21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/1

(1)

pagal Tarybos sprendimo Nr. 189/2014/ES (2) 1 straipsnį Prancūzijai buvo leista savo žemyninėje dalyje tradiciniam Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone gaminamam romui toliau taikyti mažesnį akcizų tarifą nei visas akcizų tarifas alkoholiui, nustatytas Direktyvos 92/84/EEB (3) 3 straipsnyje, ir mažesnį rinkliavos, vadinamos „cotisation sur les boissons alcooliques“ (arba VSS), tarifą nei visas tarifas, pagal Prancūzijos nacionalinės teisės aktus taikomas tokiam tradiciniam romui;

(2)

pagal minėto Sprendimo Nr. 189/2014/ES 3 straipsnio 1 dalį sumažinti šio tradicinio romo akcizų ir VSS tarifai taikomi ne didesnei kaip 120 000 hektolitrų gryno alkoholio (toliau – hga) per metus kvotai;

(3)

2016 m. rugsėjo 22 d. Prancūzijos valdžios institucijos paprašė Komisijos pateikti techninės adaptacijos projektą, kuriuo metinė kvota padidinama nuo 120 000 hga iki 144 000 hga. Kartu su prašymu buvo pateikta ataskaita, kuria pagrindžiamas prašoma adaptacija. 2016 m. tradicinio romo gamintojai neturėjo pakankamai galimybių patekti į Prancūzijos žemyninės dalies rinką. Numatytiems augimo tempams buvo reikalinga 144 400 hga kvota, toks kiekis pasiektas 2016 m. pabaigoje. Todėl 120 000 hga metinė kvota turėtų būti padidinta iki 144 000 hga;

(4)

Tarybos sprendimu Nr. 189/2014/ES patvirtintos priemonės turi būti išanalizuotos ir turi būti atlikta išsamesnė visos sistemos peržiūra. Atliekant šią analizę turi būti atsižvelgta į Prancūzijos ataskaitą, nurodytą Sprendimo Nr. 189/2014/ES 4 straipsnyje;

(5)

120 000 hga kvota buvo išnaudota dar prieš pasibaigiant 2016 m. Atgaline data nuo 2016 m. sausio 1 d. nepadidinus kvotos, žala tradicinio romo gamintojams būtų didelė ir greičiausiai nepataisoma. Tradicinio romogamintojų ir jų stambiųjų mažmenininkų Prancūzijoje santykiai reglamentuojami metinėmis sutartimis, kuriose numatomi su patiekiamu kiekiu, pirkimo kaina ir galimomis nuolaidomis bei akcijomis susiję įsipareigojimai. Kvotos išeikvojimas sukėlė neprognozuotą didesnį a posteriori kvotą viršijančio kiekio apmokestinimą, nors metų pradžioje, kai pasirašomos sutartys, tradicinio romo gamintojai negalėjo numatyti, ar ir kiek bus viršyta kvota. Nepadidinus kvotos atgaline data, tradicinio romo gamintojai patirs didelių nuostolių, susijusių su kvotą viršijančiu kiekiu. Todėl reikėtų leisti padidinti kvotą atgaline data nuo 2016 m. sausio 1 d.;

(6)

kiti Sprendimo Nr. 189/2014/ES parametrai lieka nepakitę, o po Komisijos tarnybų atliktos nepriklausomos ekonominės analizės, baigtos 2016 m. liepos mėn., pasitvirtino, kad tradicinio romo iš Gvadelupos, Prancūzijos Gvianos, Martinikos ir Reunjono importas į Prancūziją sudaro tik labai mažą dalį bendro Prancūzijoje suvartojamo alkoholio kiekio. Dėl šios priežasties sumažintas mokesčių tarifas negali iškreipti konkurencijos nei Prancūzijos romo rinkoje, nei a fortiori bendrojoje rinkoje;

(7)

šis sprendimas neturi įtakos galimam Sutarties 107 ir 108 straipsnių taikymui;

(8)

todėl Sprendimą Nr. 189/2014/ES reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2 straipsnyje nurodytam romui taikytini 1 straipsnyje nurodyti sumažinti akcizų ir sumažinti VSS tarifai taikomi:

2)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., išskyrus:

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/3

(1)

2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014;

(2)

po to, kai 2017 m. rugsėjo 10 d. Rusijos Federacija surengė gubernatoriaus rinkimus neteisėtai aneksuotame Sevastopolio mieste, Taryba mano, kad vienas asmuo turėtų būti įtrauktas į asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/6

(1)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų pagrindinėms sandorio šalims (toliau – PSŠ), tarpuskaitos nariams, klientams, netiesioginiams klientams arba kitų pakopų netiesioginiams klientams neturėtų kilti papildomos sandorio šalies rizikos, o netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms turėtų būti suteikiama deramo lygio apsauga. Todėl labai svarbu, kad bet kokio tipo netiesioginės tarpuskaitos susitarimas atitiktų būtinąsias sąlygas tų susitarimų saugumui užtikrinti. Dėl to netiesioginės tarpuskaitos susitarimus sudariusioms šalims turėtų būti nustatytos tam tikros pareigos, o netiesioginės tarpuskaitos susitarimus būtų leidžiama sudaryti tik jeigu jie atitinka šiame reglamente apibrėžtas sąlygas;

(2)

sandorio šalies, kuriai teikiamos netiesioginės tarpuskaitos paslaugos, turtui ir pozicijoms turėtų būti teikiama tokia apsauga, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (2) 39 ir 48 straipsniuose, todėl įvairios netiesioginio kliento sąvokos yra svarbios taikant šį reglamentą ir jame turėtų būti apibrėžtos;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad tarpuskaitos nariai turėtų atitikti dalyvių kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (3), ir siekiant netiesioginiams klientams užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kokia teikiama klientams pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų būti kredito įstaigos, investicinės įmonės arba kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms lygiaverčiai trečiosios šalies subjektai;

(4)

dėl didesnio tarpininkavimo tarp PSŠ ir skirtingų lygmenų netiesioginių klientų veiklos masto reikia papildomų veiksmų, papildomų sąskaitų bei sudėtingesnių techninių sprendimų ir apdorojimo srautų. Dėl to, palyginti su klientų tarpuskaitos susitarimais, netiesioginės tarpuskaitos susitarimai tampa sudėtingesni. Todėl didesnio masto tarpininkavimą reikėtų švelninti reikalavimais netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju leisti pasirinkti alternatyvią ir veiklos požiūriu paprastesnę sąskaitų struktūrą, nei kliento tarpuskaitos susitarimų atveju;

(5)

pagal kliento tarpuskaitos susitarimus reikalaujama siūlyti individualiai atskirtas sąskaitas. Tačiau netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju, be bendrųjų netiesioginių sąskaitų, kuriose leidžiama skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaita, turėtų būti reikalaujama siūlyti tik jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūrą su mechanizmu, leidžiančiu pervesti pareikalautą garantinę įmoką ir, jeigu sutariama, pareikalautą garantinę įmoką viršijančią įmoką, iš netiesioginio kliento pagrindinei sandorio šaliai, neleidžiant jokios skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaitos toje pačioje jungtinėje bendrojoje sąskaitoje. Toks mechanizmas leidžia tokiu pačiu būdu kaip individualiai atskirtų sąskaitų atveju nustatyti konkretaus netiesioginio kliento vardu laikomą įkaitą ir pozicijas ir, kita vertus, kliento arba kitų netiesioginių klientų vardu laikomą įkaitą ir pozicijas;

(6)

be to, net jeigu pagal netiesioginės tarpuskaitos susitarimus jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje laikomas turtas ir pozicijos gali būti paveikti kito netiesioginio kliento nuostolių, kadangi toks turtas ir pozicijos atsiduria vienoje sąskaitoje, greitis, per kurį tą turtą ir pozicijas galima nustatyti ir prireikus likviduoti, jei neįvykdomi įsipareigojimai, padeda tuos potencialius nuostolius kuo labiau sumažinti;

