ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 138

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

60 metai
2017m. gegužės 25d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2017 m. gegužės 24 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/890, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 224/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Centrinės Afrikos Respublikoje, 17 straipsnio 1 dalis

1

 

*

2017 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011

4

 

*

2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės

57

 

*

2017 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/893, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedų ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 X, XIV ir XV priedų nuostatos dėl perdirbtų gyvūninių baltymų ( 1 )

92

 

*

2017 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/894, kuriuo dėl avių genotipo nustatymo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir VII priedai ( 1 )

117

 

*

2017 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/895 dėl leidimo naudoti 3-fitazės, gautos iš Komagataella pastoris (CECT 13094), preparatą kaip mėsinių viščiukų ir vištų dedeklių pašarų priedą (leidimo turėtojas – Fertinagro Nutrientes S.L.) ( 1 )

120

 

*

2017 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/896 dėl leidimo naudoti 6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), preparatą kaip visų rūšių naminių paukščių ir visų rūšių kiaulių (išskyrus žindomus paršelius) kieto pavidalo pašarų priedą (leidimo turėtojas – Danisco (UK) Ltd) ( 1 )

123

 

 

2017 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/897, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

126

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2017 m. gegužės 24 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/898, kuria nustatomos žaislams gaminti naudojamų cheminių medžiagų tikslios ribinės vertės ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos II priedo C priedėlio nuostatos dėl bisfenolio A ( 1 )

128

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/899 dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje

131

 

*

2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/900 dėl ES sutarties 50 straipsnio ad hoc darbo grupės, kuriai pirmininkauja Tarybos generalinis sekretoriatas, įsteigimo

138

 

*

2017 m. gegužės 24 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2017/901, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/798/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Centrinės Afrikos Respublikai

140

 

*

2017 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/902, kuriuo sudaromas Sąjungos inspektorių, galinčių atlikti inspektavimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, sąrašas (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3252)

143

 

*

2017 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/903, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/163/ES dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3324)  ( 1 )

189

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/890

2017 m. gegužės 24 d.

kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 224/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Centrinės Afrikos Respublikoje, 17 straipsnio 1 dalis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 224/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Centrinės Afrikos Respublikoje (1), ypač į jo 17 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2014 m. kovo 10 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 224/2014;

(2)

2017 m. gegužės 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2127 (2013), įtraukė vieną asmenį į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 224/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 224/2014 I priedas iš dalies keičiamas, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. GRECH


(1)   OL L 70, 2014 3 11, p. 1.


PRIEDAS

Šio reglamento priede nurodytas asmuo įtraukiamas į Reglamento (ES) Nr. 224/2014 I priede pateiktą sąrašą.

A.   Asmenys

„12.

Abdoulaye HISSENE (alias: a) Abdoulaye Issène; b) Abdoulaye Hissein; c) Hissene Abdoulaye; d) Abdoulaye Issène Ramadane; e) Abdoulaye Issene Ramadan; f) Issene Abdoulaye)

Gimimo data: 1967 m.

Gimimo vieta: Ndele, Bamingui-Bangoran, Centrinės Afrikos Respublika

Pilietybė: Centrinės Afrikos Respublika

Paso Nr.: CAR diplomatinis pasas Nr. D00000897, išduotas 2013 m. balandžio 5 d. (galioja iki 2018 m. balandžio 4 d.)

Adresas: a) KM5, Bangis, Centrinės Afrikos Respublika, b) Nana-Grebizi, Centrinės Afrikos Respublika

JT įtraukimo į sąrašą data: 2017 m. gegužės 17 d.

Kita informacija: Hissène anksčiau buvo jaunimo ir sporto ministras, Centrinės Afrikos Respublikos buvusio Prezidento Michel Djotodia kabineto narys. Prieš tai jis vadovavo politinei partijai „Patriotų už teisingumą ir taiką konventas“. Be to, jis save pasiskyrė Bangio nereguliarių karinių pajėgų vadu, visų pirma „PK5“ (trečiasis rajonas) rajone.

Informacija iš Sankcijų komiteto pateiktų įtraukimo į sąrašą priežasčių aprašomojo pobūdžio santraukos:

Papildoma informacija:

 

Abdoulaye Hissène ir kiti „ex-Seleka“ nariai bendradarbiavo su grupuotės „anti-Balaka“ neramumus kurstančiais asmenimis – Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) buvusio Prezidento François Bozizé sąjungininkais, įskaitant Maxime Mokom, siekdami skatinti smurtinius protestus ir susirėmimus 2015 m. rugsėjo mėn. nepavykusio bandymo nuversti Vyriausybę metu, kai tuo metu pereinamojo laikotarpio Prezidentė Catherine Samba-Panza dalyvavo 2015 m. JT Generalinėje Asamblėjoje. CAR Vyriausybė nurodė, kad Mokom, Hissène ir kiti vykdė įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant žmogžudystę, padegimą, kankinimą ir marodieriavimą, susijusias su nepavykusiu perversmu.

 

2015 m. Hissène tapo vienas iš pagrindinių Bangio „PK5“ rajono nereguliarių karinių pajėgų, kurias sudarė daugiau kaip 100 asmenų, vadų. Eidamas šias pareigas jis trukdė laisvam judėjimui ir valstybės institucijų sugrįžimui į tą teritoriją, be kita ko, nelegaliai rinkdamas mokesčius už vežimo ir komercinę veiklas. Antroje 2015 m. pusėje Hissène veikė kaip buvusios grupuotės „Seleka“ atšakos „Nairobists“ atstovas Bangyje siekdamas atnaujinti draugiškus santykius su grupuotės „anti-Balaka“ kovotojais, kuriems vadovavo Mokom. Haroun Gaye ir Hissène vadovaujami ginkluoti asmenys dalyvavo 2015 m. rugsėjo 26 d. – spalio 3 d. Bangyje įvykdytuose smurtiniuose aktuose.

 

Įtariama, kad Hissène grupės nariai dalyvavo 2015 m. gruodžio 13 d. – konstitucinio referendumo dienos – atakoje, nukreiptoje į buvusios grupuotės „Seleka“ vadovo Mohamed Moussa Dhaffane automobilį. Hissène kaltinamas smurtinio akto organizavimu Bangio „KM5“ rajone, per kurį žuvo penki asmenys ir dvidešimt asmenų buvo sužeisti, o gyventojai negalėjo balsuoti konstituciniame referendume. Hissène sukėlė pavojų rinkimams išprovokuodamas įvairių grupuočių atsakomuosius išpuolius.

 

2016 m. kovo 15 d. Bangio M'poko oro uoste policija sulaikė Hissène ir perdavė jį nacionalinės žandarmerijos tyrimų padaliniui. Po to jo nereguliarios karinės pajėgos jį jėga išlaisvino ir pavogė vieną ginklą, kurį anksčiau buvo davusi MINUSCA įgyvendinant prašymą suteikti išimtį, kurį patvirtino Komitetas.

 

2016 m. birželio 19 d., vidaus saugumo pajėgoms „PK 12“ rajone suėmus musulmonus prekiautojus, Gaye ir Hissène nereguliarios karinės pajėgos Bangyje pagrobė penkis nacionalinės policijos narius. Birželio 20 d. MINUSCA tuos policininkus pabandė išlaisvinti. Hissène ir Gaye vadovaujami ginkluoti asmenys apsišaudė su taikdariais, kurie bandė išlaisvinti įkaitus. Susišaudymo metu žuvo ne mažiau kaip šeši asmenys ir vienas taikdarys buvo sužeistas.

 

2016 m. rugpjūčio 12 d. Hissène vadovavo 6 automobilių konvojui, vežusiam sunkiai ginkluotus asmenis. Iš Bangio bėgantį konvojų pietuose nuo Sibučio perėmė MINUSCA. Pakeliui į šiaurę konvojus apsišaudė su vidaus saugumo pajėgomis keliuose patikrinimo punktuose. Galiausiai konvojų sustabdė MINUSCA 40 km į pietus nuo Sibučio. Po daugybės šūvių MINUSCA sugavo 11 vyrų, tačiau Hissène ir dar keli kiti pabėgo. Suimti asmenys nurodė MINUSCA, kad konvojui vadovavo Hissène, o tikslas buvo pasiekti Brią ir dalyvauti buvusių „Seleka“ grupuočių asamblėjoje, kurią surengė Nourredine Adam.

 

2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ekspertų grupė du kartus vyko į Sibutį patikrinti Hissène, Gaye ir Hamit Tidjani konvojui priklausančius daiktus, kuriuos rugpjūčio 13 d. konfiskavo MINUSCA. Be to, grupė patikrino rugpjūčio 16 d. iš Hissène namų konfiskuotus šaudmenis. Šešiuose automobiliuose ir pas sulaikytus asmenis buvo rasta žudyti pritaikytos ir žudyti nepritaikytos karinės įrangos. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Centrinė žandarmerija surengė atliko Hissène namų Bangyje kratą. Buvo rasta daugiau kaip 700 ginklų.

 

2016 m. rugsėjo 4 d. buvusios grupuotės „Seleka“ nariai, vykstantys iš Kaga-Bandoro šešiais motociklais paimti Hissène ir jo sąjungininkų, netoli Dékoa apšaudė MINUSCA. Šio įvykio metu žuvo vienas iš buvusios grupuotės „Seleka“ kovotojų, du taikdariai ir vienas civilis gyventojas.“


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/4


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/891

2017 m. kovo 13 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 37 straipsnio a punkto i, ii, iii ir vi papunkčius, b ir c punktus, d punkto i, iii–vi, viii, x, xi ir xii papunkčius ir e punkto i papunktį, 173 straipsnio 1 dalies b, c, d ir f–j punktus, 181 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 2 dalies a punktą ir 231 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (2), ypač į jo 62 straipsnio 1 dalį ir 64 straipsnio 6 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (3) pakeitusiame Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 išdėstytos naujos taisyklės, taikomos vaisiams bei daržovėms ir perdirbtiems vaisiams bei daržovėms. Be to, juo Komisija įgaliojama priimti šios srities deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Šie aktai turėtų pakeisti atitinkamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 (4) nuostatas;

(2)

siekiant stiprinti vaisių ir daržovių gamintojų derybinę galią ir palaikyti teisingesnį pridėtinės vertės paskirstymą tiekimo grandinėje, reikėtų skatinti gamintojų organizacijų ir jų asociacijų pripažinimą. Tai turėtų būti pasiekta atsižvelgiant į nacionalines teisines ir administracines struktūras;

(3)

reikėtų nustatyti nuostatas dėl gamintojų organizacijų pripažinimo, susijusio su prašomais produktais. Kai prašoma tik su perdirbti skirtais produktais susijusio pripažinimo, turėtų būti užtikrinama, kad tie produktai iš tiesų bus pristatyti perdirbti. Gamintojų organizacijoms reikėtų turėti struktūras, kurių reikia siekiant užtikrinti jų veikimą. Be to, veiklos programos įgyvendinimo tikslais reikėtų reikalauti, kad gamintojų organizacijos pasiektų mažiausią parduodamos produkcijos vertę, kurią turėtų nustatyti valstybė narė siekdama užtikrinti gautos paramos veiksmingumą ir taip padėdama stiprinti vaisių ir daržovių gamintojų derybinę galią;

(4)

norint padėti pasiekti vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos tikslus ir užtikrinti darnų bei veiksmingą gamintojų organizacijų darbą, gamintojų organizacijos turi būti stabilios. Todėl turėtų būti nustatytas trumpiausias narystės gamintojų organizacijoje laikotarpis. Valstybėms narėms reikėtų leisti pačioms nustatyti išankstinio pranešimo laikotarpius ir datas, nuo kurių gali įsigalioti narystės atsisakymas;

(5)

jei gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas susijęs su produktu, kuriam gaminti būtinas apsirūpinimas techninėmis priemonėmis, jai turėtų būti leista tomis priemonėmis apsirūpinti per savo narius, patronuojamąsias įmones, gamintojų organizacijų asociaciją, kuriai ji priklauso, arba naudojantis užsakomosiomis paslaugomis;

(6)

pagrindinė ir svarbiausia gamintojų organizacijos veikla turėtų būti susijusi su pasiūlos koncentravimu ir savo produktų tiekimu rinkai siekiant sustiprinti vaisių ir daržovių gamintojų derybinę galią ir pasiekti teisingesnį gaunamos naudos pasiskirstymą tiekimo grandinėje. Tačiau gamintojų organizacijoms reikėtų leisti dalyvauti ir kitoje komercinėje arba nekomercinėje veikloje. Reikėtų skatinti gamintojų organizacijų bendradarbiavimą, todėl gamintojų organizacijoms turėtų būti leista vaisius ir daržoves pirkti tik iš kitos pripažintos gamintojų organizacijos, jei į šios produkcijos vertę nebūtų atsižvelgiama nei skaičiuojant su pagrindine veikla, nei su kita veikla susijusios parduodamos produkcijos vertę;

(7)

nors pagrindinė gamintojų organizacijos veikla yra koncentruoti jos narių produktų, su kuriais susijęs jos pripažinimas, pasiūlą ir teikti juos rinkai, kai kuriais atvejais nariams gamintojams reikėtų leisti parduoti tam tikrą produkcijos procentinę dalį ne per gamintojų organizaciją, jei gamintojų organizacija tai leidžia ir jei laikomasi valstybės narės ir gamintojų organizacijos sąlygų. Visa pardavimo ne per gamintojų organizaciją procentinė dalis neturėtų viršyti didžiausios ribos;

(8)

reikėtų parengti išsamesnes nuostatas dėl užsakomųjų paslaugų, kai veikla užsakoma atlikti subjektams, kurie glaudžiai susiję su gamintojų organizacijomis;

(9)

siekiant palengvinti pasiūlos koncentraciją, reikėtų skatinti esamas gamintojų organizacijas jungtis į naujas organizacijas, nustatant tokių susijungusių organizacijų veiklos programų sujungimo taisykles;

(10)

laikantis principų, pagal kuriuos gamintojų organizaciją turi būti įkurta pačių gamintojų iniciatyva ir jų pačių kruopščiai tikrinama, valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti sąlygas, kuriomis kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali būti priimti gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos nariais;

(11)

siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijos iš tiesų atstovautų mažiausiam gamintojų skaičiui, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad narių, kurie pagamina didžiąją dalį gamintojų organizacijos produkcijos arba turi didžiąją dalį jos akcijų ar kapitalo, mažuma negalėtų neleistinai dominuoti jos valdyme ir veikloje. Kai subjektai iki pripažinimo gamintojų organizacija yra teisinės formos, pagal kurią demokratinė atskaitomybė numatyta nacionalinės teisės aktuose, demokratinė atskaitomybė jau užtikrinta. Kitais atvejais valstybės narės turėtų nustatyti didžiausią balsavimo teisių nuošimtį ar akcijų paketo dalį ir atlikti atitinkamas patikras;

(12)

turėtų būti nustatytos gamintojų organizacijų asociacijų, tarpvalstybinių gamintojų organizacijų ir tarpvalstybinių gamintojų organizacijų asociacijų pripažinimo ir veikimo taisyklės. Siekiant nuoseklumo jos turėtų būti kuo panašesnės į gamintojų organizacijoms nustatytas taisykles;

(13)

kad naudotis veiklos programų paramos schema būtų lengviau, reikėtų aiškiai apibrėžti gamintojų organizacijų parduodamos produkcijos vertę ir nustatyti taisykles, į kuriuos produktus galima atsižvelgti ir kuriame prekybos etape turi būti apskaičiuota produkcijos vertė. Kontrolės tikslais ir siekiant supaprastinimo, apskaičiuojant perdirbti skirtų vaisių ir daržovių vertę tikslinga naudoti fiksuotą dydį. Apskaičiuojant tą fiksuotą dydį reikėtų remtis pagrindinio produkto, t. y. perdirbti skirtų vaisų ir daržovių, verte ir prie jos pridėti tik tos veiklos, kuri nėra tikroji perdirbimo veikla, vertę. Kadangi įvairių produktų grupių vaisių ir daržovių, reikalingų perdirbtiems vaisiams ir daržovėms gaminti, kiekis labai skiriasi, į tuos skirtumus turėtų būti atsižvelgiama nustatant taikytinus fiksuotus dydžius. Perdirbti skirtų vaisių ir daržovių, kurie perdirbami į perdirbtas aromatines žoles ir maltą papriką, atveju, kai reikia apskaičiuoti perdirbti skirtų vaisių ir daržovių vertę, taip pat tikslinga naudoti fiksuotą dydį, kuris grindžiamas tik pagrindinio produkto verte. Parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimo metodas turėtų sušvelninti metinių svyravimų arba duomenų nepakankamumo poveikį ir padėti išvengti dvigubo įskaičiavimo, ypač tarpvalstybinių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų atveju. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui schema, gamintojų organizacijoms programos laikotarpiu paprastai neturėtų būti leidžiama keisti referencinio laikotarpio nustatymo metodikos;

(14)

gamintojų organizacijos gali turėti akcijų ar kapitalo patronuojamosiose įmonėse, kurios padeda didinti jų narių produkcijos pridėtinę vertę. Reikėtų nustatyti tokios parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimo taisykles. Tokių patronuojamųjų įmonių pagrindinė veikla turėtų būti tokia pati kaip ir gamintojų organizacijos;

(15)

siekiant užtikrinti tinkamą pagalbos naudojimą, reikėtų nustatyti veiklos fondų ir narių finansinių įnašų valdymo ir buhalterinės apskaitos taisykles, kurios turėtų būti kuo lankstesnės, su sąlyga, kad visi gamintojai galėtų pasinaudoti veiklos fondu ir demokratiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl jo lėšų naudojimo;

(16)

reikėtų priimti nuostatas dėl nacionalinės tvarių programų strategijos ir nacionalinės aplinkosaugos veiksmų programos taikymo srities bei struktūros. Reikėtų siekti kuo geriau paskirstyti finansinius išteklius ir gerinti strategijos kokybę. Taip pat reikėtų priimti nuostatas, kad būtų išvengta dvigubo to paties veiksmo finansavimo pagal kitas paramos schemas, tokias kaip kaimo plėtros ar pardavimo skatinimo programos;

(17)

siekiant finansinio saugumo ir teisinio tikrumo, reikėtų sudaryti operacijų ir išlaidų, kurios negali būti padengtos, sąrašą ir nebaigtinį operacijų, kurios gali būti įtrauktos į veiklos programas, sąrašą. Reikėtų priimti nuostatas dėl finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, fiksuotų dydžių, fiksuotųjų vieneto įkainių ir investicijų. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnyje nustatyta keletas veiklos programų tikslų, įskaitant su produktais, kurie gaminami ir švieži, ir perdirbti, susijusius tikslus. Siekiant užtikrinti, kad tie tikslai būtų pasiekti, tikslinga nustatyti sąlygas, kuriomis veiksmai, susiję su vaisių ir daržovių perdirbimu į perdirbtus vaisius ir daržoves, atitiktų paramos reikalavimus. Atskiruose ūkiuose vykdytų investicijų klausimu reikėtų priimti nuostatas dėl likutinės vertės susigrąžinimo tais atvejais, kai narys išstoja iš gamintojų organizacijos;

(18)

nors gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programoms taikomos tokios pat taisyklės kaip ir gamintojų organizacijų veiklos programoms, kai kurie reikalavimai turėtų būti taikomi gamintojų organizacijų narių lygmeniu;

(19)

kad kompetentingos institucijos galėtų tinkamai įvertinti informaciją ir į veiklos programas įtrauktinas arba neįtrauktinas priemones ir veiksmus, reikėtų nustatyti veiklos programų pateikimo ir patvirtinimo tvarką, įskaitant terminus. Kadangi programos administruojamos metiniais laikotarpiais, reikėtų numatyti, kad iki tam tikros datos nepatvirtintos programos atidedamos vieniems metams;

(20)

turėtų būti nustatyta vėlesnių metų veiklos programų dalinio pakeitimo tvarka, kad programos galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į visas naujas sąlygas, kurių iš pradžių, pateikiant programas, nebuvo galima numatyti. Be to, turėtų būti numatyta galimybė programos vykdymo metais keisti priemones ir veiklos fondo sumas. Siekiant užtikrinti, kad išliktų patvirtintų programų bendrieji tikslai, visiems tokiems pakeitimams turėtų būti taikomos tam tikros valstybių narių nustatytinos ribos ir sąlygos, be kita ko, apie pakeitimus reikėtų privalomai informuoti kompetentingas institucijas;

(21)

siekiant išvengti su grynųjų pinigų srautais susijusių sunkumų, gamintojų organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti išankstinių išmokų su tinkamais užstatais sistema. Jei būtų nutraukta veiklos programa ar atšauktas pripažinimas, nesvarbu, savo noru ar privalomai, arba gamintojų organizacija būtų likviduota, reikia užtikrinti, kad tikslai, dėl kurių buvo išmokėta pagalba, būtų pasiekti; priešingu atveju išmokėta pagalba turėtų būti sugrąžinta į Europos žemės ūkio garantijų fondą;

(22)

vaisių ir daržovių produkcija yra neprognozuojama, o produktai greitai genda. NET ir ne per didelis perteklius rinkoje ją gali gerokai sutrikdyti. Reikėtų priimti krizių valdymo ir prevencijos priemonių, susijusių su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytais produktais, aprėpties ir taikymo nuostatas. Šiose taisyklėse turėtų būti numatyta kuo lanksčiau ir greičiau imtis priemonių kilus krizėms, todėl valstybėms narėms ir gamintojų organizacijoms turėtų būti leista pačioms priimti sprendimus. Kita vertus, šios taisyklės turėtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo Sąjungos finansine parama, todėl jose reikėtų numatyti tam tikrų priemonių naudojimo ribas, taip pat ir finansines. Jomis taip pat turėtų būti užtikrinamas tinkamas fitosanitarijos ir aplinkosaugos reikalavimų laikymasis;

(23)

reikėtų patvirtinti produktų pašalinimo iš rinkos taisykles, atsižvelgiant į galimą šios priemonės svarbą. Pirmiausia reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas sistemai, pagal kurią būtų skiriama didesnė parama už pašalintus iš rinkos vaisius ir daržoves, kuriuos kaip humanitarinę pagalbą nemokamai paskirsto labdaros organizacijos ir tam tikros kitos įstaigos ir institucijos. Siekiant palengvinti nemokamą skirstymą, tikslinga numatyti galimybę leisti labdaros organizacijoms ir įstaigoms prašyti galutinių iš rinkos pašalintų produktų gavėjų sumokėti simbolinį įnašą. Be to, reikėtų nustatyti didžiausius paramos už pašalinimą iš rinkos dydžius, siekiant užtikrinti, kad pašalinimas iš rinkos netaptų nuolatiniu pateikimui rinkai alternatyviu produktų realizavimo būdu. Šiame kontekste tikslinga toliau naudoti bendrus pagrindinių produktų paramos lygius. Reikėtų nustatyti, kad didžiausi paramos už kitus produktus, kurie, remiantis patirtimi, nebuvo per dažnai šalinami iš rinkos, lygiai neviršija kiekvienoje valstybėje narėje užregistruotų kainų vidurkio procentines dalies. Tačiau dėl panašių priežasčių visais atvejais reikėtų nustatyti kiekybinę šalinimo iš rinkos operacijų ribą, taikoma vienam produktui ir vienai gamintojų organizacijai;

(24)

atsižvelgiant į sukauptą patirtį, reikėtų toliau tobulinti neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo arba derliaus nenuėmimo nuostatas. Panašiai reikėtų supaprastinti nuostatas dėl paramos savitarpio fondų steigimo administracinėms ir sodų atsodinimo po privalomo išnaikinimo išlaidoms padengti;

(25)

reikėtų priimti taisykles, taikytinas nacionalinei finansinei paramai, kurią valstybės narės gali suteikti Sąjungos regionuose, kuriuose gamintojų organizacijų steigimosi lygis ypač žemas, ir nustatyti organizacijų steigimosi lygio apskaičiavimo ir žemo organizacijų steigimosi lygio patvirtinimo taisykles. Tos taisyklės turėtų būti grindžiamos šiuo metu taikoma tvarka;

(26)

parama gamintojų grupėms tapo kaimo plėtros politikos dalimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (5), tačiau pranešimų apie gamintojų grupes, sudarytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, teikimo taisyklės, kurių reikia siekiant įgyvendinti pagalbos schemos nuostatas, turėtų būti paliktos šiame reglamente;

(27)

reikėtų patvirtinti nuostatas dėl pranešimų, kurie būtini šiam reglamentui įgyvendinti, tipo, formos ir teikimo priemonių. Tose nuostatose turėtų būti numatyti gamintojų ir gamintojų organizacijų pranešimai valstybėms narėms ir valstybių narių pranešimai Komisijai. Sukaupta duomenų registravimo patirtis leidžia šiek tiek supaprastinti nuostatas dėl prašomų duomenų kiekio ir dažnumo;

(28)

turėtų būti priimtos nuostatos dėl tinkamos vykdomų programų ir schemų stebėsenos bei vertinimo, kad šių programų ir schemų ekonomiškumą ir veiksmingumą galėtų įvertinti ir gamintojų organizacijos, ir valstybės narės. Įmanoma sumažinti esamų reikalavimų skaičių ir išsamumą nepakeičiant vertinimo kokybės;

(29)

reikėtų nustatyti priemones dėl tinkamų administracinių nuobaudų, taikytinų nustačius pažeidimus. Šios priemonės turėtų apimti tiek Sąjungos lygmeniu taikomas specifines patikras ir administracines nuobaudas, tiek papildomas nacionalines patikras ir administracines nuobaudas;

(30)

reikėtų priimti procedūrines nuostatas dėl sąlygų, kuriomis vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų nustatytų taisyklių taikymo sritis galėtų būti išplėsta į ją įtraukiant visus konkrečioje ekonominėje zonoje įsisteigusius gamintojus. Kai produkcija parduodama nenuskinta, turėtų būti aiškiai nustatyta, kurios taisyklės turėtų būti taikomos atitinkamai gamintojams ir pirkėjams;

(31)

turėtų būti patvirtintos vaisių ir daržovių įvežimo kainų sistemos taikymo taisyklės. Kadangi dauguma greitai gendančių vaisių ir daržovių tiekiama siuntomis, atsiranda tam tikrų sunkumų nustatant jų vertę. Reikėtų nustatyti galimus įvežimo kainos, pagal kurią importuojami produktai klasifikuojami Bendrajame muitų tarife, apskaičiavimo metodus. Siekiant užtikrinti, kad sistema būtų taikoma tinkamai, taip pat reikėtų numatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis būtų pateikiama garantija;

(32)

siekiant užtikrinti, kad reikiama informacija laiku ir tvarkingai pasiektų Komisiją, reikėtų priimti pranešimų apie importuotų produktų kainas ir kiekį nuostatas. Reikėtų nustatyti pranešimų apie force majeure atvejus taisykles, kad būtų galima šalinti tokios padėties padarinius;

(33)

aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais reikėtų išbraukti šiuo deleguotuoju reglamentu ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/892 (6) pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatas. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatos dėl prekybos standartų turėtų išlikti tol, kol nebus pakeistos. Su gamintojų grupėmis, sudarytomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, tiesiogiai susijusios nuostatos turėtų būti išsaugotos, o kai kurie kiti netiesiogiai su jais susiję straipsniai turėtų būti taikomi iki jų pripažinimo plano įgyvendinimo ir jų pripažinimo gamintojų organizacija pabaigos;

(34)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo ankstesnių reikalavimų prie naujų, reikėtų priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas. Gamintojų organizacijoms reikėtų suteikti galimybę baigti vykdomas veiklos programas laikantis ankstesnių taisyklių;

(35)

šis reglamentas turėtų įsigalioti septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir būti taikomas nuo tos dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu papildomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, nurodytų to reglamento 1 straipsnio 2 dalies i ir j punktuose, išskyrus prekybos standartus, ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų.

Tačiau šio reglamento II antraštinė dalis taikoma tik vaisių ir daržovių sektoriaus produktams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte, ir tik perdirbti skirtiems tokiems produktams.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

GAMINTOJŲ ORGANIZACIJOS

I SKYRIUS

Reikalavimai ir pripažinimas

1 skirsnis

Apibrėžtys

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

gamintojas – tai ūkininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (7) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, gaminantis vaisius ir daržoves, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte, ir tokius produktus, skirtus tik perdirbti;

b)

narys gamintojas – gamintojas arba iš gamintojų sudarytas teisinis subjektas, kuris yra gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos narys;

c)

patronuojamoji įmonė – įmonė, kurioje vienai ar daugiau gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų priklauso akcijų arba įstatinio kapitalo ir kuri padeda siekti tų organizacijų arba asociacijų tikslų;

d)

tarpvalstybinė gamintojų organizacija – organizacija, kuriai priklausantys gamintojai bent vieną iš ūkių turi kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra organizacijos pagrindinė buveinė;

e)

tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija – gamintojų organizacijų asociacija, kurios bent viena iš asocijuotųjų organizacijų yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra asociacijos pagrindinė buveinė;

f)

priemonė – tai:

i)

gamybos planavimo veiksmai, įskaitant investicijas į ilgalaikį turtą;

ii)

produktų, šviežių ar perdirbtų, kokybės gerinimo ar išsaugojimo veiksmai, įskaitant investicijas į ilgalaikį turtą;

iii)

veiksmai, kuriais siekiama didinti produktų komercinę vertę ir gerinti pardavimą, įskaitant investicijas į ilgalaikį turtą, šviežių ar perdirbtų produktų pardavimo skatinimas ir komunikacijos veikla, išskyrus pardavimo skatinimo ir komunikacijos veiklą, kuriai taikomas vi punktas;

iv)

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos veiksmai, įskaitant investicijas į ilgalaikį turtą;

v)

mokymo ir geriausios patirties mainų veiksmai, išskyrus mokymą, kuriam taikomas vi punktas, konsultavimo paslaugų prieinamumo rėmimo veiksmai ir techninė pagalba;

vi)

bet kuri iš krizių prevencijos ir valdymo priemonių, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipoje;

vii)

aplinkosaugos veiksmai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 5 dalyje, įskaitant investicijas į ilgalaikį turtą;

viii)

kiti veiksmai, įskaitant investicijas į ilgalaikį turtą, išskyrus i–vii punktuose nurodytą turtą, atitinkantį vieną ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų ar išdėstytų tikslų;

g)

veiksmas – tam tikra veikla ar priemonė, kuria siekiama prisidėti prie vieno ar kelių Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų ar išdėstytų tikslų įgyvendinimo;

h)

investicijos į ilgalaikį turtą – materialiojo turto įsigijimas, kuriuo siekiama prisidėti prie vieno ar kelių Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų ar išdėstytų tikslų įgyvendinimo;

i)

šalutinis produktas – ruošiant vaisių ar daržovių produktą gaunamas produktas, kuris turi teigiamos ekonominės vertės, tačiau nėra pagrindinis numatytas gamybos produktas;

j)

ruošimas – tokia vaisių ir daržovių paruošimo veikla kaip valymas, pjaustymas, lupimas, apipjaustymas ir džiovinimas, jų neperdirbant;

k)

tarpšakinis pagrindas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 3 dalies b punkte, yra veikla siekiant vieno ar kelių to reglamento 157 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų tikslų, kurią valstybė narė patvirtino ir kurią bendrai valdo gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija ir dar bent vienas maisto perdirbimo arba paskirstymo grandinės dalyvis;

l)

pradinis rodiklis – rodiklis, kuris rodo esamą būklę ar tendenciją programavimo laikotarpio pradžioje ir gali suteikti naudingos informacijos:

i)

nagrinėjant pradinę padėtį, kad būtų galima parengti nacionalinę tvarių veiklos programų strategiją ar veiklos programą;

ii)

kuria būtų galima remtis vertinant nacionalinės strategijos ar veiklos programos rezultatus ir poveikį; arba

iii)

aiškinant nacionalinės strategijos ar veiklos programos rezultatus ir poveikį;

m)

specialios išlaidos – tai papildomos išlaidos, apskaičiuojamos kaip faktiškai patirtų ir įprastinių išlaidų skirtumas, ir dėl veiksmo prarastos pajamos, neįskaitant papildomų pajamų ir sutaupytų išlaidų.

2 skirsnis

Pripažinimo kriterijai ir kiti reikalavimai

3 straipsnis

Gamintojų organizacijų teisinis statusas

Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalines teisines ir administracines struktūras, apibrėžia teisinius subjektus, kurie gali pateikti paraišką dėl pripažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnį. Kai tinka, jos taip pat priima nuostatas dėl aiškiai apibrėžtų teisinių subjektų dalių, kurios gali pateikti paraišką dėl pripažinimo pagal tą straipsnį. Valstybės narės gali priimti papildomas taisykles dėl gamintojų organizacijų pripažinimo ir dėl teisinių subjektų, kurie gali pateikti paraišką dėl pripažinimo gamintojų organizacijomis.

4 straipsnis

Produktai, patenkantys į taikymo sritį

1.   Valstybės narės gamintojų organizacijoms suteikia pripažinimą, susijusį su pripažinimo paraiškoje nurodytu produktu ar produktų grupe.

2.   Valstybės narės gamintojų organizacijoms suteikia tik su perdirbti skirtais produktais ar produktų grupėmis susijusį pripažinimą, jei gamintojų organizacijos gali užtikrinti, kad tokie produktai pristatomi perdirbti pagal tiekimo sutarčių sistemą ar kitu būdu.

5 straipsnis

Mažiausias narių skaičius

Taikydamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės nustato mažiausią narių skaičių.

Nustatydamos mažiausią gamintojų organizacijos narių skaičių, valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai paraišką dėl pripažinimo pateikusį asmenį visiškai ar iš dalies sudaro nariai, kurie patys yra teisiniai subjektai arba aiškiai apibrėžtos teisinių subjektų, kurias sudaro gamintojai, dalys, mažiausias gamintojų skaičius gali būti apskaičiuotas remiantis gamintojų, asocijuotų su kiekvienu teisiniu subjektu ar aiškiai apibrėžtomis teisinių subjektų dalimis, skaičiumi.

6 straipsnis

Trumpiausias narystės laikotarpis

1.   Trumpiausias gamintojo narystės laikotarpis yra vieni metai.

2.   Apie narystės atsisakymą gamintojų organizacijai pranešama raštu. Valstybės narės nustato išankstinio pranešimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai, ir datą, nuo kurios įsigalioja narystės atsisakymas.

7 straipsnis

Gamintojų organizacijų struktūra ir veikla

Valstybės narės tikrina, ar gamintojų organizacijos turi reikiamą personalą, infrastruktūrą ir įrangą, kad atitiktų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152, 154 ir 160 straipsniuose, ir užtikrintų savo esminių funkcijų vykdymą, visų pirma susijusių su:

a)

žiniomis apie jų narių produkciją;

b)

narių produkcijos surinkimo, rūšiavimo, sandėliavimo ir pakavimo techninėmis priemonėmis;

c)

prekyba savo narių produkcija;

d)

prekybos ir biudžeto valdymu; ir

e)

centralizuota išlaidomis grindžiama apskaita ir sąskaitų faktūrų išrašymo sistema pagal nacionalinę teisę.

8 straipsnis

Tinkamos parduoti produkcijos vertė arba kiekis

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnio 1 dalies b punktą tinkamos parduoti produkcijos vertė ar kiekis nustatomi tokiais pat principais, kuriais pagal šio reglamento 22 ir 23 straipsnius nustatoma parduodamos produkcijos vertė.

2.   Kai 1 dalies taikymo reikmėms nepakanka ankstesnių duomenų apie nario parduodamą produkciją, parduoti tinkamos produkcijos vertė laikoma lygia per 12 iš eilės einančių mėnesių parduotos produkcijos tikrajai vertei. Tie 12 mėnesių turi būti trejų metų laikotarpyje iki metų, kuriais pateikta pripažinimo paraiška.

9 straipsnis

Mažiausia parduodamos produkcijos vertė

Taikydamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės, be mažiausio narių skaičiaus, nustato veiklos programą įgyvendinančios gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos mažiausią vertę.

10 straipsnis

Aprūpinimas techninėmis priemonėmis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnio 1 dalies c punktą ir šio reglamento 7 straipsnio b punktą, gamintojų organizacija, kuriai suteiktas pripažinimas susijęs su produktu, kuriam gaminti būtinas apsirūpinimas techninėmis priemonėmis, yra laikoma įvykdžiusia su tuo susijusį savo įsipareigojimą, jei tinkamą techninių priemonių lygį ji užtikrina pati, per savo narius ar patronuojamąsias įmones, gamintojų organizacijų asociaciją, kuriai ji priklauso, arba naudodamasi užsakomosiomis paslaugomis.

11 straipsnis

Pagrindinė gamintojų organizacijų veikla

1.   Pagrindinė gamintojų organizacijos veikla turi būti susijusi su jos narių produktų, su kuriais susijęs jai suteiktas pripažinimas, pasiūlos koncentravimu ir tiekimu rinkai.

Pirmoje pastraipoje nurodytą tiekimą rinkai vykdo gamintojų organizacija arba, užsakomųjų paslaugų atveju, kaip nurodyta 13 straipsnyje, jis vyksta gamintojų organizacijai kontroliuojant. Produkto tiekimą rinkai, be kita ko, sudaro sprendimas, koks ir kaip produktas turi būti parduodamas ir, išskyrus pardavimą per aukcioną, derybos dėl jo kiekio ir kainos.

Registruojamus duomenis, įskaitant apskaitos dokumentus, iš kurių matyti, kad gamintojų organizacijos koncentravo savo narių produktų, su kuriais susijęs joms suteiktas pripažinimas, pasiūlą ir juos tiekė rinkai, gamintojų organizacijos saugo bent penkerius metus.

2.   Gamintojų organizacija gali parduoti gamintojų organizacijai arba gamintojų organizacijų asociacijai nepriklausančių gamintojų produktus, jei jai suteiktas pripažinimas susijęs su tais produktais ir jei tokios veiklos ekonominė vertė mažesnė už jos parduodamos produkcijos vertę, apskaičiuotą pagal 22 straipsnį.

3.   Tiesiogiai iš kitos gamintojų organizacijos perkamų vaisių ir daržovių, taip pat produktų, su kuriais nėra susijęs gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas, pardavimas nelaikomas gamintojų organizacijos veiklos dalimi.

4.   Jei taikoma 22 straipsnio 8 dalis, šio straipsnio 2 dalis atitinkamoms patronuojamosioms įmonėms taikoma mutatis mutandis.

12 straipsnis

Produkcijos pardavimas ne per gamintojų organizaciją

1.   Gamintojų organizacijai leidžiant, nariai gamintojai, laikydamiesi valstybių narių ir gamintojų organizacijos nustatytų sąlygų, gali:

a)

parduoti produktus tiesiogiai ar už savo ūkio ribų vartotojams jų asmeninėms reikmėms;

b)

patys arba per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti nedidelius, palyginti su savo organizacijos parduodamos produkcijos apimtimis, atitinkamų produktų kiekius;

c)

savarankiškai arba per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti produktus, kurie dėl savo savybių į atitinkamos gamintojų organizacijos komercinės veiklos sritį paprastai nepatenka.

2.   Bet kurios nario gamintojo produkcijos, parduodamos ne per gamintojų organizaciją, procentinis dydis neviršija 25 % apimties arba vertės. Tačiau valstybės narės gali nustatyti žemesnį procentinį dydį. Tačiau, parduodant produktus, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (8), arba kai nariai gamintojai parduoda savo produkciją per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją, valstybės narės gali padidinti tą procentinį dydį iki 40 %.

13 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

1.   Veikla, kurią valstybė narė pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 155 straipsnį gali leisti vykdyti naudojantis užsakomosiomis paslaugomis, yra susijusi su to reglamento 152 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytais tikslais ir gali, be kita ko, apimti gamintojų organizacijos narių gaminamo produkto surinkimą, laikymą, pakavimą ir pardavimą.

2.   Užsakomąsias paslaugas perkanti gamintojų organizacija raštu sudaro komercinį susitarimą (sutartį, susitarimą ar protokolą) su kitu subjektu, įskaitant vieną ar kelis jo narius ar patronuojamąją įmonę, dėl atitinkamos veiklos vykdymo. Gamintojų organizacija ir toliau atsako už veiklos, kurios atlikimo paslauga yra užsakyta, vykdymą, bendrą valdymo kontrolę ir komercinio susitarimo dėl veiklos vykdymo priežiūrą.

Tačiau laikoma, kad veiklą įvykdė gamintojų organizacija, jeigu ją įvykdė gamintojų organizacijų asociacija ar kooperatyvas, kurio nariai patys yra kooperatyvai, o gamintojų organizacija yra jos narys, arba patronuojamoji įmonė, atitinkanti šio 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą 90 % reikalavimą.

3.   2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta bendra valdymo kontrolė ir priežiūra turi būti efektyvi ir ją vykdant reikalaujama, kad užsakomųjų paslaugų sutartyje, susitarime ar protokole:

a)

būtų numatyta galimybė gamintojų organizacijai parengti privalomus nurodymus ir nuostatos, pagal kurias gamintojų organizacija galėtų nutraukti sutartį, susitarimą ar protokolą, jei paslaugų teikėjas nesilaiko užsakomųjų paslaugų sutarties sąlygų;

b)

būtų nustatytos išsamios sąlygos, įskaitant reguliaraus ataskaitų teikimo prievoles ir terminus, kurios suteikia gamintųjų organizacijai galimybę iš tiesų kontroliuoti pagal užsakomąsias paslaugas vykdomą veiklą.

Gamintojų organizacijas bent 5 metus saugo užsakomųjų paslaugų sutartis, susitarimus ar protokolus ir b punkto pirmoje pastraipoje nurodytas ataskaitas ex post patikrų reikmėms ir visiems paprašiusiems nariams suteikia galimybę susipažinti su tais dokumentais.

14 straipsnis

Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos

1.   Tarpvalstybinės gamintojų organizacijų pagrindinė buveinė įkuriama valstybėje narėje, kurioje organizacija parduoda didžiausios vertės, apskaičiuotos pagal 22 ir 23 straipsnius, produkciją.

Tačiau pagrindinė buveinė gali būti įkurta ir valstybėje narėje, kurioje yra dauguma narių gamintojų, jei dėl to sutaria atitinkamos valstybės narės.

2.   Kai tarpvalstybinė gamintojų organizacija įgyvendina veiklos programą, o pateikiant paraišką dėl naujos veiklos programos didžiausios vertės produkcija parduodama kitoje valstybėje narėje arba dauguma narių gamintojų yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, iki naujos veiklos programos įgyvendinimo pabaigos pagrindinė buveinė lieka toje pačioje valstybėje narėje.

Tačiau, jei įgyvendinus tą naują veiklos programą didžiausios vertės produkcija vis dar parduodama arba dauguma gamintojų organizacijos narių vis dar yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje tuo metu yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, pagrindinė buveinė perkeliama į tą kitą valstybę narę, nebent atitinkamos valstybės narės sutaria nekeisti pagrindinės buveinės vietos.

3.   Valstybė narė, kurioje yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, yra atsakinga už:

a)

tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pripažinimą;

b)

tarpvalstybinės gamintojų organizacijos veiklos programos patvirtinimą;

c)

tai, kad būtų užmegztas būtinas administracinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose yra narių, dėl pripažinimo sąlygų atitikimo ir patikrinimų bei administracinių nuobaudų sistemos. Tos kitos valstybės narės laiku suteikia visą reikalingą pagalbą valstybei narei, kurioje yra pagrindinė buveinė; ir

d)

kai to prašo valstybė narė, kurioje yra asociacijos narių – visų susijusių dokumentų, įskaitant visus galiojančius teisės aktus, išverstų į tos valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų, pateikimą.

15 straipsnis

Gamintojų organizacijų susijungimas

1.   Kai gamintojų organizacijos susijungia, po susijungimo atsiradusi gamintojų organizacija prisiima susijungusių atskirų gamintojų organizacijų teises ir pareigas. Valstybė narė užtikrina, kad nauja gamintojų organizacija laikytųsi visų pripažinimo kriterijų ir priskiria jai naują numerį vienos identifikavimo sistemos reikmėms, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 22 straipsnyje.

Po susijungimo atsiradusi gamintojų organizacija gali arba lygiagrečiai ir atskirai vykdyti programas iki kitų metų po metų, kuriais įvyko susijungimas, sausio 1 d., arba sujungti veiklos programas susijungimo metu.

Šio reglamento 34 straipsnis taikomas sujungtoms veiklos programoms.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti, pateikus deramai pagrįstą prašymą, toliau lygiagrečiai vykdyti veiklos programas iki jos natūraliai užbaigiamos.

16 straipsnis

Nariai, kurie nėra gamintojai

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kokiomis sąlygomis bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra gamintojas, gali tapti gamintojų organizacijos nariu.

2.   Nustatydamos 1 dalyje nurodytas sąlygas, valstybės narės visų pirma užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 153 straipsnio 2 dalies c punkto ir 159 straipsnio a punkto i papunkčio.

3.   Fiziniams ar juridiniams asmenims, nurodytiems 1 dalyje, taikomos šios nuostatos:

a)

į juos neatsižvelgiama, kai svarstoma atitiktis pripažinimo kriterijams,

b)

jie negali tiesiogiai pasinaudoti Sąjungos finansuojamomis priemonėmis.

1 dalyje nurodytomis sąlygomis valstybės narės gali apriboti arba panaikinti fizinių arba juridinių asmenų teisę balsuoti dėl sprendimų, susijusių su veiklos fondais.

17 straipsnis

Demokratinė gamintojų organizacijų atskaitomybė

1.   Kai gamintojų organizacija turi teisinę struktūrą, kuriai pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus reikalinga demokratinė atskaitomybė, ji laikoma įvykdžiusia šį reikalavimą šio reglamento tikslais, nebent valstybė narė nusprendžia kitaip.

2.   Gamintojų organizacijoms, išskyrus nurodytąsias 1 dalyje, valstybės narės nustato didžiausią balsavimo teisių ir akcijų ar kapitalo procentinę dalį, kurią bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali turėti gamintojų organizacijoje. Didžiausia balsavimo teisių ir akcijų ar kapitalo procentinė dalis yra mažesnė negu 50 % visų balsavimo teisių ir mažesnė negu 50 % akcijų ar kapitalo.

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nustatyti didesnę didžiausią akcijų ar kapitalo procentinę dalį, kurią juridinis asmuo gali turėti gamintojų organizacijoje, jei priimtos priemonės, užtikrinančios, kad toks juridinis asmuo jokiu būdu negalės piktnaudžiauti galia.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, 2014 m. gegužės 17 d. veiklos programą jau įgyvendinančios gamintojų organizacijos didžiausią procentinę akcijų ar kapitalo dalį, kurią valstybė narė nustato taikydama pirmą pastraipą, taiko tik pasibaigus tai veiklos programai.

3.   Valstybės narės atlieka su turimomis balsavimo teisėmis ir akcijomis susijusias patikras, remdamosi rizikos analize. Kai gamintojų organizacijos nariai patys yra juridiniai asmenys, patikros metu taip pat tikrinama fizinių ar juridinių asmenų, turinčių narių akcijų ar kapitalo, tapatybė.

4.   Jei gamintojų organizacija yra aiškiai apibrėžta teisinio subjekto dalis, valstybės narės priima priemones, kuriomis būtų apribojama arba panaikinama to teisinio subjekto teisė keisti, tvirtinti arba atmesti gamintojų organizacijos priimtus sprendimus.

3 skirsnis

Gamintojų organizacijų asociacijos

18 straipsnis

Su gamintojų organizacijomis susijusios taisyklės, taikytinos gamintojų organizacijų asociacijoms

Gamintojų organizacijų asociacijoms mutatis mutandis taikomi 3 ir 6 straipsniai, 11 straipsnio 3 dalis, 13, 15 ir 17 straipsniai. Jei gamintojų organizacijų asociacija prekiauja jai priklausančių gamintojų organizacijų produktais, mutatis mutandis taikoma 11 straipsnio 2 dalis.

19 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų pripažinimas

1.   Valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 156 straipsnį gamintojų organizacijų asociacijas gali pripažinti tik su produktu ar produktų grupe, nurodytais pripažinimo paraiškoje, susijusiai veiklai ar veikloms vykdyti, jei gamintojų organizacijų asociacija pajėgi veiksmingai įgyvendinti šias veiklas.

2.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 156 straipsnį pripažinta gamintojų organizacijų asociacija gali vykdyti bet kokią gamintojų organizacijos veiklą ar funkciją, net jei atitinkamus produktus toliau parduoda jos nariai.

3.   Su konkrečiu produktu ar grupe produktų ir veikla susijusiai gamintojų organizacijai leidžiama būti tik vienos veiklos programą įgyvendinančios gamintojų organizacijų asociacijos nare.

4.   Valstybės narės gali priimti papildomas gamintojų organizacijų asociacijų pripažinimo taisykles.

20 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų nariai, kurie nėra gamintojų organizacijos

1.   Valstybės narės gali nustatyti sąlygas, kuriomis fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra pripažinta gamintojų organizacija, gali būti gamintojų organizacijų asociacijos nariu.

2.   Pripažintos gamintojų organizacijų asociacijos nariams, kurie nėra pripažintos gamintojų organizacijos, taikomi šie apribojimai:

a)

į juos neatsižvelgiama, kai svarstoma atitiktis pripažinimo kriterijams,

b)

jie negali tiesiogiai pasinaudoti Sąjungos finansuojamomis priemonėmis.

Valstybės narės gali suteikti, apriboti arba panaikinti tų narių teisę balsuoti dėl sprendimų, susijusių su veiklos programomis.

21 straipsnis

Tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija

1.   Tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pagrindinė buveinė įkuriama valstybėje narėje, kurioje gamintojų organizacijų nariai parduoda didžiausios vertės produkciją.

Kita vertus, pagrindinė buveinė gali būti įkurta valstybėje narėje, kurioje yra dauguma gamintojų organizacijų narių, jei dėl to sutaria atitinkamos valstybės narės.

2.   Kai tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija įgyvendina veiklos programą, o pateikiant paraišką dėl naujos veiklos programos didžiausios vertės produkcija parduodama kitoje valstybėje narėje arba dauguma narių gamintojų organizacijų yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra tos tarpvalstybinės asociacijos pagrindinė buveinė, iki naujos veiklos programos įgyvendinimo pabaigos pagrindinė buveinė lieka toje valstybėje narėje, kurioje ji yra tuo metu.

Tačiau, jei įgyvendinus tą naują veiklos programą didžiausios vertės produkcija vis dar parduodama arba dauguma gamintojų organizacijų narių vis dar yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje tuo metu yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, pagrindinė buveinė perkeliama į tą kitą valstybę narę, nebent atitinkamos valstybės narės sutaria nekeisti pagrindinės buveinės vietos.

3.   Valstybė narė, kurioje yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pagrindinė buveinė, yra atsakinga už:

a)

asociacijos pripažinimą;

b)

kai tinka, asociacijos veiklos programos patvirtinimą;

c)

tai, kad būtų užmegztas būtinas administracinis bendradarbiavimas su kita valstybe nare, kurioje yra asocijuotų organizacijų, susijęs su patikrų bei administracinių nuobaudų sistema ir siekiant gamintojų organizacijų narių atitikties pripažinimo sąlygoms ir veiklos programų įgyvendinimo. Tos kitos valstybės narės teikia visą reikalingą pagalbą valstybei narei, kurioje yra pagrindinė buveinė; ir,

d)

kai to prašo valstybė narė, kurioje yra asociacijos narių – visų susijusių dokumentų, įskaitant visus galiojančius teisės aktus, išverstų į tos valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų, pateikimą.

II SKYRIUS

Veiklos fondai ir veiklos programos

1 skirsnis

Parduodamos produkcijos vertė

22 straipsnis

Skaičiavimo pagrindas

1.   Gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama remiantis pačios gamintojų organizacijos ir jos narių gamintojų produkcija, kurią sudaro tik vaisių ir daržovių, su kuriais susijęs gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas, produkcija. Parduodamos produkcijos vertė gali apimti vaisių ir daržovių, kurių atitikties prekybos standartams nereikalaujama, vertę, jei tie standartai netaikomi.

Gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama remiantis pačios gamintojų organizacijų asociacijos ir jos narių gamintojų organizacijų parduodama produkcija, kurią sudaro tik vaisių ir daržovių, su kuriais susijęs gamintojų organizacijų asociacijai suteiktas pripažinimas, produkcija. Atliekant šį skaičiavimą vengiama dvigubo įskaičiavimo.

2.   Į parduodamos produkcijos vertę neįskaičiuojama perdirbtų vaisių ir daržovių ar bet kurio kito vaisių ir daržovių sektoriui nepriklausančio produkto vertė.

Tačiau parduodamos perdirbti skirtų vaisių ir daržovių produkcijos, kurią gamintojų organizacija, gamintojų organizacijų asociacija ar jų nariai gamintojai arba patronuojamosios įmonės, atitinkančios šio straipsnio 8 dalyje nurodytą 90 % reikalavimą, patys arba naudodamiesi užsakomosiomis paslaugomis perdirbo į vieną iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo X dalyje išvardytų perdirbtų vaisių ir daržovių produktų arba į bet kurį kitą šiame straipsnyje nurodytą ir šio reglamento I priede aprašytą produktą, vertė apskaičiuojama kaip fiksuotas procentinis dydis, taikomas sąskaitoje faktūroje nurodytai tų perdirbtų produktų vertei. Tas fiksuotas procentinis dydis yra:

a)

53 % – vaisių sultims;

b)

73 % – koncentruotoms sultims;

c)

77 % – pomidorų koncentratui;

d)

62 % – užšaldytiems vaisiams ir daržovėms;

e)

48 % – konservuotiems vaisiams ir daržovėms;

f)

70 % – konservuotiems Agaricus genties pievagrybiams;

g)

81 % – laikinai sūrymu konservuotiems vaisiams;

h)

81 % – džiovintiems vaisiams;

i)

27 % – perdirbtiems vaisiams ir daržovėms, kitiems nei nurodytieji a–h punktuose;

j)

12 % – perdirbtoms aromatinėms žolėms;

k)

41 % – maltai paprikai.

3.   Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms į parduodamos produkcijos vertę įskaičiuoti šalutinių produktų vertę.

4.   Į parduodamos produkcijos vertę įskaičiuojama iš rinkos pašalintos produkcijos, realizuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalį, vertė. Vertė apskaičiuojama pagal vidutinę tokių atitinkamu laikotarpiu gamintojų organizacijos parduodamų produktų kainą.

5.   Į parduodamos produkcijos vertę įskaičiuojama tik gamintojų organizacijos ir jos narių gamintojų produkcija, kurią parduoda ta gamintojų organizacija. Gamintojų organizacijos narių gamintojų produkcija, kurią parduoda jų pačių organizacijos paskirta kita gamintojų organizacija, įskaičiuojama į tos kitos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertę. Dvigubo įskaičiavimo vengiama.

6.   Išskyrus atvejus, kai taikoma 8 dalis, sąskaita faktūra už parduodamą vaisių ir daržovių produkciją išrašoma paėmimo iš gamintojų organizacijos etape kaip už paruoštą ir supakuotą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo IX dalyje nurodytą produktą, neįskaičiuojant:

a)

PVM;

b)

gamintojų organizacijos vidaus transporto išlaidų, jei atstumas tarp gamintojų organizacijos centralizuotų surinkimo ar pakavimo vietų ir jos paskirstymo vietos viršija 300 km.

7.   Parduodamos produkcijos vertė taip pat gali būti apskaičiuojama paėmimo iš gamintojų organizacijų asociacijos etape taip pat, kaip nustatyta 6 dalyje.

8.   Parduodamos produkcijos vertė taip pat gali būti apskaičiuojama jos paėmimo iš patronuojamosios įmonės etape taip pat, kaip nustatyta 6 dalyje, jei bent 90 % patronuojamosios įmonės akcijų ar kapitalo priklauso:

a)

vienai ar daugiau gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų; arba

b)

jei valstybė narė sutinka – gamintojų organizacijų ar gamintojų organizacijų asociacijų nariams gamintojams, jei tai padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų tikslų.

