20.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/1

(1)

2014 m. balandžio 30 d. (3) Sąjungos vardu pasirašyta Marakešo sutartis dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims (toliau – Marakešo sutartis). Joje reikalaujama, kad susitariančiosios šalys nustatytų autorių teisių ir gretutinių teisių išimtis ar apribojimus tam tikrų kūrinių ir kitų saugomų objektų prieinamų formų kopijų gamybai, sklaidai ir tarpvalstybiniam keitimuisi tomis kopijomis;

(2)

Marakešo sutarties naudos gavėjai yra asmenys, kurie yra akli, asmenys, kurie turi regos sutrikimą, kurio neįmanoma sumažinti taip, kad jų rega iš esmės nesiskirtų nuo regos asmens, neturinčio tokio sutrikimo, asmenys, kurie turi suvokimo ar skaitymo negalią, įskaitant disleksiją ar bet kokį mokymosi sutrikimą, ir todėl negali skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip pat, kaip tokios negalios neturintys asmenys, ir asmenys, kurie dėl fizinės negalios nepajėgia laikyti ar vartyti knygos arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kaip to paprastai reikėtų norint skaityti, jei dėl tokių sutrikimų ar negalios tie asmenys nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo ar negalios neturintys asmenys;

(3)

akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims tebekyla daug kliūčių susipažinti su knygomis ir kitais spaudiniais, saugomais autorių teisių ir gretutinių teisių. Tarptautiniu lygmeniu pripažinta, kad reikia padidinti prieinamų formų kūrinių ir kitų saugomų objektų, su kuriais tie asmenys gali susipažinti, skaičių ir gerokai pagerinti tokių kūrinių ir objektų apyvartą ir sklaidą;

(4)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 3/15 (4), Marakešo sutartyje nustatytos autorių ir gretutinių teisių išimtys ar apribojimai tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamų formų kopijų gamybai ir sklaidai turi būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB suderintoje srityje (5). Tas pats pasakytina apie šioje sutartyje nustatytą importo ir eksporto tvarką, nes galiausiai ja siekiama leisti vienos šalies teritorijoje paskelbtas prieinamos formos kopijas viešai paskelbti ar platinti kitos šalies teritorijoje be teisių turėtojų leidimo;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 (6) siekiama darniai įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos Sąjungą turi įvykdyti pagal Marakešo sutartį, kad naudos gavėjams būtų lengviau pasiekti prieinamos formos kopijas visose Sąjungos valstybėse narėse ir pagerėtų tokių kopijų apyvarta vidaus rinkoje, o valstybės narės įpareigojamos nustatyti privalomą tam tikrų Sąjungos teisės aktais suderintų teisių išimtį. Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti pagal Marakešo sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl prieinamos formos kopijų eksporto ir importo nekomerciniais tikslais naudos gavėjų labui tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, kurios yra Marakešo sutarties šalys, tvarkos ir vienodai nustatyti tokio eksporto ir importo sąlygas direktyvomis 2001/29/EB ir (ES) 2017/1564 suderintoje srityje, siekiant užtikrinti, kad tos priemonės būtų nuosekliai taikomos visoje vidaus rinkoje ir nekeltų pavojaus išimtinių teisių ir išimčių, nustatytų tose direktyvose, suderinimui vidaus rinkoje;

(6)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta galimybė naudos gavėjui arba įgaliotajam subjektui, kaip nurodyta Marakešo sutartyje, trečiosiose šalyse, kurios yra Marakešo sutarties šalys, platinti, paskelbti arba padaryti prieinamas knygų, įskaitant e. knygas, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių ir kitų tekstų, ženklų forma pateiktų kūrinių, įskaitant natas, ir kitų spaudinių prieinamos formos kopijas, įskaitant garso formatą (skaitmeninį ir analoginį), pagamintas bet kurioje valstybėje narėje laikantis pagal Direktyvą (ES) 2017/1564 priimtų nacionalinių nuostatų. Prieinamos formos yra, pavyzdžiui, Brailio raštas, stambus šriftas, pritaikytos e. knygos, garso knygos ir radijo transliacijos. Atsižvelgiant į Marakešo sutarties „nekomercinio pobūdžio tikslą“ (7), valstybėje narėje įsisteigę įgaliotieji subjektai prieinamos formos kopijas akliems, regos sutrikimų turintiems arba kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims arba įgaliotiesiems subjektams trečiosiose šalyse turėtų platinti, viešai paskelbti arba padaryti viešai prieinamas tik nesiekdami pelno;