(7)

pagal tokį mechanizmą tuo pačiu metu leidžiama daug paprastesnė sąskaitų struktūra, kurios laikantis sumažinamos sąnaudos ir sudėtingumas, palyginti su individualiai atskirtomis sąskaitomis, kartu leidžiama atskirti skirtingų netiesioginių klientų įkaitą ir pozicijas ir taip užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kuri siūloma individualiai atskirtų sąskaitų atveju. Tačiau reikalavimas siūlyti jungtines bendrąsias netiesiogines sąskaitas neturėtų panaikinti galimybės netiesioginiams klientams siūlyti individualiai atskirtų netiesioginių sąskaitų pagal tarpuskaitos susitarimus, kuriuos sudaro PSŠ, tarpuskaitos narys, klientas ir vieno lygmens netiesioginiai klientai;

(8)

kad būtų galima lengviau naudotis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugomis, racionalizuojant tarpuskaitos paslaugas ir supaprastinant tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komercinius santykius, kai kurios grupės siūlo tarpuskaitos paslaugas pasitelkdamos du tos pačios grupės subjektus, kurie tas paslaugas teikiant tarpininkauja. Dėl panašių priežasčių kliento grupė kartais naudoja vieną subjektą, kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su tarpuskaitos nariu, o kitą subjektą – kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su netiesioginiu klientu, paprastai dėl to, kad tas antrasis subjektas įsisteigęs netiesioginio kliento jurisdikcijoje. Tais atvejais racionalizuojamos įvairios grupės ekonominės veiklos tarpuskaitos paslaugos ir taip pat paprastinami tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komerciniai santykiai. Tokių tipų susitarimai turėtų būti leidžiami, jeigu jie atitinka konkrečias sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad nedidėtų sandorio šalių rizika ir kad netiesioginei tarpuskaitai būtų teikiama deramo lygio apsauga;

(9)

netiesioginės tarpuskaitos grandinėse, kurios apima daugiau negu vieną PSŠ, tarpuskaitos narį, klientą ir vieno lygmens netiesioginius klientus, naudojant individualiai atskirtas sąskaitas galima susidurti su nenumatytais techniniais sunkumais, nes tektų valdyti galimą vienos ar kelių tos grandinės sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymą ir daugybę individualiai atskirtų sąskaitų. Individualiai atskirtų sąskaitų siūlymas tose ilgesnėse grandinėse galėtų suklaidinti sandorio šalis, kurios siekia apsaugos lygio, paprastai siejamo su individualiai atskirtomis sąskaitomis, nes šio apsaugos lygio kai kuriose tokiose ilgesnėse grandinėse gali būti neįmanoma pasiekti. Kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl tokios klaidingos prielaidos, tokiose ilgesnėse netiesioginės tarpuskaitos grandinėse turėtų būti leidžiama naudoti tik bendrąsias atskirtas sąskaitas, jeigu sandorio šalys, kurių tarpuskaita vykdoma pagal tokius susitarimus, yra visapusiškai informuojamos apie atskyrimo lygį ir su tokio tipo sąskaita susijusią riziką;

(10)

siekiant užtikrinti, kad pareikalautos garantinės įmokos suma jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje būtų ta pati kaip suma, kurios būtų pareikalauta, jeigu būtų naudojama individualiai atskirta netiesioginės tarpuskaitos sąskaita, PSŠ turėtų gauti informaciją apie pozicijas, laikomas netiesioginio kliento vardu, kad kiekvienam netiesioginiam klientui apskaičiuotų susijusią pareikalautą netiesioginio kliento garantinę įmoką;

(11)

siekiant užtikrinti lygiavertiškumą su kliento tarpuskaita, tarpuskaitos narys turėtų turėti procedūras, kurios palengvintų netiesioginių klientų pozicijų perdavimą alternatyviam klientui, kai klientas, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, neįvykdo įsipareigojimų. Dėl tos pačios priežasties tarpuskaitos narys taip pat turėtų turėti procedūras, pagal kurias likviduotų netiesioginių klientų pozicijas ir turtą ir iš likvidavimo gautas pajamas grąžintų tiems netiesioginiams klientams, kurie žinomi. Jeigu dėl kokios nors priežasties iš likvidavimo gautų pajamų atitinkamiems netiesioginiams klientams negalima grąžinti tiesiogiai, iš likvidavimo gautos pajamos turėtų būti grąžinamos įsipareigojimų neįvykdančiam klientui jo netiesioginių klientų vardu;

(12)

turėtų būti nustatytos procedūros, kad tuo atveju, kai klientas neįvykdo įsipareigojimų, būtų galima sužinoti informaciją apie netiesioginių klientų tapatybę ir tarpuskaitos narys galėtų nustatyti, kuris turtas ir pozicijos kuriam netiesioginiam klientui priklauso;

(13)

netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantis klientas turėtų netiesioginiam klientui leisti pasirinkti sąskaitų struktūras. Tačiau gali būti, kad netiesioginis klientas per pagrįstą laikotarpį klientui savo pasirinkimo nenurodo. Tokiu atveju klientas turėtų sugebėti teikti netiesioginės tarpuskaitos paslaugas tam netiesioginiam klientui naudodamas bet kokią sąskaitos struktūrą, jeigu tas klientas informuoja netiesioginį klientą apie naudojamą sąskaitos struktūrą, su ta sąskaita susijusią riziką ir jos atskyrimo lygį, taip pat apie galimybę bet kuriuo metu pakeisti sąskaitos struktūrą;

(14)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų gali kilti specifinė rizika. Todėl būtina, kad visos netiesioginės tarpuskaitos susitarime dalyvaujančios šalys, įskaitant tarpuskaitos narius ir PSŠ, bet kokią dėl tokių susitarimų susidarančią reikšmingą riziką nuolatos nustatytų, stebėtų ir valdytų. Tiems tikslams ypač svarbu klientams ir tarpuskaitos nariams deramai keistis informacija. Tačiau tarpuskaitos nariai turėtų užtikrinti, kad informacija būtų naudojama tik rizikos valdymo ir garantinės įmokos nustatymo tikslais, ir kad konfidenciali komercinė informacija nebūtų naudojama netinkamai;

(15)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šio reglamento nuostatos ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(16)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(17)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (4) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projekto, kuriuo grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su juo susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

klientas yra leidimą gavusi kredito įstaiga arba investicinė įmonė, arba trečiojoje šalyje įsteigtas subjektas, kuris būtų laikomas kredito įstaiga arba investicine įmone, jeigu būtų įsteigtas Sąjungoje;

b)

klientas teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir viešai atskleidžia bendrąsias sąlygas, kuriomis tas paslaugas teikia;

c)

tarpuskaitos narys pritarė šios dalies b punkte nurodytoms bendrosioms sąlygoms.

a)

1 dalies b punkte nurodytos bendrosios sąlygos;

b)

kliento įsipareigojimas dėl sandorių, kuriuos apima netiesioginės tarpuskaitos susitarimas, vykdyti visas netiesioginio kliento pareigas tarpuskaitos nariui.

a)

bendrąją sąskaitą su netiesioginių klientų vardu to kliento laikomu turtu ir pozicijomis;

b)

bendrąją sąskaitą su netiesioginių klientų vardu to kliento laikomu turtu ir pozicijomis, kurioje tarpuskaitos narys užtikrina, kad vieno netiesioginio kliento pozicijos nekompensuotų kito netiesioginio kliento pozicijų ir kad netiesioginio kliento turtas negalėtų būti naudojamas kito netiesioginio kliento pozicijoms padengti.

a)

atskirą sąskaitą išskirtinai tarpuskaitos nario sąskaitoje, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte, turimam netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms laikyti;

b)

atskirą sąskaitą išskirtinai tarpuskaitos nario sąskaitoje, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkte, turimam kiekvieno kliento netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms laikyti;

a)

užtikrina, kad, kai klientas neįvykdo įsipareigojimų, 5 dalyje nurodytos procedūros leistų greitai likviduoti tą turtą ir pozicijas, taip pat likviduoti tą turtą ir pozicijas PSŠ lygmeniu, ir įtraukia išsamią procedūrą, kaip netiesioginiams klientams pranešti apie tai, kad klientas neįvykdo įsipareigojimų, ir per kokį laikotarpį tikimasi likviduoti tų netiesioginių klientų turtą ir pozicijas;

b)

pasibaigus įsipareigojimų neįvykdymo valdymo įsipareigojimų neįvykdančio kliento vardu procesui, greitai tam klientui netiesioginių klientų vardu grąžina bet kokį iš to turto ir pozicijų likvidavimo priklausantį likutį.

