ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 348

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

60 metai
2017m. gruodžio 29d.


Turinys

 

I   Teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2454, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

1

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis

7

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2456 dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo

23

 

*

2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2457 dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Egipto Arabų Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo

25

 

*

2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2458 dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo

27

 

 

Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos

29

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2459, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės

32

 

*

2017 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2460, kuriuo dėl ES etaloninių laboratorijų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, VII priedas ( 1 )

34

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2017 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2017/2461, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos darbo tvarkos taisyklės

36

 

*

2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2462, kuriuo Liuksemburgas ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

38

 

*

2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2463, kuriuo Kroatija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

41

 

*

2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2464, kuriuo Austrija ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

43

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

2017 m. lapkričio 29 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl oro transporto įsteigto Jungtinio Europos Sąjungos ir Šveicarijos oro transporto komiteto sprendimas Nr. 1/2017, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto priedas [2017/2465]

46

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2454

2017 m. gruodžio 5 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 904/2010 (3) nustatomos keitimosi informacija tarp valstybių narių ir jos saugojimo taisyklės siekiant įdiegti Tarybos direktyvos 2006/112/EB (4) XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytas specialias schemas;

(2)

nuo 2021 m. sausio 1 d. tos specialios schemos bus pradėtos taikyti ir nuotolinei prekybai prekėmis bei kitoms paslaugoms nei telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, todėl būtina išplėsti šiame reglamente nustatytų taisyklių, pagal kurias registravimosi valstybė narė ir vartojimo valstybės narės teikia vienai kitai informaciją ir pagal kurias registravimosi valstybė narė perveda pinigus vartojimo valstybėms narėms, taikymo sritį;

(3)

išplėtus specialių schemų taikymo sritį, kad jos būtų pradėtos taikyti ir nuotolinei prekybai prekėmis bei visomis paslaugoms, sandorių, apie kuriuos turės būti pranešama PVM deklaracijoje, skaičius žymiai išaugs. Kad registravimosi valstybė narė turėtų pakankamai laiko specialia schema besinaudojančių apmokestinamųjų asmenų pateiktoms PVM deklaracijoms sutvarkyti, PVM deklaracijos informacijos perdavimo terminas ir PVM sumos, kuri sumokėta kiekvienai vartojimo valstybei narei, pervedimo terminas turėtų būti pailgintas 10 dienų;

(4)

norint pradėti taikyti specialias schemas ir nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, būtina užtikrinti, kad importo valstybės narės muitinė galėtų nustatyti, kad prekės importuojamos smulkiose siuntose, kurioms taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi būti mokamas naudojantis viena iš šių specialių schemų. Todėl muitinei turėtų būti iš anksto nurodytas mokėtojo kodas, kurį naudojant mokamas PVM, kad ji galėtų patikrinti jo galiojimą prekių importo metu;

(5)

registravimosi valstybė narė ir visos vartojimo valstybės narės, į kurias tiekiamos prekės ar kuriose teikiamos paslaugos, gali teikti tokiomis specialiomis schemomis besinaudojantiems apmokestinamiesiems asmenims prašymus pateikti apskaitos registrų duomenis, taip pat gali atlikti administracinius tyrimus. Siekiant sumažinti tiek įmonėms, tiek mokesčių administratoriams tenkančią administracinę naštą ir prievolių vykdymo išlaidas, susijusias su tuo, kad pateikti apskaitos registrų duomenis prašoma ir administraciniai tyrimai atliekami kelis kartus, taip pat siekiant išvengti darbo dubliavimo, tokius prašymus ir tyrimus kiek įmanoma turėtų koordinuoti registravimosi valstybė narė;

(6)

siekiant supaprastinti su specialių schemų taikymu susijusių statistinių duomenų rinkimą, Komisijai turėtų būti leista gauti apibendrintą statistinę ir diagnostinę informaciją, pavyzdžiui, su specialiomis schemomis susijusių įvairių rūšių valstybių narių vienai kitai siunčiamų elektroninių pranešimų skaičių, išskyrus duomenis apie fizinius apmokestinamuosius asmenis;

(7)

informacija, kurią specialių schemų taikymo tikslais turi pateikti apmokestinamasis asmuo ir kurią šiais tikslais valstybės narės turi perduoti viena kitai, taip pat techniniai duomenys, įskaitant bendrus elektroninius pranešimus, kaip apmokestinamasis asmuo turi pateikti šią informaciją arba kaip valstybės narės turi ją perduoti viena kitai, turėtų būti nustatyti laikantis šiame reglamente numatytos komiteto procedūros;

(8)

atsižvelgiant į laiką, kurio reikia, kad būtų parengtos priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, ir kad valstybės narės galėtų pritaikyti savo PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistemas, taip pat siekiant atsižvelgti į Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455 (5) 2 straipsniu padarytus pakeitimus, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tų pakeitimų taikymo pradžios datos;

(9)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės ir tvarka, pagal kurias elektroninėmis priemonėmis keičiamasi informacija apie PVM, susijusia su prekėmis ir paslaugomis, tiekiamomis ar teikiamomis pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytas specialias schemas, ir vykdomas bet koks paskesnis keitimasis informacija ir, kiek tai susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms taikomos specialios schemos, valstybių narių kompetentingos institucijos perveda viena kitai pinigus.“;

2)

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šiame reglamente taip pat vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtys kiekvienos specialios schemos taikymo tikslais yra pateiktos Direktyvos 2006/112/EB 358, 358a, 369a ir 369l straipsniuose.“;

3)

17 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB 360, 361, 364, 365, 369c, 369f, 369g, 369o, 369p, 369s ir 369t straipsnius.“;

4)

17 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„e)

duomenis apie jos suteiktus PVM mokėtojo kodus, nurodytus Direktyvos 2006/112/EB 369q straipsnyje, ir pagal bet kurios valstybės narės suteiktą kiekvieną PVM mokėtojo kodą – bendrą importuotų prekių, kurioms pagal 143 straipsnio 1 dalies ca punktą netaikomas PVM, vertę kiekvieną mėnesį.“;

5)

17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   1 dalies b, c, d ir e punktuose nurodytos informacijos automatinės paieškos techniniai duomenys nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.“;

6)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad asmenys, tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas Bendrijos viduje, taip pat paslaugas teikiantys neįsisteigę apmokestinamieji asmenys galėtų tokių sandorių tikslais elektroninėmis priemonėmis gauti bet kurio nurodyto asmens PVM mokėtojo kodo galiojimo ir su juo susieto pavadinimo ar vardo ir pavardės bei adreso patvirtinimą. Ši informacija turi atitikti 17 straipsnyje nurodytus duomenis.“;

b)

3 dalis išbraukiama;

7)

XI skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)

2 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikomos nuostatos“;

b)

pridedamas šis skirsnis:

„3 SKIRSNIS

Nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomos nuostatos

1 poskirsnis

Bendroji nuostata

47a straipsnis

Šio skirsnio nuostatos taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d.

2 poskirsnis

Keitimasis informacija

47b straipsnis

1.   Valstybės narės nustato, kad Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo pradėdamas veiklą registravimosi valstybei narei pagal tos direktyvos 361 straipsnį pateikia informaciją elektroninėmis priemonėmis. Panaši informacija, skirta Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojančiam apmokestinamajam asmeniui, pradedančiam veiklą pagal tos direktyvos 369c straipsnį, identifikuoti, pateikiama elektroninėmis priemonėmis. Apie bet kokius informacijos, pateiktos pagal Direktyvos 2006/112/EB 361 straipsnio 2 dalį ir 369c straipsnį, pasikeitimus taip pat pranešama elektroninėmis priemonėmis.

2.   Registravimosi valstybė narė 1 dalyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo mėnesio, kurį ta informacija buvo gauta iš apmokestinamojo asmens, besinaudojančio viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų specialių schemų, pabaigos. Tokiu pačiu būdu registravimosi valstybė narė informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie minėtuose 2 ir 3 skirsniuose nurodytus PVM mokėtojo kodus.

3.   Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas tuo atveju, jeigu viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų specialių schemų besinaudojančiam apmokestinamajam asmeniui nustojama taikyti ta speciali schema.

47c straipsnis

1.   Valstybės narės nustato, kad Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas pradėdamas veiklą registravimosi valstybei narei pagal tos direktyvos 369p straipsnio 1, 2, 2a dalis pateikia informaciją elektroninėmis priemonėmis. Apie bet kokius informacijos, pateiktos pagal Direktyvos 2006/112/EB 369p straipsnio 3 dalį, pasikeitimus taip pat pranešama elektroninėmis priemonėmis.

2.   Registravimosi valstybė narė 1 dalyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo mėnesio, kurį ta informacija buvo gauta iš apmokestinamojo asmens, besinaudojančio Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta specialia schema, arba, jei taikytina, iš jo tarpininko, pabaigos. Tokiu pačiu būdu registravimosi valstybė narė informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie suteiktą atskirą PVM mokėtojo kodą, skirtą naudotis šia specialia schema.

3.   Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas tuo atveju, jeigu Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba, jei taikytina, jo tarpininkas išbraukiamas iš mokėtojų registro.

47d straipsnis

1.   Valstybės narės nustato, kad PVM deklaracija, į kurią įrašomi Direktyvos 2006/112/EB 365, 369g ir 369t straipsniuose nurodyti duomenys, pateikiama elektroninėmis priemonėmis.

2.   Registravimosi valstybė narė 1 dalyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis perduoda atitinkamos vartojimo valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mėnesio, kurį buvo gauta deklaracija, pabaigos.

Registravimosi valstybė narė kiekvienos kitos valstybės narės, iš kurios buvo siunčiamos ar gabenamos prekės, kompetentingai institucijai taip pat perduoda Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir kiekvienos atitinkamos įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai – Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

Valstybės narės, kurios reikalauja sumas PVM deklaracijoje nurodyti ne eurais, o nacionaline valiuta, perskaičiuoja jas į eurus, taikydamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą. Valiuta perskaičiuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą tos dienos valiutos kursą, arba, jei tą dieną valiutos kursai neskelbiami – kitą dieną paskelbtą kursą.

47e straipsnis

Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis perduoda vartojimo valstybei narei informaciją, kurios reikia kiekvienam mokėjimui susieti su atitinkama PVM deklaracija.

47f straipsnis

1.   Registravimosi valstybė narė užtikrina, kad viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytų specialių schemų besinaudojančio apmokestinamojo asmens arba, jei taikytina, jo tarpininko sumokėta suma būtų pervesta į vartojimo valstybės narės, kuriai turi būti atliktas tas mokėjimas, nurodytą banko sąskaitą eurais.

Valstybės narės, kurios reikalauja mokėjimus atlikti ne eurais, o nacionaline valiuta, perskaičiuoja sumas į eurus, taikydamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą. Valiuta perskaičiuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą tos dienos valiutos kursą, arba, jei tą dieną valiutos kursai neskelbiami – kitą dieną paskelbtą kursą.

Pinigai pervedami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mėnesio, kurį buvo gautas mokėjimas, pabaigos.

2.   Jeigu viena iš specialių schemų besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba, jei taikytina, jo tarpininkas sumoka ne visą mokėtinų mokesčių sumą, registravimosi valstybė narė užtikrina, kad sumokėta suma būtų pervesta vartojimo valstybėms narėms proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje mokėtinam mokesčiui. Registravimosi valstybė narė elektroninėmis priemonėmis informuoja apie tai vartojimo valstybių narių kompetentingas institucijas.

47g straipsnis

Valstybės narės elektroninėmis priemonėmis nurodo kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti atliekami mokėjimai pagal 47f straipsnį, numerius.

Valstybės narės nedelsdamos elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie prekių ir paslaugų, kurioms taikomos specialios schemos, tiekimui ar teikimui taikomų mokesčio tarifų pasikeitimus.

3 poskirsnis

Sandorių ir apmokestinamųjų asmenų kontrolė

47h straipsnis

Valstybės narės prekių, kurioms taikomas PVM turi būti deklaruojamas pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje numatytą specialią schemą, importo metu elektroniniu būdu patikrina atskiro PVM mokėtojo kodo, kuris buvo suteiktas pagal tos direktyvos 369q straipsnį ir kuris buvo nurodytas ne vėliau kaip importo deklaracijos pateikimo metu, galiojimą.

47i straipsnis

1.   Norėdama gauti apmokestinamojo asmens arba tarpininko pagal Direktyvos 2006/112/EB 369, 369k ir 369x straipsnius tvarkomų apskaitos registrų duomenis, vartojimo valstybė narė pirmiausia elektroninėmis priemonėmis pateikia prašymą registravimosi valstybei narei.

2.   Gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis perduoda jį apmokestinamajam asmeniui arba jo tarpininkui.

3.   Valstybės narės nustato, kad, gavęs prašymą, apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei prašomus apskaitos registrų duomenis. Valstybės narės turi sutikti, kad apskaitos registrų duomenys gali būti pateikti naudojant standartinę formą.

4.   Registravimosi valstybė narė gautus apskaitos registrų duomenis nedelsdama elektroninėmis priemonėmis perduoda prašymą pateikusiai vartojimo valstybei narei.

5.   Jeigu prašymą pateikusi vartojimo valstybė narė apskaitos registrų duomenų negauna per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, ta valstybė narė gali imtis bet kokių savo nacionalinės teisės aktuose numatytų veiksmų, kad gautų tokius apskaitos registrų duomenis.

47j straipsnis

1.   Jeigu registravimosi valstybė narė nusprendžia savo teritorijoje atlikti administracinį tyrimą, susijusį su viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytų specialių schemų besinaudojančiu apmokestinamuoju asmeniu arba, jei taikytina, tarpininku, ji iš anksto informuoja apie tyrimą visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Pirma pastraipa taikoma tik administracinio tyrimo dėl specialių schemų atžvilgiu.

2.   Nedarant poveikio 7 straipsnio 4 daliai, jeigu vartojimo valstybė narė nusprendžia, kad reikia atlikti administracinį tyrimą, ji dėl to, ar reikia atlikti tokį tyrimą, pirmiausia pasikonsultuoja su registravimosi valstybe nare.

Jeigu sutariama, kad atlikti administracinį tyrimą reikia, registravimosi valstybė narė informuoja kitas valstybes nares.

Tai netrukdo valstybės narėms imtis veiksmų pagal savo nacionalinės teisės aktus.

3.   Kiekviena valstybė narė pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai kompetentingos institucijos, kuri toje valstybėje narėje yra atsakinga už administracinių tyrimų koordinavimą, duomenis.

4 poskirsnis

Statistinė informacija

47k straipsnis

Valstybės narės leidžia Komisijai apibendrintos statistinės ir diagnostinės informacijos tikslais pagal 17 straipsnio 1 dalies d ir e punktus tiesiogiai gauti informaciją iš 53 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompiuterizuotos sistemos parengtų pranešimų. Ta informacija neapima duomenų apie fizinius apmokestinamuosius asmenis.

