ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 276

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

60 metai
2017m. spalio 26d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2017 m. spalio 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1942, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane 15 straipsnio 3 dalis

1

 

*

2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1943, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma investicinių įmonių veiklos leidimo suteikimo informacijos ir reikalavimų techniniais reguliavimo standartais ( 1 )

4

 

*

2017 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1944, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su kompetentingų institucijų konsultavimosi gavus pranešimą apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą proceso pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/39/EB ir 2014/65/ES standartinėmis formomis, šablonais ir procedūromis ( 1 )

12

 

*

2017 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1945, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su paraišką teikiančių ir veiklos leidimą turinčių investicinių įmonių teikiamais pranešimais ir su joms teikiamais pranešimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES ( 1 )

22

 

*

2017 m. liepos 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1946, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB ir 2014/65/ES papildomos techniniais reguliavimo standartais dėl išsamaus informacijos, kurią siūlomi įsigyjantys asmenys turi įtraukti į pranešimą apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą, sąrašo ( 1 )

32

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2017 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/1947, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo, dėl to Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo

44

 

*

2017 m. spalio 25 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2017/1948, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/450/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane

60

 

*

2017 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1949, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/715/ES, kuriame Šri Lanka nustatyta trečiąja šalimi, kurią Komisija pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi

62

 

 

III   Kiti aktai

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

*

2016 m. lapkričio 23 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 204/16/COL dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos, suteiktos bankams Íslandsbanki hf. ir Arion Bank hf. sudarant paskolos sutartis, kaip įtariama, lengvatinėmis sąlygomis (Islandija) [2017/1950]

64

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/1942

2017 m. spalio 25 d.

kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane 15 straipsnio 3 dalis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentą (ES) 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 131/2004 ir (EB) Nr. 1184/2005 (1), ypač į jo 15 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2014 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 747/2014;

(2)

2017 m. spalio 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1591 (2005), atnaujino informaciją, susijusią su vienu asmeniu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 747/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 747/2014 I priedas iš dalies keičiamas, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. spalio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. MAASIKAS


(1)  OL L 203, 2014 7 11, p. 1.


PRIEDAS

Įrašas, susijęs su „ALNSIEM, Musa Hilal Abdalla“, pakeičiamas šiuo įrašu:

„2.

ALNSIEM, Musa Hilal Abdalla

Dar žinomas kaip: a) Sheikh Musa Hilal; b) Abd Allah; c) Abdallah; d) AlNasim; e) Al Nasim; f) AlNaseem; g) Al Naseem; h) AlNasseem; i) Al Nasseem

Pareigos: a) buvęs Sudano Nacionalinės Asamblėjos narys, atstovavęs Al-Waha apygardai; b) buvęs Federalinių reikalų ministerijos specialusis patarėjas c) Mahamid genties Šiaurės Darfūre vyriausiasis vadas

Gimimo data: a) 1964 m. sausio 1 d.; b) 1959 m.

Gimimo vieta: Kutumas

Pilietybė: Sudano

Adresas: a) Kabkabiya, Sudanas; b) Kutumas, Sudanas (gyvena Kabkabiya ir Kutumo mieste, Šiaurės Darfūre, ir yra gyvenęs Chartume).

Pasas: a) Diplomatinis pasas Nr. D014433, išduotas 2013 m. vasario 21 d. (galiojimas baigėsi 2015 m. vasario 21 d.); b) Diplomatinis pasas Nr. D009889, išduotas 2011 m. vasario 17 d. (galiojimas baigėsi 2013 m. vasario 17 d.).

Tapatybės nustatymo informacija: Pilietybės pažymėjimas Nr. A0680623.

Įtraukimo į JT sąrašą data:2006 m. balandžio 25 d.

Kita informacija: Nuoroda į interneto svetainę, kurioje pateikiamas INTERPOLO – JT Saugumo Tarybos specialusis pranešimas: https://www.interpol.int/en/notice/search/un/5795065

Informacija iš Sankcijų komiteto pateiktų įtraukimo į sąrašą priežasčių aprašomojo pobūdžio santraukos:

Alnsiem buvo įtrauktas į sąrašą 2006 m. balandžio 25 d. pagal rezoliucijos 1672 (2006) 1 punktą kaip „Jalul genties Šiaurės Darfūre vyriausiasis vadas“.

Organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje nurodyta, kad jie turi Šiaurės Darfūro vietos valdžios biuro 2004 m. vasario 13 d. memorandumą, kuriuo „vietoje esantiems saugumo padaliniams“ nurodoma „leisti mudžahedinams ir Šeicho Musa Hilal vadovaujamiems savanoriams vykdyti veiklą [Šiaurės Darfūro] rajonuose ir tenkinti jų gyvybinius poreikius“. 2005 m. rugsėjo 28 d. arabų nereguliariosios karinės pajėgos (400 asmenų) atakavo Vakarų Darfūre esančius Aro Sharrow (įskaitant ten esančią šalies viduje perkeltų asmenų stovyklą), Acho ir Gozmena kaimus. Taip pat manoma, kad Musa Hilal dalyvavo Aro Sharrow esančios šalies viduje perkeltų asmenų stovyklos puolime: jo sūnus buvo nužudytas per Sudano išlaisvinimo armijos vykdytą Shareia puolimą, todėl jis vykdė asmeninį kraujo kerštą. Esama pagrįstų priežasčių manyti, kad būdamas genties vyriausiuoju vadu jis yra tiesiogiai atsakingas už šiuos veiksmus ir yra atsakingas už tarptautinės humanitarinės bei žmogaus teisių teisės pažeidimus ir kitus žiaurumus.“


26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/4


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/1943

2016 m. liepos 14 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma investicinių įmonių veiklos leidimo suteikimo informacijos ir reikalavimų techniniais reguliavimo standartais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 7 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti išsamų vertinimą, vykstant investicinių įmonių prašymų suteikti veiklos leidimą patenkinimo ir atmetimo procesui, pirminio prašymo suteikti veiklos leidimą pateikimo metu pareiškėjas turėtų pateikti kompetentingai institucijai tikslios informacijos. Kompetentingai institucijai turėtų būti palikta teisė vertinimo metu prašyti pareiškėjo pateikti papildomos informacijos vadovaujantis Direktyvoje 2014/65/ES nustatytais kriterijais ir terminais;

(2)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos vertinimas būtų pagrįstas tikslia informacija, labai svarbu, kad pareiškėjas pateiktų savo įmonės dokumentų kopijas, įskaitant patvirtintą steigimo dokumento, nuostatų ir įstatų kopiją, taip pat įmonės registracijos nacionaliniame įmonių registre kopiją;

(3)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar laikomasi visų susijusių kovos su finansiniais nusikaltimais reikalavimų, pareiškėjas turėtų pateikti informaciją apie turimo kapitalo šaltinius, įskaitant finansinių išteklių perdavimo priemones didinant kapitalą;

(4)

teikdami paraišką naujai įsteigti subjektai gali turėti galimybę pateikti informaciją tik apie tai, kaip bus didinamas kapitalas ir apie būsimo padidinto kapitalo rūšis ir sumą. Tačiau, norint gauti veiklos leidimą, iki jo suteikimo kompetentingoms institucijoms reikėtų pateikti apmokėto akcinio kapitalo ir kitų rūšių padidinto kapitalo įrodymus kartu su informacija apie kapitalo šaltinius. Tokie įrodymai gali būti susijusių kapitalo priemonių ir atitinkamų banko pažymų kopijos;

(5)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti bet kurio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės veiklai, siūlomų akcininkų ir narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, reputaciją, svarbu reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų informacijos apie šiuos asmenis;

(6)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti bet kurio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės veiklai, patirtį, pareiškėjas joms turėtų pateikti informacijos apie valdymo organo narių ir asmenų, faktiškai vadovaujančių veiklai, atitinkamą išsilavinimą, profesinį mokymą, profesinę patirtį, taip pat apie jų susijusius įgaliojimus ir bet kuriuos įgaliotinius;

(7)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti investicinės įmonės finansinį patikimumą, pareiškėjas joms turėtų pateikti finansinės informacijos, susijusios su ta investicine įmone;

(8)

kadangi teikiant paraiškas naujai įsteigtos įmonės gali neturėti galimybių pateikti informacijos apie auditorius, joms turėtų būti netaikoma pareiga pateikti šią informaciją kompetentingoms institucijoms, nebent jau buvo paskirti auditoriai;

(9)

kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar ta investicinė įmonė sugebės įvykdyti savo pareigas pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnį, informacija, susijusi su investicinės įmonės organizacinės struktūros vertinimu, turėtų apimti išsamią informaciją apie vidaus kontrolės sistemą, interesų konfliktų nustatymo priemones ir klientų turto apsaugos priemones;

(10)

nacionalinės kompetentingos institucijos gali suteikti investicinės įmonės veiklos leidimą fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja vienas fizinis asmuo. Todėl tikslinga nurodyti veiklos leidimo reikalavimus, taikytinus investicinių įmonių, kurios yra fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems vadovauja vienas fizinis asmuo, valdymui;

(11)

siekiant užtikrinti su veiklos leidimo suteikimo procesu susijusį teisinį tikrumą, aiškumą ir nuspėjamumą, tikslinga, kad kriterijai, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, suteikdamos investicinei įmonei veiklos leidimą, vertina akcininkų ar narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, tinkamumą, būtų tie patys kriterijai, kurie nustatyti Direktyvos 2014/65/ES 13 straipsnyje ir taikomi siūlomam įsigijimui vertinti. Kompetentingos institucijos visų pirma turėtų įvertinti akcininkų ar narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, tinkamumą ir įmonės finansinį patikimumą, atsižvelgdamos į kriterijus, susijusius su investicinės įmonės veiklai vadovaujančių asmenų reputacija, patirtimi ir įmonės finansiniu patikimumu;

(12)

kad nustatytų kliūtis, kurios galėtų trukdyti veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į investicinės įmonės grupės struktūros sudėtingumą ir skaidrumą, grupės subjektų geografinę vietą ir jų vykdomą veiklą;

(13)

taikant šį reglamentą valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (2);

(14)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(15)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(16)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal to reglamento 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendroji informacija

Pareiškėjas, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, pateikia kompetentingai institucijai paraišką, kurioje nurodyta ši bendroji informacija:

a)

jo pavadinimas (įskaitant jo juridinį pavadinimą ir bet kurį kitą naudojamą prekybinį pavadinimą); teisinė struktūra (įskaitant informaciją apie tai, ar jis bus juridinis asmuo ar, kai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, fizinis asmuo), pagrindinės buveinės ir esamų įmonių atveju registruotos buveinės adresas; kontaktiniai duomenys; jei turi, jo nacionalinis identifikavimo numeris; taip pat:

i)

vietos filialų atveju: informacija apie tai, kur veiks filialai;

ii)

vietos priklausomų agentų atveju: išsami informacija apie ketinimą naudotis priklausomais agentais;

b)

teiksimų investicinių paslaugų ir vykdysimos investicinės veiklos, taip pat teiksimų papildomų paslaugų ir finansinių priemonių sąrašas, taip pat nurodoma, ar bus laikomos (net laikinai) klientų finansinės priemonės ir lėšos;

c)

įmonės dokumentų kopijos ir, jei taikytina, registracijos nacionaliniame įmonių registre įrodymai.

2 straipsnis

Informacija apie kapitalą

Pareiškėjas, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, pateikia kompetentingai institucijai informacijos ir, jei yra, įrodymų, susijusių su turimo kapitalo šaltiniais. Pateikiama ši informacija:

a)

išsami informacija apie privačių finansinių išteklių naudojimą ir tų lėšų kilmę bei galimybę jomis naudotis;

b)

išsami informacija apie galimybes naudotis kapitalo šaltiniais ir finansų rinkomis, įskaitant išsamią informaciją apie finansines priemones, kurios yra išleistos arba turi būti išleistos;

c)

bet kokie susitarimai ir sutartys, susiję su kapitalo padidinimu;

d)

informacija apie pasiskolintų lėšų naudojimą ar tikėtiną naudojimą, įskaitant atitinkamų skolintojų pavadinimą ir išsamią informaciją apie suteiktas priemones ar tikėtiną jų suteikimą, nurodant grąžinimo terminus, sąlygas, įkeitimą ir garantijas kartu su informacija apie pasiskolintų lėšų (ar lėšų, kurias tikimasi pasiskolinti) kilmę, jei skolintojas nėra prižiūrima finansų įstaiga;

e)

išsami informacija apie finansinių išteklių perdavimo įmonei priemones, įskaitant tokių lėšų perdavimui panaudotą tinklą.

Taikant b punktą, informacija apie padidinto kapitalo rūšis atitinkamais atvejais yra susijusi su Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytomis kapitalo rūšimis, ir visų pirma nurodo, ar kapitalą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, papildomo 1 lygio kapitalo straipsniai arba 2 lygio kapitalo straipsniai.

3 straipsnis

Informacija apie akcininkus

Pareiškėjas, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją apie savo akcininkus:

a)

asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai turinčių investicinės įmonės kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, sąrašą ir šių akcijų paketo dalių sumą, o netiesiogiai turimų akcijų paketo dalių atveju – asmens, per kurį turima akcijų paketo dalis, vardą ir pavardę ir galutinio turėtojo vardą ir pavardę;

b)

asmenų, turinčių (tiesiogiai ar netiesiogiai) investicinės įmonės kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, atveju – dokumentus, kurių reikalaujama iš siūlomų įgijėjų, jiems įsigyjant ir didinant investicinės įmonės kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, pagal 2017 m. liepos 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/1946, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB ir 2014/65/ES papildomos techniniais reguliavimo standartais dėl išsamaus informacijos, kurią siūlomi įsigyjantys asmenys turi įtraukti į pranešimą apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą, sąrašo (4), 3, 4 ir 5 straipsnius;

c)

įmonių akcininkių, kurios yra grupės narės, atveju – grupės organizacinę schemą, kurioje būtų nurodyta kiekvienos grupės įmonės pagrindinė veikla, nurodant bet kurias reguliuojamas grupės įmones ir atitinkamų priežiūros institucijų pavadinimus, taip pat grupės finansinių subjektų ir kitų grupės nefinansinių subjektų ryšius;

d)

taikant b punktą, jei kvalifikuotosios akcijų paketo dalies turėtojas yra ne fizinis asmuo, dokumentai taip pat yra susiję su visais valdymo organo nariais ir generaliniu direktoriumi ar bet kuriuo kitu asmeniu, einančiu lygiavertes pareigas.

4 straipsnis

Informacija apie valdymo organą ir veiklai vadovaujančius asmenis

Pareiškėjas, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

a)

valdymo organo narių ir asmenų, faktiškai vadovaujančių veiklai, taip pat jų susijusių įgaliojimų ir bet kurių įgaliotinių atžvilgiu:

i)

asmens duomenis, apimančius asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, nacionalinį asmens identifikavimo numerį (jei turi), adresą ir kontaktinius duomenis;

ii)

nurodo pareigas, į kurias asmuo yra arba bus paskirtas;

iii)

gyvenimo aprašymą, kuriame nurodomas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas, profesinė patirtis, įskaitant visų organizacijų, kuriose asmuo yra dirbęs, pavadinimus, vykdytų funkcijų, visų pirma veiklos, susijusios su siekiamomis pareigomis, pobūdį ir trukmę. Kai tai susiję su pareigomis, eitomis per pastaruosius 10 metų, aprašant šią veiklą reikia konkrečiai nurodyti visus asmeniui suteiktus įgaliojimus, vidinių sprendimų priėmimo įgaliojimus ir asmens kontroliuotų operacijų sritis;

iv)

dokumentus, susijusius su asmens reputacija ir patirtimi, ypač rekomendacijos davėjų sąrašą su kontaktine informacija ir rekomendacinius laiškus;

v)

informaciją apie teistumą ir informaciją apie jiems taikomus baudžiamuosius tyrimus ir procesus, atitinkamas civilines ir administracines bylas ir drausmines priemones (įskaitant pašalinimą iš įmonės direktoriaus pareigų, bankroto, nemokumo ir panašias procedūras), pateikiant oficialią pažymą (jeigu ją galima gauti atitinkamoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje) arba kitą jai lygiavertį dokumentą. Tebevykdomų tyrimų atveju informacija gali būti pateikta priesaikos deklaracijoje;

vi)

informaciją apie atsisakymą registruoti, suteikti veiklos leidimą, narystę arba licenciją užsiimti komercine, verslo arba profesine veikla; arba tokios registracijos, veiklos leidimo, narystės arba licencijos atšaukimą, panaikinimą arba pasibaigimą; arba reguliavimo institucijos, valdžios institucijos, profesinės organizacijos arba asociacijos atliktą pašalinimą;

vii)

informaciją apie atleidimą iš darbo arba patikėtų pareigų, patikėjimo santykių nutraukimą ar panašią padėtį;

viii)

informaciją apie tai, ar jau yra atliktas įgijėjo ar asmens, kuris vadovauja veiklai, reputacijos ir patirties vertinimas (įskaitant vertinimo datą, vertinusios institucijos tapatybę ir įrodymus, susijusius su šio vertinimo rezultatais);

ix)

asmens ir to asmens artimų giminaičių bet kokių finansinių ir nefinansinių interesų arba santykių su valdymo organo nariais ir pagrindines funkcijas atliekančiais asmenimis toje pačioje įstaigoje, patronuojančiojoje įstaigoje ir patronuojamosiose įstaigose ir su akcininkais aprašymą;

x)

išsamią informaciją apie paties pareiškėjo atlikto valdymo organo narių tinkamumo įvertinimo rezultatus;

xi)

informaciją apie trumpiausią laiką, kuris bus skiriamas asmens funkcijoms įmonėje atlikti (metiniai ir mėnesiniai rodikliai);

xii)

informaciją apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skiriamus narių įvadiniams kursams ir mokymui (metiniai rodikliai);

xiii)

vykdomojo ir nevykdomojo direktoriaus pareigų, kurias šiuo metu užima asmuo, sąrašą.

Taikant a punkto ix papunktį, finansiniai interesai apima tokius interesus, kaip kredito operacijos, garantijos ir įkeitimas, o nefinansiniai interesai gali apimti tokius interesus, kaip šeimos arba artimi ryšiai;

b)

nurodo vidaus valdymo ir kontrolės organų darbuotojus.

5 straipsnis

Finansinė informacija

Pareiškėjas, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją apie savo finansinę padėtį:

a)

individualaus ir, jei taikytina, konsoliduoto ir iš dalies konsoliduoto grupės lygmenų prognozuojamą informaciją, įskaitant:

i)

prognozuojamus pirmų trejų finansinių metų apskaitos planus, įskaitant:

prognozuojamus balansus;

prognozuojamas pelno (nuostolių) ataskaitas ar pajamų ataskaitas;

ii)

pirmiau nurodytų prognozių planavimo prielaidas, taip pat duomenų paaiškinimus, įskaitant tikėtiną klientų skaičių ir jų rūšis, tikėtiną sandorių ir (arba) pavedimų apimtį ir tikėtiną valdomą turtą;

iii)

atitinkamais atvejais prognozuojamus įmonės kapitalo reikalavimų ir likvidumo reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (5) skaičiavimus ir prognozuojamą pirmųjų metų mokumo koeficientą;

b)

jau veikiančių įmonių atveju – teisės aktais nustatytas individualaus ir, jei taikytina, konsoliduoto ir iš dalies konsoliduoto grupės lygmenų paskutinių trijų finansinių laikotarpių finansines ataskaitas, patvirtintas išorės auditoriaus (jei atliekamas finansinių atskaitų auditas), įskaitant:

i)

balansą;

ii)

pelno (nuostolių) ataskaitas arba pajamų ataskaitas;

iii)

metines ataskaitas, finansinius priedus ir bet kuriuos kitus dokumentus, įregistruotus atitinkamame konkrečios teritorijos registre ar institucijoje ir susijusius su įmonės finansinėmis ataskaitomis, ir, jei taikytina, pastarųjų trejų metų arba nuo veiklos pradžios įmonės auditoriaus parengtą ataskaitą;

c)

konsoliduotos priežiūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikymo srities analizę, įskaitant išsamią informaciją apie tai, kuriems grupės subjektams po veiklos leidimo suteikimo bus taikomi konsoliduotos priežiūros reikalavimai ir kuriuo grupės lygmeniu šie reikalavimai bus taikomi visiškai arba iš dalies konsoliduotai.

6 straipsnis

Informacija apie įmonės organizaciją

Pareiškėjas, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją apie savo organizaciją:

a)

ateinančių trejų metų pradinių veiksmų programą, įskaitant informaciją apie planuojamą reguliuojamą ir nereguliuojamą veiklą, taip pat išsamią informaciją apie geografinį pasiskirstymą ir investicinės įmonės vykdysimą veiklą. Susijusi veiksmų programos informacija apima:

i)

būsimų klientų ir tikslinių investuotojų gyvenamąją vietą ir buveinę;

ii)

rinkodaros ir reklamos veiklą bei susitarimus, įskaitant pasiūlymo ir reklamos dokumentų kalbas; valstybių narių, kuriose reklaminiai skelbimai yra labiausiai matomi ir dažniausiai skelbiami, identifikavimą; reklamos dokumentų rūšį (siekiant įvertinti, kur bus daugiausia įgyvendinama faktinė rinkodara);

iii)

tiesioginės rinkodaros subjektų, finansinio investavimo konsultantų ir platintojų tapatybę ir jų veiklos geografinę padėtį;

b)

išsamią informaciją apie įmonės auditorius, jei ji turima paraiškos gauti veiklos leidimą pateikimo metu;

c)

įmonės organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, kurios apima:

i)

vidaus funkcijų (valdymo ir priežiūros) vadovų asmens duomenis, įskaitant išsamų gyvenimo aprašymą, kuriame nurodomas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas bei profesinė patirtis;

ii)

išteklių (ypač žmogiškųjų ir techninių), skirtų įvairiai planuojamai veiklai, aprašymą;

iii)

klientų finansinių priemonių ir lėšų laikymo atveju – informaciją, rodančią bet kurias klientų turto apsaugos priemones (ypač, jei finansinės priemonės ir lėšos laikomos pas saugotoją, – saugotojo pavadinimą ir susijusias sutartis);

iv)

paaiškinimą, kaip įmonė vykdys savo prudencinius ir veiklos vykdymo reikalavimus;

d)

informaciją apie investicinės įmonės paraiškos tapti buveinės valstybės narės investuotojų kompensavimo sistemos nare statusą arba, jei turima, investuotojų kompensavimo sistemos narystės įrodymą;

e)

išorės subjektams perduotų vykdyti funkcijų, paslaugų arba veiklos (arba tų, kurias ketinama perduoti vykdyti) sąrašą ir su išorės paslaugų teikėjais sudarytų ar numatomų sudaryti sutarčių sąrašą ir išteklius (visų pirma žmogiškuosius ir techninius, taip pat vidaus kontrolės sistemą), skirtus perduotoms funkcijoms, paslaugoms arba veiklai kontroliuoti;

f)

interesų konfliktų, kylančių teikiant investicines ir papildomas paslaugas, nustatymo, prevencijos ir valdymo priemones ir produktų valdymo priemonių aprašymą;

g)

įmonės veiklos stebėjimo sistemų, įskaitant, jei yra, atsarginių sistemų, taip pat sistemų ir rizikos kontrolės priemonių, jei įmonė nori vykdyti algoritminę prekybą ir (arba) suteikti tiesioginę elektroninę prieigą, aprašymą;

h)

informaciją apie atitikties užtikrinimo, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas (stebėjimo sistemos, vidaus audito ir konsultavimo ir pagalbos funkcijas);

i)

išsamią informaciją apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ir valdymo sistemas;

j)

veiklos tęstinumo planus, įskaitant sistemas ir žmogiškuosius išteklius (pagrindinius darbuotojus);

k)

įrašų valdymo, registravimo ir saugojimo politiką;

l)

įmonės procedūrų vadovo aprašymą.

7 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Informacija, kuri turi būti pateikta buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kaip nurodyta 1 ir 6 straipsniuose, yra susijusi tiek su įmonės pagrindine buveine, tiek su jos filialais ir priklausomais agentais.

2.   Informacija, kuri turi būti pateikta buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kaip nurodyta 2 ir 5 straipsniuose, yra susijusi su įmonės pagrindine buveine.

8 straipsnis

Reikalavimai, taikytini investicinių įmonių, kurios yra fiziniai asmenys, arba investicinių įmonių, kurios yra juridiniai asmenys, kuriems vadovauja vienas fizinis asmuo, valdymui

1.   Kompetentinga institucija investicinės įmonės veiklos leidimą pareiškėjui, kuris yra fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam vadovauja vienas fizinis asmuo, suteikia tik tuomet, jei:

a)

kompetentingos institucijos gali tuoj pat lengvai susisiekti su fiziniu asmeniu;

b)

fizinis asmuo skiria pakankamai laiko šiai funkcijai vykdyti;

c)

investicinės įmonės valdymo organai įgalioja asmenį arba jis įgaliojamas pagal įmonės įstatus greitai pakeisti vadovą ir atlikti visas jo pareigas, jei pastarasis jų negali atlikti;

d)

pagal pirmesnį punktą įgaliotas asmuo yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties pakeisti vadovą tuo metu, kai jo nėra arba iki tol, kol paskiriamas naujas vadovas, kad užtikrintų patikimą ir apdairų investicinės įmonės valdymą. Investicinių įmonių, kurios yra fiziniai asmenys, įgaliotas asmuo taip pat padeda nemokumo specialistams ir atitinkamoms institucijoms įmonės likvidavimo atveju. Šis asmuo turi reikiamas galimybes vykdyti šią funkciją.