9.   Kai naudojamasi užsakomosiomis paslaugomis, parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama paėmimo iš gamintojų organizacijos etape ir į ją įskaičiuojama veiklos, kurią gamintojų organizacija užsakė įvykdyti savo nariams, trečiosioms šalims arba kitai patronuojamajai įmonei nei nurodytoji 8 dalyje, pridėtinė ekonominė vertė.

10.   Jei produkcija sumažėja dėl gaivalinės nelaimės, oro sąlygų, gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių, bet kokios draudimo išmokos, gautos pagal III skyriaus 7 skirsnyje numatytus derliaus draudimo veiksmus arba lygiaverčius gamintojų organizacijos valdomus veiksmus, dėl tų priežasčių gali būti įskaičiuotos į parduodamos produkcijos vertę.

23 straipsnis

Referencinis laikotarpis ir Sąjungos finansinės paramos viršutinė riba

1.   Kiekvienai gamintojų organizacijai valstybės narės nustato 12-os mėnesių referencinį laikotarpį, prasidedantį ne anksčiau kaip sausio 1 d. metais, po kurių yra treji metų iki metų, kuriems prašoma suteikti pagalbą, ir pasibaigiantį ne vėliau kaip gruodžio 31 d. metais, einančiais prieš metus, kuriems prašoma suteikti pagalbą.

Šis 12-os mėnesių laikotarpis yra atitinkamos gamintojų organizacijos referencinis laikotarpis.

Įgyvendinant veiklos programą referencinio laikotarpio nustatymo metodika nekeičiama, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta Sąjungos finansinės paramos viršutinė riba kiekvienais metais apskaičiuojama remiantis per referencinį laikotarpį gamintojų, kurie sausio 1 d. metais, kuriems prašoma suteikti pagalbą, yra gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos nariai, parduodamos produkcijos verte.

3.   Kai gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos nėra tarpvalstybinės, valstybės narės kaip alternatyvą 2 dalyje nustatytam metodui gali nuspręsti naudoti atitinkamu referenciniu laikotarpiu atitinkamos gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos tikrąją vertę. Tokiu atveju taisyklė taikoma visoms tos valstybės narės gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios nėra tarpvalstybinės.

4.   Jei produkto vertė sumažėjo bent 35 % dėl priežasčių, už kurias gamintojų grupė nėra atsakinga ir kurių ji nekontroliuoja, laikoma, kad tokio produkto parduodamos produkcijos vertė sudaro 65 % jų vertės per ankstesnį referencinį laikotarpį.

Gamintojų organizacija pagrindžia pirmoje pastraipoje nurodytas priežastis kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai.

Ši dalis taip pat taikoma nustatant, ar laikomasi mažiausios parduodamos produkcijos vertės, kaip nustatyta 9 straipsnyje.

5.   Jei naujai pripažintos gamintojų organizacijos neturi pakankamai ankstesnių duomenų apie parduodamą produkciją, reikalingų 1 daliai taikyti, parduodamos produkcijos verte laikoma tinkamos parduoti produkcijos vertė, gamintojų organizacijos nurodyta prašant pripažinimo.

24 straipsnis

Apskaita

Valstybės narės užtikrina, kad gamintojų organizacijos laikytųsi nacionalinių išlaidomis grindžiamos apskaitos standartų taip, kad išorės auditoriai galėtų sparčiai nustatyti, patikrinti ir patvirtinti jų išlaidas ir pajamas.

2 skirsnis

Veiklos fondai

25 straipsnis

Veiklos fondų finansavimas

1.   Gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijos asociacija nustato Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus finansinius įnašus į veiklos fondus.

2.   Visiems nariams gamintojams ar organizacijoms narėms suteikiama galimybė naudotis veiklos fondu ir demokratiškai dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos veiklos fondo naudojimu ir finansiniais įnašais į veiklos fondą.

3.   Gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijos asociacijos įstatuose reikalaujama, kad jos nariai gamintojai ar jai priklausančios organizacijos pagal įstatus mokėtų finansinius įnašus Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32 straipsnyje numatytam veiklos fondui sudaryti ir papildyti.

26 straipsnis

Pranešimas apie apskaičiuotąsias sumas

1.   Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos praneša pripažinimą suteikusiai valstybei narei apskaičiuotas kitų metų Sąjungos finansinės paramos, jų narių ir pačios gamintojų organizacijos įnašų į veiklos fondus sumas ne vėliau kaip rugsėjo 15 d., kartu pateikdamos veiklos programas ar prašymus patvirtinti esamos veiklos programos pakeitimus.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti vėlesnę datą nei rugsėjo 15 d.

2.   Tokia veiklos fondų apskaičiuotoji suma apskaičiuojama remiantis veiklos programomis ir parduodamos produkcijos verte. Atskirai skaičiuojamos išlaidos krizių prevencijos bei valdymo ir kitoms priemonėms.

3 skirsnis

Veiklos programos

27 straipsnis

Nacionalinė strategija

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta strategija, įskaitant to reglamento 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę programą, parengiama iki metinio veiklos programų projektų pateikimo. Komisijai pateikta ir, kai tinka, pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą iš dalies pakeista nacionalinė programa įtraukiama į nacionalinę strategiją.

Nacionalinė strategija gali būti suskirstyta į regioninius elementus.

2.   Be Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų elementų, nacionalinė strategija apima visus sprendimus ir nuostatas, kuriuos valstybė narė priėmė taikydama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152–165 straipsnius.

3.   Rengiant nacionalinę strategiją atliekama pradinės padėties analizė, už kurios atlikimą atsako valstybė narė.

Analizuojant nustatomi ir įvertinami prioritetiniai poreikiai, tikslai, laukiami rezultatai ir kokybiniai tiksliniai rodikliai, palyginti su pradine padėtimi.

Analizuojant taip pat nustatomos priemonės ir veiksmai, skirti tiems tikslams pasiekti.

4.   Valstybės narės stebi ir vertina nacionalinę strategiją ir jos įgyvendinimą vykdant veiklos programas.

Prieš pateikiant metinius veiklos programų projektus nacionalinė strategija gali būti iš dalies pakeista.

5.   Valstybės narės, siekdamos užtikrinti tinkamą įvairių priemonių pusiausvyrą, nacionalinėje strategijoje nustato didžiausias procentines veiklos fondo dalis, kurias galima išleisti bet kuriai atskirai priemonei arba veiksmų rūšiai.

28 straipsnis

Nacionalinė aplinkosaugos veiksmų programa

Pateikdamos siūlomą programą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, valstybės narės taip pat praneša Komisijai apie bet kokius nacionalinės programos pakeitimus, kuriems taikoma toje pastraipoje nustatyta tvarka.

Komisija jai priimtinu būdu suteikia galimybę kitoms valstybėms narėms susipažinti su nacionaline programa.

29 straipsnis

Papildomos valstybės narės taisyklės

Valstybės narės gali priimti su veiklos programose numatytų priemonių, veiksmų ar išlaidų atitiktimi reikalavimams susijusias taisykles, papildančias Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, šį reglamentą ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/892.

30 straipsnis

Santykis su kaimo plėtros, valstybės pagalbos ir pardavimo skatinimo programomis

1.   Kai parama pagal valstybės narės kaimo plėtros programą ar programas suteikta veiklai, kuri tapati veiksmams, kurie galėtų atitikti finansavimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ta valstybė narė užtikrina, kad gavėjas galėtų gauti paramą konkrečiam veiksmui tik pagal vieną schemą.

Kai valstybė narė tokią veiklą įtraukia į savo kaimo plėtros programą ar programas, ji užtikrina, kad nacionalinėje strategijoje būtų nurodytos apsaugos priemonės, nuostatos ir patikros, nustatytos tam, kad būtų išvengta dvigubo to paties veiksmo ar veiklos finansavimo.

2.   Gamintojų organizacijoms, kurioms suteikta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnyje arba Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014 (9) 19 straipsnyje numatyta parama, neleidžiama įgyvendinti veiklos programos tuo pačiu laikotarpiu.

3.   Kai tinka, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 1 ir 3 dalims ir 35 straipsniui, paramos pagal tą reglamentą taikomoms priemonėms lygis neviršija paramos, taikomos kaimo plėtros programos priemonėms, lygio.

4.   Parama aplinkosaugos veiksmams, kurie tapatūs agrarinės aplinkosaugos ir klimato arba ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 atitinkamai 28 ir 29 straipsniuose, neturi viršyti to reglamento II priede nustatytų didžiausių agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokų arba ekologinio ūkininkavimo išmokų sumų. Tinkamai pagrįstais atvejais šias sumas galima padidinti, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos nacionalinėje strategijoje ir gamintojų organizacijų veiklos programose.

5.   4 dalis netaikoma aplinkosaugos veiksmams, kurie nėra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su konkrečiu žemės sklypu.

6.   Kai gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar tarpšakinės organizacijos pasinaudoja pardavimo skatinimo programomis, patvirtintomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 (10), valstybės narės užtikrina, kad konkrečiam veiksmui gavėjas galėtų gauti paramą tik pagal vieną schemą.

31 straipsnis

Veiksmų atitiktis reikalavimams pagal veiklos programas

1.   Į veiklos programas neįtraukiami II priede išvardyti veiksmai ar išlaidos. Nebaigtinis reikalavimus atitinkančių veiksmų sąrašas pateiktas III priede.

2.   Veiklos programų įgyvendinimo išlaidos, atitinkančios pagalbos skyrimo kriterijus, yra tik faktiškai patirtos išlaidos. Tačiau valstybės narės gali nustatyti standartinius fiksuotus dydžius arba fiksuotuosius vieneto įkainius tokiais atvejais:

a)

kai tokie standartiniai fiksuoti dydžiai ar fiksuotieji vieneto įkainiai nurodyti III priede;

b)

papildomoms (palyginti su krovinių vežimo kelių transportu išlaidomis) vienam kilometrui nustatytoms išorės transporto išlaidoms, patirtoms naudojantis geležinkelio arba jūrų transportu, kai toks transportas naudojamas kaip aplinkosaugos priemonė.

Be to, siekdamos atsižvelgti į regiono ar vietos ypatumus valstybės narės gali nuspręsti naudoti diferencijuotus fiksuotuosius vieneto įkainius.

Valstybės narės peržiūri standartinius fiksuotus dydžius arba fiksuotuosius vieneto įkainius ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad susiję apskaičiavimai būtų adekvatūs, tikslūs ir parengti iš anksto pagal sąžiningą, teisingą ir patikrinamą skaičiavimo metodą. Tuo tikslu valstybės narės:

a)

užtikrina, kad įstaiga, funkciškai nepriklausoma nuo valdžios institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, ir turinti tinkamos patirties, atliktų skaičiavimus arba patvirtintų, kad apskaičiavimai tinkami ir tikslūs;

b)

saugo visus su standartinių fiksuotų dydžių arba fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymu ir peržiūra susijusius patvirtinamuosius dokumentus.

4.   Tam, kad veiksmas atitiktų reikalavimus, daugiau negu 50 % produktų, kuriems taikomas veiksmas, vertės turi sudaryti produktai, su kuriais susijęs gamintojų organizacijoms suteiktas pripažinimas. Be to, atitinkami produktai turi būti pagaminti gamintojų organizacijos narių arba kitos gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos narių gamintojų. Apskaičiuojant vertę taikomi mutatis mutandis 22 ir 23 straipsniai.

5.   Investicijos į ilgalaikį turtą reiškia tokius įsipareigojimus:

a)

nedarant poveikio 4 daliai, įsigytas ilgalaikis turtas naudojamas pagal numatytą paskirtį, kaip aprašyta atitinkamoje patvirtintoje veiklos programoje;

b)

nedarant poveikio 6 dalies trečiai ir ketvirtai pastraipoms, įsigytas ilgalaikis turtas lieka gavėjo nuosavybe ir turtu trumpesnį iš šių laikotarpių: iki mokestinio nusidėvėjimo laikotarpio pabaigos arba 10 metų. Gavėjas taip pat užtikrina ilgalaikio turto priežiūrą tuo laikotarpiu. Tačiau, kai investicija įvykdyta žemėje, išnuomotoje pagal ypatingas nacionalines nuosavybės taisykles, reikalavimas, kad žemė būtų gavėjo nuosavybė, gali būti netaikomas, jei investicijos priklausė gavėjui bent laikotarpį, kurio reikalaujama pirmame šio punkto sakinyje;

c)

kai gamintojų organizacija yra savininkas, o gamintojų organizacijos narys yra ilgalaikio turto, su kuriuo susijusi investicija, turėtojas, gamintojų organizacijai mokestinio nusidėvėjimo laikotarpiu suteikiamos prieigos prie to turto teisės.

Tačiau pirmos pastraipos b punkto tikslais valstybės narės gali nustatyti, kad galioja kitoks nei mokestinio nusidėvėjimo laikotarpis. Toks laikotarpis turi būti nurodytas ir tinkamai pagrįstas jų nacionalinėje strategijoje ir apimti bent laikotarpį, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (11) 71 straipsnio 1 dalyje.

6.   Investicijos, įskaitant investicijas pagal išperkamosios nuomos sutartis, gali būti finansuojamos iš veiklos fondo vienintele suma arba vienodo dydžio dalimis, kaip patvirtinta veiklos programoje. Valstybės narės gali patvirtinti veiklos programos pakeitimus, pagal kuriuos tinkamai pagrįstais atvejais nustatomas naujas dalių paskirstymas.

Jei investicijos mokestinio nusidėvėjimo laikotarpis yra ilgesnis negu veiklos programa, investicija gali būti perkelta į vėlesnę veiklos programą.

Jei investicijos pakeičiamos, pakeistų investicijų likutinė vertė:

a)

pridedama prie gamintojų organizacijos veiklos fondo; arba

b)

atimama iš pakeitimo išlaidų.

Jei investicija parduodama prieš 5 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigą ir nėra pakeičiama, susigrąžinama ir į Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) grąžinama investicijai finansuoti išmokėtos Sąjungos pagalbos dalis, proporcinga pilnų metų, likusių iki nusidėvėjimo laikotarpio, nurodyto 5 dalies pirmos pastraipos b punkte, pabaigos, skaičiui.

7.   Veiksmai, įskaitant investicijas, gali būti įgyvendinami atskiruose gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos narių gamintojų ar jų patronuojamųjų įmonių, atitinkančių 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą 90 % reikalavimą, ūkiuose ar patalpose, taip pat ir tais atvejais, kai veiksmus užsakoma įgyvendinti gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos nariams, jei šie veiksmai padeda siekti veiklos programos tikslų.

Jeigu narys gamintojas išstoja iš gamintojų organizacijos, valstybės narės užtikrina, kad gamintojų organizacija susigrąžintų investiciją ar jos likutinę vertę ir pastaruoju atveju ją įtrauktų į veiklos fondą.

Tačiau deramai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad iš gamintojų organizacijos nebūtų reikalaujama susigrąžinti investiciją arba jos likutinę vertę.

8.   Su vaisių ir daržovių perdirbimu į perdirbtus vaisius ir daržoves susiję veiksmai, įskaitant investicijas, gali atitikti paramos skyrimo reikalavimus, jei tokiais veiksmais ir investicijomis siekiama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, įskaitant to reglamento 160 straipsnyje nurodytus tikslus, ir jei tie veiksmai nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnyje nurodytoje nacionalinėje strategijoje.

9.   Investicijos į nematerialųjį turtą gali atitikti paramos skyrimo reikalavimus, jei tokiomis investicijomis siekiama Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, įskaitant to reglamento 160 straipsnyje nurodytus tikslus, ir jei jos nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 36 straipsnyje nurodytoje nacionalinėje strategijoje.

32 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programos

1.   Valstybė narė gali leisti gamintojų organizacijų asociacijoms priklausantiems nariams gamintojams, kurie yra ne gamintojų organizacijos, bet tokių asociacijų nariai pagal 20 straipsnį, finansuoti priemones, kurias įgyvendina gamintojų organizacijų asociacija, proporcingai gamintojų organizacijų narių įnašams.

2.   Šio reglamento 30, 31, 33 ir 34 straipsniai ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 4–7 straipsniai taikomi mutatis mutandis gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programoms. Tačiau gamintojų organizacijų asociacijų dalinėse veiklos programose nereikalaujama užtikrinti veiklos rūšių pusiausvyros, kuri nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 4 straipsnio 1 dalies b punkte.

3.   Pagal gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programas įgyvendinamų krizių prevencijos ir valdymo priemonių išlaidų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje, viršutinė riba apskaičiuojama kiekvienos asociacijai priklausančios gamintojų organizacijos lygmeniu.

33 straipsnis

Sprendimas

1.   Valstybės narės:

a)

patvirtina veiklos fondų sumas ir veiklos programas, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ir šio skyriaus reikalavimus;

b)

patvirtina veiklos programas, jei gamintojų organizacija sutinka su tam tikrais pakeitimais; arba

c)

atmeta veiklos programas arba jų dalis.

2.   Valstybės narės priima sprendimus dėl veiklos programų ir veiklos fondų iki tų metų, kuriais veiklos programos pateiktos, gruodžio 15 d.

Valstybės narės praneša gamintojų organizacijoms apie tokius sprendimus iki gruodžio 15 d.

Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais tokie sprendimai gali būti priimti po tos datos, bet ne vėliau negu sausio 20 d. po pateikimo datos. Sprendime dėl patvirtinimo gali būti nustatyta, kad išlaidos atitinka finansavimo reikalavimus nuo kitų metų po veiklos programų pateikimo sausio 1 d.

34 straipsnis

Veiklos programų pakeitimai

1.   Gamintojų organizacijos gali paprašyti iš dalies pakeisti vėlesnių metų veiklos programas, įskaitant jų trukmę. Valstybės narės nustato tokių prašymų pateikimo ir patvirtinimo terminus, kad patvirtinti pateikimai galiotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Tinkamai pagrįstais atvejais tokie prašymai gali būti patvirtinti po valstybių narių nustatytų terminų, tačiau ne vėliau negu sausio 20 d. po prašymo pateikimo metų. Sprendime dėl patvirtinimo gali būti nustatyta, kad išlaidos atitinka finansavimo reikalavimus nuo sausio 1 d. po prašymo pateikimo metų.

2.   Valstybės narės savo pačių nustatytomis sąlygomis gali leisti iš dalies pakeisti veiklos programas jų vykdymo metais. Sprendimai dėl tų pakeitimų priimami iki sausio 20 d. po tų metų, kuriais paprašyta padaryti pakeitimų,

Programos vykdymo metais valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms:

a)

tik iš dalies įgyvendinti jų veiklos programas;

b)

pakeisti veiklos programų turinį;

c)

ne daugiau kaip 25 % iš pradžių patvirtintos sumos padidinti veiklos fondo sumą arba ją sumažinti valstybės narės nustatytina iš pradžių patvirtintos sumos procentine dalimi, jeigu išlaikomi bendrieji veiklos programos tikslai;

d)

kai taikomas 53 straipsnis, į veiklos fondą įtraukti nacionalinę finansinę paramą.

Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis veiklos programas galima iš dalies keisti jų vykdymo metais, prieš tai negavus išankstinio kompetentingos valstybės narės institucijos patvirtinimo. Tokie pakeitimai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus tik tuo atveju, jei gamintojų organizacija nedelsdama apie juos praneša kompetentingai institucijai.

Valstybės narės gali pakeisti antros pastraipos c punkte nurodytą procentinę dalį gamintojų organizacijų susijungimo atveju, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje.

3.   Su prašymais leisti padaryti pakeitimus pateikiami patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma šių pakeitimų priežastis, pobūdis ir pasekmės.

4 skirsnis

Pagalba

35 straipsnis

Išankstinės išmokos

1.   Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms prašyti dalį pagalbos išmokėti iš anksto. Išankstinė išmoka turi atitikti numatomas išlaidas, kurios pagal veiklos programą bus patirtos per trijų ar keturių mėnesių laikotarpį, prasidedantį paraiškos gauti išankstinę išmoką pateikimo mėnesį.

Valstybės narės sudaro sąlygas užtikrinti, kad pagal 24 ir 25 straipsnius veiklos fonde būtų sukaupti finansiniai įnašai ir kad ankstesnės išankstinės išmokos ir atitinkamas gamintojų organizacijos įnašas iš tiesų būtų panaudoti.

2.   Paraiškos grąžinti užstatus gali būti pateikiamos einamaisiais programos įgyvendinimo metais ir turi būti pagrindžiamos patvirtinamaisiais dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis ir dokumentais, iš kurių matyti, kad mokėjimas atliktas.

Grąžinamas užstatas sudaro ne daugiau kaip 80 % sumokėtos išankstinės išmokos.

3.   Jei nesilaikoma veiklos programų arba jei nevykdomi įsipareigojimai, nustatyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 5 straipsnio b ir c punktuose, užstatas yra prarandamas, nedarant poveikio pagal šios antraštinės dalies V skyriaus 3 skirsnį taikytinoms kitoms administracinėms nuobaudoms.

Jei nesilaikoma kitų reikalavimų, negrąžinama nustatyto pažeidimo sunkumui proporcinga užstato dalis.

36 straipsnis

Veiklos programos nutraukimas ir pripažinimo nepratęsimas

1.   Jei gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacijų nutraukia savo veiklos programos įgyvendinimą, nesulaukusi suplanuotos jos trukmės pabaigos, tai organizacijai ar asociacijai nebemokamos jokios išmokos už veiksmus, įgyvendintus po nutraukimo dienos.

2.   Už reikalavimus atitinkančius veiksmus, įvykdytus iki veiklos programos nutraukimo, gauta pagalba nėra susigrąžinama, jei:

a)

gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija laikėsi pripažinimo kriterijų, o veiklos programoje išdėstyti veiksmų tikslai nutraukimo metu buvo pasiekti; ir

b)

naudojant veiklos fondo paramą finansuojamos investicijos lieka gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar jos patronuojamųjų įmonių, atitinkančių 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą 90 % reikalavimą, arba jos narių nuosavybe ir yra jų naudojamos bent iki nusidėvėjimo laikotarpio, nurodyto 31 straipsnio 5 dalyje, pabaigos. Kitu atveju toms investicijoms finansuoti skirta Sąjungos finansinė parama susigrąžinama ir grąžinama į EŽŪGF.

3.   Daugiamečiams įsipareigojimams, tokiems kaip aplinkosaugos veiksmai, skirta Sąjungos finansinė parama susigrąžinama ir grąžinama į EŽŪGF, jei nutraukus priemonę jų ilgalaikiai tikslai negali būti įgyvendinti, o laukiama nauda negali būti gauta.

4.   Šis straipsnis taikomas mutatis mutandis, kai gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos pripažinimas savanoriškai nebepratęsiamas, atšaukiamas arba kai gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija likviduojama.

5.   Nepagrįstai išmokėta pagalba susigrąžinama pagal 67 straipsnį.

III SKYRIUS

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

37 straipsnis

Krizių prevencijos ir valdymo priemonių pasirinkimas

Valstybės narės gali nustatyti, kad viena ar kelios Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje išvardytos priemonės jų teritorijoje netaikomos.

38 straipsnis

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti skirtos paskolos

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies penktą pastraipą paimtos paskolos, tinkamai pagrindus ekonominiais argumentais, gali būti perkeltos į paskesnę veiklos programą, jei jų sugrąžinimo laikotarpis ilgesnis negu veiklos programos trukmė.

2 skirsnis

Investicijos, kurios padėtų veiksmingiau valdyti į rinką pateiktų produktų kiekius

39 straipsnis

Su kiekių valdymu susijusios investicijos

1.   Valstybės narės į savo nacionalinę strategiją įtraukia sąrašą reikalavimus atitinkančių investicijų, kuriomis siekiama padidinti į rinką pateiktų kiekių valdymo veiksmingumą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte.

2.   Prieš patvirtindamos veiklos programas, kuriose numatyti su 1 dalyje nurodytomis investicijomis susiję veiksmai, valstybės narės reikalauja pagrindimo, kad siūloma investicija bus tinkama priemonė efektyviai išvengti krizės ar geriau ją atlaikyti.

3 skirsnis

Parama savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti

40 straipsnis

Paramos savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti sąlygos

1.   Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl paramos savitarpio investicinių fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d dalyje.

2.   1 dalyje nurodyta parama apima ir Sąjungos finansinę paramą, ir gamintojų organizacijos įnašą. Bendra tos paramos suma neviršija 5 %, 4 % ir 2 % gamintojų organizacijos įnašo į savitarpio fondą dalies atitinkamai pirmaisiais, antraisiais ir trečiaisiais jo veiklos metais.

3.   Gamintojų organizacija gali gauti 1 dalyje nurodytą paramą tik kartą ir tik per pirmuosius trejus fondo veiklos metus. Kai gamintojų organizacija prašo paramos tik antraisiais arba trečiaisiais fondo veiklos metais, parama yra atitinkamai 4 % ir 2 %.

4.   Valstybės narės gali nustatyti didžiausias sumas, kurias gamintojų organizacija gali gauti kaip paramą savitarpio investicinių fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

4 skirsnis

Sodų atsodinimas po privalomo išnaikinimo

41 straipsnis

Sodų atsodinimas

1.   Kai valstybės narės į savo nacionalinę strategiją įtraukia sodų atsodinimą po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e dalyje, priemonės turi atitikti Tarybos direktyvą 2000/29/EB (12).

2.   Sodų atsodinimo išlaidos turi sudaryti ne daugiau kaip 20 % visų pagal veiklos programas patiriamų išlaidų. Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti mažesnę procentinę dalį.

5 skirsnis

Pašalinimas iš rinkos

42 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje išdėstytos pašalinimo iš rinkos ir nemokamo paskirstymo, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 atitinkamai 33 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos f punkte ir 34 straipsnio 4 dalyje, taisyklės.

43 straipsnis

Trejų metų vidurkis, taikomas, kai pašalinama iš rinkos siekiant nemokamai paskirstyti

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje nurodytas 5 % parduodamos produkcijos didžiausias kiekis apskaičiuojamas remiantis produktų, su kuriais susijęs gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas ir kurie per gamintojų organizaciją buvo parduodami praėjusius trejus metus, bendrų kiekių vidurkiu.

2.   Naujai pripažintų gamintojų organizacijų prekybos metų duomenys iki pripažinimo yra:

a)

jei organizacija buvo gamintojų grupė – atitinkami tos gamintojų grupės duomenys, kai tinka; arba

b)

kiekis, kurį reikia pagaminti, norint pateikti pripažinimo paraišką.

44 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie pašalinimo iš rinkos operacijas

1.   Gamintojų organizacija ir gamintojų organizacijų asociacija raštu ar elektroninėmis priemonėmis iš anksto praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie ketinimą pašalinti iš rinkos produktų.

Tokiame pranešime visų pirma pateikiamas pašalinti skirtų produktų sąrašas ir jų pagrindinės charakteristikos pagal atitinkamus pardavimo standartus, nurodomas kiekvieno atitinkamo produkto apskaičiuotas kiekis, jų numatoma paskirtis ir vieta, kurioje pašalinti produktai gali būti tikrinami, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 29 straipsnyje.

Prie pranešimo pridedama raštiškas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad pašalintini produktai atitinka taikomus prekybos standartus arba Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 15 straipsnyje nurodytus būtiniausius reikalavimus.

2.   Valstybės narės gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms nustato išsamias 1 dalyje numatytų pranešimų teikimo taisykles, visų pirma jų pateikimo terminus.

45 straipsnis

Parama

1.   Parama už pašalinamus iš rinkos produktus, apimanti Sąjungos finansinę paramą ir gamintojų organizacijos įnašą, negali viršyti IV priede nustatytų sumų.

Valstybės narės nustato didžiausias Sąjungos finansinę paramą ir gamintojų organizacijos įnašą apimančias paramos už produktus, neįtrauktus į IV priedą, sumas, kurių dydis neviršija 40 % vidutinių rinkos kainų per praėjusius penkerius metus nemokamo paskirstymo atveju ir 30 % vidutinių rinkos kainų per praėjusius penkerius metus kitų paskirčių nei nemokamas paskirstymas atveju.

Jeigu gamintojų organizacija už produktus, pašalintus iš rinkos, gavo kompensaciją iš trečiųjų šalių, pirmoje pastraipoje nurodyta parama sumažinama gautą kompensaciją atitinkančia suma. Kad atitiktų paramos skyrimo reikalavimus, atitinkami produktai negali vėl patekti į komercinę vaisių ir daržovių rinką.

2.   Iš rinkos pašalinti produktai negali sudaryti daugiau kaip 5 % gamintojų organizacijos parduodamos bet kurio konkretaus produkto produkcijos kiekio. Tačiau į tą procentinę dalį neįtraukiami produktai, kurie iš rinkos pašalinami vienu iš būdų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje, arba bet kuriuo kitu valstybių narių pagal šio reglamento 46 straipsnio 2 dalį patvirtintu būdu.

Pirmoje pastraipoje nurodytas parduodamos produkcijos kiekis yra per ankstesnius trejus metus parduotos produkcijos kiekio vidurkis. Jei tokios informacijos nėra, naudojamas parduodamos produkcijos, su kuria susijęs gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas, kiekis.

Pirmoje pastraipoje nurodytas procentinis dydis yra trejų metų, įskaitant aptariamus metus ir dvejus ankstesnius metus, metiniai vidurkiai su penkių procentinių punktų metinio perviršio riba.

3.   Iš Sąjungos finansinės paramos, kuri teikiama tais atvejais, kai vaisiai ir daržovės iš rinkos pašalinami nemokamai paskirstant juos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje nurodytoms labdaros organizacijoms ir įstaigoms, finansuojama tik pagal šio straipsnio 1 dalį skiriama išmoka už pašalintus produktus ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos.

46 straipsnis

Pašalintų produktų paskirtys

1.   Valstybės narės nustato leistinas iš rinkos pašalintų produktų paskirtis. Jos priima nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad dėl produktų pašalinimo ar jų paskirties nebūtų padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekiltų neigiamų fitosanitarinių pasekmių.

2.   1 dalyje nurodytos paskirtys apima nemokamą paskirstymą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje, ir visas kitas lygiavertes valstybių narių patvirtintas paskirtis.

Gavusios prašymą, valstybės narės gali leisti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje nurodytoms labdaros organizacijoms ir įstaigoms prašyti, kad galutiniai iš rinkos pašalintų produktų gavėjai sumokėtų įnašą.

Gavusios leidimą, atitinkamos labdaros organizacijos ir įstaigos laikosi šio reglamento 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų ir tvarko su atitinkama operacija susijusias finansines sąskaitas.

Nemokamai skirstomų produktų gavėjams galima leisti vaisių ir daržovių perdirbėjams sumokėti natūra, jeigu tokiu mokėjimu kompensuojamos tik perdirbimo išlaidos ir jei valstybė narė, kurioje mokėjimas atliekamas, nustatė taisykles, kuriomis užtikrinama, kad perdirbti produktai būtų skirti antroje pastraipoje nurodytiems galutiniams gavėjams vartoti.

Valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad palengvintų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje nurodytų gamintojų organizacijų ir labdaros organizacijų bei įstaigų, kurias jos patvirtino, ryšius ir bendradarbiavimą.

3.   Produktus galima realizuoti juos perduodant perdirbimo pramonei. Valstybės narės priima išsamias nuostatas, kuriomis užtikrina, kad nebūtų iškraipyta atitinkamų pramonės šakų konkurencija Sąjungoje arba konkurencija importuojamų produktų rinkoje ir kad pašalinti produktai vėl nepatektų į komercinę rinką. Distiliavimo būdu gautas alkoholis naudojamas tik pramonės ar energijos gamybos reikmėms.

47 straipsnis

Iš rinkos pašalintų produktų gavėjams taikomos sąlygos

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje nurodyti iš rinkos pašalintų produktų gavėjai įsipareigoja:

a)

laikytis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ir pagal jį priimtų taisyklių;

b)

atskirai tvarkyti su atitinkamomis operacijomis susijusių atsargų apskaitą;

c)

sutikti, kad būtų atliekamos Sąjungos teisėje numatytos patikros; ir

d)

pateikti galutinės kiekvieno atitinkamo produkto paskirties patvirtinamuosius dokumentus, t. y. perėmimo pažymą ar lygiavertį dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad trečioji šalis perėmė iš rinkos pašalintus produktus, kad juos nemokamai paskirstytų.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad gavėjai neprivalo tvarkyti apskaitos, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, jei jie gauna kiekius, mažesnius už didžiausią kiekį, kurį jos turi nustatyti, remdamosi dokumentais grįsta rizikos analize.

2.   Iš rinkos pašalintų kitos paskirties produktų gavėjai įsipareigoja:

a)

laikytis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ir pagal jį priimtų taisyklių;

b)

atskirai tvarkyti su atitinkamomis operacijomis susijusių atsargų apskaitą ir su tomis operacijomis susijusias finansines sąskaitas, jei, valstybės narės manymu, tai reikalinga, nors produktas iki pristatymo ir buvo denatūruotas;

c)

sutikti, kad būtų atliekamos Sąjungos teisėje numatytos patikros; ir

d)

neprašyti papildomos pagalbos už alkoholį, pagamintą iš pašalintų iš rinkos distiliuoti skirtų produktų.

6 skirsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

48 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo sąlygos

1.   Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos g punkte, papildo įprastus auginimo metodus, tačiau nuo jų skiriasi.

2.   Vaisių ir daržovių augalai, kurių derlius nuimtas neprinokęs arba nenuimtas, po operacijos tą patį auginimo sezoną tolesnės gamybos tikslams nenaudojami.

3.   Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo priemonės netaikomos vaisiams ir daržovėms, kurių įprastinis derliaus nuėmimas jau prasidėjo, o derliaus nenuėmimo priemonės netaikomos tuo atveju, kai parduoti skirta produkcija atitinkamame plote surinkta per įprastą auginimo ciklą.

Pirma pastraipa netaikoma, kai vaisių ir daržovių augalų derliaus nuėmimo laikotarpis viršija vieną mėnesį. Tokiais atvejais 4 dalyje nurodytomis sumomis kompensuojama tik už produktus, kurių derlius turi būti nuimtas per šešias savaites po neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo operacijos. Atlikus operaciją, tą patį auginimo sezoną tie vaisių ir daržovių augalai tolesnės gamybos tikslams nenaudojami.

Taikydamos antrą pastraipą, valstybės narės gali neleisti taikyti neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo priemonių, jeigu neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo atveju atlikta reikšminga dalis įprastinio derliaus nuėmimo veiksmų, o derliaus nenuėmimo atveju jau surinkta reikšminga dalis parduoti skirtos produkcijos. Valstybė narė, ketinanti taikyti šią nuostatą, savo nacionalinėje strategijoje nustato dalį, kuri, jos nuomone, yra reikšminga.

Tam pačiam produktui tame pačiame konkrečiame plote bet kuriais konkrečiais metais negalima taikyti ir neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo, ir derliaus nenuėmimo priemonės, išskyrus antrojoje pastraipoje numatytus atvejus, kai vienu metu gali būti vykdomos abi operacijos.

4.   Parama už neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą skiriama tik už produktus, kurie fiziškai yra laukuose ir kurių derlius iš tikrųjų nuimamas, kol jie neprinoko. Kompensacijos sumos už neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą ir derliaus nenuėmimą, apimančios Sąjungos finansinę paramą ir gamintojų organizacijos įnašą, yra valstybės narės pagal 49 straipsnio pirmos dalies a punktą nustatomos išmokos už hektarą, kurių dydis neviršija daugiau negu 90 % didžiausio paramos už pašalinimą iš rinkos kitoms paskirtims negu nemokamas paskirstymas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalyje, lygio.

5.   Gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos raštu ar elektroninėmis priemonėmis kompetentingoms valstybės narės institucijoms iš anksto praneša apie ketinimą nuimti neprinokusių vaisių ir daržovių derlių arba derliaus nenuimti.

49 straipsnis

Valstybių narių pareigos

Valstybės narės patvirtina:

a)

išsamias neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo priemonių įgyvendinimo nuostatas, įskaitant nuostatas dėl išankstinių pranešimų apie neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą ir derliaus nenuėmimą, šių pranešimų turinio ir terminų, mokėtinos kompensacijos sumos ir priemonių taikymo, taip pat produktų, kurie atitinka paramos skyrimo pagal priemones reikalavimus, sąrašą;

b)

nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad dėl įgyvendinamų priemonių nebūtų padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekiltų neigiamų fitosanitarinių pasekmių.

Valstybės narės atlieka patikras, siekdamos užtikrinti, kad priemonės būtų taikomos tinkamai, įskaitant pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų nuostatų taikymą. Jei valstybės narės mano, kad priemonės įgyvendintos netinkamai, jos priemonių taikymo nepatvirtina.

7 skirsnis

Derliaus draudimas

50 straipsnis

Derliaus draudimo veiksmų tikslas

Veiksmai, susiję su derliaus draudimu, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalis pirmos pastraipos h punkte, turi padėti užtikrinti gamintojų pajamas ir kompensuoti prarastą apyvartą, gamintojų organizacijos ar jos narių patirtus dėl gaivalinių nelaimių, oro sąlygų ir tam tikrais atvejais dėl ligų arba kenkėjų antplūdžio.

51 straipsnis

Derliaus draudimo veiksmų įgyvendinimas

1.   Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl derliaus draudimo veiksmų įgyvendinimo, įskaitant nuostatas, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad derliaus draudimo veiksmais nebūtų iškraipyta konkurencija draudimo rinkoje.

2.   Valstybės narės gali skirti papildomą nacionalinį finansavimą, kad paremtų derliaus draudimo veiksmus, kurie finansuojami iš veiklos fondo. Tačiau bendra valstybės parama derliaus draudimui neviršija:

a)

80 % draudimo įmokų, kurias gamintojai moka už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, sumos;

b)

50 % draudimo įmokų, kurias gamintojai moka už draudimą nuo:

i)

a punkte nurodytų nuostolių ir kitų nuostolių, kuriuos sukelia nepalankūs klimato reiškiniai; ir

ii)

gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytų nuostolių.

Pirmos pastraipos b punkte nustatyta riba taikoma net tais atvejais, kai veiklos fondui kitu atveju galėtų būti skirta 60 % Sąjungos finansinės paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 3 dalį.

3.   Derliaus draudimo veiksmai neapima draudimo išmokų, kuriomis gamintojams kompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į bet kokią kompensaciją, kurią gamintojai gauna pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.

IV SKYRIUS

Nacionalinė finansinė parama

52 straipsnis

Gamintojų organizacijų steigimosi lygis ir regiono apibrėžtis

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 35 straipsnio 1 dalies tikslais gamintojų organizacijų steigimosi lygis valstybės narės regione apskaičiuojamas remiantis verte atitinkamame regione pagamintų vaisių ir daržovių, kuriomis prekiavo:

a)

pripažintos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos; ir

b)

gamintojų grupės, sudarytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, ir gamintojų organizacijos bei gamintojų grupės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnyje.

Pagamintų vaisių ir daržovių vertė padalijama iš bendros vaisių ir daržovių produkcijos, kuri buvo pagaminta tame regione.

Atitinkamame regione pagamintų vaisių ir daržovių, kuriuos parduoda pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos organizacijos, asociacijos ir grupės, vertė apima tik tuos produktus, su kuriais susijęs gamintojų organizacijoms, asociacijoms ir grupėms suteiktas pripažinimas. Mutatis mutandis taikomas 22 straipsnis.

Apskaičiuojant tą vertę atsižvelgiama tik į atitinkamame regione pagamintus vaisius ir daržoves, kuriuos gavo ir pardavė gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos, gamintojų grupės ir jų nariai.

Apskaičiuojant bendrą tame regione pagamintų vaisių ir daržovių vertę, mutatis mutandis taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 138/2004 (13) I priede pateikta metodika.

2.   Gamintojų organizacijų steigimosi lygis tam tikrame valstybės narės regione laikomas ypač žemu, jei trejų paskutinių metų, kurių duomenys turimi, organizacijų steigimosi lygių, apskaičiuotų pagal 1 dalį, vidurkis yra mažesnis nei 20 %.

3.   Nacionalinė finansinė parama skiriama tik už 1 ir 2 dalyse nurodytame regione pagamintą vaisių ir daržovių produkciją.

4.   Šio skyriaus tikslais valstybės narės regionus apibrėžia kaip atskirą savo teritorijos dalį, kurios duomenys, reikalingi organizacijų steigimosi lygiui apskaičiuoti pagal 1 dalį, yra žinomi, naudodamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, tokiais kaip jų agronominės ir ekonominės ypatybės ir regioninis žemės ūkio ir (arba) vaisių ir daržovių auginimo potencialas arba jų institucinės ar administracinės struktūros.

Taikant šį skyrių valstybės narės apibrėžti regionai negali būti keičiami bent penkerius metus, išskyrus atvejus, kai toks pakeitimas objektyviai grindžiamas svarbiomis priežastimis, nesusijusiomis su gamintojų organizacijų steigimosi lygio atitinkamame (-uose) regione (-uose) apskaičiavimu.

Kai valstybės narės pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 20 straipsnį prašo iš dalies kompensuoti nacionalinę finansinę paramą, toks prašymas turi būti siejamas su ta pačia regionų apibrėžtimi, kuri pateikta leidimo prašyme.

53 straipsnis

Veiklos programos pakeitimai

Gamintojų organizacija, norinti teikti paraišką gauti nacionalinę finansinę paramą, jei reikia, iš dalies pakeičia savo veiklos programą pagal 34 straipsnį.

V SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Pranešimai ir ataskaitos

54 straipsnis

Valstybių narių pranešimai apie gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ir gamintojų grupes

Valstybės narės Komisijai praneša šią informaciją ir pateikia šiuos dokumentus:

a)

iki kiekvienų metų sausio 31 d. – veiklos fondų, tais metais patvirtintų visoms veiklos programoms, bendrą sumą. Šiame pranešime nurodoma bendra veiklos fondų suma ir visa skirtos Sąjungos finansinės paramos suma, įtraukta į tuos fondus. Šie duomenys toliau išskaidomi nurodant sumas, skirtas krizių prevencijos bei valdymo priemonėms ir kitoms priemonėms;

b)

iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. – metinę ataskaitą apie gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas, gamintojų grupes, sudarytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, ir veiklos fondus, veiklos programas ir pripažinimo planus, vykdytus praėjusiais metais. Šioje metinėje ataskaitoje pateikiama šio reglamento V priede nurodyta informacija;

c)

iki kiekvienų metų sausio 31 d. – kiekvienam būsimam gamintojų grupių, sudarytų pagal Reglamento (ES) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, pripažinimo planų metiniam įgyvendinimo laikotarpiui, įskaitant einamuosius įgyvendinimo metus, nustatytą sumą. Nurodomos patvirtintos arba apskaičiuotos sumos. Šiame pranešime pateikiama ši informacija apie kiekvieną gamintojų grupę ir kiekvieną būsimą metinį plano įgyvendinimo laikotarpį:

i)

metiniam pripažinimo plano įgyvendinimo laikotarpiui nustatyta bendra suma, Sąjungos finansinė parama, valstybių narių, gamintojų grupių ir gamintojų grupių narių įnašai;

ii)

atskirai nurodoma pagalba, suteikta pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies atitinkamai a ir b punktus.

55 straipsnis

Valstybių narių pranešimai apie vaisių ir daržovių gamintojo kainas vidaus rinkoje

1.   Valstybės narės iki kiekvieno trečiadienio 12 val. (Briuselio laiku) Komisijai praneša apie VI priede išvardytų vaisių ir daržovių praėjusią savaitę užregistruotų vidutinių kainų svertinį vidurkį, jei turi tokių duomenų.

Jeigu vaisiams ir daržovėms taikomas bendrasis prekybos standartas, nustatytas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 I priedo A dalyje, pranešama tik apie tą standartą atitinkančių produktų kainas, o jei produktams taikomas specialusis prekybos standartas, nustatytas to priedo B dalyje, pranešama tik apie I klasės produktų kainas.

Valstybės narės praneša apie vienintelę svertinę vidutinę kainą, susijusią su šio reglamento VI priede nurodytais produktų rūšimis ir veislėmis, dydžiais ir pateikimo būdais. Jei užregistruotos kainos susijusios su kitomis, nei nurodyta tame priede, produktų rūšimis, veislėmis, dydžiais ir pateikimo būdais, valstybės narės praneša Komisijai apie produktų rūšis, veisles, dydžius ir pateikimo būdus, su kuriais susijusios kainos.

Kainos, apie kurias pranešama, yra produktų, išvežtų iš pakavimo punktų, surūšiuotų, supakuotų ir, kai tinka, sudėtų ant padėklų, kainos, išreikštos eurais už 100 kg grynojo svorio.

2.   Valstybės narės atitinkamų vaisių ir daržovių gamybos vietovėje nustato reprezentacines rinkas. Valstybės narės praneša Komisijai apie reprezentacines rinkas ir jų svertinę dalį vidurkyje, kai teikia pirmą pranešimą arba jas keičia. Valstybės narės gali savo noru pranešti apie kitas kainas.

2 skirsnis

Veiklos programų ir nacionalinių strategijų stebėsena ir vertinimas

56 straipsnis

Bendri veiklos rodikliai

1.   Veiklos programos ir nacionalinės strategijos stebimos ir vertinamos siekiant įvertinti veiklos programoms nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą ir tų tikslų ekonomiškumą bei veiksmingumą.

2.   Pažanga, ekonomiškumas ir veiksmingumas vertinami taikant Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 II priede nurodytus bendrus veiklos rodiklius, susijusius su įgyvendinamų veiklos programų pradine padėtimi, įgyvendintų veiklos programų sąnaudomis (finansiniu vykdymu), pasiekimais, rezultatais ir poveikiu.

3.   Valstybės narės gali į savo nacionalines strategijas įtraukti papildomus rodiklius.

57 straipsnis

Veiklos programų stebėsenos ir vertinimo procedūros

1.   Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos sukuria informacijos rinkimo, įrašymo ir tvarkymo sistemą, kuria naudojantis būtų sukurti veiklos programoms stebėti ir vertinti taikytini rodikliai.

2.   Stebėsenos procesas vykdomas taip, kad jį vykdant būtų:

a)

patikrinta programos įgyvendinimo kokybė;

b)

nustatytas poreikis pakoreguoti ar peržiūrėti veiklos programą;

c)

suteikta informacija, kurios reikia ataskaitų teikimo reikalavimams įvykdyti. Informacija apie stebėsenos rezultatus įtraukiama į metinę ataskaitą, nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 21 straipsnio 2 dalyje.

3.   Vertinimas pateikiamas kaip priešpaskutinių veiklos programos įgyvendinimo metų ataskaita, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 21 straipsnio 4 dalyje.

Vertinimo ataskaitoje aptariama pažanga, padaryta įgyvendinant bendruosius programos tikslus. Šiam tikslui naudojami su pradine padėtimi susiję bendri veiklos rodikliai, pasiekimai ir rezultatai.

Kai tinka, į vertinimą įtraukiamas aplinkosaugos veiksmų rezultatų ir poveikio kokybinis vertinimas, kai šiais veiksmais siekiama:

a)

užkirsti kelią dirvožemio erozijai;

b)

sumažinti arba geriau valdyti augalų apsaugos produktų naudojimą;

c)

apsaugoti buveines ir biologinę įvairovę; ir

d)

išsaugoti kraštovaizdį.

Tokio vertinimo rezultatai naudojami siekiant:

a)

pagerinti veiklos programos kokybę;

b)

nustatyti, ar reikia iš esmės keisti veiklos programą; ir

c)

padaryti išvadas, kurios padės tobulinti būsimas veiklos programas.

Vertinimo ataskaita pridedama prie atitinkamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės ataskaitos.

58 straipsnis

Nacionalinės strategijos stebėsenos ir vertinimo procedūros

1.   56 straipsnyje nurodytų rodiklių sudarymo reikmėms valstybės narės sukuria elektroninę informacijos rinkimo, įrašymo ir tvarkymo sistemą. Šiuo tikslu jos naudojasi gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų perduodama informacija apie savo veiklos programų stebėseną ir vertinimą.

2.   Stebėsena vykdoma nuolat, kad būtų įvertinta veiklos programų tikslų įgyvendinimo pažanga. Šiuo tikslu naudojamasi gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų perduodamose metinėse ataskaitose pateikta informacija. Stebėsenos procesas vykdomas taip, kad jį vykdant būtų:

a)

patikrinta veiklos programų įgyvendinimo kokybė;

b)

nustatytas poreikis pakoreguoti ar peržiūrėti nacionalinę strategiją, kad būtų įvykdyti strategijai nustatyti tikslai arba pagerintas strategijos įgyvendinimo valdymas, įskaitant veiklos programų finansinį valdymą.

3.   Vertinimo tikslas – įvertinti bendrųjų strategijos tikslų įgyvendinimo pažangą. Šiuo tikslu naudojamasi veiklos programų stebėsenos ir vertinimo rezultatais, nurodytais gamintojų organizacijų perduotose metinėje ir priešpaskutinėje metinėje ataskaitose. Šio vertinimo proceso rezultatai naudojami siekiant:

a)

gerinti strategijos kokybę;

b)

nustatyti, ar reikia iš esmės keisti strategiją.

Vertinimas turi apimti 2020 m. atliekamą įvertinimo procesą. Jo rezultatai įtraukiami į tų pačių metų metinę nacionalinę ataskaitą, nurodytą 54 straipsnio b punkte. Ataskaitoje nagrinėjamas finansinių išteklių panaudojimo lygis, įgyvendintų veiklos programų ekonomiškumas bei veiksmingumas ir įvertinamos šių programų pasekmės ir poveikis, palyginti su strategijoje nustatytais tikslais, tiksliniais rodikliais, priemonėmis ir, kai tinka, kitais Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais.

3 skirsnis

Administracinės nuobaudos

59 straipsnis

Pripažinimo kriterijų nepaisymas

1.   Valstybė narė, nustačiusi, kad gamintojų organizacija nepaiso vieno iš pripažinimo kriterijų, susijusių su 5 ir 7 straipsnių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 17 straipsnio reikalavimais, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nepaisymo atvejo nustatymo dienos atitinkamai gamintojų organizacijai registruotu paštu nusiunčia įspėjamąjį raštą, kuriame nurodo nustatytą nepaisymo atvejį, reikalingas taisomąsias priemones ir keturių mėnesių neviršijančius terminus, per kuriuos turi būti imtasi tų priemonių. Nustačiusios pripažinimo kriterijų nepaisymo atvejį, valstybės narės iš karto sustabdo pagalbos išmokas iki tol, kol bus imtasi jas tenkinančių taisomųjų priemonių.

2.   Jei per valstybės narės nustatytą laikotarpį gamintojų organizacija nesiima 1 dalyje nurodytų taisomųjų priemonių, jai suteikto pripažinimo galiojimas sustabdomas. Valstybė narė praneša gamintojų organizacijai apie sustabdymo laikotarpį, prasidedantį vos pasibaigus nustatytam laikotarpiui, per kurį reikėjo imtis tų taisomųjų priemonių, ir trunkantį ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo tada, kai gamintojų organizacija gavo įspėjamąjį raštą. Tai netrukdo taikyti horizontaliųjų nacionalinių teisės aktų, kuriuose gali būti numatyta tokį veiksmą sustabdyti dėl pradėto susijusio teismo proceso.

Sustabdžius pripažinimo galiojimą, gamintojų organizacija gali tęsti savo veiklą, tačiau pagalba nemokama tol, kol pripažinimo galiojimo sustabdymas nepanaikinamas. Kol pripažinimo galiojimas sustabdytas, už kiekvieną prasidėjusį kalendorinį mėnesį ar jo dalį metinė pagalbos suma sumažinama 2 %.

Sustabdymas baigiasi patikros, kuria patvirtinama, kad atitinkami pripažinimo kriterijai yra tenkinami, dieną.

3.   Jei iki valstybės narės kompetentingos institucijos nustatyto sustabdymo laikotarpio pabaigos pripažinimo kriterijai netenkinami, valstybė narė pripažinimą panaikina nuo dienos, nuo kurios nesilaikyta pripažinimo sąlygų, arba, jei tos dienos nustatyti neįmanoma, – nuo dienos, kurią nustatytas nepaisymo atvejis. Tai netrukdo taikyti horizontaliųjų nacionalinių teisės aktų, kuriuose gali būti numatyta pripažinimą sustabdyti dėl pradėto susijusio teismo proceso. Likusi pagalbos suma už laikotarpį, kurį nustatytas nepaisymas, neišmokama, o nepagrįstai išmokėta pagalba susigrąžinama.

4.   Valstybė narė, nustačiusi, kad gamintojų organizacija nepaiso bet kurio Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnyje nustatyto pripažinimo kriterijaus, išskyrus minėtuosius 1 dalyje, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nepaisymo atvejo nustatymo dienos atitinkamai gamintojų organizacijai registruotu paštu nusiunčia įspėjamąjį raštą, kuriame nurodo nustatytą nepaisymo atvejį, taisomąsias priemones ir keturių mėnesių neviršijančius terminus, per kuriuos turi būti imamasi šių priemonių.

5.   Jei per valstybės narės nustatytą laikotarpį 4 dalyje nurodytų taisomųjų priemonių nesiima, valstybė narė sustabdo išmokas, o metinę pagalbos sumą sumažina 1 % už kiekvieną po to laikotarpio prasidėjusį kalendorinį mėnesį ar jo dalį. Tai netrukdo taikyti horizontaliųjų nacionalinių teisės aktų, kuriuose gali būti numatyta tokį veiksmą sustabdyti dėl pradėto susijusio teismo proceso.

6.   Valstybės narės panaikina pripažinimą, jei gamintojų organizacija nesilaiko mažiausio parduodamos produkcijos kiekio ar vertės kriterijų, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnio 1 dalies b punkte, iki metų, einančių po metų, kuriais nesilaikyta tų kriterijų, spalio 15 d. Panaikinimas įsigalioja tą dieną, nuo kurios nevykdytos pripažinimo sąlygos, o jei tos dienos nustatyti neįmanoma – nuo dienos, kai nevykdymas nustatytas. Likusi pagalbos suma už laikotarpį, kurį nustatytas nepaisymas, neišmokama, o nepagrįstai išmokėta pagalba susigrąžinama.

Tačiau, jei gamintojų organizacija valstybei narei pateikia įrodymą, kad, nors ji ir ėmėsi rizikos prevencijos priemonių, dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, ligų ar kenkėjų antplūdžio ji negali laikytis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų pripažinimo kriterijų, susijusių su valstybių narių nustatytu mažiausiu parduodamos produkcijos kiekiu ar verte, valstybė narė gali leisti šiai gamintojų organizacijai konkrečiais metais nesilaikyti mažiausio parduoti tinkamos produkcijos kiekio ar vertės kriterijaus.

7.   Kai taikomos 1, 2, 4 ir 5 dalys, valstybės narės atlieka mokėjimus po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 10 straipsnyje nustatyto termino. Tačiau šie mokėjimai atliekami ne vėliau nei antrų metų, einančių po programos įgyvendinimo metų, spalio 15 d.

8.   Jei gamintojų organizacija valstybei narei nepateikia pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 21 straipsnį reikalaujamos informacijos, mutatis mutandis taikomos 1–5 dalys.

60 straipsnis

Sukčiavimas

1.   Valstybės narės sustabdo išmokų mokėjimą gamintojų organizacijai ar gamintojų organizacijų asociacijai ar jų pripažinimą, kai jų atžvilgiu nacionalinė institucija atlieka tyrimą, susijusį su kaltinimu dėl sukčiavimo, susijusio su pagalba, kuriai taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kol bus nustatyta atsakomybė.