5 poskirsnis

Įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas

47l straipsnis

Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priimti šias priemones:

a)

47b straipsnio 1 dalyje, 47c straipsnio 1 dalyje ir 47d straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo techninius duomenis, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, ir 47i straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinę formą;

b)

47b straipsnio 2 ir 3 dalyse, 47c straipsnio 2 ir 3 dalyse, 47d straipsnio 2 dalyje, 47e straipsnyje, 47f straipsnio 2 dalyje, 47i straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse ir 47j straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytos informacijos teikimo techninius duomenis, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, ir technines tos informacijos perdavimo priemones;

c)

techninius 47g straipsnyje nurodytos informacijos perdavimo tarp valstybių narių duomenis;

d)

techninius duomenis, susijusius su 47h straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimu, kurį atlieka importo valstybė narė;

e)

47k straipsnyje nurodytą apibendrintą statistinę ir diagnostinę informaciją, kurią gaus Komisija, ir technines tos informacijos gavimo priemones.“;

8)

I priedo 1 punktas pakeičiamas taip:

„1)

nuotolinė prekyba (Direktyvos 2006/112/EB 33 straipsnis);“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. TÕNISTE


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 345, 2017 10 13, p. 79.

(3)  2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(4)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(5)  2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 7).


DIREKTYVOS

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/7


TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2017/2455

2017 m. gruodžio 5 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (3) numatytos specialios apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemos neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims;

(2)

Tarybos direktyvoje 2009/132/EB (4) numatyta neapmokestinti PVM nedidelės vertės smulkių siuntų importo;

(3)

atlikus tų 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų vertinimą, nustatytos kelios tobulintinos sritys. Pirma, turėtų būti sumažinta valstybėje narėje įsisteigusioms labai mažoms įmonėms, retkarčiais teikiančioms tokias paslaugas kitose valstybėse narėse, tenkanti našta, susijusi su PVM prievolių vykdymu kitose valstybėse narėse nei jų įsisteigimo valstybė narė. Todėl turėtų būti nustatyta visoje Bendrijoje taikoma riba, kurios nepasiekus tos tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos pridėtinės vertės mokesčiu būtų toliau apmokestinamos tų įmonių įsisteigimo valstybėje narėje. Antra, reikalavimas laikytis visose valstybėse narėse, į kurias tiekiamos prekės ar kuriose teikiamos paslaugos, galiojančių sąskaitų faktūrų išrašymo reikalavimų, sukuria didelę naštą. Todėl, siekiant sumažinti įmonėms tenkančią naštą, turėtų būti taikomos specialiomis schemomis besinaudojančio prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo registravimosi valstybėje narėje galiojančios sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės. Trečia, apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, bet yra registruoti PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje (pavyzdžiui, dėl to, kad toje valstybėje narėje retkarčiais vykdo PVM apmokestinamus sandorius), negali naudotis nei specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, nei specialia schema Bendrijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims. Todėl tokiems apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti leista naudotis specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims;

(4)

be to, atlikus 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų, pagal kurias apmokestinamos telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, vertinimą, paaiškėjo, kad laikotarpis, per kurį reikalaujama pateikti PVM deklaraciją, būtent – 20 dienų po mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, yra per trumpas, visų pirma tais atvejais, kai paslaugos teikiamos per telekomunikacijų tinklą, sąsają arba portalą ir kai, manytina, paslaugas per tą tinklą, sąsają ar portalą teikia tinklo, sąsajos ar portalo operatorius, kuris, norėdamas užpildyti PVM deklaraciją, turi surinkti informaciją iš kiekvieno atskiro paslaugų teikėjo. Atlikus vertinimą taip pat paaiškėjo, kad reikalavimas atlikti taisymus atitinkamo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje labai apsunkina apmokestinamuosius asmenis, nes dėl to jiems gali tekti kiekvieną ketvirtį iš naujo pateikti kelias PVM deklaracijas. Todėl PVM deklaracijos pateikimo terminas turėtų būti pailgintas nuo 20 dienų iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, pabaigos, o apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti leidžiama ankstesnių PVM deklaracijų taisymus atlikti paskesnėje deklaracijoje, o ne mokestinių laikotarpių, su kuriais susiję taisymai, deklaracijose;

(5)

kad apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems neapmokestinamiesiems asmenims kitas nei telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, nereikėtų registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje tos paslaugos apmokestinamos PVM, valstybės narės turėtų leisti tokias paslaugas teikiantiems apmokestinamiesiems asmenims naudotis PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistema, kad jie galėtų deklaruoti ir mokėti toms paslaugoms taikomą PVM vienoje valstybėje narėje;

(6)

dėl vidaus rinkos sukūrimo, globalizacijos ir technologinių pokyčių sparčiai išaugo elektroninė prekyba, taigi ir nuotolinė prekyba prekėmis, tiekiamomis tiek iš vienos valstybės narės į kitą, tiek iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Bendriją. Atitinkamos direktyvų 2006/112/EB ir 2009/132/EB nuostatos turėtų būti pritaikytos prie šių pokyčių, atsižvelgiant į apmokestinimo paskirties šalyje principą ir poreikį apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, sudaryti vienodas sąlygas atitinkamoms įmonėms ir kuo labiau sumažinti joms tenkančią naštą. Todėl speciali schema telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, turėtų būti pradėta taikyti ir Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, o nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti nustatyta panaši speciali schema. Tos sąvokos turėtų būti apibrėžtos siekiant aiškiai nustatyti priemonių, taikomų Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, taikymo sritį;

(7)

nuotolinei prekybai prekėmis, tiekiamomis tiek iš vienos valstybės narės į kitą, tiek iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Bendriją, sąlygos sudaromos iš esmės naudojant elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ir panašias priemones, dažnai pasinaudojant ne muitinės sandėliavimo procedūromis. Nors valstybės narės gali numatyti, kad tokiais atvejais asmuo, neturintis prievolės sumokėti PVM, laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai sumokėti PVM, paaiškėjo, kad to nepakanka užtikrinti, kad PVM būtų surinktas efektyviai ir veiksmingai. Todėl norint pasiekti tą tikslą ir sumažinti administracinę naštą pardavėjams, mokesčių administratoriams ir vartotojams būtina, kad apmokestinamieji asmenys, sudarantys sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis naudojantis tokia elektronine sąsaja, dalyvautų surenkant PVM už šią prekybą, nustatant, kad jie yra asmenys, laikomi vykdančiais šią prekybą. Nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Bendriją, atveju tai turėtų būti taikoma tik prekybai prekėmis, kurios siunčiamos arba gabenamos siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR; jei ši suma viršijama, importuojant, muitinės tikslais reikalaujama pateikti išsamią muitinės deklaraciją;

(8)

apskaitos registrai, susiję su apmokestinamųjų asmenų vykdomu prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, kuriems sąlygos sudaromos naudojantis elektronine sąsaja, pavyzdžiui, prekyviete, platforma, portalu ar panašiomis priemonėmis, turi būti saugomi bent dešimt metų, kad valstybės narės galėtų patikrinti, ar tų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo PVM deklaracija yra teisinga. Dešimties metų laikotarpis atitinka galiojančias nuostatas dėl apskaitos registrų. Jei apskaitos registruose yra asmens duomenų, jie turėtų būti tvarkomi laikantis Sąjungos teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

(9)

siekiant sumažinti naštą įmonėms, besinaudojančioms specialia schema Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, turėtų būti panaikinta prievolė vykdant tokią prekybą išrašyti sąskaitą faktūrą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tokioms įmonėms, tų prekių tiekimo apibrėžtyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad ji taikoma ir tais atvejais, kai prekės gabenamos ar siunčiamos tiekėjo vardu, be kita ko, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes;

(10)

speciali schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti taikoma tik prekybai prekėms, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR ir kurios tiesiogiai siunčiamos įsigyjančiam asmeniui Bendrijoje iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių; jei ši suma viršijama, importuojant muitinės tikslais reikalaujama pateikti išsamią muitinės deklaraciją. Akcizais apmokestinamoms prekėms ši schema neturėtų būti taikoma, kadangi importuojant akcizai yra PVM apmokestinamosios vertės dalis. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, turėtų būti nustatyta, kad pagal tą specialią schemą deklaruojamos prekės importo metu pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos;

(11)

be to, kad nebūtų iškraipoma Bendrijoje ir ne Bendrijoje esančių tiekėjų konkurencija ir kad nebūtų prarandama mokestinių pajamų, būtina panaikinti Direktyvoje 2009/132/EB numatytą prekių, siunčiamų nedidelės vertės smulkiose siuntose, importui taikomą neapmokestinimą;

(12)

apmokestinamajam asmeniui, besinaudojančiam specialia schema, skirta nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti leidžiama paskirti Bendrijoje įsisteigusį tarpininką asmeniu, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM ir vykdyti toje specialioje schemoje nustatytas prievoles jo vardu ir jo naudai;

(13)

siekiant apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turėtų būti įpareigotas paskirti tarpininką. Tačiau tas įpareigojimas neturėtų būti taikomas tuo atveju, kai jis yra įsisteigęs šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą;

(14)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šios direktyvos nuostatas, pagal kurias turi būti sudarytas trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą, kurio taikymo sritis panaši į Tarybos direktyvos 2010/24/ES (5) ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 (6) taikymo sritis, sąrašas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7). Trečiųjų šalių sąrašo sudarymas yra tiesiogiai susijęs su administraciniu bendradarbiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, todėl Komisijai turėtų padėti Reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsniu įsteigtas Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas;

(15)

sparčiai išaugus elektroninei prekybai ir dėl to padidėjus į Bendriją importuojamų smulkių siuntų, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, skaičiui, valstybės narės turėtų sistemingai leisti taikyti specialias importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūras. Tos procedūros gali būti taikomos, jei nesinaudojama specialia schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių. Jei importo valstybėje narėje nenumatyta sistemingai taikyti lengvatinį tarifą pagal šią specialią procedūrą, galutinis vartotojas turėtų turėti galimybę pasirinkti standartinę importo procedūrą, kad galėtų pasinaudoti lengvatinio PVM tarifo taikymo galimybe;

(16)

nustatant šios direktyvos nuostatų taikymo datą, atitinkamais atvejais atsižvelgta į laiką, kurio reikia, kad būtų parengtos priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, ir kad valstybės narės galėtų pritaikyti savo PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistemas;

(17)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. supaprastinti PVM prievoles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(18)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(19)

todėl direktyvos 2006/112/EB ir 2009/132/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2019 m. sausio 1 d.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

58 straipsnis pakeičiamas taip:

„58 straipsnis

1.   Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena:

a)

telekomunikacijų paslaugos;

b)

radijo ir televizijos transliavimo paslaugos;

c)

elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, visų pirma II priede nurodytos paslaugos.

Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigyjantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu suteikta paslauga.

2.   1 dalis netaikoma, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

paslaugų teikėjas yra įsisteigęs arba, jei jis nėra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena tik vienoje valstybėje narėje;

b)

paslaugos teikiamos neapmokestinamiesiems asmenims, kurie yra įsisteigę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena bet kurioje kitoje nei a punkte nurodytoji valstybėje narėje, ir

c)

bendra b punkte nurodytų paslaugų teikimo vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

3.   Jei kalendoriniais metais viršijama 2 dalies c punkte nurodyta riba, nuo to momento pradedama taikyti 1 dalis.

4.   Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigę arba, jei jie nėra įsisteigę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba paprastai gyvena 2 dalyje nurodyti paslaugų teikėjai, suteikia tiems paslaugų teikėjams teisę nuspręsti, kad paslaugų teikimo vieta būtų nustatyta pagal 1 dalį; tas sprendimas bet kuriuo atveju galioja dvejus kalendorinius metus.

5.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių stebėti, ar apmokestinamasis asmuo tenkina 2–4 dalyse nurodytas sąlygas.

6.   2 dalies c punkte nurodytos sumos nacionaline valiuta atitinkama vertė apskaičiuojama taikant Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455 (*1) priėmimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą.

(*1)  2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7).“;"

2)

219a straipsnis pakeičiamas taip:

„219a straipsnis

1.   Sąskaitų faktūrų išrašymui taikomos taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje, kuri pagal V antraštinės dalies nuostatas laikoma valstybe nare, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, sąskaitų faktūrų išrašymui taikomos šios taisyklės:

a)

taisyklės, galiojančios valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, nesant tokios įsisteigimo vietos ar nuolatinio padalinio, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba paprastai gyvena, jei:

i)

prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kuri pagal V antraštinės dalies nuostatas laikoma valstybe nare, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, arba jo padalinys toje valstybėje narėje nedalyvauja tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, kaip apibrėžta 192a straipsnio b punkte, o asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra asmuo, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, nebent įsigyjantis asmuo išrašo sąskaitą faktūrą (sąskaitos faktūros išsirašymas);

ii)

pagal V antraštinės dalies nuostatas nelaikoma, kad prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos Bendrijos viduje;

b)

taisyklės, galiojančios valstybėje narėje, kurioje yra registruotas prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, besinaudojantis viena iš XII antraštinės dalies 6 skyriuje nurodytų specialių schemų.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio 244–248 straipsniams.“;

3)

358a straipsnio 1 punktas pakeičiamas taip:

„1)   Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo– apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje;“;

4)

361 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

pranešimą, kad asmuo nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje.“

2 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2021 m. sausio 1 d.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

14 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis– prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas įsigyjančiam asmeniui, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

prekės tiekiamos apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, kurio prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, arba kitam neapmokestinamajam asmeniui;

b)

tiekėjo arba jo vardu tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės ar prekės, tiekiamos po jų surinkimo ar instaliavimo (atlikus bandomąjį jų patikrinimą arba be jo);

2)   nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių– prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies, įsigyjančiam asmeniui valstybėje narėje, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

prekės tiekiamos apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, kurio prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, arba kitam neapmokestinamajam asmeniui;

b)

tiekėjo arba jo vardu tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės ar prekės, tiekiamos po jų surinkimo ar instaliavimo (atlikus bandomąjį jų patikrinimą arba be jo).“;

2)

pridedamas šis straipsnis:

„14a straipsnis

1.   Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.

2.   Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas tiekti prekes neapmokestinamajam asmeniui Bendrijoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.“;

3)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Nukrypstant nuo 32 straipsnio:

a)

nuotolinės prekybos prekių tiekimo Bendrijos viduje vieta laikoma šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui;

b)

nuotolinės prekybos prekių, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į kitą valstybę narę, nei ta, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas įsigyjančiam asmeniui, tiekimo vieta laikoma šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui;

c)

nuotolinės prekybos prekių, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į valstybę narę, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, tiekimo vieta laikoma esanti toje valstybėje narėje, jei toms prekėms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodytą specialią schemą.“;

4)

34 straipsnis išbraukiamas;

5)

35 straipsnis pakeičiamas taip:

„35 straipsnis

33 straipsnis netaikomas 311 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimui, taip pat 327 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų naudotų transporto priemonių tiekimui – šių rūšių tiekimas pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas pagal atitinkamas specialias procedūras.“;

6)

58 straipsnio 2–6 dalys išbraukiamos;

7)

į V antraštinę dalį įterpiamas šis skyrius:

„3a SKYRIUS

Riba, taikoma apmokestinamiesiems asmenims, tiekiantiems 33 straipsnio a punkte nurodytas prekes ir teikiantiems 58 straipsnyje nurodytas paslaugas

59c straipsnis

1.   33 straipsnio a punktas ir 58 straipsnis netaikomi, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsisteigęs arba, jei jis nėra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena tik vienoje valstybėje narėje;

b)

paslaugos teikiamos neapmokestinamiesiems asmenims, kurie yra įsisteigę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena kitoje nei a punkte nurodytoji valstybėje narėje, arba prekės siunčiamos ar gabenamos į kitą nei a punkte nurodytoji valstybę narę, ir

c)

bendra tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, nurodytų b punkte, vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

2.   Jei kalendoriniais metais viršijama 1 dalies c punkte nurodyta riba, nuo to momento pradedamas taikyti 33 straipsnio a punktas ir 58 straipsnis.

