ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 32
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

61 metai
2018m. vasario 6d.

Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2017 m. spalio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/171, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 papildomas pradelstų kreditinių įsipareigojimų reikšmingumo ribinės vertės techniniais reguliavimo standartais ( 1 )

1

 

*

2017 m. lapkričio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/172, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo I ir V priedai ( 1 )

6

 

*

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/173, kuriuo dėl I priede išvardytų kombinuotosios nomenklatūros kodų atnaujinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/936

12

 

*

2018 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/174, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) nuostatos dėl 2019 m. šalutinių tikslinių kintamųjų, susijusių su iš kartos į kartą išliekančiomis nepalankiomis sąlygomis, namų ūkio sudėtimi ir pajamų dydžio pokyčiais, sąrašo ( 1 )

35

 

*

2018 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/175, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos II priedas

48

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2018 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/176 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo XIII priedo (Transportas) dalinio pakeitimo

50

 

 

REKOMENDACIJOS

 

*

2018 m. vasario 2 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/177 dėl elementų, įtrauktinų į techninius, teisinius ir finansinius valstybių narių susitarimus, skirtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių 13 straipsnyje numatytam solidarumo mechanizmui taikyti

52

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

6.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/171

2017 m. spalio 19 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 papildomas pradelstų kreditinių įsipareigojimų reikšmingumo ribinės vertės techniniais reguliavimo standartais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 178 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

tos pačios jurisdikcijos rinkos ir ekonominės sąlygos yra panašios, todėl kompetentingos institucijos visoms jų atitinkamai jurisdikcijai priklausančioms įstaigoms turėtų nustatyti vieną bendrą kreditinio įsipareigojimo reikšmingumo vertinimo ribinę vertę, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalies b punkte. Tokia reikšmingumo ribinė vertė, kuri laikui bėgant turėtų išlikti pastovi, naudinga ir tuo, kad suteikia galimybę lengviau palyginti tai pačiai jurisdikcijai priklausančių įstaigų kapitalo reikalavimus;

(2)

viena vertus, suma, kurią galima laikyti reikšminga, priklauso nuo bendro kreditinio įsipareigojimo lygio. Kita vertus, įstaigos linkusios manyti, kad visos tam tikro lygio nesiekiančios sumos yra nereikšmingos, nepriklausomai nuo jų santykio su bendru kreditiniu įsipareigojimu. Todėl reikšmingumo ribinę vertę turėtų sudaryti du komponentai: absoliutus komponentas (absoliuti suma) ir santykinis komponentas (bendro kreditinio įsipareigojimo procentinė dalis, kuri atitinka pradelstą sumą). Todėl pradelstas kreditinis įsipareigojimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai viršijama tiek absoliučia suma išreikšta riba, tiek procentine dalimi išreikšta riba;

(3)

įvairių įsipareigojančiųjų asmenų vidutinės pajamos ir vidutinės kreditinių įsipareigojimų sumos labai skiriasi. Todėl reikšmingumo ribines vertes reikėtų atitinkamai diferencijuoti, nustatant atskirus mažmeninių pozicijų ir kitų pozicijų ribinės vertės absoliučius komponentus;

(4)

reikšmingumo ribinė vertė turėtų būti pritaikyta prie kiekvienos jurisdikcijos vietos ypatumų. Ekonominių sąlygų skirtumai, įskaitant skirtingus kainų lygius jurisdikcijose, suteikia pagrindą įvairiose jurisdikcijose nustatyti skirtingus reikšmingumo ribinės vertės absoliučius komponentus. Tačiau tokia diferenciacija santykinio komponento atžvilgiu pateisinama retai. Todėl santykinis komponentas iš principo turėtų būti toks pats visose jurisdikcijose, o absoliutaus komponento atžvilgiu turėtų būti leidžiamas tam tikras lankstumas. Tai suteiks galimybę kompetentingoms institucijoms nustatyti tinkamo lygio reikšmingumo ribinę vertę iki nurodytos didžiausios ribos, atsižvelgiant į specialias jų atitinkamos jurisdikcijos sąlygas;

(5)

nors reikšmingumo ribinės vertės nustatymo sąlygos įvairiose Sąjungos jurisdikcijose turėtų būti suvienodintos, reikėtų leisti tam tikrus skirtingose jurisdikcijose taikomų ribinių verčių lygio skirtumus, kurie atspindėtų skirtingus rizikos lygius, kuriuos atitinkamos kompetentingos institucijos laiko pagrįstais atsižvelgdamos į nacionalinių rinkų ypatumus. Todėl tinkamą reikšmingumo ribinės vertės lygį gali reikėti aptarti skirtingose priežiūros institucijų kolegijose;

(6)

reikšmingumo ribinė vertė gali turėti didelį poveikį visų atitinkamai jurisdikcijai priklausančių įstaigų kapitalo reikalavimų ir tikėtinų nuostolių apskaičiavimui, nepriklausomai nuo tokiam apskaičiavimui atlikti taikyto metodo. Dėl tų priežasčių, nustatydamos reikšmingumo ribinę vertę, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į įvairius veiksnius, įskaitant konkrečias mažmeninių pozicijų rizikos ypatybes. Mažmeninių pozicijų ir pozicijų, kurios nėra mažmeninės pozicijos, konkrečios rizikos ypatybės turėtų būti vertinamos atskirai;

(7)

gali būti, kad tam tikros jurisdikcijos kompetentingos institucijos nustatytą reikšmingumo ribinę vertę taip pat turės taikyti tarpvalstybinę veiklą vykdančios įstaigos. Todėl kitos jurisdikcijos kompetentingos institucijos nustatytos ribinės vertės lygis gali būti svarbus veiksnys kompetentingai institucijai vertinant, ar rizikos lygis, kurį atitinka tam tikra ribinė vertė, yra pagrįstas. Todėl kompetentingų institucijų apibrėžtos reikšmingumo ribinės vertės turėtų būti skaidrios ir apie jas reikėtų pranešti Europos bankininkystės institucijai (EBI), kad jas būtų galima paskelbti viešai;

(8)

kompetentingos institucijos turėtų nustatyti tokio lygio reikšmingumo ribinę vertę, kuris atitiktų rizikos, kurią jos laiko pagrįsta, lygį. Kadangi tas rizikos lygis priklauso nuo to, kaip reikšmingumo ribinė vertė taikoma įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo procese, būtina, kad nustatydamos ribinę vertę kompetentingos institucijos padarytų tam tikras prielaidas dėl to, kaip bus apskaičiuojamos sumos ir koeficientai, kurie bus lyginami su absoliučiu ir santykiniu reikšmingumo ribinės vertės komponentais, ir kuriuo įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo proceso etapu reikšmingumo ribinė vertė bus taikoma. Atsižvelgiant į tai, ribinė vertė turėtų būti nustatyta taip, kad įstaigos galėtų nustatyti įsipareigojančiuosius asmenis, kurie kelia gerokai didesnę riziką dėl dalinių ar nereguliarių, bet sistemingai vėluojančių mokėjimų, ir laiku nustatyti reikšmingą pradelstą kreditinį įsipareigojimą;

(9)

pradelstų kreditinių įsipareigojimų reikšmingumas yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktos įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties dalis. Bet koks tos apibrėžties pakeitimas vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas) taikančioms įstaigoms lemia reikšmingus reitingų sistemų, naudojamų apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus kredito rizikai padengti, pakeitimus. Todėl kompetentinga institucija neturėtų keisti reikšmingumo ribinės vertės, nebent ji yra netinkama dėl pasikeitusių rinkos ar ekonominių sąlygų ir lemia reikšmingus įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo procesų iškraipymus;

(10)

kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama atidėti reikšmingumo ribinių verčių taikymą įstaigoms, kurios turi atlikti reikšmingus savo IRB modelių pakeitimus, ir įstaigoms, kurioms tokias ribines vertes sudėtinga įgyvendinti, nes jų ankstesnis pradelstų pozicijų reikšmingumo nustatymo metodas labai skiriasi nuo tų ribinių verčių. Be to, IRB metodą taikančioms įstaigoms, kurios daliai savo pozicijų taiko standartizuotą metodą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 148 arba 150 straipsnį, naujų reikšmingumo ribinių verčių taikymo data turėtų būti ta pati visoms tų įstaigų pozicijoms. Tačiau, siekiant išvengti pernelyg didelio vėlavimo taikant ribines vertes visoje Sąjungoje, tokie ilgesni laikotarpiai turėtų būti riboti;

(11)

kompetentingoms institucijoms reikėtų suteikti pakankamai laiko, kad jos galėtų atlikti išsamią analizę, būtiną pagrįsto lygio reikšmingumo ribinei vertei nustatyti;

(12)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos EBI pateikė Komisijai;

(13)

EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą bei paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, nuomonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Mažmeninių pozicijų reikšmingumo ribinės vertės nustatymo sąlygos

1.   Kompetentinga institucija visoms savo jurisdikcijai priklausančioms įstaigoms nustato vieną bendrą mažmeninių pozicijų reikšmingumo ribinę vertę.

Tačiau įstaigoms, kurios taiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį individualios kredito priemonės lygmeniu, kompetentinga institucija gali nustatyti atskirą vieną bendrą mažmeninių pozicijų reikšmingumo ribinę vertę.

2.   1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą reikšmingumo ribinę vertę sudaro absoliutus ir santykinis komponentai.

Absoliutus komponentas išreiškiamas kaip didžiausia visų pradelstų sumų, kurias įsipareigojantysis asmuo skolingas įstaigai, tos įstaigos patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių (pradelstas kreditinis įsipareigojimas), suma. Didžiausia suma neviršija 100 EUR arba tos sumos ekvivalento atitinkama nacionaline valiuta.

Santykinis komponentas išreiškiamas procentine dalimi, kuri atitinka pradelsto kreditinio įsipareigojimo sumos santykį su bendra visų įstaigos, tos įstaigos patronuojančiosios įmonės ar bet kurių jos patronuojamųjų įmonių balansinių pozicijų to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, išskyrus nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, suma. Procentinė dalis yra nuo 0 % iki 2,5 % dydžio ir nustatoma 1 % dydžio, kai ta procentinė dalis atitinka rizikos lygį, kurį kompetentinga institucija laiko pagrįstu pagal 3 straipsnį.

3.   1 dalies antroje pastraipoje nurodyta reikšmingumo ribinė vertė nustatoma pagal 2 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus vienintelį skirtumą, kad „pradelstas kreditinis įsipareigojimas“ ir „bendra visų įstaigos balansinių pozicijų to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, išskyrus nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, suma“ reiškia įsipareigojančiojo asmens kreditinio įsipareigojimo sumas, susidarančias dėl vienos kredito priemonės, kurią suteikė įstaiga, patronuojančioji įmonė arba bet kuri iš jos patronuojamųjų įmonių.

4.   Nustatydama reikšmingumo ribinę vertę pagal šį straipsnį kompetentinga institucija atsižvelgia į mažmeninių pozicijų rizikos ypatybes ir mažmeninių pozicijų specifikacijas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 147 straipsnyje IRB metodą taikantiems bankams ir to reglamento 123 straipsnyje standartizuotą metodą taikančioms įstaigoms.

5.   Nustatydama reikšmingumo ribinę vertę pagal šį straipsnį kompetentinga institucija daro prielaidą, kad įsipareigojantysis asmuo neįvykdo įsipareigojimų, kai tiek riba, išreikšta kaip reikšmingumo ribinės vertės absoliutus komponentas, tiek riba, išreikšta kaip tos ribinės vertės santykinis komponentas, viršijama arba 90 dienų iš eilės, arba 180 dienų iš eilės, kai visos pozicijos, įtrauktos į pradelsto kreditinio įsipareigojimo apskaičiavimą, yra užtikrintos gyvenamosios paskirties arba MVĮ komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir tų pozicijų atžvilgiu 90 dienų laikotarpis buvo pakeistas 180 dienų laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalies b punktą.

2 straipsnis

Pozicijų, kurios nėra mažmeninės pozicijos, reikšmingumo ribinė vertė

1.   Kompetentinga institucija visoms savo jurisdikcijai priklausančioms įstaigoms nustato vieną bendrą pozicijų, kurios nėra mažmeninės pozicijos, reikšmingumo ribinę vertę.

2.   1 dalyje nurodyta reikšmingumo ribinė vertė nustatoma pagal 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus vienintelį skirtumą, kad tos reikšmingumo ribinės vertės absoliutus komponentas neviršija 500 EUR arba tos sumos ekvivalento atitinkama nacionaline valiuta.

3.   Nustatydama reikšmingumo ribinę vertę pagal šį straipsnį kompetentinga institucija atsižvelgia į pozicijų, kurios nėra mažmeninės pozicijos, rizikos ypatybes.

4.   Nustatydama reikšmingumo ribinę vertę pagal šį straipsnį kompetentinga institucija daro prielaidą, kad įsipareigojantysis asmuo neįvykdo įsipareigojimų, kai tiek riba, išreikšta kaip reikšmingumo ribinės vertės absoliutus komponentas, tiek riba, išreikšta kaip tos ribinės vertės santykinis komponentas, viršijama arba 90 dienų iš eilės, arba 180 dienų iš eilės, kai pozicijos, įtrauktos į pradelsto kreditinio įsipareigojimo apskaičiavimą, yra viešojo sektoriaus subjekto pozicijos ir tų pozicijų atžvilgiu 90 dienų laikotarpis buvo pakeistas 180 dienų laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalies b punktą.

3 straipsnis

Rizikos lygis

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimus kompetentinga institucija laiko, kad reikšmingumo ribinė vertė atitinka pagrįstą rizikos lygį, kai dėl tos ribinės vertės nepripažįstama pernelyg daug įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, kuriuos lemia kitos aplinkybės nei įsipareigojančiojo asmens finansiniai sunkumai, ir nėra labai vėluojama pripažinti įsipareigojimų neįvykdymo atvejus, kuriuos lemia įsipareigojančiojo asmens finansiniai sunkumai.

4 straipsnis

Pranešimas apie reikšmingumo ribines vertes

Kompetentinga institucija praneša EBI apie savo jurisdikcijoje nustatytas reikšmingumo ribines vertes. Jeigu kompetentinga institucija reikšmingumo ribinės vertės santykinį komponentą nustato didesnį arba mažesnį nei 1 %, tokį pasirinkimą ji turi pagrįsti EBI.

5 straipsnis

Reikšmingumo ribinių verčių atnaujinimas

Jeigu reikšmingumo ribinės vertės absoliutus komponentas nustatytas kita nei euro valiuta ir jeigu dėl valiutos keitimo kursų kintamumo to komponento ekvivalentas viršija 100 EUR sumą mažmeninėms pozicijoms arba 500 EUR sumą pozicijoms, kurios nėra mažmeninės pozicijos, ribinė vertė nekeičiama, nebent kompetentinga institucija EBI įrodo, kad reikšmingumo ribinė vertė nebeatitinka rizikos lygio, kurį kompetentinga institucija laiko pagrįstu.

6 straipsnis

Reikšmingumo ribinių verčių taikymo data

Kompetentinga institucija nustato reikšmingumo ribinės vertės taikymo datą, kuri įvairių kategorijų įstaigoms gali būti skirtinga, tačiau yra ne vėlesnė nei 2020 m. gruodžio 31 d. įstaigoms, taikančioms standartizuotą metodą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. gegužės 7 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. spalio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

6.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/6

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/172

2017 m. lapkričio 28 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo I ir V priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (1), ypač į jo 23 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 649/2012 įgyvendinama 1998 m. rugsėjo 11 d. pasirašyta ir Tarybos sprendimu 2003/106/EB (2) Bendrijos vardu patvirtinta Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (toliau – Roterdamo konvencija);

(2)

medžiaga 3-decen-2-onas nepatvirtinta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (3), todėl tą medžiagą draudžiama naudoti kaip pesticidą ir ją reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse pateiktus cheminių medžiagų sąrašus;

(3)

paraiškų dėl veikliosios medžiagos karbendazimo patvirtinimo galiojimo atnaujinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 nepateikta, todėl karbendazimą draudžiama naudoti kaip augalų apsaugos produktų grupės pesticidą ir jį reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 dalyje pateiktą cheminių medžiagų sąrašą;

(4)

paraiškų dėl veikliosios medžiagos tepraloksidimo patvirtinimo galiojimo atnaujinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 nepateikta, todėl tepraloksidimą draudžiama naudoti kaip pesticidą ir jį reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse pateiktus cheminių medžiagų sąrašus;

(5)

medžiagos cibutrinas ir triklozanas nepatvirtintos kaip medžiagos biocidiniams produktams gaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 528/2012 (4), todėl tas medžiagas draudžiama naudoti kaip pesticidus ir jas reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse pateiktus cheminių medžiagų sąrašus;

(6)

medžiaga triflumuronas nepatvirtinta kaip medžiaga biocidiniams produktams gaminti pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, todėl tą medžiagą draudžiama naudoti subkategorijos „kiti pesticidai, įskaitant biocidus“ produktams gaminti ir ją reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 dalyje pateiktą cheminių medžiagų sąrašą;

(7)

medžiagos 5-tret-butil-2,4,6-trinitro-m-ksilenas, benzilbutilftalatas, diizobutilftalatas, diarseno pentoksidas ir tri(2-chloretil)fosfatas įrašytos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (5) XIV priedą, nes jos priskirtos labai didelį susirūpinimą keliančioms cheminėms medžiagoms. Todėl joms naudoti reikia leidimo. Kadangi leidimų nesuteikta, tų medžiagų naudojimas pramonėje griežtai ribojamas. Taigi šias medžiagas reikėtų įrašyti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalis;

(8)

2015 m. gegužės 4–15 d. vykusioje septintojoje Roterdamo konvencijos šalių konferencijoje nuspręsta į Konvencijos III priedą įtraukti metamidofosą, kad tai cheminei medžiagai pagal Konvenciją būtų pradėta taikyti sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, tvarka. Šalių konferencija taip pat nusprendė išbraukti dabartinį III priedo įrašą „Metamidofosas (tirpūs skysti šios cheminės medžiagos preparatai, turintys daugiau kaip 600 g/l veikliojo ingrediento)“. Šie pakeitimai turėtų atsispindėti Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 3 dalyse pateiktuose cheminių medžiagų sąrašuose;

(9)

2015 m. gegužės 4–15 d. vykusioje septintojoje Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Stokholmo konvencija), patvirtintos Tarybos sprendimu 2006/507/EB (6), šalių konferencijoje nuspręsta įrašyti medžiagas heksachlorbutadieną ir polichlorintuosius naftalenus įrašyti į tos konvencijos A priedą. Tos medžiagos yra įtrauktos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 (7) I priedo B dalį ir todėl, kad būtų įgyvendinta Stokholmo konvencija, turėtų būti įrašytos į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 V priedo 1 dalį;

(10)

2013 m. balandžio 28 d. – gegužės 10 d. vykusioje šeštojoje Stokholmo šalių konferencijoje priėmus sprendimą įrašyti cheminę medžiagą heksabromciklododekaną (HBCDD) į tos konvencijos A priedo 1 dalį, ši medžiaga Komisijos reglamentu (ES) 2016/293 (8) įrašyta į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedo A dalį. Todėl ta cheminė medžiaga turėtų būti įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 V priedo 1 dalį;

(11)

Stokholmo konvencija leidžiama perdirbti gaminius, kuriuose yra arba gali būti tetrabromdifenileterio ir pentabromdifenileterio arba heksabromdifenileterio ir heptabromdifenileterio, ir naudoti bei galutinai pašalinti iš perdirbtų medžiagų pagamintus gaminius, kuriuose yra šių cheminių medžiagų, su sąlyga, kad imamasi priemonių užkirsti kelią tokių gaminių eksportui, jei juose tų cheminių medžiagų lygis ar koncentracija yra didesni nei leidžiama pagal atitinkamos Šalies teritorijoje tų gaminių prekybai, naudojimui, importui ar gamybai, eksportui taikomus reikalavimus. Kad šis įsipareigojimas būtų įgyvendintas Sąjungoje, reikėtų uždrausti eksportuoti iš dalies arba vien tik iš perdirbtų medžiagų arba iš pakartotiniam panaudojimui paruoštų atliekų medžiagų pagamintus gaminius, kuriuose tų medžiagų koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė, įrašant juos į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 V priedo 1 dalį;

(12)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 649/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

visoms suinteresuotosioms šalims derėtų suteikti pakankamai laiko imtis priemonių, būtinų siekiant laikytis šio reglamento nuostatų, o valstybėms narėms – imtis jam įgyvendinti reikalingų priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 649/2012 iš dalies keičiamas taip:

1)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

2)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje2017 m. lapkričio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 201, 2012 7 27, p. 60.

(2)  2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2003/106/EB dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, patvirtinimo Europos bendrijos vardu (OL L 63, 2003 3 6, p. 27).

(3)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(4)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(5)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(6)  2004 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimas 2006/507/EB dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 209, 2006 7 31, p. 1).

(7)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 7).

(8)  2016 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/293, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų I priedas (OL L 55, 2016 3 2, p. 4).

I PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

metamidofoso įrašas pakeičiamas šiuo įrašu:

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

Einecs Nr.