2.   Jeigu nustatomas su pagalba, kuriai taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, susijęs gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos sukčiavimo faktas, neprarasdamos teisės pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus taikyti kitas nuobaudas, valstybės narės:

a)

atšaukia tos organizacijos ar asociacijos pripažinimą;

b)

atitinkamiems veiksmams neskiria paramos pagal atitinkamą veiklos programą ir susigrąžina jau išmokėtą su tais veiksmais susijusią pagalbą; ir

c)

tai organizacijai ar asociacijai nesuteikia pripažinimo kitais metais.

61 straipsnis

Bauda už finansavimo reikalavimų neatitinkančias sumas

1.   Išmokos apskaičiuojamos atsižvelgiant į finansavimo reikalavimus atitinkančius veiksmus.

2.   Valstybė narė nagrinėja pagalbos paraišką ir nustato sumas, kurios atitinka paramos reikalavimus. Ji nustato sumą, kuri:

a)

gavėjui būtų mokama vien tik pagal paraišką;

b)

gavėjui bus išmokėta išnagrinėjus, ar paraiška atitinka reikalavimus.

3.   Jei pagal 2 dalies a punktą apskaičiuota suma viršija pagal 2 dalies b punktą nustatytą sumą daugiau nei 3 %, skiriama bauda. Baudos suma lygi pagal 2 dalies a ir b punktus apskaičiuotų sumų skirtumui. Tačiau bauda neskiriama, jei gamintojų organizacija gali įrodyti, kad ji nėra atsakinga už tai, kad buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma.

4.   Per patikras vietoje ar vėlesnes patikras nustatytoms reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms taikomos mutatis mutandis 2 ir 3 dalys.

5.   Jei parduodamos produkcijos vertė deklaruojama ir patikrinama prieš pateikiant pagalbos paraišką, deklaruota ir patvirtinta vertės naudojamos nustatant sumas pagal 2 straipsnio atitinkamai a ir b punktus.

6.   Jei veiklos programos pabaigoje neįvykdytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytos sąlygos, bendra paramos praėjusių metų veiklos programai suma sumažinama proporcingai aplinkosaugos veiksmams nesusidariusių išlaidų sumai.

62 straipsnis

Po produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikrų taikomos administracinės nuobaudos

1.   Jei atliekant Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 29 straipsnyje nurodytas patikras nustatoma, kad viršijant leistinas ribas nesilaikyta prekybos standartų ar Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 15 straipsnyje nurodytų būtiniausių reikalavimų, atitinkama gamintojų organizacija privalo sumokėti baudą, apskaičiuotą pagal pašalintų iš rinkos produktų, kurie neatitinka tų standartų ar reikalavimų, proporciją:

a)

kai tie kiekiai yra mažesni už 10 % kiekių, faktiškai pašalintų iš rinkos pagal šio reglamento 44 straipsnį, bauda prilygsta Sąjungos finansinei paramai skaičiuojant pagal iš rinkos pašalintų produktų, kurie neatitinka tų standartų ar reikalavimų, kiekius;

b)

kai tie kiekiai yra 10–25 % faktiškai iš rinkos pašalintų kiekių, bauda turi būti dvigubai didesnė už Sąjungos finansinę paramą skaičiuojant pagal iš rinkos pašalintų produktų, kurie neatitinka tų standartų ar reikalavimų, kiekius; arba

c)

kai tie kiekiai didesni už 25 % faktiškai iš rinkos pašalintų kiekių, bauda turi būti Sąjungos finansinės paramos už visą kiekį, apie kurį pranešta pagal šio reglamento 44 straipsnį, dydžio.

2.   1 dalyje nurodytos baudos taikomos neatimant teisės taikyti bet kokią pagal 61 straipsnį taikomą nuobaudą.

63 straipsnis

Gamintojų organizacijoms dėl produktų pašalinimo iš rinkos operacijų taikomos administracinės nuobaudos

Pašalinimo iš rinkos operacijų išlaidos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų, jei nepateikti parduoti produktai nebuvo realizuoti pagal 46 straipsnio 1 dalį valstybių narių nustatyta tvarka arba jei dėl operacijos padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar kilo neigiamų fitosanitarinių pasekmių, neatimant teisės skirti bet kokią pagal 61 straipsnį taikomą baudą.

64 straipsnis

Iš rinkos pašalintų produktų gavėjams taikomos administracinės nuobaudos

Jei per patikras, atliekamas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 29 ir 30 straipsnius, nustatoma iš rinkos pašalintų produktų gavėjams priskirtinų pažeidimų, tie gavėjai:

a)

netenka teisės gauti iš rinkos pašalintų produktų; ir

b)

privalo grąžinti gautų produktų vertės ir susijusių rūšiavimo, pakavimo bei transporto išlaidų dydžio sumą pagal valstybių narių nustatytas taisykles.

Pirmos pastraipos a punkte nustatytas teisės praradimas įsigalioja iškart, trunka mažiausiai vienus metus ir gali būti pratęstas.

65 straipsnis

Administracinės nuobaudos, susijusios su neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimu ir derliaus nenuėmimu

1.   Jei gamintojų organizacija neįvykdė su neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimu susijusių įsipareigojimų, ji kaip baudą sumoka kompensacijos už plotus, kuriuose neįvykdytas šis įsipareigojimas, sumą. Įsipareigojimų nevykdymas apima atvejus, kai:

a)

plotas, kuriame, kaip pranešta, numatoma nuimti neprinokusių vaisių ir daržovių derlių, neatitinka neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo reikalavimų;

b)

tame plote derlius nėra visiškai nuimtas arba produkcija nėra denatūruota;

c)

aplinkai padarytas neigiamas poveikis arba kilo neigiamų fitosanitarinių pasekmių, už kuriuos atsakinga gamintojų organizacija.

2.   Jei gamintojų organizacija neįvykdė su derliaus nenuėmimu susijusių įsipareigojimų, ji kaip baudą sumoka kompensacijos už plotus, kuriuose neįvykdytas šis įsipareigojimas, sumą. Įsipareigojimų nevykdymas apima atvejus, kai:

a)

plotas, kuriame, kaip pranešta, derlius nebus nuimamas, neatitinka derliaus nenuėmimo reikalavimų;

b)

derlius vis dėlto buvo visiškai arba iš dalies nuimtas;

c)

aplinkai padarytas neigiamas poveikis arba kilo neigiamų fitosanitarinių pasekmių, už kuriuos atsakinga gamintojų organizacija.

Šios dalies pirmos pastraipos b punktas netaikomas, kai taikoma 48 straipsnio 3 dalies antra pastraipa.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytos baudos papildo pagal 61 straipsnį taikomas nuobaudas.

66 straipsnis

Trukdymas atlikti patikrą vietoje

Pripažinimo prašymo, veiklos programos tvirtinimo ar pagalbos paraiška, kiek tai susiję su atitinkamu išlaidų punktu ar dalimi, atmetama, jei gamintojų organizacija, įskaitant jo narius ar atitinkamus atstovus, trukdo atlikti patikrą vietoje.

67 straipsnis

Susigrąžintos pagalbos mokėjimas ir nuobaudos

1.   Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos ar kiti atitinkami ūkio subjektai grąžina netinkamai išmokėtą pagalbą su palūkanomis ir sumoka šiame skirsnyje numatytas baudas.

Palūkanos apskaičiuojamos:

a)

atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo tada, kai gauta netinkamai paskirta išmoka, iki dienos, kai pagalbos gavėjas grąžina šią sumą;

b)

remiantis Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbta netinkamai paskirtos išmokos mokėjimo dieną galiojančia Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, padidinta trimis procentiniais punktais.

2.   Susigrąžinta pagalba, palūkanos ir paskirtos baudos sumokamos EŽŪGF.

VI SKYRIUS

Taisyklių taikymo srities išplėtimas

68 straipsnis

Taisyklių taikymo srities išplėtimo sąlygos

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnis taikomas vaisių ir daržovių produktų ir perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriams, jei to straipsnio 4 dalyje nurodytos taisyklės:

a)

galioja bent vienus metus;

b)

privalomos ne daugiau kaip trejus metus.

Tačiau valstybės narės gali nukrypti nuo šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos, kai taisyklių, kurių taikymo sritį reikia išplėsti, tikslas yra vienas iš tikslų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a, e, f, h, i, j, m ir n punktuose.

2.   Taisyklės, kurios tapo privalomomis visiems gamintojams konkrečioje ekonominėje zonoje, nėra taikomos produktams, kurie pristatyti perdirbti pagal sutartį, pasirašytą iki derliaus nuėmimo pradžios, išskyrus atvejus, kai taisyklės, kurių taikymo sritis išplečiama, aiškiai taikomos tokiems produktams, išskyrus taisykles dėl ataskaitų apie rinką teikimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte.

3.   Gamintojų organizacijų ar gamintojų organizacijų asociacijų taisyklės negali tapti privalomomis ekologiškų produktų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 834/2007, gamintojams, išskyrus atvejus, jei joms pritarė bent 50 % gamintojų, kuriems taikomas tas reglamentas, ekonominėje zonoje, kurioje veikia gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija, ir jei tai organizacijai ar asociacijai tenka bent 60 % tokios produkcijos toje zonoje.

4.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos taisyklės netaikomos produktams, kurie pagaminti už konkrečios to reglamento 164 straipsnio 2 dalyje nurodytos ekonominės zonos ribų.

69 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 2 dalies tikslais valstybės narės gali nuspręsti, kad ekonominė zona, į kurią atsižvelgiama išplečiant tarpšakinės organizacijos taisyklių taikymo sritį, yra regionas ar visa šalies teritorija, kurioje gamybos ir pardavimo sąlygos yra vienodos.

2.   Siekdamos nustatyti gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų reprezentatyvumą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 3 dalyje, valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias neįskaitomi:

a)

gamintojai, kurių produkcija yra iš esmės skirta tiesioginiam pardavimui vartotojams ūkyje arba gamybos vietovėje;

b)

tiesioginis pardavimas, kaip nurodyta a punkte;

c)

produkcija, kuri pristatyta perdirbti pagal sutartį, pasirašytą iki derliaus nuėmimo pradžios, išskyrus atvejus, kai taisyklės, kurių taikymo sritis išplėsta, aiškiai taikomos tokiems produktams;

d)

ekologiškų produktų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 834/2007, gamintojai ar produkcija.

70 straipsnis

Pranešimas apie taisyklių ir ekonominių zonų išplėtimą

1.   Kai valstybė narė praneša apie taisykles, kurias pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 6 dalį ji nustatė privalomomis konkrečiam produktui ir ekonominei zonai, ji nedelsdama praneša Komisijai apie:

a)

ekonominę zoną, kurioje tos taisyklės bus taikomos;

b)

gamintojų organizaciją, gamintojų organizacijos asociaciją ar tarpšakinę organizaciją, kuri paprašė išplėsti taisyklių taikymo sritį, ir duomenis, rodančius, kad laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 3 dalies;

c)

kai išplėsti taisyklių taikymo sritį paprašė gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija, bendrą tai organizacijai ar asociacijai priklausančių gamintojų skaičių ir bendrą gamintojų skaičių atitinkamoje ekonominėje zonoje. Tokia pateikiama informacija turi apibūdinti padėtį, kuri yra prašymo išplėsti taisyklių taikymo sritį pateikimo metu;

d)

kai išplėsti taisyklių taikymo sritį paprašė gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija, bendrą ekonominės zonos produkciją ir produkciją, kurią pardavė gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija per paskutinius prekybos metus, apie kuriuos yra duomenų;

e)

dieną, nuo kurios taisyklės, kurių taikymo sritį prašoma išplėsti, pradėtos taikyti atitinkamai gamintojų organizacijai, gamintojų organizacijų asociacijai ar tarpšakinei organizacijai; ir

f)

dieną, nuo kurios turi įsigalioti taisyklių taikymo srities išplėtimas, ir šio išplėtimo galiojimo trukmę.

2.   Kai pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą išplėsdama tarpšakinių organizacijų taisyklių taikymo sritį valstybė narė nustato nacionalines su atstovaujamumu susijusias taisykles, ji kartu su pačiu pranešimu apie taisyklių taikymo srities išplėtimą pateikia Komisijai tas taisykles ir jų pagrindimą.

3.   Prieš viešai paskelbdama taisykles, kurių taikymo sritis išplėsta, Komisija jai priimtinu būdu informuoja apie tas taisykles valstybes nares.

71 straipsnis

Taisyklių taikymo srities išplėtimo panaikinimas

Komisija priima Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 175 straipsnio d dalyje nurodytą sprendimą, kuriuo valstybė narė įpareigojama atšaukti pagal to reglamento 164 straipsnio 1 dalį valstybės narės priimtą sprendimą išplėsti taisyklių taikymo sritį, jei nustato, kad:

a)

valstybės narės sprendimas iš esmės užkerta kelią konkurencijai vidaus rinkoje ar kelia grėsmę laisvai prekybai arba jis trukdo siekti Sutarties 39 straipsnio tikslų;

b)

taisyklėms, į kurių taikymo sritį įtraukti kiti gamintojai, taikoma Sutarties 101 straipsnio 1 dalis;

c)

nesilaikyta šio skyriaus nuostatų.

Komisijos sprendimas dėl tų taisyklių taikomas nuo tos dienos, kai apie tokį nustatytą faktą pranešama atitinkamai valstybei narei.

72 straipsnis

Nenuskintų produktų pirkėjai

1.   Kai gamintojų organizacijai nepriklausantys gamintojai parduoda savo nenuskintus produktus, pagal ataskaitų apie produkciją teikimo ir produkcijos pardavimo taisykles laikoma, kad tuos produktus pagamino pirkėjas.

2.   Susijusi valstybė narė gali nuspręsti, kad taisyklės, išskyrus nurodytąsias 1 dalyje, gali tapti privalomos pirkėjams, kai pastarieji yra atsakingi už atitinkamos produkcijos tvarkymą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS ĮVEŽIMO KAINŲ SISTEMA

73 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje:

a)   partija– pagal išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją pateikiamos prekės, kurios yra tik tos pačios kilmės prekės, žymimos vienu kombinuotosios nomenklatūros kodu; ir

b)   importuotojas– deklarantas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (14) 5 straipsnio 15 dalyje.

74 straipsnis

Pranešimas apie importuotų produktų kainas ir kiekį

1.   Apie kiekvieną kiekvienos kilmės šalies produktą, importuotą kiekvieną prekybos dieną VII priedo A dalyje nurodytais laikotarpiais valstybės narės iki kitos darbo dienos 12 val. (Briuselio laiku) praneša Komisijai, nurodydamos:

a)

vidutines reprezentacines iš trečiųjų valstybių importuotų produktų, parduotų valstybių narių importo rinkose, kainas; ir

b)

bendrą kiekį, susijusį su a punkte nurodytomis kainomis.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais valstybės narės praneša Komisija apie reprezentatyviomis laikomas importo rinkas, tarp kurių yra Londonas, Milanas ir Renžisas.

Kai pirmos pastraipos b punkte nurodytas bendras kiekis yra mažesnis už dešimt tonų, apie atitinkamas kainas Komisijai nepranešama.

2.   Registruojamos 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos kainos:

a)

VII priedo A dalyje nurodyto kiekvieno produkto,

b)

visų esamų veislių ir dydžių produktų; ir

c)

importuotojo (didmeninės prekybos atstovo) etapo arba didmeninės prekybos atstovo (mažmeninės prekybos atstovo) etapo kainos, kai importuotojo (didmeninės prekybos atstovo) etapo kainos nežinomos.

Iš tų kainų išskaičiuojamos tokios sumos:

a)

Londono, Milano ir Renžiso prekybos centrams – 15 % prekybos maržos, o kitiems prekybos centrams – 8 %; ir

b)

transporto ir draudimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje.

Valstybės narės gali nustatyti standartines pagal antrą pastraipą išskaitytinas vežimo ir draudimo išlaidų sumas. Komisijai nedelsiant pranešama apie tokias standartines sumas ir jų apskaičiavimo metodus.

3.   Pagal 2 dalį užregistruotos kainos, kai jos nustatytos didmeninės prekybos atstovo (mažmeninės prekybos atstovo) etape, sumažinamos:

a)

9 % atitinkančia suma, kad būtų atsižvelgta į didmeninės prekybos atstovo prekybos maržą, ir

b)

0,7245 EUR už 100 kg atitinkančia suma, kad būtų atsižvelgta į tvarkymo išlaidas ir rinkos mokesčius bei rinkliavas.

4.   VII priedo A dalyje išvardytų produktų, kuriems taikomas specialusis prekybos standartas, reprezentacinėmis kainomis laikomos tokios kainos:

a)

I klasės produktų kainos, jei tos klasės produktų kiekis sudaro bent 50 % viso parduodamų produktų kiekio;

b)

I ir II klasės produktų kainos, jei tų klasių produktų kiekis sudaro bent 50 % viso parduodamų produktų kiekio;

c)

II klasės produktų kainos, kai I klasės produktų nėra, išskyrus atvejus, kai dėl jų kokybės charakteristikų šie produktai paprastai neparduodami kaip I klasės produktai ir todėl tiems produktams nusprendžiama taikyti koregavimo koeficientą.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytas koregavimo koeficientas taikomas išskaičius 2 dalyje nurodytas sumas.

VII priedo A dalyje išvardytų produktų, kuriems netaikomas specialusis prekybos standartas, reprezentacinėmis kainomis laikomos produktų, atitinkančių bendrąjį prekybos standartą, kainos.

75 straipsnis

Įvežimo kainos pagrindas

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 181 straipsnio 1 dalies tikslais tame straipsnyje nurodyti vaisių ir daržovių produktų ir perdirbtų vaisių ir daržovių sektorių produktai reiškia šio reglamento VII priede išvardytus produktus.

2.   Kai VII priedo A dalyje išvardytų produktų muitinė vertė nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnyje nurodytą sandorio vertę ir jei muitinė vertė daugiau nei 8 % viršija fiksuoto dydžio vertę, kurią Komisija apskaičiavo kaip standartinę importo vertę, taikomą tuo metu, kai teikiama produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, importuotojas turi pateikti garantiją, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (15) 148 straipsnyje. Šiuo tikslu importo muito, kuris gali būti taikomas šio reglamento VII priedo A dalyje išvardytiems produktams, dydis lygus muito, kuris turėtų būti mokamas, jei atitinkamas produktas būtų buvęs klasifikuojamas pagal atitinkamą standartinę importo vertę, dydžiui.

Pirma pastraipa netaikoma, jei standartinė importo vertė viršija Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (16) I priedo trečios dalies I skirsnio 2 priede nurodytas įvežimo kainas arba jei, užuot pateikęs garantiją, deklarantas reikalauja, kad į apskaitą iš karto būtų įtrauktas muito, kuris gali būti taikomas prekėms, galutinis dydis.

3.   Kai VII priedo A dalyje išvardytų produktų muitinė vertė apskaičiuojama pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnio 2 dalies c punktą, muitas atimamas taip, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 38 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju importuotojas pateikia garantiją, lygią muito, kurį jis būtų sumokėjęs, jei produktai būtų buvę klasifikuojami pagal taikomą standartinę importo vertę, dydžiui.

4.   Siuntomis importuojamų prekių muitinė vertė tiesiogiai nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnio 2 dalies c punktą ir, to laikantis, nustatytais laikotarpiais taikoma standartinė importo vertė, apskaičiuota pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 38 straipsnį.

5.   Importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos, turi įrodyti, kad partija realizuota laikantis sąlygų, patvirtinančių Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą, arba nustatyti to reglamento 74 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą muitinę vertę.

Nesilaikius vieno iš šių terminų pateiktoji garantija prarandama, netrukdant taikyti 6 dalį.

Pateikta garantija grąžinama, jei pateikiami muitinę tenkinantys įrodymai apie produktų realizavimo sąlygas. Priešingu atveju garantija negrąžinama ir panaudojama importo mokesčiams sumokėti.

Siekdamas įrodyti, kad partija realizuota laikantis pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, importuotojas kartu su sąskaita faktūra pateikia visus atitinkamam muitiniam tikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, susijusius su kiekvieno atitinkamos partijos produkto pardavimu ir realizavimu, įskaitant su partijos vežimu, draudimu, tvarkymu ir laikymu susijusius dokumentus.

Jei pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 3 straipsnyje nurodytus prekybos standartus reikalaujama ant pakuotės nurodyti vaisių ir daržovių veislę ar tipą, partiją sudarančių vaisių ir daržovių veislė ar tipas nurodomas vežimo dokumentuose, sąskaitose faktūrose ir pristatymo užsakyme.

6.   Deramai pagrįstu importuotojo prašymu keturių mėnesių laikotarpį, nurodytą 5 dalies pirmoje pastraipoje, kompetentingos valstybės narės institucijos gali pratęsti daugiausia dar trims mėnesiams.

Jeigu atlikdamos patikrą valstybių narių kompetentingos institucijos nustato, kad nebuvo laikomasi šio straipsnio reikalavimų, jos susigrąžina mokėtiną muitą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 105 straipsnį. Į muito sumą, kurią reikia susigrąžinti arba kurią liko susigrąžinti, įskaičiuojamos palūkanos nuo tos dienos, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą, iki susigrąžinimo dienos. Taikoma tokia palūkanų norma, kuri pagal nacionalinę teisę taikoma susigrąžinimo operacijoms.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS

76 straipsnis

Nacionalinės nuobaudos

Nepaveikdamos Reglamente (ES) Nr. 1306/2013, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013, šiame reglamente ar Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/892 nustatytų sankcijų, už padarytus šiuose reglamentuose nustatytų reikalavimų pažeidimus valstybės narės nacionaliniu lygmeniu taiko nuobaudas, be kita ko, gamintojų organizacijoms, kurios nevykdo veiklos programos. Siekiant tinkamai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomojo pobūdžio.

77 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės paskiria vieną kompetentingą instituciją ar įstaigą, kuri vykdo prievoles pranešti apie kiekvieną iš toliau nurodytų dalykų:

a)

gamintojų grupes, gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ir tarpšakines organizacijas, kaip numatyta 54 straipsnyje;

b)

vaisių ir daržovių gamintojo kainas vidaus rinkoje, kaip numatyta 55 straipsnyje;

c)

iš trečiųjų valstybių importuotų produktų, parduotų reprezentacinėse importo rinkose, kainas ir kiekius, nurodytus 74 straipsnyje;

d)

į laisvą apyvartą išleistų importuotų produktų kiekį, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 39 straipsnyje.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie atitinkamos institucijos ar įstaigos paskirtį ir perduoda duomenis ryšiams palaikyti, taip pat praneša apie bet kokius šios informacijos pokyčius.

Paskirtų institucijų ar įstaigų sąrašas, kuriame nurodyti jų pavadinimai ir adresai, valstybėms narėms ir visuomenei pateikiami visais tinkamais būdais per Komisijos įdiegtas informacines sistemas, be kita ko, paskelbiant internete.

3.   Šiame reglamente ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/892 numatyti pranešimai teikiami laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 792/2009 (17).

4.   Jei valstybė narė nepateikia pranešimo, kurio reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, šį reglamentą ar Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/892 arba, vertinant pagal Komisijos turimus objektyvius faktus, paaiškėja, kad pranešimas yra neteisingas, Komisija gali sustabdyti dalies ar visų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 17 straipsnyje nurodytų vaisių ir daržovių sektoriui skirtų mėnesinių išmokų mokėjimą tol, kol pranešimas nebus pateiktas teisingai.

78 straipsnis

Pranešimas apie force majeure

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 7 dalies ir 64 straipsnio 2 dalies a punkto tikslais apie kiekvieną force majeure atvejį pranešama valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikiami tą instituciją tenkinantys atitinkami įrodymai per 30 darbo dienų nuo dienos, kai įvyko force majeure.

79 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 pakeitimas

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnis išbraukiamas;

2.

19–35 straipsniai išbraukiami;

3.

50–148 straipsniai išbraukiami;

4.

VI–XVIII priedai išbraukiami.

80 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Nedarant poveikio 34 straipsniui, gamintojų organizacijai ar gamintojų organizacijų asociacijai paprašius, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011 patvirtinta veiklos programa gali būti:

a)

įgyvendinama toliau iki pabaigos sąlygomis, taikomomis pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011;

b)

iš dalies pakeista, kad atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, šio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 reikalavimus; arba

c)

pakeista nauja veiklos programa, patvirtinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, šį reglamentą ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/892.

2.   Nukrypstant nuo 23 straipsnio, Sąjungos finansinės paramos viršutinė riba 2017 m. yra apskaičiuojama pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011.

3.   Gamintojų grupėms, sudarytoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, išbrauktos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatos, kaip nurodyta šio reglamento 79 straipsnyje, toliau taikomos, kol šios gamintojų grupės bus pripažintos gamintojų organizacijomis arba atitinkama valstybė narė bus susigrąžinusi išmokėtą pagalbą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 116 straipsnio 2 dalį.

81 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas nuo tos dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)   OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(3)   2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(4)   2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, 2011 6 15, p. 1).

(5)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(6)   2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 57).

(7)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(8)   2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(9)   2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL L 193, 2014 7 1, p. 1).

(10)   2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL L 317, 2014 11 4, p. 56).

(11)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(12)   2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(13)   2003 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 dėl žemės ūkio ekonominių sąskaitų Bendrijoje (OL L 33, 2004 2 5, p. 1).

(14)   2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(15)   2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(16)   1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(17)   2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (OL L 228, 2009 9 1, p. 3).


I PRIEDAS

22 straipsnio 2 dalyje nurodyti perdirbti produktai

Kategorija

KN kodas

Aprašymas

Vaisių sultys

ex 2009

Nefermentuotos vaisių sultys (išskyrus vynuogių sultis ir vynuogių misą, priskiriamą 2009 61 ir 2009 69 subpozicijoms, bananų sultis, priskiriamas ex 2009 80 subpozicijai, ir koncentruotas sultis), į kurias nepridėta alkoholio ir pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių.

Koncentruotos vaisių sultys – vaisių sultys, priskiriamos ex 2009 pozicijai, gaunamos fiziniu būdu pašalinus bent 50 % vandens kiekio, pateikiamos ne mažesnėse nei 200 kg grynojo svorio pakuotėse.

Pomidorų koncentratas

ex 2002 90 31

ex 2002 90 91

Pomidorų koncentratas, kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 28 % masės, tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių neto masė ne mažesnėse kaip 200 kg.

Sušaldyti vaisiai ir daržovės

ex 0710

Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos, išskyrus cukrinius kukurūzus, priskiriamus 0710 40 00 subpozicijai, alyvuoges, priskiriamas 0710 80 10 subpozicijai, ir Capsicum arba Pimenta genties vaisius, priskiriamus 0710 80 59 subpozicijai.

ex 0811

Vaisiai ir riešutai, nevirti arba virti garuose ar vandenyje, sušaldyti, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus sušaldytus bananus, priskiriamus ex 0811 90 95 subpozicijai.

ex 2004

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, priskiriamus 2006 pozicijai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), priskiriamus ex 2004 90 10 subpozicijai, alyvuoges, priskiriamas ex 2004 90 30 subpozicijai, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, miltų, rupinių arba dribsnių pavidalu, priskiriamas 2004 10 91 subpozicijai.

Konservuoti vaisiai ir daržovės

ex 2001

Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi, išskyrus:

Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas ir Pimenta genties vaisius, priskiriamus 2001 90 20 subpozicijai,

cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), priskiriamus 2001 90 30 subpozicijai,

batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, priskiriamus 2001 90 40 subpozicijai,

palmių šerdis, priskiriamas 2001 90 60 subpozicijai,

alyvuoges, priskiriamas 2001 90 65 subpozicijai,

vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, priskiriamas ex 2001 90 97 subpozicijai.

ex 2002

Pomidorai, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, išskyrus pirmiau aprašytą pomidorų koncentratą, priskiriamą ex 2002 90 31 ir ex 2002 90 91 subpozicijoms.

ex 2005

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, priskiriamus 2006 pozicijai, išskyrus alyvuoges, priskiriamas 2005 70 subpozicijai, cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), priskiriamus 2005 80 00 subpozicijai, Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius, priskiriamus 2005 99 10 subpozicijai, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, miltų, rupinių arba dribsnių pavidalu, priskiriamas 2005 20 10 subpozicijai.

ex 2008

Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus:

žemės riešutų sviestą, priskiriamą 2008 11 10 subpozicijai,

kitus riešutus, paruoštus arba konservuotus kitais būdais, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodytus kitoje vietoje, priskiriamus ex 2008 19 subpozicijai,

palmių šerdis, priskiriamas 2008 91 00 subpozicijai,

kukurūzus, priskiriamus 2008 99 85 subpozicijai,

batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, priskiriamus 2008 99 91 subpozicijai,

vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, priskiriamas ex 2008 99 99 subpozicijai,

kitais būdais paruoštų arba konservuotų bananų mišinius, priskiriamus ex 2008 92 59 , ex 2008 92 78 , ex 2008 92 93 ir ex 2008 92 98 subpozicijoms,

kitais būdais paruoštus arba konservuotus bananus, priskiriamus ex 2008 99 49 , ex 2008 99 67 ir ex 2008 99 99 subpozicijoms.

Konservuoti pievagrybiai

2003 10

Pievagrybiai (Agaricus genties), paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties.

Laikinai sūrymu konservuoti vaisiai

ex 0812

Vaisiai ir riešutai, laikinai konservuoti sūrymu, tačiau tokiu pavidalu netinkami tiesiogiai vartoti, išskyrus laikinai konservuotus bananus, priskiriamus ex 0812 90 98 subpozicijai.

Džiovinti vaisiai

ex 0813

ex 0804 20 90

0806 20

ex 2008 19

Džiovinti vaisiai, išskyrus priskiriamus 0801 –0806 pozicijoms.

Džiovintos figos.

Razinos.

Kiti riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus atogrąžų riešutus ir jų mišinius.

Kiti perdirbti vaisiai ir daržovės

 

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo X dalyje išvardyti perdirbti vaisiai ir daržovės, kurie nėra pirmiau nurodytose kategorijose išvardyti produktai.

Perdirbtos aromatinės žolės

ex 0910

ex 1211

Džiovinti čiobreliai.

Bazilikas, melisa, mėta, origanum vulgare (raudonėlis), rozmarinas, šalavijas, džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti.

Malta paprika

ex 0904

Pipirai (Piper genties); džiovinti, grūsti arba malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas, priskiriamas 0904 20 10 subpozicijai.


II PRIEDAS

31 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos programų reikalavimų neatitinkančių veiksmų ir išlaidų sąrašas

1.

Bendros gamybos išlaidos, visų pirma, su grybiena, sėklomis ir nedaugiamečiais augalais (taip pat ir sertifikuotais) susijusios išlaidos; augalų apsaugos produktai (įskaitant integruotos kontrolės medžiagas); trąšos ir kitos gamybos priemonės; surinkimo ar vežimo (vidaus arba išorės transportu) išlaidos; saugojimo išlaidos; pakavimo išlaidos (įskaitant pakuočių naudojimą ir tvarkymą), net jei jos susijusios su naujais procesais; veiklos sąnaudos (ypač elektra, degalai ir priežiūra).

2.

Administracinės ir personalo išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su veiklos fondų ir veiklos programų įgyvendinimu.

3.

Pajamų ar kainos priedai, nesusiję su krizių prevencija ir valdymu.

4.

Draudimo išlaidos, nesusijusios su derliaus draudimo priemonėmis, nurodytomis II antraštinės dalies III skyriaus 7 skirsnyje.

5.

Iki veiklos programos pradžios vykdytai veiklai paimtų paskolų, išskyrus nurodytas 38 straipsnyje, grąžinimas.

6.

Neapstatytos žemės pirkimas, kai žemės kaina sudaro daugiau kaip 10 % visų reikalavimus atitinkančių atitinkamos operacijos išlaidų.

7.

Posėdžių ir mokymo programų išlaidos, nesusijusios su veiklos programa.

8.

Operacijos arba išlaidos, susijusios su produkcijos, kurią gamintojų organizacijos nariai pagamino ne Sąjungoje, kiekiais.

9.

Operacijos, dėl kurių galėtų būti iškraipyta konkurencija kitose gamintojų organizacijos ekonominės veiklos srityse.

10.

Investicijos į transporto priemonę, kurią gamintojų organizacija naudos prekybos arba paskirstymo veikloje.

11.

Nuomojamų daiktų eksploatavimo išlaidos.

12.

Išlaidos, susijusios su išperkamosios nuomos sutartimis (mokesčiai, palūkanos, draudimo išlaidos ir kt.) ir veiklos sąnaudomis.

13.

Subrangos sutarčių arba užsakomųjų paslaugų sutarčių, susijusių su šiame sąraše minimomis reikalavimų neatitinkančiomis operacijomis ar išlaidomis, sudarymas.

14.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus tuos atvejus, kai jo negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus.

15.

Bet kokie nacionaliniai ar regioniniai mokesčiai ar mokestinės rinkliavos.

16.

Palūkanos už skolas, išskyrus atvejus, kai įnašas sumokėtas ne kaip negrąžinama tiesioginė pagalba.

17.

Investicijos į bendrovių akcijas ar kapitalą, jei tai finansinė investicija.

18.

Išlaidos, kurias patyrė kitos šalys nei gamintojų organizacija arba jos nariai, gamintojų organizacijų asociacijos ar jų nariai gamintojai ar patronuojamosios įmonės, kurių padėtis atitinka aprašytąją 22 straipsnio 8 dalyje.

19.

Investicijos arba panašių rūšių veiksmai, atliekami ne gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar jų narių gamintojų ar patronuojamosios įmonės, kurios padėtis atitinka aprašytąją 22 straipsnio 8 dalyje, ūkiuose ir (arba) patalpose.

20.

Priemonės, kurias įgyvendinti gamintojo organizacija užsakė ne Sąjungoje.


III PRIEDAS

Nebaigtinis 31 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos programų reikalavimus atitinkančių veiksmų ir išlaidų sąrašas

1.

Specialios išlaidos, susijusios su:

kokybės gerinimo priemonėmis;

biologinėmis augalų apsaugos medžiagomis (tokiomis kaip feromonai ir plėšrūnai), naudojamomis ekologiškoje, integruotoje arba tradicinėje gamyboje;

aplinkosaugos veiksmais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 5 dalyje;

ekologiška, integruota ar eksperimentine gamyba, įskaitant su ekologiškomis sėklomis ir ekologiškais sodinukais susijusias specialias išlaidas;

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 II antraštinėje dalyje nurodytų standartų, augalų sveikatos taisyklių ir didžiausio leidžiamo liekanų kiekio laikymosi stebėsenos užtikrinimu.

Specialios išlaidos – tai papildomos išlaidos, apskaičiuojamos kaip faktiškai patirtų ir įprastinių išlaidų skirtumas, ir dėl veiksmo prarastos pajamos, neįskaitant papildomų pajamų ir sutaupytų išlaidų.

Apskaičiuodamos reikalavimus atitinkančias papildomas (palyginti su įprastinėmis) išlaidas, valstybės narės, kiekvienai pirmoje dalyje nurodytai reikalavimus atitinkančių specialių išlaidų kategorijai tinkamai pagrįstu būdu gali nustatyti standartinius fiksuotus dydžius arba fiksuotuosius vieneto įkainius.

2.

Administracinės ir personalo išlaidos, susijusios su veiklos fondų ir veiklos programų įgyvendinimu, apimančios:

a)

pridėtines išlaidas, konkrečiai susijusias su veiklos fondu ar veiklos programa, įskaitant valdymo ir personalo išlaidas, su ataskaitomis ir vertinimo studijomis susijusias išlaidas, apskaitos ir sąskaitų tvarkymo išlaidas, kurios padengiamos standartinio fiksuoto dydžio išmoka, neviršijančia 2 % veiklos fondo, patvirtinto pagal 33 straipsnį, lėšų, ir 180 000 EUR (ją sudaro Sąjungos finansinė parama ir gamintojų organizacijos įnašas).

Jeigu veiklos programas pateikia pripažintos gamintojų organizacijų asociacijos, pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos sudedant visų gamintojų organizacijų pridėtines išlaidas, nurodytas pirmoje dalyje, tačiau kiekvienai gamintojų organizacijų asociacijai nustatoma didžiausia 1 250 000 EUR riba.

Valstybės narės gali nuspręsti finansuoti tik faktines išlaidas; tokiu atveju jos turėtų nustatyti reikalavimus atitinkančias išlaidas;

b)

personalo išlaidas (įskaitant su atlyginimais ir darbo užmokesčiu susijusius teisiškai privalomus mokesčius), jei jas tiesiogiai patiria gamintojų organizacija, gamintojų organizacijų asociacija ar patronuojamosios įmonės, kurių padėtis atitinka aprašytąją 22 straipsnio 8 dalyje, jei valstybė narė sutinka, ir kooperatyvai, kurie yra gamintojų organizacijos nariai, jei tos išlaidos susijusios su priemonėmis:

i)

skirtomis kokybei ar aplinkos apsaugai gerinti arba gerai kokybei ar aukštam aplinkos apsaugos lygiui palaikyti;

ii)

skirtomis prekybos lygiui gerinti.

Šių priemonių įgyvendinimas turi būti iš esmės susijęs su kvalifikuoto personalo naudojimu. Jei tokiais atvejais gamintojų organizacija pasitelkia savo darbuotojus ar narius gamintojus, jų darbo laikas turi būti pagrindžiamas dokumentais.

Jeigu valstybė narė nori numatyti kitokį visų šiame punkte nurodytų reikalavimus atitinkančių personalo išlaidų finansavimo būdą nei tik faktinių išlaidų finansavimas, ji tinkamai pagrįstu būdu ex ante nustato standartinius fiksuotus dydžius arba fiksuotuosius vieneto įkainius, kurie neviršija 20 % patvirtinto veiklos fondo lėšų. Tinkamai pagrįstais atvejais šią procentinę dalį galima padidinti.

Prašydamos joms taikyti šiuos standartinius fiksuotus dydžius, gamintojų organizacijos pateikia valstybei narei ją tenkinančių veiksmo įgyvendinimo įrodymų;

c)

gamintojų organizacijų susijungimų teisines ir administracines išlaidas, taip pat teisines ir administracines išlaidas, susijusias su tarpvalstybinių gamintojų organizacijų arba tarpvalstybinių gamintojų organizacijų asociacijų steigimu; išlaidas, susijusias su galimybių studijoms ir pasiūlymais, šiuo tikslu užsakomais gamintojų organizacijų.

3.

Su veiklos programa susijusios posėdžių ir mokymo programų išlaidos, įskaitant dienpinigius, transporto ir apgyvendinimo išlaidas (kai tinka, taikant standartinius fiksuotus dydžius arba fiksuotuosius vieneto įkainius).

4.

Reklama, apimanti:

gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijų ir patronuojamųjų įmonių, kurių padėtis atitinka aprašytąją 22 straipsnio 8 dalyje, prekių ženklus,

bendrąją reklamą ir kokybės ženklų reklamą,

išlaidas reklaminiam spausdinimui ant pakuočių arba ant etikečių, remiantis pirma arba antra įtrauka ir su sąlyga, kad tai numatyta veiklos programoje.

Geografinių pavadinimų reklama leidžiama tik šiais atvejais:

a)

jei tai saugoma kilmės vietos arba saugoma geografinė nuoroda, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (1); arba

b)

visais atvejais, kai netaikomas a punktas, pagrindinė informacija yra svarbesnė nei šie geografiniai pavadinimai.

Bendrajai reklamai ir kokybės ženklų reklamai naudojamoje reklaminėje medžiagoje pateikiama Europos Sąjungos emblema (tik vaizdinėje medžiagoje) ir toks teiginys: „Kampanija finansuojama padedant Europos Sąjungai“. Gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ir patronuojamosios įmonės, kurių padėtis atitinka aprašytąją šio reglamento 22 straipsnio 8 dalyje, nenaudoja Europos Sąjungos emblemos savo prekių ženklų reklamai.

5.

Transporto, rūšiavimo ir pakavimo išlaidos, susijusios su nemokamu paskirstymu, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 16 ir 17 straipsniuose.

6.

Neapstatytos žemės pirkimas, kai pirkti žemę būtina, kad būtų galima atlikti veiklos programoje numatytą investiciją, jei žemės kaina sudaro mažiau nei 10 % visų reikalavimus atitinkančių atitinkamos operacijos išlaidų; išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais su aplinkos išsaugojimu susijusioms operacijoms gali būti nustatytas didesnis procentinis dydis.

7.

Įrangos pirkimas, įskaitant naudotą įrangą, jeigu ji nebuvo įsigyta per septynerių metų laikotarpį iki jos pirkimo pasinaudojant Sąjungos arba nacionaline parama.

8.

Investicijos į transporto priemones, jei gamintojų grupė atitinkamai valstybei narei pateikia tinkamų įrodymų, kad investicijos bus panaudotos tik gamintojų organizacijos vidaus transportui; ir investicijos į papildomą sunkvežimių įrangą, skirtą transporto priemonėms su šaldymo patalpa arba transporto priemonėms, turinčioms reguliuojamą klimato sistemą.

9.

Išperkamoji nuoma, įskaitant naudotos įrangos, kuriai įsigyti per septynerių metų laikotarpį iki jos nuomos neskirta Sąjungos arba nacionaline parama, išperkamąją nuomą, neviršijant daikto grynosios rinkos vertės.

10.

Įrangos ar kitų daiktų nuoma, kai ji ekonomiškai pateisinama kaip pirkimo alternatyva, valstybei narei pritarus.

11.

Investicijos į bendrovių akcijas ar kapitalą, jei jos tiesiogiai padeda siekti veiksmų programos tikslų.


(1)   2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).


IV PRIEDAS

Didžiausia 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos paramos už pašalinimą iš rinkos suma

Produktas

Didžiausia parama (EUR/100 kg)

Nemokamas paskirstymas

Kita paskirtis

Žiediniai kopūstai

21,05

15,79

Pomidorai (birželio 1 d. – spalio 31 d.)

7,25

7,25

Pomidorai (lapkričio 1 d. – gegužės 31 d.)

33,96

25,48

Obuoliai

24,16

18,11

Vynuogės

53,52

40,14

Abrikosai

64,18

48,14

Nektarinai

37,82

28,37

Persikai

37,32

27,99

Kriaušės

33,96

25,47

Baklažanai

31,2

23,41

Melionai

48,1

36,07

Arbūzai

9,76

7,31

Apelsinai

21,00

21,00

Mandarinai

25,82

19,50

Klementinai

32,38

24,28

Likeriniai mandarinai

25,56

19,50

Citrinos

29,98

22,48


V PRIEDAS

54 straipsnio b punkte nurodytoje valstybių narių metinėje ataskaitoje pateiktina informacija

Visa informacija turi būti susijusi su ataskaitiniais metais. Taip pat įtraukiama informacija apie išlaidas, padengtas pasibaigus ataskaitiniams metams. Įtraukiama informacija apie su tais metais susijusias atliktas patikras ir pritaikytas administracines nuobaudas, įskaitant pasibaigus tiems metams atliktas patikras ir pritaikytas nuobaudas. Jei informacija per metus keičiasi, metinėje ataskaitoje turėtų būti apžvelgti per ataskaitinius metus įvykę šios informacijos pokyčiai ir padėtis ataskaitinių metų gruodžio 31 d.

A DALIS. RINKOS VALDYMO INFORMACIJA

1.   Administracinė informacija

a)

Nacionaliniai teisės aktai, priimti siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32–38, 152–160, 164 ir 165 straipsnius, įskaitant nacionalinę tvarių veiklos programų strategiją, taikomą ataskaitiniais metais įgyvendinamoms veiklos programoms.

b)

Informacija apie gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ir gamintojų grupes:

kodas;

pavadinimas ir duomenys ryšiams;

pripažinimo data (išankstinio pripažinimo, jei tai gamintojų grupės);

visi dalyvaujantys teisiniai subjektai arba aiškiai apibrėžtos teisinių subjektų dalys ir visos dalyvaujančios patronuojamosios įmonės;

narių skaičius (išskaidytas į gamintojus ir ne gamintojus), narystės pokyčiai per metus;

plotas, kuriame auginami vaisiai ir daržovės (visas ir išskaidytas pagal pagrindines kultūras); produktų asortimentas ir parduotų galutinių produktų aprašas (nurodoma jų vertė ir kiekis pagal pagrindinius šaltinius); pagrindinės produktų paskirtys pagal vertę (pateikiama išsami informacija apie produktus, kurie parduoti šviežių produktų rinkoje, produktus, kurie parduoti perdirbti, ir produktus, kurie pašalinti iš rinkos);

struktūriniai pokyčiai per metus, visų pirma: naujai pripažintos arba įsisteigusios organizacijos, pripažinimo atšaukimai ir sustabdymai, susijungimai; nurodomos šių įvykių datos.

c)

Informacija apie tarpšakines organizacijas:

organizacijos pavadinimas ir duomenys ryšiams;

pripažinimo data;

produktų asortimentas;

einamųjų metų pokyčiai.

2.   Informacija apie išlaidas

a)

Gamintojų organizacijos. Kiekvieno pagalbos gavėjo (gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos) finansiniai duomenys:

veiklos fondas: visa suma, Sąjungos finansinė parama, valstybės narės finansinė parama (nacionalinė finansinė parama), gamintojų organizacijų ir narių įnašai;

Sąjungos finansinės paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnį dydžio aprašymas;

veiklos programos finansiniai duomenys, išskaidyti pagal gamintojų organizacijas ir gamintojų organizacijų asociacijas;

parduodamos produkcijos vertė: bendra suma ir suma, išskaidyta pagal atskirus teisinius subjektus, sudarančius gamintojų organizacijas arba gamintojų organizacijų asociacijas;

veiklos programos išlaidos, išskaidytos pagal priemones ir paramos reikalavimus atitinkančių veiksmų rūšis;

informacija apie iš rinkos pašalintų produktų kiekį, išskaidyta pagal produktus ir mėnesius, taip pat informacija apie visą iš rinkos pašalintų produktų kiekį ir produktų, kurie pašalinti iš rinkos juos nemokamai paskirstant, kiekį (tonomis);

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalį patvirtintų organizacijų sąrašas.

b)

Gamintojų grupės, sudarytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį. Kiekvieno pagalbos gavėjo finansiniai duomenys:

visa suma, Sąjungos pagalba, valstybės narės pagalba ir gamintojų organizacijų bei narių įnašai;

valstybės narės pagalba, nurodant tarpines sumas pagal gamintojų grupes pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais pereinamojo laikotarpio metais;

investicijų, reikalingų pripažinimui gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies b punktą, išlaidos, išskaidytos pagal Sąjungos pagalbą, valstybės narės pagalbą ir gamintojų grupės įnašą;

parduodamos produkcijos vertė, nurodant produkcijos grupių tarpines sumas pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais pereinamojo laikotarpio metais.

c)

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnyje nurodytos gamintojų organizacijos ir gamintojų grupės.

parduotos produkcijos vertė bei kiekis ir narių skaičius.

3.   Informacija apie nacionalinės strategijos įgyvendinimą:

glaustas veiklos programų įgyvendinimo pažangos aprašymas pagal kiekvieną 2 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytą priemonių rūšį. Aprašoma remiantis finansiniais ir bendrais pasiekimų bei rezultatų rodikliais ir apibendrinama gamintojų organizacijų perduotose metinėse pažangos ataskaitose pateikta informacija apie veiklos programas;

gamintojų organizacijų perduota veiklos programų vertinimų rezultatų santrauka, įtraukiant aplinkosaugos veiksmų rezultatų ir poveikio kokybinius vertinimus;

pagrindinių nacionalinės strategijos įgyvendinimo ir jos administravimo problemų santrauka ir visos taikytos priemonės, nurodant, ar nacionalinė strategija buvo atnaujinta, ir atnaujinimo priežastis. Prie metinės ataskaitos pridedama atnaujintos strategijos kopija.

B DALIS. SĄSKAITŲ PATVIRTINIMO INFORMACIJA

Informacija apie patikras ir administracines nuobaudas

valstybės narės atliktos patikros: išsami informacija apie aplankytas organizacijas ir apsilankymų datos;

patikrų normos;

patikrų rezultatai;

pritaikytos administracinės nuobaudos.


VI PRIEDAS

55 straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas apie kainas

Produktas

Rūšis/veislė

Pateikimas/dydis

Reprezentacinės rinkos

Pomidorai

Apvalieji

Dydis – 57–100 mm, laisvai suberti, pateikiami maždaug 5–6 kg svorio pakuotėse

Belgija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Nyderlandai

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Kekiniai

Laisvai suberti, pateikiami maždaug 3–6 kg svorio pakuotėse

Smulkiavaisiai

Maždaug 250–500 g svorio padėklai

Abrikosai

Visų rūšių ir veislių

Dydis – 45–50 mm

Maždaug 6–10 kg svorio padėklai arba pakuotės

Bulgarija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Nektarinai

Balto minkštimo

Dydis – A/B

Maždaug 6–10 kg svorio padėklai arba pakuotės

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Geltono minkštimo

Dydis – A/B

Maždaug 6–10 kg svorio padėklai arba pakuotės

Persikai

Balto minkštimo

Dydis – A/B

Maždaug 6–10 kg svorio padėklai arba pakuotės

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Portugalija

Geltono minkštimo

Dydis – A/B

Maždaug 6–10 kg svorio padėklai arba pakuotės

Valgomosios vynuogės

Visų rūšių ir veislių, su sėklomis

1 kg svorio padėklai arba pakuotės

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Portugalija

1 kg svorio padėklai arba pakuotės

Visų rūšių ir veislių, besėklės

Kriaušės

Blanquilla

Dydis – 55/60, maždaug 5–10 kg svorio pakuotės

Belgija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Nyderlandai

Lenkija

Portugalija

Conference

Dydis – 60/65+, maždaug 5–10 kg svorio pakuotės

Williams

Dydis – 65+/75+, maždaug 5–10 kg svorio pakuotės

Rocha

Abbé Fétel

Dydis – 70/75, maždaug 5–10 kg svorio pakuotės

Kaiser

Doyenné du Comice

Dydis – 75/90, maždaug 5–10 kg svorio pakuotės

Obuoliai

Golden delicious

Dydis – 70/80, maždaug 5–20 kg svorio pakuotės

Belgija

Čekija

Vokietija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Austrija

Braeburn

Jonagold (arba Jonagored)

Idared

Fuji

Shampion

Granny smith

Red delicious ir kitos raudonos spalvos obuolių veislės

Boskoop

Gala

Dydis – 70/80, maždaug 5–20 kg svorio pakuotės

Prancūzija

Italija

Vengrija

Nyderlandai

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Elstar

Cox Orange

Likeriniai mandarinai

Visos veislės

Dydžiai – 1–X–3, maždaug 10–20 kg svorio pakuotės

Ispanija

Citrinos

Visos veislės

Dydis – 3–4, maždaug 10–20 kg svorio pakuotės

Graikija

Ispanija

Italija

Klementinai

Visos veislės

Dydis – 1-X -3, maždaug 10–20 kg svorio pakuotės

Graikija

Ispanija

Italija

Mandarinai

Visos veislės

Dydžiai – 1–2, maždaug 10–20 kg svorio pakuotės

Graikija

Ispanija

Italija

Portugalija

Apelsinai

Salustiana

Dydis – 3–6, maždaug 10–20 kg svorio pakuotės

Graikija

Ispanija

Italija

Portugalija

Navelinas

Navelate

Lanelate

Valencia late

Tarocco

Navel

Cukinijos

Visos veislės

Dydis – 14–21, laisvai sudėtos, pakuotėje

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Nyderlandai

Vyšnios

Visos saldžiųjų vyšnių veislės

Dydžiai – 22 ir didesni, laisvai subertos, pakuotėje

Bulgarija

Čekija

Vokietija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Agurkai

Lygaus paviršiaus veislės

Dydžiai – 350–500 g, tvarkingai sudėti pakuotėje

Bulgarija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Nyderlandai

Lenkija

Česnakai

Balti

Dydis – 50–60 mm, maždaug 2–5 kg svorio pakuotės

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Violetiniai

Dydis – 45–55 mm, maždaug 2–5 kg svorio pakuotės

Žali

Dydis – 50–60 mm, maždaug 2–5 kg svorio pakuotės

Slyvos

Visų rūšių ir veislių

Dydis – 35 mm ir daugiau

Bulgarija

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Vengrija

Lenkija

Rumunija

Dydis – 35 mm ir daugiau

Dydis – 40 mm ir daugiau

Dydis – 40 mm ir daugiau

Saldžiosios paprikos

Visų rūšių ir veislių

Dydis – 70 mm ir daugiau

Bulgarija

Graikija

Ispanija

Italija

Vengrija

Nyderlandai

Portugalija

Dydis – 50 mm ir daugiau

Dydis – 40 mm ir daugiau

Sėjamosios salotos

Visų rūšių ir veislių

Dydis – 400 g ir daugiau, 8–12 vienetų pakuotės

Vokietija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Nyderlandai

Portugalija

Jungtinė Karalystė

Dydis – 400 g ir daugiau, 8–12 vienetų pakuotės

Braškės ir žemuogės

Visos veislės

250/500 g pakuotės

Belgija

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Nyderlandai

Lenkija

Portugalija

Jungtinė Karalystė

Auginami grybai

Neįtrūkę

Vidutinio dydžio (30–65 mm)

Airija

Ispanija

Prancūzija

Vengrija

Nyderlandai

Lenkija

Jungtinė Karalystė

Kiviai

Hayward

Dydžiai – 105–125 g, maždaug 3–10 kg svorio pakuotės

Graikija

Prancūzija

Italija

Portugalija

Žiediniai kopūstai

Visų rūšių ir veislių

Dydis – 16–20 mm

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Lenkija

Smidrai

Visų rūšių ir veislių

Dydžiai – 10–16/16+

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Nyderlandai

Lenkija

Baklažanai

Visų rūšių ir veislių

Dydžiai – 40+/70+

Ispanija

Italija

Rumunija

Morkos

Visų rūšių ir veislių

Įprasti reprezentacinėje rinkoje taikomi standartai

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Nyderlandai

Lenkija

Jungtinė Karalystė

Svogūnai

Visų rūšių ir veislių

Dydžiai – 40–80

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Nyderlandai

Lenkija

Jungtinė Karalystė

Pupos

Visų rūšių ir veislių

Įprasti reprezentacinėje rinkoje taikomi standartai

Belgija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Lenkija

Porai

Visų rūšių ir veislių

Įprasti reprezentacinėje rinkoje taikomi standartai

Belgija

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Nyderlandai

Lenkija

Arbūzai

Visų rūšių ir veislių

Įprasti reprezentacinėje rinkoje taikomi standartai

Graikija

Ispanija

Italija

Vengrija

Rumunija

Melionai

Visų rūšių ir veislių

Įprasti reprezentacinėje rinkoje taikomi standartai

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Kopūstai

Visų rūšių ir veislių

Įprasti reprezentacinėje rinkoje taikomi standartai

Vokietija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Lenkija

Rumunija

Jungtinė Karalystė


VII PRIEDAS

Produktų sąrašas taikant iii antraštinėje dalyje nustatytą įvežimo kainų sistemą

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, produktų aprašymas laikomas tik orientaciniu. Taikant šį priedą III antraštinėje dalyje numatytos tvarkos taikymo sritis nustatoma atsižvelgiant į KN kodų, galiojančių šio reglamento priėmimo metu, apimtį. Jeigu prieš KN kodą rašoma „ex“, papildomų muitų taikymo sritis nustatoma atsižvelgiant į KN kodo apimtį ir į produktų aprašymą bei atitinkamą taikymo laikotarpį.