3.   Valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės tuo momentu, kai prasideda jų siuntimas ar gabenimas, arba kurios teritorijoje yra įsisteigę apmokestinamieji asmenys, teikiantys telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, suteikia apmokestinamiesiems asmenims, kurių vykdomas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus, teisę nuspręsti, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo vieta būtų nustatyta pagal 33 straipsnio a punktą ir 58 straipsnį; šis sprendimas bet kuriuo atveju galioja dvejus kalendorinius metus.

4.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių stebėti, ar apmokestinamasis asmuo tenkina 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas.

5.   1 dalies c punkte nurodytos sumos nacionaline valiuta atitinkama vertė apskaičiuojama taikant Direktyvos (ES) 2017/2455 priėmimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą.“;

8)

pridedamas šis straipsnis:

„66a straipsnis

Nukrypstant nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, prekių tiekimo, kurių atveju PVM moka asmuo, sudarantis sąlygas vykdyti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kaip nurodyta 14a straipsnyje, atžvilgiu apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda priėmus mokėjimą.“;

9)

143 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ca)

importuojamos prekės, kurioms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodytą specialią schemą, jei importo valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas tiekėjui arba jo vardu veikiančiam tarpininkui pagal 369q straipsnį suteiktas atskiras PVM mokėtojo kodas, skirtas naudotis šia specialia schema;“;

10)

220 straipsnio 1 dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2)

buvo tiekiamos prekės, kaip nurodyta 33 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo naudojasi XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nurodyta specialia schema;“;

11)

pridedamas šis straipsnis:

„242a straipsnis

1.   Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas Bendrijoje esančiam neapmokestinamajam asmeniui pagal V antraštinės dalies nuostatas, sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas sudarantis apmokestinamasis asmuo privalo saugoti su tuo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusius apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad valstybės narės, kurioje šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas yra apmokestinami, mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.

2.   Suinteresuotoms valstybėms narėms paprašius, joms turi būti suteikta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais.

Tie apskaitos registrai privalo būti saugomi dešimt metų skaičiuojant nuo metų, kuriais įvykdytas sandoris, pabaigos.“;

12)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„Specialios schemos, skirtos apmokestinamiesiems asmenims, kurie teikia paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims arba vykdo nuotolinę prekybą prekėmis“;

13)

358 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai išbraukiami;

14)

2 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„Speciali schema, skirta paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys“;

15)

358a straipsnis papildomas šiuo punktu:

„3.   vartojimo valstybė narė– valstybė narė, kuri pagal V antraštinės dalies 3 skyrių laikoma valstybe nare, kurioje teikiamos paslaugos.“;

16)

359 straipsnis pakeičiamas taip:

„359 straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs valstybėje narėje arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena valstybėje narėje. Ši schema taikoma visoms toms Bendrijoje teikiamoms paslaugoms.“;

17)

362 straipsnis pakeičiamas taip:

„362 straipsnis

Registravimosi valstybė narė suteikia Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui atskirą PVM mokėtojo kodą, skirtą naudotis šia specialia schema, ir praneša jam apie tą kodą elektroninėmis priemonėmis. Remdamosi tokiam registravimuisi skirta informacija, vartojimo valstybės narės gali naudoti savo registravimo sistemas.“;

18)

363 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)

jeigu jis tai valstybei narei praneša nebeteikiantis paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema;“;

19)

364 ir 365 straipsniai pakeičiami taip:

„364 straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

365 straipsnis

PVM deklaracijoje nurodomas atskiras PVM mokėtojo kodas, skirtas naudotis šia specialia schema, ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, per mokestinį laikotarpį suteiktų paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal 364 straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus.“;

20)

368 straipsnis pakeičiamas taip:

„368 straipsnis

Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris naudojasi šia specialia schema, negali būti taikoma PVM atskaita pagal šios direktyvos 168 straipsnį. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto, PVM šiam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tą direktyvą. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos PVM, susijusio su paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema, grąžinimui.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo turi būti užsiregistravęs valstybėje narėje dėl veiklos, kuriai netaikoma ši speciali schema, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal šios direktyvos 250 straipsnį, jis atskaito toje valstybėje narėje sumokėtą PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.“;

21)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„Speciali schema, skirta Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys“;

22)

369a straipsnis papildomas šiuo punktu:

„3)   vartojimo valstybė narė– valstybė narė, kuri laikoma paslaugų teikimo vieta pagal V antraštinės dalies 3 skyrių arba, jei vykdoma Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis, valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.“;

23)

369b ir 369c straipsniai pakeičiami taip:

„369b straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis vykdančiam apmokestinamajam asmeniui ir bet kuriam vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui. Ši speciali schema taikoma visoms toms Bendrijoje tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms.

369c straipsnis

Apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ir nutraukia apmokestinamąją veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, arba pakeičia tą veiklą taip, kad jis nebetenkina sąlygų, kurios būtinos norint naudotis šia specialia schema. Tą informaciją jis pateikia elektroniniu būdu.“;

24)

369e straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Registravimosi valstybė narė nustoja taikyti specialią schemą apmokestinamajam asmeniui bet kuriuo iš šių atvejų:“;

b)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

jeigu jis praneša nebevykdantis Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis ir nebeteikiantis paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema;“;

25)

369f ir 369g straipsniai pakeičiami taip:

„369f straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo vykdoma Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis ir ar buvo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

369g straipsnis

1.   PVM deklaracijoje nurodomas 369d straipsnyje minėtas PVM mokėtojo kodas ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, per mokestinį laikotarpį vykdytos Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis ir suteiktų paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma. Į PVM deklaraciją taip pat įtraukiami su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susiję pakeitimai, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

2.   Jei, vykdant Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kuriai taikoma ši speciali schema, prekės siunčiamos ar gabenamos ne iš registravimosi valstybės narės, o iš kitų valstybių narių, PVM deklaracijoje, suskirsčius pagal kiekvieną valstybę narę, iš kurios siunčiamos ar gabenamos prekės, taip pat nurodoma tokios prekybos bendra vertė ir kiekvienos tokios valstybės narės suteiktas atskiras PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo registracijos kodas. Ta informacija PVM deklaracijoje pateikiama pagal kiekvieną valstybę narę, išskyrus registravimosi valstybę narę, suskirstant ją pagal vartojimo valstybes nares.

3.   Jeigu, be registravimosi valstybėje narėje esančių nuolatinių padalinių, apmokestinamasis asmuo, teikiantis paslaugas, kurioms taikoma ši speciali schema, turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių, iš kurių teikiamos paslaugos, PVM deklaracijoje taip pat nurodoma tokių suteiktų paslaugų bendra vertė pagal kiekvieną valstybę narę, kurioje jis turi padalinį, suskirstant ją pagal vartojimo valstybes nares, ir to padalinio atskiras PVM mokėtojo kodas ar mokesčių mokėtojo registracijos kodas.

4.   Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal 369f straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus.“;

26)

369h straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Jei už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo pildydamas PVM deklaraciją taiko paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą.“;

27)

369i straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo, nurodydamas atitinkamą PVM deklaraciją, PVM sumoka ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.“;

28)

369j straipsnis pakeičiamas taip:

„369j straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėje narėje sumokėto PVM, susijusio su jo apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema. Nepaisant Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto, PVM tam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tą direktyvą.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo turi būti užsiregistravęs valstybėje narėje dėl veiklos, kuriai netaikoma ši speciali schema, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal šios direktyvos 250 straipsnį, jis atskaito toje valstybėje narėje sumokėtą PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.“;

29)

369k straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo tvarko sandorių, kuriems taikoma ši speciali schema, apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.“;

    Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje;

    tarpininkas – Bendrijoje įsisteigęs asmuo, kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir šioje specialioje schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;

   registravimosi valstybė narė:

30)

XII antraštinės dalies 6 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„4 SKIRSNIS

Speciali schema, skirta nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių

369l straipsnis

Taikant šį skirsnį, nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, apima tik prekes, siunčiamas siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, išskyrus akcizais apmokestinamus produktus.

Šiame skirsnyje ir nedarant poveikio kitoms Bendrijos nuostatoms vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

2)

3)

a)

jei apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs Bendrijoje – valstybė narė, kurioje jis nusprendžia įsiregistruoti;

b)

jei apmokestinamasis asmuo savo verslą yra įsteigęs ne Bendrijoje, tačiau joje turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių – valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurią apmokestinamasis asmuo nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis naudosis šia specialia schema;

c)

jei apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą valstybėje narėje – ta valstybė narė;

d)

jei tarpininkas yra įsteigęs savo verslą valstybėje narėje – ta valstybė narė;

e)

jei tarpininkas savo verslą yra įsteigęs ne Bendrijoje, tačiau joje turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių – valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurią tarpininkas nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis naudosis šia specialia schema.

Taikant b ir e punktus, jei apmokestinamasis asmuo ar tarpininkas turi daugiau nei vieną nuolatinį padalinį Bendrijoje, jam yra privalomas sprendimas nurodyti įsisteigimo valstybę narę atitinkamiems kalendoriniams metams ir tolesniems dvejiems kalendoriniams metams;

4)

    vartojimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.

369m straipsnis

1.   Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis šiems nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, vykdantiems apmokestinamiesiems asmenims:

a)

bet kuriam Bendrijoje įsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, vykdančiam nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)

bet kuriam Bendrijoje įsisteigusiam ar joje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris vykdo nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, ir kuriam atstovauja Bendrijoje įsisteigęs tarpininkas;

c)

bet kuriam apmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą, kurio taikymo sritis panaši į Tarybos direktyvos 2010/24/ES (*2) ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 taikymo sritis, ir kuris vykdo nuotolinę prekybą prekėmis iš tos trečiosios šalies.

Tie apmokestinamieji asmenys taiko šią specialią schemą visai nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių.

2.   Taikant 1 dalies b punktą apmokestinamasis asmuo tuo pat metu negali paskirti daugiau kaip vieno tarpininko.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų trečiųjų šalių sąrašas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir šiuo tikslu tas komitetas – tai Reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsniu įsteigtas komitetas.

369n straipsnis

Vykdant nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių ir kurioms taikomas pagal šią specialią schemą deklaruojamas PVM, apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus tiekimą. Prekių tiekimas laikomas atliktu tada, kai priimamas mokėjimas.

369o straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo vardu veikiantis tarpininkas praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ar nutraukia veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, arba pakeičia tą veiklą taip, kad dėl to jis nebeatitinka sąlygų, kurios turi būti tenkinamos norint naudotis šia specialia schema. Ta informacija pateikiama elektroniniu būdu.

369p straipsnis

1.   Prieš pradėdamas naudotis šia specialia schema, apmokestinamasis asmuo, kuris nesinaudoja tarpininko paslaugomis, turi pateikti registravimosi valstybei narei šią informaciją:

a)

vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)

pašto adresą;

c)

elektroninį adresą ir svetainių adresus;

d)

PVM mokėtojo kodą arba nacionalinį mokesčio mokėtojo kodą.

2.   Prieš pradėdamas apmokestinamojo asmens vardu naudotis šia specialia schema, tarpininkas turi pateikti registravimosi valstybei narei šią informaciją:

a)

vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)

pašto adresą;

c)

elektroninį adresą;

d)

PVM mokėtojo kodą.

3.   Prieš apmokestinamajam asmeniui pradedant naudotis šia specialia schema, tarpininkas apie kiekvieną tokį apmokestinamąjį asmenį, kuriam jis atstovauja, turi registravimosi valstybei narei pateikti šią informaciją:

a)

vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)

pašto adresą;

c)

elektroninį adresą ir svetainių adresus;

d)

PVM mokėtojo kodą arba nacionalinį mokesčio mokėtojo kodą;

e)

savo individualų identifikacinį kodą, suteiktą pagal 369q straipsnio 3 dalį.

4.   Šia specialia schema besinaudojantys apmokestinamieji asmenys arba, jei taikytina, jų tarpininkai praneša registravimosi valstybei narei apie bet kokius pateiktos informacijos pasikeitimus.

369q straipsnis

1.   Registravimosi valstybė narė suteikia šia specialia schema besinaudojančiam apmokestinamajam asmeniui atskirą PVM mokėtojo kodą, skirtą naudotis šia specialia schema, ir praneša jam apie tą kodą elektroninėmis priemonėmis.

2.   Registravimosi valstybė narė suteikia tarpininkui individualų identifikacinį kodą ir praneša jam apie tą kodą elektroninėmis priemonėmis.

3.   Registravimosi valstybė narė suteikia tarpininkui atskirą PVM mokėtojo kodą, skirtą naudotis šia specialia schema, kiekvieno apmokestinamojo asmens, kuriam jis yra paskirtas, atžvilgiu.

4.   Pagal 1, 2 ir 3 dalis suteiktas PVM mokėtojo kodas naudojamas tik šios specialios schemos taikymo tikslais.

369r straipsnis

1.   Registravimosi valstybė narė iš mokėtojų registro išbraukia apmokestinamąjį asmenį, kuris nesinaudoja tarpininko paslaugomis, šiais atvejais:

a)

jei jis registravimosi valstybei narei praneša nebevykdantis nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)

jei galima kitaip numanyti, kad jo vykdyta nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, apmokestinamoji veikla yra nutraukta;

c)

jei jis nebeatitinka sąlygų, kurios turi būti tenkinamos norint naudotis šia specialia schema;

d)

jei jis nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

2.   Registravimosi valstybė narė iš mokėtojų registro išbraukia tarpininką šiais atvejais:

a)

jei jis per du iš eilės kalendorinius ketvirčius nevykdė tarpininko veiklos apmokestinamojo asmens, besinaudojančio šia specialia schema, vardu;

b)

jei jis nebetenkina kitų sąlygų, kurios būtinos tarpininko veiklai vykdyti;

c)

jei jis nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

3.   Registravimosi valstybė narė iš mokėtojų registro išbraukia apmokestinamąjį asmenį, kuriam atstovauja tarpininkas, toliau nurodytais atvejais:

a)

jei tarpininkas registravimosi valstybei narei praneša, kad tas apmokestinamais asmuo nebevykdo nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)

jei remiantis kitais motyvais galima numanyti, kad to apmokestinamojo asmens vykdyta nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, apmokestinamoji veikla yra nutraukta;

c)

jei tas apmokestinamasis asmuo nebetenkina sąlygų, kurios būtinos norint naudotis šia specialia schema;

d)

jei tas apmokestinamasis asmuo nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių;

e)

jei tarpininkas registravimosi valstybei narei praneša, kad jis tam apmokestinamajam asmeniui nebeatstovauja.

369s straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei kiekvieno mėnesio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo vykdoma nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių. PVM deklaracija pateikiama iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

Jei reikia pateikti PVM deklaraciją pagal pirmą pastraipą, valstybės narės PVM tikslais nenustato jokių papildomų prievolių ar kitų formalumų importo metu.