KN kodas (***)

Subkategorija (*)

Naudojimo ribojimas (**)

Pranešimo nereikalaujančios šalys

„Metamidofosas (#)

10265-92-6

233-606-0

ex 2930 80 00

p(1)

b“;

 

b)

įrašas „Metamidofosas (tirpūs skysti šios cheminės medžiagos preparatai, turintys daugiau kaip 600 g/l veikliojo ingrediento)“ išbraukiamas;

c)

įtraukiami šie įrašai:

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

Einecs Nr.

KN kodas (***)

Subkategorija (*)

Naudojimo ribojimas (**)

Pranešimo nereikalaujančios šalys

„3-decen-2-onas (+)

10519-33-2

234-059-0

ex 2914 19 90

p(1)

b

 

5-tret-butil-2,4,6-trinitro-m-ksilenas (+)

81-15-2

201-329-4

ex 2904 20 00

i(1) - i(2)

sr

 

Benzilbutilftalatas (+)

85-68-7

201-622-7

ex 2917 34 00

i(1) - i(2)

sr

 

Karbendazimas

10605-21-7

234-232-0

ex 2933 99 80

p(1)

b

 

Cibutrinas (+)

28159-98-0

248-872-3

ex 2933 69 80

p(2)

b

 

Diizobutilftalatas (+)

84-69-5

201-553-2

ex 2917 34 00

i(1) - i(2)

sr

 

Diarseno pentoksidas (+)

1303-28-2

215-116-9

ex 2811 29 90

i(1) - i(2)

sr

 

Tepraloksidimas (+)

149979-41-9

nėra duomenų

ex 2932 99 00

p(1)

b

 

Triklozanas (+)

3380-34-5

222-182-2

ex 2909 50 00

p(2)

b

 

Triflumuronas

64628-44-0

264-980-3

ex 2924 21 00

p(2)

b

 

Tri(2-chloretil)fosfatas (+)

115-96-8

204-118-5

ex 2919 90 00

i(1) - i(2)

sr“;

 

2.

2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

metamidofoso įrašas išbraukiamas;

b)

įtraukiami šie įrašai:

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

Einecs Nr.

KN kodas (***)

Kategorija (*)

Naudojimo ribojimas (**)

„3-decen-2-onas

10519-33-2

234-059-0

ex 2914 19 90

p

b

5-tret-butil-2,4,6-trinitro-m-ksilenas

81-15-2

201-329-4

ex 2904 20 00

i

sr

Benzilbutilftalatas

85-68-7

201-622-7

ex 2917 34 00

i

sr

Cibutrinas

28159-98-0

248-872-3

ex 2933 69 80

p

b

Diizobutilftalatas

84-69-5

201-553-2

ex 2917 34 00

i

sr

Diarseno pentoksidas

1303-28-2

215-116-9

ex 2811 29 90

i

sr

Tepraloksidimas

149979-41-9

nėra duomenų

ex 2932 99 00

p

b

Triklozanas

3380-34-5

222-182-2

ex 2909 50 00

p

b

Tri(2-chloretil)fosfatas

115-96-8

204-118-5

ex 2919 90 00

i

sr“;

3.

3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įtraukiamas šis įrašas:

Cheminė medžiaga

Atitinkamas (-i) CAS numeris (-iai)

SS kodas

Gryna medžiaga (**)

SS kodas

Mišiniai, medžiagos turintys preparatai (**)

Kategorija

„Metamidofosas

10265-92-6

ex ex 2930.80

ex ex 3808.59

Pesticidas“;

b)

įrašas „Metamidofosas (tirpūs skysti šios cheminės medžiagos preparatai, turintys daugiau kaip 600 g/l aktyviojo ingrediento)“ išbraukiamas.

II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 649/2012 V priedo 1 dalis papildoma šiais įrašais:

Cheminių medžiagų ir (arba) gaminio (-ių), kuriuos draudžiama eksportuoti, aprašymas

Papildoma informacija, jei reikalinga (pvz., cheminės medžiagos pavadinimas, EB Nr., CAS Nr. ir t. t.)

 

„Heksachlorbutadienas

EB Nr. 201-765-5

CAS Nr. 87-68-3

KN kodas 2903 29 00

 

Polichlorintieji naftalenai

EB Nr. 274-864-4

CAS Nr. 70776-03-3 ir kiti

KN kodas 3824 99 93

 

Heksabromciklododekanas

EB Nr. 247-148-4, 221-695-9

CAS Nr. 25637-99-4, 3194-55-6, 134237-50-6, 134237-51-7, 134237-52-8 ir kiti

KN kodas 2903 89 80

Iš dalies arba vien tik iš perdirbtų medžiagų arba iš pakartotiniam panaudojimui paruoštų atliekų medžiagų pagaminti gaminiai, kuriuose tetrabromdifenileterio, pentabromdifenileterio, heksabromdifenileterio arba heptabromdifenileterio koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė

Tetrabromdifenileteris

EB Nr. 254-787-2 ir kiti

CAS Nr. 40088-47-9 ir kiti

KN kodas 2909 30 38

Pentabromdifenileteris

EB Nr. 251-084-2 ir kiti

CAS Nr. 32534-81-9 ir kiti

KN kodas 2909 30 31

Heksabromdifenileteris

EB Nr. 253-058-6 ir kiti

CAS Nr. 36483-60-0 ir kiti

KN kodas 2909 30 38

Heptabromdifenileteris

EB Nr. 273-031-2 ir kiti

CAS Nr. 68928-80-3 ir kiti

KN kodas 2909 30 38 “.

6.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/12

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/173

2017 m. lapkričio 29 d.

kuriuo dėl I priede išvardytų kombinuotosios nomenklatūros kodų atnaujinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/936

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/936 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Sąjungos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (1), ypač į jo 35 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2015/936 nustatytos tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Sąjungos importo taisyklės, bendrosios importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklės. To reglamento I priede nurodant atitinkamus kombinuotosios nomenklatūros kodus nustatyti 1 straipsnyje nurodyti tekstilės gaminiai;

(2)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 (2) nustatyta kombinuotoji nomenklatūra. To reglamento I priedas kasmet atnaujinamas ir paskelbiamas kaip atskiras įgyvendinimo reglamentas, kad kombinuotoji nomenklatūra būtų suderinta su Pasaulio muitinių organizacijos priimtais suderintos sistemos nomenklatūros pakeitimais arba Pasaulio prekybos organizacijos konvencinių muitų normų sistemos pakeitimais;

(3)

2016 m. spalio 6 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1821 (3), kuriuo pakeista kai kurių į Reglamento (ES) 2015/936 I priedą įtrauktų produktų nomenklatūra;

(4)

siekiant Reglamentą (ES) 2015/936 suderinti su Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, Reglamento (ES) 2015/936 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2015/936 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 160, 2015 6 25, p. 1.

(2)  1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(3)  2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 294, 2016 10 28, p. 1).

PRIEDAS

I priedo A skirsnis pakeičiamas taip:

„A.   1 STRAIPSNYJE NURODYTI TEKSTILĖS GAMINIAI

1.

Nedarant poveikio Kombinuotosios nomenklatūros (KN) aiškinimo taisyklėms, prekių aprašymas laikomas tik nurodomojo pobūdžio, nes kiekvienos kategorijos gaminiai šiame priede nustatomi pagal KN kodus. Kai prieš KN kodą nurodomas simbolis „ex“, kiekvienai kategorijai priskirti gaminiai apibrėžiami pagal KN kodo ir atitinkamo aprašymo taikymo sritį.

2.

Drabužiai, kuriuos sunku priskirti vyriškiems ar berniukų drabužiams arba moteriškiems ar mergaičių drabužiams, priskiriami pastariesiems.

3.

Jeigu žymoje nurodoma „kūdikių drabužėliai“, tai reiškia drabužius iki 86 prekybinio dydžio imtinai.

Kategorija

Aprašymas

KN kodas (2017 m.)

Atitikmenų lentelė

vienetai/kg

g/vienetas

I A GRUPĖ

1

Medvilnės verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

 

 

5204 11 00 , 5204 19 00 , 5205 11 00 , 5205 12 00 , 5205 13 00 , 5205 14 00 , 5205 15 10 , 5205 15 90 , 5205 21 00 , 5205 22 00 , 5205 23 00 , 5205 24 00 , 5205 26 00 , 5205 27 00 , 5205 28 00 , 5205 31 00 , 5205 32 00 , 5205 33 00 , 5205 34 00 , 5205 35 00 , 5205 41 00 , 5205 42 00 , 5205 43 00 , 5205 44 00 , 5205 46 00 , 5205 47 00 , 5205 48 00 , 5206 11 00 , 5206 12 00 , 5206 13 00 , 5206 14 00 , 5206 15 00 , 5206 21 00 , 5206 22 00 , 5206 23 00 , 5206 24 00 , 5206 25 00 , 5206 31 00 , 5206 32 00 , 5206 33 00 , 5206 34 00 , 5206 35 00 , 5206 41 00 , 5206 42 00 , 5206 43 00 , 5206 44 00 , 5206 45 00 , ex 5604 90 90

 

 

2

Medvilniniai audiniai, išskyrus marlę, kilpiniai audiniai, siaurieji audiniai, pūkiniai audiniai, šeniliniai audiniai, tiulis ir kitos tinklinės medžiagos

 

 

5208 11 10 , 5208 11 90 , 5208 12 16 , 5208 12 19 , 5208 12 96 , 5208 12 99 , 5208 13 00 , 5208 19 00 , 5208 21 10 , 5208 21 90 , 5208 22 16 , 5208 22 19 , 5208 22 96 , 5208 22 99 , 5208 23 00 , 5208 29 00 , 5208 31 00 , 5208 32 16 , 5208 32 19 , 5208 32 96 , 5208 32 99 , 5208 33 00 , 5208 39 00 , 5208 41 00 , 5208 42 00 , 5208 43 00 , 5208 49 00 , 5208 51 00 , 5208 52 00 , 5208 59 10 , 5208 59 90 , 5209 11 00 , 5209 12 00 , 5209 19 00 , 5209 21 00 , 5209 22 00 , 5209 29 00 , 5209 31 00 , 5209 32 00 , 5209 39 00 , 5209 41 00 , 5209 42 00 , 5209 43 00 , 5209 49 00 , 5209 51 00 , 5209 52 00 , 5209 59 00 , 5210 11 00 , 5210 19 00 , 5210 21 00 , 5210 29 00 , 5210 31 00 , 5210 32 00 , 5210 39 00 , 5210 41 00 , 5210 49 00 , 5210 51 00 , 5210 59 00 , 5211 11 00 , 5211 12 00 , 5211 19 00 , 5211 20 00 , 5211 31 00 , 5211 32 00 , 5211 39 00 , 5211 41 00 , 5211 42 00 , 5211 43 00 , 5211 49 10 , 5211 49 90 , 5211 51 00 , 5211 52 00 , 5211 59 00 , 5212 11 10 , 5212 11 90 , 5212 12 10 , 5212 12 90 , 5212 13 10 , 5212 13 90 , 5212 14 10 , 5212 14 90 , 5212 15 10 , 5212 15 90 , 5212 21 10 , 5212 21 90 , 5212 22 10 , 5212 22 90 , 5212 23 10 , 5212 23 90 , 5212 24 10 , 5212 24 90 , 5212 25 10 , 5212 25 90 , ex 5811 00 00 , ex 6308 00 00

 

 

2 a)

Iš jų: išskyrus nebalintus arba balintus

 

 

5208 31 00 , 5208 32 16 , 5208 32 19 , 5208 32 96 , 5208 32 99 , 5208 33 00 , 5208 39 00 , 5208 41 00 , 5208 42 00 , 5208 43 00 , 5208 49 00 , 5208 51 00 , 5208 52 00 , 5208 59 10 , 5208 59 90 , 5209 31 00 , 5209 32 00 , 5209 39 00 , 5209 41 00 , 5209 42 00 , 5209 43 00 , 5209 49 00 , 5209 51 00 , 5209 52 00 , 5209 59 00 , 5210 31 00 , 5210 32 00 , 5210 39 00 , 5210 41 00 , 5210 49 00 , 5210 51 00 , 5210 59 00 , 5211 31 00 , 5211 32 00 , 5211 39 00 , 5211 41 00 , 5211 42 00 , 5211 43 00 , 5211 49 10 , 5211 49 90 , 5211 51 00 , 5211 52 00 , 5211 59 00 , 5212 13 10 , 5212 13 90 , 5212 14 10 , 5212 14 90 , 5212 15 10 , 5212 15 90 , 5212 23 10 , 5212 23 90 , 5212 24 10 , 5212 24 90 , 5212 25 10 , 5212 25 90 , ex 5811 00 00 , ex 6308 00 00

 

 

3

Sintetinių pluoštų audiniai (neištisiniai arba atliekos), išskyrus siauruosius audinius, pūkiniai audiniai (įskaitant kilpinius audinius) ir šeniliniai audiniai

 

 

5512 11 00 , 5512 19 10 , 5512 19 90 , 5512 21 00 , 5512 29 10 , 5512 29 90 , 5512 91 00 , 5512 99 10 , 5512 99 90 , 5513 11 20 , 5513 11 90 , 5513 12 00 , 5513 13 00 , 5513 19 00 , 5513 21 00 , 5513 23 10 , 5513 23 90 , 5513 29 00 , 5513 31 00 , 5513 39 00 , 5513 41 00 , 5513 49 00 , 5514 11 00 , 5514 12 00 , 5514 19 10 , 5514 19 90 , 5514 21 00 , 5514 22 00 , 5514 23 00 , 5514 29 00 , 5514 30 10 , 5514 30 30 , 5514 30 50 , 5514 30 90 , 5514 41 00 , 5514 42 00 , 5514 43 00 , 5514 49 00 , 5515 11 10 , 5515 11 30 , 5515 11 90 , 5515 12 10 , 5515 12 30 , 5515 12 90 , 5515 13 11 , 5515 13 19 , 5515 13 91 , 5515 13 99 , 5515 19 10 , 5515 19 30 , 5515 19 90 , 5515 21 10 , 5515 21 30 , 5515 21 90 , 5515 22 11 , 5515 22 19 , 5515 22 91 , 5515 22 99 , 5515 29 00 , 5515 91 10 , 5515 91 30 , 5515 91 90 , 5515 99 20 , 5515 99 40 , 5515 99 80 , ex 5803 00 90 , ex 5905 00 70 , ex 6308 00 00

 

 

3 a)

Iš jų: išskyrus nebalintus arba balintus

 

 

5512 19 10 , 5512 19 90 , 5512 29 10 , 5512 29 90 , 5512 99 10 , 5512 99 90 , 5513 21 00 , 5513 23 10 , 5513 23 90 , 5513 29 00 , 5513 31 00 , 5513 39 00 , 5513 41 00 , 5513 49 00 , 5514 21 00 , 5514 22 00 , 5514 23 00 , 5514 29 00 , 5514 30 10 , 5514 30 30 , 5514 30 50 , 5514 30 90 , 5514 41 00 , 5514 42 00 , 5514 43 00 , 5514 49 00 , 5515 11 30 , 5515 11 90 , 5515 12 30 , 5515 12 90 , 5515 13 19 , 5515 13 99 , 5515 19 30 , 5515 19 90 , 5515 21 30 , 5515 21 90 , 5515 22 19 , 5515 22 99 , ex 5515 29 00 , 5515 91 30 , 5515 91 90 , 5515 99 40 , 5515 99 80 , ex 5803 00 90 , ex 5905 00 70 , ex 6308 00 00

 

 

I B GRUPĖ

4

Marškiniai, trumparankoviai marškinėliai, lengvi ploni megztiniai (džemperiai ir puloveriai) su atverstinėmis, polo arba golfo apykaklėmis (išskyrus iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų), apatiniai marškiniai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

6,48

154

6105 10 00 , 6105 20 10 , 6105 20 90 , 6105 90 10 , 6105 90 90 , 6109 10 00 , 6109 90 20 , 6109 90 90 , 6110 20 10 , 6110 30 10

—

—

5

Megztiniai, puloveriai, berankoviai puloveriai, liemenės, ansambliai, susagstomi megztiniai, naktiniai marškiniai ir džemperiai (išskyrus švarkus ir sportinius švarkus (bleizerius)), striukės su gobtuvais, neperpučiamos striukės (wind-cheaters), striukės be rankovių ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

4,53

221

ex 6101 90 80 , 6101 20 90 , 6101 30 90 , 6102 10 90 , 6102 20 90 , 6102 30 90 , 6110 11 10 , 6110 11 30 , 6110 11 90 , 6110 12 10 , 6110 12 90 , 6110 19 10 , 6110 19 90 , 6110 20 91 , 6110 20 99 , 6110 30 91 , 6110 30 99

—

—

6

Vyriški arba berniukų austi bridžai, šortai, išskyrus maudymosi kostiumėlius ir kelnaites bei kelnes (įskaitant ilgas laisvas kelnes (slacks)); moteriškos arba mergaičių austos kelnės ir ilgos laisvos kelnės iš vilnos, medvilnės arba cheminių pluoštų; apatinės sportinių kostiumų dalys su pamušalu, išskyrus 16 arba 29 kategorijų, iš medvilnės arba cheminio pluošto

1,76

568

6203 41 10 , 6203 41 90 , 6203 42 31 , 6203 42 33 , 6203 42 35 , 6203 42 90 , 6203 43 19 , 6203 43 90 , 6203 49 19 , 6203 49 50 , 6204 61 10 , 6204 62 31 , 6204 62 33 , 6204 62 39 , 6204 63 18 , 6204 69 18 , 6211 32 42 , 6211 33 42 , 6211 42 42 , 6211 43 42

—

—

7

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės, marškiniai ir marškiniai-palaidinukės, megzti arba nerti arba ne, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

5,55

180

6106 10 00 , 6106 20 00 , 6106 90 10 , 6206 20 00 , 6206 30 00 , 6206 40 00

—

—

8

Vyriški arba berniukų marškiniai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

4,60

217

ex 6205 90 80 , 6205 20 00 , 6205 30 00

—

—

II A GRUPĖ

9

Kilpiniai medvilniniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai medvilniniai audiniai; medvilniniai skalbiniai kūno priežiūrai ir virtuvės skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus, iš kilpinių rankšluostinių arba iš panašių kilpinių medvilninių audinių

 

 

5802 11 00 , 5802 19 00 , ex 6302 60 00

 

 

20

Lovos skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus

 

 

6302 21 00 , 6302 22 90 , 6302 29 90 , 6302 31 00 , 6302 32 90 , 6302 39 90

 

 

22

Kuokštelinių arba atliekinių sintetinių pluoštų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

 

 

5508 10 10 , 5509 11 00 , 5509 12 00 , 5509 21 00 , 5509 22 00 , 5509 31 00 , 5509 32 00 , 5509 41 00 , 5509 42 00 , 5509 51 00 , 5509 52 00 , 5509 53 00 , 5509 59 00 , 5509 61 00 , 5509 62 00 , 5509 69 00 , 5509 91 00 , 5509 92 00 , 5509 99 00

 

 

22 a)

Iš jų: akriliniai

 

 

ex 5508 10 10 , 5509 31 00 , 5509 32 00 , 5509 61 00 , 5509 62 00 , 5509 69 00

 

 

23

Kuokštelinių arba atliekinių dirbtinių pluoštų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

 

 

5508 20 10 , 5510 11 00 , 5510 12 00 , 5510 20 00 , 5510 30 00 , 5510 90 00

 

 

32

Pūkiniai ir šeniliniai audiniai (išskyrus kilpinius rankšluosčių arba kilpinius audinius iš medvilnės ir siauruosius audinius) ir siūtiniai pūkiniai tekstilės paviršiai iš vilnos, medvilnės arba cheminio tekstilės pluošto

 

 

5801 10 00 , 5801 21 00 , 5801 22 00 , 5801 23 00 , 5801 26 00 , 5801 27 00 , 5801 31 00 , 5801 32 00 , 5801 33 00 , 5801 36 00 , 5801 37 00 , 5802 20 00 , 5802 30 00

 

 

32 a)

Iš jų: medvilninis velvetas

 

 

5801 22 00

 

 

39

Stalo, kūno priežiūros ir virtuvės skalbiniai, išskyrus megztus arba nertus, išskyrus kilpinius medvilninius rankšluosčių audinius ar panašius kilpinius medvilninius audinius

 

 

6302 51 00 , 6302 53 90 , ex 6302 59 90 , 6302 91 00 , 6302 93 90 , ex 6302 99 90

 

 

II B GRUPĖ

12

Pėdkelnės ir triko, kojinės, puskojinės, puskojinės iki kulkšnių, puskojinaitės ir panašūs dirbiniai, megzti ar nerti, išskyrus kūdikių drabužėlius, įskaitant elastines kojines, skirtas sergantiems varikoze, išskyrus 70 kategorijos gaminius

24,3 poros

41

ex 6115 10 10 , 6115 10 90 , 6115 22 00 , 6115 29 00 , 6115 30 11 , 6115 30 90 , 6115 94 00 , 6115 95 00 , 6115 96 10 , 6115 96 99 , 6115 99 00

—

—

13

Vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės, moteriškos arba mergaičių kelnaitės ir trumpikės, megztos arba nertos, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

17

59

6107 11 00 , 6107 12 00 , 6107 19 00 , 6108 21 00 , 6108 22 00 , 6108 29 00 , ex 6212 10 10 , ex 9619 00 50

