10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/1

(1)

fiskalinė atsakomybė ir valstybės garantuojamos skolos valdymas daro bendrą poveikį palūkanų normų rinkų veikimui ir šias dvi funkcijas reikia koordinuoti, kad jos būtų efektyviai vykdomos. Kadangi Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 netaikomas Sąjungos centriniams bankams ir kitoms skolą valdančioms Sąjungos valstybinėms įstaigoms, kad nebūtų ribojamos jų galimybės vykdyti bendro intereso užduotis, skirtingų taisyklių taikymas šioms dviem funkcijoms, kai jas vykdo trečiųjų šalių subjektai, būtų žalingas jų veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių centriniai bankai ir kitos valstybinės įstaigos, įpareigotos valdyti arba dalyvaujančios valdant valstybės skolą, toliau turėtų galimybę tinkamai vykdyti savo užduotis, trečiųjų šalių valstybinėms įstaigoms, įpareigotoms valdyti arba dalyvaujančioms valdant valstybės skolą, taip turėtų būti netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012;

(2)

Komisija įvertino valstybinių įstaigų, įpareigotų valdyti arba dalyvaujančių valdant valstybės skolą, ir centrinių bankų traktavimą pagal tam tikrų trečiųjų šalių nacionalinę teisę ir pateikė savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai. Visų pirma, Komisija atliko to traktavimo ir šių įstaigų ir centrinių bankų tose jurisdikcijose sudarytiems išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikomų rizikos valdymo standartų lyginamąją analizę;

(3)

Komisijos analizėje padaryta išvada, kad Australijos, Kanados, Honkongo, Meksikos, Singapūro ir Šveicarijos centriniams bankams ir valstybinėms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, turėtų būti netaikomi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimai;

(4)

todėl į Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytą subjektų, kuriems jis netaikomas, sąrašą turėtų būti įtraukti Australijos, Kanados, Honkongo, Meksikos, Singapūro ir Šveicarijos centriniai bankai ir valstybinės įstaigos, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą;

(5)

Komisija toliau reguliariai stebi, kaip traktuojami tie centriniai bankai ir valstybinės įstaigos, kuriems netaikomi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Sąrašas gali būti atnaujintas atsižvelgiant į reglamentavimo tvarkos raidą tose trečiosiose šalyse ir visus svarbius naujus informacijos šaltinius. Atlikus tą pakartotinį vertinimą, tam tikros trečiosios šalys galėtų būti išbrauktos iš subjektų, kuriems reglamentas netaikomas, sąrašo,

„iii)

Australijos;

iv)

Kanados;

v)

Honkongo;

vi)

Meksikos;

vii)

Singapūro;

viii)

Šveicarijos.“

10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/3

(1)

Direktyva 2014/65/ES nustatomos kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pareigos. Pagal tą procedūrą kompetentinga institucija gali kreiptis į kitos valstybės narės kompetentingą instituciją dėl bendradarbiavimo atliekant patikrą vietoje ar tyrimą;

(2)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos taikydamos Direktyvą 2014/65/ES galėtų veiksmingai ir tinkamu laiku bendradarbiauti ir keistis informacija, taip pat viena kitai teikti visą tarpusavio pagalbą, tikslinga nustatyti procedūras, šablonus ir formas, kuriomis kompetentingos institucijos turėtų naudotis vykdydamos tokį bendradarbiavimą ir keisdamosi informacija, įskaitant prašymų dėl bendradarbiavimo arba keitimosi informacija, tokių prašymų gavimo patvirtinimų ir atsakymų į juos teikimo procedūras, šablonus ir formas;

(3)

siekiant užtikrinti, kad prašymus dėl bendradarbiavimo arba keitimosi informacija gaunančios institucijos juos tvarkytų veiksmingai ir operatyviai, kiekviename prašyme dėl bendradarbiavimo arba keitimosi informacija turėtų būti aiškiai nurodyta jo priežastis. Be prašymams dėl bendradarbiavimo ar prašymams dėl informacijos ir atsakymams į tokius prašymus skirtų šablonų ir formų naudojimo, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procedūros turėtų sudaryti ir palengvinti sąlygas prašymą teikiančiai ir prašymą gaunančiai institucijoms viso proceso metu bendrauti, konsultuotis ir sąveikauti tarpusavyje;

(4)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(5)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Direktyvoje 2014/65/ES nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(6)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(7)

EVPRI nevykdė atvirų viešų konsultacijų dėl techninių įgyvendinimo standartų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, projekto ir neanalizavo galimų sąnaudų ir naudos, susijusių su tuo, kad atitinkamoms kompetentingoms institucijoms naudoti būtų nustatytos standartinės formos, šablonai ir procedūros, nes tai būtų buvę neproporcinga atsižvelgiant į tų standartų taikymo sritį ir poveikį ir į tai, kad jie būtų skirti tik valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, o ne rinkos dalyviams;

(8)

