29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016) 475 – C8–0270/2016) (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas (3),

—

atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2015 finansinių metų metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (4),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių (7), ypač į jo 22 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0153/2017),

A.

kadangi 2016 m. liepos 4 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2015 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.

kadangi Generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2016 m. birželio 24 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad Parlamento biudžetui skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, taip pat kad nustatytos kontrolės procedūros suteikė būtinas garantijas dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

C.

kadangi, atlikę auditą, Audito Rūmai nustatė, jog, pagal jų atliktą specialųjį 2015 m. administracinių ir kitų išlaidų vertinimą, išnagrinėtose metinės veiklos ataskaitose institucijų ir įstaigų vidaus kontrolės sistemose, reikalaujamose pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, nenustatyta jokių rimtų trūkumų;

D.

kadangi pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi visų deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.

patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/3

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0153/2017),

A.

kadangi Europos Parlamento (toliau – Parlamentas) apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais pateikiama tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

B.

kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateikti 129 klausimai ir gauti atsakymai raštu, kurie buvo viešai aptarti Biudžeto kontrolės komitete (toliau – CONT) dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, Generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

C.

kadangi tikrinimas, ypač vykdomas taikant ankstyvojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Parlamento politiniai lyderiai ir administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams; kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą; kadangi rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo ir gero žmogiškųjų išteklių valdymo principas turėtų būti pagrindinis elementas vykdant biudžetą;

1.

pažymi, kad oficialią Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūros sistemą sudaro keturios pagrindinės dalys:

2.

pažymi, kad vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje pateikiamos išvados, pagrįstos konkrečiu audito darbu; pažymi, kad ja siekiama patobulinti biudžeto ir finansų valdymą, o ne pateikti išsamų Parlamento biudžeto ir finansų valdymo vaizdą; taip pat pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitose pateikiami tik nedidelės Parlamento sandorių imties (16 operacijų) rezultatai;

3.

supranta, kad apskritai žemas klaidų lygis administracinių išlaidų srityje gali būti siejamas su santykinai nedideliu dėmesiu, kurį Audito Rūmai skyrė Parlamento operacijoms;

4.

vis dėlto pabrėžia, kad, nors klaidų lygis yra nepaprastai žemas, pavojus reputacijai yra santykinai didelis, nes tokios finansų ir biudžeto valdymo klaidos galėtų pakenkti institucijos autoritetui;

5.

priduria, kad dėl visai neseniai bendrai pripažinto poreikio, jog būtų sudaromas rezultatais grindžiamas biudžetas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas neturėtų apsiriboti pažeidimų nustatymu, bet taip pat turėtų apimti konkrečios veiklos rodiklių ir rezultatų vertinimą, ir kad tai taip pat itin svarbu Parlamento atveju, nes nepasiekti rezultatai daro tiesioginį poveikį institucijos reputacijai;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, Parlamento atliktas darbas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą suteikia galimybę išsamiau apsvarstyti Parlamento administracijos finansines ataskaitas; ragina stiprinti vidaus kompetenciją sąskaitų ir audito klausimais, kad pranešėjai galėtų ja pasinaudoti rengdami savo pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

7.

pažymi, kad galutiniai Parlamento asignavimai 2015 m. iš viso sudarė 1 794 929 112 EUR arba 19,78 % Daugiametės finansinės programos (1) pagal 5 išlaidų kategoriją visų 2015 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, ir, palyginti su 2014 m. biudžetu (1 755 631 742 EUR), ši suma yra 2,2 % didesnė;

8.

pažymi, kad bendra 2015 m. gruodžio 31 d. į apskaitą įtrauktų pajamų suma buvo 176 367 724 EUR (2014 m. – 174 436 852 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 27 988 590 EUR (2014 m. – 26 979 032 EUR);

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad 71 % visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių: 10 skyriaus (institucijos nariai), 12 skyriaus (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) įsipareigojimai; pažymi, kad tai rodo, jog Parlamento išlaidoms būdingas didelis tęstinumas, didžiąja dalimi susijęs su Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, patikslintais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, ir kitais sutartiniais įsipareigojimais;

10.

atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remiantis uždarytos 2015 finansinių metų Parlamento sąskaitos, t. y.:

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. buvo panaudota 99,1 % įsipareigojimų asignavimų, įrašytų į Parlamento biudžetą, o asignavimų panaikinimo lygis siekė 0,9 % ir kad, kaip ir ankstesniais metais, pasiektas labai aukštas biudžeto įvykdymo lygis;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad visi panaikinti asignavimai sudarė 41 422 684 EUR, o didžioji dalis šių panaikinimų buvo susijusi su atlyginimais ir išlaidomis, susijusiomis su pastatais;

13.

pažymi, kad kaupiamieji perkėlimai siekė 71 000 000 EUR, o tai sudarė 4 % visų asignavimų, perkeltų iš laikinų asignavimų biudžeto eilučių ir kitų šaltinių siekiant padėti finansuoti Konrado Adenauerio pastato metines nuomos įmokas; primygtinai ragina nustatyti pakankamai aiškią Parlamento pastatų politiką, kuri yra biudžeto strategijos dalis; mano, kad kaupiamųjų perkėlimų lygis yra labai aukštas; laikosi tvirtos nuomonės, kad veiksmingas biudžeto valdymas turėtų padėti sumažinti šių perkėlimų skaičių iki minimalaus lygio; šiuo klausimu ragina Audito Rūmus parengti ataskaitą dėl Parlamento pastatų politikos;

14.

pažymi, kad apskritai audito duomenys rodo, kad administravimo išlaidos nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio, tačiau, remiantis septyniomis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis pagal DFP 5 išlaidų kategoriją (administravimas) sudaro 0,6 % (padidėjo, 2014 m. buvo 0,5 %);

15.

yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad iš 151 tikrintos visų Sąjungos institucijų operacijos, 22 operacijos (14,6 %) buvo paveiktos klaidų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad iš šias 22 operacijas paveikusių klaidų tik septynios buvo kiekybiškai įvertintos ir todėl turėjo finansinį poveikį, dėl kurio apskaičiuotas klaidų lygis buvo 0,6 %;

16.

be to, atkreipia dėmesį į konkrečias išvadas dėl Parlamento, įtrauktas į Audito Rūmų 2015 m. metinę ataskaitą; pažymi, kad Audito Rūmai nustatė 2014 m. patirtų išlaidų leidimo joms išdavimo ir jų apmokėjimo kontrolės trūkumų; šie trūkumai buvo susiję tik su viena iš 16 patikrintų Parlamento operacijų, susijusia su kažkuria viena frakcija, ir 2015 m. jie buvo pašalinti;

17.

atkreipia dėmesį į Parlamento Audito Rūmams pateiktus atsakymus vykstant prieštaravimų procedūrai; prašo Audito Rūmų nuolat informuoti atsakingą komitetą apie Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimą siekiant teikti geresnes gaires ir peržiūrėti esamą frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo kontrolės sistemą;

18.

pažymi, kad 2017 m. sausio 30 d. surengtame atsakingo komiteto susitikime su vidaus auditoriumi vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2015 m. patvirtino ataskaitas šiais klausimais:

19.

atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę ir pritaria, kad reikia:

20.

pažymi, kad 2015 m. pabaigoje, sėkmingai atlikus vėlesnius tolesnių veiksmų auditus, keturi vidaus kontrolės sistemos peržiūros veiksmai (visi susiję su maža rizika) buvo dar neįvykdyti, – vieno iš šių veiksmų nustatytas įvykdymo terminas atsižvelgiant į naują Parlamento finansų valdymo sistemą buvo atidėtas 2017-iems metams; ragina vidaus auditorių informuoti CONT apie padarytą pažangą šių veiksmų srityje;

21.

prašo vidaus auditoriaus, pristatant metinę ataskaitą, daugiau dėmesio skirti tiems aspektams, dėl kurių nustatyta trūkumų ir (arba) pažeidimų; be to, prašo vidaus auditoriaus pateikti Biudžeto kontrolės komitetui savo ataskaitą apie tolesnius veiksmus, pažangą ir sprendimus, taikytus siekiant išspręsti problemas, nustatytas vykdant savo įgaliojimus; prašo Generalinio sekretoriaus numatyti veiklos ir rezultatų vertinimo procedūras;

22.

atkreipia dėmesį į CONT 2016 m. spalio 20 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir Generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl daugelio šių prašymų nesiimta jokių tolesnių veiksmų ir kad šiuo klausimu nepateiktas joks paaiškinimas ar pagrindimas; pabrėžia, kad svarbu suteikti galimybę CONT su Generaliniu sekretoriumi dažniau aptarti klausimus, turinčius poveikį Parlamento biudžetui ir jo įgyvendinimui;

23.

pažymi, kad neatitiko pranešimo dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo projekto pristatymo ir galimybės pateikti papildomų klausimų Generaliniam sekretoriui datos; ragina Generalinį sekretorių atsakymus į papildomus klausimus pateikti iki pakeitimų pateikimo termino ir, prireikus, iki balsavimo komitete;

24.

atkreipia dėmesį į už biudžetą atsakingo EP pirmininko pavaduotojo, Generalinio sekretoriaus ir CONT 2017 m. sausio 30 d. keitimąsi nuomonėmis dalyvaujant Audito Rūmų nariui ir vidaus auditoriui;

25.

išreiškia pasitenkinimą, kad Parlamento administracija įsipareigojo nuolat gerinti visų Parlamento tarnybų veiklos rodiklius ir tai daryti veiksmingai, nors taip pat mano, kad kai kuriais atvejais praktinis pokyčių įgyvendinimas užtrunka per ilgai;

26.

pažymi, kad Parlamentas, kurio išlaidos sudaro apie 3,60 EUR vienam piliečiui per metus, neturi baimintis būti lyginamas su kitomis parlamentinėmis sistemomis, juo labiau kad trečdalį šių išlaidų lemia bendrosios sąlygos (daugiakalbystė ir vietų skaičius), kurioms pats Parlamentas gali daryti ribotą įtaką ir kurios kitiems parlamentams netaikomos tokiu pačiu būdu;

27.

vis dėlto pažymi, kad skirtingi generaliniai direktoratai skyrė nevienodą dėmesį rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymui ir kad toks biudžeto sudarymas yra gerai išplėtotas, pavyzdžiui, Finansų generaliniame direktorate (FINS GD), tačiau kituose administracijos padaliniuose vis dar vykdomas tik pradinis tokio jo sudarymo etapas; ragina Generalinį sekretorių užtikrinti, kad visuose administracijos padaliniuose būtų nustatyti aiškūs, išmatuojami tikslai ir vykdoma jų stebėsena;

28.

atkreipia dėmesį į Generalinio sekretoriaus atsakymą dėl galimybės Parlamento nariams ir visai visuomenei naudotis programa „ePetition“, taip pat į Teisės tarnybos pranešimą; ragina Generalinį sekretorių informuoti apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi pagal Teisės tarnybos rekomendacijas;

29.

palankiai vertina dėmesį, kurį administracija skyrė tvarumui, visų pirma atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūras; vis dėlto pažymi, kad įsigaliojus naujai direktyvai dėl viešųjų pirkimų (2) atsirado galimybė padidinti kriterijų, susijusių su socialiniu ir aplinkos tvarumu, svertą, palyginti su mažiausios kainoms kriterijumi;

30.

ragina Generalinį sekretorių pateikti veiksmų planą, kaip taikyti tvarumo kriterijus vykdant Parlamento viešųjų pirkimų procedūras ir šiuo aspektu įtraukti žaliųjų viešųjų pirkimų kaip priemonės naudojimo vertinimą;

31.

pripažįsta tai, kad, Audito Rūmų nuomone, Parlamento narių geografinio pasiskirstymo sąnaudos siekia 114 mln. EUR per metus ir atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos (3) pateikiamas išvadas, kad 78 % visų Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento tarnybų geografinio pasiskirstymo rezultatas; primena, kad įvertintas šio pasiskirstymo poveikis aplinkai siekia 11 000–19 000 tonų išmetamo CO2; ragina Biurą paprašyti Generalinio sekretoriaus nedelsiant parengti veiksmų planą dėl vienos Parlamento būstinės; dar kartą ragina Parlamentą ir Tarybą, siekiant ilgainiui sutaupyti lėšų, reaguoti į poreikį parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose; mano, kad JK pasitraukimas ir poreikis perkelti Europos agentūras, kurių būstinės šiuo metu yra JK, galėtų suteikti puikią galimybę vienu metu išspręsti keletą klausimų; vis dėlto atkreipia dėmesį į SESV 341 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Sąjungos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių Vyriausybių sutarimu, ir Protokolą Nr. 6, pridedamą prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV, kuriame nustatyta, kad Parlamento būstinės vieta yra Strasbūras; primena, kad sprendimui turėti vieną būstinę priimti reikia pakeisti Sutartį;

32.

primena administracijos atsakymą į klausimyno dėl Parlamento 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 75 klausimą, jog ji nusprendusi „nutraukti ilgalaikių komandiruočių praktiką, […] ir taip reikšmingai sutaupyti“, tačiau atkreipia dėmesį į nemažą prieštaravimą tarp šio pažado ir fakto, kad šiuo metu 13 darbuotojų yra ilgalaikėse komandiruotėse; mano, kad ilgalaikė darbuotojo komandiruotė, kai pagal jau buvusią asmens gyvenamąją ir darbo vietą mokama ekspatriacijos išmoka ir dienpinigiai, yra kritikuotinas ir Pareigūnų tarnybos nuostatų neatitinkantis mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas; primygtinai ragina paaiškinti kiekvienos ilgalaikės komandiruotės aplinkybes ir ypač atskleisti tos ilgalaikės komandiruotės priežastis ir išlaidas;

33.

primena, kad, kaip reikalaujama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytas taisykles, visi Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, net tie, kurie dirba kabinetuose, turi atlikti savo pareigas vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais; pažymi, kad atlyginimas Sąjungos pareigūnams mokamas mokesčių mokėtojų pinigais, kurie nėra skirti spaudos skyriaus ar kitų darbuotojų vykdomam Pirmininko nacionalinių politinių interesų propagavimui finansuoti; ragina Biurą Parlamento nuostatuose nustatyti aiškias nuostatas;

34.

primena 2015 m. spalio 21 d. Pirmininko sprendimą, pagal kurį jis siekė asmenis į vadovaujamas pareigas Parlamente skirti nesilaikant procedūrų ir ypač neskelbiant kvietimų teikti paraiškas; pažymi, kad šis sprendimas neatitiko taisyklių (administracijos atsakymas į CONT 2-ąjį klausimyną); reikalauja oficialiai atšaukti šį Pirmininko sprendimą;

35.

pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Pirmininkas pats save įgaliojo, be esamos priemokos kabinetui, skirti neriboto dydžio specialiąją priemoką savo kabineto nariams, nors Pareigūnų tarnybos nuostatuose tokia specialioji priemoka nenumatyta; dar kartą kelia šio įgaliojimo teisėtumo ir specialiųjų priemokų galiojimo klausimą; prašo atlikti tyrimą, ar sprendimas dėl jų skyrimo turėtų būti atšauktas;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio 24 d. Biuras patvirtino peržiūrėtas taisykles, reglamentuojančias finansinių įnašų mokėjimą finansuojamoms lankytojų grupėms;

37.

džiaugiasi tuo, kad tai padeda ženkliai sumažinti mokėjimus grynaisiais pinigais ir pradedami taikyti privalomi elektroniniai pinigų pervedimai, todėl mažėja vagysčių rizika ir pavojus Parlamento reputacijai, nors vis dar užtikrinamas nemažas lankstumas; pritaria Biuro ketinimui įvertinti peržiūrėtą sistemą po vienerių jos įgyvendinimo metų; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Parlamento narių padėjėjams gali būti pavedama gauti mokėjimus į savo asmenines sąskaitas ir tvirtinti grupės išlaidas; yra susirūpinęs dėl to, kad taip akredituotiems Parlamento narių padėjėjams užkraunama nereikalinga teisinė ir finansinė atsakomybė ir jiems kyla galima rizika; primygtinai ragina Biurą prioritetine tvarka peržiūrėti šį klausimą;