369t straipsnis

1.   PVM deklaracijoje nurodomas 369q straipsnyje minėtas PVM mokėtojo kodas ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, dėl kurios tuo mokestiniu laikotarpiu atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

2.   Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal 369s straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus.

369u straipsnis

1.   PVM deklaracijoje sumos nurodomos eurais.

Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, gali reikalauti, kad PVM deklaracijoje sumos būtų nurodomos jų nacionaline valiuta. Jei už pristatytas prekes buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas pildydamas PVM deklaraciją taiko paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą.

2.   Valiutos perskaičiuojamos pagal Europos Centrinio Banko paskelbtus tos dienos valiutos kursus arba, jei tą dieną kursai neskelbiami, pagal kitą dieną paskelbtus valiutos kursus.

369v straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas, nurodydamas atitinkamą PVM deklaraciją, PVM sumoka ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Mokestis pervedamas į registravimosi valstybės narės nurodytą banko sąskaitą eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokestis būtų pervestas į banko sąskaitą jų valiuta.

369w straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėse narėse sumokėto PVM, susijusio su jo apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto ir Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio, PVM šiam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tas direktyvas. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos PVM, susijusio su prekėmis, kurioms taikoma ši speciali schema, grąžinimui.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo turi būti užsiregistravęs valstybėje narėje dėl veiklos, kuriai netaikoma ši speciali schema, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal šios direktyvos 250 straipsnį, jis atskaito toje valstybėje narėje sumokėtą PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.

369x straipsnis

1.   Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo tvarko sandorių, kuriems taikoma ši speciali schema, apskaitos registrus. Tarpininkas tvarko apskaitos registrus, susijusius su kiekvienu apmokestinamuoju asmeniu, kuriam jis atstovauja. Tie apskaitos registrai privalo būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.

2.   Vartojimo valstybei narei ir registravimosi valstybei narei paprašius, joms turi būti suteikta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais.

Tie apskaitos registrai privalo būti saugomi dešimt metų, skaičiuojant nuo metų, kuriais atliktas sandoris, pabaigos.

(*2)  2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).“;"

31)

XII antraštinė dalis papildoma šiais skyriais:

„7 SKYRIUS

Specialios importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūros

369y straipsnis

Jei importuojamų prekių, siunčiamų siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, išskyrus akcizais apmokestinamus produktus, atveju netaikoma 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta speciali schema, importo valstybė narė leidžia asmeniui, kuris pateikia prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei asmens, kuriam skirtos prekės, vardu, naudotis specialiomis importo PVM, taikomo prekėms, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi toje valstybėje narėje, deklaravimo ir mokėjimo procedūromis.

369z straipsnis

1.   Taikant šias specialias procedūras, galioja šios sąlygos:

a)

prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam skirtos prekės;

b)

asmuo, pateikiantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, surenka PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, ir sumoka tokį PVM.

2.   Valstybės narės nustato, kad asmuo, pateikiantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį.

369za straipsnis

Nukrypstant nuo 94 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad taikant šias specialias procedūras taikomas importo valstybėje narėje galiojantis standartinis PVM tarifas.

369zb straipsnis

1.   Valstybės narės leidžia apie PVM, surinktą taikant šias specialias procedūras, pranešti elektroniniu būdu, pateikiant mėnesinę deklaraciją. Deklaracijoje nurodoma bendra per atitinkamą kalendorinį mėnesį surinkto PVM suma.

2.   Valstybės narės nustato reikalavimą 1 dalyje nurodytą PVM sumokėti iki mėnesio, einančio po importo, pabaigos.

3.   Šiomis specialiomis procedūromis besinaudojantys asmenys tam tikrą laikotarpį, kurį nustato importo valstybė narė, saugo sandorių, kuriems taikomos šios specialios procedūros, apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad importo valstybės narės mokesčių institucijos arba muitinė galėtų patikrinti, ar deklaruotas PVM yra teisingas; importo valstybei narei paprašius, jai turi būti suteikta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su tais apskaitos registrais.

8 SKYRIUS

Valiutos kurso vertės

369zc straipsnis

1.   369l ir 369y straipsniuose nurodytų sumų atžvilgiu euro kurso vertė nacionaline valiuta nustatoma kartą per metus. Taikomi valiutų kursai, kurie nustatomi pirmą spalio mėnesio darbo dieną ir įsigalioja kitų metų sausio 1 d.

2.   Valstybės narės gali suapvalinti sumą nacionaline valiuta, kuri gauta perskaičiavus sumą eurais.

3.   Valstybės narės gali ir toliau taikyti sumą, kuri galioja 1 dalyje minimo kasmetinio patikslinimo metu, jeigu perskaičiavus skirtumas tarp eurais išreikštos sumos, prieš atliekant 2 dalyje nurodytą suapvalinimą, ir nacionaline valiuta išreikštos sumos būtų mažesnis kaip 5 % arba ta suma sumažėtų.“

3 straipsnis

Direktyvos 2009/132/EB pakeitimas

Nuo 2021 m. sausio 1 d. išbraukiama Direktyvos 2009/132/EB IV antraštinė dalis.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio, jos taiko nuo 2019 m. sausio 1 d.

Nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių, jos taiko nuo 2021 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. TÕNISTE


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 345, 2017 10 13, p. 79.

(3)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4)  2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10, p. 5).

(5)  2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

(6)  2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(7)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/23


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2456

2017 m. gruodžio 18 d.

dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 186 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2017/1324 (2) numatyta, kad Sąjunga dalyvauja kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA);

(2)

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (toliau – Alžyras) pareiškė norą tapti PRIMA dalyvaujančia valstybe ir dalyvauti joje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip valstybės narės ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) asocijuotosios trečiosios šalys, dalyvaujančios partnerystėje PRIMA;

(3)

pagal Sprendimo (ES) 2017/1324 1 straipsnio 2 dalį Alžyras taps partnerystėje PRIMA dalyvaujančia valstybe, jei su Sąjunga bus sudarytas tarptautinis mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriame išdėstomos Alžyro dalyvavimo partnerystėje PRIMA sąlygos;

(4)

remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/2209 (3), Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo išdėstomos Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos (toliau – Susitarimas), pasirašytas 2017 m. spalio 26 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(5)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo išdėstomos Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos (4).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą (5).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. SIMSON


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/1324 dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) (OL L 185, 2017 7 18, p. 1).

(3)  2017 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2209 dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 316, 2017 12 1, p. 1).

(4)  Susitarimas paskelbtas OL L 316, 2017 12 1, p. 3 kartu su sprendimu dėl pasirašymo.

(5)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/25


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2457

2017 m. gruodžio 18 d.

dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Egipto Arabų Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 186 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2017/1324 (2) numatyta, kad Sąjunga dalyvauja kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA);

(2)

Egipto Arabų Respublika (toliau – Egiptas) pareiškė norą tapti PRIMA dalyvaujančia valstybe ir dalyvauti joje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip valstybės narės ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) asocijuotosios trečiosios šalys, dalyvaujančios partnerystėje PRIMA;

(3)

pagal Sprendimo (ES) 2017/1324 1 straipsnio 2 dalį Egiptas PRIMA dalyvaujančia valstybe taps, jei su Sąjunga bus sudarytas tarptautinis mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriame išdėstomos Egipto dalyvavimo partnerystėje PRIMA sąlygos;

(4)

remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/2210 (3), Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo išdėstomos Egipto Arabų Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos (toliau – Susitarimas), pasirašytas 2017 m. spalio 27 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(5)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo išdėstomos Egipto Arabų Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos (4).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą (5).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. SIMSON


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/1324 dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) (OL L 185, 2017 7 18, p. 1).

(3)  2017 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2210 dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Egipto Arabų Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 316, 2017 12 1, p. 7).

(4)  Susitarimas paskelbtas OL L 316, 2017 12 1, p. 9 kartu su sprendimu dėl pasirašymo.

(5)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/27


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2458

2017 m. gruodžio 18 d.

dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 186 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2017/1324 (2) numatyta, kad Sąjunga dalyvauja kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA);

(2)

Jordanijos Hašimitų Karalystė (toliau – Jordanija) pareiškė norą dalyvauti partnerystėje PRIMA tokiomis pačiomis sąlygomis kaip valstybės narės ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) asocijuotosios trečiosios šalys, dalyvaujančios partnerystėje PRIMA;

(3)

pagal Sprendimo (ES) 2017/1324 1 straipsnio 2 dalį Jordanija taps partnerystėje PRIMA dalyvaujančia valstybe, jei su Sąjunga bus sudarytas tarptautinis susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, kuriame išdėstomos Jordanijos dalyvavimo partnerystėje PRIMA sąlygos;

(4)

remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/2211 (3), Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos (toliau – Susitarimas), pasirašytas 2017 m. lapkričio 10 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(5)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą (4).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. SIMSON


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/1324 dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) (OL L 185, 2017 7 18, p. 1).

(3)  2017 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2211 dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, pasirašymo Sąjungos vardu (OL L 316, 2017 12 1, p. 13).

(4)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/29


Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo

SUSITARIMAS,

kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

ir

JORDANIJOS HAŠIMITŲ KARALYSTĖ, toliau – Jordanija,

toliau kartu – Šalys,

KADANGI 2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarime, steigiančiame Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją (1) (toliau – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas), numatytas mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas;

KADANGI 2011 m. kovo 29 d. įsigaliojusiu Europos bendrijos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimu (2) nustatyti oficialūs Šalių bendradarbiavimo mokslinių ir technologinių tyrimų srityse pagrindai;

KADANGI Sąjungos valstybių narių ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) asocijuotųjų trečiųjų šalių (partnerystėje dalyvaujančių valstybių) dalyvavimo, visų pirma jų finansinių įsipareigojimų ir dalyvavimo partnerystės valdymo struktūroje, sąlygos reguliuojamos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2017/1324 (3);

KADANGI, remiantis Sprendimu (ES) 2017/1324, Jordanija taps Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (toliau – partnerystė PRIMA) dalyvaujančia valstybe, jei su Sąjunga bus sudarytas tarptautinis susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, kuriame išdėstomos Jordanijos dalyvavimo partnerystėje PRIMA sąlygos;

KADANGI Jordanija pareiškė norą dalyvauti partnerystėje PRIMA tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Sąjungos valstybės narės ir programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios trečiosios šalys, dalyvaujančios partnerystėje PRIMA;

KADANGI Jordanijos, kaip partnerystėje PRIMA dalyvaujančios valstybės, teisėms ir pareigoms sureguliuoti reikia Sąjungos ir Jordanijos tarptautinio susitarimo,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio Susitarimo tikslas – nustatyti Jordanijos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygas.

2 straipsnis

Jordanijos dalyvavimo partnerystėje PRIMA sąlygos

Jordanijos dalyvavimo partnerystėje PRIMA sąlygos nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2017/1324. Šalys laikosi Sprendimu (ES) 2017/1324 nustatytų pareigų ir imasi deramų priemonių, visų pirma, teikia visą būtiną pagalbą, siekdamos užtikrinti to sprendimo 10 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymą. Šalys tarpusavyje susitaria dėl pagalbos teikimo tvarkos, nes tokia tvarka būtina, kad Šalys pagal šį Susitarimą galėtų bendradarbiauti.

3 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ir Jordanijos teritorijai.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė

1.   Šalys šį Susitarimą patvirtina pagal savo pačių nustatytas procedūras.

2.   Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai, kad 1 dalyje nurodytos procedūros užbaigtos.

3.   Šis Susitarimas galioja, kol galioja Sprendimas (ES) 2017/1324, nebent kuri nors iš Šalių jį nutrauktų pagal 5 straipsnį.

5 straipsnis

Susitarimo nutraukimas

1.   Ši Susitarimą kuri nors iš Šalių gali bet kada nutraukti, raštu apie tai pranešusi kitai Šaliai.

Susitarimo galiojimas pasibaigia po šešių mėnesių nuo dienos, kurią raštas pasiekė adresatą.

2.   Projektai ir veikla, vykdomi nutraukiant šį Susitarimą, tęsiami iki jų pabaigos šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis.

3.   Dėl visų kitų šio Susitarimo nutraukimo pasekmių Šalys sprendžia bendru sutarimu.

6 straipsnis

Ginčų sprendimas

Visi ginčai dėl šio Susitarimo taikymo arba aiškinimo sprendžiami pagal ginčų sprendimo procedūrą, numatytą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 97 straipsnyje.

Šis Susitarimas parengtas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir arabų kalbomis; kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas.

Съставено в Суейме на десети ноември две хиляди и седемнадесета година.

Hecho en Sweimeh el diez de noviembre de dos mil diecisiete.

Ve Sweimehu dne desátého listopadu dva tisíce sedmnáct.

Udfærdiget i Sweimeh den tiende november i år to tusind og sytten.

Geschehen zu Sweimeh am zehnten November zweitausendsiebzehn.

Kahe tuhande seitsmeteistkümnenda aasta novembrikuu kümnendal päeval Sweimeh’s.

Sweimeh, τη δέκατη ημέρα του Νοεμβρίου του έτους δύο χιλιάδες δεκαεπτά.

Done at Sweimeh on the tenth day of November in the year two thousand and seventeen.

Fait à Sweimeh, le dix novembre deux mille dix-sept.

Sastavljeno u Sweimehu desetog studenoga dvije tisuće sedamnaeste.

Fatto a Sweimeh, addì 10 novembre duemiladiciassette.

Sveimē, divi tūkstoši septiņpadsmitā gada desmitajā novembrī.

Priimta du tūkstančiai septynioliktųjų metų lapkričio dešimtą dieną Sveimoje.

Kelt Sweimehben, a kétezer-tizenhetedik év november havának tizedik napján.

Magħmul fi Sweimeh fl-għaxar jum ta' Novembru fis-sena elfejn u sbatax.

Gedaan te Sweimeh, tien november tweeduizend zeventien.

Sporządzono w Sweimeh w dniu dziesiątego listopada dwa tysiące siedemnastego roku.

Feito em Sweimeh, aos dez dias do mês de novembro do ano dois mil e dezassete.

Întocmit la Sweimeh, la zece noiembrie două mii șaptesprezece.

V meste Sweimeh, desiateho novembra dvetisícsedemnásť.

V Sweimehu, dne desetega novembra leta dva tisoč sedemnajst.

Tehty Sweimehissä kymmenentenä päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattaseitsemäntoista.

Utfärdat i Sweimeh den tionde november år tjugohundrasjutton.

Image

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Image

За Хашемитското кралство Йордания

Por el Reino Hachemí de Jordania

Za Jordánské hášimovské království

For Det Hashemitiske Kongerige Jordan

Für das Haschemitische Königreich Jordanien

Jordaania Hašimiidi Kuningriigi nimel

Για το Χασεμιτικό Βασίλειο της Ιορδανίας

For the Hashemite Kingdom of Jordan

Pour le Royaume hachémite de Jordanie

Za Hašemitsku Kraljevinu Jordan

Per il Regno hascemita di Giordania

Jordānijas Hāšimītu Karalistes vārdā –

Jordanijos Hašimitų Karalystės vardu

A Jordán Hásimita Királyság részéről

Għar-Renju Ħaxemita tal-Ġordan

Voor het Hasjemitisch Koninkrijk Jordanië

W imieniu Jordańskiego Królestwa Haszymidzkiego

Pelo Reino Hachemita da Jordânia

Pentru Regatul Hașemit al Iordaniei

Za Jordánske hášimovské král'ovstvo

Za Hašemitsko kraljevino Jordanijo

Jordanian hašemiittisen kuningaskunnan puolesta

För Hashemitiska konungariket Jordanien

Image

Image


(1)  ES OL L 129, 2002 5 15, p. 3.