A DALIS

KN kodas

Aprašymas

Taikymo laikotarpis

ex 0702 00 00

Pomidorai

Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

ex 0707 00 05

Agurkai (1)

Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

ex 0709 90 80

Artišokai

Nuo lapkričio 1 d. iki birželio 30 d.

ex 0709 90 70

Cukinijos

Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

ex 0805 10 20

Tikrieji apelsinai, švieži

Nuo gruodžio 1 d. iki gegužės 31 d.

ex 0805 20 10

Klementinai

Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos

ex 0805 20 30 ex 0805 20 50 ex 0805 20 70 ex 0805 20 90

Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus) vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai

Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos

ex 0805 50 10

Tikrosios citrinos (Citrus limon, Citrus limonum)

Nuo birželio 1 d. iki gegužės 31 d.

ex 0806 10 10

Valgomosios vynuogės

Nuo liepos 21 d. iki lapkričio 20 d.

ex 0808 10 80

Obuoliai

Nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.

ex 0808 20 50

Kriaušės

Nuo liepos 1 d. iki balandžio 30 d.

ex 0809 10 00

Abrikosai

Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

ex 0809 20 95

Vyšnios, išskyrus rūgščiąsias vyšnias

Nuo gegužės 21 d iki rugpjūčio 10 d.

ex 0809 30 10 ex 0809 30 90

Persikai, įskaitant nektarinus

Nuo birželio 11 d. iki rugsėjo 30 d.

ex 0809 40 05

Slyvos

Nuo birželio 11 d. iki rugsėjo 30 d.

B DALIS

KN kodas

Aprašymas

Taikymo laikotarpis

ex 0707 00 05

Agurkai, skirti perdirbti

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.

ex 0809 20 05

Vyšninės slyvos (Prunus cerasus)

Nuo gegužės 21 d iki rugpjūčio 10 d.


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/57


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/892

2017 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 38 straipsnį, 174 straipsnio 1 dalies d punktą, 181 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 ir 4 dalis,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (2), ypač į jo 58 straipsnio 4 dalies a punktą, 62 straipsnio 2 dalies a–d ir h punktus ir 64 straipsnio 7 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (3) ir nustatytos naujos vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taikomos taisyklės. Juo Komisija taip pat įgaliojama priimti atitinkamus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Tais aktais turėtų būti pakeistos kai kurios Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatos (4). Tas reglamentas iš dalies keičiamas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/891 (5);

(2)

siekiant kuo geriau paskirstyti finansinius išteklius ir gerinti strategijos kokybę, reikėtų išdėstyti nuostatas, susijusias su nacionalinės tvarių veiklos programų strategijos struktūra bei turiniu ir aplinkosaugos veiksmų nacionaline programa. Reikėtų nustatyti aplinkosaugos veiksmus, kurie gali būti įtraukiami į tokią nacionalinę programą, ir reikalavimus, kurių turėtų būti laikomasi, kad tuos veiksmus būtų lengviau parengti ir įgyvendinti;

(3)

be to, reikėtų nustatyti su veiklos programų turiniu susijusias taisykles, pateiktinus dokumentus, dokumentų pateikimo terminus ir veiklos programų įgyvendinimo laikotarpius;

(4)

siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijoms skirta pagalbos schema būtų taikoma tinkamai, turėtų būti išdėstytos nuostatos dėl į pagalbos paraiškas įtrauktinos informacijos ir pagalbos išmokėjimo tvarkos. Siekiant išvengti su grynųjų pinigų srautais susijusių sunkumų, gamintojų organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė naudotis išankstinių išmokų su tinkamais užstatais sistema. Dėl panašių priežasčių reikėtų sukurti alternatyvią jau patirtų išlaidų kompensavimo sistemą;

(5)

vaisių ir daržovių produkcija yra neprognozuojama, o produktai greitai genda, taigi net ir ne per didelis jų perteklius rinkoje gali gerokai ją sutrikdyti. Todėl reikėtų priimti krizių prevencijos ir valdymo priemonių įgyvendinimo taisykles;

(6)

reikėtų nustatyti išsamias taisykles, taikytinas nacionalinei finansinei paramai, kurią valstybės narės gali suteikti Sąjungos regionuose, kuriuose gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra ypač žemas. Turėtų būti nustatyta tokios nacionalinės finansinės paramos ir paramos kompensavimo iš Sąjungos lėšų patvirtinimo tvarka ir tokios kompensacijos suma. Be to, turėtų būti nustatytas kompensacijos dydis;

(7)

reikėtų išdėstyti nuostatas, susijusias su tam tikros informacijos, teiktinos taikant Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/891 ir šį reglamentą, rūšimi ir formatu. Tos nuostatos turėtų būti taikomos informacijai, kurią valstybėms narėms teikia gamintojai bei gamintojų organizacijos ir informacijai, kurią Komisijai teikia valstybės narės;

(8)

turėtų būti išdėstytos administracinių patikrų ir patikrų vietoje, reikalingų tinkamam Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymui vaisių ir daržovių sektoriuje užtikrinti, nuostatos;

(9)

įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 6 dalį, reikia nustatyti akivaizdžių klaidų, padarytų pagalbos paraiškose, pranešimuose, paraiškose ar prašymuose, ištaisymo taisykles;

(10)

reikėtų nustatyti taisykles dėl gamintojų, nepriklausančių gamintojų organizacijoms, gamintojų organizacijų asociacijoms ar tarpšakinėms organizacijoms, kuriems privalomai taikomos taisyklės, dėl kurių susitarta su konkrečioje ekonominėje zonoje atstovaujamosiomis laikomomis organizacijomis ar asociacijomis, finansinių įnašų;

(11)

standartinės importo vertės turėtų būti apskaičiuojamos pagal valstybės narės importo rinkose parduodamų importuotų produktų vidutinių reprezentacinių kainų svertinį vidurkį ir naudojant valstybių narių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 74 straipsnį Komisijai pateiktą informaciją apie šias kainas ir importuotą atitinkamų produktų kiekį. Reikėtų išdėstyti nuostatas, taikomas tais atvejais, kai konkrečios kilmės produktų vidutinės reprezentacinės kainos nėra nustatytos;

(12)

turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, reglamentuojančios importo muitą, kuris galėtų būti taikomas tam tikriems produktams kartu su Bendrajame muitų tarife numatytu importo muitu. Reikėtų nustatyti, kad papildomas importo muitas gali būti taikomas tuo atveju, jei importuojamų atitinkamų produktų kiekis viršija produktui ir taikymo laikotarpiui nustatytą ribinį kiekį. Į Sąjungą vežamos prekės neapmokestinamos papildomu importo muitu, todėl tokioms prekėms turėtų būti taikomos specialios nuostatos;

(13)

šis reglamentas turėtų įsigalioti ir būti taikomas nuo septintos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(14)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

GAMINTOJŲ ORGANIZACIJOS

1 SKIRSNIS

Įvadinės nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, išskyrus prekybos standartus.

2.   I–V skyriai taikomi tik vaisių ir daržovių sektoriaus produktams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte, ir tik perdirbti skirtiems tokiems produktams.

2 SKIRSNIS

Veiklos programos

2 straipsnis

Nacionalinė tvarių veiklos programų strategija

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinės strategijos struktūra ir turinys nustatyti šio reglamento I priede.

3 straipsnis

Aplinkosaugos veiksmų nacionalinė programa ir reikalavimus atitinkančios investicijos

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės programos atskirame skirsnyje išdėstomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (6) 28 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti pagal veiklos programą atrinkti aplinkosaugos veiksmai.

Nacionalinėje programoje nustatomas nebaigtinis aplinkosaugos veiksmų ir su jais susijusių sąlygų, taikytinų valstybėje narėje įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 5 dalį, sąrašas.

Į antroje pastraipoje nurodytą sąrašą gali būti įtraukiami šių rūšių aplinkosaugos veiksmai:

a)

veiksmai, identiški Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 ir 29 straipsniuose atitinkamai nurodytiems agrarinės aplinkosaugos bei klimato srities ir ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimams ir nustatyti atitinkamos valstybės narės kaimo plėtros programoje;

b)

aplinkai naudingos investicijos;

c)

kiti aplinkai naudingi veiksmai, įskaitant veiksmus, kurie nėra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su konkrečiu žemės sklypu, tačiau yra susiję su vaisių ir daržovių sektoriumi, jei tais veiksmais prisidedama prie dirvožemio apsaugos, vandens ar energijos taupymo, vandens kokybės, buveinių arba biologinės įvairovės apsaugos gerinimo arba išlaikymo, klimato kaitos švelninimo ir atliekų kiekio mažinimo arba geresnio jų tvarkymo.

Nacionalinėje programoje nurodoma ši su kiekvienu trečios pastraipos b ir c punktuose nurodytu aplinkosaugos veiksmu susijusi informacija:

a)

veiksmo pagrindimas remiantis jo poveikiu aplinkai ir

b)

konkretus (-ūs) susijęs (-ę) įsipareigojimas (-ai).

Į nacionalinę programą įtraukiamas bent vienas integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikos diegimo veiksmas.

2.   Aplinkosaugos veiksmų, kurie identiški agrarinės aplinkosaugos bei klimato srities arba ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimams, remiamiems pagal kaimo plėtros programą, trukmė yra tokia pati kaip ir tų įsipareigojimų. Jei veiksmo trukmė ilgesnė už pradinės veiklos programos trukmę, veiksmas toliau įgyvendinamas pagal vėlesnę veiklos programą.

Valstybės narės gali leisti nustatyti trumpesnę aplinkosaugos veiksmų trukmę arba netgi leisti nutraukti tuos veiksmus tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma remdamosi Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 57 straipsnio 3 dalyje nurodyto priešpaskutinių veiklos programos įgyvendinimo metų vertinimo rezultatais.

3.   Gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ar patronuojamųjų įmonių, atitinkančių Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą 90 % reikalavimą, patalpose arba jų narių gamintojų patalpose vykdomos aplinkai naudingos investicijos atitinka paramos skyrimo reikalavimus, jei:

a)

jomis galima sumažinti dabartinių gamybos išteklių naudojimą, išmetamų teršalų ar gamybos procesų atliekų kiekį arba

b)

jomis iškastinius energijos išteklius galima pakeisti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, arba

c)

jomis galima sumažinti riziką aplinkai, susijusią su tam tikrų produktų gamybos išteklių, įskaitant augalų apsaugos produktus arba trąšas, naudojimu, arba

d)

jomis galima pagerinti aplinkos kokybę, arba

e)

jos susijusios su ne pelno investicijomis, reikalingomis siekiant tikslų pagal agrarinės aplinkosaugos bei klimato srities ir ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimus, visų pirma, kai tie tikslai susiję su buveinių ir biologinės įvairovės apsauga.

4.   3 dalies a punkte nurodytos investicijos atitinka paramos skyrimo reikalavimus, jei, jas vykdant, per investicijų fiskalinio nuvertėjimo laikotarpį, palyginti su ankstesne padėtimi, ne mažiau kaip 15 % sumažėja:

a)

gamybos išteklių, kurie yra ne atsinaujinantieji energijos ištekliai, tokių kaip vanduo arba iškastinis kuras, naudojimas arba galimų aplinkos taršos šaltinių, tokių kaip trąšos, augalų apsaugos produktai arba tam tikri energijos šaltiniai, naudojimas;

b)

vykstant gamybos procesams išmetamų oro, dirvožemio arba vandens teršalų kiekis; arba

c)

gamybos procesų atliekų, įskaitant nuotekas, kiekis.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos valstybės narės gali pritarti investicijoms, kurias vykdant sumažėjimas per investicijų fiskalinio nuvertėjimo laikotarpį, palyginti su ankstesne padėtimi, siektų ne mažiau kaip 7 %, jei tomis investicijomis teikiama nors kokia papildoma nauda aplinkai.

Tikėtinas sumažėjimas ir, jei taikoma, tikėtina papildoma nauda aplinkai įrodomi ex ante projekto specifikacijomis arba kitais techniniais dokumentais, kuriuos gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija pateikia teikdama tvirtinti veiklos programos pasiūlymą arba tokios veiklos programos pakeitimus ir kuriuose nurodomi tikėtini investicijos rezultatai, patvirtinti techniniuose dokumentuose arba valstybės narės pripažintos nepriklausomos kvalifikuotos įstaigos ar eksperto.

Dėl investicijų, kuriomis siekiama mažinti sunaudojamo vandens kiekį:

a)

palyginti su padėtimi iki investavimo, ne mažiau kaip 5 % sumažėja lašelinio drėkinimo ar panašių sistemų sunaudojamas vandens kiekis, ir

b)

nepadidėja visas drėkinamas plotas, išskyrus tuos atvejus, kai visam ūkiui drėkinti sunaudojamo vandens bendras kiekis (įskaitant padidintą plotą) neviršija per paskutinius 5 metus iki investicijų vidutiniškai sunaudoto vandens kiekio.

5.   3 dalies b punkte nurodytos investicijos į sistemas, kuriomis gaminama energija, atitinka paramos skyrimo reikalavimus, jei pagamintos energijos kiekis neviršija kiekio, kurį kasmet ex ante gali suvartoti su vaisiais ir daržovėmis susijusius veiksmus vykdančios gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos, patronuojamosios įmonės ar gamintojų organizacijos nariai, kurie gauna naudos iš investicijų.

6.   3 dalies c ir d punktuose nurodytos investicijos atitinka paramos skyrimo reikalavimus, jei jomis prisidedama prie dirvožemio apsaugos, vandens ar energijos taupymo, vandens kokybės, buveinių arba biologinės įvairovės apsaugos gerinimo arba išlaikymo, klimato kaitos švelninimo ir atliekų kiekio mažinimo arba geresnio jų tvarkymo, net jei to indėlio kiekybiškai neįmanoma įvertinti.

Teikdama tvirtinti veiklos programos pasiūlymą arba tokios veiklos programos pakeitimus gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija pateikia įrodymų apie tikėtiną teigiamą indėlį siekiant vieno ar daugiau aplinkosaugos tikslų. Kompetentinga nacionalinė institucija gali paprašyti, kad įrodymai būtų pateikti projekto specifikacijose, patvirtintose nepriklausomos kvalifikuotos įstaigos arba atitinkamų aplinkosaugos sričių eksperto.

7.   Aplinkosaugos veiksmams taikomos šios taisyklės:

a)

įvairūs aplinkosaugos veiksmai gali būti sujungiami, jei jie papildo vieni kitus ir neprieštarauja vieni kitiems. Sujungiant aplinkosaugos veiksmus (kitus nei investicijos į ilgalaikį turtą), paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias dėl šių sujungtų veiksmų prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas;

b)

įsipareigojimai apriboti trąšų, augalų apsaugos produktų ar kitokių medžiagų naudojimą priimamai tik jei tuos apribojimus galima įvertinti tokiu būdu, kad būtų suteikta garantijų dėl tų įsipareigojimų vykdymo;

c)

3 dalyje nurodytos aplinkai naudingos investicijos visiškai atitinka paramos skyrimo reikalavimus.

4 straipsnis

Veiklos programų turinys

1.   Veiklos programose pateikiama:

a)

pradinės padėties aprašymas, prireikus pagrįstas II priedo 5 punkte išvardytais bendrais pradiniais rodikliais;

b)

programos tikslai, atsižvelgiant į gamybos ir realizavimo rinkų perspektyvą, paaiškinimas, kaip taikant programą ketinama prisidėti prie nacionalinės strategijos tikslų ir kaip programa su jais suderinta, įskaitant veiklos rūšių pusiausvyrą. Aprašant tikslus nurodomi kiekybiškai įvertinami tiksliniai rodikliai, siekiant palengvinti laipsniškos programos įgyvendinimo pažangos stebėseną;

c)

siūlomos priemonės, įskaitant krizių prevencijos ir valdymo priemones;

d)

programos trukmė ir

e)

finansiniai aspektai, visų pirma:

i)

finansinių įnašų apskaičiavimo metodas ir lygis;

ii)

veiklos fondo finansavimo tvarka;

iii)

informacija, kurios reikia įvairiems įnašų lygiams pagrįsti, ir

iv)

kiekvienų programos įgyvendinimo metų veiklos biudžetas ir tvarkaraštis.

2.   Veiklos programose nurodoma:

a)

kiek atskiromis priemonėmis papildomos kitos priemonės ir kaip jos derinamos su kitomis priemonėmis, įskaitant priemones, finansuojamas ar tinkamas finansuoti iš kitų Sąjungos fondų, visų pirma priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 ir pardavimo skatinimo programas, patvirtintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 (7). Prireikus taip pat atskirai nurodomos priemonės, įgyvendintos pagal ankstesnes veiklos programas, ir

b)

kad jos nekelia jokios dvigubo finansavimo iš Sąjungos fondų rizikos.

5 straipsnis

Su veiklos programa pateikiami dokumentai

Su veiklos programomis pateikiami:

a)

veiklos fondo sukūrimo įrodymai;

b)

rašytinis gamintojų organizacijos įsipareigojimas laikytis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 ir šio reglamento reikalavimų, ir

c)

rašytinis gamintojų organizacijos patvirtinimas, kad ji nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra gavusi ir ateityje negaus jokio kito Sąjungos ar nacionalinio finansavimo veiksmams, kurie atitinka pagalbos teikimo vaisių ir daržovių sektoriui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 reikalavimus, vykdyti.

6 straipsnis

Pateikimo terminas

1.   Veiklos programas gamintojų organizacija teikia tvirtinti valstybės narės, kurioje yra gamintojų organizacijos būstinė, kompetentingai institucijai iki metų, einančių prieš metus, kuriais programos bus įgyvendinamos, rugsėjo 15 d. Tačiau valstybės narės gali nustatyti vėlesnę datą nei rugsėjo 15 d.

2.   Kai teisinis subjektas arba aiškiai apibrėžta teisinio subjekto dalis, įskaitant gamintojų grupę, sudarytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnyje nurodytą gamintojų grupę, pateikia paraišką pripažinti jį (ją) gamintojų organizacija, kartu jis (ji) gali pateikti tvirtinti 1 dalyje nurodytą veiklos programą. Programa patvirtinama, jei pripažinimas suteikiamas ne vėliau kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinę dieną.

7 straipsnis

Veiklos programų įgyvendinimo laikotarpiai

1.   Veiklos programos įgyvendinamos metiniais laikotarpiais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

2.   Veiklos programos, patvirtintos iki gruodžio 15 d., įgyvendinamos nuo kitų metų sausio 1 d.

Programų, patvirtintų po gruodžio 15 d., įgyvendinimas atidedamas vieniems metams.

3.   Nukrypstant nuo antros dalies, kai taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 33 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa arba 34 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, pagal tas nuostatas patvirtintos veiklos programos pradedamos įgyvendinti ne vėliau kaip sausio 31 d. po jų patvirtinimo.

3 SKIRSNIS

Pagalba

8 straipsnis

Patvirtinta pagalbos suma

Valstybės narės praneša gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms apie patvirtintą pagalbos sumą iki metų, einančių prieš metus, kuriems prašoma skirti pagalbą, gruodžio 15 d.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tais atvejais, kai taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 33 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa arba 34 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, valstybės narės toms organizacijoms ir asociacijoms praneša apie patvirtintą pagalbos sumą iki tų metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, sausio 20 d.

9 straipsnis

Pagalbos paraiškos

1.   Gamintojų organizacijos kompetentingai valstybės narės institucijai pateikia paraišką gauti pagalbą arba jos likutį pagal kiekvieną veiklos programą, kuriai įgyvendinti prašoma skirti pagalbą, iki metų, einančių po metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, vasario 15 d.

2.   Kartu su pagalbos paraiškomis pateikiami patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma:

a)

prašoma pagalba;

b)

parduodamos produkcijos vertė;

c)

narių ir pačios gamintojų organizacijos finansiniai įnašai;

d)

vykdant veiklos programą patirtos išlaidos;

e)

krizių prevencijos ir valdymo išlaidos, suskirstytos pagal atskirus veiksmus;

f)

krizių prevencijai ir valdymui išleista veiklos fondo dalis, suskirstyta pagal atskirus veiksmus;

g)

atitiktis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 daliai, 33 straipsnio 5 dalies pirmai pastraipai ir 34 straipsniui;

h)

Rašytinis patvirtinimas, kad gamintojų organizacija negavo dvigubo Sąjungos ar nacionalinio finansavimo priemonėms ir (arba) operacijoms, kurios atitinka pagalbos vaisių ir daržovių sektoriuje skyrimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, vykdyti;

i)

pateikus paraišką gauti išmoką, apskaičiuotą taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 31 straipsnio 2 dalyje nurodytus standartinius fiksuotus dydžius arba fiksuotuosius vieneto įkainius, – įrodymai, kad atitinkamas veiksmas įgyvendintas, ir

j)

21 straipsnyje nurodyta metinė ataskaita.

3.   Į pagalbos paraiškas gali būti įtrauktos suplanuotos, tačiau nepatirtos išlaidos, jei pagrindžiami tokie aspektai:

a)

tų operacijų nebuvo galima atlikti iki veiklos programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d. dėl priežasčių, kurių atitinkama gamintojų organizacija negalėjo kontroliuoti;

b)

tas operacijas galima atlikti iki metų, einančių po metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, balandžio 30 d., ir

c)

veiklos fonde lieka lygiavertis gamintojų organizacijos įnašas.

Pagalba išmokama ir pagal 11 straipsnio 2 dalį pateiktas užstatas grąžinamas tik tuo atveju, jei įrodymas, kad šios dalies pirmos pastraipos b punkte minimos suplanuotos išlaidos patirtos, pateikiamas iki metų, einančių po metų, kuriems tos išlaidos buvo suplanuotos, balandžio 30 d. ir remiantis nustatyta teise gauti pagalbą.

4.   Išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais kompetentinga valstybės narės institucija gali priimti paraiškas po 1 dalyje numatytos dienos, jei atliktos reikiamos patikros ir laikomasi 10 straipsnyje numatyto mokėjimo termino. Jei paraiškos pateikiamos po 1 dalyje numatytos dienos, pagalba mažinama 1 % už kiekvieną paraiškos vėlavimo dieną.

5.   Gamintojų organizacijų asociacijos gali pateikti 1 dalyje nurodytą pagalbos paraišką savo narių vardu ir jų interesais tik tuomet, jei tie nariai yra toje pačioje valstybėje narėje, kuri pripažino gamintojų organizacijų asociaciją, pripažintos gamintojų organizacijos ir jei pateikiami su kiekvienu nariu susiję 2 dalyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai. Gamintojų organizacijos yra galutinės pagalbos gavėjos.

6.   Gamintojų organizacijos, kurios yra tarpvalstybinių gamintojų organizacijų asociacijų narės, pagalbos paraišką teikia toje valstybėje narėje, kurioje jos pripažintos kaip tos valstybės narės teritorijoje veiksmus įgyvendinančios gamintojų organizacijos. Tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos valstybei narei, kurioje yra jų būstinė, pateikia paraiškos kopiją.

7.   Nepažeisdamos 6 dalies nuostatų, tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pagalbos paraišką dėl asociacijos lygmeniu įgyvendinamų veiksmų gali teikti valstybėje narėje, kurioje yra asociacijos būstinė, jei nekyla dvigubo finansavimo rizika.

10 straipsnis

Pagalbos išmokėjimas

Valstybės narės pagalbą išmoka iki metų, einančių po programos įgyvendinimo metų, spalio 15 d.

11 straipsnis

Išankstinės išmokos

1.   Paraiškos gauti išankstines išmokas gali būti pateikiamos valstybės narės pasirinkta tvarka: kas tris mėnesius (sausio, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais) arba kas keturis mėnesius (sausio, gegužės ir rugsėjo mėnesiais).

Išankstinių išmokų už konkrečius metus bendra suma neturi būti didesnė nei 80 % pradinės patvirtintos pagalbos veiklos programai įgyvendinti sumos.

2.   Išankstinės išmokos sumokamos, jei pateikiamas užstatas, lygus tos išmokos 110 %, kaip numatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 907/2014 (8).

3.   Valstybės narės gali nustatyti mažiausią išankstinių išmokų sumą ir galutinius jų mokėjimo terminus.

12 straipsnis

Dalinės išmokos

1.   Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms teikti paraišką gauti pagalbos dalį, atitinkančią įgyvendinant veiklos programą jau išleistas sumas.

2.   Paraiškos gali būti pateikiamos bet kuriuo metu, bet ne dažniau kaip tris kartus kiekvienais metais. Jos pagrindžiamos patvirtinamaisiais dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis ir dokumentais, iš kurių matyti, kad mokėjimas atliktas.

3.   Pagal paraiškas gauti dalį pagalbos skiriamos išmokos suma neturi viršyti 80 % pagalbos dalies, kuri atitinka sumas, jau išleistas įgyvendinant veiklos programą atitinkamu laikotarpiu. Valstybės narės gali nustatyti mažiausią dalinių išmokų sumą ir galutinius paraiškų pateikimo terminus.

II SKYRIUS

KRIZIŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO PRIEMONĖS

13 straipsnis

Mokymo priemonės ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Valstybės narės priima nuostatas dėl mokymo priemonėms taikomų sąlygų ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais, laikytinais krizių prevencijos ir valdymo priemonėmis.

14 straipsnis

Pardavimo skatinimo ir informavimo priemonės

1.   Valstybės narės priima nuostatas dėl pardavimo skatinimo ir informavimo priemonėms taikomų sąlygų, kai tos priemonės susijusios su krizių prevencijos arba valdymo priemonėmis. Prireikus pagal tas nuostatas turi būti įmanoma skubiai imtis priemonių.

2.   Veiksmais pagal pardavimo skatinimo ir informavimo priemones papildomi bet kokie pardavimo skatinimo ir informavimo veiksmai, kuriuos, įgyvendindama savo veiklos programą, jau vykdo atitinkama gamintojų organizacija ir kurie nesusiję su krizių prevencija ir valdymu.

15 straipsnis

Iš rinkos pašalintų produktų prekybos standartai

1.   Iš rinkos pašalintas produktas turi atitikti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 II antraštinėje dalyje nurodytus tam produktui taikomus prekybos standartus, išskyrus produktų pateikimo ir žymėjimo nuostatas. Jei iš rinkos pašalinami nepakuoti produktai, laikomasi būtiniausių II klasės produktams taikomų reikalavimų.

Tačiau labai maži produktai, kaip apibrėžta atitinkamame standarte, turi atitikti taikomą prekybos standartą, įskaitant produktų pateikimo ir žymėjimo nuostatas.

2.   Jei konkrečiam produktui nenustatytas prekybos standartas, turi būti laikomasi III priede nustatytų būtiniausių reikalavimų. Valstybės narės gali nustatyti papildomas taisykles, kuriomis papildomi tie būtiniausi reikalavimai.

16 straipsnis

Nemokamo paskirstymo transporto išlaidos

1.   Sausumos transporto išlaidos, susijusios su visų iš rinkos pašalintų produktų nemokamu paskirstymu, padengiamos pagal veiklos programą remiantis vieneto įkainiu, nustatytu atsižvelgiant į IV priede nurodytą atstumą nuo produktų pašalinimo iš rinkos vietos iki pristatymo vietos.

Jeigu vežama jūrų transportu, valstybės narės nustato atstumą nuo pašalinimo iš rinkos vietos iki galutinio pristatymo vietos. Jei galima vežti sausumos transportu, kompensacija negali viršyti sausumos transporto išlaidų, kai vežama trumpiausiu atstumu nuo pakrovimo vietos iki galutinio pristatymo punkto. IV priede nustatytoms sumoms taikomas korekcinis koeficientas, lygus 0,6.

Mišriojo vežimo atveju taikytinas transporto išlaidas sudaro suma, gauta išlaidas, atitinkančias atstumą sausumos transportu, padidinus 60 %, jei visas atstumas nukeliautas sausuma, kaip nustatyta IV priede.

2.   Transporto išlaidos padengiamos tai šaliai, kuri faktiškai patyrė atitinkamos transporto operacijos finansines išlaidas.

Išlaidos padengiamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais patvirtinama ši informacija:

a)

organizacijų gavėjų pavadinimai;

b)

atitinkamų produktų kiekis;

c)

faktas, kad organizacijos gavėjos produktus priėmė, ir naudotos transporto priemonės, ir

d)

atstumas nuo produktų pašalinimo iš rinkos vietos iki pristatymo vietos.

17 straipsnis

Su nemokamu paskirstymu susijusios rūšiavimo ir pakavimo išlaidos

1.   Vaisių ir daržovių, kurie pašalinti iš rinkos siekiant juos nemokamai paskirstyti, rūšiavimo ir pakavimo išlaidos padengiamos pagal veiklos programas. Produktams, supakuotiems į mažesnio nei 25 kg grynojo svorio pakuotes, taikomos V priede nustatytos fiksuoto dydžio sumos.

2.   Ant nemokamai paskirstyti skirtų produktų pakuočių turi būti nurodyta Europos emblema ir vienas arba keli VI priede nustatyti užrašai.

3.   Rūšiavimo ir pakavimo išlaidos padengiamos gamintojų organizacijoms, kurios atliko tas operacijas.

Išlaidos padengiamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais patvirtinama ši informacija:

a)

organizacijų gavėjų pavadinimai;

b)

atitinkamų produktų kiekis ir

c)

faktas, kad organizacijos gavėjos produktus priėmė, nurodant pateikimo rūšį.

III SKYRIUS

NACIONALINĖ FINANSINĖ PARAMA

18 straipsnis

Leidimas išmokėti nacionalinę finansinę paramą

1.   Valstybės narės Komisijai pateikia prašymą leisti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 35 straipsnio 1 dalį išmokėti nacionalinę finansinę paramą už veiklos programas, kurios turi būti įgyvendintos iki konkrečių kalendorinių metų sausio 31 d.

Kartu su prašymu pateikiama įrodymų, kad:

a)

gamintojų organizacijų steigimosi lygis, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 52 straipsnyje, atitinkamame regione yra ypač žemas;

b)

parama skiriama tik už tame regione pagamintus vaisių ir daržovių sektoriaus produktus ir

c)

nurodomi atitinkamų gamintojų organizacijų duomenys, susijusios paramos suma ir finansinių įnašų, mokamų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32 straipsnio 1 dalį, dalis.

2.   Komisija patvirtina arba atmeta prašymą, per tris mėnesius priimdama sprendimą. Tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai Komisija gauna išsamų valstybės narės prašymą. Jeigu Komisija per trijų mėnesių laikotarpį neprašo pateikti papildomos informacijos, laikoma, kad prašymas yra išsamus.

19 straipsnis

Nacionalinės finansinės paramos paraiška ir mokėjimas

1.   9 ir 10 straipsniai mutatis mutandis taikomi nacionalinės finansinės paramos paraiškoms ir mokėjimams.

2.   Valstybės narės gali priimti papildomas nacionalinės finansinės paramos mokėjimo taisykles, taip pat numatyti galimybę mokėti išankstines ir dalines išmokas.

20 straipsnis

Nacionalinės finansinės paramos kompensavimas iš Sąjungos lėšų

1.   Iki antrų metų, einančių po programų įgyvendinimo metų, sausio 1 d. valstybės narės gali prašyti iš Sąjungos lėšų kompensuoti patvirtintą ir faktiškai gamintojų organizacijoms išmokėtą nacionalinę finansinę paramą.

Kartu su prašymu pateikiama įrodymų, kad per trejus iš pastarųjų ketverių metų buvo vykdomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 35 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Apskaičiuojant vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygį taip pat atsižvelgiama į gamintojų grupių, sudarytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, vaisių ir daržovių produkcijos vertę.

Prašyme iš Sąjungos lėšų kompensuoti nacionalinę finansinę paramą taip pat nurodoma:

a)

išsami informacija apie atitinkamas gamintojų organizacijas;

b)

išmokėta paramos suma, neviršijanti kiekvienai gamintojų organizacijai patvirtintos pradinės sumos, ir

c)

veiklos fondo aprašas, kuriame atskirai nurodoma visa suma, Sąjungos finansinė parama, nacionalinė finansinė parama ir gamintojų organizacijų bei narių įnašai.

2.   Komisija prašymą patvirtina arba atmeta.

Prašymas atmetamas, jei nesilaikyta leidimo teikti nacionalinę finansinę paramą ir jos kompensavimo taisyklių arba nesilaikyta gamintojų organizacijoms, veiklos fondui ir veiklos programoms taikomų taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 arba laikantis to reglamento.

3.   Jei patvirtinama, kad paramą galima kompensuoti iš Sąjungos lėšų, reikalavimus atitinkančios išlaidos deklaruojamos Komisijai laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (9) 11 straipsnyje nustatytos tvarkos.

4.   Nacionalinės finansinės paramos kompensavimo iš Sąjungos lėšų dalis neviršija 60 % gamintojų organizacijai suteiktos nacionalinės finansinės paramos. Kompensuojama suma neviršija 48 % Sąjungos finansinės paramos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32 straipsnio 1 dalies b punkte.

IV SKYRIUS

INFORMACIJA, ATASKAITOS IR PATIKROS

1 SKIRSNIS

Informacijos ir ataskaitų teikimas

21 straipsnis

Gamintojų grupių, gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų teikiama informacija bei metinės ataskaitos ir valstybių narių teikiamos metinės ataskaitos

1.   Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gamintojų grupės, sudarytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, pripažintos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos pateikia visą susijusią informaciją, reikalingą Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 54 straipsnio b punkte nurodytai metinei ataskaitai parengti. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos gauti informacijos apie gamintojų organizacijų, kurios nepateikė veiklos programų, narių skaičių ir parduodamos produkcijos kiekį bei vertę. Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnyje nurodytos gamintojų organizacijos ir gamintojų grupės gali būti paprašytos pateikti informaciją apie savo narių skaičių ir parduodamos produkcijos kiekį bei vertę.

2.   Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos kartu su pagalbos paraiškomis pateikia metines savo veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas.

Tose metinėse ataskaitose pateikiama informacija apie:

a)

praėjusiais metais įgyvendintą veiklos programą;

b)

pagrindinius veiklos programos pakeitimus ir

c)

apskaičiuotos pagalbos ir prašomos pagalbos skirtumą.

3.   Gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų metinėje ataskaitoje nurodoma:

a)

veiklos programos rezultatai remiantis II priede nustatytais rodikliais ir, jei taikoma, papildomais nacionalinėje strategijoje nustatytais rodikliais:

i)

bendrais pradiniais rodikliais ir išteklių (finansinių) rodikliais, kurie naudojami rengiant visas metines ataskaitas;

ii)

rezultatų ir produktyvumo rodikliais, kurie naudojami dviem paskutiniais veiklos programos įgyvendinimo metais, ir

b)

didžiausių programos administravimo problemų santrauka ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti programos įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą.

Jei taikoma, metinėje ataskaitoje nurodoma, kokios apsaugos priemonės taikomos pagal nacionalinę strategiją ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 6 dalį, siekiant apsaugoti aplinką nuo galimo didesnio investicijų, remiamų pagal veiklos programą, poveikio.

4.   Gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų priešpaskutinių veiklos programos įgyvendinimo metų metinėje ataskaitoje nurodoma, kiek pavyko pasiekti programose nustatytus tikslus. Ataskaitoje taip pat nurodomi sėkmingą ar nesėkmingą programos įgyvendinimą lėmę veiksniai ir kaip į juos atsižvelgta įgyvendinamoje programoje arba bus atsižvelgta kitoje veiklos programoje.

Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 54 straipsnio b punkte nurodytoje metinėje ataskaitoje valstybė narė išsamiai apibūdina pirmoje pastraipoje nurodytus atvejus.

2 SKIRSNIS

Patikros

22 straipsnis

Viena identifikavimo sistema

Valstybės narės užtikrina, kad gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir gamintojų grupių, sudarytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį, pagalbos paraiškoms būtų taikoma viena identifikavimo sistema. Ši identifikavimo sistema turi derėti su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 73 straipsnyje nurodyta paramos gavėjų identifikavimo sistema.

23 straipsnis

Pateikimo tvarka

Nepažeisdamos 9, 24 ir 25 straipsnių nuostatų, valstybės narės nustato pagalbos paraiškų, pripažinimo prašymų teikimo ar veiklos programų tvirtinimo bei mokėjimo prašymų teikimo tvarką.

24 straipsnis

Pripažinimo suteikimas

1.   Prieš pripažindamos gamintojų organizaciją arba gamintojų organizacijų asociaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 straipsnio 4 dalies a punktą arba 156 straipsnio 1 dalį valstybės narės atlieka gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos administracines patikras ir patikras vietoje, kad patikrintų, ar laikomasi nustatytų pripažinimo sąlygų.

2.   Bent kartą per penkerius metus valstybės narės atlieka administracines patikras ir patikras vietoje, susijusias su visoms pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms taikomais pripažinimo kriterijais, net jei gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos neįgyvendina veiklos programos.

25 straipsnis

Veiklos programų ir jų pakeitimų patvirtinimas

1.   Prieš patvirtindamos veiklos programą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 33 straipsnį, valstybės narės visais tinkamais būdais, įskaitant patikras vietoje, patikrina patvirtinti pateiktą veiklos programą ir, jei taikytina, prašymą ją iš dalies pakeisti. Šios patikros visų pirma susijusios su:

a)

4 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktuose nurodytos informacijos, kuri įtraukiama į veiklos programos projektą, tikslumu;

b)

programos atitiktimi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsniui ir nacionalinei strategijai bei nacionalinei programai;

c)

veiksmų ir siūlomų išlaidų atitiktimi reikalavimams ir

d)

programos nuoseklumu ir technine kokybe, skaičiavimų ir pagalbos plano teisingumu bei jo įgyvendinimo planavimu.

2.   Per 1 dalyje nurodytas patikras tikrinama, ar:

a)

tikslai yra kiekybiškai įvertinami, juos galima stebėti ir pasiekti įgyvendinant pasiūlytus veiksmus, ir

b)

operacijos, kurioms vykdyti prašoma skirti pagalbą, suderinamos su galiojančia nacionaline ir Sąjungos teise, visų pirma, valstybės pagalbos teisės aktais, kaimo plėtros ir pardavimo skatinimo programomis ir privalomais standartais, kurie nustatyti nacionalinės teisės aktuose arba nacionalinėje strategijoje.

26 straipsnis

Administracinės patikros

1.   Atliekant administracinių patikrų procedūras numatoma registruoti atliekamas operacijas, tikrinimo rezultatus ir priemones, kurių imamasi nustačius neatitikimus.

2.   Prieš skirdamos pagalbą valstybės narės atlieka visų pagalbos paraiškų administracines patikras.

3.   Atliekant pagalbos paraiškų administracines patikras tikrinami šie dalykai (jei taikytina):

a)

veiklos programos įgyvendinimo metinė ataskaita, pateikta kartu su pagalbos paraiška;

b)

parduodamos produkcijos vertė, įnašai į veiklos fondą ir patirtos išlaidos;

c)

tikslus nurodytų išlaidų ir pristatytų produktų bei suteiktų paslaugų atitikimas;

d)

įgyvendinamų veiksmų atitiktis patvirtintoje veiklos programoje numatytiems veiksmams ir

e)

finansinių ar kitų apribojimų ir nustatytų viršutinių ribų laikymasis.

4.   Pagal veiklos programą patirtos išlaidos pagrindžiamos mokėjimo įrodymais. Naudojamos sąskaitos faktūros turi būti išrašytos gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar patronuojamosios įmonės, kuri atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą 90 % reikalavimą, vardu arba, jei valstybė narė sutinka – vieno ar kelių jos narių gamintojų vardu. Tačiau sąskaitos faktūros, susijusios su Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 III priedo 2 punkte nurodytomis personalo išlaidomis, išrašomos gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar patronuojamosios įmonės, kuri atitinka to reglamento 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą 90 % reikalavimą, vardu arba, jei valstybė narė sutinka – kooperatyvų, kurie yra gamintojų organizacijos nariai, vardu.

27 straipsnis

Metinių pagalbos paraiškų patikros vietoje

1.   Valstybės narės patikras vietoje, kuriomis papildomos administracinės patikros, atlieka gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir jų patronuojamųjų įmonių (jei taikoma) patalpose, kad įsitikintų, jog įvykdytos pripažinimo ir atitinkamiems metams prašomos pagalbos ar jos likučio išmokėjimo, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje, sąlygos.

2.   Per patikras vietoje tikrinamas ėminys turi atitikti ne mažiau kaip 30 % visos kiekvienais metais prašomos pagalbos sumos. Kiekvienoje veiklos programą įgyvendinančioje gamintojų organizacijoje ar gamintojų organizacijų asociacijoje apsilankoma bent kartą per trejus metus.

3.   Valstybės narės nustato tikrintinas gamintojų organizacijas, remdamosi rizikos analize, kuri apima šiuos kriterijus:

a)

pagalbos sumą;

b)

per ankstesniais metais atliktas patikras nustatytus faktus;

c)

atsitiktinumo parametrą ir

d)

kitus parametrus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės.

4.   Apie patikras vietoje gali būti pranešama iš anksto, jei tai nekenkia patikros tikslui.

5.   Patikros vietoje apima visus gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos, jų narių arba patronuojamųjų įmonių (jei taikoma) įsipareigojimus ir pareigas, kuriuos galima patikrinti apsilankymo metu ir kurių nebuvo galima patikrinti per administracines patikras. Patikros vietoje visų pirma susijusios su:

a)

atitiktimi pripažinimo kriterijams atitinkamais metais;

b)

veiksmų įgyvendinimu ir jų derėjimu su patvirtinta veiklos programa;

c)

kai įgyvendinamas atitinkamas veiksmų skaičius – išlaidų atitiktimi Sąjungos teisės aktams ir juose nustatytų terminų laikymusi;

d)

veiklos fondo naudojimu (įskaitant išlaidas, deklaruotas paraiškose gauti išankstines išmokas arba dalines išmokas), parduodamos produkcijos verte, įnašais į veiklos fondą ir deklaruotomis išlaidomis, patvirtintomis apskaitos arba lygiaverčiais dokumentais;

e)

narių visiškai pristatytais produktais, suteiktomis paslaugomis ir nurodytų išlaidų tikrumu, ir

f)

30 straipsnyje nurodytomis pašalinimo iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo išlaidų antrojo lygio patikromis.

6.   Parduodamos produkcijos vertė tikrinama remiantis finansų apskaitos sistema, kuri patvirtinta ir kurios auditas atliktas laikantis nacionalinės teisės.

Šiuo tikslu valstybės narės gali nuspręsti, kad parduodamos produkcijos vertės deklaracija būtų patvirtinta tokiu pačiu būdu kaip ir finansų apskaitos duomenys.

Parduodamos produkcijos vertės deklaracijos patikra gali būti atliekama prieš pateikiant atitinkamą pagalbos paraišką, tačiau ne vėliau kaip išmokant pagalbą.

7.   Išskyrus išimtines aplinkybes, atliekant patikras vietoje aplankoma veiksmo įgyvendinimo vieta arba, jei veiksmas nėra materialaus pobūdžio, veiksmo vykdytojo buveinė. Visų pirma su atskirais ūkiais susiję gamintojų organizacijų narių veiksmai, įtraukti į 2 dalyje nurodytą ėminį, tikrinami bent kartą apsilankant tuose ūkiuose, kad būtų patikrinta, kaip veiksmai įgyvendinami.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nerengti tokių apsilankymų, jei veiksmai yra nedidelio masto arba jei jos mano, jog pavojus, kad pagalbai gauti nustatytos sąlygos neįvykdytos arba kad operacija neįgyvendinta, yra nedidelis. Atitinkamas sprendimas ir jo pagrindimas registruojami. Šiai daliai mutatis mutandis taikomi 3 dalyje nustatyti rizikos analizės kriterijai.

8.   Tik tos patikros, kurios atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti laikomos patikromis, atliekamomis vykdant 2 dalyje nustatytą patikrų normą.

9.   Patikrų vietoje rezultatai įvertinami, siekiant išsiaiškinti, ar nustatytos problemos yra sisteminio pobūdžio ir ar jos kelia pavojų kitiems panašiems veiksmams, pagalbos gavėjams arba įstaigoms. Atliekant šį vertinimą taip pat reikia nustatyti tokių atvejų priežastis, tolesnį tyrimą, kurio gali prireikti, ir rekomenduojamus taisomuosius bei prevencinius veiksmus.

Jei per patikras regione, regiono dalyje arba konkrečioje gamintojų organizacijoje ar gamintojų organizacijų asociacijoje nustatoma didelių pažeidimų, valstybė narė per tam tikrus metus atitinkamame regione, organizacijoje arba asociacijoje atlieka papildomas patikras ir padidina atitinkamų paraiškų, kurias reikia patikrinti ateinančiais metais, procentinę dalį.

28 straipsnis

Patikrų vietoje ataskaitos

1.   Po kiekvienos patikros vietoje parengiama išsami ataskaita, kurioje nurodoma bent tokia informacija:

a)

pagalbos schema ir patikrinta paraiška;

b)

dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos;

c)

patikrinti veiksmai, priemonės ir dokumentai, įskaitant audito seką ir patikrintus patvirtinamuosius dokumentus; ir

d)

patikros rezultatai.

2.   Gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą, kad jis patvirtintų savo dalyvavimą patikroje, ir pateikti pastabų. Nustačius pažeidimų, gavėjui pateikiama ataskaitos kopija.

29 straipsnis

Produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikros

1.   Laikydamosi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 II antraštinės dalies II skyriuje nustatytos tvarkos, valstybės narės kiekvienoje gamintojų organizacijoje atlieka produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikras, kurias sudaro dokumentų ir tapatybės patikra bei produktų, kurie yra pašalinami iš rinkos, svorio fizinė patikra ir atitikties 15 straipsniui patikra. Patikra atliekama gavus Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 44 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, per laiką, nustatytą pagal to straipsnio 2 dalį.

2.   Pirmojo lygio patikros apima 100 % iš rinkos pašalintų produktų kiekio. Užbaigus šią patikrą, iš rinkos pašalinti produktai, išskyrus tuos, kurie skirti nemokamai paskirstyti, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, valstybės narės pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 46 straipsnį nustatytomis sąlygomis denatūruojami arba perduodami perdirbimo pramonės subjektams.

3.   Tačiau, nukrypstant nuo 2 dalies, kai produktai skirti nemokamai paskirstyti, valstybės narės gali tikrinti mažesnę procentinę dalį nei nustatyta toje dalyje, jei ši procentinė dalis ne mažesnė kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų produkcijos kiekio. Patikra gali būti atliekama gamintojų organizacijos patalpose arba produktų gavėjų vietose. Jei per patikras nustatoma pažeidimų, valstybės narės atlieka papildomas patikras.

30 straipsnis

Produktų pašalinimo iš rinkos operacijų antrojo lygio patikros

1.   Remdamosi rizikos analize, valstybės narės gamintojų organizacijų patalpose ir iš rinkos pašalintų produktų gavėjų patalpose atlieka produktų pašalinimo iš rinkos operacijų antrojo lygio patikras. Rizikos analizėje atsižvelgiama į anksčiau atliktų pirmojo ir antrojo lygio patikrų rezultatus ir į tai, ar gamintojų organizacija taiko kokią nors kokybės užtikrinimo procedūrą. Remiantis rizikos analize nustatomas minimalus antrojo lygio patikrų dažnumas kiekvienoje gamintojų organizacijoje.

2.   Per 1 dalyje nurodytas antrojo lygio patikras:

a)

tikrinami specifiniai atsargų ir apskaitos dokumentai, kuriuos turi turėti visos gamintojų organizacijos, atliekančios produktų pašalinimo iš rinkos operacijas per atitinkamus prekybos metus;

b)

tikrinamas pagalbos paraiškose deklaruotas parduotų produktų kiekis, visų pirma tikrinami atsargų ir apskaitos dokumentai, sąskaitos faktūros ir užtikrinama, kad deklaracijos sutaptų su atitinkamų gamintojų organizacijų apskaitos ir mokesčių duomenimis;

c)

tikrinamos sąskaitos, visų pirma gamintojų organizacijų grynųjų įplaukų, deklaruotų jų mokėjimo paraiškose, teisingumas ir produktų pašalinimo iš rinkos išlaidų proporcingumas, ir

d)

tikrinama iš rinkos pašalintų produktų paskirtis, deklaruota mokėjimo paraiškoje, ir jų denatūravimas.

3.   Per kiekvieną patikrą tikrinamas ėminys, atitinkantis ne mažiau kaip 5 % produktų, kuriuos gamintojų organizacija pašalino iš rinkos prekybos metais, kiekio.

4.   2 dalies a punkte nurodytuose specifiniuose atsargų ir apskaitos dokumentuose kiekvieno iš rinkos pašalinto produkto atveju turi būti nurodytas tūriu išreikštas pašalintas kiekis:

a)

produkcijos, kurią pagamino gamintojų organizacijos nariai ir kitų gamintojų organizacijų nariai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 12 straipsnio 1 dalies b ir c punktus;

b)

gamintojų organizacijos parduotų produktų, nurodant šviežių produktų rinkai skirtus produktus ir perdirbti skirtus produktus, ir

c)

iš rinkos pašalintų produktų.

5.   Iš rinkos pašalintų produktų paskirties patikros apima:

a)

atsargų apskaitos, kurią turi tvarkyti gavėjai, ir atitinkamų labdaros organizacijų bei įstaigų finansinių sąskaitų imties tikrinimą, kai taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 46 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, ir

b)

atitikties atitinkamiems aplinkosaugos reikalavimams patikras.

6.   Jei per antrojo lygio patikras nustatoma pažeidimų, valstybės narės atlieka išsamesnes atitinkamų metų antrojo lygio patikras ir padidina antrojo lygio patikrų gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų patalpose per ateinančius metus dažnumą.

31 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

1.   Prieš neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo operaciją valstybės narės, atlikdamos patikrą vietoje, patikrina, ar atitinkami produktai nepažeisti ir ar atitinkamas plotas buvo gerai prižiūrimas. Po neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo valstybės narės patikrina, ar atitinkamame plote nuimtas visas derlius ir surinkti produktai denatūruoti.

2.   Prieš derliaus nenuėmimo operaciją valstybės narės, atlikdamos patikrą vietoje, patikrina, ar atitinkamas plotas buvo gerai prižiūrimas, ar derlius nebuvo jau iš dalies nuimtas, ar produktas yra sunokęs ir ar jis iš esmės yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

Valstybės narės užtikrina, kad produkcija būtų denatūruota. Jei tai neįmanoma, per vieną ar kelis apsilankymus vietoje derliaus nuėmimo laikotarpiu jos užtikrina, kad derlius nebūtų nuimamas.

3.   Jei taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 48 straipsnio 3 dalies antra pastraipa:

a)

netaikomas šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas reikalavimas, kad derlius nebūtų jau iš dalies nuimtas, ir

b)

valstybės narės užtikrina, kad vaisių ir daržovių augalai, kuriems pritaikytos derliaus nenuėmimo ir neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo priemonės, nebūtų naudojami tolesniais gamybos tikslais tą patį auginimo sezoną.

4.   Mutatis mutandis taikomos 30 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalys.

32 straipsnis

Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos

1.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpvalstybinės gamintojų organizacijos buveinė, visapusiškai atsakinga už tos organizacijos patikrų, susijusių su veiklos programa ir veiklos fondu, rengimą ir už administracinių nuobaudų taikymą, jei per tokias patikras nustatoma, kad pareigų nebuvo laikomasi.

2.   Kitos valstybės narės, kurios turi užtikrinti Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 14 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą administracinį bendradarbiavimą, tokias administracines patikras ir patikras vietoje atlieka, kai to paprašo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybė narė, ir praneša tai valstybei narei rezultatus. Jos laikosi terminų, kuriuos nustato 1 dalyje nurodyta valstybė narė.

3.   1 dalyje nurodytoje valstybėje narėje galiojančios taisyklės taikomos gamintojų organizacijai, veiklos programai ir veiklos fondui. Tačiau aplinkosaugos bei fitosanitarijos klausimams ir krizių prevencijos bei valdymo priemonėms taikomos valstybės narės, kurioje vykdomi atitinkami veiksmai, taisyklės.

33 straipsnis

Tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos

1.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpvalstybinei asociacijai priklausančios gamintojų organizacijos buveinė, yra visapusiškai atsakinga už patikrų, susijusių su jos teritorijoje įgyvendintais veiklos programos veiksmais ir veiklos fondu, rengimą ir už administracinių nuobaudų taikymą, jei per tokias patikras nustatoma, kad pareigų nebuvo laikomasi.

2.   1 dalyje nurodyta valstybė narė glaudžiai bendradarbiauja su valstybe nare, kurioje yra pagrindinė tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos buveinė, ir nedelsdama jai praneša apie atliktų patikrų rezultatus ir galimai taikytinas administracines nuobaudas.

3.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpvalstybinės gamintojų organizacijos asociacijos buveinė, yra visapusiškai atsakinga už patikrų, susijusių tarpvalstybinės asociacijos lygmeniu įgyvendintos veiklos programos veiksmais ir tarpvalstybinės asociacijos veiklos fondu, rengimą ir už administracinių nuobaudų taikymą, jei per tokias patikras nustatoma, kad pareigų nebuvo laikomasi. Be to, ji koordinuoja patikras ir mokėjimus, susijusius su kitų valstybių narių teritorijoje įgyvendintų veiklos programų veiksmais.

4.   Veiklos programų veiksmai turi atitikti valstybės narės, kurioje jie faktiškai įgyvendinami, nacionalines taisykles.

34 straipsnis

Patikros

Nepažeisdamos šio reglamento ar kitų Sąjungos teisės aktų konkrečių nuostatų, valstybės narės atlieka patikras ir imasi priemonių, kad užtikrintų tinkamą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 ir šio reglamento taikymą. Tos patikros ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, kad būtų tinkamai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai.

Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:

a)

būtų galima patikrinti visus atitikties reikalavimams kriterijus, nustatytus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose arba nacionalinėje strategijoje ar nacionalinėje programoje;

b)

už patikras atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų pakankamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, kad galėtų veiksmingai atlikti patikras; ir

c)

būtų atliekamos patikros, kurios padėtų išvengti neteisėto dvigubo priemonių finansavimo pagal vaisių ir daržovių sektoriuje taikomą Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir kitas Sąjungos ar nacionalines schemas.

35 straipsnis

Akivaizdžios klaidos

Nustačius akivaizdžių klaidų, kurias pripažino kompetentinga valstybės narės institucija, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 6 dalyje, valstybei narei pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/891 ir šį reglamentą pateikti pranešimai, paraiškos ar prašymai ir pagalbos paraiškos gali būti taisomi ir tikslinami bet kuriuo metu po jų pateikimo.

V SKYRIUS

TAISYKLIŲ TAIKYMO IŠPLĖTIMAS

36 straipsnis

Finansiniai įnašai

Jei valstybė narė pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 165 straipsnį nusprendžia, kad gamintojų organizacijoms, gamintojų organizacijų asociacijoms ar tarpšakinėms organizacijoms nepriklausantys ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems taisyklės tampa privalomos, turi mokėti finansinį įnašą, ji pateikia Komisijai informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar laikomasi tame straipsnyje nustatytų sąlygų. Pateikiant tokią informaciją nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuojamas įnašas, įnašo suma, atitinkama veikla ir su ja susijusios sąnaudos.

37 straipsnis

Taisyklių taikymo pratęsimas ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui

1.   Taisyklių taikymą nusprendus pratęsti ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, valstybės narės tikrina, ar kiekvienais taisyklių taikymo pratęsimo metais buvo laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 3 dalyje nustatytų atstovaujamumo sąlygų.

2.   Nustačiusios, kad sąlygų nebesilaikoma, valstybės narės nuo kitų metų pradžios panaikina taisyklių taikymo pratęsimą.

3.   Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus panaikinimus. Komisija tinkamais būdais viešai paskelbia šią informaciją.

VI SKYRIUS

ĮVEŽIMO KAINŲ SISTEMA IR IMPORTO MOKESČIAI

38 straipsnis

Standartinės importo vertės

1.   Kiekvieną darbo dieną kiekvienam kiekvienos kilmės šalies produktui Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 VII priedo A dalyje nustatytiems taikymo laikotarpiams Komisija nustato standartinę importo vertę, lygią to reglamento 74 straipsnyje nurodytų reprezentacinių kainų svertiniam vidurkiui, atskaičiavus standartinę 5 EUR už 100 kg sumą ir muitus ad valorem.

2.   Kai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 74 ir 75 straipsnius ir šį straipsnį nustatoma standartinė importo vertė produktams ir to reglamento VII priedo A dalyje nustatytiems taikymo laikotarpiams, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (10) 142 straipsnyje nurodyta vieneto kaina netaikoma. Ji pakeičiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta standartine importo verte.