2.   Veiklos leidimo suteikimo proceso metu investicinė įmonė pareiškėja, kuri yra fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam vadovauja vienas fizinis asmuo, pateikia kompetentingai institucijai 4 straipsnio 1 dalies a, c, d, e ir f punktuose nurodytą informaciją, susijusią su asmeniu, įgaliotu pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą.

9 straipsnis

Akcininkams ir nariams, turintiems kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, taikomi reikalavimai

Kompetentinga institucija patikrina, kad pareiškėjo, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, prašyme būtų nurodytos pakankamos patikimo ir apdairaus subjekto valdymo garantijos, įvertindama siūlomų akcininkų ir narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, tinkamumą, atsižvelgdama į kiekvieno siūlomo akcininko ar nario, turinčio kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, galimą įtaką investicinei įmonei, pagal visus šiuos kriterijus:

a)

bet kurio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės veiklai, reputaciją ir patirtį;

b)

siūlomų akcininkų ir narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, reputaciją;

c)

siūlomų akcininkų ir kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turinčių narių finansinį patikimumą, visų pirma susijusį su investicinės įmonės vykdoma ir numatoma veikla;

d)

tai, ar investicinė įmonė galės nuolat laikytis prudencinių reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2014/65/ES 15 straipsnyje, ir atitinkamais atvejais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/87/EB (6) ir 2013/36/ES (7), ypač tai, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, kompetentingoms institucijoms veiksmingai keistis informacija ir nustatyti, kaip paskirstomos kompetentingų institucijų pareigos;

e)

tai, ar yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad su veiklos leidimo suteikimu investicinei įmonei susijęs vykdomas ar įvykdytas arba bandomas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (8) 1 straipsnyje, ar kad veiklos leidimo suteikimas investicinei įmonei galėtų padidinti tokią riziką.

10 straipsnis

Veiksmingas priežiūros funkcijų vykdymas

Grupės struktūra, kurioje veiks investicinė įmonė, laikoma kliūtimi kompetentingai institucijai vykdyti priežiūros funkciją taikant Direktyvos 2014/65/ES 10 straipsnio 1 ir 2 dalis bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

ji yra sudėtinga ir nepakankamai skaidri;

b)

grupės subjektai yra skirtingose geografinėse vietose;

c)

ji apima grupės subjektų vykdomą veiklą, kuri gali trukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai įvertinti akcininkų ar narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, tinkamumą arba glaudžių ryšių su investicine įmone įtaką.

11 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos pirmosios datos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(2)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 32.

(5)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(6)  2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(7)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(8)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).


26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/12


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/1944

2017 m. birželio 13 d.

kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su kompetentingų institucijų konsultavimosi gavus pranešimą apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą proceso pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/39/EB ir 2014/65/ES standartinėmis formomis, šablonais ir procedūromis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB (1), ypač į jos 10a straipsnio 8 dalies šeštą pastraipą,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (2), ypač į jos 12 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)

siekiant sudaryti sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms tiksliai įvertinti pranešimus apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą arba didinimą, derėtų nustatyti bendras standartines formas, šablonus ir procedūras. Gavusios tokius prašymus, kompetentingos institucijos turėtų vienos su kitomis konsultuotis ir dalytis visa esmine ar susijusia informacija;

(2)

siekiant supaprastinti jų bendradarbiavimą ir užtikrinti veiksmingą jų keitimąsi informacija, pagal Direktyvos 2004/39/EB 48 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos konkrečiai konsultavimosi procesui, numatytam Direktyvos 2004/39/EB 10 straipsnio 4 dalyje, turėtų paskirti kontaktinius asmenis, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – EVPRI) turėtų tvarkyti bendrą tų kontaktinių asmenų sąrašą;

(3)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų bendradarbiavimas vyktų laiku ir veiksmingai, reikėtų nustatyti konsultavimosi procedūras, kurių trukmė būtų aiškiai apribota. Pagal aiškią bendradarbiavimo procedūrą, siekdama informuoti apie vykstantį vertinimą, prašančioji institucija turėtų siųsti išankstinį pranešimą institucijai, į kurią kreipiamasi;

(4)

be to, siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir siekį tobulinti procesą, procedūromis reikėtų skatinti keistis grįžtamąja informacija apie gautos informacijos kokybę ir svarbą;

(5)

bet koks keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ar asmenų arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (3) nustatytomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis;

(6)

taikant šį reglamentą EVPRI vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4);

(7)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(8)

dėl atitinkamų kompetentingų institucijų konsultavimosi proceso standartinių formų, šablonų ir procedūrų nustatymo EVPRI viešų konsultacijų nerengė ir galimų su jomis susijusių sąnaudų ir naudos neanalizavo, nes atsižvelgiant į jų mastą ir poveikį tai laikyta neproporcinga;

(9)

Direktyva 2014/65/ES įsigaliojo 2014 m. liepos 2 d. Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnio 9 dalimi pakeičiama Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalis ir išdėstomi įgaliojimai EVPRI parengti techninius įgyvendinimo standartus. Šie įgaliojimai yra identiški numatytiesiems Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalyje. Be to, Direktyvos 2004/39/EB 10b straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies turinys taip pat yra identiškas Direktyvos 2014/65/ES 13 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies turiniui. Pagal Direktyvos 2014/65/ES 94 straipsnio 1 dalį Direktyva 2004/39/EB bus panaikinta nuo 2017 m. sausio 3 d. Laikantis Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnio 8 dalies Komisijai priėmus techninius standartus pagal Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalį, techniniai standartai po 2018 m. sausio 3 d. toliau galios ir papildomų pakeitimų nebereikės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, kurias keisdamosi informacija konsultavimosi proceso metu taiko tikslinio subjekto kompetentinga institucija (toliau – prašančioji institucija) ir siūlomo įsigyjančio asmens arba įgalioto subjekto, kuris yra siūlomo įsigyjančio asmens patronuojamoji įmonė arba jo kontroliuojama įmonė, (toliau – institucija, į kurią kreipiamasi) kompetentinga institucija.

2 straipsnis

Paskirti kontaktiniai asmenys

1.   Pagal Direktyvos 2004/39/EB 48 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos šio reglamento tikslais palaikyti ryšius paskiria kontaktinius asmenis ir apie juos praneša EVPRI.

2.   EVPRI tvarko ir atnaujina paskirtų kontaktinių asmenų sąrašą, kuriuo naudojasi kompetentingos institucijos, kaip nurodyta 1 dalyje.

3 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.   Gavusi siūlomo įsigyjančio asmens pranešimą, pateiktą pagal Direktyvos 2004/39/EB 10 straipsnio 3 dalį, prašančioji institucija per tris darbo dienas išsiunčia išankstinį pranešimą institucijai, į kurią kreipiamasi.

2.   Prašančioji institucija siunčiamą išankstinį pranešimą parengia užpildydama I priede pateiktą šabloną, kuriame įrašo visą jame prašomą informaciją.

4 straipsnis

Pranešimas apie konsultacijas

1.   Gavusi siūlomo įsigyjančio asmens pranešimą, pateiktą pagal Direktyvos 2004/39/EB 10 straipsnio 3 dalį, prašančioji institucija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po tokio pranešimo gavimo, išsiunčia pranešimą apie konsultacijas institucijai, į kurią kreipiamasi.

2.   Prašančioji institucija siunčia raštišką 1 dalyje nurodytą pranešimą apie konsultacijas paštu, faksu arba saugiomis elektroninėmis priemonėmis ir adresuoja jį institucijos, į kurią kreipiamasi, paskirtam kontaktiniam asmeniui, jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, savo atsakyme į išankstinį pranešimą, nurodytą 3 straipsnyje, nėra nurodžiusi kitaip.

3.   Prašančioji institucija 1 dalyje nurodytą siunčiamą pranešimą apie konsultacijas parengia užpildydama II priede pateiktą šabloną, kuriame visų pirma nurodo su informacijos, kurią gali gauti prašančioji institucija, konfidencialumu susijusias problemas ir paaiškina, kokią atitinkamą informaciją prašančioji institucija prašo institucijos, į kurią kreipiamasi, pateikti.

5 straipsnis

Pranešimo apie konsultacijas gavimo patvirtinimas

Institucija, į kurią kreipiamasi, išsiunčia pranešimo apie konsultacijas gavimo patvirtinimą per dvi darbo dienas nuo jo gavimo, nurodydama visus papildomus paskirto kontaktinio asmens kontaktinius duomenis ir, jei įmanoma, numatomą atsakymo datą.

6 straipsnis

Institucijos, į kurią kreipiamasi, atsakymas

1.   Atsakymas į pranešimą apie konsultacijas parengiamas raštiškai ir siunčiamas paštu, faksu arba saugiomis elektroninėmis priemonėmis. Jis adresuojamas paskirtiems kontaktiniams asmenims, jeigu prašančioji institucija nėra nurodžiusi kitaip.

2.   Institucija, į kurią kreipiamasi, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po pranešimo apie konsultacijas gavimo, pateikia prašančiajai institucijai šią informaciją:

a)

pranešime apie konsultacijas prašytą atitinkamą informaciją kartu su bet kokia nuomone ar abejonėmis dėl siūlomo įsigyjančio asmens planuojamo įsigijimo;

b)

savo iniciatyva visą kitą esminę informaciją, kuri gali daryti reikšmingą poveikį vertinimui.

3.   Kai institucija, į kurią kreipiamasi, negali laikytis 2 dalyje nurodyto termino, ji informuoja prašančiąją instituciją apie šią aplinkybę, nurodydama vėlavimo priežastį ir numatomą atsakymo datą. Institucija, į kurią kreipiamasi, reguliariai informuoja apie pažangą, padarytą siekiant suteikti prašomą informaciją.

4.   Institucija, į kurią kreipiamasi, 2 dalyje nurodytai informacijai pateikti naudoja III priede pateiktą šabloną.

7 straipsnis

Konsultacijų procedūros

1.   Prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, dėl pranešimo apie konsultacijas ir atsakymo bendrauja pasitelkdamos pačias tinkamiausias iš 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, deramai atsižvelgdamos į konfidencialumo nuostatas, susirašinėjimo terminus, pateiktinos medžiagos apimtį ir prašančiosios institucijos galimybę tą informaciją gauti. Prašančioji institucija nedelsdama atsako, kai institucija, į kurią kreipiamasi, paprašo pateikti bet kokius paaiškinimus.

2.   Kai prašomą informaciją turi arba gali turėti tos pačios valstybės narės valdžios institucija, kuri nėra institucija, į kurią kreipiamasi, institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informaciją gauna ir ją perduoda prašančiajai institucijai pagal 6 straipsnį.

3.   Institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija bendradarbiauja, siekdamos pašalinti visus sunkumus, kurių galėtų atsirasti vykdant prašymą, taip pat sprendžia visas su išlaidomis susijusias problemas, jeigu laikoma, kad institucijai, į kurią kreipiamasi, tenkančios pagalbos teikimo išlaidos yra per didelės.

4.   Kai vertinimo laikotarpiu prireikia naujos arba papildomos informacijos, prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad visa papildoma reikiama informacija būtų keičiamasi pagal šį reglamentą.

5.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, kai informacija keičiamasi per 15 paskutinių darbo dienų prieš pasibaigiant vertinimo laikotarpiui, nurodytam Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, informacija gali būti pateikta žodžiu. Tais atvejais ta informacija vėliau patvirtinama pagal 4 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu susijusios kompetentingos institucijos nesusitaria kitaip.

6.   Institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija viena kitai teikia grįžtamąją informaciją apie vertinimo, dėl kurio vyko konsultacijos, išvadas ir atitinkamais atvejais apie informacijos arba kitos gautos pagalbos naudingumą arba kitas problemas, kurių kilo teikiant tokią pagalbą ar informaciją.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(2)  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(3)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(4)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).


I PRIEDAS

Išankstinio pranešimo šablonas

[Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1944 3 straipsnis]

Image Tekstas paveikslėlio Image Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

Pranešimo apie konsultacijas šablonas

[Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1944 4 straipsnis]

Image Tekstas paveikslėlio Image Tekstas paveikslėlio

III PRIEDAS

Institucijos, į kurią kreipiamasi, atsakymo šablonas

[Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1944 6 straipsnis]

Image Tekstas paveikslėlio Image Tekstas paveikslėlio

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/22


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/1945

2017 m. birželio 19 d.

kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su paraišką teikiančių ir veiklos leidimą turinčių investicinių įmonių teikiamais pranešimais ir su joms teikiamais pranešimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 7 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti vienodą mechanizmą, kurį naudodamos valstybių narių kompetentingos institucijos veiksmingai vykdytų savo įgaliojimus, susijusius su veiklos leidimų suteikimu įmonėms, kad jos galėtų teikti investicines paslaugas, vykdyti investicinę veiklą ir prireikus teikti papildomas paslaugas, tikslinga nustatyti bendras standartines formas, šablonus ir procedūras;

(2)

siekdamos palengvinti pareiškėjo, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, ir kompetentingos institucijos bendravimo sąlygas, kompetentingos institucijos specialiai paraiškų teikimo tikslu turėtų paskirti kontaktinį punktą ir informaciją apie kontaktinį punktą paskelbti savo interneto svetainėje;

(3)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar įmonės valdymo organo pokyčiai gali kelti grėsmę veiksmingam, patikimam ir apdairiam įmonės valdymui, ir tinkamai atsižvelgti į jos klientų interesus ir į rinkos vientisumą, reikėtų nustatyti aiškius informacijos apie tuos pokyčius pateikimo terminus;

(4)

tačiau įmonėms turėtų būti netaikomas reikalavimas teikti informaciją apie valdymo organo pokyčius iki tol, kol tie pokyčiai įvyksta, jeigu juos lemia veiksniai, kurių įmonė negali kontroliuoti, pavyzdžiui, valdymo organo nario mirties atveju. Tokiomis aplinkybėmis įmonėms turėtų būti leidžiama kompetentingai institucijai apie tai pranešti per 10 darbo dienų po pokyčio;

(5)

taikant šį reglamentą valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (2);

(6)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(7)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kontaktinio punkto paskyrimas

Kompetentingos institucijos paskiria kontaktinį punktą, atsakingą už visos informacijos, gautos iš pareiškėjų, kurie nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, tvarkymą. Paskirtojo kontaktinio punkto kontaktinė informacija viešinama ir nuolat atnaujinama kompetentingų institucijų interneto svetainėse.

2 straipsnis

Paraiškos pateikimas

1.   Pareiškėjas, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, pateikia paraišką kompetentingai institucijai, užpildydamas I priede pateiktą šabloną.

2.   Pareiškėjas pateikia kompetentingai institucijai visų savo valdymo organo narių informaciją, užpildydamas II priede pateiktą šabloną.

3 straipsnis

Paraiškos formos gavimas ir gavimo patvirtinimas

Per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo kompetentinga institucija siunčia pareiškėjui gavimo patvirtinimą, įskaitant 1 straipsnyje nurodyto paskirtojo kontaktinio punkto kontaktinius duomenis.

4 straipsnis

Prašymas pateikti papildomos informacijos

Jei norint toliau vertinti paraišką reikia papildomos informacijos, kompetentinga institucija siunčia pareiškėjui prašymą, nurodydama, kokią informaciją reikia pateikti.

5 straipsnis

Pranešimas apie valdymo organo narių sudėties pokyčius

1.   Investicinė įmonė praneša kompetentingai institucijai apie bet kokį savo valdymo organo narių sudėties pokytį iki tol, kol tas pokytis įvyksta.

Jei dėl pagrįstų priežasčių pranešimo neįmanoma pateikti iki tol, kol pokytis įvyksta, pranešimas pateikiamas per 10 darbo dienų po to pokyčio.

2.   Investicinė įmonė informaciją apie pokytį pagal 1 dalį teikia III priede nurodytu formatu.

6 straipsnis

Sprendimo pranešimas

Kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį, nurodytą Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnio 3 dalyje, popierine forma, elektroninėmis priemonėmis arba abiem būdais praneša pareiškėjui apie savo sprendimą suteikti veiklos leidimą ar jo nesuteikti.

7 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(2)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).


I PRIEDAS

Paraiškos gauti investicinės įmonės veiklos leidimą forma

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

Valdymo organo narių sąrašas

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

III PRIEDAS

Informacijos apie valdymo organo narių sudėties pokyčius pranešimas

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/32


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/1946

2017 m. liepos 11 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB ir 2014/65/ES papildomos techniniais reguliavimo standartais dėl išsamaus informacijos, kurią siūlomi įsigyjantys asmenys turi įtraukti į pranešimą apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą, sąrašo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB (1), ypač į jos 10a straipsnio 8 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (2), ypač į jos 12 straipsnio 8 dalį,

kadangi:

(1)

reikėtų reikalauti, kad pateikdamas pradinį pranešimą siūlomas investicinės įmonės kvalifikuotąjį akcijų paketą įsigyjantis asmuo pateiktų išsamų informacijos sąrašą, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti siūlomo įsigijimo vertinimą. Siūlomas įsigyjantis asmuo informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens ir asmenų, kurie vadovaus veiklai, tapatybę turėtų pateikti nepriklausomai nuo to, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti to siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;

(2)

jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, taip pat reikalinga informacija apie tikrųjų savininkų tapatybę ir apie asmenų, kurie faktiškai vadovauja siūlomo įsigyjančio asmens veiklai, reputaciją bei patirtį. Be to, tuo atveju, kai siūlomas įsigyjantis asmuo yra arba numatoma, kad bus, patikos struktūra, reikia, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija gautų informaciją apie patikėtinių, kurie valdys patikos turtą, tapatybę ir apie to turto tikrųjų savininkų tapatybę, kad galėtų įvertinti šių asmenų reputaciją ir patirtį;

(3)

jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra fizinis asmuo, informaciją reikia gauti ir apie siūlomą įsigyjantį asmenį, ir apie visas įmones, kurioms formaliai vadovauja arba kurias kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija turėtų visą informaciją, reikalingą reputacijai įvertinti. Jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, šią informaciją reikia gauti apie visus asmenis, kurie faktiškai vadovauja siūlomo įsigyjančio asmens veiklai, visas įmones, kurias kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo, ir visus akcininkus, darančius reikšmingą įtaką siūlomam įsigyjančiam asmeniui, kad kompetentinga institucija turėtų visą informaciją, reikalingą reputacijai įvertinti;

(4)

reputacijai įvertinti reikalinga informacija turėtų apimti išsamią informaciją apie ankstesnį ar tebevykdomą baudžiamąjį procesą, taip pat civilines ar administracines bylas. Taip pat reikėtų pateikti informaciją apie visus siūlomo įsigyjančio asmens atžvilgiu vykdomus tyrimus ir teismo procesus, jam skirtas sankcijas ar kitus vykdymo užtikrinimo sprendimus bei kitą informaciją, kuri laikoma svarbia norint įvertinti siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją, pavyzdžiui, apie atsisakymą registruoti arba atleidimą iš darbo ar pareigų patikos fonde;

(5)

įsigyjantis asmuo turėtų pateikti informaciją apie tai, ar kita kompetentinga institucija ar bet kuri kita institucija jau yra atlikusi įsigyjančio asmens arba asmens, kuris vadovauja kredito įstaigos, gyvybės draudimo, draudimoarba perdraudimo įmonės, investicinės įmonės ar bet kurio kito subjekto veiklai, reputacijos vertinimą, ir, jei toks vertinimas buvo atliktas, siūlomas įsigyjantis asmuo turėtų pateikti tokio vertinimo rezultatus, kad būtų užtikrinta, jog vertindama siūlomą įsigyjantį asmenį tikslinio subjekto kompetentinga institucija tinkamai atsižvelgia į kitų institucijų atliktų tyrimų rezultatus;

(6)

reikėtų pateikti siūlomo įsigyjančio asmens finansinę informaciją, kad būtų įvertintas to siūlomo įsigyjančio asmens finansinis patikimumas;

(7)

reikėtų pateikti informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens finansinių ir nefinansinių interesų arba santykių su bet kuriais tikslinio subjekto akcininkais, direktoriais arba vyresniosios vadovybės nariais, arba asmeniu, turinčiu balsavimo teisių tiksliniame subjekte, arba su pačiu tiksliniu subjektu arba jo grupe, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar bet kokio galimo interesų konflikto buvimas neturės poveikio siūlomo įsigyjančio asmens finansiniam patikimumui;

(8)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, reikalinga tam tikra papildoma informacija, įskaitant informaciją apie akcijų paketą, kuris priklauso arba, kaip numatoma, priklausys prieš ir po siūlomo įsigijimo, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų užbaigti siūlomo įsigijimo vertinimą, nes tokiais atvejais dalyvaujančios teisinės ir grupės struktūros gali būti sudėtingos ir gali reikėti atlikti išsamią apžvalgą, susijusią su reputacija, glaudžiais ryšiais, galimais veiksmais kartu su kitomis šalimis ir tikslinio subjekto kompetentingos institucijos gebėjimu tęsti tikslinio subjekto veiksmingą priežiūrą;

(9)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra trečiojoje valstybėje įsisteigęs subjektas arba yra už Sąjungos ribų įsisteigusios grupės dalis, reikėtų pateikti papildomos informacijos, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar dėl trečiojoje valstybėje taikomos teisinės tvarkos kiltų kliūčių tikslinio subjekto veiksmingai priežiūrai, ir taip pat galėtų patikrinti siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją toje trečiojoje valstybėje;

(10)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra valstybinis turto fondas, siūlomas įsigyjantis asmuo turėtų pateikti informaciją, leisiančią nustatyti fondo valdytojus ir jo investicijų politiką. Tai svarbu tikslinio subjekto kompetentingai institucijai, kai ji vertina reputaciją, arba tai, ar yra poveikis tikslinio subjekto veiksmingai priežiūrai;

(11)

reikėtų reikalauti pateikti konkrečią informaciją, kuri leistų įvertinti, ar siūlomas įsigijimas darys poveikį tikslinio subjekto kompetentingos institucijos gebėjimui vykdyti tikslinio subjekto veiksmingą priežiūrą. Tai turėtų apimti vertinimą, ar siūlomo įsigyjančio asmens glaudūs ryšiai darys poveikį tikslinio subjekto gebėjimui savo priežiūros institucijai toliau laiku teikti tikslią informaciją. Juridinių asmenų atveju taip pat reikia įvertinti siūlomo įsigijimo poveikį tikslinio subjekto ir grupės, kuriai jis priklausys po įsigijimo, konsoliduotai priežiūrai;

(12)

siūlomas įsigyjantis asmuo turėtų pateikti informaciją apie siūlomo įsigijimo finansavimą, įskaitant informaciją apie visas finansavimo priemones ir šaltinius, taip pat pateikti įrodymų apie visų lėšų ir turto pradinį šaltinį, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar yra pinigų plovimo veiklos rizika;

(13)

siūlomi įsigyjantys asmenys, turintys nuo 20 iki 50 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, tikslinio subjekto kompetentingai institucijai turėtų pateikti informaciją apie strategiją, kad būtų užtikrintas išsamus siūlomo įsigijimo vertinimas. Panašiai siūlomi įsigyjantys asmenys, turintys mažesnį nei 20 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, tačiau darantys lygiavertę įtaką kitomis priemonėmis, tokiomis kaip siūlomo įsigyjančio asmens santykiai su esamais akcininkais, akcininkų susitarimų egzistavimas, akcijų, dalyvavimo kapitale ir balsavimo teisių paskirstymas tarp akcininkų arba siūlomo įsigyjančio asmens padėtis tikslinio subjekto grupės struktūroje, taip pat turėtų pateikti tą informaciją, kad būtų užtikrintas aukštas vienodumo lygis vertinant siūlomus įsigijimus;

(14)

jei siūlomas tikslinio subjekto kontrolės pakeitimas, siūlomas įsigyjantis asmuo paprastai turėtų pateikti išsamų verslo planą. Tačiau, jeigu tikslinio subjekto kontrolės pakeitimas nesiūlomas, pakanka turėti tam tikros informacijos apie subjekto būsimą strategiją ir siūlomo įsigyjančio asmens ketinimus tikslinio subjekto atžvilgiu, kad būtų galima įvertinti, ar tai neturės poveikio siūlomo įsigyjančio asmens finansiniam patikimumui;

(15)

proporcinga reikalauti, kad tam tikrais atvejais siūlomas įsigyjantis asmuo pateiktų tik nedaug informacijos. Visų pirma, jei siūlomą įsigyjantį asmenį per praėjusius dvejus metus yra įvertinusi tikslinio subjekto kompetentinga institucija arba jei tikslinis subjektas yra nedidelė investicinė įmonė, o siūlomas įsigyjantis asmuo yra subjektas, kuris turi leidimą veikti Sąjungoje ir kurio priežiūra vykdoma Sąjungoje, tikslinio subjekto kompetentingai institucijai reikėtų pateikti šiek tiek mažiau informacijos;

(16)

bet koks keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ar asmenų arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (3) nustatytomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4) taikomas, kai Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) tvarko asmens duomenis taikydama šį reglamentą;

(18)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Europos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(19)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę;

(20)

Direktyva 2014/65/ES įsigaliojo 2014 m. liepos 2 d. Tos direktyvos 12 straipsnio 8 dalimi pakeičiama Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalis ir joje išdėstyti įgaliojimai EVPRI parengti techninius reguliavimo standartus. Šie įgaliojimai yra identiški numatytiesiems Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalyje. Be to, Direktyvos 2004/39/EB 10b straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies turinys taip pat yra identiškas Direktyvos 2014/65/ES 13 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies turiniui. Pagal Direktyvos 2014/65/ES 94 straipsnio 1 dalį Direktyva 2004/39/EB bus panaikinta 2018 m. sausio 3 d. Pagal Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalį Komisijai priėmus techninius standartus turėtų būti laikoma, kad taip pat laikomasi Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnio 8 dalies, todėl techniniai standartai po 2018 m. sausio 3 d. toliau bus taikomi ir papildomų pakeitimų nebereikės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl informacijos, kurią siūlomas įsigyjantis asmuo turi įtraukti į pranešimą apie siūlomą įsigijimą, skirtą investicinės įmonės, kurios kvalifikuotąjį akcijų paketą įsigyjantis asmuo siekia įsigyti arba padidinti (toliau – tikslinis subjektas), kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima įvertinti siūlomą įsigijimą.

