naudojimo įrenginių, naujų atsinaujinančiosios energijos technologijų ir pramonės inovacijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, diegimą Sąjungoje, su sąlyga, kad sudaromas dalijimosi žiniomis susitarimas.

Be 400 mln. apyvartinių taršos leidimų, iš pradžių numatytų parduoti laikotarpiu nuo 2021 m., pajamos, gautos už 300 mln. apyvartinių taršos leidimų, numatytų parduoti 2013–2020 m. laikotarpiu, kurie dar nėra paskirti inovacijų veiklai, turėtų būti papildytos 50 mln. nepaskirtų apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo ir turėtų būti tinkamu laiku panaudotos siekiant remti inovacijas. Priklausomai nuo to, kokiu mastu aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų dalis bus sumažinta siekiant išvengti poreikio taikyti vienodą tarpsektorinį korekcinį koeficientą, iš šio fondo skiriamų apyvartinių taršos leidimų kiekis turėtų būti padidintas ne daugiau kaip 50 mln. leidimų. Didžioji šios paramos dalis turėtų priklausyti nuo patvirtinto neišmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tačiau tam tikrą jos dalį, atsižvelgiant į taikomą technologiją ir konkrečias aplinkybes sektoriuje, kuriame ji taikoma, turėtų būti galima skirti pasiekus tam tikrus iš anksto nustatytus etapus. Etapai turėtų būti nustatyti tam, kad projektui būti skiriami tinkami finansiniai ištekliai. Didžiausia remtina projekto išlaidų procentinė dalis gali skirtis priklausomai nuo projekto kategorijos. Turėtų būti tinkamai apsvarstyti projektai, kurie padarys reikšmingą poveikį inovacijų požiūriu visoje Sąjungoje;

(15)

Graikijos BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2014 m. buvo mažesnis nei 60 % Sąjungos vidurkio, tačiau ji nėra modernizavimo fondo paramos gavėja, todėl turėtų turėti galimybę prašyti apyvartinių taršos leidimų, kad būtų bendrai finansuojamas elektros energijos tiekimo į jos teritorijoje esančias salas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Tie apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti skiriami iš Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalyje nurodyto didžiausio leidimų kiekio, kurie nėra paskirstyti nemokamai iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir turėtų būti parduodami aukcione laikantis sąlygų, taikytinų modernizavimo fondui;

(16)

turėtų būti sukurtas modernizavimo fondas, kurį sudarytų 2 % visų apyvartinės taršos leidimų, parduotų bendroje aukciono platformoje rengiamuose aukcionuose pagal aukcionams taikomas taisykles ir sąlygas, kiekio, kaip nustatyta Komisijos reglamente (ES) Nr. 1031/2010 (8). Priklausomai nuo to, kokiu mastu aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų dalis bus sumažinta siekiant išvengti poreikio taikyti vienodą tarpsektorinį korekcinį koeficientą, iš modernizavimo fondo skiriamų apyvartinių taršos leidimų kiekis turėtų būti padidintas ne daugiau kaip 0,5 % visų leidimų kiekio. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui 2013 m. rinkos kainomis buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, turėtų tenkinti finansavimo iš modernizavimo fondo reikalavimus ir iki 2030 m. turėtų galėti nukrypti nuo principo, pagal kurį visi apyvartiniai taršos leidimai elektros energijos gamybos srityje turi būti parduodami aukcione, pasinaudodamos nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimo galimybe, kad būtų skaidriai paskatintos faktinės investicijos į jų energetikos sektoriaus modernizavimą, kartu išvengiant energijos vidaus rinkos iškraipymų. Iš modernizavimo fondo finansuojamos investicijos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti, galėtų apimti investicijas į transporto, visų pirma kelių transporto, elektrifikavimą. modernizavimo fondo valdymo taisyklėmis turėtų būti nustatyta nuosekli, išsami ir skaidri sistema, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti lengvą prieigą visiems dalyviams ir galimybes pasinaudojant svertais didinti investicijas valstybėse narėse. Valdymo struktūra turėtų atitikti tinkamo lėšų naudojimo užtikrinimo tikslą.

Į tą valdymo struktūrą turėtų būti įtrauktas investicijų komitetas, o vykdant sprendimų priėmimo procesą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Europos investicijų bankas (toliau – EIB) ekspertines žinias, nebent parama būtų teikiama nedidelio masto projektams skiriant nacionalinio skatinamojo finansavimo banko paskolas arba dotacijas pagal nacionalinę programą, kurios tikslai atitinka modernizavimo fondo tikslus. Siekiant nustatyti ir atskleisti bet kokį galimą interesų konfliktą, investicijų komiteto sudėtis, jo narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos turėtų būti skelbiami viešai ir ši informacija turėtų būti reguliariai atnaujinama. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai patenkinti investicijų poreikiai mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse, modernizavimo fondo lėšos valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos remiantis tokiu kriterijų deriniu: 50 % – remiantis patikrintu išmetamųjų teršalų kiekiu ir 50 % BVP dalies. Finansinė pagalba iš modernizavimo fondo galėtų būti teikiama įvairiomis formomis. Siekiant sutelkti išteklius ir užtikrinti atitinkamos investicijos turėtų didesnį poveikį, nemokamai suteikiami apyvartiniai taršos leidimai, skirti elektros energijos gamybos modernizavimui kai kuriose valstybėse narėse, ir modernizavimo fondo ištekliai, skirti investicijoms srityse, kurios neįtrauktos į prioritetinių sričių sąrašą, turėtų būti papildyti ištekliais iš privačių juridinių asmenų – tai galėtų apimti atskirus išteklius, kuriuos skiria visiškai privatūs juridiniai asmenys arba asmenys, kurių daliniai savininkai yra valdžios institucijos;

(17)

siekiant supaprastinti finansavimo mechanizmus ir kuo labiau sumažinti administracinę naštą, susijusią su jų įgyvendinimu, atitinkamos valstybės narės turėtų turėti galimybę panaudoti savo 10 % perskirstytų apyvartinių taršos leidimų ir pereinamojo laikotarpio nemokamų leidimų dalį energetikos sektoriaus modernizavimui pagal modernizavimo fondo nuostatas. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir skaidrumą dėl apyvartinių taršos leidimų, skirtų parduoti aukcionuose, ar nemokamai skiriamų pereinamojo laikotarpio leidimų kiekio, taip pat dėl modernizavimo fondo valdomo turto, valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie savo ketinimą padidinti savo išteklius naudojantis modernizavimo fondo lėšomis anksčiau nei 2021 m.;

(18)

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad galimybė suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų energetikos sektoriui turėtų būti pratęsta iki 2013 m. ir kad turėtų būti tobulinamos sąlygos (įskaitant skaidrumą), kuriomis galima skirti nemokamų apyvartinių taršos leidimų energetikos sektoriui modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse. Investicijas, kurių vertė yra 12,5 mln. EUR arba didesnė, atitinkamos valstybės narės turėtų atrinkti konkurencinio konkurso proceso metu, taikydamos aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai būtų naudojami realioms investicijoms į energetikos sektoriaus modernizavimą ar įvairinimą skatinti, laikantis energetikos sąjungos tikslų. Turėtų būti sudaryta galimybė nemokamais apyvartiniais taršos leidimais finansuoti ir mažesnės kaip 12,5 mln. EUR vertės investicijas. Tokias investicijas atitinkama valstybė narė turėtų atrinkti pagal aiškius ir skaidrius kriterijus. Dėl šio atrankos proceso rezultatų turėtų vykti viešos konsultacijos. Visuomenė turėtų būti tinkamai informuojama tiek investicinių projektų atrankos, tiek jų įgyvendinimo etapais. Investicijos turėtų būti papildytos ištekliais iš privačių juridinių asmenų; tai galėtų apimti atskirus išteklius, kuriuos skiria visiškai privatūs juridiniai asmenys arba asmenys, kurių daliniai savininkai yra valdžios institucijos;

(19)

finansavimas pagal ES ATLPS turėtų derėti su Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslais ir Paryžiaus susitarime nurodytais ilgalaikiais tikslais, taip pat su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos efektyviai;

(20)

pagal šiuo metu galiojančias mažiems įrenginiams taikomas nuostatas dėl jų neįtraukimo į ES ATLPS ši sistema tokiems įrenginiams gali būti netaikoma ir toliau, be to, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės atnaujinti įrenginių, kuriems sistema netaikoma, sąrašus, o valstybėms narėms, kurios šiuo metu tokia galimybe nesinaudoja – pasinaudoti ja kiekvieno apyvartinių taršos leidimų paskirstymo laikotarpio pradžioje. Tuo pačiu metu, siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė į ES ATLPS neįtraukti įrenginių, kurie išmeta mažiau nei 2 500 tonų anglies dioksido ekvivalento kiekvienais metais trejų metų laikotarpiu prieš kiekvieno paskirstymo laikotarpio pradžią ir rezervą teikiantiems moduliams ar atsarginiams blokams, kurie veikia mažiau kaip 300 valandų kiekvienais to trejų metų laikotarpio metais. Turėtų būti išlaikyta galimybė į sistemą įtraukti papildomas veiklos rūšis ir dujas, jų nelaikant naujais rinkos dalyviais. Ta galimybė įtraukti papildomas veiklos rūšis ir dujas po 2020 m. turėtų nedaryti poveikio visoje Sąjungoje pagal ES ATLPS išduodamų apyvartinių taršos leidimų kiekiui ir pagal jį apskaičiuojamiems kiekiams;

(21)

Direktyvoje 2003/87/EB nustatytas reikalavimas valstybėms narėms pateikti tos direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, parengtą atsižvelgiant į klausimyną arba gaires, kurias Komisija paruošė Tarybos direktyvoje 91/692/EEB (9) nustatyta tvarka. Komisija pasiūlė panaikinti ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Direktyvą 91/692/EEB. Todėl reikia nuorodą į Direktyvą 91/692/EEB pakeisti nuoroda į procedūrą, nurodytą Direktyvoje 2003/87/EB;

(22)

Sprendimu (ES) 2015/1814 sukuriamas ES ATLPS rinkos stabilumo rezervas siekiant aukcionų pasiūlą padaryti lankstesnę, o sistemą – atsparesnę. Tame sprendime taip pat numatyta, kad iki 2020 m. naujiems rinkos dalyviams nepaskirstyti apyvartiniai taršos leidimai ir dėl to, kad kai kurie įrenginiai nutraukė arba iš dalies nutraukė savo veiklą, nepaskirstyti leidimai turi būti perkelti į rinkos stabilumo rezervą;

(23)

gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos sutartam 2030 m. tikslui pasiekti ir įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinti. Siekiant spręsti dabartinio apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos rinkoje disbalanso klausimą, pagal Sprendimą (ES) 2015/1814 2018 m. bus sukurtas ir 2019 m. pradės veikti rinkos stabilumo rezervas. Atsižvelgiant į poreikį duoti patikimą investavimo signalą, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų mažinamas išmetamas CO2 kiekis, ir siekiant sustiprinti ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. būtų padidintos procentinės normos, taikomos nustatant kasmet į rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, kaip ilgalaikė priemonė ES ATLPS veikimui pagerinti, nebent būtų nuspręsta kitaip atliekant pirmą peržiūrą pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnį, nuo 2023 m. rezerve esantys apyvartiniai taršos leidimai, kurių kiekis viršija ankstesniais metais aukcione parduotų visų apyvartinių taršos leidimų skaičių, turėtų nebegalioti. Atliekant reguliarias rezervo veikimo peržiūras taip pat turėtų būti svarstoma, ar šios padidintos normos turėtų būti toliau taikomos;

(24)

Direktyva 2003/87/EB turėtų būti nuolat peržiūrima atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir pastangas, įdėtas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų. Taip pat turėtų būti nuolat peržiūrimos priemonės, skirtos tam tikriems daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams, kuriuose gali būti anglies dioksido nutekėjimo, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10a ir 10b straipsniuose, remti, atsižvelgiant į klimato politikos priemones kitose stipriausios ekonomikos šalyse. Tame kontekste atliekant Direktyvos 2003/87/EB peržiūrą galėtų būti svarstoma, ar būtų tinkama pakeisti, pritaikyti ar papildyti bet kurias galiojančias priemones, kad būtų išvengta anglies dioksido nutekėjimo, nustatant anglies dioksido pasienio koregavimo priemones ar alternatyvias priemones, su sąlyga, kad tokios priemonės būtų visapusiškai suderinamos su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, siekiant, kad ES ATLPS būtų taikoma ir produktų, kurie pagaminti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį nustatytuose sektoriuose ar jų pošakiuose, importuotojams. Komisija kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, kurį sutarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimą, kontekste turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, visų pirma dėl poreikio sugriežtinti Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant ES ATLPS, siekiant, kad Sąjunga ir jos valstybės narės reikiamai sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Prireikus Komisija turėtų galėti pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB. Reguliariai teikdama ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 (10), Komisija taip pat turėtų įvertinti 2018 m. skatinamojo dialogo rezultatus pagal JTBKKK (toliau – Talanoa dialogas);

(25)

siekiant priimti bendrai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriais būtų papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės teisėkūros procedūra priimamo akto nuostatos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 10a straipsnio 1 ir 8 dalių, 10b straipsnio 5 dalies, 19 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio, 24 straipsnio 3 dalies, 24a straipsnio 1 dalies, 25a straipsnio 1 dalies ir 28c straipsnio; ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Delegavimo, susijusio su Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalimi, atveju tos valstybės narės, kurios aukcionams rengti nesinaudoja bendra platforma, turėtų galėti ir toliau to nedaryti. Be to, įgaliojimų delegavimu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei nustatyti, kaip bus naudojamos aukcionuose jų gautos pajamos;

(26)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalies trečios–šeštos pastraipų ir 21 dalies, 10d straipsnio, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 15 ir 16 straipsnio ir 21 straipsnio 1 dalies bei tos direktyvos IV ir V priedų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(27)

siekiant kuo labiau sumažinti Komisijos įgaliojimus, dabartiniai įgaliojimai dėl aktų, susijusių su specialaus rezervo pagal Direktyvos 2003/87/EB 3f straipsnio 9 dalį veikimu, tarptautinių kreditų, kuriais gali būti keičiamasi, išsamesniu kiekio nustatymu ir tarptautinių kreditų, kuriais gali būti keičiamasi, kiekio paskyrimu, kaip numatyta tos direktyvos 11a straipsnio 8 dalyje, papildomų su galimu keitimusi susijusių standartų nustatymu, kaip numatyta tos direktyvos 11a straipsnio 9 dalyje, ir papildomų taisyklių dėl dvigubo skaičiavimo nustatymu, kaip numatyta tos direktyvos 11b straipsnio 7 dalyje, priėmimo turėtų būti atšaukti. Pagal tas nuostatas priimti aktai taikomi toliau;

(28)

aktai, priimti pagal Direktyvą 2003/87/EB dėl dalykų, kurių atžvilgiu šia direktyva Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus, galioja tol, kol bus panaikinti arba iš dalies pakeisti. Komisijos sprendimo 2011/278/ES (13) atveju paskutinė jo I priedo skiltis bus panaikinta, jeigu ir kai Komisija priims įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos peržiūrėtos nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimo santykinių taršos rodiklių vertės. Siekiant padidinti nuspėjamumą ir supaprastinti administracinius procesus, Komisijos sprendimas 2014/746/ES (14) turėtų būti toliau taikomas iki 2020 m. pabaigos;

(29)

šioje direktyvoje nurodytais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, ypač dėl nuostatų dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo bei tikrinimo ir dėl Sąjungos registro, turėtų būti siekiama kuo labiau supaprastinti taisykles ir sumažinti administracinę naštą, nepakenkiant ES ATLPS aplinkosauginiam naudingumui, saugumui ar patikimumui. Rengdama šiuos aktus, Komisija visų pirma turėtų įvertinti supaprastintų stebėsenos taisyklių, be kita ko, taikomų avariniams ir atsarginiams elektros energijos gamybos blokams, veiksmingumą, atsižvelgdama į jų eksploatavimo valandų per metus skaičių, ir tokių taisyklių, taikomų kitiems mažiesiems teršėjams, veiksmingumą ir taip pat turėtų įvertinti tokių taisyklių tolesnio rengimo galimybes;

(30)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (15) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Dėl šios direktyvos teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(31)

šia direktyva siekiama pačiu ekonomiškai efektyviausiu būdu ir laikantis darnaus vystymosi principo prisidėti prie aukšto lygio aplinkos apsaugos tikslo įgyvendinimo, kartu suteikiant pakankamai laiko įrenginiams pritaikyti ir, proporcingai bei kiek tai suderinama su kitais šios direktyvos tikslais, sudarant palankesnes sąlygas ypač paveiktiems subjektams;

(32)

šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų;

(33)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1)

Visoje direktyvoje terminas „Bendrijos sistema“ pakeičiamas terminu „ES ATLPS“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai.

2)

Netaikoma teksto redakcijai lietuvių kalba.

3)

Visoje direktyvoje, išskyrus šio straipsnio 1 punkte ir direktyvos 26 straipsnyje nurodytus atvejus, žodis „Bendrija“ pakeičiama žodžiu „Sąjunga“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai.

4)

Visoje direktyvoje žodžiai „pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą“ pakeičiami žodžiais „pagal 22a straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą“; žodžiai „Vadovaudamasi 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra“ pakeičiami žodžiais „Pagal 22a straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą“; žodžiai „laikydamasi 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros“ pakeičiami žodžiais „pagal 22a straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą“.

5)

3c straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje ir 10 straipsnio 1a dalyje nuoroda „13 straipsnio 1 dalyje“ pakeičiama nuoroda „13 straipsnyje“.

6)

3g straipsnyje, 5 straipsnio pirmos pastraipos d punkte, 6 straipsnio 2 dalies c punkte, 10a straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 24 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 29a straipsnio 4 dalyje žodis „reglamentas“ pakeičiamas žodžiais „teisės aktai“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai.

7)

3 straipsnio h punktas pakeičiamas taip:

„h)   naujas rinkos dalyvis– įrenginys, vykdantis vienos ar kelių I priede išvardytų rūšių veiklą, kuriam išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio leidimas pirmą kartą buvo išduotas per laikotarpį, kuris prasideda likus tris mėnesiams iki sąrašo pateikimo pagal 11 straipsnio 1 dalį dienos ir baigiasi likus trims mėnesiams iki kito sąrašo pateikimo pagal tą straipsnį dienos;“

8)

3d straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų papildytos šios direktyvos nuostatos dėl išsamios valstybių narių aviacijai skirtų leidimų pardavimo aukcione pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį tvarkos. Leidimų, kuriuos kiekviena valstybė narė turės parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, skaičius yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacinių išmetamųjų teršalų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvieno 3c straipsnyje nurodyto vėlesnio laikotarpio ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, su kuriuo susijęs aukcionas, pradžios. Deleguotaisiais aktais užtikrinama, kad būtų laikomasi 10 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje išdėstytų principų.“.

9)

3f straipsnio 9 dalis išbraukiama.

10)

6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa išbraukiama.

11)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Derinimas su Direktyva 2010/75/ES

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad tais atvejais, kai įrenginiuose vykdoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (*1) I priede nurodyta veikla, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio leidimo išdavimo sąlygos ir tvarka būtų derinamos su toje direktyvoje numatytomis leidimo išdavimo sąlygomis ir tvarka. Šios direktyvos 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus galima įtraukti į Direktyvoje 2010/75/ES numatytą tvarką.