(2)  ES OL L 159, 2011 6 17, p. 108.

(3)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/1324 dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) (ES OL L 185, 2017 7 18, p. 1).


REGLAMENTAI

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/32


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/2459

2017 m. gruodžio 5 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 397 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011 (2) pateikiamos išsamios nuostatos, pagal kurias daromos prielaidos dėl paslaugas įsigyjančio asmens vietos siekiant nustatyti neapmokestinamajam asmeniui teikiamų telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamų paslaugų teikimo vietą;

(2)

atlikus tų prielaidų taikymo reikalavimų vertinimą, paaiškėjo, kad apmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs valstybėje narėje ir teikia tokias paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, esančiam kitoje valstybėje narėje, gauti du vienas kitam neprieštaraujančius įrodymus dėl vietos, kurioje yra įsisteigęs arba kurioje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena jo paslaugas įsigyjantis asmuo, tam tikromis aplinkybėmis labai sudėtinga;

(3)

tas reikalavimas ypač apsunkina mažąsias ir vidutines įmones. Reikalavimu remtis vienu įrodymu turėtų būti supaprastintos prievolės, taikomos tokioms įmonėms, kurių kitose valstybėse narėse esantiems asmenims Bendrijos viduje tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų vertė neviršija tam tikros ribos;

(4)

reikalavimo gauti įrodymus dėl paslaugas įsigyjančio asmens vietos supaprastinimu papildomi Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455 (3) 1 straipsniu padaryti pakeitimai, susiję su Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje nustatytomis specialiomis schemomis, todėl tas supaprastinimas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(5)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 24b straipsnis pakeičiamas taip:

„24b straipsnis

Taikant Direktyvos 2006/112/EB 58 straipsnį, kai telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos teikiamos neapmokestinamajam asmeniui:

a)

per jo fiksuotojo ryšio telefono liniją, daroma prielaida, kad paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar vieta, kurioje jis paprastai gyvena, yra fiksuotojo ryšio telefono linijos įdiegimo vieta;

b)

per judriojo ryšio tinklus, daroma prielaida, kad paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta, ar vieta, kurioje jis paprastai gyvena, yra šalyje, kurios judriojo ryšio telefono kodas yra nurodytas SIM kortelėje, naudotoje gaunant tas paslaugas;

c)

kurioms reikalingas dekoderis ar panašus prietaisas arba dekodavimo kortelė, ir kai nenaudojama fiksuotojo ryšio telefono linija, daroma prielaida, kad paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar vieta, kurioje jis paprastai gyvena, yra vieta, kurioje yra tas dekoderis ar panašus prietaisas, arba jeigu ji nežinoma, vieta, į kurią išsiųsta dekodavimo kortelė, skirta ten naudoti;

d)

kitomis sąlygomis, nei nurodytos šio reglamento 24a straipsnyje ir šio straipsnio a, b ir c punktuose, daroma prielaida, kad paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta arba vieta, kurioje jis paprastai gyvena, yra ta, kurią nustato teikėjas remdamasis šio reglamento 24f straipsnyje nurodytais dviem vienas kitam neprieštaraujančiais įrodymais.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos d punktui, jei paslaugų, kurias apmokestinamasis asmuo tame punkte nurodytomis sąlygomis teikia iš valstybėje narėje esančios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, bendra vertė be PVM ir einamaisiais, ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršija 100 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta, daroma prielaida, kad paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta arba vieta, kurioje jis paprastai gyvena, yra vieta, kurią nustato paslaugų teikėjas remdamasis vienu iš įrodymų, kuriuos pateikia paslaugų teikime dalyvaujantis asmuo, kuris nėra paslaugų teikėjas ar paslaugas įsigyjantis asmuo, ir kurie išvardyti 24f straipsnio a–e punktuose.

Jeigu kalendoriniais metais viršijama antroje pastraipoje nustatyta riba, ta pastraipa netaikoma nuo tada ir iki tol, kol vėl tenkinamos toje pastraipoje nustatytos sąlygos.

Atitinkama sumos nacionaline valiuta vertė apskaičiuojama taikant Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2459 (*1) priėmimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. TÕNISTE


(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).

(3)  2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7.).


29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/34


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2460

2017 m. spalio 30 d.

kuriuo dėl ES etaloninių laboratorijų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, VII priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 32 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytos bendros taisyklės, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė siekiant nustatyti, ar, be kita ko, laikomasi maisto higienos taisyklių. Pagal tą reglamentą Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos (toliau – ES etaloninės laboratorijos) visų pirma teikia nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms informaciją apie analizės metodus ir koordinuoja tokių metodų taikymą. ES etaloninės laboratorijos yra išvardytos to reglamento VII priede;

(2)

ES pieno ir pieno produktų tyrimo etaloninės laboratorijos darbo programos pagrindinė paskirtis – pasiūlyti analitinius metodus ir užtikrinti bendrą tarplaboratorinio kvalifikacijos tikrinimo, kurį atlieka nacionalinės etaloninės laboratorijos remdamosi tokiais kokybės žymenimis, kaip somatinių ląstelių skaičiumi ir gemalais, metodą. Naujausia tokių tyrimų atlikimo profesinę patirtį šiuo metu jau įtvirtino tiek oficialiosios laboratorijos, atliekančios oficialiąją kontrolę, tiek laboratorijos, kurių paslaugomis vis dažniau naudojasi maisto tvarkymo subjektai tirti žymenims, kurie yra ūkiuose surinkto pieno kainą lemiantys veiksniai;

(3)

ES pieno ir pieno produktų tyrimo etaloninė laboratorija Sąjungoje nebėra reikalinga. Todėl ją reikėtų išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedo ES etaloninių laboratorijų sąrašo;

(4)

todėl Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedo I dalies 1 punktas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. spalio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.


SPRENDIMAI

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/36


TARYBOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2017/2461

2017 m. gruodžio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos darbo tvarkos taisyklės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Tarybos darbo tvarkos taisyklių (1) 11 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

kai Taryba aktą turi priimti spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, turi būti patikrinama, ar kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų skaičiaus;

(2)

Ta procentinė dalis apskaičiuojama remiantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) III priede nurodytais gyventojų skaičiaus duomenimis;

(3)

Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos statistikos tarnybos turimais duomenimis, turi pakeisti tame priede nurodytus skaičius;

(4)

todėl Darbo tvarkos taisyklės turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos 2018 m. laikotarpiui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių III priedas pakeičiamas taip:

III PRIEDAS

Duomenys apie Sąjungos gyventojų skaičių ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių, skirti nuostatoms dėl kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje įgyvendinti

Įgyvendinant ES sutarties 16 straipsnio 4 dalį ir SESV 238 straipsnio 2 ir 3 dalis, Sąjungos gyventojų skaičius ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičius bei kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus santykį su Sąjungos gyventojų skaičiumi atitinkančios procentinės dalys laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra tokie:

Valstybė narė

Gyventojų skaičius

Sąjungos gyventojų skaičiaus procentinė dalis (%)

Vokietija

82 437 641

16,10

Prancūzija

67 024 633

13,09

Jungtinė Karalystė

65 808 573

12,85

Italija

61 219 113

11,95

Ispanija

46 528 966

9,08

Lenkija

37 972 964

7,41

Rumunija

19 638 309

3,83

Nyderlandai

17 220 721

3,36

Belgija

11 365 834

2,22

Graikija

10 757 293

2,10

Čekija

10 467 628

2,04

Portugalija

10 309 573

2,01

Švedija

10 080 000

1,97

Vengrija

9 797 561

1,91

Austrija

8 752 500

1,71

Bulgarija

7 101 859

1,39

Danija

5 743 947

1,12

Suomija

5 499 447

1,07

Slovakija

5 435 343

1,06

Airija

4 774 833

0,93

Kroatija

4 154 213

0,81

Lietuva

2 847 904

0,56

Slovėnija

2 065 895

0,40

Latvija

1 950 116

0,38

Estija

1 315 635

0,26

Kipras

854 802

0,17

Liuksemburgas

589 370

0,12

Malta

440 433

0,09

ES 28

512 155 106

 

Mažiausias skaičius (65 %)

332 900 819

 

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. MIKSER


(1)  2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).


29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/38


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2462

2017 m. gruodžio 18 d.

kuriuo Liuksemburgas ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsniu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga yra nusistačiusi kaip vieną iš savo tikslų skatinti vaiko teisių apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, yra vienas iš esminių tos politikos aspektų;

(2)

Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (2) (toliau – reglamentas „Briuselis IIa“), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas išvežimas ar laikymas, ir nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti bendravimo teisių ir globos teisių apsaugą;

(3)

reglamentu „Briuselis IIa“ papildoma ir sustiprinama 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), kuria tarptautiniu lygmeniu nustatoma susitariančiųjų valstybių ir centrinių įstaigų įsipareigojimų ir bendradarbiavimo sistema ir siekiama užtikrinti greitą neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimą;

(4)

visos Sąjungos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos šalys;

(5)

Sąjunga ragina trečiąsias valstybes prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos ir remia tinkamą 1980 m. Hagos konvencijos įgyvendinimą kartu su valstybėmis narėmis, inter alia, dalyvaudama specialiųjų komisijų, kurias reguliariai organizuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, veikloje;

(6)

opiais tarptautinio vaikų grobimo atvejais geriausiu sprendimu galėtų būti bendra teisinė sistema, taikoma Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių santykiams;

(7)

1980 m. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ji taikoma tik prisijungiančios valstybės ir tokių susitariančiųjų valstybių, kurios pareiškė, kad pritaria jos prisijungimui, tarpusavio santykiams;

(8)

pagal 1980 m. Hagos konvenciją ekonominės integracijos regioninėms organizacijoms, kaip antai Sąjungai, neleidžiama tapti jos šalimi. Todėl Sąjunga negali nei prisijungti prie tos konvencijos, nei deponuoti savo pareiškimo dėl pritarimo valstybės prisijungimui;

(9)

remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone 1/13 (3), pareiškimai dėl pritarimo prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvenciją priklauso išimtinei Sąjungos išorės kompetencijai;

(10)

1997 m. liepos 24 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Gruzija. 1980 m. Hagos konvencija Gruzijai įsigaliojo 1997 m. spalio 1 d.;

(11)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Daniją, Liuksemburgą ir Rumuniją, jau pritarė Gruzijos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Gruzija pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Maltos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Gruzijoje padaryta išvada, kad Liuksemburgas ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Gruzijos prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(12)

1997 m. liepos 8 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Pietų Afrikos Respublika. 1980 m. Hagos konvencija Pietų Afrikos Respublikai įsigaliojo 1997 m. spalio 1 d.;

(13)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Liuksemburgą ir Rumuniją, jau pritarė Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Pietų Afrikos Respublika pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Maltos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Pietų Afrikos Respublikoje padaryta išvada, kad Liuksemburgas ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(14)

todėl Liuksemburgas ir Rumunija turėtų būti įgalioti deponuoti pareiškimus dėl pritarimo Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų laikydamosi šiame sprendime išdėstytų sąlygų. Kitos Sąjungos valstybės narės jau pritarė Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos, todėl naujų pareiškimų dėl pritarimo prisijungimui neturėtų deponuoti, nes pagal tarptautinę viešąją teisę esami pareiškimai galioja toliau;

(15)

Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas „Briuselis IIa“ yra privalomas ir todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(16)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Liuksemburgas ir Rumunija įgaliojami dėl Sąjungos interesų pritarti Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos.

2.   Liuksemburgas ir Rumunija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 19 d. deponuoja pareiškimą dėl pritarimo Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų, išdėstytą taip:

„[Visas VALSTYBĖS NARĖS pavadinimas] pareiškia, kad pritaria Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/2462“.

3.   Liuksemburgas ir Rumunija informuoja Tarybą ir Komisiją apie savo pareiškimų dėl pritarimo Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos deponavimą ir perduoda Komisijai tų pareiškimų tekstą per du mėnesius nuo jo deponavimo.

2 straipsnis

Tos valstybės narės, pareiškimus dėl pritarimo Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos deponavusios prieš šio sprendimo priėmimo dieną, naujų pareiškimų nedeponuoja.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Liuksemburgui ir Rumunijai.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. SIMSON


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

(3)  ECLI:EU:C:2014:2303.


29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/41


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2463

2017 m. gruodžio 18 d.

kuriuo Kroatija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsniu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga yra nusistačiusi kaip vieną iš savo tikslų skatinti vaiko teisių apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, yra vienas iš esminių tos politikos aspektų;

(2)

Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (2) (toliau – reglamentas „Briuselis IIa“), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas išvežimas ar laikymas, ir nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti bendravimo teisių ir globos teisių apsaugą;

(3)

reglamentu „Briuselis IIa“ papildoma ir sustiprinama 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), kuria tarptautiniu lygmeniu nustatoma susitariančiųjų valstybių ir centrinių įstaigų įsipareigojimų ir bendradarbiavimo sistema ir siekiama užtikrinti greitą neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimą;

(4)

visos Sąjungos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos šalys;

(5)

Sąjunga ragina trečiąsias valstybes prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos ir remia tinkamą 1980 m. Hagos konvencijos taikymą kartu su valstybėmis narėmis, inter alia, dalyvaudama specialiųjų komisijų, kurias reguliariai organizuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, veikloje;

(6)

opiais tarptautinio vaikų grobimo atvejais geriausiu sprendimu galėtų būti bendra teisinė sistema, taikoma Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių santykiams;

(7)

1980 m. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ji taikoma tik prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareiškė, kad pritaria jos prisijungimui, tarpusavio santykiams;

(8)

pagal 1980 m. Hagos konvenciją ekonominės integracijos regioninėms organizacijoms, kaip antai Sąjungai, neleidžiama tapti jos šalimi. Todėl Sąjunga negali nei prisijungti prie tos konvencijos, nei deponuoti savo pareiškimo dėl pritarimo valstybės prisijungimui;

(9)

remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone 1/13 (3), pareiškimai dėl pritarimo prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvenciją priklauso išimtinei Sąjungos išorės kompetencijai;

(10)

2006 m. gruodžio 14 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo San Marinas. 1980 m. Hagos konvencija San Marino atžvilgiu įsigaliojo 2007 m. kovo 1 d.;

(11)

visos valstybės narės, išskyrus Kroatiją, Daniją, Nyderlandus, Portugaliją ir Rumuniją, jau pritarė San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį San Marine padaryta išvada, kad Kroatija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti San Marino prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(12)

todėl Kroatija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija turėtų būti įgalioti deponuoti pareiškimus dėl pritarimo San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų laikydamosi šiame sprendime išdėstytų sąlygų. Kitos Sąjungos valstybės narės jau pritarė San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos, todėl naujų pareiškimų dėl pritarimo prisijungimui neturėtų deponuoti, nes pagal tarptautinę viešąją teisę esami pareiškimai galioja toliau;

(13)

Jungtinei Karalystei ir Airijai reglamentas „Briuselis IIa“ yra privalomas ir jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(14)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Kroatija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija įgaliojami dėl Sąjungos interesų pritarti San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos.

