17.8.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 211/14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/1480

2017 m. rugpjūčio 16 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2016 m. gruodžio 10 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Indijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminių ir jų dalių (toliau – ketaus gaminiai).

(2)	Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį 2016 m. spalio 31 d. pateikė septyni Sąjungos gamintojai, t. y. „Fondatel Lecompte SA“, „Ulefos Niemisen Valimo Oy Ltd“, „Saint-Gobain PAM SA“, „Fonderies Dechaumont SA“, „Heinrich Meier Eisengießerei GmbH & Co. KG“, „Saint-Gobain Construction Products UK Ltd“ ir „Fundiciones de Odena SA“ (toliau – skundo pateikėjai). Skundo pateikėjai pagamina daugiau kaip 40 % visų Sąjungoje pagaminamų ketaus gaminių. Skunde buvo pateikti dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2. Suinteresuotosios šalys

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR ir Indijos valdžios institucijoms ir žinomiems importuotojams apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji preliminariai numatė pasirinkti Indiją kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(7)

Po tyrimo inicijavimo pastabų pateikė asociacija „Free Castings Imports“, atstovaujanti 19 importuotojų (toliau – nesusijusių importuotojų asociacija). Po tyrimo inicijavimo pastabų taip pat pateikė keli Indijos eksportuojantys gamintojai, Indijos pramonė ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME).

(8)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad skunde nebuvo pateikta pakankamai prima facie įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti – teiginiai jame nebuvo pagrįsti išsamiais ir faktiniais įrodymais ir trūko Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudų ir vidaus rinkos kainų duomenų. Jos teigė, kad šie duomenys yra būtini tyrimui dėl rinkos ekonomikos šalies, kaip antai Kinijos Liaudies Respublikos, inicijuoti.

(9)

Komisija nagrinėjo skundą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir padarė išvadą, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. kad skundo pateikėjo pateikti įrodymai tinkamumo ir tikslumo atžvilgiu buvo pakankami. Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde pateikiama tokia informacija, kuri yra pagrįstai prieinama skundo pateikėjui, pvz., ataskaitos ir viešai prieinami statistiniai duomenys. Galiausiai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį nustatyta, kad skunde pateikta normalioji vertė remiantis panašios šalies duomenimis buvo pakankamas prima facie įrodymas tyrimui inicijuoti. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(10)	Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde buvo pateikti dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.3. Atranka

(11)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

1.3.1. Sąjungos gamintojų atranka

(12)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį apimtimi, užtikrindama produktų rūšių įvairovę ir geografinį išsidėstymą.

(13)

Atrinkti trys Sąjungos gamintojai: „EJ Picardie“, „Saint-Gobain PAM SA“ ir „Heinrich Meier Eisengießerei GmbH & Co. KG“. Atrinktų Sąjungos gamintojų gamyba sudarė 48 % visos Sąjungos pramonės gamybos apimties, o pardavimas – 43 % viso Sąjungos pramonės pardavimo. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(14)	Skundo pateikėjai pateikė prašymą įtraukti ketvirtą Sąjungos gamintoją – „Fondatel Lecomte“. Kadangi skundo pateikėjai savo prašymo nepagrindė, Komisija jį atmetė.

(15)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad atrenkant siūlomas bendroves nebuvo tinkamai atsižvelgta į geografinę gamintojų padėtį ar Sąjungos gamintojų poziciją dėl skundo pateikėjų. Į siūlomą atranką buvo įtraukti tik pareiškėjai ir pareiškėjo rėmėjas, o Sąjungos gamintojai valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo, kaip įtariama, importo dempingo kaina iš KLR, ar Sąjungos gamintojai iš Centrinės ir Rytų Europos šalių nebuvo įtraukti.

(16)	Komisija pažymėjo, kad atrinktos bendrovės užėmė didžiausias nagrinėjamojo produkto rinkos dalis ir buvo didžiausi gamintojai atsižvelgiant į gamybos ir pardavimo apimtį Sąjungos rinkoje, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką.

(17)	Indijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai nebuvo tipiški, nes atrinktos bendrovės, kurios pačios, kaip įtariama, importuoja produktą dempingo kaina.

(18)

Komisija pažymėjo, kad iš tiesų vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų importuoja nagrinėjamąjį produktą savo produktų asortimentui papildyti. Komisija nustatė, kad importuojamas kiekis yra kur kas mažesnis nei šios bendrovės pagamintas kiekis, nes jis sudaro mažiau nei 15 % viso bendrovės pardavimo Sąjungai, todėl mano, kad atrinktas Sąjungos gamintojas yra tipiška Sąjungos pramonės bendrovė.

(19)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

1.3.2. Importuotojų atranka

(20)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(21)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, dvidešimt aštuoni nesusiję importuotojai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris nesusijusius importuotojus, kurių importo į Sąjungą apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Jokių pastabų negauta.

1.3.3. KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamas, aštuoniasdešimt vienas KLR eksportuojantis gamintojas. Komisija nustatė tinkamus dalyvauti atrankoje septyniasdešimt aštuonis eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes). Trys gamintojai pranešė, kad neeksportavo nagrinėjamojo produkto į ES per tiriamąjį laikotarpį, todėl jie nelaikomi tinkamais dalyvauti atrankoje. Komisija preliminariai atrinko tris bendradarbiaujančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Kai kurios suinteresuotosios šalys paprašė Komisijos išplėsti savo atrankos imtį, siekiant pagerinti jos reprezentatyvumą. Komisija į šias pastabas atsižvelgė. Galutinai atrinkti penki didžiausi į Sąjungą eksportuojantys gamintojai, kuriuos būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje pritarė galutinei atrankai.

1.3.4. Indijos eksportuojančių gamintojų atranka

(24)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Indijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(25)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrinkti, dvidešimt du Indijos eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės). Komisija nustatė tinkamą dalyvauti atrankoje dvidešimt vieną eksportuojantį gamintoją (eksportuojančių gamintojų grupę). Vienas gamintojas pranešė, kad neeksportavo nagrinėjamojo produkto į ES per tiriamąjį laikotarpį, todėl jis nelaikomas tinkamu dalyvauti atrankoje. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris bendrovių grupes, remdamasi didžiausia tipiška nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Indijos valdžios institucijomis.

(26)

Komisija gavo dviejų eksportuojančių gamintojų pastabas, kad tik trijų bendrovių grupių atrinkimas remiantis didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi neatspindi didelės įvairovės Indijos rinkoje. Kadangi trijų preliminariai atrinktų bendrovių grupių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė didžiąją eksporto iš Indijos į ES dalį ir ją buvo galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką, Komisija patvirtino preliminariai atrinkusi bendroves.

1.4. Individualus nagrinėjimas

(27)

KLR atveju aštuoniolika neatrinktų eksportuojančių gamintojų oficialiai paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Išnagrinėti tiek daug prašymų būtų pernelyg sunku ir negalima to pagrįstai tikėtis per turimą tyrimo laiką. Todėl Komisija nusprendė netenkinti jokio prašymo atlikti individualų nagrinėjimą.

(28)	Indijos atveju nė vienas iš neatrinktų eksportuojančių gamintojų (gamintojų grupių) neprašė atlikti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

1.5. Prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą (RER) formos

(29)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija išsiuntė prašymo taikyti RER formas visiems bendradarbiaujantiems atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie norėjo, kad būtų taikomas individualus dempingo skirtumas. Tik vienas atrinktas KLR eksportuojantis gamintojas pateikė prašymo taikyti RER formą, ir ją Komisija įvertino.

1.6. Klausimyno atsakymai

(30)	Komisija klausimynus nusiuntė visoms atrinktoms bendrovėms, visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, ketinantiems prašyti individualaus nagrinėjimo, ir dešimčiai galimų panašios šalies gamintojų.

(31)

Komisijai klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, trys nesusiję importuotojai, penki atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai, aštuoniolika KLR eksportuojančių gamintojų, paprašiusių atlikti individualų nagrinėjimą, trys atrinktos Indijos eksportuojančių gamintojų grupės ir trys panašios šalies gamintojai.

1.7. Tikrinamieji vizitai

(32)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Skundo pateikėjų atstovo:

—	„Heuking Kühn Lüer Wojtek“, Briuselis, Belgija;

Sąjungos gamintojų:

—	„Saint-Gobain PAM SA“, Pont a Musonas, Prancūzija;

—	„EJ Picardie“, Sen Krepen Ibuvileras, Prancūzija;

—	„Heinrich Meier Eisengießerei GmbH & Co“, Radenas, Vokietija;

KLR eksportuojančių gamintojų:

—	„Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory“, Botou;

—	„Botou Lisheng Casting Industry Co., Ltd“, Botou;

—	„Fengtai (Handan) Alloy Casting Co., Ltd“, Handanas;

—	„Hong Guang Handan Cast Foundry Co., Ltd“, Siaodžajaus miestas;

—	„Shijiazhuang Transun Metal Products Co., Ltd“, Šidziadžuangas;

Indijos eksportuojančių gamintojų:

—	„Crescent Foundry Company Pvt Ltd“, Kalkuta ir Učadas;

—	„RB Agarwalla & Co“ ir „RBA Exports Private Limited“, Kalkuta;

—	„Victory Iron Works Ltd.“ ir „Chamong Tee Exports Pvt. Ltd.“, Kalkuta.

1.8. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(33)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(34)	Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad nagrinėjamasis laikotarpis yra neįprastai trumpas ir labai selektyvus, todėl jis per trumpas norint atlikti tinkamą analizę.

(35)

Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamasis laikotarpis nėra neįprastai trumpas (3). Šio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį sudaro tiriamasis laikotarpis ir treji ankstesni metai, taigi iš viso treji metai ir trys ketvirčiai. Nustatyta, kad jis yra pagrįstas, siekiant išnagrinėti žalos vertinimui svarbias tendencijas. Jis apima daugiau nei trejus metus, o tai atitinka Komisijos praktiką, todėl jis nėra neįprastai trumpas.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(36)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikri žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiai bei jų dalys. Šie gaminiai naudojami:

—	požeminėms arba paviršinėms sistemoms ir (arba) požeminių arba paviršinių sistemų angoms uždengti, taip pat

—	angose į požemines arba paviršines sistemas ir (arba) jų stebėjimo vietose.

Šie KLR ir Indijos kilmės gaminiai gali būti apdirbti, padengti, dažyti ir (arba) derinami su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, be kita ko, su betoninėmis grindinio plokštėmis ar plytelėmis, išskyrus gaisrinius hidrantus, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7325 10 00 ir ex 7325 99 10 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.2. Panašus produktas

(37)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

a)	nagrinėjamojo produkto;

b)	KLR ir Indijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto;

c)	Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo produkto.

(38)	Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3. Teiginiai dėl produkto apibrėžtosios srities

(39)	Indijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis yra pernelyg plati. Visų pirma jie teigė, kad latakų grotelės, kurioms taikomas standartas EN 1433, turėtų būti išbrauktos iš produkto apibrėžtosios srities. Savo teiginį jie grindė iš esmės toliau pateiktais argumentais.

(40)

Pirma, jie tvirtino, kad latakų grotelių sudėtinės dalys gaminamos naudojant skirtingus gamybos procesus ir Sąjungoje gaminamas tik ribotas jų kiekis. Antra, jie tvirtino, kad latakų grotelių rėmai ir strypai pasižymi kitomis fizinėmis savybėmis ir yra tik Sąjungos rinkoje parduodamų linijinių drenavimo sistemų sudėtinė dalis.

(41)	Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas pateikė panašų prašymą, be pirmiau minėtų argumentų nurodydamas, kad latakų grotelės nėra pakeičiamos šulinių dangčiais ir joms taikomas kitas pramoninis standartas.

(42)

Nesusijusių importuotojų asociacija pritarė prašymui išbraukti latakų groteles iš produkto apibrėžtosios srities ir prie pirmiau minėtų argumentų pridūrė, kad latakų grotelių galutinis naudojimas ir paskirtys skiriasi nuo likusių nagrinėjamajam produktui priskiriamų gaminių ir tiesiogiai nekonkuruoja su Sąjungos gamintojų pagamintais produktais. Šios asociacijos teigimu, praktinės latakų grotelių gamybos patirties Sąjungoje nėra.

