27.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 (3) nustatytos suderintos taisyklės ir procedūros siekiant palengvinti nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už tarpvalstybinių vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimą. Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 21a straipsnyje numatyta to reglamento veiksmingumo ir jo veiklos mechanizmų peržiūra. Po tokios peržiūros Komisija padarė išvadą, kad Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 nepakanka, jog būtų veiksmingai sprendžiami vykdymo užtikrinimo iššūkiai bendrojoje rinkoje, įskaitant bendrosios skaitmeninės rinkos iššūkius;

(2)

vienas iš 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikate „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ nustatytų strategijos prioritetų – poreikis didinti vartotojų pasitikėjimą užtikrinant spartesnį, paslankesnį ir nuoseklesnį vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimą. 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ pakartota, kad Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 reforma reikėtų toliau stiprinti Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą;

(3)

neveiksmingas vykdymo užtikrinimas tarpvalstybinių pažeidimų atvejais, įskaitant pažeidimus skaitmeninėje aplinkoje, verslininkams sudaro sąlygas išvengti vykdymo užtikrinimo persikeliant į kitą Sąjungos vietą. Dėl jo taip pat iškreipiama konkurencija įstatymų besilaikantiems verslininkams, veikiantiems nacionaliniu ar tarpvalstybiniu mastu, tiek veiklą vykdantiems internetu, tiek – ne, ir atitinkamai daroma tiesioginė žala vartotojams bei kenkiama vartotojų pasitikėjimui tarpvalstybiniais sandoriais ir vidaus rinka. Todėl būtinas aukštesnio lygio suderinimas, kurį sudaro efektyvus ir veiksmingas kompetentingų už vykdymo užtikrinimą atsakingų valdžios institucijų bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje, kad būtų nustatyti ir ištirti pažeidimai, kuriems taikomas šis reglamentas, ir būtų nurodyta juos nutraukti ar uždrausti;

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 sukurtas kompetentingų už vykdymo užtikrinimą atsakingų valdžios institucijų tinklas visoje Sąjungoje. Būtina užtikrinti, kad įvairios tame tinkle dalyvaujančios kompetentingos institucijos koordinuotų savo veiklą; taip pat būtinas veiksmingas kitų valdžios institucijų veiksmų koordinavimas valstybių narių lygiu. Bendros ryšių palaikymo tarnybos koordinavimo vaidmuo kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti patikėtas vienai valdžios institucijai. Ta institucija turėtų turėti pakankamus įgaliojimus ir būtinus išteklius, kad galėtų atlikti tą svarbų vaidmenį. Kiekviena valstybė narė raginama bendra ryšių palaikymo tarnyba paskirti pagal šį reglamentą vieną iš kompetentingų institucijų;

(5)

vartotojai turėtų būti apsaugoti ir nuo pažeidimų, kuriems taikomas šis reglamentas, kurie jau nutraukti, tačiau kurių žalingas poveikis gali tęstis. Kompetentingos institucijos turėtų turėti būtinus minimalius įgaliojimus atlikti tyrimą ir pareikalauti, kad tokie pažeidimai būtų nutraukti arba ateityje uždrausti, siekiant, kad jie daugiau nesikartotų, ir taip būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga;

(6)

kompetentingos institucijos turėtų turėti minimalius tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kad galėtų taikyti šį reglamentą, greičiau ir veiksmingiau bendradarbiautų tarpusavyje ir atgrasytų verslininkus nuo pažeidimų, kuriems taikomas šis reglamentas, vykdymo. Tie įgaliojimai turėtų būti pakankami, kad būtų galima veiksmingai spręsti vykdymo užtikrinimo problemas elektroninės prekybos srityje ir skaitmeninėje aplinkoje bei užkirsti kelią tam, kad reikalavimų nesilaikantys verslininkai pasinaudotų spragomis vykdymo užtikrinimo sistemoje persikeldami į valstybes nares, kurių kompetentingos institucijos nėra pasirengusios kovoti su neteisėta praktika. Tie įgaliojimai turėtų įgalinti valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai keistis būtina informacija ir įrodymais siekiant visose valstybėse narėse pasiekti vienodo lygio veiksmingo vykdymo užtikrinimą;

(7)

kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad visos jos jurisdikcijai priklausančios kompetentingos institucijos turėtų visus minimalius įgaliojimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą. Tačiau valstybės narės turėtų galėti nuspręsti nesuteikti visų įgaliojimų kiekvienai kompetentingai institucijai su sąlyga, kad kiekvienu iš tų įgaliojimu galėtų būti veiksmingai ir tiek, kiek būtina, naudojamasi pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, atžvilgiu. Be to, vadovaudamosi šiuo reglamentu valstybės narės taip pat turėtų galėti nuspręsti tam tikras užduotis pavesti paskirtosioms įstaigoms arba suteikti kompetentingoms institucijoms įgaliojimus konsultuotis su vartotojų organizacijomis, verslininkų asociacijomis, paskirtosiomis įstaigomis ar kitais atitinkamais subjektais dėl verslininko pasiūlytų įsipareigojimų nutraukti pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, veiksmingumo. Vis dėlto valstybės narės neturėtų būti įpareigotos įtraukti paskirtųjų įstaigų į šio reglamento taikymo veiklą arba numatyti konsultacijų su vartotojų organizacijomis, verslininkų asociacijomis, paskirtosiomis įstaigomis ar kitais atitinkamais subjektais dėl pasiūlytų įsipareigojimų nutraukti pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, veiksmingumo;

(8)

kompetentingos institucijos turėtų galėti pradėti tyrimą ar procedūras savo iniciatyva, jeigu apie pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, jos sužino kitais būdais, o ne iš vartotojų skundų;

(9)

kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta prieiga prie visų atitinkamų dokumentų, duomenų ir informacijos, susijusių su tyrimo ar suderintų vartotojų rinkų patikrinimų (toliau – vienalaikiai patikrinimai) dalyku, kad galėtų nustatyti, ar buvo padarytas arba yra daromas vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimas, visų pirma nustatyti už jį atsakingą verslininką, nepriklausomai nuo to, kas turi aptariamus dokumentus, duomenis ar informaciją, ir neatsižvelgiant į jų formą ar formatą, saugojimo laikmeną ar jų saugojimo vietą. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę tiesiogiai reikalauti, kad trečiosios šalys skaitmeninėje vertės grandinėje pateiktų visus atitinkamus įrodymus, duomenis ir informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB (4) ir pagal teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos;

(10)

kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prašyti savo valstybės narės bet kurios valdžios institucijos, įstaigos ar tarnybos arba bet kurio fizinio asmens ar juridinio asmens, įskaitant, pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų teikėjus, interneto paslaugų teikėjus, telekomunikacijų operatorius, domenų registrų tarnybas bei registrų tvarkytojus ir prieglobos paslaugų teikėjus, suteikti visą informaciją, būtiną siekiant nustatyti, ar buvo padarytas ar yra daromas pažeidimas, kuriam taikomas šis reglamentas;

(11)

kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje ir turėtų turėti įgaliojimus patekti į visas patalpas, teritorijas ar transporto priemones, kurias verslininkas, kurio atžvilgiu atliekamas patikrinimas, naudoja su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusiems tikslams;

(12)

kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prašyti bet kurio verslininko, kurio atžvilgiu atliekamas patikrinimas, atstovo ar jo personalo nario pateikti paaiškinimus dėl faktų, informacijos, duomenų arba dokumentų, susijusių su tikrinimo dalyku, ir turėtų galėti užfiksuoti to atstovo ar kolektyvo nario pateiktus atsakymus;

(13)

kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę patikrinti, ar laikomasi vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų, ir gauti pažeidimų, kuriems taikomas šis reglamentas, įrodymus, įskaitant pažeidimų, kurie padaromi prekių ar paslaugų įsigijimo metu arba po to, kai jos įsigyjamos, įrodymus. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus įsigyti prekes ar paslaugas vykdydamos bandomuosius pirkimus, kai būtina, vykdydamos pirkimus neatskleidžiant tapatybės, kad nustatytų pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, tokius kaip antai atsisakymų įgyvendinti vartotojų teisę atsisakyti nuotolinės prekybos sutarties atvejus, ir gautų įrodymų. Tie įgaliojimai turėtų apimti ir įgaliojimus apžiūrėti, stebėti, nagrinėti, išmontuoti arba išbandyti gaminį arba paslaugą, kurį kompetentinga institucija įsigijo, siekdama tų tikslų. Įgaliojimai įsigyti prekes ar paslaugas, kai tai yra bandomasis pirkimas, galėtų apimti kompetentingų institucijų įgaliojimus užtikrinti, kad sumokėta suma būtų grąžinta, jeigu toks grąžinimas nebūtų neproporcingas ir juo būtų laikomasi Sąjungos ir nacionalinės teisės;

(14)

ypač skaitmeninėje aplinkoje kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę greitai ir veiksmingai nutraukti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir ypač tais atvejais, kai prekes ar paslaugas parduodantis verslininkas, siekdamas išvengti vykdymo užtikrinimo slepia savo tapatybę arba persikelia į kitą Sąjungos vietą arba į trečiąją valstybę. Tais atvejais, kai yra didelės žalos kolektyviniams vartotojų interesams rizika, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę patvirtinti laikinąsias priemones pagal nacionalinę teisę, be kita ko, pašalinti turinį iš elektroninės sąsajos arba nurodyti aiškiai pateikti įspėjimą vartotojams, jiems jungiantis prie elektroninės sąsajos. Laikinosiomis priemonėmis neturėtų būti viršijama to, kas būtina jų tikslui pasiekti. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus nurodyti aiškiai pateikti įspėjimą vartotojams, kai jie jungiasi prie elektroninės sąsajos, arba nurodyti pašalinti arba pakeisti skaitmeninį turinį, jei nėra kitų veiksmingų priemonių neteisėtai veiklai nutraukti. Tokiomis priemonėmis neturėtų būti viršijama to, kas būtina siekiant nutraukti ar uždrausti pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas;

(15)

siekiant šio reglamento tikslo, kartu pabrėžiant verslininkų noro veikti laikantis vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų ir ištaisyti savo pažeidimų, kuriems taikomas šis reglamentas, pasekmes svarbą, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę susitarti su verslininkais dėl įsipareigojimų, kuriuos sudaro veiksmai ir priemonės, kurių verslininkas turi imtis pažeidimo atžvilgiu, visų pirma siekiant nutraukti pažeidimą;

(16)

sankcijos už vartotojų teisės pažeidimus yra svarbi vykdymo užtikrinimo sistemos dalis, nes jos daro tiesioginę įtaką viešojo vykdymo užtikrinimo daromo atgrasomojo poveikio laipsniui. Kadangi nacionaliniuose sankcijų režimuose ne visada sudaromos galimybės atsižvelgti į tai, kad pažeidimas padarytas peržengiant valstybių sienas, kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę, esančią minimalių įgaliojimų dalimi, skirti sankcijas už pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas. Neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų naują sankcijų už pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, režimą. Vietoj to, jos turėtų reikalauti, kad kompetentingos institucijos taikytų tokiems patiems vidaus pažeidimams taikytiną režimą, kai įmanoma, atsižvelgiant į faktinį atitinkamo pažeidimo mastą ir aprėptį. Atsižvelgiant į Komisijos vartojimo sutarčių ir rinkodaros teisės tinkamumo patikros ataskaitos išvadas gali būti laikoma būtina padidinti sankcijų už Sąjungos vartotojų teisės pažeidimus lygį;

(17)

vartotojams turėtų būti suteikta teisė reikalauti žalos, kurią jie patyrė dėl pažeidimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atlyginimo. Priklausomai nuo atvejo, kompetentingų institucijų įgaliojimas gauti iš verslininko jo iniciatyva prisiimtus papildomus įsipareigojimus imtis taisomųjų priemonių vartotojų, kurie nukentėjo dėl įtariamo pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, naudai arba, kai tinkama, įgaliojimai siekti gauti iš verslininko įsipareigojimus pasiūlyti nuo to pažeidimo nukentėjusiems vartotojams tinkamas taisomąsias priemones, turėtų padėti panaikinti tarpvalstybinio pažeidimo vartotojams sukeltą neigiamą poveikį. Tos taisomosios priemonės galėtų apimti, inter alia, taisymą, pakeitimą, pirkimo kainos sumažinimus, sutarties nutraukimą arba už prekes ar paslaugas sumokėtos kainos grąžinimą, kai tinkama, neigiamoms pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, pasekmėms vartotojui sušvelninti laikantis Sąjungos teisės reikalavimų. Tuo neturėtų būti daromas poveikis vartotojo teisei siekti teisių gynimo atitinkamomis priemonėmis. Kai taikytina, kompetentingos institucijos turėtų atitinkamomis priemonėmis informuoti vartotojus, kurie, kaip tvirtina, dėl pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, yra patyrę žalą, apie tai, kaip siekti žalos atlyginimo pagal nacionalinę teisę;

(18)

taikant šį reglamentą įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami ir jais turėtų būti naudojamasi proporcingai ir tinkamai atsižvelgiant į vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar galimą jo žalą. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes bei pasirinkti tinkamiausias priemones, būtinas siekiant reaguoti į pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas. Tos priemonės turėtų būti proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos;

(19)

taikant šį reglamentą įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami ir jais turėtų būti naudojamasi taip pat laikantis kitų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, visų pirma taikytinų procedūrinių apsaugos priemonių ir pagrindinių teisių principų. Valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė nustatyti nacionalinėje teisėje naudojimosi įgaliojimais sąlygas ir ribas, laikantis Sąjungos teisės. Jeigu, pavyzdžiui, siekiant patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas pagal nacionalinę teisę reikalingas atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos išankstinis leidimas, įgaliojimu patekti į tokias patalpas turėtų būti naudojamasi tik gavus tokį išankstinį leidimą;

(20)

valstybės narės turėtų galėti pasirinkti, ar kompetentingos institucijos tais įgaliojimais naudosis tiesiogiai pačios, kreipiantis į kitas kompetentingas institucijas ar kitas valdžios institucijas, duodamos nurodymus paskirtosioms įstaigoms ar kreipdamosi į kompetentingus teismus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais įgaliojimais būtų naudojamasi veiksmingai ir laiku;

(21)

atsakydamos į prašymus, pateiktus per savitarpio pagalbos mechanizmą, kompetentingos institucijos prireikus turėtų pasinaudoti ir kitais nacionaliniu lygmeniu joms suteiktais įgaliojimais ar priemonėmis, įskaitant įgaliojimus pradėti baudžiamąjį persekiojimą ar baudžiamojo persekiojimo tikslu perduoti bylą atitinkamai institucijai. Itin svarbu, kad teismai ir kitos institucijos, visų pirma tos, kurios dalyvauja baudžiamajame persekiojime, turėtų reikiamas priemones ir įgaliojimus veiksmingai ir laiku bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis;

