(1)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas įpareigojimas iškrauti visą rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvų laimikį, o Viduržemio jūroje – taip pat tam tikrų rūšių, kurioms taikomas mažiausias leidžiamas iškrauti dydis, žuvų laimikį (įpareigojimas iškrauti laimikį). To reglamento 15 straipsnio 1 dalis taikoma žvejybos veiklai, vykdomai Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso trečiųjų šalių jurisdikcijai;

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2007 (2) nustatytos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) (3), prie kurios Sąjunga prisijungė 1978 m., reguliuojamame rajone taikytinos apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonės. Tam tikromis NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis nustatytas įpareigojimas išmesti į jūrą sužvejotas tam tikrų rūšių, kurioms turėtų būti taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvis ir jų priegaudą;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tarptautiniams įsipareigojimams Sąjungos teisėje įgyvendinti skirtus deleguotuosius aktus, įskaitant pirmiausia nuo įpareigojimo iškrauti laimikį nukrypti leidžiančias nuostatas;

(4)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/98 (4) yra nustatytos nuo įpareigojimo iškrauti laimikį, kuris taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d., nukrypti leidžiančios nuostatos sužvejojamoms paprastosioms stintenėms ir jų priegaudai, kurios, laikantis NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių, turi būti išmetamos į jūrą;

(5)

ne vėliau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas kitų rūšių žuvims, pagal kurias apibrėžiama žvejyba, įskaitant NAFO reguliuojamame rajone sužvejojamų rūšių žuvis;

(6)

remiantis NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių 5 straipsniu, kai kuriems NAFO reguliuojamame rajone sužvejojamiems ištekliams taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, išskyrus šiaurinių paprastųjų krevečių išteklius NAFO 3M kvadrate – čia žvejyba valdoma taikant pastangų paskirstymą;

(7)

NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių 6 straipsnyje nustatyti apribojimai, taikomi laive laikomai išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio arba pastangų apribojimai, priegaudai, jei tie ištekliai sužvejoti kaip priegauda vykdant kitą žvejybą. NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių 6 straipsnio 3 dalies d punkte, kuris įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad, jei galioja žvejybos draudimas, laive laikomų rūšių žuvų, kurios priskiriamos priegaudai, kiekis negali viršyti 1 250 kg arba 5 %, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis;

(8)

be to, NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių 14 straipsnyje, kuris įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 10 straipsniu, nustatyta, kad nė viename laive nelaikomos žuvys, mažesnės nei taikomas mažiausias leidžiamas iškrauti dydis, ir kad tokios žuvys nedelsiant paleidžiamos į jūrą;

(9)

NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių I.A priede pateikta visų NAFO išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, metinių kvotų lentelė;

(10)

visais šiais NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių 5, 6 ir 14 straipsniais nustatomas įpareigojimas į jūrą išmesti tokį sužvejotų žuvų kiekį, kuriuo viršijami nustatyti sužvejojamo kiekio arba priegaudos apribojimai. NAFO reguliuojamame rajone žvejojantys Sąjungos laivai vykdo šių NAFO valdomų išteklių žvejybą: menkių (2J3KL, 3M ir 3NO kvadratuose), raudonųjų plekšnių (3L ir 3NO kvadratuose), amerikinių paltusinių plekšnių (3M ir 3LNO kvadratuose), šiaurinių trumpačiuptuvių kalmarų (3 ir 4 parajoniuose), geltonuodegių plekšnių (3LNO kvadratuose), juodųjų paltusų (3LMNO kvadratuose), rombinių rajų (3LNO kvadratuose), jūrinių ešerių (3LN, 3M, 3O kvadratuose, 2 parajonyje ir 1F bei 3K kvadratuose), balkšvųjų siūlapelekių vėgėlių (3NO kvadratuose) ir šiaurinių paprastųjų krevečių (3LNO kvadratuose). Siekiant užtikrinti Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, o žvejams suteikti teisinį tikrumą, būtina paaiškinti atvejus, kuriais įpareigojimas iškrauti laimikį neturėtų būti taikomas;

