ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 165

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

60 metai
2017m. birželio 28d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

Pranešimas dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą įsigaliojimo

1

 

*

Pranešimas dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, įsigaliojimo

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2017 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1141, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas

2

 

*

2017 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1142, kuriuo dėl tam tikrų negyvūninių pašarų ir maisto produktų, kuriems taikoma sustiprinta importo oficialioji kontrolė, sąrašo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas ( 1 )

29

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2017 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2017/1143, kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Prancūzijos Respublikos pasiūlytas narys

36

 

*

2017 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1144 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 4136)

37

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

28.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/1


Pranešimas dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą įsigaliojimo

2016 m. lapkričio 25 d. Briuselyje pasirašytas Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimas pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą (1) įsigalios 2017 m. birželio 30 d.


(1)  OL L 108, 2017 4 26, p. 3.


28.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/1


Pranešimas dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, įsigaliojimo

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą (1), įsigalios 2017 m. liepos 1 d.


(1)  OL L 81, 2017 3 28, p. 3.


REGLAMENTAI

28.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/2


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/1141

2017 m. birželio 27 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 18 straipsnį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

2011 balandžio mėn. po antisubsidijų tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 405/2011 (2) (toliau – galutinis reglamentas) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms (PSJ), kurių KN kodai 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89, nustatė galutinį kompensacinį muitą.

(2)

Galutiniu reglamentu nustatytas įvairaus dydžio kompensacinis muitas: nuo 3,3 iki 4,3 % dydžio atrinktų eksportuojančių gamintojų, 4,0 % – neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių ir 4,3 % – visų kitų Indijos bendrovių importui.

(3)

2013 m. liepos mėn. po dalinės tarpinės peržiūros (toliau – tarpinė peržiūra) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 721/2013 (3) (toliau – keičiantis reglamentas) muitus, taikomus Indijos eksportuojančiam gamintojui „Viraj Profiles Limited“, Palgaras, Maharaštra ir Mumbajus, Maharaštra (toliau – „Viraj“), sumažino nuo 4,3 iki 0 %, o visoms kitoms bendrovėms – nuo 4,3 iki 4,0 %.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(4)

2015 m. birželio mėn. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė pranešimą apie artėjančią kompensacinių priemonių, taikomų Indijos kilmės PSJ, galiojimo termino pabaigą (4).

(5)

2016 m. sausio 28 d. Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“), atstovaujanti gamintojams, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų PSJ Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), pateikė prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (5) 18 straipsnį.

(6)

„Eurofer“ prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

1.3.   Inicijavimas

(7)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2016 m. balandžio 27 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.4.   Suinteresuotosios šalys

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime.

(9)

Be to, Komisija atskirai pranešė „Eurofer“, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų asociacijoms, žinomiems PSJ importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, taip pat Indijos Vyriausybei ir žinomiems Indijos eksportuotojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

1.4.1.   Atranka

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

1.4.1.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima ištirti per turimą laiką, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą.

(14)

Laikinai atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina apie 50 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(15)

Komisijai buvo pranešta, kad vienas Sąjungos gamintojas grupės narių tarpusavio pardavimą nurodė kaip pardavimą Sąjungai ir todėl buvo pakeistas kitu Sąjungos gamintoju. Taip pat buvo galutinai atrinkti gamintojai, kurie pagamina apie 50 % visos bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo apimties.

1.4.1.2.   Importuotojų atranka

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija pranešime apie inicijavimą paprašė visų importuotojų ir jiems atstovaujančių asociacijų pranešti apie save ir pateikti konkrečią reikalingą informaciją. Apie save pranešė du importuotojai.

1.4.1.3.   Eksportuojančių gamintojų atranka

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Indijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Pranešimo apie inicijavimą I priede nurodytą atrankai reikiamą informaciją pateikė keturiolika eksportuojančių gamintojų ir (arba) eksportuojančių gamintojų grupių, kurių eksportas sudaro maždaug 46 % viso PSJ importo iš Indijos į Sąjungą. Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus ir (arba) eksportuojančių gamintojų grupes, kurių nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimtis yra didžiausia (62 % visos bendradarbiaujančių bendrovių eksporto apimties), kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Indijos valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

1.4.1.4.   Naudotojai

(20)

Komisija pranešime apie inicijavimą paragino naudotojus, jiems atstovaujančias asociacijas ir vartotojams atstovaujančias organizacijas pranešti apie save ir bendradarbiauti. Apie save nepranešė nei Sąjungos naudotojai, nei jų asociacijos.

1.4.2.   Klausimynai ir tikrinamieji vizitai

(21)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(22)

Tai buvo Indijos Vyriausybė, trys atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai, trys atrinkti Sąjungos gamintojai, du 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyti importuotojai, „Eurofer“ ir kita Sąjungos gamintojų asociacija.

(23)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, „Eurofer“, Indijos Vyriausybė ir trys atrinkti Indijos eksportuojantys gamintojai.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant nustatyti subsidijavimo tęsimosi ar pasikartojimo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir tai, ar toliau taikant kompensacines priemones nebus prieštaraujama Sąjungos interesams.

(25)

Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį buvo surengti Indijos Vyriausybės patalpose Indijoje, Delyje, „Eurofer“ patalpose Belgijoje, Briuselyje, taip pat šių bendrovių patalpose:

a)

Sąjungos gamintojų:

Ugitech SA, Ižinas, Prancūzija,

Acerinox SA, Madridas, Ispanija,

A.I. Olarra SA, Bilbao, Ispanija.

b)

Eksportuojančių Indijos gamintojų:

Chandan Steel Limited, Mumbajus, Indija,

Isinox Steel Limited, Mumbajus, Indija,

Venus Group:

Hindustan Inox Ltd, Mumbajus, Indija,

Precision Metals, Mumbajus, Indija,

Sieves Manufactures Pvt. Ltd, Mumbajus, Indija,

Venus Wire Industries Pvt. Ltd, Mumbajus, Indija.

1.5.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(26)

Tyrimas dėl subsidijavimo bei daromos žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo atliekamas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(27)

Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(28)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris buvo apibrėžtas pradiniame tyrime, t. y. Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas (toliau – PSJ arba peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.2.   Panašus produktas

(29)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

nagrinėjamojo produkto,

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo produkto.

(30)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

3.   SUBSIDIJAVIMO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

3.1.   Įvadas

(31)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms subsidijavimas tęstųsi.

(32)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija nagrinėtos šios schemos, tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

 

Nacionalinės schemos

a)

Išankstinių leidimų schema (ILS);

b)

Sąlyginio apmokestinimo muitu schema (SAMS);

c)

Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS);

d)

Bemuičio importo leidimas (BIL);

e)

palūkanų mokesčio netaikymo eksporto kreditams schema;

f)

Eksporto kreditų schema (EKS);

g)

Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS);

h)

paskolų garantijos ir tiesioginis Indijos Vyriausybės lėšų pervedimas;

i)

Indijos eksportuojamų prekių schema (IEPS).

 

Regioninės schemos

j)

Lengvatų paketo schema (LPS);

k)

regioninės subsidijos.

(33)

Pirmiau a, c, d, g ir i punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susiję du užsienio prekybos politikos dokumentai: 2009–2014 m. užsienio prekybos politika (2009–2014 m. UPP) ir 2015–2020 m. užsienio prekybos politika (2015–2020 m. UPP). Pastarasis įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. Be to, 2009–2014 m. UPP ir 2015–2020 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustatė atitinkamai 2009–2014 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – 2009–2014 m. PV I) ir 2015–2020 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – 2015–2020 m. PV I). Procedūrų vadovai nuolat atnaujinami.

(34)

SAMS, nurodyta b punkte, yra pagrįsta 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai.

(35)

Palūkanų mokesčio netaikymo eksporto kreditams schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1974 m. Palūkanų mokesčių įstatymu.

(36)

EKS, nurodyta f punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) reguliuoja komercinių bankų veiklą eksporto kreditų srityje.

(37)

Paskolų garantijos ir tiesioginis Indijos Vyriausybės lėšų pervedimas, nurodyti h punkte, reglamentuojami Vyriausybės garantijų politikos aktais.

(38)

LPS, nurodytas j punkte, taikomas nuo 2013 m. balandžio 1 d., yra pagrįstas rezoliucija Nr. PSI–2013/(CR–54)/IND–8, priimta Maharaštros Vyriausybės pramonės, energijos ir darbo departamento.

(39)

Regioninių subsidijų schemos, nurodytos k punkte, administruojamos regionų Vyriausybių.

3.2.   Išankstinių leidimų schema (ILS)

3.2.1.   Teisinis pagrindas

(40)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.1.1–4.1.14 punktuose ir 2009–2014 m. PV I 4.1–4.30 skyriuose, taip pat 2015–2020 m. UPP 4.03–4.24 punktuose ir 2015–2020 m. PV I 4.05–4.52 skyriuose.

3.2.2.   Teisė naudotis schema

(41)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 42 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, be kita ko, skiriasi teisės naudotis schema taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS kasmetiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS vadinamojo tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2015–2020 m. UPP 7.02 punkte nurodytoms vadinamojo tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai vadinamojo tariamo eksporto lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

3.2.3.   Praktinis įgyvendinimas

(42)

ILS gali būti taikoma:

a)

fiziniam eksportui – tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečiam eksportuojamam produktui gaminti. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiamo importo apimtis ir eksporto prievolė, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį;

b)

kasmetiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiais ir susijusiais produktais), o ne su konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą;

c)

tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti ILS tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą;

d)

tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti prekes, kurias ketinama parduoti 2015–2020 m. UPP 7.02. punkto b–f, g, i ir j papunkčiuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip vadinamąjį tariamą eksportą. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tokias operacijas, kai tiekiamos prekės neišvežamos iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei prekės pagamintos Indijoje, pvz., prekių tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei;

e)

Išankstinio išleidimo įsakymas (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta 2015–2020 m. UPP 7.03 punkte (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui, sąlyginio apmokestinimo muitais ir (arba) muitų grąžinimo forma. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

f)

kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl vidaus akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis 2015–2020 m. UPP 7.03 punkte (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(43)

Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gavo lengvatų pagal pirmąją poschemę, t. y. ILS fiziniam eksportui. Todėl kompensuotinumo pagal kitas nenaudotas poschemes nustatyti nebūtina.

(44)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ bei naudoti specialią formą (2015–2020 m. PV I 4.47 ir 4.51 skyriai bei 4H priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 4H priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(45)

Dėl poschemės, kuria per peržiūros tiriamąjį laikotarpį naudojosi susijusios bendrovės, t. y. fizinio eksporto poschemės, Indijos Vyriausybė nustato leidžiamo importo ir eksporto prievolės apimtį bei vertę ir įrašo jas leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(46)

Importuojamos žaliavos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto prievolė turi būti įvykdyta per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(47)

Komisija nustatė, kad tarp importuojamų žaliavų ir eksportuotų galutinių produktų nėra glaudaus ryšio. Reikalavimus atitinkančios žaliavos taip pat importuotos ir naudotos kitiems produktams nei nagrinėjamasis produktas gaminti. Be to, licencijos įvairiems produktams gali būti grupuojamos. Tai reiškia, kad pagal ILS licenciją eksportuojant tam tikrą produktą gali būti suteikta teisė pagal tą pačią licenciją be muito importuoti žaliavas kitam produktui.

(48)

Tikrinamojo vizito metu vienas iš eksportuojančių gamintojų Komisijai patvirtino, kad dėl minėto aiškaus ryšio nebuvimo apie žaliavų suvartojimą pranešama remiantis SIN. Kitas schema besinaudojantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis turi atsekamumo sistemą, kurią taikant pagal schemą importuotos žaliavos atsekamos iki galutinio produkto. Tačiau bendrovė negalėjo pateikti jokio tos sistemos aprašymo jų vidiniuose dokumentuose. Sistemos auditas niekada nebuvo atliktas.

(49)

Vienas iš eksportuojančių gamintojų negalėjo parodyti jokių 4H priedėlių jų ILS licencijose. Kitas eksportuojantis gamintojas galėjo pateikti vieną 4H priedėlį, kuris nerodė jokių perviršinių atsisakytų išieškoti muitų. Tačiau iš 4H priedėlyje pateiktos atestuotojo apskaitininko ir Indijos Vyriausybės tikrinamojo apsilankymo metu patvirtintos deklaracijos teksto akivaizdu, kad atestuotasis apskaitininkas tikrina tik tai, ar duomenys atitinkamame 4H priedėlyje atitinka bendrovės įrašus. Be to, vienas eksportuojantis gamintojas patvirtino, kad atestuotasis apskaitininkas pagrindinį dėmesį skiria tam, ar eksporto prievolė atitinka leidžiamą importo apimtį kiekvienai SIN pagal atitinkamas licencijas. Jis neginčija ir nenagrinėja, ar faktinis suvartojimas atitinka atitinkamą SIN. Todėl atestuotasis apskaitininkas netikrina, ar patys įrašai rodo teisingą ir tinkamą importuotų be muito ir (arba) vidaus rinkoje įsigytų produktų suvartojimą ir panaudojimą. Taip pat svarbu pažymėti, kad per tikrinamąjį vizitą ir po jo Indijos Vyriausybė negalėjo pateikti Komisijai nė vienos 4H priedėlio formos, pateiktos jai atrinktų eksportuojančių gamintojų, kopijos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nė viena iš abiejų schema besinaudojančių bendrovių nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi atitinkamų UPP nuostatų.

3.2.4.   Išvada dėl ILS

(50)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jį taikant sumažėja muitų pajamos, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamasis eksportuotojas gauna naudos, nes padidinamas jo likvidumas.

(51)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis šios schemos teikiamomis lengvatomis.

(52)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti (pagrindinio reglamento II priedo 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, laikoma, kad peržiūrimojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio naudojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo, grindžiamo panaudotomis faktinėmis žaliavomis, nors tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(53)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

3.2.5.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(54)

Jeigu netaikomos leidžiamos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatyta ne tik kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė atsisakytų išieškoti muitų suma, kai įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(55)

Kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, teisė gauti lengvatą (t. y. eksportas pagal licenciją) ir lengvatos suteikimas (t. y. žaliavų importas be muito) yra menkai susiję. Teisė gauti lengvatą nebūtinai teikiama ir lengvatos suteikimas nebūtinai vykdomas tam tikra tvarka arba per tam tikrą laiko tarpą. Taigi gali būti, kad teisė gauti lengvatą įgyjama peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, bet susijusi lengvata suteikiama prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba jam pasibaigus. Be to, kai licencijos grupuojamos, pagal vieno produkto licenciją teisė gauti lengvatą gali būti perduota ir tokiu būdu lengvata suteikta tik dėl kito produkto.

(56)

Galutiniame reglamente pagal ILS skirtos subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais už visas pagal šią schemą pradinio tyrimo laikotarpiu importuotas medžiagas, naudotas visiems PSJ produktams. Ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai pradinio tyrimo laikotarpiu.