(22)

reikėtų padidinti savitarpio pagalbos mechanizmo efektyvumą ir veiksmingumą. Prašoma informacija turėtų būti suteikiama per šiame reglamente nustatytus terminus, taip pat laiku turėtų būti patvirtintos reikiamos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės. Kompetentingos institucijos turėtų atsakyti į informacijos ir vykdymo užtikrinimo prašymus per nustatytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip. Su savitarpio pagalbos mechanizmu susijusios kompetentingos institucijos pareigos turėtų išlikti nepakitusios, išskyrus tuos atvejus, kai tikėtina, kad ne savitarpio pagalbos mechanizmo kontekste nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami vykdymo užtikrinimo veiksmai ir administraciniai sprendimai užtikrintų, kad Sąjungos vidaus pažeidimas būtų greitai ir veiksmingai nutrauktas arba uždraustas. Administraciniai sprendimai tuo atžvilgiu turėtų būti suprantami kaip sprendimai, kuriais įgyvendinamos priemonės, skirtos Sąjungos vidaus pažeidimui nutraukti arba uždrausti. Tais išskirtiniais atvejais kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta teisė atsisakyti tenkinti prašymą imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, pateiktą pagal savitarpio pagalbos mechanizmą;

(23)

Komisija turėtų turėti geresnes galimybes koordinuoti ir stebėti savitarpio pagalbos mechanizmo veiklą, rengti gaires, teikti rekomendacijas ir nuomones valstybėms narėms problemų atveju. Komisija taip pat turėtų turėti geresnes galimybes padėti kompetentingoms institucijoms veiksmingai ir greitai spręsti ginčus dėl jų pareigų, kylančių iš savitarpio pagalbos mechanizmo, aiškinimo;

(24)

šis reglamentas turėtų nustatyti suderintas taisykles, kuriomis plačiai paplitusių pažeidimų ir Sąjungos mastu plačiai paplitusių pažeidimų atžvilgiu būtų nustatomos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių koordinavimo procedūros. Koordinuotais veiksmais kovojant su plačiai paplitusiais pažeidimais ir Sąjungos mastu plačiai paplitusiais pažeidimais turėtų būti užtikrinta, kad kompetentingos institucijos galėtų pasirinkti tinkamiausias ir veiksmingiausias priemones tiems pažeidimams nutraukti ir, kai tinkama, gauti iš atsakingų verslininkų įsipareigojimus imtis taisomųjų priemonių vartotojų naudai ar siekti gauti tokius įsipareigojimus;

(25)

atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų imtis koordinuotų veiksmų, t. y. koordinuoti savo tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemones siekiant veiksmingai kovoti su plačiai paplitusiu pažeidimu ar Sąjungos mastu plačiai paplitusiu pažeidimu ir jį nutraukti arba uždrausti. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų keistis visais būtinais įrodymais ir kita informacija, taip pat turėtų būti teikiama būtina pagalba. Plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingos institucijos turėtų koordinuotai imtis būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas arba uždraustas;

(26)

kiekvienos kompetentingos institucijos dalyvavimas koordinuotų veiksmų vykdyme, o ypač tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonėse, kurių kompetentinga institucija turi imtis, turėtų būti pakankamas, kad būtų veiksmingai reaguojama į plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą. To pažeidimo atveju kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos imtis tik tų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių reikia visiems su plačiai paplitusiu pažeidimu ar Sąjungos mastu plačiai paplitusiu pažeidimu susijusiems visiems būtiniems įrodymams ir informacijai gauti ir plačiai paplitusiam pažeidimui ar Sąjungos mastu plačiai paplitusiu pažeidimui nutraukti arba uždrausti. Tačiau neturėtų būti laikoma, kad to pažeidimo atveju kompetentingos institucijos išteklių stygius yra pateisinama priežastis nedalyvauti koordinuotų veiksmų vykdyme;

(27)

vykdant koordinuotus veiksmus dalyvaujančios plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę imtis nacionalinių tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų to paties pažeidimo atveju ir to paties verslininko atžvilgiu. Tačiau tuo pačiu metu kompetentinga institucija turėtų ir toliau būti įpareigota koordinuoti savo tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą koordinuotų veiksmų, vykdomų su kitomis to pažeidimo atveju kompetentingomis institucijomis, kontekste, išskyrus tuos atvejus, kai tikėtina, jog ne koordinuotų veiksmų kontekste nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami vykdymo užtikrinimo veiksmai ir administraciniai sprendimai užtikrins, kad plačiai paplitęs pažeidimas ar Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas bus greitai ir veiksmingai nutrauktas arba uždraustas. Administraciniai sprendimai tuo atžvilgiu turėtų būti suprantami kaip sprendimai, kuriais įgyvendinamos priemonės, skirtos pažeidimui nutraukti arba uždrausti. Tais išimtiniais atvejais kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę atsisakyti dalyvauti koordinuotų veiksmų vykdyme;

(28)

kai turima pagrįstų įtarimų dėl plačiai paplitusio pažeidimo, to pažeidimo atveju kompetentingos institucijos susitarimu turėtų pradėti koordinuotus veiksmus. Siekiant nustatyti plačiai paplitusio pažeidimo atveju kompetentingas institucijas, turėtų būti atsižvelgta į visus atitinkamus to pažeidimo aspektus, ir visų pirma į verslininko įsisteigimo arba gyvenamąją vietą, verslininkų turto buvimo vietą, žalą dėl įtariamo pažeidimo patyrusių vartotojų buvimo vietą ir verslininko prekybos punktų, būtent, parduotuvių ir interneto svetainių, vietą;

(29)

Komisija turėtų glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užkirstas kelias daryti didelio masto pažeidimus. Todėl Komisija turėtų informuoti kompetentingas institucijas jei ji įtaria pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas. Jei pavyzdžiui, stebint kompetentingų institucijų pateiktus įspėjimus, Komisijai kyla pagrįstas įtarimas, kad buvo padarytas Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, ji per to įtariamo pažeidimo atveju kompetentingas institucijas ir bendras ryšių palaikymo tarnybas, turėtų apie tai pranešti valstybėms narėms pranešime nurodydama motyvus, pagrindžiančius galimus koordinuotus veiksmus. Atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų atlikti atitinkamus tyrimus remdamosi savo turima arba joms lengvai prieinama informacija. Apie savo tyrimų rezultatus jos turėtų pranešti kitoms to pažeidimo atveju kompetentingoms institucijoms, atitinkamoms bendroms ryšių palaikymo tarnyboms ir Komisijai. Kai atitinkamos kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad tokie tyrimai atskleidžia, jog galbūt yra daromas pažeidimas, jos turėtų pradėti vykdyti koordinuotus veiksmus imdamosi šiame reglamente nustatytų priemonių. Koordinuotus veiksmus, kuriais kovojama su Sąjungos mastu plačiai paplitusiu pažeidimu, visada turėtų koordinuoti Komisija. Jei akivaizdu, kad konkreti valstybė narė yra susijusi su tuo pažeidimu, ji turėtų dalyvauti koordinuotų veiksmų vykdyme, kad padėtų surinkti visus su pažeidimu susijusius būtinus įrodymus ir informaciją ir tą pažeidimą nutraukti arba uždrausti. Kalbant apie vykdymo užtikrinimo priemones, taikant šį reglamentą neturėtų būti daromas poveikis baudžiamiesiems procesams ir teismo procesams valstybėse narėse. Turėtų būti laikomasi principo ne bis in idem. Tačiau jei tas pats verslininkas pakartoja tuos pačius veiksmus ar neveikimą, sudariusius pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, į kurį jau buvo reaguota taikant vykdymo užtikrinimo procesą, dėl kurio tas pažeidimas buvo nutrauktas arba uždraustas, tas pažeidimas turėtų būti laikomas nauju pažeidimu ir kompetentingos institucijos turėtų į jį reaguoti;

(30)

atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų imtis būtinų tyrimo priemonių, kad būtų nustatyti plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo detalės, ir visų pirma verslininko tapatybė, jo atlikti veiksmai arba neveikimas ir pažeidimo poveikis. Kompetentingos institucijos turėtų imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, remdamosi tyrimo rezultatais. Jei tinkama, plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo tyrimo ir vertinimo rezultatai turėtų būti pateikti su koordinuotų veiksmų vykdymu susijusių valstybių narių kompetentingų institucijų sutartoje bendrojoje pozicijoje ir turėtų būti skirti už tą pažeidimą atsakingam verslininkui. Bendroji pozicija neturėtų būti laikoma privalomu kompetentingų institucijų sprendimu. Tačiau ja adresatui turėtų būti suteikiama galimybė būti išklausytam į bendrąją poziciją įtrauktais klausimais;

(31)

kalbant apie plačiai paplitusius pažeidimus ar Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, turėtų būti užtikrintos verslininkų teisės į gynybą. Tam visų pirma reikia suteikti verslininkui teisę proceso metu būti išklausytam valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, vartojamų oficialiais tikslais valstybėje narėje, kurioje verslininkas yra įsisteigęs arba kurioje yra jo gyvenamoji vieta, ir tą kalbą vartoti. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos apsaugos;

(32)

atitinkamos kompetentingos institucijos savo jurisdikcijos ribose turėtų imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Tačiau plačiai paplitusių pažeidimų ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimų poveikis neapsiriboja viena valstybe nare. Todėl reikalingas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas siekiant reaguoti į tuos pažeidimus ir juos nutraukti arba uždrausti;

(33)

kompetentingos institucijos ir Komisija turėtų prisidėti veiksmingai nustatant pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, keisdamosi informacija: tai turėtų būti daroma siunčiant įspėjimus, jeigu yra pagrindo įtarti apie tokius pažeidimus. Komisija turėtų koordinuoti keitimąsi informacija;

(34)

vartotojų organizacijos atlieka esminį vaidmenį informuojant vartotojus apie jų teises, juos šviečiant ir ginant jų interesus, taip pat ginčų sprendimo atvejais. Kad šis reglamentas būtų veiksmingiau taikomas, vartotojai turėtų būti skatinami bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis;

(35)

vartotojų organizacijoms ir, kai tinkama, verslininkų asociacijoms turėtų būti leidžiama pranešti kompetentingoms institucijoms apie įtariamus pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir keistis su jomis informacija, būtina siekiant nustatyti, ištirti ir nutraukti pažeidimus, pateikti savo nuomonę apie tyrimus ar pažeidimus ir pranešti kompetentingoms institucijoms apie piktnaudžiavimą vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktais;

(36)

siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento įgyvendinimą valstybės narės turėtų suteikti paskirtosioms įstaigoms, Europos vartotojų centrams, vartotojų organizacijoms ir asociacijoms bei, kai tinkama, verslininkų asociacijoms, turintiems būtinų ekspertinių žinių, teisę siųsti išorės įspėjimus atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai apie įtariamus pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir suteikti turimą būtiną informaciją. Valstybės narės gali turėti atitinkamų priežasčių nesuteikti tokiems subjektams teisės imtis tokių veiksmų. Šiame kontekste, kai valstybė narė nusprendžia vienam iš tų subjektų nesuteikti teisės siųsti išorės įspėjimų, ji turėtų pateikti tai pagrindžiantį paaiškinimą;

(37)

vienalaikiai patikrinimai yra dar viena vykdymo užtikrinimo veiksmų koordinavimo forma, kuri pasirodė esanti veiksminga kovos su vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimais priemonė, ir ateityje turėtų būti toliau taikoma ir stiprinama tiek internetiniame, tiek neinternetiniame sektoriuose. Vienalaikiai patikrinimai visų pirma turėtų būti vykdomi, kai dėl rinkos tendencijų, vartotojų skundų ar kitų ženklų yra pagrindo manyti, kad galėjo būti padaryti arba yra daromi vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimai;

(38)

su vartotojų skundais susiję duomenys gali padėti Sąjungos ir nacionalinio lygmens politikos formuotojams įvertinti vartotojų rinkų veikimą ir nustatyti pažeidimus. Turėtų būti skatinamas keitimasis tokiais duomenimis Sąjungos lygmeniu;

(39)

labai svarbu, kad tiek, kiek tai būtina šio reglamento tikslams pasiekti, valstybės narės informuotų viena kitą ir Komisiją apie savo veiklą vartotojų interesų apsaugos srityje, įskaitant apie paramą vartotojų atstovų veiklai, apie paramą įstaigų, kurios yra atsakingos už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą, veiklai ir apie paramą vartotojų teisei kreiptis į teismą. Bendradarbiaudamos su Komisija valstybės narės turėtų turėti galimybę vykdyti bendrą veiklą, susijusią su keitimusi informacija apie vartotojų politiką pirmiau nurodytose srityse;

(40)

esami vykdymo užtikrinimo iššūkiai peržengia Sąjungos sienas, o Sąjungos vartotojų interesai turi būti ginami nuo trečiosiose valstybėse įsisteigusių nesąžiningų verslininkų. Todėl reikėtų derėtis dėl tarptautinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis dėl savitarpio pagalbos vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje. Į tuos tarptautinius susitarimus turėtų būti įtrauktas šio reglamento dalykas ir dėl jų turėtų būti deramasi Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrinta optimali Sąjungos vartotojų apsauga ir sklandus bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis;

(41)

informacijai, kuria keičiasi kompetentingos institucijos, turėtų būti taikomos griežtos konfidencialumo ir profesinės bei komercinės paslapties taisyklės siekiant užtikrinti, kad tyrimams nekiltų pavojus arba kad nebūtų nesąžiningai kenkiama verslininkų reputacijai. Kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti atskleisti tokią informaciją tik jei tai tikslinga ir būtina, laikantis proporcingumo principo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kaip antai viešasis saugumas, vartotojų apsauga, visuomenės sveikata, aplinkos apsauga ar tinkamas nusikalstamų veikų tyrimų vykdymas, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį;

(42)

siekiant padidinti bendradarbiavimo tinklo skaidrumą ir vartotojų bei plačiosios visuomenės informuotumą, Komisija kas dvejus metus turėtų parengti informacijos, statistinių duomenų ir pokyčių vartotojų teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje apžvalgą, o joje pateikti duomenys turėtų būti surinkti laikantis šiame reglamente numatytos vykdymo užtikrinimo bendradarbiavimo sistemos, ir viešai paskelbti tą apžvalgą;