EVPRI paprašė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsnį įsteigtos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti savo nuomonę,

a)

asmens arba asmenų, kuriuos reikia apklausti, teises;

b)

prašymą gaunančios ir prašymą teikiančios institucijų darbuotojų vaidmenį vykdant apklausą;

c)

tai, ar asmuo, kurį reikia apklausti, turi teisę būti padedamas teisinio atstovo ir, jei taip, to atstovo pagalbos vykdant apklausą mastą, taip pat kiek tai susiję su apklausos įrašais arba ataskaitomis;

d)

tai, ar apklausa turi būti vykdoma savanoriškai, ar priverstinai, jei yra toks skirtumas;

e)

tai, ar, remiantis prašymo pateikimo metu turima informacija, asmuo, kurį reikia apklausti, yra liudytojas, ar asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas;

f)

tai, ar, remiantis prašymo pateikimo metu turima informacija, per apklausą paimti parodymai galėtų būti arba bus naudojami baudžiamajame procese;

g)

per apklausą paimtų parodymų priimtinumą pagal prašymą teikiančios institucijos jurisdikciją;

h)

per apklausą paimtų parodymų įrašymą ir taikomas procedūras, įskaitant tai, ar tai bus vienu metu daromas, ar apibendrintas protokolas, ar garso, ar garso ir vaizdo įrašas;

i)

apklausiamų asmenų parodymų sertifikavimo arba patvirtinimo procedūras, įskaitant tai, ar tai atliekama po parodymų paėmimo.

a)

datų planavimą;

b)

klausimų, kuriuos reikia užduoti apklaustinam asmeniui, sąrašą ir jo peržiūrą;

c)

kelionių tvarką, įskaitant užtikrinimą, kad prašymą gaunanti ir prašymą teikianti institucijos galėtų iki apklausos susitikti ir aptarti dalyką;

d)

vertimo tvarką.

a)

iš prašymą teikiančios institucijos gauto prašymo dėl bendradarbiavimo turinį, įskaitant visus argumentus dėl tikslingumo tyrimą arba patikrą vietoje vykdyti bendrai;

b)

tai, ar jos atskirai renka informaciją apie tarpvalstybinį poveikį turintį dalyką ir ar tą dalyką būtų tinkamiau nagrinėti bendradarbiaujant;

c)

teisinę ir reguliavimo sistemą pagal kiekvieną iš jų jurisdikcijų, užtikrinant, kad abi institucijos gerai suprastų galimus suvaržymus ir teisinius apribojimus, taikomus jų veiksmams ir galimiems būsimiems procesams, įskaitant visus su ne bis in idem principu susijusius klausimus;

d)

tyrimui ar patikrai vietoje reikalingą administravimą ir vadovavimą;

e)

išteklių paskirstymą ir darbuotojų, atsakingų už tyrimo arba patikrų vietoje vykdymą, paskyrimą;

f)

galimybę nustatyti bendrą veiksmų planą ir kiekvienos institucijos darbo grafikus;

g)

veiksmų, kurių turės imtis kiekviena institucija bendrai arba atskirai, nustatymą;

h)

abipusį keitimąsi surinkta informacija ir pranešimą apie atskirų veiksmų, kurių imtasi, rezultatus;

i)

kitus su konkrečiu atveju susijusius klausimus.

a)

palaiko nuolatinį dialogą, kad koordinuotų informacijos rinkimo procesą ir faktų nustatymą;

b)

vykdydamos bendrą tyrimą arba bendrą patikrą vietoje viena su kita glaudžiai bendradarbiauja;

c)

identifikuoja konkrečias teisines nuostatas, sudarančias tyrimo arba patikros vietoje dalyką;

d)

prireikus susitaria dėl bent šių dalykų:

10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/16

(1)

Direktyvos 2014/65/ES 84 straipsniu numatomos konsultacijos su kompetentingomis institucijomis prieš išduodant veiklos leidimą pagal tos direktyvos 7 straipsnį. Direktyva 2014/65/ES taip pat numatoma nustatyti tokioms konsultacijoms skirtas standartines formas, šablonus ir procedūras;

(2)

siekiant palengvinti kompetentingų institucijų bendravimą, konkrečiai bendravimo prieš išduodant veiklos leidimą tikslu jos turėtų paskirti kontaktinį punktą;

(3)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai ir laiku viena su kita konsultuotis prieš išduodant veiklos leidimą, būtina nustatyti prašymų suteikti konsultaciją, jų gavimo patvirtinimų ir atsakymų į prašymus suteikti konsultaciją procedūras;

(4)

naudojant standartines formas, šablonus ir procedūras turėtų būti įmanoma pagal Direktyvą 2014/65/ES užtikrinti informacijos, kuria keičiamasi arba kuri perduodama, konfidencialumą ir laikytis taisyklių, nustatytų Sąjungos teisės aktuose dėl asmens duomenų tvarkymo ir tokių duomenų perdavimo;

(5)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(6)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(7)

EVPRI nevykdė atvirų viešų konsultacijų dėl techninių įgyvendinimo standartų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, projektų ir neanalizavo galimų sąnaudų ir naudos, susijusių su tuo, kad atitinkamoms kompetentingoms institucijoms būtų nustatytos standartinės formos ir procedūros, nes tai būtų neproporcinga atsižvelgiant į jų mastą ir poveikį ir į tai, kad techniniai įgyvendinimo standartai būtų skirti tik valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, o ne rinkos dalyviams;

(8)

EVPRI paprašė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsnį įsteigtos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti savo nuomonę,

a)

informaciją, kurios prašyta prašyme suteikti konsultaciją, ir visas nuomones bei išlygas dėl veiklos leidimo išdavimo;

b)

visą kitą esminę informaciją, galinčią turėti įtakos veiklos leidimo išdavimui.

