1.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 286/1

(1)

2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ išdėstoma Europos piliečių ir įmonių prijungimo prie interneto bendrojoje skaitmeninėje rinkoje vizija ir aprašoma daug priemonių, kurios gali pagerinti interneto ryšį Sąjungoje;

(2)

2010 m. rugpjūčio 26 d. komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ Komisija primena, kad strategijoje „Europa 2020“ buvo pabrėžiama plačiajuosčio ryšio diegimo svarba siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir konkurencingumą Sąjungoje ir buvo patvirtintas tikslas užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. visi europiečiai turėtų prieigą prie didesnės kaip 30 Mbps spartos interneto, o 50 proc. arba daugiau Europos namų ūkių naudotųsi didesnės kaip 100 Mbps spartos internetu;

(3)

kaip vieną iš priemonių, skirtų paremti prisijungimo prie interneto visoje Sąjungoje vizijos įgyvendinimą, 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate Komisija skatina diegti vietos belaidžio ryšio prieigos taškus taikant supaprastintas planavimo procedūras ir sumažinus reguliavimo kliūtis. Tokie prieigos taškai, įskaitant tuos, kurie papildo kitas teikiamas viešąsias paslaugas arba yra nekomercinio pobūdžio, gali iš esmės padėti gerinti dabartinius belaidžio ryšio tinklus ir diegti tokius būsimų kartų tinklus, sudarant palankesnes sąlygas pagal kintančius poreikius didinti tinklo tankumą. Tie prieigos taškai turėtų galėti sudaryti tinklo dalį, kurioje naudojama viena tapatumo nustatymo sistema, galiojanti visoje Sąjungoje, ir prie tos sistemos turėtų būti leidžiama prisijungti kitiemsnemokamo vietos belaidžio ryšio tinklams. Ta sistema turėtų atitikti Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimus ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2120 (4);

(4)

šiame reglamente vietos belaidis ryšys, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, laikomas tokiu, kuris, kiek tai susiję su nemokamumu, teikiamas be atitinkamo užmokesčio, nesvarbu, mokamo tiesiogiai ar kitais būdais, kaip antai per reklamą ar teikiant asmens duomenis komerciniais tikslais. Kiek tai susiję su teikimu nediskriminacinėmis sąlygomis, tai reiškia, kad jis teikiamas nedarant poveikio apribojimams, taikomiems pagal Sąjungos teisę arba pagal nacionalinę teisę, kuri turi atitikti Sąjungos teisę, ir vadovaujantis poreikiu užtikrinti sklandų tinklo veikimą ir, visų pirma, poreikį teisingai paskirstyti pajėgumus vartotojams piko metu;

(5)

konkurencinga rinka ir teisės aktų sistema, kuri gali prisitaikyti prie pokyčių ir kuria skatinama konkurencija, investicijos ir plačios galimybės naudotis itin aukšto pajėgumo ryšiu ir jį įsisavinti, bei transeuropiniai tinklai ir nauji verslo modeliai yra svarbios investicijų skatinimo priemonės didelio ir labai didelio pajėgumo tinkluose, kuriais visos Sąjungos piliečiams gali būti užtikrintas ryšys;

(6)

atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą ir siekiant gerinti skaitmeninę įtrauktį, Sąjunga turėtų remti aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, teikimą vietos visuomeninio gyvenimo centruose, įskaitant plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves. Tokios paramos nereglamentuoja nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 (5), nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 (6);

(7)

tokia parama turėtų paskatinti viešojo sektoriaus institucijas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (7), teikti vietos belaidį ryšį, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, kaip jų viešąsias paslaugas papildančią paslaugą ir taip užtikrinti, kad vietos bendruomenių nariai galėtų visuomeninio gyvenimo centruose naudotis spartaus plačiajuosčio ryšio teikiamais privalumais ir turėtų galimybę pagerinti savo skaitmeninius įgūdžius. Tokios institucijos galėtų būti savivaldybės, savivaldybių sudarytos asociacijos, kitos vietos valdžios institucijos ir įstaigos, bibliotekos ir ligoninės;