—

—

14

Vyriški arba berniukų austi paltai, lietpalčiai ir kiti paltai, apsiaustai ir pelerinos, iš vilnos, medvilnės arba cheminio tekstilės pluošto (išskyrus skrandas su gobtuvais) (21 kategorijos)

0,72

1389

6201 11 00 , ex 6201 12 10 , ex 6201 12 90 , ex 6201 13 10 , ex 6201 13 90 , 6210 20 00

—

—

15

Moteriški arba mergaičių austi paltai, lietpalčiai ir kiti paltai, apsiaustai ir pelerinos; švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai), iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto (išskyrus skrandas su gobtuvais) (21 kategorijos)

0,84

1190

6202 11 00 , ex 6202 12 10 , ex 6202 12 90 , ex 6202 13 10 , ex 6202 13 90 , 6204 31 00 , 6204 32 90 , 6204 33 90 , 6204 39 19 , 6210 30 00

—

—

16

Vyriški arba berniukų kostiumai ir ansambliai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, išskyrus slidinėjimo kostiumus; vyriški arba berniukų sportiniai kostiumai su pamušalu, kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio, iš medvilnės arba cheminio pluošto

0,80

1250

6203 11 00 , 6203 12 00 , 6203 19 10 , 6203 19 30 , 6203 22 80 , 6203 23 80 , 6203 29 18 , 6203 29 30 , 6211 32 31 , 6211 33 31

—

—

17

Vyriški arba berniukų švarkai ar sportiniai švarkai (bleizeriai), išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

1,43

700

6203 31 00 , 6203 32 90 , 6203 33 90 , 6203 39 19

—

—

18

Vyriški arba berniukų marškinaičiai ir kiti marškinėliai, apatinukės, trumpikės, naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, chalatai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus ir nertus

 

 

6207 11 00 , 6207 19 00 , 6207 21 00 , 6207 22 00 , 6207 29 00 , 6207 91 00 , 6207 99 10 , 6207 99 90

 

 

Moteriški arba mergaičių marškinaičiai ir kiti marškinėliai, apatinukai, apatiniai sijonai, trumpikės, kelnaitės, naktiniai marškiniai, pižamos, negližės, maudymosi chalatai, chalatai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus ir nertus

 

 

6208 11 00 , 6208 19 00 , 6208 21 00 , 6208 22 00 , 6208 29 00 , 6208 91 00 , 6208 92 00 , 6208 99 00 , ex 6212 10 10 , ex 9619 00 50

 

 

19

Nosinės, išskyrus megztas arba nertas

59

17

6213 20 00 , ex 6213 90 00

—

—

21

Skrandos su gobtuvais; striukės su gobtuvais, neperpučiamos striukės (wind-cheaters), striukės be rankovių ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto; sportinių kostiumų su pamušalu viršutinės dalys, išskyrus 16 ir 29 kategorijos, iš medvilnės arba sintetinio pluošto

2,3

435

ex 6201 12 10 , ex 6201 12 90 , ex 6201 13 10 , ex 6201 13 90 , 6201 91 00 , 6201 92 00 , 6201 93 00 , ex 6202 12 10 , ex 6202 12 90 , ex 6202 13 10 , ex 6202 13 90 , 6202 91 00 , 6202 92 00 , 6202 93 00 , 6211 32 41 , 6211 33 41 , 6211 42 41 , 6211 43 41

—

—

24

Vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

3,9

257

6107 21 00 , 6107 22 00 , 6107 29 00 , 6107 91 00 , ex 6107 99 00

—

—

Moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai, pižamos, negližės, maudymosi chalatai, chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

—

—

6108 31 00 , 6108 32 00 , 6108 39 00 , 6108 91 00 , 6108 92 00 , ex 6108 99 00

—

—

26

Moteriškos arba mergaičių suknelės, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

3,1

323

6104 41 00 , 6104 42 00 , 6104 43 00 , 6104 44 00 , 6204 41 00 , 6204 42 00 , 6204 43 00 , 6204 44 00

—

—

27

Moteriški arba mergaičių sijonai, įskaitant sijonus-kelnes

2,6

385

6104 51 00 , 6104 52 00 , 6104 53 00 , 6104 59 00 , 6204 51 00 , 6204 52 00 , 6204 53 00 , 6204 59 10

—

—

28

Kelnės, kombinezonai su antkrūtiniais ir petnešomis, bridžai ir šortai (išskyrus maudymosi kostiumėlius ir kelnaites), megzti arba nerti, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

1,61

620

6103 41 00 , 6103 42 00 , 6103 43 00 , ex 6103 49 00 , 6104 61 00 , 6104 62 00 , 6104 63 00 , ex 6104 69 00

—

—

29

Moteriški arba mergaičių kostiumai ir ansambliai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, išskyrus slidinėjimo kostiumus; moteriški arba mergaičių sportiniai kostiumai su pamušalu, kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio, iš medvilnės arba cheminio pluošto

1,37

730

6204 11 00 , 6204 12 00 , 6204 13 00 , 6204 19 10 , 6204 21 00 , 6204 22 80 , 6204 23 80 , 6204 29 18 , 6211 42 31 , 6211 43 31

—

—

31

Liemenėlės, austos, megztos ar nertos

18,2

55

ex 6212 10 10 , 6212 10 90

—

—

68

Kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai, išskyrus 10 ir 87 kategorijų pirštuotas pirštinėles, kumštines pirštinėles ir puspirštinėles, ir kūdikių kojinės, puskojinės ir puskojinaitės, išskyrus megztas ar austas, 88 kategorijos

 

 

6111 90 19 , 6111 20 90 , 6111 30 90 , ex 6111 90 90 , ex 6209 90 10 , ex 6209 20 00 , ex 6209 30 00 , ex 6209 90 90 , ex 9619 00 50

 

 

73

Sportiniai kostiumai iš megzto ar nerto audinio, iš vilnos, medvilnės ar cheminio tekstilės pluošto

1,67

600

6112 11 00 , 6112 12 00 , 6112 19 00

—

—

76

Vyriški arba berniukų darbo arba profesiniai drabužiai, išskyrus megztus arba nertus

 

 

6203 22 10 , 6203 23 10 , 6203 29 11 , 6203 32 10 , 6203 33 10 , 6203 39 11 , 6203 42 11 , 6203 42 51 , 6203 43 11 , 6203 43 31 , 6203 49 11 , 6203 49 31 , 6211 32 10 , 6211 33 10

 

 

Moteriškos arba mergaičių prijuostės, darbinės palaidinės ir kiti darbo ar profesiniai drabužiai, išskyrus megztus arba nertus

 

 

6204 22 10 , 6204 23 10 , 6204 29 11 , 6204 32 10 , 6204 33 10 , 6204 39 11 , 6204 62 11 , 6204 62 51 , 6204 63 11 , 6204 63 31 , 6204 69 11 , 6204 69 31 , 6211 42 10 , 6211 43 10

 

 

77

Slidinėjimo kostiumai, išskyrus megztus arba nertus

 

 

ex 6211 20 00

 

 

78

Drabužiai, išskyrus megztus ar nertus, išskyrus 6, 7, 8, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 26, 27, 29, 68, 72, 76 ir 77 kategorijų drabužius

 

 

6203 41 30 , 6203 42 59 , 6203 43 39 , 6203 49 39 , 6204 61 85 , 6204 62 59 , 6204 62 90 , 6204 63 39 , 6204 63 90 , 6204 69 39 , 6204 69 50 , 6210 40 00 , 6210 50 00 , 6211 32 90 , 6211 33 90 , ex 6211 39 00 , 6211 42 90 , 6211 43 90 , ex 6211 49 00 , ex 9619 00 50

 

 

83

Paltai, švarkai, sportiniai švarkai (bleizeriai) ir kiti drabužiai, įskaitant slidinėjimo kostiumus, megzti arba nerti, išskyrus 4, 5, 7, 13, 24, 26, 27, 28, 68, 69, 72, 73, 74, 75 kategorijų drabužius

 

 

ex 6101 90 20 , 6101 20 10 , 6101 30 10 , 6102 10 10 , 6102 20 10 , 6102 30 10 , 6103 31 00 , 6103 32 00 , 6103 33 00 , ex 6103 39 00 , 6104 31 00 , 6104 32 00 , 6104 33 00 , ex 6104 39 00 , 6112 20 00 , 6113 00 90 , 6114 20 00 , 6114 30 00 , ex 6114 90 00 , ex 9619 00 50

 

 

III A GRUPĖ

33

Audiniai iš sintetinių gijinių siūlų, pagaminti iš juostelių arba panašių dirbinių iš polietileno arba polipropileno, kurių plotis mažesnis kaip 3 m

 

 

5407 20 11

 

 

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, nemegzti ir nenerti, pagaminti iš juostelių arba iš panašių dirbinių

 

 

6305 32 19 , 6305 33 90

 

 

34

Audiniai iš sintetinių gijinių siūlų, pagaminti iš juostelių arba panašių dirbinių iš polietileno arba polipropileno, kurių plotis ne mažesnis kaip 3 m

 

 

5407 20 19

 

 

35

Audiniai iš sintetinių gijų, išskyrus skirtus 114 kategorijos padangoms

 

 

5407 10 00 , 5407 20 90 , 5407 30 00 , 5407 41 00 , 5407 42 00 , 5407 43 00 , 5407 44 00 , 5407 51 00 , 5407 52 00 , 5407 53 00 , 5407 54 00 , 5407 61 10 , 5407 61 30 , 5407 61 50 , 5407 61 90 , 5407 69 10 , 5407 69 90 , 5407 71 00 , 5407 72 00 , 5407 73 00 , 5407 74 00 , 5407 81 00 , 5407 82 00 , 5407 83 00 , 5407 84 00 , 5407 91 00 , 5407 92 00 , 5407 93 00 , 5407 94 00 , ex 5811 00 00 , ex 5905 00 70

 

 

35 a)

Iš jų: išskyrus nebalintus arba balintus

 

 

ex 5407 10 00 , ex 5407 20 90 , ex 5407 30 00 , 5407 42 00 , 5407 43 00 , 5407 44 00 , 5407 52 00 , 5407 53 00 , 5407 54 00 , 5407 61 30 , 5407 61 50 , 5407 61 90 , 5407 69 90 , 5407 72 00 , 5407 73 00 , 5407 74 00 , 5407 82 00 , 5407 83 00 , 5407 84 00 , 5407 92 00 , 5407 93 00 , 5407 94 00 , ex 5811 00 00 , ex 5905 00 70

 

 

36

Audiniai iš dirbtinių gijų, išskyrus skirtus 114 kategorijos padangoms

 

 

5408 10 00 , 5408 21 00 , 5408 22 10 , 5408 22 90 , 5408 23 00 , 5408 24 00 , 5408 31 00 , 5408 32 00 , 5408 33 00 , 5408 34 00 , ex 5811 00 00 , ex 5905 00 70

 

 

36 a)

Iš jų: išskyrus nebalintus arba balintus

 

 

ex 5408 10 00 , 5408 22 10 , 5408 22 90 , 5408 23 00 , 5408 24 00 , 5408 32 00 , 5408 33 00 , 5408 34 00 , ex 5811 00 00 , ex 5905 00 70

 

 

37

Dirbtinių kuokštelinių pluoštų audiniai

 

 

5516 11 00 , 5516 12 00 , 5516 13 00 , 5516 14 00 , 5516 21 00 , 5516 22 00 , 5516 23 10 , 5516 23 90 , 5516 24 00 , 5516 31 00 , 5516 32 00 , 5516 33 00 , 5516 34 00 , 5516 41 00 , 5516 42 00 , 5516 43 00 , 5516 44 00 , 5516 91 00 , 5516 92 00 , 5516 93 00 , 5516 94 00 , ex 5803 00 90 , ex 5905 00 70

 

 

37 a)

Iš jų: išskyrus nebalintus arba balintus

 

 

5516 12 00 , 5516 13 00 , 5516 14 00 , 5516 22 00 , 5516 23 10 , 5516 23 90 , 5516 24 00 , 5516 32 00 , 5516 33 00 , 5516 34 00 , 5516 42 00 , 5516 43 00 , 5516 44 00 , 5516 92 00 , 5516 93 00 , 5516 94 00 , ex 5803 00 90 , ex 5905 00 70

 

 

38 A

Megztas arba nertas sintetinis užuolaidų audinys, įskaitant tinklinį užuolaidų audinį

 

 

ex 6005 36 00 , ex 6005 37 00 , ex 6005 38 00 , ex 6005 39 00 , ex 6006 31 00 , ex 6006 32 00 , ex 6006 33 00 , ex 6006 34 00

 

 

38 B

Tinklinės užuolaidos, išskyrus megztas arba nertas

 

 

ex 6303 91 00 , ex 6303 92 90 , ex 6303 99 90

 

 

40

Austos užuolaidos (įskaitant portjeras, vidines uždangas, užuolaidų arba lovų lambrekenus ir kitus baldams ir būstui dekoruoti naudojamus dirbinius), išskyrus megztus ar nertus, iš vilnos, iš medvilnės arba iš sintetinio pluošto

 

 

ex 6303 91 00 , ex 6303 92 90 , ex 6303 99 90 , 6304 19 10 , ex 6304 19 90 , 6304 92 00 , ex 6304 93 00 , ex 6304 99 00

 

 

41

Sintetiniai gijiniai siūlai (ištisiniai), neskirti mažmeninei prekybai, išskyrus netekstūruotuosius vienagijus nesuktuosius arba suktuosius, kurių sukrumas ne didesnis kaip 50 sūkių/m

 

 

5401 10 12 , 5401 10 14 , 5401 10 16 , 5401 10 18 , 5402 11 00 , 5402 19 00 , 5402 20 00 , 5402 31 00 , 5402 32 00 , 5402 33 00 , 5402 34 00 , 5402 39 00 , 5402 44 00 , 5402 48 00 , 5402 49 00 , 5402 51 00 , 5402 52 00 , 5402 53 00 , 5402 59 00 , 5402 61 00 , 5402 62 00 , 5402 63 00 , 5402 69 00 , ex 5604 90 10 , ex 5604 90 90

 

 

42

Ištisiniai cheminio pluošto verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

 

 

5401 20 10

 

 

Dirbtinių pluoštų verpalai; verpalai iš dirbtinių gijinių siūlų, neskirti mažmeninei prekybai, išskyrus pirminius siūlus iš viskozės verpalų, nesuktuosius arba suktuosius, kurių sukrumas ne didesnis kaip 250 sūkių/m, ir pirminius, netekstūruotuosius verpalus iš celiuliozės acetato

 

 

5403 10 00 , 5403 32 00 , ex 5403 33 00 , 5403 39 00 , 5403 41 00 , 5403 42 00 , 5403 49 00 , ex 5604 90 10

 

 

43

Cheminiai gijiniai siūlai, dirbtinių kuokštelinių pluoštų verpalai, medvilnės verpalai, skirti mažmeninei prekybai

 

 

5204 20 00 , 5207 10 00 , 5207 90 00 , 5401 10 90 , 5401 20 90 , 5406 00 00 , 5508 20 90 , 5511 30 00

 

 

46

Sukaršta arba šukuota avių arba ėriukų vilna arba kiti švelniavilnių gyvūnų plaukai

 

 

5105 10 00 , 5105 21 00 , 5105 29 00 , 5105 31 00 , 5105 39 00

 

 

47

Sukarštos avių arba ėriukų vilnos verpalai (vilnoniai verpalai) arba sukarštų švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

 

 

5106 10 10 , 5106 10 90 , 5106 20 10 , 5106 20 91 , 5106 20 99 , 5108 10 10 , 5108 10 90

 

 

48

Šukuotos avių arba ėriukų vilnos verpalai (šukuotiniai vilnoniai verpalai) arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

 

 

5107 10 10 , 5107 10 90 , 5107 20 10 , 5107 20 30 , 5107 20 51 , 5107 20 59 , 5107 20 91 , 5107 20 99 , 5108 20 10 , 5108 20 90

 

 

49

Avių arba ėriukų vilnos verpalai arba švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, skirti mažmeninei prekybai

 

 

5109 10 10 , 5109 10 90 , 5109 90 00

 

 

50

Avių arba ėriukų vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai

 

 

5111 11 00 , 5111 19 00 , 5111 20 00 , 5111 30 10 , 5111 30 80 , 5111 90 10 , 5111 90 91 , 5111 90 98 , 5112 11 00 , 5112 19 00 , 5112 20 00 , 5112 30 10 , 5112 30 80 , 5112 90 10 , 5112 90 91 , 5112 90 98

 

 

51

Karšta arba šukuota medvilnė

 

 

5203 00 00

 

 

53

Medvilninis gazas

 

 

5803 00 10

 

 

54

Dirbtiniai kuokšteliniai pluoštai, įskaitant atliekas, nekaršti, nešukuoti arba kitu būdu neparuošti verpimui

 

 

5507 00 00

 

 

55

Sintetiniai kuokšteliniai pluoštai, įskaitant atliekas, nekaršti, nešukuoti arba kitu būdu neparuošti verpimui

 

 

5506 10 00 , 5506 20 00 , 5506 40 00 , 5506 90 00

 

 

56

Sintetinio kuokštelinio arba atliekinio sintetinio pluošto verpalai, skirti mažmeninei prekybai

 

 

5508 10 90 , 5511 10 00 , 5511 20 00

 

 

58

Kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, rišti (gatavi arba negatavi)

 

 

5701 10 10 , 5701 10 90 , 5701 90 10 , 5701 90 90

 

 

59

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga, išskyrus 58 kategorijos kilimus

 

 

5702 10 00 , 5702 31 10 , 5702 31 80 , 5702 32 00 , ex 5702 39 00 , 5702 41 10 , 5702 41 90 , 5702 42 00 , ex 5702 49 00 , 5702 50 10 , 5702 50 31 , 5702 50 39 , ex 5702 50 90 , 5702 91 00 , 5702 92 10 , 5702 92 90 , ex 5702 99 00 , 5703 10 00 , 5703 20 12 , 5703 20 18 , 5703 20 92 , 5703 20 98 , 5703 30 12 , 5703 30 18 , 5703 30 82 , 5703 30 88 , 5703 90 20 , 5703 90 80 , 5704 10 00 , 5704 20 00 , 5704 90 00 , 5705 00 30 , ex 5705 00 80

 

 

60

Rankomis austi Gobelins, Flanders, Aubusson, Beauvais ir panašių rūšių gobelenai, taip pat siuvinėti (pavyzdžiui, mažu dygsneliu, kryželiu), įrėminti arba panašiai rankomis

 

 

5805 00 00

 

 

61

Siaurieji audiniai ir juostelės, kurias sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais (bolducs), išskyrus etiketes ir panašius 62 kategorijos dirbinius

Elastiniai audiniai ir apsiuvai (nemegzti ir nenerti), pagaminti iš tekstilinių medžiagų, susiūtų guminiais siūlais

 

 

ex 5806 10 00 , 5806 20 00 , 5806 31 00 , 5806 32 10 , 5806 32 90 , 5806 39 00 , 5806 40 00

 

 

62

Šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus), apvytiniai siūlai (išskyrus metalizuotuosius siūlus ir apvytinius ašutų siūlus)

 

 

5606 00 91 , 5606 00 99

 

 

Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos, išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas, rankų darbo arba mechaniniu būdu pagaminti nėriniai, nėriniai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais

 

 

5804 10 10 , 5804 10 90 , 5804 21 00 , 5804 29 00 , 5804 30 00

 

 

Etiketės, emblemos ir panašūs dirbiniai iš tekstilės medžiagų, nesiuvinėti, rietime, juostelėmis arba iškirpti tam tikromis formomis ar dydžiais, austiniai

 

 

5807 10 10 , 5807 10 90

 

 

Pintinės juostelės ir dekoratyviniai apsiuvai rietime; kutai, bumbulai ir panašūs dirbiniai

 

 

5808 10 00 , 5808 90 00

 

 

Siuvinėjimai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais

 

 

5810 10 10 , 5810 10 90 , 5810 91 10 , 5810 91 90 , 5810 92 10 , 5810 92 90 , 5810 99 10 , 5810 99 90

 

 

63

Megztinės arba nertinės medžiagos iš sintetinio pluošto, kuriose elastomeriniai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, ir megztinės arba nertinės medžiagos, kuriose guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

 

 

5906 91 00 , ex 6002 40 00 , 6002 90 00 , ex 6004 10 00 , 6004 90 00

 

 

Raschel nėriniai ir „ilgapūkės“ medžiagos iš sintetinių pluoštų

 

 

ex 6001 10 00 , 6003 30 10 , ex 6005 36 00 , ex 6005 37 00 , ex 6005 38 00 , ex 6005 39 00

 

 

65

Megztinės arba nertinės medžiagos, išskyrus 38 A ir 63 kategorijų, iš vilnos, medvilnės ar cheminio pluošto

 

 