2 straipsnis

Informacija, kurią turi pateikti siūlomas įsigyjantis asmuo

Siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia 3–12 straipsniuose nurodytą informaciją, kai taikoma, atsižvelgdamas į tai, ar informacija susijusi su fiziniu asmeniu, juridiniu asmeniu ar patikos fondu.

3 straipsnis

Bendra informacija, susijusi su siūlomo įsigyjančio asmens tapatybe

1.   Jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra fizinis asmuo, jis tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia šią identifikavimo informaciją:

a)

asmens duomenis, įskaitant asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, adresą ir kontaktinius duomenis ir nacionalinį asmens identifikavimo numerį (jei yra);

b)

išsamų gyvenimo aprašymą ar jam lygiavertį dokumentą, kuriame nurodytas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas, ankstesnė profesinė patirtis ir šiuo metu vykdoma profesinė veikla arba kitos svarbios funkcijos.

2.   Jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, jis tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

a)

dokumentus, kuriais patvirtinamas įmonės pavadinimas ir jos pagrindinės buveinės registruotasis adresas, taip pat adresas korespondencijai (jei skiriasi), kontaktinius duomenis ir, jei yra, savo nacionalinį identifikavimo numerį;

b)

teisinės formos registracijos dokumentą pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus;

c)

naujausią juridinio asmens verslo veiklos apžvalgą;

d)

išsamų asmenų, kurie faktiškai vadovauja veiklai, sąrašą, jų vardus ir pavardes, gimimo datas ir vietas, adresus ir kontaktinius duomenis, jų nacionalinius identifikavimo numerius (jei yra), jų išsamius gyvenimo aprašymus, kuriuose nurodomas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas, ankstesnė profesinė patirtis ir šiuo metu vykdoma profesinė veikla arba kitos svarbios funkcijos;

e)

visų asmenų, kuriuos galima laikyti juridinio asmens tikraisiais savininkais, tapatybę, jų vardus ir pavardes, gimimo datas ir vietas, adresus, kontaktinius duomenis ir jų nacionalinius identifikavimo numerius (jei yra).

3.   Jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra arba numatoma, kad bus, patikos fondas, jis tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

a)

visų patikėtinių, kurie valdo turtą pagal patikos dokumentą, tapatybę;

b)

visų asmenų, kurie yra tikrieji patikos fondo turto savininkai, tapatybę ir jų atitinkamas dalis pajamų paskirstyme;

c)

visų asmenų, kurie yra patikos fondo steigėjai, tapatybę.

4 straipsnis

Papildoma informacija, susijusi su siūlomu įsigyjančiu asmeniu, kuris yra fizinis asmuo

Siūlomas įsigyjantis asmuo, kuris yra fizinis asmuo, tikslinio subjekto kompetentingai institucijai taip pat pateikia:

a)

toliau nurodytą pastarųjų dešimties metų informaciją, susijusią su siūlomu įsigyjančiu asmeniu ir visomis įmonėmis, kurioms vadovauja arba kurias kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo:

1)

informaciją apie teistumą, baudžiamųjų veikų tyrimus arba teismo procesus, atitinkamas civilines ir administracines bylas ir drausmines priemones, įskaitant pašalinimą iš bendrovės direktoriaus pareigų arba bankroto, nemokumo ar panašias procedūras, visų pirma pateikiant oficialią pažymą arba kitą jai lygiavertį dokumentą;

2)

informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens atžvilgiu vykdomus tyrimus, vykdymo užtikrinimo procesus, jam skirtas sankcijas ar kitus vykdymo užtikrinimo sprendimus; ši informacija gali būti pateikta priesaikos deklaracijoje;

3)

atsisakymą registruoti, suteikti leidimą, narystę arba licenciją vykdyti prekybą, užsiimti verslu arba profesine veikla; arba tokios registracijos, leidimo, narystės arba licencijos atšaukimą, panaikinimą arba pasibaigimą; arba reguliavimo institucijos, valdžios institucijos, profesinės organizacijos arba asociacijos atliktą pašalinimą;

4)

atleidimą iš darbo arba pareigų patikos fonde, patikėjimo santykių nutraukimą ar panašią padėtį;

b)

informaciją apie tai, ar kita priežiūros institucija jau yra atlikusi siūlomo įsigyjančio asmens reputacijos vertinimą, tos institucijos tapatybę ir įrodymus, susijusius su vertinimo rezultatais;

c)

informaciją apie esamą siūlomo įsigyjančio asmens finansinę būklę įskaitant išsamią informaciją apie pajamų šaltinius, turtą ir įsipareigojimus, suteiktus arba gautus įkeitimus ir garantijas;

d)

siūlomo įsigyjančio asmens verslo veiklos aprašymą;

e)

finansinę informaciją, įskaitant kredito reitingus ir viešai prieinamas ataskaitas apie įmones, kurias kontroliuoja arba kurioms vadovauja siūlomas įsigyjantis asmuo, ir, jei taikytina, apie siūlomą įsigyjantį asmenį;

f)

aprašymą, kuriame pateikiama informacija apie siūlomo įsigyjančio asmens finansinius ir nefinansinius interesus arba santykius su:

1)

bet kuriuo kitu esamu tikslinio subjekto akcininku;

2)

bet kuriuo asmeniu, turinčiu balsavimo teisių tiksliniame subjekte vienu ar keliais iš išvardytų atvejų:

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su kuria tas asmuo arba subjektas sudarė sutartį, įpareigojančią juos kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą atitinkamo tikslinio subjekto valdymo politiką,

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su tuo asmeniu arba subjektu sudariusi sutartį dėl laikino atitinkamų balsavimo teisių perleidimo už atlygį,

kai balsavimo teisės susietos su akcijomis, įkeistomis tam asmeniui arba subjektui, su sąlyga, kad tas asmuo ar subjektas kontroliuoja balsavimo teises ir pareiškė savo ketinimus pasinaudoti jomis,

kai balsavimo teisės susietos su akcijomis, kuriomis tas asmuo arba subjektas naudojasi iki gyvos galvos arba gyvavimo pabaigos,

kai balsavimo teises turi arba jomis gali pasinaudoti, kaip apibrėžta f punkto ii papunkčio pirmose keturiose įtraukose, įmonė, kontroliuojama to asmens arba subjekto,

kai balsavimo teisės susietos su akcijomis, patikėtomis tam asmeniui arba subjektui, jei tas asmuo ar subjektas gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų,

kai balsavimo teises trečioji šalis turi savo vardu ir to asmens ar subjekto sąskaita,

kai tas asmuo arba subjektas gali pasinaudoti balsavimo teisėmis kaip įgaliotas asmuo, jei tas asmuo ar subjektas gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų;

3)

bet kuriuo administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariu pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus arba tikslinio subjekto vyresniosios vadovybė nariu;

4)

pačiu tiksliniu subjektu ir jo grupe;

g)

informaciją apie visus kitus siūlomo įsigyjančio asmens interesus arba veiklą, kurie gali prieštarauti tikslinio subjekto interesams arba veiklai, ir galimus sprendimus, kaip valdyti tokius interesų konfliktus.

Taikant f punktą, kredito operacijos, garantijos ir įkeitimai yra laikomi finansinių interesų dalimi, o šeimos arba artimi ryšiai yra laikomi nefinansinių interesų dalimi.

5 straipsnis

Papildoma informacija, susijusi su siūlomu įsigyjančiu asmeniu, kuris yra juridinis asmuo

1.   Siūlomas įsigyjantis asmuo, kuris yra juridinis asmuo, tikslinio subjekto kompetentingai institucijai taip pat pateikia:

a)

informaciją, susijusią su siūlomu įsigyjančiu asmeniu, su bet kuriuo asmeniu, kuris faktiškai vadovauja siūlomo įsigyjančio asmens veiklai, su bet kuria įmone, kurią kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo, ir bet kuriuo akcininku, darančiu reikšmingą įtaką siūlomam įsigyjančiam asmeniui, kaip nurodyta e punkte. Teikiant tą informaciją nurodoma:

1)

informacija apie teistumą, baudžiamųjų veikų tyrimus arba teismo procesus, atitinkamas civilines ir administracines bylas ar drausmines priemones, įskaitant pašalinimą iš bendrovės direktoriaus pareigų arba bankroto, nemokumo ar panašias procedūras, pateikiant oficialią pažymą arba kitą jai lygiavertį dokumentą;

2)

informacija apie siūlomo įsigyjančio asmens atžvilgiu vykdomus tyrimus, vykdymo užtikrinimo procesus, jam skirtas sankcijas ar kitus vykdymo užtikrinimo sprendimus; ši informacija gali būti pateikta priesaikos deklaracijoje;

3)

atsisakymas registruoti, suteikti leidimą, narystę arba licenciją vykdyti prekybą, užsiimti verslu arba profesine veikla; arba tokios registracijos, leidimo, narystės arba licencijos atšaukimas, panaikinimas arba pasibaigimas; arba reguliavimo institucijos, valdžios institucijos, profesinės organizacijos arba asociacijos atliktas pašalinimas;

4)

bet kurio asmens, kuris faktiškai vadovauja siūlomo įsigyjančio asmens veiklai, ir bet kurio akcininko, darančio reikšmingą įtaką siūlomam įsigyjančiam asmeniui, atleidimas iš darbo arba pareigų patikos fonde, patikėjimo santykių nutraukimas ar panaši padėtis;

b)

informaciją apie tai, ar kita priežiūros institucija jau yra atlikusi siūlomo įsigyjančio asmens arba asmens, kuris vadovauja įsigyjančio asmens veiklai, reputacijos vertinimą, tos institucijos tapatybę ir įrodymus, susijusius su vertinimo rezultatais;

c)

aprašymą, kuriame pateikiama informacija apie siūlomo įsigyjančio asmens arba, atitinkamais atvejais, grupės, kuriai tas įsigyjantis asmuo priklauso, ir asmenų, kurie faktiškai vadovauja jo veiklai, finansinius ir nefinansinius interesus arba santykius su:

1)

bet kuriuo kitu esamu tikslinio subjekto akcininku;

2)

bet kuriuo asmeniu, turinčiu balsavimo teisių tiksliniame subjekte vienu ar keliais iš išvardytų atvejų:

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su kuria tas asmuo arba subjektas sudarė sutartį, įpareigojančią juos kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą atitinkamo tikslinio subjekto valdymo politiką,

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su tuo asmeniu arba subjektu sudariusi sutartį dėl laikino atitinkamų balsavimo teisių perleidimo už atlygį,

kai balsavimo teisės susietos su akcijomis, įkeistomis tam asmeniui arba subjektui, su sąlyga, kad tas asmuo ar subjektas kontroliuoja balsavimo teises ir pareiškė savo ketinimus pasinaudoti jomis,

kai balsavimo teisės susietos su akcijomis, kuriomis tas asmuo arba subjektas naudojasi iki gyvos galvos arba gyvavimo pabaigos,

kai balsavimo teises turi arba gali jomis pasinaudoti, kaip apibrėžta c punkto ii papunkčio pirmose keturiose įtraukose, įmonė, kontroliuojama to asmens arba subjekto,

kai balsavimo teisės susietos su akcijomis, patikėtomis tam asmeniui arba subjektui, jei tas asmuo ar subjektas gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų,

kai balsavimo teises trečioji šalis turi savo vardu ir to asmens ar subjekto sąskaita,

kai tas asmuo arba subjektas gali pasinaudoti balsavimo teisėmis kaip įgaliotas asmuo, jei tas asmuo ar subjektas gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų;

3)

bet kuriuo administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariu arba tikslinio subjekto vyresniosios vadovybė nariu;

4)

pačiu tiksliniu subjektu ir grupe, kuriai jis priklauso;

d)

informaciją apie visus kitus siūlomo įsigyjančio asmens interesus arba veiklą, kurie gali prieštarauti tikslinio subjekto interesams arba veiklai, ir galimus sprendimus, kaip valdyti tokius interesų konfliktus;

e)

siūlomo įsigyjančio asmens akcijų paketo struktūrą, nurodant visų akcininkų, darančių reikšmingą įtaką, tapatybę ir jų atitinkamą kapitalo dalį bei balsavimo teises, įskaitant informaciją apie bet kokius akcininkų susitarimus;

f)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo, kaip patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, yra grupės dalis, išsamią visos korporacijos struktūros organizacinę schemą ir informaciją apie reikšmingą įtaką grupės subjektams ir šiuo metu grupės subjektų atliekamai veiklai turinčių akcininkų kapitalo dalį ir balsavimo teises;

g)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo, kaip patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, yra grupės dalis, informaciją apie grupės finansų ir ne finansų subjektų santykius;

h)

bet kurios kredito įstaigos, gyvybės draudimo, draudimo arba perdraudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų arba grupei priklausančios investicinės įmonės identifikavimo duomenis ir atitinkamų priežiūros institucijų pavadinimus;

i)

teisės aktais nustatytas individualaus ir, jei yra, konsoliduoto ir iš dalies konsoliduoto grupės lygmens paskutinių trijų finansinių laikotarpių finansines ataskaitas. Jei atliekamas finansinių ataskaitų išorinis auditas, siūlomas įsigyjantis asmuo pateikia jas išorės auditoriaus patvirtintas. Teisės aktais nustatytos finansinės ataskaitos apima:

1)

balansą;

2)

pelno (nuostolių) ataskaitą;

3)

metines ataskaitas ir finansinius priedus bei visus kitus dokumentus, užregistruotus atitinkamame registre arba atitinkamos institucijos konkrečioje teritorijoje, kuri yra susijusi su siūlomu įsigyjančiu asmeniu;

j)

jei yra, informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens kredito reitingą ir bendrą jo grupės reitingą.

Taikant c punktą, kredito operacijos, garantijos ir įkeitimai yra laikomi finansinių interesų dalimi, o šeimos arba artimi ryšiai yra laikomi nefinansinių interesų dalimi.

Taikant i punktą, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra įsteigtas naujas subjektas, vietoje teisės aktais nustatytų finansinių ataskaitų siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia prognozuojamus pirmų trejų finansinių metų balansus ir prognozuojamas pelno (nuostolių) ataskaitas, įskaitant planuojant naudotas prielaidas.

2.   Jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė buveinė registruota trečiojoje valstybėje, jis tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia šią papildomą informaciją:

a)

atitinkamų užsienio kompetentingų institucijų siūlomam įsigyjančiam asmeniui išduotą geros reputacijos pažymą arba jai lygiavertį dokumentą;

b)

atitinkamų užsienio kompetentingų institucijų pareiškimą, kad nėra jokių kliūčių ar apribojimų, susijusių su informacijos, reikalingos tikslinio subjekto priežiūrai atlikti, teikimu;

c)

bendro pobūdžio informaciją apie tos trečiosios valstybės reguliavimo tvarką, taikomą siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

3.   Jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra valstybinis turto fondas, jis tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia šią papildomą informaciją:

a)

ministerijos arba valdžios institucijos departamento, atsakingo už fondo investicijų politikos nustatymą, pavadinimą;

b)

išsamią informaciją apie investicijų politiką ir bet kokius investavimo apribojimus;

c)

asmenų, atsakingų už fondo investicinių sprendimų priėmimą, vardus ir pavardes bei pareigas, taip pat išsamią informaciją apie kvalifikuotuosius akcijų paketus arba įtaką, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, kurią fondo ir tikslinio subjekto kasdienėms operacijoms daro nurodytas ministerijos arba valdžios institucijos departamentas.

6 straipsnis

Informacija apie asmenis, kurie faktiškai vadovaus tikslinio subjekto veiklai

Siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia toliau nurodytą informaciją, susijusią su visų asmenų, kurie dėl siūlomo įsigijimo faktiškai vadovaus tikslinio subjekto veiklai, reputacija ir patirtimi:

a)

asmens duomenis, įskaitant asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, adresą ir kontaktinius duomenis ir nacionalinį asmens identifikavimo numerį (jei yra);

b)

pareigas, kurioms asmuo yra arba bus paskirtas;

c)

išsamų gyvenimo aprašymą, kuriame nurodomas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas, profesinė patirtis, įskaitant visų organizacijų, kuriose asmuo yra dirbęs, pavadinimus, vykdytų funkcijų, visų pirma veiklos, susijusios su siekiamomis pareigomis, pobūdį ir trukmę ir dokumentus, susijusius su asmens patirtimi, pavyzdžiui, rekomendacijos davėjų sąrašą su kontaktine informacija ir rekomendacinius laiškus. Kalbant apie pareigas, eitas per pastaruosius 10 metų, aprašydami šią veiklą asmenys konkrečiai nurodo jiems suteiktus įgaliojimus, vidinių sprendimų priėmimo įgaliojimus ir jų kontroliuotų operacijų sritis. Jei į gyvenimo aprašymą įtraukta kita susijusi patirtis, įskaitant atstovavimą valdymo organui, tai turi būti nurodyta;

d)

informaciją apie:

1)

teistumą, baudžiamųjų veikų tyrimus arba teismo procesus, atitinkamas civilines ir administracines bylas ar drausmines priemones, įskaitant pašalinimą iš bendrovės direktoriaus pareigų arba bankroto, nemokumo ir panašias procedūras, pateikiant oficialią pažymą arba kitą jai lygiavertį dokumentą;

2)

asmens atžvilgiu vykdomus tyrimus, vykdymo užtikrinimo procesus, jam skirtas sankcijas ar kitą vykdymo užtikrinimo sprendimą; ši informacija gali būti pateikta priesaikos deklaracijoje;

3)

atsisakymą registruoti, suteikti leidimą, narystę arba licenciją vykdyti prekybą, užsiimti verslu arba profesine veikla; arba tokios registracijos, leidimo, narystės arba licencijos atšaukimą, panaikinimą arba pasibaigimą; arba reguliavimo institucijos, valdžios institucijos, profesinės organizacijos arba asociacijos atliktą pašalinimą;

4)

atleidimą iš darbo arba pareigų patikos fonde, patikėjimo santykių nutraukimą ar panašią padėtį;

e)

tai, ar kita priežiūros institucija jau yra atlikusi asmens, kuris vadovauja veiklai, reputacijos vertinimą, tos institucijos tapatybę ir įrodymus, susijusius su vertinimo rezultatais;

f)

asmens ir to asmens artimųjų giminaičių finansinių interesų, nefinansinių interesų arba santykių su valdymo organo nariais ir pagrindines užduotis atliekančiais asmenimis toje pačioje įstaigoje, patronuojančiojoje įstaigoje ir patronuojamosiose įstaigose ir su akcininkais aprašymą;

g)

kiek mažiausiai laiko per metus ir per mėnesį asmuo skirs funkcijoms tiksliniame subjekte atlikti;

h)

vykdomojo ir nevykdomojo direktoriaus pareigų, kurias šiuo metu užima asmuo, sąrašą.

Taikant f punktą, kredito operacijos, akcijų paketai, garantijos ir įkeitimai yra laikomi finansinių interesų dalimi, o šeimos arba artimi ryšiai yra laikomi nefinansinių interesų dalimi.

7 straipsnis

Informacija, susijusi su siūlomu įsigijimu

Siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia toliau nurodytą su siūlomu įsigijimu susijusią informaciją:

a)

tikslinio subjekto identifikavimo duomenis;

b)

išsamią informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens ketinimus, susijusius su siūlomu įsigijimu, įskaitant strategines investicijas arba portfelines investicijas;

c)

informaciją apie tikslinio subjekto akcijas, kurios priklauso arba, kaip numatoma, priklausys siūlomam įsigyjančiam asmeniui prieš ir po siūlomo įsigijimo, įskaitant informaciją apie:

1)

akcijų skaičių ir rūšį ir tokių akcijų nominaliąją vertę;

2)

tikslinio subjekto viso kapitalo procentinę dalį, kurią sudaro akcijos, kurios priklauso siūlomam įsigyjančiam asmeniui arba kurias jis numato įsigyti, prieš ir po siūlomo įsigijimo;

3)

tikslinio subjekto visų balsavimo teisių dalį, kurią sudaro akcijos, kurios priklauso siūlomam įsigyjančiam asmeniui arba kurios, kaip numatoma, jam priklausys, prieš ir po siūlomo įsigijimo, jei ji skiriasi nuo tikslinio subjekto kapitalo dalies;

4)

tikslinio subjekto akcijų, kurios priklauso arba, kaip numatoma, priklausys siūlomam įsigyjančiam asmeniui prieš ir po siūlomo įsigijimo, rinkos vertę eurais ir vietos valiuta;

d)

bet kokio veiksmo, atliekamo kartu su kitomis šalimis, įskaitant tų kitų šalių indėlį į siūlomo įsigijimo finansavimą, dalyvavimo finansiniuose susitarimuose, susijusiuose su siūlomu įsigijimu, ir būsimuose siūlomo įsigijimo organizaciniuose susitarimuose aprašymą;

e)

numatomo akcininkų susitarimo su kitais akcininkais dėl tikslinio subjekto turinį;

f)

siūlomo įsigijimo kainą ir kriterijus, pagal kuriuos tokia kaina nustatyta, o jei skiriasi rinkos kaina ir siūlomo įsigijimo kaina, pateikiamas to skirtumo paaiškinimas.

8 straipsnis

Informacija apie naują siūlomą grupės struktūrą ir jos poveikį priežiūrai

1.   Jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, jis tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia grupės, kuriai tikslinis subjektas priklausytų po siūlomo įsigijimo, konsoliduotos priežiūros taikymo srities analizę. Į tą analizę įtraukiama informacija apie tai, kuriems grupės subjektams po siūlomo įsigijimo būtų taikomas konsoliduotos priežiūros reikalavimas ir kuriais grupės lygmenimis tie reikalavimai būtų taikomi visiškai arba iš dalies konsoliduotai.

2.   Siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai taip pat pateikia analizę, kokį poveikį siūlomas įsigijimas turės tikslinio subjekto gebėjimui savo priežiūros institucijai toliau laiku teikti tikslią informaciją, taip pat dėl siūlomo įsigyjančio asmens ir tikslinio subjekto glaudžių ryšių.

9 straipsnis

Informacija, susijusi su siūlomo įsigijimo finansavimu

Siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia išsamų konkrečių siūlomo įsigijimo finansavimo šaltinių paaiškinimą, įskaitant:

a)

išsamią informaciją apie privačių finansinių išteklių naudojimą ir lėšų kilmę bei galimybę jomis naudotis, įskaitant visus susijusius dokumentus, kad kompetentingai institucijai pateiktų įrodymų, jog siūlomu įsigijimu neketinama vykdyti pinigų plovimo;

b)

išsamią informaciją apie siūlomo įsigijimo apmokėjimo priemones ir lėšoms pervesti naudojamą tinklą;

c)

išsamią informaciją apie galimybes naudotis kapitalo šaltiniais ir finansų rinkomis, įskaitant išsamią informaciją apie finansines priemones, kurios turi būti išleistos;

d)

informaciją apie skolintų lėšų naudojimą, įskaitant atitinkamų skolintojų pavadinimą ir išsamią informaciją apie suteiktas priemones, be kita ko, nurodant grąžinimo terminus, sąlygas, įkeitimą ir garantijas, taip pat informaciją apie pajamų šaltinį, kuris bus naudojamas grąžinant tokias pasiskolintas lėšas, ir pasiskolintų lėšų šaltinį, jei skolintojas nėra prižiūrima finansų įstaiga;

e)

informaciją apie visus finansinius susitarimus su kitais tikslinio subjekto akcininkais;

f)

informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens arba tikslinio subjekto turtą, kuris turi būti parduotas, kad būtų galima finansuoti siūlomą įsigijimą, taip pat pardavimo sąlygas, įskaitant kainą, vertinimą, išsamią informaciją apie turto savybes ir informaciją apie tai, kada ir kaip turtas buvo įgytas.

10 straipsnis

Papildoma informacija iki 20 % kvalifikuotojo akcijų paketo atveju

Jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų iki 20 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia strateginį dokumentą, kuriame nurodoma ši informacija:

a)

laikotarpis, kurį siūlomas įsigyjantis asmuo ketina išlaikyti savo akcijų paketą po siūlomo įsigijimo, ir visi siūlomo įsigyjančio asmens ketinimai artimiausioje ateityje padidinti, sumažinti arba išlaikyti savo akcijų paketo dalį;

b)

nurodomi siūlomo įsigyjančio asmens ketinimai tikslinio subjekto atžvilgiu, įskaitant tai, ar jis ketina vykdyti kokios nors formos tikslinio subjekto kontrolę, ir tokios veiklos loginis pagrindimas;

c)

informacija apie siūlomo įsigyjančio asmens finansinę būklę ir jo ketinimą paremti tikslinį subjektą papildomomis nuosavomis lėšomis, jei to prireiktų jo veiklai plėtoti arba finansinių sunkumų atveju.