(43)	Skundo pateikėjai ir dar vienas Sąjungos gamintojas nurodė neprieštaraujantys latakų grotelių išbraukimui iš produkto apibrėžtosios srities.

(44)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad latakų grotelėms taikomas kitas standartas, t. y. standartas EN 1433, kuris skiriasi nuo likusiems nagrinėjamajam produktui priskiriamiems gaminiams taikomo standarto. Be to, atliekant šį tyrimą visos suinteresuotosios šalys susitarė dėl latakų grotelių išbraukimo iš produkto apibrėžtosios srities. Todėl Komisija preliminariai išbraukė šį produktą iš nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžtosios srities.

(45)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad nesusijusio KLR importuotojo „Gatic“ importuojamos sudėtinės dalys, kurių atviros angos skersmuo didesnis kaip 1 000 mm (toliau – „Gatic“ sudėtinės dalys), turėtų būti išbrauktos iš produkto apibrėžtosios srities, nes šios sudėtinės dalys negali būti laikomos vienu produktu ir dėl dydžio nepatenka į standarto EN 124 taikymo sritį. Savo teiginį jis grindė iš esmės trimis argumentais.

(46)

Pirma, jis teigė, kad „Gatic“ sudėtinių dalių gamybos procesai skiriasi – produktas surenkamas Sąjungoje naudojant Jungtinėje Karalystėje įsigytas žaliavas. Antra, jis tvirtino, kad „Gatic“ sudėtinės dalys pasižymi kitokiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis, nes jos yra aukštesnės kokybės ir tam, kad jos būtų nelaidžios dujoms ir atsparios slėgiui, joms pagaminti reikalinga papildoma inžinerija, palyginti su nagrinėjamuoju produktu. Trečia, jis teigė, kad skiriasi „Gatic“ sudėtinių dalių funkcijos ir galutinis naudojimas, nes jos turi būti užsandarintos ir paprastai surenkamos į didesnę sąranką.

(47)	Be to, importuotojų asociacija tvirtino, kad kaip „Gatic“ sudėtinės dalys naudojamos lieti dangčiai ir grotelės nėra atskiras produktas ir tiesiogiai nekonkuruoja su kitų rūšių nagrinėjamuoju produktu, o siekiant jas pagaminti reikalingas papildomas apdirbimas.

(48)

Indijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad „Gatic“ sudėtinės dalys, aprašytos kaip tam tikros rūšies produktas (bet tuo neapsiribojant), kurio atviros angos skersmuo didesnis kaip 1 000 mm, gaminamos taikant unikalius procesus, kurių rezultatas yra sandarus produktas, kuris turi būti surinktas, ir kad techninės praktinės patirties dauguma Sąjungos gamintojų neturi.

(49)	Remdamosi 45–48 konstatuojamosiose dalyse aprašytais argumentais susijusios suinteresuotosios šalys paprašė išbraukti „Gatic“ sudėtines dalis iš produkto apibrėžtosios srities.

(50)

Skundo pateikėjai šiam prašymui nepritarė. Jie tvirtino, kad „Gatic“ sudėtinių dalių ir nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės savybės, funkcijos, galutinis naudojimas ir gamybos procesai yra tokie patys. Buvo tvirtinama, kad kai kurių kitų rūšių nagrinėjamasis produktas turi tas pačias dujų nelaidumo ir atsparumo slėgiui savybes kaip „Gatic“ sudėtinės dalys. Jie taip pat teigė, kad nagrinėjamojo produkto sąvoka nėra apibrėžta standartu ir apima įvairesnių rūšių produktus nei standartas EN 124.

(51)	Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai priskiriami ketaus gaminiai ir jų dalys. Todėl argumentas, kad „Gatic“ sudėtinės dalys kartu nesudaro vieno produkto, yra nereikšmingas.

(52)

Kalbant apie produkto fizines ir technines savybes, jos nustatomos atsižvelgiant į jo funkciją, įrengimą ir vietą, o tai daugiausia yra atsparumas judėjimo apkrovai, kurį nulemia vadinamoji apkrovos klasė, dangčio ir grotelių stabilumas rėmo konstrukcijoje bei saugumas ir priėjimo lengvumas. Produktas gali būti pagamintas iš pilkojo arba stipriojo ketaus, o šulinių dangčiai ir (arba) rėmai gali būti užpildyti betonu arba kitomis medžiagomis. Produktas gali atitikti konkretų standartą. Kalbant apie produkto funkcijas ir galutinį naudojimą, liejinių dangčiai ir rėmai naudojami kaip sąsaja tarp po žeme esančių tinklų ir kelio arba šaligatvio paviršiaus. Produktas gaminamas liejyklose, kurios yra tokios pačios ar panašios į liejyklas, gaminančias kitų rūšių nagrinėjamąjį produktą.

(53)

Visos pirmiau nurodytos savybės taip pat tinka „Gatic“ sudėtinėms dalims, neatsižvelgiant į produkto atviros angos skersmenį. Pagal pirmiau nurodytas savybes „Gatic“ sudėtinių dalių negalima atskirti nuo nagrinėjamojo produkto. Todėl prašymas nepriskirti „Gatic“ sudėtinių dalių nagrinėjamajam produktui buvo atmestas.

(54)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad grindų drenos, stogo drenos, pravalos ir pravalų dangteliai, registruoti prekės ženklu „Watts Dead Level Systems“, kuriems taikomas standartas EN 1253, turėtų būti išbraukti iš nagrinėjamojo produkto apibrėžtosios srities. Norėdama pagrįsti savo argumentą ji teigė, kad suinteresuotosios šalies aprašytiems produktams taikomas kitas standartas nei nagrinėjamajam produktui.

(55)	Skundo pateikėjai paaiškino, kad jie tokių produktų, kuriems taikomas standartas EN 1253, nepriskiria nagrinėjamajam produktui, nes jų funkcija yra skirtinga ir jie nenaudojami kaip komunalinės paskirties liejiniai. Be to, Sąjungos pramonė šių produktų negamina.

(56)	Komisija nustatė, kad produktai, patenkantys į standarto EN 1253 taikymo sritį, nėra priskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai.

(57)	Nesusijusių importuotojų asociacija teigė, kad paviršinės dėžutės turėtų būti išbrauktos iš nagrinėjamojo produkto apibrėžtosios srities. Savo teiginį ji grindė iš esmės šiais argumentais.

(58)

Paviršinėms dėžutėms būdingos kitos fizinės ir techninės savybės nei tradiciniams šulinių dangčiams, nes jos paprastai yra daug mažesnės ir patenka į nacionalinių atitikties standartų, o ne standarto EN 124, taikymo sritį. Paviršinių dėžučių galutinis naudojimas ir paskirtys labai skiriasi nuo šulinių dangčių, nes jos naudojamos kaip apsauginė kamera ir gaubtai, o ne kaip anga, pro kurią patenka darbuotojai.

(59)

Kaip nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamasis produktas apima ne tik gaminius, kurie naudojami požeminių arba paviršinių sistemų angoms, bet ir gaminius, kurie uždengia požemines ar paviršines sistemas arba naudojami požeminių ir paviršinių sistemų stebėjimo vietose. Todėl paviršinės dėžutės priskiriamos tiriamajam produktui, ir prašymas nepriskirti jų nagrinėjamajam produktui buvo atmestas.

(60)

Todėl Komisija preliminariai nusprendė iš produkto apibrėžties išbraukti latakų groteles, kurioms taikomas standartas EN 1433. Tačiau šiuo etapu ji padarė išvadą, kad produktai, kuriems taikomas standartas EN 1253 ir kurie nebuvo įtraukti į skundą, šiame tyrime neturi būti nagrinėjami. Ji taip pat preliminariai atmetė prašymą pašalinti iš tyrimo aprėpties paviršines dėžutes ir „Gatic“ sudėtines dalis.

3. DEMPINGAS

3.1. KLR

3.1.1. Normalioji vertė

3.1.1.1. Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(61)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalimis, nustato normaliąją vertę, taikomą KLR eksportuojančiam gamintojui, kuris atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kuriam galima suteikti RER.

(62)

Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:

1)	verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas, be didelio valstybės kišimosi, o sąnaudos atitinka rinkos vertes;

2)	įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;

3)	nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)	bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir stabilumas, taip pat

5)	valiutos kursas nustatomas pagal rinkos kursą.

(63)

Tam, kad nustatytų, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, Komisija rinko būtiną informaciją ir prašė eksportuojančių gamintojų užpildyti prašymo taikyti RER formą. Prašymą taikyti RER ir atsakymą per nustatytą laiką pateikė tik vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas, „Lisheng Botou Casting Co., Ltd“ (toliau – „Lisheng“). Komisija pateiktą informaciją patikrino susijusios bendrovės patalpose.

(64)	Nustatyta, kad „Lisheng“ neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų, todėl Komisija atmetė jos prašymą taikyti RER.

(65)	Nustatyta, kad „Lisheng“ neatitiko visų penkių pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų RER taikymo kriterijų.

(66)	Pagal 1 kriterijų dėl valstybės kišimosi nustatyta, kad bendrovės savininkai pasikeitė ir šis faktas Komisijai liko neatskleistas ir kad vienas iš naujų savininkų turėjo ryšių su valstybe ir Kinijos komunistų partija.

(67)	Pagal 2 kriterijų dėl sąskaitų, bendrovės sąskaitos nebuvo pakankamai išsamios, kad būtų tinkamai atliktas auditas, ir neatitiko Kinijos ar tarptautinių apskaitos standartų.

(68)	Pagal 3 kriterijų bendrovė negalėjo įrodyti, kad nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, susijusių su žemės nuoma ir bendrovės ilgalaikiu turtu.

(69)	Pagal 4 kriterijų bendrovė negalėjo įrodyti, kad šiai bendrovei taikoma nuosavybės teisė, nes ji negalėjo pateikti įrodymų, susijusių su savininkų pasikeitimu nuo tada, kai bendrovė buvo įsteigta 2010 m.

(70)	Pagal 5 kriterijų bendrovė negalėjo savo sąskaitose įrodyti, kad ji keitė užsienio valiutą pagal rinkos kursą.

(71)

Komisija atskleidė išvadas susijusiam eksportuojančiam gamintojui, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl išvadų ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija atsižvelgė į pateiktas nuomones. Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie galutinį sprendimą dėl RER taikymo.

(72)	Atskleidus išvadas dėl RER taikymo suinteresuotosios šalys pastabų nepateikė. Todėl išvada, kad „Lisheng“ prašymas taikyti RER yra atmetamas, lieka nepakitusi.

3.1.1.2. Eksportuojantys gamintojai, kuriems nesuteiktas RER

3.1.1.2.1. Panaši šalis

(73)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tam reikėjo parinkti trečiąją rinkos ekonomikos šalį.

(74)

Be Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Turkijos ir Irano, kurie buvo nurodyti pranešime apie inicijavimą, Komisija bandė nustatyti nagrinėjamojo produkto gamintojus Brazilijoje ir Korėjoje. Remdamasi gauta informacija, Komisija paprašė dešimt žinomų panašaus produkto gamintojų pateikti informacijos. Į panašios šalies gamintojams skirtą klausimyną atsakė du Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojai ir vienas Norvegijos gamintojas. Be to, Komisija atsižvelgė į informaciją, kurią pateikė trys atrinkti Indijos gamintojai.