(7)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti leista akliems, regos sutrikimų turintiems arba kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui iš trečiosios šalies nekomerciniais tikslais importuoti prieinamos formos kopijas, pagamintas įgyvendinant Marakešo sutartį, ir Sąjungoje esantiems naudos gavėjams bei valstybėje narėje įsisteigusiems įgaliotiesiems subjektams su jomis susipažinti. Tų prieinamos formos kopijų apyvarta vidaus rinkoje turėtų būti įmanoma tomis pačiomis sąlygomis, kaip Sąjungoje pagal Direktyvą (ES) 2017/1564 pagamintų prieinamos formos kopijų apyvarta;

(8)

siekiant pagerinti prieinamos formos kopijų prieinamumą ir užkirsti kelią neleistinai kūrinių ar kitų objektų sklaidai, įgaliotieji subjektai, kurie platina prieinamos formos kopijas, jas viešai skelbia ar daro jas viešai prieinamas, turėtų vykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Valstybės narės turėtų būti raginamos imtis iniciatyvų, kuriomis skatinama siekti Marakešo sutarties tikslų ir keistis prieinamos formos kopijomis su trečiosiomis šalimis, kurios yra tos sutarties šalys, ir remti įgaliotuosius subjektus keičiantis informacija ir ją darant prieinamą. Tokios iniciatyvos galėtų apimti gairių ir gerosios praktikos, susijusios su prieinamos formos kopijų gamyba ir sklaida, rengimą konsultuojantis su įgaliotųjų subjektų, naudos gavėjų ir teisių turėtojų atstovais;

(9)

svarbu, kad atliekant bet kokį asmens duomenų tvarkymą pagal šį reglamentą būtų laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius; ir taip pat svarbu, kad bet koks toks tvarkymas atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 95/46/EB (8) ir 2002/58/EB (9), kurios reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą, kurį pagal šį reglamentą gali atlikti įgaliotieji subjektai, prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms;

(10)

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (toliau – Neįgaliųjų teisių konvencija), prie kurios yra prisijungusi Sąjunga, neįgaliesiems užtikrinama teisė susipažinti su informacija, teisė į mokslą ir teisė dalyvauti kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime taip pat, kaip ir kitiems asmenims. Neįgaliųjų teisių konvencijoje reikalaujama, kad prie konvencijos prisijungusios šalys, vadovaudamosi tarptautine teise, imtųsi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų, jog intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymuose nebūtų nepagrįstų ar diskriminacinių kliūčių neįgaliesiems naudotis kultūrine medžiaga;

(11)

pagal Chartiją Sąjungoje draudžiama visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, ir pripažįstama bei gerbiama neįgaliųjų asmenų teisė naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime;

(12)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. vienodomis sąlygomis įgyvendinti pagal Marakešo sutartį nustatytus įsipareigojimus dėl tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijų eksporto ir importo tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, kurios yra Marakešo sutarties šalys, nekomerciniais tikslais naudos gavėjų labui ir nustatyti tokio eksporto ir importo sąlygas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(13)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažinti Chartijoje ir Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus,

a)

yra aklas;

b)

turi regos sutrikimą, kurio neįmanoma sumažinti taip, kad to asmens rega iš esmės nesiskirtų nuo regos asmens, neturinčio tokio sutrikimo, ir kuris dėl to nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintis asmuo;

c)

turi suvokimo ar skaitymo negalią, ir dėl to nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios neturintis asmuo; arba

d)

dėl fizinės negalios nepajėgia laikyti ar vartyti knygos arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kaip to paprastai reikėtų norint skaityti;

a)

platintų, perduotų ir padarytų prieinamas prieinamo formato kopijas tik naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams;

b)

imtųsi tinkamų priemonių atgrasyti nuo prieinamos formos kopijų atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ir padarymo viešai prieinamomis neturint leidimo;

c)

rūpestingai tvarkytų kūrinius ar kitus objektus, ir jų prieinamos formos kopijas ir tvarkomąjį darbą fiksuotų; ir

d)

skelbtų ir atnaujintų, kai tinka, savo interneto svetainėje arba kitais internetiniais ar neinternetiniais kanalais, informaciją, kaip jis vykdo šios dalies a–c punktuose išdėstytus įsipareigojimus.

a)

sąrašą kūrinių ar kitų objektų, kurių prieinamos formos kopijas jis turi, ir prieinamas formas ir

b)

įgaliotųjų subjektų, su kuriais jis keitėsi prieinamos formos kopijomis pagal 3 ir 4 straipsnius, pavadinimus ir kontaktinius duomenis.