(8)

vietos belaidis ryšys, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, galėtų prisidėti prie skaitmeninės atskirties mažinimo, ypač bendruomenėse, kurios atsilieka skaitmeninio raštingumo srityje, įskaitant kaimo ir atokias vietoves;

(9)

prieigos prie didelės spartos ir labai didelės spartos plačiajuosčio ryšio gerinimas, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, galėtų pagerinti žmonių gyvenimo kokybę supaprastinus prieigą prie paslaugų, pavyzdžiui, e. sveikatos ir e. valdžios bei skatinti vietos mažųjų ir vidutinių įmonių vystymąsi;

(10)

siekiant užtikrinti pagal šį reglamentą teikiamos paramos sėkmingumą ir skatinti šioje srityje vykdomus Sąjungos veiksmus, Komisija turėtų užtikrinti, kad subjektai, vykdantys projektus, kuriems pagal šį reglamentą teikiama Sąjungos finansinė parama, galutiniams vartotojams teiktų kuo daugiau informacijos apie galimybes naudotis paslaugomis ir turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Sąjunga suteikė finansavimą. Tokia informacija taip pat galėtų suteikti galutiniams vartotojams žinių apie Sąjungą;

(11)

atsižvelgiant į konkrečią vietos belaidžio ryšio paskirtį ir tai, kad juo tenkinami vietos poreikiai, vietos belaidžio ryšio, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, skatinimas visuomeninio gyvenimo centruose turėtų būti laikomas atskiru telekomunikacijų sektoriaus bendro intereso projektu reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 prasme;

(12)

siekiant suteikti tinkamą finansavimą interneto ryšio vietos bendruomenėse skatinimui bei užtikrinti jo sėkmingą įgyvendinimą, Europos infrastruktūros tinklų priemonei įgyvendinti telekomunikacijų sektoriuje skirtas finansinis paketas turėtų būti papildytas 25 000 000 EUR suma, kuri galėtų būti padidinta iki 50 000 000 EUR;

(13)

kadangi pagal šį reglamentą teikiama parama yra nekomercinio pobūdžio, o numatomų atskirų projektų mastas yra mažas, administracinė našta turėtų būti minimali ir proporcinga numatytai naudai, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti atskaitomybę ir deramą supaprastinimo ir kontrolės pusiausvyrą. Todėl šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas dabar ir ateityje teikiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) numatytą tinkamiausių formų finansinę paramą, visų pirma dotacijas, pavyzdžiui, naudojant čekius. Pagal šį reglamentą teikiama parama neturėtų būti finansuojama finansinių priemonių lėšomis. Turėtų būti laikomasi patikimo finansų valdymo principo;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad finansinių asignavimų kiekis, palyginti su galimai dideliu prašymų skaičiumi, yra ribotas, turėtų būti supaprastintos administracinės procedūros, kad sprendimus būtų galima priimti laiku. Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms susitarti dėl pasiūlymų, atitinkančių Reglamento (ES) Nr. 283/2014 priedo 4 skirsnyje nustatytus kriterijus, kategorijų siekiant išvengti atskirų prašymų tvirtinimo ir kad kasmet nebūtų privaloma tvirtinti išlaidų ir nereikėtų rengti metinių paramos, suteiktos pagal šį reglamentą, ataskaitų Komisijai;

(15)

dėl ribotos kiekvieno vietos belaidžio ryšio prieigos taško aprėpties ir mažos atskirų projektų, kuriems taikomas šis reglamentas, vertės, prieigos taškai, kuriems pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama, neturėtų konkuruoti su komerciniais pasiūlymais. Siekiant toliau užtikrinti, kad tokia finansinė parama neiškraipytų konkurencijos, neišstumtų privačiųjų investuotojų arba neatgrasytų privačiųjų veiklos vykdytojų nuo investavimo, pagal šį reglamentą teikiama parama turėtų apsiriboti tais projektais, kurie nesidubliuoja su jau esamais panašiomis savybėmis pasižyminčiais nemokamais tos pačios viešosios sferos privačiaisiais arba viešaisiais pasiūlymais. Šis reglamentas neturėtų kliudyti nustatyti apribojimų naudotojų sąlygose, kaip antai, teikti ryšio paslaugas ribotą laikotarpį arba neviršyti tam tikro pagrįsto naudojamų duomenų kiekio;