a)

į 5 dalyje nurodytas procedūras įtraukia:

b)

pagal sutartį įsipareigoja pradėti netiesioginių klientų vardu įsipareigojimų neįvykdančio kliento laikomo turto ir pozicijų perkėlimo kitam klientui arba tarpuskaitos nariui, kurį paskyrė atitinkami įsipareigojimų neįvykdančio kliento netiesioginiai klientai, procedūrą pagal tų netiesioginių klientų prašymą ir negavus įsipareigojimų neįvykdančio kliento pritarimo. Tas kitas klientas arba tarpuskaitos narys įpareigojami priimti tą turtą ir pozicijas tik tuo atveju, jeigu tas kitas klientas arba tarpuskaitos narys yra anksčiau užmezgę sutartinius santykius su tais netiesioginiais klientais, įsipareigodami tai daryti;

c)

užtikrina, kad, jeigu klientas neįvykdo įsipareigojimų, 5 dalyje nurodytos procedūros leistų greitai likviduoti tą turtą ir pozicijas, taip pat likviduoti tą turtą ir pozicijas PSŠ lygmeniu, jeigu b punkte nurodytas perkėlimas neįvyksta dėl bet kokios priežasties per netiesioginės tarpuskaitos susitarime iš anksto apibrėžtą perkėlimo laikotarpį;

d)

po to turto ir pozicijų likvidavimo sutartimi įsipareigoja pradėti iš likvidavimo gautų pajamų mokėjimo kiekvienam iš netiesioginių klientų procedūras;

e)

jeigu tarpuskaitos nariui nepavyko nustatyti netiesioginių klientų arba užbaigti d punkte nurodyto iš likvidavimo gautų pajamų mokėjimo kiekvienam iš netiesioginių klientų, greitai klientui netiesioginių klientų vardu grąžina bet kokį iš to turto ir pozicijų likvidavimo priklausantį likutį.

a)

netiesioginis klientas yra leidimą gavusi kredito įstaiga arba investicinė įmonė, arba trečiojoje šalyje įsteigtas subjektas, kuris būtų laikomas kredito įstaiga arba investicine įmone, jeigu būtų įsteigtas Sąjungoje;

b)

netiesioginis klientas ir antros eilės netiesioginis klientas raštu sudaro netiesioginės tarpuskaitos susitarimą. Į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą įtraukiamos bent jau šios sutartinės sąlygos:

c)

tarpuskaitos narys antros eilės netiesioginio kliento turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

a)

tarpuskaitos narys ir klientas priklauso tai pačiai grupei, o netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso;

b)

klientas ir netiesioginis klientas priklauso tai pačiai grupei, bet nei tarpuskaitos narys, nei antros eilės netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso.

a)

klientui taikoma 4 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 6 dalis ir 4 straipsnio 8 dalis, tarsi klientas būtų tarpuskaitos narys;

b)

netiesioginiam klientui taikomas 2 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 9 dalis, tarsi tas netiesioginis klientas būtų klientas.

a)

klientui taikoma 4 straipsnio 5 dalis ir 4 straipsnio 6 dalis, tarsi tas klientas būtų tarpuskaitos narys;

b)

netiesioginiam klientui taikomas 2 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 9 dalis, tarsi tas netiesioginis klientas būtų klientas.

a)

netiesioginis klientas ir antros eilės netiesioginis klientas yra leidimą gavusios kredito įstaigos arba investicinės įmonės, arba trečiojoje šalyje įsteigti subjektai, kurie būtų laikomi kredito įstaiga arba investicine įmone, jeigu tie subjektai būtų įsteigti Sąjungoje;

b)

tarpuskaitos narys ir klientas priklauso tai pačiai grupei, o netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso;

c)

netiesioginis klientas ir antros eilės netiesioginis klientas priklauso tai pačiai grupei, bet trečios eilės netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso;

d)

antros eilės netiesioginis klientas ir trečios eilės netiesioginis klientas raštu sudaro netiesioginės tarpuskaitos susitarimą. Į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą įtraukiamos bent jau šios sutartinės sąlygos:

e)

tarpuskaitos narys trečios eilės netiesioginio kliento turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

a)

ir klientui, ir netiesioginiam klientui taikoma 4 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 6 dalis ir 4 straipsnio 8 dalis, tarsi jie būtų tarpuskaitos nariai;

b)

ir netiesioginiam klientui, ir antros eilės netiesioginiam klientui taikomas 2 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 9 dalis, tarsi jie būtų klientai.

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/13

(1)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų pagrindinėms sandorio šalims (toliau – PSŠ), tarpuskaitos nariams, klientams, netiesioginiams klientams arba kitų pakopų netiesioginiams klientams neturėtų kilti papildomos sandorio šalies rizikos, o netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms turėtų būti suteikiama deramo lygio apsauga. Todėl labai svarbu, kad bet kokio tipo netiesioginės tarpuskaitos susitarimas atitiktų būtinąsias sąlygas tų susitarimų saugumui užtikrinti. Dėl to netiesioginės tarpuskaitos susitarimus sudariusioms šalims turėtų būti nustatytos tam tikros pareigos, o netiesioginės tarpuskaitos susitarimus būtų leidžiama sudaryti tik jeigu jie atitinka šiame reglamente apibrėžtas sąlygas;

(2)

sandorio šalies, kuriai teikiamos netiesioginės tarpuskaitos paslaugos, turtui ir pozicijoms turėtų būti teikiama tokia apsauga, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 ir 48 straipsniuose, todėl įvairios netiesioginio kliento sąvokos yra svarbios taikant šį reglamentą ir jame turėtų būti apibrėžtos;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad tarpuskaitos nariai turėtų atitikti dalyvių kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (2), ir siekiant netiesioginiams klientams užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kokia teikiama klientams pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų būti kredito įstaigos, investicinės įmonės arba kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms lygiaverčiai trečiosios šalies subjektai;

(4)

dėl didesnio tarpininkavimo tarp PSŠ ir skirtingų lygmenų netiesioginių klientų veiklos masto reikia papildomų veiksmų, papildomų sąskaitų bei sudėtingesnių techninių sprendimų ir apdorojimo srautų. Dėl to, palyginti su klientų tarpuskaitos susitarimais, netiesioginės tarpuskaitos susitarimai tampa sudėtingesni. Todėl didesnio masto tarpininkavimą reikėtų švelninti reikalavimais netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju leisti pasirinkti alternatyvią ir veiklos požiūriu paprastesnę sąskaitų struktūrą, nei kliento tarpuskaitos susitarimų atveju;

(5)

pagal kliento tarpuskaitos susitarimus reikalaujama siūlyti individualiai atskirtas sąskaitas. Tačiau netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju, be bendrųjų netiesioginių sąskaitų, kuriose leidžiama skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaita, turėtų būti reikalaujama siūlyti tik jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūrą su mechanizmu, leidžiančiu pervesti pareikalautą garantinę įmoką ir, jeigu sutariama, pareikalautą garantinę įmoką viršijančią įmoką, iš netiesioginio kliento pagrindinei sandorio šaliai, neleidžiant jokios skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaitos toje pačioje jungtinėje bendrojoje sąskaitoje. Toks mechanizmas leidžia tokiu pačiu būdu kaip individualiai atskirtų sąskaitų atveju nustatyti konkretaus netiesioginio kliento vardu laikomą įkaitą ir pozicijas ir, kita vertus, kliento arba kitų netiesioginių klientų vardu laikomą įkaitą ir pozicijas;