(57)

Du ILS naudojantys eksportuojantys gamintojai sutiko su Komisijos vertinimu, išdėstytu 55 konstatuojamojoje dalyje, ir patvirtino, kad nagrinėjamojo produkto eksportas jiems suteikė teisę gauti lengvatą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o dalis tos lengvatos buvo ar bus suteikta ne per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų patvirtino, kad dėl lydymo proceso atlikimo būdo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu negalima atmesti, kad iš žaliavų, importuotų pagal ILS licencijas dėl PSJ, buvo gauti kiti produktai, o iš žaliavų, importuotų pagal ILS licencijas dėl kitų produktų, buvo gauti PSJ. Todėl eksportuojantis gamintojas sutiko, kad vien tik nesurinktų už importą pagal ILS licencijas dėl PSJ muitų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjimas neatspindėtų faktinės lengvatos, pagal schemą suteiktos PSJ eksportui tuo laikotarpiu. Komisija neturėjo tinkamų duomenų, todėl negalėjo subsidijos sumos apskaičiuoti remdamasi importo muitais, nesurinktais už visas pagal minėtą schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuotas medžiagas, panaudotas PSJ, kaip tai buvo padaryta atliekant pradinį tyrimą.

(58)

Šiomis aplinkybėmis abi bendrovės sutiko apskaičiuoti subsidijos sumą remdamosi visomis pagal ILS licencijas įvykdytomis su nagrinėjamuoju produktu susijusiomis eksporto operacijomis, įformintomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kiekviena bendrovė pasiūlė metodiką, tinkamą atsižvelgiant į jų konkrečią situaciją (šiuo atveju priklausomai nuo žaliavų, importuotų nagrinėjamojo produkto gamybai, asortimento). Sutaupytą importuojamų žaliavų muito sumą galima patikimai apskaičiuoti naudojant SIN arba nagrinėjamojo produkto pridėtinės vertės pagal visas ankstesnes licencijas vidurkį. Komisija šias metodikas laikė tinkamomis ir joms pritarė.

(59)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(60)

Taigi Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 0,88 % (bendrovei „Chandan Steel Limited“) ir 1,56 % (bendrovei „Isinox Steel Limited“).

3.3.   Sąlyginio apmokestinimo muitu schema (SAMS)

3.3.1.   Teisinis pagrindas

(61)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

3.3.2.   Teisė naudotis schema

(62)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

3.3.3.   Praktinis įgyvendinimas

(63)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Sąlyginio apmokestinimo normas Indijos Vyriausybė nustatė įvairiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Jos taikomos nepriklausomai nuo to, ar importo muitai buvo faktiškai sumokėti, ar ne. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu SAMS norma buvo 1,9 % iki 2015 m. lapkričio 22 d., paskui 2 % iki 2016 m. vasario 10 d. taikant 3,2 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą, o vėliau – 2 %, taikant 4,3 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą

(64)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją (EGM), muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(65)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(66)

Sąlyginio apmokestinimo sumą galima naudoti bet kokiais tikslais.

(67)

Pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdoma eksporto prievolė.

(68)

Komisija nustatė, kad visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau naudojosi SAMS.

3.3.4.   Išvada dėl SAMS

(69)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto I papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo suma yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes tai tiesioginis Indijos Vyriausybės lėšų pervedimas. Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(70)

Eksportuojamų produktų sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Mokėjimas grynaisiais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti.

(71)

Per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybė tvirtino, kad sąlyginio apmokestinimo normos ir už žaliavas sumokėti muitai buvo deramai susieti. Taip yra todėl, kad nustatydama sąlyginio apmokestinimo muitu normas Indijos Vyriausybė atsižvelgia į medžiagų, naudotų kaip žaliavos gaminant produktą, vidutinį kiekį arba vertę ir vidutinę muitų, sumokėtų už žaliavas, sumą.

(72)

Tačiau Komisija nemano, kad pakanka tariamos sąlyginio apmokestinimo normų ir už žaliavas sumokėtų muitų sąsajos tam, kad schema atitiktų taisykles, nustatytas pagrindinio reglamento I priede, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Visų pirma, kredito suma nėra skaičiuojama atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas. Be to, nėra jokios patvirtintos sistemos arba tvarkos, kurią taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos (įskaitant jų kiekį ir kilmę) naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo I punkte ir II bei III prieduose. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Taigi, mokėjimas, kurį Indijos Vyriausybė atlieka tiesiogiai pervesdama lėšas produktus eksportavusiems eksportuotojams, turi būti laikomas tiesiogine Indijos Vyriausybės dotacija, kuri priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

3.3.5.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(74)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju manyta, kad gavėjui lengvata suteikta tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina sąlyginio apmokestinimo suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nesant patikimų priešingų įrodymų, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo lėšų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, sumai.

(75)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(76)

Taigi Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 1,02 % (bendrovei „Chandan Steel Limited“), 0,66 % (bendrovei „Isinox Steel Limited“) ir 1,82 % („Venus Group“).

3.4.   Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

(77)

Tyrimas atskleidė, kad ši schema buvo nutraukta ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteikta jokia lengvata, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

3.5.   Bemuičio importo leidimas (BIL)

(78)

Tyrimas atskleidė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteikta jokia lengvata pagal šią schemą, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

3.6.   Palūkanų mokesčio netaikymo eksporto kreditams schema

(79)

Tyrimas atskleidė, kad ši schema buvo nutraukta ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteikta jokia lengvata, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

3.7.   Eksporto kreditų schema (EKS)

(80)

Tyrimas atskleidė, kad šia schema peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi visi atrinkti eksportuojantys gamintojai. Tačiau nustačius, kad šios lengvatos nebuvo reikšmingos, tolesnis šios schemos kompensuotinumo vertinimas šio tyrimo tikslais buvo nebereikalingas.

3.8.   Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS)

(81)

Tyrimas atskleidė, kad šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojo visi atrinkti eksportuojantys gamintojai. Tačiau nustačius, kad šios lengvatos nebuvo reikšmingos, tolesnis šios schemos kompensuotinumo vertinimas šio tyrimo tikslais buvo nebereikalingas.

3.9.   Paskolų garantijos ir tiesioginis Indijos Vyriausybės lėšų pervedimas

(82)

Tyrimas atskleidė, kad nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų negavo paskolų garantijų ir tiesioginių Indijos Vyriausybės lėšų pervedimų, kurie būtų suteikę naudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, todėl tolesnio šių priemonių kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

3.10.   Indijos eksportuojamų prekių schema (IEPS).

3.10.1.   Teisinis pagrindas

(83)

Išsamus IEPS aprašymas pateiktas 2015–2020 m. UPP 3 skyriuje ir 2015–2020 m. PV I 3 skyriuje.

(84)

IEPS yra penkias kitas schemas (Tikslinių rinkų schemą, Tikslinių produktų schemą, Su rinka susietų tikslinių produktų schemą, Žemės ūkio infrastruktūros skatinimo sertifikatą ir Specialiąją žemės ūkio ir kaimo pramonės schemą (VKGUY)) pakeitusi schema.

3.10.2.   Teisė naudotis schema

(85)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

3.10.3.   Praktinis įgyvendinimas

(86)

Teisę naudotis šia schema turinčios bendrovės gali naudotis IEPS eksportuodamos konkrečius produktus į konkrečias šalis, kurios yra priskirtos A grupei (tradicinės rinkos, įskaitant visas ES valstybes nares), B grupei (besiformuojančios rinkos ir tikslinės rinkos) ir C grupei (kitos rinkos). Kiekvienai grupei priskiriamos šalys ir produktai, kuriems nustatytos atitinkamos lengvatinės normos, išvardyti 2015–2020 m. UPP 3B priedėlio atitinkamai 1 ir 2 lentelėse. Iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos įvairių rinkų skirstymas buvo panaikintas ir schema tapo prieinama visiems.

(87)

Lengvata suteikiama muito kredito, kuris atitinka eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, forma. PSJ atveju nustatyta, kad peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžioje ši procentinė dalis buvo 2 % už eksportą į B grupės šalis ir 0 % už eksportą į A ir C grupės šalis. Kaip jau minėta 86 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje skirstymas į šalių grupes buvo panaikintas, o 2 % dydis pradėtas taikyti visoms šalims. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(88)

Muito kreditai pagal IEPS gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 18 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami: i) muitams už importuojamas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti; ii) akcizams už šalies vidaus rinkoje įsigytas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti ir iii) mokesčiui už paslaugų pirkimą sumokėti.

(89)

Prašymą lengvatoms pagal IEPS gauti reikia pateikti internetu Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainėje. Kartu su prašymu internete reikia pateikti susijusius dokumentus (važtaraščius, banko pažymas apie eksporto pajamų panaudojimą ir pristatymo patvirtinimą). Susijusi Indijos Vyriausybės regioninė institucija patikrinusi dokumentus suteikia muito kreditą. Jei eksportuotojas pateikia susijusius dokumentus, regioninė institucija negali savo nuožiūra nesuteikti muito kreditų.

(90)

Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gavo naudos iš IEPS.

3.10.4.   Išvada dėl IEPS

(91)

IEPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. IEPS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. IEPS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(92)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad IEPS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(93)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios nustatytos sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis IEPS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti lengvatą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis IEPS. Be to, eksportuotojas gali naudoti IEPS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

3.10.5.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(94)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju manyta, kad gavėjui lengvata suteikta tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija.

(95)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(96)

Todėl Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 1,31 % (bendrovei „Chandan Steel Limited“), 1,33 % (bendrovei „Isinox Steel Limited“) ir 1,00 % („Venus Group“).

(97)

Po atskleidimo viena šalis teigė, kad kompensuojama turėtų būti tik lengvata, suteikta apskaičius pardavimus į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau, kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis. Subsidijos suma, paskirstyta eksporto į Sąjungą apyvartai, buvo vėliau kompensuota.

3.11.   Maharaštros lengvatų paketo schema (LPS)

(98)

Tyrimas atskleidė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteikta jokia lengvata pagal šią schemą, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

3.12.   Regioninės subsidijos

(99)

Tyrimas atskleidė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteikta jokia lengvata pagal šias schemas, todėl tolesnio jų kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

3.13.   Kompensuotinų subsidijų sumos

(100)

Remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatyta kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra tokia:

1 lentelė

Kompensuotinos subsidijos

SCHEMOS

BENDROVĖS

ILS (%)

SAMS (%)

IEPS (%)

Iš viso (%)

Chandan Steel Limited

0,88

1,02

1,31

3,21

Isinox Steels Limited

1,56

0,66

1,33

3,55

Venus Group

netaikoma

1,82

1,00

2,82

Šaltinis: tyrimas

(101)

Bendra subsidijų suma viršija pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

3.14.   Išvados dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės

(102)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi Komisija nagrinėjo, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui subsidijavimas tęstųsi.

(103)

Kaip nurodoma 31–101 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto eksportuotojai Indijoje ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų kompensuojamu subsidijavimu.

(104)

Pagal subsidijų schemas teikiamos lengvatos toliau taikomos ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios lengvatos būtų panaikintos. Vis dėlto subsidijavimas pagal SAMS ir IEPS peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Subsidijų norma ir ribinė suma pagal SAMS padidėjo, o IEPS, kuri buvo taikoma eksportui į grupę šalių peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžioje (neįtraukiant valstybių narių), pradėta taikyti visoms šalims jo pabaigoje. Pastarasis pokytis padidino eksporto į Sąjungą patrauklumą.

(105)

Nors PSJ eksporto į Sąjungą kainos yra panašios į trečiųjų šalių rinkų kainas, visi atrinkti eksportuojantys gamintojai turi didelius nepanaudotus pajėgumus – nuo 14 iki 66 % Visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (pagaminančių maždaug 46 % viso PSJ importo iš Indijos į Sąjungą) pajėgumų panaudojimas yra maždaug 42 % Vien šių gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudaro maždaug 156 000 metrinių tonų, t. y. apie 50 % viso Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Laikant, kad šis skaičius neapima eksportuojančių gamintojų, pagaminančių kitus 54 % viso PSJ importo iš Indijos į Sąjungą, ir tų Indijos gamintojų, kurie neeksportuoja į Sąjungą, nepanaudotų pajėgumų, tai yra konservatyvus įvertis vertinant visus Indijos nepanaudotus pajėgumus.

(106)

Pagal Indijos 2017 m. nacionalinės plieno politikos projektą Indija buvo vienintelė didelės ekonomikos valstybė pasaulyje, kurioje plieno paklausa dar išaugo 5,3 % Nors atrinktų eksportuojančių gamintojų gamyba vidaus vartojimui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu svyruoja nuo 1 iki 17 % visos gamybos apimties, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pertekliniai pajėgumai siekia maždaug 58 % Todėl, net jei vidaus suvartojimo augimas buvo toks pats, kaip ir 2015 m., norint absorbuoti perteklinius pajėgumus jis turėtų tęstis daugelį metų.

(107)

Sąjungos rinka yra patraukli nepaisant galiojančių priemonių. Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai yra orientuoti į eksportą ir eksportuoja nuo 83 iki 99 % jų visos PSJ produkcijos. Nepaisant galiojančių priemonių atrinktiems eksportuojantiems gamintojams Sąjunga lieka svarbia eksporto kryptimi, kuri apima nuo 35 iki 53 % viso jų PSJ eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Jeigu priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad eksporto į Sąjungą apimtys, kurios jau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu yra reikšmingos, dar išaugtų. Be to, kaip aptarta 183 konstatuojamojoje dalyje, šią prielaidą gerai iliustruoja vieno eksportuojančio gamintojo, kurio muitas po tarpinės peržiūros 2013 m. buvo sumažintas iki 0 %, pavyzdys.

(108)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra subsidijavimo tęsimosi tikimybė.

4.   TIKIMYBĖ, KAD ŽALA TĘSIS ARBA PASIKARTOS

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(109)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino 25 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

4.2.   Pirminės pastabos

(110)

Žala buvo įvertinta remiantis gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies, užimtumo, našumo ir augimo tendencijomis, nustatytomis visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir kainų, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, galimybių padidinti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir atlyginimų tendencijomis, nustatytomis atrinktiems Sąjungos gamintojams.

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2013 m., vyravo palankios rinkos sąlygos, o PSJ suvartojimas Sąjungoje augo. Kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. po tarpinės peržiūros „Viraj“ taikytinas muitas buvo sumažintas iki 0 %.

4.3.   Sąjungos suvartojimas

(112)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sumuodama:

a)

patikrintus trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimus Sąjungoje;

b)

neatrinktų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimus, duomenys apie kuriuos buvo pateikti/nurodyti prašyme atlikti peržiūrą, ir patikrinus „Eurofer“ pateiktus duomenis; taip pat

c)

importo apimtį, kurią paskelbė Eurostatas.

(113)

Sąjungos PSJ suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (MT)

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Bendras Sąjungos suvartojimas (MT)

270 254

259 213

301 309

310 418

314 305

Indeksas (2012 m. = 100)

100

96

111

115

116

Šaltinis: Eurostatas, Eurofer ir klausimyno atsakymai

(114)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 16 %. Analizuojant kasmetinį suvartojimą matyti, kad 2012–2013 m. suvartojimas pirmiausia sumažėjo 4 %, o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos laipsniškai padidėjo 20 procentinių punktų arba daugiau kaip 55 000 tonų.

4.4.   Importas iš Indijos

4.4.1.   Importo iš Indijos apimtis ir rinkos dalis

(115)

Komisija nustatė PSJ importo iš Indijos į Sąjungą apimtį remdamasi Eurostato duomenimis ir importo rinkos dalimis, palygindama šias importo apimtis su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(116)

PSJ importo iš Indijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo iš Indijos apimtis (MT) ir rinkos dalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Importo iš Indijos apimtis (MT)

27 138

27 053

42 631

44 494

44 636

Indeksas (2012 m. = 100)

100

100

157

164

164

Importo iš Indijos rinkos dalis (%)

10

10

14

14

14

Indeksas (2012 m. = 100)

100

102

140

141

140

Šaltinis: Eurostatas

(117)

Importo iš Indijos į Sąjungą apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo – 64 % arba beveik 18 000 tonų. Analizuojant kasmetinę importo apimtį matyti, kad 2013 m. ji šiek tiek sumažėjo, 2014 m. padidėjo 57 procentiniais punktais ir 2015 m. bei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo dar 7 procentiniais punktais.

(118)

Iš pradžių 2012–2013 m. importas iš Indijos buvo stabilus, o Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3 %. Tarp 2013 m. ir peržiūros tiriamojo laikotarpio importas iš Indijos padidėjo 64 %, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 20 %. Importo iš Indijos augimas buvo didesnis nei Sąjungos suvartojimo augimas, todėl šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 10 iki 14 %.

4.4.2.   Importo iš Indijos kaina

(119)

Komisija naudojo Eurostato paskelbtas importo iš Indijos kainas.

(120)

PSJ importo iš Indijos į Sąjungą vidutinių kainų raida:

4 lentelė

Importo iš Indijos kainos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Importo iš Indijos kainos

(EUR/MT)

2 509

2 233

2 095

2 225

2 165

Indeksas (2012 m. = 100)

100

89

84

89

86

Šaltinis: Eurostatas

(121)

Importo iš Indijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 14 %, o labiausiai mažėjo 2012–2013 m. Jos 2013 m. sumažėjo 11 %, 2014 m. sumažėjo dar 5 procentiniais punktais, 2015 m. išaugo 5 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo 3 procentiniais punktais.

(122)

Nors šis mažėjimas vyko esant žaliavų kainų mažėjimo tendencijai, Komisija pažymėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė iš Indijos importuojamo vieneto kaina buvo gerokai mažesnė tiek už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą, tiek už vidutinę Sąjungos pramonės gamybos kainą, kaip nurodyta 9 lentelėje, todėl Sąjungos pardavimo kainoms buvo daromas didelis kainų spaudimas.

4.4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

(123)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

a)

atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, taip pat

b)

iš atrinktų Indijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(124)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(125)

Palyginus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 12 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas.

4.5.   Importas iš kitų šalių

(126)

Komisija nustatė importo į Sąjungą iš kitų šalių nei Indija apimtį remdamasi Eurostato duomenimis ir šio importo rinkos dalimis, palygindama importo apimtis su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(127)

PSJ importo į Sąjungą iš kitų šalių raida:

5 lentelė

PSJ importas iš kitų šalių

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Iš viso kitų šalių

Importo apimtis (MT)

22 035

19 243

20 326

20 367

20 262

Indeksas (2012 m. = 100)

100

87

92

92

92

Rinkos dalis (%)

8

7

7

7

6

Vidutinė kaina (EUR/MT)

4 395

4 171

4 178

4 236

4 145

Indeksas (2012 m. = 100)

100

95

95

96

94

Šveicarija

Importo apimtis (MT)

9 911

10 122

10 921

10 268

10 578

Indeksas (2012 m. = 100)

100

102

110

104

107

Rinkos dalis (%)

4

4

4

3

3

Vidutinė kaina (EUR/MT)

4 364

4 080

4 013

3 960

3 866

Indeksas (2012 m. = 100)

100

93

92

91

89

Ukraina

Importo apimtis (MT)

4 276

3 344

2 891

3 773

3 573

Indeksas (2012 m. = 100)

100

78

68

88

84

Rinkos dalis (%)

2

1

1

1

1

Vidutinė kaina (EUR/MT)

3 174

2 834

2 805

2 612

2 406

Indeksas (2012 m. = 100)

100

89

88

82

76

Kitos likusios šalys

Importo apimtis (MT)

7 849

5 777

6 514

6 327

6 111

Indeksas (2012 m. = 100)

100

74

83

81

78

Rinkos dalis (%)

3

2

2

2

2

Vidutinė kaina (EUR/MT)

5 099

5 103

5 065

5 651

5 646

Indeksas (2012 m. = 100)

100

100

99

111

111

Šaltinis: Eurostatas

(128)

Importo iš kitų nei Indija trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 8 %, palyginti su 64 % importo iš Indijos apimties padidėjimu.

(129)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų nei Indija šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 8 iki 6 %, o importo iš Indijos rinkos dalis padidėjo nuo 10 iki 14 %.

(130)

Importo iš dviejų po Indijos svarbiausių šalių rinkos dalys per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo: Šveicarijos rinkos dalis sumažėjo nuo 4 iki 3 %, o Ukrainos – nuo 2 iki 1 %.

(131)

Sąjungos suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjimas 16 % ir tuo pačiu Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas 3 % reiškia, kad importo iš Indijos rinkos dalis padidėjo ne tik Sąjungos pramonės, bet ir kito importo rinkos dalies sąskaita.

(132)

Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina mažėjo daug lėčiau nei importo iš Indijos kainos. Ji sumažėjo 6 %, o importo iš Indijos kainos – 14 %.

(133)

Importo iš Šveicarijos ir Ukrainos kainos buvo vidutiniškai žymiai didesnės už importo iš Indijos kainas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Be to, šios kainos nebūtinai gali būti tiesiogiai palyginamos, nes vidutinei kainai poveikio turi skirtingas produkto asortimentas.

(134)

Importo iš Šveicarijos (+ 7 %) ir Ukrainos (– 16 %), taip pat ir iš visų kitų trečiųjų šalių (– 8 %) apimtis apskritai nedidėjo taip daug, kaip importo iš Indijos apimtis (+ 64 %).

(135)

Importo iš Indijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 17 000 tonų, iš Ukrainos – sumažėjo apie 700 tonų, iš Šveicarijos – padidėjo apie 700 tonų ir iš visų kitų trečiųjų šalių (įskaitant Šveicariją ir Ukrainą) – apie 1 700 tonų.

(136)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į daug mažesnę importo iš Ukrainos ir Šveicarijos apimtį, palyginti su importo iš Indijos apimtimi, nėra požymių, kad dėl importo iš šių dviejų šalių Sąjungos pramonei būtų daryta žala.

(137)

Importo iš kitų nei Indija šalių (įskaitant Šveicariją ir Ukrainą) vidutinės kainos yra didesnės nei importo iš Indijos, o rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2 %.

4.6.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.6.1.   Bendrosios pastabos

(138)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį Komisija nagrinėjo subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei įvertindama visus ekonominius veiksnius, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjusius įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(139)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(140)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(141)

Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą, „Eurofer“ ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Vertinti visų Sąjungos gamintojų duomenys.

(142)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(143)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo reprezentatyvūs Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(144)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, kompensuotinų subsidijų sumos dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(145)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.6.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.6.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(146)

Visos Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Gamybos apimtis (MT)

285 000

269 000

314 000

325 000

326 000

Indeksas (2012 m. = 100)

100

94

110

114

114

Gamybos pajėgumai (MT)

475 000

470 000

491 000

494 000

493 500

Indeksas (2012 m. = 100)

100

99

103

104

104

Pajėgumų naudojimas (%)

60

57

64

66

66

Indeksas (2012 m. = 100)

100

95

107

110

110

Šaltinis: Eurostatas, Eurofer ir klausimyno atsakymai

(147)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 14 %. Atliekant kasmetinę gamybos apimties analizę matyti, kad ji 2013 m. pirmiausia sumažėjo 6 %, paskui 2014 m. palaipsniui padidėjo 16 procentinių punktų ir 2015 m. – dar 4 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu liko nepakitusi.

(148)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo 4 %.

(149)

Padidėjus ir gamybos apimčiai Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %.

4.6.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(150)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Pardavimo Sąjungoje apimtis (MT)

221 081

212 917

238 352

245 557

249 407

Indeksas (2012 m. = 100)

100

96

108

111

113

Rinkos dalis (%)

82

82

79

79

79

Indeksas (2012 m. = 100)

100

99

96

96

96

Šaltinis: Eurostatas, Eurofer ir klausimyno atsakymai

(151)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo maždaug 13 % arba daugiau nei 28 000 tonų, o tai yra mažiau už 16 % rinkos augimą, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(152)

Analizuojant kasmetinę pardavimo apimtį matyti, kad 2012–2013 m. ji pirmiausia sumažėjo 4 %, 2014 m. padidėjo 12 procentinių punktų, 2015 m. – 3 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 2 procentiniais punktais.

(153)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %: nuo 82 % 2012 ir 2013 m. iki 79 % tarp 2014 m. ir peržiūros tiriamojo laikotarpio.

4.6.2.3.   Augimas

(154)

Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 16 % arba daugiau nei 44 000 tonų. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 13 % arba daugiau kaip 23 000 tonų, tačiau nepaisant to Sąjungos rinkos dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais.

4.6.2.4.   Užimtumas ir našumas

(155)

Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Darbuotojų skaičius

2 150

2 150

2 150

2 150

2 150

Indeksas (2012 m. = 100)

100

100

100

100

100

Našumas (metrinių tonų vienam darbuotojui)

133

125

146

151

152

Indeksas (2012 m. = 100)

100

94

110

114

114

Šaltinis: Eurostatas, Eurofer ir klausimyno atsakymai

(156)

Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(157)

Padidėjus gamybai (14 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį taip pat padidėjo 14 %. Analizuojant kasmetinį našumą matyti, kad 2012–2013 m. jis pirmiausia sumažėjo 6 %, paskui 2014 m. padidėjo 16 procentinių punktų, 2015 m. – dar 4 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu liko nepakitęs.

4.6.2.5.   Subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo

(158)

Komisija nustatė, kad PSJ iš Indijos į Sąjungos rinką toliau buvo importuojamos subsidijuojama kaina. Indijai nustatytas subsidijų skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai viršijo de minimis lygį, kaip aprašyta 100 konstatuojamojoje dalyje.

(159)

Tai sutapo su importo iš Indijos kainų sumažėjimu 14 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti galiojančiomis kompensacinėmis priemonėmis, nes jos rinkos dalis sumažėjo 4 %, o jų pelningumas sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais.

4.6.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.6.3.1.   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(160)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR/MT)

3 190

2 832

2 804

2 680

2 482

Indeksas (2012 m. = 100)

100

89

88

84

78

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/MT)

3 012

2 772

2 681

2 561

2 459

Indeksas (2012 m. = 100)

100

92

89

85

82

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(161)

Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 22 % arba 2 482 EUR už toną. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad prisiderintų prie bendro pardavimo kainų PJS rinkoje mažėjimo.

(162)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo mažiau, t. y. 18 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs poveikio vieneto gamybos sąnaudų mažėjimui, buvo mažėjanti žaliavų kaina, taip pat padidėjęs darbo našumas.

4.6.3.2.   Darbo sąnaudos

(163)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR/darbuotojui)

51 304

52 672

54 130

54 393

52 462

Indeksas (2012 m. = 100)

100

103

106

107

103

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(164)

Vidutinės Sąjungos pramonės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik šiek tiek – 3 %.

4.6.3.3.   Atsargos

(165)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

Laikotarpio pabaigos atsargos (MT)

6 857

9 336

8 493

6 331

5 778

Indeksas (2012 m. = 100)

100

136

124

92

84

Laikotarpio pabaigos atsargos (gamybos procentine dalimi) (%)

6

8

7

5

5

Indeksas (2012 m. = 100)

100

134

114

85

77

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(166)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 16 % Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsargų lygis sudarė apie 5 % jų gamybos.

4.6.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(167)

Sąjungos pramonės pelningumą Komisija nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(168)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

PTL

ES pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelningumas (apyvartos dalis, %)

8,1

3,8

6,4

6,1

3,3

Indeksas (2012 m. = 100)

100

47

79

76

41

Grynųjų pinigų srautas (mln. EUR)

28,4

9,6

26,8

28,4

16,5

Indeksas (2012 m. = 100)

100

34

94

100

58

Investicijos (mln. EUR)

7,7

6,9

6,8

7,1

7,0

Indeksas (2012 m. = 100)

100

90

88

92

91

Investicijų grąža (%)

44

20

34

38

23

Indeksas (2012 m. = 100)

100

46

78

86

53

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(169)

Sąjungos pramonės pelningumas palaipsniui mažėjo nuo 8,1 % 2012 m. iki 3,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. sumažėjo 59 % Atliekant kasmetinę pelningumo analizę matyti, kad 2012–2013 m. jis sumažėjo net 53 %, 2014 m. padidėjo 32 procentiniais punktais, 2015 m. sumažėjo 3 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar sumažėjo net 35 procentiniais punktais.

(170)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas sumažėjo 42 %. Analizuojant kasmetinį pinigų srautą matyti nepastovi šio rodiklio raida. Matyti, kad 2012–2013 m. jis pirmiausia sumažėjo net 66 %, paskui 2014 m. padidėjo 60 procentinių punktų, 2015 m. sumažėjo 6 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar sumažėjo net 42 procentiniais punktais.

(171)

Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srauto didelį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 169 konstatuojamojoje dalyje.

(172)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės metinės investicijos į panašų produktą sumažėjo 9 % – nuo 7,7 mln. EUR 2012 m. iki 7,0 mln. EUR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(173)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Sąjungos pramonės investicijų į panašaus produkto gamybą ir pardavimą grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 47 %.

4.6.4.   Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(174)

Per tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(175)

Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4 %, jos pelnas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža nuolat mažėjo.

(176)

Ši neigiama raida sutapo su dideliu Sąjungos suvartojimo augimu (16 % per nagrinėjamąjį laikotarpį). Tuo pačiu laikotarpiu importas iš Indijos nuolat augo ir didėjo jo užimama Sąjungos rinkos dalis.

(177)

Šis subsidijuotas importas iš Indijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu priverstinai sumažino Sąjungos pramonės kainas 12 % (kainų spaudimo išdava). Faktiškai kainų spaudimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnis nei atliekant pradinį tyrimą, kai priverstinis kainų mažinimas buvo mažesnis nei 2 %.

(178)

Todėl Sąjungos pramonė, siekdama taip išvengti didesnio rinkos dalies praradimo, buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas. Dėl to, nors jos pelnas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir liko teigiamas (3,3 %), tačiau jis buvo mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas 9,5 % tikslinis pelnas.

(179)

Tuo pačiu laikotarpiu, kaip nurodyta 133 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų nei Indija šalių vidutinės kainos buvo didesnės nei importo iš Indijos, o rinkos dalis sumažėjo 2 %.

(180)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį ir peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir toliau patyrė žalą.

4.7.   Žalos tęsimosi tikimybė

(181)

Norint nustatyti žalos tęsimosi tikimybę, jei Indijai taikomos priemonės būtų panaikintos, Komisija analizavo šiuos veiksnius: Indijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Indijos eksportą į kitas šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(182)

Kaip nustatyta 105 konstatuojamojoje dalyje, konservatyviai įvertinta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijos nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiau nei 156 000 tonų, t. y. jau 50 % Sąjungos suvartojimo tuo pačiu laikotarpiu.

(183)

Komisija tai pat pažymėjo, kad 2013 m. po peržiūros, nurodytos 3 konstatuojamojoje dalyje, bendrovei „Viraj“ sumažinus muitą iki 0 %, šis gamintojas žymiai padidino savo dalį Sąjungos rinkoje.

(184)

Taigi nuo 2013 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Viraj“ produkcija užėmė didžiąją importo iš Indijos į Sąjungą dalį. Bendrovės „Viraj“ importas šiuo laikotarpiu patrigubėjo, o jo dalis išaugo daugiau nei 60 %.

(185)

Tuo pačiu laikotarpiu importo iš Indijos apimtis išaugo 64 %, o rinkos dalis Sąjungos rinkoje – 40 %. Tai įvyko daugiausia dėl to, kad gerokai padidėjo bendrovės „Viraj“ importas. Tai rodo padidėjusį Sąjungos rinkos patrauklumą Indijos gamintojams. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais, pelningumas – beveik 5 procentiniais punktais, o tai pablogino jos padėtį.

(186)

Indijos eksporto į kitas šalis kainų lygis buvo palyginamas su eksporto į Sąjungą kainų lygiu.

(187)

Panaikinus priemones bent dalis nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo (kaip aprašyta 105, 182 ir 183 konstatuojamosiose dalyse). Be to, kaip aprašyta 107 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai yra labai orientuoti į eksportą.

(188)

Dėl importo iš Indijos Sąjungos pardavimo kainos priverstinai sumažintos 12 %. Tai galimos importo iš Indijos kainos, jei priemonės būtų panaikintos, rodiklis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra tikimybė, kad, jei priemonės bus panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje gerokai padidės, todėl toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(189)

Todėl galima teigti, kad, jei nebebus taikomos priemonės, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins eksporto į Sąjungos rinką apimtį ir užimamą rinkos dalį, be to, veikiausiai bus importuojama subsidijuojamomis kainomis, dėl kurių bus gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

(190)

Taip bus didinamas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui ir finansinei padėčiai, toliau bloginant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(191)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad žala bus daroma toliau, jei priemonės būtų panaikintos.

5.   SĄJUNGOS INTERESAI

(192)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Indijai taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai.

(193)

Komisija nustatė Sąjungos interesus įvertindama visus susijusius interesus, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnio 2 dalį.

(194)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis subsidijavimas ir bus toliau daroma žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

5.1.   Sąjungos pramonės interesai

(195)

Kaip minėta 153 konstatuojamojoje dalyje, priemonės neapsaugojo Sąjungos pramonės nuo 4 % rinkos dalies praradimo per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(196)

Tuo pačiu 188 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti Indijai kompensacinių priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai pablogėtų.

(197)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Indijai Sąjungos pramonei būtų naudingas.

5.2.   Importuotojų interesai

(198)

Komisija nusiuntė klausimynus dviem bendradarbiaujantiems importuotojams. Kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas iš jų neatsakė ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Kiti importuotojai apie save nepranešė.

(199)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

5.3.   Naudotojų interesai

(200)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, joks naudotojas Sąjungoje po tyrimo inicijavimo nepranešė apie save ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą.

(201)

PSJ naudojami įvairioms paskirtims, įskaitant automobilių pramonę, buitinius prietaisus, medicinos ir laboratorinius prietaisus ir kt.

(202)

Be to, Komisija pradiniame tyrime nustatė, kad naudotojai yra tik tarpiniai dalyviai, kurie gamina ir tiekia komponentus minėtiems prietaisams.

(203)

Tokie naudotojai turi galimybę visiškai arba beveik visiškai dėl kompensacinio muito taikymo padidėjusios kainos dalį perkelti galutiniams naudotojams, nes pastariesiems tokių priemonių poveikis būtų nereikšmingas.

(204)

Šie duomenys buvo patvirtinti atliekant šią peržiūrą, nes tyrimas neatskleidė jokių duomenų, kurie paneigtų pradinius duomenis laikotarpiu po galiojančių priemonių nustatymo.

(205)

Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos nuo 2011 m., produktas naudotojams Sąjungoje ir toliau buvo tiekiamas, be kita ko, iš Indijos. Naudotojai nepateikė jokios informacijos, kad būtų kilę sunkumų rasti kitų tiekimo šaltinių, be to, atliekant tyrimą tokios informacijos taip pat negauta.

(206)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir pradinio tyrimo išvadomis, Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant priemones nebus padaryta reikšmingo neigiamo poveikio naudotojams.

5.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(207)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamiems Indijos kilmės PSJ tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

6.   KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

(208)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti savo pastabas po šio informacijos atskleidimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(209)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės PSJ taikytinos, galutiniu reglamentu su pakeitimais, padarytais keičiančiuoju reglamentu, nustatytos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(210)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos kompensacinio muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(211)

Visi prašymai taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (7), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(212)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Komiteto, įsteigto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį, nuomonę (8),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdorotiems nerūdijančio plieno strypams ir juostoms, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89, nustatomas galutinis kompensacinis muitas.

2.   Galutinio kompensacinio muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Muitas (%)

papildomas TARIC kodas

Chandan Steel Ltd., Mumbajus

3,4

B002

Venus Wire Industries Pvt. Ltd, Mumbajus,

Precision Metals, Mumbajus,

Hindustan Inox Ltd., Mumbajus,

Sieves Manufacturer India Pvt. Ltd., Mumbajus

3,3

B003

Viraj Profiles Limited, Palgaras, Maharaštra ir Mumbajus, Maharaštra

0

B004

Priede išvardytos bendrovės

4,0

B005

Visos kitos bendrovės

4,0

B999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2)  2011 m. balandžio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 405/2011, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms (OL L 108, 2011 4 28, p. 3).

(3)  2013 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 721/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 405/2011, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms (OL L 202, 2013 7 27, p. 2).

(4)  OL C 248, 2015 7 29, p. 4.

(5)  2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009 7 18, p. 93). Pagrindinis reglamentas yra kodifikuota šio reglamento redakcija.

(6)  OL C 148, 2016 4 27, p. 8.

(7)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Brussels, Belgium.

(8)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys Indijos gamintojai

Papildomas TARIC kodas B005

Bendrovės pavadinimas

Miestas

Ambica Steel Ltd

Niu Delis

Bhansali Bright Bars Pvt. Ltd

Navi Mumbajus

Chase Bright Steel Ltd

Navi Mumbajus

D.H. Exports Pvt. Ltd

Mumbajus

Facor Steels Ltd

Nagpuras

Global smelters Ltd

Kanpuras

Indian Steel Works Ltd

Navi Mumbajus

Jyoti Steel Industries Ltd

Mumbajus

Laxcon Steels Ltd

Ahmedabadas

Meltroll Engineering Pvt. Ltd

Mumbajus

Mukand Ltd

Thanė

Nevatia Steel & Alloys Pvt. Ltd

Mumbajus

Panchmahal Steel Ltd

Kalolas

Raajratna Metal Industries Ltd

Ahmedabadas

Rimjhim Ispat Ltd

Kanpuras

Sindia Steels Ltd

Mumbajus

SKM Steels Ltd

Mumbajus

Parekh Bright Bars Pvt. Ltd

Thanė

Shah Alloys Ltd

Gandhinagaras


28.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/29


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/1142

2017 m. birželio 27 d.

kuriuo dėl tam tikrų negyvūninių pašarų ir maisto produktų, kuriems taikoma sustiprinta importo oficialioji kontrolė, sąrašo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 15 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (2) nustatytos taisyklės dėl sustiprintos oficialiosios to reglamento I priede išvardytų importuojamų negyvūninių pašarų ir maisto produktų (toliau – sąrašas) kontrolės, kuri turi būti atliekama įvežimo į Reglamento (EB) Nr. 882/2004 I priede nurodytas teritorijas punktuose;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 2 straipsnyje nustatyta, kad tas sąrašas turi būti persvarstomas reguliariai ir ne rečiau kaip du kartus per metus, atsižvelgiant bent į tame straipsnyje nurodytus informacijos šaltinius;

(3)

atsižvelgiant į su maisto produktais susijusių pastarojo meto incidentų, apie kuriuos pranešta naudojantis Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, skaičių ir svarbą, Komisijos Sveikatos ir maisto saugos GD Sveikatos ir maisto audito ir analizės direktorato atlikto audito trečiosiose šalyse išvadas ir valstybių narių Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 15 straipsnį pateiktas pusmečio ataskaitas apie negyvūninių pašarų ir maisto produktų siuntas, matyti, kad sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti;

(4)

visų pirma, iš svarbių informacijos šaltinių matyti, kad dėl razinų iš Turkijos ir Irano, paprikų (Capsicum spp.) iš Šri Lankos, žemės riešutų bei jų gaminių iš Senegalo ir sezamų sėklų iš Nigerijos ir Sudano siuntų kyla nauja rizika, dėl to yra pagrindas padidinti oficialiosios kontrolės lygį. Todėl į sąrašą turėtų būti įtraukti įrašai dėl šių siuntų;

(5)

sąrašą taip pat reikėtų iš dalies pakeisti padidinant prekių, kurių atitikties susijusiems Sąjungos teisės aktams laipsnis, remiantis turima informacija, yra mažesnis ir dėl to jų oficialioji kontrolė turėtų būti atliekama dažniau, kontrolės dažnumą. Todėl sąrašo įrašą, skirtą džiovintiems abrikosams iš Turkijos, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

be to, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas sumažinant prekių, kurios pagal svarbius informacijos šaltinius iš esmės geriau atitinka susijusius Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir kurioms dabartinio lygio oficiali kontrolė netinkama, oficialios kontrolės dažnumą. Todėl sąrašo įrašus, skirtus žirniams ankštyse iš Kenijos ir Brassica oleracea (špinatiniam kopūstui) iš Kinijos, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti išbraukiant įrašus, skirtus prekėms, kurios, remiantis turima informacija, iš esmės pakankamai atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus taikytinus saugos reikalavimus ir kurioms sustiprinta oficialioji kontrolė nebereikalinga. Todėl baklažanams iš Kambodžos ir fermentams iš Indijos skirti įrašai iš sąrašo turėtų būti išbraukti;

(8)

siekiant nuoseklumo ir aiškumo, Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedą tikslinga pakeisti šio reglamento priedo tekstu;

(9)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2)  2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB (OL L 194, 2009 7 25, p. 11).


PRIEDAS

I PRIEDAS

Negyvūniniai pašarai ir maisto produktai, kuriems taikoma sustiprinta oficialioji kontrolė nustatytame įvežimo punkte

Pašarai ir maisto produktai

(numatoma paskirtis)

KN kodas (1)

TARIC subpozicija

Kilmės šalis

Pavojus

Fizinio ir atitikties tikrinimo dažnumas (%)

Ananasai

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

0804 30 00

 

Beninas (BJ)

Pesticidų liekanos (2)  (3)

20

Žemės riešutai, negliaudyti

1202 41 00

 

Bolivija (BO)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, gliaudyti

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

 

Smidrinio porūšio kininės pupuolės

(Vigna unguiculata spp. sesquipedalis, vigna unguiculata spp. unguiculata)

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba sušaldytos daržovės)

ex 0708 20 00 ;

ex 0710 22 00

10

10

Kambodža (KH)

Pesticidų liekanos (2)  (4)

50

Lapkotiniai salierai (Apium graveolens)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti prieskoniniai augalai)

ex 0709 40 00

20

Kambodža (KH)

Pesticidų liekanos (2)  (5)

50

Brassica oleracea

(kitos valgomosios bastučio genties (Brassica) daržovės, špinatiniai kopūstai) (6)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

ex 0704 90 90

40

Kinija (CN)

Pesticidų liekanos (2)

20

Arbata, aromatinta arba nearomatinta

(Maisto produktai)

0902

 

Kinija (CN)

Pesticidų liekanos (2)  (7)

10

Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

0709 60 10 ;

0710 80 51

 

Dominikos Respublika (DO)

Pesticidų liekanos (2)  (8)

20

Paprikos (išskyrus saldžiąsias) (Capsicum spp.)

ex 0709 60 99 ;

ex 0710 80 59

20

20

Smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna unguiculata spp. sesquipedalis, vigna unguiculata spp. unguiculata)

ex 0708 20 00 ;

ex 0710 22 00

10

10

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba sušaldyti)

 

 

Braškės ir žemuogės

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

0810 10 00

 

Egiptas (EG)

Pesticidų liekanos (2)  (9)

10

Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

0709 60 10 ;

0710 80 51

 

Egiptas (EG)

Pesticidų liekanos (2)  (10)

10

Paprikos (išskyrus saldžiąsias) (Capsicum spp.)

ex 0709 60 99 ;

ex 0710 80 59

20

20

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba sušaldyti)

 

 

Valgomosios vynuogės

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

0806 10 10

 

Egiptas (EG)

Pesticidų liekanos (2)  (3)

20

Žemės riešutai, negliaudyti

1202 41 00

 

Gambija (GM)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, gliaudyti

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

 

Lazdynų riešutai, negliaudyti

0802 21 00

 

Gruzija (GE)

Aflatoksinai

20

Lazdynų riešutai, gliaudyti

0802 22 00

(Maisto produktai)

 

Palmių aliejus

(Maisto produktai)

1511 10 90 ;

1511 90 11 ;

 

Gana (GH)

Sudano dažai (11)

50

ex 1511 90 19 ;

1511 90 99

90

Razinos

(Maisto produktai)

0806 20

 

Iranas (IR)

Ochratoksinas A

5

Žirniai ankštyse (negliaudyti)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

ex 0708 10 00

40

Kenija (KE)

Pesticidų liekanos (2)  (13)

5

Žemės riešutai, negliaudyti

1202 41 00

 

Madagaskaras (MG)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, gliaudyti

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

 

Sezamų sėklos

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

1207 40 90

 

Nigerija (NG)

Salmonelės (12)

50

Žemės riešutai, negliaudyti

1202 41 00

 

Senegalas (SN)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, gliaudyti

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

 

Avietės

(Maisto produktai – užšaldyti)

0811 20 31 ;

 

Serbija (RS)

Norovirusas

10

ex 0811 20 11 ;

ex 0811 20 19

10

10

Arbūzų (Egusi, Citrullus spp.) sėklos ir jų produktai

(Maisto produktai)

ex 1207 70 00 ;

ex 1106 30 90 ;

ex 2008 99 99

10

30

50

Siera Leonė (SL)

Aflatoksinai

50

Paprikos (saldžiosios ar kitos) (Capsicum spp.)

(Maisto produktai – džiovinti, skrudinti, grūsti arba malti)

ex 2008 99 99 ;

0904 21 10 ;

79

Šri Lanka (LK)

Aflatoksinai

20

ex 0904 21 90 ;

ex 0904 22 00

20

11 ; 19

Žemės riešutai, negliaudyti

1202 41 00

 

Sudanas (SD)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, gliaudyti

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

 

Sezamų sėklos

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

1207 40 90

 

Sudanas (SD)

Salmonelės (12)

50

Paprikos (išskyrus saldžiąsias) (Capsicum spp.)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

ex 0709 60 99

20

Tailandas (TH)

Pesticidų liekanos (2)  (14)

10

Smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna unguiculata spp. sesquipedalis, vigna unguiculata spp. unguiculata)

ex 0708 20 00 ;

ex 0710 22 00

10

10

Tailandas (TH)

Pesticidų liekanos (2)  (15)

20

Baklažanai (Solanum melongena)

0709 30 00 ;

 

ex 0710 80 95

72

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba sušaldytos daržovės)

 

 

Razinos

(Maisto produktai)

0806 20

 

Turkija (TR)

Ochratoksinas A

5

Džiovinti abrikosai

0813 10 00

 

Turkija (TR)

Sulfitai (16)

20

Abrikosai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 50 61

(Maisto produktai)

 

Tikrosios citrinos (Citrus limon, Citrus limonum)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba džiovinti)

0805 50 10

 

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos (2)

20

Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba sušaldyti)

0709 60 10 ;

0710 80 51

 

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos (2)  (17)

10

Vynmedžių lapai (vynuogių lapai)

(Maisto produktai)

ex 2008 99 99

11 ; 19

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos (2)  (18)

50

Granatai

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

ex 0810 90 75

30

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos (2)  (19)

20

Baklažanai (Solanum melongena)

0709 30 00 ;

 

Uganda (UG)

Pesticidų liekanos (2)

20

ex 0710 80 95

72

Etiopiniai baklažanai (Solanum aethiopicum)

ex 0709 99 90 ;

ex 0710 80 95

80

72

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba sušaldytos daržovės)

 

 

Sezamų sėklos

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

1207 40 90

 

Uganda (UG)

Salmonelės (12)

50

Pistacijos, negliaudytos

0802 51 00

 

Jungtinės Amerikos Valstijos (US)

Aflatoksinai

10

Pistacijos, gliaudytos

0802 52 00

(Maisto produktai)

 

Džiovinti abrikosai

0813 10 00

 

Uzbekistanas (UZ)

Sulfitai (16)

50

Abrikosai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 50 61

(Maisto produktai)

 

Kalendrų lapai

ex 0709 99 90

72

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos (2)  (20)

50

Bazilikas (siauralapis, kvapusis)

ex 1211 90 86

20

Mėtos

ex 1211 90 86

30

Petražolės

ex 0709 99 90

40

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti prieskoniniai augalai)

 

 

Valgomosios ybiškės

ex 0709 99 90

20

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos (2)  (20)

50

Paprikos (išskyrus saldžiąsias) (Capsicum spp.)

ex 0709 60 99

20

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

 

 

Banguotasis kertuotis

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

ex 0810 90 20

10

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos (2)  (20)

10


(1)  Jei turi būti tikrinami tik tam tikri produktai, kuriems priskirtas kuris nors KN kodas, o tas kodas nesuskirstytas į konkrečius poskyrius, jis žymimas „ex“.

(2)  Bent tų pesticidų, kurie yra nurodyti pagal 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1) 29 straipsnio 2 dalį priimtoje kontrolės programoje ir kuriuos galima ištirti taikant daugiapakopį liekanų nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS (pesticidų stebėsena atliekama tik augaliniuose produktuose ar ant jų), liekanos.

(3)  Etefono liekanos.

(4)  Chlorbufamo liekanos.

(5)  Fentoato liekanos.

(6)  Brassica oleracea L. convar rūšys. Botrytis (L) Alef var.Italica Plenck, cultivar alboglabra. Taip pat vadinamos „Kai Lan“, „Gai Lan“, „Gailan“, „Kailan“, špinatinis kopūstas, „Jielan“.

(7)  Trifluralino liekanos.

(8)  Acefato, aldikarbo (bendras aldikarbo, jo sulfoksido ir jo sulfono kiekis, išreikštas kaip aldikarbas), amitrazo (amitrazas, įskaitant metabolitus, kurių sudėtyje yra 2,4 -dimetilanilino dalis, išreikšta kaip amitrazas), diafentiurono, dikofolio (bendras p, p′ ir o, p′ izomerų kiekis), ditiokarbomatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą) ir metiokarbo (bendras metiokarbo, metiokarbo sulfoksido ir sulfono kiekis, išreikštas kaip metiokarbas), liekanos.

(9)  Heksaflumurono, metiokarbo (bendras metiokarbo, metiokarbo sulfoksido ir sulfono kiekis, išreikštas kaip metiokarbas), fentoato ir metiltiofanato liekanos.

(10)  Dikofolio (bendras p, p′ ir o, p′ izomerų kiekis), dinotefurano, folpeto, prochlorazo (bendras prochlorazo ir jo metabolitų, kurių sudėtyje yra 2,4,6-trichlorfenolio dalis, kiekis, išreikštas kaip prochlorazas), metiltiofanato ir triforino liekanos.

(11)  Šiame priede „sudano dažai“ reiškia šias chemines medžiagas: i) sudanas I (CAS Nr. 842–07–9); ii) sudanas II (CAS Nr. 3118–97–6); iii) sudanas III (CAS Nr. 85–86–9); iv) skaisčiai raudonasis arba sudanas IV (CAS Nr. 85–83–6).

(12)  Etaloninis metodas EN/ISO 6579–1 arba pagal jį patvirtintas metodas, vadovaujantis naujausia EN/ISO 16140 standarto versija, ar kiti tarptautiniu mastu patvirtinti panašūs protokolai.

(13)  Acefato ir diafentiurono liekanos.

(14)  Formetanato (bendras formetanato ir jo druskų kiekis, išreikštas kaip formetanatas (hidrochloridas)), protiofoso ir triforino liekanos.

(15)  Acefato, dikrotofoso, protiofoso, kvinalfoso ir triforino liekanos.

(16)  Etaloniniai metodai: EN 1988–1:1998, EN 1988–2:1998 arba ISO 5522:1981.

(17)  Diafentiurono, formetanato (bendras formetanato ir jo druskų kiekis, išreikštas kaip formetanatas (hidrochloridas)) ir metiltiofanato liekanos.

(18)  Ditiokarbamatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą) ir metrafenono liekanos.

(19)  Prochlorazo liekanos.

(20)  Ditiokarbamatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą), fentoato ir kvinalfoso liekanos.


SPRENDIMAI

28.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/36


TARYBOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2017/1143

2017 m. birželio 26 d.

kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Prancūzijos Respublikos pasiūlytas narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 302 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Prancūzijos Vyriausybės pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė sprendimus (ES, Euratomas) 2015/1600 (1) ir (ES, Euratomas) 2015/1790 (2), kuriais skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d.;

(2)

pasibaigus Michel DUBROMEL kadencijai tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu skiriamas Arnaud SCHWARTZ, Secrétaire national de France Nature environnement.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2017 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. MIZZI


(1)  2015 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/1600, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. (OL L 248, 2015 9 24, p. 53).

(2)  2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/1790, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. (OL L 260, 2015 10 7, p. 23).


28.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/37


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/1144

2017 m. birželio 26 d.

dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 4136)

(Tekstas autentiškas tik anglų, bulgarų, danų, graikų, ispanų, italų, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų ir vokiečių kalbomis)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 52 straipsnį,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 (2) 31 straipsnį ir nuo 2015 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį Komisija turi atlikti reikiamus patikrinimus, pranešti valstybėms narėms tų patikrinimų rezultatus, atsižvelgti į valstybių narių pastabas, pradėti dvišales diskusijas siekdama susitarti su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir oficialiai pranešti joms savo išvadas;

(2)

valstybės narės turėjo galimybę paprašyti pradėti suderinimo procedūrą. Šia galimybe kai kuriais atvejais buvo pasinaudota, ir Komisija išnagrinėjo tokios procedūros taikymo rezultatų ataskaitas;

(3)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 gali būti finansuojamos tik tokios žemės ūkio išlaidos, kurios patirtos nepažeidžiant Sąjungos teisės;

(4)

iš atliktų patikrinimų, dvišalių diskusijų ir suderinimo procedūrų rezultatų matyti, kad dalis valstybių narių deklaruotų išlaidų neatitinka šio reikalavimo ir todėl negali būti finansuojamos EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis;

(5)

turėtų būti nurodytos sumos, kurios negali būti pripažintos finansuojamomis EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis. Tai sumos, nesusijusios su išlaidomis, patirtomis prieš daugiau kaip dvidešimt keturis mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo valstybėms narėms apie patikrinimų rezultatus;

(6)

apskaičiuojant sumas, kurios nefinansuojamos pagal šį sprendimą, turėtų būti atsižvelgiama ir į išmokų sumažinimą ar mokėjimų sustabdymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį, kadangi toks sumažinimas ar sustabdymas yra laikinas ir nedaro poveikio sprendimams, priimamiems pagal to reglamento 51 ar 52 straipsnį;

(7)

šiame sprendime nurodytais atvejais apie nustatytas sumas, kurios nefinansuojamos dėl to, kad jos neatitinka Sąjungos teisės, Komisija valstybėms narėms pranešė suvestinėje ataskaitoje (3);

(8)

šis sprendimas nedaro poveikio finansiniams sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais bylose, kurios 2017 m. kovo 31 d. dar nebuvo išspręstos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nustatytos sumos, susijusios su valstybių narių akredituotų mokėjimo agentūrų patirtomis išlaidomis, kurios deklaruotos kaip išlaidos, finansuotinos iš EŽŪGF arba EŽŪFKP, Sąjungos lėšomis nefinansuojamos.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Bulgarijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovakijos Respublikai ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005 8 11, p. 1).

(3)  Ares(2017)2831484, 2017 m. birželio 7 d.


PRIEDAS

Biudžeto punktas: 05040501

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

RO

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2010

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

22 850 154,78

6 418 693,16

16 431 461,62

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP priedas prie tiesioginių išmokų (2007–2013 m.)

2010

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

8 507 107,30

1 459 929,21

7 047 178,09

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

13 471 514,97

2 311 644,65

11 159 870,32

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

129 773,68

– 481,74

130 255,42

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP priedas prie tiesioginių išmokų (2007–2013 m.)

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 10 435,76

0,00

– 10 435,76

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2012

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

1 924 121,26

330 203,99

1 593 917,27

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2012

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 394 552,63

0,00

– 394 552,63

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP priedas prie tiesioginių išmokų (2007–2013 m.)

2012

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 60 445,30

0,00

– 60 445,30

 

 

 

 

 

Iš viso RO:

EUR

46 417 238,30

10 519 989,27

35 897 249,03

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

LT

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 4 krypties (LEADER) priemonės (2007–2013 m.)

2010

2015 m. spalio 9 d. Sprendimo C(2015) 6810, kuriuo sumažintos tarpinės išmokos, susijusios su 2014 m. spalio 16 d. – gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpiais patirtomis išlaidomis, finansinis poveikis

VIENKARTINIS

 

EUR

708 136,83

0,00

708 136,83

 

 

 

 

 

Iš viso LT:

EUR

708 136,83

0,00

708 136,83


Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

EUR

47 125 375,13

10 519 989,27

36 605 385,86

Biudžeto punktas: 05070107

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

MT

Pažeidimai

2016

Dėl pažeidimo atvejų patvirtinimo mokėtinos sumos grąžinimas

VIENKARTINIS

 

EUR

201 499,67

0,00

201 499,67

 

 

 

 

 

Iš viso MT:

EUR

201 499,67

0,00

201 499,67

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

PL

Vaisiai ir daržovės. Anksčiau pripažintos gamintojų grupės

2012

Lėšų grąžinimas už 2011 10 16 – 2012 02 13 laikotarpį

FIKSUOTO DYDŽIO

25,00 %

EUR

12 517 258,69

5 006 903,48

7 510 355,21

 

 

 

 

 

Iš viso PL:

EUR

12 517 258,69

5 006 903,48

7 510 355,21

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

RO

Atsietoji tiesioginė pagalba

2010

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

60 723 392,19

2 629 950,76

58 093 441,43

 

Kita tiesioginė pagalba. Energetiniai augalai

2010

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

185 062,92

370,13

184 692,79

 

Kita tiesioginė pagalba

2010

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

83 561,22

7 140,83

76 420,39

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

34 885 948,11

765 982,00

34 119 966,11

 

Kita tiesioginė pagalba

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

40 279,67

0,00

40 279,67

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

14 498,34

29,00

14 469,34

 

Kita tiesioginė pagalba. Energetiniai augalai

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

23,62

0,05

23,57

 

Kita tiesioginė pagalba

2011

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 6,62

– 0,01

– 6,61

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2012

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

40 874,57

0,00

40 874,57

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2012

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 98 628,64

0,00

– 98 628,64

 

Kita tiesioginė pagalba. Energetiniai augalai

2012

Lėšų grąžinimas po Teismo sprendimo byloje T-145/15

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 6,51

0,00

– 6,51

 

 

 

 

 

Iš viso RO:

EUR

95 874 998,87

3 403 472,76

92 471 526,11


Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

EUR

108 593 757,23

8 410 376,24

100 183 380,99

Biudžeto punktas: 6701

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

AT

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos, įskaitant pašalinimą iš rinkos

2014

2 pagrindinių kontrolės priemonių nebuvimas

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 677 033,31

– 677 033,31

0,00

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos, įskaitant pašalinimą iš rinkos

2015

2 pagrindinių kontrolės priemonių nebuvimas

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 763 280,20

0,00

– 763 280,20

 

 

 

 

 

Iš viso AT:

EUR

– 1 440 313,51

– 677 033,31

– 763 280,20

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

BG

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi, mastu ir kokybe susiję trūkumai, informacijos apie TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 teikimo trūkumai, nuokrypių taikymas, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

3,00 %

EUR

– 174 830,40

– 1 875,59

– 172 954,81

 

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi, mastu ir kokybe susiję trūkumai, informacijos apie TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 teikimo trūkumai, nuokrypių taikymas, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

6,00 %

EUR

– 8 128,40

0,00

– 8 128,40

 

Kompleksinė parama

2014

Su patikrų vietoje aprėptimi, mastu ir kokybe susiję trūkumai, informacijos apie TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 teikimo trūkumai, nuokrypių taikymas, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

6,00 %

EUR

– 391 569,13

– 150,78

– 391 418,35

 

Kompleksinė parama

2013

TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 atveju nepasiektas privalomas kontrolės lygis, su kontrolės lygio didinimu susiję trūkumai, 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 21 192,88

0,00

– 21 192,88

 

Kompleksinė parama

2015

TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 atveju nepasiektas privalomas kontrolės lygis, su kontrolės lygio didinimu susiję trūkumai, 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 1 172 970,16

– 526,34

– 1 172 443,82

 

 

 

 

 

Iš viso BG:

EUR

– 1 768 690,97

– 2 552,71

– 1 766 138,26

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

DE

Atsietoji tiesioginė pagalba

2013

2012 paraiškų teikimo metais reikalavimų neatitinkantys plotai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 23 056,56

0,00

– 23 056,56

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2014

2013 paraiškų teikimo metais reikalavimų neatitinkantys plotai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 23 513,46

0,00

– 23 513,46

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2015

2014 paraiškų teikimo metais reikalavimų neatitinkantys plotai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 27 314,63

0,00

– 27 314,63

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2015

Susigrąžinimas atgaline data 2014 paraiškų teikimo metais

VIENKARTINIS

 

EUR

– 9 023,01

– 5 362,92

– 3 660,09

 

Pažeidimai

2011

Nepagrįstai išmokėtų sumų nesusigrąžinimas dėl aplaidumo

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 298,67

0,00

– 1 298,67

 

Pažeidimai

2013

Nepagrįstas sprendimas nesiekti susigrąžinimo

VIENKARTINIS

 

EUR

– 4 523,94

0,00

– 4 523,94

 

Pažeidimai

2011

Nepagrįstas susigrąžinimo procedūros sustabdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 46 219,07

0,00

– 46 219,07

 

 

 

 

 

Iš viso DE:

EUR

– 134 949,34

– 5 362,92

– 129 586,42

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

DK

Atsietoji tiesioginė pagalba

2015

2015 finansiniai metai. ŽSIS kokybė

VIENKARTINIS

 

EUR

– 174 979,00

0,00

– 174 979,00

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2015

2015 finansiniai metai. Susigrąžinimas atgaline data

VIENKARTINIS

 

EUR

– 736 162,00

0,00

– 736 162,00

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2016

2016 finansiniai metai. Patikros vietoje, tinkamumo finansuoti kontrolė

VIENKARTINIS

 

EUR

– 522 366,00

0,00

– 522 366,00

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2016

2016 finansiniai metai. Patikros vietoje, ekologiniu požiūriu prioritetinė sritis

VIENKARTINIS

 

EUR

– 54 849,00

0,00

– 54 849,00

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2016

2016 finansiniai metai. ŽSIS kokybė

VIENKARTINIS

 

EUR

– 174 587,00

0,00

– 174 587,00

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2016

2016 finansiniai metai. Susigrąžinimas atgaline data

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 243 766,00

0,00

– 1 243 766,00

 

 

 

 

 

Iš viso DK:

EUR

– 2 906 709,00

 0,00

– 2 906 709,00

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

ES

Atsietoji tiesioginė pagalba

2014

2013 paraiškų teikimo metai. Nepakankama patikrų vietoje kokybė

VIENKARTINIS

 

EUR

– 9 312,36

0,00

– 9 312,36

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2015

2013 paraiškų teikimo metai. Nepakankama patikrų vietoje kokybė

VIENKARTINIS

 

EUR

– 26,35

0,00

– 26,35

 

Kompleksinė parama

2015

Su gyvūnų gerovės kontrole susijusių atsitiktine tvarka atrinktų mėginių trūkumai, 2012–2014 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 66 615,68

0,00

– 66 615,68

 

Kompleksinė parama

2014

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Rizikos analizės trūkumai. I ramstis. 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 240 657,88

– 11 564,21

– 229 093,67

 

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Rizikos analizės trūkumai. Vyno sektorius. 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 30,18

0,00

– 30,18

 

Kompleksinė parama

2015

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. I ramstis. 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 222 425,22

0,00

– 222 425,22

 

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Vyno sektorius. 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 10 385,58

0,00

– 10 385,58

 

Kompleksinė parama

2014

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Vyno sektorius. 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 448,95

0,00

– 448,95

 

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Rizikos analizės trūkumai. I ramstis. 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 247 147,90

– 15 410,19

– 231 737,71

 

Kompleksinė parama

2014

Su TAVNR Nr. 2 ir Nr. 4 kontrolės aprėptimi ir gyvūnų gerovės priemonių įgyvendinimu bei šios srities ataskaitomis susiję trūkumai, 2013 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 89 033,37

0,00

– 89 033,37

 

Kompleksinė parama

2013

Su TAVNR Nr. 2 ir Nr. 4 kontrolės aprėptimi, gyvūnų gerovės priemonių įgyvendinimu bei šios srities ataskaitomis ir sklypų kontrole vietoje susiję trūkumai, 2012 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 316 430,95

0,00

– 316 430,95

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2012

Pagrindinės kontrolės su apskaičiuotu finansiniu poveikiu trūkumai. Katalonija

VIENKARTINIS

 

EUR

– 122 144,38

0,00

– 122 144,38

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2013

Pagrindinės kontrolės su apskaičiuotu finansiniu poveikiu trūkumai. Katalonija

VIENKARTINIS

 

EUR

– 122 144,38

0,00

– 122 144,38

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2011

Fiksuoto dydžio pagalbos išmokos už personalo išlaidas

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 97 958,68

– 97 958,68

0,00

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2012

Fiksuoto dydžio pagalbos išmokos už personalo išlaidas

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 112 555,18

– 91 488,65

– 21 066,53

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2014

Nepakankamas patikrų vietoje skaičius 2013 paraiškų teikimo metais

VIENKARTINIS

 

EUR

– 5 707,30

0,00

– 5 707,30

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2014

Nepakankamas daugiamečių ganyklų patikrų vietoje skaičius 2013 paraiškų teikimo metais

VIENKARTINIS

 

EUR

– 82 097,33

– 82 097,33

0,00

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2014

2013 paraiškų teikimo metais neatlikta taikymo atgaline data analizė už 2010–2012 m.

VIENKARTINIS

 

EUR

– 12 884,58

0,00

– 12 884,58

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2014

2013 paraiškų teikimo metais neatlikta taikymo atgaline data analizė už 2010–2012 m. (susijusi su daugiametėmis ganyklomis)

VIENKARTINIS

 

EUR

– 19 298,48

– 19 298,48

0,00

 

Atsietoji tiesioginė pagalba

2014

2014 paraiškų teikimo metais neatlikta taikymo atgaline data analizė už 2011–2013 m.

VIENKARTINIS

 

EUR

– 9 603,76

0,00

– 9 603,76

 

Sertifikavimas

2012

Bendros viršutinės ribos viršijimas 2012 finansiniais metais

VIENKARTINIS

 

EUR

– 18 356 430,10

– 287 742,17

– 18 068 687,93

 

Vyno sektorius. Pardavimo skatinimas trečiųjų šalių rinkose

2014

Visų paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų administracinių patikrų, įskaitant kryžmines patikras, atlikimas (Regl. 1306/2013 59 str. ir Regl. 555/2008 77 str.)

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 44 060,79

0,00

– 44 060,79

 

Vyno sektorius. Pardavimo skatinimas trečiųjų šalių rinkose

2015

Visų paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų administracinių patikrų, įskaitant kryžmines patikras, atlikimas (Regl. 1306/2013 59 str. ir Regl. 555/2008 77 str.)

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 19 149,42

0,00

– 19 149,42

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2012

Netinkamai pripažintos gamintojų organizacijos. Katalonija

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 054 948,10

0,00

– 1 054 948,10

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2013

Netinkamai pripažintos gamintojų organizacijos. Katalonija

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 139 900,05

0,00

– 1 139 900,05

 

Sandorių tikrinimas

2012

Kontrolės sistemos trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

0,50 %

EUR

– 798 575,83

– 35 460,70

– 763 115,13

 

Sandorių tikrinimas

2013

Kontrolės sistemos trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

0,50 %

EUR

– 872 653,50

0,00

– 872 653,50

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2012

Pagrindinės kontrolės trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 1 536 412,02

– 158 849,53

– 1 377 562,49

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2013

Pagrindinės kontrolės trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 2 943 353,24

– 191 765,11

– 2 751 588,13

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos, įskaitant pašalinimą iš rinkos

2014

Pagrindinės kontrolės trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 3 103 864,90

– 135 618,25

– 2 968 246,65

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2011

Programų patvirtinimo trūkumai. Valensija

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 27 829,89

0,00

– 27 829,89

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2012

Programų patvirtinimo trūkumai. Valensija

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 20 026,86

– 20 026,86

0,00

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2013

Programų patvirtinimo trūkumai. Valensija

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 27 546,54

– 27 546,54

0,00

 

Sandorių tikrinimas

2011

Kontrolės sistemos trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

0,50 %

EUR

– 587 025,35

– 93 858,22

– 493 167,13

 

 

 

 

 

Iš viso ES:

EUR

– 32 318 685,08

– 1 268 684,92

– 31 050 000,16

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

FR

Pienas. Pienas mokykloms

2013

Nepakankamos administracinės kontrolės priemonės

FIKSUOTO DYDŽIO

3,78 %

EUR

– 237 587,74

0,00

– 237 587,74

 

Pienas. Pienas mokykloms

2014

Nepakankamos administracinės kontrolės priemonės

FIKSUOTO DYDŽIO

3,78 %

EUR

– 437 243,59

0,00

– 437 243,59

 

Sertifikavimas

2013

Pavėluoti mokėjimai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 646 948,97

0,00

– 646 948,97

 

Sertifikavimas

2012

Valdymo trūkumai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 109 959,83

0,00

– 109 959,83

 

Sertifikavimas

2013

Valdymo trūkumai 2013 finansiniais metais

VIENKARTINIS

 

EUR

– 137 612,96

0,00

– 137 612,96

 

Pienas. Pienas mokykloms

2014

Netaikytas išmokų sumažinimas dėl pavėluoto pateikimo

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 281 052,48

– 374 599,36

– 906 453,12

 

Pienas. Pienas mokykloms

2015

Netaikytas išmokų sumažinimas dėl pavėluoto pateikimo

VIENKARTINIS

 

EUR

– 846 946,00

0,00

– 846 946,00

 

Eksporto grąžinamosios išmokos. Kita

2011

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

94,00 %

EUR

– 11 000 810,21

0,00

– 11 000 810,21

 

Eksporto grąžinamosios išmokos. Kita

2012

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

94,00 %

EUR

– 52 202 377,67

0,00

– 52 202 377,67

 

Eksporto grąžinamosios išmokos. Kita

2013

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

94,00 %

EUR

– 27 340 769,48

0,00

– 27 340 769,48

 

Eksporto grąžinamosios išmokos. Kita

2011

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

83,33 %

EUR

– 3 507 120,69

0,00

– 3 507 120,69

 

Eksporto grąžinamosios išmokos. Kita

2012

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

83,33 %

EUR

– 16 247 139,77

0,00

– 16 247 139,77

 

Eksporto grąžinamosios išmokos. Kita

2013

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

83,33 %

EUR

– 10 103 631,00

0,00

– 10 103 631,00

 

Eksporto grąžinamosios išmokos (2014+)

2014

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

83,33 %

EUR

– 415 472,21

0,00

– 415 472,21

 

Eksporto grąžinamosios išmokos (2014+)

2014

Dideli trūkumai, susiję su eksportuojamos paukštienos, už kurią mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, geros bei tinkamos prekinės kokybės patikromis

EKSTRAPOLIUOTA

94,00 %

EUR

– 83 895,58

0,00

– 83 895,58

 

 

 

 

 

 Total FR:

EUR

– 124 598 568,18

– 374 599,36

– 124 223 968,82

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

GR

Kompleksinė parama

2014

Sankcijų sistemos švelnumas, 2013 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 149 585,87

0,00

– 149 585,87

 

Kompleksinė parama

2015

Sankcijų sistemos švelnumas, 2014 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 161 979,04

0,00

– 161 979,04

 

Kompleksinė parama

2013

Su rizikos analize, būtiniausiais reikalavimais dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir TANVR Nr. 1 susiję trūkumai, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 589 334,72

0,00

– 589 334,72

 

Kompleksinė parama

2014

Su rizikos analize, būtiniausiais reikalavimais dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir TANVR Nr. 1 susiję trūkumai, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

5 986,07

0,00

5 986,07

 

 

 

 

 

Iš viso GR:

EUR

– 894 913,56

 0,00

– 894 913,56

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

IT

Pažeidimai

2009

Byla 2008000093: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 541 621,44

0,00

– 541 621,44

 

Pažeidimai

2009

Byla 3099: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 008 606,28

0,00

– 1 008 606,28

 

Pažeidimai

2009

Byla 3133: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 539 514,05

0,00

– 539 514,05

 

Pažeidimai

2010

Byla 3690: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 378 239,16

0,00

– 1 378 239,16

 

Pažeidimai

2009

Byla 8002: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 2 673 871,96

0,00

– 2 673 871,96

 

Pažeidimai

2012

Byla 8194&8558: valstybės narės aplaidumas vykdant susigrąžinimo procedūrą

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 809 767,13

0,00

– 1 809 767,13

 

Pažeidimai

2009

Byla 8522: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 739 489,65

0,00

– 739 489,65

 

Pažeidimai

2012

Byla 8802: susigrąžinimo procedūros vėlavimai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 10 298,68

0,00

– 10 298,68

 

Pažeidimai

2009

Byla 9117: susigrąžinimo procedūros vėlavimai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 585 884,28

0,00

– 585 884,28

 

Pažeidimai

2012

Byla 9172: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 743 929,98

0,00

– 743 929,98

 

Pažeidimai

2010

Byla 9298: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 152 704,50

0,00

– 152 704,50

 

Pažeidimai

2012

Byla OLAF OF/2010/0942: valstybės narės aplaidumas vykdant susigrąžinimo procedūrą

VIENKARTINIS

 

EUR

– 101 410,87

0,00

– 101 410,87

 

Pažeidimai

2009

Bylos 11353, 11354, 11355 ir 14982: valstybės narės aplaidumas vykdant susigrąžinimo procedūrą

VIENKARTINIS

 

EUR

– 9 201 609,04

0,00

– 9 201 609,04

 

Pažeidimai

2012

Bylos 3108 ir 3109: susigrąžinimo procedūros vėlavimai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 541 365,89

0,00

– 1 541 365,89

 

Pažeidimai

2012

Bylos 8155 ir 8187: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 694 447,20

0,00

– 1 694 447,20

 

Pažeidimai

2012

Bylos 8316 ir 8859: susigrąžinimo procedūros vėlavimai ir valstybės narės aplaidumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 6 812 811,90

0,00

– 6 812 811,90

 

Pažeidimai

2012

Bylos 8433, 8434 ir 8435: susigrąžinimo procedūros vėlavimai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 8 321 237,00

0,00

– 8 321 237,00

 

Pažeidimai

2012

Koreguotų arba nesusigrąžinamomis pripažintų sumų atvejai 2010–2013 finansiniais metais: koregavimas dėl to, kad tvarkant atskiras bylas aplaidžiai vykdyta susigrąžinimo procedūra

FIKSUOTO DYDŽIO

100,00 %

EUR

– 37 925 444,68

0,00

– 37 925 444,68

 

Sertifikavimas

2011

B sąskaitos koregavimas. Areštas teismo sprendimu

VIENKARTINIS

 

EUR

– 45 285,89

0,00

– 45 285,89

 

Sertifikavimas

2011

B sąskaitos koregavimas. Pavėluoti mokėjimai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 493 670,22

0,00

– 493 670,22

 

Pažeidimai

2009

Byla, klaidingai klasifikuota kaip byla, dėl kurios vyksta teismo procesas, todėl išvengta 50/50 taisyklės taikymo sumai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 106,60

0,00

– 1 106,60

 

Sertifikavimas

2007

ES skolos, užregistruotos kaip valstybės skolos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 17 196,50

0,00

– 17 196,50

 

Sertifikavimas

2008

ES skolos, užregistruotos kaip valstybės skolos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 364 988,16

0,00

– 364 988,16

 

Sertifikavimas

2009

ES skolos, užregistruotos kaip valstybės skolos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 31 531,16

0,00

– 31 531,16

 

Sertifikavimas

2010

ES skolos, užregistruotos kaip valstybės skolos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 99 765,05

0,00

– 99 765,05

 

Sertifikavimas

2011

ES skolos, užregistruotos kaip valstybės skolos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 91 996,91

0,00

– 91 996,91

 

Kompleksinė parama

2013

Su gyvūnų sritimi susijusios sankcijų sistemos švelnumas, 2012 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 92 510,77

0,00

– 92 510,77

 

Kompleksinė parama

2015

Ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 1 148 562,11

0,00

– 1 148 562,11

 

Sertifikavimas

2007

Aplaidus susigrąžintinų sumų ir kitų skolų valdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 4 491 218,51

0,00

– 4 491 218,51

 

Sertifikavimas

2008

Aplaidus susigrąžintinų sumų ir kitų skolų valdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 95 324 148,63

0,00

– 95 324 148,63

 

Sertifikavimas

2009

Aplaidus susigrąžintinų sumų ir kitų skolų valdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 8 235 009,37

0,00

– 8 235 009,37

 

Sertifikavimas

2010

Aplaidus susigrąžintinų sumų ir kitų skolų valdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 26 055 691,76

0,00

– 26 055 691,76

 

Sertifikavimas

2011

Aplaidus susigrąžintinų sumų ir kitų skolų valdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 24 026 882,28

0,00

– 24 026 882,28

 

Kompleksinė parama

2014

Netikrintas vienas GAAB reikalavimas, du TANVR patikrinti iš dalies, gyvulių neturintis ūkininkas, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 449 776,89

0,00

– 449 776,89

 

Pažeidimai

2011

OLAF BYLA OF/2007/0889: pažeidimai dėl valstybės narės institucijų aplaidumo

VIENKARTINIS

 

EUR

– 13 189 041,35

0,00

– 13 189 041,35

 

Kompleksinė parama

2014

Dalinė dviejų reikalavimų kontrolė, sektoriaus patikrinimo atlikimas neužtikrinant reikiamo patikimumo lygio, gyvulių turintys ūkininkai, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 237 679,39

0,00

– 237 679,39

 

Kompleksinė parama

2015

Dalinė dviejų reikalavimų kontrolė, sektoriaus patikrinimo atlikimas neužtikrinant reikiamo patikimumo lygio, gyvulių turintys ūkininkai, 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 240 761,35

0,00

– 240 761,35

 

Kompleksinė parama

2016

Dalinė dviejų reikalavimų kontrolė, sektoriaus patikrinimo atlikimas neužtikrinant reikiamo patikimumo lygio, gyvulių turintys ūkininkai, 2015 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 199 521,76

0,00

– 199 521,76

 

Kompleksinė parama

2013

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2012 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 3 323 958,59

– 160,12

– 3 323 798,47

 

Kompleksinė parama

2014

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2012 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 7 033,28

0,00

– 7 033,28

 

Kompleksinė parama

2015

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 186,77

0,00

– 186,77

 

Kompleksinė parama

2014

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2013 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 3 271 891,50

0,00

– 3 271 891,50

 

Kompleksinė parama

2015

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 10 760,16

0,00

– 10 760,16

 

 

 

 

 

Iš viso IT:

EUR

– 257 232 428,65

– 160,12

– 257 232 268,53

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

PT

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2012

Regioninių biurų (DRAP) atliktos gamintojų organizacijų atitikties pripažinimo kriterijams patikros: GO „X“ neteisėtai išmokėta pagalba

VIENKARTINIS

 

EUR

– 175 573,68

0,00

– 175 573,68

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2013

Regioninių biurų (DRAP) atliktos gamintojų organizacijų atitikties pripažinimo kriterijams patikros: GO „X“ neteisėtai išmokėta pagalba

VIENKARTINIS

 

EUR

– 252 204,60

0,00

– 252 204,60

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2012

Regioninių biurų (DRAP) atliktos gamintojų organizacijų atitikties pripažinimo kriterijams patikros: kontrolės sistemos trūkumai 2012 ir 2013 finansiniais metais

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 244 696,30

– 8 778,69

– 235 917,61

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2013

Regioninių biurų (DRAP) atliktos gamintojų organizacijų atitikties pripažinimo kriterijams patikros: kontrolės sistemos trūkumai 2012 ir 2013 finansiniais metais

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 366 164,35

– 12 610,23

– 353 554,12

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos, įskaitant pašalinimą iš rinkos

2014

Regioninių biurų (DRAP) atliktos gamintojų organizacijų atitikties pripažinimo kriterijams patikros: kontrolės sistemos trūkumai 2014 ir 2015 finansiniais metais

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 2 631,15

0,00

– 2 631,15

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos, įskaitant pašalinimą iš rinkos

2015

Regioninių biurų (DRAP) atliktos gamintojų organizacijų atitikties pripažinimo kriterijams patikros: kontrolės sistemos trūkumai 2014 ir 2015 finansiniais metais

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 8 500,96

0,00

– 8 500,96

 

Sertifikavimas

2011

Mokėjimo terminų nesilaikymas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 995 329,97

– 1 995 329,97

0,00

 

Sertifikavimas

2011

Viršutinės ribos viršijimas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 112 617,66

– 112 617,66

0,00

 

Sąskaitų patvirtinimas. Finansinis patvirtinimas

2012

Viršutinės ribos viršijimas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 981 955,95

– 981 955,95

0,00

 

Sąskaitų patvirtinimas. Finansinis patvirtinimas

2012

Viršutinės ribos viršijimas – papildomai, dar turi būti atskaityta

VIENKARTINIS

 

EUR

– 584 114,93

0,00

– 584 114,93

 

 

 

 

 

Iš viso PT:

EUR

– 4 723 789,55

– 3 111 292,50

– 1 612 497,05

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

RO

Pažeidimai

2012

Žinoma klaida atlikus pagrindinį IIIA priedo testavimą

VIENKARTINIS

 

EUR

– 18 439,35

0,00

– 18 439,35

 

Vaisiai ir daržovės. Anksčiau pripažintos gamintojų grupės

2013

Gamintojų grupės. Pripažinimo išlaikymas ir pripažinimo planai. 2013 ir 2014 finansiniai metai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 778 261,88

0,00

– 778 261,88

 

Vaisiai ir daržovės. Anksčiau pripažintos gamintojų grupės

2014

Gamintojų grupės. Pripažinimo išlaikymas ir pripažinimo planai. 2013 ir 2014 finansiniai metai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 589 910,80

0,00

– 589 910,80

 

Vaisiai ir daržovės. Anksčiau pripažintos gamintojų grupės

2015

Gamintojų grupės. Pripažinimo išlaikymas ir pripažinimo planai. 2013 ir 2014 finansiniai metai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 346 636,03

0,00

– 346 636,03

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos

2013

Gamintojų organizacijos. Paramos paraiškų patikros. Išlaidų tinkamumas finansuoti 2013 finansiniais metais

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 20 646,29

0,00

– 20 646,29

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos, įskaitant pašalinimą iš rinkos

2014

Gamintojų organizacijos. Paramos paraiškų patikros. Išlaidų tinkamumas finansuoti 2014 finansiniais metais

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 30 663,30

0,00

– 30 663,30

 

Vaisiai ir daržovės. Veiksmų programos, įskaitant pašalinimą iš rinkos

2015

Gamintojų organizacijos. Paramos paraiškų patikros. Išlaidų tinkamumas finansuoti 2015 finansiniais metais

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 47 987,50

0,00

– 47 987,50

 

 

 

 

 

Iš viso RO:

EUR

– 1 832 545,15

 0,00

– 1 832 545,15


Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

EUR

– 427 851 592,99

– 5 439 685,84

– 422 411 907,15

Biudžeto punktas: 6711

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

AT

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.). Priemonės taikant IAKS

2015

214 priemonė. Tinkamos sankcijų sistemos įgyvendinimas

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 5 958,97

0,00

– 5 958,97

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.). Priemonės taikant IAKS

2015

214 priemonė. Ekologinis ūkininkavimas. Tinkama priežiūros procedūra

EKSTRAPOLIUOTA

0,21 %

EUR

– 101 920,89

0,00

– 101 920,89

 

 

 

 

 

Iš viso AT:

EUR

– 107 879,86

0,00

– 107 879,86

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

BG

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2010

5 % fiksuoto dydžio korekcija dėl trūkumų, susijusių su patikromis vietoje, viešųjų pirkimų procedūros tikrinimu, išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 2 793 872,47

– 2 793 872,47

0,00

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2011

5 % fiksuoto dydžio korekcija dėl trūkumų, susijusių su patikromis vietoje, viešųjų pirkimų procedūros tikrinimu, išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 1 074 263,60

– 1 074 263,60

0,00

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2012

5 % fiksuoto dydžio korekcija dėl trūkumų, susijusių su patikromis vietoje, viešųjų pirkimų procedūros tikrinimu, išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 780 941,24

– 780 941,24

0,00

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

5 % fiksuoto dydžio korekcija dėl trūkumų, susijusių su patikromis vietoje, viešųjų pirkimų procedūros tikrinimu, išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 1 637 751,75

0,00

– 1 637 751,75

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Viešieji paramos gavėjai

2014

5 % fiksuoto dydžio korekcija dėl trūkumų, susijusių su patikromis vietoje, viešųjų pirkimų procedūros tikrinimu, išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 1 690 283,33

0,00

– 1 690 283,33

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2010

Koregavimas nacionalinės valdžios institucijoms panaikinus anksčiau koreguotas sumas

VIENKARTINIS

 

EUR

259 643,71

0,00

259 643,71

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2011

Koregavimas nacionalinės valdžios institucijoms panaikinus anksčiau koreguotas sumas

VIENKARTINIS

 

EUR

107 839,98

0,00

107 839,98

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2012

Koregavimas nacionalinės valdžios institucijoms panaikinus anksčiau koreguotas sumas

VIENKARTINIS

 

EUR

51 063,74

0,00

51 063,74

 

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi, mastu ir kokybe susiję trūkumai, informacijos apie TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 teikimo trūkumai, nuokrypių taikymas, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

3,00 %

EUR

– 27 147,64

0,00

– 27 147,64

 

Kompleksinė parama

2014

Su patikrų vietoje aprėptimi, mastu ir kokybe susiję trūkumai, informacijos apie TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 teikimo trūkumai, nuokrypių taikymas, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

6,00 %

EUR

– 105 957,72

0,00

– 105 957,72

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2010

Ekstrapoliuota 9 % korekcija. Su išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis susiję trūkumai

EKSTRAPOLIUOTA

9,00 %

EUR

– 4 183 858,87

– 418 385,89

– 3 765 472,98

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2011

Ekstrapoliuota 9 % korekcija. Su išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis susiję trūkumai

EKSTRAPOLIUOTA

9,00 %

EUR

– 896 213,65

– 89 621,36

– 806 592,29

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2012

Ekstrapoliuota 9 % korekcija. Su išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis susiję trūkumai

EKSTRAPOLIUOTA

9,00 %

EUR

– 556 147,52

– 55 614,76

– 500 532,76

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Ekstrapoliuota 9 % korekcija. Su išlaidų pagrįstumu ir netinkamomis finansuoti išlaidomis susiję trūkumai

EKSTRAPOLIUOTA

9,00 %

EUR

– 2 893 246,02

0,00

– 2 893 246,02

 

Kompleksinė parama

2015

TAVNR Nr. 7 ir Nr. 8 atveju nepasiektas privalomas kontrolės lygis, su kontrolės lygio didinimu susiję trūkumai, 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 350 314,96

0,00

– 350 314,96

 

 

 

 

 

Iš viso BG:

EUR

– 16 571 451,34

– 5 212 699,32

– 11 358 752,02

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

DE

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Viešieji paramos gavėjai

2014

Audituotų viešųjų pirkimų finansinės klaidos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 351 787,61

– 349 181,08

– 2 606,53

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.) investavimas. Viešieji paramos gavėjai

2015

Audituotų viešųjų pirkimų finansinės klaidos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 159 761,90

0,00

– 159 761,90

 

Sertifikavimas

2015

EŽŪFKP tiriamosios visumos finansinės klaidos

VIENKARTINIS

 

EUR

– 511 727,53

0,00

– 511 727,53

 

 

 

 

 

Iš viso DE:

EUR

– 1 023 277,04

– 349 181,08

– 674 095,96

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

ES

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Rizikos analizės trūkumai. II ramstis. 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

2,40

0,00

2,40

 

Kompleksinė parama

2014

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Rizikos analizės trūkumai. II ramstis. 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 2 272,97

0,00

– 2 272,97

 

Kompleksinė parama

2014

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. II ramstis. 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

1,06

0,00

1,06

 

Kompleksinė parama

2015

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Patikrų vietoje ataskaitų teikimo trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. II ramstis. 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 2 493,06

0,00

– 2 493,06

 

Kompleksinė parama

2013

Su patikrų vietoje aprėptimi ir kokybe susiję trūkumai. Vėlavimas atlikti patikras vietoje. Trūkumai sudarant sklypų imtį patikroms vietoje. Rizikos analizės trūkumai. II ramstis. 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 180,81

0,00

– 180,81

 

Sertifikavimas

2013

Esminė klaida EŽŪFKP sąskaitose

VIENKARTINIS

 

EUR

– 903 456,80

– 17 985,15

– 885 471,65

 

 

 

 

 

Iš viso ES:

EUR

– 908 400,18

– 17 985,15

– 890 415,03

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

FR

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2014

Su išlaidų pagrįstumo ir mokėjimo prašymų tikrinimu susiję trūkumai. 121 ir 123 priemonės

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 4 980 641,31

– 41 685,40

– 4 938 955,91

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Su išlaidų pagrįstumo ir mokėjimo prašymų tikrinimu susiję trūkumai. 121 ir 123 priemonės

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 396 917,70

0,00

– 396 917,70

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.) investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2015

Su išlaidų pagrįstumo ir mokėjimo prašymų tikrinimu susiję trūkumai. 121 ir 123 priemonės

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 4 482 936,52

0,00

– 4 482 936,52

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.) investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2016

Su išlaidų pagrįstumo ir mokėjimo prašymų tikrinimu susiję trūkumai. 121 ir 123 priemonės

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 1 595 408,44

0,00

– 1 595 408,44

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.) investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2015

Išlaidų pagrįstumo tikrinimo trūkumai: su 121C4 ir 123A priemonėmis susijęs koregavimas dėl pakartotinai neištaisytų trūkumų

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 3 184 129,20

– 1 592 064,61

– 1 592 064,59

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.) investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2016

Išlaidų pagrįstumo tikrinimo trūkumai: su 121C4 ir 123A priemonėmis susijęs koregavimas dėl pakartotinai neištaisytų trūkumų

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 1 279 291,51

– 639 645,75

– 639 645,76

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Išlaidų pagrįstumo tikrinimo trūkumai: su 121C4 ir 123A priemonėmis susijęs koregavimas dėl pakartotinai neištaisytų trūkumų

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 344 907,12

– 171 577,47

– 173 329,65

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2014

Išlaidų pagrįstumo tikrinimo trūkumai: su 121C4 ir 123A priemonėmis susijęs koregavimas dėl pakartotinai neištaisytų trūkumų

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 2 802 935,54

– 1 404 390,37

– 1 398 545,17

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Viešieji paramos gavėjai

2014

Netinkamų finansuoti išlaidų neįtraukimas, M321

VIENKARTINIS

 

EUR

– 68 062,01

0,00

– 68 062,01

 

Sertifikavimas

2012

Valdymo trūkumai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 16 845 764,04

0,00

– 16 845 764,04

 

Sertifikavimas

2013

Valdymo trūkumai 2013 finansiniais metais

VIENKARTINIS

 

EUR

– 10 359 335,40

0,00

– 10 359 335,40

 

 

 

 

 

Iš viso FR:

EUR

– 46 340 328,79

– 3 849 363,60

– 42 490 965,19

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

GB

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2014

214 priemonė, 2014 finansiniai metai. Gyvulių tankumo kontrolės (tiek administracinės, tiek patikrų vietoje) sistemos trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 538 979,08

0,00

– 538 979,08

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.). Priemonės taikant IAKS

2015

214 priemonė, 2015 finansiniai metai. Gyvulių tankumo kontrolės (tiek administracinės, tiek patikrų vietoje) sistemos trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 543 702,51

0,00

– 543 702,51

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2014

221 priemonė, 2014 finansiniai metai. Tinkamumo kriterijų patikros trūkumai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 12 204,00

0,00

– 12 204,00

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.). Miškininkystės priemonės

2015

221 priemonė, 2015 finansiniai metai. Tinkamumo kriterijų patikros trūkumai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 12 204,00

0,00

– 12 204,00

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP LEADER

2014

Vienos pagrindinės kontrolės priemonės trūkumai ir vienos papildomos kontrolės priemonės nebuvimas

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 602 585,37

0,00

– 602 585,37

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP LEADER

2015

Vienos pagrindinės kontrolės priemonės trūkumai ir vienos papildomos kontrolės priemonės nebuvimas

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

4 026,71

0,00

4 026,71

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP LEADER

2016

Vienos pagrindinės kontrolės priemonės trūkumai ir vienos papildomos kontrolės priemonės nebuvimas

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

368,09

0,00

368,09

 

 

 

 

 

Iš viso GB:

EUR

– 1 705 280,16

0,00

– 1 705 280,16

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

GR

Kompleksinė parama

2013

Su rizikos analize, būtiniausiais reikalavimais dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir TANVR Nr. 1 susiję trūkumai, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 229 711,85

0,00

– 229 711,85

 

Kompleksinė parama

2014

Su rizikos analize, būtiniausiais reikalavimais dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir TANVR Nr. 1 susiję trūkumai, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 57 428,76

0,00

– 57 428,76

 

 

 

 

 

Iš viso GR:

EUR

– 287 140,61

0,00

– 287 140,61

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

IT

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Pagrindinės kontrolės trūkumai: su bendrosiomis išlaidomis susijęs „Tinkamas išlaidų pagrįstumo vertinimas naudojant tinkamą vertinimo sistemą“

VIENKARTINIS

 

EUR

– 26 409,49

0,00

– 26 409,49

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2014

Pagrindinės kontrolės trūkumai: su bendrosiomis išlaidomis susijęs „Tinkamas išlaidų pagrįstumo vertinimas naudojant tinkamą vertinimo sistemą“

VIENKARTINIS

 

EUR

– 45 475,98

0,00

– 45 475,98

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.). Rizikos valdymas

2015

Pagrindinės kontrolės trūkumai: su bendrosiomis išlaidomis susijęs „Tinkamas išlaidų pagrįstumo vertinimas naudojant tinkamą vertinimo sistemą“

VIENKARTINIS

 

EUR

– 133 118,88

0,00

– 133 118,88

 

Kompleksinė parama

2013

Su gyvūnų sritimi susijusios sankcijų sistemos švelnumas, 2012 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 7 112,87

0,00

– 7 112,87

 

Kompleksinė parama

2015

Ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 175 426,91

0,00

– 175 426,91

 

Kompleksinė parama

2014

Netikrintas vienas GAAB reikalavimas, du TANVR patikrinti iš dalies, gyvulių neturintis ūkininkas, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 39 153,87

0,00

– 39 153,87

 

Kompleksinė parama

2014

Dalinė dviejų reikalavimų kontrolė, sektoriaus patikrinimo atlikimas neužtikrinant reikiamo patikimumo lygio, gyvulių turintys ūkininkai, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 61 526,63

0,00

– 61 526,63

 

Kompleksinė parama

2015

Dalinė dviejų reikalavimų kontrolė, sektoriaus patikrinimo atlikimas neužtikrinant reikiamo patikimumo lygio, gyvulių turintys ūkininkai, 2014 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 78 725,47

0,00

– 78 725,47

 

Kompleksinė parama

2013

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2012 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 280 745,26

– 41,98

– 280 703,28

 

Kompleksinė parama

2014

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2012 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 97 287,65

0,00

– 97 287,65

 

Kompleksinė parama

2015

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2012 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 13 600,21

0,00

– 13 600,21

 

Kompleksinė parama

2014

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2013 paraiškų teikimo metai

VIENKARTINIS

 

EUR

– 203 367,80

0,00

– 203 367,80

 

Kompleksinė parama

2015

Nevykdyta TANVR Nr. 1 ir Nr. 5 kontrolė už „Natura 2000“ teritorijos ribų, TANVR Nr. 7 ir Nr. 16 patikrų trūkumai, ribota galimybė susipažinti su veterinarinės kontrolės ataskaitomis, 2013 paraiškų teikimo metai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 27 839,23

0,00

– 27 839,23

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP (2014–2020 m.). Priemonės taikant IAKS

2015

Dvi agrarinės aplinkosaugos dalinės priemonės (214):

nesiimta tinkamų veiksmų dėl kryžminių patikrų, kurias atliekant naudojami IAKS duomenys, rezultatų visais atitinkamais atvejais

FIKSUOTO DYDŽIO

3,00 %

EUR

– 148 200,00

0,00

– 148 200,00

 

 

 

 

 

Iš viso IT:

EUR

– 1 337 990,25

– 41,98

– 1 337 948,27

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

LT

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 4 krypties (LEADER) priemonės (2007–2013 m.)

2013

Pagrindinių kontrolės priemonių trūkumai: 1) patikrų vietoje kokybė; 2) išlaidų pagrįstumo vertinimas paraiškų teikimo etapu; 3) veiksmo išlaidų tinkamumas finansuoti (nepiniginiai įnašai)

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 1 288 795,90

0,00

– 1 288 795,90

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 4 krypties (LEADER) priemonės (2007–2013 m.)

2014

Pagrindinių kontrolės priemonių trūkumai: 1) patikrų vietoje kokybė; 2) išlaidų pagrįstumo vertinimas paraiškų teikimo etapu; 3) veiksmo išlaidų tinkamumas finansuoti (nepiniginiai įnašai)

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 1 530 512,90

0,00

– 1 530 512,90

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 4 krypties (LEADER) priemonės (2007–2013 m.)

2015

Pagrindinių kontrolės priemonių trūkumai: 1) patikrų vietoje kokybė; 2) išlaidų pagrįstumo vertinimas paraiškų teikimo etapu; 3) veiksmo išlaidų tinkamumas finansuoti (nepiniginiai įnašai)

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 926 149,21

0,00

– 926 149,21

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP LEADER

2016

Pagrindinių kontrolės priemonių trūkumai: 1) patikrų vietoje kokybė; 2) išlaidų pagrįstumo vertinimas paraiškų teikimo etapu; 3) veiksmo išlaidų tinkamumas finansuoti (nepiniginiai įnašai). Koregavimo laikotarpis – 2015 10 16 – 2015 12 31

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 462 436,92

0,00

– 462 436,92

 

 

 

 

 

Iš viso LT:

EUR

– 4 207 894,93

0,00

– 4 207 894,93

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

LU

Sąskaitų patvirtinimas. Atitikties patvirtinimas

2010

Tinkamumo kriterijų nesilaikymas

VIENKARTINIS

0,00 %

EUR

– 1 469 939,00

0,00

– 1 469 939,00

 

 

 

 

 

Iš viso LU:

EUR

– 1 469 939,00

0,00

– 1 469 939,00

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

MT

Sertifikavimas

2015

2015 finansinių metų sąskaitų patvirtinimas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 131 903,31

0,00

– 131 903,31

 

 

 

 

 

Iš viso MT:

EUR

– 131 903,31

0,00

– 131 903,31

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

NL

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 4 krypties (LEADER) priemonės (2007–2013 m.)

2014

Pagrindinės ir papildomos kontrolės trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 217 083,50

0,00

– 217 083,50

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 4 krypties (LEADER) priemonės (2007–2013 m.)

2014

Pagrindinės ir papildomos kontrolės trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

7,00 %

EUR

– 89 804,68

0,00

– 89 804,68

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 4 krypties (LEADER) priemonės (2007–2013 m.)

2015

Pagrindinės ir papildomos kontrolės trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

7,00 %

EUR

– 314 873,64

0,00

– 314 873,64

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP LEADER

2016

Pagrindinės ir papildomos kontrolės trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

7,00 %

EUR

– 216 895,65

0,00

– 216 895,65

 

 

 

 

 

Iš viso NL:

EUR

– 838 657,47

0,00

– 838 657,47

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

RO

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2015

Dirbtinai sudarytų sąlygų kontrolė

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 949 386,13

0,00

– 949 386,13

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Paramos gavėjo atitiktis reikalavimams. Gebėjimų patikrinimas ir dirbtinai sudarytų sąlygų kontrolė

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 2 661 268,10

0,00

– 2 661 268,10

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2014

Paramos gavėjo atitiktis reikalavimams. Gebėjimų patikrinimas ir dirbtinai sudarytų sąlygų kontrolė

FIKSUOTO DYDŽIO

5,00 %

EUR

– 648 249,31

0,00

– 648 249,31

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2012

Išlaidų tinkamumas finansuoti – viršutinių ribų laikymasis / pagalbos intensyvumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 478 707,10

– 73 935,36

– 1 404 771,74

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Išlaidų tinkamumas finansuoti – viršutinių ribų laikymasis / pagalbos intensyvumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 335 193,08

0,00

– 1 335 193,08

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2014

Išlaidų tinkamumas finansuoti – viršutinių ribų laikymasis / pagalbos intensyvumas

VIENKARTINIS

 

EUR

– 1 041 006,91

0,00

– 1 041 006,91

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2010

Sprendimo dėl sutampančios sumos vykdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

0,00

5 907,74

– 5 907,74

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2011

Sprendimo dėl sutampančios sumos vykdymas

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

0,00

2 731 143,60

– 2 731 143,60

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2011

Sprendimo dėl sutampančios sumos vykdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

0,00

53 937,77

– 53 937,77

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)

2012

Sprendimo dėl sutampančios sumos vykdymas

VIENKARTINIS

 

EUR

0,00

15 400,00

– 15 400,00

 

Sertifikavimas

2012

EŽŪFKP tiriamosios visumos labiausiai tikėtina klaida, kai IAKS taikoma

VIENKARTINIS

 

EUR

– 4 212 281,45

– 83 053,09

– 4 129 228,36

 

Sertifikavimas

2012

EŽŪFKP tiriamosios visumos labiausiai tikėtina klaida, kai IAKS netaikoma

VIENKARTINIS

 

EUR

– 8 565 856,43

– 852 487,19

– 7 713 369,24

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Viešieji pirkimai. Išlaidų pagrįstumo patikrų trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 508 630,52

0,00

– 508 630,52

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP 1 ir 3 krypties priemonės. Investavimą skatinančios priemonės (2007–2013 m.)

2013

Viešieji pirkimai. Išlaidų pagrįstumo patikrų trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 1 533 681,75

0,00

– 1 533 681,75

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2014

Viešieji pirkimai. Išlaidų pagrįstumo patikrų trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

2,00 %

EUR

– 220 258,09

0,00

– 220 258,09

 

Kaimo plėtra, EŽŪFKP investavimas. Privatieji paramos gavėjai

2014

Viešieji pirkimai. Išlaidų pagrįstumo patikrų trūkumai

FIKSUOTO DYDŽIO

10,00 %

EUR

– 511 227,25

0,00

– 511 227,25

 

 

 

 

 

Iš viso RO:

EUR

– 23 665 746,12

1 796 913,47

– 25 462 659,59

Valstybė narė

Priemonė

FM

Priežastis

Rūšis

Korekcija, %

Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

SK

Sertifikavimas

2015

EŽŪFKP tiriamosios visumos žinoma klaida, kai IAKS netaikoma

VIENKARTINIS

 

EUR

– 204 053,34

0,00

– 204 053,34

 

 

 

 

 

Iš viso SK:

EUR

– 204 053,34

0,00

– 204 053,34


Valiuta

Suma

Atskaitymai

Finansinis poveikis

EUR

– 98 799 942,40

– 7 632 357,66

– 91 167 584,74