11 straipsnis

Papildomi reikalavimai nuo 20 iki 50 % kvalifikuotojo akcijų paketo atveju

1.   Jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų nuo 20 iki 50 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia strateginį dokumentą, kuriame nurodoma ši informacija:

a)

visa 10 straipsnyje nurodyta informacija;

b)

išsami informacija apie įtaką, kurią siūlomas įsigyjantis asmuo ketina daryti tikslinio subjekto finansinei būklei, įskaitant dividendų politiką, strateginę plėtrą ir tikslinio subjekto išteklių paskirstymą;

c)

siūlomo įsigyjančio asmens ketinimų ir lūkesčių tikslinio subjekto atžvilgiu vidutinės trukmės laikotarpiu aprašymas, kuriame pateikti visi 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti elementai.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, bet kuris siūlomas įsigyjantis asmuo, nurodytas 10 straipsnyje, taip pat pateikia tikslinio subjekto kompetentingai institucijai toje dalyje nurodytą informaciją, jei, remiantis išsamiu tikslinio subjekto akcijų paketo struktūros įvertinimu, dėl siūlomo įsigyjančio asmens akcijų paketo daroma įtaka būtų lygiavertė įtakai, kuri daroma, jei turimas nuo 20 iki 50 % akcijų paketas.

12 straipsnis

Papildomi reikalavimai 50 % ar didesnio kvalifikuotojo akcijų paketo atveju

1.   Jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų 50 % ar didesnį tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą arba jei tikslinis subjektas taptų jo patronuojamąja įmone, siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia verslo planą, kurį sudaro tikslinio subjekto strateginės plėtros planas, numatomos finansinės ataskaitos ir įsigijimo poveikis įmonių valdymui ir bendrai organizacinei tikslinio subjekto struktūrai.

2.   1 dalyje nurodytame strateginės plėtros plane bendrais bruožais nurodomi pagrindiniai siūlomo įsigijimo tikslai ir svarbiausi būdai jiems pasiekti, taip pat nurodant:

a)

bendrą siūlomo įsigijimo tikslą;

b)

vidutinės trukmės finansinius tikslus, kurie gali būti išreikšti kaip nuosavo kapitalo grąža, sąnaudų ir naudos santykis, pelnas, tenkantis vienai akcijai, arba, prireikus, kitais būdais;

c)

galimą veiklos krypties, produktų, tikslinių klientų pakeitimą ir galimą lėšų arba išteklių perskirstymą, kuris, tikėtina, turės poveikį tiksliniam subjektui;

d)

bendrus procesus tiksliniam subjektui įtraukti ir integruoti į siūlomo įsigyjančio asmens grupės struktūrą, įskaitant svarbiausių bendravimo atvejų su kitomis grupės bendrovėmis aprašymą ir politikos, pagal kurią plėtojami grupės vidaus santykiai, aprašymą.

3.   Jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra subjektas, kuris turi leidimą veikti Sąjungoje ir kurio priežiūra vykdoma Sąjungoje, teikiant d punkte nurodytą informaciją pakanka informacijos apie konkrečius grupės struktūros padalinius, kuriems siūlomas įsigijimas turės įtakos.

4.   1 dalyje nurodytos numatomos tikslinio subjekto individualios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima šią trejų metų ataskaitinio laikotarpio informaciją:

a)

prognozuojamą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą;

b)

prognozuojamus prudencinius kapitalo reikalavimus ir mokumo koeficientą;

c)

informaciją apie rizikos lygį, įskaitant kredito, rinkos ir operacinę riziką bei kitas atitinkamas rizikas;

d)

grupės vidaus sandorių prognozę.

5.   1 dalyje nurodytas įsigijimo poveikis įmonių valdymui ir bendrai organizacinei tikslinio subjekto struktūrai apima poveikį:

a)

administracinio, valdymo ar priežiūros organo ir tokio sprendimų priėmimo organo įsteigtų pagrindinių komitetų, tokių kaip vadybos komitetas, rizikos komitetas, audito komitetas ir atlygio komitetas, sudėčiai ir pareigoms, įskaitant informaciją apie asmenis, kurie bus paskirti vadovauti veiklai;

b)

administracinėms bei apskaitos procedūroms ir vidaus kontrolei, įskaitant procedūrų ir sistemų pakeitimus, susijusius su apskaita, vidaus auditu, kovos su pinigų plovimu reikalavimų laikymusi ir rizikos valdymu, ir pagrindinių vidaus auditoriaus, atitikties užtikrinimo pareigūno ir rizikos valdytojo funkcijų paskyrimui;

c)

bendroms IT sistemoms ir organizacijai, įskaitant visus pakeitimus, susijusius su IT užsakomųjų paslaugų politika, duomenų struktūrine schema, naudojama vidaus ir išorės programine įranga ir svarbiausiomis duomenų ir sistemų saugumo procedūromis ir priemonėmis, tokiomis kaip atsarginių kopijų saugojimas, tęstinumo planai ir audito seka;

d)

užsakomųjų paslaugų politikai, įskaitant informaciją apie atitinkamas sritis, paslaugų teikėjų atrankai, atitinkamoms užsakomųjų paslaugų sutarties šalių teisėms bei pareigoms, kaip antai audito tvarkai ir paslaugų kokybei, kurios tikimasi iš teikėjo;

e)

bet kuriai kitai svarbiai informacijai, susijusiai su įsigijimo poveikiu įmonių valdymui ir bendrai organizacinei tikslinio subjekto struktūrai, įskaitant visus pakeitimus, susijusius su akcininkų balsavimo teisėmis.

13 straipsnis

Mažesni informacijos teikimo reikalavimai

1.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra subjektas, kuris turi leidimą veikti Sąjungoje ir kurio priežiūra vykdoma Sąjungoje, o tikslinis subjektas atitinka 2 dalyje išdėstytus kriterijus, siūlomas įsigyjantis asmuo tikslinio subjekto kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

a)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra fizinis asmuo:

1)

3 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją;

2)

4 straipsnio c–g punktuose nurodytą informaciją;

3)

6, 7 ir 9 straipsniuose nurodytą informaciją;

4)

8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją;

5)

jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų iki 20 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, strateginį dokumentą, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

6)

jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų nuo 20 iki 50 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, strateginį dokumentą, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

b)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo:

1)

3 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją;

2)

5 straipsnio 1 dalies c–j punktuose nurodytą informaciją ir atitinkamais atvejais 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją;

3)

6, 7 ir 9 straipsniuose nurodytą informaciją;

4)

8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją;

5)

jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų iki 20 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, strateginį dokumentą, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

6)

jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų nuo 20 iki 50 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, strateginį dokumentą, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

c)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra patikos fondas:

1)

3 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją;

2)

5 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją;

3)

6, 7 ir 9 straipsniuose nurodytą informaciją;

4)

8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją;

5)

jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų iki 20 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, strateginį dokumentą, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

6)

jei dėl siūlomo įsigijimo siūlomas įsigyjantis asmuo įgytų nuo 20 iki 50 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, strateginį dokumentą, kaip nurodyta 11 straipsnyje.

2.   1 dalyje nurodytas tikslinis subjektas turi atitikti šiuos kriterijus:

a)

jis nelaiko savo klientų turto;

b)

jis nėra gavęs leidimo teikti investicinių paslaugų ir vykdyti veiklos „Sandorių vykdymas savo sąskaita“ arba „Įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (ar) finansinių priemonių išplatinimas tvirtai įsipareigojus pirkti“, nurodytos Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose;

c)

jei jis yra gavęs leidimą teikti investicines paslaugas „Portfelio valdymas“, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punkte, turtas, kurį valdo įmonė, nesiekia 500 mln. EUR.

3.   Jei 1 dalyje nurodytą siūlomą įsigyjantį asmenį per praėjusius dvejus metus yra įvertinusi tikslinio subjekto kompetentinga institucija, kuri įvertino 4 ir 5 straipsniuose nurodytą informaciją, tas siūlomas įsigyjantis asmuo pateikia tik tą informaciją, kuri pasikeitė nuo ankstesnio vertinimo.

Jei siūlomas įsigyjantis asmuo pagal pirmą pastraipą teikia tik tą informaciją, kuri pasikeitė nuo ankstesnio vertinimo, siūlomas įsigyjantis asmuo pasirašo deklaraciją, informuodamas tikslinio subjekto kompetentingą instituciją, kad likusios informacijos atnaujinti nereikia.

14 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. liepos 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(2)  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(3)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(4)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).


SPRENDIMAI

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/44


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/1947

2017 m. spalio 23 d.

kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo, dėl to Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo (1) (toliau – Susitarimas) 12 straipsniu įsteigiamas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas). Jame nustatyta, kad Jungtinis komitetas visų pirma turi prižiūrėti, kaip įgyvendinamas Susitarimas;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (2) nustatyta tvarka ir sąlygos, taikomos išduodant vizas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

(3)

reikia parengti bendrąsias gaires, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos visiškai suderintai įgyvendintų Susitarimą, ir paaiškinti Susitarimo nuostatų ir Susitarimo šalių teisės aktų nuostatų, kurias jos toliau taiko Susitarimu nereglamentuojamiems vizų klausimams, tarpusavio ryšį;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo;

(5)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(6)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4); todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(7)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo 12 straipsniu, dėl to Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo grindžiama prie šio sprendimo pridedamu Jungtinio komiteto sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2017 m. spalio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. IVA


(1)  OL L 289, 2013 10 31, p. 2.

(2)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(3)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(4)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).


PROJEKTAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR ARMĖNIJOS RESPUBLIKOS SUSITARIMU DĖL VIZŲ REŽIMO SUPAPRASTINIMO ĮSTEIGTO JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …/…

… m. … … d.

dėl to Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo (1) (toliau – Susitarimas), ypač į jo 12 straipsnį,

kadangi Susitarimas įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo įgyvendinimo bendrosios gairės išdėstomos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta …

Europos Sąjungos vardu

Armėnijos Respublikos vardu


(1)  OL L 289, 2013 10 31, p. 2.


PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR ARMĖNIJOS RESPUBLIKOS SUSITARIMO DĖL VIZŲ REŽIMO SUPAPRASTINIMO ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS GAIRĖS

Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo (toliau – Susitarimas), kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d., tikslas – remiantis abipusiškumo principu supaprastinti vizų išdavimo Armėnijos piliečiams, kai numatomo buvimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tvarką.

Siekiant supaprastinti vizų išdavimo Armėnijos piliečiams tvarką, Susitarime remiantis abipusiškumo principu nustatomos teisiškai privalomos teisės ir pareigos.

Šiomis gairėmis, kurias priėmė Susitarimo 12 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas), siekiama užtikrinti, kad Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos darniai įgyvendintų Susitarimą. Šios gairės nėra Susitarimo dalis, todėl jos nėra teisiškai privalomos. Vis dėlto diplomatinio ir konsulinio korpuso darbuotojams primygtinai rekomenduojama nuosekliai jomis vadovautis įgyvendinant Susitarimą.

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Susitarimą, šios gairės turėtų būti atnaujinamos; už jų atnaujinimą atsakingas Jungtinis komitetas.

Siekdamos užtikrinti nuolatinį ir darnų Susitarimo įgyvendinimą ir laikydamosi Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių, šalys susitarė tarp oficialių Jungtinio komiteto posėdžių palaikyti neformalius ryšius, kad būtų galima spręsti skubius klausimus. Išsamios ataskaitos dėl šių klausimų ir neformalių ryšių bus pateiktos kitame Jungtinio komiteto posėdyje.

1.   BENDRIEJI KLAUSIMAI

1.1.   Tikslas ir taikymo sritis

Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad:

„1.   Šiuo Susitarimu siekiama supaprastinti vizų ne ilgesniam kaip 90 dienų per 180 dienų buvimo laikotarpiui išdavimo tvarką Armėnijos piliečiams“.

Susitarimas taikomas visiems Armėnijos piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti trumpalaikes vizas, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena.

Susitarimas netaikomas asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Armėnijoje. Tos kategorijos asmenims taikomos Sąjungos vizų acquis taisyklės.

Nuo 2013 m. sausio 10 d. visiems Sąjungos ir Šengeno asocijuotųjų valstybių piliečiams, vykstantiems į Armėniją ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui arba vykstant tranzitu per Armėnijos teritoriją, taikomas bevizis režimas.

Susitarimo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad:

„2.   Jei Armėnija vėl imtų taikyti vizų režimą Sąjungos piliečiams ar tam tikrų kategorijų Sąjungos piliečiams, Armėnijos piliečiams pagal šį Susitarimą taikomos tokios pačios lengvatos automatiškai abipusiškumo principu būtų taikomos ir Sąjungos piliečiams“.

1.2.   Susitarimo taikymo sritis

Susitarimo 2 straipsnyje nustatyta, kad:

„1.   Šiuo Susitarimu numatomas vizų režimo supaprastinamas Armėnijos piliečiams taikomas tik tais atvejais, kai jiems taikomas vizų režimas pagal Sąjungos arba valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, šį Susitarimą arba kitus tarptautinius susitarimus.

2.   Šio Susitarimo nuostatose nenumatytiems klausimams, pvz., atsisakymui išduoti vizą, kelionės dokumentų pripažinimui, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymui ir draudimui įvažiuoti bei išsiuntimo priemonėms, bus taikoma Armėnijos arba valstybių narių nacionalinė teisė arba Sąjungos teisė.“

Nedarant poveikio Susitarimo 10 straipsniui, Susitarimas neturi įtakos galiojančioms vizos reikalavimo ir jo netaikymo taisyklėms. Pavyzdžiui, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (1) 4 straipsniu, valstybėms narėms leidžiama vizos reikalavimo netaikyti, be kitų asmenų kategorijų, civilinio oro ir jūrų transporto įgulos nariams.

Atsižvelgiant į tai, reikėtų pridurti, kad pagal 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (2) 21 straipsnį visos Šengeno valstybės narės turi pripažinti, kad viena kitos išduotos ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi galioja trumpalaikiam buvimui viena kitos teritorijoje. Visos Šengeno valstybės narės pripažįsta Šengeno asocijuotųjų šalių išduotus leidimus gyventi, D kategorijos vizas ir trumpalaikes vizas, reikalingas atvykimui ir trumpam buvimui.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009 (3) (Vizų kodeksas) taikomas visiems Susitarimo taikymo sričiai nepriskiriamiems klausimams, kaip antai Šengeno valstybės narės, atsakingos už prašymo išduoti vizą tvarkymą, nustatymui, atsisakymo išduoti vizą pagrindimui, teisei apskųsti neigiamą sprendimą ir asmeninio pokalbio su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu bendrai taisyklei, taip pat visos atitinkamos informacijos apie prašymą išduoti vizą teikimui. Be to, Susitarimo taikymo sričiai nepriskiriamiems klausimams taip pat toliau taikomos Šengeno taisyklės (t. y. dėl atsisakymo leisti atvykti į teritoriją, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymo ir kt.) bei nacionalinė teisė (t. y. dėl kelionės dokumentų pripažinimo, išsiuntimo priemonių ir kt.).

Net jeigu tenkinamos Susitarime nustatytos sąlygos, pavyzdžiui, prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia 4 straipsnyje išvardytoms keliautojų kategorijoms nustatytą kelionės tikslą patvirtinančius dokumentus, vis tiek gali būti atsisakyta išduoti vizą, jeigu netenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (4) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento, dėl jo Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) paskelbtas perspėjimas, asmuo laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir kt.

Toliau taikomos kitos pagal Vizų kodeksą leidžiamos lanksčios vizų išdavimo sąlygos. Pavyzdžiui, asmenims, kurie nepatenka į Susitarimo 5 straipsnyje nustatytas asmenų kategorijas, gali būti išduodamos daugkartinės ilgalaikės vizos, galiojančios iki penkerių metų, jeigu tenkinamos Vizų kodekso 24 straipsnyje nustatytos sąlygos. Taip pat bus toliau taikomos Vizų kodekso 16 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis leidžiama neimti vizos mokesčio arba jį sumažinti.

1.3.   Susitarimo taikymo sričiai priskiriamos vizų rūšys

Susitarimo 3 straipsnio d punkte nustatyta, kad „viza“ – tai „valstybės narės išduotas leidimas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį nuo atvykimo į valstybių narių teritoriją dienos“.

Susitarime nustatyta supaprastinta tvarka taikoma ir vienodoms vizoms, ir riboto teritorinio galiojimo vizoms.

1.4.   Viza nustatyto leidžiamo buvimo trukmės apskaičiavimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 610/2013 (5) iš naujo apibrėžta trumpalaikio buvimo sąvoka. Dabartinė trumpalaikio buvimo apibrėžtis suformuluota taip: „kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį“. Ši apibrėžtis įsigaliojo 2013 m. spalio 18 d. ir yra pateikta Šengeno sienų kodekse.

Atvykimo diena bus laikoma pirma buvimo valstybių narių teritorijoje diena, o išvykimo diena – paskutinė buvimo valstybių narių teritorijoje diena. Sąvoka „bet kurį“ reiškia, kad, siekiant patikrinti, ar vis dar laikomasi 90 dienų per 180 dienų laikotarpį reikalavimo, taikomas slankus 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per paskutinių 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad, jei valstybių narių teritorijoje nebūnama nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį, galima skaičiuoti naują buvimo iki 90 dienų laikotarpį.

Trumpalaikio buvimo skaičiuoklę, kuria galima apskaičiuoti pagal naująsias taisykles leidžiamo buvimo laikotarpį, galima rasti internete adresu http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/borders-and-visas/border-crossing/index_en.htm.

Buvimo trukmės apskaičiavimo pagal dabartinę apibrėžtį pavyzdys

Asmuo, turintis daugkartinę vizą vieniems metams (nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. balandžio 18 d.), pirmą kartą atvyksta 2014 m. balandžio 19 d. ir būna tris dienas. Paskui tas pats asmuo dar kartą atvyksta 2014 m. birželio 18 d. ir būna 86 dienas. Kokia yra padėtis konkrečiomis datomis? Kada tas asmuo vėl galės atvykti?

2014 m. rugsėjo 11 d.: per pastarąsias 180 dienų (nuo 2014 kovo 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d.) asmuo buvo tris dienas (2014 m. balandžio 19–21 d.) ir dar 86 dienas (nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d.), t. y. 89 dienas. Tai reiškia, kad leidžiamo buvimo trukmė neviršyta. Asmuo gali būti dar vieną dieną.

2014 m. spalio 16 d.: asmuo gali atvykti ir būti dar tris dienas. 2014 m. spalio 16 d. buvimo nuo 2014 m. balandžio 19 d. laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 m. spalio 17 d. buvimo nuo 2014 m. balandžio 20 d. laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį ir pan.).

2014 m. gruodžio 15 d.: asmuo gali atvykti ir būti dar 86 dienas. 2014 m. gruodžio 15 d. buvimo nuo 2014 m. birželio 18 d. laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 m. gruodžio 16 d. buvimo nuo 2014 m. birželio 19 d. laikotarpis nebeaktualus ir pan.

1.5.   Padėtis, susijusi su valstybėmis narėmis, kurios taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas, valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja įgyvendinant Sąjungos bendrą vizų politiką, ir asocijuotosiomis šalimis

Valstybėms narėms, kurios į Sąjungą įstojo 2004 m. (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija), 2007 m. (Bulgarija ir Rumunija) ir 2013 m. (Kroatija), Susitarimas privalomas nuo jo įsigaliojimo dienos.

Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija įgyvendina dar ne visas Šengeno acquis nuostatas. Šios šalys ir toliau išduos nacionalines vizas, galiojančias tik jų teritorijoje. Šioms valstybėms narėms visiškai įgyvendinus Šengeno acquis, jos taikys Susitarimą visa apimtimi.

Visiems klausimams, nepriskiriamiems Susitarimo taikymo sričiai, nacionalinė teisė bus taikoma iki tos dienos, kai tos valstybės narės visiškai įgyvendins Šengeno acquis. Nuo tos dienos klausimams, kurie nereglamentuojami Susitarimu, bus taikomos Šengeno taisyklės ir (arba) nacionalinė teisė.

Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija gali pripažinti visų Šengeno valstybių narių bei asocijuotųjų šalių išduotus leidimus gyventi, D kategorijos vizas ir trumpalaikes vizas, išduotas trumpalaikiam buvimui jų teritorijoje (6).

Susitarimas netaikomas Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei, tačiau prie jo pridėtos bendros deklaracijos, kuriose išreikštas tų valstybių narių pageidavimas su Armėnija sudaryti dvišalius susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo.

Nors Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija yra asocijuotosios Šengeno susitarimo šalys, joms Susitarimas netaikomas. Vis dėlto prie Susitarimo pridėta bendra deklaracija dėl šių asocijuotųjų Šengeno susitarimo šalių pageidavimo nedelsiant su Armėnija sudaryti dvišalius susitarimus dėl trumpalaikių vizų išdavimo režimo supaprastinimo.

1.6.   Susitarimas ir dvišaliai susitarimai

Susitarimo 13 straipsnyje nustatyta, kad:

„Nuo įsigaliojimo dienos šis Susitarimas yra viršesnis už visų dvišalių arba daugiašalių sutarčių ar susitarimų, sudarytų tarp atskirų valstybių narių ir Armėnijos, nuostatas tiek, kiek šių sutarčių ar susitarimų nuostatos apima klausimus, reglamentuojamus šiuo Susitarimu“.

Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos nustojo būti taikomos valstybių narių ir Armėnijos sudarytų dvišalių susitarimų nuostatos dėl klausimų, priskiriamų Susitarimo taikymo sričiai. Pagal Sąjungos teisę valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad pašalintų nesuderinamas savo dvišalių susitarimų ir Susitarimo nuostatas.

Jei valstybė narė yra sudariusi su Armėnija dvišalį susitarimą arba sutartį dėl klausimų, kuriems Susitarimas netaikomas, įsigaliojus Susitarimui toks susitarimas arba sutartis būtų taikomi toliau.

II.   KONKREČIOS NUOSTATOS

2.1.   Visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims galiojančios taisyklės

Primenama, kad toliau nurodytos lengvatos, susijusios su vizos mokesčiu, prašymų išduoti vizą tvarkymo procedūrų trukme, išvykimu, jeigu buvo prarasti arba pavogti dokumentai, ir vizos pratęsimu išskirtinėmis aplinkybėmis, taikomos visiems Armėnijos piliečiams, kurie pateikia prašymą išduoti vizą, ir vizos turėtojams, įskaitant turistus.

2.1.1.   Prašymo išduoti vizą tvarkymo mokestis

Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.   Prašymo išduoti vizą tvarkymo mokestis yra 35 EUR“.

Pagal Susitarimo 6 straipsnio 1 dalį prašymo išduoti vizą tvarkymo mokestis yra 35 EUR. Tas mokestis taikomas visiems Armėnijos piliečiams, pateikusiems prašymą išduoti trumpalaikę vizą (įskaitant turistus), neatsižvelgiant į atvykimų skaičių.

Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta (N.B. Įgyvendinimo taisyklės išdėstytos po nurodytos kategorijos):

„2.   Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, nuo prašymo išduoti vizą tvarkymo mokesčio atleidžiami šių kategorijų asmenys:

a)

pensininkai;“

Kad iš šios kategorijos nebūtų imamas vizos mokestis, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti savo, kaip pensininko, statusą patvirtinančius dokumentus, t. y. pensijos knygelę arba pensijos gavimo pažymėjimą. Nuo šio mokesčio neatleidžiama tais atvejais, kai kelionės tikslas yra mokama veikla.

„b)

vaikai, jaunesni nei 12 metų;“.

Kad iš šios kategorijos nebūtų imamas vizos mokestis, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti jų amžių patvirtinantį dokumentą.

„c)

nacionalinių ir regioninių Vyriausybių, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo teismo nariai, jeigu jiems šiuo Susitarimu nėra nustatytas bevizis režimas;“

Regioninių vyriausybių nariais laikomi teritorinių administracijų nariai, t. y. sričių (armėn. marzpet) gubernatoriai ir jų pavaduotojai, taip pat Jerevano meras ir jo (-s) pavaduotojas. Kad iš šios kategorijos nebūtų imamas vizos mokestis, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Armėnijos valdžios institucijų išduotą jų pareigas patvirtinantį dokumentą.

„d)

neįgalieji ir, jei reikia, juos lydintys asmenys;“

Kad nebūtų imamas vizos mokestis, reikėtų pateikti dokumentus, kad abu prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys priklauso šiai kategorijai. Prašymus išduoti vizą pateikiantys neįgalūs asmenys turi pateikti medicinos pažymos, kuria patvirtinama negalia, išrašą. Tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų negalia yra akivaizdi (aklieji, galūnių netekę asmenys), pakanka konsulinės įstaigos vizualaus pripažinimo.

Pagrįstais atvejais prašymą išduoti vizą gali pateikti neįgaliojo atstovas arba globėjas.

„e)

Armėnijos piliečių, teisėtai gyvenančių valstybių narių teritorijoje, arba Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, artimi giminaičiai – sutuoktiniai, vaikai (įskaitant įvaikius), tėvai (įskaitant globėjus), seneliai ir anūkai;

f)

oficialių delegacijų nariams, taip pat nuolatiniams oficialių delegacijų nariams, kurie pagal oficialų Armėnijai adresuotą kvietimą dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos vienos iš valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos;

g)

mokiniai, studentai, aukštesnės studijų pakopos studentai ir lydintieji mokytojai, kurie vyksta studijų arba mokymosi tikslais, įskaitant mainų programas ir kitokią su mokyklomis susijusią veiklą;

h)

žurnalistai ir juos lydintys techniniai darbuotojai, atliekantys profesines pareigas;“

Kad iš šios kategorijos nebūtų imamas vizos mokestis, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad jie yra žurnalistų arba žiniasklaidos darbuotojų profesinių organizacijų nariai.