(75)

Pirmiausia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, kuriame numatyta, kad „kai tinkama, pasirenkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė, kuri yra to pačio tyrimo objektas“, buvo išnagrinėta padėtis Indijoje. Todėl pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė kaip tinkamą panašią šalį preliminariai pasirinkusi Indiją ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(76)

CCCME ir nesusijusių importuotojų asociacija teigė, kad KLR prisijungimo prie PPO protokolo 15 skirsnis baigė galioti 2016 m. gruodžio 11 d. Todėl panašios šalies pasirinkimas nebebuvo pagrįstas ir norėdama nustatyti dempingą Komisija turėtų remtis Kinijos gamintojų vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad informaciją apie vidaus rinkos kainas ir sąnaudas iš tiesų pateikė tik vienas iš penkių atrinktų eksportuojančių gamintojų. Bet kuriuo atveju Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašios šalies duomenimis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(77)

Skundo pateikėjas pakartojo savo prieštaravimus dėl Indijos kaip panašios šalies pasirinkimo. Skundo pateikėjas teigė, kad Indijos pasirinkimas buvo netinkamas dėl prima facie dempingo įrodymų, dėl įtariamų Indijos ir KLR gamintojų gamybos procesų skirtumų, įtariamų eksporto subsidijų schemų ir rinkos iškraipymų, darančių poveikį geležies rūdos kainai.

(78)

Komisija išnagrinėjo teiginį, kad Indija nebuvo tinkamas pasirinkimas dėl prima facie dempingo įrodymų. Komisija pažymėjo, kad prima facie dempingo įrodymai rodo ne normaliąją vertę, o galimą Indijos normaliosios vertės ir eksporto kainos skirtumą. Be to, atlikus tyrimą įtarimas dėl Indijos nagrinėjamojo produkto dempingo nebuvo patvirtintas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(79)

Komisija išnagrinėjo teiginį, kad Indija nebuvo tinkamas pasirinkimas, nes, kaip įtariama, KLR gamintojai automatizavo savo gamybos linijas ir naudojo technologijas, kurios buvo panašesnės į tas, kurias naudoja JAV ir Norvegijoje įsikūrę gamintojai. Komisijai atlikus patikrinimus vietoje paaiškėjo, kad Indijos ir KLR gamintojai pradėjo automatizuoti savo gamybos linijas, tačiau bendra gamyba abiejose šalyse iš esmės liko rankinė. Todėl Komisija nerado įtariamų gamybos procesų skirtumų įrodymų. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(80)

Komisija išnagrinėjo teiginį, kad Indijos pasirinkimas buvo netinkamas dėl įtariamų eksporto subsidijų. Komisija pabrėžė, kad eksporto subsidijos yra tiesiogiai susijusios su eksporto kainomis, o ne su normaliąja verte, ir skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, kad jos turėtų įtakos normaliosios vertės dydžiui. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(81)

Komisija išnagrinėjo teiginį, kad Indijos pasirinkimas buvo netinkamas dėl rinkos iškraipymų, darančių poveikį geležies rūdos kainai. Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad atrinkti Indijos gamintojai naudojo ne geležies rūdą, o luitinį ketų. Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo galima įrodyti galimo rinkos iškraipymų poveikio geležies rūdos galutiniams produktams, t. y. luitiniam ketui ir nagrinėjamajam produktui. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(82)

Komisija priminė, kad Indija buvo pasirinkta panašia šalimi atliekant antidempingo tyrimą, po kurio 2005 m. nustatytas antidempingo muitas importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui. Indijos ir KLR ekonominė plėtra panaši. Kaip pripažino CCCME, nesusijusių importuotojų asociacija ir skundo pateikėjas, Indijos pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas. Konkurencijos lygis vidaus rinkoje yra aukštas.

(83)	Todėl Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Indija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

3.1.1.2.2. Normalioji vertė (panaši šalis)

(84)	Eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, taikomai normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo naudojama iš bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų gauta informacija.

(85)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo panašios šalies vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis visa panašaus produkto pardavimo panašios šalies vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(86)	Komisija nustatė atrinktų Indijos gamintojų vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų produkto, parduodamo eksportui į Sąjungą, rūšis.

(87)

Nebuvo galima rasti kai kurių produktų, kurie iš KLR buvo eksportuojami į Sąjungą, rūšių ir panašioje šalyje gaminamų produktų rūšių atitikmenų. Tokiais atvejais normaliąją vertę Komisija nustatė apskaičiuodama visų rūšių produkto, kuriam gaminti buvo naudojamos tos pačios žaliavos (t. y. stiprusis arba pilkasis ketus), vidutinę svertinę normaliąją vertę.

(88)	Priešingu atveju normalioji vertė buvo nustatoma remiantis kiekvienam atrinktam Indijos gamintojui apskaičiuotomis kiekvienos rūšies produkto vidutinėmis svertinėmis normaliosiomis vertėmis, kaip nurodyta 99–102 konstatuojamosiose dalyse.

3.1.2. Eksporto kaina

(89)	Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

3.1.3. Palyginimas

(90)	Komisija palygino atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą EXW sąlygomis.

(91)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguojant atsižvelgta į vežimo (nuo 1 % iki 5 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), draudimo (nuo 0 iki 0,2 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (nuo 0,2 % iki 2,5 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), pakavimo (nuo 0 iki 3 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), kredito išlaidas (nuo 0 iki 1 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų) ir banko mokesčius (nuo 0,1 % iki 0,2 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų).

3.1.4. Dempingo skirtumai

(92)

Komisija palygino atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomą kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje (žr. 86–88 konstatuojamąsias dalis) su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(93)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumų pavyzdys

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas (%)
„Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory“	25,3
„Botou Lisheng Casting Industry Co., Ltd.“	39,1
„Fengtai (Handan) Alloy Casting Co., Ltd.“	42,8
„Hong Guang Handan Cast Foundry Co., Ltd.“	28,9
„Shijiazhuang Transun Metal Products Co., Ltd.“	33,1

(94)	Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(95)	Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 33,1 % laikinasis dempingo skirtumas.

(96)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumus nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(97)

Bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 60 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, o nagrinėjamojo produkto pramonė pasirodė esanti labai suskaidyta – per atranką apie save pranešė iš viso septyniasdešimt aštuoni eksportuojantys gamintojai. Tuo remdamasi Komisija visoms kitoms bendrovėms nusprendė nustatyti atrinktų bendrovių, kurių dempingo skirtumas yra didžiausias, dydžio dempingo skirtumą.

(98)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

2 lentelė

Visi dempingo skirtumai

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas (%)
„Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory“	25,3
„Botou Lisheng Casting Industry Co., Ltd.“	39,1
„Fengtai (Handan) Alloy Casting Co., Ltd.“	42,8
„Hong Guang Handan Cast Foundry Co., Ltd.“	28,9
„Shijiazhuang Transun Metal Products Co., Ltd.“	33,1
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	33,1
Visos kitos bendrovės	42,8

3.2. Indija

3.2.1. Normalioji vertė

(99)	Komisija patikrino tris Indijos bendroves (eksportuojančių gamintojų grupes). Vieną grupę sudaro gamintojas ir susijusi bendrovė, viena iš dviejų kitų eksportuojančių gamintojų.

(100)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa kiekvienos iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo tiriamuoju laikotarpiu eksportui į Sąjungą apimties.

(101)

Visų rūšių produktų, kuriais prekiavo trijų eksportuojančių gamintojų grupės, vidaus rinkoje parduoti kiekiai nebuvo tipiški, išskyrus vienos rūšies produktą, kuriuo prekiavo tik vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam Komisija naudojo kainą įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl Komisija visų rūšių, išskyrus vieną, produkto normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(102)

Normalioji vertė apskaičiuota prie atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus:

a)	vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės patyrė per tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis parduodamos panašų produktą vidaus rinkoje, taip pat

b)	vidutinį svertinį pelną, kurį atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės gavo tiriamuoju laikotarpiu įprastomis prekybos sąlygomis parduodamos panašų produktą vidaus rinkoje.

3.2.2. Eksporto kaina

(103)

Atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo pardavimo eksportui į Sąjungą kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą.

3.2.3. Palyginimas

(104)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(105)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguojant atsižvelgta į vežimo (nuo 0 iki 4,4 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), draudimo (nuo 0 iki 0,04 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (nuo 0,1 % iki 1,8 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), tvarkymo, frachto ir importo mokesčius Sąjungoje (nuo 0 iki 0,4 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), kredito išlaidas (nuo 0,3 % iki 1,5 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), pakavimo išlaidas (nuo 1,3 % iki 2,4 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), banko mokesčius (nuo 0 iki 0,2 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų), kitas išmokas (nuo 0 iki 0,4 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų) ir komisinius (nuo 0 iki 6,5 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės pateiktų ir vėliau patikrintų duomenų).

3.2.4. Dempingas

(106)

Komisija atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms taikomą kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(107)

Atsižvelgdama į tai, Komisija preliminariai nenustatė, kad atrinktos Indijos eksportuojančių gamintojų grupės būtų taikiusios dempingą. Todėl pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį Komisija neaptiko jokių požymių, kad neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai būtų vykdę dempingą ir kad jį būtų vykdę visi kiti Indijos eksportuojantys gamintojai, nes Indijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudaro labai didelę dalį (apie 85 %) viso Indijos eksporto į Sąjungą.

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(108)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje panašų produktą Sąjungoje gamino 24 gamintojai. Keturi iš jų nutraukė gamybą per nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje liko 20 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(109)

Importuotojų asociacija teigė, kad šeši Sąjungos gamintojai nebuvo įtraukti į Sąjungos gamintojų sąrašą. Skundo pateikėjai teigė, kad du iš šių gamintojų nagrinėjamojo produkto negamino, vienas gamintojas nutraukė veiklą iki nagrinėjamojo laikotarpio, vienas gamintojas jau buvo įtrauktas į sąrašą ir skundo pateikėjai neturėjo išsamios informacijos apie dar vieną gamintoją. Todėl skundo pateikėjai įtraukė dar vieną Sąjungos gamintoją į Sąjungos gamintojų sąrašą, tai rodo bendras gamintojų skaičius pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje.

(110)

Remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., skundu, patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija, Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 360 tūkstančių tonų.

(111)

Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurių produkcija sudarė 48 % visos Sąjungoje pagamintos panašaus produkto produkcijos, o pardavimas – 43 % viso panašaus produkto pardavimo Sąjungoje.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(112)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė pagal Eurostato importo duomenis, patikrintą skundo pateikėjų pateiktą informaciją ir patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktus pardavimo duomenis.

(113)

Ketaus gaminių suvartojimo Sąjungoje raida:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (MT)

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Bendras Sąjungos suvartojimas (MT)	584 903	584 235	557 067	539 933
Indeksas	100	100	95	92
Šaltinis: Eurostatas, patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(114)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas mažėjo 8 % Ketaus gaminių rinka priklauso nuo paklausos, kuriai daugiausia įtakos turi nuotekų ir vandens sektoriai, priklausantys nuo bendros ekonominės plėtros Sąjungoje.

4.3. Importas iš KLR

4.3.1. Bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimas

(115)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės ketaus gaminių importą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikėtų vertinti bendrai.

(116)

Kadangi preliminariai nustatyta, kad dempingas Indijoje nebuvo vykdomas, Komisija laikėsi nuomonės, kad Indijos importo negalima vertinti kartu su importu dempingo kaina iš KLR.

4.3.2. Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(117)

Komisija nustatė importo apimtį pagal Eurostato duomenis. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje.

(118)

Ketaus gaminių importo į Sąjungą iš KLR raida:

4 lentelė

Importo apimtis (MT) ir rinkos dalis

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Importo iš KLR apimtis (tonomis)	126 790	157 728	152 494	147 186
Indeksas	100	124	120	116
Rinkos dalis (%)	21,7	27,0	27,4	27,3
Indeksas	100	125	126	126
Šaltinis: Eurostatas, patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR į Sąjungą apimtis padidėjo 16 % 2013–2014 m. 24 % padidėjęs importas iš KLR 2015 m. palaipsniui sumažėjo 4 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį – dar 4 procentiniais punktais.

(120)

Kartu importui iš KLR tenkanti Sąjungos rinkos dalis padidėjo nuo 21,7 % 2013 m. iki 27,3 % per tiriamąjį laikotarpį.