3.   Kai tam tikros kilmės šalies produktui nėra nustatyta jokia standartinė importo vertė, taikomas tam produktui nustatytų standartinių importo verčių svertinis vidurkis.

4.   Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 VII priedo A dalyje nustatytais taikymo laikotarpiais standartinės importo vertės lieka galioti tol, kol bus pakeistos. Tačiau jos nustoja galioti, jei dvi savaites iš eilės Komisijai nėra pranešama apie vidutinę reprezentacinę kainą.

Kai pagal pirmą pastraipą konkrečiam produktui standartinė importo vertė netaikoma, tam produktui taikytina standartinė importo vertė lygi paskutinei vidutinei standartinei importo vertei.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tuo atveju, kai standartinės importo vertės apskaičiuoti neįmanoma, standartinė importo vertė netaikoma nuo pirmosios Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 VII priedo A dalyje nustatytų taikymo laikotarpių dienos.

6.   Standartinei importo vertei taikomas naujausias prieš paskutinę laikotarpio, apie kurio kainas pranešama, dieną Europos centrinio banko paskelbtas valiutų keitimo kursas.

7.   Eurais išreikštas standartines importo vertes Komisija viešai paskelbia TARIC (11).

VII SKYRIUS

PAPILDOMI IMPORTO MUITAI

39 straipsnis

Papildomo importo muito taikymas

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalyje nurodytas papildomas importo muitas gali būti taikomas šio reglamento VII priede išvardytiems produktams ir nustatytais laikotarpiais. Papildomas importo muitas taikomas, jei bet kuriuo tame priede nustatytu taikymo laikotarpiu bet kurio iš tame priede išvardytų produktų, išleistų į laisvą apyvartą, kiekis viršija tam produktui nustatytą ribinį kiekį.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie kiekvieno iš VII priede išvardytų produktų, išleistų į laisvą apyvartą, kiekius priede nurodytais laikotarpiais, taikydamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 55 straipsnyje nustatytą lengvatinio importo priežiūros metodą.

3.   Papildomas importo muitas nustatomas produktų, kurie buvo išleisti į laisvą apyvartą jau pradėjus taikyti minėtą muitą, kiekiui, jei:

a)

remiantis jų muitine verte, nustatyta pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 74 straipsnį, numatytas didžiausių specifinių muitų taikymas importuojamiems šios kilmės produktams, ir

b)

importuojama papildomo importo muito taikymo laikotarpiu.

40 straipsnis

Papildomo importo muito dydis

Pagal 39 straipsnį taikomas papildomas importo muitas lygus vienai trečiajai muito, nurodyto atitinkamam produktui Bendrajame muitų tarife.

Tačiau produktų, kuriems taikoma su muitu ad valorem susijusi importo tarifų lengvata, papildomas importo muitas lygus vienai trečiajai atitinkamam produktui taikomo specifinio muito, kai taikoma 39 straipsnio 2 dalis.

41 straipsnis

Papildomo importo muito taikymo išimtys

1.   Papildomas importo muitas netaikomas šioms prekėms:

a)

prekėms, importuojamoms pagal tarifines kvotas;

b)

prekėms, kurios buvo išvežtos iš jų kilmės šalies prieš priimant sprendimą taikyti papildomą importo muitą ir yra vežamos kartu su vežimo dokumentu, galiojančiu nuo kilmės šalyje esančios pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos Sąjungoje, parengtu prieš pradedant taikyti papildomą importo muitą.

2.   Suinteresuotosios šalys pateikia muitinei pakankamų įrodymų, kad įvykdyti 1 dalies b punkto reikalavimai.

Muitinė gali laikyti, kad prekės išvežtos iš kilmės šalies iki tos dienos, kurią pradėtas taikyti papildomas importo muitas, jei pateikiamas vienas iš šių dokumentų:

a)

jūrų transporto atveju – važtaraštis, kuriame nurodyta, kad prekės buvo pakrautos iki tos dienos;

b)

geležinkelių transporto atveju – transporto važtaraštis, kurį kilmės šalies geležinkelių institucijos priėmė iki tos dienos;

c)

kelių transporto atveju – vežimo keliais sutartis arba kitas tranzito dokumentas, išduotas kilmės šalyje iki tos dienos, jei laikomasi dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose dėl Sąjungos arba bendrojo tranzito nustatytų sąlygų;

d)

oro transporto atveju – oro transporto važtaraštis, kuriame nurodyta, kad oro transporto bendrovė priėmė prekes iki tos dienos.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)   OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(3)   2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(4)   2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, 2011 6 15, p. 1).

(5)   2017 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 4).

(6)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(7)   2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL L 317, 2014 11 4, p. 56).

(8)   2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).

(9)   2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

(10)   2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(11)  http://ec.europa.eu/taxation_customs/customs/customs_duties/tariff_aspects/customs_tariff/index_en.htm.


I PRIEDAS

Tvarioms veiklos programoms rengti skirtos nacionalinės strategijos, nurodytos 2 straipsnyje, struktūra ir turinys

1.   Nacionalinės strategijos trukmė

Nurodo valstybė narė.

2.   Padėties analizė, įvertinant privalumus ir trūkumus ir tobulinimo galimybes, į juos atsižvelgiant pasirinkta strategija ir pasirinktų prioritetų pagrindimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.

2.1.   Padėties analizė

Dabartinės padėties vaisių ir daržovių sektoriuje aprašymas naudojantis kiekybiniais duomenimis, pabrėžiant stipriąsias ir silpnąsias puses, skirtumus, reikmes ir spragas bei vystymosi potencialą. Aprašymas rengiamas remiantis II priedo 5 punkte nustatytais atitinkamais bendrais pradiniais rodikliais ir kitais papildomais rodikliais. Aprašyme nagrinėjami bent šie dalykai:

vaisių ir daržovių sektoriaus efektyvumas: sektoriaus stipriosios ir silpnosios pusės, konkurencingumas ir gamintojų organizacijų vystymosi potencialas;

vaisių ir daržovių gamybos poveikis aplinkai (padariniai, neigiamas poveikis ir nauda), įskaitant pagrindines tendencijas.

2.2.   Įvertinus privalumus ir trūkumus pasirinkta strategija

Pagrindinių sričių, kuriose, kaip tikimasi, intervencijos pridėtinė vertė bus didžiausia, aprašymas:

veiklos programoms nustatytų tikslų ir tikėtinų rezultatų svarba ir realios jų įgyvendinimo galimybės;

vidinis strategijos nuoseklumas, vienas kitą stiprinančių sąveikos elementų buvimas ir galimų konfliktų arba prieštaravimų tarp veiklos tikslų, nustatytų skirtingiems pasirinktiems veiksmams, buvimas;

pasirinktų veiksmų tarpusavio papildomumas ir nuoseklumas, taip pat tų veiksmų ir kitų nacionalinių arba regioninių veiksmų, remiamų iš Sąjungos fondų, visų pirma kaimo plėtros priemonių ir pardavimo skatinimo programų, tarpusavio papildomumas ir nuoseklumas;

numatomi rezultatai ir poveikis, palyginti su pradine padėtimi, ir jų indėlis siekiant Sąjungos tikslų.

2.3.   Ankstesnės nacionalinės strategijos poveikis (jei taikoma)

Neseniai įgyvendintų veiklos programų rezultatų ir poveikio aprašymas.

3.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyti veiklos programų tikslai ir veiklos rodikliai

Pasirinktų paramos reikalavimus atitinkančių veiksmų rūšių (nebaigtinis sąrašas) siekiamų tikslų, patikrinamų tikslų ir rodiklių, kuriuos naudojant galima įvertinti tikslų įgyvendinimo pažangą, ekonomiškumą ir veiksmingumą, aprašymas.

3.1.   Visų arba kelių rūšių veiksmams taikomi reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje strategijoje ir nacionalinėje programoje numatytus veiksmus būtų galima patikrinti ir kontroliuoti. Jei atlikus veiklos programų įgyvendinimo vertinimą nustatoma, kad nesilaikoma su patikrinimu ir kontrole susijusių reikalavimų, susiję veiksmai atitinkamai pakoreguojami arba jų atsisakoma.

Kai parama skiriama remiantis standartiniais fiksuotais dydžiais arba fiksuotaisiais vieneto įkainiais, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir atlikti iš anksto, laikantis teisingo, sąžiningo ir patikrinamo apskaičiavimo metodo. Aplinkosaugos veiksmai turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Valstybės narės patvirtina apsaugos priemones, nuostatas ir patikras, kuriomis užtikrinama, kad tam tikri pasirinkti paramos reikalavimus atitinkantys veiksmai nebūtų remiami ir pagal kitas atitinkamas bendrosios žemės ūkio politikos priemones, pirmiausia kaimo plėtros rėmimo priemones, pardavimo skatinimo programas arba kitas nacionalines ar regionines schemas.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 6 dalį taikomos veiksmingos apsaugos priemonės, skirtos apsisaugoti nuo galimo didesnio neigiamo poveikio aplinkai dėl investicijų, remiamų pagal veiklos programas, ir pagal to reglamento 36 straipsnio 1 dalį nustatyti atitikties reikalavimams kriterijai, skirti užtikrinti, kad investicijos į atskirus ūkius, remiamos pagal veiklos programas, atitiktų SESV 191 straipsnyje ir septintojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytus tikslus.

3.2.   Specifinė informacija apie veiksmų rūšis, kuriomis siekiama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų arba nurodytų tikslų (pildoma tik pasirinktoms veiksmų rūšims)

3.2.1.   Ilgalaikio turto įsigijimas

paramos reikalavimus atitinkančių investicijų rūšys

kiti paramos reikalavimus atitinkantys įsigijimo būdai, pvz., trumpalaikė nuoma, išperkamoji nuoma,

išsami informacija apie paramos reikalavimus.

3.2.2.   Kiti veiksmai

paramos reikalavimus atitinkančių veiksmų rūšių aprašymas,

išsami informacija apie paramos reikalavimus.

4.   Kompetentingų institucijų ir atsakingų įstaigų paskyrimas

Valstybės narės paskirta nacionalinė valdžios institucija, atsakinga už nacionalinės strategijos administravimą, stebėseną ir vertinimą.

5.   Stebėsenos ir vertinimo sistemų aprašymas

Nacionalinėje strategijoje nustatyti veiklos rodikliai apima 4 straipsnyje nurodytus ir II priede išvardytus bendrus vykdymo rodiklius. Prireikus nacionalinėje strategijoje nurodomi papildomi rodikliai, pagrįsti su nacionalinėmis veiklos programomis susijusiais nacionaliniais arba regiono poreikiais, sąlygomis ir tikslais.

5.1.   Veiklos programų vertinimas ir gamintojų organizacijoms nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 36 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose.

Veiklos programų stebėsenos ir vertinimo reikalavimų bei procedūrų, įskaitant gamintojų organizacijoms nustatytus ataskaitų teikimo įpareigojimus, aprašymas.

5.2.   Nacionalinės strategijos stebėsena ir vertinimas

Nacionalinės strategijos stebėsenos ir vertinimo reikalavimų bei procedūrų aprašymas.


II PRIEDAS

Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte bei 21 straipsnio 3 dalies a punkte ir Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti bendri veiklos rodikliai

Bendrų veiklos rodiklių, susijusių su gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir jų narių veiksmais pagal veiklos programą, sistema gali neatspindėti visų galimų veiksnių, kurie galėtų paveikti veiklos programos produktyvumą, rezultatus ir poveikį. Tokiomis aplinkybėmis, aiškinant bendrų veiklos rodiklių duomenis, reikėtų atsižvelgti į kiekybinius ir kokybinius duomenis, susijusius su kitais svarbiais veiksniais, nuo kurių iš dalies priklauso programos įgyvendinimo sėkmė.

1.   BENDRI RODIKLIAI, SUSIJĘ SU FINANSINIU VYKDYMU (ĮNAŠO RODIKLIAI) (METINIAI)

Priemonė

Veiksmų rūšis

Įnašo rodikliai (metiniai)

Gamybos planavimo veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

c)

Kiti veiksmai

Išlaidos (EUR)

Produktų kokybės gerinimo ar išsaugojimo veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

c)

Kiti veiksmai

Išlaidos (EUR)

Prekybos gerinimo veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

c)

Pardavimo skatinimo ir informavimo veikla (išskyrus susijusią su krizių prevencija ir valdymu)

d)

Kiti veiksmai

Išlaidos (EUR)

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

c)

Kiti veiksmai

Išlaidos (EUR)

Mokymo veiksmai ir keitimosi gerąja patirtimi veiksmai (išskyrus susijusius su krizių prevencija ir valdymu), konsultavimo paslaugų prieinamumo skatinimo veiksmai ir techninė pagalba

Atsižvelgiant į pagrindinį nagrinėjamą klausimą:

a)

Ekologinė gamyba

b)

Integruota gamyba arba integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė

c)

Kiti aplinkosaugos klausimai

d)

Atsekamumas

e)

Produkto kokybė, įskaitant pesticidų likučius

f)

Kiti klausimai

Išlaidos (EUR)

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

a)

Investicijos, kurios padėtų veiksmingiau valdyti rinkai tiekiamų produktų kiekius;

b)

Mokymo priemonės ir keitimasis gerąja patirtimi;

c)

Pardavimo skatinimas ir informavimas, vykdomas siekiant užkirsti kelią krizei arba krizės metu

d)

Parama savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti

e)

Sodų atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, vykdomas valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu

f)

Pašalinimas iš rinkos

g)

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas arba derliaus nenuėmimas

h)

Derliaus draudimas

Išlaidos (EUR)

Aplinkosaugos veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

c)

Ekologinė gamyba

d)

Integruota gamyba

e)

Geresnis vandens naudojimas ir (arba) vandentvarka, įskaitant vandens taupymą ir sausinimą

f)

Dirvožemio išsaugojimo veiksmai (pvz., dirvožemio erozijos prevenciją arba jos mažinimą užtikrinantys darbo metodai, žalioji danga, aplinką saugantis žemės ūkis, mulčiavimas

g)

Biologinei įvairovei palankių sąlygų buveinėse (pvz., šlapžemėse) sukūrimo ar palaikymo veiksmai arba kraštovaizdžio priežiūros, įskaitant istorinių vertybių (pvz., akmeninių sienų, terasų, giraičių) išsaugojimą, veiksmai

h)

Energijos taupymo skatinimo veiksmai arba veiksmai, kuriais didinamas energijos vartojimo efektyvumas; perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos

i)

Susidarančių atliekų kiekio mažinimo ir atliekų tvarkymo gerinimo veiksmai

j)

Kiti veiksmai

Išlaidos (EUR)

Kiti veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

c)

Kiti veiksmai

Išlaidos (EUR)

2.   BENDRI PRODUKTYVUMO RODIKLIAI (PASKUTINIEJI DVEJI VEIKLOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METAI)

Priemonė

Veiksmų rūšis

Produktyvumo rodikliai (metiniai)

Gamybos planavimo veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Bendra investicijų vertė (EUR)

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

c)

Kiti veiksmai

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Produktų kokybės gerinimo ar išsaugojimo veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Bendra investicijų vertė (EUR)

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

c)

Kiti veiksmai

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Prekybos gerinimo veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Bendra investicijų vertė (EUR)

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

c)

Pardavimo skatinimo ir informavimo veikla (išskyrus susijusią su krizių prevencija ir valdymu)

Taikomų veiksmų skaičius (1)

d)

Kiti veiksmai

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba

 

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Projektų skaičius

Mokymo veiksmai ir keitimosi gerąja patirtimi veiksmai (išskyrus susijusius su krizių prevencija ir valdymu), konsultavimo paslaugų prieinamumo skatinimo veiksmai ir techninė pagalba

Atsižvelgiant į pagrindinį nagrinėjamą klausimą:

a)

Ekologinė gamyba

b)

Integruota gamyba arba integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė

c)

Kiti aplinkosaugos klausimai

d)

Atsekamumas

e)

Produkto kokybė, įskaitant pesticidų likučius

f)

Kiti klausimai

Dalyvių mokymo dienų skaičius

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

a)

Investicijos, kurios padėtų veiksmingiau valdyti rinkai tiekiamų produktų kiekius;

Bendra investicijų vertė (EUR)

b)

Mokymo priemonės ir keitimasis gerąja patirtimi;

Taikomų veiksmų skaičius

c)

Pardavimo skatinimas ir informavimas, vykdomas siekiant užkirsti kelią krizei arba krizės metu;

Taikomų veiksmų skaičius (1)

d)

Parama savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti;

Taikomų veiksmų skaičius (4)

e)

Sodų atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, vykdomas valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu;

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

f)

Pašalinimas iš rinkos

Taikomų veiksmų skaičius (2)

g)

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

Taikomų veiksmų skaičius (3)

h)

Derliaus draudimas

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Aplinkosaugos veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą (5)

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Bendra investicijų vertė (EUR)

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą (6)

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

c)

Ekologinė gamyba

d)

Integruota gamyba

e)

Geresnis vandens naudojimas ir (arba) vandentvarka, įskaitant vandens taupymą ir sausinimą

f)

Dirvožemio išsaugojimo veiksmai (pvz., dirvožemio erozijos prevenciją ir (arba) erozijos mažinimą užtikrinantys darbo metodai, žalioji danga, apsauginė žemdirbystė, mulčiavimas)

g)

Biologinei įvairovei palankių sąlygų buveinėse (pvz., šlapžemėse) sukūrimo ar palaikymo veiksmai arba kraštovaizdžio priežiūros, įskaitant istorinių vertybių (pvz., akmeninių sienų, terasų, giraičių) išsaugojimą, veiksmai

h)

Energijos taupymo skatinimo veiksmai ir (arba) veiksmai, kuriais didinamas energijos vartojimo efektyvumas; perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos

i)

Susidarančių atliekų kiekio mažinimo ir atliekų tvarkymo gerinimo veiksmai

j)

Kiti veiksmai

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius Naudojamų hektarų skaičius

Kiti veiksmai

a)

Investicijos į ilgalaikį turtą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

Bendra investicijų vertė (EUR)

b)

Kiti ilgalaikio turto įsigijimo būdai, įskaitant trumpalaikę nuomą, nuomą ir išperkamąją nuomą

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

c)

Kiti veiksmai

Veiksmuose dalyvaujančių ūkių skaičius

3.   BENDRI REZULTATŲ RODIKLIAI (PASKUTINIEJI DVEJI VEIKLOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METAI)

Priemonė

Rezultatų rodikliai (matavimas)

Gamybos planavimo veiksmai

Viso parduodamos produkcijos kiekio pokytis (tonomis). Parduodamos produkcijos vieneto vertės pokytis (EUR/kg)

Produktų kokybės gerinimo ar išsaugojimo veiksmai

Parduodamos produkcijos kiekio pokytis, atitinkantis konkrečios kokybės sistemos reikalavimus (tonomis) (7)

Parduodamos produkcijos vieneto vertės pokytis (EUR/kg)

Prekybos gerinimo veiksmai

Viso parduodamos produkcijos kiekio pokytis (tonomis). Parduodamos produkcijos vieneto vertės pokytis (EUR/kg)

Mokymo veiksmai ir keitimasis gerąja patirtimi (išskyrus susijusius su krizių prevencija ir valdymu), konsultavimo paslaugų prieinamumo skatinimo veiksmai ir techninė pagalba

Žmonių, sėkmingai baigusių visą mokymo kursą (programą), skaičius. Konsultavimo paslaugomis pasinaudojusių ūkių skaičius

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

 

a)

Investicijos, kurios padėtų veiksmingiau valdyti rinkai tiekiamų produktų kiekius

Bendras valdomas produktų kiekis (tonomis)

b)

Mokymo veiksmai

Žmonių, baigusių visą mokymo kursą (programą), skaičius

c)

Pardavimo skatinimas ir informavimas

Produktų, kuriems taikomos pardavimo skatinimo ir informavimo priemonės, parduodamo kiekio įvertintas pokytis (tonomis)

d)

Parama savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti

Bendra įsteigtų savitarpio fondų vertė (EUR)

e)

Sodų atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, vykdomas valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu;

Bendras atsodintų sodų plotas (ha)

f)

Pašalinimas iš rinkos

Bendras pašalintos produkcijos kiekis (tonomis)

g)

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

Bendras plotas, kuriame buvo nuimtas neprinokusių vaisių ir daržovių derlius arba nebuvo nuimtas derlius (ha)

h)

Derliaus draudimas

Bendra apdraustos rizikos vertė (EUR)

Aplinkosaugos veiksmai

Įvertintas vienam hektarui per metus sunaudojamų mineralinių trąšų kiekio pokytis pagal trąšų rūšį (N ir P2O3) (t/ha)

Įvertintas vienam hektarui per metus sunaudojamo vandens kiekio pokytis (m3/ha)

Įvertintas per metus suvartojamos energijos kiekio pokytis pagal energijos šaltinius arba degalų rūšis (l/m3/kwh vienai tonai parduodamos produkcijos)

Įvertintas bendro metinio susidarančių atliekų kiekio pokytis (tonomis)

Kiti veiksmai

Viso parduodamos produkcijos kiekio pokytis (tonomis)

Parduodamos produkcijos vieneto vertės pokytis (EUR/kg)

Pastabos. Pokyčiai vertinami remiantis programos taikymo pradžioje buvusia padėtimi.

4.   BENDRI POVEIKIO RODIKLIAI (PASKUTINIEJI DVEJI VEIKLOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METAI)

Priemonė

Bendrieji tikslai

Poveikio rodikliai (matavimas)

Gamybos planavimo veiksmai

Konkurencingumo didinimas

Narystės gamintojų organizacijoje patrauklumo didinimas

Įvertintas parduodamos produkcijos bendros vertės pokytis (EUR)

Bendro vaisių ir daržovių gamintojų, kurie yra aktyvūs atitinkamos gamintojų organizacijos (GO) ir (arba) gamintojų organizacijų asociacijos (GOA) nariai (8), skaičiaus pokytis (skaičius)

Bendro ploto, kuriame atitinkamos GO / GOA nariai augina vaisius ir daržoves, pokytis (ha)

Produktų kokybės gerinimo ar išsaugojimo veiksmai

Prekybos gerinimo veiksmai

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba

Mokymo veiksmai ir keitimosi gerąja patirtimi veiksmai (išskyrus susijusius su krizių prevencija ir valdymu) ir (arba) konsultavimo paslaugų prieinamumo skatinimo veiksmai ir techninė pagalba

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

Aplinkosaugos veiksmai

Aplinkos priežiūra ir apsauga:

 

a)

Vandens kokybė

Įvertintas bendras per metus sunaudojamų mineralinių trąšų kiekio pokytis pagal trąšų rūšį (N ir P2O3) (tonomis)

b)

Tausus vandens išteklių naudojimas

Įvertintas bendro sunaudojamo vandens kiekio pokytis (m3)

c)

Klimato kaitos švelninimas

Įvertintas bendro suvartojamos energijos kiekio pokytis pagal energijos šaltinius arba degalų rūšis (l/ m3/kwh)

Kiti veiksmai

Konkurencingumo didinimas

Narystės gamintojų organizacijoje patrauklumo didinimas

Įvertintas parduodamos produkcijos bendros vertės pokytis (EUR)

Bendro vaisių ir daržovių gamintojų, kurie yra aktyvūs GO / GOA nariai (8), skaičiaus pokytis (skaičius)

Bendro ploto, kuriame atitinkamos GO / GOA nariai augina vaisius ir daržoves, pokytis (ha)

Pastabos. Pokyčiai vertinami remiantis programos taikymo pradžioje buvusia padėtimi.

5.   BENDRI PRADINIAI RODIKLIAI

Pastaba.

Pradiniai rodikliai reikalingi padėčiai programavimo laikotarpio pradžioje analizuoti. Tam tikri bendri pradiniai rodikliai yra svarbūs tik atskiroms veiklos programoms, kurias įgyvendina gamintojų organizacija (pvz., produkcijos, parduodamos už mažiau nei 80 % vidutinės GO / GOA pardavimo kainos, kiekis). Kiti bendri pradiniai rodikliai (pvz., bendra parduodamos produkcijos vertė) taip pat svarbūs valstybių narių įgyvendinamoms nacionalinėms strategijoms.

Paprastai pradiniai rodikliai apskaičiuojami kaip trejų metų vidurkiai. Jei tokių duomenų nėra, apskaičiuojant rodiklius reikėtų naudoti bent vienerių metų duomenis.

Tikslai

Pradiniai rodikliai pagal tikslus

Bendrieji tikslai

Rodiklis

Apibrėžtis (ir matavimas)

Konkurencingumo didinimas

Bendra parduodamos produkcijos vertė

Visa GO / GOA parduodamos produkcijos vertė (EUR)

Narystės gamintojų organizacijoje patrauklumo didinimas

Vaisių ir daržovių gamintojų, kurie yra aktyvūs atitinkamos GO / GOA nariai, skaičius

Vaisių ir daržovių gamintojų, kurie yra aktyvūs GO / GOA nariai (9), skaičius

Bendras plotas, kuriame atitinkamų GO / GOA nariai augina vaisius ir daržoves

Bendras plotas, kuriame GO / GOA nariai augina vaisius ir daržoves (ha)

Specialieji tikslai

 

 

Pasiūlos koncentravimo skatinimas

Visas parduodamos produkcijos kiekis

Visas GO / GOA parduodamos produkcijos kiekis (tonomis)

Narių pagamintos produkcijos tiekimo rinkai rėmimas

Užtikrinimas, kad produkcijos kokybė ir kiekis atitiktų paklausą

Parduodamos produkcijos, atitinkančios pagal specialią kokybės sistemą keliamus reikalavimus (10), kiekis pagal pagrindines atitinkamų kokybės sistemų rūšis (tonomis)

Produktų komercinės vertės didinimas

Parduodamos produkcijos vidutinė vieneto vertė

Parduodamos produkcijos bendra vertė/visas parduodamos produkcijos kiekis (EUR/kg)

Žinių įgijimo skatinimas ir žmonių gebėjimų lavinimas

Mokymo veikloje dalyvavusių žmonių skaičius

Žmonių, sėkmingai baigusių mokymo kursą (programą) per pastaruosius trejus metus, skaičius (skaičius)

 

Konsultavimo paslaugomis besinaudojančių ūkių skaičius

Konsultavimo paslaugomis besinaudojančių ūkių, kurie yra GO / GOA nariai, skaičius (skaičius)

Tikslai

Pradiniai rodikliai pagal tikslus

Rodiklis

Apibrėžtis (ir matavimas)

Specialieji aplinkosaugos srities tikslai

Indėlis į dirvožemio apsaugą

Plotas, kuriam gresia dirvožemio erozija ir kuriame taikomos erozijos prevencijos arba mažinimo priemonės

Vaisiais ir daržovėmis užsodintas plotas, kuriam gresia dirvožemio erozija (11) ir kuriame įgyvendinamos erozijos prevencijos ar mažinimo priemonės (ha)

Indėlis į vandens kokybės palaikymą ir gerinimą

Plotas, kuriame naudojama mažiau trąšų ir (arba) jų naudojimas geriau valdomas

Plotas, kuriame auginami vaisiai ir daržovės ir kuriame naudojama mažiau trąšų arba jų naudojimas geriau valdomas (ha)

Indėlis į tausų vandens išteklių naudojimą

Plotas, kuriame taikomos vandens taupymo priemonės

Plotas, kuriame auginami vaisiai ir daržovės ir kuriame taikomos vandens taupymo priemonės (ha)

Biologinės įvairovės apsaugos gerinimas ir kraštovaizdžio išsaugojimas

Ekologinė gamyba

Plotas, kuriame auginami ekologiški vaisiai ir (arba) daržovės (ha)

Integruota gamyba

Plotas, kuriame integruotai auginami vaisiai ir (arba) daržovės (ha)

Kiti buveinių ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo ir kraštovaizdžio išsaugojimo veiksmai

Plotas, kuriame taikomi kiti buveinių ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo ir kraštovaizdžio išsaugojimo veiksmai (ha)

Indėlis į klimato kaitos švelninimą

Šiltnamių šildymas. Energijos vartojimo efektyvumas

Įvertintas metinis šiltnamiams šildyti suvartojamos energijos kiekis pagal energijos šaltinius (tonos/litrai/ m3/kwh tonai parduodamos produkcijos)

Susidarančių atliekų kiekio mažinimas

Atliekų kiekis arba apimtis

Tonos / litrai / m3


(1)  Kiekviena reklaminės kampanijos diena laikoma vienu veiksmu.

(2)  To paties produkto pašalinimas iš rinkos skirtingais metų laikotarpiais ir skirtingų produktų pašalinimas iš rinkos laikomi skirtingais veiksmais. Kiekviena konkretaus produkto pašalinimo iš rinkos operacija laikoma vienu veiksmu.

(3)  Su skirtingais produktais susijęs neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas laikomi skirtingais veiksmais. Su tuo pačiu produktu susijęs neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas laikomi vienu veiksmu, neatsižvelgiant į šioms operacijoms atlikti reikalingą dienų skaičių, dalyvaujančių ūkių skaičių ir susijusių sklypų ar hektarų skaičių.

(4)  Su skirtingų savitarpio fondų steigimu susiję veiksmai laikomi skirtingais veiksmais.

(5)  Įskaitant negamybines investicijas, susijusias su įsipareigojimų, prisiimtų pagal kitus aplinkosaugos veiksmus, vykdymu.

(6)  Įskaitant kitus ilgalaikio turto įsigijimo būdus, susijusius su įsipareigojimų, prisiimtų pagal kitus aplinkosaugos veiksmus, vykdymu.

(7)  Čia kalbama apie tokius kokybės reikalavimus, kuriuos sudaro išsamių įpareigojimų rinkinys, susijęs su gamybos metodais, a) kurių laikymasis tikrinamas atliekant nepriklausomą kontrolę ir b) kurie turi įtakos galutinei produkto kokybei, kuri i) yra gerokai aukštesnė už įprastus prekybos standartus, susijusius su visuomenės sveikatos, augalų sveikatos ir aplinkosaugos standartais, ir ii) atitinka dabartines ir numatomas rinkos galimybes. Siūloma, kad pagrindinės kokybės sistemos apimtų šiuos dalykus: a) sertifikuotą ekologišką gamybą; b) saugomas geografines nuorodas ir saugomas kilmės vietos nuorodas, c) sertifikuotą integruotą gamybą, d) privačias sertifikuotas produktų kokybės sistemas.

(8)  Aktyvūs nariai – nariai, pristatantys produktus GO / GOA.

(9)  Aktyvūs nariai – nariai, pristatantys produktus GO / GOA.

(10)  Čia kalbama apie tokius kokybės reikalavimus, kuriuos sudaro išsamių įpareigojimų rinkinys, susijęs su gamybos metodais, a) kurių laikymasis tikrinamas atliekant nepriklausomą kontrolę ir b) kurie turi įtakos galutinei produkto kokybei, kuri i) yra gerokai aukštesnė už įprastus prekybos standartus, susijusius su visuomenės sveikatos, augalų sveikatos ir aplinkosaugos standartais, ir ii) atitinka dabartines ir numatomas rinkos galimybes. Pagrindinės kokybės sistemos apima šiuos dalykus: a) sertifikuotą ekologišką gamybą; b) saugomas geografines nuorodas ir saugomas kilmės vietos nuorodas, c) sertifikuotą integruotą gamybą, d) privačias sertifikuotas produktų kokybės sistemas.

(11)  Laikoma, kad dirvožemio erozijos rizika gresia tada, kai sklypo nuolydis yra didesnis kaip 10 %, neatsižvelgiant į tai, ar sklype taikomos erozijos prevencijos ir mažinimo priemonės (pvz., dirvožemio danga, sėjomaina ir pan.). Jei turima reikiamos informacijos, valstybė narė gali vartoti šią apibrėžtį: dirvožemio erozijos rizika gresia bet kuriame sklype, kuriame prognozuojamas dirvožemio praradimas yra spartesnis už natūralaus dirvožemio formavimosi procesą, neatsižvelgiant į tai, ar jame taikomos erozijos prevencijos ir mažinimo priemonės (pvz., dirvožemio danga ar sėjomaina).


III PRIEDAS

Pašalintiems iš rinkos produktams taikomi būtiniausi reikalavimai, nurodyti 15 straipsnio 2 dalyje

1.

Produktai yra:

nesmulkinti,

nepažeisti; produktai, kurie yra puvinio pažeisti arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistini,

švarūs, iš esmės be jokių matomų pašalinių medžiagų,

iš esmės be kenkėjų ir iš esmės nepažeisti kenkėjų,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio skonio ir (arba) kvapo.

2.

Atsižvelgiant į produktų rūšį, jie turi būti pakankamai subrendę ir prinokę.

3.

Produktai turi turėti atitinkamai veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes.

IV PRIEDAS

Nemokamo paskirstymo transporto išlaidos, nurodytos 16 straipsnio 1 dalyje

Atstumas nuo pašalinimo iš rinkos vietos iki pristatymo vietos

Transporto išlaidos (EUR/t) (1)

25 km arba mažesnis

18,20

Didesnis nei 25 km, bet mažesnis arba lygus 200 km

41,40

Didesnis nei 200 km, bet mažesnis arba lygus 350 km

54,30

Didesnis nei 350 km, bet mažesnis arba lygus 500 km

72,60

Didesnis nei 500 km, bet mažesnis arba lygus 750 km

95,30

Daugiau kaip 750 km

108,30


(1)  Papildomos išlaidos, jei vežama transporto priemone su šaldymo įranga: 8,50 EUR už toną.


V PRIEDAS

17 straipsnio 1 dalyje nurodytos rūšiavimo ir pakavimo išlaidos

Produktas

Rūšiavimo ir pakavimo išlaidos (EUR/t)

Obuoliai

187,70

Kriaušės

159,60

Apelsinai

240,80

Klementinai

296,60

Persikai

175,10

Nektarinai

205,80

Arbūzai

167,00

Žiediniai kopūstai

169,10

Kiti gaminiai

201,10


VI PRIEDAS

17 straipsnio 2 dalyje nurodytas ant produktų pakuočių pateiktinas užrašas

Продукт, предназначен за безплатна дистрибуция (Регламент за изпълнение (ЕC) 2017/…)

Producto destinado a su distribución gratuita [Reglamento de ejecución (UE) 2017/…]

Produkt určený k bezplatné distribuci [prováděcí nařízení (EU) 2017/…]

Produkt til gratis uddeling (gennemførelsesforordning (EU) 2017/…)

Zur kostenlosen Verteilung bestimmtes Erzeugnis (Durchführungsverordnung (EU) 2017/…)

Tasuta jagamiseks mõeldud tooted [rakendusmäärus (EL) 2017/…]

Προϊόν προοριζόμενο για δωρεάν διανομή [εκτελεστικός κανονισμός (ΕΕ) 2017/…]

Product for free distribution (Implementing Regulation (EU) 2017/…)

Produit destiné à la distribution gratuite [règlement d'exécution (UE) 2017/…]

Proizvod za slobodnu distribuciju (Provedbena uredba (EU) 2017/…)

Prodotto destinato alla distribuzione gratuita [regolamento di esecuzione (UE) 2017/…]

Produkts paredzēts bezmaksas izplatīšanai [Īstenošanas regula (ES) 2017/…]

Nemokamai platinamas produktas [Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/…]

Ingyenes szétosztásra szánt termék ((EU) 2017/… végrehajtási rendelet)

Prodott destinat għad-distribuzzjoni bla ħlas [Regolament ta' implimentazzjoni (UE) 2017/…]

Voor gratis uitreiking bestemd product (Uitvoeringsverordening (EU) 2017/…)

Produkt przeznaczony do bezpłatnej dystrybucji [Rozporządzenie wykonawcze (UE) 2017/…]

Produto destinado a distribuição gratuita [Regulamento de execução (UE) 2017/…]

Produs destinat distribuirii gratuite [Regulamentul de punere în aplicare (UE) 2017/…]

Výrobok určený na bezplatnú distribúciu [vykonávacie nariadenie (EÚ) 2017/…]

Proizvod, namenjen za prosto razdelitev [Izvedbena uredba (EU) 2017/…]

Ilmaisjakeluun tarkoitettu tuote (täytäntöönpanoasetus (EU) 2017/…)

Produkt för gratisutdelning (genomförandeförordning (EU) 2017/…)


VII PRIEDAS

Produktai ir 39 straipsnyje nurodytų papildomų importo muitų taikymo laikotarpiai

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, produktų aprašymas laikomas tik orientaciniu. Taikant šį priedą Papildomų muitų taikymo sritis nustatoma atsižvelgiant į KN kodų, galiojančių šio reglamento priėmimo metu, apimtį.

Eilės Nr.

KN kodas

Produkto aprašymas

Taikymo laikotarpis

78.0015

0702 00 00

Pomidorai

Nuo spalio 1 d iki gegužės 31 d.

78.0020

Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

78.0065

0707 00 05

Agurkai

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.

78.0075

Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.

78.0085

0709 91 00

Artišokai

Nuo lapkričio 1 d. iki birželio 30 d.

78.0100

0709 93 10

Cukinijos

Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

78.0110

0805 10 20

Apelsinai

Nuo gruodžio 1 d. iki gegužės 31 d.

78.0120

0805 20 10

Klementinai

Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos

78.0130

0805 20 30 0805 20 50 0805 20 70 0805 20 90

Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus); vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai

Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos

78.0155

0805 50 10

Citrinos

Nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.

78.0160

Nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

78.0170

0806 10 10

Valgomosios vynuogės

Nuo liepos 16 d. iki lapkričio 16 d.

78.0175

0808 10 80

Obuoliai

Nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

78.0180

Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

78.0220

0808 30 90

Kriaušės

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

78.0235

Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

78.0250

0809 10 00

Abrikosai

Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

78.0265

0809 29 00

Vyšnios, išskyrus rūgščiąsias vyšnias

Nuo gegužės 16 d iki rugpjūčio 15 d.

78.0270

0809 30

Persikai, įskaitant nektarinus

Nuo birželio 16 d. iki rugsėjo 30 d.

78.0280

0809 40 05

Slyvos

Nuo birželio 16 d. iki rugsėjo 30 d.


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/92


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/893

2017 m. gegužės 24 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedų ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 X, XIV ir XV priedų nuostatos dėl perdirbtų gyvūninių baltymų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (2), ypač į jo 31 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 41 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą ir 42 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais specialiais atvejais – jų eksportui;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šerti atrajotojus gyvūniniais baltymais draudžiama. To reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas draudimas taip pat taikomas gyvūnams, kurie nėra atrajotojai, ir draudžiama tuos gyvūnus šerti gyvūniniais produktais, kaip nustatyta to reglamento IV priede;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede nustatyta, kad 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas taip pat taikomas ūkinių neatrajotojų, išskyrus mėsėdžius kailinius gyvūnus, šėrimui, inter alia, perdirbtais gyvūniniais baltymais. Tačiau nukrypstant nuo minėtų nuostatų ir laikantis konkrečių sąlygų, IV priedo II skyriaus c punkto nuostatomis leidžiama iš neatrajotojų gautais perdirbtais gyvūniniais baltymais šerti akvakultūros gyvūnus, su sąlyga, kad perdirbti gyvūniniai baltymai ir kombinuotieji pašarai, kuriuose yra tokių baltymų, būtų pagaminti laikantis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio reikalavimų. Šiame skirsnyje šiuo metu nustatyti reikalavimai, kad tokiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti būtų naudojami tik iš skerdyklų arba pjaustymo įmonių gauti šalutiniai gyvūniniai produktai. Gaminant iš vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus šis reikalavimas negali būti įvykdytas. Taigi, šiuo metu iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų akvakultūros gyvūnų pašaruose naudoti neleidžiama;

(4)

keliose valstybėse narėse jau pradėta auginti vabzdžius, skirtus iš jų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir kitiems gyvūnų augintinių ėdalui skirtiems produktams gaminti. Ši gamyba vykdoma pagal valstybių narių kompetentingų institucijų nacionalines kontrolės programas. Tyrimai parodė, kad ūkiuose auginami vabzdžiai galėtų būti tvari alternatyva įprastiniams ūkinių neatrajotojų pašarams skirtų perdirbtų gyvūninių baltymų šaltiniams;

(5)

2015 m. spalio 8 d. EFSA (Europos maisto saugos tarnyba) paskelbė mokslinę nuomonę dėl rizikos profilio, susijusio su vabzdžių auginimu ir vartojimu maistui bei pašarams (3). Atsižvelgdama į riziką, susijusią su prionų buvimu, EFSA padarė išvadą, kad neperdirbtų vabzdžių keliamas pavojus, palyginti su šiuo metu leidžiamais naudoti gyvūninių baltymų šaltiniais, veikiausiai bus toks pat arba mažesnis, jeigu vabzdžiai šeriami substratais, kurių sudėtyje nėra atrajotojų arba žmonių medžiagų (mėšlo). Perdirbant vabzdžius galima dar labiau sumažinti biologinį pavojų, todėl šis teiginys galioja ir iš vabzdžių gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 6 dalyje pateiktą ūkinio gyvūno apibrėžtį vabzdžiai, veisiami iš vabzdžių gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, laikytini ūkiniais gyvūnais, todėl jiems taikomos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnyje ir IV priede nustatytos pašarų draudimo taisyklės ir Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytos gyvūnų šėrimo taisyklės. Vadinasi, vabzdžių pašarui draudžiama naudoti atrajotojų baltymus, maisto atliekas, mėsos ir kaulų miltus bei mėšlą. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 (4) III priedą gyvūnų mitybos tikslams draudžiama naudoti fekalijas;

(7)

todėl reikėtų leisti iš vabzdžių gautais perdirbtais gyvūniniais baltymais ir kombinuotaisiais pašarais, kuriuose yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, šerti akvakultūros gyvūnus. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo II skyriaus c punktas turėtų būti atitinkamai pakeistas, o į to reglamento IV priedo IV skyrių turėtų būti įrašytas skirsnis, kuriame būtų nustatytos su USE susijusios sąlygos, taikomos gaminant iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus ir kombinuotuosius pašarus, kuriuose yra tokių baltymų;

(8)

siekiant išvengti bet kokios kryžminės taršos kitais baltymais, kurie atrajotojams gali kelti USE riziką, pagal analogiją su sąlygomis, kurios jau taikomos iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir kombinuotiesiems pašarams, kuriuose yra tokių baltymų, skirtiems šerti akvakultūros gyvūnams, turėtų būti nustatytos specialiosios iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų gamybos ir naudojimo sąlygos. Visų pirma pagal analogiją su sąlygomis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnyje, iš vabzdžių gauti perdirbti gyvūniniai baltymai turėtų būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš ūkinių vabzdžių gautiems produktams gaminti;

(9)

be to, dėl teisinio aiškumo tikslinga į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priedą įtraukti ūkinių vabzdžių apibrėžtį;

(10)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (5) X priede nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 įgyvendinimo taisyklės, įskaitant saugaus ūkiniams gyvūnams šerti skirto gyvūninio pašaro gamybos parametrus. Ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus, šerti galima tik Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo reikalavimus atitinkančiais šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais. Nors to reglamento X priede išdėstytos nuostatos netaikomos gyviems ir džiovintiems vabzdžiams, naudojamiems ūkinių gyvūnų pašare, tačiau džiovintų vabzdžių naudojimui gyvūnų augintinių ėdale taikomos minėto reglamento XIII priede išdėstytos nuostatos;

(12)

tikėtina, kad iš dalies pakeitus Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 ir leidus naudoti iš vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus akvakultūros gyvūnams šerti bus sudaryta galimybė Sąjungoje gaminti daugiau iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų. Šiuo metu nedidelio masto vabzdžių, skirtų gyvūnų augintinių ėdalui, auginimą galima tinkamai prižiūrėti pagal taikomas nacionalines kontrolės sistemas, tačiau norint užtikrinti, kad vabzdžiai Sąjungoje būtų saugiai auginami didesniu mastu, tikslinga priimti Sąjungos nuostatas, reglamentuojančias gyvūnų, visuomenės ir augalų sveikatą arba riziką aplinkai. Sąjungoje auginamų rūšių vabzdžiai neturėtų būti patogeniški arba daryti neigiamo poveikio augalų, gyvūnų arba žmonių sveikatai; jie neturėtų būti pripažinti žmonėms, gyvūnams arba augalams pavojingo užkrato pernešėjais, neturėtų būti apsaugoti arba apibrėžti kaip invazinės svetimos rūšys. Atsižvelgiant į šiuos nacionalinio rizikos vertinimo rezultatus ir į 2015 m. spalio 8 d. EFSA nuomonę, šios vabzdžių rūšys gali būti laikomos Sąjungoje šiuo metu auginamomis vabzdžių rūšimis, kurios atitinka minėtas pašarui skirtų vabzdžių auginimo saugos sąlygas: juodoji plokščiamusė (Hermetia illucens), kambarinė musė (Musca domestica), didysis milčius (Tenebrio molitor), malūninis juodvabalis (Alphitobius diaperinus), naminis svirplys (Acheta domesticus), juostuotasis svirplys (Gryllodes sigillatus) ir jamaikinis svirplys (Gryllus assimilis);

(13)

todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, kad į jo II skyriaus 1 skirsnį būtų įtrauktas vabzdžių, kuriuos galima naudoti gaminant iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, rūšių sąrašas. Į šį sąrašą turėtų būti įtrauktos pirmiau minėtos vabzdžių rūšys, o ateityje sąrašą galima iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į rizikos, kurią susijusios vabzdžių rūšys kelia gyvūnų, visuomenės ir augalų sveikatai arba aplinkai, vertinimą;

(14)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priede nustatyti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių importo iš trečiųjų šalių reikalavimai. Vabzdžių, skirtų naudoti akvakultūros gyvūnų pašare, auginimo ir iš tų vabzdžių (visų pirma atsižvelgiant į tas rūšis, kurias galima naudoti, ir pašarą, kuriuo galima šerti vabzdžius) gautų perdirbtų gyvūninių baltymų tiekimo rinkai saugos reikalavimai turėtų būti taikomi ir vykdant importą iš trečiųjų šalių. Todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priedo I skyriaus 1 ir 2 skirsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, kad būtų nustatyti minėti importo į Sąjungą reikalavimai;

(15)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XV priede pateikti šalutinių gyvūninių produktų importo į Sąjungą veterinarijos sertifikatų pavyzdžiai. To reglamento XV priedo 1 skyriuje pateiktas veterinarijos sertifikato pavyzdys naudojamas į Sąjungą importuojant perdirbtus gyvūninius baltymus. Tam, kad būtų galima importuoti iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, turėtų būti parengtas naujas veterinarijos sertifikato pavyzdys, į kurį būtų įtraukti specialieji reikalavimai dėl ūkinių vabzdžių, skirtų Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priede nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, veisimo, ir kiti susiję perdirbtų gyvūninių baltymų importo reikalavimai. Todėl į XV priedo 1 skyrių reikėtų įtraukti naują veterinarijos sertifikato, skirto iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų importui, pavyzdį;

(16)

be to, į Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XV priedo 1 skyrių įtrauktame naujame veterinarijos sertifikato pavyzdyje turėtų būti atsižvelgta ir į Komisijos reglamentu (ES) 2016/1396 (6) iš dalies pakeistus su USE susijusius reikalavimus, taikomus importuojant šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, gautus iš galvijų, avių ir ožkų, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo D skyriuje;

(17)

todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X, XIV ir XV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(18)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnyje nustatyti reikalavimai, taikomi siekiant išvengti kryžminės taršos, kai vežami ūkiniams neatrajotojams šerti skirti birūs žuvų miltai ir gyvūninis dikalcio bei trikalcio fosfatas, birūs iš neatrajotojų gauti kraujo produktai ir birūs kombinuotieji pašarai, kuriuose yra tų produktų, ir kai vežami atrajotojams skirti pašarai. Atsižvelgiant į tai, kad panaši kryžminės taršos rizika kyla, kai tokios birios medžiagos sandėliuojamos, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnyje nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi ir sandėliuojant birius žuvų miltus, gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą, iš neatrajotojų gautus kraujo produktus ir kombinuotuosius pašarus, kuriuose yra tų žaliavų;

(19)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus B skirsnyje nustatyti reikalavimai, taikomi siekiant išvengti kryžminės taršos, kai vežamos birios pašarinės žaliavos ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus pieną ir pieno gaminius, gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas bei iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai, ir kai vežami ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirti pašarai. Atsižvelgiant į tai, kad panaši kryžminės taršos rizika kyla, kai tokios birios medžiagos sandėliuojamos, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus B skirsnyje nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi ir sandėliuojant birias pašarines žaliavas bei kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus pieną ir pieno gaminius, gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą bei iš atrajotojų kailių ir odos gautus hidrolizuotus baltymus;

(20)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio a punkte reikalaujama, kad iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, išskyrus žuvų miltus, skirtiems naudoti akvakultūros gyvūnų pašarui, gaminti naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai būtų gaunami iš skerdyklų, kuriose neskerdžiami atrajotojai, ir iš pjaustymo įmonių, kuriose neiškaulinėjama ir nepjaustoma atrajotojų mėsa. Minėtame a punkte nustatyta nuo to reikalavimo leidžianti nukrypti nuostata, skirta skerdykloms, taikančioms veiksmingas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią atrajotojų ir neatrajotojų šalutinių produktų kryžminei taršai, jeigu kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, suteikė atitinkamą leidimą;

(21)

tam, kad iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, skirtiems akvakultūros gyvūnų pašarui arba eksportui, gaminti būtų galima naudoti įvairesnių rūšių žaliavas, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio a punktą, siekiant leisti naudoti ne iš skerdyklų ar pjaustymo įmonių gautus šalutinius gyvūninius produktus, su sąlyga, kad tose įmonėse būtų tvarkomos tik iš neatrajotojų gautos žaliavos arba toms įmonėms kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, būtų suteikusi leidimą remdamasi tais pačiais su paskirstymu susijusiais reikalavimais, kurie yra nustatyti skerdykloms taikomoje nukrypti leidžiančioje nuostatoje, jeigu tie su paskirstymu susiję reikalavimai suteikia pakankamas garantijas, kad bus užkirstas kelias kryžminei taršai ir ji bus kontroliuojama. Taip pat tikslinga skerdykloms taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą taikyti ir pjaustymo įmonėms, su sąlyga, kad būtų taikomi tie patys su paskirstymu susiję reikalavimai. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(22)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnio b punkte reikalaujama, kad pridedamame žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate ir ant bet kokios tokių produktų pakuotės būtų aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams šerti“. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje nurodyto prekybos dokumento arba veterinarijos sertifikato nereikalaujama pridėti prie kombinuotųjų pašarų. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnio b punktą, siekiant paaiškinti, kad vežant kombinuotuosius pašarus žodžiai „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams šerti“ turėtų būti užrašyti tik kombinuotųjų pašarų etiketėje. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus B skirsnis, C skirsnio d punktas ir D skirsnio e punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(23)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus C skirsnyje nustatytas draudimas ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirtus pašarus gaminti įmonėse, kuriose gaminamas gyvūnų augintinių ėdalas arba kailiniams gyvūnams skirti pašarai, kuriuose yra atrajotojų produktų, draudžiamų naudoti ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirtiems pašarams. Panašus draudimas turėtų būti nustatytas ir įmonėms, kuriose gaminamas gyvūnų augintinių ėdalas arba kailiniams gyvūnams skirti pašarai, kuriuose yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus, siekiant išvengti ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus ir akvakultūros gyvūnus, skirtų pašarų kryžminės taršos produktais, kuriuos draudžiama naudoti tokiuose pašaruose. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus C skirsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(24)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 1 punkte nustatytas draudimas eksportuoti iš atrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus. Šiuo reikalavimu pirmiausia buvo siekiama kontroliuoti galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) plitimą tuo metu, kai Sąjungoje buvo kilusi GSE epidemija ir kai Europa buvo labiausiai apimta epidemijos pasaulyje. Tačiau su GSE susijusi padėtis Sąjungoje labai pagerėjo. 2015 m. Sąjungoje buvo pranešta apie penkis GSE atvejus, palyginti su 2 166 atvejais 2001 m. Tokį GSE padėties pagerėjimą Sąjungoje liudija faktas, kad pagal Komisijos sprendimą 2007/453/EB (7) 23 valstybės narės šiuo metu yra pripažintos valstybėmis narėmis, kuriose GSE rizika nedidelė, remiantis tarptautiniu lygmeniu Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) pripažintu GSE rizikos statusu;

(25)

todėl draudimas eksportuoti iš atrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus turėtų būti panaikintas ir pakeistas specialiosiomis sąlygomis, kurių reikia laikytis, siekiant sumažinti su prekyba susijusią naštą ir užtikrinti didesnį proporcingumą, palyginti su dabartine GSE epizootine padėtimi. Tos sąlygos pirmiausia turėtų būti skirtos užtikrinti, kad eksportuojamų produktų sudėtyje nebūtų mėsos ir kaulų miltų (jų neleidžiama eksportuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 43 straipsnio 3 dalį). Mėsos ir kaulų miltų sudėtyje gali būti nurodytų pavojingų medžiagų arba jie gali būti gauti iš gyvūnų, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ne maistui, todėl mėsos ir kaulų miltai kelia didesnę GSE riziką ir neturėtų būti eksportuojami;

(26)

siekiant užtikrinti, kad eksportuojamų perdirbtų atrajotojų baltymų sudėtyje nebūtų mėsos ir kaulų miltų ir kad jie būtų naudojami tik Sąjungos teisės aktuose nustatytais tikslais, iš atrajotojų gauti perdirbti baltymai turėtų būti vežami uždarose talpyklose tiesiogiai iš perdirbimo įmonės į išvežimo iš Sąjungos punktą (Komisijos sprendimo 2009/821/EB (8) I priede nurodytą pasienio kontrolės postą), kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę. Tokia oficiali kontrolė turėtų būti atliekama laikantis oficialių kontrolės procedūrų, visų pirma – naudojamas prekybos dokumentas, parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriaus 6 punkte pateiktą pavyzdį, o kompetentingos institucijos turėtų palaikyti ryšius naudodamosi integruota kompiuterine veterinarijos sistema (TRACES), įdiegta Komisijos sprendimu 2004/292/EB (9);

(27)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnį perdirbimo įmonė turi būti patvirtinta perdirbti 3 kategorijos medžiagas, be to, pagal to reglamento 45 straipsnį toje įmonėje turi būti reguliariai vykdoma oficiali kontrolė, be to, jei perdirbimo įmonė taip pat yra patvirtinta perdirbti 1 ir (arba) 2 kategorijos medžiagas, turi būti tikrinama, ar 1 ir 2 kategorijų medžiagos yra ženklinamos ilgalaikiu ženklu, kaip reikalaujama tame reglamente;

(28)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punkte reikalaujama, kad kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kurie skirti eksportui, būtų pagaminti laikantis tam tikrų reikalavimų, visų pirma nurodytųjų to reglamento IV priedo V skyriaus A skirsnio e punkte, kuriame, savo ruožtu, pateikta nuoroda į to priedo IV skyriaus D skirsnį. Dėl šių kryžminių nuorodų nuostatos buvo aiškinamos skirtingai, todėl tikslinga performuluoti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punktą ir paaiškinti, kokie reikalavimai taikomi eksportui iš Sąjungos skirtų iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų arba kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybai;

(29)

dar ne visiems atvejams yra pritaikyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punkto b papunktyje, skirtame kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, pateikta nuoroda į to priedo IV skyriaus D skirsnio d punktą, skirtą akvakultūros gyvūnų kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio d punkte reikalaujama, kad kombinuotuosius pašarus gaminanti įmonė būtų skirta gaminti tik akvakultūros gyvūnų pašarams arba, taikant tam tikras priemones siekiant išvengti akvakultūros gyvūnų pašarų ir kitų ūkinių gyvūnų pašarų kryžminės taršos, jai būtų suteiktas leidimas, tačiau kai tokie pašarai eksportuojami, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede nenustatyta, kokių rūšių gyvūnus galima šerti eksportuotais kombinuotaisiais pašarais trečiojoje šalyje. Todėl šiuo atveju reikia išvengti kryžminės taršos tarp eksportuojamų kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, ir Sąjungos rinkai teiktinų ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros gyvūnus, skirtų pašarų. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(30)

pirmiau konstatuojamosiose dalyse nurodyti pakeitimai, susiję su (1) tam tikrų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų sandėliavimu, (2) iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuose yra tokių baltymų, gamyba, (3) kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, eksportu ir (4) ne iš skerdyklų ir pjaustymo įmonių gautų žaliavų, skirtų iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, naudojimu, apima reikalavimus, kad valstybių narių kompetentingos institucijos registruotų tam tikras įmones arba suteiktų joms leidimus, atsižvelgdamos į tai, kaip jos laikosi tų reikalavimų. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus A skirsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų nustatyta valstybių narių prievolė nuolat atnaujinti ir viešai skelbti tokių įmonių sąrašą;

(31)

siekiant sumažinti kompetentingųjų institucijų naštą, veiklos vykdytojų sąrašus reikėtų viešai skelbti tik tada, kai tai būtina, kad ūkio subjektai galėtų nustatyti, kurie potencialūs tiekėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo reikalavimus, ir kad kompetentingos institucijos galėtų tikrinti, ar tų reikalavimų laikomasi visoje gamybos grandinėje. Todėl IV priedo V skyriaus A skirsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų išbraukta prievolė viešai skelbti vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų sąrašus;

(32)

atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms ir ūkio subjektams reikia pakankamai laiko prisitaikyti prie šiuo reglamentu padarytų Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnio pakeitimų dėl tam tikrų birių pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų sandėliavimo ir prie to priedo V skyriaus A, B ir C skirsnių pakeitimų dėl įmonių, gaminančių pašarus pagal tam tikrus Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo reikalavimus dėl pašarų, kuriuose yra iš neatrajotojų gautų produktų, sandėliavimo ir dėl gyvūnų augintinių ėdalo, kuriame yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, gamybos, sąrašų, tie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.;

(33)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X, XIV ir XV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2017 m. liepos 1 d.