„i)

tarptautinių sporto renginių dalyviai ir juos lydintys asmenys, atliekantys profesines pareigas;“

Sirgaliai nebus laikomi lydinčiais asmenimis.

„j)

pilietinės visuomenės organizacijų atstovai ir valstybėse narėse registruotų armėnų bendruomenės ne pelno organizacijų kviestiniai asmenys, vykstantys dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas arba visos Armėnijos ir armėnų bendruomenės paramos programas;“

Kad iš šios kategorijos nebūtų imamas vizos mokestis, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad jie yra pilietinės visuomenės organizacijų arba ne pelno organizacijų nariai.

„k)

mokslo, akademinėje, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantys asmenys;

l)

asmenys, pateikę dokumentus, įrodančius jų kelionės būtinybę dėl humanitarinių priežasčių, įskaitant skubios medicininės pagalbos gavimą, ir tokį asmenį lydintis asmuo arba asmenys, vykstantys į artimo giminaičio laidotuves arba norintys aplankyti sunkiai sergantį artimą giminaitį.“

Iš pirmiau minėtų kategorijų asmenų neimamas joks mokestis. Be to, pagal Vizų kodekso 16 straipsnio 4 dalį reikalavimas mokėti vizos mokestį netaikomas šių kategorijų asmenims:

trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, Europos Sąjungoje keliaujantiems mokslinių tyrimų vykdymo tikslais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje Nr. 2005/761/EB (7);

ne pelno organizacijų atstovams, ne vyresniems nei 25 metų amžiaus, dalyvaujantiems seminaruose, konferencijose, sporto, kultūriniuose ar švietimo renginiuose, kuriuos organizuoja ne pelno organizacijos.

Vizų kodekso 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad:

„6.   Atskirais atvejais mokėtina vizos mokesčio suma gali būti neimama arba sumažinama, kai šia priemone skatinami kultūriniai ar sportiniai interesai bei interesai užsienio politikos bei vystymosi politikos srityse ir kitose esminių visuomeninės svarbos interesų srityse arba dėl humanitarinių priežasčių“.

Vizų kodekso 16 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vizos mokestis mokamas eurais, trečiosios šalies, kurioje pateikiamas prašymas, nacionaline valiuta arba paprastai toje trečiojoje šalyje naudojama valiuta ir jis nėra grąžinamas, išskyrus atvejus, kai prašymas yra nepriimtinas arba kai konsulatas nėra kompetentingas.

Siekiant išvengti neatitikimų, dėl kurių galėtų būti ieškoma palankiausių vizų išdavimo sąlygų, tais atvejais, kai mokestis mokamas užsienio valiuta, valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Armėnijoje visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems Armėnijos piliečiams turėtų nustatyti panašų vizos mokestį.

Pagal Vizų kodekso 16 straipsnio 8 dalį prašymą išduoti vizą pateikusiems Armėnijos piliečiams išduodamas sumokėto vizos mokesčio kvitas.

Susitarimo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„3.   Jei išduodama vizas valstybė narė bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėju, jis gali imti aptarnavimo mokestį. Šis mokestis proporcingas išorės paslaugų teikėjo išlaidoms, patirtoms teikiant paslaugą, ir neviršija 30 EUR. Valstybės narės gali, kaip ir anksčiau, visiems prašymą išduoti vizą teikiantiems asmenims leisti teikti prašymus tiesiogiai jų konsulatuose.“

Vizų kodekso 43 straipsnyje pateikiama išsami informacija apie bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais būdus ir jų užduotis.

2.1.2.   Prašymų išduoti vizą tvarkymo procedūrų trukmė

Susitarimo 7 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos priima sprendimą dėl prašymo išduoti vizą per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ir vizai išduoti reikalingų dokumentų gavimo dienos.

2.   Atskirais atvejais, t. y. jeigu reikalingas išsamesnis prašymo nagrinėjimas, sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.

3.   Skubiais atvejais sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 2 arba mažiau darbo dienų.“

Iš esmės sprendimas dėl prašymo išduoti vizą bus priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo priimtino prašymo išduoti vizą pateikimo dienos.

Atskirais atvejais, t. y. kai reikia išsamiau nagrinėti prašymą, arba atstovavimo atveju, kai konsultuojamasi su atstovaujamosios valstybės narės valdžios institucijomis, tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.

Visi tie terminai pradedami skaičiuoti tik tada, kai parengiama prašymo byla, t. y. nuo prašymo išduoti vizą ir patvirtinamųjų dokumentų gavimo dienos.

Paprastai valstybių narių diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, kuriose veikia susitikimo paskyrimo sistema, laikas iki susitikimo neskaičiuojamas kaip prašymo nagrinėjimo laikas. Šiuo klausimu, taip pat kitais praktiniais prašymo išduoti vizą pateikimo sąlygų klausimais, taikomos Vizų kodekso 9 straipsnyje nustatytos bendros taisyklės.

Kaip nustatyta Susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje, jei reikalaujama, kad prašymai išduoti vizą būtų teikiami susitarus dėl susitikimo, toks susitikimas „paprastai turi įvykti per dvi savaites nuo tos dienos, kai jo buvo paprašyta“.

„Pagrįstais skubos atvejais“ (kai dėl priežasčių, kurių prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo negalėjo numatyti, prašymo išduoti vizą nebuvo galima pateikti anksčiau) „konsulatas gali leisti prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims pateikti jį nesusitarus dėl susitikimo arba susitikimas paskiriamas nedelsiant.“

Nustatant susitikimo laiką reikėtų atsižvelgti į galimą skubą, kurios gali paprašyti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo. Sprendimą sutrumpinti sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpį, nustatytą Susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje, priima konsulinis pareigūnas.

2.1.3.   Vizos pratęsimas išskirtinėmis aplinkybėmis

Susitarimo 9 straipsnyje nustatyta, kad:

„Armėnijos piliečiams, kurie negali išvykti iš valstybių narių teritorijos iki jų vizoje nurodytos datos dėl force majeure arba humanitarinių priežasčių, vizos terminas pratęsiamas nemokamai pagal priimančiosios valstybės teisės aktus laikotarpiui, kurio reikia grįžti į valstybę, kurioje jie gyvena“.

Dėl vizos galiojimo pratęsimo dėl pagrįstų asmeninių priežasčių, kai vizos turėtojas negali išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos įklijoje nurodytos datos, taikomas Vizų kodekso 33 straipsnio nuostatos, jeigu tai suderinama su Susitarimo nuostatomis. Vis dėlto pagal Susitarimą viza nemokamai pratęsiama dėl force majeure arba humanitarinių priežasčių.

2.2.   Taisyklės, taikomos tam tikrų kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims

2.2.1.   Kelionės tikslą patvirtinantys dokumentai

Iš Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų asmenų bus reikalaujama pateikti tik nurodytus kelionės tikslą patvirtinančius dokumentus. Kaip nustatyta Susitarimo 4 straipsnio 3 dalyje, nebus reikalaujama jokio kito kelionės tikslo pagrindimo, kvietimo arba patvirtinimo. Vis dėlto tai nereiškia, kad nebus reikalaujama asmeniškai pateikti prašymą išduoti vizą arba dokumentus, kuriais patvirtinamas, pavyzdžiui, pragyvenimo šaltinis.

Jei atskirais atvejais išlieka abejonių dėl kelionės tikslą patvirtinančio dokumento autentiškumo, pagal Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali būti kviečiamas atvykti į ambasadą ir (arba) konsulatą papildomo išsamaus pokalbio, per kurį tam prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui gali būti pateikiama klausimų dėl faktinio kelionės tikslo arba ketinimo grįžti. Tokiais atskirais atvejais prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali pats arba išimtiniais atvejais konsulinio pareigūno prašymu pateikti papildomų dokumentų. Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip laikomasi šių nuostatų.

Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nenurodytų kategorijų asmenims (pavyzdžiui, turistams) toliau taikomos bendrosios taisyklės, susijusios su kelionės tikslą patvirtinančiais dokumentais. Šios taisyklės taip pat taikomos dokumentams dėl tėvų sutikimo, reikalingo jaunesnių kaip 18 metų vaikų kelionių atveju.

Klausimams, nepriskiriamiems Susitarimo taikymo sričiai, kaip antai kelionės dokumentų pripažinimui arba grįžimo ir pakankamų pragyvenimo lėšų garantijoms, taikomos Šengeno taisyklės ir nacionalinė teisė.

Paprastai kartu su prašymu išduoti vizą bus pateikiamas Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujamo dokumento originalas. Vis dėlto konsulatas gali pradėti nagrinėti prašymą išduoti vizą remdamasis dokumento faksimile arba kopijomis. Nepaisant to, konsulatas gali paprašyti dokumento originalo, kai pateikiamas pirmasis prašymas išduoti vizą; dokumento originalo taip pat bus prašoma atskirais atvejais, jeigu kyla abejonių.

Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad:

„1.   Šių kategorijų Armėnijos piliečiams pakanka toliau išvardytų dokumentų vykimo į kitą Šalį tikslui pagrįsti:

a)

artimiems giminaičiams – sutuoktiniams, vaikams (įskaitant įvaikius), tėvams (įskaitant globėjus), seneliams ir anūkams, – lankantiems Armėnijos piliečius, teisėtai gyvenančius valstybių narių teritorijoje, arba Sąjungos piliečius, gyvenančius valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje:

priimančiojo asmens raštiško kvietimo;“.

Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktu reglamentuojama Armėnijos piliečių artimų giminaičių, vykstančių į valstybes nares aplankyti Armėnijos piliečių, teisėtai gyvenančių valstybių narių teritorijoje, arba Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, padėtis.

Kviečiančiojo asmens parašo autentiškumą turi patvirtinti kompetentinga institucija, remdamasi gyvenamosios šalies nacionalinės teisės aktais. Kvietimą turėtų patvirtinti kompetentingos institucijos. Armėnijos Respublikos vyriausybės pavedimu valstybėse narėse dirbančių diplomatų, techninių ir administracijos darbuotojų bei kitų pareigūnų parašų autentiškumas tvirtinamas diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos vadovo raštu arba verbaline nota.

„b)

oficialių delegacijų nariams, taip pat nuolatiniams tokių delegacijų nariams, kurie pagal oficialų Armėnijai adresuotą kvietimą dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos vienos iš valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos:

kompetentingos Armėnijos valdžios institucijos rašto, kuriuo patvirtinama, kad prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo yra šios delegacijos narys (arba šios delegacijos nuolatinis narys), vykstantis į kitos Šalies teritoriją dalyvauti minėtuose renginiuose, kartu su oficialaus kvietimo kopija;“

Kompetentingos valdžios institucijos rašte, kuriuo patvirtinama, kad prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo yra delegacijos narys, vykstantis į kitos Šalies teritoriją dalyvauti oficialiame renginyje, turi būti nurodyti prašymą išduoti vizą teikiančio asmens vardas ir pavardė. Oficialiame kvietime nereikia nurodyti prašymą išduoti vizą teikiančio asmens vardo ir pavardės, tačiau tai gali būti daroma tuo atveju, kai kvietimas skiriamas konkrečiam asmeniui.

Ta nuostata taikoma oficialių delegacijų nariams, neatsižvelgiant į jų turimo paso rūšį.

„c)

mokiniams, studentams, aukštesnės studijų pakopos studentams ir lydintiesiems mokytojams, kurie vyksta studijų arba mokymosi tikslais, įskaitant mainų programas ir kitokią su mokyklomis susijusią veiklą:

raštiško priimančiojo universiteto, koledžo arba mokyklos kvietimo arba studento pažymėjimo arba kursų, kuriuos ketinama lankyti, pažymėjimo;“

Studento pažymėjimas, kaip kelionės tikslo patvirtinimas, priimamas tik jeigu jį išdavė priimantysis universitetas, koledžas ar mokykla, kurioje vyks studijos arba mokymas.

„d)

dėl medicininių priežasčių vykstantiems asmenims ir, jei reikia, juos lydintiems asmenims:

oficialaus medicinos įstaigos dokumento, kuriuo patvirtinama, kad būtina medicininė priežiūra šioje institucijoje ir būtinas lydintysis asmuo, taip pat pakankamų lėšų medicininiam gydymui apmokėti įrodymo;“

Turės būti pateikiamas medicinos įstaigos dokumentas, kuriuo patvirtinami trys aspektai: būtina medicininė priežiūra šioje įstaigoje, būtinas lydintysis asmuo ir pakankamos lėšos medicininiam gydymui apmokėti, pvz., išankstinio apmokėjimo dokumentas.

„e)

žurnalistams ir juos lydintiems techniniams darbuotojams, atliekantiems profesines pareigas:

profesinės organizacijos arba prašymą išduoti vizą teikiančio asmens darbdavio išduoto pažymėjimo arba kito dokumento, kuriuo patvirtinama, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas, ir kad kelionės tikslas – atlikti žurnalistinį darbą, arba kad šis asmuo yra žurnalistą lydintis techninis darbuotojas, atliekantis profesines pareigas;“

Šiai kategorijai nepriskiriami laisvai samdomi žurnalistai ir jų asistentai.

Turi būti pateikiamas pažymėjimas arba dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas arba profesines pareigas atliekantis lydintysis asmuo, ir to asmens darbdavio išduoto dokumento, kuriame nurodoma, kad kelionės tikslas – atlikti arba padėti atlikti žurnalistinį darbą, originalas.

Armėnijoje veikia keletas profesinių organizacijų, kurios atstovauja žurnalistų arba juos lydinčių profesines pareigas atliekančių asmenų interesams ir galėtų išduoti pažymėjimus, kuriais būtų patvirtinama, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas arba lydintysis asmuo, atliekantis konkrečias profesines pareigas. Norėdami įvertinti tų profesinių organizacijų statusą, konsulatų darbuotojai gali apsilankyti interneto svetainėje www.e-register.am. Konsulatai taip pat gali priimti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens darbdavio išduotą pažymėjimą.

„f)

tarptautinių sporto renginių dalyviams ir juos lydintiems asmenims, atliekantiems profesines pareigas:

priimančiosios organizacijos, valstybių narių kompetentingų institucijų, nacionalinių sporto federacijų arba nacionalinių olimpinių komitetų raštiško kvietimo;“

Tarptautinių sporto renginių atveju į lydinčiųjų asmenų sąrašą bus įtraukiami tik profesines pareigas atliekantys asmenys: treneriai, masažuotojai, vadybininkai, medicinos darbuotojai ir sporto klubų vadovai. Todėl sirgaliai nebus laikomi lydinčiaisiais asmenimis.

„g)

verslininkams ir verslo organizacijų atstovams:

priimančiojo juridinio asmens arba įmonės, tokio juridinio asmens arba įmonės organizacijos, biuro arba filialo, valstybių narių valstybinės ar vietos valdžios institucijos arba prekybos ir pramonės parodų, konferencijų ir simpoziumų, rengiamų vienos iš valstybių narių teritorijoje, organizacinio komiteto raštiško kvietimo, patvirtinto kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalinės teisės aktus;“

Norėdami patikrinti, ar verslo organizacija egzistuoja, konsulatų darbuotojai gali apsilankyti interneto svetainėje www.e-register.am.

„h)

laisvųjų profesijų atstovams, dalyvaujantiems tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose:

priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo, kuriuo patvirtinama, kad atitinkamas asmuo dalyvauja renginyje;

i)

pilietinės visuomenės organizacijų atstovams ir valstybėse narėse registruotų armėnų bendruomenės ne pelno organizacijų kviestiniams asmenims, vykstantiems dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas arba visos Armėnijos ir armėnų bendruomenės paramos programas:

priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo, patvirtinimo, kad asmuo yra pilietinės visuomenės organizacijos atstovas arba dalyvauja visos Armėnijos arba armėnų bendruomenės paramos veikloje ir tokios organizacijos įsteigimo pažymėjimo iš atitinkamo registro, išduoto valstybinės valdžios institucijos pagal nacionalinės teisės aktus;“

Turi būti pateikiamas pilietinės visuomenės organizacijos dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo atstovauja tai organizacijai.

Kompetentinga Armėnijos valdžios institucija, išduodanti pilietinės visuomenės organizacijos įsteigimo pažymėjimą, yra Teisingumo ministerija.

Registras, kuriame registruojami pilietinės visuomenės organizacijų įsteigimo pažymėjimai, yra Valstybinis juridinių asmenų registras. Teisingumo ministerija tvarko elektroninę NVO duomenų bazę, kurią galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje adresu https://www.e-register.am.

Susitarimas netaikomas atskiriems pilietinės visuomenės organizacijų nariams.

„j)

mokslo, akademinėje, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantiems asmenims:

priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo dalyvauti tokioje veikloje“;

„k)

vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Armėnijoje registruotomis transporto priemonėmis:

raštiško Armėnijos nacionalinės vežėjų asociacijos (sąjungos), teikiančios tarptautinių pervežimų keliais paslaugas, prašymo, kuriame nurodomas kelionių tikslas, maršrutas, trukmė ir dažnumas;“

Armėnijos nacionalinė vežėjų asociacija, kompetentinga išduoti raštiškus prašymus profesionaliems vairuotojams, yra Armėnijos tarptautinė vežėjų asociacija (angl. AIRCA).

„l)

susigiminiavusių miestų ir kitų savivaldos institucijų organizuojamų oficialių mainų programų dalyviams:

šių miestų administracijos vadovų (merų) arba savivaldos institucijų raštiško kvietimo;“.

Miesto ar rajono administracijos vadovas arba meras, kompetentingas išduoti raštišką kvietimą, yra priimančiojo miesto ar rajono, kuriame bus vykdoma miestų giminiavimosi veikla, administracijos vadovas arba meras. Tai kategorijai priskiriami tik oficialiai susigiminiavę miestai.

„m)

lankantiesiems kariškių arba civilių kapus:

oficialaus dokumento, patvirtinančio palaidojimo faktą ir tai, kad kapas yra išlikęs, taip pat pareiškėjo ir palaidoto asmens giminystės arba kitokio ryšio įrodymo.“

Susitarime konkrečiai nenurodyta, kurios šalies institucijos turėtų išduoti minėtą oficialų dokumentą: šalies, kurioje yra kapas, ar šalies, kurioje gyvena kapą norintis aplankyti asmuo. Reikėtų pripažinti, kad tokį oficialų dokumentą gali išduoti bet kurios šalies kompetentingos institucijos.

Turi būti pateikiamas minėtas oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas palaidojimo faktas ir tai, kad kapas yra išlikęs, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ir palaidoto asmens giminystės arba kitokio ryšio įrodymas.

Susitarimu nenustatoma jokių naujų fizinių ar juridinių asmenų, teikiančių raštiškus kvietimus, atsakomybės taisyklių. Tais atvejais, kai tokie kvietimai išduodami siekiant sukčiauti, taikomi atitinkami Sąjungos ir (arba) nacionalinės teisės aktai.

2.2.2.   Daugkartinių vizų išdavimas

Tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi dažnai keliauti į valstybių narių teritoriją, trumpalaikės vizos gali būti išduodamos keliems apsilankymams, jeigu bendra šių apsilankymų trukmė neviršija 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Susitarimo 5 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda 5 metus galiojančias daugkartines vizas šių kategorijų piliečiams:

a)

sutuoktiniams ir jaunesniems nei 21 metų arba išlaikomiems vaikams (įskaitant įvaikius) ir tėvams (įskaitant globėjus), lankantiems Armėnijos piliečius, teisėtai gyvenančius valstybėse narėse, arba Sąjungos piliečius, gyvenančius valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje;

b)

profesines pareigas atliekantiems nacionalinių ir regioninių Vyriausybių, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo teismo nariams, jeigu jie šiuo Susitarimu nėra atleisti nuo vizos reikalavimo;

c)

nuolatiniams oficialių delegacijų nariams, kurie pagal oficialų Armėnijai adresuotą kvietimą reguliariai turi dalyvauti susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos.

Kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina arba ketinama trumpesnį laikotarpį, išimties tvarka išduodama daugkartinė viza, galiojanti tik atitinkamą laikotarpį, jeigu:

a punkte nurodytų asmenų atveju – teisėtai Sąjungoje gyvenantiems Armėnijos piliečiams išduoto leidimo teisėtai gyventi galiojimo trukmė,

b punkte nurodytų asmenų atveju – tarnybinių įgaliojimų terminas,

c punkte nurodytų asmenų atveju – nuolatinio oficialios delegacijos nario statuso galiojimo trukmė,

yra trumpesni nei penkeri metai.“

Atsižvelgiant į tų kategorijų asmenų profesinį statusą arba jų giminystės ryšius su Armėnijos piliečiu, kuris teisėtai gyvena valstybių narių teritorijoje, arba su Sąjungos piliečiu, gyvenančiu valstybėje narėje, kurios pilietybę tas asmuo turi, jiems galima pagrįstai išduoti daugkartinę vizą, kuri galioja penkerius metus arba kurios galiojimo terminas neviršija tarnybinių įgaliojimų termino ar leidimo teisėtai gyventi galiojimo trukmės, jeigu šie laikotarpiai yra trumpesni nei penkeri metai.

Asmenys, kuriems taikomas Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punktas, turi pateikti dokumentus, kuriais patvirtinama, kad kviečiantysis asmuo gyvena teisėtai.

Asmenys, kuriems taikomas Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies b punktas, turėtų pateikti savo profesinio statuso ir tarnybinių įgaliojimų trukmės patvirtinimą.

Ta nuostata netaikoma asmenims, kuriems taikomas Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies b punktas, jeigu pagal Susitarimą jiems netaikomas vizos reikalavimas, t. y. jeigu jie turi diplomatinį pasą.

Asmenys, kuriems taikomas Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies c punktas, turi pateikti dokumentus, kuriais patvirtinamas jų, kaip nuolatinių oficialių delegacijų narių, statusas ir būtinybė reguliariai dalyvauti posėdžiuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose.

Tais atvejais, kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina ar ketinama trumpesnį laikotarpį, daugkartinė viza galios tik šį laikotarpį.

„2.   Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda vienus metus galiojančias daugkartines vizas šių kategorijų piliečiams (su sąlyga, kad per praėjusius metus jie buvo gavę bent vieną vizą ir pasinaudojo ja laikydamiesi lankomos valstybės teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą jos teritorijoje):

a)

oficialių delegacijų nariams, kurie pagal oficialų Armėnijai adresuotą kvietimą reguliariai dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos;

b)

pilietinės visuomenės organizacijų atstovams ir valstybėse narėse registruotų armėnų bendruomenės ne pelno organizacijų kviestiniams asmenims, vykstantiems į valstybes nares dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas arba visos Armėnijos ir armėnų bendruomenės paramos programas;

c)

tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose dalyvaujantiems laisvųjų profesijų atstovams, kurie reguliariai vyksta į valstybes nares;

d)

mokslo, kultūros arba meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantiems asmenims, kurie reguliariai vyksta į valstybes nares;

e)

studentams ir aukštesnės studijų pakopos studentams, kurie reguliariai vyksta studijų arba mokymosi tikslais, įskaitant mainų programas;

f)

susigiminiavusių miestų ir kitų savivaldos institucijų organizuojamų oficialių mainų programų dalyviams;

g)

asmenims, kuriems dėl medicininių priežasčių būtina reguliariai lankytis valstybėse narėse, ir, jei reikia, juos lydintiems asmenims;

h)

žurnalistams ir juos lydintiems techniniams darbuotojams, atliekantiems profesines pareigas;

i)

verslininkams ir verslo organizacijų atstovams, reguliariai vykstantiems į valstybes nares;

j)

tarptautinių sporto renginių dalyviams ir juos lydintiems asmenims, atliekantiems profesines pareigas;

k)

vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Armėnijoje registruotomis transporto priemonėmis.

Kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina arba ketinama trumpesnį laikotarpį, nukrypstant nuo pirmo sakinio išduodama tik atitinkamą laikotarpį galiojanti daugkartinė viza.“

Iš esmės vienus metus galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos pirmiau nurodytų kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims, jeigu per ankstesnius metus (12 mėnesių) prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo buvo gavęs bent vieną vizą, pasinaudojo ja laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teritorijoje (-ose) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą (pavyzdžiui, neviršijo leidžiamo buvimo trukmės) ir jeigu prašymas išduoti daugkartinę vizą yra pagrįstas.

Tais atvejais, kai nėra pagrindo išduoti vienus metus galiojančią vizą, pavyzdžiui, mainų programa trunka trumpiau nei metus arba asmeniui į keliones vykti reikia ne visus metus, vizos galiojimo trukmė bus trumpesnė nei vieni metai, jeigu tenkinami kiti vizos išdavimo reikalavimai.

„3.   Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos šio straipsnio 2 dalyje išvardytų kategorijų asmenims išduoda nuo 2 iki 5 metų galiojančias daugkartines vizas, su sąlyga, kad per praėjusius 2 metus jie pasinaudojo vienus metus galiojančia daugkartine viza laikydamiesi lankomos valstybės teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą jos teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina arba ketinama trumpesnį laikotarpį – tuomet išduodama tik atitinkamą laikotarpį galiojanti daugkartinė viza.

4.   Šio straipsnio 1–3 dalyse išvardytų asmenų visa buvimo valstybių narių teritorijoje trukmė negali viršyti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.“

Nuo dvejų iki penkerių metų galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims su sąlyga, kad per praėjusius dvejus metus (24 mėnesius) jie pasinaudojo dviem vienus metus galiojančiomis daugkartinėmis vizomis laikydamiesi lankomos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teritorijoje (-ose) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą, ir prašymas išduoti daugkartinę vizą tebėra pagrįstas. Reikia pažymėti, kad nuo dvejų iki penkerių metų galiojanti viza bus išduodama tik tais atvejais, jeigu prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui per ankstesnių dvejų metų (24 mėnesių) laikotarpį buvo išduotos dvi bent vienus metus galiojusios vizos ir jeigu tas asmuo jomis naudojosi laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teritorijoje galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, įvertinusios kiekvieną prašymą išduoti vizą, nuspręs, kokiam laikotarpiui – nuo dvejų iki penkerių metų – išduoti šias vizas.