(121)

CCCME išreiškė susirūpinimą dėl importo duomenų patikimumo. Jie teigė, kad skundo pateikėjai rėmėsi Eurostato duomenimis, kurie ne visiškai atitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(122)

Komisija pažymi, kad skundo pateikėjai skunde paaiškino savo metodą, kaip nustatyti tik nagrinėjamojo produkto importo duomenis naudojant Eurostato duomenis. Nesant patikimesnio metodo ir duomenų Komisija, nustatydama nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtį, rėmėsi šiuo metodu ir naudojo Eurostato duomenis, į kuriuos neįtrauktos latakų grotelės. Be to, CCCME nepateikė jokių alternatyvių duomenų. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

4.3.3. Importo iš KLR kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(123)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis.

(124)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Importo iš KLR kaina	1 088	1 123	1 247	1 136
Indeksas	100	103	115	104
Šaltinis: Eurostatas.

(125)

Vidutinės importo iš KLR kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 % 2013–2015 m. padidėjusios 15 %, nuo 2015 m. iki tiriamojo laikotarpio vidutinės kainos staigiai sumažėjo 11 procentinių punktų.

(126)

Kadangi šie duomenys grindžiami importo statistika, o išsamus įvairių rūšių produktų asortimentas nėra žinomas, kainų raida nėra visiškai patikima.

(127)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(1)	vidutines svertines trijų atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje ir pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, taip pat

(2)

atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis penkių atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir pakoreguotomis pagal 1,7 % importo muitą pilkojo ketaus produktams ir 2,7 % importo muitą stipriojo ketaus produktams.

(128)

Komisija lygino to paties prekybos lygio sandorių dėl kiekvienos rūšies produkto kainas, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginimo rezultatai išreikšti trijų atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 35,4–42,7 %

4.4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1. Bendrosios pastabos

(129)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(130)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(131)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(132)

Komisija makroekonominius rodiklius (gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį, užimtumą, augimą, našumą, dempingo skirtumų dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo) įvertino remdamasi skundo pateikėjų ir Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais.

(133)

Nesusijusių importuotojų asociacija teigė, kad makroekonominiai rodikliai rodo teigiamą ir stabilią visos Sąjungos pramonės padėtį. Duomenys atspindi bendrą tiriamojo produkto paklausos Europoje nuosmukį, kuris neturėtų būti susietas su importu iš KLR ir Indijos.

(134)

Komisija patikrino makroekonominius rodiklius, kuriuos pateikė skundo pateikėjai. Visos Sąjungos pramonės duomenys grindžiami faktiniais skundo pateikėjų ir remiančių gamintojų duomenimis ir įverčiais, kuriuos skundo pateikėjai pateikė dėl likusios Sąjungos pramonės ir kurie vėliau buvo patikrinti.

(135)

Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad makroekonominių duomenų rinkinys tinkamai atspindėjo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(136)

Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius (vidutines vieneto pardavimo kainas, darbo sąnaudas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijas ir investicijų grąžą), remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir tinkamai patikrintais atsakymais. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais.

4.4.2. Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(137)

Bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Gamybos apimtis (tonomis)	378 424	390 209	362 881	361 561
Indeksas	100	103	96	96
Gamybos pajėgumai (tonomis)	697 794	688 543	665 308	669 176
Indeksas	100	99	95	96
Pajėgumų naudojimas (%)	54,2	56,7	54,5	54,0
Indeksas	100	104	100	99
Šaltinis: patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 4 % 2013–2014 m. šiek tiek sumažėjusi gamybos apimtis 2015 m. sumažėjo 7 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį nekito.

(139)

Gamybos apimties sumažėjimą nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio lėmė sumažėjęs suvartojimas, kaip nurodyta 113 konstatuojamosios dalies 3 lentelėje, ir išaugusi importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

(140)

Nurodyti Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų duomenys susiję su techniniais pajėgumais, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus dėl įsisteigimo laiko, priežiūros, gamybos kliūčių ir kitų įprastų prastovos priežasčių.

(141)

Atsižvelgiant į tai, gamybos pajėgumai nuo 2013 m. iki 2015 m. sumažėjo 5 procentiniais punktais, po to šiek tiek padidėjo 1 procentiniu punktu.

(142)

Kadangi gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai atitinka maždaug tą pačią mažėjimo tendenciją, pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas išliko labai nedidelis.

4.4.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(143)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (t)	355 353	343 683	320 748	317 276
Indeksas	100	97	90	89
Rinkos dalis (%)	60,8	58,8	57,6	58,8
Indeksas	100	97	95	97
Šaltinis: patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(144)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

(145)

Kaip ir gamybos apimties raidos atveju, pardavimo apimties sumažėjimą nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio lėmė sumažėjęs suvartojimas Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta 113 konstatuojamosios dalyje, ir išaugusi importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

(146)

Dėl didėjančio importo iš KLR ir mažėjančio suvartojimo rinkoje Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 3 %.

4.4.2.3. Augimas

(147)

Sąjungos suvartojimas palaipsniui mažėjo nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio – 8 % arba beveik 46 000 tonų. Šis sumažėjimas daro neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimčiai bei užimtumui.

4.4.2.4. Užimtumas ir našumas

(148)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Darbuotojų skaičius	3 123	3 288	2 929	2 910
Indeksas	100	105	94	93
Našumas (tonų etatui)	121,2	118,7	123,9	124,2
Indeksas	100	98	102	103
Šaltinis: patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(149)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 % Šis sumažėjimas buvo atsakas į gamybos apimties sumažėjimą 4 % dėl sumažėjusios paklausos ir didėjančio importo dempingo kaina iš KLR kiekio.

4.4.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(150)

Nustatytas KLR dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(151)

2005 m. Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems KLR kilmės liejiniams (4). Šios priemonės buvo panaikintos 2011 m. rugsėjo mėn (5). Atliekant šį tyrimą surinkti duomenys rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjunga ir vėl susidūrė su žalingu dempingu.

4.4.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1. Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(152)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Vidutinė pardavimo kaina (EUR/t)	1 595	1 567	1 536	1 511
Indeksas	100	98	96	95
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)	1 511	1 500	1 480	1 464
Indeksas	100	99	98	97
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(153)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo 5 %, o vidutinės vieneto gamybos sąnaudos – 3 %

(154)

Norėdami neprarasti rinkos dalies ir konkuruoti su importu maža dempingo kaina iš KLR, Sąjungos gamintojai turėjo sumažinti pardavimo kainas. Kainos sumažintos labiau nei jų gamybos sąnaudos, kurios daugiausia sumažėjo dėl sumažėjusių žaliavų kainų per nagrinėjamąjį laikotarpį.

4.4.3.2. Darbo sąnaudos

(155)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Vidutinės darbo sąnaudos (EUR)	56 018	55 789	57 977	57 501
Indeksas	100	100	103	103
Šaltinis: patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(156)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3 %

4.4.3.3. Atsargos

(157)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	29 456	36 406	33 824	32 971
Indeksas	100	124	115	112
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(158)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo 12 % 2013–2014 m. jos didėjo dėl didėjančios gamybos apimties, nors pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo.

(159)

Pagrindinė priežastis, dėl kurios išaugo atsargos, – tai, kad, nepaisant to, kad Sąjungos pramonė sumažino savo gamybos apimtį, pardavimo apimtis mažėjo greičiau, nes Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, kurią perėmė importas iš Kinijos.

4.4.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(160)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	tiriamasis laikotarpis
Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos procentine dalimi)	5,3	4,3	3,7	3,1
Indeksas	100	81	69	59
Pinigų srautas (tūkst. EUR)	34 956	15 206	22 551	21 672
Indeksas	100	44	65	62
Investicijos (tūkst. EUR)	47 996	47 287	46 781	43 991
Indeksas	100	99	97	92
Investicijų grąža (%)	35,6	30,4	28,3	31,2
Indeksas	100	86	80	88
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(161)

Komisija trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ikimokestinį grynąjį pelną išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(162)

Per pastaruosius dešimt metų Sąjungos pramonės pelnas laipsniškai mažėjo. Nors 2006 m. Sąjungos gamintojų pelningumas buvo maždaug 10 %, pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais jis tesiekė 5,3 % ir toliau mažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu trijų atrinktų bendrovių pelningumas sumažėjo 41 %.

(163)

Šią neigiamą tendenciją lėmė sumažėjęs Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, kurios mažėjo greičiau nei gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį, kiekis Sąjungos rinkoje.

(164)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti veiklą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautas sumažėjo 38 % Pinigų srautas, 2013–2014 m. 56 % sumažėjęs dėl padidėjusios gamybos (palyginti su 2013 m., kai pardavimas mažėjo), pagerėjo 2015 m. Nepaisant to, tiriamuoju laikotarpiu neigiama tendencija tęsėsi – grynųjų pinigų srautas santykinai nedaug mažėjo.

(165)

Investicijos yra grynoji balansinė vertė. Nuo 2013 m. iki 2015 m. jos sumažėjo 3 procentiniais punktais, tada tiriamuoju laikotarpiu staigiai sumažėjo 5 procentiniais punktais. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo 8 % Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu, kuris atspindi turto nuvertėjimą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 12 % Nuo 2013 m. iki 2015 m. nuolat mažėjusi dėl gerokai sumažėjusio pardavimo, investicijų grąža šiek tiek pagerėjo per tiriamąjį laikotarpį. Vis dėlto šis rodiklis neatspindi Sąjungos pramonės padėties. Sąjungos pramonės turtas yra beveik visiškai nusidėvėjęs, todėl grynojo turto vertė yra maža, dėl to investicijų grąža yra dirbtinai didelė.

(166)

Prasti Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatai nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio ribojo jos pajėgumą padidinti kapitalą. Ketaus gaminių pramonė yra imli kapitalui ir jai būdinga tai, kad kas 15–20 metų reikia iš esmės investuoti į gamybos procesui reikalingų įrenginių atnaujinimą. Sąjungos pramonės gamybos įrenginiai greitai sensta ir Sąjungos pramonei reikia didelių ir ilgalaikių investicijų, kad ji galėtų tęsti veiklą. Investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį yra nepakankama tokioms didelėms investicijoms padengti.

4.4.4. Išvada dėl žalos

(167)

Pirmiau minėtų veiksnių analizė rodo, kad nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė sumažino gamybą (– 4 %) ir prarado dalį savo rinkos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu veiklą nutraukė keturios Sąjungos liejyklos.

(168)

Be to, nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamintojų pelningumas sumažėjo beveik perpus iki labai žemo lygio.

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo ir kiti rodikliai, kaip antai pajėgumai (– 4 %), pardavimo Sąjungoje apimtis (– 11 %) ir užimtumas (– 7 %).

(170)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(171)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalos Sąjungos pramonei.

(172)

Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina iš KLR. Nagrinėti šie veiksniai: importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui, sumažėjusi paklausa, Sąjungos gamintojų konkurencija, Sąjungos pramonės valdymas ir įtariamas Sąjungos rinkos segmentavimas.

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(173)

Dėl importo dempingo kaina iš KLR tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos; priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 35,4–42,7 %, dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis ir pelnas (nuo 5,3 % 2013 m. iki 3,1 % tiriamuoju laikotarpiu). Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado 11 % pardavimo apimties rinkoje, kuri sumažėjo 8 %, o importo iš KLR apimtis padidėjo 16 %

(174)

Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu 2,1 % sumažėjusią Sąjungos pramonės rinkos dalį absorbavo 5,6 % padidėjusi importo dempingo kaina iš KLR rinkos dalis.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių

(175)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2013 m.	2014 m.	2015 m.	Tiriamasis laikotarpis
Indija	Apimtis (tonomis)	37 917	51 561	51 452	46 004
	Indeksas	100	136	136	121
	Rinkos dalis (%)	6,5	8,8	9,2	8,5
	Vidutinė kaina	945	1 027	1 055	976
	Indeksas	100	109	112	103
Kitos trečiosios šalys	Apimtis (tonomis)	64 843	31 263	32 373	29 468
	Indeksas	100	48	50	45
	Rinkos dalis (%)	11,1	5,4	5,8	5,5
	Vidutinė kaina	928	1 702	1 770	1 795
	Indeksas	100	183	190	193
Iš viso iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR	Apimtis (tonomis)	102 759	82 824	83 825	75 471
	Indeksas	100	81	82	73
	Rinkos dalis (%)	17,6	14,2	15,0	14,0
	Vidutinė kaina	922	1 269	1 317	1 282
	Indeksas	100	138	143	139
Šaltinis: Eurostatas, patikrinta skundo pateikėjų pateikta informacija.