2.   1 dalyje nurodytos valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 19 d. deponuoja pareiškimą dėl pritarimo San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų, išdėstytą taip:

„[Visas VALSTYBĖS NARĖS pavadinimas] pareiškia, kad pritaria San Marino prisijungimui prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/2463.“

3.   1 dalyje nurodytos valstybės narės informuoja Tarybą ir Komisiją apie savo pareiškimus dėl pritarimo San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos deponavimą ir perduoda Komisijai tų pareiškimų tekstą per du mėnesius nuo jų deponavimo.

2 straipsnis

Tos valstybės narės, pareiškimus dėl pritarimo San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos deponavusios prieš šio sprendimo priėmimo dieną, naujų pareiškimų nedeponuoja.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Kroatijai, Nyderlandams, Portugalijai ir Rumunijai.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. SIMSON


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

(3)  ECLI:EU:C:2014:2303.


29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/43


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2464

2017 m. gruodžio 18 d.

kuriuo Austrija ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsniu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga yra nusistačiusi kaip vieną iš savo tikslų skatinti vaiko teisių apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, yra vienas iš esminių tos politikos aspektų;

(2)

Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (2) (toliau – reglamentas „Briuselis IIa“), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas išvežimas ar laikymas, ir nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti bendravimo teisių ir globos teisių apsaugą;

(3)

reglamentu „Briuselis IIa“ papildoma ir sustiprinama 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), kuria tarptautiniu lygmeniu nustatoma susitariančiųjų valstybių ir centrinių įstaigų įsipareigojimų ir bendradarbiavimo sistema ir siekiama užtikrinti greitą neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimą;

(4)

visos Sąjungos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos šalys;

(5)

Sąjunga ragina trečiąsias valstybes prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos ir remia tinkamą 1980 m. Hagos konvencijos taikymą, inter alia, kartu su valstybėmis narėmis dalyvaudama specialiųjų komisijų, kurias reguliariai organizuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, veikloje;

(6)

opiais tarptautinio vaikų grobimo atvejais geriausiu sprendimu galėtų būti bendra teisinė sistema, taikoma Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių santykiams;

(7)

1980 m. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ji taikoma tik prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareiškė, kad pritaria jos prisijungimui, tarpusavio santykiams;

(8)

pagal 1980 m. Hagos konvenciją ekonominės integracijos regioninėms organizacijoms, kaip antai Sąjungai, neleidžiama tapti jos šalimi. Todėl Sąjunga negali nei prisijungti prie tos konvencijos, nei deponuoti savo pareiškimo dėl pritarimo valstybės prisijungimui;

(9)

remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone 1/13 (3), pareiškimai dėl pritarimo prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvenciją priklauso išimtinei Sąjungos išorės kompetencijai;

(10)

1994 m. vasario 2 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Panama. 1980 m. Hagos konvencija Panamai įsigaliojo 1994 m. gegužės 1 d.;

(11)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Panamos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Panama pritarė Bulgarijos, Kipro, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos ir Slovėnijos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Panamoje padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Panamos prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(12)

1999 m. lapkričio 18 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Urugvajus. 1980 m. Hagos konvencija Urugvajui įsigaliojo 2000 m. vasario 1 d.;

(13)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Urugvajaus prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Urugvajus pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Urugvajuje padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Urugvajaus prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(14)

1995 m. gruodžio 13 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Kolumbija. 1980 m. Hagos konvencija Kolumbijoje įsigaliojo 1996 m. kovo 1 d.;

(15)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Kolumbijos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Kolumbija pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Maltos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Kolumbijoje padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Kolumbijos prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(16)

2001 m. vasario 5 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Salvadoras. 1980 m. Hagos konvencija Salvadore įsigaliojo 2001 m. gegužės 1 d.;

(17)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Salvadoras pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Salvadore padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Salvadoro prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(18)

todėl Austrija ir Rumunija turėtų būti įgaliotos deponuoti pareiškimą dėl pritarimo Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų laikydamosi šiame sprendime išdėstytų sąlygų. Kitos Sąjungos valstybės narės jau pritarė Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos, todėl naujų pareiškimų dėl pritarimo prisijungimui neturėtų deponuoti, nes pagal tarptautinę viešąją teisę esami pareiškimai galioja toliau;

(19)

Jungtinei Karalystei ir Airijai reglamentas „Briuselis IIa“ yra privalomas ir jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(20)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Austrija ir Rumunija įgaliojamos dėl Sąjungos interesų pritarti Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos.

2.   Austrija ir Rumunija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 19 d. deponuoja pareiškimą dėl pritarimo Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų, išdėstytą taip:

„[Visas VALSTYBĖS NARĖS pavadinimas] pareiškia, kad pritaria Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/2464“

3.   Austrija ir Rumunija informuoja Tarybą ir Komisiją apie savo pareiškimų dėl pritarimo Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos deponavimą ir perduoda Komisijai tų pareiškimų tekstą per du mėnesius nuo jo deponavimo.

2 straipsnis

Tos valstybės narės, kurios pareiškimus dėl pritarimo Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos deponavo prieš šio sprendimo priėmimo dieną, naujų pareiškimų nedeponuoja.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Austrijai ir Rumunijai.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. SIMSON


(1)  2017 m. lapkričio 30 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

(3)  ECLI:EU:C:2014:2303.


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/46


EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMU DĖL ORO TRANSPORTO ĮSTEIGTO JUNGTINIO EUROPOS SĄJUNGOS IR ŠVEICARIJOS ORO TRANSPORTO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2017

2017 m. lapkričio 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto priedas [2017/2465]

EUROPOS SĄJUNGOS IR ŠVEICARIJOS ORO TRANSPORTO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl oro transporto (toliau – Susitarimas), ypač į jo 23 straipsnio 4 dalį,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Nuo 2018 m. vasario 1 d. Susitarimo priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 29 d.

Jungtinio komiteto vardu

Europos Sąjungos delegacijos vadovas

Filip CORNELIS

Šveicarijos delegacijos vadovas

Christian HEGNER


PRIEDAS

Šiame Susitarime:

remiantis 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi, Europos Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir perima Europos bendrijos teises bei pareigas;

kai šiame priede nurodytuose teisės aktuose daromos nuorodos į Europos bendrijos, kurią pakeitė Europos Sąjunga, valstybes nares arba į reikalavimą, kad būtų sąsaja su Europos Sąjunga, šiame Susitarime tokios nuorodos laikomos ir nuorodomis į Šveicariją arba į reikalavimą, kad būtų sąsaja su Šveicarija;

Susitarimo 4, 15, 18, 27 ir 35 straipsniuose daromos nuorodos į Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 2407/92 ir (EEB) Nr. 2408/92 laikomos nuorodomis į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008;

nepažeidžiant šio Susitarimo 15 straipsnio, toliau išvardytose Bendrijos direktyvose ir reglamentuose nurodyta sąvoka „Bendrijos oro vežėjas“ apima ir oro vežėją, kuriam išduota licencija oro susisiekimui vykdyti ir kurio pagrindinė verslo vieta bei, jeigu tokia yra, registruotoji būstinė yra Šveicarijoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 nuostatas. Nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008;

tolesniuose tekstuose pateikiamos nuorodos į Sutarties 81 ir 82 straipsnius arba į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnius laikomos nuorodomis į šio Susitarimo 8 ir 9 straipsnius.

1.   Aviacijos liberalizavimas ir kitos civilinės aviacijos taisyklės

Nr. 1008/2008

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių.

Nr. 2000/79

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo.

Nr. 93/104

1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų su pakeitimais, padarytais:

Direktyva 2000/34/EB.

Nr. 437/2003

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl statistinių ataskaitų apie keleivių, krovinių ir pašto vežimą oro transportu.

Nr. 1358/2003

2003 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentas, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 437/2003 dėl statistikos ataskaitų apie keleivių, krovinių ir pašto vežimą oro transportu ir iš dalies keičiantis jo I ir II priedus, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 158/2007.

Nr. 785/2004

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 285/2010.

Nr. 95/93

1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių (1–12 straipsniai) su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (EB) Nr. 793/2004.

Nr. 2009/12

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl oro uostų mokesčių.

Nr. 96/67

1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką

(1–9, 11–23 ir 25 straipsniai).

Nr. 80/2009

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89.

2.   Konkurencijos taisyklės

Nr. 1/2003

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1–13, 15–45 straipsniai).

(Kiek šis reglamentas susijęs su šio Susitarimo taikymu. Šio reglamento įtraukimas nedaro poveikio šiame Susitarime numatytam užduočių paskirstymui.)

Nr. 773/2004

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1792/2006,

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 622/2008.

Nr. 139/2004

2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)

(1–18 straipsniai, 19 straipsnio 1–2 dalys ir 20–23 straipsniai).

Pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnio 5 dalį Europos bendrijai ir Šveicarijai taikomos toliau nurodytos nuostatos:

(1)

Jeigu atsiranda Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnyje apibrėžta koncentracija, kuri yra ne Bendrijos masto, kaip apibrėžta to reglamento 1 straipsnyje, ir kurią galima patikrinti remiantis mažiausiai trijų EB valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos nacionaliniais konkurencijos įstatymais, to reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys arba įmonės, prieš pateikdami pranešimą kompetentingoms institucijoms, gali argumentuotu pareiškimu pranešti EB Komisijai, kad ši turėtų patikrinti koncentraciją.

(2)

Europos Komisija visus pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 4 straipsnio 5 dalį ir pirmesnę dalį pateiktus pareiškimus nedelsdama perduoda Šveicarijos Konfederacijai.

(3)

Jeigu Šveicarijos Konfederacija pareiškia nesutinkanti su prašymu perduoti svarstyti klausimą, kompetentinga Šveicarijos konkurencijos institucija išlaiko savo įgaliojimus, ir Šveicarijos Konfederacija pagal šią dalį svarstyti klausimo neperduoda.

Susijungimų reglamento 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 bei 6 dalyse ir 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų laikomasi taip:

(1)

Europos Komisija nedelsdama perduoda kompetentingai Šveicarijos konkurencijos institucijai visus reikiamus dokumentus pagal 4 straipsnio 4 ir 5 dalis, 9 straipsnio 2 bei 6 dalis ir 22 straipsnio 2 dalį;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 139/2004 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 bei 6 dalyse ir 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai Šveicarijos Konfederacijai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kompetentinga Šveicarijos konkurencijos institucija gauna reikiamus dokumentus.

Nr. 802/2004

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1–24 straipsniai), su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1792/2006,

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1033/2008,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1269/2013.

Nr. 2006/111

2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse.

Nr. 487/2009

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų grupių susitarimams ir suderintiems veiksmams oro transporto sektoriuje.

3.   Aviacijos sauga

Nr. 216/2008

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 690/2009,

Reglamentu (EB) Nr. 1108/2009,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 6/2013,

Komisijos reglamentu (ES) 2016/4.

Agentūra ir Šveicarijoje turi teisę naudotis pagal reglamento nuostatas jai suteiktais įgaliojimais.

Komisija ir Šveicarijoje turi teisę naudotis pagal 11 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 5 ir 7 dalis, 24 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnio 3 dalies i punktą, 39 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 3 ir 5 dalis, 42 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnio 1 dalį ir 61 straipsnio 3 dalį jai suteiktais įgaliojimais dėl sprendimų.

Nepaisant Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto priedo antrojoje įtraukoje numatyto horizontalaus suderinimo, reglamento 65 straipsnyje ar toje nuostatoje minimo Sprendimo 1999/468/EB nuostatose daromos nuorodos į valstybes nares nėra laikomos nuorodomis į Šveicariją.

Jokia šio reglamento nuostata nėra aiškinama taip, kad pagal ją EASA būtų perduodami įgaliojimai Šveicarijos vardu veikti pagal tarptautinius susitarimus kitais tikslais, nei siekiant padėti jai vykdyti jos pagal tuos susitarimus prisiimtus įsipareigojimus.

Reglamento tekstas šiame Susitarime pritaikomas taip:

a)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

1 dalyje po žodžio „Bendrijos“ įterpiami žodžiai „arba Šveicarijos“;

ii)

2 dalies a punkte po žodžio „Bendrija“ įterpiami žodžiai „arba Šveicarija“;

iii)

2 dalies b ir c punktai išbraukiami;

iv)

pridedama ši dalis:

„3.   Kai Bendrija derasi su trečiąja šalimi, kad būtų sudarytas susitarimas, kuriame būtų numatyta, kad valstybė narė arba Agentūra gali išduoti pažymėjimus, remdamasi tos trečiosios šalies aviacijos institucijų išduotais pažymėjimais, ji deda visas pastangas, kad ir Šveicarijai būtų pasiūlyta sudaryti tokį susitarimą su ta trečiąja šalimi. Šveicarija savo ruožtu siekia su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimus, atitinkančius Bendrijos susitarimus.“;

b)

29 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalies a punkto, Šveicarijos piliečiai, turintys visas piliečiams suteikiamas teises, gali būti pagal sutartį įdarbinti Agentūros vykdomojo direktoriaus.“;

c)

30 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Šveicarija Agentūrai taiko šio priedo A priede pateiktą Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų pagal A priedo priedėlį.“;

d)

37 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Šveicarija visateisiškai dalyvauja valdančiojoje taryboje ir joje turi tokias pat teises ir įsipareigojimus kaip ir Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus teisę balsuoti.“;

e)

59 straipsnis papildomas šia dalimi:

„12.   Šveicarija prie šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto finansinio įnašo prisideda pagal šią formulę:

 

S (0,2/100) + S [1 – (a + b) 0,2/100] c/C

čia:

S

=

Agentūros biudžeto dalis, nedengiama iš 1 dalies c ir d punktuose paminėtų mokesčių ir rinkliavų;

a

=

asocijuotųjų valstybių skaičius;

b

=

ES valstybių narių skaičius;

c

=

Šveicarijos įnašas į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) biudžetą;

C

=

visas ES valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių įnašas į ICAO biudžetą.“;

f)

61 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Nuostatos, susijusios su Bendrijos vykdoma Agentūros veikloje dalyvaujančių subjektų finansine kontrole Šveicarijoje, išdėstytos šio priedo B priede.“;

g)

į reglamento II priedą papildomai įtraukiami šie orlaiviai kaip gaminiai, kuriems taikomas 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1702/2003, nustatančio orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (1), 2 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis:

 

orlaiviai [HB-IMY, HB-IWY] – tipas „Gulfstream G-IV“;

 

orlaiviai [HB-IMJ, HB-IVZ, HB-JES] – tipas „Gulfstream G-V“;

 

orlaiviai [HB-ZCW, HB-ZDF] – tipas MD900.

Nr. 1178/2011

2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 290/2012,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 70/2014,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2014,

Komisijos reglamentu (ES) 2015/445,

Komisijos reglamentu (ES) 2016/539.

Nr. 3922/91

1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (1–3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis, 5–11 ir 13 straipsniai) su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (EB) Nr. 1899/2006,

Reglamentu (EB) Nr. 1900/2006,

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 8/2008,

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008.

Nr. 996/2010

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (ES) Nr. 376/2014.