38.

apgailestauja dėl to, kad Parlamentas patvirtino Pirmininkui, jog Parlamento 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas, ir paskutinę akimirką išbraukė svarbias dalis, kurios kelia papildomų klausimų dėl Pirmininko politinės veiklos ir su finansais susijusio elgesio per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus;

39.

palankiai vertina didėjantį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį Parlamentui ir jo administracijai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriems žurnalistams sunku gauti konkrečią jų ieškomą informaciją; pažymi, kad Parlamento ir jo administracijos veiklos skaidrumas yra labai svarbus institucijos teisėtumui užtikrinti ir kad turėtų būti pagerinta prieiga prie informacijos, visada laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių;

40.

ragina Biurą Parlamento interneto svetainėje kompiuterio skaitomu formatu skelbti svarbius dokumentus, kuriuos jam teikia Generalinis sekretorius, nebent tai būtų neįmanoma padaryti dėl tuose dokumentuose esančios informacijos pobūdžio kaip, pavyzdžiui, asmens duomenų apsaugos atveju;

41.

pabrėžia, kad būtina didinti sprendimus priimančių Parlamento vidaus organų, ypač Biuro, darbo skaidrumą ir suteikti daugiau galimybių susipažinti su jo darbu; ragina intranete laiku skelbti Biuro darbotvarkes ir daug greičiau skelbti posėdžių protokolus; pažymi, kad nebūtina laukti, kol šie protokolai bus išversti į visas kalbas;

42.

primena Parlamento nariams pareigą nedelsiant pranešti administracijai apie bet kokius pasikeitimus savo interesų deklaracijoje;

43.

ragina Generalinį sekretorių šią rezoliuciją perduoti Biurui ir atkreipti jo dėmesį į tuos punktus, kuriuose Biuro prašoma imtis veiksmų arba priimti sprendimus; ragina Generalinį sekretorių parengti veiksmų planą ir grafiką, pagal kuriuos Biuras galėtų imtis tolesnių veiksmų dėl jam skirtų Parlamento rekomendacijų, pateiktų rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir (arba) reaguoti į šias rekomendacijas, taip pat ragina į metinį stebėsenos dokumentą įtraukti rezultatus; ragina Generalinį sekretorių laiku informuoti Biudžeto komitetą ir CONT apie visus Biurui pateiktus projektus, kurie turi didelį poveikį biudžetui;

44.

mano, kad EP nariai turėtų turėti galimybę naudotis Parlamento interneto svetaine, kad užtikrintų savo rinkėjams kuo didesnį savo veiklos skaidrumą ir todėl ragina Generalinį sekretorių sukurti sistemą, kuria naudodamiesi EP nariai galėtų skelbti informaciją apie savo susitikimus su interesų grupių atstovais; taip pat primygtinai ragina Generalinį sekretorių nedelsiant sudaryti tokią galimybę, kaip jau prašyta 2014 m. rezoliucijoje dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

45.

ragina Biurą nustatyti ir paskelbti taisykles dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų naudojimo;

46.

atkreipia dėmesį į menką EP narių informuotumo lygį apie galimybę grąžinti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos perteklių; primena EP nariams, kad bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka nėra papildomas asmens atlyginimas; prašo Generalinio sekretoriaus prioritetine tvarka paskelbti informaciją apie šią galimybę; primygtinai ragina EP narius kadencijos pabaigoje grąžinti perteklių;

47.

taip pat ragina Generalinį sekretorių tiems EP nariams, kurie savo asmeninėse interneto svetainėse norėtų paskelbti informaciją apie visų kitų Parlamento išmokų jiems mokėjimus, pateikti atitinkamus duomenų rinkinius, kuriuos būtų paprasta toliau tvarkyti;

48.

taip pat ragina Generalinį sekretorių tokią pagalbą teikti ir suinteresuotosioms frakcijoms;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento interneto svetainėje pateikiami įvairūs dokumentai, susiję su sprendimais dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų pripažinimo, ir išsamūs duomenys, susiję su galutinės jų finansavimo sumos nustatymu; ragina Parlamentą prašyti, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl dabartinio Sąjungos teisės akto dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių partijų ir fondų statuto ir finansavimo (4) peržiūros, įskaitant griežtesnius Europos politinių fondų steigimo reikalavimus, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams;

50.

palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti speciali forma pranešėjams, kurioje jie gali nurodyti, kurios interesų grupės atstovai darė poveikį jų pranešimams (poveikis teisės aktui);

51.

pakartoja savo raginimą Parlamento administracijai parengti ataskaitą dėl interesų grupių atstovų ir kitų išorės organizacijų naudojamų Parlamento patalpų;

52.

yra susirūpinęs dėl to, kad gali reikėti toliau tobulinti dabar galiojantį EP narių elgesio kodeksą, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ypatingą dėmesį skiriant:

53.

palankiai vertina tai, kad kuriami rodikliai, pagal kuriuos būtų vertinami Parlamento komunikacinės veiklos rezultatai, ir ragina Generalinį sekretorių Parlamento 2016 m. veiklos ataskaitoje skirti specialų skirsnį šio naujo veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio komunikacijos veikloje veiksmingumui;

54.

pritaria įvairioms programoms, kuriomis siekiama palengvinti žurnalistų ir piliečių, kurie nori daugiau sužinoti apie Parlamento veiklą, apsilankymus;

55.

šiuo atžvilgiu pakartoja savo raginimą, pateiktą rezoliucijoje dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Parlamento interneto svetainė išliko palyginti sudėtinga naudoti, joje ir toliau sunku naršyti ir dar nebuvo įdiegtos paskutinės technologinės naujovės, todėl buvo sunku greitai rasti atitinkamą informaciją; taip pat buvo pažymėta, kad, atsižvelgiant į bendravimo su Europos piliečiais svarbą, interneto svetainė nepadėjo gerinti Parlamento įvaizdžio plačiosios visuomenės akyse;

56.

ragina Komunikacijos generalinį direktoratą (toliau – COMM GD) sukurti veiksmingesnę ir patogesnę naudoti interneto svetainę, kurioje būtų įdiegta efektyvesnė interneto svetainės naršyklė – tokią svetainę, kuri padėtų pagerinti Parlamento reputaciją plačiosios visuomenės akyse ir labiau atitiktų piliečių poreikius ir interesus; pažymi, kad nepaisant to, jog išleista daug lėšų, pasiekti tik vidutiniški rezultatai;

57.

reiškia susirūpinimą dėl Parlamento komunikacijos strategijos veiksmingumo; šiuo požiūriu ragina atlikti išsamią dabartinės strategijos peržiūrą ir ypač vadovautis aktyvesniu požiūriu į tuos asmenis, kurie nėra savaime susidomėję Parlamento veikla arba net gali būti skeptiški dėl jo veiklos; ragina Generalinį sekretorių parengti naują strategiją, kurią įgyvendinant būtų galima įtraukti platesnę auditoriją siekiant sudominti ir šiuos piliečius, taip pat palengvinti prieigą prie informacijos ir tinkamai išsklaidyti nepagrįstas išankstines nuostatas Parlamento atžvilgiu tuo pačiu metu išvengiant nereikalingų ir brangiai kainuojančių reklamos kampanijų;

58.

pabrėžia, kad reikia atnaujinti Parlamento informacijos biurų misiją, kad būtų optimizuotas naujų komunikacijos technologijų ir metodų taikymas ir pasinaudota tuo pranašumu, kad jie yra geografiškai arti piliečių, siekiant toliau stiprinti veiklą vietos lygmeniu, pvz., rengti diskusijas su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, kad būtų išklausoma žmonių nuomonė ir su jais bendradarbiaujama; pabrėžia, kad diskusijos internetu ir žiniasklaidos dėmesys šiems renginiams turėtų padėti pritraukti dar daugiau piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos biurų valstybėse narėse sąnaudos, susijusios su pastatais ir darbuotojais, yra neproporcingai didelės, palyginti su lėšų, išleistų šių biurų pagrindinėms funkcijoms vykdyti, sumomis; ragina Generalinį sekretorių iki 2017 m. pabaigos CONT pateikti išsamią atitinkamai Briuselio ir Strasbūro miestų informacijos biurų veiklos ir finansų ataskaitą, ypatingą dėmesį skiriant jų sukuriamai pridėtinei vertei;

59.

yra susirūpinęs dėl atsakymų į klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Parlamento informacijos biurų kai kuriose valstybėse narėse, nes daugeliu atvejų tik labai nedidelė veiklos išlaidų dalis yra susijusį su tikrais tokių biurų tikslais ir užduotimis, o didžiausia lėšų dalis leidžiama biurų nuomai ir jų darbuotojų darbo užmokesčiui bei kelionės išlaidoms finansuoti;

60.

ragina Generalinį sekretorių pagerinti vidaus komunikaciją tarp skirtingų generalinių direktoratų, kad, pavyzdžiui, naujų svarbių priemonių, tokių kaip „teisėkūros traukinys“, kūrimas būtų žinomas platesnei vidaus ir išorės visuomenei;

61.

teigiamai vertina apklausos, atliktos siekiant nustatyti, kaip prašyta tvirtinant 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymą, ar LUX kino apdovanojimas yra gerai žinomas ir kaip, jei apskritai, jis suvokiamas atitinkamose valstybėse narėse, bendrą pristatymą, parengtą CONT ir Kultūros ir švietimo komitetui, bei šios apklausos išvadas;

62.

primena, kad pagal minėtą apklausą EP narių ir filmų kūrėjų informuotumas daugiausia susijęs su LUX kino apdovanojimo tikslu – parodyti piliečiams, kad Parlamentas įsipareigojęs puoselėti tokias visuotines vertybes, kaip žmogaus teisės ir solidarumas, bei kultūrų ir kalbų įvairovę;

63.

pažymi, kad per minėtą apklausą gauta labai mažai atsakymų – tik 18 % Parlamentą sudarančių narių, o tai atitinka 137 EP narius iš visų frakcijų ir valstybių narių ir kad daugiau kaip 90 % šių EP narių žinojo apie LUX kino apdovanojimą, 75 % jų teisingai suprato jo tikslą ir daugiau nei 80 % LUX kino apdovanojimą vertina teigiamai;

64.

nėra įsitikinęs dėl atrankos metodo, pagal kurį EP nariai sprendžia dėl kandidatūrų apdovanojimui gauti teikimo ir galutinio LUX kino apdovanojimo laimėtojo išrinkimo, ir ragina Biurą pateikti ataskaitą dėl alternatyvių modelių, pagal kuriuos būtų gaunami norimi rezultatai, pavyzdžiui, remiant panašią iniciatyvą, kurios ėmėsi pačios filmų kūrėjų organizacijos;

65.

pažymi, kad, nors ilgainiui žiūrovų skaičius išaugo, 43 000 visoje Sąjungoje vis dar yra labai mažai ir kelia klausimą, ar LUX kino apdovanojimas yra pagrįstas;

66.

apgailestauja dėl to, kad ne kartą vėluota atidaryti Europos istorijos namus, kurių atidarymas iš pradžių planuotas 2016 m. kovo mėn., vėliau atidėtas iki 2016 m. rugsėjo ir lapkričio mėn., o dabar numatyta, kad jis įvyks 2017 m. gegužės 6 d.;

67.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl Europos istorijos namų laikinųjų parodų pobūdžio; pabrėžia Europos istorijos namų akademinio nepriklausomumo, susijusio su tuo, kad parodų turinys ir dizainas nustatomi vadovaujantis išimtinai muzeologiniais ir istoriniais kriterijais, svarbą;

68.

su malonumu pažymi, kad Europos istorijos namuose, kaip manoma, kasmet apsilankys 250 000 žmonių; pažymi, kad, remiantis išankstiniais skaičiavimais, metinės šios įstaigos veiklos išlaidos sieks 13,3 mln. EUR; reiškia susirūpinimą dėl santykinai mažo lankytojų skaičiaus, palyginti su didelėmis veiklos išlaidomis, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. Parlamentas priėmė 326 080 lankytojų ir veiklos išlaidos tesiekė 4,3 mln. EUR;

69.

pažymi, kad, sukūrus Parlamentariumą ir atidarius Europos istorijos namus, Parlamentas ir jo apylinkės tampa piliečių ir turistų traukos vieta, ir tai padės pagerinti žinias apie Parlamento vaidmenį ir parodyti piliečiams, kad Parlamentas įsipareigojęs puoselėti tokias visuotines vertybes, kaip žmogaus teisės ir solidarumas; prašo Biuro apsvarstyti galimybę pradėti dialogą su vietos valdžios institucijomis siekiant išsiaiškinti, kaip pastarosios gali prisidėti prie Europos istorijos namų finansavimo ir valdymo;

70.

ragina Biurą apsvarstyti galimybę Europos istorijos namų valdymą pritaikyti labiau tarpinstituciniam požiūriui nagrinėjant tolesnio bendradarbiavimo su kitomis Sąjungos institucijomis, ypač su Komisija ir Taryba, klausimą;

71.

teigiamai vertina Komisijos sprendimą kasmet skirti 800 000 EUR įnašą Europos istorijos namų veiklos išlaidoms finansuoti; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų finansuoti gerokai didesnę numatomų metinių veiklos išlaidų dalį;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. sekretoriate dirbo iš viso 5 391 pareigūnas ir laikinasis darbuotojas (96 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.), o frakcijose dirbo iš viso 771 pareigūnas ir laikinasis darbuotojas (26 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.); pažymi, kad kartu su sutartininkais, PERS GD buvo atsakingas už 9 402 darbuotojus (467 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.);

73.

pažymi, kad 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis 2014 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūra ir 2014–2020 m. DFP, Parlamento personalo plane panaikinti 47 etatai ir pagal bendrą personalo planą liko 6 739 etatai, iš kurių 5 723 (84,9 %) buvo skirti sekretoriatui, o 1 016 (15,1 %) – frakcijoms; pažymi, kad 2015 m. gruodžio 31 d. 4,9 % etatų sekretoriate buvo laisvi, palyginti su 9,6 % 2014 m. pabaigoje;

74.

palankiai vertina tai, kad generalinių direktorių lyčių pusiausvyra pagerėjo nuo 18,2 % / 81,8 % 2014 m. iki 33,3 %/66,7 % 2015 m., tačiau pažymi, kad direktorių lyčių pusiausvyra sumažėjo nuo 34 %/66 % 2014 m. iki 31,1 %/68,9 % 2015 m.; primena, kad absoliuti Parlamento darbuotojų dauguma yra moterys, tačiau vadovų postuose jų nedaug; pažymi, kad skyrių vadovų lyčių pusiausvyra ir toliau gerėjo nuo 30 %/70 % 2014 m. pabaigoje iki 31,2 %/68,8 % 2015 m. pabaigoje; pabrėžia, kad ir toliau nėra pusiausvyros vadovaujamų pareigybių srityje ir kad lygių galimybių programa šių pareigybių atžvilgiu ir toliau yra nepaprastai svarbi; laikosi tvirtos nuomonės, kad iki 2019 m. moterų, užimančių vadovų postus Parlamente, dalis turėtų sudaryti bent 40 %;

75.

reiškia nuostabą dėl to, kad Parlamento patariamasis vyresniųjų pareigūnų skyrimo komitetas sudarytas tik iš vyresniųjų vadovaujamas pareigas einančių pareigūnų ir ragina Generalinį sekretorių įtraukti darbuotojų asociacijos atstovą;

76.

pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. darbuotojų, turinčių konkrečią pilietybę, skaičiaus ir jų atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiaus santykis turėtų ir toliau būti svarbus išteklių valdymo elementas, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m.; teigiamai vertina tai, kad Parlamente pareigūnų iš valstybių narių, įstojusių į Sąjungą iki 2004 m. ir nuo 2004 m., sudėtis apskritai jau yra subalansuota; tačiau pažymi, kad šių valstybių narių piliečiai vis dar užima tik 3 % aukštesnio lygmens administratoriaus (AD 12–16) pareigybių trijose darbo vietose, palyginti su šių valstybių narių gyventojų dalimi Sąjungoje (21 %), todėl šioje srityje tebelaukiama pažangos;

77.

pripažįsta, kad kai kurios veiklos atveju, pavyzdžiui, valgyklų valdymo ir valymo, užsakomosios paslaugos yra pasirinktis, kuriai Parlamentas teikia pirmenybę, ir todėl kai kuriuose GD išorės darbuotojų skaičius Parlamento patalpose gali net viršyti pareigūnų skaičių;

78.

vis dėlto pažymi, kad tokiais užsakomųjų paslaugų sprendimais negalima paaiškinti visų išorės darbuotojų samdymo ir kad, pavyzdžiui, Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato (ITEC GD) atveju sunku paaiškinti išorės darbuotojų ir pareigūnų santykį;

79.

reiškia nuomonę, kad išorės darbuotojų paslaugomis neturėtų būti naudojamasi siekiant kompensuoti etatų skaičiaus mažinimą, dėl kurio sutarta atliekant 2014 m. Tarnybos nuostatų peržiūrą ir rengiant dabartinę DFP;

80.

atkreipia dėmesį į Generalinio sekretoriaus atsakymus dėl sąlygų, kurias Parlamentas taiko išorės darbuotojams samdyti; pabrėžia, kad administracija turi atidžiai ir sistemingai stebėti, kad paslaugų teikėjai griežtai laikytųsi darbo, saugos, socialinių teisių bei kitų teisės aktų ir taikytų juos visiems Parlamento patalpose dirbantiems išorės darbuotojams, pavyzdžiui, valgyklos darbuotojams, valytojams, priežiūros srities darbuotojams ir kt.; ragina Parlamentą įdiegti reguliaraus įspėjimo ir reguliarios kontrolės mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima išvengti aplaidumo, piktnaudžiavimo arba pažeidimų (tiek pavienių, tiek sisteminių) ir juos nustatyti, kad Parlamentas nedelsdamas galėtų imtis veiksmų;

81.

pažymi, kad Parlamento vidaus apsaugos tarnybos įkurdinimo procedūra yra baigta ir kad dabar vykdoma tokia pati vairuotojų tarnybos įkurdinimo procedūra; ragina Generalinį sekretorių pateikti CONT ataskaitą apie tai, kokios patirties įgyta vykdant šias procedūras ir kiek dėl jų sutaupyta išteklių;

82.

susirūpinęs pažymi, kad valgyklų darbuotojams nemokama pagal darbo valandas, nurodytas jų sutartyse, tomis savaitėmis, kai EP nariai dirba kitur, pavyzdžiui, susitikimų su rinkėjais savaitėmis arba kai vyksta plenarinė sesija Strasbūre ir kad daug šių darbuotojų priversti dirbti trumpiau, o tai kenkia jų profesiniam gyvenimui ir pajamoms; ragina Generalinį sekretorių rasti sprendimą per derybas su valgyklos paslaugų teikėju, pagal kurį darbuotojams kiekvieną savaitę būtų užtikrinamas vienodas darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis;

83.

pažymi, kad 2015 m. pabaigoje Parlamente dirbo 1 813 akredituoti Parlamento narių padėjėjai, palyginti su 1 686 ankstesniais metais; ragina skirti ypatingą dėmesį akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietos padėjėjų, kurių sutartys yra tiesiogiai susijusios su EP nario, kuriam jie padeda, įgaliojimais, teisėms, atsižvelgiant į tai, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai – tai darbuotojai, kurie darbo sutartis sudaro su Parlamentu, o vietos padėjėjams taikomi įvairūs nacionalinės teisės aktai;

84.

apgailestauja dėl to, kad iki 2016 m. pabaigos CONT nepateikta akredituotus Parlamento narių padėjėjus reglamentuojančių nuostatų vertinimo ataskaita, kaip prašoma rezoliucijoje dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat kad ši ataskaita nepateikta iki šiol;

85.

pažymi, kad priekabiavimo atvejais arba pranešantys apie pažeidimus (informatoriai) akredituoti Parlamento narių padėjėjai yra ypač pažeidžiami, nes jų sutartys grindžiamos abipusiu EP nario ir padėjėjo pasitikėjimu; pažymi, kad jei šio pasitikėjimo nėra, tai jau savaime yra priežastis nutraukti sutartį; be to pažymi, kad jei EP narys turi atsistatydinti dėl sugadintos reputacijos dėl nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų, paprastai tai reiškia, kad visų jo padėjėjų sutartys taip pat bus nutrauktos; todėl ragina nedelsiant sustiprinti atstovavimą akredituotiems Parlamento narių padėjėjams patariamajame komitete priekabiavimo klausimais užtikrinant lyčių pusiausvyrą, kaip jau buvo prašoma vykdant 2013 m. ir 2014 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimo procedūras; ragina Biurą skirti atitinkamų lėšų akredituotų Parlamento narių padėjėjų ieškovų, kurie dažnai neturi būtinų lėšų tam, kad galėtų atvykti į Briuselį asmeniškai dalyvauti ir išdėstyti savo skundą komiteto priekabiavimo klausimais posėdyje, kelionės ir dienpinigių išlaidoms padengti; taip pat ragina apsvarstyti galimybę taikyti akredituotiems Parlamento narių padėjėjams finansines kompensavimo priemones atliekant kitą Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūrą, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir jų ypatingo pažeidžiamumo priekabiavimo ar pranešimo apie pažeidimus atvejais pripažinimas;

86.

palankiai vertina administracijos ketinimą pradėti akredituotų Parlamento narių padėjėjų gaunamų vienodo dydžio išmokų už komandiruotes į Strasbūrą derinimo procesą, nes jiems mokamos gerokai mažesnio dydžio išmokos nei nuolatiniams pareigūnams; pabrėžia, kad šis derinimas turėtų būti grindžiamas skaidria skaičiavimo metodologija ir jis turėtų tiesiogiai atitikti neseniai padidintas nuolatiniams pareigūnams mokamų komandiruočių ir apgyvendinimo išmokų viršutines ribas; taip pat pabrėžia, kad būsimoms peržiūroms reikėtų nustatyti automatinį išmokų indeksavimą;

87.

apgailestauja dėl to, kad Biuras neatsižvelgė į Parlamento raginimus, išdėstytus rezoliucijose dėl 2013 m. ir 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikyti tokio paties dydžio dienpinigius kaip ir kitiems darbuotojams; prašo Generalinį sekretorių prieš įgyvendinant pakeitimus pateikti papildomų išlaidų, kurios susidarytų dėl šio pakeitimo, įvertinimą; tuo tarpu pabrėžia, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos dabartinės viršutinės komandiruočių išlaidų kompensavimo ribos nebuvo koreguotos nuo 2009 m. ir kad nustačius naujas viršutines ribas, kurias 2016 m. rugsėjo 9 d. patvirtino Taryba ir kurios šiuo metu, nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., taikomos tik pareigūnams, šis skirtumas tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir kitų darbuotojų toliau didėjo bent iki 40 %; todėl ragina Biurą imtis reikiamų priemonių šiai nelygybei panaikinti;

88.

labai apgailestauja dėl to, kad akredituoto Parlamento nario padėjėjo darbo sutarties galiojimo laikotarpis jo Parlamento nario mirties ar atsistatydinimo atveju baigiasi atitinkamo kalendorinio mėnesio pabaigoje; pabrėžia, kad tai galėtų reikšti, jog akredituotas Parlamento nario padėjėjas negautų įspėjimo nei prieš vieną dieną, jei atsitiktų taip, kad Parlamento nario įgaliojimų laikas baigtųsi paskutinę konkretaus mėnesio dieną; ragina per kitą Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūrą ištaisyti šią nepriimtiną padėtį įspėjimo laikotarpius susiejant su nustatytos trukmės laikotarpiais, pvz., keturių savaičių laikotarpiu, o ne su kalendoriniais mėnesiais; taip pat ragina Biurą skubiai nustatyti laikinas priemones, pagal kurias galėtų būti randamas laikinas šios problemos sprendimas, taikytinas kol bus atlikta tokia teisinė peržiūra;

89.

yra susirūpinęs dėl įtariamos praktikos, kai EP nariai įpareigoja akredituotus padėjėjus vykti į komandiruotes, pirmiausia į Strasbūrą, be komandiruočių įsakymų, komandiruočių išmokų ar tiesiog be išmokų kelionei; laikosi nuomonės, kad taikant tokią praktiką sudaromos galimybės piktnaudžiauti: kai akredituoti Parlamento narių padėjėjai keliauja be įsakymo dėl komandiruotės jie ne tik turi savo lėšomis padengti išlaidas, tačiau negalioja ir jų darbo vietoje taikomas draudimas; ragina Biurą užtikrinti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatai būtų tinkamai įgyvendinami ir kad taisykles pažeidžiantiems EP nariams būtų taikomos nuobaudos;

90.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuose savitarnos restoranuose Briuselyje ir Liuksemburge stažuotojams taikoma 0,50 EUR nuolaida pagrindiniams patiekalams, o Strasbūre – 0,80 EUR nuolaida; tačiau atsižvelgdamas į jų gaunamą vidutinį darbo užmokestį ir pastaruosius dvejus metus taikomas aukštas kainas mano, jog šių nuolaidų neužtenka, kad jos turėtų bent nedidelį poveikį stažuotojų finansams; ragina Generalinį sekretorių užtikrinti, kad kainos stažuotojams būtų sumažintos atsižvelgiant į jų pajamas;

91.

ragina Biurą užtikrinti, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, dirbusiems be pertraukos dvi paskutines Parlamento kadencijas, būtų užtikrintos socialinės garantijos ir teisės į pensiją; atsižvelgdamas į tai ragina administraciją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į sprendimą 2014 m. surengti išankstinius rinkimus ir, skaičiuojant Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą 10 metų tarnybos laikotarpį, – į sugaištą laiką darbuotojų įdarbinimo procedūros metu;

92.

ragina Pirmininkų sueigą dar kartą apsvarstyti galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams tam tikromis nustatytomis sąlygomis lydėti EP narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir misijas, kaip jau prašė keletas EP narių;

93.

ragina Generalinį sekretorių ir Biurą išnagrinėti ir išspręsti problemas, kylančias akredituotų Parlamento narių padėjėjų atžvilgiu ir susijusias daugiausia su paskutinės kadencijos pokyčiu (vėlavimai pasirašant sutartis, sutarčių galiojimo pertraukos, išankstiniai Europos Parlamento rinkimai ir kt.), kurios gali turėti rimtų padarinių akredituotų Parlamento narių padėjėjų darbo teisių įgijimui ateityje; prašo į sprendimų paieškos procesą įtraukti akredituotų Parlamento narių padėjėjų atstovus;

94.

prašo Parlamento, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir laikytis darbuotojų teisių, patvirtinti pareigų lygio priskyrimo Parlamento narių padėjėjams gaires ir parengti atitinkamas aiškias kiekvienos pareigų grupės pareigines instrukcijas, atsakomybės ir užduočių aprašus;

95.

pažymi, kad 2015 m. darbuotojų atleidimo iš darbo atvejų skaičius buvo 154, iš kurių 126 atvejai buvo dėl išėjimo į pensiją, 13 – dėl invalidumo, 9 – dėl atsistatydinimo ir 6 – dėl mirties; ragina Generalinį sekretorių griežtai įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnio ketvirtą dalį dėl galimų interesų konfliktų pasibaigus tarnybai Parlamente, ypač atsistatydinimo atvejais, nes nuostabą kelia tai, kad niekada nebuvo paskelbta apie galimo interesų konflikto atvejus;

96.

susirūpinęs pažymi, kad nesudaryta jokių specialių susitarimų dėl darbuotojų tuo atveju, jei valstybė narė nusprendžia išstoti iš Sąjungos; nors pripažįsta, kad šis klausimas įdomus visoms Europos Sąjungos institucijoms, ragina Generalinį sekretorių pradėti dialogą su Komisija siekiant užtikrinti, kad darbuotojai iš Jungtinės Karalystės nenukentėtų nuo „Brexit'o“ ir kad būtų visapusiškai užtikrintos jų teisės, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir sutartyje, ir įgytos teisės;

97.

ragina efektyviau organizuoti mokymo kursus siekiant pritaikyti juos konkretiems akredituotų Parlamento narių padėjėjų poreikiams; ragina administraciją visų pirma atsižvelgti į Parlamento ir EP narių veiklos kalendorių ir nustatyti pritaikytus tvarkaraščius ir konkrečias temas;

98.

atkreipia dėmesį į tai, kad 43 % Parlamento darbuotojų mano, kad nuotolinis darbas turėtų teigiamą poveikį jų pasitenkinimui darbu; pabrėžia, kad Parlamentas yra vienintelė institucija, į savo darbo organizavimo sistemą neįtraukusi nuotolinio darbo ir lankstaus darbo grafiko sistemos kai tuo tarpu dauguma kitų institucijų, ypač Komisija, abi sistemas taiko ilgą laiką – įrodyta, kad darbuotojų našumas padidėjo ir gyvenimo kokybė pagerėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas 2016 m. spalio mėn. nustatė nenuolatinį nuotolinį darbą; ragina Generalinį sekretorių apie tokios paslaugos įdiegimą pranešti visoms suinteresuotosioms tarnyboms, įskaitant Parlamento narius ir jų padėjėjus; taip pat ragina į Parlamento darbo praktiką kuo greičiau įtraukti lankstaus darbo grafiko sistemą;

99.

ragina Parlamentą pakeisti savo taisykles, kuriomis reglamentuojamos EP narių ir frakcijų siūlomos stažuotės, siekiant pagerinti stažuotojų ir praktikantų padėtį Parlamente, įskaitant deramą atlygį, ribotos trukmės stažuočių nustatymą ir susitarimą dėl mokymosi;

100.

su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamentas savo interneto svetainėje kasmet skelbia išsamų visų savo rangovų, su kuriais sudarytų sutarčių vertė yra didesnė nei 15 000 EUR, sąrašą ir kad į šį sąrašą įrašytas rangovo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas, sutarties rūšis ir dalykas, trukmė, vertė, rengta procedūra ir atitinkamas generalinis direktoratas;

101.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sąraše informacijos pateikiama daugiau negu atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytus skaidrumo reikalavimus; ragina visas Sąjungos institucijas padaryti prieinamą visą informaciją apie visus rangovus ir sutartis, skiriamas pagal viešųjų pirkimų procedūrą, įskaitant tiesioginio skyrimo atvejus ar ribotus konkursus;

102.

pritaria Audito Rūmų išvadai, jog siekiant, kad būtų galimas veiksmingas Sąjungos institucijų viešųjų pirkimų veiklos skaidrumas ir ex post stebėjimas, institucijos turi įsteigti vieną viešą su jų viešųjų pirkimų sutartimis susijusios informacijos saugyklą;

103.

pažymi, kad, nepaisant ankstesnių raginimų pagerinti padėtį, Parlamento kelionių agentūros siūlomos paslaugos ir toliau yra nepatenkinamos, nes kainos yra santykinai aukštos ir agentūra nesugebėjo suderėti susitarimų su pagrindiniais oro vežėjais dėl mažesnių kainų ir lankstumo galimybių organizuojant keliones užtikrinimo;