(43)

turėtų būti efektyviai ir veiksmingai kovojama su plačiai paplitusiais pažeidimais. Šiuo tikslu turėtų būti įdiegta kas dvejus metus vykdomo keitimosi informacija apie vykdymo užtikrinimo prioritetus sistema;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti elektroninės duomenų bazės veikimo praktines priemones ir veikimo taisykles. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(45)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis sektorinėms Sąjungos taisyklėms, kuriomis numatomas sektorių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas, ar taikomoms sektorinėms Sąjungos taisyklėms dėl žalos vartotojams, kuri buvo padaryta dėl tų taisyklių pažeidimų, atlyginimo. Šiuo reglamentu taip pat nedaromas poveikis kitoms bendradarbiavimo sistemoms ir tinklams, kuriuos nustato sektoriniai Sąjungos teisės aktai. Šiuo reglamentu skatinamas dar glaudesnis vartotojų apsaugos tinklo ir reguliavimo įstaigų bei institucijų tinklų, įsteigtų sektoriniais Sąjungos teisės aktais, bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamose bylose susijusių priemonių taikymui valstybėse narėse;

(46)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis teisei prašyti individualios ar kolektyvinės kompensacijos, kuriai taikoma nacionalinės teisė, ir juo nenumatomas tų reikalavimų vykdymo užtikrinimas;

(47)

taikant šį reglamentą turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (6), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (8);

(48)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis taikomoms Sąjungos taisyklėms dėl nacionalinių reguliavimo įstaigų įgaliojimų, nustatytų sektoriniais Sąjungos teisės aktais. Jei tinkama ir įmanoma, siekdamos nutraukti arba uždrausti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir padėti kompetentingoms institucijoms tą padaryti, tos įstaigos turėtų naudotis įgaliojimais, kurie joms suteikti pagal Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę;

(49)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis kompetentingų institucijų ir Europos bankininkystės institucijos vaidmeniui ir įgaliojimams saugant kolektyvinius ekonominius vartotojų interesus, susijusius su mokėjimo sąskaitų tvarkymo paslaugomis ir kredito sutartimis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES (10);

(50)

atsižvelgiant į esamus bendradarbiavimo mechanizmus pagal Direktyvą 2014/17/ES ir Direktyvą 2014/92/ES, savitarpio pagalbos mechanizmas neturėtų būti taikomas tų direktyvų Sąjungos vidaus pažeidimams;

(51)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Tarybos reglamentui Nr. 1 (11);

(52)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir kurie yra valstybių narių konstitucinėse tradicijose. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas laikantis tų teisių ir principų, įskaitant teises ir principus, susijusius su saviraiškos laisve ir žiniasklaidos laisve bei pliuralizmu. Naudodamosi šiuo reglamentu nustatytais minimaliais įgaliojimais, kompetentingos institucijos turėtų rasti tinkamą pusiausvyrą tarp pagrindinėmis teisėmis saugomų interesų, kaip antai aukšto lygio vartotojų apsaugos, laisvės užsiimti verslu ir informacijos laisvės;

(53)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos veikdamos vienos negali užtikrinti bendradarbiavimo ir koordinavimo, o dėl siūlomo veiksmo teritorinio ir asmeninio masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(54)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 turėtų būti panaikintas,

a)

pradėtas ar įvykdytas veiksmas ar neveikimas;

b)

įsisteigęs už tą veiksmą ar neveikimą atsakingas verslininkas, arba

c)

yra įrodymų arba verslininko turto, susijusių su veiksmais ar neveikimu, kolektyviniams interesams;

a)

vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktams prieštaraujantis veiksmas ar neveikimas, kuriuo buvo padaryta žala, yra daroma žala arba gali būti padaryta žala vartotojų, gyvenančių bent dviejose kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje:

b)

vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktams prieštaraujantys veiksmai ar neveikimas, kuriais buvo padaryta žala, yra daroma žala arba gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, kurie turi bendrų bruožų, įskaitant tą pačią neteisėtą veiką, to paties intereso pažeidimą ir vykimą vienu metu, juos vykdant tam pačiam verslininkui, bent trijose valstybėse narėse;

a)

paskirtajai įstaigai nepavyksta gauti būtinos informacijos arba nedelsiant nutraukti ar uždrausti pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, arba

b)

pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, atveju kompetentingos institucijos, nesutinka, kad paskirtajai įstaigai galėtų būti duoti nurodymai pagal 1 dalį.

a)

kompetentingų institucijų, bendros ryšių palaikymo tarnybos, paskirtųjų įstaigų ir subjektų, siunčiančių išorės įspėjimus pagal 27 straipsnio 1 dalį, duomenis ir kontaktinę informaciją; ir

b)

informaciją apie kompetentingų institucijų veiklos organizavimą, įgaliojimus ir pareigas.

a)

įgaliojimus susipažinti su bet kokios formos ar formato visais atitinkamais dokumentais, duomenimis ar informacija, susijusiais su pažeidimais, kuriems taikomas šis reglamentas, neatsižvelgiant į jų saugojimo laikmeną ar jų saugojimo vietą;

b)

įgaliojimus reikalauti, kad valdžios institucija, įstaiga ar agentūra jų valstybėje narėje arba fizinis asmuo ar juridinis asmuo pateiktų visą bet kokios formos ar formato atitinkamą informaciją, duomenis arba dokumentus, neatsižvelgiant į jų saugojimo laikmeną ar jų saugojimo vietą, siekiant nustatyti, ar padarytas ar daromas pažeidimas, kuriam taikomas šis reglamentas, ir siekiant nustatyti tokio pažeidimo detales, be kita ko, atsekti finansų ir duomenų judėjimą, nustatyti su finansų ir duomenų judėjimu susijusių asmenų tapatybę ir nustatyti duomenis apie bankų sąskaitas ir interneto svetainių nuosavybę;

c)

įgaliojimus atlikti būtinus patikrinimus vietoje, įskaitant teisę patekti į bet kokias patalpas, teritoriją ar transporto priemones, kurias verslininkas, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudoja siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija, arba paprašyti, kad tą atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant išnagrinėti, konfiskuoti, paimti ar gauti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomos informacijos, duomenų ar dokumentų kopijas; įgaliojimus konfiskuoti bet kokią informaciją, duomenis ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, kiek tai būtina patikrinimui atlikti; įgaliojimus prašyti atitinkamo verslininko, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, atstovo arba darbuotojo pateikti paaiškinimus dėl faktų arba pateikti informaciją, duomenis arba dokumentus, susijusius su tikrinimo dalyku, ir užfiksuoti atsakymus;

d)

įgaliojimus įsigyti prekių ar paslaugų kaip bandomųjų pirkinių, kai būtina neatskleidžiant savo tapatybės įsigyjant, siekiant aptikti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas ir gauti įrodymų, įskaitant įgaliojimus prekes ar paslaugas apžiūrėti, stebėti, nagrinėti, išmontuoti arba išbandyti.

a)

įgaliojimus patvirtinti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama išvengti didelės žalos vartotojų kolektyviniams interesams rizikos;

b)

įgaliojimus siekti gauti iš už pažeidimą, kuriam taikomas šis reglamentas, atsakingo verslininko įsipareigojimus nutraukti tą pažeidimą, arba priimti tokius įsipareigojimus;

c)

įgaliojimus gauti iš verslininko jo iniciatyva prisiimtus papildomus įsipareigojimus imtis taisomųjų priemonių vartotojų, kurie nukentėjo nuo įtariamo pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, naudai, arba, kai tinkama siekti gauti iš verslininko įsipareigojimus pasiūlyti nuo to pažeidimo nukentėjusiems vartotojams tinkamas taisomąsias priemones;

d)

kai taikytina, įgaliojimus atitinkamomis priemonėmis informuoti vartotojus, kurie, kaip tvirtina dėl pažeidimo, kuriam taikomas šis reglamentas, yra patyrę žalą, apie tai, kaip siekti žalos atlyginimo pagal nacionalinę teisę;

e)

įgaliojimus raštu nurodyti, kad verslininkas nutrauktų pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas;

f)

įgaliojimus nutraukti arba uždrausti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas;

g)

kai nėra kitų veiksmingų priemonių pažeidimui, kuriam taikomas šis reglamentas, nutraukti arba uždrausti ir siekiant išvengti didelės žalos vartotojų kolektyviniams interesams rizikos:

įskaitant įgaliojimus įgyvendinti tokias priemones paprašant trečiąsias šalis arba kitas valdžios institucijas;

h)

įgaliojimus taikyti sankcijas, kaip antai vienkartines arba periodines baudas už pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat už pagal šį reglamentą priimto sprendimo, nutarties, laikinosios priemonės, verslininko įsipareigojimo arba kitos priemonės nevykdymą.

a)

naudojasi tiesiogiai pačios kompetentingos institucijos;

b)

naudojamasi prireikus kreipiantis į kitas kompetentingas institucijas arba kitas valdžios institucijas;

c)

naudojamasi, jei taikoma, duodant nurodymus paskirtosioms įstaigoms, arba

d)

naudojamasi kreipiantis į kompetentingus priimti reikalingą sprendimą teismus, be kita ko, prireikus – kai prašymas priimti reikalingą sprendimą nepatenkinamas – pateikiant apeliacinį skundą.

a)

ar buvo nustatytos laikinosios priemonės;

b)

ar pažeidimas buvo nutrauktas;

c)

kokios priemonės buvo patvirtintos ir ar tos priemonės buvo įgyvendintos;

d)

kokios aprėpties buvo pasiūlyti įsipareigojimai imtis taisomųjų priemonių vartotojams, kurie nukentėjo dėl įtariamo pažeidimo.

a)

pasikonsultavus su institucija pareiškėja paaiškėja, kad institucijai pareiškėjai prašomos informacijos nereikia tam, kad ji galėtų nustatyti, ar buvo padarytas ar yra daromas Sąjungos vidaus pažeidimas, arba nustatyti, ar esama pagrįsto pagrindo įtarti, kad jis gali būti padarytas;

b)

institucija pareiškėja nesutinka, kad informacijai būtų taikomos 33 straipsnyje nustatytos konfidencialumo ir profesinių bei komercinių paslapčių taisyklės;

c)

to paties verslininko atžvilgiu ir dėl to paties Sąjungos vidaus pažeidimo institucijos, į kurią kreipiamasi, arba institucijos pareiškėjos valstybės narės teisminėse institucijose jau inicijuotas nusikalstamų veikų tyrimas arba teismo procesas.

a)

dėl to paties Sąjungos vidaus pažeidimo ir to paties verslininko atžvilgiu institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisminėse institucijose jau inicijuotas nusikalstamų veikų tyrimas arba teismo procesas, arba jau yra priimtas teismo sprendimas, teisminis susitarimas ar teismo nurodymas;

b)

dėl to paties Sąjungos vidaus pažeidimo ir to paties verslininko atžvilgiu institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybėje narėje jau pradėta naudotis būtinais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais arba jau priimtas administracinis sprendimas, siekiant greitai ir veiksmingai nutraukti arba uždrausti Sąjungos vidaus pažeidimą;

c)

atlikus atitinkamą tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, padarė išvadą, kad Sąjungos vidaus pažeidimas nebuvo padarytas;

d)

institucija, į kurią kreipiamasi, padarė išvadą, kad institucija pareiškėja nepateikė informacijos, kuri yra būtina pagal 13 straipsnio 1 dalį;

e)

institucija, į kurią kreipiamasi, priėmė verslininko pasiūlytus įsipareigojimus per nustatytą terminą nutraukti Sąjungos vidaus pažeidimą ir tas terminas dar nėra pasibaigęs.

a)

tos kompetentingos institucijos valstybėje narėje jau inicijuotas baudžiamasis tyrimas arba teismo procesas, priimtas teismo sprendimas arba pasiektas teisminis susitarimas dėl to paties pažeidimo;

b)

to paties verslininko atžvilgiu ir dėl to paties pažeidimo tos kompetentingos institucijos valstybėje narėje jau pradėta naudotis būtinais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, prieš nusiunčiant 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą įspėjimą, arba priimtas administracinis sprendimas, siekiant greitai ir veiksmingai nutraukti arba uždrausti plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą;

c)

atlikus atitinkamą tyrimą paaiškėja, kad faktinis arba galimas įtariamo plačiai paplitusio pažeidimo ar Sąjungos mastu plačiai paplitusio pažeidimo poveikis tos kompetentingos institucijos valstybėje narėje yra nedidelis ir todėl nėra būtina, kad ta kompetentinga institucija patvirtintų vykdymo užtikrinimo priemones;

d)

atitinkamas plačiai paplitęs pažeidimas arba Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas nebuvo padarytas tos kompetentingos institucijos valstybėje narėje ir todėl nėra būtina, kad ta kompetentinga institucija patvirtintų vykdymo užtikrinimo priemones;

e)

kompetentinga institucija priėmė už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą atsakingo verslininko pasiūlytus įsipareigojimus nutraukti tą pažeidimą tos kompetentingos institucijos valstybėje narėje ir tie įsipareigojimai buvo įvykdyti, ir todėl nereikia, kad ta kompetentinga institucija patvirtintų vykdymo užtikrinimo priemones.

a)

būtina nedelsiant imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad pažeidimas būtų greitai ir veiksmingai nutrauktas arba uždraustas;

b)

tikimybė, kad už pažeidimą atsakingam verslininkui įvykdžius savo pasiūlytus įsipareigojimus, pažeidimas bus nutrauktas, yra nedidelė;

c)

už pažeidimą atsakingas verslininkas nepasiūlė įsipareigojimų prieš pasibaigiant atitinkamų kompetentingų institucijų nustatytam terminui;

d)

įsipareigojimai, kuriuos už pažeidimą atsakingas verslininkas pasiūlė, yra nepakankami užtikrinti, kad pažeidimas būtų nutrauktas arba atitinkamais atvejais, jog būtų ištaisyta pažeidimu vartotojams padaryta žala, arba

e)

už pažeidimą atsakingas verslininkas neįvykdė įsipareigojimų nutraukti pažeidimą arba atitinkamais atvejais ištaisyti pažeidimu vartotojams padarytą žalą per 20 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį.

a)

užtikrina, kad visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir Komisija būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie tyrimo arba, kai taikytina, vykdymo užtikrinimo veiksmų pažangą ir informuojamos apie visus numatomus kitus veiksmus ir priemones, kurios turi būti patvirtintos;

b)

koordinuoja tyrimo priemones, kurių pagal šį reglamentą ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, ir stebi jų vykdymą;

c)

koordinuoja visų būtinų dokumentų rengimą ir atitinkamų kompetentingų institucijų ir Komisijos dalijimąsi jais;

d)

palaiko ryšius su verslininku ir kitais subjektais, susijusiais su tyrimo arba, kai taikytina, vykdymo užtikrinimo priemonėmis, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos ir koordinatorius susitaria kitaip;

e)

kai taikytina, koordinuoja atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomą vertinimą, konsultavimąsi ir stebėseną, taip pat kitas priemones, būtinas, kad būtų nagrinėjami ir vykdomi atitinkamų verslininkų pasiūlyti įsipareigojimai;

f)

kai taikytina, koordinuoja vykdymo užtikrinimo priemones, kurias patvirtino atitinkamos kompetentingos institucijos;

g)

koordinuoja pagal III skyrių atitinkamų kompetentingų institucijų pateiktus savitarpio pagalbos prašymus.