Nr. 104/2004

2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas, nustatantis taisykles dėl Europos aviacijos saugos agentūros Apeliacinės valdybos organizacijos ir sudėties.

Nr. 2111/2005

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį.

Nr. 473/2006

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas, nustatantis oro vežėjų, kuriems galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo taikymo taisykles.

Nr. 474/2006

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/830.

Nr. 1332/2011

2011 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi bendri oro erdvės naudojimo reikalavimai ir veiklos procedūros, kad būtų išvengta susidūrimų ore, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) 2016/583.

Nr. 646/2012

2012 m. liepos 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos taisyklės, susijusios su vienkartinėmis ir periodinėmis baudomis, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008.

Nr. 748/2012

2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 7/2013,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 69/2014,

Komisijos reglamentu (ES) 2015/1039,

Komisijos reglamentu (ES) 2016/5.

Nr. 965/2012

2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 800/2013,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 71/2014,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 83/2014,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 379/2014,

Komisijos reglamentu (ES) 2015/140,

Komisijos reglamentu (ES) 2015/1329,

Komisijos reglamentu (ES) 2015/640,

Komisijos reglamentu (ES) 2015/2338,

Komisijos reglamentu (ES) 2016/1199,

Komisijos reglamentu (ES) 2017/363.

Nr. 2012/780

2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas dėl prieigos prie Europos centrinės saugos rekomendacijų ir su jomis susijusių atsakymų saugyklos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, 18 straipsnio 5 dalį, teisių.

Nr. 628/2013

2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų, taikomų atliekant standartizacijos patikrinimus ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytų taisyklių taikymo stebėseną, kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2006.

Nr. 139/2014

2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu Nr. 2017/161.

Nr. 319/2014

2014 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 593/2007.

Nr. 376/2014

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007.

Nr. 452/2014

2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) 2016/1158.

Nr. 1321/2014

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) 2015/1088,

Komisijos reglamentu (ES) 2015/1536,

Komisijos reglamentu (ES) 2017/334.

Nr. 2015/340

2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011.

Nr. 2015/640

2015 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas dėl papildomų tinkamumo skraidyti specifikacijų, susijusių su tam tikro tipo skrydžiais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012.

Nr. 2015/1018

2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomas civilinės aviacijos įvykių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 376/2014, klasifikacinis sąrašas.

Nr. 2016/2357

2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas dėl Graikijos aviacijos akademijos (Graikijos ATA) išduodamų pažymėjimų ir pagal juos išduodamų 66 dalies licencijų faktinės neatitikties Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms.

4.   Aviacijos saugumas

Nr. 300/2008

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002

Nr. 272/2009

2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas, kuriuo papildomi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 Europos Parlamento ir Tarybos priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 297/2010,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 720/2011,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1141/2011,

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2013.

Nr. 1254/2009

2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi kriterijai, kurių laikydamosi valstybės narės gali netaikyti bendrųjų pagrindinių civilinės aviacijos saugumo standartų ir imtis alternatyvių saugumo priemonių, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) 2016/2096.

Nr. 18/2010

2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentas, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų.

Nr. 72/2010

2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatoma Komisijos atliekamų patikrinimų aviacijos saugumo srityje tvarka, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/472.

Nr. 2015/1998

2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2426,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/815.

Nr. C(2015) 8005

2015 m. lapkričio 16 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos visapusiškos bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti skirtos priemonės, kuriose pateikiama Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsnio a punkte nurodyta informacija, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2017) 3030.

5.   Oro eismo valdymas

Nr. 549/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas), su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009.

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 6, 8, 10, 11 ir 12 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalyje žodžiai „Bendrijos lygmens“ turėtų būti pakeisti žodžiais „Bendrijos lygmens, įskaitant Šveicariją“.

Nepaisant Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto priedo antrojoje įtraukoje nurodyto horizontalaus suderinimo, Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnyje ar toje nuostatoje minimo Sprendimo 1999/468/EB nuostatose daromos nuorodos į valstybes nares nėra laikomos nuorodomis į Šveicariją.

Nr. 550/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas) su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009.

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 9a, 9b, 15, 15a, 16 ir 17 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais.

Reglamento nuostatos šiame Susitarime iš dalies keičiamos taip:

a)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

b)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 6 dalyse po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

c)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

d)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

e)

16 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija adresuoja savo sprendimą valstybėms narėms ir praneša apie tai paslaugų teikėjui, jei jis yra teisiškai suinteresuotas.“

Nr. 551/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentas) su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009.

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 3a, 6 ir 10 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais.

Nr. 552/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentas) su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 4 straipsnį, 7 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį jai suteiktais įgaliojimais.

Reglamento nuostatos šiame Susitarime iš dalies keičiamos taip:

a)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ar Šveicarijoje“;

b)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ar Šveicarijoje“;

c)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

3 skirsnio antroje ir paskutinėje įtraukose po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ar Šveicarijoje“.

Nr. 2150/2005

2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas, nustatantis lankstaus oro erdvės naudojimo bendrąsias taisykles

Nr. 1033/2006

2006 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas, nustatantis bendro Europos dangaus priešskrydinio etapo skrydžių planų procedūrų reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 428/2013,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2120.

Nr. 1032/2006

2006 m. liepos 6 d. Komisijos reglamentas, nustatantis automatinių sistemų, kurias skrydžių valdymo tarnybos naudoja keisdamosi skrydžio duomenimis, perduodamos pranešimus, derindamos ir vienos kitai perduodamos skrydžių valdymą, reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 30/2009.

Nr. 219/2007

2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo su pakeitimais, padarytais:

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1361/2008,

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 721/2014.

Nr. 633/2007

2007 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas, nustatantis pranešimo apie skrydžio duomenis ir paskaičiuotąjį laiką perdavimo protokolo, naudojamo pranešti, koordinuoti ir perduoti skrydžių valdymui iš vienos skrydžių valdymo tarnybos į kitą, taikymo reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 283/2011.

Nr. 2017/373  (2)

2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011.

Nr. 29/2009

2009 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas, nustatantis bendro Europos dangaus duomenų ryšio paslaugų reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310.

Reglamento tekstas šiame Susitarime pritaikomas taip:

I priedo A dalyje papildomai įrašoma „Switzerland UIR“.

Nr. 262/2009

2009 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi suderinto S režimo užklausiklio kodų skyrimo ir naudojimo bendrame Europos danguje reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2345.

Nr. 73/2010

2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus oro navigacijos duomenų ir informacijos kokybės reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1029/2014.

Nr. 255/2010

2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios oro eismo srautų valdymo taisyklės, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1006.

Nr. C(2010) 5134

2010 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas dėl Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos paskyrimo.

Nr. 176/2011

2011 m. vasario 24 d. Komisijos reglamentas dėl informacijos, pateiktinos prieš nustatant ir keičiant funkcinį oro erdvės bloką.

Nr. 677/2011

2011 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 970/2014,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/373.

Nr. 2011/4130

2011 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas dėl tinklo valdytojo paskyrimo bendro Europos dangaus oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijoms vykdyti.

Nr. 1034/2011

2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų saugos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010.

Nr. 1035/2011

2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendrieji oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 482/2008 ir (ES) Nr. 691/2010, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 448/2014.

Nr. 1206/2011

2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus su apžvalga susiję orlaivių atpažinimo reikalavimai.

Reglamento tekstas šiame Susitarime pritaikomas taip:

I priede papildomai įrašoma „Switzerland UIR“.

Nr. 1207/2011

2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus su apžvalga susiję veikimo charakteristikų ir sąveikos reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1028/2014,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2017/386.

Nr. 923/2012

2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2015/340,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1185.

Nr. 1079/2012

2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendrame Europos danguje naudojamų kalbinio ryšio kanalų išskirstymo reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 657/2013,

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2345.

Nr. 390/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatų planas.

Nr. 391/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatoma bendroji mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema.

Nr. 409/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl Europos oro eismo valdymo planui įgyvendinti būtinų bendrų projektų apibrėžimo, valdymo struktūrų parengimo ir paskatų sukūrimo.

Nr. 2014/132

2014 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomi antrojo ataskaitinio laikotarpio (2015–2019 m.) visos Sąjungos oro eismo valdymo tinklo tiksliniai veiklos rodikliai ir įspėjamosios ribos.

Nr. 716/2014

2014 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl bandomojo bendro projekto, reikalingo Europos oro eismo valdymo pagrindiniam planui įgyvendinti, sukūrimo.

Nr. 2015/2224

2015 m. lapkričio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl oro eismo valdymo tinklo valdybos pirmininko, narių ir jų pakaitinių narių skyrimo antrajam ataskaitiniam laikotarpiui (2015–2019 m.).

Nr. 2016/1373

2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamas Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų gerinimo sistemos įgyvendinimo antrojo ataskaitinio laikotarpio (2015–2019 m.) tinklo veiklos rezultatų planas.

6.   Aplinka ir triukšmas

Nr. 2002/30

2002 m. kovo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančios triukšmingų operacijų apribojimų įvedimą Bendrijos oro uostuose, nustatymo (1–12 ir 14–18 straipsniai)

(Taikomi I priedo pakeitimai, susiję su Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų II priedo 8 skyriaus („Transporto politika“) G skirsnio („Oro transportas“) 2 punktu.)

Nr. 89/629

1989 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva dėl civilinių ikigarsinių reaktyvinių lėktuvų triukšmo skleidimo ribojimo.

(1–8 straipsniai)

Nr. 2006/93

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl lėktuvų, kuriems taikomi Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988 m.) 16 priedo 1 tomo II dalies 3 skyriaus reikalavimai, naudojimo reglamentavimo.

7.   Vartotojų apsauga

Nr. 90/314

1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų

(1–10 straipsniai).

Nr. 93/13

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais

(1–11 straipsniai).

Nr. 2027/97

1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju (1–8 straipsniai) su pakeitimais, padarytais:

Reglamentu (EB) Nr. 889/2002.

Nr. 261/2004

2004 m. vasario 11 d. Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91

(1–18 straipsniai).

Nr. 1107/2006

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru.

8.   Kita

Nr. 2003/96

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

(14 straipsnio 1 dalies b punktas ir 14 straipsnio 2 dalis).

9.   Priedai

A.

Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

B.

Nuostatos, susijusios su Europos Sąjungos vykdoma Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) veikloje dalyvaujančių Šveicarijos subjektų finansine kontrole.


(1)  OL L 243, 2003 9 27, p. 6.

(2)  Reglamentas Nr. 2017/373 bus taikomas tik nuo 2020 m. sausio mėn. Tačiau jo 9 straipsnio 2 dalis taikoma nuo Reglamento 2017/373 įsigaliojimo dienos; Agentūrai 4 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 8 dalys ir 5 straipsnis taip pat taikomi nuo įsigaliojimo dienos. Duomenų paslaugų teikėjams 6 straipsnis bus taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., o jei tokių paslaugų teikėjas pateikia pažymėjimo prašymą ir jam tas pažymėjimas išduodamas pagal 6 straipsnį, – nuo Reglamento 2017/373 įsigaliojimo dienos. Kol kas ir toliau taikomi atitinkami Reglamento Nr. 482/2008 straipsniai.


A PRIEDAS

PROTOKOLAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 343 straipsniu ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – EAEB) steigimo sutarties 191 straipsniu Europos Sąjunga ir EAEB valstybių narių teritorijose naudojasi privilegijomis ir imunitetais, būtinais jos užduotims atlikti,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties:

I SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS NUOSAVYBĖ, LĖŠOS, TURTAS IR VEIKLA

1 straipsnis

Sąjungos patalpos ir pastatai yra neliečiami. Juose neatliekama krata, jie nerekvizuojami, nekonfiskuojami ar neeksproprijuojami. Be Teisingumo Teismo leidimo Sąjungos nuosavybei ir turtui netaikomos jokios administracinės ar teisinės suvaržymo priemonės.

2 straipsnis

Sąjungos archyvai yra neliečiami.

3 straipsnis

Sąjunga, jos turtas, pajamos ir kita nuosavybė yra atleidžiami nuo visų tiesioginių mokesčių.

Jei įmanoma, valstybių narių Vyriausybės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų netaikomi arba kompensuojami netiesioginiai ar apyvartos mokesčiai, įeinantys į kilnojamojo ar nekilnojamojo turto kainą, tais atvejais, kai Sąjunga savo oficialiam naudojimui perka didelės vertės pirkinius, į kurių kainą įeina minimi mokesčiai. Tačiau šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tai gali iškreipti konkurenciją Sąjungoje.

Atsiskaitymui už komunalines paslaugas netaikomos jokios mokesčių ir rinkliavų lengvatos.

4 straipsnis

Sąjungos oficialiam naudojimui skirtiems daiktams netaikomi jokie muitai, importo ir eksporto draudimai ir apribojimai; taip importuotų daiktų šalies, į kurią jie importuoti, teritorijoje negalima nei mokamai, nei nemokamai perleisti kitiems, išskyrus atvejus, kai tai daroma tos šalies Vyriausybės patvirtintomis sąlygomis.

Jokie muitai, importo ir eksporto draudimai ir apribojimai netaikomi ir Sąjungos leidiniams.

II SKYRIUS

KOMUNIKACIJA IR LAISSEZ-PASSER

5 straipsnis

Oficialiai Sąjungos institucijų komunikacijai ir visų jų dokumentų perdavimui kiekvienos valstybės narės teritorijoje galioja tos pačios nuostatos kaip toje valstybėje esančioms diplomatinėms atstovybėms.

Oficiali Sąjungos institucijų korespondencija ir kita oficiali jų komunikacija necenzūruojamos.

6 straipsnis

Sąjungos institucijų pirmininkai gali išduoti šių institucijų nariams ir tarnautojams Tarybos paprasta balsų dauguma nustatytos formos laissez-passer, kurį valstybių narių valdžios institucijos pripažįsta kaip galiojantį kelionės dokumentą. Šie laissez-passer pareigūnams ir kitiems tarnautojams išduodami pagal Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

Komisija gali sudaryti susitarimus dėl šių laissez-passer pripažinimo galiojančiais kelionės dokumentais trečiųjų šalių teritorijose.

III SKYRIUS

EUROPOS PARLAMENTO NARIAI

7 straipsnis

Laisvam Europos Parlamento narių, vykstančių į Europos Parlamento posėdžius ar grįžtantiems iš jų, judėjimui netaikomi jokie administraciniai ar kitokie apribojimai.

Muitinio tikrinimo ir valiutos keitimo kontrolės atžvilgiu Europos Parlamento nariams:

a)

jų pačių Vyriausybės sudaro tokias pat sąlygas, kokios yra sudaromos aukšto rango pareigūnams, keliaujantiems į užsienį laikinų oficialių vizitų;

b)

kitų valstybių narių Vyriausybės sudaro tokias pat sąlygas, kokios yra sudaromos užsienio Vyriausybių atstovams per jų laikinus oficialius vizitus.

8 straipsnis

Europos Parlamento nariai neapklausiami, nesulaikomi ir netraukiami teisinėn atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

9 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a)

savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b)

visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu, saugančiu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo teisinėn atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento posėdžių vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darant nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

IV SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ ATSTOVAI, DALYVAUJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ VEIKLOJE

10 straipsnis

Sąjungos institucijų veikloje dalyvaujantys valstybių narių atstovai, jų patarėjai ir techniniai ekspertai, eidami savo pareigas ir vykdami į susitikimų vietą bei grįždami iš jos, naudojasi visomis įprastomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis.