10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/24

(1)

siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, visiškai ar iš dalies sudarytai remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildančiai subpozicijų dalimis, kad būtų galima taikyti tarifinio reguliavimo ir kitas su prekyba prekėmis susijusias priemones;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija apie šiame reglamente nurodytas prekes jos adresatas galėtų remtis dar tam tikrą laikotarpį, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/27

(1)

didžiausia leidžiamoji triciklazolo liekanų koncentracija (toliau – DLK) nustatyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 III priedo A dalyje. Visos DLK, išskyrus taikomą ryžiams, atitinka nustatymo ribą (toliau – NR);

(2)

triciklazolo neįtraukimas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą numatytas Komisijos sprendime Nr. 2008/770/EB (2). Gavus naują paraišką pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (3) 7 straipsnio 1 dalį ši veiklioji medžiaga nebuvo patvirtinta Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1826 (4). Atšauktos visos išduotos augalų apsaugos produktų, kuriuose yra veikliosios medžiagos triciklazolo, registracijos. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 17 straipsnį kartu su to paties reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punktu tikslinga III priede išbraukti ryžiams nustatytą šios medžiagos DLK;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad veiklioji medžiaga triciklazolas buvo nepatvirtinta, pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnį turėtų būti nustatyta NR dydžio šios medžiagos DLK. Pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą į V priedo sąrašą reikėtų įtraukti veikliųjų medžiagų, kurių visos DLK turėtų būti sumažintos iki atitinkamos NR, numatytąsias vertes;

(4)

Komisija konsultavosi su Europos Sąjungos etaloninėmis laboratorijomis dėl būtinybės pakoreguoti tam tikras NR. Šios laboratorijos padarė išvadą, kad su tam tikromis prekėmis susijusi technikos raida leidžia nustatyti mažesnes NR;

(5)

per Pasaulio prekybos organizaciją konsultuotasi dėl naujos DLK su Sąjungos prekybos partneriais ir į jų pastabas atsižvelgta;

(6)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

atsižvelgiant į ilgą ryžių laikymo trukmę, šiuo reglamentu reikėtų numatyti pakankamas pereinamojo laikotarpio priemones ryžiams, kurie buvo užauginti 2016 m. ar anksčiau, kad juos būtų galima įprastai parduoti, perdirbti ir vartoti. Tačiau, atsižvelgiant į neaiškumus dėl tam tikrų triciklazolo savybių, šiame reglamente numatytais terminais triciklazolu neleidžiama apdoroti 2017 m. ar vėliau;

(8)

siekiant tokį patį metodą taikyti basmati ryžiams, bet turint galvoje, kad basmati ryžiams prieš juos pateikiant rinkai taikoma specifinė brandinimo procedūra, 2016 m. ar anksčiau užaugintiems basmati ryžiams iki pradedant jiems taikyti pakeistą DLK turėtų būti suteiktas papildomas 6 mėnesių laikotarpis, kad basmati ryžius būtų galima įprastai parduoti, perdirbti ir vartoti;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/38

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės vengia perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. Stabilumo ir augimo pakto dalis –Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 (1), kuris priimtas siekiant skatinti kuo greičiau panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą;

(3)

2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EBS) 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Ispanijoje yra susidaręs perviršinis deficitas, ir pagal tos Sutarties 104 straipsnio 7 dalį pateikė rekomendaciją dėl perviršinio deficito panaikinimo ne vėliau kaip 2012 m. Vėliau Taryba paskelbė tris naujas Ispanijai skirtas rekomendacijas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį (2009 m. gruodžio 2 d., 2012 m. liepos 10 d. ir 2013 m. birželio 21 d.), kuriomis pratęsė perviršinio deficito panaikinimo terminą atitinkamai iki 2013, 2014 ir 2016 m. Visose trijose rekomendacijose Taryba laikėsi nuomonės, kad Ispanija ėmėsi veiksmingų priemonių, tačiau įvyko netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turėjusių didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams (2);

(4)

2016 m. liepos 12 d. pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį Taryba nusprendė, kad Ispanija nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendaciją;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 2 dalį, jeigu dalyvaujanti valstybė narė nesiima reikiamų priemonių arba jeigu Taryba mano, kad priemonės, kurių buvo imtasi, yra netinkamos, Taryba nedelsdama priima sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį;

(6)