20.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/6

(1)

autorių teisių ir gretutinių teisių srities Sąjungos teisės aktais teisių turėtojams suteikiamas teisinis tikrumas ir aukšto lygio apsauga ir sukuriama suderinta teisinė sistema. Ta sistema padeda tinkamai veikti vidaus rinkai ir skatina inovacijas, kūrybą, investicijas ir naujo turinio gamybą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje. Ja taip pat siekiama skatinti, kad žinios ir kultūra būtų prieinamesnės, užtikrinant kūrinių ir kitų objektų apsaugą ir leidžiant nustatyti visuomenės interesą atitinkančias išimtis ar apribojimus. Turėtų būti išsaugota teisinga teisių turėtojų ir naudotojų teisių bei interesų pusiausvyra;

(2)

teisių turėtojų teisės autorių teisių ir gretutinių teisių srityje yra suderintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 96/9/EB (3), 2001/29/EB (4), 2006/115/EB (5) ir 2009/24/EB (6). Tose direktyvose ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/28/ES (7) pateiktas išsamus tų teisių išimčių ir apribojimų, kurie leidžia siekiant tam tikrų politikos tikslų tam tikromis sąlygomis naudotis turiniu be teisių turėtojų leidimo, sąrašas;

(3)

akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims tebekyla daug kliūčių susipažinti su autorių teisių ir gretutinių teisių saugomomis knygomis ir kitais spaudiniais. Atsižvelgiant į aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų teises, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (toliau – Neįgaliųjų teisių konvencija), reikėtų imtis priemonių, kad tokie prieinamų formų knygos ir kiti spaudiniai taptų labiau pasiekiami ir pagerėtų jų apyvarta vidaus rinkoje;

(4)

2014 m. balandžio 30 d. Sąjungos vardu pasirašyta Marakešo sutartis dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims (toliau – Marakešo sutartis) (8). Jos tikslas – akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims pagerinti kai kurių prieinamų formų kūrinių ir kitų saugomų objektų pasiekiamumą ir tarpvalstybinį keitimąsi jais. Marakešo sutartyje reikalaujama, kad susitariančiosios šalys nustatytų autorių teisių ir gretutinių teisių išimtis ar apribojimus tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamų formų kopijų gamybai, sklaidai ir tarpvalstybiniam keitimuisi tomis kopijomis. Sąjungai sudarius Marakešo sutartį, reikia pritaikyti Sąjungos teisę – nustatyti privalomą ir suderintą išimtį, galiojančią naudojimo būdams, kūriniams ir naudos gavėjams, kuriems taikoma ta sutartis;

(5)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 3/15 (9), Marakešo sutartyje nustatytos autorių teisių ir gretutinių teisių išimtys ar apribojimai tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamų formų kopijų gamybai ir sklaidai turi būti taikomi Direktyvos 2001/29/EB suderintoje srityje;

(6)

šia direktyva darniai įgyvendinami įsipareigojimai, kurių Sąjunga turi laikytis pagal Marakešo sutartį, siekiant užtikrinti, kad atitinkamos priemonės vidaus rinkoje būtų taikomos suderintai. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti numatytos privalomos Sąjungos teisės aktais suderintų teisių išimtys, kurios sietųsi su Marakešo sutartyje aptartais naudojimo būdais ir kūriniais. Tokios teisės visų pirma apima atgaminimo, viešo paskelbimo, padarymo viešai prieinamu, platinimo ir teikimo panaudai teises, kaip numatyta direktyvose 2001/29/EB, 2006/115/EB ir 2009/24/EB, ir atitinkamas Direktyvoje 96/9/EB numatytas teises. Kadangi išimčių ar apribojimų, kuriuos reikalaujama taikyti pagal Marakešo sutartį, taikymo sričiai priklauso ir garsiniai kūriniai, tokie kaip garso knygos, šioje direktyvoje numatyta privaloma išimtis taip pat turėtų būti taikoma gretutinėms teisėms;

(7)

ši direktyva skirta asmenims, kurie yra akli, asmenims, kurie turi regos sutrikimą, kurio neįmanoma sumažinti taip, kad tų asmenų rega iš esmės nesiskirtų nuo regos asmens, neturinčio tokio sutrikimo, asmenims, kurie turi suvokimo ar skaitymo negalią, įskaitant disleksiją ar bet kokį kitą mokymosi sutrikimą, ir todėl negali skaityti spausdintų kūrinių taip pat, kaip tokios negalios neturintys asmenys, ir asmenims, kurie dėl fizinės negalios nepajėgia laikyti ar vartyti knygos arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kaip to paprastai reikėtų norint skaityti, jei dėl tokių sutrikimų ar negalios tie asmenys nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo ar negalios neturintys asmenys. Todėl šia direktyva siekiama padidinti knygų, įskaitant e. knygas, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių ir kitų tekstų, ženklų forma pateiktų kūrinių, įskaitant natas, ir kitų spaudinių kopijas, įskaitant garso formatą (skaitmeninį ir analoginį), internete ir ne internete pasiekiamumą formomis, kuriomis tie kūriniai ir kiti objektai tampa tiems asmenims prieinami iš esmės taip pat, kaip tokio sutrikimo ar negalios neturintiems asmenims. Prieinamos formos yra, pavyzdžiui, Brailio raštas, stambus šriftas, pritaikytos e. knygos, garso knygos ir radijo transliacijos;