(6)

be to, net jeigu pagal netiesioginės tarpuskaitos susitarimus jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje laikomas turtas ir pozicijos gali būti paveikti kito netiesioginio kliento nuostolių, kadangi toks turtas ir pozicijos atsiduria vienoje sąskaitoje, greitis, per kurį tą turtą ir pozicijas galima nustatyti ir prireikus likviduoti, jei neįvykdomi įsipareigojimai, padeda tuos potencialius nuostolius kuo labiau sumažinti;

(7)

pagal tokį mechanizmą tuo pačiu metu leidžiama daug paprastesnė sąskaitų struktūra, kurios laikantis sumažinamos sąnaudos ir sudėtingumas, palyginti su individualiai atskirtomis sąskaitomis, kartu leidžiama atskirti skirtingų netiesioginių klientų įkaitą ir pozicijas ir taip užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kuri siūloma individualiai atskirtų sąskaitų atveju. Tačiau reikalavimas siūlyti jungtines bendrąsias netiesiogines sąskaitas neturėtų panaikinti galimybės netiesioginiams klientams siūlyti individualiai atskirtų netiesioginių sąskaitų pagal tarpuskaitos susitarimus, kuriuos sudaro PSŠ, tarpuskaitos narys, klientas ir vieno lygmens netiesioginiai klientai;

(8)

kad būtų galima lengviau naudotis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugomis, racionalizuojant tarpuskaitos paslaugas ir supaprastinant tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komercinius santykius, kai kurios grupės siūlo tarpuskaitos paslaugas pasitelkdamos du tos pačios grupės subjektus, kurie tas paslaugas teikiant tarpininkauja. Dėl panašių priežasčių kliento grupė kartais naudoja vieną subjektą, kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su tarpuskaitos nariu, o kitą subjektą – kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su netiesioginiu klientu, paprastai dėl to, kad tas antrasis subjektas įsisteigęs netiesioginio kliento jurisdikcijoje. Tais atvejais racionalizuojamos įvairios grupės ekonominės veiklos tarpuskaitos paslaugos ir taip pat paprastinami tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komerciniai santykiai. Tokių tipų susitarimai turėtų būti leidžiami, jeigu jie atitinka konkrečias sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad nedidėtų sandorio šalių rizika ir kad netiesioginei tarpuskaitai būtų teikiama deramo lygio apsauga;

(9)

netiesioginės tarpuskaitos grandinėse, kurios apima daugiau negu vieną PSŠ, tarpuskaitos narį, klientą ir vieno lygmens netiesioginius klientus, naudojant individualiai atskirtas sąskaitas galima susidurti su nenumatytais techniniais sunkumais, nes tektų valdyti galimą vienos ar kelių tos grandinės sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymą ir daugybę individualiai atskirtų sąskaitų. Individualiai atskirtų sąskaitų siūlymas tose ilgesnėse grandinėse galėtų suklaidinti sandorio šalis, kurios siekia apsaugos lygio, paprastai siejamo su individualiai atskirtomis sąskaitomis, nes šio apsaugos lygio kai kuriose tokiose ilgesnėse grandinėse gali būti neįmanoma pasiekti. Kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl tokios klaidingos prielaidos, tokiose ilgesnėse netiesioginės tarpuskaitos grandinėse turėtų būti leidžiama naudoti tik bendrąsias atskirtas sąskaitas, jeigu sandorio šalys, kurių tarpuskaita vykdoma pagal tokius susitarimus, yra visapusiškai informuojamos apie atskyrimo lygį ir su tokio tipo sąskaita susijusią riziką;

(10)

siekiant užtikrinti, kad pareikalautos garantinės įmokos suma jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje būtų ta pati kaip suma, kurios būtų pareikalauta, jeigu būtų naudojama individualiai atskirta netiesioginės tarpuskaitos sąskaita, PSŠ turėtų gauti informaciją apie pozicijas, laikomas netiesioginio kliento vardu, kad kiekvienam netiesioginiam klientui apskaičiuotų susijusią pareikalautą netiesioginio kliento garantinę įmoką;

(11)

siekiant užtikrinti lygiavertiškumą su kliento tarpuskaita, tarpuskaitos narys turėtų turėti procedūras, kurios palengvintų netiesioginių klientų pozicijų perdavimą alternatyviam klientui, kai klientas, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, neįvykdo įsipareigojimų. Dėl tos pačios priežasties tarpuskaitos narys taip pat turėtų turėti procedūras, pagal kurias likviduotų netiesioginių klientų pozicijas ir turtą ir iš likvidavimo gautas pajamas grąžintų tiems netiesioginiams klientams, kurie žinomi. Jeigu dėl kokios nors priežasties iš likvidavimo gautų pajamų atitinkamiems netiesioginiams klientams negalima grąžinti tiesiogiai, iš likvidavimo gautos pajamos turėtų būti grąžinamos įsipareigojimų neįvykdančiam klientui jo netiesioginių klientų vardu;

(12)

turėtų būti nustatytos procedūros, kad tuo atveju, kai klientas neįvykdo įsipareigojimų, būtų galima sužinoti informaciją apie netiesioginių klientų tapatybę ir tarpuskaitos narys galėtų nustatyti, kuris turtas ir pozicijos kuriam netiesioginiam klientui priklauso;

(13)

netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantis klientas turėtų netiesioginiam klientui leisti pasirinkti sąskaitų struktūras. Tačiau gali būti, kad netiesioginis klientas per pagrįstą laikotarpį klientui savo pasirinkimo nenurodo. Tokiu atveju klientas turėtų sugebėti teikti netiesioginės tarpuskaitos paslaugas tam netiesioginiam klientui naudodamas bet kokią sąskaitos struktūrą, jeigu tas klientas informuoja netiesioginį klientą apie naudojamą sąskaitos struktūrą, su ta sąskaita susijusią riziką ir jos atskyrimo lygį, taip pat apie galimybę bet kuriuo metu pakeisti sąskaitos struktūrą;

(14)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų gali kilti specifinė rizika. Todėl būtina, kad visos netiesioginės tarpuskaitos susitarime dalyvaujančios šalys, įskaitant tarpuskaitos narius ir PSŠ, bet kokią dėl tokių susitarimų susidarančią reikšmingą riziką nuolatos nustatytų, stebėtų ir valdytų. Tiems tikslams ypač svarbu klientams ir tarpuskaitos nariams deramai keistis informacija. Tačiau tarpuskaitos nariai turėtų užtikrinti, kad informacija būtų naudojama tik rizikos valdymo ir garantinės įmokos nustatymo tikslais, ir kad konfidenciali komercinė informacija nebūtų naudojama netinkamai;

(15)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šio reglamento nuostatos ir pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 (3) 30 straipsnio 2 dalį priimtos nuostatos būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(16)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(17)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (4) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projekto, kuriuo grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su juo susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę;

(18)

todėl Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (5) turėtų būti iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)   netiesioginės tarpuskaitos susitarimai– netiesioginės tarpuskaitos paslaugų, kurias teikia klientas, netiesioginis klientas arba antros eilės netiesioginis klientas, teikėjų ir gavėjų tarpusavio sutartinių santykių visuma;“.

2)

1 straipsnis papildomas d ir e punktais:

„d)   antros eilės netiesioginis klientas– netiesioginio kliento klientas;

e)   trečios eilės netiesioginis klientas– antros eilės netiesioginio kliento klientas.“

3)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Reikalavimai klientų teikiamoms netiesioginės tarpuskaitos paslaugoms

1.   Klientas netiesioginės tarpuskaitos paslaugas netiesioginiams klientams gali teikti tik jeigu laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

2.   1 dalyje nurodytas klientas ir netiesioginis klientas raštu sudaro netiesioginės tarpuskaitos susitarimą. Į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą įtraukiamos bent jau šios sutartinės sąlygos:

Visi netiesioginės tarpuskaitos susitarimo aspektai aiškiai dokumentuojami.

3.   PSŠ nedraudžia sudaryti netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, jeigu jie sudaromi pagrįstomis komercinėmis sąlygomis.“

4)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

PSŠ pareigos

1.   Pagal tarpuskaitos nario prašymą PSŠ atidaro ir tvarko bet kurią iš 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąskaitų.