2016 m. pavasario prognozę Komisija atnaujino pagal 2016 m. liepos 19 d. turėtą informaciją. Ja remiantis, 2016 m. realiojo BVP augimas, palyginti su pavasario prognoze, 0,3 procentinio punkto padidintas iki 2,9 %, o 2017 m. – sumažintas (2,3 %, palyginti su 2,5 % dydžiu pavasarį). Numatoma, kad 2018 m. realusis BVP išaugs 2,1 %. Šis dydis lyginamas su 2015 m. 3,2 % augimo dydžiu. Taigi, ekonomika augs lėčiau, bet užtikrintai – teigiamą poveikį kaip ir anksčiau darys reaguojant į krizę vykdomos reformos ir sėkmingas finansinės pagalbos programos užbaigimas. Ekonomikai atsigaunant toliau ryžtingai kuriamos darbo vietos – šią tendenciją palaiko tolesnis darbo užmokesčio augimo ribojimas ir teigiamas darbo rinkos reformų poveikis. Augimą taip pat skatina žemos naftos kainos. Kartu numatoma, kad 2016 m. infliacija bus – 0,3 %. Tačiau augimo prognozei kyla neigiama rizika, ypač nuo 2017 m., be kita ko, susijusi su Jungtinėje Karalystėje vykusio referendumo dėl narystės Sąjungoje rezultatais, dėl kurių išaugo neapibrėžtumas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių prekybai ir vidaus paklausai;

(7)

pagal atnaujintą Komisijos 2016 m. pavasario prognozę numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2016 m. sumažės iki 4,6 % BVP, 2017 m. – iki 3,3 % BVP ir 2018 m. – iki 2,7 % BVP (palyginti su stabilumo programoje pateiktais 2016, 2017 ir 2018 m. tikslais: atitinkamai 3,6 %, 2,9 % ir 2,2 % BVP, ir pavasario prognozėje numatytu galutiniu deficitu: 3,9 % BVP 2016 m. ir 3,1 % BVP 2017 m.). Didesnis deficitas prognozuojamas iš dalies dėl to, kad Komisijos prognozėje atsižvelgta į mažesnės vertės (0,2 % BVP) išlaidų ribojimo centrinės ir regioninės valdžios lygmenimis priemones, kurių imtasi reaguojant į 2016 m. kovo mėn. Komisijos rekomendaciją, negu stabilumo programos prognozėje (0,4 % BVP), nes kai kurios iš šių priemonių dar nepakankamai patikslintos, kad jas būtų galima įtraukti į Komisijos prognozę remiantis įprasta prielaida, kad politika nesikeis. Tačiau šį skirtumą daugiausia nulėmė įmonių pelno mokesčio teisinės sistemos pokyčiai, dėl kurių 2016 m. sumažėjo įmonių išankstiniai mokėjimai (isp. pagos fraccionados). Išankstinių mokėjimų trūkumas stabilumo programoje kiekybiškai nenurodytas ir tapo akivaizdus tik balandžio mėn., pirmosios mokėjimų dalies metu, po pavasario prognozės galutinio termino. Atnaujintoje Komisijos 2016 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad šis trūkumas 2016 m. sudarys 0,5 % BVP. Kadangi dėl minėtų pokyčių visam laikui atidedamas mokesčių mokėjimas, bet mokesčio tarifas ar bazė nekeičiami, situacijai nusistovėjus (nuo 2017 m.) poveikio įmonių pelno mokesčio pajamoms jie neturės. Jie nulems laikiną mokesčių nesurinkimą 2016 m., kuris atnaujintoje pavasario prognozėje laikytas vienkartiniu reiškiniu.

Kalbant apie 2017 m., skirtumų tarp atnaujintos pavasario prognozės ir stabilumo programos atsirado dėl prastesnės, nei tikėtasi, pradinės padėties ir to, kad taupymo priemonės, kurių imtasi reaguojant į 2016 m. kovo mėn. Komisijos rekomendaciją, dar nepakankamai patikslintos, kad į jas būtų galima atsižvelgti remiantis įprasta prielaida, kad politika nesikeis. Numatoma, kad struktūrinis deficitas 2016 ir 2017 m. išaugs atitinkamai 0,4 % ir 0,1 % BVP, o 2018 m. nesikeis. Tačiau 2016 m. numatomą struktūrinio deficito padidėjimą iš dalies lemia tai, kad dabartinė infliacijos ir nominaliojo BVP augimo perspektyva yra prastesnė negu ta, kuria grindžiamas 2016 m. biudžetas, o tai turėjo neigiamo poveikio struktūrinėms valdžios sektoriaus pajamoms ir neleido koreguoti išlaidų;