a)

veiksmo arba neveikimo, sudarančio pažeidimą, aprašymas;

b)

išsami informacija apie su pažeidimu susijusį produktą arba paslaugą;

c)

su pažeidimu susijusių arba galimai susijusių valstybių narių pavadinimai;

d)

už pažeidimą atsakingo (-ų) arba, kaip įtariama, atsakingo (-ų) verslininko (-ų) tapatybė;

e)

teisinis galimų veiksmų pagrindas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamas priede išvardytų Sąjungos teisės aktų nuostatas;

f)

teismo proceso, vykdymo užtikrinimo priemonių ar kitų priemonių, kurių imtasi dėl pažeidimo, aprašymas ir jų taikymo datos ir trukmė bei jų statusas;

g)

teismo procesą inicijuojančių ir kitas priemones taikančių kompetentingų institucijų duomenys.

a)

pareigūnų, dalyvaujančių taikant šį reglamentą, mokymas;

b)

duomenų apie vartotojų skundus rinkimas, klasifikavimas ir keitimasis jais;

c)

pareigūnų tinklų pagal konkrečius sektorius kūrimas;

d)

informacijos ir komunikacijos priemonių kūrimas, ir

e)

kai taikoma, standartų, metodikos ir gairių, susijusių su šio reglamento taikymu, rengimas.

a)

įrodyti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas arba

b)

nutraukti arba uždrausti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas.

a)

pagal 12 straipsnio 2 dalį institucija, į kurią kreipiamasi, praneša Komisijai, kad Sąjungos vidaus pažeidimas nutrauktas;

b)

koordinatorius pagal 22 straipsnio 1 dalį praneša apie koordinuotų veiksmų užbaigimą arba

c)

visais kitais atvejais – informacija įtraukiama į duomenų bazę.

a)

informacija apie rinkos tendencijas, kurios galėtų paveikti vartotojų interesus atitinkamoje valstybėje narėje ir kitose valstybėse narėse;

b)

pagal šį reglamentą per paskutinius dvejus metus atliktų veiksmų, visų pirma tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, susijusių su plačiai paplitusiais pažeidimais, apžvalga;

c)

statistiniai duomenys, kuriais pasikeista naudojantis įspėjimais, nurodytais 26 straipsnyje;

d)

vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo preliminarios prioritetinės sritys ateinantiems dvejiems metams atitinkamoje valstybėje narėje ir

e)

siūlomos vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo Sąjungos lygmeniu prioritetinės sritys ateinantiems dvejiems metams.

27.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/27

(1)

2014 m. liepos 24 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba paskelbė 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (toliau – TFAS) „Finansinės priemonės“ (toliau – 9-asis TFAS). 9-uoju TFAS siekiama tobulinti finansinės atskaitomybės apie finansines priemones pateikimą finansinėse ataskaitose sprendžiant problemas, kilusias toje srityje per finansų krizę. Visų pirma 9-uoju TFAS reaguojama į G–20 raginimą pereiti prie labiau į ateitį orientuoto tikėtinų finansinio turto kredito nuostolių pripažinimo modelio. Tikėtinų finansinio turto kredito nuostolių pripažinimo atžvilgiu šis standartas pakeičia 39-ąjį tarptautinį apskaitos standartą;

(2)

Komisija priėmė 9-ąjį TFAS Komisijos reglamentu (ES) 2016/2067 (4). Pagal tą reglamentą kredito įstaigos ir investicinės įmonės (toliau – įstaigos), kurios naudoja TFAS savo finansinėms ataskaitoms rengti, turi taikyti 9-ąjį TFAS nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2018 m. sausio 1 d. arba po šios datos, pradžios;

(3)

dėl 9-ojo TFAS taikymo gali staiga smarkiai padidėti atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams ir todėl staiga sumažėti įstaigų bendras 1 lygio nuosavas kapitalas. Kol Bazelio bankų priežiūros komitetas šiuo metu svarsto atidėjiniams tikėtiniems kredito nuostoliams ilgesnį laikotarpį taikytiną reguliavimo tvarką, į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (5) turėtų būti įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos siekiant sumažinti tą galimą didelį neigiamą poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, atsirandantį dėl tikėtinų kredito nuostolių apskaitymo;

(4)

Europos Parlamentas savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliucijoje dėl tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto – 9-ojo TFAS (6) paragino nustatyti laipsniško įvedimo tvarką, kuria būtų sumažintas 9-ojo TFAS naujo vertės sumažėjimo modelio poveikis;

(5)

kai įstaigos laikotarpio pradžios balanse tą dieną, kai ji pirmą kartą taiko 9-ąjį TFAS, matomas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažėjimas palyginti su laikotarpio pabaigos balansu prieš tai einančią dieną, atsiradęs dėl padidėjusių atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams, įskaitant atidėjinį nuostoliams, skirtą tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta 9-ojo TFAS A priede, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 (7) priede (toliau – priedas dėl 9-ojo TFAS), įstaigai turėtų būti leidžiama pereinamuoju laikotarpiu į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti tam tikrą padidėjusių atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams dalį. To pereinamojo laikotarpio trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip penkeri metai ir jis turėtų prasidėti 2018 m. Atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams dalis, kuri gali būti įtraukta į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, ilgainiui turėtų sumažėti iki nulio, kad dieną, einančią iškart po pereinamojo laikotarpio pabaigos, būtų užtikrintas visiškas 9-ojo TFAS įgyvendinimas. Atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams poveikis bendram 1 lygio nuosavam kapitalui neturėtų būti visiškai pašalintas pereinamuoju laikotarpiu;

(6)

įstaigos turėtų nuspręsti, ar taikyti tas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir atitinkamai informuoti kompetentingą instituciją. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga turėtų turėti galimybę vieną kartą pakeisti savo pradinį sprendimą su sąlyga, kad gautas išankstinis kompetentingos institucijos leidimas; kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad tokio sprendimo motyvas būtų ne reglamentavimo arbitražas;

(7)

kadangi po dienos, kurią įstaiga pirmą kartą taiko 9-ąjį TFAS, apskaičiuoti atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams dėl blogėjančios makroekonominės perspektyvos gali netikėtai padidėti, įstaigoms tokiais atvejais turėtų būti suteikta papildomų lengvatų;

(8)

turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos, kurios nusprendžia pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis, turėtų pakoreguoti reguliuojamojo kapitalo straipsnių, kuriems atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams daro tiesioginį poveikį, apskaičiavimą siekiant užtikrinti, kad jos negautų nepriimtinos kapitalo lengvatos. Pavyzdžiui, specifiniai kredito rizikos koregavimai, kuriais pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą sumažinama pozicijos vertė, turėtų būti sumažinti taikant koeficientą, kurio poveikis yra pozicijos vertės didėjimas. Taip būtų užtikrinama, kad įstaiga nepasinaudotų ir jos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimu pritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir sumažinta pozicijos verte;

(9)

įstaigos, kurios nusprendžia pasinaudoti šiame reglamente nustatytomis 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio nuostatomis, turėtų viešai atskleisti savo nuosavas lėšas, kapitalo pakankamumo koeficientus ir sverto koeficientą, apskaičiuotus tiek taikant tas nuostatas, tiek jų netaikant, kad visuomenė galėtų įvertinti tų nuostatų poveikį;

(10)

taip pat tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl didelės pozicijos ribos, taikomos tam tikroms valstybių narių viešojo sektoriaus skolos pozicijoms, išreikštoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, netaikymo. Pereinamojo laikotarpio trukmė turėtų būti treji metai, skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 1 d., tokio tipo pozicijoms, kurios susidarė 2017 m. gruodžio 12 d. arba po šios datos, o tokio tipo pozicijoms, susidariusioms anksčiau nei ta data, turėtų būti taikomas tęstinumo principas ir joms toliau galėtų būti taikoma didelės pozicijos išimtis;

(11)

siekiant sudaryti galimybę šiuo reglamentu numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(12)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

įterpiamas šis straipsnis:

„473a straipsnis

9-jo TFAS įvedimas

1.   Nukrypstant nuo 50 straipsnio, iki šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos šios įstaigos gali į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti pagal šią dalį apskaičiuotą sumą:

Pirmoje pastraipoje nurodyta suma apskaičiuojama kaip toliau nurodytų elementų sudėtinė suma:

a)

pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju – suma (ABSA), apskaičiuota pagal šią formulę: čia: A2,SA = suma, apskaičiuota pagal 2 dalį; A4,SA = suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis sumomis, apskaičiuotomis pagal 3 dalį; f= taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje; t= bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumų A2,SA ir A4,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.

b)

pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju – suma (ABIRB), apskaičiuota pagal šią formulę: čia: A2,IRB = pagal 2 dalį apskaičiuota suma, pakoreguota pagal 5 dalies a punktą; A4,IRB = suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis pagal 3 dalį apskaičiuotomis sumomis, pakoreguotomis pagal 5 dalies b ir c punktus; f= taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje; t= bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumų A2,IRB ir A4,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.

2.   Įstaigos sumas A2,SA ir A2,IRB, nurodytas atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose, apskaičiuoja imdamos didesnę iš šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų atskirai pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių:

3.   Įstaigos pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atskirai apskaičiuoja sumą, kuria šios dalies a punkte nurodyta suma viršija šios dalies b punkte nurodytą sumą:

4.   Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju, kai 3 dalies a punkte nurodyta suma viršija 3 dalies b punkte nurodytą sumą, įstaigos laiko, kad A4,SA yra lygi tų sumų skirtumui, kitu atveju jos laiko, kad A4,SA yra lygi nuliui.

Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju, kai 3 dalies a punkte nurodyta suma, pritaikius 5 dalies b punktą, viršija tų pozicijų sumą, kaip nurodyta 3 dalies b punkte, pritaikius 5 dalies c punktą, įstaigos laiko, kad A4,IRB yra lygi tų sumų skirtumui, kitu atveju jos laiko, kad A4,IRB yra lygi nuliui.

5.   Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju įstaigos taiko 2–4 dalis tokia tvarka:

6.   Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus:

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2018 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2019 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2019 m. sausio 1 d. arba po šios datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–e punktus taiko pradedant koeficientu, atitinkančiu metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.

7.   Jeigu įstaiga į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukia tam tikrą sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visas pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES reikalaujamas sumas, kurias apskaičiuojant naudojami bet kurie iš toliau išvardytų straipsnių, neatsižvelgdama į poveikį, kurį atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams, kuriuos ji įtraukė į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, daro šiems straipsniams:

b)

pozicijos vertė, nustatyta pagal 111 straipsnio 1 dalį, kai specifiniai kredito rizikos koregavimai, kuriais pozicijos vertė sumažinama, dauginami iš šio padidinimo daugiklio (sf): čia: ABSA = pagal 1 dalies antros pastraipos a punktą apskaičiuota suma; RASA = bendra specifinių kredito rizikos koregavimų suma;

8.   Per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą laikotarpį įstaigos, kurios nusprendė taikyti šiame straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal Aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jeigu jos šio straipsnio netaikytų.

9.   Įstaiga nusprendžia, ar taikyti šiame straipsnyje išdėstytas nuostatas pereinamuoju laikotarpiu, ir informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Jeigu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali vieną kartą pakeisti savo pirminį sprendimą. Pagal šią pastraipą priimtus sprendimus įstaigos atskleidžia viešai.

Šiame straipsnyje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nusprendusi įstaiga gali nuspręsti netaikyti 4 dalies – tokiu atveju ji informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Tokiu atveju ta įstaiga laiko, kad 1 dalyje nurodyta A4 vertė lygi nuliui. Jeigu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali vieną kartą pakeisti savo pirminį sprendimą. Pagal šią pastraipą priimtus sprendimus įstaigos atskleidžia viešai.

10.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. EBI paskelbia gaires dėl šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų dėl informacijos atskleidimo.“;

2.

493 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4.   Nukrypdamos nuo 395 straipsnio 1 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti bet kurias iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų pozicijų, kurios atitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, neviršijant šių ribų:

Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.

5.   4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos šioms pozicijoms:

Taikant pirmos pastraipos a, b ir c punktus šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tiems turto straipsniams ir kitoms viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms, kurios vertinamos kaip centrinės valdžios, regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį. Jeigu turto straipsniai ir kitos viešojo sektoriaus subjektų pozicijos arba jų garantijomis užtikrintos pozicijos yra vertinamos kaip regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamo laikotarpio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tos regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį.