Nėra įpareigojimo išduoti daugkartinę vizą, jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo nepasinaudojo anksčiau išduota viza.

2.2.3.   Diplomatinių pasų turėtojai

Susitarimo 10 straipsnyje nustatyta:

„1.   Armėnijos piliečiai, turintys galiojančius diplomatinius pasus, gali atvykti į valstybių narių teritoriją, iš jos išvykti arba vykti per ją tranzitu be vizų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai valstybių narių teritorijoje be vizos gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.“

Susitarimu nereglamentuojamos diplomatų skyrimo valstybėse narėse procedūros. Taikoma įprasta akreditavimo procedūra.

III.   BENDRADARBIAVIMAS KELIONĖS DOKUMENTŲ KLAUSIMAIS

Prie Susitarimo pridėtoje bendroje deklaracijoje Šalys susitaria, kad Jungtinis komitetas turėtų įvertinti atitinkamų kelionės dokumentų saugumo lygio poveikį šio Susitarimo veikimui. Todėl Šalys susitarė nuolatos informuoti viena kitą apie priemones, kurių imtasi siekiant, kad vienam asmeniui nebūtų išduodami keli kelionės dokumentai, ir kelionės dokumentų saugumo techniniams aspektams nustatyti, taip pat priemones, susijusias su kelionės dokumentų išdavimo personalizavimo procesu.

IV.   STATISTIKA

Siekiant sudaryti sąlygas Jungtiniam komitetui veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinamas Susitarimas, valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos kas šešis mėnesius pateikia Komisijai statistinius duomenis. Jei įmanoma, tuos statistinius duomenis reikėtų suskirstyti pagal mėnesius ir nurodyti:

kiek kiekvienos rūšies vizų išduota skirtingų Susitarimu nustatytų kategorijų asmenims;

kiek kartų atsisakyta išduoti vizą skirtingų Susitarimu nustatytų kategorijų asmenims;

kiek išduota daugkartinių vizų;

kokia yra išduotų daugkartinių vizų galiojimo trukmė;

kiek nemokamų vizų išduota skirtingų Susitarimu nustatytų kategorijų asmenims.


(1)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(3)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(4)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(5)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 610/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1683/95 ir (EB) Nr. 539/2001 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (EB) Nr. 810/2009 (OL L 182, 2013 6 29, p. 1).

(6)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 565/2014/ES, kuriuo nustatoma supaprastinta asmenų kontrolės prie išorės sienų tvarka, grindžiama vienašališku Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba buvimo joje ne ilgiau kaip 90 per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu ir panaikinami sprendimai Nr. 895/2006/EB ir Nr. 582/2008/EB (OL L 157, 2014 5 27, p. 23).

(7)  2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2005/761/EB, siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais (OL L 289, 2005 11 3, p. 23).


26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/60


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (BUSP) 2017/1948

2017 m. spalio 25 d.

kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/450/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2014 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimą 2014/450/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/423/BUSP (1), ypač į jo 6 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2014 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/450/BUSP;

(2)

2017 m. spalio 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1591 (2005), atnaujino informaciją, susijusią su vienu asmeniu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Sprendimo 2014/450/BUSP priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2014/450/BUSP priedas iš dalies keičiamas, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. spalio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. MAASIKAS


(1)  OL L 203, 2014 7 11, p. 106.


PRIEDAS

Įrašas, susijęs su „ALNSIEM, Musa Hilal Abdalla“, pakeičiamas šiuo įrašu:

„2.

ALNSIEM, Musa Hilal Abdalla

Dar žinomas kaip: a) Sheikh Musa Hilal; b) Abd Allah; c) Abdallah; d) AlNasim; e) Al Nasim; f) AlNaseem; g) Al Naseem; h) AlNasseem; i) Al Nasseem

Pareigos: a) buvęs Sudano Nacionalinės Asamblėjos narys, atstovavęs Al-Waha apygardai; b) buvęs Federalinių reikalų ministerijos specialusis patarėjas c) Mahamid genties Šiaurės Darfūre vyriausiasis vadas

Gimimo data: a) 1964 m. sausio 1 d.; b) 1959 m.

Gimimo vieta: Kutumas

Pilietybė: Sudano

Adresas: a) Kabkabiya, Sudanas; b) Kutumas, Sudanas (gyvena Kabkabiya ir Kutumo mieste, Šiaurės Darfūre, ir yra gyvenęs Chartume).

Pasas: a) Diplomatinis pasas Nr. D014433, išduotas 2013 m. vasario 21 d. (galiojimas baigėsi 2015 m. vasario 21 d.); b) Diplomatinis pasas Nr. D009889, išduotas 2011 m. vasario 17 d. (galiojimas baigėsi 2013 m. vasario 17 d.).

Tapatybės nustatymo informacija: Pilietybės pažymėjimas Nr. A0680623.

Įtraukimo į JT sąrašą data:2006 m. balandžio 25 d.

Kita informacija: Nuoroda į interneto svetainę, kurioje pateikiamas INTERPOLO – JT Saugumo Tarybos specialusis pranešimas: https://www.interpol.int/en/notice/search/un/5795065

Informacija iš Sankcijų komiteto pateiktų įtraukimo į sąrašą priežasčių aprašomojo pobūdžio santraukos:

Alnsiem buvo įtrauktas į sąrašą 2006 m. balandžio 25 d. pagal rezoliucijos 1672 (2006) 1 punktą kaip „Jalul genties Šiaurės Darfūre vyriausiasis vadas“.

Organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje nurodyta, kad jie turi Šiaurės Darfūro vietos valdžios biuro 2004 m. vasario 13 d. memorandumą, kuriuo „vietoje esantiems saugumo padaliniams“ nurodoma „leisti mudžahedinams ir Šeicho Musa Hilal vadovaujamiems savanoriams vykdyti veiklą [Šiaurės Darfūro] rajonuose ir tenkinti jų gyvybinius poreikius“. 2005 m. rugsėjo 28 d. arabų nereguliariosios karinės pajėgos (400 asmenų) atakavo Vakarų Darfūre esančius Aro Sharrow (įskaitant ten esančią šalies viduje perkeltų asmenų stovyklą), Acho ir Gozmena kaimus. Taip pat manoma, kad Musa Hilal dalyvavo Aro Sharrow esančios šalies viduje perkeltų asmenų stovyklos puolime: jo sūnus buvo nužudytas per Sudano išlaisvinimo armijos vykdytą Shareia puolimą, todėl jis vykdė asmeninį kraujo kerštą. Esama pagrįstų priežasčių manyti, kad būdamas genties vyriausiuoju vadu jis yra tiesiogiai atsakingas už šiuos veiksmus ir yra atsakingas už tarptautinės humanitarinės bei žmogaus teisių teisės pažeidimus ir kitus žiaurumus.“


26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/62


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/1949

2017 m. spalio 25 d.

kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/715/ES, kuriame Šri Lanka nustatyta trečiąja šalimi, kurią Komisija pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (1), ypač į jo 31 straipsnį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo sprendimu 2014/715/ES (2) Komisija Šri Lanką nustatė kaip šalį, kurią pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnio 1 dalį laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Tame sprendime Komisija pateikė priežastis, kuriomis remdamasi mano, kad ši šalis, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai skirtų pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti;

(2)

Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/200 (3) Taryba Šri Lanką įtraukė į nebendradarbiaujančių šalių sąrašą, nustatytą Tarybos įgyvendinimo sprendime 2014/170/ES (4);

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 18 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta, kad žuvininkystės produktų importuoti į Sąjungą neleidžiama, jei sužvejotų žuvų kiekio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pripažinta nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba trečiąja šalimi, valdžios institucijos;

(4)

po to, kai Šri Lanka buvo nustatyta kaip nebendradarbiaujanti trečioji šalis, ji stengėsi imtis konkrečių priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti;

(5)

remiantis Komisijos gauta informacija, atrodo, kad Šri Lanka vykdo atitinkamus įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir patvirtino tinkamą teisinę kovos su NNN žvejyba sistemą. Pradėjusi naudoti žurnalus sužvejoto kiekio duomenims registruoti, paskyrusi radijo šaukinius žvejybos laivams ir visame atviroje jūroje plaukiojančiame laivyne įdiegusi laivų stebėjimo sistemą (LSS), ji įvedė tinkamą ir veiksmingą stebėsenos, kontrolės ir tikrinimo sistemą. Ji taip pat sukūrė atgrasomųjų sankcijų sistemą, peržiūrėjo savo žuvininkystės teisinę sistemą ir užtikrino tinkamą sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimą. Šri Lanka dar labiau pagerino regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rekomendacijų ir rezoliucijų laikymąsi, pavyzdžiui, patobulino uosto valstybės kontrolės priemones. Ji į Šri Lankos teisę perkėlė regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisykles ir vadovaudamasi Jungtinių Tautų tarptautiniu neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos veiksmų planu priėmė savo nacionalinį NNN žvejybos prevencijos veiksmų planą;

(6)

todėl atrodo, kad Šri Lanka vykdo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir priemonės, kurių ji ėmėsi kaip vėliavos valstybė, yra pakankamos, kad būtų laikomasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 94, 117 ir 118 straipsnių ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių 18, 19, 20 ir 23 straipsnių nuostatų;

(7)

todėl galima daryti išvadą, kad Šri Lankos pripažinimą nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi lėmusi padėtis yra ištaisyta ir kad ji ėmėsi konkrečių priemonių, kuriomis galima užtikrinti ilgalaikį padėties pagerėjimą;

(8)

todėl Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/992 (5), kuriuo Šri Lanka išbraukiama iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo;

(9)

esant tokioms aplinkybėms, Įgyvendinimo sprendimas 2014/715/ES turėtų būti panaikintas nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/992 įsigaliojimo dienos;

(10)

šis sprendimas Sąjungai nekliudo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 ateityje imtis tolesnių veiksmų tuo atveju, jei Šri Lanka nevykdys pagal tarptautinę teisę jai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančių pareigų užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka 2017 m. vasario 28 d. Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas 2014/715/ES panaikinamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. birželio 22 d.

Priimta Briuselyje 2017 m. spalio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(2)  2014 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/715/ES, kuriuo nustatoma trečioji šalis, kurią Komisija pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (OL L 297, 2014 10 15, p. 13).

(3)  2015 m. sausio 26 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/200, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/170/ES, kuriuo sudaromas trečiųjų šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, kiek tai susiję su Šri Lanka (OL L 33, 2015 2 10, p. 15).

(4)  2014 m. kovo 24 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/170/ES, kuriuo sudaromas trečiųjų šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 91, 2014 3 27, p. 43).

(5)  2016 m. birželio 16 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/992, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/170/ES, kuriuo sudaromas trečiųjų šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 162, 2016 6 21, p. 15).


III Kiti aktai

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/64


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 204/16/COL

2016 m. lapkričio 23 d.

dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos, suteiktos bankams Íslandsbanki hf. ir Arion Bank hf. sudarant paskolos sutartis, kaip įtariama, lengvatinėmis sąlygomis (Islandija) [2017/1950]

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (toliau – Institucija),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61 straipsnį ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Susitarimas dėl Priežiūros institucijos ir Teismo), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolą (toliau – 3 protokolas), ypač į II dalies 7 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį,

PAPRAŠIUSI suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas ir atsižvelgdama į šias pastabas,

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   PROCEDŪRA

(1)

2013 m. rugsėjo 23 d. Institucija gavo skundą, kuriame teigiama, kad bankams Íslandsbanki hf. (toliau – bankas ISB) ir Arion Bank hf. (toliau – bankas Arion) neteisėtai buvo suteikta valstybės pagalba, kai Islandijos centrinis bankas (toliau – ICB) skyrė ilgalaikį finansavimą palankiomis palūkanų sąlygomis (1).

(2)

2013 m. spalio 23 d. raštu Institucija nusiuntė Islandijos institucijoms prašymą suteikti informaciją (2), į jį Islandijos institucijos atsakė 2014 m. sausio 17 d. (3) Šis atvejis vėliau buvo aptartas 2014 m. gegužės mėn. Reikjavike vykusiame Institucijos ir Islandijos institucijų atstovų posėdyje. Po diskusijų 2014 m. birželio 5 d. buvo išsiųstas raštas (4). Šis atvejis vėl buvo aptartas 2015 m. vasario mėn. Reikjavike vykusiame Institucijos ir Islandijos institucijų atstovų posėdyje, kuriame dalyvavo ir ICB atstovas. Po šių diskusijų 2015 m. vasario 24 d. buvo išsiųstas raštas (5), į jį Islandijos institucijos atsakė 2015 m. balandžio 1 d. (6)

(3)

2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 208/15/COL Institucija inicijavo oficialią tyrimo procedūrą dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos, suteiktos bankams ISB ir Arion sudarius paskolų konvertavimo susitarimus, kaip įtariama, lengvatinėmis sąlygomis. 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu (7) Islandijos institucijos pateikė pastabų dėl Institucijos sprendimo. Tą pačią dieną Institucija taip pat gavo vieno iš dviejų įtariamų pagalbos gavėjų, t. y. banko Arion, pastabas (8).

(4)

2015 m. rugsėjo 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (9) buvo paskelbtas sprendimas inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą. 2015 m. spalio 5 d. raštu ICB pateikė pastabų dėl procedūros inicijavimo sprendimo (10).

(5)

2016 m. birželio 14 d. raštu Institucija paprašė suteikti papildomos informacijos apie ICB, bankus ISB ir Arion  (11). Islandijos institucijos prašomą informaciją pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu (12).

2.   PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

2.1.   PAGRINDINIAI FAKTAI

(6)

Atitinkamos priemonės yra susijusios su ICB skolinimu už užstatą ir vertybinius popierius. ICB, kaip centrinis bankas ir paskutinis skolintojas, atsižvelgdamas į kitų centrinių bankų vykdomą pinigų politiką, teikia finansų įstaigoms trumpalaikes kreditavimo paslaugas garantuotų paskolų forma pagal atitinkamas savo taisyklių nuostatas. Finansų įstaigos turi galimybę prašyti suteikti vienos nakties paskolas arba septynių dienų paskolas, suteikdamos užstatą, kurį ICB laiko tinkamu.

(7)

2007 ir 2008 m. už užstatą buvo nuolat skolinama vis daugiau, ir ICB tapo pagrindiniu finansų įstaigų likvidumo šaltiniu. Garantuotų paskolų daugiausia buvo suteikta 2008 m. spalio 1 d., vos prieš bankų žlugimą, kai ICB finansų įstaigoms buvo paskolinęs 520 mlrd. ISK. Taigi, 2008 m. spalio mėn. bankrutuojant trims komerciniams bankams (Landsbankinn, Glitnir ir Kaupthing), ICB perėmė šioms nacionalinėms finansų įstaigoms pareikštus didelius reikalavimus, paremtus įvairiomis garantijomis. Tuo metu beveik 42 % užstato už ICB paskolas buvo mokama garantuotomis iždo obligacijomis arba turtu padengtais vertybiniais popieriais, o maždaug 58 % viso užstato sudarė bankų Glitnir, Kaupthing ir Landsbankinn išleistos obligacijos (13).

2.2.   SU BANKU ISB SUDARYTA PASKOLOS SUTARTIS

(8)

2008 m. žlugus bankui Glitnir, suėjo terminas grąžinti paskolą Islandijos centriniam bankui, todėl ICB tapo žlugusio banko kreditoriumi. 2008 m. spalio mėn. Finansų priežiūros institucijos (toliau – FME) sprendimu iš esmės visas šalyje esantis banko Glitnir turtas ir įsipareigojimai (išskyrus tam tikrą neįtrauktą turtą ir įsipareigojimus) buvo perkelti į banką ISB, įskaitant neįvykdytus banko Glitnir įsipareigojimus ICB, kurie siekė maždaug 55,6 mlrd. ISK, ir netiesiogiai – pagrindinio užstato (hipotekos paskolų portfelio) nuosavybės teises (14).

(9)

Kadangi skolą ICB sudarė trumpalaikės garantuotos paskolos, jų momentinis grąžinimas būtų turėjęs didelį poveikį banko ISB likvidumo pozicijai ir būtų galėjęs sukelti pavojų banko restruktūrizavimui. ICB teigimu, alternatyvus ICB sprendimas būtų buvęs susigrąžinti skolą, o tada ICB būtų atitekęs hipotekos paskolų portfelis. Centriniam bankui jį būtų buvę sunku valdyti. Tuo metu hipotekos paskolų portfelio pardavimas nebuvo laikomas viena iš galimybių, nes vyko finansų krizė ir rinkoje buvo labai mažai galimų pirkėjų.

(10)

Todėl bankas ISB siekė iš naujo derėtis su ICB dėl skolos, kad ji būtų paversta ilgalaike skola su pagrįstu amortizacijos profiliu ir kad taip būtų išvengta galimo tolesnio neigiamo poveikio banko ISB likvidumo pozicijai. Po banko ISB ir ICB derybų 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį bankas ISB išdavė ICB atskirą 55,6 mlrd. ISK vertės obligaciją. Obligacija buvo padengta tuo pačiu arba panašiu turtu, kurį sudarė hipotekos paskolų portfelis, kaip ir anksčiau Glitnir išleistos padengtos obligacijos. Obligacija yra padengta su perviršiu, jos paskolos ir turto vertės santykis (toliau – LTV) yra 70 % (15). Obligacijos išpirkimo terminas yra dešimt metų, jos palūkanų norma yra 4,5 %, ji susieta su vartotojų kainų indeksu.

2.3.   SU BANKU ARION SUDARYTA PASKOLOS SUTARTIS

(11)

2008 m. spalio mėn. buvo aišku, kad banko Kaupthing nebebus galima išgelbėti, todėl FME perėmė banko operacijas. Remdamasi 2008 m. spalio 6 d. priimtu Įstatymu Nr. 125/2008 dėl Iždo išmokų, susijusių su nepaprastosiomis finansų rinkų aplinkybėmis, institucijos (toliau – Kritinės padėties įstatymas), FME nusprendė banką Kaupthing padalyti į seną ir naują banką. Naujasis bankas, kuris vėliau tapo banku Arion, iš esmės perėmė didžiąją dalį šalyje esančio turto ir įsipareigojimų. Tačiau užstatu padengti įsipareigojimai ICB ir atitinkamas užstatas, įskaitant būsto paskolų portfelį, nebuvo perduoti (16). Senąjį banką buvo pavesta prižiūrėti pertvarkymo komitetui ir vėliau buvo pradėtos jo likvidavimo procedūros, siekiant galiausiai užbaigti visas operacijas.

(12)

2009 m. rugsėjo 3 d. bankas Kaupthing, Vyriausybė ir bankas Arion pasiekė susitarimą dėl banko Arion kapitalizacijos ir banko Kaupthing kompensacijos išmokėjimo bankui Arion pagrindo (toliau – Kaupthing kapitalizacijos susitarimas). Pagal šį susitarimą bankas Kaupthing turėjo galimybę įgyti banko Arion kontrolę pasirašydamas naują akcinį kapitalą ir turėjo sumokėti už naująjį akcinį kapitalą senojo banko nuosavu turtu (t. y. turtu, kuris nebuvo perduotas pirmiau aprašytu FME sprendimu).

(13)

Prieš bankui Kaupthing nusprendžiant, ar jis įsigytų banko Arion akcijų daugumą, reikėjo pasiekti susitarimą su ICB dėl atsiskaitymo pagal nepatenkintus reikalavimus, nes tam tikra dalis turto, kurio jam reikėtų siekiant sumokėti už naująjį akcinį kapitalą, buvo pateikta kaip užstatas už paskolas, kurias ICB suteikė bankui Kaupthing, įskaitant būsto paskolų portfelį. Todėl 2009 m. lapkričio 30 d. Finansų ministerija, ICB ir banko Kaupthing pertvarkymo komitetas sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo pagal ICB reikalavimus bankui Kaupthing (toliau – atsiskaitymo susitarimas). Atsiskaitymui už vienos nakties paskolas buvo taikomas atsiskaitymo susitarimo 3 straipsnis, o jame susitariančiosios šalys susitarė, kad bankas Arion prisiims banko Kaupthing skolą ICB išleisdamas maždaug […] (*1) mlrd. ISK vertės obligaciją konkrečia forma, kuri pridedama prie susitarimo kaip II priedėlis, o ICB savo ruožtu perduos būsto paskolų portfelį bankui Arion.

(14)

2010 m. sausio 22 d. bankas Arion ir ICB sudarė paskolos sutartį, kuria, ICB ir banko Arion teigimu, buvo oficialiai įvykdytas atsiskaitymo susitarimo 3 straipsnis, ir kapitalizacijos susitarimas, t. y. banko Kaupthing kreditoriai tapo banko Arion savininkais. Paskolos sutartis buvo sudaryta vietoj minėtosios obligacijos. Paskolos sutartyje iš esmės atspindimos obligacijos sąlygos, išskyrus tai, kad pagrindinė paskolos sutarties suma buvo denominuota EUR, USD ir CHF, o ne ISK. Šis valiutos denominacijos pakeitimas atitiko atsiskaitymo susitarimo sąlygas, kuriose numatyta, kad, nepaisant pagrindinės sumos denominacijos, bankas Arion palūkanas ir periodinius mokėjimus pagal savo galimybes turėtų mokėti užsienio valiutomis. Atsiskaitymo susitarime taip pat buvo numatyta, kad, jeigu bankas Arion nesugebės mokėti užsienio valiutomis, o norės mokėti ISK, jis turės ICB pateikti pagrįstą raštišką prašymą.

(15)

Paskolos sutartyje buvo numatyta […] mln. EUR, […] mln. USD ir […] mln. CHF paskola septyneriems metams su galimybe ją pratęsti trejiems metams du kartus. Bankui Arion buvo leidžiama pakeisti valiutų, kuriomis bus grąžinama paskola, derinį. Mokėtinos palūkanos buvo nustatytos pagal formulę EURIBOR/LIBOR + 300 bazinių punktų. Banko Arion būsto paskolų portfelis buvo laikomas užstatu ICB.

3.   SKUNDAS

(16)

Kaip teigiama skunde, Institucijai priimant sprendimus, kuriais patvirtinta restruktūrizavimo pagalba bankams ISB ir Arion  (17), nebuvo įvertintos bankų ISB, Arion ir ICB paskolų sutartys. Kadangi šiais atvejais priemonės nebuvo aptartos, skundo pateikėjas mano, jog svarbu gauti Institucijos nuomonę apie i) šių papildomų įtariamos pagalbos priemonių suderinamumą su EEE susitarimu ir ii) Islandijos institucijų nepranešimo apie šias priemones padarinius.

(17)

Skundo pateikėjas teigia, kad tuo metu, kai ICB sudarė paskolų sutartis su bankais Arion ir ISB, kitiems Islandijos bankams nebuvo suteikta galimybių gauti tokį finansavimą iš ICB ar kitų Vyriausybės agentūrų. Taigi, skundo pateikėjas teigia, kad pagalba buvo atranki, nes ji buvo suteikta tik tam tikroms finansų įstaigoms, konkuruojančioms Islandijos bankų rinkoje. Skundo pateikėjo teigimu, suteikiant paskolą bankui ISB, jam buvo suteikta pagalba, kad jis išvengtų ICB vykdymo užtikrinimo veiksmų, susijusių su padengta obligacija; banko Arion atveju paskola buvo suteikta siekiant užtikrinti tinkamą banko valiutų rizikos balansą. Skundo pateikėjas teigia, kad kitos finansų įstaigos, negavusios tokios pagalbos, buvo priverstos išparduoti turtą pirkėjams palankiose rinkose.

(18)

Skundo pateikėjo teigimu, paskolų sutartys bankams ISB ir Arion suteikė aiškų pranašumą – jie gavo ilgalaikį finansavimą taikant palankias palūkanų normas, žemesnes už rinkos palūkanų normas, o kitiems rinkos dalyviams tokios palūkanų normos nebuvo prieinamos. Skundo pateikėjo teigimu, šiuo permainingu finansų rinkoms laikotarpiu tokių sutarčių nebūtų sudaręs joks privatus investuotojas. Siekdamas pagrįsti savo teiginį, kad palūkanų normos tuo metu buvo mažesnės už vyravusias rinkoje, skundo pateikėjas pateikė 2009 m. Islandijos Vyriausybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) vertės skirtumus ir Islandijos būsto finansavimo fondo (HFF) obligacijų emisijų HFF150224 ir HFF150434 2009 m. palūkanų normas. Skunde teigiama, kad minėtomis priemonėmis bankai ISB ir Arion buvo sustiprinti bankų rinkoje, todėl tai turėjo poveikį kitų rinkos dalyvių padėčiai.

(19)

Galiausiai skundo pateikėjas teigia, kad bankų ISB ir Arion restruktūrizavimo planų, kuriuos įgyvendino Islandijos Vyriausybė ir kuriuos Institucija pripažino suderinama pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, pakako Islandijos ekonomikos sutrikimui atitaisyti. Skundo pateikėjo teigimu, minėtomis sutartimis įgyvendintos papildomos pagalbos priemonės nebuvo būtinos, tinkamos ar proporcingos Islandijos bankų sistemai atkurti, todėl tai yra nesuderinama valstybės pagalba.

4.   PAGRINDAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(20)

Sprendime Nr. 208/15/COL Institucija preliminariai įvertino, ar ICB suteiktos trumpalaikės kreditavimo priemonės bankams Glitnir ir Kaupthing ir ICB paskolų sutartys su bankais Arion ir ISB galėtų būti laikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį; ir jeigu taip, ar valstybės pagalba galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(21)

ICB trumpalaikio skolinimo už užstatą bankams ir kitoms finansų įstaigoms klausimu Institucija nustatė, kad Bankininkystės gairėse (18) išdėstytos sąlygos dėl pagalbos likvidumui išlaikyti ir centrinių bankų priemonių buvo įvykdytos. Atitinkamai Institucija padarė išvadą, kad ICB bankams Glitnir ir Kaupthing suteiktos trumpalaikio kreditavimo priemonės nėra valstybės pagalba.

(22)

Tačiau dėl ICB paskolų sutarčių su bankais Arion ir ISB, kaip įtariama, palankiomis sąlygomis Institucija padarė negalutinę išvadą, jog negalima atmesti galimybės, kad šios sutartys laikytinos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį. Sprendime Nr. 208/15/COL nurodyti toliau išvardyti aspektai.

i)

Institucija pažymėjo, kad centrinio banko suteikta viešoji parama galėtų būti laikoma priskirtina valstybei, todėl tai yra valstybinių išteklių perdavimas.

ii)

Institucija išreiškė abejonių, ar vertinamos priemonės atitinka privataus kreditoriaus, esančio panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje, elgesį. Taigi, iš negalutinio Institucijos vertinimo matyti, jog negalima atmesti galimybės, kad bankams ISB ir Arion buvo suteiktas ekonominis pranašumas.

iii)

Kadangi nebuvo pateikta įrodymų, kad, kaip įtariama, palankios paskolų sutartys buvo siūlomos visoms įmonėms, esančioms panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje kaip bankai ISB ir Arion, Institucija išreiškė negalutinį požiūrį, kad priemonės veikiausiai yra atrankios.

iv)

Galiausiai Institucija pažymėjo, kad, nors bankai ISB ir Arion šiandien daugiausia veikia Islandijos rinkoje, jie vis tiek teikia finansines paslaugas, kurios yra visiškai atviros konkurencijai ir prekybai Europos ekonominėje erdvėje. Todėl, negalutiniu Institucijos požiūriu, priemonė galėjo iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį prekybai EEE.

(23)

Institucijos teigimu, siekiant nustatyti, ar skolinimo sąlygas būtų galima laikyti suderinamomis su EEE susitarimo veikimu, turi būti pateikta papildomų įrodymų.

(24)

Taigi, atlikusi negalutinį vertinimą, Institucija suabejojo, ar atitinkamos priemonės ir konkrečiai skolinimo sąlygos laikytinos valstybės pagalba, o jeigu taip, ar jas būtų galima pripažinti suderinamomis su EEE susitarimo veikimu.

5.   ICB PASTABOS

5.1.   BENDROSIOS PASTABOS

(25)

ICB pažymi, kad Institucija, inter alia, ISB ir Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendimais anksčiau sprendė Islandijos finansų sistemos, jos teisinių pagrindų restruktūrizavimo ir Vyriausybės vykdomo retruktūrizavimo problemas. ICB teigimu, nelogiška šiuo atveju tiriamas priemones atsieti nuo konteksto ir jas vertinti kaip atskiras priemones.

(26)

ICB teigimu, centriniam bankui nerealistiška perimti tokį užstatą, koks buvo pateiktas bankų Kaupthing (Arion) ir ISB atveju. Perimdamas tokį užstatą ICB būtų ėmęsis komercinio banko, turinčio vieną iš didžiausių būsto paskolų portfelių Islandijoje, vaidmens. Tai nebūtų atitikę jo, kaip centrinio banko, funkcijų. Taip pat buvo kilusi svarbi rizika, kad bus destabilizuotos bankų Arion ir ISB operacijos, o tai būtų pakenkę finansiniam stabilumui. Institucija turi nepamiršti, kad ICB turi teisinę pareigą skatinti finansinį stabilumą, Jeigu ICB būtų išsiieškojęs turtą pagal reikalavimą ISB, ISB likvidumas būtų tapęs per mažas, kad jis galėtų veikti kaip patikimas bankas, todėl ICB nebūtų turėjęs galimybės išsiieškoti visą reikalavimo sumą.

(27)

ICB pažymi, kad, deja, Bankų gairėse nenumatyta, ką daryti, kai neįvykdomi reikalavimai, atsiradę dėl pinigų politikos operacijų, ir centrinis bankas verčiamas imtis veiksmų reikalavimų sumoms ir tinkamam užstato turtui išsiieškoti. ICB teigia, kad ICB reikalavimų konversija į paskolų sutartis turėtų būti laikoma įprasta kreditorių priemonių, kuriomis siekiama išsiieškoti kuo didesnę dalį reikalavimų pagal trumpalaikes kreditavimo priemones, tąsa, o ne nauju finansavimu, suteiktu bankams Arion ir ISB.

5.2.   VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

(28)

Atsakydamas į klausimą, ar paskolų sutartimis bankams buvo suteiktas pranašumas, ICB pirmiausia teigia, kad pradinis mokėjimų vėlavimas nėra valstybės pagalba, atsižvelgiant į išimtines aplinkybes, susiklosčiusias Islandijoje po bankų sistemos žlugimo 2008 m. spalio mėn. 2009 m. rugsėjo mėn. pasiekto mokėjimų susitarimo su ISB, o 2009 m. lapkričio mėn. – su banku Kaupthing, ICB teigimu, negalima laikyti vėlavimu, nes Islandijos bankai buvo visapusiškai restruktūrizuojami TVF teikiant pagalbą ir buvo daug netikrumo dėl bankų turto vertinimo.

(29)

ICB pabrėžia, kad jis turi teisinę pareigą išsaugoti finansinį stabilumą ir prižiūrėti kredito įstaigų užsienio valiutų balansus. Todėl ICB turėjo teisinę pareigą taisyti tuo metu buvusią sunkią padėtį. Sudaryti paskolų sutartis šiomis aplinkybėmis buvo geriausias racionalus ekonominis sprendimas. ICB pažymi, kad užstato perėmimas būtų ne tik neatitikęs centrinio banko funkcijų, bet ir galiausiai būtų susidariusi tokia padėtis, kad ICB būtų išsiieškojęs mažesnę trumpalaikės skolos dalį.

(30)

Be to, ICB teigimu, paskolų sutarčių sąlygos, t. y. palūkanų normos ir užstatas, buvo palankios ICB. ICB remiasi prieinama informacija apie visame pasaulyje išleistas priemones ir susitariančiųjų šalių (bankų Arion, ISB, ICB, kitų šalies vidaus finansų įstaigų ir valstybės) tuo metu sudarytų kitų susitarimų sąlygas (19). Todėl, ICB teigimu, paskolų sutarčių sąlygos abiem atvejais visiškai atitiko tuo metu rinkoje įprastas sąlygas, taigi, jos visiškai atitiko ir rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(31)

Atsakydamas į klausimą, ar šios paskolų sutartys buvo atrankios, ICB teigia, kad su visomis panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje buvusiomis įmonėmis buvo elgiamasi vienodai. Šiuo klausimu ICB pažymi, kad privatus Islandijos investicijų bankas Straumur taip pat sudarė sutartį su ICB dėl atsiskaitymo už banko trumpalaikę skolą (20). Be to, ICB teigimu, bankas MP Bank nebuvo panašioje faktinėje ar teisinėje padėtyje, nes jo trumpalaikės skolos nebuvo užtikrintos turtu, panašiu į būsto paskolų portfelį, o buvo užtikrintos viešojo sektoriaus vertybiniais popieriais, pvz., iždo obligacijomis ir panašiomis saugiomis priemonėmis, t. y. nustatytos vertės turtu, kuriuo galima lengvai prekiauti ir kurį galima perimti be jokių atitinkamų ar susijusių išlaidų. Todėl ICB atmeta teiginį, kad kitiems Islandijos bankams nebuvo suteikta galimybių gauti tokį finansavimą iš ICB ar kitų Vyriausybės agentūrų.

(32)

Galiausiai ICB pažymi, jog Institucija turi atsižvelgti į tai, kad tuo laikotarpiu, kai buvo sudarytos paskolų sutartys, Islandijos finansų įstaigos de facto visiškai nekonkuravo su kitomis EEE finansų įstaigomis. 2008 m. lapkričio mėn. Islandijos parlamentas priėmė Įstatymą Nr. 134/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Užsienio valiutos įstatymas Nr. 87/1992, o pastaruoju nustatyti tarpvalstybinio kapitalo judėjimo ir su juo susijusių sandorių užsienio valiuta apribojimai, taigi, užsienio finansų subjektams tapo neįmanoma konkuruoti Islandijos rinkoje (21). Todėl ICB teigia, kad minėtomis priemonėmis nebuvo iškreipta konkurencija ir jos neturėjo poveikio susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai pagal EEE susitarimą.

(33)

Remdamasis minėta informacija, ICB teigia, kad paskolų sutarčių sudarymas negali būti laikomas valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

5.3.   SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA

(34)

Jeigu Institucija vis tiek manytų, kad minėtos priemonės yra valstybės pagalba, ICB teigia, kad jos turi būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, nes jos yra neatskiriama priemonių, kurios buvo būtinos, proporcingos ir tinkamos dideliems Islandijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti, dalis, taigi, jos buvo tiesiogiai susijusios su restruktūrizavimo pagalbos priemonėmis, kurias Institucija patvirtino savo Arion ir ISB restruktūrizavimo pagalbos sprendimuose.

6.   BANKO ARION PASTABOS

6.1.   BENDROSIOS PASTABOS

(35)

Bankas Arion taip pat teigia, kad šiuo atveju tiriamų priemonių negalima atsieti nuo konteksto ir jas vertinti kaip atskiras priemones. Bankas Arion teigia, kad Institucija savo Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime jau išnagrinėjo ir patvirtino banko Arion restruktūrizavimą ir kapitalizaciją.

(36)

Bankas Arion pažymi, kad paskolos denominacija užsienio valiutomis, o ne ISK, atitiko atsiskaitymo susitarimą, kuriame numatyta, kad bankas Arion palūkanas ir periodinius mokėjimus pagal savo galimybes turėtų mokėti užsienio valiutomis, o mokėti ISK buvo leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis. Bankas Arion taip pat pažymi, jog atsiskaitymo susitarimo 4 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, leidus skolintojui, gali pakeisti visos skolosarba jos dalies denominaciją. Todėl paskolos sutarties sąlygos visiškai atitinka atsiskaitymo susitarimą. Bankas Arion pabrėžia, kad Institucija savo Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime jau peržiūrėjo ir patvirtino atsiskaitymo susitarimo sąlygas (22).

(37)

Banko Arion teigimu, Sprendime Nr. 208/15/COL Institucijos išdėstytas apibūdinimas, kad be būsto paskolų portfelio banko Arion pozicija būtų buvusi „nepakankama“, yra neteisingas. Banko Arion teigimu, būsto paskolų portfelis iš tikrųjų buvo vertingas turtas, nes jame buvo kai kurių svarbiausių banko Arion klientų paskolos, ir šį portfelį aptarnavo pats bankas Arion. Pagal atsiskaitymo susitarimą (o ne FME sprendimą) bankas Kaupthing turėjo galimybę perkelti būsto paskolų portfelį bankui Arion – tai buvo banko Arion kapitalizacijos dalis. Tačiau, jeigu nebūtų galiojęs atsiskaitymo susitarimo 3 straipsnis (t. y. jeigu būsto paskolų portfelis nebūtų buvęs perduodamas), banko Arion kapitalizacijos ir restruktūrizacijos reikalavimams įvykdyti vietoj būsto paskolų portfelio būtų buvęs skirtas kitas turtas.

6.2.   VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

(38)

Banko Arion teigimu, ICB poziciją būtų galima laikyti privataus kreditoriaus, vykdančio išieškojimą pagal reikalavimus bankui Kaupthing, pozicija, kaip išsamiai išdėstyta atsiskaitymo susitarime ir numatyta taikytinose likvidavimo procedūrų reglamentavimo taisyklėse (23). Būsto paskolų portfelio perkėlimas pagal atsiskaitymo susitarimą buvo atliekamas ir paskolos sutartis buvo sudaroma sąlygomis, visiškai atitinkančiomis tuometines įprastas rinkos sąlygas. Taigi, ICB elgesys atitinka privataus kreditoriaus kriterijaus reikalavimus. Todėl ICB nesuteikė bankui Arion jokio pranašumo, kurį kaip nors būtų galima laikyti valstybės pagalba.

(39)

Banko Arion teigimu, pagrindinius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant, ar hipotetinis privatus kreditorius būtų sudaręs atsiskaitymo susitarimą ir paskolos sutartį, galima apibendrinti taip:

i)

ekonominiu ir funkciniu požiūriu tai buvo vienintelė prasminga ICB galimybė. Jeigu ICB būtų perėmęs būsto paskolų portfelį, jam būtų pavykę susigrąžinti tik mažesnę trumpalaikės skolos sumą.

ii)

ICB, kaip garantiją turintis kreditorius, tuo metu buvo išnaudojęs visas kitas prieinamas galimybes.

iii)

Skolininkui – bankui Kaupthing – tuo metu buvo pradėtos likvidavimo procedūros, todėl susitarimas dėl trumpalaikės skolos turėjo būtų sudaromas pagal Bankroto proceso įstatymą Nr. 21/1991.

iv)

Priemonės atitiko Vyriausybės tikslą šalyje senųjų bankų verslo dalį perkelti į naujus bankus.

v)

Banko Arion restruktūrizavimas ir kapitalizacija buvo bendro finansų sektoriaus restruktūrizavimo dalis.

vi)

Paskolos sutarties sąlygos, t. y. palūkanų normos ir užstatas, buvo palankios ICB. Tai akivaizdu remiantis prieinama informacija apie visame pasaulyje išleistas priemones ir susitariančiųjų šalių (t. y. bankų Arion, ICB, kitų šalies vidaus finansų įstaigų ir valstybės) tuo metu sudarytų kitų susitarimų sąlygas.

(40)

Kadangi Institucija Sprendimu Nr. 208/15/COL nurodė, kad vykstant finansų krizei sudėtinga nustatyti tinkamus palūkanų normų kriterijus, bankas Arion pateikė informaciją apie atitinkamu laikotarpiu įvairių Europos bankų padengtų obligacijų ir pirmaeilių nepadengtų obligacijų emisijas. Kadangi ICB suteikta paskola daugiausia padengta hipotekos paskolomis, bankas Arion teigia, kad tai yra palyginama su padengtomis obligacijomis, kurias Europos bankai leido 2009 m. kaip užstatą naudodami būsto hipotekos paskolas. Banko Arion teigimu, iš jo pateikto duomenų rinkinio (24) matyti, kad Europos bankų mokamos paskolų maržos buvo 0,1–1,90 % didesnės už tarpbankines palūkanų normas, o maržų mediana buvo 0,72 %. Didžiausias padengtų obligacijų palūkanų normas 2009 m. rugsėjo mėn. mokėjo bankas Bank of Ireland (1,9 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas),o 2009 m. lapkričio mėn. – Airijos finansų įstaiga EBS Mortgage finance (1,75 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas). Banko Arion teigimu, sudėtinga įsivaizduoti, kaip hipotekos paskolomis ir kitu aukštos kokybės turtu užtikrinta skolos priemonė, kurios palūkanų norma yra LIBOR + 3.00 %, galėtų būti laikoma valstybės pagalba, kai tuo pačiu metu Europos banko kreditavimo, užtikrinto hipotekos paskolomis, didžiausios sąnaudos buvo tarpbankinės palūkanų normos + 1,9 %.

(41)

Banko Arion teigimu, paskolos sutarties pakeitimas, kuriuo nukrypstama nuo atsiskaitymo susitarimo sąlygų ir kuris yra susijęs su pagrindinės sumos denominacija EUR, USD ir CHF, o ne ISK, buvo palankus ICB. Bankas Arion pažymi, kad nuo bankų sistemos žlugimo 2008 m. rudenį Islandijoje buvo nustatyti griežti tarpvalstybinio kapitalo judėjimo ir atitinkamų sandorių užsienio valiuta apribojimai. Jeigu šiomis aplinkybėmis taikomas privataus kreditoriaus kriterijus, gali būti padaryta tik viena išvada: privatus kreditorius būtų pirmenybę teikęs denominacijai užsienio valiutomis, o ne ISK. Taigi, toks denominacijos pakeitimas būtų palankesnis kreditoriui, o ne skolininkui.

(42)

Bankas Arion pateikia palyginimą su atsiskaitymo susitarimu (toliau – LBI susitarimas), kurį 2009 m. gruodžio mėn. sudarė „naujasis“ bankas Landsbankinn (NBI) ir „senasis“ bankas Landsbankinn (LBI). Pagal LBI susitarimą NBI turėjo išleisti LBI skirtą užsienio valiuta – EUR, GBP ir USD – denominuotą pirmaeilę padengtą 247 mlrd. ISK vertės dešimties metų trukmės obligaciją. Be to, 2013 m. pradžioje užsienio valiuta buvo išleista 92 mlrd. ISK vertės neapibrėžtoji obligacija. Šios pirmaeilės padengtos obligacijos buvo atlygis už turtą ir įsipareigojimus, kuriuos 2008 m. spalio 9 d. perdavė LBI, vadovaudamasi FME sprendimu dėl LBI turto ir įsipareigojimų perdavimo NBI. Šių pirmaeilių padengtų obligacijų terminas baigiasi 2018 m. spalio mėn., pagal jų sąlygas per pirmuosius penkerius metus periodinių mokėjimų nenumatyta. Palūkanų normos yra EURIBOR/LIBOR + 175 bazinių punktų pirmuosius penkerius metus ir EURIBOR/LIBOR + 290 bazinių punktų likusius penkerius metus. Jos yra padengtos banko Landsbankinn  (25) klientams išduotų paskolų portfeliu.

(43)

Banko Arion teigimu, LBI susitarimo sąlygas galima laikyti tiesiogiai palyginamomis su paskolos sutarties sąlygomis. Skirtumus galima apibendrinti taip:

i)

175 bazinių punktų/290 bazinių punktų marža iš privataus skolintojo, palyginti su 300 bazinių punktų marža iš ICB pagal paskolos sutartį.

ii)

Artima 350 mlrd. ISK ekvivalentui pagrindinė suma iš privataus skolintojo, palyginti su […] mlrd. ISK iš ICB pagal paskolos sutartį.

iii)

Kaip užstatas privačiam skolintojui pateiktas klientams išduotų paskolų portfelis, palyginti su Islandijos centriniam bankui pagal paskolos sutartį išduotu diversifikuotu portfeliu, kurį sudaro šalies vidaus pozicijos – Vyriausybės ir savivaldybių obligacijos ir būsto hipotekos paskolos.

(44)

Banko Arion teigimu, visi minėti abiejų atvejų skirtumai yra paskolos sutarties ir ICB naudai, t. y. didesnė palūkanų norma, mažesnė pagrindinė suma ir tvirtesnis užstato portfelis, nors skolintojas šiuo atveju yra privati šalis. Tai rodo, kad pagal paskolos sutartį bankui Arion suteikto finansavimo sąlygos atitinka tuometines rinkoje vyravusias sąlygas.

(45)

Apibendrindamas bankas Arion teigia, kad ICB ir banko Arion paskolos sutarties sudarymas negali būti laikomas valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

6.3.   SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA

(46)

Jeigu, nepaisydama pirmiau išdėstytų argumentų, Institucija manytų, kad priemonės laikytinos valstybės pagalba, bankas Arion teigia, kad šios priemonės yra suderinamos su EEE susitarimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą.

(47)

Kadangi atitinkamos priemonės sudarė neatskiriamą banko Arion galutinės kapitalizacijos ir Institucijai pateikto banko Arion restruktūrizavimo plano dalį, bankas Arion teigia, kad šių priemonių negalima atskirti nuo bendro vertinimo, kurį Institucija atliko tuo atveju. Taigi, šioms priemonėms taikomas Institucijos priimtas Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendimas.

(48)

Be to, banko Arion nuomone, jeigu Institucija mano, kad įmanoma persvarstyti konkrečią sandorio dalį, kurią Institucija jau peržiūrėjo ir patvirtino Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime, tada Institucija turėtų atsižvelgti į visą faktinę ir teisinę padėtį. Taigi, Institucijos vertinimas dėl atitinkamų priemonių suderinamumo turėtų atitikti Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime išdėstytą vertinimą, ypač tai, ar buvo laikomasi taikytinų valstybės pagalbos gairių kriterijų.

7.   BANKO ISB PASTABOS

(49)

Bankas ISB pateikė informaciją apie panašių turtu padengtų obligacijų sąlygas Europoje sutarties su ICB sudarymo metu. Banko ISB teigimu, panašios turtu padengtos obligacijos Europoje tuo metu buvo parduodamos 40–80 bazinių punktų brangiau nei valstybės garantuojami vertybiniai popieriai. ISB pateikė grafiką, kuriame parodyti 2009 m. trijų šalių, t. y. Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos, duomenys apie padengtų obligacijų maržų ir Vyriausybės obligacijų maržų skirtumus. iBoxx (26) pateiktos maržos yra atitinkamų šalių visų neišpirktų padengtų obligacijų, kurių vidutinis indeksų laikotarpis yra penkeri–septyneri metai, svertinis vidurkis.

Image

(50)

Kaip matyti iš grafiko, marža šiuo laikotarpiu gerokai svyravo ir, pvz., šiuo metu Ispanijoje ji yra neigiama. 2009 m. šių trijų šalių maržos skirtumas buvo 40–160 bazinių punktų.

II.   VERTINIMAS

1.   VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

(51)

Tolesniuose skyriuose Institucija įvertins, ar ICB su bankais ISB ir Arion sudarytos paskolų sutartys gali būti laikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

(52)

Priemonė yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, jeigu atitinka visas šias sąlygas: priemonė i) turi būti taikoma valstybės arba naudojant valstybės išteklius; ii) ją taikant įmonei suteikiamas ekonominis pranašumas; iii) ji yra atranki; iv) ja iškreipiama konkurencija ir daromas poveikis prekybai tarp Susitariančiųjų šalių.

(53)

Iš anksto reikėtų priminti, kad nėra universalios valstybės pagalbos taisyklių taikymo išimties, skirtos pinigų politikai (27). Beje, valstybės pagalbos teisės aktai, kaip pirmiau paminėta 21 dalyje, netaikomi tik toms paramos likvidumui priemonėms, kurios atitinka Institucijos 2008 m. Bankų gairių 51 dalyje ir Institucijos 2013 m. Bankų gairių 62 dalyje išvardytas sąlygas (28). Tai nereiškia, kad valstybės pagalbos taisyklės netaikomos visiems centrinių bankų veiksmams. Šiuo atveju Institucija mano, kad ICB vykdytas ilgalaikių paskolų teikimas neatitinkaminėtose 2008 m. ir 2013 m. Bankų gairių dalyse išdėstytų sąlygų, nes priemonės buvo susietos su abiejų bankų atžvilgiu vykdytomis restruktūrizavimo priemonėmis. Todėl Institucija turi įvertinti priemones pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas.

1.1.   VALSTYBĖS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

(54)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad paramą būtų galima laikyti valstybės pagalba, ją turi teikti valstybė arba ji turi būti teikiama iš valstybės išteklių.

(55)

„Valstybė“ EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje reiškia visas valstybės administravimo įstaigas nuo centrinės valdžios iki miesto ar žemiausio administracinio lygmens valdžios, taip pat viešąsias įmones ir įstaigas (29).

(56)

Nagrinėjamos priemonės yra ICB paskolų sutartys su bankais Arion ir ISB, kaip įtariama, palankiomis sąlygomis.

(57)

Siekiant nustatyti, ar ilgalaikes paskolas ICB teikė iš valstybės išteklių, reikia įvertinti, ar centrinio banko vykdytas priemones galima laikyti priskirtomis valstybei. Centriniai bankai apskritai yra nepriklausomi nuo centrinės valdžios. Tačiau tai, ar viešojo sektoriaus institucija yra autonomiška, yra neaktualu (30). Be to, paprastai sutinkama, kad centriniai bankai vykdo viešas funkcijas. Institucija pažymi, jog egzistuoja gerai išplėtota teismų praktika, kad viešąjį interesą tenkinančios institucijos suteikta finansinė parama gali būti laikoma valstybės pagalba (31). Taigi, centrinio banko suteikta viešoji parama taip pat gali būti laikoma priskirtina valstybei ir todėl atitinka valstybės pagalbos (32) kriterijus. Beje, pagal 2013 m. Bankų gaires konkrečioms kredito įstaigoms centrinio banko suteikiamos valstybės lėšos netiesiogiai reiškia valstybės išteklių perdavimą (33).

(58)

Vis dėlto, nekalbant apie šias pastabas, klausimą, ar teisę sudaryti atitinkamas paskolų sutartis suteikė valstybė ir ar jos buvo vykdomos valstybės ištekliais, galima palikti neatsakytą, nes tolesniame skirsnyje padaryta išvada, kad minėtomis priemonėmis bankams nebuvo suteikta ekonominio pranašumo.

1.2.   PRANAŠUMAS

(59)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ja įmonei turi būti suteikiamas pranašumas.

(60)

Suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, yra bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, taigi dėl kurios jos padėtis palankesnė negu jos konkurentų. Aktualus tik priemonės poveikis įmonei, o ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas (34). Kad priemonė būtų laikoma pagalba, ja gali būti suteiktas pozityvusis ekonominis pranašumas arba gali būti sumažinta ekonominė našta. Pastaroji yra plati kategorija, apimanti bet kurią priemonę, kuria mažinamos sumos, kurias įprastai reikėtų sumokėti iš įmonės biudžeto. Klausimas, ar paskolų sutarčių sudarymą būtų galima laikyti pranašumo suteikimu bankams ISB ir Arion, galiausiai priklausys nuo to, ar privatus kreditorius, kuris yra panašaus dydžio, kaip viešojo sektoriaus įstaiga, ir veikia tomis pačiomis rinkos sąlygomis, būtų panašiomis sąlygomis suteikęs panašią paskolą.

(61)

Siekiant nustatyti, ar viešojo sektoriaus įstaiga panašioje padėtyje veikė kaip bet kuris rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas, reikia atsižvelgti tik į naudą ir įsipareigojimus, susijusius su valstybės arba viešojo sektoriaus įstaigos,kaip ekonominės veiklos vykdytojo, vaidmeniu, ir neatsižvelgti į naudą ir įsipareigojimus, susijusius su jos, kaip valstybės institucijos, vaidmeniu (35). Be to, siekiant nustatyti, ar valstybės intervencija atitinka rinkos sąlygas, tai turi būti išnagrinėta ex ante pagrindu, atsižvelgiant tik į informaciją, prieinamą tuo metu, kai dėl intervencijos buvo nuspręsta. Be to, nesant konkrečios rinkos informacijos apie konkretų sandorį, susijusį su skolos priemone, tos skolos priemonės atitiktį rinkos sąlygoms galima nustatyti ją palyginus su panašiais rinkos sandoriais (t. y. atlikus lyginamąją analizę).

(62)

Europos Sąjungos teismuose išplėtotas ir ištobulintas privataus kreditoriaus kriterijus (36) padeda nustatyti, ar sąlygos, kuriomis turi būti patenkinamas viešojo sektoriaus kreditoriaus reikalavimas, galbūt pakeičiant jo mokėjimų grafiką, yra laikytinos valstybės pagalba. Kai valstybė turi galimybę, ne kaip investuotoja ar projekto rėmėja, o kaip kreditorė, bandyti susigrąžinti negrąžintą skolą, vien atlaidžių sąlygų – mokėjimų atidėjimo – gali nepakakti, kad būtų galima daryti prielaidą apie palankių sąlygų sudarymą valstybės pagalbos prasme. Tokiomis aplinkybėmis viešojo sektoriaus kreditoriaus elgesys turi būti lyginamas su hipotetinio privataus kreditoriaus elgesiu panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje. Esminis klausimas – ar privatus kreditorius panašiomis aplinkybėmis būtų su skolininku elgęsis panašiai.

(63)

Prieš vertinant paskolų sutartis, kyla klausimas, ar pradinis vėlavimas atlikti mokėjimus, kuris, kaip suprantama, tęsėsi nuo maždaug 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. pabaigos, gali būti laikomas valstybės pagalba. Apskritai viešojo sektoriaus įstaigų sprendimais toleruoti pavėluotus paskolos grąžinimo mokėjimus skolininkui gali būti suteiktas pranašumas ir atitinkamai – valstybės pagalba. Nors laikinas mokėjimų atidėjimas tikriausiai atitiktų privataus kreditoriaus elgesį, taigi, nebūtų laikytinas valstybės pagalba, toks elgesys, iš pradžių atitinkantis rinkos sąlygas, galėtų virsti valstybės pagalba, jeigu vėlavimai sumokėti tęsiasi ilgai (37).

(64)

Privataus kreditoriaus požiūriu, užtikrinti reikalavimo, kurio terminas suėjo, vykdymą yra savaime suprantama norma. Tai taikoma ir tuo atveju, kai įmonė skolininkė patiria finansinių sunkumų, taip pat nemokumo atveju. Privatūs kreditoriai tokiomis aplinkybėmis paprastai nenori sutikti su tolesniu mokėjimų atidėjimu, jeigu tai jiems nesuteikia aiškaus pranašumo. Priešingai, jeigu skolininkas patiria finansinių sunkumų, tolesnės paskolos jam teikiamos griežtesnėmis sąlygomis, pvz., su didesne palūkanų norma arba didesniais užstatais, nes kyla pavojus, kad paskola nebus grąžinta. Išimtys gali būti pagrįstos individualiais atvejais, kai mokėjimų vykdymo neužtikrinimas atrodo ekonominiu požiūriu tikslingesnė alternatyva. Tai būtų atvejis, kai siūlymais neužtikrinti mokėjimų vykdymo aiškiai pagerinamos perspektyvos susigrąžinti daug didesnę reikalavimo sumos dalį, palyginti su kitomis galimomis alternatyvomis, arba kai tokiu būdu galima išvengti dar didesnių nuostolių, kurie kiltų dėl vykdymo užtikrinimo. Privatus kreditorius gali būti suinteresuotas išlaikyti įmonės skolininkės verslą, o ne likviduoti jos turtą ir taip tam tikromis aplinkybėmis susigrąžinti tik skolos dalį. Kai privatus kreditorius sutinka nesiimti viso savo reikalavimo vykdymo užtikrinimo, paprastai jis reikalauja, kad skolininkas pateiktų papildomų užstatų. Kai tai neįmanoma, pavyzdžiui, kai skolininkas patiria finansinių sunkumų, privatus kreditorius siekia garantijų, kad vėliau pagerėjus skolininko finansinei padėčiai kreditorius gautų kuo didesnę kompensaciją. Jeigu skolininkas pateikia nepakankamą užstatą arba prisiima nepakankamai įsipareigojimų, privatus kreditorius paprastai nesutinka sudaryti skolos mokėjimo grafiko pakeitimo susitarimų ar teikti skolininkui papildomų paskolų.

(65)

Kalbant apie pradinį vėlavimą vykdyti mokėjimus, ICB teigia, kad 2009 m. su ISB sudarytų mokėjimo susitarimų ir 2009 m. lapkričio mėn. su Kaupthing sudarytų mokėjimo susitarimų negalima laikyti vėlavimu dėl išimtinių aplinkybių Islandijoje po bankų sistemos žlugimo 2008 m. spalio mėn. Laikotarpiu nuo bankų žlugimo iki reikalavimų vykdymo susitarimo sudarymo Islandijos bankai buvo visapusiškai restruktūrizuojami TVF teikiantpagalbą ir buvo daug netikrumo dėl teisingo bankų turto vertinimo. Todėl ICB, kaip bankų kreditoriui, reikėjo laiko, kad jis galėtų tinkamai įvertinti kaip užstatą pateiktą turtą. Institucija įvertino šiuos argumentus ir mano, kad ICB elgesys, susijęs su pradiniu vėlavimu, atitiko privataus kreditoriaus kriterijų.

(66)

Toliau Institucijai reikia įvertinti, ar privatus kreditorius, įsipareigojimų nevykdantiems bankams turintis panašių trumpalaikių reikalavimų, būtų sutikęs su būsto paskolų portfelių perdavimu minėtomis sąlygomis ir vėlesniu paskolų sutarčių su naujaisiais bankais sudarymu tomis pačiomis sąlygomis.

(67)

Institucija pažymi, kad prieš bankų Glitnir ir Kaupthing žlugimą 2008 m. rudenį ICB atsidūrė padėtyje, kai buvo nerealu tikėtis išsiieškoti tokį užstatą, kokie buvo pateikti bankų Arion ir ISB atveju. Atsižvelgiant į tai, kad paskolų portfeliai sudarė didelę dalį bankų Arion ir ISB klientų bazės, tokio užstato perėmimas galėjo pakirsti bankų Arion ir ISB finansinį stabilumą ir priversti šias finansų įstaigas bankrutuoti. ICB taip pat būtų patyręs papildomų administracinių užstato išieškojimo išlaidų. Be to, jeigu būtų parduodami paskolų portfeliai, ICB taip pat nebūtų turėjęs priimtino skolos susigrąžinimo garantijų ir, atsižvelgiant į tuometinę padėtį Islandijos rinkoje, buvo labai mažai tikėtina, kad pakankamai kapitalo turintys investuotojai būtų galėję tuos portfelius nupirkti. Taigi, perėmus būsto paskolų portfelį – užstato išsiieškojimo būdu arba po bankroto – ICB galiausiai būtų pavykę susigrąžinti mažesnę trumpalaikės skolos sumą.

(68)

Todėl, susidūręs su tokia padėtimi, ICB nusprendė sudaryti paskolų sutartis, kad užtikrintų visišką savo reikalavimų įvykdymą su palūkanomis ir kad jam nekiltų administracinių išlaidų. Taigi, paskolų sutartys buvo sudarytos tuo metu siekiant susigrąžinti kuo didesnę skolos dalį.

(69)

Remdamasi šiais aspektais, Institucija mano, kad sudarydamas paskolų sutartis ICB stengėsi susigrąžinti kuo didesnę savo reikalaujamų sumų dalį.

(70)

Institucija taip pat turi įvertinti, ar paskolų sutarčių sąlygos, ypač taikytinos palūkanų normos, būtų buvusios pakankamai vertingos privačiam kreditoriui, kad atitiktų privataus kreditoriaus kriterijaus reikalavimą.

(71)

Sprendime Nr. 208/15/COL Institucija pažymėjo, kad vykstant finansų krizei buvo sudėtinga nustatyti tinkamus palūkanų normos kriterijus. Atsakydami į tai, bankai ISB, Arion ir ICB pateikė papildomos informacijos ir pastabų.

(72)

ISB teigia, kad palūkanų normos atitinka panašių turtu padengtų obligacijų tuometines palūkanų normas. ISB obligacijos išpirkimo terminas yra dešimt metų, jos palūkanų norma yra 4,5 %, ji susieta su vartotojų kainų indeksu ir padengta su perviršiu, LTV santykis – 70 %. Emisijos dieną palūkanų norma buvo nustatyta 50 bazinių punktų didesnė už valstybės garantuojamų Būsto finansavimo fondo obligacijų palūkanų normas. Palyginti, tuo metu Europoje įprastos panašių turtu pagrįstų vertybinių popierių palūkanų normos buvo 40–80 bazinių punktų didesnės už valstybės garantuojamų vertybinių popierių palūkanų normas. ISB taip pat pateikė grafiką, kuriame matyti, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos maržų skirtumas 2009 m. buvo 40–160 bazinių punktų.

(73)

Panašiai bankas Arion teigia, kad jo paskolos sutartis su ICB buvo sudaryta rinkos sąlygomis. Bankas Arion ją, inter alia, lygina su panašia NBI ir LBI sudaryta sutartimi. Abi sutartys buvo sudarytos maždaug tuo pačiu metu, t. y. 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pradžioje, jose buvo panašiai susitarta dėl reikalavimų įvykdymo. Iš palyginimo matyti, kad banko Arion paskolos sutarties sąlygos buvo griežtesnės negu numatytos LBI susitarime, kuriame dalyvavo privatus skolintojas. Iš tikrųjų, matyti, kad LBI susitarime reikalaujama mažesnių palūkanų, numatyta didesnė pagrindinė suma, o užstatas yra mažesnis ir mažiau diversifikuotas negu pagal banko Arion paskolos sutartį.

(74)

2015 m. kovo 31 d. rašte (38) bankas Arion pateikė papildomos informacijos apie padengtų obligacijų ir pirmaeilių nepadengtų obligacijų emisijas, kurias įvairūs bankai Europoje išleido 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai, kad ICB suteikta paskola daugiausia padengta hipotekos paskolomis, bankas Arion teigia, kad tai yra palyginama su padengtomis obligacijomis, kurias Europos bankaileido 2009 m. kaip užstatą naudodami būsto hipotekos paskolas. Kaip minėta, iš banko Arion pateikto duomenų rinkinio matyti, kad Europos bankų mokamos paskolų maržos buvo 0,1–1,90 % didesnės už tarpbankines palūkanų normas, o maržų mediana buvo 0,72 %. Didžiausias padengtų obligacijų palūkanų normas 2009 m. rugsėjo mėn. mokėjo bankas Bank of Ireland (1,9 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas), o 2009 m. lapkričio mėn. – Airijos finansų įstaiga EBS Mortgage (1,75 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas).

(75)

Be to, ICB teigimu, paskolų sutarčių sąlygos, t. y. palūkanų normos ir užstatas, buvo palankios ICB. ICB teigimu, tai akivaizdžiai matyti iš turimos informacijos apie visame pasaulyje išleistas priemones (kaip dokumentuose užregistravo bankas Arion, žr. pirmiau pateiktą informaciją) ir iš kitų tuo metu sudarytų dokumentų, įskaitant LBI susitarimą, sąlygų.

(76)

Institucija pažymi, kad ICB ir bankų sudarytose paskolų sutartyse nurodyta LIBOR + 3,00 % palūkanų norma, pagal sutartis yra pateikti užstatai hipotekos paskolomis ir kitu turtu. Kaip matyti iš bankų ISB ir Arion pateiktos informacijos, ši palūkanų norma yra gerokai didesnė negu tuo metu sudarytų panašių skolos priemonių dokumentų vidutinės palūkanų normos ir netgi viršija bet kurių kitų Europos bankų tuometines didžiausias finansavimo išlaidas, kai hipotekos paskolos buvo naudojamas kaip užstatas (t. y. banko Bank of Ireland, tarpbankinės palūkanų normos + 1,9 %). Institucija mano, kad bankų pateikta informacija apie panašius skolos dokumentus yra patikima ir sudaro tikslų rinkos sąlygų vaizdą tuo metu, kai buvo sudarytos paskolų sutartys. Be to, kadangi dėl šių palūkanų normų susitarė privačios šalys, Institucija mano, kad jos yra tinkamesnis kriterijus tuometinėms rinkos palūkanų normoms nustatyti, negu skundo pateikėjo nurodomi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumai ir Būsto paskolų fondo obligacijų palūkanų normos.

(77)

Kalbant apie paskolos sutartį, sudarytą su banku Arion, Institucija pažymi, kad paskola buvo denominuota užsienio valiutomis, o ne ISK. Vis dėlto, kaip pažymi bankas Arion, šis paskolos denominacijos pakeitimas atitiko atsiskaitymo susitarimą, kuriame numatyta, kad bankas Arion palūkanas ir periodinius mokėjimus pagal savo galimybes turėtų mokėti užsienio valiutomis ir kad bankas Arion, skolintojui leidus, galėtų pakeisti visos arba dalies skolos denominaciją. Kaip pirmiau pažymėta, Institucija Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime jau peržiūrėjo ir patvirtino atsiskaitymo susitarimo sąlygas. Be to, kaip pažymėjo bankas Arion, dėl Islandijoje taikomų griežtų tarpvalstybinio kapitalo judėjimo ir atitinkamų sandorių užsienio valiuta apribojimų privatus kreditorius būtų pirmenybę teikęs denominacijai užsienio valiutomis, o ne ISK. Taigi, toks denominacijos pakeitimas būtų palankesnis kreditoriui, o ne skolininkui.

(78)

Atsižvelgdama į tuometinius rinkos rodiklius ir pateiktus įrodymus, Institucija daro išvadą, kad apskritai paskolų sutartyse įtvirtintos skolinimo sąlygos ir konkrečiai palūkanų normos būtų buvusios vienodai priimtinos privačiam kreditoriui, esančiam panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje.

(79)

Į tai atsižvelgdama, Institucija daro išvadą, kad ICB ir atitinkamai bankų ISB ir Arion sudarytomis paskolų sutartimis bankams ISB ir Arion nebuvo suteikta ekonominio pranašumo.

1.3.   ATRANKUMAS, KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMAS IR POVEIKIS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ TARPUSAVIO PREKYBAI

(80)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti atranki ir ja gali būti iškraipyta konkurencija bei paveikta Susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekyba. Kadangi Institucija daro išvadą, kad tiriamuoju atveju nebuvo suteikta ekonominio pranašumo, taigi tenkinamos ne visos valstybės pagalbos buvimo sąlygos, Institucijai jokio tolesnio vertinimo dėl to atlikti nereikia.

2.   IŠVADA

(81)

Remdamasi pirmiau išdėstytu vertinimu, Institucija mano, kad ICB sudarytos paskolų sutartys su bankais ISB ir Arion nelaikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

ICB paskolų sutartys, sudarytos atitinkamai su bankais Íslandsbanki hf. ir Arion banki hf., nelaikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį. Oficialus tyrimas baigiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijai.

3 straipsnis

Šio sprendimo tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2016 m. lapkričio 23 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Sven Erik SVEDMAN

Pirmininkas

Helga JÓNSDÓTTIR

Kolegijos narė


(1)  Dokumentas Nr. 684053.

(2)  Dokumentas Nr. 685741.

(3)  Islandijos institucijų atsakyme buvo pateiktas ICB raštas (dokumentas Nr. 696093), banko ISB raštas (dokumentas Nr. 696092) ir banko Arion raštas (dokumentas Nr. 696089).

(4)  Dokumentas Nr. 709261.

(5)  Dokumentas Nr. 745267.

(6)  Islandijos institucijų atsakyme buvo pateiktas ICB raštas (dokumentas Nr. 753104) ir banko Arion raštas (dokumentas Nr. 753101).

(7)  Dokumentas Nr. 771173.

(8)  Dokumentas Nr. 771174.

(9)  2015 m. gegužės 20 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 208/15/COL dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos, suteiktos bankams Íslandsbanki hf. ir Arion Bank hf. sudarant paskolų konvertavimo sutartis, kaip įtariama, lengvatinėmis sąlygomis (toliau – Sprendimas Nr. 208/15/COL) (OL C 316, 2015 9 24, p. 6 ir EEE priedas Nr. 57, 2015 9 24, p. 1). Paskelbta: http://www.eftasurv.int/media/esa-docs/physical/208-15-COL.pdf.

(10)  Dokumentas Nr. 775870.

(11)  Dokumentas Nr. 808042.

(12)  Dokumentai Nr. 819287, 819289, 819291, 819293 ir 819295.

(13)  Garantuotų paskolų teikimo tendencijas žr. 2008 m. ICB metinėje ataskaitoje, 9–11 p., pateiktoje http://www.sedlabanki.is/lisalib/getfile.aspx?itemid=7076

(14)  Bankas Glitnir buvo įsteigęs padengtų obligacijų programą, pagal kurią hipotekos paskolų portfelis buvo parduotas fondui Glitni banka (GLB) Fund, o šis savo ruožtu garantavo pagal padegtų obligacijų programą išleistas obligacijas (banko Glitnir įsipareigojimus). Padengtos obligacijos buvo ne parduodamos investuotojams, o naudojamos kaip užstatas atpirkimo sandoriams su ICB. 2008 m. spalio 14 d. FME sprendimu, be kita ko, visos fondo vieneto akcijos buvo perduotos bankui ISB. Neišpirktas padengtas obligacijas ICB turėjo kaip užstatą už banko Glitnir negrąžintą skolą ICB, kurią dabar perėmė bankas ISB ir kuri FME sprendimo priėmimo metu siekė maždaug 55 mlrd. ISK. Bankas ISB turėjo valdyti fondą ir vykdyti visus pradinės skolos įsipareigojimus, kad apsaugotų turtą (hipotekos paskolų portfelį) ir sumokėtų mokesčius atitinkamoms pradinės skolos programos šalims. Kadangi valdant fondą ir aptarnaujant per fondą teikiamas paskolas atsirado prognozuojamų išlaidų ir kilo problemų, bankas ISB siekė iš naujo derėtis su ICB dėl skolos, taip, inter alia, stengdamasis pratęsti skolos terminą.

(15)  Paskolos ir turto vertės santykis yra finansinis terminas, kuriuo skolintojai vadina paskolos santykį su įsigyjamo turto verte.

(16)  Žr. Finansų ministro ataskaitą dėl komercinių bankų restruktūrizavimo, 13–17 p. Ją galima rasti internete adresu http://www.althingi.is/altext/pdf/139/s/1213.pdf.

(*1)  Laužtiniuose skliaustuose pateiktai informacijai taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį.

(17)  2012 m. birželio 27 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 244/12/COL dėl „Íslandsbanki“ suteiktos restruktūrizavimo pagalbos (toliau – ISB restruktūrizavimo pagalbos sprendimas) (OL L 144, 2014 5 15, p. 70 ir EEE priedas Nr. 28, 2014 5 15, p. 1); ir 2012 m. liepos 11 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 291/12/COL dėl „Arion banki“ skirtos restruktūrizavimo pagalbos Arion (toliau – Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendimas) (OL L 144, 2014 5 15, p. 169 ir EEE priedas Nr. 28, 2014 5 15, p. 89), 86, 149, 168 ir 238 dalys.

(18)  Valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti gairės (toliau – 2013 m. Bankų gairės) (OL L 264, 2014 9 4, p. 6 ir EEE priedas Nr. 50, 2014 9 4, p. 1) (62 dalis), kuriomis buvo pakeistos Valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų įstaigoms skirtoms priemonėms gairės (toliau – 2008 m. Bankų gairės) (OL L 17, 2011 1 20, p. 1 ir EEE priedas Nr. 3, 2011 1 20, p. 1) (51 dalis).

(19)  Dokumentas Nr. 819287.

(20)  Žr. http://www.almchf.com/new-and-events/nr/121.

(21)  Pálmi Sigmarsson prieš Seðlabanki Íslands, E-03/11, ELPA Teismo rink. p. 430, [2011].

(22)  Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendimo 86, 149, 168 ir 238 dalys.

(23)  Kredito įstaigų, tokių kaip banko Kaupthing, finansinis reorganizavimas ir nemokumas reglamentuojami Finansų įstaigų įstatymo Nr. 161/2002, kuriame išdėstytos konkrečios nemokumo taisyklės, nuostatomis, papildytomis Bankroto proceso įstatymo Nr. 21/1991, kuris Islandijoje taikomas visiems nemokumo atvejams, bendrosiomis nuostatomis. Likvidavimo procedūros daugeliu aspektų yra panašios į bankroto procedūras ir iš tiesų daug Bankroto įstatymo nuostatų yra nuorodomis įtrauktos į pirmiau minėtą įstatymą – tai yra nuostatos, pvz., dėl reikalavimų nagrinėjimo, ir kitos nuostatos, kuriomis užtikrinamas vienodas kreditorių statusas.

(24)  Žr. prie banko Arion2015 m. kovo 31 d. laiško pridėtus 1–3 grafikus (dokumentas Nr. 753101).

(25)  Dokumentas Nr. 696088.

(26)  iBoxx obligacijų rinkos indeksai yra profesionaliam naudojimui skirtos lyginamosios palūkanų normos, juos sudaro likvidžių investicijų reitingo obligacijų emisijos.

(27)  Žr. sprendimą byloje Graikijos Respublika prieš Komisiją, C-57/86, EU:C:1988:284, 9 punktą.

(28)  Nors 2008 m. Bankų gairės nebegalioja, jos galiojo ginčytinų priemonių patvirtinimo laikotarpiu, todėl šiuo atveju Institucija turi jas taikyti.

(29)  Sprendimas byloje Vokietija prieš Komisiją, C-248/84, EU:C:1987:437, 17 punktas.

(30)  Sprendimas byloje Air France prieš Komisiją, T-358/94, EU:T:1996:194, 58–62 punktai.

(31)  Sprendimai bylose Italija prieš Komisiją, C-173/73, EU:C:1974:71, 16 punktas; Steinicke and Weinling prieš Vokietiją, C-78/76, EU:C:1977:52.

(32)  Žr. 1999 m. lapkričio 10 d. Komisijos sprendimo 2000/600/EB dėl Banco di Sicilia ir Sicilcassa (OL L 256, 2000 10 10, p. 21) 48–49 dalis, kuriose be papildomų diskusijų sutinkama, kad sunkumų patiriantiems bankams Italijos banko (it. Banca d'Italia) suteikti avansai laikytini valstybės suteikta finansine pagalba.

(33)  2013 m. Bankų gairių 62 dalis.

(34)  Sprendimas byloje Italija prieš Komisiją, C-173/73, EU:C:1974:71, 13 punktas.

(35)  Sprendimai bylose Komisija prieš EDF, C-124/10 P, EU:C:2012:318, 79–81 punktai; Belgija prieš Komisiją, C-234/84, EU:C:1986:302, 14 punktas; Belgija prieš Komisiją, C-40/85, EU:C:1986:305, 13 punktas; Ispanija prieš Komisiją, sujungtos bylos C-278/92–C-280/92, EU:C:1994:325, 22 punktas; ir Vokietija prieš Komisiją, C-334/99, EU:C:2003:55, 134 punktas.

(36)  Žr. sprendimus bylose Ispanija prieš Komisiją, C-342/96, EU:C:1999:210, 46 ir tolesni punktai; SIC prieš Komisiją, T-46/97, EU:T:2000:123, 98 ir tolesni punktai; DM Transport, C-256/97, EU:C:1999:332, 19 ir tolesni punktai; Ispanija prieš Komisiją, C-480/98, EU:C:2000:559, 19 ir tolesni punktai; HAMSA prieš Komisiją, T-152/99, EU:T:2002:188, 167 punktas; Ispanija prieš Komisiją, C-276/02, EU:C:2004:521, 31 ir tolesni punktai; Lenzig prieš Komisiją, T-36/99, EU:T:2004:312, 134 ir tolesni punktai; Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, T-198/01, EU:T:2004:222, 97 ir tolesni punktai; Ispanija prieš Komisiją, C-525/04 P, EU:C:2007:698, 43 ir tolesni punktai; Olympiaki Aeroporia Ypiresies prieš Komisiją, T-68/03, EU:T:2007:253; ir Buzek Automotive prieš Komisiją, T-1/08, EU:T:2011:216, 65 ir tolesni punktai.

(37)  Žr. generalinio advokato F. G. Jacobso nuomonę byloje DM Transport, C-256/97, EU:C:1998:436, 38 punktas.

(38)  Dokumentas Nr. 753101.