(8)

valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP išaugo nuo 36 % 2007 m. iki maždaug 99 % 2014 m. 2015 m. skolos santykis buvo daugiau ar mažiau stabilus, kadangi finansinio turto pardavimo grynosios pajamos atsvėrė neigiamą poveikį, kurį darė sparčiau už nominalųjį BVP augantis deficitas. Pagal atnaujintą Komisijos 2016 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos santykis aukščiausią tašką, t. y. 100,6 % BVP, pasieks 2017 m., o pavasario prognozėje buvo numatoma, kad skolos aukščiausias taškas, t. y. 100,3 % BVP, bus pasiektas 2016 m. Nors nepanašu, kad dėl šio didelio skolos santykio Ispanijai artimiausiu metu grėstų fiskalinės krizės pavojus, nepagerinus biudžeto būklės, vidutiniu laikotarpiu smarkiai išaugs skolos tvarumo rizika. Ilgesniuoju laikotarpiu fiskalinio tvarumo riziką turėtų sumažinti su senėjimu susijusių išlaidų mažėjimo teigiamas poveikis;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnį Taryba savo sprendime, kuriuo pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį įspėjama imtis deficito mažinimo priemonių, turi pareikalauti, kad valstybė narė įvykdytų metinius biudžeto tikslus, t. y. remiantis prognoze, kuria grindžiamas įspėjimas, pasiektų minimalų pagal ciklą patikslinto balanso metinį pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones būtų ne mažesnis kaip 0,5 % BVP. Tačiau dėl to, kad tas sprendimas priimtas antrąjį pusmetį, dar svarbiau užtikrinti fiskalines pastangas, reikalingas konkrečiam metiniam struktūrinio balanso pagerėjimui pasiekti. Taip pat svarbu turėti omenyje, kad naujojo koregavimo plano pagrindinio scenarijaus pradinis taškas – 0,4 % BVP struktūrinio deficito padidėjimas, kurį bent iš dalies nulėmė tai, kad infliacija galiausiai buvo mažesnė, nei buvo numatoma pagal scenarijų, kuriuo pagrįstas 2016 m. biudžetas, – to vyriausybė iš esmės negali kontroliuoti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nereikalauti papildomų struktūrinių priemonių 2016 m.;

(10)

kadangi nereikėtų reikalauti papildomų struktūrinių priemonių 2016 m., pagal Reglamente (EB) Nr. 1467/97 nustatytą taisyklę Ispanijai suteikus vienus papildomus metus perviršiniam deficitui panaikinti, reikėtų struktūrinio balanso metinį pagerėjimą užtikrinti 2017 m., o tai turėtų per daug neigiamą poveikį augimui. Todėl atrodo, kad yra adekvatu Ispanijai pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą dvejais metais;

(11)

todėl pagal patikimą ir tvarų koregavimo planą 2016, 2017 ir 2018 m. Ispanija turėtų pasiekti atitinkamai 4,6 %, 3,1 % ir 2,2 % BVP valdžios sektoriaus deficitą – tai būtų 0,4 % BVP struktūrinio balanso pablogėjimas 2016 m. ir 0,5 % BVP pagerėjimas ir 2017, ir 2018 m. Šiais biudžeto tikslais taip pat atsižvelgiama į poreikį kompensuoti šalutinį fiskalinio konsolidavimo poveikį viešiesiems finansams, kuris susidarė dėl jo poveikio visai ekonomikai;

(12)

laikoma, kad tiems tikslams pasiekti būtina imtis papildomų struktūrinių priemonių, kurių apskaičiuotas poveikis būtų po 0,5 % BVP ir 2017, ir 2018 m. Siekiant reikalaujamo struktūrinio poveikio, 2017 ir 2018 m. taupymo priemonės, be kita ko, galėtų apimti mokesčių išlaidų, visų pirma sumažintų PVM tarifų, įvairovės ir apimties mažinimą;

(13)

be to, laiku tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį galėtų padėti griežtas prevencinių ir taisomųjų mechanizmų, numatytų Ispanijos stabilumo įstatyme, vykdymo užtikrinimas visais valdžios lygmenimis. Tą būtų galima pasiekti labiau automatizavus jų įgyvendinimą. Be to, viešųjų finansų tvarumo pagal Stabilumo įstatyme nustatytą išlaidų taisyklę būtų veiksmingiau siekiama, papildomai patikslinus išlaidų kategorijų, naudojamų tai išlaidų taisyklei apskaičiuoti, apimtį bei apibrėžtis ir vienprasmiškai paraginus reikalavimų nevykdančias viešąsias administracijas kompensuoti išlaidų neatitikimą kitais metais po neatitikimo atsiradimo;

(14)