6.   Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodyta pozicija atitinka visas šias sąlygas:

7.   Šio straipsnio 5 dalyje nurodytai pozicijai, kuri susidarė anksčiau nei 2017 m. gruodžio 12 d. ir kuriai 2017 m. gruodžio 31 d. buvo priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 495 straipsnio 2 dalį, 395 straipsnio 1 dalis netaikoma.“

27.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/34

(1)

nuo to laiko, kai 2014 m. lapkričio 26 d. buvo pristatytas Komisijos komunikatas „Investicijų planas Europai“ (toliau – Investicijų planas), pagerėjo investicijų įsisavinimo sąlygos ir grįžta pasitikėjimas Europos ekonomika ir jos augimu. Sąjungos ekonomika jau ketvirtus metus nuosaikiai atsigauna: 2015 m. bendrojo vidaus produkto augimas siekė 2 %, tačiau nedarbo lygis vis dar viršija prieš krizę buvusį lygį. Priėmus Investicijų planą pradėtos dėti visapusiškos pastangos jau duoda konkrečių rezultatų, nepaisant to, kad dar neįmanoma įvertinti viso Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) poveikio ekonomikos augimui, kadangi didesnių investicinių projektų makroekonominis poveikis negali būti matomas iš karto. 2017 m. laipsniškai buvo investuojama vis daugiau, nors tempas tebėra vangus ir nesiekia buvusio lygio;

(2)

tas teigiamas investavimo pagreitis turėtų būti išlaikytas ir turėtų toliau būti dedamos pastangos sugrąžinti ilgalaikių tvarių investicijų tendenciją tokiu būdu, kad ji pasiektų realiąją ekonomiką. Investicijų plano mechanizmai veikia ir turėtų būti sustiprinti, kad privačiojo sektoriaus investicijos į Europos ateičiai svarbius sektorius, taip pat į tuos sektorius, kuriuose tebėra rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemų, toliau būtų telkiamos tokiu būdu, kad būtų užtikrintas esminis makroekonominis poveikis ir prisidėta prie darbo vietų kūrimo;

(3)

2016 m. birželio 1 d. Komisija paskelbė komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“, kuriame išdėstė pasiektus Investicijų plano įgyvendinimo rezultatus ir numatomus tolesnius veiksmus, be kita ko, ESIF veiklos pratęsimą, kad ši veikla būtų vykdoma ilgiau nei iš pradžių numatytą trejų metų laikotarpį, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) linijos veiklos masto išplėtimą taikant galiojančią sistemą ir Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC) tobulinimą;

(4)

2016 m. lapkričio 11 d. Europos Audito Rūmai priėmė nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentus (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017, pasiūlymo ir dėl kartu teikiamo Komisijos vertinimo, vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/1017 18 straipsnio 2 dalimi – ESIF: pirmalaikis pasiūlymas dėl pratęsimo ir didinimo;

(5)

Europos investicijų banko (EIB) grupės įgyvendinamas ir bendrai finansuojamas ESIF kiekybiniu požiūriu veikia tinkamai, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. vidurio sutelkti bent 315 000 000 000 EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Rinkos atsakas ir įsisavinimas buvo ypač greiti pagal MVĮ liniją; šioje srityje ESIF veiklos rezultatai gerokai pranoksta lūkesčius, be kita ko, dėl to, kad nuo pat pradžių pasinaudota esamomis Europos investicijų fondo (EIF) priemonėmis ir įgaliojimais (InnovFin MVĮ garantijų priemonė, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) paskolų garantijų priemonė (LGF) ir EIB rizikos kapitalo išteklių (RCR) įgaliojimas) paspartinti pradinius veiksmus. Todėl 2016 m. liepos mėn. MVĮ linijos veiklos mastas išplėstas skiriant 500 000 000 EUR, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/1017 (4) nustatytų galiojančių rodiklių. Atsižvelgiant į neįprastai didelę MVĮ finansavimo ESIF lėšomis paklausą rinkoje, didesnė finansavimo dalis turėtų būti skirta MVĮ. Šiuo atžvilgiu 40 % padidinto ESIF pajėgumo prisiimti riziką turėtų būti skirta MVĮ galimybėms gauti finansavimą padidinti;

(6)

2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad Investicijų planas, visų pirma ESIF, jau davė konkrečių rezultatų ir buvo viena iš pagrindinių priemonių siekiant padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas kartu pažangiai pasinaudojant ribotais biudžeto ištekliais. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad Komisija ketina netrukus pateikti pasiūlymų dėl ESIF ateities, kuriuos turėtų kuo skubiau išnagrinėti Europos Parlamentas ir Taryba;

(7)

ESIF buvo įsteigtas pradiniam trejų metų laikotarpiui siekiant sutelkti bent 315 000 000 000 EUR investicijų, tokiu būdu padedant siekti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo tikslo. Tačiau noras pasiekti šį pagrindinį tikslą neturėtų būti viršesnis už atrenkamų projektų papildomumą. Todėl Sąjunga yra įsipareigojusi ne tik pratęsti ESIF investavimo laikotarpį ir padidinti jo finansinį pajėgumą, bet ir skirti didesnį dėmesį papildomumui. Veiklos laikotarpio pratęsimas apima dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpį, todėl iki 2020 m. turėtų būti padaryta bent 500 000 000 000 EUR investicijų. Kad būtų dar labiau patobulintas ESIF pajėgumas ir pasiektas tikslas – padvigubintos investicijos, valstybės narės taip pat turėtų prisidėti tam teikdamos prioritetą;

(8)

ESIF ir jo įgyvendinimo potencialas negali būti visapusiškai realizuotas, jei nebus įgyvendinama veikla, kuria siekiama stiprinti bendrąją rinką, sukurti verslui palankią aplinką ir įgyvendinti socialiniu požiūriu subalansuotas ir tvarias struktūrines reformas. Be to, norint užtikrinti, kad ESIF veikla būtų sėkminga, ypač svarbūs tinkamos struktūros projektai, įtraukti į valstybių narių lygmeniu sudaromus investicijų ir vystymosi planus;

(9)

dėl laikotarpio po 2020 m. Komisija ketina pateikti reikiamų pasiūlymų, kuriais būtų užtikrintos tvaraus lygmens tolesnės strateginės investicijos. Visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti grindžiami Komisijos ataskaitos ir nepriklausomo vertinimo, įskaitant tolesnio investicijų rėmimo sistemos taikymo naudingumo makroekonominį vertinimą, išvadomis. Toje ataskaitoje ir nepriklausomame vertinime taip pat, kiek taikytina, turėtų būti išnagrinėtas Reglamento (ES) 2015/1017 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, taikymas visą pratęstą ESIF įgyvendinimo laikotarpį;

(10)

šiuo reglamentu pratęsus ESIF veiklos laikotarpį turėtų būti sprendžiamos likusios rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos, taip pat toliau telkiamas privačiojo sektoriaus finansavimas, užtikrinant didesnį papildomumą, investicijoms, kurios labai svarbios Europos darbo vietų, be kita ko, skirtų jaunimui, kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui ateityje. Tokios investicijos apima investicijas energetikos, aplinkos, klimato politikos, socialinio ir žmogiškojo kapitalo ir susijusios infrastruktūros, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų, tarpvalstybinio ir darniojo transporto, taip pat skaitmeninės transformacijos srityse. Visų pirma reikėtų stiprinti ESIF lėšomis remiamų operacijų indėlį užtikrinant Sąjungos plataus užmojo tikslų, nustatytų 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21), ir Sąjungos įsipareigojimo 80–95 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įgyvendinimą. Siekdamas stiprinti klimato politikos aspektą pagal ESIF, EIB turėtų remtis savo, kaip vieno iš didžiausių kovos su klimato kaita finansavimo teikėjų pasaulyje, patirtimi ir taikyti savo tarptautiniu mastu sutartą naujausią metodiką, kad būtų galima patikimai nustatyti klimato politikos projektų sudedamąsias dalis arba sąnaudų dalis. Projektai neturėtų būti dirbtinai sudaromi taip, kad atitiktų MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtis.

Taip pat turėtų būti dažniau remiami energetikos tinklų jungčių prioritetiniai projektai ir energijos vartojimo efektyvumo projektai. Be to, teikiant ESIF paramą greitkeliams reikėtų remti tik privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus investicijas į transporto sektorių sanglaudos šalyse, mažiau išsivysčiusiuose regionuose arba tarpvalstybinius transporto projektus, arba skirti paramą tuo atveju, jei būtina modernizuoti, prižiūrėti arba patobulinti kelių eismo saugumo priemones, plėtoti intelektinių transporto sistemų (ITS) įrenginius, užtikrinti esamų transeuropinio transporto tinklo greitkelių vientisumą ir standartus, visų pirma įrengti saugias transporto priemonių stovėjimo aikšteles, alternatyvių švarių degalų degalines ir elektromobilių įkrovimo sistemas, arba padėti iki 2030 m. sukurti transeuropinį transporto tinklą, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1316/2013 (5) ir (ES) Nr. 1315/2013 (6). Skaitmeniniame sektoriuje, įgyvendinant Sąjungos plataus užmojo skaitmeninės ekonomikos politiką, turėtų būti nustatyti nauji skaitmeninės infrastruktūros tikslai siekiant užtikrinti, būtų panaikinta skaitmeninė takoskyra, o Sąjunga taptų pasauline naujo vadinamojo daiktų interneto, blokų grandinės technologijų, kibernetinio ir tinklų saugumo amžiaus pradininke. Siekiant aiškumo reikėtų aiškiai nurodyti, kad projektuose žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos ir akvakultūros ir kitų platesnės bioekonomikos elementų srityse (nors jie jau atitinka paramos skyrimo reikalavimus) yra nustatyti bendrieji tikslai, kuriems gali būti skiriama ESIF parama;

(11)

kultūros ir kūrybos sektoriai atlieka labai svarbų vaidmenį reindustrializuojant Europą, yra ekonomikos augimo varomoji jėga ir teikia strateginių galimybių paskatinti inovacijų diegimą kituose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių technologijų sektoriuose. Kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 (7) sukurta programa „Kūrybiška Europa“ ir pagal tą reglamentą sukurta kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemone ESIF turėtų padėti pašalinti kapitalo trūkumą tuose sektoriuose teikiant papildomą paramą, kuri turėtų papildyti paramą pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kad būtų galima finansuoti didesnį šių didelės rizikos projektų skaičių;

(12)

ESIF taip pat turėtų remti operacijas, kuriose dalyvauja Sąjungoje ir už jos ribų esantys subjektai, jei jomis skatinamos investicijos Sąjungoje, visų pirma jei jos apima tarpvalstybinius aspektus. EIKC turėtų teikti iniciatyvią paramą, skirtą tokioms operacijoms propaguoti ir skatinti;

(13)

atrenkant projektus turėtų būti stiprinama viena iš pagrindinių ESIF savybių – papildomumas. Visų pirma ESIF paramos skyrimo reikalavimus turėtų atitikti tik tos operacijos, kuriomis aiškiai sprendžiamos nustatytos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos. Operacijos, susijusios fizine infrastruktūra, vykdomos pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją, siejančios dvi ar daugiau valstybių narių, įskaitant e. infrastruktūrą, ypač plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, taip pat paslaugas, būtinas tokios infrastruktūros kūrimui, diegimui, priežiūrai ar veikimui, turėtų būti laikomos aiškiais papildomumo rodikliais, atsižvelgiant į tai, kad jos yra iš esmės sudėtingos ir suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės;

(14)

ESIF paprastai turėtų orientuotis į projektus, kurių rizikos profilis yra didesnis nei projektų, remiamų vykdant įprastas EIB operacijas, o ESIF Investicijų komitetas (toliau – Investicijų komitetas), vertindamas papildomumą, turėtų atkreipti dėmesį į investicijoms trukdančią riziką, pavyzdžiui, į su konkrečia šalimi, sektoriumi ar regionu susijusią riziką, ir riziką, susijusią su inovacijomis, ypač nepatvirtintų ekonomikos augimo, tvarumo ir našumo didinimo technologijų srityje;

(15)

siekiant užtikrinti platesnę ESIF geografinę aprėptį ir padidinti ESIF intervencinių veiksmų veiksmingumą turėtų būti skatinamos sujungimo ir (arba) derinimo operacijos, kuriomis derinamos negrąžintinų rūšių parama ir (arba) finansinės priemonės iš Sąjungos biudžeto, pavyzdžiui, Europos struktūriniai ir investicijų fondai ar parama ir (arba) priemonės, kuriomis galima naudotis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), įsteigtą Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, ir programą „Horizontas 2020“ – bendrąją mokslinių tyrimų ir novacijų programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (8), ir finansavimas EIB grupės lėšomis, įskaitant finansavimą EIB lėšomis iš ESIF, taip pat kitų investuotojų teikiamas finansavimas. Sujungimu ir (arba) derinimu siekiama padidinti Sąjungos išlaidų pridėtinę vertę pritraukiant papildomų išteklių iš privačių investuotojų ir užtikrinti, kad remiami veiksmai taptų ekonomiškai ir finansiškai perspektyvūs. Tuo tikslu, pateikiant Komisijos pasiūlymą dėl šio reglamento, tuo pačiu metu siekiant palengvinti derinimą su ESIF iš EITP finansinėms priemonėms skirtų asignavimų į EITP dotacijų dalį buvo perkeltas 1 000 000 000 EUR asignavimų. Tuo tikslu 2017 m. vasario mėn. sėkmingai pradėtas kvietimas teikti paraiškas dėl derinimo. Dar 145 000 000 EUR bus perkelta į kitas atitinkamas priemones, visų pirma skirtas energijos vartojimo efektyvumui. Reikalingi tolesni veiksmai siekiant užtikrinti, kad būtų paprasta jungti Sąjungos lėšas ir ESIF paramą. Komisija jau paskelbė konkrečias rekomendacijas šia tema, tačiau reikėtų toliau plėtoti požiūrį dėl Sąjungos lėšų ir ESIF jungimo, siekiant padidinti investicijas naudojantis svertu, kurį užtikrintų Sąjungos lėšų ir ESIF jungimas, atsižvelgiant į galimus teisės aktų pokyčius. Siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą ir tinkamą svertą, toks finansų jungimas iš esmės neturėtų viršyti 90 % visų projekto sąnaudų mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose ir 80 % visuose kituose regionuose;

(16)

siekiant suintensyvinti ESIF naudojimą mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, turėtų būti išplėsta bendrųjų tikslų, kuriems gali būti skiriama ESIF parama, aprėptis. Projektus ir toliau turėtų nagrinėti Investicijų komitetas ir jiems turėtų būti taikomi tokie patys ES garantijos, įsteigtos Reglamentu (ES) 2015/1017 (toliau – ES garantija), naudojimo tinkamumo kriterijai, įskaitant papildomumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad neturėtų būti apribojimų, susijusių su projektų, kuriems gali būti skiriama ESIF parama, dydžiu, neturėtų būti atgrasoma nuo paraiškų dėl ESIF finansavimo smulkiems projektams teikimo. Be to, būtini tolesni veiksmai, kuriais būtų didinama techninė parama ir skatinama naudotis ESIF mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose;

(17)

investavimo platformos yra labai svarbi priemonė siekiant spręsti rinkos nepakankamumo problemą, ypač finansuojant daugialypius, regioninius ar sektorių projektus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo projektus ir tarpvalstybinius projektus. Taip pat svarbu skatinti partnerystes su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis, be kita ko, siekiant įsteigti investavimo platformas. Bendradarbiavimas su finansų tarpininkais taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį šiuo klausimu. Tomis aplinkybėmis EIB smulkių paprojekčių vertinimą, atranką ir stebėseną, kai tikslinga, turėtų patikėti finansų tarpininkams arba patvirtintiems reikalavimus atitinkantiems subjektams;

(18)

jei smulkių projektų vertinimas, atranka ir stebėsena patikimi finansų tarpininkams arba patvirtintiems reikalavimus atitinkantiems subjektams, Investicijų komitetui neturėtų būti palikta teisė pritarti ES garantijos naudojimui paprojekčiams vykdant tokias EIB finansavimo ir investavimo operacijas, kai ESIF įnašas į tokius smulkius paprojekčius yra mažesnis nei nustatyta riba. Kai tikslinga, ESIF Valdančioji taryba (toliau – Valdančioji taryba) turėtų teikti rekomendacijas dėl procedūros, kurią Investicijų komitetas turėtų taikyti vertindamas tą ribą viršijančius paprojekčius;

(19)

kad ESIF galėtų remti investicijas, visu investavimo laikotarpiu Sąjunga turėtų ES garantiją, kuri jokiu metu neturėtų viršyti 26 000 000 000 EUR; iš šios sumos daugiausia 16 000 000 000 EUR turėtų būti suteikta anksčiau nei 2018 m. liepos 6 d.;