(8)

šioje direktyvoje numatyta privaloma išimtis turėtų apriboti atgaminimo teisę, kad būtų galima atlikti bet kokį veiksmą, kurio reikia norint kūrinį ar kitą objektą pakeisti, konvertuoti ar pritaikyti taip, kad būtų pagaminta prieinamos formos kopija, kuri leistų naudos gavėjams susipažinti su tuo kūriniu ar kitu objektu. Tai, be kita ko, reikštų suteikti reikiamas priemones, kuriomis galima susirasti informaciją prieinamos formos kopijoje. Tai taip pat reikštų, kad gali prireikti padaryti pakeitimus tais atvejais, kai kūrinio ar kito objekto formatas jau yra prieinamas tam tikriems naudos gavėjams, tačiau neprieinamas kitiems naudos gavėjams dėl skirtingų sutrikimų ar skirtingos negalios, arba skirtingo tokių sutrikimų ar negalios laipsnio;

(9)

šioje direktyvoje nurodytiems leistiniems naudojimo būdams priskiriama ir prieinamos formos kopijų gamyba, kurią vykdo naudos gavėjai arba jų poreikius tenkinantys įgaliotieji subjektai, ar tie įgaliotieji subjektai būtų viešosios ar privačiosios organizacijos, ypač bibliotekos, švietimo įstaigos ir kitos ne pelno organizacijos, kurių viena iš pagrindinių veiklų, institucinių įsipareigojimų arba vienas iš su viešuoju interesu susijusių uždavinių yra teikti paslaugas spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims. Šioje direktyvoje nurodytiems naudojimo būdams reikėtų priskirti ir vien naudos gavėjų naudotinų prieinamos formos kopijų gamybą, kurią fiziniai asmenys vykdo naudos gavėjų vardu arba padeda vykdyti naudos gavėjams. Turėtų būti daromos tik tų kūrinių ar kitų objektų, su kuriais naudos gavėjai ar įgaliotieji subjektai gali teisėtai susipažinti, prieinamos formos kopijos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokios sutartinės nuostatos, kuriomis siekiama neleisti taikyti išimtį ar apriboti jos taikymą, neturėtų teisinės galios;

(10)

remiantis šioje direktyvoje nustatyta išimtimi reikėtų leisti įgaliotiesiems subjektams gaminti ir internetu bei fizinėmis priemonėmis platinti Sąjungoje kūrinių ar kitų objektų, kuriems taikoma ši direktyva, prieinamos formos kopijas. Šia direktyva įgaliotieji subjektai neturėtų būti įpareigojami gaminti ir platinti tokių kopijų;

(11)

siekiant užtikrinti didesnį prieinamos formos kopijų pasiekiamumą vidaus rinkoje, vienoje valstybėje narėje pagamintos prieinamos formos kopijos turėtų būti pasiekiamos visose valstybėse narėse. Tai sumažintų poreikį dubliuoti to paties kūrinio ar kito objekto kopijų gamybą visoje Sąjungoje ir taip leistų sutaupyti ir padidinti efektyvumą. Todėl šia direktyva reikėtų užtikrinti, kad bet kurioje valstybėje narėje įgaliotųjų subjektų padarytos prieinamos formos kopijos galėtų patekti į apyvartą ir kad jas galėtų pasiekti naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai visoje Sąjungoje. Siekiant skatinti tokius tarpvalstybinius mainus ir sudaryti palankesnes sąlygas įgaliotųjų subjektų tarpusavio nustatymui ir bendradarbiavimui, turėtų būti skatinama savanoriškai dalytis informacija apie Sąjungoje įsisteigusių įgaliotųjų subjektų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, įskaitant interneto svetaines, jei jų esama. Todėl valstybės narės turėtų Komisijai teikti iš įgaliotųjų subjektų gautą informaciją. Tai neturėtų reikšti, kad valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas tikrinti tokios informacijos išsamumą ir tikslumą ar jos atitiktį nacionalinės teisės aktams, kuriais perkeliama ši direktyva. Tokią informaciją turėtų viešai Sąjungos lygiu skelbti Komisija centriniame informacijos punkte internete. Tai taip pat padėtų įgaliotiesiems subjektams, naudos gavėjams ir teisių turėtojams susisiekti su įgaliotaisiais subjektais norint gauti daugiau informacijos pagal šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1563 (10) nuostatas. Pirmiau nurodytas centrinis informacijos punktas turėtų papildyti informacinį punktą, kurį turi įsteigti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tarptautinis biuras, kaip nustatyta Marakešo sutartyje, ir kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įgaliotųjų subjektų nustatymui ir jų tarpusavio bendradarbiavimui tarptautiniu lygmeniu;