(11)

tikslinga pataisyti NAFO rajono, kuriam numatytos taikyti Deleguotajame reglamente (ES) 2015/98 nustatytos priemonės, sąvoką – terminą „NAFO konvencijos rajonas“ tame reglamente pakeisti terminu „NAFO reguliuojamas rajonas“;

(12)

todėl Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/98 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(13)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po jo paskelbimo,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

Reglamento (ES) 2015/98 III skyrius pakeičiamas taip:

(1)

2013 m. liepos 1 d. Kroatija įstojo į Europos Sąjungą;

(2)

rengdamasi 2013 m. liepos 1 d. įstoti į Europos Sąjungą, Kroatija paprašė, kad nacionalinis jos pripažintų vyninių vynuogių veislių sąrašas būtų įtrauktas į vyninių vynuogių veislių pavadinimų, kuriuos sudaro geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašą, tuo metu išdėstytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002 (2) II priede, o dabar – Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 (3) XV priede. Remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (4) Komisija Kroatijai pranešė, kad nacionalinis veislių sąrašas neturi būti tvirtinamas Sąjungos lygmeniu ir kad kiekviena valstybė narė pati priima sprendimą dėl savo sąrašo. Komisija taip pat pranešė Kroatijai, kad, remiantis per ankstesnius stojimus taikyta praktika, visų pirma susijusia su Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1429/2004 (5), kuriuo iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 753/2002 II priedas, Kroatijos vyninių vynuogių veislių pavadinimai į Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo sąrašą bus įtraukti po įstojimo. Remdamasi gauta informacija Kroatija išbraukė šį prašymą iš savo derybinės pozicijos punktų;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedas buvo iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 753/2013 (6), visų pirma į jį įtraukiant vyninių vynuogių veislių pavadinimus, kurie tradiciškai naudojami parduodant Kroatijos teritorijoje pagamintus vynus, kuriuos sudaro arba kuriuose yra Sąjungoje saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, kad jie galėtų būti ir toliau nurodomi Kroatijos vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda etiketėse. Atsižvelgiant į šį Slovėnijai opų klausimą, vyninių vynuogių veislės ‘Teran’ pavadinimas – Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ (PDO-SI-A1581) homonimas – į šį reglamentą nebuvo įtrauktas laukiant, kol Kroatija ir Slovėnija suderins savo poziciją;

(4)

Kroatija apribojo savo paraišką ir paprašė, kad vyninių vynuogių veislės ‘Teran’ pavadinimą jai būtų leista naudoti tik vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ (PDO-HR-A1652). Nepaisant prašymo pavadinimą leisti naudoti ribotoje teritorijoje ir visų Komisijos pastangų, Kroatijai ir Slovėnijai nepavyko rasti kompromisinio sprendimo;

(5)

nepaisant Komisijos pastangų suderinti Kroatijos ir Slovėnijos pozicijas, derybomis pagrįsto sprendimo priimti nepavyko. Patikrinus Komisijos turimą informaciją apie esamą ženklinimo tvarką, susijusią su vyninių vynuogių veisle ‘Teran’, šios veislės pavadinimą reikėtų įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo A dalį, šalia saugomos kilmės vietos nuorodos „Hrvatska Istra“;

(6)

tačiau atsižvelgdama į Slovėnijos išreikštas abejones dėl vartotojų suklaidinimo pavojaus ir ieškodama visus susijusius gamintojus galinčio tenkinti bei atitinkamų valstybių narių palaikomo sprendimo Komisija mano, kad reikėtų paaiškinti, kokiomis sąlygomis veislės ‘Teran’ pavadinimas gali būti nurodomas produktų, kuriems taikoma minėta kilmės vietos nuoroda, etiketėse, atsižvelgiant į sąlygas, kurias pati Kroatija ketina nustatyti savo gamintojams;