(20)

tikimasi, kad ES garantiją derinant su 7 500 000 000 EUR suma, kurią turi suteikti EIB, ESIF parama turėtų pritraukti 100 000 000 000 EUR papildomų EIB ir EIF investicijų. Tikimasi, kad dėl šios ESIF remiamos 100 000 000 000 EUR sumos iki 2020 m. pabaigos bus pritraukta bent 500 000 000 000 EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką;

(21)

siekiant iš dalies finansuoti papildomoms investicijoms vykdyti skirtą Sąjungos bendrojo biudžeto įnašą į ES garantijos fondą, turėtų būti atliktas perkėlimas iš turimo EITP paketo, numatyto Reglamente (ES) Nr. 1316/2013, taip pat iš EITP skolos priemonės įplaukų ir grąžinamų sumų ir iš 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondo (fondas „Marguerite“). Darant perkėlimus iš įplaukų ir grąžinamų sumų reikia taikyti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (9) 140 straipsnio 6 dalies antros ir trečios pastraipų nukrypti leidžiančią nuostatą, kad tas lėšas būtų leista naudoti pagal kitą priemonę;

(22)

remiantis patirtimi, įgyta vykdant ESIF remiamas investicijas, garantijų fondo tikslinė suma turėtų sudaryti 35 % visų ES garantijos įsipareigojimų, taip užtikrinant tinkamą apsaugos lygį;

(23)

atsižvelgiant į neįprastai didelę MVĮ finansavimo ESIF lėšomis paklausą rinkoje, kuri, kaip tikimasi, nemažės, turėtų būti išplėsta ESIF MVĮ linija. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama socialinėms įmonėms ir socialinėms paslaugoms, be kita ko, parengiant ir įdiegiant socialinių įmonių ir socialinių paslaugų sektoriaus poreikius ir specifiką atitinkančias naujas priemones;

(24)

EIB ir EIF turėtų užtikrinti, kad galutiniai paramos gavėjai, įskaitant MVĮ, žinotų apie esamą ESIF paramą, kad būtų didinamas ES garantijos matomumas. Susitarimuose, kuriais numatoma ESIF parama, turėtų būti akivaizdžiai pateikta aiški nuoroda į ESIF;

(25)

siekdamas padidinti ESIF operacijų skaidrumą, Investicijų komitetas savo viešai skelbiamuose ir prieinamuose sprendimuose turėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių, jo manymu, operacijai turėtų būti suteikta ES garantija, ypač daug dėmesio skirdamas papildomumo kriterijaus laikymuisi. Kai tik pasirašoma sutartis dėl operacijos, kuriai bus suteikta ES garantija, turėtų būti paskelbiama rezultatų suvestinė. Paskelbtoje suvestinėje neturėtų būti neskelbtinos komercinės informacijos;

(26)

rezultatų suvestinė turėtų būti naudojama griežtai laikantis šio reglamento, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1558 (10) ir jo priedo, kaip nepriklausoma ir skaidri vertinimo priemonė, kuria Investicijų komitetas naudojasi siekdamas užtikrinti, kad ES garantija pirmiausia būtų teikiama toms operacijoms, kurių rezultatai geresni ir pridėtinė vertė didesnė. EIB turėtų ex ante apskaičiuoti balus ir rodiklius, o pasibaigus projektui patikrinti rezultatus;

(27)

siekiant užtikrinti geresnį projektų vertinimą, Valdančioji taryba turėtų ESIF strateginėse gairėse nustatyti kiekvieno rezultatų suvestinės ramsčio minimalų balų skaičių;

(28)

atitinkama Sąjungos politika dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų yra nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. išvadų priede, bei visose vėlesnėse atnaujintose redakcijose;

(29)

EIB investavimo ir finansavimo operacijų išsamus patikrinimas pagal šį reglamentą turėtų apimti nuodugnų taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu standartų laikymosi patikrinimą. Be to, teikdamas ataskaitas dėl ESIF, EIB turėtų pateikti informaciją pagal šalis apie tai, ar ESIF operacijos atitinka EIB ir EIF politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų, taip pat tarpininkų, su kuriais EIB ir EIF bendradarbiauja, sąrašą;

(30)

tikslinga pateikti tam tikrus techninius paaiškinimus, susijusius su susitarimo dėl ESIF valdymo, ES garantijos teikimo ir priemonių, kurias apima susitarimas, įskaitant valiutos kurso rizikos padengimą tam tikrose situacijose, turiniu. Susitarimas su EIB dėl ESIF valdymo ir ES garantijos teikimo turėtų būti pritaikytas pagal šį reglamentą;

(31)

nepaisant EIKC tikslo remtis esamomis EIB ir Komisijos konsultavimo tarnybomis, kad jis galėtų veikti kaip bendras techninių konsultacijų projektų finansavimo Sąjungoje klausimais centras, EIKC turėtų būti patobulintas ir, vykdydamas savo veiklą, jis taip pat daugiausia dėmesio turėtų skirti aktyviam dalyvavimui užtikrinant sektorinės ir geografinės ESIF aprėpties įvairinimą, EIB bei nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba įstaigų jiems inicijuojant ir plėtojant operacijas rėmimui, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, taip pat, kai reikia, pagalbai sisteminant ESIF paramos paklausą. EIKC turėtų stengtis sudaryti bent vieną bendradarbiavimo susitarimą su kiekvienos valstybės narės nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku arba įstaiga. Valstybėse narėse, kuriose nėra nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba įstaigų, EIKC turėtų, kai tikslinga ir atitinkamai valstybei narei paprašius, teikti iniciatyvią konsultavimo dėl tokio banko arba įstaigos steigimo paramą. EIKC ypač daug dėmesio turėtų skirti projektų, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, ir projektų, kuriais padedama siekti COP 21 tikslų, rengimo paramai. Jis taip pat turėtų aktyviai padėti steigti investavimo platformas ir konsultuoti kitų Sąjungos finansavimo šaltinių derinimo su ESIF klausimais. Prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos sistemas, turėtų būti užtikrinama EIKC veikla vietos lygmeniu, kad EIKC galėtų teikti realią, iniciatyvią, prie poreikių pritaikytą pagalbą vietoje;

(32)

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra grindžiamas išsamia valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analize, o jį įgyvendinant joms pateikiamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Tuo pagrindu EIB turėtų informuoti Komisiją apie vykdant investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, nustatytas investavimo valstybėse narėse kliūtis ir trukdžius. Komisijos prašoma atsižvelgti į tas ir kitas išvadas jai vykdant veiksmus Investicijų plano trečiojo ramsčio srityje;

(33)

norint išspręsti rinkos nepakankamumo problemas ir pašalinti rinkos spragas, skatinti skirti pakankamai papildomų investicijų ir užtikrinti geografinę ir regioninę ESIF remiamų operacijų pusiausvyrą, reikia taikyti integruotą ir supaprastintą požiūrį į tikslą skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas. ESIF finansavimo išlaidomis turėtų būti prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo;

(34)

kad būtų skatinama siekti Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytų investavimo tikslų, kai tikslinga, turėtų būti skatinamas derinimas su esamomis lėšomis, siekiant suteikti pakankamų lengvatų ESIF operacijų finansavimo sąlygų, įskaitant išlaidas, srityje;

(35)

tais atvejais, kai dėl sudėtingų finansų rinkos sąlygų būtų neįmanoma įgyvendinti perspektyvaus projekto arba prireikus sudaryti palankesnes sąlygas investavimo platformų steigimui arba projektų finansavimui sektoriuose ar srityse, kuriuose susidaręs didelis rinkos nepakankamumas ar neoptimali investicijų aplinka, EIB ir Komisija turėtų įgyvendinti pakeitimus, visų pirma susijusius su atlygiu už ES garantiją, siekiant padėti sumažinti dėl EIB finansavimo ESIF lėšomis paramos gavėjo patiriamas operacijos finansavimo išlaidas, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti projektą. Panašių veiksmų turėtų būti imtasi prireikus užtikrinti, kad ESIF remtų smulkius projektus. Jei naudojantis vietos ar regionų tarpininkų pagalba galima sumažinti smulkių projektų finansavimo ESIF lėšomis išlaidas, reikėtų svarstyti galimybę pasinaudoti ir tokia pagalba;

(36)

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ESIF finansinį tvarumą, pastangos, kuriomis siekiama sumažinti ESIF operacijų finansavimo išlaidas sudėtingų finansų rinkos sąlygų laikotarpiais arba sudaryti palankesnes sąlygas investavimo platformų steigimui arba projektų finansavimui sektoriuose ar srityse, kuriuose susidarė didelis rinkos nepakankamumas ar neoptimali investicijų aplinka, turėtų būti derinamos su kitais esamais EIB grupės naudojamais Sąjungos finansiniais ištekliais ir priemonėmis;

(37)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnio 4 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

2)

4 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

3)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šiame reglamente papildomumas – ESIF parama operacijoms, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir kurių laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, EIB ar EIF nebūtų galėję įvykdyti arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti pagal esamas Sąjungos finansines priemones, arba to nebūtų buvę galima atlikti tokiu pat mastu be ESIF teikiamos paramos. Projektais, kuriems teikiama ESIF parama, remiami 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendrieji tikslai ir siekiama kurti darbo vietas ir skatinti tvarų ekonomikos augimą, jų rizikos profilis įprastu atveju yra didesnis nei projektų, kurie remiami vykdant įprastas EIB operacijas. ESIF portfelio rizikos profilis bendrai yra didesnis nei investicijų, kurias prieš šio reglamento įsigaliojimą rėmė EIB vykdydamas savo įprastą investicijų politiką, portfelio rizikos profilis.

Siekiant geriau spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas nedidelio masto projektams naudoti investavimo platformas, taip užtikrinant papildomumą ir išvengiant dalyvių koncentracijos toje pačioje rinkoje, ESIF remiama EIB ypatinga veikla (pageidautina ir jeigu tinkamai pagrįsta) turi:

Nedarant poveikio reikalavimui atitikti pirmoje pastraipoje nustatytą papildomumo apibrėžtį, papildomumą aiškiai rodo šie elementai:

4)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

10 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

8)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas šešis mėnesius Komisijai teikia ataskaitą dėl EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rodikliams, nurodytiems 4 straipsnio 2 dalies f punkto iv papunktyje. Ataskaitoje taip pat pateikiami kiekvienos EIB finansavimo ir investavimo operacijos statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys ir tie patys agreguoti duomenys. Ataskaitoje taip pat vieną kartą per metus pateikiama informacija apie investavimo kliūtis, su kuriomis susiduria EIB vykdydamas investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas.“;

12)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

19 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„EIB ir EIF informuoja arba įpareigoja finansų tarpininkus informuoti galutinius paramos gavėjus, įskaitant MVĮ, apie ESIF paramą, užtikrindami, kad ta informacija būtų matoma, ypač MVĮ atveju, atitinkamame su ESIF paramos teikimu susijusiame susitarime, taip didinant visuomenės informuotumą ir gerinant matomumą.“;

15)

20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslu Audito Rūmai, pateikę prašymą ir laikydamiesi SESV 287 straipsnio 3 dalies, gauna visapusišką prieigą prie visų dokumentų ar informacijos, kurių reikia jų užduočiai atlikti.“;

16)

22 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Vykdydami savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, EIB ir EIF laikosi taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos standartų, taigi neremia projektų pagal šį reglamentą, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo.

Be to, EIB ir EIF nepradeda vykdyti naujų operacijų ar operacijų neatnaujina su subjektais, registruotais arba įsisteigusiais šalyse ar teritorijose, kurios yra įtrauktos į pagal atitinkamą Sąjungos politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sudarytą sąrašą arba kurios, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (*3) 9 straipsnio 2 dalį, yra didelės rizikos trečiosios valstybės, arba kurios faktiškai nesilaiko su skaidrumu ir keitimusi informacija susijusių Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų.

EIB ir EIF, sudarydami susitarimus su finansų tarpininkais, perkelia šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus į atitinkamus susitarimus ir paprašo finansų tarpininkų teikti ataskaitas dėl jų laikymosi.

EIB ir EIF peržiūri savo politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų vėliausiai po to, kai patvirtinamas Sąjungos mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašas.

Po to kasmet EIB ir EIF Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl savo politikos dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų įgyvendinimo, susijusio su ESIF finansavimo ir investavimo operacijomis, įskaitant informaciją pagal šalis ir tarpininkų, su kuriais jie bendradarbiauja, sąrašą.

(*3)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“;"

17)

23 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas ir antras sakiniai pakeičiami taip:

„7 straipsnio 13 ir 14 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 4 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą.“;

18)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

1)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2014–2020 m. finansinis paketas EITP įgyvendinimui yra 30 192 259 000 EUR galiojančiomis kainomis. Ta suma paskirstoma taip:

Tomis sumomis nedaroma poveikio Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (*4) numatytam lankstumo priemonės taikymui.

(*4)  2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa 2014–2020 m. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).“;"

2)

14 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„5.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 140 straipsnio 6 dalies antros ir trečios pastraipų, pajamos ir grąžinamos sumos, gaunamos iš pagal šį reglamentą nustatytų finansinių priemonių ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007 nustatytų finansinių priemonių, kurios sujungtos su pagal šį reglamentą nustatytomis finansinėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 3 dalį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (*5) įsteigto Europos strateginių investicijų fondo atveju sudaro vidaus asignuotąsias pajamas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalyje, iki maksimalios 125 000 000 EUR sumos.

6.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 140 straipsnio 6 dalies antros ir trečios pastraipų, pajamos ir grąžinamos sumos, gaunamos iš pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007 nustatyto 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondo (fondas „Marguerite“), Reglamentu (ES) 2015/1017 įsteigto Europos strateginių investicijų fondo atveju sudaro vidaus asignuotąsias pajamas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalyje, iki maksimalios 25 000 000 EUR sumos.