Tačiau šiuo reglamentu padaryti toliau nurodyti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo pakeitimai taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.:

a)

šio reglamento I priedo 2 dalies b punkto i papunkčiu padaryti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnio pakeitimai ir

b)

šio reglamento I priedo 2 dalies d punkto i papunkčiu padaryti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus A, B ir C skirsnių pakeitimai.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2)   OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(3)   Scientific Opinion on a Risk profile related to production and consumption of insects as food and feed, The EFSA Journal (2015);13(10):4257.

(4)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1).

(5)   2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(6)   2016 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1396, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, priedai (OL L 225, 2016 8 19, p. 76).

(7)   2007 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/453/EB, nustatantis valstybių narių ar trečiųjų šalių ar jų regionų būklę, atsižvelgiant į GSE, pagal jų GSE riziką (OL L 172, 2007 6 30, p. 84).

(8)   2009 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendimas 2009/821/EB sudaryti patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatyti tam tikras patikrinimų, kuriuos atlieka Komisijos veterinarijos ekspertai, taisykles ir patvirtinti TRACES veterinarijos padalinius (OL L 296, 2009 11 12, p. 1).

(9)   2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 94, 2004 3 31, p. 63).


I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

1.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punkto d papunktis papildomas šia iv įtrauka:

„iv)

„etiketė“ – 3 straipsnio 2 dalies t punkte;“;

b)

2 punktas papildomas šiais papunkčiais:

„m)   ūkiniai vabzdžiai– Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 6 dalies a punkte apibrėžti vabzdžiai, priklausantys vabzdžių rūšims, iš kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 1 skirsnio A dalies 2 punktą leidžiama gaminti perdirbtus gyvūninius baltymus;

n)   vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai– gyvulių augintojai, kurie gamina kombinuotuosius pašarus tik savo ūkio reikmėms.“

2.

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

II skyriaus c punktas pakeičiamas taip:

„c)

akvakultūros gyvūnų pašarams, kurių sudėtyje yra šių pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų:

i)

iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus D skirsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų;

ii)

iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, gaminamų, tiekiamų rinkai ir naudojamų laikantis III skyriuje nustatytų bendrųjų sąlygų ir IV skyriaus F skirsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų;“;

b)

III skyrius iš dalies keičiamas taip:

i)

A skirsnis pakeičiamas taip:

„A SKIRSNIS

Ūkiniams neatrajotojams šerti skirtų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų vežimas ir sandėliavimas

1.

Toliau išvardyti ūkiniams neatrajotojams šerti skirti produktai turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, o sandėliuojami patalpose, kurios nenaudojamos atrajotojų pašarams vežti arba sandėliuoti:

a)

birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, įskaitant žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;

b)

birus gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

birūs iš neatrajotojų gauti kraujo produktai;

d)

birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra a, b ir c punktuose išvardytų pašarinių žaliavų.

Dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie vežtus arba sandėlyje sandėliuojamus produktus, turi būti saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, transporto priemonės, talpyklos ir sandėliavimo patalpos, anksčiau naudotos tame punkte išvardytiems produktams vežti arba sandėliuoti, gali būti vėliau naudojamos atrajotojų pašarams vežti arba sandėliuoti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais įformintos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

3.

Sandėliai, kuriuose pagal 2 punkto nuostatas sandėliuojamos 1 punkte išvardytos pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai, turi būti patvirtinti kompetentingos institucijos, patikrinus, ar sandėliai atitinka 2 punkte nurodytus reikalavimus.

4.

Birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, įskaitant iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, bet išskyrus žuvų miltus, ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, o sandėliuojami patalpose, kurios nenaudojamos ūkinių neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti arba sandėliuoti.

5.

Nukrypstant nuo 4 punkto, transporto priemonės, talpyklos ir sandėliavimo patalpos, anksčiau naudotos tame punkte išvardytiems produktams vežti arba sandėliuoti, gali būti vėliau naudojamos ūkinių neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti arba sandėliuoti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais įformintos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.“

ii)

B skirsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Nukrypstant nuo 1 punkto, nereikalaujama, kad vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai turėtų specialų visaverčių pašarų gamybos iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tame punkte išvardytų produktų, leidimą, jei jie laikosi šių sąlygų:

a)

jie turi būti registruoti kompetentingos institucijos kaip gaminantys visaverčius pašarus iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra 1 punkte išvardytų produktų;

b)

jie turi laikyti tik neatrajotojus;

c)

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, žalių baltymų kiekis turi būti mažesnis negu 50 %;

d)

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra dikalcio ir trikalcio fosfato, bendras fosforo kiekis turi būti mažesnis negu 10 %;

e)

visuose visaverčiams pašarams gaminti naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų, žalių baltymų kiekis turi būti mažesnis negu 50 %.“;

iii)

C skirsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)

iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, įskaitant žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;“;

iv)

D skirsnio 1 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, įskaitant žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus;“;

c)

IV skyrius iš dalies keičiamas taip:

i)

A skirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

pridedamame žuvų miltų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir žuvų miltų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „žuvų miltai – netinka šerti atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus“.

Ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirtų kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka šerti atrajotojams“.“;

ii)

B skirsnis pakeičiamas taip:

„B SKIRSNIS

Specialiosios ūkinių neatrajotojų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams skirto gyvūninio dikalcio ir trikalcio fosfato, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių fosfatų, naudojimo sąlygos

a)

pridedamame gyvūninio dikalcio ir (arba) trikalcio fosfato prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jo etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „gyvūninis dikalcio ir (arba) trikalcio fosfatas – netinka šerti atrajotojams“;

b)

kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra gyvūninio dikalcio ir (arba) trikalcio fosfato, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra gyvūninio dikalcio ir (arba) trikalcio fosfato – netinka šerti atrajotojams“.“;

iii)

C skirsnio c punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„c)

Kraujo produktai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, kurios perdirba tik neatrajotojų kraują ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip perdirbančios tik neatrajotojų kraują.“;

iv)

C skirsnio d punktas pakeičiamas taip:

„d)

pridedamame iš neatrajotojų gautų kraujo produktų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir produktų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „neatrajotojų kraujo produktai – netinka šerti atrajotojams“.

Kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų kraujo produktų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra neatrajotojų kraujo produktų – netinka šerti atrajotojams“.“;

v)

D skirsnio antraštinė dalis, pirmos pastraipos įžanginė frazė ir a punktas pakeičiami taip:

„D SKIRSNIS

Specialiosios akvakultūros gyvūnų pašarams skirtų iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybos ir naudojimo sąlygos

Taikomos šios specialiosios akvakultūros gyvūnų pašarams skirtų iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybos ir naudojimo sąlygos:

a)

šiame skirsnyje nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti gaunami iš:

i)

skerdyklų, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, arba

ii)

pjaustymo įmonių, kuriose neiškaulinėjama ir nepjaustoma atrajotojų mėsa ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip neiškaulinėjančios ir nepjaustančios atrajotojų mėsos, arba

iii)

i arba ii papunkčiuose nenurodytų įmonių, kurios netvarko atrajotojų produktų ir kurios kompetentingos institucijos yra registruotos kaip netvarkančios atrajotojų produktų.

Nukrypdama nuo šios specialiosios sąlygos, kompetentinga institucija gali leisti atrajotojus skersti skerdykloje, kurioje surenkami šalutiniai neatrajotojų produktai, skirti šiame skirsnyje nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, o atrajotojų produktus leisti tvarkyti pjaustymo ar kitoje įmonėje, kurioje surenkami neatrajotojų šalutiniai produktai, skirti šiame skirsnyje nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti.

Toks leidimas gali būti suteiktas tik jei kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, įsitikina, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atrajotojų ir neatrajotojų šalutinių produktų kryžminei taršai, yra veiksmingos.

Tokios priemonės pirmiausia turi apimti šiuos būtinuosius reikalavimus:

i)

neatrajotojai turi būti skerdžiami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose skerdžiami atrajotojai;

ii)

neatrajotojų produktai turi būti tvarkomi gamybos linijomis, fiziškai atskirtomis nuo linijų, kurios naudojamos atrajotojų produktams tvarkyti;

iii)

iš neatrajotojų gautų šalutinių produktų surinkimo, sandėliavimo, vežimo ir pakavimo patalpos turi būti atskirtos nuo surinkimo, sandėliavimo, vežimo ir pakavimo patalpų, skirtų iš atrajotojų gautiems šalutiniams produktams;

iv)

reguliariai imami ir tiriami šalutinių neatrajotojų produktų mėginiai, siekiant nustatyti, ar juose nėra atrajotojų baltymų. Taikomas analizės metodas turi būti moksliškai patvirtintas kaip tinkamas tam tikslui. Mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas veiklos vykdytojui atlikus rizikos vertinimą – vieną iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais.“;

vi)

D skirsnio c punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„c)

Šiame skirsnyje nurodyti perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš neatrajotojų gautiems šalutiniams produktams, gaunamiems iš a punkte nurodytų skerdyklų, pjaustymo arba kitų įmonių, perdirbti. Tos perdirbimo įmonės turi būti registruotos kompetentingos institucijos kaip perdirbančios tik šalutinius neatrajotojų produktus.“;

vii)

D skirsnio d punkto antros pastraipos i papunkčio įžanginė frazė pakeičiama taip:

„i)

kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti akvakultūros gyvūnų kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra šiame skirsnyje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų, gaminti įmonėse, kurios gamina ir kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, kombinuotuosius pašarus, jei laikomasi šių sąlygų:“;

viii)

D skirsnio d punkto ii papunktis ir e punktas pakeičiami taip:

„ii)

nereikalaujama, kad vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai turėtų specialų visaverčių pašarų gamybos iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra šiame skirsnyje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų, leidimą, jei jie laikosi šių sąlygų:

jie yra registruoti kompetentingos institucijos kaip gaminantys visaverčius pašarus iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus,

laiko tik akvakultūros gyvūnus ir

jų gamybai naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra šiame skirsnyje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų, žalių baltymų kiekis yra mažesnis negu 50 %.

e)

pridedamame šiame skirsnyje nurodytų gyvūninių baltymų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta: „iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.

Kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra šiame skirsnyje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta:

„sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.“;

ix)

E skirsnio b–g punktai pakeičiami taip:

„b)

pridedamame žuvų miltų, skirtų naudoti pieno pakaitaluose, prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „žuvų miltai – netinka šerti atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus“;

c)

naudoti žuvies miltus nenujunkytų ūkinių atrajotojų pašarui leidžiama tik gaminant sauso pavidalo pieno pakaitalus, naudojamus atskiedus nustatytu kiekiu skysčio kaip nenujunkytų atrajotojų gyvūnų pašarą – pieno krekenų papildą arba pakaitalą, kol junkymas dar nepasibaigęs;

d)

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirti pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti gaminami įmonėse, kuriose negaminami kiti atrajotojų kombinuotieji pašarai ir kurioms tam tikslui suteiktas kompetentingos institucijos leidimas.

Nukrypdama nuo šios specialiosios sąlygos, kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti kitus atrajotojų kombinuotuosius pašarus gaminti įmonėse, kurios taip pat gamina nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirtus pieno pakaitalus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, jei laikomasi šių sąlygų:

i)

kitų atrajotojų kombinuotųjų pašarų laikymo patalpos turi būti fiziškai atskirtos nuo birių žuvų miltų ir birių pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, sandėliavimo, vežimo ir pakavimo patalpų;

ii)

kiti atrajotojų kombinuotieji pašarai turi būti gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose gaminami pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

iii)

dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie žuvų miltų įsigijimą ir naudojimą, taip pat pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

iv)

siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami kitų atrajotojų kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas veiklos vykdytojui atlikus rizikos vertinimą – vieną iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais; rezultatai turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

e)

prieš išleisdami siuntas į laisvą apyvartą Sąjungoje, siekdami nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, importuotojai turi užtikrinti, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, būtų tiriamos visos importuojamų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvies miltų, siuntos;

f)

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirtų pieno pakaitalų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka šerti atrajotojams, išskyrus nenujunkytus atrajotojus“;

g)

nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirti birūs pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, o sandėliuojami patalpose, kurios nenaudojamos kitiems atrajotojų pašarams vežti arba sandėliuoti.

Nukrypstant nuo šios specialiosios sąlygos, transporto priemonės, talpyklos ir sandėliavimo patalpos, kurios vėliau bus naudojamos kitiems biriems atrajotojams skirtiems pašarams vežti arba sandėliuoti, gali būti naudojamos nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams skirtiems biriems pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, vežti arba sandėliuoti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija. Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

h)

ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, turi būti įdiegtos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad pieno pakaitalais, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, nebūtų šeriami kiti atrajotojai, išskyrus nenujunkytus atrajotojus. Kompetentingos institucijos turi sudaryti ūkių, kuriuose pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojami pagal išankstinio pranešimo arba kitą sistemą, kuria užtikrinamas šios specialiosios sąlygos laikymasis, sąrašą.“;

x)

įterpiamas šis F skirsnis:

„F SKIRSNIS

Specialiosios akvakultūros gyvūnų pašarams skirtų iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybos ir naudojimo sąlygos

Taikomos šios specialiosios akvakultūros gyvūnų pašarams skirtų iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybos ir naudojimo sąlygos:

a)

iš ūkinių vabzdžių gauti perdirbti gyvūniniai baltymai:

i)

turi būti gaminami perdirbimo įmonėse, kurios patvirtintos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir yra skirtos tik iš ūkinių vabzdžių gautiems produktams gaminti, ir

ii)

turi būti gaminami laikantis Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 1 skirsnyje nustatytų reikalavimų;

b)

kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, turi būti gaminami įmonėse, šiam tikslui patvirtintose kompetentingos institucijos ir skirtose gaminti tik akvakultūros gyvūnų pašarus.

Nukrypstant nuo šios specialiosios sąlygos:

i)

kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, gali leisti akvakultūros gyvūnų kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, gaminti įmonėse, kurios gamina ir kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, kombinuotuosius pašarus, jei laikomasi šių sąlygų:

atrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo, sandėliavimo, vežimo bei pakavimo patalpos turi būti fiziškai atskirtos nuo neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir sandėliavimo patalpų,

akvakultūros gyvūnų kombinuotųjų pašarų gaminimo, sandėliavimo, vežimo bei pakavimo patalpos turi būti fiziškai atskirtos nuo kitų neatrajotojų kombinuotųjų pašarų gaminimo ir sandėliavimo patalpų,

dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų įsigijimą ir naudojimą, taip pat kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, pardavimą, turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai,

siekiant nustatyti, ar nėra neleistinų gyvūninių sudedamųjų dalių, taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede nustatytus analizės metodus gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti atliekant oficialiąją pašarų kontrolę, turi būti reguliariai imami ir tiriami ūkinių gyvūnų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, kombinuotųjų pašarų mėginiai; mėginių ėmimo ir tyrimo dažnumas nustatomas veiklos vykdytojui atlikus rizikos vertinimą – vieną iš veiklos vykdytojo procedūrų, grindžiamų RVASVT principais; rezultatai turi būti saugomi bent penkerius metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

ii)

nereikalaujama, kad vietos kombinuotųjų pašarų gamintojai turėtų specialų visaverčių pašarų gamybos iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, leidimą, jei jie laikosi šių sąlygų:

yra registruoti kompetentingos institucijos kaip gaminantys visaverčius pašarus iš kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų,

laiko tik akvakultūros gyvūnus ir

jų gamybai naudojamuose kombinuotuosiuose pašaruose, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, žalių baltymų kiekis yra mažesnis negu 50 %;

c)

pridedamame iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje, ir jų etiketėje turi būti aiškiai užrašyta: „perdirbti vabzdžių baltymai – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.

Kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, etiketėje turi būti aiškiai užrašyta:

„sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų – netinka šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros ir kailinius gyvūnus“.“;

d)

V skyrius iš dalies keičiamas taip:

i)

A, B ir C skirsniai pakeičiami taip:

„A SKIRSNIS

Sąrašai

1.

Valstybės narės nuolat atnaujina ir viešai skelbia šiuos sąrašus:

a)

skerdyklų, kurios pagal IV skyriaus C skirsnio a punkto pirmą pastraipą registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, ir leidimus turinčių skerdyklų, iš kurių gali būti surenkamas kraujas, gautas pagal IV skyriaus C skirsnio a punkto antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas;

b)

perdirbimo įmonių, kurios pagal IV skyriaus C skirsnio c punkto pirmą pastraipą registruotos kaip perdirbančios tik neatrajotojų kraują, ir leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių kraujo produktus pagal IV skyriaus C skirsnio c punkto antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas;

c)

skerdyklų, pjaustymo ir kitų įmonių, kurios atitinkamai registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, neiškaulinėjančios ir nepjaustančios atrajotojų mėsos ir netvarkančios atrajotojų produktų, iš kurių gali būti surenkami gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, kaip nustatyta IV skyriaus D skirsnio a punkto pirmoje pastraipoje, ir leidimus turinčių skerdyklų, pjaustymo ir kitų įmonių, iš kurių gali būti surenkami gyvūniniai šalutiniai produktai, skirti iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, kaip nustatyta IV skyriaus D skirsnio a punkto antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose;

d)

perdirbimo įmonių, kurios pagal IV skyriaus D skirsnio c punkto pirmą pastraipą registruotos kaip neperdirbančios šalutinių atrajotojų produktų, ir leidimus turinčių perdirbimo įmonių, gaminančių iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus ir vykdančių veiklą pagal IV skyriaus D skirsnio c punkto antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas;

e)

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal III skyriaus B skirsnį gaminančių kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gyvūninio dikalcio ir trikalcio fosfato arba iš neatrajotojų gautų kraujo produktų;

f)

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal IV skyriaus D skirsnio d punktą gaminančių kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų; taip pat leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal V skyriaus E skirsnio 3 punkto b papunkčio ii įtrauką gaminančių tik eksportuoti iš Sąjungos skirtus kombinuotuosius pašarus arba eksportuoti iš Sąjungos skirtus kombinuotuosius pašarus ir rinkai tiekti skirtus kombinuotuosius pašarus akvakultūros gyvūnams;

g)

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal IV skyriaus E skirsnio d punktą gaminančių nenujunkytiems ūkiniams atrajotojams šerti skirtus pieno pakaitalus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų;

h)

leidimą turinčių kombinuotųjų pašarų įmonių, pagal IV skyriaus F skirsnio b punktą gaminančių kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų;

i)

sandėlių, kurių leidimas išduotas pagal III skyriaus A skirsnio 3 punktą arba V skyriaus E skirsnio 3 punkto d papunkčio trečią pastraipą.

2.

Valstybės narės nuolat atnaujina vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie yra registruoti pagal III skyriaus B skirsnio 3 punktą, IV skyriaus D skirsnio d punkto ii papunktį ir IV skyriaus F skirsnio b punkto ii papunktį, sąrašus.

B SKIRSNIS

Pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, vežimas ir sandėliavimas

1.

Birios pašarinės žaliavos ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus išvardytuosius toliau pateiktuose a–d punktuose, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, o sandėliuojami patalpose, kurios nenaudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams vežti arba sandėliuoti:

a)

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b)

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai;

d)

lydyti atrajotojų riebalai, kuriuose didžiausias likusių netirpių priemaišų kiekis neviršija 0,15 % masės, ir tokių riebalų antriniai produktai.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, transporto priemonės, talpyklos ir sandėliavimo patalpos, anksčiau naudotos tame punkte nurodytoms birioms pašarinėms žaliavoms ir biriems kombinuotiesiems pašarams vežti arba sandėliuoti, gali būti naudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams vežti arba sandėliuoti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais nustatytos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija.

Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

C SKIRSNIS

Kailiniams gyvūnams arba gyvūnams augintiniams skirtų kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų arba neatrajotojų gautų produktų, gamyba

1.

Kailiniams gyvūnams arba gyvūnams augintiniams skirti kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus išvardytuosius toliau pateiktuose a–d punktuose, negaminami įmonėse, kuriose gaminami pašarai ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus:

a)

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b)

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai;

d)

lydyti atrajotojų riebalai, kuriuose didžiausias likusių netirpių priemaišų kiekis neviršija 0,15 % masės, ir tokių riebalų antriniai produktai.

2.

Kailiniams gyvūnams arba gyvūnams augintiniams skirti kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus, negaminami įmonėse, kuriose gaminami pašarai ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius arba akvakultūros gyvūnus.“;

ii)

D skirsnis pakeičiamas taip:

„D SKIRSNIS

Ūkiniams gyvūnams skirtų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, naudojimas ir sandėliavimas ūkiuose

Draudžiama ūkiuose, laikančiuose ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus, naudoti ir sandėliuoti ūkiniams gyvūnams skirtas pašarines žaliavas ir kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus išvardytuosius a–d punktuose:

a)

pienas, pieno gaminiai, iš pieno gauti produktai, priešpienis ir priešpienio produktai;

b)

gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas;

c)

iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai;

d)

lydyti atrajotojų riebalai, kuriuose didžiausias likusių netirpių priemaišų kiekis neviršija 0,15 % masės, ir tokių riebalų antriniai produktai.“;

iii)

E skirsnis pakeičiamas taip:

„E SKIRSNIS

Perdirbtų gyvūninių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportas

1.

Iš atrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus arba tiek iš atrajotojų, tiek ir iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus eksportuoti leidžiama, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

perdirbti gyvūniniai baltymai vežami sandariose talpyklose tiesiogiai iš perdirbimo gamyklos į išvežimo iš Sąjungos teritorijos punktą (Komisijos sprendimo 2009/821/EB (*1) I priede nurodytą pasienio kontrolės postą). Prieš išvežant siuntą iš Sąjungos teritorijos, už perdirbtų gyvūninių baltymų vežimo organizavimą atsakingas asmuo praneša pasienio kontrolės posto kompetentingai institucijai apie siuntos atvežimą į išvežimo punktą;

b)

su tokia siunta vežamas tinkamai užpildytas prekybos dokumentas, parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriaus 6 punkte pateiktą pavyzdį ir išduotas naudojantis integruota kompiuterine veterinarijos sistema (TRACES), įdiegta Komisijos sprendimu 2004/292/EB (*2). To prekybos dokumento I.28 langelyje „Išvežimo punktas“ turi būti nurodytas išvežimo pasienio kontrolės postas.

c)

Siuntą atvežus į išvežimo punktą pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija patikrina kiekvienos pasienio kontrolės postui pateiktos talpyklos plombą.

Nukrypdama nuo šios nuostatos ir remdamasi rizikos analize, pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija gali nuspręsti tikrinti talpyklų plombas atsitiktine tvarka.

Jeigu plombų tikrinimo rezultatas nepatenkinamas, siunta turi būti sunaikinama arba išsiunčiama atgal į kilmės įmonę.

Pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija, naudodamasi TRACES sistema, praneša už kilmės įmonę atsakingai kompetentingai institucijai apie siuntos atvežimą į išvežimo punktą ir, jei taikoma, apie plombos tikrinimo rezultatus bei visas taisomąsias priemones, kurių imtasi;

d)

už kilmės įmonę atsakinga kompetentinga institucija reguliariai vykdo oficialią kontrolę, kad patikrintų, ar tinkamai įgyvendinamos a ir b punktų nuostatos ir ar gautas pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos patvirtinimas per TRACES sistemą, kad išvežimo punkte buvo atlikta kiekvienos eksportuoti skirtos iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų siuntos kontrolė.

2.

Nepažeidžiant 1 punkto nuostatų, produktus, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, eksportuoti draudžiama.

Nukrypstant nuo šios nuostatos, šis draudimas netaikomas perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui, kurio sudėtyje yra iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, kurie:

a)

buvo perdirbti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnį patvirtintose gyvūnų augintinių ėdalo įmonėse ir

b)

buvo supakuoti ir paženklinti pagal Sąjungos teisės aktus.

3.

Iš neatrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus arba kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportuoti leidžiama, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai yra pagaminti perdirbimo įmonėse, kurios atitinka IV skyriaus D skirsnio c punkto reikalavimus;

b)

kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, yra pagaminti kombinuotųjų pašarų įmonėse, kurios:

i)

gamybą vykdo pagal IV skyriaus D skirsnio d punktą arba

ii)

eksportui skirtus kombinuotuosiuose pašaruose naudotinus perdirbtus gyvūninius baltymus surenka iš perdirbimo įmonių, kurios atitinka a punkto reikalavimus ir:

yra skirtos gaminti tik eksportui iš Sąjungos skirtiems kombinuotiesiems pašarams ir yra šiam tikslui patvirtintos kompetentingos institucijos arba

yra skirtos gaminti tik eksportui iš Sąjungos skirtiems kombinuotiesiems pašarams ir Sąjungos rinkai tiektiniems akvakultūros gyvūnų kombinuotiesiems pašarams ir yra šiam tikslui patvirtintos kompetentingos institucijos;

c)

kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, turi būti supakuoti ir paženklinti laikantis Sąjungos teisės aktų arba importuojančios šalies teisinių reikalavimų. Jeigu kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, nėra paženklinti laikantis Sąjungos teisės aktų, etiketėje turi būti užrašyta: „sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų baltymų“;

d)

eksportuoti iš Sąjungos skirti birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, turi būti vežami transporto priemonėmis ir talpyklose, o sandėliuojami patalpose, kurios nenaudojamos rinkai tiekti skirtiems ūkinių atrajotojų ir neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams atitinkamai vežti arba sandėliuoti. Dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie vežtus arba sandėliuojamus produktus, turi būti saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, transporto priemonės, talpyklos ir sandėliavimo patalpos, anksčiau naudotos eksportuoti iš Sąjungos skirtiems biriems iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir biriems kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, vežti arba sandėliuoti, gali būti vėliau naudojamos rinkai tiektiniems ūkinių atrajotojų arba neatrajotojų, išskyrus akvakultūros gyvūnus, pašarams vežti arba sandėliuoti, jei siekiant išvengti kryžminės taršos jos prieš tai išvalomos laikantis dokumentais įformintos tvarkos, kurią prieš tai patvirtino kompetentinga institucija. Kai taikoma tokia tvarka, bent dvejus metus saugomi veiksmų seką patvirtinantys dokumentai, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai;

Sandėliai, kuriuose pagal d punkto antros pastraipos nuostatas sandėliuojami birūs iš neatrajotojų gauti perdirbti gyvūniniai baltymai ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, turi būti patvirtinti kompetentingos institucijos, patikrinus, ar sandėliai atitinka toje pastraipoje nurodytus reikalavimus.

4.

Nukrypstant nuo 3 punkto, jame nustatytos sąlygos netaikomos:

a)

gyvūnų augintinių ėdalui, kurio sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kuris buvo pagamintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnį patvirtintose gyvūnų augintinių ėdalo įmonėse ir supakuotas ir paženklintas laikantis Sąjungos teisės aktų;

b)

žuvų miltams, jei jie pagaminti laikantis šio priedo nuostatų;

c)

iš ūkinių vabzdžių gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, jei jie pagaminti laikantis šio priedo nuostatų;

d)

kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje nėra jokių kitų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus ir iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, jei tie pašarai pagaminti laikantis šio priedo nuostatų;

e)

iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, skirtiems gyvūnų augintinių ėdalui, organinėms trąšoms arba dirvožemio gerinimo medžiagoms gaminti trečiojoje paskirties šalyje, jei eksportuotojas prieš eksportą užtikrina, kad kiekviena perdirbtų gyvūninių baltymų siunta buvo ištirta taikant Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priedo 2.2 punkte nustatytą analizės metodą, siekiant patikrinti, ar nėra atrajotojų kilmės sudedamųjų dalių.

(*1)   2009 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendimas 2009/821/EB sudaryti patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatyti tam tikras patikrinimų, kuriuos atlieka Komisijos veterinarijos ekspertai, taisykles ir patvirtinti TRACES veterinarijos padalinius (OL L 296, 2009 11 12, p. 1)."

(*2)   2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 94, 2004 3 31, p. 63).“ "


(*1)   2009 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendimas 2009/821/EB sudaryti patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatyti tam tikras patikrinimų, kuriuos atlieka Komisijos veterinarijos ekspertai, taisykles ir patvirtinti TRACES veterinarijos padalinius (OL L 296, 2009 11 12, p. 1).

(*2)   2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 94, 2004 3 31, p. 63).“ “


II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X, XIV ir XV priedai iš dalies keičiami taip:

1.

X priedo II skyriaus 1 skirsnio A dalis pakeičiama taip:

„A.   Žaliavos

1.

Perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti gali būti naudojami tik šalutiniai gyvūniniai produktai, priskiriami prie 3 kategorijos medžiagų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas 3 kategorijos medžiagas, arba produktai, kurie yra gauti iš tokių šalutinių gyvūninių produktų.

2.

Iš ūkinių vabzdžių gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, skirti ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams gaminti, gali būti gaunami tik iš šių rūšių vabzdžių:

i)

juodosios plokščiamusės (Hermetia illucens) ir kambarinės musės (Musca domestica),

ii)

didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) ir malūninio juodvabalio (Alphitobius diaperinus),

iii)

naminio svirplio (Acheta domesticus), juostuotojo svirplio (Gryllodes sigillatus) ir jamaikinio svirplio (Gryllus assimilis).“

2.

XIV priedo I skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)

1 skirsnio 1 lentelės pirma eilutė pakeičiama taip:

„1.

Perdirbti gyvūniniai baltymai, įskaitant mišinius ir kitus nei gyvūnų augintinių ėdalas produktus, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, ir kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte

3 kategorijos medžiagos, nurodytos 10 straipsnio a, b, d, e, f, h, i, j, k, l ir m punktuose.

a)

perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti pagaminti pagal X priedo II skyriaus 1 skirsnį ir

b)

perdirbti gyvūniniai baltymai turi atitikti šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytus papildomus reikalavimus.

a)

jei tai perdirbti gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys;

b)

jei tai žuvų miltai:

Sprendimo 2006/766/EB II priede išvardytos trečiosios šalys.

a)

jei tai perdirbti gyvūniniai baltymai, išskyrus gautuosius iš ūkinių vabzdžių:

XV priedas, 1 skyrius;

b)

jei tai perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš ūkinių vabzdžių:

XV priedas, 1a skyrius.“

b)

2 skirsnis papildomas šiuo 5 punktu:

„5.

Iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus galima importuoti į Sąjungą, jei jie buvo pagaminti laikantis šių sąlygų:

a)

vabzdžiai priklauso vienai iš šių rūšių:

juodoji plokščiamusė (Hermetia illucens) ir kambarinė musė (Musca domestica),

didysis milčius (Tenebrio molitor) ir malūninis juodvabalis (Alphitobius diaperinus),

naminis svirplys (Acheta domesticus), juostuotasis svirplys (Gryllodes sigillatus) ir jamaikinis svirplys (Gryllus assimilis);

b)

vabzdžiams šerti skirto substrato sudėtyje gali būti tik negyvūninių produktų arba šių prie 3 kategorijos medžiagų priskiriamų gyvūninių produktų:

žuvų miltų,

iš neatrajotojų gautų kraujo produktų,

gyvūninės kilmės dikalcio ir trikalcio fosfato,

iš neatrajotojų gautų hidrolizuotų baltymų,

iš atrajotojų kailių ir odos gautų hidrolizuotų baltymų,

iš neatrajotojų gautos želatinos ir kolageno,

kiaušinių ir kiaušinių produktų,

pieno, pieno gaminių, iš pieno gautų produktų ir priešpienio,

medaus,

lydytų riebalų;

c)

vabzdžiams šerti skirtas substratas ir vabzdžiai arba jų lervos neturėjo sąlyčio su jokia kita gyvūnine medžiaga, išskyrus minėtąsias b punkte, ir substrato sudėtyje nebuvo mėšlo, maisto atliekų ar kitų atliekų.“

3.

XV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 skyriuje veterinarijos sertifikato pavyzdžio antraštinė dalis pakeičiama taip:

„Veterinarijos sertifikatas

Perdirbtiems gyvūniniams baltymams, neskirtiems maistui, išskyrus gautuosius iš ūkinių vabzdžių, įskaitant jų mišinius ir produktus, išskyrus gyvūnų augintinių ėdalą, kurio sudėtyje yra tokių baltymų, siųsti į Europos Sąjungą arba vežti per ją tranzitu (2)“;

b)

įrašomas šis 1a skyrius:

„1a SKYRIUS

Veterinarijos sertifikatas

Iš ūkinių vabzdžių gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, neskirtiems maistui, įskaitant jų mišinius ir produktus, išskyrus gyvūnų augintinių ėdalą, kurio sudėtyje yra tokių baltymų, siųsti į Europos Sąjungą arba vežti per ją tranzitu (2)

Image 1
Tekstas paveikslėlio
Image 2
Tekstas paveikslėlio
Image 3
Tekstas paveikslėlio
Image 4
Tekstas paveikslėlio
Image 5
Tekstas paveikslėlio
Image 6
Tekstas paveikslėlio

2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/117


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/894

2017 m. gegužės 24 d.

kuriuo dėl avių genotipo nustatymo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir VII priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais konkrečiais atvejais – jų eksportui;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatyta, kad kiekviena valstybė narė privalo kasmet vykdyti USE stebėsenos programą pagal to reglamento III priedą, kuriame nustatytos taisyklės dėl stebėsenos sistemos. To priedo A skyriaus II dalyje nustatytos avių ir ožkų stebėsenos taisyklės, o to skyriaus II dalies 8.2 punkte numatyta, kad visos valstybės narės turi nustatyti minimalų mėginį sudarančių avių priono baltymo genotipą 136, 141, 154 ir 171 kodonams: valstybėse narėse, kuriose suaugusių avių populiacija viršija 750 000 gyvūnų, tipinė visos valstybės narės avių populiacijos imtis sudaroma iš ne mažiau kaip 600 gyvūnų, o kitose valstybėse narėse – iš ne mažiau kaip 100 gyvūnų;

(3)

pradėjus taikyti atsitiktinio genotipo nustatymo reikalavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus II dalies 8.2 punktą, buvo pasiekti pirminiai tikslai kiekvienoje šalyje nustatyti neatsparių skrepio ligai avių genotipus bei šiai ligai atsparių avių genotipus. Tačiau vis dar yra naudinga atlikti atsitiktinį avių genotipo nustatymą tose valstybėse narėse, kuriose pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6a straipsnį ir to reglamento VII priedo C skyrių vykdoma veisimo programa, skirta jų avių populiacijose USE atsparioms avims atrinkti ir įtakai visos avių populiacijos genetiniam profiliui daryti. Valstybėms narėms atsitiktinis jų visos avių populiacijos mažos dalies genotipo nustatymas leidžia įvertinti, ar jose vykdoma veisimo programa daromas norimas poveikis, t. y. ar padidinamas ARR alelių dažnumas, kartu sumažinant imlumą USE didinančių alelių dominavimą;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo C skyriuje nustatyti būtiniausi veisimo programų, skirtų avių atsparumui USE didinti valstybėse narėse, reikalavimai, o to skyriaus 1 dalies 1 punkte numatyta, kad veisimo programoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama didelio genetinio pranašumo bandoms. Pagal 1 punkto antrą pastraipą valstybėms narėms, kuriose vykdoma veisimo programa, leidžiama nuspręsti leisti tik veislinių avinų mėginių ėmimą ir veislinių avinų genotipo nustatymą veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose. Ši nuostata taikoma, kai valstybėje narėje vykdoma veisimo programa siekiama daryti įtaką visos avių populiacijos genetiniam profiliui. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus II dalies 8.2 punkte nurodytas atsitiktinio genotipo nustatymo reikalavimas turėtų būti taikomas tik toms valstybėms narėms, kuriose vykdoma veisimo programa ir kurios leidžia veislinių avinų mėginių ėmimą ir veislinių avinų genotipo nustatymą veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose;

(5)

2006 m. liepos 13 d. Europos maisto saugos tarnybos specialistų grupė biologinio pavojaus klausimais (BIOHAZ) nuomonėje dėl veisimo programos, didinančios avių atsparumą USE (2) (toliau – EFSA nuomonė), teigiama, kad Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus II dalies 8.2 punkte nurodyto dabartinio reikalavimo per metus atsitiktinai atrinkti 100 arba 600 avių, priklausomai nuo valstybės narės avių populiacijos dydžio, ir nustatyti jų genotipą nepakanka norint stebėti, kokį poveikį veisimo programa daro visai valstybės narės avių populiacijai, dėl nedidelio reikalaujamo imties dydžio. EFSA nuomonėje rekomenduota padidinti imties dydį ir pažymėta, kad, darant prielaidą, jog genotipo, dėl kurio vykdoma stebėsena, dominavimas sudaro 50 %, kasmet reikėtų ištirti 1 560 gyvūnų tam, kad būtų nustatytas 5 % genotipo dominavimo pokytis esant 95 % patikimumo lygiui. Kadangi nėra tikėtina, kad visos avių populiacijos genotipo dominavimas per vienus metus pasikeistų 5 %, atsitiktinį genotipo nustatymą yra tikslinga atlikti kas trejus metus;

(6)

be to, EFSA nuomonėje rekomenduota rinkti atitinkamus epizootinius duomenis, susijusius su pvz., regionu, bandos rūšimi ir gyvūno lytimi, kad būtų galima tinkamai a posteriori koreguoti mėginių ėmimo modelį ir jį stebėti. Todėl tikslinga valstybėms narėms suteikti galimybę nustatyti tikslų savo šalies avių populiacijos tipinės imties dydį ir genotipo nustatymo dažnumą, atsižvelgiant į epizootinius duomenis, surinktus per ankstesnius mėginių ėmimo ciklus, su sąlyga, kad pagal jų mėginių ėmimo modelį būtų galima nustatyti bent 5 % genotipo dominavimo pokytį per trejų metų laikotarpį esant 95 % patikimumo lygiui;

(7)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus II dalies 8.2 punkte nurodytą atsitiktinio genotipo nustatymo reikalavimą reikėtų išbraukti ir pakeisti to reglamento VII priedo C skyriaus 1 dalyje nurodytu reikalavimu, kuriuo nustatoma, kad valstybės narės, kuriose vykdoma avių veisimo programa ir kurios leidžia veislinių avinų mėginių ėmimą ir veislinių avinų genotipo nustatymą veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose, turėtų nustatyti atsitiktinai atrinktų avių mėginių genotipą: tipinė valstybės narės avių populiacijos imtis turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 1 560 gyvūnų kas trejus metus arba imties dydį ir dažnumą turi nustatyti valstybė narė remdamasi ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nustatytais kriterijais;

(8)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir VII priedus reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(9)

kadangi atsitiktinis genotipo nustatymas vykdomas kartą per kalendorinius metus, šis pakeitimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d.;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir VII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2)   The EFSA Journal (2006) 382, p. 1–46.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir VII priedai iš dalies keičiami taip:

1.

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A skyriaus II dalies 8 punktas pakeičiamas taip:

„8.   Genotipo nustatymas

Kiekvienu teigiamo avių tyrimo dėl USE rezultato atveju 136, 154 ir 171 kodonams nustatomas priono baltymo genotipas. Nustačius, kad USE užkrėstos tų genotipų, kurių abu aleliai koduoja alaniną 136 kodone, abu aleliai koduoja argininą 154 ir 171 kodonuose, avys, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Kai teigiamas USE atvejis yra atipinis skrepio ligos atvejis, nustatomas ir priono baltymo genotipas 141 kodonui.“

b)

B skyriaus I A dalies 8 punktas pakeičiamas taip:

„8.

Kiekvienos avies, kuriai nustatyta USE ir kurios mėginiai atrinkti remiantis A skyriaus II dalies 8 punktu, genotipas ir, jei įmanoma, veislė.“

2.

VII priedo C skyriaus 1 dalyje įrašomas šis 8 punktas:

„8.

Tais atvejais, kai valstybė narė pagal 1 punkto antrą pastraipą leidžia veislinių avinų mėginių ėmimą ir veislinių avinų genotipo nustatymą veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose, minimalų mėginį sudarančioms avims priono baltymo genotipas 136, 141, 154 ir 171 kodonams nustatomas iš tipinės visos valstybės narės avių populiacijos imties:

a)

kuri sudaroma iš ne mažiau kaip 1 560 avių kas trejus metus, arba

b)

kurios dydį ir dažnumą nustato valstybė narė, laikydamasi šių kriterijų:

i)

mėginių ėmimo modelis nustatytas atsižvelgiant į atitinkamus epizootinius duomenis, surinktus per ankstesnius tyrimus, įskaitant duomenis apie avių priono baltymo genotipą 136, 141, 154 ir 171 kodonams, veislę, regioną, amžių, lytį ir bandos rūšį;

ii)

pagal mėginių ėmimo modelį galima nustatyti bent 5 % genotipo dominavimo pokytį per trejų metų laikotarpį esant 80 % efektyvumo ir 95 % patikimumo lygiui.“


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/120


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/895

2017 m. gegužės 24 d.

dėl leidimo naudoti 3-fitazės, gautos iš Komagataella pastoris (CECT 13094), preparatą kaip mėsinių viščiukų ir vištų dedeklių pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Fertinagro Nutrientes S.L.“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti 3-fitazės, gautos iš Komagataella pastoris (CECT 13094), preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti 3-fitazės, gautos iš Komagataella pastoris (CECT 13094), preparatą kaip mėsinių viščiukų ir vištų dedeklių pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2016 m. spalio 19 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis 3-fitazė, gauta iš Komagataella pastoris (CECT 13094), neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad naudojant šį priedą gali būti pagerintas fitato fosforo kiekis šių tikslinių rūšių gyvūnų mityboje. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

šios medžiagos vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos 3-fitazės, gautos iš Komagataella pastoris (CECT 13094), leidimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)   EFSA Journal 2016;14(11):4622.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai

4a25

„Fertinagro Nutrientes S.L.“

3-fitazė

EC 3.1.3.8

Priedo sudėtis

3-fitazės, gautos iš Komagataella pastoris (CECT 13094), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas: 1 000 FTU (1)/ml

Skysto pavidalo

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

3-fitazė (EC 3.1.3.8), gauta iš Komagataella pastoris (CECT 13094)

Analizės metodas  (2)

Kiekybiniam 3-fitazės aktyvumui pašaro priede nustatyti:

kolometrinis metodas, pagrįstas fitazės fermentine reakcija, veikiančia fitatą.

Kiekybiniam 3-fitazės aktyvumui pašaruose nustatyti:

kolometrinis metodas, pagrįstas fitazės fermentine reakcija, veikiančia fitatą (EN ISO 30024).

Mėsiniai viščiukai

500 FTU

1.

Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą kaitinant.

2.

Didžiausia rekomenduojama dozė mėsiniams viščiukams ir vištoms dedeklėms: 1 000 FTU/kg visaverčio pašaro.

3.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato veikimo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jo naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos tokiomis procedūromis ir priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint asmenines apsaugos priemones, įskaitant kvėpavimo takų apsaugos priemones.

2027 m. birželio 14 d.

Vištos dedeklės

1 000 FTU


(1)  1 FTU – tai fermento, kuris, esant pH 5,5 ir 37 °C temperatūrai iš natrio fitato substrato atpalaiduoja 1 mikromolį neorganinio fosfato per minutę, kiekis.

(2)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports.


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/123


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/896

2017 m. gegužės 24 d.

dėl leidimo naudoti 6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), preparatą kaip visų rūšių naminių paukščių ir visų rūšių kiaulių (išskyrus žindomus paršelius) kieto pavidalo pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Danisco (UK) Ltd“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

leidimas dešimt metų naudoti 6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), skysto pavidalo preparatą kaip visų rūšių naminių paukščių ir visų rūšių kiaulių (išskyrus žindomus paršelius) pašarų priedą buvo suteiktas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/899 (2);

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti 6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), kieto pavidalo preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(4)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti 6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), kieto pavidalo preparatą kaip naminių paukščių ir kiaulių pašarų priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2016 m. spalio 20 d. nuomonėje (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis 6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), kieto pavidalo preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad naudojant šį priedą gali būti pagerintas fitato fosforo kiekis šiuose tikslinių rūšių gyvūnuose. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)   2016 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/899 dėl leidimo naudoti 6-fitazę, gautą iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), kaip visų rūšių naminių paukščių ir visų rūšių kiaulių (išskyrus žindomus paršelius) pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Danisco (UK) Ltd“). OL L 152, 2016 6 9, p. 15.

(3)   EFSA Journal 2016; 14(11):4625.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai

4a24

„Danisco (UK) Ltd“

6-fitazė EC 3.1.3.26

Priedo sudėtis

6-fitazės, gautos iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas: 20 000 FTU (1)/g.

Kieto pavidalo

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

6-fitazė (EC 3.1.3.26), gauta iš Trichoderma reesei (ATCC SD-6528)

Analizės metodas  (2)

Kiekybiniam 6-fitazės aktyvumui pašarų priede ir premiksuose nustatyti:

kolometrinis metodas, pagrįstas fitazės fermentine reakcija, veikiančia fitatą.

Kiekybiniam 6-fitazės aktyvumui pašaruose nustatyti:

kolometrinis metodas, pagrįstas fitazės fermentine reakcija, veikiančia fitatą (EN ISO 30024).

Visų rūšių naminiai paukščiai

Visų rūšių kiaulės (išskyrus žindomus paršelius)

250 FTU

1.

Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

2.

Didžiausia rekomenduojama dozė: 2 000  FTU/kg visaverčio pašaro.

3.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų versle nustatomos veikimo procedūros ir atitinkamos organizacinės priemonės, kad būtų išvengta pavojaus, susijusio su įkvėpimu, sąlyčiu su oda ir sąlyčiu su akimis. Jei šiomis procedūromis ir priemonėmis negalima iki priimtino lygio sumažinti poveikio, susijusio su įkvėpimu ar sąlyčiu su oda ar akimis, priedas ir premiksai naudojami su tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis.

2027 m. birželio 14 d.


(1)  1 FTU – tai fermento, kuris, esant pH 5,5 ir 37 °C temperatūrai iš natrio fitato substrato atpalaiduoja 1 mikromolį neorganinio fosfato per minutę, kiekis.

(2)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports.


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/126


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/897

2017 m. gegužės 24 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)   OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)   OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

99,7

TR

67,0

ZZ

83,4

0707 00 05

TR

84,9

ZZ

84,9

0709 93 10

TR

130,3

ZZ

130,3

0805 10 22 , 0805 10 24 , 0805 10 28

EG

53,1

MA

54,5

TR

48,9

ZA

91,0

ZZ

61,9

0805 50 10

AR

116,2

TR

153,8

ZA

150,8

ZZ

140,3

0808 10 80

AR

158,4

BR

117,1

CL

132,2

CN

145,5

NZ

153,3

ZA

107,8

ZZ

135,7

0809 29 00

TR

367,5

ZZ

367,5


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


DIREKTYVOS

2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/128


KOMISIJOS DIREKTYVA (ES) 2017/898

2017 m. gegužės 24 d.

kuria nustatomos žaislams gaminti naudojamų cheminių medžiagų tikslios ribinės vertės ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos II priedo C priedėlio nuostatos dėl bisfenolio A

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (1), ypač į jos 46 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2009/48/EB nustatyti tam tikri reikalavimai, taikomi cheminėms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (2). Direktyvos 2009/48/EB II priedo C priedėlyje nustatytos tikslios cheminių medžiagų, kurios naudojamos žaislams, skirtiems jaunesniems negu 36 mėnesių vaikams, arba kitiems žaislams, skirtiems dėti į burną, gaminti, ribinės vertės;

(2)

tiksli bisfeolio A (CAS Nr. 80-05-7) ribinė vertė yra 0,1 mg/l (išsiskyrimo ribinė vertė). Europos standartuose EN 71-10: 2005 (bandinio paruošimas) ir EN 71-11: 2005 (matavimas) nustatyti atitinkami tyrimo metodai;

(3)

pagal standartą EN 71-10: 2005 reikalaujama, kad 10 cm2 žaislo medžiagos būtų ekstrahuojama su 100 ml vandens per vieną valandą. Vadinasi, siekiant laikytis tikslios 0,1 mg/l ribinės vertės, reiškia, kad atliekant minėtą ekstrahavimą, iš žaislo medžiagos gali išsiskirti ne daugiau kaip 0,01 mg bisfenolio A;

(4)

Komisija įsteigė Žaislų saugos ekspertų grupę, siekdama su ja konsultuotis rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų žaislų saugos srities teisės aktų ir politikos iniciatyvas. Šiai grupei priklausančios Cheminių medžiagų darbo grupės užduotis – konsultuoti dėl cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos žaislams gaminti; 2015 m. spalio 1 d. posėdyje Žaislų saugos ekspertų grupei priklausanti Cheminių medžiagų darbo grupė nusprendė, kad taikant pirmiau nurodytą tikslią ribinę vertę ir bandymų metodus vaiko, kurio kūno masė – 10 kg ir kuris žaislą kramto 3 valandas per parą, vienam kg kūno masės tenka 3 mikrogramai cheminės medžiagos;

(5)

gavus naujų duomenų dėl bisfenolio A ir patobulinus metodiką, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) su maistu besiliečiančių medžiagų, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų mokslinė grupė (CEF grupė) nustatė 4 mikrogramų laikiną leidžiamąją bisfenolio A paros dozę (LPD) vienam kg kūno masės per parą (3). CEF grupės nustatyta LPD yra laikina, kol nebaigtas šiuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracijos pagal Nacionalinę toksikologijos programą atliekamas ilgalaikis tyrimas su žiurkėmis, kurio metu tiriamas prenatalinis ir postnatalinis bisfenolio A poveikis;

(6)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, 2015 m. spalio 1 d. posėdyje Žaislų saugos ekspertų grupei priklausanti cheminių medžiagų darbo grupė rekomendavo bisfenolio A kiekį žaisluose sumažinti iki 0,04 mg/l (išsiskyrimo ribinė vertė), kai bandymai atliekami pagal standartus EN 71-10: 2005 ir EN 71-11: 2005, darant prielaidą, kad vaiko kūno masė yra 10 kg, žaislo kramtymo trukmė – trys valandos per parą, žaislo paviršius – 10 cm2, o poveikis vaikui iš žaislų – 10 % laikinos bisfenolio A LPD. 2016 m. sausio 14 d. posėdyje Žaislų saugos ekspertų grupė šiai rekomendacijai pritarė;

(7)

nors Komisijos reglamente (ES) Nr. 10/2011 (4) nustatytos konkrečios bisfenolio A kaip monomero, esančio tam tikrose su maistu besiliečiančiose medžiagose, išsiskyrimo ribinės vertės, taip pat draudimas naudoti bisfenolį A gaminant polikarbonatinius kūdikiams maitinti skirtus buteliukus, pagrindinės prielaidos, pagal kurias ši išsiskyrimo ribinė vertė ir draudimas nustatyti, skiriasi nuo prielaidų dėl bisfenolio A išsiskyrimo žaisluose ribinės vertės;

(8)

atsižvelgiant į turimus mokslinius įrodymus ir į žaislų ir medžiagų, kurios liečiasi su maistu, skirtumus, šiuo metu taikoma tiksli bisfenolio A ribinė vertė žaisluose yra per didelė ir turėtų būti patikslinta;

(9)

bisfenolio A poveikis šiuo metu vertinamas mokslininkų forumuose. Nors gali reikėti patikslinti išsiskyrimo ribines vertes, jei būtų gauta naujos svarbios mokslinės informacijos ateityje, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų apsaugą ribinė vertė turėtų būti nustatyta pagal dabartines mokslo žinias;

(10)

todėl Direktyvos 2009/48/EB II priedo C priedėlis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/48/EB 47 straipsnį įsteigto Žaislų saugos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/48/EB II priedo C priedėlio lentelės įrašas dėl bisfenolio A pakeičiamas taip:

„Bisfenolis A

80-05-7

0,04 mg/l (išsiskyrimo ribinė vertė) pagal standartuose EN 71-10:2005 ir EN 71-11:2005 nustatytus metodus.“

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 25 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Jos taiko šias nuostatas nuo 2018 m. lapkričio 26 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

(2)   2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(3)   EFSA Panel on Food Contact Materials, Enzymes, Flavourings and Processing Aids (CEF) (2015) Scientific Opinion on the risks to public health related to the presence of bisphenol A (BPA) in foodstuffs: PART IIToxicological assessment and risk characterisation. EFSA Journal 2015;13(1):3978, p. 196.

http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/scientific_output/files/main_documents/3978part2.pdf.

(4)   2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1).