(7)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 607/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

su vyninių vynuogių veislės ‘Teran’ pavadinimo naudojimu susijęs Kroatijos įtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo A dalį turėtų įsigalioti jos įstojimo dieną, t. y. 2013 m. liepos 1 d., nes Kroatijos paraiška buvo pateikta iki tos datos, vyninių vynuogių veislės ‘Teran’ pavadinimas jai stojant buvo tradiciškai naudojamas parduodant Kroatijos teritorijoje pagamintus vynus, o šio reglamento priėmimas buvo atidėtas tik laukiant derybomis suderinto sprendimo. Dėl tų pačių priežasčių tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatą, taikomą vynams, pagamintiems iki šio reglamento įsigaliojimo,

(1)

Direktyvos 2014/53/ES 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad eksploatavimo pradžios apribojimų ar reikalavimų naudoti su leidimais atvejais ant pakuotės pateikta informacija turi leisti nustatyti valstybę narę ar valstybės narės geografinę vietovę, kurioje yra eksploatavimo pradžios apribojimų ar reikalavimų naudoti su leidimais, ir kad tokia informacija įtraukiama į radijo įrenginiams skirtas instrukcijas;

(2)

vadovaudamasi Direktyvos 2014/53/ES 10 straipsnio 10 dalimi, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kaip pateikti 10 straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją;

(3)

tie įgyvendinimo aktai priimami pagal patariamąją procedūrą, nurodytą Direktyvos 2014/53/ES 45 straipsnio 2 dalyje;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Telekomunikacijų atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2014/53/ES 45 straipsnį, nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080 (3) pradedamas nugriebto pieno miltelių pardavimas konkurso tvarka;

(2)

atsižvelgiant į vienuoliktojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse paraiškas, nereikėtų nustatyti mažiausią pardavimo kainą;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

pagal Bendrųjų veiksmų 2008/851/BUSP 6 straipsnio 1 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti atitinkamus sprendimus dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo, ES pajėgų vado (toliau – ES pajėgų vadas) skyrimo;

(2)

2017 m. vasario 21 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/321 (2), kuriuo kontradmirolas Rafael FERNÁNDEZ-PINTADO MUÑOZ-ROJAS paskirtas ES pajėgų vadu;

(3)

ES operacijos vadas rekomendavo nuo 2017 m. liepos 27 d. naujuoju ES pajėgų vadu vietoj kontradmirolo Rafael FERNÁNDEZ-PINTADO MUÑOZ-ROJAS paskirti kontradmirolą Fabio GREGORI;

(4)

2017 m. birželio 27 d. ES karinis komitetas pritarė tai rekomendacijai;

(5)

todėl Sprendimas (BUSP) 2017/321 turėtų būti panaikintas;

(6)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus,

(1)

kai darnusis standartas, kurio nuorodiniai žymenys buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, apima vieną ar daugiau Europos Parlamento arba Tarybos direktyvos 2014/35/ES (2) I priede nustatytų saugos reikalavimų, laikomasi prielaidos, kad pagal šį standartą sukonstruotas elektros įrenginys, skirtas naudoti tam tikrose įtampos ribose, atitinka šiuos saugos reikalavimus;

(2)

2014 m. birželio mėn. Vokietija ir 2014 m. liepos mėn. Norvegija pateikė oficialius protestus dėl standarto EN 60335-2-9:2003 „Buitiniai ir panašios paskirties elektriniai prietaisai. Sauga. 2-9 dalis. Ypatingieji reikalavimai, keliami kepintuvams, skrudintuvams ir panašiems kilnojamiesiems kepimo prietaisams“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais standartu A13:2010;

(3)