(*5)  2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).“"

27.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/53

(1)

Tarybos direktyvos 91/672/EEB (3) ir 96/50/EB (4) – tai pirmieji etapai siekiant suderinti ir pripažinti vidaus vandenų laivybos sektoriaus įgulos narių profesines kvalifikacijas;

(2)

reikalavimai Reino upe plaukiojantiems įgulos nariams nepatenka į direktyvų 91/672/EEB ir 96/50/EB taikymo sritį ir juos nustato Centrinė laivybos Reinu komisija (CCNR), remdamasi Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB (5) taikoma su vidaus vandenų keliais susijusioms profesijoms, išskyrus laivavedžius. Tačiau Direktyva 2005/36/EB nustatytas abipusis diplomų ir pažymėjimų pripažinimas nėra visiškai pritaikytas vidaus vandenų kelių sektoriaus profesijų atstovų reguliariai ir dažnai vykdomai tarpvalstybinei veiklai, kuri visų pirma vykdoma su kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais susisiekiančiuose vidaus vandenų keliuose;

(4)

2014 m. Komisijos atliktame vertinimo tyrime pabrėžta, jog vidaus vandenų kelių sektoriaus įgulos narių judumui trukdo tai, kad į direktyvų 91/672/EEB ir 96/50/EB taikymo sritį patenka tik laivavedžiai ir kad pagal tas direktyvas išduoti laivavedžių pažymėjimai savaime nepripažįstami, kai plaukiojama Reinu;

(5)

siekiant palengvinti judumą, užtikrinti saugią navigaciją ir žmonių gyvybės ir aplinkos apsaugą, labai svarbu, kad denio įgulos nariai ir ypač už avarinės situacijos keleiviniuose laivuose valdymą atsakingi asmenys ir suskystintų gamtinių dujų bunkeriavime dalyvaujantys asmenys turėtų jų kvalifikaciją įrodančius pažymėjimus. Kad būtų veiksmingai užtikrinamas reikalavimų vykdymas, tie asmenys tokius pažymėjimus turėtų turėti su savimi vykdydami savo pareigas. Tie principai taikomi ir jaunuoliams, kurių saugą ir sveikatą darbe svarbu apsaugoti pagal Tarybos direktyvą 94/33/EB (6);

(6)

laivyba sporto ar pramoginiais tikslais, nesavaeigių keltų eksploatavimas ir karinių pajėgų bei pagalbos tarnybų laivyba yra veikla, kuriai nereikalaujama panašių kvalifikacijų kaip prekybinei ir keleivinei laivybai. Todėl tą veiklą vykdantiems asmenims ši direktyva neturėtų būti taikoma;

(7)

laivavedžiai, plaukiantys aplinkybėmis, dėl kurių kyla ypač didelis pavojus saugai, visų pirma tais atvejais, kai plaukiama didelėmis vilkstinėmis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomais laivais, esant ribotam matomumui arba jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais ar vandens keliais, kuriuose kyla specifinė laivybos rizika, – turėtų turėti specialius leidimus. Turėtų būti reikalaujama, kad norėdami gauti tokį leidimą laivavedžiai įrodytų, kad turi konkrečią papildomą kompetenciją;

(8)

siekiant užtikrinti saugią laivybą, valstybės narės, laikydamosi suderintų kriterijų, turėtų nustatyti jūrų laivybai tinkančius vidaus vandenų kelius. Su laivyba tais vandens keliais susiję kompetencijos reikalavimai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu. Kai to reikia saugiai laivybai užtikrinti ir prireikus bendradarbiaujant su atitinkama Europos upių komisija, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę taikydamos suderintus kriterijus ir tvarką pagal šią direktyvą nustatyti vandens kelius, kuriuose kyla specifinė laivybos rizika, tačiau neturėtų būti be reikalo ribojamas laivavedžių judumas. Tokiais atvejais susiję kompetencijos reikalavimai turėtų būti nustatyti valstybės narės lygmeniu;

(9)

siekiant didinti asmenų, dalyvaujančių eksploatuojant laivus, judumą visoje Sąjungoje ir atsižvelgiant į tai, kad visi pagal šią direktyvą išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai pagal suderintus kriterijus turėtų atitikti reikalaujamus minimaliuosius standartus, valstybės narės turėtų pripažinti pagal šią direktyvą pažymėjimais patvirtintas profesines kvalifikacijas. Todėl tokias kvalifikacijas įgiję asmenys turėtų turėti galimybę pagal savo profesiją dirbti visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose;

(10)

atsižvelgdamos į tai, kad tarpvalstybinė veikla tam tikrais nacionaliniais vidaus vandenų keliais nevykdoma, ir siekdamos sumažinti išlaidas valstybės narės turėtų turėti galimybę nereikalauti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus turėti nacionaliniuose vidaus vandenų keliuose, nesusisiekiančiuose su kitos valstybės narės laivybai tinkamu vidaus vandenų keliu. Tačiau Sąjungos pažymėjimai turėtų leisti vykdyti laivybos veiklą tuose nesusisiekiančiuose vandens keliuose;

(11)

Direktyva 2005/36/EB tebetaikoma denio įgulos nariams, kuriems netaikoma prievolė turėti pagal šią direktyvą išduotą Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, ir taip pat tebetaikoma vidaus vandenų kelių srities kvalifikacijoms, kurioms netaikoma ši direktyva;

(12)

tais atvejais, kai valstybės narės leidžia taikyti prievolės su savimi turėti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą išimtis, jos turėtų pripažinti asmenų, plaukiojančių jų nacionaliniais vidaus vandenų keliais, nesusisiekiančiais su kitos valstybės narės, kurioje taikoma išimtis, laivybai tinkančiu tinklu, Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus. Tos valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tų vidaus vandenų kelių atžvilgiu, gavus įgulos nario prašymą, su plaukiojimo laiku ir atliktomis kelionėmis susiję duomenys būtų įtraukiami į asmenų, turinčių Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, tarnybos įrašų knygeles. Be to, tos valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių ir nustatyti nuobaudas, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimais ir tarnybos įrašų knygelėmis, susijusiais su tais nesusietais vidaus vandenų keliais, ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;

(13)

prievolės su savimi turėti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą išimtis taikančios valstybės narės turėtų turėti galimybę sustabdyti asmenų, plaukiojančių jų nacionaliniais vidaus vandenų keliais, nesusisiekiančiais su kitos valstybės narės, kurioje taikoma išimtis, laivybai tinkančiu tinklu, Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą;

(14)

valstybei narei, kurios jokie vidaus vandenų keliai nesusisiekia su kitos valstybės narės laivybai tinkančiu tinklu ir kuri nusprendžia vadovaudamasi šia direktyva neišduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, būtų nustatytas neproporcingas ir bereikalingas įpareigojimas, jei ji turėtų į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti visas šios direktyvos nuostatas. Todėl tokią valstybę narę reikėtų atleisti nuo pareigos į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti su kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimu susijusias nuostatas tol, kol ji nusprendžia neišduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus. Tačiau, siekiant skatinti darbuotojų judumą Sąjungoje, mažinti su darbuotojų judumu susijusią administracinę naštą ir padidinti profesijos patrauklumą, turėtų būti reikalaujama, kad tokia valstybė narė pripažintų Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus savo teritorijoje;

(15)

keliose valstybėse narėse vidaus vandenų laivyba yra nedažna veikla, vykdoma tik vietos ar sezoniniais interesais vandens keliuose, nesusisiekiančiuose su kitomis valstybėmis narėmis. Profesinės kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo principo pagal šią direktyvą turėtų būti laikomasi ir tose valstybėse narėse, tačiau administracinė našta turėtų būti proporcinga. Tokios įgyvendinimo priemonės kaip duomenų bazės ir registrai reikštų didelę administracinę naštą, o realios naudos neduotų, nes informacijos srautas tarp valstybių narių gali būti užtikrintas ir kitais bendradarbiavimo būdais. Todėl pagrįsta atitinkamoms valstybėms narėms leisti į nacionalinę teisę perkelti tik minimalias nuostatas, kurių reikia profesinių kvalifikacijų pažymėjimams, išduotiems pagal šią direktyvą, pripažinti;

(16)

tam tikrose valstybėse narėse laivyba vidaus vandenų keliais techniškai nėra galima. Todėl reikalaujant iš tų valstybių narių į nacionalinę teisę perkelti šią direktyvą joms būtų užkrauta neproporcinga administracinė našta;

(17)

svarbu, kad vidaus vandenų sektorius galėtų pasiūlyti programų, orientuotų ir į vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių išlaikymą veikloje, ir į jaunimo įgūdžių ir įsidarbinamumo gerinimą;

(18)

Komisija turėtų užtikrinti vienodas sąlygas visiems įgulų nariams, reguliariai dirbantiems pagal savo profesiją Sąjungoje, ir turėtų sustabdyti atlyginimų mažėjimo spiralę, taip pat bet kokią diskriminaciją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos arba laivo registracijos vėliavos valstybės;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. Sąjunga ir CCNR pradėjo bendradarbiauti ir įsteigė CCNR globojamą Europos vidaus vandenų laivybos standartų rengimo komitetą (CESNI) ir siekiant supaprastinti teisines sistemas, pagal kurias Europoje reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos, remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais, kuriuose nustatyti reikalavimai visiškai atitinka nustatytuosius šia direktyva, išduoti kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai turėtų galioti visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose. Tokie trečiųjų šalių išduoti kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai Sąjungoje turėtų būti pripažįstami, jeigu taikomas abipusio pripažinimo principas;

(20)

svarbu, kad darbdaviai Sąjungoje samdydami denio įgulos narius, turinčius trečiųjų šalių išduotus ir Sąjungoje atsakingų institucijų pripažintus kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus, taikytų atitinkamos valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, socialinės apsaugos ir darbo įstatymus;

(21)

siekiant toliau šalinti darbo jėgos judumo kliūtis ir dar labiau supaprastinti teisines sistemas, pagal kurias Europoje reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos, remiantis reikalavimais, visiškai atitinkančiais nustatytuosius šia direktyva, trečiosios šalies išduoti kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai taip pat gali būti pripažįstami visuose Sąjungos vandens keliuose, tačiau Komisija turi atlikti vertinimą, o ta trečioji šalis turi pripažinti pagal šią direktyvą išduotus dokumentus;

(22)

valstybės narės kvalifikacijos pažymėjimus turėtų išduoti tik asmenims, turintiems būtiniausią kompetenciją, esantiems minimalaus įdarbinimo amžiaus, tinkamos sveikatos būklės ir plaukiojusiems tiek laiko, kiek reikalaujama, kad būtų įgyta konkreti kvalifikacija;

(23)

svarbu, kad Komisija ir valstybės narės skatintų jaunimą įgyti profesines kvalifikacijas vidaus vandenų laivybos srityje ir nustatytų konkrečias priemones socialinių partnerių veiksmams šioje srityje remti;

(24)

siekiant užtikrinti abipusį kvalifikacijų pripažinimą, kvalifikacijos pažymėjimai turėtų būti grindžiami kompetencija, būtina laivams eksploatuoti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, turėtų būtiniausią kompetenciją, patikrintą atlikus tinkamą vertinimą. Tokio vertinimo forma galėtų būti administracinis egzaminas arba toks vertinimas galėtų būti įtrauktas į patvirtintas mokymo programas, vykdomas laikantis bendrų standartų, kad visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti įvairioms kvalifikacijoms nustatytą palyginamą minimalų kompetencijos lygį;

(25)

laivavedžiai, kai plaukioja Sąjungos vidaus vandenų keliais, turėtų gebėti taikyti žinias apie taisykles dėl eismo vidaus vandenų keliuose, pavyzdžiui, Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisykles (CEVNI) ar kitas atitinkamas eismo taisykles, ir žinias apie taikytinas taisykles dėl plaukiojančiųjų priemonių įgulos komplektavimo, įskaitant taisykles dėl poilsio trukmės, kaip nustatyta Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose arba specialiuose teisės aktuose, dėl kurių susitarta regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, Laivybos Reinu darbuotojų nuostatuose;

(26)

kadangi dirbant laivavedžiu, plaukiant pagal radiolokatoriaus parodymus, atliekant suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų laivų bunkeriavimą ar plaukiant suskystintomis gamtinėmis dujomis varomais laivais tenka su sauga susijusi atsakomybė, reikalaujama, kad, rengiant praktinius egzaminus, būtų tikrinama, ar įgyta reikalaujamo lygio kompetencija. Tokie praktiniai egzaminai galėtų būti rengiami naudojant patvirtintus treniruoklius, kad vertinti kompetenciją būtų dar lengviau;

(27)

siekiant užtikrinti vidaus vandenų laivybos saugą itin svarbūs yra laive esančios radijo ryšio įrangos valdymo gebėjimai. Svarbu, kad valstybės narės skatintų visus denio įgulos narius, kuriems galėtų prireikti valdyti plaukiojančią priemonę, dalyvauti mokymuose ir gauti pažymėjimus dėl tokios radijo ryšio įrangos valdymo. Laivavedžiams ir vairininkams tokie mokymai ir pažymėjimų gavimas turėtų būti privalomi;

(28)

tvirtinti mokymo programas būtina tam, kad būtų patikrinta, ar programos atitinka bendrus minimalius turinio ir organizavimo reikalavimus. Užtikrinus programų atitiktį tiems reikalavimams, galima pašalinti nereikalingas kliūtis, trukdančias pradėti dirbti pagal šią profesiją, užkertant kelią reikalavimui, kad reikiamų įgūdžių per profesinio mokymo kursus jau įgiję asmenys laikytų nereikalingus papildomus egzaminus. Esant patvirtintoms mokymo programoms, ankstesnės patirties kituose sektoriuose turintiems darbuotojams taip pat galėtų būti lengviau pradėti dirbti pagal su vidaus laivyba susijusią profesiją, nes jie galėtų pasinaudoti specialiomis mokymo programomis, pagal kurias atsižvelgiama į jų jau įgytą kompetenciją;

(29)

siekiant dar labiau palengvinti laivavedžių judumą, su valstybės narės, kurioje yra su specifine rizika susijęs vandens kelių ruožas, sutikimu valstybėms narėms turėtų būti leista vertinti kompetenciją, būtiną norint vykdyti laivybą tame su specifine rizika susijusiame vandens kelių ruože;

(30)

plaukiojimo laikas turėtų būti tikrinamas pagal patvirtintus tarnybos įrašų knygelės įrašus. Kad plaukiojimo laiką būtų galima patikrinti, valstybės narės turėtų išduoti tarnybos įrašų knygeles bei laivo žurnalus ir užtikrinti, kad juose būtų įrašyta informacija apie laivų keliones. Kandidato sveikatos būklės tinkamumą turėtų pažymėjimu patvirtinti gydytojas;

(31)

kai vykdant pakrovimo ir iškrovimo veiklą reikia aktyviai atlikti laivybos operacijas, pavyzdžiui, dugno gilinimo veiksmus arba manevrus tarp pakrovimo ar iškrovimo punktų, valstybės narės turėtų laikyti, kad tokiai veiklai skirtas laikas yra plaukiojimo laikas, ir atitinkamai jį užregistruoti;

(32)

visais atvejais, kai dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių reikia tvarkyti asmens duomenis, jie turėtų būti tvarkomi laikantis Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 45/2001 (7) ir (ES) 2016/679 (8);