(12)

siekiant pagerinti prieinamos formos kopijų pasiekiamumą ir užkirsti kelią kūrinių ar kitų objektų sklaidai neturint leidimo, įgaliotieji subjektai, kurie vykdo prieinamos formos kopijų platinimą, viešą paskelbimą ar daro jas viešai prieinamas, turėtų laikytis tam tikrų įsipareigojimų;

(13)

įgaliojimo ar pripažinimo reikalavimais, kuriuos valstybės narės gali taikyti įgaliotiesiems subjektams, pvz., susijusiais su bendro pobūdžio paslaugų teikimu naudos gavėjams, neturėtų būti neleidžiama įgaliotojo subjekto apibrėžtį pagal šią direktyvą atitinkantiems įgaliotiesiems subjektams taikyti naudojimo būdus, leidžiamus pagal šią direktyvą;

(14)

šioje direktyvoje numatyta išimtis yra ypatingo pobūdžio, jos specifinė taikymo sritis ribota, o jos naudos gavėjams reikia teisinio tikrumo, todėl valstybėms narėms neturėtų būti leista kelti papildomų, kitų nei šioje direktyvoje nustatytų išimties taikymo reikalavimų, tokių kaip išankstinė patikra, ar prieinamų formų kūrinių galima gauti rinkoje. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tik nustatyti kompensavimo sistemas, susijusias su leidžiamais būdais įgaliotiesiems subjektams naudoti saugomus kūrinius ar kitus objektus. Siekiant išvengti naštos naudos gavėjams ir neleisti atsirasti tarpvalstybinio prieinamos formos kopijų platinimo kliūtims bei siekiant išvengti perteklinių reikalavimų įgaliotiesiems subjektams, svarbu, kad galimybė valstybėms narėms nustatyti tokias kompensavimo sistemas būtų ribota. Todėl pagal kompensavimo sistemas neturėtų būti reikalaujama, kad naudos gavėjai atliktų mokėjimus. Šios sistemos turėtų būti taikomos tik tokią sistemą nustačiusios valstybės narės teritorijoje įsisteigusiems saugomus kūrinius ir kitus objektus naudojantiems įgaliotiesiems subjektams ir pagal jas neturėtų būti reikalaujama mokėjimų iš įgaliotųjų subjektų, įsisteigusių kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, kurios yra Marakešo sutarties šalys. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokiomis kompensavimo sistemomis nenustatoma daugiau apsunkinančių reikalavimų tarpvalstybiniam keitimuisi prieinamos formos kopijomis nei netarpvalstybinio keitimosi atvejais, įskaitant formos ir galimo kompensacijos dydžio sritis. Nustatant kompensacijos dydį reikėtų tinkamai atsižvelgti į įgaliotųjų subjektų pelno nesiekiantį veiklos pobūdį, viešojo intereso tikslus, kurių siekiama šia direktyva, išimtimi besinaudojančių naudos gavėjų interesus, galimą žalą teisių turėtojams ir poreikį užtikrinti tarpvalstybinį prieinamos formos kopijų platinimą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į ypatingas aplinkybes kiekvienu atveju, susidarančias pagaminus konkrečios prieinamos formos kopiją. Kai žala teisių turėtojui yra minimali, neturėtų atsirasti jokių kompensacijos mokėjimo pareigų;

(15)

svarbu, kad atliekant bet kokį asmens duomenų tvarkymą pagal šią direktyvą būtų laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius; ir taip pat svarbu, kad bet koks toks tvarkymas atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 95/46/EB (11) ir 2002/58/EB (12), kurios reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą, kurį pagal šią direktyvą gali atlikti įgaliotieji subjektai, prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms;

(16)

Neįgaliųjų teisių konvencija, prie kurios yra prisijungusi Sąjunga, neįgaliesiems užtikrinama teisė į informaciją ir mokslą ir teisė dalyvauti kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime taip pat, kaip kitiems asmenims. Neįgaliųjų teisių konvencijoje reikalaujama, kad prie konvencijos prisijungusios šalys, vadovaudamosi tarptautine teise, imtųsi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų, kad intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymuose nebūtų nepagrįstų ar diskriminacinių kliūčių neįgaliesiems susipažinti su kultūrine medžiaga;