Vokietijos ir Norvegijos oficialiuose protestuose nurodyta, kad standarto 11 skirsnyje „Šildymas“ numatytos nepakankamos nuostatos dėl liečiamų nefunkcinių paviršių temperatūros ribų. Standarte visų pirma numatyta keletas išimčių dėl temperatūros ribų, kuriomis remdamasis gamintojas, atsižvelgdamas į prietaiso dydį, modelį arba paviršiaus dalį, temperatūros ribas gali padvigubinti arba jų visai nesilaikyti ir turi tai nurodyti tik įspėjimu arba ženklu. Šiuo atžvilgiu standarto 7.1 skirsnyje reikalaujama tik pateikti įspėjimą aukščiausią temperatūrą pasiekiančio paviršiaus ribines temperatūros vertes viršijančių dalių plote. Įspėjamojo ženklo spalvos gali skirtis nuo tarptautinių įspėjamųjų spalvų, o tai gali klaidinti vartotojus. Be to, dėl nevienareikšmių reikalavimų pagal šį standartą, jis gali būti aiškinamas kaip suteikiantis galimybę tam tikrose konkretaus gaminio vietose nematuoti temperatūros kilimo, ir dėl to gali būti nesilaikoma visam gaminiui pagal standartą taikomų temperatūros ribinių verčių arba jos gali padvigubėti. Todėl išlieka pavojus, kad žmonės ir naminiai gyvūnai gali nudegti, ir pagal patį standartą negalima daryti prielaidos, kad laikomasi Direktyvos 2014/35/ES reikalavimų;

(4)

Žemos įtampos direktyvos darbo grupei, kurią sudaro sektorių ekspertai, kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais išnagrinėjus standartą EN 60335-2-9:2003 su paskutiniais pakeitimais, padarytais standartu A13:2010, Komisija ir dauguma valstybių narių ekspertų pritarė Vokietijos ir Norvegijos pateiktiems argumentams. Todėl buvo padaryta išvada, kad standartas neatitinka esminių saugos reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2014/35/ES I priedo 1 punkto c papunktyje, kartu su to priedo 2 punkto b papunkčiu;

(5)

atsižvelgiant į tobulintinus saugos aspektus, kol standartas nebus tinkamai persvarstytas, standarto EN 60335-2-9:2003 su paskutiniais pakeitimais, padarytais standartu A13:2010, nuorodiniai žymenys Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų būti skelbiami nustatant atitinkamą apribojimą, reiškiantį, kad konkrečių standarto dalių laikymasis nereiškia atitikties prielaidos,

(1)

kaip nurodyta Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ standartizacija turi didelę reikšmę. Keliose strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėse iniciatyvose pabrėžta savanoriškos standartizacijos svarba produktų ar paslaugų rinkose, kad būtų užtikrintas produktų ir paslaugų suderinamumas bei sąveikumas, skatinama technologinė plėtra ir remiamos inovacijos;

(2)

standartai yra labai svarbūs Europos konkurencingumui ir nepaprastai reikalingi inovacijoms ir pažangai. Komisija pabrėžė jų svarbą imdamasi naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką (2) ir skaitmeninę bendrąją rinką (3) ir pagal kurias standartizacijos ir sąveikumo svarba kuriant Europos skaitmeninę ekonomiką padidinama priėmus komunikatą dėl bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetų (4), kuriame išdėstytas išsamus strateginis ir politinis požiūris į prioritetinių IRT technologijų, kurios yra itin svarbios bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui, standartizaciją;

(3)

skaitmeninėje visuomenėje užtikrinti tinklų ir sistemų sąveikumą be standartizacijos priemonių neįmanoma. Komisijos komunikate „Strateginė Europos standartų vizija. Tolesni tvaraus Europos ekonomikos augimo iki 2020 m. skatinimo ir spartinimo veiksmai“ (5) pripažįstamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities standartizacijos savitumas, nes sprendimai, taikomosios programos ir paslaugos dažnai būna parengti pasaulinių IRT forumų ir konsorciumų, kurie tapo pirmaujančiomis IRT standartus rengiančiomis organizacijomis;

(4)

Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 siekiama modernizuoti ir patobulinti Europos standartizacijos sistemą. Juo nustatoma sistema, pagal kurią Komisija gali nuspręsti identifikuoti svarbiausias ir plačiausiai pripažintas IRT technines specifikacijas, parengtas ne Europos, tarptautinių ar nacionalinių standartizacijos organizacijų. Suteikus galimybę perkant aparatinę bei programinę įrangą ir informacinių technologijų paslaugas naudoti įvairiausias IRT technines specifikacijas, bus įmanoma užtikrinti prietaisų, paslaugų ir taikomųjų programų sąveikumą, viešojo administravimo institucijoms bus lengviau išvengti susisaistymo, kuomet, baigus galioti viešųjų pirkimų sutarčiai, perkantysis subjektas negali keisti tiekėjo, nes naudoja IRT nuosavybinius sprendimus, ir bus skatinama konkurencija sąveikių IRT sprendimų pasiūlos srityje;