Ispanija taip pat turėtų skirti pakankamai dėmesio viešųjų finansų, įskaitant jos viešųjų pirkimų politiką, kokybiniams aspektams. Padaryta daug pažeidimų, kurie turi poveikį ES viešųjų pirkimų teisės aktų taikymui ir į kuriuos per keletą pastarųjų metų atkreiptas Komisijos dėmesys. Duomenys rodo, kad perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus įgyvendina skirtingai ir kad nepakankami ex ante ir ex post kontrolės mechanizmai trukdo teisingai ir vienodai taikyti viešųjų pirkimų teisės aktus. Ispanija, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, išsiskiria pagal mažą skelbimų apie pirkimą skaičių ir gana didelį derybų procedūros iš anksto nepaskelbus pranešimo apie pirkimus taikymo dažnumą. Dėl to ribojama konkurencija iš kitų valstybių narių įmonių ir dažnai sutartys skiriamos tiesiogiai, o to pasekmė – didesnės valdžios sektoriaus išlaidos. Kadangi centralizuoto arba bendro pirkimo priemonėmis naudojamasi ribotai, neįmanoma didinti veiksmingumo, o tai padėtų taupyti biudžeto lėšas. Kadangi nėra nepriklausomo organo, atsakingo už viešųjų pirkimų veiksmingumą ir teisinę atitiktį visoje šalyje, sunku tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų taisykles ir gali atsirasti pažeidimo galimybių – abu veiksniai gali turėti neigiamo poveikio Ispanijos viešųjų finansų būklei;

(15)

siekiant palengvinti sėkmingą fiskalinio konsolidavimo strategijos įgyvendinimą, taip pat bus svarbu fiskalinį konsolidavimą paremti visapusiškomis struktūrinėmis reformomis, remiantis Ispanijai skirtomis Tarybos rekomendacijomis, susijusiomis su 2016 m. Europos semestru ir visų pirma su makroekonominio disbalanso naikinimu;

(16)

pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį Taryba, priimdama sprendimą pateikti įspėjimą pagal tą nuostatą, gali pareikalauti atitinkamos valstybės narės pagal konkretų grafiką teikti koregavimo veiksmų ataskaitas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1a dalį valstybės narės ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslai, išlaidų ir pajamų sričių fiskalinės politikos priemonės ir informacija apie politikos veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į konkrečias Tarybos rekomendacijas. Kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi termino, iki kurio turi būti įvykdytos šiame sprendime pateiktos rekomendacijos, ir perviršinio deficito panaikinimo termino, Ispanija turėtų pateikti tokią ataskaitą iki 2016 m. spalio 15 d. kartu su 2017 m. biudžeto plano projektu;

(17)

kaip reikalaujama Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 (3) 10 straipsnyje, Ispanija taip pat turėtų teikti ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui, laikydamasi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 877/2013 (4) nustatytų nurodymų. Pirmą kartą ataskaitą reikėtų pateikti iki 2017 m. sausio 15 d., o vėliau – kas tris mėnesius,

10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/42

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės vengia perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. Stabilumo ir augimo pakto dalis – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 (1), kuris priimtas siekiant skatinti kuo greičiau panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą;

(3)

2009 m. gruodžio 2 d. pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Portugalijoje yra susidaręs perviršinis deficitas, ir pagal SESV126 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį pateikė rekomendaciją dėl jo panaikinimo ne vėliau kaip 2013 m. Portugalijos valdžios institucijoms paprašius Sąjungos, valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos, Taryba suteikė finansinę pagalbą Portugalijai (2). Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – susitarimo memorandumas) Komisija ir Portugalijos valdžios institucijos pasirašė 2011 m. gegužės 17 d. Vėliau Taryba paskelbė dvi naujas Portugalijai skirtas rekomendacijas pagal SESV126 straipsnio 7 dalį (2012 m. spalio 9 d. ir 2013 m. birželio 21 d.), kuriomis pratęsė perviršinio deficito panaikinimo terminą atitinkamai iki 2014 ir 2015 m. Abiejose rekomendacijose Taryba laikėsi nuomonės, kad Portugalija ėmėsi veiksmingų priemonių, tačiau įvyko netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turėjusių didelį neigiamo poveikio viešiesiems finansams (3);

(4)

2016 m. liepos 12 d. pagal SESV126 straipsnio 8 dalį Taryba nusprendė, kad Portugalija nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendaciją;

(5)

jei faktiniai duomenys pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2009 rodo, kad dalyvaujanti valstybė narė nepanaikino perviršinio deficito per laikotarpį, nurodytą rekomendacijoje, pateiktoje pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, Taryba turėtų nedelsdama priimti sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį;

(6)

Komisijos 2016 m. pavasario prognozėje numatomas nuosaikus Portugalijos ekonomikos atsigavimas. Prognozuojama, kad 2016 m. realusis BVP išaugs 1,5 %, tuo pačiu tempu kaip ir 2015 m., daugiausia dėl vidaus paklausos, išliekant dideliam makroekonominiam disbalansui. Tikėtina, kad privačiojo sektoriaus vartojimas 2016 m. sumažės dėl didesnių netiesioginių mokesčių ir šiokio tokio energijos kainų infliacijos padidėjimo. Prognozuojama, kad didelis ilgalaikio naudojimo prekių vartojimo augimas pirmąjį 2015 m. pusmetį neišsilaikys vidutinės trukmės laikotarpiu, nes numatoma, kad dėl vis dar didelio nedarbo ir aukšto skolos lygio namų ūkiai turės labiau taupyti. Verslo investicijos per antrąjį 2015 m. pusmetį jau gerokai sumažėjo ir nesitikima, kad artimiausiu metu jos vėl pradėtų didėti kaip anksčiau, nepaisant santykinai didelio pajėgumų naudojimo koeficiento. Numatoma, kad su ES struktūrinių fondų parama ir pagerėjus finansavimo sąlygoms 2017 m. bendrai bus investuojama šiek tiek aktyviau. Prognozuojama, kad eksportas augs kartu su užsienio paklausa, tačiau vis dar tikėtina, kad importas viršys eksportą. Todėl prognozuojama, kad grynosios prekybos įtaka BVP augimui išliks šiek tiek neigiama, tačiau gerokai mažiau nei 2015 m. Manoma, kad SVKI infliacija 2016 m. padidės iki 0,7 %, daugiausia dėl didesnių netiesioginių mokesčių. Nors nuo pavasario prognozės paskelbimo prastesnių perspektyvų rizika išaugo, 2016 m. pirmojo ketvirčio duomenys ir preliminari informacija apie antrąjį ketvirtį apskritai patvirtina prognozėje pateiktą perspektyvą likusiai metų daliai;