5606 00 10 , ex 6001 10 00 , 6001 21 00 , 6001 22 00 , ex 6001 29 00 , 6001 91 00 , 6001 92 00 , ex 6001 99 00 , ex 6002 40 00 , 6003 10 00 , 6003 20 00 , 6003 30 90 , 6003 40 00 , ex 6004 10 00 , 6005 90 10 , 6005 21 00 , 6005 22 00 , 6005 23 00 , 6005 24 00 , 6005 35 00 , ex 6005 36 00 , ex 6005 37 00 , ex 6005 38 00 , ex 6005 39 00 , 6005 41 00 , 6005 42 00 , 6005 43 00 , 6005 44 00 , 6006 10 00 , 6006 21 00 , 6006 22 00 , 6006 23 00 , 6006 24 00 , ex 6006 31 00 , ex 6006 32 00 , ex 6006 33 00 , ex 6006 34 00 , 6006 41 00 , 6006 42 00 , 6006 43 00 , 6006 44 00

 

 

66

Kelioniniai pledai ir antklodės, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

 

 

6301 10 00 , 6301 20 90 , 6301 30 90 , ex 6301 40 90 , ex 6301 90 90

 

 

III B GRUPĖ

10

Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, megztos arba nertos

17 porų

59

6111 90 11 , 6111 20 10 , 6111 30 10 , ex 6111 90 90 , 6116 10 20 , 6116 10 80 , 6116 91 00 , 6116 92 00 , 6116 93 00 , 6116 99 00

67

Megzti arba nerti drabužių priedai, išskyrus skirtus kūdikiams; visų rūšių namų ūkio skalbiniai, megzti arba nerti; užuolaidos (įskaitant portjeras), vidinės uždangos, užuolaidų arba lovų lambrekenai ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai, megzti arba nerti; megztos arba nertos antklodės ir kelioniniai pledai, kiti megzti arba nerti dirbiniai, įskaitant drabužių arba drabužių priedų dalis

 

 

5807 90 90 , 6113 00 10 , 6117 10 00 , 6117 80 10 , 6117 80 80 , 6117 90 00 , 6301 20 10 , 6301 30 10 , 6301 40 10 , 6301 90 10 , 6302 10 00 , 6302 40 00 , ex 6302 60 00 , 6303 12 00 , 6303 19 00 , 6304 11 00 , 6304 20 00 , 6304 91 00 , ex 6305 20 00 , 6305 32 11 , ex 6305 32 90 , 6305 33 10 , ex 6305 39 00 , ex 6305 90 00 , 6307 10 10 , 6307 90 10 , ex 9619 00 40 , ex 9619 00 50

 

 

67 a)

Iš jų: maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, pagaminti iš polietileno arba polipropileno juostelių

 

 

6305 32 11 , 6305 33 10

 

 

69

Moteriški arba mergaičių apatinukai, išskyrus megztus arba nertus

7,8

128

6108 11 00 , 6108 19 00

70

Pėdkelnės ir triko iš sintetinių pluoštų, kurių atskiro vienasiūlio verpalo ilginis tankis mažesnis kaip 67 decitekso (6,7 tex)

30,4 poros

33

ex 6115 10 10 , 6115 21 00 , 6115 30 19

Moteriškos kojinės iš sintetinių pluoštų

ex 6115 10 10 , 6115 96 91

72

Maudymosi kostiumėliai, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

9,7

103

6112 31 10 , 6112 31 90 , 6112 39 10 , 6112 39 90 , 6112 41 10 , 6112 41 90 , 6112 49 10 , 6112 49 90 , 6211 11 00 , 6211 12 00

74

Moteriški arba mergaičių kostiumai ir ansambliai iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, megzti arba nerti, išskyrus slidinėjimo kostiumus

1,54

650

6104 13 00 , 6104 19 20 , ex 6104 19 90 , 6104 22 00 , 6104 23 00 , 6104 29 10 , ex 6104 29 90

75

Vyriški arba berniukų kostiumai ir ansambliai, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto, megzti arba nerti, išskyrus slidinėjimo kostiumus

0,80

1 250

6103 10 10 , 6103 10 90 , 6103 22 00 , 6103 23 00 , 6103 29 00

84

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

 

 

6214 20 00 , 6214 30 00 , 6214 40 00 , ex 6214 90 00

 

 

85

Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai, išskyrus megztus arba nertus, iš vilnos, medvilnės arba cheminio pluošto

17,9

56

6215 20 00 , 6215 90 00

86

Korsetai, juosmenėlės, keliaraiščiai, petnešos ir panašūs dirbiniai bei jų dalys, megzti ar nerti arba nemegzti ar nenerti

8,8

114

6212 20 00 , 6212 30 00 , 6212 90 00

87

Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, išskyrus megztas ir nertas

 

 

ex 6209 90 10 , ex 6209 20 00 , ex 6209 30 00 , ex 6209 90 90 , 6216 00 00

 

 

88

Kojinės, puskojinės ir kojinaitės, nemegztos ir nenertos; kiti drabužių priedai, drabužių arba drabužių priedų dalys, išskyrus skirtus kūdikiams, išskyrus megztus arba nertus

 

 

ex 6209 90 10 , ex 6209 20 00 , ex 6209 30 00 , ex 6209 90 90 , 6217 10 00 , 6217 90 00

 

 

90

Virvės, virvelės, lynai ir trosai iš sintetinio pluošto, pinti arba nepinti

 

 

5607 41 00 , 5607 49 11 , 5607 49 19 , 5607 49 90 , 5607 50 11 , 5607 50 19 , 5607 50 30 , 5607 50 90

 

 

91

Palapinės

 

 

6306 22 00 , 6306 29 00

 

 

93

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, pagaminti iš audinių, išskyrus polietileną arba polipropileno juosteles

 

 

ex 6305 20 00 , ex 6305 32 90 , ex 6305 39 00

 

 

94

Vata iš tekstilės medžiagų ir jos dirbiniai; tekstilės plaušeliai, kurių ilgis ne didesnis kaip 5 mm (flock), tekstilės dulkės ir gumuliukai

 

 

5601 21 10 , 5601 21 90 , 5601 22 10 , 5601 22 90 , 5601 29 00 , 5601 30 00 , 9619 00 30

 

 

95

Veltinis ir dirbiniai iš veltinio, įmirkyti arba neįmirkyti, aptraukti arba neaptraukti, išskyrus grindų dangas

 

 

5602 10 19 , 5602 10 31 , ex 5602 10 38 , 5602 10 90 , 5602 21 00 , ex 5602 29 00 , 5602 90 00 , ex 5807 90 10 , ex 5905 00 70 , 6210 10 10 , 6307 90 91

 

 

96

Neaustinės medžiagos ir dirbiniai iš tokių medžiagų, įmirkyti arba neįmirkyti, aptraukti arba neaptraukti, padengti arba nepadengti, laminuotieji arba nelaminuotieji

 

 

5603 11 10 , 5603 11 90 , 5603 12 10 , 5603 12 90 , 5603 13 10 , 5603 13 90 , 5603 14 10 , 5603 14 90 , 5603 91 10 , 5603 91 90 , 5603 92 10 , 5603 92 90 , 5603 93 10 , 5603 93 90 , 5603 94 10 , 5603 94 90 , ex 5807 90 10 , ex 5905 00 70 , 6210 10 92 , 6210 10 98 , ex 6301 40 90 , ex 6301 90 90 , 6302 22 10 , 6302 32 10 , 6302 53 10 , 6302 93 10 , 6303 92 10 , 6303 99 10 , ex 6304 19 90 , ex 6304 93 00 , ex 6304 99 00 , ex 6305 32 90 , ex 6305 39 00 , 6307 10 30 , 6307 90 92 , ex 6307 90 98 , ex 9619 00 40 , ex 9619 00 50

 

 

97

Tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų, ir gatavi žvejybos tinklai iš siūlų, virvių, virvelių arba lynų

 

 

5608 11 20 , 5608 11 80 , 5608 19 11 , 5608 19 19 , 5608 19 30 , 5608 19 90 , 5608 90 00

 

 

98

Kiti dirbiniai iš siūlų, virvių, virvelių, trosų ar lynų, išskyrus tekstilės medžiagas, dirbinius, pagamintus iš tokių medžiagų ir 97 kategorijos dirbinius

 

 

5609 00 00 , 5905 00 10

 

 

99

Tekstilės audeklai, padengti dervomis (gum) arba krakmolingomis medžiagomis, naudojami knygoms įrišti ir turintys panašią paskirtį; techninė audinio kalkė; paruoštos tapybai gruntuotos drobės; klijuotės, kolenkorai ir panašūs sustandinti tekstilės audeklai, naudojami skrybėlių pagrindams

 

 

5901 10 00 , 5901 90 00

 

 

Linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais; grindų danga, sudaryta iš apvalkalo arba iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais

 

 

5904 10 00 , 5904 90 00

 

 

Gumuoti tekstilės audeklai, nemegzti arba nenerti, išskyrus skirtus padangoms

 

 

5906 10 00 , 5906 99 10 , 5906 99 90

 

 

Kitu būdu įmirkyti ar aptraukti tekstilės audeklai; tapybos būdu dekoruotos drobės, naudojamos kaip teatro dekoracijos; studijų fonai, išskyrus 100 kategorijos dirbinius

 

 

5907 00 00

 

 

100

Tekstilės audeklai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti celiuliozės dariniais arba kitais plastikais

 

 

5903 10 10 , 5903 10 90 , 5903 20 10 , 5903 20 90 , 5903 90 10 , 5903 90 91 , 5903 90 99

 

 

101

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, išskyrus iš sintetinių pluoštų

 

 

ex 5607 90 90

 

 

109

Dirbiniai iš brezento, burės, tentai ir markizės

 

 

6306 12 00 , 6306 19 00 , 6306 30 00

 

 

110

Austi pripučiami čiužiniai

 

 

6306 40 00

 

 

111

Stovyklavimo įranga, austa, išskyrus pripučiamus čiužinius ir palapines

 

 

6306 90 00

 

 

112

Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, austi, išskyrus 113 ir 114 kategorijų

 

 

6307 20 00 , ex 6307 90 98

 

 

113

Grindų šluostės, indų pašluostės, dulkių šluostės, išskyrus megztas arba nertas

 

 

6307 10 90

 

 

114

Techninės paskirties tekstilės audeklai ir dirbiniai

 

 

5902 10 10 , 5902 10 90 , 5902 20 10 , 5902 20 90 , 5902 90 10 , 5902 90 90 , 5908 00 00 , 5909 00 10 , 5909 00 90 , 5910 00 00 , 5911 10 00 , ex 5911 20 00 , 5911 31 11 , 5911 31 19 , 5911 31 90 , 5911 32 11 , 5911 32 19 , 5911 32 90 , 5911 40 00 , 5911 90 10 , 5911 90 91 , 5911 90 99

 

 

IV GRUPĖ

115

Lininiai arba ramės (kiniškosios dilgėlės) verpalai

 

 

5306 10 10 , 5306 10 30 , 5306 10 50 , 5306 10 90 , 5306 20 10 , 5306 20 90 , 5308 90 12 , 5308 90 19

 

 

117

Lininiai arba ramės (kiniškosios dilgėlės) audiniai

 

 

5309 11 10 , 5309 11 90 , 5309 19 00 , 5309 21 00 , 5309 29 00 , 5311 00 10 , ex 5803 00 90 , 5905 00 30

 

 

118

Stalo skalbiniai, skalbiniai kūno priežiūrai ir virtuvės skalbiniai iš lino arba iš ramės (kiniškosios dilgėlės) išskyrus megztus arba nertus

 

 

6302 29 10 , 6302 39 20 , 6302 59 10 , ex 6302 59 90 , 6302 99 10 , ex 6302 99 90

 

 

120

Užuolaidos (įskaitant portjeras), vidinės uždangos, užuolaidų arba lovų lambrekenai ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai, nemegzti ir nenerti, iš lino arba ramės (kiniškosios dilgėlės)

 

 

ex 6303 99 90 , 6304 19 30 , ex 6304 99 00

 

 

121

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, iš linų arba ramės

 

 

ex 5607 90 90

 

 

122

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš lino arba iš ramės, išskyrus megztus arba nertus

 

 

ex 6305 90 00

 

 

123

Pūkiniai ir šeniliniai audiniai iš linų ar ramės, išskyrus siauruosius audinius

 

 

5801 90 10 , ex 5801 90 90

 

 

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai iš lino arba ramės, išskyrus megztus arba nertus

 

 

ex 6214 90 00

 

 

V GRUPĖ

124

Sintetiniai kuokšteliniai pluoštai

 

 

5501 10 00 , 5501 20 00 , 5501 30 00 , 5501 40 00 , 5501 90 00 , 5503 11 00 , 5503 19 00 , 5503 20 00 , 5503 30 00 , 5503 40 00 , 5503 90 00 , 5505 10 10 , 5505 10 30 , 5505 10 50 , 5505 10 70 , 5505 10 90

 

 

125 A

Sintetiniai gijiniai siūlai (ištisiniai), neskirti mažmeninei prekybai, išskyrus 41 kategorijos siūlus

 

 

5402 45 00 , 5402 46 00 , 5402 47 00

 

 

125 B

Vienagijai siūlai, juostelės (dirbtiniai šiaudeliai ir panašūs dirbiniai), ketguto imitacijos, iš sintetinių medžiagų

 

 

5404 11 00 , 5404 12 00 , 5404 19 00 , 5404 90 10 , 5404 90 90 , ex 5604 90 10 , ex 5604 90 90

 

 

126

Dirbtiniai kuokšteliniai pluoštai

 

 

5502 10 00 , 5502 90 00 , 5504 10 00 , 5504 90 00 , 5505 20 00

 

 

127 A

Dirbtiniai gijiniai siūlai (ištisiniai), neskirti mažmeninei prekybai, išskyrus 42 kategorijos siūlus

 

 

5403 31 00 , ex 5403 32 00 , ex 5403 33 00

 

 

127 B

Vienagijai siūlai, juostelės (dirbtiniai šiaudeliai ir panašūs dirbiniai), ketguto imitacijos, iš dirbtinių tekstilės medžiagų

 

 

5405 00 00 , ex 5604 90 90

 

 

128

Sukaršti arba šukuoti šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai

 

 

5105 40 00

 

 

129

Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų verpalai

 

 

5110 00 00

 

 

130 A

Šilko siūlai (išskyrus šilko atliekų verpalus)

 

 

5004 00 10 , 5004 00 90 , 5006 00 10

 

 

130 B

Šilko siūlai, išskyrus 130 A kategorijos; šilkaverpių fibroinas

 

 

5005 00 10 , 5005 00 90 , 5006 00 90 , ex 5604 90 90

 

 

131

Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai

 

 

5308 90 90

 

 

132

Popieriniai verpalai

 

 

5308 90 50

 

 

133

Sėjamosios kanapės verpalai

 

 

5308 20 10 , 5308 20 90

 

 

134

Metalizuoti siūlai

 

 

5605 00 00

 

 

135

Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų audiniai

 

 

5113 00 00

 

 

136

Šilko arba šilko atliekų audiniai

 

 

5007 10 00 , 5007 20 11 , 5007 20 19 , 5007 20 21 , 5007 20 31 , 5007 20 39 , 5007 20 41 , 5007 20 51 , 5007 20 59 , 5007 20 61 , 5007 20 69 , 5007 20 71 , 5007 90 10 , 5007 90 30 , 5007 90 50 , 5007 90 90 , 5803 00 30 , ex 5905 00 90 , ex 5911 20 00

 

 

137

Pūkiniai audiniai, šeniliniai audiniai ir siaurieji audiniai iš šilko arba šilko atliekų

 

 

ex 5801 90 90 , ex 5806 10 00

 

 

138

Popierinių verpalų ir kitų tekstilės pluoštų audiniai, išskyrus iš ramės pagamintus audinius

 

 

5311 00 90 , ex 5905 00 90

 

 

139

Audiniai iš metalinių siūlų ir audiniai iš metalizuotųjų siūlų

 

 

5809 00 00

 

 

140

Megztinės arba nertinės tekstilės medžiagos, išskyrus iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, medvilnės arba cheminio pluošto

 

 

ex 6001 10 00 , ex 6001 29 00 , ex 6001 99 00 , 6003 90 00 , 6005 90 90 , 6006 90 00

 

 

141

Kelioniniai pledai ir antklodės iš tekstilės medžiagos, išskyrus pagamintas iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, medvilnės arba cheminio pluošto

 

 

ex 6301 90 90

 

 

142

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga iš sizalio, iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų arba iš pluoštinio banano

 

 

ex 5702 39 00 , ex 5702 49 00 , ex 5702 50 90 , ex 5702 99 00 , ex 5705 00 80

 

 

144

Veltinys iš šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų

 

 

ex 5602 10 38 , ex 5602 29 00

 

 

145

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, iš abakos (pluoštinio banano) pluošto arba iš sėjamosios kanapės

 

 

ex 5607 90 20 , ex 5607 90 90

 

 

146 A

Špagatai arba pakavimo virvės žemės ūkio mašinoms, iš sizalio arba iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų

 

 

ex 5607 21 00

 

 

146 B

Virvės, virvelės, lynai ir trosai iš sizalio arba iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų, išskyrus 146 A kategorijos gaminius

 

 

ex 5607 21 00 , 5607 29 00

 

 

146 C

Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, apipinti arba neapipinti, iš džiuto arba iš kitų karnienos tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai

 

 

ex 5607 90 20

 

 

147

Šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti), verpalų atliekos ir išplaušinta žaliava, išskyrus nekarštas ir nešukuotas

 

 

ex 5003 00 00

 

 

148 A

Džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, priskiriamų 5303 pozicijai, verpalai

 

 

5307 10 00 , 5307 20 00

 

 

148 B

Kokoso pluošto (plaušų) verpalai

 

 

5308 10 00

 

 

149

Džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos audiniai, kurių plotis didesnis kaip 150 cm

 

 

5310 10 90 , ex 5310 90 00

 

 

150

Džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos audiniai, kurių plotis ne didesnis kaip 150 cm; maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš džiuto arba iš kitų luobinių tekstilės pluoštų, išskyrus naudotus

 

 

5310 10 10 , ex 5310 90 00 , 5905 00 50 , 6305 10 90

 

 

151 A

Grindų danga iš kokoso pluošto (plaušų)

 

 

5702 20 00

 

 

151 B

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga iš džiuto arba kitų tekstilės pluoštų iš karnienos, išskyrus siūtinę ar klijuotinę

 

 

ex 5702 39 00 , ex 5702 49 00 , ex 5702 50 90 , ex 5702 99 00

 

 

152

Smaigstytinis veltinys iš džiuto arba iš kitų karnienos tekstilės pluoštų, neįmirkytas ir nepadengtas, išskyrus grindų dangas

 

 

5602 10 11

 

 

153

Naudoti maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti, iš džiuto arba iš kitų karnienos tekstilės pluoštų, priskiriamų 5303 pozicijai

 

 

6305 10 10

 

 

154

Šilkaverpių kokonai, tinkami išvynioti

 

 

5001 00 00

 

 

Šilko žaliava (nesukta)

 

 

5002 00 00

 

 

Šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti), verpalų atliekos ir išplaušinta žaliava, nekarštos ir nešukuotos

 

 

ex 5003 00 00

 

 

Nekaršta ir nešukuota vilna

 

 

5101 11 00 , 5101 19 00 , 5101 21 00 , 5101 29 00 , 5101 30 00

 

 

Nekaršti ir nešukuoti švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai

 

 

5102 11 00 , 5102 19 10 , 5102 19 30 , 5102 19 40 , 5102 19 90 , 5102 20 00

 

 

Vilnos arba švelniavilnių ar šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų atliekos, įskaitant verpalų atliekas, bet neįskaitant išplaušintos žaliavos

 

 

5103 10 10 , 5103 10 90 , 5103 20 00 , 5103 30 00

 

 

Vilnos arba švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų išplaušinta žaliava

 

 

5104 00 00

 

 

Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

 

 

5301 10 00 , 5301 21 00 , 5301 29 00 , 5301 30 00

 

 

Ramės (kiniškosios dilgėlės) ir kiti augaliniai tekstilės pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti: pakulos, pašukos ir atliekos, išskyrus kokoso pluošto (plaušų) ir abakos

 

 

5305 00 00

 

 

Nekaršta ir nešukuota medvilnė

 

 

5201 00 10 , 5201 00 90

 

 

Medvilnės atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

 

 

5202 10 00 , 5202 91 00 , 5202 99 00

 

 

Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

 

 

5302 10 00 , 5302 90 00

 

 

Abakos (manilinės kanapės arba Musa textilis Nee) pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti: abakos pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

 

 

5305 00 00

 

 

Džiutas ir kiti tekstilės pluoštai iš karnienos (išskyrus linus, sėjamąsias kanapes ir ramę (kiniškąją dilgėlę)), žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti: džiuto ir kitų luobinių tekstilės pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

 

 

5303 10 00 , 5303 90 00

 

 

Kiti augaliniai tekstilės pluoštai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti: šių pluoštų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

 

 

5305 00 00

 

 

156

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir puloveriai, megzti arba nerti, iš šilko arba iš šilko atliekų

 

 

6106 90 30 , ex 6110 90 90

 

 

157

Megzti arba nerti drabužiai, išskyrus 1–123 ir 156 kategorijų drabužius

 

 

ex 6101 90 20 , ex 6101 90 80 , 6102 90 10 , 6102 90 90 , ex 6103 39 00 , ex 6103 49 00 , ex 6104 19 90 , ex 6104 29 90 , ex 6104 39 00 , 6104 49 00 , ex 6104 69 00 , 6106 90 50 , 6106 90 90 , ex 6107 99 00 , ex 6108 99 00 , 6110 90 10 , ex 6110 90 90 , ex 6111 90 90 , ex 6114 90 00

 

 

159

Suknelės, palaidinukės ir marškiniai-palaidinukės, nemegztos ir nenertos, iš šilko arba šilko atliekų

 

 

6204 49 10 , 6206 10 00

 

 

Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai, nemegzti ir nenerti, iš šilko arba šilko atliekų

 

 

6214 10 00

 

 

Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai iš šilko arba šilko atliekų

 

 

6215 10 00

 

 

160

Nosinės iš šilko arba šilko atliekų

 

 

ex 6213 90 00

 

 

161

Nemegzti ir nenerti drabužiai, išskyrus 1–123 ir 159 kategorijų drabužius

 

 

6201 19 00 , 6201 99 00 , 6202 19 00 , 6202 99 00 , 6203 19 90 , 6203 29 90 , 6203 39 90 , 6203 49 90 , 6204 19 90 , 6204 29 90 , 6204 39 90 , 6204 49 90 , 6204 59 90 , 6204 69 90 , 6205 90 10 , ex 6205 90 80 , 6206 90 10 , 6206 90 90 , ex 6211 20 00 , ex 6211 39 00 , ex 6211 49 00 , ex 9619 00 50

 

 

163

Marlė ir marlės dirbiniai, suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

 

 

3005 90 31 “

 

 

6.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/35

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/174

2018 m. vasario 2 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) nuostatos dėl 2019 m. šalutinių tikslinių kintamųjų, susijusių su iš kartos į kartą išliekančiomis nepalankiomis sąlygomis, namų ūkio sudėtimi ir pajamų dydžio pokyčiais, sąrašo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) (1), ypač į jo 15 straipsnio 2 dalies f punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1177/2003 nustatyta bendra sistemingo pajamų ir gyvenimo sąlygų Europos statistikos rengimo sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis būtų galima naudotis palyginamais ir aktualiais skerspjūvio bei išilginio pjūvio duomenimis apie pajamas ir skurdo bei socialinės atskirties lygį ir sudėtį;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 15 straipsnio 2 dalies f punktą įgyvendinimo priemonės turi būti priimamos kasmet, kad būtų nustatomos šalutinės tikslinės sritys ir kintamieji, tais metais įtrauktini į ES SPGS skerspjūvio komponentą. Todėl reikėtų priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatomi 2019 m. iš kartos į kartą išliekančių nepalankių sąlygų, namų ūkio sudėties ir pajamų dydžio pokyčių modulio šalutiniai tiksliniai kintamieji ir jų kodai;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2019 m. iš kartos į kartą išliekančių nepalankių sąlygų, namų ūkio sudėties ir pajamų dydžio pokyčių modulio, kuris yra ES SPGS skerspjūvio komponento dalis, šalutinių tikslinių kintamųjų ir jų kodų sąrašas nustatomas priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. vasario 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 165, 2003 7 3, p. 1.