(5)

kad IRT technines specifikacijas būtų galima nurodyti vykdant viešuosius pirkimus, jos turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytus reikalavimus. Atitiktis tiems reikalavimams valdžios institucijoms reiškia garantiją, kad IRT techninės specifikacijos yra parengtos vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos standartizacijos srityje pripažintais skaidrumo, atvirumo, nešališkumo ir sutarimo principais;

(6)

sprendimas dėl IRT specifikacijos identifikavimo turi būti priimtas pasikonsultavus su IRT standartizacijos srities Europos įvairių suinteresuotųjų šalių platforma, sukurta Komisijos sprendimu 2011/C 349/04 (6), ir kitaip pasitarus su šio sektoriaus ekspertais;

(7)

IRT standartizacijos srities Europos įvairių suinteresuotųjų šalių platforma įvertino šias technines specifikacijas: Žiniatinklio konsorciumo (angl. World Wide Web Consortium, W3C) parengtus Paprastąją žinių organizavimo sistemą (angl. Simple Knowledge Organisation System, toliau – SKOS) ir Išteklių aprašymo modelį 1.0 ir 1.1 (angl. Resource Description Framework, toliau – RDF 1.0 ir 1.1); Struktūrinės informacijos standartų tobulinimo organizacijos (angl. Organization for the Advancement of Structured Information Standards, OASIS) sukurtą Paslaugų metaduomenų skelbimo priemonę 1.0 (angl. Service Metadata Publisher, toliau – SMP 1.0); Interneto inžinerijos grupės (angl. Internet Engineering Task Force, IETF) sukurtus MIME grindžiamų saugių tarpusavio verslo duomenų mainų naudojant HTTP taikymo pareiškimą 2 (angl. MIME-Based Secure Peer-to-Peer Business Data Interchange Using HTTP, Applicability Statement 2), RFC 4130 (toliau – AS2) ir internacionalizuotuosius išteklių identifikatorius (angl. Internationalized Resource Identifiers), RFC 3987 (toliau – IRI); Mokslinių tyrimų duomenų aljanso (angl. Research Data Alliance, RDA) sukurtas technines specifikacijas Duomenų pagrindų ir terminijos modelį (angl. Data Foundation & Terminology Model), Nuolatinių identifikatorių informacijos tipų programų sąsają (angl. PID Information Types API), Duomenų tipų registrų modelį (angl. Data Type Registries Model) bei Praktinės politikos rekomendacijas (angl. Practical Policies recommendations), ir pateikė palankias rekomendacijas dėl jų identifikavimo, kad jas būtų galima nurodyti vykdant viešuosius pirkimus. Vėliau dėl platformos įvertinimo ir rekomendacijų konsultuotasi su sektoriaus ekspertais ir jie patvirtino palankias rekomendacijas dėl specifikacijų identifikavimo;

(8)

W3C sukurta technine specifikacija SKOS sudaromos sąlygos visuomenei internete struktūriškai naudotis neformaliomis žinių organizavimo sistemomis, siekiant organizuotai pateikti su pamatinių terminų reikšme ir derėjimu susijusias praktines žinias ir užtikrinti galimybę jas pasiekti. SKOS duomenų modeliu užtikrinamas standartinis ir nebrangus būdas esamas žinių organizavimo sistemas perkelti į semantinį saityną. SKOS taip pat teikia paprastą ir lengvai perprantamą kalbą naujoms žinių organizavimo sistemoms kurti ir jomis dalytis. Sistema gali būti naudojama viena arba derinama su formaliomis žinių vaizdavimo kalbomis, pvz., saityno ontologijos kalba (angl. Web Ontology language, OWL);