(16)

papildoma parama galėtų padėti pasiekti didesnį poveikį ir todėl ji turėtų būti numatyta. Tokia papildoma parama galėtų būti teikiama iš viešųjų ar privačiųjų finansavimo šaltinių, kaip antai, Sąjungos arba nacionalinių fondų, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, arba iš privačiųjų finansavimo šaltinių;

(17)

turimas biudžetas turėtų būti paskirstomas išlaikant geografinę valstybių narių pusiausvyrą ir iš esmės vadovaujantis eiliškumo principu. Mechanizmas, skirtas geografinei pusiausvyrai užtikrinti, turėtų būti įtrauktas į atitinkamas darbo programas, priimtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, ir turėtų būti išsamiau apibrėžtas pagal tą reglamentą priimtuose kvietimuose teikti paraiškas, pavyzdžiui, sudarant sąlygas aktyvesniam pareiškėjų dalyvavimui iš valstybių narių, kuriose buvo palyginti mažai naudojamasi dotacijomis ir kitomis finansinės paramos formomis;

(18)

siekiant užtikrinti, kad ryšys pagal šį reglamentą būtų suteikiamas kuo greičiau, finansinės paramos teikimas turėtų būti įgyvendinamas kuo plačiau naudojant internetines priemones, kuriomis galima skubiai teikti ir nagrinėti paraiškas, remti įgyvendinimą ir stebėti bei audituoti įrengtus vietos belaidžio ryšio prieigos taškus. Komisija ir atitinkamos valdžios institucijos valstybėse narėse turėtų skatinti bendro intereso projektą;

(19)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinės teisės aktams, kurie atitinka Sąjungos teisę, kaip antai nacionalinėms nuostatoms, pagal kurias savivaldybėms neleidžiama tiesiogiai teikti belaidžio ryšio, kuris yra nemokamas, tačiau jos gali teikti tokį ryšį per privačius subjektus;

(20)

atsižvelgiant į skubų poreikį prisijungti prie interneto ryšio Sąjungoje ir skatinti kurti prieigos tinklus, kurie visoje Sąjungoje, įskaitant kaimo ir atokias vietoves, gali užtikrinti kokybišką interneto naudojimą teikiant bent didelės spartos plačiajuosčio ryšio paslaugas, o dar geriau taip pat, kad būtų pasiekti Europos gigabitinės visuomenės tikslai, finansinė parama turėtų būti paskirstoma išlaikant geografinę pusiausvyrą;

(21)

paramą gavę subjektai turėtų būti įpareigoti nemokamo vietos belaidžio ryšio paslaugas teikti ne trumpiau kaip trejus metus;

(22)

pagal šį reglamentą finansuojamiems veiksmams turėtų būti naudojama naujausia ir pažangiausia įranga, kuria galima užtikrinti lengvai prieinamo ir tinkamai apsaugoto didelės spartos ryšio, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, teikimą vartotojams;

(23)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. remti aukštos kokybės belaidžio ryšio teikimą vietos bendruomenėse visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto arba poveikio tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnio 1 punktas pakeičiamas taip:

„1)   bendro intereso projektas– projektas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, Reglamente (ES) Nr. 347/2013 arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 283/2014 (*1);

(*1)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).“;"

2)

4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Telekomunikacijų sektoriuje EITP remiami veiksmai, kuriais siekiama tikslų, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 283/2014.“;

3)