(17)

pagal Chartiją, Sąjungoje draudžiama visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, ir pripažįstama bei gerbiama neįgalių asmenų teisė naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime;

(18)

priimdama šią direktyvą Sąjunga siekia užtikrinti, kad naudos gavėjai galėtų susipažinti su prieinamų formų knygomis ir kitais spaudiniais visoje vidaus rinkoje. Todėl ši direktyva yra pirmas svarbus žingsnis gerinant neįgalių asmenų priėjimą prie kūrinių;

(19)

Komisija turėtų įvertinti prieinamų formų kūrinių ir kitų objektų, kuriems ši direktyva nėra taikoma, pasiekiamumo ir prieinamų formų kūrinių ir kitų objektų pasiekiamumo kitokią negalią turintiems asmenims padėtį. Svarbu, kad Komisija atidžiai peržiūrėtų padėtį toje srityje. Prireikus, remiantis Komisijos pateikta ataskaita, gali būti svarstomas direktyvos taikymo srities keitimas;

(20)

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ir toliau pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies b punktą nustatyti neįgaliesiems naudingą išimtį arba apribojimą tais atvejais, kuriais netaikoma ši direktyva, visų pirma dėl kūrinių ir kitų objektų bei negalių, kurie nenumatyti šioje direktyvoje. Šia direktyva valstybėms narėms neužkertamas kelias nustatyti teisių, kurios nėra suderintos pagal Sąjungos autorių teisių sistemą, išimtis arba apribojimus;

(21)

taigi šioje direktyvoje užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma Chartijoje ir Neįgaliųjų teisių konvencijoje pripažintų principų. Ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(22)

Marakešo sutartimi nustatomi tam tikri įsipareigojimai dėl Sąjungos ir prie sutarties prisijungusių trečiųjų šalių keitimosi prieinamos formos kopijomis. Priemonės, kurių ėmėsi Sąjunga vykdydama tuos įsipareigojimus, yra pateiktos Reglamente (ES) 2017/1563, kurio aiškinimas turėtų sietis su šia direktyva;

(23)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų Sąjungoje galimybes susipažinti su kūriniais ir kitais autorių teisių ir gretutinių teisių saugomais objektais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio tikslo masto ir poveikio jį galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (13) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

a)

yra aklas;

b)

turi regos sutrikimą, kurio neįmanoma sumažinti taip, kad to asmens rega iš esmės nesiskirtų nuo regos asmens, neturinčio tokio sutrikimo, ir kuris dėl to nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintis asmuo;

c)

turi suvokimo ar skaitymo negalią ir dėl to nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios neturintis asmuo; arba

d)

dėl fizinės negalios nepajėgia laikyti ar vartyti knygos arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kaip to paprastai reikėtų norint skaityti;

a)

naudos gavėjas ar jo vardu veikiantis asmuo pagamintų kūrinio ar kito objekto prieinamos formos kopiją, su kuria naudos gavėjas gali teisėtai susipažinti ir kuria gali naudotis vien naudos gavėjas; ir

b)

įgaliotasis subjektas pagamintų, perduotų, padarytų viešai pasiekiamą, išplatintų arba paskolintų kūrinio ar kito objekto, su kuriuo jis gali teisėtai susipažinti, prieinamos formos kopiją naudos gavėjui ar kitam įgaliotajam subjektui tam, kad ja nesiekdamas pelno naudotųsi vien naudos gavėjas.

a)

platintų, perduotų ir padarytų prieinamas prieinamo formato kopijas tik naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams;

b)

imtųsi tinkamų priemonių atgrasyti nuo prieinamos formos kopijų atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ar padarymo viešai prieinamų neturint leidimo;

c)

rūpestingai tvarkytų kūrinius ar kitus objektus, ir jų prieinamos formos kopijas ir tvarkomąjį darbą fiksuotų; ir

d)

skelbtų ir atnaujintų, kai tinka, savo interneto svetainėje arba kitais internetiniais ar neinternetiniais kanalais, informaciją, kaip jis vykdo a–c punktuose išdėstytus įsipareigojimus.

a)

sąrašą kūrinių ar kitų objektų, kurių prieinamos formos kopijas jis turi, ir turimas formas; ir

b)

įgaliotųjų subjektų, su kuriais jis keitėsi prieinamos formos kopijomis pagal 4 straipsnį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis.