104.

ragina agentūrą aktyviai siekti teikti paslaugas mažesnėmis kainomis, neatsižvelgiant į konkrečią oro transporto bendrovę; prašo agentūros sukurti grįžtamosios informacijos procesą (vartotojo pasitenkinimo apklausos) siekiant nustatyti sritis, kuriose galėtų būti padaryta didesnė pažanga;

105.

pažymi, kad padidėjo savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas, kuris 2015 m. pabaigoje sudarė 276,8 mln. EUR; taip pat pažymi, kad 2015 m. pabaigoje grynojo turto suma, į kurią reikia atsižvelgti, ir aktuarinių įsipareigojimų suma siekė atitinkamai 155,5 mln. EUR ir 432,3 mln. EUR;

106.

primena, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis dešimtmečius, tačiau pažymi, kad 2015 m. iš viso išmokėta savanoriško pensijų kaupimo suma siekė 15,8 mln. EUR;

107.

atkreipia dėmesį į tai, kad galimas visų šio fondo lėšų išnaudojimas kelia nerimą, nes Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją ir tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų;

108.

dar kartą ragina Biurą kuo greičiau įvertinti dabartinę pensijų fondo padėtį;

109.

primena praėjusių metų rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo (5) 112 punktą, kurioje raginama įvertinti dabartinę pensijų fondo padėtį; apgailestauja, kad toks vertinimas dar nepateiktas;

110.

primena, kad Teisingumo Teismas 2013 m. priėmė sprendimą, jog sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju EP narių statutu, yra galiojantis;

111.

mano, jog kadangi nacionaliniai pensijų fondai paprastai turi atitikti griežtus standartus ir jiems apskritai neleidžiama turėti jokio aktuarinio deficito, o šiuo metu savanoriško pensijų kaupimo fondo aktuarinis deficitas sudaro 64 % aktuarinio įsipareigojimo, ragina Generalinį sekretorių pateikti Biurui išsamų veiksmų planą, skirtą tam, kad būtų išvengta ankstyvo fondo lėšų išnaudojimo;

112.

apgailestauja dėl to, kad atrenkant finansų įstaigas, su kuriomis Parlamentas sudaro sandorius dėl savo mokėjimų ir sąskaitų, nekreipiamas dėmesys į šių įstaigų politiką, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, ir ragina Generalinį sekretorių užtikrinti, jog ateityje Parlamentas visų pirma sudarinėtų sandorius su finansų įstaigomis, pagal kurių investicijų politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas tvarumui ir kitiems įmonių socialinės atsakomybės aspektams;

113.

pabrėžia, kad 2015 m. Parlamentas bankų sąskaitose turėjo apytikriai 106,25 mln. EUR lėšų, už kurias negavo palūkanų ar kokių nors kitų pajamų; ragina Generalinį sekretorių išnagrinėti, ar būtina turėti tokį didelį kiekį grynųjų pinigų, ir, visų pirma, kviečia jį pagerinti iždo valdymą šiuo požiūriu, taip pat ragina išnagrinėti, jei įmanoma, kaip būtų galima padidinti tokių indėlių grąžą;

114.

džiaugiasi tuo, kad įgyvendinamos ITEC GD 2014–2019 m. strateginės gairės; mano, kad įgyvendinama daug EP narių ir darbuotojų elektroninės darbo aplinkos pokyčių, tačiau šių pokyčių pasekmės, įskaitant naujas galimybes, yra santykinai mažai žinomos ir plėtojamos daugiausia ITEC GD viduje; ragina ITEC GD ir COMM GD glaudžiau bendradarbiauti siekiant pagerinti vidaus ir išorės komunikaciją daugelio inovacijų, kurios jau įgyvendintos arba bus greitai įgyvendintos, klausimais;

115.

supranta ITEC GD pastangas padidinti Parlamento tinklalapių atitikčių pagal „Google“ paieškos sistemą skaičių; vis dėlto taip pat mano, kad paieškos sistema Parlamento tinklalapyje turėtų pati nukreipti link prasmingų rezultatų, kad naudotojai galėtų iš tiesų naudotis tinklavietės portalu tam, kad greitai pasiektų atitinkamus tinklalapius; yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu minėta paieškos sistema neveikia tinkamai ir ragina Generalinį sekretorių rasti greitą šios ilgalaikės problemos sprendimą;

116.

susirūpinęs pažymi, jog nepaisant to, kad ITEC GD kompetencijos srities naujos techninės įrangos įsigijimui skirta suma kasmet sudaro daugiau kaip 35 mln. EUR, nėra aiškios politikos dėl aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarių viešųjų pirkimų ir ragina Generalinį sekretorių šiuo požiūriu parengti veiksmų planą siekiant užtikrinti, kad ateityje į visus kvietimus pateikti pasiūlymus būtų įtraukti aplinkosauginiai ir socialiniai techninės įrangos atrankos kriterijai;

117.

ragina ITEC GD užtikrinti, kad visi Parlamento žiniatinklio puslapiai būtų prieinami nešiojamiesiems įtaisams, nes, nors didelė puslapių lankytojų dalis prisijungia prie Parlamento ir specializuotų komitetų puslapių naudodami „iPad“ arba mobilųjį telefoną, dabartinės sąsajos negali būti laikomos suderinamomis su nešiojamaisiais įtaisais; siūlo įgyvendinti priemones, kuriomis žiniatinklio puslapių prieinamumas nešiojamiesiems įtaisams būtų apčiuopiamai padidintas per priimtiną laikotarpį;

118.

mano, jog EP narių įgaliojimų požiūriu labai svarbu, kad spausdintuvai liktų jų kabinetuose; atkreipia dėmesį į tai, kad pigios nepatentuotos kasetės gali lemti pavojingą išmetamų kietųjų dalelių kiekį ir žalą sveikatai; todėl ragina ITEC GD ir Infrastruktūros ir logistikos generalinį direktoratą (INLO GD) imtis priemonių siekiant skatinti pirkti aplinką tausojančius spausdintuvus ir užtikrinti, kad būtų naudojamos tik originalios kasetės, tuo pačiu EP nariams ir jų darbuotojams sudarant galimybes spausdintuvus įrengti strategiškai arti jų kabinetų, tačiau ne kabinetuose;

119.

pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. Biuras priėmė informacinių ir ryšių technologijų sistemų saugumo strategiją (IRT sistemų saugumo strategiją); pabrėžia, kad dabartinėmis visuotinėmis aplinkybėmis būtina skubiai įgyvendinti ženkliai tvirtesnę IRT saugumo politiką, pagal kurią būtų visapusiškai atsižvelgiamą į rizikos, susijusios su kibernetiniu saugumu, valdymą; šiuo aspektu palankiai vertina tai, kad paskirtas Parlamento kibernetinio saugumo pareigūnas;

120.

pakartoja savo raginimą, išsakytą rezoliucijoje dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, sukurti greito perspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su Apsaugos ir saugumo generaliniu direktoratu (SAFE GD), galėtų greitai perduoti informaciją SMS arba elektroniniu paštu tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

121.

palankiai vertina ITEC GD už tai, kad jis plėtoja belaidį vietinį tinklą visuose Parlamento pastatuose; vis dėlto pažymi, kad plenarinių posėdžių salėje Strasbūre belaidis vietinis tinklas yra nepatikimas, ypač jei vykstant balsavimui ir pagrindinėms diskusijoms vienu metu daug EP narių naudojasi šia sistema; ragina Generalinį sekretorių imtis būtinų taisomųjų šios srities priemonių;

122.

palankiai vertina tai, kad kai kurie vieši tarpparlamentinių delegacijų posėdžiai jau tiesiogiai transliuojami internetu; ragina Generalinį sekretorių toliau stiprinti ir plėsti šią paslaugą, taip pat delegacijų tinklalapių turinį;

123.

pažymi, kad šiuo metu peržiūrima 2010 m. patvirtinta vidutinės trukmės Parlamento pastatų strategija; ragina pratęsti šią strategiją atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir įtraukti į ją tikėtinų „Brexit'o“ pasekmių atvejo tyrimą;

124.

džiaugiasi tuo, kad nuo 2019 m. bus padidintas biuro patalpų, skiriamų EP nariams ir jų padėjėjams Strasbūre, plotas; ragina Generalinį sekretorių, kad, kol nerasta sprendimo dėl vienos Parlamento darbo vietos įgyvendinimo, vadovaujantis dabar galiojančiomis darbo sąlygų taisyklėmis, užtikrinti būtiną kvadratiniais metrais išreikštą biuro patalpų plotą vienam padėjėjui, nes šiuo metu Parlamento padėtis šiuo klausimu yra pažeidžiama, kadangi sąmoningai nesilaiko šių taisyklių dėl minimalaus biuro patalpų ploto;

125.

labai apgailestauja dėl to, kad priimtas sprendimas pakeisti baldus EP narių ir jų padėjėjų kabinetuose Briuselyje ir ragina nedelsiant jį atšaukti; pažymi, kad dauguma šių baldų yra tinkami naudoti ir gerai atrodo, todėl nėra jokios būtinybės juos keisti; laikosi nuomonės, kad šio keitimo negalima pagrįsti vien kai kurių EP narių atsiliepimais (o ne visuotine apklausa), tuo tarpu skonio, mados ar pasenusio stiliaus argumentai, kuriuos pateikia administracija, taip pat yra netinkami; konkretūs baldai turi būti keičiami tik tada, kai tam yra akivaizdus pagrindas – jie sugadinti, labai nusidėvėję ir suplyšę arba darbo vietoje dėl jų kyla specifinis ar bendro pobūdžio pavojus sveikatai (pavyzdžiui, galima pakeisti darbo kėdes ir pagerinti jų ergonomiją); pažymi, kad ekonomikos krizės laikotarpiu, dėl kurios šiuo metu yra labai sunki finansinė padėtis, Parlamento ir jo narių patikimumui piliečių ir visuomenės akyse gali būti labai pakenkta dėl tokių su išvaizda susijusių klausimų kaip šis;

126.

pripažįsta, kad, vadovaujantis 2013 m. ir 2015 m. Biuro sprendimais, pagal naujas maitinimo paslaugų teikimo sutartis nenumatyta jokių tiesioginių subsidijų iš Parlamento biudžeto; vis dėlto yra susirūpinęs, kad 2015 m. kai kurios paslaugos buvo teikiamos didesnėmis nei rinkos kainomis; šiuo požiūriu nurodo posėdžių metu tiekiamą kavą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. kainos buvo peržiūrėtos;

127.

labai apgailestauja dėl to, kad saugumo sumetimais vykdant 2016 m. pradėtą vairuotojų įdarbinimo ir šių paslaugų perdavimo vidaus tarnyboms procesą buvo taikomi šališki, subjektyvūs ir neproporcingi kriterijai; apgailestauja dėl to, kad vykdant šią procedūrą neatsižvelgta į vairuotojų kompetenciją ir patirtį, įgytą per ilgus darbo metus, per kuriuos buvo palaikomi tiesioginiai ryšiai su EP nariais ir įgytas jų pasitikėjimas, taip pat į tai, kad šie darbuotojai neteko darbo ir dauguma jų jau yra sulaukę tokio amžiaus, kai darbą rasti sunku;

128.

yra susirūpinęs dėl problemiško INTE GD ir vertėjų žodžiu atstovų socialinio dialogo, kuris pradėtas 2014 m. sausio mėn. ir kurio metu iki šios dienos nepasiektas joks susitarimas; ragina Generalinį sekretorių pradėti tarpininkavimo tarp susijusių šalių procedūrą siekiant pagerinti abipusį pozicijų supratimą ir rasti sprendimus, kurie būtų priimtini visiems;

129.

reiškia pasitenkinimą dėl jau pasiektos pažangos modernizuojant INTE GD, visų pirma susijusios su didesniu vertėjų žodžiu prieinamumu, šiek tiek išaugusiu vertėjų žodžiu darbo vertėjaujant valandų skaičiumi ir geresniu vertėjų žodžiu darbo krūvio paskirstymu; pažymi, kad statistinis skaičiavimo metodas buvo patikslintas ir kad dabar vidutinis vertėjų kabinose praleistų darbo valandų skaičius nustatomas neįtraukiant jokių metinių ir laikinojo nedarbingumo atostogų;

130.

prašo Generalinio sekretoriaus pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi nuo rezoliucijos dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo dienos siekiant padidinti išteklių paskirstymo efektyvumą ir veiksmingumą posėdžių organizavimo metu modernizuojant konferencijų valdymą Parlamente;

131.

palankiai vertina nuolatines pastangas didinti saugumą ir apsaugą Parlamento patalpose ir aplink jas; pripažįsta, kad užtikrinant saugumą Parlamente turi būti siekiama subtilios pusiausvyros tarp to, kaip jį užtikrinant atsižvelgiama į įvairias saugumo priemones, ir pernelyg budraus apsaugos režimo, dėl kurio sulėtėja Parlamento veikla; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad Parlamento apsauga turėtų būti toliau stiprinama, ir ragina Generalinį sekretorių užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti ir galėtų profesionaliai vykdyti savo užduotis, be kita ko, ir ekstremaliųjų situacijų sąlygomis;

132.

ragina Generalinį sekretorių užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos institucijomis, taip pat bendradarbiavimą su Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo valdžios institucijomis;

133.

ragina ITEC GD ir SAFE GD sustiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus, atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais išaugusią kibernetinių išpuolių grėsmę;

134.

primena, kad 2004 m. balandžio 19 d. Biuras Parlamente pradėjo įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (EMAS); pažymi, kad 2016 m. Biuras priėmė peržiūrėtą aplinkos politiką, pagal kurią išlaikomas ir dar kartą patvirtinamas Parlamento įsipareigojimas nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą;

135.

džiaugiasi įsteigta tarpinstitucine pagalbos žaliesiems viešiems pirkimams tarnyba, kuri dabar turi būti visiškai įgyvendinta nustatant aiškius tikslus šioje srityje, taip pat intensyvinant pastangas žaliojo viešojo pirkimo vidaus informacijos, skatinimo ir veiksmingo valdymo srityje; taip pat pabrėžia, kad taisyklių privalo laikytis ir pagal subrangos sutartis paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Parlamente naudojama daug butelių, puodelių, taros ir pakuočių iš plastiko;

136.

turi mintyje, kad Parlamentas įsipareigojo iki 2020 m. 30 % sumažinti vienam etato ekvivalentui tenkantį EP išmetamo CO2 kiekį, palyginti su 2006 m.; teigiamai vertina tai, kad 2006–2015 m. laikotarpiu šis rodiklis sumažėjo apytikriai 24,3 %;

137.

todėl mano, jog labai svarbu tai, kad pats Parlamentas nusistatytų naujus sunkiau pasiekiamus kiekybinius tikslus, kuriuos turėtų reguliariai išmatuoti atsakingos tarnybos; šiuo požiūriu primena 2015 m. Biuro sprendimą kompensuoti visą Parlamento išmetamą anglies dioksido kiekį, įskaitant Parlamento narių skrydžių iš savo kilmės valstybių į Parlamento darbo vietas ir atgal metu išmetamą anglies dioksidą;

138.

primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (6) dėl energijos vartojimo efektyvumo, kad „dėl didelio jų pastatų matomumo ir dėl to, kad jiems turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jų pastatų energiniu naudingumu, nedarydami poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms, jie įsipareigos jiems priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal 5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia, kad šio pareiškimo būtina skubiai laikytis, iš dalies dėl paties Parlamento patikimumo atliekant dabartinę direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo ir direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo peržiūrą;

139.

ragina Biurą išnagrinėti paskatų sistemą, pagal kurią kelionėms iš namų į darbą ir atgal būtų propaguojamas tvaresnis ir veiksmingesnis transportas;

140.