(7)

(8)

2013–2015 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP iš esmės stabilizavosi ir 2013 m. siekė 129,2 %, 2014 m. – 130,2 %, o 2015 m. – 129,0 %. Atsižvelgiant į reikšmingus skolą mažinančius atsargų ir srautų koregavimus 2016 m. ir nuolatinį pirminį perteklių, Komisijos 2016 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2016 m. skolos santykis sumažės iki 126 % BVP, o vėliau, 2017 m., – iki 124,5 % BVP. Regis, artimiausiu metu Portugalijai negresia didelė fiskalinės krizės rizika, nors negalima atmesti trumpalaikių problemų galimybės (jų gali kilti dėl bendrosios ir grynosios valdžios sektoriaus skolos, bendrųjų finansavimo poreikių, grynosios tarptautinių investicijų pozicijos, taip pat neveiksnių paskolų arba bendrų kapitalo poreikių bankų sistemoje lygio ir dalies pokyčio). Tačiau atrodo, kad vidutinės trukmės laikotarpiu rizika bus reikšminga dėl didelės susikaupusios skolos ir skolos santykio didelio jautrumo galimiems palūkanų normų padidėjimams ir neigiamiems nominalaus augimo sukrėtimams. Ilguoju laikotarpiu, su sąlyga, kad nuolat bus išlaikomas pakankamas struktūrinis pirminis balansas, dėl praeityje įgyvendintų pensijų reformų rizika tvarumui atrodo nedidelė;

(9)

taikant fiskalinės politikos priemones, numatytas 2016 m. biudžete, valdžios sektoriaus deficitas 2016 m. būtų mažesnis nei 3 % BVP. Tačiau pagal Komisijos 2016 m. pavasario prognozę patikimumo riba, neleidžianti viršyti Sutartyje nustatytos pamatinės vertės, yra menka. Atsižvelgiant į didelį netikrumą, susijusį su ekonominiais ir biudžeto pokyčiais, deficito panaikinimo laikotarpio metais rekomenduojami biudžeto tikslai turėtų būti aiškiai mažesni už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, kad iki nurodyto termino būtų užtikrintas ilgalaikis perviršinio deficito panaikinimas;

(10)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnį Taryba savo sprendime, kuriuo pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį įspėjama imtis deficito mažinimo priemonių, turi pareikalauti, kad valstybė narė įvykdytų metinius biudžeto tikslus, t. y. remiantis prognoze, kuria grindžiamas įspėjimas, pasiektų minimalų pagal ciklą patikslinto balanso metinį pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones būtų ne mažesnis kaip 0,5 % BVP. Kadangi tas sprendimas priimtas antrąjį pusmetį, atsižvelgiant į dabartinius Komisijos įverčius pavasario prognozėje, yra pagrindo manyti, kad nepakitęs struktūrinis balansas 2016 m. suteiktų pakankamą patikimumo ribą siekiant tvariai panaikinti perviršinį deficitą;

(11)

todėl siekiant patikimo ir tvaraus koregavimo plano reikėtų, kad Portugalijos valdžios sektoriaus deficitas 2016 m. pasiektų 2,5 % BVP; tai atitiktų, palyginti su 2015 m., nepakitusį struktūrinį balansą. Tais biudžeto tikslais atsižvelgiama į poreikį kompensuoti šalutinį fiskalinio konsolidavimo poveikį viešiesiems finansams, kuris susidarė dėl jo poveikio visai ekonomikai;

(12)

pagal siūlomą koregavimo planą numatytas deficito tikslas neapima potencialaus tiesioginio fiskalinio galimų bankų paramos priemonių poveikio 2016 m. antrąjį pusmetį. Taip yra todėl, kad esama didelio neapibrėžtumo, susijusio su veiksmingu tų priemonių įgyvendinimu ir statistinių duomenų registravimu, taigi ir jų galimu poveikiu deficitui ir skolai. Visomis galimos bankų sektoriaus paramos priemonėmis turėtų būti siekiama kiek įmanoma apriboti fiskalinį poveikį, kad būtų užtikrintas skolos tvarumas;