(9)

taip pat W3C sukurtas RDF 1.0 yra standartinis duomenų mainų saityne modelis, kurio funkcijos palengvina duomenų suliejimą net jei pamatinės schemos skiriasi ir kuris visų pirma palaiko galimybę laikui bėgant plėtoti schemas taip, kad nereikėtų pakeisti visų duomenų naudotojų. RDF 1.1 yra atgaliniu suderinamumu pasižyminti patobulinta RDF 1.0 versija, kurioje naudojami internacionalizuotieji identifikatoriai, tiksliai nustatomas duomenų tipų ir kalbų žymenų naudojimas literalams ir pateikiama naujų serializacijos formatų;

(10)

OASIS parengtoje techninėje specifikacijoje SMP 1.0 nustatomas paslaugų metaduomenų skelbimo keturių kampų tinkle, kuriame subjektai keičiasi verslo dokumentais naudodamiesi tarpinių tinklų sietuvų paslaugomis (kartais vadinamais prieigos taškais), protokolas. Kad sėkmingai išsiųstų verslo dokumentą keturių kampų tinkle, subjektas turi turėti galimybę sužinoti tokius esminius verslo dokumento gavėjo (galinio taško) metaduomenis, kaip dokumentų, kurie gali būti gaunami galiniame taške, tipus ir palaikomus persiuntimo būdus. Gavėjas užtikrina, kad tokie metaduomenys tinkle būtų prieinami kitiems subjektams, naudodamasis Paslaugų metaduomenų skelbimo priemonės paslauga. Specifikacijoje aprašomas Paslaugų metaduomenų skelbimo priemonės ir galinio taško informaciją sužinoti norinčio kliento keitimasis prašymo ir (arba) atsakymo informacija;

(11)

IETF parengtas AS2 yra vienas populiariausių metodų saugiai ir patikimai internetu persiųsti struktūrinius verslo duomenis. Jis iš esmės apima du kompiuterius – klientą ir serverį, – saityne palaikančius tiesioginį ryšį. Naudojant AS2 sukuriamas struktūrinių verslo duomenų „vokas“, kad būtų galima juos saugiai (naudojant skaitmeninius sertifikatus ir šifravimą) siųsti internetu. Keliose valstybėse narėse privačiojo bei viešojo sektorių organizacijos ir vyriausybės AS2 naudoja tiek išskirtiniais tiksliniais atvejais, tiek įgyvendindamos bendras infrastruktūros priemones, kuriomis palaikomas saugus pranešimų ir verslo dokumentų siuntimas;

(12)

IETF parengta IRI techninė specifikacija yra protokolo elementas, kuriuo praplečiama ASCII koduote grindžiama universaliųjų išteklių identifikatorių (URI) sistema, nes palaikomas gerokai didesnis ES lotyniško pagrindo abėcėlių ženklų rinkinys, apimantis raides, kurių nėra ASCII koduotėje arba kurioms naudojami kiti rašmenys (graikų, bulgarų);

(13)

Mokslinių tyrimų duomenų aljansas (RDA) – tarptautinė organizacija, kurios pagrindinės veiklos sritys yra infrastruktūros ir bendruomenių veiklos plėtojimas, taip pat rekomendacijų rengimas, siekiant sumažinti kliūčių dalytis ir keistis duomenimis ir visame pasaulyje spartinti duomenimis grindžiamų inovacijų diegimą. Identifikuotos keturios RDA techninės specifikacijos. RDA Duomenų pagrindų ir terminijos modelis yra pamatinis modelis, pagrindų terminijos bazinis žodynas ir paieškos priemonė, kuria užtikrinama, kad kalbėdami apie duomenis tyrėjai vartotų vienodus terminus. RDA Nuolatinių identifikatorių informacijos tipų programų sąsaja ir Nuolatinių identifikatorių tipų registras yra koncepcinis į tipus suskirstytos informacijos sisteminimo modelis, kad būtų galima tiksliau nustatyti nuolatinius identifikatorius, ir šios informacijos prieigos bendroji sąsaja. RDA Duomenų tipų registrų modelis – duomenų tipų modelis ir registras (duomenų MIME tipų), kad priemonėms būtų lengviau interpretuoti, rodyti ir apdoroti duomenis. RDA Praktinės politikos rekomendacijos yra automatiškai vykdomų patikimumo ir sąveikumo didinimo politikos priemonių rinkinys,