(176)

Importo iš kitų šalių, išskyrus KLR, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 27 % – nuo 102 759 tonų 2013 m. iki 75 471 tonos per tiriamąjį laikotarpį. Jų rinkos dalis sumažėjo 20 % Didžioji tokio importo kilmės šalis yra Indija (61 % tiriamuoju laikotarpiu). Per tiriamąjį laikotarpį importas iš trečiųjų šalių sudarė apie 34 % viso importo į Sąjungą, o importas iš Indijos – maždaug 21 %

(177)

Importo iš Indijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 19 % – nuo 37 917 tonų 2013 m. iki maždaug 46 004 tonų per tiriamąjį laikotarpį. Indijos rinkos dalis padidėjo 30 % – nuo 6,5 % 2013 m. iki 8,5 % tiriamuoju laikotarpiu.

(178)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį KLR rinkos dalis padidėjo iš dalies Sąjungos pramonės ir iš dalies kitų trečiųjų šalių, išskyrus Indiją, sąskaita, nors negalima atmesti galimybės, kad Indija taip pat padidino savo rinkos dalį, bent jau iš dalies Sąjungos pramonės nenaudai.

(179)

Be to, tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš Indijos kainų Sąjungos pramonės kainos buvo panašiai priverstinai sumažintos kaip dėl importo iš Kinijos kainų (nuo 40 % iki 50 %). Pagal kiekį tonomis Kinijos importo kainos buvo vidutiniškai didesnės už Indijos kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau šis kainų skirtumas nėra orientacinis, nes skiriasi Kinijos ir Indijos eksportuojamų produktų asortimentas. Iš tikrųjų Indija į ES daugiausia eksportavo produktus iš pilkojo ketaus, o Kinija – produktus iš stipriojo ketaus. Norint gauti produktus, kurių charakteristikos būtų panašios, reikia daugiau santykinai trapesnio pilkojo ketaus žaliavos nei stipriojo ketaus. Todėl iš pilkojo ketaus pagaminti produktai yra sunkesni, o nagrinėjamojo produkto vieneto kainos panašios.

(180)

Kadangi dėl importo iš Indijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, jis prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. Tačiau jo apimtis ir rinkos dalis yra žymiai mažesnės (8,5 % dydžio rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 27,3 % KLR atveju). Visų pirma, importo iš KLR lygis tiriamuoju laikotarpiu (147 186 tonos tiriamuoju laikotarpiu) yra daug reikšmingesnis ir daugiau kaip tris kartus didesnis už importo iš Indijos lygį tiriamuoju laikotarpiu (46 004 tonos tiriamuoju laikotarpiu). Todėl dėl Indijos importo nenutrūko importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys ir šio importo įtaka Sąjungos pramonės patirtai žalai buvo nežymi.

(181)

Atlikus Eurostato duomenų analizę paaiškėjo, kad importo iš kitų šalių, išskyrus Indiją ir KLR, kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tiek, kad viršijo Sąjungos pramonės kainas tiriamuoju laikotarpiu, o importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 55 % (nuo 64 843 tonų iki 29 468 tonų) (6). Todėl šis importas negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei.

(182)

Komisija taip pat išnagrinėjo bendrą importo iš kitų šalių, išskyrus KLR, apimtį. Importo apimtis sumažėjo 27 %, tačiau vidutinė kaina išaugo 39 % ir buvo gerokai didesnė už importo iš KLR kainas. Todėl dėl importo iš kitų šalių, išskyrus KLR, nenutrūko importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys ir šio importo įtaka žalai buvo nežymi.

5.2.2. Sąjungos pramonės eksportas

(183)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	Tiriamasis laikotarpis
Eksporto apimtis (tonomis)	14 030	16 015	19 363	19 842
Indeksas	100	114	138	141
Vidutinė kaina (EUR)	1 452	1 509	1 463	1 443
Indeksas	100	104	101	99
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(184)

Pagal apimtį ir vertę Sąjungos gamintojų eksportas susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Vidutinė eksportuojamo vieneto kaina nesusijusiems pirkėjams išlieka gerokai didesnė nei vidutinė iš Kinijos importuojamo vieneto kaina. Todėl Sąjungos pramonės pardavimas eksportui neturėjo įtakos nedideliam Sąjungos pelningumui ir pajėgumų naudojimui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės eksportas nepadarė žalos.

(185)

Importuotojų asociacija teigė, kad bet kokią įtariamą materialinę žalą, kurią patyrė Sąjungos pramonė, daugiausia lėmė labai sumažėjęs Sąjungos eksportas per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(186)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad savo teiginiui pagrįsti importuotojų asociacija naudoja Eurostato duomenis. Kaip paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas Eurostato statistikoje yra pažymėtas ex kodu, todėl Eurostatas neteikia duomenų pagal nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(187)

Patikrinti duomenys, kuriuos pateikė Sąjungos gamintojai, parodė, kad tiriamojo produkto eksporto apimtis padidėjo, kaip parodyta 183 konstatuojamosios dalies 14 lentelėje.

(188)

Importuotojų asociacija nepateikė jokių argumentų, kad paneigtų patikrintus duomenis, kuriuos pateikė atrinktos bendrovės, todėl jų teiginys buvo atmestas.

5.2.3. Paklausos sumažėjimas

(189)

Importuotojų asociacija teigė, kad Sąjungos pramonės patirta žala yra susijusi su statybos, pastatų ir civilinės inžinerijos rinkomis, kurios dar ne visiškai atsigavo nuo ekonomikos krizės. Be to, neaiškios perspektyvos dėl JK išstojimo iš Sąjungos sukėlė sunkumų Sąjungos pramonei. Tačiau importuotojų asociacija šių teiginių tvirtai nepagrindė.

(190)

Be to, Indijos pramonė teigė, kad skundo pateikėjai iš pradžių neįrodė tiesioginio ryšio tarp Sąjungos gamintojų „Aco“, „Dois Portos“ ir „EJ Access Systems“ liejyklų uždarymo ir įtariamo importo dempingo kaina iš KLR bei Indijos spaudimo. Tačiau liejyklos uždarytos tuo metu, kai padidėjo importas dempingo kaina iš KLR, Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir sumažėjo jos kainos ir pelningumas.

(191)

Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 11 %, o importas dempingo kaina iš Kinijos padidėjo 16 % Todėl Komisija daro išvadą, kad, net jeigu paklausos sumažėjimas galėjo turėti poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai tiriamuoju laikotarpiu, tai negalėjo nutraukti importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio. Todėl Komisija šiuos teiginius atmetė.

5.2.4. Sąjungos gamintojų tarpusavio konkurencija

(192)

Importuotojų asociacija teigė, kad Sąjungos pramonės patirta žala yra susijusi su Sąjungos gamintojų tarpusavio konkurencija: Rytų Europos valstybių narių gamintojai padarė žalos Vakarų Europos valstybių narių gamintojams.

(193)

Skundo pateikėjai prieštaravo pirmiau pateiktam teiginiui ir teigė, kad Vidurio ir Rytų Europos gamintojai paprastai labai nekonkuruoja Vakarų Europos valstybėse narėse, nes Vakarų Europos valstybių narių rinka nėra tokia patraukli, atsižvelgiant į importą dempingo kaina iš KLR.

(194)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos viduje Vidurio bei Rytų Europos ir Vakarų Europos valstybės narės taip pat prekiauja ketaus gaminiais. Sąjungos vidaus prekyba nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabili, todėl ji negalėjo prisidėti prie patirtos materialinės žalos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

5.2.5. Sąjungos pramonės valdymas

(195)

Importuotojų asociacija teigė, kad silpnesnę Sąjungos pramonės padėtį lėmė vadovų priimti neefektyvūs sprendimai ir investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą stoka.

(196)

Importuotojų asociacija nepateikė jokių įrodymų dėl šių teiginių. Todėl Komisija šiuos teiginius atmetė.

5.2.6. Sąjungos rinkos segmentavimas

(197)

CCCME tvirtino, kad dideli produkto rūšių pardavimo skirtumai yra susiję su valstybių narių geografine padėtimi: iš esmės tai susiję su pilkojo ketaus ir stipriojo ketaus produktų pasiskirstymu. Kurios nors valstybės narės vartotojai linkę nuolat naudoti vieną iš šių dviejų produktų. Sąjungos pramonė yra susiskaidžiusi į pilkojo ketaus gamintojus ir į stipriojo ketaus gamintojus, iš KLR daugiausia importuojamas stiprusis ketus, o iš Indijos – pilkasis ketus. Šį klausimą taip pat iškėlė Indijos pramonė.

(198)

CCCME tvirtino, kad žala, patirta valstybėje narėje, kurioje daugiausia parduodamas pilkasis ketus, negali būti priskirta iš Kinijos importuojamam nagrinėjamajam produktui, nes šie produktai tarpusavyje nekonkuruoja.

(199)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Sąjungos rinka yra bendroji rinka, kurioje taikomi visos Europos ir nacionaliniai standartai, vykdoma Sąjungos vidaus prekyba ir į kurią importuojama. Nors gali būti teikiama pirmenybė pilkojo ketaus ar stipriojo ketaus gaminiams, jų pardavimas ir gamyba neapsiriboja vien tik ketaus rūšimi. Abiejų rūšių gaminių galutinis naudojimas toks pats ir jie gali būti pakeičiami vienas kitu. Todėl Komisija nusprendė, kad pilkojo ketaus ir stipriojo ketaus gaminiai yra tarpusavyje pakeičiami.

(200)

CCCME taip pat teigė, kad dalis Sąjungos pramonės specializuojasi nestandartinių produktų gamybos ir pardavimo srityse. Importas nėra susijęs su nestandartiniais produktais, o žala, susijusi su tokiais produktais, negali būti priskirta importui iš KLR ar Indijos.

(201)

Komisija naudojosi produkto suskirstymo į kategorijas sistema, pagal kurią importuojamus produktus buvo galima palyginti su Sąjungos pramonės gaminamais panašiais produktais. Todėl nustatant žalos dydį buvo atsižvelgta į produktų skirtumus. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(202)

Komisija preliminariai nustatė Sąjungos gamintojams padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR priežastinį ryšį.

(203)

Komisija nustatė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(204)

Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui, sumažėjusios paklausos, Sąjungos gamintojų tarpusavio konkurencijos, Sąjungos pramonės valdymo, įtariamo Sąjungos rinkos segmentavimo priežastinis ryšys nenutrūko net atsižvelgiant į jų galimą bendrą poveikį.

(205)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš KLR ir kad dėl kitų atskirai arba bendrai vertintų veiksnių priežastinis ryšys nenutrūko.

6. SĄJUNGOS INTERESAI

(206)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

6.1. Sąjungos pramonės interesai

(207)

Sąjungos pramonę sudaro didelės bei mažosios ir vidutinės įmonės, jose per nagrinėjamąjį laikotarpį tiesiogiai įdarbinta maždaug 3 000 darbuotojų, kurių veikla susijusi su panašiu produktu. Pramonės įmonės daugiausia įsikūrusios Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, nedidelė gamyba vykdoma Čekijoje, Italijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

(208)

Atliekant tyrimą bendradarbiavimo aštuoni Sąjungos gamintojai (du iš jų susiję tarpusavyje). Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip nurodyta 4.4.4 skirsnyje, analizuojant žalos rodiklių raidą nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios nustatyta, kad visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(209)

Komisija tikisi, kad nustačius laikinąjį antidempingo muitą Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos ir Sąjungos pramonė galės atgauti prarastą rinkos dalį. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje.