5 straipsnio 1 dalies b punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

4)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„1a.   Tais atvejais, kai to reikia siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, visų pirma mažos vertės dotacijų atvejais Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 185 straipsnio prasme, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės gali susitarti dėl tam tikros pasiūlymų kategorijos pagal šio reglamento 17 straipsnyje priimtas darbo programas, nenurodant atskirų pareiškėjų. Sudarius tokį susitarimą valstybėms narėms nereikia tvirtinti kiekvieno atskiro pareiškėjo prašymo.“;

6)

10 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nedarant poveikio bendro finansavimo principui, vietos belaidžio ryšio, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, vietos bendruomenėse veiksmai finansuojami Sąjungai teikiant finansinę paramą, siekiančią iki 100 proc. finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų.“;

7)

14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Finansinės priemonės, sukurtos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VIII antraštinę dalį, gali būti naudojamos, kad būtų sudarytos geresnės galimybės gauti finansavimą subjektams, įgyvendinantiems veiksmus, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. 1315/2013, (ES) Nr. 347/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, ir kuriais padedama siekti jų tikslų. Tos finansinės priemonės grindžiamos ex ante rinkos trūkumų arba neoptimalaus investavimo atvejų bei investicijų poreikių vertinimais. Pagrindinės kiekvienos finansinės priemonės nuostatos, sąlygos ir procedūros bus tos, kurios yra nustatytos šio reglamento I priedo III dalyje.“;

8)

17 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija, tvirtindama daugiametes ir sektorių metines darbo programas, nustato atrankos ir skyrimo kriterijus laikydamasi tikslų ir prioritetų, nustatytų šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose bei reglamentuose (ES) Nr. 1315/2013, (ES) Nr. 347/2013 ir (ES) Nr. 283/2014. Nustatydama skyrimo kriterijus, Komisija atsižvelgia į šio reglamento I priedo V dalyje išdėstytas bendrąsias gaires.“;

9)

22 straipsnyje įterpiamos šios pastraipos:

„Šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytas išlaidų tvirtinimas nėra privalomas dotacijoms ar kitoms finansinės paramos, suteiktos pagal Reglamento (ES) Nr. 283/2014 4 straipsnio 1 dalies c punktą, formoms.

Reikalavimas kasmet informuoti Komisiją, nurodytas šio straipsnio trečioje pastraipoje, netaikomas dotacijoms ar kitoms finansinės paramos, suteiktos pagal Reglamento (ES) Nr. 283/2014 4 straipsnio 1 dalies c punktą, formoms.“.

1)

2 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„h)   vietos belaidžio ryšio prieigos taškas– nedidelė, mažos galios, nedideliu atstumu veikianti įranga, neišimtine teise naudojanti radijo spektrą, kuriam taikomos prieinamumo ir veiksmingo naudojimo tuo tikslu taisyklės yra suderintos Sąjungos lygmeniu, ir kurią naudodami vartotojai gali belaidžiu būdu prisijungti prie elektroninių ryšių tinklo.“;

2)

4 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

6 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„8a.   Kad atitiktų reikalavimus finansavimui gauti, veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, teikimo vietos bendruomenėse srityje, turi atitikti priedo 4 skirsnyje nustatytas sąlygas.“;

5)

8 straipsnio 9 dalis papildoma šiuo punktu:

6)

Priedas papildomas šiuo skirsniu:

„4 SKIRSNIS. BELAIDIS RYŠYS VIETOS BENDRUOMENĖSE

Kad atitiktų finansinės paramos skyrimo reikalavimus, veiksmais turi būti siekiama teikti vietos belaidį ryšį, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, vietos visuomeninio gyvenimo centruose (įskaitant plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves), kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame vietos bendruomenių gyvenime. Prieigos tikslais vykdant tuos veiksmus suteikiama galimybė naudotis paslaugomis bent atitinkamomis susijusios valstybės narės kalbomis, ir, kiek tai įmanoma, kitomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

Finansinė parama bus teikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2102 (*2) 3 straipsnio 1 punkte, kurios pagal nacionalinę teisę įsipareigoja teikti vietos belaidį ryšį, kuris yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, įrengdamos vietos belaidžio ryšio prieigos taškus.