SPRENDIMAI

2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/131


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/899

2017 m. gegužės 17 d.

dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sprendimu Nr. 243/2012/ES (3) nustatytoje daugiametėje radijo spektro politikos programoje (toliau – RSPP) Europos Parlamentas ir Taryba išdėstė tokius tikslus: ne vėliau kaip 2015 m. skirti bent 1 200 MHz spektro belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms Sąjungoje teikti; remti tolesnę novatoriškų transliavimo paslaugų plėtrą užtikrinant pakankamai spektro tokių paslaugų teikimui palydovinio ir antžeminio ryšio priemonėmis, jeigu poreikis yra aiškiai pagrįstas; bei užtikrinti pakankamai spektro programų kūrimo ir specialiųjų renginių (toliau – PMSE) reikmėms;

(2)

2015 m. gegužės 6 d. komunikate „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ Komisija pabrėžė 694–790 MHz (toliau –700 MHz) dažnių juostos svarbą siekiant užtikrinti, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos būtų teikiamos kaimo vietovėse, siekiant užtikrinti prieigą ir sujungiamumą, bei nurodė poreikį koordinuotai atlaisvinti tą dažnių juostą, kartu atsižvelgiant į specifinius transliavimo paslaugų paskirstymo poreikius. Skaitmeninės atskirties mažinimas aprėpties ir žinių srityje yra svarbus aspektas, kuriam turi būti teikiama pirmenybė, kartu užtikrinant, kad naudotojams pradėjus naudoti naujas technologijas neatsirastų naujų formų atskirties;

(3)

veiksmingas spektro valdymas yra viena iš sąlygų siekiant pramonės perėjimo prie 5G ryšio, kuris užtikrintų Sąjungai svarbiausią vaidmenį inovacijų srityje ir sukurtų palankią aplinką elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms plėtoti, taip padidinant skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą. Sąjungos ekonomikai skaitmeninė visuomenė bus vis svarbesnė, todėl reikia užtikrinti visa aprėpiantį tinklą, kad būtų galima plėtoti su daiktų internetu ir e. prekyba susijusias paslaugas bei Europos debesijos paslaugas ir kad visoje Sąjungoje būtų galima visapusiškai pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos („Pramonė 4.0“) teikiama nauda;

(4)

700 MHz dažnių juosta suteikia galimybę pasauliniu mastu užtikrinti suderintą ir koordinuotą belaidžio plačiajuosčio ryšio spektrą, kuris sudaro sąlygas pasiekti masto ekonomiją. Ji turėtų sudaryti sąlygas miesto ir kaimo arba atokiose vietovėse plėtoti naujas novatoriškas skaitmenines paslaugas, kaip antai e. sveikatos ir m. sveikatos, kurios būtų palaikomos mobiliaisiais telefonais, pacientų stebėjimo prietaisais ir kitais belaidžiais įrenginiais, taip pat pažangiaisiais elektros energijos tinklais;

(5)

2016 m. sausio 19 d. rezoliucijoje dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto Europos Parlamentas priminė valstybėms narėms jų įsipareigojimą pasiekti bent 30 Mb/s tikslinės spartos plačiajuosčio ryšio visuotinį diegimą ne vėliau kaip 2020 m., pabrėžė, kad radijo spektras yra belaidžio plačiajuosčio ryšio ir taip pat transliavimo vidaus rinkai būtinas išteklius ir yra ypač svarbus būsimam Sąjungos konkurencingumui, bei prašė pirmenybę teikti darniai ir konkurencijai palankiai spektro paskirstymo ir spektro veiksmingo valdymo sistemai;

(6)

spektras yra viešoji gėrybė. 470–790 MHz dažnių juostoje jis yra vertingas išteklius siekiant ekonomiškai efektyviai diegti belaidžio ryšio tinklus, kuriais užtikrinama visuotinė aprėptis patalpose ir lauke. Dabar tas spektras visoje Sąjungoje naudojamas skaitmeninei antžeminei televizijai ir belaidei garso PMSE. Todėl jis yra būtina prieigos prie kultūrinio turinio, informacijos bei idėjų ir jų skleidimo sąlyga. Jis kartu su naujomis paskirstymo formomis padeda plėtoti žiniasklaidos ir kūrybos, kultūros ir mokslinių tyrimų sektorius, kurie juo išsamiai remiasi, kad belaidžiu ryšiu būtų galima teikti turinį galutiniams naudotojams;

(7)

700 MHz dažnių juostos paskirstymo struktūra turėtų būti tokia, kad būtų palengvinama konkurencija, o paskirstymas turėtų būti vykdomas taip, kad nebūtų kenkiama esamai konkurencijai;

(8)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio reglamentu, priimtu 2015 m. Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje, 700 MHz dažnių juosta 1-ame regione, kuriam priklauso Sąjunga, bendra pirmine teise priskirta transliavimo ir judriojo ryšio tarnyboms (išskyrus judriąją oreivystės tarnybą). 470–694 MHz dažnių juosta (toliau – žemesnių nei 700 MHz dažnių juosta) tebėra išimtinai priskirta transliavimo tarnybai (pirmine teise) ir belaidei garso PMSE (antrine teise);

(9)

dėl sparčiai didėjančio belaidžio plačiajuosčio ryšio duomenų srauto ir vis augančios skaitmeninės ekonomikos ekonominės, pramoninės ir socialinės svarbos būtina didinti belaidžių tinklų pralaidumą. Spektras 700 MHz dažnių juostoje užtikrina tiek papildomą pralaidumą, tiek visuotinę aprėptį, ypač ekonominiu požiūriu sudėtingose kaimo, kalnuotose ir salų vietovėse, taip pat kitose atokiose vietovėse, iš anksto nustatytose atsižvelgiant į vietoves, kurios laikomos prioritetinėmis nacionalinės svarbos vietovėmis, įskaitant pagrindinius sausumos transporto maršrutus, ir būtų tinkamas naudoti patalpose ir įvairių rūšių ryšiui tarp įrenginių. Esant toms aplinkybėms, nuosekliomis ir koordinuotomis priemonėmis, skirtomis aukštos kokybės antžeminio belaidžio ryšio aprėpčiai visoje Sąjungoje užtikrinti, kurios grindžiamos geriausia nacionaline praktika, operatorių licencinių įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu, turėtų būti siekiama RSPP tikslo – ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti, kad visi piliečiai visoje Sąjungoje tiek patalpose, tiek lauke galėtų naudotis kuo spartesniu plačiajuosčiu ne mažesnės kaip 30 Mb/s spartos ryšiu, ir turėtų būti siekiama įgyvendinti plataus užmojo gigabitinės visuomenės Sąjungoje viziją. Tokiomis priemonėmis bus skatinamos novatoriškos skaitmeninės paslaugos ir užtikrinama ilgalaikė socialinė bei ekonominė nauda;

(10)

5G ryšys turės didelį poveikį ne tik skaitmeniniam sektoriui, bet ir visai ekonomikai. Ypač atsižvelgiant į lėtą 4G ryšio ir atitinkamų paslaugų diegimą, sėkmingas 5G ryšio įdiegimas Sąjungoje bus itin svarbus siekiant užtikrinti ekonominį vystymąsi ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumą bei našumą. Todėl Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrindama pakankamai spektro sėkmingam 5G ryšio įdiegimui ir plėtojimui. Be to, išduodamos 700 MHz dažnių juostos naudojimo leidimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimybę užtikrinti, kad virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai galėtų padidinti savo tinklų geografinę aprėptį. Valstybei narei paprašius Komisija, kai įmanoma, turėtų sudaryti palankias sąlygas kartu rengiamiems aukcionams ir taip prisidėti prie paneuropinių struktūrų;

(11)

bendrai naudoti spektrą bendroje dažnių juostoje, pirma, belaidžiam abikrypčiam plačiajuosčiam ryšiui didelėje teritorijoje (aukštynkryptei ir žemynkryptei linijoms) ir, antra, vienkrypčiam televizijos transliavimui arba belaidei garso PMSE, yra techniškai sudėtinga, kai jų aprėpties zonos iš dalies sutampa arba yra arti viena kitos. Tai reiškia, kad pakeitus 700 MHz dažnių juostos paskirtį, paskiriant ją naudoti abikrypčio antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms, iš skaitmeninės antžeminės televizijos ir belaidės garso PMSE naudotojų būtų atimta dalis jų spektro išteklių. Todėl skaitmeninės antžeminės televizijos ir PMSE sektoriuose būtina užtikrinti galimybės naudotis pakankamu spektru ilgalaikį reglamentavimo nuspėjamumą, kad jie galėtų garantuoti tvarų savo paslaugų, ypač nemokamos televizijos, teikimą ir plėtrą, tuo pačiu metu užtikrinant tinkamą aplinką investicijoms, kad būtų įgyvendinti Sąjungos ir nacionalinės audiovizualinės politikos tikslai, kaip antai socialinė sanglauda, žiniasklaidos pliuralizmas ir kultūrų įvairovė. Gali būti, kad priemonių reikės Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti papildomų spektro išteklių belaidės garso PMSE naudojimui už 470–790 MHz dažnių juostos ribų;

(12)

savo ataskaitoje Komisijai aukšto lygio darbo grupės dėl būsimo UHF (470–790 MHz dažnių) juostos naudojimo pirmininkas Pascal Lamy rekomendavo ne vėliau kaip 2020 m. (+/– dveji metai) užtikrinti, kad 700 MHz dažnių juostą būtų galima naudoti belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui. Toks atlaisvinimas padėtų pasiekti tikslą – užtikrinti ilgalaikį reglamentavimo nuspėjamumą skaitmeninės antžeminės televizijos srityje, iki 2030 m. užtikrinant galimybę naudoti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą, nors tai turėtų būti peržiūrėta ne vėliau kaip 2025 m.;

(13)

Radijo spektro politikos grupė 2015 m. vasario 19 d. nuomonėje dėl ilgalaikės būsimo UHF (470–790 MHz dažnių) juostos naudojimo Europos Sąjungoje strategijos rekomendavo patvirtinti visoje Sąjungoje suderintą požiūrį, siekiant ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos užtikrinti, kad 700 MHz dažnių juostą būtų galima efektyviai naudoti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, pažymėdama, kad valstybės narės, remdamosi pagrįstomis priežastimis, turi teisę nuspręsti atidėti šios juostos naudojimą ne ilgiau kaip dvejiems metams. Be to, galimybė žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą naudoti transliavimo paslaugų teikimui turėtų būti užtikrinta iki 2030 m.;

(14)

kai kuriose valstybėse narėse jau pradėtos arba užbaigtos nacionalinės leidimų naudoti 700 MHz dažnių juostą abikrypčio antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti išdavimo procedūros. Reikia suderinto požiūrio į 700 MHz dažnių juostos naudojimą ateityje, kuris taip pat užtikrintų reglamentavimo nuspėjamumą, įvairovės valstybėse narėse ir bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų pusiausvyrą ir skatintų Europos lyderystę tarptautinio technologijų vystymo srityje. Tomis aplinkybėmis turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės laiku pakeistų 700 MHz dažnių juostos paskirtį, vadovaudamosi Sąjungos ir nacionaline teise;

(15)

valstybės narės, remdamosi tinkamai pagrįstomis priežastimis, turėtų galėti atidėti terminą, nuo kurio leidžiama naudoti 700 MHz dažnių juostą antžeminėse sistemose, kuriomis galima teikti plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas, užtikrinimą ne ilgiau kaip dvejiems metams nei bendras 2020 m. Sąjungos terminas. Toks atidėjimas turėtų būti galimas tik dėl šių priežasčių: neišspręsti tarpvalstybinio koordinavimo klausimai, dėl ko kyla žalingųjų trukdžių, poreikis užtikrinti techninį didelio gyventojų skaičiaus perėjimą prie pažangių transliavimo standartų ir tokio užtikrinimo sudėtingumas, perėjimo finansinės sąnaudos, viršijančios tikėtinas įplaukas, gaunamas vykdant dažnių skyrimo procedūras, arba nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad dėl to būtų sukeliama kuo mažiau žalingųjų trukdžių tokį poveikį patiriančiose valstybėse narėse. Jei valstybės narės nusprendžia atidėti terminą, nuo kurio leidžiama naudoti 700 MHz dažnių juostą, jos turėtų atitinkamai pranešti kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir įtraukti tinkamai pagrįstas priežastis tuo klausimu į savo nacionalinius veiksmų planus. Tokios valstybės narės ir visos dėl atidėjimo poveikį patiriančios valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekdamos koordinuotai atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą ir jos turėtų įtraukti informaciją apie tokį koordinavimą į savo nacionalinius veiksmų planus;

(16)

kaip leidžiama pagal tarptautinius susitarimus, 700 MHz dažnių juosta trečiosiose valstybėse ar nacionalinių teritorijų dalyse, kurių valstybių narių institucijos negali veiksmingai kontroliuoti, gali būti naudojama kitais tikslais, todėl kai kuriose valstybėse narėse 700 MHz dažnių juostos naudojimas antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms galėtų būti ribojamas. Tai atimtų toms valstybėms narėms galimybę laikytis bendro Sąjungos lygmeniu nustatyto tvarkaraščio. Atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad kuo labiau sumažintų tokių apribojimų trukmę ir geografinę aprėptį, ir prireikus kreiptis Sąjungos pagalbos pagal Sprendimo Nr. 243/2012/ES 10 straipsnio 2 dalį. Be to, apie tokius apribojimus jos turėtų pranešti Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 676/2002/EB (4) 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, o pagal Sprendimo Nr. 676/202/EB 5 straipsnį informacija turėtų būti skelbiama viešai;

(17)

šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis priemonėms, kurių, laikantis Sąjungos teisės, imtasi nacionaliniu lygmeniu ir kuriomis siekiama bendro intereso tikslų, susijusių su valstybių narių teise tvarkyti ir naudoti savo spektrą viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais;

(18)

700 MHz dažnių juostos naudojimui antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti kuo anksčiau turėtų būti pradėta taikyti lanksti leidimų išdavimo tvarka. Tai turėtų apimti galimybę spektro naudojimo teisių turėtojams perleisti ir išnuomoti savo turimas teises, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB (5) 9, 9a ir 9b straipsnius, atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 243/2012/ES 5 straipsnyje nustatytą pareigą skatinti veiksmingą konkurenciją neiškreipiant konkurencijos elektroninių ryšių paslaugų vidaus rinkoje. Valstybės narės, atlikdamos savo atitinkamus vertinimus suteikiant teisę naudoti spektrą turėtų atsižvelgti į leidimų galiojimo trukmę, operatorių verslo planą ir jo indėlį siekiant skaitmeninės darbotvarkės tikslų ir skatinant inovacines skaitmenines paslaugas bei siekiant ilgalaikės socialinės ir ekonominės naudos;

(19)

svarbu užtikrinti skaitmeninės antžeminės televizijos ilgalaikį reglamentavimo nuspėjamumą, susijusį su galimybe naudoti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą, atsižvelgiant į 2015 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos rezultatus. Vadovaudamosi Direktyvos 2002/21/EB 9 ir 9a straipsniais, valstybės narės turėtų, kai įmanoma, laikytis lankstaus požiūrio ir turėtų galėti leisti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą naudoti alternatyviais tikslais, kaip antai antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, atsižvelgiant į nacionalinius poreikius, susijusius su transliavimo paslaugų teikimu, be kita ko, novatoriškoms naudotojų poreikiais grindžiamoms iniciatyvoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į nacionalinius poreikius, tokiu naudojimu alternatyviais tikslais transliavimo tarnybai ir toliau turėtų būti užtikrinama galimybė naudoti spektrą pirmine teise. Tuo tikslu valstybės narės turėtų skatinti transliuotojų, siuntėjų ir judriojo ryšio operatorių bendradarbiavimą, siekiant palengvinti garso bei vaizdo platformų ir interneto platformų konvergenciją ir bendrą spektro naudojimą. Kaip numatyta 2006 m. Regioninėje radijo ryšio konferencijoje pasiektame susitarime, leisdamos naudoti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toks naudojimas nekeltų žalingųjų trukdžių skaitmeniniam antžeminiam transliavimui kaimyninėse valstybėse narėse;

(20)

valstybės narės turėtų priimti nuoseklius nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama palengvinti 700 MHz dažnių juostos naudojimą antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, kartu užtikrinant televizijos transliavimo paslaugų, kurios atlaisvina šią juostą, tęstinumą. Priėmusios tokius nacionalinius veiksmų planus, valstybės narės juos turėtų padaryti prieinamus Sąjungoje skaidriu būdu. Nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti numatyti dažnių naudojimo plano pakeitimo veiksmai ir laikotarpiai, tinklo ir galutinių naudotojų įrangos techniniai pakeitimai, radijo ir ne radijo ryšio įrangos sambūvis, esama ir nauja leidimų išdavimo tvarka, mechanizmai, kuriais siekiama išvengti žalingųjų trukdžių spektro naudotojams gretimose juostose, ir informacija apie galimybę kompensuoti perėjimo sąnaudas, jei tokių sąnaudų būtų, kad būtų išvengta, inter alia, sąnaudų galutiniams naudotojams ar transliuotojams. Kai valstybės narės ketina išlaikyti skaitmeninę antžeminę televiziją, nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti apsvarstyta galimybė palengvinti transliavimo įrangos modernizavimą pereinant prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, kaip antai pažangiųjų vaizdo formatų (pvz., HEVC) ar signalų perdavimo technologijų (pvz., DVB-T2);

(21)

galimo kompensavimo už perėjimo prie spektro naudojimo užbaigimą apimtis ir mechanizmas, ypač kalbant apie galutinius naudotojus, turėtų būti nagrinėjami laikantis atitinkamų nacionalinių nuostatų, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB (6) 14 straipsnyje, ir turėtų atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, siekiant, pavyzdžiui, palengvinti perėjimą prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų. Valstybės narės prašymu Komisija turėtų galėti pateikti jai rekomendacijas, siekiant sudaryti palankias sąlygas perėjimui prie spektro naudojimo;

(22)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimo pokyčius, siekiant užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, laikantis taikytinos Sąjungos teisės. Komisija turėtų atsižvelgti į socialinius, ekonominius, kultūrinius ir tarptautinius aspektus, kurie daro poveikį žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimui, į tolesnį technologijų vystymą, vartotojų elgsenos pokyčius ir į sujungiamumo reikalavimus siekiant skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas Sąjungoje;

(23)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. užtikrinti koordinuotą požiūrį į 470–790 MHz dažnių juostos naudojimą Sąjungoje vadovaujantis bendrais tikslais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. valstybės narės sudaro sąlygas naudoti 694-790 MHz (toliau – 700 MHz) dažnių juostą antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas, tik suderintomis techninėmis sąlygomis, kurias Komisija nustato pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį.

Tačiau valstybės narės gali ne ilgiau kaip dvejiems metams atidėti terminą, nuo kurio turi būti leidžiama naudoti 700 MHz dažnių juostą, remdamosi viena ar daugiau tinkamai pagrįstų priežasčių, išdėstytų šio sprendimo priede. Tokio atidėjimo atveju atitinkama valstybė narė apie tai atitinkamai praneša kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir įtraukia tas tinkamai pagrįstas priežastis į savo nacionalinį veiksmų planą, priimtą pagal šio sprendimo 5 straipsnį. Kai būtina, vadovaudamosi Direktyva 2002/20/EB valstybės narės vykdo leidimų išdavimo procedūras arba iš dalies pakeičia atitinkamas galiojančias spektro naudojimo teises, kad būtų galima leisti tokį naudojimą.

Valstybė narė, kuri pagal antrą pastraipą atideda terminą, nuo kurio turi būti sudarytos sąlygos naudoti 700 MHz dažnių juostą, ir dėl to atidėjimo poveikį patiriančios valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos koordinuotai atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, ir įtraukia informaciją apie tokį koordinavimą į savo nacionalinius veiksmų planus, priimtus pagal 5 straipsnį.

2.   Kad galėtų užtikrinti galimybę naudoti 700 MHz dažnių juostą pagal 1 dalį, valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro visus būtinus susitarimus dėl tarpvalstybinio dažnių koordinavimo Sąjungoje.

3.   Valstybės narės nesaistomos 1 ir 2 dalyse nustatytomis pareigomis geografinėse vietovėse, kuriose klausimas dėl dažnių koordinavimo su trečiosiomis valstybėmis tebėra neišspręstas, su sąlyga, kad jos deda visas įmanomas pastangas, kad klausimas dėl tokio koordinavimo būtų išspręstas kuo greičiau ir kad su juo susijusi geografinė aprėptis būtų kuo mažesnė, bei kasmet praneša Komisijai rezultatus, kol bus išspręsti koordinavimo klausimai.

Pirma pastraipa taikoma kalbant apie spektro koordinavimo problemas Kipro Respublikoje, kylančias dėl to, kad Kipro Vyriausybei užkirstas kelias vykdyti veiksmingą kontrolę savo teritorijos dalyje.

4.   Šis sprendimas nedaro poveikio valstybių narių teisei tvarkyti ir naudoti savo spektrą viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais.

2 straipsnis

Suteikdamos teises naudoti 700 MHz dažnių juostą antžeminėse sistemose, kuriomis galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas, valstybės narės leidžia perleisti arba nuomoti tokias teises taikant atviras ir skaidrias procedūras pagal taikytiną Sąjungos teisę.

3 straipsnis

1.   Išduodamos 700 MHz dažnių juostos naudojimo leidimus arba iš dalies keisdamos galiojančias 700 MHz dažnių juostos naudojimo teises, valstybės narės deramai atsižvelgia į būtinybę įgyvendinti tikslinę spartą ir kokybės tikslus, išdėstytus Sprendimo Nr. 243/2012/ES 6 straipsnio 1 dalyje, įskaitant, kai tinkama, aprėptį iš anksto nustatytose prioritetinėse nacionalinės svarbos vietovėse, kaip antai pagrindiniuose sausumos transporto maršrutuose, siekiant užtikrinti, kad taikant belaides technologijas ir Europai lyderiaujant naujų skaitmeninių paslaugų srityje būtų galima veiksmingai prisidėti prie Sąjungos ekonomikos augimo. Tokios priemonės gali apimti sąlygas, skirtas palengvinti arba skatinti bendrą naudojimąsi tinklo infrastruktūra arba spektru laikantis Sąjungos teisės.

2.   Taikydamos 1 dalį valstybės narės įvertina poreikį nustatyti su dažnių iš 700 MHz dažnių juostos naudojimo teisėmis susijusias sąlygas ir, kai tinkama, konsultuojasi tuo klausimu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

4 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad 470–694 MHz (toliau – žemesni nei 700 MHz) dažnių juostą bent iki 2030 m. būtų galima naudoti transliavimo paslaugoms, įskaitant nemokamą televiziją, teikiamoms naudojant antžeminį ryšį, taip pat belaidei garso PMSE, remiantis nacionaliniais poreikiais, kartu atsižvelgiant į technologijų neutralumo principą. Valstybės narės užtikrina, kad bet koks kitas žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimas jų teritorijoje būtų suderinamas su nacionaliniais transliavimo poreikiais atitinkamoje valstybėje narėje ir nekeltų žalingųjų trukdžių antžeminiam ryšiui, naudojamam transliavimo paslaugoms teikti kaimyninėje valstybėje narėje, ir kad taip naudojant šią juostą nebūtų reikalaujama apsaugos nuo tokių trukdžių. Taip naudojant dažnių juostą nedaromas poveikis įsipareigojimams pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai susitarimus dėl tarpvalstybinio dažnių koordinavimo.

5 straipsnis

1.   Valstybės narės kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d., priima ir paskelbia savo nacionalinius planus ir tvarkaraščius (toliau – nacionalinius veiksmų planus), įskaitant išsamius žingsnius, kaip jos vykdys pareigas pagal 1 ir 4 straipsnius. Valstybės narės parengia savo nacionalinius veiksmų planus pasikonsultavusios su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

2.   Siekdamos užtikrinti, kad 700 MHz dažnių juosta būtų naudojama pagal 1 straipsnio 1 dalį, valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose, kai tinkama, nurodo informaciją apie priemones, įskaitant visas paramos priemones, kuriomis siekiama sumažinti būsimo perėjimo proceso poveikį visuomenei bei belaidės garso PMSE naudojimui ir sudaryti palankias sąlygas tam, kad vidaus rinkoje būtų galima laiku įsigyti sąveikios televizijos transliavimo tinklo įrangos ir imtuvų.

6 straipsnis

Valstybės narės, kai tinkama bei vadovaudamosi Sąjungos teise, gali užtikrinti, kad perėjimo prie spektro naudojimo ar spektro naudojimo perskirstymo tiesioginės sąnaudos, ypač tenkančios galutiniams naudotojams, būtų tinkamai, nedelsiant ir skaidriai kompensuojamos, siekiant, inter alia, palengvinti perėjimą prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų.

Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija gali pateikti rekomendacijas dėl tokio kompensavimo, siekiant sudaryti palankias sąlygas perėjimui prie spektro naudojimo.

7 straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimo pokyčius, siekiant užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, laikantis taikytinos Sąjungos teisės. Komisija atsižvelgia į socialinius, ekonominius, kultūrinius ir tarptautinius aspektus, kurie daro poveikį žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimui pagal 1 ir 4 straipsnius, į tolesnį technologijų vystymą, vartotojų elgsenos pokyčius ir į sujungiamumo reikalavimus siekiant skatinti ekonomikos augimą bei inovacijas Sąjungoje.

8 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2017 m. gegužės 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA


(1)   OL C 303, 2016 8 19, p. 127.

(2)   2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(3)   2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).

(4)   2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL L 108, 2002 4 24, p. 1).

(5)   2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(6)   2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 21).


PRIEDAS

Pagrįstos priežastys, dėl kurių vėliau nei 2020 m. birželio 30 d. leidžiama naudoti 700 MHz dažnių juostą antžeminėse sistemose, kuriomis galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas (1 straipsnio 1 dalis):

1)

neišspręsti tarpvalstybinio koordinavimo klausimai, dėl ko gali būti sukelti žalingieji trukdžiai;

2)

poreikis užtikrinti dideliam gyventojų skaičiui techninį perėjimą prie pažangių transliavimo standartų ir tokio perėjimo užtikrinimo sudėtingumas;

3)

finansinės perėjimo sąnaudos, viršijančios tikėtinas pinigines įplaukas, gaunamas suteikiant teisę naudoti spektrą;

4)

nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės.


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/138


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/900

2017 m. gegužės 22 d.

dėl ES sutarties 50 straipsnio ad hoc darbo grupės, kuriai pirmininkauja Tarybos generalinis sekretoriatas, įsteigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 240 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2009/881/ES dėl pirmininkavimo Tarybai (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Taryba gavo Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos, tuo pradedant procesą pagal ES sutarties 50 straipsnį;

(2)

2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Taryba priėmė gaires, kaip numatyta ES sutarties 50 straipsnio 2 dalyje. Visų pirma, ji patvirtino 2016 m. gruodžio 15 d. 27 valstybių ar vyriausybių vadovų ir Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkų pareiškimo priede išdėstytą procedūrinę tvarką. Pagal to priedo 4 punktą tarp Europos Vadovų Tarybos susitikimų Taryba ir valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas (toliau – Nuolatinių atstovų komitetas), padedami nuolatinį pirmininką turinčios specialios darbo grupės, užtikrins, kad derybos vyktų laikantis Europos Vadovų Tarybos gairių ir Tarybos derybinių nurodymų, taip pat teiks rekomendacijas Sąjungos derybininkui;

(3)

todėl turėtų būti įsteigta nuolatinį pirmininką turinti ES sutarties 50 straipsnio ad hoc darbo grupė (toliau – ad hoc darbo grupė);

(4)

ad hoc darbo grupė turėtų padėti Nuolatinių atstovų komitetui ir Tarybai visais klausimais, susijusiais su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos. Visų pirma, ad hoc darbo grupė turėtų padėti Nuolatinių atstovų komitetui ir Tarybai vykstant deryboms pagal ES sutarties 50 straipsnį, laikantis Europos Vadovų Tarybos gairių ir Tarybos derybinių nurodymų. Be to, ad hoc darbo grupė galėtų padėti su procesu pagal ES sutarties 50 straipsnį susijusiais klausimais, dėl kurių nereikia derėtis su Jungtine Karalyste;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad procesas pagal ES sutarties 50 straipsnį yra laikinas, ad hoc darbo grupės turėtų nebelikti, kai bus įvykdyti jos įgaliojimai;

(6)

po pranešimo pagal ES sutarties 50 straipsnį Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys, atstovaujantis išstojančiai valstybei narei, nedalyvauja Europos Vadovų Taryboje ar Taryboje dėl išstojančios valstybės vykstančiose diskusijose ar dėl jos priimant sprendimus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įsteigiama ES sutarties 50 straipsnio ad hoc darbo grupė.

Jai pirmininkauja Tarybos generalinis sekretoriatas.

2 straipsnis

ES sutarties 50 straipsnio ad hoc darbo grupė padeda Nuolatinių atstovų komitetui ir Tarybai visais klausimais, susijusiais su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos.

Jos nebelieka, kai bus įvykdyti jos įgaliojimai.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. GRECH


(1)   OL L 315, 2009 12 2, p. 50.


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/140


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (BUSP) 2017/901

2017 m. gegužės 24 d.

kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/798/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Centrinės Afrikos Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimą 2013/798/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Centrinės Afrikos Respublikai (1), ypač į jo 2c straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2013 m. gruodžio 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/798/BUSP;

(2)

2017 m. gegužės 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2127 (2013), įtraukė vieną asmenį į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Sprendimo 2013/798/BUSP priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2013/798/BUSP priedas iš dalies keičiamas, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. GRECH


(1)   OL L 352, 2013 12 24, p. 51.


PRIEDAS

Šio sprendimo priede nurodytas asmuo įtraukiamas į Sprendime 2013/798/BUSP priede pateiktą sąrašą.

A.   Asmenys

„12.

Abdoulaye HISSENE (alias: a) Abdoulaye Issène; b) Abdoulaye Hissein; c) Hissene Abdoulaye; d) Abdoulaye Issène Ramadane; e) Abdoulaye Issene Ramadan; f) Issene Abdoulaye)

Gimimo data: 1967 m.

Gimimo vieta: Ndele, Bamingui-Bangoran, Centrinės Afrikos Respublika

Pilietybė: Centrinės Afrikos Respublika

Paso Nr.: CAR diplomatinis pasas Nr. D00000897, išduotas 2013 m. balandžio 5 d. (galioja iki 2018 m. balandžio 4 d.)

Adresas: a) KM5, Bangis, Centrinės Afrikos Respublika, b) Nana-Grebizi, Centrinės Afrikos Respublika

Įtraukimo į JT sąrašą data: 2017 m. gegužės 17 d.

Kita informacija: Hissène anksčiau buvo jaunimo ir sporto ministras, Centrinės Afrikos Respublikos buvusio Prezidento Michel Djotodia kabineto narys. Prieš tai jis vadovavo politinei partijai „Patriotų už teisingumą ir taiką konventas“. Be to, jis save pasiskyrė Bangio nereguliarių karinių pajėgų vadu, visų pirma „PK5“ (trečiasis rajonas) rajone.

Informacija iš Sankcijų komiteto pateiktų įtraukimo į sąrašą priežasčių aprašomojo pobūdžio santraukos:

Papildoma informacija:

Abdoulaye Hissène ir kiti „ex-Seleka“ nariai bendradarbiavo su grupuotės „anti-Balaka“ neramumus kurstančiais asmenimis – Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) buvusio Prezidento François Bozizé sąjungininkais, įskaitant Maxime Mokom, siekdami skatinti smurtinius protestus ir susirėmimus 2015 m. rugsėjo mėn. nepavykusio bandymo nuversti Vyriausybę metu, kai tuo metu pereinamojo laikotarpio Prezidentė Catherine Samba-Panza dalyvavo 2015 m. JT Generalinėje Asamblėjoje. CAR Vyriausybė nurodė, kad Mokom, Hissène ir kiti vykdė įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant žmogžudystę, padegimą, kankinimą ir marodieriavimą, susijusias su nepavykusiu perversmu.

2015 m. Hissène tapo vienas iš pagrindinių Bangio „PK5“ rajono nereguliarių karinių pajėgų, kurias sudarė daugiau kaip 100 asmenų, vadų. Eidamas šias pareigas jis trukdė laisvam judėjimui ir valstybės institucijų sugrįžimui į tą teritoriją, be kita ko, nelegaliai rinkdamas mokesčius už vežimo ir komercinę veiklas. Antroje 2015 m. pusėje Hissène veikė kaip buvusios grupuotės „Seleka“ atšakos „Nairobists“ atstovas Bangyje siekdamas atnaujinti draugiškus santykius su grupuotės „anti-Balaka“ kovotojais, kuriems vadovavo Mokom. Haroun Gaye ir Hissène vadovaujami ginkluoti asmenys dalyvavo 2015 m. rugsėjo 26 d. – spalio 3 d. Bangyje įvykdytuose smurtiniuose aktuose.

Įtariama, kad Hissène grupės nariai dalyvavo 2015 m. gruodžio 13 d. – konstitucinio referendumo dienos – atakoje, nukreiptoje į buvusios grupuotės „Seleka“ vadovo Mohamed Moussa Dhaffane automobilį. Hissène kaltinamas smurtinio akto organizavimu Bangio „KM5“ rajone, per kurį žuvo penki asmenys ir dvidešimt asmenų buvo sužeisti, o gyventojai negalėjo balsuoti konstituciniame referendume. Hissène sukėlė pavojų rinkimams išprovokuodamas įvairių grupuočių atsakomuosius išpuolius.

2016 m. kovo 15 d. Bangio M'poko oro uoste policija sulaikė Hissène ir perdavė jį nacionalinės žandarmerijos tyrimų padaliniui. Po to jo nereguliarios karinės pajėgos jį jėga išlaisvino ir pavogė vieną ginklą, kurį anksčiau buvo davusi MINUSCA įgyvendinant prašymą suteikti išimtį, kurį patvirtino Komitetas.

2016 m. birželio 19 d., vidaus saugumo pajėgoms „PK 12“ rajone suėmus musulmonus prekiautojus, Gaye ir Hissène nereguliarios karinės pajėgos Bangyje pagrobė penkis nacionalinės policijos narius. Birželio 20 d. MINUSCA tuos policininkus pabandė išlaisvinti. Hissène ir Gaye vadovaujami ginkluoti asmenys apsišaudė su taikdariais, kurie bandė išlaisvinti įkaitus. Susišaudymo metu žuvo ne mažiau kaip šeši asmenys ir vienas taikdarys buvo sužeistas.

2016 m. rugpjūčio 12 d. Hissène vadovavo 6 automobilių konvojui, vežusiam sunkiai ginkluotus asmenis. Iš Bangio bėgantį konvojų pietuose nuo Sibučio perėmė MINUSCA. Pakeliui į šiaurę konvojus apsišaudė su vidaus saugumo pajėgomis keliuose patikrinimo punktuose. Galiausiai konvojų sustabdė MINUSCA 40 km į pietus nuo Sibučio. Po daugybės šūvių MINUSCA sugavo 11 vyrų, tačiau Hissène ir dar keli kiti pabėgo. Suimti asmenys nurodė MINUSCA, kad konvojui vadovavo Hissène, o tikslas buvo pasiekti Brią ir dalyvauti buvusių „Seleka“ grupuočių asamblėjoje, kurią surengė Nourredine Adam.

2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ekspertų grupė du kartus vyko į Sibutį patikrinti Hissène, Gaye ir Hamit Tidjani konvojui priklausančius daiktus, kuriuos rugpjūčio 13 d. konfiskavo MINUSCA. Be to, grupė patikrino rugpjūčio 16 d. iš Hissène namų konfiskuotus šaudmenis. Šešiuose automobiliuose ir pas sulaikytus asmenis buvo rasta žudyti pritaikytos ir žudyti nepritaikytos karinės įrangos. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Centrinė žandarmerija surengė atliko Hissène namų Bangyje kratą. Buvo rasta daugiau kaip 700 ginklų.

2016 m. rugsėjo 4 d. buvusios grupuotės „Seleka“ nariai, vykstantys iš Kaga-Bandoro šešiais motociklais paimti Hissène ir jo sąjungininkų, netoli Dékoa apšaudė MINUSCA. Šio įvykio metu žuvo vienas iš buvusios grupuotės „Seleka“ kovotojų, du taikdariai ir vienas civilis gyventojas.“


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/143


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/902

2017 m. gegužės 23 d.

kuriuo sudaromas Sąjungos inspektorių, galinčių atlikti inspektavimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, sąrašas

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3252)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 79 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 nustatoma kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, kad Sąjungoje būtų užtikrintas bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis. Tame reglamente nustatyta, kad nepažeisdami pakrantės valstybių narių tiesioginės atsakomybės Sąjungos inspektoriai gali atlikti inspektavimus pagal to reglamento nuostatas Sąjungos vandenyse ir Sąjungos žvejybos laivuose ne Sąjungos vandenyse;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011 (2) nustatomos išsamios Sąjungos kontrolės sistemos, nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, taikymo taisyklės;

(3)

Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatyta, kad Komisija Sąjungos inspektorių sąrašą turi priimti remdamasi valstybių narių ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (toliau – Agentūra) pranešimais;

(4)

pirmasis Sąjungos inspektorių sąrašas sudarytas Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/883/ES (3). Tas sąrašas keturis kartus pakeistas naujais Sąjungos inspektorių sąrašais, kurių pirmasis buvo nustatytas Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/174/ES (4), o vėlesni – Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/120/ES (5), Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/645 (6) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/706 (7). Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatyta, kad sudarius pirminį sąrašą valstybės narės ir Agentūra iki kiekvienų metų spalio mėn. turi pranešti Komisijai apie bet kokį sąrašo pakeitimą, kurį jos nori padaryti kitais kalendoriniais metais, o Komisija turi atitinkamai pakeisti sąrašą iki gruodžio 31 d.;

(5)

kai kurios valstybės narės ir Agentūra pranešė apie dabartinio inspektorių sąrašo pakeitimus. Todėl Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/706 nustatytas sąrašas, remiantis tais pranešimais, turėtų būti pakeistas nauju Sąjungos inspektorių sąrašu;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos inspektorių sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/706 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 23 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(3)   2011 m. gruodžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/883/ES, kuriuo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 79 straipsnio 1 dalį sudaromas Sąjungos inspektorių sąrašas (OL L 343, 2011 12 23, p. 123).

(4)   2013 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas2013/174/ES, kuriuo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 79 straipsnio 1 dalį sudaromas Sąjungos inspektorių sąrašas (OL L 101, 2013 4 10, p. 31).

(5)   2014 m. kovo 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/120/ES, kuriuo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 79 straipsnio 1 dalį sudaromas Sąjungos inspektorių sąrašas (OL L 66, 2014 3 6, p. 31).

(6)   2015 m. balandžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/645, kuriuo sudaromas Sąjungos inspektorių, galinčių atlikti inspektavimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, sąrašas (OL L 106, 2015 4 24, p. 31).

(7)   2016 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/706, kuriuo sudaromas Sąjungos inspektorių, galinčių atlikti inspektavimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, sąrašas (OL L 122, 2016 5 12, p. 26).


PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) Nr. 1224/2009 79 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTAS SĄJUNGOS INSPEKTORIŲ SĄRAŠAS

Valstybė

Inspektoriai

Belgija

Coens, Philippe

De Vleeschouwer, Guy

Devogel, Geert

Huygh, Gerd

Lieben, Richard

Monteyne, Ian

Noet, Werner

Steenssens, Kurt

Timmerman, Thierry

Vandenbrouck, Frank

Van Rompaey, Tim

Van Torre, Mike

Verhaeghe, Dirk

Bulgarija

Angelov, Todor

Bakardzhiev, Stefan

Cholakov, Atanas

Damyanov, Konstantin

Encheva, Kremena

Hristov, Martin

Ivanov, Ivan

Ivanov, Todor

Kerekov, Nikolay

Kostadinov, Ivan

Kyumyurdzhiev, Kiril

Nikolov, Galin

Petkov, Dimitar

Petrova, Miroslava

Raev, Yordan

Valkov, Dimitar

Čekija

nepateikta

Danija

Akselsen, Ole

Andersen, Dan Søgård

Andersen, Hanne Skjæmt

Andersen, Lars Ole

Andersen, Martin Burgwaldt

Andersen, Mogens Godsk

Andersen, Niels Jørgen Anton

Andersen, Peter Bunk

Anderson, Jacob Edward

Astrup, Iben

Bache, René

Bang, Mai

Beck, Bjarne Baagø

Bendtsen, Lars Kjærsgaard

Bernholm, Kristian

Bjerre, Casper

Carl, Morten Grand Wiglaur

Christensen, Jesper Just

Christensen, Peter Grim

Christensen, Thomas

Christiansen, Michael Koustrup

Damsgaard, Kresten

Degn, Jesper Leon

Due-Boje, Thomas Zinck

Dølling, Robert

Ebert, Thomas Axel Regaard

Eiersted, Jesper Bech

Elnef, Frank Godt

Fick, Carsten

Frandsen, René Brian

Frederiksen, Torben Broe

Gotved, Jesper Hovby

Groth, Niels

Grupe, Poul

Gaarde, Børge

Handrup, Jacob

Hansen, Gunnar Beck

Hansen, Ina Kjærgaard

Hansen, Jan Duval

Hansen, John Daugaard

Hansen, Martin

Hansen, Martin Baldur

Hansen, Ole

Hansen, Thomas

Harrison, Dorthe Kronborg

Hartmann, Christian

Hestbek, Flemming

Høgild, Lars

Højrup, Torben

Jaeger, Michael Wassermann

Jensen, Anker Mark

Jensen, Flemming Bergtorp

Jensen, Hanne Juul

Jensen, Jimmy Langelund

Jensen, Jonas Krøyer

Jensen, Lars Henrik

Jensen, Lone Agathon

Jensen, René Sandholt

Jensen, Søren Palle

Jespersen, René

Johansen, Allan

Juul, Simon

Juul, Torben

Jørgensen, Lasse Elmgren

Jørgensen, Ole Holmberg

Karlsen, Jesper Herning

Knudsen, Malene

Knudsen, Ole Hvid

Kofoed, Kim Windahl

Kokholm, Peder

Kristensen, Henrik

Kristensen, Peter Holmgaard

Kristiansen, Jeanne Marie

Larsen, Michael Søeballe

Larsen, Peter Hjort

Larsen, Tim Bonde

Lundbæk, Tommy Oldenborg

Madsen, Arne

Madsen, Jens-Erik

Madsen, Johnny Gravesen

Melgaard, Bo Kornum

Mortensen, Erik

Mortensen, Jan Lindholdt

Møller, Gert

Nielsen, Christian

Nielsen, Dan Randum

Nielsen, Hans Henrik

Nielsen, Henrik

Nielsen, Henrik Frühstück

Nielsen, Henrik Kruse

Nielsen, Jeppe

Nielsen, Mads Grundvad

Nielsen, Niels Kristian

Nielsen, Steen

Nielsen, Steven Bo

Nielsen, Søren

Nielsen, Søren Egelund

Nielsen, Tage Kim

Nielsen, Trine Fris

Nørgaard, Max Reno Bang

Paulsen, Kim Thor

Pedersen, Claus

Pedersen, Knud Jan

Pedersen, Morten Berg

Petersen, Christina Holmer

Petersen, Henning Juul

Petersen, Jimmy Torben

Porsmose, Tommy

Poulsen, Bue

Poulsen, John

Ramm, Heine

Rømer, Jan

Schjoldager, Tim Rasmussen

Schmidt, Stefan Göttsche

Schou, Kasper

Siegumfeldt, Jeanette

Simonsen, Kjeld

Simonsen, Morten

Skrivergaard, Lennart

Sørensen, Allan Lindgaard

Thomsen, Bjarne Kondrup

Thomsen, Klaus Ringive Solgaard

Thorsen, Michael

Trab, Jens Ole

Vind, Finn

Vistrup, Annette Klarlund

Wallenstrøm, Silas Lindgreen

Wille, Claus

Wind, Bernt Paul

Østergård, Lars

Aasted, Lars Jerne

Vokietija

Abs, Volker

Ahlmeyer, Jens

Angermann, Henry

Baumann, Jörg

Bembenek, Jörg

Bergmann, Udo

Bernhagen, Sven

Bieder, Mathias

Bloch, Ralf

Borchardt, Erwin

Bordolo, Jan-Hendrik

Borowy, Matthias

Bösherz, Andreas

Brunnlieb, Jürgen

Buchholz, Matthias

Büttner, Harald

Cassens, Enno

Christiansen, Dirk

Cramer, Arne

Döhnert, Tilman

Drenkhahn, Michael

Ehlers, Klaus

Fiedler, Sebastian

Fink, Jens

Franke, Hermann

Franz, Martin

Frenz, Sandro

Garbe, Robert

Gätjen, Sebastian

Golz, Ulrich

Gräfe, Roland

Grawe, André

Griemberg, Lars

Haase, Christian

Hannes, Chistoph

Hänse, Dirk

Hansen, Hagen

Heidkamp, Max

Heisler, Lars

Herda, Heinrich

Hickmann, Michael

Homeister, Alfred

Hoyer, Oliver

Jansen- Raabe, Karsten

Käding, Christian

Keidel, Quirin

Kinast, Daniel

Köhn, Thorsten

Kollath, Mark

Kopec, Reinhard

Kraack, Sönke

Krüger, Torsten

Kupfer, Christian

Kutschke, Holger

Lange, Michael

Lehmann, Jan

Lorenzen, Alexander

Lübke, Torsten

Lührs, Carsten

Möhring, Torsten

Mücher, Martin

Mundt, Mario

Nickel, Jörg

Nitze, Andreas

Nöckel, Steffen

Pauls, Werner

Perkuhn, Martin

Pötzsch, Frank

Radzanowski, Sven

Ramm, Jörg

Reimers, Andre

Richter, Thomas

Rutz, Dietmar

Sauerwein, Dirk

Schmiedeberg, Christian

Schröter, Robert

Schuchardt, Karsten

Schuler, Claas

Schulze, Roberto

Sehne, Dirk

Siebrecht, Hannes

Skrey, Erich

Springer, Gunnar

Stüber, Jan

Sween, Gorm

Teetzmann, Julian

Thieme, Stefan

Thomas, Raik

Vetterick, Arno

Wagner, Ralf

Welz, Henning

Welz, Oliver

Wessels, Heinrich

Wichert, Peter

Estija

Grossmann, Meit

Kutsar, Andres

Lasn, Margus

Nigu, Silver

Niinemaa, Endel

Pai, Aare

Parts, Erik

Soll, Simon

Torn, Kerdo

Ulla, Indrek

Varblane, Viljar

Hioväin, Heikki

Aid, Ott

Grigorjev, Mait

Lillema, Tarvo

Melk, Kristi

Airija

Ahern Christy

Allan, Damien

Amrien, Rudi

Ankers, Brian

Ansbro, Mark

Armstrong, Stuart

Barber, Kevin

Barcoe, Michael

Barr, William

Barret, Brendan

Barrett, Elizabeth

Barrett, Jamie

Beale, Derek

Bones, Anthony

Brannigan, Steve

Breen, Kieran

Brennan, Colm

Brett, Martin

Brophy, James

Brophy, Paul

Browne, Brendan

Brunicardi, Michael

Bryant, William

Buckley, Anthony

Buckley, David

Buckley, John

Bugler, Andrew

Butler, David

Butler, John

Byrne, Kenneth

Byrne, Paul

Cagney, Daniel

Cahalane, Donnchadh

Campbell, Aoife

Campbell, Stephen

Carr, Kieran

Casey, Anthony

Chandler, Frank

Chute, Killian

Chute, Richard

Claffey, Seamus

Clarke, Tadhg

Cleary, James

Clinton, Andrew

Clinton, Finbar

Cloake, Niall

Cogan, Jerry

Collins, Damien

Connaghan, Fintan

Connery, Paul

Connolly, Stephen

Cooper, Thomas

Corish, Cormac

Corrigan, Kieran

Cosgrave, Karl

Cosgrove, Thomas

Cotter, Colm

Cotter, James

Cotter, Jamie

Coughlan, Neville

Craven, Cormac

Croke, Jason

Cronin, Martin

Cronin, Philip

Crowley, Brian

Cummins, Alan

Cummins, Paul

Cummins, William

Cunningham, Diarmiad

Curran, Donal

Curran, Siubhan

Curtin, Brendan

Daly, Brendan

Daly, Joe

Daly, John

Daly, Mick

Darcy, Enna

De Barra, Ruairi

Dempsey, Brian

Devaney, Michael

Dicker, Philip

Dohery, Brian

Doherty, Patrick

Donaldson, Stuart

Donnachie, Martin

Donnchadh, Cahalane

Donovan, Tom

Downes, Eamon

Downing, Erica

Downing, John

Doyle, Billy

Doyle, Cronan

Duane, Paul

Ducker, Nigel

Duggan, Cian

Duignam, Ray

Fanning, Grace

Farrell, Brian

Farrelly, Emmett

Faulkner, Damien

Fealy, Gerard

Fennel, Siobhan

Fenton, Garry

Ferguson, Kevin

Finegan, Ultan

Finnegan, David

Fitzgerald, Brian,

Fitzpatrick, Gerry

Fleming, David

Flynn, Alan

Foley, Brendan

Foley, Connor

Foley, Kevin

Fowler, Patrick

Fox, Colm

Fox, Dennis

Freeman, Harry

Friel, Aidan

Gallagher, Damien

Gallagher, Danny

Gallagher, Neil

Gallagher, Orlaith

Gallagher, Patrick

Galvin, Rory

Gannon, James

Geraghty, Tony

Gernon, Ross

Gleeson, Marie

Goulding, Donal

Grogan, Susanne

Hamilton, Alan

Hamilton, Gillian

Hamilton, Greg

Hamilton, Martin

Hannon, Gary

Hanrahan, Michael

Harding, James

Harkin, Patrick

Harrington, Michael

Harty, Paddy

Hastings, Brian

Healy, Conor

Healy, Jef

Heffernan, Bernard

Hegarthy, Mark

Hegarty, Paul

Hickey, Adrian

Hickey, Andrew

Hickey, Declan

Hickey, Michael

Hobbins, Tom

Holland, Ken

Hollingsworth, Edward

Humphries, Daniel

Irwin, Richard

Ivory, Sean

Kavanagh, Ian

Kavanagh, Paul

Kearney, Brendan

Keating, Debbie

Keeley, David

Keirse, Gavin

Kenneally, Jonathan

Kennedy, Liam

Kennedy, Tom

Keogh, Mark

Kerr, Charlie

Kickham, Jon-Lawrence

Kinsella, Gordan

Kirwan, Conor

Kirwan, Darragh

Lacey-Byrne, Dillon

Laide, Cathal

Landy, Glen

Lane, Brian

Lane, Mary

Lawlor, Collie

Leahy, Brian

Lenihen, Marc

Linehan, Sean

Long Emmett

Lynch, Darren

Lynch, Mark

Lynch, Paul

Mackey, Eoin

Mackey, John

Madden, Brendan

Madine, Stephen

Maguire, Paul

Mallon, Keith

Maloney, Nessa

Manning, Neil

Martin, Jamie

Matthews, Brian

McCarthy, Gavin

McCarthy, Michael

McCarthy, Niall

McCarthy, Paul

McCarthy, Robert

McCoy, Sean

McDermot, Paul

McGarry, John

McGee, Noel

McGee, Paul

McGrath, Owen

McGroarty, John

McGroarty, Mark

McGroary, Peter

McHale, Laura

McKenna, David

McLoughlin, John

McLoughlin, Ronan

McMahon, Dean

McNamara, Ken

McNamara, Paul

McPhilbin, Dwain

McUmfraidh, Caoimhin

Meehan, Robert

Melvin, David

Meredith, Helen

Minehane, John

Molloy, Darragh

Molloy, John Paul

Moloney, Kara

Mooney, Gerry

Mooney, Keith

Moore, Conor

Morrissey, Stephen

Mulcahy, John

Mulcahy, Liam

Mulcahy, Shane

Mullan, Patrick

Mullane, Paul

Mundy, Brendan

Murphy, Adam

Murphy, Aidan

Murphy, Barry

Murphy, Caroline

Murphy, Chris

Murphy, Claire

Murphy, Daniel

Murphy, Enda

Murphy, Honour

Murphy, John

Murran, Sean

Murray, Paul

Newstead, Sean

Nic Dhonnchadha, Stephanie

Ni Cionnach Pic, Dubheasa

Nolan, Brian

Nolan, James

Northover, James

O'Beirnes, Derek

O'Brien, Jason

O'Brien, Ken

O'Brien, Paul

O'Brien, Roberta

O'Callaghan, Maria

O'Connell, Paul

O'Connor, Dermot

O'Connor, Frank

O'Donovan, Diarmuid

O'Donovan, Michael

O'Driscoll, Olan

O'Flynn, Aisling

O'Grady, Vivienne

O'Leary, David

O'Mahoney, Kevin

O'Mahony, David

O'Mahony, Denis

O'Mahony, Karl

O'Meara, Pat

O'Neill Donal

O'Regan, Alan

O'Regan, Cliona

O'Regan, Tony

O'Reilly, Brendan

O'Seaghdha, Ciaran

O'Sullivan, Cormac

O'Sullivan, Patricia

Ó Neachtain, Aonghus

Parke, Declan

Patterson, Adrienne

Patterson, John

Pender, Darragh

Pentony, Declan

Pierce, Paul

Piper, David

Plante, Thomas

Plunkett, Thomas

Power, Cathal

Power, Gillian

Prendergast, Kevin

Pyke, Gavin

Quigg, James

Quinn, Mikey

Raferty, Damien

Reddin, Tony

Reidy, Patrick

Ridge, Patrick

Robinson, Niall

Russell, Mark

Ryan, Fergal

Ryan, Marcus

Scalici, Fabio

Scanlon, Gordon

Shalloo, Jim

Sheridan, Glenn

Sills, Barry

Sinnott, Lee

Smith, Brian

Smith, Dean

Smith, Gareth

Smyth, Eoin

Snowdon, Edward

Stack, Stephen

Stapleton, Alan

Sweeney, Brian

Sweetnam, Vincent

Swords, Graham

Tarrant, Martin

Tigh, Declan

Timon, Eric

Tobin, John

Troy, Ivan

Tubridy, Fergal

Turley, Mark

Turnbull, Michael

Twomey, Tom

Valls Senties, Virginia

Verling, Ronan

Von Raesfeldt, Mark

Wall, Danny

Wallace, Robert

Walsh, Conleth

Walsh, Dave

Walsh, Karen

Walsh, Richard

Weldon, James

Whelan, Mark

White, John

Whoriskey, David

Wickham, Larry

Wilson, Tony

Wise, James

Woodward, Ciaran

Graikija

ΑΒΡΑΜΙΔΗΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΑΓΑΠΗΤΟΣ, ΕΥΘΥΜΙΟΣ

ΑΔΑΜΙΔΗΣ, ΘΕΜΙΣΤΟΚΛΗΣ

ΑΘΑΝΑΣΙΟΥ, ΑΡΓΥΡΩ

ΑΙΒΑΛΙΩΤΟΥ, ΕΙΡΗΝΗ

ΑΚΡΙΒΟΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΑΛΕΞΙΟΥ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΑΛΥΓΙΖΑΚΗΣ, ΝΕΚΤΑΡΙΟΣ

ΑΛΥΦΑΝΤΑΚΗΣ, ΕΜΜΑΝΟΥΗΛ

ΑΜΒΡΟΣΙΑΤΟΥ, ΑΙΚΑΤΕΡΙΝΗ

ΑΝΑΓΝΩΣΤΟΥ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΑΝΑΣΟΤΣΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΑΝΔΡΙΚΟΠΟΥΛΟΣ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΑΝΕΜΟΓΙΑΝΝΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΑΝΤΩΝΑΚΟΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΑΝΩΜΕΡΙΑΝΑΚΗΣ, ΕΠΑΜΕΙΝΩΝΔΑΣ

ΑΡΑΜΠΑΤΖΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΑΡΑΧΩΒΙΤΗΣ, ΑΝΔΡΕΑΣ

ΑΡΓΥΡΟΥ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΑΣΠΡΟΠΟΥΛΟΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΑΣΠΡΟΥΛΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΑΥΓΕΡΙΝΟΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΒΑΙΣ, ΠΑΥΛΟΣ

ΒΑΙΤΣΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΒΑΙΤΣΗΣ, ΔΗΜΟΣ

ΒΑΚΑΤΑΣΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΒΑΡΔΙΔΑΚΗ, ΕΥΡΥΚΛΕΙΑ

ΒΑΡΕΛΟΠΟΥΛΟΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ-ΧΡΗΣΤΟΣ

ΒΑΡΛΑΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΒΑΣΙΛΕΙΟΥ, ΒΑΣΩ

ΒΑΣΙΛΟΠΟΥΛΟΣ, ΣΩΤΗΡΙΟΣ

ΒΑΣΙΛΟΠΟΥΛΟΥ, ΚΛΕΑΝΘΗ

ΒΕΛΙΣΣΑΡΟΠΟΥΛΟΣ, ΑΛΕΞΑΝΔΡΟΣ

ΒΕΝΕΤΗΣ, ΔΗΜΟΣΘΕΝΗΣ

ΒΕΡΓΑΚΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΒΕΤΤΑΣ, ΑΘΑΝΑΣΙΟΣ

ΒΛΙΩΡΑΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΒΟΓΙΑΤΖΑΚΗΣ, ΕΜΜΑΝΟΥΗΛ

ΒΟΡΤΕΛΙΝΑΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΒΟΤΣΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΒΟΥΡΛΕΤΣΗΣ, ΣΩΤΗΡΙΟΣ

ΓΑΒΑΛΑΣ, ΑΝΤΩΝΙΟΣ

ΓΑΚΗΣ, ΑΛΕΞΙΟΣ

ΓΑΛΑΝΑΚΗΣ, ΑΝΔΡΕΑΣ

ΓΑΛΑΤΟΥΛΑ, ΑΝΝΑ

ΓΑΛΗΝΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΓΑΛΟΥΖΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΓΑΡΕΦΑΛΟΣ, ΑΝΤΩΝΙΟΣ

ΓΕΡΙΚΗ, ΑΙΚΑΤΕΡΙΝΗ

ΓΕΩΡΓΑΝΤΑΣ, ΜΙΧΑΗΛ

ΓΕΩΡΓΙΑΔΗ, ΜΑΡΙΑ

ΓΙΑΝΝΟΥΛΗΣ, ΑΝΑΣΤΑΣΙΟΣ

ΓΙΑΝΝΟΥΣΑΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΓΙΑΝΝΟΥΣΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΓΚΑΖΑΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΓΚΙΝΗΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΓΚΟΥΣΗΣ, ΦΙΛΙΠΠΟΣ

ΓΟΛΕΓΟΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΓΡΗΓΟΡΑΣ, ΑΘΑΝΑΣΙΟΣ

ΓΥΠΑΡΑΚΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΔΑΡΔΩΝΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΔΕΛΗΜΗΤΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΔΕΛΙΕΖΑ, ΑΝΤΩΝΙΑ

ΔΕΛΧΑΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΔΕΣΠΟΥΛΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΔΗΜΑΚΗ, ΑΙΚΑΤΕΡΙΝΗ

ΔΗΜΟΠΟΥΛΟΣ, ΑΠΟΣΤΟΛΟΣ

ΔΙΑΜΑΝΤΑΚΗΣ, ΑΘΑΝΑΣΙΟΣ

ΔΙΑΜΑΝΤΟΠΟΥΛΟΣ, ΜΙΧΑΗΛ

ΔΟΚΙΑΝΑΚΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΔΟΥΝΑΣ, ΠΡΟΚΟΠΙΟΣ

ΔΡΟΛΑΓΙΑ, ΕΥΘΥΜΙΑ

ΔΡΟΣΑΚΗΣ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΔΡΟΣΟΥΝΗΣ, ΣΤΕΦΑΝΟΣ

ΕΚΤΑΡΙΔΗΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΕΜΜΑΝΟΥΗΛ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΕΞΗΝΤΑΒΕΛΩΝΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΕΡΓΟΛΑΒΟΥ, ΑΝΝΑ

ΕΥΑΓΓΕΛΑΤΟΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΕΥΜΟΡΦΟΠΟΥΛΟΣ, ΧΑΡΙΛΑΟΣ

ΖΑΒΙΤΣΑΝΟΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΖΑΚΥΝΘΙΝΟΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΖΑΜΠΕΤΑΚΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΖΑΡΚΑΔΑ, ΑΛΕΞΙΑ

ΖΑΧΑΡΟΠΟΥΛΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΖΙΑΝΑΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΖΟΥΡΙΔΑΚΗΣ, ΜΙΛΤΙΑΔΗΣ

ΖΩΓΑΛΗΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΖΩΓΑΛΗΣ, ΣΤΑΥΡΟΣ

ΖΩΗΣ, ΠΑΝΤΕΛΗΣ

ΗΛΙΟΥ, ΣΠΥΡΙΔΩΝΑΣ

ΘΕΟΔΩΡΟΥΔΗ, ΑΙΜΙΛΙΑ

ΘΕΟΛΟΓΟΥ, ΑΙΚΑΤΕΡΙΝΗ

ΘΕΟΧΑΡΟΥΛΗΣ, ΑΘΑΝΑΣΙΟΣ

ΙΚΙΟΥΖΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΚΑΒΟΥΡΑΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΚΑΓΙΑΣ, ΧΑΡΑΛΑΜΠΟΣ

ΚΑΛΑΒΡΕΖΟΣ, ΑΝΤΩΝΙΟΣ

ΚΑΛΛΙΝΙΚΟΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΚΑΛΟΓΡΙΑΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΚΑΜΑΚΑΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΚΑΝΕΛΛΟΠΟΥΛΟΥ, ΠΕΛΑΓΙΑ

ΚΑΠΕΛΟΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΚΑΠΟΓΙΑΝΝΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΚΑΠΟΤΑΣ, ΜΙΛΤΙΑΔΗΣ

ΚΑΡΑΒΟΤΑΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΚΑΡΑΚΑΤΣΑΝΗΣ,ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΚΑΡΑΚΟΝΤΗΣ, ΑΝΤΩΝΙΟΣ

ΚΑΡΑΤΑΓΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΚΑΡΟΥΝΤΖΟΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΚΑΡΥΣΤΙΑΝΟΣ, ΣΤΕΦΑΝΟΣ

ΚΑΣΣΗ, ΒΑΣΙΛΙΚΗ

ΚΑΣΤΑΝΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΚΑΤΣΑΚΟΥΛΗΣ, ΠΑΡΑΣΧΟΣ

ΚΑΤΣΑΜΠΑΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΚΑΤΣΑΡΟΣ, ΛΕΩΝΙΔΑΣ

ΚΑΤΣΗΣ, ΑΝΑΣΤΑΣΙΟΣ

ΚΑΤΣΙΓΙΑΝΝΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΚΛΟΥΜΑΣΗΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΚΟΚΚΟΤΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΚΟΚΟΛΟΓΙΑΝΝΑΚΗΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΚΟΛΛΙΑΣ, ΑΝΑΣΤΑΣΙΟΣ

ΚΟΛΟΚΟΤΑΣ, ΠΕΤΡΟΣ

ΚΟΛΟΚΟΤΡΩΝΗ, ΑΡΓΥΡΩ

ΚΟΜΗΝΟΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΚΟΝΤΗ, ΜΑΡΙΑ

ΚΟΝΤΟΒΑΣ, ΓΡΗΓΟΡΙΟΣ

ΚΟΝΤΟΓΙΑΝΝΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΚΟΝΤΟΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΚΟΡΚΙΖΟΓΛΟΥ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΚΟΡΤΕΣΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΚΟΡΩΝΑΙΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΚΟΡΩΝΑΙΟΣ, ΠΑΡΑΣΚΕΥΑΣ

ΚΟΣΜΑΣ, ΣΤΥΛΙΑΝΟΣ

ΚΟΥΖΙΛΟΥ, ΣΤΑΥΡΟΥΛΑ

ΚΟΥΚΑΡΑΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΚΟΥΚΔΑ, ΕΥΑΓΓΕΛΙΑ

ΚΟΥΛΑΞΙΔΗΣ, ΔΡΑΚΟΥΛΗΣ

ΚΟΥΝΤΟΥΡΑΔΑΚΗ, ΚΑΛΛΙΟΠΗ

ΚΟΥΡΕΛΗ, ΙΩΑΝΝΑ

ΚΟΥΡΕΝΤΖΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΚΟΥΡΟΥΛΗΣ, ΣΤΥΛΙΑΝΟΣ

ΚΟΥΤΣΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΚΟΥΤΣΟΥΜΑΝΙΩΤΗΣ, ΑΝΑΣΤΑΣΙΟΣ

ΚΥΡΙΑΚΟΥ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΚΥΡΙΤΣΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΚΩΝΣΤΑΝΤΑΚΟΣ, ΠΕΡΙΚΛΗΣ

ΚΩΝΣΤΑΝΤΕΛΛΟΣ, ΘΕΟΔΩΡΟΣ

ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΙΔΗΣ, ΣΤΑΥΡΟΣ

ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΙΔΗ, ΜΑΡΙΑ

ΚΩΝΣΤΑΝΤΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΚΩΝΣΤΑΣ, ΑΝΤΩΝΙΟΣ

ΚΩΤΤΑΣ,ΣΩΤΗΡΙΟΣ

ΛΑΜΠΕΤΣΟΣ, ΑΛΕΞΑΝΔΡΟΣ

ΛΑΤΤΑΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΛΕΚΑΚΟΣ, ΘΕΟΔΩΡΟΣ

ΛΕΜΟΝΙΔΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΛΕΟΝΤΑΡΑΚΗΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΛΙΑΚΟΠΟΥΛΟΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΛΙΑΚΟΠΟΥΛΟΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΛΙΑΛΙΟΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΛΙΑΝΤΙΝΙΩΤΗΣ, ΠΑΥΛΟΣ

ΛΙΟΚΑΡΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΛΟΥΓΙΑΚΗ, ΑΝΝΑ

ΛΟΥΚΑΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΛΥΜΠΕΡΗΣ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΜΑΙΛΗΣ, ΣΤΕΦΑΝΟΣ

ΜΑΚΡΗΣ, ΑΝΤΩΝΙΟΣ

ΜΑΚΡΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΜΑΛΛΙΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΜΑΝΔΑΛΟΣ, ΑΝΑΣΤΑΣΙΟΣ

ΜΑΝΙΑΤΗ, ΑΝΔΡΙΑΝΝΑ

ΜΑΡΑΓΚΟΥ, ΑΝΝΑ

ΜΑΡΑΘΑΚΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΜΑΡΓΑΡΙΤΗΣ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΜΑΡΓΩΜΕΝΟΣ, ΕΥΣΤΑΘΙΟΣ

ΜΑΥΡΕΛΟΣ, ΕΜΜΑΝΟΥΗΛ

ΜΑΥΡΟΕΙΔΗ, ΝΙΚΗ-ΑΝΔΡΙΑΝΑ

ΜΑΥΡΟΜΜΑΤΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΜΑΥΡΟΥΤΣΟΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΜΑΧΑΙΡΙΔΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΜΕΡΚΟΒΙΤΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΜΗΝΑΣ, ΣΩΚΡΑΤΗΣ

ΜΗΤΣΟΥ, ΣΑΠΦΩ

ΜΙΛΤΣΑΚΑΚΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΜΙΝΑΧΕΙΛΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΜΙΣΟΓΙΑΝΝΗΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΜΙΧΑΗΛΙΔΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΜΟΣΧΟΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΜΟΥΣΤΑΚΑΣ, ΓΡΗΓΟΡΙΟΣ

ΜΟΥΣΤΟΣ, ΜΙΧΑΗΛ

ΜΟΥΤΣΙΑΝΑΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΜΠΑΛΑΤΣΟΥΚΑΣ, ΘΕΟΦΑΝΗΣ

ΜΠΑΜΠΑΝΗΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΜΠΑΝΟΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΜΠΑΞΕΒΑΝΑΚΗΣ, ΓΡΗΓΟΡΙΟΣ

ΜΠΑΡΛΑΣ, ΑΘΑΝΑΣΙΟΣ

ΜΠΑΡΟΥΝΗΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΜΠΑΤΖΟΓΙΑΝΝΗΣ, ΣΤΑΜΟΣ

ΜΠΑΤΖΟΛΗΣ, ΣΤΥΛΙΑΝΟΣ

ΜΠΑΧΛΙΤΖΑΝΑΚΗΣ, ΜΙΧΑΛΗΣ

ΜΠΕΖΙΡΓΙΑΝΝΗΣ, ΑΝΤΩΝΙΟΣ

ΜΠΕΘΑΝΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΜΠΕΘΑΝΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΜΠΕΙΝΤΑΡΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΜΠΙΧΑΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΜΠΛΑΤΣΙΟΣ, ΠΕΤΡΟΣ

ΜΠΟΤΗΣ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΜΠΟΤΣΗΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΜΠΟΥΖΟΥΝΙΕΡΑΚΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΜΠΡΑΟΥΔΑΚΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΜΠΡΕΖΑΤΗΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΜΥΛΟΥΛΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΜΥΤΙΛΗΝΑΙΟΣ ΣΙΔΕΡΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΝΑΣΤΟΥΛΗΣ, ΙΩΣΗΦ

ΝΙΚΟΛΑΙΔΗΣ, ΑΛΕΞΑΝΔΡΟΣ

ΝΙΚΟΛΑΟΥ, ΑΛΕΞΑΝΔΡΟΣ

ΝΙΚΟΛΟΠΟΥΛΟΣ, ΑΣΗΜΑΚΗΣ

ΝΙΚΟΛΟΠΟΥΛΟΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΝΙΚΟΛΟΠΟΥΛΟΣ, ΕΛΕΥΘΕΡΙΟΣ

ΝΤΑΛΤΑΣ, ΙΚΟΛΑΟΣ

ΝΤΑΦΟΥΛΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΝΤΕΚΟΥΡΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΝΤΕΛΛΑΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΝΤΕΜΙΡΗ ΔΕΜΙΡΗ, ΝΙΚΗ

ΝΤΕΜΟΣ, ΘΕΟΦΑΝΗΣ

ΞΑΝΘΟΥ, ΑΙΚΑΤΕΡΙΝΗ

ΟΙΚΟΝΟΜΑΚΟΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΟΜΑΛΙΑΝΑΚΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΟΥΡΓΑΝΤΖΙΔΟΥ, ΠΑΡΘΕΝΑ

ΠΑΛΑΙΟΛΟΓΟΣ, ΦΡΑΓΚΙΣΚΟΣ

ΠΑΝΑΓΙΩΤΙΔΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΠΑΝΑΓΙΩΤΟΥ, ΣΤΥΛΙΑΝΟΣ

ΠΑΝΤΑΖΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΠΑΠΑΔΗΜΑΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΠΑΠΑΔΟΓΙΩΡΓΑΚΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΠΑΠΑΔΟΠΟΥΛΟΥ, ΘΕΩΝΗ

ΠΑΠΑΙΩΑΝΝΟΥ, ΣΩΤΗΡΙΟΣ

ΠΑΠΑΚΟΣΜΑΣ, ΣΤΥΛΙΑΝΟΣ

ΠΑΠΑΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΥ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΠΑΠΑΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΥ, ΑΡΧΟΝΤΙΑ

ΠΑΠΑΝΩΤΑΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΠΑΠΟΥΤΣΗ, ΑΝΤΩΝΙΑ

ΠΑΡΑΔΑΛΗΣ, ΑΡΙΣΤΟΤΕΛΗΣ

ΠΑΡΑΣΚΕΥΑ, ΑΝΘΟΥΛΑ

ΠΑΡΑΣΚΕΥΑΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΠΑΡΔΑΛΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΠΑΡΙΑΡΟΣ, ΜΑΤΘΑΙΟΣ

ΠΑΡΙΣΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΠΑΡΤΣΑΡΟΥΧΑ, ΑΘΑΝΑΣΙΑ

ΠΑΣΧΑΛΑΚΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΠΑΤΕΡΑΚΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΠΑΤΙΛΑΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΠΑΤΡΙΚΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΠΑΤΣΑΡΟΥΧΑ, ΑΘΑΝΑΣΙΑ

ΠΑΥΛΑΚΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΠΕΓΙΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΠΕΤΡΟΓΓΟΝΑΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΠΕΤΤΑΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΠΟΛΙΤΙΔΗΣ,ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΠΟΤΤΑΚΗ, ΠΕΛΑΓΙΑ

ΠΡΟΒΑΤΑΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΡΑΜΙΩΤΗΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΡΟΖΟΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΡΟΥΤΣΗ, ΙΩΑΝΝΑ

ΣΑΜΑΡΑΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΣΑΡΑΝΤΑΚΟΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΣΑΡΔΕΛΗ, ΑΝΑΣΤΑΣΙΑ

ΣΑΤΑΝΤΙΔΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΣΗΦΑΚΗΣ, ΜΙΧΑΗΛ

ΣΚΑΡΒΕΛΑΚΗ, ΑΝΝΑ

ΣΚΟΥΡΤΑΣ, ΕΥΣΤΡΑΤΙΟΣ

ΣΚΥΛΟΔΗΜΟΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΣΛΑΝΚΙΔΗΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΣΛΙΑΡΑΣ, ΑΡΓΥΡΙΟΣ

ΣΠΑΝΟΜΗΤΣΙΟΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΣΠΗΛΙΩΤΗ, ΕΙΡΗΝΗ

ΣΠΥΡΙΔΩΝ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΣΠΥΡΤΟΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΣΤΑΘΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΣΤΑΥΡΙΝΟΥΔΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΣΤΕΛΙΑΤΟΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΣΤΕΡΓΙΟΥ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΣΤΕΡΓΙΟΥ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΣΤΟΥΠΑΚΗΣ, ΜΑΡΙΟΣ

ΣΤΟΥΠΑΚΗΣ, ΜΙΧΑΗΛ

ΣΤΟΥΡΝΑΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΣΤΡΑΤΗΓΑΚΗΣ, ΔΙΟΝΥΣΙΟΣ-ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΣΤΡΙΧΑΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΣΥΒΙΤΟΥ, ΒΑΣΙΛΙΚΗ

ΣΥΓΚΟΥΝΑΣ, ΒΑΣΙΛΕΙΟΣ

ΣΦΑΚΙΑΝΑΚΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΣΦΕΝΔΥΛΑΚΗ, ΜΑΡΙΑ

ΤΑΜΠΑΚΑΚΗ, ΕΛΕΥΘΕΡΙΑ

ΤΑΡΤΑΝΗΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΤΑΤΣΗ, ΙΩΑΝΝΑ

ΤΕΡΖΑΚΗ-ΠΑΠΑΔΟΠΟΥΛΟΥ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΑ

ΤΖΑΝΟΣ, ΑΘΑΝΑΣΙΟΣ

ΤΖΙΜΑΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΤΖΙΟΛΑΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΤΟΥΡΝΗΣ, ΣΤΑΜΑΤΙΟΣ

ΤΡΙΧΑΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΤΣΑΒΑΛΙΑΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΤΣΑΜΑΔΙΑΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΤΣΑΜΗΣ, ΧΡΗΣΤΟΣ

ΤΣΑΜΟΥΡΑΣ, ΡΑΦΑΗΛ

ΤΣΑΝΔΗΛΑΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΤΣΑΠΑΤΣΑΡΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΤΣΑΧΠΑΖΗΣ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΤΣΕΛΗΣ, ΑΝΔΡΕΑΣ

ΤΣΕΣΟΥΡΗΣ, ΓΕΩΡΓΙΟΣ

ΤΣΙΑΤΣΟΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΤΣΙΜΠΛΙΔΑΚΗ, ΖΑΦΕΙΡΙΑ

ΤΣΙΤΑΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΤΣΟΛΑΚΟΣ, ΠΑΝΑΓΙΩΤΗΣ

ΤΣΟΥΜΑΣ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΤΣΟΥΦΛΙΔΗΣ, ΘΕΟΔΩΡΟΣ

ΦΙΛΙΠΠΑ, ΕΥΑΓΓΕΛΙΑ

ΦΛΩΡΑΚΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΦΛΩΡΟΥ, ΧΡΥΣΟΥΛΑ

ΦΡΑΓΚΟΥΛΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΦΡΑΖΗΣ, ΕΜΜΑΝΟΥΗΛ

ΦΡΥΣΟΥΛΗΣ, ΝΙΚΟΛΑΟΣ

ΦΩΤΕΙΝΟΣ, ΣΤΑΜΑΤΙΟΣ

ΦΩΤΙΑΔΗΣ, ΣΤΕΦΑΝΟΣ

ΧΑΒΑΤΖΟΠΟΥΛΟΣ, ΠΑΡΑΣΚΕΥΑΣ ΜΑΡΙΟΣ

ΧΑΙΔΟΓΙΑΝΝΗΣ, ΣΠΥΡΙΔΩΝ

ΧΑΡΑΛΑΜΠΑΚΗΣ, ΕΥΑΓΓΕΛΟΣ

ΧΑΡΑΛΑΜΠΙΔΗΣ, ΑΝΑΣΤΑΣΙΟΣ

ΧΑΡΙΤΑΚΗΣ, ΙΩΑΝΝΗΣ

ΧΑΤΖΗΠΑΣΧΑΛΗΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΧΡΙΣΤΟΔΟΥΛΟΥ, ΔΗΜΗΤΡΙΟΣ

ΨΑΡΡΑΣ, ΑΓΓΕΛΟΣ

ΨΗΛΟΣ, ΚΩΝΣΤΑΝΤΙΝΟΣ

ΨΥΧΟΓΥΙΟΣ, ΣΤΥΛΙΑΝΟΣ

Ispanija

Almagro Carrobles, Jorge

Alonso Sánchez, Beatriz

Álvarez Gómez, Marco Antonio

Al-Ismail Calderon, Samer

Amunárriz Emazabel, Sebastián

Arteaga Sánchez, Ana

Avedillo Contreras, Buenaventura

Barandalla Hernando, Eduardo

Boy Carmona, Esther

Bravo Téllez, Guillermo

Calderón Gómez, José Gabriel

Carmona Mazaira, Manuel

Carro Martínez, Pedro

Ceballos Pérez-Canales, Alba

Cervantes de la Torre, Andrés

Chamizo Catalán, Carlos

Cortés Fernández, Natalia

Couce Prieto, Carlos

Criado Bará, Bernardo

Delgado González, Gonzalo

De la Rosa Cano, Francisco Javier

Del Hierro Suanzes, Javier

Deniz Fleitas, Jose Manuel

Elices López, Juan Manuel

Expósito González, Jonay

Fariña Clavero, Irene

Fernández Costas, Antonio

Fernandez Despiau, Estrella

Ferreño Martínez, José Antonio

Fontán Aldereguía, Manuel

Fontanet Domenech, Felipe

García Antoni, Mónica

Garcia Cantón, Javier

García González, Francisco Javier

Genovés Ferriols, José Carlos

Gómez Cayuelas, Carmen

González Fernández, Manuel A.

González Fernández, Marta

Guerrero Claros, María

Guisado Sancho, María Jesús

Gundín Payero, Laura

Hernández Betzen, Roberto

Iglesias Prada, Juan Antonio

Jimenez Álvarez, Ignacio

Lado Codesido, Beatriz

Lastra Torre, Ruth

Lestón Leal, Juan Manuel

López González, María

Lorenzo Sentis, José Manuel

Lucena Garcia, Antonio Jesús

Marra-López Porta, Julio

Martínez González, Jesús

Martínez Velasco, Carolina

Mayoral Vázquez, Fernando

Mayoral Vázquez, Gonzalo

Medina García, Estebán

Méndez-Villamil Mata, María

Miranda Almón, Fernando

Núñez Casas, Julio

Ochando Ramos, Ana María

Oñorbe Esparraguera, Manuel

Orgueira Pérez Vanessa

Ossorio González, Carlos

Ovejero González, David

Pérez González, Virgilio

Piñón Lourido, Jesús

Ponte Fernández, Gerardo

Ríos Cidrás, Manuel

Ríos Cidrás, Xosé

Rodriguez Bermejo, José

Rodríguez Moreno, Alberto

Rueda Aguirre, Luzdivina

Ruiz Gómez, Sonia

Rull Del Águila, Laura

Sáenz Arteche, Idoia

Sánchez Sánchez, Esmeralda

Santas Barge, Verònica

Sendra Gamero, Ma Esther

Serrano Sánchez, Daniel

Sieira Rodríguez, José

Tenorio Rodríguez, José Luis

Torre González, Miguel A.

Tubío Rodríguez, Xosé

Vicente Castro, José

Yeregui Velasco, Pablo

Zamora de Pedro, Carlos

Prancūzija

Allanic, Gilles

Beyaert, Francis

Beyaert, Frédéric

Bigot, Jean-Paul

Bistour, Stéphane

Bon, Philippe

Bouniol, Anthony

Bourbigot, Jean-Marc

Cacitti, Raymond

Caillat, Marc

Celton Arnaud

Ceres, Michel

Charbonnier, Alexandre

Cluzel, Stéphane

Cras, Renaud

Crochard, Thierry

Croville, Serge

Daden, Nicolas

Dambron, François

Darsu, Philippe

Davies, Philippe

Dechaine, Frédéric

Delattre, Nicolas

Desson, Patrick

Dolou, Claude

Donnart, Christian

Duval, Laurent

Fernandez, Gabriel

Fortier, Eric

Garbe, Steeve

Gauvain, Benoît

Gehanne, Laurent

Gloaguen, Maurice

Goron, Xavier

Guillard, Thimothée

Guillemette, Jean Luc

Guittet-Dupont, Gaëtan

Hitier, Sébastien

Isore, Pascal

Lacombe, Thomas

Lalanne, Anne

Lebosquain, Olivier

Le Berriguaud, Thierry

Le Corre, Joseph

Le Cousin, Jean-Luc

Le Dreau, Gilbert

Le Mentec, Arnaud

Legouedec, Loïg

Lenormand, Daniel

Lelandois, Cyril

Lescroel, Yann

Maingraud, Dominique

Maniette, Yves

Masseaux, Yanick

Menuge, Gilles

Peoch, Philippe

Peron, Olivier

Peron, Pascal

Petit, François

Pochet, Ludovic

Radius, Caroline

Raguet, José

Renault, Alan

Reunavot, Matthieu

Richou, Fabrice

Robin, Yannick

Rousselet, Pascal

Sauvage, Christian

Schneider, Frédéric

Sottiaux, David

Trividic, Bernard

Urvoy, Jonathan

Vesque Arnaud

Vilbois, Pierre

Villenave, Yorrick

Virlogeux, Julian

Kroatija

Aćimov, Dejan

Aunedi, Jurica

Barbalić, Boris

Bartulović, Ivica

Bašić, Vicko

Bilobrk, Stipe

Bratičević, Nino

Brlek, Neda

Brnadić, Ivica

Budimir, Miroslav

Dolić, Nedjeljko

Dvoraček, Tomislav

Ercegović, Marin

Franceschi, Jenko

Grljušić, Frano

Hrženjak, Jurica

Hržić, Ivica

Ivković, Hrvoje

Jelić, Božidar

Jeftimijades, Ivor

Jukić, Ivica

Jurčević, Marinko

Kalinić, Andrej

Kerum, Jurica

Krišto, Rino

Kusanović, Gordan

Lešić, Lidija

Marčina, Robert

Matković, Mijo

Miletić, Ivana

Novak, Danijel

Orešković, Lovro

Paparić, Neven

Perković, Kristijan

Perović, Andrea

Petrić, Andrea

Prtenjača, Silvija

Pupić-Bakrač, Marko

Radovčić, Ivica

Rogić, Ante

Rukavina, Dubravko

Rumora, Ivan

Šalaj, Damir

Šestan, Hrvoje

Sikirica, Nenad

Skelin, Stipe

Škorjanec, Mario

Skroza, Nikica

Sobin, Mijo

Strinović, Boris

Verzon, Nikola

Vuletić, Ivo

Italija

Abate, Massimiliano

Affinita, Enrico

Albani, Emidio

Ambrosio, Salvatore

Annicchiarico, Dario

Antonioli, Giacomo

Aprile, Giulio

Aquilano, Donato

Arena, Enrico

Astelli, Gabriele

Barraco, Francesco

Basile, Giuseppe

Basile, Marco

Battaglia, Daniele

Battista, Filomena

Bavila, Nicola

Benvenuto, Salvatore Giovanni

Biondo, Fortunato

Bizzarro, Federico

Boccoli, Fabrizio

Bongermino, Onofrio

Bonsignore, Antonino

Borghi, Andrea

Bottiglieri, Vincenzo

Bove, Gian Luigi

Buccioli, Andrea

Caforio, Cosimo

Caiazzo, Luigia

Calandrino, Salvatore

Camicia, Ciro

Cappelli, Salvatore

Carafa, Simone

Carini, Vito

Carta, Sebastiano

Cesareo, Michele

Chionchio, Alessandro

Cianci, Vincenzo

Cignini, Innocenzo

Clemente, Cosimo

Colarossi, Mauro

Colucciello, Roberto

Comuzzi, Alberto

Conte, Fabio

Coppola, Giorgio

Corallo, Domenico

Cormio, Carlo

Costanzo, Antonino

Croce, Aldo

Cuciniello, Luigi

Cuscela, Michele

D'Acunto, Francesco

D'Amato, Fabio

Dammicco, Luigi

D'Arrigo, Antonio

De Crescenzo, Salvatore

De Pinto, Giuseppe

De Quarto, Enrico

D'Erchia, Alessandro

De Santis, Antonio

Di Benedetto, Luigi

Di Domenico, Marco

Di Donato, Eliana

Di Matteo, Michele

Di Santo, Giovanni

Doria, Angelo

D'Orsi, Francesco Paolo

Errante, Domenico

Esibini, Daniele

Esposito, Robertino

Esposito, Salvatore

Fanizzi, Tommaso

Fava, Antonello

Ferioli, Debora

Ferrara, Manfredo

Fiorentino, Giovanni

Fogliano, Pasquale

Folliero, Alessandro

Francolino, Giuseppe

Fuggetta, Pasquale

Fuso, Vittorio

Gagliardi, Raffaele

Gallo, Antonio

Gangemi, Domenico

Gangemi, Roberto Francesco

Genchi, Paolo

Giannone, Giuseppe Claudio

Giovannone, Vittorio

Golizia, Pasquale

Graziani, Walter

Greco, Giuseppe

Guida, Giuseppe

Guido, Alessandro

Guzzi, Davide

Iemma, Oreste

La Porta, Santi Alessandro

Lambertucci, Alessandro

Lanza, Alfredo

Leto, Antonio

Limatola, Daniele

Limetti, Fabio

Lo Pinto, Nicola

Lombardi, Pasquale

Longo, Pierino Paolo

Luperto, Giuseppe

Magnolo, Lorenzo Giovanni

Maio, Giuseppe

Malaponti, Salvatore Francesco

Maresca, Emanuel

Mariotti, Massimiliano

Marrello Luigi

Martina, Francesco

Martire, Antonio

Mastrobattista, Giovanni Eligio

Matera, Riccardo

Messina, Gianluca

Minò, Alessandro

Monaco, Paolo

Morciano, Giuseppe

Morelli, Alessio

Morra, Tommaso

Mostacci, Sergio Massimo

Mugavero, Amalia

Mule, Vincenzo

Musella, Stefano

Nardelli, Giuseppe

Negro, Mirco

Novaro, Giovanni

Pagan, Francesco

Palmerini, Giorgio

Palombella, Fabio Luigi

Pantaleo, Cosimo

Paoletti, Dario

Paolillo, Francesco

Patalano, Andrea

Pellegrino, Roberto

Pepe, Angelo

Pipino, Leonardo

Piroddi, Paola

Pisano, Paolo

Piscopello, Luciano

Pisino, Tommaso

Porru, Massimiliano

Postiglione, Vito

Praticò, Daniele

Puca, Michele

Puddinu, Fabrizio

Puleo, Isidoro

Quinci, Gianbattista

Rallo, Tommaso

Randis, Orazio Roberto

Ravanelli, Marco

Restuccia, Marco

Romanazzi, Valentina

Ronca, Gianluca

Rossano, Michele

Russo, Aniello

Sacco, Giuseppe

Salce, Paolo

Sarpi, Stefano

Scanu, Fabrizio

Scaramuzzino, Paola

Schiattino, Andrea

Scuccimarri, Gianluca

Sebastio, Luciano

Siano, Gianluca

Signanini, Claudio

Silvestri, Nicola

Silvia, Salvatore

Siniscalchi, Francesco

Soccorso, Alessandro

Stramandino, Rosario

Strazzulla, Francesco

Sufrà, Emanuele

Tersigni, Tonino

Tescione, Francesco

Tesone, Luca

Tordoni, Maurizio

Torrisi, Ivano

Triolo, Alessandro

Tumbarello, Davide

Tumminello, Salvatore

Vangelo, Pietro

Varone, Stefano

Vellucci, Alfredo

Verde, Maurizio

Vero, Pietro

Virdis, Antonio

Vitali, Daniele

Zaccaro, Giuseppe Saverio

Kipras

Apostolou, Antri

Avgousti, Antonis

Christodoulou, Lakis

Christoforou, Christiana

Christou, Nikoletta

Flori, Panayiota

Fylaktou, Anthi

Georgiou, Markella

Heracleous, Andri

Ioannou, Georgios

Ioannou, Theodosis

Karayiannis, Christos

Konnaris, Kostas

Korovesis, Christos

Kyriacou, Kyriacos

Kyriacou, Yiannos

Michael, Michael

Nicolaou Nicolas

Panagopoulos Argyris

Pavlou George

Prodromou, Pantelis

Savvides, Andreas

Shamma, Theodora

Latvija

Avdjukeviča, Svetlana

Brants, Jānis

Brente, Elmārs

Griezīte, Frančeska

Gronska, Ieva

Gudovannijs, Vsevolods

Holštroms, Artūrs

Jansons, Kārlis

Jaunzems, Aldis

Junkurs, Andris

Kalējs, Rūdolfs

Kalniņa, Ingūna

Kaptelija, Liene

Naumova, Daina

Priediens, Ainars

Putniņš, Raitis

Raginskis, Jānis

Štraubis, Valērijs

Šuideiķis, Aigars

Tīģeris, Ģirts

Vārsbergs, Jānis

Veide, Andris

Veinbergs, Miks

Ziemelis, Elvijs

Lietuva

Balnis, Algirdas

Dambrauskis, Tomas

Giedrius, Vaitkus

Jonaitis, Arūnas

Kairyté, Lina

Kazlauskas, Tomas

Lendzbergas, Erlandas

Vitalij, Zartun

Liuksemburgas

nepateikta

Vengrija

nepateikta

Malta

Abela, Claire

Attard, Glen

Attard, Godwin

Attard, Omar

Azzopardi, Joseph

Baldacchino, Duncan

Balzan, Gilbert

Barbara, Anthony

Borg, Benjamin

Borg, Jonathan

Borg, Robert

Briffa, Daniel

Bugeja, Stephanie

Cachia, Pierre

Calleja, Martin

Camilleri, Aldo

Camilleri, Christopher

Carabott, Paul

Caruana, Gary

Cassar, Gaetano

Cassar Jonathan

Cassar, Kenneth

Cassar Lucienne

Cauchi David

Cuschieri, Roderick

Farrugia, Emanuel

Farrugia, Joseph

Farrugia, Omar

Fenech, Melvin

Fenech, Paul

GATT, Glen

GATT, Joseph

GATT, Mervin

GATT, William

Gauci, Mark

Little, Elaine

Lungaro, Gordon

Mallia, Ramzy

Micallef, Rundolf

Muscat, Christian

Muscat, Simon

Musu, Matthew

Piscopo, Christine

Psaila, Kevin

Psaila, Mark Anthony

Sammut, Adem

Sciberras, Christopher

Sciberras, Norman

Seguna, Marvin

Tabone, Mark

Theuma, Johan

Vassallo, Benjamin

Vella, Anthony

Vella, Charlie

Nyderlandai

Bastinaan, Robert

Beij, Willem

Boone, Jan Cees

de Boer, Meindert

de Mol, Gert

Dieke, Richard

Duinstra, Jacob

Fortuin, Annelies

Freke, Hans

Groeneveld, Daan

Jonk, Jan

Kleczewski-Schoon, Anneke

Kleinen, Tom

Koenen, Gerard

Kraayenoord, Jaap

Kramer, Willem

Meijer, Cor

Meijer, Willem

Miedema, Anco

Parlevliet, Koos

Ros, Michel

Ruijter, Tim

Schneider, Leendert

Starreveld, Nanette

van den Berg, Dirk

van der Laan, Yvonne

van der Veer, Siemen

van Doorn, Joost

van Geenen, Koen

van Westen, Jan

Velt, Ernst

Vervoort, Hans

Wijbenga, Arjan

Wijkhuisen, Eddy

Zevenbergen, Jan

Austrija

nepateikta

Lenkija

Augustynowicz, Mariusz

Bartczak, Tomasz

Belej, Konrad

Chrostowski, Pawel

Dębski, Jarosław

Domachowski, Marian

Górski, Marcin

Jeziorny, Przemyslaw

Jóźwiak, Marek

Kasperek, Stanisław

Kołodziejczak, Michał

Konefał, Szymon

Konkel, Adam

Korthals, Jakub

Kościelny, Jarosław

Kowalska, Justyna

Kozłowski, Piotr

Kucharski, Tadeusz

Kunachowicz, Tomasz

Letki, Pawel

Lisiak, Agnieszka

Litwin, Ireneusz

Łukaszewicz, Paweł

Łuczkiewicz, Tomasz

Maciejewski, Maciej

Mystek, Marcin

Niewiadomski, Piotr

Nowak, Włodzimierz

Pankowski, Piotr

Patyk, Konrad

Prażanowski, Krystian

Sikora, Marek

Simlat,Tomasz

Skibior, Sławomir

Słowinski, Roman

Smolarski, Łukasz

Sokołowski, Paweł

Stankiewicz, Marcin

Szumicki, Tomasz

Tomaszewski, Tomasz

Trzepacz, Michał

Wereszczyński, Leszek

Wiliński, Adam

Zacharzewski, Dawid

Zięba, Marcin

Portugalija

Albuquerque, José

Brabo, Rui

Cabeçadas, Paula

Carvalho, Ricardo

Diogo, João

Escudeiro, João

Ferreira, Carlos

Fonseca, Álvaro

Moura, Nuno

Pedroso, Rui

Quintans, Miguel

Silva, António Miguel

Rumunija

Balaci, Kety

Bîrsan, Marilena

Conțolencu, Radu

Dima, Richard

Dinu, Lucian

Ianuris, Mihail

Ionaşcu, Neculai

Kazimirovicz, Ancuta

Larie, Gabriel

Panaitescu, Laurenţiu Lorin

Puiu, Gheorghe

Serștiuc, Mihail Dorin

Stroie, Constantin

Țăranu, Sorinel

Vasile, Bocaneala

Slovėnija

Šiško, Slavko

Smoje, Robert

Smoje, Vinko

Slovakija

nepateikta

Suomija

Aheristo, Marko

Aho, Jere-Joonas

Arvilommi, Markku

Grönfors, Niko

Heickell, Carl-Arthur

Hiiterä, Timo

Hiltunen, Juha

Hägerström, Matti

Iljina, Ilja

Johansson, Esko

Kaasinen, Harry

Kajosmaa, Jesse

Kontto, Tommi

Koskinen, Aki

Lejonqvist, Mika

Leppikorpi, Markus

Leppäkorpi, Juho

Leskinen, Henri

Luukkonen, Tuomas

Lähde, Jukka

Niemelä, Teemu

Nieminen, Jere

Niittylä, Pekka

Normia, Pertti

Nousiainen, Kyösti

Nousiainen, Markku

Nurminen, Joona

Painilainen, Laura

Purhonen, Jere

Pyykönen, Pekka

Rautavirta, Miikka

Saarilehto, Tuomas

Sahla, Ilkka

Salmela, Janne

Salovaara, Tuomas

Salmi, Veera

Savola, Petri

Sundqvist, Lars

Suominen, Ari

Suominen, Paavo

Suvilaakso, Hannes

Sjöberg, Joni

Taattola, Olli

Tervakangas, Ville

Träskelin, Otto

Uitti, Mika

Ulenius, Niklas

Vanninen, Vesa

Välimäki, Juha

Väänänen, Timo

Yläjääski, Antti

Ääri, Mikko

Švedija

Åberg, Christian

Ahnlund, Jenny

Almström, Petter

Andersson, Karin

Andersson, Per-Olof

Andersson, Per-Olof Vidar

Antonsson, Jan-Eric

Bäckman, Johan

Baltzer, Martin

Bergman, Daniel

Bjerner, Martin

Borg, Calle

Bryngelsson, Tomas

Brännström, Lennart

Cannehag, Niclas

Cardell, Christina

Carlsson, Christian

Englund, Raymond

Erlandsson, Björn

Falk, David

Frejd, Maud

Fristedt, David

Gynäs, Mattias

Hagberg, Elice

Hartman Bergqvist, Désirée

Havh, Johan

Hedman, Elin

Hellberg, Stefan

Hellqvist, Johan

Holmberg, Hanna

Holmer, Johanna

Jakobsson, Magnus

Jansson, Anders

Jeppsson, Tobias

Johansson, Daniel

Johansson, Isabella

Johansson, Klaes

Johansson, Thomas

Joxelius, Paul

Karlsson, Kent

Kempe, Clas

Koivula, Mikael

Kurtsson, Morgan

Larsson, Mats

Lilja, Filip

Lindström, Jakob

Lindved, Martin

Lundberg, Johan

Lundh, Emelie

Lundin, Stig

Lundkvist, Mats

Lundqvist, Annica

Malmström, John

Martini, Martin

Mattson, Olof

Montan, Anders

Mukkavaara, Henrik

Nihlén, Linus

Nilsson, Pierre

Nilsson, Stefan

Nord, Iza

Nyberg, Linda

Näsman, Lars

Olson, Magnus

Olsson, Kenneth

Olsson, Lars

Penson, Lena

Persson, Göran

Persson, Mats

Peters, Linda

Peterson, Jan

Petterson, Joel

Petterson, Johan

Philipsson, Gunnar

Piltonen, Janne

Podsedkowski, Zenek

Rase, Dennis

Reuterljung, Thomas

Rinaldo, Joakim

Rönnlund, Agneta

Sjödin, Ronny

Skölderud, Svante

Snäckerström, Leif

Stålnacke, Erik

Strandberg, Magnus

Stührenberg, Björn

Sundberg, Andreas

Sundberg, Patrick

Svärd, Lars-Erik

Svensson, Rutger

Svensson, Tony

Thilly, Tomas

Timan, Hans

Toresson, Martin

Turesson, Andreas

Uppman, Kerstin

Werner, Lars

Westerlund, Emma

Wilson, Pierre

Österlund, Erik

Jungtinė Karalystė

Adamson, Gary

Alexander, Stephen

Alston, Colin

Anderson, Reid

Arris, Martin

Ashby, Peter

Bailey Roberta

Baker, Edward

Barclay, Michael

Barfoot, Lt Cdr Peter

Beasley, Adam

Bedlingham, Sarah

Bell, Stuart

Bhandari, Kiran

Billson, Carol

Bolden, Rachel

Bourne, Adam

Bowers, Claire

Boyce, Sean

Brough, Derek

Brown, Carley

Bruce, John

Bugg, Jennifer

Caldwell, Mark

Campbell, Jonathan

Campbell, Murray

Chittenden, Gordon

Cook, David

Craig, Ian

Craig, Stephen

Critchlow, Amy

Croucher, Tim

Crowe, Michael

Cunningham, George

Davis, Danielle

Dawkins, Matthew

Dawson, Liam

Devine, Warren

Dixon-Lack, Emma

Douglas, Sean

Draper, Peter

Dunkerely, Sabrina

Eccles, David

Ellison, Peter

Errington, Sarah

Evans, David

Evans, Mathilda

Faulds, Mike

Fenwick, Peter

Ferguson, Adam

Ferguson, Simon

Ferrari, Richard

Finnie, Andrew

Fitzpatrick, DeeAnn

Fletcher, Norman

Flint, Toby

Foster, Pam

Fraser, Uilleam

Frew, Clare

Fullerton, Gareth

Gibson, Philip

Gough, Callum

Graham, Chris

Grant, Leigh

Gray, Neil

Gray, Patrick

Gregor, Stuart

Gregory, Sam

Griffin, Stuart

Gwillam, SLt Ben

Hamilton, Ian

Harris, Hugh

Harris, William

Harsent, SLt Paul

Hay, David

Hay, John

Henning, Alan

Hepburn, Ian

Higgins, Frank

Higby, Louisa

Hildreth, Joe

Hill, Julie

Holbrook, Joanna

Howarth, Dan

Hudson, John

Hugues, Gary

Hughes, Greta

Imrie, Peter

Irish, Rachel

Irwin, Gerry

James, Katie

Jasinski, Michael

John, Barrie

Johnston, Heather

Johnson, Matthew

Johnson, Paul

Johnston, Steve

Johnston, Isobel

Johnstone, Ann

Jones, Carl

Karavla, Alexandra

Kelly, Kevin

Kemp, Gareth

Kozlowski, Stephen

Lane, Rory

Lardeur, Beth

Law, Garry

Lethbridge, Wendy

Legge, James

Lindsay, Andrew

Livingston, Andrew

Lockwood, Mark

Lowry, Thomas

Lucas, David

MacEachan, Iain

MacGregor, Duncan

MacIver, Roderick

MacKay, Janice

MacLean, Paula

MacLean, Robin

Magill, SLt Michael

Marshall, Phil

Martin David

Mason, Liam

Mason, Roger

Matheson, Louise

May, Colin

Mayger, Lt Martyn

McBain, Billy

McCaughan, Mark

McComiskey, Stephen

McCowan, Alisdair

McCrindle, John

McCubbin, Stuart

McCusker, Simon

McHardy, Alex

McKay, Andrew

McKenzie, Gregor

McKeown, Nick

McMillan, Robert

McPherson, Katie

McQuillan, David

Merrilees, Kenny

Milligan, David

Mills, John

Mitchell,Hugh

Mitchell, John

Moar, Laurence

Moloughney, Bernie

Morris, Chris

Morrison, Donald

Muir, James

Mustard, Emma

Mynard, Nick

Neat, Simon

Neilson, SLt Robert

Nelson, Paul

Newlands, Andrew

Newlyn, Lindsley

Newman, Chris

Nye, Verity

Overy, Thomas

Owen, Gary

Parr, Jonathan

Pateman, Jason

Paterson, Craig

Perry, Andrew

Phillips, Michael

Pole Mark

Poulding, Daniel

Poulson, Lt Chris

Pringle, Geoff

Proud, Christian

Quinn, Barry

Reeves, Adam

Reid, Ian

Reid, Peter

Rendall, Colin

Rhodes, Glen

Richardson, David

Riley, Joanne

Roberts, Julian

Robertson, Tom

Robinson, Neil

Salt, Isaac

Scarrf, David

Sheperd, Ashley

Shepley, Ben

Skillen, Damien

Smith, David

Smith, Barry

Smith, Don

Smith, Matthew

Smith, Pam

Spencer, James

Steele, Gordon

Stevens, Emma

Storton, George

Strang, Nicol

Stray, Sloyan

Styles, Mario

Sutton, Andrew

Sykes-Gelder, Dan

Taylor, Mark

Templeton, John

Thain, Marc

Thompson, Dan

Thompson, Gerald

Thomson, Dave

Thomson, Dave

Turner, Alun

Turner, Patrick

Tyack, Paul

Venton, Andrew

Ward, Daniel

Ward, Mark

Watson, Stacey

Watt, Barbara

Watt, James

Webb, Simon

Wensley, Phil

Weychan, Paul

Whelton, Karen

Whitby, Phil

Whitford, Annika

Williams, Adam

Wilkinson, Dave

Williams, Carolyn

Wilson, Jane

Wilson, Tom

Windebank, James

Wood, Ben

Wordley, Sara

Worsnop, Mark

Worth, Steven

Young, Ally

Young, James

Yuille, Derek

Zalewski, Alex

Europos Komisija

Arena, Francesca

Casier, Maarten

Courcy, Nils

Hederman, John

Janakakisz, Marta

Jury, Justine

Kelterbaum, Richard

Libioulle, Jean-Marc

Martins E Amorim, Sergio Luis

Muhrbeck, Lars

Musella, Manuela

Nordstrom Saba

Skountis Vasileios

Spezzani, Aronne

Surace, Michele

Vitiello-Ferrara, Sarah Rosaria

Wolff, Gunnar

Wysocka, Malgorzata

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

Allen, Patrick

Chapel, Vincent

Del Hierro, Belén

Del Zompo, Michele

Dias Garçao, José

Fulton, Grant

Mueller, Wolfgang

Papaioannou, Themis

Quelch, Glenn

Roobrouck, Christ

Sokolowski, Pawel

Sorensen, Svend

Stewart, William

Tahon, Sven


2017 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/189


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/903

2017 m. gegužės 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/163/ES dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3324)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančią direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (1), ypač į jos 29 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 96/23/EB nustatytos medžiagų ir liekanų grupių, išvardytų jos I priede, stebėsenos priemonės. Direktyvos 29 straipsniu reikalaujama, kad trečiosios šalys, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti toje direktyvoje reglamentuojamus gyvūnus ir gyvūninius produktus, pateiktų liekanų stebėsenos planą, kuriuo būtų suteiktos būtinos garantijos (toliau – planas). Šis planas turėtų būti taikomas bent minėtame I priede išvardytoms liekanų grupėms ir medžiagoms;

(2)

Komisijos sprendimu 2011/163/ES (2) patvirtinti tam tikrų trečiųjų šalių pateikti planai dėl nurodytų į to sprendimo priedo sąrašą įtrauktų gyvūnų ir gyvūninių produktų (toliau – sąrašas);

(3)

Kolumbija pateikė Komisijai planą dėl pieno. Tame plane pateikiamos pakankamos garantijos ir jis turėtų būti patvirtintas. Todėl su Kolumbija susijęs įrašas dėl pieno turėtų būti įtrauktas į sąrašą;

(4)

Juodkalnija pateikė Komisijai planą dėl pieno. Tame plane pateikiamos pakankamos garantijos ir jis turėtų būti patvirtintas. Todėl su Juodkalnija susijęs įrašas dėl pieno turėtų būti įtrauktas į sąrašą;

(5)

Ukraina pateikė Komisijai planą dėl triušių. Tame plane pateikiamos pakankamos garantijos ir jis turėtų būti patvirtintas. Todėl su Ukraina susijęs įrašas dėl triušių turėtų būti įtrauktas į sąrašą;

(6)

todėl Sprendimas 2011/163/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2011/163/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 23 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)   OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

(2)   2011 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas 2011/163/ES dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo (OL L 70, 2011 3 17, p. 40).


PRIEDAS

„PRIEDAS

ISO2 kodas

Šalis

Galvijai

Avys / ožkos

Kiaulės

Arklinių šeimos gyvūnai

Naminiai paukščiai

Akvakultūros gyvūnai

Pienas

Kiaušiniai

Triušiai

Laukiniai medžiojamieji gyvūnai

Ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai

Medus

AD

Andora

X

X

 

X

 

 

 

 

 

 

 

X

AE

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

 

 

 

 

X (3)

X (1)

 

 

 

 

 

AL

Albanija

 

X

 

 

 

X

 

X

 

 

 

 

AM

Armėnija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

AR

Argentina

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

X

AU

Australija

X

X

 

X

 

X

X

 

 

X

X

X

BA

Bosnija ir Hercegovina

 

 

 

 

X

X

X

X

 

 

 

X

BD

Bangladešas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

BN

Brunėjus

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

BR

Brazilija

X

 

 

X

X

X

 

 

 

 

 

X

BW

Botsvana

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

BY

Baltarusija

 

 

 

X (2)

 

X

X

X

 

 

 

 

BZ

Belizas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

CA

Kanada

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

CH

Šveicarija

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

CL

Čilė

X

X

X

 

X

X

X

 

 

X

 

X

CM

Kamerūnas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

CN

Kinija

 

 

 

 

X

X

 

X

X

 

 

X

CO

Kolumbija

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

CR

Kosta Rika

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

CU

Kuba

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

DO

Dominikos Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

EC

Ekvadoras

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

ET

Etiopija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

FK

Folklando Salos

X

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

FO

Farerų Salos

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

GE

Gruzija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

GH

Gana

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

GL

Grenlandija

 

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

GT

Gvatemala

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

HN

Hondūras

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

ID

Indonezija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

IL

Izraelis (7)

 

 

 

 

X

X

X

X

 

 

X

X

IN

Indija

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

 

X

IR

Iranas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

JM

Jamaika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

JP

Japonija

X

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

KE

Kenija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

KG

Kirgizija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

KR

Pietų Korėja

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

LK

Šri Lanka

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

MA

Marokas

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

MD

Moldova

 

 

 

 

X

X

 

X

 

 

 

X

ME

Juodkalnija

X

X

X

 

X

X

X

X

 

 

 

X

MG

Madagaskaras

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

MK

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (4)

X

X

X

 

X

X

X

X

 

X

 

X

MM

Mianmaro Sąjungos Respublika

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

MU

Mauricijus

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

MX

Meksika

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

 

X

MY

Malaizija

 

 

 

 

X (3)

X

 

 

 

 

 

 

MZ

Mozambikas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

NA

Namibija

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NC

Naujoji Kaledonija

X (3)

 

 

 

 

X

 

 

 

X

X

X

NI

Nikaragva

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

NZ

Naujoji Zelandija

X

X

 

X

 

X

X

 

 

X

X

X

PA

Panama

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

PE

Peru

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

PH

Filipinai

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

PM

Sen Pjeras ir Mikelonas

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

PN

Pitkerno Salos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

PY

Paragvajus

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

RS

Serbija (5)

X

X

X

X (2)

X

X

X

X

 

X

 

X

RU

Rusija

X

X

X

 

X

 

X

X

 

 

X (6)

X

RW

Ruanda

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

SA

Saudo Arabija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

SG

Singapūras

X (3)

X (3)

X (3)

X (8)

X (3)

X

X (3)

 

 

X (8)

X (8)

 

SM

San Marinas

X

 

X (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

X

SR

Surinamas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

SV

Salvadoras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

SZ

Svazilandas

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TH

Tailandas

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

X

TN

Tunisas

 

 

 

 

X

X

 

 

 

X

 

 

TR

Turkija

 

 

 

 

X

X

X

X

 

 

 

X

TW

Taivanas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

TZ

Tanzanija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

UA

Ukraina

X

 

X

 

X

X

X

X

X

 

 

X

UG

Uganda

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

US

Jungtinės Amerikos Valstijos

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

UY

Urugvajus

X

X

 

X

 

X

X

 

 

X

 

X

VE

Venesuela

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

VN

Vietnamas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

ZA

Pietų Afrikos Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

ZM

Zambija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

ZW

Zimbabvė

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

X

 


(1)  Tik kupranugarių pienas.

(2)  Skersti skirtų gyvų arklinių šeimos gyvūnų eksportas į Sąjungą (taikoma tik maistiniams gyvūnams).

(3)  Trečiosios šalys, naudojančios tik žaliavas iš valstybių narių arba kitų trečiųjų šalių, patvirtintų tokioms žaliavoms eksportuoti į Sąjungą, vadovaujantis 2 straipsniu.

(4)  Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija; dėl galutinio šios šalies kodo bus susitarta užbaigus Jungtinėse Tautose vykstančias derybas.

(5)  Neįskaitant Kosovo (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 ir Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos).

(6)  Taikoma tik iš Murmansko ir Jamalo Nencų regionų įvežamiems šiaurės elniams.

(7)  Toliau suprantamas kaip Izraelio Valstybė, neįskaitant nuo 1967 m. birželio mėn. Izraelio administracijos kontroliuojamų teritorijų, t. y. Golano aukštumų, Gazos Ruožo, Rytų Jeruzalės ir likusios Vakarų Kranto dalies.

(8)  Taikoma tik Naujosios Zelandijos kilmės šviežiai mėsai, kuri yra skirta Sąjungai ir iškraunama, perkraunama ir vežama tranzitu bei sandėliuojama arba nesandėliuojama Singapūre.