PRIEDAS

2019 m. iš kartos į kartą išliekančių nepalankių sąlygų, namų ūkio sudėties ir pajamų dydžio pokyčių modulio, kuris yra ES-SPGS skerspjūvio komponento dalis, šalutiniai tiksliniai kintamieji ir jų kodai pateikiami toliau.

1.   Vienetai

Informacija apie iš kartos į kartą išliekančias nepalankias sąlygas pateikiama apie visus esamus namų ūkio narius arba, jei taikoma, apie visus atrinktus vyresnius kaip 24 m. ir jaunesnius kaip 60 m. respondentus.

Informacija apie pajamų dydžio pokyčius ir namų ūkio sudėtį taikoma namų ūkio lygmeniu ir yra susijusi su visu namų ūkiu.

2.   Duomenų rinkimo būdas

Konkrečių asmenų lygmens kintamųjų duomenys renkami asmeniškai apklausiant visus esamus namų ūkio narius arba, jei taikoma, visus atrinktus vyresnius kaip 24 m. ir jaunesnius kaip 60 m. respondentus.

Namų ūkio lygmens kintamųjų duomenys renkami asmeniškai apklausiant namų ūkio respondentą.

Išimties atveju vietoj laikinai nesančių ar neveiksnių asmenų leidžiama apklausti jiems atstovaujančius asmenis.

3.   Ataskaitinis laikotarpis

Su iš kartos į kartą išliekančių nepalankių sąlygų kintamaisiais susijęs ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kai apklausiamajam buvo maždaug 14 m.

Su pajamų dydžio pokyčių ir namų ūkio sudėties (namų ūkio narių tarpusavio ryšių) kintamaisiais susijęs ataskaitinis laikotarpis – dabartinis laikotarpis.

4.   Iš kartos į kartą išliekančioms nepalankioms sąlygoms taikomos apibrėžtys

1)   Tėvas– asmuo, kurį apklausiamasis laikė savo tėvu tuo metu, kai jam buvo maždaug 14 m. Paprastai tėvas yra biologinis tėvas, tačiau jeigu apklausiamasis ataskaitiniu laikotarpiu savo tėvu laiko kitą asmenį, atsakymai turėtų būti susiję su pastaruoju, net jeigu biologinis tėvas yra gyvas ir žinoma, kas jis.

2)   Motina– asmuo, kurį apklausiamasis laikė savo motina tuo metu, kai jam (jai) buvo maždaug 14 m. Paprastai motina yra biologinė motina, tačiau jeigu apklausiamasis ataskaitiniu laikotarpiu savo motina laiko kitą asmenį, atsakymai turėtų būti susiję su pastarąja, net jeigu biologinė motina yra gyva ir žinoma, kas ji.

3)   Namų ūkis– namų ūkis, kuriame respondentas gyveno, kai jam buvo maždaug 14 m.

Jei respondento tėvai išsiskyrę / gyveno atskirai ir jį globojo bendrai (tėvas ir motina po pusę laiko), respondentas gali:

—

savo namų ūkį pasirinkti objektyviai, atsižvelgdamas į savo pagrindinį adresą (t. y. nurodytąjį gyventojų registre ir (arba) tapatybės kortelėje ar pase), kai jam buvo maždaug 14 m.,

—

savo namų ūkį pasirinkti subjektyviai, atsižvelgdamas į tai, kur jis labiau jautėsi esantis namuose, kai jam buvo maždaug 14 m.

Jei respondento tėvai išsiskyrę / gyveno atskirai ir jo bendrai neglobojo, namų ūkis turėtų būti tas, kuriame respondentas gyveno visą laiką arba daugiausia laiko.

Šalutiniai tiksliniai kintamieji Komisijai (Eurostatui) siunčiami namų ūkio duomenų rinkmenoje (H rinkmenoje) ir asmens duomenų rinkmenoje (P rinkmenoje) po pirminių tikslinių kintamųjų.

 

2019 m. tyrimo modulis

Iš kartos į kartą išliekančios nepalankios sąlygos

Kintamojo pavadinimas

Kodas

Tikslinis kintamasis

Šeimos duomenys

PT220

 

Namų ūkio tipas, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Privatus namų ūkis

2

Gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje

PT220_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT230

 

Motinos gyvenimas kartu, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Taip

2

Ne, ji negyveno tame pačiame namų ūkyje, bet aš palaikiau su ja ryšį

3

Ne, ji negyveno tame pačiame namų ūkyje ir aš nepalaikiau su ja ryšio

4

Ne, mirusi

PT0230_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT240

 

Tėvo gyvenimas kartu, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Taip

2

Ne, jis negyveno tame pačiame namų ūkyje, bet aš palaikiau su juo ryšį

3

Ne, jis negyveno tame pačiame namų ūkyje ir aš nepalaikiau su juo ryšio

4

Ne, miręs

PT240_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT020

 

Suaugusiųjų skaičius, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

Skaičius (2 skaitmenys) 0–99

PT020_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT030

 

Vaikų skaičius, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

Skaičius (2 skaitmenys) 0–99

PT030_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT040

 

Namų ūkyje gyvenusių dirbančių asmenų skaičius, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

Skaičius (2 skaitmenys) 0–99

PT040_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT250

 

Urbanizacijos lygis, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Didmiestis (daugiau kaip 100 000 gyventojų)

2

Miestas arba priemiestis (10 000 –100 000 gyventojų)

3

Kaimo vietovė, miestelis ar kaimas (mažiau kaip 10 000 gyventojų)

PT250_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT210

 

Gyvenamojo būsto statusas, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Nuosavas

2

Nuomojamas

3

Apgyvendinimo vieta suteikta nemokamai

– 1

Nežinau

PT210_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

Tėvų biografijos faktai

PT060

 

Tėvo gimimo šalis

 

Tėvo gimimo šalis (SCL GEO dviraidis kodas)

– 1

Nežinau

PT060_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT070

 

Tėvo pilietybė

 

Pagrindinės pilietybės šalis (SCL GEO dviraidis kodas)

– 1

Nežinau

PT070_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT090

 

Motinos gimimo šalis

 

Motinos gimimo šalis (SCL GEO dviraidis kodas)

– 1

Nežinau

PT090_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT100

 

Motinos pilietybė

 

Pagrindinės pilietybės šalis (SCL GEO dviraidis kodas)

– 1

Nežinau

PT100_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

Duomenys apie išsilavinimą

PT110

 

Aukščiausias tėvo įgytas išsilavinimas

1

Žemas (žemesnis nei pradinis, pradinis arba pagrindinis išsilavinimas)

2

Vidutinis (vidurinis išsilavinimas ir profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą)

3

Aukštas (sutrumpintas aukštasis mokslas, bakalauro ar lygiavertės studijos, magistro ar lygiavertės studijos, doktoranto ar lygiavertės studijos)

– 1

Nežinau

PT110_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT120

 

Aukščiausias motinos įgytas išsilavinimas

1

Žemas (žemesnis nei pradinis, pradinis arba pagrindinis išsilavinimas)

2

Vidutinis (vidurinis išsilavinimas ir profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą)

3

Aukštas (sutrumpintas aukštasis mokslas, bakalauro ar lygiavertės studijos, magistro ar lygiavertės studijos, doktoranto ar lygiavertės studijos)

– 1

Nežinau

PT120_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

Duomenys apie profesinę veiklą

PT130

 

Tėvo aktyvumo statusas, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Samdomasis darbuotojas, dirbantis visą darbo dieną

2

Samdomasis darbuotojas, dirbantis ne visą darbo dieną

3

Dirba savarankiškai arba šeimos versle

4

Bedarbis / ieško darbo

5

Išėjęs į pensiją

6

Turi nuolatinę negalią ir (arba) yra nedarbingas

7

Atlieka namų ruošos užduotis ir priežiūros pareigas

8

Kitas neaktyvus asmuo

– 1

Nežinau

PT130_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT140

 

Tėvas ėjo vadovaujamas pareigas, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Taip

2

Ne

– 1

Nežinau

PT140_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 4

Netaikoma (tėvas nedirbo)

– 5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT150

 

Pagrindinė tėvo profesija, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

 

ISCO-08(COM) kodas (1 skaitmuo)

– 1

Nežinau

PT150_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 4

Netaikoma (tėvas nedirbo)

– 5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT160

 

Motinos aktyvumo statusas, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Samdomasis darbuotojas, dirbantis visą darbo dieną

2

Samdomasis darbuotojas, dirbantis ne visą darbo dieną

3

Dirba savarankiškai arba šeimos versle

4

Bedarbė / ieško darbo

5

Išėjusi į pensiją

6

Turi nuolatinę negalią ir (arba) yra nedarbinga

7

Atlieka namų ruošos užduotis ir priežiūros pareigas

8

Kitas neaktyvus asmuo

– 1

Nežinau

PT160_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT170

 

Motina ėjo vadovaujamas pareigas, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Taip

2

Ne

– 1

Nežinau

PT170_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 4

Netaikoma (motina nedirbo)

– 5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT180

 

Pagrindinė motinos profesija, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

 

ISCO-08(COM) kodas (1 skaitmuo)

– 1

Nežinau

PT180_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 4

Netaikoma (motina nedirbo)

– 5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

Materialinis nepriteklius

PT190

 

Namų ūkio finansinė padėtis, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Labai bloga

2

Bloga

3

Santykinai bloga

4

Santykinai gera

5

Gera

6

Labai gera

– 1

Nežinau

PT190_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT260

 

Pagrindiniai mokykliniai poreikiai (knygos ir mokyklai skirti reikmenys) patenkinti, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Taip

2

Ne, dėl finansinių priežasčių

3

Ne, dėl kitų priežasčių

PT260_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT270

 

Kasdien valgyta mėsos, pvz., vištienos, ar žuvies (arba vegetariškų pakaitalų), kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Taip

2

Ne, dėl finansinių suvaržymų

3

Ne, dėl kitos priežasties

PT270_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

PT280

 

Savaitė kasmetinių atostogų ne namuose, kai respondentui buvo maždaug 14 m.

1

Taip

2

Ne, dėl finansinių suvaržymų

3

Ne, dėl kitos priežasties

PT280_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

 

2019 m. tyrimo neprivalomas modulis

Pajamų dydžio pokyčiai ir namų ūkio sudėtis

Kintamojo pavadinimas

Kodas

Tikslinis kintamasis

HI010

 

Pajamų pokytis, palyginti su praėjusiais metais (NEPRIVALOMA)

1

Padidėjo

2

Iš esmės nepasikeitė

3

Sumažėjo

HI010_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 3

Neatrinktas respondentas

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

HI020

 

Padidėjimo priežastis (NEPRIVALOMA)

1

Darbo užmokesčio indeksavimas / pakartotinis nustatymas

2

Pailgėjęs darbo laikas, padidintas darbo užmokestis (tame pačiame darbe)

3

Sugrįžo į darbo rinką po ligos, tėvystės / motinystės, vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros arba sergančio ar neįgalaus asmens priežiūros

4

Pradėjo dirbti arba pakeitė darbą

5

Pasikeitė šeimos sudėtis

6

Padidėjo socialinės išmokos

7

Kita

HI020_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (HI010≠1)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

HI030

 

Pajamų sumažėjimo priežastis (NEPRIVALOMA)

1

Sutrumpėjęs darbo laikas, sumažintas darbo užmokestis (tame pačiame darbe), įskaitant savarankišką darbą (ne savo noru)

2

Tėvystės / motinystės / vaiko priežiūros atostogos / vaiko priežiūra / sergančio ar neįgalaus asmens priežiūra

3

Pakeitė darbą

4

Prarastas darbas / nedarbas / (asmeninės) įmonės bankrotas

5

Prarado darbingumą dėl ligos ar negalios

6

Skyrybos / nutraukta partnerystė / kitas šeimos sudėties pokytis

7

Išėjimas į pensiją

8

Sumažintos socialinės išmokos

9

Kita

HI030_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (HI010≠3)

– 3

Neatrinktas respondentas

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

HI040

 

Būsimos pajamos (NEPRIVALOMA)

1

Padidės

2

Nepasikeis

3

Sumažės

HI040_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 3

Neatrinktas respondentas

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

HGYX (1)

 

Namų ūkio narių tarpusavio ryšiai (NEPRIVALOMA)  (2)

10

Partneris (žemas detalumo lygis)

11

Vyras / žmona / registruotas partneris (aukštas detalumo lygis)

12

Partneris / sugyventinis (aukštas detalumo lygis)

20

Sūnus / dukra (žemas detalumo lygis)

21

Biologinis sūnus / biologinė dukra / įsūnis / įdukra (aukštas detalumo lygis)

22

Posūnis / podukra (aukštas detalumo lygis)

30

Žentas / marti (žemas; aukštas detalumo lygis)

40

Vaikaitis (žemas; aukštas detalumo lygis)

50

Tėvas / motina (žemas detalumo lygis)

51

Biologinė motina / biologinis tėvas / įmotė / įtėvis (aukštas detalumo lygis)

52

Pamotė / patėvis (aukštas detalumo lygis)

60

Anyta / šešuras / uošvė / uošvis (žemas; aukštas detalumo lygis)

70

Senelis / senelė (žemas; aukštas detalumo lygis)

80

Brolis / sesuo (žemas detalumo lygis)

81

Biologinis brolis / biologinė sesuo (aukštas detalumo lygis)

82

Įbrolis / įseserė (aukštas detalumo lygis)

90

Kitas giminaitis (žemas; aukštas detalumo lygis)

95

Kitas negiminaitis (žemas; aukštas detalumo lygis)

99

Nenurodyta (žemas; aukštas detalumo lygis)

HGYX_F

1

Užpildyta

– 1

Neužpildyta

– 2

Netaikoma (vieno asmens namų ūkis)

– 7

Netaikoma (RB010≠2019)

(1)  X = 1,…, namų ūkyje gyvenančių asmenų skaičius – 1

Y = 2,…, namų ūkyje gyvenančių asmenų skaičius

Y > X.

(2)  Galima pasirinkti žemo arba aukšto detalumo lygio atsakymo kategoriją.

6.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/48

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/175

2018 m. vasario 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos II priedas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 26 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priede numatyta, kad 9 kategorijos „Vaisių spiritas“ spiritinių gėrimų prekinį pavadinimą turi sudaryti žodis „spiritas“ su prieš jį einančiu naudojamo vaisiaus, uogos arba daržovės pavadinimu. Tačiau kai kuriose oficialiosiose kalbose tie prekiniai pavadinimai yra tradiciškai sudaromi prie vaisiaus pavadinimo pridedant atitinkamą priesagą. Todėl turėtų būti leista tomis oficialiomis kalbomis ženklinamo vaisių spirito prekinį pavadinimą nurodyti panaudojant vaisiaus pavadinimą su priesaga;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priede 10 kategorijos „sidro spiritas ir kriaušių sidro spiritas“ specifikacijose nėra aiškiai numatyta galimybė kartu distiliuoti sidrą ir kriaušių sidrą siekiant pagaminti šios kategorijos spiritinį gėrimą. Tačiau kai kuriais atvejais spiritinis gėrimas yra tradiciškai gaunamas kartu distiliuojant sidrą ir kriaušių sidrą. Todėl šios kategorijos spiritinių gėrimų apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant aiškiai suteikti galimybę distiliuoti sidrą ir kriaušių sidrą kartu, kai tai numatyta pagal tradicinius gamybos metodus. Tiems atvejams taip pat būtina nustatyti taisykles dėl atitinkamo prekinio pavadinimo. Siekiant apsaugoti ekonominės veiklos vykdytojus nuo sunkumų, taip pat tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatą dėl spiritinių gėrimų, pagamintų iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, prekinio pavadinimo;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Spiritinių gėrimų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

9 kategorijos aprašymo f punktas pakeičiamas taip:

„f)

Vaisių spirito prekinis pavadinimas yra „spiritas“, prieš šį žodį nurodant vaisių, uogų ar daržovių pavadinimą, pavyzdžiui: vyšnių spiritas, kuris taip pat gali būti vadinamas kirsch, slyvų spiritas, kuris taip pat gali būti vadinamas slivovitz, mirabelių, persikų, obuolių, kriaušių, abrikosų, figų, citrusinių vaisių ar vynuogių spiritas arba kitokių vaisių spiritas. Šį prekinį pavadinimą gali sudaryti vaisiaus pavadinimas su priesaga, jei šis pavadinimas pateikiamas čekų, graikų, kroatų, lenkų, slovakų, slovėnų ir rumunų kalbomis.

Jis taip pat gali būti vadinamas wasser kartu nurodant vaisiaus pavadinimą.

Vaisiaus pavadinimas gali pakeisti pavadinimą „spiritas“, prieš kurį eina vaisiaus pavadinimas, tik jei tai yra šie vaisiai:

—

mirabelės (Prunus domestica L. porūšio syriaca (Borkh.) Janch. ex Mansf.),

—

slyvos (Prunus domestica L.),

—

naminės slyvos (Prunus domestica L.),

—

arbuto vaisiai (Arbutus unedo L.),

—

obuoliai „Golden Delicious“.

Jei galutiniam vartotojui gali būti sunku suprasti vieną iš šių prekinių pavadinimų, kuriame nepavartotas žodis „spiritas“, ženklinant ir pateikiant nurodomas žodis „spiritas“, kurį galima papildomai paaiškinti.“;

2)

10 kategorijos aprašymas pakeičiamas taip:

„10.