2.   PSŠ, kuri sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalies b punkte, laiko kelių netiesioginių klientų turtą ir pozicijas, atskirai registruoja kiekvieno netiesioginio kliento pozicijų duomenis, apskaičiuoja kiekvieno netiesioginio kliento garantines įmokas ir surenka bendrą tų garantinių įmokų sumą remdamasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.

3.   PSŠ nustato, stebi ir valdo visą dėl netiesioginės tarpuskaitos paslaugų teikimo atsirandančią reikšmingą riziką, galinčią turėti poveikio PSŠ atsparumui nepalankiems rinkos pokyčiams.“

5)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Tarpuskaitos narių pareigos

1.   Tarpuskaitos narys, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, jas teikia pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir viešai atskleidžia bendrąsias sąlygas, kuriomis tas paslaugas teikia.

Į pirmoje pastraipoje nurodytas bendrąsias sąlygas įtraukiami minimalių finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų reikalavimai klientams, kurie teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas.

2.   Tarpuskaitos narys, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, pagal kliento prašymą atidaro ir tvarko bent šias sąskaitas:

3.   Tarpuskaitos narys, kuris kelių netiesioginių klientų vardu laiko turtą ir pozicijas sąskaitoje, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, PSŠ kiekvieną dieną teikia visą PSŠ būtiną informaciją, kad ji galėtų nustatyti kiekvieno netiesioginio klientu vardu turimas pozicijas. Ta informacija grindžiama 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija.

4.   Tarpuskaitos narys, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, pagal kliento prašymą PSŠ sąskaitoje atidaro ir tvarko bent šias sąskaitas:

5.   Tarpuskaitos narys nustato procedūras, taikomas, kai klientas, teikiantis netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, neįvykdo savo įsipareigojimų.

6.   Tarpuskaitos narys, kuris netiesioginių klientų turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 2 dalies a punkte:

7.   Tarpuskaitos narys, kuris netiesioginių klientų turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 2 dalies b punkte:

8.   Tarpuskaitos narys nustato, stebi ir valdo visą dėl teikiamų netiesioginės tarpuskaitos paslaugų atsirandančią reikšmingą riziką, galinčią turėti poveikio jo atsparumui nepalankiems rinkos pokyčiams. Tarpuskaitos narys nustato vidaus procedūras, kuriomis užkertamas kelias 5 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją panaudoti komerciniais tikslais.“

6)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Klientų pareigos

1.   Klientas, kuris teikia, netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, netiesioginiams klientams siūlo pasirinkti bent iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tipų sąskaitų ir užtikrina, kad tie netiesioginiai klientai būtų visiškai informuoti apie skirtingus atskyrimo lygius ir riziką, susijusią su kiekvieno tipo sąskaita.

2.   1 dalyje nurodytas klientas vieną iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tipų sąskaitų skiria per pagrįstą kliento nustatytą laikotarpį sąskaitos nepasirinkusiems netiesioginiams klientams. Klientas netiesioginiam klientui nedelsdamas praneša apie riziką, siejamą su skirto tipo sąskaita. Netiesioginis klientas gali pasirinkti kitokio tipo sąskaitą bet kuriuo metu to kliento paprašydamas raštu.

3.   Klientas, teikiantis netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad galėtų atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų.

4.   Jeigu tarpuskaitos narys kelių netiesioginių klientų vardu laiko turtą ir pozicijas sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b punkte, klientas tarpuskaitos nariui kiekvieną dieną teikia visą būtiną informaciją, kad tarpuskaitos narys galėtų nustatyti kiekvieno netiesioginio klientu vardu laikomas pozicijas.

5.   Klientas, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas pagal savo netiesioginių klientų pasirinkimą tarpuskaitos nario prašo PSŠ sąskaitoje atidaryti ir tvarkyti sąskaitas, nurodytas 4 straipsnio 4 dalyje.

6.   Klientas savo netiesioginiams klientams teikia pakankamą informaciją, kad tie netiesioginiai klientai galėtų nustatyti PSŠ ir jų pozicijų tarpuskaitai naudojamą tarpuskaitos narį.

7.   Jeigu tarpuskaitos narys vieno arba kelių netiesioginių klientų turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b punkte, klientas į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą su savo netiesioginiais klientais įtraukia visas reikiamas sąlygas, siekdamas užtikrinti, kad, jeigu tas klientas neįvykdo įsipareigojimų, tarpuskaitos narys galėtų greitai netiesioginiams klientams grąžinti pajamas, gautas iš netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų likvidavimo pagal 4 straipsnio 7 dalį.

8.   Klientas tarpuskaitos nariui suteikia pakankamai informacijos nustatyti, stebėti ir valdyti visą dėl teikiamų netiesioginės tarpuskaitos paslaugų atsirandančią reikšmingą riziką, galinčią turėti poveikio tarpuskaitos nario atsparumui.

9.   Klientas sudaro susitarimus siekdamas užtikrinti, kad jam nevykdant įsipareigojimų, tarpuskaitos narys galėtų iš karto pasinaudoti visa jo turima informacija apie jo netiesioginius klientus, įskaitant netiesioginių klientų, nurodytų 5 straipsnio 4 dalyje, tapatybę.“

7)

Įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Reikalavimai netiesioginių klientų teikiamoms netiesioginės tarpuskaitos paslaugoms

1.   Netiesioginis klientas netiesioginės tarpuskaitos paslaugas antros eilės netiesioginiams klientams gali teikti tik jeigu netiesioginės tarpuskaitos susitarimų šalys laikosi vieno iš 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir jeigu laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

Visi netiesioginės tarpuskaitos susitarimo aspektai, nurodyti b punkte, aiškiai dokumentuojami.

2.   Laikydamosi 1 dalies, netiesioginės tarpuskaitos susitarimų šalys laikosi vieno iš šių reikalavimų:

3.   Pagal šalių sudarytus netiesioginės tarpuskaitos susitarimus esant 2 straipsnio a punkte nurodytai situacijai:

4.   Pagal šalių sudarytus netiesioginės tarpuskaitos susitarimus esant 2 straipsnio b punkte nurodytai situacijai:

8)

Įterpiamas 5b straipsnis:

„5b straipsnis

Reikalavimai antros eilės netiesioginių klientų teikiamoms netiesioginės tarpuskaitos paslaugoms

1.   Antros eilės netiesioginis klientas netiesioginės tarpuskaitos paslaugas trečios eilės netiesioginiams klientams gali teikti tik jeigu laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

Visi netiesioginės tarpuskaitos susitarimo aspektai, nurodyti pirmos pastraipos d punkte, aiškiai dokumentuojami.

2.   Jeigu antros eilės netiesioginiai klientai teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas pagal 1 dalį:

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/20

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Lenkijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Kiełbasa piaszczańska“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Kiełbasa piaszczańska“ turi būti įregistruotas,

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/21

(1)

siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su tam tikrų prekių klasifikavimu;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 211/2012 (3) produktas, kurį sudaro etilo alkoholio (70 % masės) ir EN 228 standartą atitinkančio benzino (automobilinio benzino) (30 % masės) mišinys, buvo klasifikuojamas priskiriant KN kodą 2207 20 00;

(3)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 626/2014 (4) Komisija Kombinuotosios nomenklatūros antros dalies 22 skirsnyje įrašė 12 papildomąją pastabą. Motyvai, dėl kurių nagrinėjamasis produktas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 211/2012 klasifikuojamas priskiriant KN kodą 2207 20 00, turėtų būti suderinti su toje papildomojoje pastaboje nustatytomis taisyklėmis, kad būtų išvengta galimo konkrečių etilo alkoholio mišinių su kitomis cheminėmis medžiagomis skirtingo tarifinio klasifikavimo ir būtų užtikrintas vienodas Kombinuotosios nomenklatūros taikymas Sąjungoje. Be to, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 211/2012 priede pateiktame produkto aprašyme turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis produktas naudojamas kaip autotransporto priemonių degalų gamybos žaliava;

(4)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 211/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/24

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 852/2004 siekiama užtikrinti vartotojams aukštą maisto saugos lygį. „Maisto higiena“ jame apibrėžta kaip rizikos veiksniams kontroliuoti ir žmonių vartojamų maisto produktų tinkamumui, atsižvelgiant į jų paskirtį, užtikrinti reikalingos priemonės ir sąlygos. Pavojus maisto saugai kyla tada, kai maisto produktai yra veikiami pavojingų medžiagų ir dėl to užteršiami. Pavojai maistui gali būti biologiniai, cheminiai ar fiziniai;

(2)

akrilamidas – tai teršalas, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 315/93 (2), todėl jis kelia cheminį pavojų maisto grandinėje;

(3)

akrilamidas – tai mažos molekulinės masės labai tirpus vandenyje organinis junginys, tam tikruose maisto produktuose susidarantis iš gamtinės kilmės sudedamųjų dalių asparagino ir cukrų, kai maistas ruošiamas paprastai aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje ir turi mažai drėgmės. Jis susidaro daugiausia keptuose ar gruzdintuose daug angliavandenių turinčiuose maisto produktuose, kurių žaliavoje yra jo pirmtakų, kaip antai javuose, bulvėse ir kavos pupelėse;

(4)

kadangi tam tikruose maisto produktuose akrilamido kiekis yra gerokai didesnis nei kituose panašiuose tos pačios kategorijos produktuose, Komisijos rekomendacijoje 2013/647/ES (3) valstybių narių kompetentingos institucijos buvo raginamos atlikti maisto tvarkymo subjektų taikomų gamybos ir perdirbimo metodų tyrimus, jei tam tikrame maisto produkte nustatytas akrilamido kiekis viršijo tos rekomendacijos priede nurodytas orientacines akrilamido kiekio vertes;

(5)

2015 m. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) Teršalų maisto grandinėje reikalų mokslinė grupė (CONTAM) priėmė nuomonę dėl akrilamido maisto produktuose (4). Remdamasi tyrimų su gyvūnais rezultatais, Taryba patvirtina ankstesnius vertinimus, kad akrilamidas maisto produktuose gali didinti visų amžiaus grupių vartotojų riziką susirgti vėžiu. Kadangi akrilamido yra įvairiausiuose kasdienio vartojimo maisto produktuose, nerimas kyla dėl visų vartotojų, tačiau vaikai yra labiausiai pažeidžiama amžiaus grupė pagal kūno masę. Buvo laikoma, kad dabartinis su maistu gaunamo akrilamido kiekis nekelia susirūpinimo dėl galimo žalingo akrilamido poveikio nervų sistemai, prenataliniam ir postnataliniam vystymuisi ir vyrų reprodukcijai. Dabartinis visų amžiaus grupių asmenų su maistu gaunamo akrilamido kiekis kelia susirūpinimą dėl jo kancerogeninio poveikio;

(6)

atsižvelgiant į Tarnybos išvadas dėl akrilamido kancerogeninio poveikio ir į tai, kad nėra nuoseklių ir privalomų priemonių, kurias maisto tvarkymo subjektai taikytų siekdami mažinti akrilamido kiekį, būtina užtikrinti maisto saugą ir mažinti akrilamido kiekį maisto produktuose, kurių žaliavų sudėtyje yra jo pirmtakų, nustatant atitinkamas pavojaus mažinimo priemones. Akrilamido kiekį galima mažinti taikant pavojaus mažinimo priemones, kaip antai laikantis geros higienos praktikos ir taikant rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos principais paremtas procedūras;

(7)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsniu, maisto tvarkymo subjektai turi laikytis to reglamento numatytiems tikslams pasiekti reikalingų procedūrų ir atlikti mėginių ėmimą ir analizę, reikalingą jų pačių veiksmingumui išlaikyti. Šiuo atžvilgiu nustačius siektinus dydžius, pvz., atskaitos lygius, gali būti lengviau įgyvendinti higienos taisykles ir kartu užtikrinti, kad būtų mažinamas tam tikrų pavojų poveikis. Pavojaus mažinimo priemonėmis būtų sumažintas akrilamido kiekis maisto produktuose. Siekiant patikrinti atitiktį atskaitos lygiams, pavojaus mažinimo priemonių veiksmingumas turėtų būti tikrinamas imant mėginius ir juos analizuojant;

(8)

todėl tikslinga nustatyti pavojaus mažinimo priemones, leidžiančias nustatyti maisto perdirbimo etapus, kurių metu maisto produktuose gali susidaryti akrilamidas, ir numatyti veiksmus, skirtus akrilamido kiekiui šiuose maisto produktuose mažinti;

(9)

šiame reglamente numatytos pavojaus mažinimo priemonės grindžiamos dabartinėmis mokslo ir technikos žiniomis, taip pat įrodyta, kad jos leidžia akrilamido kiekį mažinti nekenkiant produktų kokybei ir mikrobinei saugai. Tos pavojaus mažinimo priemonės nustatytos po išsamių konsultacijų su atitinkamiems maisto tvarkymo subjektams atstovaujančiomis organizacijomis, vartotojais ir valstybių narių kompetentingų institucijų ekspertais. Kai prie pavojaus mažinimo priemonių priskiriamas maisto priedų ir kitų medžiagų naudojimas, maisto priedai ir kitos medžiagos turėtų būti naudojamos vadovaujantis naudojimo leidimu;

(10)

atskaitos lygiai – veiklos rodikliai, pagal kuriuos tikrinamas pavojaus mažinimo priemonių veiksmingumas ir kurie nustatomi remiantis įgyta patirtimi ir aptiktimi plačios apimties maisto produktų kategorijose. Jie turėtų būti nustatyti kuo mažesnio dydžio, kiek tai pagrįstai įmanoma taikant visas atitinkamas pavojaus mažinimo priemones. Atskaitos lygiai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į naujausius Tarnybos duomenų bazėje esančius aptikties duomenis darant prielaidą, kad laikantis gerosios praktikos akrilamido kiekį, esantį 10 %–15 % maisto produktų, kuriuose jo kiekis yra didžiausias ir kurie priklauso didelės apimties maisto produktų kategorijai, dažniausiai galima sumažinti. Pripažįstama, kad nurodytos maisto produktų kategorijos tam tikrais atvejais yra didelės apimties ir kad konkretiems tokios didelės apimties maisto produktų kategorijos maisto produktams gali būti būdingos konkrečios gamybos, geografinės ar sezoninės sąlygos arba produkto charakteristikos, kurių atveju atskaitos lygių pasiekti neįmanoma net ir taikant visas pavojaus mažinimo priemones. Tokiais atvejais maisto tvarkymo subjektas turėtų pateikti įrodymų, kad jis taikė atitinkamas pavojaus mažinimo priemones;

(11)

Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti atskaitos lygius siekdama nustatyti mažesnius lygius, kurie atspindėtų nuolatinį akrilamido kiekio maisto produktuose mažėjimą;

(12)

maisto tvarkymo subjektai, gaminantys maisto produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir vykdantys mažmeninės prekybos veiklą ir (arba) maisto produktus tiesiogiai tiekiantys tik vietos mažmeninės prekybos įmonėms, paprastai yra smulkūs subjektai. Todėl pavojaus mažinimo priemonės yra pritaikytos jų veiklos pobūdžiui. Tačiau maisto tvarkymo subjektai, kurie priklauso didesnei jungtinei sistemai arba veikia pagal jos franšizę ir kuriems maisto produktai tiekiami centralizuotai, turėtų taikyti papildomas pavojaus mažinimo priemones, skirtas didesnėms įmonėms, nes tokios priemonės dar labiau mažina akrilamido kiekį maiste ir tokios įmonės turi galimybę jas taikyti;

(13)

pavojaus mažinimo priemonių veiksmingumas mažinant akrilamido kiekį turėtų būti tikrinamas imant mėginius ir juos analizuojant. Tikslinga nustatyti maisto tvarkymo subjektams taikomus mėginių ėmimo ir analizės reikalavimus. Kalbant apie mėginių ėmimą, reikėtų nustatyti analizės reikalavimus ir mėginių ėmimo dažnumą siekiant užtikrinti, kad gauti analizės rezultatai būtų reprezentatyvūs produkcijos atžvilgiu. Maisto tvarkymo subjektai, gaminantys maisto produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir vykdantys mažmeninės prekybos veiklą ir (arba) maisto produktus tiesiogiai tiekiantys tik vietos mažmeninės prekybos įmonėms, atleidžiami nuo pareigos imti savo produkcijos mėginius ir juos analizuoti, kad būtų nustatytas akrilamido kiekis, nes toks reikalavimas taptų neproporcinga našta jų veiklai;

(14)

be maisto tvarkymo subjektams privalomo mėginių ėmimo ir analizės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 (5) nustatytas reikalavimas valstybėms narėms reguliariai vykdyti oficialią kontrolę, kad būtų užtikrinta atitiktis pašarus ir maistą reglamentuojantiems teisės aktams. Mėginių ėmimas ir analizė, kuriuos valstybės narės atlieka vykdydamos oficialią kontrolę, turėtų atitikti mėginių ėmimo procedūras ir analizės kriterijus, nustatytus taikant Reglamentą (EB) Nr. 882/2004;

(15)

be šiame reglamente numatytų priemonių reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti didžiausią akrilamido kiekį tam tikruose maisto produktuose vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 315/93 po šio reglamento įsigaliojimo;

(16)

maisto tvarkymo subjektams, siekiantiems taikyti pavojaus mažinimo priemones, gali reikėti keisti esamus gamybos procesus, todėl tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį, po kurio būtų taikomos šiame reglamente numatytos pavojaus mažinimo priemonės;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

gruzdintos bulvytės, kiti supjaustyti (užšaldyti) produktai ir bulvių traškučių griežinėliai iš šviežių bulvių;

b)

bulvių traškučiai, užkandžiai, trapučiai ir kiti bulvių produktai iš bulvių tešlos;

c)

duona;

d)

javainiai (išskyrus košes);

e)

smulkūs konditerijos kepiniai: sausainiai, biskvitai, džiūvėsėliai, javainių batonėliai, paplotėliai, rageliai, sausblyniai, minkštos bandelės ir meduoliai, taip pat trapučiai, duoniniai traškučiai ir duonos pakaitalai. Šioje kategorijoje traputis – tai sausas sausainis (kepinys iš javų miltų);

f)

kava:

g)

kavos pakaitalai;

h)

kūdikiams skirti maisto produktai ir perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 609/2013 (6).

1.

sąvokų „maistas“, „maisto tvarkymo subjektas“, „mažmeninė prekyba“, „pateikimas rinkai“ ir „galutinis vartotojas“ apibrėžtys, kurios yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (7) 2 ir 3 straipsniuose.

2.

atskaitos lygiai – veiklos rodikliai, pagal kuriuos tikrinamas pavojaus mažinimo priemonių veiksmingumas ir kurie nustatomi remiantis įgyta patirtimi ir aptiktimi plačios apimties maisto produktų kategorijose.

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/45

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 255/2010 (2) priede daroma nuoroda į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) 11 priedo nuostatas ir konkrečiai – į jos 13 leidimą, 2001 m. liepos mėn., į kurį įtrauktas pakeitimas Nr. 49. 2016 m. lapkričio 10 d. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) Čikagos konvencijos 11 priedą iš dalies pakeitė – į jį įtraukė pakeitimą Nr. 50A;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 255/2010 priede taip pat daroma nuoroda į ICAO dokumento Procedures for Air Navigation Services – Air Traffic Management („Oro navigacijos paslaugų procedūros. Oro eismo valdymas“, PANS-ATM, dokumentas Nr. 4444) nuostatas ir konkrečiai – į jo 15 leidimą, 2007 m., į kurį įtrauktas pakeitimas Nr. 6. 2016 m. lapkričio 10 d. ICAO dokumentą Nr. 4444 iš dalies pakeitė – į jį įtraukė pakeitimą Nr. 7A;

(3)

siekiant atsižvelgti į tuos pakeitimus ir taip sudaryti sąlygas valstybėms narėms vykdyti savo tarptautines teisines prievoles ir užtikrinti derėjimą su ICAO tarptautine reguliavimo sistema, Reglamento (ES) Nr. 255/2010 nuorodos į Čikagos konvencijos 11 priedą ir ICAO dokumentą Nr. 4444 dabar turėtų būti atnaujintos;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 255/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro dangaus komiteto nuomonę,

„1.

Čikagos konvencijos 11 priedo Air Traffic Services („Oro eismo paslaugos“) (14 leidimas, 2016 m. liepos mėn., su pakeitimu Nr. 50A) 3 skyriaus 3.7.5 punktas Air Traffic Flow Management („Oro eismo srautų valdymas“).

2.

ICAO dokumento Nr. 4444 Procedures for Air Navigation Services — Air Traffic Management („Oro navigacijos paslaugų procedūros. Oro eismo valdymas“, PANS-ATM) (16 leidimas, 2016 m., su pakeitimu Nr. 7A) 3 skyrius ATS System Capacity and Air Traffic Flow Management („ATS sistemos pajėgumas ir oro eismo srautų valdymas“).“

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/47

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1079/2012 (2) II priedo 3 punkte daroma nuoroda į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumento „Procedures for Navigation Services – Air Traffic Management“ („Oro navigacijos paslaugų procedūros. Oro eismo valdymas“, PANS-ATM, dokumentas Nr. 4444) nuostatas ir konkrečiai – į jo penkioliktą leidimą, 2007 m., į kurį įtrauktas pakeitimas Nr. 6. 2016 m. lapkričio 10 d. ICAO dokumentą Nr. 4444 iš dalies pakeitė – į jį įtraukė pakeitimą Nr. 7A;

(2)

siekiant atsižvelgti į tą pakeitimą ir taip sudaryti sąlygas valstybėms narėms vykdyti savo tarptautines teisines prievoles ir užtikrinti derėjimą su ICAO tarptautine reguliavimo sistema, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1079/2012 nuorodos į dokumentą Nr. 4444 dabar turėtų būti atnaujintos;

(3)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1079/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/48

(1)

2014 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/486/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine);

(2)

2015 m. gruodžio 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/2249 (2), kuriuo misijos EUAM Ukraine įgaliojimai pratęsti iki 2017 m. lapkričio 30 d., o jai skirta orientacinė finansavimo suma – iki 2016 m. lapkričio 30 d.;

(3)

Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/712 (3) patikslinta orientacinė finansavimo suma laikotarpiui iki 2016 m. lapkričio 30 d., o Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/2083 (4) numatyta orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.;

(4)

atlikus 2017 m. strateginę peržiūrą misijos EUAM Ukraine įgaliojimai turėtų būti pratęsti iki 2019 m. gegužės 31 d.;

(5)

orientacinė finansavimo suma turėtų būti numatyta laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.;

(6)

todėl Sprendimas 2014/486/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

EUAM Ukraine bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

1)

14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUAM Ukraine susijusioms išlaidoms iki 2014 m. lapkričio 30 d. padengti, yra 2 680 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUAM Ukraine susijusioms išlaidoms 2014 m. gruodžio 1 d.–2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu padengti, yra 13 100 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUAM Ukraine susijusioms išlaidoms 2015 m. gruodžio 1 d.–2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu padengti, yra 17 670 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUAM Ukraine susijusioms išlaidoms 2016 m. gruodžio 1 d.–2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu padengti, yra 20 800 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUAM Ukraine susijusioms išlaidoms 2017 m. gruodžio 1 d.–2019 m. gegužės 31 d. laikotarpiu padengti, yra 31 956 069,20 EUR.

Sprendimą dėl vėlesnių laikotarpių orientacinės finansavimo sumos priima Taryba.“;

2)

19 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2019 m. gegužės 31 d.“.