(210)

Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina padaryta materialinė žala. Komisija primena, kad daugumos žalos rodiklių tendencija buvo neigiama nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai.

(211)

Todėl svarbu, kad kainos būtų atkurtos iki tokio lygio, kad Sąjungos rinkoje visi gamintojai galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(212)

Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad antidempingo muito nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Bet kokių antidempingo priemonių nustatymas leistų Sąjungos pramonei atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

6.2. Nesusijusių importuotojų interesai

(213)

Kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo 28 importuotojai, iš kurių 19 yra 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytos importuotojų asociacijos nariai, o trys buvo atrinkti. Bendradarbiaujančių importuotojų importo apimtis sudaro 62 % importo iš KLR ir Indijos. Trijų atrinktų importuotojų importo apimtis sudaro 42 % visų bendradarbiaujančių importuotojų importo apimties. Visi trys atrinkti importuotojai kartu su kitais importuotojų asociacijos nariais nesutinka su priemonių nustatymu.

(214)

Importuotojų asociacija teigė, kad antidempingo priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų, nes dėl to būtų iškraipyta konkurencija Sąjungos rinkoje ir būtų užkirstas kelias nagrinėjamojo produkto importui į Sąjungą, kadangi importas iš KLR ir Indijos sudaro beveik visą Sąjungos importą.

(215)

Skundo pateikėjai nepritarė šiam argumentui ir pažymėjo, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos kainos būtų atkurtos iki tokio lygio, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija, neuždarant rinkos importui iš KLR ar Indijos arba neleidžiant bet kuriam Sąjungos gamintojui įgyti dominuojančią padėtį Sąjungos rinkoje.

(216)

Importuotojų asociacija teigė, kad nesusiję importuotojai, siekdami užtikrinti tinkamą tiriamojo produkto tiekimą Sąjungos rinkoje, jau patiria didelių sunkumų dėl vertikalios Sąjungos gamintojų integracijos ir jis blogės, jeigu bus nustatytos antidempingo priemonės.

(217)

Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė parduoda nepriklausomiems platintojams ir nėra vertikaliai integruota, kaip teigė nesusijusių importuotojų asociacija. Šiuo metu Sąjungos pramonės pajėgumų panaudojimo lygis yra nedidelis ir apie 10 % importo tenka kitoms šalims, išskyrus KLR ir Indiją, taigi importuotojai gali rinktis Sąjungos produkciją arba iš kitų šalių importuojamą produktą. Todėl Komisija mano, kad skundo pateikėjai, norėdami patenkinti bet kokią didesnę paklausą, galėtų užsitikrinti saugų tiekimą.

(218)

Pasak nesusijusių importuotojų asociacijos, dauguma nesusijusių importuotojų yra MVĮ ir jų pajėgumai pritaikyti savo veiklą nustačius antidempingo priemones yra riboti.

(219)

Komisija įvertino importuotojų ir skundo pateikėjų teiginius ir padarė išvadą, kad remiantis dabartiniais duomenimis importuotojai sukuria tam tikrą vertę Sąjungoje ir jie negali absorbuoti antidempingo muito nedidindami kainų. Komisija palygino vidutines importuotojų ir Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir padarė išvadą, kad yra galimybių didinti kainas.

(220)

Nors importuotojai teigė, kad jiems sunku pereiti prie alternatyvių tiekimo šaltinių dėl liejinių formų ir sertifikavimo sąnaudų, Komisija laikėsi nuomonės, kad tai yra įmanoma dėl toliau nurodytos priežasties. Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas siekia 54 %, todėl panašu, kad Indija, kuri, kaip preliminariai buvo nustatyta, gamina vis daugiau stipriojo ketaus, yra galimas tiekimo šaltinis kartu su kitomis šalimis, pvz., Turkija ir Norvegija.

(221)

Komisija nustatė, kad importuotojų užimtumo vaidmuo yra neesminis. Nors trys atrinkti Sąjungos gamintojai įdarbinę apie 1 200 asmenų, tik 100 dviejų atrinktų importuotojų iš KLR darbuotojų veikla yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu.

(222)

Komisija padarė išvadą, kad, remiantis šiuo etapu turima informacija, kurią ji dar patikrins nustačiusi laikinąsias priemones, galimas priemonių poveikis nesusijusiems importuotojams nėra esminis ir nenusvertų teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

6.3. Naudotojų interesai

(223)

Pagrindiniai galutiniai nagrinėjamojo produkto naudotojai yra viešųjų paslaugų subjektai. Nagrinėjamasis produktas sudaro tik nedidelę naudotojų sąnaudų, susijusių su dažnai didesniais infrastruktūros projektais, dalį.

(224)

Importuotojų asociacija pareiškė nuogąstaujanti, kad dėl antidempingo priemonių padidės kainos galutinių naudotojų, kurių dauguma yra viešieji subjektai, nenaudai. Tačiau galutiniai naudotojai negali pasikliauti Sąjungos pramonės sąskaita kainomis, kurios yra mažesnės už savikainą.

(225)

Apie save nepranešė nė viena naudotojų ar vartotojų asociacija. Atsižvelgiant į tai, kad šios šalys nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas didelio poveikio joms neturės.

6.4. Išvada dėl Sąjungos interesų

(226)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad laikinųjų priemonių nustatymas importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

7. LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(227)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės Kinijos importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. Laikinosios priemonės nebus nustatytos Indijai, kadangi dempingo nenustatyta, tačiau tyrimas bus tęsiamas tol, kol bus padarytos galutinės išvados.

7.1. Žalos pašalinimo lygis

(228)

Kad nustatytų priemonių lygį, Komisija visų pirma nustatė Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti reikalingo muito dydį.

(229)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jei nebūtų importo dempingo kaina.

(230)

Siekdama nustatyti šį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, Komisija rėmėsi nesusijusio pardavimo nesusijusioms bendrovėms pelnu, naudotu žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(231)

Preliminariai, pagal pardavimo nenusijusioms bendrovėms pelną 2013 m., buvo nustatytas 5,3 % tikslinis pelnas. Kadangi 2014 m. importas dempingo kaina labai padidėjo, o po to stabilizavosi, laikoma, kad 2013 m. pelno dydis atitinka tai, ką pagrįstai būtų galima pasiekti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Tuomet, palyginusi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotą atrinktų bendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų vidutinę svertinę importo kainą, nustatytą apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, su tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje atrinktų Sąjungos gamintojų parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(232)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms (žr. 94–98 konstatuojamąsias dalis).

7.2. Laikinosios priemonės

(233)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamiems KLR kilmės ketaus gaminiams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos pašalinimo lygius ir dempingo skirtumus. Muito dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygių.

(234)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Bendrovė	Dempingo skirtumas (%)	Žalos pašalinimo lygis (%)	Laikinasis antidempingo muitas (%)
„Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory“	25,3	70,7	25,3
„Botou Lisheng Casting Industry Co., Ltd.“	39,1	59,9	39,1
„Fengtai (Handan) Alloy Casting Co., Ltd.“	42,8	80,7	42,8
„Hong Guang Handan Cast Foundry Co., Ltd.“	28,9	77,8	28,9
„Shijiazhuang Transun Metal Products Co., Ltd.“	33,1	73,5	33,1
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	33,1	72,1	33,1
Visos kitos bendrovės	42,8	80,7	42,8

(235)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(236)

Pakeitusi pavadinimą bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (7). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jeigu pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pakeistą pavadinimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(237)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

8. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(238)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(239)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiams ir jų dalims, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7325 10 00 (TARIC kodas 7325100031) ir ex 7325 99 10 (TARIC kodas 7325991051), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

Šie gaminiai naudojami:

—	požeminėms arba paviršinėms sistemoms ir (arba) požeminių arba paviršinių sistemų angoms uždengti, taip pat

—	angose į požemines arba paviršines sistemas ir (arba) jų stebėjimo vietose.

Šie gaminiai gali būti apdirbti, padengti, dažyti ir (arba) derinami su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, be kita ko, su betoninėmis grindinio plokštėmis ar plytelėmis.

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

—	latakų grotelės, kurioms taikomas standartas EN 1433, įrengiamos kaip sudėtinės polimerinių, plastikinių ar betoninių latakų dalys, kuriomis vanduo nuteka į lataką

—	gaisriniai hidrantai.

2. Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė	Laikinasis antidempingo muitas (%)	papildomas TARIC kodas
„Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory“	25,3	C221
„Botou Lisheng Casting Industry Co., Ltd.“	39,1	C222
„Fengtai (Handan) Alloy Casting Co., Ltd.“	42,8	C223
„Hong Guang Handan Cast Foundry Co., Ltd.“	28,9	C224
„Shijiazhuang Transun Metal Products Co., Ltd.“	33,1	C225
Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės	33,1	Žr. priedą.
Visos kitos bendrovės	42,8	C999

3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama ši deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekį) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamojo produkto) (papildomas TARIC kodas), parduodamo eksportui į Europos Sąjungą, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

5. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1. Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo suinteresuotosios šalys gali:

a)	prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)	teikti pastabas raštu Komisijai, taip pat

c)	prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

2. Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo Reglamento (ES) 2016/1036 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos šalys gali pateikti pastabų dėl laikinųjų priemonių taikymo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. rugpjūčio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Indijos kilmės ketaus gaminių inicijavimą (OL C 461, 2016 12 10, p. 22).

(3) Komisija paprastai naudoja trejų metų laikotarpį iki tiriamojo laikotarpio, žr., pvz., 2017 m. sausio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/141, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms (gatavoms ir negatavoms) nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 22, 2017 1 27, p. 14), ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1559, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 244, 2015 9 19, p. 25).

(4) 2005 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1212/2005, nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės liejinių importui (OL L 199, 2005 7 29, p. 1).

(5) 2011 m. rugpjūčio 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 871/2011, kuriuo nutraukiama antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės liejiniams, galiojimo termino peržiūra ir dalinė tarpinė peržiūra ir tos priemonės panaikinamos (OL L 227, 2011 9 2, p. 1).

(6) 2013 m. vidutinė importo iš kitų šalių, išskyrus Indiją ir KLR, kaina nėra tipiška, nes, remiantis Eurostato duomenimis, dalies šio importo iš šalių ir teritorijų, vykdant ES vidaus prekybą nenurodytų dėl prekybos ar karinių priežasčių, kaina buvo netipiška.

(7) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium.

PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys Kinijos eksportuojantys gamintojai:

Pavadinimas	papildomas TARIC kodas
„Baoding City Maikesaier Casting Ltd“	C226
„Baoding GB Metal Products Co., Ltd“	C232
„Baoding Hualong Casting Co., Ltd“	C233
„Baoding Shuanghu Casting Co., Ltd“	C234
„Bo Tou Chenfeng Casting Co., Ltd“	C235
„Botou City Minghang Casting Co., Ltd“	C236
„Botou City Qinghong Foundry Co., Ltd“ ir susijusi bendrovė „Cangzhou Qinghong Foundry Co., Ltd“	C237
„Botou City Simencun Town Bai Fo Tang Casting Factory“	C238
„Botou Dongli Foundry Co., Ltd“	C239
„Botou GuangTai Precision Casting Factory“	C240
„Botou Mancheng Foundry Co., Ltd“	C241
„Botou Okai Foundry Co., Ltd“	C242
„Botou Sanjiang Casting Co., Ltd“	C243
„Botou TongYang Casting Factory“	C244
„Botou Weili Precision Casting Co., Ltd“	C245
„Botou Xinrong Foundry Co., Ltd“	C246
„Botou Zhengxin Foundry Co., Ltd“	C247
„Cangzhou Hongyuan Machinery & Foundry Co., Ltd“	C248
„Cangzhou Yadite Casting Machinery Co., Ltd“	C249
„Changsha Jinlong Foundry Industry Co., Ltd“	C250
„Changyi City ChangZhan Casting Co., Ltd“	C251
„China National Minerals Co., Ltd“	C252
„Dingxiang Sitong Forging and Casting Industrial“	C253
„Dingzhou Dongyu Foundry Co., Ltd“	C254
„Handan City Jinzhu Foundry Co., Ltd“	C255
„Handan Haolin Casting Co., Ltd“	C256
„HanDan Qunshan Foundry Co., Ltd“	C257
„Handan Yanyuan Machinery Foundry Co., Ltd“	C258
„Handan Yuanyang Foundry Co., Ltd“	C259
„Handan Zhangshui Pump Manufacturing Co., Ltd“	C260
„Hebei Cheng'An Babel Casting Co., Ltd“	C261
„Hebei Feixiang East Foundry Products Co., Ltd“	C262
„Hebei Jinghua Casting Co., Ltd“	C263
„Hebei Shunda Foundry Co., Ltd“	C264
„Hebei Tengfeng Metal Products Co., Ltd“	C265
„Hebei Zhonghe Foundry Co., Ltd“	C266
„Hengtong Valve Co., LTD“	C267
„Heping Cast Co., Ltd Yi County“	C268
„Jiaocheng County Honglong Machinery Manufacturing Co., Ltd“	C269
„Jiaocheng County Xinlei Machinery Manufacturing Co., Ltd“	C270
„Jiaocheng County Xinxing Casting Co., Ltd“	C271
„Laiwu City Haitian Machinery Plant“	C272
„Laiwu Xinlong Weiye Foundry Co., Ltd“	C273
„Lianyungang Ganyu Xingda Casting Foundry“	C274
„Lingchuan County Rainbow Casting Co., Ltd“	C275
„Lingshouxian Boyuan Fountry Co., Ltd“	C276
„Pingyao County Master Casting Co., Ltd“	C277
„Qingdao Jiatailong Industrial co., Ltd“	C278
„Qingdao Jinfengtaike Machinery Co., Ltd“	C279
„Qingdao Qitao Casting Co., Ltd“	C280
„Qingdao Shinshu Casting Co., Ltd“	C281
„Qingyuanxian Yueda Fountry Co., Ltd“	C282
„Rockhan Technology Co., Ltd“	C283
„Shahe City Fangyuan Casting Co., Ltd“	C284
„Shandong Hongma Engineering Machinery Co., Ltd“	C285
„Shandong Lulong Group Co., Ltd“	C286
„Shanxi Associated Industrial Co., Ltd“	C287
„Shanxi Jiaocheng Xinglong Casting Co., Ltd“	C288
„Shanxi Solid Industrial Co., Ltd“	C289
„Shanxi Yuansheng Casting and Forging Industrial Co., Ltd“	C290
„Shaoshan Huanqiu Castings Foundry“	C291
„Tang County Kaihua Metal Products Co., Ltd“	C292
„Tangxian Hongyue Machinery Accessory Foundry Co., Ltd“	C293
„Tianjin Jinghai Chaoyue Industrial and Commercial Co., Ltd“	C294
„Tianjin Yu Xing Da Casting Co., Ltd“	C295
„Wangdu Junrong Foundry Co., Limited“	C296
„Weifang Nuolong Machinery Co., Ltd“	C297
„Weifang Stable Casting Co., Ltd“	C298
„Weifang Weikai Casting Co., Ltd“	C299
„Wen Shui Hengli Nature of the Company“	C300
„Wuhan RedStar Agro-Livestock Machinery Co. Ltd“	C301
„Zibo Joy's Metal Co., Ltd“	C302

17.8.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 211/46

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/1481

2017 m. rugpjūčio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 5589)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse. To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros tų valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epidemiologine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Į tą sąrašą įtrauktos tam tikros Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sritys;

(2)

2017 m. liepos mėn. Lenkijos Konkolevnicos, Podedvužės ir Vlodavos savivaldybėse naminių kiaulių populiacijoje įvyko keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai. Šie protrūkiai įvyko srityse, šiuo metu įtrauktose į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių protrūkių padidėja rizikos lygis, į kurį reikėtų atsižvelgti to įgyvendinimo sprendimo priede;

(3)

2017 m. liepos mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje Latvijos Bauskės, Duobelės ir Talsų savivaldybėse, Lietuvos Pasvalio rajono savivaldybėje ir Lenkijos Hanos ir Tučnos savivaldybėse – srityse, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį arba srityse, kurios šiuo metu įtrauktos į to įgyvendinimo sprendimo priedo II dalį, tačiau jos yra greta sričių, kurios įtrauktos į to priedo I dalį. Dėl šių atvejų padidėja rizikos lygis, į kurį reikėtų atsižvelgti to įgyvendinimo sprendimo priede;

(4)

į dabartinės epizootinės afrikinio kiaulių maro paveiktų Sąjungos naminių ir laukinių kiaulių populiacijose padėties raidą turėtų būti atsižvelgta vertinant riziką, kurią gyvūnų sveikatai kelia nauja padėtis, susidariusi dėl šios ligos Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Siekiant tikslingiau taikyti gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, nustatytas Įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES, neleisti toliau plisti afrikiniam kiaulių marui ir išvengti bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir nepagrįstų trečiųjų šalių nustatomų kliūčių prekybai, turėtų būti iš dalies pakeistas Sąjungos sričių, kurioms taikomos to Įgyvendinimo sprendimo priede nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, sąrašas, kad būtų atsižvelgta į Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje dėl šios ligos susiklosčiusios epizootinės padėties pokyčius;

(5)

atitinkamai neseniai Lenkijoje nustatytų afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje paveiktos sritys, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį, dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo III dalį, o į to priedo I dalį turėtų būti įtraukta naujų Lenkijos sričių;

(6)	atitinkamai, neseniai Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje nustatytų afrikinio kiaulių maro protrūkių šernų populiacijoje paveiktos sritys, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį, dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo II dalį;

(7)	todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. rugpjūčio 14 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„

PRIEDAS

I DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hiiu maakond.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Aizputes novads,

—	Alsungas novads,

—	Auces novada Bēnes, Vecsaules, Vītiņu un Ukru pagasts, Auces pilsēta,

—	Bauskas novada Īslīces pagasts,

—	Bauskas pilsēta,

—	Brocēnu novads,

—	Dobeles novada Penkules pagasts,

—	Jelgavas novada Glūdas, Svētes, Platones, Vircavas, Jaunsvirlaukas, Zaļenieku, Vilces, Lielplatones, Elejas un Sesavas pagasts,

—	Kandavas novada Vānes un Matkules pagasts,

—	Kuldīgas novads,

—	Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

—	republikas pilsēta Jelgava,

—	Rundāles novads,

—	Saldus novada Ezeres, Jaunauces, Jaunlutriņu, Kursīšu, Lutriņu, Novadnieku, Pampāļu, Rubas, Saldus, Vadakstes, Zaņas, Zirņu, Zvārdes un Šķēdes pagastis, Saldus pilsēta,

—	Skrundas novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Tērvetes novads,

—	Ventspils novada Jūrkalnes pagasts.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Joniškio rajono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—	Kelmės rajono savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė: Lygūmų, Linkuvos, Pakruojo ir Pašvitinio seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Krekenavos seniūnijos dalis į vakarus nuo Nevėžio upės,

—	Radviliškio rajono savivaldybė: Aukštelkų, Baisogalos, Grinkiškio, Radviliškio, Radviliškio miesto, Skėmių, Šaukoto, Šeduvos miesto, Šaulėnų ir Tyrulių,

—	Raseinių rajono savivaldybė,

—	Šakių rajono savivaldybė,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

—	gminy Kalinowo, Prostki, Stare Juchy i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

—	gminy Biała Piska, Orzysz, Pisz i Ruciane Nida w powiecie piskim,

—	gminy Miłki i Wydminy w powiecie giżyckim,

—	gminy Olecko, Świętajno i Wieliczki w powiecie oleckim.

w województwie podlaskim:

—

gmina Brańsk z miastem Brańsk, gminy Boćki, Rudka, Wyszki, część gminy Bielsk Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 (w kierunku północnym od miasta Bielsk Podlaski) i przedłużonej przez wschodnią granicę miasta Bielsk Podlaski i drogę nr 66 (w kierunku południowym od miasta Bielsk Podlaski), miasto Bielsk Podlaski, część gminy Orla położona na zachód od drogi nr 66 w powiecie bielskim,

—	gminy Dąbrowa Białostocka, Kuźnica, Janów, Nowy Dwór, Sidra, Suchowola i Korycin w powiecie sokólskim,

—	gminy Dziadkowice, Grodzisk i Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

—	gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

—	gminy Juchnowiec Kościelny, Suraż, Turośń Kościelna, Łapy i Poświętne w powiecie białostockim,

—	powiat zambrowski,

—	gminy Bakałarzewo, Raczki, Rutka-Tartak, Suwałki i Szypliszki w powiecie suwalskim,

—	gminy Sokoły, Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

—	powiat augustowski,

—	gminy Łomża, Miastkowo, Nowogród, Piątnica, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

—	powiat miejski Białystok,

—	powiat miejski Łomża,

—	powiat miejski Suwałki,

—	powiat sejneński.

w województwie mazowieckim:

—	gminy Bielany, Ceranów, Jabłonna Lacka, Sabnie, Sterdyń, Repki i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

—	gminy Domanice, Kotuń, Mokobody, Przesmyki, Paprotnia, Skórzec, Suchożebry, Mordy, Siedlce, Wiśniew i Zbuczyn w powiecie siedleckim,

—	powiat miejski Siedlce,

—	gminy Lelis, Łyse, Rzekuń, Troszyn, Czerwin i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

—	gminy Olszanka i Łosice w powiecie łosickim,

—	powiat ostrowski.

w województwie lubelskim:

—	gminy Stary Brus i Urszulin w powiecie włodawskim,

—	gminy Borki, Czemierniki, Komarówka Podlaska, Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski, Ulan-Majorat i Wohyń w powiecie radzyńskim,

—	gminy Rossosz, Wisznice, Sosnówka i Łomazy w powiecie bialskim,

—	gmina Adamów, Krzywda, Serokomla, Stanin, Trzebieszów, Wojcieszków i gmina wiejska Łuków w powiecie łukowskim,

—	gminy Dębowa Kłoda, Jabłoń, Milanów, Parczew, Siemień i Sosnowica w powiecie parczewskim,

—	gminy Dorohusk, Kamień, Chełm, Ruda – Huta, Sawin i Wierzbica w powiecie chełmskim,

—	powiat miejski Chełm,

—	gminy Firlej, Kock, Niedźwiada, Ostrówek, Ostrów Lubelski i Uścimów w powiecie lubartowskim.

II DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Abja vald,

—	Alatskivi vald,

—	Elva linn,

—	Haaslava vald,

—	Haljala vald,

—	Halliste vald,

—	Harju maakond (välja arvatud osa Kuusalu vallast, mis asub lõuna pool maanteest nr 1 (E20), Aegviidu vald ja Anija vald),

—	Ida-Viru maakond,

—	Kambja vald,

—	Karksi vald,

—	Kihelkonna vald,

—	Konguta vald,

—	Kõpu vald,

—	Kuressaare linn,

—	Lääne maakond,

—	Lääne-Saare vald,

—	Laekvere vald,

—	osa Leisi vallast, mis asub lääne pool Kuressaare-Leisi maanteest (maanatee nr 79),

—	Luunja vald,

—	Mäksa vald,

—	Meeksi vald,

—	Muhu vald,

—	Mustjala vald,

—

Nõo vald,

—	osa Tamsalu vallast, mis asub kirde pool Tallinna-Tartu raudteest,

—	Pärnu maakond (välja arvatud Audru ja Tõstamaa vald),

—	Peipsiääre vald,

—	Piirissaare vald,

—	Põlva maakond,

—	Puhja vald,

—	Rägavere vald,

—	Rakvere linn,

—	Rakvere vald,

—	Rannu vald,

—	Rapla maakond,

—	Rõngu vald,

—	Ruhnu vald,

—	Salme vald,

—	Sõmeru vald,

—	Suure-Jaani vald,

—	Tähtvere vald,

—	Tartu linn,

—	Tartu vald,

—	Tarvastu vald,

—	Torgu vald,

—	Ülenurme vald,

—	Valga maakond,

—	Vara vald,

—	Vihula vald,

—	Viljandi linn,

—	Viljandi vald,

—	Vinni vald,

—	Viru-Nigula vald,

—	Võhma linn,

—	Võnnu vald,

—	Võru maakond.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Ādažu novads,

—	Aglonas novada Kastuļinas, Grāveru un Šķeltovas pagasts,

—	Aizkraukles novads,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Alūksnes novads,

—	Amatas novads,

—	Apes novada Trapenes, Gaujienas un Apes pagasts, Apes pilsēta,

—	Auces novada Lielauces un Īles pagasts,

—	Babītes novads,

—	Baldones novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novada Vīksnas, Bērzkalnes, Vectilžas, Lazdulejas, Briežuciema, Tilžas, Bērzpils un Krišjāņu pagasts,

—	Bauskas novada Mežotnes, Codes, Dāviņu, Gailīšu, Brunavas, Ceraukstes un Vecsaules pagasts,

—	Beverīnas novads,

—	Burtnieku novads,

—	Carnikavas novads,

—	Cēsu novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novada Vaboles, Līksnas, Sventes, Medumu, Demenas, Kalkūnes, Laucesas, Tabores, Maļinovas, Ambeļu, Biķernieku, Naujenes, Vecsalienas, Salienas un Skrudalienas pagasts,

—	Dobeles novada Dobeles, Annenieku, Bikstu, Zebrenes, Naudītes, Auru, Krimūnu, Bērzes un Jaunbērzes pagasts, Dobeles pilsēta,

—	Dundagas novads,

—	Engures novads,

—	Ērgļu novads,

—	Garkalnes novada daļa, kas atrodas uz ziemeļrietumiem no autoceļa A2,

—	Gulbenes novada Līgo pagasts,

—	Iecavas novads,

—	Ikšķiles novada Tīnūžu pagasta daļa, kas atrodas uz dienvidaustrumiem no autoceļa P10, Ikšķiles pilsēta,

—	Ilūkstes novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Jaunpils novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Jelgavas novada Kalnciema, Līvbērzes un Valgundes pagasts,

—	Kandavas novada Cēres, Kandavas, Zemītes un Zantes pagasts, Kandavas pilsēta,

—	Kārsavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Ķekavas novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krāslavas novads,

—	Krimuldas novada Krimuldas pagasta daļa, kas atrodas uz ziemeļaustrumiem no autoceļa V89 un V81, un Lēdurgas pagasta daļa, kas atrodas uz ziemeļaustrumiem no autoceļa V81 un V128,

—	Krustpils novads,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Limbažu novada Skultes, Limbažu, Umurgas, Katvaru, Pāles un Viļķenes pagasts, Limbažu pilsēta,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mālpils novads,

—	Mārupes novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Mērsraga novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Ozolnieku novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pļaviņu novads,

—	Preiļu novada Saunas pagasts,

—	Priekuļu novads,

—	Raunas novada Raunas pagasts,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Jūrmala,

—	republikas pilsēta Rēzekne,

—	republikas pilsēta Valmiera,

—

Rēzeknes novada Audriņu, Bērzgales, Čornajas, Dricānu, Gaigalavas, Griškānu, Ilzeskalna, Kantinieku, Kaunatas, Lendžu, Lūznavas, Maltas, Mākoņkalna, Nagļu, Ozolaines, Ozolmuižas, Rikavas, Nautrēnu, Sakstagala, Silmalas, Stoļerovas, Stružānu un Vērēmu pagasts un Feimaņu pagasta daļa, kas atrodas uz ziemeļiem no autoceļa V577 un Pušas pagasta daļa, kas atrodas uz ziemeļaustrumiem no autoceļa V577 un V597,

—	Riebiņu novada Sīļukalna, Stabulnieku, Galēnu un Silajāņu pagasts,

—	Rojas novads,

—	Ropažu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa P10,

—	Rugāju novada Lazdukalna pagasts,

—	Rūjienas novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Salas novads,

—	Saulkrastu novads,

—	Siguldas novada Mores pagasts un Allažu pagasta daļa, kas atrodas uz dienvidiem no autoceļa P3,

—	Skrīveru novads,

—	Smiltenes novada Brantu, Blomes, Smiltenes, Bilskas un Grundzāles pagasts un Smiltenes pilsēta,

—	Strenču novads,

—	Talsu novads,

—	Tukuma novads,

—	Valkas novads,

—	Varakļānu novads,

—	Vecpiebalgas novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Birštono savivaldybė,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė: Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės ir Parovėjos seniūnijos,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė: Žeimių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr 144 ir į vakarus nuo kelio Nr 232,

—	Kaišiadorių miesto savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybės: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos apylinkių, Garliavos, Karmėlavos, Kačerginės, Kulautuvos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vilkijos apylinkių, Vilkijos, Zapyškio seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė savivaldybės: Dotnuvos, Gudžiūnų, Josvainių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr 3514 ir Nr 229, Krakių, Kėdainių miesto, Surviliškio, Truskavos, Vilainių ir Šėtos seniūnijos,

—	Kupiškio rajono savivaldybė: Noriūnų, Skapiškio, Subačiaus ir Šimonių seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė: Guostagalio, Klovainių, Rozalimo ir Žeimelio seniūnijos,

—	Pasvalio rajono savivaldybė: Joniškėlio apylinkių, Joniškėlio miesto, Namišių, Saločių, Pušaloto ir Vaškų seniūnijos,

—	Radviliškio rajono savivaldybė: Pakalniškių ir Sidabravo seniūnijos,

—	Prienų miesto savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie podlaskim:

—	gmina Dubicze Cerkiewne, części gmin Kleszczele i Czeremcha położone na wschód od drogi nr 66 w powiecie hajnowskim,

—	gmina Kobylin-Borzymy w powiecie wysokomazowieckim,

—	gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

—	gminy Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

—	gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Michałowo, Supraśl, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

—

część gminy Bielsk Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 (w kierunku północnym od miasta Bielsk Podlaski) i przedłużonej przez wschodnią granicę miasta Bielsk Podlaski i drogę nr 66 (w kierunku południowym od miasta Bielsk Podlaski), część gminy Orla położona na wschód od drogi nr 66 w powiecie bielskim,

—	gminy Sokółka, Szudziałowo i Krynki w powiecie sokólskim.

w województwie lubelskim:

—	gminy Sławatycze i Tuczna w powiecie bialskim.

III DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Aegviidu vald,

—	Anija vald,

—	Audru vald,

—	Järva maakond,

—	Jõgeva maakond,

—	Kadrina vald,

—	Kolga-Jaani vald,

—

Kõo vald,

—	Laeva vald,

—	Laimjala vald,

—	osa Leisi vallast, mis asub ida pool Kuressaare-Leisi maanteest (maantee nr 79),

—	osa Kuusalu vallast, mis asub lõuna pool maanteest nr 1 (E20),

—	osa Tamsalu vallast, mis asub edela pool Tallinna-Tartu raudteest,

—	Orissaare vald,

—	Pihtla vald,

—	Pöide vald, Rakke vald,

—	Tapa vald,

—	Tõstamaa vald,

—	Väike-Maarja vald,

—	Valjala vald.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Apes novada Virešu pagasts,

—	Aglonas novada Aglonas pagasts,

—	Balvu novada Kubuļu un Balvu pagasts un Balvu pilsēta,

—	Daugavpils novada Nīcgales, Kalupes, Dubnas un Višķu pagasts,

—	Garkalnes novada daļa, kas atrodas uz dienvidaustrumiem no autoceļa A2,

—	Gulbenes novada Beļavas, Galgauskas, Jaungulbenes, Daukstu, Stradu, Litenes, Stāmerienas, Tirzas, Druvienas, Rankas, Lizuma un Lejasciema pagasts un Gulbenes pilsēta,

—	Ikšķiles novada Tīnūžu pagasta daļa, kas atrodas uz ziemeļrietumiem no autoceļa P10,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Krimuldas novada Krimuldas pagasta daļa, kas atrodas uz dienvidrietumiem no autoceļa V89 un V81, un Lēdurgas pagasta daļa, kas atrodas uz dienvidrietumiem no autoceļa V81 un V128,

—	Limbažu novada Vidrižu pagasts,

—	Preiļu novada Preiļu, Aizkalnes un Pelēču pagasts un Preiļu pilsēta,

—	Raunas novada Drustu pagasts,

—	Rēzeknes novada Feimaņu pagasta daļa, kas atrodas uz dienvidiem no autoceļa V577 un Pušas pagasta daļa, kas atrodas uz dienvidrietumiem no autoceļa V577 un V597,

—	Riebiņu novada Riebiņu un Rušonas pagasts,

—	Ropažu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa P10,

—	Rugāju novada Rugāju pagasts,

—	Salaspils novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novada Siguldas pagasts un Allažu pagasta daļa, kas atrodas uz ziemeļiem no autoceļa P3, un Siguldas pilsēta,

—	Smiltenes novada Launkalnes, Variņu un Palsmanes pagasts,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Vārkavas novads.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Biržų rajono savivaldybė: Vabalninko, Papilio ir Širvenos seniūnijos,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė: Bukonių, Dumsių, Jonavos miesto, Kulvos, Rūklos, Šilų, Upninkų, Užusalio seniūnijos ir Žeimių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr 144 ir į rytus nuo kelio Nr 232,

—	Kauno rajono savivaldybė: Babtų, Čekiškės ir Vandžiogalos seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Pelėdnagių, Pernaravos seniūnijos ir Josvainių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr 3514 ir Nr 229,

—	Kupiškio rajono savivaldybė: Alizavos ir Kupiškio seniūnijos,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Karsakiškio, Miežiškių, Naujamiesčio, Paįstrio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Upytės, Vadoklių, Velžio seniūnijos ir Krekenavos seniūnijos dalis į rytus nuo Nevėžio upės,

—	Pasvalio rajono savivaldybė: Daujėnų, Krinčino, Pasvalio apylinkių, Pasvalio miesto ir Pumpėnų seniūnijos,

—	Varėnos rajono savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie podlaskim:

—	powiat grajewski,

—	powiat moniecki,

—	gminy Czyże, Białowieża, Hajnówka z miastem Hajnówka, Narew, Narewka i części gminy Czeremcha i Kleszczele położone na zachód od drogi nr 66 w powiecie hajnowskim,

—	gminy Drohiczyn, Mielnik, Milejczyce, Nurzec-Stacja, Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim.

w województwie mazowieckim:

—	gminy Platerów, Sarnaki, Stara Kornica i Huszlew w powiecie łosickim,

—	gmina Korczew w powiecie siedleckim.

w województwie lubelskim:

—	gminy Kodeń, Konstantynów, Janów Podlaski, Leśna Podlaska, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie i Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim.

—	powiat miejski Biała Podlaska,

—	gminy Radzyń Podlaski i Kąkolewnica w powiecie radzyńskim,

—	gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

—	gmina Podedwórze w powiecie parczewskim.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	visa Sardinijos teritorija.

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 211

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. rugpjūčio 17d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. sausio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1475 dėl keraminių čerpių, kurioms taikomas standartas EN 1304, su atsparumu šalčiui susijusių eksploatacinių savybių klasifikacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ( 1 )	1
	*	2017 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1476 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	3
	*	2017 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1477, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1051/2009 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	6
	*	2017 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1478, kuriuo dėl institucijos, įgaliotos išduoti dokumentus ir sertifikatus Argentinoje, iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1439/95 I priedas, Reglamento (EB) Nr. 748/2008 III priedas ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 593/2013 III priedas	8
	*	2017 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1479, kuriuo dėl intervencinių atsargų realizavimo pagal maisto paskirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1240	10
	*	2017 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1480, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas laikinasis antidempingo muitas	14
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1481, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 5589) ( 1 )	46

		Klaidų ištaisymas
	*	2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/2095, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų, klaidų ištaisymas ( OL L 326, 2016 12 1 )	58


	(1) Tekstas svarbus EEE.