Veiksmai, kurių imtasi vietos belaidžio ryšio paslaugų teikimui, atitinka finansavimo reikalavimus, jeigu:

Veiksmai, kurie dubliuojasi su esamais panašiomis savybėmis, įskaitant kokybę, pasižyminčiais tos pačios viešosios sferos privačiaisiais arba viešaisiais pasiūlymais, neatitinka finansavimo reikalavimų. Tokio dubliavimosi galima išvengti užtikrinant, kad pagal šį reglamentą finansuojami prieigos taškai būtų išdėstyti tokiu atstumu, kad pirmiausia aprėptų viešąsias erdves, o ne dubliuotųsi su jau esamomis privačiosiomis ar viešosiomis panašaus pobūdžio paslaugomis.

Turimas biudžetas šiame skirsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems gautiems veiksmams paskirstomas valstybėms narėms išlaikant geografinę pusiausvyrą, atsižvelgiant į gautų pasiūlymų skaičių, ir vadovaujantis eiliškumo principu. Pagal kiekvieną kvietimą teikti pasiūlymus skiriamos lėšos paskirstomos visoms valstybėms narėms, iš kurių gauti finansavimo reikalavimus atitinkantys pasiūlymai.

Pagal šį skirsnį finansuojami veiksmai vykdomi bent trejus metus ir juos atidžiai prižiūri Komisija. Pasibaigus vykdymo laikotarpiui Komisijos vykdoma projekto priežiūra turėtų būti tęsiama, kad būtų galima pateikti tų veiksmų veiksmingumo ir galimo poveikio būsimoms iniciatyvoms apžvalgą.

(*2)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).“."

1.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 286/9

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1030/2002 (2) nustatyta vienoda leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams forma;

(2)

dabartinė vienoda leidimų apsigyventi forma, kuri naudojama jau dvidešimt metų, laikoma nesaugia, atsižvelgiant į rimtus padirbinėjimo ir sukčiavimo atvejus;

(3)

todėl turėtų būti nustatytas naujas bendras trečiųjų šalių piliečių leidimų apsigyventi dizainas, kuris turėtų daugiau šiuolaikinių apsaugos priemonių, kad tokie leidimai būtų labiau apsaugoti ir būtų užkirstas kelias klastojimui;

(4)

trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi galiojantį vienodos formos leidimą apsigyventi, išduotą vienos iš valstybių narių, kurios taiko visą Šengeno acquis, turi teisę laisvai judėti Šengeno erdvėje ne ilgiau kaip 90 dienų su sąlyga, kad jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 (3) (Šengeno sienų kodeksas) nurodytas atvykimo sąlygas;

(5)

Sąjungos teisės aktuose dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo nustatomos schemos, pagal kurias suteikiamos papildomos judumo teisės ir nustatomos specialios atvykimo į valstybes nares, kurios yra saistomos minėtos acquis, ir buvimo jose sąlygos. Pagal minėtus teisės aktus išduoti leidimai apsigyventi parengti pagal Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 nustatytą vienodą formą. Todėl siekiant sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms nustatyti, kurie trečiųjų šalių piliečiai galėtų pasinaudoti tomis specialiomis judumo teisėmis, svarbu, kad tuose leidimuose apsigyventi būtų aiškiai nurodomi atitinkami įrašai, pavyzdžiui, „tyrėjas“, „studentas“ ar „bendrovės viduje perkeliamas asmuo“ pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus;

(6)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priims šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(7)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui tos valstybės narės nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;

(8)

šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(9)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (4), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (5) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(10)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, (6) kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (7) 3 straipsniu;

(11)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (9) 3 straipsniu;

(12)

siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms sunaudoti turimas leidimų apsigyventi atsargas, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybės narės galėtų toliau naudoti senuosius leidimus apsigyventi;

(13)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1030/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,