(1)

Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2016/948 (ECB/2016/16) (1) buvo sukurta bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP). Kartu su trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa, turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa ir viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa, BSPP yra išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu padėti grįžti prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(2)

siekiant bendros pinigų politikos, įskaitant TPP vykdymą, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema naudos siekdama įgyvendinti šią politiką vienodai visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(3)

2017 m. kovo 22 d. Valdančioji taryba nusprendė toliau tobulinti taisykles, taikytinas skolos priemonėms, kurias išleido veiklą nutraukiantys subjektai (angl. wind-down entities), siekiant užtikrinti nuoseklų jų vertinimą Eurosistemos pinigų politikoje vykdant TPP;

(4)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2016/948 (ECB/2016/16),

(1)

Sprendimu ECB/2014/40 (1) buvo sukurta trečioji padengtų obligacijų pirkimo programa (toliau – POPP3). Kartu su turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa, viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa, POPP3 yra išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu padėti grįžti prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(2)

siekiant bendros pinigų politikos, įskaitant TPP vykdymą, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema naudos siekdama įgyvendinti šią politiką vienodai visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(3)

2017 m. kovo 22 d. Valdančioji taryba nusprendė toliau tobulinti taisykles, taikytinas padengtų obligacijų emitentams, kurie yra veiklą nutraukiantys subjektai (angl. wind-down entities), siekiant užtikrinti nuoseklų jų vertinimą Eurosistemos pinigų politikoje vykdant TPP;

(4)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą ECB/2014/40,

(1)

Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/5 (ECB/2014/45) (1) buvo sukurta turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP). Kartu su trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa, viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa, TUVPPP yra išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu padėti grįžti prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(2)

siekiant bendros pinigų politikos, įskaitant TPP vykdymą, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema naudos siekdama įgyvendinti šią politiką vienodai visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(3)

2017 m. kovo 22 d. Valdančioji taryba nusprendė toliau tobulinti taisykles, taikytinas turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams (TUVP), kuriuos inicijavo veiklą nutraukiantys subjektai (angl. wind-down entities), siekiant užtikrinti nuoseklų jų vertinimą Eurosistemos pinigų politikoje vykdant TPP;

(4)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/5 (ECB/2014/45),

(1)

siekiant bendros pinigų politikos, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema naudoja siekdama įgyvendinti šią politiką vienodai valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(2)

2017 m. kovo 22 d. Valdančioji taryba nusprendė toliau tobulinti taisykles, taikytinas veiklą nutraukiantiems subjektams (angl. wind-down entities) Eurosistemos pinigų politikos sistemos kitų sandorio šalių kontekste, siekiant užtikrinti nuoseklų jų vertinimą naudojantis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis. Konkrečiai Valdančioji taryba nusprendė, kad būtų tinkama neleisti veiklą nutraukiantiems subjektams, kaip jie apibrėžti šiose gairėse, naudotis pinigų politikos operacijomis, kadangi pagrindinis šių subjektų tikslas nėra suderinamas su įprasta kredito įstaigų, kaip nuolatinių pinigų politikos dalyvių, veikla;

(3)

siekiant skaidrumo ir teisinio aiškumo, 2017 m. kovo 22 d. Valdančiosios tarybos sprendimas turėtų būti nedelsiant įtvirtintas privalomame teisės akte, papildančiame Europos Centrinio Banko gaires (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (1);

(4)

todėl Gairės (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) turėtų būti atitinkamai pakeistos,

1.

2 straipsnyje įterpiamas 99a punktas:

(*1)   2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)."

(*2)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).“;"

2.

55a straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

3.

158 straipsnyje įterpiama ši 3a dalis: