20.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 156/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1084

2017 m. birželio 14 d.

kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a punkto xiv papunktį ir 1 straipsnio 1 dalies b punktą,

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 651/2014 (2) tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka ir, prieš suteikiant tokią pagalbą, apie ją nereikia pranešti Komisijai. Reglamente (ES) Nr. 651/2014 nurodyta, kad, kai bus įgyta pakankamai patirties nagrinėjant konkrečius atvejus, Komisija ketina peržiūrėti šio reglamento taikymo sritį, kad įtrauktų kitų kategorijų pagalbą, visų pirma pagalbą uostų ir oro uostų infrastruktūrai;

(2)

atsižvelgiant į Komisijos įgytą patirtį ir norint supaprastinti ir aiškiau išdėstyti valstybės pagalbos taisykles, taip pat sumažinti administracinę naštą, atsirandančią pranešant apie nesudėtingas valstybės pagalbos priemones, ir sudaryti sąlygas Komisijai daugiau dėmesio skirti didžiausią iškraipomąjį poveikį galinčioms turėti byloms, į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 taikymo sritį turėtų būti įtraukta pagalba uostų ir oro uostų infrastruktūrai;

(3)

investicinė pagalba regioniniams oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas neviršija trijų milijonų keleivių, gali pagerinti ir tam tikrų regionų pasiekiamumą, ir vietos plėtrą, priklausomai nuo kiekvieno oro uosto ypatumų. Todėl tokia investicinė pagalba atitinka strategijos „Europa 2020“ prioritetus, nes ja prisidedama prie tolesnio ekonomikos augimo ir padedama siekti Sąjungos bendros svarbos tikslų. Iš patirties, įgytos taikant Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gaires (3), matyti, kad dėl regioniniams oro uostams teikiamos investicinės pagalbos prekyba ir konkurencija nėra nederamai iškraipomos, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. Todėl, jeigu regioniniams oro uostams teikiama investicinė pagalba atitinka tas sąlygas, jai turėtų būti taikoma Reglamente (ES) Nr. 651/2014 numatyta bendroji išimtis. Nebūtų tikslinga nustatyti su pagalbos suma susijusios pranešimo ribos, nes pagalbos priemonės poveikis konkurencijai daugiausia priklauso ne nuo pagalbos sumos, bet nuo oro uosto dydžio;

(4)

reikalavimo pranešti apie investicinę pagalbą išimčiai taikomomis sąlygomis turėtų būti siekiama, visų pirma užtikrinant pagalbos sumos proporcingumą, riboti konkurencijos iškraipymus, dėl kurių būtų sudarytos nevienodos sąlygos vidaus rinkoje. Kad investicinė pagalba būtų proporcinga, ji turėtų atitikti dvi sąlygas. Pagalbos intensyvumas neturėtų viršyti didžiausio leidžiamo pagalbos intensyvumo, kuris kinta priklausomai nuo oro uosto dydžio. Be to, pagalbos suma neturėtų viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Investicinė pagalba labai mažiems oro uostams, kurių keleivių srautas neviršija 200 000 keleivių per metus, turėtų atitikti tik vieną iš šių sąlygų. Suderinamumo sąlygomis turėtų būti užtikrinta galimybė atvirai ir be diskriminacijos naudotis infrastruktūra. Išimtis neturėtų būti taikoma investicinei pagalbai, suteiktai oro uostams, esantiems netoli veikiančio oro uosto, iš kurio teikiamos reguliariojo oro susisiekimo paslaugos, nes pagalba tokiems oro uostams kelia didesnę riziką, kad bus iškraipyta konkurencija, taigi apie ją turėtų būti pranešta Komisijai, išskyrus atvejus, kai ji teikiama labai mažiems oro uostams, kurių keleivių srautas neviršija 200 000 keleivių per metus, nes tais atvejais galimybių iš esmės iškraipyti konkurencijos nėra;

(5)

dėl labai mažiems oro uostams, kurių keleivių srautas neviršija 200 000 keleivių per metus, teikiamos veiklos pagalbos prekyba ir konkurencija nėra nederamai iškraipomos, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. Suderinamumo sąlygomis visų pirma turėtų būti užtikrinama, kad pagalbos suma neviršytų veiklos nuostolių bei pagrįsto pelno ir kad būtų suteikta galimybė atvirai ir be diskriminacijos naudotis infrastruktūra. Be to, pagalba neturėtų būti teikiama su sąlyga, kad oro uosto operatorius su viena ar keliomis oro transporto bendrovėmis sudarys susitarimus dėl oro uosto rinkliavų, rinkodaros mokesčių ar kitų su oro transporto bendrovės veikla tame oro uoste susijusių finansinių aspektų. Oro uosto, kuriam suteikta viešųjų išteklių, ir oro transporto bendrovės susitarimai tam tikromis aplinkybėmis gali būti valstybės pagalba atitinkamai oro transporto bendrovei (4), o tokiai pagalbai Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas pranešimo reikalavimas ir toliau turėtų būti taikomas visa apimtimi;

(6)

jūrų uostai yra strategiškai svarbūs siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaip nustatyta, inter alia, strategijoje „Europa 2020“ ir Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (5). Kaip pabrėžta komunikate „Uostai – augimo variklis“ (6), tam, kad visuose Sąjungos jūriniuose regionuose uostai veiktų našiai, reikia veiksmingų viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų. Investicijų visų pirma reikia tam, kad prieigos prie uostų infrastruktūra ir uostų infrastruktūra būtų pritaikytos atsižvelgiant į didesnį ir sudėtingesnį laivyną, į alternatyvių degalų infrastruktūros naudojimą, taip pat į griežtesnius aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus. Neužtikrinus aukštos kokybės uostų infrastruktūros, apkraunami keliai, o ekspeditoriai, vežėjai ir vartotojai patiria papildomų išlaidų;

(7)

vidaus vandenų uostų plėtra ir jų integravimas į daugiarūšį transportą – vienas pagrindinių Sąjungos transporto politikos tikslų. Sąjungos taisyklėmis aiškiai siekiama didinti transporto intermodalumą ir pereiti prie mažiau aplinkai kenkiančių transporto rūšių, kaip antai geležinkelio ir vežimo jūrų arba vidaus vandenų keliais;

(8)

reikalavimo pranešti apie pagalbą uostams išimčiai taikomomis sąlygomis turėtų būti siekiama, visų pirma užtikrinant pagalbos sumos proporcingumą, riboti konkurencijos iškraipymus, dėl kurių būtų sudarytos nevienodos sąlygos vidaus rinkoje. Kad pagalba būtų proporcinga, ji turėtų atitikti dvi sąlygas. Pagalbos intensyvumas neturėtų viršyti didžiausio leidžiamo pagalbos intensyvumo, kuris jūrų uostų atveju kinta priklausomai nuo investicinio projekto dydžio. Be to, pagalbos suma neturėtų viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo, išskyrus atvejus, kai pagalbos sumos yra labai mažos ir, siekiant sumažinti administracinę naštą, tikslinga taikyti supaprastintą metodą. Suderinamumo sąlygomis taip pat turėtų būti užtikrinama, kad, atitinkamais atvejais nedarant poveikio Sąjungos viešojo pirkimo ir koncesijos taisyklėms, bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą būtų suteikiami atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai. Be to, turėtų būti užtikrinta galimybė vienodomis sąlygomis ir be diskriminacijos naudotis infrastruktūra;

(9)

į pagrindinio tinklo koridorių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 (7), darbo planus įtrauktos investicijos yra bendros svarbos projektai, turintys ypač didelę strateginę reikšmę Sąjungai. Tuos tinklus sudarantys jūrų uostai yra į Sąjungą ir iš jos gabenamų prekių įvežimo ir išvežimo punktai. Tuos tinklus sudarantys vidaus vandenų uostai yra pagrindiniai veiksniai, kuriais užtikrinamas daugiarūšis vežimas tinkle. Todėl investicijoms, kuriomis siekiama padidinti tų uostų našumą, turėtų būti taikoma aukštesnė pranešimo riba;

(10)	atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 702/2014 (8), taip pat tikslinga pritaikyti tam tikras minėtų reglamentų nuostatas;

(11)

visų pirma dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų paaiškėjo, kad praktikoje sunku taikyti skirtingas papildomų transporto išlaidų ir kitų papildomų išlaidų kompensavimo taisykles ir jomis nėra tinkamai šalinamos Sutarties 349 straipsnyje nurodytos struktūrinės kliūtys, nepakankamai atsižvelgiama į atokumą ir salas, mažą dydį, sudėtingą topografiją ir klimatą, ekonominę priklausomybę nuo kelių produktų, dėl kurių buvimo ir jų derinių labai ribojamas atokiausių regionų vystymasis, todėl nuostatos turėtų būti pakeistos metodu, kuris būtų taikomas visoms papildomoms išlaidoms. Regioninės investicinės ir veiklos pagalbos priemonių, kurios, be kita ko, yra naudingos žuvininkystės sektoriuje veikiančioms įmonėms, įgyvendinimas atokiausiuose regionuose turėtų derėti su Sąjungos įsipareigojimais pagal tarptautinius susitarimus, kurių susitariančioji šalis ji yra. Todėl tokiomis regioninės investicinės ir veiklos pagalbos priemonėmis neturėtų naudotis neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdantys laivai ir jomis neturėtų būti prisidedama prie peržvejojimo ar laivų žvejybos pajėgumo didinimo;

(12)	atsižvelgiant į tai, kad pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms turi nedidelį neigiamą poveikį konkurencijai, turėtų būti padidintos tų sričių pagalbai taikomos pranešimo ribos;

(13)

siekiant supaprastinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 ir Reglamentą (ES) Nr. 702/2014 tinkamų finansuoti veiklos, bent iš dalies finansuojamos iš Sąjungos fondo, kuriam leidžiama naudoti supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, išlaidų apskaičiavimą, turėtų būti pritaikytos nuostatos dėl tinkamų finansuoti išlaidų;

(14)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013 (9) 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonę kaip kokybės ženklas projektams gali būti suteiktas Komisijos pažangumo ženklas. Atsižvelgiant į nedidelę tokių projektų sumą (vieno projekto suma neviršija 2,5 mln. EUR) ir į tai, kad jie skirti tik MVĮ, pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 taisykles jiems galima netaikyti reikalavimo pranešti.

(15)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir Reglamentas (ES) Nr. 702/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

k ir l punktai pakeičiami taip:

„k)	pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms;

l)	pagalbai vietos infrastruktūroms;“;

ii)

papildoma šiais m ir n punktais:

„m)	pagalbai regioniniams oro uostams;

n)	pagalbai uostams.“;

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šis reglamentas netaikomas:

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 (*1), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą MVĮ gauti finansavimą, pagalbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose ir regioninės veiklos pagalbos schemas;

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, MVĮ teikiamą pagalbą konsultavimui, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui bei pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams;

pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, šiais atvejais:

i)	kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį;

ii)	kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

d)	pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas 2010/787/ES (*2);

e)	13 straipsnyje nurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

(*1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1)."

(*2) 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas 2010/787/ES dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (OL L 336, 2010 12 21, p. 24).“;"

4 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

pagalbos schemoms, kuriose nėra aiškiai numatyta, kad individuali pagalba nemokama įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, verslo pradžios pagalbos schemas ir regioninės veiklos pagalbos schemas, su sąlyga, kad tokiomis schemomis sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms.“;

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

39 punktas pakeičiamas taip:

„39. veiklos pelnas– diskontuotųjų pajamų ir diskontuotųjų veiklos išlaidų per investicijos ekonominio naudingumo laikotarpį skirtumas, kai šis skirtumas yra teigiamas. Veiklos išlaidos apima išlaidas, kaip antai: išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui, tačiau neapima nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į investicinę pagalbą. Pajamų ir veiklos išlaidų diskontavimas taikant tinkamą diskonto normą sudaro galimybę gauti pagrįstą pelną;“;

42 punktas pakeičiamas taip:

„42. regioninė veiklos pagalba– pagalba, kuria mažinamos įmonės einamosios išlaidos. Jos apima tokių kategorijų išlaidas, kaip antai: išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai ir administravimui, tačiau neapima nusidėvėjimo išlaidų ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į tinkamas finansuoti išlaidas, kai buvo skiriama investicinė pagalba;“;

48 punktas pakeičiamas taip:

„48. retai apgyvendintos vietovės– NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2, arba NUTS 3 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 12,5 gyv./km2, arba vietovės, kurias tokiomis Komisija yra pripažinusi pagalbos suteikimo metu galiojusiame individualiame sprendime dėl regioninės pagalbos žemėlapio;“;

d)	įterpiamas šis 48a punktas: „48a) labai retai apgyvendintos vietovės– NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2, arba vietovės, kurias tokiomis Komisija yra pripažinusi pagalbos suteikimo metu galiojusiame individualiame sprendime dėl regioninės pagalbos žemėlapio;“;

e)	55 punktas pakeičiamas taip: „55. veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios vietovės– Sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai, retai apgyvendintos vietovės arba labai retai apgyvendintos vietovės;“;

įterpiamas šis 61a punktas:

„61a) perkėlimas– tapačios ar panašios veiklos arba jos dalies perkėlimas iš vienoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančios įmonės (pradinė įmonė) į kitoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančią įmonę, kuriai teikiama remiama investicija (remiamoji įmonė). Perkėlimas yra tuo atveju, jei produktas ar paslauga pradinėje ir remiamojoje įmonėse yra bent iš dalies naudojami tiems patiems tikslams ir tenkina tos pačios rūšies pirkėjų paklausą ar poreikius, taip pat jei vienoje iš EEE esančio pagalbos gavėjo pradinių įmonių prarandama su tapačia ar panašia veikla susijusių darbo vietų;“;

po 143 punkto straipsnis papildomas šiomis antraštėmis ir 144–165 punktais:

„Pagalbos regioniniams oro uostams apibrėžtys

144. oro uosto infrastruktūra– infrastruktūra ir įranga, kurią oro uostas naudoja oro uosto paslaugoms oro transporto bendrovėms ir įvairiems paslaugų teikėjams teikti; įskaitant kilimo ir tūpimo takus, terminalus, peronus, riedėjimo takus, centralizuotą antžeminių paslaugų infrastruktūrą ir visą kitą infrastruktūrą, kuri tiesiogiai naudojama oro uosto paslaugoms teikti, išskyrus infrastruktūrą ir įrangą, kuri pirmiausia reikalinga su oro susisiekimu nesusijusiai veiklai vykdyti;

145. oro transporto bendrovė– bet kokia oro transporto bendrovė, turinti valstybės narės arba Europos bendrosios aviacijos erdvei priklausančios valstybės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 (*3) išduotą galiojančią licenciją teikti oro susisiekimo paslaugas;

146. oro uostas– ekonominę oro uosto paslaugų teikimo oro transporto bendrovėms veiklą vykdantis subjektas ar subjektų grupė;

147. oro uostų paslaugos– su orlaivių priežiūra nuo nusileidimo iki pakilimo, keleivių aptarnavimu ir krovinių tvarkymu susijusios paslaugos, kurias oro transporto bendrovėms teikia oro uostas ar bet kuri jo patronuojamoji įmonė, kad oro transporto bendrovės galėtų teikti oro susisiekimo paslaugas, įskaitant antžeminių paslaugų teikimą ir aprūpinimą centralizuota antžeminių paslaugų infrastruktūra;

148. vidutinis metinis keleivių srautas– skaičius, apskaičiuojamas remiantis atskridusių ir išskridusių keleivių skaičiumi per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais suteikta pagalba;

149. centralizuota antžeminių paslaugų infrastruktūra– infrastruktūra, kurią paprastai eksploatuoja oro uosto valdytojas ir kuri už atlygį suteikiama įvairiems oro uoste veikiantiems antžeminių paslaugų teikėjams, išskyrus įrangą, kuri priklauso antžeminių paslaugų teikėjams arba yra jų eksploatuojama;

150. greitasis traukinys– traukinys, galintis pasiekti didesnį kaip 200 km/h greitį;

151. antžeminės paslaugos– Tarybos direktyvos 96/67/EB (*4) priede apibūdintos oro uosto naudotojams oro uostuose teikiamos paslaugos;

152. su oro susisiekimu nesusijusi veikla– komercinės paslaugos, teikiamos oro transporto bendrovėms ar kitiems oro uosto naudotojams, įskaitant pagalbines paslaugas keleiviams, krovinių ekspeditoriams ar kitiems paslaugų teikėjams, biurų ir parduotuvių patalpų nuomą, automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas ir viešbučių paslaugas;

153. regioninis oro uostas– oro uostas, kurio vidutinis metinis keleivių srautas neviršija 3 milijonų keleivių;

Pagalbos uostams apibrėžtys

154. uostas– žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kad būtų galima priimti, pakrauti ir iškrauti laivus, saugoti, priimti ir pristatyti prekes ir įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, reikalinga vežėjams uoste;

155. jūrų uostas– uostas, skirtas daugiausia jūrų laivams priimti;

156. vidaus vandenų uostas– kitas nei jūrų uostas, skirtas vidaus vandenų laivams priimti;

157. uosto infrastruktūra– infrastruktūra ir įrenginiai su transportu susijusioms uosto paslaugoms teikti, pavyzdžiui, laivų švartavimo prieplaukos, prieplaukų sienos, molai ir plūdriosios pontoninės rampos potvynių ir atoslūgių užliejamuose plotuose, vidaus baseinai, pylimai ir atgauti žemės plotai, alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių surinkimo infrastruktūra;

158. antžeminė uosto infrastruktūra– paviršiuje esančios konstrukcijos (pavyzdžiui, skirtos saugoti) ir uosto teritorijoje esanti stacionarioji įranga (pavyzdžiui, sandėliai ir terminalo pastatai) ir mobilioji įranga (pavyzdžiui, kranai), skirta su transportu susijusioms uosto paslaugoms teikti;

159. prieigos infrastruktūra– bet kokios rūšies infrastruktūra, kurios reikia, kad naudotojams būtų užtikrinta prieiga prie uosto ir galimybė patekti į jį iš sausumos, jūros ar upės, arba uoste esanti infrastruktūra, pavyzdžiui, keliai, geležinkeliai, kanalai ir šliuzai;

160. dugno gilinimas– nuosėdų šalinimas nuo įplaukimo į uostą vandens kelio arba uosto dugno;

161. alternatyviųjų degalų infrastruktūra– stacionarioji, mobilioji ar jūroje esanti uosto infrastruktūra, dėl kurios uostas gali laivams tiekti tokius energijos išteklius, kaip elektra, vandenilis, biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio i punkte, sintetiniai ir parafininiai degalai, (dujinės (suslėgtosios gamtinės dujos – SGD) ir suskystintos (suskystintosios gamtinės dujos – SkGD) būsenos gamtinės dujos, įskaitant biometaną, ir suskystintos naftos dujos, kuriais tiekiant energiją transportui bent iš dalies pakeičiami degalai, gaunami iš iškastinės naftos šaltinių, gali būti prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas;

162. laivai– plūdriosios konstrukcijos, savaeigės arba nesavaeigės, su vienu ar daugiau antvandeninės dalies korpusų;

163. jūrų laivai– laivai, išskyrus tuos, kurie plaukioja vien ar daugiausia vidaus vandenų keliais arba uždarosiose akvatorijose arba greta jų esančiuose vandenyse;

164. vidaus vandenų laivai– laivai, skirti plaukioti vien ar daugiausia vidaus vandenų keliais arba uždarosiose akvatorijose arba greta jų esančiuose vandenyse;

165. laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių surinkimo infrastruktūra– stacionarieji, plūdrieji arba mobilieji uosto įrenginiai, galintys priimti laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/59/EB (*5)

(*3) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3)."

(*4) 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką (OL L 272, 1996 10 25, p. 36)."

(*5) 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL L 332, 2000 12 28, p. 81).“;"

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiamas taip:

z punktas pakeičiamas taip:

„z)	investicinė pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 150 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 75 mln. EUR vienai įmonei per metus;“;

bb punktas pakeičiamas taip:

„bb)	investicinė pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: 30 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 100 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba sporto infrastruktūrai: 2 mln. EUR vienai infrastruktūrai per metus;“;

papildoma šiais dd, ee ir ff punktais:

„dd)	pagalba regioniniams oro uostams: 56a straipsnyje nustatytas pagalbos intensyvumas ir sumos;

ee)

pagalba jūrų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 130 mln. EUR vienam projektui (arba 150 mln. EUR vienam projektui jūrų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 (*6) 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

ff)

pagalba vidaus vandenų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 40 mln. EUR vienam projektui (arba 50 mln. EUR vienam projektui vidaus vandenų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus.

(*6) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).“;"

5 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo k punktu:

„k)	pagalba, kurią sudaro materialiojo turto pardavimas arba nuoma mažesnėmis nei rinkos kainomis, jeigu jo vertė nustatyta remiantis nepriklausomo eksperto vertinimu prieš sandorį arba remiantis viešai skelbiama, reguliariai atnaujinama ir visuotinai priimtina lyginamąja verte.“;

6 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	regioninė veiklos pagalba ir regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 15 ir 16 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;“;

d punktas pakeičiamas taip:

„d)	pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti ir paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba, jeigu tenkinamos 34 ir 35 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;“;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Tinkamų finansuoti išlaidų sumos gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (*7), su sąlyga, kad veikla yra bent iš dalies finansuojama iš Sąjungos fondo, kuriam leidžiama naudoti minėtus supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, o konkrečios kategorijos išlaidos atitinka reikalavimus pagal atitinkamą nuostatą dėl išimties.

(*7) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).“;"

b)	3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Ateityje mokėtina pagalba, įskaitant keliomis dalimis mokamą pagalbą, diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės.“;

c)	4 dalis išbraukiama;

8 straipsnis papildomas šia 7 dalimi:

„7. Nukrypstant nuo 1–6 dalių, tais atvejais, kai vertinama, ar neviršijama 15 straipsnio 4 dalyje nustatytos regioninės veiklos pagalbos atokiausiuose regionuose viršutinė riba, atsižvelgiama tik į regioninę veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, kuri suteikta pagal šį reglamentą.“;

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Kontrolė

1. Kad Komisija galėtų kontroliuoti pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, registruoja išsamius duomenis, įskaitant informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus nustatyti, kad tenkinamos visos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos.

2. Schemų, pagal kurias fiskalinė pagalba yra teikiama automatiškai, pavyzdžiui, pagalbos gavėjų mokesčių deklaracijomis pagrįstų schemų, atveju ir tais atvejais, kai ex ante nėra tikrinama, ar kiekvienas pagalbos gavėjas įvykdė visas suderinamumo sąlygas, valstybės narės reguliariai bent ex post ir imties pagrindu tikrina, ar įvykdytos visos suderinamumo sąlygos, ir padaro reikiamas išvadas. Valstybės narės saugo išsamius patikrinimų duomenis bent 10 metų nuo patikrinimo dienos.

3. Komisija gali prašyti kiekvienos valstybės narės pateikti visą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kurie, Komisijos manymu, yra būtini šio reglamento taikymui kontroliuoti, įskaitant 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Atitinkama valstybė narė prašomą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisijai pateikia per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme.“;

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Regioninės pagalbos taikymo sritis

Šis skirsnis netaikomas:

a)	pagalbai, teikiamai veiklai plieno sektoriuje, anglių sektoriuje, laivų statybos sektoriuje ir sintetinių pluoštų sektoriuje;

b)	pagalbai transporto sektoriuje, taip pat susijusiai infrastruktūrai, ir pagalbai elektros energijos gamybai, paskirstymui ir infrastruktūrai, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose ir regioninės veiklos pagalbos schemas;

c)	regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemoms; turizmo veiklai, plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti arba žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais skirtos schemos nelaikomos pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemomis;

regioninei veiklos pagalbai, teikiamai įmonėms, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. K sekcijos „Finansinė ir draudimo veikla“, arba įmonėms, vykdančioms grupių vidaus veiklą, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 70.10 klasės „Pagrindinių buveinių veikla“ arba 70.22 klasės „Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“.“;

10)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	6 dalies antros pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Įmonės turto įsigijimo, kaip nustatyta 2 straipsnio 49 arba 51 punkte, atveju atsižvelgiama tik į turto įsigijimo iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, išlaidas.“;

b)	7 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Jei pagalba teikiama didelėms įmonėms gamybos procesui iš esmės pakeisti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti turto, susijusio su modernizuojama veikla, nusidėvėjimą per trejus ankstesnius finansinius metus.“;

papildomas šiomis 16 ir 17 dalimis:

„16. Pagalbos gavėjas patvirtina, kad per dvejus metus iki paraiškos gauti pagalbą pateikimo jis neperkėlė veiklos į įmonę, kuriai turi būti teikiama pradinė investicija, dėl kurios prašoma pagalbos, ir įsipareigoja to nedaryti ne daugiau kaip dvejus metus nuo pradinės investicijos, dėl kurios prašoma pagalbos, pabaigos.

17. Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje pagalba neteikiama įmonėms, kurios yra padariusios vieną ar kelis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (*8) 10 straipsnio 1 dalies a–d punktuose ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, ir to Reglamento 11 straipsnyje nurodytiems veiksmams.

(*8) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).“;"

11)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Regioninė veiklos pagalba

1. Regioninės veiklos pagalbos schemos atokiausiuose regionuose, retai apgyvendintose vietovėse ir labai retai apgyvendintose vietovėse yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Retai apgyvendintose vietovėse regionine veiklos pagalba kompensuojamos prekių, pagamintų veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiose vietovėse, papildomos transporto išlaidos, taip pat prekių, kurios toliau tose vietovėse perdirbamos, papildomos transporto išlaidos, taikant šias sąlygas:

a)	pagalbą galima iš anksto objektyviai kiekybiškai įvertinti pagal nustatytą sumą arba koeficientą už tonkilometrį, arba pagal bet kurį kitą atitinkamą vienetą;

b)	šios papildomos transporto išlaidos apskaičiuojamos pagal reisą, kuriuo prekės gabenamos iš kilmės vietos į paskirties vietą atitinkamos valstybės narės nacionalinių sienų ribose transporto priemone, kurią naudodamas pagalbos gavėjas turi mažiausiai išlaidų.

Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % papildomų transporto išlaidų, kaip nurodyta šioje dalyje.

3. Labai retai apgyvendintose vietovėse regioninės veiklos pagalbos schemomis stabdomas arba švelninamas gyventojų mažėjimas, taikant šias sąlygas:

a)	pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atitinkamoje vietovėje;

b)	skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas neviršija 20 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamoje vietovėje.

4. Atokiausiuose regionuose veiklos pagalbos schemomis kompensuojamos papildomos veiklos išlaidos, susidariusios tuose regionuose dėl tiesioginio vienos ar kelių nuolatinių kliūčių, nurodytų Sutarties 349 straipsnyje, poveikio, jeigu pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atokiausiame regione, su sąlyga, kad skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas, įgyvendinamas pagal šį reglamentą, neviršija nė vieno iš šių procentinių dydžių:

a)	35 % bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione;

b)	40 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione;

c)	30 % pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione.“;

12)

21 straipsnio 16 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	įvadinė formuluotė pakeičiama taip: „Rizikos finansų priemonė, pagal kurią teikiamos garantijos arba paskolos tinkamoms finansuoti įmonėms arba investicijos į kvazinuosavą kapitalą, vykdomos kaip investicijos į tinkamų finansuoti įmonių skolos vertybinius popierius, tenkina šias sąlygas:“;

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	paskolų ir investicijų į kvazinuosavą kapitalą, vykdomų kaip investicijos į skolos vertybinius popierius, atveju pagal 9 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią priemonės sumą;“;

13)

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tinkama finansuoti įmonė yra bet kuri nebiržinė maža įmonė ne ilgiau kaip penkerius metus po jos registracijos, atitinkanti šias sąlygas:

a)	ji nėra perėmusi kitos įmonės veiklos;

b)	ji dar nėra paskirsčiusi pelno;

c)	ji nebuvo sukurta susijungimo būdu.

Reikalavimus atitinkančių įmonių, kurioms netaikomas registracijos reikalavimas, atveju gali būti laikoma, kad penkerių metų laikotarpis prasideda tada, kai įmonė arba pradeda savo ekonominę veiklą, arba už ekonominę veiklą privalo mokėti mokesčius.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto, dviejų įmonių, kurios atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį straipsnį, susijungimo būdu sukurtos įmonės irgi laikomos reikalavimus atitinkančiomis įmonėmis ne ilgiau kaip penkerius metus nuo seniausiai įsteigtos susijungime dalyvaujančios įmonės registracijos dienos.“;

14)

25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, įskaitant projektus, kuriems kaip kokybės ženklas pagal programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonę suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.“;

15)

31 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

tiesiogiai su projektu susijusios mokytojų ir mokomų asmenų veiklos išlaidos, pavyzdžiui, kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami vien mokymo projektui, išlaidos;“;

16)	52 straipsnyje įterpiama ši 2a dalis: „2a. Vietoj 2 dalyje numatyto tinkamų finansuoti išlaidų nustatymo būdo gali būti nustatyta didžiausia pagalbos vienam projektui suma taikant konkurencinės atrankos procedūrą, kaip reikalaujama pagal 4 dalį.“;

17)

53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	muziejams, archyvams, bibliotekoms, meno ir kultūros centrams ar erdvėms, teatrams, kino teatrams, operos teatrams, koncertų salėms, kitoms gyvų pasirodymų organizacijoms, kino paveldo institucijoms ir kitoms panašioms meninėms ir kultūrinėms infrastruktūroms, organizacijoms ir institucijoms;“;

b)	8 dalis pakeičiama taip: „8. Kai pagalba neviršija 2 mln. EUR, užuot taikius 6 ir 7 dalyse nurodytą pagalbos metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.“;

c)	9 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Didžiausia pagalbos 2 dalies f punkte nurodytai veiklai suma neviršija arba tinkamų finansuoti išlaidų ir projekto diskontuotųjų pajamų skirtumo, arba 70 % tinkamų finansuoti išlaidų.“;

18)

54 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Abiem atvejais didžiausia išlaidų suma, kuriai taikomi su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai, jokiu būdu neviršija 80 % bendro gamybos biudžeto.

Kad projektai būtų tinkami finansuoti, valstybė narė taip pat gali reikalauti mažiausios gamybinės veiklos atitinkamoje teritorijoje apimties, tačiau ta apimtis negali viršyti 50 % bendro gamybos biudžeto.“;

19)	55 straipsnio 12 dalis pakeičiama taip: „12. Kai pagalba neviršija 2 mln. EUR, užuot taikius 10 ir 11 dalyse nurodytą metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.“;

20)

po 56 straipsnio įterpiami šie 14 ir 15 skirsniai:

„14 SKIRSNIS

Pagalba regioniniams oro uostams

56a straipsnis

Pagalba regioniniams oro uostams

1. Investicinė pagalba oro uostui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3–14 dalyse ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Veiklos pagalba oro uostui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3, 4, 10 ir 15–18 dalyse ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

3. Oro uostas turi būti atviras visiems potencialiems naudotojams. Fizinio pajėgumų apribojimo atveju pagalba skiriama vadovaujantis tinkamais, objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

4. Pagalba neskiriama veikiančių oro uostų perkėlimui arba naujo keleivinio oro uosto steigimui, įskaitant esamo aerodromo pertvarkymą į keleivinį oro uostą.

5. Atitinkamos investicijos neviršija sumos, būtinos priimti srautui, kuris pagal pagrįstas srautų prognozes numatomas vidutiniu laikotarpiu.

6. Investicinė pagalba neteikiama oro uostui, kuris nuo veikiančio oro uosto, iš kurio teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 punkte, yra ne toliau kaip už 100 km arba yra pasiekiamas automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu per 60 minučių.

7. 5 ir 6 dalys netaikomos oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, neviršijo 200 000 keleivių, jeigu nėra tikėtina, kad dėl investicinės pagalbos oro uosto vidutinis metinis keleivių srautas padidėtų taip, kad per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo dienos jis viršytų 200 000 keleivių. Tokiems oro uostams suteikta investicinė pagalba turi atitikti 11 dalį arba 13 ir 14 dalis.

8. 6 dalis netaikoma tais atvejais, kai investicinė pagalba suteikta oro uostui, kuris nuo veikiančių oro uostų, iš kurių teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 punkte, yra ne toliau kaip už 100 km, su sąlyga, kad, vykstant maršrutu tarp kiekvieno iš tų kitų veikiančių oro uostų ir pagalbą gaunančio oro uosto, būtinai būtų keliaujama arba jūrų transportu ir visą tokios kelionės laiką sudarytų ne trumpesnė kaip 90 minučių kelionė, arba oro transportu.

9. Investicinė pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, viršijo tris milijonus keleivių. Neturi būti tikėtina, kad dėl investicinės pagalbos oro uosto vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo padidės taip, kad viršytų tris milijonus keleivių.

10. Pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis krovinių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, viršijo 200 000 tonų. Neturi būti tikėtina, kad dėl pagalbos oro uosto vidutinis metinis krovinių srautas per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo padidės taip, kad viršytų 200 000 tonų.

11. Investicinės pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

12. Tinkamos finansuoti išlaidos yra su investicijomis į oro uosto infrastruktūrą susijusios išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas.

13. Investicinės pagalbos suma neviršija:

a)	50 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, buvo nuo vieno iki trijų milijonų keleivių;

b)	75 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, neviršijo vieno milijono keleivių.

14. 13 dalyje nurodytas didžiausias pagalbos atokiuose regionuose esantiems oro uostams intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

15. Veiklos pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, viršijo 200 000 keleivių.

16. Veiklos pagalbos suma neviršija sumos, kuri būtina veiklos nuostoliams padengti, ir pagrįsto pelno atitinkamu laikotarpiu. Pagalba teikiama arba ex ante fiksuotų periodinių išmokų, kurios pagalbos teikimo laikotarpiu negali būti didinamos, arba sumų, apskaičiuotų ex post remiantis nustatytais veiklos nuostoliais, forma.

17. Veiklos pagalba nemokama už kalendorinius metus, kuriais oro uosto metinis keleivių srautas viršija 200 000 keleivių.

18. Teikiant veiklos pagalbą nenustatoma sąlyga, kad su konkrečiomis oro transporto bendrovėmis bus sudaryti susitarimai dėl oro uosto rinkliavų, rinkodaros mokesčių ar kitų su oro transporto bendrovių veikla atitinkamame oro uoste susijusių finansinių aspektų.

15 SKIRSNIS

Pagalba uostams

56b straipsnis

Pagalba jūrų uostams

1. Pagalba jūrų uostams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas, skirtos:

a)	investicijoms į uosto infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

b)	investicijoms į prieigos infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

c)	dugno gilinimui.

3. Išlaidos, susijusios su veikla, nesusijusia su transportu, įskaitant uoste veikiančius pramoninius gamybos įrenginius, biurus ar parduotuves, taip pat antžeminę uosto infrastruktūrą, nėra tinkamos finansuoti.

4. Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos arba dugno gilinimo veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

5. Pagalbos kiekvienai 2 dalies a punkte nurodytai investicijai intensyvumas neviršija:

a)	100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 20 mln. EUR;

b)	80 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 20 mln. EUR, bet neviršija 50 ml. EUR;

c)	60 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 50 mln. EUR, bet yra ne didesnė nei 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatyta suma.

Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % 2 dalies b ir c punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kuri yra ne didesnė nei 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatyta suma.

6. 5 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytas pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų, kai investicijos teikiamos remiamose vietovėse, atitinkančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytas sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos teikiamos remiamose vietovėse, atitinkančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytas sąlygas.

7. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą suteikiami atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai.

8. Remiama uosto infrastruktūra turi būti vienodomis rinkos sąlygomis ir be diskriminacijos prieinama visiems suinteresuotiesiems naudotojams.

9. Kai pagalba neviršija 5 mln. EUR, užuot taikius 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

56c straipsnis

Pagalba vidaus vandenų uostams

1. Pagalba vidaus vandenų uostams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas, skirtos:

a)	investicijoms į uosto infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

b)	investicijoms į prieigos infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

c)	dugno gilinimui.

5. Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kuri ir yra ne didesnė nei 4 straipsnio 1 dalies ff punkte nustatyta suma.

6. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą suteikiami atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai.

7. Remiama uosto infrastruktūra turi būti vienodomis rinkos sąlygomis ir be diskriminacijos prieinama visiems suinteresuotiesiems naudotojams.

8. Kai pagalba neviršija 2 mln. EUR, užuot taikius 4 ir 5 dalyse nurodytą metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.“;

21)

58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Šis reglamentas taikomas individualiai pagalbai, suteiktai iki įsigaliojant atitinkamoms jo nuostatoms, jeigu pagalba atitinka visas šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.“;

įterpiama ši 3a dalis:

„3a. Bet kokia individuali pagalba, suteikta nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 9 d. pagal pagalbos suteikimo momentu taikytinas šio reglamento nuostatas, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Bet kokia individuali pagalba, suteikta iki 2014 m. liepos 1 d. pagal iki arba po 2017 m. liepos 10 d. taikytinas šio reglamento nuostatas, išskyrus 9 straipsnį, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti.“;

c)	papildomas šia 5 dalimi: „5. Jei daroma šio reglamento pakeitimų, bet kuriai pagalbos schemai, kuriai pagal jos įsigaliojimo momentu taikytinas šio reglamento nuostatas yra taikoma išimtis, ši išimtis toliau taikoma šešių mėnesių suderinamumo laikotarpiu.“;

22)	II priedo II dalis pakeičiama šio reglamento priedo tekstu;

23)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

2 išnaša pakeičiama taip:

„(2)

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).“;

b)	3 išnašos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Bendrasis subsidijos ekvivalentas arba, pagal šio reglamento 16, 21, 22 arba 39 straipsnius taikomų priemonių atveju, investicijų suma.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 702/2014 7 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Tinkamų finansuoti išlaidų sumos gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (*9), su sąlyga, kad veikla bent iš dalies būtų finansuojama iš EŽŪFKP, o konkrečios kategorijos išlaidos atitiktų reikalavimus pagal atitinkamą nuostatą dėl išimties.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 14 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė

(1) OL L 248, 2015 9 24, p. 1.

(2) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(3) OL C 99, 2014 4 4, p. 3.

(4) Žr. visų pirma Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairių 3.5 skirsnį.

(5) KOM(2011) 144.

(6) COM(2013) 295.

(7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(8) 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL L 193, 2014 7 1, p. 1).

(9) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

PRIEDAS

„II DALIS

teiktina naudojant nustatytą Komisijos IT programą, kaip nurodyta 11 straipsnyje

Nurodykite, pagal kurią Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatą įgyvendinama pagalbos priemonė.

Pagrindinis tikslas ir bendrieji tikslai (išvardyti)

Tikslai (išvardyti)

Didžiausias pagalbos intensyvumas % arba didžiausia metinė pagalbos suma nacionaline valiuta (sveikaisiais skaičiais)

MVĮ skiriamos priemokos %

Regioninė pagalba: investicinė pagalba (1) (14 str.)

☐

Schema

… %

☐	Ad hoc pagalba

… %

Regioninė pagalba: veiklos pagalba (15 str.)

☐	Prekių transporto išlaidų reikalavimus atitinkančiose vietovėse kompensavimas (15 str. 2 dalies a punktas)

… %

☐	Papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas (15 str. 2 dalies b punktas)

… %

☐	Regioninė miesto plėtros pagalba (16 str.)

… nacionaline valiuta

… %

Pagalba MVĮ (17–18 str., 19–20 str.)

☐	Investicinė pagalba MVĮ (17 str.)

… %

☐	MVĮ teikiama pagalba konsultavimui (18 str.)

… %

☐	Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse (19 str.)

… %

☐	Pagalba bendradarbiavimo išlaidoms, kurias patiria MVĮ dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kompensuoti (20 str.)

… %

Pagalba MVĮ: MVĮ galimybės gauti finansavimą (21–22 str.)

☐	Rizikos finansų pagalba (21 str.)

… nacionaline valiuta

… %

☐	Verslo pradžios pagalba (22 str.)

… nacionaline valiuta

… %

☐	Pagalba MVĮ: pagalba MVĮ skirtoms alternatyvioms prekybos platformoms (23 str.)

… %; jeigu pagalbos priemonė yra verslo pradžios pagalba … nacionaline valiuta

… %

☐	Pagalba MVĮ: pagalba žvalgymo išlaidoms kompensuoti (24 str.)

… %

Pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms (25–30 str.)

Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams (25 str.)

☐	Fundamentiniai tyrimai (25 str. 2 dalies a punktas)

… %

☐	Pramoniniai tyrimai (25 str. 2 dalies b punktas)

… %

☐	Bandomoji taikomoji veikla (25 str. 2 dalies c punktas)

… %

☐	Galimybių studijos (25 str. 2 dalies d punktas)

… %

☐	Investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms (26 str.)

… %

☐	Pagalba inovacijų grupėms (27 str.)

… %

☐	Inovacijų pagalba MVĮ (28 str.)

… %

☐	Procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba (29 str.)

… %

☐	Pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (30 str.)

… %

☐	Pagalba mokymui (31 str.)

… %

Pagalba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliems darbuotojams (32–35 str.)

☐	Nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma (32 str.)

… %

☐	Neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma (33 str.)

… %

☐	Pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti (34 str.)

… %

☐	Paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba (35 str.)

… %

Pagalba aplinkos apsaugai (36–49 str.)

☐	Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius nei Sąjungos aplinkos apsaugos standartus arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra (36 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba, skirta iš anksto prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų (37 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms (38 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams (39 str.)

… nacionaline valiuta

… %

☐	Investicinė pagalba didelio naudingumo kogeneracijai (40 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai skatinti (41 str.)

… %

☐	Veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai skatinti (42 str.)

… %

☐	Veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai mažos galios įrenginiuose skatinti (43 str.)

… %

☐	Pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB (44 str.)

… %

☐	Investicinė užterštų teritorijų atkūrimo pagalba (45 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba didelio energinio efektyvumo centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui (46 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba atliekų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui (47 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba energetikos infrastruktūrai (48 str.)

… %

☐	Pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti (49 str.)

… %

☐	Pagalbos schemos tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti (50 str.)

Didžiausias pagalbos intensyvumas

… %

Gaivalinės nelaimės rūšis

☐	žemės drebėjimas

☐

griūtis

☐	nuošliauža

☐

potvynis

☐

viesulas

☐

uraganas

☐	ugnikalnio išsiveržimas

☐	laukinės augmenijos gaisras

Gaivalinės nelaimės data

metai-mėnuo-diena – metai-mėnuo-diena

☐	Socialinė transporto pagalba atokių regionų gyventojams (51 str.)

… %

☐	Pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti (52 str.)

… nacionaline valiuta

… %

☐	Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui (53 str.)

… %

☐	Pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos (54 str.)

… %

☐	Pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms (55 str.)

… %

☐	Investicinė pagalba vietos infrastruktūroms (56 str.)

… %

☐	Pagalba regioniniams oro uostams (56a str.)

… %

☐	Pagalba jūrų uostams (56b str.)

… %

☐	Pagalba vidaus vandenų uostams (56c str.)

… %

(1) Jeigu ad hoc regioninė pagalba papildo pagal pagalbos schemą (-as) teikiamą pagalbą, nurodykite ir pagal pagalbos schemą teikiamos pagalbos intensyvumą, ir ad hoc pagalbos intensyvumą.“

20.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 156/25

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2017/1088

2017 m. kovo 24 d.

dėl valstybės pagalbos SA. 35484 (2013/C) (ex SA. 35484 (2012/NN)), susijusios su tam tikromis dalinėmis priemonėmis moksliniams tyrimams, finansuojamomis pagal Pieno ir riebalų įstatymą

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 1863)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų pagal minėtą nuostatą (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2011 m. lapkričio 28 d. ir 2012 m. vasario 27 d. raštais Komisija paprašė Vokietijos suteikti papildomos informacijos dėl 2010 m. žemės ūkio sektoriui suteiktos valstybės pagalbos metinės ataskaitos, kurią Vokietija pateikė pagal Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (2) 26 straipsnį. Vokietija atsakė į Komisijos klausimus 2012 m. sausio 16 d. ir balandžio 27 d. raštais. Iš Vokietijos atsakymų paaiškėjo, kad ji savo pieno sektoriui teikė finansinę paramą pagal 1952 m. Pieno ir riebalų įstatymą (vok. Gesetz über den Verkehr mit Milch, Milcherzeugnissen und Fetten, toliau – MFG).

(2)

2012 m. spalio 2 d. raštu Komisija Vokietijai pranešė, kad atitinkamos priemonės užregistruotos (numeriu SA.35484 (2012/NN)) kaip pagalba, apie kurią nepranešta. 2012 m. lapkričio 16 d. ir 2013 m. vasario 7, 8, 11, 13, 14, 15 ir 19 d., kovo 21 d., balandžio 8 d., gegužės 28 d., birželio 10 ir 25 d. bei liepos 2 d. raštais Vokietija pateikė papildomos informacijos.

(3)

2013 m. liepos 17 d. raštu (3) Komisija Vokietijai pranešė apie savo sprendimą dėl tam tikrų pagal MFG įgyvendintų dalinių priemonių pradėti procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalį (toliau – Sprendimas pradėti procedūrą). Tame pačiame rašte Komisija priėjo prie išvados, kad kitos dalinės priemonės, įgyvendintos laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ar laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. arba abiem šiais laikotarpiais, yra suderinamos su vidaus rinka arba nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, arba joms netaikomos valstybės pagalbos taisyklės.

(4)

Kalbant apie dalines priemones, kurioms taikomas šis sprendimas, t. y. dalines priemones moksliniams tyrimams, kurios Sprendime pradėti procedūrą vadinamos dalinėmis priemonėmis BY 2, BY 11, BY 12 ir BY 13 (toliau – dalinės priemonės), Komisija nurodė, kad atrodo, jog tos dalinės priemonės pasižymi visais valstybės pagalbos požymiais ir kad tinkamos finansuoti išlaidos atitiko tinkamas finansuoti išlaidas, kurios leidžiamos pagal taikomas valstybės pagalbos taisykles (žr. Sprendimo pradėti procedūrą 203 ir 209 konstatuojamąsias dalis).

(5)

Tačiau Komisija iš Vokietijos negavo pakankamai informacijos apie pagalbos intensyvumą, visų pirma apie tai, ar pagalbos intensyvumas atitiko rodiklius, leidžiamus pagal taikomas valstybės pagalbos taisykles (žr. Sprendimo pradėti procedūrą 204, 205, 210 ir 211 konstatuojamąsias dalis), todėl išreiškė abejonių dėl dalinių priemonių suderinamumo su vidaus rinka (žr. Sprendimo pradėti procedūrą 206 ir 212 konstatuojamąsias dalis). Todėl Komisija prašė Vokietijos pateikti pastabų ir visą informaciją, kuri gali būti naudinga norint įvertinti pagalbą nuo 2001 m. lapkričio 28 d. (žr. Sprendimo pradėti procedūrą 276 konstatuojamąją dalį).

(6)	2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Vokietija pateikė savo pastabas dėl Sprendimo pradėti procedūrą. 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. spalio 25 d. raštais Bavarijos žemės ūkio ministerija pateikė papildomų paaiškinimų.

(7)	Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4). Komisija pakvietė kitas suinteresuotąsias šalis per mėnesį pateikti pastabų. Komisija iš suinteresuotųjų šalių negavo konkrečių pastabų dėl dalinių priemonių.

2. DALINIŲ PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

(8)	MFG – 1952 m. įsigaliojęs Vokietijos federalinis įstatymas. Tai pagrindų įstatymas, galiojantis neribotą laiką.

(9)	MFG 22 skirsnio 1 dalyje Vokietijos federalinėms žemėms (toliau – žemės) leidžiama pieninėms nustatyti pieno mokestį remiantis pristatyto pieno kiekiu.

(10)

Pagal MFG 22 skirsnio 2 dalį iš pieno mokesčio gaunamas pajamas galima naudoti tik siekiant šių tikslų:

a)	gerinti ir išlaikyti kokybę pagal tam tikras įgyvendinimo nuostatas;

b)	gerinti higieną melžimo metu, taip pat tiekiant, perdirbant ir paskirstant pieną ir jo gaminius;

c)	registruoti primilžį;

d)	konsultuoti veiklos vykdytojus pieno pramonės klausimais ir rengti nuolatinius jaunų darbuotojų mokymus;

e)	vykdyti reklamos kampanijas, siekiant didinti pieno ir jo gaminių vartojimą;

f)	vykdyti pagal MFG pavestas užduotis.

(11)

MFG 22 skirsnio 2a dalyje nustatyta, kad, nukrypstant nuo 2 dalies, iš pieno mokesčio gaunamas pajamas taip pat galima naudoti siekiant šių tikslų:

a)	mažinti dėl struktūrinių priežasčių padidėjusias surinkimo išlaidas tiekiant pieną ir grietinę iš gamintojo pieninei;

b)	mažinti padidėjusias transporto išlaidas pieną iš vienų pieninių tiekiant kitoms, jei toks tiekimas būtinas siekiant užtikrinti vartotojų aprūpinimą geriamuoju pienu vietovėse, kuriose pienu paprastai aprūpina pieninės, kurioms šiuo atveju jis tiekiamas;

c)	gerinti kokybę centralizuoto pieno produktų pardavimo vietose.

(12)	Bavarijoje pieno mokesčio rinkimas ir naudojimas buvo reglamentuojami Bavarijos reglamentu dėl pieno mokesčio (vok. Bayerische Milchumlageverordnung).

(13)

Bavarijoje pieno mokestis buvo naudojamas 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms dalinėms priemonėms mokslo tyrimams finansuoti, t. y.:

BY 2 – „Die Erhöhung des Milchproteingehaltes durch Management und Züchtung: Eine Perspektive für Milcherzeuger, Verbraucher und Industrie“ (Pieno baltymų kiekio padidėjimas dėl valdymo ir veisimo. Pieno gamintojų, vartotojų ir pramonės perspektyva);

BY 11 – „Förderung der Anpassung von Untersuchungsmethoden zur Bearbeitung spezifischer Fragestellungen sowie der Methodenentwicklung in Kooperation mit Forschungseinrichtungen und der Nutzbarmachung und des Transfers wissenschaftlicher Erkenntnisse für die bayerische Milchwirtschaft“ (Skatinimas pritaikyti tyrimų metodus siekiant spręsti konkrečius klausimus, kurti metodus bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų institucijomis ir perduoti mokslo žinias Bavarijos pieno pramonei);

BY 12 – „Entwicklung einer anti-listeriellen, frühen Oberflächenreifungskultur für geschmierte Käse“ (Antilisterinės medžiagos sūriui brandinti kūrimas);

BY 13 – „Überwachung von antimikrobiellen Rückständen der Milch – Etablierung des neuen Biosensor-Systems MCR3 für Routineuntersuchungen in der Praxis“ (Antimikrobinių liekanų piene stebėjimas. Naujos biojutiklių sistemos MCR3 praktiniams įprastiniams tyrimams kūrimas).

Paskutinė dalinė priemonė taip pat finansuota iš Bavarijos žemės biudžeto.

(14)

Konkretų dalinių priemonių įgyvendinimo teisinį pagrindą, be kita ko, sudarė:

—	Bavarijos biudžeto taisyklės (vok. Bayerische Haushaltsordnung), visų pirma 23 ir 44 straipsniai ir susijusios administracinės nuostatos (vok. Verwaltungsvorschriften);

—	Bavarijos žemės ūkio ministerijos dvimetis biudžeto planas, įskaitant skyrių apie išlaidas, susijusias su „Specialiu pieno ir riebalų fondu“ (vok. Sondervermögen Milch und Fett);

—	Bavarijos žemės ūkio ministerijos administraciniai teisės aktai, kuriais patvirtinami mokslinių tyrimų projektai ir išlaidos (vok. Ausgabeermächtigung).

(15)

Sprendimas, kokius mokslinių tyrimų projektus vykdyti ir finansuoti iš pieno mokesčio, priimtas taikant specialią sprendimų priėmimo procedūrą, apimančią skirtingus sprendimų priėmimo lygmenis. Bavarijos pieno pramonės valstybinės asociacijos valdyba (vok. Vorstand der Landesvereinigung der bayerischen Milchwirtschaft) skelbia iš anksto atrinktų projektų sąrašą ir pateikia jį asociacijos generalinės asamblėjos (vok. Mitgliederversammlung) balsavimui. Generalinė asamblėja taip pat balsuoja dėl planuojamo projekto biudžeto. Remdamasi šiuo balsavimu ir Bavarijos žemės ūkio ministerijos dvimečiu biudžeto planu, ministerija skelbia administracinius teisės aktus, kuriais patvirtinamos atrinktų mokslinių tyrimų projektų išlaidos (vok. Ausgabeermächtigung). Dėl kiekvieno projekto priimamas atskiras sprendimas.

3. VOKIETIJOS PASTABOS

(16)	Vokietija pateikė tokią informaciją apie suderinamumo sąlygas, kaip reikalaujama Sprendime pradėti procedūrą:

(17)	Projektas vykdytas 2008–2012 m. Pagalbos gavėjas buvo Miuncheno technikos universitetas (vok. Technische Universität München).

(18)

Visas projekto biudžetas buvo 600 000 EUR. Finansinės priemonės paskirstytos taip:

1 lentelė

Šaltinis	EUR per metus	Iš viso EUR	% visų išlaidų
Nuosavi pagalbos gavėjo ištekliai	20 000	100 000	16,67
Įmonių grupė „Theo Müller“	75 000	350 000	58,33
Pieno mokestis (MFG)	35 000	150 000	25

(19)	Pagalbos suma iš pieno mokesčio buvo 150 000 EUR ir sudarė 25 % viso mokslinio tyrimo projekto biudžeto.

(20)	Projekto tikslas buvo modernizuoti dabartinius pieno analizės metodus ir klausimynus, kiek tai susiję su konkrečiais su pienu susijusiais klausimais. Mokslinio tyrimo projekto rezultatais turėjo pasinaudoti Bavarijos pieno įmonės, gamindamos pieną ir pieno produktus.

(21)	Projektas vykdytas 2002–2011 m. Pagalba buvo teikiama kiekvienas metais.

(22)

Projekto biudžetas ir pagalbos suma:

2 lentelė

2002–2006 m. laikotarpis

Metai	2002	2003	2004	2005	2006
Projekto biudžetas (EUR)	332 505,30	416 945,14	616 483,19	812 433,90	587 072,90
Pagalbos suma (EUR)	222 261,52	288 240,39	423 429,64	564 887,80	391 124,32
Pagalbos intensyvumas (%)	66,84	69,13	68,68	69,53	66,62

3 lentelė

2007–2012 m. laikotarpis

Metai	2007	2008	2009	2010	2011	2012
Projekto biudžetas (EUR)	378 169,60	324 134,53	376 916,07	369 009,52	409 803,32	343 753,57
Pagalbos suma (EUR)	273 898,60	240 292,53	274 014,01	268 866,52	301 076,32	257 259,72
Pagalbos intensyvumas (%)	72,43	74,13	72,70	72,86	73,47	74,84

(23)	Pagalbos gavėjas buvo vidutinė įmonė (5) (toliau – MVĮ) „Milchwirtschaftlicher Verein Allgäu-Schwaben e. V.“ Mokslinio tyrimo rezultatai buvo pristatyti įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, taip pat įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose (6).

BY 12 – „Entwicklung einer anti-listeriellen, frühen Oberflächenreifungskultur für geschmierte Käse“ (Antilisterinės medžiagos sūriui brandinti kūrimas):

(24)

2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Vokietija paaiškino, kad iš pradžių ji parengė netinkamą projekto aprašymą, kuris buvo svarstomas priimant Sprendimą pradėti procedūrą. Taip nutiko todėl, kad projektas buvo supainiotas su kitu projektu panašiu pavadinimu, kuris buvo finansuojamas tik privačiais ištekliais. Vokietija pateikė tokią naują informaciją apie projektą, kuris buvo finansuojamas iš pieno mokesčio:

(25)

Projekto tikslas buvo rasti sąsajų tarp monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) ir brandinimo bakterijų Brevibacterium linens. Projektą sudarė fundamentinis mikrobų tyrimas. Atlikus tyrimą nustatytas ypatingas kai kurių Pichia norvegensis padermių slopinimo potencialas Listeria monocytogenes atžvilgiu – šis nustatytas faktas iki tol nebuvo moksliškai aprašytas. Šio rezultato nebuvo galima iš karto panaudoti sūrio gamybai, nes reikėjo išsamiau paaiškinti esmines slopinimo principo molekulines savybes.

(26)	Projektas vykdytas 2006–2008 m. Projekto biudžetas buvo 30 000 EUR. Jis buvo finansuojamas tik iš pieno mokesčio.

(27)	Pagalbos gavėjas buvo pelno nesiekianti aukštojo mokslo įstaiga – Miuncheno technikos universitetas.

(28)

Projektas vykdytas 2010–2011 m. Tinkamos finansuoti išlaidos sudarė 73 234,58 EUR. Pagalba suteikta 2010 m. iš dviejų šaltinių: pieno mokesčio ir Bavarijos žemės biudžeto (vok. Cluster Ernährung). Iš pieno mokesčio išmokėta pagalbos suma buvo 26 500 EUR, o iš Bavarijos žemės biudžeto – 26 500 EUR. Taigi pagalbos intensyvumas buvo 72,4 %

(29)	Pagalbos gavėjas buvo MVĮ (7)„Milchprüfring Bayern e. V.“ Mokslinio tyrimo rezultatai buvo pristatyti įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, taip pat įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose (8).

4. VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMO VERTINIMAS

(30)	Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad dalinės priemonės pasižymi visais valstybės pagalbos požymiais.

(31)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

4.1. Valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba

(32)	Pagalba daugiausia suteikta iš pieno mokesčio. Dalinės priemonės BY 13 atveju pagalba taip pat suteikta iš Bavarijos žemės biudžeto.

(33)	Finansiniai ištekliai iš Bavarijos žemės biudžeto sudaro valstybinius išteklius. Finansiniai ištekliai iš pieno mokesčio taip pat laikomi valstybiniais ištekliais pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį dėl šių priežasčių:

(34)

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nėra tinkama atskirti atvejus, kai pagalbą teikia tiesiogiai valstybė ir kai ji teikiama per šiuo tikslu valstybės paskirtą ar įsteigtą viešąją ar privačią įstaigą. Kad suteikti pranašumai galėtų būti laikomi valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jie turi būti, pirma, suteikti tiesiogiai ar netiesiogiai iš valstybinių išteklių, antra, priskirtini valstybei.

(35)	Kalbant apie pirmiau aprašytas priemones, akivaizdu, kad mokestis renkamas remiantis federaliniu įstatymu (MFG) ir Bavarijos reglamentu dėl pieno mokesčio.

(36)	Konkrečiai MFG 22 skirsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta, kad žemių Vyriausybės, konsultuodamosi su Žemės asociacija arba profesinėmis organizacijomis, gali bendrai rinkti mokesčius iš pieninių, pieno surinkimo centrų ir pieno perdirbimo centrų.

(37)	Pagal MFG 22 straipsnio 1 dalies antrą sakinį žemių Vyriausybės asociacijos arba profesinių organizacijų prašymu gali rinkti bendrą ne didesnį kaip 0,2 cento už kilogramą pristatyto pieno mokestį. Todėl akivaizdu, kad mokesčio suverenumas priklauso žemių Vyriausybėms.

(38)

Pieno mokesčio rinkimo Bavarijoje teisinis pagrindas yra Bavarijos reglamentas dėl pieno mokesčio, kuriuo reglamentuojama išsami tvarka, įskaitant mokesčio sumą. Todėl pieno mokesčio rinkimą reglamentuoja Bavarijos Vyriausybė, taigi valstybė. Šiai išvadai neprieštarauja ir tai, kad šis reglamentas priimamas konsultuojantis su atitinkama pieno sektoriui atstovaujančia žemės asociacija.

(39)	Šiuo atveju mokestis renkamas iš privačių įmonių – pieninių. Iš šio mokesčio gautos pajamos patenka į Bavarijos biudžetą prieš panaudojant jas dalinėms priemonėms moksliniams tyrimams finansuoti. Todėl laikoma, kad vykdoma valstybės kontrolė.

(40)	Komisija daro išvadą, kad priemonėms finansuoti iš pieno mokesčio fondo naudoti valstybiniai ištekliai, todėl jos priskirtinos valstybei.

4.2. Įmonės ir atrankusis pranašumas

(41)	Pagalbos gavėjai: Miuncheno technikos universitetas (dalinės priemonės BY 2 ir BY 12), bendrovės „Milchwirtschaftlicher Verein Allgäu-Schwaben e. V.“ (dalinė priemonė BY 11) ir „Milchprüfring Bayern e. V.“ (dalinė priemonė BY 13).

(42)

Miuncheno technikos universitetas yra valstybinė mokslinių tyrimų organizacija. Kalbant apie dalinę priemonę BY 2, šį universitetą reikia laikyti įmone, nes jis vykdė ekonominę veiklą, t. y. sutartinius mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje, siekdamas pateikti praktinius rezultatus, kuriais gamindami pieną pasinaudotų ūkininkai ir pieninės. Ekonominį veiklos pobūdį pabrėžia tai, kad šį mokslinio tyrimo projektą taip pat finansavo privačios įmonės (įmonių grupė „Theo Miller“, žr. 18 konstatuojamąją dalį). Galima daryti išvadą, kad mokslinių tyrimų organizacija vykdė sutartinį mokslinį tyrimą ir teikė tyrimo rezultatus verslo įmonėms.

(43)

Kalbant apie dalinę priemonę BY 12, Miuncheno technikos universitetą reikia laikyti ne įmone, nes jis vykdė ne ekonominę veiklą, t. y. atliko nepriklausomą mokslinį tyrimą siekdamas gauti daugiau fundamentinių žinių mikrobų srityje. Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, Vokietija pateikė naują informaciją apie šią dalinę priemonę, kuri nebuvo vertinama Sprendime pradėti procedūrą. Remiantis nauja informacija, mokslinio tyrimo projektas pagal dalinę priemonę BY 12 susijęs su nepriklausomu moksliniu tyrimu, t. y. tiesiogiai praktiškai nepritaikomu fundamentiniu mikrobų tyrimu.

(44)

Bendrovės „Milchwirtschaftlicher Verein Allgäu-Schwaben e. V.“ (dalinė priemonė BY 11) ir „Milchprüfring Bayern e. V.“ (dalinė priemonė BY 13) yra privačios juridinės Bavarijos pieno gamybos ir pramonės atstovų organizacijos, vykdančios įvairią ekonominę veiklą ir teikiančios paslaugas pagal sutartį, kurios naudingos Bavarijos pieno gamintojams, perdirbėjams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams pieno sektoriuje. Kalbant apie dalines priemones BY 11 ir BY 13, šios bendrovės vykdė sutartinį mokslinį tyrimą žemės ūkio srityje, siekdamos pateikti praktinius rezultatus, kuriais gamindami pieną pasinaudotų ūkininkai ir pieninės. Vokietijoje jos laikomos MVĮ.

(45)	Trims atrinktiems pagalbos gavėjams kaip įmonėms buvo suteiktas atrankusis pranašumas, nes projekto išlaidos, kurios sudaro jų ekonominės veiklos dalį ir kurias įprastai jie turėtų padengti iš savo biudžeto, buvo padengtos taikant priemones iš valstybės biudžeto ir pieno mokesčio.

4.3. Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(46)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, kurios nors įmonės konkurencinės padėties sustiprinimas suteikiant jai valstybės pagalbą paprastai reiškia konkurencijos iškreipimą su ja konkuruojančių įmonių, kurios tos pagalbos negauna, atžvilgiu (9). Be to, pagalba vienai įmonei, vykdančiai veiklą rinkoje, kuri atverta Sąjungos vidaus prekybai, gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai (10). 2001–2012 m. prekyba žemės ūkio produktais Sąjungoje pasiekė didelį mastą. Pvz., kalbant apie produktus, kurie Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuotini 0401 pozicijoje (nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių) (11), importas ir eksportas 2011 m. siekė atitinkamai 1,2 mlrd. EUR ir 957 mln. EUR (12).

(47)

Šiame sprendime vertintų dalinių priemonių tikslas – paremti sutartinių pramoninių tyrimų veiklą žemės ūkio sektoriuje, visų pirma pieno sektoriuje. Todėl, atsižvelgiant į didelio masto prekybą pieno produktais, galima teigti, kad nagrinėjamos dalinės priemonės iškreipia arba gali iškreipti konkurenciją ir daro neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

4.4. Išvada dėl pagalbos buvimo

(48)	Todėl galima daryti išvadą, kad dalinės priemonės BY 2, BY 11 ir BY 13 gali būti laikomos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o dalinė priemonė BY 12 negali būti laikoma valstybės pagalba, nes pagalbos gavėjas nevykdė ekonominės veiklos.

5. PAGALBOS TEISĖTUMO VERTINIMAS

(49)

Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį valstybės narės yra įsipareigojusios pranešti Komisijai apie bet kokį ketinimą suteikti pagalbą ir negali įgyvendinti tokios pagalbos negavusios Komisijos patvirtinimo, kad pagalba yra suderinama (įpareigojimas dėl neveikimo). Vokietija nepranešė Komisijai apie dalines priemones BY 2, BY 11 ir BY 13 prieš jas įgyvendindama.

(50)

Dalinės priemonės BY 2, BY 11 ir BY 13 yra nauja pagalba pagal Reglamento (ES) 2015/1589 1 straipsnio c punktą. Netenkinami jokie esamos pagalbos kriterijai. Visų pirma pagal Reglamento (ES) 2015/1589 1 straipsnio b punkto i papunktį pagalbos nebuvo, nes ji buvo įgyvendinta po to, kai įsigaliojo SESV (dalinė priemonė BY 2 įgyvendinta 2008 m., dalinė priemonė BY 11–2002 m., o dalinė priemonės BY 13–2010 m.), ir nesibaigė 10 metų senaties terminas (senaties terminas buvo nutrauktas 2011 m. lapkričio 28 d., žr. Sprendimo pradėti procedūrą 152 konstatuojamąją dalį).

(51)	Taigi, kadangi Komisijai nebuvo pranešta apie šią naują pagalbą prieš ją įgyvendinant, ši pagalba yra neteisėta.

6. DALINIŲ PRIEMONIŲ SUDERINAMUMO VERTINIMAS

(52)	Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(53)	Pagal Komisijos pranešimą dėl taikomų taisyklių neteisėtai valstybės pagalbai vertinti nustatymo (13) neteisėta valstybės pagalba, t. y. pagalba, įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, turi būti vertinama pagal suteikiant pagalbą galiojusias taisykles.

(54)

Priimtos konkrečios pagalbos moksliniams tyrimams gairės. Pagalba, suteikta nuo 2001 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., turi būti vertinama atsižvelgiant į Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai sistemą (14) (toliau – 1996 m. Bendrijos sistema). Pagalba, suteikta po 2007 m. sausio 1 d., turi būti vertinama atsižvelgiant į Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą (15) (toliau – 2007–2013 m. Bendrijos sistema).

(55)

Dalinės priemonės BY 2, BY 11 ir BY 13 gali būti laikomos pramoniniais tyrimais, kaip apibrėžta 1996 m. Bendrijos sistemos I priedo antroje įtraukoje ir 2007–2013 m. Bendrijos sistemos 2.2 skirsnio f punkte, nes šiomis dalinėmis priemonėmis siekta gerokai patobulinti pieno produktus bei gamybos procesus ir įgyti apie juos žinių, be to, jos pieno sektoriui davė praktinių rezultatų. Šių mokslinių tyrimų projektų rezultatus pieno sektoriaus įmonės galėjo tiesiogiai panaudoti savo gamybos cikluose, nes jų tikslas buvo pasiekti geresnę gaminamų pieno produktų kokybę. Pvz., mokslinio tyrimo projektas pagal dalinę priemonę BY 2 buvo susijęs su pieno baltymų kiekio padidėjimu ir šiame projekte tiesiogiai dalyvavo privačios įmonės; mokslinio tyrimo projektas pagal dalinę priemonę BY 11 buvo susijęs su modernia pieno kokybės analize, o mokslinio tyrimo projektas pagal dalinę priemonę BY 13 – su naujos biojutiklių sistemos praktiniams įprastiniams tyrimams kūrimu.

(56)

Tinkamų finansuoti išlaidų suderinamumas jau buvo teigiamai įvertintas Sprendime pradėti procedūrą (žr. Sprendimo pradėti procedūrą 203 ir 209 konstatuojamąsias dalis). Todėl dar reikia įvertinti pagalbos intensyvumą (žr. Sprendimo pradėti procedūrą 204, 205, 210 ir 211 konstatuojamąsias dalis) (žr. šio sprendimo 5 konstatuojamąją dalį).

Dalinė priemonė BY 2

(57)	Dalinė priemonė BY 2 turi būti vertinama atsižvelgiant į 2007–2013 m. Bendrijos sistemą, nes pagalba suteikta 2008–2012 m. laikotarpiui.

(58)	Pagal 2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.2 skirsnio b punktą pramoniniams tyrimams leidžiamas pagalbos intensyvumas neturi viršyti 50 %. Dalinės priemonės BY 2 pagalbos intensyvumas buvo 25 % (žr. šio sprendimo 19 konstatuojamąją dalį), taigi atitiko leidžiamą teisėtą ribą.

(59)	Todėl galima daryti išvadą, kad dalinė priemonė BY 2 suderinama su vidaus rinka, nes pagalbos intensyvumas atitinka 2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.2 skirsnio b punkte nurodytą pagalbos intensyvumą.

Dalinė priemonė BY 11

(60)

Kadangi dalinė priemonė BY 11 buvo taikyta 2002–2011 m., pagalbą reikia vertinti atsižvelgiant į abejas pagalbos moksliniams tyrimams gaires: 1996 m. Bendrijos sistemą įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007–2013 m. Bendrijos sistemą įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(61)

Įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. leidžiamas pagalbos intensyvumas pramoniniams tyrimams buvo 50 % (1996 m. Bendrijos sistemos 5.3 skirsnis). Jei pagalba skiriama MVĮ, pagalbos intensyvumas galėjo būti padidintas 10 procentinių punktų (1996 m. Bendrijos sistemos 5.10.1 skirsnis). Pagalbos intensyvumą buvo leidžiama padidinti dar 10 procentinių punktų, jeigu projekto rezultatai buvo plačiai skelbiami (1996 m. Bendrijos sistemos 5.10.4 skirsnio c punktas). Pagal dalinę priemonę BY 11 suteikta pagalba atitinka tas pagalbos taisykles, nes ta pagalba buvo suteikta MVĮ, o rezultatai pristatyti įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose moksliniuose renginiuose ir leidiniuose ir sudarė mažiau kaip 70 % tinkamų finansuoti išlaidų (žr. šio sprendimo 22 konstatuojamąją dalį ir 2 lentelę).