20.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/14

(1)

Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga) ir Moldovos Respublika toliau plėtoja santykius remdamosi Europos kaimynystės politika (EKP) ir Rytų partnerystės priemone. 2009 m. Moldovos Respublikai tapus Rytų partnerystės šalimi, vyko derybos dėl Sąjungos ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo. Tas susitarimas (2) (toliau – Asociacijos susitarimas), kuriame numatyta laipsniškai sukurti išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE), buvo pasirašytas 2014 m. birželio 27 d., o įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.;

(2)

Moldovos Respublikos ekonomiką smarkiai paveikė politinis nestabilumas nuo 2014 m. lapkričio mėn. rinkimų iki 2016 m. sausio mėn., bankinio sukčiavimo skandalas, silpna ekonominė veikla regione ir Rusijos nustatytas importo draudimas. Tai prisidėjo prie recesijos, prekybos deficito didėjimo ir smarkaus užsienio valiutos atsargų sumažėjimo per praėjusius metus;

(3)

2016 m. pradžioje suformavusios naują vyriausybę ir paskyrusios naują Moldovos nacionalinio banko valdytoją valdžios institucijos parodė naują ryžtą siekiant daryti pažangą įgyvendinant būtinas politines reformas ir spręsti finansų sektoriuje bei viešųjų finansų administravimo srityje kylančias šalies valdymo problemas;

(4)

siekiant padėti šaliai eiti nauju reformų keliu, po 2016 m. vasario 15 d. Užsienio reikalų tarybos priimtų išvadų Sąjunga ir Moldovos Respublika susitarė dėl prioritetinių reformų veiksmų gairių. Įgyvendindama šias veiksmų gaires Moldovos Respublika padarė didelę pažangą;

(5)

atsižvelgdami į politines permainas ir ekonominius sunkumus, Moldovos Respublikos valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2016 m. liepos mėn. priėmė trejų metų susitarimą dėl 178,7 mln. USD vertės išplėstinės kredito priemonės ir išplėstinės fondo priemonės (IKP / IFP). Tą 2016 m. lapkričio 7 d. susitarimą patvirtino TVF valdyba. Tikimasi, kad įgyvendinant šią TVF programą Moldovos Respublikos valdžios institucijos galės sparčiai pagerinti finansų sektoriaus valdymą ir priežiūrą, sugriežtinti makroekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimo politiką ir paskatinti tvarų, integracinį augimą;

(6)

blogėjant ekonominei padėčiai ir perspektyvai, 2015 m. rugpjūčio mėn. Moldovos Respublika paprašė papildomos makrofinansinės paramos iš Sąjungos, o prašymą pakartojo 2016 m. kovo mėn.;

(7)

pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP) Sąjunga ketina Moldovos Respublikai teikti apie 610–746 mln. EUR paramą, įskaitant paramą biudžetui ir techninę paramą. Tačiau 2015 m. pradžioje paramos biudžetui išmokos iš Sąjungos biudžeto buvo nutrauktos ir bus atnaujintos tik tuomet, kai bus patvirtinta nauja TVF programa ir įvykdytos visos paramos biudžetui teikimo sąlygos;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad Moldovos Respublikai taikoma EKP, šalis turėtų būti laikoma atitinkančia Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo reikalavimus;

(9)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti išskirtinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti finansinė priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus paramos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(10)

kadangi nepaisant TVF ir kitų daugiašalių įstaigų suteiktų lėšų tebėra likęs didelis Moldovos Respublikos mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas, Sąjungos makrofinansinė parama, kuri turi būti teikiama Moldovos Respublikai esamomis išskirtinėmis aplinkybėmis, laikoma tinkamu atsaku į Moldovos Respublikos prašymą padėti stabilizuoti ekonomiką, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansinė parama padėtų Moldovos Respublikai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti struktūrinių reformų darbotvarkę, taip papildant išteklius, gaunamus pagal finansinį susitarimą su TVF;

(11)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama padėti Moldovos Respublikai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį ir tokiu būdu remti didesnį šalies politinį ir makroekonominį stabilumą, stiprinti ekonomikos ir finansų valdymą, įskaitant išsamų ir į rezultatus orientuotą bankinio sukčiavimo tyrimą, taip pat stiprinti gerą energetikos valdymą ir politinį teisminių institucijų nepriklausomumą;

(12)

Sąjungai teikiant makrofinansinę paramą, kartu turėtų būti skiriamos išmokos, susijusios su paramos biudžetui operacijomis, finansuojamomis iš EKP biudžeto;

(13)