 Sidro spiritas, kriaušių sidro spiritas ir sidro ir kriaušių sidro spiritas

a)

Sidro spiritas, kriaušių sidro spiritas ir sidro ir kriaušių sidro spiritas yra spiritiniai gėrimai, kurie atitinka šias sąlygas:

i)

jie yra pagaminti vien tik distiliuojant sidrą arba kriaušių sidrą iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad distiliatas turėtų distiliuojamų vaisių aromatą ir skonį;

ii)

jų lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iii)

jų metanolio kiekis neviršija 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

Sąlyga, nurodyta i) punkte, apima ir spiritinius gėrimus, pagamintus taikant tradicinius gamybos metodus, kurie leidžia distiliuoti sidrą ir kriaušių sidrą kartu. Tais atvejais prekinis pavadinimas yra „sidro ir kriaušių sidro spiritas“.

b)

Sidro spirito, kriaušių sidro spirito ir sidro ir kriaušių sidro spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c)

Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d)

Nei sidro spiritas, nei kriaušių sidro spiritas, nei sidro ir kriaušių sidro spiritas nėra aromatizuojami.

e)

Sidro spiritas, kriaušių sidro spiritas ir sidro ir kriaušių sidro spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.“

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 10 kategorijai priskiriami spiritiniai gėrimai, kurių prekiniai pavadinimai atitinka to reglamento reikalavimus šio reglamento įsigaliojimo metu, gali būti toliau teikiami rinkai tol, kol pasibaigs jų atsargos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. vasario 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

SPRENDIMAI

6.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/50

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2018/176

2018 m. sausio 29 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo XIII priedo (Transportas) dalinio pakeitimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2894/94 dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo įgyvendinimo tvarkos (1), ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos ekonominės erdvės susitarimas (2) (toliau – EEE susitarimas) įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d.;

(2)

pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti, be kita ko, EEE susitarimo XIII priedą (Transportas);

(3)

į EEE susitarimą turi būti įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (3);

(4)

todėl EEE susitarimo XIII priedas (Transportas) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete dėl siūlomo EEE susitarimo XIII priedo (Transportas) pakeitimo, grindžiama prie šio sprendimo pridėtu EEE jungtinio komiteto sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2018 m. sausio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. PORODZANOV

(1)  OL L 305, 1994 11 30, p. 6.

(2)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(3)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1)

PROJEKTAS

EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …/2018

… m. … … d.

kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XIII priedas (Transportas)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

į EEE susitarimą turi būti įtraukta 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (1);

(2)

todėl EEE susitarimo XIII priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

EEE susitarimo XIII priede po 5 punkto (išbrauktas) įterpiamas šis punktas:

„5a.

32014 L 0094: 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

Direktyvos nuostatos šio Susitarimo tikslais pritaikomos taip:

a)

dėl ELPA valstybių žodis „SESV“ 3 straipsnio 5 dalyje pakeičiamas žodžiais „EEE susitarimas“;

b)

6 straipsnis Islandijai netaikomas;

c)

ši direktyva netaikoma Lichtenšteinui.“.

2 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede skelbtinas Direktyvos 2014/94/ES tekstas islandų ir norvegų kalbomis yra autentiškas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja […], jei pateikti visi pranešimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (*1).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

EEE jungtinio komiteto sekretoriai

(1)  OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(*1)  [Konstitucinių reikalavimų nenurodyta.] [Konstituciniai reikalavimai nurodyti.]

REKOMENDACIJOS

6.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/52

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2018/177

2018 m. vasario 2 d.

dėl elementų, įtrauktinų į techninius, teisinius ir finansinius valstybių narių susitarimus, skirtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių 13 straipsnyje numatytam solidarumo mechanizmui taikyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (1) 13 straipsnio 12 dalį,

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad ES energetikos politikos tikslas turėtų būti, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje;

(2)

Reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo paskirtis – didinti valstybių narių solidarumą ir pasitikėjimą, taip pat užtikrinti, kad dujų vidaus rinka veiktų kuo ilgiau, net sutrikus dujų tiekimui;

(3)

tuo reglamentu pirmą kartą sukuriamas valstybių narių solidarumo mechanizmas, skirtas sunkios krizės padariniams Sąjungoje sušvelninti ir užtikrinti, kad dujos galėtų būti tiekiamos solidarumo mechanizmu apsaugotiems klientams;

(4)

priimdamos solidarumo mechanizmui įgyvendinti būtinas priemones valstybės narės, sudarydamos dvišalius susitarimus, turi susitarti dėl tam tikrų techninių, teisinių ir finansinių aspektų ir apibūdinti juos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose;

(5)

siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti reglamentą ir pasikonsultavusi su Dujų koordinavimo grupe, Komisija parengė šias neprivalomas gaires dėl pagrindinių elementų, kurie turėtų būti įtraukti į tokius susitarimus,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.

Valstybės narės turėtų laikytis šios rekomendacijos priede išdėstytų teisiškai neprivalomų gairių. Šios rekomendacijos turėtų padėti valstybėms narėms sudaryti Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnyje nustatytoms solidarumo pareigoms vykdyti skirtus techninius, teisinius bei finansinius susitarimus ir apibūdinti juose nustatytus aspektus ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, kuriuos jos privalo parengti pagal tą reglamentą.

2.

Ši rekomendacija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2018 m. vasario 2 d.

Komisijos vardu

Miguel ARIAS CAÑETE

Komisijos narys

(1)  OL L 280, 2017 10 28, p. 1.

PRIEDAS

I.   ĮVADAS

Reglamentu (ES) 2017/1938 (toliau – reglamentas) praktiškai įgyvendinama solidarumo sąvoka ir nustatomas valstybių narių solidarumo mechanizmas, pradedamas taikyti, kai įvykdomos atitinkamose nuostatose nustatytos sąlygos. Solidarumo mechanizmas taikomas kaip kraštutinė priemonė – jį taikant dujos, laikantis solidarumo principo, gali būti nepertraukiamai tiekiamos pažeidžiamiausiems. Tai namų ūkio vartotojai ir tam tikros pagrindinės paslaugos, reglamento 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiami kaip „solidariai saugomas vartotojas“.

1.   Solidarumo mechanizmas

Jei valstybė narė paprašo taikyti solidarumo priemonę, pagal solidarumo mechanizmą kitos tiesiogiai su ja sujungtos valstybės narės privalo pirmiausia tiekti dujas prašančiosios valstybės narės solidariai saugomiems vartotojams, o ne savo šalies vartotojams, kuriems solidarumo apsauga netaikoma. Tai būtina tik tuo atveju, jei reikiamo dujų kiekio negali užtikrinti rinka (1). Pagalbą, kurią gali suteikti valstybė narė, riboja:

—

turimas jungiamųjų vamzdynų pajėgumas;

—

dujų kiekis, kurio reikia savo šalies solidariai saugomiems vartotojams aprūpinti, jei kyla grėsmė, kad sutriks dujų tiekimas jiems;

—

savo šalies dujų tinklo saugumas; ir

—

tam tikrose šalyse, dujų tiekimas į ypatingos svarbos dujomis kūrenamas elektrines, kad būtų išsaugotas elektros tiekimas.

Solidarumo mechanizmą, kaip kraštutinę priemonę, prašančioji valstybė narė gali aktyvinti tik tada, kai tiek prašančiojoje valstybėje narėje, tiek visose valstybėse narėse, kurios galėtų tiekti dujas, rinkos siūlomas dujų kiekis, įskaitant nesaugomų vartotojų savanoriškai pasiūlytą kiekį, yra nepakankamas solidariai saugomų vartotojų paklausai patenkinti. Be to, turi būti išnaudotos prašančiosios valstybės narės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytos priemonės, įskaitant priverstinį tiekimo apribojimą, kai dujos tiekiamos tik solidariai saugomiems vartotojams. Nepaisant to, kad solidarumo mechanizmas aktyvinamas tik šiomis griežtomis sąlygomis, jis užtikrina, kad namų ūkiams ir pagrindinėms socialinėms paslaugoms dujos bus tiekiamos saugiai ir nepertraukiamai.

Tokiomis aplinkybėmis tikėtina, kad ir valstybėse narėse, kurios galėtų tiekti dujas, jau pradėtos taikyti arba neišvengiamai bus pradėtos taikyti ne rinkos priemonės arba apribojimai. Kitaip vis dar būtų siūlomas tam tikras dujų kiekis ir dujos toliau galėtų tekėti ten, kur jų reikia pagal kainų signalus (darant prielaidą, kad jie yra), o solidarumo mechanizmo aktyvinti nereikėtų. Iš esmės solidarumo mechanizmas – tai laikinas likusių dujų perskirstymas toje pačioje integruotoje Europos dujų rinkoje iš vartotojų, kuriems vienoje valstybėje narėje netaikoma solidarumo apsauga, kitos valstybės narės solidariai saugomiems vartotojams. Solidarumas galimas tik tol, kol dujų tinkle vis dar galima saugiai perskirstyti ir transportuoti dujas (2).

Įvairūs dvišalio susitarimo, kuriuo nustatomi teisiniai, techniniai ir finansiniai solidarumo aspektai, elementai iš dalies jau aptarti reglamento 13 straipsnyje. Be to, savo dvišaliuose susitarimuose valstybės narės turi susitarti dėl visų būtinų elementų ir detalių, kurios suteiktų tikrumo ir saugumo visiems dalyviams, užtikrinantiems solidarumo mechanizmo veikimą. Tuose susitarimuose nustatytus aspektus reikia aprašyti atitinkamuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose; visų pirma reikia įtraukti kompensavimo mechanizmo aprašymą ar bent jo santrauką.

Kaip aprašyta reglamento 13 straipsnyje, kompensacijos apimtis yra plati. Ji apima mokėjimus už dujas ir papildomas pristatymo solidarumo prašančios valstybės narės solidariai saugomiems vartotojams išlaidas (pavyzdžiui, transporto), taip pat išmokas solidarumą teikiančios valstybės narės vartotojams už tai, kad jiems apribotas tiekimas. Šiose gairėse kompensacija platesne prasme vadinama „kompensacija už solidarumą“. Dėl tiekimo apribojimo patirtos žalos atlyginimas vadinamas „kompensacija už apribojimą“.

Yra kelios tinkamo solidarumo mechanizmo veikimo sąlygos.

Visų pirma, turi būti stengiamasi kuo ilgiau taikyti rinkos priemones. Valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad įdiegtų savanoriško poreikio valdymo mechanizmą arba platformą. Tai vienodai atitinka ir potencialaus tiekėjo, ir prašančiosios valstybės narės interesus, nes kitu atveju reikėtų anksčiau pradėti taikyti ne rinkos priemones, kaip antai privalomą kuro rūšies pakeitimą arba tiekimo apribojimus klientams. Tai atitinka ir bendrą reglamento principą, kad siekiant išspręsti dujų tiekimo problemas rinkai reikėtų suteikti didžiausią veikimo laisvę.

Antra, net ir esant ekstremaliai situacijai turi būti leidžiama laisvai keisti didmeninės prekybos kainas – jei kainos bus įšaldytos arba joms bus taikomi apribojimai, jos neatspindės papildomo dujų poreikio ir dujos nebus nukreiptos ten, kur jų reikia.

Trečia, net ir esant ekstremaliai situacijai turi būti ir toliau techniniu ir saugumo aspektu užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 (3). Priklausomai nuo to, kokie yra kiekvienos valstybės narės techniniai apribojimai, susitarimais turėtų būti užtikrinta, kad jungiamieji vamzdynai, SGD terminalai, požeminės dujų saugyklos, paskirstymo centrai ir poreikio valdymo pasiūlymai, kai tinka, būtų visiškai pasiekiami kaimyninių šalių rinkos dalyviams. Taip tiekimo sunkumų patiriančioje valstybėje narėje bus uždelstas poreikis aktyvinti solidarumo mechanizmą.

Ketvirta, valstybės narės skatinamos bendradarbiauti įvairiuose ekstremaliosios situacijos etapuose. Veiksmingai bendradarbiaujant ankstyvuosiuose etapuose, poreikį aktyvinti solidarumo mechanizmą gali pavykti uždelsti. Be to, taip būtų apsisaugota ir nuo galimo dujų kainų skirtumo susidarymo sujungtose rinkose (pavyzdžiui, dėl prarastos apribotų vartotojų grupių apkrovos vertės) ir veiktų kaip solidarumo (teikimo) atgrasa.

2.   Teisinis pagrindas

Reglamento 13 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Komisija, pasikonsultavusi su Dujų koordinavimo grupe, iki 2017 m. gruodžio 1 d. privalo pateikti teisiškai neprivalomas gaires dėl techninių, teisinių ir finansinių susitarimų pagrindinių elementų. Tose gairėse visų pirma turi būti nurodyta, kaip taikyti reglamento 13 straipsnio 8 ir 10 dalyse aprašytus elementus.

3.   Gairių taikymo sritis

Reglamento 13 straipsnyje nurodyta keletas solidarumo mechanizmo elementų ir aspektų, dėl kurių reikia susitarti ir kuriuos reikia įtraukti į dvišalius susitarimus. Norint pateikti naudingų rekomendacijų dėl šių ir kitų elementų, kurie galėtų būti įtraukti į tokius susitarimus, pirmiausia reikia geriau suprasti aplinkybes, kuriomis galėtų būti aktyvinamas solidarumo mechanizmas, ir kokiomis pastangomis ir pagrindiniais principais tokių aplinkybių būtų galima išvis išvengti. Šiomis neprivalomomis gairėmis nesiekiama ir negalima pateikti baigtinio ir privalomo sąrašo, kuris tikrų visoms valstybėms narėms, nes jos turi turėti laisvės pasirinkti sprendimus, kurie joms tinka labiausiai pagal jų pajėgumus, esamas sistemas, padėtį ir prioritetus. Vietoj to, jose rekomenduojama naudoti būtinų ir pasirinktinų elementų rinkinį, aprašomi galimi tam tikrų solidarumo priemonių vykdymo būdai ir pateikiama pavyzdžių ir geriausios patirties.

Valstybėms narėms siūloma, kai tik įmanoma, naudoti esamas nacionalines sistemas ir procedūras arba prireikus jas pritaikyti solidarumo tikslais. Pavyzdžiui, tai gali apimti esamų platformų naudojimą poreikio valdymo priemonėms arba esamų vartotojų kompensavimo mechanizmų naudojimą.

II.   TEISINIAI, TECHNINIAI IR FINANSINIAI SUSITARIMAI

1.   Teisiniai susitarimai

Teisinių susitarimų tikslas – suteikti teisinį tikrumą visiems dujų tiekėjams ir gavėjams, kai taikomas solidarumo mechanizmas. Solidarumo mechanizmą taikančioms valstybėms narėms patariama nustatyti aiškias, skaidrias ir veiksmingas teisines nuostatas, kad suinteresuotieji subjektai žinotų tarpvalstybinio solidarumo taisykles ir procedūras.

Reglamento 13 straipsnio 10 dalyje reikalaujama, kad tarpusavyje sujungtos valstybės narės nustatytų susitarimus. Šiuo metu yra valstybių narių, kurios neturi fizinės jungties su jokia kita valstybe nare (4), grupė valstybių narių, kurios yra sujungtos tarpusavyje, tačiau neturi jungties su jokia kita valstybe nare (5), ir kelios valstybės narės, kurios turi bendrą sieną arba išskirtinę ekonominę zoną, tačiau nėra tiesiogiai sujungtos tarpusavyje (6). Užbaigus šiuo metu vykdomus jungiamųjų dujotiekių infrastruktūros projektus, tai gali pasikeisti. Jei jungiamieji dujotiekiai pradės veikti po 2018 m. gruodžio 1 d., atitinkamos valstybės narės reglamento 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus teisinius, finansinius ir techninius susitarimus turės nustatyti atsiradus pirmai galimybei.

1.1.   Susijusios valstybės narės ir trečiosios valstybės nustatymas (13 straipsnio 2 dalis)

Solidarumo mechanizmas taikomas šioms valstybėms narėms:

—

solidarumo paprašiusiai valstybei narei ir

—

visoms su prašančiąja valstybe nare tiesiogiai sujungtoms valstybėms narėms.

Visos tiesiogiai sujungtos valstybės narės turėtų iš anksto sudaryti dvišalius susitarimus dėl solidarumo mechanizmo taikymo, nebent reglamente numatyta šios pareigos taikymo išimtis. Jeigu prašančiajai valstybei narei solidariai padėti galėtų daugiau nei viena valstybė narė, prašančioji valstybė turi pasitarti su jomis visomis ir paprašyti pateikti pasiūlymus dėl dujų kiekio, kurio jai reikia tiekimui solidariai saugomiems vartotojams užtikrinti. Pagal visus tokius pasiūlymus į išankstinį dvišalį susitarimą įtraukta sutarta dujų kaina gali būti pritaikyta praktiškai. Šiame susitarime gali būti pateikiama nuoroda į rinkos kainą arba į sutartą dujų kainos apskaičiavimo metodiką. Solidarumo prašančiai valstybei narei pasirinkus vieną arba daugiau pasiūlymų, ji nurodo valstybę narę ar valstybe nares, kurios faktiškai dalyvaus solidariai tiekiant dujas.

Kitų valstybių narių, kurios galėjo solidariai tiekti dujas, tačiau kurių pasiūlymai nebuvo pasirinkti, įpareigojimas tai daryti laikinai sustabdomas. Jei valstybėje narėje, kuri prašė teikti pasiūlymus, krizinė situacija toliau blogėja, ji bet kada gali vėl kreiptis į šias šalis prašydama solidarumo. Tačiau prašymą reikės pateikti iš naujo, nes tikėtina, kad aplinkybės laikui bėgant pasikeitė (pavyzdžiui, galėjo pasikeisti dujų kaina arba sumažėti galimas tiekti dujų kiekis). Tokį prašymą gavusiai valstybei narei patariama atnaujinti savo pasiūlymą, atsižvelgiant į visus padėties pasikeitimus (dujų kiekį požeminėse saugyklose, srautus, temperatūrą, suvartojimą ir pan.). Todėl valstybės narės, kurių įpareigojimas laikinai sustabdytas, turėtų būti informuojamos apie prašančiosios valstybės narės padėtį. Komisija atidžiai stebės padėtį iš solidarumo dujas gaunančioje valstybėje narėje.

Tam tikrose situacijose tiesiogiai sujungtos valstybės narės sąvoka apima ir jungtį per trečiąją šalį. Tokiu atveju teisė prašyti taikyti solidarumą ir pareiga solidariai tiekti dujas priklauso nuo esamų susitarimų tarp valstybių narių ir nuo atitinkamos trečiosios šalies sutikimo. Valstybių narių susitarime turėtų būti nurodyta, kad trečioji šalis turės įsipareigoti vykdyti per jos teritoriją siunčiamų dujų kiekių tranzitą tol, kol jos solidariai tiekiamos. Jei tokio įsipareigojimo nebus, solidariai tiekti dujas gali nepavykti.

1.2.   Prašymas taikyti solidarumą

Susidarius krizinei situacijai reikia greitai reaguoti. Todėl prašymas taikyti solidarumą turėtų būti trumpas, standartizuotas ir jame turėtų būti nurodytas minimalus būtinos informacijos kiekis. Geriausia būtų, jei dvišalius susitarimus sudarančios valstybės narės apsvarstytų galimybę susitarti dėl šablono ir pridėtų jį prie susitarimo kaip priedą. Tam, kad į prašymą taikyti solidarumą būtų galima reaguoti veiksmingai, tikriausiai reikėtų pateikti bent tokią informaciją:

—

prašančiosios valstybės narės pavadinimą, įskaitant atsakingą subjektą ir kontaktinį asmenį ar asmenis;

—

perdavimo sistemos operatoriaus arba rinkos zonos valdytojo (kur yra) pavadinimą ir kontaktinį asmenį ar asmenis;

—

prašomą dujų kiekį (bendrai sutartais matavimo vienetais);

—

informaciją apie dujų slėgį;

—

informaciją, kur solidarumo prašanti valstybė narė pageidautų gauti dujas;

—

prašymą pateikti pasiūlymą (-us), įskaitant kainą (žr. 3.1 skirsnį), kiekį, pristatymo taškus ir pristatymo laiką;

—

prašymą nurodyti pirmo galimo pristatymo laiką ir numatomą tiekimo trukmę (numatomą laikotarpį, kurį prašymą gaunanti valstybė narė solidariai tieks dujas);

—

nuorodą į prašančiosios valstybės narės įsipareigojimą sumokėti kompensaciją už solidarumą.

Turėdamos atsakymų šabloną, prašymą gavusios valstybės narės galėtų užtikrinti, kad būtų lengviau palyginti pasiūlymus ir suprasti, kokie kiekiai ir sąlygos siūlomi pagal solidarumo mechanizmą. Šabloną galima būtų iš anksto užpildyti informacija, kuri žinoma valstybėms narėms sudarant dvišalius susitarimus, ir pridėti jį prie atitinkamų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų.

1.3.   Solidarumo taikymo pradžia ir pabaiga

Prašymas taikyti solidarumą galioja ir pareiga užtikrinti solidarumo sąlygą galioja nuo jo pateikimo momento. Tam neturi įtakos Komisijos pagal reglamento 11 straipsnio 8 dalį vykdomos patikros, ar solidarumo prašanti valstybė narė ekstremaliąją situaciją paskelbė pagrįstai ir ar imtasi priemonių ekstremaliųjų situacijų valdymo plane išvardytiems veiksmams vykdyti. Šį patikrinimą Komisija turi atlikti per penkias dienas. Kad valstybė narė paprašys taikyti solidarumą greičiau nei per penkias dienas po ekstremaliosios situacijos paskelbimo, yra mažai tikėtina, nes paprastai šiek tiek užtrunka, kol dujų tiekimo problemos pasiekia tokį lygį, kad atsirastų pagrindas teikti tokį prašymą. Jei ji taip padarytų, Komisija vis tiek toliau tikrins, ar ekstremaliosios situacijos paskelbimas pagrįstas. Tačiau toks tebevykstantis patikrinimas neturėtų daryti poveikio prašymo taikyti solidarumą galiojimui.

Rizika, kad solidarumo mechanizmas bus netinkamai naudojamas nepagrįstai teikiant prašymą taikyti solidarumą, yra labai menka, nes jo pasekmės yra labai rimtos, o sąlygos, kurias reikia įvykdyti prieš aktyvinant solidarumo mechanizmą, yra griežtos, būtent:

—

turi būti pritaikytos visos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytos ekstremaliųjų situacijų atvejais taikomos priemonės; ir

—

apribotas dujų tiekimas solidarumo prašančios valstybės narės vartotojams, kuriems netaikoma solidarumo apsauga.

Jei per Komisijos patikras būtų nustatyta, kad prašymas taikyti solidarumą buvo nepagrįstas, nepagrįstai prašymą pateikusi valstybė narė, kuriai tiesiogiai sujungtos kaimyninės valstybės narės suteikė pagalbą, turėtų sumokėti už gautas dujas ir apmokėti papildomas pagalbą suteikusių valstybių narių patirtas išlaidas.

Pareiga solidariai tiekti dujas nustoja galioti, jei:

—

atlikusi patikrinimą Komisija nusprendžia, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas nebėra pagrįstas;

—

solidarumo prašiusi valstybė narė informuoja solidariai dujas tiekiančią valstybę narę, kad jau vėl gali tiekti dujas savo šalies solidariai saugomiems vartotojams arba

—

solidariai dujas tiekianti valstybė narė nebegali aprūpinti savo pačios solidariai saugomų vartotojų.

Taip pat gali būti, kad nepaisant šalyje tebesitęsiančios ūmios dujų krizės, pradžioje solidarumo paprašiusi valstybė narė nusprendžia atsisakyti savo teisės prašyti tokio solidarumo, nes, pavyzdžiui, ji neišgali susimokėti.

1.4.   Funkcijos ir atsakomybė

Galutinę atsakomybę už solidarumo mechanizmo taikymo veiksmus turėtų prisiimti valstybės narės. Visų pirma tai apima sprendimą prašyti taikyti solidarumą ir bendrą stebėseną, kaip jo taikymo veiksmus vykdo už konkrečias užduotis atsakingi subjektai. Naujų specialių subjektų pagal reglamentą steigti nereikia. Geriausia būtų, jei valstybės narės paskirstytų atsakomybę jau esamiems subjektams arba, esant ypatingoms aplinkybėms, naujiems subjektams, atsižvelgdamos į jų organizacinę struktūrą ir krizių valdymo bei reagavimo į ekstremaliąsias situacijas patirtį. Siekiant sumažinti išlaidas, o ypač išvengti pastoviųjų išlaidų, valstybės narės, kai įmanoma, galėtų naudotis jau esamais mechanizmais. Pagrindinis principas, kuriuo reikėtų vadovautis šiuo atžvilgiu, turėtų būti veiksmingas ir efektyvus solidarus dujų tiekimas.

Reglamente numatytos kompetentingos institucijos būtų atsakingos už programos įgyvendinimą, o užduotys ir atsakomybė būtų aiškiai priskiriamos atitinkamiems subjektams, kaip antai perdavimo sistemų operatoriams, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir dujų įmonėms. Kompetentingoms institucijoms taip pat labiausiai dera rengti dvišalius susitarimus su tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Jie vėliau galėtų tapti teisiniu solidaraus tiekimo pagrindu, įskaitant kompensacijos išmokėjimą ir finansinius atsiskaitymus po solidaraus dujų tiekimo. Valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms taip pat labiausiai dera būti atsakingoms už prašymų taikyti solidarumą, dujų kiekių pasiūlymų ir pranešimų apie laikiną solidarumo priemonių taikymo sustabdymą siuntimą ir gavimą. Su kompensacija susijusi finansinė atsakomybė taip pat turėtų galiausiai kliūti valstybei narei.

Atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės techninius ir teisinius apribojimus, nacionalinės reguliavimo institucijos geriausiai galėtų vadovauti kompensavimo išlaidų apskaičiavimui pagal metodiką, kurią jos parengė iš anksto ir paskelbė ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, arba jos bent jau turėtų dalyvauti procese. Šiame procese galėtų dalyvauti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra. Perdavimo sistemų operatoriai turėtų būti atsakingi už reikiamo dujų kiekio paskirstymą ekonomiškai efektyviu būdu.

Prisiimti atsakomybę už visų techninių aspektų koordinavimą ir visų būtinų operacinių priemonių vykdymą, kai taikomas solidarumas, labiausiai derėtų perdavimo sistemų operatoriams (arba balansuojančiajam subjektui). Atitinkamas solidariai dujas tiekiančios valstybės narės subjektas galėtų būti atsakingas ir už prašymų sumokėti už dujas ir kompensuoti papildomas išlaidas surinkimą, jų tikrinimą ir perdavimą atsakingam valstybės narės, kuriai solidariai tiekiamos dujos, subjektui. Šiomis aplinkybėmis būtų naudinga taikyti vieno langelio principą. Valstybėms narėms patariama nustatyti ir susitarti, kuris subjektas bus atsakingas už prašymų sumokėti kompensaciją už apribojimą surinkimą ir perdavimą.

Valstybių narių sudarytuose dvišaliuose susitarimuose įrašius nuostatą dėl tarpininko jos abi būtų labiau užtikrintos dėl kompensavimo išlaidų apmokėjimo ir apskaičiavimo. Tarpininkas padėtų spręsti visus nesutarimus dėl išmokėtinos kompensacijos sumos.

1.5.   Teisinė dvišalių susitarimų forma

Aiškiai nustatyto reikalavimo dėl dvišalių susitarimų teisinės formos nėra. Valstybės narės gali nustatyti tinkamiausią teisinę formą, kuri užtikrintų jų tarpusavio teises ir pareigas pradėjus taikyti solidarumo mechanizmą. Teisė prašyti taikyti solidarumą ir pareiga jį užtikrinti yra nustatytos reglamento 13 straipsnyje. Dvišaliais susitarimais apibrėžiama, kaip turi būti naudojamasi šiomis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis ir kaip turi būti vykdomos šios Sąjungos teisėje nustatytos pareigos. Susitarimų pobūdis turi būti operacinis, ne politinis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įgyvendinimo tikslais pakaktų, kad susijusios institucijos sudarytų teisiškai privalomą administracinį susitarimą. Jis galėtų apimti esamas dvišalių sutarčių nuostatas, perdavimo sistemų operatorių sutarčių sąlygas arba specialias dujų tiekimo subjektų licencijų sąlygas, su sąlyga, kad jas patikrintų susijusios kompetentingos institucijos. Kita vertus, teisiškai neįpareigojančios priemonės, pavyzdžiui, susitarimo memorandumo nepakaktų, nes nebūtų sukuriama dalyvių teisinių tarpusavio pareigų. Taigi memorandumo pavidalo susitarimais nebūtų įvykdyti 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai sukurti teisiškai privalomą solidarumo sistemą ir jie galėtų būti aiškinami kaip nepakankamas 13 straipsnio 10 dalies įgyvendinimas.

2.   Techninės priemonės

Techninių susitarimų tikslas – apibūdinti visas būtinas technines sąlygas, kuriomis solidarumo mechanizmas galėtų praktiškai veikti. Tam pirmiausia reikėtų privalomai pasidalinti informacija apie atitinkamos dujų tiekimo infrastruktūros techninį pajėgumą ir apribojimus ir apie didžiausią teorinį su solidarumu susijusį dujų kiekį, taip pat įsitikinti, kad nėra jokių nereikalingų solidarų dujų tiekimą galinčių apsunkinti techninių suvaržymų. Jei esama techninių ar kitokių suvaržymų, valstybės narės raginamos rasti abipusiai priimtinus sprendimus, kurie būtų taikomi sujungimo taškuose, jei būtų aktyvintas solidarumo mechanizmas, ir dėl jų susitarti.

Priklausomai nuo to, kokie yra kiekvienos valstybės narės techniniai apribojimai, gali būti, kad atsakomybę už visų techninių aspektų koordinavimą ir visų būtinų operacinių priemonių vykdymą solidarumo mechanizmo taikymo metu labiausiai derėtų prisiimti perdavimo sistemų operatoriams (arba balansuojančiajam subjektui), nes jie išmano dujų tiekimo sistemas ir esamas savo tarpvalstybinio bendradarbiavimo struktūras (7). Į šias esamas bendradarbiavimo struktūras, susitarimus ir patirtį reikėtų atsižvelgti arba netgi jomis grįsti solidarų dujų tiekimą. Bet kuriuo atveju reikia įvardyti (jei jau yra) aiškią visa apimančią sistemą arba ją sukurti, įskaitant technines sąlygas, kad būtų galima teisiškai užtikrinti galimybę vykdyti būtiną bendradarbiavimą.

Planuose pateiktus techninius duomenis prireikus galima atnaujinti.

2.1.   Techniniai sprendimai ir koordinavimas (13 straipsnio 10 dalies c punktas)

Techniniai sprendimai ir susitarimai gali būti taikomi įvairioms tam tikros valstybės narės infrastruktūros dalims. Taip bus galima aiškiai matyti pagalbos galimybes, esamus techninius suvaržymus ir geriau įvertinti kiekvienos priemonės įgyvendinimo išlaidas (jei taikytina). Kadangi potencialios krizinės situacijos gali labai skirtis, svarbu, kad perdavimo sistemų operatoriai (arba balansuojantysis subjektas) turėtų galimybę rinktis įvairius variantus ir priemones. Orientacinį ir neišsamų techninių sprendimų sąrašą galima aprašyti techniniuose susitarimuose, kad abi šalys žinotų, kokių veiksmų solidarumo tikslais gali būti imtasi prieš susidarant ekstremaliajai situacijai ir jai susidarius. Norint būti pasirengusiems tokios situacijoms, gali būti naudinga atlikti hidraulinį solidarumo priemonių modeliavimą.

Susiję perdavimo sistemų operatoriai arba rinkos zonos valdytojai, paskirstymo sistemų operatoriai, nacionaliniai ekstremaliųjų situacijų koordinatoriai, kompetentingos institucijos ir su dujų tiekimu solidariai saugomiems vartotojams susiję subjektai turės veikti koordinuotai. Tai reiškia, kad sumažinus paklausą vienoje valstybėje narėje likusios dujos bus tiekiamos į tiesiogiai sujungtą solidarumo prašančią valstybę narę. Perdavimo sistemų operatoriai, paskirstymo sistemų operatoriai, nacionaliniai ekstremaliųjų situacijų koordinatoriai ir kiti su dujų tiekimu solidariai saugomiems vartotojams susiję subjektai pakankamai anksti turėtų būti įtraukti į diskusijas dėl solidarumo nuostatų ir galbūt jų turėtų būti paprašyta bendradarbiauti vykdant solidarumo susitarimus.

Perdavimo sistemų operatoriai taip pat turėtų turėti teisę naudoti nepanaudotą perdavimo pajėgumą, neatsižvelgiant į tai, ar jis paskirtas. Visais atvejais kompensaciją už perdavimo išlaidas reikėtų išmokėti laikantis sutartų principų.

Prieigą prie paskirstymo centrų ir kitų platformų reikėtų išlaikyti kiek įmanoma ilgiau net ir ištikus ekstremaliajai situacijai (reglamento 13 straipsnio 4 dalis), taip siekiant išvengti poreikio aktyvinti solidarumo mechanizmą. Todėl turi būti nuolatinė prieiga prie SGD terminalų, saugyklų ir jungiamųjų vamzdynų pajėgumo, įskaitant dvikryptį pajėgumą, kad būtų galima užtikrinti efektyvius tarpvalstybinius dujų srautus (13 straipsnio 10 dalies c punktas). Šiuos aspektus reikėtų aiškiai išdėstyti susitarimuose.

2.2.   Dujų kiekiai ir jų nustatymo metodika (reglamento 13 straipsnio 10 dalies d punktas)

Siekiant skaidrumo ir kad būtų kuo remtis tariantis dėl susitarimų, valstybės narės turėtų informuoti kaimynines valstybes nares (t. y. potencialias dujų tiekėjas taikant solidarumo mechanizmą) apie didžiausią teorinį dujų kiekį, kurio jos gali paprašyti, ir apie ribinį jungiamųjų vamzdynų pajėgumą. Nepaisant to, tikslus reikiamas, prašomas ir galimas tiekti dujų kiekis paaiškės tik aktyvinus solidarumo mechanizmą. Apskaičiuojant šį didžiausią teorinį dujų kiekį reikėtų atsižvelgti bent jau į šiuos elementus:

—

susijusius solidariai saugomus vartotojus;

—

susijusias ypatingos svarbos dujomis kūrenamas elektrines (jei yra) ir atitinkamus jose suvartojamų dujų kiekius; ir

—

dujas išgaunančių valstybių narių vidaus dujų gavybą.

Šiems skaičiavimams pradėti galėtų gerai tikti solidariai saugomiems vartotojams pritaikyti tiekimo standartų scenarijai.

Visos valstybės narės, naudodamos reglamento 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą apibrėžtį, turi nurodyti savo solidariai saugomus vartotojus ir jų per metus suvartojamą dujų kiekį (vidutinį ir didžiausią).

Ypatingos svarbos dujomis kūrenamos elektrinės ir su jomis susiję metiniai dujų kiekiai (reglamento 13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa) gali daryti didelį poveikį dujų kiekiui, kurį galima panaudoti solidarumo tikslais. Taikant solidarumo mechanizmą dujas tiekiančioje valstybėje narėje tokie dujų kiekiai riboja potencialiai solidarumui galimą paskirti kiekį; kai kuriose dujas gaunančiose valstybėse narėse ypatingos svarbos dujomis kūrenamoms elektrinėms skiriama pirmenybė prieš solidariai saugomus vartotojus, tačiau joms eksploatuoti būtinas dujų kiekis neturi įtakos dujų kiekiui, kurio gali prireikti.

Į susitarimus reikėtų įtraukti išsamų dujomis kūrenamų elektrinių, kurios laikomos ypatingai svarbiomis elektros sistemai (reglamento 11 straipsnio 7 dalis) ir į kurias net ir aktyvinus solidarumo mechanizmą turėtų būti tiekiamos gamtinės dujos, sąrašą. Toks sąrašas turėtų būti sudarytas remiantis dujų ir elektros perdavimo sistemų operatorių prašymais ir vertinimais. Elektrinių sąrašas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir iš jo turi būti matyti, kad trumpam atjungus šias elektrines kiltų pavojus elektros energijos sistemai. Be to, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę susitarti, kas kiek laiko šis sąrašas turėtų būti tikrinamas ir naujinamas.

Priklausomai nuo to, kokia yra konkreti krizinė situacija, paprašius taikyti solidarumą, būtinu bus laikomas tik dujų kiekis, kurio reikia elektrinėms, kurios susitarimuose nurodytos kaip ypatingos svarbos. Pavyzdžiui, tai gali būti taikoma tam tikro regiono elektrinėms. Prieš solidariai tiekiant dujas ir tokio tiekimo metu valstybių narių susiję subjektai (perdavimo sistemų operatoriai, kompetentingos institucijos) turėtų bendrauti ir ad hoc keistis informacija apie situaciją.

Dujas išgaunančios valstybės narės privalo nurodyti savo metinę produkciją.

Pirmiau minėtą kiekį galima nurodyti kiekvienų dujų gavybos metų pradžioje arba skirtingais intervalais, remiantis naujausiais turimais duomenimis, planų atnaujinimais arba pagal ad hoc principą.

2.3.   Tinklų operacinis saugumas (reglamento 13 straipsnio 7 dalis)

Susitarimuose galima pateikti atskirų dujų tinklų, kuriuos reikia techniškai prižiūrėti, kad dujų sistema veiktų saugiai ir patikimai, techninių galimybių ir suvaržymų aprašymą. Ši informacija yra svarbi tiek dujas tiekiančiai, tiek jas gaunančiai valstybei narei. Aprašyti reikia bent šiuos elementus:

—

didžiausią jungiamojo vamzdyno eksporto pajėgumą ir aplinkybes, kuriomis perdavimo sistemos operatorius tieks tokį pajėgumą atitinkantį kiekį. Šios aplinkybės gali apimti, pavyzdžiui, sistemos slėgį, dujų laikymą vamzdynuose, galimybę gauti dujų tam tikruose įleidimo taškuose arba saugyklose esančių dujų kiekį ir atitinkamą išleidimo pajėgumą. Geriausia būtų nustatyti tokią išsamią informaciją atskiruose jungiamųjų vamzdynų taškuose;

—

didžiausią vidaus produkciją ir suvaržymus, jei yra. Jei dujos išgaunamos šalies viduje, tam tikrais laikotarpiais gavybą galima padidinti. Galima aprašyti susijusias galimybes ir apribojimus;

—

jei taikytina, per trečiąją šalį galimą gauti pajėgumą ir techninius tokio susitarimo elementus (reglamento 13 straipsnio 2 dalis).

3.   Finansiniai susitarimai

Finansiniais susitarimais turėtų būti užtikrinta, kad už taikant solidarumo mechanizmą tiekiamas dujas bus sumokėta tinkama kaina. Šie susitarimai gali apimti išlaidų apskaičiavimą, kompensaciją už solidarumą (įskaitant kompensaciją už dujų tiekimo apribojimą) ir mokėjimo procedūras, kurias atitinkami subjektai turi tarpusavyje nustatyti ir sukurti.

Mechanizme, pagal kurį atlyginama už dujų tiekimo apribojimą, turėtų būti skatinami rinkos logika pagrįsti sprendimai, kaip antai aukcionai ir poreikio valdymas (reglamento 13 straipsnio 4 dalis). Tai gali apimti nuorodas į mechanizmus, susijusius su nacionalinėmis ekstremaliosiomis situacijomis, kurie netiesiogiai palengvina solidarumo priemonių vykdymą, nes užtikrina, kad taikant solidarumo mechanizmą dujas tiekiančios valstybės narės rinka veiktų kuo ilgiau. Finansiniais susitarimais neturėtų būti sukuriama ydingų paskatų, kaip antai sulaikyti dujas arba spekuliuoti didesne jų kaina vėlesniame ekstremaliosios situacijos etape, dėl kurių savaime galėtų susidaryti poreikis taikyti solidarumo mechanizmą. Kompensacijos už solidarumą paskirtis – padengti faktiškai patirtas išlaidas; jis negali tapti tiekiančiojo subjekto pelno šaltiniu. Solidariai dujas gaunanti valstybė narė turėtų nedelsdama sumokėti jas tiekiančiai valstybei narei teisingą kainą už gautas dujas. Pastaroji tada nustatys, kaip tvarkytis su šiomis lėšomis ir kaip jos dera su esamais balansavimo neutralumo susitarimais.

Bet kokia kompensacija, išmokėta klientams, kuriems susidarius ekstremaliajai situacijai buvo apribotas tiekimas, nepriklausomai nuo to, ar apribota dėl pareigos solidariai tiekti dujas į kitą valstybę, ar dėl šalyje susidariusios ekstremaliosios situacijos, turėtų būti tokia, kokia nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, grynai nacionalinių ekstremaliųjų situacijų atveju (t. y. kai neprašoma solidariai tiekti dujas) valstybės narės gali išlaikyti esamą nacionalinį mechanizmą (dėl kompensacijos, susijusios su tiekimo apribojimu). Tai suteikia joms laisvės spręsti, ar jos nori atlyginti pramonei, kuriai apribotas tiekimas, ar ne. Tačiau jei nacionalinė ekstremalioji situacija išsivysto į tokią, kuriai esant aktyvinamas tarpvalstybinis solidarumo mechanizmas, vienas iš variantų gali būti paskirstyti prašančiosios valstybės narės padedančiajai valstybei narei sumokėtą kompensaciją už solidarumą visoms vartotojų grupėms, kurioms apribotas tiekimas, neatsižvelgiant į tai, ar joms tiekimas apribotas prieš aktyvinant solidarumo mechanizmą, ar po to. Pagal šį variantą būtų laikomasi solidariai dujas tiekiančioje valstybėje narėje sudarytos sistemos, tačiau būtų geriausia, jei ji būtų grindžiama „prarastos apkrovos vertės“ pobūdžio metodu. Kitu atveju valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti už solidarumą gautą kompensaciją sumokėti į centralizuotai valdomą „solidarumo fondą“. Taip už esamus nacionalinius kompensavimo už apribojimą mechanizmus liktų atsakingos valstybės narės, o kartu, kai dujos solidariai tiekiamos tarp valstybių ir kompensacija už solidarumą privaloma, dėl skirtingų valstybių narių taikomų metodų šalies vartotojų grupėms, kurioms tiekimas apribotas, nebūtų taikomos skirtingos sąlygos.

Pagrindiniai kompensacijos už solidarumą elementai yra dujų kaina ir papildomos išlaidos, susidarančios padedančiojoje valstybėje narėje dėl užtikrinimo, kad dujos būtų tiekiamos į kitą valstybę; jis grindžiamas faktiškai patirtomis išlaidomis, kurias galima apmokėti pagal padedančiosios valstybės narės nacionalinę teisinę sistemą.