(62)

Įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. leidžiamas pagalbos intensyvumas pramoniniams tyrimams buvo 50 % (2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.2 skirsnio b punktas). Jei pagalba skiriama MVĮ, pagalbos intensyvumas galėjo būti padidintas 10 procentinių punktų (2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.3 skirsnio a punktas). Pagalbos intensyvumą buvo leidžiama padidinti dar 15 procentinių punktų iki 80 % didžiausio pagalbos intensyvumo, jeigu projekto rezultatai buvo plačiai skelbiami (2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.3 skirsnio c punktas). Pagal dalinę priemonę BY 11 suteikta pagalba atitinka tas pagalbos taisykles, nes ta pagalba buvo suteikta MVĮ, o rezultatai pristatyti įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose moksliniuose renginiuose ir leidiniuose ir sudarė mažiau kaip 75 % tinkamų finansuoti išlaidų (žr. šio sprendimo 21 konstatuojamąją dalį ir 3 lentelę).

(63)

Pagalbos gavėjas – bendrovė „Milchwirtschaftlicher Verein Allgäu-Schwaben e. V.“ – gali būti laikomas MVĮ, nes šios bendrovės darbuotojų skaičius ir metinė apyvarta neviršija 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių sampratos (16) nustatytų ribų (žr. 23 konstatuojamąją dalį). Įvairių tarptautinių ir nacionalinių mokslinių renginių ir leidinių sąraše, apie kurį kalbama toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, nurodytos apytikriai 38 viešosios paskaitos ir 29 leidiniai.

Dalinė priemonė BY 13

(64)	Dalinė priemonė BY 13 turi būti vertinama atsižvelgiant į 2007–2013 m. Bendrijos sistemą, nes pagalba suteikta 2010 m.

(65)

Leidžiamas pagalbos intensyvumas pramoniniams tyrimams buvo 50 % (2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.2 skirsnio b punktas). Jei pagalba skiriama MVĮ, pagalbos intensyvumas galėjo būti padidintas 10 procentinių punktų (2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.3 skirsnio a punktas). Pagalbos intensyvumą buvo leidžiama padidinti dar 15 procentinių punktų iki 80 % didžiausio pagalbos intensyvumo, jeigu projekto rezultatai buvo plačiai skelbiami (2007–2013 m. Bendrijos sistemos 5.1.3 skirsnio c punktas). Pagal dalinę priemonę BY 13 suteikta pagalba atitinka tas pagalbos taisykles, nes ta pagalba buvo suteikta MVĮ, o rezultatai pristatyti įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose moksliniuose renginiuose ir leidiniuose ir sudarė mažiau kaip 75 % tinkamų finansuoti išlaidų (žr. šio sprendimo 26 ir 27 konstatuojamąsias dalis).

(66)

Pagalbos gavėjas – bendrovė „Milchprüfring Bayern e. V.“ – gali būti laikomas MVĮ, nes šios bendrovės darbuotojų skaičius ir metinė apyvarta neviršija 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių sampratos (17) nustatytų ribų (žr. 29 konstatuojamąją dalį). Įvairių tarptautinių ir nacionalinių mokslinių renginių ir leidinių sąraše, apie kurį kalbama toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, nurodyta apytikriai 12 viešųjų paskaitų ir 12 leidinių.

Išvados dėl dalinių pagalbos priemonių suderinamumo

(67)	Todėl galima daryti išvadą, kad dalinės priemonės BY 2, BY 11 ir BY 13 suderinamos su vidaus rinka.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalinė priemonė BY 12 nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

2 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią nuo 2001 m. lapkričio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vokietija neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, suteikė dalinėms priemonėms BY 2, BY 11 ir BY 13 įgyvendinti, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 24 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys

(1) OL C 7, 2014 1 10, p. 8.

(2) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).

(3) C(2013) 4457 final, ištaisytas 2013 m. gruodžio 16 d. raštu (C(2013) 9021 final).

(4) Žr. nuorodą 1 išnašoje.

(5) Pagal Vokietijos pateiktą informaciją pagalbos gavėjas 2011 m. turėjo 154 darbuotojus, o jo metinė apyvarta sudarė 9,05 mln. EUR.

(6) Bavarijos žemės ūkio ministerijos pateiktų leidinių sąrašas Komisijoje užregistruotas su nuoroda Ares(2016)5503557, 2016 m. rugsėjo 22 d.

(7) Pagal Vokietijos pateiktą informaciją pagalbos gavėjas 2011 m. turėjo 158 darbuotojus, o jo apyvarta sudarė 14,6 mln. EUR.

(8) Bavarijos žemės ūkio ministerijos pateiktų leidinių sąrašas Komisijoje užregistruotas su nuoroda Ares(2016)5503557, 2016 m. rugsėjo 22 d.

(9) 1980 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Philip Morris Holland BV/Komisija, 730/79, EU:C:1980:209, 11 ir 12 punktai.

(10) Žr. visų pirma 1988 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Prancūzijos Respublika/Komisija, 102/87, EU:C:1988:391.

(11) 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 927/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 304, 2012 10 31, p. 1).

(12) Šaltinis – Eurostatas.

(13) Komisijos pranešimas dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (OL C 119, 2002 5 22, p. 22).

(14) Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai sistema (OL C 45, 1996 2 17, p. 5).

(15) Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema (OL C 323, 2006 12 30, p. 1).

(16) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(17) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 156

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. birželio 20d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1084, kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014 ( 1 )	1
	*	2017 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1085, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 891/2009, kuriuo leidžiama naudoti tam tikras Bendrijos tarifines kvotas cukraus sektoriuje ir nustatoma jų administravimo tvarka	19
	*	2017 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1086, kuriuo dėl selenometionino, gaunamo iš Saccharomyces cerevisiae (NCYC R397), apibūdinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 634/2007 ( 1 )	22
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/1087, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/386/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą	24
	*	2017 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/1088 dėl valstybės pagalbos SA. 35484 (2013/C) (ex SA. 35484 (2012/NN)), susijusios su tam tikromis dalinėmis priemonėmis moksliniams tyrimams, finansuojamomis pagal Pieno ir riebalų įstatymą (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 1863)	25
	*	2017 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1089, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimo 2006/766/EB II priedas dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Gruzijos ir Kiribačio Respublikos įtraukimo į trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama importuoti tam tikrus žmonėms vartoti skirtus žuvininkystės produktus, sąrašą (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 4049) ( 1 )	34

Trečioji šalis	Eilės Nr.	KN kodas	Kiekiai (tonomis)	Kvotos muito norma (EUR/t)
Australija	09.4317	1701 13 10 ir 1701 14 10	9 925	98
Kuba	09.4319	1701 13 10 ir 1701 14 10	68 969	98
Bet kuri trečioji šalis	09.4320	1701 13 10 ir 1701 14 10	289 977 (1)	98
Indija	09.4321	1701	10 000	0

Trečioji šalis	Eilės Nr.	KN kodas	Prekybos metai	Kiekiai (tonomis)	Kvotos muito norma (EUR/t)
Brazilija	09.4318	1701 13 10 ir 1701 14 10	Nuo 2016–2017 iki 2023–2024 m.	334 054	98
	09.4318	1701 13 10 ir 1701 14 10	Nuo 2024–2025 m.	412 054	98
	09.4329	1701 13 10 ir 1701 14 10	2016–2017 m.	19 500	11
			2017–2018 m.	78 000	11
			2018–2019 m.	78 000	11
			2019–2020 m.	78 000	11
			2020–2021 m.	78 000	11
			2021–2022 m.	78 000	11
			2022–2023 m.	58 500	11
	09.4330	1701 13 10 ir 1701 14 10	2022–2023 m.	19 500	54
	09.4330	1701 13 10 ir 1701 14 10	2023–2024 m.	58 500	54“

„5012	Pb	Švinas kiet. dalelėse KD10	μg/m3
5014	Cd	Kadmis KD10	ng/m3
5018	As	Arsenas KD10	ng/m3
5015	Ni	Nikelis KD10	ng/m3“

		Klaidų ištaisymas
	*	2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/850/ES, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB įgyvendinimo taisyklės, susijusios su keitimusi aplinkos oro kokybės informacija ir aplinkos oro kokybės ataskaitų teikimu, klaidų ištaisymas ( OL L 335, 2011 12 17 )	36

„5012	Pb KD10	Švinas KD10	μg/m3
5014	Cd KD10	Kadmis KD10	ng/m3
5018	As KD10	Arsenas KD10	ng/m3
5015	Ni KD10	Nikelis KD10	ng/m3“

„2012	Pb KD	šlapios/suminės Pb iškritos	μg/m2 per parą
2014	Cd iškritos	šlapios/suminės Cd iškritos	μg m2 per parą
2018	As iškritos	šlapios/suminės As iškritos	μg/m2 per parą
2015	Ni iškritos	šlapios/suminės Ni iškritos	μg/m2 per parą“

„7012	Pb iškritos	šlapios/suminės Pb iškritos	μg/m2 per parą
7014	Cd iškritos	šlapios/suminės Cd iškritos	μg/m2 per parą
7018	As iškritos	šlapios/suminės As iškritos	μg/m2 per parą
7015	Ni iškritos	šlapios/suminės Ni iškritos	μg/m2 per parą“

„21	C6H5-C2H5	Toluenas	μg/m3
431	m,p-C6H4(CH3)2	Etilo benzenas	μg/m3
464	o-C6H4-(CH3)2	m, p-ksilenas	μg/m3
482	C6H3-(CH3)3	o-ksilenas	μg/m3“

„21	C6H5-CH3	Toluenas	μg/m3
431	C6H5-C2H5	Etilo benzenas	μg/m3
464	m,p-C6H4(CH3)2	m,p-ksilenas	μg/m3
482	o-C6H4(CH3)2	o-ksilenas	μg/m3“


	(1) Tekstas svarbus EEE.