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/50

(1)

2013 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/233/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya);

(2)

2017 m. liepos 17 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/1342 (2), kuriuo EUBAM Libya įgaliojimai pratęsiami iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nustatoma orientacinė finansavimo suma iki 2017 m. lapkričio 30 d.;

(3)

Sprendimas 2013/233/BUSP turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(4)

EUBAM Libya bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/51

(1)

2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP;

(2)

po to, kai 2017 m. rugsėjo 10 d. Rusijos Federacija surengė gubernatoriaus rinkimus neteisėtai aneksuotame Sevastopolio mieste, Taryba mano, kad vienas asmuo turėtų būti įtrauktas į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos Sprendimo 2014/145/BUSP priede nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Sprendimo 2014/145/BUSP priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/53

(1)

Direktyvos 98/70/EB 7b bei 7c straipsniuose ir IV priede ir Direktyvos 2009/28/EB 17 bei 18 straipsniuose ir V priede nustatyti panašūs biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikomi tvarumo kriterijai ir panašios procedūros, pagal kurias tikrinama atitiktis tiems kriterijams;

(2)

kai Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais reikia atsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, valstybės narės turėtų reikalauti, kad ūkio subjektai įrodytų, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai atitinka tos direktyvos 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus;

(3)

Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, kuriose nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, būtų pateikti tikslūs duomenys Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais ir (arba) įrodoma, jog biodegalų arba skystųjų bioproduktų siuntos atitinka 17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos tam, kad siunta arba jos dalis būtų priskirta IX priedui. Jeigu ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Komisijos pripažintą savanorišką schemą, atsižvelgdama į pripažinimo sprendimo taikymo sritį valstybė narė neturi reikalauti, kad tiekėjas pateiktų papildomų atitikties tvarumo kriterijams įrodymų;

(4)

prašymas pripažinti, kad savanoriška schema „RTRS EU RED“ įrodoma, jog biodegalų siuntos atitinka direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytus tvarumo kriterijus, Komisijai buvo pateiktas 2017 m. birželio 14 d. Schemą pripažinti prašantis ūkio subjektas įsisteigęs adresu Ciudad de la Paz 353, PISO3 OF 307. C1426AGE Buenos Aires (Argentina), ir ji taikoma iš sojų pagamintiems biodegalams. Pripažintos schemos dokumentai turėtų būti paskelbti skaidrumo platformoje, sukurtoje pagal Direktyvą 2009/28/EB;

(5)

įvertinusi savanorišką schemą „RTRS EU RED“, Komisija nustatė, kad ja tinkamai atsižvelgiama į direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytus tvarumo kriterijus ir kad joje taikoma masės balanso metodika, atitinkanti Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

(6)

įvertinus savanorišką schemą „RTRS EU RED“ nustatyta, kad ji atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, taip pat Direktyvos 98/70/EB IV priede ir Direktyvos 2009/28/EB V priede nustatytus metodikos reikalavimus;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komiteto nuomonę,

a)

jeigu aiškiai įrodoma, kad schema neįgyvendinami šio sprendimo priėmimą lėmę elementai, arba jeigu padaromas didelis struktūrinis tų elementų pažeidimas;

b)

jeigu pagal schemą Komisijai nepateikiamos metinės ataskaitos, kurių reikalaujama Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 6 dalyje ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 6 dalyje;

c)

jeigu pagal schemą neįgyvendinami nepriklausomo audito standartai, nustatyti įgyvendinimo aktuose, nurodytuose Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje, arba nepatobulinami kiti schemos elementai, laikomi lemiamais tolesniam schemos pripažinimui.

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/55

(1)

Direktyva 2002/60/EB nustatytos būtiniausios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės, įskaitant priemones, taikytinas patvirtinus afrikinio kiaulių maro atvejį laukinių kiaulių populiacijoje;

(2)

2017 m. Čekija pranešė Komisijai apie afrikinio kiaulių maro atvejus laukinių kiaulių populiacijoje ir ėmėsi Direktyvoje 2002/60/EB nustatytų ligos kontrolės priemonių;

(3)

atsižvelgdama į esamą epidemiologinę padėtį, Čekija pagal Direktyvą 2002/60/EB pateikė Komisijai afrikinio kiaulių maro likvidavimo planą (toliau – likvidavimo planas);

(4)

siekiant nustatyti tinkamas gyvūnų sveikatos kontrolės priemones ir užkirsti kelią ligos plitimui Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES (2) priede buvo nustatytas didelės rizikos sričių Sąjungos sąrašas. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas neseniai buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1850 (3), siekiant, be kita ko, atsižvelgti į neseniai nustatytus afrikinio kiaulių maro atvejus laukinių kiaulių populiacijoje Čekijoje ir į to priedo I ir II dalis buvo įtrauktos užkrėstos Čekijos sritys;

(5)

Komisija išnagrinėjo likvidavimo planą ir nusprendė, kad jis atitinka Direktyvos 2002/60/EB 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl jis turėtų būti atitinkamai iš dalies patvirtintas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/57

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse. To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros tų valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epidemiologine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Į tą sąrašą įtrauktos tam tikros Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sritys;

(2)

2017 m. rugsėjo ir spalio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai šernų populiacijoje Kuldygos savivaldybėje Latvijoje, Jurbarko rajono savivaldybėje Lietuvoje ir Barglavo, Plaskos, Seinų ir Stari Bruso savivaldybėse Lenkijoje, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių atvejų padidėja rizikos lygis, į kurį reikėtų atsižvelgti to įgyvendinimo sprendimo priede;

(3)

2017 m. rugsėjo ir spalio mėn. Vakarų Nigulos savivaldybėje Estijoje, Neretos savivaldybėje Latvijoje, Anykščių rajono savivaldybėje ir Kavarsko seniūnijoje Lietuvoje ir Lipsko savivaldybėje Lenkijoje naminių kiaulių populiacijoje įvyko keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai. Šie protrūkiai įvyko srityse, šiuo metu įtrauktose į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalis. Dėl šių protrūkių padidėja rizikos lygis, į kurį reikėtų atsižvelgti to įgyvendinimo sprendimo priede;

(4)

nuo 2016 m. spalio mėn. nebuvo nė vieno pranešimo apie afrikinio kiaulių maro protrūkius naminių kiaulių populiacijoje tam tikrose Latvijos srityse, kurios šiuo metu išvardytos to priedo III dalyje. Be to, tose srityse esančiuose ūkiuose sėkmingai įgyvendinta biologinio saugumo priemonių priežiūra, remiantis nacionaline biologinio saugumo programa, kuria siekiama vykdyti afrikinio kiaulių maro paplitimo prevenciją. Šie faktai rodo, kad epizootinė padėtis Latvijoje pagerėjo;

(5)

nuo 2017 m. liepos mėn. nebuvo nė vieno pranešimo apie afrikinio kiaulių maro protrūkius naminių kiaulių populiacijoje tam tikrose Lietuvos srityse, kurios šiuo metu išvardytos to priedo III dalyje ir kuriose nėra nekomercinės paskirties kiaulių ūkių. Be to, tose srityse esančiuose ūkiuose sėkmingai įgyvendinta biologinio saugumo priemonių priežiūra. Šie faktai rodo, kad epizootinė padėtis Lietuvoje pagerėjo;

(6)

į dabartinės epizootinės afrikinio kiaulių maro paveiktų Sąjungos naminių ir laukinių kiaulių populiacijose padėties raidą turėtų būti atsižvelgta vertinant riziką, kurią gyvūnų sveikatai kelia nauja padėtis, susidariusi dėl šios ligos Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Siekiant tikslingiau taikyti gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, nustatytas Įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES, neleisti toliau plisti afrikiniam kiaulių marui ir išvengti bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir nepagrįstų trečiųjų šalių nustatomų kliūčių prekybai, turėtų būti iš dalies pakeistas Sąjungos sričių, kurioms taikomos to Įgyvendinimo sprendimo priede nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, sąrašas, kad būtų atsižvelgta į Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje dėl šios ligos susiklosčiusios epizootinės padėties pokyčius;

(7)

atitinkamai, neseniai Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje nustatytų afrikinio kiaulių maro protrūkių šernų populiacijoje paveiktos sritys, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį, dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo II dalį;

(8)

be to, neseniai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje nustatytų afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje paveiktos sritys, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalis, dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo III dalį;

(9)

be to, šiuo metu į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį įtrauktos tam tikros Latvijos sritys, kuriose pastaruoju metu nenustatyta afrikinio kiaulių maro protrūkių, dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo II dalį;

(10)

todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,