Šis straipsnis taikomas ir Sąjungos patariamųjų organų nariams.

V SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS PAREIGŪNAI IR KITI TARNAUTOJAI

11 straipsnis

Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės, kiekvienos valstybės narės teritorijoje:

a)

pagal Sutarčių nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos spręsti Sąjungos ir jos pareigūnų bei kitų tarnautojų ginčus suteikiamas imunitetas, saugantis nuo patraukimo teisinėn atsakomybėn už einant pareigas atliktus veiksmus, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas;

b)

kartu su sutuoktiniu ir išlaikomais šeimos nariais netaikomi imigracijos apribojimai bei užsieniečių registracijos formalumai;

c)

taikant valiutų ar jų keitimo taisykles, sudaromos tokios pat sąlygos, kokios toje šalyje paprastai yra sudaromos tarptautinių organizacijų pareigūnams;

d)

pirmą kartą atvykstant į konkrečią šalį eiti pareigų, suteikiama teisė be muito importuoti savo baldus ir turtą, taip pat be muito, toje šalyje baigus eiti pareigas, iš tos šalies reeksportuoti savo baldus ir turtą, abiem atvejais laikantis tos šalies, kurioje naudojamasi šia teise, Vyriausybės nustatytų privalomų sąlygų;

e)

suteikiama teisė asmeniniam naudojimui be muito importuoti ir vėliau reeksportuoti automobilį, įsigytą pagal vidaus rinkos sąlygas šalyje, kurioje gyveno prieš tai, arba šalyje, kurios piliečiai jie yra, abiem atvejais laikantis atitinkamos šalies Vyriausybės nustatytų privalomų sąlygų.

12 straipsnis

Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai moka Sąjungai mokesčius nuo Sąjungos jiems mokamų atlyginimų, darbo užmokesčio ir atlygių pagal sąlygas ir tvarką, kurias nustato Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su atitinkamomis institucijomis.

Iš Sąjungos gaunamiems atlyginimams, darbo užmokesčiui ir atlygiams netaikomi nacionaliniai mokesčiai.

13 straipsnis

Taikant pajamų mokestį, turto mokestį ir palikimo mokestį, taip pat tarp Sąjungos valstybių narių pasirašytas sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurie vien todėl, kad eina pareigas Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei šalies, kurioje prieš pradedant eiti pareigas buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, yra ir šalyje, kurioje faktiškai gyvena, ir nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių mokėjimo tikslais šalyje laikomi išlaikiusiais nuolatinę gyvenamąją vietą pastarojoje šalyje, jei ši yra Sąjungos narė. Ši nuostata taikoma ir sutuoktiniui, jei jis atskirai neužsiima mokama veikla, bei vaikams, kuriuos išlaiko ir kuriais rūpinasi šiame straipsnyje minimi asmenys.

Pirmesnėje pastraipoje minimiems asmenims priklausantis jų buvimo šalyje esantis kilnojamasis turtas yra atleidžiamas nuo toje šalyje galiojančio palikimo mokesčio; apskaičiuojant palikimo mokestį, tokia nuosavybė yra laikoma esančia nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių mokėjimo tikslais šalyje, atsižvelgiant į trečiųjų šalių teises ir į galimą tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo nuostatų taikymą.

Taikant šio straipsnio nuostatas neatsižvelgiama į nuolatines gyvenamąsias vietas, kurias minėti asmenys įgijo vien todėl, kad eina pareigas kitose tarptautinėse organizacijose.

14 straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su atitinkamomis institucijomis, nustato Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų socialinio draudimo išmokų sistemą.

15 straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su kitomis atitinkamomis institucijomis, nustato Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų kategorijas, kurioms taikomos visos arba kai kurios 11 straipsnio, 12 straipsnio antrosios pastraipos ir 13 straipsnio nuostatos.

Prie tokių kategorijų priskirtų pareigūnų ir kitų tarnautojų pavardės, pareigybių lygiai ir adresai periodiškai pateikiami valstybių narių Vyriausybėms.

VI SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOJE AKREDITUOTŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ MISIJŲ PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

16 straipsnis

Valstybė narė, kurios teritorijoje yra Sąjungos būstinė, suteikia įprastus diplomatinius imunitetus ir privilegijas Sąjungoje akredituotoms trečiųjų šalių misijoms.

VII SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams suteikiami vadovaujantis tik Sąjungos interesais.

Kiekviena Sąjungos institucija privalo atšaukti savo pareigūno ar kito tarnautojo imunitetą, jei, šios institucijos nuomone, tokio imuniteto atšaukimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

18 straipsnis

Taikydamos šį protokolą, Sąjungos institucijos bendradarbiauja su atsakingomis suinteresuotųjų valstybių narių valdžios institucijomis.

19 straipsnis

11–14 straipsniai ir 17 straipsnis taikomi Komisijos nariams.

20 straipsnis

11–14 straipsniai ir 17 straipsnis taikomi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjams, generaliniams advokatams, sekretoriams ir pranešėjų padėjėjams nepažeidžiant Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 3 straipsnio nuostatų dėl teisėjų ir generalinių advokatų imuniteto, saugančio nuo patraukimo teisinėn atsakomybėn.

21 straipsnis

Šis protokolas taip pat taikomas Europos investicijų bankui, jo organų nariams, darbuotojams ir valstybių narių atstovams, dalyvaujantiems jo veikloje, nepažeidžiant Protokolo dėl Europos investicijų banko statuto nuostatų.

Be to, Europos investicijų bankas valstybėje, kurioje yra banko buveinė, yra atleidžiamas nuo bet kokio apmokestinimo ar panašaus pobūdžio prievolių taikymo padidėjus jo kapitalui ir nuo įvairių galimų su tuo susijusių formalumų. Jo išformavimas ar likvidavimas taip pat negali būti apmokestinimo priežastis. Galiausiai pagal Statutą vykdomai banko ir jo organų veiklai netaikomas joks apyvartos mokestis.

22 straipsnis

Šis protokolas taip pat taikomas Europos Centriniam Bankui, jo organų nariams ir jo darbuotojams nepažeidžiant Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto nuostatų.

Be to, Europos Centrinis bankas valstybėje, kurioje yra banko buveinė, yra atleidžiamas nuo bet kokio apmokestinimo ar panašaus pobūdžio prievolių taikymo padidėjus jo kapitalui ir nuo įvairių galimų su tuo susijusių formalumų. Pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą vykdomai banko ir jo organų veiklai netaikomas joks apyvartos mokestis.

Priedėlis

Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų taikymo Šveicarijoje tvarka

1.   Taikymas Šveicarijai

Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – Protokolas) daromos nuorodos į valstybes nares turi būti laikomos ir nuorodomis į Šveicariją, nebent toliau pateiktose nuostatose nustatyta kitaip.

2.   Agentūros atleidimas nuo netiesioginių mokesčių (įskaitant PVM)

Iš Šveicarijos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms Šveicarijos pridėtinės vertės mokestis (PVM) netaikomas. Vadovaujantis Protokolo 3 straipsnio antrąja pastraipa, atleidimas nuo PVM, taikomo Šveicarijoje oficialiam Agentūros naudojimui tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, vykdomas sugrąžinant sumokėtą mokestį. Nuo PVM atleidžiama tuo atveju, jei bendra faktinė sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame dokumente nurodyta prekių ir paslaugų pirkimo kaina yra ne mažesnė kaip 100 Šveicarijos frankų (įskaitant mokestį).

PVM grąžinamas pateikus Šveicarijos federalinės mokesčių administracijos pagrindiniam PVM skyriui tuo tikslu Šveicarijos parengtas formas. Prašymai dėl grąžinimo paprastai apsvarstomi per tris mėnesius nuo prašymo ir reikiamų patvirtinamųjų dokumentų pateikimo dienos.

3.   Su Agentūros darbuotojais susijusių taisyklių taikymo tvarka

Taikant Protokolo 12 straipsnio antrąją pastraipą, Šveicarija, vadovaudamasi savo nacionalinės teisės principais, Agentūros pareigūnų ir kitų tarnautojų, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69 (1) 2 straipsnyje, atlyginimams, darbo užmokesčiui ir atlygiams, kuriuos moka ir savo naudai vidaus mokesčiu apmokestina Europos Sąjunga, netaiko federalinių, kantonų ir savivaldybių mokesčių.

Taikant Protokolo 13 straipsnį, Šveicarija nelaikoma valstybe nare pagal šio priedėlio 1 punktą.

Agentūros pareigūnai ir kiti tarnautojai, taip pat jų šeimos nariai, kurie priklauso Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomai socialinio draudimo sistemai, neprivalo tapti Šveicarijos socialinio draudimo sistemos nariais.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi išimtinę jurisdikciją spręsti visus su Agentūros ar Komisijos ir jų darbuotojų santykiais susijusius klausimus dėl Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (2) ir kitų Europos Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis nustatomos darbo sąlygos, taikymo.


(1)  1969 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų kategorijas, kurioms taikomos Bendrijų protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 12 straipsnio, 13 straipsnio antrosios pastraipos ir 14 straipsnio nuostatos (OL L 74, 1969 3 27, p. 1).

(2)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos) (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).


B PRIEDAS

EUROPOS AVIACIJOS SAUGOS AGENTŪROS VEIKLOJE DALYVAUJANČIŲ ŠVEICARIJOS SUBJEKTŲ FINANSINĖ KONTROLĖ

1 straipsnis

Tiesioginis bendravimas

Agentūra ir Komisija tiesiogiai bendrauja su visais Šveicarijoje įsisteigusiais asmenimis ar subjektais, kurie dalyvauja Agentūros veikloje: rangovais, Agentūros programų dalyviais, išmokų iš Agentūros arba Bendrijos biudžeto gavėjais ar subrangovais. Šie asmenys gali tiesiogiai siųsti Komisijai ir Agentūrai bet kokią svarbią informaciją ir dokumentus, kuriuos jie turi pateikti pagal šiame sprendime nurodytas priemones, taip pat pagal sudarytas sutartis ar susitarimus ir vadovaujantis tomis sutartis ar susitarimais priimtus sprendimus.

2 straipsnis

Patikros

1.   Pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1) ir 2003 m. kovo 26 d. Agentūros valdančiosios tarybos priimtą finansinį reglamentą, taip pat 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (2), ir pagal kitas šiame sprendime nurodytas priemones su Šveicarijoje įsisteigusiais gavėjais sudarytose sutartyse ar susitarimuose bei priimtuose sprendimuose gali būti numatyta, kad Agentūros ir Komisijos pareigūnai arba kiti Agentūros ir Komisijos įgalioti asmenys bet kuriuo metu gavėjų ir jų subrangovų patalpose gali atlikti mokslinį, finansinį, technologinį ar kitokį auditą.

2.   Agentūros ir Komisijos pareigūnams ir kitiems Agentūros ir Komisijos įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos patekti į patalpas, susipažinti su darbais, dokumentais ir visa informacija, įskaitant informaciją elektronine forma, kurios reikia tokiam auditui atlikti. Tokia prieigos teisė aiškiai nurodoma sutartyse ar susitarimuose, sudarytuose šiame sprendime nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

3.   Europos Audito Rūmai turi tokias pat teises kaip ir Komisija.

4.   Auditas gali būti atliekamas dar penkerius metus po šio sprendimo galiojimo pabaigos arba laikantis sutartyse, susitarimuose ar priimtuose sprendimuose numatytų terminų.

5.   Šveicarijos federalinei audito tarnybai iš anksto pranešama apie Šveicarijos teritorijoje planuojamą atlikti auditą. Toks informavimas nėra teisinė sąlyga tokiam auditui atlikti.

3 straipsnis

Patikros vietoje

1.   Pagal šį susitarimą Komisijai (OLAF) suteikiami įgaliojimai Šveicarijos teritorijoje atlikti patikras ir inspektavimą vietoje, laikantis 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (3) nustatytų sąlygų ir tvarkos.

2.   Komisija, ruošdamasi atlikti ir atlikdama patikras ir inspektavimą vietoje, glaudžiai bendradarbiauja su Šveicarijos federaline audito tarnyba ar kitomis Šveicarijos federalinės audito tarnybos paskirtomis kompetentingomis Šveicarijos institucijomis, kurioms tinkamu laiku pranešama apie patikrų ir inspektavimo objektus, tikslus bei teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Tuo tikslu Šveicarijos kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti vietoje atliekamose patikrose ir inspektavime.

3.   Susijusių Šveicarijos kompetentingų institucijų pageidavimu Komisija patikras ir inspektavimą vietoje gali atlikti drauge su tomis institucijomis.

4.   Jei programos dalyviai nesutinka, kad būtų atlikta patikra ar inspektavimas vietoje, Šveicarijos institucijos, laikydamosi nacionalinių taisyklių, suteikia Komisijos inspektoriams reikalingą pagalbą, kad šie galėtų įvykdyti savo pareigą ir atlikti patikrą ar inspektavimą vietoje.

5.   Komisija kuo greičiau praneša Šveicarijos federalinei audito tarnybai apie bet kokį faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, kurį ji pastebėjo atlikdama patikrą ar inspektavimą vietoje. Bet kokiu atveju Komisija privalo minėtajai institucijai pranešti apie tokių patikrų ir inspektavimo rezultatus.

4 straipsnis

Informavimas ir konsultacijos

1.   Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį priedą, Šveicarijos ir Bendrijos kompetentingos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vienos iš šalių prašymu rengia konsultacijas.

2.   Šveicarijos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Agentūrai ir Komisijai apie bet kokį jų pastebėtą faktą ar įtarimą, susijusį su sutarčių ar susitarimų, sudarytų taikant šiame sprendime nurodytas priemones, sudarymo ar vykdymo pažeidimu.

5 straipsnis

Konfidencialumas

Pagal šį priedą bet kokia forma perduota ar gauta informacija yra profesinė paslaptis ir yra saugoma taip pat, kaip panaši informacija saugoma pagal nacionalinę Šveicarijos teisę ir Bendrijos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Tokia informacija teikiama tik tiems asmenims, kuriems ją reikia žinoti vykdant savo pareigas Bendrijos institucijose, valstybėse narėse ar Šveicarijoje, ir gali būti naudojama tik veiksmingos susitariančiųjų šalių finansinių interesų apsaugos tikslais.

6 straipsnis

Administracinės priemonės ir nuobaudos

Nepažeisdama Šveicarijos baudžiamosios teisės taikymo principų, Agentūra ar Komisija gali taikyti administracines priemones ir nuobaudas pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (4), ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (5).

7 straipsnis

Išieškojimas ir vykdymas

Pagal šį sprendimą Agentūros ar Komisijos priimti sprendimai dėl asmenų, išskyrus valstybes, piniginės prievolės yra vykdytini Šveicarijoje.

Vykdomąjį raštą, patikrinusi tik akto autentiškumą, išduoda Šveicarijos Vyriausybės paskirta institucija, kuri apie tai privalo pranešti Agentūrai arba Komisijai. Sprendimas vykdomas Šveicarijoje galiojančia tvarka. Vykdymo sprendimo teisėtumą kontroliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Pagal arbitražinę išlygą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimti sprendimai vykdomi tokiomis pačiomis sąlygomis.


(1)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(2)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(3)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(4)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(5)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.