teigiamai vertina Parlamento iniciatyvą įgyvendinti visapusišką politiką, kuria siekiama sumažinti maisto švaistymą; ragina Parlamentą užtikrinti, kad visi aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjai visose Parlamento patalpose aktyviai vykdytų maisto švaistymo prevenciją; ragina Parlamentą sustiprinti neparduoto maisto aukojimo labdaros tikslais praktiką;

141.

mano, kad pradėjus taikyti veiksmingą posėdžių patalpų užsakymo sistemą ir sudarius patalpų valdymo registrą būtų galima atskleisti didelį potencialą, susijusį su Parlamento išlaidomis ir pastangomis saugoti aplinką, ir ragina Generalinį sekretorių paskatinti atitinkamus svarstymus;

142.

pažymi, kad 2015 m. frakcijoms ir nepriklausomiems EP nariams skirti ir į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

143.

primena, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje rekomendavo Parlamentui peržiūrėti esamą frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo kontrolės sistemą ir, be to, kad Parlamentas turėtų parengti geresnes gaires taikant sugriežtintą stebėseną, kaip frakcijos taiko taisykles, susijusias su leidimo patirti išlaidas išdavimu, išlaidų apmokėjimu ir viešųjų pirkimų procedūromis;

144.

pažymi, kad 2015 m. į 4 0 2 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (7):

145.

pažymi, kad 2015 m. į 4 0 3 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (8):

146.

susirūpinęs pažymi, kad Tiesioginės demokratijos Europoje aljanso, Judėjimo už laisvą ir demokratinę Europą, Tiesioginės demokratijos Europoje iniciatyvos ir Fondo už laisvą ir demokratinę Europą atvejais aptikta didelių pažeidimų, susijusių su draudžiamu tiesioginiu ar netiesioginiu nacionalinių partijų finansavimu ir su dovanojamu turtu;

147.

išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus Parlamento reputacijai, kurį kelia bet kuris iš šių pažeidimų, ir yra įsitikinęs, kad reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje ir juos šalinti; tačiau mano, kad šie pažeidimai susiję tik su keliomis politinėmis partijomis ir fondais; laikosi nuomonės, tie pažeidimai neturėtų kelti abejonių dėl kitų politinių partijų ir fondų finansų valdymo;

148.

yra informuotas apie naujus reglamentus, t. y. Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 ir 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014 (9), kurie pradės daryti poveikį Europos politinių partijų ir fondų finansavimui 2018 finansiniais metais, taip pat apie naujai įsteigtos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos vaidmenį, taip pat apie Biure vykstančias diskusijas dėl Generalinio sekretoriaus pasiūlymų spręsti keletą klausimų, kurie nesprendžiami pagal pirmiau minėtus reglamentus; ragina Parlamento vidaus auditorių po naujojo reglamento įsigaliojimo kuo skubiau parengti naują audito ataskaitą dėl Europos politinių partijų ir fondų finansavimo;

149.

mano, kad atsižvelgiant į tai, verta išnagrinėti visus dabartinės vidaus ir išorės kontrolės sistemos trūkumus, trukdančius išvengti didelių pažeidimų; atkreipia dėmesį į išorės auditoriaus „Ernst & Young“ deklaracijas, kad jo auditais siekiama gauti pagrįstą patikinimą, jog metinėse finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų ir kad subjektas laikėsi taisyklių ir reglamentų visa apimtimi, taip pat kad minėti auditai apėmė nuomonę pagrindžiančių įrodymų nagrinėjimą remiantis patikrinimais; tačiau pažymi, kad minėtas nagrinėjimas neapima galimai nesąžiningų ataskaitų ir dokumentų tyrimo, todėl pateikia tik gana ribotą supratimą apie nagrinėtą finansinę veiklą;

150.

atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta žmogiškųjų išteklių (iš tiesų 2 etato ekvivalentų) FINS GD, skirtų Europos politinių partijų ir fondų sąskaitoms tikrinti; laikosi tvirtos nuomonės, kad, atsižvelgiant į susijusį didelį pavojų reputacijai, šiai veiklai galėtų būti skiriama daugiau išteklių;

151.

ragina Biurą, jei tai neprieštarauja konfidencialumo principui, sudaryti palankias sąlygas susipažinti su Europos politinių partijų ir fondų galutinėse ataskaitose pateikiamais pagrindžiamaisiais dokumentais ir ypač sąskaitomis ir atliktais auditais;

152.

prašo minėtos naujai įsteigtos institucijos po pirmųjų jos veiklos metų, t. y. 2017 m., pateikti Parlamentui pažangos ataskaitą; taip pat ragina Generalinį sekretorių užtikrinti, kad ši institucija turėtų visus būtinus išteklius tam, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/22

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016) 475 – C8–0271/2016) (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0131/2017),

1.

atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos Generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams, taip pat Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/23

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0131/2017),

A.

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;;

29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/26

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016) 475 – C8–0269/2016) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016) 674) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016) 338, SWD(2016) 339),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2015 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2016) 446),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai dėl 2015 m. atlikto vidaus audito (COM(2016) 628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016) 322),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05876/2017 – C8–0037/2017),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8–0150/2017),

A.

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.

patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.

išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (6);

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/28

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015, finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

—

atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 ir 319 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1) (toliau – Finansinis reglamentas) ir į 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (2) (toliau – Taikymo taisyklės),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8–0150/2017),

A.

kadangi Europą ištiko pasitikėjimo savo institucijomis krizė, o susiklosčius tokiai padėčiai kiekviena Sąjungos institucija turi prisiimti savo atsakomybės dalį, todėl Parlamentas turi ypač kruopščiai tikrinti Komisijos sąskaitas;

B.

kadangi Sąjungos institucijos ir valstybės narės turėtų tobulinti savo komunikacijos politiką, kad piliečiai būtų tinkamai informuoti apie naudojantis Sąjungos biudžeto lėšomis pasiekiamus rezultatus ir jų pridėtinę vertę;

C.

kadangi Parlamentas turi tvirtai įsipareigoti atsižvelgti į Sąjungos piliečių susirūpinimą dėl to, kuriose srityse naudojamos Sąjungos biudžeto lėšos ir kaip Sąjunga saugo jų interesus;

D.

kadangi Sąjungos institucijos turėtų siekti sukurti patikimą ir lanksčią Sąjungos biudžeto sistemą, kuri tiek stabiliu laikotarpiu, tiek neramiais laikais veiktų ne tik lanksčiai, bet ir aktyviai;

E.

kadangi sanglaudos politika, padėdama gerinti visos Europos piliečių gyvenimo kokybę, suteikia aiškią pridėtinę vertę, nes yra pagrindinė solidarumo politikos kryptis ir labai svarbus viešųjų investicijų šaltinis;

F.

kadangi Sąjungos institucijos turi aiškiai suprasti, kuriuos Europos politikos prioritetus ir viešąsias gėrybes, siekiant numalšinti mūsų piliečių nuogąstavimus ir panaikinti mūsų politikos spragas, reikėtų finansuoti pirmiausia, ir dėl to susitarti;

G.

kadangi Sąjungos išlaidos, nors jos neviršija 1 % Sąjungos BNP, – svarbi priemonė siekiant visos Europos masto politikos tikslų naudojantis Europos pridėtine verte ir vidutiniškai sudaro 1,9 % Sąjungos valstybių narių bendrų valdžios sektoriaus išlaidų;

H.

kadangi, nors a) bendrų valstybių narių išlaidų dalis ir b) į apskaitą neįtrauktos ir (arba) netinkamai išleistos ir (arba) iššvaistytos Sąjungos biudžeto lėšos sudaro nedidelę procentinę Sąjungos biudžeto dalį, faktinės sumos yra nemažos, ir šiuo faktu grindžiamas aktyvus tikrinimas;

I.

kadangi pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi sąžiningai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrinta, jog asignavimai naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus;

J.

kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis tikrina, ar lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar buvo pasiekti politiniai tikslai;

1.

pažymi, kad dabartinė septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa nėra suderinta su penkerių metų Parlamento ir Komisijos kadencijų laikotarpiu ir kad dėl to taip pat sukuriama spragų, susijusių tiek su finansinių metų biudžetu, tiek su šio biudžeto įvykdymo patvirtinimu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 10 metų strateginio planavimo ciklas ir strategija „Europa 2020“ nėra suderinti su septynerių metų Sąjungos biudžeto valdymo ciklu; laikosi nuomonės, kad tai yra viena iš didelio Sąjungos politinio valdymo trūkumo priežasčių, nes Parlamentas ir Komisija privalo laikytis ankstesnių susitarimų dėl politinių tikslų ir finansų, ir dėl to gali susidaryti įspūdis, kad Europos Parlamento rinkimai šiomis aplinkybėmis yra nesvarbūs;

2.

pažymi, kad iš 2015 m. Sąjungos biudžeto teko remti dviejų skirtingų ilgalaikių politinių programų tikslus:

tuo pačiu metu reaguojant į kelias kritines situacijas: pabėgėlių krizę, nesaugumą Europoje ir jos kaimynystėje, finansinį nestabilumą Graikijoje ir produktų į Rusiją eksporto draudimo ekonominį poveikį, taip pat užsitęsusį finansų krizės poveikį ir jos struktūrines pasekmes – nedarbą, skurdą ir nelygybę;

3.

pažymi, kad Sąjungos politika gali turėti skirtingus trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, kurių įgyvendinimas iš esmės negali būti nustatytas vienoje daugiametėje finansinėje programoje; mano, kad reikėtų apsvarstyti naują pusiausvyrą tarp politinės darbotvarkės prioritetų nustatymo, politikos įgyvendinimo ir finansinių programų poreikių;

4.

apgailestauja dėl to, kad pagal laikinąsias biudžetines procedūras negalima nustatyti idealios sistemos, padedančios socialinius ir politinius siekius paversti naudingais išlaidų programų ir schemų veiklos tikslais;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. bus proga ilgalaikę strategiją ir politikos formavimą suderinti su biudžeto ciklu, ir rekomenduoja pasinaudoti šia proga;

6.

yra susirūpinęs, kad, pasak Audito Rūmų (3), 2015 m. su klimatu susijusios Sąjungos biudžeto išlaidos siekė tik 17,3 %, o 2014–2016 m. – vidutiniškai tik 17,6 %, nors šio finansinio laikotarpio tikslas buvo pasiekti bent jau 20 %; todėl pabrėžia, kad, pasak Audito Rūmų, kyla didelis pavojus, kad, nededant didesnių pastangų kovoti su klimato kaita, nebus pasiektas užsibrėžtas 20 % tikslas;

7.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 20 % išlaidų skirti kovai su klimato kaita buvo nuspręsta prieš sudarant Paryžiaus susitarimą; yra įsitikinęs, jog, norint užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas dar mažiau kenktų klimatui, reikėtų dėti daugiau pastangų; be to, pabrėžia, jog daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimas yra puiki galimybė užtikrinti, kad 20 % išlaidų būtų skiriama su klimato kaita susijusiems veiksmams, ir numatyti galimybę didinti šią ribą laikantis tarptautinių ES per 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją prisiimtų įsipareigojimų;

8.

palankiai vertina rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymo metodą, kurį pradėjo taikyti Komisija; mano, kad dėl ribotų finansinių išteklių Sąjungos biudžetas turėtų būti veiksmingesnis ir efektyvesnis nei kada nors anksčiau; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija iš esmės skiria dėmesį našumui, o ne rezultatams;

9.

pritaria Audito Rūmų 2016 m. spalio 28 d. informaciniame pranešime dėl daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (39 ir 40 punktai) pateiktam pasiūlymui, kad atėjo laikas, kai Komisija turi išnagrinėti kitas galimybes, pavyzdžiui:

10.

ragina Komisiją į kitą į rezultatus orientuoto biudžeto ekspertų posėdžio darbotvarkę įtraukti minėto 2016 m. spalio 28 d. Audito Rūmų informacinio pranešimo 39 ir 40 punktuose pateiktus pasiūlymus ir Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijas, siekiant pasirengti kitai į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyvos konferencijai, kurioje bus diskutuojama dėl politikos sričių, kuriose Sąjungos biudžeto lėšos turėtų būti panaudotos, prieš priimant sprendimą dėl finansinės programos;

11.

pritaria visoms Audito Rūmų jų specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2016 pateiktoms rekomendacijoms, ypač rekomendacijai, kad, siekiant užtikrinti tolesnį faktinį perėjimą prie klimato politikos veiksmų, Komisija turėtų išnagrinėti visas galimybes, įskaitant daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą ir tam tikro teisinio pagrindo peržiūrą; ragina Audito Rūmus ne vėliau kaip 2018 m. pabaigoje pateikti tolesnių veiksmų, kurių imtasi su klimatu susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų srityje, ataskaitą;

12.

ragina Komisiją, siekiant suteikti tikrų finansinių paskatų veiksmingai tobulinti finansų valdymą, labiau naudotis galiojančios teisinės sistemos veiklos lėšų rezervo teikiamomis galimybėmis; be to, prašo stiprinti veiklos lėšų rezervą, kaip priemonę, per kitą kadenciją didinant nuo veiklos rezultatų priklausomą dalį;

13.

ragina Komisiją, naudojantis Europos semestro priemonėmis, savo prioritetus nukreipti sėkmingo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo linkme;

14.

ragina Komisiją parengti politinių prioritetų finansiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2021 m., projektą ir pateikti jo tekstą Parlamentui ankstyvuoju etapu;

15.

apgailestauja, kad Komisija neatliko plataus masto strategijos „Europa 2020“ peržiūros, kad užtikrintų jos įgyvendinimą laikantis 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos strateginės Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkės, kaip numatyta šioje darbotvarkėje;

16.

ragina Komisiją atsižvelgti į Paryžiaus susitarimą ir nedelsiant nuo 20 iki 30 % padidinti su klimatu susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų dalį;

17.

ragina Komisiją parengti būsimų Sąjungos biudžetų projektus, siekiant didinti jų efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat juos geriau suderinti su strategijos „Europa 2020“ ir Sąjungos kovos su klimato kaita tikslais bei tarptautiniais Sąjungos įsipareigojimais;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis finansinių mechanizmų, kuriais remiamos Sąjungos politikos kryptys, nėra tiesiogiai finansuojami iš Sąjungos biudžeto arba įrašyti Sąjungos balanse: tai – Europos finansinio stabilumo fondas, Europos stabilumo mechanizmas, Bendras pertvarkymo mechanizmas ir su Europos investicijų banku susijęs Europos investicijų fondas;

19.

pažymi, kad kiti mechanizmai, kaip antai derinimo priemonės ir Europos strateginių investicijų fondas, yra iš dalies įrašyti Sąjungos balanse;

20.

pabrėžia, kad vis gausiau naudojamos finansinės priemonės, kurias daugiausia sudaro paskolos, nuosavo kapitalo priemonės, garantijos ir rizikos pasidalijimo priemonės pagal netiesioginio valdymo principą 2014–2020 m. laikotarpiui; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos investicijų banko grupė valdo beveik visas finansines priemones pagal netiesioginio valdymo principą; mano, kad informacijos apie pasiektus rezultatus nepakanka šioms priemonėms, ypač jų poveikiui visuomenei ir aplinkai, įvertinti; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis galima papildyti dotacijas, bet šios priemonės neturėtų būti naudojamos vietoj dotacijų;

21.

apgailestauja dėl to, kad vis daugiau naudojamasi tokiomis finansinėmis priemonėmis ir, be kita ko, finansinėmis priemonėmis pagal pasidalijamojo valdymo principą (finansų inžinerijos priemonėmis), ir tai kelia didesnę riziką ne tik Sąjungos biudžeto kaip patikimos priemonės išlikimui ir tam, kad jo pakaks dabartiniams ir būsimiems tikslams, tačiau ir atskaitomybei bei Sąjungos politikos ir veiklos koordinavimui; pabrėžia, kad prieš pradedant dažniau naudotis finansinėmis priemonėmis reikėtų išsamiai įvertinti jų rezultatus, laimėjimus ir efektyvumą; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas (4), kuriose teigiama, kad finansinės priemonės neveikia taip, kaip tikėtasi, kad joms skirta pernelyg daug kapitalo ir (arba) kad jos nepadeda pritraukti privačiojo kapitalo;

22.

įspėja Komisiją, kad taikant finansines priemones ar įgyvendinant bet kokius finansavimo susitarimus nebūtinai siekiama politinių Sąjungos tikslų ir uždavinių ir gali būti finansuojami su Sąjungos įsipareigojimais nesuderinami projektai;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos pradžios buvo vėluojama pradėti įgyvendinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Europos strateginių investicijų fondas taip pat turės įtakos kai kurių kitų finansinių priemonių naudojimui;

24.

primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad Sąjungos finansavimo susitarimai, skirti Sąjungos biudžetui įvykdyti, kurie šiuo metu apima įvairias priemones ir jų derinius, pavyzdžiui, programas, struktūrinius ir investicijų fondus, patikos fondus, strateginių investicijų fondą, garantijų fondus, paslaugas, finansines priemones, makrofinansinės paramos priemones ir kt., būtų aiškesni, paprastesni, nuoseklesni ir geriau parengti, kad užtikrintų pakankamą skaidrumą, atskaitomybę ir efektyvumą ir sudarytų sąlygas visuomenei geriau suprasti, kaip yra finansuojama Sąjungos politika ir kokią ji duoda naudą; apgailestauja, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pasiūlyme dėl naujojo finansinio reglamento tinkamai nesprendžiamos šios problemos;

25.

ragina Komisiją dar kartą atlikti Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonės ex ante vertinimą, atsižvelgiant į Europos strateginių investicijų fondo sukūrimą, ir kartu pateikti Parlamentui Europos strateginių investicijų fondo poveikio kitoms Sąjungos programoms ir finansinėms priemonėms įvertinimą;

26.

prašo Audito Rūmų įvertinti finansinių priemonių ir finansavimo susitarimų (nurodytų 24 punkte) indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją imtis visų tinkamų priemonių ir užtikrinti, kad finansinės priemonės ir visi finansavimo susitarimai būtų suderinami su Sąjungos strategija, tikslais ir Sąjungos prisiimtais įsipareigojimais;

27.

palankiai vertina Komisijos nario G. Oettingerio ketinimą įvairius šešėlinius biudžetus ilgainiui vėl sugrąžinti į Sąjungos biudžetą; mano, kad tai labai padidintų demokratinę atskaitomybę; yra tvirtai įsitikinęs, kad ši problema turėtų būti išspręsta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki kito finansinio programavimo laikotarpio pabaigos; ragina Komisiją anksčiau nei 2017 m. lapkričio mėn. šiuo klausimu parengti komunikatą;

28.

apgailestauja dėl to, kad reikšmingai vėluojama panaudoti 2007–2013 m. struktūrinius fondus; pažymi, kad iki 2015 m. pabaigos dar buvo neįvykdyta 10 % visoms patvirtintoms veiksmų programoms skirtos 446,2 mlrd. EUR sumos mokėjimo;

29.

pabrėžia, kad ši padėtis iš tikrųjų gali sukelti didelių sunkumų ir pakenkti Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumui, nes kai kuriose valstybėse narėse nepareikalautas ES įnašas kartu su prašoma bendro finansavimo suma viršija15 % visų valdžios sektoriaus išlaidų, atsižvelgiant į du paskutinius finansinius laikotarpius – 2007–2013 m. ir 2014–2020 m.;

30.

susirūpinęs pažymi, kad 2015 m. pabaigoje penkioms valstybėms narėms (Čekijos Respublikai, Italijai, Ispanijai, Lenkijai ir Rumunija) pagrindinėms naudos gavėjoms teko daugiau kaip pusė nepanaudotų struktūrinių fondų įsipareigojimų asignavimų, dėl kurių nebuvo atlikti mokėjimai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, kurių atlikimo vėlavimo priežastys buvo skirtingos: nepakankami pajėgumai ir administracinės pagalbos trūkumas, trūkstami nacionaliniai ištekliai siekiant prisidėti prie Sąjungos operacijų finansavimo, per vėlai pristatytos regioninės programos įgyvendinant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ir t. t.);

31.

atkreipia dėmesį, jog naujas dalykas šioje daugiametėje finansinėje programoje yra tai, kad dėl nepanaudotų mokėjimų ir įsipareigojimų viršutinės ribos neviršijančių sumų automatiškai padidinamas vėlesnių metų DFP lankstumas;

32.

pabrėžia, kad 2015 m. įsipareigojimų lygis buvo didesnis nei bet kuriais praėjusiais metais ir beveik siekė bendrą ribą (97,7 % skirtos sumos);

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. daugiau kaip trys ketvirtadaliai veiklos išlaidų buvo skirti schemoms, kurioms taikomos ankstesnės daugiametės finansinės programos taisyklės, t. y. subsidijoms ūkininkams už 2014 m. sanglaudos projektus, mokslinių tyrimų projektams pagal Septintąją bendrąją programą, kuri pradėta įgyvendinti 2007 m.;

34.

mano, jog nepriimtina, kad 2015 m. pabaigoje mažiau negu 20 % nacionalinės valdžios institucijų, atsakingų už Europos struktūrinius ir investicijų fondus (išskyrus Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai), buvo paskirtos valstybių narių; pažymi, kad toks paskyrimas valstybių narių valdžios institucijoms yra būtinas žingsnis siekiant pateikti Komisijai išlaidų suvestines; laikosi nuomonės, kad dėl didelių naujovių, kurias numatyta taikyti 2014–2020 m., nors ir stengiamasi supaprastinti reikalavimus, didėja administracinė našta;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad su nauja valdymo ir kontrolės sistema susiję sunkumai, kurių kyla atliekant atitikties vertinimo procedūras ir su kuriais paprastai susiduriama programavimo laikotarpio pradžioje, yra rimta vėlavimo panaudoti lėšas priežastis;

36.

pažymi, kad visuotinis ekonomikos nuosmukis, kuris daro tiesioginį poveikį, nes viešiesiems biudžetams taikomos biudžeto apribojimo priemonės ir atsiranda sunkumų gauti vidaus finansavimą, taip pat yra viena iš pagrindinių vėlavimo panaudoti lėšas priežasčių;

37.

labai apgailestauja, kad dėl to kyla rizika, kad biudžeto vykdymo vėlavimai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bus didesni nei 2007–2013 m. laikotarpiu patirti vėlavimai; baiminasi, kad būsima daugiametė finansinė programa gali būti pradėta esant precedento neturinčiam aukštam neįvykdytų įsipareigojimų lygiui ir dėl to pirmaisiais metais gali kilti pavojus Sąjungos biudžeto valdymui; tikisi, kad Komisija padarė atitinkamas išvadas ir ateityje bus apsisaugota nuo panašaus vėlavimo;

38.

pažymi, kad Komisija 2015 m. kovo mėn. priėmė mokėjimo planą, kuriame pateikiamos trumpalaikės priemonės neapmokėtų sąskaitų lygiui sumažinti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šiomis priemonėmis ir siekiama pagerinti trumpesnio laikotarpio pinigų srautų valdymą, sprendžiant aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio problemą būtina ilgesnio laikotarpio perspektyva ir išsamus pagrindinių priežasčių vertinimas (administraciniai ir veiklos sunkumai, makroekonominiai apribojimai ir t. t.), siekiant sukurti veiksmingą strategiją, kad problemų būtų išvengta ateityje;

39.

pabrėžia, kad pradedant taikyti Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį gali kilti Sąjungos biudžeto valdymo problemų, ypač susijusių su mokėjimais; atkreipia dėmesį į būtinybę įtraukti šį labai svarbų aspektą į visus su bet kuria išstojančia valstybe nare sudaromus pereinamojo laikotarpio arba galutinius susitarimus;

40.

prašo, kad Komisija imtųsi priemonių siekiant griežtai laikytis taisyklių ir tvarkaraščių, susijusių su neįvykdytais įsipareigojimais, be kita ko:

41.

dar kartą prašo, kad Komisija kasmet parengtų atnaujintą septynerių–dešimties metų trukmės ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, apimančią biudžeto viršutines ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų suvaržymus ir galimą įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų geriau suderinti mokėjimų poreikiai ir esamos lėšos;

42.

prašo, kad valdydama biudžetą ir finansus Komisija kuo skubiau ir atsižvelgtų į prastą padėtį, kurioje dabar atsidūrė keletas valstybių narių, ir apsvarstytų tam tikrų valstybių narių pajėgumų apribojimus ir konkrečias socialines ir ekonomines sąlygas; ragina Komisiją panaudoti visas turimas techninės pagalbos priemones ir naują struktūrinių reformų paramos programą, kad remtų šias valstybes nares ir padėtų joms išvengti per mažo lėšų panaudojimo ir padidinti įsisavinimo lygį, visų pirma Europos struktūrinių ir investicijų fondų srityje;

43.

pakartoja, kad reikia supaprastinti ir paaiškinti Sąjungos ir nacionalinio lygmens taisykles ir procedūras, siekiant palengvinti naudos gavėjų prieigą prie Sąjungos fondų ir užtikrinti, kad administravimo paslaugų teikėjai patikimai valdytų šiuos fondus; mano, kad toks supaprastinimas padės užtikrinti greitą lėšų paskirstymą, didesnius lėšų panaudojimo rodiklius, geresnį veiksmingumą ir didesnį skaidrumą, mažiau įgyvendinimo klaidų ir trumpesnius mokėjimo laikotarpius; mano, kad būtina pasiekti supaprastinimo ir taisyklių, procedūrų bei kontrolės stabilumo pusiausvyrą; pažymi, kad bet kuriuo atveju potencialiems paraiškų teikėjams ir naudos gavėjams būtina suteikti pakankamai informacijos ir rekomendacijų, kad būtų užtikrintas sėkmingas įgyvendinimas;

44.

ragina Komisiją susilaikyti nuo naujų galimos teikti techninės pagalbos mažinimų ir parengti veiksmų planą, kuris padėtų veiksmingai ir laiku įsisavinti lėšas, ypatingą dėmesį skiriant atsiliekančioms ir mažus įsisavinimo rodiklius turinčioms valstybėms narėms ir regionams;

45.

apgailestauja, kad ne vėliau kaip 2015 m. pabaigoje galutiniams gavėjams, taikant pasidalijamojo valdymo tvarką, buvo išmokėta tik 75 % (5) įnašų į finansų inžinerijos priemones, numatytų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui (2014 m. pabaigoje buvo išmokėti 57 %, o 2012 m. pabaigoje – 37 %), ir kad finansų priemonėse, kurioms taikomas netiesioginis valdymas, turimų grynųjų pinigų kiekis tebėra didelis (1,3 mlrd. EUR 2015 m., 1,3 mlrd. EUR 2014 m. ir 1,4 mlrd. EUR 2013 m.);

46.

su nerimu pažymi tai, kad finansinių priemonių nepanaudotų sumų lygis išlieka gana aukštas, 2014 m. pabaigoje 80 % jų buvo sutelktos penkiose valstybėse narėse (iš jų Italija buvo atsakinga už 45 % visos sumos); mano, kad Komisija turėtų anksčiau nei 2018 m. pabaigoje atlikti išsamų tokių priemonių vertinimą, siekdama nustatyti, ar jos turėtų būti tęsiamos per kitą finansinio programavimo laikotarpį;

47.

prašo, kad Komisija susigrąžintų nepanaudotus finansinių priemonių, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, grynųjų pinigų likučius ir likusias nepanaudotas ankstesnių daugiametės finansinės programos netiesioginio valdymo finansinių priemonių lėšas, kurių tinkamumo laikotarpis baigėsi;

48.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikė aiškią nuomonę dėl 2015 m. finansinių ataskaitų patikimumo, kaip jie tai daro nuo 2007 m., kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog 2015 m. pajamose esminių klaidų nebuvo, ir su pasitenkinimu pažymi, kad įsipareigojimai, kuriais pagrįstos 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos, visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

49.

labai apgailestauja, kad 22 metus iš eilės mokėjimai iš esmės buvo paveikti klaidų, nes priežiūros ir kontrolės sistemos veiksmingos tik iš dalies;

50.

apgailestauja dėl to, kad, nors padėtis ir pagerėjo, labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis siekia 3,8 %; primena, kad 2014 finansiniais metais apskaičiuotas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis sudarė 4,4 %, 2013 finansiniais metais – 4,7 %, 2012 finansiniais metais – 4,8 %, o 2011 finansiniais metais – 3,9 %;

51.

pabrėžia, kad nors pastaraisiais metais padėtis pagerėjo, labiausiai tikėtinas klaidų lygis vis dar gerokai viršija 2 % reikšmingumo ribą; pažymi, kad jei Komisija, valstybių narių valdžios institucijos ar nepriklausomi auditoriai būtų pasinaudoję visa jiems prieinama informacija, jie būtų užkardę arba aptikę ir ištaisę didelę klaidų, prieš atliekant susijusius mokėjimus, dalį; mano, kad yra nepriimtina tai, jog prieinama informacija nėra panaudojama siekiant sumažinti šį klaidų lygį; yra tvirtai įsitikinęs, kad valstybės narės šiuo atžvilgiu turi atlikti esminį vaidmenį; ragina valstybes nares pasinaudoti visa turima informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas nustatytų ir imtųsi tinkamų priemonių;

52.

apgailestauja, kad dėl 2015 m. pasikeitusio bendros žemės ūkio politikos teisinio pagrindo Audito Rūmai į operacijų testavimą nebeįtraukė kompleksinės paramos, todėl šiuos duomenis sunkiau palyginti su ankstesnių finansinių metų duomenimis; 2014 m. tokios klaidos prisidėjo 0,6 procentinio punkto prie bendro apskaičiuoto daugiametės finansinės programos 2 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ klaidų lygio, o 2011–2014 m. laikotarpiu jos kasmet prie bendro apskaičiuoto klaidų lygio prisidėdavo nuo 0,1 iki 0,2 procentinio punkto;

53.

susirūpinęs pažymi, kad jei taisomosios priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės ir Komisija, nebūtų buvę taikomos Audito Rūmų audituotiems mokėjimams, bendras apskaičiuotas klaidų lygis būtų siekęs 4,3 %, o ne 3,8 %;

54.

pažymi, kad valdymo būdas klaidų lygiui daro ribotą poveikį, nes Audito Rūmai nustatė beveik tokį pat apskaičiuotą klaidų lygį išlaidose, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis (4,0 %), ir Komisijos tiesiogiai valdomose išlaidose (3,9 %);

55.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai didžiausią apskaičiuotą klaidų lygį nustatė išlaidų kategorijose „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (5,2 %) ir „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ (4,4 %), o išlaidų kategorijoje „Administracinės išlaidos“ apskaičiuotas klaidų lygis yra mažiausias (0,6 %); pabrėžia, kad apskritai šios klaidos atsirado ne dėl sukčiavimo; rekomenduoja Audito Rūmams inicijuoti specialiosios ataskaitos rengimą, kurioje, siekiant parengti nuoseklų geriausios patirties dokumentą, šios sritys būtų nagrinėjamos ir lyginamos;

56.

pažymi, kad skirtingi kompensavimo schemų ir teisių į išmokas schemų rizikos modeliai turėjo didelės įtakos klaidų lygiui įvairiose išlaidų srityse; tais atvejais, kai Sąjunga kompensuoja tinkamas finansuoti išlaidas tinkamai finansuoti veiklai remdamasi gavėjų pateiktomis išlaidų deklaracijomis, klaidų lygis yra 5,2 %, o kai mokėjimai grindžiami sąlygų įvykdymu, o ne išlaidų deklaracijomis, – klaidų lygis yra 1,9 %; rekomenduoja Audito Rūmams, siekiant parengti specialią geriausios praktikos ataskaitą, išnagrinėti ir palyginti tas sritis;

57.

pažymi, kad, palyginti su 2014 m. padėtimi, rizikos veikiama mokėjimų suma, kaip nustatyta Komisijos 2015 m. metinėje ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (COM(2016) 446), sumažėjo maždaug 10 %, visų pirma dėl sumažėjusios rizikos veikiamos sumos, apie kurią pranešta, žemės ūkyje;

58.

pabrėžia, kad Komisijos pateiktoje 2015 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje Komisija pripažįsta, jog išlaidoms turėjo įtakos reikšmingas klaidų lygis, nurodydama, kad rizikos veikiama suma siekia nuo 3,3 iki 4,5 mlrd. EUR arba atitinkamai nuo 2,3 iki 3,1 % mokėjimų; pažymi, kad, Komisijos vertinimu, ateityje ji nustatys ir ištaisys klaidų, kurių vertė nuo 2,1 mlrd. EUR iki 2,7 mlrd. EUR;

59.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos rizikos veikiamų sumų apskaičiavimo metodika per kelerius metus pagerėjo, tačiau atskirų generalinių direktoratų netvarkingų išlaidų lygio vertinimai nėra grindžiami nuoseklia metodika (žr. visų pirma 2015 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitos 1.38 punktą); rekomenduoja, kad šios praktikos būtų laikomasi reguliariai ir kad ji kuo greičiau būtų standartizuota;

60.

pažymi, jog, nepaisant pagerėjimo, Komisija nepašalino rizikos, kad taisomųjų veiksmų poveikis yra perdėtas;

61.

ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip trims ketvirtadaliams 2015 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai savo rizikos veikiamų sumų apskaičiavimą grindžia nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis, nors iš atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų (Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (AGRI GD) ir Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas (REGIO GD) metinių veiklos ataskaitų matyti, kad valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas tebėra probleminis klausimas, nors valstybių narių duomenų teikimas pagerėjo; mano esant nepriimtina, kad valstybės narės sąžiningai nebendradarbiauja su Komisija kontrolės ataskaitų ir jų patikimumo klausimais;

62.

pabrėžia, kad galutiniams naudotojams tenkanti kontrolės našta sumažėtų, jei būtų taikomas „vieno audito“ metodas, kuris reikštų, kad Europos auditas, užuot jį atlikus atskirai, būtų grindžiamas nacionaliniais auditais; vis dėlto pažymi, kad tokį atskaitomybės tęstinumą būtų įmanoma nustatyti tik jei nacionaliniai auditai būtų tinkami ir jei Komisija ir valstybės narės susitartų dėl principų ir aiškinimų; ragina Komisiją imtis iniciatyvos šiuo klausimu paskelbiant gaires;

63.

mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų priklausyti nuo būtinų finansinio valdymo valstybės narės lygmeniu patobulinimų; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į nacionalinių deklaracijų priemonę, kuri galėtų padėti pasiekti didesnę atskaitomybę ir atsakomybę nacionaliniu lygmeniu;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugiamečio programavimo ypatumų ir biudžeto procedūrai taikomų regioninių, nacionalinių ir Sąjungos taisyklių sudėtingumo ir sujungimo, taip pat dėl to, kad klaidos gali būti ištaisytos per daugiau nei 10 metų po to, kai buvo padarytos, netikslu apskaičiuotą būsimų pataisymų poveikį grįsti pataisymais, užregistruotais per pastaruosius šešerius metus;

65.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tuo atveju, jei Komisija neabejoja savo taisomųjų pajėgumų veiksmingumu, generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose neturėtų skelbti jokių finansinių išlygų;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pranešė (6), jog iš viso atliktų finansinių pataisų ir susigrąžinimų suma siekė 3,9 mlrd. EUR; pažymi, kad Audito Rūmai suskirstė šias sumas į tris kategorijas: 1,2 mlrd. EUR – tiesioginiai pataisymai ir susigrąžinimai, pritaikyti prieš Komisijai patvirtinant išlaidas (žemės ūkio, sanglaudos ir tiesioginio/netiesioginio valdymo srityse); 1,1 mlrd. EUR – valstybių narių anksčiau patvirtintų išlaidų panaikinimai, netinkamas finansuoti sumas pakeičiant naujais sanglaudos politikos projektais; 1,6 mlrd. EUR – grynieji pataisymai (žemės ūkio ir tiesioginio/netiesioginio valdymo srityse);

67.

pabrėžia, kad kai esama didelės pažeidimų rizikos, taikoma geriausia patirtis būtų aptarti riziką ir kiekybiškai įvertinti jos lygį ir numatomą poveikį; apgailestauja, kad Komisija, teikdama ataskaitas šiuo klausimu, kreipia didelį dėmesį į taisomąją gebą, o ne į klaidų, kurias ji nustato, pobūdžio kiekybinį įvertinimą ir analizę bei nesiima atitinkamų prevencinių priemonių, kad išvengtų tokių klaidų; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate „Sąjungos biudžeto apsauga“ nepateikiamas joks pažeidimų lygio pradinėse ar kompensavimui patvirtintose deklaracijose įvertis;

68.

pritaria Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2016 išreikštai nuomonei, kad po vadinamosios Kinnocko-Prodi reformos pradėtas taikyti „Komisijos narių politinės atsakomybės“ ir Komisijos generalinių direktorių veiklos atsakomybė atskyrimas reiškia, kad ne visada buvo aiškiai nurodyta, ar „politinė atsakomybė“ apima atsakomybę už generalinių direktoratų biudžeto vykdymą, arba ar pastaroji atsakomybė yra jau kita atsakomybė (žr. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 27/2016 santraukos 5 punktą);

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos narių kolegija neprisiima atsakomybės už metines ataskaitas, parengdama įžangą arba Komisijos pirmininko ar Komisijos nario, atsakingo už biudžetą, ataskaitą, ir kad Komisija nerengia metinės ataskaitos dėl valdymo ar vidaus kontrolės, atsižvelgdama į geriausią patirtį ir bendrą praktiką valstybėse narėse;

70.

dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti patikimas procedūras, skirtas taisomųjų priemonių terminams, pobūdžiui ir kiekiui patvirtinti ir, kiek įmanoma, informacijai, apimančiai metus, kuriais buvo atlikti mokėjimai, metus, kuriais buvo nustatyta atitinkama klaida, ir metus, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės korekcijos, pateikti;

71.

dar kartą ragina Komisiją kasmet pateikti bendrą tinkamą patikinimo pareiškimą, pagrįstą generalinių direktorių metinėmis veiklos ataskaitomis, ir parengti savo statistinį klaidų lygio įvertį; prašo Komisijos įvertinti atskirai Sąjungos lėšų sumą, kurią ji ketina atgauti susigrąžindama lėšas arba atlikdama finansinius pataisymus, susijusius su 2015 finansiniais metais;

72.

prašo Komisijos nuodugniai išnagrinėti vadinamuosius retrospektyvius projektus, t. y. praktiką, kai tam tikri projektai, valdžios institucijų pradėti įgyvendinti kitomis lėšomis, įtraukiami į regioninius veiklos planus, siekiant šiais projektais papildyti ar pakeisti priemones ar projektus, kuriuos įgyvendinant kilo veiklos sunkumų arba jie buvo pripažinti netinkamais; atliekant minėtą analizę turėtų būti atliekami ir ex ante vertinimai, siekiant įsitikinti, kad pakaitiniai projektai atitinka nustatytus tikslus;

73.

ragina Komisiją papildyti metinę ataskaitą dėl valdymo ir vidaus kontrolės finansine ataskaita, apimančia visų pirma:

taip pat komunikate dėl Sąjungos biudžeto apsaugos pateikti pažeidimų lygio pradinėse ar kompensavimui patvirtintose deklaracijose įvertį;

74.

ragina valstybes nares teikti patikimus duomenis Komisijai, ypač dėl kontrolės ataskaitų;

75.

pritaria REGIO GD, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (MARE GD), Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato (HOME GD), Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktotrato (DEVCO GD) ir AGRI GD generalinių direktorių metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms; mano, kad ts išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

76.

kelia klausimą, kodėl Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius, kaip ir ankstesniais metais, ir vėl paskelbė horizontaliąją išlygą, apimančią visus mokėjimus ir paraiškas dėl išlaidų kompensavimo pagal Septintąją bendrąją programą; ragina Komisiją pagaliau parengti prasmingesnį ir rizika grindžiamą požiūrį ir tinkamai naudoti specialiąsias išlygas;

77.

pažymi, kad 2015 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje sujungtos dvi ankstesnės ataskaitos: vertinimo ataskaita, parengta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnį, ir apibendrinamoji ataskaita, kurios reikalaujama pagal Finansinio reglamento 66 straipsnio 9 dalį;

78.

palankiai vertina tai, kad pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją ataskaitoje pateikiama informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant programas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, duomenys apie programų pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą rezultatus ir taip pat pateikiamos sąsajos su strategija „Europa 2020“;

79.

apgailestauja dėl to, kad vadinamojoje vertinimo ataskaitoje, viena vertus, veiklos rezultatų aprašymai painiojami su rezultatais, ir, kita vertus, bandoma įvertinti politikos poveikį ir dalijami pažadai dėl ateities;

80.

pažymi, kad iš valstybių narių nereikalaujama įtraukti bendrų rodiklių į savo programas, išskyrus Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondą, ir kad rezultatais grindžiami vertinimai nėra pradinio kontrolės etapo valstybėse narėse dalis;

81.

apgailestauja, kad užuot supaprastinusi savo vidaus valdymo priemones Komisija įtraukė naują daugiametį strateginį planą kiekvienam Komisijos padaliniui, grįsdama jį visuotiniais bendraisiais tikslais, apimančiais dešimt J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinių prioritetų ir padedančiais siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį;

82.

pakartoja savo raginimą telkti lėšas pagal temas, kaip nurodyta jos 2014 biudžetinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitoje; ragina Komisiją ištirti, kokia apimtimi lėšų telkimas pagal temas galėtų padėti supaprastinti ir sumažinti reguliavimo ir kontrolės naštą;

83.

ragina Komisiją priimti savo metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą tinkamu laiku, kad Audito Rūmai galėtų į ją atsižvelgti savo metinėje ataskaitoje; pabrėžia, kad šioje ataskaitoje pateikta informacija turėtų būti kuo objektyvesnė ir turėtų apimti išsamų pasiektų rezultatų, kuriuos Komisija pasiekė praėjusiais metais įgyvendindama savo politikos tikslus, vertinimą; prašo Komisijos apsvarstyti, ar reikia ilgalaikių politinio programavimo laikotarpių, kaip esama 10 metų trukmės strategijos „Europa 2020“ atveju;

84.

atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti skaidrų ir demokratišką veiklos rezultatų vertinimo rodiklių nustatymo procesą, kuriame dalyvautų Sąjungos institucijos, partneriai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, siekiant, kad rodikliai būtų tinkamas Sąjungos biudžeto įvykdymo vertinimo matas ir kad būtų pateisinti Sąjungos piliečių lūkesčiai;

85.

ragina Komisiją kitoje savo veiklos rezultatų ataskaitoje geriau įvertinti visų politikos sričių pasiektus išdirbius ir rezultatus; ragina Komisiją aiškiai ir nuosekliai atskleisti Europos politikos sričių indėlį įgyvendinant Sąjungos uždavinius ir įvertinti jų atitinkamą indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

86.

primena, kad programa „Horizontas 2020“ yra didelio užmojo, plačios apimties programa, kurios bendras tikslas grindžiamas šiais trimis prioritetais: pažangiu mokslu, pirmavimu pramonės srityje ir visuomenės iššūkiais;

87.

atkreipia dėmesį į tai, kad J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija priėmė dešimt politinių prioritetų 2014–2019 metams, kurie nėra visiškai tokie patys kaip strategijos „Europa 2020“ prioritetai; dėl to gali susidaryti situacija, kai programos „Horizontas 2020“ teisinis pagrindas ir jai skiriami biudžeto asignavimai atspindi strategiją „Europa 2020“, nors Komisija, įgyvendindama programą „Horizontas 2020“, nuo 2014 m. perorientavo strateginį planavimą ir valdymo nuostatas į minėtus dešimt politinių prioritetų;

88.

apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol nenustatė ryšio tarp šių dviejų prioritetų rinkinių, ir prašo Komisijos išaiškinti tas sąsajas;

89.

pabrėžia, kad esminis programos „Horizontas 2020“ sėkmės veiksnys yra veiksminga nacionalinių ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų sinergija ir papildomumas; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina išnagrinėti poveikį ir sinergiją tarp programos „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų, atliekant programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą;

90.

atkreipia dėmesį į du nacionalinių ir Sąjungos mokslinių tyrimų programų papildomumo pavyzdžius, pateiktus Audito Rūmų 2015 m. metinėje ataskaitoje ir tai, kad Bulgarijos ir Portugalijos aukščiausiosios audito institucijos nustatė, kad nors yra tam tikrų sričių, kuriose nacionalinės ir Sąjungos mokslinių tyrimų programos tose šalyse papildo vienos kitas, taip pat buvo kai kurių trūkumų nacionaliniu lygmeniu, susijusių su programos „Horizontas 2020“ rodikliais, nustatytais nacionaliniuose veiksmų planuose ir strategijose, tam tikrais klausimais dėl veiksmų koordinavimo ir sąveikos tarp visų programos „Horizontas 2020“ dalyvių nacionaliniu lygmeniu (7); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Bulgarija buvo pirmoji valstybė narė, savanoriškai pasinaudojusi programos „Horizontas 2020“ politinės pagalbos priemone, ir ragina Komisiją toliau remti valstybes nares, kurioms reikia modernizuoti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorius;

91.

primena, kad „Horizontas 2020“ teisiniame pagrinde įvesta keletas svarbių veiksmingumo valdymo elementų, tokių kaip tikslai ir pagrindiniai veiksmingumo rodikliai; pabrėžia, kad apskritai, tikslai ir rodikliai, dėl kurių buvo susitarta, yra ryškus teigiamas pokytis, palyginti su ankstesnėmis bendrosiomis programomis;

92.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar esama tam tikrų trūkumų, susijusių su programoje „Horizontas 2020“ taikomais veiksmingumo rodikliais, kaip antai:

93.

apgailestauja, jog Audito Rūmai nustatė, kad Komisija nepanaudoja savo „Horizontas 2020“ darbo programų ir susijusių kvietimų teikti pasiūlymus, kad būtų skirta daugiau reikiamo dėmesio veiksmingumui (9);

94.

su pasitenkinimu pažymi, kad, kiek tai susiję su pasiūlymais ir dotacijų susitarimais, kuriuos išnagrinėjo Audito Rūmai, pakankamai dėmesio buvo skiriama veiksmingumui, kai to pareikalauja Komisija, ir kad tas pats pasakytina apie šių pasiūlymų vertinimo procesą;

95.

apgailestauja, kad dėl atskirose darbo programose, pagal kurias vykdoma programa „Horizontas 2020“, ir susijusiuose kvietimuose teikti pasiūlymus vartojamos platesnės sąvokos „numatomas poveikis“, o ne „numatomi rezultatai“, todėl didėja rizika, kad šiai daliai pateikta informacija bus per plati ir bus sudėtinga subendrinti „Horizontas 2020“ veiksmingumo vertinimą (10);

96.

yra susirūpinęs dėl to, kad pagrindines veiksmingumo sąvokas (pavyzdžiui, „išdirbis“, „rezultatai“, „pasekmės“ ir „poveikis“) Komisija ne visada vartoja nuosekliai;

97.

apgailestauja, jog Audito Rūmai nustatė, kad dabartinė sistema neleidžia Komisijai atskirai stebėti ir teikti ataskaitų dėl lėšų panaudojimo ir veiksmingumo programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ir inovacijų srityse; be to, nors programos „Horizontas 2020“ finansinis įnašas į strategiją „Europa 2020“ yra aiškiai įtvirtintas biudžeto procese skelbiant programų ataskaitas, tenka apgailestauti, kad Komisija dar nėra pateikusi prasmę turinčios ataskaitos apie programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą ir jos indėlį į strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją pateikti prasmingą ataskaitą apie programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą ir apie jos indėlį į strategiją „Europa 2020“ ir tai padaryti, kai bus prieinami programos rezultatai;

98.

siūlo padidinti nacionalinių kontaktinių punktų vaidmenį siekiant užkrinti kokybišką techninę pagalbą vietoje; mano, kad metinis rezultatų vertinimas, mokymai ir gerai veikiančių NKP skatinimas padidins programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo sėkmės rodiklį;

99.

ragina Komisiją savo būsimose veiklos rezultatų ataskaitose aiškiai ir išsamiai aptarti programos „Horizontas 2020“ indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

100.

apgailestauja dėl Audito Rūmų pateiktų pastabų, kad daugelis AGRI GD, CLIMA GD, ENVI GD bei MARE GD generalinių direktoratų valdymo planuose ir metinėse veiklos ataskaitose naudojamų tikslų buvo tiesiogiai paimti iš politikos arba teisinių dokumentų ir juose stigo valdymo ir stebėsenos tikslams būtino detalumo;

101.

prašo Komisijos:

102.

palankiai vertina tai, kad bendri Audito Rūmų audito įrodymai rodo, kad pajamos nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio ir, visų pirma, kad išnagrinėtos BNP ir PVM pagrįstų nuosavų išteklių sistemos įvertintos kaip veiksmingos, o tradicinių nuosavų išteklių sistemos įvertintos kaip iš esmės veiksmingos, pagrindinės vidaus kontrolės priemonės Audito Rūmų atstovų aplankytose valstybėse narėse vis dėlto buvo iš dalies veiksmingos ir kad Audito Rūmai nerado klaidų testuotose operacijose;

103.

primena, kad išlyga – tai priemonė, leidžianti palikti galimybę ištaisyti abejones keliančius valstybės narės pateiktų BNP duomenų elementus, ir palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nenustatė su 2015 m. peržiūrėtomis panaikintomis išlygomis susijusių rimtų problemų;

104.

yra susirūpinęs, kad nepaisant padarytos pažangos, siekiant pagerinti Graikijos BNP duomenų patikimumą, šios išlygos nebuvo panaikintos; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pabaigoje buvo likusi vienintelė bendra išlyga, apimanti 2008 m. ir 2009 m.;

105.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl muitų, Audito Rūmai konstatavo, kad metodika (apimanti auditus „po muitinio įforminimo“), taikyta patikroms, kurios atliekamos siekiant patikrinti, ar importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, jų kokybė ir rezultatai skirtingose audituotose valstybėse narėse labai skyrėsi; Audito Rūmai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimams apie skolą taikomo trejų metų senaties termino sustabdymą Prancūzijoje – praktiką, kuri skiriasi nuo kitose valstybėse narėse taikomos praktikos ir kuria sudaromos nevienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams Sąjungoje (11);

106.

kalbant apie tradicinius nuosavus išteklius, pažymi, kad 2015 m. pabaigoje Komisija taip pat turėjo su Sąjungos muitinės taisyklių nesilaikymu susijusių 325 atvirų klausimų sąrašą, kurį ji sudarė atlikdama inspektavimus valstybėse narėse;

107.

atkreipia dėmesį į tai, kad kalbant apie muitus ir cukraus mokesčių ataskaitas Audito Rūmai nustatė neefektyvumo atvejų valdant gautinas sumas (vadinamąsias „B“ sąskaitas) valstybėse narėse ir kad Komisija nustatė panašių trūkumų 17 iš 22 aplankytų valstybių narių;

108.

pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatė rizikų, susijusių su skolos muitinei išieškojimu iš ne Sąjungoje registruotų bendrovių arba ne Sąjungos šalių piliečių, ir atvejų įvairiose valstybėse narėse, kai jos negalėjo susigrąžinti skolų iš piliečių arba bendrovių, kurie buvo registruoti, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Didžiosios Britanijos Mergelių Salose, Rusijoje, Šveicarijoje, Turkijoje ir Ukrainoje;

109.

pabrėžia, kad svarbių BNP balanso peržiūrų poveikis galėtų būti mažesnis, jei būtų įdiegta bendra esminių peržiūrų tvarkaraštį suderinanti Sąjungos peržiūros politika;

110.

apgailestauja, kad dėl struktūrinių ir teisinių elementų 2014 m. spalio mėn. pabaigoje kilo politinis incidentas dėl kai kurių valstybių narių įnašų, kurie vis dar galioja;

111.

ragina Komisiją:

112.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija sutiko imtis naujų veiksmų dėl 88 prašymų, kuriuos Parlamentas pateikė savo rezoliucijoje, pridėtoje prie sprendimo dėl Komisijos 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

113.

pažymi, kad, pasak Komisijos, dėl 227 Parlamento prašymų jau buvo imtasi reikiamų veiksmų arba šiuo metu imamasi, ir kad dėl priežasčių, susijusių su esama teisine ir biudžeto sistema arba Komisijos instituciniu vaidmeniu ar prerogatyvomis, Komisija negali priimti 35 Europos Parlamento prašymų;

114.

apgailestauja, kad Komisijos atsakymai vis dar kartais būna neaiškūs ir dviprasmiški;

115.

palankiai vertina Komisija veiksmus visiškai įvykdant penkis iš šešių pagrindinių įsipareigojimų;

116.

vis dėlto primygtinai ragina Komisiją nurodyti savo generaliniams direktoratams pateikti visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias jie parengė savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose įgyvendinant Europos semestrą (šeštas įsipareigojimas);

117.

prašo Komisijos persvarstyti savo poziciją, visų pirma kiek tai susiję su duomenų, kuriuos perduoda valstybės narės, patikimumu, Sąjungos lėšų galutinių gavėjų skaidrumu, etikos komiteto veiklos skaidrumu, kova su korupcija ir Europos mokyklų administracinių struktūrų reforma;

118.

griežtai smerkia tai, kad Komisija nemato poreikio toliau skelbti Sąjungos kovos su korupcija ataskaitos; laikosi nuomonės, kad neatsižvelgiant į tai, kokie yra Komisijos ketinimai kovoti su korupcija, šis paskutinės minutės atsisakymas siunčia klaidingą signalą ne tik valstybėms narėms, bet ir piliečiams; pakartoja savo nuomonę, kad korupcija vis dar yra Sąjungos ir valstybių narių problema; ir kad veiksmingų kovos su korupcija priemonių nebuvimas kenkia ekonominės veiklos rezultatams, teisinei valstybei ir demokratinių institucijų Sąjungoje patikimumui; ragina Komisiją užbaigti ir paskelbti 2016 m. kovos su korupcija ataskaitą, imtis greitų ir griežtų veiksmų siekiant panaikinti korupciją valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose, ir užsakyti atlikti nepriklausomą kovos su korupcija standartų vertinimą pačiose Sąjungos institucijose;

119.

aiškiai primena savo raginimą Komisijai sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta valstybių narių kovos su korupcija politika; ragina Komisiją sukurti korupcijos indeksą, kad valstybes nares būtų galima skirstyti į kategorijas; laikosi nuomonės, kad korupcijos indeksas galėtų būti patikimas pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galėtų nustatyti konkrečių šalių kontrolės mechanizmą, kurį naudojant būtų kontroliuojamas Sąjungos lėšų leidimas;

120.

pažymi, kad, nors klaidų lygis nekinta, o vykdyti programą ir ją užbaigti vėluojama, remiantis Septintosios bendrosios programos ex post įvertinimu, kurį atliko aukšto lygio ekspertų grupė (13), Septintoji bendroji programa buvo sėkminga; ši aukšto lygio ekspertų grupė visų pirma pabrėžė, kad Septintoji bendroji programa:

121.

apgailestauja, kad per viešųjų suinteresuotųjų subjektų konsultacijas atliekant Septintosios bendrosios programos vertinimą, surengtas 2015 m. vasario–gegužės mėn., atkreiptas dėmesys į šiuos trūkumus:

122.

labai apgailestauja dėl to, kad tikslas iki 2020 m. investuoti 3 % valstybių narių bendrojo vidaus produkto (BVP) į mokslinius tyrimus greičiausiai nebus pasiektas; todėl mano, kad reikėtų liautis nuolat karpius mokslinių tyrimų programoms skirtą Sąjungos biudžetą; ragina valstybes nares imtis spręsti šį uždavinį; taip pat ragina Komisiją padaryti būtinas išvadas dėl daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros ir kitos daugiametės finansinės programos;

123.

palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant su Inovacijų sąjunga susijusius įsipareigojimus: iki 2014 m. vidurio visi įsipareigojimai buvo įgyvendinti arba pradėti vykdyti;

124.

taip pat palankiai vertina tai, kad programos „Horizontas 2020“ lėšų dalis, skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms, padidėjo nuo 19,4 % 2014 m. iki 23,4 % 2015 m., ir rekomenduoja aktyviai skatinti šią tendenciją;

125.

mano, kad nepriimtina, jog Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD nesilaikė jo prašymo, kad Komisijos generaliniai direktoratai savo metinėse veiklos ataskaitose turėtų skelbti visas savo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad teritoriniu požiūriu nepakankamai išryškinami 20 svarbiausių programos „Horizontas 2020“ projektų;

126.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos penktasis skyrius apima mokėjimus šiose srityse: mokslinių tyrimų (10,4 mlrd. EUR), švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto (1,8 mlrd. EUR), kosmoso (1,4 mlrd. EUR), transporto (1,3 mlrd. EUR), kitų veiksmų ir programų (1,1 mlrd. EUR), energetikos (0,5 mlrd. EUR) ir įmonių konkurencingumo bei mažųjų ir vidutinių įmonių programos (COSME) (0,3 mlrd. EUR); taigi, moksliniai tyrimai sudaro 62 % išlaidų;

127.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybe įgyvendinti mokslinių tyrimų bendrąsias programas tarpusavyje dalijasi skirtingi Komisijos generaliniai direktoratai, vykdomosios įstaigos, bendrosios įmonės ir vadinamosios 185 straipsnio įstaigos (partnerystės su valstybėmis narėmis), kurioms reikalingas glaudus koordinavimas;

128.

paaiškina, kad Audito Rūmų auditas apėmė beveik išimtinai mokėjimus pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą;

129.

yra susirūpinęs dėl to, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodė, kad iki 2015 m. pabaigos 1 915 Septintosios bendrosios programos projektų, kurių vertė 1,63 mlrd. EUR, vis dar nebuvo baigti; dėl to galėtų būti atsiliekama įgyvendinant programą „Horizontas 2020“;

130.

pabrėžia, jog Audito Rūmai mano, kad mokslinių tyrimų ir kitos vidaus politikos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo „iš dalies efektyvios“;

131.

yra susirūpinęs dėl to, kad 2015 m. iš 150 sandorių, kurių auditą atliko Audito Rūmai, 72 (48 %) aptikta klaidų; remdamasis 38 klaidomis, kurias Audito Rūmai įvertino kiekybiškai, jie apskaičiavo, kad klaidų lygis siekė 4,4 %; be to, 16 kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju Komisija, nacionalinės institucijos ar nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtinant išlaidas galėtų užkirsti kelią klaidoms ar jas aptikti ir ištaisyti; jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 0,6 % mažesnis;

132.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai pranešė, jog 10-yje iš 38-ių operacijų, kuriose nustatyta kiekybiškai įvertinamų klaidų, klaidos viršijo 20 % nagrinėtų punktų vertės; šie 10 atvejų (9 iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos ir vienas iš 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos) sudaro 77 % srities „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ 2015 m. bendro įvertinto klaidų lygio;

133.

apgailestauja, kad dauguma Audito Rūmų aptiktų kiekybiškai įvertinamų klaidų (33 iš 38) buvo susijusios su naudos gavėjų deklaruotų netinkamų personalo ir netiesioginių išlaidų kompensacijomis ir kad beveik visos klaidos, kurias išlaidų deklaracijose nustatė Audito Rūmai, atsirado dėl to, kad naudos gavėjai neteisingai suprato sudėtingas tinkamumo finansuoti taisykles arba neteisingai apskaičiavo savo tinkamas finansuoti išlaidas, o tai leidžia daryti aiškią išvadą, kad tas taisykles reikia supaprastinti;

134.

palankiai vertina tai, kad, Audito Rūmų nuomone, viešųjų pirkimų taisyklių laikymasis žymiai pagerėjo;

135.

kelia klausimą, kodėl Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD generalinis direktorius, kaip ir ankstesniais metais, vėl paskelbė horizontaliąją išlygą, apimančią paraiškas dėl išlaidų kompensavimo pagal Septintąją bendrąją programą (1,47 mlrd. EUR); laikosi nuomonės, kad horizontaliosios išlygos apskritai negali būti laikomos patikimo finansų valdymo priemonėmis; tačiau pripažįsta, kad tam tikros Septintosios bendrosios programos išlaidų dalys nebuvo pagrįstos rezervu, jei buvo akivaizdu, kad rizika (taigi ir likusių neišaiškintų klaidų lygis) yra gerokai mažesnė nei visų išlaidų atžvilgiu; pažymi, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje tai taikoma tam tikrų bendrųjų įmonių išlaidoms; pažymi, kad ne Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD tai taikoma išlaidoms, kurias patyrė Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, vykdydama programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat visoms Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos išlaidoms;

136.

stebisi, kad Europos inovacijos ir technologijos institutas 2015 m. nedalyvavo Bendro paramos centro mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje veikloje;

137.

yra susirūpinęs, kad Septintoji bendroji programa, pasak Komisijos nario, nebus visapusiškai įgyvendinta ir įvertinta anksčiau nei 2020 m., o dėl to gali būti vėlavimo būsimose tęstinėse programose; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki to laiko, kai bus pristatyta mokslinių tyrimų programa įgyvendinus programą „Horizontas 2020“, paskelbtų vertinimo ataskaitą;

138.

pažymi, kad pagal programą „Horizontas 2020“, tik išankstiniai mokėjimai buvo atlikti iki 2015 m. pabaigos; įspėja Komisiją, kad vėlyva programos „Horizontas 2020“ projekto pradžia gali pavėlinti programos įgyvendinimą; perspėja dėl vėluojamų panaudoti lėšų programos pabaigoje;

139.

yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, kad daugiametės programos, kuriomis nustatomi politiniai tikslai, pavyzdžiui, strategija „Europa 2020“ ar programa „Horizontas 2020“, vykdomos vienu metu, tačiau jos neturi realios sąsajos (14);

140.

taip pat apgailestauja dėl to, kad pirmoje stebėsenos ataskaitoje dėl programos „Horizontas 2020“ buvo pateikta tik nedaug informacijos apie programos ir struktūrinių fondų sinergiją (15); ragina Komisiją pranešti apie šį sinergijos poveikį, kai paaiškės programos rezultatai;

141.

labai nerimauja dėl Audito Rūmų nuomonės (16), kad programa „Horizontas 2020“ nėra pakankamai orientuota į veiklos rezultatus;

142.

pakartoja reikalavimą, jau išdėstytą rezoliucijoje dėl 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo (17), kad Komisija turėtų nurodyti savo visiems generaliniams direktoratams pateikti visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias jie parengė savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose įgyvendinant Europos semestrą;