Priklausomai nuo valstybės narės rinkos išsivystymo lygio, prieinamų priemonių ir ekstremaliosios situacijos etapo, galima taikyti įvairius dujų kainos nustatymo metodus ir juos nurodyti susitarimuose. Tačiau svarbu, kad susitarimuose būtų aiškiai išdėstyta, dėl kokio metodo susitarta, kokiomis aplinkybėmis jie būtų taikomi ir kad juose būtų nustatyti visi žinomi parametrai, kurie bus naudojami (pvz., priemoka, jei pasirinkta taikyti paskutinę žinomą prekybos kainą plius priemoką).

3.1.   Dujų kaina

Finansiniuose susitarimuose turėtų būti nurodyta tiekiamų dujų kaina ir (arba) kainos nustatymo metodika, atsižvelgiant į poveikį rinkos operacijoms (reglamento 13 straipsnio 10 dalies b punktas). Galima suprasti, kad pastarąja sąlyga siekiama nustatyti kainą arba metodiką, kuri neiškraipytų rinkos ir nesukurtų ydingų paskatų. Dujų kaina, pagal kurią skaičiuojama kompensacija už solidarumą, nustatoma (rinkos arba kitomis priemonėmis) solidariai dujas tiekiančioje valstybėje narėje.

a)   Rinkos kaina

Pagrindinis principas – dujų kaina turėtų būti ne mažesnė kaip rinkos kaina, nes kitaip susidarytų ydingos paskatos. Jei kaina nefiksuojama ir jai leidžiama dinamiškai kisti pagal dujų paklausą ir pasiūlą, ji gali veikti kaip signalas net ir esant ekstremaliajai situacijai. Išsivysčiusiose rinkose didžiausi srautai per jungiamuosius vamzdynus pagal kainų signalą tekėtų į ekstremaliosiose situacijose esančias valstybes nares. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma, kad aktyvintas solidarumo mechanizmas.

Mažiau išsivysčiusiose rinkose, kuriose kainos susidarius ekstremaliajai situacijai gali nebūti dinamiškos, gali būti būtina naudoti kitokias dujų kainos nustatymo priemones, tačiau tai vis tiek galėtų būti rinkos priemonės. Didžiausia etaloninė kaina už solidariai tiekiamas dujas galėtų atitikti paskutinio biržoje arba virtualiame prekybos punkte sudaryto ES sandorio kainą po reguliavimo patikrinimo, siekiant nustatyti, ar ji stabili. Valstybės narės gali susitarti ir susieti dujų kainą su konkrečiu prekybos dujomis centru.

Valstybėse narėse, kuriose yra strateginės saugyklos, valstybė narė arba kompetentinga institucija sprendžia kuriuo ekstremaliosios situacijos momentu galima leisti dujas iš strateginės saugyklos. Atsargų išleidimo momentu (arba prieš pat jį) „rinkos“ kaina turėtų būti kaina, kurią turi sumokėti dujas gaunanti valstybė narė (8).

b)   Administracinis kainų nustatymas ir (arba) tiekimo apribojimas

Nesant rinkos kainos, gali reikėti taikyti kitus dujų kainos nustatymo metodus, kaip antai paskutinę žinomą rinkos kainą arba vidutinę rinkos kainą artimiausioje prieinamoje biržoje, virtualiame prekybos punkte arba sutartame prekybos dujomis centre. Vidurkis gali apimti pagrįstą laikotarpį prieš pradedant tiekimą (pvz., 5–7 dienas) ir tokį pat laikotarpį po tiekimo, prie jo pridedant priemoką arba ne. Kitu atveju orientuotis galima į paskutinę žinomą prekybos dujomis sandorio kainą arba priemonę su priemoka arba be. Priemoką galima svarstyti siekiant panaikinti skirtumą, jei toks yra, tarp paskutinės žinomos kainos ir tarp vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, prarastos apkrovos vertės (9). Kainą galima išvesti ir pagal alternatyvų kurą, prie kurio turi pereiti solidariai dujas tiekianti valstybė narė, kad atlaisvintų reikiamą gamtinių dujų kiekį.

Apskaičiuotą prarastos apkrovos vertę galima panaudoti nustatant apriboto dujų kiekio kainą, nes galime daryti prielaidą, kad pramonės vartotojai savo vertę žino. Ši vertė atspindi tam tikros vartotojų grupės dėl dujų tiekimo apribojimo prarastą naudą. Taikant šį metodą, ji turėtų būti žinoma arba apie ją turėtų būti pranešta kompetentingai institucijai arba nacionalinei reguliavimo institucijai iš anksto. Paprastai ši informacija atsispindės ir nacionalinių ekstremaliųjų situacijų valdymo planų tiekimo apribojimo tvarkoje. Be to, taikant šį metodą, lengva palyginti skirtingų valstybių narių pasiūlymus (žr. reglamento 13 straipsnio 4 dalį).

Galiausiai, gali būti verta panagrinėti nacionalinės reguliavimo institucijos arba kompetentingos institucijos kainų nustatymo metodiką arba naudoti apytikrę kainą, kaip antai pasirinkimo pirkti sandorių kainą.

c)   Noras mokėti

Gali būti pagrįsta nustatyti didžiausią sumą, kurią kiekviena valstybė narė sutiktų mokėti už dujas susidarius solidarumo taikymo situacijai. Tikėtina, kad didžiausia vertė būtų solidariai saugomų vartotojų prarastos apkrovos vertė toje valstybėje narėje. Jei dujų kaina šią vertę viršytų, prašyti tiekti dujas pagal solidarumo mechanizmą neatitiktų valstybės narės interesų. Tačiau šios informacijos nebūtina įtraukti į susitarimus ar nurodyti planuose.

3.2.   Kitos išlaidų kategorijos

Finansiniai susitarimai turėtų apimti visas kitas išlaidų kategorijas, įskaitant susijusias ir pagrįstas iš anksto nustatytų priemonių išlaidas (reglamento 13 straipsnio 8 dalies b punktas), kurias reikės sąžiningai ir nedelsiant atlyginti (13 straipsnio 10 dalies e punktas). Papildomos išlaidos turėtų būti kuo mažesnės ir reikia atidžiai tikrinti, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, nes daug papildomų išlaidų elementų jau gali būti įtraukta apskaičiuojant dujų kainą. Galima daryti prielaidą, kad dauguma papildomų išlaidų jau bus įtrauktos į dujų kainą, išskyrus transportavimo išlaidas.

a)   Transportavimo ir susijusios išlaidos

Kompensacija turėtų padengti transportavimo ir susijusias išlaidas, kaip antai SGD krovinių vežimo išlaidas, pakartotinio dujinimo mokesčius ir pan. Valstybės narės gali susitarti, kad būtų užsakomas reikiamas prireikus solidariai tiekiamų dujų pajėgumas, kad su transportavimu susijusios išlaidos būtų apmokamos pagal standartines perdavimo sistemos operatorių procedūras.

b)   Strateginių atsargų išleidimo arba saugojimo pareigų turėjimo išlaidos

Jei yra strateginių atsargų, galima įtraukti jų išleidimo išlaidas už atitinkamą dujų kiekį, kaip nustatyta iš anksto, nebent šios išlaidos jau būtų įtrauktos į dujų kainą.

Iš esmės, jei papildomo dujų kiekio išleidimo iš strateginės saugyklos momentu egzistuoja rinkos kaina, rinkos kainoje jau turėtų atsispindėti su tokia priemone susijusios papildomos išlaidos, įskaitant išankstinio jos nustatymo išlaidas. Kitaip ši priemonė nebūtų pradėta taikyti tuo momentu, nes vis dar būtų pigesnių sprendimų.

Su tokiomis ne rinkos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonėmis susijusios išlaidos paprastai bendrai paskirstomos ir įtraukiamos į galutinio vartotojo sąskaitą. Sutartą proporcingą išlaidų įnašą (atsižvelgiant į solidaraus tiekimo tikslais išleistą kiekį) galima pridėti prie papildomų išlaidų, kurias turi apmokėti dujas gaunanti valstybė narė.

Tačiau saugojimo įpareigojimuose numatytas tik reikalavimas turėti tam tikrą dujų atsargų kiekį žiemos sezono pradžioje; po to dujų atsargos naudojamos pagal rinkos paklausą ir kainas. Todėl su jų išleidimu neturėtų būti siejama jokių papildomų išlaidų, išskyrus dujų kainą ir transportavimo išlaidas. Bet kuriuo atveju reikia atsižvelgti į konkrečius valstybių narių naudojamus strateginių atsargų valdymo būdus ir į saugojimo pareigas.

c)   Sugriežtinto tiekimo standarto sumažinimo išlaidos

Pagal reglamentą, kaimyninėje valstybėje narėje prasidėjus ekstremaliajai situacijai, kuri, tikėtina, turės tarpvalstybinį poveikį, privaloma sumažinti sugriežtintą tiekimo standartą iki įprastinio. Ryšio tarp sugriežtinto tiekimo standarto sumažinimo ir prašymo taikyti solidarumą nėra, t. y. tokių priemonių išlaidos neatlyginamos.

d)   Pramonės sektorių, kuriems tiekimas apribotas, nuostoliai (kompensacija už apribojimą)

Kitos išlaidos gali apimti ir išlaidas, patirtas dėl pareigos išmokėti kompensaciją padedančiojoje valstybėje narėje, įskaitant kompensaciją už pramonės vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, patirtus nuostolius. Tokias išlaidas galima įtraukti į kompensuojamas išlaidas, jei nacionalinėje teisinėje sistemoje numatyta, kad privaloma apmokėti pramonės vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, nuostolius, įskaitant kompensaciją už ekonominius nuostolius, papildomai prie dujų kainos. Atitinkamą skaičiavimo metodiką reikia įtraukti į susitarimus. Gali būti susitariama faktinę kompensacijos sumą paskirstyti solidariai dujas gaunančioje valstybėje narėje solidariai tiekiamomis dujomis besinaudojantiems subjektams.

Tačiau su pramonės vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, nuostoliais susijusios išlaidos gali būti atlyginamos tik jei jos dar neįtrauktos į dujų kainą, kurią turi mokėti solidarumo prašanti valstybė narė; solidarumo paprašiusi valstybė narė neturėtų tų pačių išlaidų atlyginti du kartus.

e)   Teisminio proceso solidariai dujas tiekiančioje valstybėje narėje išlaidos

Kitos išlaidos taip pat gali būti susijusios su visų su teisminiu, arbitražo procesu bei teisminiu susitarimu ir visais susijusiais tokiais procesais, kuriuose dalyvauja solidariai dujas tiekianti valstybė narė tiekime iš solidarumo dalyvaujančių subjektų atžvilgiu, susijusių išlaidų kompensavimu (reglamento 13 straipsnio 8 dalies c punktas). Tačiau tokios išlaidos turėtų būti atlyginamos tik pateikus patirtų išlaidų įrodymus.

Jei kiltų ginčas dėl (nepakankamos) kompensacijos iš solidariai tiekiamas dujas gaunančios valstybės narės, kuriame dalyvautų solidariai dujas tiekianti valstybė narė ir subjektas, turėtų būti numatytos solidariai dujas gaunančios valstybės narės apsaugos nuo slaptų solidariai dujas tiekiančios valstybės narės ir subjekto susitarimų priemonės. Gali būti aplinkybių, kuriomis susijęs subjektas ir valstybė narė, kurioje jis įsikūręs, kreipiasi į teismą vienas prieš kitą dėl didesnės dujų kainos arba dėl didesnės kompensacijos subjektui ir susitaria solidarumo prašančios valstybės narės nenaudai net be teisminio proceso. Tokių aplinkybių reikėtų vengti.

Pirmiau nurodyta situacija skiriasi nuo situacijos, kai solidariai dujas tiekiančios valstybės narės bendrovė pradeda teisminį procesą prieš solidariai dujas gaunančios valstybės narės bendrovę dėl dujų kainos arba dėl kompensacijos už apribojimą. Tokioje situacijoje bylą pralaimėjusi bendrovė arba subjektas privalo apmokėti susijusias išlaidas.

3.3.   Informacija, kaip apskaičiuoti sąžiningą kompensaciją (13 straipsnio 10 dalies f punktas)

Apskaičiuojant sąžiningą kompensaciją gali būti taikomi šie metodai:

—

paprastas visų ankstesniame skirsnyje aprašytų elementų sumavimas;

—

pinigų laiko vertė: sumokėti reikėtų nedelsiant. Tačiau valstybės narės gali susitarti dėl palūkanų dydžio, kurios kompensacijai būtų taikomos praėjus pagrįstam laikotarpiui po solidaraus dujų tiekimo, ir kai būtų apskaičiuota ir sutarta tiksli kompensacijos suma;

—

skirtingas valiutas naudojančių valstybių narių susitarimas kokia valiuta turėtų būti apskaičiuojama ir išmokama kompensacija, įskaitant atitinkamą keitimo kursą.

3.4.   Visų susijusių ir pagrįstų išlaidų kompensacijos apskaičiavimas ir įsipareigojimas išmokėti kompensaciją (13 straipsnio 3 dalis)

Tikėtina, kad tikslią valstybei narei, kuri solidariai tiekė dujas, ir tos valstybės narės subjektams mokėtiną sumą bus galima apskaičiuoti tik praėjus tam tikram laikui po dujų, paprašytų tiekti pagal solidarumo mechanizmą, tiekimo. Savo dvišaliame susitarime valstybės narės gali susitarti dėl dujų kainos ir papildomų išlaidų apskaičiavimo metodo ir dėl pagrįsto mokėjimo termino.

Informaciją apie faktiškai tiektą dujų kiekį ir visą kitą kompensacijai apskaičiuoti svarbią informaciją reikia siųsti atitinkamam solidariame dujų tiekime dalyvaujančių valstybių narių kontaktiniam asmeniui ar asmenims, kad abi valstybės galėtų atlikti galutinius kompensacijos skaičiavimus. Priklausomai nuo to, kokia priemonė taikyta, informaciją gali būti galima gauti iš perdavimo sistemos operatoriaus, paskirstymo sistemos operatoriaus, saugyklos operatoriaus, tiekėjo arba rinkos zonos valdytojo. Kompensacijos apskaičiavimą galima pavesti kitam iš anksto nustatytam subjektui.

3.5.   Mokėjimo tvarka (reglamento 13 straipsnio 8 dalies paskutinė pastraipa)

Pagrindinis principas – reikėtų išlaikyti esamas valstybės narės vidaus mokėjimų ir kompensacijų (arba balansavimo pobūdžio sandorių) procedūras ir esamus su tuo susijusius vaidmenis ir atsakomybės paskirstymą ir, kai tik įmanoma, taikyti juos ir išmokant kompensacijas už solidarumą tarp valstybių narių. Valstybių narių susitarimuose daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kaip sujungti ar susieti šias esamas nacionalines sistemas. Dėl solidarumo pobūdžio gali reikėti kad galutinę finansinę atsakomybę turinti sąsaja būtų valstybė narė arba kompetentinga institucija.

3.6.   Funkcijos ir atsakomybė. Kas kam moka ir kas organizuoja mokėjimus

Jei padedančiojoje valstybėje narėje vis dar įmanoma taikyti poreikio valdymo priemones, reikia išlaikyti prieigą prie susijusių platformų ir jungiamųjų vamzdynų pajėgumą. Pirkėjui iš kitos valstybės turėtų būti galima atlikti mokėjimus tokiu pačiu būdu, kaip ir už dujas mokėtų vietos pirkėjas – arba atsiskaitant tiesiogiai su dujų įmone, arba, jei dujas įsigyja balansuojantysis subjektas per balansavimo platformą, naudojant tai platformai galiojančias mokėjimo procedūras (10).

Jei įvedami apribojimai, visas esamas solidariai dujas tiekiančios valstybės narės teisės sistemas, mokėjimo procesus arba už mokėjimų tvarkymą atsakingas institucijas galima panaudoti arba, prireikus, pritaikyti kompensacijų iš kaimyninės šalies mokėjimams atlikti.

Galutinis solidarumo naudos gavėjas yra namų ūkio vartotojas. Jiems reikiamas dujas siunčia tiekėjas, dujų tekėjimą per sieną tvarko perdavimo sistemos operatorius, o galiausiai pristato skirstymo sistemų operatoriai. Apribojus dujų tiekimą, nesaugomo vartotojo, kuriam tiekimas apribotas, dujų tiekėjas turėtų būti užtikrintas, kad mokama bus nepertraukiamai, atsižvelgiant į solidariai tiekiamų dujų kiekį. Šie atsiskaitymai turėtų būti atliekami pagal valstybės narės kompensacijų programą. Potencialius vaidmenis ir atsakomybės sritis galima paskirstyti, kaip aprašyta 1.4 punkte.

3.7.   Mokėjimo proceso aprašymas ir etapai

Priklausomai nuo to, kokios yra sistemos ir kaip valstybės narės susitarė dėl sąsajos tarp jų, sutartas procedūras reikia įtraukti į susitarimus.

Darant prielaidą, kad finansiniuose aspektuose dalyvauja valstybė narė su valstybe nare, visų pirma stebi, tikrina ir perduoda paraiškas po solidaraus dujų tiekimo, atitinkamas solidariai dujas tiekiančios valstybės narės subjektas apskaičiuoja kompensacijos sumą pagal suteiktą dujų kiekį, sutartus išlaidų elementus ir sutartą skaičiavimo metodą ir atitinkamam solidarumo prašančios valstybės narės subjektui pateikia prašymą ją apmokėti. Solidariai tiekiamas dujas gavusi valstybė narė patvirtina faktiškai pristatytą kiekį, patikrina skaičiavimus ir, jei nėra prieštaravimų, sumoka iki sutarto termino. Finansiniai procesai valstybėse narėse, kaip antai kompensacijos paskirstymas arba mokesčio kompensacijai už solidarumą apmokėti paėmimas, vykdomi laikantis nacionalinių taisyklių (pvz., jie gali būti taikomi tiesiogiai siūlančiajam subjektui arba subjektui, kuriam tiekimas apribotas, arba bendrai paskirstomi).

Kompensacijos už solidarumą apskaičiavimo, tikrinimo ir mokėjimo terminus būtina įtraukti į susitarimus. Tas pats pasakytina apie taikytiną teisę ir arbitražo galimybes kilus ginčui dėl solidarumo mechanizmo naudojimo.

III.   IŠVADA

Dėl reglamento dėl dujų tiekimo saugumo pirmą kartą ES energetikos politikoje įgyvendinta politinė valia dėl valstybių narių solidarumo. Be to, reglamentu solidarumo statusas pakeliamas iš nacionaliniu mastu taikomos koncepcijos į ES masto apsauginį tinklą pažeidžiamiausiems apsaugoti. Juo nustatomos daug apimančios teisės ir pareigos, kurios užtikrina, kad namų ūkiams ir pagrindinėms socialinėms paslaugoms dujos bus tiekiamos saugiai ir nepertraukiamai. Šiame dokumente pateiktose rekomendacijose nurodyta daug įvairių variantų, kaip galima užtikrinti solidarumo mechanizmo veikimą, tačiau valstybėms narėms paliekama laisvė pasirinkti joms geriausiai tinkamus sprendimus.

(1)  Žr. reglamento 2 straipsnio 6 dalį ir 13 straipsnį.

(2)  Dėl šios priežasties ekstremaliųjų situacijų valdymo plano priemonėmis būtina užtikrinti, kad aktyvinus solidarumo veiksmus vėlesniame ekstremaliosios situacijos etape solidarumo prašančios valstybės narės dujų perdavimo sistema būtų techniškai pajėgi priimti atitekančias dujas (pavyzdžiui, būtų pakankamas dujų laikymo vamzdynuose pajėgumas).

(3)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL L 211, 2009 8 14, p. 36).

(4)  Kipras, Suomija ir Malta.

(5)  Estija, Latvija ir Lietuva.

(6)  Lenkija ir Lietuva, Suomija ir Estija, Suomija ir Švedija, Malta ir Italija, Kipras ir Graikija, Vengrija ir Slovėnija. Lenkija ir Čekija, Lenkija ir Slovakija, Prancūzija ir Italija.

(7)  Perdavimo sistemų operatoriai jau bendradarbiauja dėl lankstaus dujų tiekimo prieigos kaimyninėse valstybėse narėse. Kai kurie iš jų yra sudarę operacinius balansavimo susitarimus su gretimų perdavimo sistemų operatoriais. Pagal šiuos susitarimus galima bendradarbiauti ir taip patenkinti likutinio balansavimo poreikius, taip pat įveikti trumpalaikius tiekimo sutrikimus ir geriau stebėti įtekančius ir ištekančius srautus.

(8)  Pavyzdžiui, Italijos strateginė saugykla įkainota 63 EUR/MWh; Vengrijos strateginė saugykla susieta su TTF biržos kaina keletą dienų prieš išleidimą, prie jos pridedant priemoką.

(9)  Yra atvejų, kai priemoka padengiama atlaisvintų dujų „draudimo vertė“.Pramonės atstovų teigimu, šioje srityje ji sudaro nuo 0,5 iki 1 EUR/MWh.

(10)  Pavyzdžiui, tinklo „NetConect Germany“ trumpalaikio balansavimo produkto atveju už prekę apmokama per tam skirtą sąskaitą, kurią tvarko rinkos zonos valdytojas.