Sąjungos makrofinansinės paramos suma nustatoma remiantis visapusišku Moldovos Respublikos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiant į jos pajėgumą finansuoti savo poreikius nuosavais ištekliais, visų pirma naudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko taikomas programas ir teikiamus išteklius. Paramos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius daugiašalių paramos teikėjų įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų naštos pasidalijimą, taip pat į Moldovos Respublikoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę;

(14)

atsižvelgiant į Moldovos Respublikos likutinio išorės finansavimo poreikius, pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas ir skurdo rodiklius vertinamą ekonominio išsivystymo lygį, pajėgumą finansuoti savo poreikius nuosavais ištekliais, visų pirma naudojant turimas tarptautines atsargas, ir į skolos tvarumo analize pagrįstą šalies pajėgumo grąžinti lėšas įvertinimą, dalis paramos turėtų būti teikiama dotacijomis;

(15)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairių išorės veiksmų sričių pagrindinius principus ir tikslus, priemones, kurių buvo imtasi tose srityse, ir kitą susijusią Sąjungos politiką;

(16)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Moldovos Respublikos. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(17)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Moldovos Respublikai vykdyti įsipareigojimą laikytis bendrų su Sąjunga vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, atskaitingos, skaidrios ir nuopelnais grindžiamos valstybės tarnybos, nepriklausomų teisminių institucijų, žmogaus teisių paisymo, žiniasklaidos laisvės, nepriklausomumo ir pliuralizmo, darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo principus, taip pat įsipareigojimą atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principams;

(18)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo ir kiekvienos iš trijų dalių mokėjimo sąlyga turėtų būti ta, kad Moldovos Respublika turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrinti teisinę valstybę ir gerbti žmogaus teises. Be to, siekiant konkrečių Sąjungos makrofinansinės paramos tikslų, turėtų būti didinamas viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumas, skaidrumas ir atskaitomybė, užtikrinama veiksminga kova su korupcija ir pinigų plovimu, stiprinamas finansų ir bankų sektoriaus valdymas ir priežiūra Moldovos Respublikoje, gerinamas energetikos sektoriaus valdymas ir skatinama vykdyti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui, gerai verslo aplinkai ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Sąjungos makrofinansinė parama Moldovos Respublikai taip pat turėtų apimti priemones, kuriomis būtų remiamas Asociacijos susitarimo (kuriame numatyta IVLPE) įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti, kad konkretūs tikslai būtų tinkamai įvertinti, reikia juos nustatyti taip, kad juos būtų galima patikrinti ir išmatuoti. Komisija ir EIVT turėtų reguliariai stebėti, kaip vykdoma išankstinė sąlyga ir kaip siekiama tų tikslų. Jeigu išankstinė sąlyga nevykdoma, nesilaikoma nustatytų tikslų ir nepaisoma asociacijos susitarimo tikslų ir principų, Komisija turėtų laikinai sustabdyti arba nutraukti Sąjungos makrofinansinės paramos išmokėjimą;

(19)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję finansiniai jos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Moldovos Respublika turėtų įgyvendinti tinkamas priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Moldovos Respublika turėtų reguliariai pranešti Komisijai apie makrofinansinės paramos įgyvendinimą, visapusiškai atskleisdama informaciją ir griežtai laikydamasi Sąjungos finansinių taisyklių. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, o Audito Rūmai – auditus;

(20)

Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijos, galioms;

(21)

dotacijų forma teikiamos makrofinansinės paramos sumos ir makrofinansinei paramai paskolų forma teikti reikalingos atidėjinių sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(22)

Sąjungos makrofinansinę paramą turėtų administruoti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su parama susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3);

(24)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Tokios sąlygos turėtų būti susietos su kiekvienos iš trijų dalių mokėjimu. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Moldovos Respublikos valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą didelį paramos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, poveikį tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos Moldovos Respublikai sumą, nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant paramą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant jos teikimą,

a)

2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;

b)

sėkmingas tęstinis politikos programos, kuri apima griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas laikantis TVF neprevencinio susitarimo dėl kredito suteikimo, ir

c)

sėkmingas susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas.

a)

užtikrinama, kad Moldovos Respublika reguliariai tikrintų, ar iš Sąjungos biudžeto suteiktas finansavimas panaudotas tinkamai, imtųsi reikiamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

b)

užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei paramai, prevencijai ir kovai su jais, pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (8) ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10);

c)

Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

d)

Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus;

e)

užtikrinama, kad nustačiusi, jog valdydama Sąjungos makrofinansinę paramą Moldovos Respublika sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos, Sąjunga turėtų teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą ir (arba) visą dotaciją.

a)

išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę paramą;

b)

įvertinama Moldovos Respublikos ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

c)

nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Moldovos Respublikos einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės paramos dalis ryšys.