(13)

turint omenyje Komisijos 2016 m. pavasario prognozėje nurodytą struktūrinį pablogėjimą, laikoma, kad norint pasiekti biudžeto tikslus, kuriuos numatoma pasiekti pagal siūlomą koregavimo planą, 2016 m. reikalingos papildomos konsolidavimo priemonės, kurių apytikslis poveikis sudarytų 0,25 % BVP. Visų pirma, Portugalija įgyvendina į 2016 m. biudžetą įtrauktas priemones, taip pat išlaidų kontrolės vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus mechanizmą, kuris šiuo metu pabrėžiamas 2016 m. stabilumo programoje. Šias sutaupytas lėšas turėtų papildyti kitos struktūrinio pobūdžio su pajamomis susijusios priemonės, skirtos netiesioginio apmokestinimo pajamoms didinti išplečiant mokesčių bazę ir mažinant mokesčių išlaidas. Vienas būdas tai pasiekti galėtų būti vis dar plataus lengvatinių PVM tarifų taikymo koregavimas;

(14)

be to, Portugalija turėtų stiprinti struktūrines reformas, kad padidintų konkurencingumą ir ilgalaikį tvarų augimą pagal Portugalijai skirtas Tarybos rekomendacijas, susijusias su Europos semestru ir ypač su perviršinio makroekonominio disbalanso panaikinimu. Visų pirma, siekiant padidinti Portugalijos viešųjų finansų atsparumą, reikalingos papildomos fiskalinės struktūrinės priemonės. Laiku ir griežtai įgyvendinant peržiūrėtą Biudžeto sistemos įstatymą ir Įsipareigojimų kontrolės įstatymą, taip pat toliau gerinant pajamų surinkimą ir išlaidų kontrolę galima iš esmės prisidėti prie patikimos fiskalinės būklės užtikrinimo ir išlaikymo. Portugalija turėtų pateikti aiškų tvarkaraštį ir imtis veiksmų, kad visiškai padengtų sveikatos priežiūros sistemos įsiskolinimus ir padidintų jos veiksmingumą, sumažintų pensijų sistemos priklausomumą nuo biudžeto pervedimų ir užtikrintų, kad būtų sutaupyta lėšų restruktūrizuojant valstybės įmones;

(15)

pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį Taryba, priimdama sprendimą pateikti įspėjimą pagal tą nuostatą, gali pareikalauti atitinkamos valstybės narės pagal konkretų grafiką teikti koregavimo veiksmų ataskaitas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1a dalį valstybės narės ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslai, išlaidų ir pajamų sričių fiskalinės politikos priemonės ir informacija apie politikos veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į konkrečias Tarybos rekomendacijas. Kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi termino, iki kurio turi būti įvykdytos šiame sprendime pateiktos rekomendacijos, ir perviršinio deficito panaikinimo termino, Portugalija turėtų pateikti tokią ataskaitą iki 2016 m. spalio 15 d. tuo pačiu metu su 2017 m. biudžeto plano projektu;

(16)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 (4) 9 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 2 dalį iki to paties termino – 2016 m. spalio 15 d. – Portugalija taip pat turėtų pateikti ekonominės partnerystės programą. Ekonominės partnerystės programoje turėtų būti aprašytos politinės priemonės ir struktūrinės reformos, reikalingos siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį perviršinio deficito panaikinimą, kaip antai nacionalinės reformų programos ir stabilumo programos parengimas, ir visiškai atsižvelgta į Tarybos rekomendacijas dėl bendrųjų ekonominės ir užimtumo politikos gairių įgyvendinimo;

(17)

kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 473/2013 10 straipsnyje, Portugalija taip pat turėtų teikti ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui, laikydamasi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 877/2013 (5) nustatytų nurodymų. Pirmą kartą ataskaitą reikėtų pateikti iki 2017 m. sausio 15 d., o vėliau – kas tris mėnesius,

10.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/46

(1)

2014 m. vasario 11 d. Tarybos aktu (2) Wilhelmus Martinus VAN GEMERT buvo paskirtas Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotoju. Wilhelmus Martinus VAN GEMERT kadencija baigiasi 2018 m. balandžio 30 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2016/794 54 straipsnio 4 dalį Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojai skiriami ketverių metų kadencijai, kurią galima pratęsti vieną kartą;

(3)

2017 m. gegužės 1 d. Europolo valdybos sprendimu nustatyta Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojų kadencijos pratęsimo tvarka;

(4)

2017 m. gegužės 10 d. valdyba informavo Europos Parlamentą apie savo ketinimą pasiūlyti Tarybai pratęsti Wilhelmus Martinus VAN GEMERT kadenciją;

(5)

valdyba pateikė Tarybai nuomonę, kurioje siūloma pratęsti Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo Wilhelmus Martinus VAN GEMERT kadenciją ir suteikti jam AD 14 lygį;

(6)

remdamasi valdybos pateiktu pasiūlymu, Taryba pageidauja pratęsti Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo Wilhelmus Martinus VAN GEMERT kadenciją,