(*1)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).“."

12)

9 straipsnio antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Nuo 2021 m. linijinis koeficientas yra 2,2 %.“.

13)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(15)

10b ir 10c straipsniai pakeičiami taip:

„10b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės tam tikriems daug energijos vartojantiems sektoriams remti anglies dioksido nutekėjimo atveju

1.   Laikoma, kad sektoriuose ir jų pošakiuose esama anglies dioksido nutekėjimo rizikos, jei jų prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumą, kuris apibrėžiamas kaip bendros eksporto į trečiąsias šalis vertės ir importo iš tų šalių vertės santykis su bendra Europos ekonominės erdvės rinkos apimtimi (metinė apyvarta ir bendra importo iš trečiųjų šalių vertė), padauginus iš jų teršalų išmetimo intensyvumo, išreikšto CO2 kg, padalytais iš jų bendrosios pridėtinės vertės (eurais), gaunamas rezultatas viršija 0,2. Tokiems sektoriams ir jų pošakiams laikotarpiui iki 2030 m. nemokamai paskirstoma 100 % apyvartinių taršos leidimų kiekio, nustatyto pagal 10a straipsnį.

2.   Sektoriai ir jų pošakiai, kurių atveju jų prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumą padauginus iš jų teršalų išmetimo intensyvumo gaunamas rezultatas viršija 0,15, gali būti įtraukti į 1 dalyje nurodytą grupę naudojant 2014–2016 m. duomenis ir atsižvelgiant į kokybinį vertinimą ir tokius kriterijus:

3.   Sektoriai ir jų pošakiai, kuriuose neviršijama 1 dalyje nurodyta riba, tačiau kuriuose teršalų išmetimo intensyvumas, matuojamas CO2 kg, padalintais iš jų bendrosios pridėtinės vertės (eurais), viršija 1,5, taip pat turi būti vertinami 4 skaitmenų lygmeniu (NACE-4 kodas). Komisija šio vertinimo rezultatus paskelbia viešai.

Per tris mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodyto paskelbimo, toje pastraipoje nurodytų sektorių ir jų pošakių atstovai gali kreiptis į Komisiją dėl jų anglies dioksido nutekėjimo poveikio kokybinio vertinimo 4 skaitmenų lygmeniu (NACE-4 kodas) arba vertinimo remiantis prekių klasifikavimu, naudojamu pramonės gamybos statistikai rengti Sąjungoje, 8 skaitmenų lygmeniu (Prodcom). Tuo tikslu sektorių ar jų pošakių atstovai kartu su prašymu pateikia tinkamai pagrįstus, išsamius ir nepriklausomai patikrintus duomenis, kad Komisija galėtų atlikti vertinimą.

Jei sektorius ar jo pošakis pasirenka būti vertinamas 4 skaitmenų lygmeniu (NACE-4 kodas), jis gali būti įtrauktas į 1 dalyje nurodytą grupę remiantis 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytais kriterijais. Jei sektorius ar jo pošakis pasirenka būti vertinamas 8 skaitmenų lygmeniu (Prodcom), jis įtraukiamas į 1 dalyje nurodytą grupę, jei tuo lygmeniu viršijama 1 dalyje nurodyta 0,2 riba.

Sektoriai ir jų pošakiai, kuriems nemokamai suteikiamų apyvartinės taršos leidimų skaičius apskaičiuojamas remiantis 10a straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytomis santykinių taršos rodiklių vertėmis, taip pat gali prašyti būti įvertinti pagal šios dalies trečią pastraipą.

Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybė narė iki 2018 m. birželio 30 d. gali prašyti, kad į Komisijos sprendimo 2014/746/ES (*6) priedą įtrauktas sektorius ar jo pošakis 6 skaitmenų ar 8 skaitmenų lygmens (Prodcom) klasifikavimų atveju būtų laikomas įtrauktu į 1 dalyje nurodytą grupę. Bet kuris toks prašymas svarstomas tik tuo atveju, jeigu prašančioji valstybė narė nustato, kad šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas pagrįstas remiantis atitinkamo sektoriaus ar jo pošakio pateiktais tinkamai pagrįstais, išsamiais, patikrintais ir audituotais pastarųjų penkerių metų duomenimis, ir su savo prašymu pateikia visą atitinkamą informaciją. Remiantis tais duomenimis atitinkamas sektorius ar jo pošakis įtraukiamas tų klasifikavimų atveju, jei pagal heterogeninį 4 skaitmenų lygmenį (NACE-4 kodas) įrodoma, kad 8 skaitmenų lygmeniu (Prodcom) jiems būdingas gerokai didesnis prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumas, viršijantis 1 dalyje išdėstytą ribą.

4.   Laikoma, kad kiti sektoriai ir jų pošakiai gali į produktų kainas perkelti daugiau su apyvartiniais taršos leidimais susijusių išlaidų, ir jiems nemokamai paskirstoma 30 % apyvartinių taršos leidimų kiekio, nustatyto pagal 10a straipsnį. Jeigu atliekant peržiūrą pagal 30 straipsnį nenusprendžiama kitaip, nemokamų apyvartinių taršos leidimų kitiems sektoriams ir jų pošakiams, išskyrus centralizuotą šilumos tiekimą, kiekis po 2026 m. vienodais kiekiais mažėja, kad 2030 m. nemokamų apyvartinių taršos leidimų lygis pasiektų nulį.

5.   Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų papildytos šios direktyvos nuostatos, susijusios su sektorių ir jų pošakių, kuriuose, kaip laikoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatymu, kaip nurodyta šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, siekiant atlikti veiklos vertinimą 4 skaitmenų lygmeniu (NACE-4 kodas) taikant šio straipsnio 1 dalį, remiantis turimais trijų paskutinių kalendorinių metų duomenimis.

10c straipsnis

Galimybė pereinamuoju laikotarpiu gauti nemokamų leidimų energetikos sektoriui modernizuoti

1.   Nukrypstant nuo 10a straipsnio 1–5 dalių, valstybės narės, kuriose 2013 m. BVP vienam gyventojui rinkos kainomis (eurais) buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, gali elektros energijos gamybos įrenginiams pereinamuoju laikotarpiu nemokamai suteikti apyvartinių taršos leidimų, kad būtų modernizuojamas, įvairinamas ir tvariai pertvarkomas energetikos sektorius. Remiamos investicijos turi derėti su perėjimu prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, taip pat Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslais ir Paryžiaus susitarime nurodytais ilgalaikiais tikslais. Šioje dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas pasibaigia 2030 m. gruodžio 31 d.

2.   Atitinkamos valstybės narės organizuoja projektų, kurių bendra investicijų suma viršija 12,5 mln. EUR, konkurencinio konkurso procesą, kuris vyktų 2021–2030 m. surengiant vieną ar daugiau etapų, kad būtų atrinktos investicijos, kurios bus finansuojamos nemokamai suteiktais apyvartiniais taršos leidimais. Šiame konkurencinio konkurso procese:

Nukrypstant nuo 10 straipsnio 1 dalies ir nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies paskutiniam sakiniui, atvejais, kai konkurencinio konkurso proceso metu atrinktos investicijos atšaukiamos arba kai nepasiekiama planuotų rezultatų, numatyti apyvartiniai taršos leidimai gali būti panaudoti kitoms investicijoms finansuoti ne anksčiau kaip po metų surengiant vienintelį papildomą konkurencinio konkurso proceso etapą.

Ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. valstybės narės, ketinančios pasinaudoti neprivaloma pereinamojo laikotarpio galimybe nemokamai skirti apyvartinių taršos leidimų energetikos sektoriaus modernizavimui, paskelbia išsamią nacionalinę programą, kurioje apibūdinamas konkurencinio konkurso procesas, įskaitant planuojamą etapų skaičių, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, ir atrankos kriterijai, kad visuomenė galėtų pateikti pastabų.

Jei nemokamai suteiktais apyvartiniais taršos leidimais numatytos remti ne mažesnės kaip 12,5 mln. EUR vertės investicijos ir jos nebuvo atrinktos šioje dalyje nurodyto konkurencinio konkurso proceso metu, valstybė narė atrenka projektus remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais. Šio atrankos proceso rezultatai skelbiami viešai, kad visuomenė galėtų pateikti pastabų. Tuo remdamasi atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. sudaro, paskelbia ir Komisijai pateikia investicijų sąrašą. Kai daugiau negu viena investicija vykdoma tame pačiame įrenginyje, jos vertinamos kaip visuma siekiant nustatyti, ar 12,5 mln. EUR vertės riba nėra viršyta, nebent tos investicijos yra atskirai techniniu ar finansiniu atžvilgiu gyvybingos.

3.   Numatomų investicijų vertė turi bent jau būti lygi nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų rinkos vertei, atsižvelgiant į poreikį riboti tiesiogiai su tuo susijusį kainų augimą. Rinkos vertė – tai bendroje aukciono platformoje ankstesniais kalendoriniais metais parduotų apyvartinių taršos leidimų vidutinė kaina. Iki 70 % atitinkamų investicijos sąnaudų gali būti remiamos taikant nemokamai suteikiamus apyvartinius taršos leidimus su sąlyga, kad likusias sąnaudas finansuotų privatūs juridiniai asmenys.

4.   Pereinamuoju laikotarpiu nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų skaičius atimamas iš apyvartinių taršos leidimų, kuriuos kitu atveju valstybė narė parduotų aukcione, skaičiaus. Bendras nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų skaičius neviršija 40 % apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, kurį atitinkama valstybė narė gaus pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą 2021–2030 m. laikotarpiu, ir tas skaičius vienodais dydžiais paskirstomas kiekvieniems to laikotarpio metams.

5.   Jei valstybė narė pagal 10d straipsnio 4 dalį naudoja apyvartinius taršos leidimus ir pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą Sąjungoje paskirstomus solidarumo ir ekonomikos augimo ir tarpusavio jungčių tikslais, ta valstybė narė gali, nukrypdama nuo šio straipsnio 4 dalies, pereinamojo laikotarpio nemokamai suteikiamiems apyvartiniams taršos leidimams naudoti bendrą kiekį, kuris ne didesnis kaip 60 % apyvartinių taršos leidimų, gautų 2021–2030 m. laikotarpiu pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą, naudodama atitinkamą pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą paskirstytų apyvartinių taršos leidimų kiekį.

Visi iki 2020 m. pagal šį straipsnį nepaskirstyti apyvartiniai taršos leidimai gali būti paskirstyti 2021–2030 m. laikotarpiu 2 dalyje nurodyto konkurencinio konkurso proceso metu atrinktoms investicijoms, nebent atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. informuotų Komisiją apie savo ketinimą neskirti dalies ar visų tokių apyvartinių taršos leidimų 2021–2030 m. laikotarpiui ir apie vietoj to 2020 m. aukcione numatomų parduoti apyvartinių taršos leidimų kiekį. Kai tokie apyvartiniai taršos leidimai yra paskirstomi 2021–2030 m. laikotarpiu, taikant šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 % ribą atsižvelgiama į atitinkamą kiekį.

6.   Apyvartiniai taršos leidimai operatoriams (veiklos vykdytojams) paskirstomi šiems įrodžius, kad investicinis projektas, atrinktas pagal konkurencinio konkurso proceso taisykles, yra įgyvendintas. Jei dėl investicijos atsiranda papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų, atitinkamas operatorius taip pat įrodo, kad jis arba kitas susijęs operatorius nutraukė daugiau teršalų išmetančių elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimą atitinkamu mastu ne vėliau kaip pradedant eksploatuoti papildomus pajėgumus.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad lengvatomis besinaudojantys elektros energijos gamintojai ir tinklo operatoriai kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. pateiktų atrinktų investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitas, be kita ko, nurodytų nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų ir patirtų investicinių sąnaudų balansą bei remiamų investicijų rūšis. Valstybės narės paneša apie tai Komisijai, o Komisija šias ataskaitas skelbia viešai.

(*6)  2014 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 2014/746/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas 2015–2019 m. laikotarpio sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas (OL L 308, 2014 10 29, p. 114).“."

16)

Įterpiamas šis straipsnis:

„10d straipsnis

Modernizavimo fondas

1.   2021–2030 m. laikotarpiui įsteigiamas fondas, skirtas paramą gaunančių valstybių narių pasiūlytoms investicijoms, be kita ko, nedidelio masto investicinių projektų finansavimui, energetikos sistemų modernizavimui ir energijos vartojimo -efektyvumui gerinti valstybėse narėse, kurių BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2013 m. buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio (toliau –modernizavimo fondas). Fondas finansuojamas iš pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

Remiamos investicijos turi derėti su šios direktyvos tikslais, taip pat su Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslais ir Paryžiaus susitarime nurodytais ilgalaikiais tikslais. Parama iš modernizavimo fondo neteikiama elektros energijos gamybos įrenginiams, kuriuose naudojamas kietasis iškastinis kuras, išskyrus veiksmingą ir tvarų centralizuotą šilumos tiekimą valstybėse narėse, kurių BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2013 m. buvo mažiau kaip 30 % Sąjungos vidurkio, su sąlyga, kad bent lygiavertės vertės apyvartinių taršos leidimų kiekis bus pagal 10c straipsnį panaudotas investicijoms, nesusijusioms su kietuoju iškastiniu kuru.

2.   Bent 70 % modernizavimo fondo finansinių išteklių naudojama remti investicijoms į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių ir tokios energijos vartojimą, energijos vartojimo efektyvumo gerinimą, išskyrus energijos vartojimo efektyvumą, susijusį su energijos gamyba iš kietojo iškastinio kuro, energijos kaupimą ir energetikos tinklų modernizavimą, įskaitant centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynus, elektros perdavimo tinklus ir valstybių narių tarpusavio jungčių skaičiaus didinimą, taip pat remti teisingą perėjimo procesą nuo iškastinio kuro priklausomuose regionuose paramą gaunančiose valstybėse narėse, kad būtų remiamas darbuotojų perkėlimas į kitas darbo vietas, perkvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas, darbo paieškos iniciatyvos ir veiklą pradedančios įmonės, vedant dialogą su socialiniais partneriais. Reikalavimus taip pat atitinka investicijos į energijos vartojimo efektyvumą transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose.

3.   Už modernizavimo fondo veikimą atsako paramą gaunančios valstybės narės. EIB užtikrina, kad apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcione laikantis 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų ir tvarkos, ir atsako už pajamų valdymą. EIB perduoda šias pajamas valstybėms narėms Komisijai priėmus sprendimą dėl išmokėjimo, kai šis investicijoms skirtas išmokėjimas atitinka šio straipsnio 2 dalį arba tuo atveju, kai investicijos nepatenka į šio straipsnio 2 dalyje išvardytas sritis, jis atitinka Investicijų komiteto rekomendacijas. Komisija savo sprendimą priima laiku. Pajamos valstybėms narėms paskirstomos pagal IIb priede nustatytas dalis, laikantis šio straipsnio 6–12 dalių.

4.   Bet kuri atitinkama valstybė narė gali panaudoti visą nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų, suteiktų pagal 10c straipsnio 4 dalį kiekį arba to leidimo dalį ir apyvartinių taršos leidimų, paskirstytų solidarumo, ekonomikos augimo ir tarpusavio jungčių Sąjungoje tikslais pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą, kiekį arba to kiekio dalį pagal 10d straipsnį siekiant remti Modernizavimo fondo finansuojamas investicijas, taip didinant tai valstybei narei paskirstomus išteklius. Ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie atitinkamus apyvartinių taršos leidimų kiekius, kurie bus naudojami pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą, 10c straipsnį ir 10d straipsnį.

5.   Įsteigiamas modernizavimo fondo investicijų komitetas. Investicijų komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos paramą gaunančios valstybės narės, Komisijos bei EIB ir trys atstovai, kuriuos penkerių metų kadencijai išrenka kitos valstybės narės. Jam pirmininkauja Komisijos atstovas. Investicijų komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, kuris nėra komiteto narys.

Investicijų komitetas veikia skaidriai. Investicijų komiteto sudėtis, jo narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos skelbiami viešai ir prireikus atnaujinami.

6.   Prieš priimdama sprendimą dėl investicijų finansavimo savo modernizavimo fondo dalies lėšomis, paramą gaunanti valstybė narė pateikia investicijų projektą investicijų komitetui ir EIB. Kai EIB patvirtina, kad tos investicijos patenka į 2 dalyje išvardytas sritis, valstybė narė gali finansuoti investicijų projektą savo dalies lėšomis.

Jei siūloma modernizavimo fondo lėšomis finansuoti investicija į energetikos sistemų modernizavimą nepatenka į 2 dalyje išvardytas sritis, investicijų komitetas įvertina tokios investicijos techninį ir finansinį gyvybingumą, įskaitant galimą išmetamo teršalų kiekio sumažinimą naudojantis tokiomis investicijomis, ir parengia rekomendaciją dėl investicijų finansavimo modernizavimo fondo lėšomis. Investicijų komitetas užtikrina, kad kiekviena investicija į centralizuotą šilumos tiekimą būtų pasiektas esminis energijos vartojimo efektyvumo pagerinimas ir išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas. Toje rekomendacijoje gali būti pateikta pasiūlymų dėl tinkamų finansavimo priemonių. Iki 70 % susijusių investicijos, kuri nepatenka į 2 dalyje išvardytas sritis, sąnaudų gali būti remiamos modernizavimo fondo ištekliais su sąlyga, kad likusias sąnaudas finansuotų privatūs juridiniai asmenys.

7.   Investicijų komitetas stengiasi savo rekomendacijas priimti bendru sutarimu. Jei investicijų komitetas negali bendru sutarimu priimti sprendimo per pirmininko nustatytą terminą, jis sprendimą priima paprasta balsų dauguma.

Jei EIB atstovas nepatvirtina investicijos finansavimo, rekomendacija priimama tik tuo atveju, jei už tos investicijos finansavimą balsuoja du trečdalius visų narių sudaranti dauguma. Valstybės narės, kurioje turi būti įgyvendinama investicija, atstovas ir EIB atstovas neturi teisės dalyvauti tokiame balsavime. Ši pastraipa netaikoma nacionalinio skatinamojo finansavimo banko teikiamomis paskolomis arba dotacijomis finansuojamiems nedidelio masto projektams, kurie padeda įgyvendinti nacionalinę programą, kuria siekiama konkrečių tikslų, atitinkančių Modernizavimo fondo tikslus, su sąlyga, kad pagal tą programą panaudojama ne daugiau kaip 10 % tos valstybės narės dalies, nustatytos IIb priede.

8.   Visus aktus ar rekomendacijas pagal 6 ir 7 dalis EIB arba investicijų komitetas priima laiku, juose nurodomos priežastys, kuriais jie grindžiami. Tokie aktai ir rekomendacijos skelbiami viešai.

9.   Paramą gaunančios valstybės narės yra atsakingos už tolesnę veiklą, susijusią su atrinktų projektų įgyvendinimu.

10.   Paramą gaunančios valstybės narės kasmet Komisijai pateikia modernizavimo fondo lėšomis finansuotų investicijų ataskaitą. Ataskaita skelbiama viešai ir joje pateikiama:

11.   Investicijų komitetas kasmet Komisijai pateikia investicijų vertinimo patirties ataskaitą. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į investicijų komiteto išvadas, Komisija peržiūri 2 dalyje nurodytas projektų sritis ir pagrindą, kuriuo remdamasis investicijų komitetas grindžia savo rekomendacijas.

12.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl išsamių modernizavimo fondo veikimo taisyklių. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

17)

11 straipsnio 1 dalyje įterpiama ši pastraipa:

„Įrenginių, kuriems ši direktyva bus taikoma penkerius metus nuo 2021 m. sausio 1 d., sąrašas pateikiamas ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d., ir po to kas kiekvieną penkerių metų laikotarpį teikiami sąrašai vėlesniems penkerių metų laikotarpiams. Kiekviename sąraše pateikiama ankstesnių penkerių kalendorinių metų prieš pateikiant sąrašą informacija apie gamybos veiklą, šilumos ir dujų perdavimą, elektros energijos gamybą ir išmetamųjų teršalų kiekį įrenginio technologinio proceso dalies lygmeniu. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami tik tiems įrenginiams, apie kuriuos pateikta ši informacija.“.

18)

11a straipsnio 8 ir 9 dalys išbraukiamos.

19)

11b straipsnio 7 dalis išbraukiama.

20)

12 straipsnio 4 dalis papildoma šiais sakiniais:

„Jeigu elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimas valstybių narių teritorijoje nutraukiamas dėl papildomų nacionalinių priemonių, valstybės narės gali panaikinti apyvartinius taršos leidimus iš bendro jų aukcione parduotinų leidimų kiekio, nurodyto 10 straipsnio 2 dalyje, neviršijant kiekio, atitinkančio vidutinį patikrinto atitinkamų įrenginių per penkerius metus iki eksploatavimo nutraukimo išmestą teršalų kiekį. Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie tokį numatomą panaikinimą pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 10 straipsnio 4 dalį.“.

21)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Apyvartinių taršos leidimų galiojimas

Nuo 2013 m. sausio 1 d. išduoti apyvartiniai taršos leidimai galioja neribotą laiką. Nuo 2021 m. sausio 1 d. išduotuose apyvartiniuose taršos leidimuose nurodoma, kuriuo dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. jie buvo išduoti, ir jie galioja nuo pirmųjų to laikotarpio metų.“.

22)

14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl išsamios tvarkos, skirtos išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenai ir ataskaitų apie jas teikimui ir prireikus veiklos duomenų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, skirtų tonų vienam kilometrui duomenų stebėsenai ir ataskaitų apie jas teikimui siekiant taikyti 3e arba 3f straipsnius; ši tvarka grindžiama IV priede išdėstytais stebėsenos ir ataskaitų teikimo principais ir šio straipsnio 2 dalyje išdėstytais reikalavimais. Tuose įgyvendinimo aktuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų apie jį teikimo reikalavimuose taip pat nurodomos kiekvienų tų dujų indėlio į visuotinį atšilimą specifikacijos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

23)

15 straipsnio trečia, ketvirta ir penkta pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimo remiantis V priede nustatytais principais ir dėl tikrintojų akreditavimo ir priežiūros. Komisija taip pat gali priimti įgyvendinimo aktus dėl orlaivių naudotojų pagal 14 straipsnio 3 dalį pateiktų ataskaitų ir pagal 3e ir 3f straipsnius pateiktų paraiškų tikrinimo, įskaitant tikrinimo procedūras, kurias turi taikyti tikrintojai. Juose atitinkamai nustatomos akreditavimo institucijų akreditavimo, jų akreditacijos panaikinimo, abipusio pripažinimo ir jų tarpusavio vertinimo sąlygos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

24)

16 straipsnio 12 dalis pakeičiama taip:

„12.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išdėstomos išsamios šiame straipsnyje nurodytų procedūrų taikymo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

25)

19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad būtų papildytos šios direktyvos nuostatos nustatant visus reikiamus su Sąjungos registru susijusius reikalavimus 2013 m. sausio 1 d. prasidedančiam prekybos laikotarpiui ir vėlesniems laikotarpiams patvirtinant standartizuotas elektronines duomenų bazes, kuriose būtų pateikiami bendri duomenų elementai, pagal kuriuos, kai taikoma būtų galima atsekti apyvartinių taršos leidimų išdavimą, turėjimą, perleidimą ir panaikinimą, ir kad būtų tinkamai užtikrinta prieiga visuomenei ir konfidencialumas. Į tuos deleguotuosius aktus taip pat įtraukiamos nuostatos siekiant įgyvendinti taisykles dėl apyvartinių taršos leidimų abipusio pripažinimo susitarimuose dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo.“.

26)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

27)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Priedų pakeitimai

„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad atitinkamais atvejais būtų iš dalies pakeisti šios direktyvos priedai, išskyrus I, IIa ir IIb priedus, atsižvelgiant į 21 straipsnyje nurodytas ataskaitas ir šios direktyvos taikymo patirtį. IV ir V priedai gali būti iš dalies keičiami siekiant pagerinti išmetamųjų teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų apie jas teikimą ir tikrinimą.“.

28)

Įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 (*7) 26 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (*8).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(*7)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13)."

(*8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“."

29)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Įgaliojimai priimti 3d straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 10a straipsnio 1 ir 8 dalyse, 10b straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24a straipsnio 1 dalyje, 25a straipsnio 1 dalyje ir 28c straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 8 d.

3.   Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kada atšaukti 3d straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 10a straipsnio 1 ir 8 dalyse, 10b straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24a straipsnio 1 dalyje, 25a straipsnio 1 dalyje ir 28c straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (*9) nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3d straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 10a straipsnio 1 ir 8 dalyse, 10b straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24a straipsnio 1 dalyje, 25a straipsnio 1 dalyje ir 28c straipsnyje priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*9)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

30)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

31)

24a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

32)

25 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

33)

25a straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Jei trečioji šalis patvirtina priemones, kurių tikslas – mažinti iš tos trečiosios šalies kylančių ir Sąjungoje nutūpiančių orlaivių poveikį klimato kaitai, Komisija, pasikonsultavusi su ta trečiąja šalimi ir valstybėmis narėmis komitete, nurodytame 22a straipsnio 1 dalyje, apsvarsto esamas galimybes užtikrinti optimalią ES ATLPS ir tos šalies taikomų priemonių sąveiką.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas šios direktyvos I priedas, kad skrydžiai iš atitinkamos trečiosios šalies būtų išbraukti iš I priede pateikto rūšių aviacijos veiklos sąrašo arba būtų numatyta kitų I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos pakeitimų, išskyrus taikymo srities atžvilgiu, kurie reikalingi susitarimo, sudaryto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, tikslais.“.

34)

27 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Visi tokie įrenginiai ES ATLPS lieka iki 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio, per kurį jie buvo vėl įtraukti į sistemą, pabaigos.“.

35)

Įterpiamas šis straipsnis:

„27a straipsnis

Neprivalomas įrenginių, kurie išmeta mažiau nei 2 500 tonų kiekį, neįtraukimas

1.   Valstybės narės į ES ATLPS gali neįtraukti įrenginių, kurių išmetamų teršalų (neskaitant naudojant biomasę išmetamų teršalų) kiekis, apie kurį pranešta atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai, kiekvienais iš trejų metų prieš pranešimą pagal a punktą yra mažesnis nei 2 500 tonų anglies dioksido ekvivalento, jeigu atitinkama valstybė narė:

2.   Kai įrenginys vėl įtraukiamas į ES ATLPS pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, pagal 10a straipsnį paskirstyti apyvartiniai taršos leidimai suteikiami nuo to įtraukimo į sistemą metų. Tokiam įrenginiui paskirstyti apyvartiniai taršos leidimai atimami iš apyvartinių taršos leidimų kiekio, kurį valstybė narė, kurioje yra įrenginys, turi parduoti aukcione pagal 10 straipsnio 2 dalį.

3.   Valstybės narės į ES ATLPS taip pat gali neįtraukti rezervą teikiančių modulių ar atsarginių blokų, kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 300 valandų per metus kiekvienais iš trejų metų prieš pranešimą pagal 1 dalies a punktą metais, tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse.“.

36)

28c straipsnis pakeičiamas taip:

„28c straipsnis

Stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę nuostatos

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų papildytos šios direktyvos nuostatos dėl tinkamų tinkamos išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų apie jį teikimo ir jo tikrinimo siekiant įgyvendinti ICAO pasaulinę rinkos priemonę visuose maršrutuose, kuriems ji taikoma. Tie deleguotieji aktai grindžiami atitinkamomis ICAO priimtomis priemonėmis, jais turi būti išvengta konkurencijos iškraipymo ir jie turi atitikti 14 straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytus principus ir jais užtikrinama, kad pateiktos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos būtų tikrinamos laikantis 15 straipsnyje išdėstytų tikrinimo principų ir kriterijų.“.

37)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Peržiūra atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą ir anglies dioksido rinkų vystymąsi kitose stipriausios ekonomikos šalyse

1.   Ši direktyva nuolat peržiūrima atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir pastangas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.

2.   Taip pat nuolat peržiūrimos priemonės dėl paramos tam tikriems daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams, kuriuose gali būti anglies dioksido nutekėjimo, kaip nurodyta 10a ir 10b straipsniuose, atsižvelgiant į klimato politikos priemones kitose stipriausios ekonomikos šalyse. Šiame kontekste Komisija taip pat apsvarsto, ar priemonės, susijusios su netiesioginių išlaidų kompensavimu turėtų būti dar labiau suderintos.

3.   Komisija teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai atliekant kiekvieną bendros pažangos įvertinimą, kurį sutarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones siekiant, kad Sąjunga ir jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, kiek tai susiję su 9 straipsnyje nurodytu linijiniu koeficientu. Komisija kai tinkama gali pateikti pasiūlymų Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamai iš dalies pakeisti šią direktyvą.

4.   Anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d. Komisija pateikia atnaujintą aviacijos sektoriaus su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusio poveikio analizę, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas, kaip geriausiai spręsti su šiuo poveikiu susijusius klausimus.“.

38)

Direktyvos 2003/87/EB IIa priede išbraukiami įrašai, skirti Belgijai, Italijai, Liuksemburgui ir Švedijai.

39)

Direktyvos 2003/87/EB IIb priedas pakeičiamas šios direktyvos I priedo pateiktu tekstu.

40)

Direktyvos 2003/87/EB IV priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą.

1)

5 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Nukrypstant nuo pirmo ir antro sakinių, iki 2023 m. gruodžio 31 d. tuose sakiniuose nurodytos procentinės dalys ir 100 mln. apyvartinių taršos leidimų padvigubinami.“.

2)

Įterpiama ši dalis:

„5a.   Nuo 2023 m. rezerve esantys apyvartiniai taršos leidimai, kurių kiekis viršija ankstesniais metais aukcione parduotų visų apyvartinių taršos leidimų skaičių, nebegalioja, nebent vykdant pirmą peržiūrą pagal 3 straipsnį būtų nuspręsta kitaip.“.

19.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 76/28

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 (2) suderinamos nacionalinės nuostatos dėl draudimo tarpininkų, draudimo įmonių ir jų darbuotojų bei papildomos draudimo veiklos tarpininkų vykdomo draudimo ir perdraudimo produktų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo Sąjungoje;

(2)

pagal Direktyvos (ES) 2016/97 42 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad tos direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip 2018 m. vasario 23 d.;

(3)

2017 m. rugsėjo 21 d. Komisija priėmė deleguotuosius reglamentus (ES) 2017/2358 (3) ir (ES) 2017/2359 (4), kuriais papildoma Direktyva (ES) 2016/97;

(4)

savo sprendimuose neprieštarauti deleguotiesiems reglamentams (ES) 2017/2358 ir (ES) 2017/2359 Europos Parlamentas paragino Komisiją priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyta, kad įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad būtų laikomasi Direktyvos (ES) 2016/97, taikymo pradžios data būtų ne 2018 m. vasario 23 d., o 2018 m. spalio 1 d. Europos Parlamentas tą prašymą pagrindė tuo, kad draudimo įmonėms ir draudimo produktų platintojams reikia suteikti daugiau laiko, kad jie galėtų geriau pasirengti teisingam ir veiksmingam Direktyvos (ES) 2016/97 įgyvendinimui bei įgyvendinti techninius ir organizacinius pakeitimus, būtinus siekiant laikytis deleguotųjų reglamentų (ES) 2017/2358 ir (ES) 2017/2359;

(5)

todėl Direktyva (ES) 2016/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad iki termino, iki kurio reikia užtikrinti, kad įsigaliotų nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi Direktyvos (ES) 2016/97, liko labai nedaug laiko, ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą bei išvengti galimo rinkos sutrikdymo, ši direktyva turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikoma atgaline data nuo 2018 m. vasario 23 d.;

(7)

todėl šiuo atveju taip pat yra pagrįsta taikyti skubos atvejams skirtą išimtį, numatytą prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje,

1)

42 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama šiomis pastraipomis:

„1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas priemones valstybės narės taiko ne vėliau kaip nuo 2018 m. spalio 1 d.“;

2)

44 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Direktyva 2002/92/EB, iš dalies pakeista šios direktyvos II priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2018 m. spalio 1 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais šios direktyvos II priedo B dalyje.“

19.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 76/30

(1)

tarptautinė bendruomenė išgyvena precedento neturinčią migracijos ir pabėgėlių krizę, kuriai įveikti reikia imtis solidarių veiksmų ir veiksmingai mobilizuoti finansinius išteklius bei bendromis pastangomis imtis esamų problemų sprendimo ir jas išspręsti. Visi subjektai turi bendradarbiauti, siekdami taikyti tvarią vidutinės trukmės ir ilgalaikę politiką bei veiksmingai naudotis esamomis programomis, kad būtų galima plėtoti ir remti iniciatyvas, kuriomis prisidedama siekiant Jungtinių Tautų (toliau – JT) darnaus vystymosi tikslų ir šalinami politiniai, socialiniai, ekonominiai ir aplinkos veiksniai, kurie yra pagrindinės migracijos priežastys, įskaitant skurdą, bet juo neapsiribojant, nelygybę, demografinį augimą, nepakankamą užimtumą, ribotas galimybes gauti išsilavinimą ir ribotas ekonomines galimybes, nestabilumą, konfliktus, klimato kaitą ir ilgalaikes priverstinio gyventojų perkėlimo pasekmes;

(2)

nors itin svarbu suteikti išteklių pagrindinėms migracijos priežastims pašalinti, Sąjunga išlieka visiškai įsipareigojusi vykdyti politiką kitose pagrindinių strateginių prioritetų srityse, kaip nurodyta Europos Sąjungos visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje;

(3)

buvo sukurtas naujas, į rezultatus orientuotas partnerystės su trečiosiomis šalimis modelis, kuriuo atsižvelgiama į visas Sąjungos politikos sritis ir priemones. Kuriant tokį naują partnerystės modelį, buvo nustatytas Sąjungos išorės investicijų planas, siekiant remti investicijas regionuose už Sąjungos ribų, kartu padedant siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir šalinant pagrindines migracijos priežastis. Be to, juo turėtų būti prisidedama siekiant JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), taip pat kitų išorės veiksmų finansavimo priemonių tikslų;

(4)

2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos investicijų banko (toliau – EIB) pasiūlymą prisidėti prie Išorės investicijų plano vykdymo įgyvendinant EIB atsparumo iniciatyvą, kuri yra skirta investicijoms pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanuose skatinti;

(5)

pagrindinis EIB atsparumo iniciatyvos komponentas yra EIB išorės skolinimo įgaliojimo kiekybinis ir kokybinis išplėtimas. Tai turėtų suteikti galimybę EIB skubiai prisidėti prie Išorės investicijų plano tikslų įgyvendinimo, visų pirma suteikiant papildomą finansavimą privačiojo sektoriaus lėšų gavėjams, siekiant sutelkti privačias investicijas ir paskatinti ilgalaikes investicijas;

(6)

Europos darnaus vystymosi fondo strateginė valdyba, kurioje EIB yra atstovaujamas, pateiks gaires dėl EIB atsparumo iniciatyvos ir Išorės investicijų plano komponentų papildomumo, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių ir nedarant poveikio EIB vidaus valdymo taisyklėms;

(7)

biudžeto garantija ne Sąjungoje vykdomoms finansavimo operacijoms (toliau – ES garantija) EIB buvo suteikta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 466/2014/ES (2);

(8)

pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES Komisija, bendradarbiaudama su EIB, parengė laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, kurioje įvertino to sprendimo taikymą, remdamasi nepriklausomu išorės įvertinimu;

(9)

ilgalaikis pabėgėlių, migrantų, priimančiųjų ir tranzito bendruomenių bei kilmės bendruomenių ekonominis atsparumas, kaip strateginis atsakas šalinant pagrindines migracijos priežastis, turėtų būti įtrauktas kaip naujas tikslas, kuris būtų remiamas suteikiant ES garantiją (toliau – naujas tikslas);

(10)

operacijos, remiamos pagal naują tikslą, turėtų būti atskirtos nuo Sąjungos pastangų sienų kontrolės srityje;

(11)

siekiant, kad pagal Išorės skolinimo įgaliojimą būtų galima reaguoti į galimas būsimas problemas ir Sąjungos prioritetus, taip pat įgyvendinti naują tikslą, EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, didžiausia viršutinė riba turėtų būti padidinta iki 32 300 000 000 EUR;

(12)

pagal bendrąjį įgaliojimą 1 400 000 000 EUR turėtų būti paskirti viešojo sektoriaus projektams, skirtiems naujam tikslui įgyvendinti;

(13)

pagal naują skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą didžiausia 2 300 000 000 EUR suma turėtų būti skirta projektams, skirtiems naujam tikslui įgyvendinti, neviršijant didžiausios padidintos viršutinės ribos, ir jiems turėtų būti taikoma Sąjungos bendroji garantija;

(14)

vieno iš EIB pagrindinių tikslų pagal Išorės skolinimo įgaliojimą, t. y. teikti paramą vietos privačiojo sektoriaus plėtojimui, visų pirma remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), sėkmė priklauso nuo tokių veiksnių kaip antai galimybė MVĮ gauti finansavimą, kreditą ir techninę pagalbą, nuo verslumo skatinimo ir nuo pastangų skatinti pereiti iš nepastovios neoficialios ekonomikos aplinkos į oficialųjį sektorių. Tokiomis sąlygomis EIB finansinėmis operacijomis turėtų būti siekiama remti MVĮ vykdomus mažus investicinius projektus, taip pat investicinius projektus atokiose kaimo vietovėse ir geriamojo vandens valymo, nuotekų šalinimo ir atsinaujinančiosios energijos srityje;

(15)

turėtų būti užtikrintas papildomumas ir veiksmų koordinavimas su Sąjungos iniciatyvomis, kuriomis siekiama šalinti pagrindines migracijos priežastis, be kita ko, su Sąjungos teikiama parama, skirta tvariai į kilmės šalis grąžintų migrantų reintegracijai;

(16)

pagal Paryžiaus susitarimą EIB turėtų siekti išlaikyti aukštą su klimatu susijusių operacijų lygį, o jų apimtis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų ne Sąjungoje vykdomų EIB finansavimo operacijų. EIB finansavimo operacijos, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, turėtų būti suderintos su tikslo, kad ne vėliau kaip 2020 m. ne mažiau kaip 35 % visų EIB finansavimo operacijų būtų vykdomos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse ne Sąjungoje, siekimu. EIB turėtų atsižvelgti į 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl laipsniško žalą aplinkai ar ekonomikai darančių subsidijų, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, atsisakymo;

(17)

turėtų būti nustatyta Sąjungos bendrajam biudžetui kylančios rizikos, susijusios su EIB finansavimo operacijoms pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą, kaina. Iš tokio rizikos įvertinimo gautos pajamos turėtų būti mokamos į Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (3) įsteigtą Išorės veiksmų garantijų fondą, siekiant padengti komercinę riziką ir išvengti rinkos iškraipymo;

(18)

EIB turėtų plėtoti ir įgyvendinti rezultatų vertinimo sistemos rodiklius, skirtus projektams, kuriais siekiama įgyvendinti naują tikslą. Todėl į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EIB finansavimo operacijų reikėtų įtraukti EIB finansavimo operacijų indėlio siekiant naujo tikslo, atitinkamais atvejais įskaitant indėlį į JT darnaus vystymosi tikslus, vietos pilietinės visuomenės dalyvavimą ir Sąjungos išorės politikos prioritetų ir jos biudžeto prioritetų suderinimą, vertinimą;

(19)

reikėtų užtikrinti EIB finansavimo operacijų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, matomumą ir skaidrumą, visų pirma kai tos operacijos yra susijusios su projektais, finansuojamais per finansų tarpininkus, gerinant galimybes Sąjungos institucijoms ir plačiajai visuomenei susipažinti su informacija, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą;

(20)

atitinkama Sąjungos politika dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų yra nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. išvadų priede, bei visose vėlesnėse atnaujintose redakcijose;

(21)

EIB finansavimo operacijų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, išsamus patikrinimas turėtų apimti nuodugnų taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu standartų laikymosi patikrinimą. Be to, teikdamas ataskaitas pagal Išorės skolinimo įgaliojimą, EIB turėtų pateikti informaciją pagal šalis apie tai, ar EIB finansavimo operacijos atitinka jo politiką dėl nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų, ir tarpininkų, su kuriais EIB bendradarbiauja, sąrašą;

(22)

2016 m. spalio 12 d. EIB patvirtino EIB atsparumo iniciatyvos įgyvendinimą. Dėl projektų, vykdomų pagal EIB atsparumo iniciatyvą, kurie buvo patvirtinti po tos datos ir iki šio sprendimo įsigaliojimo bei garantijos susitarimo sudarymo, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti ES garantiją tuo atveju, jei Komisija patvirtins, kad jie atitinka naują tikslą ir yra laikomasi garantijos susitarimo sąlygų;

(23)

su bendrovėmis vykdomoms EIB finansavimo operacijoms turėtų būti taikoma tik privačiajam sektoriui skirta bendroji garantija, jei jomis skatinamas integracinis augimas ir intensyvesnis darbo vietų kūrimas ir jei jos negauna tinkamo finansavimo iš vietos finansų rinkų;

(24)

EIB finansavimo operacijos turėtų atitikti 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nustatytus principus, be kita ko, finansų tarpininkų atžvilgiu;

(25)

tuo atveju, jei pasikeistų Sąjungos išorės politikos tikslai, arba skubos ir krizės atvejais, kurie galėtų susidaryti įgaliojimo laikotarpiu, ir kaip numatyta atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose ir Tarybos sprendimuose bei išvadose, įgaliojimo laikotarpiu EIB atliekamo perskirstymo tarp regionų viršutinė riba turėtų būti padidinta nuo 10 iki 20 %. Komisija turėtų reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokius perskirstymus;

(26)

atsižvelgiant į EIB atsparumo iniciatyvos svarbą įgyvendinant Sąjungos strategiją šalinti pagrindines migracijos priežastis ir į tranzito bei priimančiųjų bendruomenių poreikius, tebėra itin svarbu, kad sumos, paskirtos laikantis išorės skolinimo įgaliojimo viršutinių ribų, projektams, kurie skirti naujam tikslui, būtų visiškai panaudojamos. Nepaisant to, jei dėl nenumatytų aplinkybių paskirtų sumų visiškai panaudoti neįmanoma, turėtų būti leidžiama turėti daugiau lankstumo galimybių. Todėl, jei ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. EIB padarys išvadą, kad jis negali panaudoti savo numatytos tikslinės sumos pagal EIB atsparumo iniciatyvą, turėtų būti leista iki 20 % iš 1 400 000 000 EUR sumos, pagal bendrąjį įgaliojimą paskirtos viešojo sektoriaus projektams, ir iš 2 300 000 000 EUR sumos, paskirtos pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą, perskirstyti narystės siekiančiose šalyse ir tarp lėšų gavėjų, bei kaimynystės ir partnerystės šalyse ir (arba) tarp jų. Toks perskirstymas turėtų būti atliekamas tik pagal išankstinį Komisijos ir EIB susitarimą;

(27)

reikėtų iš dalies pakeisti reikalavimus atitinkančių regionų bei šalių ir reikalavimus galinčių atitikti regionų ir šalių sąrašus, kad iš jų būtų išbraukti dideles pajamas gaunantys regionai ir aukštus kredito reitingus turinčios šalys, t. y. Brunėjus, Čilė, Islandija, Izraelis, Singapūras, Pietų Korėja ir Taivanas. Be to, į reikalavimus galinčių atitikti regionų ir šalių sąrašą turėtų būti įtrauktas Iranas;

(28)

todėl Sprendimas Nr. 466/2014/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, viršutinės ribos

1.   EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, didžiausia viršutinė riba 2014–2020 m. laikotarpiui yra 32 300 000 000 EUR. Sumos, kurios iš pradžių buvo paskirtos finansavimo operacijoms, bet vėliau buvo anuliuotos, į viršutinę ribą neįskaitomos.

Ši didžiausia viršutinė riba išskaidoma į:

2.   1 dalyje nurodytos didžiausios sumos išskaidomos į regionines viršutines ribas ir viršutinių ribų dalis, kaip nustatyta I priede. Laikydamasis regioninių viršutinių ribų laikotarpiu, kuriam taikomas šis sprendimas, EIB užtikrina paskirstymą pagal šalis regionuose, kuriems taikoma ES garantija, kuris yra subalansuotas laikantis Sąjungos išorės politikos tikslų, o tai atsispindi 5 straipsnyje nurodytose regioninėse techninėse veiklos gairėse.“

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Bendrieji tikslai ir principai

1.   ES garantija suteikiama tik toms EIB finansavimo operacijoms, kurios, remiantis EIB atliktu įvertinimu, turi pridėtinės vertės ir kuriomis remiamas kuris nors iš šių bendrųjų tikslų:

2.   Išlaikant išskirtinį EIB, kaip investicijų banko, pobūdį, EIB finansavimo operacijomis, vykdomomis pagal šį sprendimą, prisidedama prie Sąjungos bendro intereso, visų pirma prie Sąjungos išorės veiksmų principų, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnyje, ir tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, kurių šalimi yra Sąjunga, įgyvendinimo. EIB valdymo organai skatinami imtis būtinų priemonių siekiant pritaikyti EIB veiklą taip, kad ją vykdant būtų veiksmingai prisidedama prie Sąjungos išorės politikos ir tinkamai laikomasi šiame sprendime nustatytų reikalavimų.

3.   Šalių regioninė integracija, įskaitant visų pirma narystės siekiančių šalių ir lėšų gavėjų, kaimynystės ir partnerystės šalių bei Sąjungos ekonominę integraciją, yra vienas svarbiausių EIB finansavimo operacijų tikslų tose srityse, kurioms taikomi 1 dalyje nustatyti bendrieji tikslai. EIB vykdo finansavimo operacijas lėšas gaunančiose šalyse tose srityse, kurioms taikomi bendrieji tikslai, remdamas tiesiogines užsienio investicijas, kuriomis skatinama ekonominė integracija su Sąjunga.

4.   Besivystančiose šalyse, kaip apibrėžta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudarytame oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąraše, EIB finansavimo operacijomis, vadovaujantis SESV 208 ir 209 straipsniais, prisidedama siekiant Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų, visų pirma siekiant sumažinti skurdą pasitelkiant integracinį augimą ir tvarų ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį vystymąsi.

5.   Siekiant užtikrinti, kad privačiojo sektoriaus investicijos turėtų kuo didesnį poveikį vystymuisi, EIB stengiasi prisidėti sudarant palankias sąlygas privačioms įmonėms ir investicijoms bei užtikrina, kad prioriteto tvarka būtų stiprinamas vietos privatusis sektorius lėšas gaunančiose šalyse, įskaitant kooperatyvus ir socialines įmones, teikdamas paramą vietos investicijoms, kaip numatyta 1 dalies a punkte. EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiami 1 dalyje nustatyti bendrieji tikslai, taip pat stengiamasi sustiprinti jo teikiamą paramą investiciniams projektams, kuriuos vykdo MVĮ iš lėšas gaunančios šalies ir iš Sąjungos, suteikiant galimybes gauti finansavimą naujiems investiciniams projektams, kuriuos vykdo MVĮ. EIB finansavimo operacijos leidžia MVĮ pasinaudoti, inter alia, galimybėmis MVĮ patekti į rinką reikalavimus atitinkančiose šalyse ir joms integruotis į pasaulines vertės grandines, ir dar labiau padedama didinti Sąjungos bendrovių konkurencingumą.

Siekiant veiksmingai stebėti ir vertinti, kaip naudojamos lėšos atitinkamų MVĮ naudai, EIB atlieka kruopštų išsamų patikrinimą, nustato ir taiko atitinkamas sutartines nuostatas, kuriomis nustatomi tiek finansų tarpininkų, tiek galutinių lėšų gavėjų standartiniai ataskaitų teikimo pareigos. EIB stengiasi nustatyti kliūtis, trukdančias MVĮ gauti finansavimą, ir prisideda prie jų šalinimo.

EIB bendradarbiauja su finansų tarpininkais, kurie gali remti konkrečius MVĮ poreikius šalyse, kuriose vykdoma veikla, ir kurie atitinka 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, perkeltus į susitarimus pagal to straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

6.   EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiamas 1 dalies b punkte nustatytas bendrasis tikslas, remiami investiciniai projektai daugiausia transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūros, informacinių ir ryšių technologijų, sveikatos ir švietimo srityse. Tai apima atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir integravimą, energijos vartojimo efektyvumo priemones, energijos sistemų transformavimą, kuriuo sudaromos sąlygos pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančių technologijų ir kuro, tvarų energetinį saugumą ir energetikos infrastruktūrą, įskaitant dujų gamybai ir transportavimui į Sąjungos energijos rinką skirtą infrastruktūrą, taip pat kaimo vietovių elektrifikavimą, aplinkosaugos infrastruktūrą, kaip antai vandenį ir sanitariją bei žaliąją infrastruktūrą, telekomunikacijų ir plačiajuosčių tinklų infrastruktūrą.

7.   EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiami 1 dalies c punkte nustatyti bendrieji tikslai, remiami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos investiciniai projektai, kuriais padedama siekti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir pagal tą konvenciją priimto Paryžiaus susitarimo bendrų tikslų, visų pirma vengiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo arba jį mažinant ir mažinant anglies pėdsaką atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus transporto srityse arba didinant pažeidžiamų šalių, sektorių ir bendruomenių atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui.

Klimato politikos projektų atitikimo reikalavimams kriterijai apibrėžti EIB klimato strategijoje. Remiantis EIB parengta vykdant projektą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir to kiekio svyravimų vertinimo metodika, į poveikio aplinkai vertinimo procedūrą turi būti įtraukta anglies pėdsako analizė, kad būtų galima nustatyti, ar pasiūlymais dėl projektų optimaliai didinamas energijos vartojimo efektyvumas.

Per šio sprendimo taikymo laikotarpį EIB turi stengtis išlaikyti aukštą su klimatu susijusių operacijų lygį, o jų apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų ne Sąjungoje vykdomų EIB finansavimo operacijų. Pagal šį sprendimą teikiamas EIB finansavimas turi būti suderintas su tikslo siekimu, kad ne vėliau kaip 2020 m. ne mažiau kaip 35 % visų EIB finansavimo operacijų būtų vykdomos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse už Sąjungos ribų.

EIB finansavimo operacijos turi, inter alia, apimti konkrečius veiksmus, skirtus projektų, trukdančių įgyvendinti Sąjungos klimato tikslus, finansavimui palaipsniui nutraukti ir pastangoms siekiant remti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą padidinti.

Vykdydamas visas savo finansavimo operacijas pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą, EIB stiprina savo indėlio į projektus elementus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos.

8.   EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiami 1 dalies d punkte nustatyti bendrieji tikslai, remiami investiciniai projektai, kuriais šalinamos pagrindinės migracijos priežastys ir prisidedama prie ilgalaikio ekonominio atsparumo ir Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų bei užtikrinamas tvarus vystymasis lėšas gaunančiose šalyse.

Užtikrinant, kad būtų visapusiškai gerbiamos žmogaus, darbo ir socialinės teisės, pagrindinės laisvės ir lyčių lygybė, įgyvendinant teisėmis grindžiamą požiūrį, kuris apima visas žmogaus ir socialines teises, laikantis skaidrumo, dalyvavimo, nediskriminavimo ir atskaitomybės principų, EIB finansavimo operacijomis:

EIB finansavimo operacijomis remiama:

9.   Vykdant EIB finansavimo operacijas, kuriomis remiami 1 dalyje nustatyti bendrieji tikslai, pripažįstama, kad lyčių lygybė yra esminis kompleksinis klausimas, kuris yra lemiamas siekiant darnaus vystymosi ir yra svarbus projektų išsamaus patikrinimo elementas. Lyčių aspektas taikomas visoms tokioms finansavimo operacijoms. EIB užtikrina, kad visos EIB finansavimo operacijos atitiktų jo Lyčių lygybės strategijoje ir lyčių lygybės veiksmų plane nustatytus įsipareigojimus.

10.   EIB siekia užtikrinti, kad bendrovės, dalyvaujančios projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, vadovautųsi vienodo darbo užmokesčio skaidrumo ir lyčių lygybės principais bei vienodo darbo užmokesčio principu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB (*1). EIB sprendimuose dėl projektų finansavimo atsižvelgiama į lėšas galinčių gauti bendrovių veiksmus vienodo darbo užmokesčio ir įmonių socialinės atsakomybės srityje.

11.   ES garantija taikoma tik toms EIB finansavimo operacijoms, kurios vykdomos reikalavimus atitinkančiose šalyse, kurios yra sudariusios bendrąjį susitarimą su EIB, kuriuo nustatomos teisinės sąlygos, pagal kurias turi būti vykdomos tokios operacijos ir kurios turi būti suderinamos su EIB pareiškimu dėl aplinkos apsaugos bei socialinių principų ir standartų ir jo aplinkos apsaugos ir socialinės praktikos vadovu.

(*1)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).“;"

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

10 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Sąjungos biudžetui kylanti rizika, susijusi su 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytomis EIB finansavimo operacijomis pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą, turi būti įvertinama, o iš komercinės rizikos įvertinimo gautos pajamos sumokamos į Garantijų fondą.“;

7)

11 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

8)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

„13 straipsnis

Pinigų plovimo prevencija, kova su terorizmo finansavimu, apmokestinimas ir nebendradarbiaujančios šalys bei teritorijos

1.   Vykdydamas savo finansavimo operacijas, kurioms taikomas šis sprendimas, EIB laikosi taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos standartų, taigi neremia pagal šį sprendimą projektų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo.

Be to, EIB nepradeda vykdyti naujų operacijų ar neatnaujina operacijų su subjektais, registruotais arba įsisteigusiais šalyse ar teritorijose, kurios yra įtrauktos į pagal atitinkamą Sąjungos politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sudarytą sąrašą, arba kurios, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (*2) 9 straipsnio 2 dalį, yra didelės rizikos trečiosios valstybės, arba kurios faktiškai nesilaiko su skaidrumu ir keitimusi informacija susijusių Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų. EIB gali nukrypti nuo šio principo taikymo tik tuo atveju, jei projektas yra fiziškai įgyvendinamas vienoje iš tų šalių ar teritorijų ir nėra jokių ženklų, kad atitinkama operacija prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo.

EIB, sudarydamas susitarimus su finansų tarpininkais, perkelia šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus į atitinkamus susitarimus ir paprašo finansų tarpininkų teikti ataskaitas dėl jų laikymosi.

EIB peržiūri savo politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų vėliausiai po to, kai patvirtinamas Sąjungos mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašas. Po to kasmet EIB pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų politikos įgyvendinimo, susijusio su jo finansavimo operacijomis, įskaitant informaciją pagal šalis ir tarpininkų, su kuriais jis bendradarbiauja, sąrašą.

2.   Vykdydamas savo finansavimo operacijas, kurioms taikomas šis sprendimas, EIB taiko Sąjungos teisėje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/847 (*3) ir Direktyvoje (ES) 2015/849, nustatytus principus bei standartus. Visų pirma, EIB teikia tiesioginį finansavimą ir finansavimą per tarpininkus pagal šį sprendimą tik tais atvejais, kai atskleidžiama tikrųjų savininkų tapatybės informacija pagal Direktyvą (ES) 2015/849.

14 straipsnis

Garantijos susitarimas

Komisija ir EIB pasirašo garantijos susitarimą, kuriame nustatomos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su ES garantija, kaip nustatyta 8 straipsnyje. Apie tą garantijos susitarimą informuojamas Europos Parlamentas ir Taryba, laikantis jų atitinkamų vidaus taisyklių, kuriomis reglamentuojamas konfidencialios informacijos tvarkymas.

(*2)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73)."

(*3)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).“;"

10)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina šio sprendimo taikymą ir kuria remiamasi rengiant galimą naują sprendimą dėl EIB finansavimo operacijų pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą, kuriam suteikiama ES garantija.

Komisija ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio sprendimo taikymo.“;

12)

įterpiamas šis straipsnis:

„20a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

EIB gali finansuoti projektus, kurie buvo patvirtinti po 2016 m. spalio 12 d. ir anksčiau nei 2018 m. balandžio 8 d. bei garantijos susitarimo tarp Komisijos ir EIB sudarymo. Tokiems projektams ES garantija gali būti suteikiama tuo atveju, jei Komisija patvirtina, kad jie atitinka 3 straipsnio 1 dalies d punkte apibrėžtą tikslą ir jais yra laikomasi garantijos susitarimo sąlygų.“;

13)

I, II ir III priedai pakeičiami šio sprendimo priede pateiktu tekstu;

14)

IV priedo pirma pastraipa pakeičiama taip:

„EIB veikla šalyse partnerėse, kurios dalyvauja pasirengimo narystei procese, vykdoma pagal principus, nustatytus stojimo ir Europos partnerysčių dokumentuose, kuriuose nustatyti narystės siekiančių šalių ir lėšų gavėjų prioritetai siekiant pažangos artėjant prie Sąjungos, ir kuriuose nustatyta Sąjungos paramos sistema. Stabilizacijos ir asociacijos procesas – tai Sąjungos politikos Vakarų Balkanuose sistema. Ji grindžiama pažangia partneryste, kurią vykdydama Sąjunga teikia prekybos lengvatas, ekonominę bei finansinę paramą ir palaiko sutartinius santykius pagal stabilizacijos ir asociacijos susitarimus. Pasirengimo narystei finansinė parama padeda narystės siekiančioms šalims ir lėšų gavėjams pasirengti vykdyti Sąjungos narystės įsipareigojimus ir problemas. Tokia parama remiamas reformų procesas, įskaitant pasirengimą būsimai narystei. Ją teikiant daugiausia dėmesio skiriama institucijų stiprinimui, nacionalinės teisės aktų suderinimui su Sąjungos acquis ir pasirengimui vykdyti Sąjungos politiką bei priemones, taip pat priemonių, kuriomis siekiama ekonominės konvergencijos, propagavimui.“