(33)

kad padėtų veiksmingai vykdyti administravimo veiksmus kvalifikacijos pažymėjimų srityje valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas šiai direktyvai įgyvendinti, ir turėtų parengti kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų duomenų registrą. Siekiant padėti valstybėms narėms tarpusavyje ir su Komisija lengviau keistis informacija, kurios reikia šios direktyvos įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir vertinimo, taip pat statistikos tikslais, ir siekiant užtikrinti saugią ir nesudėtingą laivybą, valstybės narės tokią informaciją, įskaitant kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų duomenis, turėtų pranešti įtraukdamos ją į Komisijos tvarkomą duomenų bazę. Tvarkydama tą duomenų bazę, Komisija turėtų deramai laikytis asmens duomenų apsaugos principų;

(34)

institucijos, įskaitant trečiųjų šalių institucijas, išduodančios kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus pagal taisykles, visiškai atitinkančias išdėstytąsias šioje direktyvoje, tvarko asmens duomenis. Institucijos, susijusios su šios direktyvos įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu, ir prireikus tarptautinės organizacijos, nustačiusios tas identiškas taisykles, taip pat turėtų turėti prieigą prie Komisijos tvarkomos duomenų bazės šios direktyvos vertinimo, statistiniais tikslais, siekiant užtikrinti saugią ir nesudėtingą laivybą ir padėti toms institucijoms keistis informacija. Tačiau suteikiant tokią prieigą turėtų būti užtikrintas tinkamas duomenų, ypač asmens duomenų, apsaugos lygis, o trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atveju – taip pat abipusiškumo principo laikymasis;

(35)

siekiant toliau modernizuoti vidaus vandenų sektorių ir sumažinti administracinę naštą ir dokumentų klastojimo galimybes, Komisija, atsižvelgdama į geresnio reglamentavimo principą, turėtų apsvarstyti galimybę pakeisti popierinius Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus naujomis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, elektroninėmis profesinėmis kortelėmis ir elektroninėmis laivo sistemomis;

(36)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai atitinkamais atvejais pasipriešinti valstybės narės planuojamiems priimti kompetencijos reikalavimams, kurie susiję su tam tikruose vidaus vandenų kelių ruožuose esančia specifine rizika. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9);

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pavyzdžių, pagal kuriuos būtų išduodami Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimai, praktinių egzaminų pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai, tvirtinimu, ir susiję su sprendimų dėl pripažinimo pagal 10 straipsnį priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(38)

siekiant nustatyti minimalius suderintus kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimu standartus ir padėti valstybėms narėms lengviau keistis informacija, o Komisijai įgyvendinti šią direktyvą ir stebėti bei vertinti, kaip ji įgyvendinama, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant nustatyti kompetencijos standartus, sveikatos būklės tinkamumo standartus, praktinių egzaminų standartus, treniruoklių patvirtinimo standartus ir standartus, pagal kuriuos būtų apibrėžiamos Komisijos tvarkomos duomenų bazės, kurioje būtų laikomos pagrindinių duomenų, susijusių su Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimais, tarnybos įrašų knygelėmis, laivo žurnalais ir pripažįstamais dokumentais, kopijos, naudojimo ypatumai ir sąlygos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (10) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(39)

pereinamojo laikotarpio priemonėmis turėtų būti sprendžiama ne tik pažymėjimų, pagal Direktyvą 96/50/EB, Laivybos Reinu darbuotojų nuostatus ar tam tikrus nacionalinės teisės aktus išduotų laivavedžiams, problema, bet ir pažymėjimų, išduodamų kitų kategorijų denio įgulos nariams, kuriems taikoma ši direktyva, problema. Tomis priemonėmis turėtų būti kiek įmanoma apsaugotos anksčiau suteiktos teisės ir siekiama kvalifikuotiems įgulos nariams suteikti pakankamai laiko kreiptis dėl Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Todėl tomis priemonėmis turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis, per kurį tuos pažymėjimus būtų galima naudoti Sąjungos vidaus vandenų keliuose, kuriems jie galiojo iki perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos. Tomis priemonėmis taip pat turėtų būti užtikrinta perėjimo prie naujų taisyklių, taikomų visiems tiems pažymėjimams, sistema, visų pirma, kai tai susiję su vietinės reikšmės kelionėmis;

(40)

vidaus vandenų laivybos srities profesines kvalifikacijas reglamentuojančius teisės aktus lengviau suderinti glaudžiai bendradarbiaujant Sąjungai ir CCNR ir rengiant CESNI standartus. CESNI, kurio veikloje gali dalyvauti visų valstybių narių ekspertai, rengia standartus vidaus vandenų laivybos srityje, įskaitant standartus, susijusius su profesinėmis kvalifikacijomis. Europos upių komisijos, atitinkamos tarptautinės organizacijos, socialiniai partneriai ir profesinės asociacijos turėtų visapusiškai dalyvauti kuriant ir rengiant CESNI standartus. Kai tenkinamos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos, Komisija, pagal šią direktyvą priimdama įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, turėtų remtis CESNI standartais;

(41)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti bendrą vidaus vandenų laivybos srities minimalių profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(42)

siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą vidaus vandenų sektoriuje, svarbu skatinti moterų galimybes įgyti kvalifikacijas ir siekti šios profesijos;

(43)

remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, informacija, kurią valstybės narės, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę, turi pateikti Komisijai, privalo būti aiški ir tiksli. Tai taip pat galioja ir šiai direktyvai, kurioje numatytas specialus tikslinis požiūris į perkėlimą į nacionalinę teisę;

(44)

todėl direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB turėtų būti panaikintos,

a)

laivuose, kurių ilgis yra 20 ar daugiau metrų;

b)

laivuose, kurių ilgio, pločio ir grimzlės sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų;

c)

vilkikuose ir stūmikuose, kurių paskirtis:

d)

keleiviniuose laivuose;

e)

laivuose, kurių atžvilgiu reikia turėti patvirtinimo pažymėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB (11);

f)

plūduriuojančiuose įrenginiuose.

a)

plaukiojantiems sporto ar pramoginiais tikslais;

b)

dalyvaujantiems eksploatuojant nesavaeigius keltus;

c)

dalyvaujantiems eksploatuojant plaukiojančiąsias priemones, kurias naudoja ginkluotosios pajėgos, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, civilinės saugos tarnybos, vandens kelių administracijos, priešgaisrinės tarnybos ir kitos pagalbos tarnybos.

a)

vietinės reikšmės ribotas keliones, kurių atstumas nuo išvykimo vietos niekada nėra didesnis nei dešimt kilometrų, arba

b)

laivybos veiklą vykdo tik sezono metu.

a)

plaukia 8 straipsnyje nurodytais jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais;

b)

plaukia vidaus vandenų keliais, kurie pagal 9 straipsnį laikomi nurodytais vidaus vandenų kelių ruožais, kuriuose kyla specifinė rizika;

c)

plaukdami naudoja radiolokatorių;

d)

plaukia plaukiojančiosiomis priemonėmis, kuriose kurui naudojamos suskystintos gamtinės dujos;

e)

plaukia didelėmis vilkstinėmis.

a)

taikoma Konvencija dėl tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių;

b)

plūdurai ir ženklai naudojami pagal jūrų sistemą;

c)

tuose vidaus vandenų keliuose būtina laivyba pagal sausumos orientyrus arba

d)

laivybai tuose vidaus vandenų keliuose būtina jūrų įranga, kuriai naudoti reikia specialių žinių.

a)

dažnai kinta srovės pobūdis ir greitis,

b)

vidaus vandenų kelio hidromorfologinės ypatybės ir vidaus vandenų kelyje neteikiamos tinkamos laivakelio informacijos paslaugos ar nėra tinkamų žemėlapių,

c)

laikomasi specialaus vietos eismo reguliavimo, kuris yra pateisinamas dėl konkrečių vidaus vandenų kelių hidromorfologinių ypatybių; arba

d)

konkrečiame vidaus vandenų kelio ruože dažnos avarijos, kylančios dėl kompetencijos, kuri nėra įtraukta į 17 straipsnyje nurodytus standartus, trūkumo.

a)

jų asmens tapatybę;

b)

kad jie atitinka I priede nustatytus kvalifikacijai, dėl kurios kreipiasi, taikomus minimalius reikalavimus, susijusius su amžiumi, kompetencija, administracine atitiktimi ir plaukiojimo laiku;

c)

kad, kai taikytina, jie pagal 23 straipsnį atitinka sveikatos būklės tinkamumo standartus.

a)

jų asmens tapatybę;

b)

kad jie atitinka I priede nustatytus specialiam leidimui, dėl kurio kreipiasi, gauti taikomus minimalius reikalavimus, susijusius su amžiumi, kompetencija, administracine atitiktimi ir plaukiojimo laiku;

c)

kad jie turi laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą arba pagal 10 straipsnio 2 ir 3 dalis pripažįstamą pažymėjimą, arba kad jie atitinka šioje direktyvoje numatytus minimalius reikalavimus laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimams gauti.

a)

jų asmens tapatybę;

b)

kad jie atitinka kompetencijos, susijusios su tam tikrame vidaus vandenų kelių ruože kylančia specifine rizika, dėl kurios reikia leidimo, reikalavimus, kaip nustatyta 20 straipsnyje;

c)

kad jie turi laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą arba kad jie turi pagal 10 straipsnio 2 ir 3 dalis pripažįstamą pažymėjimą, arba kad jie atitinka šioje direktyvoje numatytus minimalius reikalavimus laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimams gauti.

a)

siekiant gauti denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus ir specialius leidimus, išskyrus nurodytuosius 6 straipsnio d punkte, pateikiami tinkami patvirtinamieji dokumentai, nurodyti 11 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose;

b)

siekiant gauti su specialiomis operacijomis susijusį Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, pateikiami tinkami patvirtinamieji dokumentai, nurodyti 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

a)

už kurį atsakinga administracinė institucija, kaip nustatyta 18 straipsnyje; arba

b)

kuris yra įtrauktas į mokymo programą, patvirtintą pagal 19 straipsnį.

a)

laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

b)

specialų leidimą plaukti naudojant radiolokatorių, kaip nurodyta 6 straipsnio c punkte;

c)

suskystintų gamtinių dujų specialisto Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

d)

keleivinės laivybos specialisto Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą.

a)

mokymo tikslai, mokymosi turinys, metodai, priemonės, procedūros, įskaitant treniruoklių naudojimą, kai taikytina, ir kursų medžiaga tinkamai patvirtinti dokumentais, o norintiems mokytis asmenims suteikiama galimybė įgyti kompetenciją, atitinkančią 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus;

b)

atitinkamos kompetencijos vertinimo programas vykdo kvalifikuoti asmenys, turintys išsamių žinių, susijusių su mokymo programa;

c)

egzaminuose, kuriais tikrinama atitiktis 17 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kompetencijos standartams, dalyvauja kvalifikuoti nepriklausomi egzaminuotojai, neturintys interesų konfliktų.

a)

tam tikras atitinkamu vidaus vandenų kelių ruožu atliktų kelionių skaičius,

b)

egzaminas naudojant treniruoklį,

c)

pasirenkamųjų atsakymų egzaminas,

d)

egzaminas žodžiu; arba

e)

a–d punktuose nurodytų priemonių derinys.

a)

pirmą kartą išduoti denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

b)

išduoti laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

c)

atnaujinti denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, jeigu įvykdytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.

a)

šios direktyvos įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir vertinimo tikslais;

b)

prieigą prie 25 straipsnyje nurodytos duomenų bazės turinčių valdžios institucijų ir Komisijos keitimosi informacija tikslais;

c)

statistinių duomenų rengimo tikslais.

a)

duomenų kodavimo duomenų bazėje instrukcijos;

b)

naudotojų prieigos teisės, prireikus diferencijuotos pagal naudotojų tipą, prieigos rūšį ir duomenų naudojimo paskirtį;

c)

maksimali duomenų saugojimo trukmė, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, prireikus diferencijuota pagal dokumento rūšį;

d)

nurodymai dėl duomenų bazės veikimo ir jos sąveikos su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais registrais.

a)

laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir

b)

trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija neriboja valstybių narių arba Komisijos prieigos prie savo atitinkamos duomenų bazės.

a)

rengia ir prižiūri 18 straipsnyje nurodytus egzaminus;

b)

tvirtina 19 straipsnyje nurodytas mokymo programas;

c)

tvirtina 21 straipsnyje nurodytus treniruoklius;

d)

išduoda ir atnaujina pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą arba juos panaikina ir išduoda 4, 5, 6, 11, 12, 13, 14 ir 38 straipsniuose nurodytus specialius leidimus, taip pat 22 straipsnyje nurodytas tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus;

e)

patvirtina plaukiojimo laiką 22 straipsnyje nurodytose tarnybos įrašų knygelėse;

f)

nustato gydytojus, kurie gali išduoti sveikatos pažymėjimus pagal 23 straipsnį;

g)

tvarko 25 straipsnyje nurodytus registrus;

h)

nustato 29 straipsnyje nurodyto sukčiavimo atvejus bei kitą neteisėtą veiklą ir su tuo kovoja.

a)

Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų išdavimą, atnaujinimą, jų galiojimo sustabdymą ir jų panaikinimą,

b)

visus mokymo kursus ir programas,

c)

egzaminus ir vertinimą, kuriuos vykdo kiekviena valstybė narė arba kurie vykdomi pagal jos įgaliojimus, ir

d)

reikalaujamą mokytojų ir egzaminuotojų kvalifikaciją ir patirtį.

a)

tie standartai yra nustatyti ir atnaujinti;

b)

tie standartai atitinka visus taikytinus prieduose nustatytus reikalavimus;

c)

CESNI taikomo sprendimų priėmimo proceso pakeitimai nekenkia Sąjungos interesams.

a)

tie standartai yra nustatyti ir atnaujinti;

b)

tie standartai atitinka visus taikytinus prieduose nustatytus reikalavimus;

c)

CESNI taikomo sprendimų priėmimo proceso pakeitimai nekenkia Sąjungos interesams.

a)

laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo atveju – plaukiojimo laikas – 540 dienų, įskaitant ne mažiau kaip 180 dienų plaukiojimo vidaus vandens keliais laiką;

b)

kvalifikuoto upeivio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo atveju – plaukiojimo laikas – 900 dienų, įskaitant ne mažiau kaip 540 dienų plaukiojimo vidaus vandens keliais laiką;

c)

vairininko Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo atveju – plaukiojimo laikas – 1 080 dienų, įskaitant ne mažiau kaip 720 dienų plaukiojimo vidaus vandens keliais laiką.

a)

ši vidaus vandenų laivybos veikla yra vykdoma vežimo jūra kelionės pradžioje arba pabaigoje; ir

b)

valstybė narė yra pripažinusi, kad šioje dalyje nurodyti pažymėjimai atitinkamuose vidaus vandenų keliuose galioja bent penkerius metus 2018 m. sausio 16 d.